LSS ataskaita by Alius Levinskas

LSS

Kas yra ir ką veikia

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) – nacionalinė, demokratinė, nepriklausoma ir nevyriausybinė organizacija, įkurta 1991 metais, atstovaujanti studentams per aukštųjų mokyklų studentų savivaldas. LSS vizija – atstovauti Lietuvos studentijai nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, vienijant Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų studentų savivaldas ir stiprinant Lietuvos kolegijų studentų savivaldas, kurti pilietišką ir sąmoningą visuomenę bei daryti įtaką jos raidai.

tautinėmis jaunimo, ypač studentų ir moksleivių, bei kitomis organizacijomis, mokymo įstaigomis.

LSS tikslai:

LSS bendradarbiauja su Jaunimo reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šalies švietimo politiką formuojančiomis ir ją įgyvendinančiomis valdžios institucijomis bei kitomis šalyje veikiančiomis visuomeninėmis organizacijomis.

1. 2. 3. 4.

Atstovauti Lietuvos studentams nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Vienyti visas Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų studentų savivaldas. Stiprinti neuniversitetinių aukštųjų mokyklų (kolegijų) studentų savivaldas. Puoselėti ir telkti studentiją kaip aktyviausią pilietinės visuomenės grupę.

Organizacija užmezga ir stiprina kontaktus su sprendimus priimančiomis ir juos įgyvendinančiomis valdžios institucijomis, Lietuvos ir tarp-

LSS kuria ir vykdo projektus, skirtus studentų akademinei bei socialinei padėčiai gerinti, organizuoja mokymus, rengia seminarus, forumus, teikia konsultacijas studentų savivaldų nariams. Lietuvos studentų sąjunga yra aktyvi Europos studentų sąjungos, Šiaurės Europos studentų sąjungos, Žinių ekonomikos forumo narė ir Baltijos šalių studentų sąjungų asociacijos narė steigėja.

Lietuvos studentų sąjunga kasdien dirba tam, kad kiekvienas atmintų, jog išsilavinimas yra teisė, o ne privilegija!

stuR LSLieStuvNos A denItų AsąIjungos nariai

dikI aci DEDeD s stC udeInJ taO KjoA ms S

ietuva turi stiprų studentų interesams atstovaujantį balsą – visuomenines organizacijas. Pradėta mokslo ir studijų reforma tapo dideliu išbandymu akademinei bendruomenei, nes nuo nesibaigiančių kalbų apie permainų būtinybę aukštajame moksle buvo pereita prie konkrečių giluminių sistemos pertvarkų. Šio struktūrinio ir neabejotinai psichologinio lūžio akivaizdoje atsiskleidė, kas iš tikrųjų siekia permainų, yra pasirengę dalytis darbais ir atsakomybe, o kam patogiau likti prie nuolatinio kritiko vaidmens. Lietuvos studentų sąjungai esame dėkingi už dalykišką, nepaviršutinišką požiūrį į aukštojo mokslo pertvarką. Jūsų iniciatyvas ir dalykišką kritiką vertina-

me kaip naujas galimybes ir postūmį tobulinti reformos žingsnius. Dėkodamas už bendradarbiavimą ir atidų žvilgsnį į mūsų darbus, tikiuosi, kad Jums padedant toliau sėkmingai sieksime bendro tikslo – stiprinti Lietuvos aukštojo mokslo autoritetą ir studijų kokybę. Sėkmės naujų idėjų ir akademinių iniciatyvų kūrybos kelyje! Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius

LSS

irmiausia dėkoju Jūsų sąjungos nariams ir vadovybei už sėkmingą bendradarbiavimą praėjusiais metais. Džiaugiuosi, kad Jūsų siūlymai Mokslo ir studijų įstatymo projektui buvo dalykiški, esminiai ir konceptualūs. Neabejotinas LSS reikšmingas indėlis gerinant įstatymo kokybę, siekiant jo tikslumo ir nuoseklumo, studento vaidmens įtvirtinimo studijų sistemos sąrangoje ir aukštosios mokyklos gyvenime. Jūsų laikysena išreiškia jaunuomenės lūkestį įgyti kokybišką, šiuolaikinį aukštąjį išsilavinimą moderniose, veržliose mūsų institucijose. Neabejoju, kad 2010 metais reformą neigiančios jėgos sąmoningai ir nuosekliai sieks kelti sumaištį, skelbs įvairiausio pobūdžio abejones ir tendencingas interpretacijas. Todėl Jūsų, kaip aktyviąją studentiją vienijančios organizacijos, požiūris, vieša pozicija ir konstruktyvūs siūlymai bus ir svarbūs, ir visų stebimi bei matomi. Pritariu jau išsakytai Jūsų nuomonei, kad reformos vyksmas neturi būti dirbtinai politizuojamas ir paverčiamas partinės kovos instrumentu, politinių manipuliacijų objektu. Tikiu, kad šiais metais mūsų bendradarbiavimas tęsis neabejojant permainų būtinybe ir pasirinkto kelio orientyrais. Lauksime Jūsų talkos svarstant ir Švietimo įstatymo projektą. Linkiu Jūsų organizacijai Dvidešimtaisiais mūsų valstybės nepriklausomybės atkūrimo metais gerų darbų, jaunatviško maksimalizmo ir susitelkimo. Mūsų darbas šiandien – tai Lietuva rytoj, tai mūsų visų ateitis. LRS švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys 8

ieli studentai! Praėję metai LSS buvo ypatingi. Jums reikėjo susigaudyti aukštojo mokslo reformos, ją įgyvendinančio Mokslo ir studijų įstatymo peripetijose. Džiugu, kad mūsų nuomonės sutapo daugeliu principinių klausimų. Svarbiausia, kad mes supratome, jog reforma – tai proveržis, sąstingio pabaiga. Noriu pasidžiaugti principingu ir valstybišku LSS požiūriu į mūsų tautos ateičiai tokių svarbių problemų, kaip mokslas ir studijos, sprendimą. Manau, kad prasidėjusi aukštojo mokslo reforma nesustos, nenusuks į šalį. Kad taip neatsitiktų, ir šiais metais bus labai reikalinga principinga Jūsų pozicija. Sėkmės ir tvirtybės! Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius

raėję 2009 m. atnešė ilgai lauktų pokyčių į aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sistemą, priėmus naują mokslo ir studijų įstatymą. Atsiveria naujų galimybių, ypač mokslinių tyrimų srityje, iškyla naujų uždavinių akademinei bendruomenei, tačiau tikslas išlieka toks pat – rengti kokybišką aukštąjį išsilavinimą turinčius specialistus.

Tai įmanoma pasiekti per mokslinius tyrimus, ypač aukštesnėse studijų pakopose. Laikmetis įpareigoja pereiti nuo ekstensyvios mokslo ir studijų sistemos plėtros link kokybinių pokyčių. Tam reikia lėšų, ir Europos Sąjungos struktūrinė parama mokslo ir studijų sistemai sudaro prielaidas gerinti studijų kokybę, kelti mokslinių tyrimų lygį. Viliuosi, kad studentai ir Lietuvos studentų sąjunga suvokia iškilusius uždavinius ir šiais metais bus įgyvendinta esminė pertvarka. Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Eugenijus Butkus

ieli studentai! 2009-ieji mūsų studentijai – išbandymų metai, priimant aukštojo mokslo reformos iššūkius. Mačiau, kaip aktyviai studentų atstovai dalyvavo ir svarstė su reforma susijusius klausimus. Žaviuosi studentų veiklumu ir iniciatyva. Tikiu, kad dabartiniai studentai, įvertindami Lietuvos aukštųjų mokyklų siekį keistis ir tobulinti studijų kokybę, padės apsispręsti ir savo jaunesniems kolegoms abiturientams pasirinkti studijas Lietuvoje. Visiems studijuojantiesiems linkiu, kad 2010-ieji būtų aktyvūs, kūrybingi ir sėkmingi. Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktorė Nijolė Kikutienė

žiaugiuosi studentų bendruomenių savimonės didėjimu bendrame aukštojo mokslo procesų kontekste. Viešoje erdvėje studentija diskutuoja apie skaidrias studijas, apie nenorą gauti „pasenusių žinių“, apie stebuklingą siekiamybę – studijų kokybę. Pokyčiai aukštajame moksle šiandien jau leidžia įvardyti dalykus, kurie iki šiol buvo iškraipomi arba nutylimi. Studentų nuomonė apie studijas tapo išgirsta – iškelti ir nuosekliai plėtoti „studijų krepšelio“ klausimai bei socialinės paramos priemonės studijuojantiems jau įgyvendintos, veikia pirmuosius metus ir rodo, kad aukštojo mokslo sistema Lietuvoje nesugriuvo , o atvirkščiai pradeda naują, skaidresnėmis priemonėmis grindžiamą mokslo ir studijų veiklos etapą. Vis mažėjanti atskirtis tarp valstybinio ir nevalstybinio aukštojo mokslo institucijų leidžia formuotis vientisai aukštojo mokslo erdvei, taikančiai tuos pačius kriterijus studijų organizavimo procesuose. Matau, kad kasmet vis labiau stengiamasi, skatinant sąmoningus ir motyvuotus būsimuosius studentus rinktis studijas Lietuvoje – tai siekiamybė, dėl kurios verta baigti įgyvendinti pokyčius aukštajame moksle, juos išsaugoti ir tobulinti. Lietuvos nevalstybinių aukštųjų mokyklų asociacijos prezidentė ir Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos direktorė Daiva Daugvilienė 9

LSS LSS

tų gų eriaG usieE ji R MMEeT IAUSIE JI Lietuvos studentų sąjunga tradiciškai šventinio Padėkos vakaro metu tarė „ačiū“ atsiskleidusiems, pasižymėjusiems ir daug nuveikusiems dėl aukštojo mokslo bei studentijos. 2009-ųjų metų studentų atstovai nepamiršo nei studentiškų organizacijų narių, nei universitetų vadovų bei partnerių.

Metų improvizacija - LAMA BPO asociacijos prezidentui Pranui Žiliukui

„Už 2009-ųjų metų pakoreguotą bendrąją stojimo tvarką į aukštąsias mokyklas.“

Metų studentų savivalda Klaipėdos universiteto Studentų sąjunga

„Už artumą studentams, universitetui ir miestui.“

Metų studentų lyderis - Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybės prezidentas Mindaugas Grajauskas „Už lyderystę be grimo.“ 10

Metų tarptautinis įvykis - švietimo ministrų susitikimas Liuvene (Belgija)

„Už pozityvų iššūkį Bolonijos proceso valstybėms padidinti studentų mobilumą iki 20 proc. buvo apdovanoti renginį inicijavę Beniliukso šalių švietimo ministrai.“

Metų projektas - didžiausias studentiškas siautulys be alkoholio rugsėjo 1-osios šventėje sostinės Vingio parke. Vilniaus, Vilniaus pedagoginio, Vilniaus Gedimino technikos, Mykolo Romerio, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetų studentų savivaldų atstovams

„Už sėkmingai suvienytas Vilniaus aukštųjų mokyklų studentų savivaldų pajėgas.“

Metų labiausiai atviri įvairovei - renginys „Meno ratas“ (Klaipėdos universiteto Studentų sąjunga)

„Už suteiktą galimybę renginį aplankyti tiek neįgaliems, tiek kitataučiams, tiek kitokią socialinę atskirtį jaučiantiems asmenims.“

SS nR LSKaSs yraNLA ary Ys?S Lietuvos studentų sąjungos narės gali būti tik aukštųjų mokyklų Studentų savivaldos, atitinkančius LSS įstatuose nurodytus kriterijus. Tikrosios LSS narės siekianti Studentų savivalda, remiantis 2004 m. įstatų papildymu, negali priklausyti kitoms Lietuvos aukštųjų mokyklų Studentų atstovybių sąjungoms (-ai). Per daugelį savo gyvavimo metų LSS padėjo ne vienai studentiškai organizacijai susikurti bei išplėtoti veiklą aukštosiose mokyklose. Taip pat LSS padėjo užtikrinti efektyvesnį atstovavimą Lietuvos studentų interesams.

„Vienas pagrindinių LSS tikslų – autonominės ir nepriklausomos nuo Lietuvos aukštųjų mokyklų administracijų Studentų savivaldos“ Lietuvos studentų sąjunga

LSS LSS

moY org VAVaLldyD anaO i M Pagrindinės LSS struktūros, koordinuojančios organizacijos veiklą, yra Konferencija, Taryba, Valdyba, Prezidiumas, Prezidentas, Regionų susirinkimai ir Kontrolės komitetas.

Valdyba veikia tarp Tarybos posėdžių. Ją sudaro šeši asmenys – Prezidentas ir penki iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionų išrinkti bei Tarybos patvirtinti nariai.

Konferencija – aukščiausia LSS valdančioji struktūra, šaukiama ne rečiau kaip kartą per metus. Ją galima apibūdinti kaip „studentų Seimą“. Konferenciją sudaro tikrųjų narių deleguoti atstovai, kurie sprendžia tokius globalius klausimus kaip LSS įstatų ir darbo reglamento (tai pagrindiniai dokumentai, kuriais grindžiama organizacijos veikla) tvirtinimas ir keitimas. Konferencija taip pat vertina LSS veiklą, dvejų metų kadencijai renka LSS prezidentą ir Kontrolės komiteto narius.

Prezidentas – organizacijos vadovas, atstovaujantis organizacijai. Jis taip pat tiesiogiai koordinuoja Prezidiumo darbą ir LSS finansinę bei ekonominę veiklą. Prezidentas yra pagrindinis organizacijos „idėjų generatorius“, nes jis atsako už LSS veiklos programos kūrimą ir įgyvendinimą. Pagal organizacijos įstatus prezidentas demokratiniuose rinkimuose slaptu balsavimu renkamas dvejiems metams, kadencija gali būti pratęsta tik kartą.

Taryba – antras pagrindinis valdymo organas. Ji vykdo visas valdymo funkcijas tarp Konferencijų ir formuoja LSS veiklos kryptis. Ją sudaro Prezidentas ir po vieną atstovą iš kiekvienos organizacijos narės.

Prezidiumas – vykdomoji struktūra, kuri įgyvendina Konferencijos ir Tarybos nustatytas veiklos kryptis, tikslus. Prezidiumą sudaro prezidentas ir viceprezidentai. Kontrolės komitetas tikrina LSS veiklos teisėtumą ir materialinių išteklių panaudojimo tikslingumą. Komitetas Konferencijai teikia LSS finansinės veiklos patikrinimo ataskaitą.

Garb s naĖ GA riaS i RėB 2006 m. Lietuvos studentų sąjungai minint 15 metų veiklos jubiliejų pirmą kartą istorijoje labiausiai nusipelniusiems LSS lyderiams suteikti Lietuvos studentų sąjungos Garbės narių vardai ir tai patvirtinančios Garbės narių regalijos: melsvos spalvos mantija su LSS simbolika ir atminimo gaublys „Pasaulis pagal LSS“.

LSS Garbės nariai: • • • • • • • • • • • • •

Vygaudas Ušackas, Lietuvos studentų Koordinacinės tarybos pirmininkas Kęstutis Vaicekiūtis, Lietuvos studentų Koordinacinės tarybos pirmininkas Dainius Juzakėnas, LSS prezidentas 1991–1993 m. Saulius Basijokas, LSS prezidentas 1993–1994 m. Mindaugas Danys, LSS prezidentas 1994–1996 m. Rimantas Klimavičius, LSS prezidentas 1996–1997 m. Artūras Macijauskas, LSS prezidentas 1997–1998 m. Regimantas Buožius, LSS prezidentas 1998–1999 m. Svajūnas Jakutis, LSS prezidentas 1999–2001 m. Diana Skučaitė, LSS prezidentė 2001–2002 m. Nerijus Ramanauskas, LSS prezidentas 2002 m. Mindaugas Reinikis, LSS prezidentas 2002–2004 m. Mindaugas Boguševičius, LSS prezidentas 2004–2005 m.

LSS LSS

rijaR I J A ISIsTtoO 1989 m. balandžio 7-8 dienomis Vilniaus universitete vyko Lietuvos studentų forumas, į kurį susirinko atstovų iš bene visų tuo metu veikusių aukštųjų mokyklų. Forume nutarta, kad laikinai bus įkurta Lietuvos studentų Koordinacinė taryba, kurios tikslas: „Organizuoti Lietuvos studentų asociacijos kūrimo darbą bei rūpintis neatidėliotinais studentų reikalais“. Tuometinės studentų Koordinacinės tarybos vicepirmininkas Vygaudas Ušackas buvo aktyvus rengdamas argumentus, kodėl Studentų atstovybės, o ne komjaunimas ar buvusi profsąjunga, turi atstovauti studentams. Jis dėl studentijos reikalų susitikdavo ir su Vyriausybės nariais. Aktyviausieji Koordinacinės tarybos nariais vykdavo į Lenkijoje, Rusijoje, Švedijoje rengtus tarptautinius studentų susitikimus, skleidė Lietuvos nepriklausomybės siekius. 1991 m. rugsėjį oficialiai įsteigta Lietuvos studentų sąjunga, pakeitusi Lietuvos studentų Koordinacinę Tarybą. Pirmuoju organizacijos prezidentu tapo

Dainius Juzakėnas, dabar – vienas iš UAB „Zigzag Travel“ vadovų. Tuomet valdžia, nors ir kviesdavo studentus į posėdžius, studentų nuomonės rimtai nevertino. Antrojo LSS prezidento Sauliaus Basijoko, šiuo metu dirbančio prodiuseriu Lietuvos televizijoje, vadovavimas organizacijai 1993-1994 m. iš esmės pakeitė studentijos judėjimo kokybę. Iš triukšmingų demonstracijų pereita į „kabinetines derybas”. 1994-1996 m. organizacijai vadovavęs Mindaugas Danys, dabartinis Socialinės ir ekonominės plėtros centro valdybos pirmininkas, iškėlė nuostatą, kad studentai būtų visateisiai universitetų šeimininkai. 1996-1997 m. LSS prezidentu buvo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentas Rimantas Klimavičius, šiuo metu dirbantis AB „Ensto“. 1997-1998 m. organizacijai vadovavo Artūras Macijauskas, dabartinis Vilniaus universiteto Viešųjų pirkimų direkcijos vyriausiasis specialistas.

1998-1999 m. po sąjungą sklandė idėjos, kad

Lietuvos studentai turi būti žinomi ir pripažinti pasaulyje, todėl Vilniaus universiteto (VU) Kauno Humanitariniame fakultete studijuojantis ir puikiai angliškai kalbantis būsimasis ekonomistas Regimantas Buožius, šiuo metu dirbantis „Acme Computer Components“ direktoriumi, puikiai tiko užimti prezidento postą. Dar niekada anksčiau studentija nebuvo pasiekusi tokio pripažinimo, kaip 1999-2001 m. dvi kadencijas iš eilės prezidentaujant Svajūnui Jakučiui, dabartiniam VšĮ „Tarptautiniai jaunimo mainai” direktoriui. Studentų atstovai vyko į visus susitikimus su politine šalies vadovybe, kur buvo aptariami aukštojo mokslo klausimai. 2001-2002 m. pirmą kartą LSS istorijoje prie studentijos vairo stojo mergina - Diana Skučaitė, kuriai vadovaujant labiausiai buvo išplėtoti išoriniai organizacijos ryšiai. Šiuo metu D. Skučaitė yra Piliečių santalkos tarybos narė bei projektų vadovė. 2002 m. organizacijos prezidentu išrinktas Nerijus Ramanauskas, tačiau jis kadencijos nepabaigė. 2002–2004 m. organizacijai vadovavo Mindaugas

Reinikis. Šiuo laikotarpiu LSS ypač išplėtota išorinė komunikacija: dalyvauta viešose diskusijose, renginiuose televizijoje, radijuje, spaudoje, pilietinėse akcijose. M. Reinikis dabar yra Pilietinės Atsakomybės Fondo vadovas. 2004 m. Prezidentu buvo išrinktas Mindaugas Boguševičius, tačiau metų pabaigoje jis atsistatydino. Laikinai LSS prezidento pareigas pradėjo eiti Jonas Okunis. 2005-2007 m. LSS rinkiminės ataskaitinės konferencijos metu organizacijos vadovu tapo Jonas Okunis. Pasikeitus įstatams, prezidento kadencijos laikas pratęstas iki dviejų metų. 2007-2009 m. Vilniuje vykusioje LSS rinkiminėje – ataskaitinėje Konferencijoje Jonas Okunis perrinktas organizacijos prezidentu antrai kadencijai ir vadovu buvo iki 2009m. vasario. Šiuo metu Jonas Okunis eina Švietimo ir mokslo ministro parėjo pareigas. 2009 m. LSS rinkiminės ataskaitinės konferencijos metu organizacijos vadovu išrinktas Dainius Dikšaitis.

LSS

Studentai ir aukštojo moksl

o permainos

Kartais atrodo, jog viskas gali būti pasiekiama per akimirką. Tačiau ėmus veikti, susiduriama su kliūtimis, naujais iššūkiais bei užduotimis. Siekiant aukštojo mokslo permainų, Lietuvos studentų sąjunga įsitikino, jog norint pasiekti gero rezultato reikia dirbti visiems iš vien konstruktyviu dialogu. Studentų atstovai pasitelkę tyrimus, visuomenines akcijas, partnerių parama, pasiekė nemažai permainų bei drauge jas įgyvendino aukštojo mokslo pertvarkos metu.

ainoA s „DIaN PEPeRrmM barO arbM a nie Skada“ Studentų skaičius Lietuvos aukštosiose mokyklose auga, tačiau studijų ir mokslo kokybė negerėja. Dėl šios priežasties ir emigracijos šalyje pradėjo sparčiai tuštėti aukštųjų mokyklų suolai bei akademinio jaunimo gretos. Lietuvos studentų sąjunga drauge su kitomis organizacijomis ragino greičiau pradėti aukštojo mokslo permainas ir konkrečius veiksmus. LSS pastebėjimu, kalbos apie aukštojo mokslo pertvarką Lietuvoje užsitęsė apie dešimtį metų.

Studentų atstovų iniciatyvai pritarė ir koncerte dalyvavo skirtingų stilių muzikos atlikėjai, politikai, šalies vadovas, abiturientai ir studentai. Koncerte aukštojo mokslo permainoms pritarė: Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Premjeras Andrius Kubilius, Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Leonidas Donskis.

2009 m. kovo 30 dieną Lietuvos sostinėje inicijuotas koncertas „Dabar arba niekada – už žinių Lietuvą!“

Renginyje taip pat savo požiūrį ir palaikymą išreiškė žinomi atlikėjai bei muzikos grupės: Deivis, Živilė Ba, „InCulto“, „Happyendless“, „Pieno lazeriai“, „Saulės kliošas“, „Weekends“ ir kiti.

Koncerto „Dabar arba niekada“ spaudos konferencija.

Susirinkę studentai aukštojo mokslo permainų palaikyti.

Koncertas pradėtas Lietuvos himnu.

Lietuvos studentų sąjunga

Renginį vedė Giedrius Masalskas. Už aukštojo mokslo permainas žodį tarė Premjeras Andrius Kubilius. Renginyje susirinkusių pasveikinti atvyko Lietuvos vadovas Valdas Adamkus.

„Visos savo kadencijos metu raginau valdžią iš esmės pertvarkyti studijų sistemą ir kelti mokslo lygį Lietuvos aukštosiose mokyklose“ Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.

Susirinkusius pasveikino ir Vigmantas Ušackas.

Koncerte susirinko tiek moksleiviai, tiek studentai.

Aktyviai ragino pradėti aukštojo mokslo permainas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Leonidas Donskis.

Renginyje mokslo permainoms pritarti atvyko skirtingi muzikos atlikėjai.

Muzikanto Deivio pasirodymas koncerte „Dabar arba niekada“

Koncerte muzikos grupė „Biplan“

Renginyje taip pat sužibėjo ir Živilė Ba. drauge su grupe.

Grupė „Saulės kliošas“

Aktyviai renginio akcijos dvasią palaikė muzikos grupės „Inculto“ nariai

Lietuvos studentų sąjunga

„Koncertas – viena tinkamiausių priemonių užmezgant dialogą tarp politikos atstovų ir akademinės visuomenės. Dabar esti toks aukštojo mokslo stagnacijos lygis, jog permainų reikia bet kokiu atveju“ Kauno technologijos universiteto trečio kurso studentė Renata Novagreckaitė.

„Koncertu siekiama, kad kuo greičiau būtų susitarta dėl studijų ir mokslo pertvarkos. Jau nebeliko kur trauktis. Užsitęsė bandymai imituoti permainas“ Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.

„Didžioji dalis darbo jau padaryta, svarbu nesustoti vietoje ir įvairiomis priemonėmis siekti spartaus reformos įgyvendinimo“ Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė Nijolė Kikutienė.

emD iniaE i pM usryIčiN AAkKadA ai IAI Bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas, valstybės finansuojamos studijų vietos, paskolos studentams – tiek ir dar daugiau aukštojo mokslo opių klausimų kilo studentų atstovams prieš naujų mokslo metų pradžią.

Sostinėje rugpjūčio 18 dieną tradiciškai prie bendro Akademinių pusryčių stalo LSS pakvietė valstybės institucijų atstovus, kurie bandė atsakyti į šiuos klausimus.

Susitikime buvo aptartos pagrindinės aukštojo mokslo permainų gairės, per diskusiją apsvarstytos priėmimo į menų srities studijas problemos, išskirta aiškių studentų atrankos vertinimo kriterijų stoka. Pusryčių dalyviai taip pat išreiškė lūkestį, kad šių metų priėmimo rezultatai bus reali paskata aukštųjų mokyklų tinklui persiformuoti.

LSS organizuotuose Akademiniuose pusryčiuose dalyvavo: • Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, • Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė, • Finansų ministrės Ingridos Šimonytės patarėjas Venantas Miškinis, • Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus patarėjas Jonas Okunis, • Valstybinio mokslo ir studijų fondo direktorius Sigitas Renčys, • Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA bpo) sekretorius Romualdas Kliukas, • Nevalstybinių aukštųjų mokyklų asociacijos prezidentė Daiva Daugvilienė, • Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka, • Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovas Giedrius Vaidelys, • Lietuvos moksleivių sąjungos atstovai. Svečius priėmė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis ir skirtingų šalies aukštųjų mokyklų studentų savivaldų lyderiai.

cijaI„J Kla AKAkC Ausk studento “ Prasidėjus aukštojo mokslo pertvarkai, stojantiesiems kilo daug klausimų apie priėmimą į aukštąsias mokyklas ir aukštojo mokslo reformos vykdymą. Tam, jog būsimi studentai išvengtų klaidų ir priėmimas nebūtų sudėtingas, 2009-ųjų metų vidurvasarį Lietuvos studentų sąjunga inicijavo akciją „Klausk studento“. Akcijos metu studentų atstovai aktyviai padėjo abiturientams ir suteikė informacijos aukštojo mokslo klausimais. Trylika skirtingų studentų savivaldų teikė abiturientams aktualią informaciją Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Norėdami išsiaiškinti neaiškumus, stojantieji galėjo ateiti į organizacijų biurus, klausti elektroniniu paštu ir telefonu. Akciją studentų atstovai pristatė sostinėje surengtoje spaudos konferencijoje.

Prie akcijos „Klausk studento“ prisidėjo: Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), jaunimo asociacija Studentų brolija ir seserija „barake.lt“ , interneto tinklalapis „Studentas.lt“. „Studijų pasirinkimas – atsakingas ir rimtų apmąstymų reikalaujantis žingsnis. Kad stojantiesiems apsispręsti būtų lengviau, šaunių studentų komanda įvairiais būdais stengėsi padėti jaunuoliams“ LSS prezidentas ir akcijos koordinatorius Dainius Dikšaitis 21

Susitikimas su Švietimo ir mokslo ministru Studentų atstovai tikslinosi dėl studijų „krepšelių“ paskirstymo ir galimybių finansuoti mokslus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

ministerijos viceministru Rolandu Kriščiūnu. Susitikimo metu buvo patikslinta, kad dar iki 2009-ųjų metų pabaigos Finansų bei Švietimo ir mokslo ministerijos turėtų suderinti reikalingą bendrabučiams skirti sumą ir galimą ES SF lėšų panaudojimą.

Susitikimas su Kauno miesto meru

Šiuo tikslu prieš mokslo metus Klaipėdoje LSS Tarybos nariai susitiko su Švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi. Per susitikimą buvo aptarti aktualūs klausimai, bendrojo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirengimas naujiems studijų metams. Studentų atstovai tikslinosi dėl studijų „krepšelių“ paskirstymo ir galimybių finansuoti mokslus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Šiuo tikslu prieš naujus mokslo metus 2009-ųjų metų rugpjūčio 30 d. Klaipėdoje LSS Tarybos nariai susitiko su Švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi. Per susitikimą buvo aptarti aktualūs klausimai, bendrojo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirengimas naujiems studijų metams.

Susitikimas su Finansų viceministru Skubiai studentų bendrabučių renovacijai galimų lėšų po metų numatyta gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Bendrabučiams lėšų pritraukimo ir jų tinkamo panaudojimo klausimus LSS atstovai aptarė rugsėjo 23 dieną sostinėje vykusiame susitikime su Lietuvos Respublikos finansų

Kaunas – vienas didžiausių akademinių miestų Lietuvoje. Studentų atstovai, atsižvelgdami į šio miesto akademinio jaunimo nusiskundimus, pastebėjo: • akademiniam jaunimui trūksta tam skirtų kultūrinių erdvių; • automobilių parkavimo vietų trūkumas neįgaliesiems šalia aukštojo mokslo įstaigų; • nėra tinkamų transporto susisiekimo galimybių; • būtina maitinimo vietų plėtra. Lietuvos studentų sąjungos iniciatyva 2009-ųjų metų rugsėjo 28 dieną Kauno aukštųjų mokyklų studentų lyderiai susitiko su Kauno miesto meru Andriumi Kupčinsku. Susitikimo tema „Miestas – studentui, studentas – miestui“. Susitikime studentai akcentavo ir miesto plėtros galimybes. Susitikime dalyvavo Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Kauno medicinos, ISM vadybos ir ekonomikos, Lietuvos žemės ūkio universitetų, Lietuvos kūno kultūros akademijos bei Kauno kolegijos Studentų atstovybių vadovai. Susitikimą moderavo LSS prezidentas Dainius Dikšaitis. REZULTATAI Pokalbyje Kauno miesto meras pakartojo remiąs studentiškas iniciatyvas. A. Kupčinskas pridūrė, kad prisidės prie studentų inicijuojamų projektų ir atsižvelgs į išsakytas miesto problemas. Po susitikimo meras prisidėjo prie Tarptautinės studentų dienos akcijos – „Studento ir Mero apsikeitimas pareigomis vienai dienai“.

Lietuvos studentų studentų sąjunga sąjunga

PRProObleBmoLs irEspM renO dimS ai Ribotos galimybės rinktis studijas PROBLEMA Abiturientai, stodami į aukštąsias mokyklas per bendrąjį priėmimą, buvo apriboti ir turėjo pasirinkti tik stojimą į universitetus arba tik į kolegijas. Abiturientams nebuvo suteikta galimybių vienu metu pildyti bendrą paraišką dėl stojimo į kolegijas ir universitetus. Tokiu būdu abiturientams ribojamos galimybės rinktis. SIŪLĖME Lietuvos studentų sąjungos atstovai siūlė sudaryti bendrą universitetų ir kolegijų konkursinę eilę. Tokiu būdu būtų leista abiturientams pasirinkimų sąraše nuodyti tiek universitetinių, tiek neuniversitetinių aukštųjų mokyklų studijų programas.

Balandžio 2 dieną Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritarė ilgą laiką svarstytam naujojo Mokslo ir studijų įstatymo projektui. Po įstatymo priėmimo Lietuvos studentų sąjunga teikė ne vieną siūlymą bei pastebėjimą. Studentų atstovai ne kartą ragino valdžios atstovus atsižvelgti į studentų interesus, sudaryti jiems tinkamas sąlygas naudotis visomis aukštojo mokslo teikiamomis galimybėmis. 24

REZULTATAI Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) įtraukė LSS pasiūlymus dėl bendrojo priėmimo sistemos tobulinimo ir ES struktūrinių fondų paramos panaudojimo. 2010-aisiais bus galima pateikti bendrą stojimo į kolegijas ir universitetus prašymą, priešingai nei 2009-aisiais.

Daugiau dėmesio skirti priėmimui į menų sritis PROBLEMA Abiturientams trūko išankstinės informacijos apie priėmimo sąlygas į menų sritis. Nebuvo pateiktų konkrečiai apibrėžtų stojimo egzaminų ar testo

užduočių sąlygų, nepaviešinta apeliacijų teikimo ir nagrinėjimo tvarka. SIŪLĖME Studentų atstovai ragino tobulinti priėmimą į menų sritis, iš anksto nurodant abiturientams stojamųjų egzaminų ar testų reikalavimus, apeliacijų teikimų tvarką. REZULTATAI Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, atsižvelgę į visas studentų atstovų kritines pastabas, sudarė specialią darbo grupę, kuri rudenį nagrinėjo priėmimo sąlygas į menų sritis. Buvo tobulinama priėmimo tvarka ir kriterijai, kad talentingi jaunuoliai būtų priimami į menų studijas skaidriai ir objektyviai. Sudaryti svertinių koeficientų svoriai, vertinimo kriterijai, taikytini apribojimai, priimant į studijų programas.

pradėti paskolų teikimą laiku. VEIKIMO BŪDAI Studentų rūpestį dėl paskolų ir kitų studentams opių problemų LSS prezidentas Dainius Dikšaitis aptarė susitikime su Respublikos prezidente Dalia Grybauskaite. Su šiuo klausimu buvo supažindintas Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Valstybinio mokslo ir studijų fondo vadovas Sigitas Renčys. REZULTATAI Buvo atsižvelgta į studentų pastabas. Studentams, pasinaudojusiems valstybės remiama paskola studijų įmokoms sumokėti, valstybė nutarė padengti palūkanų dalį, viršijančią penkis procentus. Ateinančiais mokslo metais kompensuojama dalis bus padengiama iš ES fondų paramos.

Mažesnių paskolų palūkanų PROBLEMA Sudarytos paskolų sąlygos neturėtų apriboti studentams aukštojo mokslo prieinamumo ir galimybės mokytis. Lietuvos studentų sąjungos atstovai reiškė susirūpinimą planuota naująja paskolų studentams teikimo tvarka. SIŪLĖME LSS siūlė didesnių palūkanų naštą paskirstyti tarp valstybės ir studentų. Tokiu būdu studentai būtų geriausiai apsaugoti nuo didelių paskolų palūkanų. Studentų atstovai ragino atsakingas institucijas

Paskolų teikimo tvarkos tobulinimas PROBLEMA • Seimas biudžeto įstatyme įtvirtino 100 milijonų litų limitą valstybės prisiimtiems finansiniams įsipareigojimams už studentų paskolas. Toks limitas reiškė, kad paskolas gali tekti skirstyti tik konkurso būdu, įvardijant vienus ar kitus prioritetus. • Vyriausybės nutarimo projekte nenurodyta, kaip naujoji paskolų teikimo tvarka sudarys realias galimybes studentams gauti paskolą.

Lietuvos studentų sąjunga

• •

Projekte nenustatyta konkreti palūkanų už valstybės remiamas paskolas norma ir paskolų grąžinimo pradžia. Nutarimo projekte neužsiminta apie galimybę negrąžinti valstybės remiamos paskolos ar jos dalies tiems studentams, kurie baigę studijas pagal pasirinktą ir valstybės remiamą profesinę kryptį apsisprendė savo veiklą plėtoti atokesniuose šalies regionuose.

SIŪLĖME • Visoms valstybės remiamoms paskoloms taikyti bendrą palūkanų dydį, kuris negalėtų viršyti 6 proc. • Palūkanų skaičiavimo pradžia laikyti ne studijų baigimo, bet paskolos grąžinimo pradžios momentą. • Pailginti valstybės remiamų paskolų grąžinimo terminą – turėtų būti ne vieni, bet dveji metai po studijų baigimo. • Norint nustatyti paskolos grąžinimo sumą, reikia atsižvelgti į gaunamas pajamas bei kuriame valstybės regione studentai tęsė savo profesinę kryptį. REZULTATAI Buvo išgirstos studentų pastabos – Lietuvos bankai pasiūlė studentams geresnes paskolų ir palūkanų sąlygas.

Studijų vietų ir lėšų išsaugojimas studentams PROBLEMA Studentai, Lietuvos aukštosiose mokyklose įstoję į nemokamą studijų vietą, keisdami arba nutraukdami studijas, palieka studijų krepšelį toje aukštojoje mokykloje. Mokamų studijų studentai po rotacijos neturėjo galimybių pereiti iš mokamos vietos į nemokamą. 26

SIŪLĖME Studentų atstovai akcentavo, jog studijų krepšelis, paliktas studento, nutraukusio valstybės finansuojamas studijas, turėtų atitekti kitam, t. y. studijuojančiam mokamoje vietoje. Tokiu būdu studentai būtų labiau skatinami pereiti iš mokamos į nemokamą studijų vietą. REZULTATAI Studentų atstovų siūlymai buvo pastebėti ir įgyvendinti. Studentų, kurie nutraukė valstybės finansuojamas studijas, studijų krepšelis aukštosios mokyklos paskiriamas kitam, t. y. mokamų studijų, asmeniui.

Doktorantūros studijų kokybės gerinimas Lietuvos studentų sąjunga parengė poziciją dėl Lietuvos aukštųjų mokyklų trečiosios pakopos studentų (doktorantų) nuostatų koregavimų. Pozicijai parengti LSS sudarė specialią darbo grupę, kurioje buvo doktorantūros ir studentų atstovų. SIŪLĖME • Suteikti daugiau socialinių garantijų studijuojantiesiems. • Sukurti geriausias galimybes studentams kurti ir tobulėti studijų metu. • Stiprinti studijų kokybę.

REZULTATAI: Studentų atstovų pozicija pasiekė Lietuvos mokslo tarybą, kuri išnagrinėjo atnaujintus doktorantūros studijų nuostatus. Atsižvelgta į LSS siūlymus. Parengtų nuostatų naujovė atveria kelius didesnėms doktorantų socialinėms garantijoms. Projekte yra nurodyta, kad institucija gali įdarbinti doktorantą tyrimams disertacijos tema atlikti. Doktorantūrą bus galima studijuoti dviem formomis: nuolatiniu arba ištęstiniu būdu.

Studentų kūno kultūros prievolei – ne PROBLEMA Rektoratas inicijavo kūno kultūros dalyką aukštojoje mokykloje įteisinti kaip privalomą. Privalomas universitetų pirmakursių kūno kultūros mokymas mažina studentų laisvės ir pasirinkimo galimybes. LSS pastebėjo, kad tokio pobūdžio privalomybė šiuo atveju galėjo slėpti universitetų neveiklumą ir nenorą keistis bei išlaikyti gerą aukštosios mokyklos finansavimą. SIŪLĖME Kūno kultūros dalyką studentams patvirtinti kaip neprivalomą ir laisvai pasirenkamą. REZULTATAI Studentų atstovų siūlymui ir pastaboms pritarė Švietimo ir mokslo ministerija. Vyriausybė priėmė

nutarimą, kad kūno kultūros dalykas nebus privalomas, o savo noru laisvai pasirenkamas.

Studentų bendrabučių renovacija PROBLEMA Studentų bendrabučių būklė kritinė. Bendrabučių renovacija ir modernizavimas vyksta vangiai. Pagrindinė priežastis – lėšų Lietuvoje stygius. SIŪLĖME Turėtų būti sudarytos galimybės efektyviau spręsti kritines bendrabučių būklės problemas. Lietuvos studentų sąjunga siūlė aukštųjų mokyklų studentų 27

Lietuvos studentų sąjunga

bendrabučiams suteikti specialų teisinį statusą. Dėl šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo netobulumo nebuvo galima pritraukti lėšų iš ES fondų studentų bendrabučiams modernizuoti ir itin prastoms gyvenimo sąlygoms gerinti. REZULTATAI Nekeičiant bendrabučio teisinio statuso, Lietuvos Respublikos finansų ministerija surado būdą pritraukti ES struktūrinių fondų lėšų renovacijai. Lėšoms pritraukti buvo naudojama nauja paramos forma, skirta miestų plėtrai ir atnaujinimui – „Jessica“.

Daugiau lygių galimybių socialinei stipendijai gauti PROBLEMA Socialinėms stipendijoms, kurios buvo skiriamos iš 2009 m. valstybės biudžeto, gauti suteiktos galimybės tik valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems nemokamose vietose. O studentai, studijuojantys nevalstybinių aukštųjų mokyklų nemokamose vietose, socialinių stipendijų gauti negalėjo. Pastebėta ir tai, kad, padidinus stipendijas, nebuvo padidintas biudžetas, vadinasi, stipendijas galėjo gauti mažiau studentų. Metų pradžioje, socialinėms stipendijoms nebuvo skirta pakankamai lėšų. Dėl šios priežasties sumažėjo skatinamųjų stipendijų fondas. SIŪLĖME Studentų atstovai Lietuvos studentų sąjungoje pateikė savo pozicijas dėl socialinių stipendijų skirstymo tvarkos ir teigė: • skirti socialines stipendijas ne tik nemokamų studijų vietų studentams; • socialines stipendijas turėtų gauti ir studentai, kurie mokosi nevalstybinėse aukštosiose mokyklose; 28

•

padidinus socialines stipendijas iki 3 bazinių socialinių išmokų dydžių (BSĮ), skirti atitinkamą finansavimą šiam skirtumui padengti; socialinė stipendija neturėtų būti kliūtis studentui gauti skatinamąją stipendiją.

REZULTATAI: Į studentų išsakytas pastabas buvo atsižvelgta ir 2009-ųjų metų pabaigoje Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino socialinių stipendijų skyrimo tvarką. Nuo 2010 metų socialines stipendijas galės gauti daugiau studijuojančiųjų.

Stipendija ar socialinė parama? PROBLEMA Socialinę paramą skirstančios institucijos studentų stipendijas įskaičiavo į pajamas, iš kurių skaičiuojama, ar galima skirti piniginę socialinę paramą (t. y. socialinę pašalpą), ar ne. Tai reiškė, kad socialiai remtiniems studentams, norintiems išsaugoti savo ar šeimos gaunamą piniginę socialinę paramą, dėl teisės aktuose esančių spragų teko spręsti – pasirinkti stipendiją ar socialinę pašalpą.

STUDENTŲ ATSTOVŲ SIŪLYMAS Studentų atstovai ragino neįskaičiuoti į studentų gaunamas pajamas stipendijų ir panašių išmokų, kurios skirtos siekti aukštojo mokslo. REZULTATAI Švietimo ir mokslo ministerija pritarė studentų atstovų pastaboms. Vyriausybė šiuo metu svarsto šį siūlymą. Galutinai bus nutarta 2010 metais.

Neracionali socialinių stipendijų skirstymo sistema PROBLEMA Lietuvos aukštosios mokyklos perkraunamos joms nepriklausančiomis darbo funkcijomis – socialinių stipendijų skirstymu. Neracionali socialinių stipendijų skirstymo sistema gali atsiliepti socialiai remtiniems studentams. SIŪLĖME Lietuvos studentų sąjungos atstovai siūlė socialinių stipendijų skirstymo funkcijas perleisti valstybės institucijai, kuri būtų kompetentinga ir specializuotųsi finansų srityje. REZULTATAI Studentų atstovų siūlymas buvo pastebėtas. Socialinių stipendijų skirstymo funkcijos iš aukštųjų mokyklų buvo perkeltos Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui.

Skatinamąsias stipendijas gauna mažiau studentų PROBLEMA Lietuvos aukštosiose mokyklose nebuvo padidintas finansavimas, kai padidėjo skatinamosios stipendijos,. Tokiu atveju didesnes skatinamąsias stipendijas gavo mažiau studentų.

SIŪLĖME Lietuvos studentų sąjunga kartu su studentų savivaldų atstovais Lietuvos aukštosiose mokyklose atliko lyginamąją studentams skiriamų skatinamųjų stipendijų dydžių ir kiekių analizę. Tyrimo metu buvo pastebėta, kad šiais metais skatinamųjų stipendijų skaičius lyginant su praėjusiais metais buvo ženkliai mažesnis. REZULTATAI Į studentų pastebėjimus ir lyginamąją tyrimo analizę atsižvelgta nebuvo.

Kitų metų bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas PROBLEMA Studentų atstovų pastebėjimu, 2009-ųjų metų bendrajame priėmime trūko aiškios nemokamų studijų vietų planavimo sistemos. Pasigesta konkrečių priemonių, norint užtikrinti, kad aukštosios mokyklos priimtų visą kainą mokančių studentų tik tiek, kiek realiai gali ir yra pasirengusios suteikti kokybiškas studijas. SIŪLĖME Lietuvos studentų sąjungos atstovai ateinantiems mokslo metams ragino nustatyti aiškesnę nemokamų studijų vietų planavimo sistemą. Švietimo ir mokslo ministeriją studentų atstovai taip pat kvietė imtis priemonių ir užtikrinti, kad būtų priimama mokančių studentų tik tiek, kiek realiai gali ir yra pasirengusios suteikti kokybiškas studijas. REZULTATAI Siūlymai buvo pateikti ir aptarti rugsėjo 16 dieną vykusiame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, kuriame be kitų klausimų aptartas ir šiais metais įvykęs bendrasis priėmimas į šalies aukštąsias mokyklas. Į studentų pastabas bus atsižvelgiama sudarant kitų metų bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą.

Lietuvos studentų sąjunga

Skaidraus aukštojo mokslo

link

Studentų atstovai kartu su studentais ėmėsi aktyviai spręsti akademinio nesąžiningumo problemas. Šiuo tikslu surengta ne viena studentų atstovų diskusija, rašto darbų konkursas ir konferencija.

rimiam s as TyTyr 1

ŽINGSNIS

– tiriam...

Akademinio nesąžiningumo problemos ir korupcija vis sparčiau plinta aukštajame moksle. Taikomos nerezultatyvios sankcijos, o studentų abejingumas nesąžiningam kolegų elgesiui buvo didesnis nei tikėtasi. Atsakiusių studentų skaičius

Atsakiusių studentų santykis (%)

1. Praneščiau apie tai atsiskaitymo vykdytojui/-ams

2,5

2. Sudrausminčiau žodžiu

5,2

3. Paprašyčiau jo pagalbos

100

4. Toleruočiau ir nieko nedaryčiau

681

68,1

5. Kita (įrašyti)

142

14,2

1000

100,00%

Atsakymo variantas

Iš viso

Šiuos rezultatus atskleidė 2009-ųjų metų pavasarį Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ir Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės (VDU SA) atlikta studentų apklausa.

ŽINGSNIS

– analizuojam... Atsakiusių studentų skaičius

Atsakiusių studentų santykis (%)

1. Taip, teko naudotis.

630

68,4

2. Ne, neteko naudotis.

291

31,6

Viso:

921

100,00%

Atsakymo variantas

Apklausoje dalyvavo per 900 įvairių studijų pakopų studentų iš 16 universitetinių ir neuniversitetinių aukštųjų mokyklų. Apklausoje pastebėta, kad: • 63% studentų žino apie griežtas su finansiniu jų padėties pablogėjimu susijusias sankcijas. • 68% studentų naudojo neteisėtas pagalbines priemones per atsiskaitymus praeityje. • 78% studentų toleruoja nesąžiningą kolegų elgesį. • 30% studentų girdėjo apie bandymus papirkti dėstytojus dėl geresnio pažymio. •

71% studentų sutiko, kad akademinis nesąžiningumas – problema Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Lietuvos studentų sąjunga

„Apklausos rezultatai parodė, jog turime daugiau kalbėti apie bendrosios akademinės kultūros ugdymą. Svarbu sudaryti tinkamas sąlygas tiek studentams, tiek jų dėstytojams bei administracijos darbuotojams. Svarbu darniai siekti realių žinių perdavimo ir kompetencijų ugdymo“ LSS vadovas D. Dikšaitis.

ŽINGSNIS

– veikiam...

Akademiniam nesąžiningumui spręsti LSS inicijavo „Skaidrių studijų“ projektą, kurio metu surengė studentų rašto darbų konkursą ir konferenciją. LSS Akademinių ir socialinių reikalų komiteto nariai svarstė akademinio nesąžiningumo priežastis, jų sprendimo būdus ir galimų sprendimų įgyvendinimą.

zė ir iksm AAnNaliA LvIeZ Ėų planas Akademinio nesąžiningumo problemą ėmė spręsti LSS Akademinio proceso ir socialinių reikalų komitetas. Susirinkę studentų atstovai iškėlė pagrindines akademinės korupcijos problemas, jų priežastis ir galimus sprendimo būdus.

nusirašinėjimo, darbų plagijavimo, duomenų falsifikavimo ir atsakomybės vengimo problemas. Analizuotoms akademinio nesąžiningumo spragoms spręsti Komiteto nariai sudarė konkrečių veiksmų planą, kurį vėliau pritaikė kiekvienoje aukštojoje mokykloje.

Komitete studentų atstovai nagrinėjo studentų

Akademinių ir socialinių reikalų komiteto veikla – akademinio nesąžiningumo problemoms spręsti Pastebėtos akademinio nesąžiningumo problemos aukštosiose mokyklose

Sprendimo būdai įvardytoms problemoms spręsti

•

• • •

Dėstytojų požiūris ir motyvacija. Visuomenės tolerancija akademiniam nesąžiningumui. Neefektyviai taikomos sankcijos. <...>

•

Socialinių akcijų, viešų paskaitų organizavimas studentams. Studijas reglamentuojančių dokumentų peržiūra. <...>

„Norint užkirsti kelią įsigalėjusiam akademiniam nesąžiningumui, būtinas darnus aukštųjų mokyklų administracijų, studentų ir visuomenės bendradarbiavimas“ LSS Akademinio proceso ir socialinių reikalų koordinatorius D. Kinderys. 32

Įgyvendinti sprendimai •

•

Studentų savivaldų atstovai drauge su studentais surengė ne vieną viešą paskaitą, diskusiją, seminarą apie akademinį nesąžiningumą aukštosiose mokyklose. Drauge su aukštųjų mokyklų administracijos atstovais buvo peržiūrimi studijas reglamentuojantys dokumentai . <...>

Ateityje •

•

Drauge su studentais, dėstytojais, aukštųjų mokyklų administracijos atstovais toliau nagrinėjamos akademinio nesąžiningumo problemos. Plėtojama ir įgyvendinama Nacionalinė kovos su korupcija programa. Tobulinamos ir tikslinamos Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos veiklos funkcijos. <...>

jekta os st PPrroo jse„skkaidtria sudijos“

ŽINGSNIS

– konkursas

Lietuvos studentai turėjo galimybę sukurti „receptus“ akademinei korupcijai spręsti. 2009-ųjų metų rudenį LSS organizavo rašto darbų konkursą „Skaidrios studijos“. Konkurso tikslas – skatinti studentus aktyviau domėtis ir analizuoti korupcijos pasekmes aukštosiose mokyklose. Kurti aktyvią akademinio jaunimo poziciją korupcijos atžvilgiu bei plėsti visuomenėje vyraujantį korupcijos suvokimą.

„Studentai, nuogąstaujantys dėl esamo nesąžiningumo ir korupcijos savo aukštojoje mokykloje, turėjo puikią galimybę pateikti savo viziją, kaip šią problemą galima spręsti“ LSS vadovas D. Dikšaitis.

Paskelbus konkursą, sulaukta studentų rašto darbų iš skirtingų Lietuvos regionų. Geriausių darbų autoriai apdovanoti ir pakviesti drauge apžvelgti šią problemą per LSS konferenciją.

ŽINGSNIS

– konferencija

Studentų, aukštojo mokslo ir kitų institucijų vadovų požiūrį atskleidė užmegztas dialogas apie akademinę korupciją diskusijoje „Antikorupcinių priemonių veiksmingumas aukštajame moksle“. Konferencijoje buvo apdovanotas konkurso „Skaidrios studijos“ geriausio rašto darbo autorius. Be to, visi apsilankę konferencijoje pasirašė deklaraciją „Aš už skaidrias studijas“. Konferencijoje dalyvavo šių įstaigų atstovai: Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT); Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS); Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos (TTVAM).

Lietuvos studentų sąjunga

Konkurso dalyvių mintys, susijusios su akademinio nesąžiningumo problemos sprendimu: „Norint pasiekti veiksmingą korupcijos kontrolę būtina kruopščiai išanalizuoti korupcijos priežastis ir jas šalinti derinant daugelį metodų, tačiau visų pirma reikia pradėti nuo visuomenės švietimo, ugdyti akademinės bendruomenės sąmoningumą, nes tik tada, kai visuomenė suvoks ir realiai įvertins korupcijos aukštajame moksle žalą, bus užsitikrinta visuomenės parama, be kurios kitos priemonės bus bevertės.“ Konkurso dalyvė, Mykolo Romerio universiteto studentė Vaida Urbonaitė.

„Reikia aiškiai reglamentuoti plagijavimo taisykles, numatyti citavimo bei perfrazavimo tvarką. Būtina įkurti instituciją ar pareigybę, kuri kontroliuotų bei tirtų akademinio nesąžiningumo atvejus.“ Konkurso dalyvė, Mykolo Romerio universiteto studentė Eimantė Šilvaitė.

„Norint sumažinti korupcijos ir akademinio nesąžiningumo mastus būtina imtis griežtesnių represinių priemonių bei šviesti visuomenės narius ir formuoti sąmonę, kad akademinis nesąžiningumas – socialiai žalingas bei nepriimtinas reiškinys. Būtina efektyvinti lokalinio pobūdžio etikos kodeksus.“ Konkurso dalyvė, Mykolo Romerio universiteto studentė Eimantė Šilvaitė. 34

„Geriausi rezultatai yra pasiekiami tada, kai keičiamas mąstymo būdas ir elgesio modeliai. Bet kokie pokyčiai reikalauja komunikacijos: siekiant keisti požiūrį ir elgesio modelius, reikia ne tik griežtų teisinių sankcijų, socialinių garantijų, institucijų, bet ir efektyvios komunikacijos“ „<...> reikia keisti mentalitetą ir požiūrį, ne tik griežtinti bausmes“ Konkurso dalyvė, Vilniaus universiteto studentė Vilija Naruškevič.

u? liau? KKaasstolitao Akademinė korupcija šalyje vyksta vis įžūlesnėmis formomis: viešuose interneto tinklalapiuose parduodami rašto darbai ir nuomojama speciali aparatūra egzaminams „patogiau“ laikyti. Atsižvelgdami į teisėsaugos, viešosios tvarkos institucijų pasyvų dėmesį, studentų atstovai nusprendė patys imtis veiksmų. LSS fiksuos pastebimus akademinės korupcijos atvejus ir dėl jų kreipsis į atsakingas institucijas. LSS dėl šių klausimų konsultavosi su teisininkais, žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialistais. Ieškoma būdų, kaip spręsti šias problemas, skiriant rengiamai įsteigti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai papildomų funkcijų. Studentų sąjungos atstovai 2010-aisiais metais šį siūlymą teiks Švietimo ir mokslo ministerijai ir Seimui tvirtinti. LSS tikisi sulaukti paramos ir supratimo iš šių institucijų atstovų. LSS toliau rems Studentų savivaldų narių inicijuojamus projektus akademinei korupcijai mažinti. Šiais klausimais daugiau bus bendradarbiaujama su „Transparency“ kompanijos atstovais, inicijuojama naujų bendrų projektų.

Lietuvos studentų sąjunga

Aukštasis mokslas – atviras Lietuvos studentų sąjunga vis dažniau sulaukia nusiskundimų dėl diskriminacijos studijuojantiesiems su negalia, kitos seksualinė s orientacijos ar religijos žmonių. Lietuvos studentų sąjunga šias problemas analizavo ir sprendė tiek valstybės, tiek tarptautiniu lygmeniu. LSS kryptingai siekia, jog aukštasis mokslas būtų prieinamas žmonėms nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, rasės, lyties, tautybės ar seksualinės orientacijos.

įvairovei

TTyyrirmaismas Lietuvos studentų sąjunga per metus atliko du tyrimus dėl neįgalių studentų Lietuvos aukštosiose mokyklose. Studentų sąjunga ištyrė 2008-2009 ir 20092010 akademinių mokslo metų neįgaliųjų skaičių aukštajame moksle. Aukštosiose mokyklose neįgaliųjų gali būti priimta daugiau

Paskutinių tyrimų rezultatai parodė, kad šiais metais Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja 1026 neįgalūs studentai. Nuo 2009-ųjų akademinių mokslo metų neįgalių studentų skaičius išaugo vos keliasdešimčia studentų. Internetu buvo apklaustos 35 aukštosios Lietuvos mokyklos, turinčios daugiausiai neįgalių studentų. Akademiniai mokslo metai

Studentų su negalia skaičius

2005–2006

530

2006–2007

640

2007–2008

915

2008–2009

980

2009–2010

1026

Ketvirtus metus tyrimą vykdančios LSS socialinės integracijos koordinatorės Rūtos Ruolytės teigimu, neįgaliųjų situacijos aukštajame moksle gerėjimo tendencija išlieka, tačiau tempas galėtų būti dar spartesnis. Ryškiausias neįgalių studentų skaičiaus augimas įvyko 2007–2008 metais, kai neįgalių studentų skaičius išaugo 43%. Nuo 2005 metų neįgalių studentų skaičius išaugo dvigubai.

Neįgaliųjų mobilumas – gali būti spartesnis

2009-aisiais akademiniais metais tyrimas parodė, kad neįgalių studentų mobilumas yra mažas. „Erasmus“/ „Socrates“ mainų programoje dalyvavo neįgalūs studentai tik iš 4 aukštųjų mokyklų: Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetų, Vilniaus teisės ir verslo kolegijos bei Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos. Kiekvienoje iš šių aukštųjų mokyklų pagal minėtą programą į kitą šalį studijuoti išvyko po vieną neįgalų studentą. Kitų šalių neįgalūs studentai pagal įvardytą „Erasmus“/„Socrates“ programą Lietuvoje apskritai nesilankė. Apklausos dalyvių nuomone: 23% – „aukštosios mokyklos nėra pasirengusios priimti studentų su negalia“; 11% – „studentai su negalia nežino apie tokias galimybes“.

Lietuvos studentų sąjunga

Leidinys „Pakeliui į prieinamas studijas neįgaliesiems Lietuvoje“

Dažnai kalbant apie studijų prieinamumą neįgaliesiems, apsiribojama tokiais siūlymais, kaip liftai ar pakeliami stalai aukštųjų mokyklų auditorijose. O neįgaliųjų sąvoka būna perdėm siaurai apibrėžta – atsižvelgiama tik į fizinę judėjimo negalią, pamirštant akluosius, kurčiuosius ar kitokią negalią turinčius žmones. Šiuo tikslu Lietuvos studentų sąjunga pristatė savo trečiąjį leidinį apie aukštojo mokslo prieinamumą neįgaliesiems. Studentai leidinyje pasiūlė ieškoti konkrečių ir tinkamesnių veikimo būdų bei galimybių neįgaliesiems. Leidinį galima rasti visose Lietuvos viešosiose ir pagrindinėse universitetų bibliotekose, M. Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos Studentų savivaldų pagrindinėse būstinėse bei su šia veikla susijusiose organizacijose. Leidinį parengė LSS Socialinės integracijos koordinatorė Rūta Ruolytė.

Įdomu LSS viena pirmųjų nevyriausybinių jaunimo organizacijų ėmėsi nagrinėti neįgalių jaunuolių galimybes siekti aukštojo išsilavinimo Lietuvoje. Atsižvelgdama į tyrimų rezultatus, Studentų sąjunga toliau kūrė ir įgyvendino specialią socialinės veiklos tobulinimo ir reikalingų įgūdžių ugdymo programą.

sijau s i j a DDiisskuk

Lietuvos aukštosios mokyklos dar neatvėrė durų užsienio studentams su negalia. Lietuvos neįgaliesiems šalies studijos – labiau prieinamos, tačiau neįgalių studentų augimo sparta aukštosiose sumažėjo. Šiuo klausimu 2009-ųjų metų pavasarį LSS sukvietė į diskusiją ekspertus ir studentus iš skirtingų Lietuvos universitetų bei organizacijų.

Aktualu Diskutuojant prieita prie išvadų, jog norint, kad Lietuvoje studijos taptų prieinamesnės neįgaliesiems, būtina: • sudaryti sąlygas neįgalių studentų aktyvumui

skatinti; • stiprinti bendradarbiavimą tarp bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų, nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų; • ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Įspūdžiai

„Jei anksčiau buvo klausiama, ką aukštoji mokyklą gali duoti neįgaliajam, dabar derėtų klausti, kokias aukštoji mokykla sudaro sąlygas neįgaliajam pačiam veikti, keisti save ir savo aplinką“ LSS Socialinės integracijos koordinatorė R. Ruolytė.

„Viena pagrindinių kliūčių neįgaliesiems įsitraukti į studijų procesą – vyraujantis požiūris, kad neįgalus žmogus yra išskirtinis, reikalaujantis užuojautos ir paramos“ LSS vadovas D. Dikšaitis.

Dalyviai • LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas; • Lietuvos universitetų rektorių konferencijos viceprezidentas prof. Henrikas Žilinskas; • Lietuvos Kolegijų direktorių konferencijos vykdančioji direktorė Ana Aleknavičienė; • Vilniaus teisės ir verslo kolegijos Karjeros centro vadovė Zofija Blažonienė; • Vytauto Didžiojo universiteto Studijų prorektorius Jonas Ruškus;

• Šiaulių universiteto Studentų reikalų tarnybos koordinatorius Vitalijus Kybartas; • Vytauto Didžiojo universiteto studentė Rūta Kupčinskaitė; • Lietuvos studentų sąjungos Socialinės integracijos koordinatorė Rūta Ruolytė. Renginio dalyvius sveikino: Lietuvos universitetų rektorių konferencijos viceprezidentas prof. Henrikas Žilinskas, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos vykdančioji direktorė Ana Aleknevičienė, Vilniaus teisės ir verslo kolegijos direktorės pavaduotoja kokybei Aurelija Rudaitienė.

Lietuvos studentų studentų sąjunga sąjunga

PPrrobolemboslir espremnd-imai DAUGIAU GALIMYBIŲ PER BENDRĄJĮ PRIĖMIMĄ

Problema Žmonėms su negalia ribojamos galimybės siekti aukštojo mokslo žinių. Jaunuoliai, turintys skirtingų negalių, pasigenda šių dienų poreikius atitinkančių brandos egzaminų laikymo ir stojimo į aukštąsias mokyklas taisyklių. Tokiu būdu neįgalieji praranda galimybes kartu su kitais abiturientais laikyti brandos egzaminus ir vėliau drauge studijuoti aukštosiose mokyklose. Siūlėme LSS siūlė sudaryti atskirą darbo grupę, kuri būtų atsakinga už neįgalių asmenų brandos egzaminų laikymo ir bendrojo stojimo į aukštąsias mokyklas tobulinimą. Tokiu būdu neįgaliesiems būtų sudarytos palankesnės galimybės įgyvendinti teisę į aukštąjį mokslą. Į darbo grupės veiklą turėtų būti įtraukiami kompetentingi Švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnai, neįgalūs studentai, studentų atstovai iš nacionalinių studentų sąjungų, aukštųjų mokyklų studentų savivaldų, aukštųjų mokyklų administracijų, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmi-

mui organizuoti (LAMA BPO) ir neįgaliųjų organizacijų. Rezultatai LSS siūlymas įkurti tarpžinybinę darbo grupę pasiekė Švietimo ir mokslo ministeriją bei kitas valdžios institucijas. Šis siūlymas svarstomas. SAVIRAIŠKOS LAISVĖS IR LYGYBĖS LINK

Problema Lietuvos Respublikos Seimas svarstė Nepilnamečių apsaugos įstatymą, kuris neatitiko Europos Bendrijų nediskriminavimo principo ir Europos Sąjungos (ES) pagrindinių teisių chartijos, buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatai. Tokiu būdu pažeidžiamos Lietuvos piliečių žmonių teisės ir laisvės. Siūlėme Lietuvos studentų sąjunga kartu su Europos jaunimo forumu ir kitomis jaunimo organizacijomis dėl priimto įstatymo kreipėsi į EK prezidentą Jose Manuelį Barroso ir eurokomisarus Vladimirą Špidlą, Jacquesą Barrotą bei Janą Figelį. LSS prašė peržvelgti šį įstatymą, patvirtinti ar paneigti išsakytas pastabas. Rezultatai Įrodyta, kad įstatyme pažeidžiamos Europos Sąjun-

gos pamatinės vertybės ir visuomenės interesai. Organizacijos, nedelsdamos ir viešai, išreiškė apgailestavimą dėl minėto įstatymo priėmimo. EK įspėjo Seimą dėl priimamo įstatymo spragų ir toliau ėmėsi nagrinėti šį atvejį.

jos vertimas daugeliui neįgaliųjų, studijuojančių ar planuojančių studijas Lietuvoje, gali apriboti galimybes sėkmingai įsitvirtinti visuomenėje. Išverstame tekste – siaurinamas žmonių ratas, kuriems konvencija galėtų būti taikoma.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus vetavo įstatymą. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įstatymą pasirašė, bet nurodė jį tobulinti. Nauja įstatymo redakcija buvo patvirtinta, tik po LSS ir partnerių kritikos sulaukusių nuostatų pakoregavimo.

Siūlėme Lietuvos studentų sąjunga siūlė peržiūrėti pastarąjį vertimą. Originalus tekstas aiškiai nurodė, kad dokumente kalbama ne tik apie judėjimo, bet ir aklumo, klausos ir kitokią negalią turinčius studentus.

LSS kartu su kitomis organizacijomis imsis atitinkamai reaguoti ir stebėti tolesnius Lietuvos Respublikos Seimo veiksmus šiuo klausimu. DAUGIAU LYGIŲ GALIMYBIŲ VALSTYBĖS POLITIKOJE

Problema Lietuvos valstybėje trūksta lygių galimybių politikos įgyvendinimo veiksmų. Tai pažeidžia lygių teisių ir galimybių principą. Siūlėme Lietuvos studentų sąjunga priėmė grupės nevyriausybinių organizacijų inicijuotą pareiškimą „Dėl valstybės politikos lygių galimybių srityje“. Pareiškime siūloma užtikrinti nuoseklų lyčių lygybės nuostatų, nediskriminavimo principo įgyvendinimą Lietuvoje.

Rezultatai Į studentų atstovų pastabas atsižvelgta. Vertimas buvo peržiūrėtas ir pataisytas. Svarbu žinoti Neįgaliųjų teisių konvencija yra pirmasis išsamus XXI a. žmogaus teisių dokumentas, kuris įpareigoja valstybes skatinti ir užtikrinti neįgalių asmenų teisių įgyvendinimą, propaguoti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Konvenciją jau ratifikavo 76 valstybės, o papildomą konvencijos protokolą – 46 valstybės, tarp kurių yra tokios šalys kaip Australija, Austrija, Slovėnija, Švedija, Vengrija, Vokietija.

Rezultatai Kreipimasis pasiekė atsakingas valstybės institucijas. Siūlymas svarstomas. JUNGTINIŲ TAUTŲ NEĮGALIŲJŲ TEISIŲ KONVENCIJOS VERTIMAS

Problema Lietuvos Respublikos Seimui teikiama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija į lietuvių kalbą buvo išversta netinkamai. Nekokybiškas konvenci-

Lietuvos studentų studentų sąjunga sąjunga

atit rtieisr skla PPa tidiaes SEMINARAS „DISKRIMINACIJA AUKŠTAJAME MOKSLE“

Aktualumas Lietuvos studentų sąjunga intensyviai dirbo prie neįgaliųjų diskriminacijos ir integracijos aukštajame moksle klausimų, tačiau pastebėta ir kitokių diskriminacijos apraiškų visuomenėje. Vis daugiau Lietuvoje studijuojančių jaunuolių tiek aukštajame moksle, tiek visuomenėje prisipažįsta esą diskriminuojami dėl lyties, tautybės, rasės ar seksualinės orientacijos. Rezultatas LSS 2009-ųjų rudenį studentų atstovams surengė mokymus „Diskriminacija aukštajame moksle“. Seminare studentų atstovai:

• mokėsi kurti atvirą ir demokratišką bendravimą aukštajame moksle ir visuomeniniame gyvenime; • susipažino su diskriminacijos rūšimis ir jų pasireiškimo formomis; • diskutuodami aptarė diskriminacijos tipų skirtumus, panašumus; • dalijosi asmenine ir aplinkinių diskriminacijos patirtimi. Mokymus vedė ir patirtimi dalijosi: LSS Socialinės integracijos koordinatorė Rūta Ruolytė kartu su Jaunimo centro „In Corpore“ prezidentu Dariumi Matu.

KKaas tosliaut? oliau Studentų atstovai subūrė Įvairovės komitetą. Komitete veikia Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovai. Komiteto tikslas – spręsti turinčių negalią ar dėl kitos seksualinės orientacijos, rasės ar religijos pažiūrų kylančias asmenų problemas aukštajame moksle ir visuomenėje. Komiteto koordinatorė – LSS Socialinės integracijos koordinatorė Rūta Ruolytė.

Komiteto veikloje planuojama: • inicijuoti naujų projektų ir akcijų; • skatinti visuomenės narius toleruoti ir gerbti kitos rasės, orientacijos ar religijos pažiūrų asmenis, jų teises ir laisves; • bus skatinamos komiteto narių žinios apie žmogaus teises.

Lietuvos studentų sąjunga

Tarptautinėje erdvėje Pasaulyje galimybių laisvai keistis idėjomis, patir timi, keliauti yra vis daugiau. Pamažu nyks ta sienos, dar neseniai skyrusios žmones. Studentų gyvenimas tampa daug salvingesn is, kai išsilaisvinama iš apibrėžtų valstybės teritorijos ribų. Studentų sąjunga 2009-aisiais aktyviai plėtojo ryšius su Rytų bei Vakarų studentų atstovais, tarptautiniais partneriais bei buvo daugelio tarptautinių įvykių dalyvė.

s beisijeo SSttuduijod nų s REITINGAI STUDIJŲ KOKYBĖS NEPASKATINS

Europos komisijos diegiamas Europinis reitingas gali didinti atskirtį tarp Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų Europos bei paskatinti protų nutekėjimą. Aukštosioms mokykloms rengiant reitingus ir vadinant tai artimiausiu Bolonijos proceso prioritetu – būtų paneigta Bolonijos proceso idėja ir principai. Šiuo klausimu balandžio 23–25 d. Briuselyje (Belgija) Europos studentų sąjungos Tarybos susitikime (angl. k. European Student Union Board Meeting – ESU BM) buvo priimtas specialus pareiškimas. Tarybos susitikime priimant šį dokumentą dalyvavo ilgametis Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Jonas Okunis.

Europos studentų sąjunga ragino Bolonijos procesą orientuoti į kokybės užtikrinimą ir objektyvų studentų informavimą. Studentų atstovai nepritarė masinei reitingavimo sistemų plėtrai Europos aukštojo mokslo erdvėje. Europos studentų atstovų priimtas dokumentas buvo pristatomas specialiai Bolonijos procesui aptarti skirtame Europos švietimo ministrų susitikime Liuvene.

Svarbu žinoti Kas yra Bolonijos procesas? Bolonijos procesas prasidėjo 1999 m. po Bolonijos deklaracijos „Europos aukštojo mokslo erdvė“ paskelbimo, ją pasirašius 29 Europos šalių švietimo ministrams Bolonijoje (Italija). Bolonijos deklaracija numatė pagrindinius tikslus ir gaires – iki 2010 m. sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę. Pagrindiniai Bolonijos proceso tikslai: • Bendros aukštojo mokslo erdvės kūrimas. • Aukšto lygio išsilavinimo užtikrinimas tiek Europos piliečiams, tiek užsienio studentams. • Europos švietimo sistemos konkurencingumo ir patrauklumo skatinimas. • Aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas Europos darbo rinkai. • Dėstytojų ir studentų mobilumo skatinimas. • Aukštojo mokslo sistemos skaidrumo ir lankstumo didinimas Trečiosios pakopos studijų tobulinimo gairės buvo apžvelgiamos ir gretinamos skirtingų Europos Sąjungos šalių studentų. Šiuo klausimu 2009-ųjų lapkričio 23–29 d. Krokuvoje (Lenkija) buvo dis-

kutuojama antrame per metus Europos studentų sąjungos Tarybos susitikime (angl. k. European Student Union Board Meeting – ESU BM) Lietuvos studentams atstovavo LSS viceprezidentė 45

Lietuvos studentų sąjunga

tarptautiniams ryšiams Karina Ufert ir LSS Socialinių ir akademinių reikalų koordinatorius Dovydas Kinderys. LSS atstovai posėdyje pristatė Studentų sąjungos parengtą poziciją dėl Lietuvos doktorantūros studijų nuostatų taisymo. Pastaroji pozicija buvo lyginama su kitų Europos valstybių doktorantūros studijų tvarka. Per renginį taip pat buvo užmegzti ryšiai su Europos doktorantų ir jaunųjų tyrėjų taryba (angl.k. The European council of doctoral candidates and young researchers – EURODOC). Su šia organizacija ateityje nuspręsta daugiau bendradarbiauti prie konkrečių projektų 2010-aisiais metais. AUKŠTOJO MOKSLO PLĖTOTĖS GAIRĖS – KITAM DEŠIMTMEČIUI

Europoje nubrėžtos aukštojo mokslo plėtotės gairės kitam dešimtmečiui. Pagrindinės kryptys, kuriomis derėtų judėti, nustatytos priimtame komunikate „Bolonijos procesas 2020 – Europos aukštojo mokslo erdvė naujajame dešimtmetyje“.

Dėl jų balandžio 27–29 d. Liuvene (Belgijoje) susitarė Europos aukštojo mokslo erdvės kūrime (Bolonijos procese) dalyvaujančių valstybių atstovai. Ministrų konferencijoje ir Bolonijos forume Lietu-

vos studentų interesams Švietimo ministrų susitikime atstovavo LSS prezidentas Dainius Dikšaitis. Dokumente suformuluoti prioritetai: • aukštojo mokslo kokybės gerinimas ir prieinamumo visoms socialinėms grupėms didinimas; • orientacija į studentų poreikius ir lūkesčius; • studentų ir dėstytojų mobilumas; • įvairialypių skaidrumo priemonių diegimas; • aukštojo mokslo finansavimo šaltinių įvairovė. „Jei norime koja kojon žengti su šių dienų pasauliu, negalime užsimerkti. Jau dabar aišku, kad tam tikrus namų darbus turime atlikti. Būtina atnaujinti studijų turinį, mokymo metodus, gerinti studijų kokybės priežiūrą, sudaryti geresnes galimybes siekti aukštojo išsilavinimo žmonėms su negalia. Kol kas negalime pasigirti ženkliais studentų ar dėstytojų mobilumo rodikliais, patrauklia stipendijų sistema ar gyvenimo bendrabučiuose sąlygomis“ LSS prezidentas Dainius Dikšaitis.

Komunikate dalyvavo: • 46 Bolonijos procese dalyvaujančių šalių švietimo ministrai; • Aukštojo mokslo institucijų atstovai; • Europos sąjungos Švietimo komisaras; • Švietimo ir kultūros generalinė direktorė; • Europos universitetų ir Europos neuniversitetinių aukštojo mokslo įstaigų asociacijų vadovai; • Atstovai iš UNESCO. BOLONIJOS PROCESO ĮGYVENDINIMO ĮVERTINIMAS STUDENTŲ AKIMIS

Europos studentų bendruomenė pradėjo analizuoti bendros Europos aukštojo mokslo erdvės kūrimo – Bolonijos proceso – rezultatus. Tuo tikslu buvo pradėtas įgyvendinti tarptautinis projektas apie studentų indėlį įgyvendinant Bolonijos procesą Europoje (angl. k. Enhancing Students. Contribution to Bologna Implementation – ESCBI). Lietuvos studentų sąjunga – viena iš šio projekto dalyvių.

tikslas ugdyti studentų atstovų gebėjimus, kad nacionaliniu lygiu jie galėtų padėti įgyvendinti sprendimus, būtinus bendrai Europos aukštojo mokslo erdvei kurti.

2009-ųjų metų sausio mėnesį Briuselyje (Belgija) įvyko pirmasis projektą vykdančiosios grupės susitikimas, kuriame aptartas projekto veiksmų planas, lūkesčiai, esminės įgyvendinimo detalės. Susitikime dalyvavo ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Jonas Okunis.

„Bendra Europos aukštojo mokslo erdvė – didžiulio masto ir ambicijų projektas, kuris per dešimt jo vykdymo metų buvo įgyvendintas tik iš dalies. Pastebima, vis dar esama problemų mobilumo, aukštojo mokslo prieinamumo, studentų vertinimo suvienodinimo ir kitose srityse“ LSS vadovas Jonas Okunis

Tarptautiniu studentų projektu siekiama konkrečiai įvertinti, kaip sekėsi įgyvendinti Bolonijos procesą Europoje studentams aktualiose srityse. Taip pat sudaryti sąlygas studentų judėjimams sukurti veiksmų planą, kaip prisidėti prie svarbiausių Europos aukštojo mokslo erdvės reformų. Be to, akcentuojamas

ŽINGSNIS

2009-ųjų metų rugpjūčio mėnesį LSS viceprezidentė tarptautiniams ryšiams Karina Ufert dalyvavo antrame šio projekto susitikime Valetoje (Malta). Per susirinkimą buvo pasidalyta mintimis dėl projekto skirtingų dalių įgyvendinimo, suplanuotas konkrečių veiksmų planas. Susitikime taip pat dalyvavo Austrijos, Estijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos ir kitų nacionalinių sąjungų vadovai. 2010-ųjų metų rudenį planuojamas projekto dalyvių susitikimas Lietuvoje. Susitikus bus plėtojamas veiksmų planas ir jo įgyvendinimas.

Lietuvos studentų sąjunga

MOKYMAI: STUDENTAMS APIE „BOLONIJOS PROCESO“ ERDVĘ

MOKYMAI – KODĖL REIKIA MOBILUMO SKATINIMO LIETUVOJE?

Studentams ir jų atstovams aukštosiose mokyklose dažnai tenka girdėti „Bolonijos proceso“ sąvoką, tačiau dar ne visi gali apibrėžti šios sąvokos reikšmę ir svarbą aukštajame moksle.

• Pastebimai mažėja mokinių vidurinėse mokyklose skaičius. • Sparčiai daugėja atvykstančiųjų studijuoti iš užsienio šalių Lietuvoje. • Vis didesnis Lietuvos studentų susidomėjimas apie kitų šalių suteikiamą aukštąjį mokslą.

Lietuvos studentų sąjunga 2009-ųjų pavasarį inicijavo studentams ir jų atstovams mokymus „Bolonijos proceso reikšmė ir studentijos vaidmuo jame“. Savo patirtimi ir žiniomis su studentais dalijosi patyręs svečias iš Belgijos, Bolonijos proceso ekspertas Gillesas Verschoore‘as. Konferencijoje dalyviai: • apžvelgė studentų aktyvumo vaidmens Lietuvos aukštajame moksle svarbą; • susipažino su kitų valstybių Bolonijos proceso įgyvendinimo pavyzdžiais; • gretino ir lygino Lietuvos ir kitų Europos valstybių aukštojo mokslo sistemas. „Bolonijos procesas nepateikia konkrečių sprendimų ir priemonių. Šis procesas tik nurodo pagrindines veiklos sritis, iškelia tikslus ir numato uždavinius jiems pasiekti“ Bolonijos proceso ekspertas Gillesas Verschoore‘as. „Bolonijos procese daug dėmesio skiriama studentų iniciatyvoms, jų aktyvumui skatinti. Pagrindinė žinių investicija į šalies gerovę – tai investicija į studentiją. Jeigu Lietuvoje tam būtų skiriama daugiau dėmesio, valstybė pagrįstai vadintųsi Bolonijos proceso lydere“ LSS viceprezidentė tarptautiniams ryšiams Karina Ufert 48

Lietuvos studentų sąjunga ieškojo būdų didinti studijų Lietuvoje patrauklumą ir skatinti harmoningą akademinio jaunimo judėjimą. Norėdami, kad akademinio jaunimo skaičius Lietuvoje nekistų, t. y. proporcingai išliktų tiek pat išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų studijuoti, studentų atstovai keitėsi savo šalies patirtimi ir kūrė unikalią aukštojo mokslo sistemą, kuri tai gebėtų įgyvendinti. LSS kartu su Europos Taryba ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija rudenį sostinėje surengė tarptautinį seminarą „Subalansuotas mobilumas: galimybės ir iššūkiai“ (angl. k. Balanced Mobility: Unparalleled Opportunities & Underlying Challenges). Seminare patirtimi dalijosi: Harvardo ir Twente universitetų mokslų daktarė Liudvika Leišytė; Europos studentų sąjungos atstovas Bertas

Vandenkendelaere‘as; Europos jaunimo iniciatyvos asociacijos „Let‘s go!“ narė Kate Chachava. Seminare dalyvavo studentai ir aukštojo mokslo ekspertai iš Belgijos, Suomijos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Gruzijos, Nyderlandų, Rumunijos ir Lietuvos. Seminare dalyviai: • susipažino su akademinio jaunimo mobilumo skatinimo principais Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse; • sukūrė įsivaizduojamą mobilumo idealų aukšta-

jame moksle sistemos modelį, • parengė „protų susigrąžinimo“ rekomendacijas.

„Spartėjant globalizacijos procesams, mobilumas tampa ne prabanga, o neatskiriama kasdienybės dalimi. Akademinio jaunimo mobilumas, jo skatinimas – vienas pagrindinių Europos aukštojo mokslo erdvės kokybinių plėtros rodiklių“ LSS viceprezidentė tarptautiniams ryšiams Karina Ufert.

TTaarprRpytųriryVatkų arų PAGALBA UKRAINOS STUDENTŲ ATSTOVAMS

Ukrainos studentų sąjunga pastaraisiais metais išgyveno nemažai struktūrinių pasikeitimų. Demokratinio studentiško judėjimo plėtros taip pat neskatina ir šalies vykdoma politika. Dėl Ukrainos studentų savivaldos vykdomos veiklos ir demokratinio atstovavimo trūkumo šalies studentams buvo svarstoma galimybė nutraukti organizacijos narystę Europos studentų sąjungoje. Lietuvos studentų atstovai kartu su Švedijos ir Estijos studentais išreiškė palaikymą Ukrainos studentų organizacijai. LSS akcentavo, kad šiuo atveju organizacijos narystės nutraukimas atspindėtų tiesioginį bėgimą nuo esamos problemos nei jos sprendimą. ESU Tarybos posėdžio nariai atsižvelgė į LSS palaikymą ir narystė sąjungoje buvo pratęsta.

LSS nusprendė padėti Ukrainos studentų savivaldai kurti Vakarų demokratijai artimą ir nepriklausomą studentų atstovavimą. LSS nuo 2010-ųjų metų kartu su Ukrainos atstovais: • intensyviai bendradarbiaus tarptautinių projektų ir mokymų srityse; • surengs ne vieną studentų atstovų partnerystės vizitą. Ukrainos studentų atstovų pažanga bus vertinama kitame Europos studentų sąjungos Tarybos susitikime, kuris vyks 2010-ųjų metų pavasarį. 49

Lietuvos studentų sąjunga

tarptautiniams ryšiams Karina Ufert buvo pakviesta aplankyti Gruzijos akademinio jaunimo atstovus, susipažinti su jų vykdoma veikla ir aukštojo mokslo sistema. Susitikimo metu aptartos galimybės aktyviau bendradarbiauti vykdant bendrus projektus bei renginius. Apie demokratijos sklaidą Rytuose

Bendradarbiavimo gairės su Gruzijos studentais

Lietuvos studentų sąjunga palaiko aktyvius ryšius su Gruzijos studentų atstovais. LSS viceprezidentė

Demokratijos sklaida Europos šalyse studentų atstovų buvo ypač pažymėta Kijeve (Baltarusija). Šiuo tikslu spalio mėnesį Europos taryba organizavo studentų atstovams forumą tema „Ateities Demokratijos sklaida“. Lietuvos studentams atstovavo LSS viceprezidentė Karina Ufert. Viceprezidentė renginyje akcentavo ypatingą studentų organizacijų vaidmenį įgyvendinant nusibrėžtas veiklos gaires akademinėje srityje. Taip pat buvo pabrėžtos tinkamai atstovaujamos studentų teisės aukštojoje mokykloje. Šiuo metu LSS ypač glaudžiai bendradarbiauja su organizacijos nariais iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, kurių atstovai jau ne kartą lankėsi Lietuvoje.

uror poso stup EEu deo ntųs sąjunga Įdomu Europos studentų sąjunga (angl. k. European Student Union – ESU) – organizacija, vienijanti 50 nacionalinių Europos studentų sąjungų iš 37 šalių. ESU atstovauja visų studentų sąjungų interesams aukštojo mokslo klausimais, bendradarbiauja su Europos Taryba, UNESCO, Bolonijos proceso valdančiomis institucijomis. 50

LSS – ESU narė nuo 1998-ųjų metų. 2009-aisiais ESU kartu su LSS ir kitomis narėmis intensyviai veikė: • kokybiškų studijų galimybių sudarymo srityje; • studentų teisės klausimais; • tarpusavio patirties sklaida.

buvo apžvelgta Europos aukštojo mokslo kokybės forume. Lietuvos studentams renginyje atstovavo LSS viceprezidentė tarptautiniams ryšiams Karina Ufert. Studentų atstovai forume pažymėjo, kad būtinas aktyvus aukštojo mokslo kokybės standartų diegimas ir vykdymas valstybėse. Taip pat turi būti diegiama efektyvesnė studentų įtrauktis į studijų kokybės vertinimą aukštosiose mokyklose.

Europos studentų Konventas

ESU kasmet rengiamoje studentų konferencijoje aktyviai dalyvavo ir Lietuvos studentų sąjungos atstovai. 2009-ųjų metų žiemą vykęs studentų konventas buvo skirtas studentų socialinei padėčiai tirti. Konvente po studentų atstovų konferencijos buvo prieita prie išvadų, kad studentų socialinė padėtis Europos valstybėse gerėja. Tačiau pastebėta, kad ši tendencija Europos valstybėse galėtų vykti kur kas sparčiau.

Po renginio LSS viceprezidentė tarptautiniams ryšiams Lietuvos studentų savivaldų narius supažindino su forume aptartais aukštojo mokslo kriterijais ir kitais klausimais. K. Ufert studentų atstovus ragino aktyviau įsijungti į studijų kokybės gerinimo procesus savo aukštosiose mokyklose ir daugiau bendradarbiauti šiuo klausimu su aukštųjų mokyklų administracija.

Europos aukštojo mokslo kokybės forumas

Forumo dalyviai: ESU nariai, Europos Komisijos, Europos Tarybos, UNESCO ir valstybių ministerijų atstovai. Studentų teisės Europoje

Didesnis aukštojo mokslo kokybės siekimas – neišvengiamas žingsnis kiekvienoje Europos valstybėje. Kaip tikslingiau įgyvendinti tai Europos Sąjungoje,

Akademinis jaunimas vis dažniau susiduria su studentų teisių pažeidimais. Minėdama Tarptautinę studentų dieną, Europos studentų sąjunga lapkričio 51

Lietuvos studentų sąjunga

mėnesį šiuos klausimus aptarė Briuselyje (Belgija). Susitikime Lietuvos studentams atstovavo LSS viceprezidentė tarptautiniams ryšiams Karina Ufert. Studentų atstovai aptarė pagrindines studentų teisių problemas, su kuriomis akademinis jaunimas kiekvienoje šalyje susiduria dažniausiai. Nuspręsta kitame Europos studentų sąjungos susitikime surengti išsamesnę studentų teisių Europos šalyse analizę ir veikimo būdus. Renginio dalyviai: ESU narių atstovai, Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas, Europos Komisijos komisaras švietimui ir kultūrai, Europos valstybių aukščiausio lygmens pareigūnai. Studentų teisių chartija – paprasčiau

Lietuvos studentų sąjunga aktyviai redagavo ir aiškino Europos studentų teisių Chartijos nuostatus. LSS kartu su kitomis nacionalinėmis studentų organizacijomis rengia leidinį, kuriame bus paprasčiau pateikiamos Europos studentų teisės ir laisvės. Leidinys bus išleistas 2010-ųjų rudenį.

ŠŠiiaaurėus irrBaėltijsos šalių studentų sąjungos Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje trūksta tinkamų sąlygų mokymui(-si) ir tobulėjimui visą gyvenimą. Pastebėta, kad su panašiomis problemomis susiduria ir kitos Baltijos bei Šiaurės Europos šalys. Apie tai rudenį plačiau diskutavo Šiaurės Europos šalių (angl.k. Nordic organizational meeting – NOM) ir Baltijos šalių (angl. k. Baltic organizational meeting – BOM) studentų asociacijų atstovai pirmą kartą surengtame Lietuvoje susitikime. Susitikę studentų atstovai šiais klausimais kalbėjo konferencijose ir specialiai surengtuose diskusijose. Primename, Lietuvos studentų sąjunga – Baltijos ša-

lių studentų sąjungos steigėja ir narė. Nuo 2006-ųjų metų LSS tapo aktyvia Šiaurės šalių studentų sąjungos nare. Rezultatai Seminare studentų atstovai parengė poziciją, kurioje akcentuojama, kad studentų atstovavimas Europos Sąjungoje turi būti aktyvesnis. Susitikimo dalyviai pozicijoje skatino Europos studentų sąjungą efektyviau bendradarbiauti su pagrindinių ES institucijų atstovais ir ginti studijuojančių pozicijas.

Lietuvos studentų sąjunga

Tradicijos

Lietuvos studentų sąjunga plėtodama veiklą, lieka ištikima savo tradicijoms, puoselėja studentiško gyvenimo vertybes. Taip pat LSS kuria ir dalijasi studentiško judėjimo momentais su visais, kam ne svetimas jaunatviškas maištas, maksimalizmas ir tikėjimas kūrybos galia.

sam ja b l ė j a AAs ablėm Klaipėdoje ir Šventojoje rugpjūčio 28–30 dienomis vyko Lietuvos studentų sąjungos Asamblėja tema „Studentas taškas eLT“. Asamblėjoje nubrėžtos pagrindinės aukštojo mokslo reformos gairės naujiesiems studijų metams: akademinio jaunimo tvirtinimu, studijų ir mokslo pertvarkoje jau žengti parengiamieji žingsniai, tad toliau derėtų telktis ties studijų kokybe. Trijų dienų Asamblėjoje dalyviai iš Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų savivaldų nagrinėjo studijų kokybės ir patrauklumo bruožus, problemas, galimus sprendimo būdus. Studijų kokybę ir patrauklumą lemiančiais veiksniais įvardytas aukštųjų mokyklų ryšys su bendrojo lavinimo mokyklomis bei dėstytojų ir studentų tarpusavio santykių kaita. Konferencijoje aptartas ir studijų bei darbo rinkos ryšys. Konferencijoje pranešimus skaitė: • Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys; • Žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris; • Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė; • Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas Anta-

nas Vaidelys; • Legendinės grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas; • ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas Marius Lanskoronskis. Susirinkusiuosius konferencijos dalyvius sveikino: • Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius; • Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universitetų rektoriai; • Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė Nijolė Kikutienė; • Klaipėdos vicemeras Benas Šimkus; • Mykolo Romerio universiteto sekretorius Sauliaus Spurga. Asamblėja „Studentas taškas eLT“ draugėn subūrė apie pusantro šimto šalies studentijos lyderių iš didžiausių Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Lietuvos studentų sąjunga

LSS Asamblėjos Konferencijos dalyviai (A. Pelakausko nuotr.)

Dalyvių registracija (A. Pelakausko nuotr.)

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Z.Lydeka (D. Kriuko nuotr.)

LSS prezidentas D.Dikšaitis. (D. Kiurko nuotr.)

Konferencijos dalyviai. (A. Pelakauskuo nuotr. )

Konferencijos svečiams bei dalyviams sveikinimo žodį tarė Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius (A. Pelakauskuo nuotr.)

Susirinkusius pasveikino Klaipėdos vicemeras B. Šimkus. (A. Pelakauskuo nuotr.)

arpr taup tint ė st TTa auduenttų idiennaė Lietuvos studentų sąjunga kartu su Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos studentų atstovais lapkričio 17 dieną ragino studentiją švęsti Tarptautinę studentų dieną (TSD). Studentų atstovai kvietė studentus apsilankyti ir gerumu pasidalyti vaikų namuose, burtis meno parodose, muziejuose, kino peržiūrose, naktinėse paskaitose, rungtis automobilių ralyje. Visus renginius vainikavo tradicinis šventinis vakaras „LSP Party“, kuris vyko trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose.

„Šiais metais didžiausių akademinių miestų aukštųjų mokyklų studentų savivaldų atstovai studijuojančius kvietė ne tik linksmybėms, buvo norėta aplankyti bei dalyvauti netradicinėse erdvėse organizuojamuose neįprastos koncepcijos visuomeniniuose projektuose“ Lietuvos studentų sąjungos atstovas, TSD renginių koordinatorius Nedas Kundrotas.

Lietuvos studentų sąjunga

imoidm ienao GGiimm Kasmet organizuojamos LSS Asamblėjos kulminacija tampa LSS gimtadienis. Studentų atstovai, LSS Alumni klubo nariai ir svečiai drauge susibūrė Šventosios paplūdimyje. Čia visi šventiškai minėjo 18-ąjį Lietuvos studentų sąjungos gimtadienį. Vakare vieni kitus linksmino teatralizuotų vaidinimų ciklu „Pasakos“. Pasiruoštuose vaidinimuose studentai išvydo Jūratę ir Kastytį, pelėdžiukus bei kitų pasakų personažus. Tradiciškai susirinkę vakaro svečiai galėjo pasidžiaugti

šventiniais LSS laužais, šiltais sveikinimais, pajūrio smėliu, šiltu bendravimu, juoku ir skambia muzika.

AAllumunimni „Tarp mūsų pačių jau yra bene trys kartos, turinčios skirtingus požiūrius, vertybes, idealus, troškimus, gyvenimo patirtį ir nusivylimus. Tačiau turinčios bendrą, ypač jungiančią patirtį – visi mes savaip stengėmės kurti geresnę, demokratiškesnę, idealesnę, švaresnę, gražesnę studentų bendruomenę, o per ją – ir visuomenę“ LSS Alumni klubo deklaracijos nariai (2005 m.).

organizacijos vadovai, lyderiai, studentiškam judėjimui neabejingi LSS žmonės. Tradiciškai klubo nariai susitinka didžiausiuose 58

LSS organizuojamuose metų renginiuose – Konferencijose, Asamblėjoje, prieš didžiąsias metų šventes rengiamame metų Padėkos vakare. Klubo nariai aktyviai dalijasi patirtimi su dabartiniais organizacijos nariais, talkina organizuojant įvairius renginius, veda mokymus ir seminarus.

tos r vakb araa ŠiŠilltitarbiaa i to s „Dažnai pasidalyti džiaugsmais, lūkesčiais, rūpesčiais, tikslais ar uždaviniais reikia labai nedaug – tiesiog būti ar atsirasti kartu vienoje vietoje vienu metu“ Lietuvos studentų sąjunga šaltą vakarą subūrė skirtingų studentų atstovybių narius, nešinus šiltais pyragais ir karšta arbata, drauge pasitikti ateinantį pavasarį naujoje LSS biuro būstinėje. Susirinkę studentų atstovai be pyragų gardumo, mėgavosi spalvota senąja animacija ir diskutavo akademinėmis aktualijomis. Neįpareigojančioje erdvėje studentų atstovai iš arčiau apžvelgė į studentiško judėjimo kasdienybę, aptarė vykdomas veiklas.

Šilti arbatos vakarai taip pat tradiciškai būna rengiami per specialius vizitus kartu su LSS tarybos nariais, atskirų sričių LSS komitetų dalyviais ir studentų savivaldų atstovais.

„Tai puiki erdvė naujoms idėjoms gimti, diskutuoti studentams svarbiais klausimais ar tiesiog geriau pažinti vieniems kitus“ LSS Žmogiškųjų išteklių koordinatorė Laima Šlapkauskaitė.

Lietuvos studentų sąjunga

Po paskaitų

Šiomis dienomis svar bu greitai mokytis, įgyti naujų praktinių žinių, mokėti jas pritaikyti ir gebėti orientuotis skirtingose srityse. 2009-tieji metai Lietuvos studentų sąjungai išskir tiniai mokymų ir seminarų ciklų gausa. Studentai drauge su lektoriais apžvelgė visas galimas dominančias sritis, analizuojamas temas ir problemas, pradedant nuo asmens savybių lavinimo ir baigiant aplinkos bei skirtingų sričių analize.

rtuor k! t Veik SSttaa adok vauk! u! Vo Studentų sąjunga antrus metus iš eilės įgyvendina mokymų ciklą „Startuok! Veik! Vadovauk!“. Mokymų cikle įgūdžius tobulino tiek patyrę studentų savivaldų vadovai, tiek tik įžengę į studentų judėjimą. Seminaruose studentų atstovai turėjo galimybę su skirtingais lektoriais kelti savo kompetencijas ir ugdyti įgūdžius skirtingose srityse.

Iš viso LSS surengė 12 mokymų, kuriuose dalyvavo 184 studentų atstovai. Mokymai vyko savaitgaliais, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimtinėje – sodyboje Šeteniuose. MOKYMŲ CIKLAS „STARTUOK! VEIK! VADOVAUK! 2009“ MĖNUO Spalis

MOKYMAI Vadovauk: finansai ir buhalterija

„Startuok“ – mokymai, skiriami Studentų savivaldose dirbti neseniai pradėjusiems ir praktikos neturintiems studentams.

„Veik“ – mokymai, skirti ne pirmus metus studentiškame judėjime veikiantiems asmenims.

Startuok: atstovavimas studentų interesams ir SA, SS vaidmuo aukštojoje mokykloje

Lapkritis Veik: asmeninis efektyvumas. Motyvacija, laiko planavimas ir prioritetų valdymas

Gruodis

DALYVIŲ SKAIČIUS

Veik: projektų valdymas

Veik: posėdžių organizavimas, moderavimo įgūdžių tobulinimas

Vadovauk: Strateginis planavimas ir tęstinumas organizacijoje

Vadovauk: jaunimo politika ir lobizmas. Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais

Vadovauk: žmogiškieji ištekliai, konfliktų valdymas

Veik: versli studentų savivalda

Veik: nuo interesų pažinimo iki tinkamo studentų atstovavimo

Viso mokymuose dalyvavo

184

DALYVIAI „Startuok“ – mokymai, skiriami Studentų savivaldose dirbti neseniai pradėjusiems ir praktikos neturintiems studentams. „Veik“ – mokymai, skirti ne pirmus metus studentiškame judėjime veikiantiems asmenims. „Vadovauk“ – Studentų savivaldų vadovams ir įvairių sričių koordinatoriams skirti mokymai.

Lietuvos studentų sąjunga

rum ji sep min TTr araj upiem i i ie Pažinti save, savo kūno kalbą, įpročius, ženklus taip pat svarbu, kaip ir suvokti daugybos lentelę, lietuvių kalbos gramatikos taisykles ar gebėti išvardyti pasaulio žemynus. 2009-ųjų metų pavasarį Lietuvos studentų sąjunga ir kompanija success.lt pasitiko semdamiesi naujų žinių ir įgūdžių trumpųjų seminarų ciklo metu. Studentai atmintį lavino seminare „Geniali atmintis“, kūno kalbos paslaptimis dalijosi seminare „Kūno kalba“, o vadybos įgūdžius lavino mokymuose „Kaip parduoti?“.

„Norėdami tinkamai vykdyti savo pareigas, studentų atstovai pirmiausia turi tinkamai pažinti save, savo aplinką ir tarpusavio sąsajas“ LSS Žmogiškųjų išteklių koordinatorė Laima Šlapkauskaitė.

lizuioa SSppecieac ti ml okiy-mai LSS ryšių su visuomene komiteto mokymai

Studentų atstovams vis dažniau tenka bendrauti su žiniasklaida, publikuoti ir platinti įvairias žinutes, pranešimus bei kitais būdais plėtoti studentų savivaldos išorinę komunikaciją. Dažnai studentų atstovams pritrūkstama ne tik tinkamų žinių, bet ir įgūdžių. Rugsėjo pabaigoje LSS Ryšių su visuomene komiteto naujokai tobulino žinias apie ryšius su visuomene studentų savivaldose. Mokymus vedė LSS prezidentas Dainius Dikšaitis. 62

Studentų atstovai mokėsi: • tinkamai suprasti ryšių su visuomene sąvoką; • bendravimo su žiniasklaida įgūdžių; • rašyti pranešimus spaudai, naujienas; • atskirti auditorijas. LSS Ryšių su visuomene komiteto nariai 2009-ųjų lapkričio mėnesį gilino žinias apie vidinės komunikacijos svarbą studentų atstovybėje. Seminarą vedė buvusi Vilniaus universiteto Studentų atstovybės atstovė ryšiams su visuomene ir „Drąsinkime

ateitį“ projektų vadovė Agnė Zalanskaitė. Studentų atstovai mokėsi: • vidinės komunikacijos pavyzdžių, metodų; • apžvelgė vidinės komunikacijos priemones; • susipažino su vidinės komunikacijos praktiniais pavydžiais; • mokėsi sudaryti vidinės komunikacijos planą. LSS Socialinių ir akademinių reikalų seminaras

Kaip tinkamiausiai atstovauti studentams? Kas studentams svarbu? Ką reiškia akademiniai ir socialiniai reikalai? Atsakymai į šiuos klausimus buvo rasti LSS Akademinių ir socialinių reikalų komiteto narių mokymuose. 2009-ųjų spalio mėnesį LSS Akademinių ir socialinių reikalų komiteto nariai susirinko į mokymus „Nuo interesų pažinimo iki tinkamo studentų atsto-

vavimo“. Seminarą moderavo ir vedė LSS Socialinių ir akademinių reikalų koordinatorius Dovydas Kinderys. Studentų atstovai mokymuose: • analizavo, kaip tinkamai atstovauti studentų interesams; • apžvelgė, kas svarbiausia akademinėje bendruomenėje; • aptarė dažniausiai iškylančias studentų problemas.

tai st SSttuduend dent tam eun as i Seminaras studentams – kaip vykdoma paskolų tvarka?

Po aukštojo mokslo pertvarkos studentams kilo daug klausimų dėl paskolų teikimo. Daugumą studijuojančiųjų vis dažniau kamavo klausimai, kokiu būdu ir kaip bus teikiamos paskolos, kur dėl jų reikės kreiptis. Lietuvos studentų sąjunga, atsižvelgdama į studentų informacijos poreikį apie naująją valstybės remiamų paskolų tvarką, rugsėjo 24 dieną kartu su vartotojų institutu rengė vaizdo seminarus „Naujoji paskolų teikimo tvarka studentams“ Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos aukštosiose mokyklose. Seminare studentai susipažino su valstybės remiamų paskolų teikimo, 63

Lietuvos studentų sąjunga

išmokėjimo ir atidavimo taisyklėmis. Buvo parodyta specialiai parengta mokomoji ir informacinė vaizdo medžiaga. Aukštasis mokslas – Studentų sąjungos vadovo akimis

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis skaitė paskaitą „Lietuvos švietimo sistema penkiais požiūriais“, kurią rudenį Klaipėdos universiteto Studentų sąjunga inicijavo pajūrio mieste. Seminare Lietuvos švietimo ir mokslo sistema buvo atskleista moksleivio, dėstytojo, mokytojo, valstybės pareigūno bei studentų atstovo akimis.

Studentų atstovas LSS prezidentas Dainius Dikšaitis išdėstė požiūrį į spekuliacijas aukštojo mokslo reformos vertinimo klausimais.

„Formuojant Lietuvos aukštojo mokslo sistemą, būtinas visų aukštojo mokslo sistemos narių dalyvavimas. Tam svarbu užmegzti darnų dialogą tarp studentų, moksleivių, dėstytojų, mokytojų bei atsakingų institucijų atstovų“ Seminaro iniciatorė ir KUSS prezidentė Eglė Stankevičiūtė.

tas.e SSttuduend lt –n stut dea ntas i virtualiai Studentas.lt – erdvė, skirta ne tik studentų aktualijoms, naujienoms ar žinioms, bet yra ir studentų penas saviraiškos mintims, galimybėms, idėjoms ir kūrybai.

2008-aisiais metais LSS iniciatyva startavęs projektas per 2009-uosius metus subūrė nemenką kūrybingų studentų komandą, kuri toliau plėtojo tinklalapį, skatino jo žinomumą, įgyvendino skirtingus projektus ir akcijas. Studentas.lt erdvėje atsirado nemenkas naujų rubrikų bei skilčių skaičius, tarp kurių daugiausiai dėmesio sulaukė „Klausk studento“, „Bulvaras“ ir „Konkursai“. Tinklalapyje skaitytojai gali ne tik susipažinti su redakcijos atstovų publikuojama informacija, bet ir patys dalytis mintimis, nuomonėmis, įvairių stilių bei žanrų kūryba.

Tinklalapio lankytojai taip pat gali naudotis muzikos grotuvo paslaugomis, sužinoti orų prognozę, transporto tvarkaraščius, šalies pramoginius renginius. Ateityje planuojame įdiegti virtualią biblioteką – knygų mugę ir kitų naujovių.

tų ad lbue IšIš stsudtenu mon t ų Studentų gyvenimą puošia daug skirtingų akimirkų. Būnant drauge ne tik kuriama, bet ir mokomasi, dirbama bei einama pirmyn..

Lietuvos studentų sąjunga

Iš arčiau...

LLiieetutvosustuvdeo ntųs sąjungos biuro komanda

Prezidentas

Viceprezidentas

Dainius Dikšaitis

Tomas Urbonas

Žmogiškųjų išteklių koordinatė

Laima Šlapkauskaitė

( iki 2009-ųjų rugpjūčio mėn.)

Akademinių ir socialinių reikalų koordinatorius

Dovydas Kinderys

Viceprezidentė tarptautiniams ryšiams

Karina Ufert

Biuro vadovė

Aistė Kudrevičiūtė

Socialinės integracijos koordinatorė

Rūta Ruolytė

Asistentė ryšiams su visuomene

Simona Juočepytė

• • • •

Savanorė Dalia Norvaišaitė Savanorė Ieva Stalmokaitė Savanorė Jolita Bridžiūtė Lietuvos studento pažymėjimo projektas

aryr bayb a TTa • KU SS prezidentė Eglė Stankevičiūtė • KVK SA prezidentė Gintarė Kareivaitė • LCC SA prezidentas Victor Ezeogo • ŽK SA prezidentės Aurelija Ramanauskaitė ir Sandra Norvaišaitė • KOK SA prezidentai Mindaugas Stanevičius ir Giedrius Stukys • MRU SA prezidentai Vytautas Vilys ir Audrius Petrošius • VPU prezidentai Oleg Lyčagin, Dmitrij Ilgevič

LVSaldSyba • Dainius Dikšaitis – LSS prezidentas (narys „ex officio“) • Laura Vaštakaitė – atstovė Vilniaus aukštųjų mokyklų regionui • Vytautas Birmontas – atstovas Vilniaus aukštųjų mokyklų regionui • Mantas Simanavičius – atstovas Kauno aukštųjų mokyklų regionui • Skirmantas Bajoras – atstovas Kauno aukštųjų mokyklų regionui • Eglė Juozapavičiūtė – atstovė Klaipėdos aukštųjų mokyklų regionui

• • • •

Nacionalinis vadybininkas Nedas Kundrotas Koordinatorius pajūrio regionui Andrius Pelakauskas ( iki 2009-ųjų spalio mėn.) Teisininkas Rimas Bielinis Finansininkė Irena Pobudienė

• ISM SA prezidentai Giedrius Melnikas ir Arūnė Kavaliauskaitė • KK SA prezidentas Dovydas Kinderys • KTU SA prezidentas Mindaugas Grajauskas • VDU SA prezidentas Donatas Juodpusis • KMU SA prezidentai Vaidotas Čėsna ir Agnė Ramonaitė • LKKA SA prezidentas Kęstutis Matulevičius • LŽŪU SA prezidentai Živilė Vyštartaitė ir Simonas Pusvaškis

ontr KKo iteta nolėts kromo lsės • Arūnas Eitutis – KTU SA atstovas • Linas Solomačinas – LKKA SA atstovas • Donatas Juodpusis – VDU SA atstovas (iki 2009-ųjų kovo mėn.)

Lietuvos studentų studentų sąjunga sąjunga

tudu entų SSt dsaevivnaldtų kųonktai Mykolo Romerio universiteto Studentų atstovybė (MRU SA) Ateities g. 20 I-401, 08303 Vilnius Tel. nr.: (8-5) 271 45 60 El. p.: mrusa@mrusa.lt, www.mrusa.lt Vilniaus pedagoginio universiteto Studentų atstovybė (VPU SA) Saltoniškių g. 54, 08105 Vilnius Tel. / faks. nr.: (8-5) 275 11 98 El. p.: www.vpu.lt ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Studentų atstovybė (Kauno padalinys) (ISM SA) E. Ožeškienės g. 18, Studentų klubas 44001 Kaunas Tel. nr.: (8-37) 30 24 05 El. p.: info@ismsa.lt, www.ismsa.lt

Kauno medicinos universiteto Studentų atstovybė (KMU SA) A. Mickevičiaus g. 9, 44307 Kaunas Tel. nr.: (8-37) 32 72 14 El. p.: info@kmusa.lt, www.kmusa.lt

Klaipėdos universiteto Studentų sąjunga (KU SS) Taikos pr. 30, Klaipėda Tel. nr.: (8-46) 41 02 05 El. p.: kuss@kuss.lt, www.kuss.lt

Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybė (KTU SA) K. Donelaičio g. 73, 44029 Kaunas Tel. nr.: (8-37) 30 08 57 Faks. nr.: (8-37) 30 09 62 El. p.: rsv@ktusa.lt, info@ktusa.lt www.ktusa.lt

Kolpingo kolegijos Studentų atstovybė (KOK SA) Raguvos g. 7, 44275 Kaunas, Tel. / faks. nr.: (8-37) 22 00 30 El. p.: koksa@kolping.lt, www.kolping.lt

Lietuvos žemės ūkio universiteto Studentų atstovybė (LŽŪU SA) Universiteto g. 10 – 619 k., Akademijos miestelis, 53361 Kauno raj., Tel. nr.: (8-37) 75 23 70 El. p.: lzuusa@lzuu.lt. www.lzuu.lt

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Studentų atstovybė (Vilniaus padalinys) (ISM SA) Arklių g. 18, 10305 Vilnius Tel. nr.: (8-5) 212 39 60 El. p.: info@ismsa.lt, www.kksa.lt

Lietuvos kūno kultūros akademijos Studentų atstovybė (LKKA SA) Sporto g. 6, 44221 Kaunas El. p.: sa@lkka.lt, www.lkkasa.lt

Kauno kolegijos Studentų atstovybė (KK SA) Pramonės pr. 20 – 224, 50468 Kaunas Tel. nr.: (8-37) 407556 El. p.: info@kksa.lt, www.kksa.lt

Vytauto Didžiojo universiteto Studentų savivalda (VDU SA) S. Daukanto g. 27–201, 44249 Kaunas Tel. / faks.nr.: (8-37) 32 79 71 El. p.: sa@fc.vdu.lt, www.vdusa.lt

Klaipėdos valstybinės kolegijos Studentų atstovybė (KVK SA) Jaunystės g. 1, 91274 Klaipėda. Tel. nr.: 8 624 20499 Faks. nr.: (8-46) 48 92 66 El. p.: kvtksa@gmail.com, www.kvksa.lt LCC Tarptautinio universiteto Studentų atstovybė (LCC TU SA) Kretingos g. 36, 92307 Klaipėda. Tel. nr.: (8-46) 31 19 79 El. p.: president@students.lcc.lt, www.lcc.lt Žemaitijos kolegijos Studentų atstovybė (ŽK SA) L. Ivinskio g. 5 90311 Rietavas Tel. nr.: 8 662 699 26 El. p.: atstovybe@zemko.lt, www.zemko.lt

vosu stuv LLiieetut deo ntųs sąjunga dėkoja:

Džiaugiamės dirbę drauge su: • • • • • • • • • • •

VšĮ „Profat“ Tolimojo keleivio transporto kompanija „Toks“ Kopijavimo paslaugų tinklu „Copy1“ UAB „Grafija“ UAB „Omnitel“ UAB „ Abre“ UAB „Vizijos grupė“ UAB „Dermeta“ UAB „AMI Kompiuteriai“ AB „Swedbank“ AUB „Judex“

Kūrybinės dizaino dirbtuvės www.cechas.com

studentų sąjunga sąjunga Lietuvos studentų

aukt ų ar NNuuotro uto i kų ariau • • • • • • • • • • • • • • • • •

A. Miliukaitė 32, 34, 40, 42, 44. A. Pelakauskas 11,13, 23, 56, 61, 63. D. Kriukas 11, 12, 20, 54, 55, 56, 58. E. Gendrėnaitė 59. G. Vičkus 59. G. Žaltauskaitė 30. L. Šlapkauskaitė 11, 36, 37, 38, 40, 41, 42, 66. M. Aglinskaitė 24, 25, 26, 28, 35, 42, 47, 48, 53, 57, 58, 60, 62. M. Binkis 12. R. Pocius 21, 31, 65. S. Juočepytė 12, 25, 27, 49, 50, 62, 63. V. Jurevičius 27. ADK archyvo nuotr. 17, 18, 19, 20. MRU SA archyvo nuotr. 52, 65. KTU SA archyvo nuotr. 59, 65. KU SS archyvo nuotr. 65. VDU SA archyvo nuotr. 65, 64.

Dėkojame visiems leidinio iliu

stracijų autoriams!