MK NR. 31 by Alius Levinskas

Ž U R N A L A S P R O F E S I O N A L A M S I R MĖGĖJAMS

www.musukrepsinis.lt

Nr. 31

Rinktinės

Ateities žvaigždės atvyksta į Vilnių

Kylanti žvaigždė

V. Vasylius į Kiniją vyksta pergalių

Metodika

Ką krepšininkai turėtų veikti vasarą?

K. Kemzūra:

„Stengsimės žaisti greičiau“

2010 | Nr. 31 | 6.50 Lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 1

LKF pagrindiniai rėmėjai

Rėmėjai ir partneriai

Informaciniai partneriai

2 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

turinys

www.musukrepsinis.lt

FOTOŽVILGSNIS

6 J. Mačiulio gerbėjų klubas

Visi užsukusieji į Milano „Armani Jeans“ namų rungtynes negalėjo nepastebėti spalvingos ir triukšmingos aistruolių grupelės.

RINKTINĖS

8 K. Kemzūra: „Stengsimės žaisti greičiau“

Aistruoliai išvys bene labiausiai per pastarąjį dešimtmetį atsinaujinusią rinktinę.

12 R. Kuncaitis: „Noriu, kad komanda kautųsi dėl pergalių“ Antrus metus iš eilės suburta rezervinė rinktinė vėl pradeda turnė užsienyje.

KYLANTI ŽVAIGŽDĖ

14 V. Vasylius: „Skandalas sugadino Rusijos lygos prestižą“

Su Lietuvos rezervine rinktine šią vasarą treniruojasi ir klaipėdietis Valdas Vasylius.

LEGIONIERIAI

18 Iš užsienio — 8 aukso medaliai

Užsienio šalių čempionais tapo aštuoni Europos ir Azijos klubuose žaidę Lietuvos krepšininkai.

RINKTINĖS

24 Vizitinė kortelė — agresyvi gynyba ir greitas puolimas Aistruolių akys vėl kryps į vieną namie žaisiančią jaunųjų krepšininkų rinktinę.

UŽ AIKŠTĖS

30 G. Paugaitė nekenčia batų parduotuvių

Jeigu norite užkariauti krepšininkės širdį, privalote būti ne žemesnis nei 192 cm ūgio.

PLAKATAI: 32—37

Mindaugas Žukauskas, Žydrūnas Urbonas, Giedrius Jankauskas, Mantas Kalnietis.

TRIBŪNA

39 Mažeikiuose keičiasi kartos

NKL bene geriausiu palaikymu gali pasigirti „Mažeikių“ krepšininkai.

LIETUVOS KREPŠINIO TEISĖJŲ ASOCIACIJA

41 Geriausias NKL teisėjas nenori į LKL

R. Navickas antrus metus iš eilės išrinktas geriausiu NKL teisėju.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 3

Turnyrų pokeris yra

PROTINĖ KOVA

Vienas prieš vieną. Tai dylantis karas...ir paskutinis vyras likęs laimi. Jeigu Jūs dievinate kovą, tada mes esame didžiausi ir geriausi turnyrų namai, įskaitant didžiausią pasaulyje savaitinį pokerio turnyrą - Sunday Million.

Ar Jūs pasiruošę turnyrų pokeriui pasaulio didžiausioje pokerio svetainėje?

DANIEL NEGREANU

Pasaulio Čempionas ir PokerStars Komandos Pro

4 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

turinys

www.musukrepsinis.lt

MŪSŲ KREPŠINIS | Nr. 31 | 2010 ISSN 1822-8410

FOTOŽVILGSNIS

ŽURNALAS PROFESIONALAMS IR MĖGĖJAMS

44 Pirmasis amerikiečių vizitas

www.musukrepsinis.lt

Nr. 31

Birželio pabaigoje įvyko istorinis JAV krepšininkų vizitas Lietuvoje. Rinktinės

Ateities žvaigždės atvyksta į Vilnių

RINKTINĖS

Kylanti žvaigždė

V. Vasylius į Kiniją vyksta pergalių

46 Vežimėlių krepšinio rinktinei — trenerio iš JAV pagalba

Metodika

Ką krepšininkai turėtų veikti vasarą?

Rinktinė žengia tik pirmuosius žingsnius, bet jos nariai nusiteikę ambicingai. K. Kemzūra:

LAISVALAIKIS

„Stengsimės žaisti greičiau“

50 O. Varanauskas: „FHM skaitau prie kasų“

„Užsivesti“ prieš dvikovą O. Varanauskui padeda geras hip hopas bei repas.

2010 | Nr. 31 | 6.50 Lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

STOP KADRAS

51 A. Macijauskas — 2003-aisiais

Paskutinieji A. Macijausko metimai Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje.

BENDRADARBIAI:

VEIDAS

52 J. Kaziūnas širdyje — amžinas krepšininkas

Veteranas oranžinio gyvenimo atributo iš rankų nepaleidžia jau 51 metus.

KNYGA

56 Vienintelė knyga apie A. Sabonį: nuo pirmųjų žingsnių iki 1988-ųjų

„Mūsų krepšinis“ baigia spausdinti Igorio Feino knygos apie A. Sabonį, išleistos rusų kalba, ištraukas.

Vasaros laikotarpis krepšininko metiniame treniruočių procese — labiausiai apleista sritis.

Erildas Budraitis Vaclovas Gedvilas Ovidijus Giniotas Karolis Jankus Edmantas Kazbaras Linas Kunigėlis Domas Lukauskas Šarūnas Mazalas Jonas Miklovas Martynas Pupininkas Alvydas Staniulis Karolis Vaizgėla Rolandas Varanauskas KALBOS REDAKTORĖ

Regina Bakutienė el. p. regba@takas.lt

LIETUVOS KREPŠINIO TRENERIŲ ASOCIACIJA

62 Ką krepšininkas turėtų veikti vasarą?

Dalius Matvejevas el. p. d.matvejevas@lbbf.lt

DIZAINERIS

Alius Levinskas el. p. alius@cechas.com FOTOGRAFAS

Tomas Tumalovičius el. p. fotoreporteris@gmail.com www.reporteris.com LEIDĖJAS

VšĮ LKF reklamos ir paslaugų biuras

meg a Pl ak

SPAUSDINO

Spaudos namai „ARX Baltica“ REDAKCIJOS ADRESAS

ata s

Lietuvos krepšinio federacija Birželio 23-iosios g. 5 LT-03206 Vilnius tel. +370 5 233 01 07 faksas +370 5 2163589 el. p. redakcija@musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt ŽURNALO PRENUMERATA Užsiprenumeruoti žurnalą (6 mėn. – 36 Lt) galite visuose Lietuvos pašto skyriuose ir tinklalapyje www.post.lt

Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama. Tiražas: 5000 egz.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 5

Per Milano „Armani Jeans“ rungtynes plevėsuodavo Trispalvės.

Nepastebėti lietuvių buvo neįmanoma.

fotoZvilgsnis

J. Mačiulio gerbėjų klubas Visi užsukusieji į Milano „Armani Jeans“ namų rungtynes praeitą sezoną negalėjo nepastebėti spalvingos ir triukšmingos aistruolių grupelės, pasipuošusios lietuviška atributika. Šią grupę būtų galima vadinti asmeniniu Jono Mačiulio gerbėjų klubu. Į jį susibūrė Milane šeimas su italais sukūrusios lietuvaitės, įtraukdamos į veiklą ir sutuoktinius. Lietuvos rinktinės puolėjas, ne kartą minėjęs, kad Milane pasiilgsta triukšmingų ir krepšinį suprantančių Kauno „Žalgirio“ aistruolių, asmeniškai rūpinosi šiais gerbėjais: padėdavo įsigyti bilietus ar atributikos, kartu vakarieniaudavo. Mėgstamo krepšininko autografas.

| Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr..

rinKtines

K. Kemzūra:

„Stengsimės žaisti greičiau“

K. Kemzūra pasveikino į pirmąją treniruotę susirinkusius rezervinės rinktinės narius, tačiau pats jų treniruotes stebėjo iš šalies.

Lietuvos krepšinio aistruoliai šiemet išvys bene labiausiai per pastarąjį dešimtmetį atsinaujinusią savo nacionalinę vyrų krepšinio komandą. Rinktinėje liko tik keletas iki šiol ją į pergales vedusių krepšininkų. Naujajam vyriausiajam treneriui Kęstučiui Kemzūrai reikia ieškoti naujų sprendimų, jau atsižvelgiant ir į ateitį. Dalius Matvejevas Į išplėstinį nacionalinės komandos kandidatų sąrašą K. Kemzūra šių metų pradžioje įtraukė beveik visus garsiausius Lietuvos krep-

8 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

šininkus. Tačiau Ramūnas Šiškauskas į rinktinę sugrįžti nepanoro, Šarūnas Jasikevičius ir Rimantas Kaukėnas joje žaisti atsisakė, Marijoną Petravičių sustabdė trauma, ilgai nebuvo žinomi Darjušo ir Kšyštofo Lavrinovičių sprendimai, o Arvydas Macijauskas apskritai nusprendė baigti karjerą.

Ieškos naujų sprendimų Tokia padėtis nacionalinės komandos trenerius privertė atkreipti dėmesį į didelį būrį jaunesnių krepšininkų. „Labai džiūgauti nėra ko, — padėtį apibūdino K. Kemzūra. — Susiklostė taip, kad vienos mūsų žvaigždės negali žaisti rinktinėje dėl vienų priežasčių, kitos — dėl kitų. Atrodė, kad aukštaūgių grandyje sunkumų neturėsime, tačiau traumos padėtį pakoregavo. Marijonas sezono pabaigoje kankinosi, reikia tikėtis, kad

rinKtines

www.musukrepsinis.lt

Pauliui Jankūnui viskas susitvarkys. Praradimai yra dideli, tačiau nieko čia nepakeisi.“ Netekus vienų krepšininkų, padidėjo kitų galimybės. „Be abejo, dabar yra tinkamas laikas ir visos galimybės pasirodyti kitiems. Susirinks į stovyklą tie, kurie gali. Tikiu, kad visi atvažiuos su dideliu noru kažką visiems įrodyti, ir dirbsime“, — optimizmo neprarado treneris. K. Kemzūra neslepia, kad žinomų krepšininkų praradimas jam užminė daug naujų mįslių. „Visada galvoji, planuoji, tačiau padėtis pasikeičia ir reikia spręsti naujus klausimus. Kai ką buvo galima išspręsti paprasčiau, dabar reikės ieškoti kitų variantų“, — mintimis dalijosi Lietuvos rinktinės strategas.

Derinsis prie turimų žaidėjų Krepšinio treneriai dažnai turi susidarę idealios komandos planą: kiek reikia įžaidėjų, kiek atakuojančių gynėjų, kiek krepšininkų, galinčių žaisti abiejose pozicijose, ir pan. K. Kemzūra teigia, kad Lietuvos rinktinės galutiniame dvyliktuke, kuris ir vyks į pasaulio čempionatą, norėtų matyti po šešis aukštaūgius ir gynėjus. Tačiau idealaus komandos sukomplektavimo varianto treneris neturi. „Dabar labai populiaru turėti universalius žaidėjus, galinčius žaisti bent dviejose pozicijose, ir daugelis gerų klubų juos turi. Geriausia turėt vieną pagrindinį įžaidėją, kuris atakų organizatoriaus funkcijas atlieka didesnę laiko dalį. Po to yra atakuojantis gynėjas. Aš mėgstu turėti atakuojantį gynėją, kuris kažkiek galėtų žaisti ir kaip įžaidėjas. Tačiau kuo toliau, tuo labiau riba tarp skirtingų pozicijų išsitrina. Svarbiausia, kad komandoje būtų pakankamai gynėjų, angliškai vadinamų „ballhandlers“. Tai krepšininkai, kurie gali gerai valdyti kamuolį: varytis, žaisti du prieš du. Be to, svarbiausia yra ne tai, kiek vienos ar kitos pozicijos žaidėjų turi, o kokie jie yra. Jei turi du, bet labai gerus, gali ir su jais iš-

„Dabar yra tinkamas laikas ir visos galimybės pasirodyti kitiems. Susirinks į stovyklą tie, kurie gali. Tikiu, kad visi atvažiuos su dideliu noru kažką visiems įrodyti.“ siversti. Klube gali derinti žaidėjus prie savo pageidavimų, rinktis iš įvairių variantų. Tuo tarpu rinktinėje yra tie krepšininkai, kurie yra. Komplektuodamas turi derintis prie jų. Kuo įvairesni bus žaidėjai, tuo didesnės bus komandos galimybės“, — pasakojo strategas. Treneris pasidalijo ir kai kuriais samprotavimais apie žaidėjų pasirinkimą Lietuvos rinktinėje. „Šeštasis mūsų aukštaūgis turėtų būti tarpinis variantas tarp puolėjų ir gynėjų. Lengvojo krašto puolėjo poziciją turėtų dalintis Jonas Mačiulis ir Simas Jasaitis. Jie yra aukšti, abu gali pataikyti iš toliau, bet kaip krepšininkai — skiriasi. Naudojant skirtingas taktikas J. Mačiulis gali žaisti ir sunkiuoju krašto puolėju, o S. Jasaitis — atakuojančiu gynėju. Po krepšiu didesnis krūvis teks pagrindiniam vidurio puolėjui, gali tekti šioje pozicijoje pažaisti ir P. Jankūnui“, — planavo K. Kemzūra.

Lyderis turi keistis Lietuvos rinktinės stratego pirmtakas Ramūnas Butautas teigė, kad komandos žaidimas turi keistis. Pernykščiame Europos čempionate treneris stengėsi komandos veidą parodyti kitokį (nors

Didžiausiu trenerių skausmu išlieka Lietuvos rinktinės įžaidėjo pozicija — jau daugelį metų nerandama, kas sėkmingai pakeistų Š. Jasikevičių.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 9

rinKtines

2010 m. pasaulio čempionato belaukiant iš dalies tai lėmė ir žaidėjų pasikeitimai). Pasikeitus vyriausiajam treneriui, Lietuvos rinktinės žaidimo braižas turėtų vėl kisti. K. Kemzūra savo žaidimo viziją apibūdino taip: „Bandysime, stengsimės žaisti greičiau, norėtųsi, kad gerai judėtų kamuolys ir žaidėjai. Tuomet atsirastų galimybių kiekvienam žaidėjui būti agresyviam. Norėčiau, kad mūsų komandos braižas būtų orientuotas į komandinį žaidimą. Aišku, bus tam tikri lyderiai, žaidėjai, kuriais bandysime remtis kritiniais momentais, tačiau nebus taip, kad keturi krepšininkai stovės ir žiūrės kaip tas lyderis gelbėja. Norėčiau, kad kiekvieną dieną lyderiu galėtų būti vis kitas krepšininkas“, — planais dalijosi K. Kemzūra. Sezono metu strategas aplankė ne vieną Lietuvos rinktinės žaidėją užsienyje, o krepšinio aikštėje su nacionalinės komandos kandidatais pirmą kartą susitiko per pirmąją rezervinės rinktinės treniruotę. Prieš ją K. Kemzūra pažymėjo, kad durys į pagrindinę komandą yra atviros visiems. Rezervinės rinktinės treniruotes ir varžybas treneris stebės iš šalies, komandai vadovaus K. Kemzūros asistentas Robertas Kuncaitis ir Aurimas Matulevičius. „Kaip esu minėjęs, rezervinė rinktinė turi keletą funkcijų. Šioje komandoje žaidėjai įgys daugiau tarptautinių varžybų patirties, gaus daugiau žaidimo laiko. Iš visų į komandą pakviestų žaidėjų tikiuosi didelio noro ir entuziazmo. Bent teorinių galimybių prasimušti į vyrų rinktinę turi kiekvienas. Todėl ir vadiname šią komandą rezervine. Niekada nežinai, kas gali nutikti vienam ar kitam žaidėjui, duok Dieve, kad niekam nieko nenutiktų. Reikia, kad rezervinės komandos žaidėjai būtų pasirengę kiekvieną akimirką papildyti pagrindinę rinktinę, jai padėti“, — sakė K. Kemzūra. Pasirengimą 2010 metų pasaulio čempionatui pradėjo ne tik Lietuvos rinktinė, tačiau į būsimų varžovų reikalus mūsų komandos strategas dar nesigilina. „Pasižiūriu, kai pasirodo kokios nors naujienos, tačiau dabar labiau rūpi sava komanda ir savos problemos“, — teigė Lietuvos rinktinės strategas.

Išretėjus aukštaūgių grandžiai, galimybės prasimušti į Lietuvos rinktinės pagrindinę sudėtį išaugo vidurio ir sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje galinčiam žaisti D. Motiejūnui.

10 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

čempionatą, sąrašą. Į jį pateko tik 6 krepšininkai, pernai žaidę Europos čempionate. Kroatijos rinktinės kandidatai: Roko-Leni Ukičius, Zoran Planiničius, Marko Popovičius, Davor Kusas, Marko Tomasas, Bojanas Bogdanovičius, Hrvoje Peričius, Rokas Stipcevičius, J. Kazlauskas paskelbė kandidatų Krunoslavas Simonas, Krešimiras Lončaras, Marko Baničius, Stanko sąrašą Baračas, Ante Tomičius, Luka Zoričius, Graikijos rinktinės vyriausiasis Vedranas Vukušičius, Mario Delašas ir treneris išsirinko krepšininkus, Leonas Radoševičius. kurie pakviesti rengtis pasaulio Vokiečiai — be D. Nowitzki čempionatui. 17 žaidėjų sąraše pritrūko tik vienos garsios pavardės Vokietijos rinktinės strategas Dirkas — Theodoro Papalouko. Graikijos rinktinės kandidatai: Bauermanas paskelbė 16 žaidėjų, Dimitris Diamantidis, Kostas kviečiamų į nacionalinės komandos Tsartsaris, Antonis Fotsis, Vassilis treniruočių stovyklą, sąrašą. Krepšinio Spanoulis, Nickas Calathesas, Stratas gerbėjai jame taip ir neaptiko dviejų Perperoglou, Giorgas Printezis, NBA žvaigdžių — Dirko Nowitzki ir Sofoklis Schortsanitis, Ioannis Chriso Kamano. Vokietijos rinktinės kandidatai: Bourousis, Loukas Mavrokefalidis, Hamannas, Demondas Panagiotis Vasilopoulas, Kostas Steffenas Papanikolaou, Nikas Zisis, Kostas Greene’as, Helko Schaffartzikas, Peras Vasiliadis, Kostas Kaimakoglou, Ianas Guntheris, Lucca Staigeris, Philippas Schwethelmas, Chadas Topperis, Vougioukas ir Nikas Pappas. Konradas Wysocki, Robinas Benzingas, Elias Harrisas, Janas Hendrikas V. Collet trumpina sąrašą Jagla, Timas Olbrechtas, Yassinas Prancūzijos rinktinės vyriausiasis Idbihi, Tiboras Pleisse, Christopheris treneris Vincentas Collet sumažino McNaughtonas, Johannesas Strasseris. savo komandos kandidatų skaičių „Žalgirio“ legionieriai — slovėnų nuo 24 iki 18. Paskelbta, kad į pasaulio čempionatą tikrai nevyks rezerve Aldo Curtisas, Dounia Issa, Slovėnijos rinktinės naujasis Aymericas Jeanneau, Abdoulaye M‘Baye, Adrienas Moermanas ir vyriausiasis treneris Memi Bečirovičius taip pat paskelbė 17 kandidatų sąrašą. Johanas Petro. Prancūzijos rinktinės kandidatai: Abu Kauno „Žalgiriui“ priklausantys Alexis Ajinca, Nicolas Batumas, slovėnai — Aleksandras Čapinas ir Rodrigue‘as Beaubois, Yannickas Mirza Begičius — įtraukti į trumpą Bokolo, Fabianas Causeuras, Nando atsargiinų žaidėjų sąrašą. Slovėnijos De Colo, Borisas Diaw, Antoine‘as rinktinėje šiais metais neišvysime Diot, Mickaelis Gelabale, Edwinas Matjažo Smodišo, Erazemo Lorbeko ir Jacksonas, Alainas Koffi, Charlesas Sašos Vujačičiaus. Slovėnijos rinktinės kandidatai: Lombahe-Kahuda, Ianas Mahinmi, Joakimas Noah, Florent’as Pietrusas, Jaka Lakovičius, Sani Bečirovičius, Kevinas Seraphimas, Ali Traore, Sandi Cebularas, Goranas Dragičius, Jaka Klobučaras, Beno Udrihas, Samo Ludovicas Vaty. Udrihas, Zoranas Dragičius, Goranas Jagodnikas, Dino Muricas, Bostjanas Kroatijoje — 17 kandidatų Nachbaras, Urašas Slokaras, Miha Kroatijos rinktinės vyriausiasis Zupanas, Primožas Brezecas, Matejus treneris Josipas Vrankovičius Krušičius, Hasanas Rizvičius ir paskelbė 17-os žaidėjų, kurie Gasperas Vidmaras. pretenduoja vykti į pasaulio

www.musukrepsinis.lt

interviu

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 11

Repoetris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

rinKtines

R. Kuncaitis:

„Noriu, kad komanda kautųsi dėl pergalių“

Į pirmąją treniruotę komanda susirinko birželio 30 dieną.

Antrus metus iš eilės suburta Lietuvos vyrų rezervinė rinktinė vėl pradeda turnė užsienyje. Roberto Kuncaičio vadovaujami krepšininkai iš pradžių Anglijoje sužais dvejas kontrolines rungtynes su šios šalies rinktine, o po to vėl keliaus į tolimąją Kiniją. Ten lietuvių laukia 2 mačai su Kinijos aukščiausios lygos klubais ir trejos rungtynės su pasaulio čempionate taip pat dalyvausiančios didžiosios Rytų šalies nacionaline komanda. Darius Mačiulis Pagal pirminį planą į Angliją turėjo vykti 14 krepšininkų, o po mačų Vusterio universiteto sporto bazėje Donatas Motiejūnas ir Renaldas Seibutis turėjo grįžti į Lietuvą ir dalyvauti pagrindinės komandos treniruočių stovykloje, kuri prasidės liepos 15 dieną Druskininkuose. Kiti 12 žaidėjų turėjo skristi į Kiniją. Tačiau padėtis netikėtai pasikeitė. D. Motiejūnas dėl traumos rezervinės rinktinės treniruočių stovykloje taip ir nepasirodė. Pritrūko joje ir

12 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Tado Klimavičiaus. Kauno „Žalgirio“ puolėjui buvo atlikta nosies pertvaros operacija ir teko praleisti galimybę išvykti į Kiniją. Lietuvos rinktinei Kinijoje vadovaus nacionalinės komandos vyriausiojo trenerio Kęstučio Kemzūros asistentas Robertas Kuncaitis, jam padės Aurimas Matulevičius. Su komanda keliaus ir į rinktinę sugrįžęs masažuotojas Juozas Petkevičius.

Dėmesio užteks visiems Apie Lietuvos rinktinės planus kalbėjomės su R. Kuncaičiu. — Treneri, kaip buvo renkami kandidatai į rezervinę rinktinę? Ar visose pozicijose turite pakankamai pajėgų? — Daugiausia dėmesio skyrėme toms pozicijoms, kurios aktualios pirmai rinktinei. Labai norėjome pabandyti kai kuriuos įžaidėjus, bet padėtis truputį pasikeitė. O ar turime pakankamai pajėgų įvairiose pozicijose, pamatysim per rungtynes. — Kai vykote į Universiadą su studentų rinktine, jai pasirengti turėjote tik savaitę. Prieš kelionę į Angliją taip pat treniruositės vos keletą dienų. Ką planuojate nuveikti per tas dienas? — Planuojame atlikti panašius darbus kaip ir tuomet su studentų rinktine. Tada į čempionatą vykau prisibijodamas, bet minimali užduotis buvo įvykdyta. Reikia parengti komandą su tam tikru derinių skaičiumi ir žaisti: stebėti žaidėjus, ieškoti jų gerų savybių, pamatyti blogas, įvertinti, kaip ateityje jie tiktų rinktinei.

rinKtines

www.musukrepsinis.lt

— Taip pat pernai lietuvius — tiek krepšininkus ir trenerius, tiek aistruolius prie televizorių ekranų — šiurpino Kinijos teisėjų veiksmai per mačus su lietuviais. Jie iš paskutiniųjų stengėsi padėti savo komandai laimėti bent kartą. Vykstate į Kiniją iš anksto nusiteikę, kad vėl susidursite su šia problema, ar tikitės objektyvesnio arbitrų darbo? — Žinau, kad tokių dalykų būna, tačiau apie juos negalvoju. Nekreipsime į tai dėmesio. Turime savo darbą, jį ir dirbsime. Rezervinė rinktinė

Prieš metus lietuviai Kinijoje pralaimėjo tik vienerias rungtynes.

— Anglijoje tikriausiai turėsite daugiau žaidimo laiko skirti R. Seibučiui, kuris su komanda nevyks į Kiniją? — Skirsime vienodai dėmesio visiems. Padėtį vertinsime pagal žaidimą. Pergalę iškovoti irgi yra svarbu. Žaidėjų charakteris parodys — kas kovos dėl pergalės, tas ir žais. Manau, nebus tokių, kurie tik šiaip dalyvaus, visi norės pasirodyti, būti matomi. — Kinijoje taip pat visiems žaidėjams skirsite po lygiai dėmesio, ar jo daugiau sulauks tie, kurie vėliau galbūt bus reikalingi pagrindinei komandai? Treneriams tikriausiai svarbu geriau įvertinti Mindaugą Kuzminską ir galbūt mažiau — Vytautą Šarakauską? — Kinijoje žaisime daugiau rungtynių, bus sunkesnis grafikas, todėl žaidimo laiko užteks visiems. Visi krepšininkai turi kovoti dėl vietos starto penkete, dėl žaidimo laiko. Tas pats V. Šarakauskas bus svarbus žaidėjas, nors dėl ūgio nėra tipinis centras. Tai įdomus žaidėjas. Noriu, kad visi į komandą pakviesti žaidėjai kovotų, kautųsi dėl pergalių, nors tai ir nebus oficialios rungtynės.

Apie teisėjus negalvoja — Kiek Kinijoje svarbu bus laimėti? Pernai kai kurias pergales lietuviai išplėšė kruvinas tiesiogine prasme. — Kokios bebūtų varžybos, reikia kovoti dėl pergalės. Visi kiti planai — po to. Į Kiniją vykstame nei įsitempę dėl atsakomybės, nei atsipalaidavę.

Krepšininkas

Gimęs

Ūgis

2009—2010 m. klubas

Adas Juškevičius

1989

194

Kauno „Žalgiris“

Aidas Viskontas

1986

185

Vilniaus „Perlas“

Arvydas Eitutavičius

1982

188

„Cholet“ (Prancūzija)

Martynas Mažeika

1985

193

Atėnų AEK (Graikija)

Deividas Gailius

1988

200

„Šiauliai“

Arvydas Šikšnius

1987

196

„Šiauliai“

Mindaugas Kuzminskas

1989

205

„Šiauliai“

Valdas Dabkus

1984

205

108

Prienų „Rūdupis“

Valdas Vasylius

1983

202

Samaros „Krasnyje Krylja“ (Rusija)

Vytautas Šarakauskas

1982

204

103

„Šiauliai“

Martynas Andriuškevičius

1986

218

109

Alikantės „Meridiano“ (Ispanija)

Vyriausiasis treneris — Robertas Kuncaitis Trenerio asistentas — Aurimas Matulevičius Masažuotojas — Juozas Petkevičius Masažuotojas — Alius Bogdanovas Gydytojas — Liudas Bazaras Administratorius — Marijus Gecevičius

Rezervinės rinktinės rungtynių tvarkaraštis Liepos 6 diena, Vusteris (Anglija) Lietuva – Anglija

Liepos 16 diena, Fošanas (Kinija) Lietuva – Kinija

Liepos 7 diena, Vusteris (Anglija) Lietuva – Anglija

Liepos 18 diena, Julinas (Kinija) Lietuva – Kinija

Liepos 12 diena, Donguanas (Kinija) Lietuva – CBA lygos komanda

Liepos 20 diena, Kuanžou (Kinija) Lietuva – Kinija

Liepos 14 diena, Donguanas (Kinija) Lietuva – CBA lygos komanda

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 13

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr..

KyLanti ZvaigZde

V. Vasylius:

„Skandalas sugadino Rusijos lygos prestižą“

V. Vasylius nori padėti rinktinei iškovoti kuo daugiau pergalių.

Su Lietuvos rezervine rinktine šią vasarą treniruojasi ir klaipėdietis Valdas Vasylius, kurio karjeros kreivė vis kyla aukštyn. Po studijų JAV į Europą sugrįžęs krepšininkas užpraeitą sezoną labai sėkmingai žaidė uostamiesčio „Neptūne“ ir praeitą vasarą

sulaukė Samaros „Krasnyje Krylja“ pasiūlymo. Rusijoje krepšininkas laimės nesurado, tačiau į ateitį žvelgia optimistiškai ir pirmiausia galvoja apie sėkmingą žaidimą rezervinėje rinktinėje. Domas Lukauskas

14 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Sportuoti V. Vasylius pradėjo ne nuo krepšinio. Savo jėgas aukštaūgis bandė ir futbolo aikštelėje, tačiau vėliau vis dėlto pasirinko krepšinį, kurį žaidė ne tik brolis, bet ir tėtis. Pirmuoju Valdo treneriu buvo daugybę garsių krepšininkų išugdęs Povilas Jefišovas. Išbandęs jėgas Klaipėdos „Naftoje-Uni-Laivitėje“, 17-metis krepšininkas, padedamas Stepono Kairio, išvyko į JAV. Po studijų V. Vasylius grįžo į Senąjį žemyną tęsti profesionalo karjeros. Tačiau įsitvirtinti nebuvo lengva. Malagos „Unicaja“ po peržiūros pasiūlė žaisti dublerių komandoje, tačiau puolėjas sulaukė Vloclaveko „Anwil“ dėmesio ir pasirinko Lenkiją. Deja, kaimyninėje šalyje V. Vasylius neužsibuvo ir 2008-ųjų sausį persikėlė į Kėdainių „Nevėžį“. Kitą sezoną puolėjas užsivilko gimtojo miesto „Neptūno“ marškinėlius. Klaipėdos ekipai sezonas susiklostė puikiai. Martyno Mažeikos, V. Vasyliaus, Deivydo Gailiaus, Arvydo Eitutavičiaus ir Pauliaus Morkeliūno vedama ekipa LKL mažajame finale vos nepalaužė „Šiaulių“ (serija pralaimėta 2:3). V. Vasylius 2008—2009 metų sezoną LKL vidutiniškai pelnė po 15,4 taško ir atkovojo 6,6 kamuolius. Deja, „Neptūnas“ nesugebėjo išsaugoti savo lyderių, jie visi pasklido po kitas komandas. V. Vasylius pasirinko Rusiją. Su „Krasnyje Krylja“ buvo sudarytas dvejų metų kontraktas, tačiau jau po pirmojo sezono krepšininkas jį nutraukė. 26 metų 203 cm ūgio puolėjas Rusijos čempionate vidutiniškai aikštelėje praleisdavo vos po 9,8 minutės, pelnydavo 2,2 taško, atkovodavo 1,3 kamuolio, o dvitaškius metė aukštu 46,2 proc. taiklumu. „FIBA Europe“ rengiamame Iššūkio taurės turnyre lietuvis žaidė kur kas daugiau, tad ir statistikos rodikliai buvo aukštesni. Vidutiniškai per kiekvieną mačą puolėjas aikštelėje praleisdavo po 24,4 minutės, rinkdavo po 8,4 taško, atkovodavo 4,5 kamuolio bei atlikdavo po 1 rezultatyvų perdavimą. Būtent trumpas žaidimo laikas ir paskatino V. Vasylių imtis savo karjeros permainų. Grįžęs į Lietuvą krepšininkas prisijungė prie Lietuvos vyrų rezervinės rinktinės. Joje V.Vasylius sportuoja net su 3 buvusiais komandos draugais — A. Eitutavičiumi, D. Gailiumi ir M. Mažeika.

KyLanti ZvaigZde

„Komandos vadovai tikino, kad bus tik trys legionieriai. Rusijos Superlygoje aikštelėje vienu metu negali žaisti daugiau užsieniečių. Tačiau per sezoną legionierių buvo jau penki, pasikeitė net trys treneriai — tai ir nulėmė mano žaidimo laiką.“ no, kad gausiu daug žaidimo laiko ir kad komandoje bus tik trys legionieriai. — Tad kodėl jūsų vaidmuo buvo tik epizodinis? — Kaip minėjau, komandos vadovai tikino, kad bus tik trys legionieriai. Rusijos Superlygoje aikštelėje vienu metu negali žaisti daugiau užsieniečių. Tačiau per sezoną legionierių buvo jau penki, pasikeitė net trys treneriai — tai ir nulėmė mano žaidimo laiką. Daugiau gaudavau žaisti tik Iššūkio taurės turnyre, kuriame nėra legionierių limito. — Dėl trumpo žaidimo laiko kontraktą ir nutraukėte? — Manęs netenkino žaidimo laikas, komanda taip pat tikriausiai turėjo kitų tikslų, todėl abipusiu sutarimu sutartis buvo nutraukta.

Teisėjų veiksmai kėlė įtarimų — Kokį įspūdį paliko visa Rusijos krepšinio ir komandos organizacija? — Rusijos krepšinio lyga yra tikrai aukšto lygio, nors prestižą la-

Sezonas buvo neblogas — Valdai, kaip vertinate savo sezoną Rusijoje? — Man asmeniškai sezonas buvo vidutiniškas: nei geras, nei blogas. Rusijoje negaudavau daug žaisti, tačiau Iššūkio taurės turnyre žaisdavau nemažai ir, manau, pasirodžiau gerai. Šiame turnyre komanda žaidė labai gerai, suklupome tik finale. Rusijos Superlygoje įvykdėme pagrindinę užduotį — patekti į atkrintamąsias, tačiau jose daug nepasiekėme. — Ko pritrūko kovojant atkrintamosiose varžybose? — Pirmajame etape iškart susitikome su Maskvos CSKA komanda. O vėliau kai kur pritrūko gal sėkmės, gal jėgų. Be to, visuose etapuose neturėjome savo aikštės pranašumo — tai irgi veikė. — Su Samaros komanda praeitą vasarą pasirašėte dvejų metų sutartį. Ar prieš atvykdamas į šią ekipą tikėjotės, kad žaisite tik po 10 minučių? — Ne, kadangi pasirašant sutartį mane komandos vadovai patiki-

Rezervinės rinktinės treniruočių stovykloje V. Vasylius sutiko buvusį komandos draugą D. Gailių.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 15

KyLanti ZvaigZde

„Samara — nemažas milijoninis miestas ant Volgos krantų. Žiemą ten labai šalta, o vasarą — labai karšta. Kazanė pasirodė gražus miestas, o Maskva — be galo didelė. Rusijos miestai skiriasi, tik vairuoja visi vienodai išprotėję.“ — Iš tiesų kartais jausdavosi, kad teisėjai palaiko vieną ar kitą komandą. Kartą ir mūsų komanda pateikė apeliaciją dėl teisėjavimo. O šiaip treneris tiesiog skatino nekreipti dėmesio į visus tuos skandalus, žaisti savo krepšinį, stengtis ir tiek. — Kokias sąlygas suteikė Samaros klubas? — Sąlygos buvo geros: butas beveik centre, asmeninis vairuotojas. Visko, ko prireikdavo, būdavo galima prašyti ir gauti. — Kokį įspūdį paliko Samara ir kiti Rusijos miestai? — Samara — nemažas milijoninis miestas ant Volgos krantų. Žiemą ten labai šalta, o vasarą — labai karšta. Kazanė pasirodė gražus miestas, o Maskva — be galo didelė. Rusijos miestai skiriasi, tik vairuoja visi vienodai išprotėję. — O ką galite pasakyti apie Rusijos krepšinio aistruolius? — Kiekviena komanda turi savo ištikimiausius aistruolius, tačiau visi kiti daugiausia gana ramiai stebi rungtynes. Kitaip sakant, su Lietuvos krepšinio gerbėjais nesulyginčiau. Samaros komanda daug aistruolių neturėjo, tačiau patys ištikimiausi net vykdavo autobusu per pusę Rusijos į Sankt Peterburgą, Maskvą ar Kazanę. Tai, manau, tikrai neblogai. — Kur jūsų karjera turėtų pakrypti kitą sezoną? — Dabar apie tai negalvoju. Noriu kuo geriau sužaisti rinktinėje, įgauti gerą formą, o kur žaisiu kitą sezoną, paaiškės vėliau.

Laukia rinktinės stovyklos

Kur žais kitą sezoną, puolėjas dar negalvoja.

bai sugadino skandalai dėl teisėjų ir papirkinėjimų. Keistai atrodė čempionato struktūra, žaidimas dėl 5—8 vietų ir panašiai. Paties Samaros klubo organizacija buvo gera. Buvo suteikta viskas, ko prireikdavo. — Kokia atmosfera tvyrojo jūsų komandoje visų tų skandalų metu? Ar per rungtynes būdavo įtarimų, kad vyksta kažkas neleistino?

16 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

— Dalyvaujate antrosios Lietuvos rinktinės stovykloje. Kokios nuotaikos į ją atvykote? — Nuotaika gera, darbinga. Smagu susitikti su draugais, pažaisti antrojoje rinktinėje, patobulėti. — Kokia jūsų sportinė forma? — Sezonas baigėsi dar neseniai, o grįžęs nepradėjau ilsėtis, toliau sportavau, tad tikiu, kad esu geros formos. — Kokius sau keliate tikslus rezervinėje rinktinėje? — Be abejo, norisi kuo geriau pasirodyti, padėti komandai laimėti rungtynes. — Rinktinės stovykloje susitikote su buvusiais komandos draugais iš „Neptūno“. Galbūt tai bus kažkoks privalumas? — Taip, gal tai ir privalumas. Šiuos vaikinus gerai pažįstu asmeniškai, be to, kartu žaidėme, todėl žinau, ką jie sugeba aikštėje.

www.musukrepsinis.lt

rinKtines

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 17

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

legionieriai

Iš užsienio — 8 aukso medaliai

Italijos čempionato finale susitiko J. Mačiulis ir K. Lavrinovičius.

Šiais metais užsienio šalių čempionais tapo aštuoni Europos ir Azijos klubuose žaidę Lietuvos krepšininkai. Jie iškovojo aukso medalius Italijos, Rusijos, Graikijos, Prancūzijos, Rumunijos, Ukrainos, Austrijos ir Kazachstano pirmenybėse. Palyginus su keliais praėjusiais sezonais, lietuvių derlius šįkart buvo kuklesnis. Pernai kitų valstybių čempionais tapo 9, užpernai — 16, 2007 metais — 13, 2006 metais — 12 mūsų šalies krepšininkų. Rolandas V. Eidvilas

18 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Lengviausiai savo titulų kolekciją papildė Sienos „Montepaschi“ ekipoje žaidžiantis Kšyštofas Lavrinovičius. Jis trečius metus iš eilės tapo Italijos čempionu ir antrus metus iš eilės — Italijos taurės laimėtoju. Nacionalinėse varžybose „Montepaschi“ pranašumas prieš visus kitus klubus yra milžiniškas, todėl net finale Sienos krepšininkai galėjo rungtyniauti neliedami prakaito upių ir mėgaudamiesi žaidimu. O keli per ilgą sezoną patirti pralaimėjimai buvo ne tiek varžovų nuopelnas, kiek „Montepaschi“ žaidėjų atsipalaidavimo pasekmė. K. Lavrinovičius Sienos ekipoje atliko superatsarginio vaidmenį. Jis nė vienerių rungtynių nepradėjo starto penkete, bet buvo rezultatyviausias komandos žaidėjas ir užėmė pirmąją vietą visoje lygoje pagal per minutę pelnomus taškus. Kad bent vienas lietuvis šiais metais taps Italijos čempionu, buvo

legionieriai

www.musukrepsinis.lt

Lietuvos jaunučių, jaunių ir jaunimo rinktinės Europos čempionatų A divizionuose aišku vos pasibaigus ketvirtfinaliui. Mūsų šalies krepšininkų turėjo visos keturios į pusfinalį patekusios ekipos. Finale K. Lavrinovičiui ir jo komandos draugams iššūkį bandė mesti Milano „Armani Jeans“ klubas, kuriame žaidė Jonas Mačiulis ir Marijonas Petravičius, o ties pusfinalio barjeru sustojo Kazertos „Pepsi“ su Antanu Kavaliausku ir Kantu „NGC Medical“ su Tautvydu Lydeka ir Arminu Urbučiu.

Lauktos intrigos nebuvo Rusijos čempionu trečius metus iš eilės tapo Maskvos CSKA puolėjas Ramūnas Šiškauskas. Pridėjus kitose šalyse iškovotą auksą, R. Šiškauskas tarp nugalėtojų buvo jau penktą sezoną iš eilės. Prieš persikeldamas į Rusiją, jis su Trevizo „Benetton“ triumfavo Italijoje ir su Atėnų „Panathinaikos“ — Graikijoje. Šiųmetė CSKA pergalė buvo netikėtai lengva. Nors laukta, kad „kariškiams“ rimtai pasipriešins „Chimki“ klubas, kuriame žaidė Paulius Jankūnas ir Robertas Javtokas, finale Maskvos krepšininkai varžovus sutriuškino visus tris kartus. R. Šiškauskui teko didesnis krūvis negu du praėjusius sezonus. Kadangi sumažinus biudžetą iš CSKA išvyko keli pagrindiniai žaidėjai ir gerokai sutrumpėjo atsarginių suolas, lietuvis, kaip ir dar keli lyderiai, net Rusijos lygos rungtynėse gaudavo nedaug poilsio. R. Šiškausko žaidimo kokybei neigiamos įtakos tai neturėjo — patikimumas išliko vienu pagrindinių jo žaidimo bruožų. Nors pergalės žaidžiant Maskvos ekipoje R. Šiškauskui nėra naujiena, šiais metais jo biografijoje atsirado įrašas apie visiškai naują titulą — lietuvis pirmą kartą tapo Rusijos taurės laimėtoju. Praėjusius du sezonus CSKA šio prizo iškovoti nepavyko. Be to, R. Šiškauskas padėjo CSKA laimėti ir Vieningosios lygos varžybas. Rusijos superlygoje lietuviai šiais metais iškovojo ir kitų spalvų apdovanojimų. Su sidabro medaliais namo grįžo „Chimki“ klubo aukštaūgiai P. Jankūnas ir R. Javtokas, su bronzos — Kazanės „Uniks“ ekipos treneriai Valdemaras Chomičius ir Mindaugas Lukošius bei puolėjas Saulius Štombergas.

Abiem — po titulą Vieno Graikijos čempionato aukso medalio kelionė į Lietuvą taip pat buvo dar prieš finalą išspręstas klausimas. A1 lygos lemiamoje serijoje

Krepšininkas

Klubas

Klubo rezultatai Reg. sezonas

Krepšininko statistika Atkrintamosios varžybos

Rung.

Tšk.

A.k.

R.p.

Vieta

Perg.pral.

27-7

Pusfinalis

8,3

1,1

Ispanija (ACB) R. Kaukėnas

Madrido „Real“

D. Lavrinovičius

Madrido „Real“

27-7

Pusfinalis

9,5

4,2

1,4

R. Seibutis

„Bizkaia Bilbao Basket“

16-18

4,8

1,6

1,0

M. Andriuškevičius

Alikantės „Meridiano“

13-21

8,8

4,7

0,6

M. Katelynas

Alikantės „Meridiano“

13-21

11,2

5,1

1,5

T. Delininkaitis*

„CB Murcia“

5-29

7,6

1,9

1,4

K. Lavrinovičius

Sienos „Montepaschi“

26-2

Čempionas

14,7

5,1

1,0

J. Mačiulis

Milano „Armani Jeans“

17-11

Finalas

8,4

3,2

1,0

M. Petravičius

Milano „Armani Jeans“

17-11

Finalas

9,9

3,5

0,1

A. Kavaliauskas

Kazertos „Pepsi“

18-10

Pusfinalis

6,2

2,8

0,2

T. Lydeka

Kantu „NGC Medical“

17-11

Pusfinalis

6,6

4,6

0,4

A. Urbutis

Kantu „NGC Medical“

17-11

Pusfinalis

4,6

2,8

0,2

D. Motiejūnas

Trevizo „Benetton“

13-15

Ketvirtfinalis

9,2

4,7

0,6

Š. Jasikevičius

Atėnų „Panathinaikos“

25-1

Čempionas

8,0

0,8

2,5

L. Kleiza

Pirėjo „Olympiakos“

23-3

Finalas

14,0

5,1

1,3

T. Delininkaitis

Salonikų PAOK

15-11

Ketvirtfinalis

10,3

2,0

2,2

M. Mažeika

Atėnų AEK

9-17

4,1

1,1

0,6

G. Gustas*

„E.K.Kavalas“

8-18

6,2

0,8

R. Alijevas*

„G.S. Olympia Larisas“

4-22

1,1

1,3

1,4

R. Šiškauskas

Maskvos CSKA

15-4

Čempionas

13,2

3,1

1,8

P. Jankūnas

„Chimki“

15-4

Finalas

6,6

2,8

0,7

R .Javtokas

„Chimki“

15-4

Finalas

8,7

5,4

0,6

S. Štombergas

Kazanės „Uniks“

12-7

III vieta

5,0

1,0

0,3

V. Vasylius

Samaros „Krasnyje Krylja“

7-13

VIII vieta

2,5

1,6

0,2

A. Eitutavičius

Šolė „Basket“

23-7

Čempionas

6,8

1,4

1,8

M. Lukauskis

Liono-Vilerbano ASVEL

14-16

10,1

2,8

3,3

T. Nagys

„Bornova Belediye“

14-16

Ketvirtfinalis

6,1

3,5

0,7

S. Jasaitis

Stambulo „Galatasaray Cafe Crown“

17-13

13,6

6,2

1,6

A. Mažutis

Antalijos „Kepez Belediye“

10-20

3,6

1,3

1,8

R. Alijevas

„Phoenix Hagen“

9-25

3,1

1,9

1,3

Ž. Jonušas

„Phoenix Hagen“

9-25

8,7

3,6

1,2

G. Kadžiulis

„Trefl Sopot“

17-9

IV vieta

11,0

2,4

2,1

S. Kuzminskas

„Trefl Sopot“

17-9

IV vieta

13,9

7,8

0,9

Italija (Serie A)

Graikija (A1)

Rusija (Superliga A)

Prancūzija (Pro A)

Turkija (TBL)

Vokietija (Bundesliga)

Lenkija (PLK)

G. Navickas*

„AZS Koszalin“

15-11

Ketvirtfinalis

7,1

1,6

2,6

M. Česnauskis

„Energa Czarni Slupsk“

12-14

Ketvirtfinalis

13,0

1,8

2,8

M. Kasiulevičius*

„Stal Stalowa Wola“

8-18

Aštuntfinalis

2,3

1,8

0,3

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 19

legionieriai

M. Budzinauskas*

Inovroclavo „Sportino“

3-23

6,3

2,4

1,6

V. Stanevičius*

Inovroclavo „Sportino“

3-23

4,9

2,6

0,8

Ukraina (Superliga) R. Jarutis

Mariupolio „Azovmaš“

15-11

Čempionas

5,9

1,5

2,3

M. Prekevičius*

Mariupolio „Azovmaš“

15-11

Čempionas

8,1

2,6

2,9

S. Serapinas*

Mariupolio „Azovmaš“

15-11

Čempionas

12,0

2,0

2,2

M. Anisimovas

Kijevo „Budivelnyk“

24-2

Finalas

13,7

6,3

1,5

A. Kiaušas

Ivano Frankivsko „Goverla“

13-13

VI vieta

4,6

2,4

0,9

M. Andriukaitis

Dnipropiatrovsko „Dnipro“

14-12

VII vieta

15,3

5,8

0,7

L. Lekavičius

Dnipropiatrovsko „Dnipro“

14-12

VII vieta

6,6

3,4

2,5

Ž. Jonušas*

Mykolajivo MBK

13-13

IX vieta

10,8

3,7

1,3

E. Želionis

Južno „Chimik“

11-15

X vieta

3,3

2,1

0,6

A. Vitas

Dniprodzeržinsko „DniproAzot“

4-22

XII vieta

9,1

4,6

0,8

S. Kazevičius*

Dniprodzeržinsko „DniproAzot“

4-22

XII vieta

7,3

0,7

A. Mažutis*

„Doneck“

9**

3,3

1,2

2,2

*Pažymėti krepšininkai šiame klube žaidė ne iki sezono pabaigos.

Krepšininkas

Klubas

Klubo rezultatai Reg. sezonas Vieta

Krepšininko statistika Atkrintamosios varžybos

Rung.

Tšk.

A.k.

R.p.

Perg.pral.

Išsišokėlių skrydis

Airija (SuperLeague)** M. Kurčenkovas

tradiciškai susirėmė Atėnų „Panathinaikos“, kuriame trečiąjį savo sezoną žaidė Šarūnas Jasikevičius, ir Pirėjo „Olympiakos“, į kurį pernai perėjo Linas Kleiza. Finalas suteikė priežastį džiaugtis trečius metus iš eilės Graikijos čempionu tapusiam Š. Jasikevičiui. Sezonas jam nebuvo paprastas. Dėl traumų Šaras praleido nemažai rungtynių, o ir būdamas sveikas žaidė nedaug, nes treneris labiau pasitikėjo tais, kurie galėjo kovoti nuo čempionato pradžios. Vis dėlto savo meistriškumą lietuvis pademonstravo — per finalą būtent jis keliskart užvedė komandos draugus, kai „Panathinaikos“ stigo ugnelės ir sveikos agresijos. Visiškai tuščiomis rankomis neliko ir L. Kleiza. Pirėjo komanda laimėjo Graikijos taurę ir nutraukė net aštuonerius metus trukusį titulų badą. Vis dėlto „Olympiakos“ rezultatai nebuvo proporcingi pastarųjų poros metų išlaidoms ir tikslams. Du daug svarbesnius finalus — Eurolygos ir Graikijos lygos — L. Kleiza ir jo bendražygiai iš Pirėjo pralaimėjo.

Galvėjaus „Moycullen“

4 (P)

5-13

3,7

1,1

0,4

V. Gabšys

Gmundeno „Allianz Swans“

24-8

Čempionas

9,6

2,7

1,0

V. Dilys

Traiskircheno „Arkadia“

18-14

Pusfinalis

14,3

3,7

1,4

P. Skurdauskas

Traiskircheno „Arkadia“

18-14

Pusfinalis

4,9

3,8

0,3

A. Šležas

„BK Prostejov“

35-9

Finalas

12,3

3,1

1,5

B. Veikalas

„BK Prostejov“

35-9

Finalas

12,5

3,7

1,6

N. Varnelis*

Novi Jičyno „Mlekarna Miltra“

39-5

Pusfinalis

10,0

3,1

1,1

D. Retkus

„BK Dečin“

28-16

Ketvirtfinalis

2,2

1,9

0,2

M. Kalvelis

Gentoftės SISU CPH

15-9

Ketvirtfinalis

12,1

6,5

0,5

T. Rinkevičius

Gentoftės SISU CPH

15-9

Ketvirtfinalis

11,6

2,4

5,1

A. Dzeranovas

„Team FOG Nastved“

12-12

Ketvirtfinalis

8,8

2,1

1,1

K. Kalvaitis

„Team FOG Nastved“

12-12

Ketvirtfinalis

10,0

5,6

1,5

P. Staigis

„Horsens IC“

8-16

Ketvirtfinalis

1,3

0,6

0,4

N. Brasas

Kastrupo „BK Amager“

5-19

17,8

5,4

1,6

I. Grikšas*

„Milton Keynes Lions“

18-18

Ketvirtfinalis

2,8

1,9

1,0

E. Žabas

„Worthing Thunder“

18-18

Ketvirtfinalis

14,9

2,3

2,1

G. Knyšas

„Worcester Wolves“

18-18

5,6

4,0

0,4

K. Normantas

„Worcester Wolves“

18-18

13,0

3,8

3,1

P. Tamulynas

„Worcester Wolves“

18-18

1,7

0,4

N. Karlikanovas*

„Worcester Wolves“

18-18

1,0

1,3

M. Šidlauskas*

„Worcester Wolves“

18-18

6,6

2,7

1,9

Austrija (Bundesliga)

Čekija (NBL)

Danija (Ligaen)

Dauguma šiais metais čempionais tapusių lietuvių žaidė klubuose, kurie dar prieš sezoną buvo laikomi didesniais ar mažesniais favoritais, todėl jų iškovoti titulai nieko smarkiai nenustebino. Tačiau buvo ir viena išimtis — Prancūzijoje visas ikisezonines prognozes sujaukė Šolė „Basket“ ekipa. Kad taip atsitiktų, pasistengė ir Arvydas Eitutavičius. Lietuvis retai patekdavo į „Basket“ starto penketą, bet pakilęs nuo suolo žaisdavo daug ir visuomet paįvairindavo komandos puolimą. „Basket“ krepšininkai, kiek netikėtai net jiems patiems, nuo čempionato pradžios įsitaisė tarp lyderių, tapo reguliariojo sezono nugalėtojais, o po to puikią viso sezono formą patvirtino laimėdami finalo rungtynes.

Trečioji pergalė — sunkiausia

Didžioji Britanija (BBL)

20 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Serijinių čempionų sąraše yra ir Arvydas Čepulis, trečius metus iš eilės šventęs pergalę Rumunijos lygoje. Tiesa, trečiasis laimėjimas Ploješčio „Asesoft“ ekipos snaiperiui buvo sunkesnis negu du praėjusieji, o jo asmeninis indėlis į pergalę — kuklesnis (rezultatyvumo vidurkis sumažėjo nuo 15,8 iki 12 taškų).

legionieriai

www.musukrepsinis.lt

Anksčiau atkaklaus pasipriešinimo nesulaukdavęs Ploješčio klubas šįkart reguliariajame sezone užėmė vos trečiąją vietą ir titulo link turėjo žygiuoti sudėtingesniu keliu, kadangi nei pusfinalyje, nei finale neturėjo savos aikštės pranašumo. Maža to, „Asesoft“ šiais metais net nepateko į Rumunijos taurės finalą. Tad ir A. Čepulis asmeninį titulų kraitį papildė ne taip gausiai kaip du praėjusius sezonus, per kuriuos jo komanda susižėrė visus Rumunijos krepšinio prizus.

V. Užkuraitis*

„Worcester Wolves“

18-18

11,3

2,8

1,6

E. Žabas*

„Worcester Wolves“

18-18

19,8

2,3

3,0

T. Janušauskas

„London Capital“

3-33

15,7

8,6

1,4

G. Knyšas*

„London Capital“

3-33

10,9

7,9

0,6

„Valga/CKE Inkasso“

11-17

Ketvirtfinalis

18,1

3,7

4,3

G. Rinkevičius

„Valga/CKE Inkasso“

11-17

Ketvirtfinalis

7,3

8,0

1,3

D. Šilinskis*

„Valga/CKE Inkasso“

11-17

Ketvirtfinalis

12,0

8,0

0,4

Saudzarkrokyro

9-13

Ketvirtfinalis

12,2

9,9

1,6

Estija (KML) G. Navickas

Islandija (Meistaradeild) D. Visockis

„Tindastoll“ Kipras (Protaslema A) A. Kieža

Nikosijos „Keraunos“

10-6

Pusfinalis

5,1

3,3

1,1

V. Dabkus*

Larnakos BMC AEK

5-11

11,9

6,6

0,4

L. Juknevičius

Nikosijos „Nissan Omonoia“

2-14

9,9

1,2

1,3

A. Labuckas

Rygos VEF

7-3

Finalas

6,8

3,4

0,6

M. Mažeika*

Rygos VEF

7-3

Finalas

16,3

2,3

1,0

A. Valeika

„Valmiera“

10-12

IV vieta

15,0

10,2

2,1

L. Kisielius

„Liepajas Lauvas“

10-12

Ketvirtfinalis

14,2

3,9

2,2

„Froya Basket“

4-17

9,4

6,8

2,0

A. Čepulis

Ploješčio „CSU Asesoft“

24-6

Čempionas

12,0

1,6

1,3

A. Masiulis

Tyrgu Murešo „BC Mureš“

16-14

Ketvirtfinalis

12,7

8,9

1,4

V. Pečiukas

Tyrgu Murešo „BC Mureš“

16-14

Ketvirtfinalis

18,7

4,2

2,5

M. Pociukonis

Tyrgu Murešo „BC Mureš“

16-14

Ketvirtfinalis

12,9

2,5

2,8

Banska Bystricos ŠKP

18-22

Ketvirtfinalis

8,3

4,6

0,8

S. Dumbliauskas

„Solna Vikings“

24-16

Pusfinalis

11,0

6,1

1,6

R. Rutkauskas

„08 Stockholm“

14-26

3,8

0,4

A. Kazlauskas

„Falco-Szova KC Szombathely“

15-11

Ketvirtfinalis

10,5

4,8

1,5

K. Marčiulionis

„Kecskemeti KSE“

13-13

Ketvirtfinalis

8,7

2,2

2,9

G. Sirutavičius

„Salgotarjani KSE“

3-23

XIII vieta

19,4

4,6

2,5

Esfahano „Zob Ahan“

14-2

Finalas

J. Česnavičius

Astanos „Tigry“

18-2

Čempionas

M. Pukinskas

„Barsy Atyrau“

14-6

III vieta

Latvija (LBL)

Norvegija (BLNO) V. Četovičius* Rumunija (Divizia A)

Slovakija (Extraliga) M. Niparavičius Švedija (Basketligan)

L. Kleizai šiais metais pavyko laimėti tik Graikijos taurę.

Per sunkumų kalnus Dar didesnį šuolį per atkrintamąsias varžybas padarė Mariupolio „Azovmaš“ klubas. Jis tapo Ukrainos čempionu, nors reguliariajame sezone užėmė vos šeštąją vietą. „Azovmaš“ gynė čempiono vardą, tačiau šis sezonas dėl finansinių ir kitų sunkumų jam buvo labai nelengvas. Teko išsiskirti ir su kai kuriais žaidėjais (tarp jų — lietuviais Mariumi Prekevičiumi ir Simonu Serapinu), ir su treneriu Rimu Girskiu. Tad sezono pabaigoje Mariupolyje liko tik vienas Lietuvos krepšinio atstovas — Rolandas Jarutis. Jis laimėjo jau trečią Ukrainos čempionato aukso medalį. Pirmą kartą čempionu R. Jarutis tapo dar 2006 metais, antrą — pernai.

Vengrija (NB I A)

Iranas (Superlyga) T. Nagys* Kazachstanas (NL)

*Pažymėti krepšininkai šiame klube žaidė ne iki sezono pabaigos. **Rungtynės, kuriose dalyvavo A. Mažutis, buvo anuliuotos, o „Doneck“ klubas sezono viduryje pasitraukė iš Ukrainos lygos.

Tarp Ukrainos lygos sidabro medalių laimėtojų irgi buvo Lietuvos krepšininkas — mūsų šalyje užaugintas ir įvairių amžiaus grupių Lietuvos rinktinėse žaidęs ukrainietis Michailas Anisimovas. Jis pernai grįžo į tėvynę ir Ukrainos vicečempionu tapo žaisdamas Kijevo klube „Budivelnyk“.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 21

legionieriai

Lietuvos treneriai užsienio klubuose Treneriai

Klubas

Daugiausia lietuvių — Ukrainoje

Klubo rezultatai Reg. sezonas

Atkrintamosios varžybos

Vieta

Perg.-pral.

Rusija (Superliga A) V. Chomičius, M. Lukošius (tr. pad.)

Kazanės „Uniks“

12-7

III vieta

K. Kemzūra

Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“

10-10

V vieta

T. Pačėsas

Gdynės „Asseco Prokom“

24-2

Čempionas

D. Adomaitis

„Energa Czarni Slupsk“

12-14

Ketvirtfinalis

M. Budzinauskas (tr. pad.)*

Inovroclavo „Sportino“

3-23

Mariupolio „Azovmaš“

15-11

Čempionas

Lenkija (PLK)

Ukraina (Superliga) R. Girskis* R. Grigas*

Kijevo „Budivelnyk“

24-2

Finalas

R. Butautas*

„Doneck“

15**

„Valga/CKE Inkasso“

11-17

Ketvirtfinalis

Estija (KML) A. Vaškys

Finalų specialistai

Rumunija (Divizia A) A. Prakuraitis

Tyrgu Murešo „BC Mureš“

16-14

Ketvirtfinalis

Geteborgo „Gothia Basket“

17-23

Ketvirtfinalis

„Barsy Atyrau“

14-6

III vieta

„Liaoning Panpan Hunters“

21-11

Ketvirtfinalis

23-7

3 (PR)

19-7

Švedija (Basketligan) A. Milonas Kazachstanas (NL) Ž. Žvinklys Kinija (CBA) R. Vaišvila*

Vokietija-2 (2. Bundesliga Pro A) V. Matkevičius, B. Matkevičius (tr. pad.)

„Cuxhaven BasCats“

Vokietija-4 (1. Regionalliga) D. Plėta (tr.pad.)

Ukraina antrą sezoną iš eilės buvo populiariausia kryptis, kurią rinkosi legionieriais tapę Lietuvos krepšininkai ir treneriai (skaičiuojant tik pirmosios pakopos varžybas). Žaidėjų bei trenerių iš Lietuvos pasikvietė net 8 iš 15 Ukrainos superlygoje startavusių klubų. Tiesa, iš dvylikos Ukrainoje rungtyniavusių Lietuvos krepšininkų net penki nesulaukė čempionato pabaigos ir persikraustė į kitus kraštus. Sezono įkarštyje iš Ukrainos išvyko ir trims šios šalies komandoms vadovavę lietuviai treneriai. Ieškoti naujų darbdavių dažniausiai tekdavo dėl nestabilios Ukrainos klubų finansinės situacijos. O sunkiausioje padėtyje atsidūrė „Doneck“, kuriame dirbo buvęs Lietuvos rinktinės treneris Ramūnas Butautas — sezonui net nepasiekus pusiaujo klubas apskritai nutraukė savo veiklą.

Gotos „BIG Oettinger Rockets“

*Pažymėti treneriai šiame klube dirbo ne iki sezono pabaigos

Prieš atkrintamąsias varžybas didžiausiu favoritu nebuvo laikomas dar vienas klubas, kuriam tapti čempionu padėjo Lietuvos krepšininkas. Gmundeno „Swans“ su Viliumi Gabšiu Austrijos lygos reguliariajame sezone užėmė antrąją vietą, tačiau finale pranoko lemiamas rungtynes savo aikštėje žaidusią Fiurstenfeldo „Panthers“ ekipą. Gmundeno krepšininkai šį sezoną šventė dvigubą pergalę — jie laimėjo ir šalies taurę. V. Gabšys nebuvo „Swans“ puolimo lyderis ir apskritai žaidė gana banguotai. Kai kuriose rungtynėse jis būdavo beveik nematomas, bet kartais pradėdavo taip bombarduoti varžovų krepšį tolimais metimais, kad kitiems žaidėjams nelikdavo nieko kito, kaip stebėti lietuvio tritaškių šou.

**„Doneck“ klubas sezono viduryje iš Ukrainos lygos pasitraukė.

Auksas — net iš Kazachstano Kazachstanas į Lietuvos krepšininkų migracijos žemėlapį pateko tik pernai. Tačiau jau debiuto sezoną vienas žaidėjas iš mūsų šalies tapo šios šalies čempionu, kitas — taurės laimėtoju. Kazachstano lygos aukso medalį iškovojo Astanos „Tigry“ ekipoje nuo sezono vidurio žaidęs Justas Česnavičius. Tarp taurės laimėtojų buvo Mantas Pukinskas, atstovavęs Atyrau „Barsy“ klubui, kurį treniravo Žydrūnas Žvinklys.

22 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

T. Pačėso jubiliejus Gražų jubiliejų šiais metais pažymėjo Gdynės „Asseco Prokom“ klubo treneris Tomas Pačėsas. Jis nacionalinės lygos čempionu tapo jau dešimtąjį sezoną iš eilės. T. Pačėso pergalių serija prasidėjo, kai jis žaidė Permės „Ural Great“ komandoje ir 2001 metais padėjo jai laimėti Rusijos čempionato auksą. Po to T. Pačėsas persikraustė į Lenkiją ir pradėjo skinti pergales šioje šalyje. 2002 metais jis į viršūnę įkopė žaisdamas Vroclavo

„Sląsk“ ekipoje, 2003 metais — Vloclaveko „Anwil“, 2004—2007 metais — Sopoto „Prokom“ (pernai šis klubas persikėlė į Gdynę). 2007 metų vasarą T. Pačėsas baigė žaidėjo karjerą ir tapo „Prokom“ trenerio padėjėju, o po kelių mėnesių buvo paskirtas vyriausiuoju treneriu. Pasikeitimai pergalių serijos nenutraukė — T. Pačėsas ir toliau kiekvieną pavasarį būna apdovanojamas Lenkijos lygos aukso medaliu.

www.musukrepsinis.lt

legionieriai

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 23

„FIBA Europe“/„Ciamillo-Castoria“ nuotr.

rinKtines

K. Maksvytis:

„Mūsų vizitinė kortelė — agresyvi gynyba ir greitas puolimas“

Prieš dvejus metus Europos 16-mečių čempionais tapę Lietuvos krepšininkai stengsis ir šiemet džiuginti aistruolius pergalėmis.

Lietuvos aistruolių akys šiais metais vėl kryps į vieną namie žaisiančią jaunųjų krepšininkų rinktinę. Vilniuje dėl Europos vaikinų jaunių čempionato medalių kovos mūsų 18-mečiai. Įsibėgėjus pasirengimo etapui komandos vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis sako, kad per likusį laiką daugiausia dėmesio skirs pagrindiniams žaidėjams. Dalius Matvejevas

24 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

18-mečių Europos čempionatas Vilniuje prasidės liepos 22 dieną. Pasirengimą šiam turnyrui Lietuvos rinktinė birželio viduryje pradėjo nuo fizinio rengimo stovyklos Palangoje. Paskutinę birželio savaitę krepšininkai praleido Klaipėdoje, kur sužaidė dvejas kontrolines rungtynes su bendraamžiais iš Suomijos. Buvo iškovotos dvi pergalės — 69:33 ir 76:70. Per antrąsias rungtynes į aikštę nebuvo leidžiami lyderiai, todėl ir rezultatas ne toks įtikinamas. Po varžybų su suomiais lietuviai keletą dienų pailsėjo ir vėl liepos 1-ąją susirinko Vilniuje. Treniruotis į sostinę buvo pakviesti 16 krepšininkų: Vytenis Čižauskas, Renaldas Simanavičius, Evaldas Aniulis, Dovydas Redikas, Deividas Pukis, Taurantas Tamošiūnas, Tadas Maželis, Edgaras Ulanovas, Arnas Butkevičius, Eigirdas Žukauskas, Rolandas Jakštas, Rimvydas Brencius, Tautvydas Sabonis, Žygimantas

www.musukrepsinis.lt

rinKtines

„FIBA Europe“/P. Allee nuotr.

„Dabar visą dėmesį galėsime skirti pagrindiniams žaidėjams, apie kuriuos lipdysime savo žaidimą. Toks bus svarbiausias mūsų tolimesnio darbo akcentas.“ Kazys Maksvytis Skučas, Jonas Valančiūnas ir Egidijus Mockevičius. Dar vienas žaidėjas — Tomas Urbonas — buvo išleistas su Kauno „LKKA-Atletu“ į turnyrą Ispanijoje. Gali būti, kad į rinktinės treniruotes T. Urbonas dar sugrįš.

Sunkiau rinktis jaunesnius žaidėjus

Rinktinės treneris nerimauja dėl traumų kamuoto V. Čižausko sportinės formos.

Prieš stovyklos Vilniuje pradžią kalbėjomės su 18-mečių rinktinės vyriausiuoju treneriu Kaziu Maksvyčiu. — Treneri, prieš dvejus metus su ta pačia krepšininkų karta laimėjote 16-mečių Europos čempionatą. Tad ir šiais metais komandos branduolys tikriausiai yra aiškus iš anksto? — Pagrindiniai žaidėjai yra aiškūs, tačiau yra ir klaustukų. Kaip visada, neramu dėl įžaidėjo pozicijos, nes mums labai svarbus žaidėjas Vytenis Čižauskas buvo patyręs traumą. Kol kas jis yra pasirengęs tik 50 proc. Taip pat neramu ir dėl sunkiojo krašto puolėjo pozicijos. Aišku, pagrindinis mūsų žaidėjas yra vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas. Tačiau neaišku, ar turėsime jam lygiavertį keitimą. Tiksliau, lygiavertės pamainos tikrai nebus, bet norėtųsi, kad ji nebūtų visai silpna. Nors E. Mockevičius kol kas visai neblogai atrodo. — Ar galėtumėte palyginti šią komandą su ta, kuri prieš dvejus metus laimėjo 16-mečių Europos čempionatą? — Labai didelių skirtumų nėra. Tik tada buvome niekam nežinomi ir patys savo vertės nežinojome. Dabar visi varžovai bus pasikeitę, per dvejus metus daug kas gali nutikti. — O išsirinkti žaidėjus buvo lengviau tuomet ar dabar? — Kuo krepšininkai jaunesni, tuo sunkiau juos išsirinkti. Tuomet į pirmąją treniruočių stovyklą kvietėme 30 kandidatų, o šiemet jau tik 20. Augant žaidėjams, rinktis tampa lengviau. — Kokias užduotis sau keliate per likusį pasirengimo Europos čempionatui laiką? — Iki šiol vyko fizinio pasirengimo stovyklos, buvo svarbiausia išsirinkti pagrindinius kandidatus. Dabar visą dėmesį galėsime skirti pagrindiniams žaidėjams, apie kuriuos lipdysime savo žaidimą. Toks bus svarbiausias mūsų tolimesnio darbo akcentas. — Kokį žaidimą žadate aistruoliams pademonstruoti Europos čempionate? — Tokį pat kaip ir prieš porą metų. Mūsų vizitinė kortelė yra agresyvi gynyba ir greitas puolimas. — Ar komandos viduje jaučiama papildoma įtampa dėl to, kad

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 25

rinKtines

„Labai džiaugiamės besitęsiančiu mūsų bendradarbiavimu su „Viasat“. TV6 liko mūsų pagrindiniu partneriu ir tiesiogiai parodys visas lietuvių rungtynes. Finalą, jei jame žais lietuviai, vėl rodytų TV3.“ Mindaugas Špokas Europos čempionatas šį kartą vyks Lietuvoje? — Stengiamės šito išvengti. Moralizuojame žaidėjus, kalbame, kad būtų pasirengę, nusiteikę kovai, negalvotų, kad jau laimėjome čempionatą, jei jis vyks namie. Prie savų žiūrovų visi norės gerai pasirodyti, bijome, kad įtampa nepaveiktų komandos neigiamai. — Ar turite žinių iš varžovų stovyklų? — Svarbiausia yra surinkti informaciją apie pirmus varžovus. Kitus pamatysime turnyro metu. Pirmiausia teks žaisti su ukrainiečiais. Žaidėme su jais prieš dvejus metus, turime vaizdajuostes. Bandome rinkti informaciją apie jų kontrolines rungtynes, tačiau sunkiai pavyksta, nes jie patys turi sunkumų savo federacijoje.

Laukiama tūkstančio svečių Europos čempionatas vyks sostinės „Siemens“ ir „Lietuvos ryto“ arenose. Visi turnyro organizavimo rūpesčiai krenta ant 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto grupės pečių. 18-mečių čempionatas sostinėje, kaip ir pernykštės 16-mečių Europpos pirmenybės Kaune, yra vienas svarbiausių pasirengimo vyrų varžyboms etapų. Pasak organizacinio komiteto vadovo Mindaugo Špoko, Lietuva yra pasirengusi priimti geriausias Europos 18-mečių rinktines. — Mindaugai, kokia yra 18-mečių čempionato sąmata? — Čempionato biudžetas yra 1,4 mln. litų. 100 tūkst. litų gavome iš Kūno kultūros ir sporto departamento, Vilniaus savivaldybė kompensuos arenų nuomos išlaidas , kitus pinigus skyrė rėmėjai, Lietuvos krepšinio federacija ir „FIBA Europe“. Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei už paramą ir norą, kad šis čempionatas vyktų Vilniaus mieste. Labai džiaugiamės, kad antrus metus iš eilės bendradarbiaujame su kompanija „Omnitel“, ji vėl sutiko būti pagrindine čempionato rėmėja. Liko ir beveik visi kiti pernykščio 16-mečių čempionato rėmėjai. Taip pat atėjo du nauji stambūs rėmėjai — „DnB NORD“ bankas ir italų „Tavina“. — Kiek tikimasi sulaukti svečių iš užsienio? — Apie 1000. Vien komandose yra 300 žmonių, bus apie 50 teisėjų. — Kokios sąlygos bus sudarytos svečiams? — Komandos gyvens puikiuose „Europa City“ ir „Best Western“

26 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

K. Maksvytis sako, kad svarbiausia iki čempionato yra išnagrinėti ukrainiečių žaidimą.

www.musukrepsinis.lt

rinKtines

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 27

rinKtines

Lietuvos jaunučių, jaunių ir jaunimo rinktinės Europos čempionatų A divizionuose

2010 metų „Omnitel“ Europos vaikinų jaunių (iki 18 metų) čempionatas A grupė

B grupė

C grupė

D grupė

Lietuva

Prancūzija

Turkija

Serbija

Slovėnija

Švedija

Bulgarija

Vokietija

Lenkija

Latvija

Italija

Graikija

Ukraina

Ispanija

Rusija

Kroatija

Vaikinai

viešbučiuose. Esame jiems labai dėkingi už suteiktas geras sąlygas, nebuvome vertinami kaip komercinis renginio organizatorius. Galima pažymėti, kad 18-mečių čempionatas bus pirmą kartą rengiamas tokio aukšto lygio bazėje, naujose arenose. 20-mečių varžybos Rygoje vyko didžiojoje miesto arenoje, tačiau abejoju, ar antra arena atitiko „Lietuvos ryto“ arenos lygį. Norime, kad tai būtų geriausias kada nors vykęs Europos jaunųjų krepšininkų čempionatas. Tiesiog mes jį vertiname rimčiau, ne vien kaip jaunių turnyrą. Mums tai yra vienas svarbiausių pasirengimo vyrų čempionatui etapų, todėl visas detales vertiname kitaip. — Prieš metus 16-mečių kovas krepšinio gerbėjai galėjo stebėti per TV6 televiziją, finalą tiesiogiai transliavo TV3. Ar 18-mečių kovos taip pat bus transliuojamos? — Labai džiaugiamės besitęsiančiu mūsų bendradarbiavimu su „Viasat“. TV6 liko mūsų pagrindiniu partneriu ir tiesiogiai parodys visas lietuvių rungtynes. Finalą, jei jame žais lietuviai, vėl rodytų TV3. — Kiek žmonių užsiima Europos čempionato organizavimu? — Organizaciniame komitete dirba 16 žmonių, dar atvažiuoja 3 žmonės iš „FIBA Europe“. Per čempionatą dirbs apie 120 savanorių. Šiemet buvo labai daug norinčių būti savanoriais, turėjome net 6 pretendentus į 1 vietą. Tai labai džiugina artėjant 2011-ųjų Europos čempionatui, kuriam reikės apie 1000 žmonių. Smagu, kad lietuviai teigiamai vertina savanorių darbą, nori prisidėti prie renginių organizavimo. Be savanorių mūsų biudžetas akivaizdžiai pasikeis-

Merginos

Metai

U16

U18

U20

U16

U18

U20

2009

2008

2007

2006

2005

2004

2003

11 4

2002 2001

2000

1999 1998 1997 1996 1995 1994 1993

1 5

tų į neigiamą pusę. — Kokius svarbiausius darbus liko nuveikti iki Europos čempionato pradžios? — Visada yra įvairių techninių dalykų, tačiau svarbiausi darbai jau atlikti.

I ETAPO TVARKARAŠTIS Liepos 22 diena

Liepos 23 diena

Liepos 24 diena

14.00 Švedija — Latvija

„Siemens“ arena

14.30 Ukraina — Slovėnija

„Lietuvos ryto“ arena

14.30 Lenkija — Ukraina

„Lietuvos ryto“ arena

14.00 Turkija — Rusija

„Lietuvos ryto“ arena

14.30 Rusija — Bulgarija

„Siemens“ arena

14.30 Serbija — Vokietija

„Siemens“ arena

16.15 Slovėnija — Lenkija

„Siemens“ arena

16.45 Latvija — Prancūzija

„Lietuvos ryto“ arena

16.45 Latvija — Ispanija

„Siemens“ arena

16.15 Bulgarija — Italija

„Lietuvos ryto“ arena

16.45 Graikija — Serbija

„Siemens“ arena

16.45 Graikija — Kroatija

„Lietuvos ryto“ arena

19.00 Lietuva — Ukraina

„Siemens“ arena

19.00 Lenkija — Lietuva

„Lietuvos ryto“ arena

19.00 Lietuva — Slovėnija

„Siemens“ arena

19.00 Serbija — Kroatija

„Lietuvos ryto“ arena

19.00 Kroatija — Vokietija

„Siemens“ arena

19.00 Turkija — Bulgarija

„Lietuvos ryto“ arena

21.15 Prancūzija — Ispanija

„Siemens“ arena

21.15 Ispanija — Švedija

„Lietuvos ryto“ arena

21.15 Prancūzija — Švedija

„Siemens“ arena

21.15 Vokietija — Graikija

„Lietuvos ryto“ arena

21.15 Italija — Turkija

„Siemens“ arena

21.15 Italija — Rusija

„Lietuvos ryto“ arena

28 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

SPORT LEDAI

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 29

už aikštes Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

G. Paugaitė nekenčia batų parduotuvių Jeigu norite užkariauti Kauno „Viči“ komandos krepšininkės Giedrės Paugaitės širdį, privalote būti ne žemesnis nei 192 cm ūgio, nes 19-metė mažeikietė į žemesnius vaikinus nežiūri. G. Paugaitė dėl moterų krepšinio populiarinimo yra pasiryžusi rungtyniauti net su trumpu sijonėliu, jeigu tai į arenas pritrauktų daugiau žiūrovų. Edmantas Kazbaras G. Paugaitė mėgsta skaityti knygas, kurias pasko lina J. ŠtreimikytėVirbickienė.

Mano mamos sesuo — krepšininkė, ji turėjo įtakos mano pasirin-

Kulinarija. Negaliu pasigirti savo kulinariniais sugebėjimais. Jeigu jau gaminu,

kimui. Į pirmąją krepšinio treniruotę atėjau būdama tik septintoje klasėje, nes

Karjera.

tai labai paprastai. Gyvenu su sese, ji mane kartais nustebina. Draugas taip pat

mokykloje pamokos vykdavo po pietų. Po metų jau gyvenau Lietuvos olimpinia-

palepina.

me sporto centre Vilniuje. Tada norėjau mesti krepšinį, bet ne dėl to, kad būčiau pasiilgusi mamos — aš gerai mokiausi, o mokykla ten nebuvo labai stipri. Tačiau

Vaikinai. Šiuo metu vaikiną turiu, tačiau niekada nežiūriu į žemesnius už save.

treneris Valentinas Kanapkis išvažiuoti man neleido. Dar ir dabar nesu tikra, kad

Jis taip pat privalo būti sportuojantis. Krepšinį vienas prieš vieną žaidžiu tik su

krimsiu duoną iš krepšinio, nes nesu jo fanatikė.

tais vaikinais, kuriuos žinau, kad įveiksiu.

Būreliai. Iki septintos klasės lankiau visus įmanomus užsiėmimus Mažeikiuo-

Muzika. Nemėgstu klausytis muzikos visur ir visada. Patinka R&B, hip-hopas,

se, juos keisdavau kas pusę metų. Išbandžiau šokius, dramą, plaukimą, gim-

popsas.

nastiką, šokinėjau į aukštį, žaidžiau kvadratą, grojau sintezatoriumi. Tėvai tiesiog leido ieškoti savęs.

Kaunas. Neteikiu

Filmai. Mėgstu žiūrėti filmus, bet ne tuos, kurie gražiai prasideda ir gražiai baigiasi. Žiūrėdama filmą atsipalaiduoju, atitrūkstu. Skaitau psichologines knygas, daug reikšmės faktui, kad teks rungtyniauti Kaune, tačiau

apsistoti viename mieste ilgiau negu metams norisi — dėl draugų, miesto... Bus

Jurgita Štreimikytė-Virbickienė visada pasidalija naudingomis knygomis. Jos labiausiai ir patinka, nes yra naudingos.

kiek sunkiau, nes studijuoju Vilniuje. Moterų krepšinis neturi tiek daug gerbėjų, kad būtų tokia priešprieša tarp miestų, kokia vyrauja vyrų krepšinyje. Tačiau su Kauno „LKKA-Aistėmis“ visada yra stimulas žaisti vien todėl, kad esame joms pralaimėjusios.

Laisvalaikis. Laisvalaikiu stengiuosi namie nesėdėti, nueinu į kokią paskaitą ar egzaminą, grįžtu ir į gimtuosius Mažeikius. Labai patinka laiką leisti Vilniaus senamiestyje.

Patiekalai.

Automobilis. Vairuoju mašiną su automatine pavarų dėže. Svajonė. Didelių svajonių neturiu. Žinau, kad viskas priklauso nuo manęs pačios. Norėčiau, kad žaisti visada būtų malonu.

Batai. Turiu nemažai batų, tačiau ne tiek, kiek norėčiau jų turėti. Nekenčiu batų parduotuvių.

Mėgstamiausias valgis — mamos balandėliai. Mėgstu ir šaltą

kavą.

30 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Žiūrovai. Ar sutikčiau žaisti

vilkėdama trumpą sijonėlį, jeigu į rungtynes susi-

rinktų pilna arena? Jeigu susirinktų ne tam, kad pasijuoktų, tada sutikčiau.

Tavo mėgstama pica su naujuoju pilno grūdo arba originaliuoju pagrindu.

co pi

IG pic INALUSIS os p agrindas jau įvertintas ir pamėgtas.

norisi savaime 32 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

O GRŪDO N L I grindas Pp a s naujo skonio su daug vertingųjų medžiagų.

Mindaugas Žukauskas | Fotodiena.lt nuotr. |

„Šiauliai“

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 33

| Fotodiena.lt nuotr. |

Žydrūnas Urbonas

Utenos „Juventus“

34 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 35

Giedrius Jankauskas | Fotodiena.lt nuotr. |

36 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Prienų „Rūdupis“

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 37

tribuna

www.musukrepsinis.lt

„Nevėžio“ nuotr.

Mažeikiuose keičiasi kartos

metais.

Nacionalinėje krepšinio lygoje bene geriausiu palaikymu gali pasigirti „Mažeikių“ krepšininkai. Už mažeikiškius per mačus namie galvą guldo apie 60 organizuotų aistruolių. Darius Mačiulis

Mažeikiai gali pasigirti senomis krepšinio tradicijomis — daugelį metų komanda rungtyniavo LKL ir turėjo nemažą būrį gerbėjų. Viskas pasikeitė tuometinę ekipą atsisakius remti „Mažeikių naftai“. Krepšinio klubas dingo iš LKL žemėlapio. Jau „Mažeikių“ pavadinimu atgimusią komandą per NKL rungtynes palaiko nauja aistruolių karta. Tačiau ir joje vyksta permainos.

Prasidėjo nuo konkurso Apie Mažeikių krepšinio gerbėjų reikalus kalbėjomės su iki šios vasaros buvusiu vienu aistruolių lyderių Mariumi. Tačiau apie permainas — straipsnio pabaigoje. Pirmiausia — apie „Mažeikių“ organizuotų aistruolių judėjimo pradžią. Viskas prasidėjo nuo paprasčiausio per rungtynes žiūrovams rengiamo baudų metimo konkurso. „Metant baudas buvo galima laimėti komandos marškinėlius. Kartą nuėjau mesti ir laimėjau. Nuo keleto šių konkursų dalyvių viskas ir prasidėjo. Susipažinome su klubo vadovu, gavome daugiau marškinėlių, prasidėjo plėtra“, — prisiminė Marius. Judėjimas prasidėjo prieš trejus metus, kai „Mažeikiai“ debiutavo NKL. Iš pradžių komandą aktyviai palaikė septyni mažeikiškiai. „Ateidavome į namų rungtynes — dar nebuvo tiek žmonių, kad važinėtume į kitus miestus. Vėliau per lemiamas kovas Mažeikių verslininkų asociacija pradėjo skirti autobusą, ėmėme važinėti ir žmonių padaugėjo. Kitais metais jau patys samdėmės transportą“, — pasakojo mažeikiškis.

Sėkmingiausiu aktyviausių aistruolių tribūnai Marius vadina neseniai pasibaigusį sezoną. „Komanda kovojo dėl prizinių vietų, todėl buvo daug entuziazmo ir tarp žiūrovų. Namie susirinkdavo apie 60 aistruolių, išvykose — 40—50. Į išvykas vykdavome, kai reikėdavo žaisti su stipresniu varžovu. Bene gausiausios išvykos iki šiol buvo į Prienus, Uteną, kai jų komandos dar žaidė NKL“, — prisiminė Marius.

Išvyksta studijuoti Mažeikių ekipos gerbėjai gali pasigirti puikiais santykiais su klubu. „Jie yra puikūs. Esame kviečiami į visus renginius, sezono uždarymo šventes. Pažįstame krepšininkus, bendraujame. Vilius Kazlauskas yra didelės dalies aistruolių tikras draugas. Gerai sutariame su visais“, — sakė „Mažeikių“ gerbėjas. Tačiau praeitas sezonas vienam iš „Mažeikių“ aistruolių lyderių buvo paskutinis. „Dalis žmonių išvažiuojame studijuoti į kitus miestus, todėl paliekame visus reikalus kitiems. Viską perima naujas žmogus, jis lankėsi tribūnoje, viską žino. Atidaviau būgnus, marškinėlius, dūdas. Esant galimybei stengsimės ir mes palaikyti komandą“, — sakė mažeikiškis Marius.

LSKL nuotr.

„Mažeikių“ aistruolių septynetas 2008

Gausus būrys „Mažeikių“ aistruolių Utenoje džiaugiasi NKL užimta trečiąja vieta.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 39

40 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Asmeninio archyvo nuotr.

www.musukrepsinis.lt

Krepsinio teiseju asociacija

Geriausias NKL teisėjas nenori į LKL

„Niekada negalvojau, kad būsiu krepšinio teisėjas, todėl nesiekiau aukštumų. Iki kokių 1996 metų net nevažiuodavau į teisėjų seminarus. Tada nebuvo daug teisėjų, todėl mane kviesdavo į miesto pirmenybes.“ Geriausias NKL arbitras praverti LKL durų neketina. R. Navickas Kaune rengia mėgėjų lygos varžybas, vadovauja krepšinio mokyklai ir turi kitų su teisėjavimu susijusių darbų.

Savamokslis arbitras

R. Navickas antrus metus iš eilės išrinktas geriausiu NKL teisėju.

Rimas Navickas antrus metus iš eilės išrinktas geriausiu Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) teisėju. Kaunietis 2009—2010 metų sezono reitinge surinko daugiausia balsų (114,51) ir pelnė teisę pereiti į LKL. Jonas Miklovas

— Rimai, kada ir kaip prasidėjo jūsų kelias į teisėjavimą? — Pati pradžia buvo 1986 metais, kai dar buvau LKKA studentas. Pirmosios rimtesnės varžybos buvo tais metais vykdytos bendrabučio pirmenybės — tarp kambarių vykdavo krepšinio čempionatas. Kadangi tokioms varžyboms salę duodavo tik nuo kokios 11 valandos, žaisdavome iki nakties vidurio, iki kokios 2 valandos. Ten ir buvo pradžia. — Dabar teisėjai rengiami mokyklose, kursuose. Iš ko tada mokėtės šio amato? — Praktiškai iš nieko. Viskas išėjo savaime. Dar vidurinėje mokykloje pateisėjaudavau ir, galima sakyti, savarankiškai išmokau. Matyt, kažkur buvo gysla, kurią tereikėjo atrasti. Daug teisėjaudavau, todėl patyrimas atėjo savaime. Nors mane rekomendavo ir Raimundas Barauskas, bet tikslo siekti teisėjavimo aukštumų neturėjau. Labiau reiškiausi organizaciniame darbe ir visai netikėtai pradėjau teisėjauti Lietuvoje. Ir dabar negaliu sustoti (juokiasi). — Kada ir kaip visgi pradėjote dirbti profesionalų lygose? — Niekada negalvojau, kad būsiu krepšinio teisėjas, todėl aukštumų nesiekiau. Iki kokių 1996 metų net nevažiuodavau į teisėjų seminarus. Tada nebuvo daug teisėjų, todėl mane kviesdavo į miesto pirmenybes. Paskui pats sukūriau Kauno krepšinio mėgėjų lygą ir joje teisėjaudavau. Į pirmąjį teisėjų seminarą nuvažiavau tik kai 1996 metais mane išrinko Kauno krepšinio teisėjų klubo pirmininku. Ten išlaikiau egzaminus, bet grįžęs į Kauną net negalvojau teisėjauti. Vėliau gavau žinutę, kad mane įtraukė į tų laikų Lietuvos krepšinio B lygą (dabartinę Regionų krepšinio lygą). Pirmais metais viskas gerai sekėsi, bet trūko Achilo sausgyslė. Metus praleidau gydydamasis. Tada buvau kviečiamas į A lygą, bet norėjau fiziškai sustiprėti, todėl dar metus dirbau B lygoje. Jos reitinge buvau pirmas, todėl 2002 metais patekau į A lygą. Joje taip ir dirbu iki šiol. A lygos, o vėliau NKL teisėjų reitinguose visada būdavau dešimtukuose, paskui — trejetukuose, o pastaruoju metu — pirmas. Bet įvertinęs savo amžių ir tai, kad esu labai užimtas kituose darbuose,

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 41

Krepsinio teiseju asociacija

„Jeigu einu tik atsipalaiduoti, tada nestebiu teisėjų darbo, nes nematyčiau rungtynių. Kai noriu sužinoti kažką naujo ar pažiūrėti, kaip teisėjauja, pavyzdžiui, Eurolygos teisėjai, tada stebiu grynai jų darbą ir rezultatas būna nebeįdomus.“ supratau, kad neturiu laiko ir galimybių teisėjauti LKL. — Ar pačiam nėra keista, kad savamokslis teisėjas yra tarp geriausiųjų NKL? — Visko būna gyvenime (šypsosi). Praktika mane išmokė. Aišku, vis tiek žiūrėdavau į geresnius teisėjus. Su R. Barausku dažnai teisėjaudavau kartu miesto pirmenybėse, todėl negaliu sakyti, kad visko

išmokau pats. Tiesiog domėjausi, kreipiau dėmesį į geresnius teisėjus ir iš jų perėmiau patyrimą. Bet kažkokio tiesioginio mokytojo neturėjau. Dabar yra teisėjavimo mokyklos, visi nuo jų pradeda. Šiandien sunkiau būtų pakartoti mano kelią. Teisėjų pakanka, todėl žmogus iš niekur neatsirastų. — Kokios rungtynės per jūsų karjerą buvo pačios „karščiausios“? — Prisimenu vienerias rungtynes iš Kauno krepšinio mėgėjų lygos, joms prireikė keturių pratęsimų. Tada žaidė „Makabi“ su Pravieniškių „Fortūna“. Per pertraukėles žaidėjai gulėdavo ant grindų, nes jau nebeturėjo jėgų. Lyg ir niekas nenorėjo pratęsimų, bet jie vis žaidė ir žaidė. Komandos pelnė virš 100 taškų, laimėjo „Fortūna“. O įdomių ir sudėtingų rungtynių visą laiką yra. — Nacionalinėje lygoje anksčiau būdavo kalbų, kad vietos teisėjai palaiko savo miesto komandą. Ar esate girdėjęs panašių kalbų ir kaltinimų? — Kalbų girdėdavosi, dabar gal jų yra mažiau. Bet Kauno teisėjai visą laiką garsėjo objektyvumu. Netgi Kauno komandos būdavo nepatenkintos mūsų objektyvumu. Jie motyvuodavo tuo, kad svečiuose žaidžiant vietos teisėjai padeda šeimininkams, o Kaune teisėjai labai objektyvūs.

Arbitras rūpinasi ir jaunaisiais „Perkūno“ krepšinio mokyklos auklėtiniais.

42 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Krepsinio teiseju asociacija

Aš stengiuosi su visais sutarti vienodai. Kai kuriose komandose yra žmonių, kurie mėgsta su teisėjais padiskutuoti, bet tokiems skiri didesnį dėmesį, žiūri, kaip prieš juos žaidžia varžovai ir kaip jie patys žaidžia. Jeigu jiems skiri daugiau dėmesio, neigiamo elgesio pavyksta išvengti. Rimtesnių incidentų nesu patyręs.

Didžiausia mėgėjų lyga — Kaip sekasi jūsų globojamai mėgėjų lygai? — Šiemet užbaigėme aštuonioliktąjį sezoną. Pradėjome nuo 11 komandų, o šiemet žaidė lygiai 200. Todėl Lietuvoje tai turbūt yra viena didžiausių lygų, mėgėjiška — pati didžiausia. Mėgėjų lygoje auga ne tik žaidėjai, bet ir teisėjai. Jau treti metai turime savo teisėjų mokyklą, kuriai vadovauja R. Barauskas. Kiekvienais metais iš šios mokyklos po 2–3 teisėjus pradeda dirbti mėgėjų lygoje. Mūsų lygoje didelis dėmesys skiriamas ne tik geram varžybų organizavimui, bet ir aukštai teisėjavimo kokybei. Atsitiktinių žmonių nepakliūva, visi pereina per R. Barausko rankas, vėliau — per mano. — O ar pats dar teisėjaujate mėgėjų lygoje? — Ne. Kadangi vadovauju, negaliu pats savęs paskirti dar ir rungtynių teisėju. Jau apie penkerius metus savo lygoje neteisėjauju. Anksčiau buvo mažiau organizacinio darbo, trūkdavo teisėjų, todėl teisėjavau. Dabar tam nebėra ir laiko. — Kokia veikla dar užsiimate? — Dar esu krepšinio mokyklos „Perkūnas“ direktorius. Didelį dėmesį skiriu Lietuvos moksleivių krepšinio lygai, nes esu Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos prezidiumo narys, atsakingas už moksleivių krepšinį. Skirstau teisėjus moksleivių varžyboms Kauno regione. Taip pat esu Lietuvos studentų krepšinio lygos Kauno regiono vyr. teisėjas. Taigi darbų tikrai užtenka. — Nemažai teisėjų, baigusių karjerą, tampa rungtynių komisarais. Ar ir jūs turite tokių planų? — Kai baigsiu teisėjo karjerą, aišku, tokia mintis bus. Bet dar kurį laiką ketinu teisėjauti. — O dabar, kai žiūrite eilines rungtynes, labiau stebite, kaip vyksta veiksmas, ar vertinate teisėjų darbą? — Būna įvairiai. Jeigu einu tik atsipalaiduoti, tada nestebiu teisėjų darbo, nes nematyčiau rungtynių. Kai noriu sužinoti kažką naujo ar pažiūrėti, kaip teisėjauja, pavyzdžiui, Eurolygos teisėjai, tada stebiu grynai jų darbą ir rezultatas būna nebeįdomus. Bet kadangi didesnės karjeros jau nesiruošiu daryti, rungtynes dažniau stebiu kaip paprastas žiūrovas. Visgi jauniems teisėjams visada rekomenduoju žiūrėti ne rungtynes, o teisėjų darbą, techniką. Jeigu stebi gerų teisėjų darbą, labai daug gali išmokti netgi žiūrėdamas televizorių — pamatai klaidas (ypač per pakartojimus), kai teisėjas blogai užsiima vietą ar sušvilpia tai, ko nebuvo. Stebėti konkrečiai teisėjų darbą jaunimui labai svarbu. — Kaip galvojate, ar dėl to, kad mėgėjų lygos vadovas yra teisėjas, nėra sunkiau šioje lygoje teisėjaujantiems vaikinams? — Matyt, yra tam tikras sunkumas, bet tai visiems tik į naudą. Teisėjai atidžiau atlieka savo darbą, nes žino, kad kiekvienas skundas bus profesionaliai išnagrinėtas. Pats esu neblogą lygį pasiekęs teisėjas, to-

dėl kitiems tai suteikia daugiau stimulo stengtis. — O ar pats nesigailite, kad, jei anksčiau būtumėte skyręs daugiau dėmesio teisėjavimui, galbūt dabar dirbtumėte dar aukštesniame lygyje? — Jeigu prieš 10 metų būtų buvusi panaši situacija, galimybė eiti į LKL, gal ir būčiau pasirinkęs teisėjo karjerą, mažiau siekęs kituose darbuose. Bet visko juk neaprėpsi. Kadangi B lygoje pradėjau teisėjauti perkopęs trisdešimtmetį, gyvenime jau turėjau ir kitų užsiėmimų, kuriems reikėjo skirti daugiau laiko. O prieš 10 metų gal ir būčiau kitaip pagalvojęs. 2009-2010 m. NKL teisėjų reitingas

2009-2010 m. LKL teisėjų reitingas 1. R. Brazauskas — 154,05 2. K. Pilipauskas — 151,03 3. T. Jasevičius — 143,93 4. V. Dovidavičius — 143,21 5. A. Ramanauskas — 138,51 6. J. Laurinavičius — 136,88 7. M. Večerskis — 128,16 8. M. Gudas — 126,73

1. R. Navickas — 114,51

9. G. Vitkauskas — 123,48

2-3. D. Bandzevičius — 110,62

10. R. Bielinis — 116,57

2-3. G. Vilius — 110,62

11. A. Gelažius — 113,93

4. I. Davainis — 109,45

12. T. Langvinis — 110,92

5. G. Mačiulis — 109,37

13-14. V. Mačiulaitis — 110,876

6. K. Barčas — 108,31

13-14. S. Paškevičius — 110,876

7. Š. Gabrilavičius — 108,04

15. A. Maleckas — 109,23

8. R. Juodišius — 105,64

16. A. Bataitis — 107,40

9. A. Jaraminas — 104,92

17. V. Urbšys — 105,08

10. A. Lazdauskas — 104,85

18. A. Šukys — 104,50

11. G. Gedvilas — 104,66

19. R. Žukauskas — 99,80

12. A. Asevičius — 104,62

20. R. Sabas — 99,16

13. D. Mika — 104,57

21. L. Masiulis — 94,76

14. D. Jurkša — 104,46 15. Ž. Paliušis — 103,36 16. R. Baguževičius — 103,30 17. A. Urbanovičius — 103,11

2009-2010 m. RKL geriausių teisėjų dešimtukas (abėcėlės tvarka)

18. J. Barkauskas — 101,96

O. Barkovskis (Klaipėda)

19. B. Laurušonis — 101,12

V. Kazlauskas (Vilnius)

20. A. Borusas — 100,37

A. Papartis (Marijampolė)

21. G. Mukas — 99,08

V. Penelis (Vilnius)

22. L. Gailius — 98,72

E. Pranevičius (Klaipėda)

23. V. Jogminas — 98,65

R. Radišauskaitė (Šilutė)

24. P. Kiesas — 97,70

N. Rimkus (Kaunas)

25. M. Butvilas — 97,56

G. Simonavičius (Kaunas)

26. K. Mackevičius — 97,31

M. Stankevičius (Šiauliai)

27. V. Steckas — 95,63

T. Stankevičius (Vilnius)

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 43

Lietuvos krepšinio gerbėjai išvydo perspektyviausių JAV krepšininkų žaidimą.

Tarptautiniame turnyre dalyvavo Lietuvos, JAV ir Rusijos rinktinės.

Amerikiečiai Kauno sporto halėje pademonstravo ne vieną efektingą metimą.

Naudingiausią JAV rinktinės žaidėją apdovanojo JAV ambasadorė Lietuvoje A. E. Derse.

fotoZvilgsnis

Pirmasis amerikiečių vizitas Birželio pabaigoje įvyko istorinis JAV krepšininkų vizitas Lietuvoje. Pirmą kartą mūsų šalyje treniruočių stovyklą surengė pasaulio čempionatui besirengianti amerikiečių jaunių (iki 17 metų) rinktinė. Jaunieji JAV krepšininkai ne tik treniravosi , bet ir išbandė jėgas kontroliniame turnyre su Rusijos 18-mečių ir Lietuvos 17-mečių rinktinėmis. Pirmasis amerikiečių vizitas — plėtojamo bendradarbiavimo su JAV krepšinio federacija dalis. Lietuvos krepšinio federacija tikisi, kad ateityje į mūsų šalį atvyks ne viena JAV ekipa, atsargiai svajojama ir apie vyrų rinktinės vizitą. | Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Autoriaus nuotr.

rinKtines

Vežimėlių krepšinio rinktinei — trenerio iš JAV pagalba

Lietuvos rinktinė ruošiasi Europos B diviziono čempionatui.

Kaip sako Lietuvos vežimėlių krepšinio rinktinės nariai, negalint judėti kaip sveikiesiems, troškimas daryti tai, kas patinka, nemažėja. Ši šalies rinktinė žengia tik pirmuosius žingsnius, bet jos nariai nusiteikę ambicingai. Pernai vykusiose Europos čempionato C diviziono varžybose mūsiškiai iškovojo antrąją vietą ir iškopė į B divizioną. Jame debiutuos šiemet rugsėjį, per Europos čempionatą Brno mieste Čekijoje. Jonas Miklovas

46 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Pasirengimą čempionatui rinktinės nariai pradėjo gegužę Kaune, o prie jų prisijungė du nauji veidai — krepšininkė Karolina Lingytė ir jos treneris iš JAV Brentas Hardinas. B divizione merginos gali rungtyniauti kartu su vyrais, todėl K. Lingytė rugsėjį taip pat apsivilks Lietuvos rinktinės marškinėlius. Norėdama rinktinei „šviežio kraujo“, mergina į gimtąją šalį pasikvietė Alabamos universiteto vežimėlių krepšinio direktorių B. Hardiną. Du dešimtmečius treneriu dirbantis vyras negailėjo patarimų Lietuvos vežimėlių rinktinės nariams, o per turnyrą Sankt Peterburge buvo trenerio asistentas. „Darau tai, ką geriausiai moku, — „Mūsų krepšiniui“ pasakojo B. Hardinas. — Kai pradėjome dirbti, pasakiau, kad mano tikslas yra išmokyti naujų dalykų, parodyti kai ką, kas mums su Alabamos universitetu trejus metus iš eilės padėjo laimėti studentų

www.musukrepsinis.lt

pirmenybes. Čia turite gerų žaidėjų. Jie yra verti pakilti į kitą lygį, o tam reikia daugiau treniruotis, daugiau žaisti kartu. Talento ir troškimo žaisti bei sunkiai dirbti žaidėjams užtenka.“

Trūksta specialistų Krepšinio specialistas iš JAV atvyko ir tam, kad padėtų tobulėti Lietuvoje dirbantiems vežimėlių krepšinio treneriams. Į pratybas buvo kviesti kelių šalies krepšinio klubų strategai ir vadovai, bet nė vienas neatvyko. „Lietuvoje labai trūksta trenerių, — sako vežimėlių krepšinio rinktinės vadovas Anatolijus Čupkovas. — Bandome sudominti jaunuosius LKKA specialistus. Ruošdami teisėjus jau pajudėjome — turime vieną tarptautinės kategorijos teisėją, kitas yra „pakeliui“. O su treneriais yra sudėtingiau.“ Iš pažiūros vežimėlių krepšinis yra beveik toks pat kaip įprastas. Žaidžiama penki prieš penkis tokio pat dydžio aikštėje, su įprastomis linijomis, krepšys kabo tame pačiame aukštyje. Esminiai taisyklių skirtumai — kamuolio varymas ir žaidėjų rotacija. Vežimėlių krepšinio atstovai privalo sumušti kamuolį po to, kai du kartus rankomis pastūmė vežimėlį. Be to, fiksuojant pražangas vežimėlis vertinamas kaip kūno dalis. Kiekvieno žaidėjo negalia įvertinta nuo 1 iki 4,5 balo. Kuo didesnė negalia, tuo mažesnis balas. Aikštėje vienu metu esančių vienos komandos žaidėjų balų suma turi būti 14,5, todėl treneris turi užsiimti ir tam tikra matematika — žaidėjus keisti gali tik tokį pat balą turintys komandos draugai.

rinKtines

„Čia turite gerų žaidėjų. Jie yra verti pakilti į kitą lygį, o tam reikia daugiau treniruotis, daugiau žaisti kartu. Talento ir troškimo žaisti bei sunkiai dirbti žaidėjams užtenka.“ Brentas Hardinas šypso ir sako, kad savo žaidime dar turi daug ką tobulinti. „Tam, kad išmoktumei žaisti vežimėlių krepšinį, reikia trejus metus kiekvieną dieną treniruotis. Mano buvo tik pirmieji metai, todėl reikia daug kur tobulėti: ir greitį derinti, ir staigumą, ir vežimėlio kampą, kaip pastatyti gynyboje“, — paaiškino mergina.

Mintyse — Baltijos šalių rinktinė Su vyrais žaidžiančios merginos gauna vienu ar dviem balais mažiau, todėl K. Lingytė komandai turėtų tapti rimta paspirtis. Vienintelė Lietuvoje vežimėlyje krepšinį žaidžianti mergina per pastaruosius metus aikštėje padarė didelę pažangą. Prieš pusantrų metų ji iškeliavo į JAV, kur ir pradėjo mokytis iš dalies jai naujo žaidimo paslapčių. „Po pirmos treniruotės sakiau, kam man to reikia, kam viską pradėti iš pradžių? Prieš tai aštuonerius metus žaidžiau profesionaliai. Bet kuo toliau, tai tapo vis įdomiau ir labiau mane „užkabino“. Kai sužinojau, kaip reikia valdyti vežimą, atsirado didesni tikslai“, — pasakojo K. Lingytė. Karolinos karjerą (bet ne gyvenimą) didžiajame krepšinyje sustabdė per automobilio avariją patirta kojos trauma. Mergina pradėjo žaisti sėdimąjį tinklinį ir su Lietuvos rinktine išvyko į Pekino parolimpines žaidynes. Ten ir kilo mintis išvažiuoti studijuoti į JAV. Tai, ką rado Amerikoje, merginą nustebino ir sužavėjo. „JAV — vienintelė vieta pasaulyje, kur yra vežimėlių krepšinio universitetų lyga. Moterų lygoje yra 8 komandos, vyrų — daugiau. Skraidome, keliaujame po visą Ameriką“, — džiaugėsi K. Lingytė. Treneris jai negaili pagyrų ir vadina sunkiausiai dirbančia mergina Alabamos universiteto komandoje. Pati klaipėdietė tik nusi-

Mūsų komandoje pirmą kartą jėgas išmėgins K. Lingytė.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 47

Lygos

48 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

rinKtines

www.musukrepsinis.lt

Karolina buvo pagrindinė B. Hardino atvykimo į Lietuvą iniciatorė, bet jos galvoje sukasi ir daugiau minčių. Kadangi ji yra vienintelė lietuvaitė, žaidžianti vežimėlių krepšinį, merginai kilo mintis suburti Baltijos šalių merginų rinktinę. Ji jau gavo leidimą iš Tarptautinės vežimėlių krepšinio federacijos ir pradeda formuoti Baltijos šalių merginų rinktinę. „Yra problema, kad Baltijos šalys labai mažos ir surasti žmonių — labai sunku. Tarptautinė federacija leido kurti Baltijos šalių komandą, kurią sudarys Lietuva, Latvija, Lenkija ir Baltarusija. Ši rinktinė dalyvautų Europos ir pasaulio čempionatuose, parolimpinėse žaidynėse“, — ateities viltis vardijo K. Lingytė.

Vokietijoje — pilnos salės Nedaug krepšinio vežimėliuose entuziastų yra ir tarp vyrų. Nors Lietuvoje turime šešias tokias komandas, tik viena iš jų treniruojasi reguliariai ir gali vadintis profesionaliausia iš visų — Kęstučio Skučo vadovaujamas RSK klubas. K. Skučas yra ir Lietuvos rinktinės žaidžiantysis treneris. Užsienyje rungtyniaujančius krepšininkus iš Lietuvos taip pat galima suskaičiuoti ant rankos pirštų: po vieną vyrą Ispanijoje bei Italijoje ir du — Rusijoje. Pirmasis legionieriaus karjerą pradėjęs vežimėlių krepšininkas — Vaidas Stravinskas. Prieš 11 metų jis išvyko į Ispaniją, o po metų persikėlė į Italiją. Šioje šalyje vyras jau dešimt metų žaidžia profesionaliai. Jeigu K. Lingytė keliauja po JAV ir mato šios šalies gyvenimą, tai V. Stravinskas su komanda išmaišo Europą. Jo ekipa dalyvauja ne tik nacionalinėse pirmenybėse, bet ir tarptautinėse varžybose — vežimėlių krepšinis turi savo Eurolygą, savo Čempionų taurę.

„Turėtumėte pamatyti, kas darosi pasaulyje! Žaidžia žmonės, turintys minimalias negalias, ir jų yra labai daug. Jie nebijo sėsti į vežimėlį, jie dirba. Pas mus sunku prikviesti žmones į sales, kad jie judėtų, sportuotų. Tai yra sunku. Bet visos sporto šakos yra sunkios, reikia atidirbti, išprakaituoti, o paskui ateina džiaugsmas“, — šypsosi Italijoje karjerą padaręs vyras. Didžiausią įspūdį V. Stravinskui paliko Vokietija, kurios salėse per vežimėlių krepšinio rungtynes susirenka itin daug žiūrovų. „Į šių metų Europos čempionų taurės nugalėtojų rungtynes Vokietijoje susirenka iki 2–3 tūkstančių žiūrovų. Ir kas įdomiausia, jie moka už bilietus. Tai rodo, kad Vokietijoje šis krepšinis pažengė į aukštesnį lygį“, — pasakojo V. Stravinskas.

„Gyvenime reikia tikslo“ Lietuvos vežimėlių rinktinės nariai drąsina likimo brolius ir seseris nelikti namie, o bandyti siekti sporto aukštumų. Jų pavyzdžiai įrodo, kad ir sėdint vežimėlyje tai yra įmanoma. „Visiems gyvenime reikia kažkokio tikslo. Vežimėlių krepšinis tam puiki vieta. Gali tobulėti, gali siekti, gali išvykti kažkur kitur, — įsitikinusi K. Lingytė. — Aš studijuoju Amerikoje, gaunu stipendiją, man nekainuoja mokslai, o keliaudama su komanda galiu sportuoti ir pamatyti ne tik Ameriką, bet ir visą pasaulį. Tai puiki galimybė žmonėms neužsidaryti tarp keturių sienų.“ „Lietuvoje sunku žmones ištraukti iš namų, — komandos draugei Lietuvos rinktinėje antrino V. Stravinskas. — Galbūt jie pernelyg užsidarę, nežinau, iš kur tai ateina. Sunkiausia prisikviesti žmones, kurie gali vaikščioti, pavyzdžiui, amputantai. Jie jaučia savotišką gėdą ar baimę atsisėsti į vežimėlį. Norėtųsi pakviesti žmones nebijoti sportuoti.“

Lietuviams sutiko padėti amerikiečių treneris B. Hardinas.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 49

laisvalaikis Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

O. Varanauskas: „FHM skaitau prie kasų“

19-metis vilnietis Ovidijus Varanauskas praėjusį sezoną pradėjo profesionalaus krepšininko karjerą ir apsivilko sostinės „Sakalų“ komandos marškinėlius. Per kiekvieną mačą 187 cm ūgio gynėjas įgaudavo vis didesnį trenerio pasitikėjimą ir demonstravo vis geresnius rezultatus. „Užsivesti“ prieš dvikovą O. Varanauskui padeda geras hip hopas bei repas. EDmantas Kazbaras Filmai Po sunkių treniruočių ir įtemptų varžybų vakarais mėgstu žiūrėti filmus, jie man padeda atsipalaiduoti. Kaip ir daugelis, mačiau filmą „Įsikūnijimas“. Tai geras filmas, tačiau tokio įspūdžio, kad sušukčiau „Vau“, tikrai nebuvo. Iš šių metų filmų didžiausią įspūdį paliko „Šerlokas Holmsas“. Nesu labai išrankus kino kritikas, patinka įvairaus žanro filmai. Dažniausiai prisitaikau prie draugų kompanijos, žiūriu tai, kas jiems patinka. Gal šiek tiek vengiu dramų bei filmų, kuriuose pasakojamos meilės istorijos. Iš matytų filmų išskirčiau „Ilgiausias jardas“ („The longest yard“) ir „Pašėlę vyrukai“ („Bad boys“). Jie man paliko didžiausią įspūdį. „Pašėlusiuose vyrukuose“ vaidina mėgstamiausi aktoriai, tokie kaip Willas Smithas ir Martinas Lawrence’as. Jie sudarė pačią geriausią aktorių porą, kokia tik gali būti kokiame nors filme. Be to, šis filmas yra labai juokingas, jis man be galo patinka. Filme „Ilgiausias jardas“ vaidina mano mėgstamiausias reperis Nelly, be to, šis filmas yra apie amerikietišką futbolą, kurį mėgstu stebėti per televizorių ir juo domiuosi. Kalbant apie aktores, linkstu prie šviesiaplaukių. Iš blondinių labiausiai patinka Cameron Diaz.

50 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Muzika Gerai nusiteikti rungtynėms galiu tik klausydamasis gero hip hopo arba repo. Iš lietuviškos muzikos domina tik SEL kūryba, kitais atlikėjais nesidomiu ir jų nesiklausau. Lietuviška muzika man yra per „minkšta“. Mane labiausiai žavi reperiai Nelly, T.I., Young Jezzy, Kanye West bei, žinoma, senoji mokykla: 2PAC, NAS, LL COLL J. Mėgstamiausios dainos: Florida „Roots“, T.I. „Whats up“, „Whats happnin“, KANYE WEST „Amazing“, NAS „Surviving in times“, 2PAC „Nothing to loose“.

Skaitymas Pastaruoju metu nerandu laiko knygoms. Kažkada seniai esu perskaitęs „Doriano Grėjaus portretą“. Ši knyga mane sužavėjo, todėl dabar nekantrauju išvysti ir filmą, pastatytą pagal šią knygą. Mėgstu skaityti bei pavartyti žurnalus „Žmonės“ ir „Mūsų krepšinis“. Labai patinka mėnesinis žurnalas FHM, tačiau jis labai brangus, todėl skaitau atsistojęs parduotuvėje prie kasų.

LKF naujienos Prekybos tinklas IKI — pagrindinis LKF rėmėjas Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas ir prekybos tinklo IKI generalinis direktorius Marcelis Haraszti pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią IKI trejus metus bus LKF pagrindinė rėmėja. „Šiandien yra puiki diena Lietuvos krepšiniui. Per pastaruosius dvejus metus valstybės skiriamas finansavimas sumažėjo net 4,5 mln. litų, beveik 70 proc. mūsų biudžeto sudaro rėmėjų skiriamos lėšos. Labai džiaugiuosi, kad sunkiais laikais mūsų rėmėjų gretas papildė prekybos tinklas IKI. Žinoma kompanija daug prisidės, kad mūsų ir žinomiems, ir jauniems krepšininkams rinktinėse būtų sudarytos geriausios sąlygos“, — džiaugėsi LKF prezidentas V. Garastas. Prekybos tinklo IKI generalinis direktorius M. Haraszti teigė jau pirmosiomis darbo Lietuvoje dienomis pastebėjęs lietuvių meilę krepšiniui. „Krepšinis čia vadinamas antrąja religija ir aš tai pajutau jau pirmosiomis akimirkomis. Kiekviena šalis turi savo herojus. Austrija didžiuojasi Wolfgangu Amadeum Mozartu, Johannu Strausu, o lietuviai - savo krepšinio kompozitoriais: Arvydu Saboniu, Šarūnu Marčiulioniu, Šarūnu Jasikevičiumi. Gimus idėjai remti Lietuvos krepšinį, apsisprendėme labai gretai ir vienbalsiai. Artėja pasaulio čempionatas, Lietuvoje vyks 2011-ųjų Europos pirmenybės, tikime, kad mūsų parama padės Lietuvos krepšinio federacijai lengviau pasitikti laukiančius iššūkius“, — sakė M. Haraszti. Jau galima įsigyti bilietus į Lietuvos rinktinės rungtynes

Krepšinio gerbėjai jau gali įsigyti bilietus į visas mūsų šalyje šiais metais vyksiančias Lietuvos vyrų rinktinės kontrolines rungtynes. Liepos 31 dieną Šiaulių arenoje pirmieji mūsiškiams iššūkį mes suomiai. Antroji mūsų nacionalinės komandos repeticija įvyks Panevėžyje. Aukštaitijos sostinės „Cido“ arenoje rugpjūčio 2 dieną į aikštelę įbėgs Lietuvos ir Čekijos rinktinės. Paskutiniąja mūsų nacionalinės komandos repeticija prieš pasaulio pirmenybes taps rugpjūčio 24-osios mačas Kauno sporto halėje su Azijos čempionu Iranu. Tuo pačiu Lietuvos vyrų rinktinė atsisveikins su legendine arena. Ateityje nacionalinė komanda Kaune rungtyniaus naujojoje ŽALGIRIO arenoje. Bilietais prekiauja „Tiketa“. P. Hernandezą keičia D. Ivanovičius Kaip jau skelbėme, liepos 30 — rugpjūčio 1 dienomis Š. Marčiulionio krepšinio akademijoje Vilniuje įvyks tarptautinis krepšinio trenerių seminaras „Vilnius 2010”. Pasikeitė pagrindinis seminaro lektorius. Dėl užimtumo vizito į Lietuvą turėjo atsisakyti su Ispanijos vyrų rinktine 2006 metų pasaulio čempionu tapęs Pepu Hernandezas, tačiau jo vietą užėmė ne mažiau garsus specialistas. Lietuvos krepšinio specialistai sostinėje galės išgirsti šiemet su Vitorijos „Caja Laboral“ ekipa Ispanijos čempionu tapusio juodkalniečio Duško Ivanovičiaus paskaitą. Seminare taip pat dalyvaus asmeninis Dirko Nowitzki treneris Holgeris Geschwindneris, Lundo Universiteto sporto psichologijos profesorius Erwinas Apitzshas, Antanas Sireika, Rimantas Grigas, Linas Šalkus, naujasis Lietuvos vyrų rinktinės fizinio rengimo treneris Evaldas Kandratavičius ir Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos prezidentas Kęstutis Pilipauskas. Seminaro kaina - 70 litų. Daugiau informacijos — svetainėje musukrepsinis.lt.

www.musukrepsinis.lt

stop kadras

2003 metų LKL finalo serija: Kauno „Žalgiris“ — Vilniaus „Lietuvos rytas“ LKL reguliariajame sezone „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ iškovojo po 33 pergales ir patyrė po 3 pralaimėjimus. Tačiau pirmąją vietą turnyro lentelėje užėmė vilniečiai. Namų aikštės pranašumas čempionų titulo jiems negarantavo — finalo serijoje rezultatu 4:2 triumfavo „Žalgiris“. Nuotraukoje užfiksuota penktųjų finalo serijos rungtynių nuotrauka. Jas po pratęsimo 103:99 (24:31, 20:22, 27:21, 21:18, 11:7) laimėjo „Lietuvos rytas“. Rezultatyviausiai nugalėtojų komandoje žaidė tuomet 23 metų Arvydas Macijauskas. Snaiperis per 35 min. pelnė 26 taškus. Jau kitą sezoną iš Klaipėdos kilęs krepšininkas vilkėjo Vitorijos „Tau Ceramicos“ aprangą. 2005-aisiais A. Macijauskas išvyko į NBA, tačiau įsitvirtinti Naujojo Orleano „Hornets“ ekipoje nepavyko. 2006-2008 metais snaiperis jau vilkėjo Pirėjo „Olympiacos“ aprangą, tačiau įsivėlė su klubu į teisinį ginčą ir ilgą laiką galėjo tik stebėti krepšinį iš šalies. Šią vasarą A. Macijauskas mėgino sugrįžti į didįjį sportą, tačiau paaiškėjo, kad dėl traumos yra geriau baigti karjerą nei darytis operaciją. Sportininkas apsisprendė pasirinkti Tarptautines krepšinio trenerio magistro studijas ir ateityje galbūt taps treneriu. | Petro Malūko nuotr. |

Vklyga.lt nuotrauka

veidas

J. Kaziūnas

širdyje — amžinas krepšininkas J. Kaziūnas (11 numeris) aikštėje — jau 51 metus.

Septintas dešimtmetis ir vis dar su krepšinio kamuoliu. Lietuvos krepšinio veteranas Juras Kaziūnas oranžinio gyvenimo atributo iš rankų nepaleidžia jau 51 metus. Buvęs Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Statybos“ žaidėjas su šypsena mena laikus, kai šių komandų priešprieša buvo ne ką mažiau principinga nei dabartiniai Kauno ir Vilniaus derbiai. Šiandien 203 cm ūgio vidurio puolėjas rungtyniauja šalies veteranų lygoje ir dažnai dalyvauja įvairiuose savo amžiaus Europos bei pasaulio čempionatuose. Martynas Pupininkas

Žurnalui „Mūsų krepšinis“ J. Kaziūnas atskleidė, kad prieš galutinai pakabindamas sportbačius ant vinies dar ketina dalyvauti viename pasaulio čempionate ir veteranų žaidynėse.

Krepšinis suteikė galimybę išvysti sostinę J. Kaziūnas nuo pat vaikystės yra ištikimas sporto gerbėjas. Iš

52 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

pradžių žaidė šaškėmis, šachmatais, vėliau perėjo prie stalo teniso ir tinklinio, kol vieną dieną išgirdo: „Ei, ilgas, ateik, mums vieno trūksta.“ Kauno technikume pirmą kartą žengęs į krepšinio aikštelę J. Kaziūnas kaip mat užsikrėtė oranžinio kamuolio virusu. „Krepšinį pradėjau žaisti labai vėlai — 16 metų. Buvau aukštas, gerokai ištįsęs, turėjau tvirtas kojas: greitai bėgdavau, gerai šokdavau į aukštį bei tolį — todėl mane pakvietė, — prisimena 67-erių vis dar sportuojantis vyras. — Nuo to laiko aš jau 50 metų aikštelėje.“ Pirmaisiais metais J. Kaziūnas dar tik mokėsi žaisti krepšinį, o antraisiais su technikumo komanda, kurioje buvo vos 5 žaidėjai, sugebėjo laimėti mokyklų taurę. Vėliau krepšininko kelias pasuko į „Gamyklos–Elektros“ komandą, su kuria išvykęs į spartakiadą pirmą kartą pamatė Lietuvos sostinę Vilnių. „Elektros pramonės darbuotojų spartakiados varžybos vyko jaunimo stadione, toje vietoje, kurioje dabar yra pastatytas Seimas“, — šypteli J. Kaziūnas. Baigęs technikumą sportininkas įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją. Būtent šioje aukštojoje mokykloje ir prasidėjo tuo metu studento duoną krimtusio ir krepšinį pamėgusio vaikino kilimas. Po to, kai aukštųjų mokyklų pirmenybėse LŽŪA komanda nugalėjo Kauno Politechnikos instituto ekipą, J. Kaziūnas sulaukė Kauno „Žalgirio“ dėmesio. „Susitikimą stebėjęs žalgiriečių treneris Vytautas Bimba pakvietė mane treniruotis į „Žalgirį“, kuriame praleidau 6 metus“,

veidas

www.musukrepsinis.lt

— pirmuosius profesionalo žingsnius primena J. Kaziūnas. Sportininkas džiaugėsi sulaukęs geriausios šalies komandos pasiūlymo, kadangi joje žaidė iškilūs ir aukščiausio meistriškumo žaidėjai. „Kapitonas Giedraitis, Venzbergas, Budnikas, Sarpalius, Čižauskas, Čaplikas ir Radikas. Pirmaisiais metais ateidavo ir Melburno olimpinių žaidynių dalyvis Algis Lauritėnas“, — mintimis į senus laikus nuklysta J. Kaziūnas. Kartojęs garsių krepšininkų judesius, mokęsis iš jų patarimų bei panaudojęs įgytą patirtį aikštėje J. Kaziūnas sako, jog tie metai buvo tiesiog įspūdingi: „Įsiminė viskas — nuo to meto, kai „Žalgiris“ iškrito iš aukščiausios lygos, iki tų laikų, kai Kauno komanda dominavo aikštelėje.“ Krepšininkas tikino, jog nebuvo pats geriausias žaidėjas, kadangi tuo metu vidurio puolėjo pozicija nebuvo patogiausia rinkti daugiausia taškų. Tačiau būti pastebėtam tai nesutrukdydavo. „Po oficialių rungtynių laikraščiai visada pažymėdavo, kad J. Kaziūnas savo taškus pelnydavo, — priduria buvęs žalgirietis. — Visada įmesdavau keliolika taškų ir dar šiandien turiu tuos laikraščius, kurie apie mane rašė.“

Kauno ir Vilniaus priešprieša — amžina Per ilgą laiką „Žalgiryje“ sukaupęs nemažą patirtį krepšininkas paliko laikinąją sostinę ir persikėlė į Vilnių. Čia jis apsivilko legendinės „Statybos“ marškinėlius ir iš karto pajuto buvusios bei naujosios komandų priešpriešą. Veteranas sako, kad po 6 metų, praleistų „Statybos“ komandoje, yra įsitikinęs, kad šis reiškinys tarp didžiųjų Kauno bei Vilniaus komandų tada buvo ne ką mažesnis nei šių laikų „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ kovose. „Skirtumas tik tas, kad dabar žaidėjai vieni kitų atžvilgiu nusiteikę labiau draugiškai, aikštelėje vyrauja sveika, sportinė kova. Mano laikais ypač nesutardavo funkcionieriai, sporto darbuotojai, kuriuos matydavome ne kaip patį geriausią pavyzdį“, — neabejoja J. Kaziūnas. Tuo metu Kauno krepšinio lygis buvo žymiai aukštesnis už sostinės. Kaip pats „Statybos“ krepšininkas tikino, Vilnius buvo tik provincija, kuriai iš Kauno reikėjo dar ilgai mokytis. Tačiau vienais metais Vilniaus ekipa turėjo itin sėkmingą sezoną. Tarptautinėse arenose palaužusi stiprias Ukrainos, Estijos, Rusijos bei Gruzijos komandas ji aplenkė ir „Žalgirį“. „Tada jie buvo kur kas žemesnėje vietoje nei „Statyba“, — prisimena J. Kaziūnas. — Tačiau kai ateidavo laikas rungtyniauti tarpusavyje, iš „Žalgirio“ pusės nebuvo jokio pasigailėjimo. Žalgiriečiai buvo susikaupę ir mus tiesiog trypdavo. Kauno komanda galėjo pralaimėti prieš visus, bet ne prieš „Statybą“, nes tai buvo principo reikalas. Sportinis pyktis išliko iki šių dienų.“ Kalbėdamas apie dabartį J. Kaziūnas džiaugėsi, kad abi didžiųjų miestų ekipos toliau dominuoja, bet prisipažino jaučiantis kartėlį, kad „Lietuvos ryto“ generalinis direktorius Jonas Vainauskas nepripažįsta „Statybos“ istorijos. Buvęs profesionalas pažymi, jog J. Vainauskas su tėvu tinkamu laiku perėmė komandos valdymą,

„Žmonės ir tada dėl pralaimėjimų išgyveno ne ką mažiau nei dabar. Tik šiuo metu didesnis ažiotažas, dabar aistruoliai ir su aprangomis, ir išsipaišę, ir į rungtynes ateina su šūkiais.“ tačiau apgailestavo dėl kai kurių sprendimų. „Iš pradžių buvo „Statyba“, vėliau — „Statyba–Lietuvos rytas“, o paskui liko tik „Lietuvos rytas“. J. Vainauskas nepripažįsta komandos veteranų, mano, kad tokie niekada neegzistavo, nepripažįsta ir istorijos, galvoja, kad su šia komanda nukrito iš dangaus“, — piktinasi buvęs „Statybos“ žaidėjas. Vyresnieji ir legendiniai „Žalgirio“ krepšininkai šiuo metu mylimos komandos rungtynes stebi garbingose, prie aikštės esančiose vietose, o „Statybos“ veteranai tuo pasigirti negali. „Mums taip pat būtų malonu, bet Vilniuje nėra taip kaip Kaune“, — neslepia apmaudo J. Kaziūnas.

Pripažinti meistrai — tarsi pirmokai Krepšinis, kaip ir pasaulis, keičiasi kiekvienais metais, kiekvieną mėnesį ar net dieną. Prisiminęs laikus, kada pats iš rankų nepaleisdavo kamuolio, vilnietis aiškina, jog skirtumas tarp šių dienų ir praeities krepšinio yra milžiniškas. „Jeigu palygintume 1993 metus, kada įkūrėme Lietuvos krepšinio lygą, su dabartiniu čempionatu, skirtumas akivaizdus kaip diena ir naktis. Atrodytų, kad tais metais krepšinį žaidė pirmokai, nors tada jie buvo pripažinti krepšininkai“, — kiek pagalvojęs stebisi J. Kaziūnas. Anot visą gyvenimą krepšinį žaidžiančio veterano, dabar žaidėjai yra kur kas techniškesni, kamuolį sugeba valdyti ne tik dešine, bet ir kaire ranka, pasižymi išskirtiniu šoklumu — į krepšį įdėti gali netgi dauguma gynėjų. „Mūsų karta nebuvo tokia fiziškai stipri. Dabar taisyklės pasikeitusios, reikia greičiau žaisti, nes yra įvesta 24 sekundžių taisyklė, baudos aikštelėje leidžiama didesnė fizinė jėga, atliekamas visai kitoks fizinis pasirengimas“, — pastebėjimus vardija J. Kaziūnas. Veteranas palygino legendinį „Žalgirio“ žaidėją Modestą Paulauską su dabartine krepšininkų karta: „Savo laiku jis buvo bene geriausias Lietuvos krepšininkas, tikra žvaigždė, tačiau dabar eilinis LKL žaidėjas yra tokio paties lygio, koks buvo Modestas“, — tvirtina J. Kaziūnas. Pasak veterano, išimtimi galima vadinti tik Arvydą Sabonį, kurio fenomenas užauga kartą per šimtą metų. Žemesniems krep-

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 53

veidas

šininkams atsiskleisti yra kur kas lengviau, todėl ir M. Paulausko pavyzdį į šoną greitai nustūmė tokie žaidėjai kaip Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis bei šiuo metu puikiai rungtyniaujantis Linas Kleiza. „Visi minėti krepšininkai prisidėjo prie šalies krepšinio lygio augimo“, — teigia J. Kaziūnas. Garbusis vyras mano, kad senoji žaidėjų karta padėjo tvirtus pamatus ateities kartoms tobulėti, Lietuvos krepšinio lygio kreivei Europos žemėlapyje kilti.

Halė buvo ypatinga vieta Lygindamas skirtingų kartų sportininkus bei žaidimą J. Kaziūnas neužmiršta ir šeštuoju žaidėju vadinamų sirgalių. Tačiau iš karto, nenorėdamas sumenkinti ankstesnių laikų gerbėjų, pareiškia, kad šių laikų aistruoliai kur kas organizuotesni ir karščiau palaikantys mėgstamas komandas. Veterano liaupsių sulaukė nuolat giriama Kauno publika: „Nesvarbu, kokios rungtynės vykdavo, bet halė net ir senais laikais visada buvo pilnutėlė. Aš jau nekalbu apie mačus su Maskvos CSKA. Tai buvo ne tik krepšinio susitikimas, bet ir politinis įvykis, Lietuvos orumo pasireiškimas ir protestas prieš šalies okupaciją“, — dėstė pašnekovas. Buvęs „Statybos“ krepšininkas nenorėjo lyginti Kauno ir Vilniaus sirgalių, nes sostinėje nebuvo tokios didelės krepšinio salės kaip Kaune. Rungtynės Vilniuje vykdavo II-ojo statybos tresto salėje (dabartinė Š. Marčiulionio krepšinio akademijos salė). „Nors aikštelė buvo nedidelė, o į ją susirinkdavo ne tūkstančiai, bet keli šimtai žmonių, tačiau visada buvo pilna. Užlipti į balkoną šansų praktiškai nebuvo“, — prisiminė buvęs žaidėjas. J. Kaziūnas pasakojo, kad šalia aikštės susitikimus stebėdavo patys garbingiausi žiūrovai, ministrai bei vadovai, kurie ne tik džiaugdavosi pergalėmis, bet ir išgyveno dėl ekipos nesėkmių. „Žmonės ir tada dėl pralaimėjimų išgyveno ne ką mažiau nei dabar. Tik šiuo metu didesnis ažiotažas, dabar aistruoliai ir su aprangomis, ir išsipaišę, ir į rungtynes ateina su šūkiais. Dabar renginys tampa kur kas masiškesnis ir patriotiškesnis“, — šių dienų sirgalius gyrė J. Kaziūnas. Šešerius metus atidavęs Kauno, o vėliau tiek pat ir Vilniaus komandai, J. Kaziūnas buvo priverstas pasitraukti iš didžiojo sporto. Kartu su Henriku Giedraičiu bei dviem metais jaunesniu ir, pasak pašnekovo, itin komandai reikalingu Juozu Rimkumi. Trijulė baigė karjerą, nes turėjo pernelyg didelį autoritetą komandoje ir galėjo vadovauti jos krepšininkams. „Kadangi buvau baigęs krepšinio mokyklą Kaune, dažnai turėdavau pastabų treneriui Antanui Paulauskui. Kiti mane palaikydavo, o vyriausiasis treneris dėl to buvo nepatenkintas, nes jautėsi, kad jį mokome arba kritikuojame. Todėl jis atsisveikino su tais žaidėjais, kurie daugiausiai kalbėjo. Komanda buvo atjauninta“, — pasakojo J. Kaziūnas.

54 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Aikštelėje nebūtų gėda numirti Aštuntojo dešimtmečio pradžioje baigęs profesionalaus krepšininko karjerą J. Kaziūnas nenorėjo pasitraukti iš aistra tapusio sporto. Kartu su keliais draugais, kurie kaip ir buvęs „Statybos“ krepšininkas buvo nereikalingi savo profesionalioms komandoms, subūrė Vilniaus „Ekonomikos“ ekipą. Ilgus metus komandą į priekį vedė 6–7 žaidėjai, o vienais metais Sovietų Sąjungos lygoje „Ekonomika“ tapo stipriausia komanda. „Tai buvo didžiulis laimėjimas, kadangi nė viena Kauno komanda niekada nieko panašaus nepasiekė. Buvome apdovanoti kelione į kapitalistinę šalį, o grįžę į Lietuvą — pagerbti“, — pasakojo 8 sezonus ekipoje žaidęs J. Kaziūnas. Iškovojęs skambią pergalę ir būdamas beveik 40 metų veteranas nusprendė sustoti, tačiau po 5 metų neiškentė ir vėl čiupo kamuolį į rankas. „Mane pakvietė kauniečiai vykti į Portlende vykusias pasaulio meistrų žaidynes. Komandoje iš Vilniaus buvome tik trise, likusieji — kauniečiai“, — prisiminė pašnekovas. Nuvykę į JAV vykusį turnyrą lietuviai iškovojo bronzos medalius ir nuo to laiko J. Kaziūnas tapo nuolatiniu veteranų žaidynių dalyviu. Į kas 4 metus organizuojamas varžybas J. Kaziūnas po visą pasaulį važinėjo net 20 metų. „Jeigu būsiu gyvas, 2012 metais keliausiu į dar vienas žaidynes, o po jų tikrai pakabinsiu sportinius batelius ant vinies, — žadėjo vilnietis. — Žaidžiu nuo pirmojo Europos čempionato Rygoje, po to — dvejos Europos pirmenybės, iš kurių parsivežiau aukso medalius. O kur dar įvairūs pasaulio čempionatai Naujojoje Zelandijoje ar Kosta Rikoje...“ Tiesa, veteranas apgailestauja, kad šiais metais nepavyks nuvažiuoti į Europos pirmenybes Zagrebe: „Keletą kartų mane jau buvo uždarę į reanimacijos skyrių, kadangi yra sutrikęs širdies ritmas, kurį reikia atstatyti. Prie manęs jau ne vienas žaidėjas numirė krepšinio aikštelėje treniruočių ar rungtynių metu. Bet numirti joje tikrai ne gėda.“ Tačiau veteranas atskleidė, kad kitais metais pradės ir vėl sportuoti, nes laukia pasaulio čempionatas Brazilijoje, o po jo — meistrų žaidynės.

Trenerio darbas nesužavėjo Didelį žinių bagažą krepšinio aikštelėse sukaupę sportininkai dažnai pasirenka trenerio karjerą. Paklaustas, ar niekada neteko treniruoti, J. Kaziūnas tikino, kad jam labiau patinka į krepšį mėtyti kamuolį nei sukti galvą apie taktines schemas. „Esu inžinierius ir mano darbas, išskyrus tai, kad pats sportavau, niekada nebuvo susijęs su sportine veikla. Treneriu nenorėjau būti, bet pastaraisiais metais dirbdamas nacionalinėje mokėjimų agentūroje turėjau komandą, kuri rungtyniavo Seimo organizuojamose varžybose. Jai tekdavo žaisti prieš rimtas policijos, Seimo rinktines, o aš keletą metų sėdėjau prie atsarginių žaidėjų suolelio ir vadovavau žaidimui“, — pasakojo J. Kaziūnas. Veteranas sakė, jog puikiai matė ir suprato žaidimą ir trenerio akimis, bet nejautė didelio poreikio bei malonumo dirbti stratego darbą.

Nuotraukos iš knygos „Arvydas Sabonis“

knyga

Vienintelė knyga apie

A. Sabonį: nuo pirmųjų žingsnių iki 1988-ųjų

„Mūsų krepšinis“ šiame numeryje baigia spausdinti 1988 metais Igorio Feino rusų kalba išleistos knygos „Arvydas Sabonis“ ištraukas. Pabaiga. Pradžia — 22 numeryje. A. Saboniui principinis varžovas visada buvo Maskvos CSKA.

56 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

A. Sabonis atrado Ameriką, o Amerika atrado 17-metį A. Sabonį. Jo beveik niekas nežinojo. Šeimininkams jis buvo tik „kažkoks Sabonis“. Visa komanda nesulaukė įvertinimo. NCAA vykdomasis direktorius net iš anksto pareiškė užuojautą A. Gomelskiui: „Atleiskite, Aleksai, tačiau su šia komanda jūs nieko nelaimėsite. Gaila, kad ir vėl rodote mums nepagarbą. Laukėme pasaulio čempionų, o atsivežėte kažkokius naujokus, berniukus. Toks požiūris nepadės gerinti SSRS ir JAV sportinių ryšių...“ A. Gomelskis tik nusišypsojo. Jis žinojo savojo A. Sabonio vertę. Turnė programa — itin įtempta. Tarp rungtynių — vos keletas dienų, kartais ir valandų. Varžovai? Krepšinį bent truputį išmanančiam skaitytojui viską pasakys universitetų pavadinimai: Oregonas, Fresno, Vašingtonas, Indiana, Virdžinija, Ilinojus, Ajova, Kentukis... Rinktinė laimėjo 9 rungtynes iš 12-os. O sudėtis ne be reikalo iš anksto buvo neįvertinta — tik 6 pasaulio čempionai: V. Chomičius, S. Jovaiša, V. Valteris, A. Belostenas, A. Sabonis ir N. Deriuginas. A. Sabonis tada buvo labai liesas. Ir amerikiečiai, ypač galingi juodaodžiai vidurio puolėjai, šypsojosi stebėdami jį per apšilimą. O jis ir neketino juos stebinti prieš rungtynes. Jis, priešingai nei įprasta Amerikoje, elgėsi kukliai, niekuo neišsiskyrė. Peperdaino universiteto komanda nėra iš pirmaujančiųjų NCAA, tačiau stipri. Mačas buvo sunkus, laimėjome tik po pratęsimo 116:111. Publika atsistojo ir plojo mūsų komandai. Kai ekipos atsisveikino ir pasuko rūbinių link, pasigirdo: „Sabonis, Sabonis!“ Viskas, jis užkariavo publiką. Mūsiškiai juokais (o gal ir rimtai) piktinosi, kad visur tik A. Sabonio nuotraukos, visi rašo tik apie jį. Lyg būtų žaidęs tik jis vienas, kitų nepastebėjo. O prasidėjo viskas jau nuo pirmųjų rungtynių. 20 taškų, pusė pelnyta dėjimais. Amerikiečiai tai mėgsta. Buvo manoma, kad taip elegantiškai ir efektingai šį veiksmą atlikti gali tik amerikiečiai. A. Sabonis tą vakarą pademonstravo, kad moka ne prasčiau. Po antrųjų rungtynių su Oregono universitetu apie jį visi prabilo kaip apie sensaciją. Principinis mačas buvo su Virdžinijos universiteto komanda, kurioje žaidė R. Sampsonas. Jo jau laukė NBA, tai buvo krepšininkas-mėgėjas numeris vienas. Kovoje su juo turėjo paaiškėti, ko iš tikrųjų yra vertas A. Sabonis. Tai buvo aštuntosios turnė rungtynės, šeimininkai turėjo tik vieną pergalę. Todėl buvo panaudotos visos priemonės, kad amerikiečiai laimėtų. Vėliau lėktuve NCCA vadovas atsiprašė komandos ir žaidėjų dėl prasto teisėjavimo ir pažadėjo, kad tai nepasikartos. Statistika išaiškino R. Sampsono (22 metai, 224 cm) ir A. Sabonio (17 metų, 213 cm) dvikovos nugalėtoją. A. Sabonis, prieš tai jau sužaidęs 7 sunkiausius mačus ir po paskutiniojo ilsėjęsis tik parą, pelnė 21 tašką ir atkovojo 14 kamuolių. Mačo gale jis buvo priverstas žaisti itin atsargiai, nes teisėjai tik ir laukė mažiausios

knyga

„Publika atsistojo ir plojo mūsų komandai. Kai ekipos atsisveikino ir pasuko rūbinių link, pasigirdo „Sabonis, Sabonis!“. Viskas, jis užkariavo publiką. Mūsiškiai juokais (o gal ir rimtai) piktinosi, kad visur tik A. Sabonio nuotraukos, visi rašo tik apie jį. Lyg būtų žaidęs tik jis vienas, kitų nepastebėjo.“ priežasties skirti penktąją pražangą. Todėl tuo metu R. Sampsonui jau buvo lengviau, jam ir taip buvo daug atleidžiama. Mačą amerikietis baigė su 13 taškų ir 25 atkovotais kamuoliais (didžioji dalis surinkti mačo pabaigoje, kai Arvydas tik imitavo kovą bijodamas pražangos). Rungtynės tarp amerikiečių sukėlė sumaištį. Kaip ir vienos ankstesniųjų — su Indianos universiteto ekipa, kurią treniruoja garsusis Bobby Knightas. Jis po mačo A. Sabonio žaidimą apibūdino taip: „Atrodo, tai geriausias žaidėjas ne amerikietis, kokį esu kada nors matęs.“ Indiana buvo įveikta 87:77, A. Sabonis pelnė 24 taškus. O ką pats Arvydas gavo per tuos mačus? Man patiko, kad jis amerikiečių neaukštino, bet ir nemenkino, nors įveikė visus. Jis įsiminė ne visų varžovų pavardes, išskyrė tik keletą, kurie, jo nuomone, netrukus turėtų atsirasti NBA. Ir tik vienerias rungtynes bei vieną varžovą jis įsiminė labai gerai. Tai buvo R. Sampsonas. Visiems patinkantis A. Sabonio bruožas — bet kokio žeminimosi prieš žvaigždes nebuvimas. Jis visus vertino realiai. Kalbėdamas apie R. Sampsoną, paminėjo ne tik privalumus, bet ir trūkumus: „Stiprus, greitas, nepavargstantis. Tačiau tiesmukas, vienpusiškas, vis jėga bando pralaužti ir stengiasi įdėti kamuolį į krepšį.“ Įdomu, kad dabar tą patį kalba NBA ekspertai, nors R. Sampsonas lygoje laikomas 4—5 vidurio puolėju. Kaip su juo žaidė A. Sabonis? Atsitraukdavo į kraštą, keisdavosi pozicijomis su A. Belostenu. R. Sampsonas turėdavo trauktis nuo krepšio, o aikštėje Arvydas jį aiškiai pranoko. Kovodamas po krepšiu taip pat nenusileido. Jį tada nustebino žiūrovų skaičius. Atvažiavo į kažkokį miestelį, turintį vos 20—25 tūkst. gyventojų. Arenoje telpa 16 tūkst. žiūrovų, o laisvų vietų nėra. Pasirodo, publika susirinko iš aplinkinių miestelių, fermų, fanatikai atvyko ir iš stambių centrų. O tarp jų — didelis būrys lietuvių. Jie tiesiog vaikščiojo rinktinės pėdomis. Viena pagyvenusi dama iškepė didžiulį tortą ir lapkričio 7 dieną

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 57

knyga

„Rungtynės tarp amerikiečių sukėlė sumaištį. Kaip ir vienos ankstesniųjų — su Indianos universiteto ekipa, kurią treniruoja garsusis Bobby Knightas. Jis po mačo A. Sabonio žaidimą apibūdino taip: „Atrodo, tai geriausias žaidėjas ne amerikietis, kokį esu kada nors matęs.“ Indiana buvo įveikta 87:77, A. Sabonis pelnė 24 taškus.“ atvežė į viešbučio, kuriame apsistojo komanda, restoraną. Ant torto buvo surašyti visų žaidėjų numeriai, prie kiekvieno įsmeigta žvakė. Prie 11-ojo numerio styrojo milžiniška žvakė, nors Arvydas tada dar nebuvo aukščiausias komandoje. Dama atsisėdo prie Arvydo ir glostydama galvą vis kartojo: „Negali būti, negali būti, kad mūsų Lietuvoje išaugo toks berniukas...“ A. Sabonis traukė užsienio lietuvius lyg magnetas. Labiausiai jie norėjo įsitikinti, ar tikrai jis toks aukštas kaip rašo laikraščiai? Norį tuo įsitikinti patys. Niekaip jie nenorėjo patikėti, kad Lietuvoje yra toks vaikinas. Lietuviai išsireikalavo spaudos konferencijos, kurią vedė Ieva Mizerienė, neseniai mirusi progresyvaus laikraščio „Laisvė“ redaktorė. A. Sabonį užvertė klausimais. Kažkas paklausė, ar neketina jis persikelti už Atlanto visam laikui. Arvydas šypsodamasis atsakė taip: „Aš dar ne kartą atvažiuosiu. Tačiau visam laikui negaliu. Man juk reikia žaisti „Žalgiryje“, rinktinėje, kur aš dingsiu be mūsų Laisvės alėjos...“ Susirinkusiems net ašarą išspaudė. O po to delegacijos vadovą V. Nėnių kartu su A. Gomelskiu atakavo NBA klubų atstovai. Buvo tiriamos galimybės už Atlanto pervilioti A. Sabonį ir J. Biriukovą. Buvo siūlomi svaiginantys kontraktai: už A. Sabonį — 20 mln. JAV dolerių 5 metams, už J. Biriukovą — 10 mln. V. Nėnius ir A. Gomelskis mandagiai dalijo neigiamus atsakymus. A. Sabonis iškovojo daug pergalių, tačiau tas turnė buvo išskirtinis. Po jo už Atlanto pirmą kartą prabilta apie reguliarių SSRS ir NBA žaidėjų mačų galimybę. Turnė buvo ne pirmas, tačiau tik pamatę A. Sabonį amerikiečiai pripažino, kad su sovietų krepšininkais galima ir reikia žaisti. Arvydas žino apie visus tuos gandus, pasiūlymus, komentarus. Tačiau važiuoti į NBA jis nenori. O dėl žaidimo su profesionalais...

58 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Sunkiausios dvikovos buvo su V. Tkačenka.

www.musukrepsinis.lt

— Pradėti nuo didžiojo šešeto negalima. Turiu galvoje Bostono „Celtics“, Los Andželo „Lakers“, Atlantos „Hawks“, Dalaso „Mavericks“, Detroito „Pistons“ ir Milvuokio „Bucks“. Reikia pagalvoti ir apie tai, ar verta žaisti su Indianos „Pacers“, Hjustono „Rockets“ ir Portlando „Trail Blazers“. Svarbu ne tai, kad mes tikriausiai pralaimėsime. Ir, visai tikėtina, dideliu skirtumu. Nuo pralaimėjimų dar niekas nemirė. Tačiau yra kitas klausimas: ar norės jie po mūsų pralaimėjimų vėl žaisti? Ar nenutrauks kontaktų? Jie žino ir moka daugiau. Jie mato 3 ėjimus į priekį. Toks žaidimas verčia mąstyti. Bent jau mane. Čia aš viską žinau: kaip pasielgs mano varžovas, ką darys jo partneriai ir ką reikia daryti man. O kai žiūriu į juos, pagaunu save galvojant, kad vieno ar kito varianto nenumačiau, neapskaičiavau. Jie visur už mus greitesni. Paprasčiausiai greitesni: atlikdami perdavimus, perimdami kamuolį, mesdami, kovodami dėl atšokusio kamuolio. Jie fiziškai stipresni. NBA leidžiamas kietas žaidimas. Ten iš po krepšio taškai pelnomi beveik kaip vandensvydyje — su varžovu ant nugaros. Ir nieko. Pašoka ir deda. Dėl atšokusio kamuolio jie kovoja aršiai, šventai laikomasi taisyklės, kad rungtynes laimi tas, kas laimi kovą po krepšiais. Ten kad atkovotum kamuolį po krepšiu reikia pašokti 5—6 kartus. Mums tiek netenka, daugiausia porą kartų pašokai ir pataisei metimą. Gynyboje jie žaidžia su ne mažesniu, gal net didesniu, malonumu nei puldami. Mums tai sunku suvokti, sunku persiorientuoti. Mums gynyba džiaugsmo neteikia, darbas gynyboje mums nepatinka. Mums norisi tik taškus pelnyti. O jiems ginantis tokia kova užverda... Tik laikykis... Ir teisėjai nešvilpia. Tačiau už nešvarų žaidimą baudžia akimirksniu. Visi tie smūgiai, užkabinėjimai, spjūviai, žnaibymai ten neveikia. Be to, už nešvarų žaidimą galima susilaukti piniginių baudų, ir profesionalai tai visada atsimena. Jie ištvermingesni. Tiksliau, jų atsarginių žaidėjų suolas yra ilgesni ir lygesnis. Pasirinkimas ten juk milžiniškas. Todėl ir tempas ten milžiniškas. Tą tempą atlaiko ir jauni, ir seni. K. AbdulJabbaras kartais varosi kamuolį nuo krepšio iki krepšio, pramuša varžovų sieną ir spėja grįžti į gynybą. O jam jau keturiasdešimt... — Reiškia, 6—9 klubus išbraukiame. Kas lieka? Ar žaidimas su tokiais „netikrais profesionalais“ ne diskredituos sovietų krepšinį? O jei pralaimėsite? Ar tai nepakenks jūsų autoritetui? — Kokie „netikri“? Ten tokių tiesiog nėra. NBA žaidžia 23 klubai, suskirstyti į 4 divizionus. Mums lieka 14—15 ir bet kuris iš jų — rimtas varžovas. Rinktinei, o ne klubui. Mūsų klubai su jais pajėgs varžytis dar negreitai. Ir tarp rinktinių tik mūsiškė galėtų su jais kovoti. Jugoslavai, ispanai, italai nepajėgs. Aš jų nemenkinu, tokia tikrovė. Europiečiams iki „profų“ toli. Aš tau sakau. Pralaimėti galim bet kam, net autsaideriui Los Andželo „Clippers“. Ir nėra ko pralaimėjimų bijoti. Mūsų prestižui tai nepakenks. Reikia specialiai treniruotis, rengtis. Tiesiog taip nelaimėsi. Ir žaisti. Būtinai žaisti. Kuo dažniau su jais susitiksime, tuo greičiau

knyga

„Su CSKA jis visada žaidžia puikiai. Jis pats tai aiškina ne vien faktu, kad žaisti su stipriais varžovais įdomu (taip, beje, mano ir kiti „Žalgirio“ lyderiai). Svarbu ir tai, kad jam tai ypatingai daug reiškia, Arvydui nepriimtini CSKA formavimo metodai.“

A. Sabonis greitai tapo visų Lietuvos jaunųjų krepšininkų idealu.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 59

knyga

augs mūsų krepšinio lygis. Tada ir pergalės ateis. Esu tikras. — Reiškia, turime galimybių. Kur jos? — Galime su bet kuriuo iš tų 15 klubų kovoti kaip lygūs su lygiais. Ir nugalėti sugebėsime. Turėtų padėti įvairesnė taktika, kolektyviškumas ir tolimi metimai. — Kas iš mūsų, be tavęs, galėtų žaisti NBA? — A. Volkovas ir A. Tichonenka, jei išmoktų aktyviau kovoti po krepšiais. Profesionalų krepšinyje labai daug lemia krašto puolėjai, jie yra pagrindiniai vidurio puolėjo pagalbininkai. Pas mus ryškesnis pasiskirstymas pagal pozicijas. — Nejaugi daugiau niekas? — Kalbu apie tuos, kurie dabar žaidžia. Idealiai pasirengę, sportinės formos viršūnėje dar galėtų V. Chomičius, V. Valteris, A. Belostenas, V. Tkačenka, S. Jovaiša, R. Kurtinaitis. — Jei atmestume tavo minėtus faktorius, ar galima būtų kuriuos nors mūsų čempionato mačus lyginti su NBA rungtynėmis pagal įtampą, grožį? — Taip. — Kuriuos? — Mūsų superfinalus su CSKA.

6 skyrius Didžioji dvikova. Arba kaip klubas rinktinę nugali.

SSRS čempionato superfinalai — visa mūsų krepšinio epocha, nors 1987-aisiais jų istorija tesiekė vos penkerius metus. Krepšininkai pradėjo kovoti dėl žiūrovų, o superfinalai tapo tam idealiu reiškiniu. Net reginių išlepintoje Maskvoje atliekamų bilietų į krepšinį pradėdavo ieškoti jau metro. Universali CSKA arena negalėjo sutalpinti visų norinčių stebėti varžybas, todėl 1987-ųjų superfinalą buvo nuspręsta perkelti į Lužnikų sporto rūmus. Jų direktorė Ana Sinilkina, sujaudinta krepšinio sugrįžimo į šią areną (pastarąjį kartą krepšininkai čia žaidė 1973 metais), išbučiavo A. Gomelskį. Dar labiau direktorę sujaudino sportinės publikos sugrįžimas. Į ledo ritulį ir jos mylimą dailųjį čiuožimą aistruoliai nustojo eiti, todėl šeimininkais čia po truputį ėmė jaustis dainininkai, poetai, kino pramonės atstovai... Kol kas superfinale žaidė tik 2 komandos — CSKA ir „Žalgiris“. Pirmuosius du laimėjo armiečiai, kitus tris — kauniečiai. A. Sabonis atsirado labai laiku. Gal iki galo tai dar nebuvo aišku 1983 metais, nors visa Lietuva jau tada tikėjosi, kad su tokiu vidurio puolėju galima įveikti net šalies rinktinę, kuri beveik visa ir buvo surinkta į CSKA. Po to būtent A. Sabonis ir buvo svarbiausias. Nuo jo priklausė daug, jei ne viskas. Su CSKA jis visada žaidžia puikiai. Jis pats tai aiškina ne vien faktu, kad žaisti su stipriais varžovais įdomu (taip, beje, mano ir

Lietuvos rinktinės rėmėjas

60 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

kiti „Žalgirio“ lyderiai). Svarbu ir tai, kad jam tai ypatingai daug reiškia, Arvydui nepriimtini CSKA formavimo metodai. — Nejaugi daugiamilijoninė Maskva negali padaryti tai, ką daro maža Lietuva? Ir mes, ir maskviškiai turi po 2 komandas aukščiausioje lygoje. Tačiau pas mus žaidžia tik savi, surasti ir užauginti Lietuvoje, o CSKA ir „Dinamo“ žaidžiančius maskviečius galima ant rankos pirštų suskaičiuoti. Ir tie patys nėra svarbiausi žaidėjai... Kol kas didžiausia „Žalgirio“ problema — trumpas atsarginių žaidėjų suolelis. Skirtingai nei CSKA komandoje, tie, kas patekdavo į „Žalgirio“ starto penketą, buvo „pasmerkti“ jame žaisti ilgai — iki traumos ar tokio nuosmukio, kai keitimas yra neišvengiamas. Ilgai negalėjo rasti pamainos V. Masalskiui, ilgai jos ieško ir R. Čiviliui. Patys vaikinai jau vos gali pakęsti jo abejingumą, apatiją. Štai tokia komanda meta iššūkį šalies rinktinei... Jėgos nelygios. Jos nebuvo lygios 1983, 1984, 1985, 1986 ir 1987 metais. Prieš visus superfinalus. CSKA turėjo aiškią meistriškumo, patirties, žinomumo persvarą. Be to, jis nuolat didėja. 1983 metais ir taip stiprią komandą papildė V. Tkačenka — taip A. Gomelskis iš anksto rūpinosi A. Sabonio neutralizavimu. Po to atsirado H. Endenas ir I. Migliniekas, A. Tichonenka ir A. Goborovas (neužteko 2 vidurio puolėjų, kad susitvarkytų su A. Saboniu, atsirado trečias). Galų gale į komandą atėjo A. Volkovas. Ką per visą tą laiką įsigijo „Žalgiris“? Kiek suvyriškėjusius A. Brazį ir G. Krapiką, vilčių teikusį A. Visocką. A. Brazys sublizgėjo viename antrojo superfinalo mače, A. Visockas — per vienerias ketvirtojo rungtynes, G. Krapikas — pas paskutiniąsias penktojo. Kiti veikėjai — vis tie patys visus 5 metus. Didžiausias indėlis į visas pergales priklausė pagrindiniam ketvertui: S. Jovaišai, V. Chomičiui, R. Kurtinaičiui ir A. Saboniui. Pirmajame superfinale jaunuolis negadino ansamblio, gerai išmoko savo vaidmenį, sėkmingai improvizavo, netrukdė partneriams. Tačiau tai buvo tik bandymas. Jį įvedė į spektaklį, kaip įveda naujokus aktorius į jau susiklosčiusią trupę, surepetuotą pjesę. Amžius, padidėjęs dėmesys, milžiniški lūkesčiai negalėjo neturėti įtakos. Juk jis dar nebuvo svarbiausias aktorius . Jis buvo vilčių teikiantis talentingas naujokas. Tačiau tik tiek. O norint laimėti prieš CSKA, jam reikėjo būti kitokiam. Tokiam, kokiu tapo vėliau. A. Saboniui dar trūko sportinės išminties, kuri atsirado, kai susiformavo asmeninis požiūris į kovas su CSKA. Bet kuris sportininkas prieš kurį nors vieną varžovą žaidžia su išskirtiniu įkvėpimu. A. Saboniui tokiu varžovu tapo CSKA. Tikriausiai vidumi jis yra azartiškas žaidėjas. Prisiminkime, kaip jį apibūdino S. Jovaiša: „Kai jam įdomu, jis „užsiveda“.“ Mačams su CSKA jis „užsiveda“ visada, nepriklausomai nuo fizinės ar psichinės būklės. Kaip senovės riteris eidamas kovoti su gausesnėmis priešo pajėgomis. Tkačenka ir Pankraškinas? Duokite juos čia. Dar ir Goborovas atsirado? Puiku! Volkovas atėjo? Galiu vienas ir prieš keturis, prieš penkis galiu...

knyga

Aišku, jis taip nekalbėjo. Tačiau taip žaidė. Žaidė piktai, užsispyręs, galingai, įvairiai, o svarbiausia — atidžiai. Jis suprato, kad CSKA turi daug atsarginių žaidėjų, CSKA gali savo ginantus keisti, o jis vienas vienintelis, jo nėra kam keisti, reikia save saugoti iki pabaigos. Ir jis demonstravo tokį žaidimą, dėl kokio ir yra dievinamas žiūrovų. 1983 metais jam buvo 18 metų, 1984-ųjų pavasarį — 19. Kad ir koks jis buvo talentingas, tačiau vienas priešintis tokiai armadai dar negalėjo. Po to jis tiesiog suaugo. Sustiprėjo fiziškai ir dvasiškai, tapo atletu, paaugo, įgijo patirties. Susipažino su didžiosios scenos įstatymais. Ir, kaip tikras aktorius, ne tik jų laikėsi, bet kartais ir įstatymus derino prie savęs. Jis ėmė taip pasitikėti savo jėgomis, kad nustojo rėkti ant partnerių net dėl akivaizdžių klaidų. Ir nepyko, jei pats sulaukdavo priekaištų. Jis buvo aukščiau viso to ir nors gal dar nesuvokė, kad visus stipriai pranoksta, elgėsi būtent taip. Armiečiai negalėjo to nepastebėti. Ir draugai negalėjo. Vienus tai varė į neviltį, kartais — tiesiog į paniką. Kitiems — suteikdavo daugiau jėgų. A. Sabonis tapo pagrindiniu aktoriumi. Dabar jis suprato, kad jei savo vaidmenį atliks prasčiau nei reikia, spektaklis žlugs. Per pirmuosius superfinalus jis irgi jautėsi kaip svarbiausias aktorius. Bet tik jautėsi. Visą atsakomybę jis suvokė per 3 kitus superfinalus, ypač 2 paskutiniuosius. Sunku prisiminti, kada CSKA išsivystė Sabonio kompleksas. Tikriausiai po 1984—1985-ųjų sezono, kai „Žalgiris“ laimėjo visus 5 mačus. Vėliau kauniečiai tokios persvaros nebeturėjo — armiečiai nesugebėjo jiems primesti savojo žaidimo. Per 1 ar 2 rungtynes dar tai pavykdavo, tačiau per lemiamas dvikovas kova vykdavo arši. „Žalgiris“, ir visų pirma A. Sabonis, kartais tarytum geraširdiškai leisdavo CSKA laimėti. Ypač geras pavyzdys buvo jų mačas Tbilisyje 1987-ųjų žiemą. CSKA pirmą kėlinį laimėjo 20 taškų skirtumu. Viskas? Nieko panašaus. Lengvai, žaismingai, be įtampos kauniečiai išlygino rezultatą, persvėrė, tačiau po to pralaimėjo dėl teisėjų nervingumo. Per pirmuosius superfinalus mes matėme daug vilčių teikusį gigantą. Tačiau tik teikusį. Per 3 kitus — ne vaiką, o vyrą. Penktajame — vidurio puolėją visiems laikams. A. Sabonis buvo išmintingas, ramus, artistiškas. Jis mėgavosi žaidimu, savo viršenybe, CSKA bejėgiškumu. Jis nebuvo tik žvaigždė. Jis vaidino žvaigždę. Mimika, judesiais, gestais... Kai „Žalgiris“ laimėjo pratęsimą 10:0 ir iki mačo pabaigos liko sekundės, A. Sabonis, atsisukęs į Lužnikų tribūnas, pademonstravo kažkokį banguojantį judesį ranka... Tada Regimantas Adomaitis jį ir pavadino didžiu aktoriumi, pasakydamas, kad taip A. Sabonis užbaigė savąjį paveikslą. Pasidomėjau, ką reiškė tas jo gestas. Arvydėlis niekaip lietuviškam posakiui negalėjo surasti rusiško atitikmens. Paaiškėjo, kad jis vienu judesiu parodė, kad pergalės iš CSKA išskrenda kaip žąsys toli į pietus. Šiame aukštame taške A. Sabonio karjera kol kas sustingo. Kas bus toliau? Į šį klausimą sugebės atsakyti tik jis pats.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 61

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Krepsinio treneriu asociacija

Ką krepšininkas turėtų veikti vasarą?

Šis klausimas yra labai rimtas, kadangi vasaros laikotarpis krepšininko metiniame treniruočių procese — labiausiai apleista sritis. Kodėl apleista? Ilgalaikis metinis atleto pasirengimo ciklas susideda iš atskirų makrociklų: parengiamojo, varžybinio ir pereinamojo. Jeigu pirmųjų dviejų metu krepšininkas dalyvauja privalomose komandos treniruotėse, tai pereinamąjį etapą jis gali modeliuoti pasirinktinai. Kad pasirinkimas būtų teisingas, sportininkas privalo suprasti viso proceso esmę. Evaldas Kandratavičius

Krepšininkui nutraukus treniruotes ar sumažinus jų skaičių ir intensyvumą, kaip dažniausiai nutinka po ilgo varžybų sezono ar užsitęsusio pereinamojo etapo, sutrinka raumeninių ląstelių ir organų biologinės būsenos pusiausvyra.

62 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Kalbu apie tai, kad pasibaigus sezonui dauguma krepšininkų pereinamąjį makrociklą sieja su pasyviu poilsiu. Ar tai teisinga? Pamąstykite patys: jeigu iš trijų metinio treniruočių ciklo etapų yra atliekami tik du, ar galima tokį pasiruošimo ciklą laikyti pilnai atliktu? O gal neverta į tai kreipti dėmesio? Esu įsitikinęs, kad verta, kadangi pereinamasis makrociklas yra toks pat svarbus kaip ir du pirmieji. Jis yra skaidomas į povaržybinį ir nevaržybinį etapus, turinčius savitas skirtingas užduotis ir specifiką. Kad taptų aiškiau, informacijos pateiksiu šiek tiek daugiau.

Pereinamojo makrociklo specifika Povaržybinis etapas Po ilgų ir sunkių parengiamojo makrociklo treniruočių ir intensyvaus bei įtempto varžybų etapo krepšininkams būdingas didelis fiziologinis ir psichologinis nuovargis. Kuo intensyvesnės treniruotės ir kuo daugiau rungtynių varžybinio etapo metu, tuo didesnis nuovargio lygis. Todėl būtų sunku patikėti, kad tokiomis aplinkybėmis krepšininkas galėtų iš karto pradėti naują metinį pasiruošimo ciklą. Net jei raumenys po keleto dienų ir atsistatys, tai centrinės nervų sistemos (CNS) nuovargis bus jaučiamas žymiai ilgiau. Jam pašalinti ir yra skirtas pereinamojo makrociklo povaržybinis etapas, kad prieš pradėdamas pasirengimą naujam metiniam ciklui krepšininkas būtų pilnai atsistatęs, jaustų stiprų troškimą treniruotis (tai yra savotiškas rodiklis, pasakantis, kad krepšininkas yra pasiruošęs dirbti). Šis povaržybinis etapas atletui yra labai svarbus, tačiau gana dažnai jo nepaisoma — jis tiesiog išmetamas iš bendros treniruočių struktūros. Atletas jį pakeičia visišku poilsiu be jokios fizinės veiklos. Toks staigus perėjimas nuo intensyvaus darbo į visišką pasyvų poilsį organizmui gali būti netgi žalingas, sukelti kai kuriuos jo sistemų pokyčius: nemigą arba per didelį mieguistumą, apetito stoką, galvos skausmus, virškinimo, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus. Šie simptomai nėra patologiniai ir jų galima išvengti, jeigu atletas iš karto po pasibaigusio sezono išliks aktyvus. Bet jeigu krepšininkas po paskutinių sezono rungtynių pasirinks pasyvų poilsį, tai visi paminėtieji simptomai pasireikš. Esant visiškam pasyvumui šių simptomų inkubacinis periodas yra 2–3 savaitės. Užsitęsus tokiai atleto būsenai, jis jaučiasi išsekęs, niekaip

Krepsinio treneriu asociacija

neranda jėgų kažką veikti, yra labai pažeidžiamas, lengvai pasiduoda detreniruotumo sindromui. Kitas būdas, kaip elgtis povaržybinio etapo metu — tai pasirinkti metodiškai aktyvų poilsį. Atletas, prisilaikantis šios idėjos, išvengia aukščiau paminėtų simptomų, nepraranda psichologinės energijos ir būna labiau pasiruošęs pradėti pereinamojo makrociklo nevaržybinį laikotarpį. Povaržybinis etapas turi būti suplanuotas ir nuoseklus. Būtina laikytis teisingo režimo, kontroliuoti savo kūno svorį. Jo dažniausiai priaugama būtent pirmosiomis savaitėmis. Svorio priaugimas šiame etape negali viršyti 2–3 kilogramų. Šis etapas turi prasidėti iš karto po paskutiniųjų sezono rungtynių. Pirmąją savaitę palaipsniui yra sumažinama fizinio krūvio apimtis ir intensyvumas, parenkama krepšiniui nebūdinga fizinė veikla ir aplinka (plaukimas, tenisas, važiavimas dviračiu ir kt.). Aplinkos ir priemonių pakeitimas aktyvaus poilsio metu teigiamai veikia CNS, ją atpalaiduoja. Būtų idealu, jeigu šios savaitės metu būtų atlikti ir kai kurie medicininiai testai, leidžiantys įvertinti krepšininko sveikatos būseną bei fizinio ir psichologinio nuovargio lygį. Šie duomenys leistų treneriui padaryti tam tikrą analizę, padėsiančią pagerinti treniruočių procesą ateityje, tai būtų naudinga žinoti ir pačiam atletui. Jeigu po sezono krepšininkas turi šviežią ar įsisenėjusią traumą, jokiu būdu jis neturi jos apleisti ar manyti, kad ilsintis ji pati išgis. Toks medicininis patikrinimas leistų įvertinti esamų sveikatos pažeidimų sudėtingumą ir paskirti gydymą. Jeigu tokio medicininio patikrinimo nėra, apie esamus sveikatos nusiskundimus krepšininkas pats privalo informuoti komandos gydytoją, kad būtų paskirtas gydymas. Apleidus gydymą maža problema vėliau gali virsti labai didele. Jeigu krepšininkas visgi nori pailsėti pasyviai (jaučia visišką nervinį išsekimą ar tiesiog to reikalauja medicininis gydymas), tai turėtų būti padaryta po pirmosios aktyvios veiklos savaitės, suplanuotos iš karto po paskutinių sezono rungtynių. Šis pasyvus poilsis turėtų tęstis ne ilgiau kaip 1–2 savaites. Jo metu patartina kuo ilgiau būti gryname ore, todėl šioje situacijoje patartina suplanuoti poilsį prie jūros. Po visiško poilsio, kitas 2–3 savaites krepšininkas vėl privalo taikyti aktyvaus poilsio metodiką. Šiame etape taip pat parenkama krepšiniui nebūdinga fizinė veikla ir aplinka (plaukimas, tenisas, važiavimas dviračiu ir kt.), tačiau tam, kad palaikytume bendrą fizinio treniruotumo lygį, pridedami pratimai, skirti lavinti lankstumą ir nespecifinę (bendrąją) raumenų jėgą. Jėgos prati-

mai, atliekami povaržybiniame etape, padės krepšininkui palaikyti raumenų tonusą ir tinkamai pasiruošti darbui, kuris bus atliekamas nevaržybiniame etape. Tai pratimai, kurie atliekami su savo kūno svoriu: pritūpimai, įtūpstai, atsispaudimai nuo grindų ir lygiagrečių, prisitraukimai prie skersinio, pratimai, skirti pilvo, nugaros ir giliesiems juosmens raumenims. Šie pratimai yra naudingi visiems krepšininkams, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir treniruotumo lygio. Širdies ir kraujagyslių sistemos (ŠKS) bei kvėpavimo funkcijai palaikyti patartina naudoti pratimus, atliekamus plaukiant baseine, važiuojant dviračiu ar atliekant neintensyvius pratimus su šokdyne. Tokia treniruotė gali trukti nuo 20 iki 40 minučių, 3–4 kartus per savaitę. Pateiksiu trijų savaičių treniruočių planą (žiūrėkite lenteles 64 psl.).

Nevaržybinis etapas Fizinėms savybėms lavinti ar bent palaikyti būtinas nepertraukiamas adekvatus krūvis ir intensyvumas. Krepšininkui nutraukus treniruotes ar sumažinus jų skaičių ir intensyvumą, kaip dažniausiai nutinka po ilgo varžybų sezono ar užsitęsusio pereinamojo etapo, sutrinka raumeninių ląstelių ir organų biologinės būsenos pusiausvyra. Dėl to sumažėja sportininko fiziologinių funkcijų našumas ir fizinis pajėgumas. Jau po kelių pasyvaus poilsio savaičių dėl nedidelio dirbančių raumeninių skaidulų aktyvavimo ir jų rekrutavimo raumenyse žymiai sumažėja baltymų apykaita, skersinio raumenų pjūvio apimtis (viena iš jėgos sumažėjimo priežasčių). Pasireiškus detreniruotumo sindromui, sumažėja nervų sistemos jautrumas, o to įtakoje — ir nervinių impulsų stiprumas. Sumažėjus nervinio impulso stiprumui aktyvuojama mažiau motorinių vienetų, todėl sumažėja galimos išvystyti jėgos dydis (tai kita jėgos sumažėjimo priežastis). Po dešimties pasyvaus poilsio dienų jėgos dydis sumažėja 4 proc., o po keturių savaičių — 12 proc. Palyginimui reikėtų pasakyti, kad priešingu atveju, t.y. nevaržybiniu metu treniruojantis, per mėnesį jėgą galima padidinti 16—20 proc. Sumažėjus raumenų jėgai, atitinkamai sumažėja ir raumenų galingumas. Neaktyvumas pereinamajame etape taip pat veikia ir ištvermę. Pirmomis 7—12 dienomis ji gali sumažėti 7 proc. Tuo pačiu 30 proc. sumažėja ir hemoglobino lygis. Mitochondrijų kiekis sumažėja 5 proc., o dėl to sumažėja ir oksidacinių bei glikolitinių fermentų funkcija. Kad įvertintume visus šiuos nuostolius,

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 63

Krepsinio treneriu asociacija 1 lentelė. Pirmoji savaitė Savaitės

Pratimai

Serijos x

diena P

Laisva diena arba aktyvus poilsis.

Sąnarių paslankumą gerinantys pratimai.

3 min.

Giliųjų juosmens raumenų lavinimas (vienas pratimas).

2 x 10 iki 20

Atsispaudimai nuo grindų.

2 x maks. skaičius

Atsispaudimai nuo lygiagrečių.

3 x maks. skaičius

Nugaros stiprinimas (vienas pratimas).

2 x 10 iki 20

Tempimo pratimai (neintensyviai).

5 iki 10 min.

kartojimai Sąnarių paslankumą gerinantys pratimai.

3 min.

Giliųjų juosmens raumenų lavinimas (vienas pratimas).

1 x 10 iki 20

Atsispaudimai nuo grindų.

1 x maks. skaičius

Atsispaudimai nuo lygiagrečių.

2 x maks. skaičius

Nugaros stiprinimas (vienas pratimas).

2 x 10 iki 20

Tempimo pratimai (neintensyviai).

5 iki 10 min.

Plaukimas.

10 iki 15 min.

Sąnarių paslankumą gerinantys pratimai.

3 min.

Prisitraukimai prie skersinio.

2 x maks. skaičius

Pritūpimai (tempas — 1 pritūpimas / 1 sek.).

1 x 20

Atsilenkimai.

1 x maks. skaičius

Šuoliukai per šokdynę.

5 iki 10 min.

Tempimo pratimai (neintensyviai).

5 iki 10 min.

3 min.

Giliųjų juosmens raumenų lavinimas (vienas pratimas).

1 x 10 iki 20

Savaitės

Atsispaudimai nuo grindų.

1 x maks. skaičius

diena

Atsispaudimai nuo lygiagrečių.

2 x maks. skaičius

Nugaros stiprinimas (vienas pratimas).

2 x 10 iki 20

Tempimo pratimai (neintensyviai).

5 iki 10 min.

Plaukimas.

10 iki 15 min.

Sąnarių paslankumą gerinantys pratimai.

3 min.

Prisitraukimai prie skersinio.

2 x maks. skaičius

Įtūpstai.

1x6

Atsilenkimai.

1 x maks. skaičius

Šuoliukai per šokdynę.

5 iki 10 min.

Tempimo pratimai (neintensyviai).

5 iki 10 min.

Laisva diena.

2 lentelė. Antroji savaitė Savaitės

1x8

Atsilenkimai.

2 x maks. skaičius

Šuoliukai per šokdynę.

5 iki 10 min.

Tempimo pratimai (neintensyviai).

5 iki 10 min.

3 lentelė. Trečioji savaitė

Pratimai

Serijos x kartojimai

Sąnarių paslankumą gerinantys pratimai.

3 min.

Giliųjų juosmens raumenų lavinimas (vienas pratimas).

2 x 10 iki 20

Atsispaudimai nuo grindų.

2 x maks. skaičius

Atsispaudimai nuo lygiagrečių.

3 x maks. skaičius

Nugaros stiprinimas (vienas pratimas).

2 x 10 iki 20

Tempimo pratimai (neintensyviai).

5 iki 10 min.

Plaukimas.

10 iki 15 min.

Sąnarių paslankumą gerinantys pratimai.

3 min.

Prisitraukimai prie skersinio.

3 x maks. skaičius

Pritūpimai (tempas — 1 pritūpimas / 1 sek.).

2 x 20

Atsilenkimai.

2 x maks. skaičius

Šuoliukai per šokdynę.

5 iki 10 min.

Tempimo pratimai (neintensyviai).

5 iki 10 min.

Laisva diena arba aktyvus poilsis.

Sąnarių paslankumą gerinantys pratimai.

3 min.

kartojimai

Giliųjų juosmens raumenų lavinimas (vienas pratimas).

2 x 10 iki 20

Sąnarių paslankumą gerinantys pratimai.

3 min.

Atsispaudimai nuo grindų.

2 x maks. skaičius

Giliųjų juosmens raumenų lavinimas (vienas pratimas).

2 x 10 iki 20

Atsispaudimai nuo lygiagrečių.

3 x maks. skaičius

Atsispaudimai nuo grindų.

2 x maks. skaičius

Nugaros stiprinimas (vienas pratimas).

2 x 10 iki 20

Atsispaudimai nuo lygiagrečių.

3 x maks. skaičius

Tempimo pratimai (neintensyviai).

5 iki 10 min.

Nugaros stiprinimas (vienas pratimas).

2 x 10 iki 20

Pratimai

diena P

Įtūpstai.

Laisva diena.

Sąnarių paslankumą gerinantys pratimai.

3 x maks. skaičius

Laisva diena arba aktyvus poilsis.

Prisitraukimai prie skersinio.

Laisva diena arba aktyvus poilsis.

10 iki 15 min. 3 min.

Plaukimas. Sąnarių paslankumą gerinantys pratimai.

Serijos x

Tempimo pratimai (neintensyviai).

5 iki 10 min.

Plaukimas.

10 iki 15 min.

Sąnarių paslankumą gerinantys pratimai.

3 min.

Prisitraukimai prie skersinio.

3 x maks. skaičius

Pritūpimai (tempas — 1 pritūpimas / 1 sek.).

2 x 20

Atsilenkimai.

2 x maks. skaičius

Plaukimas.

10 iki 15 min.

Sąnarių paslankumą gerinantys pratimai.

3 min.

Prisitraukimai prie skersinio.

3 x maks. skaičius

Įtūpstai.

1x8

Atsilenkimai.

2 x maks. skaičius

Šuoliukai per šokdynę.

5 iki 10 min.

Tempimo pratimai (neintensyviai).

5 iki 10 min.

Šuoliukai per šokdynę.

5 iki 10 min.

Laisva diena arba aktyvus poilsis.

Tempimo pratimai (neintensyviai).

5 iki 10 min.

Laisva diena.

64 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Krepsinio treneriu asociacija

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 65

Krepsinio treneriu asociacija

turime suprasti, koks svarbus yra nevaržybinio etapo tikslas. Labai dažnai krepšininkai kreipiasi į mane patarimo, kaip varžybinio etapo metu padidinti jėgą, galingumą, šoklumą ir vikrumą. Sezono metu, esant intensyviam varžybų grafikui, nėra galimybės koncentruotai lavinti vieną ar kitą fizinę savybę ir dažniausiai yra skiriami tik palaikantys fiziniai krūviai. Todėl mano atsakymas į jų prašymus yra vienas: stipresniais, šoklesniais ir vikresniais galima tapti nevaržybinio etapo metu. Turime suprasti, kad nevaržybinis etapas — tai žaidėjo naujo metinio rengimo(si) ciklo pradžia, ir būtent čia krepšininkas turi šalinti savo silpnąsias vietas bei lavinti stipriąsias ir pradėti parengiamąjį etapą su komanda jau kitame, daug aukštesniame fiziniame lygmenyje. Ir jeigu krepšininkas visą vasarą pasyviai ilsėjosi, tai visas parengiamasis etapas bus tik laiko švaistymas — tik tam, kad sugrįžtų prarastos pozicijos. Nevaržybinis etapas pradedamas iš karto po povaržybinio etapo. Nevaržybinis etapas yra skirstomas į dvi atskiras fazes, kurios trunka po 3 savaites. Esant ilgesniam poilsiui, gali būti ir trečioji fazė. Po kiekvienos fazės yra skiriama viena poilsio ir atsigavimo savaitė. Pirmoji fazė yra skiriama fundamentaliosios jėgos lavinimui, kurios metu atliekami baziniai jėgos pratimai. Serijų skaičius šioje fazėje svyruoja nuo 2 iki 4, o kartojimų skaičius — nuo 10 iki 12. Taip pat šioje fazėje atliekamas mažo intensyvumo aerobinio pobūdžio darbas, reikalingas širdies kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos darbingumui palaikyti, o taip pat esant reikalui numesti keletą nereikalingų kilogramų. Tokios treniruotės pavyzdžiu galėtų būti: 30 min. bėgimas — ŠSD 130—140 d/min.; 3–4 x 8 min. bėgimas — ŠSD 140—150 d/min. poilsis tarp serijų 5 min.; ar 4–6 x 5 min. bėgimas — ŠSD 150—160 d/min., poilsis tarp serijų 3 min. Pirmą savaitę pasirinkite mažesnio intensy-

vumo bėgimą, vėliau jį palaipsniui didinkite. Krūvis per savaitę gali būti išdėstytas dviem būdais (išdėstymas pateiktas 4 ir 5 lentelėje). Antrosios fazės metu yra lavinama specialioji jėga, atliekami kompleksiniai specifiniai pratimai. Serijų skaičius šioje fazėje svyruoja nuo 3 iki 4, o kartojimų skaičius — nuo 6 iki 8. Kadangi kūno pusiausvyra ir stabilumas krepšinyje vaidina didelę reikšmę, šioje fazėje turi būti akcentuojami pratimai, lavinantys būtent šias savybes bei šoklumą. Pradžioje per treniruotę užtektų 60—100 pėdų kontaktų su paviršiumi, o vėliau — 120—200. Dėl pačios krepšinio specifikos didesnis kontaktų skaičius nerekomenduotinas. Šioje fazėje jau šiek tiek daugiau reikėtų apkrauti širdies kraujagyslių ir kvėpavimo sistemas. Ištvermės krūvio intensyvumas turi būti didesnis nei pirmojoje fazėje. Vienas iš treniruotės pavyzdžių šiame etape galėtų būti 4–8 x 2 min. bėgimas — ŠSD 160—170 d/min., poilsis tarp serijų 2–3 min. Reikėtų tik paminėti, kad fizinio krūvio apimtis šioje fazėje jokiu būdų neturi būti didelė: jeigu yra taikomi judrieji žaidimai (futbolas, krepšinis ir kt.), ištvermės krūvio apimtį tada reikia sumažinti iki minimumo arba išvis jo atsisakyti. Krūvio išdėstymas per savaitę yra toks pat kaip 4 lentelėje. Skirtumas tik toks, kad pirmadienį ir penktadienį, jeigu yra poreikis, po darbo su svarmenimis atliekami šoklumą lavinantys pratimai.

rių priežiūros ir yra patys atsakingi už savo fizinę formą. O taip pat ir treneriams, kurie savo auklėtiniams vasarai galbūt skirs atitinkamas užduotis. Tačiau kad šis etapas būtų maksimaliai efektyvus, geriausia treniruotis su fizinio rengimo specialistu. Toks treneris sudarys jums individualią treniruočių programą, o treniruojantis padės suvaldyti patį treniruočių procesą, rems psichologiškai. Tačiau, jeigu žaidėjas, pasibaigus paskutinėms rungtynėms, pasakys sau, kad viso sezono metu sunkiai dirbo ir todėl pereinamojo etapo metu turi teisę į ilgą pasyvų poilsį, visa tai, kas šiame straipsnyje parašyta, gali likti tik perskaitytomis žiniomis. Bet aš esu įsitikinęs, kad krepšininkams, norintiems tapti dar stipresniais, fiziškai pajėgesniais ir jau kito sezono pradžioje būti geresniems nei praeitą sezoną, vasara yra pats tinkamiausias laikotarpis to siekti.

Pabaiga Tai ką gi krepšininkas turėtų veikti vasarą? Manau, kad šiame straipsnyje atsakymą į šį klausimą galėjote rasti. Tikiuosi, kad pateiktos rekomendacijos ir treniruočių pavyzdžiai bus naudingi visų pirma krepšininkams — tiems, kurie vasaros metu būna be trene4 lentelė. Antroji savaitė

Bazinė

Aerobinė

Bazinė

Aerobinė

Bazinė

Aktyvus

Poilsis

jėga

ištvermė*

jėga

ištvermė*

jėga

poilsis

* Rekomenduojama atlikti ryte.

5 lentelė. Antroji savaitė P

Bazinė

Poilsis

Bazinė

Poilsis

Bazinė

Aktyvus

Poilsis

jėga

poilsis

jėga

Aerobinė

ištvermė**

** Rekomenduojama atlikti po jėgos pratimų.

66 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Povaržybinis etapas turi būti suplanuotas ir nuoseklus.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 67

68 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS