MK34

Ž U R N A L A S P R O F E S I O N A L A M S I R MĖGĖJAMS

www.musukrepsinis.lt

L

aim

ė

Nr. 34

! e t ki

„Nike Zoom BB III“!

R. Seibutis:

„Dabar viskas priklauso tik nuo manęs“

2010 | Nr. 34 | 6.50 Lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 1

LKF pagrindiniai rėmėjai

Rėmėjai ir partneriai

Informaciniai partneriai

2 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

turinys

www.musukrepsinis.lt

FOTOŽVILGSNIS

6 Trenerių karuselė

2010—2011 m. LKL sezonas prasidėjo neįprastai. Net 3 komandos jau pakeitė vyriausiuosius trenerius.

LIETUVOS KREPŠINIO TRENERIŲ ASOCIACIJA

8 Bronzinio traukinio jėgos paslaptys

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė „bronziniame“ pasaulio čempionate Turkijoje begalės komplimentų sulaukė ne tik dėl puikaus puolimo ir sunkiai įveikiamos gynybos. Lygiagrečiai šiems pagyrimams kalbėta ir apie fantastišką mūsiškių fizinį pasirengimą.

6

ŽVAIGŽDĖ

14 R. Seibutis: „Dabar viskas priklauso tik nuo manęs“ Gynėjas tikisi Turkijoje įrodyti, kad savo komandai gali būti daug naudingesnis nei iš jo tikėjosi ankstesnieji užsienio klubų treneriai.

TYRIMAS

20 LKL sumažėjo paauglių

LKL sezono pradžioje į 13 komandų paraiškas buvo įtraukti 165 krepšininkai, jų amžiaus vidurkis — 23,96 metai. Prieš metus šis rodiklis buvo 23,4, prieš dvejus — 24,1.

KYLANTI ŽVAIGŽDĖ

26 D. Gvezdauskas: „Vieno lyderio neturėsime“

Tikriausiai niekas nesitikėjo, kad šio sezono pradžioje „Šiaulių“ lyderiu bus galima vadinti 22 metų gynėją D. Gvezdauską.

UŽ AIKŠTĖS

8

30 V. Pacauskienė niekada nepamirš JAV praleisto laiko Visose Lietuvos rinktinėse jėgas išmėginusi 31 metų gynėja V. Pacauskienė šį sezoną grįžo į gimtinę ir apsivilko Vilniaus MRU komandos marškinėlius.

PLAKATAI:

33 Šarūnas Vasiliauskas, Vilmantas Dilys, Arvydas Šikšnius, Renaldas Seibutis.

33

TRIBŪNA

39 „Lietuvos rytas“ turi naują oficialų aistruolių klubą

Lietuvoje gerai žinomas raidžių derinys N.S.O. nuo šiol turi naują prasmę.

Krepšinio pasaulyje šią abreviatūrą reikėtų šifruoti taip — „Nacionalinė sirgalių organizacija“.

LYGOS

40 N. Varnelis: „Mūsų komanda — LKL lygio“

Vos prieš porą metų naudingiausiu LKL lygos žaidėju pripažinto 32-ejų metų puolėjo Nerijaus Varnelio karjera šią vasarą pasisuko netikėta kryptimi.

28

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 3

Lietuvos krepšinio rinktinės generalinis rėmėjas

Naujausi lažybų punktai: ✶ Fabijoniškių g. 2, Vilnius (prie prekybos centro IKI)

✶ Verkių g. 29, Vilnius (prekybos centre „Parkas Outlet“)

✶ Šarkuvos g. 1-5, Kaunas (prie prekybos centro MAXIMA)

✶ Vilniaus g. 112-2, Šiauliai (prie viešbučio „Šiauliai“)

✶ Gegužių g. 30, Šiauliai (prekybos centre „Arena“)

✶ Chemikų g. 6-8, Jonava (prie prekybos centro IKI)

✶ Respublikos g. 12, Telšiai

4 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

turinys

www.musukrepsinis.lt

MŪSŲ KREPŠINIS | Nr. 34 | 2010 ISSN 1822-8410

ŽURNALAS PROFESIONALAMS IR MĖGĖJAMS

„EUROBASKET 2011“

www.musukrepsinis.lt

Nr. 34

44 Ideali proga Lietuvos verslui

Iki didžiausio tarptautinio renginio Lietuvoje — 2011-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionato — pradžios liko mažiau nei metai.

La

im

ėk

ite

!

„Nike Zoom BB III“!

LYGOS

48 Norinčių žaisti vaikų yra daug, tačiau jie — vis silpnesni

R. Seibutis:

„Dabar viskas priklauso tik nuo manęs“

Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo dar vieną — jau dešimtąjį — sezoną. Vasarą krepšinio mokyklos pasipildė naujais vaikais, norinčiųjų žaisti netrūksta, tarp jų vyksta net didelė konkurencija.

50 Jaunosios krepšininkės bandys atsitiesti Kaune

Lietuvos krepšinio federacija toliau deda pastangas, kad į kuo aukštesnį lygį būtų pakeltas jauniausių krepšininkių žaidimas.

2010 | Nr. 34 | 6.50 Lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

44

Dalius Matvejevas el. p. d.matvejevas@lbbf.lt BENDRADARBIAI:

FOTOŽVILGSNIS

52 LMKL vėl rinks gražiausias krepšininkes

Lietuvos moterų krepšinio lygos žaidėjos antrą sezoną iš eilės pradėjo prieš profesionalių fotografų objektyvus.

KREPŠINIO TEISĖJŲ ASOCIACIJA

54 R. Bielinis: „Blogiausia — švilpuku nulemti rungtynių baigtį“

R. Bielinis krepšiniu gyvena jau 24 metus. 32 metų arbitras 11 metų pats žaidė krepšinį, o likusią dalį — 13 metų — skyrė teisėjavimui.

50

58 M. Mockevičius užmiega su muzika

DIZAINERIS

Alius Levinskas el. p. alius@cechas.com

17-metis žemaitis krepšinio gerbėjams įsiminė, kai prieš metus įspūdingai rungtyniavo Lietuvos jaunučių rinktinėje ir Kaune tapo Europos vicečempionu. Talentingas krepšininkas „Mūsų krepšiniui“ papasakojo apie savo pomėgius.

FOTOGRAFAS

Tomas Tumalovičius el. p. fotoreporteris@gmail.com www.reporteris.com

STOP KADRAS

LEIDĖJAS

59 Pergalė prieš būsimas čempiones

VšĮ LKF reklamos ir paslaugų biuras

2003—2004 m. sezoną moterų Eurolygoje mūsų šalies garbę gynė Vilniaus „Lietuvos telekomo“ ekipa, vėliau pakeitusi pavadinimą į TEO, o šią vasarą persikėlusi į Kauną ir tapusi „VIČI-Aistėmis“.

SPAUSDINO

Spaudos namai „ARX Baltica“ REDAKCIJOS ADRESAS

VEIDAS 53

Zita Makselytė-Kuzminskienė — viena didžiausią karjeros šuolį padariusių krepšininkių Lietuvos istorijoje.

STATISTIKA

Užsiprenumeruoti žurnalą (6 mėn. – 36 Lt) galite visuose Lietuvos pašto skyriuose ir tinklalapyje www.post.lt

„Mūsų krepšinis“ pristato visų nacionalinių čempionatų rezultatus.

KONKURSAS „Mūsų krepšinis“ tęsia konkursą, kuriame galite laimėti krepšinio batelius.

Lietuvos krepšinio federacija Birželio 23-iosios g. 5 LT-03206 Vilnius tel. +370 5 233 01 07 faksas +370 5 2163589 el. p. redakcija@musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt ŽURNALO PRENUMERATA

64 Lietuvos krepšinio skaičiai

66 Laimėkite „Nike Zoom BB III“

KALBOS REDAKTORĖ

Regina Bakutienė el. p. regba@takas.lt

LAISVALAIKIS

60 Z. Kuzminskienė: „Baltai pavydžiu sūnums“

Erildas Budraitis Vaclovas Gedvilas Ovidijus Giniotas Karolis Jankus Edmantas Kazbaras Linas Kunigėlis Domas Lukauskas Šarūnas Mazalas Jonas Miklovas Martynas Pupininkas Alvydas Staniulis Karolis Vaizgėla Rolandas Varanauskas

56

Redakcija už reklamos turinį neatsako.

Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama.

Tiražas: 5000 egz.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 5

D. Maskoliūnas sezoną pradėjo prie „Kauno“ vairo, tačiau papildė Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerių štabą.

Prie „Lietuvos ryto“ vairo sugrįžo A. Trifunovičius, pirmąjį vilniečių mačą stebėjęs iš tribūnų.

R. Štelmaheris sezoną pradėjo „Lietuvos ryte“, o dabar vadovauja Vilniaus „Perlo“ žaidimui.

fotoZvilgsnis

Trenerių karuselė

Trumpam „Perlo“ strategu buvo tapęs N. Zabarauskas.

2010—2011 m. LKL sezonas prasidėjo neįprastai. Net 3 komandos pakeitė vyriausiuosius trenerius net nesulaukusios pirmųjų rungtynių.

Pagrindinis įsisukusios trenerių karuselės kaltininkas — Vilniaus „Lietuvos rytas“.

Klubo vadovai nusivylė Draženo Anzulovičiaus sezonui parengtos komandos žaidimu ir nusprendė su specialistu iš Kroatijos atsisveikinti. Kartu su juo Lietuvą paliko ir su „Lietuvos rytu“ glaudžiai susijusio Vilniaus „Perlo“ vyriausiasis treneris Ivanas Sunara.

Laikinai „Lietuvos ryto“ vairą buvo perėmęs buvęs D. Anzulovičiaus asistentas Robertas Štelmaheris. Jis vadovavo komandai per vienerias rungtynes. Netrukus paskelbta, kad naujuoju „Lietuvos ryto“ strategu taps šias pareigas anksčiau jau ėjęs serbas Aleksandras Trifunovičius, o jo asistentu dirbs Darius Maskoliūnas, sezoną pradėjęs prie „Kauno“ vairo. Per rungtynes Klaipėdoje su „Neptūnu“ komandai jau vadovavo D. Maskoliūnas, o tiesiai iš oro uosto atvykęs A. Trifunovičius mačą stebėjo iš tribūnų.

Išvykus I. Sunarai, „Perlo“ vairą laikinai buvo perėmęs jo asistentas Nerijus Zabarauskas. Tačiau šios komandos vyriausiuoju treneriu netrukus buvo paskirtas R. Štelmaheris. „Kauno“ komandoje D. Maskoliūną bent laikinai pakeitė buvęs jo asistentas Rimvydas Samulėnas. | Fotodiena.lt nuotr. |

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Krepsinio treneriu asociacija

Bronzinio traukinio jėgos paslaptys

E. Kandratavičius mano, kad fiziniu pasirengimu galima prilygti ir amerikiečiams.

8 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė „bronziniame“ pasaulio čempionate Turkijoje begalės komplimentų sulaukė ne tik dėl puikaus puolimo ir sunkiai įveikiamos gynybos. Lygiagrečiai šiems pagyrimams kalbėta ir apie fantastišką mūsiškių fizinį pasirengimą. Jėgos ir greičio pranašumas tapo vienu svarbiausių pergalės ketvirtfinalyje prieš Argentiną garantų. Apie Lietuvos rinktinės galybės priežastis kalbėjomės su jos architektu, nacionalinės komandos fizinio rengimo treneriu Evaldu Kandratavičiumi.

Dalius Matvejevas Iki 2010-ųjų pavasario E. Kandratavičius Lietuvoje buvo žinomas tik gana siauram specialistų ratui. „Mūsų krepšinio“ skaitytojai su šiuo treneriu galėjo susipažinti iš keleto publikacijų, žurnale išspausdinome ir tris E. Kandratavičiaus parengtus metodinius straipsnius: „Naujas žvilgsnis į pramankštą krepšinyje“, „Kaip tinkamai fiziškai pasirengti rungtynėms?“ ir „Ką krepšininkas turėtų veikti vasarą?“. Nenuolatiniai „Mūsų krepšinio“ skaitytojai šiuos straipsnius gali rasti Lietuvos krepšinio federacijos oficialaus tinklalapio musukrepsinis.lt metodikos skyriuje.

Per pasaulio čempionatą biomedicinos mokslų daktaras įrodė, kad kai kurios netradicinės idėjos yra tikras raktas į sėkmę.

E. Kandratavičiaus paprašėme nacionalinės komandos fizinio pasirengimo proceso paslapties skraistę „Mūsų krepšinio“ skaitytojams praverti kiek įmanoma plačiau.

Krepsinio treneriu asociacija

puikaus fizinio pasirengimo. Kaip Lietuvos krepšininkų fizinę formą per pasaulio čempionatą vertina pats treneris?

— Na, būsiu objektyvus ir sutiksiu su jūsų teiginiu. Šiemet tikrai kaip niekada anksčiau visi daug kalbėjo apie rinktinės fizinę būklę. Malonu girdėti, kad žmonės ir specialistai tikrai supranta krepšinį, jame įžvelgia atskiras darbo grandis. Manau, teisinga įvertinti visas tas grandis, o ne „pakabinti“ viską vien ant vyriausiojo trenerio. Ypač tai nėra korektiška nesėkmės atveju. Esu už tai, kad kiekvienas rinktinės ar komandos personalo narys atsakytų už savo darbą. Tada bus ir visai kita darbo kokybė.

Kalbant apie antrąją klausimo dalį, reikėtų pradėti nuo to, kad su vyriausiuoju treneriu dar žiemą aptarėme žaidėjų fizinio parengtumo klausimą, apibrėžėme uždavinius. Dabar jau būtų galima konstatuoti faktą, kad suplanuotas užduotis įvykdėme, žaidėjai tikrai buvo optimalios fizinės formos. Nors, kaip ir kitose gyvenimo srityse, visada atrodo, kad buvo galima padaryti dar geriau.

Esu labiau patenkintas kitu dalyku — komandą pavyko paversti galinga mašina.

Rungtynes su Argentina stebėjau internetu būdamas Maskvoje, jas transliavo kažkoks amerikiečių kanalas. Komentatorius net keletą kartų Lietuvos komandą prilygino nesustabdomam traukiniui. Ši metafo-

ra man dar ir dabar sukasi galvoje, manau, toks sutapatinimas tikrai atspindėjo mūsų komandos formą.

— Lietuvos rinktinės fizinio rengimo treneriu buvote paskirtas metų pradžioje. Kokios buvo pirmosios idėjos, kokie klausimai iškilo laukiant treniruočių stovyklos? Ar teko koreguoti planus prieš jai prasidedant ir sužinant, kad komandoje nebus vienų ar kitų žaidėjų?

— Na, pirmoji idėja buvo tokia, kad visi žaidėjai (nesvarbu, senbuviai ar naujokai) privalo atvykti į pirmąją treniruočių stovyklą. Kęstučio Kemzūros prašiau niekam nedaryti nuolaidų ir surinkti visus jau pirmąją stovyklos dieną. Ačiū jam, kad jis palaikė mane šiuo klausimu, tai buvo tikrai labai svarbus momentas visame rinktinės pasirengimo procese. Visi kiti klausimai — darbiniai, jie visi buvo išsprendžiami. Žinojome konkrečias stovyklų ir draugiškų rungtynių datas, todėl beliko viską susiplanuoti ir laukti stovyklos pradžios. Dėl rinktinės žaidėjų sudėties pokyčių planų koreguoti neteko, būtume dirbę taip pat sunkiai bet kuriuo atveju.

— Kokie buvo rinktinės fizinio rengimo proceso pagrindiniai principai?

— Iš pradžių gal paminėsiu pačią mano fizinio rengimo koncepciją. Visų pirma galvoje sukosi klausimas, kaip uždegti vaikinus noru gerai ir sąžiningai padirbėti?

Suprantama, visi jie rengėsi atstovauti Lie-

Amerikiečiai prilygino nesustabdomam traukiniui — Evaldai, Lietuvos rinktinė po pasaulio čempionato sulaukė labai daug pagyrų dėl

Į pirmąją treniruočių stovyklą Lietuvos rinktinės kandidatai susirinko likus šešioms savaitėms iki pasaulio čempionato pradžios.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 9

Krepsinio treneriu asociacija

tuvai, tačiau kiek kiekviename iš jų yra to patriotizmo — sunku nustatyti. Tuo labiau, kai reikia priversti sunkiai dirbti stadione ar treniruoklių salėje.

Na, mano darbo filosofija gal buvo šiek tiek neįprasta, nes visų pirma akcentavau dėmesį žaidėjui kaip individualybei. Pirmo susirinkimo metu pasakiau, kad pirmiausia bus paisoma jų interesų, nes sportinis gyvenimas nesibaigia rinktine, svarbu, kad žaidėjas sunkių vasaros treniruočių naudą galėtų pasiimti su savimi ir į klubą. Esmė buvo tokia — dirbti taip, kad kiekvienas žaidėjas jaustų, kad yra tenkinami jo interesai. Leista jiems patiems pasirinkti, kiek savo „ego“ paaukos žaisdami už Lietuvą.

Aišku, privalėjome visa tai apjungti, susisteminti, todėl antras svarbus dalykas buvo sukurti vieningą sistemą. Sistemą, kurioje visi dvylika žaidėjų galėtų dirbti vienu ritmu ir vienu intensyvumu, suformuoti komandą kaip galingą mašiną.

Atsisakė bėgiojimo po miškus — Ar galite detaliau papasakoti, kaip vyko rinktinės pasirengimas? Nuo kokių krūvių pradėjote, kaip jie kito, ar keitėsi pratimai pasirengimo metu, kokie buvo ciklai?

— Atrodo, norite, kad išduočiau visas savo paslaptis! Na, jeigu atvirai, pasidalyti jomis nebijau, nes esu įsitikinęs, kad vien tik nukopijuoti programą neužtenka, ji turi būti dar ir persmelkta paties trenerio filosofija.

Kita vertus, juk nėra taip blogai pasidalyti patirtimi ir žiniomis vardan krepšinio. O šiaip tai platus klausimas, bet pasistengsiu bendrais bruožais atsakyti. Į pirmąją stovyklą Druskininkuose rinkomės likus šešioms savaitėms iki čempionato Turkijoje pradžios. Laiko tarpas nebuvo labai didelis, tačiau optimalus, kad gerai parengtum komandą fiziškai. Tokia pasirengimo trukmė yra pagrįsta fiziologiniais principais, leidžiančiais optimizuoti visą procesą. Anksčiau buvo madinga rengtis tris mėnesius, vėliau buvo apsistojama ties dviem mėnesiais. Mes pasirinkome trečiąjį variantą — labiau koncentruotą.

Pasaulio čempionatas turi specifinę varžybų sistemą, todėl pasirengimą derinome prie jos. Pati rengimosi sistema skyrėsi nuo įprasto komandos pasiruošimo ilgai

10 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

trunkančiam sezonui. Visas šešias savaites suskirstėme į tris atskirus blokus, kurie turėjo savo uždavinius ir tikslus. Pirmajame bloke modeliavome būsimų rungtynių grafiką, taip organizmui suteikdami galimybę prisitaikyti prie būsimo fizinio streso turnyro metu.

Kaip jau minėjau, pasiruošimas turėjo būti koncentruotas, todėl jau pirmajame bloke derinome fizinio rengimo treniruotes su krepšinio treniruotėmis. Atsisakėme visų taip mėgstamų krosų ir kitų bėgiojimų po miškus, koncentravomės tik į krepšiniui reikalingus dalykus: daug bėgiojome stadione krepšiniui būdingu ritmu, nemažai laiko praleidome treniruoklių salėje atlikdami funkcionalius pratimus, o krepšinio salėje lavinome vikrumą ir galingumą.

Pratimų įvairovė nebuvo didelė, kadangi dirbome koncentruotai ir norėjome per trumpą laiką gauti maksimalų rezultatą.

Labiausiai keitėsi intensyvumas ir darbo apimtis. Jeigu pirmajame mikrocikle vyravo didelė darbo apimtis ir nedidelis intensyvumas, tai antrajame, išlaikydami tą pačią darbo apimtį, padidinome intensyvumą iki submaksimalaus. Šio etapo uždavinys buvo padidinti atliekamo darbo apimtį, kad žaidėjai galėtų ilgai dirbti krepšiniui būdingu ritmu ir nevargti. Tai buvo viso pasirengimo pagrindinė idėja, kuri turėjo atnešti savo rezultatą. Šią idėją buvome aptarę su vyriausiuoju treneriu, todėl tos pačios koncepcijos laikėmės ir dirbdami krepšinio treniruotėse.

Antrasis blokas buvo skirtas labiau varžybinei veiklai, kurios metu buvo žaidžiamos draugiškos rungtynės. Per tris savaites dalyvavome trijuose turnyruose, tobulėjome taktiškai. Tačiau jokiu būdu nenustojome treniruotis — tiek fiziškai, tiek taktiškai. Šiame etape palaipsniui mažinome darbo apimtį, bet didinome intensyvumą. Tęsėme darbą lavindami jėgą, galingumą ir vikrumą, o specialiajai ištvermei lavinti buvo skirtos labai intensyvios intervalinio pobūdžio krepšinio treniruotės. Neįkainojamos buvo rungtynės su Ispanija ir JAV. Tai komandos, žaidžiančios labai atletišką, greitą ir agresyvų krepšinį. Mes tada pralaimėjome, bet gavome galimybę žaisti (tuo pačiu ir treniruotis) ypatingomis sąlygomis: didelis tempas, agresyvumas, aukštas koncentracijos lygis. Šios rungtynės buvo neį-

kainojamo efektyvumo treniruotės, kurios, be abejo, mums davė naudos jau pačiame čempionate.

Trečiasis — paskutinis — blokas buvo skirtas krūvio apimties mažinimui ir organizmo išvedimui į piko būseną. Šiame etape tęsėme darbą maksimaliu intensyvumu, bet darbo apimtį lyginat su pirmu bloku sumažinome perpus Šis blokas buvo reikalingas tam, kad organizme išnyktų liekamieji nuovargio reiškiniai, būtų pilnai atstatyti energetiniai resursai.

— Ar viskam užteko laiko? Prieš rinktinės kelionę į Turkiją nebuvo minčių, kad dar kažką buvo galima nuveikti, bet nepavyko?

— Kadangi dirbau pagal iš anksto suplanuotą treniruočių planą, jausmo, kad neužteko laiko, nebuvo. Ką buvau suplanavęs, viską nudirbome, teliko laukti darbo rezultatų. Dažniausiai būna nerimo pačiose stovyklose, pasirengimo proceso metu, kai nerimauju dėl galimų treniruočių pasikeitimų dėl, tarkime, blogų oro sąlygų. Tačiau ir oras mums šiais metais buvo palankus, neteko atsisakyti nė vienos treniruotės stadione. Dar tenka nerimauti, kad būdami stovykloje ar turnyre užsienyje neturėsime galimybės pasitreniruoti treniruoklių salėje. Šioje srityje už puikų darbą norėčiau padėkoti konkrečiai rinktinės administratoriui Žydrūnui.

Tarp Maskvos ir Stambulo — Per pasaulio čempionato pertraukėlę vykote į Turkiją ir komandos fizinę formą stengėtės dar pagerinti? Ar tai buvo suplanuotas, iš anksto aptartas veiksmas, ar taip nuspręsta tik paaiškėjus, kad turėsime ilgesnę pertrauką?

— Žinojome, kad bus vienokia ar kitokia pertrauka. Manėme, kad būtų tikslinga kryptingai padirbėti, kad per tas dienas žaidėjai atgautų jėgas ir kartu neprarastų fizinės formos. Tačiau taip pat žinojome, kad į Turkiją su rinktine vykti negalėsiu, nes turėjau įsipareigojimų ir savo darbdaviams — Maskvos „Dinamo“ klubui. Todėl su vyriausiuoju treneriu iš anksto „audėme“ mintį, kaip galėtume išspręsti mano nebuvimo su rinktine problemą. Pati paprasčiausia idėja buvo parengti treniruočių planelį, pagal kurį komanda galėtų per

www.musukrepsinis.lt

pertrauką padirbėti. K. Kemzūrai galvoje sukosi ir mintis, kad gal būtų galima toms kelioms dienoms man atsiprašyti iš klubo ir atvykti į Turkiją.

Prieš išvykstant rinktinei į Turkiją, išskaičiavau visus galimus variantus — kiek ir kada bus laisvų dienų, jeigu užimsime grupėje ketvirtąją, trečiąją, antrąją ar pirmąją vietą, treneriui parengiau treniruočių gaires visiems keturiems atvejams. Pirmajam variantui lyg ir buvome pasirengę.

Antrajam variantui išsipildyti turėjo įtakos puikus rinktinės žaidimas. Po rungtynių su Prancūzija man paskambino K. Kemzūra ir tiesiog pasakė: „Evaldai, mums reikia tavęs čia, kad atvažiuotum ir padėtum per tas kelias dienas.“ Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Vlado Garasto prašymu, „Dinamo“ vadovybė išleido mane toms kelioms dienoms.

— Kaip dirbote tą keletą dienų, ką krepšininkai turėjo daryti, kad pagerintų formą?

— Jeigu pamenate, buvo keturių dienų pertrauka. Privalėjome atkurti išeikvotus organizmo energetinius resursus, leisti at-

Krepsinio treneriu asociacija

sigauti raumeniniam audiniui ir padirbėti tokiu būdu, kad „neiškristume“ iš varžybų ritmo ir pasirengtume tolimesnei kovai.

Pirmoji diena buvo skirta poilsiui ir persikėlimui iš Izmiro į Stambulą. Antrąją dieną surengėme dvi treniruotes. Ryte buvo įvadinė treniruotė po poilsio dienos: darėme šiek tiek ilgiau nei įprastai pramankštą, taip suaktyvindami širdies kraujagyslių ir kvėpavimo sistemą. Po aktyvių tempimo pratimų vikrumo pratimais suaktyvinome kojas. Kita treniruotės dalis buvo skirta krepšinio taktikai ir metimams. Šios treniruotės intensyvumas buvo nedidelis.

Vakare dirbome aerobikos ir treniruoklių salėje. Aerobikos salėje skambant ritmingai muzikai dirbome pilvo, nugaros ir giliesiems juosmens raumenims. Treniruoklių salėje iš pradžių suaktyvinome pagrindines raumenų grupes, o vėliau, naudodami funkcionalius pratimus, koncentruotai padirbėjome raumenų galingumui. Paskutinėje treniruotės dalyje bėgdami bėgtakiu ar mindami veloergometrą atlikome 10 minučių vidutinio intensyvumo aerobinį krūvį.

Kitos dienos rytą buvo suplanuota nedidelės apimties, bet didelio intensyvumo krepšinio treniruotė. Šios treniruotės tikslas buvo suaktyvinti kreatinfosfatinę ir glikolitinę energetinę sistemą. Antroji dienos pusė buvo skirta poilsiui ir kitoms organizmo atstatymo priemonėms.

Kitos dienos rytas buvo skirtas mentalinei treniruotei, kuri vyko viešbutyje. Nuo paskutinės treniruotės buvo praėję apie 32 valandas, todėl vakarinės treniruotės tikslas buvo suaktyvinti organizmo funkcines sistemas ir taktiškai pasirengti rytdienos rungtynėms su Kinija.

— Aštuntfinalio maču jūsų darbas ir baigėsi ar treniruočių procese dalyvavote jau iki čempionato pabaigos? Jei taip, kokie darbai buvo atliekami?

— Sekmadienio naktį prieš rungtynes su Kinija išskridau į Maskvą, todėl tas porą dienų iki aštunfinalio mačo tiesiogiai treniruočių procese nedalyvavau. Tačiau netiesiogiai buvau nuolat, su vyriausiuoju treneriu palaikėme ryšį telefonu.

Po pergalės prieš Argentiną vėl atvykau į Stambulą ir buvau jau iki pat čempionato

Nacionalinės komandos fizinio pasirengimo pasaulio čempionatui procesą E. Kandratavičius padalijo į 3 dalis.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 11

Krepsinio treneriu asociacija

pabaigos. Jautėsi vis didesnis vaikinų nuovargis, todėl rytinėse treniruotėse taikėme specialius pratimus, kad nors šiek tiek jį pašalintume. Kai kuriems žaidėjams reikėjo ir individualios pagalbos, t.y. individualiais fiziniais pratimais išspręsti vieną ar kitą problemėlę. Būdamas vėl su rinktine stengiausi palaikyti vaikinus ir psichologiškai.

— Ar galite apibūdinti Lietuvos krepšininkus pagal fizinį pasirengimą: kurie stipriausi, ištvermingiausi ir pan.?

— Kiekvienas Lietuvos rinktinės krepšininkas yra savotiškai stiprus, greitas ar ištvermingas. Ir tai yra normalus fiziologinis reiškinys, žmonės taip esame sukurti. Lyginti žaidėjus tarpusavyje nėra tikslo, nes jie yra skirtingų pozicijų, antrapometrinių duomenų, o kur dar morfologiniai aspektai? Na, pavyzdžiui, yra normalu, kad gynėjas yra greitesnis už vidurio puolėją ar, tarkime, vidurio puolėjas stipresnis už gynėją, nors tai nėra faktas. Į jūsų klausimą objektyviai atsakyti negaliu. Norint įvertinti santykinius rodiklius, reikia konkrečių tyrimų ir testų, todėl nenoriu suklysti. Mums, rinktinės treneriams, daug informatyviau yra įvertinti kiekvieno žaidėjo bendrą fizinę būklę prieš jam atvykstant į pirmą stovyklą ir paskutinę

savaitę prieš čempionatą.

— Ar išsiskiriant krepšininkai neprašė patarimų, kaip turėtų dirbti ateityje, ką ir kaip galėtų pagerinti?

— Kažkuriame ankstesniame interviu sakiau, kad fizinio parengimo atžvilgiu žaidėjai tampa sąmoningesni. Tai yra tikra tiesa ir labai džiugina. Taip, buvo keletas, kurie prašė patarimų, kaip dirbti ateityje. Kiti domėjosi tiesiog konkrečiais metodiniais klausimais. Vienas rinktinės žaidėjas prašė pagalbos birželio mėnesį, dar prieš rinktinės treniruočių stovyklą. Žaidėjai yra tikri profesionalai, nori tobulėti, jiems rūpi jų pačių likimas. Vienu žodžiu — ŠAUNU.

Metodikos greitai plinta — Kokį įspūdį pasaulio čempionate paliko kitų rinktinių fizinis pasirengimas?

— Neturėjau galimybės stebėti visų turnyro rungtynių, todėl sunku objektyviai įvertinti visas rinktines. Tačiau imponuoja rinktinės, žaidusios greitą, galingą ir agresyvų krepšinį. Ispanijos rinktinė mums pralaimėjo, tačiau tai tikrai fiziškai stipri komanda, žaidžianti labai greitą krepšinį. Prancūzija, kaip visada, pasižymėjo atletiškumu, pana-

Fizinio rengimo treneriams tenka nerimauti, kad būdami stovykloje ar turnyre užsienyje krepšininkai neturės galimybės pasitreniruoti treniruoklių salėje, tačiau Lietuvos rinktinei tokių sunkumų nekilo.

12 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

šaus stiliaus buvo Brazilijos rinktinė. Žavi Serbijos rinktinės agresyvumas ginantis ir puolant, toks žaidimo stilius reikalauja labai daug fizinių jėgų.

Labai nustebino Turkijos rinktinė. Su ja žaidėme draugiškas rungtynes Vokietijoje likus dviem savaitėms iki čempionato pradžios. Turkų fizinė forma buvo tikrai ne pati geriausia, mes juos be vargo „apibėgome“. O čempionato metu jie puikiai atrodė. Neblogai padirbėta.

— Ar su kolegomis iš kitų šalių dalijatės patirtimi? Su kurių šalių fizinio rengimo treneriais esate pažįstami geriausiai?

— Šią vasarą treneriams iš Lietuvos ir užsienio vedžiau dvi praktines paskaitas Vilniuje, pernai — Rygoje. Jei tai užskaitysite kaip dalijimąsi patirtimi, tada galima teigti, kad aš ja dalinuosi.

Esu labai gerai pažįstamas su Europos fizinio rengimo asociacijos prezidentu, Padujos universiteto (Italija) profesoriumi Francesco Cuzzolinu. Tai vienas geriausių Europos fizinio rengimo trenerių, jis dirbo Rusijos rinktinėje, dabar — Italijos rinktinėje ir Toronto „Raptors“ komandoje. Artimai esu pažįstamas su Rusijos rinktinės fizinio rengimo treneriu, taip pat treneriu iš Belgijos, kuris dirba Maskvos „Chimki“ klube. Draugiškai bendraujame ir su Ispanijos rinktinės treneriu.

— Ar turi fizinio rengimo trenerių darbas skirtingose šalyse tik joms būdingų bruožų?

— Manau, kai kuriose šalyse yra savotiškos fizinio rengimo mados, su tik joms būdingais darbo bruožais. Tačiau tuos bruožus formuoja pasaulinės sporto mokslo tendencijos ir treneriai, kurie domisi tomis tendencijomis, kuria naujas efektyvias metodikas. Dažniausiai madas diktuoja moksline baze stiprios šalys. O tos mados bet kuriuo atveju plinta po pasaulį, todėl fizinio rengimo trenerių darbo bruožai skirtingose šalyse gali ir nesiskirti. Pasaulis pastaruoju metu tampa vis dinamiškesnis tiek informacijos, tiek ir pačių specialistų judėjimo atžvilgiu, skirtingus treniruočių bruožus atskirose šalyse išskirti vis sunkiau.

Galime panagrinėti mano pavyzdį — esu lietuvis, o jau aštuntus metus dirbu Rusijoje. Kokiai šaliai būdingi darbo bruožai turėtų atsispindėti mano treniruočių metodi-

www.musukrepsinis.lt

koje? Turbūt nesuklysiu pasakydamas, kad didesniąja dalimi nė vienai iš dviejų paminėtųjų, nes treneris pats kuria savo filosofiją vadovaudamasis turimomis žiniomis, pasauline informacija ir savo patirtimi.

— Pasaulio čempionate buvo viena komanda, kuriai fiziniu pasirengimu, atletiškumu neprilygo niekas — amerikiečiai.

Kiek mes nuo jų atsiliekame, ar ten tokiais yra gimstama, ar pasiekiama darbu?

Ar turime galimybių jiems prilygti šioje srityje?

— Jūs kalbate apie „Dream team“. Na, neveltui ši komanda taip yra vadinama, yra tikrai svarių priežasčių. JAV rinktinė turi stipriai išreikštą privalumą — fiziškai stiprius ir atletiškus žaidėjus. Ir visas dvyliktukas yra vienodo aukšto lygio, nors šiame pasaulio čempionate amerikiečių sudėtyje nebuvo tiek daug žvaigždžių.

Jie turi labai didelį fizinį potencialą ir tai didesne dalimi yra įgimta. Tačiau be treniruočių ir darbo būtų sunku tapti „Svajonių komandos“ nariu. Amerikos krepšinis yra paremtas konkrečiomis treniravimo programomis. Jų krepšinio filosofija paremta agresyviais individualiais veiksmais, todėl jie nuo mažens ir treniruojami šia linkme.

Tai yra atskira rengimo sistema, su visais savo niuansais.

Jeigu manote, kad visi tie vaikinukai gimė su marškinėliais, ant kurių užrašyta „Svajonių komandos narys“, tikrai klystate.

Nekalbant apie jaunimą, dauguma NBA žvaigždžių vasarą sunkiai dirba individualiai ir vis dar (!!!) tobulina savo fizines ir technines savybes. Mes ne visada galime jiems prilygti genetiniais aspektais, tačiau niekas mums netrukdo sunkiai ir protingai dirbti bei treniruotis, kad būtume bent panašūs į juos. O gal netgi pabandyti keisti patį mentalitetą treniruojant vaikų amžiuje. Manau, nėra teisinga viską suversti tik įgimtiems aspektams, nes didele dalimi tai yra ir visos JAV krepšinio treniravimo sistemos rezultatas.

Yra ir kita šios temos pusė. Ne visada fizinė jėga gali lemti sėkmingą žaidimą net ir JAV rinktinei. Ar pamenate Sidnėjaus olimpines žaidynes? Juk Lietuvos vyrams pritrūko vos trijų taškelių, kad švęstume istorinę pergalę. O pamenate JAV rinktinės pralaimėjimus 2006 metų pasaulio čempionate Japonijoje? „Svajonių komanda“

Krepsinio treneriu asociacija

yra nugalima, o kad ją nugalėtume, visų pirma reikia būti stipriems psichologiškai, tikėti savimi ir savo komandos draugais.

Visa tai būtų galima įvardinti žmogiškuoju faktoriumi. Turbūt dauguma trenerių sutiks, kad žmogiškasis faktorius krepšinyje yra labai svarbus, ypač svarbu jį kontroliuoti. Todėl viską vertinti fizine jėga taip pat nereikia.

Amerikiečiai atvirai pripažino, kad Europos ir kitų žemynų krepšinis sparčiai progresuoja ir greitu laiku neužteks vien fizinės jėgos jiems nugalėti. Todėl JAV krepšinio federacija po 2006 metų pasaulio čempionato pradėjo naują programą, skirtą pakeisti rinktinės vidaus kultūrą — pradedant nuo mokymo gerbti kitų šalių ir komandų krepšinio kultūrą. Todėl ir mums reikia nebijoti ieškoti silpnų savo sistemos vietų, tiesiog dirbti ir progresuoti, kad ateityje jūsų užduotas klausimas nebebūtų toks aktualus.

Pasirengimas neturėtų keistis — Ar jau spėjote pagalvoti apie rinktinės fizinį parengimą 2011-ųjų Europos čempionatui? Ar ką nors keisite lyginant su šiais metais, gal norėtumėte daugiau laiko treniruotėms?

— Būsiu atviras, labai daug apie tai dar negalvojau, nes esu susikaupęs klubo darbams. Kol kas nematau reikalo kažką kardinaliai keisti.

Jeigu būtų likusi senoji Europos čempionatų sistema, galbūt būtų reikėję kažką koreguoti. Tačiau dabar ji tapo beveik tokia pati kaip ir pasaulio čempionate. Komandų skaičius buvo padidintas iki 24, reiškia, bus žaidžiamas toks pat rungtynių skaičius kaip ir Turkijoje. Pasaulio čempionatas vyko 16 dienų, o „EuroBasket 2011“ vyks 15 dienų. Kaip matome, nėra kažkokių esminių skirtumų. Nežinau tik pačios rungtynių sistemos: kiek mačų bus žaidžiama iš eilės, kiek tarp jų bus poilsio dienų. Pagal tai ir derinsime pasirengimo procesą.

Kol kas neturiu argumentų, kodėl galėtų reikėti ilginti pasirengimą 2011-ųjų Europos čempionatui. Dar nežinau visų turnyro reglamento niuansų, todėl vienareikšmiškai teigti kol kas taip pat negaliu. Treniruočių procesą tiksliai suplanuosime, kai turėsime visą reikiamą informaciją.

E. Kandratavičiaus mėgstami pratimai „Mėgstu pratimus, kurie vienam ar kitam tikslui pasiekti yra efektyviausi. Treniruojant tikslų yra daug, todėl sunku kažką išskirti. Tačiau keletą pratimų grupių, kurias dirbdamas su rinktine taikiau dažniausiai, galėčiau išskirti.

Daug dirbome treniruoklių salėje lavindami jėgą, tačiau ne bet kokią, o FUNKCIONALIĄ. Jėgos treniravimas reiškia veiklos pobūdį ir treniravimo metodus, kurie skirtingoms sporto šakoms dažniausiai yra vis kitokie.

Atsižvelgdamas į tai, stengiausi naudoti pratimus, atitinkančius tik krepšininko veiklą ir poreikius, treniruoti judesius, o ne atskirus raumenis, pratimus atlikti su „laisvais“ svoriais, o ne su treniruokliais.

Antroji pratimų grupė — darbas su pasipriešinimo gumomis. Kad pagerintume dinaminį kūno laikysenos kontroliavimą, kad staigiai keičiant bėgimo kryptį kuo efektyviau būtų panaudota kojų jėga ir išvengta traumų ar kad tiesiog efektyviai būtų atliekamas judesys, daug dirbome lavindami liemens stabilumą (stiprinome giliuosius juosmens raumenis).

Dirbdami su pasipriešinimo gumomis pratimus atlikome krepšininkams būdingose stovėsenose, keliose judesio plokštumose ir funkcionaliai stiprinome būtent giliuosius juosmens raumenis.

Trečioji pratimų grupė — bėgimo. Tai paprasti bėgimo pratimai, tampantys ne visai paprastais (net labai svarbiais ir efektyviais), kai atliekami specialiais, tik krepšiniui būdingais intervalais ir intensyvumu (nepamirštant apie teisingą darbo ir poilsio santykį). Būtent bėgimo pratimais formavome rinktinės žaidimo tempo pagrindą.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 13

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr..

ZvaigZde

R. Seibutis:

„Dabar viskas priklauso tik nuo manęs“

Šiais metais R. Seibutis įgyvendino svajonę debiutuoti Lietuvos vyrų rinktinėje.

14 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Bronzinės Lietuvos rinktinės nariai išsiskirstė po savo klubus ir jau pradėjo naujus sezonus.

Keletas nacionalinės komandos narių parašus ant sutarčių su klubais padėjo tik pasibaigus pasaulio čempionatui. Vienas jų — Renaldas Seibutis.

Pastaruoju metu Ispanijoje rungtyniavęs palangiškis sukirto rankomis su Turkijos aukščiausioje lygoje debiutuojančia Edirnės „Olin Genclik Sport“ ekipa.

Gynėjas tikisi Turkijoje įrodyti, kad savo komandai gali būti daug naudingesnis nei iš jo tikėjosi ankstesnieji užsienio klubų treneriai.

Karolis Vaizgėla R. Seibutis į profesionalų vyrų krepšinį įsiveržė viesulu. Palangiškis sėkmingu žaidimu Moksleivių krepšinio lygoje atkreipė ne vieno Lietuvos profesionalaus klubo dėmesį, mažai kas nustebo, kai dar mokydamasis 11 klasėje jis pasirašė kontraktą su Vilniaus „Sakalais“. 2005-aisiais R. Seibutis su Lietuvos jaunimo rinktine tapo pasaulio čempionu ir buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju. Netrukus talentingas krepšininkas iš „Sakalų“ perėjo tiesiai į Pirėjo „Olympiacos“, kurį tuo metu treniravo Jonas Kazlauskas.

Nesigręžioja atgal „Ilgai svarsčiau tą pasiūlymą, — prisiminė R. Seibutis. — Man buvo suteikta puiki galimybė, nesinorėjo jos atsisakyti. Graikų ekipos treneris J. Kazlauskas suteikė didelį krepšinio žinių bagažą. Džiaugiuosi, kad tada nepabūgau ir išvykau. Jei ne Jonas, nemanau, kad taip anksti būčiau pradėjęs legionieriaus karjerą.“ Deja, spartūs R. Seibučio žingsniai krepšininko karjeroje tuomet sulėtėjo. Palangiškis buvo paskolintas Atėnų „Marousi“, vėliau grįžo į Pirėjo ekipą, bet trynė atsarginių žaidėjų suolą. Ne itin daug padėtis pasikeitė ir Ispanijoje — Bilbao klube. „Manęs dažnai klausia, ar nepadariau klaidos anksti išvykęs į užsienį, — pasakojo R. Seibutis. — Nežinau. Galbūt, jei būčiau likęs Lietuvoje, karjera būtų susiklosčiusi sėkmingiau, tačiau yra kaip yra. Nesu iš tų žmonių, kurie gailisi, kad reikėjo pasielgti kitaip.

Laiko neatsuksi. Esu optimistas ir visada žiūriu tik į priekį.“ Prieš trejus metus NBA naujokų biržoje 50-uoju šaukimu R. Seibutį pakvietė Dalaso „Mavericks“ ekipa. Gynėjas mėgino prasibrauti į „Mavericks“ gretas, bet nesėkmingai. Krepšininkas sako svajonę žaisti NBA jau išmetęs iš galvos: „Dabar — kiti prioritetai. Nėra taip, kad dėl NBA versčiausi per galvą. Man svarbiausia žaisti, o ne sėdėti ant atsarginių suolelio.“ Krepšininkas neslėpė, kad kai kada jausdavo ir stipriausių Lietuvos klubų — Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ —

ZvaigZde

„Manęs dažnai klausia, ar nepadariau klaidos anksti išvykęs į užsienį. Nežinau. Galbūt, jei būčiau likęs Lietuvoje, karjera būtų susiklosčiusi sėkmingiau, tačiau yra kaip yra. Nesu iš tų žmonių, kurie gailisi, kad reikėjo pasielgti kitaip. Laiko neatsuksi.

Esu optimistas ir visada žiūriu tik į priekį.“ dėmesį. „Žiniasklaidoje būdavo naujienų, kad manimi domisi stipriausios Lietuvos ekipos. Tai ne gandai, susidomėjimą jutau, buvo pokalbiai per agentą, tačiau derybos nė karto neperžengė rimtumo ribos. Tiesiog paprastas domėjimasis“, — prisiminė pašnekovas.

Klajonės po užsienio klubus krepšininkui padėjo užsigrūdinti. „Dabar man nesunku persikelti rungtyniauti į kitą šalį, pakeisti klubą. Visa tai tapo paprasta ir natūralu“, — tvirtino R. Seibutis.

Pasaulio jaunimo čempionato naudingiausias žaidėjas neranda atsakymo, kodėl iki šiol karjera užsienio klubuose nebuvo tokia sėkminga, kaip ekspertai prognozavo prieš penkerius metus. „Nemanau, kad mano karjera buvo nesėkminga, tačiau statistika kalba už save, — atsargiai žodžius rinko krepšininkas. — Darydavau tai, ko reikalavo treneriai. Buvau jaunas, iš kitos šalies, gal dėl šių priežasčių manimi nepasitikėjo. Puikiai sutardavau su visais treneriais. Jei neįmeti 20—30 taškų per rungtynes, daugeliui ima atrodyti, kad iš tavęs nieko gero. Aš esu kitos nuomonės. Geriausi žaidėjai yra tie, kurie įvykdo trenerių reikalavimus.“ Gali būti, kad jau šio sezono viduryje bus galima kalbėti apie R. Seibutį ir kaip apie daug taškų pelnantį žaidėją. Per „Olin Genclik Sport“ kontrolines rungtynes su tuo pačiu „Olympiacos“ lietuvis pelnė 26 taškus, per Turkijos taurės turnyro rungtynes su žvaigždžių prikimšta Stambulo „Efes Pilsen“ — 15.

Pasiūlymo pasirašyti kontraktą su Edirnės klubu krepšininkas sulaukė dar prieš pasaulio čempionatą. „Čempionato metu jau žinojau, kad tikriausiai persikelsiu į Turkiją, tačiau galutines sutarties detales suderinau ir parašą padėjau po čempionato, — pasakojo žemaitis. — Esu toks žmogus, kuris viską, ką daro, atlieka šimtu procentų. Man Lietuvos rinktinė buvo svarbiausia. Norėjau jai atiduoti visą save, todėl vasarą nekvaršinau sau galvos dėl naujo kontrakto detalių. Išsprendžiau šį klausimą pasibaigus čempionatui. Pasiūlymų buvo ir daugiau, tačiau Edirnės ekipos pliusai ir minusai pasirodė optimaliausi. Prieš pasirašant sutartį norėjau žinoti, ko iš manęs nori ir tikisi treneris. Pasikalbėjome ir išgirdau, kad norėtų mane matyti aikštelėje 30—32 minutes. Man tai buvo pagrindinis svertas pasirašant sutartį. Taip pat suviliojo galimybė

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 15

ZvaigZde

rungtyniauti stipriame Turkijos čempionate. Jei gali suderinti žaidimo laiką, gerą krepšinio lygį, finansines sąlygas, tokio pasiūlymo negali atsisakyti. Dabar viskas priklauso tik nuo manęs.“ R. Seibutis neslepia, kad sutartį pasirašė tik metams, tikėdamasis po šio sezono sulaukti stipresnių ekipų pasiūlymų. „Džiaugiuosi, kad Edirnės ekipai esu reikalingesnis nei prieš tai atstovautoms ekipoms. Dėl klubo stengsiuosi iš paskutiniųjų, norisi pasiekti kuo daugiau, tuo pačiu ir parodyti save“, — sakė gynėjas.

Pirmaisiais rezultatais krepšininkas, be abejo, liko patenkintas. „Sezonas tik prasideda ir daryti išvadas anksti, bet džiaugiuosi, kad sulaukiu didelio ekipos trenerių, komandos draugų dėmesio. Žaidimas sukasi apie mane, — pasakojo gynėjas. — Rungtynėse su „Efes Pilsen“ žaidžiau 38 minutes. Jaučiu dėl to didžiulį pasitenkinimą. Man krepšinis — daugiau nei žaidimas ar darbas.“

Užplūdo nostalgija Krepšininkas sutiko, kad žaidimas Lietuvos rinktinėje jam padėjo gauti pelningesnį kontraktą, tačiau svarbiausios išliks nacionalinėje komandoje patirtos emocijos. Juo labiau, kad į rinktinę pavyko prasimušti pirmą kartą po visos eilės nesėkmingų bandymų. „Dėl to nė kiek nenusimindavau. Tai man tapdavo stimulu daugiau dirbti. Neįtikėtinas jausmas, kai vilki Lietuvos rinktinės marškinėlius ir girdi šalies himną. Net šiurpuliukai laksto po kūną, — šypsojosi krepšininkas. — Mano debiutas sutapo su puikiu rinktinės žaidimu ir pasaulio čempionato bronzos medalių laimėjimu, todėl esu dvigubai laimingas.“ Lietuvos rinktinėje būdavo įprasta, kad nuo atsarginių suolelio, kai nebūdavo aikštėje, žaidžiančius draugus aktyviausiai palaikydavo Šarūnas Jasikevičius. Pasaulio čempionate Turkijoje šią estafetę perėmė R. Seibutis. „Atsarginių suolelis duoda papildomos energijos aikštėje esantiems krepšininkams. Atsarginiai turi būti pasiruošę bet kada eiti į aikštelę su kuo didesne energija ir ją perteikti kitiems“, — teigė gynėjas. Žaidimas rinktinėje ir komandos sutikimas Lietuvoje paliko tokį įspūdį, kad R. Seibutis, eilinį kartą išvykdamas į užsienį, po pertraukos pajuto didelę nostalgiją. „Anksčiau ilgesys neatrodė toks stiprus, kokį ėmiau jausti šiemet.

Penkerius metus nebuvau Lietuvoje rudenį. Šiemet, pasibaigus pasaulio čempionatui, keletą dienų prieš naująjį sezoną buvau Palangoje, ir užplūdo nostalgija... Žinau tikrai, kad baigęs krepšininko karjerą gyventi grįšiu į Lietuvą, — tvirtino krepšininkas.

— Pasibaigus pasaulio čempionatui grįžome į Lietuvą, o po dviejų dienų vėl skridau atgal į Turkiją. Nusileidau Antalijoje, iš ten skridau į Izmirą, kur dar neseniai žaidžiau su Lietuvos rinktine. Įdomus jausmas.“ R. Seibutis sveikinimų dėl laimėto pasaulio čempionato bronzos medalio sulaukia retai, tačiau Turkijoje jaučia esąs matomas. „Pasaulio čempionatas buvo labai gerai išreklamuotas, susidomėjimo sulaukta didžiulio, todėl daugelis žino, kas aš toks ir iš kur. Atvykus į klubą, sveikino Vidas Ginevičius. Rinktinėje atidavėme visą savo energiją, emocijas. Atrodo, tik laimėjome, panirome į euforiją, o dabar reikia viską pamiršti ir su klubu pradėti iš naujo.

16 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

„Ne man spręsti, kas turėtų žaisti rinktinėje: ar visi, kas pasaulio čempionate iškovojo bronzos medalius, ar tie, kurie norės sugrįžti į rinktinę. Aš manau, kad turi žaisti tuo metu geriausi krepšininkai.“ Sunku, bet esame profesionalai, už tai mums moka pinigus.“ Edirnės ekipa dar prieš pasaulio čempionatą buvo arti susitarimo su R. Seibučiu, tačiau apsidraudė ir kitam atvejui. Panašu, kad gynėją būtų pakeitęs kitas lietuvis — Simonas Serapinas. „Nežinau visų peripetijų, bet prieš man pasirašant sutartį S. Serapinas buvo Edirnės ekipoje“, — sakė R. Seibutis.

Krepšininkas pasakojo, kad Edirnė — jaukus istorinis miestelis, savo ramumu visai nepanašus į turkišką: „Izmiras ar Antalija labai skiriasi nuo Edirnės. Ten dieną naktį triukšmas, intensyvus judėjimas. Edirnė įsikūrusi Graikijos ir Bulgarijos pasienyje, iki Stambulo — 2 valandos kelio. Gyventojų čia yra apie 150 tūkst., kiek teko girdėti iš komandos draugų, jie mėgsta krepšinį. Dar neteko žaisti oficialių rungtynių namų arenoje, bet kalbama, kad ji būna pilna. Klubas šiais metais debiutuoja Turkijos lygoje, todėl į mus dedamos didelės viltys. Vadovai tikisi Turkijos taurės turnyre patekti į antrąjį etapą, o Turkijos lygoje aiškūs tikslai nekeliami. Žaidėjai, treneriai ir klubo vadovai nori, kad pasiektume kuo daugiau, o kaip seksis, matysime sezono metu.“

2011-ųjų rinktinėje — tik geriausieji R. Seibutis neslepia noro kitąmet Lietuvoje vyksiančiame Europos čempionate vėl apsivilkti rinktinės marškinėlius, tačiau teigia nenusiminsiąs, jei jo vietą užimtų kuris nors į rinktinę sugrįžęs veteranas. „Ne man spręsti, kas turėtų žaisti rinktinėje: ar visi, kas pasaulio čempionate iškovojo bronzos medalius, ar tie, kurie norės sugrįžti į rinktinę. Aš manau, kad turi žaisti tuo metu geriausi krepšininkai. Dar daug laiko, neaišku, kas galės atvažiuoti. Jei nepatekčiau į rinktinę, nebūtų apmaudu. Svarbiausia, kaip atrodysi pats. Jei bus geresnių, jie būtinai ir turės žaisti. Mes visi už Lietuvą. Esame pasiryžę susitaikyti su bet kuo, kad tik Lietuvai būtų geriau“, — emocingai aiškino krepšininkas.

Mažai kas tikėjosi, kad pasaulio čempionate Lietuvos rinktinė iškovos medalius. 2011-aisiais bus kitaip. „Be abejo, jausime didesnę atsakomybę, tačiau palaikymas ir pasitikėjimas bus tik į naudą.

Tikiu, kad kitąmet rinktinė pasieks dar geresnių rezultatų. Europos čempionatas Lietuvoje — mūsų valstybės įvertinimas. Visas pasaulis yra girdėjęs, kad Lietuvoje krepšinis yra antroji religija.

Vasarą jie galės tuo įsitikinti ir pamatyti iš arti.“

www.musukrepsinis.lt

Turkija 2010

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 17

Turkija 2010

18 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 19

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr..

Tyrimas

LKL sumažėjo paauglių LKL sezono pradžioje į 13 komandų paraiškas buvo įtraukti 165 krepšininkai, jų amžiaus vidurkis — 23,96 metai. Prieš metus šis rodiklis buvo 23,4, prieš dvejus — 24,1. Per metus lyga pusmečiu „paseno“, tačiau komandų, kurių amžiaus vidurkis siektų 25 metus, skaičius sumažėjo nuo 5 iki 2. Vyriausios LKL komandos vardas šiemet atiteko Kauno „Žalgiriui“, prieš metus pagal amžių lygoje buvusiam vos 6 vietoje.

Dalius Matvejevas Prieš metus gerokai atjaunėjusios LKL komandos šiemet nutarė naujų jaunuolių nebekviesti. Pernai stipriausios lygos ekipų paraiškose buvo net 33 krepšininkai, sulaukę tik 19 metų ir jaunesni. Šiemet tokių žaidėjų liko 24, didžioji jų dalis jau nebėra LKL debiutantai.

Prieš metus paaugliai sudarė net 20,8 proc. visų LKL žaidėjų, dabar jų dalis sumažėjo iki 14,5 proc. Paauglių sąskaita padaugėjo visų kitų amžiaus grupių krepšininkų dalis. 30-metį perkopusių veteranų šio sezono pradžioje buvo tiek pat, kiek ir pernai — 16, tačiau spalio viduryje jų gretas papildė 31 metų Arvydas Čepulis („Šiauliai“) ir Khalidas El-Aminas (Vilniaus „Lietuvos rytas“).

Didžiausią LKL krepšininkų amžiaus grupę sudaro 20—24 metų žaidėjai. Jų lygoje yra net 81 (49,1 proc.). 25—29 m. amžiaus krepšininkų yra beveik dvigubai mažiau — 42 (25,5 proc.).

Kauno „Žalgiris“

27,3

LKL vicečempionai šiais metais kardinaliai pakeitė komandos formavimo principus, todėl nenuostabu, kad pasikeitė ir jos amžiaus vidurkis. Prieš metus Kauno klubo vadovai buvo nusprendę suteikti galimybę jauniesiems talentams, net 8 į paraišką įtraukti žaidėjai buvo jaunesni nei 24 metų. Šiemet tokių žaidėjų „Žalgiryje“ yra vos 2 — Mindaugas Kuzminskas (21) ir Omaras Samhanas (22), tačiau jie kol kas daugiausia laiko praleidžia ant atsarginių žaidėjų suolo. Mantas Kalnietis, Martynas Pocius ir Artūras Milaknis tik šiais metais atšventė 24-uosius gimtadienius, bet žaidimo laiką šiemet jie dalijasi su daug labiau patyrusiais partneriais. Mirzai Begičiui dabar — 25-eri, Pauliui Jankūnui — 26-eri, o visi kiti žalgiriečiai jau peržengė 28 metų ribą. Karjerą Kaune tęsia ir vienas vyriausių LKL žaidėjų amerikietis Marcusas Brownas, kuriam prieš pusmetį suėjo 36-eri.

G. Staniulis — vienas jauniausių jauniausios LKL komandos žaidėjų.

20 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Tyrimas

www.musukrepsinis.lt

Utenos „Juventus“

26

Antrąjį sezoną LKL pradėję uteniškiai liko ištikimi savo komandos formavimo tradicijai ir išsaugojo beveik tokį pat amžiaus vidurkį kaip pernai. Tiesa, prieš metus 25,9 metų vidurkis jiems garantavo pirmąją vietą vyriausių LKL komandų sąraše.

Tarp „Juventus“ žaidėjų vėl nėra itin jaunų krepšininkų, o vyriausiasis ekipos narys Žydrūnas Urbonas (34) yra klubo prezidentas ir žaidžiantysis treneris. Jauniausiam Utenos ekipos žaidėjui Aurimui Adomaičui — 23-eji. Metais už jį vyresni — Tomas Jasiulionis, Žygimantas Šeštokas ir Gintautas Matulis, dvejais — Juozas Ramanuskas, Tomas Markevičius ir Arūnas Vasiliauskas, trejais — Gediminas Maceina ir Marius Prekevičius. „Juventus“ žaidėjų sąrašą užbaigia šiemet 28-erių sulaukę Marius Pociukonis ir Aurimas Kieža.

„Šiauliai“

24,9

Šiaulių ekipa pernai pagal amžių LKL buvo vos 7-ta (24,4), tačiau jos amžiaus vidurkis pasikeitė ne itin daug. Pirmosiomis sezono dienomis „Šiaulių“ amžiaus vidurkis buvo mažesnis, tačiau jį pakėlė A. Čepulis.

Verta pažymėti, kad prieš dvejus metus Šiaulių komanda buvo vyriausia LKL (25,7). Tuomet joje žaidė tokie krepšinio vilkai kaip Gintautas Vileita, Andrius Šležas, Virginijus Praškevičius ir Mindaugas Žukauskas. Iš šio ketverto šiemet komandoje žais vienintelis M. Žukauskas. Buvusiam Lietuvos rinktinės žaidėjui jau 35-eri. Po jo vyriausių „Šiaulių“ žaidėjų eilėje rikiuojasi Vaidas Pauliukėnas (31) ir jau minėtas A. Čepulis.

Jauniausias „Šiaulių“ žaidėjas šį sezoną yra Osvaldas Matulionis. Šis 19-metis yra vienintelis 21-erių dar nesulaukęs komandos žaidėjas. Didžiausią „Šiaulių“ žaidėjų grupę sudaro 21—23 metų krepšininkai. Tokių yra net septyni: Žygimantas Janavičius, Ricky Harrisas, Edgaras Stanionis, Darius Gvezdauskas, Romanas Gumeniukas, Edvinas Ruzgas ir Julius Jucikas.

ąjį gimtadienį. Traumą patyręs amerikietis Jerry Johnsonas yra metais jaunesnis, po jo pagal amžių rikiuojasi Steponas Babrauskas ir Milko Bjelica, kuriems dar tik po 26-erius.

Palangos „Naglis-Adakris“

24,5

LKL debiutantų politika labai primena prieš metus LKL debiutavusio „Juventus“ taktiką. Palangos ekipoje yra tik vienas jaunesnis nei 22 metų žaidėjas — šių metų Lietuvos 17-mečių rinktinės lyderis Mantas Mockevičius. Po jo rikiuojasi 22-ejų Vytautas Buzas ir net keturi metais vyresni krepšininkai.

Itin solidžiu amžiumi taip pat gali pasigirti tik vienas „NaglioAdakrio“ narys — Evaldas Jocys, kuriam jau 35-eri. Antras pagal amžių Palangos komandos narys yra ką tik 30-metį atšventęs Mindaugas Kalvelis. Visiems kitiems „Naglio-Adakrio“ žaidėjams yra 24 arba 25 metai. Prie tokios komandos itin dera ir jauniausias LKL treneris — Gediminui Petrauskui taip pat dar tik 25-eri.

Vilniaus „Sakalai“

24,1

Šakiuose šį sezoną namų rungtynes žaidžianti sostinės ekipa praeitą sezoną pagal amžių LKL buvo antra (25,5). „Sakalų“ vizitine kortele jau galima vadinti itin didelį skirtumą tarp jauniausių ir vyriausių žaidėjų. Komandoje liko vyriausi LKL krepšininkai Virginijus Sirvydis ir Rolandas Matulis. Jiems jau 37-eri. Tiesa, prieš metus jie nebuvo vyriausi net savo komandoje, mat „Sakaluose“ buvo registruotas 40-metis Rolandas Skaisgirys. Šiemet „Sakalų“ veteranų grandį papildė Marius Janišius (33) ir Žydrūnas Stankus (32).

Tarpinei amžiaus grupei priklauso 26-erių Justas Kaziliūnas ir 23-ejų Evaldas Baniulis. Net šeši „Sakalų“ žaidėjai dar nesulaukė 20-ties, o jauniausias tarp jų yra 16-metis Jokūbas Gintvainis.

Vilniaus „Lietuvos rytas“ 24,6 Sostinės ekipa į ketvirtąją vietą šoktelėjo paskutinę akimirką, kai prie jos prisijungė K. El-Aminas. Be šio amerikiečio „Lietuvos ryto“ amžiaus vidurkis buvo tik 24,1. Tačiau net ir toks rezultatas buvo truputį didesnis už pernykštį (24). Prieš metus „Lietuvos rytas“ tarp visų LKL komandų pagal amžių buvo tik 8-tas.

Vilniaus komandos formavimo principai liko tie patys — nekviesti itin jaunų ar senų žaidėjų. Tiesa, ekipoje dar praeitą sezoną atsirado vienas itin jaunas krepšininkas — Jonas Valančiūnas.

Perspektyviam vidurio puolėjui dabar yra 18 metų. Kiti jauniausi „Lietuvos ryto“ žaidėjai yra Simas Buterlevičius (21) ir Martynas Gecevičius (22).

Iki K. El-Amino atvykimo vyriausio sostinės klubo krepšininko titulas priklausė Kenanui Bajramovičiui, šiemet atšventusiam 29-

Vyriausiam Kėdainių „Nevėžio“ žaidėjui R. Alijevui — tik 25-eri.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 21

Tyrimas

Rimvydui Brenciui ir Arnui Butkevičiui dabar yra po 18 metų, Augustui Pečiukevičiui, Ovidijui Varanauskui ir Mantui Kadzevičiui — po 19.

Panevėžio „Techasas“

24,1

Panevėžio klubas taip pat liko ištikimas savo tradicijai. „Techasas“ į komandą nekvietė nei labai senų, nei labai jaunų žaidėjų.

Kaip ir prieš metus, ekipoje yra du 30 metų ribą peržengę krepšininkai — Rytis Streikus (31) ir Tomas Rinkevičius (32). Gruodžio mėnesį 30-ąjį gimtadienį švęs Vaidas Trepočka.

Prieš metus jauniausiam Panevėžio komandos žaidėjui buvo 20 metų. Šiemet jauniausiojo titulas atiteko 19-mečiui Karoliui Babkauskui. Na, o didžiausią „Techaso“ žaidėjų grupę sudaro 21—23 metų krepšininkai. Jų yra net septyni. Kiek vyresnis yra tik 25-erių Vaidotas Volkus.

„Alytus“

24,1

Alytiškiai taip pat priklauso į vidutinio amžiaus krepšininkus orientuotų klubų grupei. Ekipos amžiaus vidurkį gerokai mažina du į paraišką įtraukti, tačiau beveik nerungtyniaujantys krepšininkai — Ignas Sinkevičius (17) ir Egidijus Revuckas (18). Be jų „Alytaus“ amžiaus vidurkis būtų 25,4.

Veteranų grupei priklauso tik vienas Alytaus ekipos narys — 35-erių žaidžiantysis treneris Saulius Kazevičius. Kiti vyriausi

„Sakalų“ komandoje skirtumas tarp jauniausių ir vyriausių žaidėjų — pats didžiausias.

„Alytaus“ žaidėjai yra Saulius Dumbliauskas (29) ir Rytis Adomavičius (27).

Kitiems alytiškių žaidėjams — 22—25 metai.

Klaipėdos „Neptūnas“

23,9

Prieš metus „Neptūnas“ buvo viena jauniausių LKL ekipų.

Uostamiesčio komandos amžiaus vidurkis siekė tik 22,1 metus, ekipoje buvo registruoti trys 17-mečiai ir vienas 18-metis. Šiemet padėtis pasikeitė iš esmės. Dabar „Neptūnui“ priklauso tik vienas 20 metų nesulaukęs žaidėjas — Modestas Kumpys (19).

Vyriausiam komandos žaidėjui Tomui Vilkiui dar tik 29-eri, antras pagal amžių ekipoje yra 26-erių Robertas Bitinas. Komandos branduolį sudaro 23—25 metų žaidėjai, šiai grupei priklauso ir abu „Neptūno“ legionieriai iš JAV.

Kėdainių „Nevėžis“

Vyriausias „Alytaus“ krepšininkas — žaidžiantysis treneris S. Kazevičius.

22 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

23,1

Praeitą sezoną Kėdainių komanda LKL buvo trečia tarp jauniausiųjų (21). Šiemet „Nevėžio“ vadovams pavyko suburti unikalią komandą — visi žaidėjai yra 21—25 metų amžiaus. 21-eri — tik Gediminui Butkui, o 25-eri — Egidijui Dimšai ir Rolandui Alijevui.

Atrodo, tokia taktika pasiteisino. „Nevėžis“ demonstruoja gražų krepšinį, o per LKL rungtynes sugebėjo rimtai pasipriešinti

Tyrimas

www.musukrepsinis.lt

tiek Kauno „Žalgiriui“, tiek Vilniaus „Lietuvos rytui“.

Prienų „Rūdupis“

22,8

Prienų ekipa vasarą atjaunėjo labiausiai. „Rūdupio“ amžiaus vidurkis sumažėjo daugiau nei 2 metais. Pernykštis Prienų ekipos rezultatas buvo lygiai 25 metai, o neskaičiuojant 14-mečio Edvino Šeškaus siekė net 25,8.

Tokį „Rūdupio“ atjaunėjimą labiausiai lėmė dviejų veteranų — G. Vileitos ir Kęstučio Šeštoko — išvykimas. Be to, komandą šiemet papildė trys perspektyvūs 21 metų amžiaus krepšininkai — Vytenis Lipkevičius, Adas Juškevičius ir Edgaras Želionis.

Prienų klube dabar yra tik keturi kiek vyresni žaidėjai: Giedriui Jankauskui — 29-eri, Pauliui Parachomikui ir Evaldui Dainiui — 28-eri, Vytui Vaikšniui — 27-eri. Jauniausių „Rūdupio“ krepšininkų legioną sudaro trys 18-mečiai: Erikas Viržaitis, Karolis Aldakauskas ir Tautvydas Žioba.

„Kaunas“

21,4

Antrąją vietą tarp jauniausių LKL komandų pernai užėmė Kauno „Aisčiai“. Šiemet estafetę iš jų perėmė „Kaunas“. Tiesa,

Vyriausiam LKL žaidėjui V. Sirvydžiui jau 37-eri.

Ž. Urbonas — Utenos „Juventus“ prezidentas ir žaidžiantysis treneris.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 23

Tyrimas

„Aisčių“ vidurkis buvo vos 19,5 metų, o vyriausi komandos žaidėjai buvo 23-ejų Giedrius Kurtinaitis ir Tautvydas Barštys.

Abu minėti vaikinai žaidžia ir „Kaune“, tačiau komandoje yra trys už juos vyresni krepšininkai: Povilui Čukinui — 27-eri, Pauliui Morkeliūnui — 25-eri, o Vytenis Jasikevičius 25-ąjį gimtadienį švęs lapkričio pabaigoje.

Jauniausių „Kauno“ žaidėjų vardai priklauso 17-mečiams Rokui Narkevičiui ir Simonui Kymantui bei 18-mečiams Renaldui Simanavičiui ir Rolandui Jakštui.

LKL krepšininkų pasiskirstymas pagal amžių 19 METŲ IR JAUNESNI

14,5 PROC.

20—24 METŲ

49,1 PROC.

25—29 METŲ

25,5 PROC.

30 METŲ IR VYRESNI

10,9 PROC.

Vilniaus „Perlas“

20,9

Ši sostinės ekipa per sezoną ūgtelėjo dvejais metais — praeito sezono pradžioje jos amžiaus vidurkis buvo tik 18,7 metų. Pernai sezoną „Perle“ pradėjo vos vienas 20-ies sulaukęs žaidėjas — Žydrūnas Kelys. Šiemet tokių krepšininkų buvo net devyni, o vyriausi buvo 24-erių Aidas Viskontas, Vytautas Valiulis ir Petras Baločka.

Jauniausiojo komandos nario titulas šiemet atiteko vienam iš Lietuvos 18-mečių rinktinės lyderių Dovydui Redikui. Metais vyresni yra Paulius Dambrauskas, Saulius Kulvietis, Deividas Nazarovas ir Giedrius Staniulis.

Jauniausi LKL žaidėjai GIMUSIEJI 1994 METAIS JOKŪBAS GINTVAINIS

1994 07 25

VILNIAUS „SAKALAI“

MANTAS MOCKEVIČIUS

1993 01 16

PALANGOS „NAGLIS-ADAKRIS“

EGIDIJUS REVUCKAS

1993 02 23

„ALYTUS“

GIMUSIEJI 1993 METAIS

Vyriausi LKL žaidėjai GIMUSIEJI 1973 METAIS VIRGINIJUS SIRVYDIS

1973 08 23

VILNIAUS „SAKALAI“

SIMONAS KYMANTAS

1993 06 10

„KAUNAS“

ROLANDAS MATULIS

1973 10 04

VILNIAUS „SAKALAI“

ROKAS NARKEVIČIUS

1993 11 13

„KAUNAS“

KAROLIS ALDAKAUSKAS

1992 01 13

PRIENŲ „RŪDUPIS“

ERIKAS VIRŽAITIS

1992 04 14

PRIENŲ „RŪDUPIS“

GIMUSIEJI 1992 METAIS

GIMUSIEJI 1974 METAIS MARCUSAS BROWNAS

1974 04 03

KAUNO „ŽALGIRIS“

GIMUSIEJI 1975 METAIS SAULIUS KAZEVIČIUS

1975 05 12

„ALYTUS“

RIMVYDAS BRENCIUS

1992 04 19

VILNIAUS „SAKALAI“

EVALDAS JOCYS

1975 05 25

PALANGOS „NAGLIS-ADAKRIS“

JONAS VALANČIŪNAS

1992 05 06

VILNIAUS „LIETUVOS RYTAS“

MINDAUGAS ŽUKAUSKAS

1975 08 24

„ŠIAULIAI“

RENALDAS SIMANAVIČIUS

1992 05 30

„KAUNAS“

ŽYDRŪNAS URBONAS

1976 10 04

UTENOS „JUVENTUS“

TAUTVYDAS ŽIOBA

1992 09 28

PRIENŲ „RŪDUPIS“

DEJUANAS COLLINSAS

1976 11 20

KAUNO „ŽALGIRIS“

ROLANDAS JAKŠTAS

1992 09 28

„KAUNAS“

ARNAS BUTKEVIČIUS

1992 10 22

VILNIAUS „SAKALAI“

DAINIUS ŠALENGA

1977 04 15

KAUNO „ŽALGIRIS“

DOVYDAS REDIKAS

1992 12 11

VILNIAUS „PERLAS“

MARIUS JANIŠIUS

1977 10 01

VILNIAUS „SAKALAI“

IGNAS SINKEVIČIUS

1992 12 24

„ALYTUS“

TOMAS RINKEVIČIUS

1978 01 04

PANEVĖŽIO „TECHASAS“

SAULIUS KULVIETIS

1991 02 14

VILNIAUS „PERLAS“

ŽYDRŪNAS STANKUS

1978 09 23

VILNIAUS „SAKALAI“

OVIDIJUS VARANAUSKAS

1991 02 23

VILNIAUS „SAKALAI“

KAROLIS BABKAUSKAS

1991 03 18

PANEVĖŽIO „TECHASAS“

MANTAS KADZEVIČIUS

1991 03 28

VILNIAUS „SAKALAI“

GIEDRIUS STANIULIS

1991 04 16

VILNIAUS „PERLAS“

DEIVIDAS NAZAROVAS

1991 04 22

VILNIAUS „PERLAS“

MODESTAS KUMPYS

1991 07 02

KLAIPĖDOS „NEPTŪNAS“

OSVALDAS MATULIONIS

1991 08 19

„ŠIAULIAI“

GIMUSIEJI 1976 METAIS

GIMUSIEJI 1977 METAIS

GIMUSIEJI 1978 METAIS

GIMUSIEJI 1979 METAIS

GIMUSIEJI 1991 METAIS

KHALIDAS EL-AMINAS

1979 04 25

VILNIAUS „LIETUVOS RYTAS“

VAIDAS PAULIUKĖNAS

1979 06 01

„ŠIAULIAI“

RYTIS STREIKUS

1979 07 02

PANEVĖŽIO „TECHASAS“

ARVYDAS ČEPULIS

1979 10 23

„ŠIAULIAI“

MINDAUGAS KALVELIS

1980 10 26

PALANGOS „NAGLIS-ADAKRIS“

AUGUSTAS PEČIUKEVIČIUS

1991 12 02

VILNIAUS „SAKALAI“

VAIDAS TREPOČKA

1980 12 18

PANEVĖŽIO „TECHASAS“

PAULIUS DAMBRAUSKAS

1991 12 16

VILNIAUS „PERLAS“

GIMUSIEJI 1980 METAIS

24 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

LIETUVOS KREPŠINIO VIENINGOJI KREPŠINIO PASAULYJE KREPŠINIO LYGA Legendinė Vido Mačiulio LYGA Bekompromisės „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ kovos abejingų nepalieka

laida artėja prie 1000-osios

Amžinųjų varžovų – „Žalgirio“ ir CSKA – dvikovos

NAUJAS SEZONAS BŪK PIRMAS!

NUO SPALIO 3 DIENOS

E. Černiausko nuotr.

KyLanti ZvaigZde

D. Gvezdauskas:

„Vieno lyderio neturėsime“

Tikriausiai niekas nesitikėjo, kad šio sezono pradžioje „Šiaulių“ lyderiu bus galima vadinti 22 metų gynėją Darių Gvezdauską. Tačiau atsitiko būtent taip. Šiaulių ekipos 191 cm ūgio naujokas spalio 3-iąją per Baltijos krepšinio lygos rungtynes su Rygos VEF pelnė net 28 taškus, o spalio 9-ąją per LKL mačą su „Alytumi“ į savo sąskaitą įsirašė 26 taškus ir tapo rezultatyviausiu lygos žaidėju. „Šiaulių“ ekipos lyderiu sezono pradžioje tapo komandos naujokas D. Gvezdauskas.

26 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Egidijus Anglickis

www.musukrepsinis.lt

D. Gvezdauskas gerai žinomas Lietuvos krepšinio specialistams.

2004-aisiais jis žaidė šalies 16-mečių rinktinėje, o 2006-aisiais su 18-mečių ekipa tapo Europos jaunių vicečempionu.

LKL gynėjas debiutavo 2008-aisiais, kai Kaune buvo suburta „Aisčių“ ekipa. Būtent su ja D. Gvezdauskas iškovojo kol kas galbūt didžiausią asmeninį prizą — per 2008—2009 m. sezono LKF DnB NORD taurės turnyro finalo ketvertą gynėjas buvo išrinktas naudingiausiu savo ekipos žaidėju. Vėliau krepšininkas trumpai rungtyniavo Marijampolės „Sūduvoje“, o praeitą sezoną praleido Kėdainių „Nevėžyje“.

Būtent jaunoje Kėdainių ekipoje D. Gvezdauskas gavo progą atsiskleisti ir ja pasinaudojo. LKL čempionate gynėjas rungtyniavo vidutiniškai po 28 min., per jas pelnė po 16 taškų ir atliko po 2,7 rezultatyvaus perdavimo. Ne kartą pavyko blykstelėti ir įspūdingu rezultatyvumu: į „Sūduvos“ krepšį įmesta 30 taškų, į „Aisčių“ — 31, į Vilniaus „Sakalų“ — 32.

Vasarą jaunasis „Nevėžio“ lyderis sulaukė „Šiaulių“ kvietimo ir sutiko tapti etatinių LKL bronzos medalių laimėtojų komandos nariu. „Mūsų krepšiniui“ gynėjas papasakojo apie savo kol kas neilgą karjerą ir žaidimą „Šiauliuose“.

KyLanti ZvaigZde

„Su treneriu sutariame gerai, jis manimi pasitiki, leidžia atsiskleisti, nevaržo. A. Sireika turi didelį žinių bagažą, kurį bando mums perteikti kiekvienoje treniruotėje. Žinojau, kur važiuoju, pas kokį trenerį būsiu, todėl vasarą ilgai ir nesvarsčiau, ar verta priimti „Šiaulių“ pasiūlymą.“

LKL jaučiasi tvirtai — Dariau, kada pradėjai žaisti krepšinį, kas tavo pirmasis treneris?

— Nuo mažens mėgau žaisti su kamuoliu, o kai buvau 8 metų, tėvai nuvedė i Kauno krepšinio mokyklą pas mano pirmąjį trenerį Mečislovą Dėdelį. Taip iki šiol ir žaidžiu.

— Kokie buvo pirmieji įspūdžiai pradėjus sportuoti?

— Kaip ir visiems vaikams: nauji draugai, nauja atmosfera, viskas įdomu. O ir krepšinis patiko iškart.

— Kada supratai, kad krepšinis taps tavo profesija?

— Niekada nebuvo kilę minčių, kad mesiu krepšinį, pasirinksiu kitą sporto šaką. Visada stengiausi sunkiai dirbti, norėjau būti geras krepšininkas.

— Kokios įsimintiniausios pirmosios pergalės su vaikų, jaunimo komandomis?

— Su vaikų komanda laimėjome ne vieną turnyrą, o įsimintiniausia pergalė mano karjeroje yra su jaunių rinktine iškovota antroji vieta Europos čempionate.

— Kaip sekėsi iš vaikų krepšinio pereiti į vyrų?

— Iš pradžių viskas buvo kitaip — visi stipresni, greitesni, protingesni. Aišku, laikui bėgant priprantama prie visko.

— Žaidei „Aisčių“, „Sūduvos“, „Nevėžio“ komandose. Gal galima jas palyginti? Koks buvo tavo vaidmuo šiose komandose?

— „Aisčiuose“ man teko atsarginio vaidmuo, treneris neleido atsiskleisti, pusantrų metų tiesiog prasėdėjau ant suolelio. Antrojo savo sezono LKL viduryje perėjau į „Sūduvą“, ten gavau daug žaidimo minučių, vėl pajutau krepšinio skonį ir malonumą žaisti.

Tai buvo geras laikotarpis man kaip krepšininkui įsiliejant į LKL. Metai Kėdainiuose buvo pradėti su didelėmis ambicijomis, bet, gaila, ne viskas išėjo kaip tikėjomės — rezultatai buvo nekokie, komandai nesisekė. Tačiau aš asmeniškai per tuos metus tikrai patobulėjau ir LKL jau nebesijaučiau kaip naujokas.

Per 2009-ųjų LKF DnB NORD taurės turnyro finalo ketvertą gynėjas buvo išrinktas naudingiausiu Kauno „Aisčių“ žaidėju.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 27

KyLanti ZvaigZde

Konkurencija motyvuoja

„FIBA Europe“/Ciamillo-Castoria nuotr.

— Šią vasarą priėmei „Šiaulių“ klubo kvietimą. Esi sakęs, kad apsisprendžiant daug dvejonių nebuvo. Kokie įspūdžiai iš treniruočių stovyklos, draugiškų ir pirmųjų oficialių rungtynių?

— Manau, turnyras Lenkijoje mums buvo labai naudingas, ten sužaidėme trejas rungtynes su Lenkijos ir Izraelio komandomis.

Mūsų komanda yra visiškai nauja, dar gerai nejaučiame vienas kito, trūksta tarpusavio supratimo. Bet mes sunkiai dirbame kasdien ryte ir vakare po 2,5 valandos, tobuliname taktiką ir einame į priekį.

— Tau šis sezonas prasidėjo sėkmingai — asmeniniai rodikliai stebinantys. Manai, jau esi subrendęs būti „Šiaulių“ lyderiu?

— Esu subrendęs būti nugalėtoju ir žaidėju, kuris nebijo imtis iniciatyvos sunkiais rungtynių momentais. Lyderio vaidmuo man visiškai nesvarbus, mes vieno tokio komandoje ir neturėsime. Mūsų stiprybė yra komandinis krepšinis.

— Šiais metais tavo naujoji komanda pasikeitusi iš pagrindų, daugelis net abejoja, ar liks šiauliečiai savo tradicinėje — trečiojoje — LKL vietoje. Ką pats manai?

— Taip, tokių kalbų girdėti, bet tai mus tik dar labiau motyvuoja. Mes su kiekviena diena einame pirmyn, sezonas ilgas, kol kas sužaidėme tik keletą rungtynių, viskas prieš akis. Mums dar labai trūksta galingo vidurio puolėjo, su juo žaidimas labai pasikeistų.

— Kaip manai, kas didžiausi „Šiaulių“ konkurentai kovoje dėl bronzos medalių šį sezoną?

— Didžiausi varžovai, manau, bus Utenos, Prienų, Klaipėdos klubai. Jie surinko brandžius ir stabilius krepšininkus. Kovoti su šiomis komandomis bus nelengva. Taip pat nenurašome ir kitų

2006-aisiais su Lietuvos jaunių rinktine D. Gvezdauskas tapo Europos vicečempionu.

28 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

varžovų.

— „Šiaulių“ klubas beveik kasmet iš naujo sulipdo komandą, kuri sėkmingai kovoja dėl medalių ir kartais pasipriešina Lietuvos grandams. Didžiausi nuopelnai šioje srityje skiriami klubo vadybai ir treneriui Antanui Sireikai. Kokie jūsų santykiai su treneriu, kaip jį apibūdintum?

— Su treneriu sutariame gerai, jis manimi pasitiki, leidžia atsiskleisti, nevaržo. A. Sireika turi didelį žinių bagažą, kurį bando mums perteikti kiekvienoje treniruotėje. Žinojau, kur važiuoju, pas kokį trenerį būsiu, todėl vasarą ilgai ir nesvarsčiau, ar verta priimti „Šiaulių“ pasiūlymą.

— A. Sireika nuolat pabrėžia Mindaugo Žukausko indėlį į komandos žaidimą. Jauniems žaidėjams rungtyniauti su tokiu patyrusiu krepšininku tikriausiai yra neįkainojama patirtis? Kokių Mindaugo patarimų sulauki, o gal jis jų šykšti?

— Manau, reikia kartu pažaisti, kad suprastum, kiek lengviau rungtyniauti, kai komanda turi tokį žaidėją kaip Mindaugas. Su juo dirbti smagu. Ir šiaip jis — linksmas žmogus.

— Prie komandos prisijungus Žygimantui Janavičiui tikriausiai keisis ir tavo vaidmuo komandoje, sutrumpės žaidimo laikas.

Nebijai konkurencijos?

— Laukiau Žygio, esame kartu žaidę. Jis yra labai geras įžaidėjas, tikrai mums padės. O dėl žaidybinio laiko nesijaudinu, nesvarbu, jei jis sumažės. Man svarbu tik komandos pergalės. Dabar dažnai tenka būti įžaidėju, ateityje, manau, visada būsiu atakuojantis gynėjas. Nors treneris moko visus gynėjus būti tiek įžaidėjais, tiek taip vadinamais antraisiais ir net trečiaisiais numeriais.

Svajonėse — Eurolyga ir ACB — Ne vienas „Šiaulių“ krepšininkas yra perėjęs į „Lietuvos rytą“. Pats gimei ir užaugai Kaune, ar norėtum išmėginti laimę Vilniaus klube?

— Turiu svajonę žaisti Eurolygoje. Jei atvirai, labai didelio skirtumo, ar tai būtų Vilniaus, ar Kauno komanda, ar „Šiauliai“, nėra.

— O kurioje šalyje norėtum paragauti legionieriaus duonos?

— Mano svajonė yra žaisti Ispanijos ACB lygoje. Norėčiau pažaisti prieš Juaną Carlosą Navarro.

— Ką veiki laisvu nuo krepšinio metu?

— Laisvo laiko turiu labai mažai, dar esu Šiaulių universiteto trečiojo kurso studentas. Šiauliai nėra labai mažas miestas, visko, ko reikia, čia yra. Nueiname su draugais į „Akropolį“, į kiną, pasivaikščiojame mieste. Jau neatsimenu, kada turėjau laisvą dieną, kad būtų galima kažką nuveikti. Kartais grįžtu į Kauną, mažiau nei dvi valandos — ir jau namie.

— Pagal sutartį Šiauliuose turėtum praleisti trejus metus. Ar patinka pats miestas, ką galėtum papasakoti draugams apie Šiaulius, ką spėjai sužinoti? Kur skaniausiai Šiauliuose galima pavalgyti?

— Šiauliai nedaug skiriasi nuo Kauno, tik yra gerokai mažesni.

Gyvenu miesto pakraštyje — netoli „Akropolio“ ir Šiaulių arenos, kurioje treniruojamės. Susisiekimas čia labai geras ir greitas, netenka sėdėti kamščiuose. Šiauliai turi gražų centrą, o valgome visi dažniausiai kavinėje „Salomėja“. Ten tikrai labai skanu.

www.musukrepsinis.lt

KyLanti ZvaigZde

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 29

V. Pacauskienė

niekada nepamirš JAV praleisto laiko

Visose Lietuvos rinktinėse jėgas išmėginusi 31 metų gynėja Vaida Pacauskienė šį sezoną grįžo į gimtinę ir apsivilko Vilniaus MRU komandos marškinėlius. „Mūsų krepšiniui“ šviesiaplaukė krepšininkė papasakojo apie savo karjerą ir pomėgius.

Edmantas Kazbaras

Karjera. Krepšininkės karjerą pradėjau būdama 7 metų, pirmoji trenerė S. Vilkauskienė padėjo puikius pamatus. Žaidžiau Lietuvos jaunučių, jaunių, jaunimo, studenčių ir moterų

V. Pacauskienė nepraleidžia progos pasimėgaut

i grožio procedūromis.

rinktinėse. Buvau išvykusi studijuoti į JAV, ten man gerai sekėsi derinti krepšinį ir mokslus.

Po studijų grįžau į Lietuvą, gyniau mūsų šalies rinktinės garbę, ragavau ir legionierės duonos.

JAV. Labai patiko studijuoti ir žaisti už Atlanto. Pirmiausia pasirinkau „Junior“ koledžą Kanzaso valstijoje (Seward County Community College). Su šia komanda esu laimėjusi NJCAA čempionatą. Sezonas buvo daugiau nei įspūdingas: 38 pergalės ir 0 pralaimėjimų. Turiu čempionės žiedą ir nemažai asmeninių apdovanojimų, kurie vėliau leido rinktis iš daugiau kaip 50 skirtingų universitetų vi-

Maistas ir gėrimai. Patinka įvairūs produktai, kiekvienoje šalyje stengiuosi paragauti vietinės virtuvės. Tačiau meksikietiška — mano pati mėgstamiausia.

Be įprasto vandens, patinka alus „Corona“ arba kokteilis „Margarita“, jis labai tinka prie meksikietiškos virtuvės.

Vakarienės partneris. Mieliau vakarieniaučiau su savo vyru (šypsosi) , tačiau Martyno Pociaus žaidimas rinktinėje mane tiesiog sužavėjo.

soje Amerikoje. Pasirinkau Teksaso universitetą, nes patiko treneriai, gyvenimo sąlygos, aplinka ir būsimos komandos draugės. Padėjau šiai komandai atsistoti

Parduotuvės. Galbūt anksčiau dažniau vaikščiodavau po drabužių parduo-

ant kojų, šiuo metu buvusiai ekipai sekasi labai gerai. Ši šalis paliko neišdildomą

tuves, tačiau pameluočiau, jeigu sakyčiau, kad jose nesilankau. Jei randu man

įspūdį, draugus ir gražius prisiminimus.

patinkantį rūbą, jį nusiperku.

Legionierės duona. Žaisti Lietuvoje yra malonu, tačiau legionieriai yra labiau

Svajonė. Manau, daugelio sportininkų svajonė ir tikslas yra olimpinis medalis

vertinami, nors iš jų daugiau ir tikimasi. Yra toks posakis, kad kaimyno žolė

arba bent dalyvavimas olimpiadoje.

visada gražesnė. Man patiko žaisti užsienio šalyse, nes mėgstu pažinti skirtingas kultūras, pamatyti šalį iš arčiau, susipažinti su jos tradicijomis, maistu bei

Idealios atostogos. Su šeima pramogauti prie jūros, leisti laiką sodyboje ar

žmonėmis.

keliauti po užsienio šalis.

Kuriozas. Būdama 16 metų su tuometine Marijampolės „Arvi“ komanda iš-

LKL favoritas. Deja, neturiu komandos, kurią palaikyčiau. Gal Kauno „Žalgi-

vykau į turnyrą Olandijoje. Per rungtynes po varžovių taiklaus metimo skubėjau

riui“ turiu daugiau simpatijų, nes esu kilusi iš Kauno.

išsimesti kamuolį iš užribio ir netyčia švystelėjau jį tiesiai varžovei į rankas. Ji, nesupratusi, kodėl jai mečiau kamuolį, grąžino atgal.

Automobilis. Vairuoju tamsiai pilkos spalvos „Mazda 6“.

Laisvalaikis. Visas mano laikas skirtas šeimai, labiausiai 2,5 metų sūneliui.

Ateities planai. Juos pasiliksiu sau.

Turėdama laisvo laiko labai mėgstu apsilankyti SPA ir pasimėgauti grožio procedūromis.

30 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Asmeninio archyvo nuotr.

. už aikštes

www.musukrepsinis.lt

Turkija 2010

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 31

Turkija 2010

Šarūnas Vasiliauskas | Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr. |

32 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

„Kaunas“

www.musukrepsinis.lt

Turkija 2010

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 33

Turkija 2010

34 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Turkija 2010

www.musukrepsinis.lt

Arvydas Šikšnius | Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr. |

Vilniaus „Lietuvos rytas“

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 35

Turkija 2010

Vilmantas Dilys | Fotodiena.lt/A. Pliadžio nuotr. |

36 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Palangos „Naglis-Adakris“

www.musukrepsinis.lt

Turkija 2010

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 37

Turkija 2010

SPORT LEDAI

38 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Turkija 2010 tribuna

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

www.musukrepsinis.lt

„Lietuvos rytas“ turi naują oficialų aistruolių klubą

„Lietuvos rytas“ vėl turi 2 sostinėje įsikūr

usias aistruolių organizacijas.

Lietuvoje gerai žinomas raidžių derinys N.S.O. nuo šiol turi naują prasmę. Krepšinio pasaulyje šią abreviatūrą reikėtų šifruoti taip — „Nacionalinė sirgalių organizacija“. Taip nuo šiol vadinasi oficialus Vilniaus „Lietuvos ryto“ aistruolių klubas.

Darius Mačiulis Praeitame „Mūsų krepšinio“ numeryje rašėme apie sudėtingus Kauno „Žalgirio“ aistruolių tarpusavio santykius. Šį kartą pažvelgsime į naują organizaciją „Lietuvos ryto“ gerbėjų stovykloje.

Narių padvigubėjo Apie N.S.O. visi pirmą kartą išgirdo rugsėjo viduryje, kai oficialioje „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo interneto svetainėje pasirodė prisijungti kviečiantis skelbimas. „Organizacija atsirado, kai viena „Lietuvos ryto“ fanų grupė nusprendė paskelbti „Ledynmetį“. Ši protesto akcija mums buvo nepriimtina ir mes, ilgamečiai vilniečių ekipos gerbėjai, nenorėjome sutikti su šia pozicija ir nutarėme imtis veiklos, — skelbime buvo cituojamas N.S.O. vadovas Romas Matijoška. — „Lietuvos ryto“ fanų klubas susikūrė pavasarį ir jau vienija per 50 narių. Norintiems įstoti į klubą amžiaus cenzo nėra, gali būti ir maži vaikai, tiesa, su tėvų priežiūra.

Mes neskirstysime varžybų į svarbias ir nereikšmingas. Būsimo sezono metu bandysime aplankyti kuo daugiau Lietuvos arenų, taip pat (pagal galimybes) palaikyti klubą Eurolygos išvykų rungtynėse.

Kviečiame prisijungti prie mūsų ir padėti „Lietuvos rytui“ kautis dėl pergalių.“ N.S.O. direktorius „Mūsų krepšiniui“ teigė, kad per mėnesį organizacijos narių skaičius padvigubėjo. „Veikla po truputį įsibėgėja, jau turime apie 100 narių. Aišku, dar nesame itin aktyvūs, bet atsiras ir skanduotės, ir vėliavos, jau yra patvirtinta klubo emblema, — pasakojo R. Matijoška. — Aš, kaip ir daugelis mūsų narių, už „Lietuvos rytą“ sergame jau daug metų.“

„Rytas Ultras“ gretos sumažėjo Visiems aišku, kad N.S.O. yra alternatyva senai „Lietuvos ryto“ gerbėjų organizacijai „Rytas Ultras“. Būtent ji paskelbė „Ledynmetį“, kai klubas neva neištesėjo pažado iš Vilniaus atvykusiems gerbėjams pasirūpinti bilietais į rungtynes Belgrade su „Partizan“. Atsakydami „Lietuvos ryto“ vadovai panaikino lengvatas „Rytas Ultras“ nariams, šie buvo ir yra priversti pirkti bilietus į mačus kaip eiliniai aistruoliai.

Dėl šios priežasties „Rytas Ultras“ gretos šiemet kiek sumažėjo. „Rytas Ultras“ ir anksčiau buvo oficialių „Lietuvos ryto“ aistruolių opozicijoje. Ankstesnysis oficialus sostinės ekipos gerbėjų klubas „Juoda, Balta, Raudona“ „ant popieriaus“ kaip viešoji įstaiga dar egzistuoja, tačiau nevykdo jokios veiklos.

Nekeista, kad vieną oficialų klubą pergyvenusi organizacija neįžvelgia jokios N.S.O. grėsmės. „Šią organizaciją sudaro tie patys žmonės, kurie būdavo tribūnoje ir iki šiol. Jų oficialaus statuso atsiradimas nieko nekeičia“, — sakė vienas „Rytas Ultras“ lyderių. „Rytas Ultras“ su krepšinio klubu šiuo metu santykių nepalaiko.

O N. S. O. surengti bendrą sezono atidarymo šventę sutrukdė netikėtos permainos pačioje komandoje. „Labai norėjome tą padaryti per rungtynes su Kėdainių „Nevėžiu“, bet atsitiko taip, kad neliko trenerio. Teko susitikimą su komanda atidėti. Mūsų gyvenime tai yra tradicinis įvykis. Sezoną pradedame tokiu susitikimu, o užbaigiame rungtynėmis su klubo komanda“, — pasakojo R. Matijoška.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 39

Fotodiena.lt/S. Švitrio nuotr..

Lygos

N. Varnelis:

„Mūsų komanda — LKL lygio“

Vos prieš porą metų naudingiausiu LKL lygos žaidėju pripažinto 32ejų metų puolėjo Nerijaus Varnelio karjera šią vasarą pasuko netikėta kryptimi. Daug metų aukščiausioje šalies lygoje dominavęs krepšininkas priėmė ambicingo Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ klubo pasiūlymą ir persikėlė rungtyniauti į antrąją šalies lygą — NKL. N. Varnelis tikisi tapti NKL čempionu.

40 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Erildas Budraitis

Lygos

Praėjusį sezoną N. Varnelis ragavo legionieriaus duonos — pusmetį žaidė Čekijoje ir vilkėjo Novy Jičyno „Mlekarna Miltra“ klubo marškinėlius. Vėliau puolėjas prisijungė prie Marijampolės „Sūduvos“. Šią vasarą alytiškis po daugiau nei dešimties metų pertraukos grįžo į antrąją šalies lygą ir bandys iškovoti jos čempiono titulą.

NKL — ir pinigai, ir pergalės — Nerijau, kodėl dar neseniai naudingiausiu LKL žaidėju buvęs krepšininkas pasirinko Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandą?

— Jeigu kalbėtume apie Lietuvos krepšinį, nematau skirtumo, kur žaisti — LKL ar NKL. Mano nuomone, neskaitant Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“, šių lygų lygis labai supanašėjo. Tenka pripažinti, kad LKL finansinė padėtis yra labai sudėtinga. Daug metų žaidžiu Lietuvoje ir nepamenu, kada dar yra buvusi tokia prasta situacija.

Pasvalio komandą pasirinkau, nes nesinorėjo vykti į užsienį ir žaisti už mažus pinigus. O didelių niekas nesiūlė. Žinoma, buvo pasiūlymų vykti į peržiūras, tačiau jų atsisakiau, nes nebeturiu ko įrodinėti — yra statistika, kuri rodo mano stabilumą jau kelerius metus iš eilės. Išgirdau, kad „Pieno žvaigždės“ siekia aukštų tikslų — laimėti NKL ir patekti į LKL, todėl nusprendžiau prisijungti.

Manau, yra skirtumas, ar žaisti vidutinėje LKL komandoje ir negauti pinigų, ar žaisti NKL, gauti atlygį ir džiaugtis pergalėmis.

— Tad žaisti aukščiausioje lygoje nebuvo itin svarbu?

— Tikrai ne. Kas iš to? LKL turėjau ir asmeninių laimėjimų, tačiau niekada nebuvau pakviestas į Lietuvos rinktinę, manimi nesidomėjo nei „Žalgiris“, nei „Lietuvos rytas“. Man jau 32 metai, žinau, kokį lygį esu pasiekęs ir kad aukščiau nekilsiu. Dėl migravimo ir nepastovaus gyvenimo nesukūriau šeimos, esu nevedęs.

Kai metai bėga, pradedi apie tai galvoti. Tai taip pat prisidėjo prie sprendimo likti Lietuvoje.

Savaime suprantama, viduje buvo kažkoks psichologinis spaudimas — kaip dabar eisiu žaisti į žemesnę lygą? Visgi atvykęs pamačiau, kokia yra komandos sudėtis, kaip vyrai dirba, ir nusprendžiau, kad galime pasiekti norimą rezultatą. Visas blogas mintis nustūmiau į šalį. Galiu patikinti, kad mūsų treniruotės niekuo nesiskiria nuo LKL komandų. Žinoma, nenoriu įžeisti nė vienos NKL komandos, tačiau bent jau draugiškų rungtynių metu pamačiau, kad šioks toks lygio skirtumas vis dėlto yra. Šiuo metu mūsų komandos sudėtis — stipresnė už varžovų, tačiau jei atsipalaiduosime, gali pasipilti nesėkmės. Jei sugebėsime gerai pasirengti ir save nuteikti — viskas bus gerai.

— Ar šį tarpsezonį buvote sulaukęs pasiūlymų iš pajėgesnių komandų nei „Pieno žvaigždės“?

— Šįkart viskas vyko labai vangiai, galbūt tikėjausi kažko daugiau.

Vis dėlto man svarbiausias buvo finansinis klausimas. Man nėra skirtumo žaisti Zimbabvėje ar Pasvalyje. Žinoma, jei žaisti Zimbabvėje, tai tik už didesnį atlygį.

— Bent jau per draugiškas rungtynes „Pieno žvaigždės“ parodė, kad gali kovoti su LKL komandomis. Ar negalvojate, kad turėdami tokius žaidėjus, galėtumėte sėkmingai grumtis LKL? — Net neabejoju, kad mūsų starto penketas ir atsarginiai žaidėjai

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

www.musukrepsinis.lt

2008-2009 m. sezone N. Varnelis buvo rezultatyviausias ir naudingiausias LKL žaidėjas.

galėtų žaisti LKL. Tikriausiai net kai kurie aukščiausiosios lygos klubai neturi tokios sudėties. Mes taip pat turime patyrusių žaidėjų, pavyzdžiui, Gintautą Vileitą, kuris daugelį metų demonstruoja aukštą lygį.

Reikia nepamiršti ir mūsų legionieriaus Darricko Leonardo, kuris yra labai stiprus žaidėjas. Jis galėtų žaisti bet kurioje LKL komandoje ir būti jos lyderiu. Ar nėra sunku bendrauti? Tikrai ne.

Nesvarbu, kokia tavo odos spalva ar kokia tavo pilietybė. Jei turi galvą ant pečių, supranti žaidimą, gali kalbėti angliškai, rusiškai ar lietuviškai — skirtumo nėra. Be to, Darrickas neretai gali pats imtis iniciatyvos, todėl problemų nėra.

Darius Griškėnas buvo vienas iš svarbiausių žaidėjų Panevėžio „Techase“. Man labai patinka ir Mantas Virbalas, kuris daug dirba, reaguoja į pastabas. Jei jis ir toliau taip dirbs, gali tapti labai geru krepšininku.

Vienas svarbiausių mūsų ginklų bus treneris Rimas Endrijaitis. Jis — itin patyręs, į komandą pasikvietė jam pažįstamus žaidėjus. Ne paskutinį vaidmenį atlieka klubo vadovybė. Vadovai daro viską, kad galėtume visą dėmesį skirti tik krepšiniui.

— Komandoje gausu aukšto lygio žaidėjų. Ar nesunku dalytis kamuoliu?

— Pasikalbame tarpusavyje apie tai. Esu visiems pasakęs, kad man nesvarbu, ar į aikštelę įžengsiu pakilęs nuo atsarginių žaidėjų suolelio, ar rungtyniausiu nuo pradžių. Savo karjeroje aukščiau

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 41

Lygos

nebepakilsiu, čia atvykau tapti čempionu. Nepaisant garsių vardų, mūsų komandoje bet kas gali pelnyti 30 taškų, o svarbiausia yra nugalėti. Kol kas problemų nekilo, neatrodo, kad mums reikėtų trijų kamuolių. Tikiuosi, taip bus ir toliau.

— Nors „Pieno žvaigždės“ atrodo itin galingai, ar dar yra silpnų vietų, kurias norėtumėte panaikinti?

— Visų pirma, jaučiamas nesusižaidimas. Surinkti nauji žaidėjai, o pats komandos komplektavimas, berods, dar nėra baigtas. Ieškome žmonių, kurie galėtų sustiprinti kai kurias pozicijas. Norėtųsi turėti daugiau vienodo pajėgumo žaidėjų, tada ir pačios treniruotės būtų produktyvesnės. Taip pat svarbu neužriesti nosies ir kovoti iš visų jėgų.

— Kažkiek sumokėjo, tačiau nemanau, kad viską. Aš į Marijampolę važiavau ne dėl pinigų — tiesiog užbaigti sezoną ir pasirengti artėjančiam. Vėliau buvau gavęs pasiūlymą iš „Šiaulių“, tačiau likau Marijampolėje.

— Šį sezoną planuojate rungtyniauti ir vienoje mėgėjų lygoje. Ar nesunku suderinti žaidimą su NKL? — Visų pirma, tai sugalvojo mano draugai. Jie labai nudžiugo, kai sužinojo, kad lieku Lietuvoje ir žaisiu būtent NKL. Seni mano draugai Egidijus Mikalajūnas, Valdas Kaukėnas, draugai iš sporto mokyklos, kurie gyvena Vilniuje, nusprendė suburti komandą.

Verslas — taip pat ir krepšinyje — Sugrįžkime į praėjusį sezoną. Čekijoje demonstravai gerą žaidimą, tačiau antroje sezono dalyje grįžai į Lietuvą. Kas nutiko?

— Man net pačiam keista. Pradžioje viskas klostėsi puikiai. Čekijoje jaučiausi pilnavertis žmogus, nes lyginant su Lietuva nėra didelio kultūros skirtumo. Klubas buvo ambicingas — siekėme visada laimėti arba žaisti finale. Komandoje buvo septyni legionieriai, tačiau kolektyvas buvo labai darnus. Pagerinome klubo iš eilės iškovotų pergalių rekordą — laimėjome net 18 mačų.

Tačiau laikui bėgant komandoje atsirado finansinių problemų.

Pamenu, išvykome į turnyrą Rumunijoje ir jį laimėjome. Pusfinalyje ir finale pelniau atitinkamai 27 ir 21 tašką. Visa komanda itin džiaugėsi šia pergale, tačiau vėliau vyko keisti dalykai. Nuvykome į įprastas čempionato rungtynes, žaidžiau vos 11 minučių, pelniau 8 taškus. Jau tada pastebėjau, kad treneris elgiasi keistai.

Kitą dieną, kaip įprasta, nuėjau pasiimti algos iš bankomato ir pastebėjau, kad trūksta trečdalio atlyginimo. Klubo prezidentas pareiškė, kad atlyginimas sumažintas dėl prasto žaidimo, o mano forma neatitinka buvusio atlygio. Man pačiam atrodo, kad rungtyniavau neblogai — Čekijos lygoje (kuri, manau, yra pajėgesnė už LKL, jei neskaičiuotume „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“) per 20 minučių vidutiniškai pelnydavau 12 taškų. Visa komanda buvo šokiruota tokio vadovų sprendimo.

Man kyla klausimų dėl Čekijos klubo sąžiningumo. Jie man nesakė, tačiau, mano žiniomis, sprendimas sumažinti atlyginimą buvo priimtas kur kas anksčiau. Komanda specialiai delsė iki paskutinės minutės. Kaip žinia, daug kur nuo kovo 1 dienos negalima registruoti naujų žaidėjų, todėl buvo nuspręsta mane uždaryti tarsi į dėžutę. Jie dar bandė mane įtikinėti pasilikti, tačiau nesutikau.

Atvirai kalbant, net ašarą išspaudžiau, nes aukojausi dėl komandos, stengiausi jai padėti.

Svarbiausia yra ne pinigai, tačiau kai jautiesi lyg marionetė ar daiktas... Teko grįžti į Lietuvą. Žiniasklaidoje pranešė, kad užsimaniau daugiau pinigų, tačiau tai buvo laužta iš piršto. Su manimi jie net nebuvo susisiekę. Jei bandyčiau teisintis, būčiau lyg ir kaltas. Mano draugai, artimieji žino, kad taip nebuvo ir tai yra svarbiausia.

— Buvęs Marijampolės „Sūduvos“ gynėjas Rashaunas Broadusas teigė, kad iki šiol nesulaukė Lietuvoje uždirbto atlyginimo.

Ar jūs nebuvote susidūręs su tokiomis problemomis?

42 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Patyręs krepšininkas neabejoja, kad didelė dalis komandos draugų galėtų žaisti LKL.

Nežinau, kaip seksis derinti su treniruotėmis ir rungtynėmis, tačiau tikiuosi įtikinti klubo vadovybę leisti žaisti mėgėjų lygoje, jei gerai rungtyniausime Pasvalyje.

Nesvarbu, ar krepšinis, ar futbolas, svarbiausia komandiniame sporte, kad po rungtynių gali susėsti su draugais, aptarti įvykius, paatvirauti ar išgerti bokalą alaus. Visi mano draugai vienaip ar kitaip yra susiję su krepšiniu, malonu susitikti ir pabendrauti.

— Ar pagalvojate, ką norėtumėte veikti baigęs krepšininko karjerą?

— Jau senokai su keletu draugų esame įkūrę firmą Lietuvoje, profesionaliems krepšininkams rengiame stovyklas, jais visokeriopai rūpinamės. Pačiam teko pajausti diskomfortą, kai atvykome čia su Ukrainos klubu stovyklauti ir pamačiau daugybę nesklandumų. Jau šešeri metai vystome veiklą, tikimės tik augti.

Nesinori atitolti nuo krepšinio. Treneriu tikrai nebūsiu, nes neturiu tam kantrybės. Be to, žinau, koks nesaldus yra trenerio darbas, jame nuolat jaučiama įtampa.

Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ vyriausiasis treneris Rimas Endrijaitis: „Pasirinkome Nerijų, nes jis yra drąsus, pasitikintis savimi ir puikiai iš toli atakuojantis aukštaūgis. Be to, mūsų komandoje jis reikalingas kaip vedlys. Jei mūsų žaidimas stringa, jis gali imtis lyderio vaidmens. Nerijus — kertinis akmuo mūsų klube. Ne mažiau svarbu, kad aš Nerijų pažįstu jau nemažai metų, žinau, ką jis sugeba ir ko ne. Kartu dirbome Alytuje, kai jis dar buvo labai jaunas, ir iškovojome trečiąją vietą. Nerijus — tikras karys.“

Turkija 2010

www.musukrepsinis.lt

Turnyrų pokeris yra

PROTINĖ KOVA

Vienas prieš vieną. Tai dylantis karas...ir paskutinis vyras likęs laimi.

Jeigu Jūs dievinate kovą, tada mes esame didžiausi ir geriausi turnyrų namai, įskaitant didžiausią pasaulyje savaitinį pokerio turnyrą - Sunday Million.

Ar Jūs pasiruošę turnyrų pokeriui pasaulio didžiausioje pokerio svetainėje?

DANIEL NEGREANU

Pasaulio Čempionas ir PokerStars Komandos Pro

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 43

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

Eurobasket 2011

„EuroBasket 2011“

— ideali proga Lietuvos verslui

2011-ųjų Europos čempionato mačai bus matomi visame pasaulyje, todėl tai yra ideali proga padidinti savo žinomumą į užsienio rinkas nusitaikiusioms Lietuvos kompanijoms.

44 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Eurobasket 2011

Iki didžiausio tarptautinio renginio Lietuvoje — 2011-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionato — pradžios liko mažiau nei metai. Mūsų šalis per šį turnyrą sulauks bene didžiausios reklamos tarptautiniu mastu, o Lietuvos verslas turės unikalią galimybę įtvirtinti savo pozicijas tarptautinėje rinkoje.

Dalius Matvejevas Europos čempionato komercinė vertė itin išaugo, kai buvo nuspręsta padidinti dalyvių skaičių — nuo 16 iki 24. Žymiai išsiplėtus geografijai pakilo ir tarptautinių kompanijų susidomėjimas šiuo renginiu.

Viešbučiai — ramūs Pagal investicijas tiesiogiai į čempionato rengimą „EuroBasket 2011“ bus bene pigiausias per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau čempionato nauda valstybei bus milžiniška. Pirmiausia, galima kalbėti apie didelį atvyksiančių turistų kiekį. Vien Slovėnijos krepšinio federacijos vadovai iš anksto pasakė, kad iš jų šalies atvyks mažiausiai 3 tūkst. aistruolių. Turnyre dalyvaus 23 užsienio valstybių nacionalinės komandos, todėl Lietuvos krepšinio federacijos vadovai tikisi, kad į mūsų šalį vien dėl krepšinio atvyks apie 30 tūkst. turistų. Svečiai čia mokės už viešbučius, valgys, keliaus ir pramogaus. „Kai grupėse turėjo rungtyniauti po 4 komandas, galvojau, kaip sudominti turistus, kad jie pasirinktų būtent mūsų viešbutį.

Kai sužinojau, kad komandų skaičius grupėse padidės iki šešių, apie tai galvoti nustojau, visiškai ramu“, — sakė vieno viešbučio savininkas.

Jei miestai tinkamai pasirūpins pramogomis, galima tikėtis, kad svečiai mūsų šalį rekomenduos pažįstamiems ir dar patys čia sugrįš praleisti atostogų.

2009-ųjų Europos čempionato mačai buvo transliuojami net į 132 valstybes. Jau dabar aišku, kad „EuroBasket 2011“ taip pat bus matomas ne tik visoje Europoje, bet ir Šiaurės bei Pietų Amerikoje, Afrikoje, kai kuriose Azijos šalyse. Per rungtynių transliacijas neišvengiamai bus pasakojama apie Lietuvą, čia apsilankysiantys žurnalistai žinias perdavinės ne tik apie krepšinį, bet ir apie mūsų šalį. Tokio kiekio reklamos Lietuva per pastarąjį dešimtmetį tikrai nėra sulaukusi.

Didžiulė rinka Per Europos čempionatus reklaminės pozicijos yra suskirstytos į keletą kategorijų. Svarbiausia iš jų — generalinio rėmėjo.

Tačiau ši pozicija priklauso FIBA ir kainuoja apie 2 mln. eurų.

Jei Lietuva surastų generalinį rėmėją, pajamomis tektų dalytis su

„Europos čempionatas yra ilgas, gražus procesas. Jis jau prasidėjęs, o per burtų ceremoniją nuskambės per visą Europą. Po jo seks bilietų pardavimas, oficialios dainos rinkimai, talismano kelionės Lietuvoje ir Europoje, įvairių rekordų siekimas, unikalių renginių organizavimas, aistruolių armijos būrimas. Yra labai daug dalykų, kur rėmėjai bus kartu su čempionatu. Kur bus čempionatas — ten bus ir rėmėjai.“ Ernestas Alesinas tarptautine organizacija.

Mūsų šaliai priklauso 16 reklaminių pozicijų. Bet kurią iš jų įsigijusi kompanija sulauks didelio reklamos kiekio. „Lietuvos verslas turi idealią galimybę prisistatyti tarptautinėje rinkoje, — sakė „EuroBasket 2011“ rinkodaros grupės vadovas Ernestas Alesinas. — Pirmiausia mes kalbame apie 24 šalis, kurių dėmesys bus prikaustytas prie Lietuvos nuo pat burtų ceremonijos. Europos čempionato rėmėjai galės naudoti turnyro logotipą siekdami padidinti savo pardavimus, jų ženklai bus matomi tiesioginių transliacijų metu, bus patalpinti reklaminiuose stenduose, prie kurių žaidėjai po rungtynių duoda interviu. Rėmėjams priklauso pusės puslapio reklaminis plotas vienintelėje oficialioje Europos čempionato programoje. Visi Europos čempionato rėmėjai turės išskirtines sąlygas pristatyti save ir savo produkciją arenose ir greta jų esančiose aistruolių zonose. Rėmėjai gauna tam tikrą kiekį bilietų į varžybas, jiems suteikiama išskirtinė teisė įsigyti bilietų savo partneriams.“ „Eurobasket 2011“ organizacinis komitetas yra įsipareigojęs kuo daugiau paslaugų pirkti iš Lietuvos įmonių, todėl bus stengiamasi, kad ir suteikiamomis reklamos galimybėmis pirmiausia galėtų pasinaudoti mūsų šalies verslininkai. „Padidėjus Europos čempionate dalyvausiančių komandų skaičiui, išaugo ir transliacijų kiekis. Tuo pačiu ir rėmėjų ženklai eteryje bus matomi gerokai ilgiau. Yra apskaičiuotos 2009-ųjų Europos čempionato „media vertės“. Galima sakyti, kad Lietuvoje vyksiančio Europos čempionato rėmėjai už, tarkime, pusę milijono litų gali gauti reklamos paketą, kurio „media vertė“ sieks 1,5—5 mln. eurų“, — aiškino E. Alesinas.

Nemaža dalis iš tų 16 reklaminių pozicijų jau yra parduota.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 45

Eurobasket 2011

Lietuvos verslininkai, pasinaudodami „EuroBasket 2011“ vardu, logotipu, turi puikią progą jau dabar pradėti savo reklamines kampanijas. „Visa tai daryti galima iš karto po to, kai pasirašoma sutartis.

Iki turnyro liko dar 10 mėnesių, galima tuo naudotis siekiant maksimaliai padidinti savo pardavimus, pritraukti daugiau klientų. Čempionato rėmimas atveria puikias galimybes jau šiandien kurti rinkodaros strategiją 2011 ir 2012 metams, nes būtent Lietuvoje bus kovojama dėl kelialapių į Londono olimpines žaidynes, — dėstė pašnekovas. — Čempionatas yra ilgas, gražus procesas.

Jis jau prasidėjęs, o per burtų ceremoniją nuskambės per visą Europą. Po jo seks bilietų pardavimas, oficialios dainos rinkimai, talismano kelionės Lietuvoje ir Europoje, įvairių rekordų siekimas, unikalių renginių organizavimas, aistruolių armijos būrimas. Vyks Lietuvos rinktinės kontrolinės rungtynės. Yra labai daug dalykų, kur rėmėjai bus kartu su čempionatu. Kur bus čempionatas — ten bus rėmėjai. Europos čempionato rėmimas — abipusiai naudingas sandoris. Viskas daroma siekiant sukurti iki šiol neregėtą krepšinio šventę.“ „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto darbo grupės nariai yra įsipareigoję išsamiai konsultuoti visus partnerius, kad šiems reikėtų kuo mažiau įvairių tarpininkų pagalbos. „Galbūt Lietuvos verslui reikalinga investicija atrodo didelė, tačiau įvertinus rėmimo teikiamą grąžą, milžinišką teritoriją, kurią reklama pasieks, kaina išeina tikrai maža, — sakė „EuroBas-

ket 2011“ rinkodaros grupės vadovas. — Na, o kam tapti Europos čempionato rėmėju yra per brangu, gali tapti Lietuvos krepšinio federacijos partneriu ir Europos čempionato metu siekti savo tikslų naudodamiesi Lietuvos rinktinės įvaizdžiu.“

Geriausios sąlygos Iki šiol nemažą dalį komercinių reikalų per Europos čempionatus kontroliuodavo FIBA ir „FIBA Europe“. Pavyzdžiui, tarptautinės organizacijos visiškai valdė prekybą atributika. Gali būti, kad tam tikra dalis nusistovėjusios tvarkos pasikeis.

Neseniai Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas ir 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto vykdomasis direktorius Mindaugas Špokas lankėsi Miunchene ir susitiko su FIBA rinkodaros departamento vadove Ana Brito, „FIBA Europe“ rinkodaros departamento vadovu Yannicku Souvre ir FIBA TV vadovu Paulu Stimpsonu. „Vyksta konstruktyvus bendradarbiavimas, kalbėjomės apie įvairias galimybes tiek mums, tiek tarptautinėms organizacijoms gauti kuo daugiau naudos. FIBA ir „FIBA Europe“ labai rūpi Lietuvos interesai. Visus taškus sudėliosime gruodžio mėnesį, tačiau galiu pasakyti, kad tikriausiai turėsime geriausias sąlygas, kokias organizatoriai yra turėję per visą Europos čempionatų istoriją“, — pasakojo M. Balčiūnas.

Verslininkai, kuriems Europos čempionato rėmėjų pozicijos yra per brangios, gali bendradarbiauti su Lietuvos krepšinio federacija ir naudotis Lietuvos rinktinės įvaizdžiu.

46 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Eurobasket 2011

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 47

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

Lygos

Norinčių žaisti vaikų yra daug, tačiau jie — vis silpnesni Prieš naująjį MKL sezoną buvo pratęsta trišalė LKF, MKL ir AB „Kraft Foods Lietuva“ bendradarbiavimo sutartis.

Lietuvos moksleivių krepšinio lyga (MKL) pradėjo dar vieną — jau dešimtąjį — sezoną. Vasarą krepšinio mokyklos pasipildė naujais vaikais, norinčiųjų žaisti netrūksta, tarp jų vyksta net didelė konkurencija. Tiesa, visų mokyklų atstovai pažymi, kad šiuolaikinis jaunimas į treniruotes ateina pasirengęs daug prasčiau nei prieš dešimtmetį.

Gediminas Žygelis MKL šį sezoną rengs 13 vaikinų ir merginų čempionatų. Visos aukščiausiųjų divizionų komandos iš lygos gavo „Tūtos“ aprangos komplektus, mokykloms skirta „Molten“ kamuolių.

Didelė konkurencija Krepšinio mokykloms ši vasara, galima sakyti, buvo tradicinė.

Bene labiausiai atsinaujino Arvydo Sabonio krepšinio mokykla, nuo šiol besivadinanti A. Sabonio krepšinio centru (KC). „Mūsų vizija yra platesnė. Norime būti strateginiu partneriu krepšinio rinkoje, o tai reiškia, kad norime priimti ne tik vaikus, bet ir suaugusius, — pasakojo centro direktorė Diana Komskienė. — Šį sezoną mes daug dėmesio skirsime paslaugų kokybei, trenerių darbui su vaikais. Todėl į savo komandą pasikvietėme buvusį Lietuvos vyrų rinktinės vyriausiąjį trenerį Ramūną Butau-

48 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

tą, jis mums ir padeda siekti tos kokybės. R. Butautas yra atsakingas už trenerių darbo priežiūrą ir tam tikrų metodų taikymą.“ Ambicingai naująjį sezoną pasitinka ir Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija. „Šiemet MKL čempionatuose dalyvaus 23 mūsų komandos. Po Lietuvos rinktinės sėkmingo pasirodymo Turkijoje ypatingo norinčiųjų treniruotis anšlago nebuvo. Kaip pernai, taip ir šiemet. Mažylių atėjo mažiau, tačiau daugiau pasipildėme vyresniais vaikais, — pasakojo mokyklos vyriausiasis treneris Egidijus Ženevičius. — Specialiai vaikų neagitavome lankyti krepšinį. Vasarą surengėme krepšinio stovyklą „Vasara su krepšinio kamuoliu“, tačiau ji labiau skirta vaikams, kurie nesportuoja profesionaliai. Darėme atvirų durų dieną, nemažai vaikų susirinko pasižiūrėti. Mūsų pirmosios komandos atrodo gana stipriai, tikimės su jomis žaisti finalo ketvertuose. O antrosioms ir trečiosioms konkrečių tikslų nekeliame, jos žais pagal savo galimybes.“ Optimistiškai sezoną pasitinka ir jauna Sostinės krepšinio mokykla. „Treneriai su žaidėjais darbą pradėjo rugpjūčio pradžioje.

Mūsų komandos stovyklavo Anykščiuose, Ignalinoje ir pajūryje.

Kaip ir kasmet, rengėme krepšinio stovyklą Karklėje. Šioje stovykloje krepšinio paslapčių mokėsi daugiau nei 100 jaunųjų krepšininkų iš visos Lietuvos. Tai, ko gero, populiariausia vaikų vasaros krepšinio stovykla Lietuvoje, — kalbėjo vienas mokyklos vadovų Andrius Čerškus. — Be to, Vilniuje surengėme 2 savaičių treniruočių stovyklą sostinės moksleiviams. Šią vasarą mūsų mokykloje gerokai išaugo auklėtinių ir trenerių skaičius. Sostinės krepšinio mokykloje dabar sportuoja daugiau nei 1300 moksleivių ir darželinukų, dirba 25 treneriai. Labiausiai džiugina tai, kad net ir sunkmečiu mūsų mokykla sparčiai plečiasi. Puikiai dirba trenerių

Lygos

www.musukrepsinis.lt

kolektyvas, kurio pagrindą sudaro jauni, tačiau labai ambicingi treneriai. Darbo paslapčių jaunuosius trenerius moko vyriausiasis treneris Algirdas Milonas ir Eurolygos patirties turintis Algirdas Budėnas.“ Krepšinio populiarumu džiaugiasi ir klaipėdiečiai. „Pas mus vaikų nereikia raginti eiti į krepšinio mokyklą, mažųjų krepšininkų ateina po 4—5 į vieną vietą. Jokio vaikų trūkumo nėra, — kalbėjo Klaipėdos Vlado Knašiaus mokyklos direktorius Stasys Kaupys. — Į treniruotes daugiau ateina berniukų nei mergaičių, nes tarp mergaičių tai nėra populiariausias laisvalaikio užsiėmimas.

Tokia tendencija yra jau 10—15 metų, nuo Nepriklausomybės laikų. Per vasarą tikrai nesusilpnėjome, komandos stiprios. Mūsų tikslas paprastas — visos komandos turi būti prizininkės.“

Aukšti tikslai Mažesni miestai taip pat gyvena naujojo sezono nuotaikomis. „Susiremontavome salę, pritaikėme ją pagal visas naująsias taisykles. Esame patenkinti, kad mūsų 4 komandos žaidžia pirmuosiuose divizionuose, dar 4 žais antruosiuose ir dar keletas — Iššūkio lygoje. 10 komandų tokiam miesteliui yra labai daug, — džiaugsmu tryško Biržų krepšinio mokyklos direktorius Algirdas Kriaučiūnas. — Iš MKL gavome aprangų, viskuo esame labai patenkinti. Galima verkti, kad turime problemų, tačiau niekada to nedarysime, mums viskas gerai. Pernai su dviem berniukų komandomis užėmėme trečiąsias vietas Lietuvoje. Tai buvo labai gerai. Abejoju, ar šiemet pavyks šį pasiekimą pakartoti. Neblogai atrodo jaunės merginos, gal jos šiemet medaliais pasidabins? Norime, kad bent viena komanda patektų į finalo ketvertą. Jei tai pavyktų, būtų puiku.“ „Prieš sezoną surengėme keletą stovyklų. Tiesa, ne iš mokyklos lėšų, patys tėveliai surinko. Aprangas turime, sutartys su vežėjais galioja. MKL davė kamuolių, sezonui esame pasirengę. Džiaugiamės, kad naująjį sezoną pradeda tiek pat mūsų komandų, o kaip finišuosime — sunku pasakyti. Juk viskas brangsta, o kelionės kainuoja. Pas mus šiuo metu juk treniruojasi 380 vaikų. Norėčiau, kad kuo daugiau komandų įsitvirtintų pirmajame divizione. Tai reiškia, kad kuo daugiau jų būtų geriausiųjų aštuntukuose, o kitą sezoną — dešimtukuose. Norėčiau, kad visos mano ekipos kitą sezoną žaistų būtent pirmajame divizione. Aišku, tai nėra labai realu, tačiau toks yra tikslas“, — kalbėjo Šiaulių sporto mokyklos „Saulė“ direktorius Benjaminas Kirstukas. „Visą vasarą vyko treniruotės, moksleiviai buvo užimti. Pas mus daugiau ateina berniukų, o mergaites reikia visą laiką raginti. Mūsų komandų geriausi žaidėjai išvažiavo į Kauną ir Vilnių.

Sezonas dar tik prasidėjo, matysime, ar mes susilpnėjome, ar ne.

Buvusius komandų lyderius tikrai rasime kuo pakeisti. Mūsų mokyklos tikslai visada lieka tokie patys — tobulėti ir kilti aukštyn.

O aukščiau pirmosios vietos vėl yra tik pirmoji vieta“, — viltingai nusiteikęs buvo ir Kėdainių KM direktorius Algimantas Šulcas.

Visiškai kitokiomis nuotaikomis sezoną pasitiko plungiškiai, kuriems daugiausia rūpesčių kelia finansavimas. „MKL dalyvaujame tik iš tėvelių pinigų. Plungės savivaldybė

„Pas mus vaikų nereikia raginti eiti į krepšinio mokyklą, mažųjų krepšininkų ateina po 4—5 į vieną vietą. Jokio vaikų trūkumo nėra.“ Stasys Kaupys mums neskiria nė lito. Teisėjams ir sekretoriatui turi mokėt patys treneriai. Pinigų neturime, — dėstė Plungės krepšinio mokyklos direktorius Petras Vingis. — Ši vasara nebuvo išskirtinė, surinkome dvi naujas vaikų grupes. Dėl vaikų pas mus problemų nėra — krepšinis čia pats populiariausias. Rezultatai tarp visų Plungės sporto šakų yra geriausi. Vasarą komandos stovyklavo pajūryje ir Plateliuose. Turime labai gerą ir kvalifikuotą trenerių kolektyvą, sąlygos darbui taip pat yra geros, tačiau minimalios. Antrus metus dėl lėšų stygiaus mūsų treneriai vieną mėnesį priversti eiti nemokamų atostogų. Plungėje yra sunkumų dėl sporto salių. Sporto komplekso pas mus nėra, salę nuomojame iš privačių asmenų.

Yra puikaus komplekso su dviem krepšinio salėmis projektas, tačiau jis tikriausiai bus įgyvendintas tik po Europos čempionato Lietuvoje. Šį sezoną norėtume išlaikyti esamas pozicijas. Tikiuosi, kad 1993 metų gimimo vaikinų komanda taps čempione.“

Skirtingas vaikų pasiruošimas Nors krepšinio mokyklos naująjį sezoną pasitinka nusiteikusios ambicingai, tačiau yra ir vienas visiems didelį nerimą keliantis dalykas. „Vaikai stipriai susilpnėjo palyginus su tais, kurie ateidavo prieš 10 metų. Skirtumas didžiulis, — tvirtino E. Ženevičius. — Vaikai mažiau juda, yra visokių alternatyvų: kompiuteriai, suaktyvintos mokymosi programos. Pasikeitė vaikų laisvalaikis. Važiuojant per miestus, nepamatysi, kad dvidešimties vaikų grupė gainiotų kamuolį ar žaistų tinklinį.“ „Vaikai, kurie ateidavo sportuoti prieš 15 metų, buvo dvigubai stipresni negu dabartiniai. Pirmoje–ketvirtoje klasėje labai silpnai vyksta fizinio rengimo pamokos. Vaikai sėdi namuose prie kompiuterių, neišeina į lauką, — pritarė S. Kaupys. — Bet ko norėti?

Pas mus Klaipėdoje šeštadienį ir sekmadienį visos mokyklos ir jų sporto salės uždarytos. Vaikai neturi kur sportuoti ir judėti, dėl to tokie silpni ir yra. Ypač ši problema aktuali mūsų kraštui, kuriame visą laiką drėgna.“ Dar vieną problemą įvardijo Kėdainių mokyklos vadovas. „Vaikai ne tik silpniau pasirengę, tačiau jų yra ir žymiai mažiau. Jeigu prieš 20 metų Kėdainiuose buvo 10—11 tūkstančių vaikų, dabar jų liko tik 8 tūkstančiai. O tų vaikų reikia ne tik krepšiniui ar futbolui, bet ir muzikos mokykloms, dailės būreliams“, — susirūpinimą reiškė A. Šulcas.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 49

G. Grigo nuotr.

Lygos

Jaunosios krepšininkės bandys atsitiesti Kaune LKF vykdomoji direktorė R. Liuimienė džiaugiasi, kad jauniausiomis krepšininkėmis centralizuotai pradėta rūpintis nuo itin ankstyvo amžiaus.

Lietuvos krepšinio federacija toliau deda pastangas, kad į kuo aukštesnį lygį būtų pakeltas jauniausių krepšininkių žaidimas. Perspektyviausių 16-mečių komanda iš Marijampolės persikėlė į Kauną, Vilniuje treniruojasi geriausios 1995-aisiais gimusios merginos, pradėta vykdyti ir talentingiausių 1996 bei 1997 metais gimusių krepšininkių atranka.

Dalius Matvejevas

Lietuvos moterų krepšinio pasaulyje daug vilčių sieta su Marijampolėje prieš porą metų suburta Lietuvos aukštojo meistriškumo merginų krepšinio komanda (LAMMKK). 1994 m. gimusios geriausios šalies krepšininkės Sūduvos sostinėje turėjo idealias sąlygas mokytis, treniruotis ir gyventi, tačiau svarbiausio egzamino neišlaikė. LAMMKK pagrindu sudaryta Lietuvos jaunučių rinktinė vasarą Europos čempionate liko paskutinė.

Susitaikė su trenerio griežtumu Siekiant ištaisyti susidariusią padėtį, komanda buvo perkelta į Kauną. Laikinojoje sostinėje jau veikia moterų krepšinio centras, kuriame prieš metus pradėjo treniruotis 1992—1993 m. gimusios krepšininkės. Aurimo Jasilionio treniruojamos merginos per metus padarė didelę pažangą. Tą įrodė Europos 18-mečių čempi-

50 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

onatas. Prieš dvejus metus iš tų pačių žaidėjų suburta Lietuvos rinktinė Europos 16-mečių čempionate iškovojo vos 1 pergalę, o šiemet tarp 18-mečių jau buvo šešta.

LKF tikisi, kad A. Jasilioniui pavyks į panašų lygį pakelti ir iš Marijampolės perkeltą jaunesnių krepšininkių komandą. „LKCKauno“ pavadinimu ji šį sezoną rungtyniaus LMKAL čempionate. „Esame labai dėkingi Marijampolės savivaldybei, entuziastingai prisidėjusiai prie krepšinio centro kūrimo. Treneris Stasys Žaliabarštis, administratorius Deividas Jurkša dirbo negailėdami jėgų ir laiko, deja, pasirodymas Europos čempionate nepavyko.

Išanalizavę susidariusią padėtį nusprendėme, kad komandai reikia permainų, — pasakojo jaunųjų krepšininkių projektus koordinuojanti LKF vykdomoji direktorė Rasa Liuimienė. — Pavyko ekipą operatyviai perkelti į Kauną. Už didelę pagalbą dėkojame KTU ir ypač profesoriui Vitui Linoniui, Kauno „Nemuno“ vidurinės mokyklos kolektyvui. Administruoti komandą padeda VšĮ „Viktorijos krepšinio klubas“. Iš Marijampolės į Kauną persikėlė visos šiame mieste besitreniravusios iš kitų miestų surinktos merginos ir 2 marijampolietės. Krepšininkės gyvena KTU svečių namuose, treniruojasi KTU ir Arvydo Sabonio krepšinio centro salėse, yra viskuo aprūpintos. Reikia tik mokytis, sportuoti ir siekti rezultatų. Tikime, kad iš didelio būrio žaidėjų atrinktos merginos tinkamai pasinaudos joms suteikta unikalia galimybe.“ A. Jasilionis savo naująją komandą kol kas pažįsta gana trumpai, tačiau tiki, kad pavyks sulipdyti pajėgią ekipą. Jaunosioms krepšininkėms teko susitaikyti ir su naujojo savo trenerio griežtumu. „Esu labai griežtas. Iš pradžių buvo visko, tačiau merginos jau priprato, — šypsojosi treneris. — Reikia išmokti dar daug dalykų, tačiau, manau, viskas bus gerai.“ „LKC-Kaunas“ jau parodė nagučius per LKF taurės turnyro rungtynes su gerokai daugiau patirties turinčia „LKKA-Kauno“ komanda. Jaunosios krepšininkės pralaimėjo tik 50:51, nors po 3 kėlinių buvo atsilikusios net 23:43.

Dėmesys — jauniausioms krepšininkėms LKF dėmesio sulaukė ne tik Kaune įsikūrusios grupės. Vilniuje pradėjo sportuoti 1995 metais gimusios krepšininkės, jas treniruoja Diliara Velišajeva ir Loreta Galdikienė. Ši ekipa kryptingai rengsis 2011 m. Europos jaunučių B diviziono čempionatui ir jame sieks sugrąžinti šaliai vietą tarp stipriausiųjų. „Bus surengtos 4—5 treniruočių stovyklos, į jas pakviesime perspektyviausias krepšininkes ir iš kitų miestų. Rinktinė dalyvaus ir Rytų Europos mergaičių krepšinio lygos čempionate. Jau vasarą su komanda pradėjo dirbti fizinio rengimo treneris“, — planus dėstė R. Liuimienė.

Panevėžyje surengta ir pirmoji geriausių 1997 m. gimusių krepšininkių treniruočių stovykla. Taip pradėta kandidačių atranka į 2013-ųjų jaunučių rinktinę. Keletas stovyklų netrukus bus surengta ir 1996-ųjų kartos krepšininkėms. „Neabejoju, kad krepšinio, sporto mokyklų trenerių bei vadovų vienybė ir teigiamas požiūris į LKF, aktyviausių miestų savivaldybių ir sporto vadovų pastangos iš anksto rengti pamainą rinktinėms ateityje leis visiems džiaugtis puikiais rezultatais“, — teigė LKF vykdomoji direktorė.

www.musukrepsinis.lt

vadYba vadyba

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 51

vadYba vadyba

LMKL favoritės — Kauno „VIČI-Aistės“.

A. Rinkevičiūtė.

52 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Kauno „LKKA-Aistės“ nusiteikusios šį sezoną kovoti dėl aukščiausių vietų.

vadYba vadyba

www.musukrepsinis.lt

fotoZvilgsnis

LMKL vėl rinks gražiausias krepšininkes Lietuvos moterų krepšinio lygos žaidėjos antrą sezoną iš eilės pradėjo ne krepšinio aikštėje, o prieš profesionalių fotografų objektyvus. Trumpam modeliais tapusios krepšininkės vėl dalyvaus LMKL antrą kartą rengiamuose gražiausios lygos žaidėjos rinkimuose.

2010—2011 m. sezoną LMKL pradėjo 7 komandos: Kauno „VIČI-Aistės“, „LKKA-Aistės“ ir „Laisvė“, Klaipėdos „Lemminkainen“, Vilniaus MRU, Šiaulių „Rūta“ ir naujokė „Utena“ „VIČI-Aistės“ (buvusi Vilniaus TEO) vėl rungtyniaus Eurolygoje, o „Lemminkainen“ kovos „FIBA Europe“ taurės turnyre.

Klaipėdos „Lemminkainen“ žaidėjos persikūnijo į kelininkes.

| Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.. | MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 53

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

Krepsinio teiseju asociacija

R. Bielinis:

„Blogiausia — švilpuku nulemti rungtynių baigtį“ R. Bielinis turėtų papildyti FIBA kategoriją turinčių lietuvių gretas.

Rimantas Bielinis krepšiniu gyvena jau 24 metus.

32 metų arbitras 11 metų pats žaidė krepšinį, o likusią dalį — 13 metų — skyrė teisėjavimui. R. Bielinis jau įpusėjo kelią iki FIBA teisėjo kategorijos — liko tik sėkmingai išlaikyti antrąjį egzaminą.

Edmantas Kazbaras Šiuo metu Lietuva turi 6 tarptautinės kategorijos teisėjus: Tomą Jasevičių, Virginijų Dovidavičių, Jurgį Laurinavičių, Martyną Gudą, Mindaugą Večerskį ir Gintarą Vitkauską. Netrukus jų gretas turėtų papildyti vilnietis R. Bielinis.

Jauduliui nėra laiko — Rimantai, papasakokite, kaip krepšinis tapo jūsų gyvenimo dalimi, ar pats jį žaidėte, kaip viskas klostėsi?

— Krepšinį pradėjau žaisti būdamas antrokas, tuomet mane mama užrašė į trenerio Algirdo Milono treniruojamą Vilniaus krepšinio mokyklos komandą. Visgi baigiau Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją, nes 1992 metais mūsų karta (gimusieji 1978 m.) perėjo į šią mokyklą. Krepšinį rimtai žaidžiau 11 metų. Realiai įvertinau savo galimybes, supratau, kad žaisdamas krepšinį daug nepasieksiu. Dar žaisdamas išbandžiau save teisėjo pareigose — treneris pasiūlė vadovauti mūsų antrosios komandos rungtynėms. Prisipažinsiu, sunkesnių rungtynių gyvenime nėra buvę,

54 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

tačiau sunki pradžia neatėmė noro teisėjauti. Treneris, pastebėjęs mano susidomėjimą, dažnai kviesdavo teisėjauti 1982 metų kartai, kurioje rungtyniavo tokie žinomi krepšininkai kaip Saulius Kuzminskas, Simas Jasaitis ar Matas Niparavičius.

Daugiau dėmesio teisėjavimui pradėjau skirti studijuodamas pirmajame kurse, kai mano draugas Vilius Mačiulaitis pasiūlė nueiti pas Aleksą Makulavičių, tuo metu vadovavusį Teisėjų asociacijai. Gavau pasiūlymą teisėjauti draugiškose rungtynėse. Kaip supratau vėliau, mano teisėjavimas buvo įvertintas teigiamai, nes pasipylė kvietimai dirbti Vilniaus miesto krepšinio lygoje, Lietuvos moksleivių pirmenybėse ir kitose varžybose. Taip pradėjau šį ilgą ir labai įdomų kelią, juo einu jau 13 metų.

— Nuo mėgėjų krepšinio arbitro nuėjote labai ilgą kelią. Galimybės gauti FIBA kategoriją sulaukia ne visi teisėjai. Kaip jaučiatės ją turėdamas?

— Yra kriterijai, kuriuos suformavo FIBA. Tie reikalavimai yra žinomi visiems teisėjams. Tu privalai bent 2 metus teisėjauti nacionaliniame čempionate (LKL), būti geros sportinės formos ir pakliūti į geriausių teisėjų 10-tuką. Šiuos reikalavimus įgyvendinau, todėl pasiūlymas man nebuvo labai netikėtas.

— Dabar FIBA kategorijos teisėjų egzaminai vyksta kitaip nei anksčiau, reikia laikyti 2 egzaminus. Pirmąjį jau išlaikėte. Papasakokite apie tai plačiau: kaip ruošėtės, kaip jus egzaminavo?

— Tai yra tik pirmasis laiptelis. Pasikeitus FIBA kategorijos suteikimo tvarkai, dabar yra vienerių metų ciklas, kurį sudaro 2 egzaminai. Pirmasis taip FIBA kategoriją įgijo G. Vitkauskas.

Mano pirmasis egzaminas buvo surengtas šių metų gegužės mėnesį Italijos mieste Bolonijoje. Mums, teisėjams, teko išlaikyti

www.musukrepsinis.lt

Krepsinio teiseju asociacija

„Blogas kareivis, kuris nenori tapti generolu. Mano tikslas yra teisėjauti LKL finaluose, palaipsniui daryti karjerą tarptautinėje arenoje ir vieną dieną būti pakviestam į olimpines žaidynes.“ Teisėjavimas — gyvenimo būdas — Esate teisėjavęs daugelyje rungtynių. Prisiminkite labiausiai įsiminusį mačą.

— Visos rungtynės savaip įdomios. Įdomiausios buvo 2007— 2008 metų sezoną, kai „Šiauliai“ namie rungtyniavo su Kauno „Žalgiriu“. Prisimenu, salė buvo perpildyta žiūrovų, vyravo puiki atmosfera. Tai buvo principinė dvikova, kurią „Žalgiris“ pralaimėjo.

— Ką jums reiškia teisėjavimas? Tai yra darbas ar pomėgis?

— Tai yra mano darbas ir gyvenimo būdas. Turiu ir kitų veiklų, tiesiog pasiskirstau prioritetus taip, kad viena veikla netrukdytų kitai. Dirbu dar ir advokatų kontoroje, esu advokato padėjėjas,

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

fizinius normatyvus, pademonstruoti anglų kalbos žinias ir išlaikyti krepšinio taisyklių testą. Teko teisėjauti ir rungtynėse. Viskas vyko anglų kalba. Kiekvienas žmogus šiam įvykiui rengėsi asmeniškai, tarptautinėse varžybose jau teisėjaujantys kolegos padėjo patarimais. Skyriau daug dėmesio fiziniam pasirengimui, krepšinio taisyklėms ir jų interpretacijoms. Rūpinausi ir psichologija.

— Kitais metais laukia antrasis egzaminas. Kaip jam rengiatės, ar šiek tiek jaudinatės?

— Antrasis egzaminas vyks Ispanijoje, Vigo mieste. Manęs laukia tos pačios užduotys — fizinis normatyvas, anglų kalbos ir krepšinio taisyklių testai. Daugiau dėmesio bus skiriama teisėjavimui.

Apie Ispaniją dar negalvoju, nes manęs laukia ilgi ir įdomūs LKL bei BBL sezonai. Šiandien jauduliui nėra laiko.

— Kaip pasikeis jūsų gyvenimas įgijus FIBA kategoriją?

— Tapęs FIBA teisėju, galėsiu dalyvauti „FIBA Europe“ renginiuose: vasarą — įvairiuose vaikinų ir merginų rinktinių čempionatuose, sezono metu — Europos „Iššūkio“ taurės turnyre.

— Artimiausias žingsnis aiškus — išlaikyti antrąjį FIBA kategorijos teisėjo egzaminą. Ar jau žinote, koks bus kitas jūsų tikslas?

— Blogas kareivis, kuris nenori tapti generolu. Mano tikslas yra gauti FIBA kategoriją, teisėjauti LKL finaluose, palaipsniui daryti karjerą tarptautinėje arenoje ir vieną dieną būti pakviestam į olimpines žaidynes.

R. Bielinis teisėjavimą derina su advokato padėjėjo darbu.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 55

Krepsinio teiseju asociacija

tačiau veiklą puikiai suderinu.

— Šiuolaikinis krepšinis dažnai pasižymi agresyvumu, emocijos liejasi per kraštus, komandos vis dažniau santykius aiškinasi net kumščiais. Ar teisėjui nebūna baugu šokti į „ugnį“ ir skirti susikirvičijusius krepšininkus?

— Tokią akimirką yra geriau nesivelti į konfliktą, nes jie yra atletai, fiziškai daug stipresni. Kiekviena situacija yra unikali, todėl negalima pasakyti, kaip teisėjas privalo elgtis tokiuose epizoduose. Rekomenduojama per konfliktus stebėti krepšininkus, kurie kyla nuo atsarginių žaidėjų suolelio ir žengia į aikštę. Teisėjas privalo skaičiuoti žmones, kurie jau yra aikštėje ir kurie dalyvauja muštynėse. Ir vieni, ir kiti turi būti diskvalifikuoti. Žinoma, jeigu yra galimybė, reikia bandyti juos išskirti.

— Daugelis krepšininkų turi įvairių triukų: tempimų už marškinėlių, smūgių alkūnėmis. Kaip kovojate su šiais veiksniais?

— Taip, privalome stebėti ir sekti šiuos dalykus. Žinome iš anksto, kurioms rungtynėms teisėjausime, todėl žinome ir būsimus žaidėjus. Į mačus teisėjai dažniausiai vyksta kartu, todėl jau tada šiek tiek tai aptariame. Prieš pat rungtynes vyksta teisėjų pasitarimas, sudėliojami akcentai, aptariama, ko reikia tikėtis iš mačo, kokie žaidėjai gali naudoti įvairias gudrybes, ko reikėtų vengti. Esant trijų teisėjų komandai, gana paprasta valdyti rungtynes ir fiksuoti pažeidimus.

— Kokios rungtynės teisėjams yra sunkiausios?

— Pasakysiu atvirkščiai. Lengviausia teisėjauti, kai žaidėjus į kovą veda noras laimėti, treneriai jiems vadovauja (o ne nurodinėja teisėjams, nes per tokias rungtynes ginčytis nebūna kada). Žinoma, yra daug faktorių, kurie gali rungtynes ir apsunkinti.

Pavyzdžiui, didelis kiekis techninio broko ar didesnis nei įprasta kontaktų skaičius. Tik aistruoliai ir jų reakcijos užveda, o ne išmuša iš vėžių.

Rungtynes stebi kaip teisėjas — Ar nereikėtų krepšinio teisėjams dažniau į pagalbą pasitelkti vaizdo įrašus, kad būtų išvengta klaidų? O gal tai užgožtų krepšinio grožį?

— Labai geras klausimas. Manau, toks dalykas iš krepšinio atimtų visą grožį. Žmogiškasis faktorius privalo išlikti, juk teisėjas sprendimą priima per sekundės dalį. Tai yra sudėtingas procesas, nes teisėjas įvykius mato iš vieno kampo, o vaizdo pakartojime gali būti parodytas visai kitas kampas. Man iškyla toks klausimas: „Ko mes siekiame? Kompiuterinio žaidimo ar gyvenimo?“ Šiuo metu taisyklės leidžia teisėjams žiūrėti vaizdo pakartojimą ketvirtojo kėlinio pabaigoje ir per pratęsimą. Kitaip tariant, tuo metu, kai sprendžiamas nugalėtojo klausimas.

— Dažnai krepšinio komentatoriai sako, kad kai kuriuose epizoduose teisėjas sušvilpia jaunam atletui pražangą vien todėl, kad jis dengė garsų varžovą. Ar iš tiesų teisėjus šiek tiek veikia žvaigždžių statusas?

— Visų pirma, komentatorius turi būti profesionalus ir neturėtų vertinti teisėjų sprendimo. Kai krepšininkas neįmeta, jis juk

56 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

„Žinome iš anksto, kurioms rungtynėms teisėjausime, todėl žinome ir būsimus žaidėjus. Į mačus teisėjai dažniausiai vyksta kartu, todėl jau tada šiek tiek tai aptariame. Prieš pat rungtynes vyriausiasis teisėjas ir likusi brigada pasikalba, ko reikia tikėtis iš mačo, kokie žaidėjai gali naudoti įvairias gudrybes, ko reikėtų vengti.“ neaiškina, kodėl neįmetė. Aišku, krepšinio žvaigždė yra žinoma visiems, todėl jam kažkokį didesnį dėmesį skiri, tačiau tai nėra prioritetas. Jis tikrai neįgauna pranašumo vien dėl to, kad yra žinomas.

— Prieš keletą metų buvo priimtas nutarimas, kad teisėjai skirs nesportinę pražangą krepšininkams, jei jie specialiai prasižengs iki mačo pabaigos likus keletui sekundžių. Tačiau tokie sprendimai pasitaiko retai, atrodo, kad arbitrai toje pačioje situacijoje per skirtingas rungtynes priima skirtingus sprendimus.

— Ši naujovė negali būti automatiškai taikoma kiekviename epizode. Ją turėjo suprasti ir patys žaidėjai, treneriai. Teisėjas privalo jausti žaidimą ir nesportinę pražangą skirti tik tada, kai to reikia. Pats blogiausias dalykas, kuris gali nutikti teisėjui — švilpuku nulemti rungtynių baigtį.

— Į teisėjų darbą vis aktyviau skverbiasi ir moterys. Ar teko teisėjauti su dailiosios lyties atstove?

— Tai yra pasaulinis reiškinys. Anksčiau turėjome vyriškas sporto šakas, o dabar tos ribos visai nebeliko. FIBA seminare Bolonijoje buvo dvi teisėjos, kurios tikrai gerai supranta krepšinį ir puikiai atlieka savo darbą. Mūsų NKL taip pat teisėjauja moteris iš Šilutės, apie ją girdėjau tik gerus atsiliepimus. RKL debiutavo vilnietė, kuriai taip pat labai gerai sekasi.

— Ar su draugais žiūrėdamas krepšinį jį stebite ir analizuojate kaip teisėjas, ar kaip paprastas žiūrovas?

— Rungtynes žiūriu visai kitaip, mano draugai tai supranta ir gerbia. Krepšinį stebiu kaip teisėjas.

— Ir pabaigai: dauguma Rolandui Skaisgiriui teisėjavusių arbitrų jam yra skyrę technines pražangas. Jums teko?

— Esu jam skyręs tokią pražangą miesto pirmenybėse. Norėčiau pasakyti, kad Rolandas už krepšinio aikštės ribų yra visai kita asmenybė, nuoširdus ir labai įdomus žmogus. Techninės pražangos — nemėgstamas dalykas, nes jos skiriamos kraštutiniais atvejais, kai teisėjas nebeturi kitos išeities iš konkrečios situacijos.

Krepsinio teiseju asociacija

www.musukrepsinis.lt

LKL dirbs 23 teisėjai Lietuvos krepšinio federacijos Teisėjų asociacija paskelbė 2010—2011 m. sezono LKL, NKL ir RKL teisėjų sąrašus. LKF TA prezidiumo posėdyje buvo patvirtinti 23 LKL, 29 NKL ir 56 RKL teisėjai.

Praeitą sezoną LKL teisėjavo 21 arbitras Vasarą iš šio sąrašo pasitraukė LKF TA prezidentas Kęstutis Pilipauskas, nuo šiol Lietuvoje dirbsiantis tik komisaru. Prieš 2010—2011 m. sezoną LKL teisėjų gretas papildė iš NKL atėję kauniečiai Danielius Bandzevičius ir Gytis Vilius bei vilnietis Ignas Davainis.

Iš RKL į NKL perėjo net 6 teisėjai: Vytenis Kazlauskas (Vilnius), Adas Papartis (Marijampolė), Renata Radišauskaitė (Šilutė), Nerijus Rimkus (Kaunas), Gabrielius Simonavičius (Šakiai) ir Tomas Stankevičius (Vilnius). Šilutiškė R. Radišauskaitė taps pirmąją NKL teisėja moterimi.

LKF TA prezidiume taip pat buvo patvirtinti 26 komisarai, dirbsiantys LKL ir NKL čempionatuose.

2010—2011 m. sezono teisėjai: LKL 1. R. Brazauskas (Vilnius) 2. T. Jasevičius (Vilnius) 3. V. Dovidavičius (Kaunas) 4. A. Ramanauskas (Šiauliai) 5. J. Laurinavičius (Kaunas) 6. M. Večerskis (Vilnius) 7. M. Gudas (Vilnius) 8. G. Vitkauskas (Vilnius) 9. A. Bataitis (Kaunas) 10. R. Bielinis (Vilnius) 11. S. Paškevičius (Kaunas) 12. A. Gelažius (Kaunas) 13. T. Langvinis (Vilnius) 14. V. Mačiulaitis (Vilnius) 15. A. Maleckas (Kaunas) 16. V. Urbšys (Kaunas) 17. R. Žukauskas (Vilnius) 18. A. Šukys (Kaunas) 19. R. Sabas (Vilnius) 20. L. Masiulis (Panevėžys) 21. D. Bandzevičius (Kaunas) 22. G. Vilius (Kaunas) 23. I. Davainis (Vilnius) NKL 1. R. Navickas (Kaunas) 2. G. Mačiulis (Vilnius) 3. K. Barčas (Kaunas) 4. Š. Gabrilavičius (Kaunas) 5. R. Juodišius (Vilnius) 6. A. Jaraminas (Vilnius) 7. A. Lazdauskas (Kaunas) 8. G. Gedvilas (Vilnius)

9. A. Asevičius (Kaunas) 10. D. Mika (Vilnius) 11. D. Jurkša (Marijampolė) 12. Ž. Paliušis (Šiauliai) 13. R. Baguževičius (Klaipėda) 14. A. Urbanovičius (Vilnius) 15. J. Barkauskas (Kaunas) 16. B. Laurušonis (Vilnius) 17. A. Borusas (Šiauliai) 18. G. Mukas (Vilnius) 19. L. Gailius (Jonava) 20. V. Jogminas (Marijampolė) 21. P. Kiesas (Klaipėda) 22. M. Butvilas (Jonava) 23. K. Mackevičius (Kaunas) 24. N. Rimkus (Kaunas) 25. A. Papartis (Marijampolė) 26. T. Stankevičius (Vilnius) 27. R. Radišauskaitė (Šilutė) 28. G. Simonavičius (Šakiai) 29. V. Kazlauskas (Vilnius) Pastaba: NKL čempionato rungtynėse gali būti skiriami teisėjauti LKL teisėjai RKL 1. M. Amankavičius (Kaunas) 2. A. Aniulis (Kaunas) 3. E. Bogdanovičius (Vilnius) 4. T. Banys (Kaunas) 5. O. Barkovskis (Klaipėda) 6. K. Boza (Kaunas) 7. D. Brazauskas (Panevėžys) 8. M. Brusokas (Panevėžys) 9. A. Cinkutis (Šiauliai) 10. G. Cinkutis (Šiauliai) 11. P. Čižauskas (Kaunas) 12. T. Dainius (Šakiai)

13. D. Dutkus (Vilnius) 14. J. Gavėnia (Šilutė) 15. E. Justa (Vilnius) 16. J. Katauskas (Tauragė) 17. A. Kazakevičius (Kaunas) atvejais, teisėjas nebeturi 18. A. Kubiliuskai (Klaipėda) acijos.

19.

D. Kučas (Šiauliai) 20. V. Paškevičius (Kaunas) 21. V. Penelis (Vilnius) 22. M. Pieškis (Kaunas) 23. K. Pigarevas (Vilnius) 24. G. Pikelis (Šiauliai) 25. E. Pranevičius (Klaipėda) 26. R. Pumputis (Molėtai) 27. L. Radykas (Kaunas) 28. V. Rakauskas (Klaipėda) 29. A. Šalkauskas (Utena) 30. M. Stankevičius (Marijampolė) 31. K. Stankevičius (Marijampolė) 32. M. Stankevičius (Šiauliai) 33. S. Stankūnas (Marijampolė) 34. V. Steckas (Vilnius) 35. D. Šomka (Vilnius) 36. D. Štutas (Akmenė) 37. G. Ubartas (Vilnius) 38. K. Vaicekauskas (Molėtai) 39. T. Vaivilavičius (Kaunas) 40. A. Vilaniškytė (Vilnius) 41. G. Vilčinskas (Panevėžys) 42. A. Žvironas (Vilnius) 43. L. Žarnauskas (Vilnius) 44. R. Žiubrys (Kretinga) 45. A. Goriunovas (Kaunas) 46. J. Lazauskas (Kaunas) 47. T. Tarūta (Kaunas) 48. J. Balandis (Kaunas) 49. T. Paukštys (Vilnius)

50. S. Šteinys (Vilnius) 51. S. Litvinavičius (Vilnius) 52. P. Bagdonas (Šiauliai) 53. V. Pažemeckas (Klaipėda) 54. G. Petrušinas (Gargždai) kitos iš konkrečios situ55. R.išeities Vitkus (Marijampolė) 56. P. Batavičius (Rietavas) Pastaba: RKL rungtynėse gali teisėjauti ir NKL teisėjai.

2010—2011 m. LKL ir NKL techniniai komisarai: 1. R. Barauskas (Kaunas) 2. R. Bukauskis (Vilnius) 3. V. Geštautas (Vilnius) 4. J. Jakubaitis (Panevėžys) 5. J. Jankauskas (Vilnius) 6. Z. Kamarūnas (Kaunas) 7. V. Kukarskas (Vilnius) 8. V. Miknevičius (Jonava) 9. T. Rimkus (Vilnius) 10. V. Ručinskas (Kaunas) 11. S. Samulevičius (Vilnius) 12. J. Storpirštis (Jonava) 13. V. Vilius (Kaunas) 14. G. Zalieckas (Vilnius) 15. A. Zakis (Kaunas) 16. A. Činga (Panevėžys) 17. R. Vitkus (Marijampolė) 18. J. Čepaitis (Panevėžys) 19. R. Gelžinis (Klaipėda) 20. A. Statkus (Šiauliai) 21. P. Zalieckas (Kaunas) 22. R. Mukas (Vilnius) 23. A. Samulionis (Kelmė) 24. K. Pilipauskas (Kaunas) 25. S. Navickas (Kaunas) 26. K. Skerys (Vilnius)

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 57

laisvalaikis

17-metis žemaitis Mantas Mockevičius krepšinio gerbėjams įsiminė, kai prieš metus įspūdingai rungtyniavo Lietuvos jaunučių rinktinėje ir Kaune tapo Europos vicečempionu. Šiais metais gynėjas jau buvo 17-mečių rinktinės lyderis pasaulio čempionate Vokietijoje ir neseniai su Palangos „NaglioAdakrio“ komanda debiutavo LKL. Talentingas krepšininkas „Mūsų krepšiniui“ papasakojo apie savo pomėgius.

Fotodiena.lt/A. Pliadžio nuotr.

Edmantas Kazbaras

M. Mockevičius užmiega su muzika Muzika

Muzika mano gyvenime užima svarbią vietą, jos klausausi prieš kiekvienas rungtynes, ji man padeda susikaupti mačui ir „užsivesti“. Muzikos klausausi ir kiekvieną vakarą — prieš užmerkdamas akis išklausau 2—3 dainas.

Neturiu išskirtinio mėgstamo muzikos stiliaus, tačiau mano fonoteka susideda iš repo, „RnB“ bei techno kūrinių. Klausausi senos rusiškos muzikos, nesu ir prieš lietuvišką popsą — SEL ir „G&G Sindikatas” yra dvi mėgstamiausios Lietuvos muzikos grupės.

Užsieniečių sąrašas platesnis: Lilas Boosie, Lilas Wayne`as, Eminemas, Wizas Khalifa, Gucci Mane, „Liube“, DDT. Mano mėgstamiausi kūriniai, kurie visada groja įsijungus MP3 grotuvą: Lilas Wayne`as — „Drop the world“ ir „Oh lets do it“, Soulja Boy — „Pretty Boy Swag“, Gucci Mane „We are steady mobbin“, „Akon“ — „Still will“.

58 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Filmai Dievinu komedijas ir filmus, kurie mane pamoko, įkvepia, priverčia susimąstyti.

Būna ir tokių dienų, kai tiesiog norisi atsipalaiduoti, o ne įdėmiai sekti filmą. Todėl žiūriu ir lėkštas amerikietiškas komedijas.

Kino teatruose lankausi gana dažnai — kartą per mėnesį. Pastarasis nemažą įspūdį palikęs filmas yra „Bangkok Dangerous“.

Pirmenybę teikiu filmams, kuriuose filmuojasi tokie aktoriai kaip Leonardo DiCaprio, Angelina Jolie, Carmen Electra. Galiu prisipažinti, kad „Įsikūnijimo“ nemačiau, nes manęs tokio žanro filmai paprasčiausiai nedomina.

Mano mėgstamiausių filmų „Top 3“: „The blind side“, „Glory road“ ir „Coach Carter“.

Knygos Negaliu pasakyti, kad esu nuolatinis knygų skaitytojas ir jų mylėtojas, tačiau retkarčiais paiimu į rankas ir jas. Kaip filmų bei muzikos, taip ir knygų mėgstamo žanro neturiu. Tiesiog skaitau tas knygas, kurios pamoko ar duoda naudos.

Prisipažinsiu, mokykloje mokytojai mane verčia skaityti, to nedarau savo noru. Aš, kaip vyras, mėgstu rimtas knygas, todėl kol kas pačios įdomiausios knygos vardą suteikčiau kūriniui „Aleksandras Makedonietis. Didžiojo karvedžio išmintis“.

LKF naujienos Įvertino rinktines Vilniuje įvyko Lietuvos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto (LKF VK) posėdis. Jame buvo aptarti šių metų rinktinių sezono rezultatai, patvirtintas 2011-ųjų planas, aptarti artėjančio Europos vyrų čempionato reikalai.

Komitetas labai gerai įvertino 5 rinktinių pasirodymą šių metų Europos ir pasaulio čempionatuose. Tokio įvertinimo nusipelnė vyrų (pasaulio čempionato bronzos medaliai) ir moterų (pelnytas kelialapis į Europos čempionatą) nacionalinės komandos, vaikinų 16-mečių (Europos čempionato sidabro medaliai), 17-mečių (pasaulio čempionato 4-oji vieta) ir 18-mečių (Europos čempionato aukso medaliai) rinktinės. 18-mečių ir 20-mečių merginų rinktinių pasirodymai (6-osios vietos Europos čempionate) įvertinti gerai, 20-mečių vaikinų (9-oji vieta Europos čempionate) — patenkinamai, o 16-mečių merginų (16-oji vieta Europos čempionate) — labai blogai.

2011-aisiais aštuonios Lietuvos rinktinės dalyvaus Europos čempionatuose, o 19-mečių vaikinų ekipa vyks į savo amžiaus grupės pasaulio čempionatą.

Posėdžio metu Vykdomojo komiteto nariai buvo supažindinti su 2011-ųjų Europos vyrų čempionato dalyvių skaičiaus padidinimu ir pasikeitusia sistema. Visi pripažino, kad tai buvo neabejotinai teisingas ir Lietuvai labai naudingas „FIBA Europe“ valdybos sprendimas, priimtas LKF vadovų iniciatyva.

Daug diskusijų kilo dėl LKL ir NKL pereinamųjų rungtynių. Nuspręsta, kad iki kito LKF VK posėdžio abiejų lygų atstovai turi pateikti pasiūlymą, kuriame būtų aiškiai apibrėžtos visos po šio sezono turinčių įvykti pereinamųjų rungtynių detalės.

LKF buvo gavusi lietuviškos krepšinio agentūros „East Players“ prašymą priimti asociuota nare. Vykdomojo komiteto nariai nusprendė, kad lietuviškos agentūros turėtų susijungti į asociaciją, o ši jau galėtų tapti LKF nare.

LKF vykdomojo komiteto nariai taip pat pritarė NKL prašymui leisti klubams 2010—2011 m. sezoną registruoti po 2 legionierius.

FIBA reitinge — aukštyn Lietuvos krepšinis išlieka vienas geriausių pasaulyje. Po vyrų pasaulio čempionato FIBA pristatė naują reitingo skaičiavimo sistemą. Nuo šiol iš viso skaičiuojami 4 reitingai: vyrų, moterų ir jaunųjų vaikinų bei merginų rinktinių. Juos susumavus gaunamas bendras šalių reitingas.

Aukščiausiai pasaulyje šiuo metu yra vertinami jaunieji Lietuvos krepšininkai. Jie turi 204,8 įskaitinius taškus ir užima antrąją vietą, nusileisdami tik amerikiečiams (306). Treti žengia serbai (176,8), ketvirti — argentiniečiai (162), penkti — graikai (150,6).

Vyrų rinktinė po pasaulio čempionato turi 462 taškus ir geriausių nacionalinių komandų reitinge pakilo į penktąją vietą. Pirmauja amerikiečiai (892), ispanai (720), argentiniečiai (665) ir graikai (489).

Lietuvos moterų rinktinė šiuo metu pasaulyje yra 17-ta, o jaunosios mūsų krepšininkės — 11tos.

Bendrame reitinge Lietuvos krepšinis pastaruoju metu pakilo per 4 pozicijas ir užima 6 vietą. Lietuviai turi 869,8 taško ir atsilieka tik nuo amerikiečių (2498), ispanų (1567,8), australų (1163), rusų (1162) ir argentiniečių (1099,4).

www.musukrepsinis.lt

stop kadras

Pergalė prieš būsimas čempiones 2003—2004 m. sezoną moterų Eurolygoje mūsų šalies garbę gynė Vilniaus „Lietuvos telekomo“ ekipa, vėliau pakeitusi pavadinimą į TEO, o šią vasarą persikėlusi į Kauną ir tapusi „VIČI-Aistėmis“.

2003—2004 m. moterų Eurolygos sezoną „Lietuvos telekomo“ krepšininkės 2003-iųjų spalio 22-ąją pradėjo rungtynėmis namie su Valensjeno USVO ekipa. Mūsiškės nugalėjo rezultatu 77:73 (18:17, 19:8, 19:23, 21:25). Vėliau Prancūzijos krepšininkės nukeliavo iki Eurolygos finalo ir tapo čempionėmis.

Per 2003-iųjų mačą „Lietuvos telekomo“ komandoje žaidė trys krepšininkės, ir šiemet rungtyniausiančios pajėgiausioje šalies ekipoje. Rima Valentienė tuomet per 24 min. pelnė 14 taškų, o Aušra Bimbaitė (12 min.) ir Vita Kuktienė (2) nepasižymėjo. 11 taškų į Prancūzijos komandos krepšį įmetusi Jurgita Štreimikytė-Virbickienė dabar yra „VIČI-Aisčių“ vyriausiojo trenerio asistentė.

Petro Malūko nuotraukoje užfiksuota „Lietuvos telekomo“ gynėja Diliara Velišajeva dabar sėkmingai treniruoja jaunąsias krepšininkes Vilniaus krepšinio mokykloje ir kitais metais turėtų vadovauti Lietuvos merginų jaunučių (iki 16 metų) rinktinei. | P. Malūko nuotr. | MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 59

veidas

Zita Makselytė-Kuzminskienė — viena didžiausią karjeros šuolį padariusių krepšininkių Lietuvos istorijoje. Šešiolikos iš kaimo į Vilnių persikrausčiusi garsiosios Vilniaus „Kibirkšties“ ekipos puolėja jau po dvejų metų apsivilko Lietuvos moterų rinktinės marškinėlius. Šiuo metu Z. Kuzminskienė dirba kūno kultūros mokytoja, aktyviai dalyvauja krepšinio veteranų veikloje ir didžiuojasi sėkmingai krepšinį žaidžiančiais sūnumis.

Karolis Vaizgėla

Dabar Z. Kuzminskienės krepšinio pasaulyje pristatinėti nereikia. O karjeros pradžioje krepšininkė net pykdavo išgirdusi skambias prognozes. „Brolis juokaudavo, kad „yra garsi krepšininkė Zita Briedytė, bus ir Zita Makselytė“, — juokėsi prisiminusi sportininkė. — Tuo metu ant brolio net pykdavau. Galvodavau, kur tokia kaimietė kaip aš, kuri neturi galimybių treniruotis, gali būti garsi krepšininkė.“ Tačiau prognozės išsipildė. Per beveik 20 metų trukusią karjerą Z. Kuzminskienė 7 kartus tapo Lietuvos čempione, 4 kartus — Lietuvos krepšinio taurės laimėtoja, po kartą laimėjo Sovietų Sąjungos pirmenybių bronzos ir tautų spartakiados sidabro medalius.

Asmeninio archyvo nuotr.

Pasižymėjo šoklumu

Z. Kuzminskienė: „Baltai pavydžiu sūnums“ Z. Kuzminskienė ūgio trūkumą kompensuodavo šoklumu.

60 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Už savo sėkmingą krepšininkės karjerą penkiasdešimtmetį perkopusi Z. Kuzminskienė dėkinga treneriui Algimantui Gedminui. „Treneris mane pastebėjo, pamatė, kad esu šokli, greita, ir ėmė mokyti žaisti krepšinį, — į prisiminimus nuklydo garsi krepšininkė. — Nors neturėjau jokių krepšinio pagrindų, sparčiai tobulėjau.“ Sportininkės karjeros šuolis buvo labai staigus. Praėjus dvejiems metams ji jau vilkėjo Lietuvos rinktinės, šiek tiek vėliau — Sovietų Sąjungos nacionalinės komandos marškinėlius. Tiesa, pastaruosius — labai neilgai. „Patekau į stipriausių Sovietų Sąjungos krepšininkių dvyliktuką, po dviejų dienų turėjome vykti rungtyniauti į Italiją. Tuo metu iš Vilniaus į Maskvą buvo atsiųsti dokumentai, kuriuose parašyta — „nievyjezdnaja“ (negalinti išvykti į užsienį). Nežinau, kuo užkliuvau Sovietų Sąjungos valdininkams, tačiau tai reiškė, kad mano karjera rinktinėje baigta, — liūdnai pasakojo Z. Kuz-

www.musukrepsinis.lt

minskienė. — Į mano vietą buvo pakviesta iš rinktinės dvyliktuko iškritusi maskvietė, o man įteiktas bilietas namo. Tai buvo pats liūdniausias momentas mano karjeroje.“ Į užsienį Z. Kuzminskienė galėjo išvykti tik Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę.

Sovietų Sąjungos marškinėlius Z. Kuzminskienė vilkėjo per 4 parodomąsias rungtynes įvairiuose miestuose su JAV rinktine ir pelnė 16 taškų.

Paklausta, kas krepšininkės karjeroje buvo geriausia, Z. Kuzminskienė nusišypsojo: „Niekada neturėjau sunkių traumų, žaidžiau gerose, draugiškose komandose ir turėjau aukščiausio lygio trenerius.“

Varžovės laukdavo kelionių į Lietuvą „Kibirkšties“ komanda Sovietų Sąjungos pirmenybėse bronzos medalius iškovojo tris kartus, o Z. Kuzminskienė tokį apdovanojimą turi tik vieną. „Sūnus Saulius dažnai sako, kad sportininkui svarbu tinkamu metu atsirasti tinkamoje vietoje, — kalbėjo buvusi krepšininkė.

— Man toje vietoje atsidurti vis nepavykdavo. Esu tik kartą laimėjusi Sovietų Sąjungos bronzą. Pirmiausia, į „Kibirkšties“ ekipą patekau metais per vėlai, krepšininkės ką tik buvo iškovojusios

Lietuvos rinktinei puolėja per karjerą pelnė 371 tašką.

veidas

„Kurie domisi krepšiniu, žino, kas mano sūnūs. Merginos ne kartą yra prašiusios telefono numerių. Liepiau susirasti pačioms.“ trečiąją vietą. Vėliau išėjau gimdyti Sauliaus, o komanda pakartojo laimėjimą. Didžiausias mano pasiekimas su komanda — Sovietų Sąjungos tautų spartakiados sidabro apdovanojimas. Finale po dramatiškos kovos nusileidome Rygos TTT su Ulia Semionova.“ Sovietų Sąjungos pirmenybėse netrūko principinių dvikovų su Maskvos CSKA, Leningrado, Novosibirsko, Rygos ekipomis, politinių atspalvių nebuvo matyti. „Visos komandos tarpusavyje puikiai sutardavo, — prisiminė Z. Kuzminskienė. — Nebuvo jokių priešiškumų. Tais laikais varžybos vykdavo turais, jie būdavo rengiami skirtinguose miestuose.

Varžovės buvo pripažinusios, kad kas kartą laukdavo turo Lietuvoje. „Pas jus labai gražu“, — sakydavo. Su tų laikų krepšininkėmis bendraujame ir dabar.“ Paklausta, kokias tais laikais krepšinio aikštelėje atlikdavo užduotis, buvusi krepšininkė atsakė staigiai: „Atlikdavau juodą darbą. Per Sovietų Sąjungos tautų spartakiadą buvau pirma pagal atkovotus kamuolius. Nors buvau trečia-ketvirta ekipoje pagal ūgį, žaisdavau puolėjos pozicijoje, ūgį kompensuodavau šoklumu.

Treneris taip pat liepdavo dengti varžovių lyderes, užkaišyti skyles gynyboje.“ Kiekvieną kartą važiuojant pro senuosius Vilniaus Sporto rūmus Z. Kuzminskienei suvirpa širdis, užplūsta prisiminimai. „Prieš 30 metų moterų krepšininio populiarumas buvo didžiulis, — su nostalgija pasakojo buvusi legendinės „Kibirkšties“ žaidėja. — 1979 metais, kai Vilniuje vyko spartakiada, nebuvo tuščių vietų. Sirgaliai palaikydavo audringai. Gaudavome iš jų gėlių, saldainių. Buvo nuostabu. Dabar stebint moterų krepšinį darosi gaila merginų. Jos ruošiasi, dirba, stengiasi ir žaidžia tuščioms salėms.“ Paklausta, ar prisimena savo paskutiniąsias kaip profesionalios krepšininkės rungtynes, Z. Kuzminskienė sutriko. Ilgai pagalvojusi prisipažino neprisimenanti, tačiau motyvus baigti karjerą pamena puikiai: „Karjerą baigti ketinau ne kartą. Pirmiausia, kai gimė Saulius. Maniau, kad jau viskas, nebepajėgsiu sugrįžti, tačiau trauka krepšiniui nugalėjo. Sauliui buvo trys mėnesiai, dar pati maitinau, o jau skubėdavau į treniruotes, sunkiai dirbau ir greitai atgavau fizinę formą. Saulių dažniausiai prižiūrėdavo vyras, močiutės. Po septynerių metų gimė Mindaugas, ir vėl radau jėgų sugrįžti. Tuo metu man buvo 34 metai. Tais laikais krepšininkei tai buvo brandus amžius. Daugelis žiūrėjo į mane tarytum klausdami: „Kaip? Tu dar žaidi krepšinį?“ Man darėsi gėda ir tai tapo paskatinimu baigti karjerą.“

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 61

veidas

„Kamanės“ — gyvenimo būdas Baigusi krepšininkės karjerą Z. Kuzminskienė planavo pamiršti krepšinį visiems laikams. „Jaučiausi pavargus, — prisipažino buvusi Lietuvos rinktinės žaidėja. — Krūviai būdavo milžiniški, gyvenome nuolatiniame ritme. Dažnai pasitaikydavo, kad grįžtame iš Maskvos traukiniu, o jau laukia autobusas į kitas varžybas.

Treneriai reguliuodavo mūsų laisvalaikį, gyvenimo ritmą. Šiais laikais krepšininkės gal atlaiko panašius krūvius treniruotėse, tačiau po jų turi laisvalaikį, asmeninį gyvenimą.“ Tačiau be krepšinio kamuolio Z. Kuzminskienė ilgai netvėrė.

Pirmiausia su sūnumi Sauliumi ir vyru sudarę trijulę žaisdavo Šarūno Marčiulionio krepšinio mokykloje rengiamuose šeimų turnyruose, paaugęs prie jų prisidėjo ir Mindaugas. Kuzminskų šeima visada užimdavo pirmąją vietą.

Vėliau Z. Kuzminskienė su kitomis buvusiomis „Kibirkšties“ žaidėjomis subūrė veteranių komandą „Kamanės“. „Buvo prasidėjusios pasaulio veteranių pirmenybės Australijoje, ten dalyvavo keletas Lietuvos komandų iš Vilniaus ir Kauno. Joms sunkiai sekėsi surinkti pilnas ekipas, žaidė dauguma ne aukščiausio meistriškumo krepšininkių. Tai tapo didžiausiu postūmiu mums, buvusioms „Kibirkšties“ žaidėjoms, suburti savo ekipą, — pašnekovė prisiminė penkioliktus metus skaičiuojančios veteranių ekipos įkūrimą. — Visos buvome baigusios sportuoti, pagimdžiusios vaikus, todėl norėjosi veiklos.“ Su „Kamanių“ ekipa Z. Kuzminskienė įvairiuose veteranų turnyruose laimėjo daugybę apdovanojimų: keturis kartus tapo pasaulio, tris — Europos čempione, taip pat tris kartus laimėjo olimpinį statusą turinčias meistrų žaidynes.

Ar peržengus penktąją dešimtį kūnas nereikalauja poilsio? „Negaliu nesportuoti, — atsakė energija trykštanti veteranė. —

Jei nepasportuoju, jaučiu, kad širdelė ima klibėti. Sportas man — vaistas.“ Pasak Z. Kuzminskienės, „Kamanės“ ne tik veteranių krepšinio komanda, bet ir gyvenimo būdas: „Mes kaip bitutės viename avilyje. Visos kartu per gimtadienius, kai blogai, viena kitą paguodžiame, nuolat susitinkame. Mūsų vaikai treniruodavosi kartu, užaugo visoms „ant akių“. Viena apie kitą žinome viską.“

Auklėtinių staigmena per klubo jubiliejų Baigusi karjerą Z. Kuzminskienė ilgai nesvarstė, ką veikti toliau. Garsi krepšininkė nuo 1990 metų dirba Radvilų gimnazijos kūno kultūros mokytoja. „Visada žavėjausi vaikais, — neslėpė pedagogė. — Mylėjau tiek savo, tiek svetimus vaikus. Mano pašaukimas — mokykla.

Jaučiu, kad sėdžiu savo rogėse. Širdyje jaučiuosi jauna, nes dirbu su jaunimu.“ Z. Kuzminskienė dėl savo kaip krepšininkės pasiekimų mokykloje nesijaučia išskirtinė. „Kolegos žino, kas buvau praeityje, tačiau bendravimo tai nekeičia“, — įsitikinusi pašnekovė.

Auklėtiniai ilgą laiką nežinojo apie mokytojos laimėjimus, tačiau sužinoję padarė Z. Kuzminskienei malonią staigmeną. „Buvo „Kamanių“ penkiolikos metų jubiliejus, ir mano auklėjamoji klasė su plakatais atėjo palaikyti, — susijaudinusi pasakojo mokytoja. — Tada pažadėjo nuolatos ateiti į veteranių varžybas.“ Ar neatsibosta Z. Kuzminskienei mokinių klausimai apie jos garsius sūnus? „Nesigiriu tuo ir ne visi žino, o jeigu sužino, nustemba, — pasakojo kūno kultūros mokytoja. — Šiandien vienas trečiaklasis priėjo ir paklausė: „Mindaugas ir Saulius jūsų vaikai?“ Atsakiau, kad taip. „Būtinai žiūrėsiu šiandien Mindaugo rungtynes“, — nueidamas sušuko gimnazistas. Kurie domisi krepšiniu,

Z. Kuzminskienė su vyru ir dabar krepšinio pasaulyje puikiai žinomais sūnumis ne kartą dalyvavo šeimų turnyre.

62 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

veidas

www.musukrepsinis.lt

žino, kas mano sūnūs. Merginos ne kartą yra prašiusios telefono numerių. Liepiau susirasti pačioms.“ Kalbantis su Z. Kuzminskiene Radvilų gimnazijos kūno kultūros mokytojų kambaryje akys kliuvo už daugybės taurių. „Mūsų gimnazistai — daugybės sporto šakų prizininkai, — pastebėjusi žvilgsnį paaiškino pedagogė. — Esame sportiška mokykla. Kūno kultūros mokytojai atsidavę savo darbui. Moksleiviai dalyvauja įvairiose varžybose, mielai renkasi sportinius būrelius.

Visada turime stiprią mokyklos krepšinio rinktinę. Esame kelis kartus laimėję gimnazijų, „Karūnos“ moksleivių čempionatus.

Taip pat daug pasiekėme regbyje, lengvojoje atletikoje.“ Moksleiviams labiausiai patinka, kai krepšinio aikštelėje su jais susirungia viena garsiausių Lietuvos krepšininkių. „Vaikai mėgsta kartu žaisti „amerikankę“ (krepšinio žaidimas), trys prieš tris, — sako Z. Kuzminskienė. — Būnu atsargi, nes rungtyniaujant su neprofesionalais padidėja tikimybė gauti traumą.“

Sūnus vertino specialisto akimis

Fotodiena.lt/A. Pliadžio nuotr.

Z. Kuzminskienė labiausiai džiaugiasi ne sėkminga savo krepšininkės karjera, o vaikais. 28-erių Saulius šiuo metu žaidžia „Ventspils“ komandoje, o 20-metis Mindaugas šiemet tapo Kauno „Žalgirio“ nariu.

„Sūnums baltai pavydžiu, kad taip gerai žaidžia, — šypsojosi mama. — Džiaugiuosi, kad pasekė mano pėdomis. Nors nemanau, kad tai tik mano įtaka. Tai visos Lietuvos įtaka. Krepšinio populiarumas šalyje lėmė jų pasirinkimą. Anksčiau netikėjau, kad jie gali taip toli eiti. Sūnūs visai kaip mama sportuoti pradėjo anksti, tačiau išsiskirti tarp bendraamžių — labai vėlai.“ Z. Kuzminskienė džiaugiasi, kad sūnus užaugino lengvai. Moraliniu auklėjimu užsiimdavo griežtas vyras. Buvusi krepšininkė negailestingai sūnus mokydavo žaisti krepšinį. „Kritikuodavau viską, ką jie darydavo negerai, — pasakojo Z. Kuzminskienė. — Kartais, kai būdavo jaunučiai, jie net apsiverkdavo. Žiūrėdavau į jų žaidimą specialisto akimis. Vienas treneris man pasakė: „Vaikai trenerius turi, būk jiems mama. Pirmiausia vaiką reikia pagirti, paskui kritikuoti.“ Tada susivokiau.“ Prieš pasirašydami sutartis su įvairiomis ekipomis krepšinininkai pirmiausia kreipiasi į savo tėvus. Sprendimus priima patys, tačiau visada išklauso vyresniųjų nuomonės.

Nesvarbu, ką krepšinyje dar pasieks Saulius ir Mindaugas, Z. Kuzminskienė didžiuojasi savo vaikais. „Jie užaugo nuostabūs žmonės, — džiaugėsi veteranė. — Nors yra jauni, aktyvūs, niekada nepamiršta šeimos ir stengiasi kuo daugiau laiko praleisti kartu. Didžiuojuosi jais. Nesvarbu, kaip pasiseks krepšinyje, svarbiausia, kad būtų sveiki ir laimingi.“

Per „Kamanių“ 15 metų jubiliejaus rungtynes Z. Kuzminskienę pasveikino auklėtiniai.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 63

statistiKa

Lietuvos krepšinio skaičiai „Mūsų krepšinis“ pristato visus šio sezono nacionalinių čempionatų rezultatus.

Spalio 13 diena: „Gargždai“ – „Nafta-Universitetas“ 77:83.

Spalio 20 diena: „Ežerūnas-Karys“ - „Voluktė“ 108:58 Spalio 19 diena: „Nafta-Universitetas“ - „Gargždai“ 75:57 Spalio 18 diena: „Voluktė“ – „Ežerūnas-Karys“ 77:77.

1 turas 2010 m. spalio 6 diena: „Nafta-Universitetas“ - „Tekoda“ 86:73, „Ežerūnas-Karys” - „Stašaitis & Partners advokatų kontora” 87:63, „Vitlaima“ - „Gargždai“ 80:96.

Spalio 5 diena: „LKKA–Atletas“ - „Voluktė“ 89:85.

Spalio 2 diena: „Stašaitis & Partners advokatų kontora” – „Ežerūnas-Karys“ 52:91.

Rugsėjo 29 diena: „Tekoda“ – „Nafta-Universitetas“ 51:79, „Gargždai“ – „Vitlaima“ 103:81.

Rugsėjo 27 diena: „Voluktė“ – „LKKA–Atletas“ 89:79.

MOTERŲ LKF TAURĖS TURNYRAS I etapas A grupė 2 turas Spalio 15 diena: „Svaja“ — „LKSK-Gestas“ 55:49.

Spalio 13 diena: Vilniaus KM-1 — DPV 59:80.

1 turas Spalio 8 diena: „Svaja“ — „Vilniaus kolegija“ 63:49.

Spalio 6 diena: „LKSK-Gestas“ — VU 72:53, Vilniaus KM-2 — DPV 41:85.

Spalio 4 diena: „Tiketa“ — Vilniaus KM-1 64:70.

B grupė 2 turas Spalio 16 diena: Marijampolės ŽSM — „SKK Komanda“ 68:63.

Spalio 14 diena: „LKKA-Kaunas“ — „LKC-Kaunas“ 51:50.

1 turas Spalio 6 diena: „Aisčiai-93“ — Marijampolės ŽSM 56:87, „LKC-Kaunas“ — RKL 84:61.

Spalio 3 diena: „LKKA-Kaunas“ — „LKSK-Tyla“ 66:39, „SKK Komanda“ — „Aisčiai-94“ 65:56.

C grupė 2 turas Spalio 17 diena: „PKKSC-Naftėnas“ — Ukmergės SMD 61:70.

Spalio 9 diena: „Biržų duona“ — „Radviliškis“ 60:42.

1 turas Spalio 2 diena: „PKKSC-Naftėnas“ — „Rokiškis“ 74:72.

D grupė 2 turas Spalio 9 diena: „Mažeikiai“ — „Augma“ 45:72, „SaulėŠiauliai“ — „GPI-Statyba“ 20:0.

1 turas Spalio 7 diena: „Palanga“ — „Saulė-Šiauliai“ 44:84.

LIETUVOS KREPŠINIO LYGA Spalio 20 diena: „Perlas“ — „Sakalai“ 60:81.

Spalio 19 diena: „Naglis-Adakris“ — „Juventus“ 89:78, „Alytus“ — „Neptūnas“ 59:69, „Kaunas“ — „Šiauliai“ 90:88, „Techasas“ — „Rūdupis“ 63:86.

Spalio 13 diena: „Žalgiris“ — „Techasas“ 115:51,

64 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

„Naglis-Adakris“ — „Lietuvos rytas“ 56:83.

Spalio 12 diena: „Žalgiris“ — „Juventus“ 96:56,„Neptūnas“ — „Lietuvos rytas“ 68:75.

Spalio 9 diena: „Rūdupis“ — „Žalgiris“ 74:80, „Lietuvos rytas“ — „Nevėžis“ 83:71, „Neptūnas“ — „Kaunas“ 68:70, „Šiauliai“ — „Alytus“ 100:74.

Spalio 8 diena: „Perlas“ — „Naglis-Adakris“ 82:83, „Techasas“ — „Sakalai“ 99:88.

Spalio 5 diena: „Naglis-Adakris“ — „Neptūnas“ 77:79, „Nevėžis“ — „Juventus“ 62:72, „Kaunas“ — „Perlas“ 76:67, „Sakalai“ — „Rūdupis“ 80:114.

Rugsėjo 30 diena: „Žalgiris“ — „Alytus“ 104:83.

Rugsėjo 28 diena: „Nevėžis“ — „Žalgiris“ 56:69.

V. Komanda

P. Pr.

1. „Žalgiris“ 2. „Lietuvos rytas“ 3. „Kaunas“ 4. „Rūdupis“ 5. „Neptūnas“ 6. „Naglis-Adakris“ 7. „Šiauliai“ 8. „Techasas“ 9. „Sakalai“ 10. „Juventus“ 11. „Perlas“ 12. „Nevėžis“ 13. „Alytus“

5 3 3 2 2 2 1 1 1 1 0 0 0

0 0 0 1 2 2 1 2 2 2 3 3 3

NACIONALINĖ KREPŠINIO LYGA Spalio 16 diena: „Delikatesas“ — „Akademija“ 75:78, „Perlas-MRU“ — „Pieno žvaigždės“ 56:77, „ErelitaKTU“ — „Radviliškis“ 56:74, „Meresta“ — „ABROUniversitetas“ 76:58, „Mažeikiai“ — „Šilutė“ 78:63, „TRIOBET“ — „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 74:79, „Puntukas“ — „LKKA-Atletas“ 83:94.

Spalio 15 diena: „Žalgiris-Sabonio mokykla“ — „Puntukas“ 103:82, „Šilutė“ — „TRIOBET“ 83:69, „Mažeikiai“ — „ABRO-Universitetas“ 82:87, „Radviliškis“ — „Meresta“ 74:54, „Perlas-MRU“ — „Erelita-KTU“ 78:67, „Akademija“ — „Pieno žvaigždės“ 79:80, „NaftaUniversitetas“ — „Delikatesas“ 68:63.

Spalio 9 diena: „Nafta-Universitetas“ — „Perlas-MRU“ 82:60, „Delikatesas“ — „Radviliškis“ 78:69, „Pieno žvaigždės“ — „ABRO-Universitetas“ 87:70, „ErelitaKTU“ — „Šilutė“ 86:94, „Meresta“ — „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 91:82, „Mažeikiai“ — „LKKA-Atletas“ 70:73, „TRIOBET“ — „Puntukas“ 82:80.

Spalio 8 diena: „LKKA-Atletas“ — „TRIOBET“ 74:67, „Žalgiris-Sabonio mokykla“ — „Mažeikiai“ 96:80, „Šilutė“

V. Komanda

P. Pr.

1. „Pieno žvaigždės“ 2. „Meresta“ 3. „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 4. „Nafta-Universitetas“ 5. „LKKA-Atletas“ 6. „Radviliškis“ 7. „Šilutė“ 8. „Perlas-MRU“ 9. „Erelita-KTU“ 10. „ABRO-Universitetas“ 11. „Delikatesas“ 12. „Mažeikiai“ 13. „TRIOBET“ 14. „Akademija“ 15. „Puntukas“

4 3 3 3 3 2 2 2 1 1 1 1 1 1 0

0 1 1 0 0 2 2 2 3 3 3 3 3 2 3

— „Meresta“ 63:74, „ABRO-Universitetas“ — „ErelitaKTU“ 61:68, „Radviliškis“ — „Pieno žvaigždės“ 78:84, „Perlas-MRU“ — „Delikatesas“ 70:66, „Akademija“ — „Nafta-Universitetas“ 57:70.

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO LYGA Spalio 20 diena: „Utena“ — „Laisvė KRS“ 65:84.

Spalio 16 diena: „Rūta“ — „LKKA-Aistės“ 52:65, MRU — „Lemminkainen“ 75:72.

Spalio 15 diena: „VIČI-Aistės“ — „Laisvė KRS“ 112:48, „Utena“ — „Rūta“ 61:50.

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO A LYGA Spalio 19 diena: VU — „Vilniaus kolegija“ 75:67, „Augma“ — Palangos SC 62:35.

Spalio 17 diena: „Aisčiai-93“ — ŽSM 67:73, „LKCKaunas“ — „Aisčiai-94“ 106:36, „Mažeikiai“ — „SaulėŠiauliai“ 64:82, RKL — „LKKA-Kaunas“ 51:66, „Rokiškio KKSC-Rospo“ — „Biržų duona“ 70:42.

Spalio 10 diena: „SKK Komanda“ — „Aisčiai-94“ 74:64.

LIETUVOS STUDENTŲ KREPŠINIO LYGA Vaikinų I grupė

Panevėžio KKSC — „Perkūnas“ 74:84.

Vaikinų jaunučių (gim. 1995 m.) čempionatas I divizionas Spalio 17 diena: Sabonio KC I — „Alytaus SRC-Alseka“ 91:68, „Sabonio KC-Altas — „Š. Marčiulionio KA I-YIT“ 73:129, „Sabonio KC-Garlita“ — „Vilniaus KM I-Vilmesta“ 58:66.

Spalio 16 diena: „Sabonio KC-Garlita“ — Sabonio KC I 52:93, „Š. Marčiulionio KA I-YIT“ — „Alytaus SRC-Alseka“ 90:78, „Vilniaus KM I-Vilmesta“ — „Marijampolės ŽSM-Industrijos garantas“ 89:84.

Vaikinų jaunučių (gim. 1996 m.) čempionatas I divizionas Spalio 20 diena: „Š. Marčiulionio KA II-Philips“ — Panevėžio KKSC I 78:64, „Mažeikių SM-Nafta“ — „Sabonio KC-ViaCon“ 77:53.

Spalio 17 diena: „Š. Marčiulionio KA I-Blancomet“ — „Tornado KM-Autover“ 85:57.

Merginų jaunių (gim. 1993—1994 m.) čempionatas I divizionas

Spalio 18 diena: VDU — LŽŪU 123:79, MRU — LKKA 76:88, ŠU — VGTU 80:69, VPU — KTU 91:89.

Spalio 11 diena: KU — VPU 103:71, ŠU — LŽŪU 86:49, LKKA — KTU 77:66, VGTU — VDU 77:88.

Spalio 4 diena: MRU — LŽŪU 114:72, ŠU — KU 79:74, VPU — LKKA 84:94, KTU — VGTU 90:88.

V. Komanda

P. Pr.

1. ŠU 2. LKKA 3. VDU 4. KTU 5. VPU 6. MRU 7. KU 8. VGTU 9. LŽŪU

3 3 2 1 1 1 1 0 0

0 0 0 2 2 1 1 3 3

Merginų grupė Spalio 18 diena: KU — VPU 76:82, VU — VDU 60:75, LKKA — KTU 84:67.

MOKSLEIVIŲ KREPŠINIO LYGA Vaikinų jaunių (gim. 1993 m.) čempionatas I divizionas Spalio 16 diena: Sabonio KC II — Kėdainių SM 81:56.

Spalio 11 diena: Kėdainių SM — „V. Knašiaus KM-Klaip. energija“ 84:75.

Spalio 10 diena: „Sabonio KC-Arx Baltica“ — „Š.

Marčiulionio KA III-SCHUCO“ 78:68, Plungės SM — „Saulė-Šiauliai“ 67:47, Sabonio KC II — „Š. Marčiulionio KA I-Electrolux“ 117:111.

Spalio 3 diena: „Š. Marčiulionio KA I-Electrolux“ — Plungės SM 80:64.

Spalio 2 diena: „Š. Marčiulionio KA III-SCHUCO“ — Plungės SM 64:74.

Spalio 10 diena: Alytaus SRC — Vilniaus KM II 58:50, Biržų SM — „Panevėžio KKSC-Liepa“ 77:52, Vilniaus KM I — „Aisčiai-Artransa“ 63:112.

Spalio 9 diena: „Aisčiai-Artransa“ — „Saulė-ŠiauliaiCorny I“ 107:53, „Panevėžio KKSC-Liepa“ — Vilniaus KM I 90:80, Biržų SM — Alytaus SRC 75:52, Marijampolės ŽSM — Vilniaus KM II 74:40.

Merginų jaunučių (gim. 1995—1996 m.) čempionatas I divizionas Spalio 17 diena: V. Knašiaus KM I — „Saulė-Šiauliai“ 50:42, „Aisčiai-Artransa“ — „Panevėžio KKSC I-Liepa“ 80:54, Kretingos SM — Alytaus SRC 66:60.

Spalio 16 diena: „Saulė-Šiauliai“ — „Mažeikių SM-Nafta“ 100:40, Alytaus SRC — „Aisčiai-Artransa“ 51:83, „Panevėžio KKSC I-Liepa“ — V. Knašiaus KM I 52:64.

Spalio 10 diena: Kretingos SM — Vilniaus KM I 55:76.

Spalio 9 diena: Vilniaus KM I — „Mažeikių SM-Nafta“ 92:33.

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

LKF DNB NORD TAURĖS TURNYRAS Atrankos etapas 2 turas

Vaikinų jaunių (gim. 1994 m.) čempionatas I divizionas Spalio 19 diena: „Perkūnas“ — „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ 51:86, V. Knašiaus KM — Panevėžio KKSC 87:74, Sabonio KC I — „Saulė-Šiauliai“ 82:65, Vilniaus KM I — „Marijampolės ŽSM-Arvi“ 73:69.

Spalio 17 diena: Vilniaus KM I — Sabonio KC I 60:81, „Š.

Marčiulionio KA I-SCHUCO“ — „Saulė-Šiauliai“ 125:67, „Marijampolės ŽSM-Arvi“ — V. Knašiaus KM 73:92,

„Kauno krepšininkai namie palaužė „Šiaulius“.

www.musukrepsinis.lt

statistiKa

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 65

KonKursas

L aim

ėkite

„Mūsų krepšinis“ tęsia konkursą, kuriame žurnalo skaitytojai gali laimėti krepšinio batelius „Nike Zoom BB III“. Reikia teisingai atsakyti į šiame, 32 ir 33 numeriuose skelbiamus klausimus ir iki lapkričio 14 dienos atsakymus atsiųsti elektroninio pašto adresu redakcija@musukrepsinis.lt. Jei į visus klausimus teisingai atsakiusių asmenų bus daugiau nei vienas, „Nike Zoom BB III“ laimėtoją išaiškinsime burtais.

Iš vienos elektroninio pašto dėžutės galima siųsti tik vieną atsakymų variantą. Sėkmės!

!

„Nike Zoom BB III“!

1

Kuri šalis nedalyvaus 2011 m.

Europos vyrų krepšinio čempionate?

a. b. c.

Ispanija

d. e.

Belgija

2

Prancūzija

Estija

Kiek kartų Lietuva tapo Europos vyrų čempionatų prizininke?

3

d. e.

6

4

Jonas Valančiūnas Alessandro Gentile

d. e.

6 a. b. c.

Linas Chrysikopoulas

a.

d. e.

Vlade Djurovičius Sharonas Druckeris

Kuri komanda į LKL pateko ne sportiniu principu? „Rūdupis”

d. e.

„Alytus“

„Perlas“

8

„Naglis-Adakris“

„Nevėžis“

Kas yra rezultatyviausia visų laikų Lietuvos moterų rinktinės žaidėja?

66 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

a. b. c.

Jurbarkas

Širvintos Vilkaviškis

Rietavas

Kiek Vilniaus komandų šį sezoną rungtyniaus Lietuvos moterų krepšinio A lygoje?

Lina Dambrauskaitė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė Lina Brazdeikytė

d. e.

b. c.

Amanda Kemežys

d. e.

Lina Pikčiutė

10

Jure Zdovcas

7

d. e.

Giedrė Paugaitė

Kristina Alminaitė

Vita Kuktienė

Tomo Mahoričius

Zmago Sagadinas

Pagėgiai

Kas yra aukščiausia Kauno „VIČI-Aisčių“ krepšininkė?

Davis Bertanis

Kuris miestas šį sezoną neturės komandos Regionų krepšinio lygoje?

a. b. c.

9

Deividas Pukis

Kuris treneris niekada nedirbo Vilniaus „Lietuvos ryte“?

7

5

a. b. c.

4

a. b. c.

Vokietija

a. b. c.

3

Kuris krepšininkas žaidė rezultatyviausiai 2010 m. Europos vaikinų jaunių (iki 18 metų) čempionate Vilniuje?

a. b. c.

5

d. e.

8

6 7

9

Jolanta Vilutytė Loreta Berukštienė

Kiek metų yra jauniausiam LKL komandos vyriausiajam treneriui?

a. b. c.

23

d. e.

36

25 30

39

FIBA Europe/Ciamillo-Castoria, Fotodiena.lt/R. Dačkaus/A. Pliadžio nuotr.

5

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 67

68 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS