MK NR. 35

ŽU R N A LA S PR O FESI O N A LA M S I R MĖ G Ė JA MS

www.musukrepsinis.lt

Nr. 35

meg a Pl ak

ata s

R. Javtokas:

„Kai nesiseka, prisimenu rinktinę“ 2010 | Nr. 35 | 6.50 Lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 1

LKF pagrindiniai rėmėjai

Rėmėjai ir partneriai

Informaciniai partneriai

2 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

turinys

www.musukrepsinis.lt

FOTOŽVILGSNIS

6 Šaras grįžo į Vilnių!

Vilniaus „Lietuvos ryto“ vadovai paskelbė, kad pasirašė sutartį su vienu geriausių Lietuvos pastarojo dešimtmečio krepšininkų Šarūnu Jasikevičiumi.

ŽVAIGŽDĖ

8 R. Javtokas: „Kai nesiseka, prisimenu rinktinę“

Lietuvos rinktinės kapitonas Robertas Javtokas šią vasarą atsisveikino su Rusija ir padėjo parašą po sutartimi su Valensijos „Power Electronics“ klubu.

KYLANTI ŽVAIGŽDĖ

6

12 A. Juškevičius: „Grįšiu, kai būsiu reikalingas“

Išbandęs jėgas Kauno „Žalgiryje“, Adas Juškevičius vasarą persikėlė į Prienus, kur prisijungė prie „Rūdupio“ ekipos.

LIETUVOS KREPŠINIO TRENERIŲ ASOCIACIJA

16 Jauniausias LKL treneris krepšinį regi ir sapnuose

LKL komandoms šį sezoną vadovauja ne vienas jaunas treneris, tačiau tarp jų yra ir išskirtinė asmenybė — Palangos „Naglio-Adakrio“ strategas Gediminas Petrauskas.

19 Trenerių rinkoje — tyla

Jonas Kazlauskas, Ramūnas Butautas, Gintaras Krapikas, Rimantas Grigas, Šarūnas Sakalauskas, Linas Šalkus — visi šie žinomi krepšinio specialistai laukia darbo pasiūlymų.

8

LYGOS

22 Snaiperiams dviejų kamuolių nereikia

Bet kuri komanda džiaugtųsi savo gretose turėdama snaiperį, per rungtynes galintį pelnyti 30 taškų ir pataikyti per 40 proc. tritaškių metimų. Sėkmingai 2010—2011 m. NKL sezoną pradėjęs Kauno „LKKA-Atletas“ gali pasigirti jau antrus metus savo ekipoje turįs net du tokius krepšininkus.

PLAKATAI:

33 Arūnas Vasiliauskas, Gintaras Kadžiulis,

Adas Juškevičius, Šarūnas Jasikevičius, Egidijus Mockevičius.

33

TEMA

26 Treneriai-skautai — naujovė, tapusi būtinybe

Dar neseniai krepšinio pasaulyje žodis skautas reiškė tik krepšininkus per rungtynes stebintį kurio nors klubo žvalgą. Šiandien skautu galima vadinti daugelį Lietuvos krepšinio klubų vyriausiųjų trenerių asistentų.

UŽ AIKŠTĖS

30 R. Ambrulaitis — adrenalino mėgėjas, bijantis kutenimo

Galingą sudėjimą Molėtų „Ežerūno-Kario“ aukštaūgis Raimondas Ambrulaitis norėtų išbandyti ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir amerikietiško futbolo stadione.

28

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 3

Lietuvos krepšinio rinktinės generalinis rėmėjas

Naujausi lažybų punktai: ✶ Fabijoniškių g. 2, Vilnius (prie prekybos centro IKI)

✶ Verkių g. 29, Vilnius (prekybos centre „Parkas Outlet“)

✶ Šarkuvos g. 1-5, Kaunas (prie prekybos centro MAXIMA)

✶ Vilniaus g. 112-2, Šiauliai (prie viešbučio „Šiauliai“)

✶ Gegužių g. 30, Šiauliai (prekybos centre „Arena“)

✶ Chemikų g. 6-8, Jonava (prie prekybos centro IKI)

✶ Respublikos g. 12, Telšiai

4 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

turinys

www.musukrepsinis.lt

MŪSŲ KREPŠINIS | Nr. 35 | 2010 ISSN 1822-8410

TRIBŪNA

ŽURNALAS PROFESIONALAMS IR MĖGĖJAMS

39 Ambicingieji „United“ iš Radviliškio

www.musukrepsinis.lt

Antrąjį sezoną NKL rungtyniaujančiai „Radviliškio“ ekipai pergales namų arenoje padeda iškovoti jauni, triukšmingi ir ambicingi aistruoliai, pasivadinę „United“.

Nr. 35

meg a Pl ak

atas

LYGOS

40 Kas tęs 16-mečių pergalių seriją?

Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinės jau ketverius metus iš eilės Europos čempionatuose iškovoja medalius. „Mūsų krepšinis“ pažvelgė į 1995-aisiais gimusių krepšininkų kartą, kuriai 2011-aisiais teks užduotis pratęsti 16-mečių pergalių seriją.

R. Javtokas:

„Kai nesiseka, prisimenu rinktinę“ 2010 | Nr. 35 | 6.50 Lt

LAISVALAIKIS

44 R. Matulį atpalaiduoja klasikinė muzika

Rolandą Matulį prieš įtemptas rungtynes nuramina klasikinė muzika, o rinkdamasis filmus krepšininkas dažniausiai linksta prie rimtesnių.

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

44

Dalius Matvejevas el. p. d.matvejevas@lbbf.lt BENDRADARBIAI:

STOP KADRAS

45 Š. Jasikevičius — vėliavnešys

2008-aisiais Šarūnas Jasikevičius per Pekino olimpinių žaidynių atidarymą nešė Lietuvos vėliavą.

FOTOŽVILGSNIS

46 Krepšininkės uždainavo

LMKL rungtyniaujančios Sandra Baliutavičiūtė, Mantė Kvederavičiūtė, Ligita Kinkevičienė, Neringa Bytautaitė, Eglė Jucevičiūtė, Kornelija Balčiūnaitė ir Eivilė Steikūnaitė išbandė save scenoje.

50

Erildas Budraitis Vaclovas Gedvilas Ovidijus Giniotas Karolis Jankus Edmantas Kazbaras Linas Kunigėlis Domas Lukauskas Šarūnas Mazalas Jonas Miklovas Martynas Pupininkas Alvydas Staniulis Karolis Vaizgėla Rolandas Varanauskas KALBOS REDAKTORĖ

Regina Bakutienė el. p. regba@takas.lt

VEIDAS

48 V. Geštautas įgyvendino svajonę tapti karininku

DIZAINERIS

Alius Levinskas el. p. alius@cechas.com

Vytautui Vaclovui Geštautui vasario 6 dieną sukaks 77-eri, tačiau jis iš savo dienotvarkės vis dar negali išbraukti krepšinio.

FOTOGRAFAS

Tomas Tumalovičius el. p. fotoreporteris@gmail.com www.reporteris.com

LIETUVOS KREPŠINIO TRENERIŲ ASOCIACIJA

52 Dėmesio koncentracija arba principas „čia ir dabar“

LEIDĖJAS

VšĮ LKF reklamos ir paslaugų biuras

Sporto psichologija Lietuvoje — gana egzotiškas mokslas. Lietuvos krepšinio trenerių asociacija „Mūsų krepšinio“ skaitytojams pristato vienos iš šios srities specialisčių Rinaldos Germanienės straipsnį.

SPAUSDINO

Spaudos namai „ARX Baltica“ REDAKCIJOS ADRESAS

56 Puolimas iš silpnosios gynybos pusės

Patirtimi dalijasi Kroatijos krepšinio specialistas Nevenas Spahija.

53

61 Straipsnio „Naujas žvilgsnis į pramankštą krepšinyje“ recenzija

„Mūsų krepšinio“ 28-ajame numeryje paskelbėme Lietuvos vyrų rinktinės fizinio rengimo trenerio dr. Evaldo Kandratavičiaus straipsnį „Naujas žvilgsnis į pramankštą krepšinyje“. Savo nuomonę apie E. Kandratavičiaus siūlomas idėjas pateikė žinomas krepšinio treneris Šarūnas Sakalauskas.

ŽURNALO PRENUMERATA Užsiprenumeruoti žurnalą (6 mėn. – 36 Lt) galite visuose Lietuvos pašto skyriuose ir tinklalapyje www.post.lt

STATISTIKA

62 Lietuvos krepšinio skaičiai

„Mūsų krepšinis“ pristato visų nacionalinių čempionatų rezultatus.

Lietuvos krepšinio federacija Birželio 23-iosios g. 5 LT-03206 Vilnius tel. +370 5 233 01 07 faksas +370 5 2163589 el. p. redakcija@musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt

56

Redakcija už reklamos turinį neatsako.

Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama.

Tiražas: 5000 egz.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 5

Š. Jasikevičių Vilniuje pasitiko didelis būrys žurnalistų.

Garsusis įžaidėjas į aikštę įbėgo jau per rungtynes su „Cibona“.

Š. Jasikevičiaus sugrįžimą stebėjo tėvai.

Gynėjas per 6 min. taškų nepelnė, bet...

fotoZvilgsnis

Šaras grįžo į Vilnių!

...aistruoliams pademonstravo keletą gražių perdavimų.

Viena didžiausių šio sezono Lietuvos krepšinio sensacijų įvyko lapkričio viduryje. Lapkričio 16-ąją Vilniaus „Lietuvos ryto“ vadovai paskelbė, kad pasirašė sutartį su vienu geriausių Lietuvos pastarojo dešimtmečio krepšininkų Šarūnu Jasikevičiumi.

Auksiniu berniuku vadinamas gynėjas pastaruoju metu džiaugėsi pirmagime Graikijoje ir tik treniravosi su „Peristeri“ krepšininkais.

34 metų įžaidėjas į „Lietuvos rytą“ sugrįžo po 11 metų pertraukos, sostinės ekipoje jis pradėjo profesionalo karjerą 1998—1999 m. sezone. Oficialus sugrįžimas į komandą įvyko jau lapkričio 17-ąją per Eurolygos rungtynes „Siemens“ arenoje su Zagrebo „Cibona“.

Kiti „Lietuvos ryto“ krepšininkai sukrovė savo komandai milžinišką pranašumą, todėl vyriausiasis komandos treneris ryžosi leisti Š. Jasikevičių į aikštę, kai iki mačo pabaigos buvo likusios 6 min. | Fotodiena.lt nuotr. |

„Power Electronics“ nuotr.

ZvaigZde

R. Javtokas: „Kai nesiseka, prisimenu rinktinę“

Valensijos ekipa sezono pradžioje turėjo mažai progų džiaugtis, tačiau Maskvos CSKA komandą per Eurolygos rungtynes sutriuškino net 82:57.

R. Javtokas prie pergalės pridėjo 15 taškų ir 7 atkovotus kamuolius.

8 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

ZvaigZde

www.musukrepsinis.lt

Lietuvos rinktinės kapitonas Robertas Javtokas šią vasarą atsisveikino su Rusija ir padėjo parašą po sutartimi su Valensijos „Power Electronics“ klubu.

30-metis vidurio puolėjas Ispanijoje džiaugiasi gyvenimo sąlygomis, tačiau iki pilnavertės laimės trūksta gero komandos žaidimo.

Karolis Vaizgėla Stipriausiuose Europos klubuose nuolatos rungtyniaujantis Robertas Javtokas vargiai prisimena tokį prastą savo ekipos sezono pradžią. Per vienuolika Ispanijos čempionato ir Eurolygos turnyro rungtynių „Power Electronics“ iškovojo vos dvi pergalės. Ilgai kentėję klubo vadovai po pralaimėjimo namie Milano „Armani Jeans“ ekipai atleido vyriausiąjį trenerį Manuelį Huesseiną. Į jo vietą paskirtas tituluotas serbas Svetislavas Pesičius. Lietuvos rinktinės kapitonas viliasi, kad permainos komandai bus naudingos ir jis netrukus vėl galės džiaugtis pergalėmis.

didelis. Gaila, kad koją kiša nelemtos traumos. Savo karjeroje jų niekada neturėjau. Nežinojau, ką reiškia žaisti kaustant skausmui, todėl tikrai nelengva. Žinau, kad galėtų viskas būti geriau ir lengviau. Tačiau motyvacijos užtenka. Ir prie Lietuvos rinktinės pergalių norėjosi daugiau prisidėti, bet padėjau, kiek galėjau.

Džiaugiuosi, kad to užteko.

Pinigai išleidžiami, pergalės lieka — Kaip jaučiatės Valensijoje?

— Naujoje vietoje visada būna sunku priprasti. Gerai nepažįstu miesto, ispaniškai dar nemoku, angliškai mažai kas čia kalba, todėl koją kiša ir kalba. Sudėtinga, bet džiugina tai, kad miestas gražus, oras pasakiškas.

Maskva per trejus metus tapo sava, buvome labai pripratę prie jos. Manau, kai priprasime, ir Valensijoje taps gera gyventi. Viskas čia puiku, išskyrus tai, kad blogai klostosi sezonas. Komanda pajėgi kovoti dėl aukštų vietų, bet nedemonstruoja savo žaidimo.

Dabar pakeitė trenerius. Tikiuosi, tai išeis į gera ir viskas pasikeis.

Krepšinis Valensijoje populiarus. Po miestą daug nevaikštau, bet žmonės atpažįsta. Nors mes ir pralaimime, tačiau palaikyti nuola-

Dėl traumos klubo vadovai nepriekaištavo — Robertai, praėjusią vasarą pasaulio čempionate Turkijoje rungtyniavote traumuota koja. Kokia jūsų sveikata dabar?

— Norėtųsi, kad būtų geriau. Bėgioju, kiek įmanoma, tačiau jaučiu nuolatinį kojos skausmą. Atrodo, lyg koją kamuotų didelis nuovargis. Nemalonus jausmas. Darau viską, kad kuo greičiau atsigaučiau, tačiau taip greitai neišeina.

— Ar nesulaukėte klubo vadovų priekaištų, kad atvykote traumuotas?

— Nesulaukiau nė vieno pikto klubo vadovų žodžio. Aišku, jie nesidžiaugia, kad žaidžiu su nuskausminamaisiais, tačiau nenorėjo ilgai laukti ir reiškė norą, kad žaisčiau kuo greičiau. Atvykęs į klubą nesportavau beveik 2 savaites. Treniravausi individualiai, dariau procedūras, ėjau į baseiną, lengvai pabėgiodavau. Tai per mažas laiko tarpas pilnai atsigauti, tačiau laikas spaudžia, nėra kada ilsėtis. Nebijau, kad sezono pabaigoje gali būti dar sunkiau.

Esu optimistas ir visada teigiamai žiūriu į priekį. Atlieku įvairias procedūras, vadovaujuosi rinktinės gydytojų Rimtauto Gudo ir Vytenio Trumpicko rekomendacijomis. Tikiuosi, bus tik geriau.

— Ar dažnai prisimenate sėkmingą Lietuvos rinktinės žaidimą pasaulio čempionate?

— Žinoma, dažnai grįžta tie prisiminimai. Nemanau, kad jie kada nors pasimirš. Praeina truputis laiko, ir pasiilgsti atmosferos rinktinėje, palaikymo, pergalės džiaugsmo. Nesitikėjau, kad taip nesėkmingai sezonas gali klostytis klube. Manau, niekas to nesitikėjo. Po nuolatinių pralaimėjimų dar dažniau prisimeni Lietuvos rinktinės pergales.

— Ar sunku buvo po visos euforijos pradėti klubų sezoną?

— Sunku nebuvo, nes kardinaliai pakeičiau aplinką. Atvažiavau į Ispaniją, čia visada norėjau žaisti. Ispanijos krepšinio čempionatas pajėgiausias Europoje, todėl noras pasirodyti kuo geriau yra

Lietuvos rinktinės kapitonas džiaugiasi, kad gali išmėginti jėgas stipriausiame Europos čempionate.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 9

ZvaigZde

tos ateina daug žmonių. Nenumoja į mus ranka ir tikisi pergalių.

Daugiausia būna vyresnio amžiaus aistruolių.

— Kas Valensijoje garsesnis — R. Javtokas ar „Valencia“ futbolininkas Marius Stankevičius?

— Nemoku ispaniškai, laikraščių neskaitau, todėl nežinau, kas darosi aplinkui (juokiasi). Jaučiu palaikymą, ir man tai patinka.

Esu buvęs futbolo varžybose, tačiau tada Mariaus neleido į aikštę.

Iki šiol laisvą laiką skyriau įsikurti, susipažinti su miestu. Dabar laiko nusimato daugiau, todėl būtinai pasistengsiu susitikti su Mariumi, susipažinti, pasikalbėti.

— Ar savo vaidmeniu „Power Electronics“ komandoje esate patenkintas?

— Esu laimingas, kad gaunu daug žaisti. Nepatenkintas tik tuo, kad žaidžiame chaotiškai. Nesuprantame vienas kito aikštelėje, darome daug klaidų. Dėl šių priežasčių imame nervintis, tampame savanaudžiai, žaidžiame po vieną. Ir savo žaidimu nepatenkintas. Tikrai nežaidžiu taip, kaip norėčiau. Manėme, kad esame stipresni. Galbūt nesitikėjome, kad Ispanijos lygoje tokios stiprios komandos ir žaisti atiduodant visas jėgas reikia su visomis.

Nepasisekė ir su tvarkaraščiu, sezono pradžioje teko žaisti su stipriausiomis komandomis. Iš eilės pralaimėjome keletą rungtynių, ir tai iš mūsų atėmė pasitikėjimą. Jei žaistume kitaip, jausčiausi dar geriau.

— Praeitą sezoną rungtyniavote pajėgią sudėtį subūrusioje Maskvos srities „Chimki“ ekipoje, tačiau pasiekti gerų rezultatų taip pat nepavyko...

— Pralaimėjimai, kai iš tavęs tikimasi gerų rezultatų, daug reiškia. Pinigus uždirbi ir išleidi. Lieka tiktai pergalės. Pralaimėjimai labai skaudūs. Tikiu, kad šis sezonas dar nepalaidotas. Manau, mes atsigausime ir pradėsime žaisti geriau. Tikrai negalvojame apie tai, kaip greičiau baigti sezoną.

Aišku, kai prisimenu vieną ar kitą klubą, kuriame pasiekiau aukštų rezultatų, norisi, kad ir čia taip būtų. Tikiu, kad S. Pesičius pažadins mumyse žvėris ir pradėsime žaisti.

— Kokius uždavinius šiam sezonui yra iškėlę „Power Electronics“ vadovai?

— Vadovai reikalavimų nekėlė, todėl ir po pralaimėjimų nėra

R. Javtokui Ispanijoje iki pilnos laimės trūksta tik geresnių „Power Electronics“ rezultatų.

10 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

panikos. Dabar padarė žingsnį — pakeitė trenerį. Žiūrėsime, ką galime su S. Pesičiumi. Manau, „Power Electronics“ yra pajėgus kovoti dėl aukštų vietų Ispanijoje ir Eurolygoje. Žaidėjų meistriškumas aukštas, komanda gera. Krepšinis toks žaidimas, kad ne vien surinkti geri žaidėjai garantuoja pergales. Pirmiausia turime būti stiprūs kaip komanda.

— O kokį įspūdį palieka pati Ispanijos lyga?

— Didelį, visos komandos yra stiprios. Nedaug trūko iki pergalės prieš „Barcelona“, po to nuvažiavome žaisti prieš sąlyginai silpnesnį varžovą ir pralaimėjome. Esu žaidęs Rusijoje, Graikijoje, tačiau Ispanijos lyga labai skiriasi savo lygiu. Man labai patinka Ispanijos čempionatas.

— Ar yra „Power Electronics“ gretose žaidėjų ar darbuotojų, prisimenančių, kaip 2005 metais „Lietuvos rytas“ su jumis ULEB taurės turnyro pusfinalyje įveikė tuometinę Valensijos „Pamesą“?

— Komandoje dirba tie patys gydytojai. Jie atsimena pralaimėjimą Vilniuje, tačiau apie tai daug nešneka.

Susirinks dirbti ir kovoti — Ar teko per dantį traukti komandos draugus ispanus dėl jiems nesėkmingai susiklosčiusio pasaulio čempionato?

— Netraukiu, kol to nedaro su manimi (juokiasi). Dažniausiai su komandos draugu serbu Duško Savanovičiumi vienas kitą per dantį patraukiame prisiminę rungtynes dėl trečiosios vietos. Esu ramus žmogus. Ispanai nieko nesako, todėl jų neskaudinu (juokiasi). Visiems pasitaiko juodų čempionatų.

— Ar stebite, kaip sekasi rungtyniauti kitiems Lietuvos rinktinės žaidėjams?

— Internete stebiu, kas vyksta Lietuvos krepšinyje, kaip sekasi rinktinės žaidėjams. Kiekvienam skirtingai klojasi — vieniems geriau, kitiems šiek tiek blogiau. Į Valensiją buvo atvažiavęs Jonas Mačiulis su Marijonu Petravičiumi, sužaidė tiesiog įspūdingai (ketvirtajame Eurolygos ture Milano „Armani Jeans“ nugalėjo „Power Electronics“ 80:69; J. Mačiulis pelnė 26 taškus, M. Petravičius — 18). Su mumis šį sezoną visi gerai žaidžia (juokiasi).

— Lietuvoje vis garsiau kalbama apie artėjantį 2011-ųjų Europos čempionatą. Su kokiomis mintimis jo laukiate?

— Kitais metais jausimės visai kitaip nei šią vasarą. Į pasaulio čempionatą vykome neturėdami ko prarasti. Tikslas buvo leisti apsiprasti jaunimui prieš Europos čempionatą Lietuvoje, bet užėmėme trečiąją vietą ir aukštai išsikėlėme kartelę. Kitą vasarą spaudimas bus didesnis. Neabejoju, kad vyrai po pasaulio čempionato nebus užrietę nosies ir dirbs taip pat sunkiai kaip ir praėjusią vasarą. Ieškosime galimybių pasiekti dar daugiau.

Taip aukštai iškėlus kartelę žaisti savo žiūrovų akivaizdoje sunku bus visiems, tačiau turime puikų trenerių kolektyvą, gerą fizinio rengimo specialistą, todėl problemų neturėtų kilti. Svarbu, kad žaidėjai išvengtų traumų ir atvažiuotų visi geriausi. Motyvacijos ieškoti nereikės. Vien pats faktas, kad Lietuvoje Europos čempionato nebuvo daug metų, motyvuoja. Ne kiekvienam pasitaiko galimybė žaisti savo šalyje vykstančiame čempionate. Tikiu, kad savo proga pasinaudosime ir nenuvilsime nei savęs, nei gerbėjų.

Fotodiena.lt/T. Lukšio nuotr. Fotodiena.lt/T. Lukšio nuotr.

KyLanti ZvaigZde

A. Juškevičius:

„Grįšiu į „Žalgirį“, kai būsiu reikalingas“

Išbandęs jėgas Kauno „Žalgiryje“ Adas Juškevičius vasarą persikėlė į Prienus, kur prisijungė prie „Rūdupio“ ekipos. Naujojoje komandoje gynėjas greitai surado savo vietą ir tapo vienu jos lyderių. 21 metų krepšininkas džiaugiasi, kad Prienuose gali daug žaisti ir tobulėti.

A. Juškevičius daug prisidėjo prie labai sėkmingos Prienų „Rūdupio“ sezono pradžios.

12 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Edmantas Kazbaras

KyLanti ZvaigZde

www.musukrepsinis.lt

„Krepšinį mėgau nuo mažens, nereikėjo manęs skatinti. Krepšinio aikštelėje praleisdavau visą dieną, išbūdavau iki vėlaus vakaro. Sporto salėje bandydavau išmokti įvairių judesių, kuriuos matydavau per televizorių, kai žaisdavo „Žalgiris“, Lietuvos rinktinė ir kitos komandos.“ Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

Arvydo Sabonio krepšinio mokykloje šios sporto šakos paslapčių išmokęs A. Juškevičius greitai atkreipė į save specialistų dėmesį.

194 cm ūgio gynėjas žaidė įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinėse, o šią vasarą pasimatavo ir Lietuvos rezervinės vyrų rinktinės marškinėlius. Su antrąja šalies rinktine krepšininkas dalyvavo turnė Kinijoje ir buvo vienas naudingiausių jos žaidėjų.

Klubinė A. Juškevičiaus karjera taip pat klostosi labai sparčiai.

2007—2008 m. krepšininkas su „Žalgiriu-Sabonio mokykla“ laimėjo NKL čempionatą ir jau kitą sezoną pravėrė LKL duris. Iš pradžių gynėjas vilkėjo „Kaunas-Triobet“ marškinėlius, o praeitą sezoną jau pradėjo „Žalgiryje“. Garsiajame klube jaunam žaidėjui teko atsarginio vaidmuo, nes žaidimo laiku reikėjo dalytis su dideliu būriu kitų žaidėjų. A. Juškevičiaus statistika LKL ir BBL čempionatuose nenuvylė, tačiau buvo akivaizdu, kad talentingam gynėjui reikia daugiau žaisti. Šiemet „Žalgiris“, iš esmės pakeitęs komandos formavimo principus, jauniausius klubo auklėtinius nusprendė skolinti kitoms Lietuvos ekipoms. Į skolintinų žaidėjų sąrašą pateko ir A. Juškevičius. Gynėjas kartu su Vyteniu Lipkevičiumi ir Povilu Butkevičiumi iš Kauno persikėlė į Prienų „Rūdupį“.

Prienuose A. Juškevičiaus padėtis pasikeitė kardinaliai. Gynėjas LKL ir BBL čempionatuose rungtyniauja daugiau nei po 30 min. ir vidutiniškai pelno atitinkamai po 14,8 ir 16 taškų. Na o „Rūdupio“ gerbėjai gali didžiuotis savo komandos rezultatais. LKL čempionate ši komanda per 5 mačus iškovojo 4 pergales, o BBL Elito divizione per 8 rungtynes džiaugėsi 5 laimėjimais. Tai leido Prienų ekipai įsitvirtinti abiejų turnyrų lentelių pirmojoje pusėje.

A. Juškevičius „Mūsų krepšiniui“ papasakojo apie savo karjerą ir gyvenimą Prienuose.

Tėvai įvertino aistrą krepšiniui — Adai, papasakokite apie savo pirmuosius žingsnius krepšinio aikštelėje.

— Krepšinį mėgau nuo mažens, nereikėjo manęs skatinti. Krepšinio aikštelėje praleisdavau visą dieną, išbūdavau iki vėlaus vakaro.

Sporto salėje bandydavau išmokti įvairių judesių, kuriuos matydavau per televizorių, kai žaisdavo „Žalgiris“, Lietuvos rinktinė ir kitos komandos. Tėtis pamatė, kad krepšinis man yra daugiau nei žaidimas, ir pasakė, kad nusipelniau kelialapio į krepšinio mokyklą.

Mama laikraštyje rado skelbimą, kad A. Sabonio krepšinio mokykloje renkamos vaikų grupės. Nuvykau ten ir įtikau treneriams. Taigi krepšininko karjerą pradėjau 9 metų, pradėjęs lankyti Žydrūno Žvinklio treniruotes.

— Kitų sporto šakų neteko išbandyti?

— Pirmoji mano sporto šaka buvo stalo tenisas. Jį pasirinkau, nes tai buvo vienintelis būrelis mano gimtojoje Kačerginėje. Vėliau, kai tėvai suteikė galimybę lankyti krepšinio treniruotes mieste, iškeičiau stalo tenisą į krepšinį. Mesti krepšinį minčių niekada nekilo.

Gal todėl taip viskas gerai ir sekėsi: su komanda laimėdavome turnyrą po turnyro, ekipoje jaučiausi reikalingas ir naudingas.

— Kada ir po kokio įvykio supratote, kad iš krepšinio teks valgyti duoną?

— Apie tai pradėjau galvoti 16 metų, kai patekau į Lietuvos jaunučių rinktinę, o vėliau ir į „Žalgirio“ dublerių komandą.

Vasarą A. Juškevičius rungtyniavo Lietuvos rezervinėje vyrų rinktinėje.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 13

KyLanti ZvaigZde

— Pagrindinėje „Žalgirio“ komandoje praleidote metus. Kaip juos prisimenate?

— Buvo visko. Iš to sezono stengiausi pasiimti tik teigiamus dalykus, pamačiau, kaip dirba Eurolygos klubas, Eurolygos lygio žaidėjai. Pamačiau, kaip reikia dirbti, jei noriu pakelti savo meistriškumą ir ateityje rimtai prisidėti prie „Žalgirio“ pergalių.

— Gal į „Žalgirį“ patekote per anksti, nes didžiąją laiko dalį leidote ant atsarginių žaidėjų suolo?

— Gal ir per anksti. O gal ir ne. Svarbu, kad turėjau galimybę žaisti tokioje komandoje. Pamačiau, ko man trūksta. Dabar stengiuosi pašalinti tuos trūkumus.

Jauni ir alkani — Šį sezoną pradėjote „Rūdupio“ klube, žaidžiate daug, esate vienas iš komandos lyderių. Esate patenkintas padėtimi?

— Taip. Man reikia daug žaidybinės praktikos, todėl mane ir paskolino šiam klubui. Prienuose gaunu tai, ko ir tikėjausi. Jaučiuosi gerai, jaučiu trenerių ir komandos draugų pasitikėjimą, stengiuosi jų nenuvilti. Sezoną pradėjome neblogai, stengsimės tęsti pradėtą darbą.

— Prienų komanda puikiais rezultatais stebina tiek krepšinio ekspertus, tiek aistruolius. Kokios tos sėkmės priežastys?

— Tiesiog turime komandą, kuri nori ir gali laimėti. Beveik visi žaidėjai yra jauni ir alkani. Norime visiems parodyti, kas mes esame, ko esame verti. Vertiname kiekvieną varžovą, bet autoritetų neiš-

sigąstame. Manau, kad tai ir yra pagrindinės priežastys, lemiančios mūsų dabartinius rezultatus.

— Prieš šį sezoną krepšinio aikštėse buvo atitolinta tritaškio linija. Kaip tai pakeitė žaidimą?

— Atsirado daugiau laisvės žaisti „vienas prieš vieną“, daugiau erdvės ir baudos aikštelėje. Dėl tritaškių pataikymo buvo sunkumų per pasirengimo sezonui laikotarpį, tačiau vėliau visi priprato. Dabar didelio skirtumo atakuodami nebejaučiame.

— Kokius tikslus komandai iškėlė „Rūdupio“ vadovai? Gal pats laikas mesti iššūkį „Šiauliams“ kovoje dėl trečiosios vietos?

— Konkrečių tikslų negirdėjau, bet mes, žaidėjai, žinome savo tikslą. Kas dėl „Šiaulių“, tai jie yra „etatiniai“ 3 vietos laimėtojai ir tikrai niekam lengvai neatiduos savo pozicijų.

— Kokias gyvenimo sąlygas suteikė Prienų klubas?

— Puikias. Apgyvendino 4 žvaigždučių viešbutyje su SPA centru.

Po kiekvienų rungtynių stengiuosi nueiti į baseiną ar pirtelę ir atsipalaiduoti.

— Komandoje esate 3 žalgiriečiai. Tikriausiai daugiausia laiko praleidžiate kartu? Kaip apskritai leidžiate laisvalaikį Prienuose?

— Daugiausia laiko praleidžiu su V. Lipkevičiumi, kartu gyvename ir leidžiame laisvalaikį. Nors jo daug ir neturime, tačiau suradę laisvą minutę žaidžiame kompiuterinius žaidimus, biliardą, stalo tenisą, važiuojame pasigrožėti Birštonu.

— Studijuojate Kaune, ar nesunku mokytis gyvenant Prienuose?

— Sunkumų iškyla, tačiau kol kas viską susitvarkau laiku.

— Šiemet „Žalgiryje“ mažai žaisti gauna kitas jaunas krepšininkas — Mindaugas Kuzminskas. Gal ir jam reikėtų kurį laiką dar „pasistažuoti“ kituose klubuose?

— Mindaugas turi galimybę treniruotis su Eurolygos lygio krepšininkais, o tai jau yra labai naudinga jaunam krepšininkui. Apie paskolinimus kitiems klubams spręsti ne man, tačiau manau, kad jis dar sulauks savojo šanso.

— Prienų klubui esate paskolintas metams. Po sezono tikitės grįžti į „Žalgirį“?

— Apie tai tiesiog negalvoju, stengiuosi gerai pasirodyti, padėti komandai laimėti. Kai būsiu reikalingas, tada ir sugrįšiu į „Žalgirį“.

Svajonėse — rinktinė

Gynėjas džiaugiasi, kad „Žalgiryje“ susipažino su aukščiausio lygio krepšiniu.

14 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

— Vasarą buvote pakviestas į Lietuvos vyrų antrąją rinktinę, su ja žaidėte Anglijoje ir Kinijoje. Kokį įspūdį paliko pasirodymas rinktinėje?

— Džiaugiuosi kvietimu į rinktinę, galimybe pasirodyti treneriams.

Neturėjome daug laiko treniruotėms, dirbome tik 4 dienas, tačiau ir to užteko, kad du kartus nugalėtume anglus ir kartą — kinus. Į Kiniją vykome žaisti, todėl daug pamatyti nespėjome. Nepavyko apsilankyti ir prie Didžiosios kinų sienos. Tačiau kitokia kultūra ir žmonių gausybė paliko įspūdį.

— Tikriausiai svajojate vieną dieną apsivilkti pagrindinės Lietuvos rinktinės marškinėlius? Kada viliatės tai padaryti?

— Manau, kiekvieno krepšininko svajonė yra žaisti nacionalinėje komandoje. Pavyks tik tuo atveju, jeigu daug dirbsiu, nenustosiu tikėti ir nepasiduosiu.

C

M

Y

CM

MY

CY

CMY

K

www.musukrepsinis.lt

ZvaigZde

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 15

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

Krepsinio treneriu asociacija

Jauniausias LKL treneris krepšinį regi ir sapnuose

Jaunasis „Naglio-Adakrio“ treneris gali pasigirti ne tik išskirtiniu komandos strategams amžiumi. G. Paulauskas su Palangos klubu jau spėjo tapti NKL čempionu, dirbo Lietuvos vaikinų jaunimo rinktinės vyriausiojo trenerio Vitoldo Masalskio asistentu, stažavosi Klivlendo „Cavaliers“ klube, kai jam priklausė Žydrūnas Ilgauskas, LeBronas Jamesas, Shaquille‘as O‘Nealas. „Naglio-Adakrio“ vyriausiasis treneris mokėsi JAV ir Anglijoje, o šiuo metu krepšinio žinias gilina LKKA.

Sužavėjo NBA žvaigždžių darbštumas

LKL komandoms šį sezoną vadovauja ne vienas jaunas treneris, tačiau tarp jų yra ir išskirtinė asmenybė — Palangos „Naglio-Adakrio“ strategas Gediminas Petrauskas. Šiam krepšinio specialistui — vos 25-eri, o vyriausias jo treniruojamos komandos žaidėjas Evaldas Jocys — vyresnis visu dešimtmečiu. G. Paulauskas džiaugiasi, kad dėl amžiaus darbe sunkumų nekyla, visi krepšininkai puikiai supranta savo pareigas.

Paulius Matulevičius Jauniausiam LKL komandų vyriausiajam treneriui G. Petrauskui — dar tik 25-eri.

16 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

— Gediminai, papasakokite, kaip atsidūrėte krepšinio pasaulyje? Ar pats rungtyniavote?

— Nuo aštuonerių intensyviai žaidžiau krepšinį — lankiau treniruotes gimtajame Kaune, Arvydo Sabonio krepšinio mokykloje pas trenerį Romualdą Petronį. Sekėsi gana gerai, ne kartą tapome įvairių amžiaus grupių Lietuvos čempionais, Šiaurės Europos jaunimo krepšinio lygos (NEYBL) nugalėtojais. Bet visi tie titulai jau praeityje, net sunku prisiminti. Dabar man svarbiausia — trenerio karjera.

Tiesa, Kaune žaidžiau vienoje komandoje su dabartiniu Lietuvos rinktinės žaidėju Jonu Mačiuliu, Pauliumi Morkeliūnu (dabar žaidžia „Kaune“), Juozu Ramanausku (Utenos „Juventus“), Rolandu Alijevu (Kėdainių „Nevėžis“). Aš buvau atsarginis įžaidėjas, galima sakyti, R. Alijevo dubleris.

Būdamas 18 metų, nusprendžiau išvykti į JAV. Bandžiau ten „užsikabinti“, metus mokiausi, baigiau vidurinę mokyklą. Amerikoje supratau, kad būtent trenerio kelias man būtų priimtiniausias. Pačiam žaisti gal šiek tiek pritrūko ir talento, ir fizinių galimybių.

Vėliau mano kelias pasuko į Angliją. Įstojau į vieną jų universitetų studijuoti krepšinio trenerio amato. Baigęs universitetą, nusprendžiau grįžti į Lietuvą ir žinias neakivaizdžiai pagilinti LKKA. Dar liko studijuoti 1,5 metų.

— Nebuvo kilęs noras pasilikti Anglijoje?

— Būkime realistai, Anglijoje krepšinis nėra stiprioji sporto pusė. Bet ten įgytos žinios man labai praverčia.

Džiaugiuosi, kad nusprendžiau gilinti žinias LKKA. Jau pirmajame studijų kurse „LKKA-Atleto“ komandos vyriausiasis treneris Edas Nickus pasiūlė padirbėti asistentu, padėti per treniruotes. Tai buvo mano pirmasis žingsnis. Po keleto mėnesių E. Nickus pasitraukė ir perleido komandos vairą man. Įgijau daug praktikos — buvau įmestas į ugnį ir turėjau pats kapanotis. Visa atsakomybė krito ant mano pečių. Sezoną baigėme gana sėkmingai.

Po to sulaukiau gerų pasiūlymų ir pasirinkau vieną geriausių — dirbti Palangos „Naglio-Adakrio“ ekipoje. Savo pasirinkimu iki šiol džiaugiuosi.

Užpraeitą vasarą teko dirbti Lietuvos vaikinų rinktinės trenerio V. Masalskio asistentu. Kiekviena patirtis — savotiškai naudinga.

— Pernai dalyvavote stažuotėje „Cavaliers“ klube. Ten bendra-

www.musukrepsinis.lt

Krepsinio treneriu asociacija

vote su žymiais NBA krepšininkais, buvote sutikęs Ž. Ilgauską.

Papasakokite apie šią stažuotę.

— Ten nėra stebuklas. Neįsivaizduokite, kad atvažiuoji ir tau parodo kažkokį super derinį ar super pratimą, o grįžęs į Lietuvą padarai komandą čempionę. Taip nėra.

Man ten labiausiai patiko ir itin malonų įspūdį paliko kai kurių NBA žvaigždžių profesionalus požiūris į darbą. Pavyzdžiui, L. Jamesas ir S. O‘Nealas į sporto salę ateina 2 valandas prieš treniruotę: mėto į krepšį, eina į treniruoklių salę. Vėliau ateina treneris, ir jie dar valandą dirba su juo ir visa komanda. Žinoma, NBA žvaigždės turi visai kitokias sąlygas: ten prie salės kambariuose yra valgiais nukrauti švediški stalai, gali ateiti pavalgyti, atsipūsti fotelyje, pažiūrėti televizorių, aplink — nemažai komandos personalo, daromi masažai ir panašiai. Nepaisant to, jie išties nuoširdžiai ir atsakingai lieja prakaitą sporto salėse. Mane toks požiūris į darbą labai užvedė. Savo komandos žaidėjams tai nuolat kartoju.

Gyvenime vadovaujuosi posakiu: „Viskas per juodą darbą“. Aišku, visko pasitaiko: akimirkomis ir aptingstu, ir lengvabūdiškai pro pirštus pažiūriu. Tačiau, jei jau taip nutinka, vėliau stengiuosi kompensuoti dvigubu darbu.

Veteranų patirtis — neįkainojama

Fotodiena.lt/A. Pliadžio nuo

— LKL esate pats jauniausias treneris. Gal žinote daugiau panašaus amžiaus kolegų?

— Pernai draugai žvalgėsi po interneto platybes, sakė, kad tokių jaunų trenerių niekur neaptiko. Gali būti, kad esu pats jauniausias profesionalios ekipos treneris ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

— Sklando kalbos, kad apie jus, kaip vieną jauniausių trenerių, reportažą rodė net BBC. Ar tai tiesa?

— Girdėjau tokių kalbų, bet tokio reportažo nepavyko rasti. Negaliu nei paneigti, nei patvirtinti. Gal tai tik iš piršto laužtos kalbos,

G. Petrauskas propaguoja greitą krepšinį.

„Jokių kivirčų su G. Einikiu tikrai nebuvo. Kad ir ką apie jį būtų rašę, kad ir kaip jo gyvenimas būtų susiklostęs, jis žinojo, kad yra žaidėjas, o aš — treneris.

Tokį lygmenį ir išlaikėme.“ nes niekam šia tema interviu nedaviau.

— Pakalbėkime apie „Naglį-Adakrį“. Kaip pats jį apibūdintumėte?

— Galiu drąsiai pasakyti, kad tai yra komanda, turinti daug potencialo. Kai „Naglio-Adakrio“ direktorius prieš dvejus metus paskambino ir pasiūlė dirbti, nė kiek nedvejojau. Žinojau, kad ši ekipa turi tokius žaidėjus kaip Evaldas Jocys ir Gintaras Einikis. Su jais apie daug ką galima pakalbėti, pasisemti žinių.

— Tačiau G. Einikio šį sezoną komandoje jau nėra...

— Jei pastebėjote, man atėjus G. Einikio žaidimo minutės mažėjo. Mano mėgstamas krepšinio stilius — greitesnis, daug žaidimo du prieš du. Nereikia manyti, kad žmonės, būdami 40-ies, turi tokį patį kūną, kaip perpus jaunesni. Mes su Gintaru išsiskyrėme taikiai, gražiai. Padėkojome už darbą, jis mums praeitą sezoną daug padėjo. Jo ranka tikrai pridėta prie pergalės NKL. Manau, jo patirtis, užvedimas, pamokymai jauniems žaidėjams daug lėmė.

Su Gintaru dirbau 7 mėnesius, nekilo jokių nesusipratimų nei aikštėje, nei už jos ribų. O ką žmonės veikia per laisvas dienas, juk nelabai sukontroliuosi. Žaidėjai yra profesionalai, patys mąsto ką daro. Jokių kivirčų tikrai nebuvo. Kad ir ką apie jį būtų rašę, kad ir kaip jo gyvenimas būtų susiklostęs, jis žinojo, kad yra žaidėjas, o aš — treneris. Tokį lygmenį ir išlaikėme.

— „Naglio-Adakrio“ ekipoje anksčiau rungtyniavo ir kitas garsus pajūrio krepšininkas — Saulius Štombergas. Prieš sezoną jis buvo užsiminęs, kad dar norėtų žaisti profesionalioje ekipoje.

Nekilo minčių vėl kviesti jį į „Naglį-Adakrį“?

— Aš su Sauliumi pažįstamas ne vienerius metus. Prieš keletą dienų stebėjau Klaipėdos „Neptūno“ rungtynes, sėdėjome greta, persimetėme keliais žodžiais. Didelis triukšmas per varžybas, daug neprikalbėsi. Dar pajuokavau: „Sauliau, mums kasmet reikėtų po tokį žaidėją kaip

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 17

Krepsinio treneriu asociacija

Laisvalaikiu — taip pat krepšinis

G. Petrauskas krepšinio žinias gilina studijuodamas LKKA.

tu, G. Einikis ar koks kitas legendinis Lietuvos rinktinės žaidėjas“.

Tokie žaidėjai — neįkainojama patirtis. Tačiau nemanau, kad Saulius norėtų žaisti LKL. Kiek žinau, jis dabar „mėgėjiškai“ žaidžia.

Atvirai sakant, mes apie tokį variantą negalvojome, komanda sukomplektuota, sudėtimi esame patenkinti.

— Sezono viduryje nežadate stiprintis?

— Kaip sakoma, niekada nesakyk niekada. Šiuo metu tokių planų nėra. Nebent koks žaidėjas iškristų iš rikiuotės dėl traumos.

— Sezono pradžia esate patenkintas?

— Sezono pradžią vertinčiau puikiai, jei po dviejų pratęsimų Panevėžyje nebūtume 4 taškų skirtumu nusileidę „Techasui“ ir du kartus paskutinėmis sekundėmis 1 ir 2 taškų skirtumu — „Neptūnui“. Čempionato pradžia mus tenkina. Komandoje atmosfera labai gera, man, kaip treneriui, tai paglosto širdį. Bendraujame su žaidėjais, pajuokaujame, vieningai džiaugiamės pergalėmis ar išgyvename nesėkmes. Už aikštelės ribų žaidėjams galiu būti draugas, padėti, patarti, o aikštelėje aš kaip karvedys. Jie mano kareiviai. To ir bandome laikytis. Krepšininkai yra profesionalai, supranta, kad aš treneris, o jie žaidėjai. Aš juos gerbiu ir jie mane gerbia.

Kol kas viskas gerai. Jei pasipiltų pralaimėjimai, gal tuomet būtų kitaip.

— NKL rungtynes žaidėte Šventojoje, LKL mačus — Klaipėdoje, LCC tarptautinio universiteto sporto salėje. Ar nepabosta kasdien važinėti po daugiau nei 20 km į vieną pusę?

— Į Šventąją reikėjo važiuoti apie 14 km, todėl didelio skirtumo nėra. Pagyvenus JAV ir Anglijoje, tokie atstumai atrodo gana juokingi.

Tiesą pasakius, laiko labiausiai gaila. Norint pasportuoti 1,5 valandos, mums reikia mažiausiai 3,5 valandų. Dar kol susiruošiame, sutvarstome žaidėjus, apšylame... Bet mes nesiskundžiame, neverkšlename. Mus tai tik dar labiau grūdina.

18 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

— Ar lieka laiko laisvalaikiui? Kaip jį leidžiate?

— Mano visas laisvalaikis ir yra krepšinis: žiūriu varžybas, seku rezultatus, iš interneto siunčiuosi varžybų įrašus, analizuoju. Turiu užmigti ir atsikelti su krepšiniu, kitaip rezultatų nebus.

— O pasitaiko, kad sapnuojate krepšinio rungtynes, derinius?

— Derinių — ne, bet rungtynes, ypač prieš sezono pradžią, susapnuoti pasitaiko. Per vasarą pasiilgsti tų akimirkų, adrenalino. Sezono metu krepšinį sapnuoju rečiau.

— Draugė neprieštarauja, kad tiek daug dėmesio skiriate krepšiniui?

— Kai prieš metus su ja susipažinau, jau žinojo, kuo užsiimu, matė, kad krepšinis man labai svarbus. Džiaugiuosi, kad yra šalia žmogus, kuris, nors ir nelabai išmano, tačiau domisi krepšiniu, mane palaiko, būna šalia, kartu eina į rungtynes. Tai man labai svarbu.

— Tad namuose po rungtynių būna diskusijų apie krepšinį?

— Ne. Aš po mačų laiką leidžiu su statistikos protokolu. Žiūriu, kas blogai, ką reikėtų taisyti, analizuoju vaizdo įrašus.

— Esate užaugęs Kaune. Ar dažnai aplankote tėvus, draugus?

— Jau senokai buvau. Kaip tik artimiausiu metu planuoju nuvykti. Mažai kas pasikeistų, jei treneriu dirbčiau ir Kaune. Nedaug ką aplink tematau: treniruotės, namai, vaizdo medžiaga, analizės. Taip ir bėga dienos.

— Sportininkai pasižymi tuo, kad dažnai laikosi prietarų. O jūs?

— Nesu labai prietaringas. Stengiuosi rungtynių dieną nesiskusti, nekirpti plaukų, nagų. Sakoma, kad gali užklupti nesėkmė, jei tai padarysi. O prietarai apie laimingus marškinėlius ar batus būna greitai paneigti.

— Gal galėtumėte prisiminti kokį linksmą įvykį, nutikusį per rungtynes.

— Per pirmąsias rungtynes su „Neptūnu“, likus žaisti 8 sekundes, paprašiau minutės pertraukėlės. Tūpiau krepšininkams aiškinti tolesnių veiksmų ir suplyšo kelnės. Gal tai atrodė juokinga, bet man buvo nemalonu.

— Auginate mopsą Tonį, kuris taip pat yra susijęs su krepšiniu...

— Taip, jo vardas sugalvotas per 2007 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą. Tada nusipirkau keleto mėnesių mopsiuką ir atvažiavau aplankyti tėvų. Jis taip greitai bėgiojo po tėvų namus, kad pasakiau: „Va koks vikrus šuniukas“. Kaip tik tuo metu per televiziją rodė krepšinio varžybas, žaidė prancūzai, dabar net nepamenu, su kokia rinktine. Ir staiga per televiziją krepšinio komentatorius prabyla: „Vikrusis Tony Parkeris pelno taškus“. Su tėvais susižvalgėme ir iškart supratome, kaip pavadinti šuniuką.

Jis dabar man yra ir žadintuvas, ir draugas, visuomet praneša, kada laikas eiti miegoti.

— Kokios jūsų artimiausios gyvenimo svajonės, tikslai, ambicijos?

— Neturiu kažkokių nerealių svajonių, noriu po truputį kopti į kalną. Svarbiausia, kad viskas būtų gerai šeimoje, nekiltų sunkumų dėl sveikatos. Vasarą norėčiau padirbėti su kokio nors amžiaus Lietuvos rinktine. Žinoma, norisi kuo aukščiau pakilti ir su „Naglio-Adakrio“ ekipa. Mes esame debiutantai, tad nereikia iš karto norėti patekti tarp prizininkų. Svarbiausia — neiškristi iš LKL.

www.musukrepsinis.lt

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

Trenerių rinkoje — tyla

R. Butautas konsultuoja „Kauno“ trenerius.

Jonas Kazlauskas, Ramūnas Butautas, Gintaras Krapikas, Rimantas Grigas, Šarūnas Sakalauskas, Linas Šalkus — visi šie žinomi krepšinio specialistai laukia darbo pasiūlymų. Deja, šiuo metu trenerių rinkoje vyrauja štilis.

Karolis Vaizgėla Rimantas Grigas praeitą sezoną sėkmingai vadovavo Kijevo „Budivelnik“ ekipai, tačiau kovo 16 dieną klubo vadovui įteikė prašymą atleisti iš pareigų abipusiu susitarimu. Nuo to laiko specialistas ilsisi ir krepšinį stebi tik iš šalies. „Negaliu praleisti to, kas vyksta krepšinio pasaulyje, kad nepavėluočiau į traukinį, — sakė buvęs Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris. — Iš šalies stebiu naujoves, kolegų darbą, daug rungtynių, kad bet kada galėčiau pradėti dirbti. Šiuo metu sunki ekonominė situacija, klubai daug neinvestuoja į trenerius. Treneris tik vienas, o žaidėjų — daug. Jiems lengviau susirasti darbą. Emocijų, kurias suteikia trenerio darbas, trūksta, bet prieš tai 27 metus dirbau, metus pailsėti — ne tragedija.“

Krepsinio treneriu asociacija

Laukia galimybės Prieš keletą metų kartu su R. Grigu „Žalgiryje“ dirbusio Gintaro Krapiko darbo paieškos taip pat bevaisės. Treneris sulaukė keleto priimtinų pasiūlymų, bet iki galo susitarti nepavyko. „Tenkino viskas, bet klubai rinkosi iš dviejų trenerių. Abu kartus likau už borto“, — liūdnai prasitarė treneris.

G. Krapikas neslėpė, kad pasitraukęs iš „Žalgirio“ norėjo pailsėti: „Jaučiausi pavargęs. Dabar jau noriu dirbti, bet ne viskas nuo manęs priklauso. Trenerių rinka šiemet apmirusi, daug kolegų — be darbo.

Nemažai klubų nekvietė trenerių iš šalies, į vyriausiojo trenerio pareigas skyrė buvusius asistentus. Padėties nedramatizuoju, toliau laukiu savo galimybės.“ G. Krapikas tikisi jos sulaukti jau netrukus. „Klubų vadovai neturi kantrybės. Investavę didelius pinigus, nori tik pergalių.

Treneris — silpniausia komandos grandis.

Visų žaidėjų nepakeisi. Nepripirksi naujų, kurie sustiprintų komandą. Paprasčiau — pakeisti vyriausiąjį trenerį. Kai kurie klubai nelaukia ir keičia trenerius jau sezono pradžioje. Tai tampa galimybe kitiems, kurie laukia“, — dėstė treneris.

Ieško alternatyvų Dešimt metų Vilniaus „Sakalų“ ekipos treneriu buvęs Linas Šalkus mano, kad jam susirasti darbą trukdo netinkamas įvaizdis. „Visi galvoja, kad esu sudėtingo charakterio. Galiu drąsiai pasakyti, kad taip nėra. Savo darbą puikiai išmanau, ir to įrodymas — praėjęs pasaulio krepšinio čempionatas. Lietuvos rinktinėje žaidė Martynas Gecevičius, Renaldas Seibutis, Simas Jasaitis. Nors nesu jų pirmasis treneris, tačiau jie treniravosi pas mane ir tikiu, kad gavo daug naudos“, — neabejojo krepšinio specialistas.

Anot L. Šalkaus, trūksta ir pasitikėjimo Lietuvos klubais. „Daug kas apgavo trenerius, su jais neatsiskaitė, — nevynioja žodžių į vatą Lietuvos moterų rinktinės trenerio asistentas L. Šalkus. — Prieš metus dirbau Marijampolės „Sūduvos“ vyriausiuoju treneriu. Klubas man ir žaidėjams liko skolingas didžiąją dalį uždirbtų pinigų. Šiandien tokios ekipos nebėra, tad nebėra ir iš ko išsireikalauti atlygio. Manau, dėl tokių ir panašių dalykų net vaikų tre-

neriai pradėjo važiuoti į Rusiją, Ukrainą, netgi Švediją. Švedijoje žemas krepšinio lygis, tačiau geros finansinės galimybės ir esi užtikrintas, kad tavęs neapgaus. Gaila, kai tokie treneriai kaip R.Grigas neturi darbo. Jų klubai gal ir norėtų, tačiau neįstengia įpirkti. Niekas nenori dirbti už grašius. Reikėtų įstatymų lengvatų, kurios leistų klubams pritraukti daugiau rėmėjų. „Sakaluose“ dirbau 10 metų, puikiai žinau, ką reiškia eiti ištiesta ranka ir prašyti pagalbos.“ L. Šalkui šią vasarą pasiūlymų netrūko, tačiau tarp jų treneris taip ir nerado nė vieno priimtino. „Skambino 4 skirtingų Ukrainos klubų vadovai, — pripažino treneris.

— Kalbėjau su žaidėjais, treneriais, dirbusiais Ukrainoje. Supratau, kad uždirbti pinigų galima, bet per vieną sezoną krūvio ir streso patirsi tiek, kiek per du sezonus.

Taip pat buvo pasiūlymų vykti į egzotiškas šalis, į ten skrydis trunka ilgiau nei į Ameriką. Nesinori klajoti, važiuoti taip toli.

Noriu būti arčiau namų. Visų pinigų vis tiek neuždirbsi.“ Nesulaukdami įdomių pasiūlymų, treneriai ieško alternatyvų. „Darbuojuosi visur po truputį, — juokėsi L. Šalkus. — Kaliningrade treneriu dirba vienas mano draugas. Dažnai nuvažiuoju jam padėti treniruoti jaunus krepšininkus, rungtyniaujančius Rusijos studentų ir Kaliningrado srities čempionatuose. Šiuo metu padėti kalbina Palangos „Naglis-Adakris“.

Galvoju priimti pasiūlymą pajūryje dirbti trenerio konsultantu.“ Darbą su Graikijos rinktine šį rudenį baigęs vienas geriausių Lietuvos trenerių Jonas Kazlauskas taip pat šiuo metu be sutarties. Trenerio 2 metų kontraktas su Graikijos krepšinio federacija baigėsi. Kur pasuks vilniečio kelias — nežinia. 55 metų specialistas lieka ištikimas savo principams ir kol neturi konkretaus pasiūlymo apie savo ateitį nekalba.

Buvęs Lietuvos vyrų rinktinės treneris Ramūnas Butautas naująjį sezoną taip pat pradėjo be klubo, tačiau ilgai be darbo neužsibuvo. Strategas tapo „Kauno“ komandos konsultantu ir VšĮ „Sabonio krepšinio centras“ sporto veiklos koordinatoriumi.

Kitas žinomas krepšinio specialistas — geriausias Vokietijos 2006 metų treneris Šarūnas Sakalauskas — profesionalios ekipos netreniruoja jau antrą sezoną, šiuo metu jis dėsto MRU studentams.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 19

Turkija 2010

20 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Eurobasket 2011

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 21

Fotodiena.lt/T. Lukšio nuotr.

Lygos

Snaiperiams dviejų kamuolių nereikia

Bet kuri komanda džiaugtųsi savo gretose turėdama snaiperį, per rungtynes galintį pelnyti 30 taškų ir pataikyti per 40 proc. tritaškių metimų. Sėkmingai 2010—2011 m.

NKL sezoną pradėjęs Kauno „LKKAAtletas“ gali pasigirti jau antrus metus savo ekipoje turįs net du tokius krepšininkus.

Kauno „LKKA-Atleto“ lyderiai V. Sragauskis (kairėje) ir Š. Vingelis patenka į NKL rezultatyviausių žaidėjų penketuką.

22 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Jonas Miklovas

www.musukrepsinis.lt

24 metų 200 cm ūgio Vidmantas Sragauskis ir 21-erių 192 cm ūgio Šarūnas Vingelis yra pavojingiausia šio NKL sezono pora.

Per mačą jie kartu vidutiniškai renka po 42 taškus — tai daugiau nei pusė visų komandos pelnomų taškų.

Priešingai nei pernai, šiemet toks rezultatyvumas padeda „LKKA-Atletui“ skinti pergales — Edo Nickaus treniruojama komanda yra tarp NKL lyderių.

Komandos draugai nepavydi Abu Kauno ekipos lyderiai kilo iš šalies provincijos miestelių: V. Sragauskis — iš Plungės, Š. Vingelis — iš Rokiškio rajono. Todėl abiejų taikliarankių vardai krepšinio pasaulyje ir nebuvo girdimi tol, kol jie neįžengė į trečią dešimtį.

V. Sragauskis, baigęs 11 klasių, nusprendė išvykti į Kauną, laikinojoje sostinėje baigė mokyklą ir pradėjo žaisti „LKKA-Atleto“ komandoje. Čia jis rungtyniauja jau penktą sezoną. Š. Vingelis karjerą Kauno komandoje pradėjo vėliau — pirmojo kurso pabaigoje. Tačiau jau pernai, studijuodamas antrajame kurse, tapo vienu rezultatyviausių ekipos žaidėjų. Gynėjas per mačą vidutiniškai pelnydavo po 20,5 taško ir komandoje nusileisdavo tik V. Sragauskiui (21,4). Šiemet situacija — panaši. Po dvyliktojo turo rungtynių (lapkričio 13 d.) V. Sragauskis buvo rezultatyviausias visos NKL krepšininkas — 22,3 taško, o Š. Vingelis — lygoje ketvirtas (19,7). Sezono pradžioje rezultatyviausių NKL žaidėjų sąrašo viršūnėje kurį laiką puikavosi abiejų „LKKA-Atleto“ lyderių pavardės.

Per rungtynes V. Sragauskis ir Š. Vingelis atlieka beveik pusę komandos metimų, bet sako dėl to ekipos draugų priekaištų nesulaukiantys, patys tarpusavyje irgi nesibara. „Nėra taip, kad pasakome: tau bus 20 metimų, man — irgi 20 metimų. Vieną dieną geriau Šarūnas sužais, kitą dieną — aš. Žaidžiame kaip ir visa komanda, — apie vaidmenis ekipoje pasakojo V. Sragauskis. — Komandos draugai mumis pasitiki. Žino, kad ateis laikas, kai ir jie turės imtis lyderio vaidmens.“ „Mūsų komandoje atmosfera tikrai gera, vieni kitais pasitiki ir negaili kamuolio, — antrino Š. Vingelis. — Be to, taip, kad abu labai gerai sužaistume per tas pačias rungtynes, nebūna. Vieną dieną — vienas, kitą — kitas.“

Lygos

„Pirmas sezonas NKL nieko nereiškia. Taip žaisti būtina bent tris sezonus. Jeigu statistika bus stabili, tada ir reikia eiti į aukštesnį lygį.“ Šarūnas Vingelis Dvitaškius jis meta 48,6 proc., o tritaškius — 43 proc. taiklumu.

Tai yra puikūs rodikliai krepšininkui, per mačą krepšį atakuojančiam 15—20 kartų.

Dvimetrinis V. Sragauskis taip pat pasižymi geru taiklumu: tikslą pasiekia 53 proc. jo dvitaškių ir 42,5 proc. tritaškių. Be to, puolėjas per rungtynes vidutiniškai sugriebia 4,8 kamuolio.

RKL čempionate — 53 taškai Krepšininkų žodžiai puikiai atspindi tikrovę. Per pirmąsias 11 rungtynių net 5 kartus kuris nors iš jų viršijo 30 taškų ribą. V. Sragauskis skirtingose rungtynėse pelnė 31, 32 ir 38 taškus. Pastarasis skaičius — jo karjeros NKL asmeninis rekordas. Š. Vingelis šį sezoną jau du kartus pelnė po 34 taškus.

Abu krepšininkai gali pasigirti dar įspūdingesniais pasirodymais.

V. Sragauskis, dar būdamas vaikas, „Karūnos“ čempionate pelnė 56 taškus, o Š. Vingelis prieš keletą metų RKL atkrintamosiose rungtynėse su „Raseinių“ komanda surinko 53 taškus.

Tačiau taškų pelnymas — ne vienintelis dalykas, kurį sugeba „LKKA-Atleto“ lyderiai. 192 cm ūgio Š. Vingelis šį sezoną vidutiniškai atlieka po 6 rezultatyvius perdavimus ir atkovoja po 4,1 kamuolio.

V. Sragauskis prieš sezoną jau sulaukė LKL klubų susidomėjimo, tačiau nusprendė dar likti NKL.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 23

Lygos

Mintys apie LKL Kai taip solidžiai žaidi antroje pagal pajėgumą Lietuvos lygoje, natūralu, kad norisi jėgas išmėginti ir LKL. Krepšininkai svarsto dvejopai. „Pirmas sezonas NKL nieko nereiškia, — sakė Š. Vingelis. — Taip žaisti būtina bent tris sezonus. Jeigu statistika bus stabili, tada ir reikia eiti į aukštesnį lygį.“ „Jau norisi save išbandyti, pamatyti, koks LKL lygis, kuo skiriasi.

Gal ir esu išaugęs NKL marškinėlius, — savo nuomonę dėstė V. Sragauskis. — Vasarą buvo kvietimų, bet nusprendžiau neskubėti, palaukti. Gal kitais metais sulauksiu įspūdingesnių pasiūlymų.“ Dėl tokio V. Sragauskio sprendimo labiausiai turėtų džiaugtis „LKKA-Atleto“ vadovai. Įpusėjus lapkričiui komanda buvo iškovojusi 8 pergales, patyrusi 3 pralaimėjimus ir NKL dalijosi 3—4 vietas. Lyginant su praėjusiu sezonu — tai didelis šuolis į viršų.

Tuomet Kauno klubas NKL liko paskutinis ir dėl išlikimo lygoje žaidė pereinamąją seriją su RKL čempionais — Molėtų „Ežerūno-Kario“ krepšininkais. „Tada žmonės mus nurašė, netikėjo, kad laimėsime seriją. Gal kiek ir patys prisibijojome, visgi jie buvo RKL čempionai. Bet kai laimėjome išvykoje, supratome, kad laimėsime ir seriją. Kaip matyti, visa tai išėjo į naudą“, — praėjusio sezono pabaigą prisiminė V. Sragauskis. „LKKA-Atletas“ tada seriją laimėjo „sausai“ (3:0) ir išsaugojo vietą NKL. Bet sezonas po šių rungtynių dar nesibaigė. Studentai išsirengė į Kiniją, sužaidė ketverias rungtynes su didžiosios Azijos šalies komandomis. Kauniečiai laimėjo 3 mačus ir parsivežė daug

įspūdžių. „Susidomėjimas krepšiniu ten — milžiniškas. Į dideles sales ateidavo po keletą tūkstančių žiūrovų. Nuostabu žaisti tokioje atmosferoje, juk NKL rungtynės tesulaukdavo vos kelių šimtų žiūrovų“, — skirtumus dėstė Š. Vingelis.

Atostogų — vos mėnuo Iš Kinijos „LKKA-Atletas“ grįžo gegužės pabaigoje, bet krepšininkai ir tada dar nepradėjo atostogų — sportavo iki liepos 6 dienos. Po to mėnesį pailsėjo ir rugpjūčio pradžioje pradėjo rengtis naujam sezonui.

Krepšininkai įsitikinę, kad būtent toks sunkus darbas ir leidžia šio sezono pradžioje raškyti saldžius vaisius. „Pradėjome treniruotis anksčiau už kitus ir dabar daugiau dirbame, — lygino V. Sragauskis. — Be to, subrendome kaip komanda.

Išliko ekipos branduolys, niekas neišėjo, esame susižaidę. Matosi ir rezultatas. Geriau suprantame vienas kitą, todėl lengviau žaisti.“ Praeitas sezonas NKL lygoje daugumai „LKKA-Atleto“ žaidėjų buvo debiutinis. Šio sezono pradžia Kauno komandai susiklostė sėkmingai, tačiau abu snaiperiai neskuba kalbėti apie tikslus ir viltis. Žaidėjai pripažįsta, kad būtų gerai patekti į atkrintamąsias varžybas, bet kol kas apie tai negalvoja. „Ir treneriai dėl to nekvaršina galvos. Taip ramiau. Kai mažiau galvoji, geriau sekasi“, — tvirtino Š. Vingelis.

Krepšininkai teigė gaunantys neįkainojamos patirties dirbdami su „LKKA-Atleto“ vyriausiuoju treneriu E. Nickumi. „Turime trenerį, kuris mus išmoko visko nuo A iki Z. Pats geriausias dėstytojas“, — šypsosi V. Sragauskis, pats LKKA studijuojantis krepšinio trenerio specialybę.

Prieš LKL krepšininkus labiau stengiasi

Š. Vingelis šį sezoną tritaškius meta 43 proc. taiklumu.

24 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Abu krepšininkai stengiasi negalvoti, kaip atrodytų žaisdami aukštesniu lygiu. Kol kas, sulaukę progos pasivaržyti su LKL krepšininkais, jie ja stengiasi pasinaudoti šimtu procentų.

Abu „LKKA-Atleto“ lyderiai žaidžia ir Lietuvos studentų krepšinio lygoje (LSKL), kur akis į akį tenka susidurti su LKL žaidėjais.

Statistika rodo, kad abu vyrai yra ne prastesni už kolegas iš aukštesnės lygos. Studentų čempionate Š. Vingelis vidutiniškai pelno 25,3 taško, V. Sragauskis — 24,8. „Žaisti su LSKL komandomis, kurios turi LKL žaidėjų, mes daug rimčiau nusiteikiame. Pamatai, kad tai yra žmonės, apie kuriuos kalba, kurie žaidžia LKL, ir nori įrodyti, kad nesi prastesnis, gali juos nugalėti“, — pasakojo Š. Vingelis. „Visą laiką norisi parodyti, kad esi geresnis. Kiekvienas stengiasi save pateikti kuo geriau. LSKL rungtynėse įrodome, kad jau galėtume žaisti ir LKL“, — įsitikinęs V. Sragauskis.

Bet prieš pakildami į aukštesnį lygį Kauno komandos taikliarankiai vis dėlto norėtų įgyvendinti vieną tylią svajonę. „Geriausiai būtų iškovoti pirmąją vietą NKL“, — pokalbį šypsodamasis baigė V. Sragauskis.

www.musukrepsinis.lt

KyLanti ZvaigZde

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 25

Reporteris.com/T. Tumalovičiaus nuotr.

tema

Treneriaiskautai — naujovė, tapusi būtinybe

Dar visai neseniai krepšinio pasaulyje žodis skautas reiškė vien tik krepšininkus per rungtynes stebintį kurio nors klubo žvalgą. Šiandien skautu galima vadinti daugelį Lietuvos krepšinio klubų vyriausiųjų trenerių asistentų.

Pasaulio čempionate Lietuvos rinktinės skautas M. Šernius miegodavo po 3—4 val.

26 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Dalius Matvejevas

tema

www.musukrepsinis.lt

Prieš keletą metų skautai krepšinio gerbėjams asocijavosi tik su NBA klubų atstovais, kurie atvykdavo į Europą savo darbdaviams ieškoti žaidėjų. Tokiu darbu Hjustono „Rockets“ klube dabar užsiima Artūras Karnišovas.

Nuo 200 dolerių iki 15 tūkst. eurų

riausias būdas pradėti karjerą jauniems krepšinio specialistams. „Neįsivaizduoju, kaip be šito galima tobulėti. Trenerio darbas yra greitai įvertinti situaciją, žinoti, ką reikia keisti, kad rastum teisingą sprendimą. Krepšinyje nieko labai neišrasi, yra tam tikros situacijos, skiriasi tik žaidėjų elgesys jose. Kai būsi tūkstantį kartų matęs tą pačią situaciją, išanalizavęs galimą krepšininkų elgesį, bus lengviau greitai sureaguoti, priimti sprendimą, numatyti įvykių eigą. Visiems jauniems treneriams patarčiau pradėti nuo savo komandos, varžovų analizės“, — sakė pašnekovas.

Skautų darbui skirtų programų yra ne viena ir ne dvi. Pigiausios

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

Prieš keletą metų terminas „skautas“ krepšinio pasaulyje įgijo naują prasmę. Taip pradėti vadinti treneriai, atsakingi už varžovų analizę. Neatsiejami jų palydovai — specialios tam skirtos kompiuterinės programos. Dar visai neseniai Lietuvoje jas teturėjo pavieniai krepšinio specialistai, o dabar šiomis programomis jau ginkluoti beveik visi LKL ir kai kurie NKL klubai. „Mūsų krepšiniui“ apie trenerių-skautų darbą papasakojo Kauno „VIČI-Aisčių“ vyriausiasis treneris Mantas Šernius. Jis šią vasarą dirbo Lietuvos vyrų rinktinės trenerių štabe, varžovų analize per pasaulio čempionatą Turkijoje užsiėmė ir pirmasis profesionalus lietuvis treneris-skautas Donaldas Kairys. Būtent D. Kairys pasiūlė M. Šerniui užsiimti šiuo darbu. „Kai Donaldas dirbo Maskvos srities „Chimki“ klube, pasikvietė mane kaip pagalbininką. Taip žengiau pirmuosius žingsnius krepšinyje, į Rusiją išvykau rengtis trenerio darbui“, — prisiminė M. Šernius. „VIČI-Aisčių“ strategas įsitikinęs, kad skauto darbas — pats ge-

„Krepšinyje nieko labai neišrasi, yra tam tikros situacijos, skiriasi tik žaidėjų elgesys jose. Kai būsi tūkstantį kartų matęs tą pačią situaciją, išanalizavęs galimą krepšininkų elgesį, bus lengviau greitai sureaguoti, priimti sprendimą, numatyti įvykių eigą.“

Amerikiečiams pasaulio čempionate informaciją apie varžovus rinko visas būrys skautų.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 27

tema

kainuoja nuo 200 JAV dolerių, o brangiausių kaina siekia net 15 tūkst. eurų. „Programų yra nemažai, bet aš naudoju tik vieną — ji yra viena pažangiausių. Šių programų privalumas tas, kad jose viskas patogiai sudėliota, vieno mygtuko paspaudimu gali gauti tai, kas kitur užtruktų gerokai ilgiau. Profesionalios programos taupo laiką ir palengvina darbą, o per įvairius čempionatus greitis ir laikas labai daug lemia. Gali tą patį kelią nuvažiuoti ir su „Opel“, ir su „Mercedes“, tačiau skirtumas bus akivaizdus“, — vaizdžiai darbą su mėgėjiškomis ir profesionaliomis programomis palygino M. Šernius.

Tačiau tam, kad pamėgintumėte tapti krepšinio skautu, milžiniškos sumos nereikia. Pasak Lietuvos vyrų rinktinės skauto, pradžiai užtenka ir elementarių vaizdo redagavimo programų, kurių internete galima rasti nemokamai.

prireikia permainų, savininkai dažnai vyriausiojo trenerio darbą patiki buvusiems skautams. Taip dar Vilniaus TEO klube praeitą sezoną nutiko M. Šerniui, vienu metu Rygos ASK vairą iš Ramūno Butauto buvo perėmęs D. Kairys. Komandų vyriausiaisiais treneriais tapę skautai dažniausiai neatsisako savo ankstesniojo užsiėmimo. „Kazanės „Uniks“ klube Jevgenijus Pašutinas yra vyriausiasis treneris, tačiau pats atlieka varžovų žaidimo analizę. Taip geriau gali pajausti varžovus, žaidimo greitį“, — pasakojo M. Šernius, „VIČI-Aisčių“ klube taip pat pats po kaulelį narstantis būsimų priešininkių stipriąsias ir silpnąsias savybes.

Įvairių šalių nacionalinės komandos turi po keletą skautų. Amerikiečiai į pasaulio čempionatą tokių pagalbininkų buvo atsivežę visą būrį. „Daug kas klausia, kam rinktinėms reikalingi keli skautai. Čempionatuose reikia turėti kuo daugiau skautų. Amerikiečiai jų turėjo 5 ar 6. Lietuvos rinktinėje šiemet dirbome mes su Donaldu, dar padėjo Robertas Kuncaitis. Kai turi keletą skautų, iš karto paskirstai komandas, ir jie jas stebi. Būsimus varžovus pristato vis kitas skautas. Tai labai patogu. Vienam žmogui nelengva greitai persiorientuoti nuo vieno varžovo prie kito. Per tokius čempionatus skautams tenka dirbti naktimis, miegoti po 3—4 valandas, anksti ryte informaciją pateikti vyriausiajam treneriui, vėliau — žaidėjams. Per televiziją gal nematyti, tačiau čempionatų paskutinę savaitę treneriai vaikšto tarytum robotai“, — aiškino „VIČIAisčių“ treneris.

Klubuose tempas ne toks milžiniškas, tačiau skautams vis tiek tenka didelis krūvis. „Klube yra ramiau. Jei žaidi porą rungtynių per savaitę, reikia tik susidėlioti darbus. Tačiau pažvelkime į Kauno „Žalgirį“. Jie žaidžia kas 3 dienas. Norint pasirengti rungtynėms, būtina peržiūrėti 5—6 varžovų įrašus. O vien pažiūrėti juk neužtenka. Nesunku paskaičiuoti, kiek visa tai gali užtrukti, vienam ar dviem žmonėms tai jau nemažas krūvis“, — tvirtino M. Šernius.

Fotodiena.lt/A. Pliadžio nuotr.

Dirba naktimis

Neatsisako varžovų analizės Anot Lietuvos vyrų rinktinės skauto, trenerio-skauto darbas nuo paprasto asistento skiriasi nedaug. „Nėra skirtumo, kuo užsiimi, tiesiog vyriausiasis treneris paskirsto darbo kryptis. Skautams svarbiausia atlikti varžovų ir savo komandos žaidimo analizę.

Prieš sezoną visi daugiau kreipia dėmesį į savo žaidėjus. Kiekvienas derinys turi įvairius tęsinius, jį atliekant susidaro įvairios situacijos. Išanalizavęs matai, kaip tavo žaidėjas toje situacijoje elgiasi. Tada derinį gali taikyti prie žaidėjo, taisyti arba jo visai atsisakyti“, — aiškino pašnekovas.

Dabar krepšinio skautais jau galima vadinti didelę dalį Lietuvoje dirbančių vyriausiųjų trenerių asistentų. Kai komandos žaidimui

28 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

M. Šernius praeitą sezoną perėmė stipriausios Lietuvos moterų krepšinio komandos vairą.

R. Ambrulaitis — adrenalino mėgėjas, bijantis kutenimo

A. Čižos nuotr.

. už aikštes

Galingo sudėjimo Molėtų „Ežerūno-Kario“ aukštaūgis Raimondas Ambrulaitis norėtų save išbandyti ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir amerikietiško futbolo stadione. Ir dar.

Bulvių ir mėsos patiekalus mėgstančiam krepšininkui nė nemėginkite siūlyti vokiškų automobilių — R. Ambrulaitis visą gyvenimą ištikimas „Peugeot“.

Erildas Budraitis Būreliai. Vaikystėje lankiau stalo teniso ir krepšinio treniruotes. Stengdavausi nebūti namuose.

Laisvalaikis. Jeigu neskaičiuoti sportui skiriamo laiko, tai nelabai kas ir lieka. Mėgstu leisti laiką su draugais, žaisti kompiuterinius žaidimus, žiūrėti filmus, ypač siaubo, o žiemą — slidinėti.

R. Ambrulaitis norėtų pabendrauti su

investuotoju W. Buffettu.

Muzika. Klausausi muzikos pagal metų laikus, tam tikromis bangomis. Pavyz-

tėvas. Idealai būdavo tie žmonės, kurie mane supdavo, kuriuos būdavo galima

džiui, galiu klausytis populiariosios muzikos, tačiau po trijų mėnesių nebenoriu

paliesti.

jos girdėti. Vėliau dažniausiai pradedu klausytis sunkesnės muzikos. Vienintelis dalykas, ko tikrai nemėgstu — pati saldžiausia popmuzika.

Baimė. Didžiausia baimė — kutenimas (juokiasi). Visgi dažniausiai baimę sukelia adrenalinas, o jis man labai patinka. Nors tai nėra tikra baimė, tačiau bijočiau

Patiekalai. Mėgstu viską, kas padaryta iš bulvių ir mėsos. Režimas? Jis skirtas

gyventi uždarą gyvenimą ir būti suvaržytas.

tik silpniems (juokiasi). Režimo tikrai nesilaikau.

Momentas. Labiausiai įsiminė visi laimėti titulai, ypač su Lietuvos kariuomenės Automobilis. Visiems kelia didelę nuostabą, kad visą gyvenimą vairuoju „Peu-

rinktine.

geot“ markės automobilius. Pagirsiu šią markę — tai mano mėgstamiausias automobilis (juokiasi). O į kokį „Mercedes-Benz“ persėsiu, kai būsiu vyresnis

Ritualas. Pamenu ritualą iš vieno čempionato. Trys žaidėjai susėsdavome ir

nei 35 metų.

prieš rungtynes gerdavome arbatą bei valgydavome šokoladą (juokiasi). Kadangi dabar to trečio žaidėjo nėra, šio ritualo atsisakėme.

Svajonė. Norėčiau pasitikti senatvę būdamas didelėje gražioje šeimoje, sodyboje ant ežero kranto. Taip pat labai norėčiau pakeliauti po Afriką.

Susitikimas. Su kuo neatsisakyčiau papietauti? Pirmas į galvą šaunantis žmogus — prezidentas Valdas Adamkus. O jei rimtai, norėčiau pabendrauti

Jei ne krepšinis? Jei nežaisčiau krepšinio, turbūt būčiau mechanikas. Sporti-

su garsiuoju investuotoju Warrenu Buffettu, trečiuoju turtingiausiu planetos

ninkas? Man įdomus amerikietiškas futbolas, turėtų būti smagus sportas.

žmogumi. Kasmet aukcione galima nusipirkti pietus su W. Buffettu, kainuoja virš 7 mln. litų. Galbūt jis man patartų, kur investuoti per karjerą uždirbtus

Idealai. Augant mano idealai keitėsi. Vaikystėje buvo draugas, vėliau juo tapo

30 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

pinigus (juokiasi)?

www.musukrepsinis.lt

Turkija 2010

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 31

Turkija 2010

Arūnas Vasiliauskas | Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr. |

32 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Utenos „Juventus“

Turkija 2010

www.musukrepsinis.lt

Gintaras Kadžiulis | Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr. |

Podgoricos „Budučnost“ MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 33

Turkija 2010

34 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Turkija 2010

www.musukrepsinis.lt

Adas Juškevičius | Fotodiena.lt/T. Lukšio nuotr. |

Prienų „Rūdupis“

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 35

Turkija 2010

Egidijus Mockevičius | Fotodiena.lt/T. Lukšio nuotr. |

36 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Vilniaus „Akademija“

www.musukrepsinis.lt

Turkija 2010

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 37

Turkija 2010

Turnyrų pokeris yra

PROTINĖ KOVA

Vienas prieš vieną. Tai dylantis karas...ir paskutinis vyras likęs laimi.

Jeigu Jūs dievinate kovą, tada mes esame didžiausi ir geriausi turnyrų namai, įskaitant didžiausią pasaulyje savaitinį pokerio turnyrą - Sunday Million.

Ar Jūs pasiruošę turnyrų pokeriui pasaulio didžiausioje pokerio svetainėje?

DANIEL NEGREANU

Pasaulio Čempionas ir PokerStars Komandos Pro

38 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

tribuna

www.musukrepsinis.lt

Ambicingieji „United“ iš Radviliškio Antrąjį sezoną NKL rungtyniaujančiai „Radviliškio“ ekipai pergales namų arenoje padeda iškovoti jauni, triukšmingi ir ambicingi aistruoliai, pasivadinę „United“. Prieš trejus metus susibūrę krepšinio gerbėjai žada triukšmingai prisidėti prie sėkmingo „Radviliškio“ žaidimo.

Asmeninio archyvo nuotr.

Nerijus Meškauskas

„Radviliškio“ aistruoliai per kiekvienas

rungtynes atlieka vis naują skanduotę.

Apie „Radviliškio“ aistruolių reikalus kalbėjomės su „United“ lyderiais Audriumi ir Rygintu. „Mintis suburti aistruolių klubą kilo spontaniškai. Vieną penktadienio vakarą nuėjome pažiūrėti, kaip žaidžia Radviliškio ekipa, ir rungtynių metu nutarėme paskanduoti keletą tuo metu į galvą atėjusių skanduočių. Supratę, kad taip užvedame savo komandos žaidėjus, aistruolius nusprendėme suburti“, — pasakojo radviliškiečiai.

Jau per kitas Radviliškio ekipos namų rungtynes krepšininkai turėjo triukšmingų gerbėjų komandą. Aistruoliai į areną atsinešė būgnus, sukūrė keletą šūkių.

Iki 50 narių Anot Audriaus, organizuotų „Radviliškio“ gerbėjų yra apie 50, į rungtynes nuolat ateina apie 20 aistruolių. „Mūsų palaikymo komandos skaičius nuolat kinta. Praeitą sezoną savo gretose turėjome apie 50 narių. Dauguma išvyko studijuoti, todėl gretos praretėjo. Teko ieškoti jaunesnių, besimokančių žmonių, kuriems patinka krepšinis, kurie nori palaikyti savo miesto komandą ne tik plojimais, bet ir per visas rungtynes skanduoja”, — sakė pa-

šnekovas.

Sėkmingai NKL čempionatą pradėjusios Radviliškio ekipos gerbėjai džiaugiasi draugiškais santykiai su klubo vadovais. „Su krepšininkais ir treneriais bendraujame nedaug, tačiau nėra taip, kad jie mūsų neatpažintų ar nepripažintų. Jie visada pasisveikina, po kiekvienų rungtynių padėkoja. Klubo vadovai, kai reikia, mus paremia ir finansiškai”, — pasakojo „United“ lyderiai.

Šis sezonas — naujas etapas 2010—2011 m. sezoną „Radviliškio“ gerbėjai vadina nauju etapu.

Aistruoliai tiki, kad sėkmingas komandos žaidimas privilios į tribūną daugiau žmonių, o tai garantuos dar geresnį krepšininkų palaikymą. „Šis sezonas — tarsi naujas etapas, viską pradėjome keisti. Į kiekvienas rungtynes atsinešame po naują skanduotę. Pradėjome rūpintis atributika, įsigijome vėliavą, galvojame apie marškinėlius ir šalikus su komandos ir mūsų grupės jungtiniu logotipu. Su klubo vadovais pradėjome tartis dėl transporto, kad galėtume vykti į artimąsias išvykos rungtynes. Tikimės, kad laikui bėgant pavyks nuvykti į visas rungtynes, vyksiančias ne Radviliškyje”, — planais dalijosi radviliškiečiai.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 39

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

Lygos

Kas tęs 16-mečių pergalių seriją?

Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinės jau ketverius metus iš eilės Europos čempionatuose iškovoja medalius. „Mūsų krepšinis“ pažvelgė į 1995-aisiais gimusių krepšininkų kartą, kuriai 2011-aisiais teks užduotis pratęsti 16-mečių pergalių seriją.

Gediminas Žygelis Nuo 2007 metų Lietuvos jaunučiai kasmet džiugina aistruolius patekdami tarp Senojo žemyno čempionatų prizininkų.

2007-aisiais lietuviai iškovojo bronzos medalius Graikijoje. Tuomet mūsiškius į priekį vedė Gilvydo Birutos ir Ovidijaus Varanausko duetas. 2008-aisiais Lietuvos jaunučiai jau buvo stipriausi Europoje. Tada lietuvių ekipoje nesustabdomai kovėsi Vytenis Čižauskas ir Jonas Valančiūnas. 2009-aisiais Kaune vykusiame čempionate mūsiškiai tenkinosi antrąja vieta, o jį stebėję krepšinio specialistai užsirašinėjo Tauro Jogėlos ir Manto Mockevičiaus pavardes. Šiemet Juodkalnijoje lietuviai vėl pasipuošė sidabro medaliais, o aistruoliai įsidėmėjo Mariaus Grigonio ir Tomo Dimšos pavardes.

Apie 2011-ųjų Lietuvos 16-mečių rinktinę kalbėjomės su geriausių šios amžiaus grupės Lietuvos moksleivių krepšinio lygos „Ežio” pirmenybių komandų treneriais. 2009—2010 m. sezoną tarp 1995 metais gimusių vaikinų pirmąją vietą užėmė A. Sabo-

40 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Tarp 1995 m. gimusių krepšininkų išsiskiria sėkmingai NKL rungtyniaujantis E. Šeškus.

nio KC ekipa, antri buvo Š. Marčiuliono KA auklėtiniai. Trečiąja vieta džiaugėsi Klaipėdos V. Knašiaus mokyklos krepšininkai, o ketvirti liko marijampoliečiai.

Trūksta žvaigždžių Dalį ateinančių metų Europos 16-mečių čempionate dalyvausiančių kitų šalių rinktinių matęs Lietuvos čempionų treneris Darius Sirtautas jau gali įvardyti būsimus favoritus. „Europoje žaisdami draugiškuose turnyruose matėme, kas dominuoja. Su Š. Marčiulionio KA komanda dalyvaudami turnyre Maskvoje įsitikinome, kokios stiprios yra serbų ir kroatų komandos. Serbų FMP klubas jau dabar suformuotas kaip šios šalies rinktinė, — pasakojo treneris. — Mes 1995 metais gimusių vaikinų kartu dar nebuvome surinkę ir išbandę, todėl sunku pasakyti, kaip jie atrodys čempionate. Kol nebuvo rungtynių,

Lygos

www.musukrepsinis.lt

sunku vertinti, galima tik spėlioti.“ Vilniečių treneris Tomas Purlys teigė, kad kitais metais mūsų komandoje tikriausiai nebus išskirtinių asmenybių. „Auga tikrai nebloga šešiolikmečių karta, — dėstė T. Purlys. — Vienintelė didesnė problema — visai nėra išskirtinių žaidėjų.

Tokių, kokie ankstesniais metais buvo J. Valančiūnas ar T. Jogėla. Yra daug lygiaverčių gynėjų ir krašto puolėjų. Rinktinės treneriams turėtų būti sunku sudaryti geriausiųjų dvyliktuką.

Manau, kad 1995 metais gimę vaikinai tikrai nėra prasti.“ Kolegai pritarė V. Knašiaus mokyklos specialistas Marius Tamolis. „Dabar dar sunku pasakyti, kaip galėtų atrodyti Lietuvos jaunučių rinktinė. MKL čempionate matyti, kad visi yra lygūs, nėra itin didelių žvaigždžių, kurias būtų galima išskirti, — sakė bronzos medalių laimėtojų treneris. — Šiuo metu yra gal tik keletas labiau pastebimų žaidėjų. Mūsų čempionatas pajėgus, rinktinė tikrai bus konkurencinga, į ją pateks tik patys stipriausi vaikai.“ Marijampoliečių strategas Kęstutis Juozaitis teigia, kad Lietuvos rinktinei kitais metais trūks pajėgių aukštaūgių. „Nelengva įvertinti 1995 metais gimusių vaikinų kartą. Tiesiog sunku juos palyginti. Gynėjai tikrai yra stiprūs, o vidurio puolėjai, jeigu lygintume su metais vyresniais, daug silpnesni“, — mąstė treneris.

Išskirtinis — E. Šeškus Pajėgiausių MKL ekipų treneriai vieningai tvirtino, kad kitų metų 16-mečių rinktinėje nebus didelių žvaigždžių, tačiau vienas šios kartos išskirtinis žaidėjas vis dėlto yra. Prieniškis Edvinas Šeškus praeitą sezoną jau debiutavo LKL. Vasarą gynėjas persikėlė į Vilnių, kur NKL čempionate sėkmingai gina „PerloMRU“ garbę. 15-metis vidutiniškai rungtyniauja po 21 min., per tą laiką pelno po 6,5 taško ir atlieka po 2 rezultatyvius perdavimus. „Šiuo metu ryškesnis už kitus yra Vilniaus krepšinio mokykloje sportuojantis E. Šeškus. Laikas parodys, kaip jis toliau dirbs ir tobulės. Neblogų gynėjų yra A. Sabonio KC ekipoje. Tai Aidas Kavaliauskas, Ernestas Serkevičius ir Pijus Mykolaitis. Kiekvienoje mokykloje yra neblogų žaidėjų, manau, būtent per šiuos metus ir išryškės geriausieji. 14—15 metų amžiuje dar labai sunku pasakyti, kas kiek gali pasiekti“, — aiškino M. Tamolis. „Kaip ir ankstesniais metais, šioje amžiaus grupėje yra žaidėjų, kurie išsiskiria individualiomis savybėmis, — pritarė K. Juozaitis. — Puikiai rungtyniauja A. Kavaliauskas ir E. Serkevičius. Š. Marčiulionio KA komandoje gerai žaidžia puolėjas Karolis Ražukas. Klaipėdoje išsiskiria Haroldas Saprykinas. Negalima pamiršti ir E. Šeškaus. Jis šiuo metu demonstruoja puikią sportinę formą, tačiau neaišku, kaip bus ateityje.“ „Ši rinktinė privalės būti komanda, nes tik taip ji galės būti stipri. Vienintelis kažkiek išsiskiriantis yra tik E. Šeškus. Tačiau superžvaigždžių nėra“, — tvirtino D. Sirtautas.

Buvusio Prienų „Rūdupio“ gynėjo talentą pažymėjo ir T. Purlys. „Labiausiai iš šios kartos, bent jau kol kas, išsiskiria E. Šeškus.

Tačiau dabar jis rečiau žaidžia Moksleivių lygoje, daugiau dė-

mesio skiria NKL, — samprotavo vilnietis. — Labai neblogai atrodo A. Sabonio KC gynėjų pora A. Kavaliauskas ir E. Serkevičius. Vertėtų stebėti 203 cm ūgio Š. Marčiulionio KA žaidėją Gediminą Žalalį. Jam dar labai trūksta svorio, tačiau vaikinas sportuoja tik porą metų, iš jo gali išaugti neblogas rinktinės vidurio puolėjas.“

Koziris — gynėjai Būtent vidurio puolėjų trūkumas labiausiai jaudina pajėgiausių komandų trenerius. „Lietuvos rinktinės pagrindinė jėga turėtų būti gynėjai, — tęsė T. Purlys. — Treneriai turėtų akcentuoti itin greitą žaidimą ir kibią gynybą. Didžiausia problema — aukštaūgiai. Iš jų būtų galima išskirti Vilniaus krepšinio mokyklos auklėtinį Žygimantą Ūselį. Jis yra 208 cm ūgio, tačiau jam reikia dar labai daug dirbti. MKL jaunučių pirmenybėse „Ežys” apylygiai gali rungtyniauti net 6—7 komandos. Mėginau sudaryti rinktinės viziją, manau, treneriai į stovyklą turės pakviesti 25—26 žaidėjus. Labai išskirtinių talentų nėra, tačiau kiekviena komanda turi po 3—4 žaidėjus, vertus žaisti rinktinėje. Š. Marčiulionio KA ir A. Sabonio KC tokių žaidėjų yra net po 5—6.“ Marijampolės ŽSM ekipos strategas taip pat pabrėžia, kad mūsų rinktinė daug pasiekti gali tik žaisdama komandinį krepšinį. „Jeigu mūsų žaidėjus palygintume su estais arba latviais, tikrai atrodome geriausiai. Tačiau man teko matyt ir kitų šalių žaidėjus.

Labai stiprūs rusai, neblogai atrodo vokiečiai, serbai ir juodkalniečiai. Gaila, neteko pamatyti ispanų. Lietuvių stipriausia savybė — komandinis žaidimas. Pas mus viskas turės būti paremta taktika. Tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad Lietuvos jaunučiai tikrai bus tarp prizininkų“, — optimistiškai kalbėjo K. Juozaitis.

Treniruoti neatsisakytų visi Geriausių šalies 1995 metais gimusių vaikinų komandų treneriai slapta pamąsto ir apie rinktinės vyriausiojo trenerio postą. Nacionalinės komandos strategas bus tvirtinamas per vieną iš Lietuvos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto posėdžių, tai turėtų įvykti 2011-ųjų pradžioje. Pretendentais į šias pareigas galima vadinti visus „Mūsų krepšinio“ pašnekovus. „Kaip susiklostys gyvenimas, kaip nuspręs Lietuvos krepšinio federacija… Įdomu būtų pabandyti. Dirbu su šio amžiaus vaikinais, būtų smagu su geriausiais Lietuvos krepšininkais dalyvauti Europos čempionate ir parodyti, kokia mes esame karta“, — atsargiai apie perspektyvą treniruoti rinktinę kalbėjo D. Sirtautas. „Žinoma, norėčiau treniruoti jaunučių rinktinę. Tačiau, manau, ne aš vienas toks. Yra daug gerų trenerių, pavyzdžiui, čempionės A. Sabonio KC komandos strategas D. Sirtautas“, — sakė T. Purlys. „Aš vadovauju 1995 metais gimusių vaikinų komandai, todėl kvietimas būtų labai malonus. Jį būtinai svarstyčiau“, — tvirtino M. Tamolis. „O kas nenorėtų vadovauti rinktinei?“, — ryžtingai atsakė K. Juozaitis.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 41

laisvalaikis

LKF naujienos 2018-ųjų pasaulio čempionatas – Lietuvoje?

R. Matulį atpalaiduoja klasikinė muzika Septynioliktąjį sezoną Vilniaus „Sakaluose“ rungtyniaujantis 36 metų Rolandas Matulis ilgiausiai iš visų LKL žaidėjų atstovauja vienai komandai. 200 cm ūgio veteraną prieš įtemptas rungtynes nuramina klasikinė muzika, o rinkdamasis filmus dažniausiai linksta prie rimtesnių.

Edgaras Pulkovskis Muzika Mėgtu gerą muziką. Šiandien — klasikinę.

Nesu didelis melomanas, bet klasikinė muzika mano mėgstamiausia. Klasika tiesiog padeda atsipalaiduoti, jeigu slegia įtampa.

Per televiziją visada pažiūriu laidą „Triumfo arka“, man toks žanras prie širdies. Mėgstamiausios dainos, kaip ir mėgstamiausių atlikėjų, neturiu.

44 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Filmai Patinka istoriniai, kariniai filmai, bet ir komedijos — neblogai.

Tiesa, geros komedijos.

Labiausiai įsiminęs filmas yra „Žalioji mylia“, jį mačiau net keletą kartų. Labai patiko rusų komedija „Operacija „Y“ ir kiti Šuriko nuotykiai“. Iš lietuviškų filmų irgi priimtiniausia klasika — „Niekas nenorėjo mirti“. Galbūt jaunimas jau nepamena šito filmo, bet mane jis labai sužavėjo.

Knygos Mėgstu įvairias knygas. Labiausiai — mokslines: enciklopedijas, žinynus ir panašiai.

Taip pat patinka detektyvai. Skaitau ir romanus, bet labai retai.

Labiau mėgstu skaityti mokslinius straipsnius, žurnalus.

Mokydamasis mokykloje neskaičiau visų privalomų knygų, tik labai mažą dalį pasirinktinai, o štai baigęs mokyklą beveik visas jas perskaičiau. Gilų įspūdį paliko prieš 17 metų skaitytas Stendalio „Parmos vienuolynas“.

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) pateikė paraišką mūsų šalyje rengti 2012 metų pasaulio vaikinų jaunių (iki 17 metų) krepšinio čempionatą. Lietuvoje apsilankęs Tarptautinės krepšinio asociacijų federacijos (FIBA) sporto direktorius Lubomiras Kotleba apžiūrėjo ir įvertino mūsų šalies arenas ir viešbučius. Svečias su LKF vadovais diskutavo ir apie galimybę Lietuvoje surengti 2018 metų planetos vyrų čempionatą. „Lietuvoje dar nėra buvę pasaulio čempionato, todėl mūsų pareiga — pasistengti, kad jį pamatytų ir Lietuvos krepšinio gerbėjai. Po 2011-ųjų Europos čempionato viena svarbiausių užduočių bus gerai panaudoti pastatytas arenas. Kiekvienais metais norėsime rengti po keletą didelių tarptautinių turnyrų. Ateityje turime dar didesnių planų – atsivežti NBA komandą ir JAV rinktinę. Daug kas priklausys nuo LKF prezidento rinkimų, tačiau nesvarbu, kas bus valdžioje, federacija privalo siekti dar didesnių renginių nei Europos čempionatas.

Suvienijus jėgas su Latvija ir Estija galėtume siekti teisės rengti 2018 metų pasaulio pirmenybes.

Puikią krepšinio struktūrą ir nuostabius aistruolius turinti Lietuva yra verta tokių renginių“, — sakė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

L. Kotleba LKF iniciatyvą įvertino teigiamai ir pažymėjo, kad kovoje dėl teisės rengti čempionatus mūsų šalis atitinka visus kriterijus. Vienintelis klaustukas — ar Baltijos šalys finansiškai būtų pajėgios surengti vyrų pasaulio čempionatą?

Europos čempionatas pristatytas viešbučių ir restoranų asociacijai Kitais metais Lietuvoje vyksiantis Europos vyrų krepšinio čempionatas buvo pristatytas Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai (LVRA). Didžiausią sporto renginį Lietuvos istorijoje pristatė 2011 metų Europos krepšinio čempionato organizacinio komiteto direktorius Mindaugas Špokas. „Svarbiausia, kad čempionato naudą pajustų ir svečiai, ir juos priimsiantis Lietuvos verslas, — sakė M. Špokas. — Prie to mūsų bendradarbiavimas su LVRA gali ženkliai prisidėti.“ „Iki šiol kiek kitaip suvokėme čempionato organizavimą, ypač dalykus, kurie susiję su viešbučiais. Organizatorių pristatymas buvo labai naudingas“, — tvirtino LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Europos vyrų krepšinio čempionatas kitais metais rugpjūčio 31 — rugsėjo 18 dienomis vyks šešiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje.

Pirmą kartą pirmenybėse dalyvaus 24 geriausios Senojo žemyno komandos.

Prognozuojama, kad į Lietuvą atvyks apie 30 tūkstančių aistruolių iš viso pasaulio. Čempionato mačai bus transliuojami į daugiau nei 140 valstybių, juos matys per 180 milijonų televizijos žiūrovų.

www.musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt

jaunimas stop kadras

Š. Jasikevičius — vėliavnešys Lietuvą vėl apėmusi į Vilniaus „Lietuvos rytą“ rungtyniauti sugrįžusio Šarūno Jasikevičiaus manija. „Mūsų krepšinis“ primena vieną įspūdingiausių šio krepšininko karjeros akimirkų. 2008-aisiais būtent Š. Jasikevičius per Pekino olimpinių žaidynių atidarymą nešė Lietuvos vėliavą.

Pekine Lietuvos krepšininkai užėmė 4-ąją vietą. Per savo karjerą Š. Jasikevičius su nacionaline komanda tapo 2003 metų Europos čempionu, 2000-aisiais Sidnėjuje iškovojo olimpinį bronzos medalį, o 2007-aisiais — tokios pat prabos apdovanojimą Europos čempionate. Be to, su „Barcelona“, Tel Avivo „Maccabi“ ir Atėnų „Panathinaikos“ įžaidėjas 4 kartus triumfavo Eurolygoje. Š. Jasikevičius per savo karjerą taip pat yra rungtyniavęs „Lietuvos ryte“, Liublianos „Olimpijoje“, Indianos „Pacers“ ir „Golden State Warriors“. | Fotodiena.lt/I. Znotinio nuotr. | MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 45

Eurobasket 2011

LMKL favoritės — Kauno „VIČI-Aistės“.

Krepšininkes atidžiai stebėjo projekto „Kelias į žvaigždes“ dalyviai.

46 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Žavių merginų kompanijoje — V. Pauliukaitis.

Eurobasket 2011

fotoZvilgsnis

Krepšininkės uždainavo LMKL rungtyniaujančios Sandra Baliutavičiūtė, Mantė Kvederavičiūtė, Ligita Kinkevičienė, Neringa Bytautaitė, Eglė Jucevičiūtė, Kornelija Balčiūnaitė ir Eivilė Steikūnaitė išbandė save scenoje. Krepšininkės paėmė į rankas mikrofonus per laidos „Kai švenčia skorpionai“ filmavimą ir atliko specialią dainą LMKL prezidentui Algirdui Butkevičiui.

Merginų pasirodymą atidžiai stebėjo ir naujosioms dainininkėms pritarė Radži, Vudis, Grūdas, Anatolijus ir kiti projekto „Kelias į žvaigždes“ dalyviai. Laidų vedėjas Vytenis Pauliukaitis ir šokėjas Andrius Butkus dar grimo kambaryje merginoms žarstė komplimentus ir žadėjo būtinai apsilankyti moterų krepšinio rungtynėse. Sulaukusios tokio Lietuvos pramogų pasaulio garsenybių dėmesio, krepšininkės ant scenos jautėsi puikiai — generalinei repeticijai užteko vos 15 minučių.

Merginų daina buvo skirta LMKL prezidentui A. Butkevičiui.

| LMKL nuotr. |

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 47

Asmeninio archyvo nuotr.

veidas

V. Geštautas

įgyvendino svajonę tapti karininku V. Geštautas (4) — vyriausias Veteranų krepšinio lygos žaidėjas.

Vytautui Vaclovui Geštautui vasario 6 dieną sukaks 77-eri, tačiau jis iš savo dienotvarkės vis dar negali išbraukti krepšinio. Prieš 5 dešimtmečius Lietuvos rinktinėje žaidęs krepšininkas, vėliau — teisėjas, šiuo metu yra techninis komisaras ir vyriausias Veteranų krepšinio lygos žaidėjas.

Edmantas Kazbaras

V. Geštautas augo antrojo pasaulinio karo metais, krepšinį mokėsi žaisti itin sudėtingomis sąlygomis. Veteranas „Mūsų krepšiniui“ papasakojo apie ilgą savo gyvenimo kelią, susijusį ne vien su krepšiniu.

Žvaigždės iš Telšių — Vytautai, papasakokite, kaip susipažinote su krepšiniu ir ką šis žaidimas vis dar reiškia jūsų gyvenime?

— Mano pažintis su krepšiniu prasidėjo Telšių vidurinėje mokykloje. Iš šios mokyklos kilę tokie krepšinio meistrai kaip K. Petkevičius, S. Stonkus, A. Žukauskas. Nuo mažų dienų mėgau krep-

48 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

šinį, su S. Stonkumi žaidžiau mokykloje, tačiau tik mėgėjiškame lygmenyje. Vėliau į Telšius atvyko Kūno kultūros institutą baigęs A. D. Šaikūnas. Jis tapo mūsų mokytoju ir suteikė krepšinio pagrindus. Pamatus paklojo S. Stonkus.

Mano jaunystės laikais nebuvo aukštų žaidėjų, mane taip pat priskyrė gynėjų kategorijai. Tada nebuvo tritaškio linijos, tačiau vis tiek mėtydavau iš toli. Buvau staigus, greitas, turėjau gerą pirmą žingsnį, todėl „apeidavau“ gynėjus. Anksčiau įžaidėjų nebūdavo, tik komandinis žaidimas, jį kurdavo visa komanda.

Treniravausi nuoširdžiai, dirbau labai daug. Dar nebaigusį mokyklos įtraukė į respublikos jaunių rinktinę, taigi gyniau Lietuvos garbę.

— Krepšinį žaidėte iš karto po karo. Papasakokite apie turėtas sąlygas.

— Dabar žaidimas yra visiškai kitoks. Jūs net negalite įsivaizduoti, kaip viskas buvo anksčiau. Lyjant lietui mes žaisdavome krepšinį tinklinio dydžio aikštelėje. Vienu metu rungtyniaudavome lauke su pirštinėmis, tačiau valdžia pamatė, kad tai yra kvailas dalykas, ir to buvo atsisakyta. Pamenu, turėjome po vienerius sportinius batelius, juos taip saugodavome, kad salėje kartais žaisdavome net basi. Tais laikais gauti batelius buvo beveik neįmanoma.

Kai atvykau į Vilnių ir pradėjau treniruoti vaikus, dirbau suremontuotoje bažnyčioje, joje buvo krepšiai. Tai buvo pirmoji

veidas

www.musukrepsinis.lt

mano darbovietė. Nebloga salė buvo tik Telšiuose. Pirmoji standartinius normatyvus atitinkanti krepšinio salė Vilniuje atsirado tų laikų 23-iojoje mokykloje, ji buvo prie Parlamento. Treneris A. Paulauskas pasistengė, kad ši salė atitiktų krepšinio standartus. O šiaip visą laiką žaisdavome lauke, ten vykdavo oficialios rungtynės.

— Kokie buvo jūsų turėti pirmieji krepšinio kamuoliai?

— Kai dar treniravausi Telšiuose, visa komanda teturėjo vieną kamuolį, jis po kiekvienos treniruotės įplyšdavo. Gerai, kad buvo vienas vyrukas, kuris po kiekvienų rungtynių jį vis susiūdavo. Tą patį daryti tekdavo ir po kiekvienos treniruotės. Tokia buvo mūsų pradžia.

— Kaip apskritai Lietuvos krepšinis atrodė tais laikais?

— Prisimenu, po karo į Telšius atvažiavo Kauno komanda, kuri buvo Lietuvos čempionė. Ji Telšių ekipą įveikė tik vienu tašku.

Telšiuose po karo buvo daugybė gerų krepšininkų, keletas jų prasimušė net į Lietuvos rinktinę.

— Kaip jūsų karjera klostėsi vėliau?

— Baigęs vidurinę mokyklą, žinoma, stojau į Kūno kultūros institutą. Stodamas ten egzaminus laikiau šiek tiek anksčiau už visus, nes buvau įtrauktas į antrąją Lietuvos rinktinę, kuri dalyvavo SSRS pirmenybių atrankos etape. Rinktinė buvo sudaryta Klaipėdos pagrindu. Užėmėme pirmąją vietą ir iš karto važiavome į Kijevą, ten vyko aukščiausios lygos čempionatas. Jame dalyvavo ir Kauno „Žalgiris“. 1954 metai buvo įsimintini tuo, kad aukščiausioje lygoje dalyvavo du Lietuvos atstovai — „Žalgiris“ ir Klaipėdos komanda, vadinama antrąja Lietuvos rinktine. Egzaminus laikiau anksčiau, kad galėčiau žaisti tame turnyre. Aišku, mes ten dalyvavome pirmą ir paskutinį kartą, nes iškritome (šypsosi).

Vėliau, 1957—1958 metais, patekau į „Žalgirį“, kuris rungtyniavo SSRS pirmenybėse. 1958 metais su Kauno klubu tapome

„Vienu metu rungtyniaudavome lauke su pirštinėmis, tačiau valdžia pamatė, kad tai yra kvailas dalykas, ir buvo atsisakyta. Pamenu, turėjome po vienerius sportinius batelius, juos taip saugodavome, kad salėje kartais žaisdavome net basi. Tais laikais gauti batelius buvo beveik neįmanoma.“ Lietuvos čempionais. Tais metais baigiau Kūno kultūros institutą, galėjau likti Kaune arba išvykti į sostinę. Vilniaus trenerio A. Paulausko iniciatyva persikėliau rungtyniauti į Lietuvos sostinę.

Treneris subūrė komandą, su ja dalyvavome antrojoje SSRS lygoje, nes į aukščiausiąją vis nesisekė patekti. Treneris man visuomet sakydavo, kad dabar mane mato kaip žaidėją, o vėliau — kaip trenerį. Vienu metu ir treniravau vaikus, tačiau profesionaliu treneriu nenorėjau tapti, tai reikalauja per daug nervų.

Egzaminas — Tbilisyje — Kaip pasukote teisėjo keliu?

— Paskutinis įsimintinas mano kaip krepšininko etapas buvo 1963 metais, kai patekau į Lietuvos rinktinę, su kuria dalyvavome III SSRS tautų spartakiadoje. Nacionalinėje komandoje kaip jau-

1965 m. Telšiuose susitiko Lietuvos rinktinė ir Prahos „Slavia“. V. Geštautas — antras iš dešinės.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 49

veidas

nas žaidėjas dalyvavo ir Modestas Paulauskas. Manau, pasirodėme gana neblogai — užėmėme ketvirtąją vietą. „Žalgiris“ ten taip pat žaidė ir liko tik 9-tas.

Iki 1965 metų dar sportavau, o vėliau ėmiausi teisėjo amato.

Teisėjavimas man nebuvo naujiena, nes tai dariau nuo mokyklos laikų, visuomet teisėjaudavau tarpklasinėms varžyboms. Baigęs profesionaliai sportuoti, tuo užsiėmiau rimčiau. Oficialiai teisėjauti pradėjau Kaune 1956 metais. Po kiek laiko teisėjavau ir SSRS čempionate, o 1962 metais man buvo suteikta respublikinė teisėjo kategorija. Jau Lietuvos nepriklausomybės metais gavau garbės FIBA kategorijos teisėjo statusą. Teisėjauti tarptautinėse arenose man neleido amžius. Tai buvo galima daryti iki 50-ties, o aš šią ribą jau buvau peržengęs (šypsosi).

— Dabar dar dirbate komisaru per LKL ir NKL rungtynes...

— Krepšinis įaugęs į mano kraują, todėl savo gyvenimą vėl su juo susiejau — tapau komisaru. Pridursiu, kad anais laikais siekti teisėjo karjeros buvo labai sunku. Tik dabar tam yra sudarytos puikios sąlygos, arbitrai už savo darbą gauną atlygį. Mano laikais tarptautinėse rungtynėse uždirbtų pinigų teisėjai pasiimti negalėdavo. Jiems sumokėdavo, o grįžę į SSRS teritoriją privalėjo pinigus grąžinti sovietų krepšinio federacijai.

— Kurios teisėjautos rungtynės jums įsiminė labiausiai?

— Ypatingos rungtynės buvo tarp Tbilisio „Dinamo“ ir Kijevo ASK. Jos įsimintinos, nes Tbilisio arenoje tilpdavo 10 tūkst. Sirgalių, ir salė visuomet būdavo sausakimša. Jeigu teisėjai ten nekontroliuodavo mačo, į aikštę lėkdavo ir skardinės, ir monetos. Tbilisyje gerai pasirodęs teisėjas pagal nerašytas taisykles išlaikydavo teisėjo testą. Jeigu tose rungtynėse susimaudavai — viskas, susigadindavai karjerą. Žinoma, aš Tbilisyje nesusimoviau (juokiasi).

— Apie SSRS laikų krepšinio nematomąją dalį sklando legendos. Patirdavote politinės valdžios spaudimą, bandydavo papirkti?

— Sovietų laikais buvo labai didelė korupcija, teisėjus papirkinėdavo. Jeigu rungtynėse reikėdavo teisybės, visuomet kviesdavo Baltijos šalių teisėjus, nes jie buvo nepaperkami. Jeigu reikėdavo kažką „ištraukti“, mūsų nekviesdavo, žinojo, kad niekaip nesusitars. Mes teisėjaudavome teisingai, visada sakydavome, kad lietuviški žodžiai „teisėjas“ ir „teisybė“ yra kilę iš tos pačios šaknies.

1970 m. per SSRS A klasės varžybas Kišiniove V. Geštautas buvo išrinktas geriausiu teisėju.

50 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

— Kaip atsakydavote, kai sulaukdavote pasiūlymų kam nors padėti?

— Ateidavo treneris ir prašydavo, kad šiandien jo komandos „nesmaugtume“, kiti siūlydavo 50 rublių. Visada atsakydavau, kad tokių pinigų man nereikia, atvažiavau dirbti savo darbo.

— Ar jūsų laikais žaidėjai taip pat dažnai kaip ir dabar priekaištaudavo teisėjams?

— Žmonės nepasikeitė, todėl ir ginčai išliko. Būdavo ir techninių pražangų, ir diskvalifikacinių.

Pasikeitė tik taisyklės. Anksčiau buvo galima numušti į krepšį besileidžiantį kamuolį, o dabar — ne. Jeigu buvai aukštesnis, tais laikais turėjai didesnį pranašumą. Dabar visų žaidėjų galimybės yra suvienodintos.

— Kaip šiais laikais stebite rungtynes: kaip teisėjas, buvęs žaidėjas ar paprastas žiūrovas?

— Ir kaip žaidėjas, ir kaip teisėjas, ir kaip komisaras. Dažnai su teisėjų brigada vykstant į rungtynes pakalbame apie teisėjavimo lygį Lietuvoje. Galiu pasakyti, kad mūsų šalyje teisėjai yra labai kvalifikuoti, jų lygis gana aukštas.

Laukia treniruočių — Esate vyriausias veteranų lygos žaidėjas. Kaip sekasi rungtyniauti veteranų lygmenyje?

— Pasigirsiu: pernai Zagrebe tapome Europos vicečempionais.

Visai neseniai Klaipėdoje vykusiame keturių miestų turnyre užėmėme pirmąją vietą. Ten vyko ir baudų metimo konkursas, pataikęs 9 iš 10 metimų jį laimėjau (juokiasi).

Jeigu leis mūsų finansai, vyksime į Brazilijoje vyksiantį pasaulio veteranų čempionatą. Bandysime ieškoti rėmėjų.

— Koks krūvis tenka vyriausiam VKL žaidėjui?

— Treniruojamės du kartus per savaitę. Minėtame turnyre Klaipėdoje be keitimų žaidžiau dvi dienas iš eilės. Buvome septyniese, komandai buvau reikalingas aikštėje ir žaidžiau po 40 min. Jokių problemų neiškilo. Jėgų šiek tiek stigo, tad ginantis kartais patinginiaudavau.

— Kiek dar laiko žadate rungtyniauti veteranų lygoje?

— Duok, Dieve, sveikatos! Dievas davė ir nesiskundžiu. Žaidimas man yra malonumas, susitinku su draugais, smagiai pasibūname. Aš net laukiu treniruočių, kad galėčiau pajudėti. Net ir sąlygos dabar visai kitos — netrūksta kamuolių, turime aprangas. Prieš kiekvieną treniruotę ar rungtynes galiu saldžiai numigti, pailsėti. Esu pensininkas, niekur nedirbu, todėl turiu laisvo laiko.

— Kokias svajones pavyko įgyvendinti už aikštės ribų?

— Ko norėjau gyvenime, tai tapti karininku. Aš tai įgyvendinau, turiu majoro laipsnį. Kai baigiau institutą, man siūlė eiti dirbti į Vidaus reikalų ministeriją, tačiau aš, ačiū Dievui, atsisakiau. Prasidėjus Lietuvos atgimimui, įstojau į Šaulių sąjungą. 1991 metais, kai rusai atakavo televizijos bokštą, aš buvau Parlamente ir ruošiausi atremti jų ataką plikomis rankomis.

www.musukrepsinis.lt

vadYba vadyba

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 51

Asmeninio archyvo nuotr.

Krepsinio treneriu asociacija

Dėmesio koncentracija arba principas „čia ir dabar“ R. Germanienė su Vilniaus „Perlo“ krepšininkais.

Sporto psichologija Lietuvoje — gana egzotiškas mokslas. Lietuvos krepšinio trenerių asociacija „Mūsų krepšinio“ skaitytojams pristato vienos iš šios srities specialisčių Rinaldos Germanienės straipsnį.

Rinalda Germanienė, psichologė psichoterapeutė

Septintus metus dirbdama sporto psichologe drįstu teigti, kad ši profesija gana sunkiai „braunasi“ į savo vietą, tai yra ten, kur ji turėtų būti ir gyvuoti. Paprastai kalbant, sporto psichologas dar ir šiandien yra „nekviestas svečias“. Gal dėl šios priežasties ji gana paslaptinga? Kai yra paslaptis, tampa neaišku, kas tai, kam tai ir pan. Tada sporto psichologo profesija kaip ir sportininkų psichologinis pasirengimas virsta problema. Gali atsirasti tokių, kurie ir šiandien sakys, kad tais laikais, kai žaidė

52 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ir kiti, nebuvo jokių sporto psichologų ir jų nereikėjo. Tad kodėl jų turėtų reikėti šiandien?

Pirma, krepšinis pasikeitė. Antra, pažengusiose šalyse sporto psichologo, kaip ir visų kitų specialistų, dirbančių su komanda ar atskiru sportininku, darbas yra savaime suprantamas.

Sporte ypač didelį vaidmenį vaidina dabarties samprata, kuri yra tiesiogiai susijusi su dėmesio koncentracija. Sportininkas,

siekiantis maksimalaus atsidavimo, turi nuolat psichologiškai „mirti“ ir „prisikelti“, t.y. sugebėti pamiršti nesėkmes ir vėl visu 100 procentų iš naujo atsiduoti rungtynėms. Nesėkmes reikia prisiminti ir analizuoti tam skirtu laiku, ieškant tobulėjimo būdų. Bet kai reikia eiti į aikštelę, praeitis turi „mirti“, turi egzistuoti tik maksimalus atsidavimas dabartyje. Tiek gyvenime, tiek sportuojant apie praeitį ar ateitį mėgstama galvoti norint pabėgti nuo realybės. Sporte esminė maksimalaus pasirodymo sąlyga yra gebėjimas sutelkti dėmesį, todėl reikia išmokti tinkamai traktuoti laiką.

Iš patirties žinau, kad daugeliui trenerių nerimą kelia laikas, kuris jau praėjo, kurio trūksta ar kuris dar laukia, ypač tada, kai tenka vadovauti rinktinei ir per trumpą laiką įgyvendinti užduotis. Tuomet jaučiamas nerimas, spaudimas ir didžiulė atsakomybė. Besikalbant su treneriais paaiškėja, kad jų laikas yra suskirstytas į praeitį, da-

www.musukrepsinis.lt

„Gali atsirasti tokių, kurie ir šiandien sakys, kad tais laikais, kai žaidė Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ir kiti, nebuvo jokių sporto psichologų ir jų nereikėjo. Tad kodėl jų turėtų reikėti šiandien? Pirma, krepšinis pasikeitė. Antra, pažengusiose šalyse sporto psichologo, kaip ir visų kitų specialistų, dirbančių su komanda ar atskiru sportininku, darbas yra savaime suprantamas.“ bartį ir ateitį (tas ir tas nepadaryta, tą ir tą reikia suspėti atlikti ir pan.). Ir kuo labiau jis suskirstytas, tuo labiau slegia, kelia nerimą, o treneris ir jo komanda praranda gyvenimą, kuris vyksta „čia ir dabar“. Šiuo atveju būtina įvertinti laiką, suprasti jo įtaką darbui ir nusiteikimui aikštelėje, žinoti ir prisiminti vieną iš maksimalaus pasiruošimo varžyboms ar pasirodymo per varžybas taisyklę: dėmesio sutelkimas „čia ir dabar“ reiškia susikoncentruoti į žaidimą, o ne į rezultatą.

Laiko suskaidymas įpareigoja, nes iškelia kiekvienam laiko tarpui tam tikrus reikalavimus. Reikalams klostantis nenumatyta linkme (o taip būna beveik visuomet), automatiškai atsiranda suvokimas, kad jie nebus išpildyti, spaudimas nuo to tik kyla,

Krepsinio treneriu asociacija

atsiranda nerimas. Todėl nuolat „trūksta laiko“. Iš tikrųjų laiko netrūksta, tiktai norint pasiekti maksimalių rezultatų būtina susikoncentruoti į tai, ką galima padaryti geriausiai „čia ir dabar“. Kitaip laiko visuomet trūks.

Komandos dėmesio sutelkimas „čia ir dabar“ yra esminis maksimalaus pasirodymo elementas. Tai lemia, kaip greitai komandos žaidėjai susidoros su nerimu, baime ir atsakomybe. Krepšininkų pasirodymo kokybei bei logiškumui įtakos turi susikaupimas laike, kuris yra dabar esantis.

Taigi dėmesio koncentracija „čia ir dabar“ turi du matmenis: laiką ir vietą.

1. Principas „čia ir dabar“: laikas Kai krepšininkai treniruojasi ar varžosi, jų mintys gali būti praeityje, dabartyje ar ateityje. Jei sportininkas gyvena praeitimi, tai yra galvoja apie padarytą klaidą, patirtą nesėkmę, neįmestą metimą, jo mintys yra nesuderintos su jo kūnu — kūnas pasirodo dabar, bet mintys apsistoja ties kažkuo, kas įvyko arba neįvyko prieš tai. Kūnas yra dabartyje, o mintys — praeityje. Galima būtų manyti, jog būtent tada prasideda krepšininko žaidimo išsiderinimas, kuris trunka priklausomai nuo sportininko sugebėjimo tai valdyti ir daro tiesioginę įtaką komandos žaidimui. Stebėdami krepšinio varžybas kartais iš komentatoriaus išgirstame tokį pasakymą: „Komandos žaidimas išsiderino“. Komandos žaidimas išsiderina po to, kai išsiderina komandos lyderis ar kuris nors iš žaidimui vadovaujančių žaidėjų. Tokiu atveju kiekvienas krepšininkas jaučia, kad ne tik kūnu, bet ir mintimis reikia grįžti į „savo“ žaidimą. Tuomet dažnai padaroma klaida, nes po nesėkmės sportininkai dažniausia pagalvoja, kad „kitą metimą turiu pataikyti“, „tas nepasikartos“ ir pan. Jei krepšininkai savo mintimis yra ateityje, pasirodymo metu jų mintys yra jų kūno priekyje. Čia ir vėl prapuola krepšininko vidinė darna, sportinis pyktis, o tai neigiamai veikia jo žaidimą.

Kalbuosi su daugeliu krepšininkų, todėl galiu teigti, kad laiko klausimas aikštėje — viena iš pagrindinių problemų. Anot Artūro Karnišovo, didžiausia klaida, kurią padaro sportininkai, yra ta, kad jie galvoja

Ir sportininkams, ir teisėjams Trumpas pokalbis su greta pateikiamo metodinio straipsnio autore psichologe psichoterapeute Rinalda Germaniene.

— Rinalda, kaip pradėjote dirbti su sportininkais? Ar specializuojatės tik šioje srityje?

— 2004 metais po studijų Norvegijoje grįžau į Lietuvą. Pradėjau dirbti psichologe Š. Marčiulionio akademijoje, ten ir prasidėjo sporto psichologės kelias. Jo pradžioje metodine medžiaga ir literatūra padėjo sporto psichologai iš JAV ir Didžiosios Britanijos. Mano specializacija — egzistencinė psichoterapija. Tai yra ketverių metų podiplominės studijos tarptautiniame humanistinės ir egzistencinės psichologijos institute.

— Klubai, sportininkai jus susiranda patys ar paslaugas tenka siūlyti?

— Yra kontaktų ne tik su krepšininkais, bet ir su golfo, žirgų, orientavimosi sporto atstovais, taip pat domiuosi teisėjavimo psichologija, bendradarbiauju su krepšinio ir rankinio teisėjais. Norėdama išlaikyti gerą profesinę formą konsultuoju ne tik sportininkus, bet ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos bendruomenę, užsiimu privačia praktika.

— Su kokiais krepšinio klubais bendradarbiaujate?

— Šiuo metu bendradarbiauju su Vilniaus „Perlu“.

— Gal žinote, kiek šiuo metu Lietuvoje yra sporto psichologų?

— Žinau, kad su sportininkais dirbančių psichologių yra Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete.

Tačiau tiksliai pasakyti, kiek profesionalų konsultuoja sportininkus, negaliu, nes kliento ir terapeuto santykiai yra konfidencialūs.

apie tai, kas įvyks po puses valandos ar po poros minučių. Pvz., jei metant baudą aš galvosiu „kas bus, jei aš pramesiu“, mano pataikymo procentas bus mažesnis. Jei aš galvosiu, „ką aš darysiu su kamuoliu prieš jį pagaudamas“, to kamuolio nepagausiu.

Sportas yra įvykių visuma, kurią reikia atlikti su mintimi „čia ir dabar“ ir tik po to galvoti apie kitą judesį ar įvykį.“ Kitas buvęs krepšininkas, komandos kapitonas, taip pat akcentuoja tai, jog svarbu negalvoti kas buvo, kas bus. Svarbu susikaupti ir koncentruotis į dabartinį momentą, kad maksimaliai gerai darbą atliktum dabar. Buvęs krepšininkas pasakė: „Jei apie principą „čia ir dabar“ būčiau žinojęs, kai žaidžiau... Tada tai suvokiau tik intuityviai.“ Kai kas galvoja, kad svarbu paruošti sportininkus fiziškai, techniškai, o tvarka sportininkų mintyse atsiras savaime, pamažu. Bet juk laikas neatneša tvarkos, aiškumo, protingo sprendimo aikštelėje,

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 53

Fotodiena.lt/T. Lukšio nuotr.

Krepsinio treneriu asociacija

Krepšininkai per rungtynes turi kuo greičiau pamiršti padarytas klaidas ir nepataikytus metimus.

54 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

vidinės stiprybės ar sportinės dvasios. Tai reiškia, kad nėra ateities, kurioje gali būti ir veikti taip kaip nori, kuria gali būti tikras, neatlikęs konkretaus veiksmo, neįdėjęs sunkaus darbo kad būtum stiprus ne tik fiziškai, techniškai, bet ir psichologiškai.

Ko sportininkui reikėtų siekti? Valdyti save ir būti tikru savimi. Imtis konkrečių veiksmų, ne galvoti, o veikti čia ir dabar, aikštelėje nelaukti palankios situacijos, kitos atakos ar komandos draugo pagalbos.

Būti atsakingu ir atsidavusiu kiekvienu momentu tam, ką pasirinkai vardan savęs, savo artimųjų, draugų, gyvenimo. Tik konkretus veiksmas keičia situaciją. Laukimas, galvojimas, svarstymas tiek aikštelėje, tiek apskritai gyvenime sukelia nerimą, neaiškumą ir nekonkretumą, nepasitikėjimą savo jėgomis. Tampa painu ir sudėtinga. „Kartais, kai pradeda nesisekt, nežinau net ką daryti, — sako vienas iš šių metų Europos jaunimo čempionų Dovydas Redikas. — Tarkime, pradedu nepataikyti, nesiseka, tada pradedu galvoti, kas darosi?

Pradedu nerimauti. Bet kai pradedu dirbti tarsi iš naujo, užmirštu sena ir viskas susitvarko. Kai atsiduodu momentui, čia ir dabar, tada bėgu, kur reikia, darau, kas būtina, o ne bėgu, kad bėgčiaui. Tai tas pats, kas kiekvieną kartą kurti nauja, bet kartais nepamiršti seno.“ Susikoncentravimas į dabartį leidžia sportininkui pasirodyti kokybiškai ir maksimaliai. Anot trenerio A. Gomelskio, žaisti reikia visada kaip finale, nieko netausojant rytojui.

Jei krepšininkai savo mintimis ir kūnu yra dabartyje, tai yra susikoncentravę čia ir dabar, reiškia jų kūnas ir mintys yra suderinti, dėmesys yra sutelktas ties tuo, ką jie daro tą akimirką. Taigi, išmintingi treneriai bei žaidėjai turėtų tai žinoti ir suprasti esminį maksimalaus pasirodymo principą: susikaupkite ties procesu, ne rezultatu. Treneriai turėtų neblaškyti sportininkų dėl rezultato ar ateities minčių, tokių kaip „tai — svarbus žaidimas, situacija tokia, kad pralaimėti negalime“, „jei šiandien pralaimėsim...“, „parodykit, ką galit“ ir pan.

Pagrindinis katalizatorius, slypintis už daugelio pralaimėjimų, jei taktinis, techninis ir strateginis sporto aspektai yra išpildyti maksimaliai gerai, yra dabarties palikimas — psichologinis aspektas. Svar-

Krepsinio treneriu asociacija

www.musukrepsinis.lt

bu išmokti likti dabartyje, kad išliktum geriausios formos. O tai reikia treniruoti, nes, kaip minėjau, tai savaime neateina.

Dabartis yra vienintelė laiko juosta, kurią jūs galite tiesiogiai kontroliuoti ir valdyti savo naudai.

B. Principas „čia ir dabar“: vieta.

Kitas susikaupimo matmuo yra vieta — kur per treniruotę ar varžybas yra sportininkų mintys. Krepšininkas neturėtų jaudintis dėl to, ką apie jo žaidimą mano treneris. Ką pagalvos sirgaliai. Jei varžybų metu sportininko mintys „ten“, tuomet jos yra netinkamoje vietoje. Norint atskleisti savo potencialą aikštelėje, reiktų išmokti laikyti savo mintis tinkamoje vietoje, t.y. „čia“.

Taigi svorio centras visada yra ten, kur stovi čia ir dabar, o ne kur stovėjai vakar ar stovėsi rytoj. Kai sportininkai sugeba susikaupti dabartyje būdami „čia“, jie gali automatiškai reaguoti į ženklus, būtinus maksimaliam žaidimui. Kai jūsų protas tyli ir yra susikaupęs, jūsų atletiškai treniruoti regėjimo, lietimo ir klausos pojūčiai gali tiksliai funkcionuoti, susikaupdami ties kamuoliu, varžovu ar raumenų pojūčiu judesiui atlikikti.

girdi viską, reaguoja į visus aplinkos dirgiklius, nes negali susikaupti, tai reiškia, jog šie du jutimai nieko nedaro konkrečiai ir aiškiai. Šiuo atveju sportininkų protas taip pat nėra konkretus ir aiškus.

Jei kūnas duoda tokius signalus, tai yra ženklas, kad krepšininkas nėra susikaupęs — jo nėra čia ir jo nėra dabar. Prieš ir per žaidimą reikėtų žiūrėti ir klausytis tų dalykų, kurie išlaiko sportininko kūną ir protą ramų, pasitikintį ir pasiruošusį atskleisti savo potencialą. Šuolininkas prieš pasirodymą kelias minutes sutelkia dėmesį į žemę tam, kad nuramintų protą.

Bėgikas, kuris bėgdamas valingai klausosi savo batų dunksėjimo, pasitelkia savo klausą visumai sukurti, t.y. pasirodyti maksimaliai.

Apibendrinimas Dėmesio koncentracija yra intensyvus sąmonės sutelkimas kuriam nors dalykui ir jo maksimalus išpildymas, todėl ji turi būti lavinama kaip ir raumenys.

Sugebėjimas susikoncentruoti mažina nerimą, pasimetimą, didina pasitikėjimą savimi, veiksmai tampa aiškūs bei logiš-

ki.

Treneriai turi kalbėti tik tai kas būtina, kad neišblaškytų sportininkų dėmesio — vadovautis principu „mažiau yra daugiau“. „Mažiau yra daugiau“ — tai kalbėjimo metodas, kuriuo naudojasi prezidentai ir pamokslininkai, kai savo žodžiais kloja pamatus į klausytojų širdis.

Vadovavimas komandai — tai mokėjimas įtikinti. O norint įtikinti ir sutelkti vienam tikslui reikia mokėti kalbėti.

Dirbant komandoje, reiktų susikaupti ties procesu, ne rezultatu. Tai, kas yra „čia“ ir kas yra „dabar“.

Treniruojant fizinį, techninį ir taktinį pasiruošimą, būtina treniruoti ir psichologinį, kad krepšininkas neatsidurtų duobėje. Būdamas duobėje priešininkui duobės neiškasi...

Pabaiga Žaidimą aikštelėje valdo ir kontroliuoja ne vyrai, bet vyriškumas. Vyriškumas matuojamas ne litais ir ne eurais...

Prastas treneris ne tas, kuris nežino, o tas, kuris nenori žinoti.

Fotodiena.lt/T. Lukšio nuotr.

„Ko sportininkui reikėtų siekti? Valdyti save ir būti tikru savimi. Imtis konkrečių veiksmų, negalvoti, o veikti čia ir dabar, nelaukti palankios situacijos aikštelėje, kitos atakos ar komandos draugo pagalbos.“

C. Kaip būti čia ir dabar?

Jei sportininkų rega ir klausa mato ir

Krepšininkas per rungtynes neturėtų jaudintis dėl to, ką apie jo žaidimą mano treneris.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 55

Fotodiena.lt/nuotr.

Krepsinio treneriu asociacija

Puolimas iš silpnosios gynybos pusės

Kiekviena gerai puolanti komanda privalo turėti stiprų puolimo arsenalą, galintį veiksmingai atakuoti tiek iš toli, tiek iš arti.

56 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Nevenas Spahija — vienas garsiausių Kroatijos krepšinio specialistų. Buvęs šios šalies nacionalinių jaunimo ir vyrų rinktinių vyriausiasis treneris per savo karjerą išmėgino jėgas ir daugelyje pajėgių Europos klubų. N. Spahija vadovavo Zagrebo „Cibona“, Novo Mesto KRKA, Saratovo „Avtodor“, Vilniaus „Lietuvos rytas“, Tel Avivo „Maccabi“, Vitorijos „Tau Ceramica“ ir Valensijos „Power Electronics“ ekipoms, o šiuo metu treniruoja Eurolygos sezoną puikiai pradėjusius Stambulo „Fenerbahce Ulker“ krepšininkus.

Nevenas Spahija Žvelgiant iš puolimo pozicijos, kiekvieno iš mūsų, dirbančio trenerio darbą, pagrindinis rūpestis —kaip sukombinuoti ataką. Kaip mums užpulti iš arčiau ar iš toliau, kaip priversti gynybą suklupti. Kiekviena gerai puolanti komanda privalo turėti stiprų puolimo arsenalą, galintį veiksmingai atakuoti tiek iš toli, tiek iš arti. Šiame straipsnyje aš daugiau dėmesio skirsiu atakos aspektams arti krepšio ir ypač judėjimui be kamuolio, kai kamuolys perduodamas arčiau krepšio. Kai kalbame apie žaidimą po krepšiu, turime išskirti kelis labai svarbius aspektus. Pirma, kas ruošiasi priimti kamuolį po krepšiu?

Akivaizdu, kad situacijose, kai žaidžiama nugara į krepšį, pirmiausia kamuolį siekiama perduoti labiausiai dominuojančiam žaidėjui. Sakykime, mes be jokių papildomų užtvarų jam perdavėme kamuolį žemai (jei aukštam žaidėjui prie galinės linijos užtvarą stato žemaūgis). Tokiu atveju mūsų žaidėjas bėga link aikštės galo, kovoja dėl pozicijos arčiau krepšio ir tuomet priima kamuolį (1 pav.).

Krepsinio treneriu asociacija

Kai tai nutinka, daugelis komandų patenka į rimtą bėdą, kadangi tuo momentu bent jau kelioms sekundėms jos nustoja žaisti. Šį trumpą laiko tarpą puolimas sustingsta, nes likę kiti keturi žaidėjai stovi aplink ir stebi, laukia, kol vidurio puolėjas atliks savo veiksmus. Kita vertus, būtent tada, kai perduodame kamuolį vidurio puolėjui, visas veiksmas ir prasideda! Aš norėčiau akcentuoti keturis pagrindinius žaidimo aspektus, kurių šiuo momentu turi būti paisoma.

Pirma, jei mūsų vidurio puolėjas yra ypatingai dominuojantis arba gynyba labai silpna (ar tiesiog abiejų atvejų kombinacija), tuomet mes viliamės pelnyti daug lengvų taškų iš po krepšio (2 pav.).

Gaila, bet toks scenarijus labai dažnai nepavyksta, kadangi susiduriame arba su gerai besiginančiais žaidėjais, arba oponentų komanda mūsų puolimui po krepšiu būna gerai pasiruošusi ir naudoja pagalbą, besigindami sukasi link kamuolio ir atlieka kitokius veiksmus, trukdančius lengvai žaisti mūsų vidurio puolėjui (3 pav.).

Antrasis aspektas — tai žaidėjų judėjimo išlaikymas ir žaidimas be kamuolio (įkertant ir pan.). Šis aspektas komandos sėkmei yra kritinis dėl keleto priežasčių.

Pirma priežastis, dėl ko mes reikalaujame

įkirtinėjimo, yra siekis pasigerinti padėtį puolimui erdvės požiūriu. Antra, gynybą tai verčia nuolat galvoti apie padėjimą, kas automatiškai ją išbalansuoja. Pirmasis įkirsti turi žaidėjas, atlikęs perdavimą (įkirtimas atliekamas į kamuolio pusę, 4 pav.).

Šis įkirtimas yra svarbus, nes bet kokiu atveju mes galime pelnyti lengvus taškus (kas visuomet yra prioritetas) ir, antra, kaip jau minėjau, tai išbalansuoja gynybą.

Gynėjas, dengiantis perdavinėjantį, nėra pozicijoje, iš kurios galėtų pasaugoti, dvigubinti ar padėti — vidurio puolėjas su kamuoliu yra arčiau krepšio. Todėl kirtimo metu puolėjas, esantis priešingoje pusėje, tam, kad padėtų išlaikyti erdvę puolimui, turi slinktis aukštyn (5 pav.).

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 57

Krepsinio treneriu asociacija

(10 pav.). Tai gali būti ypač veiksminga, kai 4 yra gerai pataikantis iš toli. Galiausiai 4 gali tverti užtvarą 1 aukštai ir atšokęs priimti kamuolį iš 5 viršuje. Šiuo atveju pirmas reikalavimas būtų mesti į krepšį, o kitas — perduoti kamuolį 1 į kraštą, kuris iš kitos pusės išbėga pro 5 užtvarą (11 ir 12 pav.).

Yra ir dar du įmanomi kirtimai. Pirmasis — tai staigus 4 nusileidimas po krepšiu.

Jis atliekamas, kai gynyba reaguoja silpnai, vienas kitam per daug padeda ar tiesiog „užmiega“ ir visai nereaguoja (6 pav.).

Antrasis kirtimas yra labiau pasislinkimas, kuris atliekamas siekiant suformuoti tinkamą kampą perduodant kamuolį 4. Šitaip sukuriama galimybė laisvai mesti iš toliau. Taip nutinka tada, kai vidurio puolėjas braunasi varydamas kamuolį link vidurio (7 pav.).

Šiame straipsnyje reikėtų paminėti dar du svarbius diskutuotinus faktorius. Pirmasis yra užtvaros statymo kampas ir antrasis — būtinybė tverti solidžias nejudančias užtvaras (kadangi judant, teisėjams atsiranda galimybė priimti sprendimus įtarimo pagrindu). Nagi pažvelkime į užtvaras, kurios padės jūsų puolimui.

Pirmąją 4 tveria antram, kuris kerta link kamuolio (9 pav.). Tai yra žaibiškas sprendimas ir veiksmas metimui iš po užtvaros realizuoti tuo atveju, kai gynyba reaguoja pernelyg ar tiesiog nemato. Jei mes tokio būdo nesirenkame, tada 2 visaĮkirtinėjimo pagrindai yra labai svarbūs tam, kad puolimo eiga taptų veiksminga ir padidintų mūsų galimybes, todėl pratybų metu įvairiais pratimais juos būtina reguliariai tobulinti.

Trečiasis esminis aspektas šiame žaidimo segmente yra užtvara žaidėjui be kamuolio. Tai dažnai užmirštamas arba silpnai akcentuojamas žaidimo aspektas. Aš pastebėjau, kad užtvarų žaidėjui be kamuolio naudojimas leidžia mūsų metikus veiksmingiau išvesti metimui. Maža to, mes priverčiame gynėjus keistis vietomis (jiems tai geriausias scenarijus) arba netikėtai įsirėžti į užtvarą (8 pav.).

58 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

da gali tverti šoninę užtvarą 4 po to, kai šis atlieka pradinį kirtimą link kamuolio

Ketvirtasis ir paskutinis aspektas, kurį būtina realizuoti, yra tinkamas komandos išsidėstymas. Tai yra tai, ko aš reikalauju, koks puolimo būdas bebūtų. Išleisdami penkis aikštelėje tinkamai pasiskirsčiusius puolėjus sudarome sąlygas puolimui vykti tolygiai, tuo pačiu savajame puolimo arsenale turime daugiau galimybių, leidžiančių pelnyti daug lengvų taškų.

Aš labai tikiu puolimu mišriomis atakomis, tačiau reikia paaukoti nemažai treniruočių, kad tai pradėtų veikti. Šlifuokite smulkmenas, kurias čia aptariau, nes pagrindinės puolimo mašinos dalys yra geri solidūs įkirtinėjimai, laiku tveriamos užtvaros ir judėjimas bei žaidimas be kamuolio.

LIETUVOS KREPŠINIO VIENINGOJI KREPŠINIO PASAULYJE KREPŠINIO LYGA Legendinė Vido Mačiulio LYGA Bekompromisės „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ kovos abejingų nepalieka

laida artėja prie 1000-osios

Amžinųjų varžovų – „Žalgirio“ ir CSKA – dvikovos

NAUJAS SEZONAS BŪK PIRMAS!

NUO SPALIO 3 DIENOS

Turkija 2010

SPORT LEDAI

60 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Krepsinio treneriu asociacija

Metodinio straipsnio „Naujas žvilgsnis į pramankštą krepšinyje“ recenzija „Mūsų krepšinio“ 28-ajame numeryje paskelbėme Lietuvos vyrų rinktinės fizinio rengimo trenerio dr. Evaldo Kandratavičiaus straipsnį „Naujas žvilgsnis į pramankštą krepšinyje“. Savo nuomonę apie E. Kandratavičiaus siūlomas idėjas pateikė žinomas krepšinio treneris Šarūnas Sakalauskas. Šarūnas Sakalauskas,

Mykolo Romerio universiteto docentas Krepšininkų rengimas — sudėtingas psichofizinis, edukacinis vyksmas, tai specialių fizinių, psichinių galių ugdymas, mokėjimų ir įgūdžių formavimas. Pratybos visada prasideda pramankšta, krepšininkai ją taip pat atlieka rengdamiesi rungtynėms. Tad pramankšta yra viena sudedamųjų krepšininko(-ės) fizinės veiklos dalių. Jos turinį, atlikimo metodus, trukmę, intensyvumą lemia pratybų tikslas ir sprendžiami uždaviniai, taip pat individualios sportininko savybės. Pramankšta turi būti atliekama pagal tam tikrą tvarką, pagrįstą organizmo adaptacijos dėsniais.

Savo straipsnyje dr. E. Kandratavičius nagrinėja labai aktualius ir įdomius klausimus: kaip pagerinti krepšininko žaidimą pratybų ir rungtynių metu bei kaip padėti jam išvengti traumų, kaip surasti būdą, galintį prieš pratybas ar rungtynes padidinti krepšininko vikrumą, galingumą ir jėgą.?

Noriu iškart pagirti straipsnio autorių už tai, kad savo patirtimi ir mokslo žiniomis dalijasi su plačia auditorija.

E. Kandratavičius — tai tas specialistas, kuris ne tik sėkmingai dirba su įvairiomis krepšinio komandomis, tarp kurių ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, bet ir skleidžia sukauptas žinias. Tai tikrai sveikintina.

Straipsnis įdomus ir kartu verčiantis diskutuoti. Tad kelios mano pastabos.

Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį į sąvokas, vartojamas sporto mokslo teorijoje.

Straipsnio teiginys, kad pramankšta — tai sudedamoji treniruočių proceso dalis, nėra tikslus. Treniruočių procesas susideda ir pratybų mikro, makro ir mezo ciklų, juose išdėstyti fizinis rengimas, techninis rengimas, taktinis rengimas ir t.t., bet ne pramankšta. Pramankšta yra pratybų dalis, vykstanti prieš pagrindinę jų dalį (arba varžybas).

Sporto mokslo teorija, nagrinėjanti treniruočių procesą, akcentuoja, kad pratimai ir intensyvumas pratybų metu būtų artimi (tokie patys) varžybinei veiklai. Perskaitęs straipsnį neradau atsakymo, kaip pratybose siūlomą pramankštą (pagal jos dėsningumus ir principus) atlikti prieš rungtynes.

Vadinasi, pratybose darysime vienaip, o prieš rungtynėse — kitaip? Visai neanalizuojama, kokia pramankšta būtų reikalinga žaidėjams, kurie nepradės rungtynių arba ilgiau sėdės ant atsarginių žaidėjų suolelio. Būtų buvę pravartu pateikti pramankštos pratybose pavyzdžių, jie turėtų būti lengvai pritaikomi, kai kurie net identiški pramankštai, atliekamai prieš rungtynes.

Teiginys, kad „tyrimais jau seniai įrodyta, jog bėgimas neigiamai veikia kojų sąnarius, todėl net bėgimas ristele nėra pats geriausias būdas pradėti pramankštą“ — diskutuotinas. Sporto fiziologija aiškina, kad sąnarių kremzlių susidėvėjimas pasireiškia pagyvenusio amžiaus žmonėms, kurių yra sulėtėję regeneracijos procesai. Tačiau tarp sportininkų, kurie beveik kasdien nubėga 20—40 km, tai labai retas reiškinys. Tad ir pramankštos pradžia galėtų būti žymiai įvairesnė nei siūloma straipsnyje.

Toliau autorius nagrinėja pramankštos metu kūne vykstančius fiziologinius procesus. Tvirtinama, kad per pramankštą svarbu pakelti kūno temperatūrą, t.y. sušildyti kūną ir suaktyvinti nervų sistemą. Temperatūra teigiamai veikia raiščių, sausgyslių ir raumenų elastingumą, dėl ko padidėja sąnarių paslankumas. Sušilęs raumuo tampa elastingesnis, nes temperatūra gerina raumenų tamprumą, mažina kraujo klampumą. Sušilusio raumens kraujagyslės išsiplečia, atsidaro papildomi kapiliarai, todėl sumažėja pasipriešinimas tekančiam kraujui, o tai sumažina krūvį, tenkantį širdžiai.

Prieš tempiant raiščius, raumenis ir sausgysles pramankštoje tai svarbiausia. Puikios ir teisingos mintys, bet nuo to siūlyčiau ir pradėti pramankštą, tai siūlo ir kiti autoriai (Platonovas 2004, Malinauskas 2007 ir kt.).

Straipsnyje autorius kategoriškai pasisako prieš statinius raumenų tempimo pratimus. Bet raumenų ilgo tempimo pratimai nebūtinai būna statiniai, jie gali būti atliekami ir spyruokliuojant. Tai skatina raumenis ilgėti, didina jų elastingumą, todėl pratybose jie būtini. Kas kita prieš varžybas.

Trečioje apšilimo dalyje autorius mini dinaminį ir balistinį raumenų tempimus. Dinaminį krepšininkams siūlo naudoti apšilimo metu, o balistinį raumenų tempimą tik pamini. Kūno kultūros teorija aiškina, kad balistiniai pratimai yra atliekami mostais, bet jie gali būti dvejopi — labai intensyvūs (platūs) ir nelabai. Čia trūksta aiškumo, manyčiau, kad autorius supainiojo dinaminį lankstumą su balistiniais pratimais, kurie daugiausia taikomi dinaminiam lankstumui ugdyti (Sandoz 1976; Vujanovich, Dawson 1994; Mikalauskas ir kt. 2007).

Straipsnio pabaigoje rašoma: „Objektyviai vertinant statinį ir dinaminį raumenų tempimą, reikėtų paminėti, kad treniruočių procesui yra svarbūs abudu tempimo metodai, tačiau kiekvienas iš jų turėtų būti siejamas su tam tikru treniruotės etapu. Dinaminis tempimas yra tinkamesnis pramankštai, o statinio tempimo pratimai atliekami pratybų pabaigoje — siekiant atpalaiduoti raumenis ar tais atvejais, kai reikia padidinti maksimalią judesio amplitudę (lavinamasis tempimo metodas).

Todėl pratybose patartina naudoti abu tempimo metodus, tačiau būtina parinkti jiems tinkamą laiką“.

Susidaro įspūdis, kad esmę autorius pasakė tik nagrinėdamas trečiąją apšilimo dalį.

Pradžia buvo neaiški ir nenuosekli. Būtų gerai, kad pasiūlymai ir teiginiai straipsnyje būtų pagrįsti fiziologijos, biomechanikos, edukologijos mokslų teorija ir tyrimų duomenimis prisilaikant terminologijos, taikomos mūsų šalyje ir kitur. Visa tai apsunkino skaitytojams pateikti naujoves apie svarbią pratybų dalį — pramankštą.

Nepaisant pastabų, dar kartą noriu padėkoti E. Kandratavičiui už suformuluotas įdomias mintis, palinkėti ir ateityje savo nuomone, patirtimi dalytis su kolegomis.

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 61

statistiKa

Lietuvos krepšinio skaičiai „Mūsų krepšinis“ pristato visus šio sezono nacionalinių čempionatų rezultatus.

LKF DNB NORD TAURĖS TURNYRAS I ETAPAS Lapkričio 18 diena: „Rūdupis“ — „Kaunas“ 106:76.

Lapkričio 11 diena: „Sakalai“ – 99:75.

Lapkričio 9 diena: „Juventus“ - „Ežerūnas-Karys“ 84:62.

Lapkričio 4 diena: „Nevėžis“ - „Perlas“ 75:75.

Lapkričio 3 diena: „Kaunas“ – „Rūdupis“ 77:93.

Lapkričio 2 diena: „Neptūnas“ - „Nafta-Universitetas“ 92:51.

Spalio 28 diena: „Alytus“ – „Sakalai“ 68:81, „NaglisAdakris“ - „Techasas“ 84:78.

Spalio 27 diena: „Nafta-Universitetas“ - „Neptūnas“ 78:87, „Ežerūnas-Karys“ - „Juventus“ 74:78.

V. Komanda

P. Pr.

1. „Žalgiris“ 2. „Lietuvos rytas“ 3. „Rūdupis“ 4. „Juventus“ 5. „Techasas“ 6. „Kaunas“ 7. „Šiauliai“ 8. „Nevėžis“ 9. „Naglis-Adakris“ 10. „Neptūnas“ 11. „Perlas“ 12. „Sakalai“ 13. „Alytus“

8 5 5 5 4 4 3 3 3 3 2 1 0

0 1 2 3 3 4 2 4 4 5 5 6 7

— „Puntukas“ 61:85, „Radviliškis“ — „TRIOBET“ 81:73, „Akademija“ — „Meresta“ 61:94, „Nafta-Universitetas“ — „Erelita-KTU“ 76:66, „Delikatesas“ — „Pieno žvaigždės“ 73:82.

V. Komanda

P. Pr.

1. „Pieno žvaigždės“ 2. „Radviliškis“ 3. „Meresta“ 4. „LKKA-Atletas“ 5. „Mažeikiai“ 6. „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 7. „TRIOBET“ 8. „Nafta-Universitetas“ 9. „Šilutė“ 10. „Perlas-MRU“ 11. „Puntukas“ 12. „ABRO-Universitetas“ 13. „Erelita-KTU“ 14. „Akademija“ 15. „Delikatesas“

12 10 10 9 8 8 7 6 5 5 4 4 4 4 3

1 3 3 4 6 5 7 7 8 8 10 9 9 9 10

73:94, „Zanavykas“ — „Radijas Tau“ 100:72, „Kadis“ — „Vitlaima“ 70:83, „Žalgiris-Sabonio m-kla“ — „KM Tornado“ 87:82, „Mantinga-Juodeliai“ — „JAZZ-Diremta“ 87:65.

Spalio 22 diena: „Kadis“ — „Radijas Tau“ 53:93, „Vitlaima“ — „Mantinga-Juodeliai“ 73:76, „SK-Triobet 2“ — „JAZZ-Diremta“ 54:108, „Rūdupis KKSC“ — „ŽalgirisSabonio m-kla“ 61:71.

Žemaitijos regionas

Lapkričio 20 diena: „SC-KK Akmenė“ — „Tichė“ 66:87, „Plungė-SM“ — LCC TU 93:86, „Vilkyškių pieninė“ — „Gargždai“ 71:99, „Liūtas“ — „SM Žemaitukai“ 87:93, „Tekoda“ — „Kretinga“ 67:51.

MOTERŲ LKF TAURĖS TURNYRAS Lapkričio 19 diena: „Tichė“ — „Tekoda“ 60:67, „Kretinga“ — „Plungė-SM“ 62:92, „Kuršiai“ — „SC-KK II ETAPAS Akmenė“ 84:64, LCC TU — „Vilkyškių pieninė“ 97:64, Pusfinalis „Gargždai“ — „Liūtas“ 93:78.

Lapkričio 13 diena: „Tichė“ — „Kuršiai“ 72:91, LCC TU Lapkričio 16 diena: „Augma“ — „LKKA-Kaunas“ 57:61.

— „Liūtas“ 85:67, „SM Žemaitukai“ — „SC-KK Akmenė“ Lapkričio 15 diena: DPV — SMD 72:46.

NACIONALINĖ KREPŠINIO LYGA 93:60, „Kretinga“ — „Vilkyškių pieninė“ 88:59, „Tekoda“ Lapkričio 13 diena: „LKKA-Kaunas“ — „Augma“ 59:53.

— „Plungė-SM“ 73:70.

Lapkričio 20 diena: „LKKA-Atletas“ — „Pieno žvaigždės“ Lapkričio 12 diena: „Vilkyškių pieninė“ — „Tekoda“ I ETAPAS 85:97, „TRIOBET“ — „Meresta“ 72:65, „Puntukas“ 53:80, „SC-KK Akmenė“ — „Gargždai“ 71:88, „PlungėA grupė — „Erelita-KTU“ 62:69, „Žalgiris-Sabonio mokykla“ — SM“ — „Tichė“ 124:53, „Liūtas“ — „Kretinga“ 49:56, „Delikatesas“ 87:74, „Šilutė“ — „Nafta-Universitetas“ 3 turas „Kuršiai“ — „SM Žemaitukai“ 67:81.

73:80, „ABRO-Universitetas“ — „Akademija“ 88:62, REGIONŲ KREPŠINIO LYGA Lapkričio 6 diena: „SM Žemaitukai“ — „Tichė“ 94:67, „Radviliškis“ — „Perlas-MRU“ 76:69.

Lapkričio 7 diena: DPV — „Svaja“ 68:54.

Suvalkijos regionas „Liūtas“ — „Tekoda“ 60:111, „Vilkyškių pieninė“ — Lapkričio 19 diena: „Akademija“ — „Radviliškis“ 58:65, Lapkričio 5 diena: „Svaja“— DPV 37:55. „Plungė-SM“ 88:85, „Kuršiai“ — „Gargždai“ 71:70, „Nafta-Universitetas“ — „ABRO-Universitetas“ 80:71, Lapkričio 20 diena: „SK-Triobet 2“ — „Radijas Tau“ „SC-KK Akmenė“ — LCC TU 70:102. „Delikatesas“ — „Šilutė“ 80:70, „Pieno žvaigždės“ 74:78, „Žalgiris-Sabonio m-kla“ — „Vitlaima“ 96:85, „KM Lapkričio 5 diena: LCC TU — „Kuršiai“ 88:69, B grupė — „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 101:67, „Meresta“ — Tornado“ — „Zanavykas“ 73:72, „Mantinga-Juodeliai“ „Plungė-SM“ — „Liūtas“ 103:74, „Tichė“ — „Vilkyškių 3 turas „Puntukas“ 74:66, „Mažeikiai“ — „TRIOBET“ 81:68, — „Kadis“ 93:60, „JAZZ-Diremta“ — „Rūdupis KKSC“ pieninė“ 100:79, „Gargždai“ — „SM Žemaitukai“ 95:91, „Erelita-KTU“ — „LKKA-Atletas“ 71:82.

78:81. „Kretinga“ — „SC-KK Akmenė“ 77:71.

Spalio 28 diena: „LKKA-Kaunas“ — Marijampolės ŽSM Lapkričio 17 diena: „Puntukas“ — „Mažeikiai“ 79:83.

Lapkričio 19 diena: „Mantinga-Juodeliai“ — „Zanavykas“ Spalio 30 diena: „Kretinga“ — „Kuršiai“ 69:73, „Liūtas“ 64:73.

Lapkričio 13 diena: „LKKA-Atletas“ — „Nafta90:84, „SK-Triobet 2“ — „Kadis“ 61:67, „KM Tornado“ — „Vilkyškių pieninė“ 99:90, „Gargždai“ — „Tichė“ Spalio 20 diena: Marijampolės ŽSM — „LKKA-Kaunas“ Universitetas“ 88:61, „Mažeikiai“ — „Erelita-KTU“ — „Rūdupis KKSC“ 65:58, „Radijas Tau“ — „Žalgiris78:77, „SM Žemaitukai“ — LCC TU 77:92, „Tekoda“ — 70:90.

91:74, „Puntukas“ — „Delikatesas“ 66:72, „Akademija“ Sabonio m-kla“ 79:93. „SC-KK Akmenė“ 72:66.

— „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 86:78, „Šilutė“ — „Perlas- Lapkričio 13 diena: „Žalgiris-Sabonio m-kla“ — „Kadis“ Spalio 29 diena: „SC-KK Akmenė“ — „Plungė-SM“ C grupė MRU“ 92:83, „ABRO-Universitetas“ — „Radviliškis“ 65:58, „Rūdupis KKSC“ — „Zanavykas“ 74:92, „JAZZ59:110, „Kuršiai“ — „Tekoda“ 69:67, „Kretinga“ — „SM 3 turas 59:64, „TRIOBET“ — „Pieno žvaigždės“ 77:102.

Diremta“ — „KM Tornado“ 98:56, „Mantinga-Juodeliai“ Žemaitukai“ 60:90, LCC TU — „Gargždai“ 80:68, „Tichė“ Lapkričio 12 diena: „Perlas-MRU“ — „ABRO— „SK-Triobet 2“ 97:82.

— „Liūtas“ 100:68.

Lapkričio 4 diena: SMD — „Biržų duona“ 80:67.

Universitetas“ 88:74, „Akademija“ — „Šilutė“ 78:73, Lapkričio 12 diena: „Mantinga-Juodeliai“ — „ŽalgirisSpalio 23 diena: „Kuršiai“ — „Plungė-SM“ 70:90, „SCSpalio 30 diena: „Biržų duona“ — SMD 41:46. „Nafta-Universitetas“ — „Žalgiris-Sabonio mokykla“ Sabonio m-kla“ 94:50, „SK-Triobet 2“ — „Zanavykas“ KK Akmenė“ — „Vilkyškių pieninė“ 84:75, „Kretinga“ — 55:72, „Delikatesas“ — „LKKA-Atletas“ 83:91, „Pieno 52:90, „Rūdupis KKSC“ — „JAZZ-Diremta“ 66:106, „KM „Gargždai“ 60:89, „Tekoda“ — „SM Žemaitukai“ 83:82, D grupė žvaigždės“ — „Puntukas“ 104:58, „Meresta“ — Tornado“ — „Vitlaima“ 101:92.

LCC TU — „Tichė“ 86:71. „Mažeikiai“ 102:81, „Erelita-KTU“ — „TRIOBET“ 69:80.

3 turas Lapkričio 6 diena: „Žalgiris-Sabonio m-kla“ — Spalio 22 diena: „Vilkyškių pieninė“ — „Kuršiai“ 68:83, Lapkričio 6 diena: „Meresta“ — „Pieno žvaigždės“ 80:79, „Zanavykas“ 85:89, „JAZZ-Diremta“ — „Vitlaima“ 73:86, „Kretinga“ — LCC TU 59:79, „Gargždai“ — „Tekoda“ „Mažeikiai“ — „Delikatesas“ 87:66, „TRIOBET“ — Lapkričio 2 diena: „Augma“ — „Saulė-Šiauliai“ 66:56. „Rūdupis KKSC“ — „Radijas Tau“ 68:74, „Kadis“ — 73:88, „Plungė-SM“ — „SM Žemaitukai“ 87:69, „Liūtas“ „Nafta-Universitetas“ 90:72, „Puntukas“ — „Akademija“ „KM Tornado“ 43:58.

Spalio 23 diena: „Saulė-Šiauliai“ — „Augma“ 51:68.

— „SC-KK Akmenė“ 74:80.

70:61, „LKKA-Atletas“ — „Perlas-MRU“ 92:74, Lapkričio 5 diena: „Vitlaima“ — „Rūdupis KKSC“ 79:71, V. Komanda P. Pr. „Radviliškis“ — „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 68:64, „SK-Triobet 2“ — „Žalgiris-Sabonio m-kla“ 66:95, LIETUVOS KREPŠINIO LYGA „Šilutė“ — „ABRO-Universitetas“ 76:87. „JAZZ-Diremta“ — „Zanavykas“ 83:88, „KM Tornado“ — 1. Klaipėdos LCC TU 8 1 Lapkričio 5 diena: „Radviliškis“ — „Šilutė“ 95:77, „Perlas- „Radijas Tau“ 83:76.

Lapkričio 21 diena: „Žalgiris“ — „Lietuvos rytas“ 85:60, 2. Klaipėdos „Tekoda“ 8 1 MRU“ — „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 76:75, „Akademija“ Spalio 30 diena: „Kadis“ — „Rūdupis KKSC“ 52:70, „Kaunas“ — „Alytus“ 79:69.

— „LKKA-Atletas“ 58:75, „Nafta-Universitetas“ — 3. „Plungė-SM“ 7 2 „Zanavykas“ — „Vitlaima“ 84:82, „Radijas Tau“ — Lapkričio 20 diena: „Juventus“ — „Sakalai“ 72:67, „Puntukas“ 51:59, „Delikatesas“ — „TRIOBET“ 75:76, „JAZZ-Diremta“ 89:109, „Mantinga-Juodeliai“ — „KM „Nevėžis“ — „Rūdupis“ 89:77.

4. „Gargždai“ 6 3 „Pieno žvaigždės“ — „Mažeikiai“ 85:83, „Erelita-KTU“ Tornado“ 113:53.

Lapkričio 19 diena: „Neptūnas“ — „Perlas“ 78:85, 5.

Neringos „Kuršiai“ 6 3 — „Meresta“ 84:75.

Spalio 29 diena: „Vitlaima“ — „Radijas Tau“ 88:74, „Techasas“ — „Šiauliai“ 90:84.

Spalio 30 diena: „Žalgiris-Sabonio mokykla“ — „Šilutė“ „Rūdupis KKSC“ — „Mantinga-Juodeliai“ 62:98, 6. Plungės „SM Žemaitukai“ 5 4 Lapkričio 17 diena: „Perlas“ — „Nevėžis“ 81:79.

101:76, „Erelita-KTU“ — „Delikatesas“ 75:52, „SK-Triobet 2“ — „KM Tornado“ 70:74, „JAZZ-Diremta“ Lapkričio 16 diena: „Rūdupis“ — „Juventus“ 64:62, 7. Telšių „Tichė“ 3 6 „Meresta“ — „Nafta-Universitetas“ 78:75, „Mažeikiai“ — — „Kadis“ 98:52. „Techasas“ — „Kaunas“ 87:79, „Sakalai“ — „Neptūnas“ 8. „Kretinga“ 3 6 „Akademija“ 92:84, „TRIOBET“ — „Perlas-MRU“ 61:59, Spalio 23 diena: „SK-Triobet 2“ — „Rūdupis KKSC“ 74:84.

Lapkričio 7 diena: „Kaunas“ — „Lietuvos rytas“ 62:100, „Puntukas“ — „Radviliškis“ 69:65, „LKKA-Atletas“ — 9. „SC-KK Akmenė“ 2 8 V. Komanda P .

Pr. „ABRO-Universitetas“ 100:64. „Šiauliai“ — „Sakalai“ 100:73.

10. Rietavo „Liūtas“ 1 8 Spalio 29 diena: „ABRO-Universitetas“ — „ŽalgirisLapkričio 6 diena: „Juventus“ — „Techasas“ 65:62, 1. Marijampolės „Mantinga-Juodeliai 8 0 Sabonio mokykla“ 79:89, „Radviliškis“ — „LKKA11. Pagėgių „Vilkyškių pieninė“ 1 8 „Žalgiris“ — „Perlas“ 104:63.

2. Kauno „KM Tornado“ 6 3 Atletas“ 63:54, „Perlas-MRU“ — „Puntukas“ 105:67, Lapkričio 5 diena: „Rūdupis“ — „Neptūnas“ 71:59, Vidurio regionas „Akademija“ — „TRIOBET“ 50:62, „Nafta-Universitetas“ 3. Šakių „Zanavykas“ 6 2 „Naglis-Adakris“ — „Alytus“ 97:71.

— „Mažeikiai“ 69:87, „Delikatesas“ — „Meresta“ 55:68, Lapkričio 2 diena: „Nevėžis“ — „Kaunas“ 85:67, 4. Kauno „Žalgiris-Sabonio m-kla“ 6 2 Lapkričio 20 diena: „SC Dailista“ — „Centauras“ 89:60, „Pieno žvaigždės“ — „Erelita-KTU“ 79:67. „Techasas“ — „Naglis-Adakris“ 101:97, „Alytus“ — 5. Birštono „JAZZ-Diremta“ 5 4 „Juventus KKSC“ — Lietuvos kurčiųjų rinktinė 72:93, Spalio 23 diena: „Žalgiris-Sabonio mokykla“ — „Juventus“ 83:91. „Š.M.K.A.-Lietuvos draudimas“ — „Ignalina“ 80:74, 6. Prienų „Rūdupis KKSC“ 3 7 Spalio 23 diena: „Sakalai“ — „Žalgiris“ 69:92, „Juventus“ „LKKA-Atletas“ 80:78, „Pieno žvaigždės“ — „Nafta„Ežerūnas-Karys“ — „LSGG-Alekniškis“ 98:57.

Universitetas“ 91:68, „Erelita-KTU“ — „Akademija“ — „Kaunas“ 91:70, „Neptūnas“ — „Nevėžis“ 56:76, 7. Tauragės „Vitlaima“ 4 4 Lapkričio 19 diena: „Ignalina“ — „Juventus KKSC“ 78:88, 63:68, „Meresta“ — „Perlas-MRU“ 89:69, „Mažeikiai“ — „Lietuvos rytas“ — „Alytus“ 94:63, „Rūdupis“ — 8. Kauno „Radijas Tau“ 3 5 „LSGG-Alekniškis“ — „SC Dailista“ 68:88, Lietuvos „Radviliškis“ 75:77, „TRIOBET“ — „ABRO-Universitetas“ „Perlas“ 78:76. kurčiųjų rinktinė — „Centauras“ 70:92, Vilniaus krepšinio 75:82, „Puntukas“ — „Šilutė“ 65:66.

9. Marijampolės „Kadis“ 1 7 Spalio 22 diena: „Šiauliai“ — „Naglis-Adakris“ 100:64. mokykla — „Š.M.K.A.-Lietuvos draudimas“ 87:73.

Spalio 22 diena: „Perlas-MRU“ — „Mažeikiai“ 72:73, 10.

Jonavos „SK-Triobet 2“ 0 8 Lapkričio 13 diena: „Juventus KKSC“ — „Centauras“ „Šilutė“ — „LKKA-Atletas“ 77:73, „ABRO-Universitetas“

62 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

74:81, „Ignalina“ — Vilniaus krepšinio mokykla 97:80, „Ežerūnas-Karys“ — „Š.M.K.A.-Lietuvos draudimas“ 93:56, Lietuvos kurčiųjų rinktinė — „LSGG-Alekniškis“ 103:96.

Lapkričio 12 diena: „Ignalina“ — „Centauras“ 62:78, „LSGG-Alekniškis“ — „Juventus KKSC“ 89:72, Vilniaus krepšinio mokykla — „Ežerūnas-Karys“ 61:104, „Š.M.K.A.-Lietuvos draudimas“ — „SC Dailista“ 59:87.

Lapkričio 6 diena: „LSGG-Alekniškis“ — „Centauras“ 67:86, „SC Dailista“ — Vilniaus krepšinio mokykla 86:76, Lietuvos kurčiųjų rinktinė — „Š.M.K.A.-Lietuvos draudimas“ 84:71, „Ignalina“ — „Ežerūnas-Karys“ 53:89.

Lapkričio 5 diena: „Ignalina“ — „LSGG-Alekniškis“ 84:80, Vilniaus krepšinio mokykla — Lietuvos kurčiųjų rinktinė 88:81, „Ežerūnas-Karys“ — „SC Dailista“ 92:67, „Š.M.K.A.-Lietuvos draudimas“ — „Juventus KKSC“ 78:72.

Spalio 30 diena: „Š.M.K.A.-Lietuvos draudimas“ — „Centauras“ 77:68, „Juventus KKSC“ — Vilniaus krepšinio mokykla 82:88, Lietuvos kurčiųjų rinktinė — „Ežerūnas-Karys“ 61:94, „Ignalina“ — „SC Dailista“ 85:72.

Spalio 29 diena: Vilniaus krepšinio mokykla — „Centauras“ 74:83, „Š.M.K.A.-Lietuvos draudimas“ — „LSGG-Alekniškis“ 79:90, „Ežerūnas-Karys“ — „Juventus KKSC“ 105:60, „SC Dailista“ — Lietuvos kurčiųjų rinktinė 73:64.

V. Komanda

P. Pr.

1. Molėtų „Ežerūnas-Karys“ 7 2. Kupiškio „SC Dailista“ 5 3. Elektrėnų „Centauras“ 5 4. Vilniaus „Š.M.K.A.-Lietuvos draudimas“ 3 5. Lietuvos kurčiųjų rinktinė 3 6. „Ignalina“ 3 7. Vilniaus krepšinio mokykla 3 8. Širvintų „LSGG-Alekniškis“ 2 9. Utenos „Juventus KKSC“ 1

0 2 2 5

4 4 4 5 6

Aukštaitijos regionas Lapkričio 20 diena: „Saulė-Aukštabalis“ — Kėdainių SM 80:68, „Rinkuškių alus“ — „Grafų baldai-Kristalas“ 83:75, „Rasai“ — „Saulė 92-94“ 108:53, „Grankuras“ — „Bangenė-Aivera“ 80:110.

Lapkričio 19 diena: „Saulė-Aukštabalis“ — „Oranžinis kamuolys“ 78:73, „Grafų baldai-Kristalas“ — „Rasai“ 95:86, „Saulė 92-94“ — „Grankuras“ 50:76.

Lapkričio 13 diena: „Oranžinis kamuolys“ — „BangenėAivera“ 80:89, „Rasai“ — Kėdainių SM 104:70, „SaulėAukštabalis“ — „Rinkuškių alus“ 60:51, „Grankuras“ — „Grafų baldai-Kristalas“ 73:78.

Lapkričio 12 diena: „Saulė 92-94“ — „Oranžinis kamuolys“ 88:70, „Bangenė-Aivera“ — „SaulėAukštabalis“ 111:86, „Rinkuškių alus“ — „Rasai“ 72:56.

Lapkričio 6 diena: „Oranžinis kamuolys“ — „Rinkuškių alus“ 56:77, „Saulė-Aukštabalis“ — „Grankuras“ 79:69, Kėdainių SM — „Bangenė-Aivera“ 54:98, „Saulė 92-94“ — „Grafų baldai-Kristalas“ 57:78.

Lapkričio 5 diena: Kėdainių SM — „Saulė 92-94“ 66:77, „Grafų baldai-Kristalas“ — „Saulė-Aukštabalis“ 99:81, „Rinkuškių alus“ — „Bangenė-Aivera“ 65:67, „Oranžinis kamuolys“ — „Rasai“ 53:82.

Spalio 30 diena: „Saulė 92-94“ — „Saulė-Aukštabalis“ 81:93, „Rasai“ — „Grankuras“ 93:75, „Grafų baldaiKristalas“ — „Bangenė-Aivera“ 70:76, „Oranžinis kamuolys“ — Kėdainių SM 64:68.

Spalio 29 diena: „Bangenė-Aivera“ — „Saulė 92-94“ 102:88, „Grafų baldai-Kristalas“ — „Oranžinis kamuolys“ 103:50, „Saulė-Aukštabalis“ — „Rasai“ 66:100, „Grankuras“ — „Rinkuškių alus“ 74:82.

Spalio 27 diena: Kėdainių SM — „Grankuras“ 60:76.

Spalio 23 diena: Kėdainių SM — „Rinkuškių alus“ 53:82.

Spalio 22 diena: „Rinkuškių alus“ — „Saulė 92-94“ 100:59.

V. Komanda

P. Pr.

1. Panevėžio „Bangenė-Aivera“ 2. Biržų „Rinkuškių alus“ 3. Šiaulių „Saulė-Aukštabalis“ 4. Raseinių „Rasai“ 5. Šiaulių raj. „Grafų baldai-Kristalas“ 6. Šiaulių „Saulė 92-94“ 7. Kelmės „Grankuras“ 8. Kėdainių SM 9. Panevėžio „Oranžinis kamuolys“

7 6 5 5 5 2 2 1 0

0 2 3 2 2 6 5 6 7

3. Šiaulių „Saulė-Aukštabalis“ 4. Raseinių „Rasai“ 5. Šiaulių raj. „Grafų baldai-Kristalas“ 6. Šiaulių „Saulė 92-94“ 7. Kelmės „Grankuras“ 8. Kėdainių SM 9. Panevėžio „Oranžinis kamuolys“

5 5 5 2 2 1 0

3 2 2 6 5 6 7

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO LYGA Lapkričio 20 diena: „Laisvė KRS“ — „VIČI-Aistės“ 64:88, „Lemminkainen“ — „Utena“ 92:79, „LKKA-Aistės“ — „Rūta“ 80:48.

Lapkričio 19 diena: „VIČI-Aistės“ — MRU 95:44.

Lapkričio 17 diena: „Utena“ — „Lemminkainen“ 47:76.

Lapkričio 13 diena: „Lemminkainen“ — „Laisvė KRS“ 94:91.

Lapkričio 12 diena: „Rūta“ — „VIČI-Aistės“ 45:104, MRU — „LKKA-Aistės“ 50:73.

Lapkričio 6 diena: „Laisvė KRS“ — MRU 76:79, „LKKAAistės“ — „VIČI-Aistės“ 38:74.

Lapkričio 4 diena: „Utena“ — „LKKA-Aistės“ 64:86.

Spalio 30 diena: „Lemminkainen“ — „LKKA-Aistės“ 82:74.

Spalio 29 diena: „VIČI-Aistės“ — „Utena“ 95:60, „Rūta“ — „Laisvė KRS“ 53:86.

Spalio 23 diena: „LKKA-Aistės“ — „Laisvė KRS“ 66:57, MRU — „Utena“ 78:71, „Lemminkainen“ — „Rūta“ 79:54.

Spalio 22 diena: „VIČI-Aistės“ — „Lemminkainen“ 87:57, MRU — „Rūta“ 66:45.

V. Komanda

P. Pr.

1. Kauno „VIČI-Aistės“ 2. Klaipėdos „Lemminkainen“ 3. Kauno „LKKA-Aistės“ 4. Vilniaus MRU 5. Kauno „Laisvė KRS“ 6. „Utena“ 7. Šiaulių „Rūta“

7 5 5 4 2 1 0

0 2 2 2 5 6 7

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO A LYGA Lapkričio 20 diena: „LKSK-Tyla“ — „LKKA-Kaunas“ 40:88.

Lapkričio 19 diena: „Svaja“ — DPV 70:75.

Lapkričio 17 diena: „LKSK-Gestas“ — VU 48:78, Vilniaus KM 1 — Vilniaus kolegija 87:96, „Aisčiai-93“ — „LKCKaunas“ 37:89.

Lapkričio 14 diena: „LKC-Kaunas“ — „LKSK-Tyla“ 98:32, „LKKA-Kaunas“ — „SKK Komanda“ 65:59.

Lapkričio 13 diena: ŽSM — „SKK Komanda“ 76:70, RKL — „Aisčiai-93“ 94:59, SMD — „PKKSC-Naftėnas“ 82:37, Palangos SC — „Saulė-Šiauliai“ 39:63, „Radviliškis“ — „Biržų duona“ 49:83.

Lapkričio 12 diena: „Tiketa“ — „Svaja“ 57:68.

Lapkričio 10 diena: Vilniaus KM 2 — „LKSK-Gestas“ 72:74, „LKC-Kaunas“ — „LKKA-Kaunas“ 54:49, „Aisčiai-93“ — „Aisčiai-94“ 64:63.

Lapkričio 9 diena: Vilniaus kolegija — DPV 51:73,„Augma“ — „GPI-Statyba“ 71:52.

Lapkričio 6 diena: „LKSK-Tyla“ — RKL 30:101.

Lapkričio 3 diena: VU — Vilniaus KM 1 71:43, Vilniaus KM 2 — DPV 48:70.

Spalio 31 diena: „GPI-Statyba“ — „Mažeikiai“ 52:40, RKL — „LKC-Kaunas“ 59:76.

Spalio 30 diena: „PKKSC-Naftėnas“ — „KKSC-Rospo“ 48:65, „Saulė-Šiauliai“ — „Augma“ 71:92, „LKKAKaunas“ — ŽSM 74:52, „Aisčiai-94“ — „LKSK-Tyla“ 65:23, „SKK Komanda“ — „Aisčiai-93“ 65:41, „Biržų duona“ — SMD 50:55.

Spalio 29 diena: „Svaja“ — Vilniaus kolegija 86:57.

Spalio 27 diena: „LKSK-Gestas“ — „Tiketa“ 48:58, Vilniaus KM 1 - Vilniaus KM 2 63:57.

Spalio 26 diena: VU — DPV 75:70.

Spalio 23 diena: „LKSK-Tyla“ — „SKK Komanda“ 37:67.

Spalio 21 diena: SMD — „Radviliškis“ 65:59.

Spalio 20 diena: „LKSK-Gestas“ — „Svaja“ 42:66.

A pogrupis V. Komanda

P. Pr.

1. VU 2. Vilniaus DPV 3. Vilniaus Svaja“ 4. Vilniaus „LKSK-Gestas“ 5. Vilniaus kolegija 6. Vilniaus KM 1 7. Vilniaus „Tiketa“ 8. Vilniaus KM 2

4 3 3 1 1 1 1 0

0 1 1 3 3 2 1 3

statistiKa B pogrupis V. Komanda

P. Pr.

1. „LKC-Kaunas“ 2. Kauno „SKK Komanda“ 3. „LKKA-Kaunas“ 4. Alytaus RKL 5. Kauno „Aisčiai-93“ 6. Marijampolės ŽSM 7. Kauno „Aisčiai-94“ 8. Kauno „LKSK-Tyla“

5 3 4 2 1 2 1 0

0 2 1 2 4 1 3 5

C pogrupis V. Komanda

P. Pr.

1. Ukmergės SMD 2. Rokiškio „KKSC-Rospo“ 3. „Biržų duona“ 4. Panevėžio „PKKSC-Naftėnas“ 5. „Radviliškis“

3 2 1 0 0

0 0 2 2 2

D pogrupis V. Komanda

P. Pr.

1. Kreitngos „Augma“ 2. „Saulė-Šiauliai“ 3. Šilutės „GPI-Statyba“ 4. „Mažeikiai“ 5. Palangos SC

3 2 1 0 0

0 1 1 2 2

V. Komanda

P. Pr.

1. VDU 2. KU 3. LKKA 4. KTU 5. MRU 6. VPU 7. VU

4 2 2 1 1 1 0

0 2 1 3 2 1 2

LIETUVOS KREPŠINIO VETERANŲ LYGA C grupė (55+) Lapkričio 14 diena: „Ranga“ — „Statyba-Salilita“ 59:56.

Lapkričio 7 diena: „Joniškis“ — „Statyba-Salilita“ 57:97, „Anykščiai“ — „Saitas“ 72:62.

D grupė (50+) Lapkričio 7 diena: „Trasalis“ — „Perlas“ 36:53, „Atskalūnas“ — „Tauragė“ 83:53.

E grupė (45+) Lapkričio 14 diena: „Patvanka“ — „Gintaro baldai“ 84:70, „KTU Omega“ — „Vilktukas“ 64:57, „Marijampolė“ — „Argus-Ranga“ 61:81.

Spalio 31 diena: „Gintaro baldai“ — „Šiaulių krepšinio senjorai“ 61:85, „Žaibas-Alaus mėgėjai-2“ — „Žėrutis“ 85:64, „Brazylija-Martonas-Ego Forte“ — „KTU Omega“ 89:55, „Vilktukas“ — „Marijampolė“ 59:58, „ArgusRanga“ — „Nevėžis“ 81:32, „Patvanka“ — „Šamai“ 86:51.

F grupė (40+)

LIETUVOS STUDENTŲ KREPŠINIO LYGA Vaikinų I grupė Lapkričio 15 diena: KU - LŽŪU 89:49, VGTU - MRU 85:79, VPU - VDU 90:106, KTU - ŠU 101:85.

Lapkričio 8 diena: LŽŪU - LKKA 72:97, ŠU - VPU 90:92, VDU - KU 90:79, MRU - KTU 84:76.

Spalio 25 diena: KTU - VDU 86:97, KU - MRU 81:75, LKKA - ŠU 79:87, VGTU - VPU 90:99.

V. Komanda

P. Pr.

1. VDU 2. ŠU 3. LKKA 4. VPU 5. KU 6. KTU 7. MRU 8. VGTU 9. LŽŪU

5 4 4 3 3 2 2 1 0

0 2 1 3 2 4 3 4 5

Vaikinų II grupė Lapkričio 19 diena: ISM K - VU KHF 76:71.

Lapkričio 17 diena: TTVAM - VPU-2 86:65, VK - VU 70:81, LKKA-2 - LSMU VA 93:44, KK - LSMU MA 104:83, MRU 2 - ISM V 114:40, KTU B - KTU C 62:68.

Lapkričio 10 diena: LSMU MA - KTU C 66:91, TTVAM - MRU 2 81:98, VK - ISM V 87:71, ISM K - LSMU VA 77:72, KK - LKKA-2 78:58, VU - VPU-2 82:71, KTU B - VU KHF 61:50.

Spalio 27 diena: LSMU MA - KTU B 106:73, VK - TTVAM 61:78, LSMU VA - VU KHF 61:74, KK - ISM K 105:61, ISM V - VU 57:110, KTU C - LKKA-2 72:67, MRU 2 VPU-2 80:74.

Spalio 20 diena: VPU-2 - VK 76:67, TTVAM - ISM V 108:52, LKKA-2 - VU KHF 69:40, LSMU VA - LSMU MA 58:99, KK - KTU C 78:59, VU - MRU 2 81:76.

Merginų grupė Lapkričio 15 diena: VPU - VU 58:60, KTU - KU 65:85, MRU - VDU 54:59.

Lapkričio 8 diena: MRU - VPU 79:49, VDU - KTU 93:72, LKKA - KU 62:52.

Spalio 25 diena: VDU - LKKA 61:57, VU - KU 64:68.

Spalio 24 diena: KTU - MRU 87:83.

Lapkričio 7 diena: „Milgrė-Klevas“ — „Alaus mėgėjai“ 69:105, „Meleksas“ — „Patvanka“ 66:111, „Pakruojo parketas“ — „Šeduvos malūnas“ 71:59, „Beržas“ — „Šamai“ 59:85.

LIETUVOS MOKSLEIVIŲ KREPŠINIO LYGA Vaikinų jaunių (gim. 1993 m.) A čempionatas „Ežys“ I divizionas Lapkričio 21 diena: „Sabonio KC-Arx Baltica“ — „Š.

Marčiulionio KA I-Electrolux“ 79:86, Plungės SM — Kėdainių SM 91:61.

Lapkričio 17 diena: „Saulė-Šiauliai“ — Sabonio KC II 75:62.

Lapkričio 15 diena: Kėdainių SM — „Sabonio KC-Arx Baltica“ 68:72.

Lapkričio 14 diena: „V. Knašiaus KM-Klaip. energija“ — „Saulė-Šiauliai“ 69:75, „Š. Marčiulionio KA I-Electrolux“ — „Š. Marčiulionio KA III-SCHUCO“ 77:71.

Lapkričio 9 diena: Sabonio KC II — Plungės SM 87:82.

Lapkričio 8 diena: Kėdainių SM — „Š. Marčiulionio KA I-Electrolux“ 78:61.

Spalio 27 diena: Plungės SM — „V. Knašiaus KM- Klaip. energija“ 82:96.

Spalio 26 diena: „Saulė-Šiauliai“ — „Š. Marčiulionio KA III-SCHUCO“ 62:70, „Sabonio KC-Arx Baltica“ — Sabonio KC II 54:77.

Spalio 24 diena: „Š. Marčiulionio KA I-Electrolux“ — „Saulė-Šiauliai“ 90:87.

Spalio 21 diena: „V. Knašiaus KM-Klaip. energija“ — „Sabonio KC-Arx Baltica“ 101:58.

V. Komanda

P. Pr.

1. „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ 4 2. Sabonio KC I 4 3. „Saulė-Šiauliai“ 2 4. V. Knašiaus KM 2 5. Panevėžio KKSC 1 6. Vilniaus KM I 1 7. „Marijampolės ŽSM-Arvi“ 1 8. „Perkūnas“ 1

0 0 2 2 3 3 3 3

Vaikinų jaunių (gim. 1994 m.) B čempionatas „Ežys“ I divizionas Lapkričio 16 diena: Sabonio KC I — „Perkūnas“ 112:55,

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 63

statistiKa

V. Komanda

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

„Marijampolės ŽSM-Arvi“ — Panevėžio KKSC 91:87, V. Knašiaus KM — „Saulė-Šiauliai“ 89:92, Vilniaus KM I — „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ 67:94.

Lapkričio 10 diena: „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ — V. Knašiaus KM 88:55.

Lapkričio 7 diena: „Marijampolės ŽSM-Arvi“ — Sabonio KC I 80:87, „Saulė-Šiauliai“ — „Perkūnas“ 89:77, Panevėžio KKSC — Vilniaus KM I 100:95.

P. Pr.

1. „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ 4 2. Sabonio KC I 4 3. „Saulė-Šiauliai“ 2 4. V. Knašiaus KM 2 5. Panevėžio KKSC 1 6. Vilniaus KM I 1 7. „Marijampolės ŽSM-Arvi“ 1 8. „Perkūnas“ 1

0 0 2 2 3 3 3 3

Vaikinų jaunučių (gim. 1995 m.) A čempionatas „Ežys“ I divizionas

V. Komanda

P. Pr.

1. „Mažeikių SM-Nafta“ 2. „Sabonio KC-Katos grupė“ 3. „Š. Marčiulionio KA I-Blancomet“ 4. „Sabonio KC-ViaCon“ 5. „Š. Marčiulionio KA II-Philips“ 6. „Tornado KM-Autover“ 7. „Aisčiai“ 8. Panevėžio KKSC I

4 4 3 2 1 1 1 1

1 0 1 2 4 3 3 3

Merginų jaunių (gim. 1993—1994 m.) čempionatas „Ežys“ I divizionas

Lapkričio 21 diena: „Vilniaus KM I-Vilmesta“ — „Alytaus SRC-Alseka“ 88:58.

Lapkričio 14 diena: V. Knašiaus KM I — „Sabonio KCGarlita“ 74:55.

Lapkričio 10 diena: „Marijampolės ŽSM-Industrijos g.“ — „Alytaus SRC-Alseka“ 79:75.

Lapkričio 7 diena: „Vilniaus KM I-Vilmesta“ — V. Knašiaus KM I 74:59, „Sabonio KC-Vaigora“ — „Sabonio KC-Altas“ 80:68.

Lapkričio 6 diena: „Vilniaus KM I-Vilmesta“ — „Sabonio KC-Vaigora“ 78:93, „Š. Marčiulionio KA I-YIT“ — „Marijampolės ŽSM-Industrijos g.“ 94:62.

Lapkričio 5 diena: „Sabonio KC-Garlita“ — „Š.

Marčiulionio KA I-YIT“ 61:76.

Spalio 31 diena: „Marijampolės ŽSM-Industrijos g.“ — V. Knašiaus KM I 84:66.

Spalio 30 diena: „Alytaus SRC-Alseka“ — „Sabonio KC-Altas“ 92:70.

Spalio 24 diena: V. Knašiaus KM I — „Sabonio KC-Altas“ 83:76.

V. Komanda

P. Pr.

1. „Vilniaus KM I-Vilmesta“ 2. „Š. Marčiulionio KA I-YIT“ 3. „Sabonio KC-Vaigora“ 4. „Marijampolės ŽSM-Industrijos g.“ 5. V. Knašiaus KM I 6. „Alytaus SRC-Alseka“ 7. „Sabonio KC-Altas“ 8. „Sabonio KC-Garlita“

4 4 4 2 2 1 0 0

Lapkričio 20 diena: Vilniaus KM II — Biržų SM 58:65.

Lapkričio 7 diena: Vilniaus KM I — Vilniaus KM II 72:63, „Panevėžio KKSC-Liepa“ — „Aisčiai-Artransa“ 72:111, Alytaus SRC — „Saulė-Šiauliai-Corny I“ 59:67, Biržų SM — Marijampolės ŽSM 43:68.

Lapkričio 6 diena: „Panevėžio KKSC-Liepa“ — Alytaus SRC 91:48, „Aisčiai-Artransa“ — Biržų SM 94:41, Marijampolės ŽSM — Vilniaus KM I 91:82, Vilniaus KM II — „Saulė-Šiauliai-Corny I“ 44:74.

1 0 0 2 2 4 4 4

Lapkričio 21 diena: „Mažeikių SM-Nafta“ — „Š.

Marčiulionio KA II-Philips“ 56:43.

Lapkričio 14 diena: Panevėžio KKSC I — „Sabonio KC-ViaCon“ 74:79, „Mažeikių SM-Nafta“ — „Tornado KM-Autover“ 59:56, „Š. Marčiulionio KA I-Blancomet“ — „Aisčiai“ 70:50.

Lapkričio 13 diena: Panevėžio KKSC I — „Š. Marčiulionio KA I-Blancomet“ 61:60.

Lapkričio 11 diena: „Sabonio KC-Katos grupė“ — „Mažeikių SM-Nafta“ 64:62.

Lapkričio 9 diena: „Š. Marčiulionio KA II-Philips“ — „Sabonio KC-Katos grupė“ 57:103.

Lapkričio 7 diena: „Tornado KM-Autover“ — „Aisčiai“ 74:58, „Sabonio KC-ViaCon“ — „Š. Marčiulionio KA II-Philips“ 79:66.

V. Komanda

P. Pr.

1. „Aisčiai-Artransa“ 2. Biržų SM 3. Marijampolės ŽSM 4. „Panevėžio KKSC-Liepa“ 5. „Saulė-Šiauliai-Corny I“ 6. Alytaus SRC 7. Vilniaus KM II 8. Vilniaus KM I

4 3 3 2 2 1 0 1

0 2 0 2 1 3 5 3

Merginų jaunučių (gim. 1995—1996 m.) čempionatas „Ežys“ I divizionas Lapkričio 14 diena: Vilniaus KM I — V. Knašiaus KM I 61:41, Alytaus SRC — „Panevėžio KKSC I-Liepa“ 56:66, Kretingos SM — „Saulė-Šiauliai“ 72:67.

Lapkričio 13 diena: Alytaus SRC — Vilniaus KM I 51:86, „Mažeikių SM-Nafta“ — V. Knašiaus KM I 34:68, „SaulėŠiauliai“ — „Aisčiai-Artransa“ 38:69, „Panevėžio KKSC I-Liepa“ — Kretingos SM 69:53.

Lapkričio 7 diena: „Aisčiai-Artransa“ — „Mažeikių SMNafta“ 121:31.

Lapkričio 6 diena: „Panevėžio KKSC I-Liepa“ — Vilniaus KM I 56:62.

Spalio 26 diena: Vilniaus KM I — „Aisčiai-Artransa“ 68:52.

Vaikinų jaunučių (gim. 1996 m.) B čempionatas „Ežys“ I divizionas

64 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Spalio 24 diena: „Aisčiai“ — „Sabonio KC-Katos grupė“ 76:82.

Spalio 23 diena: „Sabonio KC-ViaCon“ — „Aisčiai“ 68:78, „Š. Marčiulionio KA II-Philips“ — „Š. Marčiulionio KA I-Blancomet“ 45:100, Panevėžio KKSC I — „Mažeikių SM-Nafta“ 65:72.

Spalio 21 diena: „Sabonio KC-Katos grupė“ — „Tornado KM-Autover“ 75:52.

„Žalgirio“ krepšininkai demonstruoja puikią sportinę formą.

V. Komanda

P. Pr.

1. Vilniaus KM I 2. „Aisčiai-Artransa“ 3. V. Knašiaus KM I 4. „Panevėžio KKSC I-Liepa“ 5. Kretingos SM 6. „Saulė-Šiauliai“ 7. Alytaus SRC 8. „Mažeikių SM-Nafta“

6 4 3 2 2 1 0 0

0 1 1 3 2 3 4 4

www.musukrepsinis.lt

statistiKa

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 65

KonKursas

L aim

ėkite

!

Prieš mėnesį paskelbėme paskutiniuosius tęstinio konkurso, kuriame buvo galima laimėti batelius „Nike Zoom BB III“, klausimus. Sulaukėme 38 skaitytojų laiškų su teisingais atsakymais į visus klausimus. Iš viso konkurse jėgas išmėgino per 150 žmonių. Burtai lėmė, kad konkurso prizą — „Nike Zoom BB III“ batelius — laimėjo Justina Grigaitė. Sveikiname nugalėtoją! Su Justina susisieksime elektroniniu paštu. Šiame „Mūsų krepšinio“ numeryje kviečiame laimėti žurnalo prenumeratą 2011-iesiems! Konkurso dalyviams reikia atsakyti į patektus klausimus ir atsakymus atsiųsti elektroninio pašto adresu redakcija@musukrepsinis.lt iki gruodžio 10 dienos. Sėkmės!

prenumeratą 2011 metams!

5 1

Kada buvo išleistas pirmasis „Mūsų krepšinio“ numeris?

a. b. c.

2007 m. spalio mėn.

d. e.

2008 m. sausio mėn.

2007 m. lapkričio mėn.

2007 m. gruodžio mėn.

2008 m. vasario mėn.

2 a. b. c.

1

d. e.

4

3

4

a. b. c. d. e.

2 3

Kiek kartų „Mūsų krepšinio“ viršelyje buvo išspausdinta Šarūno Jasikevičiaus nuotrauka?

5

Kiek taškų per šias rungtynes pelnė Jonas Valančiūnas? a. b. c.

25

d. e.

10

19 14

7

Kas dengia Martyną Pocių? a. b. c.

Kosta Perovičius Nando De Colo Lubošas Bartonas

66 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

d. e.

Fabienas Causeuras Tukka Kotti

Kurios šalies rinktinėje žaidžia šis krepšininkas?

Rusijos Serbijos Makedonijos Kroatijos Slovėnijos

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 67

68 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS