MK NR. 37

Ž U R N A L A S P R O F E S I O N A L A M S I R MĖGĖJAMS

www.musukrepsinis.lt

Nr. 37

meg a Pl ak

ata s

Emigracija sustabdyta —

talentai renkasi Lietuvą 2011 | Nr. 37 | 6.50 Lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 1

LKF pagrindiniai rėmėjai

Rėmėjai ir partneriai

Informaciniai partneriai

2 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

turinys

www.musukrepsinis.lt

FOTOŽVILGSNIS

6 Kaune ir Vilniuje — sukrėtimai

Pasibaigus Eurolygos pirmajam etapui abu didžiuosius Lietuvos krepšinio klubus supurtė permainos.

EUROBASKET 2011

8 Burtų ceremonija: sudominti ir nustebinti

Sausio 30-ąją visos Europos akys bus nukreiptos į Vilnių. Lietuvos sostinėje vyks iškilminga 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato burtų traukimo ceremonija. Jos rengėjai žada, kad žiūrovams tikrai nebus nuobodu.

6

ŽVAIGŽDĖ

14 T. Delininkaitis gyvena pasakoje

Dukters gimimas, pasaulio čempionato bronzos medalis ir sutartis su garsiausia šalies komanda — tokie įsimintini 2010-ieji buvo Kauno „Žalgirio“ gynėjui Tomui Delininkaičiui.

TEMA

18 Emigracija sustabdyta — talentai renkasi Lietuvą

Lietuvos krepšinio pasaulyje pusantro dešimtmečio diskutuota apie jaunųjų talentų nutekėjimą į užsienį. Šiuo metu ankstesnis masinis krepšininkų veržimasis studijuoti į JAV galvos skausmo jau nebekelia — jaunieji talentai įsitikino, kad ir Lietuvoje sudarytos geros sąlygos siekti karjeros ir įgyti išsilavinimą.

22 A. Kieža: „Lietuvoje nusileidau ant žemės“

Utenos „Juventus“ lyderis Aurimas Kieža yra vienas iš tų krepšininkų, kurie bandė ieškoti laimės už Atlanto. 202 cm ūgio sunkusis krašto puolėjas šį sezoną pirmauja LKL pagal du svarbiausius asmeninius rodiklius — pelnomus taškus ir atkovotus kamuolius, tačiau pripažįsta, kad grįždamas iš JAV tikėjosi kur kas sėkmingesnės karjeros.

18

KYLANTI ŽVAIGŽDĖ

26 E. Želionis rinktųsi „Žalgirį“

Edgarui Želioniui prireikė 3,5 metų stažuočių Ukrainoje, kad sugrįžęs į tėvynę taptų tikru atradimu. 21 metų vaikinas greitai įsitvirtino Prienų „Rūdupyje“ ir yra įvardijamas kaip vienas pagrindinių sėkmingo Prienų komandos žaidimo „kaltininkų“.

26

UŽ AIKŠTĖS

30 M. Lukošius labiausiai mėgsta libaniečių virtuvę

51-erių metų krepšinio specialistas Mindaugas Lukošius dirba mėgstamą darbą, turi mylinčią šeimą ir vairuoja prabangų automobilį.

PLAKATAI:

33 Sandra Linkevičienė, Aurimas Kieža, Martynas Pocius

33

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 3

4 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

turinys

www.musukrepsinis.lt

MŪSŲ KREPŠINIS | Nr. 37 | 2011

20 KLAUSIMŲ

ISSN 1822-8410

38 T. Tumalovičius: „Krepšininkai — pavyzdys, kaip reikia siekti savo tikslų ir svajonių“

ŽURNALAS PROFESIONALAMS IR MĖGĖJAMS

www.musukrepsinis.lt

Nr. 37

meg a

Naujojoje rubrikoje pirmajam klausimus pateikėme fotografui Tomui Tumalovičiui.

Pl ak

atas

LYGOS

40 Šakiai džiaugiasi krepšinio gausa

Šį sezoną Šakių miestelyje krepšinio yra daugiau nei kai kuriuose dideliuose Lietuvos miestuose. Zanavykų sostinėje visas LKL ir BBL rungtynes žaidžia Vilniaus „Sakalai“, BBL mačus — Prienų „Rūdupis“, o RKL ir toliau kovoja vietos „Zanavykas“.

Emigracija sustabdyta —

talentai renkasi Lietuvą 2011 | Nr. 37 | 6.50 Lt

43 Geriausia MKL trenerė auklėtinėms — kaip mama

Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (MKL) geriausios 2010 metų merginų komandų trenerės vardas atiteko Birutei Jankauskienei. Kauno krepšinio mokykloje dirbanti specialistė šiai sporto šakai atidavė daugiau nei 60 metų.

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

40

BENDRADARBIAI:

STOP KADRAS

45 S. Jasaitis sugrįžo

Lietuvos rinktinės lengvasis krašto puolėjas Simas Jasaitis sugrįžo į klubą, kuriame susiformavo kaip žaidėjas.

LAISVALAIKIS

48 Renkatės filmą? Patarimo kreipkitės į T. Langvinį!

Krepšinio komentatorius, teisėjas ir žurnalistas Tomas Langvinis puikiai išmano ne tik krepšinį. Vesdamas radijo laidas T. Langvinis kiekvieną dieną susiduria ir su naujausiomis dainomis bei filmais.

50

DIZAINERIS

Lietuvos krepšinis neteko iškilios asmenybės. Sunki liga pasiglemžė vos 61erių sulaukusį Rimą Girskį. Bendražygiai, auklėtiniai ir varžovai R. Girskį prisimins kaip išskirtinę asmenybę.

NUOTRAUKOS

100% black

VšĮ LKF reklamos ir paslaugų biuras SPAUSDINO

54

Spaudos namai „ARX Baltica“

54

REDAKCIJOS ADRESAS

58 Perėjimas iš gynybos į puolimą (I dalis)

Vienas garsiausių Europoje Serbijos krepšinio specialistas S. Pešičius pristato savo puolimo filosofiją.

STATISTIKA

Lietuvos krepšinio federacija Birželio 23-iosios g. 5 LT-03206 Vilnius tel. +370 615 47755 faksas +370 5 2163589 el. p. redakcija@musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt ŽURNALO PRENUMERATA

62 Lietuvos krepšinio skaičiai

Užsiprenumeruoti žurnalą (6 mėn. – 36 Lt) galite visuose Lietuvos pašto skyriuose ir tinklalapyje www.post.lt

„Mūsų krepšinis“ pristato visų nacionalinių čempionatų rezultatus.

KONKURSAS

Išvyskite stipriausių Lietuvos klubų kovas dėl pirmojo šio sezono trofėjaus savo akimis!

36% - 100% black Angle 90˚, Location 33%

LEIDĖJAS

LIETUVOS KREPŠINIO TRENERIŲ ASOCIACIJA

66 Laimėkite kvietimus į LKF DnB NORD taurės turnyro finalo ketvertą!

KALBOS REDAKTORĖ

Alius Levinskas el. p. alius@cechas.com

50 Kova iki paskutinio atodūsio

Kuo skiriasi komandinis sportas nuo individualių rungčių? Šis klausimas savaime yra ir atsakymas. Komandiniame sporte keliama užduotis reikiamą rezultatą pasiekti drauge su grupės nariais.

Erildas Budraitis Vaclovas Gedvilas Ovidijus Giniotas Karolis Jankus Edmantas Kazbaras Linas Kunigėlis Domas Lukauskas Šarūnas Mazalas Jonas Miklovas Martynas Pupininkas Alvydas Staniulis Karolis Vaizgėla Rolandas Varanauskas Regina Bakutienė el. p. regba@takas.lt

VEIDAS

54 Kas yra komanda?

Dalius Matvejevas el. p. d.matvejevas@lbbf.lt

62

Redakcija už reklamos turinį neatsako.

Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama.

Tiražas: 5000 egz.

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 5

S. Jasaitis į „Lietuvos rytą“ sugrįžo per mačą Panevėžyje su „Techasu“.

M. Begičius pasinaudojo smulkia priežastimi, kad galėtų pabėgti iš „Žalgirio“.

Slovėną Kaune pakeis 222 cm ūgio serbas B. Marjanovičius.

Š. Jasikevičius padėjo „Lietuvos rytui“ prasibrauti į Eurolygos antrąjį etapą, tačiau prieš Naujuosius paliko Lietuvą.

fotoZvilgsnis

Kaune ir Vilniuje — sukrėtimai

Po traumos atsigavęs amerikietis J. Johnsonas buvo perleistas Stambulo „Galatasaray“.

Pasibaigus Eurolygos pirmajam etapui abu didžiuosius Lietuvos krepšinio klubus supurtė permainos. Į Kauno „Žalgirį“ po Kalėdų nusprendė negrįžti vidurio puolėjas slovėnas Mirza Begičius. Krepšininko agentai į klubą atsiuntė raštą, kuriuo pranešė, kad legionierius vienašališkai nutraukia kontraktą dėl per vėlai agentams sumokėto komisinio mokesčio.

Netrukus Liublianos „Union Olimpija“ paprašė išduoti aukštaūgiui paleidžiamąjį raštą, tačiau „Žalgirio“ vadovai atsisakė tai padaryti. Jie santykius su M. Begičiumi toliau aiškinsis teisme.

Kauno klubas netruko surasti pamainą pabėgusiam slovėnui. Sausio pirmosiomis dienomis į Lietuvą atvyko iš Maskvos CSKA iki sezono pabaigos pasiskolintas 222 cm ūgio serbas Bobanas Marjanovičius.

Tuo metu Vilniaus „Lietuvos ryte“ įsisuko permainos gynėjų grandyje. Dar prieš Kalėdas sostinę paliko serbas Igoris Miloševičius, prieš Naujuosius paskelbta, kad į Stambulo „Fenerbahce Ulker“ perėjo Šarūnas Jasikevičius, o sausio pradžioje į kitą Stambulo klubą — „Galatasaray“ — persikėlė po traumos atsigavęs amerikietis Jerry Johnsonas. Vieną atsilaisvinusią vietą užėmė šį sezoną niekur nerungtyniavęs Lietuvos rinktinės snaiperis Simas Jasaitis. | Fotodiena.lt nuotr. |

„EuroBasket 2011“ rengėjų nuotr.

Eurobasket 2011

Burtų ceremonija: sudominti ir nustebinti

Sausio 30-ąją Vilniuje išvysime „EuroBasket 2011“ ambasadorių A. Sabonį ir daugelį kitų krepšinio legendų.

8 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Eurobasket 2011

Sausio 30-ąją visos Europos akys bus nukreiptos į Vilnių. Lietuvos sostinėje vyks iškilminga 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato burtų traukimo ceremonija. Jos rengėjai žada, kad žiūrovams tikrai nebus nuobodu.

Darius Mačiulis „EuroBasket 2011” burtų traukimo ceremonija vyks Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, į jį pateks tik kviestiniai svečiai ir „FIBA Europe“ akredituoti žiniasklaidos atstovai. Iškilminga ceremonija prasidės 19.30 val., numatoma jos trukmė — 2 val.

Teatre — krepšinio atmosfera

Sieks sudominti visus Europos čempionato burtų traukimo ceremonija yra sporto visuomenei skirtas renginys. Tačiau sporto sausio 30-ąją Lietuvos nacionaliniame dramos teatre bus mažai. Jam būtų galima priskirti tik mažesniąją laiko dalį užtruksiantį komandų išskirstymą į grupes. Prieš tai Lietuva visam pasauliui pristatys

Fotodiena.lt/T. Lukšio nuotr.

Burtų traukimo ceremonija yra tarsi pasirengimo Europos čempionatui proceso, jo laukimo lūžis. Nuo sausio 30-osios krepšinio aistruoliai visoje Europoje galės dėliotis vasaros pabaigos — rudens pradžios atostogų Lietuvoje planus, analizuoti naujienas iš būsimų varžovų stovyklų.

2011-ųjų Europos čempionato organizacinio komiteto darbo grupės nariai iš arti matė 2009-ųjų Europos vyrų ir 2011-ųjų Europos moterų čempionatų burtų traukimo ceremonijas, konsultavosi su jų rengėjais ir „FIBA Europe“ atstovais.

„Žinome, kaip reikia rengti tokią ceremoniją, žinome, kaip tai padarė kiti. Mes norime padaryti geriau“, — ryžtingai prieš artėjantį renginį nusiteikęs Europos čempionato organizacinio komiteto direktorius Mindaugas Špokas.

Planuojama, kad burtų traukimo ceremoniją stebės 650 žmonių.

Būtent tiek svečių gali priimti Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Pastato interjeras prieš Europos čempionato burtų traukimo ceremoniją neatpažįstamai pasikeis. Vos įėjusius į teatrą svečius pasitiks krepšinio atmosfera: vidus bus papuoštas krepšinio tema, vestibiulyje bus galima išvysti visus svarbiausius Lietuvos krepšinio trofėjus, svečiai atminimui galės pasidaryti įdomių nuotraukų.

Prieš burtų ceremoniją teatras bus aprūpintas moderniomis technologijomis, salėje, kurioje vyks ceremonija, veiks bevielis internetas, specialiai žurnalistų darbui įrengtoje patalpoje — bevielis ir kabelinis.

Visą burtų traukimo ceremoniją tiesiogiai transliuos „FIBA Europe“ internetinė televizija bei ne vienos šalies nacionaliniai kanalai.

2011-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionato burtų traukimo ceremonija vyks Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 9

Eurobasket 2011

savo parengtą meninę programą. „Parengta misterija, scenoje išvysime daug žinomų Lietuvos atlikėjų“, — nenorėjo atskleisti daugiau detalių M. Špokas. — Tokios ceremonijos yra labiau kultūriniai, o ne sportiniai renginiai.

Didžiajai daliai vyriškos auditorijos šis renginys ir taip įdomus, o mes norime padaryti, kad per jį prie ekranų susėstų ir tie, kas šiaip nežiūri krepšinio transliacijų. Norime, kad prie ekranų nenuobodžiautų ir dailiosios lyties atstovės. Žiūrovai įvertins, ar renginys buvo geras. Tačiau pažadame, kad bus įdomu.“ Po meninės dalies per burtų traukimo ceremonijas visada pristatomos čempionate dalyvausiančios šalys, varžybas priimsiantys miestai ir jų arenos.

Per oficialiąją dalį ant scenos išvysime įvairių kartų Lietuvos krepšinio legendas, salėje bus galima sutikti daug užsienio krepšinio žvaigždžių. Specialiai į šį renginį atvyks ne tik „FIBA Europe“, įvairių šalių nacionalinių federacijų vadovai, bet ir svečiai iš NBA.

Tik viena sąlyga Prieš burtus visos Europos čempionato dalyvės pagal pajėgumą bus suskirstytos į krepšelius, kad grupės būtų panašaus pajėgumo. „FIBA Europe“ šiuos krepšelius žada paskelbti likus maždaug savaitei iki burtų traukimo ceremonijos.

Traukiant burtus bus numatyta vienintelė išankstinė sąlyga — ta grupė, į kurią pateks Lietuvos rinktinė, pirmojo etapo mačus žais Panevėžyje. Anksčiau galvota, kad latviai galbūt galėtų žaisti

Šiauliuose, nes šis miestas yra arti sienos su jų šalimi, slovėnus, kuriuos nuolat lydi tūkstančiai aistruolių, svarstyta įkurdinti didelį viešbučių pasirinkimą turinčioje Klaipėdoje. Tačiau visa tai buvo tik kalbos. „Viską, išskyrus Lietuvos grupės žaidimą Panevėžyje, sudėlios burtai. Nenorime žaisti su likimu tokiu būdu iš anksto atsisakydami galimų susitikimų su kuriomis nors komandomis“, — tvirtino M. Špokas.

Intensyvus darbas teatre — 3 dienas Krepšinio aistruoliai įsimins tik Europos čempionato burtų traukimo ceremoniją.

Tačiau jos rengėjams jau kurį laiką tenka plušėti iš peties. „Yra daugybė dalykų, kurie išliks nematomi. Darbo grupei reikia parengti renginio saugumo, svečių privažiavimo prie teatro, automobilių parkavimo planus ir daugelį kitų dalykų. Renginio svečius reikės pasitikti oro uoste, informacijos stalas bus viešbutyje, į pagalbą pasitelksime savanorius.

Prieš renginį bus uždarytas Gedimino prospektas, prie Lietuvos nacionalinio dramos teatro privažiuos tik specialius leidimus turintys automobiliai. Visko parengimas burtų ceremonijai užtruks 2 dienas, po jos dar dienos reikės viskam sutvarkyti į ankstesniąją tvarką“, — pasakojo M. Špokas. „FIBA Europe“ vadovai po burtų traukimo ceremonijos neišvyks namo.

Jie susitiks su visais darbo grupės nariais ir detaliai aptars jų kuruojamas sritis. Be to, vėl bus apžvelgtos vykdomos arenų statybos.

Faktai apie 2011-ųjų Europos čempionatą

Data: rugpjūčio 31 — rugsėjo 18 d.

Miestai: Kaunas, Vilnius, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus.

Dalyviai: Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Didžioji Britanija, Graikija, Gruzija, Ispanija, Italija, Izraelis, Juodkalnija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Makedonija, Prancūzija, Rusija, Serbija, Slovėnija, Turkija, Ukraina, Vokietija.

Papildomo atrankos turnyro dalyvės: Portugalija, Suomija, Vengrija.

10 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Vilnius ir Kaunas — oficialūs 2011 m.

Europos čempionato rengėjai Seniai buvo žinoma, kad du didžiausi Lietuvos miestai — Vilnius ir Kaunas — priims svarbiausias 2011 m Europos vyrų krepšinio čempionato kovas. „FIBA Europe“ jau anksčiau paskelbė, kad sostinėje vyks antrojo etapo mačai, o Kaune — finalinis etapas.

Tačiau oficialiai Europos čempionato rengėjais Vilnius ir Kaunas tapo visai neseniai, kai buvo pasirašytos oficialios sutartys tarp Lietuvos krepšinio federacijos ir miestų savivaldybių. „Nors tai ir ne finalas, tačiau labai svarbus etapas, į kurį suvažiuos daugiau komandų, nei į bet kurį kitą miestą, kuriame vyks Europos krepšinio čempionato kovos.

O Vilnius jau yra įrodęs, kad sugeba puikiai surengti aukščiausio lygio varžybas ir priimti užsienio svečius“, — per sutarties pasirašymo ceremoniją sakė Vilniaus meras Raimundas Alekna.

Sutartį su Vilniaus miestu LKF vardu pasirašė 2011 metų Europos krepšinio čempionato organizacinio komiteto direktorius Mindaugas Špokas. „Per vasarą vykusį Europos jaunių iki 18 metų čempionatą Vilnius surengė tikrą krepšinio šventę, apie kurią puikiai atsiliepė ir dalyviai, ir svečiai, ir tarptautinės krepšinio federacijos FIBA atstovai“, — sakė M. Špokas. Į Vilnių po grupių varžybų atvyks 12 stipriausių pirmenybių komandų, kurios bus suskirstytos į dvi grupes. Po Vilniaus etapo 8 komandos pateks į finalinį etapą, kuris vyks Kaune.

Laikinosios sostinės meras Andrius Kupčinskas taip pat didžiuojasi galimybe priimti stipriausias Europos komandas. „Miesto tarybai pritarus, tai — malonus formalumas, nes Kaunas vėl rengiasi istorinių Europos pirmenybių finalui. Pastatyta ir įrenginėjama moderniausia Baltijos šalyse „Žalgirio“ arena, kuri svetingai sutiks geriausius žemyno krepšininkus ir visus neabejingus aistruolius, kurie kartu apsilankys svetingai nusiteikusiame mieste“, — garantavo Kauno vadovas. „Kaunas — Lietuvos krepšinio sostinė, todėl simboliška, kad ateinančių metų Europos vyrų krepšinio pirmenybių finalas vyks būtent čia. Ši sutartis tai garantuoja ir įpareigoja“, — pridūrė M. Špokas.

www.musukrepsinis.lt

Krepsinio treneriu asociacija

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 11

Krepsinio treneriu asociacija

12 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Krepsinio treneriu asociacija

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 13

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

ZvaigZde

T. Delininkaitis gyvena pasakoje „Žalgirio“ pasiūlymą persikelti į Kauną T. Delininkaitis priėmė nedvejodamas.

14 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

ZvaigZde

www.musukrepsinis.lt

Dukters gimimas, pasaulio čempionato bronzos medalis ir sutartis su garsiausia šalies komanda — tokie įsimintini 2010-ieji buvo Kauno „Žalgirio“ gynėjui Tomui Delininkaičiui.

Jonas Miklovas

Žvelgdamas į praėjusius metus T. Delininkaitis prisipažino, kad jaučiasi lyg pasakoje. Nuo tada, kai birželio 15 dieną jam ir žmonai Lijanai gimė duktė, T. Delininkaitis gyvenimu skųstis negali. Rugsėjį su rinktine jis iškovojo pasaulio pirmenybių bronzą, o praėjus savaitei po laimėjimo sudarė ilgalaikę sutartį su „Žalgiriu“.

28 metų klaipėdietis tikisi, kad pasaka tęsis ir 2011-aisiais. Tam tereikia vieno dalyko — triumfo Europos čempionate Lietuvoje.

Žiūrėjo mažojo finalo įrašą — Tomai, 2010-ieji metai visiems buvo saldūs dėl rinktinės pergalės. Iškart po čempionato krepšininkai sakė, kad dar nesupranta, ką laimėjo. Ar dabar jau atėjo supratimas, kokia didi tai buvo pergalė?

— Prieš keletą dienų per „Viasat Sport Baltic“ kanalą žiūrėjau mūsų bronzinį finalą. Užplūdo emocijos, prisiminimai ir žiūrėdamas pats sau uždaviau tokius klausimus: ar iš tikrųjų mes tai padarėme, ar aš ten buvau, ar iš tikrųjų pasiekėme tai, ko niekas nesitikėjo? Buvo labai daug tokių klausimų. Aišku, mes TAI tikrai padarėme, bet vis dar nesitiki. Gal tik po metų, dvejų, penkerių ar dešimties patikėsime.

— Daug krepšininkų po čempionato kalbėjo, kad jiems tai didžiausia karjeros pergalė. Ar tau ji taip pat yra svariausia karjeroje?

— Taip. Aišku, pergalės yra įvairios, nepalyginamos. Kai kažką pasieki su rinktine, vienaip jautiesi, kai su klubu — kitaip. Negaliu pasigirti, kad daug žaisdavau jaunimo ar vyrų rinktinėse, todėl šitas laimėjimas man yra vienas brangiausių, įsimintiniausių ir įspūdingiausių.

— Užsiminei, kad žiūrėjai bronzinį finalą. Tai buvo vienintelės rungtynės, kurias stebėjai po čempionato?

— Kai kartą buvau svečiuose pas Kalną (Mantą Kalnietį), žiūrėjome rungtynes su kinais. Bet daugiau rungtynių nemačiau.

— Per čempionatą išgyvenote daugybę malonių ir įsimintinų akimirkų. O ar buvo kokia nemaloni situacija, kurios nesinorėtų prisiminti?

— Visos rungtynės, kurias žaidėme, dabar prisimenant buvo malonios.

Laimėjome aštuonerias rungtynes, pralaimėjome tik vienerias.

Aišku, galima sakyti, kad galėjome laimėti ir su amerikiečiais, bet manau, kad ir taip labai daug pasiekėme. Pralaimėjome tik pasaulio čempionams. Aišku, visada atrodo, kad galėjo būti dar geriau, bet galėjo būti ir blogiau. Galėjome likti ir be medalių.

Visas rungtynes prisiminti malonu. Ir žiūrovams turėjo patikti, nes pogrupio rungtynėse vis atsilikdavome 10—15 taškų, o po to varžovus tekdavo vytis. Suteikėme daug emocijų ir žiūrovams, ir sau.

Kainavo daug nervų ir jėgų, bet gerai tai, kas gerai baigiasi.

„Prieš keletą dienų per „Viasat Sport Baltic“ kanalą žiūrėjau mūsų bronzinį finalą. Užplūdo emocijos, prisiminimai ir žiūrėdamas pats sau uždaviau tokius klausimus: ar iš tikrųjų mes tai padarėme, ar aš ten buvau, ar iš tikrųjų pasiekėme tai, ko niekas nesitikėjo? Buvo labai daug tokių klausimų.“ — Ar ilgai truko pergalės šėlsmas laimėjus medalius?

— Po finalo namo išskridome tik kitos dienos vakarą, todėl, aišku, su komanda pasėdėjome, pašventėme, prisiminėme, kaip viskas prasidėjo ir baigėsi. O grįžę namo išsiskirstėme.

— Praėjus savaitei po čempionato pasirašei sutartį su Kauno „Žalgiriu“. Ar Kauno klubas susisiekė iškart pasibaigus pirmenybėms, ar keletą dienų dar nežinojai, kur tęsi karjerą?

— Keletą dienų nežinojau. Susidomėjimas buvo, bet neturėjau tokio pasiūlymo, po kuriuo būtų galima iš karto pasirašyti. Po savaitės „Žalgiris“ buvo ta komanda, kuri pateikė konkretų pasiūlymą, ir man nereikėjo ilgai dvejoti. Tiko visos sąlygos: ir žaidimas namie, ir Eurolyga, ir dėl šeimyninių priežasčių. Gimus dukteriai nelabai norėjosi trankytis po užsienius. Viskas mane tenkino, todėl nedvejodamas priėmiau pasiūlymą.

— Ar pasiūlymas rungtyniauti Kaune nustebino?

— Be abejo. Kai išvykau iš Lietuvos, gal ir tikėjausi sugrįžti, bet maniau, kad karjerą baigsiu nebent Klaipėdos „Neptūne“ — norisi tai padaryti gimtajame mieste. Vilčių, kad grįšiu žaisti į Lietuvą, nelabai buvo, tačiau atėjo konkretus pasiūlymas, „Žalgiris“ — legendinė komanda... Nuo dukters gimimo mano gyvenime viskas vyksta lyg pasakoje.

— Sutartis sudaryta ilgam laikotarpiui — 2 metams su galimybe pratęsti dar vieneriems. Ar ramiau, kai žinai, kur žaisi artimiausius keletą metų?

— Mūsų tokia duona, kad negali būti ramus. Kad ir kokį kontraktą sudarai, yra įvairių niuansų. Galbūt netenkins mano žaidimo stilius, galbūt netiks mano sportinė forma... Aš toks žaidėjas, kuris negali būti ramus. Tokia sportininko duona — vieną dieną esi komandoje, kitą dieną gali nebūti. Įsikūriau Kaune, o ar būsiu reikalingas tuos 2—3 metus, parodys laikas.

Didžiausias kritikas — tėtis — Esi vienas iš tų, kurie žino, ką reiškia atstovauti rinktinei čempionate, kuris rengiamas Lietuvoje. 2002 metais buvai jaunimo rinktinės lyderis per mūsų šalyje vykusias Europos pirmenybes. Ar dar prisimeni tuos laikus?

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 15

ZvaigZde

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

„Nelabai norėčiau, kad ta pasaka pasibaigtų. Su klubu norisi laimėti kuo daugiau pergalių, titulų.

O kalbant apie rinktinę, aišku, yra tik vienas tikslas — laimėti Europos čempionatą.“

Pasaulio čempionato bronzos medalį iškovojęs gynėjas dabar svajoja apie 2011-ųjų Europos čempiono titulą.

16 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

— Aišku, prisimenu. Turiu visą to čempionato filmuotą medžiagą, nes tėvelis yra vienas didžiausių mano gerbėjų ir kritikų. Ne paslaptis, kad iš jo po kiekvienų rungtynių gaunu daug pylos. Jis įrašė visas rungtynes, prieš kokius metus-pusantrų peržiūrėjau visas vaizdajuostes. Tada pritrūko sėkmės... Komanda buvo gera, bet kažko pritrūko ir likome penkti.

— Žiūrėdamas senas vaizdajuostes galėjai palyginti savo žaidimą su dabartiniu. Kaip pasikeitė T. Delininkaitis nuo tada?

— Pasikeitė tuo, kad anksčiau žaisdavo vaikiškai, negalvodavo.

Kaip leisdavo, taip ir varydavau. Dabar žaidžiu protingiau, gal kažkiek subrendau, atsirado daugiau proto, ramiau į viską reaguoju. Tada būdavau užsidegęs, žaisdavau „be galvos“.

Dabar į visas situacijas reaguoju ramiau, sprendimus priimu protingesnius, nedarau vaikiškų klaidų.

— Sakei, kad tėtis duodavo pylos dėl žaidimo. Vis dar duoda, ar su metais pyla mažėja?

— Duoda. Pylos netgi daugėja. Mano tėvas, kaip ir aš, visą laiką yra savikritiškas, ir iš dalies man tai padeda. Galvodavau, kad kritika mane galėjo paveikti, galėjau tiek nepasiekti. Matyt, tėvas žinojo ribą, kiek man reikia daryti spaudimo, ir man ta kritika labai padėjo. Su kiekvienomis rungtynėmis stengiausi žaisti vis geriau. Tėvas labiau žiūri į mano asmeninę statistiką, pabrėžia, kad galėjau atlikti perdavimą ar mesti.

— Šiemet per Europos čempionatą rinktinei teks itin daug dėmesio, nes varžybos vyks namie. Kaip manai, ar tas papildomas spaudimas negali pakišti kojos?

— Nežinau. Aišku, kartelę užsikėlėme labai aukštai, todėl visi žiūrovai ir ekspertai iš mūsų tikėsis pačių aukščiausių rezultatų.

Bent jau prizinės vietos. Šansas būti prizininkais ar netgi čempionais yra nemažas, bet mes negalime pasikliauti vien tuo, kad žaisime namie ir mums padės sirgaliai. Su kiekvienu varžovu reikės žaisti, įrodyti savo vertę. Turėsime demonstruoti ne blogesnį krepšinį nei pernai, todėl atsakomybė bus tikrai didelė.

Sunku šnekėti, nes dar yra daug laiko, neduok Dieve, kokios traumos gali pakoreguoti rinktinės sąrašus...

— Pokalbio metu minėjai, kad nuo dukters gimimo gyveni tarsi pasakoje. Kas turi įvykti 2011 metais, kad pasaka tęstųsi?

— Kas turi įvykti? Turime laimėti Europos čempionatą. Nelabai norėčiau, kad ta pasaka pasibaigtų. Su klubu norisi laimėti kuo daugiau pergalių, titulų. O kalbant apie rinktinę, aišku, yra tik vienas tikslas — laimėti Europos čempionatą.

www.musukrepsinis.lt

Turkija 2010

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 17

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

tema

Emigracija sustabdyta — talentai renkasi Lietuvą

Lietuvos krepšinio pasaulyje pusantro dešimtmečio diskutuota apie jaunųjų talentų nutekėjimą į užsienį. Šiuo metu ankstesnis masinis krepšininkų veržimasis studijuoti į JAV galvos skausmo jau nebekelia — jaunieji talentai įsitikino, kad ir Lietuvoje sudarytos geros sąlygos siekti karjeros ir įgyti išsilavinimą.

M. Pocius — vienas iš nedaugelio pastaraisiais metais studijas JAV baigusių ir aukštu lygiu dabar žaidžiančių lietuvių.

18 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Darius Mačiulis

www.musukrepsinis.lt

Daugelis Lietuvos krepšinio pasaulio atstovų ir aistruolių įsitikinę, kad dėl emigracijos mūsų šalis prarado ne vieną išskirtinį talentą.

Prarasta daug talentų Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas išskiria dvi jaunųjų talentų emigracijos bangas. „Atkūrus Nepriklausomybę, krepšininkų išvažiavimą buvo galima pagrįsti noru pamatyti pasaulį, kitą kultūrą. Atsivėrus sienoms, jaunieji krepšininkai į JAV jau važiavo dėl mokslų. Taip praradome labai daug talentų, pradedant Mariumi Januliu ir Alvydu Pazdrazdžiu. Po studijų dabar grįžtantiems žaidėjams taip pat reikia keleto metų kol adaptuojasi ir vėl pradeda rungtyniauti aukštu lygiu. Ilgai sukome galvą, kaip sustabdyti talentų nutekėjimą, tačiau pastangos labai ilgai buvo bevaisės. Padėtis pasikeitė, kai didelę pažangą padarė Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL). Lygos prezidentas Rimantas Cibauskas sugebėjo įtikinti universitetų vadovus, kad galime sukurti sėkmingai veikiančią sistemą ir sustabdyti jaunųjų talentų emigraciją. Pirmasis geras pavyzdys buvo Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), juo pasekė Kauno technologijos, Mykolo Romerio, Vilniaus Gedimino technikos ir kiti universitetai. Talentingi sportininkai suprato, kad ir žaisdami aukštu lygiu mūsų šalyje gali įgyti išsilavinimą. Tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl jaunieji talentai šiuo metu lieka Lietuvoje. Pati LSKL taip pat rado vietą šalies krepšinio lygų struktūroje.

Studentų mačai vyksta pirmadieniais, nesikerta su kitų lygų rungtynėmis, todėl savo aukštųjų mokyklų ekipoms gali padėti ir garsių komandų krepšininkai“, — pasakojo M. Balčiūnas.

Pasak LKL generalinio sekretoriaus, už Atlanto studijuojančių ir krepšinį žaidžiančių lietuvaičių skaičius per ketverius metus sumažėjo trigubai. JAV studentų krepšinio čempionato (NCAA) aukščiausiame divizione šį sezoną rungtyniauja vos devyni mūsų šalies atstovai. 2008—2009 m. sezoną NCAA elitiniame divizione varžėsi 23 lietuviai, 2009—2010 m. — 14. „Be to, dabar į JAV dažniausiai išvyksta ne patys talentingiausieji, o mūsų šalyje laikomi vidutiniokais. Galbūt jiems tikrai verta pamėginti ieškoti laimės už Atlanto“, — sakė M. Balčiūnas.

Pastaruoju metu Lietuvoje ypatingais talentais nelaikomi krepšininkai renkasi NCAA žemesnius divizionus dėl galimybės pigiai įgyti išsilavinimą. Mat krepšininkams mokslas už Atlanto yra nemokamas, taikomos didelės nuolaidos kitose akademinio gyvenimo srityse.

tema

„Džiaugiuosi, kad tokie krepšininkai kaip Jonas Mačiulis, Paulius Jankūnas, Mantas Kalnietis žaidė LSKL. Jie ir parodė, kad yra kitas kelias, galima aukštumas pasiekti ir Lietuvoje.“ Rimantas Cibauskas dabar labai pasikeitęs. Džiaugiuosi, kad tokie krepšininkai kaip Jonas Mačiulis, Paulius Jankūnas, Mantas Kalnietis žaidė LSKL. Jie ir parodė, kad yra kitas kelias, galima aukštumas pasiekti ir Lietuvoje. Taip bendromis pastangomis ir sugebėjome parodyti jauniems žmonėms, kad galima karjeros siekti ir čia. Džiaugiuosi, kad Lietuvos jaunių, jaunimo rinktinių pagrindą sudaro studentai. Retoje LKL ar NKL komandoje dabar nėra studento. Mokslas yra siekiamybė ir vertybė, o krepšininkai tai suprato. Jauni žaidėjai mato, kad Lietuvoje yra sudarytos gana geros sąlygos, nereikia ieškoti laimės kitur.“ LSKL siekia ne tik pritraukti garsius krepšininkus į universitetų komandas. Specialiais prizais skatinama siekti ir mokslo aukštumų. „Geriausiai besimokantiems krepšininkui ir krepšininkei esame įsteigę stipendijas. Jas skiriame jau keletą metų, taip parodome, kad mokslas yra vertybė, kurią turime branginti. Krepšinio karjera gali visaip susiklostyti, o žinios padeda siekti kitų aukštumų. Teko kalbėti su krepšininkams už Atlanto išvykti padedančiais žmonėmis. Jie

Žvaigždžių pavyzdys LSKL prezidentas R. Cibauskas sako, kad pakeisti jaunųjų krepšininkų požiūrį į galimybes mokytis Lietuvoje padėjo skambios pergalės. „Iš pradžių reikėjo atkreipti į save dėmesį, atlikti didelį šuolį populiarinant lygą. Visas dėmesys buvo nukreiptas į studentų rinktinę, kad galėtume dalyvauti Universiadoje. Džiaugiuosi, kad pavyko, Lietuvos rinktinės pergalė (Universiada laimėta pirmą kartą Lietuvos krepšinio istorijoje) atkreipė akademinės, krepšinio visuomenių dėmesį.

Supratome, kad reikia dalyvauti ir Europos studentų čempionate, džiaugiuosi, kad jau ketverius metus jį laimi VDU, — pasakojo R. Cibauskas. — Mūsų renginiai didelėse salėse kartu su pergalėmis ir padėjo pakeisti požiūrį. Universitetų požiūris į studentus ir krepšinį

LSKL prezidentas R. Cibauskas su Kauno „Žalgirio“ ir VDU komandos puolėju M. Kuzminsku. Aukštaūgis šį sezoną per LSKL rungtynes su VPU ekipa pelnė 47 taškus.

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 19

tema

sakė, kad anksčiau buvo daug norinčių, o dabar sunku įtikinti, kad važiuotų“, — dėstė R. Cibauskas.

LSKL vadovas pažymėjo, kad dabar daugiausia rūpesčių kelia lietuvių emigracija dėl ekonominių priežasčių. „Kaip ir studentų krepšinio atveju, emigraciją galime sustabdyti tik parodydami galimybes“, — tvirtino R. Cibauskas.

LSKL prezidentui pritarė daugkartinės lygos čempionės VDU komandos vadovas Vladas Juknevičius. „Anksčiau į užsienį krepšininkai tikrai labiau važiavo. Dabar jiems ir Lietuvoje sudarytos geros sąlygos mokytis.

Profesionaliuose klubuose rungtyniaujantys žaidėjai gali pasirinkti štęstines studijas, todėl galima rinktis mažiau dalykų — būna mažiau atsiskaitymų. Taip pat yra įvairiausių nuotolinio atsiskaitymo galimybių. Jei viso to nebūtų, žaidžiant LKL įgyti išsilavinimą būtų labai sunku“, — teigė pašnekovas.

V. Juknevičius džiaugėsi, kad daugėja krepšininkų, kurie demonstruoja gabumus ne tik sporte. Itin daug VDU komandos vadovo pagyrų sulaukė vienas Panevėžio „Techaso“ lyderių Ernestas Ežerskis. „Jis mokosi labai gerai, aukščiausi balai... Gerai sekasi ir Šarūnui Vasiliauskui, Žygimantui Janavičiui. Kai kuriems krepšininkams kartais reikia padėti ką nors suderinti, o E. Ežerskis viską pats susitvarko. Ir studijuoja jis sudėtingą dalyką — ekonomiką. Kiti dažniausiai renkasi paprastesnius dalykus — verslo administravimą ir pan.“, — pasakojo V. Juknevičius.

Anot pašnekovo, visi Lietuvos universitetai suinteresuoti turėti kuo geresnes krepšinio komandas, todėl geriems žaidėjams patys stengiasi sudaryti sąlygas sportuoti. „Krepšininkams mažinamas mokestis už mokslą, suteikiama kitų lengvatų. Po labai gero praeito sezono VDU komandos nariams mokestis už mokslą sumažintas dviem trečdaliais, o įprastai krepšininkai moka pusę sumos“, — sakė VDU ekipos vadovas.

V. Juknevičius teigė, kad nė vienas garsus krepšininkas neatsisako padėti savo Alma mater. „Jaučiame, kad universitetas jiems yra svarbus, nėra koks pašalinis dalykas. Krepšininkai jaučia, kad universitetas yra jų, todėl dėl žaidimo nekyla sunkumų. Ne visada pavyksta į LSKL rungtynes surinkti visus geriausius žaidėjus, tačiau bent penketą LKL krepšininkų nuolat turime. Dar nebuvo tokio atvejo, kad krepšininkas atsisakytų padėti VDU komandai, jei mūsų rungtynės nesikerta su jokiais profesionalių ekipų reikalais“, — sakė VDU krepšininkų vadovas.

Anksčiau kai kurios aukštosios mokyklos garsiausius savo studentus sukviesdavo tik atkrintamosioms varžyboms. Šiemet reguliariajam sezonui skiriama daugiau dėmesio. „Visos komandos stengiasi surinkti kuo geresnę komandą, nes šį sezoną nebus atkrintamųjų varžybų, tik geriausios komandos iš karto pateks į finalo ketvertą. Kiekvienas taškas svarbus, todėl visi priversti nuolat surinkti kiek įmanoma geresnę sudėtį“, — aiškino V. Juknevičius.

Rinktinių narių JAV nevilioja

J. Valančiūnas mano, kad Lietuvoje sudarytos geriausios sąlygos tobulėti.

20 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Galima išvesti paralelę tarp jaunųjų krepšininkų emigracijos ir vis gerėjančių Lietuvos jaunimo rinktinių rezultatų. 2010-aisiais Lietuvos 16-mečių, 17-mečių, 18-mečių ir 20-mečių vaikinų rinktinėse žaidė vos du JAV besimokantys krepšininkai — Deividas Pukis ir Pauli-

www.musukrepsinis.lt

na Zaveckaitė. Be to, moterų rinktinėje rungtyniavo labai sėkmingai NCAA šį sezoną žaidžianti Kamilė Nacickaitė. „Esu sulaukusi ne vieno pasiūlymo vykti už Atlanto studijuoti ir žaisti krepšinį, — neslėpė rezultatyviausia Europos 20-mečių merginų čempionato žaidėja, Kauno „VIČI-Aisčių“ gynėja Marina Solopova.

— Atsisakiau, nes anksti pradėjau profesionalės karjerą. 16 metų jau buvau pasirašiusi kontraktą su klubu, tai surišo rankas. O laikui bėgant suvokiau, kad gerai padariau, nes ir neišvažiavusi turiu puikias galimybes tobulėti.“ Padėtis pasikeitė tiek, kad vienam perspektyviausių Lietuvos krepšininkų, Vilniaus „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjui Jonui Valančiūnui niekas net nesiūlo vykti į JAV. „Pasiūlymų persikelti į NCAA nesu sulaukęs. Likau Lietuvoje, nes čia sudarytos tikriausiai geriausios sąlygos tobulėti ir atsiskleisti kaip krepšininkui“, — tvirtino 2010 metų Europos jaunių ir 2008 metų Europos jaunučių čempionatų naudingiausias žaidėjas.

Skirtingi likimai

tema

puolėjas žaidė „Šiauliuose“), ir Kaune įmanoma suderinti mokslą su sportu. Kam važiuoti kitur, jei gali viską gauti čia?“ Ekspertai pažymi, kad pastaruoju metu vis mažiau studijas JAV baigusių lietuvių sugeba pakilti į aukštą lygį. „Jaunųjų Lietuvos krepšinio talentų nutekėjimas į užsienį paskutiniu metu yra sumažėjęs. Prisiminkime Š. Jasikevičių, D. Songailą, R. Kaukėną ir kitas ryškias Lietuvos krepšinio žvaigždes. Pastaruoju metu tokios žvaigždės iš JAV nebegrįžta. Talentai renkasi tobulėjimo kelią Lietuvoje, o ne JAV ar kur nors Europoje. Ir tai natūralu, krepšinis Lietuvoje — ne futbolas.

Lietuvoje krepšinio jaunimo parengimo sistema yra viena stipriausių ir efektyviausių Europoje, profesionalūs ir darbui atsidavę treneriai, darbščių vaikų mentalitetas, o tobulėjimo piramidės viršūnėje — net du Eurolygos klubai, — padėtį analizavo ne vienam jaunam krepšininkui atstovaujančios agentūros „East Players“ atstovas. — Kažkiek svarbus ir karjeros trukmės aspektas. JAV prarandami 4—5 profesionalaus krepšininko karjeros metai, nes dažnai tenka dar metų kursą kartoti kurioje nors JAV mokykloje ir 4 metus studijuoti universitete. Prestižinio JAV universiteto diplomas — sveikintinas dalykas.

Malonu žinoti, kad kai kuriems lietuviams tai yra ne mažiau svarbu nei profesionalaus krepšininko karjera. Tačiau ypatingai talentingo krepšininko, kuris jau būdamas 18—19 metų gali žaisti LKL, taip prarandami keli profesionalios karjeros Europoje sezonai. Tarkime, M. Pocius, ne vieną sezoną buvęs atsarginiu žaidėju Djuko universiteto komandoje, Lietuvoje gavęs progą iš karto įrodė savo aukštą klasę. Jis tai galėjo padaryti daug anksčiau, jei tik būtų turėjęs galimybę.“

Ne viena Lietuvos krepšinio žvaigždė vis dėlto yra baigusi studijas JAV. Taip klostėsi Artūro Karnišovo, Šarūno Jasikevičiaus, Dariaus Songailos, Mindaugo Timinsko, Rimanto Kaukėno, Marijono Petravičiaus karjera. Pastaruoju metu ryškiai kyla taip pat studijas už Atlanto baigusių Martyno Pociaus ir Mindaugo Katelyno žvaigždės.

Tačiau iš viso šio sąrašo vienintelis D. Songaila iš karto po studijų pasirašė kontraktą su garsia komanda (Maskvos CSKA). Dar vienas sėkmingos karjeros už Atlanto pavyzdys — Linas Kleiza. Tačiau dabartinis Lietuvos vyrų rinktinės lyderis NCAA praleido vos dvejus metus ir iš karto po antrojo kurso persikėlė į NBA. Kitoms Lietuvos krepšinio žvaigždėms Europoje savo vertę teko įrodinėti iš naujo, o kelio pradžioje buvo dėl skambių titulų nesigrumiančios komandos.

Yra nemažas būrys žaidėjų, kurie, už Atlanto paragavę NCAA duonos, spjovė į viską ir grįžo į Lietuvą. Bene garsiausias tokio žaidėjo pavyzdys — Robertas Javtokas. Laimę JAV trumpai bandė Artūras Jomantas, Saulius Kuzminskas, Arvydas Šikšnius ir kiti.

Na, o Ramūnas Šiškauskas, Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai, Saulius Štombergas, Arvydas Macijauskas, J. Mačiulis, M. Kalnietis, P. Jankūnas, Renaldas Seibutis, Martynas Gecevičius ir daugybė kitų kelią į sėkmę surado ir Lietuvoje.

Būtent vyresniojo brolio už Atlanto įgyta patirtis nulėmė Kauno „Žalgirio“ puolėjo Mindaugo Kuzminsko sprendimą likti Lietuvoje. „Buvo ir minčių, ir pasiūlymų išvykti, tačiau brolio blogas pavyzdys lėmė kitokį sprendimą, — neslėpė M. Kuzminskas. — DžiaugiuoPanevėžio „Techaso“ lyderis E. Ežerskis ne tik gerai žaidžia krepšinį, bet yra ir pavyzdingas studentas. si, kad pasilikau. Ir Šiauliuose (praeitą sezoną

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 21

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

tema

A. Kieža:

„Lietuvoje nusileidau ant žemės“

Utenos „Juventus“ lyderis Aurimas Kieža yra vienas iš tų krepšininkų, kurie bandė ieškoti laimės už Atlanto.

202 cm ūgio sunkusis krašto puolėjas šį sezoną pirmauja LKL pagal du svarbiausius asmeninius rodiklius — pelnomus taškus ir atkovotus kamuolius, tačiau pripažįsta, kad grįždamas iš JAV tikėjosi kur kas sėkmingesnės karjeros.

A. Kieža įsitikinęs, kad šiuo metu rungtyniauja geriausiai karjeroje.

22 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Karolis Vaizgėla

tema

www.musukrepsinis.lt

Aurimas Kieža jaunystėje buvo laikomas itin perspektyviu krepšininku. Daugelis tikėjo, kad talentingas marijampolietis vieną dieną pravers ir Lietuvos vyrų rinktinės duris. Sėkmingas krašto puolėjo žaidimas paskutiniaisiais studijų metais Hofstros universitete NCAA pirmenybėse neliko nepastebėtas. Iš karto po studijų A. Kieža pasirašė ketverių metų sutartį su Vilniaus „Lietuvos rytu“ ir buvo pakviestas į rezervinę Lietuvos rinktinę. Nuo to laiko sparčiai aukštyn kilusi kreivė ėmė leistis. Ir tik šiemet, sulaukęs 28erių, A. Kieža vėl varo varžovus į neviltį. Per rungtynes su Panevėžio „Techasu“ puolėjui iki LKL naudingumo rekordo pritrūko 3 balų: krepšininkas pelnė 24 taškus, atkovojo 20 kamuolių ir iš viso surinko 46 naudingumo balus. „Jaučiuosi subrendęs kaip krepšininkas ir tikiu, kad siekti didesnių karjeros aukštumų dar nevėlu“, — šypsojosi aukštaūgis.

LKL — stipriausias istorijoje Praėjusiais metais A. Kieža pakeitė net tris klubus. Pradėjęs sezoną Marijampolės „Sūduvoje“ ir žaidęs naudingiausiai LKL suvalkietis persikėlė į Strovolų „Keravnos“ (Kipras), o sezoną baigė Italijos antrojoje krepšinio lygoje Emilijos Redžo „Pallacanestro“ gretose.

Prie legionieriaus karjeros pratęs krašto puolėjas šiemet nutarė likti Lietuvoje ir vasarą pasirašė vienerių metų sutartį su „Juventus“. „Grįžau į Lietuvą, nes neseniai sukūriau šeimą, — savo motyvus dėstė A. Kieža. — Vasarą gimė dukrytė, todėl nutariau, kol ji suaugs, likti Lietuvoje.“ Kodėl, A. Kiežos nuomone, šiemet į Lietuvą iš užsienio grįžo tiek daug krepšininkų? „Tam didelę įtaką padarė finansinė krizė, — mano marijampolietis. — Žaidėjams nelengva rasti darbą užsienyje arba jie nesutaria dėl kontrakto dydžio. Rinkoje labai daug amerikiečių, kurie sutinka žaisti už mažesnę algą ir nurungia europiečius, tarp jų ir lietuvius.“ „Juventus“ lyderis neabejoja, kad šiemet LKL — bene stipriausia per visą istoriją: „Daug pajėgių krepšininkų grįžo į įvairias komandas, todėl visos dvikovos labai atkaklios. Niekas nenori būti paskutinis ir iškristi iš LKL.“

Pasirinko pelningiausią pasiūlymą A. Kieža nesigaili prieš daugiau nei aštuonerius metus nutaręs priimti Hofstros universiteto pasiūlymą ir žaisti NCAA. „Amerikoje praleistus metus vertinu dešimčia su pliusu, — tvirtai teigė naudingiausias LKL žaidėjas. — Gal likęs Lietuvoje šiuo metu žaisčiau aukštesniame lygyje, bet Amerikoje subrendau kaip žmogus, ėmiau kitaip žiūrėti į pasaulį, radau daug gerų draugų, su kuriais bendrauju iki šiol. Amerikoje įgijau verslo vadybos bakalaurą, todėl baigęs krepšininko karjerą turėsiu puikias galimybes ten grįžti ir rasti gerai apmokamą darbą.“ Aidas apie sėkmingą A. Kiežos žaidimą paskutiniaisiais studijų metais persirito ir per Atlantą. Talentingą lietuvį pastebėjo „Lietuvos ryto“ vadovas Jonas Vainauskas ir nedvejodamas pasiūlė net ketverių metų sutartį. „Apsispręsti pasirašyti tokios trukmės kontraktą nebuvo sunku, — prisiminė A. Kieža. — Turėjau pasiūlymų iš keleto pajėgių klubų, bet tuo metu neturėjau daug pinigų, todėl susiviliojau

pasirašyti pelningiausią sutartį. Gal tai nebuvo protingiausias pasirinkimo motyvas, bet „Lietuvos ryte“ buvo geros sąlygos tobulėti. Tuo metu galvojau, kad žaisiu Vilniuje.“ Visgi marijampoliečiui vietos „Lietuvos ryte“ taip ir neatsirado — jį paskolino „Šiauliams“. „Po gero sezono Amerikoje jaučiausi pilnas pasitikėjimo savo jėgomis. Grįžus į Lietuvą buvau nuleistas ant žemės, — liūdnai prisiminė A. Kieža. — Tuo metu „Lietuvos ryte“ buvo didžiulė konkurencija. Mano pozicijoje rungtyniavo Matthew Nielsenas, Kenanas Bajramovičius. Vasarą žaidžiau rezervinėje Lietuvos rinktinėje, matydami mano žaidimą „Lietuvos ryto“ vadovai galbūt suprato, kad dar nesu tokių krepšininkų lygio.“ Net dviems sezonams krepšininką paskolinę „Šiauliams“ Vilniaus klubo vadovai nutarė sutartį su marijampoliečiu nutraukti jam taip ir neapsivilkus „Lietuvos ryto“ marškinėlių. „Nebuvau reikalingas nei aš „Lietuvos rytui“, nei man „Lietuvos rytas“. Dėl šios priežasties abipusiu susitarimu išsiskyrėme taikiai“, — prisiminė A. Kieža.

„Po gero sezono Amerikoje jaučiausi pilnas pasitikėjimo savo jėgomis. Grįžus į Lietuvą buvau nuleistas ant žemės. Tuo metu „Lietuvos ryte“ buvo didžiulė konkurencija. Mano pozicijoje rungtyniavo Matthew Nielsenas, Kenanas Bajramovičius. Vasarą žaidžiau rezervinėje Lietuvos rinktinėje, matydami mano žaidimą „Lietuvos ryto“ vadovai galbūt suprato, kad dar nesu tokių krepšininkų lygio.“ Labiausiai patiko Italijoje A. Kieža pirmaisiais savo profesionalaus krepšininko karjeros metais nežibėjo. „Šiaulių“ ekipai LKL čempionate jis vidutiniškai pelnė po 7,5 taško ir atkovojo po 3,8 kamuolio. „Pirmojo sezono pradžioje Šiauliuose stengiausi atsigauti iš lengvo šoko — tikėjausi žaisti „Lietuvos ryte“, o visai netikėtai teko persikraustyti į Šiaulius.

Buvo sunku, — prisiminė krašto puolėjas. — Be to, grįžus po studijų Amerikoje reikėjo laiko, kad priprasčiau prie europietiško krepšinio.“ Dar prasčiau A. Kieža „Šiauliuose“ žaidė antraisiais metais. Tuomet dėl vietos aikštelėje reikėjo konkuruoti su Donatu Zavacku, Antonio Grantu ir Virginijumi Praškevičiumi. Aukštaūgio nuomone, atsiskleisti jam trūko žaidimo laiko.

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 23

tema

Neatradęs savo vietos Lietuvoje, A. Kieža persikraustė į Ukrainą, 2008—2009 metų sezoną atstovavo „Poltava“ ekipai. „Ukrainoje buvo labai geras sezonas, — neabejojo krašto puolėjas. — Poltava nebuvo toks bjaurus Ukrainos miestas kaip kiti, pirmenybių lygis — aukštas, asmeninis žaidimas klostėsi puikiai. Sėkmingai įsilieti į ekipą padėjo ir tai, kad tuo metu jai atstovavo Rolandas Jarutis, Gytis Sirutavičius, komandai vadovavo Ramūnas Cvirka. Jei reikėtų, vėl grįžčiau į Poltavą,“ Per savo legionieriaus karjerą A. Kieža atstovavo trims klubams, o labiausiai jam patiko Italijoje. „Žaidžiau tik antrojoje lygoje, tačiau pripažįstama, kad Italijos ir Ispanijos antrosios lygos — stipriausios Europoje, jos lenkia nemažai pirmųjų, — pasakojo A. Kieža. — Žaidimo lygis buvo aukštas, čempionatas tikrai pajėgesnis nei Lietuvos, palaikyti ateidavo daug žiūrovų. Gaila, kad neteko pasižymėti geru žaidimu. „Pallacanestro“ sustiprinau atkrintamosiose varžybose, buvo sunku įsilieti į komandą. Išbėgdavau žaisti tik epizodiškai, neturėjau galimybės pasižymėti. Norėčiau vėl sugrįžti į Italiją nuo sezono pradžios. Neabejoju, kad sektųsi geriau.“ Praeitą sezoną iš „Sūduvos“ pirmiausia į Kiprą persikėlęs A. Kieža „Keravnos“ ekipai taip pat nerinko dvigubų dublių, tačiau tam irgi turi rimtų argumentų. „Komandoje buvo aštuoni legionieriai, kurie, esu įsitikinęs, uždirbdavo ne ką mažiau nei „Lietuvos ryto“ ar Kauno „Žalgirio“ žaidėjai. Mūsų komandoje niekas nepelnydavo daugiau dešimties taškų. Kiekvienose rungtynėse pasižymėdavo vis kitas, — pasakojo A. Kieža. — Į Kiprą persikėliau tik sezono viduryje, todėl buvo sunku įsijungti į žaidimą.“

Neparankiausias varžovas — T. Watsonas

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

Visgi A. Kiežai geriausiai sekasi žaisti Lietuvoje. Praeitą sezoną „Sūduvai“ krašto puolėjas pelnydavo po 15,3 taško ir atkovodavo po 8,6 kamuolio. Šiemet A. Kieža — tikras „Juventus“ lyderis.

Marijampolietis per LKL rungtynes vidutiniškai renka po 19,3 taško ir atkovoja po 12,4 kamuolio. Abu rodikliai — geriausi lygoje ir

leidžia pirmauti LKL pagal naudingumą. „Lietuvoje žaisti lengviau, — neabejoja A. Kieža. — Čia sava aplinka, pasitiki treneriai, skiria daug derinių, komandos draugai atlieka daug perdavimų. Be trenerių ir komandos draugų pasitikėjimo nieko nepasiekčiau.“ Sėkmingai A. Kieža rungtyniauja ir Baltijos krepšinio lygos iššūkio taurėje. Lapkričio mėnesį pelnydavęs po 13,7 taško ir atkovodavęs po 10 kamuolių marijampolietis tapo naudingiausiu mėnesio žaidėju. „Apdovanojimas malonus. Per savo karjerą nesu daug jų turėjęs, tačiau to nesureikšminu. Svarbiausia komandinės pergalės, nes krepšinis — komandinė sporto šaka, — tvirtino aukštaūgis.

— Manau, šiemet žaidžiu geriausią krepšinį karjeroje. Panašiai sekėsi per paskutiniuosius metus Amerikoje. Mano karjerai dar ne saulėlydis. Jaučiuosi subrendęs kaip krepšininkas ir žaidžiu protingiau. Tikiu, kad dar pasieksiu „Lietuvos ryto“ lygį. Turiu svajonę žaisti Eurolygos komandoje ir tikiuosi ją įgyvendinti.“ „Juventus“ puolimo lyderis pastebi padidėjusį varžovų dėmesį. „Kai kurios komandos dvigubina gynybą, — sakė A. Kieža. — Jei geri asmeniniai rezultatai, žaidimas būna atidžiai analizuojamas, varžovų treneriai ieško būdų tave sustabdyti.“ A. Kieža teigia, kad jam sunkiausia kovoti su „Žalgirio“ puolėju Travisu Watsonu: „Nesu sutikęs krepšininko, turinčio tiek daug jėgos. Net žaisdamas Amerikoje.“ A. Kiežai labiausiai patinka kontaktinis krepšinis ir žaidimas baudos aikštelėje. Dėl šios priežasties jo mėgstamiausias krepšininkas — Shaquille’as O’Nealas. „Mane žavi jo fiziniai duomenys, — sakė puikią nuojautą kovoje dėl atšokusių kamuolių demonstruojantis lietuvis. — Jis daugumą taškų pelno tiesiog grūsdamas kamuolį į krepšį. Nėra jokio kito su tokia jėga žaidžiančio krepšininko. Visgi mano krepšinio idealas — Darius Songaila. Patinka, kaip jis drąsiai jaučiasi žaisdamas kontaktinį krepšinį.“ Paklaustas apie kitą sezoną, A. Kieža nusišypsojo: „Pirmiausia reikia baigti šį. Sieksime patekti į BBL ir LKL atkrintamąsias varžybas, o toliau žiūrėsime. Visos ekipos labai pajėgios, todėl daug priklausys ir nuo sėkmės.“

Puolėjas mėgsta su varžovais grumtis prie krepšio.

24 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

KyLanti ZvaigZde

E. Želionis rinktųsi „Žalgirį“

E. Želionis „Rūdupio“ gerbėjus džiugina efektingais metimais.

26 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Edgarui Želioniui prireikė 3,5 metų stažuočių Ukrainoje, kad sugrįžęs į tėvynę taptų tikru atradimu. 21 metų vaikinas greitai įsitvirtino Prienų „Rūdupyje“ ir yra įvardijamas kaip vienas pagrindinių sėkmingo Prienų komandos žaidimo „kaltininkų“.

Martynas Pupininkas E. Želionis Lietuvoje iki šio sezono buvo mažai kam žinomas. Apie aukštaūgį kiek daugiau informacijos turėjo gana siauras krepšinio specialistų ratas, o aistruolius pasiekdavo tik trumpos žinios apie 207 cm ūgio puolėjo rezultatus Ukrainos čempionate. „Krepšinis į mano gyvenimą atėjo, kai buvau septynerių. Šis sportas man labai patiko, visada žiūrėdavau rungtynes per televizorių ir galiausiai paprašiau tėvų nuvesti į krepšinio mokyklą, — pirmuosius žingsnius aikštelėje prisiminė krepšininkas. — Iš pradžių krepšinyje man sekėsi ne itin gerai, pačioje Lietuvoje savęs neatradau. Žaidimas pagerėjo tik tada, kai išvykau rungtyniauti į Ukrainą.“ Savo iniciatyva kitoje šalyje profesionalaus krepšininko karjerą pradėjęs lietuvis iš pradžių rungtyniavo Južno „Chimik“ jaunimo, o vėliau — ir pagrindinėje komandoje. „Lietuvoje rungtyniauti daug progų nesulaukdavau. Gavau pasiūlymą žaisti kitoje šalyje, sutikau ir išvažiavau. Patirtis užsienyje buvo labai naudinga“, — neabejojo vienas naudingiausių „Rūdupio“ krepšininkų.

E. Želionis įsitikino, kad Lietuvos ir Ukrainos čempionatai yra panašaus pajėgumo. „Ukrainoje krepšinis kiekvienais metais vystosi vis labiau ir labiau — perkami nauji žaidėjai, didinami klubų biudžetai. Dėl minėtų priežasčių ši sporto šaka jų šalyje išties auga“, — teigė krepšininkas.

Aukštaūgis pasakojo, kad Ukrainos Superlygoje varžosi nemažai vienodo pajėgumo komandų, todėl sezono metu vyksta daug įtemptų ir sunkiai nuspėjamų rungtynių.

Naudingiausias Baltijos lygoje Šią vasarą E. Želionis vis dėlto nusprendė atsisveikinti su Ukraina ir grįžti namo. Puolėjas sukirto rankomis su Prienų „Rūdupio“ vadovais. „Prienų klubas man pasiūlė geriausias sąlygas. Sužinojau, kad komandoje rungtyniaus iš krepšinio mokyklos laikų pažįstami Adas Juškevičius ir Vytenis Lipkevičius, įsitikinau, kad tai bus nebloga ekipa, ir pasakiau: „Kodėl gi ne?“ — pasakojo krepšininkas. — Iš užsienio klubų pasiūlymų nesulaukiau, nes labai greitai pasirašiau sutartį su „Rūdupiu“. Niekas net nežinojo, kad paliksiu Ukrainą, išvykau savo noru.“ E. Želionis greitai tapo vienu iš „Rūdupio“ lyderių ir surengė ne vieną įspūdingą pasirodymą. Per mačą su Talino „Kalev/Cramo“ puolėjas pelnė 30 taškų ir atkovojo 14 kamuolių, Vilniaus „Sakalams“ įmetė 24 taškus, o Rygos VEF ir Norčiopingo „Dolphins“ komandoms — po 22.

KyLanti ZvaigZde

„Prienų klubas man pasiūlė geriausias sąlygas. Sužinojau, kad komandoje rungtyniaus iš krepšinio mokyklos laikų pažįstami Adas Juškevičius ir Vytenis Lipkevičius, įsitikinau, kad tai bus nebloga ekipa, ir pasakiau: „Kodėl gi ne?“

Sąlygomis ir žaidimu „Rūdupio“ komandoje negalintis skųstis aukštaūgis pažymėjo, kad ekipoje vyrauja draugiška atmosfera, kuri šį sezoną ir yra viena iš sėkmingo Prienų komandos žaidimo priežasčių.

Prienuose apsigyvenęs E. Želionis kasdien tobulėja klausydamas vyriausiojo trenerio Virginijaus Šeškaus Profesionalo karjerą lietuvis nurodymų ir juos vykdydamas. pradėjo Ukrainoje. „Jis yra labai emocingas treneris, — šypsodamasis apie strategą pasakojo E. Želionis. — Nepasakyčiau, kad jis griežtas, tačiau labai mėgsta išreikšti savo emocijas.“ Lapkritį Baltijos krepšinio lygoje E. Želionis vidutiniškai pelnė po 18, 3 taško ir atkovojo po 10 kamuolių (vidutiniškai 25,7 naudingumo balo). Tokie rodikliai puolėjui leido pelnyti lygos geriausio mėnesio žaidėjo titulą. „Kaip stipriąsias savo krepšininko savybes, manau, galėčiau išskirti greitį, staigumą ir didelį norą kovoti. Tačiau pagal charakterį save priskirčiau prie ramesnių žaidėjų, sunkumų dėl techninių pražangų man niekada nekyla“, — šypsojosi E. Želionis.

Akivaizdu, kad greitis ir staigumas yra ne tik išskirtinės, bet ir mėgstamiausios šio žaidėjo savybės, kadangi E. Želionio vaikystės krepšininko idealas — universalusis Kevinas Garnettas. „Jis taip pat yra sunkusis krašto puolėjas. Kevinas gerai pataiko, o man metimą dar reikėtų tobulinti“, — neslėpė E. Želionis.

Paklaustas, ar ir dabar turi krepšininką, į kurį lygiuojasi, perspektyvusis krepšininkas tikino, kad atėjo metas lygiuotis pačiam į save ir sunkiai dirbant įrodyti savo vertę.

Kaip ir dauguma profesionaliai sportuojančių krepšininkų, E. Želionis daug laisvo laiko neturi: „Pirmiausiai laisvu metu stengiuosi ilsėtis, ilsėtis ir dar kartą ilsėtis.“ Savo pomėgių krepšininkas detaliau taip pat neatskleidė. „Kai važiuojame su komanda į tolimesnę kelionę, mėgstu klausytis

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 27

KyLanti ZvaigZde

muzikos, o filmus dažniausiai žiūriu kartu su mergina arba kai esu vienas namuose. Žinoma, patinka žaisti ir kompiuterinius žaidimus.

Turiu keletą itin mėgstamų, bet gal geriau jų neįvardinsiu“, — juokėsi puolėjas.

Rinktųsi žaidimo laiką, o ne titulus Pagaliau ir Lietuvoje sužibėjęs E. Želionis prisipažino, kad jo, kaip ir daugumos krepšininkų, vienas didžiausių karjeros tikslų — Lietuvos vyrų rinktinė.

Tokius marškinėlius aukštaūgis jau vilkėjo 2009-aisiais, kai kartu su gerai žinomais Donatu Motiejūnu, Mindaugu Kuzminsku, Šarūnu Vasiliausku ir Žygimantu Janavičiumi Europos čempionate gynė dvidešimtmečių rinktinės garbę. Įspūdingiausiai Europos čempionate E. Želionis pasirodė, kai kovoje dėl 5—8 vietų per rungtynes su Juodkalnijos rinktine pelnė 24 taškus ir atkovojo 12 kamuolių. Lietuviai tas rungtynes laimėjo rezultatu 80:72.

Deja, Europos čempionate tai buvo tik vienas iš keleto mačų, per kuriuos E. Želionis aikštėje praleido daugiau nei 10 minučių. „Galbūt vyriausiasis treneris Rimvydas Samulėnas manimi nepasitikėjo. Negaliu tiksliai pasakyti, kodėl neįtikau ir dėl kokių priežasčių taip mažai rungtyniavau“, — sakė E. Želionis.

28 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Kalbėdamas apie ateitį ir savo tikslus E. Želionis pažymėjo, kad rinkdamasis naują ekipą pirmenybę skirs tam klubui, kuris suteiks geriausias sąlygas tobulėti. „Jeigu laiminčioje komandoje gaučiau daugiau minučių aikštėje, be jokių abejonių, pasirinkčiau pirmaujančią ekipą. Tačiau jeigu tokioje komandoje nesijausčiau tikras dėl savo ateities, tuomet norėčiau geriau būti dalimi tokios komandos, kurioje galėčiau rungtyniauti, o ne sėdėti ant suoliuko“, — aiškino E. Želionis Anot krepšininko, kiekvienas jaunas žaidėjas svajoja ir apie stipriausiu pasaulio čempionatu vadinamą NBA. „Visada noriu rungtyniauti kuo aukštesnio lygio varžybose.

Nepaisant to, Europos krepšinis man yra priimtinesnis nei NBA. Pastarojoje lygoje viskas atrodo per daug paprasta — sugauni kamuolį, bėgi ir meti. Europoje protingesnis žaidimas, daugiau dėmesio skiriama gynybai bei taktinėms gudrybėms“, — skirtumus vardijo E. Želionis.

O kas būtų, jeigu vieną dieną puolėjas sulauktų kvietimo apsivilkti stipriausių Lietuvos ekipų — „Žalgirio“ arba „Lietuvos ryto“ — marškinėlius? „Rinkčiausi „Žalgirį“. Galbūt tai irgi yra viena iš mano svajonių, — juokėsi vaikinas. — Ir šią ekipą rinkčiausi ne tik dėl to, kad esu kaunietis. Kai buvau mažas, visada sirgau už „Žalgirį“, eidavau į šios komandos rungtynes.“

www.musukrepsinis.lt

KyLanti ZvaigZde

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 29

. už aikštes

M. Lukošius labiausiai mėgsta libaniečių virtuvę 51-erių metų krepšinio specialistas Mindaugas Lukošius dirba mėgstamą darbą, turi mylinčią šeimą ir vairuoja prabangų automobilį. Tačiau „Kauno“ vyriausiasis treneris dar turi ir neįgyvendintų tikslų.

Edmantas Kazbaras Laisvalaikiu M. Lukošius mėgsta slidinėti.

Pradžia. Kieme visi vaikai žaidė arba krepšinį, arba futbolą. Kauno „Žalgiris“

Laisvalaikis. Dabartinis mano laisvalaikis yra susijęs su šeima, vaikais.

buvo visų pasididžiavimas ir idealas, todėl aš neturėjau kito pasirinkimo — tik

Savaitgalius leidžiame kartu, kartais nuvažiuojame paslidinėti, nes labai

sportuoti ir žaisti krepšinį. Net ir žaisdamas krepšinį save mačiau kaip trenerį:

mėgstame šią sporto šaką. Nuvykstame ir šiaip į gamtą. Visuomet, kai aš turiu

analizuodavau ir galvodavau, kaip elgtis kiekvienoje situacijoje, kokius spren-

laisvą dieną ir mano vaikai taip pat nėra užsiėmę, stengiamės kur nors išvykti.

dimus priimti. Gyvenimą su trenerio darbu pradėjau sieti dar būdamas jaunas žaidėjas — save įsivaizdavau vadovaujantį komandoms.

Atostogos. Idealios atostogos būtų su šeima, gerais draugais. Norėčiau mėgautis aktyviu poilsiu be jokių rūpesčių. Ir būtų visiškai nesvarbu, ar šiltuo-

Eurolygos prognozė. Spėčiau, kad Eurolygą laimės „Barcelona“. Ji yra

se, ar šaltuose kraštuose.

favoritė, juolab finalo ketvertas vyks Barselonoje. Galėtų šiame ketverte būti ir Lietuvos komandos.

Automobilis. Labai didelio dėmesio į automobilius nekreipiu. Su kokiu važinėju — toks gerai. Šiuo metu vairuoju tokį BMW X5, žiemą su juo yra patogu.

Žaidėjas. Jeigu turėčiau galimybę į komandą pasikviesti bet kokį pasaulio

Artėjančiai vasarai turiu kitą modelį — BMW 5.

krepšininką? Visą gyvenimą imponavo Michaelas Jordanas, tai yra supertalentas. Nemanau, kad jam kas nors pajėgs prilygti nei dabar, nei ateityje.

Virtuvė. Nesu išrankus maistui, skanauju daugelį patiekalų, tačiau labiausiai

Pastaruoju metu nesižaviu NBA žaidėjais, labiau stebiu Europos krepšininkus.

imponuoja libaniečių virtuvė.

Tačiau kaip treneris neturiu net minties į ekipą pasikviesti būtent kurį nors vieną krepšininką, nes žaisti turi visa komanda. Vienas išskirtinis krepšininkas, ypač Europoje, gerų rezultatų negarantuotų.

Kuriozas. Atsimenu, dar būdamas vaikas žaidžiau rungtynes mažame miestelyje. Atlikau metimą, priešininkas prasižengė, o teisėjai susiginčijo: vienas norėjo skirti vieną baudos metimą, kitas — du. Jie niekaip negalėjo susitarti ir nusprendė, kad vis dėlto bus ginčas — turėjome šokti ir kovoti dėl kamuolio.

Tai buvo kurioziškiausias teisėjų sprendimas, kokį prisimenu.

30 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Gėrimas. Po sunkių ir įtemptų rungtynių geriausiai atpalaiduoja bokalas alaus.

Svajonės. Esu patenkintas dabartine situacija, didelių svajonių nepuoselėju, tačiau yra viena tokia, kurią privalau įgyvendinti. Esu prisiekęs tai padaryti.

Ar atskleisiu? Turbūt ne, nes tai yra per daug intymu. Tai prisiekiau padaryti ne sau.

www.musukrepsinis.lt

Turkija 2010

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 31

32 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Užs. nr. nr. 015 015 Užs.

Lietuvos rinktinės palydėtuvės į 2003 m.

Europos čempionatą

Turkija 2010

www.musukrepsinis.lt

Turkija 2010

Sandra Linkevičienė | Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr. |

Geriausia 2010 m. Lietuvos krepšininkė MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 33

Turkija 2010

34 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

| Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr. |

Utenos „Juventus“

Aurimas Kieža

www.musukrepsinis.lt

Turkija 2010

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 35

Turkija 2010

36 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

Turkija 2010

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 37

Asmeninio archyvo nuotr.

2o klausim

T. Tumalovičius: „Krepšininkai — pavyzdys, kaip reikia siekti savo tikslų ir svajonių“

Lietuvos rinktinės fotografas dažnai aplanko užsienyje rungtyniaujančius krepšininkus.

38 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

„Mūsų krepšinis“ iki šiol daugiausia dėmesio skyrė žmonėms, kuriuos per rungtynes matome aikštėje: žaidėjams, treneriams, teisėjams. Naujojoje žurnalo rubrikoje „20 klausimų“ kalbinsime tuos, kurie nėra tiesioginiai varžybų dalyviai, bet su krepšiniu vienaip ar kitaip susiję. Pirmajam savo klausimus pateikėme fotografui Tomui Tumalovičiui.

Arūnas Kemežys

2o klausim

www.musukrepsinis.lt

T. Tumalovičius jau keletą metų visur lydi Lietuvos vyrų rinktinę, keliauja po pasaulį lankydamas garsius mūsų krepšininkus. Fotografas įgyvendino ne vieną su krepšiniu susijusį originalų projektą, jo autorinės nuotraukos puošė Vilniaus „Akropolį“, oro uostą, speciali fotografijų ekspozicija keliavo per Lietuvą drauge su prekybos tinklo „IKI“ vilkiku. Naujausias T. Tumalovičiaus kūrinys — oficialus 2011 m.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kalendorius.

1. Tomai, kada pradėjote domėtis krepšiniu?

— Teko žaisti paauglystėje vasaromis lauko aikštelėje ant grūdėto ir duobėto asfalto ištisais vakarais Zarasuose ir prie Zarasų esančiame mano gimtajame kaime Dimitriškėse. Dažnai net tinklelio nebuvo, bet „droždavome“ iš širdies. Net taisyklių tais laikais dar gerai nežinojome.

2. Ar pats rimčiau žaidėte krepšinį, kaip sekėsi?

— Mokykloje kurį laiką vyko krepšinio treniruotės, bet per rungtynes dažniausiai sėdėdavau ant suolo, buvo kietesnių klasiokų. O kai vykdavo tarpklasinės rungtynės, tekdavo daugiau pasireikšti. Vienas įdomesnių prisiminimų yra čiurnos nikstelėjimas ir kaulo prie jos skilimas. 12-os klasės vinjetėje sėdžiu su ramentais.

3. Ar dabar žaidžiate krepšinį savo malonumui?

Retokai, 4—5 kartus per metus.

4. Ar yra kada pavykę įdėti į krepšį?

— Nesu iš šokliausių, bet kieme kraudavau nuo taburetės.

5. Ar krepšinio varžybose esate dažnas svečias?

— Šį rudenį retokas, po Turkijos norėjosi pailsėti nuo krepšinio. Šiais metais vėl būsiu dažnas svečias.

6. Kokia jūsų mėgstamiausia klubinė komanda?

— Studijų laikais Kaune daug laiko praleisdavau „Žalgirio“ aistruolių E tribūnoje, ten ir gerkles prarėkdavome, ir delnai po rungtynių degdavo nuo plojimo. Dabar kai klausia, už kurią komandą sergu, sakau, kad 60 proc. — už „Žalgirį“, 40 proc. — už „Lietuvos rytą“.

Iš užsienio klubų labai patinka Atėnų „Panathinaikos“ politika. Jie tą patį trenerį laiko jau beveik dešimtmetį ir nekeičia. Taip pat labai miela Sienos „Montepaschi“ komanda. Sienoje lankiausi keletą kartų. Ten ir aistruoliai geri, ir šiaip aura ten labai gera.

7. Mėgstamiausias visų laikų Lietuvos krepšininkas?

— Vienas iš jų gal būtų Šarūnas Marčiulionis.

Vienas kovodavo Vilniaus „Statyboje“ su „Žalgiriu“, pirmasis iš lietuvių prasimušė į NBA. Jo istorija tikrai įdomi, tik kad dabar daro daug nelabai gerų dalykų Lietuvos krepšiniui... Tad belieka Sabas. Gal dėl savo paprastumo, žaidimo olimpiadoje „be kojos“, pažado baigti karjerą „Žalgiryje“ tesėjimą ir kitus pasiekimus.

8. Mėgstamiausias dabar žaidžiantis Lietuvos krepšininkas?

— Daugelis jų, pradedant Šaru Jasikevičiumi, man yra pavyzdys, kaip reikia siekti savo tikslų ir svajonių. 24 metų jis dar buvo nieko nepasiekęs, o po to karjera staigiai šovė į viršų. Tai

pavyksta tik sunkiai dirbant. Tą patį galima pasakyti apie Žydrūną Ilgauską, Liną Kleizą, Joną Mačiulį, Rimą Kaukėną, brolius, Robertą Javtoką ir kitus. R. Javtoko istorija — viena labiausiai įkvepiančių, tai turėtų būti pavyzdys visiems krepšinio aistruoliams ir šiaip Lietuvos žmonėms. Robertas po gausybės traumų, patirtų motociklo avarijoje, per keletą metų sugebėjo tapti vienu geriausių gynybinių vidurio puolėjų Europoje. Jei treneris gerai sustrateguoja žaidimą, jis ir taškų pelno. R. Kaukėno grįžimas į aikštę po kryžminių raiščių traumos per 4 mėnesius — fantastiškas valios ir užsispyrimo pavyzdys. Sausį operacija, o gegužę—birželį — jau vienas rezultatyviausių Italijos finalo serijos žaidėjų.

9. Mėgstamiausias visų laikų užsienio krepšininkas.

— Reggie Milleris. Jis buvo labai nepiktybinio charakterio, „kūdas“ kaip dviratis, bet nepalaužiamas kaip uola. Be to, ištikimas savo komandai, visą karjerą praleido Indianoje, nors galėjo perbėgti kur nors kitur. Jo šaltakraujiški tritaškiai svarbiomis akimirkomis man yra įstrigę nuo paauglystės, kai senais laikais lietuviški kanalai tik pradėjo naktimis rodyti pirmąsias NBA transliacijas. Kiek taškų reikėdavo, tiek R. Milleris ir pelnydavo. Naktimis žiūrėdavau tas rungtynes, buvo nerealu.

10. Mėgstamiausias dabar rungtyniaujantis užsienio krepšininkas.

— LeBronas Jamesas. Jo istorija nuo pat vaikystės yra labai įdomi: augo vienas su mama, kraustydavosi po 3—4 kartus per metus. Labai įdomu stebėti jo įvaizdį, susijusį su perėjimu į Majamio „Heat“. Jis jau vaikystėje buvo arogantiškas, mama jam dar tik pradėjus mokykloje puikiai žaisti už paskolą nupirko džipą. Bet kažkaip jis ir jo aplinka randa aukso viduriuką tarp „pasikėlusio“ ir mylimo. Man tas patinka.

Aš galiu nepritarti kaži kuriems jo poelgiams, bet jis nekenkia kitiems, o tik reguliuoja savo gyvenimą. O tai jau yra jo reikalas. Kaip žaidėjas jis man šiuo metu geriausias pasaulyje.

11. Visų laikų Lietuvos rinktinės svajonių starto penketas.

Su Š. Jasikevičiumi po Atėnų „Panathinaikos“ triumfo Eurolygoje.

— Šarūnas Jasikevičius, Arvydas Sabas, Rimantas Kaukėnas, Linas Kleiza ir Ramūnas Šiškauskas.

12. Labiausiai įsiminusios Lietuvos rinktinės rungtynės.

— Pergalė Atėnuose prieš JAV. Tuo metu turistavau Turkijoje, surinkome pilną barą lietuvių...

Visi kiti turistai buvo iš kitų šalių, todėl su turkais sirgo prieš JAV. Tą vakarą visa gatvė rėkavo LIETUVA. 13. Labiausiai įsiminusios kitos rungtynės.

— „Žalgirio“ pralaimėjimas „Maccabi“ ir nepatekimas į Eurolygos finalo ketvertą. Visi jau sveikinome vieni kitus su pergale, deja, tas Dericko Sharpo tritaškis viską sugriovė. Nuoširdžiai gaila ir Sabo, ir visų kitų tuometinio „Žalgirio“ žaidėjų. Pamenu, tada vos televizoriaus nesudaužėme su draugais... Dar ypatingas buvo „Lietuvos ryto“ su Rimu Kurtinaičiu triumfas Turine, kai nukovė milijoninę „Chimki“ su Carlosu Delfino ir Jorge Garbajosa priešakyje.

Taip pat ilgam išliks atmintyje 2010-ųjų Pasaulio čempionatas.

14. Labiausiai patinkantis krepšinio elementas.

— Geras, „aklas“ perdavimas arba protingas varžovo pašokdinimas prie tritaškio linijos ir „kiauras“ metimas. Šie elementai parodo krepšininkų mentalitetą. Aikštelėje tegul kvailiai laksto nors persiplėšdami. Meistriškumas yra sukurti efektingą momentą panaudojant savo smegenis ir kuo mažiau fizinių pastangų.

15. Labiausiai erzinanti krepšinio taisyklė.

— Nešto kamuolio. Manau, tai yra beprasmė taisyklė. Pavyzdžiui, Mantui Kalniečiui ir kai kuriems kitiems krepšininkams kiekvienoje atakoje galima būtų ją pritaikyti. Tai yra retai fiksuojamas pažeidimas, manau, nereikia jo.

Dar man juokingas yra žingsnių taisyklės traktavimas NBA. Žaidėjai bėgioja kaip rankinyje, ir nieko...

16. Ar kada nors kolekcionavote ką nors, susijusio su krepšiniu?

— Kolekcionuoju nuotraukas. Turiu jau daugiau nei milijoną nuotraukų iš krepšinio gyvenimo. Jas padariau per 5 metus.

17. Geriausia su krepšiniu susijusi daina.

Džinglas „Krepšinio pasaulyyyjeeeeeee!“ 18. Geriausias su krepšiniu susijęs filmas.

Negaliu išskirti kažkurio vieno, patinka dokumentiniai filmai apie krepšininkus, jų karjerą.

Tikrai yra ko pasimokyti iš daug pasiekusių krepšinio veikėjų. Tuomet supranti, kad rezultatai ateina ne bambą ant sofos krapštant, o atsiduodant savo svajonėms 150 procentų.

19. Su kuriuo krepšininku (-e) norėtumėte pavakarieniauti?

— Gal mieliau su kokia nors krepšininke...

20. Didžiausia su krepšiniu susijusi svajonė?

— Lietuvos vyrų ir moterų rinktinės — olimpinės, pasaulio ir Europos čempionės. Noriu, kad geriausius Europos klubus treniruotų treneriai iš Lietuvos, kad krepšinis nebūtų toks popsinis, koks yra dabar. Noriu, kad visi, kurie myli rinktinę, žinotų, kuriame klube klubinio sezono metu žaidžia R. Javtokas ir kiti mūsų geriausieji. Noriu, kad po šio Europos čempionato visi sakytų: „Tai buvo geriausias iki šiol vykęs čempionatas!“

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 39

Fotodiena.lt/A. Pliadžio nuotr.

Lygos

Šakiai džiaugiasi krepšinio gausa

Šį sezoną Šakių miestelyje krepšinio yra daugiau nei kai kuriuose dideliuose Lietuvos miestuose. Zanavykų sostinėje visas LKL ir BBL rungtynes žaidžia Vilniaus „Sakalai“, BBL mačus — Prienų „Rūdupis“, o RKL ir toliau kovoja vietos „Zanavykas“. Visi 3 klubai Šakių arenoje išsitenka, visiems pakanka ir žiūrovų dėmesio. Šakių krepšinio gerbėjai šį sezoną gali mėgautis aukščiausio lygio krepšiniu.

40 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Dalius Matvejevas

Lygos

www.musukrepsinis.lt

„Sakalai“ ir „Rūdupis“ priversti lankytis Šakiuose ne visai savo noru. Sostinės ekipos namų arena neatitinka LKL ir BBL reikalavimų, o prieniškiams dėl tos pačios priežasties namie neleidžiama žaisti tik BBL rungtynių. Šakiai abiem klubams — „avarinis“ sprendimas.

Šakiuose — kaip namie „Sakalai“ Šakius gali vadinti antraisiais namais. Sostinės ekipa zanavykų krašte žaidžia visas rungtynes, kartais ir treniruojasi. „Rūdupio“ padėtis — visiškai kitokia.

Prienų klubui Šakiuose beliko sužaisti dvejas BBL reguliariojo sezono rungtynes — vasario 15-ąją su Vilniaus „Perlu“ ir kovo 5-ąją su Liepojos „Lauvas“. „Rūdupis“ į Šakius atvyksta rungtynių dieną ir po mačo iš karto išvažiuoja namo. „Šakiai gražiai mus priėmė, viskas mums čia yra gerai, — pasakojo „Sakalų“ direktorius Andrius Šamšonas. — Bendradarbiavimu su Šakiais esame patenkinti.

Kiek žinau, į „Rūdupio“ rungtynes ateina daugiau žiūrovų, bet dabar ir pas mus jau padaugėjo žmonių. „Zanavykas“ miestui yra sava komanda, Prienai — gana artimi kaimynai, tad mes čia ko gero labiausiai svetimi. Iš pradžių gal trūko palaikymo, bet žiūrovai po truputį išsijudina. Šakiečiai pamatė, ką moka daryti mūsų ištikimiausi aistruoliai, o geras pavyzdys yra užkrečiamas. Kai iškovojome keletą pergalių, buvo labiau įtemptų rungtynių, ir palaikymas buvo geresnis.“ „Neįsivaizduoju, kad kažkur kitur mus galėtų priimti geriau, — džiaugėsi ir „Rūdupio“ direktorius Aurimas Bartuška. — Žaidžiame ne savo aikštėje, bet mus Šakiuose gerai priima, ir miesto meras į rungtynes ateina. Be to, „Rūdupio“ firma statė Šakių areną, dabar tame komplekse baigia įrengti baseiną. Šakiai mus priima tikrai kaip savus, į rungtynes atvyksta ir didelis būrys prieniškių (nuo 30 iki 70 žmonių). Skirtumas nuo rungtynių namie tik toks, kad į mačą reikia važiuoti. Žiūrovus vilioja ir geras žaidimas — šį sezoną Šakiuose nedideliu skirtumu pralaimėjome tik porą kartų.“ Prienuose šiuo metu statoma nauja arena, kuri bus reikalinga per šių metų Europos čempionatą. Būtent šiame mieste treniruosis Alytuje rungtyniausiančios rinktinės.

Tad kitą sezoną „Rūdupis“ galės pasitikti naujuose namuose ir Šakių pagalbos klubui jau nebereikės. „Sakalai“ panašiomis permainomis pasigirti negali. „Planavome iš Vilniaus į Šakius pabėgti laikinai, tačiau padėtis sostinėje tikriausiai nepasikeis iki kito sezono pradžios. Vienas iš variantų yra ir kitą sezoną likti Šakiuose. Sprendimų gali būti visokių: arti yra Molėtai, Utena, galima rinktis ir Druskininkus... Tačiau kol kas apie tai negalvojame, jokios derybos nevyksta“, — tvirtino sostinės klubo direktorius.

Džiaugiasi aukšto lygio krepšiniu „Zanavykas“, susidūręs su LKL ir BBL rungtyniaujančių klubų konkurencija, galėjo likti be žiūrovų, tačiau žmonės nuo RKL kovojančio savo klubo nenusisuko. „Žiūrovų nesumažėjo, ateina panašiai tiek pat, kiek ir praeitą sezoną. Didesnio skirtumo tikrai nėra, — apibendrino „Zanavyko“ direktorius Vytautas Strokas. — Lankomumas priklauso nuo žaidimo ir rezultatų, o mums šį sezoną RKL sekasi sunkiau. Su „Sakalais“ ir „Rūdupiu“ sugyvename gerai, vietos užtenka visiems.

Arenoje dar vyksta ir rajono pirmenybės, tikrai išsitenkame.“ Šakietis teigė, kad laikinas „Sakalų“ ir „Rūdupio“ atvykimas miesteliui yra privalumas. „Matome daug gero krepšinio, aukšto lygio komandų žaidėjai jaunimui yra rimtas pavyzdys, ko galima gyvenime pasiekti sportuojant. Į Šakius atvažiuoja Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Lietuvos rytas“. Neseniai čia žaidė „Rūdupis“ su „Ventspils“. Juk niekas iš Šakių nevažiuotų žiūrėti krepšinio į Ventspilį ar Prienus, o dabar matome tokias rungtynes. „Sakalų“ ir „Rūdupio“ žaidimas Šakiuose miestui duoda tikrai daug pliusų“, — neabejojo „Zanavyko“ vadovas.

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 41

Lygos

R

42 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Lygos

MKL nuotr.

www.musukrepsinis.lt

Geriausia MKL trenerė auklėtinėms — kaip mama

B. Jankauskienė rengia jau aštuntą auklėtinių laidą.

Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (MKL) geriausios 2010 metų merginų komandų trenerės vardas atiteko Birutei Jankauskienei. Kauno krepšinio mokykloje dirbanti specialistė šiai sporto šakai atidavė daugiau nei 60 metų.

Gediminas Žygelis

„Apdovanojimo pernelyg nesureikšminu, nes praėjusiais metais buvo trenerių, kurie pasiekė geresnių rezultatų. Todėl šis MKL apdovanojimas buvo netikėtas. Man labai malonu, kad rinkimuose dalyvavo kitos krepšinio mokyklos, jų treneriai ir vadovai, o tai reiškia, kad tave mato kiti, smagu, kai tavo darbą įvertina kolegos.

Tai pats rimčiausias apdovanojimas, nors geriausia metų trenere buvau rinkta ne kartą“, — po apdovanojimų prisipažino patyrusi krepšinio strategė.

Geriausias Lietuvos krepšininkes treniravusi B. Jankauskienė pasidalijo mintimis apie didžiausius karjeros laimėjimus, talentingiausias šalies krepšininkes ir šios sporto šakos perspektyvas.

Aštuonios auklėtinių kartos — Trenere, kaip susipažinote su krepšiniu?

— Į krepšinį mane atvedė sesuo, buvusi garsi krepšininkė Gražina Slapšytė. Ji mane mažytę, gal šeštoje klasėje, atvedė pas trenerę Gražiną Sviderskaitę. Taip ir treniravausi nuo šeštos iki vienuoliktos klasės. Baigiau sporto mokyklą ir įstojau į Lietuvos kūno kultūros akademiją. Antrajame kurse trenerė G. Sviderskaitė mane pakvietė dirbti į krepšinio mokyklą. Surinkau mažų mergaičių grupę ir pradėjau dirbti. Taip ir patekau į krepšinį. Visada jį mylėjau, tačiau dėl mažo ūgio negalėjau pati siekti aukštų rezultatų.

Todėl norėjau perteikti žinias kitoms merginoms. Niekada nesigailėjau, kad krepšininkės karjerą iškeičiau į trenerės darbą.

Kai pradėjau dirbti, vaikus buvo lengviau įkalbėt eiti į krepšinį, ypač — mergaites. Dabar žymiai sunkiau, juk yra daug pasiūlymų: manekenės, dainininkės ar šokėjos... Žinoma, pasikeitė ir tėvų požiūris. Pasak jų, mergaitei netinka krepšinis, nes tai — nemoteriškas sportas. Tačiau, kai mergaites „užkabini“, parodai, kad jos gali siekti rezultatų, jaunimas tikrai noriai eina sportuoti. Tik ne visoms pavyksta. Žmogus turi mokėti save apginti, už save kovoti.

O kitos, galima pasakyti, būna tokios vištelės (juokiasi).

Neteko dirbti profesionalių klube, nes mano laikais tokių dalykų iš viso nebuvo. Dirbau trenere Lietuvos rinktinėse, o klubuose da-

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 43

Lygos

bar tegul dirba jaunesni. Gal ir man dar būtų noro išbandyti jėgas profesionalių klube, tačiau jau yra kalbos barjeras. Čia ne taip lengva. Kaip minėjau, mano laikais to nebuvo, o dabar jaunimui daug galimybių siekti aukštumų ir tobulėti.

— Koks turi būti geras krepšinio treneris?

— Geras krepšinio treneris pirmiausia turi būti darbštus, negailėti savo laiko. Jei treneris dirbs tik tiek, už kiek jam moka, tikrai nieko nepasieks.

Geras treneris dar turi būti vertas pagarbos, mylėti vaikus ir pats nuolat tobulintis. Geras treneris turi būti įveikęs visas krepšinio pakopas: privalo būti dirbęs su vaikais ir užauginęs nors vieną amžiaus kartą. Nelengva vaikus nuvesti nuo antros iki dvyliktos klasės. Tada gal ir dabartiniai elito treneriai vertintų žaidėjas, kurios ateina pas juos, bei toliau stengtųsi, kad tos merginos tobulėtų.

Aš pati esu išleidusi 1965, 1970, 1975, 1981, 1987, 1989 ir 1990 metais gimusių merginų kartas. O dabar dar turiu 1993 metų gimimo mergaites. Iš viso — aštuonios kartos. Visą dieną mąstau tik apie krepšinį, o jį pamirštu, kai atsigulu miegoti. Dar kartais per itin retą laisvalaikį, susitikusi su draugais, kurie nesusiję su krepšiniu, esu priversta atsipalaiduoti ir kalbėti apie visai kitus reikalus.

O šiaip visą laiką galvoju apie krepšinį, visą laiką komplektuoju komandą. Juk čia ne taip, kaip suaugusiųjų komandose, kai duoda tau ekipą ir su ja dirbi trejus metus, sieki rezultatų. Vaikų krepšinyje viskas kitaip: vaikui šovė mintis ir jis neatėjo į treniruotę, o paskui nusprendė iš viso nelankyti krepšinio. Visą laiką galvoji ir išgyveni, kad tik nepabėgtų niekas.

Per ilgus darbo metus tapau ne tik trenere, bet ir psichologe. Per rungtynes mergaites pabari, o po rungtynių glostai ir ramini. Žaidėją labai greitai galima sužlugdyti, jeigu iš jos visą laiką tik reikalausi ir barsi, o niekada normaliai nepasišnekėsi.

Stengiuosi kalbėti, aiškinti, kodėl nesiseka, patariu kažką. Esu joms kaip mama.

— Kokius tikslus keliate pati sau?

— Aš dirbama sporto mokykloje ieškau mažų žvaigždučių, kurios išeitų į didįjį krepšinį. Noriu, kad jos šlovintų Lietuvą ir pačios kažko pasiektų.

Toks mano kelias — ieškoti žmonių.

— O kurių trenerių darbas Jums imponuoja labiausiai?

— Anksčiau man labai patiko dabartinis Vilniaus MRU komandos treneris Valentinas Kanapkis. Su juo teko ilgus metus treniruoti Lietuvos rinktines. Dabar patinka Lietuvos moterų nacionalinės rinktinės ir Kursko „Dinamo“ vyriausias treneris Algirdas Paulauskas. Iš jaunų trenerių norėčiau paminėti Klaipėdos V. Knašiaus mokyklos trenerę Ramunę Kumpienę, ji puikiai atlieka savo darbą.

— Mes turime 204 cm ūgio vidurio puolėją Kristiną Alminaitę. Ji yra mano auklėtinė. Sėdi Kauno „VIČI–Aisčių“ komandoje ant atsarginių suoliuko, neišleidžia jos net dešimčiai minučių pažaisti!

Lietuvoje toks žmogus yra vienintelis, galėtume turėti gerą krepšininkę. Tokio ūgio mergina... Ji yra gabi, greita ir šokli.

Taip pat man labai patinka Marina Solopova. Krepšinio pasaulis gali greitai sužinoti apie Gintarę Jasiunskaitę ir Akvilę Baronėnaitę. Tarp pačių mažiausiųjų taip pat yra neblogų mergaičių, tačiau kol kas nenorėčiau minėti jų pavardžių.

— Ar stebite buvusių savo auklėtinių žaidimą?

— Aš ne tik stebiu jų žaidimą, tačiau dėl jų ir labai išgyvenu. Jos visos man kaip vaikai. Gaila būna, kai jos sėdi ant atsarginių suoliuko, suserga ar ištinka traumos. Kai tik galime, susitinkame ir pasikalbame. Viena garsiausių mano auklėtinių iš pirmosios kartos yra pasaulio jaunių čempionė Ingrida Reinikova. Vėliau teko treniruoti Gintarę Petronytę ir Aurimę Rinkevičiūtę.

— Kurie jūsų karjeros laimėjimai paliko didžiausią įspūdį?

— Man didžiausią įspūdį paliko Lietuvos jaunių merginų rinktinės iškovoti 2008 metų Europos čempionato aukso medaliai. Nors tada aš rinktinėje nebuvau, tačiau buvo keturios mano auklėtinės: A. Rinkevičiūtė, K. Alminaitė, Eglė Tarasevičiūtė ir Mantė Kvederavičiūtė pirmą kartą iškovojo tokios svarbos medalius. A. Rinkevičiūtė net buvo pripažinta geriausia Europoje. Abejoju, ar ateinančios kartos sugebės pasiekti tokias aukštumas, nors, žinoma, to labai norėčiau ir linkėčiau.

Keturios Europos čempionės — Puikiai pažįstate jaunąją šalies žaidėjų kartą.

Kuri mergina ateityje gali tikėtis gerų rezultatų?

44 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Geriausia MKL trenere B. Jankauskienė išrinkta jau ne pirmą kartą.

www.musukrepsinis.lt

Eurobasket 2011 stop kadras

S. Jasaitis sugrįžo Lietuvos rinktinės lengvasis krašto puolėjas Simas Jasaitis sugrįžo į klubą, kuriame susiformavo kaip žaidėjas. 2000-aisias krepšininkas pradėjo profesionalo karjerą Vilniaus „Sakaluose“, tačiau po metų perėjo į kitą sostinės ekipą — „Lietuvos rytą“. Šiame klube puolėjas rungtyniavo iki 2006-ųjų.

Išvykęs iš Lietuvos sostinės, S. Jasaitis nė viename klube neužsibuvo ilgiau nei 1 sezoną. Taip nutiko Tel Avivo „Maccabi“, Vitorijos „Tau Ceramica“, Badalonos „Joventut“ ir Stambulo „Galatasary“ klubuose.

Po sėkmingo 2010-ųjų pasaulio čempionato krepšininkas taip ir nesulaukė jį tenkinančio pasiūlymo, todėl nusprendė nuo Naujųjų vėl prisijungti prie „Lietuvos ryto“. | P. Malūko nuotr. |

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 45

Eurobasket 2011

46 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Eurobasket 2011

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 47

Fotodiena.lt/A. Pliadžio nuotr.

laisvalaikis

Renkatės filmą?

Patarimo kreipkitės į T. Langvinį!

Krepšinio komentatorius, teisėjas ir žurnalistas Tomas Langvinis puikiai išmano ne tik krepšinį. Vesdamas radijo laidas T. Langvinis kiekvieną dieną susiduria ir su naujausiomis dainomis bei filmais.

Edmantas Kazbaras Filmai Su filmais užaugau, jie mane lydi kiekvieną dieną.

Kaip tik šiuo metu siunčiuosi filmą apie šnipus, vakare žiūrėsime su visa šeimyna. Radijuje rengiu rubriką „Pliuso filmas“, todėl kiekvieną dieną pats išrašau scenas iš klasika tapusių filmų, pats juos sumontuoju, ir klausytojai bando atspėti, koks tai filmas. Mano meilė kinui prasidėjo nuo 12 metų. Tėvai iš Vokietijos parvežė grotuvą „Aiva“, o iš videotekos išsinuomoti kasetę tekainavo keliasdešimt centų. Ši meilė, prasidėjusi prieš 20 metų, lydi mane kiekvieną mielą dieną. Televizorių nusipirkau vien tik tam, kad galėčiau parsisiųsti filmus, prisijungti USB raktą ir stebėti HD filmus. Tai darau kiekvieną dieną. Žiūriu visus, stengiuosi pamatyti net ir prastus. Būna, kad peržiūriu prastos nuotaikos, vėliau su draugu bandau pasidalyti mintimis ir mūsų nuomonės nesutampa.

Jis sako: „Eik tu, koks geras filmas“, o man jis tiesiog nepatiko. Kino filmams reikalinga atitinkama nuotaika, todėl kartais stengiuosi rinktis pagal nusiteikimą.

Kartą išgirdau komentarą, kad filmas „Adomo obuoliai“ yra visiškas šlamštas. Vėliau iš kitų žmonių teko išgirsti priešingus atsiliepimus, kad tai tobulas kūrinys, vertas elitinio filmo vardo. Nusprendžiau pats pasižiūrėti ir dabar galiu pasakyti, kad tai buvo vienas iš įspūdingiausių mano kada nors matytų filmų. Siūlau visiems juo pasigrožėti.

Taip pat žiūriu ir amerikietiškas komedijas.

Ką galėčiau pasakyti apie „Įsikūnijimą“? La-

48 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

KyLanti ZvaigZde

www.musukrepsinis.lt

bai blogai, kad šis filmas buvo taip išpūstas bei išreklamuotas, tačiau jis yra tikrai puikus. Negalėčiau sakyti, kad ten vaidino kažkokie ypatingi aktoriai — ten buvo kompiuterinė grafika, efektai... Labai džiaugiuosi, kad jis gavo du Oskarus, jie ir buvo skirti už kompiuterinę grafiką. Filmas to vertas, nes fantastinio kino pasaulyje tai yra naujovė. Jamesas Cameronas šį filmą brandino net 7 metus, filmavo daug kartų, o atsiradus naujesnei technikai — daug ką perfilmuodavo.

Turiu daug mėgstamų filmų, tačiau galiu išvardinti savo mėgstamiausius: „Gyvenimas yra gražus“, „Pabėgimas iš Šoušenko“ ir „Adomo obuoliai“.

Filmas apie pabėgimą iš kalėjimo man patiko, nes yra labai naudingas. Kada išgyvenu prastas, sunkias akimirkas, prisimenu pagrindinį herojų, kuris tiek išgyveno ir iškentė. Kai noriu į viską spjauti ir pabėgti, pagalvoju, kiek laiko veikėjas kasė tunelį... Tai priverčia susimąstyti apie žmogaus būtį, gyvenimo prasmę.

Turiu vieną aktorę, kuri yra moteriškumo simbolis. Ji yra Monica Bellucci.

Prizinės vietos mano mėgstamiausių aktorių sąraše atitektų Kate Winslet ir Scarlet Johansson. Ką manau apie tokias aktores, kaip Megan Fox ar Jessica Alba? Na, kai pasakai M. BELLUCCI ir M. FOX, pastaroji atrodo kaip piemenė prieš tikrą moterį (juokiasi). Leonardo DiCaprio kaip vyras man tikrai nėra simpatiškas, tačiau šiuo metu jis — neabejotinai geriausias aktorius. Antroji vieta atitenka Morganui Freemanui, trečioji — Johnny Deppui.

Knygos Knygas skaitau labai retai, nes pastaruoju metu gyvenu greitu tempu, ne visada tam randu laiko.

Vaikystėje knygų neskaičiau, dabar tai norėčiau daryti, tačiau tiesiog nerandu laiko.

Bandau atsikratyti žalingo įpročio — mėginu mesti rūkyti. Net nusipirkau bestselerį apie rūkymą. Deja, iki šiol neatsiverčiau pirmojo lapo. Teko mesti rūkyti ir be knygos, nes jai neradau laiko (juokiasi).

Mokykloje versdavo skaityti, galbūt todėl man tai ir nepatiko. Jeigu atrasčiau daugiau laiko knygoms, jų neskirstyčiau pagal žanrus ar dar kažką. Skaityčiau tai, kas yra naudinga, galėtų praversti gyvenime, pamokyti. Tai būtų mokslinės, istorinės knygos. Kaip tik žadėjau nusipirkti kolegos Roberto Petrausko knygą apie Antrąjį pasaulinį karą. Robkė dar žadėjo pasirašyti (juokiasi). Ši knyga pirmoji mano sąraše, tačiau neaišku, kada jai atrasiu laiko.

Knygos — mano silpnoji vieta, dėl kurios liūdna ir nesmagu. Tiesa, skaičiau net Harį Poterį. Tai — gražiausia pasaka, kokią man teko skaityti, tačiau įdomiausia tai, kad ją perskaičiau tik suaugęs.

Galiu pasakyti, kad vienintelė knyga, kuria labai džiaugiuosi, kurią dažnai perverčiu ir kuri man labai giliai įstrigusi, yra „Alchemikas“. Tai — stebuklas, „superinė“ knyga.

Paulas Coelho — puikus rašytojas. Labai norėčiau tikėti, kad gyvendamas realų gyvenimą su „Alchemiko“ pagrindiniu herojumi galėčiau atrasti savo elgesio ir bendravimo panašumų. Siekiu tokiu būti — noriu būti paprastas, kaip šios knygos pagrindinis veikėjas.

Muzika

LKF naujienos LKL sumažės Įvyko dar vienas Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomojo komiteto (VK) posėdis. Daugiausia diskusijų jame sukėlė pereinamųjų rungtynių tarp LKL ir NKL klubų klausimas. Išklausius nuomones ir pasiūlymus nuspręsta, kad šį sezoną pereinamąsias rungtynes žais LKL čempionate 12-ąją vietą užėmusi ekipa ir NKL čempionai. Pereinamųjų rungtynių serija iki 2 pergalių vyks gegužės antrąją savaitę, namų aikštės pranašumą turės LKL ekipa. Tokia sistema žaidžiant pereinamuosius mačus buvo ir anksčiau. Prieš pereinamąsias rungtynes jų dalyviai negalės registruoti naujų žaidėjų, turės rungtyniauti tie krepšininkai, kurie buvo registruoti LKL ir NKL čempionatams. Šį sezoną paskutinėje vietoje likusi LKL komanda iškris į žemesnę lygą (NKL arba RKL). LKF VK nariai nutarė, kad ateityje LKL komandų skaičius neturėtų viršyti 12-os, o NKL — 18-os.

LKF VK nariai taip pat susipažino su Lietuvos krepšinio profesinės sąjungos „Solidarumas“ atsiųstu prisistatymo raštu. Jame teigiama, kad ši organizacija nesiekia būti tik žaidėjų asociacija. „LKPS veikloje dalyvauja ne tik esami ir buvę krepšininkai bei treneriai, bet ir krepšinio entuziastai: ekonomistai, teisininkai, sporto žurnalistai ir kitų sričių specialistai“, — sakoma rašte.

LKF VK nariai mano, kad šiuo metu tokio pobūdžio organizacijai vietos Lietuvos krepšinio piramidėje tiesiog nėra, ji dubliuoja jau egzistuojančių organizacijų (pvz., Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos) veiklą, be to, beveik visus minėtus asmenis šiuo metu vienija pati LKF. LKF netrukdys veikti naujajai organizacijai, tačiau nuo jos veiklos atsiriboja. Jei Lietuvos krepšinio profesinė sąjunga „Solidarumas“ transformuotųsi į žaidėjų asociaciją, LKF pozicija būtų svarstoma iš naujo.

Jau veikia „EuroBasket 2011“ tinklalapis

Kadangi esu ir radijo laidų vedėjas, domiuosi ir muzika. Galima sakyti, visa mano karjera nuo jos ir prasidėjo. Viena vienintelė grupė, su kuria užaugau, kurią myliu, laukiu ir klausausi kiekvienos dainos — SEL. E. Dragūnas man yra pats profesionaliausias atlikėjas Lietuvoje. Prieš maždaug 18 metų jis pradėjo dainuoti, o aš pradėjau bręsti, ir mes kartu užaugome. Galbūt dėl to taip stipriai palaikau šią grupę.

Iš kitų profesionalių atlikėjų labai žaviuosi Tracy Chapman, Franku Sinatra. Man labiau patinka atlikėjai, o ne grupės. Žadu įsirašyti muzikos, kuri mane „užvestų“ prieš teisėjaujant. Pirmasis atlikėjas, kuris dabar lenda į galvą, būtų „Nickelback“. Susirašyčiau dainas iš kelių albumų, ir tai mane užvestų.

Pradėjo veikti oficiali 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato, kuris vyks Lietuvoje, interneto svetainė www.eurobasket2011.com. „Informacija svetainėje pateikiama dviem kalbomis — angliškai ir lietuviškai, — sakė 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato organizacinio komiteto komunikacijos grupės vadovas Linas Kunigėlis.

— Krepšinio aistruoliai joje ras visą jiems reikalingą informaciją ir naujienas.“ Angliškoji ir lietuviškoji svetainės versijos nežymiai skiriasi. „Labiau užsieniečiams skirtoje angliškoje dalyje yra daugiau informacijos apie pačią Lietuvą — norime, kad užsienio krepšinio gerbėjai matytų, jog mes rengiamės jų atvykimui, laukiame ir priimsime svetingai, — teigė L. Kunigėlis. — Savo ruožtu lietuviškoje dalyje daugiau dėmesio skiriame Lietuvos sirgaliams aktualiai informacijai.“ Oficialią 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato svetainę galima rasti jau minėtu adresu www. eurobasket2011.com ir www.eurobasket2011.org.

2011 metų Europos krepšinio čempionatas rugpjūčio 31 — rugsėjo 18 dienomis vyks šešiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Pirmą kartą Europos istorijoje jame dalyvaus 24 geriausios Senojo žemyno komandos.

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 49

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

veidas

Kova iki paskutinio atodūsio Rimas Girskis (1949—2010)

R. Girskis dirbo krepšinio treneriu tol, kol sulaukė griežto medikų nurodymo trauktis.

50 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Lietuvos krepšinis neteko iškilios asmenybės. Sunki liga pasiglemžė vos 61-erių sulaukusį Rimą Girskį. Praeityje žinomas krepšininkas ir treneris amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. Bendražygiai, auklėtiniai ir varžovai R. Girskį prisimins kaip išskirtinę asmenybę.

Karolis Vaizgėla

www.musukrepsinis.lt

Savo gyvenimą paskirti krepšiniui šviesaus atminimo Rimas Girskis apsisprendė dar būdamas vienuolikos metų berniukas padedant treneriui Mindaugui Kriščiūnui. Šilutiškis iš karto meistriškumu ėmė išsiskirti iš bendraamžių ir tapo Klaipėdos jaunių rinktinės lyderiu. Netrukus talentingas jaunuolis atkreipė ir SSRS trenerių dėmesį bei buvo pakviestas į jaunių rinktinę, su kuria 1968 metais tapo Europos jaunių čempionu. Tuo metu dauguma stipriausių Lietuvos krepšininkų patekdavo į Kauno „Žalgirį“.

Treneris Antanas Paulauskas ilgai įkalbinėjo R. Girskį atstovauti Vilniaus „Statybai“ ir pasiekė savo....

Ištikimybė „Statybai“ Jaunasis krepšininkas pasirinko mažiau žinomą, antrojoje SSRS lygoje žaidusį sostinės klubą. „R. Girskis buvo labai valingas, užsispyręs kovotojas, nebijantis jokių varžovų“, — skaudžiai išgyvendamas netektį pamena komandos draugas Jonas Kazlauskas.

R. Girskio vedama „Statyba“ prasibrovė į aukščiausiąją SSRS krepšinio lygą, kur 1979-aisiais iškovojo bronzos medalius. Tai buvo išskirtinis laimėjimas. Vilniaus ekipoje nebuvo nė vieno žaidėjo, atstovavusio SSRS vyrų rinktinei.

1979 metais R. Girskis pasiekė savo rezultatyvumo rekordą.

Rungtynėse su Minsko RTI Vilniaus Sporto rūmuose jis surinko 44 taškus. Tuo metu dar nebuvo tritaškio linijos. „R. Girskis turėjo tikro krepšininko bruožus. Jis visada eidavo į aikštę su didžiuliu sportiniu pykčiu. Žaidimui atiduodavo visą save ir dar daugiau. Treneriams niekada nereikėdavo jo raginti, nebent pristabdyti, — prisimena pagrindinio „Statybos“ varžovo — Kauno „Žalgirio“ — tuometinis lyderis Modestas Paulauskas. — Rimas drąsiai imdavosi lyderio vaidmens, vesdavo ekipą į priekį.

Kiek pamenu, jis visada būdavo tarp rezultatyviausių „Statybos“ žaidėjų. „Žalgirio“ treneriai nuolat akcentuodavo gynybą prieš Rimą, tai buvo problema numeris vienas.“ „Žalgirio“ legenda M. Paulauskas pridūrė, kad R. Girskis buvo pavojingas ne tik puolime, jis pasižymėjo ir kibia gynyba. Nors šilutiškį nuolat į savo gretas viliojo „Žalgiris“, R. Girskis išliko ištikimas „Statybai“, kuriai atidavė 15 metų — nuo 1968 iki 1983.

Su Vilniaus ekipa šilutiškis net šešis kartus tapo Lietuvos čempionu: 1972, 1973, 1975, 1977, 1981 ir 1984 metais.

veidas

„Lietuvos krepšinis prarado labai daug. Atrodo, lyg dalelytę kas būtų iš mūsų išplėšęs. R. Girskis buvo geras žmogus, Lietuvos pilietis, darbštus treneris.

Ko jis imdavosi, viską atlikdavo gerai.“ Jonas Kazlauskas nebijantis darbo, turintis savo nuomonę treneris.“ Buvę „Statybos“ komandos draugai kartu nuvedė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę ant Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojų pakylos.

Perėmus Lietuvos rinktinės vairą Antanui Sireikai, pasikeitė ir R. Girskio pareigos. 2003 m. pergalingame Europos čempionate Švedijoje šilutiškio ant suolo nebebuvo. Jis ir Donnas Nelsonas

Principingas treneris Baigęs krepšininko karjerą, R. Girskis pasirinko trenerio kelią.

1999—2003 m. jis buvo Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio padėjėjas. Labiausiai trenerį išgarsino jo įkvepianti kalba 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse prieš ketvirtfinalio kovą su Jugoslavijos rinktine. „Nepamenu, ką konkrečiai tuo metu sakė R. Girskis, tačiau žinau, kad ji supurtė ne vieną ir palietė mūsų visų širdis“, — pasakojo 2000 m. vyriausiuoju rinktinės treneriu buvęs J. Kazlauskas.

J. Kazlauskas su nostalgija prisimena darbą su R. Girskiu ir džiaugiasi, kad juodu labai gerai sutardavo: „Rimas buvo principingas, reiklus,

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 51

veidas

dirbo žvalgais, todėl dažniausiai vykdavo stebėti varžovų rungtynių, kad grįžę pateiktų informaciją treneriui A. Sireikai ir jo asistentams Gintarui Krapikui ir Valdemarui Chomičiui.

R. Girskis ne kartą viešai yra pasakęs, kad džiaugiasi ir didžiuojasi turėjęs galimybę būti vienu iš pagalbininkų rinktinės trenerių štabe.

Ilgiausiai savo karjeroje R. Girskis dirbo Mariupolio „Azovmaš“ klube. 2004 metais tapo vyriausiuoju treneriu, 2007 metais dėl ligos šias pareigas paliko ir tapo sporto direktoriumi. 2008 metais vėl vieneriems metams grįžo dirbti treneriu. Per visą tą laiką Mariupolio klubas keturis kartus tapo Ukrainos čempionu (2006, 2007, 2008 ir 2009). Vieša paslaptis, kad Ukrainoje treneriams karšta. Puikūs diplomatiniai R. Girskio sugebėjimai padėjo rasti kalbą su reikliais „Azovmaš“ klubo vadovais. Pablogėjus trenerio sveikatai, jie buvo šalia R. Girskio ir rūpinosi gydymu.

Ukrainiečiai atiduoti paskutinės pagarbos buvo atskridę į R. Girskio laidotuves.

Netikėta žinia Nors treneriui dirbant užsienyje kiekvienais metais buvo privaloma tikrintis sveikatą, jis nė karto nebuvo įspėtas, kad gali sirgti vėžiu. Žinia apie stemplės vėžį R. Girskį pasiekė netikėtai. 2007-ųjų liepos mėnesį sodyboje baigęs darbus treneris sėdosi valgyti kepsnių, kai staiga vienas užstrigo gerklėje. „Nieko blogo nepagalvojau, tačiau kreipiausi į gydytojus, kad ištirtų skrandį, — viename interviu pasakojo R. Girskis. — Man buvo rasta stemplės erozija, kurią gydžiausi vaistais. Kuo toliau, tuo sunkiau darydavosi valgyti.

Jau rugpjūtį, kai pasidarė visai blogai, buvo padarytas stemplės kontrastinis tyrimas ir gydytojas nustatė, kad yra didelis stemplės susiaurėjimas, kurį sukėlė auglys. Toliau sekę tyrimai parodė, kad auglys piktybinis.“ Apie trečios stadijos vėžį sužinojęs R. Girskis nepuolė panikuoti.

Tiesa, jį buvo aplankiusios blogos mintys, bet tik porą kartų ir labai trumpai. Sunkų likimo išbandymą gavęs treneris greitai rado stimulą kabintis į gyvenimą. „Noras dirbti man labai padėjo“, — neslėpė R. Girskis.

Jį užkrėtė dviratininko Lance’o Armstrongo pavyzdys. Amerikietis sugebėjo nugalėti sėklidžių vėžį, sugrįžo į didįjį sportą ir iš viso septynis kartus laimėti prestižiškiausias lenktynes „Tour de France“.

Per pusmetį atlaikęs dvi operacijas Ukrainoje ir Lietuvoje, septynis chemoterapijos kursus, radioterapiją R. Girskis ėmė tikėti, kad vėžys atsitraukia ir vėl pradėjo sau įprastą gyvenimą. „Jeigu dabar sužinočiau, kad sergu vėžiu, kai jau gydžiausi beveik metus laiko — man būtų labai baisu. Aš jau žinau, kas manęs lauktų — prieš metus kalbėjo R. Girskis. — Aš perėjau tą pragarą. Mane supras tik tas, kas tai patyrė.“ R. Girskis labai dėkingas savo žmonai ir dukroms, kurios visada buvo šalia ir iš paskutiniųjų stengėsi padėti ir įkvėpti.

Dirbo iki paskutiniųjų...

2010-ųjų gruodį R. Girskiui darėsi vis sunkiau kalbėti, tačiau jis dar vadovavo Kėdainių „Nevėžio“ ekipos treniruotėms. „Net nebuvo minties, kad treneriui gali būti kas nors negerai, —

52 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

„R. Girskis turėjo tikro krepšininko bruožus. Jis visada eidavo į aikštę su didžiuliu sportiniu pykčiu. Žaidimui atiduodavo visą save ir dar daugiau. Treneriams niekada nereikėdavo jo raginti, nebent pristabdyti.“ Modestas Paulauskas nusiminęs pasakojo ekipos lyderis Rolandas Alijevas. — Jis jautėsi gana gerai, treniruotėse pats vesdavo pramankštas.“ Gruodžio 14 dieną po atkaklios kovos nugalėję Panevėžio „Techasą“, Kėdainių klubo krepšininkai sunkiai tramdė ašaras — iš karto po dvikovos jie rūbinėje sužinojo, kad R. Girskis traukiasi iš trenerio pareigų. Pavojingai užsitęsus ligai treneris sulaukė griežto medikų verdikto: „Arba poilsis, arba sunkios pasekmės, net iki visiško balso praradimo.“ „Buvome visi praradę žadą. Treneriui, pasakius šią žinią, net ištryško ašara, — sunkiai rinko žodžius R. Alijevas. — Visi žinojome, kad R. Girskis serga sunkia liga, sezono pradžioje net nenorėjo treniruoti, bet vėliau sutiko. Žinojome, kad ne viskas gerai, ir jam kartais reikia važiuoti į Vilnių atlikti gydymą. Tačiau vis tiek nesitikėjome nieko panašaus.“ Netoli R. Girskio visą tą laiką buvo jo draugas J. Kazlauskas. „Dažnai pasiskambindavome vienas kitam, rasdavome laiko kartu išgerti arbatos, pasikalbėti, — pasakojo žymus strategas. — Esu ne kartą su juo kalbėjęs apie sveikatą. Susitaikyti ir eiti į priekį jam padėjo kovotojo charakteris, geležinė valia. Jis kovojo iki pat paskutinės akimirkos, niekada neniurzgė. Jam yra tekę įveikti daug sunkių etapų, jis buvo gyvenimo užgrūdintas. Rimas buvo didelis optimistas, iki pat paskutinės minutės tikėjo, kad viskas bus gerai ir jis įveiks ligą.“ Praėjus kiek daugiau nei dviem savaitėms po atsistatydinimo iš „Nevėžio“ vyriausiojo trenerio pareigų R. Girskis paliko šį pasaulį... „Su komanda planavome atsisveikinimą su treneriu, pasisėdėjimą.

Sunku patikėti, kad taip ir nespėjome, — drebančiu balsu kalbėjo R. Alijevas. — Dar per Kalėdas gavau iš jo sveikinimą. Sunku patikėti, kad trenerio nebėra. Visada jį prisiminsiu kaip griežtą ir reiklų trenerį, kaip gerą žmogų, kuris bet kada užjaus, apie viską pasikalbės. Jis mokėjo prajuokinti, pakelti nuotaiką. R. Girskis buvo išskirtinis ir kaip treneris, ir kaip žmogus. Praradome neeilinį krepšinio pasaulio žmogų.“ „Lietuvos krepšinis prarado labai daug, — R. Alijevui pritarė J. Kazlauskas. — Atrodo, lyg dalelytę kas būtų iš mūsų išplėšęs. R. Girskis buvo geras žmogus, Lietuvos pilietis, darbštus treneris. Ko jis imdavosi, viską atlikdavo gerai.“

www.musukrepsinis.lt

vadYba vadyba

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 53

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

Krepsinio treneriu asociacija

Kas yra komanda?

Kuo skiriasi komandinis sportas nuo individualių rungčių? Šis klausimas savaime yra ir atsakymas. Komandiniame sporte keliama užduotis reikiamą rezultatą pasiekti drauge su grupės nariais. Komandą galime palyginti su mechaniniu laikrodžiu — vienam elementui neatliekant savo funkcijos (pvz., krumpliaračiui) mechanizmas sustoja.

Kiekviena komanda būtinai yra žmonių grupė, bet ne kiekviena grupė yra komanda.

54 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Rinalda Germanienė, psichologė psichoterapeutė

www.musukrepsinis.lt

Krepsinio treneriu asociacija

Kiekviena komanda būtinai yra žmonių grupė, bet ne kiekviena grupė yra komanda.

Taigi, kas yra komanda?

Komanda — tai kartu dirbančių asmenų grupė, kurioje visų asmenų buvimas yra būtinas bendram tikslui įgyvendinti ir kiekvieno grupės nario individualiems poreikiams patenkinti.

Ko reikia, kad sportininkų grupė taptų komanda?

Komandos formavimo etapai Pirmiausia reikia žinoti, kad kiekviena komanda pereina formavimosi etapus. Tai yra neišvengiama, o komandiniame sporte dėl šios priežasties komandą svarbu greitai, tiksliai sukomplektuoti ir suformuoti.

Idealioje situacijoje prie komandos formavimo turėtų prisidėti psichologas. Realybė yra tokia, kad šiuolaikinės organizacijos, rinkdamos komandos narius, atlieka psichikos testus (ypač kruopščiai tai daroma karinėse struktūrose), tačiau krepšinyje — ne.

Komandos formavimosi proceso metu kiekvienas jos narys ieško savo vietos, nori įsitvirtinti, užimti vienokią ar kitokią poziciją. Sportininkui dažnai tai kainuoja nemažai nervų. Gali būti, kad dėl neaiškaus ir nekonkretaus savo vaidmens komandoje jis treniruodamasis ar varžydamasis negali susikaupti ar išnaudoti savo asmeninio efektyvumo, yra emociškai pažeidžiamas ir nestabilus. Sportininkams iškyla klausimų: ką daryti, kaip elgtis ir pan.? Čia svarbu suprasti, kad taip jaustis — normalu. Taip pat svarbu žinoti, kad savaime niekas nesusikuria ir nepaaiškėja.

Sportininko tokia dalia — kiekvieną dieną jis turi parodyti savo vietą, įrodyti ką gali.

Galima išskirti penkis komandos formavimosi etapus: 1. Susipažinimas, apsipratimas, vertinimas, stebėjimas vienas kito ir pan.

2. Diferenciavimas (kai atsiskleidžia komandos narių stipriosios ir silpnosios pusės, kai drąsiau reiškiama nuomonė, kovojama dėl lyderiavimo ir kt.)

3. Eksperimentavimas (kai išryškėja tikrieji komandos lyderiai, apie juos susiburia žaidėjai, komanda dirba nestabiliai, tačiau ieško būdų ir stengiasi vardan tikslo).

4. Integracija (į užduotis žiūrima realiai, jos atliekamos kūrybiškai, etapas yra efektyvus).

5. Branda (šiame etape susiformuoja ideali komanda). Žinome, kad komandą sukviesti galima gana greitai, o tinkamai ją suformuoti — laiko nelieka: krepšinyje komandos reikia dabar, rezultato reikia šiandien... Taigi laikas tampa pagrindine problema. Reikia suprasti, kad kiekvieną dieną padarant visa tai, kas įmanoma, galima pasiekti ir kas neįmanoma. Todėl kuriant komandą nuo pat pradžių reikia susikoncentruoti į procesą, o ne į rezultatą. Tai yra antras svarbus dalykas, kurį reikia žinoti.

Sėkmė priklauso nuo atmosferos Mums reikia efektyvios komandos. O kokia komanda yra efektyvi?

Kaip idealios komandos pavyzdį galima pateikti pigmėjus.

Šios bendruomenės vertingas ir svarbus skiriamasis bruožas yra tarpusavio pasitikėjimas. Nariai gerbia ir pasitiki vienas kitu — nuo to priklauso galimybė išlikti. Reikia pasikliauti kiekvienu asmeniu, ir daugelis dalykų susitvarko savaime. Pigmėjai visiškai nesidrovi rodyti savo emocijų. Humoras padeda nugalėti stresą bei įtampą. Kritinės pastabos yra laikomos galimybe išmokti ir nesukelia gynybinių reakcijų. Gyrimasis savo sugebėjimais prilygsta tapsmui pajuokos objektu, o noras atkreipti į save dėmesį — blogu skoniu..

Bet sėkminga komanda gali būti ne tik natūraliai susibūrusi, ji tokia gali būti ir dirbtinai surinkta. Komandos sėkmė priklauso nuo bendro tikslo, atmosferos. Būtent atmosfera lemia komandos nusiteikimą, o tuo pačiu — pergalę. Mokslui tai yra žinoma.

Tą tvirtina ir krepšininkai. Nuo ko priklauso komandos atmosfera? Iš patirties galiu pasakyti, jog vienas pagrindinių faktorių yra žmogiškasis — charakteris. Sakoma: „Stiprus tas, kuris valdo charakterį, o ne charakteris jį“. Žmogus egzistuoja jau 150 tūkst. metų. Apie 6 tūkst. metų egzistuoja kultūringas žmogus. Tai reiškia, kad rašyti ir skaityti žmogus išmoko palyginus neseniai, o didžiąją savo egzistavimo dalį su aplinka bendravo emocijomis ir vaizdiniais. Aikštelėje treniruočių ar varžybų metu galima stebėti įvairias trenerių, žaidėjų elgesio ir reakcijų apraiškas, kurios tiesiogiai atspindi žmogaus charakterį. Šiandieninė visuomenė labai vertina intelekto koeficientą. Vaikai mokyklose muštruojami, potencialūs darbuotojai „matuojami“. Tačiau tyrimai rodo, kad IQ garantuoja tik 20 procentų sėkmės. Visa kita — emocinis intelektas (tai, kas mus per 150 tūkst. metų pavertė kultūringais žmonėmis). Ar mokomės to? Nepamirškime, kad jausmai padeda išskleisti kitą mūsų galią — protą.

Dirbdama su krepšininkais didžiausią dėmesį ir skiriu emociniam intelektui, tokioms savybėms, kaip profesionalus požiūris į darbą, sveikas protas, sąžiningumas, nuoširdumas, atvirumas (visa tai, kas įeina į savigarbos supratimą) ir paprastasis žmoniškumas. Ši savybė šiuolaikiniame krepšinyje yra ta riba, kurią peržengus galima laimėti arba pražūti visiems laikams. Vienareikšmiškai tai yra būtina gerai komandos atmosferai, bet tai reikia išmokti matuoti ir valdyti, nes svečias, atėjęs į plėšrūnų puotą ir nesielgiantis kaip plėšrūnas, tampa patiekalu.

Svarbiausia — santykiai tarp žmonių Kitas svarbus komandos atmosferos faktorius yra bendradarbiavimas, tarpusavio santykiai, santykiai su išore — žiniasklaida, aistruoliais...

Bežiūrėdami į plazminius ekranus, spaudydami mobiliųjų telefonų mygtukus, skęsdami virtualioje erdvėje ir žavėdamiesi automatine pavarų dėže pamiršome, kad visa ko centras yra santykiai tarp žmonių. Santykiai ir emocijos yra visa ko variklis, o ne mikroprocesorius ar koks nors reitingas (realiai — vakarykštis). Šiandien kiekvienas iš mūsų turime galimybę rinktis. Sportininkui kiekviena akimirka aikštelėje yra ateities galimybė, o ne vakarykštis reitingas. Komandinis sportas orientuojasi į rezultatus ir konkurenciją, ir tuomet kažkas yra pasmerktas laimėti, kažkas

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 55

Krepsinio treneriu asociacija

— pralaimėti. Taigi emocinė įtampa ir stresas tampa nuolatine krepšininkų, trenerių, komandos personalo būsena. Gyvenimo realybė parodo, kad dauguma žmonių to nemoka ne tik valdyti, bet ir įvardyti. Štai dėl ko svarbu kalbėti, ugdyti emocinį intelektą — kad tiesiog būtum sveikas.

Taigi, ar kiekvienas gali būti komandos nariu?

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

Biologiškai žmogus yra „gaujos“ narys. Reiškia, būti komandos nariu ir prisidėti prie jos gyvenimo gali kiekvienas. 98 proc. mūsų ir beždžionių chromosomų sutampa... Kai mūsų protėviai lakstė po miškus ir gyveno olose, nepaisyti grupės interesų, netarnauti grupei reiškė, kad tokį individualistą suėdė liūtas. Galima sakyti, kad šiandien mes labai išsivystę ir galime būti individualistais, tačiau kiek iš mūsų išgyventų, jeigu nustotų veikti grupinės sistemos?

Didžiausių problemų komandoje turi tas žmogus, kuris mano, kad laimėti gali vienas. Kažkas drįsta pasakyti, kad komanda prie jo neprisiderina. Kontraversiškai vertinamas Makiavelis yra pasakęs: „Ne miestas turi tarnauti žmogui, o žmogus miestui“.

Svarbu mokėti būti su kitu. Žmogus niekada nelaimi vienas.

Deja, besiformuojant komandai, tokių atsiranda nemažai. Paprastai kalbant — savanaudžių.

Savanaudžiui kitų gerovė nedaug terūpi. Savanaudis kitą žmogų laiko savo tikslų objektu ir priemone jiems pasiekti. Dažniausiai savanaudiškumo spiralė nutempia į dugną užsispyrėlius, kurie kenkia ir sau, ir aplinkiniams (atkaklumas ir užsispyrimas yra du skirtingi dalykai).

Savanaudiškumas atsiranda dėl blogo auklėjimo, kai tėvai sten-

giasi įtvirtinti pernelyg gerą vaiko savęs vertinimą ir egocentriškumą, skatina vaiką visur būti geriausiu. Dažnai galime matyti „vaizdelį“, kai mažiems vaikams tėvai neleidžia nukristi, pargriūti, vaikai negali nusišnekėti ir pan. Suaugęs žmogus, sportininkas, dėl šios priežasties nemoka savęs vertinti adekvačiai, turi problemų su savigarba bei pagarba kitiems. Jis nemoka nei laimėti, nei pralaimėti. Suaugęs žmogus dėl to gali susvetimėti ir išgyventi vienatvę. Nežiūrint į tai, kad absoliutus tikėjimas ir drąsa būti aikštelėje ir gyvenime prasideda nuo konkretaus žmogaus, kuris yra nepakartojamas, prisiima atsakomybę pirmiausia už save ir daro sprendimus būdamas vienišas. Jei sportininkas laimi ar pralaimi, tai išgyvena pirmiausia vienas. Krepšinis yra komandinis žaidimas, kuris iš tikrųjų prasideda nuo absoliučios vienatvės ir izoliacijos, pereinančios į jausmą MES. Komandinis darbas, kaip ir bet koks kitas procesas, turi savo evoliuciją. Ir jeigu proceso dalyviai jį teisingai valdo, rezultatas bus teigiamas. Jeigu procesas nepavyksta — rezultatas neigiamas. Ir tai yra normalu. Tai yra realybė.

Nevilties drąsa pasireiškia per nekūrybinę laikyseną. O didieji rezultatai ir sporte ateina per kūrybą. Žmogui reiktų suvokti: jis keičiasi arba nyksta. Šiandien esant tokiai informacijos sklaidai žinomu visai Lietuvai galime tapti per vieną valandą. Tačiau įgyti profesionalumo, sveiko proto, savigarbos ir kitų žmogiškų galių greituoju būdu neįmanoma. Čia labai svarbus trenerio vaidmuo, trenerio asmenybė, nes komandai vadovauja jis.

Komandai būtinas ne tik vadovas, bet ir lyderis. O geriausia, kai vadovas ir lyderis yra tas pats asmuo. Dauguma trenerių yra vadovai, o lyderių — mažuma. Atsakydama į klausimą, kokiomis savybėmis turi pasižymėti komandos vadovas, norėčiau pasakyti savybes, kokiomis jis turėtų nepasižymėti: puikybė, pasipūtimas, arogancija, kritikos vengimas, savęs sureikšminimas ir statuso siekimas, manipuliavimas, dominavimas, despotiškumas, emocinė nejautra.

Pats vertingiausias instrumentas, valdantis komandą — tai yra brandi asmenybė. O kas yra brandi asmenybė?

Bręsdamas žmogus tampa vis žmogiškesnis, realesnis, suprantamesnis, paprastesnis, bet tai yra labai ilgas procesas.

Yra nemažai psichologų, kurie tiksliai įvardija savybes, kurias turėtų turėti brandi asmenybė. Man vienas fundamentaliausių brandžios asmenybės požymių — sugebėjimas mylėti. Daug kam tai gali pasirodyti labai paprasta. Realybėje, iš tikrųjų — tai labai reta. Jei sugebi mylėti — gali priimti, duoti, atleisti, suprasti, atjausti, o jei kalbame apie sportą — atlaikyti, išgyventi, išlikti, laimėti ne varžybas, o gyvenimą.

Pabaiga

Komandinis darbas, kaip ir bet koks kitas procesas, turi savo evoliuciją.

56 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Ką bedarytume, kaip protingai beformuotume komandą, galiu pasakyti, jog reikalas bus „tuščias“, jei nebus „dūšios“. Nėra „dūšios“ — nėra komandos. O „dūšia“ — tai vidinis, psichinis žmogaus pasaulis, jausmai, širdis. Tai turi turėti kiekvienas. Ir jeigu komandoje kažkuris yra destruktyvus arba perdėtai pozityvus — tokį elgesį reiktų keisti, jeigu tai neįmanoma — šalinti.

www.musukrepsinis.lt

Krepsinio teiseju asociacija

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 57

Krepsinio treneriu asociacija

Perėjimas iš gynybos į puolimą (I dalis)

Svetislavas Pešičius

Vienas garsiausių Europoje Serbijos krepšinio specialistas S. Pešičius su Jugoslavijos ir Vokietijos rinktinėmis yra tapęs Europos čempionu, o šiuo metu vadovauja Valensijos „Power Electronics“ ekipai, kurioje rungtyniauja Lietuvos rinktinės kapitonas Robertas Javtokas.

Krepšinio puolimas ir gynyba pasikeitė 1984 m. Los Andželo olimpinėse žaidynėse įvedus tritaškio metimo liniją ir po Sidnėjaus olimpinių žaidynių sutrumpinus atakai skirtą laiką. Šie pakeitimai teigiamai paveikė žaidimo vystymąsi: • Žaidžiama visose puolimo fazėse, pagreitėjo žaidimas gynyboje.

• Patobulėjo perėjimo iš gynybos į puolimą organizavimas, ypač atsiradus taktiniam elementui, kai į puolimą greitai vienas paskui kitą atbėga aukšti žaidėjai.

• Dominuoja greiti, trumpi perdavimai, kamuolio varymas tapo pagalbine priemone.

• Patobulėjo žaidėjų judėjimas be kamuolio.

• Dažniau pirminėje ir antrinėje fazėse imta naudotis tritaškio galimybe.

• Perimetro žaidėjai dažnai naudojami arčiau krepšio, o aukštų žaidėjų prašoma žaisti veidu į krepšį (ypač atlikti metimus greitajame puolime).

24 puolimo sekundes mes skirstome į tris fazes: 1) ankstyvojo ar antros bangos greitojo puolimo, 2) pozicinio puolimo, 3) atlikimo.

Pirmąsias 8 sek. organizuojamas ankstyvasis ir antrinis greitasis puolimas. Kitas 8 sek.mes atliekame parengiamuosius veiksmus, puolimo ritmą iš greitojo keisdami į pozicinį. Per likusias 8 sek. atliekame puolimą.

58 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Greitojo puolimo fazė Po kiekvieno gynyboje atkovoto kamuolio siekiame per pirmąsias 8 sek. organizuoti greitąjį puolimą. Kadangi po atkovoto kamuolio varžovų gynyba dar nėra mobilizuota, mes stengiamės tuo pasinaudoti.

Klasikinė senoji teorija sako, kad antrinis, antros bangos greitasis puolimas pradedamas tada, kai organizuojant tolesnį puolimą yra pasirengęs dalyvauti ketvirtas žaidėjas. Nemanau, kad tai tebetinka žaidimui, kuriame dominuoja greitis ir jėga. Po 24 sek. ir 8 sek. taisyklių pakeitimo ir žaidime, kuriame yra gerai organizuota gynyba, nebeįmanoma veiksmingai žaisti greitąjį puolimą naudojant du ar tris žaidėjus. Dabar į greitąjį puolimą paprastai įtraukiami keturi žaidėjai. Kai kalbame apie pradinę ankstyvojo greitojo puolimo fazę, norėčiau pabrėžti pirmojo perdavimo ir kamuolio pagavimo svarbą. Kaip jau minėjau anksčiau, dėl krepšinyje ištobulėjusios gynybos (įvairūs pagalbos būdai, keitimaisi, prasilenkimai, sutankinimai), dėl daugelio žaidėjų, galinčių žaisti mažiausiai dviejose pozicijose tiek puolime, tiek gynyboje ir kai visi žaidėjai grumiasi kovodami dėl atšokusio kamuolio, ypač svarbu žaidėjus mokyti ilgo perdavimo, atrasti būdus, kaip greitojo puolimo metu įgyti kiekybinę persvarą.

Yra keletas būdų, kaip priimti ilgą perdavimą, tačiau dažniausiai naudojami tik du.

Pirmoje kombinacijoje siekiama kamuolį perduoti įžaidėjui, tuo tarpu antroje kom-

binacijoje kamuolys perduodamas įžaidėjui, atakuojančiam gynėjui ar lengvajam krašto puolėjui. Tai iliustruota 1 pav., kur veiksmai vyksta kamuolį atkovojus dešinėje aikštelės pusėje, 2 pav. — kairėje aikštės pusėje arba jei kamuolį atkovoja lengvasis krašto puolėjas (3 pav.). Svarbu pabrėžti, kad prieš atsidengiant perdavimui, 1 ir 2 pirmiausia turi sukontaktuoti su gynėjais ir tada atšokti kamuolio priėmimui.

„Greitėjimo“ principas Svarbiausias žaidėjas šioje fazėje yra žaidėjas, esantis silpnojoje pusėje. Jis privalo greitai bėgti prie vidurio linijos (tam jis turi daugiausiai 2 ar 2,5 sekundės) ir pagreitinti puolimą, šitaip sukurdamas pirmą progą taškams, pelnomiems greituoju puolimu.

Išsidėstymo koridoriuose principas Aikštę mes dalijame į penkis koridorius išilgai aikštės, kiekviename koridoriuje turi būti tik po vieną puolėją. Jis bėga koridoriumi išlaikydamas tinkamą atstumą tarp savęs ir komandos draugų (4 pav.). Kaip greitai ir kaip veiksmingai mes išbėgame iš savosios aikštelės pusės, priklauso nuo pirmojo perdavimo ir nuo dar keleto dalykų.

Priimti pirmąjį perdavimą būtina apytiksliai už 8 metrų nuo tritaškio aikštelės krašte.

Jei 1 arba 2 yra dengiami iš arti, jie niekad negrįš prie kamuolio. Vietoj to jie atliks apgaulingus veiksmus imituodami grįžimą atgal ir staigiu judesiu bėgs į puolimą priimti ilgo perdavimo. Po pirmojo perdavimo pagavimo mes laikomės taisyklės: „Perduok į kraštą, varykis į vidurį.“ Paskutinė greitojo puolimo „recepto“ dalis sako: „Du trumpi paprasti perdavimai yra geriau nei vienas ilgas perdavimas.“ Žaisdami įmanomai greičiausią ankstyvąjį greitąjį puolimą pereinant iš aikštelės galo į priekį mes turi-

www.musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt

Krepsinio treneriu asociacija

me tris pasirinkimo variantus: • Pirmas kamuolį priėmęs žaidėjas varosi jį į aikštės vidurį (5 pav.).

• Pirmas perdavimas atliekamas 2 žaidėjui, kuris kamuolį varosi į aikštės vidurį (6 pav.).

• Kamuolį atkovojęs ir trumpai pavaręs 5 žaidėjas perduoda jį 1 (7 pav.).

Kiekvienas žaidėjas, kuris pirmas atkovojo atšokusį kamuolį, esant gynybos spaudimui ar be jo privalo gebėti atlikti pirmąjį perdavimą ir kiekvienas žaidėjas, nepaisydamas savosios pozicijos, turi gebėti atsikratyti gynybos pavarydamas kamuolį ir atlikdamas pirmąjį perdavimą. Aš pastebėjau, kad jei 3, 4 ar 5 pozicijų žaidėjai techniškai gerai pasirengę, jie gali atkovotą kamuolį išvesti iš baudos aikštelės trumpai pasivarydami (jei būtina) ir tuomet perduoti 1 arba 2 žaidėjui mesti iš po krepšio ar tiesiog laisvam metimui.

Situacijos trys prieš du ir trys prieš tris Dažniausiai po atkovoto kamuolio gynyboje potencialiai susidaro trys prieš du ir trys prieš tris situacijos.

Pagal statistiką, kai į krepšį metama nuo lentos ir kamuolys neįkrenta, 80 proc. atvejų kamuolys nukrenta į baudos aikštelės vidurį. Jei į krepšį metama ne nuo lentos, o iš šono, 70 proc. atvejų kamuolys skrieja už krepšio arba atšoka metančiajam atgal.

Trys prieš du: Šioje situacijoje mes pirmiausia siekiame mesti iš po krepšio arba atlikti nedengiamą metimą iš vidutinio nuotolio ar nuo trijų taškų metimo linijos.

Trys prieš tris: Šią kombinaciją siekiame atlikti iki gynybos mobilizavimo. 1 žaidėjas viduryje kamuolį perduoda į kraštą 2 ir kerta už arba prieš savo gynėją, padarydamas erdvės žaidėjui su kamuoliu žaidimui 1x1. Tuo tarpu kitas kraštinis žaidėjas stoja į kamuolį perdavusiojo vietą (8 pav.). 2 žaidėjas gali veržtis po krepšiu ir, jei jis negalės mesti, atmes kamuolį 3 žaidėjui, o šis jį perduos 1, kuris atliks metimą (9 pav.).

GREITASIS PUOLIMAS PER PIRMĄSIAS 8 SEKUNDES SU KETVIRTUOJU ŽAIDĖJU Ketvirtuoju žaidėju greitajame puolime pirmųjų 8 sekundžių fazėje gali būti 4 arba 5, priklausomai nuo to, kas atkovoja

kamuolį. Kadangi mes reikalaujame žaidėjo, esančio viduryje (paprastai tai būna įžaidėjas) po perdavimo kraštu kirsti prie

krepšio, penktasis žaidėjas (4 arba 5, kuris atbėga vėliausiai) tampa saugančiu nuo galimos varžovų greitos kontratakos. Jei 2 ir 3 žaidėjai, esantys kraštuose, metimui iš po krepšio ar laisvam metimui situacijoj 3x2 ir 3x3 kamuolio negauna, jie juda galinės linijos link ir, priklausomai nuo varžovų elgesio, privalo priimti sprendimą: • Pasikeisti su žaidėju, esančiu kitoje pusėje.

• Eiti į kontaktą su gynėju ir atšokus priimti kamuolį.

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 59

Krepsinio treneriu asociacija

SITUACIJOS KETURI PRIEŠ TRIS IR KETURI PRIEŠ KETURIS Keturi prieš tris: Jeigu kamuolio po krepšiu priimti iš 2 į kraštą vietoje 3 nubėga 4 (10 pav.), jis kerta pro galą arba per vidurį (11 pav.).

Be to, jei pirmas atbėgantis ketvirtasis yra aukštaūgis „vilkikas“ (12 pav.), ji greitai bėga prie tritaškio linijos, pasižiūri, kur yra kamuolys, ir kerta po krepšiu į vidurį priimti kamuolio iš 2 (13 pav.).

Keturi prieš keturis: Šiuo atveju mes neturime kiekybinės persvaros prieš gynybą, savo puolimo nestabdome, tačiau bandome susikurti pranašumą kontroliuodami kamuolį. 1 žaidėjas kerta į baudos aikštelę ir iškerta į kampą, tuo tarpu ketvirtasis kerta ir stabteli po krepšiu slėpdamasis už gynėjų (14 pav.). Jis stebi ir laukia, kol gynėjai ims padėti, tuomet įkerta atitverdamas savąjį gynėją baudos aikštelės viduryje ir atsidengia priimti kamuolį iš 2 (15 pav.).

Jei ketvirtajam kamuolio priimti nepavyksta, 2 perduoda jį 3, ir tuomet šis žaidžia su ketvirtuoju (16 pav.).

Jei 2 žaidėjas su kamuoliu varosi jį po krepšiu, ketvirtasis iškerta nuo krepšio nuvesdamas savo gynėją, kad šis negalėtų padėti (17 pav.).

Tačiau jei 2 kamuolį varosi į vidurį, ketvirtasis atšoka į artimesnį kampą (18 pav.).

Tikslumas, kirtimų greitis (su ar be kamuolio), kantrybė ir atsidengimai metimų zonose mums 8 sekundžių rėmuose suteikia pačių įvairiausių atakos galimybių.

Parengta pagal „FIBA Assist Magazine“ Tęsinys — kitame „Mūsų krepšinio“ numeryje.

60 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

statistiKa

Lietuvos krepšinio skaičiai „Mūsų krepšinis“ pristato visus šio sezono nacionalinių čempionatų rezultatus.

LKF DnB NORD taurės turnyras

„Erelita-KTU“ — „Pieno žvaigždės“ 58:83.

Gruodžio 18 diena: „Nafta-Universitetas“ — „Pieno žvaigždės“ 74:85, „Akademija“ — „Erelita-KTU“ 46:86, „Perlas-MRU“ — „Meresta“ 76:84, „Radviliškis“ — „Mažeikiai“ 90:68, „ABRO-Universitetas“ — „TRIOBET“ 77:74, „Šilutė“ — „Puntukas-Dussmann Service“ 87:73, „LKKA-Atletas“ — „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 79:66.

Gruodžio 17 diena: „LKKA-Atletas“ — „Šilutė“ 79:70, „Puntukas-Dussmann Service“ — „ABRO-Universitetas“ 80:69, „TRIOBET“ — „Radviliškis“ 72:70, „Mažeikiai“ — „Perlas-MRU“ 86:83, „Meresta“ — „Akademija“ 93:84, „Pieno žvaigždės“ — „Delikatesas“ 117:81, „Erelita-KTU“ — „Nafta-Universitetas“ 73:75.

Gruodžio 11 diena: „Akademija“ — „Delikatesas“ 81:76, „Pieno žvaigždės“ — „Perlas-MRU“ 123:77, „Radviliškis“ — „Erelita-KTU“ 84:77, „ABRO-Universitetas“ — „Meresta“ 67:75, „Šilutė“ — „Mažeikiai“ 68:88, „ŽalgirisSabonio mokykla“ — „TRIOBET“ 90:69, „LKKA-Atletas“ — „Puntukas-Dussmann Service“ 83:73.

Gruodžio 10 diena: „Puntukas-Dussmann Service“ — „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 70:79, „TRIOBET“ — „Šilutė“ 55:67, „ABRO-Universitetas“ — „Mažeikiai“ 81:92, „Meresta“ — „Radviliškis“ 59:62, „Pieno žvaigždės“ — „Akademija“ 120:59, „Delikatesas“ — „NaftaUniversitetas“ 55:68, „Erelita-KTU“ — „Perlas-MRU“ 69:56.

Gruodžio 10 diena: „Vitlaima“ — „Kadis“ 105:64, „Mantinga-Juodeliai“ — „Rūdupis KKSC“ 98:79, „Žalgiris-Sabonio m-kla“ — „JAZZ-Diremta“ 51:80, „KM Tornado“ — „SK-Triobet 2“ 108:86.

„SC Dailista“ — „LSGG-Alekniškis“ 69:99, „Centauras“ — Lietuvos kurčiųjų rinktinė 79:83.

II ETAPAS Sausio 5 diena: „Š.M.K.A.-Lietuvos draudimas“ — Vilniaus krepšinio mokykla 87:74.

Sausio 4 diena: „Sakalai“ — „Juventus“ 80:77, Sausio 3 diena: „Ignalina“ — „Š.M.K.A.-Lietuvos „Neptūnas“ — „Nevėžis“ 84:81.

V. Komanda P. Pr. draudimas 86:74.

Gruodžio 28 diena: „Rūdupis“ — „Techasas“ 77:67.

Gruodžio 22 diena: Lietuvos kurčiųjų rinktinė — 1. Marijampolės „Mantinga-Juodeliai“ 17 1 „Ežerūnas-Karys“ 72:99.

2. Tauragės „Vitlaima“ 14 4 Moterų LKF taurės turnyras Gruodžio 18 diena: „Centauras“ — „Juventus KKSC“ 111:83, „Š.M.K.A.-Lietuvos draudimas“ — „Ežerūnas3. Šakių „Zanavykas“ 12 6 III ETAPAS Karys“ 68:98, „LSGG-Alekniškis“ — Lietuvos kurčiųjų 4. Birštono „JAZZ-Diremta“ 11 7 rinktinė 83:89, Vilniaus krepšinio mokykla — „Ignalina“ 5. Kauno „KM Tornado“ 11 7 Sausio 9 diena: MRU – „Augma“ 69:43.

95:80.

Sausio 8 diena: DPV – „Utena“ 44:66.

Gruodžio 17 diena: „Juventus KKSC“ — „LSGG6. Kauno „Radijas Tau“ 9 9 Sausio 5 diena: „LKKA-Kaunas“ – „Rūta“ 44:77, Alekniškis“ 80:96, „Ežerūnas-Karys“ — Vilniaus krepšinio 7.

Kauno „Žalgiris-Sabonio m-kla“ 8 10 „Augma“ – MRU 64:78. mokykla 92:51, „SC Dailista“ — „Š.M.K.A.-Lietuvos 8. Prienų „Rūdupis KKSC“ 6 12 draudimas“ 76:94, „Centauras“ — „Ignalina“ 93:84.

II etapas 9. Marijampolės „Kadis“ 2 16 Gruodžio 14 diena: „Juventus KKSC“ — „EžerūnasKarys“ 75:90.

10. Jonavos „SK-Triobet 2“ 0 18 Gruodžio 12 diena: Lietuvos kurčiųjų rinktinė — Vilniaus Dėl I vietos krepšinio mokykla 84:79.

Gruodžio 20 diena: DPV — „LKKA-Kaunas“ 59:47. Žemaitijos regionas Gruodžio 11 diena: „Centauras“ — „LSGG-Alekniškis“ 95:77, Vilniaus krepšinio mokykla — „SC Dailista“ 81:94, Dėl III vietos Sausio 8 diena: „Tichė“ — „SC-KK Akmenė“ 104:88, „Š.M.K.A.-Lietuvos draudimas“ — Lietuvos kurčiųjų LCC TU — „Plungė-SM“ 75:71, „SM Žemaitukai“ rinktinė 83:68, „Ežerūnas-Karys“ — „Ignalina“ 103:63.

Gruodžio 19 diena: „Augma“ — SMD 20:0.

— „Liūtas“ 115:74, „Kretinga“ — „Tekoda“ 64:77, Gruodžio 10 diena: „LSGG-Alekniškis“ — „Ignalina“ „Gargždai“ — „Vilkyškių pieninė“ 106:97.

105:86, „Juventus KKSC“ — „Š.M.K.A.-Lietuvos LIETUVOS KREPŠINIO LYGA draudimas“ 70:88, „SC Dailista“ — „Ežerūnas-Karys“ V. Komanda P. Pr. Sausio 7 diena: „SC-KK Akmenė“ — „Kuršiai“ 81:84, „Vilkyškių pieninė“ — LCC TU 106:110, „Plungė-SM“ — 82:87.

1.

Pasvalio „Pieno žvaigždės“ 21 1 Sausio 8 diena: „Techasas“ — „Lietuvos rytas“ 76:83. „Kretinga“ 89:34, „Liūtas“ — „Gargždai“ 82:91, „Tekoda“ Gruodžio 6 diena: Vilniaus krepšinio mokykla — 2. Pakruojo „Meresta“ 17 6 Sausio 3 diena: „Naglis-Adakris“ — „Žalgiris“ 61:100.

— „Tichė“ 95:59. „Juventus KKSC“ 75:69.

Gruodžio 30 diena: „Juventus“ — „Šiauliai“ 81:93, Sausio 5 diena: LCC TU — „SM Žemaitukai“ 72:90.

3. „Radviliškis“ 16 7 V. Komanda P. Pr. „Lietuvos rytas“ — „Rūdupis“ 115:82, „Alytus“ — Gruodžio 28 diena: „SC-KK Akmenė“ — „Tekoda“ 59:92, 4. „Mažeikiai“ 15 8 „Sakalai“ 69:90. „Kuršiai“ — „Kretinga“ 85:66, „Vilkyškių pieninė“ — 1. Molėtų „Ežerūnas-Karys“ 15 0 5. Kauno „LKKA-Atletas“ 15 7 Gruodžio 29 diena: „Kaunas“ — „Naglis-Adakris“ 71:87. „Liūtas“ 87:72.

2. Kupiškio „SC Dailista“ 11 5 Gruodžio 28 diena: „Sakalai“ — „Lietuvos rytas“ 71:92, Gruodžio 23 diena: „Tichė“ — „Gargždai“ 58:76.

6. Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 14 8 „Perlas“ — „Šiauliai“ 78:89.

3. Elektrėnų „Centauras“ 10 5 Gruodžio 21 diena: „Kretinga“ — „Tichė“ 59:73, „Liūtas“ 7. Klaipėdos „Nafta-Universitetas“ 12 10 — „Kuršiai“ 84:96, „SM Žemaitukai“ — „Vilkyškių Gruodžio 19 diena: „Šiauliai“ — „Nevėžis“ 80:73.

4. Vilniaus „Š.M.K.A.-Lietuvos draudimas“ 8 8 Gruodžio 18 diena: „Lietuvos rytas“ — „Perlas“ 83:65, 8. Vilniaus „Perlas-MRU“ 10 13 pieninė“ 104:70, „Gargždai“ — „Plungė-SM“ 71:74.

5. „Ignalina“ 7 9 „Naglis-Adakris“ — „Sakalai“ 66:73, „Kaunas“ — 9. „Šilutė“ 9 13 Gruodžio 18 diena: „Kuršiai“ — „Tichė“ 77:82, „Plungė„Žalgiris“ 59:73.

SM“ — „Tekoda“ 91:51, „SC-KK Akmenė“ — „SM 6. Lietuvos kurčiųjų rinktinė 7 9 10. Jonavos „TRIOBET“ 9 13 Žemaitukai“ 68:88, „Vilkyškių pieninė“ — „Kretinga“ Gruodžio 17 diena: „Rūdupis“ — „Šiauliai“ 78:63.

7. Vilniaus krepšinio mokykla 6 10 Gruodžio 14 diena: „Nevėžis“ — „Techasas“ 65:61, 11. Šiaulių „ABRO-Universitetas“ 7 16 84:82, „Liūtas“ — LCC TU 93:106.

8. Širvintų „LSGG-Alekniškis“ 6 10 „Neptūnas“ — „Juventus“ 85:72, „Sakalai“ — „Kaunas“ Gruodžio 17 diena: „SM Žemaitukai“ — „Kuršiai“ 88:67, 12. Kauno „Erelita-KTU“ 6 17 74:68, „Alytus“ — „Rūdupis“ 78:91. „Kretinga“ — „Liūtas“ 70:69, „Tichė“ — „Plungė-SM“ 9. Utenos „Juventus KKSC“ 1 15 13. Joniškio „Delikatesas“ 6 16 61:90, „Tekoda“ — „Vilkyškių pieninė“ 90:94, „Gargždai“ — „SC-KK Akmenė“ 104:56.

14. Anykščių „Puntukas-Dussmann Service“ 6 16 V. Komanda P. Pr. Gruodžio 15 diena: LCC TU — „Tekoda“ 79:71.

Aukštaitijos regionas 15. Vilniaus „Akademija“ 5 17 Gruodžio 11 diena: LCC TU — „SC-KK Akmenė“ 104:61, Sausio 8 diena: Kėdainių SM — „Saulė-Aukštabalis“ 1. Kauno „Žalgiris“ 11/0 „Tichė“ — „SM Žemaitukai“ 69:81, „Tekoda“ — „Liūtas“ 72:91, „Grafų baldai-Kristalas“ — „Rinkuškių alus“ 2. Vilniaus „Lietuvos rytas“ 10/1 REGIONŲ KREPŠINIO LYGA 86:93, „Plungė-SM“ — „Vilkyškių pieninė“ 106:67, 83:52, „Saulė 92-94“ — „Rasai“ 67:98, „Bangenė3. Prienų „Rūdupis“ 9/3 „Gargždai“ — „Kuršiai“ 112:71.

Aivera“ — „Grankuras“ 76:73.

Suvalkijos regionas 4. „Šiauliai“ 6/4 Gruodžio 10 diena: „Vilkyškių pieninė“ — „Tichė“ Sausio 7 diena: „Oranžinis kamuolys“ — „Saulė92:100, „SC-KK Akmenė“ — „Kretinga“ 71:67, „Liūtas“ Aukštabalis“ 72:91, „Rinkuškių alus“ — Kėdainių SM 5. Panevėžio „Techasas“ 6/5 Sausio 8 diena: „Žalgiris-Sabonio m-kla“ — „Rūdupis — „Plungė-SM“ 61:91, „SM Žemaitukai“ — „Gargždai“ 86:78, „Rasai“ — „Grafų baldai-Kristalas“ 75:90, 6. Utenos „Juventus“ 6/6 KKSC“ 67:76, „Vitlaima“ — „KM Tornado“ 103:83, 82:72, „Kuršiai“ — LCC TU 88:77. „Grankuras“ — „Saulė 92-94“ 113:82. „SK-Triobet 2“ — „Mantinga-Juodeliai“ 54:91, „Kadis“ — Gruodžio 18 diena: „Bangenė-Aivera“ — „Oranžinis 7. Kėdainių „Nevėžis“ 5/5 „Zanavykas“ 68:89. kamuolys“ 110:63, „Rinkuškių alus“ — „SaulėV. Komanda P. Pr. 8. Klaipėdos „Neptūnas“ 4/6 Sausio 7 diena: „Zanavykas“ — „KM Tornado“ 97:85, Aukštabalis“ 95:70, „Grafų baldai-Kristalas“ — 1. Klaipėdos LCC TU 17 3 9. Palangos „Naglis-Adakris“ 4/7 „Vitlaima“ — „Žalgiris-Sabonio m-kla“ 112:52, „Kadis“ „Grankuras“ 77:59, Kėdainių SM — „Rasai“ 62:74.

2.

Plungės „SM Žemaitukai“ 16 4 — „Mantinga-Juodeliai“ 80:101, „SK-Triobet 2“ — Gruodžio 17 diena: „Oranžinis kamuolys“ — „Saulė 10. Vilniaus „Sakalai“ 4/8 „Radijas Tau“ 58:79.

92-94“ 86:81, „Rasai“ — „Rinkuškių alus“ 82:67, 3. „Plungė-SM“ 15 5 11. „Kaunas“ 4/8 Gruodžio 22 diena: „JAZZ-Diremta“ — „Radijas Tau“ „Grankuras“ — Kėdainių SM 98:88.

4.

Klaipėdos „Tekoda“ 13 7 12. Vilniaus „Perlas“ 3/8 95:94.

Gruodžio 16 diena: „Saulė-Aukštabalis“ — „Bangenė5. „Gargždai“ 13 7 Gruodžio 21 diena: „Rūdupis KKSC“ — „SK-Triobet 2“ Aivera“ 102:77.

13. „Alytus“ 0/11 81:65.

Gruodžio 11 diena: „Grankuras“ — „Saulė-Aukštabalis“ 6. Neringos „Kuršiai”“ 11 9 Gruodžio 18 diena: „KM Tornado“ — „Žalgiris-Sabonio 70:75, „Grafų baldai-Kristalas“ — „Saulė 92-94“ 78:63, 7.

Telšių „Tichė“ 8 12 NACIONALINĖ KREPŠINIO LYGA m-kla“ 112:68, „Vitlaima“ — „JAZZ-Diremta“ 101:87, „Rinkuškių alus“ — „Oranžinis kamuolys“ 92:84, „Radijas Tau“ — „Kadis“ 82:70, „Zanavykas“ — „Bangenė-Aivera“ — Kėdainių SM 104:74.

8. „Kretinga“ 5 15 Sausio 9 diena: „Žalgiris-Sabonio mokykla“ — „ABRO„Mantinga-Juodeliai“ 70:78.

Gruodžio 10 diena: „Saulė 92-94“ — Kėdainių SM 80:79, 9. Pagėgių „Vilkyškių pieninė“ 5 15 Universitetas“ 68:66.

Gruodžio 17 diena: „Zanavykas“ — „Žalgiris-Sabonio „Bangenė-Aivera“ — Rinkuškių alus“ 89:79, „Rasai“ 10. „SC-KK Akmenė“ 4 16 Sausio 8 diena: „Delikatesas“ — „Erelita-KTU“ 84:60, m-kla“ 119:60, „Mantinga-Juodeliai“ — „Radijas — „Oranžinis kamuolys“ 113:83, „Saulė-Aukštabalis“ — „Nafta-Universitetas“ — „Meresta“ 76:72, „Akademija“ Tau“ 94:68, „Vitlaima“ — „SK-Triobet 2“ 107:76, „KM „Grafų baldai-Kristalas“ 71:73.

11. Rietavo „Liūtas“ 3 17 — „Mažeikiai“ 78:96, „Perlas-MRU“ — „TRIOBET“ Tornado“ — „JAZZ-Diremta“ 82:75, „Rūdupis KKSC“ — 71:63, „Radviliškis“ — „Puntukas-Dussmann Service“ „Kadis“ 84:78.

V. Komanda P. Pr. 85:65, „ABRO-Universitetas“ — „LKKA-Atletas“ 66:74, Gruodžio 12 diena: „Radijas Tau“ — „Zanavykas“ 89:86. Vidurio regionas 1. Šiaulių raj. „Grafų baldai-Kristalas“ 14 2 „Šilutė“ — „Žalgiris-Sabonio mokykla“ 86:70.

Gruodžio 11 diena: „Žalgiris-Sabonio m-kla“ — „SK2. Panevėžio „Bangenė-Aivera“ 14 2 Sausio 7 diena: „LKKA-Atletas“ — „Radviliškis“ 57:64, Triobet 2“ 90:69, „Zanavykas“ — „JAZZ-Diremta“ 74:88, Sausio 8 diena: Lietuvos kurčiųjų rinktinė — „Juventus „Puntukas-Dussmann Service“ — „Perlas-MRU“ 68:82, „Radijas Tau“ — „Rūdupis KKSC“ 66:61, „KM Tornado“ KKSC“ 80:78, „Centauras“ — „SC Dailista“ 100:105, 3. Biržų „Rinkuškių alus“ 11 5 „TRIOBET“ — „Akademija“ 80:75, „Mažeikiai“ — „Nafta- — „Kadis“ 90:58, „Mantinga-Juodeliai“ — „Vitlaima“ „LSGG-Alekniškis“ — „Ežerūnas-Karys“ 79:108.

4.

Raseinių „Rasai“ 10 6 Universitetas“ 66:56, „Meresta“ — „Delikatesas“ 91:88, 72:87.

Sausio 7 diena: „Juventus KKSC“ — „Ignalina“ 69:85,

62 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

statistiKa

www.musukrepsinis.lt

Pr. 6 10 13 13 15

C pogrupis

Sausio 8 diena: „VIČI-Aistės“ — MRU 71:55, „Lemminkainen“ — „Rūta“ 76:50.

Sausio 7 diena: „VIČI-Aistės“ — „Laisvė KRS“ 87:74, MRU — „Lemminkainen“ 59:82, „Rūta“ — „LKKAAistės“ 74:70.

Gruodžio 22 diena: MRU — „VIČI-Aistės“ 67:76.

Gruodžio 18 diena: „LKKA-Aistės“ — MRU 77:75, „Laisvė KRS“ — „Utena“ 64:58.

Gruodžio 17 diena: „Lemminkainen“ — „VIČI-Aistės“ 61:78, „Rūta“ — MRU 74:68.

Gruodžio 15 diena: „Rūta“ — „Utena“ 72:68.

Gruodžio 12 diena: „LKKA-Aistės“ — „Lemminkainen“ 65:60.

Gruodžio 10 diena: MRU — „Laisvė KRS“ 52:66, „Rūta“ — „Lemminkainen“ 58:82, „VIČI-Aistės“ — „LKKAAistės“ 80:47.

Gruodžio 8 diena: „Laisvė KRS“ — „Lemminkainen“ 85:62.

D pogrupis

V. Komanda 5. Šiaulių „Saulė-Aukštabalis“ 6. Kelmės „Grankuras“ 7. Šiaulių „Saulė 92-94“ 8. Panevėžio „Oranžinis kamuolys“ 9. Kėdainių SM

P. 10 6 3 3 1

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO LYGA

V. Komanda 1. Kauno „VIČI-Aistės“ 2. Klaipėdos „Lemminkainen“ 3. Kauno „LKKA-Aistės“ 4. Kauno raj. „Laisvė KRS“ 5. Vilniaus MRU 6. Šiaulių „Rūta“ 7. „Utena“

P. 14 9 8 7 5 3 1

Pr. 0 5 5 6 9 11 11

LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO A LYGA Gruodžio 18 diena: RKL — „SKK Komanda“ 62:46.

Gruodžio 17 diena: „Aisčiai-93“ — „LKKA-Kaunas“ 68:87.

Gruodžio 16 diena: ŽSM — „LKSK-Tyla“ 74:53.

Gruodžio 15 diena: Vilniaus KM 1 — „LKSK-Gestas“ 82:63, „SKK Komanda“ — „LKC-Kaunas“ 41:92.

Gruodžio 14 diena: VU — „Svaja“ 51:61.

Gruodžio 13 diena: DPV — „Tiketa“ 67:63.

Gruodžio 12 diena: „Aisčiai-94“ — RKL 48:78.

Gruodžio 11 diena: „Biržų duona“ — „PKKSC-Naftėnas“ 77:48, Palangos SC — „Mažeikiai“ 53:54, „Radviliškis“ — „Rokiškio KKSC-Rospo“ 69:67.

Gruodžio 10 diena: „Tiketa“ — Vilniaus kolegija 84:39.

Gruodžio 8 diena: „LKSK-Gestas“ — DPV 58:68, „Svaja“ — Vilniaus KM 1 56:55, Vilniaus KM 2 — VU 36:72, „LKC-Kaunas“ — ŽSM 82:57.

Gruodžio 6 diena: „GPI-Statyba“ — „Saulė-Šiauliai“ 72:57.

A pogrupis

V. Komanda 1. Vilniaus DPV 2. Vilniaus „Svaja“ 3. VU 4. Vilniaus „Tiketa“ 5. Vilniaus kolegija 6. Vilniaus KM 1 7. Vilniaus „LKSK-Gestas“ 8. Vilniaus KM 2

P. 6 6 5 4 3 3 1 0

Pr. 1 1 2 3 4 4 6 7

P. 8 7 6 4 4 2 1 0

Pr. 0 1 2 4 4 6 7 8

V. Komanda 1. Kretingos „Augma“ 2. „Saulė-Šiauliai“ 3. Šilutės „GPI-Statyba“ 4. „Mažeikiai“ 5. Palangos SC

P. 4 3 2 1 1

Pr. 0 2 3 3 3

P. 5 3 3 1 0

Pr. 0 2 1 4 5

V. Komanda 3. Klaipėdos „Argus-Ranga“ 4. Alytaus „Vilktukas“ 5. „Marijampolė“ 6. Kėdainių „Nevėžis“

Gruodžio 6 diena: Lietuvos kūno kultūros akademija — Mykolo Romerio unviversitetas 63:70, Kauno technologijos universitetas — Vilniaus universitetas 57:85, Vilniaus pedagoginis universitetas — Vytauto Didžiojo universitetas 75:73.

V. Komanda 1. VDU 2. MRU 3. LKKA 4. VU 5. KU 6. KTU 7. VPU

P. 4 4 3 3 3 2 2

Pr. 2 2 3 3 3 4 4

LIETUVOS KREPŠINIO VETERANŲ LYGA C grupė (55+)

LIETUVOS STUDENTŲ KREPŠINIO LYGA

Gruodžio 19 diena: „Ranga“ — „Saitas“ 59:80.

Vaikinų I grupė Gruodžio 14 diena: „Statyba-Salilita“ — „Anykščiai“ Gruodžio 13 diena: Klaipėdos universitetas — Šiaulių 63:52. universitetas 85:73, Lietuvos žemės ūkio universitetas — Mykolo Romerio universitetas 85:121, Lietuvos kūno V. Komanda P. kultūros akademija — Vilniaus pedagoginis universitetas 1. „Anykščiai“ 3 85:91, Vilniaus Gedimino technikos universitetas — Kauno technologijos universitetas 67:70.

2. Vilniaus „Statyba-Salilita“ 2 Gruodžio 6 diena: Klaipėdos universitetas — Kauno 3. Kauno „Saitas“ 2 technologijos universitetas 75:70, Mykolo Romerio 4. „Garliavos statyba“ 2 universitetas — Vytauto Didžiojo universitetas 71:73, Lietuvos žemės ūkio universitetas — Vilniaus pedagoginis 5. Klaipėdos „Ranga“ 1 universitetas 65:102, Lietuvos kūno kultūros akademija 6. „Joniškis“ 0 — Vilniaus Gedimino technikos universitetas 98:99.

V. Komanda 1. VDU 2. KU 3. LKKA 4. ŠU 5. VPU 6. KTU 7. VGTU 8. MRU 9. LŽŪU

P. 8 5 5 5 5 4 4 4 0

Pr. 0 4 4 4 4 5 5 5 9

Vaikinų II grupė Gruodžio 14 diena: Vilniaus pedagoginis universitetas — ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas 108:82.

Gruodžio 8 diena: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas medicinos akademija — Lietuvos kūno kultūros akademija 2 65:86, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas — Kauno kolegija 47:81, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas veterinarijos akademija — Kauno technologijos universitetas B 65:69, Kauno technologijos universitetas C — ISM K 68:65.

A grupė

V. Komanda 1. VU 2. TTVAM 3. MRU 4. VPU-2 5. VK 6. ISM V

P. 5 3 3 2 1 0

Pr. 0 2 1 3 3 5

P. 6 5 4 3 2 2 1 0

Pr. 0 1 2 3 3 3 5 6

B grupė

B pogrupis

V. Komanda 1. „LKC-Kaunas“ 2. „LKKA-Kaunas“ 3. Marijampolės ŽSM 4. Alytaus RKL 5. Kauno „SKK Komanda“ 6. Kauno „Aisčiai-93“ 7. Kauno „Aisčiai-94“ 8. Kauno „LKSK-Tyla“

V. Komanda 1. „Ukmergės-SMD“ 2. „Rokiškio KKSC-Rospo“ 3. „Biržų duona“ 4. Panevėžio „PKKSC-Naftėnas“ 5. „Radviliškis“

Merginų grupė

V. Komanda 1. KK 2. KTU-C 3. LKKA-2 4. LSMU 5. KTU-2 6. ISM K 7. VUKH 8. LSMU VA

F grupė (40+) Gruodžio 12 diena: „Šeduvos malūnas“ — „Šamai“ 64:95.

B pogrupis

V. Komanda P. 1. Šilutės „Šamai“ 2 2. „Pakruojo parketas“ 2 3. Raseinių „Karpynė“ 1 4. Radviliškio „Šeduvos malūnas“ 0 5. Jonavos „Beržas“ 0

Pr. 1 0 0 2 2

Vaikinų jaunių (gim. 1993 m.) A čempionatas „Ežys“

Pr. 1 2 1 1 3 2

Gruodžio 19 diena: „Salilita“ — „Energetikas“ 77:58, „Garliavos statyba“ — „Atskalūnas“ 77:72.

Gruodžio 12 diena: „Trasalis“ — „Salilita“ 36:52, „Tauragė“ — „Garliavos statyba“ 61:76.

A pogrupis

P. 3 2 1 0

Pr. 0 1 2 3

P. 2 2 1 0

Pr. 1 0 1 3

B pogrupis

V. Komanda 1. Kauno „Atskalūnas“ 2. „Garliavos statyba“ 3. Klaipėdos „Ranga“ 4. „Tauragė“

Pr. 1 3 3 4

LIETUVOS MOKSLEIVIŲ KREPŠINIO LYGA

D grupė (50+)

V. Komanda 1. Vilniaus „Perlas“ 2. Vilniaus „Salilita“ 3. Trakų „Trasalis“ 4. Vilniaus „Energetikas“

P. 3 1 1 0

E grupė (45+) Gruodžio 12 diena: „Patvanka“ — „Žaibas-Alaus mėgėjai-2“ 104:58, „Šiaulių krepšinio senjorai“ — „Žėrutis“ 82:55, „KTU Omega“ — „Argus-Ranga“ 83:71, „Marijampolė“ — „Nevėžis“ 89:77, „Vilktukas“ — „Brazylija-Martonas-Ego Forte“ 69:94.

I divizionas Sausio 9 diena: „Saulė-Šiauliai“ — „Š. Marčiulionio KA I-Electrolux“ 88:89, „Sabonio KC-Arx Baltica“ — „V. Knašiaus KM-Klaip. energija“ 97:61.

Gruodžio 20 diena: „V. Knašiaus KM-Klaip. energija“ — Kėdainių SM 85:73.

Gruodžio 19 diena: „Š. Marčiulionio KA III-SCHUCO“ — „Sabonio KC-Arx Baltica“ 63:84.

Gruodžio 15 diena: „Saulė-Šiauliai“ — Plungės SM 81:98, „Š. Marčiulionio KA I-Electrolux“ — Sabonio KC II 108:53.

Gruodžio 6 diena: „Š. Marčiulionio KA III-SCHUCO“ — Kėdainių SM 80:60.

Komanda P. 1. „Š. Marčiulionio KA I-Electrolux“ 8 2. „Sabonio KC-Arx Baltica“ 6 3. „V. Knašiaus KM-Klaip. energija“ 4 4. Plungės SM 4 5. „Š. Marčiulionio KA III-SCHUCO“ 4 6. „Saulė-Šiauliai“ 3 7. Sabonio KC II 4 8. Kėdainių SM 2

Pr. 2 3 5 5 4 6 4 6

Vaikinų jaunių (gim. 1994 m.) B čempionatas „Ežys“ I divizionas Gruodžio 23 diena: „Perkūnas“ — „Marijampolės ŽSMArvi“ 74:92.

Gruodžio 21 diena: „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ — Sabonio KC I 70:75, V. Knašiaus KM — Vilniaus KM I 74:66, „Saulė-Šiauliai“ — Panevėžio KKSC 107:86.

Gruodžio 12 diena: Vilniaus KM I — „Perkūnas“ 96:76, „Marijampolės ŽSM-Arvi“ — „Saulė-Šiauliai“ 110:86, Sabonio KC I — V. Knašiaus KM 107:75, Panevėžio KKSC — „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ 75:102.

A pogrupis

V. Komanda 1. „Šiaulių krepšinio senjorai“ 2. Kauno „Patvanka“

P. 4 4 3. Panevėžio „Žaibas-Alaus mėgėjai-2“ 2 4. Šilutės „Šamai“ 1 5. Radviliškio „Žėrutis“ 0 6. Skuodo „Gintaro baldai“ 0

Pr. 0 0 2 2 4 3

B pogrupis

V. Komanda

P. Pr.

1. Vilniaus „Brazylija-Martonas-Ego Forte“ 4

0

2. Kauno „KTU Omega“

1

3

NKL čempionate tvirtai pirmauja Pasvalio „Pieno žvaigždės“.

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 63

statistiKa

V. Komanda P. 1. Sabonio KC I 6 2. „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ 6 3. V. Knašiaus KM 4 4. Vilniaus KM I 3 5. „Marijampolės ŽSM-Arvi“ 3 6. „Saulė-Šiauliai“ 3 7. Panevėžio KKSC 2 8. „Perkūnas“ 1

Pr. 1 1 3 4 4 4 5 6

Vaikinų jaunučių (gim. 1995 m.) A čempionatas „Ežys“ I divizionas

V. Komanda 1. V. Knašiaus KM I 2. „Sabonio KC-Vaigora“ 3. „Š. Marčiulionio KA I-YIT“ 4. „Vilniaus KM I-Vilmesta“

P. 6 7 7 6 4

4

6. „Alytaus SRC-Alseka“ 7. „Sabonio KC-Altas“ 8. „Sabonio KC-Garlita“

2 1 0

6 7 9

Vaikinų jaunučių (gim. 1996 m.) B čempionatas „Ežys“ I divizionas Gruodžio 18 diena: „Š. Marčiulionio KA I-Blancomet“ — „Š. Marčiulionio KA II-Philips“ 111:74, „Aisčiai“ — „Sabonio KC-ViaCon“ 63:87.

Gruodžio 16 diena: „Mažeikių SM-Nafta“ — Panevėžio KKSC I 91:44.

Gruodžio 15 diena: „Tornado KM-Autover“ — „Sabonio KC-Katos grupė“ 76:83.

Gruodžio 12 diena: „Sabonio KC-Katos grupė“ — „Š.

Marčiulionio KA I-Blancomet“ 67:72, „Aisčiai“ — Panevėžio KKSC I 89:84, „Tornado KM-Autover“ — „Sabonio KC-ViaCon“ 65:96.

Kauno „VIČI-Aistės“ LMKL čempionate žengia be pralaimėjimų.

64 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Pr. 3 1 1 2

5. „Marijampolės ŽSM-Industrijos g.“

Fotodiena.lt/A. Pliadžio nuotr.

Sausio 10 diena: „Sabonio KC-Garlita“ — V. Knašiaus KM I 69:76.

Gruodžio 19 diena: „Sabonio KC-Vaigora“ — „Sabonio KC-Garlita“ 86:60, „Alytaus SRC-Alseka“ — „Š.

Marčiulionio KA I-YIT“ 70:82, „Sabonio KC-Altas“ — V. Knašiaus KM I 105:110.

Gruodžio 18 diena: „Š. Marčiulionio KA I-YIT“ — „Sabonio KC-Vaigora“ 74:69, „Marijampolės ŽSMIndustrijos g.“ — „Sabonio KC-Garlita“ 92:87, „Sabonio KC-Altas“ — „Vilniaus KM I-Vilmesta“ 63:97.

Gruodžio 12 diena: V. Knašiaus KM I — „Sabonio KCVaigora“ 75:84.

Gruodžio 9 diena: „Marijampolės ŽSM-Industrijos g.“ — „Vilniaus KM I-Vilmesta“ 60:76.

Gruodžio 8 diena: „Sabonio KC-Altas“ — „Marijampolės ŽSM-Industrijos g.“ 69:78.

V. Komanda P. 1. „Š. Marčiulionio KA I-Blancomet“ 7 2. „Sabonio KC-Katos grupė“ 6 3. „Mažeikių SM-Nafta“ 6 4. „Sabonio KC-ViaCon“ 5 5. „Tornado KM-Autover“ 3 6. „Š. Marčiulionio KA II-Philips“ 2 7. „Aisčiai“ 2 8. Panevėžio KKSC I 1

Pr. 1 2 2 3 5 6 6 7

Merginų jaunių (gim. 1993—1994 m.) čempionatas „Ežys“ I divizionas Gruodžio 19 diena: Marijampolės ŽSM — Alytaus SRC 104:77, Vilniaus KM II — „Aisčiai-Artransa“ 33:98, Vilniaus KM I — Biržų SM 60:52.

Gruodžio 12 diena: „Saulė-Šiauliai-Corny I“ — Marijampolės ŽSM 66:54.

Gruodžio 11 diena: „Saulė-Šiauliai-Corny I“ — Vilniaus KM I 71:74.

V. Komanda 1. „Aisčiai-Artransa“ 2. „Saulė-Šiauliai-Corny I“

P. Pr. 7 0 5 2

V. Komanda 3. Marijampolės ŽSM 4. Vilniaus KM I 5. Biržų SM 6. „Panevėžio KKSC-Liepa“ 7. Alytaus SRC 8. Vilniaus KM II

P. 5 4 3 3 1 0

Pr. 2 3 4 4 6 7

Merginų jaunučių (gim. 1995—1996 m.) čempionatas „Ežys“ I divizionas Gruodžio 18 diena: „Mažeikių SM-Nafta“ — „Panevėžio KKSC I-Liepa“ 31:113, „Saulė-Šiauliai“ — Vilniaus KM I 25:65.

Gruodžio 11 diena: Alytaus SRC — „Mažeikių SM-Nafta“ 71:47.

V. Komanda 1. Vilniaus KM I 2. „Aisčiai-Artransa“ 3. „Panevėžio KKSC I-Liepa“ 4. V. Knašiaus KM I

P. 7 6 4 4

Pr. 0 1 3 2

5. Kretingos SM

7

3

6. „Saulė-Šiauliai“ 7. Alytaus SRC 8. „Mažeikių SM-Nafta“

2 1 0

5 5 7

www.musukrepsinis.lt

statistiKa

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 65

KonKursas

L aim

ėkite

!

L aimėkite bilietus į LKF DnB NORD taurės turnyro finalo ketvertą! „Mūsų krepšinis“ skelbia dar vieną konkursą. Šį kartą skaitytojams siūlome laimėti kvietimus 2 asmenims į vasario 12–13 dienomis Alytaus rekonstruotoje arenoje vyksiantį LKF DnB NORD taurės turnyro finalo ketvertą. Atsakykite į pateiktus klausimus, atsakymus atsiųskite elektroninio pašto adresu redakcija@musukrepsinis.lt iki sausio 30 dienos ir išvyskite stipriausių Lietuvos klubų kovas dėl pirmojo šio sezono trofėjaus savo akimis. Sėkmės!

Su kuria komanda Lietuvos vyrų rinktinė nesusitiko 2010 m. pasaulio čempionato pirmajame etape?

a. b. c.

Naujoji Zelandija

d. e.

Kanada

2

Libanas Kinija

Prancūzija

Kelių taškų skirtumu baigėsi šios rungtynės?

a. b. c.

15

d. e.

23

4

5

7

2

Kurio miesto oro uoste Žalgirio“ krepšininkai laukia skrydžio?

66 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

a. b. c.

a. b. c.

Kauno „Žalgirio“

d. e.

Vilniaus „Lietuvos ryto“

Klaipėdos „Neptūno“ Utenos „Juventus“

„Kauno“

Kuriame klube rungtyniauja ši krepšininkė?

3

18

Per kurio klubo namų rungtynes pasirodo šios šokėjos?

a. b. c.

Kauno „VIČI-Aistės“

d. e.

Stambulo „Besiktas“

Klaipėdos „Lemminkainen“ Stambulo „Galatasaray“

Kursko „Dinamo“

Kauno Maskvos Mariupolio

d. e.

Gdansko Vitorijos

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

1

Praeitame žurnalo numeryje kvietėme laimėti oficialų Lietuvos vyrų rinktinės 2011-ųjų kalendorių. Gavome šūsnį teisingų atsakymų (1. B; 2. B; 3. E; 4. D; 5. A), o burtai lėmė, kad kalendorius laimėjo Gitana M., Martynas Gaidelis ir Ona Subačienė. Sveikiname nugalėtojus!

MÛSØ KREPÐINIS | 2010 | 67

68 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS