MK NR. 44

Nr. 44

Sprendimų metas

2011 | Nr. 7 (44) | 6.50 Lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 1

pagrindiniai rėmėjai LKFLKF pagrindiniai rėmėjai Pagrindiniai rėmėjai

LKF LKF pagrindiniai rėmėjai pagrindiniai rėmėjai

Rėmėjai ir partneriai Rėmėjai ir partneriai Rėmėjai ir partneriai

Rėmėjai ir partneriai

Informaciniai partneriai Informaciniai partneriai Informaciniai partneriai Informaciniai partneriai

2 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

turinys

www.musukrepsinis.lt

FOTOŽVILGSNIS

6 Unikali tauta

Per pasaulio jaunimo čempionato finalą Rygoje krepšinio pasaulis pamatė tai, ko dar nebuvo.

„EUROBASKET 2011“

6

8 Dilema dėl aukštaūgių

Lietuvos vyrų rinktinės vyriausiajam treneriui Kęstučiui Kemzūrai ateina sunkiausias metas, kai vienam po kito įvairiems krepšininkams reikės dėkoti už darbą.

14 R. Seibutis: „Tikslo sieksime iš visų jėgų“

26 metų 196 cm ūgio atakuojantis gynėjas praeitą sezoną taip įspūdingai rungtyniavo Turkijos čempionate, kad dabar ir rinktinėje tikimasi solidaus jo indėlio.

18 Pasirengimo etape — finišo tiesioji

Paskutiniuosius savo darbo akcentus dėlioja ne tik komandų treneriai, bet ir „EuroBasket 2011“ organizatoriai.

RINKTINĖS

16

22 Auksinis kelias: nuo olimpinio festivalio iki pasaulio čempionato

Lietuvos krepšinis dar neturėjo tokios komandos. 1992 metais gimusių vaikinų karta laimėjo visus čempionatus, kuriuose dalyvavo.

27 Per dvejus metus — iš niekur į rinktinę

Vienas iš šių metų Lietuvos jaunių (iki 18 metų) rinktinės lyderių buvo 208 cm ūgio klaipėdietis Artūras Gudaitis.

UŽ AIKŠTĖS

30 M. Grigalauskytė: idealių atostogų — į Paryžių!

Iš Plungės kilusi 19-metė krepšininkė atsakė į „Mūsų krepšinio“ klausimus apie laisvalaikį, mėgstamiausius patiekalus bei svajones.

27

PLAKATAI:

33 Lietuvos jaunimo rinktinė, Donatas Motiejūnas, Vytenis Čižauskas.

20 KLAUSIMŲ

39 L. Adomaitis žavisi M. Kalniečio dėjimais

Dainininkas ir muzikos prodiuseris Linas Adomaitis glaudžiai susijęs su krepšiniu.

33

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 3

Krepsinio Lygos

Lietuvos krepšinio rinktinės generalinis rėmėjas

Naujausi lažybų punktai: ✶ Fabijoniškių g. 2, Vilnius (prie prekybos centro IKI)

✶ Verkių g. 29, Vilnius (prekybos centre „Parkas Outlet“)

✶ Šarkuvos g. 1-5, Kaunas (prie prekybos centro MAXIMA)

✶ Vilniaus g. 112-2, Šiauliai (prie viešbučio „Šiauliai“)

✶ Gegužių g. 30, Šiauliai (prekybos centre „Arena“)

✶ Chemikų g. 6-8, Jonava (prie prekybos centro IKI)

✶ Respublikos g. 12, Telšiai

4 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS 4 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

turinys

www.musukrepsinis.lt

MŪSŲ KREPŠINIS | Nr. 44 | 2011 ISSN 1822-8410

KYLANTI ŽVAIGŽDĖ

41 A. Juškevičius: „Neslėpsiu, tikėjausi būti vyrų rinktinėje“

Nr. 44

22 metų 194 cm ūgio Adui Juškevičiui 2010—2011 metų sezonas buvo itin spalvingas ir paženklintas pergalėmis

RINKTINĖS

44 Kodėl universiadoje nežaidžia geriausieji?

Lietuvos vaikinų ir merginų studentų rinktinės rugpjūčio viduryje keliaus į tolimąją Kiniją.

41

Sprendimų metas

2011 | Nr. 6 (44) | 6.50 Lt

LYGOS

49 Moterų krepšinyje — atgimimo metas

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

Į LMKL ketina sugrįžti Marijampolės klubas, stipresnes komandas planuojama suburti Vilniuje ir Kauno rajone.

Dalius Matvejevas el. p. d.matvejevas@lbbf.lt

51 Kaip išsirinkti krepšinio mokyklą?

Erildas Budraitis Vaclovas Gedvilas Ovidijus Giniotas Karolis Jankus Edmantas Kazbaras Linas Kunigėlis Domas Lukauskas Šarūnas Mazalas Jonas Miklovas Martynas Pupininkas Alvydas Staniulis Karolis Vaizgėla Rolandas Varanauskas

BENDRADARBIAI:

Jei jūsų vaikas nori lankyti krepšinio treniruotes, Moksleivių krepšinio lygos direktorius pataria pirmiausia domėtis būsimu atžalos treneriu.

RINKTINĖS

55 K. Lingytė: „Reikia gerbti visas komandas, bet nė vienos nebijoti“

Šios vasaros su nekantrumu laukė ne tik didžiojo krepšinio žaidėjai ir gerbėjai.

LAISVALAIKIS

51

56 D. Redikas dievina serialus bei veiksmo filmus

Alius Levinskas el. p. alius@cechas.com NUOTRAUKOS

STOP KADRAS

57 M. Pocius — Europos jaunimo čempionate

100% black

Šiandien Martynas Pocius yra vienas svarbiausių Lietuvos vyrų rinktinės narių. Prieš penkerius metus šalies 20-mečių rinktinėje jis buvo dar svarbesnis.

36% - 100% black Angle 90˚, Location 33%

LEIDĖJAS

VšĮ LKF reklamos ir paslaugų biuras SPAUSDINO

Spaudos namai „ARX Baltica“

VEIDAS

58 E. Kairys: „Esu gimęs sportui“

REDAKCIJOS ADRESAS

58

LIETUVOS KREPŠINIO TRENERIŲ ASOCIACIJA

62 Greitasis puolimas

Su greitojo puolimo filosofija supažindina ispanas Manuelis Trujillo Vargas.

Lietuvos krepšinio federacija Birželio 23-iosios g. 5 LT-03206 Vilnius tel. +370 615 47755 faksas +370 5 2163589 el. p. redakcija@musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt ŽURNALO PRENUMERATA Užsiprenumeruoti žurnalą (6 mėn. – 36 Lt) galite visuose Lietuvos pašto skyriuose ir tinklalapyje www.post.lt

KONKURSAS

66 Laimėkite „Nike Zoom Hyperdunk 2011“!

„Mūsų krepšinis“ pradeda dar vieną tęstinį konkursą, kurio pagrindinis prizas — naujieji Lietuvos vyrų rinktinės bateliai „Nike Zoom Hyperdunk 2011“

Regina Bakutienė el. p. regba@takas.lt DIZAINERIS

Grupės ŽAS daina „Mes nugalėsime“ jau kurį laiką nenutyla Dovydo Rediko grotuve.

Legendinis Vilniaus „Statybos“ krepšininkas Eduardas Kairys be krepšinio savo gyvenimo neįsivaizduoja.

KALBOS REDAKTORĖ

66

Redakcija už reklamos turinį neatsako.

Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama.

Tiražas: 10 000 egz.

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 5

Krepsinio Lygos

Pasaulio čempionato finale Lietuvos krepšininkai jautėsi kaip namie.

Jaunuosius krepšininkus palaikė ir ištikimieji būgnininkai.

6 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Finalą stebėjo A. Guoga, L. Kleiza, R. Javtokas ir daugybė kitų Lietuvos krepšinio pasaulio atstovų.

„Arena Riga“ prieigose — vien lietuviai.

Krepsinio Lygos

www.musukrepsinis.lt

fotoZvilgsnis

Unikali tauta

Finalo dieną Rygoje buvo galima išvysti daugybę automobilių iš Lietuvos.

Per pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionato finalą Rygoje krepšinio pasaulis pamatė tai, ko dar nebuvo regėjęs jokio lygio turnyre. Lemiamas rungtynes tarp Lietuvos ir Serbijos rinktinių Latvijos sostinėje stebėjo per 8 tūkst. lietuvių.

Toks iš užsienio atvykusių žiūrovų kiekis krepšinio varžybose yra unikalus ne tik jaunųjų krepšininkų turnyrams. Net ir suaugusiųjų rinktines per Europos, pasaulio čempionatus ar olimpines žaidynes tribūnose palaiko daugiausiai po 3-4 tūkst. savų aistruolių (jei nekalbėsime apie šeimininkų komandą). „Kitą čempionatą reikia rengti Afrikoje, kad šitie neatvažiuotų“, — po lietuviams pralaimėto pusfinalio mačo žiūrovų link mostelėjo vienas Rusijos jaunimo rinktinės narys.

Deja, kitais metais jam jau trečią kartą iš eilės gali tekti susidurti su išskirtiniais krepšinio gerbėjais. Po pernykščio triumfo 18-mečių Europos čempionate Vilniuje (finalo mačą stebėjo net 13 tūkst. žiūrovų) ir šiemečio — Rygoje Lietuvos krepšinio federacija ketina siekti teisės kitais metais rengti Senojo žemyno 20-mečių pirmenybes, kuriose savo kelią užbaigtų visus čempionatus, kuriuose dalyvavo, laimėjusi 1992 metais gimusių krepšininkų karta. | Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr. | MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 7

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

Eurobasket 2011

Dilema dėl aukštaūgių K. Kemzūros laukia sunkių sprendimų metas.

8 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Lietuvos vyrų rinktinės vyriausiajam treneriui Kęstučiui Kemzūrai ateina sunkiausias metas, kai vienam po kito įvairiems krepšininkams reikės dėkoti už darbą rinktinėje ir pranešti, kad jie šių metų Europos vyrų krepšinio čempionate nežais.

Arūnas Kemežys

Eurobasket 2011

Rugpjūčio pradžioje Lietuvos rinktinės treniruočių stovykloje Klaipėdoje prakaitą liejo 17 krepšininkų. Tarp jų buvo 4 vidurio puolėjai (Robertas Javtokas, Marijonas Petravičius, Darjušas Lavrinovičius, Jonas Valančiūnas), 4 sunkieji krašto puolėjai (Donatas Motiejūnas, Kšyštofas Lavrinovičius, Darius Songaila, Paulius Jankūnas), 1 lengvasis krašto puolėjas (Simas Jasaitis), 6 atakuojantys gynėjai (Rimantas Kaukėnas, Tomas Delininkaitis, Martynas Pocius, Martynas Gecevičius, Renaldas Seibutis, Mindaugas Lukauskis) ir 2 įžaidėjai (Šarūnas Jasikevičius, Mantas Kalnietis).

Kai kurie krepšininkai gali rungtyniauti keletoje pozicijų, tačiau pagal pirmines jų pozicijas kandidatų pasiskirstymas atrodė būtent taip.

Sunkiausia išsirinkti Po paskutinės treniruotės lauke K. Kemzūra pažymėjo, kad sunkiausia bus renkantis aukštaūgius: „Jų turime net aštuonis, ir visi jie dirba gerai.“ Būtent į vidurio ir sunkiųjų krašto puolėjų pozicijas „Mūsų krepšinis“ pažvelgė atidžiau. Abiejose mūsų komanda turi po 4 kandidatus, o per treniruotes tarp jų vyksta įnirtinga kova, kartais primenanti net tikras rungtynes. Iš pradžių savo sugebėjimų aikštėje treneriams negalėjo pademonstruoti tik kojos traumą patyręs Marijonas Petravičius, treniravęsis pagal individualią programą.

Prieš pernykštį pasaulio čempionatą K. Kemzūra „Mūsų krepšiniui“ pasakojo, kad idealiomis sąlygomis savo komandoje norė-

tų turėti 6 aukštaūgius ir 6 mažesnius krepšininkus. Tiesa, 6-asis aukštaūgis turėtų sugebėti žaisti ir lengvuoju krašto puolėju. Šiemet šioje pozicijoje rinktinė turi vienintelį S. Jasaitį, o jam padėti turės kažkas iš atletiškesnių atakuojančių gynėjų.

Randa vietos net 4 vidurio puolėjams „Mūsų krepšinis“ išnagrinėjo 2010 metų pasaulio čempionate ir 2009 metų Europos čempionate geriausiai pasirodžiusių komandų sudėtis ir suskaičiavo trenerių naudotus vidurio bei sunkiuosius krašto puolėjus. Statistiškai populiariausias aukštaūgių derinys buvo toks: 2 vidurio puolėjai ir 3 arba 4 sunkieji krašto puolėjai.

Tiesa, per pastaruosius dvejus metus pasitaikė ir labai netradicinių derinių. 2009-aisiais graikai ir kroatai į Europos čempionatą atsivežė net po 4 vidurio puolėjus, serbai 2009-aisiais ir turkai 2010-aisiais turėjo po 3 šios pozicijos žaidėjus.

Graikai ir slovėnai 2009-ųjų Europos čempionate turėjo net po 7 aukštaūgius ir su tokia sudėtimi sugebėjo nukeliauti iki mažojo finalo.

Lietuvos rinktinė pernai buvo labai mobili ir dažniausiai vertėsi vos su trimis tikrais aukštaūgiais — R. Javtoku, P. Jankūnu ir T. Klimavičiumi. Ketvirtasis aukštaūgis — Martynas Andriškevičius — aikštėje pasirodė tik epizodiškai.

Kovoti po krepšiais šiam kvartetui padėjo lengvojo ir sunkiojo krašto puolėjų pozicijose galintys rungtyniauti Linas Kleiza ir Jonas Mačiulis.

Rugpjūčio pradžioje Lietuvos rinktinės treniruotėse dar dalyvavo 17 krepšininkų.

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 9

Eurobasket 2011

Šiemet rinktinėje J. Mačiulio ir L. Kleizos nėra, todėl pozicijas po krepšiais teks stiprinti tikrais aukštaūgiais, iš kurių nė vienas negali rungtyniauti lengvuoju krašto puolėju.

Rinktųsi 5 aukštaūgius Treneriai sprendimą priims po kontrolinių rungtynių, o mes pasidomėjome, ką apie K. Kemzūrai su kolegomis iškilusią dilemą mano Lietuvos krepšinio specialistai.

Su Lietuvos 19-mečių rinktine šią vasarą pasaulio čempionu tapęs Kazys Maksvytis neabejodamas atsakė, kad jo idealus variantas yra 2 vidurio puolėjai ir 3 sunkieji krašto puolėjai. „Aš manau, kad vyrų rinktinėje turėtų likti 5 aukštaūgiai. Gali būti, kad galutinėje sudėtyje bus 3 vidurio puolėjai ir 2 krašto puolėjai. Komandos treneriams iš vidaus geriau matyti, kuris variantas geresnis“, — teigė K. Maksvytis.

5 aukštaūgius rinktųsi ir Šarūnas Sakalauskas. Tiesa, vienas iš jų turėtų būti universalus. „Manau, komandoje turėtų būti po 2 tikrus vidurio ir sunkiuosius krašto puolėjus. Penktasis aukštaūgis turėtų sugebėti žaisti abiejose pozicijose. Taip galima apsidrausti nuo įvairių pavojų — traumų, pražangų, nuovargio. Per rungtynes

dažniausiai naudojama po 2 vienos pozicijos žaidėjus, o trečiuoju galima užkamšyti spragas“, — dėstė krepšinio treneris.

Sergejus Jovaiša komandos formavimo principus apibūdino kiek kitaip. „Į kiekvieną poziciją pirmiausia reikia turėti po 2 žaidėjus, o tada žiūrėti, kur yra spragų, abejonių ir tas pozicijas stiprinti“, — svarstė legendinis krepšininkas.

Tiesa, jis mano, kad reikėtų komandoje pasilikti bent 3 vidurio puolėjo pozicijoje galinčius rungtyniauti žaidėjus. „Vienas gali prisirinkti pražangų, o antram gali visoms rungtynėms neužtekti jėgų. Tad trečias „centras“ būtų naudingas“, — sakė S. Jovaiša.

Be to, buvęs žalgirietis labai norėtų, kad šių metų Lietuvos rinktinėje atsirastų vietos būtent aukštaūgių grandyje rungtyniaujantiems dviems jauniesiems talentams — J. Valančiūnui ir D. Motiejūnui. „Reikia galvoti ir apie tai, kas iš ateinančio jaunimo artimiausiu metu žais rinktinėje. Manau, jie šiemet jau gali pretenduoti bent į epizodinius vaidmenis. Tačiau iš šalies sunku įvertinti tikrąsias galimybes, galime tik taip modeliuoti. Rinktinės treneriams matyti geriau“, — tvirtino pašnekovas.

AUKŠTAŪGIAI STIPRIAUSIOSE 2009 IR 2010 M. RINKTINĖSE 2009 m. Europos čempionatas 1. Ispanija: 2 vidurio puolėjai (Pau Gasolis — 214 cm, Marcas Gasolis — 214 cm), 3 sunkieji krašto puolėjai (Victoras Claveras — 207 cm, Felipe Reyesas — 206 cm, Jorge Garbajosa — 207 cm), 1 lengvasis/sunkusis krašto puolėjas (Alexas Mumbru — 202 cm).

2. Serbija: 3 vidurio puolėjai (Kosta Perovičius — 217 cm, Miroslavas Raduljica — 213 cm, Nenadas Krstičius — 213 cm), 3 sunkieji krašto puolėjai (Nemanja Bjelica — 209 cm, Novica Veličkovičius — 205 cm, Milanas Mačvanas — 205 cm).

3. Graikija: 4 vidurio puolėjai (Ioannis Borousis — 213 cm, Adreas Glyniadakis — 216 cm, Kostas Koufas — 218 cm, Sofoklis Schortsanitis — 206 cm), 3 sunkieji krašto puolėjai (Antonis Fotsis — 209 cm, Georgias Printezis — 206 cm, Konstantinas Kaimakoglou — 205 cm).

4. Slovėnija: 2 vidurio puolėjai (Primožas Brezecas — 216 cm, Erazemas Lorbekas — 210 cm), 5 sunkieji krašto puolėjai (Urošas Slokaras — 210 cm, Matjažas Smodišas — 205 cm, Boštjanas Nachbaras — 206 cm, Goranas Jagodnikas — 203 cm, Jurica Golemacas — 208 cm).

5. Prancūzija: 2 vidurio puolėjai (Ronny Turiafas — 206 cm, Ali Traore — 205 cm), 4 sunkieji krašto puolėjai (Alainas Koffi — 204 cm, Ianas Mahinmi — 206 cm, Florentas Pietrusas — 202 cm, Borisas Diaw — 203 cm).

6. Kroatija: 4 vidurio puolėjai (Nikola Vujčičius — 207 cm, Nikola Prkačinas — 208 cm, Sandro Nicevičius — 211 cm, Mario Kasunas — 211 cm), 2 sunkieji krašto puolėjai (Krešimiras Lončaras — 208 cm, Marko Baničius — 205 cm).

2010 m. pasaulio čempionatas 1. JAV: 1 vidurio puolėjas (Tysonas Chandleris — 216 cm), 3 sunkieji krašto puolėjai (Lamaras Odomas — 208 cm, Kevinas Love‘as — 208 cm, Kevidas Durantas — 206 cm). 1 lengvasis/sunkusis krašto puolėjas (Danny Grangeris — 203 cm).

2. Turkija: 3 vidurio puolėjai (Semihas Erdenas — 211 cm, Oguzas Savašas — 208 cm, Omeras Ašikas — 214 cm ), 3 sunkieji krašto puolėjai (Keremas Gonlumas — 208 cm, Ersanas Ilyasova — 208 cm, Hidayetas Turkoglu — 208 cm).

3. Lietuva: 2 vidurio puolėjai (Robertas Javtokas — 208 cm, Martynas Andriuškevičius — 218 cm), 2 sunkieji krašto puolėjai (Paulius Jankūnas — 205 cm, Tadas Klimavičius — 204 cm), 2 lengvieji/sunkieji krašto puolėjai (Linas Kleiza — 203 cm, Jonas Mačiulis — 200 cm).

4. Serbija: 2 vidurio puolėjai (Kosta Perovičius — 217 cm, Nenadas Krstičius — 213 cm), 4 sunkieji krašto puolėjai (Nemanja Bjelica — 209 cm, Novica Veličkovičius — 205 cm, Milanas Mačvanas — 205 cm, Marko Kešeljis — 206 cm), 1 lengvasis/sunkusis krašto puolėjas (Duško Savanovičius — 204 cm).

5. Argentina: 2 vidurio puolėjai (Romanas Gonzalezas — 210 cm, Fabricio Oberto — 208 cm), 4 sunkieji krašto puolėjai (Juanas Gutierrezas — 205 cm, Luisas Scola — 204 cm, Leonardo Gutierrezas — 201 cm, Guillermo Kammerichsas — 203 cm).

6. Ispanija: 2 vidurio puolėjai (Marcas Gasolis — 214 cm, Franas Vazquezas — 209 cm), 3 sunkieji krašto puolėjai (Victoras Claveras — 207 cm, Felipe Reyesas — 206 cm, Jorge Garbajosa — 207 cm), 1 lengvasis/sunkusis krašto puolėjas (Alexas Mumbru — 202 cm).

10 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

rinKtines

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 11

tema

12 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 13

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

Eurobasket 2011

R. Seibutis: „Tikslo sieksime iš visų jėgų“ Šiais metais aistruoliai iš R. Seibučio tikisi daug daugiau.

14 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Prieš pernykštį pasaulio čempionatą Lietuvos krepšinio gerbėjai į Renaldą Seibutį žvelgė kaip į atsarginį, kuris kartais galbūt ir bus naudingas nacionalinei komandai. Per metus padėtis kardinaliai pasikeitė. 26 metų 196 cm ūgio atakuojantis gynėjas praeitą sezoną taip įspūdingai rungtyniavo Turkijos čempionate, kad dabar ir rinktinėje tikimasi solidaus jo indėlio.

Karolis Vaizgėla

Eurobasket 2011

Praėjęs klubinis sezonas — geriausias R. Seibučio karjeroje. Palangiškis dominavo Turkijos pirmenybėse ir išvedė mažo Edirnės miestelio komandą „Olin“ į šalies pirmenybių atkrintamąsias varžybas. Jose „Olin“ tik per penktąsias — serijos lemiamas — ketvirtfinalio rungtynes nusileido aiškia poros favorite laikytai „Banvitspor“.

R. Seibutis visą sezoną demonstravo brandų žaidimą. Per 33 žaistas rungtynes lietuvis tik 4 kartus nepelnė dviženklio taškų skaičiaus (vieną mačą dėl traumos baigė sužaidęs vos keletą minučių). Edirnės ekipos lyderis Turkijos čempionate užėmė ketvirtąją vietą pagal pelnytus taškus (18,29), devintąją — pagal rezultatyvius perdavimus (4,07) ir naudingumo koeficientą (17,21).

Kaip dera tikram komandos lyderiui, geriausią žaidimą kandidatas į Lietuvos rinktinės narius demonstravo atkrintamosiose varžybose: 21 taškas (69 proc. dvitaškių ir 58 proc. tritaškių pataikymas) ir vidutiniškai surinkti 20 naudingumo balų. Įspūdingu R. Seibučio žaidimu Turkijoje susižavėjo ne vieno stipraus Europos klubo vadovai. Buvo net pasklidusi klaidinga žinia, kad gynėjas pasirašė kontraktą su Stambulo „Galatasaray“. Iš tikrųjų varžytuves dėl Lietuvos rinktinės gynėjo laimėjo Vilniaus „Lietuvos rytas“. Šiuo metu R. Seibutis lieja prakaitą Lietuvos rinktinės treniruočių stovyklose ir su kitais kandidatais kovoja dėl teisės ginti savo šalies garbę per Lietuvoje vyksiantį 2011-ųjų Europos čempionatą.

Turi žaisti geriausi — Renaldai, ši sezoną rungtyniavote beveik be keitimų. Ar užteko vasarą laiko pailsėti?

— Sezonas tikrai buvo sunkus, teko atlaikyti didelį fizinį krūvį. Nelengva, kai daug žaidi, sezono pabaigoje ėmiau jausti nuovargį.

Atostogų pradžioje atrodė, kad gali ir neužtekti mėnesio, tačiau dabar jaučiuosi gerai. Manau, poilsio pakako. Ir taip retai būna, kad vasarą turėčiau galimybę atostogauti visą mėnesį. Per tą laiką net spėjau pasiilgti krepšinio, fizinio krūvio.

— Pernai buvote tarp tų krepšininkų, kurie konkuravo dėl paskutiniųjų vietų Lietuvos rinktinėje. Šiemet jau mažai kas abejoja, kad pateksite į komandą. Ar tai nesumažina motyvacijos treniruočių stovyklose?

— Žinoma, ne (šypsosi). Einu į treniruotes lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti kandidatai. Manau, į pagrindinę sudėtį pateks tik tie, kurie atrodys geriausiai.

Klubinis sezonas jau pasibaigė. Kas buvo, tas buvo, reikia žiūrėti į priekį. Žinoma, gal ir tvirčiau jaučiuosi po sėkmingo sezono, atsirado didesnis pasitikėjimas savimi.

Tačiau Lietuvoje yra daug gerų krepšininkų, todėl naivu tikėtis patekti į rinktinę vien dėl gero pasirodymo klube. Kaip ir iki šiol rinktinės stovyklose, stengsiuosi iš paskutiniųjų ir atiduosiu visą save.

— Ar dėl to, kad čempionatas vyks Lietuvoje, yra jaučiamas skirtumas tarp ankstesniųjų rinktinės stovyklą ir šiemetinės?

— Žinoma. Jaučiame didžiulį ažiotažą, susidomėjimą, nuolat matome reklamas. Dar likus keletui mėnesių iki vasaros jaučiau, kad artėja didelis įvykis.

Spaudimas prieš šį čempionatą didesnis, tačiau manau, kad tai natūralu. Lietuva — krepšinio šalis, visi tikisi geriausio.

— Kaip veikia tas spaudimas?

„Lengviau žaisti, kai iš tavęs niekas nieko nesitiki. Kai tikisi labai daug — sunkiau. Taip jau yra ir to bijoti nereikia. Net neabejoju, kad visi, kas dalyvaus rinktinės stovyklose ir kas pateks į galutinį dvyliktuką, atiduos visą savo širdį už Lietuvą, kad pasiektų geriausią rezultatą.“ — Lengviau žaisti, kai iš tavęs niekas nieko nesitiki. Kai tikisi labai daug — sunkiau. Taip jau yra ir to bijoti nereikia. Net neabejoju, kad visi, kas dalyvaus rinktinės stovyklose ir kas pateks į galutinį dvyliktuką, atiduos visą savo širdį už Lietuvą, kad pasiektų geriausią rezultatą.

— Kiek įtakos Lietuvos rinktinės žaidimui gali turėti Jono Mačiulio ir Lino Kleizos traumos?

— Buvo labai gaila išgirdus tokią naujieną. L. Kleiza ir J. Mačiulis — vieni svarbiausių Lietuvos rinktinės žaidėjų, todėl žaidimas turės būti kitoks, kažkam reikės juos pakeisti.

— Šiemet į Lietuvos rinktinę pakviesti žaidėjai, kurie 2007 metais iškovojo Europos bronzos medalius, ir tie, kurie praėjusiais metais iškovojo pasaulio čempionato bronzą. Kaip sekasi rasti bendrą kalbą?

— Lietuvos rinktinei turi atstovauti patys geriausi krepšininkai.

Džiugu, kad visi suvažiavo. Kaip pavyks susižaisti vieniems su kitais, priklausys nuo trenerių. Jie turės rasti kiekvieno vietą aikštėje. Visi nori, kad Lietuvos rinktinė žaistų kuo geriau ir savo ambicijas palieka šone. Vedami vieno tikslo, vieni su kitais puikiai sutariame.

— Kokia vieta tenkintų jus Europos čempionate?

— Čempionatas vyks Lietuvoje, visi norime tik aukščiausios vietos.

Tyliai viduje visi to nori. Kaip bus, pamatysime.

Būti lyderiu — malonu — Praeitas sezonas jums buvo išskirtinis. Kaip pavyko atsiskleisti Turkijos čempionate?

— Padėjo pernai vykęs pasaulio čempionatas. Po gero rinktinės pasirodymo pradėjau labiau pasitikėti savimi. Be to, buvo lengviau, nes į komandą mane kvietė kaip starto penketo žaidėją ir vieną iš būsimų lyderių. Stengiausi žaisti kiek įmanoma geriau ir pateisinti į mane dėtas viltis.

— Ar nebuvo sunku nešti lyderio naštą?

— Būti lyderiu — malonu. Norisi kuo daugiau žaisti, kiek įmanoma labiau padėti komandai. Buvau pasiilgęs to jausmo. Prieš tai, kai žaidžiau Bilbao komandoje, negavau to, ko tikėjausi.

Sunkiai dirbau, bet nesulaukiau savo galimybės. Turkijoje norėjau įrodyti, kad vis dar galiu būti geras krepšininkas.

— „Olin“ komandoje pirmavote ne vien pagal pelnytus taškus, bet ir pagal rezultatyvius perdavimus. Anksčiau tuo nepasižymėdavote. Kaip pavyko padaryti pažangą ir šioje srityje?

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 15

Eurobasket 2011

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

— Kai daug žaidi, pradedi geriau matyti aikštę (juokiasi). Manau, matau aikštę taip pat, kaip ir anksčiau. Gal rezultatyvių perdavimų skaičius padidėjo dėl to, kad Edirnėje dažnai kamuolys būdavo mano rankose, žaidžiau daug minučių, labiau pasitikėjau savimi. Todėl ir išeidavo dažniau rasti laisvus komandos draugus.

— Stabilų žaidimą rodėte visą sezoną, o geriausiai rungtyniavote per atkrintamąsias varžybas...

— Per kiekvienas rungtynes stengiausi iš paskutiniųjų. Buvo ir geresnių, ir blogesnių rungtynių. Atkrintamosiose varžybose emociškai buvo lengviau, nes jaučiausi dar labiau užsivedęs.

Manau, stabiliam žaidimui įtakos turėjo tai, kad šį sezoną, kaip minėjau, labiau pasitikėjau savimi, manimi tikėjo treneriai, kiti žaidėjai, aistruoliai. Be to, per daugelį metų užsienio klubuose įgijau ir patirties.

— Internete patalpinta daug vaizdų, kuriuose matyti, kaip draugiškai bendraujate su „Olin“ gerbėjais. Gerai sutardavote?

— Labai. Sutartį su Edirnės klubu pasirašiau nežinodamas, ko tikėtis iš Turkijos ir komandos, kuri tik debiutavo aukščiausioje lygoje. Tuo metu reikėjo kažkur važiuoti, o tai buvo rimčiausias pasiūlymas. Dabar dėl to tikrai nesigailiu.

Esu emocionalus krepšininkas, ir aistringas sirgalių palaikymas man

svarbus. Buvo malonu matyti, kad susirenka pilnos arenos gerbėjų, jie mėgaujasi krepšiniu ir aistringai palaiko. Gera matyti, kad gali kažką duoti sirgaliams ir pakelti jų nuotaiką. Dėl šios priežasties į rungtynes eidavau su dvigubu užsidegimu ir atsidėkodamas stengiausi parodyti jiems bent minimalų dėmesį.

— Ketvirtfinalio serijoje prireikė visų penkerių rungtynių, kad poros favorite laikyta „Banvitspor“ prasimuštų į pusfinalį. Ko pritrūko, kad pateiktumėte staigmeną?

— Manau, pirmiausia jėgų. Mūsų komandoje žaidėjų rotacija buvo mažesnė, visas krūvis tekdavo 5—6 žaidėjams. Taip pat varžovus labiau lydėjo sėkmė. Pasibaigus sezonui, tiek aš, tiek didžioji komandos dalis jautėmės išsekę. Atidavėme viską, ką galėjome.

— O kokį įspūdį paliko visas Turkijos čempionatas?

— Jis — stiprus. Anksčiau man teko žaisti Ispanijoje ir Graikijoje. Žinoma, Ispanijos pirmenybės žymiai stipresnės, tačiau po to eitų Turkija ir Graikija. Šių lygų pajėgumas panašus. Turkijoje netrūksta žinomų klubų, tokių kaip „Efes Pilsen“, „Fenerbahce Ulker“, „Galatasaray“, „Besiktas“, žaidžia daug žinomų krepšininkų. Komandos krepšininkams laiku moka nemažus pinigus, infrastruktūra — tiek lygos, tiek komandų — puiki. Lygis tikrai aukštas.

— Turkijoje šį sezoną jums teko susidurti su NBA žvaigžde Allenu Iversonu ir laimėti tarpusavio mikrodvikovą. Kokį įspūdį paliko šis susitikimas?

— Buvo labai įdomu. Anksčiau jo pasirodymus stebėjau per televizorių ir žavėjausi, o dabar teko pačiam susidurti. Manau, Turkijoje buvo nebe tas A. Iversonas, kokį visi įpratę matyti.

Pasiilgo Lietuvos

Pasaulio čempionate Turkijoje gynėjas įgavo daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.

16 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

— Sezonas Turkijoje jums buvo puikus, vasarą pasiūlymų, be abejo, netrūko. Kodėl kita karjeros stotele pasirinkote „Lietuvos rytą“?

— Apsisprendžiau dėl daugelio priežasčių: gerų sąlygų, namų ilgesio, nes jau 6 metus nebuvau Lietuvoje. Subrendo laikas sugrįžti, ir kaip tik sulaukiau gero pasiūlymo. Negalėjau atsisakyti.

— Kaip manote, kodėl vieni geriausių Lietuvos krepšininkų ima grįžti į Lietuvą?

— Lietuvos klubai tampa konkurencingi Europoje. Žaidėjai grįžta, nes sulaukia geresnių Lietuvos klubų pasiūlymų. Be abejo, namai, sava aplinka irgi yra svarbus aspektas renkantis komandą. Aš pats prieš šešerius metus išvažiavau į Graikiją, vėliau buvo Ispanija, Turkija, nes Lietuvos komandų pasiūlymų nesulaukdavau. Kas žino, ką būčiau pasirinkęs, jei „Lietuvos rytas“ būtų pateikęs pasiūlymą anksčiau.

— „Lietuvos rytą“ papildė ir kitas „Olin“ žaidėjas — Predragas Samardžiskis. Ko komandos gerbėjai galėtų tikėtis iš jo?

— Predragas — talentingas žaidėjas. Jis aukštas, ilgos galūnės, puikiai supranta krepšinį, turi patirties, serbiškos mokyklos pagrindus.

Edirnėje Predragas buvo vienas iš lyderių, be jo tikrai nebūtume tiek pasiekę. Manau, „Lietuvos rytui“ jis bus naudingas.

— Kaip vertinate „Lietuvos ryto“ galimybes patekti į Eurolygą?

— Mūsų galimybės geros, nes panašu, kad klubo vadovai suburs stiprią, konkurencingą komandą. Tikiu, kad mums pavyks patekti į Eurolygą.

www.musukrepsinis.lt

legionieriai

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 17

Fotodiena.lt/A. Bagdono nuotr.

Eurobasket 2011

Pasirengimo etape — finišo tiesioji

Lietuvoje neįmanoma nepajausti artėjančio Europos čempionato dvasios.

18 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Iki 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato pradžios liko mažiau nei mėnuo. Paskutiniuosius savo darbo akcentus dėlioja ne tik komandų treneriai, bet ir čempionato organizatoriai. Oficialus „EuroBasket 2011“ atidarymas vyks rugpjūčio 29 dieną Vilniuje, prie Baltojo tilto.

Darius Mačiulis

Eurobasket 2011

Prasidėjęs nacionalinių komandų pasirengimas Europos čempionatui jo rengėjams Lietuvoje leido kiek atsikvėpti. Visuomenės dėmesys šiuo metu pirmiausia nukreiptas į krepšinio žvaigždes, todėl „EuroBasket 2011“ organizatoriai gali ramiai užbaigti likusius darbus.

Paskutiniai atidarymai Didžiausias „EuroBasket 2011“ rengėjų rugpjūčio darbas — patikrinti Klaipėdos ir Kauno arenas. Uostamiestyje rugpjūčio pradžioje įvyko keletas kontrolinių krepšinio rungtynių, todėl šiame mieste per Europos čempionatą dirbsiantys žmonės turėjo gerą galimybę išmėginti visą techniką, susipažinti su aplinka ir arenos koridoriais.

Kaune galimybė susipažinti su didžiausia arena Baltijos šalyse bus tik viena — rugpjūčio 18-ąją įvyksiantis oficialus arenos atidarymas bei rungtynės tarp Lietuvos ir Ispanijos rinktinių. „Jei arenos būtų pastatytos pirminio plano laiku, būtų lengviau. Dabar bus kiek sunkiau, tačiau trauktis neturime kur. Mums labiausiai reikia patikrinti visą įrangą — sekretoriato techniką, kubą ir t.t. Paprastam žiūrovui ši mūsų darbo dalis yra nematoma, tačiau ji yra būtina. Tikimės, kad sunkumų nekils, arba pasitaikys tik maži defektai, kuriems ištaisyti laiko užteks“, — pasakojo „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto direktorius Mindaugas Špokas.

Neseniai duris atvėrė ir paskutinis Europos čempionato dalyviams reikalingas viešbutis — Šiaulių „Medžiotojų užeiga“. Jo atidarymo

juostelė buvo perkirpta liepos 28-ąją. Rekonstruotas Panevėžio „Romantic“ viešbutis duris atvėrė ir buvo išbandytas per Aukštaitijos sostinėje vykusį 19-mečių rinktinių kontrolinį turnyrą „Global Games“. „Šiaulių „Medžiotojų užeiga“ paliko gerą įspūdį, šio viešbučio senajame korpuse gyveno krepšininkai, kai Šiauliuose vyko LKF taurės turnyro finalo ketvertas. Žmonės žino, kaip reikia elgtis su krepšininkais, kokie yra jų poreikiai. Tačiau, be abejo, vis tiek apima jaudulys, kai pagalvoji, kad tais koridoriais vaikščios Dirkas Nowitzki, Tony Parkeris, Andrea Bargnani, Omri Casspi ir kitos pasaulinio lygio žvaigždės“, — svarstė M. Špokas.

Izraelio delegacijos visada stengiasi pasirūpinti kuo geresne apsauga, tačiau „EuroBasket 2011“ organizatoriai jokių šios šalies atstovų išskirtinių pageidavimų nesulaukė. „Mes stengiamės taip pasirūpinti saugumu, kad Izraelio delegacijai kažko papildomo paprasčiausiai nereikėtų prašyti, — tvirtino pasirengimo turnyrui vadovas. — Jų komanda dalyvavo mūsų Kaune rengtame Europos 16-mečių čempionate ir tada dėl saugumo nesulaukėme jokių priekaištų ar prašymų. Europos čempionatui rengiasi ir speciali saugumo darbo grupė, darbą planuoja ir visus veikimo planus jau yra parengę kriminalistai, net antiteroristiniai daliniai, todėl nemanau, kad šioje srityje galėtų iškilti kokių nesklandumų.“ Europos čempionato organizatoriams dėl neaiškios Birštono „Karališkosios rezidencijos“ viešbučio ateities teko Alytuje rungtyniausiančias komandas apgyvendinti Druskininkuose. „Euro-

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 19

Eurobasket 2011

Basket 2011“ dalyviai gyvens viename geriausių kurorto viešbučių „GrandSpa Lietuva“, o treniruosis Druskininkų sporto centro salėje.

Pagal pirminį planą komandos turėjo gyventi Birštone, o treniruotis naujoje Prienų salėje. Būtent šiuos objektus prieš keletą mėnesių apžiūrėjo Lietuvoje apsilankę Makedonijos ir galbūt Alytuje žaisiančios Suomijos krepšinio federacijų atstovai.

Sprendimą perkelti komandas į Druskininkus „EuroBasket 2011“ organizatoriai priėmė tik gavę „FIBA Europe“ pritarimą. „Nė viena Alytuje rungtyniausianti komanda dėl to pretenzijų nepareiškė. Makedonai anksčiau sakė, kad nėra labai patenkinti apgyvendinimu miške esančioje „Karališkoje rezidencijoje“, todėl jiems Druskininkai turėtų netgi labiau tikti. „GrandSpa Lietuva“ visoms komandoms atiteks po vieną aukštą, manau, visi bus patenkinti“, — teigė M. Špokas.

Vienas svarbiausių „EuroBasket 2011“ rengėjų iššūkių buvo viešieji pirkimai. Šioje srityje reikia smulkmeniško tikslumo, nelaimėjusieji konkursų labai dažnai reiškia pretenzijas ir ginčija sprendimus teismuose. „Tai buvo tikrai didelis išbandymas, — neslėpė pašnekovas. — Buvo tam tikrų ginčų, tačiau rimtų nesklandumų išvengėme ir viską išsprendėme. Artimiausiu metu turėtume skelbti maitinimo paslaugų konkurso laimėtojus ir su viešaisiais pirkimais bus baigta.“ Tam tikrą sumaištį sukėlė ir „FIBA Europe“ neapsisprendimas dėl leidžiamo registruoti žaidėjų skaičiaus. Jis keletą kartų keitėsi, kol galiausiai buvo paliktas senasis — 12 žaidėjų — limitas. „Visada norisi kuo didesnio aiškumo, tačiau mūsų darbui tai įtakos neturėjo. Visos komandos, išskyrus prancūzus, buvo užsakiusios žaidėjams po 14 vietų, bet nė viena šių rezervacijų neatšaukia. Žaidėjų vietas tikriausiai užims papildomi personalo žmonės, todėl mums „FIBA Europe“ sprendimas nieko nepakeitė“, — aiškino M. Špokas.

Bilietų — vis mažiau Lietuvoje dabar beveik neįmanoma nesusidurti su „EuroBasket 2011“ reklama. Parduotuvėse pilna aistruolių atributikos, per televiziją transliuojami reklaminiai klipai, vyksta įvairios patriotizmą ir meilę krepšiniui skatinančios akcijos. „Ažiotažas sukurtas geras, Lietuvą vis labiau apima krepšinio čempionato laukimo atmosfera. Manau, pagal turimus išteklius pasiekėme maksimalų rezultatą. Visada yra daugiau idėjų ir galimybių, bet viskas atsimuša į ribotą finansavimą. Lietuvoje pilna įvairių akcijų, susietų su „EuroBasket 2011“, turime oficialią dainą, ženklą, talismaną. Manau, padaryta daug ir gerai“, — tvirtino pasirengimo čempionatui vadovas.

Užsienyje „EuroBasket 2011“ buvo reklamuojamas per plačiai nuskambėjusias turnyro ambasadoriaus Arvydo Sabonio keliones, prie reklamos savo turimais galingais kanalais prisidėjo bendradarbiavimo sutartį su LKF pasirašiusi NBA, čempionatas aktyviai reklamuojamas per visus šią vasarą vykstančius Europos jaunųjų krepšininkų čempionatus. „Daug netiesioginės reklamos „EuroBasket 2011“ suteikė didžiausios Europos krepšinio žvaigždės, apie kurių atvykimą į Lietuvą rašė viso pasaulio spauda. D. Nowtizki, T. Parkeris, A.

20 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Bargnani, Andrejus Kirilenka ir kiti taip netiesiogiai kvietė savo rinktinių gerbėjus atvykti į mūsų šalį. Mums labai pasisekė, kad būtent per Lietuvą veda kelias į kitų metų Londono olimpines žaidynes. 2009-aisiais daug žvaigždžių norėjo pailsėti, nes Lenkijoje tokie klausimai nebuvo sprendžiami. Dabar didelei daliai didžiausių žvaigždžių bus paskutinė galimybė dalyvauti olimpinėse žaidynėse, todėl jie atvyks ir į Lietuvą“, — džiaugėsi M. Špokas. Žvaigždžių noras dalyvauti Europos čempionate skatino ir bilietų prekybą. Šiauliuose nerungtyniaus Lietuvos rinktinė, bet beveik visi bilietai į šiame mieste vyksiančias rungtynes jau išparduoti. O didžiausią pirkėjų dalį sudaro garsius krepšininkus iš arti norintys išvysti lietuviai.

B grupės varžybos buvo paskirtos Šiauliams, nes joje rungtyniaus latviai. Deja, kaimynai iš stipriai nukraujavusios savo rinktinės daug nesitiki ir bilietų į rungtynes pirkti nepuolė.

Didžiausio palaikymo pirmajame etape iš užsienio komandų tikriausiai susilauks gruzinai. Dideliais būriais savo nacionalinę komandą lydintys slovėnai žada gausiai atvykti į antrojo etapo mačus Vilniuje. „Bilietų parduota jau labai daug, mūsų rodikliai yra vieni geriausių per visą Europos čempionatų istoriją. Daugiau bilietų yra likę tik Alytuje, tačiau ten dar tikimės didelio makedonų antplūdžio. Šios šalies atstovai sakė, kad daug jų aistruolių atvyks automobiliais ir jie rūpintis bilietais iš anksto neskuba. Rugpjūtį dar vykdysime papildomas akcijas, skatinančias lietuvius apsilankyti varžybose Alytuje“, — sakė M. Špokas.

Iš pradžių užsienio turizmo agentūros ir pavieniai krepšinio gerbėjai reiškė didelį nepasitenkinimą dėl nepagrįstai išpūstų viešbučių kainų. Šiuo metu pretenzijų nebesigirdi. „Dirbame su Turizmo departamentu, Viešbučių asociacija, aiškiname, kiek pinigų gali išleisti krepšinio turistai. Vieni viešbučiai suprato tikrąją padėtį, kiti dar gal supras. Nenorime bauginti turistų, mums svarbu, kad jie nenusiviltų šalimi ir norėtų čia sugrįžti. Tačiau kištis į verslą ir nustatyti kainas mes negalime, pasiūla diktuoja sąlygas. Noriu ypač padėkoti aukščiausio lygio viešbučiams, kurie jau ne vienerius metus dirba su LKF ir iš Europos čempionato nesiekia susikrauti išskirtinio pelno. Jie padėtį vertina pilietiškai“, — dėstė pašnekovas.

Atidarymas — Vilniuje Pirmosios „EuroBasket 2011“ rungtynės bus žaidžiamos rugpjūčio 31 dieną, tačiau turnyro organizatoriams darbas pilnu pajėgumu prasidės anksčiau.

Rugpjūčio 28-ąją jau beveik visos Europos čempionato dalyvės bus Lietuvoje, todėl darbas užvirs viešbučiuose, maitinimo, logistikos, saugumo sferose. „Komandos gyvens Lietuvoje, važinės į treniruotes, tad darbo su jomis tikrai bus daug. Rugpjūčio 29-ąją Vilniuje prie Baltojo tilto vyks oficialus Europos čempionato atidarymas, kurį rengiame kartu su televizija TV3. Reikės į sostinę atvežti visų komandų atstovus, parodyti renginį ir išvežioti atgal. Na, o rugpjūčio 31-ąją pajudės varžybų sportinės dalies traukinys“, — darbus planavo M. Špokas.

legionieriai

www.musukrepsinis.lt

R

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 21

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

rinKtines

Auksinis kelias: nuo olimpinio festivalio iki pasaulio čempionato

Pasaulio 19-mečių čempionu tapęs J. Valančiūnas norėtų ir kitais metais žaisti Lietuvos jaunimo rinktinėje.

22 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Lietuvos krepšinis dar neturėjo tokios komandos. 1992 metais gimusių vaikinų karta laimėjo visus čempionatus, kuriuose dalyvavo. 2007-aisiais Europos jaunimo olimpiniame festivalyje prasidėjęs pergalingas žygis buvo pratęstas 16-mečių ir 18-mečių Europos bei šių metų 19-mečių pasaulio čempionatuose.

Darius Mačiulis

rinKtines

www.musukrepsinis.lt

Auksinių Lietuvos krepšinio vaikinų kelio tarpinis finišas — jau ketvirtasis — šiais metais buvo pasiektas per pasaulio 19-mečių čempionatą Latvijoje. Nors 1992-aisiais metais gimę vaikinai per šios rinktinės istoriją patyrė du pirmuosius pralaimėjimus, tačiau laimėjo visus svarbiausius mačus ir tvirtai tapo pasaulio čempionais. „Mūsų krepšinis“ su jau ketvirtą aukso medalį iškovojusiu Lietuvos rinktinės vyriausiuoju treneriu Kaziu Maksvyčiu prisiminė šios komandos kelio pradžią.

Medaliai iš J. Rogge’o rankų

Ispanai stebėjosi aukštaūgiais Olimpinio jaunimo festivalio finale lietuviai palaužė ispanus 74:72.

Būtent šios šalies atstovų žvilgsniai per 2008 metų Europos 16-mečių čempionato atidarymo ceremoniją iki šiol išliko K. Maksvyčio atmintyje. Šis turnyras 2008-aisiais vyko Italijoje, o lietuviai į jį atvyko su gerokai atsinaujinusia komanda. Tąkart jau buvo neįmanoma pasakyti, kad jai trūksta ūgio, nes prisijungė J. Valančiūnas ir net 214 cm ūgio Tomas Urbonas. „Olimpinį festivalį laimėjome, bet ten dalyvavo tik 8 komandos. Europos čempionatas jau visa kas kita. Prisimenu, kad ispanai, pamatę mus su J. Valančiūnu ir T. Urbonu, labai nustebo, ilgai nužiūrinėjo.

Atrodėme gražiai“, — šypsojosi K. Maksvytis.

J. Valančiūnas jaunimo krepšinyje tada jau buvo žinoma figūra. Pasak K. Maksvyčio, Lietuvoje dėl jo vyko kova tarp A. Sabonio ir Vilniaus krepšinio mokyklų. Jaunasis talentas pasirinko sostinę. „Jonui trūko masės, tačiau jau tada jis nebijojo kontakto, kovos. Kaip tokio ūgio žaidėjas, jis buvo labai koordinuotas“, — prisiminė pirmuosius kontaktus su išskirtiniu talentu treneris.

2007-ųjų Europos 16-mečių čempionate J. Valančiūnas tarp metais vyresnių vaikinų dar neišsiskyrė ir daugiausia laiko praleido ant atsarginių žaidėjų suolo. 2008-aisiais viskas buvo kitaip. Vidurio puolėjas dominavo po krepšiais ir buvo išrinktas naudingiausiu turnyro žaidėju.

2008 metų Europos čempionais tapo penki 2007-ųjų olimpinio festivalio laimėtojai: V. Čižauskas, D. Redikas, E. Ulanovas, R. Brencius ir T. Tamošiūnas. Kartu su jais aukso medaliais pasipuošė Lukas Žemaitis, D. Pukis, Evaldas Aniulis, J. Valančiūnas, Tautvydas Sabonis,

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

34 metų specialistas į nacionalinę komandą atėjo iš Kauno „Aisčių“ krepšinio mokyklos 2007-aisiais, kai reikėjo suburti ekipą Europos jaunimo olimpiniam festivaliui, vykusiam Serbijoje. Dalį vaikinų treneris tada jau gerai pažinojo, nors dauguma jų žaidė kitų mokyklų komandose. „Su kai kuriais vaikinais pirmą kartą susitikau dar per Kauno vaikų pirmenybes. Mano komandoje žaidė Edgaras Ulanovas, Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos komandoje — Vytenis Čižauskas, Renaldas Simanavičius, Žygimantas Skučas. Kitus pamačiau, kai pradėjome rungtyniauti tarp miestų. Tada iš Ispanijos į Lietuvą grįžo ir vienu iš Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos lyderių tapo Dovydas Redikas, iš Plungės į A. Sabonio KM atvyko Rolandas Jakštas, klaipėdiečiai pasiėmė Deividą Pukį“, — prisiminė K. Maksvytis.

Pasak trenerio, iš pirmo žvilgsnio Lietuvos rinktinė 2007-aisiais tikrai neatrodė įspūdingai. Juo labiau, kad joje nebuvo Jono Valančiūno, tuomet su metais vyresnių vaikinų komanda išvykusio į Europos 16-mečių čempionatą. „Neturėjome nei ūgio, nei išskirtinių fizinių duomenų. Iš šalies tikrai neatrodėme grėsminga komanda. Tačiau kažkaip laimėdavome, žaidėjai jau tada demonstravo charakterio tvirtumą“, — pasakojo pasaulio čempionų strategas.

Vienas iš 15-mečių rinktinės lyderių buvo K. Maksvyčio auklėtinis Mantas Partikas. Jis ir V. Čižauskas pretendavo į olimpinio festivalio krepšinio turnyro naudingiausio žaidėjo prizą. Ekspertai tuomet pirmenybę atidavė V. Čižauskui.

Deja, M. Partikui kelią į didesnes krepšinio aukštumas užkirto sunki trauma. „Po traumos jis dar bandė grįžti į krepšinį, bet nepavyko“, — pasa-

kojo treneris.

2007 metų olimpinio festivalio čempionais tapo V. Čižauskas, M. Partikas, D. Redikas, R. Simanavičius, E. Ulanovas, Adomas Stakvilevičius, Žygimantas Krupskis, Rimvydas Brencius, Edgaras Bučinskas, Edvinas Grikštas, Deividas Anužis ir Taurantas Tamošiūnas.

Beje, per iškilmingą žaidynių atidarymą Lietuvos vėliavą nešė D. Redikas, o po krepšinio turnyro finalo medalius mūsiškiams ant kaklo kabino pats Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Jaques’as Rogge’as.

Pernai J. Valančiūno vedamai komandai niekas neprilygo per Europos 18-mečių čempionatą Lietuvoje.

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 23

rinKtines

T. Urbonas ir R. Jakštas.

Vienas linksmesnių atmintin įstrigusių 16-mečių Europos čempionato epizodų buvo vakarinis žaidėjų telefonų ir kompiuterių konfiskavimas.

Treneriai pastebėjo, kad rytais žaidėjai kartais atrodo neišsimiegoję, todėl nusprendė tokiu būdu sumažinti galimų pramogų kiekį.

Kasmet — po keletą naujokų Tokia buvo tarptautinių turnyrų etatinių čempionų kelio pradžia.

2010-aisiais per Vilniuje vykusį Europos 18-mečių čempionatą, kurio įspūdžiai dar neišsitrynė nė iš vieno Lietuvos krepšinio gerbėjo atminties, aikštėje matėme jau tik keturis olimpinio festivalio laimėtojus — V. Čižauską, D. Rediką, E. Ulanovą ir po pertraukos į rinktinę vėl prasimušusį R. Simanavičių. 18-mečių Europos čempionais taip pat tapo D. Pukis, E. Aniulis, J. Valančiūnas, T. Sabonis, R. Jakštas bei rinktinės debiutantai Tadas Maželis, Egidijus Mockevičius ir Žygimantas Skučas. Šiais metais nacionalinės komandos duris pravėrė ir pasaulio 19-mečių čempionais tapo dar du nauji veidai — Rokas Giedraitis ir Arnas Butkevičius. Jie iš pernykštės ekipos išstūmė E. Aniulį ir T. Maželį. „R. Simanavičius buvo 15-mečių rinktinės kapitonas, 16-mečių čempionatą praleido, o po to vėl atsirado komandoje. Ž. Skučas visada buvo mūsų akiratyje, tačiau negalėjo žaisti dėl sveikatos. E. Mockevičių taip pat žinojome, bet jis buvo vėlyvo brendimo, labiau matomas tapo, kai iš Kuršėnų atvažiavo į Vilnių“, — apie rinktinėje vis atsirasdavusius naujokus kalbėjo K. Maksvytis.

Pasaulio čempionų kelias tarptautinėje arenoje

2007 METŲ JAUNIMO OLIMPINIS FESTIVALIS (Serbija) 2007-06-23 Lietuva — Izraelis 2007-06-24 Lietuva — Ispanija 2007-06-25 Lietuva — Estija 2007-06-26 Lietuva — Latvija 2007-06-27 Lietuva — Ispanija

81:51.

90:77 71:48 87:74 74:72

Lietuvos rinktinės žaidėjai: Vytenis Čižauskas, Mantas Partikas, Dovydas Redikas, Renaldas Simanavičius, Edgaras Ulanovas, Adomas Stakvilevičius, Žygimantas Krupskis, Rimvydas Brencius, Edgaras Bučinskas, Edvinas Grikštas, Deividas Anužis, Taurantas Tamošiūnas.

2008 METŲ EUROPOS JAUNUČIŲ (IKI 16 METŲ) ČEMPIONATAS (Italija)

Dauguma 1992 metais gimusių rinktinės vaikinų šiuo metu aukštesniu ar žemesniu lygiu aktyviai žaidžia krepšinį. Kalbėdamas apie iš kandidatų sąrašų dingusius žaidėjus K. Maksvytis dar kartą paminėjo M. Partiką ir aukštaūgį T. Urboną. „Aš vis dar tikiuosi, kad T. Urbonas pradės geriau žaisti ir grįš į rinktinę“, — vylėsi treneris.

Aukštaūgis praeitą sezoną rungtyniavo Kauno „LKKA-Atleto“ komandoje kartu su dar dviem 2007-ųjų olimpinio jaunimo festivalio nugalėtojais — Ž. Krupskiu ir T. Tamošiūnu.

Ar žais J. Valančiūnas?

Pastaruosius dvejus metus 1992-ųjų karta titulus skynė Lietuvos krepšinio gerbėjų perpildytose Vilniaus ir Rygos arenose. Lietuvos krepšinio federacija ketina prašyti teisės rengti kitų metų Europos 20-mečių čempionatą ir leisti šiai komandai savo žygį per jaunimo čempionatus užbaigti namie. „Didelio skirtumo, kur rungtyniauti, nėra, gal net ramiau norėtųsi, — svarstė K. Maksvytis. — Bet rungtyniauti savų žiūrovų akivaizdoje, aišku, yra labai malonu, jų parama komandai labai padeda. Būtų smagu dar kartą žaisti namie.“ Kalbant apie 2012-uosius, didžiausias klaustukas yra dėl J. Valančiūno dalyvavimo. „Neoficialiai kalbėjomės apie tai, gal po visų laimėjimų dar įsikarščiavęs jis sakė, kad norėtų žaisti, jei bus galimybė. Pamatysime, ar leis klubai, ar vyrų rinktinė leis“, — užbaigė auksinės komandos vyriausiasis treneris.

2010 METŲ EUROPOS JAUNIŲ (IKI 18 METŲ) ČEMPIONATAS (Lietuva) 2010-07-22 Lietuva — Ukraina 81:61 2010-07-23 Lietuva — Lenkija 87:66 2010-07-24 Lietuva — Slovėnija 90:68 2010-07-26 Lietuva — Prancūzija 104:63 2010-07-27 Lietuva — Ispanija 77:58 2010-07-28 Lietuva — Latvija 78:75 2010-07-30 Lietuva — Graikija 84:51 2010-07-31 Lietuva — Serbija 67:66 2010-08-01 Lietuva — Rusija 90:61 Lietuvos rinktinės žaidėjai: Jonas Valančiūnas, Vytenis Čižauskas, Dovydas Redikas, Edgaras Ulanovas, Deividas Pukis, Tautvydas Sabonis, Rolandas Jakštas, Renaldas Simanavičius, Evaldas Aniulis, Tadas Maželis, Egidijus Mockevičius, Žygimantas Skučas.

2011 METŲ PASAULIO JAUNIMO (IKI 19 METŲ) ČEMPIONATAS (Latvija)

2008-08-15 Lietuva — Ispanija 65:55 2008-08-16 Lietuva — Ukraina 78:63 2008-08-17 Lietuva — Vengrija 86:48 2008-08-19 Lietuva — Graikija 97:67 2008-08-20 Lietuva — Serbija 66:52 2008-08-21 Lietuva — Čekija 76:48 2008-08-23 Lietuva — Prancūzija 73:47 2008-08-24 Lietuva — Čekija 75:33

2011-06-30 Lietuva — Kroatija 2011-07-01 Lietuva — Korėja 2011-07-02 Lietuva — Kanada 2011-07-04 Lietuva — Serbija 2011-07-05 Lietuva — JAV 2011-07-06 Lietuva — Egiptas 2011-07-08 Lietuva — Lenkija 2011-07-09 Lietuva — Rusija 2011-07-10 Lietuva — Serbija

Lietuvos rinktinės žaidėjai: Jonas Valančiūnas, Vytenis Čižauskas, Dovydas Redikas, Edgaras Ulanovas, Deividas Pukis, Tautvydas Sabonis, Rolandas Jakštas, Rimvydas Brencius, Taurantas Tamošiūnas, Lukas Žemaitis, Evaldas Aniulis, Tomas Urbonas.

Lietuvos rinktinės žaidėjai: Jonas Valančiūnas, Vytenis Čižauskas, Dovydas Redikas, Edgaras Ulanovas, Deividas Pukis, Tautvydas Sabonis, Rolandas Jakštas, Renaldas Simanavičius, Egidijus Mockevičius, Žygimantas Skučas, Rokas Giedraitis, Arnas Butkevičius.

24 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

75:88 117:64 111:68 71:54 105:107 78:59 87:75 85:66 85:67

www.musukrepsinis.lt

Lygos

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 25

Lygos

26 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

MKL nuotr.

www.musukrepsinis.lt

rinKtines

Per dvejus metus — iš niekur į rinktinę A. Gudaitis praeitą sezoną pirmavo MKL pagal atkovotus kamuolius.

Vienas iš šių metų Lietuvos jaunių (iki 18 metų) rinktinės lyderių buvo 208 cm ūgio klaipėdietis Artūras Gudaitis. Prieš dvejus metus, kai buvo komplektuojama tos pačios kartos 16-mečių rinktinė, apie šį vaikiną treneriai dar nieko nežinojo.

Jonas Miklovas Šiemet A. Gudaitis 18-mečių nacionalinėje ekipoje buvo vienintelis vaikinas, dar nepatyręs tarptautinių turnyrų skonio. Be jo Lietuvos rinktinėje žaidė aštuoni 2009-ųjų Europos 16-mečių vicečempionai ir trys 2010-ųjų tos pačios amžiaus grupės Senojo žemyno pirmenybių sidabro medalių laimėtojai.

Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtinis šioje kompanijoje atsirado tarsi iš niekur ir įrodė, kad į krepšinio aukštumas galima prasimušti ir tada, kai tavęs ilgą laiką niekas nepastebi.

7 dvigubi dubliai RKL Kas nutiko, kad aštuoniolikmetis jaunuolis taip greitai įsiveržė tarp

geriausių bendraamžių? „Per pastaruosius metus paaugau 10 centimetrų, todėl ir buvau pakviestas į rinktinę“, — šyptelėjo tvirtai pagal savo amžių nuaugęs vaikinas.

Tačiau treneriai į šį vaikiną dėmesį atkreipė ne dėl tvirto stoto, o dėl neeilinių sugebėjimų kovojant po krepšiu. Pareitą sezoną Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) A. Gudaitis per rungtynes vidutiniškai atkovojo po 16,2 kamuolio ir pagal šį rodiklį buvo pirmas aukščiausiame divizione.

Be to, klaipėdietis labai sėkmingai rungtyniavo ir Regionų krepšinio lygoje su uostamiesčio LCC TU ekipa. Trečiajame šalies nacionaliniame turnyre puolėjas vidutiniškai pelnė po 13 taškų ir atkovojo po 7,6 kamuolio. RKL čempionate krepšininkui 7 kartus pavyko atlikti dvigubą dublį (dviženklis pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių skaičius — aut.).

Tokie rezultatai — milžiniška pažanga, nes dar užpernai A. Gudaitis atstovavo tik antrajai V. Knašiaus KM komandai ir nežaidė MKL pirmajame divizione. „Dar prieš dvejus metus apie jį niekas nežinojo, — pasakojo Lietuvos jaunių rinktinės vyriausiasis treneris Darius Dikčius. — Jis daug sirgdavo, turėjo įvairių problemų, bet per pastaruosius metus padarė didelę pažangą. Stebėjome jo žaidimą MKL, Artūras įrodė, kad gali

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 27

rinKtines

„Tai dar labai žalias žaidėjas, jam reikia labai daug dirbti. Bet ateityje jis bus geras ketvirtasis numeris.“ Darius Dikčius žaisti.“ Ankstyvoje paauglystėje gydytojai A. Gudaičiui kartojo, kad jis negalės sportuoti dėl širdies sutrikimų ir netgi draudė eiti į treniruotes.

Tačiau augant šios bėdos išnyko, o klaipėdiečio meilė krepšiniui tik didėjo.

Vilkėjo „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ marškinėlius

„FIBA Europe“/W. Figurskio nuotr.

Šiemet A. Gudaitis vilkėjo ne tik MKL ir RKL komandų marškinėlius. Klaipėdietis išbandė jėgas abiejų šalies grandų — Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ — jaunių komandose.

Su „Lietuvos ryto“ jauniais A. Gudaitis kovojo Eurolygos atrankos turnyre Romoje — per rungtynes vidutiniškai rinko po 10 taškų ir atkovojo 4,5 kamuolio.

Eurolygos jaunių turnyro finalo etape klaipėdietis jau atstovavo „Žalgirio“ aštuoniolikmečių komandai ir žaisdamas prieš stipresnius varžovus atrodė dar solidžiau — vidutiniškai 10,8 taško ir 14 atkovotų

Perspektyvus aukštaūgis greitai išsikovojo vietą Lietuvos rinktinėje.

28 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

kamuolių. Finale jis į „Zagreb“ krepšį įmetė 16 taškų ir atkovojo 15 kamuolių, bet kauniečiams triumfuoti, deja, nepavyko.

Anot D. Dikčiaus, „minkštą“ riešą ir gerą metimą iš vidutinio nuotolio turintis A. Gudaitis ateityje turėtų žaisti sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje, tačiau šiemet dėl aukštaūgių stygiaus jaunių rinktinėje daugiausia žaidė vidurio puolėju. „Tai dar labai žalias žaidėjas, jam reikia labai daug dirbti. Bet ateityje jis bus geras ketvirtasis numeris“, — neabejojo D. Dikčius.

Žavisi M. Teletovičiaus žaidimu Nors didžioji dabartinių jaunuolių dalis auga žavėdamasi JAV ar Lietuvos krepšinio talentais, A. Gudaitis lygiuojasi į ne itin populiarų Lietuvoje bosnį Mirzą Teletovičių. „Jis gali pataikyti ir iš toliau, ir iš arčiau“, — taip žavėjimosi Vitorijos „Caja Laboral“ puolėju priežastis paaiškino klaipėdietis.

A. Gudaitis ir D. Dikčius vienodai mato didžiausius krepšininko trūkumus, tarp kurių pagrindinis — patirties trūkumas. „Esu silpnas gynyboje, norėčiau patobulinti šį komponentą. Ir nesu matęs daug aukšto lygio krepšinio, todėl kartais trūksta supratimo apie kai kuriuos dalykus, — savikritiškai kalbėjo A. Gudaitis. — Viskas bėgant laikui ateis ir bus gerai.“ Paklaustas apie savo stipriąsias savybes, krepšininkas pasikuklino. „Nenoriu girtis, bet aikštelėje atiduodu visą širdį. Gal ir kiti taip daro“, — sakė žaidėjas, kartą jau įrodęs, kad jo širdis dėl krepšinio gali įveikti net medikų nuosprendžius.

www.musukrepsinis.lt

Krepsinio treneriu asociacija

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 29

. už aikštes

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

M. Grigalauskytė: idealių atostogų — į Paryžių!

Iš Plungės kilusi 19-metė krepšininkė Monika Grigalauskytė sėkmingai pasirodė Serbijoje vykusiame Europos 20-mečių čempionate. 188 cm ūgio puolėja per rungtynes vidutiniškai rinko po 8,9 taško ir sugriebė po 14,1 kamuolio. Krepšininkė atsakė į „Mūsų krepšinio“ klausimus apie laisvalaikį, mėgstamiausius patiekalus bei svajones.

Edmantas Kazbaras

Pradžia. Lankyti krepšinį pradėjau ketvirtoje klasėje. Tačiau dar ir dabar negaliu pasakyti, ar iš šios sporto šakos valgysiu duoną, nes krepšinis man yra labiau kaip hobis.

Idealas.

Vaikystėje didžiulio idealo neturėjau, nes moterų krepšiniu nelabai ir domėjausi, tekdavo stebėti tik vyrukų rungtynes. Tačiau jau trejus metus žaviuosi Sandrine Gruda, tikriausiai ši krepšininkė ir yra mano idealas.

Klaipėdos „Lemminkainen“ puolėja svajoja sulauk ti kvietimo į Lietuvos moterų rinktinę.

Kuriozas. Ne kartą per skubėjimą esu namuose palikusi sportinę aprangą, todėl yra tekę rungtyniauti su komandos draugės apranga.

Kita veikla.

Kažkada teko paragauti ir menininkės duonos. Anksčiau esu lankiusi muzikos mokyklą bei pramoginius šokius.

Laisvalaikis.

Visuomet laisvą laiką stengiuosi praleisti draugų būryje, o jeigu esu labai pavargusi ir tam neturiu jėgų, tiesiog skaitau įdomią knygą arba žiūriu filmą. Mėgstu lankytis parduotuvėse, smagiai leisti laiką gamtoje.

Idealios atostogos. Paryžiuje! Nesvarbu, ar su antrąja puse, ar su draugais, svarbu, kad tik su gera kompanija. Žinoma, norėčiau, kad ir oro sąlygos būtų malonios — šilta, saulėta… Tegul tokios atostogos nesibaigia niekada!

Automobiliai. Nesu automobilių fanatikė, todėl rasti atsakymą į šį klausimą yra labai sunku. Galiu pasakyti tik tiek, kad vairuotojo pažymėjimą gavau tikrai ne iš pirmo karto.

Vakarienė. Sunkus klausimas (šypsosi). Kadangi simpatizuoju Kauno „Žalgirio“ komandai, tikriausiai rinkčiausi Martyną Pocių arba Mantą Kalnietį.

Lietuvos grandai. Kaip ir minėjau, palaikau „Žalgirį“. Nuo pat vaikystės sergu už šią

Mokykla. Pats sunkiausias dalykas — keltis anksti ryte ir skubėti į mokyklą. Visgi nuo

komandą, manau, kad tai ne tik Kauno, bet visos Lietuvos komanda. Visuomet pasižiūriu ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ rungtynes, tačiau stebint juos tokios emocijos neužplūsta.

pat vaikystės tėvai man įskiepijo atsakingumo jausmą, todėl nesistengdavau naudotis progomis ir tyčia pamokų nepraleidinėdavau. Nors paskutinėmis mokslo dienomis mokykloje ir rečiau apsilankydavau.

NBA. San Antonijaus „Spurs“ — mėgstamiausia komanda, Tony Parkeris — mėgstamiausias žaidėjas.

Egzaminai. Egzaminus išlaikiau gerai, jokių skolų neliko. Kalbant apie studijas — esu

Vaikinai. Ar būtina tokius klausimus uždavinėti (juokiasi)?

apsisprendimo kelyje. Tam didelės įtakos turės tai, kur žaisiu kitą sezoną. Kadangi yra 99 proc. tikimybė, kad liksiu Klaipėdos komandoje, mokslus turėčiau tęsti Klaipėdos universitete.

Maistas.

Labiausiai patinka kinų ir mūsų, lietuvių, virtuvė. Pati moku gaminti labai skaniai! Jau nemažai metų esu savarankiška, todėl galėčiau pagaminti bet ką, žinoma, proto ribose. Išskirti patį skaniausią patiekalą yra labai sunku, kartais neatsispiriu užkrimsti ir greito maisto restoranuose, tačiau tikrai niekada neatsisakyčiau tikro lietuviško maisto — cepelinų, šaltibarščių.

Šalis. Prancūzija man yra palikusi didžiausią įspūdį. Labai patiko šios šalies kultūra.

Tiesiog viskas mane žavi, kas yra susiję su Prancūzija.

Apranga. Patogiai jaučiuosi ir su sportine apranga, ir su vakarine suknele. Juk neisiu į vakarėlį apsirengusi sportiškai, todėl tikrai nevengiu ir suknelių.

Veidrodis. Kiek laiko praleidžiu prie veidrodžio, priklauso nuo dienos planų. Kaip ir visos merginos, mėgstu gražintis prie veidrodžio, tačiau tai labai daug laiko neužima.

Akimirka. Labai įsimintinų akimirkų savo kailiu dar nesu patyrusi, tačiau kalbant apie mano pačios žaidimą, labiausiai įsiminė finalinės rungtynės Kaune, kai pataikiau beveik visus metimus. Tačiau kitoms merginoms visiškai nesisekė, ir mes pralaimėjome. Tikrai negalėčiau išskirti pergalių ar pralaimėjimų.

Svajonė. Dabartinė svajonė — dar labiau patobulėti ir sulaukti kvietimo į moterų rinktinę.

30 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

ZvaigZde

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 31

ZvaigZde

32 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

ZvaigZde

Vytenis Čižauskas Lietuvos rinktinė

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 33

ZvaigZde

34 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

| Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr. |

Lietuvos rinktinė

Donatas Motiejūnas

www.musukrepsinis.lt

legionieriai

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 35

ZvaigZde

36 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

www.musukrepsinis.lt

ZvaigZde

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 37

ZvaigZde

38 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

2o ZvaigZde klausim

Fotodiena.lt/A. Koroliovo nuotr.

www.musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt

žavisi M. Kalniečio dėjimais

Dainininkas ir muzikos prodiuseris Linas Adomaitis glaudžiai susijęs su krepšiniu. Dar vaikystėje meilę Kauno „Žalgiriui“ pajutęs atlikėjas su Arina įrašė dainą „Kad būtų „Žalgiris“ bei sukūrė oficialų Kauno „Žalgirio“ himną „Mes ateinam nugalėt!“. L. Adomaitis atsakė į tradicinius „Mūsų krepšinio“ 20 klausimų.

L. Adomaitis — ištikimas Kauno „Žalgirio“ gerbėjas.

Edmantas Kazbaras

L. Adomaitis 1. Kada pradėjote domėtis krepšiniu?

— Labai seniai, vaikystėje, kai „Žalgiris“ traiškė visą Sovietų sąjungą. Man tada buvo apie šešerius metus. „Žalgiriui“ laimėjus, išlįsdavau pro langą ir rėkdavau: „Valio!“ 2. Ar pats rimčiau žaidėte krepšinį, kaip sekėsi?

— Mokykloje per kūno kultūros pamokas rimtai žaisdavome „kašę“. Sekdavosi visaip.

3. Ar dabar žaidžiate krepšinį savo malonumui?

— Dabar žaidžiu retai. Neužtenka laiko, nes daug darbų įrašų studijoje, koncertuose, renginiuose, nemažai darbų ir naujojoje sodyboje. Kaip tik sodyboje galvoju greitu metu įsirengti krepšinio aikštelę. Labai pasiilgstu bent pamėtymo į krepšį.

4. Ar yra kada pavykę įdėti į krepšį?

— (Juokiasi). Gal į vaikišką krepšį ir yra tekę įdėti, o į normalaus aukščio to padaryti net nemėginau.

5. Ar dažnas svečias esate krepšinio varžybose?

— Dažnas nesu, tačiau, kai „Žalgiris“ žaidžia svarbias rungtynes, stengiuosi jas žiūrėti gyvai.

6. Kokia jūsų mėgstamiausia klubinė komanda?

— Be jokių abejonių, „Žalgiris“. Ši komanda — tai praeitis, dabartis ir ateitis, todėl už ją ir sergu.

7. Mėgstamiausias visų laikų Lietuvos krepšininkas?

— Pirma mintis, kuri šauna į galvą, žinoma, Arvydas Sabonis. Tai pats ryškiausias ir mėgstamiausias visų laikų Lietuvos krepšininkas. Tačiau yra ir kitų krepšininkų, kuriuos labai gerbiu ir mėgstu.

8. Mėgstamiausias dabar žaidžiantis Lietuvos krepšininkas?

— Mantas Kalnietis. Jis labai patinka, prisimenu jo pirmuosius žingsnius aikštelėje vilkint „Žalgirio“ aprangą. Jo energija, veržlumas ir netgi gudrumas, kai, pavyzdžiui, pats sau išsimeta kamuolį nuo priešininko nugaros — veža, konkrečiai!

9. Mėgstamiausias visų laikų užsienio krepšininkas?

— Yra keletas, tačiau Michaelas Jordanas visgi yra pats ryškiausias.

10. Mėgstamiausias dabar rungtyniaujantis užsienio krepšininkas?

— Tanoka Beardas (juokiasi). Pamenu, mes nemažai dirbome įrašų studijoje, „sukepiau“ jam visą hiphopo stiliaus albumą. Jis puikus žmogus.

11. Visų laikų Lietuvos rinktinės svajonių starto penketas?

— Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Šarūnas Jasikevičius, Linas Kleiza ir Mantas Kalnietis. Būtų tikrai stiprus penketukas.

12. Labiausiai įsiminusios Lietuvos rinktinės rungtynės?

— Daug buvo gerų rungtynių, dabar sunku kažką išskirti. Tačiau labiausiai įsiminė 2003 metų Europos čempionato finalas.

13. Labiausiai įsiminusios kitos rungtynės?

— Kai „Žalgiris“ laimėjo Eurolygą, ir kažkodėl prisiminiau senus laikus, kai Sabas „ančiukus“ darė (juokiasi).

14. Labiausiai patinkantis krepšinio elementas?

— M. Kalniečio „įluptas“ dėjimas.

15. Labiausiai erzinanti krepšinio taisyklė?

— Žingsniai.

16. Ar kada nors kolekcionavote ką nors, susijusio su krepšiniu?

— O, taip! Net ir dabar turiu viską išsaugojęs. Kai buvau mažas, rinkdavau iškarpas iš žurnalų, laikraščių. Turiu išskirtinių nuotraukų su „Žalgiriu“.

Visa tai dariau gal 10 metų, o vėliau šį užsiėmimą užleidau. Tačiau vis dar turiu nemažą „Žalgirio“ senųjų laikų kolekciją.

17. Geriausia su krepšiniu susijusi daina?

— Labai patinka mūsų kartu su Arina įrašytas „gabalas“ — man teko garbė sukurti muziką, o bliuzo karalienė įdainavo. „Kad būtų „Žalgiris“ labai užveda ir tikrai gerai skamba per rungtynes. Netgi patikslinčiau — per kiekvienas rungtynes (šypsosi).

18. Geriausias su krepšiniu susijęs filmas?

— Negaliu prisiminti filmo, tačiau muzikinis vaizdo klipas būtų Michaelo Jacksono „Jam“ su Michaelu Jordanu.

19. Su kuriuo krepšininku (-e) norėtumėte pavakarieniauti?

— Vakarėliuose jau yra tekę bendrauti su „Žalgirio“ krepšininkais. Labai sunku išsirinkti vieną žmogų, su kuriuo norėčiau pietauti. Būtų smagu pakalbinti Lietuvos krepšininkes.

20. Didžiausia su krepšiniu susijusi svajonė?

— Didžiausi linkėjimai Lietuvos rinktinei, kuri jau šį rudenį Lietuvoje vyksiančiame Europos čempionate kovos dėl kuo aukštesnių vietų. Visų mintys yra sutelktos į mūsų vyrus, labai tikimės kuo geresnių rezultatų. Čempionatas vyksta pas mus, po perkūnais, todėl norisi garsiai nuskambėti. Lengva tikrai nebus, tačiau reikia tikėti.

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 39

40 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

KyLanti ZvaigZde

LSKL nuotr.

www.musukrepsinis.lt

A. Juškevičius: „Neslėpsiu, tikėjausi būti vyrų rinktinėje“

Studentų Europos čempionai Vilniuje buvo pasitikti su ąžuolo vainikais.

Visuose turnyruose A. Juškevičius buvo itin svarbus asmuo — vienas iš savo komandos variklių ir vedlių į pergales. „Neabejodamas galiu pasakyti, kad tokio įspūdingo sezono per savo karjerą dar neturėjau. Šiemet pasiekėme daug gražių ir svarbių pergalių“, — teigė A. Juškevičius.

Anot jo, stumtis į priekį ir siekti užsibrėžtų tikslų padeda gyvenimo kredo: „Kaunieti, niekada nepasiduok“. Šiuos žodžius krepšininkas mintyse kartoja pačiomis sunkiausiomis akimirkomis ir tai jį įkvepia.

Naujai „iškeptam“ Europos studentų čempionui tik šiomis dienomis pavyko kiek atsikvėpti ir pasidžiaugti šlovės akimirkomis, kiek ilgiau nei įprasta pabūti su mylima mergina Simona, draugais bei artimaisiais.

Vadybos specialistas — Adai, tikriausiai dar gyvenate čempioniškomis Europos studentų pirmenybių nuotaikomis. Kokie įspūdžiai liko iš Ispanijos?

— Įspūdžiai — tik geriausi, nes laimėjome čempionatą ir apgynėme nugalėtojų titulą. Tai padaryti tikrai nebuvo lengva. Viskas buvo puikiai suorganizuota, beliko tik gerai žaisti.

— Kur Ispanijoje buvote įsikūrę?

— Čempionatas vyko Kordobos mieste, o mus apgyvendino to paties pavadinimo universiteto teritorijoje. Kur nors lankytis nebuvo nei daug laiko, nei jėgų. Be to, temperatūra lauke visą laiką viršydavo

22 metų 194 cm ūgio Adui Juškevičiui 2010—2011 metų sezonas buvo itin spalvingas ir paženklintas pergalėmis: su Prienų „Rūdupiu“ iškovota istorinė LKL bronza, užimta trečioji vieta Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyre ir pelnyti LSKL aukso medaliai.

Liepos pabaigoje gynėjas su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) komanda iš Ispanijos grįžo pasipuošęs Europos studentų čempionato aukščiausios prabos medaliu.

Paulius Matulevičius

35 laipsnius, buvo tiesiog per karšta kažkur blaškytis. Tik atėjus vakarui ir atvėsus orui visa komanda eidavome į miesto centrą ir grožėdavomės senamiesčiu.

— Galbūt mūsų studentų komandos yra per stiprios, kad nuolat triuškinate savo varžovus? Juk VDU komanda Europos studentų čempionais tapo jau penktą kartą.

— Nebuvo taip, kad lengvai visus triuškintume. Pasitaikė akimirkų, kai ir mūsų sėdynės svilo, bet išnešėme sveiką kailį.

Ir kitų šalių komandose buvo pajėgių žaidėjų. Galingų krepšininkų atsivežė Turkijos, Rusijos, Lenkijos, Ispanijos universitetai. Jų gretose daugelis žaidėjų buvo profesionalai, žaidžiantys pirmose savo šalių lygose.

— Kaip su komanda atšventėte pergalę? Ar tikėjotės tokio sutikimo Vilniuje?

— Atšventėme tvarkingai, už pergalę pakėlėme po bokalą alaus ir ėjome miegoti. Apie iškilmingą sutikimą šį tą įtarti buvo galima, nes kiekvienais metais čempionus studentus Vilniuje pasitikdavo limuzinas. Tad ir šiais metais kažko panašaus tikėjomės. Taip ir buvo: Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentas Rimantas Cibauskas išnuomojo limuzino klasės „Hummer“.

— Šiemet VDU baigėte vadybos studijas. Kodėl pasirinkote būtent šią specialybę?

— Tiesą pasakius, norėjau studijuoti ekonomiką, bet pasikonsultavęs šiek tiek pabijojau, kad galiu neištempti. Turėjau derinti sportą su mokslais, taigi pasirinkau šiek tiek lengvesnę sritį — vadybą.

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 41

KyLanti ZvaigZde

Mokslai sekėsi gana gerai: niekada nebuvau nei pirmūnas, nei nemokša, stengiausi laikytis per viduriuką. Mano pažymių vidurkis buvo maždaug 7—8 balai.

— Sezono metu būna begalė varžybų, kasdien — po dvi treniruotes. Kaip viską spėdavote?

— Turėjau laisvą studijų tvarkaraštį, kai tik rasdavau laisvą minutėlę nuo sporto, mokiausi ir lėkdavau į atsiskaitymus.

— Koks studijų laikotarpiu buvo mėgstamiausias dalykas?

— Ekonominių teorijų istorija, nes teko gerokai pavargti, kol išlaikiau egzaminą (juokiasi).

— Praėjęs sezonas jums tikriausiai buvo pats sėkmingiausias karjeroje. Kaip pats jį vertinate?

— Gal skambės kiek per daug skambiai, bet aš į Prienus važiavau tik su viena mintimi — laimėti trečiąją vietą LKL ir parodyti, kas mes esame.

Džiaugiuosi už visus komandos draugus, kad padarėme tai, ką planavome. Su VDU ekipa šiek tiek paprasčiau — tiesiog apgynėme titulus, kuriuos ir turėjome apginti. Kitaip būtų buvę gėda, kad neapgynėme to, kas iškovota anksčiau.

Į užsienį nenori — Vis dėlto prieš sezoną daug kam netikėtai palikote „Žalgirį“ ir užsivilkote „Rūdupio“ marškinėlius. Nemanote, kad tai žingsnis atgal?

— Tai tikrai nebuvo trypčiojimas vietoje ar žingsnis atgal. Persikelda-

Čempionai — prabangiame limuzine.

42 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

mas į Prienus žinojau, kad atvykstu į stiprią komandą, su kuria kovosime dėl titulų. Žinojau, kad galėsiu čia tobulėti, treneriai žadėjo, kad aikštelėje praleisiu daug minučių. Esu labai dėkingas, kad visus šiuos pažadus jie išpildė su kaupu. Vertindamas visą sezoną galiu pasakyti, kad tai mano karjeroje buvo geras žingsnis į priekį.

— Ar jau žinote, kur rungtyniausite kitą sezoną?

— Kol kas dar nežinau. Norėčiau rungtyniauti komandoje, kurioje galėčiau prisidėti prie pergalių ir tobulėti.

Turiu dar metus galiojančią sutartį su „Žalgiriu“. Artimiausiu metu turėtume susėsti su klubo vadovais ir pasikalbėti apie ateitį. Tuomet bus galima daryti daugiau apibendrinimų.

— Gal yra tikimybė, kad paragausite legionieriaus duonos?

— Šiuo metu tokių minčių nėra, turiu svajonių, kurias noriu įgyvendinti Lietuvoje. Po to galėsiu galvoti ir apie legionieriaus duoną.

„Ir kitų šalių komandose buvo pajėgių žaidėjų. Galingų krepšininkų atsivežė Turkijos, Rusijos, Lenkijos, Ispanijos universitetai. Jų gretose daugelis žaidėjų buvo profesionalai, žaidžiantys pirmose savo šalių lygose.“

www.musukrepsinis.lt

„Rinktinės stovyklų labai pasiilgau.

Tos vasaros, praleistos žaidžiant už Lietuvą, buvo pačios įsimintiniausios ir geriausios mano gyvenime. Nors ir neteko tapti čempionu.“ Širdis — užkariauta — Turite kokių prietarų, kuriais vadovaujatės?

— Nekerpu nagų ir plaukų varžybų dieną. Taip gali prisišaukti nelaimę.

— Paatviraukite, kaip jūsų širdies reikalai?

— Turiu ilgametę draugę Simoną, su kuria susipažinau dešimtoje klasėje. Su ja draugauju jau beveik šešerius metus. Apie ją galiu pasakyti tik gerus žodžius, bet nenoriu per daug lepinti.

Džiaugiuosi, kad šalia manęs yra žmogus, kuris man padeda siekti užsibrėžtų tikslų ir daro viską, kad aš juos įgyvendinčiau. Simona puikiai supranta krepšinį, po rungtynių sulaukiu kritikos ar pagyrimų. Ji gyvena mano ritmu, ir man atrodo, kad jai tai patinka. Ji — mano žmogus.

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

— Ar buvote kada viliojamas užsieniečių? Gal ir dabar turite jų pasiūlymų?

— Įpusėjus dabar jau praėjusiam sezonui susidomėjimas manimi išaugo, susilaukiau nemažai pasiūlymų iš užsienio. Bet jie nelabai mane domino, nes turiu dar neįgyvendintų svajonių ir Lietuvoje.

Bandyti laimę svetur kol kas nėra prasmės.

— O į „Žalgirį“ norėtumėte sugrįžti?

— Jeigu kviestų, reikėtų naudotis galimybe. Nemanau, kad atsisakyčiau, reikia priimti iššūkius. Jeigu nori žaisti aukštame lygyje — privalai tai daryti.

— 2008 metais tapote Europos jaunimo vicečempionu. Kaip manote, kodėl šiemet mūsų 20-mečiams taip nesisekė?

— Net neįsivaizduoju, kodėl jiems taip nepasisekė. Gal per anksti įgavo gerą sportinę formą ir čempionate jau buvo pavargę? Turbūt susidėjo daug dalykų.

— Kokie jūsų prisiminimai iš rinktinės stovyklų? Tikriausiai viena iš jūsų minėtų svajonių yra vieną dieną pasirodyti vyrų rinktinėje?

— Rinktinės stovyklų labai pasiilgau. Tos vasaros, praleistos žaidžiant už Lietuvą, buvo pačios įsimintiniausios ir geriausios mano gyvenime. Nors ir neteko tapti čempionu.

Rungtyniauti vyrų rinktinėje — visų krepšininkų svajonė. Neslėpsiu, tikėjausi šiais metais būti tarp vyrų rinktinės kandidatų, norėjau nors pajausti tą atmosferą, pabūti tarp geriausiųjų. Bet yra kaip yra, darysiu viską, kad pavyktų ateityje.

KyLanti ZvaigZde

A. Juškevičius mėginti laimės užsienyje kol kas nemato prasmės .

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 43

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

rinKtines

Kodėl universiadoje nežaidžia geriausieji?

M. Kuzminskas buvo sutikęs padėti Lietuvos studentų rinktinei, tačiau universiadoje nežais ne tik jis, bet ir didelis būrys kitų studijuojančių krepšininkų.

44 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Lietuvos vaikinų ir merginų studentų rinktinės rugpjūčio viduryje keliaus į tolimąją Kiniją. Didžiojoje Azijos šalyje vyks pasaulio studentų žaidynės — universiada.

Deja, mūsų šalies ekipų treneriams dėl įvairių priežasčių nepavyko suburti įmanomai pajėgiausių komandų. Šių metų Lietuvos studentų rinktinėms labiau tinka šūkis, kad svarbiausia — dalyvauti. O ne laimėti.

Darius Mačiulis

www.musukrepsinis.lt

rinKtines

Merginų rinktinė prieš kelionę į Kiniją treniravosi 10 dienų ir per tą laiką sužaidė vieninteles kontrolines rungtynes su Europos čempionatui besirengiančia 18-mečių rinktine.

dar skelbė, kad lietuvaitėms teks susitikti su prancūzėmis.

Keletas rinktinių atvykti atsisakė

Su panašiais sunkumais susidūrė ir Vitoldo Masalskio vadovaujama vaikinų komanda. Studentų ekipos strategas atvirai išdėstė, kodėl jo komanda yra ne tokia, kokią norėjo turėti. „Galima sakyti, kad tai yra netikra Lietuvos studentų rinktinė. Į tikrąją iš šios komandos patektų gal tik keletas vaikinų. Dauguma klubų atsisakė išleisti savo žaidėjus į Kiniją, todėl teko remtis tais, kurie norėjo ir galėjo. Vieninteliai „Šiauliai“ leido imti jų žaidėjus be kokių nors sąlygų. Kauno „Žalgiris“ davė tuos vaikinus, kuriuos galėjo, o Vilniaus „Lietuvos rytas“ į rinktinę neleido nė vieno šiam klubui priklausančio krepšininko“, — pasakojo V. Masalskis.

Dar sezono pabaigoje treneris buvo sudaręs pagrindinių kandidatų sąrašą ir pasikalbėjo su visais vaikinais. Tuomet komandai padėti atsisakė tik vienas krepšininkas, o sutiko — Mindaugas Kuzminskas, Adas Juškevičius, Žygimantas Janavičius, Vytenis Lipkevičius, Eimantas Bendžius, Evaldas Kairys, Žydrūnas Kelys, Laurynas Samėnas ir kiti.

Birželio mėnesį studentų rinktinė net buvo išvykusi į tarptautinį turnyrą Prancūzijoje, jį laimėjo, o E. Bendžius buvo pripažintas naudingiausiu žaidėju.

Deja, liepos pabaigoje į treniruočių stovyklą susirinko visai kitokia studentų rinktinė. Kinijoje ginti Lietuvos garbę sutiko ir reikiamus leidimus gavo (neturintiems pasirašytų kontraktų jų nereikėjo) Matas Sapiega, Augustas Pečiukevičius, Ernestas Ežerskis, Matas Kadzevičius, Osvaldas Matulionis, Gediminas Orelikas, Gediminas Žylė,

Teoriškai studenčių rinktinėje galėjo žaisti beveik pusė šiais metais Europos moterų čempionate dalyvavusios nacionalinės komandos narių. Tačiau į Kiniją iš tos ekipos ketino vykti vienintelė gynėja Gabrielė Gutkauskaitė. Be jos, į studenčių rinktinės treniruočių stovyklą dar buvo pakviestos Lina Aglinskaitė, Kristina Alminaitė, Lina Pikčiutė, Greta Lukšytė, Gintarė Mažionytė, Eglė Sarapaitė, Sigita Galdikaitė, Šarūnė Povilonytė, Greta Šniokaitė, Eglė Tarasevičiūtė, Laima Rickevičiūtė ir Indrė Dudėnaitė.

Rinktinės vyriausiasis treneris Linas Šalkus apie žaidėjų pasirinkimą plačiau kalbėti nenorėjo, tačiau leido suprasti, kad tai yra toli gražu ne tokia komanda, kokią tikėjosi sukomplektuoti. „Dabar sunku pasakyti, kaip mes atrodysime, — neskubėjo vertinti komandos galimybių treneris. — Daugiau bus galima pasakyti varžybų vietoje, kai sužaisime keletą rungtynių. Po pirmųjų treniruočių negaliu ką nors peikti ar labai girti. Merginos sportuoja, krepšinį jos išmano, žaidžia jau ne vienerius metus.“ Būsimomis varžovėmis L. Šalkus nesidomėjo, nes nebuvo tikras, su kuo teks Kinijoje susitikti. Iš pradžių mūsiškių varžovėmis turėjo būti Kinijos, Taivano ir Prancūzijos rinktinės. Po kiek laiko atkeliavo žinių, kad dalis moterų komandų atsisakė vykti į Kiniją, todėl buvo pertvarkytos grupės, mūsiškėje prancūzių vietą užėmė suomės. Tiesa, oficialus universiados tinklalapis liepos paskutinėmis dienomis

Planuose — vieni žaidėjai, stovykloje — kiti

G. Gutkauskaitė studenčių rinktinės treniruočių stovykloje buvo vienintelė žaidėja, šiemet rungtyniavusi Europos moterų čempionate.

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 45

rinKtines

Kas turi rūpintis?

Sunkumai, su kuriais susidūrė mūsų studentų rinktinės, yra būdingi ne vien Lietuvai.

Geriausių žaidėjų į universiadą jau daugelį metų neatveža amerikiečiai, ispanai ir dauguma kitų pasaulio krepšinio elitui priklausančių šalių. JAV, kur studentų krepšinis yra ypatingose aukštumose, pastaraisiais metais atsiunčia tiesiog kurio nors universiteto ekipą, kuri vasarą dar net nebūna pradėjusi rengtis sezonui. Nekeista, kad amerikiečiai pamiršo pergalių studentų žaidynėse skonį, jie dažnai patiria ir triuškinamus pralaimėjimus — 2007-aisiais lietuviai krepšinio išradėjų šalies atstovus nušlavė net 97:63.

Kai tokia padėtis, laimėti universiadą galima gana lengvai. Žinoma, jei tik tokiam projektui rimtai pasirengsi. Tai lietuviai įrodė 2007-aisiais Bankoke, kai komandoje žaidė Jonas Mačiulis, Mantas Kalnietis, Rolandas Alijevas, Michailas Anisimovas, Vytenis Jasikevičius, Darius Šilinskis, Giedrius Kurtinaitis, Steponas Babrauskas, Justas Sinica, Marius Prekevičius, Valdas Vasylius ir

46 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Antanas Kavaliauskas.

2009-aisiais mūsiškiai Belgrade pralaimėjo tik vieną mačą ketvirtfinalyje ir galutinėje įskaitoje užėmė 5-ąją vietą. Komandos lyderis tuomet buvo Martynas Pocius, greta jo žaidė Martynas Mažeika, Deivydas Gailius, Ž. Kelys ir kiti.

Abu kartus mūsų komandos pagrindą sudarė tie vaikinai, kurie tuo metu turėjo potencialo ateityje praverti vyrų rinktinės duris.

Pasak Lietuvos krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno, universiadose krepšinio turnyras netampa solidžiu rimtų komandų mūšių lauku, nes visame pasaulyje nacionalinės krepšinio federacijos nesusikalba su studentų sporto organizacijomis. Būtent taip šiais metais nutiko ir Lietuvoje. „Šiais metais mes buvome nusiteikę studentų rinktinėms skirti nemažai pinigų ir dėmesio. Skirdami per 100 tūkst. litų prašėme minimalaus dalyko — galimybės patiems formuoti delegaciją. Turime daug žmonių, kurie nusipelnę studentų krepšiniui, norėjome, kad mūsų žmonės kontroliuotų pasirengimo procesą, pinigines išlaidas.

Lietuvos studentų sporto asociacijos nuomonė buvo kitokia. Nebuvome garantuoti, kad taip išleisdami pinigus pasieksime norimą rezultatą, todėl atsisakėme dalyvauti šiame projekte, — pasakojo M. Balčiūnas.

— Noriu pažymėti, kad tai nėra tik Lietuvai būdinga situacija. Bendrauju su kitų šalių atstovais, beveik visur yra tas pats.

Universiadoje dalyvaujantys krepšininkai turėtų būti ant vyrų rinktinių slenksčio, jie dažniausiai jau turi pasirašytus profesionalius kontraktus, todėl reikalingi draudimai ir profesionalus požiūris į komandą. Visa tai nemažai kainuoja. Visos federacijos nori, kad studentų rinktinių finansavimo kaštai būtų pasidalijami su studentų sporto organizacijomis, nes jos gauna pinigus būtent šioms reikmėms. Federacijos lėšų studentų sportui negauna, jos atsakingos už jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų komandas. Tačiau studentų organizacijos dažniausiai prisidėti nenori. Šis konfliktas yra užprogramuotas ir jis aktualus daugeliui šalių. Universiada kaip renginys yra reikalinga, joje galima patikrinti suaugusiųjų rinktinių rezervą, o rimtai renginiui ruošiantis įmanoma surinkti ir pačius geriausius žaidėjus.“

Čempionai — ir 15-mečiai, ir veteranai Lietuvos krepšininkai įvairiausiu lygiu įrodinėja, kad pasaulyje yra galinga jėga. Per pastarąjį mėnesį aukso medalius į Lietuvą parvežė ir jauniausių, ir vyriausių šalies krepšininkų rinktinės.

11-asis pasaulio veteranų krepšinio čempionatas šiemet vyko tolimojoje Brazilijoje, Natalio mieste. Iš tokio lygio turnyrų be apdovanojimų negrįžtantys Lietuvos legendiniai krepšininkai nenuvylė ir šiemet.

Aukso medaliais pasipuošė net keturios mūsų ekipos: Vilniaus moterų komandos „Svaja“ (40+ amžiaus grupė) ir „Kamanė” (50+) bei Kauno „Žalgiris” (55+ ir 65+).

Sidabro medalius laimėjo moterų Alytaus RKL (35+), bronzos — vyrų Kauno „Top Sport/Arx Baltic“ (40+) ir „Vilniaus Statybos senjorai“ (60+) komandos. Čempionate dar dalyvavo Vilniaus „BBG Perlas” (45+) ir Vilniaus „Salilita” (55+).

Lietuvai turnyre atstovavo meistrišku žaidimu praeityje pasaulį žavėję Sergejus Jovaiša, Vitoldas Masalskis, Loreta Gyraitė-Berūkštienė, Ingrida Jonkutė, Irena Miškinytė-Jurkuvienė, Arūnas Grigas, Edmundas Narmontas, Eduardas Kairys, Anatolijus Čupkovas, Gediminas Budnikas, Juozas Rimkus, Juras Kaziūnas ir kiti.

Pasaulio veteranų čempionate dalyvavo 159 komandos iš 30 šalių.

Liepos pabaigoje savo aukso medalį į Lietuvos krepšinio taupyklę įmetė ir patys jauniausieji — 15-mečiai.

Jie triumfavo Turkijoje vykusiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje.

Tai buvo jau trečioji mūsų jaunųjų krepšininkų pergalė šiame turnyre iš eilės. 2007-aisiais jaunimo olimpinį festivalį laimėjo iki šiol visus Europoje ir pasaulyje šluojantys trenerio Kazio Maksvyčio auklėtiniai (olimpiniame festivalyje tuomet nežaidė Jonas Valančiūnas), o 2009-aisiais — Dariaus Dikčiaus treniruojama rinktinė. Šiais metais Lietuvos rinktinei vadovavo treneris Gintaras Razutis ir asistentas Remigijus Bardauskas, o komandoje žaidė 2009-ųjų festivalio čempiono Martyno Paliukėno brolis Tautvydas.

Būtent T. Paliukėnas buvo rezultatyviausias Lietuvos rinktinės žaidėjas per šių metų olimpinio festivalio finalo mačą su serbais. Krepšininkas pelnė 27 taškus, o lietuviai nugalėjo 86:79 (22:19, 24:15, 14:17, 26:28). Beje, mūsų komandoje buvo vien 15-mečiai, o varžovų ekipoje dauguma žaidėjų — metais vyresni.

Lietuvos krepšininkai Turkijoje laimėjo visas penkerias žaistas rungtynes.

A. Pliadžio nuotr

Julius Jucikas, Darius Gvezdauskas, Mindaugas Kupšas, Marius Valukonis ir Edgaras Stanionis.

Rugpjūčio 2-ąją studentai Klaipėdoje sužaidė kontrolines rungtynes su Latvijos vyrų nacionalinės ekipos kandidatais, o antrasis jėgų patikrinimas bus jau Kinijoje — rugpjūčio 10-ąją su Kanados studentais. „Universiadoje bus sunku, — neslėpė V. Masalskis. — Ne kartą skambino Rusijos rinktinės treneris Jevgenijus Pašutinas, siūlė sužaisti kontrolines rungtynes. Tam pritrūkome pinigų, nes reikėtų arba juos čia priimti, arba patiems nuskristi. J. Pašutinas sakė, kad rusai surinko gerą komandą iš aukščiausioje lygoje žaidžiančių krepšininkų ir universiadai ruošiasi labai rimtai.

Tą patį galiu pasakyti apie ukrainiečius. Jų komandoje taip pat surinkti žaidėjai, kurių pavardes lengvai galima rasti aukščiausios lygos komandų sąrašuose. Abi šios ekipos yra su mumis vienoje grupėje, o į kitą etapą pateks tik dvi...“ Kalbėdamas apie tikslus, Lietuvos rinktinės strategas pakartojo šiais metais jau ne kartą įvairių rinktinių trenerių minėtą taisyklę: „Siek neįmanomo, pasieksi maksimumą“. „Sėkmė lydi tuos, kurie ja tiki. O mes ja tikime“, — tvirtino V. Masalskis.

Lietuvos krepšininkai trečią kartą iš eilės laimėjo Europos jaunimo olimpinį festivalį.

www.musukrepsinis.lt

Lygos

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 47

48 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Lygos

Moterų krepšinyje

— atgimimo metas

Fotodiena.lt/A. Pliadžio nuotr.

www.musukrepsinis.lt

Lietuvos moterų krepšinio lyga (LMKL) šį sezoną gali išgyventi tikrą atgimimą. Į lygą ketina sugrįžti Marijampolės klubas, stipresnes komandas planuojama suburti Vilniuje ir Kauno rajone.

Arūnas Kemežys LMKL čempionatas kasmet tampa vis kokybiškesnis. Prieš keletą metų kiekvieną vasarą reikėdavo ant vienos rankos pirštų skaičiuoti komandas, kurios gali atitikti LMKL lygį ir dalyvauti šiame turnyre.

Dabar padėtis pasikeitė iš esmės. Šiuo metu LMKL ir Lietuvos krepšinio federacijos vadovams jau neskauda galvos dėl moterų čempionato dalyvių skaičiaus. Visos pastangos nukreiptos esamų komandų stiprinimo linkme, surandama vis daugiau žmonių, norinčių rūpintis moterų krepšinio klubais.

Sugrįžta po pertraukos Bene didžiausia šios vasaros moterų krepšinio naujiena turėtų tapti į lygą sugrįžtantis Marijampolės klubas. Sūduvos sostinėje moterų krepšinis ėmė merdėti, kai gilias tradicijas turintį klubą atsisakė remti „Arvi“. Tik metus mieste gyvavo Lietuvos aukštojo meistriškumo merginų krepšinio komanda (LAMMKK), kurioje žaidusios 15-metės tiesiog neatitiko LMKL lygio ir visų varžovių buvo triuškinamos didžiuliais skirtumais.

Praeitą sezoną Marijampolė LMKL atstovių neturėjo, tik antrojoje lygoje rungtyniavo miesto Žaidimų sporto mokyklos ekipa.

Moterų klubo atgimimas Marijampolėje siejamas su Regionų krepšinio lygoje rungtyniaujančiu vyrų „Mantingos-Juodelių“ klubu. Vasarą šios ekipos vadovai puoselėjo viltis ne tik atgaivinti moterų klubą, bet ir su vyrų komanda žengti į NKL komerciniu keliu. „NKL iškėlė mums nepriimtinas sąlygas, todėl ir toliau žaisime RKL. Tačiau moterų komanda Marijampolėje bus“, — patvirtino klubo direktorius Juozapas Zimnickas.

Kaune — plėtra Praeitą sezoną Kaunui atstovavo trys LMKL klubai — „VIČI-Aistės“, „LKKA-Aistės“ ir Kauno rajono „Laisvė KRS“.

Vasarą laikinojoje sostinėje atsirado žmonės, norintys suburti mieste antrą stiprią moterų komandą. Jie sulaukė Lietuvos krepšinio federacijos ir Kauno rajono vadovų palaikymo ir svarstė galimybę ekipą formuoti „Laisvės KRS“ pagrindu. Susitarti su istorinį klubą valdančiu treneriu Andriumi Kuliešiumi nepavyko, todėl nuspręsta komandą kurti nuo nulio. Kitą sezoną naujoji ekipa turėtų rungtyniauti prieš keletą mėnesių duris atvėrusioje Garliavos

Vilniuje planuojama atgaivinti aukšto lygio moterų krepšinį.

arenoje. Į LMKL turėtų žengti ir „LKC-Kaunas“, kuriame rungtyniauja iš Marijampolės perkeltos buvusios LAMMKK auklėtinės. Jos praeitą sezoną neturėjo lygių LMKAL čempionate.

Nacionalinės lygos jau pradėjo dėlioti 2010—2011 m. krepšinio sezono pamatus. Didžiausių permainų tikimasi Marijampolėje, kuri turėtų sugrįžti į NKL ir atgaivinti LMKL komandą.

Nauja kokybė — Vilniuje ir Šiauliuose Daugiau naujų taškų LMKL žemėlapyje neturėtų atsirasti, tačiau kokybinio šuolio tikimasi Vilniuje ir Šiauliuose.

Vilniuje aktyviai ieškoma rėmėjų, galinčių prisidėti prie stiprios komandos atgaivinimo ir po TEO persikėlimo į Kauną atsiradusios nišos užpildymo. Šio projekto kartu su Lietuvos krepšinio federacija ėmėsi žinomas asmuo Rosvaldas Gorbačiovas, prisidėti jį įgyvendinant pažadėjo Vilniaus meras Artūras Zuokas. Naująjį klubą ketinama kurti MRU turimoje bazėje, praeitą sezoną LMKL rungtyniavusios ekipos pagrindu. Šiauliuose galvojama apie glaudesnį moterų „Rūtos“ ir vyrų „Šiaulių“ krepšinio klubo bendradarbiavimą. Tai turėtų leisti dailiosios lyties atstovių ekipą pakelti į aukštesnį lygį.

Taip pat tikimasi, kad apsukų nemažins praeitą sezoną itin didelę pažangą padariusi „Utena“, pozicijas išlaikys Klaipėdos „Lemminkainen“. „Mes labai norime turėti kuo daugiau stiprių komandų, — tarpsezonio naujienas vertino LMKL direktorė Audra Ginelevičienė. — Vyko susitikimai su Vilniaus, Marijampolės, Kauno raj. merais, džiaugiuosi, kad jie pažadėjo prisidėti prie moterų klubų veiklos. Man tik norėtųsi, kad klubai kuo greičiau pradėtų veiklą, burtų komandas nelaukdami rugpjūčio pabaigos arba rugsėjo.“

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 49

Krepsinio teiseju asociacija

50 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Lygos

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

www.musukrepsinis.lt

Kaip išsirinkti krepšinio mokyklą?

MKL čempionate praeitą sezoną kovojo per 7 tūkst. vaikų.

Krepšinio treniruotes jauniesiems talentams Lietuvoje rengia valstybinės mokyklos, centrai ir privačios įstaigos bei klubai. Jų darbo kokybė vertinama pagal turimų komandų skaičių ir užimamas vietas MKL čempionate.

Praeitą sezoną krepšinio treniruotes Lietuvoje lankė apie 20 tūkst. mokyklinio amžiaus jaunuolių, per 7 tūkst. jų išbandė jėgas MKL čempionato įvairiuose divizionuose. „Pernai komandų MKL daugėjo, tikimės, kad tokia tendencija išliks ir šiemet. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šalyje kasmet po 10 tūkst. mažėja į pirmąją klasę mokytis ateinančių vaikų, todėl vykstanti MKL plėtra mus džiugina“, — pasakojo D. Čiuprinskas.

Registracija — rugsėjo pradžioje Būtent pirmokų labiausiai ir laukia jaunuosius krepšininkus ugdančios mokyklos ir centrai. 7-mečiai į krepšinio treniruotes kviečiami aktyviausiai. „Dažniausiai treneriai eina į mokyklas, skleidžia informaciją, kviečia treniruotis. Kai kurios mokyklos vykdo ir specialias reklamines akcijas. Priėmimas beveik visur vyksta pirmąsias dvi rugsėjo savaites.

Smulkesnės informacijos apie priėmimą reikėtų teirautis mokyklose, beveik visos jos šiais laikais turi tinklalapius internete ir ten skelbia tokias žinias. Jei kreipsitės į mokyklą vėliau, vietos vaikui tikriausiai vis tiek atsiras, tačiau geriausia tai daryti būtų rugsėjo pradžioje, nes iki rugsėjo pabaigos vyksta komandų registracija MKL čempionatui, mokyklos jas pradeda formuoti anksčiau“, — pasakojo MKL vadovas.

Jei jūsų vaikui jau daugiau nei 7 metai, jam vietos krepšinio treniruotėse taip pat atsiras. Anksčiau pradėjusieji lankyti treniruotes pagal sugebėjimus jau tikriausiai bus suskirstyti į skirtingo lygio komandas, tačiau tai nereiškia, kad naujokas bus pasmerktas visą laiką žaisti silpniausioje.

Kartais tenka išgirsti, kad rimtai dirbama neva tik su geriausiais, o iš kitų tėvų mokyklos tiesiog susirenka pinigus už vaikui suteikiamą galimybę sportuoti. Anot D. Čiuprinsko, toks požiūris neteisingas, nors gal ir ir ne be pagrindo. „Mokyklos priima visus vaikus, daug kur net iki 14—15 metų. Lie-

Rudenį vaikai pradeda ar tęsia mokslus ne tik tradicinėse ugdymo įstaigose. Rugsėjo pirmąją naujojo sezono kalendorių atverčia ir jaunuosius krepšininkus rengiančios krepšinio, sporto mokyklos, kūno kultūros centrai. Jei jūsų vaikas nori lankyti krepšinio treniruotes, Moksleivių krepšinio lygos (MKL) direktorius Dainius Čiuprinskas pataria pirmiausia domėtis būsimu atžalos treneriu.

Darius Mačiulis

tuvos 16-mečių vaikinų rinktinės treneris, buvęs Kauno „Žalgirio“ žaidėjas Darius Sirtautas į krepšinį atėjo būdamas 12-tokas. Tokių pavyzdžių yra gana daug. Talentingas vaikas tikrai nepasimes. Savo vietą labai greitai suranda tie, kurie ateina iš kitų sporto šakų, nes jie nenusileidžia fizine jėga. Jiems trūksta tik technikos, o imlūs vaikai ją greitai įsisavina ir per porą metų aplenkia besitreniruojančius nuo pirmos klasės“, — dėstė MKL direktorius.

Didžiausia konkurencija — Kaune Jei gyvenate mažesniuose miestuose, sukti galvos renkantis mokyklą ir trenerį tikriausiai nereikės. Mat absoliučioje daugumoje Lietuvos miestų ir miestelių krepšinio treniruotės vyksta vienintelėje įstaigoje, kurioje vienos amžiaus grupės komandą renka tik vienas treneris. Esant vaikų mažėjimo tendencijai, formuojamos grupės ir iš per dvejus metus gimusių jaunuolių.

Visai kitokia padėtis Vilniuje ir Kaune. Sostinėje dėl vaikų labiausiai konkuruoja valstybinė Vilniaus krepšinio mokykla, Š. Marčiulionio krepšinio akademija ir prieš porą metų veiklą pradėjusi Sostinės krepšinio mokykla. Kaune moksleivių laukia net 6 krepšinio mokyklos: valstybiniai „Aisčiai“, A. Sabonio krepšinio centras, „Tornado“, „Perkūnas“, ABC ir „Snaiperiai“.

Kaip savo vaikui išrinkti geriausią variantą?

Kai kuriems tėvams reikia garsaus vardo, įvaizdžio, todėl jie veda vaikus į prestižinėmis vadinamas mokyklas — A. Sabonio KC ir Š.

Marčiulionio KA. Tačiau treniruotės šiose mokyklose ir kainuoja brangiausiai. Valstybinėse mokyklose už vaiko treniruočių mėnesį reikės mokėti apie 45 litus, o prestižinėse — vidutiniškai dvigubai daugiau, nors kai kur kainos yra diferencijuojamos pagal įvairius rodiklius.

Svarbiausia — treneris „Prestižines mokyklas renkasi tie tėvai, kurie nori, kad jų vaikai turėtų pačias geriausias treniruočių sąlygas. Aš manau, kad vienas iš svarbiausių veiksnių renkantis mokyklą dabar yra jos alokacija. Šiais

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 51

Lygos

laikais žmonės didžiuosiuose miestuose labai užsiėmę, neturi laiko vežioti vaikų per visą miestą, todėl dažnai renkasi arčiausiai namų esančias mokyklas. Vis dėlto svarbiausias kriterijus renkantis mokyklą turėtų būti treneris. Juk ne drabužinių šviesumas, erdvumas, ne mokyklos, kurioje treneris dirba, vardas lems vaiko galimybes tapti geru krepšininku. Lankai visur kabo 305 cm aukštyje, kamuoliai vienodi. Viskas priklausys nuo trenerio sugebėjimų“, — aiškino D. Čiuprinskas.

MKL vadovas pataria tėvams iš anksto sužinoti, kokie treneriai rinks arba jau treniruoja jūsų vaiko gimimo metų grupes, ir susirinkti kuo daugiau atsiliepimų apie jų darbą. „Trenerio pavardė nebūtinai turi būti garsi. Labai svarbios yra visos KUR KREIPTIS? (duomenys — iš www.mkl.lt)

VILNIUS Vilniaus krepšinio mokykla Adresas: Birželio 23-osios g. 10A, Vilnius Tel.: 8 5 2335300, 8 5 2333422 El. paštas: info@vilniauskrepsiniomokykla.eu www.vilniauskrepsiniomokykla.eu Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija Adresas: Raitininkų g. 4A, Vilnius Tel.: 8 5 2722344 El. paštas: info@krepsinioakademija.lt www.krepsinioakademija.lt Sostinės krepšinio mokykla Adresas: Laisvės pr. 55-14, Vilnius Tel.:8 612 40647; 8 682 27149 El. paštas: info@skm.lt, www.skm.lt Viešoji įstaiga „Sostinės sporto klubas“ Adresas: S. Stanevičiaus g. 23, Vilnius Tel.: 8 5 2479367, El. paštas: ssk@takas.lt Vilniaus krepšinio klubas „Ereliai“ Adresas: J. Tiškevičiaus 15-1, Vilnius Tel.: 8 687 50663 KAUNAS Kauno krepšinio mokykla „Aisčiai“ Adresas: Miško g. 1A, Kaunas Tel.: 8 37 320235, 8 650 47331 El. paštas: kaunasbs@yahoo.ca, www.kmaisciai.lt Arvydo Sabonio krepšinio centras Adresas: Pašilės g. 39A, Kaunas Tel.: 8 37 352367, 8 618 27100 El. paštas: info@saboniocentras.lt www.saboniocentras.lt Kauno krepšinio mokykla „Perkūnas“ Adresas: V. Krėvės pr. 53-213, Kaunas Tel.: 8 37 370387, 8 698 14300 El. paštas: kmperkunas@gmail.com www.kmperkunas.lt Viešoji įstaiga „Tornado“ krepšinio mokykla Adresas: D. Poškos g. 22, Kaunas Tel.: 8 37 209177, 8 687 98017 El. paštas: info@tornadas.lt www.tornadas.lt Kauno krepšinio klubas ABC Adresas: S. Žukausko g. 9-18, Kaunas

52 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

žmogaus savybės, nes per daugelį metų treneriai dažnai vaikams tampa netgi didesniais autoritetais už tėvus — ne tik krepšinio aikštėje, bet ir gyvenime. Todėl rinktis reikėtų itin kruopščiai, — tvirtino MKL vadovas. — Vyresni specialistai turi daugiau patirties ir galbūt gali greičiau vaikus išmokyti įvairių dalykų. Jaunesni treneriai patirties trūkumą kompensuoja entuziazmu. Renkantis trenerį reikia atsižvelgti į detalių visumą ir gerai įsigilinti į visas smulkmenas.“ Anot D. Čiuprinsko, taip pat svarbu pasidomėti, ar mokyklose rūpinamasi vaikų užimtumu — ne vien per treniruotes, ar vyksta kitokia veikla. „Tai yra svarbu, nes vien sportuoti vaikams dažniausiai nebūna įdomu“, — patarė MKL vadovas.

Tel.: 8 612 72093, El. paštas: rbruneckas@gmail.com KLAIPĖDA Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokykla Adresas: P.Komunos g. 16A, Klaipėda Tel.: 8 46 411013 El. paštas: vkkm@takas.lt, www.v.knasiaus.lt Viešoji įstaiga Klaipėdos krepšinio mokykla Adresas: Debreceno g. 58B-29, Klaipėda Tel.: 8 676 36982 El. paštas: info@krepsiniomokykla.lt Viešoji įstaiga „Pyštos ir tritai“ Adresas: S. Šimkaus g. 12-85, Klaipėda Tel.: 8 671 19286 El. paštas: mstankovicius@gmail.com Viešoji įstaiga „Pyštos ir tritai“ Adresas: S. Šimkaus g. 12-85, Klaipėda Tel.: 8 671 19286 El. paštas: mstankovicius@gmail.com Viešoji įstaiga „Pyštos ir tritai“ Adresas: S. Šimkaus g. 12-85, Klaipėda Tel.: 8 671 19286 El. paštas: mstankovicius@gmail.com KITI MIESTAI Akmenės raj. sporto centras Adresas: Respublikos g. 30, Naujoji Akmenė Tel.: 8 425 56807 El. paštas: sportocentras@akmene.lt Alytaus sporto ir rekreacijos centras Adresas: Naujoji g. 52, Alytus Tel.: 8 315 51978 El. paštas: kestutis@asrc.lt www.asrc.lt Anykščių kūno kultūros ir sporto centras Adresas: Liudiškių g. 18, Anykščiai Tel.: 8 381 58629, 8 381 58536 El. paštas: ansport@pikselis.lt, jolantaspor www.anyksciai-sport.lt Biržų raj. sporto mokykla Adresas: Rotušės g. 2A, Biržai Tel.: 8 450 32295 El. paštas: birzu.sportmok@takas.lt Druskininkų sporto centras Adresas: M. K. Čiurlionio g. 97-2, Druskininkai

El. paštas: sportocentras@druskininkai.lt, s Jonavos r. savivaldybės kūno kultūros ir sporto centras Adresas: Vasario 16-osios g. 1, Jonava Tel.: 8 349 61636 El. paštas: jonkksc@centras.lt www.jonavakksc.lt Joniškio sporto centras Adresas: Livonijos g. 6, Joniškis Tel.: 8 683 03019 El. paštas: joniskiosc@gmail.com www.joniskiosm.lt Jurbarko raj. kūno kultūros ir sporto centras Adresas: Lauko g. 17, Jurbarkas Tel.: 8 447 72274, 8 447 72536 El. paštas: jurbarkosportas@gmail.com Kaišiadorių kūno kultūros ir sporto centras Adresas: Kudirkos g. 12, Kaišiadorys Tel.: 8 346 51982 El. paštas: kksc@kaisiadorys.lt www.kaisiadoriukksc.lt Kalvarijos sporto centras Adresas: Suvalkų g. 99, Kalvarija Tel.: 8 343 24263 El. paštas: kalvarijos.sc@gmail.com Kauno rajono sporto mokykla Adresas: Pajiesio g. 1, Ilgakiemis, Kauno raj.

Tel.: 8 37 381002 El. paštas: sportmokykla@gmail.com Kazlų Rūdos sporto centras Adresas: Daukanto g. 19, Kazlų Rūda Tel.: 8 343 96387 El. paštas: kazlurudossportocentras@gmail.co Kėdainių sporto mokykla Adresas: Parko g. 4, Vilainiai, Kėdainių raj.

Tel.: 8 347 33100, 8 347 33350 El. paštas: ksm@kedainiai.lt www.smkedainiai.lt Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokykla Adresas: Vytauto Didžiojo g. 110, Kelmė

Tel.: 8 313 58051, 8 313 58054

El. paštas: kelmessportomokykla@info.lt

Tel.: 8 427 61169

Lygos

www.musukrepsinis.lt

Klaipėdos raj. vaikų ir jaunių sporto mokykla Adresas: Kvietinių g. 26, Gargždai Tel.: 8 46 452505 El. paštas: klrvjsportom@ml.lt Krepšinio klubas „Zanavykas“ Adresas: Šakiai Tel.: 8 612 66234 El. paštas: vstrokas@gmail.com Kretingos sporto mokykla Adresas: Vilniaus g. 16, Kretinga Tel.: 8 445 78974 El. paštas: mokykla@sportas.kretinga.lm.lt sportas.kretinga.lm.lt Kupiškio kūno kultūros ir sporto centras Adresas: Lauko g. 5A, Kupiškis Tel.: 8 459 51346, 8 615 92812 El. paštas: paulauskasz@gmail.com Lazdijų sporto centras Adresas: Dzūkų g. 4, Lazdijai Tel.: 8 318 51998 El. paštas: sportas@lazdijai.lt, www.lazdijusc.lt Marijampolės KK „Kadis“ Adresas: Pasieniečių g. 5, Marijampolė Tel.: 8 343 53825, 8 699 64546 El. paštas: kadiskk@gmail.com Marijampolės žaidimų sporto mokykla Adresas: Gamyklų g. 1, Marijampolė Tel.: 8 343 97362, el. paštas: marzsm@takas.lt Mažeikių sporto mokykla Adresas: Pavenčių g. 15, Mažeikiai Tel.: 8 443 90060, 8 443 75431 El. paštas: info@mazeikiusportomokykla.lt www.sm.mzk.lt Molėtų raj. kūno kultūros ir sporto centras Adresas: Ąžuolų g. 10, Molėtai Tel.: 8 383 51479 El. paštas: sportas@moletai.lt, www.moletusportas.lt

Pagėgių savivaldybės papildomojo ugdymo mokykla Adresas: Vilniaus g. 48, Pagėgiai Tel.: 8 441 57043, el. paštas: pum@takas.lt Pakruojo raj. sporto centras Adresas: Statybininkų g. 3, Pakruojis Tel.: 8 421 60132 El. paštas: pakruojosportas@gmail.com www.pakruojosc.lt Palangos sporto centras Adresas: Vytauto g. 21, Palanga Tel.: 8 460 40289 El. paštas: sport.palanga@gmail.com www.sportpalanga.lt Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras Adresas: Liepų al. 4, Panevėžys Tel.: 8 45 582895, 8 620 11612 El. paštas: sportas@panevezys.lt www.pkksc.lt

Panevėžio raj. mokinių kūrybos ir sporto centras Adresas: Beržų g. 50, Panevėžys Tel.: 8 45 581239, 8 45 581025 El. paštas: uvssportas@panrs.lt Panevėžio sporto klubas „Mintis“ Adresas: Kniaudiškių g. 10-23, Panevėžys Tel.: 8 45 501388 El. paštas: v.taucius@panevezys.lt Pasvalio sporto mokykla Adresas: Taikos g. 22, Pasvalys Tel.: 8 451 34531 El. paštas: sporto.mokykla@pasvalys.lt Plungės sporto mokykla Adresas: Parko g. 1, Plungė Tel.: 8 448 72488, 8 614 11666 El. paštas: plungesm@takas.lt Prienų kūno kultūros ir sporto centras Adresas: Birutės g. 7, Prienai Tel.: 8-319-60051 El. paštas: prienusportas@yahoo.com Radviliškio raj. ŠSPC sporto skyrius Adresas: Radvilų g. 8, Radviliškis Tel.: 8 422 53507 El. paštas: radsportcentras@takas.lt Raseinių kūno kultūros ir sporto centras Adresas: Vilniaus g. 11, Raseiniai Tel.: 8 428 51881 El. paštas: kksc@raseiniai.lt Rokiškio raj. kūno kultūros ir sporto centras Adresas: J. Basanavičiaus g. 3, Rokiškis Tel.: 8 458 32670, 8 458 52763 El. paštas: sportocentras@zebra.lt, rok.spor Šakių raj. jaunimo kūrybos ir sporto centras Adresas: V. Kudirkos g. 64, Šakiai Tel.: 8 345 60187, el. paštas: jksc@takas.lt Šakių raj. Lukšių Vinco Grybo gimnazijos SK „Lukšiai“ Adresas: A. Tatarės g. 37, Lukšių mstl., Šakių r.

Tel.: 8 612 66234 El. paštas: vstrokas@gmail.com, www.vgrybo.lt Šakių „Aukuras“ Adresas: Šaulių g. 1/33, Šakiai Tel.: 8 345 60440 El. paštas: mokad@vm.sakai.mit.lt www.aukuras.eu Šiaulių raj. Kuršėnų sporto mokykla Adresas: Kapų g. 9, Kuršėnai, Šiaulių raj.

Tel.: 8 41 581382 El. paštas: kursenusportomokykla@centras.lt, Šiaulių sporto mokykla „Saulė“ Adresas: Pramonės g. 13, Šiauliai Tel.: 8 41 540708 El. paštas: smsaule@splius.lt, www.smsaule.lt Šilalės raj. sporto mokykla Adresas: J.Basanavičiaus g. 4, Šilalė Tel.: 8 449 74388

El. paštas: silalessm@gmail.com Šilutės sporto mokykla Adresas: Gluosnių g. 13B, Šilutė Tel.: 8 441 51132 El. paštas: gluosnis@telesat.lt www.silutessportomokykla.lt Skuodo raj. kūno kultūros ir sporto centras Adresas: Birutės g. 8, Skuodas Tel.: 8 440 52799, 8 686 44586 El. paštas: skuodsport@ktv.satela.lt Švenčionių raj. papildomo ugdymo centro sporto mokykla Adresas: Adutiškio g. 23A, Švenčionys Tel.: 8 387 52367, 8 618 57687 El. paštas: sportas.svencionys@gmail.com Tauragės vaikų ir jaunimo sporto mokykla Adresas: Prezidento g. 27A, Tauragė Tel.: 8 446 61802 El. paštas: sportocentras3@gmail.com Telšių sporto ir rekreacijos centras Adresas: Birutės g. 60, Telšiai Tel.: 8 444 60318, 8 444 60319 El. paštas: tsrc@tsrc.lt www.tsrc.lt Ukmergės sporto centras Adresas: Vienuolyno g. 2, Ukmergė Tel.: 8 340 51500, 8 340 53592 El. paštas: ukmsportocentras@inbox.lt www.sportocentras.ukmerge.lm.lt Utenos kūno kultūros ir sporto centras Adresas: J. Basanavičiaus g. 56, Utena Tel.: 8 389 52709 El. paštas: scentras@sportas.utena.lm.lt Varėnos krepšinio klubas „Bitės“ Adresas: J. Basanavičiaus g. 33, Varėna Tel.: 8 624 41787 El. paštas: rytis.amsiejus@gmail.com Varėnos raj. sporto skyrius Adresas: Vytauto g. 12, Varėna Tel.: 8 310 31999 El. paštas: sportas@varena.lt Viešoji įstaiga „Aušrinės rytmetys“ Adresas: Čekiškės g. 73, Vilkija, Kauno raj.

Tel.: 8 601 95638 El. paštas: vpilipaitis@gmail.com Vilkaviškio raj. sporto mokykla Adresas: Vilniaus g. 4-1, Vilkaviškis Tel.: 8 342 52548, 8 620 45900 El. paštas: sport@vilkaviskis.lt Visagino sporto centras Adresas: Taikos g. 23, Visaginas Tel.: 8 386 72701 El. paštas: vkksc@sugardas.lt Zarasų sporto mokykla Adresas: S. Nėries g. 35, Zarasai Tel.: 8 385 30556 El. paštas: sportas@zarasai.lt www.zarasai.lt

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 53

laisvalaikis

54 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

rinKtines

Krepsiniosirdis.lt/G. Bubliausko nuotr.

www.musukrepsinis.lt

K. Lingytė:

„Reikia gerbti visas komandas, bet nė vienos nebijoti“ Viena iš Lietuvos rinktinės lyderių K. Lingytė įsitikinusi, kad mūsų komanda gali kovoti su visais varžovais.

Europos čempionato rengėjų planus kiek sujaukė tik netikėtai pasitraukusios kelios komandos. Turnyre turėjo grumtis Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Graikijos, Serbijos ir Portugalijos rinktinės, tačiau baltarusiai, serbai ir portugalai pranešė negalėsią atvykti dėl lėšų trūkumo.

Atsiskleidė nauji žaidėjai „Dėl jų pasitraukimo išaugo mūsų kaštai. Visi dalyviai moka starto mokestį ir taip papildo turnyro biudžetą. Neatvykus 3 komandoms mūsų pajamos sumažėja, o išlaidos lieka tos pačios, nes vis tiek reikia mokėti už salę ir pan.“, — pasakojo vienas iš čempionato organizatorių, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas Anatolijus Čupkovas. Čempionato šeimininkams teko iš pagrindų keisti ir tvarkaraštį. Kad turnyras nesibaigtų vos po kelių rungtynių, komandos tarpusavyje per visą renginį susitiks po 3 kartus.

Anot A. Čupkovo, Europos čempionato biudžetas siekia 250 tūkst. litų. Surinkti tiek lėšų padėjo Lietuvos krepšinio federacija ir Lietuvos vyrų rinktinės generalinis rėmėjas „TonyBet“, Kauno savivaldybė, „Sanitas“, „VIČI“, Birštono mineraliniai vandenys ir dar keletas nedidelių organizacijų.

Lietuvos rinktinė prieš Europos čempionatą turėjo puikias treniruočių sąlygas, surengė keletą stovyklų, dalyvavo kontroliniame turnyre Sankt Peterburge. A. Čupkovas džiaugiasi, kad komandai daug naudos davė iš JAV atvykęs treneris Brentas Hardinas.

Šios vasaros su nekantrumu laukė ne tik didžiojo krepšinio žaidėjai ir gerbėjai. Krepšinio vežimėliuose rinktinės narių kalendoriuose rugpjūčio pirmoji savaitė jau seniai pažymėta raudonai, mat tomis dienomis Kaune vyko Europos C diviziono čempionatas.

Arūnas Kemežys

„Jį pakvietė Alabamos universitete studijuojanti ir žaidžianti Karolina Lingytė. Tai labai nepatiko kai kuriems mūsų žaidėjams ir ankstesniajam treneriui, todėl jie pasitraukė iš komandos. Teko rinktinę formuoti iš naujo, manome, kad dabar turime labai gerą pamatą ateičiai. Su B. Hardinu padaryta komandos pažanga yra neabejotina, atsiskleidė žaidėjai, kurie anksčiau net nepatekdavo į rinktinę. 2 rinktinės nariai turėjo galimybę išvykti pasitreniruoti į JAV, keletas rinktinės narių žada išvykti ten studijuoti, yra galimybė vykti pasitobulinti ir treneriams. Bendradarbiavimu su B. Hardinu esame nepaprastai patenkinti“, — teigė A. Čupkovas.

Privalumas — greitis ir entuziazmas Viena iš Lietuvos rinktinės lyderių K. Lingytė „Mūsų krepšiniui“ pasakojo, kad mūsų komanda turi ir privalumų, ir trūkumų. „Mes nesame „aukšta“ komanda, nesame labai fiziškai galingi, tačiau stengiamės tai kompensuoti greičiu. Taip pat stengiamės vienu iš mūsų privalumų paversti gynybą. Esame jauna komanda, todėl mums trūksta patirties. Tačiau tai gali būti ir privalumas, nes jaunimas labai džiaugiasi galimybe žaisti rinktinėje ir dirba iš visų jėgų“, — pasakojo krepšininkė.

K. Lingytė Lietuvos rinktinės pajėgumo vertinti nenorėjo, tačiau varžovų teigė nebijanti. „Kaip sako mūsų treneris, reikia gerbti visas komandas, bet nė vienos nebijoti. Nesame favoritai, nes praradome 4 labai gerus žaidėjus, tačiau galime kovoti su visais, jei kovosime iš visos širdies“, — tvirtino Lietuvos rinktinės narė.

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 55

laisvalaikis

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

LKF naujienos

D. Redikas dievina serialus bei veiksmo filmus

Grupės ŽAS daina „Mes nugalėsime“ jau kurį laiką nenutyla Dovydo Rediko grotuve. 18-metis krepšininkas iš Kuršėnų atskleidė, kad šio kūrinio klausosi žaisdamas Lietuvos rinktinėse.

Edmantas Kazbaras

Muzika Klausausi įvairios muzikos, tačiau labiausiai mėgstu alternatyvųjį roką.

Mano grojaraštyje apstu įvairios muzikos, nes neturiu vieno išskirtinio stiliaus. Jeigu daina patinka — tai ir klausau. Neatsisakau ir lietuviškos muzikos, iš jos labiausiai mėgstu Gyčio Paškevičiaus bei „Rondo“ atliekamą muziką.

Iš užsienio atlikėjų patinka „The Killers“, MGMT, „Empire of the sun“ bei Kanye Westas. Muzikos visuomet klausausi prieš rungtynes, nes man tai padeda nusiteikti ir susikaupti. Kai su draugais būnu rinktinėje, visuomet klausausi ŽAS „Mes nugalėsime“.

Mėgstamiausių dainų sąrašas: „The Killers“ — „Mr. Brightside“, G. Paškevičiaus — „Draugams“, „Empire of the sun“ — „We are the people“, Mike‘o Posnerio — „Cooler than me“, „Rondo“ — „Netikėk, ką priešai suoks“.

56 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Filmai Labai mėgstu filmus! Iš tiesų, jeigu turiu kokią laisvą akimirką, visuomet stengiuosi pažiūrėti filmą arba serialą. Ypač dievinu leisti laiką žiūrėdamas serialus. Paskutiniuoju metu žiūriu serialą „One tree hill“.

Komedijos — ne itin mėgstamas žanras, tačiau jeigu jau jas žiūriu, tai tik su draugais — kad būtų su kuo kartu pasijuokti.

Būdamas vienas labiausiai mėgstu žiūrėti veiksmo filmus. Paskutinieji kūriniai, kurie paliko didžiausią įspūdį — „Degantis žmogus“ ir „Tobulas žaidimas“. Šie filmai tikrai verti dėmesio.

Visų laikų mėgstamiausias filmas — „Gladiatorius“. Mėgstamiausi aktoriai — Denzelis Washingtonas, Alas Pacino bei Russelas Crowe.

Knygos Prisipažinsiu, šiuo metu knygų daug neskaitau. Žinoma, kartais, jeigu sudomina, įninku į jas. Paskutinė knyga, kurią skaičiau, buvo „Alchemikas“.

Tai išties labai geras kūrinys.

Anksčiau mėgau skaityti knygas, nes turėjau daugiau laiko, o dabar tam beveik neturiu galimybių. Mėgstamiausios knygos — Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešely“ ir Balio Sruogos „Dievų miškas“.

Pakviesk draugą į Lietuvą Europos vyrų krepšinio čempionatas („EuroBasket 2011“) yra puiki proga parodyti užsieniečiams Lietuvą ir paskatinti atvykstamąjį turizmą. Šiam tikslui „EuroBasket 2011“ organizatoriai prisijungė prie „Globalios Lietuvos lyderių“ visuomeninės iniciatyvos „Pakviesk draugą į Lietuvą“. Šia iniciatyva Lietuvos pramogų, krepšinio ir verslo atstovai ragina viso pasaulio lietuvius kviesti savo draugus ir pažįstamus iš užsienio aplankyti Lietuvą. „Mūsų tikslas — pakviesti į Lietuvą rekordinį skaičių svečių ir taip paskatinti atvykstamąjį turizmą. Ši iniciatyva skirta užsienyje ir Lietuvoje gyvenantiems lietuviams, jau atvykusiems užsieniečiams ir tiems, kas pirmą kartą išgirsta apie Lietuvą. Ypač svarbu, kad prie iniciatyvos jungiasi stiprūs partneriai, kurie padės motyvuoti ir lietuvius, ir užsieniečius prisijungti, domėtis“, — sakė iniciatyvą organizuojančio profesionalų tinklo „Globalios Lietuvos lyderiai“ vadovė Dalia Venslovaitė. „Kiekvienas atvykęs į Lietuvą žmogus tampa mūsų šalies ambasadoriumi, pasakojančiu kitiems apie savo patirtus įspūdžius. Krepšinio čempionatas garsina Lietuvą ir traukia svečius į mūsų šalį.

Tikimės, kad ši visuomeninė iniciatyva padės pritraukti dar daugiau žmonių“, — sakė „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto direktorius Mindaugas Špokas.

Iniciatyvai pritariantys žmonės kviečiami prisijungti tinklapyje www.invite2lithuania.com arba socialiniame tinkle „Facebook“ ir kviesti savo draugus, pažįstamus į Lietuvą. Pirmasis akcijos etapas vyksta nuo liepos 1 dienos iki spalio 1-osios. Šiuo laikotarpiu prie iniciatyvos prisijungiantys dalyviai kiekvieną savaitę gali laimėti įvairių prizų — nuo kvietimų į kiną iki skrydžio bilietų.

Unikali medalių kolekcija Artėjant Europos krepšinio čempionatui Lietuvoje, išleista unikali medalių serija su ženklu „EuroBasket 2011, Lithuania“ ir oficialaus čempionato ambasadoriaus Arvydo Sabonio portretu bei parašu. Pasak „EuroBasket 2011“ organizatorių, tai yra išskirtinis atributas, skirtas pirmajam Europos pirmenybių ambasadoriui ir istoriniam krepšinio įvykiui. „Iki šiol Europos krepšinio čempionatai neturėjo ambasadorių, ypač tokių, kaip A. Sabonis. Jis nepaprastai daug prisidėjo visoje Europoje populiarinant Lietuvoje vyksiančią krepšinio šventę. Šie medaliai įamžins ir sustiprins tos misijos efektą“, — sakė „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto direktorius Mindaugas Špokas.

Medalius nukaldino tarptautinį pripažinimą užsitarnavusi „Lietuvos monetų kalykla“. Jų autoriui — žinomam Lietuvos skulptoriui Stasiui Žirguliui — teko nelengva užduotis: mažame medalio plote perteikti pagrindinius A.Sabonio bruožus. Krepšinio legendos portretas, spinduliuojantis valia, ramybe ir pasitikėjimu, liudija, kad tai padaryti skulptoriui puikiai pavyko.

Medalių kolekcija turi ir dar vieną prasmę — kiekvienas, juos įsigijęs, prisidės prie Lietuvos krepšinio ateities kūrimo. Dalis surinktų lėšų pateks į A. Sabonio paramos fondą, kurio tikslas — pasirūpinti, kad visiems vaikams, norintiems sportuoti, būtų sudarytos tinkamos sąlygos.

www.musukrepsinis.lt

stop kadras

M. Pocius Europos jaunimo čempionate Šiandien Martynas Pocius yra vienas svarbiausių Lietuvos vyrų rinktinės narių. Svarbus jis buvo ir prieš penkerius metus — šalies 20-mečių rinktinei JAV mokęsis gynėjas per 2006 metų Europos jaunimo čempionatą vidutiniškai pelnė net po 20 taškų (Mantas Kalnietis — 11,5, Andrius Aleksandrovas — 9,1).

Tiesa, didelių pergalių tarp jaunimo M. Pociui su kompanija iškovoti nepavyko. 2006-ųjų Europos 20-mečių čempionate jie liko septinti, o 2004-aisiais tarp 18-mečių — devinti. 18-mečių turnyre M. Pocius taip pat buvo rezultatyviausias Lietuvos rinktinės narys (18 tšk.), tačiau Martyną Andriuškevičių (16,9) ir A. Aleksandrovą (15,4) lenkė ne tiek daug. | FIBA Europe/Guzel-Sag nuotr. |

20-mečių Europos čempionate M. Pocius per rungtynes vidutiniškai pelnė 20 taškų.

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 57

Asmeninio archyvo nuotr.

veidas

E. Kairys: „Esu gimęs sportui“ 1999 m. rugpjūčio 8 d. E. Kairys su pasaulio veteranų (virš 50 metų) čempiono medaliu.

Ryškų pėdsaką Lietuvos krepšinio istorijoje palikęs 62 metų Eduardas Kairys net dešimtmetį rungtyniavo Vilniaus „Statyboje“. Baigęs profesionalo karjerą, jis 12 metų krepšinio paslapčių mokė vaikus, 1990-aisiais trejiems metams stojo prie „Statybos“ vairo, vėliau pusantro sezono dirbo vyr. trenerio asistentu, dar trejus metus treniravo Alytaus „Savy“ krepšininkus, kol 2003-iaisiais nusprendė baigti trenerio darbą Švenčionėlių „Ridoje“. E. Kairiui suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas.

Nors ilgainiui noras treniruoti ir išblėso, palikti krepšinio aikštelių E. Kairys negali jau 52 metus. Įžaidėjas toliau rungtyniauja Lietuvos krepšinio veteranų lygoje ir kasmet vyksta į veteranų Europos, pasaulio čempionatus bei olimpines žaidynes.

Į Lietuvą — iš Argentinos — Papasakokite, kaip pradėjote žaisti krepšinį.

— 1959 m. su tėveliais grįžau iš Argentinos, kurioje visada buvo populiarus futbolas. Apie krepšinį nė negalvojau, nes iki to laiko visai jo nežaidžiau. Turėjau sportininko genus, norėjau eiti į „Žalgirio“ futbolo mokyklą, tačiau fizinio lavinimo mokytoja mane nukreipė į Vilniaus sporto mokyklą, kur pasirinkau krepšinį. Vaikų amžiuje žaidžiau už mokyklą, dalyvavau pionierių taurės varžybose, galiausiai ir Lietuvos vaikų pirmenybėse. Buvau pastebėtas ir priimtas į vyresnio amžiaus grupę, tapau Lietuvos čempionu. Nuo jaunučių amžiaus patekau į Lietuvos rinktinę, su kuria žaidėme Pabaltijo pirmenybėse, TSRS čempionate ir moksleivių spartakiadoje.

— O kaip patekote į vyrų krepšinį?

— 1968 m. baigiau mokyklą, tada buvo kaip tik atsiradusi „Statybos“

58 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

Legendinis Vilniaus „Statybos“ krepšininkas Eduardas Kairys be krepšinio savo gyvenimo neįsivaizduoja.

Martynas Pupininkas

komanda. Jaunių rinktinėje žaidžiau su V. Šidlausku, R. Girskiu ir S. Patkausku, su kuriais perėjome į meistrų komandas — vieni į Kauno „Žalgirį“, kiti į „Statybą“. Visi norėdavo patekti į „Žalgirį“, nes jis, kaip ir dabar, turėjo gerą vardą. Tie, kuriems nepavykdavo, turėjo galimybę atsiskleisti „Statyboje“ (taip atsitiko ir su Šarūnu Marčiulioniu, nepatekusiu į „Žalgirį“). Į vyrų ekipą manęs nenorėjo priimti, kadangi buvau mažo ūgio. Tačiau atrodžiau techniškas įžaidėjas ir turėjau neblogą metimą. Nepaisant to, kad „Statyboje“ rungtyniavo nemažai žinomų krepšininkų, greitai įsijungiau į startinį penketą. Kai žaidėme TSRS čempionate, buvau kalbinamas persikelti į Donecką. Vis dėlto 10 metų rungtyniavau „Statyboje“ ir 2 sezonus atstovavau Panevėžio „Lietkabeliui“.

— Buvote vienas iš lyderių?

— „Statyba“ visada pasižymėjo komandiniu žaidimu. Neturėjome ryškaus lyderio. Svarbus buvo Artūro Karnišovo tėvelis Mykolas, turėjęs gerą metimą. Taip pat vis dar Veteranų lygoje rungtyniaujantys Juozas Rimkus ir Juras Kaziūnas bei Rimantas Endrijaitis.

— Kurie laimėjimai įsiminė labiausiai?

— Visų pirma, TSRS čempionatas ir tai, kaip patekome į aukščiausiąją lygą su visais grandais — Maskvos CSKA, to paties miesto „Dinamo“ ir Tbilisio „Dinamo“. Tai mums buvo labai svarbu. Jei neklystu, tai buvo 1972-ieji. Pirmasis sezonas mums nepasisekė — iškritome. Tačiau po metų grįžome gana ilgam. Vėliau „Statyba“ iškovojo net bronzą, tačiau tąsyk pačiam nebeteko žaisti. Įsimintiniausios kovos buvo dėl patekimo į aukščiausią TSRS lygą.

— Ar prisimenate savo sėkmingiausias rungtynes?

— Per rungtynes su Talino „Kalev“ įmečiau 28 taškus. Tiesa, neprisimenu, kokios tuo metu buvo taisyklės, nes vėliau jos dažnai keitėsi. Kai iki

www.musukrepsinis.lt

1978 m. žaidžiau „Statyboje“, tritaškio linijos dar nebuvo. Ir baudas mėtėme įvairiausiais būdais. Nežinau, kodėl, bet žmonės dažnai prisimena, kad galėjau pataikyti iš labai toli. Jei tada būtų buvęs tritaškis, būtų buvę labai gerai. Tais laikais žaidimas vykdavo arčiau krepšio arba metimai skriedavo iš vidutinio nuotolio. Tiesa, aukštaūgių buvo mažai. Krepšininkų ūgis siekdavo iki 205 cm, tad jų tekdavo ieškoti net užsienyje.

— Prieš kuriuos varžovus labiausiai patiko rungtyniauti?

— Principinė kova visada buvo tarp Kauno ir Vilniaus. Didžiausias priešininkas ir konkurentas buvo „Žalgiris“. Vis dėlto patys atrodydavome silpniau. Su kauniečiais draugavome, nejautėme jokio asmeninio priešiškumo. Jei aikštelėje jie galėdavo mus sutriuškinti, tai ir sutriuškindavo.

— Kokie buvo jūsų laikų sirgaliai?

— Anksčiau nebuvo sirgalių, nebuvo fanų klubų. Gal, kai jau treniravau „Statybą“, atsirado vaikinų grupelė, stovėjusi su vėliava. Kai pats žaidžiau, fanų nebuvo, tačiau palaikydavo visa salė — suaugę, vaikai bei įvairaus amžiaus žmonės.

veidas

„Kai reikia pataikyti lemiamą metimą, tokių akimirkų nebijau. Net ir „Statyboje“ ne vieną kartą esu išplėšęs pergalę arba svarbiu metu išlyginęs rezultatą. Ne visi sugeba prisiimti atsakomybę ir atlikti lemiamą metimą. Kiti tiesiog perduoda kamuolį, negali imtis iniciatyvos, o aš to nebijau.“

Minimali statistika ir jokių kontraktų — Šiuolaikinis krepšinis neįsivaizduojamas be statistikos. Ar ir jūs į ją kreipėte didelį dėmesį?

— Tada dar nebuvo fiksuojami visi rodikliai — baudos, perimti kamuoliai ir t.t. Bet mūsų treneris Antanas Paulauskas įvedė statistiką. Jis pasikvietė antrą trenerį (ar studentą), vesdavusį statistiką. Kartais, jei labai akcentuojama statistika, pradedi žaisti sau, todėl kildavo konfliktai.

Dabar legionieriams rūpi tik tai, kaip atrodo patys, o komanda ne tokia svarbi, kadangi jie kaskart pereina iš vienos į kitą. Man statistika labai nerūpėjo. Turiu vieną kitą pažįstamą ir draugą, kurie visada skaičiuoja ir nori žinoti, kiek pelnė taškų. Kartais pagalvoju, kad ir aš pasiskaičiuosiu, bet pasibaigus rungtynėms jau nebežinau, kiek surinkau. Tiesa, kai buvau treneris, rūpėjo statistika. Ją man rašydavo vaikai.

— Statistikai didelį dėmesį skiria klubų vadovai ir treneriai. Pagal ką anksčiau buvo vertinami krepšininkai?

— Treneriai į žaidėjus žiūrėdavo vizualiai. Taip pat nebuvo įmanoma peržiūrėti vaizdo įrašų — mūsų karta neturėjo tokios technikos, sąlygų, kokios yra dabar. Be peržiūrų negalėdavome išanalizuoti kiekvieno žaidėjo judesių. Žinoma, būdavo rungtynių protokolai, iš kurių buvo galima kažką spręsti. Tačiau pramestų metimų, baudų skaičiaus ir t.t. nebuvo. Tiesiog žinodavome, kad vienas ar kitas žmogus yra stiprus, prisimindavome praeitas rungtynes ir taip ruošdavomės. Bet kaip ką reikėjo dengti — nežinojome, tada ir gynyba nebuvo taip akcentuojama.

— O žaidėjai su klubais pasirašydavo kontraktus?

— Nepasirašydavome jokių sutarčių. Tais laikais mes buvome įdarbinami, turėjome darbo knygutes. Gaudavome maisto talonus, su kuriais ekipos nariai galėjo eiti maitintis į tam tikrą restoraną. Kadangi žaidėme „Statybos“ komandoje, atstovavome „Statybos trestui“. Gaudavome nedidelį atlyginimą — ne minimalų, ne maksimalų, bet vidutinį uždarbį.

Geresniems krepšininkams jis palaipsniui buvo didinamas. Tačiau kad būtų tokie pinigai, kokie yra dabar, to nebuvo. Mūsų laikais kontraktas būtų buvęs neįsivaizduojamas dalykas.

— Tačiau komandų vadovai suteikdavo kažkokias išskirtines sąlygas?

Gynėjas garsėjo taikliais tolimais metimais.

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 59

veidas Lygos

— Galėdavome gauti paskyrą, kad už savo pinigus nusipirktume automobilį — „žiguliuką“. Be paskyros automobilių pirkti nebuvo galima.

Taip pat krepšininkai gaudavo gyvenamąjį plotą, kuris žmogui yra svarbus dalykas. Jei žaidėjas sukurdavo šeimą, po metų ar kelių jam stengdavosi suteikti 1—2 kambarių butą. Kai žaidžiau — nebuvau vedęs, tad su tėvuku vietoje dviejų gavome 3 kambarių butą.

— Ar jūsų karta skambias pergales sau leisdavo pašvęsti ilgiau?

— Tada buvo visai kitokia varžybų sistema. Dabar vyksta daugiau rungtynių. Būdavo pasirengimo laikotarpis, po kurio prasidėdavo turai.

Pvz., žaisdavome tam tikrame mieste 3 dienas paeiliui. Po tokių turų namie būdavo visokių atsipalaidavimų. Kitas turas prasidėdavo po 2 savaičių ar net mėnesio, tad ir vėl vykdavo pasiruošimas, kurio metu išvykdavome į stovyklą arba sužaisdavome keletą kontrolinių mačų.

Mes neturėjome tokių intensyvių sezonų, prasidedančių spalio mėnesį ir pasibaigiančių prieš vasarą.

Krepšinis leido pamatyti pasaulį — Į kokią tolimiausią šalį jus nuvedė krepšinis?

— Daugiausia žaidėme TSRS čempionate, kaimyninėse šalyse. Keliavome skersai ir išilgai per visą Rusiją, vidurinę Aziją, išmaišėme tą regioną kiaurai iki pat Vladivostoko. Iki jo skrisdavome net 8 valandas. Buvo tokia sistema — turime nuskristi ir kitą dieną sužaisti 2 rungtynes paeiliui. Taip aplankėme visų komandų miestus. Sunkiausia buvo būtent Vladivostoke, kadangi ten reikėdavo aklimatizuotis. Atrodydavome velniaižin kaip, o jautresni krepšininkai net ir naktimis nemiegodavo.

Vis dėlto pačiam sekėsi neblogai, keletą rungtynių sužaidžiau puikiai ir, kai kitą kartą atvykau, vladivostokiečiai mane gerai prisiminė. Vakaruose žaidėme tik Lenkijoje, Vokietijoje bei Čekoslovakijoje. Tiesa, pastarosiose šalyse vykdavo viso labo draugiškos rungtynės bei turnyrai. Vis dėlto patiems įdomiausia buvo išvažiuoti į Vakarus. Kai pradėjau žaisti už veteranus, aplankiau šalis, apie kurias anksčiau tik pasvajoti buvo galima — Australiją, Urugvajų, Braziliją, JAV ir visą Europą. Ir taip kasmet nuo 1998-ųjų.

— Kiek dabar laiko skiriate sportui?

— Nuo 2003 m. nieko nebetreniravau, dirbau visai kitą darbą. Tik po jo 2 kartus per savaitę susirinkdavome su veteranais ir sportuodavome savo malonumui. Rungtyniaujame Lietuvos veteranų lygoje.

Joje nedaug komandų, sužaidžiame tik po kokias 6 rungtynes. Ačiū Dievui, kad atsirado judėjimas pasauliniu mastu.

— O kaip vyksta veteranų pasiruošimas tarptautiniams čempionatams?

— Jeigu sudarome komandą iš įvairių miestų, stengiamės prieš išvyką susirinkti ir kartu sužaisti kontrolines rungtynes, drauge pasitreniruoti. Šiemet mums sunkiai sekėsi. Nors daugiausia buvo vilniečių, tačiau kiti atvyko ir iš Klaipėdos, ir iš Kauno ar Kaišiadorių.

Pasirengimas buvo labiau individualus. Aišku, kai kovoji dėl pergalės, tada pagalvoji, kad galbūt reikėjo geriau pasirengti.

— Kaip bėgant metams keičiasi jūsų fizinė forma?

— Labai sunkiai bėgasi, o kiekvieni metai uždeda vis didesnę naštą, skausmą. Supranti, kad anksčiau galėjai daugiau pasilenkti, o dabar jau mažiau. Nori apeiti savo priešininką, bet pavyksta jau ne taip lengvai. Vis dėlto dabar turiu daugiau patirties, išliko metimas. Jeigu

60 | 2010 | MÛSØ KREPÐINIS

mane paliktų laisvą, nedengtų — įmesčiau. Nenoriu girtis, bet, jei aš normaliai pasiruošęs, mane turi gainioti po visą aikštelę ir neleisti kamuolio valdyti taip, kaip noriu pats.

— Tokiame amžiuje nebijote traumų?

— Krepšinis yra įaugęs į kraują. Kai kurie veteranai sako, kad daugiau nebežais, liepia nebelaukti, bet po metų vis tiek prisijungia prie ekipos. Patys rungtyniaudami jaudinamės, kartais be reikalo pykstamės, šaukiame vienas ant kito, draugų bei teisėjų. Kai emocijos tiesiog verda, apie traumas nė nepagalvoji. Pastarajame pasaulio čempionate Edmundas Narmontas gavo traumą jau pirmose rungtynėse, kai praleido smūgį į šonkaulius. Nors buvo traumuotas, žaidė iki paskutinio susitikimo. Niekas nežinojo, ar jam lūžo šonkaulis, ar ne, kadangi nebuvo galima padaryti nuotraukos. E. Narmontui buvo labai sunku kvėpuoti, o tai itin trukdė aikštėje.

Kitos komandos krepšininkui, rungtyniavusiam po krepšiu, trūko Achilo sausgyslė. Vienas maskvietis taip gavo į nosį, kad atsidūrė nokdaune. Atvažiavo medikai ir jį išsivežė. Vėliau žaidėjas atsigavo. Kadangi po krepšiu bėgioju mažiau, tad ir susidurti su varžovais tenka rečiau.

— Praėjusį mėnesį jūsų komanda pasaulio pirmenybėse liko ketvirta. Ko pritrūko?

— Su Urugvajaus ekipa kovojome dėl 3 vietos, bet po pratęsimo pralaimėjome 7 taškais. Likome labai nepatenkinti. Trūko gero fizinio pasirengimo, komplektacijos. Galbūt kažkiek prisidėjo ir tai, kad tose rungtynėse varžovai turėjo trenerį, o teisėjai Urugvajaus komandą galėjo šiek tiek „patempti“.

Lemiamų metimų meistras — Gal galite palyginti save dabar ir jaunystėje?

— Visą laiką, būdamas ir treneriu, ir žaidėju, esu ramus. Galbūt man, kaip treneriui, ir trūko to griežtumo. Kartais reikia turėti geležinį kumštį, įvesti drausmę. Bet man atrodo, kad žmonės turi būti protingi ir viską suprasti.

Vis dėlto man pavykdavo rasti bendrą kalbą ir su vaikais, ir su savo bendraamžiais. Galiausiai ramiai pasiekdavau tai, ko reikėdavo. Neprisimenu, kad būčiau gavęs techninę pražangą. Ir su kolegomis, ir su teisėjais elgdavausi ramiai. Galbūt mano charakteris yra netgi per daug ramus. Iš kitos pusės, tai ir pliusas, nes varžovai neišveda iš kantrybės. Kai reikia pataikyti lemiamą metimą, tokių akimirkų nebijau. Net ir „Statyboje“ ne vieną kartą esu išplėšęs pergalę arba svarbiu metu išlyginęs rezultatą.

Ne visi sugeba prisiimti atsakomybę ir atlikti lemiamą metimą. Kiti tiesiog perduoda kamuolį, negali imtis iniciatyvos, o aš to nebijau.

— Koks jausmas pataikius tokį metimą?

— Po jo tave pradeda kilnoti ant rankų, atrodo, kad pasaulis sulig tuo metimu ir pergale baigsis.

— Ar galite pasakyti, kad krepšinis yra jūsų visas gyvenimas?

— Negaliu pasakyti, kad gyvenu vien tik krepšiniu. Nors žmona supranta, kad be krepšinio man nebūtų gyvenimo, praeities ir istorijos.

Esu gimęs sportui. Jau 3 mėn. kūdikiai parodo, į ką yra linkę — sportą, muzikos instrumentą ar kažką kitą. Be sporto ir krepšinio neįsivaizduoju savo gyvenimo. Vis dėlto stebėdamas krepšinį galiu nueiti į virtuvę, grįžti ir vėl žiūrėti. Dėl rungtynių nemetu darbo ar atostogų. Man įdomiausia mintyse analizuoti žaidimą bei tai, kaip baigėsi susitikimas.

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 61

Krepsinio treneriu asociacija

Greitasis puolimas Manuelis Trujillo Vargas — Ispanijos krepšinio specialistas, trenerio karjerą pradėjo Malagoje. Su „Unicaja“ jaunimo ekipa jis 2008 m. laimėjo Ispanijos jaunimo čempionatą ir buvo išrinktas geriausiu turnyro treneriu.

Trečioji galimybė

Manuelis Trujillo Vargas

Mūsų komandos pagrindinis tikslas – pelnyti taškų dar prieš gynybai susitelkiant ir išsirikiuojant, o kad to pasiektume, gynybą bandome atremti iškart, vos tik pasiekiame aikštelės vidurį.

Jei tuo metu dirbame teisingai, galime pelnyti krūvą taškų beveik taip pat lengvai, kaip ir atlikdami paprastus greitus prasiveržimus. Kai treniravau „Unicaja“ komandą, kuri laimėjo Ispanijos jaunimo čempionatą, mano užduotis buvo sukurti kaip įmanoma palankesnes situacijas.

Mums labai svarbia tapo tritaškio linija, kadangi dėl šios nuolatinės grėsmės aikštelė būdavo atviresnė, išplatėdavo gynyba, žaidimo vienas prieš vieną situacijos tapdavo lengvesnės. Žaidėjai suprato, kad atviras metimas yra geras metimas ir kad jie turi būti pasiruošę atkovoti kamuolį, jei metimas būtų netaiklus.

62 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

labai sunku. Tačiau perduoti tritaškio metimui stovint ant žemės, kas padidina pataikymo tikimybę – realu. Sutelkiant dėmesį į tritaškį, sumažėja kamuolio praradimo tikimybė, kas galėtų įvykti, jei žaidėjas bandytų perduoti kamuolį viduje.

Pirmoji galimybė Greitas prasiveržimas atkovojus kamuolį, metimas iš po krepšio, vieno žaidėjo ataka ar tritaškio metimas be pasipriešinimo po pirmojo perdavimo (1 pav.).

Antroji galimybė Judama link krepšio, žaidėjas, esantis vidutinio nuotolio zonoje, atakuoja krepšį, geriausiai – iki galinės linijos, kur, pergudraudamas varžovus, perduoda kamuolį į priešingą kampą, iš kur galima lengvai pelnyti tritaškį su puikia galimybe atkovoti kamuolį (2 pav.). Žaidžiant prieš stiprią gynybą, perduoti kamuolį po prasiveržimo yra

Kamuolys žemutinėje pozicijoje. Šiuo atveju žaidimą keisime pagal tai, kuris žaidėjas eis į poziciją.

GYNYBA ŽEMUTINĖJE POZICIJOJE Su vienu ar dviem žaidėjais verčiamės tuo atveju, jei turime aiškų pranašumą prieš tiesioginį priešininką, 3 žaidėją visuomet pasilikdami kaip garantą. 5 žaidėjas įsitvirtina viršutinėje pozicijoje (ties baudų metimo linija), 4 – vidutinio nuotolio zonoje.

Kai kamuolys pasiekia žemutinę poziciją, vykdomos ne kombinacijos, bet keičiamasi vietomis silpnojoje pusėje, visada išlaikant pozicijas ties tritaškio linija. 5 žaidėjas, atremdamas savo gynėjo pastangas, bėga įstrižai į priešingą žemutinę poziciją iki galinės linijos (3 pav.)

Krepsinio treneriu asociacija

Jei kamuolys nepasiekia žemutinės pozicijos, mūsų žaidėjas vidutinio nuotolio zonoje atsidengia kampe, o 5 žaidėjas, tikėdamasis gauti kamuolį, užima jo vietą. Jei nėra galimybės perduoti, pakeičiame puses ir pritaikome lanksčiąją priedangą tarp 5 žaidėjo ir žaidėjo vidutinio nuotolio zonoje (4 pav.)

Lanksčiosios priedangos labai dažnai taikyti neišeina, nes kamuolys pasiekia zoną anksčiau, arba žaidėjai tiesioginę priedangą pritaiko judėdami.

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

www.musukrepsinis.lt

Greitojo puolimo pradžia — po savo krepšiu atkovotas kamuolys.

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 63

Krepsinio treneriu asociacija

4 ŽAIDĖJAS ŽEMUTINĖJE POZICIJOJE 5 žaidėjui užėmus viršutinę poziciją, 1, 2 ir 3 lieka atsidengę (toje pusėje, kur ir 4).

Jei kamuolys pasiekia žemutinę poziciją, tas, kuris perduoda, agresyviai veržiasi iki galinės linijos.

Jei 4 žaidėjas su kamuoliu yra vidutinio nuotolio zonoje (5 pav.) ar ties centriniu baudų metimo aikštelės tašku, 5 po perdavusiojo prasiveržimo taip pat veržiasi stebėdamas priešingą žemutinę poziciją ir ties galine linija apžiūri, kam būtų galima perduoti (6 pav.). Toks žaidimas paprastai labai veiksmingas tarp stambių vyrų.

Jei esant gerai gynybai kamuolys žemutinės pozicijos nepasiekia, tarp žaidėjo su kamuoliu ir 5 taikome tiesioginę priedangą. Tada 5 su priedanga juda link krepšio, 4, atremdamas vidaus žaidėjų, nepratusių gintis vidutinio nuotolio zonoje, gynybą, iš žemutinės pozicijos bėga link tritaškio linijos (7 pav.). Jei gynyba 5 ir uždarytų, vis dar išliktų puiki atviro tritaškio su atkovotu kamuoliu galimybė.

Kaune daugiau kaip 20 metų veikia privatus sporto medicinos centras Mes žinome, kaip išlaikyti elitinių sportininkų sportinį pasirengimą.

Klinikoje atliekami širdies ir kraujagyslių funkciniai tyrimai: • Širdies ultragarsinis tyrimas.

• Dozuoto fizinio krūvio mėginys.

• Ilgalaikis (24 val.) širdies ritmo ir arterinio kraujospūdžio registravimas.

• Kraujo laboratoriniai tyrimai.

Koks Jūsų širdies rezervas, ar nėra „širdies pertempimo“ požymių, ar saugiai sportuojate, kaip atstatyti prarastas jėgas — tai klausimai, į kuriuos padės atsakyti mūsų klinikos sporto medicinos profesionalai.

Kasdien sportuojantiems profesionalams (krepšininkams, futbolininkams, plaukikams, dviratininkams ir kt.), labai svarbu žinoti, ar sportavimas nealina sveikatos, ar jie sportuoja saugiai?

Ar nepavargote būti pavargusiu!

Po detalios sveikatos patikros įvertiname Jūsų duomenis ir parengiame individualias sveikatos išsaugojimo programas. Ir atlikti tai reikia tik vieną kartą per metus! „ELITE MEDICALE" Savanorių pr. 235, LT-50184 Kaunas Darbo laikas: 9.00 — 18.00 val.

64 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Faks.: +370-37 798698 Mob.: +370-614 81071 El. paštas: elimed@takas.lt Tel.: +370-37 733978

Krepsinio treneriu asociacija

www.musukrepsinis.lt

5 ŽAIDĖJAS ŽEMUTINĖJE POZICIJOJE 5 užsiima poziciją, 4 įsitvirtina pagrindiniame taške (viduryje), 1, 2 ir 3 lieka atsidengę. Jei kamuolys atitenka 5 žaidėjui, taikomos tos pačios taisyklės, anksčiau taikytos 4. Kitaip tariant, tas, kuris perduoda, prasiveržia, o 4 bėga į priešingą žemutinę poziciją netoli tritaškio linijos. Jei dėl trijų ketvirčių gynybos ar prieš poziciją esančios stiprios gynybos tiesioginis perdavimas negalimas, suformuojame trikampį su 4 žaidėju, kuris atliks aukštą perdavimą 5 žaidėjui (8 pav.)

remti jo gynėjo pirmąsias pastangas. Taigi, jei 4 sukuria pranašumą aikštės centre, 5 užims poziciją prie galinės linijos. Kita vertus, jei 4 pakeičia pusę perbėgdamas palei galinę liniją, 5 užims aikštės centrą (15 ir 16 pav. parodytas šios situa-

cijos variantas su agresyvia gynyba).

Esant pasyviai gynybai, bandysime aukštą žaidėją atakuoti su įžaidėju. 4 atsidengia ir gauna kamuolį iš 1, tokiu būdu jo gynėjas lieka toliau ir jam prireikia daugiau laiko atsigauti (17 pav.).

Jei dėl geros gynybos negalime pakeisti pusės, taikome tiesioginę priedangą 4 ties tritaškio linija, o 5 užima tvirtą poziciją zonoje (9 pav.). Stengiamės sukurti situaciją, kurioje vyktų žaidimas vienas prieš vieną paliekant kuo daugiau erdvės 4 žaidėjui. Jis tuomet turės lengvo metimo nuo tritaškio linijos ar kitokio pranašumo galimybę (10 pav.).

5 sukuria tiesioginę priedangą centrinėje pozicijoje: manau, jog tai viena iš sudėtingiausių situacijų ginantis, nes gynybos priemonės nėra tinkamai apibrėžtos, o gynyba neaiški.

Dabar apibūdinsiu dažniausią gynybos variantą su šiomis priedangomis ir pateiksiu sprendimų.

Prieš agresyvią gynybą, kuri puola ant kamuolio, žaidėjas su kamuoliu atsitraukia per žingsnį ir žaidžia su 4, turinčiu papildomos erdvės, kadangi jo gynėjas turės atsigauti po žaidimo prieš 5, arba turės vietos, nes abu gynėjai nuspręs pasikeisti (11 ir 12 pav.).

Susidūrę su pasyvia gynyba, pakartojame priedangą, 4 keičia savo poziciją prie galinės linijos ir sukuria erdvės galimam žaidėjo su kamuoliu puolimui (13 ir 14 pav.).

4 tiesioginė priedanga: tai atvejis, kai padarome šoninę uždangą ieškodami išeities. Norime tritaškio arba kovos vienas prieš vieną su kamuoliu laisvame šone.

4 reikia erdvės, kad galėtų žaisti izoliuotas, tad jeigu šioje pusėje yra gynėjas, kai tik priedanga bus padaryta, jis turės pasitraukti į kitą pusę. Tuo pačiu būdu 5 eis į priešingą žemutinę poziciją, kad ir jis turėtų daugiau erdvės. Mes galime at-

Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.

ŽAIDIMO SU PRIEDANGOMIS PRIEŠ ĮVAIRIUS ŽAIDĖJUS ASPEKTAI

Greitos atakos dažnai baigiasi efektingais dėjimais.

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 65

KonKursas

„Mūsų krepšinis“ pradeda dar vieną tęstinį konkursą, kurio pagrindinis prizas — naujieji Lietuvos vyrų rinktinės bateliai „Nike Zoom Hyperdunk 2011“! Konkurso dalyviams reikės atsakyti į šio ir dar dviejų būsimų „Mūsų krepšinio“ numerių klausimus ir atsiųsti atsakymus elektroninio pašto adresu redakcija@musukrepsinis.lt. Sėkmės!

1 a. b. c.

3 a. b. c.

5

Kiek taškų per šias rungtynes pelnė J. Valančiūną dengiantis

2

0

a. b. c.

3 5

Kurioje šalyje kitą sezoną rungtyniaus ši krepšininkė?

4

Prancūzijoje Čekijoje Lietuvoje

Kuriai Lietuvos merginų rinktinei 2011-aisiais vadovauja šis treneris?

66 | 2011 | MÛSØ KREPÐINIS

Praeitame žurnalo numeryje skelbto konkurso prizą — „ElektroMarkt“ 200 litų vertės dovanų čekį — laimėjo Edita Matusevičienė iš Kauno. Iš viso sulaukėme 45 teisingų atsakymų (1. A; 2. A; 3. A; 4. A; 5. A), o sėkmę nugalėtojai lėmė burtai. Sveikiname!

Kas yra šis krepšininkas?

Simonas Kymantas Osvaldas Olisevičius Martynas Paliukėnas

Kuriame mieste per „EuroBasket 2011“ rungtyniaus šio trenerio vadovaujama rinktinė? a. b. c.

Alytuje Klaipėdoje Šiauliuose

a. b. c.

18-mečių 20-mečių 16-mečių

„FIBA Europe“ ir Fotodiena.lt nuotr.

La

i

k ė m

! e it

www.musukrepsinis.lt

KonKursas

MÛSØ KREPÐINIS | 2011 | 67

k ė m i La

Dėk

. ę t š k i a į s ę g ® neišbė Į L DĖ IN O I N I KREPŠ 0 3 8 0 1 iki 201

Su kiekviena rinktinės pergale indėlio eurais palūkanos augs Indėlio litais palūkanos augs 0,05 %

Padėję indėlį, laimėkite bilietą į „EuroBasket 2011“ rungtynes!

Daugiau informacijos apie akciją tel. 1608, www.dnbnord.lt

0,1%