Nr. 51
M. Gecevičius:
„D. Ivkovičiaus nurodymais esu patenkintas“
| 2012 Nr. 51 | 6.50 Lt
MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 1
LKFPagrindiniai pagrindiniairėmėjai rėmėjai
LKF pagrindiniai rėmėjai
LKF LKF pagrindiniai rėmėjai pagrindiniai rėmėjai
Rėmėjai ir partneriai Rėmėjai ir partneriai Rėmėjai ir partneriai
Rėmėjai ir partneriai
Informaciniai partneriai Informaciniai partneriai Informaciniai partneriai
2 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
Informaciniai partneriai
turinys
www.musukrepsinis.lt
FOTOŽVILGSNIS
6 J. Valančiūno šou
LKL „Žvaigždžių diena“ antrus metus iš eilės buvo paženklinta Jono Valančiūno ženklu.
ŽVAIGŽDĖ
6
8 M. Gecevičius: „Maniau, kad bus sunkiau“
Vasarą į Pirėjo „Olympiakos“ persikėlęs snaiperis Martynas Gecevičius pratinasi prie naujojo vaidmens.
LYGOS
15 Pagyros už pažangą — A. Butkevičiui
„Mūsų krepšinis“ apklausė keletą lygoje dirbančių trenerių, norėdamas išsiaiškinti didžiausią pažangą šiemet padariusius krepšininkus.
TEMA
19 Sporto savanoriai — ne visų atrastas pagalbos šaltinis Su pagrindinėmis sporto federacijomis ir klubais bendradarbiaujančios savanorių organizacijos galėtų padėti daug didesniam sporto renginių organizatorių būriui ir mielai prisidėtų net prie mažųjų krepšinio klubų veiklos.
8
LYGOS
22 I. Visgaudaitė — kiemo stiliaus krepšinio mergaitė
Jei krepšinio mokyklą pradedi lankyti būdama 15 metų, dar nereiškia, kad nepasieksi krepšinio aukštumų. Tai savo pavyzdžiu įrodė Klaipėdos „Lemminkainen“ įžaidėja.
26 G. Petronytė: „Apie rekordą sužinojau rūbinėje“ Į Lietuvą rungtyniauti sugrįžusi G. Petronytė jau spėjo pagerinti jai pačiai priklausiusį LMKL atkovotų kamuolių rekordą.
KREPŠINIO TEISĖJŲ ASOCIACIJA
28 FIBA rimčiau keisti taisyklių nežada
22
FIBA techninė komisija, atsakinga už krepšinio taisyklių atnaujinimą, interpretacijų aiškinimą ir visus kitus su teisėjavimu susijusius klausimus, šiais metais didesnių permainų nežada.
UŽ AIKŠTĖS
30 K. Pilipauskas: „Gyventi — tik Kaune“
Lietuvos krepšinio federacijos Teisėjų asociacijos prezidentas papasakojo apie savo gyvenimą už krepšinio aikštės ribų.
PLAKATAI:
33 Kauno „Žalgiris“, Kauno „VIČI-Aistės“, Pasvalio „Pieno žvaigždės“, Adomas Drungilas.
33
MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 3
Krepsinio Lygos
TP engin (FOFSBMJOJT -JFUVWPT WZSКй LSFQ├ЮJOJP SJOLUJOКЋT SКЋNКЋKBT v51 FOHJOFFSJOHi WJFOJKB ├Х[JLPT JO├цJOFSJKPT JS JOGPSNBDJOJКй UFDIOPMPHJKКй TQFDJBMJTUVT КаHZWFOEJOVTJVT TUBNCJVT CFJ SFJL├ЮNJOHVT QSPKFLUVT UPLJPTF -JFUVWPT КаNPOКЋTF LBJQ v03-&/ -JFUVWBi v"DIFNBi v-JFUVWPT FMFLUSJOКЋi v-JGPTBi каNPOКЋ UBJQ QBU CFOESBEBSCJBVKB TV UBSQUBVUJOКЋNJT CFOESPWКЋNJT v" 8 $IFTUFSUPOi v&OWJSPONFOUBM 3FTPVSDF .BOBHFNFOUi JS LJUPNJT 4JFLJBNF TVLVSUJ QSJEКЋUJOКЌ WFSUКЌ TBWP LMJFOUBNT o QBEКЋUJ PQUJNJ[VPUJ HBNZCPT QSPDFTVT JS V├цUJLSJOUJ KКй QBUJLJNVNКї TLJSEBNJ JUJO EJEFMКа EКЋNFTКа UFDIOJOJКй TJTUFNКй QSJF├цJК╝SBJ .BOPNF LBE UBJ o WJFOBT QBHSJOEJOJКй LFMJКй TJFLJBOU EJEFTOJP HBNZCPT КаNPOJКй WFJLMPT FGFLUZWVNP JS QFMOJOHVNP
"TTFU .BOBHFNFOU
&NJTTJPO .POJUPSJOH
8IPMF PG MJGF BTTFU TPMVUJPOT CBTFE PO CFTU QSBDUJDF BOE FYQFSJFODF
.POJUPS BOE BVEJU B GBDJMJUZhT FNJTTJPOT
&OHJOFFSJOH %SBXJOHT .BOBHFNFOU 1SPWJTJPO PG FOHJOFFSJOH EFTJHO BOE BOBMZUJDBM TFSWJDFT
XXX UQ FOH FV 4 | 2012 | M├ЏS├ў KREP├љINIS
*5 4PMVUJPOT %FWFMPQNFOU PG JOOPWBUJWF TPGUXBSF QSPHSBNT UP NFFU $MJFOU SFRVJSFNFOUT
turinys
www.musukrepsinis.lt
MŪSŲ KREPŠINIS | Nr. 51 | 2012 ISSN 1822-8410
20 KLAUSIMŲ
39 V. Tarasovas: „A. Macijausko įveikti nepavyko“
Nr. 51
Dainininkas svajojo tapti profesionaliu krepšininku, tačiau jo norui išsipildyti nebuvo lemta.
LYGOS
40 Maceinos — sportiškasis Prienų septynetas
Krepšinio pasaulyje yra daug su šiuo sportu susijusių šeimų ir net dinastijų. Viena tokių — Maceinos iš Prienų.
40
M. Gecevičius:
„D. Ivkovičiaus nurodymais esu patenkintas“
| 2012 Nr. 51 | 6.50 Lt
45 Siekti svajonės galima visur
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS
Krepšinio entuziastai sėkmingai įrodinėja, kad didelių darbų galima imtis ir mažuose miesteliuose.
Dalius Matvejevas el. p. d.matvejevas@lbbf.lt BENDRADARBIAI:
LAISVALAIKIS
Erildas Budraitis Vaclovas Gedvilas Ovidijus Giniotas Karolis Jankus Edmantas Kazbaras Linas Kunigėlis Domas Lukauskas Šarūnas Mazalas Jonas Miklovas Martynas Pupininkas Alvydas Staniulis Karolis Vaizgėla Rolandas Varanauskas
48 E. Baniulis renkasi „Discovery“
Vilniaus „Sakalų“ krepšininkas Evaldas Baniulis lietuviškų televizijų kanalų nežiūri.
VEIDAS
50 Žmogus, kuriam krepšinis buvo viskas
Vasario 19 dieną Lietuva neteko iškilios asmenybės — eidamas 81-uosius metus Anapilin iškeliavo praeityje garsus krepšininkas, pripažintas sporto mokslininkas S. Stonkus.
50
ISTORIJA
Alius Levinskas el. p. alius@cechas.com
Šiame numeryje V. Gudelis pristato savo surinktus eksponatus, susijusius su pirmosiomis Lietuvos rinktinių rungtynėmis ir Italijoje vykusiu 1938 metų Europos moterų čempionatu.
NUOTRAUKOS
100% black
36% - 100% black Angle 90˚, Location 33%
LEIDĖJAS
VšĮ LKF reklamos ir paslaugų biuras
LIETUVOS KREPŠINIO TRENERIŲ ASOCIACIJA
SPAUSDINO
„ARX Reklama“
54
Savo patirtimi dalijasi Sietlo universiteto moterų komandos vyr. trenerio asistentas J. Angeli.
STATISTIKA
60 Lietuvos krepšinio skaičiai
„Mūsų krepšinis“ pristato visus nacionalinių čempionatų rezultatus.
REDAKCIJOS ADRESAS
Lietuvos krepšinio federacija Birželio 23-iosios g. 5 LT-03206 Vilnius tel. +370 615 47755 faksas +370 5 2163589 el. p. redakcija@musukrepsinis.lt www.musukrepsinis.lt ŽURNALO PRENUMERATA Užsiprenumeruoti žurnalą (6 mėn. – 36 Lt) galite visuose Lietuvos pašto skyriuose ir tinklalapyje www.post.lt
KONKURSAS
66 Laimėkite originalų „EuroBasket 2011“ kamuolį!
Regina Bakutienė el. p. regba@takas.lt DIZAINERIS
54 V. Gudelio kolekcija: pirmosios tarpvalstybinės rungtynės
58 Prinstono stiliaus nepertraukiamas puolimas (I dalis)
KALBOS REDAKTORĖ
66
Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama. Tiražas: 5 000 egz.
MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 5
J. Valančiūnas dabar žino, ar lengva pastebėti krepšininkų pražangas.
Akcija „Seibuti, pavaryk!“ pagal J. Valančiūną.
Aikštėje vidurio puolėjas dažnai įsijausdavo į įžaidėjo vaidmenį.
Už visus triukus krepšininkas buvo išrinktas įspūdingiausiu žvaigždžių mačo dalyviu.
fotoZvilgsnis
J. Valančiūno šou LKL „Žvaigždžių diena“ antrus metus iš eilės buvo paženklinta Jono Valančiūno ženklu. Lietuvos rinktinės ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjas į Klaipėdos „Švyturio“ areną susirinkusiems žiūrovams surengė dar vieną šou. Aukštaūgis per rungtynes spėjo pasižymėti aikštėje kaip krepšininkas, persirengęs įdomiu personažu surengė akcijos „Seibuti, pavaryk!“ tęsinį, vėliau pasimatavo teisėjo Martyno Gudo aprangą ir pasidarbavo su švilpuku, o po mačo dar spėjo ir pašokti. Visa tai leido J. Valančūnui pelnyti įspūdingiausio LKL šventės žaidėjo titulą. Šventės pabaigoje — interviu tiesioginiame eteryje.
| Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr. |
Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.
ZvaigZde
M. Gecevičius: „Maniau, kad bus sunkiau“
Vasarą į Pirėjo „Olympiakos“ persikėlęs snaiperis Martynas Gecevičius pratinasi prie naujojo vaidmens. 23 metų gynėjas garsioje Graikijos ekipoje į rungtynes įsitraukia nuo atsarginių suolelio ir taikliais tritaškiais stengiasi į komandos žaidimą įpūsti šviežio oro.
M. Gecevičius neišgyvena dėl Graikijoje sumažėjusio žaidimo laiko.
Karolis Vaizgėla
8 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
www.musukrepsinis.lt
Buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos lyderis džiaugiasi, kad va sarą priėmė iššūkį ir pasirašė sutartį su „Olympiakos“. Vilnietis ne jaučia apmaudo, kad šį sezoną Eurolygoje rungtyniauja 10 minučių mažiau ir į krepšį meta dvigubai rečiau nei prieš metus (18,5 min., 7,1 tšk.). „Mano pozicijoje rungtyniauja vienas geriausių atakuojančių gynėjų Europoje — Vassilis Spanoulis, — sakė M. Gecevičius. — Dažniau siai keičiame vienas kitą ir retai žaidžiame kartu. Suprantu situaciją ir stengiuosi kuo geriau pasirodyti įžengęs į aikštę.“ M. Gecevičius pateisina trenerio Dušano Ivkovičiaus lūkesčius ir, gavęs progą, taikliais metimais baudžia varžovus iš toli (tritaškių pa taikymas Eurolygoje — 43 proc., Graikijos čempionate — 46 proc.).
Operacija — nesudėtinga Vasario pabaigoje Lietuvos krepšinio gerbėjams teko pasijaudin ti. Dėl nugaros infekcijos M. Gecevičius buvo priverstas gultis ant operacinio stalo. Lietuvos krepšinio rinktinės kandidatas tikina, kad operacija buvo nesudėtinga. — Martynai, krepšinio aistruoliams labiausiai neduoda ramybės klausimas, kokia šiuo metu jūsų sveikatos būklė? — Spaudoje rašė, kad man operuota cista. Tai netiesa. Dėl infekcijos nugaroje buvo susidaręs guzas, jį reikėjo pašalinti. Padarė nesudė tingą operaciją, ir dabar viskas gerai. Keletą dienų sportavau indivi dualiai, dabar jau sportuoju pilna jėga. — Lemiamas Eurolygos TOP16 rungtynes su Stambulo „Galatasaray“ teko stebėti iš šalies. Ar buvo sunku? — Sunku, bet „Olympiacos“ žaidė gerai ir visas rungtynes pirmavo. Nebuvo dėl ko jaudintis. — Prieš šį sezoną turėjote galiojančią sutartį su „Lietuvos rytu“. Kodėl nusprendėte palikti Vilniaus komandą? — Atsirado galimybė žaisti Eurolygoje ir atstovauti vienam iš ge riausių Europos klubų, kurio komandą treniruoja garsus treneris D. Ivkovičius. Girdėjau apie „Olympiakos“ daug gero ir nutariau save išbandyti aukštesniu lygiu. — Praeitą sezoną buvote „Lietuvos ryto“ lyderis. Ar neapmaudu, kad „Olympiakos“ ekipoje žaidžiate mažiau? — Kiekvienas nori žaisti ir prisidėti prie komandos daugiau. Mano pozicijoje žaidžia vienas geriausių Europoje atakuojančių gynėjų V. Spanoulis. Mažai rungtyniaujame kartu, dažniausiai keičiame vie nas kitą. Nesuku galvos dėl tokių aplinkybių. Gaunu savo žaidimo minutes, kuriomis stengiuosi pasinaudoti. Manau, viskas yra gerai. — Iš trijų taškų zonos Eurolygoje metate dvigubai dažniau nei iš arčiau. Ar atakuoti iš toli jūsų pagrindinė užduotis? — Mano stiprybė visada buvo tritaškiai metimai. Komanda to iš manęs ir tikisi. Treneris sukuria kiekvienam žaidėjui skirtas situa cijas, kad galėtume parodyti, ką mokame geriausiai. Yra derinių, po kurių galiu lengviau atakuoti iš toli. Stengiuosi pateisinti lūkesčius ir atakuoti kuo didesniu taiklumu. — Kaip vertinate legendinį komandos trenerį D. Ivkovičių? — D. Ivkovičius — vienas geriausių Europoje. Treneris moka iš žai dėjų išsireikalauti maksimalių rezultatų, žino, kaip panaudoti kiek vieno geriausias savybes. Jis nevengia griežtesnio žodžio, mėgsta ir pajuokauti.
ZvaigZde
„Spaudoje rašė, kad man operuota cista. Tai netiesa. Dėl infekcijos nugaroje buvo susidaręs guzas, jį reikėjo pašalinti. Padarė nesudėtingą operaciją, ir dabar viskas gerai.“ „Montepaschi“ — įveikiamas varžovas — Eurolygos reguliariajame sezone po 4 turų „Olympiakos“ žengė paskutinis, o grupės varžybas baigė antras. TOP16 varžybose tik paskutiniajame ture išsikovojote vietą atkrintamosiose varžybose, tačiau Graikijos čempionate užtikrintai žengiate pirmi. Kodėl toks banguotas „Olympiakos“ žaidimas? — Sezono pradžia buvo sunki, nes vasarą labai pasikeitė komandos sudėtis. Reikėjo laiko priprasti vieniems prie kitų, treneriui perteikti žaidimą. Pradėjome banguotai, bet vėliau radome savo žaidimą ir laimėjome svarbias reguliariojo sezono ir TOP16 etapo rungtynes, kurias privalėjome laimėti. Dar prieš TOP16 varžybas buvo aišku, kad lemiamas rungtynes tikriausiai reikės žaisti paskutiniajame ture namuose su turkais. Tokia situacija buvo mums paranki. — Graikijos lygoje žengiate pirmi, Eurolygos varžybose patekote tarp aštuonių geriausiųjų. Tarpsezoniu apkarpę klubo biudžetą komandos vadovai tikriausiai džiaugiasi tokiais rezultatais? — Su žymiai mažesniu biudžetu Eurolygoje jau dabar pasiektas toks pat rezultatas kaip pernai. Manau, komandos vadovai tuo džiaugiasi. Treneris padarė didelį darbą, mūsų jauną komandą sulipdydamas į vieną darnų kolektyvą. — Eurolygos atkrintamosiose varžybose susitiksite su Sienos „Montepaschi“. Kaip vertinate galimybes žengti į finalo ketvertą? — „Montepaschi“ — stipri komanda, daug metų žaidžianti aukš čiausio lygio krepšinį. Tai yra pavojingas varžovas. Praeito sezono ketvirtfinalyje jie įveikė būtent „Olympiakos“. Šiemet viską gali nulemti vienerios rungtynės. Netikėtai geras ar blogas pasirodymas viską gali pakeisti. Mūsų galimybės dabar yra geresnės, nei būtų buvusios, jei susitiktume su „Barcelona“ ar Mas kvos CSKA. „Montepaschi“ — įveikiamas varžovas. — „Olympiacos“ gretose netrūksta žaidėjų, mėgstančių imtis iniciatyvos, o jūs esate komandinio žaidimo šalininkas. Ar nebūna pikta, kad vietoj perdavimo komandos draugai dažnai renkasi sudėtingą metimą ar prasiveržimą? — Žaidėjų veiksmai aikštėje priklauso nuo trenerio nurodymų. D. Ivkovičius stengiasi kiekvieną panaudoti maksimaliai: vieniems leidžia imtis iniciatyvos, kitiems — ne. Kiekvienoje komandoje yra žaidėjų, kurie stengiasi vesti ekipą į priekį individualiais veiksmais. Šiuolaikinis krepšinis be to neįsivaizduojamas. Man pačiam niekas nedraudžia pasitaikius progai mesti į krepšį ar žaisti „du prieš du“. Treneris to nori ir manęs nestabdo. Stengiuosi taip ir daryti, tokiais nurodymais esu patenkintas. — Kokie „Olympiacos“ žaidėjų tarpusavio santykiai?
MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 9
ZvaigZde
Streikų nematė — Ar esate patenkintas gyvenimu Pirėjuje? — Taip, nes gyvenu prie jūros. Čia geras oras, visą žiemą nemačiau nei sniego, nei neigiamos temperatūros. Geri restoranai, klubas davė butą, automobilį. Neturiu jokių nepatogumų, todėl lengviau visiš kai atsiduoti krepšiniui. Gyvenu vienas, bet dažnai atvyksta draugė, brolis, tėvai. Nėra kada liūdėti. Laisvalaikio daug neturiu, todėl, atsi radus laisvai minutei, stengiuosi pailsėti. — Ar dėl nuolatinių Graikijoje vykstančių protesto akcijų nepavojinga vaikščioti gatvėmis? — Prie jūros, kur gyvenu, protesto akcijų neteko matyti. Viskas vyko toliau nuo manęs. Savo akimis nemačiau, kas vyko, todėl nesibai minu. Mano komandos draugai graikai geriau įsigilinę į politinę si tuaciją, jie teigia, kad valstybėje nėra gerai dėl mokesčių sistemos, pinigų vėlavimų, nuolatinių streikų. — Ar jau pagalvojate apie artėjančią Lietuvos rinktinės treniruočių stovyklą? — Dar rinktinės kandidatų sąrašo nėra, treneris Kęstutis Kemzū ra neskambino. Mažai apie tai galvoju, stengiuosi susitelkti klu biniam krepšiniui. Graikijos pirmenybės baigiasi vėlai, tačiau, jei gausiu kvietimą į rinktinės stovyklą, tai nesutrukdys. Būtinai atvažiuosiu.
AFP/Scanpix nuotr.
— Puikūs. Nebuvo nė vieno incidento ar kad kas ką nors pikto pasa kytų ar padarytų. Atmosfera primena tą, kuri buvo „Lietuvos ryte“. Gerai sutariame tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Dažnai važiuojame pavalgyti ir kartu leidžiame laiką. Bendraujant skirtumo tarp grai kų ir užsieniečių nėra. Prieš sezoną tikėjausi, kad bus sunkiau. Per pirmus du mėnesius viską perpratau ir jaučiuosi patogiai. Žaidimas Lietuvoje ir užsienyje nesiskiria. — Kokius įspūdžius paliko dvikova su Atėnų „Panathinaikos“? — Šios rungtynės — svarbiausia Graikijoje dvikova. Kiekvienas aistruolis trokšta pergalės prieš amžiną varžovą. Graikams „Olym piakos“ ir „Panathinaikos“ dvikovos be galo svarbios. Panašiai, kaip Lietuvoje tarp Vilniaus ir Kauno komandų. Be abejo, komandų aistruoliai čia daug agresyvesni nei Lietuvoje — į aikštę, žaidėjus, trenerius mėto įvairiausius daiktus. Graikijoje tai laikoma norma. Nežinia, kur kitur tai pamatytum Europoje ar pasaulyje. — Kokį įspūdį palieka Graikijos čempionatas? — Jis nėra paties aukščiausio lygio. Dauguma komandų turi fi nansinių sunkumų ir iš paskutiniųjų stengiasi išsilaikyti. Jos re miasi jaunimu, veteranais ir amerikiečiais. Namuose visos ekipos žaidžia kiek geriau nei išvykose, jaučiamas ryškus „Olympiakos“ ir „Panathinaikos“ dominavimas. Graikijos čempionate mūsų tre neris patausoja lyderius, todėl žaidžiu daugiau minučių ir įmetu daugiau taškų.
Gynėjas teigia, kad šį sezoną „Olympiakos“ gali prasibrauti į Eurolygos finalo ketvertą.
10 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
Fotodiena.lt/K. Kavolėlio nuotr.
Lygos
Pagyros už pažangą —
A. Butkevičiui
LKL sezonas artėja prie finišo tiesiosios — atkrintamųjų varžybų. „Mūsų krepšinis“ apklausė keletą lygoje dirbančių trenerių, norėdamas išsiaiškinti didžiausią pažangą šiemet padariusius krepšininkus. A. Juškevičius geriausiai atsiskleidė praeitą sezoną, o šiemet daugiau pagyrų sulaukia A. Butkevičius.
14 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
Arūnas Kemežys
Lygos
www.musukrepsinis.lt
Tapo komandos ramsčiu Surasti labiausiai patobulėjusį jaunesnį krepšininką LKL treneriams buvo gerokai sunkiau. V. Šeškus buvo linkęs pirmenybę atiduoti Pas valio „Pieno žvaigždžių“ snaiperiui Eimantui Bendžiui. Šio krepši ninko pelnomų taškų vidurkis nuo 9,1 išaugo tik iki 11,3, tačiau V. Šeškus puolėją gyrė už pradėtą demonstruoti stabilumą. „Jis šiemet nuolat pelno savo taškus, — sakė „Rūdupio“ strategas. — Pažangą padarė ir Klaipėdos „Neptūno“ žaidėjas Martynas Mažeika. Pastaruoju metu jis žaidžia labai gerai ir stabiliai. Neblogai atrodo Vilniaus „Sakalų“ vaikinai Arnas Butkevičius ir Evaldas Baniulis. Šį sezoną sunku kažkam labiau išsiskirti, nes LKL sustiprėjo, komandų pajėgumas labai supanašėjo. Mes, lietuviai, esame komandinio žai dimo šalininkai, todėl atsiskleisti kažkam sunkiau. Pernai, kai mūsų komandoje atsiskleidė Adas Juškevičius, visi juo domėjosi, visi žino jo. Šiemet tokio ryškiai atsiskleidusio talento nėra.“ Kėdainių ekipos strategas taip pat pažymėjo A. Butkevičiaus pažangą ir išaugusį LKL ekipų lygį. „Apie A. Butkevičių reikia pasakyti, kad LKL atsirado didelė figūra, savo komandoje jis tampa vis svarbesniu, — įvertino 2011-ųjų pa saulio jaunimo čempionatą G. Petrauskas. — Be to, jis yra jauniausias tarp žaidėjų, kurių statistika šiemet žymiai pagerėjo.“ Savo auklėtinio pažanga džiaugėsi ir „Sakalų“ vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis. „Arnas tapo tikru komandos ramsčiu, jis gerai žaidžia ir puolant, ir ginantis, — pagyrė krepšininką sostinės ekipos strategas, — A. But kevičius sutvirtėjo ir sėkmingai tobulėja.“
Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.
Statistika rodo kiek netikėtą rezultatą. Šį sezoną, lyginant su praė jusiuoju, labiausiai pagerėjo Utenos „Juventus“ prezidento Žydrūno Urbono statistika. 35 metų veteranas praeitą sezoną pelnydavo po 6,2 taško, o šį sezoną jo rezultatyvumas šoktelėjo net iki 15,2 taškų. „Tiesą sakant, pagalvojau apie Ž. Urboną, — prisipažino „Kėdai nių-Triobet“ vyriausiasis treneris Gediminas Petrauskas, iš pradžių nesumojęs, ką pavadinti šio sezono atradimu. — Jo įtaka komandos žaidimui šį sezoną bene labiausiai padidėjo.“ Ž. Urboną Lietuvos krepšinio pasaulyje visi puikiai pažįsta. Kovingas veteranas jau seniai ir ne vieną kartą įrodė, kad gali gelbėti komandą sunkioje padėtyje. Būtent tokia šiemet ir susidarė „Juventus“ ekipoje, kai traumą gavo jaunasis Tautvydas Šležas. Kol iš „Šiaulių“ pasisko lintas Romanas Gumeniukas surado savo vietą Utenos komandoje, Ž. Urbonas taip įsibėgėjo, kad pateko į LKL rezultatyviausių žaidėjų trejetuką. „Apie žmones, kurie artėja prie karjeros pabaigos, sunku taip kalbėti. Pas mus gerai žaidžia Gintaras Kadžiulis, puikiai rungtyniavo Dai nius Šalenga. Patyrę žaidėjai tam ir kviečiami, kad darytų rezultatą. Ž. Urbonas — patyręs krepšininkas, jis gali gerai žaisti, prisidėjo ir kitų krepšininkų traumos“, — teigė Prienų „Rūdupio“ vyriausiasis treneris Virginijus Šeškus. Tarp labiausiai pelnomų taškų skaičių padidinusių krepšininkų an trąją vietą užima kitas „Juventus“ aukštaūgis — Karolis Petrukonis. Jis vasarą perėjo iš daug stipresnės komandos į silpnesnę, todėl statis tikos pagerėjimas yra lengvai paaiškinamas. Vilniaus „Lietuvos ryte“ šis aukštaūgis retai pasirodydavo aikštėje.
A. Kieža praeitą sezoną buvo naudingiausias LKL žaidėjas, tačiau šiemet Pasvalio komandoje savo vietos neranda.
MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 15
Lygos
2011—2012 m. LKL rezultatyviausi žaidėjai V. Krepšininkas
Klubas
R.
Tšk.
Tšk. vid.
2010—2011
Pokytis
1. Jonas Valančiūnas
„Lietuvos rytas“
13
208
16
11,5
+4,5
2. Povilas Butkevičius
„Rūdupis“
22
348
15,8
11,7
+4,1
3. Žydrūnas Urbonas
„Juventus“
10
152
15,2
6,2
+9
4. Martynas Mažeika
„Neptūnas“
14
210
15,0
13,3
+1,7
5. Bilalas Bennas
„Naglis“
11
160
14,6
-
-
6. Valdas Vasylius
„Šiauliai“
15
217
14,5
14,8
-0,3
7. Laurynas Mikalauskas
„Neptūnas“
9
129
14,3
10,9
+3,4
8. Trevonas Hughesas
„Pieno žvaigždės“
12
171
14,3
-
-
9. Milovanas Rakovičius
„Žalgiris“
10
142
14,2
-
-
10. Evaldas Baniulis
„Sakalai“
13
181
13,9
6,3
+7,6
11. Dane'as Johnsonas
„Naglis“
13
176
13,5
-
-
12. Gediminas Orelikas
„Rūdupis“
14
189
13,5
12,8
+0,7
13. Renaldas Seibutis
„Lietuvos rytas“
16
209
13,1
-
-
14. Denzelis Bowlesas
„Šiauliai“
12
151
12,6
-
-
15. Vaidas Čepukaitis
„Lietkabelis“
15
185
12,3
8,7
+3,5
16. Gintaras Kadžiulis
„Rūdupis“
13
158
12,2
-
-
17. Darius Pakamanis
„Juventus“
17
206
12,1
-
-
18. Chrisas Lowe'as
„Neptūnas“
8
95
11,9
13,6
-1,7
19. Mario Delašas
„Baltai“
15
178
11,9
7,2
+4,7
20. Nikita Barinovas
„Naglis“
12
141
11,8
-
-
21. Karolis Petrukonis
„Juventus“
14
161
11,5
3,0
+8,5
22. Eimantas Bendžius
„Pieno žvaigždės“
12
136
11,3
9,1
+2,2
23. Žygimantas Janavičius
„Baltai“
15
167
11,1
8,8
+2,3
24. Rashaunas Broadusas
„Šiauliai“
16
176
11
9,9
+1,1
25. Adas Juškevičius
„Rūdupis“
14
152
10,9
13,5
-2,6
26. Cameronas Longas
„Šiauliai“
14
151
10,8
-
-
27. Mindaugas Reminas
„Palanga“
16
172
10,8
8,8
+2
28. Laurynas Samėnas
„Sakalai“
14
150
10,7
8,8
+1,9
29. Dainius Šalenga
„Žalgiris“
14
150
10,7
7,2
+3,5
30. Mindaugas Katelynas
„Lietuvos rytas“
16
167
10,4
-
-
31. Osvaldas Matulionis
„Lietkabelis“
15
156
10,4
2,5
+7,9
32. Sylvesteris Morganas
„Pieno žvaigždės“
10
104
10,4
-
-
33. Davidas McClure'as
„Kėdainiai Triobet“
14
144
10,9
9,0
+1,9
34. Tyrese'as Rice'as
„Lietuvos rytas“
15
152
10,1
-
-
35. Sonny Weemsas
„Žalgiris“
11
111
10,1
-
-
36. Laimonas Kisielius
„Kėdainiai Triobet“
9
89
9,9
-
-
37. Arminas Urbutis
„Rūdupis“
8
79
9,9
-
-
38. Artūras Milaknis
„Rūdupis“
10
98
9,8
6,1
+3,7
39. Giedrius Staniulis
„Lietkabelis“
15
146
9,7
6,3
+3,4
40. Mantas Kalnietis
„Žalgiris“
14
136
9,7
9,8
-0,1
41. Mindaugas Žukauskas
„Šiauliai“
16
153
9,6
8,1
+1,5
42. Paulius Jankūnas
„Žalgiris“
14
133
9,5
13,6
-4,1
43. Mantas Ruikis
„Neptūnas“
13
123
9,5
13,9
-4,4
44. Aurimas Adomaitis
„Kėdainiai Triobet“
13
121
9,3
6,6
+2,7
45. Arnas Butkevičius
„Sakalai“
15
138
9,2
3,1
+6,1
46. Vidas Ginevičius
„Kėdainiai Triobet“
11
101
9,2
-
-
47. Mindaugas Kuzminskas
„Žalgiris“
13
117
9,0
7,4
+1,6
48. Šarūnas Vasiliauskas
„Lietkabelis“
8
72
9,0
13,6
-4,6
49. Paulius Kleiza
„Palanga“
16
143
8,9
12,2
-3,3
50. Šarūnas Kulevičius
„Lietkabelis“
15
132
8,8
5,6
+3,2
16 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
Šį sezoną akivaizdžiai pagerėjo ir kito „Sa kalų“ žaidėjo — E. Baniulio — statistika. 24 metų puolėjas pelno po 13,9 taško. Praeitą sezoną šis rodiklis buvo net 7,6 taško pras tesnis. „E. Baniuliui dar reikia daug kur tobulėti. Puolime jam sekasi geriau, tačiau ginantis dar yra ką gerinti“, — sakė K. Maksvytis. Tarp LKL praeitą sezoną nežaidusių krep šininkų K. Maksvytis išskyrė Kauno „Bal tų“ vidurio puolėją Mindaugą Kupšą (vid. 8 tšk.), o „Kėdainių-Triobet“ vyriausiajam treneriui labai įsiminė „Šiaulių“ puolėjo Ju liaus Juciko (11,7) debiutas elito lygoje. „J. Jucikas tikrai nustebino, jis debiutavo per rungtynes su mūsų komanda, — sakė G. Petrauskas. — Krepšininkas atėjo iš NKL sezono viduryje, tačiau debiutavo puikiai ir toliau sėkmingai rungtyniauja.“
Stebina buvusio lyderio rezultatai Kalbėdami apie kitame poliuje — labiausiai nuvylusiųjų — šį sezoną atsidūrusius krep šininkus treneriai buvo vieningi. Visiems labiausiai keista dėl itin pasikeitusių Auri mo Kiežos rezultatų. Praeitą sezoną puo lėjas buvo neabejotinas „Juventus“ lyderis (15,27 tšk.), o pagal naudingumo koefici entą (20,1) pirmavo visoje LKL. Vasarą ma rijampolietis persikėlė į „Pieno žvaigždes“, kurioms šį sezoną pelno vos 4,1 taško. „Visi pasakys tą patį, — neabejojo V. Šeškus. — Daugiau kažką išskirti sunku, treneriai labiau žiūri, ko trūksta jų pačių, o ne kitoms komandoms. Man labiausiai norėtųsi, kad tas pats A. Juškevičius žaistų stabiliau.“ „A. Kieža vasarą pasirinko klubą, kuris pa siūlė geresnes sąlygas, tačiau žaidė ne savo pozicijoje, išsimušė iš vėžių ir į jas nebegrį žo“, — analizavo K. Maksvytis. „A. Kieža neranda savęs, — neabejojo G. Petrauskas. — Sunku pasakyti, kodėl taip yra, reikia žinoti padėtį iš vidaus. Tačiau akivaizdu, kad jis nėra tas pats žaidė jas, kuris pernai buvo „Juventus“ lyderis. Sportinė forma ir rezultatai pernelyg ski riasi.“ „Kėdainių Triobet“ strategas teigia tikėjęsis, kad šį sezoną geriau seksis Aidui Viskontui. Praeitą sezoną Vilniaus „Perlui“ jis pelnyda vo po 12 taškų per rungtynes, tačiau rudenį neatrado savo vietos „Rūdupyje“ (5,1 tšk.) ir persikėlė į „Neptūną“. „Manau, A. Viskontas tikrai nerodo to, ką galėtų, jo potencialas yra daug didesnis“, — tvirtino G. Petrauskas.
www.musukrepsinis.lt
Lygos
MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 17
18 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.
www.musukrepsinis.lt
tema
Sporto savanoriai — ne visų atrastas pagalbos šaltinis
Per „EuroBasket 2011“ darbavosi 1500 savanorių. Jie tapo didžiausio Lietuvos istorijoje renginio dalimi ir buvo greta didžiausių pasaulio krepšinio žvaigždžių.
Per Lietuvos rinktinių ir stipriausių klubų varžybas mūsų šalyje jau ne pirmus metus neišvengiamai išvysite besidarbuojančius savanorius. Neatlygintinai dirbantys žmonės organizatoriams padeda atlikti įvairiausius darbus. Su pagrindinėmis sporto federacijomis ir klubais bendradarbiaujančios savanorių organizacijos galėtų padėti daug didesniam sporto renginių organizatorių būriui ir mielai prisidėtų net prie mažųjų krepšinio klubų veiklos. Dalius Matvejevas Norint krepšinio rungtynes paversti aukšto lygio renginiu, prie jo organizavimo turi prisidėti daugybė žmonių. Maždaug dešimčiai pagrindinių koordinatorių, iš kurių vienas būna atsakingas už mačo oficialiąją dalį, kitas — už pramoginę, dar kiti — už žinias klaidos atstovus, rūpinimąsi komandomis ir pan., reikalingi pagal bininkai: pranešėjas, didžėjus, aikštės valytojai, žiūrovų (nukreipia į jų vietas, paaiškina, kaip patekti į vieną ar kitą arenos vietą), žurnalistų (atneša statistiką, palydi trenerius ir žaidėjus į spaudos
„Už kiekvienas rungtynes savanoriams suteikiame mūsų rėmėjo „McDonald`s“ maisto kuponų. Kartą ar du per sezoną sužaidžiame draugiškus mačus tarp „Žalgirio“ administracijos ir Sporto savanorių sąjungos komandų. Žinoma, artimai bendraujame ir rungtynių metu. Tačiau bene didžiausias atlygis savanoriams yra galimybė nemokamai apsilankyti Eurolygos rungtynėse ir būti prie „Žalgirio“ komandos.“ Almantas Kiveris
MÛSØ KREPÐINIS | 2012
tema
„Dar nėra taip buvę, kad atsisakytume padėti. Gali būti, kad dalis klubų nesikreipia, nes nelabai gali pasiūlyti didesnės apimties darbų, gal patys susitvarko, o gal kai kas ir nežino apie tokią galimybę. Jei kuri nors organizacija ar klubas norėtų pasinaudoti savanorių pagalba, jiems pirmiausia reikėtų nuspręsti, kiek reikės žmonių. Kuo daugiau informacijos mums bus pateikta iš anksto, tuo geriau. Svarbu žinoti, kokie laukia darbai, kelintą valandą reikia atvykti ir pan.“ Mykolas Krasnickas konferencijas) asistentai ir pan. Specialaus pasirengimo nereika laujančius darbus — aikštės valymas ir pan. — dažnai atlikdavo ir dabar daug kur atlieka sporto mokyklų auklėtiniai. Tačiau yra sričių, kur vaikas negali pagelbėti, reikalingi savarankiškai galintys priimti sprendimus suaugusieji. Sporto klubams ir organizacijoms kiekvieną kartą samdyti keletą dešimčių žmonių būtų per didelė prabanga. Šiuo atveju ir išgelbsti savanoriai. Be jų pagalbos dauge lis sporto varžybų taptų daug žemesnio lygio renginiais.
Pagalbos sulaukia visi Krepšinyje tikras savanorių bumas kilo dėl „EuroBasket 2011“. Dar tik rengiantis šiam turnyrui savanoriai ėmė kaupti patirtį per mūsų šalyje rengtus jaunimo čempionatus, Lietuvos krepšinio federaci jos taurės turnyro finalo ketvertus ir nacionalinės komandos kon trolines rungtynes. Europos čempionato rengėjai iš viso sulaukė net 6 tūkst. savanorių paraiškų. Pagrindinė organizacija, kurios nariai darbuojasi per sporto ren ginius, yra Sporto savanorių sąjunga. Šiuo metu jos narius galima išvysti Lietuvos krepšinio federacijos, Kauno „Žalgirio“, „Baltų“, „Žalgirio-Sabonio KC“ ir „VIČI-Aisčių“ rengiamose rungtynėse. Sporto savanorių sąjungos pirmininkas Mykolas Krasnickas pa sakojo, kad didžiausias organizacijos aktyvumas pasiektas Kaune, nes būtent čia yra įsikūrusi sąjungos būstinė, elementaru, kad Lai kinojoje sostinėje daugiausia ir narių. „Turime narių ir iš kitų miestų: Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Bir žų, — pasakojo M. Krasnickas. — Tačiau tai nereiškia, kad į mus pagalbos gali kreiptis tik šių miestų atstovai. Rastume, kaip padėti ir kituose miestuose.“ Pasak Mykolo, savanoriai patys nesisiūlo, todėl visos organizacijos, norinčios sulaukti jų pagalbos, turėtų kreiptis pačios. Visą reika lingą informaciją galima rasti sąjungos svetainėje internete: www. sportosavanoriai.lt. „Dar nėra taip buvę, kad atsisakytume padėti. Gali būti, kad dau giau klubų nesikreipia, nes nelabai gali pasiūlyti didesnės apimties
20 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
darbų, gal patys susitvarko, o gal kai kas ir nežino apie tokią gali mybę, — dėstė Sporto savanorių sąjungos vadovas. — Jei kuri nors organizacija ar klubas norėtų pasinaudoti savanorių pagalba, jiems pirmiausia reikėtų nuspręsti, kiek reikės žmonių. Kuo daugiau in formacijos mums bus pateikta iš anksto, tuo geriau. Svarbu žinoti, kokie laukia darbai, kelintą valandą reikia atvykti ir pan.“
Su savanoriais žaidžia rungtynes „Žalgirio“ komunikacijos direktorius Almantas Kiveris pasakojo, kad Kauno klubas savanorių paslaugomis pradėjo naudotis dar 2005 metais. „Rengiantis Eurolygos rungtynėms atsirasdavo vis daugiau vei klos, naujų minčių, idėjų, o joms įgyvendinti reikdavo daugiau žmogiškųjų išteklių. Todėl buvo pradėta bendradarbiauti su Spor to savanorių sąjunga, — prisiminė „Žalgirio“ atstovas. — Jie buvo aktyvūs, rodė iniciatyvą padėti, taip ir prasidėjo bendradarbiavi mas, kuris tęsiasi iki šiol.“ Per „Žalgirio“ rungtynes naujojoje Kauno arenoje nuolat darbuo jasi 20—30 savanorių. Jie atlieka pačius įvairiausius darbus. „Galbūt galėtume išsiversti ir su mažiau savanorių, tačiau jų sąjun ga narių turi užtektinai, jie nori padėti per Eurolygos rungtynes, tad paslaugomis mielai naudojamės, — dėstė A. Kiveris. — Sava noriai pasitinka ateinančius į areną žiūrovus, dalija jiems lanksti nukus, padeda apsaugai suteikti informaciją, kur yra tikslios žiūro vų sėdimos vietos. Kita veiklos dalis — pasirengimas rungtynėms. Tai informacinių nuorodų arenoje iškabinimas, reklaminių stendų paruošimas ir kt. Rungtynių metu po kiekvieno kėlinio savanoriai padeda išdalyti statistikos protokolus žiniasklaidos atstovams, per traukėlių metu talkina žaidimuose su žiūrovais. Rungtynių metu savanoriai valo ir aikštę.“ Savanoriai darbuojasi neatlygintinai, tačiau visos juos kviečiančios organizacijos stengiasi bent minimaliai atsilyginti, pamaitinti. „Už kiekvienas rungtynes savanoriams suteikiame mūsų rėmėjo „McDonald`s“ maisto kuponų, — aiškino „Žalgirio“ komunika cijos vadovas. — Kartą ar du per sezoną sužaidžiame draugiškus mačus tarp „Žalgirio“ administracijos ir Sporto savanorių sąjun gos komandų. Žinoma, artimai bendraujame ir rungtynių metu. Tačiau bene didžiausias atlygis savanoriams yra galimybė nemo kamai apsilankyti Eurolygos rungtynėse ir būti prie „Žalgirio“ ko mandos.“ Savanorius kviečiantys klubai iš pradžių nežino, kokie žmonės pas juos ateis darbuotis. Tačiau nesusipratimų pasitaiko labai retai. „Tokių atvejų per sezonus, kai bendraujame su Sporto savanorių sąjunga, iš esmės nepasitaikė, — sakė A. Kiveris. — Gal ir būna savanorių, kurie siekia tik pasinaudoti galimybe patekti į areną ir nemokamai stebėti varžybas. Tačiau tokius žmones greitai atsijoja patys Sporto savanorių sąjungos vadovai. Didesnių nesusipratimų niekada nebuvo. Esame labai patenkinti bendradarbiavimu su sa vanoriais ir dėkojame jiems už visuomet suteikiamą pagalbą.“
Įdomus ir naudingas laisvalaikis Vienas „Žalgirio“ rungtynėse nuolat besidarbuojantis savanoris — Šarūnas Stanionis. Šis vaikinas yra nuolatinis daugumos krepšinio renginių bendradarbis, ankstesniais metais padėjo per vyrų Lietu vos rinktinės mačus, savanoriavo ir 2011-ųjų Europos čempionate.
www.musukrepsinis.lt
„Mūsų mokykloje vyksta olimpinės savaitės, prieš ketverius metus į ją buvo pakviestas tuometinis Sporto savanorių sąjungos pirmi ninkas Sigitas Kavaliauskas. Jis pristatė veiklą, susidomėjau ir įsto jau į sąjungą, — pasakojo vaikinas. — Pirmasis mano darbas buvo Europos lengvosios atletikos jaunimo čempionato metu.“ Šarūnas pasakojo, kad sporto savanorio veiklą vertina kaip nau dingą laisvalaikio praleidimo būdą. Iš tikrųjų jį jau galima būtų vadinti gerai sporto renginių organizavimo specifiką išmanančiu žmogumi, kuris šioje srityje galėtų rasti ir mokamą darbą. „Gal ir taip, tačiau man savanorio veikla yra pirmiausia laisvalaikio leidimo būdas. Tuo pačiu prisidedu ir prie renginių organizavimo“, — sakė savanoris. Savanoriai sudaro ir Šarūno draugų ratą. „Kaune per „Žalgirio“ rungtynes dirbame tie patys žmonės, tačiau palaikome ryšius, susitinkame ir su tais, su kuo bendravome per Europos čempionatą Panevėžyje“, — teigė kaunietis.
Specialus NKL projektas Sporto savanoriu gali būti ne tik jauni žmonės. Per „EuroBasket 2011“ veiklos rado ir septyniasdešimtmečiai. Svarbiausia yra noras padėti kitiems. Visi, norintys prisidėti rengiant krepšinio mačus, gali kreiptis į Sporto savanorių sąjungą, į kitas savanorių organiza
tema
cijas ar tiesiogiai į klubus. Pastarąją sritį šiuo metu itin nori vystyti Nacionalinė krepšinio lyga (NKL). Visi, apsilankiusieji oficialioje NKL interneto svetainėje, pastebės specialų skelbimą, kviečiantį tapti krepšinio savanoriu. Jį paspaudę, krepšinio gerbėjai ras visų NKL rungtyniaujančių klubų kontaktus, kuriais reikėtų kreiptis, norint prisidėti prie mačų organizavimo. Siekdami paskatinti klubus pasitelkti savanorius, NKL vadovai net surengė specialų seminarą. „Išdalinome klubams skrajutes, plakatus, kiek žinau, iš karto po seminaro keletas klubų, net nelaukdami mūsų parengtos me džiagos, patys savo svetainėse paskelbė apie savanorių paiešką, — dėstė NKL vykdomasis direktorius Giedrius Grybauskas. — Norime, kad mūsų klubai stiprėtų ne tik aikštėse, bet ir už jų ribų. Savanoriai gali padėti atlikti daug darbų: filmuoti rungtynes, pa dėti parengti pranešimus spaudai, dalinti skrajutes ir pan. Tuo pačiu į klubų veiklą būtų įtraukta bendruomenė, o tai yra labai svarbu.“ NKL vadovai aplankė 13 klubų, bendravo su savivaldybių merais, pristatė jiems darbo su savanoriais projektą. „Norime, kad klubai taptų tam tikrais bendruomenės traukos cen trais, suprastų, kad jų aplinka yra kur kas platesnė ir gyvesnė, nei dauguma įsivaizduoja“, — pasakojo NKL vadovas.
MÛSØ KREPÐINIS | 2012
Lygos
Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.
I. Visgaudaitė —
kiemo stiliaus krepšinio mergaitė
Jei krepšinio mokyklą pradedi lankyti būdama 15 metų, dar nereiškia, kad nepasieksi krepšinio aukštumų. Tai savo pavyzdžiu įrodė Klaipėdos „Lemminkainen“ įžaidėja Inesa Visgaudaitė. Ji jau po pirmų treniruočių metų buvo pakviesta į Lietuvos 16-mečių rinktinę, o vėliau sugebėjo tapti Europos 18-mečių čempione, iškovoti LMKL „Snaiperės“ titulą ir pelnyti elitinės lygos sidabro bei bronzos medalius.
I. Visgaudaitė krepšinio treniruotes pradėjo lankyti 15 metų, tačiau dabar gali pagrįstai svajoti apie žaidimą Lietuvos rinktinėje.
Paulius Matulevičius
22 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
www.musukrepsinis.lt
I. Visgaudaitė šiemet nusipelnė ir „Lemminkainen“ trenerio Da liaus Ubarto pasitikėjimo bei liaupsių — krepšininkė komandoje vis dažniau atlieka vieną pagrindinių vaidmenų ir lemiamomis akimirkomis nebijo imtis iniciatyvos. „I. Visgaudaitė padarė didžiulę pažangą, net jei palygintume jos žaidimą su šio sezono pradžia, — sakė Klaipėdos klubo strategas. — Ji dirba daug, negailėdama savo jėgų bei laiko. Tai duoda aki vaizdžių rezultatų. Žinoma, dar yra daug taisytinų dalykų, tačiau ši mergina eina teisingu keliu. Viskas pavyksta juodu darbu. Talento reikia minimaliai, o ji talento ir kitų gerų savybių turi užtektinai. I. Visgaudaitė gali būti tarp realių kandidačių į Lietuvos rinktinę, viskas jos pačios rankose.“ 20-metė mergina puikiai įsiliejo ir į Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) čempionatą — aikštėje prasiveržimais varžoves į ne viltį varanti žaidėja vis dažniau pelno po 30 ir daugiau taškų.
Pirmos pamokos — iš berniukų — Inesa, papasakok, kaip susiviliojai krepšiniu? — Mano tėtis — aistringas krepšinio gerbėjas, varžybas kartu su juo per televizorių tekdavo stebėti nuo mažų dienų. Vėliau maty tus vaizdus bandydavau atkartoti kieme žaisdama su berniukais. Kasdien leisdavau laiką krepšinio aikštelėje. Mano kieme augo ir dabartinis Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ žaidėjas Evaldas Len
Lygos
gvinas, dažnai su juo krepšinio aikštelėje konkuruodavome. Kai jį kur nors sutinku, vis pajuokauju: „Tai kaip vaikystės krepšinio draugas gyvena?“ Treniruotes Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokykloje pra dėjau lankyti tik 15-os metų. Iki tol, galima sakyti, buvau sava mokslė. Pamenu, buvo šiek tiek gėda pasakyti trenerei, kad tokio amžiaus noriu pradėti lankyti treniruotes. Džiaugiuosi, kad Diana Anužienė mane suprato ir leido pabandyti. Kai kurios merginos iš manęs juokėsi ir šnabždėjosi: „Ką ji čia veikia?“ Dėl savo kiemo stiliaus krepšinio, berniukiškų perdavimų iš pra džių sulaukdavau keistų žvilgsnių, tačiau vėliau visos priprato ir nebekreipė dėmesio. Jau po metų buvau pakviesta į Lietuvos 16-mečių rinktinę, o vėliau „Lemminkainen“ klubo prezidentė Ra munė Kumpienė pasikvietė ir į savo komandą, joje rungtyniauju ketvirtą sezoną. Man tai didelė garbė. — Ar yra tokia krepšininkė ar krepšininkas, iš kurio semiesi įkvėpimo? — Labiausiai įkvepia šeima. Džiugu, kad artimieji mane labai pa laiko. Sesuo studijuoja Kaune ir visuomet atvyksta į rungtynes šia me mieste. Kai artimieji padrąsina ir sako, kad tiki manimi, aš dar labiau stengiuosi, nenoriu jų nuvilti. Tai man tarsi variklis, stumia progresuoti, žengti į priekį. — Kurias savo sužaistas rungtynes pavadintum įsimintiniausiomis?
MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 23
Lygos
— Turbūt 2008 metų Europos čempionato finalą Slovakijoje. Tuo met tapome čempionėmis. Tikrai buvo daug gerų emocijų, kurios suvirpino širdį ir dar ilgai išliks atminty. Dar įsiminė viena dvikova su Panevėžio „Eglės“ ekipa. Man gerai sekėsi pataikyti į krepšį — surinkau daugiau nei 30 taškų. Sirgaliai tuomet pravardžiavo „Panevėžio žudike“. Kartais ir dabar jie man tai primena, per rungtynes juokais šūkteli: „Panevėžio žudike!“. — Į „Lemminkainen“ sugrįžus treneriui D. Ubartui sulaukei daugiau pasitikėjimo. Kaip pasikeitė tavo žaidimas? — Esu labai dėkinga treneriui. Anksčiau mažiau tikėjau savo jėgo mis, tekdavo daugiau laiko praleisti sėdint ant suolelio, buvo sunku įsivažiuoti, slėgė ir didesnė atsakomybė bei baimė. Dabar aikštėje esu ramesnė, jaučiuosi pilnaverte komandos nare. LMKL čempionate turime visas galimybes įsitvirtinti antroje vie toje. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. — Esi viena Klaipėdos komandos lyderių ir LSKL čempionate — nuolat pelnai po 30 taškų, o Klaipėdos universiteto (KU) ekipa žengia be pralaimėjimų. Tikriausiai su komandos draugėmis tikitės tapti čempionėmis? — Laikas parodys, kaip bus. Šiemet į KU komandą įsijungė Kristė Druskytė, daug taškų pelno Gabrielė Gutkauskaitė, Monika Gri galauskytė. Tarpusavyje pakonkuruojame, stengiamės pelnyti kuo daugiau taškų. Kartais prieš rungtynes pajuokaujame kalbėdamos, kuri bus rezultatyvesnė. LSKL — puiki terpė tobulėti, šlifuoti derinius, bandyti kažkokius individualius veiksmus. Juk būtent žaisdama ir gali tobulėti, iš mokti naujų dalykų. Jei pradėsi eksperimentuoti LMKL čempio nate ir tau nepavyks, gali sulaukti daug kritikos ir nuvilti komandą. Studentų čempionate — daugiau laisvės ir polėkio. Būtent tai mane ir žavi. — Koks didžiausias kuriozas yra nutikęs krepšinio aikštėje? — Sunku taip staiga prisiminti patį linksmiausią. Gal išskirčiau vieną rungtynių su Kauno rajono „Sirenomis“ akimirką. Dažnai per treniruotes draugėms sakydavau, kad norėčiau sužaisti kaip per NBA — kamuolį nuo galinės linijos mesti varžovei į nugarą, sugauti jį ir pelnyti taškus iš po krepšio. Visai neseniai tai pavyko. Draugės po rungtynių, prisiminusios mano anksčiau sakytus žo džius, smagiai pasijuokė. — Esi tik 168 cm. ūgio, tačiau kartą teko dalyvauti ir LMKL dėjimo į krepšį konkurse... — Na, ten buvo šiek tiek nuleistas krepšys, tad įdėti buvo nesudė tinga. Visai įdomus buvo tas konkursas, tačiau nugalėti nepavyko. 2011 metais geriau pasirodžiau LMKL snaiperės konkurse, ten jau man šypsojosi sėkmė.
Nuo nepažįstamo gerbėjo — gėlių puokštė — Didžiąją gyvenimo dalį užima krepšinis, į sapnus oranžinis kamuolys nesibrauna? — Visko būna. Pasitaiko tokių dienų, kai per rungtynes nesiseka pataikyti į krepšį. Pareini namo, galvoji apie savo klaidas ir pana šiai, o naktį vėl atsiduri varžybų įkarštyje ir lemiamu momentu vėl prameti. Atsibundu visa perkaitusi ir suprantu, kad tai buvo tik košmariškas sapnas.
24 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
— Papasakok, kaip leidi laisvalaikį? — Kai tik būna šiltesni ir saulėti orai, su draugėmis lekiame prie jūros. Pasiimame kavos, šnekučiuojamės ir grožimės jūra. Jūros oši mas, gaivus oras ir pasakiškas vaizdas mane labai ramina. Pamiršti visus rūpesčius, pasikrauni energijos ir geros nuotaikos. — O neapmaudu, kad draugės savaitgaliais eina į naktinius klubus, linksminasi, o tu prisijungti negali, nes savaitgaliais vyksta varžybos? — Anksčiau būdavo šioks toks kartėlis. Viduje erzindavausi ir savęs klausdavau: o kada aš galėsiu mėgautis jaunatviškais džiaugsmais? Tačiau vėliau supratau, kad norint siekti savo užsibrėžtų tikslų, rei kia ir aukotis. Tiesiog sau įsikaliau į galvą, kad gyvenime yra nau dingesnių dalykų, nei pramogos ir linksmybės. — Tad ir su potencialiais širdies draugais tikriausiai tenka rečiau susitikti? — Draugo, deja, neturiu. Gal tas užimtumas ir nuolatinės kelionės po varžybas šiek tiek atbaido vaikinus, ne visi supranta sportinin kes... Turiu tik kačiuką vardu Taškis. — Ar pasitaiko atvejų, kai vaikinai per rungtynes pasako komplimentų, gal po jų net įteikia gėlių puokštę? — Visai neseniai vienas krepšinio gerbėjas į namus atsiuntė puokštę gėlių. Tai mane labai nustebino. Žinoma, tokios staigmenos yra ma lonios. Kiek vėliau paaiškėjo, kad jis mano adresą sužinojo iš sesers. — Ar gyvenime vadovaujiesi kokiais šūkiais ar prietarais? — Mano vienas iš šūkių — „Gyvenk šia diena!“. Tai yra daryk viską, ką gali šiandien, nepasilikdamas energijos ir jėgų rytojui. Niekada negali žinoti, kas nutiks rytoj, kartais likimas gali iš tavęs pasišaipy ti. Tad reikia džiaugtis kiekviena diena. O prietarais aš netikiu. Jei pats įsikalsi į galvą, kad gali nutikti taip ar kitaip, tai ir įvyks. Aš manau, kad geriau prietarais nesivadovauti. — Pastaraisiais metais neturėjai atostogų, su įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinėmis plušėjai treniruočių stovyklose. Kaip bus šiemet? — Po 4 metų pertraukos tikriausiai turėsiu laisvą vasarą. Bus net keista, nežinosiu, ką daryti, kai turėsiu marias laisvo laiko. Man tai neįprasta. — Kokios būtų idealios atostogos pagal I. Visgaudaitę? — Praėjusiais metais trumpai viešėjau pas draugę Prancūzijoje. Kai pakeiti aplinką — nuostabu. Įdomu susipažinti su kita kultū ra, žmonėmis, maistu. Net keptos varlės teko ragauti. Norėčiau pa kartoti tokią kelionę, tik ilgesniam laikui. Tai ir būtų idealios mano atostogos. — Šiemet baigsis tavo kontraktas su „Lemminkainen“. Ar jau planuoji ateitį, gal vilioja legionierės duona? — Yra įvairių minčių. Įdomu būtų pabandyti laimę ir užsienyje. Ta čiau nesijaučiu superžaidėja, man reikia dar daug dirbti. Kai jausiu, kad kažką jau pasiekiau Lietuvoje, tada galbūt galvosiu apie užsie nio klubus. Aišku, jei manęs kas norės. Gal ir būtų smagu rungty niauti kokioje Prancūzijoje, Ispanijoje ar Italijoje. Nesakau, kad I lygoje, gal iš pradžių III ar II. Tokių norų yra, tik ar jiems bus lemta išsipildyti, pamatysime ateityje. Kol kas visos mano svajonės susijusios tik su krepšiniu. Noriu dirb ti ir tobulėti. Viena iš didžiausių svajonių būtų atstovauti Lietuvai moterų rinktinėje.
www.musukrepsinis.lt
Lygos
MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 25
R. Dačkaus nuotr.
Lygos
G. Petronytė: „Apie rekordą sužinojau rūbinėje“ G. Petronytė nusprendė šį sezoną užbaigti „Kibirkšties-Tichės-IKI“ komandoje.
Į Lietuvą rungtyniauti sugrįžusi Gintarė Petronytė greitai tapo Vilniaus „Kibirkšties-TichėsIKI“ lydere ir spėjo pagerinti jai pačiai priklausiusį LMKL atkovotų kamuolių rekordą. Darius Mačiulis
Pastarieji dveji metai beįsibėgėjančioje Gintarės Petronytės sportinė je karjeroje buvo pilni nusivylimų. Beveik visą praeitą sezoną pers pektyvi vidurio puolėja praleido ant žvaigždžių prikimštos Stambulo „Galatasaray“ ekipos atsarginių žaidėjų suolo, o sezono pabaigoje net nebuvo registruojama mačams dėl legionierių limito. Nepaisydami susidariusios padėties, aukštaūgę išleisti į kitą klubą turkai atsisakė.
minė G. Petronytė. — Po sėkmingos rungtynių pradžios varžovės skyrė man daugiau dėmesio — kai gaudavau kamuolį, dvigubino gynybą. Atkovotų kamuolių skaičių sužinojau po rungtynių, rū binėje. Treneris komandai turėjo pastabų dėl klaidų kiekio, tačiau paminėjo, kad atkovojome daug kamuolių. Pati savo pasiekimo ne sureikšminu.“
Įspūdinga statistika
Lieka Vilniuje
2011—2012 metų sezoną vidurio puolėja pasitiko su naujomis vilti mis. G. Petronytė vasarą pasirašė kontraktą su Polkovicų CCC (Len kija) ekipa, kurioje turėjo būti svarbi žaidėja. Tačiau klubo vadovai atleido lietuvaitę pakvietusį trenerį, o naujasis strategas legioniere nepasitikėjo. Tad G. Petronytė abipusiu susitarimu sutartį nutraukė ir grįžo į Lietuvą. Gimtinėje krepšininkė prisijungė ne prie stipriausios šalies koman dos — Kauno „VIČI-Aisčių“, o tik prieš šį sezoną sostinėje suburtos „Kibirkšties-Tichės-IKI“. G. Petronytė greitai tapo Vilniaus ekipos lydere, o per rungtynes su Marijampolės „Sūduva“ surinko įspūdingą statistinių rodiklių kolek ciją: 24 taškai, 29 atkovoti kamuoliai, 8 blokuoti metimai, 5 rezulta tyvūs perdavimai ir net 56 naudingumo balai. 29 atkovoti kamuoliai — naujas LMKL rekordas. Ankstesnysis geriausias rezultatas — 24 atkovoti kamuoliai — taip pat priklausė G. Petronytei, jis buvo pa siektas, kai krepšininkė rungtyniavo Vilniaus „Teo“ ekipoje. „Rungtynės su „Sūduva“ buvo įtemptos, todėl minčių apie rekordus jų metu tikrai nebuvo, — istorines rungtynes („Kibirkštis-TichėIKI“ laimėjo 74:58, nors po 3 kėlinių pirmavo tik 4 taškais) prisi
Per 13 šio sezono LMKL rungtynių aukštaūgė vidutiniškai pelnė 18,7 taško, atkovojo 13,6 kamuolio, o naudingumo koeficiento vidurkis siekė įspūdingus 31,7 balo. Prisijungdama prie „Kibirkšties-Tichės-IKI“ G. Petronytė neatmetė galimybės, kad, sulaukusi įdomaus pasiūlymo, išvyks į kitą klubą. Vilniuje vidurio puolėja nori tik įgyti žaidybinės praktikos ir įgauti gerą sportinę formą. „Savęs vertinti nemėgstu, — apie savo žaidimą nenorėjo atvirauti aukštaūgė. — Tačiau džiaugiuosi, kad žaidžiu ambicingoje komando je, turime didelių tikslų, stengsimės juos įgyvendinti. Jau apsispren džiau, kad šį sezoną užbaigsiu Vilniaus ekipoje.“ LMKL šiemet verda itin atkaklios kovos, visos komandos kaunasi dėl pergalių, ramios prieš rungtynes negali būti net „VIČI-Aisčių“ krep šininkės. Tokia padėtis džiugina ir G. Petronytę. „Šį sezoną LMKL palieka labai gerą įspūdį, lengvų rungtynių nebū na, visos komandos — sustiprėjusios, panašaus pajėgumo, — sakė krepšininkė. — Šiemet kiekvienos rungtynės yra įdomios, iš anksto prognozuoti rezultatus labai sunku. Manau, šį sezoną kaip niekada anksčiau dėl medalių vyks labai intriguojanti kova.“
26 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
www.musukrepsinis.lt
Lygos
MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 27
Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.
Krepsinio teiseju asociacija
FIBA
rimčiau keisti taisyklių nežada
R. Brazauskas baigė tarptautinę karjerą, tačiau durys į oficialius FIBA turnyrus jam gali vėl atsiverti.
28 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
FIBA techninė komisija, atsakinga už krepšinio taisyklių atnaujinimą, interpretacijų aiškinimą ir visus kitus su teisėjavimu susijusius klausimus, šiais metais didesnių permainų nežada. Komisijos narys Romualdas Brazauskas teigia, kad šiemet gali būti priimti vos keli nedideli taisyklių pakeitimai. Darius Mačiulis
www.musukrepsinis.lt
Krepsinio teiseju asociacija
FIBA techninė komisija renkama 4 metų kadencijai, jai pri klauso 15 žmonių, atstovaujančių visus žemynus. Komisijos nariai į posėdžius renkasi kiekvienų metų pradžioje. Šiemet FIBA techninė komisija 4 dienoms buvo susirinkusi Kanados mieste Toronte. „Iš pradžių vyko susirinkimai darbo grupėse, jos parengė klausimus komisijos svarstymui“, — pasakojo FIBA techninės komisijos narys R. Brazauskas.
Stovėti galės ir asistentas Gerbėjai jau įprato, kad pastaruoju metu krepšinio taisyklės keičiasi gana žymiai: pakeista baudos aikštelės forma, ati traukta tritaškių metimo linija, po pražangų atakai skirtas lai kas atnaujinamas tik iki 14 sek. ir t.t. Panašu, kad po tokių grandiozinių permainų atėjo metas ra mesniam laikotarpiui. „Komisija konstatavo, kad dabartinės taisyklės atitinka šio laik mečio krepšinio poreikius, lygį, todėl naujų pakeitimų daryti nėra reikalo, — pasakojo geriausias Lietuvos krepši nio arbitras. — Be to, šiemet yra olimpiniai metai, o taisyklės dažniausiai rimčiau atnaujinamos tik po pasaulio čempionatų. Kol kas priimtas tik vienas pakeitimas — leisti per rungtynes stovėti arba vyriausiajam treneriui, arba asistentui. Iki šiol ga lėjo stovėti tik vyriausiasis treneris.“ Diskutuojama ir dar dėl keleto panašaus kalibro pakeitimų, tačiau sprendimai — nepriimti. „Buvo dar keletas pasiūlymų, tačiau kol kas jie nėra iki galo parengti. Nuspręsta, kad techninė komsija juos pateiks svars tyti FIBA centrinei valdybai, kuri į posėdį rinksis balandžio mėnesį“, — dėstė R. Brazauskas. Vienas įdomesnių svarstomų klausimų yra apie situaciją, kai žaidėjas, prieš kurį buvo prasižengta, nebegali mesti baudų. Dabar treneriai susižeidusį krepšininką (kuris gali prastai mesti baudas) tokiose situacijose visada keičia patikimu bau dų metiku. Svarstoma, kad baudas vietoj susižeidusiojo me siantį krepšininką galėtų išrinkti varžovų komandos vyriau siasis treneris. Gali atsirasti reikalavimas, kad baudas mestų tuo metu aikštėje buvęs žaidėjas. Galutinis sprendimas bus priimtas vėliau.
Bus didinama amžiaus riba? R. Brazauskas tarptautinę karjerą baigė po 2010 metų pasaulio čempionato, nes pasiekė FIBA kategorijos arbitrams taikomą 50 metų ribą. FIBA techninėje komisijoje vyksta diskusijos, kad galbūt verta šią ribą padidinti. „Šia tema daug kalbėta, ji sulaukė daugiausia diskusijų, — dės tė pašnekovas. — Vis dėlto nuspręsta kol kas palikti galioti 50 metų ribą, nes pagal statistiką labai mažai tokio amžiaus su laukusių arbitrų lieka aukšto teisėjavimo lygio. Išimtys galėtų būti taikomos tik 3–4 arbitrams, todėl nuspręsta specialiai dėl jų limito nekeisti.“ Pasak R. Brazausko, šiemet neverta tikėtis, kad bus daromos tokios išimtys.
„Komisija konstatavo, kad dabartinės taisyklės atitinka šio laikmečio krepšinio poreikius, lygį, todėl naujų pakeitimų daryti nėra reikalo. Be to, šiemet yra olimpiniai metai, o taisyk lės dažniausiai rimčiau atnaujinamos tik po pasaulio čempionatų. Kol kas priimtas tik vienas pakeitimas — leisti per rungtynes stovėti arba vyriausiajam treneriui, arba asistentui. Iki šiol galėjo stovėti tik vyriausiasis treneris.“ „Manau, kad ateityje prie šio klausimo dar bus sugrįžta, gal net kitame posėdyje, — teigė arbitras. — Nuomonės yra pasiskirs čiusios po lygiai, neaišku, kaip baigtųsi balsavimas.“
Uždrausta streikuoti Dar viena įdomi posėdyje aptarta tema — teisėjų streikai. Nu spręsta, kad FIBA kategorijos arbitrai neturi teisės imtis tokių veiksmų. „Šiuo klausimu pasisakyta labai aiškiai — streikai neturi būti toleruojami. Juose dalyvaujantys FIBA kategorijos teisėjai bus braukiami iš aktyvių teisėjų sąrašo iki artimiausio licencijų tvirtinimo seminaro, kurie vyksta kas ketverius metus“, — sakė R. Brazauskas. Be to, kalbėta apie tai, kad daugiau dėmesio turi būti skiriama moterų ir jaunimo pritraukimui į teisėjavimą, labiau rūpina masi teisėjų saugumu arenose, svarstyti dalyvavimo lažybose, arbitrų darbo vertinimo klausimai. „Konstatuota, kad teisėjai, jų šeimos nariai negali dalyvauti lažybose, arbitrai neturi teisės viešai komentuoti rungtynių, kurioms vadovavo, — pasakojo R. Brazauskas. — Taip pat bus sudaryta speciali grupė, kuri parengs rekomendacijas, kaip tu rėtų vykti FIBA kategorijos teisėjų rengimas.“ Techninė komisija nusprendė, kad nuo šiol arbitrai į varžybas turės atsivežti medicinines pažymas apie savo sveikatos būklę. Be to, bus domimasi įvairiais naujais testais, kurie galėtų būti taikomi vertinant teisėjų fizinį pasirengimą. „Dabar taikomas 10 minučių šaudyklinio bėgimo testas yra ge ras, jo nereikia keisti. Tačiau rekomenduota iki kito posėdžio pasidomėti kitais testais, kurie galėtų būti taikomi greta dabar naudojamo, — sakė arbitras. — FIBA techninei komisijai pri klauso vienas NBA teisėjų organizijos vadovų. Su juo sutarta, kad vasarą 10—15 arbitrų iš visų žemynų bus pakviesti į NBA vasaros stovyklą pasidalyti patirtimi su kolegomis iš Šiaurės Amerikos.“
MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 29
. už aikštes
Fotodiena.lt/A. Pliadžio nuotr.nu
otr.
K. Pilipauskas: „Gyventi — tik Kaune“ Lietuvos krepšinio federacijos Teisėjų asociacijos prezidentas, FIBA komisaras Kęstutis Pilipauskas „Mūsų krepšiniui“ papasakojo apie savo gyvenimą už krepšinio aikštės ribų. Karolis Vaizgėla
Karštakošiu save vadinantis K. Pilipauskas teisėja
udamas turėjo tvardytis.
Laisvalaikis. Laisvalaikio neturiu daug. Mano darbe nėra darbo valandų, nėra savaitėje dienos, kurią pavadinčiau išeigine, nes rungtynės vyksta įvairiu metu. Kai atsiranda laisvo laiko, stengiuosi jį leisti su draugais, žiūriu įdomius filmus, skaitau knygas. Anksčiau mėgdavau žaisti lauko tenisą, bet dėl traumų teko šio pomėgio atsisakyti. Bandau prisiversti sportuoti, palaikyti sportinę formą.
Asmenybė.
Tas K. Pilipauskas, kuris teisėjavo krepšinio aikštėje, ir tas, kurį galima pamatyti įprastai, skiriasi. Aikštėje privalėjau būti ramus ir išoriškai nepažeidžiamas. Gyvenime esu karštakošis, greitai įsiplieskiu. Teisėjaudamas stengiausi tai paslėpti, todėl anksti išlindo žili plaukai.
Filosofija. Pagrindinis mano gyvenimo kredo susiformavo pradėjus teisėjo karjerą. Manau, kad svarbiausia yra padorumas ir pastangos kitiems padėti, o ne pakenkti.
Automobilis. Vairuoju „Toyota Avensis“ ir esu patenkintas. Apie automobilį niekada nesvajojau, man tai yra susisiekimo priemonė. Svarbiausia, kad jis būtų patogus, geras, patikimas ir nevisiškai morališkai pasenęs. Jaunystė. Buvau maksimalistas, idealistas. Gyvenimas „aplaužė“, parodė savo vietą. Laikui bėgant tapau gyvenimiškai protingesnis.
30 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
Sportas. Man labiausiai patinka žaidybinės sporto šakos ir lengvoji atletika.
Be galo mėgstu žiūrėti futbolo varžybas. Nepraleidžiu nė vieno svarbesnio čempionato. Anksčiau visada sirgau už brazilus, iš Europos rinktinių — už olandus. Dabar žaviuosi Lioneliu Messi. Manau, jam futbole nėra lygių, jis puošia žaidimą.
Šokėjos. Jei rungtynės teisėjui nėra labai sudėtingos ir įtampa neužgožia smegenų, kiekvienas vyras neatsisako pažiūrėti į gražias moteris, o jų tarp šokėjų yra daug.
Šalis. Nenorėčiau gyventi kur kitur, tik Kaune. Esu prieraišus ir man žodis Tėvynė nėra tuščias. Teko gyventi geromis sąlygomis geriausiuose pasaulio miestuose ir viešbučiuose, bet po savaitės visada pasiilgdavau namų. Esu namisėda. Atostogos. Kai perkopiau penkiasdešimt, atostogauti noriu ten, kur šilta. Patraukliausia šalis — Ispanija. Pažiūros. Priklausomai nuo gyvenimo srities, galiu būti ir liberalus, ir konservatyvus. Manau, šiuolaikinis liberalizmas jau per daug liejasi į visus kraštus. Auklėdamas vienturtę dukrą, stengiausi būti liberaliai griežtas. Kadangi auginau dukrą, tas griežtumas buvo netiesioginis. Džiaugiuosi, kad jai augant neturėjau didesnių rūpesčių.
MUMS
ĖL D O T TŲ,
20 AUGAMS – ME
S M JU R D O V A IEN S
KASD
-
S I M O EN TUS. M G I TA US ME S E M I IS S V O S K I DĖ ANOM V IR DO
BĖS JI Y S U IŠ GA Ų – PIRMO AKCIJ DIENIO GIMTANA JUMS: DOVA KON
MŲ SIŪLY IŲ PA Č E R K
KITE IEŠKO
Ų I S U A GERI MŲ Y L Ū I S PA IAME
PA
IN AVAIT ĖSE, S V U T RDUO
LE
KI.LT WW.I W R I JE IDINY
Eurobasket 2011
32 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
2011—2012 m. DNB LKF taurės turnyro II vietos laimėtojai
Pasvalio „Pieno žvaigždės“ | Fotodiena.lt/A. Dačkaus nuotr. |
Eurobasket 2011
MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 33
. už aikštes
Kauno „VIČI-Aistės“ | Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr. |
34 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
2011—2012 m. DNB LKF taurės laimėtojos
www.musukrepsinis.lt
legionieriai
MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 35
Adomas Drungilas | Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr. | 36 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
Panevėžio „Lietkabelis“
viasat
ZvaigZde
38 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
Fotodiena.lt/T. Lukšio nuotr.
2o klausim
V. Tarasovas: „A. Macijausko įveikti nepavyko“
V. Tarasovą galima išvysti rungtyniaujantį krepšinio mėgėjų lygoje.
Dainininkas Vilius Tarasovas svajojo tapti profesionaliu krepšininku, tačiau jo norui išsipildyti nebuvo lemta: patyrė menisko traumą ir krepšinio treniruotes teko apleisti. Visgi jo keliai su krepšiniu neišsiskyrė — 32 metų 192 cm šou verslo ryklys rungtyniauja Klaipėdos krepšinio mėgėjų pirmenybėse ir kartkartėmis varžovus pribloškia „žudančiais“ tritaškiais. Be to, jis kolekcionuoja krepšinio marškinėlius ir yra aistringas krepšinio rungtynių žiūrovas. Paulius Matulevičius 1. Kada pradėjote domėtis krepšiniu? — Turbūt kaip tikras, doras lietuvis — nuo gimimo. Tėvai, seneliai nuolat žiūrėjo krepšinio rungtynes, ir aš prie jų prisijungdavau. Pamenu, su kokiomis emocijomis stebėdavome mūšius tarp Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA , taip pat įsiminė ir le gendinės Vilniaus „Statybos“ dvikovos. Emocijos prie televizoriaus tiesiog virte virė. 2. Ar pats rimčiau žaidėte krepšinį, kaip sekėsi? — Kai mokiausi gal 8 klasėje, pradėjau lankyti Klaipėdos krepšinio sporto mokyklą. Ne kartą teko rungtyniauti tarpklasinėse varžybose, įvairiuose gatvės krepšinio tur nyruose. Pamenu, viename gatvės turnyre teko žaisti ir prieš toje pačioje krepšinio mokykloje besimokiusius Arvydą Macijauską ir Donatą Zavacką. Jie metais jaunesni, tačiau jau tuomet buvo ryškūs talentai — laimėti prieš juos nepavyko. Profesionaliu krepšininku netapau. Paauglystėje mane pradėjo traukti muzika, tekda vo dėl muzikos užsiėmimų praleisti ir krepšinio treniruotes. Nors buvo daug dvejonių, kuriuo keliu eiti, vis tolau nuo krepšinio ir galiausiai pasirinkau muzikanto kelią. Be to, pats gyvenimas sudėliojo viską į savo vietas: patyriau menisko traumą ir svajonę apie profesionalųjį krepšinį teko pamiršti. 3. Ar dabar žaidžiate krepšinį savo malonumui? — Su draugais mėgėjiškai rungtyniauju Klaipėdos „Švyturio“ krepšinio mėgėjų lygo je. Atstovauju komandai „Tobula instaliacija“. Nesu tarp lyderių, tačiau, kai nebūnu išvykęs į koncertus, į aikštę įbėgu. Stengiuosi nepraleisti ir treniruočių, kai tik galiu — nueinu. Mūsų komandoje krepšinio talentų netrūksta: žaidžia Tadas Petravičius, Andrius Laumenis, pernai komandai atstovavo ir Eurelijus Žukauskas. Prie tokių ta lentų juk lyderiu nebūsi. 4. Ar yra kada pavykę įdėti į krepšį? — Gal kažkada, kur buvo šiek tiek žemesnis nei įprasta krepšys. Tačiau dėjimai nieka da manęs netraukė. Atvirai pasakius, nelabai pavykdavo viena ranka apimti kamuolį,
jis tiesiog man sprūsdavo iš rankos. Iki lanko pašokti pavykdavo, tačiau kamuolio iš laikyti ir jį įsprausti į krepšį — ne. Man visada labiau patikdavo tolimi, tiesiog „žudan tys“ metimai nuo tritaškio linijos. Kartais pajuokauju, kad turiu gerą rankelę. 5. Ar krepšinio varžybose esate dažnas svečias? — Anksčiau dažniau lankydavausi, stebėdavau Klaipėdos „Neptūno“ dvikovas, tačiau dabar esu retesnis svečias. Šį sezoną dar nė karto nebuvau per „Neptūno“ krepšinio varžybas „Švyturio“ arenoje. Pirmą kartą šioje arenoje krepšinį stebėjau per LKL „Žvaigždžių dieną“. Taip jau sutapo, kad teko koncertuoti, tad tuo pačiu ir pamačiau iš arti krepšinio šou batalijas. Malonus sutapimas. 6. Kokia jūsų mėgstamiausia klubinė komanda? — „Žalgiris“. Ir anksčiau per televiziją nuolat stebėdavau šios komandos rungtynes, ir dabar stebiu. Būna visko: ir nervinuosi, ir keikiuosi, ir sakau, kad nebežiūrėsiu jų rungtynių. Tačiau praeina kelios dienos, nusiraminu ir vėl sergu už šią ekipą. 7. Mėgstamiausias visų laikų Lietuvos krepšininkas? — Aš klaipėdietis, tad išskirsiu savo kraštietį A. Macijauską. Jis nuo vaikystės buvo veržlus, judrus ir itin talentingas žaidėjas. Nuolat sirgau už jį, kai Arvydas rungtyniavo Lietuvoje ir užsienio ekipose. Apmaudu, kad karjeros pabaiga jam susiklostė ne itin sėkmingai. 8. Mėgstamiausias dabar žaidžiantis Lietuvos krepšininkas? — Žalgirietis Paulius Jankūnas. Tai vienas patikimiausių krepšininkų. Žavi jo žaidimo stabilumas. Kai jis į rankas gauna kamuolį, aš būnu ramus, nes žinau, kad daug šansų, jog pelnys taškus ar bent jau lygioje vietoje nepraras kamuolio. 9. Mėgstamiausias visų laikų užsienio krepšininkas? — Michaelas Jordanas. Turbūt daugelis jaunuolių persirgo Jordano manija. Tuo metu, kai rungtyniavo šis krepšininkas ir NBA varžybas tiesiogiai naktimis transliuodavo televizija, su broliu nemiegodavome, laukdavome Čikagos „Bulls“ rungtynių. Prisime nu, kad net prieš egzaminus kėliausi naktį stebėti NBA dvikovų. 10. Mėgstamiausias dabar rungtyniaujantis užsienio krepšininkas? — Turbūt Dwyane‘as Wade‘as iš Majamio „Heat“. Žavi jo plastika, veržlumas. 11. Visų laikų Lietuvos rinktinės svajonių starto penketas? — Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Macijauskas, Paulius Jankūnas ir Ramūnas Šiškauskas. 12. Labiausiai įsiminusios Lietuvos rinktinės varžybos? — Dramatiška Europos čempionato finalinė kova su Jugoslavijos rinktine, kai jugos lavai laimėjo tik su teisėjų pagalba. Tuomet virė itin didžiulės aistros: teisėjų sprendi mai taip buvo supykdę Lietuvos krepšinio žvaigždes A. Sabonį, Š. Marčiulionį, Artūrą Karnišovą, kad jie vienu metu netgi paliko aikštę ir atsisakė tęsti dvikovą. Tiesa, po kelių akimirkų lietuviai grįžo, tačiau galiausiai pralaimėjo. Dar visai neseniai žiūrėjau šiuos istorinius filmuotos medžiagos siužetus. Prisiminimai net suvirpino širdį. Tai lietuviams buvo itin skaudžios akimirkos. 13. Labiausiai įsiminusios kitos rungtynės? — Tikriausiai išskirčiau dar vieną Lietuvos rinktinės dvikovą, kuri vyko 2000 metais per Sidnėjaus olimpines žaidynes. Lietuviai tuomet itin įspūdingai rungtyniavo su va dinamąja „Svajonių komanda“ — JAV rinktine. Rungtynės buvo itin įtemptos, nedaug trūko, kad būtume pakliuvę į istoriją, kaip pirmoji rinktinė, kuri įveikė amerikiečius. 14. Labiausiai patinkantis krepšinio elementas? — Staigus kamuolio perdavimas arba „žudantis“ tritaškis . 15. Labiausiai erzinanti krepšinio taisyklė? — Galbūt 3 sekundžių taisyklė. Kartais užsimiršti, per ilgai užsibūni baudos aikštelėje, ir teisėjai tave nubaudžia. Atrodo, nieko blogo nepadarei, o prarandi kamuolį. Tuomet būna nemalonu prieš komandos draugus. 16. Ar kada nors kolekcionavote ką nors, susijusio su krepšiniu? — Kažkokių trofėjų ar parašų — ne. Tiesa, turiu nemažai krepšinio marškinėlių: įvai rių NBA komandų, LKL, LMKL „Žvaigždžių dienos“ ir iš kitų įvairių renginių. Tačiau ta mano kolekcija yra naudojama — nuolat sportuoju su jais, pasipuošiu vasaros metu. 17. Geriausia su krepšiniu susijusi daina? — Įvairių dainų, sukeliančių patriotinius jausmus, galėčiau išvardinti daug, tačiau su sijusių tik su krepšiniu — nelabai. 18. Geriausias su krepšiniu susijęs filmas? — „White men can‘t jump“ (liet. „Baltieji nemoka šokinėti“). 19. Su kuriuo krepšininku(-e) norėtum pavakarieniauti? — Net nežinau. Yra tekę prie vieno stalo sėdėti ir su A. Saboniu, ir su E. Žukausku, ir su Šarūnu Jasikevičiumi. Iš dabartinių žaidėjų net nežinau su kuriuo norėčiau... Nesu labai didelis fanatikas, gal net tokių norų nėra. 20. Didžiausia su krepšiniu susijusi svajonė? — Artimiausia svajonė, kad Lietuvos rinktinė patektų į Londono olimpines žai dynes ir ten iškovotų aukso medalius. Tai lietuviams būtų tikra šventė. O šiaip dar labai norėčiau, kad Lietuvoje būtų daugiau tokių komandų, kaip „Žalgiris“ ir Vil niaus „Lietuvos rytas“, kad Lietuvos komandų krepšinio dvikovos būtų įdomesnės ir labiau įtemptos. Kaip klaipėdietis visuomet svajoju, kad Klaipėda būtų bent jau trečias miestas pagal krepšinio komandos pajėgumą. Norėtųsi, kad ateityje „Nep tūnas“ turėtų panašų biudžetą kaip „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ ir galėtų su šiomis komandomis kautis kaip lygus su lygiais. Tuomet visi klaipėdiečiai į varžybas eitų su didžiuliu malonumu.
MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 39
Lygos
Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.
Maceinos — sportiškasis Prienų septynetas
Utenos „Juventus“ įžaidėjas G. Maceina turi 3 brolius ir 3 seseris.
40 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
Krepšinio pasaulyje yra daug su šiuo sportu susijusių šeimų ir net dinastijų. Viena tokių — Maceinos iš Prienų. Žinomiausi šios giminės atstovai — broliai Gediminas ir Ričardas. G. Maceina rungtyniauja Utenos „Juventus“ ekipoje, o R. Maceina treniruoja Kauno „LKKA-Aisčių“ krepšininkes. Su krepšiniu daug bendro turi ir kiti šeimos nariai. Petras Aleksonis
Lygos
www.musukrepsinis.lt
„Man iki šiol nesuprantama, kaip daugelis artimų žmonių mus su Ričardu sumaišo. Kai buvome jaunesni, mėgdavome specialiai apsikeisti drabužiais. Tada net patys artimiausi žmonės, mokytojai, treneriai nedvejodami sakydavo vardą to, kieno įprastu drabužiu būdavai apsirengęs.“ Gediminas Maceina Vyresnieji vaikai, be abejo, daug laiko praleisdavo kieme. Ričardas ir Gediminas „Mūsų krepšiniui“ pasakojo, kad žiemą dar nenutirpus sniegui griebdavo šluotas, kastuvus ir bėgdavo atlaisvinti krepšinio aikštelės. Netoli mokyklos gyvenantys jaunuoliai, prisižiūrėję įvairių krepšinio transliacijų, norėdavo kuo greičiau pradėti gainioti kamuo lį ten, kur ir priklauso — krepšinio aikštėje. „Seniau nebūdavo kompiuterių, mobiliųjų telefonų, kurie dabar at ima daug laiko. Norėjome visada kažką veikti, o geriausiai tam tiko krepšinis, — pasakojo „Juventus“ įžaidėjas. — Man buvo vos aštuo neri, tačiau gerai pamenu Maskvos CSKA ir Kauno „Žalgirio“ kovas, jos mane „užvesdavo“. Su broliais dažnai „mirkome“ netoliese esan čios mokyklos sporto bazėje.“ Apie krepšinio šeimos gyvenimą su žurnalu taip pat bendravusi Da lia Maceinaitė pridūrė, kad Gediminas, Ričardas ir kiti broliai nakti mis stebėdavo NBA finalų transliacijas. Dėl jų namuose visi nemie godavo. „Dar dabar prisimenu Gedimino raudonas akis, kai tik paryčiais baigdavosi NBA finalai, kuriuose tais laikais varžėsi Čikagos „Bulls“. Brolis vos iki mokyklos nueidavo, bet svarbiausia buvo atsikėlus 4 va landą stebėti tai, kas vyko už Atlanto“, — pasakojo mergina.
tėms“. Be to, jis kiekvieną dieną pradeda su jaunąja Prienų karta — sporto centre treniruoja 1998, 1999 ir 2000 metais gimusius berniu kus. 18 metų krepšinio treneriu dirbantis Ričardas savo metu taip pat siekė krepšinio aukštumų — rungtyniavo tuometinėje LKAL (šiuo metu — NKL). Įdomu, kad A. ir R. Maceinos ragavo ir futbolininkų duonos. Abu atstovavo Birštono „Versmei“. „Kai man buvo 16 metų, futbolo treneris Kęstutis Joneliūnas pasiūlė aukštumų siekti futbole, Vilniaus olimpiniame sporto centre. Buvo net iškilusi dilema, kur pasukti — į futbolą ar krepšinį? Pasirinkau pastarąjį, nes galvojau , kad čia galėsiu daugiau pasiekti. Be to, šį žai dimą visi labai mėgo“, — prisiminė R. Maceina. Kiek jaunesnis brolis Antanas taip pat aktyviai domisi krepšiniu. Jis šiuo metu žaidžia mėgėjiškai — Kauno „Švyturio“ krepšinio lygoje atstovauja Prienų „Gyvenimo“ komandai.
Sesuo — didžiausia aistruolė Toliau dėmesį derėtų skirti neseniai 30 metų jubiliejų atšventusiai Daliai. Gediminas iš karto prasitarė, kad daugiausia laiko juokauda mas ir krėsdamas pokštus praleidžia su šia seserimi. „Gyvenime taip aplinkybės susiklostė, bet mes trise — aš, Ričardas
Fotodiena.lt/D. Radlinsko nuotr.
Viena sportiškiausių Lietuvos šeimų yra kilusi iš Prienų. Vytautas Motiejus ir Ramutė Maceinos net 7 vaikus — 4 sūnus ir 3 dukras — augino ir pirmus žingsnius žengti išmokė būtent šiame Lietuvos miestelyje. „LKKA—Aisčių“ strategas R. Maceina pasakojo, kad tėvai nebuvo la bai susiję su sportu, nes didžiąją laiko dalį privalėjo skirti įspūdingam būriui savo atžalų: „Mūsų tėvai buvo užimti, bet ne sportu, o mumis — vaikais. Reikėjo juk visais pasirūpinti, suteikti dėmesio. Šeimoje esame net penki pametinukai, tad prireikė daug kantrybės, didelių pastangų mus visus išauklėti, išleisti į mokyklas ir panašiai.“
Tarp krepšinio ir futbolo Vyriausios Maceinų septynete yra seserys Alma ir Raimonda, joms atitinkamai yra 40 ir 39 metai. Alma šiuo metu dirba medicinos sri tyje. Raimonda, kuri kadaise Klaipėdoje profesionaliai žaidė rankinį, šiuo metu gyvena ne Lietuvoje. Toliau pagal amžių rikiuojasi du broliai — Arūnas ir Ričardas. Arū nas, kuriam šiuo metu 38 metai, žaidė Lietuvos krepšinio C lygoje (dabar RKL) rungtyniavusioje Prienų ekipoje. R. Maceina, kaip jau minėjome, šiuo metu vadovauja „LKKA-Ais
R. Maceina treniruoja Kauno „LKKA-Aisčių“ krepšininkes.
MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 41
Lygos
ir Dalia — praleidžiame kartu daugiausia laiko. Visi sako, kad mes esame panašaus būdo, charakterio, — kalbėjo Gediminas. — Apie Dalią reikėtų kalbėti daugiausia, nes ji mūsų šeimoje yra didžiausia krepšinio ekspertė. Dažnai žaisdamas LKL rungtynes pilnoje sirgalių arenoje girdžiu tik jos balsą, garsiai rėkiamus patarimus. Ji spėja gyvai pažiūrėti ir mano, ir Ričardo treniruojamų „LKKA-Aisčių“ rungty nes. Po jų gauname net pylos, kad kažko nepadarėme arba galėjome padaryti geriau. Už tai ją labai gerbiu. Kas gi kitas, jei ne ji, pasakys visą tiesą.“ „Sesuo bene per kiekvienas moterų lygos rungtynes įdėmiai stebi mano komandą, — pritarė Ričardas. — Esu labai laimingas, kad tu riu tokį palaikymą ir glaudų ryšį su ja. Galiu visiems sufleruoti įdomų dalyką apie ją — kadaise ji per plauką neatsidūrė karo akademijoje, bet pritrūko fizikos balų. Gal ir gerai, kad žengė į LKKA, pasirinko sportinį gyvenimo kelią.“ Dalia šiandien yra vienos žinomos Lietuvos įmonės projektų vadovė, tačiau su būsima broliene rungtyniauja Kauno „Dailiojoje lygoje“, gina Prienų „Aušros-Rūdupio“ komandos garbę. „Juventus“ įžaidėjas kartu su broliu Antanu prieš trejus metus buvo Dalios komandos rėmėjai. „Argi gaila padaryti seserį laimingą? Paprašė, ir parėmėme, suteikė me pradžią mūsų sesutei, — šypsojosi Gediminas. — Kad tik ji spor tuotų ir būtų laiminga.“ Pati Dalia teigė, kad jai sunkiausia stebėti Gedimo žaidimą: „Prisi nervinu į valias. Labiausiai išgyvenu, kai jis stoja prie baudų metimo linijos. Tuomet pradedu labai jaudintis. Taip nebuvo su Ričardu, vi sada žinojau, kad jis pataikys.“
Jaunėlis — aukščiausiai
Asmeninio archyvo nuotr.
Po jauniausios Maceinų dukters lieka paminėti šeimoje jauniausią, tačiau krepšinyje bene daugiausiai pasiekusį žmogų — Gediminą. 2008 metų LKL trečiosios vietos ir 2011 metų BBL Iššūkio taurės lai mėtojas neneigia, kad šeimoje buvo labiausiai lepinamas. „Buvo įdomu augti, turėti tiek daug vyresnių brolių ir seserų, — pa sakojo krepšininkas. — Visi kartu eidavome sportuoti. Svarbiausia, kad ir šiandien turime daug bendrų interesų. Vienas jų — krepšinis. Smagu su broliu padiskutuoti apie žaidimą, sužinoti, kaip jis vertina tam tikras situacijas.“ Savo ruožtu Ričardas pastebėjo, kad iš brolio gauna daug naudingos
D. Maceinaitė — didžiausia brolių gerbėja ir kritikė.
42 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
informacijos apie jo atstovaujamų komandų trenerių darbą, elgesį įvairiose situacijose. „Su broliu šioje srityje esame lygūs, tad galime pasikalbėti apie pro fesionalų krepšinį, — sakė „LKKA-Aisčių“ strategas. — Gediminas man kartkartėmis papasakoja, kokias treniravimo metodikas taiko vienas ar kitas žinomas treneris, kokį žaidimo braižą renkasi ypatin gose situacijose. Man, kaip treneriui, tai yra labai įdomu.“ „Aukšto lygio krepšinį žaisti pradėjau „Žalgirio“ dublerių komandoje kartu su Jonu Mačiuliu, Pauliumi Jankūnu, Dariumi Šilinskiu, Vy teniu Jasikevičiumi ir kitais, — savo karjeros pradžią prisiminė G. Maceina. — Stipri konkurencija ir geras treneris leido greičiau per prasti visas taktines schemas, kaip žaidėjui žengti į priekį. „Žalgirio“ antrojoje ekipoje buvo labai sunkios treniruotės, dideli krūviai, tad vieną sezoną net iki ketvirtojo rato buvome turnyrinės lentelės apa čioje. Tačiau per svarbiausias kovas taip šoktelėjome į priekį, kad net tapome čempionais. Esu labai dėkingas treneriui Rimantui Grigui, kad pakvietė mane į tą komandą.“ „Juventus“ įžaidėjui, skirtingai nei broliui ir seseriai, baigti LKKA nepavyko, tačiau šio tikslo įgyvendinimas nėra išbrauktas iš krepši ninko ateities planų
Trofėjai — tėvų namuose Pokalbyje su Maceinomis dalyvavo Gedimino draugė Karolina. Ji pa tvirtino, kad krepšinis šioje šeimoje yra išskirtinė tema, be jos neap sieina joks bendras pasisėdėjimas. „Šventes šeimyna švenčia kaip ir visi. Kai susirenka daug žmonių, būna linksma. O svarbiausia, kad bent jau vakaro pabaiga visada pri klauso diskusijoms apie krepšinį“, — pasakojo mergina. Jei kas nors iš septyneto iškovoja kokį nors trofėjų, jis neišvengiamai keliauja į tėvų namus. „Visų laimėjimai kaupiami tėvų namuose, — tvirtai pareiškė Dalia. — Reikia didžiausią ačiū pasakyti mamai, ji tą mielą kampelį tvarko, prižiūri. Mama seka spaudą, renka iškarpas, kuriose yra kur nors pa minėtas ar nufotografuotas jos vaikas.“
Planuose — K. Budrio šeimų turnyras Apie Maceinų šeimos sugebėjimus krepšinio aikštėje galima išgirsti dažnai. Maceinos triumfavo Šarūno Marčiulionio krepšinio akade mijos rengtame šeimų trijulių turnyre. Stipriausioje — A6 — grupėje, kurioje varžosi tik vienos šeimos nariai, ne kartą pirmąja vieta džiau gėsi Gediminas, Ričardas ir Dalia. „Daug metų ten gerai pasirodydavome. Rungtyniaudavome trys broliai, bet vienais metais ir su Dalia įveikėme visus. Dabar reikės pagalvoti apie Kazimiero Budrio rengiamą šeimų turnyrą. Tiesa, jis vyksta vasarą, o daugeliui mūsų tuomet sunku atrasti laisvo laiko“, — svarstė Ričardas. Pabaigai paprašėme papasakoti kokį nors juokingą nutikimą iš Ma ceinų gyvenimo. Atsakymą pateikė Gediminas: „Man iki šiol nesu prantama, kaip daugelis artimų žmonių mus su Ričardu sumaišo. Kai buvome jaunesni, mėgdavome specialiai apsikeisti drabužiais. Tada net patys artimiausi žmonės, mokytojai, treneriai nedvejodami saky davo vardą to, kieno įprastu drabužiu būdavai apsirengęs.“ Panašumu galima pasinaudoti ir visose situacijose, kuriose reika lingi dokumentai. Kaip sako patys broliai: „Nuotrauka kaip ta pati, taip ta pati...“.
Lygos
Asmeninio archyvo nuotr.
www.musukrepsinis.lt
Siekti svajonės galima visur
Neringos „Kuršiai“ šį sezoną pirmą kartą dalyvauja „Manijos MKL“ čempionate.
Krepšinio šalimi vadinamoje Lietuvoje daugelis klystame manydami, kad talentingi krepšininkai išugdomi tik žinomesniuose šalies klubuose ir sporto mokyklose. Šios sporto šakos entuziastai sėkmingai įrodinėja, kad didelių darbų galima imtis ir mažuose miesteliuose. „Manijos moksleivių krepšinio lygoje“ rungtyniauja ne viena komanda, į vieną ekipą surinkta apjungiant kelių kartų atstovus. Gediminas Žygelis Vienas iš tokių šaunių krepšinio taškų įsikūręs kurortinėje Neringoje. Jai atstovaujantys „Kuršiai“ šio sezono „Pirmojo iššūkio“ (gim. 2000 m.) varžybose rikiuojasi turnyro lentelės viduryje. „Vaikų Neringoje yra per mažai. Jeigu vidurinėje mokykloje tėra 140 mokinių, tai surinkti 15 vieno amžiaus berniukų yra labai sunku, — pasakojimą apie savo komandą pradėjo „Kuršių“ vadovas Andrius Bagdonas. — Mūsų lygį galėčiau pavadinti vidutinišku: yra koman dų, kurias įveikiame, yra ir tokių, kurioms pralaimime. Didelių aukš tumų mums neįmanoma pasiekti. Vienos amžiaus grupės turime 4 vaikus, kitos — 5, o pačių jauniausių — vos 3. Su tokia jungtine komanda ir dalyvaujame čempionate. Antra problema — teisėjai. Neringoje „Manijos MKL“ licenciją turi tik vienas arbitras. Kai jis teisėjauja kažkur kitur, kyla sunkumų. Tačiau mes džiaugiamės, kad
„Jeigu vidurinėje mokykloje tėra 140 mokinių, tai surinkti 15 vieno amžiaus berniukų yra labai sunku. Vienos amžiaus grupės turime 4 vaikus, kitos — 5, o pačių jauniausių — vos 3. Su tokia jungtine komanda ir dalyvaujame čempionate.“ Andrius Bagdonas komanda dalyvauja bent jau moksleivių čempionate — atvažiuoja kitų miestų komandos, jų vaikams parodome Neringą. Rungtynės mieste suaktyvina nusistovėjusią žiemos tvarką. Mums sunku rasti ir rėmėjų, nes Neringoje nėra jokios pramonės. Visi verčiasi turizmu, kuris pajamas neša vasarą. Likusius 9 mėnesius, kai vyksta „Manijos MKL“ čempionatai, viskas yra apmirę.“
Į treniruotes — 20 km Pagėgių papildomo ugdymo mokykla (PUM) jaunių vaikinų A (gim. 1994 m.) čempionate iškovojo 4 pergales ir patyrė 14 pralaimėjimų,
MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 45
Lygos
tačiau berniukų A (gim. 1998 m.) čempionate per 16 rungtynių per galės džiaugsmo taip ir nepatyrė. „Krepšinio padėtimi Pagėgiuose esu patenkintas, tačiau nėra vaikų. Mažėja gyventojų skaičius, mažėja ir vaikų, — pajūrio kolegai antrino PUM treneris Ervinas Kuncaitis. — Iš Pagėgių pas mus treniruojasi tik keletas vaikų, kiti važinėja iš aplinkinių rajonų. Tuo reikia džiaug tis. Vienas vaikinas į treniruotę važiuoja 20 kilometrų., kiti — 12 km. Tėvai domisi vaikų galimybėmis sportuoti ir jais rūpinasi. Žinote, kažkoks įdirbis jau yra padarytas, tačiau neaišku, kiek jis išsilaikys Pagėgiuose sunku rasti žmonių, kurie norėtų prisidėti prie krepšinio vystymo. Turėjome vieną investuotoją, tačiau jam niekas nepadėjo, ir jis šios veiklos atsisakė. Liko tik savivaldybė.“ Varėnoje krepšinio treniruotes galima lankyti tik privačiame klube „Bitės“. Jaunių vaikinų A (gim. 1995 m.) čempionate jo ekipa iškovojo 1 pergalę ir patyrė 13 pralaimėjimų. Šiek tiek geriau sekėsi jaunesnių vaikinų čempionatuose. Berniukų A (gim. 1998 m.) čempionate iško vota 10 pergalių ir patirta 12 nesėkmių, o B (gim. 1999 m.) pirmeny bėse pasiektos 4 pergalės ir patirta 12 pralaimėjimų. „Mūsų klubas įkurtas praėjusiais metais. Iš pradžių „Manijos MKL“ pirmenybėse dalyvavo trijų amžiaus grupių komandos, šį sezoną turime jau keturias, — pasakoja „Bičių“ treneris Rytis Amšiejus. — Manau, tai yra neblogas pasiekimas. Prasčiau sekėsi žaisti su pačiais vyriausiais vaikais, tačiau kitos komandos kovėsi sėkmingai.“ Šakiai krepšinio populiarumo stoka negali skųstis. Šio miesto „Za navyką“, rungtyniaujantį RKL, žino dauguma krepšinio gerbėjų. Tačiau ir čia neapsiribojama sporto centro vykdomomis treniruo tėmis. Buvęs krepšininkas Edvinas Adomaitis savarankiškai įkūrė klubą „Trigada-Aukuras“ ir su savo auklėtiniais dalyvauja moksleivių
čempionate. Jaunučių vaikinų A (gim. 1996 m.) čempionate šakiečiai iškovojo 3 pergales ir 17 kartų turėjo pripažinti varžovų pranašumą. „Seniai svajojau treniruoti vaikus, man tai patinka, — pradėjo E. Adomaitis. — Su krepšiniu esu nuo vaikystės, todėl visą laiką no rėjau, kad Šakiuose būtų išaugintas bent vienas aukšto lygio krepši ninkas. Todėl ir nusprendžiau dirbti su vaikais, įkūriau savo klubą. Oficialiai „Trigada-Aukuras“ įkurtas prieš metus, tačiau neoficialiai veikia jau trejus.“ Varėnos ir Šakių treneriams, skirtingai nei Neringoje ir Pagėgiuose, dėl vaikų trūkumo sukti galvos nereikia. „Vaikų Varėnoje tikrai užtenka, kiekvienoje grupėje jų turime po pen kiolika. Sportuoja net patys mažiausieji — septynerių metų vaikai. Jų yra aštuoniolika, — dėstė R. Amšiejus. — Vaikai sportuoja noriai, entuziazmo jiems pakanka. Nuvykstame į Kauno Arvydo Sabonio krepšinio centrą, Vilniaus Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją, vaikai pamato, kaip sportuoja kiti. Aišku, sunku juos lyginti su di džiausių šalies krepšinio mokyklų auklėtiniais, tačiau „kaimo“ vaikai daug nematę, jie turi motyvacijos sportuoti. Matau vaikų, kurie vieną dieną gali tapti tikrais krepšininkais.“ „Vaikų trūkumu nesiskundžiame, — pritarė šakietis E. Adomaitis. — Galvojau, kad bus prasčiau, bet dabar grupėje yra 30 vaikų. Džiau giuosi tuo. Po pasaulio ir Europos čempionatų pas mus susidomėji mas krepšiniu — labai didelis. Apie mūsų vaikų žaidimo lygį sunku kalbėti. Pirmą kartą žaidžiame „Manijos MKL“ čempionate, mano vaikai tik išgirdę žodžius Kaunas ir Vilnius jau pralaimėdavo rungty nes. Vėliau, kai apsipratome, pamatėme, kad galime žaisti, atsirado ir pergalės. Aš stengiuosi, kad vaikams treniruotės būtų naudingos, da rau tai, ką žinau, ką mačiau ir girdėjau seminaruose. Stengiuosi viską
Šakių „Trigados-Aukuro“ treneris E. Adomaitis tikisi, kad bent vienas jo auklėtinis pasieks krepšinio aukštumų
46 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
Lygos
www.musukrepsinis.lt
perduoti vaikams. Šakiuose yra iš ko lipdyti krepšininkus.“
kiek patirties pasisėmėme.“
Rungtynės — didelis džiaugsmas
Sąlygos — įvairios
Mažųjų miestelių krepšininkai ir jų draugai bei giminaičiai su nekan trumu laukia „Manijos MKL“ rungtynių. Jos prilygsta mažai šventei. „Vaikams labai patinka žaisti „Manijos MKL“ čempionatuose, visi laukia rungtynių, išvykų. Jie nuolat klausinėja, kada bus rungtynės, nors patys seniai būna pasižiūrėję internete. Vaikams tai yra nuosta bi lyga. Rungtynėse lankosi žiūrovai. Žinoma, jų nėra tiek, kiek no rėtųsi, nes pačių žmonių Neringoje yra nedaug. Tačiau rungtynėse apsilanko draugai, giminės, bendramoksliai“, — pasakojo „Kuršių“ treneris A. Bagdonas. „Nuo šios lygos ir prasideda visų šalies krepšininkų keliai, — neabe jojo Varėnos „Bičių“ treneris R. Amšiejus. — Įkūrę krepšinio klubą, iškart nusprendėme žaisti moksleivių čempionate. Į mūsų rungtynes susirenka labai daug žiūrovų — krepšinio šalis yra krepšinio šalis. Turime surinkę merginų krepšinio grupę, tad panelės ateina palaikyti vaikinų. Planuojame kitais metais ir su merginomis dalyvauti varžy bose.“ „Kai įkūrėme krepšinio klubą, iškart siekėme žaisti „Manijos MKL“ čempionate, — teigė „Trigado-Aukuro“ įkūrėjas E. Adomaitis. — Ra dau rėmėjų, radau, kas nuveš į rungtynes. Mūsų rungtynėse lankosi daug žiūrovų, ateina pasižiūrėti ir Šakių sporto mokyklos krepšinin kai. Palaikymas yra. Kartais atrodo, kad jau viskas, nuleisi rankas, ta čiau kai žmonės palaiko ir vėl toliau nori dirbti.“
Mažuose Lietuvos miesteliuose jaunųjų krepšininkų sąlygos skirtin gos. Skiriasi ir treniruočių kainos. „Pas mus vaikams sudarytos idealios sąlygos sportuoti. Vasarą čia stovyklauja A. Sabonio KC, Š. Marčiulionio KA komandos, — pasa kojo „Kuršių“ treneris A. Bagdonas. — Visos geriausios mokyklos va žiuoja čia rengtis sezonui. Turime lauko aikštynus, sporto salę, kuria visada galima naudotis. O treniruotės Neringos vaikams ir jaunimui yra nemokamos.“ „Vaikai kas mėnesį turi mokėti 40 litų, — kitokias sąlygas įvardijo Varėnos „Bičių“ vadovas R. Amšiejus. — Už šiuos pinigus perkamas inventorius, kamuoliai, apmokamos kelionės. Jei nerinktume mo kesčio, vaikams pas mus nebūtų jokių galimybių sportuoti. Šiemet ir savivaldybė klubui skyrė pinigų, tačiau jų užtenka tik labai trumpam laikui. Ateityje savivaldybė planuoja sporto mokykloje atidaryti krep šinio grupę, gal tada situacija pasikeis. Vaikams būtų daug lengviau.“ 40 litų mokestis renkamas ir Šakių „Trigados-Aukuro“ krepšinio klu be, o Pagėgiuose krepšinio treniruotės kainuoja 10 litų per mėnesį.
Tikslai — minimalūs Pirmuosius žingsnius krepšinyje žengiančios komandos didelių vil čių nepuoselėja. Kaip teigia treneriai, svarbu padėti vaikams įgyven dinti savo svajones. „Mes didelių aukštumų pasiekti nelabai galime. Neturime didesnio finansavimo, savivaldybės požiūris į sportą yra vidutinis. Jei nebūtų keleto entuziastų, padėtis būtų labai prasta, tokia, kokia buvo prieš dešimtmetį, kai per metus įvykdavo vienerios rungtynės, — kalbėjo „Kuršių“ vadovas A. Bagdonas. — Vienas perspektyviausių Neringos vaikų jau žaidžia Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokykloje. Tai 1998 metais gimęs Tadas Sedekerskis, jis vadinamas vienu perspekty viausių savo amžiaus žaidėjų Lietuvoje. Jis šiemet žibėjo ir moksleivių lygos „Žvaigždžių dienoje“. Krepšinio pradmenis T. Sedekerskis gavo Nidoje, o ne kažkur kitur.“ „Šie metai mums neblogi, — dėstė Pagėgių ekipos treneris E. Kuncai tis. — Jei savo pogrupyje užėmėme trečią vietą nuo apačios, manau, tai jau yra geras rezultatas. Esame mažas miestelis, tačiau kai kuriuos didesnius nugalėjome. Vaikai labai patenkinti dalyvavimu „Manijos MKL“ čempionate. Jie visada nori žaisti, nori kuo daugiau rungtynių. Mes turime mažai galimybių dirbti. Jauniai treniruojasi tik du kartus per savaitę, tad ir lygis negali būti labai aukštas. Mes nusileidžiame kitoms krepšinio mokykloms.“ „Pirmus metus nekėliau didelių tikslų, norėjau, kad vaikai suprastų, jog yra ne tik tas ratas, kurį jie mato aplink save, — aiškino Šakių ekipos treneris E. Adomaitis. — Kai tik kuris pradėdavo geriau žaisti, imdavo galvoti, kad yra pats geriausias, jau nebėra ko treniruotis. Da bar jie įsitikino, kad yra ir aukštesnis lygis. Kitą sezoną pamatysime,
Trenerių variklis — entuziazmas Kaip pasakojo keturių mažų Lietuvos miestelių krepšinio klubų tre neriai, su oranžiniu kamuoliu jie visi nesiskiria nuo vaikystės. Patys krepšinio aikštėje didelių aukštumų nepasiekę treneriai stengiasi pa dėti iškilti savo ugdomiems vaikams. „Aš pats užaugęs su kamuoliu, tėtis buvo sportininkas. Baigiau Lie tuvos kūno kultūros akademiją, trenerio specialybę. Taip ir likau prie krepšinio. Įkurti krepšinio klubą buvo sena mano svajonė“, — prisi minimais dalijosi „Bičių“ treneris R. Amšiejus. „Sunku pasakyti, iš kur aš turiu tiek noro dirbti su vaikais. Entuzi azmo tikrai nestinga, — šypsodamasis teigė Neringoje krepšinio paslapčių vaikus mokantis A. Bagdonas. — Prieš septynerius metus su savivaldybės pagalba įkūrėme viešąją įstaigą „Neringos kuršiai“. Iš pradžių tai buvo tik komanda, kuri žaidė RKL. Vėliau viskas išsiplėto jo, dabar pirmą kartą Neringos istorijoje turime komandą moksleivių lygoje.“ „Krepšinis yra mano paties neišsipildžiusi svajonė, todėl noriu, kad bent vaikai ko nors pasiektų, — kalbėjo Šakių „Trigados-Aukuro“ treneris E. Adomaitis. — Pačiam teko žaisti Klaipėdos „Naftos-UniLaivitės“ ir „Neptūno“ komandose, tačiau traumos pakišo koją ir sva jonės neišsipildė. Savo sukauptas žinias stengiuosi atiduoti vaikams. Turiu tris vaikinus, kurie gali pasiekti ir daugiau, manau, bent iš vie no kas nors tikrai bus.“ „Mano, kaip trenerio, svajonė yra parengti bent vieną krepšininką, ku ris galėtų žaisti aukštesnio lygio komandoje, — tikino Pagėgiuose dir bantis E. Kuncaitis. — Aukštų vaikinų mes neturime, o mažiukų kitos sporto mokyklos nenori — visur gynėjų yra. Turiu du gerus vaikinus, gimusius 1995 metais, tačiau jie yra mažo ūgio. Vienas geras vaikinas yra gimęs 1997 metais, tačiau jis lanko ir muzikos mokyklą. Kalbėjau dėl jo ateities su Tauragės krepšinio mokyklos treneriais, sakė, kad ki tais metais galbūt priims pas save. Tuos mūsų vaikus kitiems ir pama tyti yra sunkiau, jei nedalyvaujame jokiame čempionate.“
MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 47
laisvalaikis
Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.
LKF naujienos J. Valančiūnas — geriausias Europos jaunasis krepšininkas!
E. Baniulis
renkasi „Discovery“
Filmai Mėgstamiausias filmų žanras yra komedijos. Didžiausią įspūdį paliko „Kietakiaušiai“, „Pagirios Las Vegase“ ir „Pagirios Tailande“ („The Hangover“). Šie filmai gerokai pranoko mano lūkesčius. Mėgstamiausias aktorius — Denzelis Washingtonas. Nepamenu nė vieno blogo filmo su juo, ko negalėčiau pasakyti apie ne vieną kurį nors kitą aktorių. Moterų kategorijoje nepralenkiama yra Angelina Jolie. Kodėl? Manau, kad ir taip viskas aišku. Turiu du mėgstamiausius serialus — „Moderni šeima“ ir „Šeimos bičas“. Prisipažinsiu, kad žiūrėjau visas jų serijas. Mėgstu žiūrėti viską, ką rodo dokumentikos kanalas „Discovery“, o lietuviškų televizijos kanalų visai nežiūriu.
Muzika Kaip ir dažnam žmogui, taip ir man, klausoma muzika priklauso nuo nuotaikos. Klau-
48 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
Vilniaus „Sakalų“ krepšininkas Evaldas Baniulis lietuviškų televizijų kanalų nežiūri.
sausi beveik visko, išskyrus kantri, kuri mane tiesiog vimdo. Vieno mėgstamiausio dainininko ar grupės neturiu, bet mėgstu populiariausius didžėjus ir reperius.
Knygos Giliausią įspūdį paliko Dano Browno knyga „Meteoritas“. Patiko jo idėja — kažkokia JAV agentūra norėjo įtikinti visus mokslininkus, kad meteoritas trenkėsi į žemę ir iš kosmoso atkeliavo paslaptingos medžiagos. Iš tiesų ten buvo paprastos uolienos iš pačios giliausios pasaulyje vietos. Žinoma, agentūra dėl tam tikrų priežasčių norėjo viską nuslėpti. Mėgstamiausi mano rašytojai yra D. Brownas ir Sandra Brown, jų knygų esu perskaitęs daugiausia. Visi jų kūriniai yra arba žiauriai geri trileriai, arba detektyvai.
„FIBA Europe“ paskelbė, kad jos surengtuose 2011 metų geriausio Europos jaunojo krepšininko rinkimuose triumfavo Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas. Antrąją vietą rinkimuose užėmė ispanas Nikola Mirotičius, trečiąją — turkas Enesas Kanteras. J. Valančiūnas 2011-aisiais tapo pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionu, naudingiausiu planetos pirmenybių žaidėju, prasimušė į vyrų rinktinę ir dalyvavo „EuroBasket 2011“. NBA naujokų biržoje lietuvį penktuoju šaukimu pasirinko Toronto „Raptors“, o metų pabaigoje aistruoliai jį išrinko geriausiu Lietuvos metų krepšininku. „Jonas yra toks greitas, ryžtingas ir talentingas, kad kartais pamirštu apie jo ūgį, — sakė „FIBA Europe“ prezidentas Olanfuras Rafnssonas. — Jis ryškiai išsiskiria iš savo itin talentingos kartos.“ „Daug žmonių J. Valančiūną lygina su Arvydu Saboniu, tačiau jo stilius — išskirtinis, — tvirtino „FIBA Europe“ generalinis sekretorius Naras Zanolinas. — Jonas turi potencialo tapti tokiu pat dominuojančiu žaidėju abiejose aikštės pusėse, koks buvo legendinis Lietuvos krepšininkas.“ 2011 metų geriausių jaunųjų Europos krepšininkų dešimtukas: 1. Jonas Valančiūnas 2. Nikola Mirotičius 3. Enesas Kanteras 4. Dario Šaričius 5. Alessandro Gentile 6. Tornike Šengelia 7. Aleksandaras Cvetkovičius 8. Przemyslawas Karnowskis 9. Dmitrijus Kulaginas 10. Alejandro Abrinesas VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ skirta bauda Lietuvos krepšinio federacijos Etikos, drausmės ir apeliacinė komisija, išnagrinėjusi Lietuvos krepšinio lygos kreipimąsi dėl VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ direktoriaus M. Stankevičiaus komentarų žiniasklaidoje, 2012 m vasario 15 d. sprendimu juridinį asmenį VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ pripažino kaltu padarius drausmės pažeidimą, numatytą Etikos ir drausmės kodekso 8.12 str., bei nubaudė 2000 Lt pinigine bauda. Komisija konstatavo, kad minėtas fizinis asmuo, nepateikdamas įrodymų dėl savo viešų komentarų portalui www.lrytas.lt 2011-12-05 straipsnyje „Tikras ar tariamas skandalas: Kėdainių klubas įtaria, kad LKL rungtynėms vadovavo galimai išgėrę arbitrai ir komisaras“ pagrįstumo ir, veikdamas kaip juridinio asmens VšĮ „Veržlusis Nevėžis“ atstovas, sumenkino Lietuvos krepšinio reputaciją ir įvaizdį.
veidas
Fotodiena.lt/A. Pliadžio nuotr.
Žmogus, kuriam krepšinis buvo viskas Stanislovas Stonkus (1931—2012) S. Stonkus — labiausiai Lietuvos krepšiniui nusipelnęs žmogus.
50 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
Vasario 19 dieną Lietuva neteko iškilios asmenybės — eidamas 81-uosius metus Anapilin iškeliavo praeityje garsus krepšininkas, pripažintas sporto mokslininkas, ilgametis Lietuvos kūno kultūros akademijos rektorius, buvęs LKF vadovas profesorius habilituotas mokslų daktaras Stanislovas Stonkus. Karolis Vaizgėla
www.musukrepsinis.lt
S. Stonkaus pažintis su sportu prasidėjo nuo krepšinio. Telšiuose gi męs iškilusis mokslininkas žaisti pradėjo dar šeštoje klasėje. Iškart po baigiamųjų mokyklos egzaminų S. Stonkus buvo pakviestas į Kūno kultūros instituto (KKI), kuriame vėliau praleido daugiau nei penkis dešimtmečius, komandą — Kauno „Žalgirį“. 1951-aisiais S. Stonkus buvo vienas pagrindinių ekipos žaidėjų ir tapo SSRS čempionu. Geras lietuvio žaidimas neliko nepastebėtas. SSRS rinktinės treneriai jį pakvietė į rinktinę. „Buvau „Žalgirio“ gerbėjas, stebėjau žaidžiantį S. Stonkų, — pasakojo ne vieną knygą kartu su S. Stonkumi parašęs Algimantas Bertašius. — Krepšinis jau tais laikais buvo populiarus. S. Stonkų pažinojo dau gelis, jis buvo aukšto lygio krepšininkas, žvaigždė, be konkurencijos pateko į SSRS rinktinę. Manau, S. Stonkus paskutiniaisiais karjeros metais buvo geriausias Lietuvos krepšininkas.“ Per savo nors ir neilgą krepšininko karjerą S. Stonkus pasiekė skam bių pergalių: 6 kartus tapo Lietuvos čempionu, kartą laimėjo SSRS pirmenybių aukso ir sidabro, du kartus — bronzos medalius, atsto vaudamas SSRS rinktinei tapo Europos čempionu, o ryškiausias jo pasiekimas — 1956 metais iškovotas Melburno olimpinių žaidynių sidabro medalis. Sulaukęs 27 metų S. Stonkus dėl sveikatos buvo priverstas nutrauk ti trumpą, bet ryškų pėdsaką Lietuvos krepšinio istorijoje palikusią karjerą.
Penki dešimtmečiai LKKA
veidas
„Pažintis su S. Stonkumi — gyvenimo dovana. Kai patenki pas gerą pedagogą, organizatorių, kuris parodo gyvenimo kelią, tampa daug paprasčiau siekti karjeros. S. Stonkaus dėka vos baigęs universitetą ėmiau treniruoti Kauno „Atleto“ komandą, „Žalgirio“ dublerius ir studentų rinktinę. Man tai buvo didelis avansu suteiktas įvertinimas.“
Artūras Poviliūnas
S. Stonkus per savo mokslinę karjerą parašė daugiau nei tris dešimtis knygų, dalį jų — kartu su A. Bertašiumi. „Sumanęs išleisti knygą, skirtą Lietuvos krepšinio 50-mečiui, S. Ston kus susirado mane, nes tuo metu rinkau statistiką. 1971 m. išleidome pirmąją knygą „Lietuvos krepšinis“, — pasakojo krepšinio statistas. — Paskutinė mūsų kartu parašyta knyga išleista 2009 m., ji vadinasi „Su Lietuvos vardu per Europą, per pasaulį. Lietuvos krepšinio rink tinių kelias (1925—2008 m.)“. S. Stonkus buvo tikras darbo fanatikas. Žmona pasakojo, kad likus 2 dienomis iki mirties jis baigė rašyti pa skutinį minėtosios knygos antros dalies puslapį.“
Baigęs sportuoti S. Stonkus atsidavė mokslinei veiklai. Darbštumu Produktyviausias sporto mokslininkas išsiskyręs pedagogas daugiau nei penkis dešimtmečius (nuo 1958 iki Su S. Stonkumi ilgus metus pažįstamas buvo ir Lietuvos tautinio 2009 m.) dėstė LKKA, 1978—1990 m. buvo jos rektoriumi, 1992— olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas. Ilgame 2003 m. — Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros vedėju. tis LTOK vadovas su profesoriumi susipažino dar 1973 m., kai buvo Prieš keletą metų LKKA bendruomenė S. Stonkų paskelbė didžiausią studentas. Vėliau jie tapo kolegomis. įtaką akademijos plėtrai padariusiu pedagogu. Atkūrus LTOK, S. Stonkus buvo vienas iš generalinės asamblėjos „S. Stonkus užima vieną svarbiausių vietų LKKA istorijoje, — įsitiki narių, išrinktas ir į vykdomąjį komitetą. Antrosios kadencijos metu nęs dabartinis LKKA rektorius Albertas Skurvydas. — Jo nuopelnai jis tapo viceprezidentu. krepšiniui, LKKA organizacijos struktūrai, vadybai — milžiniški. Jo „S. Stonkus buvo stiprus, kieto charakterio vadovas, nepaprastai sąži dėka akademijoje atsirado kultūra, drausmė.“ LKKA S. Stonkus dėstė olimpizmo, krepšinio teorijos ir metodikos, sporto istorijos disciplinas. Profesoriaus griež tumą teko pajusti ir pačiam A. Skurvy dui. „S. Stonkus buvo reiklus, griežtas, — prisiminė rektorius. — Jis niekada ne mėgo simuliuojančių, nesimokančių. Stengėsi iš studentų išsireikalauti kiek įmanoma daugiau. Nemėgo rafinuotų, norinčių apgauti. Pats buvo labai pa prastas ir teisingas. Už tai jį visi gerbė. Man S. Stonkaus paskaitos labai patiko, kitiems — gal ir ne, nes neleisdavo nu sirašinėti, daug reikalavo. Ne visiems patinka reiklūs dėstytojai.“ A. Skurvydas buvo sužavėtas ir pedago go pareigingumu: „S. Stonkus išsiskyrė darbštumu, didele atsakomybe. Kokio darbo imdavosi, žinodavai, kad pada S. Stonkaus nuomonė buvo svarbi šalies politikos ir sporto vadovams. rys, nenuvils.“
MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 51
veidas
ningas, ypatingai darbštus, pareigos žmogus, — pasakojo A. Poviliū nas. — Jį nuvilti buvo neįmanoma, nes žinojai, kad ims išgyventi. Jei pažadėjai, būtinai viską turėjai atlikti laiku ir kruopščiai.“ A. Poviliūnas neslepia, kad sėkminga jo paties karjera irgi yra nulem ta S. Stonkaus. „Man pažintis su S. Stonkumi — gyvenimo dovana. Kai patenki pas gerą pedagogą, organizatorių, kuris parodo gyvenimo kelią, tampa daug paprasčiau siekti karjeros. S. Stonkaus dėka, vos baigęs universi tetą ėmiau treniruoti Kauno „Atleto“ komandą, „Žalgirio“ dublerius ir studentų rinktinę. Man tai buvo didelis avansu suteiktas įvertini mas, — džiaugėsi LTOK prezidentas. — Taip susiklostė, kad trenerio darbą iškeičiau į mokslinę veiklą. LKKA baigiau „raudonu“ diplomu, visada sekėsi mokytis. Tai matęs S. Stonkus man buvo numatęs ir mokslinę kryptį. Su jo palaiminimu mokiausi Sąjunginio mokslinių tyrimų kūno kultūros instituto Maskvoje aspirantūroje. S. Stonkus tuo metu buvo šerdis, kuri tvarkė visus svarbiausius krepšinio orga nizavimo klausimus. Be jo palaiminimo niekas neįvykdavo.“ S. Stonkus Lietuvos krepšinio federacijai vadovavo 18 metų (1961— 1971, 1979—1983, 1990—1994 m.). LTOK prezidentas prisimena, kad dar prieš Rimo Kurtinaičio, Valdemaro Chomičiaus, Arvydo Sabonio kartos „Žalgirio“ per gales SSRS čempionatuose Lietuvoje pradėjo lankytis aukščiausi tarptautinės krepšinio federacijos vadovai, nors šalies krepšinis nebuvo pasiekęs jokių ryškių laimėjimų. Būtent S. Stonkaus var das į Lietuvą jau tada ne kartą atvedė ilgametį FIBA prezidentą Borislavą Stankovičių.
LTOK S. Stonkų spėjo pagerbti visais įsteigtais apdovanojimais: 2001 m. įteikė Olimpinę žvaigždę, 2005 m. pripažino Lietuvos olimpi niu akademiku, 2006 m. įvertino Garbės ženklu, 2008 m. padabino LTOK dvidešimtmečio medaliu, o likus mėnesiui iki mirties — ir Olimpiniais žiedais. „S. Stonkus — buvęs olimpietis, pajutęs olimpines žaidynes ne tik teorine, bet ir praktine prasme. Jo patarimai dirbant LTOK buvo neįkainojami, — pasakojo A. Poviliūnas. — S. Stonkus — visų lai kų produktyviausias sporto mokslininkas. Jis parašė keletą milžiniš kos apimties knygų apie olimpiadą, jos yra pamatinės olimpiniame moksle.“ S. Stonkaus knygomis A. Poviliūnas rėmėsi rašydamas savo mono grafiją „Olimpinė Lietuva 1918—2008 m.: lūžiai, etapai, pasauliniai kontaktai“. Vienas iš monografijos recenzentų buvo ir profesorius S. Stonkus. „Esu jam be galo dėkingas, kad ne tik formaliai recenzavo, bet ir daug padėjo, patarė, taisė“, — kalbėjo LTOK prezidentas. Atvykęs į Kauną atiduoti paskutinės pagarbos savo ilgamečiam mo kytojui, A. Poviliūnas iš S. Stonkaus žmonos išgirdo širdį paglosčiu sius žodžius: „S. Stonkus jus vertino kaip geriausią auklėtinį“. „Kai žmogus išeina Anapilin, susimąstai, viską iš naujo pergal voji ir supranti, ko netekai, — neslėpdamas graudulio kalbėjo A. Poviliūnas. — Gailiuosi, kad nespėjau pasakyti jam dar daugiau gražių žodžių. Širdį glosto tik tai, kad prieš pat S. Stonkui iške liaujant Anapilin LTOK suspėjo jį pagerbti aukščiausiu apdova nojimu.“
Stanislovas Stonkus Gimė 1931 m. gruodžio 29 d. Telšiuose.
Apdovanojimai
1954 m. baigė LVKKI. 1951—1953, 1956—1958 m. šešis kartus tapo Lietuvos čempionu. 1951 m. tapo SSRS čempionu, 1952 m. laimėjo SSRS čempionato sidabro medalį, 1953—1955 m. — bronzos medalius. 1953 m. laimėjo SSRS krepšinio taurę. 1953, 1954 m. laimėjo SSRS žiemos krepšinio čempionatus. 1956 m. užėmė trečiąją vietą SSRS tautų spartakiados krepšinio varžybose. 1957 m. tapo Europos čempionu, 1955 m. laimėjo bronzos medalį. 1952 m. dalyvavo Helsinkio olimpinėse žaidynėse. 1956 m. tapo Melburno olimpinių žaidynių vicečempionu. Nuo 1958 m. iki 2009 m. dirbo LKKA. Iki 1961 m. — Žaidimų katedros dėstytojas, 1961—1978 m. — tos pačios katedros vedėjas, 1968 m. — docentas, 1978 m. — prorektorius studijų reikalams, 1978—1990 m. — rektorius, 1989 m. — profesorius. 1990—1992 m. — Krepšinio, tinklinio ir teniso katedros profesorius, 1992—2003 m. — tos pačios katedros vedėjas, nuo 2003 m. — Sportinių žaidimų katedros profesorius. 1992—1995 m. — LVKKI Senato pirmininkas. 1983 ir 2005 m. laimėjo Lietuvos sporto mokslo darbų konkursus. Nuo 1998 m. — mokslo žurnalo „Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas“, nuo 2007 m. — Lietuvos sporto enciklopedijos vyr. redaktorius. 2003—2008 m. — Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, nuo 2004 m. — Lietuvos sporto mokslo tarybos narys. Nuo 1995 m. — žurnalo „Sporto mokslas“ redakcinės tarybos narys, Lenkijos, Latvijos mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys. 1961—1971, 1979—1983, 1990—1994 m. vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai. 1992—1996 m. dirbo LTOK viceprezidentu. 1992—1998 m. buvo Lietuvos kilnaus elgesio sporte komiteto prezidentas. 1956 m. tapo SSRS nusipelniusiu sporto meistru. 1962 m. pripažintas tarptautinės kategorijos teisėju. 1962 m. paskelbtas LTSR nusipelniusiu kūno kultūros ir sporto darbuotoju. 1987 m. įgijo habilituoto daktaro mokslinį laipsnį (socialinių mokslų, pedagogikos mokslų daktaras).
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas (1995) KKSK medalis Už aukštus sportinius pasiekimus (1980), KKSK ir KKSD medaliai Už nuopelnus Lietuvos sportui (1980, 1988, 1992, 1997) KKSD Sporto garbės kryžius (2006) LTOK Olimpinė žvaigždė (2001), LTOK Garbės ženklas (2006) LTOK dvidešimtmečio medalis (2008) Lietuvos krepšinio federacijos I-ojo laipsnio medalis Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui (2008) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV-ojo laipsnio ordinas (1995) KKSK medalis „Už aukštus sportinius pasiekimus“ (1980) KKSK ir KKSD medaliai „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1980, 1988, 1992, 1997) KKSD Sporto garbės kryžius (2006) LTOK Olimpinė žvaigždė (2001) LTOK Garbės ženklas (2006) LTOK dvidešimtmečio medalis (2008) Lietuvos krepšinio federacijos I-ojo laipsnio medalis „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ (2008) Parašė knygas: Krepšinis ir krepšininkai (su V. Kazakevičiumi, 1966), Treniruokimės savarankiškai (1967, lietuvių, rusų, serbų k.), Lietuvos krepšinis (su kt., 1977), Žaidžiame krepšinį (1976, 1982, 1997, 1982 Talinas, estų k., 1984 Maskva, rusų k.), Tarybų Lietuvos krepšinis (su kt., 1985), Septyniasdešimt mūsų krepšinio metų (1992), Olimpinis krepšinis (1996), Krepšinio testai (1998, 2002), Lithuania: A Success Story (su kt., 2006). Išleido monografijas: Krepšinis. 100 žingsnių per pasaulį (2 t. 1991, 1992), Olimpinis 1992 m. krepšinis (1993), Neslūgstančios krepšinio vilnys (1999), Vytautas Augustauskas-Augustaitis 1904—1958 (2003), Lietuvos aukštasis kūno kultūros mokslas: žmonės ir darbai (2007), Sporto terminų žodynas (1996, 2002); vadovėlius: Krepšinis (1985), Žaidimai. Teorija ir didaktika (su kt., 1994, 1998, 2002), Olimpinis sportas. Olimpijos ir olimpinės žaidynės (2000), Olimpija (2002), Krepšinis. Istorija. Teorija. Didaktika. (2003), Su Lietuvos vardu per Europą, per pasaulį: Lietuvos krepšinio rinktinių kelias (1925—2008 m.) (su A. Bertašiumi, 2009), Jie dovanojo Lietuvai krepšinį: Gimtosios šalies krepšinio trenerių 90 metų kelionės atgarsiai (su M. Balčiūnu, 2011).
52 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
istorija
V. Gudelio kolekcija: pirmosios tarpvalstybinės rungtynės Lietuvos krepšinis 2012-aisiais švenčia 90 metų jubiliejų — 1922 metų balandžio 23 dieną Kaune vyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės, kuriose LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga) įveikė LaiVytautas Gudelis kinosios sostinės rinktinę rezultatu 8:6. „Mūsų krepšinis“, pažymėdamas šią datą, kartu su žymiu kolekcininku, Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos viceprezidentu Vytautu Gudeliu skelbia publikacijų seriją. V. Gudelis su žurnalo skaitytojais dalijasi savo surinkta unikalia Lietuvos krepšinio istorijos medžiaga. Šiame numeryje V. Gudelis pristato savo surinktus eksponatus, susijusius su pirmosiomis Lietuvos rinktinių rungtynėmis ir Italijoje vykusiu 1938 metų Europos moterų čempionatu, kuriame lietuvaitės iškovojo antrąją vietą. Praleistą 1937 metų Europos vyrų čempionatą, kuriame Lietuvos nacionalinė komanda tapo čempione, išsamiai pristatysime „Mūsų krep šinio“ 52-ajame numeryje.
Nuo Rygos iki Paryžiaus Lietuvos krepšinio rinktinių istorija pradėta rašyti 1925-aisiais. Tų metų gruodžio 13 dieną Rygoje mūsiškiai susikovė su latviais ir pralaimėjo 20:41 (8:15). „2009 metais išleistoje A. Bertašiaus ir S. Stonkaus knygoje „Su Lietuvos vardu per Europą, per pasaulį“ įsivėlė netikslumai, kuriuos noriu ištai syti, — kalbėdamas apie pirmąsias rungtynes sakė V. Gudelis. — Tekste apie pirmąsias tarpvalstybines rungtynes rašoma, kad komandai vadova vo Šančių „Kovo“ atstovas Leonardas Rakickas, nors jis buvo atsarginis žaidėjas. Tą įrodo ir čia spausdinama nuotrauka: L. Rakickas stovi kairėje, apsivilkęs sportiniu kostiumu.“ Kolekcininkas šią informaciją gavo iš labai patikimo žmogaus. „Man tai nekelia abejonių: mokiausi Panevėžio I berniukų gimnazijoje kartu su jo sūnumi Česlovu ir, žinoma, pažinojau tą pirmųjų Lietuvos krepšinio ir futbolo rinktinių narį“, — dėstė V. Gudelis. 1926 metų gruodžio 19-ąją Lietuvos ekipa vėl lankėsi Rygoje ir turėjo dar kartą pripažinti kaimynų pranašumą — 12:47 (6:15). Trečiosios tarpvalstybinės mūsiškių rungtynės įvyko tik 1935-ųjų sausio 19 dieną. Lietuviai jau tradiciškai nuvyko į Rygą ir šį kartą nusileido var žovams net 10:123. 1936 metų sausio 12-ąją su latviais (1935 metų Euro pos čempionais) jau susitikome Kaune ir pralaimėjome tik 10:31 (7:14). Vasario 27-ąją Kaune nusileidome estams 11:30 (5:10), o 1937-ųjų vasa rio 21-ąją — vėl Rygoje latviams 29:41 (21:25).
54 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
1938 m. vasario 26 dieną Paryžiuje sužaistos pirmosios Lietuvos rinktinės rungtynės su Prancūzijos nacionaline ekipa. Jų metu buvo sprendžiamas klausimas: kas stipresnė — 1937-ųjų Europos čempionė Lietuva ar Nacijų taurės turnyro, vykusio Pasaulinės parodos proga, laimėtoja Prancūzija? „Stebint daugiatūkstantinei miniai (to meto prancūzų spauda minėjo 10 tūkstančių žiūrovų) didžiausioje Paryžiaus sporto arenoje Prancūzija laimėjo 25:18 (10:6), — pasakojo V. Gudelis. — Po 3 mėnesių (gegužės 22 dieną) Kaune Lietuvos rinktinė atsirevanšavo 36:24 (19:8). Specialiai toms rungtynėms prie Kūno kultūros rūmų buvo įrengta krepšinio aikš telė. Susitikimą stebėjo keletas tūkstančių žiūrovų. Nuotraukas 1971 me tais gavau iš Viliaus Variakojo — abiejų rungtynių dalyvio. Grįžęs iš Sibi ro (buvo ištremtas po 1945 metais Kaune vykusio SSRS aštuonių miestų turnyro), jis mokytojavo Panevėžio I berniukų gimnazijoje ir treniravo krepšininkus.“
Dvi repeticijos ir pirmojo Europos čempionato sidabras Lietuvos ir Prancūzijos vyrų rinktinių mačui įrengtoje aikštėje pirmąsias tarpvalstybines rungtynes žaidė Lietuvos moterų rinktinė. Per taip pat gegužės 22 dieną vykusį mačą mūsiškės įveikė Estijos rinktinę 15:7 (7:4). Gegužės 28-ąją lietuvaitės Rygoje dar nugalėjo latves 14:5 (13:2) ir išvyko į Italiją dalyvauti pirmajame Europos moterų čempionate. 1938 m. spalio 12—16 dienomis Romoje Lietuvos rinktinė nugalėjo Ita liją 23:21 (18:12), Šveicariją 28:10 (8:4), Prancūziją 20:14 (18:4), bet pra laimėjo Lenkijai 21:24 (7:10) ir užėmė antrąją vietą. Genovaitė Miuleraitė buvo išrinkta geriausia čempionato žaidėja, o Feliksas Kriaučiūnas — ge riausiu treneriu. Su šiuo čempionatu susijusioje V. Gudelio kolekcijoje yra ir čempionato plakatas, ir visiems dalyviams skirtas atminimo medalis. „Pirmojo Europos moterų čempionato plakatą įsigijau 1997 metais ko lekcininkų mugėje Rygoje iš garsaus estų kolekcininko Valduro Lummio“, — sakė kolekcininkas.
1925 m. gruodžio 13 d. — pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės (Lietuvos rinktinės žaidėjai šviesesniais marškinėliais). Sėdi: trečias iš kairės S. Sabaliauskas, penktas B. Norvaiša. Stovi: pirmas L. Rakickas, trečias M. Bučinskas, penktas A. Heiningas, septintas V. Balčiūnas, devintas S. Kumpis.
istorija
www.musukrepsinis.lt
Prieš rungtynes Kaune žiūr ovams pristatomos abi rink tinės. Lietuviai — antrajame plane.
kairės: L. Baltrūnas, 1938 m. Lietuvos rinktinė Paryžiuje. Iš kas, F. Kriaučiūnas, ejaus Andž as, V. Budriūnas, Z. Puzinausk kojis. A. Andrulis, S. Šačkus, J. Jurgėla, V. Varia
ės tarpvalstybin ės (dešinėje) , S. Markevičienė, in kt rin ų er ickaitė uvos mot Pirmosios Liet irės: J. Jazbutienė, J. Kuzm tė, P. Kalvaitienė, ity ka rungtynės. Iš G. Miuleraitė, A. Vailoka , S. Astrauskaitė akūnaitė. M J. , itė G. Čypa
Rungtynių Kaune mome ntas.
1936 m. vasario 24 d. — po rungtynių su Latvijos rinktine. Lietuviai — šviesiais marškinėliais. Klūpo (iš kairės): antras A. Andrulis, ketvirtas J. Žeruolis, šeštas Č. Daukša. Stovi: pirmas L. Baltrūnas, trečias L. Puskunig is, penktas K. Savickas, septintas L. Kepalas, devintas E. Žalkauskas.
MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 55
istorija
Lietuvos — Italijos rungtynių momenta s. Italės
1938 m. Europos moterų čempionato
žaidė su sijonukais...
plakatas.
nato dalyvių medalis. I Europos moterų čempio
Lietuvos rinktinė Europos čempionate. Iš kairės: J. Jazbutienė, S. Markevičienė, T. Karumnaitė, S. Astrauskaitė, G. Miuleraitė, A. Vailokaitytė, P. Kalvaitienė, B. Didžiulytė, E. Vaškelytė, J. Makūnaitė. 56 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
Europos vicečempionės — J. Penčylos šaržuose. Pirmoje eilėje (iš kairės): vadovas Blinstrubas, treneris F. Kriaučiūnas, J. Jazbutienė, G. Miuleraitė; antroje eilėje: P. Kalvaitienė, E. Vaškelytė, S. Markevičienė; trečioje eilėje: S. Astrauskaitė, T. Karumnaitė, B. Didžiulytė, J. Makūnaitė.
www.musukrepsinis.lt
istorija
MÛSØ KREPÐINIS | 2011 2012 | 57
Krepsinio treneriu asociacija
Prinstono stiliaus nepertraukiamas puolimas (I dalis) Jamie Angeli yra Sietlo universiteto moterų krepšinio komandos vyr. trenerio asisDonas Showalteris tentas. Anksčiau jis dirbo keleto universitetų vyrų komandų trenerių asistentu, vadovavo Kataro „Al Rayyan“ klubui ir šios šalies rinktinei. Krepšinio specialistas yra daugelio mokomųjų knygų ir DVD autorius. Per daugelį krepšinyje praleistų metų teko ne mažai bendrauti su treneriais, besidominčiais galimybe savo treniruojamose vidurinių moky klų ar universitetų komandose taikyti Prinsto no stiliaus puolimo sistemą. Šios sistemos privalumai yra tikrai gundantys: 1. Erdvus išsidėstymas, puikiai tinkantis prasi veržimams. 2. Balansas aikštėje, naudingas pereiti į gynybą. 3. Galimybė atakuoti agresyvią gynybą įkirti mais pro nugarą. 4. Didelis dėmesys tokiems svarbiems žaidimo elementams kaip įkirtimai ir perdavimai. Dažniausiai pasitaikančios priežastys, atbaidančios trenerius nuo šios sistemos: 1. Sunku mokyti puolimo sistemos, kuri didžią ja dalimi pagrįsta gynybos „skaitymu“. 2. Puolimas sustoja, kai žaidėjas su kamuoliu praranda galimybę varytis nepavykus atlikti perdavimo žaidėjui, įkertančiam pro nugarą. 3. Reikia papildomų užtvarų arba derinių, pa dedančių sustiprinti puolimą. 4. Noras kuo labiau kontroliuoti pasirenkamus metimus (naudojimasis nepertraukiamu puolimu ar paprastais deriniais jiems tokios kontrolės galimybę suteikia). Kurdamas Prinstono stiliaus nepertraukiamo puolimo sistemą, siekiau pašalinti minėtas pro blemas ir išsaugoti visus trenerius taip viliojan čius privalumus: 1. Erdvų išsidėstymą bei prasiveržimų, įkirtimų pro nugarą ir perėjimų į gynybą balansą. 2. Lengvai tęsiamą puolimą, nors puolėjas ir nebegali varytis kamuolio nepavykus atlikti perdavimo įkertant pro nugarą, ar netgi kai
58 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
nėra galimybės kamuolio perduoti po krep šiu arba perduoti į kitą aikštės pusę. 3. Mokymo paprastumą, nes nesunkiai galima išskaidyti į smulkesnes dalis ir taip jas įtvir tinti. 4. Papildomus derinius, įtraukiančius užtvaras ir žaidėjų izoliavimą po krepšiu, skirtus ge riausiems perimetro ir aukštiems žaidėjams. Kadangi ši sistema yra lengvai išmokstama ir jos tęstinumo bei gerų atakų paieškos nesustab do jokia gynyba (aktyvi žaidėjų be kamuolio gynyba, susitelkimas po krepšiu ar „spąstai“), ji, manau, jums tikrai patiks. Tad ko gi laukiam? Pats laikas savo komandai pristatyti Prinstono stiliaus nepertraukiamo puolimo sistemą!
Ankstyvasis puolimas Pereinant iš gynybos į puolimą, į šią sistemą įsilieti galima labai greitai ir lengvai. Šiame pavyzdyje puolimą pradedame dešinėje aikštės pusėje, kamuolį kontroliuojant įžaidėjui 1. Žai dėjas 5 bėga aikštės viduriu, tikėdamasis aukšto įžaidėjo perdavimo (nesvarbu kurioje pusėje). Nubėgęs į baudos aikštelės vidurį, jis atsisuks į tą pusę, kurioje yra kamuolys, ir mėgins „pa centruoti“, nepavykus — atsitrauks ant baudos linijos. Žaidėjai kraštuose visu greičiu atakuoja šonine linija, stengdamiesi žaisti kuo plačiau, ir ant pratęstos baudų metimo linijos sudaro trikam pį. Žaidėjas 4 šiame pavyzdyje prie puolimo prisi jungia vėliausiai. Jis iš žaidėjo 1 tikisi kamuolio perdavimo, taip pakeičiant atakos kryptį, arba yra pasiruošęs apsikeisti su žaidėju 2, jeigu žai dėjas 1 pastarajam kiek pasivaręs mėgins per duoti kamuolį iš rankų į rankas (1 pav.). Patys pastebėsite, kad pereinat į puolimą gy nyba mėgins užtverti galimus perdavimus po krepšiu toje aikštės pusėje, kur yra kamuolys. Aš rekomenduočiau, kad įžaidėjas šioje stadijo je kamuolį persivarytų skersai aikštės į priešin gą pusę. Žaidėjas 5 seka paskui kamuolį, tikėda masis perdavimo baudos aikštelėje, nepavykus atsitraukia ant baudos metimo linijos „alkūnės“ ir ten laukia žaidėjo 1 perdavimo. Žaidėjas 4 įkerta į priešingą aikštės pusę už žaidėjo 1. Ten jis tikisi žaidėjo 1 galimo perdavimo pakeičiant atakos pusę arba yra pasiruošęs apsikeisti su žaidėju 2, jeigu žaidėjas 1 mėgintų jam perduoti kamuolį iš rankų į rankas kairiajame krašte (2
pav.). Jeigu atsiliekantis ir vėliausiai prie atakos prisijungiantis žaidėjas yra geras metikas iš 3 taškų zonos, jūsų galimybės pelnyti taškus po greitojo puolimo tik padidėja. Jeigu žaidėjo 4 gynėjas bus priverstas likti prie jo, turėsite pui kią galimybę veržtis krepšio link. Jeigu žaidė jas 5 atsitraukia ant baudos linijos ir atlaisvina erdvę po krepšiu, vienintelis žaidėjas, galintis padėti dengti žaidėją 4, yra žaidėjo 2 gynėjas. Žaidėjas 4 gali veržtis po krepšiu arba, pritrau kęs antrą gynėją, atmesti kamuolį žaidėjui 2, kuris bus visiškai laisvas ant tritaškio linijos (3 pav.). Žaidėjas 5 taip pat gali likti nedengiamas, jeigu jo gynėjas mėgintų padėti dengti prasiver žimą. Jeigu žaidėjo 5 gynėjas neleidžia jam per duoti kamuolio, atsilikinėjantį puolėją galima panaudoti kaip tarpininką, sukuriant geresnį kampą kamuoliui perduoti į žaidėjo 5 rankas. Perduoti galima tiek arčiau krepšio, tiek ant baudų metimo linijos. Tobulinkite minėtąjį puolimo elementą negai lėdami laiko, nuolat įtraukdami jį į savo tre niruotes. Mokykite žaidėją 5 priimti šio tipo perdavimus („aukštai-žemai“) taip, kad jis, perkeldamas savo koją už gynėjo, jį atitvertų už savęs ir galėtų lengvai gauti kamuolį iš žaidėjo 4 (4 pav.). Jeigu žaidėjas 5 negauna kamuolio nei arti krepšio, nei ant baudų metimo linijos, žaidėjas 4 puolimą gali pradėti perduodamas kamuolį ant baudos linijos esančiam žaidėjui 5, krašte stovinčiam žaidėjui 2 arba sužaisdamas kamuo lio perėmimą iš rankų į rankas su žaidėju 2. Kaip toliau aiškinsime tęstinumo ir išsidėstymo pagrindų skyriuje, kai tik priešingame krašte kamuolys perduodamas iš rankų į rankas, 1 ir 3 žaidėjai apsikeičia vietomis (5 pav.).
Tęstinumo ir išsidėstymo pagrindai Kaip matote 6 pav., žaidėjai 1, 2, 3 ir 4 yra iš sidėstę aukštai. Šias pozicijas gali užimti bet kurie perimetro žaidėjai, nes jas visas galima lengvai sukeisti vietomis. Puolimą galima pra dėti bet kurioje aikštės pusėje, kamuolį patikint įžaidėjui arba bet kuriam kitam gynėjui, kurio kamuolio varymo technika pasitikite. Jeigu visi žaidėjai jūsų komandoje puikiai valdo kamuo lį, prieš šią puolimo sistemą gintis tampa dar sunkiau. Kiekvieną kartą pereidami į puolimą galite turėti skirtingus žaidėjus skirtingose po zicijose, priklausomai nuo to, kas tuo metu va rosi kamuolį. Jeigu atkreipėte dėmesį, turėjote
www.musukrepsinis.lt
Krepsinio treneriu asociacija
kos pusę (tiek perdavimu, tiek prasiveržimu).
Perimetro žaidėjų išsidėstymas ir pareigos pastebėti, kaip lengvai ir greitai galima įsilieti į šią sistemą, nepriklausomai nuo to, ar tai darote iš ankstyvojo puolimo, ar tiesiog keisdami ata
Kaip matote, visi keturi žaidėjai išsidėstę aukštai ir plačiai: aukščiau ištisinės baudų metimo linijos ir nuo „alkūnių“ aukštyn. Puolimo tęstinumo metu visi perimetro
žaidėjai galiausiai užims abi vietas kraštuose ir aukštai viduryje. Labai svarbu, kad šioje sistemoje savo žaidėjus mokytumėte suprasti ir vertinti platų išsidėstymą (7 pav.). Palik dami baudos aikštelę laisvą, sudarote puikias galimybes krašto žaidėjams įkirtinėti pro nu garą, o aukštaūgiams — galimybę atakuoti krepšį po žaidimo du prieš du, kai niekas jų nepasaugo.
MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 59
Krepsinio treneriu asociacija
Žaidėjo 5 pareigos ir išsidėstymas Po ankstyvojo puolimo žaidėjas 5 užims vietą arba ant „alkūnių“ (laukdamas perdavimo į baudos aikštelę), arba krašte (galimoms užtva roms žaidėjui su kamuoliu), arba baudos linijos „alkūnių“ ir trikampio susikirtimo taškuose
60 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
(užtvaroms iš nugaros). Štai kelios svarbios tai syklės, kurias žaidėjas 5 turi atsiminti (8 pav.): • Jeigu žaidėjas 5 stato užtvarą iš nugaros, tuoj pat atitveriamas ir žaidėjas su kamuoliu. • Jeigu po užtvaros žaidėjui su kamuoliu 5 įkerta po krepšiu, jis kuo greičiau turi atsi traukti ant „alkūnės“, esančios toje pačioje pusėje, kaip ir kamuolys. Pereikime prie puolimo tęstinumo. Prasiverži mą naudosime kaip pagrindinį elementą puoli mui pradėti, bet, kaip pamatysite tolimesniuo se skyriuose, tam naudosime ir perdavimus į baudos aikštelę ar kraštus. Šiame pavyzdyje matome, kaip žaidėjai 1 ir 2 puolimą pradeda atlikdami perdavimą iš rankų į rankas pasiva rius kamuolį. Kiekvieną kartą pamatę šį veiks mą, priešingame krašte esantys žaidėjai privalo susikeisti vietomis. Tai yra taisyklė. Pasikeitimo momentą žaidėjai 3 ir 4 turi nujausti. Žaidė jas 3, išlaikydamas erdvų išsidėstymą (9 pav.), turėtų pakilti tuo metu, kai priešingoje pusėje esantis žaidėjas 2 varosi kamuolį vidurio link.
Šis elementas labai svarbus ruošiant įkirtimus pro nugarą, aptartus ankstesnėje temoje. Įsivaizduokime, kad žaidėjas 3 yra atsidengęs (bet nepanikuokim, jeigu jis ir uždengtas). Mes šiam žaidėjui naudosime įkirtimą pro nugarą, taip pat išlaikydami ir puolimo tęstinumą. Jokių problemų. Šį variantą plačiau panagrinėsime įkirtimų pro nugarą skyriuje. Kai tik žaidėjas 2 perduoda kamuolį žaidėjui 3, žaidėjas 5 stato užtvarą žaidėjui 2 iš nugaros. Žaidėjas 2 įkerta po krepšiu, tuo metu žaidėjas 3, jeigu žaidėjas 2 laisvas, stengiasi perduoti jam kamuolį. Žaidė jas 1 užpildo laisvą plotą viršuje, kai tik žaidėjas 2, pasinaudodamas žaidėjo 5 užtvara iš nuga ros, įkerta po krepšiu. Jeigu žaidėjas 2 negauna kamuolio, jis kuo greičiau užpildo laisvą plotą dešiniajame aikštės krašte (10 pav.). Žaidėjas 3, pamatęs, kad žaidėjui 2 po užtvaros atsidengti nepavyko, varysis kamuolį į kairįjį kraštą žaidėjo 4 link (tai yra dar viena įkirtimo pro nugarą galimybė, kurią aptarsime tam skir tame skyriuje). Kadangi žaidėjai 1 ir 2 žinodami taisyklę atpažįsta perdavimą iš rankų į rankas, priešingoje aikštės pusėje pasikeičia vietomis. Žaidėjas 2 iš pradžių judės krašto link, bet tuo met, atsispyręs savo išorine koja, staigiai įkirs į aikštės vidurį (11 pav.). Žaidėjo 5 taisyklė, kaip pamenate iš jo skyriuje aptartų pareigų, yra tuoj pat statyti užtvarą žaidėjui su kamuoliu po to, kai jis atliko užtvarą iš nugaros. Kai žaidėjas 4 priima kamuolį iš žaidėjo 3, žaidėjas 5 tuoj pat stato jam užtvarą. Žaidėjai 4 ir 5 dabar žaidžia du prieš du. Kadangi baudos aikštelė visuomet laisva, žaidėjas 5, įkirsdamas po krepšiu, gali būti ramus, kad niekas neateis jo pasaugoti iš „silpnosios“ pusės. Žaidėjas 4, pasinaudodamas užtvara, veržiasi krepšio link, norėdamas už baigti ataką pats arba perduoti kamuolį įkirtu siam žaidėjui 5 (12 pav.). Žaidėjas 3 savo krašte yra visada pasiruošęs mesti, jei tik jo gynėjas mėgintų pasaugoti žaidėjo 5 įkirtimą po krep šiu. Taip pat ir su žaidėjais 2 ir 1. Jei žaidėjo 2 gynėjas pasaugotų žaidėjo 4 prasiveržimą arba žaidėjo 1 gynėjas — žaidėjo 5 įkirtimą po krep šiu, šie žaidėjai būtų visiškai laisvi mesti iš toli. Jeigu žaidėjas 4 neturi galimybės perduoti ka muolio po krepšiu įkertančiam žaidėjui 5, jis tuoj pat perduoda viršuje esančiam žaidėjui 2. Tuo metu dešiniajame krašte žaidėjai 2 ir 1 at lieka perdavimą iš rankų į rankas pasivarius. Žaidėjas 5, žinodamas savo taisyklę, užtvaros žaidėjui su kamuoliu netveria (kadangi jis įkir tinėjo po krepšiu) ir kuo greičiau atsitraukia ant „alkūnės“ toje pusėje, kur yra kamuolys (13 pav.), tikėdamasis galimo perdavimo (šį vari antą aptarsime perdavimo ant baudos linijos skyriuje). Tuo metu, kai žaidėjas 1 gauna ka muolį, žaidėjai 3 ir 4, remdamiesi taisykle, kad „kiekvieną kartą kitoje aikštės pusėje esantys žaidėjai po kamuolio perdavimo iš rankų į ran kas turi apsikeisti vietomis“, tai ir padaro. Vėlgi: labai svarbu šiam variantui treniruočių metu skirti daug dėmesio. Žaidėjas 3 turi įkirsti aukš tai — taip, kaip parodyta 14 pav., — tuo metu,
www.musukrepsinis.lt
kai žaidėjas 1 gauna kamuolį. Tai suteiks ge riausias sąlygas (ir įkirtimo kampą) galimiems įkirtimo pro nugarą variantams. Taip pat su klaidins ir gynybą, leidžiant manyti, kad bus galima itin lengvai perimti tiesų perdavimą. Kaip jau minėjau anksčiau, įkirtimo pro nugarą galimybes ir variantus aptarsime tam skirtame skyriuje. Patys pamatysite, kaip lengva tęsti puolimą netgi nepavykus atlikti perdavimo įkertančiam žaidėjui. Puolimas tęsiasi toliau, žaidėjui 5 tveriant už tvarą iš nugaros žaidėjui 1, kuris atliko perdavi mą. Žaidėjas 3 iš pradžių pasižiūri, ar negalima atlikti perdavimo po krepšiu po užtvaros įker tančiam žaidėjui 1. Žaidėjas 2 užpildo laisvą plotą viršuje, kai tik žaidėjas 1 įkerta po krep šiu. Žaidėjui 1 supratus, kad jam perdavimo priimti nepavyks, kuo greičiau užpildo laisvą plotą, esantį dešiniajame krašte (15 pav.). Žaidėjas 5 ir vėl pritaiko savo taisyklę (po užtvaros iš nugaros, iš karto statoma užtvara žaidėjui su kamuoliu). Krašte esantys žaidėjai 3 ir 4 atlieka perdavimą iš rankų į rankas, o tuo metu žaidėjas 5 juda žaidėjo 4 link, ku
Krepsinio treneriu asociacija
riam tvers užtvarą. Žaidėjai 1 ir 2 apsikeičia vietomis (perdavimo iš rankų į rankas prie šingame krašte taisyklė, 16 pav.). Šis veiks mas ne tik užima „silpnojoje“ aikštės pusėje esančius gynėjus (atlaisvinant žaidėjams 5 ir 4 žaidimą du prieš du), bet ir sudaro puikias sąlygas žaidėjui 1 įkirsti pro nugarą (kadan gi „silpnoji“ aikštės pusė visada laisva), jeigu pastarojo gynėjas mėgintų neleisti atlikti tie saus perdavimo ir būtų pernelyg prieš jį iš lindęs. Jei atliktas teisingai, šis variantas yra puikus ir sunkiai uždengiamas būdas pelnyti lengvus taškus. Kiekvieną kartą, kai po galinės užtvaros žaidėjas 1 įkerta po krepšiu, žaidėjas 3, pasinaudodamas žaidėjo 5 užtvara, gali kamuolį varytis į aikštės vidurį. Žaidėjas 5 tuo metu kaip tik ir juda tver ti užtvaros, nes prieš tai jau statė galinę užtvarą. Čia matome, kaip žaidėjas 3 varosi kamuolį po žaidėjo 5 užtvaros, o pastarasis įkerta po krepšiu. Žaidėjas 2 užpildo plotą viršuje, tuo pat metu žaidėjas 1 jau juda link krašto (kadangi po įkir timo pasinaudojus žaidėjo 5 užtvara nepavyko gauti perdavimo). Žaidėjas 4 taip pat užpildo
laisvą plotą, atitraukdamas savo gynėją nuo gali mos pagalbos žaidėjui 5, įkertančiam po krepšiu. Žaidėjas 3 gali perduoti kamuolį žaidėjui 4 (jei jis laisvas) arba atmesti žaidėjams 1 arba 2 (17 pav.). Kaip matote, puolimo tęstinumą labai lengva išlaikyti netgi po žaidėjo 3 perdavimo besi veržiant. Žaidėjas 5 atsitraukia ant „alkūnės“, esančios toje pačioje pusėje, kaip ir kamuolys, o žaidėjas 3 tuo pat metu užpildo laisvą plotą krašte (18 pav.). Dabar jūs esate savo pradinia me išsidėstyme: 4 aukštai, 1 žemai. Taisyklės ir galimi variantai šioje puolimo siste moje sudarys tokias sąlygas, kad perimetro gy nėjai kiekvieną kartą turės gintis prieš vis kitokį puolimo veiksmą (19 pav.), nes: • Puolimą galima pradėti iš bet kurios aikštės pusės. • Jeigu turite daugiau nei vieną žaidėją, gerai valdantį kamuolį, atakoms šonine linija pasi rinkite keletą. • Kiekvieną kartą, kai kamuolys atsidurs vi duryje, turėsite tris galimus atakos tęsinius (perdavimą arba kamuolio varymąsi į kraštą ir perdavimą ant baudos linijos).
Kaune daugiau kaip 20 metų veikia privatus sporto medicinos centras Mes žinome, kaip išlaikyti elitinių sportininkų sportinį pasirengimą. Klinikoje atliekami širdies ir kraujagyslių funkciniai tyrimai: • Širdies ultragarsinis tyrimas. • Dozuoto fizinio krūvio mėginys. • Ilgalaikis (24 val.) širdies ritmo ir arterinio kraujospūdžio registravimas. • Kraujo laboratoriniai tyrimai. Koks Jūsų širdies rezervas, ar nėra „širdies pertempimo“ požymių, ar saugiai sportuojate, kaip atstatyti prarastas jėgas — tai klausimai, į kuriuos padės atsakyti mūsų klinikos sporto medicinos profesionalai. Kasdien sportuojantiems profesionalams (krepšininkams, futbolininkams, plaukikams, dviratininkams ir kt.), labai svarbu žinoti, ar sportavimas nealina sveikatos, ar jie sportuoja saugiai? Ar nepavargote būti pavargusiu! Po detalios sveikatos patikros įvertiname Jūsų duomenis ir parengiame individualias sveikatos išsaugojimo programas. Ir atlikti tai reikia tik vieną kartą per metus! „ELITE MEDICALE" Savanorių pr. 235, LT-50184 Kaunas Darbo laikas: 9.00 — 18.00 val.
Faks.: +370-37 798698 Mob.: +370-614 81071 El. paštas: elimed@takas.lt Tel.: +370-37 733978 MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 61
statistiKa
Lietuvos krepšinio skaičiai „Mūsų krepšinis“ pristato visus šio sezono nacionalinių čempionatų rezultatus. DNB LKF TAURĖS TURNYRAS
NACIONALINĖ KREPŠINIO LYGA
Finalai Vasario 18 diena: „Žalgiris“ — „Pieno žvaigždės“ 99:62, „Kėdainiai-Triobet“ — „Rūdupis“ 69:65. Pusfinalis Vasario 17 diena: „Žalgiris“ — „Kėdainiai-Triobet“ 87:73, „Rūdupis“ — „Pieno žvaigždės“ 67:68. Papildomo rungtynės Vasario 12 diena: „Šiauliai“ — „Pieno žvaigždės“ 63:68. III etapas Vasario 1 diena: „Rūdupis“ — „Pieno žvaigždės“ 64:50. DNB LKF TAURĖS MOTERŲ TURNYRAS Finalai Vasario 11 diena: „VIČI-Aistės“ — „Kibirkštis-TichėIKI“ 73:64, „LKKA-Aistės“ — „Lemminkainen“ 85:82. Pusfinalis Vasario 10 diena: „VIČI-Aistės“ — „LKKA-Aistės“ 97:45, „Lemminkainen“ — „Kibirkštis-Tichė-IKI“ 72:81. IV etapas Vasario 8 diena: „LKKA-Aistės“ — „Kibirkštis-TichėIKI“ 57:66. Vasario 6 diena: „Sirenos“ — „LKKA-Aistės“ 57:62. LIETUVOS KREPŠINIO LYGA Vasario 28 diena: „Sakalai“ — „Kėdainiai Triobet“ 78:86, „Lietkabelis“ — „Rūdupis“ 66:85, „Šiauliai“ — „Juventus“ 90:77, „Palanga“ — „Baltai“ 86:78. Vasario 26 diena: „Žalgiris“ — „Neptūnas“ 85:84. Vasario 21 diena: „Palanga“ — „Šiauliai“ 75:83. Vasario 18 diena: „Juventus“ — „Lietuvos rytas“ 70:96. Vasario 13 diena: „Žalgiris“ — „Palanga“ 101:58. Vasario 11 diena: „Kėdainiai Triobet“ — „Žalgiris“ 60:74. Vasario 10 diena: „Neptūnas“ — „Lietuvos rytas“ 85:91. Vasario 5 diena: „Neptūnas“ — „Žalgiris“ 67:90. Vasario 4 diena: „Rūdupis“ — „Sakalai“ 80:70, „Juventus“ — „Palanga“ 93:81. Vasario 3 diena: „Sakalai“ — „Juventus“ 85:70, „Neptūnas“ — „Pieno žvaigždės“ 77:79, „Palanga“ — „Rūdupis“ 92:94. Vasario 2 diena: „Lietkabelis“ — „Šiauliai“ 85:87.
V. Komanda 1. Kauno „Žalgiris“ 2. Vilniaus „Lietuvos rytas“ 3. Prienų „Rūdupis“ 4. „Šiauliai“ 5. Pasvalio „Pieno žvaigždės“ 6. Kauno „Baltai“ 7. Utenos „Juventus“ 8. Klaipėdos „Neptūnas“ 9. „Kėdainiai Triobet“ 10. Vilniaus „Sakalai“ 11. Panevėžio „Lietkabelis“ 12. „Palanga“
62 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
P. 15 15 14 12 8 8 6 5 5 4 3 3
Pr. 0 2 3 6 6 8 12 10 10 13 13 15
Antroji grupė
Vasario 28 diena: „Žalgiris-Sabonio KC“ — „RadviliškisJuodeliai“ 75:78. Vasario 25 diena: „LKKA-Atletas“ — „Žalgiris-Sabonio KC“ 94:72, „Delikatesas“ — „Radviliškis-Juodeliai“ 79:94, „Nafta-Universitetas“ — „Sūduva“ 91:74, „TRIOBET“ — „Mažeikiai“ 77:76, Š. Marčiulionio KA — „Perlas-MRU“ 97:82, „Ežerūnas-Karys“ — „Meresta“ 80:92, „Statyba“ — „Šilutė“ 73:64, „Gargždai-Bremena“ — „ABRO-Universitetas“ 81:73. Vasario 24 diena: „Radviliškis-Juodeliai“ — „Delikatesas“ 73:61, „Sūduva“ — „Nafta-Universitetas“ 83:63, „Mažeikiai“ — „TRIOBET“ 70:52, „Perlas-MRU“ — Š. Marčiulionio KA 79:83, „Meresta“ — „Ežerūnas-Karys“ 76:99, „Šilutė“ — „Statyba“ 61:83, „ABRO-Universitetas“ — „Gargždai-Bremena“ 62:65, „Žalgiris-Sabonio KC“ — „LKKA-Atletas“ 80:78. Vasario 21 diena: „Žalgiris-Sabonio KC“ — „Sūduva“ 84:80. Vasario 18 diena: „LKKA-Atletas“ — „Sūduva“ 84:98, „Mažeikiai“ — „Radviliškis-Juodeliai“ 83:65, „TRIOBET“ — „Žalgiris-Sabonio KC“ 87:90, „NaftaUniversitetas“ — „Delikatesas“ 80:68, „ABROUniversitetas“ — „Perlas-MRU“ 76:78, „GargždaiBremena“ — „Šilutė“ 72:80, „Statyba“ — „Meresta“ 84:86, „Ežerūnas-Karys“ — Š. Marčiulionio KA 73:82. Vasario 17 diena: „Radviliškis-Juodeliai“ — „NaftaUniversitetas“ 72:62, „Delikatesas“ — „LKKAAtletas“ 89:87, „Sūduva“ — „TRIOBET“ 88:72, „Perlas-MRU“ — „Ežerūnas-Karys“ 66:56, „Š. Marčiulionio KA — „Statyba“ 83:76, „Šilutė“ — „ABRO-Universitetas“ 95:63, „Žalgiris-Sabonio KC“ — „Mažeikiai“ 76:87. Vasario 16 diena: „Meresta“ — „Gargždai-Bremena“ 87:69. Vasario 11 diena: „LKKA-Atletas“ — „Nafta-Universitetas“ 79:89, „Mažeikiai“ — „Sūduva“ 78:62, „Šilutė“ — „Perlas-MRU“ 75:78, „ABRO-Universitetas“ — „Meresta“ 72:85, „Gargždai-Bremena“ — Š. Marčiulionio KA 99:90, „Statyba“ — „Ežerūnas-Karys“ 78:72, „TRIOBET“ — „Delikatesas“ 77:85. Vasario 10 diena: „Ežerūnas-Karys“ — „GargždaiBremena“ 74:59, „Radviliškis-Juodeliai“ — „LKKAAtletas“ 71:85, „Nafta-Universitetas“ — „TRIOBET“ 59:67, „Delikatesas“ — „Mažeikiai“ 79:69, „Perlas-MRU“ — „Statyba“ 70:75, „Š. Marčiulionio KA — „ABRO-Universitetas“ 89:71, „Meresta“ — „Šilutė“ 82:77. Vasario 4 diena: „Sūduva“ — „Radviliškis-Juodeliai“ 71:67, „Žalgiris-Sabonio KC“ — „Delikatesas“ 73:65, „Mažeikiai“ — „Nafta-Universitetas“ 86:65, „TRIOBET“ — „LKKA-Atletas“ 99:92, „Meresta“ — „Perlas-MRU“ 86:61, „Šilutė“ — Š. Marčiulionio KA 90:76, „ABRO-Universitetas“ — „Ežerūnas-Karys“ 66:74, „Gargždai-Bremena“ — „Statyba“ 77:72. Vasario 3 diena: „Statyba“ — „ABRO-Universitetas“ 96:53, „Ežerūnas-Karys“ — „Šilutė“ 94:88, „Radviliškis-Juodeliai“ — „TRIOBET“ 53:55, „LKKA-Atletas“ — „Mažeikiai“ 91:77, „Nafta-Universitetas“ — „Žalgiris-Sabonio KC“ 88:78, „Delikatesas“ — „Sūduva“ 87:80, „Perlas-MRU“ — „Gargždai-Bremena“ 68:70, Š. Marčiulionio KA — „Meresta“ 85:74. Pirmoji grupė
V. Komanda P. 1. „Radviliškis-Juodeliai“ 25 2. Klaipėdos „Nafta-Universitetas“ 24 3. Kauno „LKKA-Atletas“ 23 4. Joniškio „Delikatesas“ 22 5. „Mažeikiai“ 22 6. Marijampolės „Sūduva“ 21 7. Kauno „Žalgiris-Sabonio KC“ 21 8. Jonavos „TRIOBET“ 20
Pr. 13 14 15 16 16 17 17 18
V. Komanda 1. Vilniaus „Statyba“ 2. Vilniaus Š. Marčiulionio KA 3. Molėtų „Ežerūnas-Karys“ 4. Pakruojo „Meresta“ 5. Vilniaus „Perlas-MRU“ 6. „Šilutė“ 7. „Gargždai-Bremena“ 8. Šiaulių „ABRO-Universitetas“
P. 20 19 19 18 18 14 11 7
Pr. 18 19 19 20 20 24 27 31
Akmenė“ — „Ignalina“ 101:81, „Melioracija“ — „Radijas Tau“ 83:92, „Radijas Tau“ — „Melioracija“ 86:77, „Sabonio krepšinio centras“ — „Gargždai“ 76:57, „HIDRAS-Centauras“ — „Kretinga“ 77:66, „Kretinga“ — „HIDRAS-Centauras“ 71:82, „Gargždai“ — „Sabonio krepšinio centras“ 94:97. III etapas
„Tornado“ — „Ignalina“ 89:101, „HIDRAS-Centauras“ — „Katos grupė“ 81:64, Vilniaus krepšinio mokykla — „SK-Triobet 2“ 73:102, „Melioracija“ — „Rūdupis KKSC“ 73:67, „SC-KK Akmenė“ — Lietuvos kurčiųjų rinktinė 92:87, „Gargždai“ — „KKSC-Volupis“ 101:76, „Kadis-Kolegija“ — „Omega-Irmus“ 88:59, REGIONŲ KREPŠINIO A LYGA „Oranžinis kamuolys“ — „Kretinga“ 72:89, „Katos grupė“ — „HIDRAS-Centauras“ 73:86, „Radijas Tau“ Pusfinalis — „ŽSM-Mantinga-Juodeliai“ 101:68, „KKSC-Volupis“ — „Gargždai“ 73:67, „Ignalina“ — „Tornado“ „Olimpas“ — „Tauragė“ 86:53, „TonyResort-Altitudė“ 78:75, „Rūdupis KKSC“ — „Melioracija“ 66:72, — „Zanavykas“ 71:75, „Zanavykas“ — „TonyResort- Lietuvos kurčiųjų rinktinė — „SC-KK Akmenė“ 83:63, Altitudė“ 71:75, „Tauragė“ — „Olimpas“ 58:68. „Omega-Irmus“ — „Kadis-Kolegija“ 94:83, „Gargždai“ — „KKSC-Volupis“ 89:84, „ŽSM-Mantinga-Juodeliai“ Ketvirtfinalis — „Radijas Tau“ 90:114, „Melioracija“ — „Rūdupis KKSC“ 69:79, „Kadis-Kolegija“ — „Omega-Irmus“ „Zanavykas“ — „Tichė“ 86:64, „Tichė“ — „Zana97:88, „HIDRAS-Centauras“ — „Katos grupė“ 0:20, vykas“ 76:66, „Tauragė“ — „Grafų baldai-Kristalas“ „SK-Triobet 2“ — Vilniaus krepšinio mokykla 98:63, 78:54, „Rasai“ — „Olimpas“ 78:101, „Grafų „SC-KK Akmenė“ — Lietuvos kurčiųjų rinktinė 90:82, baldai-Kristalas“ — „Tauragė“ 84:77, „TonyResort„Tornado“ — „Ignalina“ 102:59, „Kretinga“ — „OranAltitudė“ — „LCC tarptautinis universitetas“ 73:65, žinis kamuolys“ 70:68, „Sabonio krepšinio centras“ „Olimpas“ — „Rasai“ 90:78, „Tauragė“ — „Grafų — „SC Dailista“ 89:87, „SC Dailista“ — „Sabonio baldai-Kristalas“ 73:69, „LCC tarptautinis universitetas“ krepšinio centras“ 82:76, „Sabonio krepšinio centras“ — „TonyResort-Altitudė“ 67:78, „Zanavykas“ — — „SC Dailista“ 82:76. „Tichė“ 82:72. LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO LYGA III etapas Vasario 25 diena: „Rūta“ — „Utena“ 69:58, „Sirenos“ „Tichė“ — „Saulė-Aukštabalis“ 101:87, „Rasai“ — — „LKKA-Aistės“ 80:60, „Kibirkštis-Tichė-IKI“ — „Kuršiai“ 95:75, „Grafų baldai-Kristalas“ — „Ban„Sūduva“ 74:58, „VIČI-Aistės“ — „Lemminkainen“ genė-Aivera“ 67:62, „LCC tarptautinis universitetas“ 99:71. — „Rinkuškių alus“ 108:92, „Savanoris“ — „Olimpas“ Vasario 24 diena: „LKKA-Aistės“ — „Rūta“ 71:65, 67:74, „Kuršiai“ — „Rasai“ 93:80, „Saulė-Aukštabalis“ „Utena“ — „Kibirkštis-Tichė-IKI“ 65:78, „Lemminkai— „Tichė“ 80:61, „Bangenė-Aivera“ — „Grafų baldai- nen“ — „Sirenos“ 87:57. Kristalas“ 87:55, „Rinkuškių alus“ — „LCC tarptautinis Vasario 22 diena: „Kibirkštis-Tichė-IKI“ — „Utena“ universitetas“ 79:71, „TonyResort-Altitudė“ — „JAZZ- 71:59. Diremta“ 67:57, „Tichė“ — „Saulė-Aukštabalis“ 85:72, Vasario 18 diena: „Sirenos“ — „Lemminkainen“ „Olimpas“ — „Savanoris“ 75:69, „JAZZ-Diremta“ 63:72, „VIČI-Aistės“ — „Sūduva“ 93:47. — „TonyResort-Altitudė“ 73:77, „Grafų baldai-KristaVasario 17 diena: „Utena“ — „Sūduva“ 60:61, las“ — „Bangenė-Aivera“ 78:66, „Rasai“ — „Kuršiai“ „VIČI-Aistės“ — „Sirenos“ 67:36, „Lemminkainen“ — 101:95, „LCC tarptautinis universitetas“ — „Rūta“ 94:83. „Rinkuškių alus“ 103:101. Vasario 15 diena: „LKKA-Aistės“ — „Kibirkštis-TichėIKI“ 67:78. II etapas Vasario 14 diena: „Kibirkštis-Tichė-IKI“ — „Sirenos“ 62:67. „Savanoris“ — „Gargždai“ 116:72, „TonyResort-AltiVasario 4 diena: „LKKA-Aistės“ — „Sirenos“ 66:73, tudė“ — „Kretinga“ 87:57, „Gargždai“ — „Savanoris“ „Lemminkainen“ — „Utena“ 77:73, „VIČI-Aistės“ — 94:121, „Kretinga“ — „TonyResort-Altitudė“ 70:98. „Kibirkštis-Tichė-IKI“ 68:64. Vasario 3 diena: „Sirenos“ — „Rūta“ 84:70, „LKKAREGIONŲ KREPŠINIO B LYGA Aistės“ — „Sūduva“ 73:61. Pusfinalis „Radijas Tau“ — „Ignalina“ 87:81, „HIDRAS-Centauras“ — „Sabonio krepšinio centras“ 79:88, „Sabonio krepšinio centras“ — „HIDRAS-Centauras“ 106:103. Dėl 5-8 vietų „Kretinga“ — „Gargždai“ 97:63, „Gargždai“ — „Kretinga“ 76:87. Dėl 9-16 vietų Lietuvos kurčiųjų rinktinė — „Rūdupis KKSC“ 82:80, „Rūdupis KKSC“ — Lietuvos kurčiųjų rinktinė 78:82. Ketvirtfinalis „SC-KK Akmenė“ — „Ignalina“ 63:99, „Oranžinis kamuolys“ — „Katos grupė“ 78:69, „Katos grupė“ — „Oranžinis kamuolys“ 0:20, „Ignalina“ — „SC-KK Akmenė“ 88:86, „SC-KK
V. Komanda 1. Kauno „VIČI-Aistės“ 2. Vilniaus „Kibirkštis-Tichė-IKI“ 3. Klaipėdos „Lemminkainen“ 4. Kauno raj. „Sirenos“ 5. „Utena“ 6. Kauno „LKKA-Aistės“ 7. Šiaulių „Rūta“ 8. Marijampolės „Sūduva“
P. 22 15 14 14 8 7 6 5
Pr. 0 8 9 9 15 16 17 17
NACIONALINĖ MOTERŲ KREPŠINIO LYGA Vasario 27 diena: „Aisčiai“ — „Ukmergės MKK-SMD“ 67:58, „Tiketa“ — „Vilniaus KM-LKC“ 65:94. Vasario 25 diena: „KC KTU Kaunas“ — „Jonava“ 105:49. Vasario 20 diena: „Vilniaus KM-LKC“ — „Jonava“ 76:39. Vasario 12 diena: „KC KTU Kaunas“ — „Ukmergės
statistiKa
www.musukrepsinis.lt
A pogrupis
V. Komanda 1. „Vilniaus KM-LKC“ 2. „KC KTU Kaunas“ 3. Vilniaus „Tiketa“ 4. „Jonava“
P. 12 12 12 8
Pr. 4 3 3 8
B pogrupis
V. Komanda 5. „Radviliškis“ 6. Kauno KM „Aisčiai“ 7. „Ukmergės MKK-SMD“ 8. „Biržų duona“
P. 8 6 3 0
Pr. 7 9 13 14
LIETUVOS MOTERŲ KREPŠINIO A LYGA II etapas Vasario 29 diena: VU — „PKKSC-Naftėnas“ 83:49. Vasario 27 diena: DPV — „LKSK-Gestas“ 71:65. Vasario 26 diena: „SKK Komanda“ — „Svaja“ 56:48, „Augma“ — „Vilniaus kolegija“ 59:61. Vasario 25 diena: „LKSK-Gestas“ — „Rokiškio KKSCRospo“ 59:51, VU — RKL 70:80. Vasario 19 diena: „Vilniaus kolegija“ — „SKK Komanda“ 49:56, „Svaja“ — „LKKA-Kaunas“ 45:79. Vasario 18 diena: „Rokiškio KKSC-Rospo“ — RKL 43:90. D pogrupis
V. Komanda 1. „LKKA-Kaunas“ 2. Kretingos „Augma“ 3. Vilniaus „Svaja“ 4. Kauno „SKK Komanda“ 5. „Vilniaus kolegija“ 6. Mažeikių „Eko2šiluma“
P. 3 2 2 2 1 0
Pr. 0 1 2 2 3 2
P. 4 2 2 1 1 1
Pr. 0 1 2 2 3 3
E pogrupis
V. Komanda 1. Alytaus RKL 2. Vilniaus DPV 3. VU 4. Panevėžio „PKKSC-Naftėnas“ 5. Vilniaus „LKSK-Gestas“ 6. „Rokiškio KKSC-Rospo“ I etapas
Vasario 20 diena: DPV — VU 50:37. Vasario 15 diena: „LKSK-Gestas“ — „Vilniaus kolegija“ 72:62, Vilniaus KM-1 — VU 43:58. Vasario 13 diena: DPV — „Svaja“ 35:45. Vasario 12 diena: „Augma“ — „PKKSC-Naftėnas“ 79:51. Vasario 11 diena: „LKSK-Gestas“ — RKL 51:87, „Augma“ — „Rokiškio KKSC-Rospo“ 62:46, „Eko2šiluma“ — „Saulė-Šiauliai“ 68:60. Vasario 10 diena: „Svaja“ — Vilniaus KM-1 84:31. Vasario 9 diena: „SKK Komanda“ — „LKKA-Kaunas“ 60:63. Vasario 8 diena: Vilniaus KM-1 — „Vilniaus kolegija“ 58:75. Vasario 5 diena: „SKK Komanda“ — „LKSK-Gestas“ 72:58, „LKKA-Kaunas“ — RKL 66:63. Vasario 4 diena: „Rokiškio KKSC-Rospo“ — „Eko2šiluma“ 65:62. Vasario 2 diena: „Vilniaus kolegija“ — DPV 46:68. Vasario 1 diena: Vilniaus KM-2 — „LKSK-Gestas“ 40:81.
A pogrupis
V. Komanda 1. Vilniaus „Svaja“ 2. Vilniaus DPV 3. VU 4. Vilniaus „LKSK-Gestas“ 5. „Vilniaus kolegija“ 6. Vilniaus KM-1 7. Vilniaus KM-2
P. 11 9 9 6 5 2 0
Pr. 1 3 3 6 7 10 12
P. 10 10 4 0
Pr. 2 2 8 12
B pogrupis
V. Komanda 1. Alytaus RKL 2. „LKKA-Kaunas“ 3. Kauno „SKK Komanda“ 4. Kauno „LKSK-Gestas“ C pogrupis
V. Komanda 1. Kretingos „Augma“ 2. Panevėžio „PKKSC-Naftėnas“ 3. „Rokiškio KKSC-Rospo“ 4. Mažeikių „Eko2šiluma“ 5. „Saulė-Šiauliai“
P. 8 5 4 3 0
Pr. 0 3 4 5 8
LIETUVOS STUDENTŲ KREPŠINIO LYGA
Vasario 22 diena: ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas — Lietuvos edukologijos universitetas II 69:88, Kauno technologijos universitetas II — Kauno kolegija 92:97, Lietuvos kūno kultūros akademija II — Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 88:46, Vilniaus kolegija — Tarptautinė teisės ir verslo akademija 78:73. Vasario 15 diena: Kauno technologijos universitetas II — Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas 93:49, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas — Kauno kolegija 54:97. Vasario 8 diena: Kauno technologijos universitetas II — Lietuvos kūno kultūros akademija II 69:80, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas — Kauno kolegija 54:100, Lietuvos edukologijos universitetas II — Tarptautinė teisės ir verslo akademija 90:75, Vilniaus kolegija — ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas 117:68. Kauno pogrupis
V. Komanda P. Pr. 1. Kauno kolegija 8 0 2. Lietuvos kūno kultūros akademija II 4 4 3. Kauno technologijos universitetas II 4 4 4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 4 4 5. Vilniaus univ. Kauno humanitarinis fakultetas 0 8 Vilniaus pogrupis
V. Komanda P. 1. Vilniaus kolegija 5 2. Tarptautinė teisės ir verslo akademija 4 3. Lietuvos edukologijos universitetas II 3 4. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas 0
Pr. 1 2 3 6
Vaikinų I grupė Vasario 27 diena: Vytauto Didžiojo universitetas — Mykolo Romerio universitetas 85:82, Lietuvos Merginų grupė edukologijos universitetas — Vilniaus Gedimino Vasario 27 diena: Mykolo Romerio universitetas — technikos universitetas 79:81, Kauno technologijos universitetas — Lietuvos kūno kultūros akademija 86:88, Aleksandro Stulginskio universitetas — Vilniaus universitetas 80:88, Klaipėdos universitetas — Šiaulių universitetas 79:77. Vasario 20 diena: Vilniaus Gedimino technikos universitetas — Kauno technologijos universitetas 60:91, Lietuvos kūno kultūros akademija — Vilniaus universitetas 78:91, Šiaulių universitetas — Lietuvos edukologijos universitetas 92:86, Mykolo Romerio universitetas — Klaipėdos universitetas 81:79, Aleksandro Stulginskio universitetas — Vytauto Didžiojo universitetas 77:110. Vasario 13 diena: Aleksandro Stulginskio universitetas — Lietuvos edukologijos universitetas 71:95, Kauno technologijos universitetas — Vilniaus universitetas 80:71, Vytauto Didžiojo universitetas — Šiaulių universitetas 96:90, Mykolo Romerio universitetas — Vilniaus Gedimino technikos universitetas 89:53, Klaipėdos universitetas — Lietuvos kūno kultūros akademija 80:91. Vasario 12 diena: Lietuvos kūno kultūros akademija — Lietuvos edukologijos universitetas 101:102. Vasario 6 diena: Vilniaus universitetas — Vytauto Didžiojo universitetas 81:91, Vilniaus Gedimino technikos universitetas — Klaipėdos universitetas 67:78, Šiaulių universitetas — Mykolo Romerio universitetas 100:96, Aleksandro Stulginskio universitetas — Kauno technologijos universitetas 72:86.
Vytauto Didžiojo universitetas 77:50, Lietuvos kūno kultūros akademija — Kauno technologijos universitetas 106:41, Klaipėdos universitetas — Vilniaus universitetas 96:58. Vasario 13 diena: Vilniaus universitetas — Lietuvos kūno kultūros akademija 65:109, Klaipėdos universitetas — Mykolo Romerio universitetas 69:52. Vasario 6 diena: Kauno technologijos universitetas — Vytauto Didžiojo universitetas 53:82.
V. Komanda P. 1. Mykolo Romerio universitetas 5 2. Klaipėdos universitetas 6 3. Lietuvos kūno kultūros akademija 5 4. Vytauto Didžiojo universitetas 4 5. Vilniaus universitetas 2 6. Kauno technologijos universitetas 0
Pr. 3 0 2 4 6 7
LIETUVOS KREPŠINIO VETERANŲ LYGA A grupė (65+) Vasario 26 diena: „Vilniaus Statybos senjorai“ — „Žalgiris“ 67:63.
V. Komanda 1. „Vilniaus Statybos senjorai“ 2. Kauno „Žalgiris“ 3. Klaipėdos „Neptūniečiai“ 4. „Panevėžio veteranai“
P. 3 2 0 0
Pr. 1 1 3 0
B grupė (60+) Vasario 26 diena: „Vilniaus Statybos senjorai“ — „Žalgiris“ 79:53.
Fotodiena.lt/R. Dačkaus nuotr.
MKK-SMD“ 133:38, „Vilniaus KM-LKC“ — „Jonava“ 61:57. Vasario 11 diena: „Biržų duona“ — „Tiketa“ 36:83. Vasario 10 diena: „Tiketa“ — „Vilniaus KM-LKC“ 56:48, „Jonava“ — „Biržų duona“ 75:46, „Radviliškis“ — „Aisčiai“ 75:50. Vasario 3 diena: „Tiketa“ — „KC KTU Kaunas“ 66:62. Vasario 1 diena: „Ukmergės MKK-SMD“ — „Radviliškis“ 50:73.
V. Komanda P. 1. Vytauto Didžiojo universitetas 11 2. Šiaulių universitetas 9 3. Mykolo Romerio universitetas 9 4. Lietuvos edukologijos universitetas 9 5. Lietuvos kūno kultūros akademija 7 6. Vilniaus universitetas 7 7. Klaipėdos universitetas 7 8. Kauno technologijos universitetas 6 9. Vilniaus Gedimino technikos universitetas 5 10. Aleksandro Stulginskio universitetas 0
Pr. 3 5 5 5 7 7 7 8 9 14
Vaikinų II grupė Vasario 29 diena: Lietuvos kūno kultūros akademija II — Kauno kolegija 64:73, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas — Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 60:89.
LMKL čempionate Kauno „VIČI-Aistės“ ir toliau žengia be pralaimėjimų.
MÛSØ KREPÐINIS | 2012 | 63
statistiKa
V. Komanda 1. „Vilniaus Statybos senjorai“ 2. Kauno „Žalgiris“ 3. Klaipėdos „Neptūniečiai“
P. 4 1 0
Pr. 0 2 3
C grupė (55+) Vasario 12 diena: „KTU-Saitas“ — „Garliavos statyba“ 95:63, „Ranga“ — „Salilita“ 59:63.
V. Komanda 1. Vilniaus „Salilita“ 2. Kauno „KTU-Saitas“ 3. Klaipėdos „Ranga“ 4. „Garliavos statyba“
P. 6 3 1 1
Pr. 0 2 5 4
D grupė (50+) Vasario 26 diena: „Perlas“ — „Salilita“ 73:75, „Atskalūnas“ — „Tauragė“ 73:53, „Garliavos statybaOmega“ — „Šamai“ 61:50. Vasario 12 diena: „Nevėžis“ — „Trasalis-Galvė“ 60:79. Vasario 5 diena: „Salilita“ — „Trasalis-Galvė“ 72:66, „Perlas“ — „Nevėžis“ 85:42, „Atskalūnas“ — „Žėrutis“ 75:61, „Tauragė“ — „Garliavos statyba-Omega“ 57:66. A pogrupis
V. Komanda 1. Vilniaus „Perlas“ 2. Vilniaus „Salilita“ 3. Trakų „Trasalis-Galvė“ 4. Kėdainių „Nevėžis“
P. 5 5 2 0
Pr. 1 1 4 6
V. Komanda P. 1. Garliavos „Garliavos statyba-Omega“ 7 2. Kauno „Atskalūnas“ 5 3. Radviliškio „Žėrutis“ 1 4. „Tauragė“ 1 5. Šilutės „Šamai“ 1
Pr. 0 1 5 5 4
B pogrupis
E grupė (45+) Vasario 19 diena: „Žaibas-Alaus mėgėjai-2“ — „Argus-Svajonių krantas“ 73:79, „Branda“ — „Šamai“ 79:57, „Marijampolė“ — „KTU Omega“ 66:56. Vasario 12 diena: „KTU Omega“ — „Brazylija-Ego forte“ 65:62. Vasario 5 diena: „Karpynė“ — „Branda“ 74:93, „Šamai“ — „Argus-Svajonių krantas“ 53:81, „Patvanka“ — „Vilktukas“ 111:50. A pogrupis
V. Komanda P. 1. Šiaulių „Branda“ 7 2. Klaipėdos „Argus-Svajonių krantas“ 4 3. Panevėžio „Žaibas-Alaus mėgėjai-2“ 3 4. Raseinių „Karpynė“ 3 5. Šilutės „Šamai“ 0 6. Skuodo KK „Gintaro baldai“ 1
Pr. 0 2 3 3 7 3
B pogrupis
V. Komanda 1. Kauno „Patvanka“ 2. Kauno „KTU Omega“ 3. Vilniaus „Brazylija-Ego forte“ 4. „Marijampolė“ 5. Alytaus „Vilktukas“
P. 5 2 3 2 1
F grupė (40+) Vasario 26 diena: „Beržas“ — „Mfilter“ 85:57. Vasario 12 diena: „Patvanka“ — „Beržas“ 85:64, „Pakruojo parketas“ — „Autoera“ 97:75, „Alaus mėgėjai“ — „Šeduvos malūnas“ 83:66.
64 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
Pr. 0 4 2 3 4
A pogrupis
V. Komanda 1. Kauno „Patvanka“ 2. Vilniaus „Alkajas-Dastra“ 3. Jonavos „Beržas“ 4. Širvintų „Mfilter“
P. 4 3 1 0
Pr. 1 0 3 4
V. Komanda P. 1. „Pakruojo parketas“ 5 2. Šiaulių „Autoera“ 2 3. Panevėžio „Alaus mėgėjai“ 2 4. Šilutės „Šamai“ 2 5. Radviliškio „Šeduvos malūnas“ 1
Pr. 0 4 2 2 4
B pogrupis
„MANIJA“ LIETUVOS MOKSLEIVIŲ KREPŠINIO LYGA Vaikinų jaunių (gim 1994 m.) A čempionatas Vasario 28 diena: Vilniaus KM I — Panevėžio KKSC 98:48, V. Knašiaus KM — „Saulė-Šiauliai-Corny“ 87:69, Sabonio KC I — „Perkūnas“ 98:83, „Marijampolės ŽSM-Arvi“ — „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ 68:95, „Š. Marčiulionio KA III-YIT“ — „Sabonio KC-ARX Reklama“ 77:72.Vasario 26 diena: Panevėžio KKSC — Sabonio KC I 56:96, V. Knašiaus KM — „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ 64:101. Vasario 21 diena: „Saulė-Šiauliai-Corny“ — Vilniaus KM I 58:73.Vasario 19 diena: „Sabonio KC-ARX Reklama“ — V. Knašiaus KM 83:86, „Perkūnas“ — Vilniaus KM I 76:95, Panevėžio KKSC — „Š. Marčiulionio KA III-YIT“ 70:66, „Saulė-Šiauliai-Corny“ — „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ 89:86, „Marijampolės ŽSM-Arvi“ — Sabonio KC I 96:90.Vasario 8 diena: Sabonio KC I — „Saulė-Šiauliai-Corny“ 111:66. Vasario 7 diena: „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ — „Sabonio KC-ARX Reklama“ 77:79, Vilniaus KM I — „Marijampolės ŽSM-Arvi“ 93:89, Panevėžio KKSC — „Perkūnas“ 82:105, „Š. Marčiulionio KA III-YIT“ — V. Knašiaus KM 89:105. Vasario 5 diena: „Marijampolės ŽSM-Arvi“ — Panevėžio KKSC 113:75, „Perkūnas“ — „Š. Marčiulionio KA III-YIT“ 141:144.
V. Komanda P. 1. Sabonio KC I 16 2. „Š. Marčiulionio KA I-SCHUCO“ 12 3. Vilniaus KM I 11 4. V. Knašiaus KM 10 5. „Saulė-Šiauliai-Corny“ 10 6. „Š. Marčiulionio KA III-YIT“ 7 7. „Marijampolės ŽSM-Arvi“ 6 8. „Sabonio KC-ARX Reklama“ 5 9. „Perkūnas“ 5 10. Panevėžio KKSC 1
Pr. 1 4 6 7 6 10 11 11 11 16
V. Komanda 1. „Š. Marčiulionio KA I-YIT“ 2. „Vilniaus KM I-Vilmesta“ 3. Sabonio KC II 4. V. Knašiaus KM 5. „Sabonio KC-ARX Reklama“ 6. „Panevėžio KKSC-BC Irmus“ 7. „Tornado KM-Alburnus“ 8. „Sabonio KC-Katos grupė“ 9. „Marijampolės ŽSM-Compensa“ 10. „Alytaus SRC-Alseka“
P. 13 11 10 10 9 7 4 3 3 2
Pr. 2 4 5 5 5 7 11 12 10 11
Vaikinų jaunučių (gim 1996 m.) A čempionatas Vasario 26 diena: Mažeikių SM — „Tornado KMCentromera“ 79:68. Vasario 21 diena: „Vilniaus KM I-Krantechna“ — „Panevėžio KKSC-BC Irmus“ 76:53. Vasario 19 diena: „Aisčiai“ — Mažeikių SM 62:67. Vasario 15 diena: „Š. Marčiulionio KA II-Philips“ — „V. Knašiaus KM I-Grifas“ 70:96. Vasario 14 diena: „Sabonio KC-Vytautas“ — „Tornado KM-Centromera“ 63:64. Vasario 12 diena: „Sabonio KC-Katos grupė“ — Mažeikių SM 57:61, „V. Knašiaus KM I-Grifas“ — „Š. Marčiulionio KA I-Blancomet“ 56:74. Vasario 11 diena: Mažeikių SM — „Š. Marčiulionio KA I-Blancomet“ 64:92, „Aisčiai“ — „V. Knašiaus KM I-Grifas“ 74:71. Vasario 8 diena: „Š. Marčiulionio KA I-Blancomet“ — „Sabonio KC-Katos grupė“ 80:61, Mažeikių SM — „Sabonio KC-Vytautas“ 51:71, „Š. Marčiulionio KA II-Philips“ — „Aisčiai“ 84:80, „Tornado KM-Centromera“ — „Vilniaus KM I-Krantechna“ 58:72. Vasario 5 diena: „Tornado KM-Centromera“ — „Aisčiai“ 61:63. Vasario 4 diena: „Panevėžio KKSC-BC Irmus“ — „Š. Marčiulionio KA II-Philips“ 64:54. Vasario 1 diena: „V. Knašiaus KM I-Grifas“ — „Sabonio KC-Katos grupė“ 72:81.
V. Komanda P. 1. „Š. Marčiulionio KA I-Blancomet“ 14 2. „Sabonio KC-Katos grupė“ 11 3. Mažeikių SM 9 4. „Sabonio KC-Vytautas“ 9 5. „Tornado KM-Centromera“ 7 6. „Aisčiai“ 7 7. „Panevėžio KKSC-BC Irmus“ 8 8. „V. Knašiaus KM I-Grifas“ 3 9. „Š. Marčiulionio KA II-Philips“ 2 10. „Vilniaus KM I-Krantechna“ 2
Pr. 1 3 6 5 7 7 5 12 13 13
Vaikinų jaunučių (gim 1997 m.) B čempionatas
Vasario 29 diena: „Tauragės SM-Nomera“ — Marijampolės ŽSM 54:50, Biržų SM — „V. Knašiaus KM-B.Auto Shipping“ 51:78. Vasario 28 diena: „Tornado KM-Nowaco“ — „TauraVaikinų jaunių (gim 1995 m.) B čempionatas gės SM-Nomera“ 81:80, Marijampolės ŽSM — „Š. Marčiulionio KA II-Luidas“ 66:102. Vasario 28 diena: „Panevėžio KKSC-BC Irmus“ — Vasario 25 diena: Marijampolės ŽSM — „Tornado „Sabonio KC-Katos grupė“ 68:56. Vasario 27 diena: „Alytaus SRC-Alseka“ — „Panevėžio KM-Nowaco“ 58:71. Vasario 22 diena: „Š. Marčiulionio KA II-Luidas“ KKSC-BC Irmus“ 77:78. — Vilniaus KM I 63:67, „V. Knašiaus KM-B.Auto Vasario 26 diena: „Marijampolės ŽSM-Compensa“ Shipping“ — „Aisčiai“ 71:65. — „Š. Marčiulionio KA I-YIT“ 67:105, Sabonio KC II — V. Knašiaus KM 77:72, „Vilniaus KM I-Vilmesta“ — Vasario 21 diena: „Š. Marčiulionio KA I-Čili“ — Biržų SM 91:48. „Tornado KM-Alburnus“ 118:72. Vasario 22 diena: V. Knašiaus KM — „Š. Marčiulionio Vasario 19 diena: „Aisčiai“ — Vilniaus KM I 71:62. Vasario 18 diena: „Sabonio KC-Selteka“ — „Š. KA I-YIT“ 61:72. Marčiulionio KA I-Čili“ 55:92. Vasario 14 diena: „Š. Marčiulionio KA I-YIT“ — Sabonio KC II 84:85, „Sabonio KC-Katos grupė“ — V. Vasario 14 diena: „Tauragės SM-Nomera“ — „Sabonio KC-Selteka“ 62:77. Knašiaus KM 74:79, „Panevėžio KKSC-BC Irmus“ — „Vilniaus KM I-Vilmesta“ 75:83, „Sabonio KC-ARX Vasario 7 diena: „Tornado KM-Nowaco“ — „SaboReklama“ — „Marijampolės ŽSM-Compensa“ 102:62. nio KC-Selteka“ 92:80. Vasario 5 diena: „Aisčiai“ — „Š. Marčiulionio KA Vasario 12 diena: „Marijampolės ŽSM-Compensa“ I-Čili“ 60:74, Biržų SM — „Tauragės SM-Nomera“ — „Tornado KM-Alburnus“ 79:90, Sabonio KC II — 81:68, Vilniaus KM I — „V. Knašiaus KM-B.Auto „Sabonio KC-ARX Reklama“ 82:84. Shipping“ 60:66, „Tornado Vasario 20 diena: „Vilniaus KM I-Vilmesta“ — „SaboKM-Nowaco“ — „Š. Marčiulionio KA II-Luidas“ nio KC-Katos grupė“ 89:72. 95:65. Vasario 7 diena: „Tornado KM-Alburnus“ — Sabonio Vasario 4 diena: „Tauragės SM-Nomera“ — „AisKC II 73:88. čiai“ 76:63, „Š. Marčiulionio KA I-Čili“ — Vilniaus Vasario 3 diena: „Sabonio KC-Katos grupė“ — „Š. KM I 74:70. Marčiulionio KA I-YIT“ 50:85.
Vasario 2 diena: „Š. Marčiulionio KA II-Luidas“ — „V. Knašiaus KM-B.Auto Shipping“ 76:84. Vasario 1 diena: „Sabonio KC-Selteka“ — Marijampolės ŽSM 84:44.
V. Komanda P. 1. „V. Knašiaus KM-B.Auto Shipping“ 15 2. „Š. Marčiulionio KA I-Čili“ 14 3. „Tornado KM-Nowaco“ 10 4. „Aisčiai“ 9 5. „Sabonio KC-Selteka“ 7 6. Vilniaus KM I 8 7. „Tauragės SM-Nomera“ 6 8. Marijampolės ŽSM 3 9. Biržų SM 3 10. „Š. Marčiulionio KA II-Luidas“ 1
Pr. 1 1 5 6 9 7 10 12 11 14
Merginų jaunių (gim 1994—1995 m.) čempionatas Vasario 26 diena: „Aisčiai I“ — „Saulė-ŠiauliaiCorny I“ 67:61, Marijampolės ŽSM — Vilniaus KM I 79:55, „Panevėžio KKSC I-KK Liepa“ — Alytaus SRC 72:59. Vasario 25 diena: Palangos SC — „Saulė-ŠiauliaiCorny I“ 50:70. Vasario 22 diena: „Aisčiai I“ — „Panevėžio KKSC I-KK Liepa“ 67:63. Vasario 18 diena: „Saulė-Šiauliai-Corny I“ — „Panevėžio KKSC I-KK Liepa“ 47:87, Alytaus SRC — Palangos SC 80:62, Vilniaus KM I“ — „Aisčiai I“ 54:72, „Vilniaus KM II-Jaunieji talentai“ — Marijampolės ŽSM 57:46. Vasario 12 diena: Marijampolės ŽSM — Alytaus SRC 58:44. Vasario 11 diena: Palangos SC — „Vilniaus KM II-Jaunieji talentai“ 17:80. Vasario 3 diena: Vilniaus KM I — „Vilniaus KM II-Jaunieji talentai“ 41:77.
V. Komanda 1. „Vilniaus KM II-Jaunieji talentai“ 2. „Panevėžio KKSC I-KK Liepa“ 3. „Aisčiai I“ 4. Marijampolės ŽSM 5. „Saulė-Šiauliai-Corny I“ 6. Alytaus SRC 7. Vilniaus KM I 8. Palangos SC
P. 11 10 8 6 6 5 2 1
Pr. 1 2 4 7 6 7 10 12
Merginų jaunučių (gim 1996—1997 m.) čempionatas Vasario 25 diena: „Vilniaus KM I-Jaunieji talentai“ — „Aisčiai I“ 78:57, Marijampolės ŽSM — V. Knašiaus KM I 46:58, „Panevėžio KKSC I-KK Liepa“ — Vilniaus KM II 60:46, „Aisčiai II“ — Kėdainių SM 60:66. Vasario 22 diena: „Vilniaus KM I-Jaunieji talentai“ — Marijampolės ŽSM 83:49. Vasario 19 diena: „Panevėžio KKSC I-KK Liepa“ — V. Knašiaus KM I 66:73. Vasario 12 diena: „Aisčiai I“ — Marijampolės ŽSM 80:51. Vasario 11 diena: Kėdainių SM — „Panevėžio KKSC I-KK Liepa“ 53:87. Vasario 7 diena: Vilniaus KM II — „Vilniaus KM I-Jaunieji talentai“ 66:74. Vasario 5 diena: Vilniaus KM II — Kėdainių SM 66:53. Vasario 4 diena: „Aisčiai II“ — „Aisčiai I“ 83:81.
V. Komanda 1. „Vilniaus KM I-Jaunieji talentai“ 2. „Panevėžio KKSC I-KK Liepa“ 3. V. Knašiaus KM I 4. Vilniaus KM II 5. „Aisčiai I“ 6. Kėdainių SM 7. „Aisčiai II“ 8. Marijampolės ŽSM
P. 10 8 9 6 6 3 3 2
Pr. 2 4 2 6 6 9 8 10
laisvalaikis KonKursas
La
„Mūsų krepšinio“ 51-ojo numerio skaitytojams siūlome laimėti originalų „EuroBasket 2011“ kamuolį, kuriuo buvo žaidžiama per rungtynes. Kaip visada, reikia tik atsakyti teisingai į klausimus ir atsakymus iki kovo 30 dienos atsiųsti elektroninio pašto adresu redakcija@musukrepsinis.lt.
e kit imė
Praeitame žurnalo numeryje skelbto konkurso nugalėtoju tapo ir Lietuvos rinktinės marškinėlius laimėjo Giedrius Černiauskas iš Klaipėdos. Tiksli „Mūsų krepšinio“ 50-ojo numerio konkurso atsakymų kombinacija atrodo taip: 1.B, 2.A, 3.C, 4.C, 5.C. Sveikiname nugalėtoją !
a. b. c.
3 a. b. c.
5
Kuriame klube rungtyniauja ši krepšininkė?
2
Marijampolės „Sūduvoje“
a. b. c.
Kauno „LKKA-Aistėse“ Klaipėdos „Lemminkainen“
Kuriai komandai vadovauja šis treneris? Vilniaus „Kibirkščiai-Tichei-IKI“ Kauno raj. „Sirenoms“ Klaipėdos „Lemminkainen“
Kuriai lygai vadovauja šis žmogus?
66 | 2012 | MÛSØ KREPÐINIS
4
Kurioje šalyje nėra žaidusi ši repšininkė? a. b. c.
Italijoje JAV Rusijoje
a. b. c.
LMKL NMKL LMKAL
Kurioje valstybėje gimė ši Kauno „VIČI-Aisčių“ krepšininkė? JAV Kanadoje Latvijoje
Fotodiena.lt ir „FIBA Europe“/Ciamillo-Castoria nuotr.
1
alų n i g i r O 11“ 0 2 t ske a B o r „Eu amuolį! k
UNIKALŪS KASDIENIAI FINANSŲ SPRENDIMAI JUMS Kredito kortelė POWER CARD®
Tik DNB banke įsigysite išskirtinių galimybių kredito kortelę POWER CARD® su visą parą veikiančia techninės pagalbos namuose paslauga.
0%
Turite klausimų? Telefonu 1608 su mumis galite susisiekti ilgiausiai Lietuvoje! I–V: 8.00–24.00 VI: 9.00–16.00 val. telefonu 1608. Turite klausimų?val., Susisiekite su mumis
Mūsų naujienas rasite www.dnb.lt ir