MK NR. 28

Ž U R N A L A S P R O F E S I O N A L A M S I R MĖGĖJAMS

www.musukrepsinis.lt

Nr. 28

Rinktinės

L. Šalkus moterų rinktinėje tramdys emocijas Legionieriai

Lietuviški pėdsakai NCAA Kovo beprotybėje Metodika

Naujas žvilgsnis į pramankštą krepšinyje

D. Lavrinovičius:

„Madridui svarbiausia — įveikti „Barceloną“

2010 | Nr. 28 | 6.50 Lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 1

LKF pagrindiniai rėmėjai

Rėmėjai ir partneriai

Informaciniai partneriai

2 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

turinys

www.musukrepsinis.lt

FOTOŽVILGSNIS

6 LKL šventėje — dar viena patyrusių krepšininkų pergalė

6

Lietuvos krepšinio lygos Žvaigždžių diena po ilgos pertraukos sugrįžo į Panevėžį.

ŽVAIGŽDĖ

8 D. Lavrinovičius: derbiui“

„Rengiamės

ispaniškajam

14

12

Lietuvos rinktinės puolėjas D. Lavrinovičius 2006—2009 metais rungtyniavo Rusijoje, o praeitą vasarą jo perėjimas į Madrido „Real“ tapo vienu svarbiausių krepšinio pasaulio įvykių.

RINKTINĖS

12 E. Kandratavičius: suplanuoti“

„Vasaros

darbai

—

jau

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė šiais metais pasaulio čempionatui pradės rengtis su atsinaujinusiu trenerių štabu.

16 L. Šalkus tramdys emocijas

L. Šalkus eina dar nedaugelio trenerių pramintu keliu: iš vyrų krepšinio — į moterų.

20 S. Linkevičienė: „Žaidimas rinktinėje priklausys nuo sveikatos“ Antrą sezoną Kursko „Dinamo“ klube rungtyniaujanti S. Linkevičienė Rusijoje vieniša nesijaučia.

8

FOTOŽVILGSNIS

24 Kaune — „Žalgirio“ trofėjų paroda

Visi Lietuvos krepšinio gerbėjai gali prisiliesti prie šalies krepšinio istorijos dalies — iš arti pamatyti daugumą Kauno „Žalgirio“ iškovotų trofėjų.

KYLANTI ŽVAIGŽDĖ

26 „Neptūnas“ atskleidė dar vieną talentą

Prieš metus dideliu LKL sezono atradimu tapo A. Eitutavičius, o šiemet jo pėdomis pasekė R. Bitinas.

20

UŽ AIKŠTĖS

30 A. Labuckas: „Šansų neturi nei blondinės, nei brunetės“ Rygos VEF legionierius iš Lietuvos praskleidė asmeninio gyvenimo uždangą.

TRIBŪNA

39 „Juventus“ gerbėjai kuria savo skanduotes

Utenos „Juventus“ — dar jaunas krepšinio klubas, tik šiemet startavęs LKL. Atitinkamai neseniai susibūrė ir organizuota komandos gerbėjų grupė.

26

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 3

turinys

www.musukrepsinis.lt

MŪSŲ KREPŠINIS | Nr. 28 | 2010 ISSN 1822-8410

ŽURNALAS PROFESIONALAMS IR MĖGĖJAMS

PLAKATAI: 32—37

www.musukrepsinis.lt

Vita Kuktienė, Marius Janišius, Aidas Viskontas, Kšyštofas Lavrinovičius, Dovydas Redikas.

Nr. 28

Rinktinės

L. Šalkus moterų rinktinėje tramdys emocijas Legionieriai

Lietuviški pėdsakai NCAA Kovo beprotybėje Istorija

Naujas žvilgsnis į pramankštą krepšinyje

LYGOS

41 O. Mačernį Mažeikiuose laiko patriotizmas

32

Kai O. Mačernis priėmė „Mažeikių“ kvietimą, jis vis dar tikėjosi gauti geresnį pasiūlymą ir išvykti žaisti į užsienį.

2010 | Nr. 28 | 6.50 Lt

LEGIONIERIAI

44 Lietuviški pėdsakai Kovo beprotybėje

Kiekvienais metais kovo mėnesį JAV krepšinį apima tikras pamišimas — didžiausiose šalies arenose prasideda NCAA atkrintamosios varžybos. Šiam Kovo beprotybe vadinamam reiškiniui jau du dešimtmečius neabejingi ir lietuviai.

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

33

BENDRADARBIAI:

48 Gatvės vaikai kitokio gyvenimo mokosi krepšinio aikštelėje Moksleivių krepšinio lygoje šį sezoną atsirado unikali komanda. „Justitia 98“ ekipoje rungtyniauja vaikai, surinkti iš vaikų globos namų ir internatinių mokyklų.

34

52 Buvusios krepšininkės galvoje — istorijos bagažas E. Karnilavičiūtė-Kulakauskienė iki šiol prisimena ką tik pastatytos Kauno sporto halės medienos kvapą.

Dalius Matvejevas el. p. d.matvejevas@lbbf.lt Erildas Budraitis Vaclovas Gedvilas Ovidijus Giniotas Karolis Jankus Edmantas Kazbaras Linas Kunigėlis Domas Lukauskas Šarūnas Mazalas Jonas Miklovas Martynas Pupininkas Karolis Vaizgėla Rolandas Varanauskas

LYGOS

VEIDAS

D. Lavrinovičius:

„Madridui svarbiausia — įveikti „Barceloną“

KALBOS REDAKTORĖ

Regina Bakutienė el. p. regba@takas.lt DIZAINERIS

40

Alius Levinskas el. p. alius@cechas.com FOTOGRAFAS

Tomas Tumalovičius el. p. fotoreporteris@gmail.com www.reporteris.com

KNYGA

56 Vienintelė knyga apie A. Sabonį: nuo pirmųjų žingsnių iki 1988-ųjų

LEIDĖJAS

VšĮ LKF reklamos ir paslaugų biuras

„Mūsų krepšinis“ toliau spausdina vienintelės apie A. Sabonį parašytos knygos ištraukas.

SPAUSDINO

Spaudos namai „ARX Baltica“

LIETUVOS KREPŠINIO TRENERIŲ ASOCIACIJA

REDAKCIJOS ADRESAS

60 Naujas žvilgsnis į pramankštą krepšinyje

Lietuvos vyrų fizinio rengimo treneris E. Kandratavičius įsitikinęs, kad reikia atsigręžti į funkcionalią pramankštą.

44

STATISTIKA

64 Lietuvos krepšinio skaičiai

Lietuvos krepšinio federacija Birželio 23-iosios g. 5 LT-03206 Vilnius tel. +370 5 233 01 07 faksas +370 5 2163589 el. p. redakcija@musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt ŽURNALO PRENUMERATA

Statistikos mėgėjams pristatome visų nacionalinių čempionatų rezultatus.

Užsiprenumeruoti žurnalą (6 mėn. – 36 Lt) galite visuose Lietuvos pašto skyriuose ir tinklalapyje www.post.lt

KONKURSAS

66 Laimėkite krepšinio šachmatus!

Atsakykite į klausimą ir laimėkite puikų prizą.

52

Redakcija už reklamos turinį neatsako.

Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama.

Tiražas: 5000 egz.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 5

Vienas linksmiausių Žvaigždžių dienos veikėjų — „Šiaulių“ talismanas.

fotoZvilgsnis

LKL šventėje — dar viena patyrusių krepšininkų pergalė Lietuvos krepšinio lygos Žvaigždžių diena po ilgos pertraukos sugrįžo į Panevėžį. „Cido“ arenoje susirinkusiems žiūrovams neleido nuobodžiauti ne tik geriausi šalies krepšininkai, bet ir muzikos žvaigždės. Žvaigždžių rungtynėse šiemet vėl susikovė „Vilkų“ ir „Erelių“ komandos. Jaunieji „Ereliai“ dažniau džiugino žiūrovus efektingais dėjimais, bet pergalė rezultatu 109:104 atiteko jų vyresniems kolegoms. Įspūdingiausiu mačo žaidėju buvo išrinktas pralaimėjusiųjų lyderis Mindaugas Kuzminskas iš „Šiaulių“ ekipos. Į Šiaulius iškeliavo ir taikliausio tritaškių metiko prizas. Snaiperių konkurso finale „Šiaulių“ įžaidėjas amerikietis Derrickas Low įveikė Kauno „Žalgirio“ gynėją Adą Juškevičių 22:21.

2010 metų LKL „Oro karaliaus“ titulas atiteko kitam legionieriui — Vilniaus „Lietuvos ryto“ australui Aaronui Baynesui.

209 cm ūgio vidurio puolėjas pranoko taip pat įspūdingus dėjimus pademonstravusius Raimundą Danį (Marijampolės „Sūduva“), Vaidotą Volkų (Panevėžio „Techasas“), Arūną Vasiliauską (Utenos „Juventus“) ir Mantą Kadzevičių (Kauno „Aisčiai“). Pirmą kartą surengtą „Įgūdžių slalomo“ konkursą laimėjo Prienų „Rūdupio“ gynėjas Gytis Andrijauskas. Jis specialų kliūčių ruožą įveikė per 27 sek. ir tik 1 sek. aplenkė „Sūduvos“ įžaidėją Aurimą Birgelį. | Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

BBL taurė papildė „Žalgirio“ trofėjų kolekciją.

Žalgirinis draugiškai pasitiko Vilniaus „Lietuvos ryto“ strategą R. Kurtinaitį.

Tritaškių metimų konkurso nugalėtoju tapo D. Low.

fotoZvilgsnis sinsglivZotof M. Kuzminskas pasirūpino papildomais centimetrais.

Gražiausia LMKL žaidėja — L. Pikčiutė Lietuvos moterų krepšinio lygos pirmą kartą surengtus gražiausios krepšininkės rinkimus laimėjo Klaipėdos „Lemminkainen“ puolėja L. Pikčiutė. Antrąją vietą užėmė Vilniaus MRU krepšininkė — Indrė Grigaitė, trečioji vieta atiteko Vilniaus TEO žaidėjai Milkai Bjelicai. Po jų išsirikiavo Daina Staugaitienė (TEO) ir Mantė Kvederavičiūtė (Kauno „Laisvė“).

Tinklalapis, kuriame vyko rinkimai, per 2 mėnesius buvo peržiūrėtas 153 667 kartus, 18990 internautų už įvairias krepšininkas atidavė net 44 721 balsą. Rinkimuose savo nuomonę taip pat pareiškė Lietuvos sporto žurnalistai bei visi LMKL treneriai ir klubų atstovai.

Gražiausios LMKL krepšininkės bus apdovanotos vasario 15 d. per | LMKL nuotraukos | LKL „Oro karaliaus“ titulas atiteko A. Baynesui.

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

ZvaigZde

D. Lavrinovičius:

„Rengiamės ispaniškajam derbiui“

D. Lavrinovičius — vienas Madrido „Real“ lyderių.

Lietuvos rinktinės puolėjas Darjušas Lavrinovičius 2006—2009 metais rungtyniavo Rusijoje, o praeitą vasarą jo perėjimas į Madrido „Real“ tapo vienu svarbiausių krepšinio pasaulio įvykių.

Karališkajame Madrido klube 30-metis aukštaūgis ne tik nepasimetė, bet ir suspindo ryškiausia žvaigžde.

Karolis Vaizgėla

8 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

„Real“ šį sezoną Eurolygoje rungtyniavo banguotai, komanda patyrė ne vieną pralaimėjimą. Tai ir lėmė, kad ketvirtfinalio serijoje teks kovoti su principiniu Madrido klubo varžovu — „Barcelona“. D. Lavrinovičius tiki, kad „Real“ gali įveikti šiemet puikiai rungtyniaujančius Barselonos krepšininkus, nors dar prieš Naujuosius metus būtų teigęs, kad tai beveik neįmanoma.

Po Rusijos — visur būtų lengva — Darjušai, kaip įsikūrėte Madride, kokie įspūdžiai iš Ispanijos sostinės?

— Madride jaučiuosi labai gerai. Adaptuotis naujoje šalyje buvo nesunku. Manau, pažaidus Rusijoje — visur būtų lengva. Kalbos

www.musukrepsinis.lt

ZvaigZde

„Daug lengviau žaisti, kai ekipoje yra dar vienas lietuvis. Iš brolio atėmiau Rimą. Broliams juk reikia dalintis.“

barjeras — ne kliūtis. Mane ir taip gerai visi supranta, be kalbos (juokiasi). Šiek tiek susikalbėti galiu, o jei reikia ko nors daugiau, padeda Rimantas Kaukėnas. Jis daug metų praleido Italijoje, ispanų ir italų kalbos labai panašios, todėl Rimas su ispanais nesunkiai susikalba. Daug lengviau žaisti, kai ekipoje yra dar vienas lietuvis. Iš brolio atėmiau Rimą (juokiasi). Broliams juk reikia dalintis. Kšyštofui neliūdna, jis jau treti metai Sienoje, jaučiasi ten kaip namie. Be to, kartu su juo yra šeima. Madride ir aš gyvenu ruotes labai griežtas. Aikštėje tiesiog privalai visada atsiduoti 100 su šeima. procentų, nesvarbu, ar tai varžybos, ar treniruotė. Už aikštelės — „Real“ gretose yra daug krepšinio žvaigždžių, tačiau jau nuo ribų Ettore visai kitoks. Jis niekada nesikiša į krepšininkų laisvapat sezono pradžios tapote ekipos lyderiu. Kas tai lėmė? laikį, nekontroliuoja. Treniruotės Madride sunkios, bet ne pačios — Tiesiog žaidžiu savo žaidimą. Galbūt jis tinka mūsų ekipos sunkiausios. žaidimo modeliui. Daug kas priklauso nuo trenerių, komandos — Sezono pradžioje rungtyniavote tiesiog įspūdingai. Kas nutidraugų. Darau, ką liepia treneris, o komandos draugai negaili ko, kad vėliau rezultatai šiek tiek suprastėjo ir aikštelėje praleikamuolio. Konkretaus vaidmens ekipoje neturiu, per kiekvienas džiate mažiau laiko? rungtynes treneris reikalauja skirtingų dalykų. Per vienas daugiau — Nieko nenutiko. Jaučiuosi labai gerai, viso sezono metu pagrumiuosi po krepšiu, per kitas — stoviu prie tritaškio linijos. Visvyksta išvengti rimtesnių traumų. Tiesiog mūsų komandoje yra 12 kas priklauso nuo varžovų. pajėgių žaidėjų ir dar keletas rezervo krepšininkų, todėl reikia da— O kaip „Real“ žvaigždės dalijasi kamuoliu? Nekyla piktumų? lintis tiek kamuoliu, tiek aikštėje praleidžiamu laiku. Tokioje eki— Sutariame puikiai. Dažnai visi kartu išeiname į miestą — tiek poje negali visada būti lyderis puolime ir aikštėje praleisti daug su šeimomis, tiek vieni žaidėjai. Kolektyvas — labai geras, visi palaiko. Kad žaidžiu šiek tiek mažiau nei sezono pradžioje — toks sižymi geromis asmeninėmis savybėmis. Gal viduje kas ir pyksta, trenerio sprendimas,. Tačiau esu viskuo patenkintas. Man svarkad per retai gauna kamuolį, per mažai laiko praleidžia aikštėje, biausia, kad būtų pasiektos pergalės ir laimėtume visus trofėjus. tačiau niekas to neparodo. Visi protingi ir puikiai supranta, kad 2 Tada visiems bus gerai, nebus pykčių ar nusivylimų. ar 3 kamuolių aikštėje nebūna ir negali iš karto žaisti visi dvylika — Per pirmąsias Eurolygos rungtynes šį sezoną žaidei tiesiog krepšininkų. Visi intensyviai treniruojasi ir laukia savo galimybės. neįtikėtinai. Žaisdamas su Maskvos srities „Chimki“ per 35 mi— Ar sunku žaisti reiklaus trenerio Ettore Messinos komandoje? taškus, — Ne paslaptis, kad Šiemet Ettore pasiregimo yra geras treneris, Vasarą buvonutes Europos psichologas. čempionatui reikalams skirtapelnei tik 10032 tūkst. litų. atkovojai 11 kamuolių, išprovokavai tiek pat varžovų pražangų ir surinkai net 49 naudingumo balus. Ar mano sprendimą pasirašyti sutartį su „Real“ didele dalimi lėmė tai buvo geriausios tavo karjeros rungtynės? tai, kad ekipą treniruos toks garsus strategas. Džiaugiuosi, kad — Nemanau, kad tai geriausios karjeros rungtynės. Kad ir kaip mane treniruoja vienas geriausių Europos trenerių. gerai žaidžiau, vis tiek pralaimėjome.

Be to, per savo karjerą Žaisti jo komandoje nesunku. Ettore rungtynių metu ir per treni-

Susikalbėti su ispanais D. Lavrinovičiui padeda R. Kaukėnas.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 9

ZvaigZde

esu žaidęs daug gerų rungtynių. Per tas rungtynes labai sekėsi, gerai pataikiau. Gal varžovai neįvertino, gal daugiau dėmesio skyrė kitiems mūsų žaidėjams. Ar Robertas Javtokas („Chimki“ vidurio puolėjas) man per silpnas varžovas? Tikrai ne, Robertas labai geras krepšininkas. Bet aš geresnis (juokiasi).

— Anksčiau dažniau atakuodavote iš toli. Ar E. Messina nurodė rečiau mesti tritaškius?

— Ne, treneris kaip tik duoda man velnių, kad dažniau atakuočiau iš toli. Tiesiog savo žaidimą renkuosi pagal varžovą. Jei jis silpnesnis fiziškai, stengiuosi dažniau atakuoti iš po krepšio.

— Tad šiemet sutinkate mažai fiziškai stiprių varžovų?

— Gerai pastebėta (ilgai juokiasi).

Ne, viskas susideda iš daugelio dalykų: varžovų, trenerio pasirinktos taktikos, pataikymo.

— Ispanijos krepšinio lyga laikoma stipriausia Europoje. Kokie įspūdžiai iš šio turnyro?

— Šioje lygoje visi varžovai stiprūs, negali atsipalaiduoti. Visada į aikštę turi išeiti maksimaliai susikaupęs.

Laukia Ispanijos derbio — Eurolygos antrajame etape pralaimėjote trejas rungtynes. Kokios tų pralaimėjimų priežastys?

— Tiesiog žaidžiame labai banguotai.

Būna, kad jau nuo pirmųjų kėlinių atsiliekame 20 taškų ir imame vytis varžovus. Būna, kad pirmaujame tiek taškų, o vėliau — jau atsiliekame.

Nesugebame per rungtynes išlaikyti savo žaidimo. Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Manau, kiekvienas žaidėjas sugalvotų po priežastį ir visos būtų skirtingos. Buvo ne vienas susirinkimas, kalbėjomes apie tai, tačiau viskas kartojasi.

— Šį sezoną pirmą kartą teko rungtyniauti prieš brolį. Kaip jautėtės?

— Sunku rungtyniauti su broliu, tačiau mums pasisekė, kad vienas prieš kitą aikštelėje žaidėme vos keletą minučių. Brolis ir jo komanda labai

10 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

išgyveno, kad nepavyko patekti į kitą etapą. Kšyštofui šis sezonas sunkus ir dėl traumų, tačiau nieko nepadarysi, negali visi sezonai būti idealūs.

— Dar neprasidėjus sezonui Madrido ekipai buvo žadami visi titulai. Ar tai netrukdo žaisti?

— Aišku, daug lengviau pasiekti tikslą, kai iš tavęs per daug nereikalauja.

Nepamirškim, kad mūsų ekipoje beveik visi nauji žaidėjai. Reikia laiko susižaisti, suprasti vienam kitą. Visą sezoną mus kamavo ir traumos. Turime krepšininkų, kurie rungtyniavo vos mėnesį ar du. Žaidimui tokie dalykai turi įtakos.

— Eurolygos ketvirtfinalyje kovosite su „Barcelona“. Kaip vertini galimybes laimėti šią seriją?

— Manau, abi ekipos turi vienodas galimybes. Bus tikrai sunku, bet viskas įmanoma. Jei kas būtų paklausęs prieš Naujuosius metus, ar įmanoma įveikti „Barceloną“, būčiau labai abejojęs. Tačiau dabar manau, kad galime juos nugalėti ir patekti į finalo ketvertą. Garsusis ažiotažas, kai susitinka „Real“ su „Barcelona“, egzistuoja ne tik futbole, bet ir krepšinyje.

Bus tikrai įdomu.

— Madride populiariausias futbolas. Futbolininkai iškrito iš Čempionų lygos, gal sulauksite daugiau žiūrovų?

— Mūsų rungtynėse ir taip apsilanko daug žiūrovų. Aišku, norisi kuo daugiau.

Apie rinktinę galvos po sezono — Ar grįžta prisiminimai iš Lietuvos rinktinei nesėkmingai susiklosčiusio Europos čempionato Lenkijoje?

— Būna, kad aplanko tokios mintys, tačiau nieko čia neprigalvosi. Kas buvo — tas buvo, dabar reikia galvoti apie ateitį.

— Ar pagalvojate apie šių metų pasaulio čempionatą?

— Dar anksti apie tai galvoti. Svarbiausia — sėkmingai ir be traumų baigti klubinį sezoną. Nesinori užbėgti įvykiams už akių, kad paskui neatsitiktų kas nors blogo.

2010 m. pasaulio čempionato belaukiant E. Ginobili nori žaisti Pastaraisiais metais traumų kamuotas garsiausias Argentinos krepšininkas Emanuelis Ginobili vėl yra sveikas ir veda į pergales San Antonijaus „Spurs“ komandą NBA čempionate. Gynėjas neslepia noro vasarą žaisti pasaulio čempionate, tačiau sako, kad tai dar nėra išspręstas klausimas. „Turnyras Turkijoje artėja ir noras žaisti jame vis didėja. Būtų keista nežaisti pasaulio čempionate, tačiau, kaip jau daug kartų sakiau, yra daug įvairių veiksnių lemsiančių mano sprendimą. Bet koks sprendimas bus sunkus“, — sakė E. Ginobili.

Argentinietis sako, kad sunkiausia būtų išsiskirti su kol kas dar negimusiais dvyniais, kurių laukiasi krepšininko žmona: „Jiems bus tik pora mėnesių, bus sunku juos palikti tik su mama. Baigiasi mano kontraktas su „Spurs“, taip pat nežinau, kokia bus mano fizinė forma, anksčiau ji turėjo įtakos mano žaidimui rinktinėje. Nuspręsti bus sunku.“ Argentiniečių strategas Sergio Hernandezas sako, kad leistų E. Ginobili praleisti didelę dalį treniruočių stovyklos, tačiau krepšininkas apie tai nenori net galvoti. „Nevažiuočiau į pasaulio čempionatą be kontrolinių rungtynių turo, net jei treneris tai leistų. Reikia laiko prisiderinti prie FIBA taisyklių ir susižaisti su komandos draugais“, — pareiškė NBA žvaigždė.

P. Gasolis ketina pailsėti Būsimi lietuvių varžovai pasaulio čempionate — ispanai — tikriausiai liks be didžiausios savo žvaigždės. Los Andželo „Lakers“ vidurio puolėjas Pau Gasolis neslepia, kad artėja prie sprendimo nežaisti pasaulio čempionate. „Didžiausias malonumas džiaugtis pergalėmis su mūsų komanda. Man tai patiko daugelį metų, tikiuosi tai patirti dar keletą kartų, tačiau šią vasarą bus sudėtinga. Iš mano ankstesnių pasisakymų turėtų būti aišku, prie kokio sprendimo artėju. Nereikia būti kodų šifravimo ekspertui“, — sakė ispanas.

P. Gasolis jau ne kartą yra užsiminęs, kad norėtų vasarą pailsėti, tačiau su rinktine atsisveikinti neketina. Didžiausias jo tikslas — tapti 2012 metų olimpiniu čempionu. Kol kas „Lakers“ aukštaūgis praleido tik vieną tarptautinį turnyrą — 2005 metų Europos čempionatą.

Puerto Rike — 41 kandidatas Puerto Riko rinktinės vyriausiasis treneris Agustinas Diazas šalies krepšinio federacijos prezidentui Carlosui Beltranui įteikė potencialių nacionalinės komandos kandidatų sąrašą. Jame net 41 krepšininko pavardė.

Tačiau į treniruočių stovyklą ketinama kviesti tik 25 žaidėjus.

Puerto Riko rinktinės kandidatai: Guillermo Diazas, Jorge Bryanas Diazas, Filiberto Rivera, Victoras Davila, Carlosas Arroyo, Andresas Rodriguezas, Christianas Dalmau, Angelis Danielis Vassallo, Joelis Jonesas Camacho, Carmelo Antrone‘as Lee, Alexas Galindo, Luisas Villafane‘as, Angelis Figueroa, Danielis Santiago, Jesse‘as Pellot, Peteris Johnas Ramosas, Davidas Huertasas, Ricky Sanchezas, Davidas Cortesas, Larry Ayuso, Jamesas Life‘as, Luisas Colonas, Rickas Apodaca, Angelo Reyesas, Alphonse‘as Dyeris, Jose Juanas Barea, Manuelis De Jesusas, Nathanas Peavy, Ramonas Clemente, Mike‘as Rosario, Javieras Mojica, Edwinas Ubiles, Kevinas Hamiltonas, Manuelis Narvaezas, Dennisas Clemente, Carlosas Rivera, Paulas Grahamas, Angelis Garcia, Johnas Hollandas, Carlosas Strongas ir Richardas Chaney.

Asmeninio archyvo nuotr.

rinKtines

E. Kandratavičius:

„Vasaros darbai — jau suplanuoti“

E. Kandratavičius šiuo metu rūpinasi Maskvos „Dinamo“ krepšininkų fiziniu parengimu.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė šiais metais pasaulio čempionatui pradės rengtis su atsinaujinusiu trenerių štabu. Jeigu vyriausiasis treneris ir jo asistentai jau yra dirbę nacionalinėje komandoje, tai fizinio rengimo trenerį Evaldą Kandratavičių galima vadinti tikru rinktinės debiutantu. Pastaruosius keletą metų Rusijoje dirbantis specialistas tikėjosi vieną dieną praverti rinktinės duris ir padarys viską, kad mūsų krepšininkai į Turkiją vyktų sveiki ir gerai pasirengę.

Darius Mačiulis Naujasis Lietuvos rinktinės treneris „Mūsų krepšiniui“ papasakojo apie savo kelią į krepšinį, fizinio rengimo trenerio darbo niuansus ir išsipildžiusią svajonę sulaukti kvietimo į nacionalinę komandą.

Į krepšinį — per futbolą ir rankinį — Evaldai, ar pats žaidėte krepšinį, gal užsiiminėjote kokia

12 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

kita sporto šaka?

— Rimtai krepšinio nežaidžiau, bet, kaip dauguma lietuvių, esu žaidęs įvairiuose moksleivių lygio turnyruose ar tiesiog savo malonumui su draugais. Rimčiau užsiimti šia sporto šaka trukdė ūgis, todėl pasirinkau lengvąją atletiką. Buvau iš prigimties greitas vaikas ir, kaip dabar pamenu, kūno kultūros mokytojas man rekomendavo treniruotis sprintą. Aš tada, būdamas 9 metų, net nenutuokiau, ką tai galėtų reikšti. Tik pamenu, kad mano tėtis kartais žaisdavo tuo metu buvusią „Sprint“ loteriją, todėl mokytojo žodžiai nuskambėjo keistokai. Tačiau po kurio laiko aš visgi pradėjau lankyti bėgimo treniruotes. Geriausiai sekėsi 60 m distancija. Rezultatai buvo neblogi, buvau daugkartinis savo amžiaus grupės Lietuvos čempionato nugalėtojas ir prizininkas, nuolat kviečiamas į Lietuvos rinktinę. Manau, savęs 100 procentų nerealizavau, tam įtakos turėjo ir laikmetis — buvo pirmieji treji metai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, ekonominiai sunkumai stipriai palietė sportą. Nebuvo reikiamo finansavimo, treniravomės ir varžėmės maniežuose, kuriuose oro temperatūra žiemą tesiekė vos 10 laipsnių šilumos. Trumpai tariant, tuometinės sąlygos atbaidė nuo noro profesionaliai treniruotis, tad vieną dieną visa tai ir baigėsi. Lengvajai atletikai atidaviau 12 metų.

— Kaip pradėjote fizinio rengimo trenerio kelią?

— Mokiausi LKKA, ruošiausi įgyti kūno kultūros mokytojo specialybę, todėl planuose buvo mokytojo ar trenerio darbas.

Fizinio rengimo trenerio kelio pasirinkimui įtakos turėjo mano lengvosios atletikos treneris Aleksas Stanislovaitis. Kai pradėjau

www.musukrepsinis.lt

pas jį Kaune treniruotis, jis dar dirbo ir krepšinio komandos „Neca“ fizinio rengimo treneriu, paskui tapo futbolo komandos „Inkaras“ fizinio rengimo treneriu. Daugybė sportininkų į jį kreipdavosi pagalbos reabilituodamiesi po traumų ar šiaip norėdami fiziškai sustiprėti. Todėl dar būdamas studentas aš jau žinojau, kad yra toks kelias ir jis labai įdomus. A. Stanislovaitis man buvo ir yra labai didelis autoritetas. Mokydamasis ketvirtame kurse sulaukiau A. Stanislovaičio pasiūlymo padėti vienam futbolo klubui fiziškai rengti grupelę jaunų perspektyvių futbolininkų. Nutariau pabandyti.

Tuometinis FBK „Kaunas“ sporto direktorius Stasys Stankus surinko grupelę jaunų perspektyvių futbolininkų, jiems reikėjo sustiprėti fiziškai ir planingai tobulėti, kad vėliau galėtų sėkmingai įsilieti į pagrindinę komandą. Šio žmogaus dėka pradėjau savo trenerio karjerą labai stipriame futbolo klube.

O nuo kito sezono jau dirbau pagrindinės FBK „Kaunas“ komandos fizinio rengimo treneriu. Šiame klube dirbau dvejus metus, vėliau mane iš futbolo perviliojo Kauno rankinio klubas „Lūšis“, kur dirbau ketverius metus. Paskutiniaisiais darbo metais manimi pradėjo domėtis krepšininkai. 2001 ir 2002 metais buvau pakviestas treniruoti vaikinų, gimusių iki 1982 m., rinktinę.

— Kaip jūsų kelias pasuko į užsienį?

— Tai susiję su amžiną atilsį Šabtajumi fon Kalmanovičiumi. 2003 metais jis tapo vienos iš Rusijos moterų krepšinio komandų — Jekaterinburgo UGMK — generaliniu direktoriumi. Kaip vėliau jis man pasakojo, toje komandoje norėjo viską padaryti taip, kaip buvo Eurolygą laimėjusiame Kauno „Žalgiryje“. Ir komandoje kaip tik nebuvo trenerio, atsakingo už fizinį rengimą. Su A. Stanislovaičio rekomendacijomis buvo pasirinkta mano kandidatūra.

— Vėliau iš moterų komandos perėjote į vyrų. Kaip atsidūrėte Maskvos „Dinamo“ ekipoje?

— 2008-ųjų vasaros pradžioje su moterų komanda pasibaigė kontraktas, o vasaros pabaigoje gavau žinią iš „Dinamo“ komandos sporto direktoriaus, kad esu tarp kandidatų užimti jų fizinio rengimo trenerio postą. Tą sezoną klube keitėsi vyr. treneris, juo tapo puikus specialistas Davidas Blattas, jis ir ieškojo naujo fizinio rengimo trenerio. Teko važiuoti į Maskvą pokalbio su vyr. treneriu ir generaliniu direktoriumi. Po poros dienų generalinis direktorius informavo, kad esu patvirtintas „Dinamo“ fizinio rengimo treneriu.

— Kokie fizinio rengimo trenerio darbo su moterų ir vyrų komandomis skirtumai? Ar reikėjo kažkaip papildomai adaptuotis, derintis?

— Derintis nereikėjo, nes esminių skirtumų nėra tiek daug, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Paaiškinsiu kodėl. Pavyzdžiui, metodai, skirti lavinti greitumą, jėgą, ištvermę ir kitas fizines savybes, yra tokie patys vyrams ir moterims, metodika nesiskiria. Tas pats ir su krūvio planavimu. Principai tie patys, nes adaptaciniai procesai, vykstantys organizme kaip atsakas į

rinKtines

Buvęs sprinteris su krepšininkais dirba nuo 2001-ųjų.

krūvį, yra tokie patys. Esminis skirtumas, sakyčiau, yra pats pratimų parinkimas, jų atlikimas ir psichologija. Pats svarbiausias skirtumas, į kurį tikrai reikėtų atsižvelgti, tai treniruotės pubertatinio periodo metu, nes mergaitės bręsta daug greičiau. Todėl šiuo laikotarpiu skiriasi ir treniravimas. Aišku, yra ir specifinių dalykų, tarkime, tarp moterų yra labiau paplitusios kelio kryžminio raiščio traumos, tam turi įtakos jų kūno struktūra, todėl turi būti skiriamas papildomas dėmesys pratimų programoms, kurios leistų sumažinti šios traumos riziką.

— A. Kosauskas garsėja kaip itin reiklus, didelius krūvius taikantis fizinio rengimo treneris. Kaip apibūdintumėte save kaip

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 13

rinKtines

E. Kandratavičius sako, kad per fizinio rengimo treniruotes simuliuojančių krepšininkų pasitaiko vis mažiau.

trenerį?

— Kad šis atsakymas tikrai būtų objektyvus, turėtumėte apie tai paklausti sportininkų, kuriuos treniravau ar treniruoju. Aš niekada nelyginau savo taikomų krūvių su gerbiamo trenerio krūviais. Jeigu norite į šį klausimą gauti tikslų atsakymą, turite klausti asmenų, kurie treniravosi ir pas jį, ir pas mane. Mano darbo pobūdis grįstas sporto fiziologijos žiniomis, aš tikrai nesu tas treneris, kuris laikosi nuomonės „kuo daugiau, tuo geriau“. Tačiau mano treniruočių arsenale yra ir labai sunkių užsiėmimų.

Ar aš reiklus treneris? Manau, kad taip. Treniruotėse mėgstu drausmę, pratimai turi būti atliekami maksimaliai kokybiškai ir su absoliučiu atsidavimu. Kitu atveju pradedu pykti.

Fizinio rengimo treneris — net tik pramankštai — Gal galėtumėte truputį labiau atskleisti fizinio rengimo trenerio darbo virtuvės uždangą? Už ką šis treneris atsakingas

14 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

komandose, kada ir ką jis turi daryti prieš sezoną, prieš treniruotes, prieš rungtynes ar po jų?

— Tai rimtas klausimas. Kaip tik galvojau parašyti atskirą straipsnį šia tema, o ji gana plati. Iš tikrųjų tai yra savotiška ir labai aktuali problema. Ne visi treneriai supranta, už ką turi būti atsakingas fizinio rengimo treneris, koks jis turėtų būti. Krepšinio komandų specialistais dirba ir kultūristai, ir lengvaatlečiai, ir patys krepšinio treneriai. Todėl labai dažnai krepšininko fizinis pasirengimas užsibaigia raumenų kalno užauginimu ar ištvermės išvystymu. Aš manau, kad krepšininko fizinis rengimas turi būti labiau funkcionalus ir atitikti krepšinio veiklos principus.

Kita problema, kad dažnai tarp vyr. trenerio ir fizinio rengimo trenerio nėra glaudaus ryšio, gal bus tiksliau, jeigu pasakysiu, kad trūksta pasitikėjimo. Labai dažnai nutinka, kad vyr. treneris nustato, už ką bus atsakingas jo komandoje esantis fizinio rengimo treneris. Mano manymu, tai yra klaidinga strategija, diplomuotas fizinio rengimo treneris gali būti geras ir naudingas vyr. trenerio padėjėjas įvairiose treniruočių proceso dalyse, ne tik atsakingas už pramankštą. Mano manymu, vyr. treneriai turėtų labiau pasitikėti fizinio rengimo treneriais ir įsiklausyti į jų patarimus. Neturėtų būti taip, kad susitikę fizinio rengimo treneriai vienas kito pirmiausia klaustų: „Na, kaip tau sekasi, ar vyr. treneris leidžia dirbti?“ Fizinio rengimo treneris turi būti atsakingas už komandos fizinį parengtumą, t.y. žaidėjų fizinę būklę. Kad būtų aiškiau, suskirstykime visą krepšininko sezoną į atskirus etapus: priešsezoninį, sezoninį ir posezoninį. Kiekvienas iš šių etapų skirstomas į atskirus ciklus, o šie savo ruožtu — į atskirus mikrociklus ir atskiras treniruotes. Kiekviena iš šių dalių turi savo tikslus ir uždavinius, kurie ir nulemia fizinio rengimo trenerio veiklą. Sezono metu atsiranda ir nenumatytų darbų, sakykime, žaidėjų reabilitavimas po įvairių traumų. Bet vienas svarbiausių dalykų, už kurį turėtų būti atsakingas ir fizinio rengimo treneris, yra treniruočių periodiškumas ir treniruočių proceso planavimas, nepriklausomai nuo to, ar kalbama apie fizinio rengimo, ar krepšinio treniruotes. Labai dažnai atsitinka taip, kad vyr. treneris nesilaiko šio principo ir treniruočių procese atsiranda nesuderinamumo.

— 2004 metais apgynėte disertaciją, esate biomedicinos mokslų daktaras. Šiam „Mūsų krepšinio“ numeriui parengėte metodinį straipsnį apie pramankštą. Ar dirbdamas profesionaliuose klubuose randate laiko ir mokslinei veiklai?

— Laisvo laiko tikrai nedaug, nes dirbu profesionaliame klube, visą dėmesį skiriu darbui su komanda. Mokslinė veikla turi savo specifiką, reikalauja daug laiko, todėl tiesiog nerealu dabar tuo užsiimti. Esant laisvai minutei, bandau sukurti kokį straipsnelį ar parengti paskaitą, bet tai nėra mokslinė veikla, labiau dalijimasis patirtimi. Tačiau nuo mokslo stengiuosi neatitolti, skaitau daug mokslinių straipsnių ir knygų.

— Ar turite kokius nors mėgstamus pratimus, kuriuos visada skiriate krepšininkams?

— Be abejo, turiu, bet turbūt ne visai teisinga tokius pratimus

www.musukrepsinis.lt

rinKtines

LKF NAUJIENOS vadinti mėgstamais. Juos žaidėjams dažniausiai skiriu ne todėl, kad mėgstu, o todėl, kad jie yra efektyvūs. Mėgstu pratimų įvairovę, stengiuosi juos kaitalioti, bet pačius veiksmingiausius skiriu dažniau. Pavyzdžiui, labai veiksmingais laikau pratimus su pasipriešinimo gumomis. Jie yra labai funkcionalūs lavinant krepšininko pusiausvyrą ir juosmens raumenis.

— Krepšininkai fizinio parengimo treniruotes ne itin mėgsta.

Ar pasitaiko simuliuojančių? Kaip priverčiate juos dirbti?

— Aišku, tokių krepšininkų pasitaiko, tačiau vis mažiau. Gana stipriai pasikeitė pati fizinio rengimo sistema, ji tapo daug funkcionalesnė — treniruočių procese vis mažiau naudojama krepšiniui neartimų pratimų. Nieko nuostabaus, kad dvimetriniai krepšininkai nemėgo valandą bėgti kroso. Sportininkai taip pat tapo labiau sąmoningi, patys suvokia, kad fizinio rengimo treniruotės yra jų sėkmingo žaidimo pamatas. Žinote, ne visada teisinga žaidėjų veiksmus vadinti simuliavimu, nes sunkiai ir intensyviai dirbant organizmas pradeda save tausoti — atletas nevalingai sulėtina greitį, ieško lengvesnio pratimo atlikimo būdo ir t.t. Kartais tai teisingiau vadinti valios nebuvimu, bet ne simuliavimu. Tačiau, be abejo, pasitaiko ir sąmoningai simuliuojančių. Visada stengiuosi sportininką sudominti treniruote, atliekamu pratimu, siekiu, kad jis suprastų pratimo esmę, žinotų, kodėl taikome vienokio ar kitokio pobūdžio fizinį krūvį. Todėl kartais tenka ne tik treniruoti, bet ir būti pedagogu ar psichologu, daug pasakoti, aiškinti, tiesiog įteigti reikiamą mintį.

Visada bandau krepšininkams įteigti, kad jie patys yra savo likimo kalviai.

Kvietimas — labiau džiaugsmingas nei netikėtas — Neseniai oficialiai tapote Lietuvos vyrų rinktinės fizinio rengimo treneriu. Ar kvietimas prisijungti prie nacionalinės komandos trenerių štabo buvo netikėtas? Teko galvoti apsisprendžiant dėl šio darbo ar sutikote iš karto?

— Kiekvienas kareivis nori tapti generolu, todėl neslėpsiu, kad treniruoti Lietuvos vyrų rinktinę svajojau. Tuo labiau, kad jau buvau bandęs jėgas su Lietuvos moterų rinktine. Laukiau savo eilės ir tikėjau. Todėl kvietimas prisijungti prie Lietuvos rinktinės trenerių štabo buvo labiau džiaugsmingas nei netikėtas. Apie kvietimą pranešė rinktinės vyr. treneris. Buvome susitikę pokalbio, jis išdėstė savo norus. Reziumuojant tą pokalbį aš pasakiau, kad jeigu tinku, esu pasirengęs prisijungti prie trenerių štabo.

— Kokie yra jūsų planai dėl rinktinės fizinio parengimo?

— Planas yra vienas — parengti žaidėjus taip, kad pasaulio čempionato pradžioje jie būtų optimalios fizinės formos, o taip pat, kad pasirengimo metu nebūtų rimtų traumų. Turiu savo viziją, belieka pradėti dirbti. Su vyr. treneriu esame beveik viską suplanavę, jau dabar pasirengę dirbti.

E. Kandratavičiaus metodinį straipsnį „Naujas žvilgsnis į pramankštą krepšinyje“ skaitykite 60 psl.

Pasaulio čempionatuose teisėjaus R. Brazauskas ir T. Jasevičius Paaiškėjo, kurie Lietuvos teisėjai šiemet dirbs pasaulio ir Europos čempionatuose. FIBA paskelbė, kad vyrų planetos pirmenybėse krepšininkų kovoms vadovaus Romualdas Brazauskas, o į analogišką moterų turnyrą vyks Tomas Jasevičius. Šie arbitrai kartu su Jurgiu Laurinavičiumi dirbs ir Vilniuje vyksiančiame Europos jaunių (iki 18 metų) vaikinų čempionate. J. Laurinavičius taip pat teisėjaus 16-mečių vaikinų Europos čempionate.

Dviejuose turnyruose mačams vadovaus dar vienas Lietuvos teisėjas — Mindaugas Večerskis. Jis vyks į 20-mečių vaikinų ir 18-mečių merginų Europos čempionatus. Be to, Virginijus Dovidavičius teisėjaus 16-mečių merginų, o Martynas Gudas — 20-mečių merginų čempionatuose.

Vienas iš trijų 18-mečių vaikinų Europos čempionato Vilniuje komisarų bus Kęstutis Pilipauskas, o Algimantas Pavilonis paskirtas Austrijoje vyksiančio Europos 20-mečių vaikinų B diviziono čempionato komisarų vadovu.

Rinktinių treneriai pasirinko asistentus Šiais metais tarptautiniuose turnyruose dalyvausiančių Lietuvos jaunučių, jaunių ir jaunimo rinktinių vyriausieji treneriai apsisprendė dėl asistentų.

Lietuvos rinktinių trenerių kolektyvai Vaikinų jaunimo (iki 20 metų): vyriausiasis treneris — Vitoldas Masalskis, asistentas — Algirdas Milonas.

Vaikinų jaunių (iki 18 metų): vyriausiasis treneris — Kazys Maksvytis, asistentai — Marius Linartas, Egidijus Vasiliauskas.

Vaikinų jaunučių (iki 17 metų): vyriausiasis treneris — Darius Dikčius, asistentai — Egidijus Ženevičius, Paulius Juodis.

Vaikinų jaunučių (iki 16 metų): vyriausiasis treneris — Arūnas Visockas, asistentas — Dalius Lubys.

Merginų jaunimo (iki 20 metų): vyriausioji trenerė — Ramunė Kumpienė, asistentai — Nijolė Kregždienė, Ričardas Maceina.

Merginų jaunių (iki 18 metų): vyriausiasis treneris — Aurimas Jasilionis, asistentai — Živilė Mikalauskaitė, Romanas Brazdauskis.

Merginų jaunučių (iki 16 metų): vyriausiasis treneris — Stasys Žaliabarštis, asistentas — Gintautas Žibūda.

LKF vykdomąja direktore tapo R. Liuimienė Lietuvos krepšinio federacijoje įsteigta vykdomojo direktoriaus pareigybė. Ją užims buvusi LKF biuro vadovė Rasa Liuimienė, nuo šiol turėsianti gerokai platesnius įgaliojimus. „Ši pareigybė egzistuoja daugelyje užsienio federacijų, o mūsų federacija yra viena mažiausių tarp analogiškų organizacijų Europoje.

Pastaraisiais metais LKF veikla gerokai išsiplėtė, pradėjome apie 10 naujų programų, tokių kaip merginų krepšinio centrai ir pan. Įkurtas LKF padalinys 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatui rengti. Reikalingos didesnės pajėgos visiems projektams koordinuoti. Rasa yra patyrusi specialistė, federacijoje dirba nuo 1993 metų, žino visus niuansus. Jos kandidatūra buvo geriausia iš visų svarstytų“, — apie naują LKF pareigybę sakė federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 15

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

rinKtines

L. Šalkus tramdys emocijas

Ankstesniame interviu mūsų pristatytas Evaldas Kandratavičius iš moterų krepšinio pasuko į vyrų.

O štai Linas Šalkus eina dar nedaugelio trenerių pramintu keliu: iš vyrų krepšinio — į moterų. Buvęs Vilniaus „Sakalų“ ir Marijampolės „Sūduvos“ vyriausiasis treneris sutiko tapti naujojo Lietuvos moterų rinktinės vyriausiojo trenerio Algirdo Paulausko asistentu.

Darius Mačiulis L. Šalkus ryžosi priimti kvietimą dirbti Lietuvos moterų rinktinės vyriausiojo trenerio asistentu.

16 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

„Kaliningrade buvo suburta studentų rinktinė, į ją surinkti visi geriausi vietiniai krepšininkai. Žaidžiame ir, atrodo, neblogai sekasi. Man su jaunimu dirbti įdomu, smagu, kad matomi ir rezultatai. Kol kas mūsų komanda laimi beveik viską, ką gali.“ Nacionalinėje komandoje A. Paulauskui turėtų padėti L. Šalkus ir Dalia Kurtinaitienė. A. Paulauskas Lietuvos rinktinei jau vadovavo anksčiau, D. Kurtinaitienė buvo ir Rūtenio Paulausko, pernai pasitraukusio iš nacionalinės komandos stratego pareigų, asistentė, o štai L. Šalkus moterų krepšinyje yra visiškai naujas veidas.

Tarp Vilniaus ir Kaliningrado 15 metų Vilniaus „Sakalų“ klube praleidęs krepšinio specialistas nuo 2007-ųjų iki 2009-ųjų sausio pabaigos treniravo Marijampolės „Sūduvą“. Vėliau L. Šalkus iš krepšinio aistruolių akiračio dingo.

Tiesa, toli treneris neišvyko. Jis padeda treniruoti Kaliningrado studentų rinktinę. „Kai baigiau darbą Marijampolėje, draugas, su kuriuo kartu mokėmės Lietuvos kūno kultūros akademijoje, pakvietė padėti treniruoti Kaliningrado studentus. Susitikau su jų valdžia, sako: „Linai, tik 100 km nuo Lietuvos, o krepšinio pas mus nėra. Atvažiuok, padėsi pakelti krepšinio lygį.“ Sutikau, tačiau aš ten esu tik konsultantas, padedu, bet jokio kontrakto pasirašęs nesu“, — pasakojo L. Šalkus.

Lietuvį Kaliningrade sužavėjo dėmesys sportui, nors krepšininkai didesnio aistruolių dėmesio ir nesulaukia. „Mieste pastatyta nauja 7500 vietų arena, dar vieną didelę areną pastatė studentams, prieš Naujuosius atidarytas naujas baseinas. Sportui skiriama daug dėmesio ir pinigų“, — sakė treneris.

L. Šalkus kaimyninėje šalyje veda seminarus (kovo 6—7 dienomis vykusiame seminare dalyvavo daugiau nei 60 trenerių), parodomąsias treniruotes, rengia planus, aiškina krepšinio niuansus. Pradėti reikėjo nuo įtikinimo, kad į kažką pretenduojanti krepšinio komanda privalo turėti fizinio rengimo trenerį, pratybas rengti ne keletą kartų per savaitę.

Lietuvis jau gali džiaugtis pirmaisiais savo darbo rezultatais. „Kaliningrade buvo suburta studentų rinktinė, į ją surinkti visi geriausi vietiniai krepšininkai. Žaidžiame ir, atrodo, neblogai sekasi. Man su jaunimu dirbti įdomu, smagu, kad matomi ir rezultatai. Kol kas mūsų komanda laimi beveik viską, ką gali“, — pasakojo buvęs dviejų LKL komandų strategas.

rinKtines

Kaliningrado studentai šį sezoną rungtyniauja trijose lygose. Pats svarbiausias turnyras — Rusijos studentų čempionatas, kurį rengia Studentų krepšinio asociacija. Šiose varžybose dalyvauja net 96 komandos, suskirstytos į 7 zonas. Kaliningrado ekipa rungtyniauja Šiaurės-Vakarų zonoje to paties pavadinimo divizione ir pirmą kartą istorijoje prasimušė į atkrintamąsias varžybas. Į jas patenka 4 komandos, o kaliningradiečiai reguliarųjį sezoną baigė treti.

Antros pagal svarbą varžybos — Kaliningrado srities pirmenybės.

Studentai praeitą sezoną užėmė 4-ąją vietą, o šiemet laimėjo visas 10 rungtynių ir yra neabejotini turnyro favoritai. „Buvusius čempionus komanda įveikė 20 taškų skirtumu, trečiąją vietą užėmusią komandą — 50 taškų. Yra pokytis“, — sakė L. Šalkus.

Na ir trečiasis turnyras, kurį lietuvio padedama komanda jau laimėjo, buvo Kaliningrado srities studentų čempionatas. „Aišku, bendras komandos lygis nėra aukštas. Vasarą buvome atvykę į turnyrą Lietuvoje, Vilniuje sužaidėme keletą draugiškų rungtynių, pasitikrinome jėgas. Tačiau postūmis yra, vaikinai tobulėja“, — pasakojo treneris.

L. Šalkus neprivalo būti Kaliningrade, todėl nuolat migruoja tarp šios Rusijos srities sostinės ir Vilniaus: „Vieną dieną reikia būti ten, kitą — čia. Gyvenu „ant ratų“. Tačiau stengiuosi nepraleisti nė vienerių Kaliningrado komandos rungtynių.“ Treneris neslepia, kad, jei sulauktų įdomaus pasiūlymo, mielai imtųsi treniruoti kurią nors Lietuvos komandą. Vasarą rasti darbą klube galimybių buvo, tačiau, gerai pasiūlymus apsvarstęs, L. Šalkus nusprendė jų nepriimti.

Emocingas treneris dirbdamas su merginomis žada elgtis ramiau.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 17

rinKtines

Šventės

„Dirbsime bendram labui, dėl Lietuvos krepšinio, o ne dėl A. Paulausko ar L. Šalkaus.

Bandysiu padėti, kiek mano žinios ir sugebėjimai leis.“ Vilniuje po A. Palaimos dėjimo subyrėjo lenta.

Krepšys ir aikštė — tokie patys Galimybė prisijungti prie Lietuvos moterų krepšinio rinktinės specialistui buvo netikėta. Jis net buvo laikomas pretendentu į vyriausiojo trenerio pareigas, tačiau LKF vykdomasis komitetas nusprendė šią poziciją siūlyti A. Paulauskui, o L. Šalkų kviesti tapti asistentu. „Paskambino iš federacijos, paklausė, ar sutikčiau, ar norėčiau.

Sako: „Turite žinių, gal norėtumėte padėti?“ Žinių turiu, tik trūkumas, kad niekada nedirbau su moterimis. Abejojau savo galimybėmis, nors krepšys ir moterims, ir vyrams — tas pats, aikštelė — tokio pat dydžio. Tačiau specifika, aišku, yra. Pasiūlė būti asistentu, sutikau.

Stengsiuosi kuo galiu padėti, aišku, reikės ir pačiam daug išmokti.

Yra nemažai pavyzdžių, kai buvę vyrų treneriai sėkmingai imasi darbo su moterimis. Galų gale juk ne į futbolą ar rankinį einu“, — dėstė treneris.

Lietuvos moterų krepšinio reikaluose L. Šalkus orientuojasi, mat dailiosios lyties atstovių varžybomis domėjosi dirbdamas Marijampolėje. Suvalkijos sostinės ekipa „Arvi“ tuo metu nacionaliniame čempionate buvo rimčiausia Vilniaus TEO konkurentė. „Marijampolėje merginos treniruodavosi prieš mūsų komandą. Į treniruotę vis tiek ateini prieš valandą, matydavau, kas ir kaip, pasikalbėdavome su treneriais. Nepraleisdavau nė vienerių „Arvi“ namų rungtynių, nesvarbu, ar jos žaisdavo Lietuvos, ar Baltijos lygų mačus. Aišku, neturiu tiek žinių, kiek nuolat su moterimis dirbantys treneriai, tačiau padėtį stebėjau, domėjausi. Norint sužinoti, informaciją visada galima gauti“, — aiškino L. Šalkus.

Treneris puikiai žino, kad vienas svarbiausių darbų, kuriuos teks atlikti, yra jo emocijų suvaldymas. Į įvykius per rungtynes karštai reaguojantis strategas turės atidžiau rinktis išsireiškimus. „Daug kas gali sakyti, kad turėdamas tokį charakterį L. Šalkus negalės dirbti su moterimis. Vyrui galima pasakyti ką nors vyriškai, o su moterimis jau kitaip. Negali būti nė kalbos apie tai, kad su moterimis elgčiausi taip pat, kaip vyrų komandoje. Domiuosi, skaitau, reikės persiorientuoti“, — kalbėjo treneris.

L. Šalkus apie būsimą bendrą darbą jau ne kartą šnekėjosi su A. Paulausku. „Kalbėjomės ir prieš keletą dienų, iš Rusijos į Rusiją paskambinti pigiau, — juokavo L. Šalkus. — Manau, kiekvienas treneris turi pats rinktis asistentus. Mano atveju buvo kitaip, nors tikrai manęs niekas nestumia, neturiu įpročio lipti kitiems per galvas. A. Paulauskas sakė, kad bandysime dirbti kartu. Kitas gal sakytų, kad tavęs nenoriu, tada — ačiū ir viso gero. Dirbsime bendram labui, dėl Lietuvos krepšinio, o ne dėl A. Paulausko ar L. Šalkaus. Bandysiu padėti, kiek mano žinios ir sugebėjimai leis.“

18 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Įspūdingas dėjimas BLKL „Oro karaliaus“ konkurse.

Žvaigždžių dienos — nuo Pakruojo iki Londono Lietuviško krepšinio pasaulyje baigėsi Žvaigždžių dienų banga. Kaip ir kiekvienais metais, savo šventes surengė ne tik profesionalios, bet ir mėgėjų lygos, o gražiais renginiais galėjo pasidžiaugti įvairiausi miestai. Lietuvos moterų krepšinio lyga šventė Radviliškyje, Nacionalinė lyga — Pakruojyje. Savo Žvaigždžių dieną surengė ir Tauragės krepšinio lyga.

Tradicinis renginys neaplenkė ir daugelio lietuvių prieglobsčiu tapusio Londono. Anglijos sostinėje šventė Britanijos lietuvių krepšinio lyga.

Sydney Russelo sporto centre žiūrovus sveikino ne tik lygos prezidentas Kęstutis Dobrovolskis, bet ir Lietuvos ambasadorius Jungtinėje karalystėje Oskaras Jusys, šventės garbės svečias Sergejus Jovaiša. Legendinis krepšininkas simboliniu kamuolio išmetimu ir pradėjo rungtynes tarp žvaigždžių komandų — „Erelių Z&S motors“ (iki 25 metų) ir „Vilkų-Lituanicos“ (virš 25 metų). Pertraukėlių metu žiūrovus linksmino lietuviams per LKL Žvaigždžių dieną prieš trejus metus matytas kamuolio virtuozas Tommy Bakeris. Beje, BLKL Oro karaliumi tapo Mantas Staškus, sugebėjęs nurungti šoklųjį, ne tik Londono

lietuviams žinomą Aivarą Šakurovą.

Plačiai nuskambėjo ir Vilniaus miesto krepšinio sąjungos (VMKS) surengtos sostinės „Švyturio“ čempionato Žvaigždžių dienos „Oro karaliaus“ konkurse atliktas vienas dėjimas. Konkurso nugalėtoju tapęs Algirdas Palaima kamuolį į krepšį įgrūdo tokia jėga, kad „Ekinstos“ sporto komplekso krepšinio stovo lenta subyrėjo į smulkias šukeles.

Per pagrindines sostinėje vykusios šventės rungtynes geriausi Vilniaus krepšininkai antrus metus iš eilės išmėgino jėgas su LKL rungtyniaujančia Marijampolės „Sūduva“.

Elitinės šalies lygos ekipa vos išplėšė pergalę rezultatu 115:113.

Beje, prie VMKS šventės prisidėjo 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto darbo grupė, „Ekinstos“ krepšinio salės grindis puošė „Eurobasket 2011“ logotipas. „Per Europos čempionatą reikės rengti įvairius pramoginius renginius, todėl norime įgyti patirties ne vien organizuodami rimtas varžybas. Be to, norėtume surengti turnyrą, į kurį susirinktų mėgėjų lygų nugalėtojai iš visos Lietuvos ir būtų išaiškintas šalies čempionas“, — sakė LKF filialo „2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas“ vykdomasis direktorius Mindaugas Špokas.

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

rinKtines

S. Linkevičienė: „Žaidimas rinktinėje priklausys nuo sveikatos“

Antrą sezoną Kursko „Dinamo“ klube rungtyniaujanti Sandra Linkevičienė Rusijoje vieniša nesijaučia. Kursko ekipoje taip pat rungtyniauja lietuvė Aušra Bimbaitė, komandą treniruoja lietuviai Algirdas Paulauskas ir Alfredas Vainauskas, o namie draugiją palaiko praeitą vasarą Sandros sutuoktiniu tapęs Vilius. S. Linkevičienė — viena svarbiausių Lietuvos rinktinės žaidėjų, tačiau pastaraisiais metais traumų kamuojama krepšininkė nežino, ar ir šią vasarą galės padėti nacionalinei komandai.

S. Linkevičienė — viena universaliausių Lietuvos rinktinės žaidėjų.

20 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Edmantas Kazbaras

www.musukrepsinis.lt

„Gal tiems, kurie užsuka į Kurską, jis ir nelabai patinka, tačiau aš prie šios vietovės jau esu pripratusi. Krepšinis čia labai populiarus, į kiekvienas rungtynes susirenka pilna salė žiūrovų.“ 28 metų kretingiškė į Rusiją išvyko 2008-aisiais, kai paliko Vilniaus TEO ekipą. Universalumu pasižyminti kovinga gynėja greitai įsitvirtino lietuviškajame Kursko „Dinamo“ ir tapo viena iš komandos lyderių.

Lietuvių vadovaujamam „Dinamo“ šį sezoną sekasi gerai, nors vieno tikslo įgyvendinti nepavyko — į Europos taurę nusitaikiusi ekipa turnyro pusfinalyje du kartus turėjo pripažinti Atėnų „Athinaikos“ pranašumą. Beje, Graikijos komandoje rungtyniauja Gintarė Petronytė ir dar praeitą sezoną gynusi „Dinamo“ garbę Irena Vizbarienė.

Pasitraukusi iš tarptautinių varžybų ekipa visą dėmesį skirs Rusijos čempionatui, kuriame žada kovoti dėl trečiosios vietos.

rinKtines

todėl manau, kad atstumai ne tokie ir dideli. Labiau reikėjo priprasti bildėti traukiniu iki Maskvos. Tačiau prie visko greitai prisitaikoma. Vėliau dėmesio į tai jau ir nebekreipi.

— Ar lengviau žaisti užsienio komandoje, kai trenerio pareigas eina lietuvis?

— Negaliu atsakyti į šį klausimą. Nežinau, koks yra jausmas žaisti pas trenerį ne lietuvį, to išbandyti dar neteko.

— Esate viena komandos lyderių, iš užsieniečių klubuose visada reikalaujama daugiau...

— Spaudimo tikrai nejaučiu, atsakomybės nesikratau, tačiau ir be manęs komandoje yra kam mesti į krepšį. Viskas priklauso nuo trenerio.

— Po šio sezono jūsų sutartis su Kursko klubu baigsis. Kokie ateities planai, gal „Dinamo“ vilioja likti?

— Nežinau, viskas paaiškės po sezono. Klubo vadovai kalba, jog norėtų, kad aš likčiau komandoje.

— O gal norėtumėte grįžti rungtyniauti į Lietuvą?

— Grįžti žaisti į Lietuvą tikriausiai norėtų kiekviena žaidėja.

Niekur nėra geriau kaip namuose. Tačiau viskas priklauso nuo daugelio aplinkybių.

Skrydžiai nevargina — Sandra, papasakokite, kaip įsikūrėte Rusijoje, kokios Kurske gyvenimo sąlygos?

— Įsikūriau labai gerai, gyvenu gerame bute. Gyvenimo sąlygos mane tenkina.

Gerai, kad antrus metus komandoje esu ne vienintelė lietuvė.

Tai jau yra pliusas. O dar vyras šalia, todėl Rusijoje visai neliūdna.

Kursko miestas dydžiu prilygsta Klaipėdai. Miesto centras — normalus: daug parduotuvių, yra kino teatrų, klubų. Gal tiems, kurie užsuka į Kurską, jis ir nelabai patinka, tačiau aš prie šios vietovės jau esu pripratusi. Krepšinis čia labai populiarus, į kiekvienas rungtynes susirenka pilna salė žiūrovų. Varžybų pažiūrėti ateina daugiausia vyresnio amžiaus žmonės.

— Tad moterų krepšinis Rusijoje daug populiaresnis nei Lietuvoje?

— Tikrai Rusijoje populiaresnis, ypač Jekaterinburge. Šiame mieste UGMK komandos salė visada būna pilna, nesvarbu, su kokiais varžovais būtų žaidžiama. Kiti Rusijos miestai taip pat į rungtynes pritraukia beveik pilnas arenas žmonių.

— Kaip Rusijoje leidžiate laisvalaikį, jo tikriausiai daug neturite?

— Laisvo laiko turiu tikrai nedaug, todėl kažko ypatingo nuveikti nespėju. Kartais su draugais kur nors pavakarojame, nueiname į kino teatrą ir viskas.

— Dauguma krepšininkų Rusijoje skundžiasi dėl itin ilgų ir varginančių kelionių. Ar jus tai labai vargina?

— Ilgiausias skrydis į išvykos rungtynes tęsiasi 3 val. 40 min.,

Gynėjos nebekamuoja nugaros skausmai, tačiau puola smulkios traumos.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 21

rinKtines

„Labai pasiilgstu visko, kas susiję su Lietuva. Svarbiausia, kad yra tokios programos kaip „Skype“ — kiekvieną dieną galiu šnekėti su savais, taigi to didelio atstumo nejaučiame.“

M. Pociaus nuotr.

Mini interviu

Labai pasiilgstu visko, kas susiję su Lietuva. Svarbiausia, kad yra tokios programos kaip „Skype“ — kiekvieną dieną galiu šnekėtis su savais, taigi to didelio atstumo nejaučiame.

Persekioja nedidelės traumos — Tikriausiai stebėjote buvusios savo komandos TEO pasirodymą Eurolygoje. Kaip manote, ko trūko merginoms, kad rezultatai būtų geresni?

— Galimybės rungtynes pamatyti gyvai neturėjau, o pagal statistiką kažką pasakyti apie merginas yra labai sunku. Gal trūko didesnės patirties tokio lygio varžybose.

— LMKL naujienas tikriausiai taip pat sekate? Ar nenukarūnuos šį sezoną mūsų TEO komandos latvių „Cesis“?

— Kartais pasižiūriu rezultatus, statistiką. Manau, TEO neatiduos titulo, kovos iš paskutiniųjų. Linkiu joms kuo daugiau pergalių ir apginti titulą.

— Kaip priėmėte žinią, kad Lietuvos moterų rinktinę vėl treniruos A. Paulauskas?

— Teigiamai.

— Kaip gali pasikeisti rinktinė sugrįžus A. Paulauskui?

— Praėjusią vasarą buvo surinktos pačios geriausios krepšininkės, išskyrus kelias žaidėjas, kurių nepakvietė. Manau, šiemet rinktinė ne tiek daug ir pasikeis nuo praėjusių metų, nebent kas nors atsisakys žaisti.

— Įdomiausia ir yra sužinoti jūsų pačios nuomonę šiuo klausimu. Ne paslaptis, kad pastaraisiais metais jus kamavo traumos.

— Dėl žaidimo rinktinėje negaliu pasakyti nieko konkretaus, negaliu žinoti, kas bus po 5 mėnesių. Dar nesu galutinai apsisprendusi, viskas priklausys nuo sveikatos.

Dėl nugaros šį sezoną tokių didelių bėdų, kaip praėjusiais metais, nebuvo. Tačiau pastaruoju metu pradėjo atakuoti nedidelės traumelės — jei ne tas, tai anas. Kažkoks žiaurus periodas šiuo metu dėl traumų, jos mane išmuša iš vėžių.

Geriausios S. Linkevičienės rungtynės Europos taurės turnyre šį sezoną „Samsun“ — Kursko „Dinamo“ 63:91 S. Linkevičienė: 32 min., 26 tšk., dvitaškiai — 5/7, tritaškiai — 5/6, baudos — 1/2, 6 atk. k., 3 rez. p., 5 per. k.

22 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Po puikios sezono pradžios „LKKA-Aistės“ pateko į duobę.

„LKKA-Aistės“ žada pakilti Baigėsi Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) reguliarusis sezonas.

Bene daugiausia dėmesio jo metu sulaukė Kauno „LKKA-Aisčių“ komanda. Iš pradžių sugebėjusi įveikti Vilniaus TEO, sutriuškinti Kauno „Laisvę“, vėliau ji pateko į duobę ir per pastaruosius 2 mėnesius nebesugebėjo įveikti nė vienos iš pagrindinių konkurenčių. To užteko, kad „LKKA-Aistės“ reguliariojo sezono turnyro lentelėje išsaugotų ketvirtąją vietą, tačiau ją lėmė tik geresnis per mačus su „Laisve“ pelnytų ir praleistų taškų santykis.

Apie nesėkmingąją sezono dalį pasiteiravome „LKKA-Aisčių“ vyriausiojo trenerio Aurimo Jasilionio.

— Aurimai, kas nutiko komandai? 2 mėnesius laimite tik prieš akivaizdžiai silpnesnes komandas.

— Turėjome keletą traumų, studentėms buvo sesija. Naujų vėjų įnešė sezono metu prisijungusi Jolanta Marmienė. Viskas susidėjo, ir pradėjome buksuoti. Bet tikimės iki atkrintamųjų varžybų išspręsti problemas.

— O gal žaidėjos tiesiog pavargo?

— Ne, komanda dirba kaip dirbusi, forma yra ta pati. Problemėlės labiau psichologinės.

— Po puikios sezono pradžios sakėte, kad pergalės žaidėjų neišpuikino, jos tik dar aktyviau pradėjo dirbti. Gal vėliau krepšininkės vis dėlto pradėjo pervertinti savo jėgas?

— Ne, nieko panašaus. Kaip sa-

kiau, atėjo naujas žmogus, pasikeitė žaidimas. J. Marmienė yra labiau patyrusi, jaunoms krepšininkėms reikia prisitaikyti. Pralaimėjimai greitai nuleido ant žemės, tačiau tai ir yra kelias į pergales. Nieko baisaus neįžvelgiu, reikia susėdus ramiai viską išsiaiškinti, tą ir darome.

Be to, mūsų komandos žaidimas iš pradžių buvo netikėtumas. Vėliau varžovės pradėjo atsakingiau rengtis rungtynėms su mumis, analizuoti.

Mes žaidėm tą patį krepšinį, bet varžovės jau mūsų nenuvertino kaip iki tol.

— Ar nemanote, kad pastaruoju metu jūsų žaidimas per daug priklauso nuo dviejų krepšininkių — J. Marmienės ir Santos Okockytės?

Visiems aišku, kad per rungtynes su „LKKA-Aistėmis“ svarbiausia apriboti būtent šių žaidėjų veiksmus.

— Kol kas taip yra, kitos žaidėjos pasitraukusios į šešėlį. Manau, išanalizavę klaidas, surasime aukso vidurį, kad vėl atsiskleistų žaidėjos, kurios anksčiau svariai prisidėdavo prie mūsų rezultatų.

— Atkrintamųjų varžybų ketvirtfinalyje kovosite su „Laisve“. Sezono pradžioje šią komandą du kartus įveikėte, tačiau po to du kartus ir pralaimėjote. Kokie tikslai keliami „LKKA-Aistėms“ per atkrintamąsias varžybas?

— Svarbiausia yra nukauti „Laisvę“ ir patekti į pusfinalį.

— Tad, jei pateksite į pusfinalį, sezonu būsite patenkintas. O jei nepateksite?

— Neturiu tokių minčių. Reikia kovoti ir laimėti.

Taip atrodo patalpa, kurioje įrengta paroda.

Parodą atidarė M. Brownas, D. Maskoliūnas ir G. Krapikas.

Žalgiriečių autografų prašė jauni...

Parodoje galima išvysti visus svarbiausius „Žalgirio“ iškovotus trofėjus.

fotoZvilgsnis

Kaune — „Žalgirio“ trofėjų paroda

...ir seni.

Visi Lietuvos krepšinio gerbėjai gali prisiliesti prie šalies krepšinio istorijos dalies — iš arti pamatyti daugumą Kauno „Žalgirio“ iškovotų trofėjų. „Kauno Akropolio“ Griunvaldo alėjoje įrengtoje parodoje galima išvysti Pasaulio klubų čempionams skiriamą Williamo Joneso ir Eurolygos taures, daugelį kitų „Žalgirio“ iškovotų prizų ir unikalius legendinio žalgiriečio Modesto Paulausko marškinėlius.

Per oficialų parodos atidarymą joje lankėsi Kauno „Žalgirio“ buvęs vyriausiasis treneris Gintaras Krapikas, prieš 24 metus iškovojęs W. Joneso taurę, Eurolygos čempionu 1999 metais tapęs dabartinis ekipos vyriausiasis treneris Darius Maskoliūnas ir visų laikų rezultatyviausias Eurolygos žaidėjas Marcusas Brownas. „Tai puiki proga visiems norintiems vienoje vietoje savo akimis išvysti istorinių pergalių simboliais tapusius trofėjus. „Žalgiris“ — legendinė komanda, o pergalės yra neatsiejama legendinio klubo dalis. Visada malonu prisiminti tas triumfo akimirkas ir emocijas, kurios užplūsdavo po finalinio teisėjų švilpuko“, —įspūdžiais dalijosi G. Krapikas. | A. Koroliovo nuotr. |

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

KyLanti ZvaigZde

„Neptūnas“ atskleidė dar vieną talentą

Klaipėdos „Neptūną“ galima vadinti ne tik talentingų snaiperių kalve. Antrus metus iš eilės uostamiesčio klube sublizga kaip krepšininkai jau brandaus amžiaus sulaukę įžaidėjai. Prieš metus dideliu LKL sezono atradimu tapo Arvydas Eitutavičius, o šiemet jo pėdomis pasekė Robertas Bitinas. Iš Druskininkų kilusiam „Neptūno“ įžaidėjui dabar 26-eri, o jo kelias į pripažinimą ėjo per Norvegijos ir Slovakijos krepšinio čempionatus.

Edmantas Kazbaras

26 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

R. Bitinas — vienas didžiausių šio LKL sezono atradimų.

www.musukrepsinis.lt

LKL čempionate R. Bitinas vidutiniškai pelno po 14,3 taško, o iš toli atakuoja beveik 50 proc. taiklumu. Deja, įsibėgėjusį gynėją vasario viduryje sustabdė trauma. Medikų išvada buvo negailestinga — 6 savaitės be krepšinio. Šiuo metu krepšininkas baigia atsigauti ir per LKL atkrintamąsias varžybas ketina demonstruoti tokį žaidimą, kaip ir prieš patiriant traumą.

Per žemesniąsias lygas — Robertai, papasakokite apie savo krepšininko karjerą: kaip ji prasidėjo, kaip viskas klostėsi?

— Mano krepšininko karjera prasidėjo gana vėlai, į treniruotę pirmą kartą atėjau būdamas jau 14 metų. Prieš tai visą laiką lankiau rankinį. Žinoma, iki 14 metų beveik kiekvieną dieną vis tiek žaisdavau krepšinį, tačiau tik mėgėjiškai, kiemuose su draugais.

Vėliau buvau pakviestas į Druskininkų komandą, kuri rungtyniavo RKL čempionate. Tai buvo pirmasis mano profesionalus klubas. Tada įstojau Vilniuje į universitetą ir keletą metų žaidžiau jo komandoje, kita stotelė buvo „SSK-Perlo“ klubas, kuris dalyvavo NKL turnyre. Baigęs mokslus išvykau į Norvegiją, Harstado „Vikings“ komandą, ten rungtyniavau dvejus metus.

— Jeigu nebūtumėte pasirinkęs krepšininko karjeros, ką būtumėte veikęs gyvenime?

— Neįsivaizduoju, nes visuomet norėjau būti krepšininkas, visada apie tai tik ir tesvajojau. Tuo keliu stengiuosi ir dabar eiti.

— Dėl kokių priežasčių baigęs mokslus išvykote rungtyniauti į užsienį?

— Tiesiog darbas. Krepšinis man yra darbas, o ten buvo pasiūlytos geresnės sąlygos, todėl teko išvykti.

— Per savo karjerą išbandėte jėgas Norvegijos, Ispanijos bei Slovakijos krepšinio lygose. Kur labiausiai patiko rungtyniauti?

— Geriausia žaisti ten, kur yra sudaromos palankiausios gyvenimo sąlygos. Krepšinio atžvilgiu, pats geriausias kraštas tobulėti yra Lietuva. Labai patiko žaisti Ispanijoje, nes ten visos komandos yra vienodo lygio, todėl kiekvienos rungtynės būdavo itin atkaklios. Ispanijoje žaidžiau ketvirtoje lygoje.

— Šiose šalyse krepšinio lygis žymiai skiriasi nuo Lietuvos?

— Sunku palyginti. Lietuvos lyga, aišku, stipriausia. Nes tokios komandos, kaip Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Lietuvos rytas“ ar „Šiauliai“, kelia visą lygos prestižą. Kitų šalių lygose, kuriose teko rungtyniauti, tokių stiprių klubų ir aiškių lyderių nebuvo.

— O kas pastūmėjo grįžti į Lietuvą?

— Atsirado „Neptūno“ pasiūlymas žaisti gimtojoje Lietuvoje, stipriame LKL čempionate, todėl ir nusprendžiau jį priimti. Kodėl gi negrįžti žaisti į namus?

— Ar prieš sezoną tikėjotės, kad būsite „Neptūno“ lyderis, taip naudingai rungtyniausite?

— Ne, to tikrai nesitikėjau. Lyderiu tampama žaidžiant. Taip nėra, kad sugalvoju būti lyderis ir juo tampu. Viskas išeina savaime: žaidi, labai stengiesi, komandos draugai tau padeda, pasitiki.

Tuomet ir tampi lyderiu.

— Ar prieš rungtynes neužplūsta mintys, kad būtent nuo jūsų daugiausia viskas priklausys, nejaučiate įtampos?

KyLanti ZvaigZde

„Geriausia žaisti ten, kur yra sudaromos palankiausios gyvenimo sąlygos. Krepšinio atžvilgiu, pats geriausias kraštas tobulėti yra Lietuva.“ — Prieš rungtynes jokios papildomos psichologinės įtampos nebūna. Tačiau, kai pradedi geriau bei naudingiau žaisti, kitos komandos pamato, kad esi lyderis, ir pradeda tave labiau dengti. Tuomet tampa sunkiau žaisti. Tačiau papildomo psichologinio spaudimo tikrai nejaučiu.

— Pašnekėkime apie patį žaidimą. Kaip manote, kokios yra silpnosios ir stipriosios jūsų žaidimo pusės?

— Stipriosios — metimas ir kamuolio varymo technika. Silpnybė — gynyba. Reikėtų man ją šiek tiek pagerinti.

— Šį sezoną LKL čempionate tritaškius metate beveik 50 proc. taiklumu. Tai įgimtas taiklumas, sunkaus darbo rezultatas ar sėkmė?

„Neptūno“ įžaidėjas teigia, kad stipriosios jo savybės yra metimas ir kamuolio varymo technika.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 27

KyLanti ZvaigZde

— Nežinau, kiek tas metimas yra įgimtas, tačiau darbo į jį įdėta labai daug.

— Jums asmeniškai labiau patinka pelnyti taškus ar dalinti rezultatyvius perdavimus komandos draugams?

— Patinka daryti viską, kas naudinga komandai. Labai malonu ir rinkti taškus, ir atlikti perdavimą komandos draugui. Svarbiausia yra įmesti į skylę, o kas įmeta — nesvarbu. Jeigu prie to prisidedi, labai malonu.

— Prieš šį sezoną „Neptūno“ komandą daug kas nurašė. Visi žinojo apie pinigų stygių, komanda buvo suformuota beveik nuo nulio, daug jaunimo. Tačiau LKL čempionate demonstruojate solidžius rezultatus. Kokia jūsų sėkmės paslaptis?

— Nežinau, kaip varžovai mus vertino, tačiau treniruotėse visi labai sunkiai dirbame. To sunkaus darbo vaisiai rungtynėse ir pasimato, sugebame jas laimėti.

— Ko pritrūko „Neptūnui“, kad būtų geriau pasirodyta BBL Iššūkio taurėje bei LKF DNB NORD Didžiosios taurės turnyre?

— Komandos žaidimo kreivė slenka žemyn, tačiau nežinau, kas tam turi įtakos. Po Naujųjų akivaizdžiai suprastėjo mūsų darbas gynyboje, sunkiau sekasi ir pulti. Tai gali būti dėl žaidėjų psichologijos, gal krepšininkai pavargo. Atrodo, niekas komandoje nepasikeitė, tačiau po Naujųjų žaidimas žymiai pasikeitė į blogąją pusę.

— Kokie tikslai šį sezoną yra iškelti „Neptūno“ komandoje?

„Kai pradedi geriau bei naudingiau žaisti, kitos komandos pamato, kad esi lyderis, ir pradeda tave labiau dengti. Tuomet tampa sunkiau žaisti.“ — Kuo geriau pasirodyti. Dabar turime tikslą patekti į atkrintamąsias LKL rungtynes, o vėliau — nuveikti ką nors naudingo.

Ant suolo — sunku — Tapote vienu didžiausių šio sezono LKL atradimų. Apie tokius krepšininkus aistruoliai dažnai pasako, kad reikėtų jiems suteikti galimybę išmėginti jėgas Lietuvos rinktinės treniruočių stovykloje. Gal kartais pagalvojate apie tai?

— Ne, apie tai negalvoju. Kol kas nors neįvyko, nenoriu pradėti spėlioti. Tai gali pradėti trukdyti žaisti krepšinį, suprastėtų ir mano rezultatai. Kai pradedi galvoti apie pašalinius dalykus, visuomet suprastėja žaidimas.

— Tradiciškai klausiame krepšininkų apie prietarus. Jūs jų turite?

— Turiu vieną prietarą — niekada rungtynių dieną nekerpu plaukų.

— Tačiau nuo traumos tai neapsaugojo. Kaip susižeidėte kelį?

— Traumą patyriau per rungtynes su „Lietuvos rytu“, ant manęs užgriuvo varžovų žaidėjas. Pasitempiau kelio raiščius.

— Ar tai didelis smūgis? Kaip jaučiatės stebėdamas komandos draugų žaidimą nuo atsarginių žaidėjų suolo?

— Yra kaip yra. Iš pradžių buvo labai liūdna. Tačiau nieko pakeisti negaliu, teko su tuo susitaikyti ir gyventi toliau. O stebėti žaidimą nuo suolelio labai sunku.

— Reabilitacija jau artėja į pabaigą?

— Reabilitacija vyksta sklandžiai, viskas gerai. Noriu kuo greičiau galutinai išsigydyti traumą ir grįžti į aikštę.

— Sportinė forma po traumos negali būti gera. Kaip manote, kada vėl galėsite žaisti pilna jėga?

— Sunku pasakyti, kada atgausiu gerą formą. Noriu tiesiog kuo greičiau grįžti į aikštę. Tikiuosi, kad iki atkrintamųjų varžybų būsiu pasirengęs žaisti visa jėga.

Geriausios R. Bitino rungtynės šį sezoną „Alytus“ — Klaipėdos „Neptūnas“ 89:94 R. Bitinas: 33 min., 29 tšk., dvitaškiai — 6/7, tritaškiai — 5/10, Gynėjas nesitikėjo, kad taps „Neptūno“ lyderiu.

28 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

baudos — 2/2, 4 atk. k., 4 rez. p., 6 kl., 2 per. k.

A. Labuckas: „Šansų neturi nei blondinės, nei brunetės“ Vilniaus „Sakaluose“ profesionalaus krepšininko karjerą pradėjęs 22 metų Arnas Labuckas praėjusią vasarą nusprendė išvykti į Latviją ir paragauti legionieriaus duonos Rygos VEF klube. 203 cm ūgio puolėjas žurnalui „Mūsų krepšinis“ papasakojo apie šios duonos skonį, mėgstamiausius filmus, merginas bei požiūrį į lietuvišką muziką.

Edmantas Kazbaras A. Labuckas Latvijoje vadinamas Arniu.

Karjera. Kai buvau 8 metų, tėvai nuvedė pas pažįstamą Kauno krepšinio mokyklos trenerį. Patiko iškart, todėl vargstu iki šiol (šypsosi). Būdamas 17 metų debiutavau tuometinėje LKAL lygoje, o jau kitą vasarą po Europos jaunių čempi-

Pomėgiai. Medžioklė, žvejyba — ne man. Šie užsiėmimai reikalauja labai daug

onato persikėliau žaisti į Vilnių. Tikiuosi, kad „Sakalų“ klube po truputį tobulėjęs

kantrybės, o jos aš itin daug neturiu. Esu azartiškas žmogus, todėl domiuosi

dabar esu kur esu ir kad mano karjeroje tai dar ne „lubos“.

beveik visomis sporto šakomis, nors krepšinis mano gyvenime, žinoma, yra svarbiausias. Iš kitų savo pomėgių išskirčiau filmus. Juos net kolekcionuoju, esu

Legionierius. Iš

legionieriaus duonos galima išspausti ir pliusų, ir minusų.

susidaręs savo „Top 200“, kurį nuolat atnaujinu.

Kaip visiems sakau, džiaugiuosi, kad mano pirmoji užsienio stotelė netoli, sakyčiau, net labai arti. Broliukai mane gražiai priėmė, sudarė geras sąlygas žaisti

Svajonių automobilis. Nesu iš tų, kurie apie automobilius žino viską, jais

aukštame lygyje, tobulėti. Ko daugiau reikia, kai esi jaunas? Žinoma, pasiilgstu

ypatingai domisi. Man patinka sportiniai automobiliai. Gal išskirčiau „Aston Mar-

draugų, draugės ir mamos maisto.

tim AMV10“, tačiau tai jau yra labai didelė svajonė. Šiuo metu klubas man davė automobilio, kurį aš rinkčiausi, priešingybę — beveik šeimyninį „Ford S-Max“.

Latvių kalba. Kiekvieną dieną VEF rūbinėje lietuviškai kalbant galima išgirsti

Tiesa, jame yra daug vietos, naujas ir gana gerai važiuoja.

ne tik mane, bet ir kurį nors iš komandos draugų, nes Gatis Jahovicas ir Sandis Valteris žaidė Ramūno Butauto treniruotoje Rygos ASK komandoje. Mūsų kalbos

Muzika. Klausausi „savos“ muzikos, todėl net sunku apibūdinti, kokia ji yra.

yra labai panašios, bet ne tiek, kad galėtume laisvai vienas kitą suprasti. Tiesa,

Mėgstu senesnes, laiko patikrintas dainas. Latviška muzika? Nesu tikras, ar per

manau, kad lietuviams lengviau suprasti latvių kalbą, negu jiems mūsų.

tą laiką, kai rungtyniauju Rygoje, esu girdėjęs bent vieną latvišką dainą. Tiesa, mūsų komanda turi savo himną, kurį sukūrė garsus Latvijos reperis Gustavo,

Laisvalaikis. Visos dienos beveik vienodos: valgai — sportuoji — valgai —

tačiau jis man įspūdžio nepaliko.

miegi — sportuoji — valgai — miegi. O ar dar ką nors sugebi įterpti į rutiną, priklauso nuo tavęs paties. Aš daugiausia laiko praleidžiu namie: žiūriu filmus,

YVA ar „69 Danguje“? Neturiu nieko prieš lietuvišką popsą. Tiesa, grupių

internetu bendrauju su draugais. Žinoma, kai savaitgaliai būna laisvesni, su ko-

YVA ar „69 Danguje“ tikrai neklausau. „Mango“ buvo viena iš mano mėgstames-

mandos draugais išeiname prasiblaškyti į miestą.

nių, tačiau ji jau iširo. Naujų grupių nelabai ir žinau. Mano skoniui priimtiniausia tai, ką atlieka ir kuria Selas.

Merginos. Turiu mylimą draugę, tik gaila, kad ji negali visada būti šalia, nes yra įnikusi į studijas Vilniuje. Ji sieka aukštojo išsilavinimo, tačiau tikiuosi, kad kitą

Knygos. Vis

sezoną važiuos su manimi kad ir kur beatsidurčiau.

vasarą buvau „užsikabinęs“ už serijos „Saulėlydis“ knygų, perskaitęs pirmąsias

žadu pradėti skaityti knygas, bet nuolat atidedu ateičiai. Tiesa,

2 dalis. Gerai, kad priminėte, reikės perskaityti likusias dvi (juokiasi).

Blondinės ar brunetės? Dabar šansų neturi nei tokios, nei tokios, nes jau viena ilgakojė blondinė mane „pakabino“ (šypsosi).

Prietarai. Esu prietaringas. Nežinau, ar tikiu, kad kažkas atsitiks bloga, ar man nesiseks, jeigu nesilaikysiu tų prietarų, bet jų laikausi: rungtynių dieną nesiskutu

Maistas ir gėrimai. Visada valgau vištienos patiekalus, o iš gėrimų labiausiai

barzdos, nesikerpu nagų, neinu į kirpyklą, neguliu vonioje ir panašiai. Dar turiu

mėgstu vynuogių sultis arba žaliąją arbatą.

savo keletą išskirtinių prietarų, tačiau jų neatskleisiu, nes vėliau visi pradės taip pat elgtis.

Latviška virtuvė. Didžiausia bėda, su kuria susiduriu Latvijoje — mano kulinariniai sugebėjimai. Jie yra lygūs nuliui, todėl tenka valgyti mieste. Kartais

Pravardė. Latviai turi mano vardo Arnas atitikmenį Arnis. Tad

taip norėčiau naminio, natūralaus, mamos maisto... Latvių ir lietuvių virtuvės

mane ir šaukia. Treneris kartais pavadina „litovcu“, o komandos draugai iš Ame-

nesiskiria, tiesa, latviai neturi cepelinų.

rikos paprasčiausiai „A“.

30 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

taip dažniausiai

Agentūros „East Players“ nuotr.

už aikštes

Vita Kuktienė 32 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

| Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Vilniaus TEO

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 33

| Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr. |

Aidas Viskontas

Vilniaus „Perlas“

34 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 35

| Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Marius Janišius

Marijampolės „Sūduva“

36 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Dovydas Redikas | Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Vilniaus „Akademija“

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 37

Tavo mėgstama pica su naujuoju pilno grūdo arba originaliuoju pagrindu.

co i p

OR

IG pic INALUSIS os p agrindas jau įvertintas ir pamėgtas.

norisi savaime

O GRŪDO N L I grindas Pp a s naujo skonio su daug vertingųjų medžiagų.

tribuna

www.musukrepsinis.lt

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

„Juventus“ gerbėjai kuria savo skanduotes

„Juventus“ gerbėjai nori pritraukti į

tribūnas kuo daugiau jaunų uteniškių.

Utenos „Juventus“ — dar jaunas krepšinio klubas, tik šiemet startavęs LKL. Atitinkamai neseniai susibūrė ir organizuota komandos gerbėjų grupė.

Darius Mačiulis Apie Utenos klubo gerbėjų reikalus kalbėjomės su jų lyderiu Sigitu. „Aistruolių klubas dar nėra visiškai suformuotas, stengsimės jį plėsti ir tobulėti kartu su komanda. Mūsų gretose laukiamas kiekvienas uteniškis.

Kiek mūsų yra? Sunku pasakyti, nes dar nesame oficialus klubas su savo statistika. Į vienas varžybas ateina vieni, į kitas — kiti. Prie mūsų galima priskirti daugmaž 20 žmonių. Šiuo metu yra kuriamos ir išbandomos įvairios skanduotės, tačiau dažniausiai visus užveda pačios elementariausios, nes jos nėra sunkios, visi žiūrovai gali prisijungti. Mes esame išskirtiniai tuo, kad nesistengiame kopijuoti kitų komandų gerbėjų skanduočių tik pakeičiant su komanda susijusius žodžius. Mūsų nuomone, tai yra nuobodu. „Juventus“ gerbėjai yra vidutinio amžiaus žmonės. Pagrindinis tikslas — pritraukti kuo daugiau jaunų ir energingų uteniškių, kurie šiuo metu neaišku, ką veikia“, — išsamiai „Juventus“ organizuotų aistruolių dabartį apibūdino pašnekovas. „Juventus“ — vienas labiausiai savo įvaizdžiu besirūpinančių LKL klubų, jo interneto svetainės kokybę galima lyginti nebent su Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“. Tačiau kalbintas Utenos komandos gerbėjas teigė, kad „Juventus“ klubas galėtų artimiau bendrauti su savo aistruoliais. „Klubas mažai domisi mūsų veikla, pagrindinis skatinimas — nemokamas įėjimas į „Juventus“ rungtynes išvykose ir Utenoje. Mūsų visų nuomone, klubas su aistruoliais galėtų organizuoti „susibėgimus“, — dėstė Sigitas.

Poligoninės pompos neatsisakys Utenos arena išsiskiria tuo, kad joje per „Juventus“ rungtynes groja nedidelis orkestras, įvairiomis melodijomis palydintis sėkmingas savo komandos atakas. Šiuo Lietuvoje unikaliu reiškiniu aistruoliai nesižavi. „Jie mums tikrai nepadeda, net trukdo. Gal tai yra unikalu LKL ir daug kam patinka, tačiau aistruoliams nepriimtina. Labai sunku, kai pradedam skanduoti, o jie tuo pat metu „orkestruoja“. Prie mūsų jau buvo pradėjęs rinktis jaunimas, įtraukinėjome į savo veiklą, tačiau tada atsirado taip

vadinami dūdoriai ir visi išsibėgiojo. Liaudiškomis melodijomis jaunimo nesužavėsime. Mano manymu, dūdoriai priimtini tik vyresnio amžiaus žmonėms, kurie ateina ne palaikyti „Juvės“, o tiesiog pažiūrėti gražaus krepšinio“, — pasakojo aistruolis.

Su „Juventus“ susidūrę kitų komandų aistruoliai vieningai piktinasi uteniškių naudojama didelį triukšmą keliančia poligonine pompa. „Atsisakyti jos tikrai neketiname. Kiekvienos komandos gerbėjai savaip palaiko mylimą komandą. Į išvykas stengiamės jos nesivežti ir visada bandome su kitų klubų gerbėjais iš anksto susitarti dėl komandų palaikymo būdų. Jei vietiniai netrukdys mums skanduoti, tai ir mes nepūsime dūdų. Tačiau varžybos namuose — kitas dalykas. Čia mes esame šeimininkai ir turime teisę diktuoti taisykles. Visada stengiamės Utenoje komandą palaikyti triukšmingai“, — savo poziciją dėstė Sigitas.

Gali būti, kad būtent pompa išprovokavo konfliktą Vilniuje. Po rungtynių su „Lietuvos rytu“ uteniškių aistruolių autobusą išlydėjo akmenų kruša. „Manau, abi šalys šiek tiek prisidėjo prie konflikto eskalavimo. Su vilniečiais iš anksto nebuvo aptarta galimybė naudoti poligoninę pompą, todėl, mano nuomone, buvo pildoma sąlyga — kas kaip nori, tas taip palaiko. Kitas klausimas — kas jiems svarbiau? Krepšinis ir komandos palaikymas ar skanduotės atsisukus nugara į aikštelę. Aš jų poelgio visiškai nepateisinu, esu įsitikinęs, kad Utenoje analogiška situacija nebūtų kilusi“, — tokia „Juventus“ aistruolio versija.

Planuose — oficialus klubas Geriausiai uteniškiai sutaria su Vilniaus „Sakalų“ gerbėjais: „Jie yra tolerantiški, jauni, užsispyrę. Mums tai yra geras pavyzdys, kaip reikia palaikyti savo komandą iki finalinės sirenos. Jaučiu jiems pagarbą ir todėl, kad palaiko ne stipriausią Vilniaus komandą, bet lygos vidutiniokus.“ „Juventus“ aistruolius dažnai galima pamatyti kitų komandų arenose, nors uteniškių pajėgos nebūna didelės. „Susimetame kurui, pinigai yra didžiausia kliūtis jaunimui, kad galėtų važiuoti palaikyti komandos į kitus miestus. Į išvykas vyksta iki 15 žmonių. Jei prie išvykų galėtų kažkiek prisidėti klubas, būtų galimybė į išvykas vykti gausesniu būriu ir geriau palaikyti komandą. Visų aistruolių vardu norėčiau padėkoti Utenos kūno kultūros ir sporto centro direktoriui Alvydui Surgautui, kuris mus nuveža į visas „Juvės“ varžybas“, — pasakojo Sigitas. „Juventus“ gerbėjų ateities planai paprasti: „Stengsimės tobulėti, pasigaminti daugiau atributikos, „prikelti“ dar vieną būgną. Tolimesnėje ateityje sieksime plėsti aistruolių ratą, kuris transformuosis į oficialų klubą.“

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 39

Lygos

S. Strazdausko nuotr.

www.musukrepsinis.lt

O. Mačernį

Mažeikiuose laiko patriotizmas

O. Mačernis liko „Mažeikiuose“, nors kvietė LKL rungtyniaujanti Marijampolės „Sūduva“.

Kai Osvaldas Mačernis praėjusį rudenį priėmė „Mažeikių“ komandos kvietimą, jis vis dar tikėjosi gauti geresnį pasiūlymą ir išvykti žaisti į užsienį.

Tačiau laikinoji stotelė gimtinėje virto darbo vieta visam sezonui, o pats krepšininkas tapo svarbiausiu komandos žaidėju.

Jonas Miklovas Pastaruosius 3 sezonus 27 metų puolėjas rungtyniavo užsienyje. 2006—2008 metais jis buvo Tartu „Fausto“ narys, o praėjusį sezoną gynė Sumų „Sumychimprom“ garbę Ukrainoje. Šiai ekipai bankrutavus, mažeikiškis tikėjosi užsienyje susirasti kitą komandą. Tačiau paieškos užsitęsė, ir spalį O. Mačernis papildė „Mažeikių“ komandos, kurioje pradėjo profesionalo karjerą, gretas. Nors sutartis nebuvo pasirašyta, 197 cm ūgio krepšininkas iki

„Kas nepatiko Estijoje? Žmonės, kurie krepšinio rungtynes žiūrėdavo kaip lauko tenisą: tylu, visi tik galvas į šonus kraipo...“

šiol vilki „Mažeikių“ marškinėlius. Žemaitijos komandos savininkai dėl to gali tik trinti rankas — O. Mačernis yra naudingiausias komandos žaidėjas, per rungtynes vidutiniškai pelnantis 13,7 taško, atkovojantis 4,6 kamuolio, o dvitaškius metantis 61,1 proc. taiklumu.

Su profesionalais — nuo 16 metų O. Mačernis yra ne tik labiausiai patyręs „Mažeikių“ krepšininkas, bet ir vienintelis (su treneriu Aloyzu Rudžiu), priklausęs šiai komandai patį pirmąjį jos sezoną 1998—1999 metais. Tiesa, tuomet komanda vadinosi Mažeikių „Nafta”.

Tada aukštą ilgų rankų šešiolikmetį A. Rudys pastebėjo sporto mokykloje ir iškart pakvietė prisijungti prie tuometinėje Lietuvos B lygoje debiutuoti besirengusios komandos.

Nors pirmaisiais metais O. Mačernis rungtyniavo nedaug, vien galimybė atstovauti reprezentacinei miesto komandai jam buvo didelis įvertinimas. „Krepšinį žaisti pradėjau būdamas 13 metų. Gal ir vėlokai, bet buvau aukštas, turėjau gerą šuolį. Treneris Vladas Šulcas rytais mums gaudavo salę, todėl nuo pusės septynių iki pusės aštuonių galėjome gerinti metimą. Buvo visos galimybės tobulėti“, — sėkmės receptą atskleidė O. Mačernis.

Iki krepšinio jis išbandė ne vieną sporto šaką: stalo tenisą, plaukimą, futbolą, lengvąją atletiką, lauko tenisą. „Ir šaškes lankiau dvejus metus“, — prisiminęs vaikystę, juokė-

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 41

Lygos

si „Mažeikių“ lyderis.

Tačiau nė viena sporto šaka nesuviliojo taip, kaip krepšinis.

Didelį impulsą labiau stengtis jaunuolis gavo tada, kai jo kartos vaikinai laimėjo Lietuvos čempionatą. Tada finalo ketverto varžybose Mažeikiuose vietos krepšininkai pranoko net A. Sabonio ir Š. Marčiulionio krepšinio mokyklų auklėtinius. „Tai — vienas maloniausių mano laimėjimų“, — prisipažįsta O. Mačernis.

Ukrainoje įsiminė šilti žmonės O. Mačernis matė ne tik Mažeikių klubo gimimą, bet ir mirtį. 2004 metais, po to, kai „Nafta“ per šešerius metus iš B lygos pakilo iki LKL ir joje įsitvirtino, buvo paskelbta apie komandos iširimą.

Mažeikiškiams teko skirstytis po kitas komandas. O. Mačernis, paskutinį sezoną Mažeikiuose rinkęs po 8,2 taško, persikėlė rungtyniauti į „Alytaus“, po to — į „Panevėžio“ komandą.

2006-ųjų rudenį O. Mačernis pradėjo legionieriaus karjerą Estijoje. Sudaręs kontraktą su „Fausto“ ekipa, jis dvejus metus iš eilės skynė šalies pirmenybių bronzos medalius. „Estijoje man patiko, nes buvo geros gyvenimo sąlygos: nauja salė, papildomai maitindavo, nevėlavo algos, — prisiminė „Mažeikių“ krepšininkas. — Kas nepatiko? Žmonės, kurie krepšinio rungtynes žiūrėdavo kaip lauko tenisą: tylu, visi tik galvas į šonus kraipo...“ Kitaip buvo Ukrainoje. Kai po antrojo sezono Tartu komanda subyrėjo, O. Mačernio kelias pasuko į pietryčius — krepšininkas sudarė sutartį su Sumų klubu. „Sumychimprom“ iš 8 Ukrainos superlygoje žaidusių klubų liko paskutinis, algos vėlavo, salė, kurioje žaidė komanda, buvo aptriušusi. Bet žmonės krepšininkus priėmė visai kitaip nei Estijoje. „Žiūrovai laukdavo net po pralaimėtų rungtynių, labai šiltai priimdavo, pasveikindavo. Lietuvoje po pralaimėjimų kur kas greičiau nurašo“, — pasakojo O. Mačernis.

Meilė gimtajam miestui Visgi mažeikiškiui labiausiai patinka rungtyniauti, kai jį stebi gimtojo miesto žiūrovai. Po penkerių metų pertraukos grįžęs į Mažeikius jis prisipažino, kad atsakomybė prieš pažįstamus žiūrovus — kur kas didesnė. „Vis tiek į rungtynes ateina tie patys žmonės, kurie ir anksčiau ateidavo pasižiūrėti. Ateina ir mano tėvas, o prieš savus ir labiau stengiesi. Rungtyniaudamas Mažeikiuose jaučiuosi patriotas“, — neslėpė O. Mačernis.

Gegužę 28-ojo gimtadienio sulauksiantis krepšininkas tikisi rungtyniauti bent iki 35-erių ir iki tol įgyvendinti vieną didžiausių savo karjeros svajonių — pažaisti Vakarų Europoje. Šio tikslo nebepavyks įgyvendinti šiemet, tačiau dabar O. Mačernis turi ir taip svarbią užduotį — „Mažeikių“ ekipa kovoja dėl

42 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Puolėjas nori patekti tarp NKL prizininkų.

aukščiausių vietų NKL. Pernai bronzos medalius iškovojęs Lietuvos šiaurėje esantis miestas išgyvena krepšinio karštligę. Namų rungtynėse „Mažeikių“ ekipą palaiko būrys krepšinio gerbėjų, aistruoliai vyksta net į kai kurias rungtynes kituose miestuose.

Matydamas tokį susidomėjimą ir gimtojo miesto komandos pasisekimą, O. Mačernis šį sezoną atsisakė galimybės vėl žaisti LKL — krepšininkas nepriėmė Marijampolės „Sūduvos“ pasiūlymo.

Viena iš priežasčių — šeimos pagausėjimas. Gimus antrajai dukrai, vykti į kitą miestą nepanoro krepšininko žmona.

Kita priežastis — sėkmingas Mažeikių ekipos žaidimas. Kalbama, kad pavykus laimėti NKL, „Mažeikiai“ gali vėl mėginti belstis į LKL duris. O. Mačernis norėtų, kad tokią galimybę komanda iškovotų su juo priešakyje. „Komandos tikslas vienas — iškovoti medalius. Aišku, norime tapti čempionais, bet nepatenkinti būsime tik tuo atveju, jeigu liksime žemiau nei pernai. Stengsimės laimėti bent „bronzą“. Jei nepavyks, bus gėda žmonėms į akis pažiūrėti“, — nusišypso mažeikiškis.

Geriausios O. Mačernio rungtynės šį sezoną Tauragės „Abremena-Karšuva“ — „Mažeikiai“ 60:90 O. Mačernis: 29 min., 28 tšk., dvitaškiai — 12/15, baudos — 4/7, 7 atk. k., 5 rez. p., 4 per. k.

SPORT LEDAI

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

legionieriai

Lietuviški pėdsakai Kovo beprotybėje

L. Kleiza — vienintelis lietuvis, sugebėjęs tiesiai iš NCCA prasimušti į NBA.

NCAA krepšinio čempionate lietuviškas atspalvis atsirado prieš 20 metų, 1990-aisiais Siton Holo universiteto komandoje pradėjus žaisti Artūrui Karnišovui.

Nuo tada JAV studentų varžybose jėgas išbandė apie 300 Lietuvos krepšininkų, o Kovo beprotybėje bent vienas lietuvis yra dalyvavęs visus 20 sezonų.

Kalbos mokytojas — televizorius Dabar į JAV universitetus išvykstantys lietuviai puikiai žino, kur keliauja, ko gali tikėtis ir kas jų laukia tolimame krašte.

A. Karnišovo situacija prieš du dešimtmečius buvo kitokia. Jis pramynė kelią vykdamas į visišką nežinią, beveik nemokėdamas kalbos ir suvokdamas, kad atsidurs nepažįstamoje aplinkoje.

Tačiau kad ir kokia sunki būtų pirmeivio dalia, didelis noras įgyti kitokios patirties bei nuoseklus užsibrėžto tikslo siekimas padėjo A. Karnišovui įveikti visas kliūtis ir tapti pavyzdžiu tiek krepšinio aikštėje, tiek auditorijos suole. „Apibūdinimo „studentas-sportininkas“ etalonas Artūras Karnišovas vienodai svarių laimėjimų pasiekė tiek krepšinio aikštėje, tiek universiteto auditorijose“, — taip 2008 metais buvo pristatomas lietuvis, kai Seton Holo universitetas jį įtraukė į savo sporto šlovės salę.

Akademiniai pasiekimai paminėti neatsitiktinai. Seton Hole A. Karnišovas iki šiol prisimenamas kaip vienas geriausių universiteto studentų, kuris dėl puikių pažymių du sykius buvo išrinktas geriausiai besimokančiu NCAA Didžiųjų Rytų grupės krepšininku.

Ir tai pavyko sportininkui, apie kurį dienraštis „New York Times“ 1993 metais rašė: „A. Karnišovas atvyko beveik nemokėdamas anglų kalbos, bet išmoko kalbėti žiūrėdamas televizijos žaidimus. Dabar jis kalba taip, lyg būtų atvykęs ne iš Vilniaus, o iš Pietų Oranžo (Niujorko priemiestis).“ Krepšinio aikštėje A. Karnišovo reikalai klostėsi ne ką prasčiau. 1991 metais lietuvis su komanda pasiekė NCAA atkrintamųjų varžybų ketvirtfinalį, dukart (1991 ir 1993 metais) tapo vienos stipriausių studentų lygoje Didžiųjų Rytų grupės čempionu ir dukart (1993 ir 1994 metais) buvo išrinktas į Didžiųjų Rytų grupės geriausių krepšininkų antrąjį penketą.

Sportą iškeitė į kompiuterius

Kiekvienais metais kovo mėnesį JAV krepšinį apima tikras pamišimas — didžiausiose šalies arenose prasideda Nacionalinės koledžų sporto asociacijos (NCAA) krepšinio čempionato atkrintamosios varžybos. Šiam Kovo beprotybe vadinamam reiškiniui jau du dešimtmečius nėra abejingi ir lietuviai, stebintys JAV universitetuose studijuojančių mūsų šalies krepšinio auklėtinių pasirodymus.

Rolandas V. Eidvilas

44 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Nors NCAA pirmenybėse per du dešimtmečius rungtyniavusius lietuvius net sunku suskaičiuoti, tikrai stipriose studentų komandose žaidė vos keliolika iš Lietuvos į JAV mokytis išvykusių krepšininkų, o Kovo beprotybės apogėjų — finalo ketverto turnyrą — pasiekė vos vienas.

Tai buvo Sirakūzų universitete studijavęs Marius Janulis, 1994 metais Europos čempione tapusios Lietuvos jaunių rinktinės kapitonas.

Sirakūzų komanda 1996 metais nukeliavo iki pat Rytų Ruterfordo „Meadowlands“ arenoje vykusio NCAA varžybų finalo (toje pačioje arenoje namų rungtynes žaidžia NBA lygos „New Jersey Nets“ krepšininkai, joje anksčiau žaisdavo NHL lygos „New Jersey Devils“ ledo ritulininkai) ir tik jame turėjo pripažinti aiškiais favoritais laikytų Kentukio universiteto studentų pranašumą.

legionieriai

www.musukrepsinis.lt

M. Janulis svarbiausiose sezono rungtynėse, kurias jo komanda pralaimėjo 67:76, žaidė 8 minutes ir taškų nepelnė.

Baigęs universitetą, M. Janulis nusprendė savo gyvenimo su krepšiniu nesusieti ir profesionalu netapo. Jis pasirinko kitokią karjerą — kartu su draugu įkūrė kompiuterių programiniu aprūpinimu bei sauga užsiimančią bendrovę ir dabar yra vienas jos vadovų.

„Lietuvos pasididžiavimo“ nuopuolis Kad M. Janulis netapo profesionaliu krepšininku, jo bendramoksliams nebuvo didelė staigmena. M. Janulis, kaip ir A. Karnišovas, pasižymėjo ne vien krepšinio aikštėje ir dukart buvo paminėtas tarp geriausiai besimokančių Didžiųjų Rytų grupės sportininkų.

Vis dėlto suderinti sportą ir mokslą pavyksta anaiptol ne visiems krepšininkams. Ne vienas lietuvis dėl prasto pažangumo yra netekęs teisės žaisti universiteto krepšinio komandoje, o ko gero garsiausiai nuskambėjo Virdžinijos universitete antropologiją studijavusio Lauryno Mikalausko istorija.

L. Mikalauskas nebuvo universiteto komandos lyderis, bet pristatant krepšininkus sirgaliai kovingąjį lietuvį sutikdavo audringiau negu starto penketo žaidėjus ir net davė jam „The Pride of Lithuania“ („Lietuvos pasididžiavimas“) pravardę.

Deja, „Lietuvos pasididžiavimas“ skambios pravardės nepateisino. Jis turėjo bėdų tiek dėl elgesio, tiek dėl prastų pažymių.

Tiesa, jei dėl komandos „vidaus taisyklių pažeidimo“ treneris Dave‘as Leitao lietuvį tik trumpam pašalino iš komandos, tai dėl nepatenkinamo pažangumo L. Mikalauskas 2008 metų vasarą neteko sportininko stipendijos ir apskritai turėjo atsisveikinti su universitetu.

Savaitė — už grotų Į dar nemalonesnę padėtį JAV pateko kitas Lietuvos krepšininkas Marius Janišius. Jam netgi teko savaitę praleisti už grotų.

Ne sykį tiek krepšinio aikštėje, tiek už jos ribų į skandalus įsipainiojęs M. Janišius 2001 metų sausį buvo sulaikytas už tai, kad Maristo koledžo studentų miestelyje peiliu įdūrė kitam studentui.

Lietuvis aiškino, kad pats buvo auka ir nukentėjo nuo trijų jį užpuolusių nepažįstamų asmenų.

Policijai ištyrus įvykio aplinkybes, M. Janišius atgavo laisvę, bet jo studijos koledže ir karjera NCAA varžybose po šio incidento pasibaigė.

Bėdos dėl buvusio kontrakto Pagal NCAA taisykles gauti sportininko stipendijos negali prieš tai atlygį už sportininko veiklą gavę žmonės. Kitaip tariant — buvę profesionalai.

Keletas JAV universitetuose studijavusių Lietuvos krepšininkų šią taisyklę sulaužė. Jie prieš išvykdami už Atlanto rungtyniavo Lietuvos profesionalų klubuose, bet Amerikoje vis tiek gavo sportininko stipendiją.

1999 metų sausį dėl to kilo nedidelis skandalas, ir NCAA nušalino Kreitono universiteto studentą, buvusį Kauno „Žalgirio“ krepšininką Nerijų Karlikanovą. Jam bei dar keliems lietuviams iškilo grėsmė netekti sportininko stipendijos ir teisės žaisti NCAA

varžybose.

Vis dėlto N. Karlikanovui pavyko įtikinti bylą narpliojusius studentų lygos vadovus, kad jis anksčiau nebuvo profesionalas.

Kaip apskritai užsimezgė ši byla, nėra visiškai aišku. Manoma, kad už tai atsakingas buvo pats N. Karlikanovas, kažkam pasigyręs, jog žaidė stipriausiame Lietuvos klube.

Amerikietiška karjera — trumpa Keletas Lietuvos krepšininkų nutraukti karjerą NCAA komandose nusprendė savo noru. Taip pasielgė Robertas Javtokas, Saulius Kuzminskas, Marius Prekevičius.

R. Javtokas Arizonos universiteto ekipoje neištvėrė nė poros mėnesių. Treneris Lute‘as Olsonas jo beveik neleisdavo į aikštę, todėl prieš pat 1999 metų Kalėdas R. Javtokas susikrovė daiktus ir grįžo į gimtuosius Šiaulius.

Vienoje stipriausių NCAA komandų lietuvio netenkino ne vien trumpas žaidimo laikas, bet ir prastas mikroklimatas. Dėl šių priežasčių su Arizonos universitetu, kurio ryškiausia krepšinio žvaigždė tuo metu buvo neseniai iš NBA pašalintas skandalingasis Gilbertas Arenasas, beveik kartu su R. Javtoku atsisveikino dar du krepšininkai.

Labai panašiomis aplinkybėmis iš Kalifornijos universiteto 2001 metų vasarą išvyko S. Kuzminskas. Per visą sezoną NCAA varžybose S. Kuzminskas žaidė vos 25 minutes, tad noras pakeisti aplinką buvo savaime suprantamas.

Tik vieną sezoną NCAA lygoje žaidė ir 2005 metais į Europą grįžęs M. Prekevičius. Jo vaidmuo Pietų Floridos universiteto komandoje buvo daug svarbesnis negu R. Javtoko ar S. Kuzminsko savosiose ekipose, bet buvusiam Lietuvos jaunių ir jaunimo rinktinių kapitonui nepatiko amerikietiškas žaidimo stilius. Jį išbandęs M. Prekevičius pasirinko profesionalo karjerą arčiau namų.

Lietuvių pasiekimai Kuris Lietuvos krepšininkas NCAA varžybose pasiekė daugiausia? Be abejo, studentų lygos finale su komanda žaidęs M. Janulis. O svariausio asmeninio pripažinimo sulaukė A. Karnišovas, Darius Songaila ir Vytas Danelius.

A. Karnišovas du sezonus iš eilės buvo renkamas į Didžiųjų Rytų geriausių krepšininkų antrąjį penketą, Veik Foresto universitete mokęsis D. Songaila — į antrąjį (2002 m.) ir trečiąjį (2000 m.) Atlanto Pakrantės geriausių krepšininkų penketą, kitas Veik Foresto universiteto studentas V. Danelius — į Atlanto Pakrantės geriausių krepšininkų antrąjį penketą (2003 m.).

Trejais metais vėliau į Veik Foresto universitetą įstojusiam V. Daneliui buvo žadama netgi šviesesnė ateitis nei jo komandos draugui D. Songailai (šiedu lietuviai kartu žaidė vieną sezoną).

Tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai 2003 metų rudenį pirmą treniruočių dieną V. Daneliui trūko kelio raiščiai. Po kelių mėnesių jis grįžo į aikštę, bet žaidė nebe taip galingai, o vėliau pasipylusios kitos traumos talentingą puolėją nubloškė į didžiojo krepšinio užribį.

Tarp labiausiai NCAA varžybose pasižymėjusių lietuvių taip pat verta paminėti Ajonos koledže studijavusį Mindaugą Timinską ir buvusį Tenesio universiteto Čatanūgoje studentą Mindaugą Katelyną.

M. Timinskas buvo išrinktas geriausiu Vidurio Amerikos

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 45

legionieriai

Sporto grupės krepšininku (1997 m.), o M. Katelynas gavo Pietų grupės atkrintamųjų varžybų naudingiausio krepšininko prizą ir laimėjo NCAA dėjimų konkursą (2005 m.). Tiesa, šiedu krepšininkai žaidė daug silpnesnėse grupėse negu A. Karnišovas, D. Songaila ir V. Danelius.

du dešimtmečius šiuo tramplinu pasinaudojo tiktai du lietuviai — D. Songaila ir Linas Kleiza.

Veik Foresto universiteto ir visos Atlanto pakrantės žvaigždė D. Songaila buvo pakviestas 2002 metų NBA naujokų biržoje 49uoju šaukimu vos baigęs aukštąją mokyklą, bet debiutą Šiaurės Amerikos profesionalų lygoje metams atidėjo, nes norėjo prieš tai įgyti patirties Europoje ir vieną sezoną praleido Maskvos CSKA klube.

L. Kleiza iš NCAA persikėlė tiesiai į NBA, nors studentų varžybose taip, kaip D. Songaila, neišgarsėjo.

L. Kleiza mokėsi gerą vardą turinčiame Misurio universitete, kurio krepšinio komanda beveik nuolat patekdavo į atkrintamąsias varžybas. Tačiau L. Kleiza į šią ekipą atėjo, kai ji išgyveno prastą laikotarpį, ir lietuvis su Kovo beprotybe prasilenkė.

Beveik iškart komandos lyderiu tapęs ir dukart Didžiojo dvyliktuko grupės geriausiu savaitės naujoku išrinktas L. Kleiza nutarė laiko studentų varžybose negaišti. Baigęs vos du kursus, jis padavė prašymą į 2005 metų NBA naujokų biržą.

Profesionalų klubai 16,1 taško NCAA lygoje įmesdavusio lietuvio talentui neliko abejingi. L. Kleiza naujokų biržoje buvo pakviestas 27-uoju šaukimu ir iškart debiutavo „Denver Nuggets“ komandoje.

Kaip išgarsėti per vieną vakarą Kai Lietuvą pasiekė žinia, kad M. Katelynas laimėjo NCAA dėjimų konkursą, daugelis pagalvojo, jog tai balandžio pirmosios pokštas.

Tradicinis renginys, į kurį kviečiami geriausi studentų lygos dėjikai ir tritaškių metikai, 2005 metais vyko paskutinę kovo dieną, tad naujiena apie sensacingą tautiečio pergalę į Lietuvą atskriejo balandžio 1-osios paryčiais.

Kad per ESPN televiziją visose JAV transliuoto konkurso nugalėtoju tapo M. Katelynas, dar sunkiau buvo patikėti amerikiečiams — Tenesio universiteto komandoje žaidusio lietuvio pavardė iki tol plačiajai krepšinio visuomenei buvo beveik negirdėta.

M. Katelyno net nebuvo pradiniame konkurso dalyvių sąraše.

Tačiau universiteto ekipos treneris NCAA vadovybei nusiuntus per rungtynes ir treniruotes įrašytų lietuvio dėjimų rinkinį ir atsisakius dalyvauti keliems kitiems krepšininkams, paslaptingasis lietuvis į konkursą buvo pakviestas.

Renginio organizatoriai ir žiūrovai dėl šio sprendimo nepasigailėjo. O jei kas ir gailėjosi, tai nebent „Slam“ žurnalo geriausiu šalies dėjiku pripažintas Jameelas Pughas, kuris labiausiai tikėjosi tapti konkurso nugalėtoju, bet finale nusileido įspūdingais dėjimais Ameriką nustebinusiam ir per vieną vakarą išgarsėjusiam M. Katelynui.

Išgarsėjo tik Europoje Dar keletas NCAA žaidusių lietuvių tapo ryškiomis Europos krepšinio žvaigždėmis. Net tie užsienio krepšinio mėgėjai, kurie anksčiau bandydami tarti lietuviškus asmenvardžius nusilauždavo liežuvį, pamažu gerai išmoko Amerikos universitetuose studijavusių A. Karnišovo, M. Timinsko, Šarūno Jasikevičiaus, Rimanto Kaukėno, Marijono Petravičiaus pavardes.

Tiesa, nė vienas iš šių krepšininkų, vos grįžę iš NCAA lygos, Senojo žemyno žvaigždėmis netapo. Priešingai, po studijų už

Tramplinas į profesionalų lygą NCAA varžybos yra laikomos tramplinu į NBA lygą, tačiau per

NCAA vaikinų pirmojoje pakopoje šį sezoną rungtyniavę lietuviai Krepšininkas

Universitetas

Rungt.

Min.

Tšk.

A.k.

R.p.

V .Šulskis

Jangstauno valst.

30

27,4

11,3

4,4

1,8

E. Ruzgas

Techaso Krikščioniškasis

32

31,4

10,7

2,8

0,7

D. Dulkys

Floridos valst.

31

22,0

8,5

2,4

1,1

P. Baločka

Havajų

28

23,5

7,9

8,0

1,8

Č. Kučinskas

Coppino valst.

30

19,7

5,3

3,5

0,2

D. Bušma

Aidaho valst.

7

16,7

3,4

2,4

0

D. Visockas

Lafayette‘o koledžas

8

12,5

3,1

1,1

0,5

A .Lazdauskas

Long Byčo valst.

28

16,3

2,7

2,8

1,3

E. Baniulis

Pietų Karolinos

28

11,4

2,4

1,6

0,5

V. Sirutis

Bostono univ.

29

15,7

2,0

2,3

0,6

R. Pulkauninkas

Mercerio

27

7,4

1,7

0,9

0,3

R. Gricius

Canisiuso

17

5,5

1,6

0,7

0

D. Rinksalis

Woffordo

9

2,4

1,1

0,6

0

*K. Petrukonis

Klemsono

5

3,4

1,0

0,2

0

Pastaba. K. Petrukonis jau grįžo į Lietuvą.

46 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Atlanto jie visi pirmiausia pateko į nedidelius Europos klubus ir šlovės link pajudėjo beveik iš to paties taško, kuriame buvo prieš išvykdami į Ameriką.

Vieni judėjo sparčiais žingsniais (kaip A. Karnišovas arba Š. .Jasikevičius), kiti mažais žingsneliais (kaip R. Kaukėnas arba M. Petravičius).

Liko tik dviese Ar kuris nors iš dabar JAV universitetuose studijuojančių Lietuvos krepšininkų taps toks pat garsus, kaip A. Karnišovas, Š. Jasikevičius arba D. Songaila, spręsti kol kas sunku.

Vis dėlto bent šį sezoną NCAA varžybose ryškiai nespindėjo nė vienas lietuvis, o į Kovo beprotybę pateko tik Floridos valstybiniame universitete studijuojantis Deividas Dulkys ir Woffordo universitete mokslus kremtantis Domas Rinksalis, kurio komanda tapo Pietų grupės čempione.

Justitiasc.lt nuotr.

Lygos

Gatvės vaikai kitokio gyvenimo mokosi krepšinio aikštelėje

„Justitia 98“ nariai krepšinyje žengia dar tik pirmuosius žingsnius.

Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) šį sezoną atsirado unikali komanda. „Justitia 98“ ekipoje rungtyniauja vaikai, surinkti iš vaikų globos namų ir internatinių mokyklų. Komandos įkūrėjai tikisi, kad krepšinis klystkeliais pradėjusius eiti vaikus padės ištraukti iš gatvės.

Edmantas Kazbaras Teisininkus vienijantis sporto klubas „Justitia“ įkurtas 2001 metais, klubo krepšinio komandos pirmuoju kapitonu tapo Artūras Paulauskas. Šiuo metu pavadinimą „Justitia“ galima išvysti ne tik krepšinio, bet ir įvairiose futbolo, šachmatų ir sportinio šaudymo varžybose.

Klubo įkūrėjas Kęstutis Vagneris pasakojo, kad „Justitia“ užsiima ir labdara. „Dažnai rengiame turnyrus nužudytam prokurorui Gintautui Sereikai atminti, surinktus pinigus skiriame vaikų namams — perkame televizorius, sporto inventorių. Stengiamės apie savo turnyrus papasakoti kitų šalių atstovams, dažnai atvyksta svečiai iš Rusijos, Ukrainos, Latvijos“, — dėstė klubo įkūrėjas.

48 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Prieš keletą metų „Justitia“ veikla peržengė teisininkų pasaulio ribas — buvo įkurta krepšinio komanda „Justitia Junior“, kurioje rungtyniauja 17-mečiai vaikinai. „Mano sūnus Arnoldas lankė krepšinio treniruotes „Erelių“ klube. Vieną dieną nuėjau pažiūrėti sūnaus rungtynių ir pamačiau, kad jo komandoje daug netvarkos. Nusprendžiau įkurti savo komandą ir visus vaikinus pakviesti dirbti su manimi“, — prisiminė K. Vagneris.

Susitiks su L. Kleiza „Justitia Junior“ rungtyniauja MKL ir Vilniaus mėgėjų varžybose.

2010-aisiais MKL „Pirmojo iššūkio“ taurės turnyrą papildė dar vienas sporto klubo „Justitia“ kūdikis — iš vaikų globos namų ir internatinių mokyklų auklėtinių suburta ekipa „Justitia 98“. „Gruodžio mėnesį sužinojau, kad netrukus startuos MKL „Pirmojo iššūkio“ turnyras. Labai norėjau, kad šiame čempionate startuotų ir komanda, sudaryta iš Vilniaus internatinių mokyklų ir vaikų globos namų auklėtinių. Iš patirties žinau, kad tie vaikai yra labai pažeidžiami. Jų aplinkoje lengvai plinta narkotikai, vaikai turi įvairių žalingų įpročių. Apie tai galvodamas ir subūriau „Justitia 98“. Komandoje rungtyniauja 1998 metais gimę jaunuoliai“, — dėstė K. Vagneris. Į naująją ekipą galėjo patekti visi norintys. Nebuvo vykdoma

Lygos

speciali atranka, nevertinti potencialių žaidėjų sugebėjimai krepšinio aikštėje. „Įstaigose buvo iškabinti skelbimai, kad renkama komanda. Į ją galėjo patekti visi, kam sveikata leidžia sportuoti. Susirinko vaikinai, kurie krepšinio nebuvo žaidę visai arba tik gatvėse. Viską teko pradėti nuo nulio“, — prisiminė „Justitia 98“ įkūrėjas.

Jaunųjų krepšininkų komandos gyvuoja tik iš teisininkų skiriamų 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio ir dar kelių asmenų paramos.

Komandų reikalais rūpinasi du žmonės — K. Vagneris ir treneris Nerijus Ramutis. „Komandą „Justitia 98“ treniruoja neblogas mano bičiulis, Kalėjimų departamento pareigūnas. Jis pats neblogai žaidžia mėgėjų lygose. Abu dirbame iš idėjos, negauname jokios piniginės naudos, tik jausmą, kad galime kažkam padėti, pasitarnauti vaikams. Ramiau jaučiuosi žinodamas, kad mano vaikas, kiti žmonės su probleminiais vaikais susitiks krepšinio aikštelėse, o ne gatvėse — ten tie vaikai tikrai gali būti neprognozuojami“, — kalbėjo K. Vagneris. „Justitia 98“ krepšininkams buvo nupirkti krepšinio kamuoliai, pasiūtos aprangos. Ant komandos marškinėlių puikuojasi Lino Kleizos labdaros ir paramos fondo logotipas. „Idėja suburti tokią komandą gimė anksčiau nei buvo oficialiai įkurtas L. Kleizos fondas. Tačiau paaiškėjo, kad tiek Lino, tie mano įkurtos organizacijos tikslai sutampa. Norime padėti vaikams, kuriems trūksta paramos. Sutarėme, kad ant mūsų marškinėlių puikuosis L. Kleizos fondo ženklas, Linas bus tarsi pavyzdys kiekvienam vaikui. Krepšininkas pažadėjo, kad pabendraus su vaikais, nusifotografuos, paspaus ranką“, — teigė K. Vagneris. „Justitia 98“ komanda treniruojasi dar tik kelis mėnesius, todėl rezultatai nėra patys geriausi. „Jeigu oficialiose varžybose įmetame 10 taškų, tai jau būna labai didelis pasiekimas. Dažniausiai rungtynės

„Statistika rodo, kad būtent tokio amžiaus internatų bei vaikų globos namų auklėtiniai renkasi gyvenimo kelią. Jeigu jų teigiama linkme nepakreipsime dabar, vieną dieną jie atsidurs kalėjime.“ baigiasi švieslentėje degant skaičiams, kurie rodo, kad pralaimėjome daugiau negu 100 taškų skirtumu. Tai yra natūralu, nes mes treniruojamės tik porą mėnesių ir vos du kartus per savaitę, o varžovai — bent keletą metų. Į krepšinio mokyklas patenka tik atrinktieji vaikai, o pas mus žaidžia visai kiti vaikinai. Turbūt daug kam kyla klausimas, kokia nauda iš tokių rungtynių, kai pralaimima dideliu skirtumu? Tai yra vienintelis būdas juos sudominti. Vaikai nenori tik treniruotis, jie nori visiems pasirodyti, išbandyti jėgas rimtose varžybose. Tai lyg saldainis, paskui kurį jie eina“, — kalbėjo „Justitia 98“ krikštatėvis. „Justitia 98“ visuomet gali susitikti su vaikinais iš „Justitia Junior“.

Druskininkai.lt nuotr.

www.musukrepsinis.lt

Gimnazijų turnyro nugalėtojai mėgausis kelione į Paryžių.

Gimnazijų turnyrą vėl laimėjo druskininkiečiai Pasibaigė trečius metus organizuotos ir penkis mėnesius trukusios unikalios Alytaus apskrities bendrojo lavinimo mokyklų klasių krepšinio varžybos Druskininkų savivaldybės taurei laimėti. Druskininkų sporto centro salė buvo pilna sirgalių, tarp kurių — ir varžybų iniciatorius Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, administracijos direktoriaus Linas Urmanavičius, savivaldybės tarybos nariai ir šio renginio rėmėjai: UAB „Skirnuva“ generalinis direktorius Algirdas Stasiukynas bei UAB „Stamita“ generalinis direktorius Andrius Stasiukynas. Renginyje taip pat dalyvavo Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas ir Lietuvos moksleivių krepšinio lygos direktorius Dainius Čiuprinskas.

Kaip ir praėjusiais metais, nugalėtojų taurė liko Druskininkuose. Ji atiteko veržliai „Atgimimo“ vidurinės mokyklos moksleivių komandai, kurios rezultatyviausi žaidėjai buvo Darius Kibildis, Karolis Tulaba ir Ričardas Milius. Antrosios vietos laimėtojai — Lazdijų M. Gustaičio gimnazijos krepšininkai, o trečiosios — Varėnos „Ąžuolo“ vidurinės mokyklos vaikinai. Turnyro čempionai mėgausis kelione į Paryžių, antrąją vietą iškovojusi komanda

aplankys Prahą, o trečiosios vietos laimėtojams atiteko kelionė į Krokuvą.

Varžyboms teisėjavo vieni geriausių Lietuvos teisėjų Kęstutis Pilipauskas, Virginijus Dovidavičius ir Jurgis Laurinavičius, per mačų pertraukas žiūrovams šoko Vilniaus „Lietuvos ryto“ šokėjos.

Renginio metu M. Balčiūnas specialiais krepšinio rėmėjų prizais apdovanojo varžybų globėją Druskininkų savivaldybės merą R. Malinauską, UAB „Skirnuva“ generalinį direktorių Algirdą Stasiukyną ir UAB „Stamita“ generalinį direktorių Andrių Stasiukyną.

Finalinio ketverto metu buvo išrinktas simbolinis turnyro penketas. Į jį pateko Mindaugas Radzevičius (Simno gimnazijos 3ag klasė), Marius Galvanauskas (Lazdijų M. Gustaičio gimnazijos 3ge klasė), Gytis Nikiforovas (Lazdijų M. Gustaičio gimnazijos 3ge klasė), Darius Turonis (Varėnos „Ąžuolo“ vidurinės mokyklos 11a klasė) ir Darius Kibildis (Druskininkų „Atgimimo“ vidurinės mokyklos 11a klasė). Naudingiausiu finalinio ketverto žaidėju buvo pripažintas D. Kibildis, antrus metus iš eilės laimėjęs ir tritaškių metimo konkursą.

Baudų metimo konkursą laimėjo Tautvydas Žalynas (Simno gimnazijos 3ag klasės mokinys).

Po finalinių varžybų visos komandos pramogavo Druskininkų vandens parke.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 49

Vyresnieji „Justitia 98“ narius moko krepšinio subtilybių, papasakoja apie gyvenimą, stengiasi sugyventi lyg šeimoje. Taip siekiama pakeisti probleminių vaikų požiūrį į gyvenimą, stengiamasi, kad jie pasijustų reikalingi visuomenės nariai.

L. Bratiko nuotr.

Lygos

Energiją išlieja aikštėje, o ne gatvėje Geri sportiniai rezultatai nėra „Justitia 98“ įkūrėjų pagrindinis tikslas. Svarbiausia vaikus supažindinti su kitokiu gyvenimo būdu, ištraukti juos iš gatvės, ugdyti kaip asmenybes. Prie nuolatinės kovos už būvį įpratę vaikinai kol kas ir komandoje taiko savas gyvenimo taisykles. „Dar nesame tikra komanda, tik į vieną vietą surinkta vaikų grupė. Jie pradeda engti vieni kitus, išgyvena tik patys stipriausi — vadai. Nėra jokių pagalbos ar supratimo požymių. Arba tu enk, arba engs tave. Buvo toks atvejis, kai po rungtynių vos nesusimušė du komandos draugai. Veikiausiai viskas įvyko dėl to, kad kažkas neperdavė kamuolio. Tokie dalykai yra visiškai netoleruotini, bet gatvės stiliaus elgesys dar tebeegzistuoja. Mes stengiamės kovoti su „ereliais“, tačiau jie nepasiduoda, žino, kad jeigu nusileis komandos draugų akivaizdoje, praras autoritetą gatvėje“, — apie tikrąją padėtį komandoje nieko nepagražindamas kalbėjo jos įkūrėjas.

K. Vagneris su treneriu stengiasi vaikams įskiepyti tarpusavio ryšį, supratimą, kad jie yra viena komanda, todėl turi būti vienas kumštis, padėti vienas kitam. „Mūsų komandoje yra romų tautybės berniukas. Jis visai komandai gyrėsi, kad per pamoką į mokytoją mėtė apelsinus, o pastaroji išsigandusi nieko negalėjo padaryti. Tai buvo savęs iškėlimas, parodymas, koks aš esu kietas. Mes privalome parodyti, kad čia vadovauja treneris ir aš, kad mūsų žodis yra lemiamas.

Komandoje yra keli vaikai, kurie vis dar rūko, nors žaidžia krepšinį. Stengiamės juos atkalbėti, skiriame tam tikras baudas. Mūsų taisyklės labai griežtos — jie daro atsispaudimus, vykdo kitas nuobaudas“, — apie tvarką komandoje pasakojo K. Vagneris.

Atšilus orams, „Justitia 98“ nariai bus nuvežti į Lukiškių tardymo izoliatorių. Ten jie patys pamatys, kas jų laukia, jei laiku nepadarys tinkamų išvadų. „Žodžiai jiems nieko nereiškia. Kad suprastų, jie turi pamatyti patys. Tai jiems bus gera pamoka. Statistika rodo, kad būtent tokio amžiaus internatų bei vaikų globos namų auklėtiniai renkasi gyvenimo kelią. Jeigu jų teigiama linkme nepakreipsime dabar, vieną dieną jie atsidurs kalėjime“, — mintimis dalijosi K. Vagneris.

Ateityje „Justitia“ žada plėstis, į prasmingą veiklą įtraukti daugiau vaikų: „Žadame rengti vasaros stovyklas, įvairius turnyrus su garsiomis komandomis bei kitaip skatinti vaikus sportuoti, o ne įnikti į žalingą veiklą. Sulaukiame vis daugiau palaikymo ir pripažinimo. Net varžovų komandų vaikų tėvai po mūsų pelnytų taškų paploja. Jie suprato, kad krepšinis mūsų vaikus „iškrauna“, stabdo nuo blogų veiksmų, kuriuos jie darytų gatvėje. Krepšinis žaidžiamas pagal taisykles, o gatvėje niekas nesustabdys.“

50 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Vaikai kovojo Vilniaus krepšinio mokyklos garsiems treneriams atminti skirtame turnyre.

Tarptautinį turnyrą laimėjo Š.

Marčiuliono KA komanda Tris dienas Vilniaus krepšinio mokykloje vykusį tarptautinį vaikų krepšinio turnyrą po atkaklios kovos laimėjo Š. Marčiuliono krepšinio akademijos komanda, per lemiamas rungtynes 62:50 palaužusi šeimininkus —- Vilniaus krepšinio mokyklos I komandos auklėtinius.

Antrą kartą surengtas turnyras buvo skirtas nusipelniusiems Lietuvos treneriams Juozui Mateikai, Leonardui Makauskui ir Algirdui Mykolui Rotomskiui atminti. Visus turnyro nugalėtojus ir dalyvius apdovanojo garsių trenerių artimieji, o geriausiam turnyro gynėjui Mantui Jakeliui (Vilniaus KM I) buvo įteikta asmeninė trenerio J. Mateikos taurė, kurią jis iškovojo 1960 metais.

Turnyre dalyvavo 1998 metais gimę ir jaunesni krepšininkai. Turnyre jėgas išbandė dvi Vilniaus krepšinio mokyklos komandos, Š.

Marčiulionio krepšinio akademijos, Klaipėdos V. Knašiaus krepšinio mokyklos, Biržų sporto mokyklos ir Rygos (Latvija) krepšinio mokyklos auklėtiniai. Visos komandos sužaidė po tarpusavio mačą. Į simbolinį turnyro penketą išrinkti Lukas Kazapulskis (Vilniaus KM I), Vilius Žukas (Š. Marčiulionio KA), Tadas Sedekerskis (V. Knašiaus KM), Džiugas Slavinskas (Biržų SM) ir Kazimieras Baltrušaitis (Vilniaus KM II). Kaip geriausi savo komandų žaidėjai taip pat apdovanoti Šarūnas Tamkevičius (Vilniaus KM I) ir Henris Diure (Rygos SM).

„Smagu ir naudinga dalyvauti turnyre, kurio nugalėtojas paaiškėja paskutinio susitikimo metu. Visa komanda žaidė puikiai, o lemiamu momentu naudingai sužaidė mūsų įžaidėjas Karolis Giedraitis. Manau, kad, žaisdamas su pora metų vyresniais varžovais, jis įgijo nemažai praktikos“, — sakė turnyro nugalėtojų treneris Edvinas Justa.

Beje, K. Giedraitis yra vyresnysis buvusio garsaus Lietuvos krepšininko Andriaus Giedraičio sūnus. „Turnyras vaikams buvo šventė, o treneriams ir organizatoriams — didelis darbas. Pirmiausia turime prisiminti kolegas, kurie Vilniuje kūrė krepšinį, ir juos pristatyti dabar sportuojantiems vaikams“, — sakė pagrindinė turnyro organizatorė Vilniaus krepšinio mokyklos trenerė Ona Dindaitė-Mukienė.

Turnyras tapo gera proga praktiškai pasitobulinti Teisėjų mokyklos atstovams, kurie dirbo su Vilniaus teisėjų sąjungos nariais. Darbo sekretoriate skonį pajuto ir Vilniaus krepšinio mokyklos moksleiviai.

A. M. Rotomskis (1934—2003) buvo Vilniaus krepšinio mokyklos įkūrėjas, be daugelio kitų išugdęs Eduardą Kairį, Mykolą Karnišovą, Vytautą Palionį, Arną Kazlauską, Valdą Kaukėną.

Trenerį J. Mateiką (1932—1991) išgarsino jo auklėtiniai: Artūras Karnišovas, Martynas Purlys, Gintaras Pocius ir kt. Treneris L.Makauskas (1932—2009) parengė Alfredą Vainauską, Gintautą Vileitą, Arvydą Gronskį, Giedrių Aidietį ir nemažą būrį kitų žaidėjų.

Asmeninio archyvo nuotr.

veidas

Buvusios krepšininkės galvoje — istorijos bagažas E. Karnilavičiūtė-Kulakauskienė 2008-ųjų vasarą iš Prezidento V. Adamkaus rankų gavo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių.

Elena Karnilavičiūtė-Kulakauskienė iki šiol prisimena ką tik pastatytos Kauno sporto halės medienos kvapą. Ji pamena tuos vakarus, kai šokdavo su Lietuvos krepšinio krikštatėviu tituluojamu Pranu Lubinu. Jos akys matė senstantį legendinį Lietuvos trenerį Stepą Butautą ir augantį jo sūnų Ramūną. Šarūnas Mazalas

E. Karnilavičiūtė-Kulakauskienė dabar retai išeina iš namų — neleidžia sveikata. Tačiau 90 metų jubiliejų neseniai atšventusi legendinė krepšininkė randa jėgų emocingai stebėti rungtynes per televiziją. „Visuomet per televiziją žiūriu krepšinį. Būna, kad noriu kažką pasakyti treneriams ar žaidėjams, bet pasimaigau sėdėdama, kartais pasikeikiu ir viskas tuo baigiasi. Esu sveikas sirgalius. Jei komanda laimi, tada nuotaika pagerėja. O jei pralaimi, per daug neišgyvenu, nes gyvenime visko būna“, — pareiškė garsi praėjusio amžiaus penktojo dešimtmečio krepšininkė.

Sugauti kamuolį ir atiduoti Krepšinis į E. Karnilavičiūtės-Kulakauskienės gyvenimą įsiveržė netikėtai. Dabar ji miglotai pamena pirmuosius žingsnius

52 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

krepšinyje, tačiau sako, kad kamuolį į rankas paėmė būdama jau maždaug 17 metų. „Iki tol varžiausi lengvosios atletikos rungtyse, o kai klasėje nebuvo krepšininkų, dalyvauti paprašė manęs. Man liepė tik sugauti kamuolį ir jį atiduoti“, — teigė buvusi krepšininkė.

Tai, kad ėmė žaisti krepšinį, lėmė jos geri fiziniai duomenys. „Buvau staigi ir greita. Nesitreniruodama 100 metrų distanciją įveikdavau greičiau nei per 13 sek.“, — sakė 1919 metų pabaigoje gimusi E. Karnilavičiūtė-Kulakauskienė.

Baigusi mokyklą, E. Karnilavičiūtė-Kulakauskienė studijavo Kauno kūno kultūros institute (dabartinė Lietuvos kūno kultūros akademija), vėliau žaidė Lietuvos gimnastikos sporto federacijos (LGSF) klube. Nuo 1939 iki 1953 metų ji atstovavo šalies moterų krepšinio rinktinei, o po to dirbo mokytoja ir trenere.

1949—1959 metais krepšininkė buvo Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto fizinio auklėjimo katedros vyr. dėstytoja, o vėliau iki pat pensinio amžiaus tokias pat pareigas ėjo konservatorijoje.

E. Karnilavičiūtės-Kulakauskienės biografijoje įrašytos ne tik pergalės su Lietuvos krepšinio rinktine. Ji jaunystės metais yra iškovojusi Lietuvos šuolių į aukštį čempionės titulą.

Jauną ir perspektyvią sportininkę Kaune pastebėjo Amerikos lietuviai, tarp kurių buvo legendinis P. Lubinas. Kai atvyko į Lietuvą, jis su JAV rinktine jau buvo tapęs 1936 metų olimpinių žaidynių čempionu.

Išeivių iš Lietuvos šeimoje gimęs P. Lubinas, kaip ir dar keli tokio paties likimo krepšininkai, 1936 metais atvyko į Lietuvą garsinti krepšinio. Jie ne tik treniravo, bet ir žaidė — Amerikos

veidas

www.musukrepsinis.lt

lietuvių pagrindu sudaryta krepšinio rinktinė 1937 ir 1939 metais tapo Europos čempione.

Tarp P. Lubino bei kitų Amerikos lietuvių treniruojamų krepšininkių pateko ir E. Karnilavičiūtė-Kulakauskienė. „Amerikonai mus išmokė to, kas krepšinyje likę iki šiol, — patikino buvusi Lietuvos rinktinės žaidėja. — Tos pačios užtvaros, tos pačios gynybos schemos, aikštės gynyba 2-1-2 ar 2-3. Viską mes mokėjome. Jie mums daug davė.“ Su legendiniu P. Lubinu krepšininkei teko ir pašokti. „Tekdavo susitikti per varžybas, o po jų kartais būdavo baliai, ten ir pašokdavome“, — prisiminė E. Karnilavičiūtė-Kulakauskienė.

Pergalingas metimas per halės atidarymo rungtynes Amerikos lietuvio Felikso Kriaučiūno treniruojama Lietuvos moterų rinktinė pirmajame Europos moterų krepšinio čempionate, kuris vyko 1938 metais, iškovojo sidabro medalius. E. Karnilavičiūtės-Kulakauskienės toje rinktinėje dar nebuvo. Nacionalinėje komandoje ji debiutavo 1939-aisiais. Krepšininkė dalyvavo Kauno sporto halės atidarymo iškilmėse ir netgi lėmė Kauno rinktinės, kurią buvo galima drąsiai vadinti Lietuvos nacionaline komanda, pergalę per pirmąsias oficialias halėje surengtas rungtynes. „Halėje vyko draugiškos rungtynės tarp Kauno ir Varšuvos moterų rinktinių. Pamenu, likus žaisti 3 minutėms, lenkės pirmavo

„Varžiausi lengvosios atletikos rungtyse, o kai klasėje nebuvo krepšininkų, dalyvauti paprašė manęs. Man liepė tik sugauti kamuolį ir jį atiduoti.“ vienu tašku. Aš nežaidžiau, kadangi buvau naujokė. Bet trenerio F. Kriaučiūno draugai nuolat šaukė jam: „Išleisk Karnilavičiūtę“.

Jis atsakydavo, kad negali, nes ir taip pralaimime. Bet trenerį draugai taip „suėdė“, kad mane į aikštę įleido. Tuomet įmečiau dvitaškį ir vienu tašku laimėjome. Tokia buvo mano pradžia“, — šią lyg vakar nutikusią istoriją prisiminė E. Karnilavičiūtė-Kulakauskienė.

Kaune vykusio 1939 metų Europos vyrų čempionato atidarymo proga surengtos moterų rungtynės tarp Kauno ir Varšuvos rinktinių buvo pirmosios oficialios sporto halėje įvykusios krepšinio varžybos. Dvikovą kaunietės laimėjo 29:28.

Moterų krepšinis tarpukariu buvo puikus reginys. Per pirmąsias halėje vykusias rungtynes, kuriose kovėsi moterys, net nebuvo laisvos vietos atsisėsti. „Į halę mes eidavome treniruotis, pamenu, vos įėjus viskas kvepėjo medžiu, — atsiminimais dalijosi E. Karnilavičiūtė-Kula-

1939 m. gegužės 21 d., Kauno sporto halės atidarymas. E. Karnilavičiūtė-Kulakauskienė — trečia iš kairės.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 53

veidas

Merginų komanda su S. Butautu.

kauskienė. — Mums tai atrodė didelės patalpos, o kai jos užsipildydavo, būdavo labai smagu. Halė buvo pirmasis mūsų krepšinio laimėjimas.“ Įsisukusi į krepšinio verpetą, E. Karnilavičiūtė-Kulakauskienė susirado ne vieną draugą, susijusį su šia sporto šaka. Tarp jų — Vytautas Kulakauskas, su kuriuo buvusi krepšininkė susiejo savo gyvenimą.

2000-ųjų pabaigoje miręs V. Kulakauskas ne tik atstovavo Lietuvos ir Sovietų Sąjungos rinktinėms, bet ir vadovavo Sovietų Sąjungos krepšininkams, kurie 1952 metų olimpiadoje iškovojo sidabro medalius.

Kulakauskų šeima artimai bendravo su Butautais. Garsiausias jų šeimos narys Stepas taip pat žaidė Lietuvos ir Sovietų Sąjungos rinktinėse, be to, treniravo Kauno „Žalgirio“ krepšininkus. „Su Butautais kartu vasarodavome, — kelių dešimtmečių senumo įvykius prisiminė E. Karnilavičiūtė-Kulakauskienė. — Dar iki šiol telefonu su Ona Butautiene pakalbame. Matydavau, kaip auga Ramūnas.“

Svarbiausias apdovanojimas — iš V. Adamkaus rankų

„Trenerio F. Kriaučiūno draugai nuolat šaukė jam: „Išleisk Karnilavičiūtę“. Jis atsakydavo, kad negali, nes ir taip pralaimime. Bet trenerį draugai taip „suėdė“, kad mane į aikštę įleido. Tuomet įmečiau dvitaškį ir vienu tašku laimėjome.“ Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Septynis proanūkius turinti E. Karnilavičiūtė-Kulakauskienė

negali pasigirti turtais. Buvusi viena garsiausių penktojo dešimtmečio Lietuvos krepšininkių iš sporto negavo nė cento, o dabar gyvena bute Vilniuje kartu su savo sūnaus šeima. „Špygą mes gaudavome, — atšovė paklausta, ar iš krepšinio būdavo įmanoma išgyventi. — Gavau tik krūvą diplomų. Net kamuolius kartais tekdavo pirkti iš savo lėšų. Tačiau ne pinigai tuomet rūpėjo. Žaisdama atidaviau visą dūšią, viską darydavau iš širdies.“ Didžiausiu apdovanojimu E. Karnilavičiūtė-Kulakauskienė laiko padėką, kurios sulaukė ne geriausiais karjeros metais, o prieš pusantrų metų. Iš Prezidento Valdo Adamkaus rankų buvusi krepšininkė 2008-ųjų vasarą gavo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių. „Daugiau nieko ir neturiu, išskyrus visokių, kaip sakau, lentų ir popierių. Gaudavau daug diplomų, o pasenusi sulaukiau ir rimtesnių apdovanojimų“, — teigė buvusi Lietuvos rinktinės žaidėja.

Paseno Kauno sporto halė, senatvės sulaukė ir jos gimimą mačiusi E. Karnilavičiūtė-Kulakauskienė. Tačiau krepšinis jos širdyje iki šiol užima tokią pačią svarbią vietą kaip ir tais laikais, kai sporto halė dar kvepėjo medžiu, o tarp gyvųjų tebebuvo dabar legendomis vadinami krepšininkai.

90 metų jubiliejų E. Karnilavičiūtė-Kulakauskienė pažymėjo kartu su kitomis krepšinio veteranėmis.

54 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Nuotr. iš knygos „Arvydas Sabonis“

knyga

Vienintelė knyga apie

A. Sabonį: nuo pirmųjų žingsnių iki 1988-ųjų

Legendinis krepšininkas anksti pajuto didelių pergalių skonį.

56 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

„Mūsų krepšinis“ toliau spausdina ištraukas iš 1988 metais išleistos Igorio Feino knygos „Arvydas Sabonis“. Šį kartą pradedame ketvirtąjį knygos skyrių, kuriame pasakojama apie pirmąsias legendinio krepšininko pergales tarptautinėje arenoje su Sovietų Sąjungos rinktine.

Tęsinys. Pradžia — 22 numeryje.

www.musukrepsinis.lt

IV skyrius Norų išsipildymas arba kaip šturmuojamos viršūnės Kad 1982 metais pakvietė į rinktinę ir nusivežė į Kolumbijoje vykusį pasaulio čempionatą, pats Arvydas nenustebo. Dar daugiau — manė galįs pasirodyti ne prasčiau už „senius“. Kai per rungtynes su Brazilija Arvydą visam kėliniui išleido į aikštę, jis pelnė 20 taškų. Su ta pačia Brazilija, su kuria šitiek vargs po ketverių metų! Sporte paradoksai yra įprasti.

Per kitus 1982-ųjų mačus jis tik keisdavo ką nors iš pagrindinių žaidėjų. Tiktai su šeimininkais žaidė visas rungtynes. Tačiau tai, aišku, buvo ne varžovai. Dar į savo dosjė galėjo įsirašyti finalinį kėlinį su amerikiečiais.

Publika jį pastebėjo, tačiau ypatingai neišskyrė. Kolumbijoje visų numylėtinis buvo V. Tkačenka. Jį užsienyje kažkodėl vertina labiau nei namie. Dar vienas paradoksas. Gal jis ten tikrai geriau žaidžia? Geriau, nes aikštėje praleidžia daugiau laiko — sunkiomis akimirkomis treneriai visada juo pasitiki. Kaip dabar A. Saboniu. Stebino jis ir savo išvaizda. Namie mes prie jo pripratome, o kitose šalyse jį mato rečiau ir šiuo žmogumi-kalnu kiekvieną kartą žavisi. A. Sabonis tarp kitų neišsiskyrė, o pagal ūgį buvo trečias — po V. Tkačenkos ir A. Belosteno.

Kaip vyko finalas, Arvydas nepamena. Žurnalistai ir aistruoliai jo keletą kartų prašė papasakoti apie rungtynes. Negalėjo.

Net sudėties nelabai prisimena: kažkas žaidė daugiau, kažkas — mažiau. Jis — mažai, V. Tkačenka — daug. V. Chomičiaus tikrai nebuvo. Jam po pusfinalio įkando kažkoks vietinis gyvis ir ištino koja, pakilo temperatūra.

Amerikiečiai mėgsta gudrauti. Per pirmąsias — nieko nelėmusias — rungtynes jie kovą tik imitavo. O finale ėmėsi darbo kaip reikiant, nuo pirmųjų minučių neatidavė iniciatyvos. Pasklido nuomonė, kad į čempionatą atvyko silpna amerikiečių rinktinė, todėl pergale didžiuotis neverta. Tačiau šešetas jos žaidėjų po to čempionato pasirašė kontraktus su NBA klubais, o Docas Riversas tapo vienu iš lygos žvaigždžių. Mūsų rinktinės senbuviai tvirtina, kad tokios stiprios JAV rinktinės dar niekada nebuvo įveikę.

A. Sabonis taip tvirtina iki šiol, nors su amerikiečiais jau žaidė į valias ir matė daug jų komandų — klubų ir rinktinių. Kai jam prieštaraujama, sakoma, kad „baimės akys didelės“ — varžovai atrodė stiprūs, nes pirmą kartą su jais susidūrė — Arvydas tokius argumentus piktai atmeta. Jis mano, kad su ta komanda galima lyginti tik 1985 metų universiadoje Kobėje žaidusią JAV rinktinę.

Beje, pasirengimą pasaulio čempionatui amerikiečiai tada pradėjo neregėtai — likus 4 mėnesiams iki kelionės į Kolumbiją. Už Atlanto keičiasi požiūris į pasaulio čempionatus, tą vėliau patvirtino ir Ispanijoje vykęs turnyras...

Pridėsiu, kad A. Sabonis, kai paprašiau išvardinti simbolinę visų metų, kai jis žaidžia, pasaulio rinktinę, į ją įtraukė save ir 4 krepšininkus būtent iš tos JAV rinktinės. O antrąjį penketą su-

knyga

„Kelyje pasitaikė V. Tkačenka.

Arvydėlis čiupo jį už juosmens, pabandė iškelti — kur ten...

Buvo dar silpnas, smulkus, o V. Tkačenka — 140 kg su trupučiu.

Tik kilstelėjo, tačiau kojos neišlaikė, abu griuvo ant grindų.

O ant jų — visi likusieji.“ formavo tokį: ispanas Juanas Antonio Corbalanas (arba S. Jeriominas), amerikiečiai D. Riversas ir Ralphas Sampsonas, brazilas Oscaras Schmidtas ir V. Chomičius...

Taigi, 17 metų A. Sabonis tapo pasaulio čempionu. Gimnastikai, stalo tenisui, plaukimui, šuoliams į vandenį tai būtų normalus reiškinys. Tačiau krepšiniui, tikrų vyrų žaidimui? Fenomenalus pasiekimas. Ir kažin, ar artimiausiu metu pakartojamas.

Jis pats akimirką, kai pasigirdo finalo pabaigą paskelbęs švilpukas, apie tai negalvojo. Visas rungtynes šaukęs taip, kad vos nenutraukė balso stygų (ir gerai, kad jam mažai leido žaisti, psichologiškai jis perdegė ant suolelio), jis šoko į aikštelę, kad ką nors iš vaikinų apkabintų, pabučiuotų, padėkotų. Kelyje pasitaikė V. Tkačenka. Arvydėlis čiupo jį už juosmens, pabandė iškelti — kur ten... Buvo dar silpnas, smulkus, o V. Tkačenka — 140 kg su trupučiu. Tik kilstelėjo, tačiau kojos neišlaikė, abu griuvo ant grindų. O ant jų — visi likusieji.

Visi džiaugėsi kaip vaikai. Ypač veteranai, tie, kurie apmaudžiai pralaimėjo prieš 4 metus Maniloje. V. Tkačenka taip trenkė kamuolį į grindis, kad tas atšokęs palubėje vos nesulaužė apšvietimo konstrukcijos. A. Myškinas, visada į visus žvelgęs iš aukšto, čiupo nuo suolelio dėl ištinusios kojos nepakilusį V. Chomičių, užsimetė ant nugaros ir, kad Valdas dalyvautų bendroje šventėje, tampė po visą aikštę. A. Sabonis, pagaliau išlindęs iš po kūnų krūvos, pribėgdavo tai prie vieno, tai prie kito, maišydamas lietuviškus ir rusiškus žodžius kažką šaukė, plekšnojo per prakaituotus pečius ir nugaras. O po to jie — trejetas lietuvių — atsargiai prilaikydami Valdą, džiaugdamiesi pergale tiesiog stovėjo ir tylėjo.

Tada A. Sabonio dar neįtraukė į pasaulio čempionato „All Stars“ ir net į geriausių žaidėjų dešimtuką. Pirmas ir paskutinis turnyras be po to tapusių įprastais jam įvertinimų. Tačiau specialistai tokio vidurio puolėjo atsiradimo pražiopsoti negalėjo.

Vienas garsiausių JAV trenerių Bobby Knightas iš karto pareiškė: „Su rusais kovoti bus labai sunku. Visa komanda gera, tačiau pamatysite, kokia ji taps jau po metų — A. Sabonis iš SSRS rinktinės padarys superkomandą.“ Tą patį Bogotoje kalbėjo Danas Petersonas. Šis amerikietis

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 57

knyga

seniai dirba su Europos komandomis, gerai pažįsta profesionalų krepšinį ir geriau už kitus Šiaurės Amerikos kolegas — sovietų krepšinį. Jis buvo bene pirmasis, pareiškęs, kad tokie krepšininkai dar nebuvo pasirodę net NBA. Avansu daug buvo pasakyta.

Dabar reikėjo pateisinti lūkesčius.

A. Sabonis kratėsi šių komplimentų. Jis žinojo tik tiek, kad jo svajonės pildosi: jis — „Žalgiryje“, jis — rinktinėje, jis — pasaulio čempionas. Ir toliau viskas eisis kaip per sviestą. Kad tik treneriai leistų daugiau žaisti. Tačiau A. Gomelskis neskubėjo. Jis mėgo, dažnai ignoruodamas kitų specialistų nuomonę, imti į komandą jaunus, dar visai nežinomus krepšininkus ir leisdavo jiems žaisti, tapti žvaigždėmis po truputį. Taip 1979-aisiais rinktinėje atsirado „Žalgiryje“ dar atsarginiu buvęs V. Chomičius. Taip atsirado A. Sabonis — be abejonių, fantastiškai talentingas, tačiau vis dar per jaunas. Ne iš karto savo vietą rinktinėje rado ir specialistus sužavėję A. Belovas ir V. Tkačenka. A. Sabonio debiutas buvo kur kas daugiau žadantis.

A. Gomelskis jam daug leido. Net daugiau negu senbuviams.

Vėliau Aleksandras Jakovlevičius prisipažins, kad iš pradžių norėjo uždrausti jaunuoliui visus tuos fokusus — perdavimus pro nugarą, tarp kojų, už galvos. Tačiau krepšinio vertintojo siela trenerio įsitikinimus nugalėjo. Toks talentas, kaip A. Sabonis, negalėjo palikti abejingo.

Galbūt tai ir leido jaunam vidurio puolėjui jau pačioje pradžioje taip įsibėgėti. Tikriausiai šiandien neturėtume tokio vidurio puolėjo, jei jam nebūtų leista žaisti taip, kaip jis mėgsta, jei jis būtų buvęs įspraustas į tradicinius vidurio puolėjo žaidimo elementus. „Seniai“ burbėjo, kai kas iš krepšinio vadų bandė vyriausiąjį trenerį spausti, bet jis savo požiūrį į A. Sabonį apgynė.

Jausdamas tokio autoritetingo krepšinio pasaulyje žmogaus pasitikėjimą, berniukas A. Sabonis toliau maudėsi žaidime, juo vien mėgaudamasis, nesilaikydamas dogmų. Tai buvo naudinga ir jam,

„Iš solidarumo net kartu žiūrėjau siaubo filmus. Drebu, bet žiūriu, kad ir Senam nebūtų taip baisu.“ Arvydas Sabonis ir komandai. 1983-aisiais A. Sabonis jau buvo Prancūzijoje vykusio Europos čempionato (mums, beje, nesėkmingo) „All Stars“ sąraše ir buvo pripažintas geriausiu turnyro vidurio puolėju. O 1984-aisiais pasaulis išsižiojo iš nuostabos. A. Sabonis atsiskleidė visu gražumu. Tai, ką anksčiau matė tik sovietų ir JAV (po atjaunintos SSRS rinktinės turnė 1982 metais) krepšinio gerbėjai, dabar pamatė absoliučiai visi.

1984-ųjų pavasarį Paryžiuje įvyko priešolimpinis turnyras.

Mums jis nebuvo itin svarbus, nes nebuvo jugoslavų ir italų, rimti varžovai buvo tik ispanai ir su pritempimu — prancūzai, vokiečiai

58 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

ir čekoslovakai. Tačiau turnyras vis tiek sutraukė didžiulę specialistų auditoriją. Krepšinio žinovai galėjo įvertinti A. Sabonio žaidimą ir jau nekantravo išvysti, be jokių abejonių, geriausių pasaulio vidurio puolėjų dvikovą. A. Sabonio ir amerikiečio, taip pat 213 cm ūgio, taip pat greito, šoklaus, techniško Patricko Ewingo.

Paryžiuje buvo priblokšti net tie specialistai, kurie A. Sabonį jau buvo matę. Čia išsisklaidė visos abejonės. Pavyzdžiui, Krešimiras Čosičius, vėliausiai pripažinęs A. Sabonio unikalumą, atsipeikėjo būtent Paryžiuje.

Tiesa, ten spindėjo ir V. Tkačenka. Kai paklausiau Arvydo, su kuriuo iš mūsų vidurio puolėjų jam patogiausia žaisti drauge, buvau tikras, kad išgirsiu A. Belosteno pavardę. Man atrodė, kad jie vienas kitą turėtų idealiai papildyti: abu minkšti, plastiški, judrūs, protingi... V. Tkačenka man nederėjo prie A. Sabonio žaidimo stiliaus. Todėl labai nustebau išgirdęs atsakymą: „Su Tkania...“.

Pastebėjęs mano sumišimą, Arvydas paaiškino: „Kai mes su Tkania dviese — u-uch...“ Ir viskas.

Tuo tikrai viskas pasakyta. Vėliau Arvydas prisipažins, kad tą turnyrą laiko sėkmingiausiu savo gyvenime, kad dar kartą taip žaidė tik kartą — 1985—1986 metų Europos čempionų taurės turnyre su Tel Avivo „Maccabi“. Jis iki šiol nesupranta, kas buvo kitaip Paryžiuje ir Briuselyje. Sekėsi viskas. Tai buvo tikros įkvėpimo akimirkos. Tiesa, Briuselyje Arvydas beveik vienas sutriuškino „Maccabi“ — stiprią, tituluotą komandą. O Paryžiuje puikiai žaidė visi. Ekspertų, tuo metu dar nežinojusių, kad nedalyvausime Los Andželo olimpinėse žaidynėse, nuomone, mums tada buvo nebaisūs jokie varžovai, net amerikiečiai.

Priešolimpinis turnyras nebuvo pilnavertis SSRS rinktinės jėgų patikrinimas, bet vis tiek pritemdė amerikiečių pergalę olimpiniame turnyre. Los Andžele šeimininkų komanda tikrai buvo puiki. Ją puošė P. Ewingas, dėl kurio po žaidynių tarp NBA klubų prasidėjo tikra kova. Tvirtinama, kad JAV universitetuose nebuvo tokio vidurio puolėjo nuo Lewiso Alcindoro (vėliau pasivadinusio Kareemu Abdul-Jabbaru) laikų. Būtent P. Ewingui atiteko geriausiam sezono pasaulio krepšininkui skiriamas Auksinis krepšys, A. Sabonis gavo sidabrinį. Tačiau net balsavusieji už P. Ewingą pažymėjo, kad amerikietis šio prizo, be abejo, vertas, į olimpinių žaidynių rezultatus nekreipti dėmesio negalima, bet A. Sabonio neatvykimas į Los Andželą neleidžia vienareikšmiškai vertinti balsavimo rezultatų. Taip pat pasisakė net pats P. Ewingas, matęs Arvydą 1982-ųjų turnė ir priešolimpiniame turnyre, kuris buvo transliuojamas JAV (neregėtas atvejis!)...

Kai tapo aišku, kad sovietų olimpiečių nebus Los Andžele, žurnalas „Sports Illustrated“ išspausdino didelį straipsnį, kuriame buvo lyginamos JAV ir SSRS krepšininkų galimybės nugalėti, jei jos vis dėlto susitiktų olimpinėse žaidynėse.

Autorius svarstė taip: „JAV turi daug puikių meistrų, galime suburti dešimtį beveik lygiaverčių rinktinių. O rusai? Ar jie turi ką priešpastatyti Michaelui Jordanui? Chrisui Mullinui? Be abejonių... Sovietų komandoje yra 7 gynėjai, galintys atlaikyti kietą

knyga

www.musukrepsinis.lt

draugai, nenumatę savo vidurio puolėjo veiksmo. A. Sabonis — šachmatininkas krepšinio aikštėje. Jam šis palyginimas nepatinka, nes šachmatų nemėgsta ir kartu su R. Kurtinaičiu jų nelaiko sporto šaka: „Koks čia sportas? Sėdi prie stalo, kalbasi, kavutę geria...“ Arvydas puikiai supranta žaidimą, numato daug ėjimų į priekį. Ne visi gali taip suprasti kombinacijas. Todėl ir pasitaiko klaidų. Tiesa, jų būna vis mažiau, o netikėtumų ir grožio — vis daugiau. Tuo jis visus ir pavergė...

Vietoje olimpinių žaidynių mūsų vaikinų laukė tarptautinis turnyras Maskvoje „Draugystė 84“. Tai nebuvo rimtas išbandymas, tačiau rezultatai lyg išprognozavo 1985 metų Europos čempionato baigtį: čempionais tapo sovietų krepšininkai, sidabras atiteko čekoslovakams.

Tie nedaugelis amerikiečių žurnalistų, kurie matė ir Los Andželo olimpines žaidynes, ir turnyrą „Draugystė 84“, tvirtino, kad A. Sabonis būtų užtemdęs olimpiečius, Los Andžele jam nebūtų buvę lygių. Tiesa, reikia pripažinti, kad Arvydo varžovai buvo daug silpnesni nei P. Ewingo...

A. Sabonis žaidė labai gerai ir todėl, kad tada dar neskirstė varžovų į stiprius ir silpnus. Nors Maskvoje mūsų komandai niekas neprilygo, Arvydas žaidė taip, lyg būtų kovojęs su geriausiais pasaulio krepšininkais. Savo puikų žaidimą jis aiškino tuo, kad per tokias rungtynes gali išbandyti naujoves nebijodamas suklysti. Galima rizikuoti, neįsitempti, o tada daug kas išeina. Jam pavykdavo viskas. Žiūrėti A. Sabonio ėjo taip, kaip einama į teatrą: siužetas seniai žinomas, visi puikiai žino, kuo baigsis istorija, bet vis tiek eina, kad išvystų mėgstamo aktoriaus vaidybą. A. Sabonis sporto varžybas pavertė puikiu spektakliu.

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

spaudimą, idealiai valdyti kamuolį, o svarbiausia — taikliai mesti iš toli. Tie metimai — pavojingiausias rusų ginklas. Kas iš to septyneto bebūtų žaidęs Los Andžele, mūsų žaidėjams būtų buvę sunku įveikti S. Jeriomino, V. Valterio, V. Chomičiaus, R. Kurtinaičio, H. Endeno, I. Miglinieko ir Š. Marčiulionio gynybą.

Ką jie būtų pastatę prieš tokius mūsų žaidėjus kaip Samas Perkinsas ir Waymanas Tisdale‘as, kurį kartu su P. Ewingu laikome talentingiausiais jaunais JAV krepšininkais? Dauguma sovietų puolėjų taip pat yra jauni, o veteranai ne tik patyrę, bet ir gudrūs, techniški, šaltakraujiški, taiklūs.

O su kuo susidurtų P. Ewingas ir Janas Koncakas — vidurio puolėjai, turintys tapti tikromis žvaigždėmis? 3 sovietų aukštaūgių centimetrai leidžia jiems užkirsti kelius savojo krepšio link ir šeimininkauti net ne antrajame, o trečiajame aukšte. Nenuvargstančio Vlado 220 cm, elegantiško, išmintingo A. Belosteno 214 cm ir A. Sabonio 218 cm kalba patys už save. A. Sabonis, kurį JAV publika matė prieš pusantrų metų, be abejonių, yra geriausias pasaulio krepšininkas. 19-metis pribloškia taip, kaip visada pribloškia išskirtiniai reiškiniai. Kaip gaila, kad nepamatysime, ko yra vertas P. Ewingas, kovodamas su tokiu stebuklingu žaidėju!

Lygos treneriai iš apmaudo tikriausiai graužia nagus, kad negali gauti tokio vidurio puolėjo...“ O D. Petersonas, 13 metų dirbęs Europos klubuose, apie 1984 metų SSRS rinktinę pasisakė taip: „Kažkada mes prieš juos galėjome laimėti dėl didesnio greičio ir veiksmų koordinavimo. Šiandien rusai žaidžia taip linksmai, užsivedę, su tokiu malonumu, kokį žaisdami jaučia moksleiviai. Kitaip sakant, jie žaidžia kaip geriausi JAV profesionalai. O savo temperamentu, troškimu žaisti visus užveda A. Sabonis...“ Kalbėta, kad Arvydas gana uždaras. Prieš čempionatą Kolumbijoje jam dar buvo sunku su visais rasti bendrą kalbą, juk iki to laiko jis rinktinėje praleido tik keletą mėnesių. Stengėsi nuolat būti su S. Jovaiša, gyveno su juo viename kambaryje, vykdė visus Sergejaus pageidavimus. „Iš solidarumo net kartu žiūrėjau siaubo filmus, — juokdamasis prisimena Arvydas. — Drebu, bet žiūriu, kad ir Senam nebūtų taip baisu.“ Režimas buvo griežtas, ant durų buvo kabinamas užrašas: „Nuo 14.00 iki 16.00 įeiti draudžiama. Mes ilsimės“. Su kitais vaikinais jis tada tikrai mažiau bendravo. Tačiau priešolimpiniame turnyre A. Sabonis pasirodė visai kitoks — atviras, bendraujantis.

Nors rezultatyviausias buvo V. Tkačenka, turnyro herojumi tapo jis. Taip ir tekdavo susimąstyti. Arvydas nepririštas prie konkrečios vietos, aikštėje gali būti bet kur ir visur atnešti naudos. Tad jų tandeme taškus turi rinkti V. Tkačenka, o Arvydas — jam perduoti kamuolį.

Kartais A. Sabonis perduoda kamuolį taip netikėtai, kad jo nesupranta net komandos draugai. Anksčiau A. Saboniui už tai priekaištaudavo, vėliau nustojo. Anksčiau atrodė, kad A. Sabonis suklydo, o dabar matyti, kad neteisūs yra komandos

A. Sabonis žiūrovus į arenas traukė lyg magnetas.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 59

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Krepsinio treneriu asociacija

Naujas žvilgsnis į pramankštą krepšinyje E. Kandratavičius teigia, kad pasirinkus dinaminę pramankštą galima rasti atsakymą į klausimus, kaip pagerinti krepšininko pasirodymą treniruotėje ar rungtynių metu, kaip išvengti nepageidaujamų traumų.

60 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Krepsinio treneriu asociacija

www.musukrepsinis.lt

Evaldas Kandratavičius

„Kaip pagerinti krepšininko pasirodymą treniruotėje ar rungtynių metu ir kaip padėti jam išvengti nepageidaujamų traumų? Kaip surasti būdą, galintį prieš treniruotę ar rungtynes padidinti krepšininko vikrumą, galingumą ir jėgą? Šie klausimai aktualūs krepšinio ir fizinio rengimo treneriams. Esu įsitikinęs, kad rasti atsakymus į juos paprasta — tereikia atsigręžti į funkcionalią pramankštą“, — įsitikinęs Lietuvos vyrų rinktinės ir Maskvos „Dinamo“ komandos fizinio rengimo treneris dr. Evaldas Kandratavičius.

Nors pramankšta atliekama prieš kiekvieną treniruotę ir rungtynes, krepšinio ir fizinio rengimo treneriai jai ne visada skiria pakankamai dėmesio. Pramankšta — tai tiltas tarp krepšininko kasdieninės veiklos ir treniruotės ar rungtynių, tačiau šiandien dažnai vis dar teigiama, kad svarbiausias jos tikslas yra padidinti kūno temperatūrą ir suaktyvinti širdies veiklą. Dauguma trenerių mano, kad pramankštai svarbiausi tempimo pratimai, nes jie apsaugą nuo galimų traumų. Būtent taip suvokiama pramankšta trenerius klaidina vertinant jos svarbą treniruočių procesui. Iš tikrųjų pramankštos reikšmė yra daug didesnė nei manoma: pagrindinis fiziologinis jos uždavinys — suaktyvinti nervų sistemą, kuri skatintų nervinių impulsų veiklą ir tokiu būdu parengtų atramos-judėjimo sistemą atlikti intensyvius ir sudėtingus pratimus.

Deja, vis dar egzistuojant neteisingam požiūriui į pramankštos reikšmę, ją atliekant atsiranda ir esminių klaidų. Daug metų treneriai naudoja visiems įprastą pramankštos formą (bėgimą, bėgimą varantis kamuolį, įvairius judriuosius žaidimus, pasibaigiančius statiniais tempimo pratimais), tačiau šiandien iškyla klausimas, ar tokia pramankšta yra efektyvi, ar ji padeda ruošiant atletą tolimesniam treniruotės darbui? O galbūt yra kitokių pramankštos formų?

Norint atsakyti į šiuos klausimus, pirmiausia būtina suprasti, kad pramankšta — tai sudedamoji treniruočių proceso dalis, jokiu būdu neatsietina nuo pagrindinės treniruotės dalies. Pramankšta prieš kiekvieną treniruotę turi būti kruopščiai suplanuota, atsižvelgta į veiklą pagrindinės dalies metu.

Taigi skirtingose treniruotėse neturime apsiriboti tuo pačiu pramankštos turiniu.

Sakysite, kad visa tai skamba keistokai, juk pramankšta — paprastas procesas. Būtent taip mąstydami dažniausiai ir klystame.

Pirmiausia turime suvokti, kad pramankšta mus įveda į treniruotę. Atsižvelgus į tai, pramankšta turi būti įvairi ir pritaikyta prie skirtingos veiklos treniruočių metu. Pavyzdžiui, netikslinga daryti tokius pačius pramankštos pratimus prieš darbą treniruoklių salėje ir prieš treniruotę krepšinio aikštelė-

je, prieš intensyvią grupinės taktikos treniruotę ir prieš treniruotę, skirtą metimams.

Pramankšta bus pilnavertė ir efektyvi, kitaip tariant, funkcionali tik tada, kai ji pilnai atitiks treniruotės tikslus. Be to, pramankšta turi būti ne pasyvi, statinė, o aktyvi, dinaminė. Ji ne tik turi padidinti širdies plakimo dažnį, pakelti raumenų temperatūrą, bet ir suaktyvinti nervų sistemą, kuri kontroliuoja ir duoda komandas visam kūnui. Viso to mes galime pasiekti pasirinkę nuoseklius, tinkamo ritmo pramankštos pratimus. Svarbu tai, kad pramankšta turi būti saugi, t. y. pratimai, atliekami pramankštos metu, neturi sukelti papildomo streso atramos-judėjimo sistemai (sąnariams, raiščiams, sausgyslėms, raumenims).

Pirmoji dalis Nuo ko turėtume pradėti krepšininko pramankštą arba koks turėtų būti pirmasis žingsnis. Pramankštą reikėtų pradėti pratimais, skirtais gerinti sąnarių paslankumą. Šių pratimų nauda akivaizdi, nes jie skatina sąnario lubrikaciją ir skysčio išsiskyrimą iš sąnario tepalinio maišelio, užtikrina tolygų jo pasiskirstymą. Pakankamas ir tolygus skysčio pasiskirstymas po sąnarį apsaugo jį nuo nereikalingo „sauso“ kremzlės trynimosi ir tokiu būdu paruošia sąnarį tolimesniems sudėtingesniems pratimams. Galiu pabrėžti šių pratimų svarbą, kadangi esu įsitikinęs jų efektyvumu. Juk, kaip jau minėjau anksčiau, pramankšta — tai tiltas tarp krepšininko kasdieninės veiklos ir treniruotės. Pabandykite įsivaizduoti: po nakties ar pietų miego krepšininkas sėda į automobilį ar komandos autobusą ir važiuoja į sporto salę. Visa tai vyksta gana pasyviu režimu, todėl nieko keisto, kad sąnariuose dažnai jaučiamas sąstingis. Prasidėjus treniruotei, t. y. pramankštai, šiam krepšininkui dažniausiai skiriamas pratimas — bėgimas varantis kamuolį su metimu iš po krepšio (arba bėgimas varantis kamuolį su metimu pašokant). Ar šie pratimai tikrai yra mano minėtojo „tilto“ pradžia?

Mano manymu — ne. Tyrimais jau seniai įrodyta, kad bėgimas neigiamai veikia kojų sąnarius, todėl netgi bėgimas ristele nėra pats geriausias būdas pradėti pramankštą.

Žinoma, galima teigti, kad po keleto bėgimo žingsnių sąnario skystis pasiskirstys tolygiai ir efektyviai apsaugos sąnario kremzles, tačiau mano įsitikinimu, šie pirmieji bėgimo žingsiniai ir yra patys „blogiausi“ bei labiausiai žalojantys. Įsivaizduokite, kad šis procesas vyksta kiekvieną treniruotę, o neretai ir du kartus per dieną. Taigi galime nesunkiai suskaičiuoti, kiek kartų per savaitę, mėnesį, metus sąnarys yra veikiamas neigiamų veiksnių. Ir tai viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų pradedant pramankštą. O gal sakysite, kad tokių pratimų pramankštos pradžioje niekas jau nebeskiria! Deja, vos prieš kelias savaites visa tai pastebėjau poroje komandų.

Labai gaila, tačiau kol komandoje žaidžia jauni krepšininkai, treneriai apie tai, kaip teisingai pradėti pramankštą, nesusimąsto, nes sąnarių problemos dažniausiai išryškėja sportinės karjeros pabaigoje. Treneris privalo tai suprasti ir nuo pat pirmųjų savo treniruočių visais įmanomais būdais stengtis tausoti krepšininko sveikatą.

Taigi kokie pratimai galėtų būti naudingi pramankštos pradžioje? Turbūt tinkamiausia būtų juos tiesiog pavadinti judesiais, kadangi tai yra natūralūs, paprasti motoriniai sąnarių veiksmai, atliekami be jokio papildomo pasipriešinimo ir krūvio. Atliekant šiuos judesius svarbiausia laikytis negreito, vienodo ritmo.

Būtina suprasti, kad tai nėra tempimo pratimai, todėl atletas neturi jausti jokio diskomforto raumenyse ar sąnaryje. Judesiai turi atitikti sąnario judėjimo fiziologinę kryptį, t. y. atliekamas judesys neturi būti neįprastas sąnariui. Dažniausiai pratimai atliekami stovint vietoje, vengiant papildomo amortizuojančio streso. Rekomenduojama kiekviena kryptimi atlikti po 8—10 judesių. Vieni iš paprasčiausių tokių pratimų pavyzdžių — rankų sukimas ties pečių sąnariais, liemens sukimas į šonus, kojos lenkimas ir tiesimas ties dubens sąnariu, kelių lenkimas ir tiesimas, pritūpimai, čiurnos lenkimas ir tiesimas ir kt. Labai svarbu nepamiršti šių pratimų paskirties ir uždavinių, atliekant judesius vengti per didelės amplitudės.

Pirmoji pramankštos dalis trunka 2—3 minutes, todėl treniruotės ji tikrai nepailgina. Be to, šis etapas skirtas pasirengti antrajai pramankštos daliai, yra labai naudingas,

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 61

Krepsinio treneriu asociacija

ir žaidėjai, jausdami teigiamą poveikį, paprastus jo pratimus mielai atlieka.

Antroji dalis Kaip turime mankštintis toliau arba koks turėtų būti antrasis žingsnis. Atlikus sąnarių paslankumo pratimus ir paruošus sąnarius tolimesnei veiklai, galima saugiai pradėti antrąjį pramankštos etapą. Jeigu vis dar prisimenate pavyzdį apie „tiltą“, įsivaizduokite, kad priėjome tilto vidurį. Šioje pramankštos dalyje svarbu pakelti kūno temperatūrą, t. y. sušildyti kūną ir suaktyvinti nervų sistemą. Teisingai atlikta pramankšta gali pakelti kūno temperatūrą 1—2 laipsniais, o kaip rodo moksliniai tyrimai, padidėjusi temperatūra daro teigiamą poveikį sausgyslių, raumenų funkcijoms ir širdies kraujagyslių sistemai: 1.

Sušilęs raumuo gali susitraukti ir atsipalaiduoti daug greičiau, todėl padidėja raumens susitraukimo galingumas, pagerėja su juo susijusi veikla. Tai reiškia, kad pramankštos metu pakilusi raumenų temperatūra gali turėti teigiamos įtakos šuolio aukščiui, bėgimo greičiui. Vadinasi, galima teigti, kad padidėjusi raumenų temperatūra teigiamai veikia žaidėjo fizines ypatybes.

2.

Sušilęs raumuo tampa elastingesnis, nes temperatūra gerina raumenų tąsumą, mažina klampumą, didina galimybę mažiau įsitempti. Pakilus raumens temperatūrai, kolageninis audinys, kuris yra raumenų elastinių komponentų sudedamoji dalis, gali labiau išsitempti. Vadinasi, dėl pramankštos metu padidėjusios kūno temperatūros sumažėja rizika patempti raumenis ar sausgysles.

3.

Sušilusio raumens kraujagyslės išsiplečia, todėl sumažėja pasipriešinimas pratekančiam kraujui, o tai sumažina krūvį, tenkantį širdžiai.

4.

Temperatūra teigiamai veikia sausgyslių elastingumą, dėl kurio padidėja sąnarių paslankumas. Tai lemia, kad žaidėjas gali saugiai atlikti didesnės amplitudės judesius.

Kaip jau minėta, antrosios pramankštos dalies metu svarbu ne tik pakelti kūno temperatūrą, bet ir suaktyvinti nervų sistemą.

Būtent ši pramankštos stadija gali pagerinti žaidėjo sportinės veiklos kokybę treniruotės ar rungtynių metu ir sumažinti traumų riziką. Taigi dabar belieka išsiaiškinti, kaip efektyviau tai padaryti, kokius pratimus parinkti.

Organizmo temperatūrą galima padidinti ir atliekant visai paprastus pratimus (pavyzdžiui, bėgimo, veloergometro (dviračio) mynimo), ir taikant pasyvaus raumenų šildymo

62 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

metodą. Tačiau siekiant kuo efektyviau suaktyvinti nervų sistemą to neužtenka (ypač krepšininkų atveju). Todėl šioje pramankštos dalyje svarbu žaidėjams skirti pratimus, artimus krepšininko veiklai (pavyzdžiui, bėgimas pirmyn, bėgimas pirmyn sustojant abiem arba viena koja, bėgimas atbulomis, bėgimas atbulomis sustojant abiem arba viena koja, bėgimas keičiant kryptį, judėjimas pristatomu žingsniu įvairiomis kryptimis, šuoliukai įvairiomis kryptimis, kojų darbas, pusiausvyros laikymas). Savo pramankštos metu aš dažnai naudoju nervų sistemą aktyvinančius pratimus, atliekamus su „vikrumo kopetėlėmis“, kadangi jie turi didelį koordonacijos indeksą. Šio tipo pratimus treneriai paprastai skiria 100 proc. intensyvumu pagrindinėje treniruotės dalyje, tačiau raumenys suaktyvėja net ir dirbant 50 proc. intensyvumu: tokiu būdu užtikrinama pakankama kojų, kirkšnies raumenų ir čiurnų pramankšta. Svarbu paminėti, kad šioje pramankštos dalyje jokiu būdu netinka judrieji žaidimai, kadangi jų metu žaidėją užvaldo emocijos, nors kūnas dar nėra pasirengęs atlikti kai kuriuos judesius. Vis dėlto dauguma trenerių mėgsta pramankštai skirti judrius žaidimus, nereikalaujančius papildomo pasiruošimo, nors turėtume suprasti, kad pramankšta reikalinga ruošiantis žaisti, o ne žaidimai — siekiant apšilti. Svarbu paminėti, kad be judriųjų žaidimų pramankštai taip pat netinka pratimai, galintys išprovokuoti nekontroliuojamą judesį (pavyzdžiui, technikos pratimai, atliekami su kamuoliu dviese ar trise).

Netiksliai ir blogai atliktas kamuolio perdavimas gali išprovokuoti gaudančiojo judesį, kuriam jo kūnas dar nėra pasiruošęs. Toks judesys gali sukelti raumens mikropatempimą, kuris vėliau gali tapti rimtesnės traumos priežastimi. Taigi, jeigu nusprendėte naudoti technikos elementus, būtina parinkti saugius ir lengvai kontroliuojamus pratimus, už kurių atlikimą yra atsakingas pats atliekantysis.

Antroji pramankštos dalis gali užtrukti 5—10 minučių, priklausomai nuo pagrindinės treniruotės dalies uždavinių. Siekiant, kad ši pramankštos dalis būtų funkcionalesnė, jos turinys turi būti keičiamas atsižvelgiant į būsimą treniruotę. Pateiksiu jums keletą šios dalies pavyzdžių. Sakykime, ryte turite treniruotę, kurios pirmojoje dalyje esate suplanavę darbą treniruoklių salėje, o antrojoje — metimus ir individualią techniką. Atsižvelgdami į tai, pramankštą pradėkite sąnarių paslankumą gerinančiais pratimais. Kadangi pagrindinė treniruotės dalis prasidės kilnojant svarmenis, pasirinkite pratimus, kurie sušildys ir aktyvuos pilvo ir nugaros raumenis. Pirmiausia pratimus atlikite vienoje judėjimo plokštumoje, vėliau

įtraukite naujų pratimų, palaipsniui didindami kūno judėjimo plokštumų skaičių. Tai gali būti pratimai be inventoriaus, pratimai su kimštiniais kamuoliais, gumomis. Tokio pobūdžio veikla aktyvuos ir stabilizuos juosmens raumenis, kurie yra visų atliekamų judesių pagrindas. Šių pratimų efektyvumas prieš minėtą treniruotę yra daug didesnis nei paprasto bėgimo ar dviračio mynimo (ypač jeigu treniruoklių salėje atliekate kompleksinius pratimus). Reikia atkreipti dėmesį, kad pratimus pilvo ir nugaros raumenims lavinti treneriai labai dažnai skiria treniruotės pabaigoje, tačiau juos atlikus treniruotės pradžioje (pramankštos metu), žaidėjas galėtų daug efektyviau judėti aikštelėje, o taip pat išvengtų traumų.

Kitas antrosios pramankštos dalies pavyzdys — krepšinio treniruotė, kurioje dėmesys skiriamas asmeninei ir komandinei gynybai.

Prieš tokią treniruotę labai svarbu tinkamai paruošti žaidėjo kojas. Tokiu atveju pramankštą rekomenduojama pradėti sąnarių paslankumą gerinančiais pratimais, o po to atlikti pratimus su „vikrumo kopetėlėmis“.

Kaip jau minėta, pratimų intensyvumas neturi būti maksimalus.

Aptarę antrąją pramankštos dalį ir išanalizavę pavyzdžius, pakalbėkime apie baigiamąjį pramankštos etapą.

Trečioji dalis Kaip turime pabaigti pramankštą arba koks turi būti trečiasis jos žingsnis. Dauguma trenerių žaidėjams skirtą pramankštą pabaigia gana seniai praktikuojamu statiniu tempimu — keletą minučių aktyviai judėję žaidėjai sėdasi ant parketo ir atlieka tempimo pratimus. Statiniai tempimo pratimai sportininkams skiriami, siekiant pagerinti jų pasirodymą ir sportinės veiklos metu padėti išvengti traumų. Dar ir šiandien dažnai jaučiamas didelis susižavėjimas statiniu tempimu, jis neretai net sutapatinamas su pramankšta, t. y. daugelio trenerių suvokimu, atlikti pramankštą reiškia atlikti statinius tempimo pratimus. Tačiau literatūros šaltiniai teigia, kad pramankštos metu naudojamų statinių tempimo pratimų efektyvumas nėra moksliškai pagrįstas. Pasirodo, kad statinis tempimas gali turėti neigiamą poveikį atleto pasirodymui ir visiškai negarantuoja, kad sportinės veiklos metu nebus patirta trauma. Statiniai tempimo pratimai, atliekami prieš sportinę veiklą, neigiamai veikia raumenų susitraukimo greitį, galingumą ir jėgą. Naujausi tyrimai rodo, kad, praėjus vienai valandai po statinio tempimo, raumenų jėga išlieka sumažėjusi net 9 proc., taip pat sumažėja ir ekscentrinė jėga. Vadinasi,

www.musukrepsinis.lt

dėl to lėčiau startuojama, žemiau šokama.

Pasirodo, labiau „ištampytam“ raumeniui patempti ar nutraukti užtenka kur kas mažesnės jėgos, negu standžiam. Ir tai todėl, kad intensyvus ir ilgai trunkantis raumens tempimas suardo raumens skersinių tiltelių stipriąsias jungtis, raumenį atpalaiduoja, gali pažeisti kontraktilines struktūras, sumažina galimybę rekrutuoti raumens skaidulas, o slopindamas nervų sistemą sumažina raumens aktyvumą. Taigi pasirodo, kad rodikliai, kuriuos siekiame pagerinti, atlikus statinius tempimo pratimus gali būti net pabloginti. Todėl galima teigti, kad statinio raumenų tempimo pratimus atlikinėti prieš greitumą, šoklumą ir jėgą lavinančią treniruotę nėra tikslinga ir efektyvu. Vadinasi, senosios, visiems įprastos pramankštos baigiamoji dalis tikrai nėra reikalingas tiltas, galintis efektyviai sujungti žaidėjo kasdienybę su treniruote ar rungtynėmis.

Atsižvelgus į pastaruoju metu literatūroje pateikiamus argumentus apie statinio raumenų tempimo neigiamą poveikį, ruošiant atletą treniruotei ar rungtynėms, buvo pradėtas taikyti alternatyvus metodas — dinaminis raumenų tempimas. Dauguma fizinio rengimo trenerių jau spėjo įsitikinti šio metodo efektyvumu ir funkcionalumu.

Dinaminis raumenų tempimas susideda iš funkcionalumu (naudingumu) pagrįstų pratimų, kurie atitinka specifinius sporto šakos (mūsų atveju — krepšinio) judesius ir kuriuos atliekant atleto kūnas yra paruošiamas pagrindinei veiklai. Labai svarbu dinaminio raumenų tempimo nesumaišyti su balistiniu tempimu. Dinaminiam tempimui būdingi pratimai, kurie atliekami iki judesį limituojančios ribos, o balistinis raumens tempimas šią ribą peržengia.

Literatūros šaltiniuose teigiama, kad statinio tempimo pratimai lavina statinį lankstumą, o dinaminio tempimo — dinaminį lankstumą. Todėl prieš dinaminę veiklą atlikti statinio tempimo pratimus nėra prasminga. Tinkamai atlikus dinaminį tempimą, sąnariai ir raumenys specifiniams judesiams paruošiami tinkamiau nei atliekant statinio tempimo pratimus, nes aktyvus judėjimas padidina organizmo ir raumenų temperatūrą, raumenų elastingumą, aktyvuoja nervų sistemą ir sumažina traumos rizikos laipsnį. Labai svarbu tai, kad dinaminis tempimas ne tik veikia dirbančius raumenis, bet ir padidina sąnarių amplitudę. Kadangi jis atliekamas judant, kūnas ir raumenys viso proceso metu išlieka įšilę, o atliekant statinį raumenų tempimą, t. y. 10—15 minučių sėdint ir tempiantis, kūnas ir raumenys gana greitai atvėsta iki pradinio temperatūros lygio, buvusio prieš pramankštą.

Krepsinio treneriu asociacija

Sudarant dinaminio raumenų tempimo pratimų planą, rekomenduotina parinkti pratimus, skirtus pagrindinėms raumenų grupėms, o po to, esant poreikiui, ir papildomus pratimus atskiroms raumenų grupėms.

Pratimų skaičius kiekvienai raumenų grupei turi būti vienodas. Atkreipkite dėmesį, kad statinis tempimas nepasižymi pratimų įvairove, o dinaminio tempimo pratimų derinių gali būti tiek, kiek patys sugalvosite. Atsižvelgę į treniruotės tipą ir keliamus uždavinius, atskiroms treniruotėms galite sukurti skirtingus dinaminio tempimo pratimus ar jų derinius — tai tik paįvairins jūsų treniruotes, jos nebus nuobodžios.

apkrovimu. Pramankštos metu labai svarbi apranga — esant šaltai aplinkai tinkama apranga gali pagreitinti kūno sušilimą ir pailginti jo efektą, nes, kaip jau minėta, vienas iš pramankštos uždavinių — pakelti kūno temperatūrą. Pramankšta turi būti aktyvi.

Tai reiškia, kad ji turi susidėti ne iš statinių, o iš aktyvių dinaminių judesių. Intensyvumas turi augti palaipsniui, pramankštai įsiliejant į pagrindinę treniruotės dalį. Pramankštos metu dėmesys turi būti skiriamas ne statiniam lankstumui, bet pratimams, gerinantiems sąnarių paslankumą. Lankstumas turėtų būti lavinamas kaip atskira savybė, todėl tai geriau daryti po treniruotės.

Dinaminio tempimo pratimus sunku aprašyti, kadangi dauguma jų yra kompleksiniai ir neturi vieno pavadinimo, tačiau vieni iš paprasčiausių gali būti rankų ir kojų mostai įvairiomis kryptimis, įtūpstai visose judesio plokštumose, pritūpimai, įvairūs kūno pasisukimai ir daugelis kitų. Reikia pabrėžti, kad baigiamoji atliekamo judesio fazė, kai raumuo yra labiausiai ištemptas, turėtų trukti vos 1—2 sekundes.

Trumpai apibendrinant straipsnį reikėtų pasakyti, kad krepšininkų treniravimo metodikoje egzistuoja naujas pramankštos būdas — dinaminė pramankšta. Šis pramankštos tipas yra daug efektyvesnis už senąjį ir jau kurį laiką sėkmingai taikomas praktikoje.

Būtent dinaminė pramankšta gali padėti rasti atsakymą į klausimus, kaip pagerinti krepšininko pasirodymą treniruotės ar rungtynių metu, kaip išvengti nepageidaujamų traumų. Siekiant, kad dinaminė pramankšta būtų naudinga, būtina nepamiršti, kad tai yra viena iš svarbiausių kiekvienos treniruotės dalių. Todėl jai rengiantis privalu skirti tiek dėmesio, kiek ir planuojant pačią treniruotę. Tinkamai suplanuota ir funkcionali pramankšta taps žaidėjo gero pasirodymo pagrindu. Deja, dauguma trenerių vis dar nesuvokia tikrosios pramankštos naudos, todėl planuodami treniruotę jai skiria mažai laiko ir dėmesio. Nors ir pramankštos reikšmę suprantantys treneriai neretai naudoja senąją įprastą pramankštos formą. Tikiuosi, kad šis straipsnis padės atkreipti dėmesį į pramankštos naudą, paskatins trenerius taikyti funkcionalios dinaminės pramankštos metodą. Tiesa, reikia pripažinti, kad senuosius pramankštos įpročius keičiant naujais neišvengiamai kils tam tikrų problemų, susijusių su žaidėjų požiūriu į per daugelį metų susiformavusio režimo kaitą. Suprantama, kad žaidėjai, kurie jau daugelį metų atlieka statinio tempimo pratimus ir tiki jų nauda, ne iš karto atsisakys keisti įprastą tvarką, tačiau ir mes, treneriai, ir patys žaidėjai turime suprasti, kad tai — tik įprotis ir šiuo atveju jis yra ne visai geras. Todėl, mano nuomone, mokant pramankštos ir formuojant tinkamus pramankštos įpročius, didelė atsakomybė tenka treneriams, dirbantiems su vaikais ir jaunimu.

Trečioji pramankštos dalis, priklausomai nuo keliamų uždavinių, trunka 5—10 minučių. Šiuo baigiamuoju pramankštos etapu sportininkas yra parengiamas pagrindinei treniruotės daliai ar varžyboms, įvedamas į jas.

Objektyviai vertinant statinį ir dinaminį raumenų tempimą reikėtų paminėti, kad treniruočių procesui yra svarbūs abu tempimo metodai, tačiau kiekvienas iš jų turėtų būti siejamas su tam tikru treniruotės etapu.

Dinaminis tempimas yra tinkamesnis pramankštai, o statinio tempimo pratimai gali būti atliekami treniruotės pabaigoje — siekiant atpalaiduoti raumenis arba tais atvejais, kai reikia padidinti maksimalią judesio amplitudę (lavinamasis tempimo metodas).

Todėl treniruočių metu patartina naudoti abu tempimo metodus, tačiau būtina parinkti jiems tinkamą laiką.

Apibendrinimas Apibendrinant tris dinaminės pramankštos atlikimo etapus ir metodiką reikėtų pasakyti, kad visa pramankšta gali trukti nuo 10 iki 30 minučių. Jos trukmė priklauso nuo pagrindinės treniruotės dalies uždavinių. Jeigu mankštinamės dieną po rungtynių siekdami atgauti jėgas arba jeigu pagrindinės treniruotės dalies metu lavinsime ištvermę, pramankšta gali būti ilgesnė ir be pertraukų,.

Trumpesnė pramankšta su pertraukomis rekomenduojama prieš treniruotę, kurios metu bus atliekami sprintai, šuoliai ar kita veikla, susijusi su dideliu nervų sistemos

Tikiuosi, kad mano noras perteikti jums savo žinias ir patirtį bus naudingas treneriams, kurie ieško funkcionalaus (efektyvaus) kelio, vedančio į sėkmę. Sėkmės jūsų darbuose!

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 63

statistiKa

Lietuvos krepšinio skaičiai „Mūsų krepšinis“ pristato visus šio sezono nacionalinių čempionatų rezultatus.

Kovo 19 diena: „Sūduva“ — „Alytus“ 103:96, „Rūdupis“ — „Sakalai“ 80:65.

Kovo 18 diena: „Juventus“ — „Žalgiris“ 81:86, „Perlas“ — „Šiauliai“ 85:89, „Aisčiai“ — „Lietuvos rytas“ 68:89, „Neptūnas“ — „Nevėžis“ 77:74.

Kovo 16 diena: „Šiauliai“ — „Žalgiris“ 70:77, „Techasas“ — „Sūduva“ 92:91, „Alytus“ — „Perlas“ 66:92, „Sakalai“ — „Juventus“ 80:67, „Nevėžis“ — „Lietuvos rytas“ 61:94.

Kovo 11 diena: „Aisčiai“ — „Techasas“ 85:92.

Kovo 9 diena: „Neptūnas“ — „Rūdupis“ 87:89, „Aisčiai“ — „Perlas“ 71:101.

Kovo 7 diena: „Sūduva“ — „Žalgiris“ 79:97, „Juventus“ — „Nevėžis“ 55:74.

Kovo 6 diena: „Žalgiris“ — „Rūdupis“ 84:75, „Lietuvos rytas“ — „Šiauliai“ 86:83.

Kovo 5 diena: „Perlas“ — „Neptūnas“ 94:60, „Techasas“ — „Rūdupis“ 88:79, „Sūduva“ — „Sakalai“ 83:100, „Alytus“ — „Juventus“ 68:72, „Nevėžis“ — „Aisčiai“ 91:80.

Kovo 2 diena: „Sakalai“ — „Perlas“ 77:70, „Techasas“ — „Neptūnas“ 51:60, „Šiauliai“ — „Aisčiai“ 103:81, „Rūdupis“ — „Alytus“ 96:69.

Vasario 27 diena: „Nevėžis“ — „Sakalai“ 86:69.

Vasario 26 diena: „Aisčiai“ — „Alytus“ 93:72.

Vasario 23 diena: „Perlas“ — „Rūdupis“ 88:91, „Neptūnas“ — „Sūduva“ 91:82.

V. Komanda

P. Pr.

1. Vilniaus „Lietuvos rytas“ 2. Kauno „Žalgiris“ 3. „Šiauliai“ 4. Utenos „Juventus“ 5. Klaipėdos „Neptūnas“ 6. Panevėžio „Techasas“ 7. Prienų „Rūdupis“ 8. Vilniaus „Perlas“ 9. Marijampolės „Sūduva“ 10. Vilniaus „Sakalai“ 11. Kėdainių „Nevėžis“ 12. „Alytus“ 13. Kauno „Aisčiai“

19 18 17 11 11 11 10 10 8 7 5 5 5

1 1 5 9 10 11 11 13 14 14 15 16 17

NACIONALINĖ KREPŠINIO LYGA Ketvirtfinalis Kovo 20 diena: „Nafta-Uni-Laivite“ — „TRIOBET MALSTA“ 79:84, „Delikatesas“ — „Meresta“ 80:81, „Pieno žvaigždės“ — „Naglis-Adakris“ 74:85, „Mažeikiai“ — „Erelita-KTU“ 66:60.

Aštuntfinalis Kovo 13 diena: „TRIOBET MALSTA“ — „Akademija“ 100:76, „Erelita-KTU“ — „ABRO-Universitetas“ 58:52, „Meresta“ — „VKM-Perlas“ 93:68, „Naglis-Adakris“ — „Radviliškis“ 81:72.

Kovo 11 diena: „VKM-Perlas“ — „Meresta“ 65:77, „Akademija“ — „TRIOBET MALSTA“ 69:86, „ABROUniversitetas“ — „Erelita-KTU“ 64:95, „Radviliškis“ — „Naglis-Adakris“ 79:86.

Kovo 9 diena: „TRIOBET MALSTA“ — „Akademija“ 66:60, „Erelita-KTU“ — „ABRO-Universitetas“ 79:60, „Meresta“ — „VKM-Perlas“ 90:56, „Naglis-Adakris“ — „Radviliškis“ 82:63.

Dėl 13—16 vietų Kovo 20 diena: „LKKA-Atletas“ — „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 62:77, „Bremena-Karšuva“ — „Šilutė“ 93:79.

Kovo 17 diena: „LKKA-Atletas“ — „Bremena-Karšuva“ 82:90.

Kovo 16 diena: „Žalgiris-Sabonio mokykla“ — „Šilutė“ 80:85.

64 | 2009 | MÛSØ KREPÐINIS

Kovo 13 diena: „LKKA-Atletas“ — „Šilutė“ 91:67, „Bremena-Karšuva“ — „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 87:79.

Kovo 10 diena: „Šilutė“ — „Bremena-Karšuva“ 81:91, „Žalgiris-Sabonio mokykla“ — „LKKA-Atletas“ 86:73.

Reguliarusis sezonas Vasario 26 diena: „Radviliškis“ — „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 75:79, „Delikatesas“ — „Mažeikiai“ 68:61, „Akademija“ — „Meresta“ 69:75, „Erelita-KTU“ — „Bremena-Karšuva“ 87:73, „Naglis-Adakris“ — „TRIOBET MALSTA“ 80:58, „Pieno žvaigždės“ — „ABRO-Universitetas“ 99:65, „Šilutė“ — „LKKA-Atletas“ 54:71, „VKM-Perlas“ — „Nafta-Uni-Laivite“ 70:88

V. Komanda

P. Pr.

1. Klaipėdos „Nafta-Uni-Laivite“ 23 2. Joniškio „Delikatesas“ 22 3. Pasvalio „Pieno žvaigždės“ 21 4. „Mažeikiai“ 21 5. Kauno „Erelita-KTU“ 20 6. Palangos „Naglis-Adakris“ 20 7. Pakruojo „Meresta“ 19 8. Joniškio „TRIOBET MALSTA“ 17 9. Vilniaus „Akademija“ 12 10. Vilniaus „VKM-Perlas“ 12 11. „Radviliškis“ 11 12. Šiaulių „ABRO-Universitetas“ 10 13. Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 9 14. Kauno „LKKA-Atletas“ 8 15. „Šilutė“ 8 16. Tauragės „Bremena-Karšuva“ 7

7 8 9 9 10 10 11 13 18 18 19 20 21 22 22 23

REGIONŲ KREPŠINIO LYGA Pusfinalis II rungtynės: „Bangenė-Aivera“ — „Plungė-SM“ 58:63, „Raseiniai“ — „Ežerūnas-Karys“ ??:??.

I rungtynės: „Ežerūnas-Karys“ — „Raseiniai“ 97:53, „Plungė-SM“ — „Bangenė-Aivera“ 99:70.

Ketvirtfinalis III rungtynės: „Plungė-SM“ — „Rinkuškių alus“ 75:68, „Bangenė-Aivera“ — „Tekoda“ 83:57.

II rungtynės: „Rinkuškių alus“ — „Plungė-SM“ 82:79, „Tekoda“ — „Bangenė-Aivera“ 98:90, „Grafų baldaiKristalas“ — „Ežerūnas-Karys“ 67:74, „Raseiniai“ — „Zanavykas“ 89:87.

I rungtynės: „Plungė-SM“ — „Rinkuškių alus“ 106:69, „Bangenė-Aivera“ — „Tekoda“ 95:93, „Ežerūnas-Karys“ — „Grafų baldai-Kristalas“ 61:48, „Zanavykas“ — „Raseiniai“ 91:97.

IV etapas III rungtynės: „Tekoda“ — „SC Dailista“ 93:88, „Grafų baldai-Kristalas“ — „KM-Magnus“ 80:75, „Zanavykas“ — „SC-KK Akmenė“ 91:49.

II rungtynės: „Neringos kuršiai“ — „Plungė-SM“ 84:111, „Kuršasta“ — „Rinkuškių alus“ 63:73, „Darola“ — „Bangenė-Aivera“ 71:75, Lietuvos kurčiųjų rinktinė — „Ežerūnas-Karys“ 77:91, „KM-Magnus“ — „Grafų baldai-Kristalas“ 64:76, „JAZZ-Diremta“ — „Raseiniai“ 77:83, „SC-KK Akmenė“ — „Zanavykas“ 82:78, „SC Dailista“ — „Tekoda“ 84:79.

I rungtynės: „Plungė-SM“ — „Neringos kuršiai“ 109:73, „Rinkuškių alus“ — „Kuršasta“ 98:85, „Bangenė-Aivera“ — „Darola“ 100:64, „Ežerūnas-Karys“ — Lietuvos kurčiųjų rinktinė 102:67, „Grafų baldai-Kristalas“ — „KMMagnus“ 83:89, „Raseiniai“ — „JAZZ-Diremta“ 96:76, „Zanavykas“ — „SC-KK Akmenė“ 90:59, „Tekoda“ — „SC Dailista“ 78:64.

II grupė E pogrupis

III etapas III rungtynės: „Mantinga“ — „Darola“ 69:73.

II rungtynės: „Neringos kuršiai“ — „Ignalina“ 20:0, „Ežerūnas-Karys“ — „SK-Triobet 2“ 79:55, „Centauras“ — „JAZZ-Diremta“ 69:73, „Banga-Vitlaima“ — „KMMagnus“ 71:87, „Nevėžis 2“ — „Tekoda“ 53:87.

I rungtynės: „JAZZ-Diremta“ — „Centauras“ 100:82, „KM-Magnus“ — „Banga-Vitlaima“ 113:83.

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO LYGA Kovo 20 diena: „Laisvė“ — TEO 76:81.

Kovo 19 diena: „Cesis“ — LAMMKK 133:19, „Lemminkainen“ — „Rūta“ 105:48.

Kovo 17 diena: MRU — „LKKA-Aistės“ 50:75, „Lemminkainen“ — TEO 58:88.

Kovo 13 diena: MRU — „Cesis“ 47:89.

Kovo 12 diena: „LKKA-Aistės“ — TEO 36:76, „Lemminkainen“ — „Cesis“ 75:66, „Rūta“ — MRU 36:62.

Kovo 10 diena: „Rūta“ — „Laisvė“ 52:98, LAMMKK — „LKKA-Aistės“ 37:116.

Kovo 5 diena: „Cesis“ — „Laisvė“ 96:71, TEO — „Rūta“ 92:30, „LKKA-Aistės“ — „Lemminkainen“ 55:63, LAMMKK — MRU 44:78.

Kovo 3 diena: LAMMKK — TEO 31:116, „LKKA-Aistės“ — „Rūta“ 106:34.

Vasario 28 diena: „Rūta“ — „Cesis“ 36:115.

Vasario 27 diena: „Laisvė“ — „LKKA-Aistės“ 102:95.

Vasario 26 diena: „Cesis“ — TEO 71:65, MRU — „Lemminkainen“ 38:72, „Laisvė“ — LAMMKK 92:44.

Vasario 24 diena: „Laisvė“ — MRU 78:60, „Lemminkainen“ — LAMMKK 96:31.

V. Komanda

P. Pr.

1. TEO 2. „Cesis“ 3. „Lemminkainen“ 4. „LKKA-Aistės“ 5. „Laisvė“ 6. MRU 7. „Rūta“ 8. LAMMKK

25 25 18 16 16 7 5 0

3 3 10 12 12 21 23 28

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO A LYGA Kovo 19 diena: RKL — Vilniaus KM-1 85:46, Vilniaus kolegija — „PKKSC/Liepa/Naftėnas 75:37.

Kovo 17 diena: „Aisčiai-92“ — „Utena“ 60:64.

Kovo 15 diena: DPV — „Ukmergės-SMD“ 59:55.

Kovo 10 diena: „GPI-Statyba“ — „Aisčiai-93“ 74:67.

Kovo 7 diena: „GPI-Statyba“ — „SKK Komanda“ 70:62, RKL — „Utena“ 72:56.

Kovo 6 diena: „Augma“ — „SKK Komanda“ 38:41, „PKKSC/Liepa/Naftėnas“ — DPV 48:85.

Kovo 4 diena: „Ukmergės-SMD“ — „Tiketa“ 89:63.

Vasario 27 diena: „Tiketa“ — „PKKSC/Liepa/Naftėnas“ 85:52, „Aisčiai-93“ — „Augma“ 74:69, ŽSM — „GPIStatyba“ 94:76.

Vasario 25 diena: Vilniaus kolegija — „Ukmergės-SMD“ 54:76.

Vasario 24 diena: „Svaja“ — „Aisčiai-92“ 68:61, Vilniaus KM-1 — „LKKA-Kaunas“ 75:96.

I grupė V. Komanda

P. Pr.

1. Alytaus RKL 2. Vilniaus „Svaja“ 3. „Utena“ 4. „LKKA-Kaunas“ 5. Kauno „Aisčiai-92“ 6. Vilniaus KM-1

5 5 4 4 2 0

2 1 2 2 5 8

V. Komanda

P. Pr.

1. Kauno „Aisčiai-93“ 2. Šilutės „GPI-Statyba“ 3. Kauno „SKK Komanda“ 4. Marijampolės ŽSM 5. Kretingos „Augma“

4 4 3 3 0

2 1 3 3 5

H pogrupis V. Komanda

P. Pr.

1. Vilniaus DPV 2. „Ukmergės-SMD“ 3. Vilniaus „Tiketa“ 4. Vilniaus kolegija 5. Panevėžio „PKKSC/Liepa/Naftėnas“

7 4 3 1 1

0 2 3 6 5

LIETUVOS STUDENTŲ KREPŠINIO LYGA Vaikinų I grupė Kovo 15 diena: KU — VDU 78:116, VPU — KTU 74:88, ŠU — LKKA 91:87, MRU — VGTU 93:73.

Kovo 8 diena: KU — MRU 60:68, ŠU — KTU 99:108, VPU — LKKA 77:79, VDU — LŽŪU 132:74.

Kovo 1 diena: MRU — ŠU 72:74, LKKA — KU 71:80, VGTU — VPU 89:80, KTU — VDU 73:87.

Vasario 22 diena: KU — VGTU 89:93, ŠU — LKKA 84:89, LŽŪU — KTU 67:117, MRU — VDU 78:70.

V. Komanda

P. Pr.

1. VDU 2. KTU 3. VGTU 4. LKKA 5. ŠU 6. MRU 7. VPU 8. KU 9. LŽŪU

12 12 11 10 10 5 5 5 2

4 4 5 6 6 11 11 11 15

Vaikinų II grupė Kovo 20 diena: TTVAM — VU 85:63, KK — KTU-2 60:63.

Kovo 10 diena: KK — VPU-2 94:81, VK — KTU-2 71:90, TTVAM — LVA 99:49, LKKA-2 — VU 69:61.

Kovo 3 diena: KTU-2 — VK 103:74, VPU-2 — KK 76:101, LVA — TTVAM 55:88, VU — LKKA-2 72:61.

Vasario 24 diena: KK — LKKA-2 93:91, KTU-2 — KMU 86:51.

Merginų grupė Kovo 15 diena: MRU — KTU 94:43, VU — VPU 88:67, KU — VDU 91:79.

Kovo 8 diena: VPU — VU 60:78, VDU — KU 63:89, KTU — MRU 48:96.

Kovo 1 diena: KTU — LKKA 42:104, KU — MRU 71:80, VDU — VU 77:71.

Vasario 22 diena: MRU — VDU 69:52, LKKA — VPU 100:67, KTU — VU 55:74.

V. Komanda

P. Pr.

1. LKKA 2. MRU 3. VU 4. KU 5. VDU 6. VPU

10 10 7 7 5 2

2 2 5 5 7 10

V. Komanda 1. LKKA 2. MRU 3. VU 4. KU 5. VDU 6. VPU 7. KTU

P. Pr.

V. Komanda

P. Pr.

10 10 7 7 5 2 1

1. Vilniaus „Perlas“ 2. „Šiaulių krepšinio senjorai“ 3. Kėdainių „Nevėžis“ 4. Panevėžio „Alaus mėgėjai-2“ 5. Radviliškio „Žėrutis“

6 3 2 2 1

2 2 5 5 7 10 11

VETERANŲ KREPŠINIO LYGA A grupė (65+) Vasario 21 diena: „Žalgiriečiai“ — „Neptūnietis“ 104:53.

V. Komanda

P. Pr.

1. Kauno „Žalgiriečiai“ 2. Vilniaus „Sostinės Galvė“ 3. Klaipėdos „Neptūnietis“

2 1 0

0 1 2

B grupė (60+) Vasario 21 diena: „Žalgiriečiai“ — „Neptūnietis“ 93:45.

V. Komanda

P. Pr.

1. Kauno „Žalgiriečiai“ 2. Vilniaus „Statyba“ 3. Klaipėdos „Neptūnietis“

2 1 0

0 1 2

C grupė (55+) Vasario 28 diena: „Garliavos statyba“ — „Statyba“ 54:70, „Saitas-Žalvaris“ — „Ranga“ 88:77.

V. Komanda

P. Pr.

1. Kauno „Saitas-Žalvaris“ 2. Vilniaus „Statyba“ 3. „Garliavos statyba“ 4. Klaipėdos „Ranga“ 5. Kėdainių „Nevėžis“

5 4 2 1 0

0 1 3 5 3

D grupė (50+) Kovo 14 diena: „Anykščiai“ — „Galvė“ 60:85, „Atskalūnas“ — „Garliavos statyba“ 61:49.

Kovo 7 diena: „Energetikas“ — „Anykščiai“ 67:62, „Galvė“ — „Salilita“ 54:40.

Vasario 21 diena: „Perlas“ — „Galvė“ 77:62, „Salilita“ — „Energetikas“ 69:57, „Atskalūnas“ — „Ranga-Pamario troba“ 80:92.

0 2 4 3 5

B pogrupis V. Komanda

P. Pr.

1. Kauno „Patvanka“ 2. „Klaipėda-Ranga“ 3. Kauno „KTU Omega“ 4. „Marijampolė“ 5. Tauragės „Senjorai“ 6. Šilutės „Šamai“

8 6 3 2 1 1

0 2 4 4 6 5

F grupė (40+) Kovo 21 diena: „Alaus mėgėjai“ — „Beržas“ 73:48, „Pakruojo parketas“ — „Šeduvos malūnas“ 79:63.

Kovo 7 diena: „Beržas“ — „Martonas-Erama“ 54:71, „Šakiai“ — „Gintaro baldai“ 73:70.

Vasario 21 diena: „Alumni“ — „Beržas“ 74:52.

A pogrupis V. Komanda

P. Pr.

1. Panevėžio „Alaus mėgėjai“ 2. Vilniaus „Alumni“ 3. Vilniaus „Martonas-Erama“ 4. Jonavos „Beržas“ 5. Vilniaus „Alkajas-Dastra“

6 4 3 0 2

0 3 2 7 3

B pogrupis V. Komanda

P. Pr.

1. „Pakruojo parketas“ 6 2. Šilutės „Šamai“ 5 3. „Raseiniai“ 4 4. „Šakiai“ 3 5. Skuodo „Gintaro baldai“ 2 6. Radviliškio „Šeduvos malūnas“ 1

1 1 3 4 5 7

MOKSLEIVIŲ KREPŠINIO LYGA Jaunių vaikinų „A“ (gim. 1992 m.) čempionatas „PILDYK“

V. Komanda

P. Pr.

1. Vilniaus „Salilita“ 2. Vilniaus „Perlas“ 3. Trakų „Galvė“ 4. Vilniaus „Energetikas“ 5. „Anykščiai“

6 6 4 3 0

1 1 4 5 8

B pogrupis V. Komanda

P. Pr.

1. Kauno „Atskalūnas“ 2. Klaipėdos „Ranga-Pamario troba“ 3. „Garliavos statyba“ 4. „Tauragė“

5 3 2 1

1 2 4 4

E grupė (45+) Kovo 14 diena: „Patvanka“ — „Klaipėda-Ranga“ 115:79, „Perlas“ — „Nevėžis“ 73:65.

Vasario 28 diena: „Šamai“ — „KTU Omega“ 67:58, „Klaipėda-Ranga“ — „Marijampolė“ 65:52, „Senjorai“ — „Patvanka“ 43:75, Šiaulių krepšinio senjorai“ — „Perlas“ 58:78, „Nevėžis“ — „Žėrutis“ 60:68.

A pogrupis V. Komanda

P. Pr.

1. Vilniaus „Perlas“ 2. „Šiaulių krepšinio senjorai“ 3. Kėdainių „Nevėžis“ 4. Panevėžio „Alaus mėgėjai-2“ 5. Radviliškio „Žėrutis“

6 3 2 2 1

0 2 4 3 5

„Tornado KM-SMS Credit“ 92:65.

Kovo 16 diena: „A. Sabonio KM-Levi’s“ — Plungė 62:71.

Kovo 10 diena: Kėdainiai — „Š. Marčiulionio KA I-Electrolux“ 70:79.

Kovo 9 diena: „A. Sabonio KM-Levi’s“ — „V. Knašiaus KM-Klaipėdos energija“ 96:77, Vilnius I — „Tornado KM-SMS Credit“ 82:89.

Kovo 7 diena: Kėdainiai — Plungė 50:63.

Kovo 3 diena: Plungė — Kėdainiai 104:52.

Vasario 27 diena: Kėdainiai — „Š. Marčiulionio KA III-SCHUCO“ 81:92.

Vasario 24 diena: Plungė — „Š. Marčiulionio KA IIISCHUCO“ 88:79.

V. Komanda

P. Pr.

1. „Plungė“ 2. „Š. Marčiulionio KA I-Electrolux“ 3. „A. Sabonio KM-Levi’s“ 4. „V. Knašiaus KM-Klaipėdos energija“ 5. „Š. Marčiulionio KA III-SCHUCO“ 6. Kėdainiai 7. Vilnius I 8. „Tornado KM-SMS Credit“

10 9 8 7 5 4 3 2

Kovo 21 diena: „Saulė-Šiauliai“ — „A. Sabonio KMVaigora“ 76:81, „Aisčiai“ — Vilnius I 77:83.

Kovo 15 diena: „V. Knašiaus KM-Neapolis“ — „A. Sabonio KM-IPVG“ 99:75.

Kovo 7 diena: „A. Sabonio KM-Vaigora“ — Vilnius I 64:56, „Saulė-Šiauliai“ — „Š. Marčiulionio KA II-Electrolux“ 65:86, „Š. Marčiulionio KA I-Lavus“ — „Aisčiai“ 93:87.

Kovo 2 diena: „Š. Marčiulionio KA II-Electrolux“ — „A. Sabonio KM-Vaigora“ 73:77, Vilnius I — „Š. Marčiulionio KA I-Lavus“ 81:77, „Aisčiai“ — „V. Knašiaus KMNeapolis“ 88:85.

V. Komanda

P. Pr.

1. „V. Knašiaus KM-Neapolis“ 2. „A. Sabonio KM-Vaigora“ 3. Vilnius I 4. Kauno „Aisčiai“ 5. „A. Sabonio KM-IPVG“ 6. „Š. Marčiulionio KA II-Electrolux“ 7. „Š. Marčiulionio KA I-Lavus“ 8. „Saulė-Šiauliai“

10 9 6 6 6 6 5 2

2 4 7 7 6 6 7 11

Jaunių vaikinų „B“ (gim. 1993 m.) čempionatas „PILDYK“ I divizionas Kovo 21 diena: Vilnius I — „Š. Marčiulionio KA I-Electrolux“ 79:97.

Kovo 14 diena: Kėdainiai — Vilnius I 49:88, „V. Knašiaus KM-Klaipėdos energija“ — „Š. Marčiulionio KA I-Electrolux“ 78:91, „Š. Marčiulionio KA III-SCHUCO“ —

3 4 4 4 6 8 9 10

Jaunučių vaikinų „A“ (gim. 1994 m.) čempionatas „PILDYK“ I divizionas Kovo 21 diena: „A. Sabonio KM-Ūkio bankas“ — „Marijampolės ŽSM-ARVI“ 109:61.

Kovo 20 diena: „Saulė-Šiauliai“ — „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ 41:85.

Kovo 19 diena: „Kėdainių SM-Pikenrola“s — V. Knašiaus KM I 81:73.

Kovo 17 diena: „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ — „Marijampolės ŽSM-ARVI“ 111:52.

Kovo 10 diena: „Marijampolės ŽSM-ARVI“ — Panevėžys 89:77.

Kovo 7 diena: „Perkūnas“ — „Saulė-Šiauliai“ 75:70, Panevėžys — „A. Sabonio KM-Ūkio bankas“ 58:84.

Kovo 6 diena: V. Knašiaus KM I — „Perkūnas“ 89:71.

Kovo 5 diena: Panevėžys — „Marijampolės ŽSM-ARVI“ 87:63.

Kovo 2 diena: „A. Sabonio KM-Ūkio bankas“ — „Kėdainių SM-Pikenrolas“ 100:79.

Vasario 27 diena: „Saulė-Šiauliai“ — „Kėdainių SMPikenrolas“ 98:93.

V. Komanda

I divizionas

A pogrupis

statistiKa

P. Pr.

1. „A. Sabonio KM-Ūkio bankas“ 11 2. „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ 11 3. Kauno „Perkūnas“ 6 4. Panevėžys 5 5. V. Knašiaus KM I 5 6. „Saulė-Šiauliai“ 4 7. „Marijampolės ŽSM-ARVI“ 3 8. „Kėdainių SM-Pikenrolas“ 3

1 1 6 7 7 9 9 8

Jaunučių vaikinų „B“ (gim. 1995 m.) čempionatas „PILDYK“ I divizionas Kovo 21 diena: „A. Sabonio KM-ARX Baltica“ — „Š.

Marčiulionio KA I-YIT“ 78:56, „A. Sabonio KM-Altas“ — „Vilniaus KM I-Vilmesta“ 56:71.

Kovo 20 diena: „Marijampolės ŽSM I-Industrijos garantas“ — „Alytaus SRC-Alseka“ 62:76.

Kovo 19 diena: „Š. Marčiulionio KA I-YIT“ — „A. Sabonio KM-Altas“ 100:79.

Kovo 17 diena: „Alytaus SRC-Alseka“ — „A. Sabonio KM-ARX Baltica“ 55:83.

Kovo 14 diena: V. Knašiaus KM I — „Marijampolės ŽSM I-Industrijos garantas“ 73:68.

Kovo 7 diena: „Alytaus SRC-Alseka“ — V. Knašiaus KM I 61:71.

Kovo 3 diena: „Marijampolės ŽSM I-Industrijos garantas“ — „Vilniaus KM I-Vilmesta“ 76:72.

Vasario 27 diena: „A. Sabonio KM-Altas“ — „A. Sabonio KM-Garlita“ 72:62.

Vasario 24 diena: „A. Sabonio KM-Garlita“ — „Š.

Marčiulionio KA I-YIT“ 48:83.

V. Komanda

P. Pr.

1. „A. Sabonio KM-ARX Baltica“ 2. V. Knašiaus KM I 3. „Š. Marčiulionio KA I-YIT“ 4. „Alytaus SRC-Alseka“

10 9 6 5

2 2 5 7

V. Komanda

P. Pr.

1. „A. Sabonio KM-ARX Baltica“ 2. V. Knašiaus KM I 3. „Š. Marčiulionio KA I-YIT“ 4. „Alytaus SRC-Alseka“ 5. „A. Sabonio KM-Altas“ 6. „Marijampolės ŽSM I-Industrijos garantas“ 7. „Vilniaus KM I-Vilmesta“ 8. „A. Sabonio KM-Garlita“

10 9 6 5 5 5 5 0

2 2 5 7 7 6 6 10

Vaikų berniukų „A“ (gim. 1996 m.) čempionatas „KARŪNA“ I divizionas Kovo 21 diena: Panevėžys — „A. Sabonio KM-Katos grupė“ 60:81, „Mažeikių SM I-Nafta“ — „Aisčiai“ 74:50.

Kovo 20 diena: „A. Sabonio KM-Katos grupė“ — „Aisčiai“ 101:47, Panevėžys — „Š. Marčiulionio KA IV-Čili“ 45:48, Vilnius I — „Mažeikių SM I-Nafta“ 48:107.

Kovo 19 diena: „A. Sabonio KM-ViaCon“ — „Š.

Marčiulionio KA I-Blancomet“ 60:79.

Kovo 14 diena: „Š. Marčiulionio KA IV-Čili“ — „A. Sabonio KM-ViaCon“ 55:74.

V. Komanda

P. Pr.

1. „A. Sabonio KM-Katos grupė“ 2. „Š. Marčiulionio KA I-Blancomet“ 3. „Mažeikių SM I-Nafta“ 4. „A. Sabonio KM-ViaCon“ 5. Panevėžys 6. Kauno „Aisčiai“ 7. „Š. Marčiulionio KA IV-Čili“ 8. Vilnius I

12 10 8 7 3 3 2 2

0 1 4 5 9 9 10 9

Vaikų berniukų „B“ (gim. 1997 m.) čempionatas „KARŪNA“ I divizionas Kovo 17 diena: „A. Sabonio KM-Gerdukas“ — „Tauragės SM-NOMERA“ 92:57.

Kovo 14 diena: „Aisčiai-Artransa“ — „A. Sabonio KMGerdukas“ 89:59, „Š. Marčiulionio KA II-Luidas“ — V. Knašiaus KM 67:75, „A. Sabonio KM-Top Sport“ — Biržai I 78:65.

Kovo 13 diena: „Tauragės SM-NOMERA“ — „Š.

Marčiulionio KA II-Luidas“ 47:68, Biržai I — „AisčiaiArtransa“ 82:74, V. Knašiaus KM — „A. Sabonio KM-Top Sport“ 80:66.

Kovo 10 diena: „Tauragės SM-NOMERA“ — V. Knašiaus KM 60:82.

Kovo 4 diena: „Aisčiai-Artransa“ — Biržai I 55:50, „A. Sabonio KM-Top Sport“ — V. Knašiaus KM 80:73.

Kovo 2 diena: „Š. Marčiulionio KA I-Čili“ — „A. Sabonio KM-Gerdukas“ 87:59.

Vasario 24 diena: Biržai I — „Tauragės SM-NOMERA“ 94:51.

V. Komanda

P. Pr.

1. „Š. Marčiulionio KA I-Čili“ 2. V. Knašiaus KM 3. Biržai I 4. „Š. Marčiulionio KA II-Luidas“ 5. Kauno „Aisčiai-Artransa“ 6. „A. Sabonio KM-Top Sport“ 7. „A. Sabonio KM-Gerdukas“ 8. „Tauragės SM-NOMERA“

11 10 6 6 6 5 2 2

0 2 6 6 6 7 11 10

Jaunių merginų (gim. 1992—1993 m.) čempionatas „PILDYK“ I divizionas Kovo 14 diena: „Panevėžio KKSC-Liepa“ — Marijampolė 56:106, „Aisčiai II-Artransa“ — „Saulė-Šiauliai I“ 76:72, Rokiškis — Kėdainiai 61:36.

Kovo 13 diena: Marijampolė — „Aisčiai I-Artransa“ 73:87, Kėdainiai — „Panevėžio KKSC-Liepa“ 56:39, „Saulė-Šiauliai I“ — Rokiškis 37:40.

Kovo 7 diena: „Aisčiai I-Artransa“ — Vilnius I 102:51.

Kovo 3 diena: Vilnius I — „Aisčiai II-Artransa“ 86:92.

MÛSØ KREPÐINIS | 2009 | 65

statistiKa

V. Komanda

P. Pr.

1. Kauno „Aisčiai I-Artransa“ 2. Kauno „Aisčiai II-Artransa“ 3. Marijampolė 4. „Saulė-Šiauliai I“ 5. Rokiškis 6. Vilnius I 7. Kėdainiai 8. „Panevėžio KKSC-Liepa“

14 11 10 7 6 5 3 0

0 3 4 7 8 9 11 14

Jaunučių merginų (gim. 1994—1995 m.) čempionatas „PILDYK“ I divizionas

L aimėkite krepšinio šachmatus!

Kovo 19 diena: Vilnius II — „Panevėžio KKSC I-Liepa“ 64:55.

Kovo 17 diena: „Saulė-Šiauliai I“ — „Aisčiai I-Artransa“ 88:72, Vilnius II — „Marijampolės ŽSM-Mantinga“ 65:84.

Kovo 7 diena: „Aisčiai I-Artransa“ — Vilnius I 67:72, Vilnius II — Alytus 56:70, „Panevėžio KKSC I-Liepa“ — Biržai 48:41.

Kovo 6 diena: „Marijampolės ŽSM-Mantinga“ — „Aisčiai

Šį mėnesį „Mūsų krepšinio“ skaitytojams siūlome laimėti unikalų prizą — pasaulyje analogų neturinčius krepšinio šachmatus. Atsakykite į žemiau pateiktą klausimą ir galbūt būtent jūs netrukus krepšinį su draugais galėsite žaisti sėdėdami prie stalo!

I-Artransa“ 82:69, Vilnius I — Vilnius II 56:59, Alytus — „Panevėžio KKSC I-Liepa“ 77:74.

Vasario 28 diena: Biržai — Alytus 42:69.

Vasario 27 diena: Biržai — „Saulė-Šiauliai“ I 51:58.

V. Komanda

P. Pr.

1. „Marijampolės ŽSM-Mantinga“ 11 2. Alytus 11 3. „Saulė-Šiauliai I“ 9 4. Kauno „Aisčiai I-Artransa“ 7 5. Vilnius II 4 6. Vilnius I 5 7. „Panevėžio KKSC I-Liepa“ 3 8. Biržai 12

2 1 4 6 9 7 9 0

Vaikų mergaičių „C“ (gim. 1996 m. ir jaun.) čempionatas „KARŪNA“ I divizionas Kovo 21 diena: „Vilniaus KM I-Jaunieji talentai“ — V. Knašiaus KM 83:72, Ukmergė — „Aisčiai I-Artransa“ 83:58, Marijampolė — „Vilniaus KM-VILprintas“ 56:61.

Kovo 20 diena: „Vilniaus KM-VILprintas“ — Ukmergė 88:58, Kėdainiai — Marijampolė 53:73.

Kovo 14 diena: Panevėžys — Marijampolė 85:54.

Kovo 7 diena: „Vilniaus KM I-Jaunieji talentai“ — Marijampolė 76:57.

Vasario 28 diena: „Vilniaus KM I-Jaunieji talentai“ — Panevėžys 61:51, Ukmergė — Kėdainiai 49:59.

Vasario 27 diena: „Vilniaus KM-VILprintas“ — „Vilniaus

Kuri komanda nėra žaidusi Lietuvos moterų krepšinio lygoje?

a.

„Alytus“

b.

Rygos TTT

c.

Panevėžio „Eglė“

d.

Kauno „Aistės-Atletas“

e.

Kretingos „Augma“

f.

Alytaus „Dzūkija“

KM I-Jaunieji talentai“ 65:75, Marijampolė — Panevėžys 56:84, Kėdainiai — „Aisčiai I-Artransa“ 57:74, V. Knašiaus KM — Ukmergė 86:47. „Aisčiai I-Artransa“ — „Vilniaus KM-VILprintas“ 70:57.

V. Komanda

P. Pr.

1. „Vilniaus KM I-Jaunieji talentai“ 12 2. V. Knašiaus KM 12 3. „Vilniaus KM-VILprintas“ 7 4. Panevėžys 8 5. Kauno „Aisčiai I-Artransa“ 7 6. Marijampolė 3 7. Ukmergė 2 8. Kėdainiai 2

66 | 2009 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

1 1 7 4 6 11 12 11

Konkursas vyks iki balandžio 12 dienos dienos imtinai. Atsakymus siųskite SMS žinute trumpuoju numeriu 1674. Žinutėje įrašykite kodą ir atsakymo į klausimą varianto raidę. Atsakymo pavyzdys: MK e. Žinutės kaina — 2 litai. Galima siųsti neribotą skaičių variantų. Prizo laimėtoją iš teisingą atsakymą atsiuntusių žmonių išrinksime burtais. Linkime sėkmės!

27 numeryje skelbto konkurso prizą — krepšinio kamuolį „Molten“ — laimėjo Žygimantas Paslauskas iš Kauno. Teisingas konkurso atsakymas: 2009 metų LMKL Žvaigždžių diena vyko Utenoje.

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Vasario 24 diena: V. Knašiaus KM — Marijampolė 92:64,

68 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS