Projektas „Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas“ „Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino vertintojų mokymai“ 2014 m. kovas –balandis
Bandomojo egzamino analizė • Reikiamos apimties rašinį parašo 89.4 proc. Iš jų: TM mokiniai – 91.4 proc., LT – 88.6 proc. • Sunkiausiai sekasi pateikti tinkamą ir tikslingą kontekstą; (0 taškų – 39.3 proc., 1 tašką - 45.0 proc., 2 taškus – 12.7 proc., 3 taškus – 3 proc.) • Dar probleminis yra kalbos normų laikymasis; (rašyba: 0 taškų – 26.7 proc. 7 taškai – 13.8 proc.) (skyryba: 0 taškų – 26.5 proc. 7 taškai – 9.4 proc. ) • Raiškos vertinimo aspektas nebuvo itin sunkus mokiniams; (0 taškų – 3.0 proc. 9 taškai – 2.1 proc.)
SAMPROTAVIMO RAŠINIO UŽDUOTYS 1. Kodėl tik susidūręs su kitu pažįsti save? K. Donelaitis, Šatrijos Ragana, J. Savickis 2. Ar visada tarnystė žemina? Maironis, J. Tumas-Vaižgantas, B. Krivickas LITERATŪRINIO RAŠINIO UŽDUOTYS 1. Ką lietuvių literatūra kalba apie sugyvenimą su kitokiu? M. Daukša, J. Biliūnas, A. Škėma 2. Hamletiškos asmenybės lietuvių literatūroje A. Mickevičius, V. Krėvė, V. Mykolaitis-Putinas
Bandomojo egzamino analizė Pasirinkimas 300 250 200 1 tema
150
2 tema 100 50 0
Literatūrinį rašinį
Samprotavimo rašinį
STILIAUS KULTŪRA
(doc. dr. O. Petrėnienė, LEU)
Pagrindinių stilingos kalbos reikalavimų apžvalga šiuolaikiniuose lietuvių kalbos vadovėliuose; 2013 m. lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino darbų analizė: būdingi loginiai ir stiliaus trūkumai; Loginių ir stiliaus trūkumų skyrimo praktinės rekomendacijos (teiktini ir neteiktini trūkumų skyrimo atvejai);
Lietuvių kalbos ir literatūros baigiamųjų darbų kalbos vertinimo aprašas Aprašas skirtas PUPP, VBE, MBE, 12 klasės lietuvių kalbos įskaitos vertintojams. Jis nėra skirtas naudoti kaip ugdymo priemonė. Apraše pateikiami kalbos vartojimo klaidų atvejai ir pavyzdžiai, aptarti šiuo metu galiojančiuose ŠMM aprobuotuose 5-12 klasių vadovėliuose. Aprašas papildytas vadovėliuose neaptartais Didžiųjų kalbos klaidų sąraše teikiamais pavyzdžiais, aktualiais mokinių kalbos vartosenoje. Kadangi kalba nuolat kinta, šio aprašo nuostatos taip pat gali keistis. Aprašas aptartas ir suderintas VLKK.
Metodinė priemonė ANOTACIJA Šios metodinės priemonės paskirtis dvejopa: • padėti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino vertintojams aiškiau suvokti vertinimo kriterijus ir motyvuotai priskirti kandidatų darbus vertinimo instrukcijoje numatytiems pasiekimų lygiams; • atskleisti lietuvių kalbos mokytojams išryškėjusius mokinių darbų privalumus bei trūkumus, kad ugdymo procese jie galėtų tikslingai stiprinti reikiamas mokinių kompetencijas. Metodinė priemonė parengta pagal ankstesnių metų kandidatų darbus, atrinktus taip, kad kuo akivaizdžiau iliustruotų kiekvieno pasiekimų lygio kriterijus turinio požiūriu.
Vertinimo instrukcija tikslinama remiantis:
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa
27. Kalbos taisyklingumo ir kalbinės raiškos normų aprašas kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir tautinės mažumos mokomąja kalba darbams vertinti pereinamuoju laikotarpiu yra nustatomas pagal NEC tyrimų duomenis ir skelbiamas tinklalapyje www.nec.lt iki 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m. lapkričio 15 d.
2013 metų spalio 28 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1019, pakeitusiu lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos punktus: 13.3.1. valstybiniam brandos egzaminui pateikiami trys privalomi lietuvių autoriai iš Bendrosios programos išplėstinio kurso; 13.3.2. mokykliniam brandos egzaminui pateikiami trys privalomi lietuvių autoriai iš Bendrosios programos bendrojo kurso. 20. Rašinio apimtis: valstybinio brandos egzamino – ne mažiau kaip 500 žodžių; mokyklinio brandos egzamino – ne mažiau kaip 400 žodžių.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino vertinimo instrukcijomis, kuriose skelbiama, kad: Atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius ir valstybės interesą, kad mokyklą baigę mokiniai būtų raštingi, raštingumo vertinimo normos kasmet bus griežtinamos.
Vertinimo instrukcijos pakeitimai: Įgyvendinant vertinimo instrukcijose skelbiamą nuostatą dėl raštingumo vertinimo normų griežtinimo buvo pasirinkti du būdai: pergrupuojamos raštingumo klaidos, kreipiamas dėmesys į bendrąjį raštingumą, mokinio literatūrinį, kultūrinį išprusimą. Kalbos taisyklingumo ir Teksto raiškos, remiantis atlikta VBE ir MBE statistika, leistinų klaidų skaičius buvo pergrupuotas tik aukštesniajame ir pagrindiniame lygmenyse, o patenkinamame paliktas toks pat. Tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklų mokiniams kalbos taisyklingumo ir raiškos klaidų skaičius paliktas toks pat kaip 2013 m. VBE. Daugiau dėmesio skiriama bendrajam mokinių raštingumui. Vertinant Kūrinių analizę, interpretavimą / argumentavimą, pagrindimą bus vertinami ne tik interpretavimo (samprotavimo rašinyje – argumentavimo) trūkumai, bet ir fakto klaidos. Fakto klaidos taip pat bus žymimos ir turės įtakos vertinant Rėmimąsi kontekstu / Rėmimąsi privalomu autoriumi ir kontekstu. Tokia būtinybė atsirado dėl to, kad dauguma kandidatų, rašydami rašinius, nepaiso kūrinio / konteksto tikslumo, neleistinai iškraipo ar net „sukuria“ kūrinių siužetus.
VBE ir bandomojo egzamino vertinimo problemos • • • • •
Rašiniai turi būti vertinami griežtai laikantis vertinimo instrukcijos; Samprotavimo rašinių vertinimas liberalesnis nei literatūrinių; Vertinant darbus turi būti laikomasi ir susitarimų; Antrasis vertintojas neturi pakartoti pirmojo vertinimo; Dar daug daroma techninių klaidų: • Klaidingai susumuojami taškai; • Neaiškiai rašomi skaičiai vertinimo lapuose; • Supainiojami lipdukai; • Nesutampa vertinimas darbe ir vertinimo lapuose; • Skiriama daugiau taškų nei galima;
Formaliosios struktūros vertinimas BP yra įvardytas artimasis ir distancinis siejimas (leksinis, gramatinis arba mišrus). Artimasis siejimas – kai viena šalia kitos esančios mintys siejamos žodžiais, fraze arba sakiniu. Tam tikslui gali būti pasitelkiami jungtukai, dalelytės, įterpiniai, modaliniai žodžiai ir t.t. Artimuoju ryšiu mokinys jungia sakinius, pastraipas, taip pat teminį sakinį su argumentu, vieną argumentą su kitu, argumentą su daline išvada.
Formaliosios struktūros vertinimas Distancinis siejimas – kai siejami sakiniai į tekstą pagal prasmę. Jis įžvelgiamas temos turinyje: • įžangoje nusakomi aspektai; • dėstymas juos išplėtoja, pagrindžia; • išvadose apibendrinama, pasakoma: kas iš to? Toks siejimas sunkiau atpažįstamas, nes siejamieji sakiniai vienas nuo kito nutolę. Be to, šitaip siejant sakinius teksto (tarkim, pastraipos) rišlumą užtikrina, kuria pati jame plėtojama tema, atpažįstama iš įvairiai atsikartojančių žodžių.
Formaliosios struktūros vertinimas • Žali karoliai – pagrindinė rašinio tema, jos aspektai... • Juodas siūlas – giluminė sąsaja, kurios lyg išoriškai ir nesimato, bet jis tvirtai laiko vėrinį. • Metaliniai karoliukai – išorinės sąsajos.
Įžangoje įvardyta kryptis: Pasauliui jie (maištininkai) reikalingi tam, kad kovotų
prieš despotizmą, keltų tautos moralę ir neleistų įsigalėti visuotiniam blogiui. 1 dėstymo pastraipa: Visų pirma, maištininkų žmonijai reikia tam, kad nugalėtų despotizmą ir žmonės galėtų laisvai rinktis, kaip nori gyventi. 2 pastraipa: Maištavimas prieš nusistovėjusią tvarką reikalingas dar ir todėl, kad skatintų žmones sukilti ir dirbti dėl visuomenės gerovės, jau anksčiau minėtiems prisitaikėliams dažniausiai reikia paskatos ar autoriteto, kuris parodytų, kad pasipriešinimui yra būtinas žmonių vieningumas. 3 pastraipa: Ne tik kovai prieš despotizmą ir individų vienybei kelti pasauliui reikalingi maištininkai, bet ir tam kad neleistų įsigalėti blogiui ir išlaikytų moralines vertybes. Išvados: Taigi maištaujantys žmonės yra asmenybės, dėl kurių pasaulyje egzistuoja demokratinės laisvės, tautiškumas, moralė.
Minties šuolis nežymimas, kai...
• įžangoje nusakyta kryptis arba iškeltas probleminis klausimas, o tarp pastraipų nėra artimojo siejimo;
Pavyzdys Įžangoje apsibrėžta kryptis: Maironio eilėraščiuose Lietuva idealizuojama, kuriamas jos, kaip šventos bočių žemės, karžygių, tėvynės įvaizdis. Tuo tarpu moderniųjų laikų poetui S. Gedai svarbiau atskleisti tautos kultūrines šaknis, ginti indoeuropietiškąją Lietuvos tapatybę ir gyvybingos šalies mitą. 1 pastraipa. Maironiui reikėjo skatinti tautos patriotiškumą, ryžtą kovoti, pasididžiavimą savo istorija, todėl poeto Lietuvos mitas remiasi į Lietuvos praeitį ir šiose žemėse nuo seno gyvenusią ryžtingą, darbščią ir tvirtą tautą. 2 pastraipa. S. Geda gilinasi į pačią „pradžių pradžią“, tautos atsiradimo ištakas. Grįžimą prie tautinės kultūros ištakų, kultūrinių ryšių gaivinimą (...)
Minties šuolis nežymimas, kai • po teminio sakinio pastraipoje pateikiamas argumentas iš kūrinio ir išlaikomas idėjų ir pagrindimo santykis;
Pavyzdys Atlaidumas yra viena svarbiausių humaniškųjų vertybių, kurią supranta tik stiprus žmogus. Gebėjimas atleisti savo skriaudėjui psichologiškai atskleidžiamas J. Biliūno novelėje „Ubagas”. Sakiniai susieti sinoniminiu ryšiu: atlaidumas = gebėjimas atleisti
Palyginkite: Atlaidumas yra viena svarbiausių humaniškųjų vertybių, kurią supranta tik stiprus žmogus. √ Lietuvių realistas J. Biliūnas sukūrė novelę, pasakojančią apie tėvą, kurį išvarė iš namų sūnus.
Minties šuolis nežymimas, kai • po kūrinio pagrindimo iš karto rašoma dalinė užsklanda ir išlaikomas idėjų ir pagrindinio santykis;
Minties šuolis nežymimas, kai • pastraipos pabaigoje trūksta dalinės užsklandos arba ji turi trūkumų (žymime P);
Ar reikia žymėti minties šuolį? Turbūt žinomiausias visų laikų maištautojas literatūroje yra Hamletas. Jis sukilo prieš blogį ir negerovę, išsikerojusius pasaulyje. Hamletas kovojo prieš melą, blogybes, visuomenės klišes. Jis atskleidė pasauliui Danijos karalystės tamsiąją pusę. Hamletas nepasidavė blogiui, kovojo prieš jį, išliko žmogumi, neprarado žmogiškųjų vertybių. √Juozo Apučio, lietuvių moderniosios prozos atstovo, kūriniuose „Įveikti save“ ir „Šūvis po Marazyno ąžuolu“plėtojama kovos su blogiu mintis. Pasak jo, žmogus turi nepasiduoti blogiui, išsikerojusiam pasaulyje, turi kovoti prieš jį. Pasaulyje, kuriame blogis iškeliamas kaip vertybė, žmogus, norėdamas išlikti žmogumi, turi priešintis, kovoti. J. Aputis teigia, kad kova ir maištas stiprina žmogų, o žmogus, pasidavęs visuomenės spaudimui, gretai nužmogėja, tampa silpnas ir baikštus. Tiktai kovoje su blogiu žmogus gali išlikti žmogumi, neprarasti savo vertybių. (Kodėl pasauliui reikia maištininkų?)
Probleminio rašinio vertinimas Vertiname tik turinį: Temos ir problemos supratimas Argumentavimas, pagrindimas Gilioji struktūra Rėmimasis privalomu autoriumi ir jo kontekstu.
S. Kodėl tik susidūręs su kitu pažįsti save? K. Donelaitis, Šatrijos Ragana, J. Savickis
Žmogui labai svarbu save pažinti. Tai padaryti stengiamės jau nuo mažų dienų, ieškodami to, kas mums patinka arba nepatinka. Dažnai atsitinka taip, kad atrasti save mums padeda kiti žmonės arba neįprastos aplinkybės. Susidūrę su jais geriau suprantame, kokie iš tiesų esame. Ši problema yra nagrinėjama Šatrijos Raganos, Jurgio Savickio, Balio Sruogos ir Vinco Mykolaičio–Putino kūriniuose.
Su savęs pažinimo problema susiduria Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“ pagrindinė veikėja. Mamatė yra labai supratinga šeimininkė, be galo mylinti savo vaikus. Vaikams ji skiria labai daug laiko ir dėmesio, moko juos būti nuoširdžiais ir atlaidžiais. Pagrindinė veikėja pasišvenčia ūkio reikalams ir šeimai, bet vos tik atsiranda laisva minutėlė, puola skambinti pianinu. Jai labai patinka muzika, kuri susipina su svajone. Skambindama pianinu mamatė jaučiasi laisva ir laiminga. Jos laimę neretai nutraukia, sugrąžindami ją į realybę. Mamatei pažinti save padeda jos vaikai, kurie dažnai su ja kalbasi, atveria savo sielos gelmes. Tai pamažu tampa jos gyvenimo prasme.
Savęs pažinimo problemą nagrinėja Jurgis Savickis savo kūriniuose. Novelėje „Ad astra“ pagrindinis veikėjas Dalba šventadienį norėjo padaryti svarbų darbą, todėl nusprendė upės eketėje paskandinti seną šunį. Jis nekreipė dėmesio į žmonos perspėjimus, vaikų prašymus ir maldavimus, bet vis tiek padarė savo. Po šio žiauraus poelgio, lyg nieko ir nebuvo, nuėjo į bažnyčią. Šuo išsigelbėjo, bet po mišių ūkininkas vis tiek norėjo užbaigti pradėtą darbą. Dalba nekreipė dėmesio netgi į tai, kad skandindamas šunį vos nemirė pats, o senas šuva išgelbėjo jam gyvybę. Jam nerūpėjo ir tai, kad žmonės susirinkę bažnyčioje niekino jo poelgį. Tik susidūręs su panieka ir neapykanta Dalba suprato, koks jis žiaurus žmogus.
Vinco Mykolaičio–Putino kūrinyje „Altorių šešėly“ savę atrasti bando Liudas Vasaris – pagrindinis romano veikėjas. Jis studijuoja kunigų seminarijoje, kur bando suderinti kunigo ir poeto kelią. Labai didelę įtaką jam daro kiti žmonės. Pirmiausia jį bando kontroliuoti tėvai, kurie jam ir parinko kunigo kelią. Vėliau didelę įtaką jam darė Liucė ir baronienė Rainakienė. Liucės laiškai palaikė jį, padėjo atrasti save ir nepasiduoti. Ji parodė Vasariui, kas yra meilė. Bendraudamas su baroniene pagrindinis veikėjas atrado savo vertę kaip poetas. Svečiuodamasis jos namuose, Vasaris labai daug skaitė, diskutavo. Galime teigti, kad Liudas Vasaris visą gyvenimą bandė atrasti save, suprasti, kam jis gyvena. Vasariui šiame nelengvame kelyje padėjo jį supantys žmonės.
Kiekvienam žmogui labai svarbu pažinti save ribinėse situacijose. Tai atsispindi Balio Sruogos romane „Dievų miškas“. Kūrinio veikėjai atsidūrė koncentracijos stovykloje, kur juos žemino ir iš jų šaipėsi prižiūrėtojai. Kaliniai gyveno nežmogiškomis sąlygomis, kur kiekvienas kovojo už savo išlikimą ir orumą. Atsidūrę ribinėse situacijuose žmonės neretai išklysta iš doros kelio, bet tik ne romano veikėjai. Jie bando išlikti žmonėmis, būti neabejingi kitų skausmui. Tai patvirtina scena, kuriuoje aprašomos senutės laidotuvės. Kaliniai nusprendė pagerbti pirmąją konclagerio auką, palaidoti ją pagal visus papročius. Jie padarė karstą, pririnko gėlių, surinko orkestrą ir žygiavo taip apie du kilometrus. Romano veikėjų charakteriai dažniausiai hiperbolizuojami, o apie skaudžius įvykius kalbama su ironija. Dėl to skaitytojai turi spręsti patys, kas elgiasi gerai, o kas blogai. Tik atsidūrę panašiose situacijose galime teigti, kad visiškai save pažįstame.
Apibendrinant norėčiau pasakyti, kad labai svarbu pažinti save kiekvienam iš (500) mūsų. Dažniausiai tai padaryti mums padeda kiti, nes jie parodo mūsų stipriąsias ir silpnąsias puses. Manau, kad skaitydami kūrinius galime padaryti išvadas, kurios mums padės gyvenime. Nereikėtų bijoti naujovių ir nežinomybės, nes tik taip perprasime save.