MK33

Ž U R N A L A S P R O F E S I O N A L A M S I R MĖGĖJAMS

www.musukrepsinis.lt

L

aim

ė

Nr. 33

! e t ki

„Nike Zoom BB III“!

meg a

Galingi iš naujo

Pl ak

ata s

2010 | Nr. 33 | 6.50 Lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 1

LKF pagrindiniai rėmėjai

Rėmėjai ir partneriai

Informaciniai partneriai

2 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

turinys

www.musukrepsinis.lt

FOTOŽVILGSNIS

6 Naujas puslapis Lietuvos krepšinio istorijoje

Lietuvos vyrų rinktinė į Turkijoje vykusį pasaulio čempionatą išvyko lydima atsargių prognozių, o grįžo triumfuodama.

TURKIJA 2010

8 Lietuviai žaidė ateities krepšinį

2010 metų pasaulio vyrų čempionatas pranoko visų lietuvių lūkesčius. Krepšinio specialistai liko sužavėti Kęstučio Kemzūros parengtu Lietuvos rinktinės žaidimu.

6

14 K. Kemzūros kelias: nuo paskyrimo iki bronzos medalių „Mūsų krepšinis“ primena visą K. Kemzūros kelią nuo pirmosios oficialios jau kaip rinktinės vyriausiojo trenerio spaudos konferencijos iki triumfo Stambule.

EUROBASKET 2011

19 Lietuvoje — didžiausias visų laikų Europos čempionatas!

Lietuvos krepšinio federacijos iniciatyva „FIBA Europe“ nusprendė jau nuo kitų metų Europos čempionato dalyvių skaičių padidinti nuo 16 iki 24.

MOTERYS

22 Viesulu — į Europos čempionatą

Atsinaujinusi Lietuvos moterų rinktinė įspūdingu stiliumi iškovojo kelialapį į Lenkijoje vyksiantį 2011 metų Europos čempionatą.

26 Lietuvos agentai atranda moterų krepšinį

8

Šiuo metu jau gana gausus būrys Lietuvos krepšininkių yra pasirašiusios sutartis su agentais.

PLAKATAI:

33

Agnė Abromaitė, Marius Grigonis.

UŽ AIKŠTĖS

33

30 A. Pečiukevičius: „Galimybių turi ir blondinės, ir brunetės“ Vienas perspektyviausių Lietuvos įžaidėjų Augustas Pečiukevičius prieš metus iš Vilniaus išvyko į Kauną, o šią vasarą pasuko atgaliniu maršrutu — Kauno „Žalgiris“ jį paskolino Vilniaus „Sakalams“.

TRIBŪNA

39 „Žalgirio“ stovykloje — aistruolių skilimas

Praėjusį sezoną kartu įspūdingai triūsę „Green Death“ ir „Green White Boys“ pradeda naują etapą — ateityje šios aistruolių grupės darbuosis visiškai atskirai.

28

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 3

Lietuvos krepšinio rinktinės generalinis rėmėjas

Naujausi lažybų punktai: ✶ Fabijoniškių g. 2, Vilnius (prie prekybos centro IKI)

✶ Verkių g. 29, Vilnius (prekybos centre „Parkas Outlet“)

✶ Šarkuvos g. 1-5, Kaunas (prie prekybos centro MAXIMA)

✶ Vilniaus g. 112-2, Šiauliai (prie viešbučio „Šiauliai“)

✶ Gegužių g. 30, Šiauliai (prekybos centre „Arena“)

✶ Chemikų g. 6-8, Jonava (prie prekybos centro IKI)

✶ Respublikos g. 12, Telšiai

4 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

turinys

www.musukrepsinis.lt

MŪSŲ KREPŠINIS | Nr. 33 | 2010 ISSN 1822-8410

ŽURNALAS PROFESIONALAMS IR MĖGĖJAMS

LYGOS

www.musukrepsinis.lt

40 „Neptūnas“ buria pergalių ištroškusią įgulą

Klaipėdos „Neptūnas“ naująjį 2010—2011 metų sezoną pasitinka su naujomis idėjomis ir planais.

La

im

ėk

ite

Nr. 33

!

„Nike Zoom BB III“!

KYLANTI ŽVAIGŽDĖ

44 M. Mažeika: „Pats laikas „Neptūnui“ būti trečiam“

meg a

Praėjusį sezoną praleidęs užsienyje 25 metų klaipėdietis M. Mažeika grįžo į savo gimtojo miesto komandą.

Galingi iš naujo

FOTOŽVILGSNIS

48 Dar vienas medalių komplektas!

Lietuvos jaunųjų krepšininkų rinktinės 2010 metų sezoną užbaigė padovanodamos šaliai dar vieną medalių komplektą.

Pl ak

atas

2010 | Nr. 33 | 6.50 Lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

44

VADYBA

Dalius Matvejevas el. p. d.matvejevas@lbbf.lt BENDRADARBIAI:

50 Krepšinis traukia pinigus į Lietuvą

Klaipėda, Palanga, Druskininkai ir Anykščiai gali skaičiuoti užsienio klubų ir rinktinių atnešamą pelną.

LAISVALAIKIS

54 M. Kvederavičiūtė nebežiūri siaubo filmų

Filmai, muzika ir knygos — neatsiejama Kauno „Laisvės“ gynėjos Mantės Kvederavičiūtės gyvenimo dalis.

50

STOP KADRAS

55 Pirmasis M. Kalniečio pasaulio čempionatas

Erildas Budraitis Vaclovas Gedvilas Ovidijus Giniotas Karolis Jankus Edmantas Kazbaras Linas Kunigėlis Domas Lukauskas Šarūnas Mazalas Jonas Miklovas Martynas Pupininkas Alvydas Staniulis Karolis Vaizgėla Rolandas Varanauskas KALBOS REDAKTORĖ

Regina Bakutienė el. p. regba@takas.lt

M. Kalnietis Lietuvos rinktinėje debiutavo 2006-aisiais.

DIZAINERIS

Alius Levinskas el. p. alius@cechas.com

VEIDAS

56 V. Urba: „Apelsinų sultis mums veždavo iš Maskvos“

FOTOGRAFAS

Tomas Tumalovičius el. p. fotoreporteris@gmail.com www.reporteris.com

Kauno „Žalgiryje“, Vilniaus „Statyboje“ ir Lietuvos rinktinėje jėgas išmėginęs vyras iki šiol iš rankų nepaleidžia oranžinio kamuolio.

LEIDĖJAS

VšĮ LKF reklamos ir paslaugų biuras

LIETUVOS KREPŠINIO TRENERIŲ ASOCIACIJA

60 Brazilijos rinktinės puolimo sistema

SPAUSDINO

Spaudos namai „ARX Baltica“

Brazilijos rinktinė šlifavo puolimą, kurio metu siekė į žaidimą įjungti kuo daugiau žaidėjų.

KONKURSAS

66 Laimėkite „Nike Zoom BB III“

REDAKCIJOS ADRESAS

53

„Mūsų krepšinis“ tęsia konkursą, kuriame galite laimėti krepšinio batelius.

Lietuvos krepšinio federacija Birželio 23-iosios g. 5 LT-03206 Vilnius tel. +370 5 233 01 07 faksas +370 5 2163589 el. p. redakcija@musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt ŽURNALO PRENUMERATA

meg a Pl ak

ata s

Užsiprenumeruoti žurnalą (6 mėn. – 36 Lt) galite visuose Lietuvos pašto skyriuose ir tinklalapyje www.post.lt

56

Redakcija už reklamos turinį neatsako.

Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama.

Tiražas: 5000 egz.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 5

Vieningas žingsnis ant prizininkų pakylos.

Lietuvos rinktinės lyderis L. Kleiza išrinktas į pasaulio čempionato naudingiausių žaidėjų penketą.

Lietuvos rinktinės gerbėjai buvo ryškūs ir Turkijoje.

Vilniuje Lietuvos rinktinę pasitiko tūkstantinė minia.

fotoZvilgsnis

Naujas puslapis Lietuvos krepšinio istorijoje

Krepšininkai sulaukė aukščiausių šalies vadovų padėkos.

Lietuvos vyrų rinktinė į Turkijoje vykusį pasaulio čempionatą išvyko lydima atsargių prognozių, o grįžo triumfuodama.

Lietuviai nužygiavo iki mažojo finalo ir jame įspūdingu stiliumi nugalėjo antrus metus viso pasaulio krepšinio ekspertų liaupsinamą Serbijos rinktinę.

Pasaulio čempionato bronzos medaliai — pirmieji šio turnyro apdovanojimai per visą Lietuvos krepšinio istoriją. Dabar mūsų kolekcijoje jau yra visų didžiausių krepšinio renginių medaliai. 1992, 1996 ir 2000 metais lietuviai tapo bronziniais olimpinių žaidynių prizininkais, 1937, 1939 ir 2003 metais nugalėjo Europos čempionate, 1995-aisiais laimėjo Senojo žemyno sidabro, o 2007-aisiais — bronzos medalius.

Puikus Kęstučio Kemzūros treniruojamos komandos pasirodymas Turkijoje aistruoliams leido pamiršti nesėkmingą 2009-ųjų Europos čempionatą ir jau dabar su optimizmu žvelgti į kitais metais mūsų šalyje vyksiančias Senojo žemyno pirmenybes. | Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr. |

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Turkija 2010

Lietuviai žaidė ateities krepšinį

Didžiausias visų JAV rinktinės varžovų galvos skausmas Turkijoje buvo K. Durantas.

2010 metų pasaulio vyrų čempionatas pranoko visų lietuvių lūkesčius. Komanda, iš kurios tikėtasi vietos ketvirtfinalyje, nužygiavo iki mažojo finalo ir parvežė į Lietuvą bronzos medalius. Krepšinio specialistai liko sužavėti Kęstučio Kemzūros parengtu Lietuvos rinktinės žaidimu.

Dalius Matvejevas Pasaulio čempionatas baigėsi amerikiečių triumfu. JAV rinktinė finale nepaliko vilčių turkams (81:64) ir po 16 metų pertraukos susigrąžino stipriausios planetos komandos titulą. Trečioji vieta

8 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

atiteko lietuviams, kurie mažajame finale taip pat neleido serbams net pagalvoti apie pergalę (99:88).

K. Kemzūros suburta jauna rinktinė padovanojo Lietuvai pirmuosius pasaulio čempionato medalius. 1998 ir 2006 metais per planetos pirmenybes mūsiškiai liko septinti. Dabar mes turime jau visų didžiųjų tarptautinių turnyrų — olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų — apdovanojimus.

Aistruoliai Lietuvos rinktinės žaidimu liko sužavėti, nacionalinę komandą Vilniuje ir Kaune sveikino tūkstantinės minios, krepšininkams už pergales dėkojo visi aukščiausi šalies pareigūnai.

O kokį įspūdį pasaulio čempionatas paliko krepšinio specialistams? Skirtingoms kartoms atstovaujantys „Mūsų krepšinio“ pašnekovai tvirtino, kad šiemetinis turnyras buvo labai aukšto lygio, nors jame ir nedalyvavo didelis būrys ryškių pasaulio krepšinio žvaigždžių.

www.musukrepsinis.lt

Dominuoja Europa Sergejus Jovaiša tvirtino, kad aukščiausias vietas užėmė komandos, kurios to buvo labiausiai vertos. „Pasaulio čempionate buvo žaidžiamas intensyvus, daugelio žaidėjų dalyvavimu paremtas krepšinis. Galima sakyti, kad tai buvo svarbiausia mūsų pergalės prieš Argentiną priežastis. Aišku, pridėję ranką prie širdies turime pripažinti, kad mums truputį ir sekėsi. Netikėta Dramblio Kaulo Kranto rinktinės pergalė lėmė, kad aštuntfinalyje žaidėme su silpna Kinija, ketvirtfinalyje Argentina mums taip pat buvo parankesnė varžovė už Braziliją. Mažajame finale susitikome su naktį nemiegojusia Serbija. Tačiau tai, be abejo, jokiu būdu nemenkina lietuvių žaidimo ir pergalių. Lietuviai bronzos medalių nusipelnė. Neigiamai pasaulio čempionate nustebino Vokietijos pasirodymas, nors kitais metais su Dirku Nowitzki jie vėl bus sunkiai įkandami. Ispanai jau gal persisotinę tų pergalių, nors veteranai tikrai stengiasi. Bet viduje nebeliko to didelio troškimo.

Nustebino ir tie patys amerikiečiai. Iš pirmo žvilgsnio man jų komanda pasirodė viena silpniausių per pastarąjį dešimtmetį. Bet jaunatviškas užsidegimas, puikus lyderis sukūrė puikų rezultatą.

Jei nebūtų Kevino Duranto, būtų kitaip. Bet kai atsiranda toks žaidėjas, juos sunku sustabdyti. Nuvylė australai, tie patys prancūzai gerai pradėjo, bet po to išvažiavo beveik nepastebėti“, — dėstė legendinis Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės krepšininkas.

Rūtenis Paulauskas tvirtino, kad krepšinio madas ir toliau diktuoja Senojo žemyno komandos. „Pasaulio čempionatas paliko gerą įspūdį. Tačiau akivaizdu, kad skirtinguose regionuose krepšinis vystosi nevienodai. Dominuoja Europa, čia žaidžiamas pats pažangiausias krepšinis, išauga geriausi žaidėjai. Kitų žemynų geriausi krepšininkai taip pat daugiausia išmoksta Europoje.

Pasaulio čempionato stipriausiųjų ketverte buvo JAV ir trys Europos ekipos. Į geriausiųjų aštuonetą ne iš Europos dar įsiterpė tik argentiniečiai. Tai viską pasako. Kitų žemynų rinktinių krepšininkai yra gerai pasirengę fiziškai, tačiau jų taktinis pasirengimas yra silpnesnis. Europa eina geriausiu keliu, — tvirtino krepšinio specialistas. — Apie JAV rinktinę reikėtų kalbėti atskirai. Ši šalis turi savo sistemą, tvirtas pozicijas, visiškai skirtingą nei kitos komandos braižą. Aišku, jiems būdingas požiūris, kad yra stipriausi ir visus nugalės kad ir su kuo tektų žaisti. Nieko negali prikišti, jie tvirtai tapo čempionais. Tačiau riekia pažymėti, kad vis dėlto ne Europos komandos derinasi prie amerikiečių, o priešingai. Į JAV rinktinę buvo surinkti krepšininkai, tinkantys europietiškam krepšiniui: mokantys dalintis kamuoliu, prisitaikantys prie organizuotos gynybos, sugebantys būti drauge. Matėme daug JAV rinktinių, kuriose žaidė ryškesnės žvaigždės už šiemetines, tačiau tapti komanda jiems nepavykdavo.“ Kitų žemynų komandos R. Paulauską nuvylė. „Azijos rinktinės vystosi, tačiau jos dar stipriai atsilieka ir nė iš tolo neprilygsta Europos komandoms. Daugiau tikėjausi iš Kinijos. Jonas Kazlauskas bandė jų krepšinį pritempti prie nešančio sėkmę — organizuoto, drausmingo. Dabar jie nuėjo NBA, amerikietiško krepšinio keliu. Deja, atletiškumo, individualių sugebėjimų trūkumas jiems neleidžia šiuo stiliumi žaisti gerai. Australija, Naujoji Zelandija, Puerto Rikas turi gerų žaidėjų, kurie gali sėkmingai rungtyniauti

Turkija 2010

„Pasaulio čempionate buvo žaidžiamas intensyvus, paremtas daugelio žaidėjų dalyvavimu krepšinis. Galima sakyti, kad tai buvo svarbiausia mūsų pergalės prieš Argentiną priežastis.“ Sergejus Jovaiša Europoje, kartais — NBA. Bet man šios komandos paliko beveidžių įspūdį. Sunku pasakyti, kokį krepšinį jos žaidžia, ar jos eina į priekį, ar regresuoja. Ketvirtoji, silpniausia ir neįdomiausia grupė

Argentinos rinktinės triuškinimą ketvirtfinalyje įspūdingu dėjimu užbaigė S. Jasaitis.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 9

Turkija 2010

— Afrikos rinktinės. Jų krepšinis vystosi panašiai kaip ir ekonomika. Taip, yra Angola, Pietų Amerikoje dar yra Brazilija, tačiau tendencijos pagal žemynus yra gana aiškios“, — sakė treneris.

Panašiai apie Kinijos rinktinę galvojo ir S. Jovaiša. „J. Kazlauskas iš jų per skausmus, kantrybe padarė vidutinio lygio komandą, bet ji dar ilgai nepretenduos į aukščiausias vietas. Jie net neatrodo kaip tikri krepšininkai, lyg dirba darbą, kuris jiems nėra būdingas.

Bėgimas, technika aiškiai skiriasi nuo aukšto lygio komandų“, — aiškino pašnekovas.

Europos čempione tapusios Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktinės vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis kinų nurašyti neskubėjo. „Pasaulio čempionatas man paliko gerą įspūdį, geriausiai sekėsi jaunas komandas turėjusioms JAV, Serbijai, Lietuvai.

Tik turkai geriausiųjų ketverte buvo kiek vyresni. Kinijos rinktinėje dar juntamas J. Kazlausko palikimas. Objektyviai įvertinti sunku, nes nebuvo Yao Mingo. Su juo Kinijos rinktinė yra viena komanda, be jo — kita. Šiemetinei kinų rinktinei labiausiai gal trūko patirties“, — kalbėjo treneris.

Turkai išmoko drausmės Viena didesnių pasaulio čempionato mįslių — vicečempione tapusi Turkijos rinktinė. Aistruoliams akis badė avantiūristiniai (tačiau dažnai taiklūs) tolimi metimai, komandos vyriausiasis treneris Bogdanas Tanjevičius per minutės pertraukėles tik išimtiniais atvejais į rankas paimdavo trenerio lentelę ir joje ką nors braižydavo. Dažniausiai trenerio pamokymai apsiribodavo emocingomis kalbomis. Turkų sėkmę daug kas aiškina tiesiog namų sienų pagalba. Mat Turkijos ekipos laimėjimų kolekcija apsiriboja 2 sidabro medalių komplektais. Ir abu jie buvo iškovoti namie — 2001-aisias per Europos čempionatą ir šiemet. „Jiems būdinga daug žaisti „ant emocijų“, — komentavo K. Maksvytis. — Tačiau šiemet turkai turėjo labai stiprią komandą, individualiai pajėgius žaidėjus, todėl dažnai tie improvizuoti veiksmai pasiteisindavo.“ R. Paulauskas teigė, kad šeimininkų žaidime šiemet vis dėlto buvo daugiau tvarkos nei per visą pastarąjį dešimtmetį. „Buvo įvairių jų rungtynių. Buvo nemažai chaotiško žaidimo, bet buvo ir gražaus krepšinio. Turkai yra apsitvarkę, padarę pažangą. Elementari ir pažangos priežastis. Turkija turi 2 stiprias komandas Eurolygoje, o šiame turnyre užauga geriausi žaidėjai. Anksčiau viskas pas juos labai priklausė nuo Hidayeto Turkoglu ir Mehmeto Okuro. Abu jie norėjo būti geriausi, gražiausi ir gadino visą turkų žaidimą.

Prie to, aišku, prisideda jų impulsyvumas. Teko matyti ataką, per kurią vienas jų žaidėjas sugebėjo prasižengti 3 kartus! Šiemet turkai neblogai tvarkėsi, buvo gana gerai išanalizavę varžovus. Pats jų žaidimas taip pat buvo gana progresyvus: daug gerų užtvarų, greito puolimo, buvo kaitaliojami skirtingo stiliaus įžaidėjai. Tačiau viskas buvo paremta filosofija, kad komanda turi žaisti organizuotai, H. Turkoglu taip pat buvo įstatytas į tam tikrus rėmus.

Keremas Tunčeri buvo bene silpniausias individualiai iš 3 turkų įžaidėjų, tačiau jis gavo daugiausia žaidimo laiko, nes geriausiai vadovavo žaidimui“, — analizavo krepšinio specialistas.

S. Jovaiša pritarė R. Paulauskui. „Turkijos komanda tikrai malo-

10 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

niai nustebino, kad žaidė gana raštingai. Turkai dalinosi kamuoliu, išgyvendino individualias ambicijas“, — kalbėjo buvęs krepšininkas.

Atsisakoma specializacijų Visi pašnekovai sutarė dėl pasaulinių krepšinio tendencijų. Žaidimas tampa greitesnis, intensyvesnis, atletiškesnis. Ateityje šie bruožai bus matomi dar geriau. Džiugu, kad minėtais žodžiais jau dabar galima apibūdinti Lietuvos rinktinės pranašumą prieš varžovus. „Dar 1999 metais, kai buvo kalbama apie Kauno „Žalgirį“, kalbėta, kad krepšinyje daug kas pakeista. Buvo atsisakyta konservatyvaus žaidimo gynyboje, daug kas pakeista puolime, kitaip rungtyniavo įžaidėjai. Šiandien daug ką galima pakartoti kalbant apie 2010-ųjų Lietuvos rinktinę. Lietuviai kuria naują — universalią ir progresyvią — žaidimo manierą. Lietuvos rinktinė yra novatorė, naujo stiliaus kūrėja. Jau daug kalbėta apie tai, kad Europa atsisako rolių — siaurai specializuotų žaidėjų, kurie gali arba tik gerai gintis, arba tik pataikyti, arba tik rengti atakas. Stebint Lietuvos rinktinės žaidimą buvo matyti, kad reikalingi 5 universalūs žaidėjai, mokantys daug dalykų: ir veržtis, ir laiku mesti, ir gerai

Puikiai čempionatą pradėję prancūzai po pralaimėjimo lietuviams neatsigavo.

Turkija 2010

www.musukrepsinis.lt

kamuolį perduoti. Lietuviai pagreitino žaidimą, lenkėme kitas komandas ir mąstymu aikštėje, pranokome fiziškai tiek puldami, tiek gindamiesi. Anksčiau komandos buvo stipriai padalintos į starto penketą ir atsarginius. Pagrindiniai krepšininkai žinojo, kiek minučių žais, kas ir kuriam laikui juos keis. Dabar einama prie intensyvaus krepšinio, kai krepšininkai įleidžiami į aikštę, pailsi ir vėl metami į kovą, nepriklausomai nuo to, ar jiems prieš tai sekėsi, ar ne. Suteikiama antra ir trečia galimybė. Būtų blogai, jei krepšininkas galvotų, kad suklydęs ilgai sėdės ant suoliuko. Dabar jis žino, kad gaus galimybę, todėl sėdėdamas ant suolo turi ir ilsėtis, ir galvoti, analizuoti žaidimą.

Toks racionalus mąstymas pasaulio čempi-

onate buvo būdingas ne tik Lietuvos rinktinei“, — dėstė R. Paulauskas. „Krepšinis pagreitėjo ir dar greitės, nes keičiasi taisyklės. Žaidimas bus dar atletiškesnis, gynyba — agresyvesnė. Aišku, atitolinus tritaškių metimo liniją suprastės pataikymas iš toli, bet bus daugiau žaidimo vienas prieš vieną. Atakos bus trumpesnės, nes po pražangų joms bus daugiausiai skiriama 14 sek. Todėl bus daugiau individualių veiksmų, daugiau greičio“, — į krepšinio ateitį žvelgė K. Maksvytis. „Žaidimas greitės, fizinis kontaktas bus didesnis, daugiau reikšmės turės žaidėjų tarpusavio santykiai, bendradarbiavimas aikštėje. Ir toliau labai svarbi bus psichologija.

Manau, geriausios šių metų pasaulio čem-

Rezultatyviausi pasaulio čempionato žaidėjai V.

Žaidėjas

Komanda

Tšk.

1.

Luisas Scola

Argentina

27,1

2.

Kirkas Penney

N. Zelandija

24,7

3.

Kevinas Durantas

JAV

22,8

4.

Carlosas Delfino

Argentina

20,6

5.

Yi Jianlianas

Kinija

20,2

6.

Hamedas Haddadi

Iranas

20

7.

Linas Kleiza

Lietuva

19

8.

Juanas Carlosas Navarro

Ispanija

16,9

9.

Jose Barea

Puerto Rikas

16,8

10.

Leandro Barbosa

Brazilija

16,2

2010 metų pasaulio vyrų čempionato galutinė rikiuotė

Žaidėjas

Komanda

Atk. k.

1.

Yi Jianlianas

Kinija

10,2

2.

Hamedas Haddadi

Iranas

8,6

3.

Zaidas Abbaasas

Jordanija

8,4

4.

Luisas Scola

Argentina

7,9

5.

Lamaras Odomas

JAV

7,7

12. NAUJOJI ZELANDIJA 13. PRANCŪZIJA 14. KROATIJA

1. JAV

15. ANGOLA

2. TURKIJA

16. KINIJA

3. LIETUVA

17. VOKIETIJA

4. SERBIJA

18. PUERTO RIKAS

5. ARGENTINA

19. IRANAS

6. ISPANIJA

20. LIBANAS

7. RUSIJA

21. DRAMBLIO KAULO KRANTAS

9. BRAZILIJA 10. AUSTRALIJA

22. KANADA 23. JORDANIJA

Įspūdingiausi individualūs pasirodymai Tšk.

Krepšininkas

Rungtynės

38

Kevinas Durantas

JAV — Lietuva 89:74

37

Kirkas Penney

Naujoji Zelandija — Lietuva 79:92

Luisas Scola

Argentina — Brazilija 93:89

Kevinas Durantas

JAV — Rusija 89:79

Linas Kleiza

Lietuva — Serbija 99:88

Marcelo Huertasas

Brazilija — Argentina 93:89

33

Daugiausia rezultatyvių perdavimų atlikę krepšininkai.

Komanda Rez.p.

11. GRAIKIJA

Pelnyti taškai: 82,9

8. SLOVĖNIJA

Geriausi kovotojai dėl atšokusių kamuolių V.

pionato komandos jau ir demonstravo tokį krepšinį, koks bus žaidžiamas netolimoje ateityje. Pirmiausia tai galima taikyti amerikiečiams ir lietuviams“, — taip krepšinio ateitį įsivaizdavo R. Paulauskas. „Kažkokių ypatingų taktinių sumanymų krepšinyje jau nebeišrasi. Visos komandos stengiasi žaisti ilgus derinius, per kuriuos progų gautų visi žaidėjai. Ypač gerai tokį krepšinį demonstravo Serbijos, Lietuvos rinktinės. Svarbiausia sukurti kiekvienam žaidėjui, ypač lyderiams, situacijas, kuriose jie gali būti pavojingiausi, laikyti įtampoje varžovų gynybą, Jei mūsiškiai gali pataikyti iš tolimų ir vidutinių nuotolių, tai ir taktika taip orientuota“, — pridūrė S. Jovaiša.

32

V.

Žaidėjas

1.

Pablo Prigioni

Argentina

6,4

LUISAS SCOLA

ARGENTINA — SERBIJA 82:84

2.

Marcelo Huertasas

Brazilija

5,8

LUISAS SCOLA

ARGENTINA — ANGOLA 91:70

3.

Milošas Teodosičius

Serbija

5,6

FADI EL KHATIBAS

LIBANAS — KANADA 81:71

3.

Osama Daghlesas

Jordanija

5,6

RUDY FERNANDEZAS

ISPANIJA — ARGENTINA 81:86

5.

Jose Barea

Puerto Rikas

5,4

LUISAS SCOLA

ARGENTINA — AUSTRALIJA 74:72

31

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 11

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr..

Turkija 2010

K. Kemzūros kelias:

nuo paskyrimo iki bronzos medalių

K. Kemzūra įrodė, kad yra aukščiausio lygio krepšinio specialistas.

Kęstutis Kemzūra per Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomojo komiteto posėdį pagrindiniu kandidatu į Lietuvos vyrų rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas buvo pasirinktas 2009 metų spalio 21 dieną. LKF vykdomojo komiteto nariai tuomet vieningai nusprendė, kad po nesėkmingo pasirodymo Lenkijoje nacionalinei komandai reikalingas žmogus su šviežiomis idėjomis, galintis atnešti rinktinei naujo vėjo.

Arūnas Kemežys

14 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Lietuvos vyrų rinktinės vyriausiuoju treneriu K. Kemzūra oficialiai tapo lapkričio 5-ąją, sutartis su juo pasirašyta iki 2012 metų spalio 1 dienos. „Mūsų krepšinis“ primena visą K. Kemzūros kelią nuo pirmosios oficialios jau kaip rinktinės vyriausiojo trenerio spaudos konferencijos iki triumfo Stambule.

Pirmieji darbai 2009 m. lapkričio 5 d.: „Malonu, kad vykdomasis komitetas parodė tokį pasitikėjimą. Suprantu, kad tai labai atsakingos pareigos, stengsiuosi panaudoti visas savo žinias, atiduosiu visas jėgas ir sugebėjimus, kad rinktinė pasiektų geriausius rezultatus, kokius įmanoma. Labai didelės nesėkmės atveju kontraktas neapgins.

Neičiau, jeigu galvočiau tik apie blogiausia. Tikiu savimi ir sau kelsiu maksimalius uždavinius. Manau, viskas bus gerai.“

www.musukrepsinis.lt

2009 m. gruodžio 14 d.: „FIBA valdybos sprendimas suteikti Lietuvai vardinį kvietimą į pasaulio čempionatą, manau, visos mūsų šalies pergalė. Vis dėlto labiausiai už pastangas reikia padėkoti federacijai ir rėmėjams, kurie sutiko investuoti pusę milijono eurų tokiu sunkiu metu. Taip, įžaidėjo problema labai rimta ir reikia tai pripažinti. Su Šarūnu Jasikevičium aš jau kalbėjausi, buvau su juo susitikęs. Bet tikrai neklausiau, ar jis žais rinktinėje.

Man svarbiausia buvo išsiaiškinti jo požiūrį į kai kuriuos dalykus.

Pokalbis buvo labai pozityvus ir įsitikinau, kad Šarūnas turi noro žaisti Lietuvos rinktinėje. Bet kaip bus, priklausys nuo daugelio dalykų, pirmiausia — jo sveikatos ir bendros organizmo būklės pasibaigus sezonui. Jeigu vis dėlto Jasikevičiaus rinktinėje neturėsime, ieškosime, kaip galėtume kompensuoti ir užpildyti šią spragą.“ 2009 m. gruodžio 15 d.: „Burtų rezultatams įtakos daryti negali,

Turkija 2010

jie yra tokie, kokie yra. Visos grupės yra apylygės, visose yra gana ryškūs favoritai. Krepšinis — populiarus žaidimas, visos šalys turi garsių krepšininkų, todėl negalima ko nors nuvertinti. Mūsų grupė, mano akimis, yra visa nebloga. Grupės favoritė yra Ispanija, bet draugiškos rungtynės Vilniuje, šių metų Europos čempionato pradžia parodė, kad ir jie yra pažeidžiami. Prancūzija turi daug NBA žaidėjų, jų komanda atletiška, bet turi silpnų vietų. Kanada stiprėja, tačiau daug apie jos rinktinę pasakyti negaliu. Kanadiečiai turi NBA žaidėjų, krepšininkų NCAA universitetuose. Manau, jie žais amerikietišką krepšinį. Naujoji Zelandija turi savo braižą, tik jų gal yra mažesnis žaidėjų pasirinkimas, jie nėra tokie žinomi. Libanas, kiek teko girdėti, savo regione turi aukščiausio lygio krepšinį, tačiau apie juos žinau mažiausiai. Taip pat paranku, kad JAV rinktinė pateko į B grupę, todėl su ja galėsime susitikti anksčiausiai ketvirtfinalyje. Daug priklausys nuo to, kokią

Po pasaulio čempionato šypsena nuolat puošė Lietuvos rinktinės trenerio veidą.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 15

Turkija 2010

rinktinę subursime. Tačiau lengvų rungtynių nebus, reikės kautis per visas rungtynes.“ 2010 m. sausio 10 d.: „Pasirinkau asistentais Valdemarą Chomičių, Robertą Kuncaitį ir Donaldą Kairį, nes labai vertinu jų profesinius sugebėjimus. Pagrindinis kriterijus renkantis asistentus buvo profesionalumas. Be to, esu su šiais žmonėmis kartu dirbęs, daug bendravęs krepšinio temomis, mūsų krepšinio filosofija sutampa. Treneriams bus paskirtos veiklos sritys, tačiau vyks komandinis darbas, daug diskutuosime. Fizinio rengimo treneris Evaldas Kandratavičius keletą metų dirbo su moterimis labai stiprioje Jekaterinburgo komandoje, anksčiau yra dirbęs Lietuvos jaunimo rinktinėje. Pastaruosius porą metų šis specialistas dirba Maskvos „Dinamo“ klube. Apie Evaldą girdėjau daug gerų atsiliepimų.“

Pasirengimas 2010 m. liepos 9 d.: „Paaiškėjus, kad negalės komandai padėti broliai, komandoje liko tik vienas tikras vidurio puolėjas — Robertas Javtokas. Nenorėjome turėti aukštaūgių trūkumo, o Martynas Andriuškevičius gerai pasirodė per rezervinės rinktinės rungtynes Anglijoje. Pasitarę su kolegomis, nusprendėme, kad jis mums bus reikalingas pasirengimo pasaulio čempionatui procese.“ 2010 m. liepos 15 d.: „Mums reikia daug ko išmokti. Nėra daug laiko, o uždavinys nėra lengvas. Mūsų visų laukia uždavinys sukurti komandą, kad išmoktume žaisti kartu.“ 2010 m. liepos 22 d.: „Jeigu galima, išvengsiu klausimo apie galimas vietas. Nenoriu verkšlenti, kad mes jauni ar ne pačios pajėgiausios sudėties. Tiesiog norime pasiekti geriausią formą, kad kiekvienas žaidėjas sužaistų arti savo galimybių ribų, o kai kurie gal net ir viršytų.“ 2010 m. liepos 31 d. (Lietuva — Suomija 91:59): „Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad nebuvo jokio jaudulio. Jis buvo, bet kaip sako vienas mano kolega, jeigu nebėra jaudulio, tai reikia baigti šį darbą.“ 2010 m. rugpjūčio 10 d.: „Dabar visi 14 žaidėjų dirba maksimaliai, taip pat, kaip dirbome, kai mūsų buvo 17. Aišku, neslėpsiu, yra žmonių, kurie yra ramesni. Bet jeigu žiūrėsime filosofiškai, niekas negali būti ramus, nes galbūt traumą gaus. Žaidėjai yra geri ir nereikia jų lyginti su Šarūnu. Tie žaidėjai, kurie yra, gal turi kitur pranašumų, gal kažkur yra silpnesni, bet jie yra pakankamo lygio, bandysime viską taktiškai palengvinti. Norime turėti kuo daugiau krepšininkų, kurie galėtų kontroliuoti žaidimą. Jeigu užspaustų įžaidėją, jo funkcijas perimtų antrasis gynėjas. Juo gali būti ir Martynas Gecevičius, ir Tomas Delininkaitis. Kiekvienas gynėjas turi žinoti, kaip „paleisti mašiną“ ir pradėti derinį.“ 2010 m. rugpjūčio 26 d.: „Įgyvendinti pavyko viską, ką planavau.

Negaliu sakyti, kad rinktinė išskrenda pasirengusi 100 procentų, tačiau per tiek laiko to padaryti buvo neįmanoma. Tobulėjimui ribų nėra, nes visada atsiranda komponentų, kuriuos galima dar labiau pagerinti. Mūsų rinktinė neišvengia svyravimų, o ypač tada, kai krepšininkai žaidžia su stipresnėmis komandomis. Bet su tokiomis ekipomis mes ir rengiamės rungtyniauti. Manau, kad

16 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

ir pačiame čempionate mėginsime tobulinti žaidimą bei išvengti minėto nestabilumo. Nenorime, kad žaidimo duobės būtų gilios.“

Čempionatas 2010 m. rugpjūčio 28 d. (Lietuva — Naujoji Zelandija 92:79): „Pirmąsias rungtynes žaidėme prieš komandą, kuri turi puikų trenerį, yra kovinga, o mes mačą pradėjome nervingai. Turime dar daug ką gerinti. Neišsprendėme Kirko Penney problemos, kuris pelnė 37 taškus. Bandėme jį dengti įvairiais krepšininkais, statėme aukštesnius žaidėjus, bet jis padarė savo darbą. Sužaidėme puikų antrąjį kėlinį, kai bėgome į greitą puolimą ir pelnėme lengvus taškus. Ilsėtis po dviejų kėlinių išėjome pirmaudami solidžia persvara, bet trečiajame kėlinyje varžovų aikštės gynyba mus pristabdė. Pradėjome tik mėtyti iš toli, užuot veržęsi po krepšiu ir buvę agresyvūs. Visgi galiausiai supratome, kaip žaisti prieš tokią gynybą. Mačo pabaiga buvo nervinga, nes nesugebėjome atkovoti kamuolių. Tiesiog nebuvome susikoncentravę. Man akyse stovi vaizdas, kai varžovai metė keturis tritaškius iš eilės.“ 2010 m. rugpjūčio 29 d. (Lietuva — Kanada 70:68): „Turėdami tiek snaiperių mes nesugebėjome pataikyti. Turiu pagirti Kanados rinktinę, kuri pasirengė labai gerai taktiškai ir mes turėjome ieškoti būdų, kaip laimėti. Esu patenkintas savo vyrais, kurie parodė charakterį, parodė kovingumą ir nepasidavė.“ 2010 m. rugpjūčio 31 d. (Lietuva — Ispanija 76:73): „Sunku kažką pasakyti, nes tai mums buvo puikios rungtynės. Labai didžiuojuosi savo vyrais, nes mes kovėmės. Atsilikome net 18 taškų, bet nenuleidome rankų. Visi penki vaikinai aikštėje kovėsi kaip vienas. Ispanijos rinktinė buvo viena mėgstamiausių mano komandų. Lietuva, aišku, pirmoji. Jie puikiai žaidžia, turi gerą trenerį.“ 2010 m. rugsėjo 1 d. (Lietuva — Prancūzija 69:55): „Tiesą pasakius, labai bijojau šių rungtynių. Pirmiausia todėl, kad žaidėme su stipria komanda, turinčią gerą trenerį. Atletiška rinktine. Jiems trūksta žvaigždžių, bet jie rungtyniauja puikiai. Antra, vakar turėjome psichologiškai sunkias rungtynes. Bijojau dėl mūsų emocinės padėties. Mačo pradžioje pernelyg skubėjome, nebuvome kantrūs, norėjome viską padaryti greitai. Bet vėliau nurimome ir viskas susitvarkė. Esu patenkintas, kaip žaidėme antrąjį kėlinį, bet žiūrime pirmyn, nes visi įdomūs dalykai dar tik prasideda.“ 2010 m. rugsėjo 2 d. (Lietuva — Libanas 84:66): „Be abejonės, sudėtingiausia šių rungtynių dalis abiem komandoms buvo rasti motyvacijos. Žinojau jų trenerį Tabą Baldwiną, žinojau, kad jis nepasiduos. Tikėjau, kad Libanas kausis. Pirmoje rungtynių pusėje matėme, kad dėl koncentracijos stokos mes prarasdavome daug kamuolių. Negaliu sakyti, kad mes tik blogai žaidėme, bet ir Libano gynyba mus išmušė iš ritmo. Svarbiausia, kad tinkamai nuteikėme vyrus, tapome atkaklesni. Esu patenkintas, kad grupės turnyrą baigiame su penkiomis pergalėmis.“ 2010 m. rugsėjo 7 d. (Lietuva — Kinija 78:67): „Šiame čempionato etape nebėra lengvų rungtynių. Nesvarbu, kokiu skirtumu pirmauji, rungtynės yra gyvybės arba mirties klausimas. Mačą pradėjome lėtai, ir savęs klausiu, kodėl taip yra. Tai tampa bloga tradicija. Gera tradicija tik ta, kad galiausiai laimime. Turime pagirti varžovus. Kinai atėjo kovoti ir jie kovėsi iš visų jėgų. Manau,

Turkija 2010

www.musukrepsinis.lt

kad kai kurie mūsų žaidėjai pajuto spaudimą ir pradėjo skubėti, nes tai jiems buvo pirmas tokio lygio turnyras. Bet vėliau dirbome ir savo žaidimą sugebėjome sutvarkyti. Šiandien mums labai daug padėjo atsarginiai žaidėjai, o Linas žaidė tiesiog nuostabiai.“ 2010 m. rugsėjo 9 d. (Lietuva — Argentina 104:85): „Sužaidėme puikias rungtynes. Gerai joms pasiruošėme ir fiziškai, ir psichologiškai. Šiandien Argentina jautė didesnį spaudimą nei mes. Jie turėjo prarasti daugiau nei mes. Bet kuriuo atveju, tai puiki komanda, turinti gerą trenerį ir patyrusius krepšininkus. Manėme, kad ilgesnis suolelis yra mūsų pranašumas. Pradėjome rungtynes agresyviai gindamiesi, o vienas svarbiausių dalykų buvo sustabdyti Luisą Scolą ir neleisti jiems žaisti du prieš du. Manau, kad su šia užduotimi gerai susitvarkėme. Norėčiau pagirti mūsų kapitoną Robertą Javtoką, kuris padarė didžiulį darbą, nepaisant to, kad nepelnė nė taško. Mes bėgome į priekį, nors po ilgosios pertraukos varžovai keitė taktiką. Mums pasisekė, kad pataikėme kelis

metimus.

Esame maža tauta ir tai greičiausiai yra mūsų fenomenas. Rasti resursų ir žaisti kartu bei niekada nepasiduoti. Norėčiau krepšinio rungtynes palyginti su gyvenimu. Mūsų šalis turėjo daug sunkių momentų, bet mes išlikome. Jūs galite mus nugalėti, bet negalite sunaikinti. Tai ir yra nuostabus dalykas, ką galima pasakyti apie mūsų šalį. Nuo vasaros pradžios bandžiau surinkti geriausius žaidėjus, nes manau, kad esame stipriausi, kai esame kartu.“ 2010 m. rugsėjo 11 d. (Lietuva — JAV 74:89): „Amerikiečiai sužaidė puikias rungtynes, gerai gynėsi ir nusipelnė pergalės. Tiesą pasakius, iki pat rungtynių pabaigos neturėjome šansų. Jie kontroliavo mačą nuo pat pradžios, prisivydavome, bet priartėti nepavykdavo. Bandėme keisti gynybos sistemas, kartais tai veikdavo, bet mes neatkovodavome kamuolių. Tam, kad įveiktume amerikiečius, turime žaisti tobulai arba arti to. Šiandien taip nesužaidėme. Jie gerai dengė mūsų lyderį Liną Kleizą, o mes negalėjome sustabdyti Kevino Duranto.“ 2010 m. rugsėjo 12 d. (Lietuva — Serbija 99:88): „Aš tik skėsčiojau rankomis prie šoninės linijos. Viską padarė jie ir mano pagalbininkai. Prieš čempionatą slaptas noras laimėti medalį ir slapta svajonė giliai ruseno. Bet tai buvo labai giliai. Ir tai buvo didžiulė svajonė. Ačiū vyrams, kurie rėmė pečius man į nugarą ir aš sėmiausi stiprybės iš jų.“ Lietuvos rinktinės statistika Pelnyti taškai: 82,9 Atkovoti kamuoliai: 37,8 Rezultatyvūs perdavimai: 14,4 Dvitaškių taiklumas: 52,4 proc.

Tritaškių taiklumas: 38 proc.

Mažajame finale lietuviai nepaliko vilčių serbams.

Baudų taiklumas: 73,5

Krepšininkas

R.

Min.

Dvit.

Trit.

Baud.

Atk. k.

Rez.p.

Praž.

Kl.

Per.k.

Bl.

Tšk.

Linas Kleiza

9

281

53/92 (57,6)

13/34 (38,2)

26/34 (76,5)

64

13

16

21

10

1

171

Mantas Kalnietis

9

229

15/35 (42,9)

13/36 (36,1)

19/22 (86,4)

27

31

17

19

7

2

88

Martynas Pocius

9

185

17/27 (63)

13/28 (46,4)

13/17 (76,5)

23

14

26

14

2

0

86

Jonas Mačiulis

9

191

18/33 (54,5)

9/29 (31)

18/26 (69,2)

26

16

30

14

13

3

81

Tomas Delininkaitis

9

154

10/16 (62,5)

9/22 (40,9)

21/27 (77,8)

16

16

24

10

4

1

68

Paulius Jankūnas

9

183

27/48 (56,2)

1/9 (11,1)

6/9 (66,7)

45

12

23

9

3

7

63

Simas Jasaitis

7

160

10/25 (40)

8/17 (47,1)

9/12 (75)

35

7

11

7

1

0

53

Martynas Gecevičius

7

93

6/17 (35,3)

9/25 (36)

7/8 (87,5)

10

6

3

3

2

0

46

Robertas Javtokas

8

116

13/29 (44,8)

0/0

3/7 (42,9)

32

3

16

7

1

4

29

Tadas Klimavičius

7

89

10/21 (47,6)

0/0

7/12 (58,3)

20

4

11

6

4

4

27

Renaldas Seibutis

8

96

6/11 (54,5)

4/8 (50)

3/5 (60)

6

7

6

4

3

2

27

Martynas Andriuškevičius

2

26

3/5 (60)

0/0

1/2 (50)

9

1

3

3

1

1

7

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 17

Turkija 2010

18 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

FIBA/Elio Castoria nuotr.

Eurobasket 2011

Lietuvoje

— didžiausias visų laikų Europos čempionatas!

Kitais metais aistruoliai Lietuvoje galės išvysti net 24 rinktinių mūšius.

Lietuvos krepšinio federacijos iniciatyva „FIBA Europe“ nusprendė jau nuo kitų metų Europos čempionato dalyvių skaičių padidinti nuo 16 iki 24.

Tad tokio masto Senojo žemyno turnyras pirmą kartą bus surengtas mūsų šalyje.

Darius Mačiulis

„FIBA Europe“ sprendimo rezultatai palankiausi turėtų būti Lietuvai. Mat čempionatas vyks 3 dienomis ilgiau, pirmojo etapo

„Europos čempionatas buvo išplėstas dėl tokių šalių kaip mūsų, Gruzija ar Italija. Šios rinktinės turi Eurolygoje ir NBA žaidžiančių krepšininkų. Nuspręsta, kad neverta švaistyti potencialo, kurį turi tie žaidėjai.“ Romanas Ludwiczukas

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 19

Eurobasket 2011

kovos vyks nebe 3, o 5 dienas, tarp jų įsiterps dar ir viena laisva diena. Visą tą laiką komandos gyvens viešbučiuose, maitinsis, aistruoliai miestuose pramogaus. Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus, priimsiančių pirmojo etapo kovas, pajamas tai gali netgi padvigubinti.

Naujasis sprendimas privertė „FIBA Europe“ kiek pakoreguoti ir Europos čempionato sistemą. Pirmojo etapo grupėse grumsis po 6 komandas, į antrąjį etapą iškops po 3 stipriausias ekipas. Vėliau čempionatas vyks įprasta tvarka.

Galimybė susitikti su stipriausiais Per šių metų rugpjūčio mėnesį vykusias atrankos varžybas kelialapius į 2011-ųjų Europos čempionatą iškovojo Juodkalnijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Makedonijos ir Izraelio rinktinės.

Padidinus Europos čempionato dalyvių skaičių į jį taip pat atvyks Italija, Latvija, Ukraina, Bosnija ir Hercegovina, Gruzija, Bulgarija ir Lenkija. Dėl paskutinių 2 kelialapių papildomame turnyre kitais metais rungsis atrankos varžybų grupėse paskutiniąsias vietas užėmusios Suomijos, Vengrijos ir Portugalijos rinktinės.

2011-aisiais Lietuvoje taip pat išvysime šiemet pasaulio čempionate dalyvavusias Lietuvos, Ispanijos, Serbijos, Graikijos, Slovėnijos, Prancūzijos, Kroatijos, Vokietijos, Rusijos ir Turkijos rinktines. „FIBA Europe“ sprendimas nudžiugino didelę dalį Europos ir daug prisidės prie krepšinio populiarinimo. Kaip?

Prisiminkime šiais metais Šiauliuose po kontrolinių Suomijos ir Lietuvos rinktinių rungtynių svečių vyriausiojo trenerio Henriko Dettmanno ištartus žodžius. „Mes buvome iškritę į B divizioną, todėl ilgai negalėjome susitikti net su vidutinio lygio Europos rinktinėmis. O čia susitikome su pasaulinio lygio ekipa“, — sakė Europoje puikiai žinomas krepšinio specialistas, džiaugdamasis retai pasitaikančia galimybe mokytis iš tokių varžovų.

Ar Suomijoje kam nors rūpėjo krepšinis, kai šalies rinktinė žaidė Europos čempionato B divizione? Mažai kam. O ar bus atkreiptas dėmesys į šią sporto šaką, kai rinktinė žais Europos čempionate, kovos su NBA žvaigždžių turinčiomis rinktinėmis ir visa tai bus galima stebėti per nacionalinę televiziją?

Naudinga visiems Tą patį galima pasakyti ir apie kitas Senojo žemyno šalis. „Tikriausiai turime padėkoti lietuviams, italams, gal dar kam nors. Penkiarios rungtynės kitų metų Europos čempionate mums garantuotos, todėl turime daryti viską, kad rezultatai Lietuvoje būtų kuo geresni“, — džiaugėsi „FIBA Europe“ sprendimu Latvijos rinktinės vyriausiasis treneris Ainaras Bagatskis. „Europos čempionatas buvo išplėstas dėl tokių šalių kaip mūsų, Gruzija ar Italija. Šios rinktinės turi Eurolygoje ir NBA žaidžiančių krepšininkų. Nuspręsta, kad neverta švaistyti potencialo, kurį turi tie žaidėjai“, — tvirtino Lenkijos krepšinio federacijos prezidentas Romanas Ludwiczukas. „Aikštėje kelialapio į Europos čempionatą nenusipelnėme. Nepatenkame tarp 15 stipriausių komandų. Tačiau esame tarp 24

20 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

„Krepšinyje yra ne taip kaip futbole, ten per atrankos varžybas stipriausios komandos susitinka ir su silpniausiomis, siekiama progreso. Krepšinyje egzistavo elitas, kuris prie likusiųjų neprisiliesdavo. Manau, tai buvo neteisinga.“ Aleksandras Volkovas geriausiųjų ir reikia tik džiaugtis, kad dėl administracinio sprendimo vyksime į Europos čempionatą. Dar kartą turime pamėginti pakelti susidomėjimą krepšiniu Lenkijoje“, — tvirtino pagrindinis R. Ludwiczuko konkurentas artėjančiuose Lenkijos krepšinio sąjungos prezidento rinkimuose Grzegorzas Bachanskis.

Legendinis Ukrainos krepšininkas, šios šalies krepšinio federacijos prezidentas Aleksandras Volkovas taip pat įsitikinęs, kad „FIBA Europe“ sprendimas bus labai naudingas visam žemynui. „Lietuva mums yra artima šalis, todėl labai norėjome ten dalyvauti. „FIBA Europe“ vadovams buvo pasiūlyta keletas variantų, tuomet labai daug priklausė nuo Lietuvos. Šiai šaliai tai, be abejo, naudinga, nors ir sukels tam tikrų nepatogumų dėl visų permainų. Lietuva labai myli krepšinį, tačiau vis dėlto yra maža šalis. Latvijos, Lenkijos, Ukrainos rinktinių prisijungimas reiškia daug didesnį aistruolių srautą ir naudą visai Lietuvos ekonomikai. Sprendimas buvo priimtas greitai ir jis, manau, yra teisingas.

Europos stipriausios komandos nedalyvauja atrankos varžybose.

Krepšinyje yra ne taip kaip futbole, ten per atrankos varžybas stipriausios komandos susitinka ir su silpniausiomis, siekiama progreso. Krepšinyje egzistavo elitas, kuris prie likusiųjų neprisiliesdavo. Manau, tai buvo neteisinga. Bus naujos šalys, nauji žaidėjai, nauji atradimai. Štai mūsų draugai gruzinai turi labai gerą, stiprią komandą, ir iškovoti kelialapį per atrankos varžybas jiems tetrūko labai nedaug. Įsivaizduokite, kaip vyktų kitais metais kova dėl paskutinio kelialapio! 10 šalių turėtų surinkti komandas, kažkaip motyvuoti žaidėjus, keletą mėnesių leisti pinigus, keliauti į rungtynes išvykoje. Ir visa tai dėl to, kad viena komanda gautų kelialapį į Europos čempionatą. Tai yra savižudybė. Visi, susidūrę su šia sistema, puikiai supranta, kaip tai yra sunku. Šis turnyras mums labai padėjo siekiant permainų. Visi nenorėjo net įsivaizduoti viso to proceso“, — aiškino A. Volkovas.

Lietuvai padidėjęs Europos čempionato dalyvių skaičius nereikš didesnių išlaidų. Mat visos papildomos turnyro dalyvės savo dalyvavimo išlaidas pilnai padengs — susimokės už viešbučius, transportą ir kitas paslaugas. Be to, „FIBA Europe“ sutiko, kad, jei aukštesnio lygio viešbučiuose vietų neužteks, šių šalių delegacijos būtų apgyvendintos 3 žvaigždučių viešbučiuose.

Turkija 2010

www.musukrepsinis.lt

Turnyrų pokeris yra

PROTINĖ KOVA

Vienas prieš vieną. Tai dylantis karas...ir paskutinis vyras likęs laimi.

Jeigu Jūs dievinate kovą, tada mes esame didžiausi ir geriausi turnyrų namai, įskaitant didžiausią pasaulyje savaitinį pokerio turnyrą - Sunday Million.

Ar Jūs pasiruošę turnyrų pokeriui pasaulio didžiausioje pokerio svetainėje?

DANIEL NEGREANU

Pasaulio Čempionas ir PokerStars Komandos Pro

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 21

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

moterys

Viesulu — į Europos čempionatą

Atsinaujinusi Lietuvos moterų rinktinė įspūdingu stiliumi iškovojo kelialapį į Lenkijoje vyksiantį 2011 metų Europos čempionatą. Į nacionalinę komandą sugrįžusio vyriausiojo trenerio Algirdo Paulausko auklėtinės pirmos iš visų atrankos varžybų dalyvių užsitikrino kelialapį į Senojo žemyno pirmenybes, nors teko kovoti labai stiprioje grupėje.

Dalius Matvejevas

22 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

A. Paulausko vadovaujamos Lietuvos krepšininkės laimėjo 6 iš 8 rungtynių.

moterys

www.musukrepsinis.lt

„Kroatijos rinktinė buvo rimta varžovė, dar prisidėjo kelionės sunkumai — atvykome vėlai, negalėjome treniruotis. Tačiau mūsų komanda parodė, kad yra susitelkusi, psichologiškai stipri, o tai labai svarbu žaidžiant išvykoje. Vėliau paaiškėjo, kad Kroatijoje iškovojome auksinį tašką tiek psichologijos, tiek padėties turnyro lentelėje atžvilgiu.“

2011-ųjų Europos čempionato atrankos A grupėje lietuvaitėms teko rungtis su Italijos, Kroatijos, Belgijos ir Olandijos rinktinėmis. Kokios tai varžovės? Italės 2009 metų Europos čempionate finišavo šeštos, o kroatės jas namie įveikė per pernykščio čempionato papildomas atrankos varžybas. Belgijos rinktinė po keleto metų pertraukos vėl sulaukė vienos geriausių pasaulio vidurio puolėjų Ann Wauters pagalbos. Olandės iš anksto buvo pasmerktos autsaiderių rolei, tačiau įsibėgėjus kovoms įrodė, kad ir jų nuvertinti negalima — Olandijoje pralaimėjimus patyrė kroatės ir belgės.

Lietuvos rinktinė jau nuo pirmųjų rungtynių pademonstravo, kad varžovių praeities pergalės jos nedomina. Mūsiškės per visą atrankos ciklą pralaimėjo tik du mačus ir dar nesužaidus visų rungtynių užsitikrino pirmąją vietą grupėje. Nepavyko bent kartą įveikti tik italių. Tiesa, su jomis Kauno sporto halėje žaistas paskutinis mačas Lietuvos rinktinei jau nieko nereiškė, o italėms buvo žūtbūtinis.

Auksinis taškas — Kroatijoje

reikėjo imtis kokių nors netikėtų sprendimų?

— Merginos iš karto pradėjo daryti viską taip, kaip reikia. Laikėmės žaidimo plano iki pat pabaigos, tik atsirasdavo skubotumo elementų, įsiveldavome į greitą žaidimą, kai įgydavome persvarą. Keletą kartų praradome kamuolį, varžovės atsilygino taškais į mūsų krepšį. Tačiau savo plano laikėmės. Buvome įgiję 15 taškų pranašumą, kroatės buvo labai priartėjusios, bet atsirado ir fizinių, ir psichologinių jėgų viską pakeisti ir nugalėti.

— Tą patį tikriausiai galima pasakyti ir apie antrąsias rungtynes Fotodiena.lt/T. Lukšio nuotr.

Apie fantastišką lietuvių pasirodymą atrankos varžybose kalbėjomės su mūsų nacionalinės komandos strategu A. Paulausku.

— Treneri, prieš atrankos varžybų pradžią buvo nerimo, nes grupės varžovės buvo labai pajėgios. Kaip dabar prisimenate pirmąsias rungtynes Kauno sporto halėje su nominaliomis autsaiderėmis olandėmis? Pavyko laimėti dideliu skirtumu, bet mačo pradžia buvo sunki.

— Na, visos komandos jaudinasi, rungtynių pradžia mums nepavyko. Tačiau ir vėlesni mačai parodė, kad mes per antrą rungtynių dalį įsibėgėdavome, pradėdavome žaisti taip, kaip mokame.

Visos rungtynės yra nervų karas, kas pirmas jame pradeda žaisti sėkmingai, tas ir laimi. Pirmajam mačui buvome gerai pasirengę fiziškai, tačiau man dar trūko vienos savaitės treniruočių salėje. Šitame turnyre nedalyvauja silpnos komandos, kurių žaidėjos dirbtų padavėjomis restorane. Visi ateina su ambicijomis laimėti, o laimėti prieš stipresnius turi dar daugiau motyvacijos. Lengvai rungtynių niekas neatiduoda. Reikėjo įrodinėti savo pranašumą ir olandėms.

— Antrųjų rungtynių vykote žaisti į Kroatiją, o kroatės per pirmąjį mačą netikėtai išvykoje nugalėjo itales. Su kokiomis mintimis vykote į šią šalį?

— Kroatija turėjo parodyti, ką mes iš tikrųjų galime, ar esame pajėgūs nugalėti išvykoje. Žinome, kad Kroatijoje, kaip ir Lietuvoje, yra gilios krepšinio tradicijos. Galbūt kroatai ne visada surinkdavo savo geriausias žaidėjas, tačiau laikas parodė, kad šitam turnyrui jie buvo pasirengę gerai. Pirmasis signalas buvo jų pergalė per pirmąsias rungtynes išvykoje su italėmis.

Kroatijos rinktinė buvo rimta varžovė, dar prisidėjo kelionės sunkumai — atvykome vėlai, negalėjome treniruotis. Tačiau mūsų komanda parodė, kad yra susitelkusi, psichologiškai stipri, o tai labai svarbu žaidžiant išvykoje. Vėliau paaiškėjo, kad Kroatijoje iškovojome auksinį tašką tiek psichologijos, tiek padėties turnyro lentelėje atžvilgiu.

— Kroatijoje demonstravote tiesiog savo parengtą žaidimą ar

Rezultatyviausia Lietuvos rinktinės žaidėja per atrankos varžybas buvo S. Linkevičienė. Gynėja taip pat pirmavo pagal atkovotus ir perimtus kamuolius bei rezultatyvius perdavimus.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 23

su kroatėmis? Kaune iš pradžių geriau sekėsi varžovėms, tačiau mūsiškės pakeitė rungtynių eigą ir tvirtai nugalėjo.

— Žaidėme lygiai visas rungtynes, tik pabaigoje pavyko atitrūkti.

Kaune mes jas ir nuvarginome, nes kai kurioms savo žaidėjoms leisdavome daugiau pailsėti, buvome šviežesnės mačo pabaigoje.

Per tas rungtynes mums labai padėjo gynyba zona, kurios iki tol niekam nerodėme, žaidėme be ypatingų taktinių gudrybių. Manau, tai buvo svarbus faktorius, sutrikdęs varžovių veiksmus.

— Kroatijos rinktinės vyriausiasis treneris po rungtynių Kaune mačą pakomentavo trumpai ir piktai: „Aš negaliu žaisti šito žaidimo“. Kaip manote, ką jis norėjo tuo pasakyti? Žaidėte labai kietai?

— Nežinau, mes žaidėme kaip visada. Gintis visada reikia ties pražangos riba. Esame muštos ir baisiau, tačiau nieko tokio po to nekalbėdavome. Gal tokia buvo jo dvasinė būsena po rungtynių...

Belgės nuvylė — Trečiąsias rungtynes žaidėte namie su belgėmis. Pagal žaidėjų sąrašą būtent ši komanda atrodė bene grėsmingiausiai. Be to, prieš rungtynes apie varžoves neturėjote informacijos. Tačiau su belgėmis mūsų komanda susidorojo tvirtai. Ar galima sakyti, kad Belgijos rinktinė nuvylė?

— Belgai nuvylė keliais aspektais. Šios šalies federacija ar treneriai per atsakomąsias rungtynes Belgijoje pasirodė kaip intrigų meistrai. Aš nemačiau, kaip jie elgėsi per rungtynes, tačiau asistentai pasakojo, kad jie švaistėsi šlykščiais gestais į mano pusę.

Prieš rungtynes mus įkėlė į tokį viešbutėlį... Gyvenome 3 žvaigždučių viešbutyje, o valgyti vesdavo į kitą — 4 žvaigždučių. Buvo labai keista. Buvo kuriozų ir analizuojant varžovių žaidimo įrašą.

Vienoje mums skirtoje salėje neveikė televizorius, į kitą salę atnešė televizorių, bet jo nebuvo galima prijungti prie DVD aparatūros... Po to jie paėmė mūsų grotuvą, bet grąžino jau ne su mūsų disku. Nusikopijavo tą diską, kurį ruošėmės žiūrėti, ir paliko mums grotuve kopiją.

Kalbant apie sportinę dalį, susidarė įspūdis, kad jos fiziškai buvo nepakankamai gerai pasirengusios. Žinojau, kad belgės pradėjo ruoštis gerokai vėliau nei mes, todėl buvo galima tikėtis, kad jų pagrindinėms žaidėjoms, kurioms tenka didžiausias krūvis, neužteks jėgų. Su kiekvienomis rungtynėmis jos vis labiau ir labiau vargo. Manau, todėl jų ir tokie rezultatai.

— Iš belgių kur kas daugiau buvo galima tikėtis ne tik per rungtynes su Lietuva, bet ir visame atrankos cikle.

— Be abejo. Žaidėjos, kurias jie turi, labai geros — sugeba atakuoti, universalios… Yra labai perspektyvaus jaunimo. Belgijos komanda yra gera, tačiau manau, kad jų pasirengimas nebuvo pilnavertis.

— Belges įveikėte tradiciniu arsenalu, nereikėjo ypatingų sprendimų?

— Per atsakomąsias rungtynes A. Wauters pelnė 16 taškų, tačiau per pirmąją rungtynių dalį mes ją labai sėkmingai dengėme. Po pertraukos jai pradėjo geriau sektis, bet daugumą taškų ji pelnė baudų metimais. Nepavyko uždengti Lathy Wambe, bet mes taip ir planavome. Sakėme, kad tegul šios 2 žaidėjos pelno Belgijos

24 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

moterys

Lietuvos krepšininkės tikėjosi geresnio Belgijos komandos žaidimo.

rinktinės taškų liūto dalį, bet būna mažai matomos visos kitos.

Mums tai ir pavyko įgyvendinti.

— Lieka Italijos rinktinė, kurios taip ir nepavyko įveikti.

— Išvykoje buvo viena istorija, namie — kita. Italijoje irgi buvo intrigų, vaikė mus kaip norėjo. O namie ir aš priėmiau neteisingus sprendimus — per ilgai aikštėje laikiau jaunas žaidėjas, kurioms žaisti nelabai sekėsi. Iš tos padėties „išlipome“, bet teko įdėti daug jėgų, tai ir kainavo pergalę.

Reikėjo toms rungtynėms vadovauti kiek kitaip. Na, dabar galima tik spėlioti, kas būtų, jeigu būtų... Pasąmonėje, aišku, jau veikė ir tai, kad rungtynės mums nieko nelemia, grupėje buvome užsitikrinę pirmąją vietą.

— Lietuvos rinktinė tapo grupės nugalėtoja, toliau išsirikiavo Kroatija, Italija, Belgija ir Olandija. Belgės iškovojo vos 2 pergales, tiek pat, kiek ir olandės. Toks galutinis išsidėstymas yra dėsningas, ar pagal žaidimą galėtų būti kitoks?

— Aišku, niekas nesitikėjo, kad belgės tiek pralaimės. Tai nustebino, tačiau priežastis jau minėjau. Kitaip tikriausiai ir negalėjo pasibaigti. Olandės įrodė, kad tokiuose turnyruose nebūna nepavojingų varžovų. Išskyrus rungtynes Kaune ir Belgijoje, jos su visomis komandomis kovojo kaip lygiavertės varžovės.

Prognozuojant itales būčiau kėlęs į antrąją vietą. Tačiau kroatėms pasisekė laimėti Italijoje. Kad kroatės savo aikštėje įveiks itales, tikėjau ir netgi buvau tuo tikras. Bet kad laimės Italijoje... Žiūrėjau tų rungtynių vaizdo įrašą, galima sakyti, ten ne kroatės laimėjo, o pačios italės pralaimėjo. Italijos rinktinė 3 kėlinyje dar pirmavo 12 taškų skirtumu. Susidarė įspūdis, kad italėms per anksti nusprendus, kad jau laimėjo, kroatėms įkrito keletas metimų ir šeimininkės jau nesugebėjo susikaupti. Tos rungtynės ir nulėmė antrosios vietos likimą grupėje.

Įžaidėjų problemos nebuvo — Lietuvos moterų rinktinė turi tą pačią bėdą, kaip ir vyrų. Prieš oficialias abiejų komandų rungtynes daug kalbėta apie įžaidėjus.

Jūs kartą esate pareiškęs taip: „Jei nėra įžaidėjų, tai jų visai nereikia“. Kaip pavyko išspręsti šią problemą, kokia taktika rėmėtės?

— Pirmiausia, turėjome Rimą Valentienę. Buvo rungtynių, per

moterys

www.musukrepsinis.lt

kurias ji žaidė silpniau, tačiau apskritai per visą ciklą ji net viršijo mano lūkesčius. Kaip ir buvau minėjęs, įžaidėjos pareigų turėjo imtis Aušra Bimbaitė. Taip tas spragas ir užlopėme. Kartais iniciatyvos imdavosi Sandra Linkevičienė ir jai pavykdavo. Šitam etapui to užteko.

— Tačiau, tarkime, per rungtynes Kaune su italėmis varžovės mačo pabaigoje pradėjo taikyti spaudimą ir praradome keletą labai svarbių kamuolių.

— Buvome parengę schemas, ką reikia tokiais atvejais daryti.

Sunkumų kildavo, kai žaidėjos užimdavo ne tas pozicijas, kurias reikėdavo. Kitoms krepšininkėms belikdavo „plaukioti“ su kamuoliu. Buvome parengę daug priemonių, kaip to išvengti, tačiau pritrūkdavo drausmės.

Aš iš viso nemėgstu, kai kamuolį iki aikštės vidurio reikia varytis spaudžiant varžovei. Tai užima laiko, kainuoja ir sveikatos. Kamuolį turi varyti laisva žaidėja, o tam reikia tiksliai atlikti suplanuotus veiksmus. Deja, ne visada pavykdavo tai įgyvendinti. Pritrūkdavo drausmės, o tai lemdavo arba nuovargis, arba netikėtai varžovių panaudotas spaudimas.

— Pasakėte, kad šitam etapui to užteko. O kaip bus kitame — Europos čempionate?

— Be abejo, reikia dairytis įžaidėjų, reikės sprendimų Europos čempionate. Aš labai daug tikiuosi iš Marinos Solopovos, ji pademonstravo gerų įžaidėjai reikalingų savybių. Gal pagrindine įžaidėja ji kitais metais dar negalės būti, bet dalį laiko — tikrai.

Dar Druskininkuose per kontrolines rungtynes ji net neliepiama drąsiai imdavosi šių pareigų, turėdama kamuolį pasakydavo, kaip toliau reikia žaisti. Galima sakyti, kad ji turi įžaidėjos genų — yra ir noras, ir sugebėjimas vadovauti žaidimui. Labai svarbu, kad ji nebijo imtis atsakomybės, Lietuvoje to labai dažnai trūksta.

— Sugrįžote į rinktinę po pertraukos. Ar kas nors pasikeitė nacionalinės komandos buityje, aprūpinime?

— Pasikeitė beveik visa administracija, kolektyvas. Labai gerai man dirbosi rinktinėje anksčiau, taip pat gerai buvo ir dabar.

Merginos patenkintos medicina, administratoriaus Valdo Gecevičiaus darbu, treneriai turėjome tikrai didelį komfortą. Turėjome labai geras sąlygas treniruotis ir žaisti. Atskirai reikia padėkoti Kauno miestui ir „Kauno“ viešbučiui, kad mums suteikė nuostabias gyvenimo ir treniruočių sąlygas — sporto hale galėjome naudotis tiek, kiek mums reikėjo. Viskas buvo gerai.

Sunkumų buvo tik dėl skrydžių su keletu persėdimų, bet savo avialinijų neturime... Dėl finansinių sumetimų atsisakėme kontrolinių turnyrų užsienyje, pasirinkome žaidimą Lietuvoje su japonėmis, bulgarėmis, ukrainietėmis. Kažkiek rizikavome, bet tikėjome, kad tai nepakenks.

— Iš arčiau vėl pamatėte ir visą Lietuvos moterų krepšinio virtuvę. Kaip vertinate padėtį?

— Gerai, kad išsaugojome vietą Eurolygoje, tai yra didžiulis pliusas. Manau, LMKL šiais metais dar nesustiprės, tai lieka didele spraga. Taip pat matėme, kas nutiko 16-metėms Europos čempionate.

Tačiau malonu, kad mūsų 18-mečių ir 20-mečių rinktinės Europos čempionatuose užėmė 6-ąsias vietas. Tai yra geras rezultatas.

20-metės, jei būtų kažkiek nusišypsojusi sėkmė, gal būtų ir meda-

lius laimėjusios. Tai rodo, kad mūsų turimomis sąlygomis moterų krepšinyje yra dirbama, dirbti galima, reikia tik nesustoti.

2011 m. Europos moterų čempionato atrankos varžybos A grupė Rugpjūčio 2 diena Lietuva - Olandija 98:52 (22:17, 22:13, 31:16, 23:6) Lietuva: G. Petronytė — 18, S. Linkevičienė — 15, A. Abromaitė ir E. Staknevičienė — po 14.

Rugpjūčio 5 diena Kroatija - Lietuva 72:80 (21:22, 13:17, 24:30, 14:11) Lietuva: E. Staknevičienė — 20, S. Linkevičienė — 16, A. Abromaitė — 14.

Rugpjūčio 8 diena Lietuva - Belgija 95:78 (16:21, 17:22, 28:18, 34:17) Lietuva: A. Bimbaitė — 17, A. Abromaitė — 16, E. Staknevičienė — 15, S. Linkevičienė — 13.

Rugpjūčio 11 diena Italija - Lietuva 87:72 (24:21, 19:17, 18:20, 26:14) Lietuva: A. Abromaitė — 21, S. Linkevičienė — 15, R. Valentienė — 10.

Rugpjūčio 17 diena OLANDIJA - LIETUVA 67:80 (14:15, 23:23, 11:24, 19:18) LIETUVA: A. BIMBAITĖ — 18, S. LINKEVIČIENĖ — 17, A. ABROMAITĖ — 13.

RUGPJŪČIO 20 DIENA LIETUVA - KROATIJA 81:63 (21:21, 18:17, 16:7, 26:18) LIETUVA: G. PETRONYTĖ — 22, A. ABROMAITĖ — 19, R. VALENTIENĖ — 13.

RUGPJŪČIO 23 DIENA BELGIJA - LIETUVA 61:64 (7:18, 16:17, 21:16, 17:13) LIETUVA: S. LINKEVIČIENĖ — 19, G. PETRONYTĖ — 13, A. BIMBAITĖ IR E. STAKNEVIČIENĖ — PO 10.

RUGPJŪČIO 26 DIENA LIETUVA - ITALIJA 81:83 (22:17, 16:24, 27:15, 16:27) LIETUVA: S. LINKEVIČIENĖ — 17, A. ABROMAITĖ — 16, G. PETRONYTĖ — 12.

C grupė

A grupė V. Komanda

P.

Pr.

V. Komanda

P.

Pr.

1. Lietuva

6

2

1. Turkija

7

1

2. Kroatija

5

3

2. Juodkalnija

6

2

3. Italija

5

3

3. Bulgarija

5

3

4. Belgija

2

6

4. Vengrija

2

6

6

5. Suomija

0

8

5. Olandija

2

D grupė

B grupė V. Komanda

P.

Pr.

V. Komanda

P.

Pr.

4

2

1. Izraelis

4

2

1. D. Britanija

2. Latvija

4

2

2. Slovakija

3

3

3

3

2

4

3. Serbija

4

2

3. Ukraina

4. Rumunija

0

6

4. Vokietija

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 25

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

moterys

Lietuvos agentai atranda moterų krepšinį

Neatsiejama krepšinio pasaulio dalis yra agentai, besirūpinantys krepšininkų reikalais, ieškantys jiems komandų. Dėl garsiausių ir perspektyviausių vyrų krepšininkų tarp agentų vyksta tikra kova. O štai moterų krepšinyje šios profesijos atstovai kol kas reiškėsi mažai. Tačiau laikai keičiasi, šiuo metu jau gana gausus būrys Lietuvos krepšininkių yra pasirašiusios sutartis su agentais.

G. Petronytė agentą susirado tik šią vasarą.

26 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Dalius Matvejevas

www.musukrepsinis.lt

Ilgai Lietuvos krepšininkės su klubais bendraudavo tiesiogiai, potencialūs darbdaviai jas susirasdavo per pažįstamus, įvairius krepšinio pasaulio atstovus.

Reikia tik išsirinkti pasiūlymą Iki šios vasaros agento neturėjo ir viena perspektyviausių Europos krepšininkių Gintarė Petronytė. Patarta tėčio, krepšinio trenerio sportininkė pasirinko bendradarbiavimą su lietuviška agentūra „Sports Development Group“. Šiai agentūrai taip pat priklauso Kristina Alminaitė, Eglė Šikšniūtė, Šarūnė Jasiunskaitė, Giedrė Paugaitė, Laura Povilonytė, Aurimė Rinkevičiūtė ir Eglė Žygelytė. „Egidijus Mikalajūnas (agentūros vykdomasis direktorius) yra pirmasis mano agentas. Agentai sutvarko daug reikalų, kuriems krepšininkai gali pritrūkti ir laiko, ir kompetencijos. Agentas gali išsiderėti ir geresnes kontrakto sąlygas“, — pasakojo vasarą su Stambulo „Galatasaray“ kontraktą pasirašiusi G. Petronytė.

Agentus turi ir dauguma kitų Lietuvos rinktinės lyderių, tačiau jų reikalais rūpinasi užsieniečiai. Už Atlanto sutartis su agentu yra tarsi savaime suprantamas dalykas. Todėl šią vasarą Lietuvos nacionalinėje komandoje debiutavusi Vaida Sipavičiūtė agentą susirado vos tik baigusi studijas Sirakūzų universitete. Pirmasis krepšininkės reikalais ėmė rūpintis Belgijos piliečio agentūroje dirbęs amerikietis. Šią vasarą vidurio puolėja pakeitė agentą, dabar jos profesionalios karjeros reikalus tvarko prancūzas. „Pirmą sutartį su agentu pasirašiau 2008 metais, jis man ir padėjo surasti komandas, kuriose iki šiol žaidžiau (Prancūzijos „Arras“ ir Vengrijos „Szeviep“). Šiemet agentą pakeičiau ir kol kas dėl to nepasigailėjau“, — pasakojo krepšininkė, vasarą sudariusi sutartį su stipriausia Prancūzijos ekipa „Tarbes“.

V. Sipavičiūtė pasakojo, kad abu agentai ją susirado patys, bendravimas su jais vyksta daugiausia virtualiomis ryšio priemonėmis arba telefonu. „Turint agentą krepšininkui yra lengviau nei jo neturint. Agentai turi daug pažinčių, geriau žino padėtį įvairiuose klubuose. Abu agentai surado komandas, kurios domėjosi manimi, o man tereikėjo apsispręsti, kur norėčiau žaisti“, — bendradarbiavimo su agentu privalumus vardijo V. Sipavičiūtė.

moterys

„Agentai sutvarko daug reikalų, kuriems krepšininkai gali pritrūkti ir laiko, ir kompetencijos.

Agentas gali išsiderėti ir geresnes kontrakto sąlygas.“ Gintarė Petronytė perspektyvą. Be abejo, konkurencija yra, Latvijoje vykęs Europos merginų jaunimo čempionatas parodė, kokia yra padėtis. Buvo suvažiavusių daug agentų, mūsų krepšininkėmis jie labai domisi“, — sakė E. Mikalajūnas.

Įsitvirtinę užsieniečiai E. Mikalajūnas teigia niekada nesigailėjęs, kad jo agentūra žengė į moterų krepšinį. „Moterų krepšinis taip pat yra mūsų veiklos sritis. Lietuvos moterų krepšiniui vietinių agentų paslaugų reikia, tačiau apie agentų darbą ir naudą, bendradarbiavimo galimybes dar yra menkas supratimas. Reikia daug aiškinimo. Pasiūlai pilną paslaugų komplektą, išsamiai išaiškini apie teikiamų paslaugų privalumus, atsiranda abipusis pasitikėjimas. Turėdamos agentą krepšininkės jaučiasi saugiau ir tvirčiau“, — pasakojo agentas.

Pašnekovas pažymėjo, kad moterų krepšinio rinka yra specifinė ir daug mažesnė nei vyrų. „Daug mūsų krepšininkių turi agentus užsieniečius, nes lietuvių agentūros joms paslaugų tiesiog nesiūlė. Su moterimis dirbame porą metų, matau šioje srityje nemažą

Daugumai Lietuvos rinktinės krepšininkių atstovauja užsienio agentūros.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 27

moterys

„Užsieniečiai agentai labiau žiūri į komercinę pusę, kad iš karto gautų daugiau pajamų. Su Lietuvos agentais susitariame, kad kompensacijos jie sulauks vėliau, kai žaidėja išvyks į užsienį, daugiau uždirbs.“ Arvydas Tamašauskas Lietuviška „East Players“ agentūra atstovauja dviem Lietuvos krepšininkėms iš Klaipėdos — 2010 metų Europos jaunimo čempionato rezultatyviausiai žaidėjai Marinai Solopovai ir Linai Pikčiutei. „Dauguma merginų krepšininkių yra pasirinkusios užsieniečius agentus dėl tos pačios priežasties kaip ir vyrai. Tiesiog dauguma lietuviškų agentūrų susikūrė palyginti neseniai, dauguma Lietuvos krepšinio žvaigždžių tuo metu jau turėjo sutartis su užsienio agentūromis. Norėtume atstovauti daugiau krepšininkių, tačiau jos yra pasirinkusios kitas agentūras. Konkurencija tarp Lietuvoje dirbančių agentūrų dėl krepšininkių atsirado prieš

porą metų“, — sakė „East Players“ atstovas, prašęs neskelbti jo pavardės.

Užsieniečiai siekia greitesnio pelno Vienas geriausiai moterų krepšinio reikalus išmanančių žmonių Lietuvoje yra Kauno „Viči-Aisčių“ klubo vadovas Arvydas Tamašauskas. Lietuvos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto narys jau antrą kadenciją priklauso „FIBA Europe“ moterų krepšinio komisijai. Vadovaudamas pajėgiausiam Lietuvos moterų klubui A. Tamašauskas turi nuolat bendrauti su agentais. „Užsieniečiai agentai labiau žiūri į komercinę pusę, kad iš karto gautų daugiau pajamų. Su Lietuvos agentais susitariame, kad kompensacijos jie sulauks vėliau, kai žaidėja išvyks į užsienį, daugiau uždirbs“, — skirtumus tarp darbo su užsienio ir Lietuvos agentais įvardijo pašnekovas.

Anot A. Tamašausko, svarbiausia, kad sutaptų klubo, žaidėjų ir agentų tikslai — kad krepšininkės žaistų jų lygį atitinkančiose komandose, tobulėtų, rengtųsi išvykti į gerus užsienio klubus. Šiuo atveju gali sutapti ir užsieniečių, ir lietuvių agentų tikslai. „Tačiau iš principo su lietuviu bendrauti visada lengviau. Jis gali pats matyti žaidėjų rungtynes, todėl turi daugiau informacijos, su juo lengviau susisiekti. Jei jau yra agentas, tai geriau, kai jis yra šalia“, — sakė A. Tamašauskas.

Viena perspektyviausių Europos krepšininkių M. Solopova priklauso lietuviškai agentūrai „East Players“.

28 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

A. Pečiukevičius: „Galimybių turi ir blondinės, ir brunetės“ Vienas perspektyviausių Lietuvos įžaidėjų Augustas Pečiukevičius prieš metus iš Vilniaus išvyko į Kauną, o šią vasarą pasuko atgaliniu maršrutu — Kauno „Žalgiris“ jį paskolino Vilniaus „Sakalams“.

18 metų 192 cm ūgio krepšininkas „Mūsų krepšiniui“ papasakojo apie savo pomėgius už aikštės ribų.

Edgaras Pulkovskis

A. Pečiukevičius mėgsta visureigius ir skaito P.

Coelho knygas.

Karjeros pradžia. Kai man buvo 7 metai, tėvai atvedė į Šarūno Marčiulionio krepšinio mokyklą. Taip prasidėjo mano krepšininko kelias.

Muzika. Klausausi labai įvairaus stiliaus muzikos. Daugiausiai savo kompiuteryje turiu Eminemo ir grupės „Kings of Leon“ dainų.

Svajonė. Norėčiau tapti geriausiu krepšininku, kokiu tik galiu.

Maistas. Anksčiau mėgau įvairius pyragus ir šiaip saldų maistą, bet tai yra Laisvalaikis. Sezono metu neturiu daug laisvo laiko, bet jeigu jo yra, dažniau-

nelabai sveika, todėl teko atsisakyti. Dabar mėgstu makaronus su vištiena, o

siai ilsiuosi miegodamas arba žiūrėdamas filmus. Taip pat daug laiko praleidžiu

mėgstamiausias patiekalas — lazanija.

su draugais ir draugėmis.

Gėrimas. Kažkada labai mėgau kokakolą, tačiau dabar mėgstamiausias gėriSporto šaka (be krepšinio). Nemėgstu automobilių ir motociklų sporto.

mas — kaktusų sultys.

Visa kita patinka.

Filmai. Neturiu mėgstamiausio žanro, tačiau labiausiai įsiminė „Septynios sieKompiuteriniai žaidimai. Šiuo metu mėgstamiausias mano žaidimas yra

los“ („Seven Pounds“).

„NBA 2k10“.

Serialas. Turiu porą mėgstamų — „Nuodėmingoji Kalifornija“ („CalifornicatiAutomobiliai. Svajonių automobilis yra BMW X6. Man patinka visureigiai.

on“) ir „Šeimos bičas“ („Family Guy“).

Svajonių šalis. Dar nespėjau aplankyti daug šalių, bet labiausiai įsiminė Grai-

Literatūra. Skaitau tik vieno rašytojo — Paulo Coelho — knygas.

kija ir Italija. Būtent pastaroji valstybė ir yra svajonių šalis.

Blondinės ar brunetės? Abi turi galimybių (juokiasi).

Idealas. Tokio neturiu, manau, kiekvienas turi savo kelią. Tiesa, stengiuosi mokytis iš geriausiųjų.

30 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Jeigu ne krepšininkas, būčiau… Sunku pasakyti. Galbūt treneris.

Bcsakalai.lt/D. Jurevičiūtės nuotr.

. už aikštes

www.musukrepsinis.lt

Turkija 2010

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 31

Turkija 2010

32 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Turkija 2010

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 33

Turkija 2010

| Fotodiena.lt/T. Lukšio nuotr. |

Agnė Abromaitė

Lietuvos rinktinė

34 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Turkija 2010

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 35

Turkija 2010

| „FIBA Europe“/M. Metlaso nuotr. |

Marius Grigonis

Lietuvos jaunučių rinktinė

36 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Turkija 2010

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 37

Turkija 2010

SPORT LEDAI

38 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Turkija 2010 tribuna

Fotodiena.lt/A. Pliadžio nuotr.

www.musukrepsinis.lt

„Žalgirio“ stovykloje — aistruolių skilimas Tarp Kauno „Žalgirio“ aistruolių šią vasarą įvyko skilimas. Praėjusį sezoną kartu įspūdingai triūsę „Green Death“ ir „Green White Boys“ pradeda naują etapą — ateityje šios aistruolių grupės darbuosis visiškai atskirai. „Žalgirio“ aistruolių grupės nuo šiol

veiks atskirai.

„Žalgirio“ aistruoliai praeitą sezoną gali vadinti vienu sėkmingiausių istorijoje. Komandos palaikymas buvo itin aktyvus, rungtynių metu pademonstruotos įspūdingos choreografinės kompozicijos.

Deja, šį sezoną „Green Death“ ir „Green White Boys“ bendradarbiavimo neišvysime. Skilimo tarp „Žalgirio“ aistruolių pagrindinė priežastis yra tai, kad viskas didžiąja dalimi buvo daroma už „Green Death“ lėšas, tačiau viešumoje nuolat skambėjo tik „Green White Boys“ pavadinimas. Tokia padėtimi nepatenkinti „Green Death“ nariai paskelbė viešą pranešimą, kad su tokia padėtimi nesitaikstys, o atsakydami „Green White Boys“ nusprendė tapti visiškai savarankiški.

Skyrybomis nenusivylę „Iš dalies taip, tačiau aš šios priežasties nesureikšminu, — sakė „Green Death“ prezidentas Ričardas Petrauskas. — Tai yra tik viena iš priežasčių. Mūsų branduolį sudaro vyresni žmonės, irgi stengiamės aktyviai palaikyti komandą, tačiau jaunimas norėjo dar daugiau. Kartais jie pridarydavo nemalonumų, o atsakyti reikėdavo mums, kaip oficialiam „Žalgirio“ aistruolių klubui. Kalbėjomės ne kartą dėl įvairių „nesąmonių“, sutardavome, kad jų nereikia, tačiau paaiškėjo, kad kažkam vis dėlto reikia. Aišku, nesakau, kad jie visada blogai elgdavosi. Tačiau dabar jie atsakys patys už save. Manau, visos permainos bus tik į gera. Laikas parodys, kam jos buvo naudingos, o kam nelabai.“ „Green White Boys“ taip pat įsitikinę, kad dirbant atskirai padėtis bus geresnė. „Padėtis tarp „Žalgirio“ aistruolių nuo kitų klubų nesiskiria. Jaunimas sudaro daugumą ir daugiausia tribūnos reikalų atitenka būtent jiems. Nuolat buvo bandoma ieškot kompromiso, tačiau per ryškiai išsiskyrė ideologijos. Atsiskyrus nebebus priekaištų, kas ką reklamuoja ar už ką atsako. „Green Death“ padėdavo finansiškai, todėl, be abejonės, bus sunkiau. Tačiau tolimesnis veiklos mechanizmas yra sugalvotas, ir jis jau pradėjo veikti“, — sakė vienas iš „Green White Boys“ lyderių Jonas Paunksnis.

Abiejų šalių atstovai tvirtino, kad santykiai tarp grupių išliks draugiški. „Bendravimas su „Green Death“ aktyviais nariais koks buvo, toks ir liko. Jokių problemų nėra“, — tvirtino J. Paunksnis.

Darius Mačiulis

Abi grupės ir toliau kels „Žalgirio“ vėliavas Kauno sporto halės E tribūnoje.

Nuolaidos — per „Green Death“ „Žalgirio“ klubas tvirtina, kad ištikimiausių komandos gerbėjų takoskyrą stebi neutraliai. „Mes neskirstome gerbėjų į gerus ar blogus. Mums svarbūs visi „Žalgirio“ aistruoliai. Su „Green Death“ bendraujame jau seniai, žinome, kad jie yra atsakingi žmonės. Galima sakyti, kad tai laiko patikrinti partneriai. Galbūt tokie ateityje taps ir „Green White Boys“, — sakė „Žalgirio“ generalinis direktorius Paulius Motiejūnas.

Kaip ir ankstesniais metais, aktyviausiai komandą palaikantys aistruoliai sulaukia didelių nuolaidų įsigydami sezono abonementus, juos klubas, kaip ir anksčiau, platins tik per „Green Death“. „Žinodami, kiek laiko ir jėgų palaikydami komandą aistruoliai atiduoda ne tik namų rungtynėse, bet ir išvykose, leidžiame jiems finansiškai palankiomis sąlygomis įsigyti abonementus. Sąlygos yra tokios pačios, kaip ir anksčiau, aistruoliai patys nusprendžia, kaip paskirstyti abonementus“, — sakė P. Motiejūnas.

Grėsmės egzistencijai neįžvelgia Kaip tai paveiks „Green White Boys“ politiką? Ar neprasidės retėti jų gretos? „Kaip paveiks atsiskyrimas, parodys laikas. Aišku, norime, kad mūsų tik daugėtų, tam dedama daug pastangų, reklamos. Lietuvoje žmonės mažai supranta, kas yra organizuotas palaikymas. Mūsų planai nepasikeitė. Sieksime toliau tobulint garsinį ir vaizdinį palaikymą, būti aktyvūs išvykose. Tiesiog už viską atsakingi mes būsime patys.

Gaila, kad klubas neįsigilina į situaciją, o gal net nenori. Klubas, suteikdamas nuolaidas, reikalauja atsakomybės. Pirkdami abonementus savarankiškai, „Green White Boys“ jos neprisiima, tad realu, kad klubas gali pasidaryti „meškos paslaugą“. Pinigais niekas šiais laikais nesimėto, todėl tokia padėtis aktyvumą gali prislopinti, tačiau grėsmės mūsų egzistencijai nėra, per daug viskas įsivažiavę“, — tvirtino J. Paunsknis.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 39

Kkneptunas.lt nuotr.

Lygos

„Neptūnas“ buria pergalių ištroškusią įgulą

Klaipėdos „Neptūnas“ naująjį 2010—2011 metų sezoną pasitinka su naujomis idėjomis ir planais.

Komandoje šią vasarą pasikeitė vos ne visa valdyba, į vyriausiojo trenerio pareigas grįžo 2007—2008 metų sezoną iki LKL mažojo finalo ekipą nuvedęs Rytis Vaišvila. Klubo direktoriumi tapo 31 metų Osvaldas Kurauskas, dar pernai pats vilkėjęs „Neptūno“ marškinėlius. Dabar jau buvęs krepšininkas ėmėsi naujų darbų, kurie pamažu tampa matomi visai krepšinio visuomenei.

Dar praeitą sezoną „Neptūne“ žaidęs O. Kurauskas tapo klubo direktoriumi.

40 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Domas Lukauskas

Lygos

www.musukrepsinis.lt

„Žaidėjai ir treneriai turi ilgalaikes sutartis. Žaidėjams po treniruočių ir rungtynių nebereikės skalbti aprangų. Garsi firma „Champion“ klubo narius aprengs ne tik varžyboms, bet ir treniruotėms, laisvalaikiui. Pasirūpinsime visų klubo narių maitinimu“, — apie pirmuosius nuveiktus darbus „Mūsų krepšiniui“ pasakojo O. Kurauskas.

Laukia atsiliepimų „Neptūno“ žaidėjų sveikata rūpinsis Klaipėdos miesto universitetinės ligoninės specialistai. Kiekvieną savaitgalį klubo nariai turės galimybę atsipalaiduoti prabangiausiame Klaipėdoje sporto komplekse „Klaipėda Gym“. Ten krepšininkai bei kiti klubo nariai galės jėgas atgauti plaukiodami baseine, kaitindamiesi saunoje bei sportuodami su naujausiais treniruokliais.

O. Kurauskas taip pat pasidžiaugė, kad atsirado glaudesnis ir operatyvesnis ryšys su visuomene, žiniasklaidos priemonėmis, agentais, žaidėjais. „Visa tai geriausiai matyti iš šalies. Geriausias įrodymas būtų žmonių atsiliepimai. Juk yra sakoma: „Geram restoranui reklamos nereikia, nes visi žino, kur labai skaniai maitina...“, — šypsojosi pašnekovas. „Neptūnas“ savo gretose jau turi 9 krepšininkus. Tai pernai uostamiesčio klube žaidę Julius Žurna, Simas Galdikas, Tomas Vilkius, Mindaugas Girdžiūnas, Robertas Bitinas, Tadas Maželis bei Modestas Kumpys. Prie ekipos taip pat prisijungė 24 metų amerikietis Davidas McClure’as.

„Su draugais diskutuodavome, kokia turėtų būti mūsų miesto komanda, ką reikėtų tobulinti, kad būtų galima tikėtis aukštesnių rezultatų. Galiausiai diskusijose gimusias mintis pradėjau užsirašinėti. Sukūriau planą, tam tikrą strategiją ir viziją, kaip tai įgyvendinti.“ Su Klaipėdos krepšinio talentais „Neptūnas“ pasirašė ilgalaikes sutartis. Su amerikiečiu sudarytas kontraktas pagal formulę „1 plius 1“, tai nutiko pirmą kartą per visą „Neptūno“ gyvavimo istoriją.

Krepšininko gyslelė — iš mamos Naujasis „Neptūno“ direktorius O. Kurauskas reprezentacinėje uostamiesčio komandoje su pertraukomis praleido tris sezonus.

2005-aisiais į „Neptūną“ atvykęs žaidėjas po sezono LKL klube karjerą tęsė kitoje uostamiesčio komandoje — „Naftoje-Uni-

Permainų „Neptūne“ dalimi tapo ir R. Vaišvilos sugrįžimas į vyriausiojo trenerio pareigas.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 41

Lygos

Laivitėje“, prie kurios vairo tuomet stojo dabartinis „Neptūno“ vyriausiasis treneris R. Vaišvila.

Praleidęs metus žemesnėje lygoje O. Kurauskas grįžo į „Neptūną“, o pagrindinės uostamiesčio komandos strategu tapo R. Vaišvila. Du sezonus „Neptūne“ žaidęs gynėjas 2010-ųjų sausį patyrė sunkią kelio traumą, po kurios į aikštę nebegrįžo. Visgi traumą išsigydęs O. Kurauskas tikino, kad tebetrykšta noru grįžti į aikštelę.

— Osvaldai, kaip pradėjote krepšininko karjerą? — „Mūsų krepšinis“ pasiteiravo O. Kurausko.

— Paveldėjau iš mamos (šypsosi). Ji pasakoja, kad būdama nėščia labai emocingai žiūrėdavo legendinio Kauno „Žalgirio“ kovas.

Gal tada ir atsirado potraukis krepšiniui. Vėliau kiemo draugas pakvietė kartu nueiti į krepšinio treniruotes, taip septynerių pradėjau lankyti krepšinio mokyklą.

— Kaip kelias atvedė į „Neptūną“?

— Gimiau ir užaugau Klaipėdoje, todėl visą laiką svajojau tapti mūsų reprezentacinės komandos nariu. Tai buvo lyg svajonė ir kartu tikslas, kurio siekiau bei sugebėjau pasiekti.

— „Neptūne“ rungtyniavote su pertraukomis. Kodėl nepavyko išsilaikyti pagrindinėje uostamiesčio komandoje?

— Tuo metu keitėsi treneriai, manęs nepasirinko, turbūt tuo metu buvo pajėgesnių už mane, o man reikėjo pakelti kvalifikaciją Nacionalinėje krepšinio lygoje, gauti daugiau žaidimo laiko.

Nuo diskusijų iki direktoriaus pareigų — Kaip nutiko, kad šią vasarą užėmėte komandos direktoriaus vietą?

— Su draugais diskutuodavome, kokia turėtų būti mūsų miesto komanda, ką reikėtų tobulinti, kad būtų galima tikėtis aukštesnių rezultatų. Galiausiai diskusijose gimusias mintis pradėjau užsirašinėti. Sukūriau planą, tam tikrą strategiją ir viziją, kaip tai įgyvendinti. Radau rėmėjų ir bendraminčių.

— Ar nebuvo baisu įsitraukti į šitą sūkurį?

— Atvirai kalbant, net nepajutau, kaip įsitraukiau. Apie tai ir pagalvoti dar nespėjau. Žinojau vieną pagrindinę bėdą, kuri rūpėjo jau daug metų — pinigų stygius. Būtent apie šį pagrindinį sunkumą galvojau prieš pradėdamas dirbti direktoriumi.

— Sunku buvo apsispręsti, ar likti didžiajame krepšinyje, ar pasirinkti darbą vadyboje?

— Taip jau susiklostė. Viskas įvyko gana greitai ir natūraliai.

— Galbūt ketinate ir pats dar įbėgti į aikštę? Ar lieka laiko sportui?

— Yra didžiulis noras grįžti į aikštę, tačiau taip pat norėčiau daugiau laiko skirti šeimai. Sportuosiu, kiek žmona leis. Šiuo metu laiko užtenka tik vėlai vakare su šuniu pabėgioti.

— Šią vasarą „Neptūnas“ pasikeitė iš pagrindų, komandoje yra net naujas gydytojas ir vadybininkas. Ar nesunku buvo priimti sprendimą atsisakyti visų senbuvių?

— Tikrai nėra, nebuvo ir nebus jokio išankstinio nusistatymo, kad kuris nors žmogus yra blogas ar geras. Pabendravęs užsirašau trūkumus ir privalumus, o tada labai lengvai gimsta sprendimas. Kas turėjo noro, motyvacijos ir gerai dirbo, liko klube.

42 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Su vadybininko Rūtenio Rasevičiaus broliu kartu sportavome vaikystėje. Žinojau, kad jis yra protingas, santūrus, daug pasiekęs, vadovavęs rimtoms kompanijoms žmogus. Susipažinęs artimiau įsitikinau, kad tai yra sumanus minčių generatorius ir, manau, man pasisekė, kad dirbame kartu vienoje komandoje.

Tikslas — įkurti dublerių komandą — Kokiu režimu naujajam sezonui rengiasi „Neptūno“ vadovybė?

— Darbas vyksta nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, kartais prisideda ir bemiegės naktys. Gaila mūsų žmonų ir vaikų, nes visai mūsų nebemato.

— Kaip vyksta komandos komplektavimas? Kurioje pozicijoje dar galime sulaukti pastiprinimo?

— Vyksta intensyvus darbas. Komplektavimui teikiame išskirtinį dėmesį. Norime suburti vieningą, kovingą, ištroškusią iššūkių bendraminčių komandą. Manome, kad yra labai svarbu, kas sės į mūsų laivą ir sieks atkakliai irkluoti per gresiančias audras, kad nenuskęstume. Jau peržiūrėjome ir išbandėme daug žaidėjų. Manome, kad artimiausių draugiškų varžybų ciklas parodys, kurias grandis reikia stiprinti.

— Ar yra kokių nors naujovių, kurias sirgaliai matys jau artėjančiame sezone?

— Sieksime per kiekvienas rungtynes žiūrovams pateikti siurprizų, žaidimėlių ir, aišku, prizų. Mūsų tikslas, kad „Neptūno“ rungtynės žmonėms būtų daugiau nei krepšinis.

— O kokie tolimesni klubo planai?

— Vienas iš mūsų planų — turėti dublerių komandą. Norime, kad jaunimas pagaliau patikėtų, jog ir Klaipėda yra puiki vieta ne tik jų karjeros pradžiai, bet ir ateičiai. Vykdome naujo klubo šūkio konkursą, kuriame naują logotipą. Bus kuriamas klubo himnas.

Naujasis „Neptūno“ logotipas.

www.musukrepsinis.lt

Turkija 2010

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 43

Kkneptunas.lt nuotr.

KyLanti ZvaigZde

M. Mažeika:

„Pats laikas „Neptūnui“ būti trečiam“

Praėjusį sezoną praleidęs užsienyje 25 metų klaipėdietis Martynas Mažeika grįžo į savo gimtojo miesto komandą.

Gynėjas tiki, kad su „Neptūnu“ pagaliau gali užkopti ant LKL prizininkų pakylos.

M. Mažeika praeitą sezoną užbaigė garsiame Atėnų AEK klube.

44 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Domas Lukauskas

www.musukrepsinis.lt

Profesionalaus krepšininko karjerą M. Mažeika pradėjo būtent uostamiesčio ekipoje, į kurią atvyko dar 2000-aisiais. Klaipėdoje praleidęs keturis sezonus gynėjas išvyko rungtyniauti į Berlyno „Alba“ ekipą, kurioje praleido du sezonus. Po to klaipėdietis dar žaidė Bonos „Telekom Baskets“ (Vokietija) ir Kapo d’Orlando „Upea“ (Italija) ekipose. Po sėkmingo 2008—2009 metų sezono M. Mažeika pasirašė sutartį su Rygos VEF klubu ir nusprendė karjerą tęsti kaimyninėje Latvijoje. Sezonui įpusėjus gynėjas sulaukė pasiūlymo iš garsiojo Atėnų AEK, kuriame ir užbaigė sezoną. Tačiau šią vasarą M. Mažeika visgi nusprendė grįžti namo.

Džiaugiasi pasikeitimais 192 cm ūgio gynėjas neslėpė į uostamiestį grįžtąs su viltimi, kad „Neptūnui“ pagaliau pavyks pakilti į trečiąją vietą LKL. M. Mažeika teigė, kad vasarą pasikeitus klubo vadovybei, komandoje jau matyti naujų vadovų darbų rezultatai. „Tai gal yra smulkmenos, tačiau iš jų susideda geros komandos komplektavimas“, — „Mūsų krepšiniui“ teigė krepšininkas.

Vasarą su ilgamete drauge žiedus sumainęs klaipėdietis džiaugėsi, kad komanda suburta iš jaunų žaidėjų. Pastiprinimo laukianti uostamiesčio ekipa šiuo metu turi 8 krepšininkus, tačiau jau artimiausiu metu komandą turėtų papildyti bent keli aukštaūgiai.

Būtent jėgos stygių po krepšiu įžvelgia ne tik ekipos treneriai bei vadovai, bet ir M. Mažeika.

— Martynai, kas lėmė sprendimą grįžti į „Neptūną“?

„Smagu, kad žengiama į priekį.

Niekada „Neptūne“ nebuvo tokių dalykų, kurie atsirado dabar. Pačiam labai smagu, kad esu čia ir tikiuosi, kad pasikeitimai ir toliau eis tik į naudą.“ — Pats laikas „Neptūnui“ pagaliau būti trečiam. Noriu padėti įgyvendinti šį tikslą. Žinoma, tai yra labai aukštai iškelta kartelė, bet visi žinome ko siekti ir stengsimės savo siekius įgyvendinti.

— Kaip vertinate visus pasikeitimus, kurie įvyko „Neptūne“ šią vasarą?

— Smagu, kad žengiama į priekį. Niekada „Neptūne“ nebuvo tokių dalykų, kurie atsirado dabar. Pačiam labai smagu, kad esu čia ir tikiuosi, kad pasikeitimai ir toliau eis tik į naudą.

— Kokia buvo pirmoji reakcija, kai sužinojote apie pasikeitimus uostamiesčio komandoje?

— Kada nors kas nors vis tiek turėjo pasikeisti. Negali LKL komanda būti be tam tikro profesionalumo ir kai kurių smulkmenų. Kiekviena tokiame lygmenyje rungtyniaujanti komanda turi turėti tam tikrą strategiją, pagal kurią būtų dirbama. Kalbant apie pasikeitusius žmones vadyboje, tai čia nieko nepadarysi — toks

KyLanti ZvaigZde

gyvenimas. Kažkas išeina, kažkas ateina.

— Ar pasikeitus „Neptūno“ vadybai juntami kokie nors skirtumai?

— Kai susideda smulkmenos, matomas ir rezultatas. Turime daugiau įvairių patogumų, kurių galbūt anksčiau „Neptūne“ nebuvo. Kiek teko bendrauti su Osvaldu Kurausku, treneriais, pasikeitė pats „Neptūno“ komandos statusas. Dabar komanda jau nebegyvena vien tik šia diena. Yra žiūrima į ateitį, daugiau bendraujama su sporto mokykla, žemesnio lygio komandomis. Trumpai sakant, yra tam tikra strategija.

Ašarinės dujos per apšilimą — Praėjusį sezoną pradėjote Latvijoje. Kaip vertinate Latvijoje praleistą laiką?

— Gyventi Rygoje išties labai patiko. Gražus miestas, visgi — sostinė. Pačiame klube taip pat buvo sudarytos geros sąlygos. Komanda buvo suburta visai nebloga. VEF — aukšto lygio klubas, turintis puikią areną. Labai gerą įspūdį paliko žaidėjams suteikiami patogumai.

Latvijoje, kaip ir visur, yra stiprių komandų, yra ir silpnų. Būdavo visokių rungtynių — ir įdomių, ir neįdomių, į kurias net nesinorėdavo eiti. Latvijos lyga išsiskiria tuo, kad komandos, kurios žaidžia dar ir tarptautiniuose turnyruose, Latvijos čempionate žaidžia mažiau rungtynių. Visos žemesnio lygio ekipos tarpusavyje per sezoną susitikdavo 4—6 kartus, todėl ir pergalių turėdavo daugiau. Mes su jomis žaisdami neturėdavome teisės pralaimėti.

— Kodėl nusprendėte sezono viduryje persikelti į Graikiją?

— Gavau pasiūlymą persikelti į aukštesnio lygio komandą, kuri žaidžia aukščiausioje Graikijos krepšinio lygoje. Pabendravau su AEK vyriausiuoju treneriu, jis man paskambino ir pasakė, kad norėtų mane matyti savo komandoje. Todėl ir nusprendžiau karjerą tęsti Graikijoje.

— Graikijoje jūsų vaidmuo komandoje pasikeitė. Kodėl?

— Į Graikiją važiavau žaisti tą patį krepšinį. Tiesiog susiklostė taip, kad komandoje įvyko tam tikri pasikeitimai, kurie man buvo ne į naudą. Ekipą paliko mane į komandą pakvietęs treneris. Su juo buvo labai šilti santykiai, jis su manimi netgi konsultuodavosi vienais ar kitais klausimais. Atėjus naujam treneriui pasikeitė ir mano vaidmuo. Naujasis strategas labiau pasitikėjo krepšininkais iš JAV. Per sezoną AEK pakeitė tris trenerius, o mane pakvietęs krepšinio specialistas komandoje spėjo praleisti tik kelias savaites.

— Kokį įspūdį paliko Graikijos krepšinis?

— Sirgaliai Graikijoje — išprotėję. Susidaro toks įspūdis, kad jie į rungtynes ateina ne pažiūrėti krepšinio, o tiesiog sukelti kokį nors chaosą ar muštynes. Būna netgi taip, kad jie visas rungtynes būna atsukę nugaras į aikštę ir dainuoja savo dainas.

Nėra buvę, kad apšilimas prieš rungtynes praeitų be jokių incidentų. Visada, kai tik kyla kokios muštynės, iš karto įsikiša policija ir tenka apšilimą nutraukti. Žaidžiant Atėnuose buvo vienas incidentas, kai tik pradėję apšilimą buvome priversti bėgti į rūbinę, nes varžovų sirgaliai į aikš-

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 45

KyLanti ZvaigZde

„Žaidžiant Atėnuose buvo vienas incidentas, kai tik pradėję apšilimą buvome priversti bėgti į rūbinę, nes varžovų sirgaliai į aikštelę paleido ašarinių dujų užtaisus.

Pradėjo dusinti, visiems ėmė ašaroti akys. Vienas komandos draugas vos atsigavo, net išėjęs į lauką nesiliovė kosėjęs.“ telę paleido ašarinių dujų užtaisus. Pradėjo dusinti, visiems ėmė ašaroti akys. Vienas komandos draugas vos atsigavo, net išėjęs į lauką nesiliovė kosėjęs. Apsaugininkai kartu su policijos pareigūnais visus žiūrovus išvarė iš arenos, o po pusantros valandos pradėjome rungtynes. Arenoje dar buvo jaučiamas ašarinių dujų likutis.

Nėra skirtumo, kokios komandos žaidžia, visi tie dalykai dedasi ne tik per „Panathinaikos“ ir „Olympiakos“ rungtynes. Kai atvažiuoja graikų grandai, visi tiesiog eina iš proto.

Profesionalo karjerą „Neptūne“ gynėjas pradėjo 2000-aisiais.

46 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Tikisi pagerinti rezultatus — Kaip manote, ką gali „Neptūnas“ pasiekti jau šį sezoną?

— Stengsimės pagerinti praėjusio sezono rezultatą, nors pernai „Neptūnas“ taip pat žaidė labai sėkmingai. Kai pats prieš dvejus metus čia žaidžiau, mums pritrūko tik kelių pergalių, kad būtume pasiekę taip norimą trečiąją vietą LKL. Dabar sportuojame darbinėmis nuotaikomis. Komanda suburta iš gana jaunų krepšininkų, visi nori dirbti ir kovoti dėl pergalių.

Tarpusavyje pasikalbame, kiekvienas esame užsibrėžę tam tikrus tikslus. Jokių pykčių nėra, visi susirinkę vaikinai yra labai draugiški.

— Ko „Neptūnui“, jūsų akimis žiūrint, dar trūksta?

— Dar trūksta žaidėjų, nes turime tik devynis. Dabar labiausiai reikėtų sustiprinti priekinę liniją. Čia pastiprinimo tikrai sulauksime. Šiuo metu trūksta susižaidimo, nes per mėnesį vienas kito dar gerai nepažinome. Tačiau turime nemažai laiko, kad spėtume ištaisyti šiuos trūkumus. Tikiu, kad sugebėsime žaisti gero lygio krepšinį.

— Kaip vertinate tai, kad „Neptūnas“ žaidžia draugiškas rungtynes su tokiomis komandomis kaip Kazanės „Uniks“, Gdynės „Asseco Prokom“?

— Ką padarysi, jeigu jau tokios komandos atvažiuoja (juokiasi). Kalbant rimtai, tai yra labai gera patirtis, ypač tiems žaidėjams, kurie su tokio lygio komandomis dar nėra žaidę. Mano manymu, žaisti LKL bus lengviau, tad rungtynės su tokiomis komandomis kaip „Uniks“, „Asseco Prokom“ yra tik į naudą.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 47

16-mečių pergalė šokis po pergalės pusfinalyje.

Sidabro medaliai — mūsų!

48 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Didžiausia čempionato sensacija tapo šeimininkų rinktinės pralaimėjimas lietuviams.

fotoZvilgsnis

Dar vienas medalių komplektas!

Lietuvos rinktinė aistruolių turėjo ir Juodkalnijoje.

Per pirmojo etapo rungtynes danai įveikė graikus, bet lietuviams nepasipriešino.

Lietuvos jaunųjų krepšininkų rinktinės 2010 metų sezoną užbaigė padovanodamos šaliai dar vieną medalių komplektą.

Jį per Europos 16-mečių vaikinų čempionatą iškovojo Arūno Visocko treniruojama Lietuvos jaunučių rinktinė. Šį kartą Lietuvos krepšininkai gali remtis šūkiu „Sekasi geriausiems“. Mūsiškiai per antrojo etapo grupės varžybas vienintelę pergalę iškovojo paskutinę dieną, tačiau jos užteko, kad patektų į ketvirtfinalį. Šiame etape teko kovoti su Europos čempionato šeimininkais juodkalniečiais. Po dramatiškos kovos lietuviai šventė pergalę rezultatu 56:55. Pusfinalyje tvirtai 80:65 buvo įveikti turkai, tik finale nusileista kroatams.

Deja, Lietuvos merginų jaunučių rinktinė Europos čempionate pasirodė nesėkmingai ir kitais metais turės rungtyniauti B divizione.

Jaunimo rinktinių vasarą užbaigė 17-mečiai, išmėginę jėgas pirmosiose jaunimo vasaros olimpinėse žaidynėse Singapūre. Šiame turnyre buvo žaidžiamas krepšinis „3 prieš 3“. Iš pasaulio 17-mečių čempionate dalyvavusių žaidėjų sudaryta Lietuvos rinktinė olimpinėse žaidynėse užėmė 5-ąją vietą. | „FIBA Europe“/M. Metlaso nuotr. |

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

vadYba vadyba

Krepšinis traukia pinigus į Lietuvą

Vienos dažniausių viešnių Lietuvoje — Japonijos krepšininkės.

Sporto turizmas visose šalyse yra svarbus dalykas, į biudžetą pritraukiantis pinigus. Futbole tai masinės aistruolių kelionės paskui savo mylimas komandas, o Turkija ir kiti šilti bei pigūs kraštai kasmet sulaukia dešimčių futbolo klubų, kuriems reikia tinkamų sąlygų pasirengti naujam sezonui. Krepšinyje vienu svarbiausių šios srities taškų galima laikyti Lietuvą — kurortiniai miestai Palanga, Druskininkai, Anykščiai, uostamiestis Klaipėda gali skaičiuoti užsienio klubų ir rinktinių atnešamą pelną.

Dalius Matvejevas 50 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

vadYba vadyba

www.musukrepsinis.lt

Šią vasarą treniruočių stovyklas mūsų šalyje surengė Japonijos ir Bulgarijos moterų, Rusijos merginų jaunimo, net šešios Suomijos jaunųjų krepšininkų ir Baltarusijos 16-mečių merginų rinktinės. Visos jos į Lietuvą atvyko už savo lėšas, mokėjo už viešbučius, maitinimą, transportą ir salių nuomą.

Nuolatiniai svečiai — iš Japonijos ir Suomijos Gausiausia buvo Japonijos moterų rinktinės delegacija. Ją sudarė net 22 žmonės. Azijos ekipa mūsų šalyje rengėsi pasaulio moterų čempionatui. Japonės 2 savaites gyveno Druskininkų 4 žvaigždučių viešbutyje „SPA Vilnius“ ir treniravosi Druskininkų sporto centro salėje. Viena diena ramiame Lietuvos kurorte svečių delegacijai kainavo 1000—1500 eurų. Visi šie pinigai viena ar kita forma pateko į druskininkiečių biudžetą.

Suomijos 15-mečių, 16-mečių ir 18-mečių vaikinų ir merginų rinktinės po 8 dienas praleido Anykščiuose. Jie nemažai lėšų paliko vietos komplekse „Keturi kalnai“ (3 žvaigždučių viešbutis).

Jaunosios Baltarusijos krepšininkės savo viešnagę padalijo į 2 dalis — po 4 dienas buvo praleista Anykščiuose ir Marijampolėje.

Suvalkijos sostinėje svečių komanda apsistojo 4 žvaigždučių viešbutyje „Europa Royale“. Įvairių rinktinių vizitus užsieniečiai derina su Lietuvos krepšinio federacija. „Užsienio rinktines į mūsų šalį vilioja krepšinio lygis ir sąlyginai nedidelės kainos. Manau, jiems nebūtų brangiau stovyklauti Latvijoje ar Estijoje, tačiau pas mus yra geriausias kainos ir krepšinio lygio santykis. Svečiai čia gali žaisti kontrolines rungtynes su gana stipriomis komandomis, o mūsiškiams tuo pačiu nereikia vykti draugiškų mačų į užsienį. Taip ir sutaupome“, — pasakojo Lietuvos jaunimo rinktinių direktorius Tomas Jasevičius.

Tiesa, užsieniečių vizitai dar nėra rimta industrija. Viskas vyksta asmeninių pažinčių dėka. „Per keletą metų susiklostė geri ryšiai, todėl Japonijos, Suomijos komandos pas mus stovyklauja jau ne pirmą vasarą“, — dėstė pašnekovas.

Lietuvos krepšinio federacija kartais sulaukia ir egzotiškų šalių krepšininkų pasiūlymų atvykti į mūsų šalį. Tačiau dažniausiai tai tebūna mėginimas gauti Europos Sąjungai priklausančios šalies vizas. „Kartais atkeliauja tokių pasiūlymų, būna žadami aukso kalnai. Tačiau apie jų kėslus visi jau žino, dažniausiai interesantai dingsta kaip į vandenį, kai paprašome bent dalį stovyklai surengti reikalingos sumos pervesti iš anksto“, — pasakojo T. Jasevičius.

Nėra kuo skųstis Jau ne vienerius metus treniruočių stovyklas mūsų šalyje rengia ir užsienio klubinės komandos. Itin populiari Lietuva tarp Ukrainos ir Rusijos klubų, atvyksta ir lenkai. Dažniausiai į mūsų šalį atvyksta klubai, kuriuose dirba ar dirbo treneriai iš Lietuvos.

Dažnas svečias gimtinėje vasarą būna Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio asistentas ir Liubercų „Triumf“ vyriausiasis treneris Valdemaras Chomičius. „Aš čia būnu namuose, todėl važiuoju, kai tik yra galimybė, kai

„Užsienio rinktines į mūsų šalį vilioja krepšinio lygis ir sąlyginai nedidelės kainos. Manau, jiems nebūtų brangiau stovyklauti Latvijoje ar Estijoje, tačiau pas mus yra geriausias kainos ir krepšinio lygio santykis.“ Tomas Jasevičius tik leidžia. Man čia geriausia. Pernai klubo valdžia neleido važiuoti į Lietuvą, todėl vykome į Kroatiją. Su Maskvos „Dinamo“ esu stovyklavęs Rygoje“, — patirtimi dalijosi V. Chomičius.

Treneris nesikiša į finansinius reikalus, todėl negalėjo pasakyti, kur treniruočių stovyklos kainuoja mažiausiai. Tačiau apie mūsų šalyje sudaromas sąlygas atsiliepė tik labai gerai. „Manau, kainos čia taip pat būna palankios. Tačiau svarbiausia, kad sudaromos geros sąlygos: yra jūra, miškas, geros salės. Šiais metais mus priėmė tikrai labai gerai, geras maistas, oras, nėra kuo skųstis. Be to, Lietuvoje nuolat yra kitų gerų komandų, visada yra su kuo žaisti kontrolines rungtynes. Rusijos klubų žaidėjams čia taip pat gerai, nes daugelis supranta rusų kalbą, nereikia laužyti liežuvio“, — privalumus vardijo „Triumf“ strategas.

Pirmauja pajūris ir Druskininkai Keleto Lietuvos kurortų lenktynėse kol kas pirmauja pajūris ir Druskininkai. Iš krepšinio turizmo biudžetą galėtų papildyti ir Birštonas, bet šiame mieste nėra bent vidutinius reikalavimus atitinkančios salės. „Svarbiausi kriterijai renkantis treniruočių stovyklų vietą, be abejo, yra geros gyvenimo ir sportavimo sąlygos. Užsienio klubai pas mus dažniausiai atvyksta rengti pirmųjų treniruočių stovyklų, todėl didžiąją laiko dalį praleidžia dirbdami lauke. O salių jiems užtenka vidutinio lygio. Druskininkų sporto centro, Klaipėdos „Neptūno“ ar LCC universiteto arenų tam pilnai pakanka. Druskininkai ir pajūrio miestai turi pranašumą ir todėl, kad ten visi gali rasti finansines galimybes atitinkančią gyvenamą vietą — nuo aukščiausio lygio viešbučių iki kuklesnių nakvynės vietų“, — aiškino T. Jasevičius.

Pajūryje šiais metais treniruočių stovyklas surengė 8 užsienio klubai. Kijevo „Budivelnik“, Dnepropetrovsko „Dnipro“, „Triumf“, Kazanės „Uniks“, Gdynės „Asseco Prokom“, Mariupolio „Azovmaš“, Dneprodzeržinsko „Dnipro-Azot“ ir „Doneck“.

Užsienio klubų vizitus pajūryje koordinuojantis Saulius Vilkas pasakojo, kad šis regionas galėtų priimti ir daugiau komandų, jei čia būtų daugiau treniruotėms tinkamų arenų. Dabar vienu metu stovyklauti gali vos 4 klubai. „Tenka kai kam ir atsakyti, šiemet Lietuvoje norėjo treniruotis

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 51

vadYba vadyba

Moterys renkasi Druskininkus Druskininkuose šiais metais stovyklą jau surengė ir kontrolines rungtynes žaidė Japonijos moterų rinktinė, dar birželio mėnesį ten stovyklavo vėliau Europos čempione tapusi Rusijos merginų jaunimo komanda, rugpjūčio pabaigoje šiame kurorte treniruotes pradėjo Algirdo Paulausko ir Alfredo Vainausko treniruojama Kursko „Dinamo“, taip pat Ivanovo „Energijos“ ir Torūnės „Energijos“ klubų merginos. Druskininkus pasirinko ir vyrų Surguto „Universitet“, „Minsk 2006“ bei Krivoj Rogo „Krivbasket“ komandos.

Pietinį Lietuvos kurortą šiuo metu galima vadinti užsienio moterų komandų vizitų centru. Klaipėdoje bandymas rengti moterų klubų treniruočių stovyklas nepasiteisino. „Vienu metu buvome surengę stovyklas dviem moterų klubams. Tačiau iškilo problema dėl kontrolinių rungtynių ir šios idėjos teko atsisakyti. Galimybė žaisti kontrolines rungtynes su stipriais varžovais yra viena svarbiausių sąlygų“, — sakė S. Vilkas.

Tačiau Druskininkuose dėl to sunkumų neiškyla. Rugsėjo 21— 26 dienomis šiame mieste vyks tradicinis Algio Gedmino taurės moterų krepšinio turnyras, jame dalyvaus 6—8 komandos iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos. „Vienu metu vienoje salėje galime priimti 2 komandas, iš bėdos galima suderinti ir trečiosios treniruotes. Rugsėjo mėnesį

Kkneptunas.lt nuotr.

Rygos VEF, bet nebuvo vietos. Klaipėdoje būtų labai gerai turėti dar vieną gerą salę“, — sakė pašnekovas.

Palanga ir Šventoji daug praranda būtent dėl gerų salių trūkumo. Dabar 80 proc. į pajūrį atvykstančių komandų gyvena Klaipėdoje, nes nenori nuolat važinėti tarp Palangos ir uostamiesčio.

Per dieną komandoms reikia šiuo maršrutu vykti 4 kartus, todėl prarandama apie 2 val. laiko. Dauguma pabandžiusiųjų nusprendžia, kad geriau gyventi Klaipėdoje. Šiemet tarp pajūrio miestų kursavo Kauno „Žalgiris“, gyvenęs Arvydui Saboniui priklausančiame Palangos viešbutyje.

Padėtį galėtų iš esmės pagerinti Šventosios salės remontas. Padaryti reikia labai mažai — pakeisti aikštės dangą. Buvo užsienio klubų bandymų treniruotis Šventojoje, tačiau krepšininkai patyrė keletą traumų ir treniruočių stovyklų šiame kurorte buvo atsisakyta.

Tiesa, svečiams sunku įtikti net ir Klaipėdoje. Mat visos užsienio komandos pageidauja gyventi mažuose viešbučiuose. „Mūsų pajūrį visi renkasi pirmiausia dėl kontroliniams mačams tinkamų pajėgių varžovų. Čia susirenka stiprios komandos, todėl pas mus žaisti atvažiuoja ir iš kitų miestų. Pavyzdžiui, VEF stovyklaus Liepojoje, tačiau žaisti kontrolinių mačų važiuos į Klaipėdą. „Kyiv“ važinės iš Anykščių“, — pasakojo S. Vilkas.

Užsienio klubai per savaitę trunkančią treniruočių stovyklą pajūryje išleidžia apie 15 tūkst. eurų. Išsprendęs kai kuriuos trūkumus, pajūris galėtų dar gerokai papildyti savo kišenę.

Klaipėdoje vyrų klubai visada gali rasti pajėgių varžovų kontrolinėms rungtynėms.

52 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

vadYba vadyba

www.musukrepsinis.lt

klas surengė keturi Ukrainos klubai. „Ukrainiečiai sako, kad pas mus stovyklauti jiems yra pigiau, čia yra geresnis aptarnavimas, sąlygos, daugiau gerų varžovų kontrolinėms rungtynėms“, — pasakojo V. Kiaušas.

Tačiau pašnekovas tvirtino, kad atvykti į Lietuvą ukrainiečių ir rusų klubams yra sudėtinga. Patogumą gadina politiniai reikalai. „Didžiausia problema yra vizos. Surguto komandai iš Rusijos reikia keletui dienų vykti į Maskvą, ten viešbučiai kainuoja brangiai ir pan. Ukrainiečiams lengviau, tačiau ir jiems netrūksta kliūčių. Ukrainos klubų legionieriai į Lietuvą važiuoja per Lenkiją, kad nereikėtų Baltarusijos vizų“, — dėstė V. Kiaušas.

Bcsakalai.lt/D. Jurevičiūtės nuotr.

užsieniečiai pas mus treniruojasi ir bendrojo lavinimo mokyklų salėse. Pasitelkę jas, vienu metu galime priimti 5—6 komandas“, — pasakojo Druskininkų sporto centro direktorius Julius Matulevičius.

Anot pašnekovo, sporto turizmas yra viena prioritetinių miesto sričių. „Noriu pažymėti, kad vienas pirmųjų šios kadencijos miesto savivaldybės sprendimų buvo atnaujinti sporto centrą. Dabar turime gerą areną, treniruoklių salę ir visa kita, ko gali prireikti komandoms. Šiemet atnaujintos visų bendrojo lavinimo mokyklų salių dangos. Taip pat svečiams jau galime pasiūlyti treniruotes gerame stadione, ne vien bėgiojimą miško takeliais. Norinčių pas mus treniruotis yra daug, nenorime jų paleisti tiek iš mūsų miesto, tiek iš Lietuvos. Savivaldybė šią industriją vertina labai rimtai, nes tai yra ir kurorto reklama. Pernai su komanda pas mus atvyko Stanislavas Jeriominas, netrukus prisijungė ir jo žmona su kūdikiu.

Turime ne vieną žmogų, kuris čia atvyko pirmą kartą dėl krepšinio, o dabar lankosi kaip turistas. Vienais metais paskaičiavome, kad Druskininkuose stovyklavę 10 klubų čia paliko daugiau nei pusę milijono litų“, — dėstė J. Matulevičius.

Beje, Druskininkų bendrojo lavinimo mokyklose jau prieš dešimtmečius svarbioms kovoms rengėsi nacionalinės rinktinės.

Dar 1972-aisiais Atgimimo mokykloje treniravosi auksinė olimpinė Sovietų sąjungos rinktinė, 1992-aisiais Ryto gimnazijos salėje Barselonos olimpinėms žaidynėms ruošėsi legendinė Lietuvos rinktinė.

Netolimoje ateityje Druskininkai aptariamos rūšies sporto turizmo versle gali tapti pirmaujančiu miestu. „Itin daug Druskininkai tikisi iš statomo Sportininkų rengimo centro. Ten turėtų būti keletas krepšinio aikštelių, todėl turėtų ir šis verslas „įsisukti“. Su viltimi į šį projektą žiūri ir Druskininkų viešbučiai“, — neslėpė Druskininkų sporto centro vadovas.

J. Matulevičius apie galimybę užsidirbti iš krepšininkų kalbasi su viešbučių vadovais. „Kai būna įrenginėjamas viešbutis, visada sakau, kad pasirūpintų ilgesnėmis lovomis arba pristatomais jų pailginimais, jei nori priimti krepšininkus. Tiesa, su viešbučiais glaudžiau nebendradarbiaujame, klubai pagal savo finansines galimybes patys renkasi apsistojimo vietą. Patirtis rodo, kad svečiai vėliau nekeičia viešbučių, kasmet renkasi tą patį“, — sakė J. Matulevičius.

Gali neišeiti iš komplekso Užsienio klubų treniruočių stovyklas Anykščiuose kuruojantis Vytautas Kiaušas nenorėjo sutikti, kad šis kurortas neatitinka rimtų užsienio klubų reikalavimų. „Pas mus komandoms net nereikia išeiti iš komplekso. Čia yra viskas: baseinas, sąlygos treniruotis, viešbutis. Jaunimui viešbutyje yra įrengtos dviaukštės lovos, taip pat esame investavę specialiai dėl krepšinio — kambariuose pastatytos iki 240 cm pailgintos lovos. Kas nori rimtai dirbti, renkasi Anykščius. Pajūryje gal geriau tiems, kam reikia ir pramogų“, — svarstė pašnekovas.

Vieną salę turintys Anykščiai taip pat vienu metu teišgali priimti po 2 komandas. Šią vasarą šiame kurorte treniruočių stovy-

Anykščiai — trečiasis Lietuvos miestas, vystantis krepšinio turizmo verslą.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 53

M. Pociaus nuotr.

laisvalaikis

M. Kvederavičiūtė nebežiūri siaubo filmų Filmai Žiūrėti filmus labai mėgstu, nekantrauju pamatyti „Šokis Hip Hopo Ritmu 3D“. Patinka visi žanrai, tik negaliu žiūrėti siaubo filmų, nes viena „Skambučio“ dalis mane labai išgąsdino. Mano mėgstami žanrai: komedijos, dramos, romantinės dramos, istoriniai epai, kariniai, veiksmo filmai. Repertuaras gana platus, tačiau, kaip jau minėjau, jame nėra vietos siaubui.

Amerikietiškos komedijos? „Amerikietiškieji pyragai“ tikrai nėra mano prioritetas. Į kino teatrus stengiuosi nueiti tuomet, kai pradeda rodyti filmą, kuris mane sudomina. O sudominti gali dėl daugelio dalykų: specialiųjų efektų, pasakojamos istorijos… Paskutinysis filmas, kurį žiūrėjau kino teatre, buvo „Laiškai Džuljetai“. Tai nepaprastai romantiškas filmukas. Patiko, kaip režisierius gražiai „nupiešė“ meilės istoriją, sugebėjo įrodyti, kad meilė yra meilė, jai niekada nevėlu, nesvarbu, tau 20 ar 75-eri.

Nuo mažų dienų žaviuosi Meryl Streep, Nicole Kidman, Leonardu DiCaprio, Kate Winslet ir daugeliu kitų aktorių.

Noriu išsakyti savo nuomonę apie garsųjį „Įsikūnijimą“. Jis man nepaliko tokio didelio įspūdžio, kaip kad buvo liaupsinamas ir giriamas. Taip, specialieji efektai buvo nepakartojami, tačiau nieko daugiau.

Muzika Muziką renkuosi pagal nuotaiką. Svarbu, kaip tą akimirką jaučiuosi, o ne koks žanras ar atlikėjas. Klausausi visko: nuo popso iki klasikos, nuo instrumentinės muzikos iki repo ar lengvo roko. Paminėjusi popsą, omeny-

54 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Filmai, muzika ir knygos — neatsiejama Kauno „Laisvės“ gynėjos Mantės Kvederavičiūtės gyvenimo dalis.

20-metė krepšininkė atsižadėjo siaubo filmų, skaitymo malonumą atrado dar besimokydama mokykloje, o muzika ją lydi ir per treniruotes, ir prieš miegą.

LKF naujienos R. Brazauskas komisijoje

—

FIBA

Techninėje

Stambule vykusiame Tarptautinės krepšinio asociacijų federacijos (FIBA) kongrese naujuoju organizacijos prezidentu išrinktas prancūzas Yvanas Mainini. Jis šiose pareigose pakeis australą Bobą Elphinstoną.

Savo pozicijas FIBA sustiprino ir Lietuvos krepšinio federacija. Jos deleguotas Romualdas Brazauskas buvo patvirtintas Techninės komisijos nariu. Tai pirmasis atvejis Lietuvos istorijoje, kai mūsų šalies atstovas išrenkamas į FIBA komisiją.

LAMMKK laukia permainos

Edmantas Kazbaras je neturėjau būtent lietuviško, tačiau, jeigu muzika melodinga, o žodžiai gražūs, be širdies graužimo paklausau ir lietuviškojo.

Muzikos klausausi tikrai labai dažnai: ji mane lydi ir pakeliui į rungtynes, ir stadione sukant ratus, ir stengiantis užmigti. Žinoma, tuomet klausausi kitokios muzikos.

Mėgstamiausio atlikėjo ar grupės neturiu, tačiau šiuo metu dažniausiai klausausi Roberto Pattinsono „Never Think“, Moulino Rouge „Come What May“, Yolandos Bee Cool „We Don’t Speak Americano“, SEL „Ten, kur sapnai“, Saros O’Connor „Memory“, „Ave Maria“. Negaliu nepaminėti „2pac“ muzikos, patinka 77 proc. jo kūrybos.

Literatūra Knygas mėgstu ir skaitau.

Man šis užsiėmimas patinka, yra vienas mėgstamiausių mano laisvalaikio praleidimo būdų. Mokykloje buvo privaloma skaityti, vėliau — atsiskaityti. Per prievartą skaičiau pradinėse klasėse, tai buvo tarsi prievolė. Tačiau vėlesnėse klasėse atradau skaitymo džiaugsmą.

Pasaulyje išleista tiek gerų knygų, kad jų visų tiesiog neįmanoma perskaityti. Ir jos visos yra viena už kitą geresnės. Patinka įvairios knygos, skaitau ir romanus, ir istorines, ir detektyvines, ir mokslines.

Svarbu, kad sudomintų, „užkabintų“. Vėliau nebereikia daug laiko ir pastangų knygą „įveikti“.

Didžiausią įspūdį paliko F. Dostojevskio „Broliai Karamazovai“, A. Narbekovo „Lytiškumo etika“, M. Kunderos „Nepakeliama būties lengvybė“, M. Ali „Plytų gatvė“. Nepaprastai mėgstu tikrais faktais paremtus pasakojimus apie musulmonų tikėjimą ir moters padėtį tuose kraštuose („Sudeginta gyva“, „Tik su dukra“).

Yra tikrai daug nuostabių knygų, tačiau visų jų neperskaitysi.

Lietuvos krepšinio federacija imasi permainų jaunųjų krepšininkių ugdymo srityje. Po nesėkmingai mūsų šalies šešiolikmetėms susiklosčiusio Europos čempionato Marijampolėje esantis Lietuvos aukštojo meistriškumo merginų krepšinio centras bus sujungtas su analogišku centru Kaune. Graikijoje vykusiame Europos jaunučių čempionate Lietuvos ekipa iškovojo vos vieną pergalę ir iškrito į B divizioną. „Esame labai nusivylę, nes pastaruosius dvejus metus Marijampolės merginų krepšinio centrui skyrėme itin daug dėmesio. Surinkome perspektyviausias merginas ir sukūrėme joms idealias treniruočių ir gyvenimo sąlygas. Skirdami šios rinktinės trenerį turėjome tvirtą argumentaciją. Stasys Žaliabarštis turėjo didelę patirtį, jo vadovaujamos komandos dalyvavo Europos taurių turnyruose, treneris yra išugdęs daug garsių krepšininkių. Vis dėlto darbo su jaunutėmis specifika yra savita“, — teigė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Planuojama, kad perspektyviausios Marijampolėje gyvavusios grupės merginos bus perkeltos į sėkmingai Kaune veikiantį merginų krepšinio centrą. Tačiau merginų krepšinio centras Marijampolėje turėtų išlikti.

Vizitas į Tauragę Apie pasitraukimą iš Nacionalinės krepšinio lygos pranešęs Tauragės „Bremenos“ klubas sulaukė Lietuvos krepšinio federacijos dėmesio. Tauragėje lankėsi LKF prezidentas Vladas Garastas ir generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. LKF vadovai domėjosi, kodėl pagrindinio rėmėjo netekusi „Bremena“ yra priversta pasitraukti į Regionų krepšinio lygą.

Kalbantis su Tauragės rajono meru bei tarybos nariais paaiškėjo, kad sportą remianti rajono valdžia reprezentacinei miesto krepšinio komandai skiria vos 30 tūkst. litų — 10 kartų mažiau lėšų nei „Tauro“ futbolo klubui. „Tarp krepšinio ir futbolo yra didžiulė nelygybė, todėl paprašėme, kad ji būtų ištaisyta, — apie susitikimą su Tauragės rajono valdžia pasakojo M. Balčiūnas. — Nesiūlėme, kad krepšiniui būtų skiriama tiek pat, nes futbolas Tauragėje užima labai tvirtas pozicijas. Tačiau miestas gali sau leisti krepšinio klubui per metus skirti bent 100 tūkst. litų. Šiemet to padaryti nepavyks, nes savivaldybės biudžetas suformuotas jau senokai.

Bet rajono valdžia pažadėjo, kad kitų metų savivaldybės biudžete parama krepšiniui išaugs, o Tauragės komanda galės grįžti į NKL“.

Pasak M. Balčiūno, norint Tauragėje išlaikyti NKL rungtyniaujančią komandą, reikėtų surinkti 200 tūkst. litų. Savivaldybei skyrus pusę sumos, likusią dalį žada surinkti miesto verslininkai.

www.musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt

stop kadras veidas

Pirmasis M. Kalniečio pasaulio čempionatas Šių metų pasaulio čempionate fantastiškai Lietuvos rinktinės žaidimui dirigavęs Mantas Kalnietis tapo vienu maloniausių nacionalinės komandos atradimų. Mažai kas tikėjosi tokio sėkmingo Kauno „Žalgirio“ gynėjo pasirodymo, tačiau 24 metų krepšininkas daugiau nei su kaupu įrodė savo vertę.

Retas tokio amžiaus krepšininkas gali pasigirti, kad dalyvavo jau antrajame pasaulio čempionate. M. Kalnietis yra vienas iš jų. Įžaidėjas pirmą kartą Lietuvos vyrų rinktinės aprangą užsivilko dar 2006-aisiais Japonijoje, nors tik prieš pusmetį buvo debiutavęs pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje.

Tekančios saulės šalyje M. Kalnietis per rungtynes aikštėje praleisdavo vidutiniškai po 20 min., per jas pelnydavo po 6 taškus ir atlikdavo 2,8 rezultatyvaus perdavimo. | Fotodiena.lt/A. Pliadžio nuotr. | MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 55

LKVL nuotr.

veidas

V. Urba:

„Apelsinų sultis mums veždavo iš Maskvos“ A. Urba oranžinio kamuolio iš rankų dar nepaleidžia.

Vytenis Urba šiuo metu galbūt geriau žinomas kaip sėkmingai dirbantis verslininkas nei kaip buvęs krepšininkas. Tačiau Kauno „Žalgiryje“, Vilniaus „Statyboje“ ir Lietuvos rinktinėje jėgas išmėginęs vyras iki šiol iš rankų nepaleidžia oranžinio kamuolio — V. Urba aktyviai dalyvauja veteranų turnyruose, o su praeityje garsiais Lietuvos krepšininkais aplankė pusę pasaulio.

Edmantas Kazbaras Restorano „Marceliukės klėtis“ vadovą labai dažnai galima išvysti krepšinio aikštėje. 56 metų V. Urba tvirtina, kad savo gyvenimo aistros — krepšinio — dar ilgai neketina atsisakyti.

Galvoje buvo tik krepšinis — Ar prisimenate savo pirmuosius žingsnius krepšinyje?

Kaip viskas prasidėjo?

— Kaip aš galiu juos pamiršti? Gyvenau Kėdainių rajono kaimelyje, kuriame buvo entuziastingas kūno kultūros mokytojas.

Jis pradėjo rinkti krepšinio komandą rajono varžyboms. Iš pra-

56 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

džių rungtyniaudavome tik vakarais, o vasarą žaisdavome lauko aikštelėje. Taip šiek tiek ir pramokau žaisti krepšinį, nors gerų pagrindų neturėjau.

Vėliau — į Kėdainius, į internatą. Iš pradžių ten sekėsi labai sunkiai, tačiau kažkaip išgyvenau. Nors tas internatas nebuvo sportinio tipo, labiau sutvertas mokslui, ten gyvenau ir sportavau nuo 8 klasės. Direktorė mane dažnai įtraukdavo į vadinamąją „špilką“, kurią pakabindavo stende, mat kiekvieną rytą pramiegodavau mankštą. Taip nutikdavo, nes turėjome gerą sporto salę, o laisvo laiko joje atsirasdavo tik vėlyvą vakarą. Treniruotes baigdavome apie 24 valandą. Kitą rytą anksti keltis sunkiai sekdavosi, tačiau tokie dalykai mane užgrūdino.

— Ar niekada nebuvo kilę minčių mesti krepšinio treniruotes ir pasukti kita linkme?

— Ne, vaikystėje mano galvoje buvo tik krepšinis. Visos mintys sukosi tik apie tai. Nebuvau labai greitas ar šoklus, viską tekdavo kompensuoti sunkiu darbu. Norėjau ko nors pasiekti, daug bėgiojau, gerinau savo silpnąsias savybes. Pirmasis mano treneris Tadas Kulvinskas visuomet mane įkvėpdavo, ragindavo, pasakydavo, ko trūko.

— Kaip toliau klostėsi jūsų krepšininko karjera?

— Vėliau įstojau į Kauno KKI (dabartinė Lietuvos kūno kultūros akademija), teko žaisti ir „Žalgiryje“. Labai gaila, kad nepatekau į „Žalgirio“ istoriją. Nors ir įmečiau du taškus, tačiau į statistiką nepapuoliau. Keletą rungtynių žaidžiau net Lietuvos rinktinėje, su ja buvau išvykęs į Čekiją.

veidas

www.musukrepsinis.lt

— Iš Kauno persikėlėte į Vilnių, tačiau metus krepšinio negalėjote žaisti. Kas tuomet nutiko?

— Buvau metams diskvalifikuotas, nes turėdamas būti „Žalgirio“ sudėtyje (jie manęs niekaip nenorėjo paleisti) jaučiau motyvaciją ir visgi atvažiavau į Vilnių. Mane nubaudė ir turėjau metus pailsėti. Žinoma, per ši laiko tarpą tebesportavau.

— Kaip praėjo tie metai, praleisti be profesionalaus krepšinio?

— Šiek tiek pažaisdavau draugiškose rungtynėse, vėliau teko padirbėti ir treneriu. Treniravau merginų komandą Vilniaus krepšinio mokykloje. Man trūko varžybų skonio, todėl išbandžiau net kelis darbus. Buvau ir įmonių metodininkas sporto klausimams, ragavau net fotografo duonos. Buvau susižavėjęs fotografija.

Taikliausias metikas — Kaip dabar prisimenate „Statyboje“ praleistus metus?

— Buvau įsisukęs į šios komandos reikalus. Gal ir nebuvau labai jau stiprus žaidėjas, tačiau komandoje užėmiau apie 8 vietą.

Tais laikais dar nebuvo tritaškių metimų linijos, o mano metimų procentas vienais metais buvo pats geriausias. Algis Šatas ir Antanas Paulauskas važinėdavo po visą Sovietų sąjungą ir skaičiuodavo krepšininkų taiklumo procentą, klaidas, atkovotus kamuolius.

Po vieno čempionato vyko rezultatų aptarimas, Rimantas Endrijaitis, atsivertęs protokolą ir pamatęs, kieno yra geriausias patai-

„Direktorė mane dažnai įtraukdavo į vadinamąją „špilką“, kurią pakabindavo stende, mat kiekvieną rytą pramiegodavau mankštą. Taip nutikdavo, nes turėjome gerą sporto salę, o laisvo laiko joje atsirasdavo tik vėlyvą vakarą.

Treniruotes baigdavome apie 24 valandą. Kitą rytą anksti keltis sunkiai sekdavosi, tačiau tokie dalykai mane užgrūdino.“ kymo procentas, užstrigo. Negalėjo patikėti, kad ten buvau aš.

— Kurios pergalės, titulai labiausiai įsiminė per jūsų karjerą?

— Labiausiai įsiminė TSRS pirmenybių bronzos medaliai, tai didžiausias mano laimėjimas. Esu kelis kartus tapęs ir Lietuvos čempionu, tuomet buvo pats „Statybos“ žydėjimo metas.

1979 m. V. Urba su Vilniaus „Statyba“ laimėjo SSRS čempionato bronzos medalius.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 57

veidas

„Dažnai įsijaučiu į to žmogaus, kuris visas rungtynes prasėdi ant suolo ir staiga būna įmetamas į aikštę, kailį. Tuomet turi būtinai nuveikti ką nors gero, nes kitu atveju vėl sėsi ilgam ant suolo. Tokia atsarginio žaidėjo dalia tekdavo ir man, todėl šią žaidimo dalį labiau ir suprantu. Norėdamas patekti į starto penketą turi būti labai talentingas arba visuomet gerai žaisti po keitimo.“ Susidaro toks įspūdis, kad anksčiau žmonės buvo labiau susidomėję krepšiniu negu dabar. Sulaukdavome daugybės prašymų gauti bilietų į rungtynes. Net sunku įsivaizduoti, kokio „blato“ visam tam reikėjo. Žaidėjai gaudavome tik po 3—5 bilietus, o norinčių juos įsigyti buvo jūra. Dabar kokios sąlygos? Nusiperki bilietą ir viskas, nėra jokių problemų.

— Ar vis dar palaikote ryšį su buvusiais komandos draugais iš „Statybos“, „Žalgirio“?

— Veteranų judėjimas palaiko ryšius su buvusiais bendražy-

Lietuvos veteranų rinktinės jau aplankė tolimiausius pasaulio kampelius.

58 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

giais, dažniausiai tenka bendrauti su kauniečiais. Dažnai rengiame turnyrus, važiuojame į kitas šalis. Lietuvos veteranai bevažinėdami jau pusę svieto aplankė. Teko ir Australijoje, ir Naujojoje Zelandijoje, ir Amerikoje pabuvoti, važinėti po Europą.

— Tarptautiniuose turnyruose Lietuvos veteranai susišluoja daug titulų...

— Pirmajame veteranų Europos čempionate su žalgiriečiais laimėjome pirmąją vietą. Nugalėjome rusus, jautėme labai didelį prestižą.

— Kelioms veteranų komandoms šiuo metu atstovaujate?

— Neskauda dar nei kojų, nei rankų, yra sveikatėlės, todėl Lietuvos krepšinio veteranų lygoje dar spėju pažaisti už 50 ir 55 metų komandas .

— Kiek dar laiko planuojate rungtyniauti?

— Nežinau, kiek sveikata leis. Stimulas žaisti, išvažiuoti, pamatyti kitą šalį yra. Šiuo metu šis judėjimas plačiai vystosi, tikrai dar nežadu trauktis.

Stebi atsarginius — Kaip dabar pats stebite krepšinio rungtynes — kaip sirgalius ar labiau analizuojate žaidimą?

— Šiek tiek paanalizuoju. Dažnai įsijaučiu į to žmogaus, kuris visas rungtynes prasėdi ant suolo ir staiga būna įmetamas į aikštę, kailį. Tuomet būtinai turi nuveikti kažką gero, nes kitu atveju vėl sėsi ilgam ant suolo. Tokia atsarginio žaidėjo dalia tekdavo ir man, tad šią žaidimo dalį labiau ir suprantu. Norėdamas patekti į starto penketą turi būti labai talentingas arba visuomet gerai žaisti po keitimo.

— Kaip pasikeitė krepšinis nuo to, kuris buvo žaidžiamas jūsų laikas?

— Šuoliai, dėjimai... Dabar krepšinis yra labai efektingas, žavus. Mano laikais to nebuvo. Dėjimas į krepšį buvo labai retas įvykis.

— Kokios buvo jūsų treniruočių sąlygos?

— Ir anais laikais sąlygos sportuoti buvo gana neblogos. Nenutikdavo tokių dalykų, kad neįleistų į salę. Buvo sukurta visa struktūra: administratoriai rūpindavosi ūkiniais reikalais, buvo komandos vadovai, treneriai, kurie išspręsdavo visas bėdas. Gal tik važinėti tekdavo į įvairius miestus — dėl oro sąlygų, maisto.

Mano laikais nebuvo įmanoma gauti apelsinų sulčių, šiek tiek geresnio maisto. Nuvažiuoji į kokį provincijos kaimelį, o ten su maitinimu jau būdavo sudėtinga. Pamenu, apelsinų sultis mums veždavo net iš Maskvos.

— Šiuo metu esate labiau žinomas kaip verslininkas.

— Vadovauju restoranui „Marceliukės klėtis“, mūsų firma turi daug ryšių užsienyje, nuolat rengiame įvairias muges. Neseniai grįžome iš Lenkijos, Gdanske vyko „Vilniaus dienos“. Artimiausiu metu rengsime „Tautų mugę“, Gedimino švente. Visada reprezentuojame Lietuvą, važinėjame po visą Europą, demonstruojame lietuvišką virtuvę. Tačiau hobis lieka tik vienas — krepšinis.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 59

Fiba.com nuotr.

Krepsinio treneriu asociacija

Brazilijos rinktinės puolimo sistema Brazilijos rinktinė šlifavo puolimą, kurio metu siekė į žaidimą įjungti kuo daugiau žaidėjų.

Moncho Monsalve

Jose Neto

Jose Manuelis „Moncho“ Monsalve, eidamas Brazilijos nacionalinės vyrų rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas, 2009 m. „FIBA Americas“ čempionate savo komandą atvedė į pergalę. Praeityje jis yra treniravęs keletą komandų Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. J. M. Monsalve taip pat treniravo Maroko rinktinę.

Jose Neto buvo Brazilijos rinktinės trenerio asistentas.

Jis taip pat yra buvęs nacionalinės Brazilijos vaikinų jaunimo (iki 19 metų) rinktinės vyriausiasis treneris, su ja dalyvavo pasaulio čempionate.

Nuo pat Olimpinių žaidynių atrankos varžybų Brazilijos rinktinė šlifavo puolimą, kurio metu siekė į žaidimą įjungti kuo daugiau žaidėjų.

Pradėkime nuo pagrindinės mūsų puolimo koncepcijos apibūdinimo. Kai kamuolys perduodamas arčiau krepšio, mes norime, kad mūsų perimetro žaidėjai atliktų tokius

60 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

veiksmus: kai kamuolio pusėje yra du žaidėjai, žaidžiantys toliau nuo krepšio, vienas žaidėjas stato užtvarą toliau nuo kamuolio.

Priklausomai nuo to, kaip reaguoja gynyba, mes turime dvi galimybes. Po užtvaros žaidėjas gali suktis krepšio link, o užtvara pasinaudojęs žaidėjas užimti užtvarą stačiusio žaidėjo vietą (1 pav.). Antra galimybė — užtvarą gaunantis žaidėjas kerta krepšio link, o už-

tvarą statęs žaidėjas grįžta į pradinę poziciją (2 pav.). Mums reikia keturių stačiakampiu išsidėsčiusių perimetro žaidėjų (3 pav.) vietoje trijų, stovinčių trikampio forma (4 pav.).

Taip sustojame tam, kad aikštėje atsirastų daugiau erdvės — šitaip mes galime judėti vertikaliai ir horizontaliai, atlikti įkirtimus, o gynybai sunku naudoti pagalbas. Tai ypač pasitvirtina paskutinėmis rungtynių minutėmis.

Sukimasis puolime varantis kamuolį Dėl įmantrių gynybų, suderintų su technologijomis, kurios dabar leidžia mums analizuoti atskirus žaidėjų judesius bei komandinio puolimo taktiką, naudojimo ir gero krepšininkų fizinio pasirengimo žaidimas puolime tampa nepaprastai sudėtingas.

Dėl šių priežasčių nė vienas žaidėjas, nepriklausomai nuo to, ar jis turi kamuolį, ar ne, stoviniuoti nebegali. Žaidėjai privalo nuolat judėti. Savajame puolime mes akcentuojame žaidimą 1x1 ir veržimąsi krepšio link, tačiau jei kelią pastotų gynėjas, besiveržiantis žaidėjas turi išsaugoti galimybę perduoti kamuolį.

www.musukrepsinis.lt

Išnagrinėkime tris skirtingus prasiveržimus, kai žaidime dalyvauja du krepšininkai: •

Varykis į kampą: komandos draugas, esantis arčiausiai besivarančiojo, atsidengia pasiruošęs priimti kamuolį ir, jei lieka laisvas, meta (5 pav.).

•

Varykis į baudos aikštelės vidurį: komandos draugas, esantis vienoje pusėje, kerta ir atsidengia priešingame kampe (6 pav.).

•

Varykis galinės linijos link: krašto puolėjas atsidengia priešingos pusės kampe (7 pav.).

Dabar panagrinėkime mūsų koncepcijas, kai į žaidimą įtraukti keturi arba trys žaidėjai. 8 pav. 1 varo kamuolį galinės linijos link, 3 užima poziciją kampe priešingoje pusėje, kad gautų perdavimą iš 1, tuo tarpu 4 kerta už 1 po krepšiu. Tai 1 suteiks dar vieną perdavimo galimybę.

Jeigu kombinacija nepavyksta, 3 išsivaro kamuolį iš kampo aikštelės vidurio link, o 1 bėga į priešingą kampą (9 pav.). Tokiu būdu 3 turi galimybę kamuolį perduoti 1 arba 2, esančiam kitoje pusėje (10 pav.). Savo puolimą mes rengiame remdamiesi šiomis koncepcijomis.

Krepsinio treneriu asociacija

Derinys RAGAI Pradedant pagal schemą vienas-keturi, 4 iššoka kamuolio, stato užtvarą 1-ajam, tuo tarpu 2 kerta pro galinę liniją ir stato užtvarą 5. Šis bėga į baudos aikštelę izoliuodamas savąjį gynėją (11 pav.). 1 kamuolį gali perduoti 5 po krepšiu. Jeigu tai neįmanoma, jis jį gali perduoti 4, o šis tuomet gali greitai jį perduoti 2, kuris iššoko po užtvaros. Tuo tarpu 3 leidžiasi žaisti arčiau krepšio (12 pav.), kai 4 kamuolį perdavė 2. 3, jei negali priimti kamuolio, stato užtvarą 5 prie galinės linijos, o 4 sukasi į priešingą pusę statydamas užtvarą 1, kuris išbėgdamas ruošiasi priimti kamuolį.

2 mėgina kamuolį perduoti 5 po krepšiu (13 pav.). Jei 2 negali kamuolio perduoti 3 arba 5, jis atlieka perdavimą priešinga kryptimi 1, tuo tarpu 4 bėga žemyn paleisti 3. Tuomet 1 kamuolį perduoda 3, kuris iššoka po 4 užtvaros (14 pav.). 3 meta arba perduoda kamuolį 4, kuris sukasi krepšio link ir yra išsilaisvinęs iš savo gynėjo po krepšiu. Kai 4 priima kamuolį, kiti žaidėjai, esantys ant perimetro, išsidėsto taip, kaip tai pavaizduota 15 pav., sudarydami 4 keletą perdavimo galimybių: 5 ant baudų metimo linijos, 2 į kampą arba 1. Tai puikus judėjimas, kurio tikslas žaisti su vidurio puolėju po krepšiu (Tiago Splitteriu, Andersonu Varejao ir Joao Paulo Batista).

Taip pat akcentuojamas kamuolio sukimas ir žaidėjų be kamuolio nuolatinis persirikiavimas.

Derinys „5“ Šį derinį mes pradedame išsidėstę taip: du žaidėjai — viduje, trys — išorėje. 1 varosi kamuolį aikštės kraštu priešingoje pusėje nei stovi žaidėjas 5, tuo tarpu 2 kerta pro baudos aikštelę galine linija ir užima poziciją priešingos pusės kampe. Tuomet 5 žaidėjas stato užtvarą 3, kuris bėga į baudos aikštelę ir priima kamuolį iš 1 (16 pav.). Jeigu jam nepavyksta priimti kamuolio, 5 vėl stato užtvarą 4, tuo pat metu 2 kyla aukštyn, o 3 iššoka iš baudos aikštelės ir spurtuoja į kampą. 1 perduoda kamuolį 4 (17 pav.).

Jei 4 nepavyksta mesti, lieka du pasirinkimai: jis gali kamuolį perduoti 5 į baudos aikštelę, kuris ten ką tik įbėgo, arba kamuolį perduoti 2 (18 pav.).

Jei ir čia nėra tinkamos atakos galimybės, 2 gali perduoti kamuolį 5 į baudos aikštelę.

Jei jis mesti negali, gali atlikti perdavimą į išorę 3, kuris gavo 4 arba 1, kuris įkirto į baudos aikštelę, vertikalią užtvarą (19 pav.). Žaisdami šį derinį mes taip pat norime panaudoti savojo aukštaūgio pranašumą.

Tai yra vidurio ir sunkieji krašto puolėjai, kurie dirba po krepšiu arba žaidžia su išorėje esančiu žaidėju. Jei tinkamai persirikiuojame, mūsų snaiperiai gali pataikyti ir iš kitos pusės.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 61

Krepsinio treneriu asociacija

Derinys „Rankena“ Tai dar viena puolimo schema, pagrįsta perimetro žaidėjų persigrupavimu nuolat judant. Naudojamos užtvaros ir iššokimai, viskas užbaigiama perdavimu vidurio puolėjui, kuris statomas po krepšiu. Šiuo atveju 5 yra pastatytas už baudos aikštelės ribų, o 2 ir 4 arčiau krepšio priešingose baudos aikštelės pusėse. 4 žaidėjas, sulaukęs 2 užtvaros, kyla į viršų ir stato užtvarą 1, po šios užtvaros jis atšoka į kampą (20 pav.). Iškart po to, kai 2 pajuda statyti užtvaros 4, 5 skuba statyti užtvarą pačiam 2, kuris išbėga iš baudos aikštelės, priima kamuolį iš 1 ir meta. Tuo tarpu 3 užima poziciją kampe (21 pav.). Jei 2 mesti neišeina, jis kamuolį perduoda 5 po krepšiu arba 3, kuris iškart perduoda 5 (22 pav.). Jei 5 mesti negali, jis kamuolį perduoda atgal kuriam nors iš perimetro žaidėjų.

„Transition“ Štai kaip mes žaidžiame, kai iš gynybos pereiname į puolimą. Siekdami sėkmės taikome dviejų užtvarų koncepciją (grandininės užtvaros) ir taip pat naudojame koncepciją „užtvara užtvaros statytojui“. Tai mums leidžia įgyti pranašumą, kadangi gynyba dar nėra mobilizuota.

1 žaidėjas atsivaro kamuolį netoli šoninės linijos toje pusėje, kurioje stovi vidurio puolėjas ir perduoda jį 2. Tuomet jis pasikeičia pozicijomis su 5 (23 pav.). 2 gauna 4, kuris iššoka nuo krepšio, užtvarą, ir dar vieną 3 užtvarą (grandininė užtvara), kol kamuolys yra sukamas nuo antrojo žaidėjo penktam, nuo penktojo — pirmam ir galiausiai nuo pirmojo — antram, kuris išbėga iš priešingo kampo po dviejų užtvarų (24 pav.).

Jei 2 mesti nepavyksta, 3 stato dar vieną užtvarą 4, kuris, kai 3 gauna 5 užtvarą, bėga priešingoje aikštelės pusėje. Trumpai tariant, mes atliekame 2 grandinines užtvaras (25 pav.). 1 žaidėjas perduoda kamuolį 3 metimui, o šis, jei negali mesti, perduoda jį 5 po krepšiu (26 pav.).

Išsimetimas iš užribio Šioje srityje mes taip pat taikome koncepciją „užtvara užtvaros statytojui“. Žaidėjas 1 išsimeta kamuolį, o 2 stato užtvarą 4, kuris bėga į baudos aikštelę priimti kamuolio. Jei 4 nepavyksta priimti kamuolio, 5 stato užtvarą 2, o šis vikriai iššoka priimti kamuolio iš 4 (27 pav.). Jei 2 nemeta, jis gali perduoti kamuolį 3, o šis grąžina kamuolį 1, kuris, pa-

62 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Krepsinio treneriu asociacija

sinaudodamas 4 užtvara, nubėgo į priešingą aikštės pusę (28 pav.).

Apibendrinimas Šiame straipsnyje mes visą dėmesį sky-

64 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

rėme puolimui, tačiau mūsų pagrindinis ginklas yra gynyba. Aš pirmiausiai naudoju asmeninę gynybą su tam tikromis variacijomis. Ši gynyba pasiteisino labiausiai „FIBA Americas“ čempionate ir buvo pagrindinė mūsų pergalių priežastis.

Mūsų puolimo sėkmė priklausė nuo sti-

prios gynybos, kuri sukūrė nemažai greitojo puolimo galimybių. Jei mums nepavykdavo pelnyti taškų greitojo puolimo metu, tuomet kuo skubiau organizuodavome antros bangos puolimą ir galiausiai pozicinį puolimą, kuriame naudojome ką tik aprašytus principus.

www.musukrepsinis.lt

Krepsinio treneriu asociacija

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 65

KonKursas

L aim

ėkite

„Mūsų krepšinis“ tęsia konkursą, kuriame žurnalo skaitytojai gali laimėti krepšinio batelius „Nike Zoom BB III“. Reikia teisingai atsakyti į šiame numeryje bei 32 ir 34 numeriuose skelbiamus klausimus ir atsakymus atsiųsti elektroninio pašto adresu redakcija@musukrepsinis.lt. Jei į visus klausimus teisingai atsakiusių asmenų bus daugiau nei vienas, „Nike Zoom BB III“ laimėtoją išaiškinsime burtais. Iš vienos elektroninio pašto dėžutės galima siųsti tik vieną atsakymų variantą. Sėkmės!

!

„Nike Zoom BB III“!

Kelintą kartą JAV vyrų rinktinė tapo pasaulio čempione?

1 a. b. c.

8

d. e.

5

2

7

4

Kiek Lietuvos krepšininkų yra tapę pasaulio čempionais?

a. b. c.

1

d. e.

4

3

5

Kiek kartų pasaulio čempionate yra dalyvavusi Lietuvos moterų rinktinė?

3 a. b. c.

1

d. e.

4

4

a. b. c.

2 3

66 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

6

3

Jurgita Štreimikytė-Virbickienė Loreta Berūkštienė

d. e.

Prancūzijoje

a. b. c.

d. e.

9

Kuris Lietuvos krepšininkas buvo rezultatyviausias šių metų pasaulio jaunių (iki 17 metų) čempionate?

Dalia Kurtinaitienė

10

Slovakijoje Lenkijoje

Latvijoje

Kuriais metais Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė tapo pasaulio čempione?

Jurgita Štreimikytė-Virbickienė Eglė Staknevičienė Sandra Linkevičienė

d. e.

a. b. c.

Mantas Mockevičius

d. e.

Tomas Lekūnas

Rokas Narkevičius Martynas Paliukėnas

Simonas Kymantas

Lina Dambrauskaitė

Jolanta Vilutytė

Čekijoje

8

Kuri vieta yra aukščiausias Lietuvos moterų rinktinės laimėjimas pasaulio čempionatuose?

11

a. b. c.

5

Kuri Lietuvos krepšininkė buvo rezultatyviausia (pagal pelnytų taškų vidurkį) 2006 metų pasaulio čempionate?

d. e.

2

Kur vyks 2010 metų pasaulio moterų čempionatas?

7

2

1

Kuri Lietuvos krepšininkė atliko daugiausia rezultatyvių perdavimų 1998 metų pasaulio čempionate?

6

6

a. b. c.

a. b. c.

2009

d. e.

2003

Lina Brazdeikytė Aušra Bimbaitė

2007 2005

2001

Kiek taškų šių metų jaunimo olimpinėse žaidynėse pelnė rezultatyviausias Lietuvos krepšininkas?

a. b. c.

62

d. e.

48

61 50

33

FIBA/Elio Castoria nuotr.

5

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 67

68 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS