Kūrybiškumo skatinimo galimybės lietuvių kalbos pamokose
1. Kūrybiškumo ugdymo poreikis XXI a.
• • •
Kintančioje konkurencinėje XXI a. aplinkoje mokymo(si) sėkmę lemia kūrybiškumas, naujovės ir žinios. Skatinant ir plėtojant kūrybiškumą būtini: kūrybiniai ir inovaciniai gebėjimai, sisteminių ir metodinių mechanizmų kūrimas, procedūrų nustatymas individualiam kūrybiškumui. Tai kūrybiškumo ir inovatyvumo ugdymo strategijos kūrimas ir diegimas.
2. Kūrybiškumo ir inovacijų sąryšis (1) Kūrybiškumas yra naujų idėjų kūrimas ir iškėlimas, o inovacija yra praktinis šių idėjų įgyvendinimas. Konceptualizacija reiškia naujų idėjų kūrimą, formulavimą ir analizę. Vertinant ieškoma alternatyvų, jos kritikuojamos ir galiausiai išsirenkamas geriausias variantas. Planavimas - naujo produkto diegimo strategijos formulavimo procesas (aprašomas pagrindinis tikslas, išskaidomos, paskirstomos ir laike išdėstomos užduotys bei sinchronizuojami visi procesai. Idėja yra įgyvendinama ir patikrinama jos vertė. Gauti rezultatai išsprendžia problemas tam tikroje srityje ir / arba iškelia naujus klausimus.
2. Kūrybiškumo ir inovacijų sąryšis (2)
Konceptualizacija
Rezultatai Sėkmė
Vertinimas Kūrybiškum Įgyvendinimas as Planavimas
Inovacija
Sprendimai
Nauji klausimai
3. Kūrybiškumo samprata (1)
• • •
Kūrybiškumas yra naujų idėjų sukūrimas, sprendimų radimas arba esminis problemų performulavimas. Nauja idėja nėra kūrybiška, jeigu ji nėra vertinga. Pagal naujų idėjų kūrimo būdą kūrybiškumą galima suskirstyti į tris tipus: Derinantis – naujas jau žinomų idėjų sujungimas. Tiriantis – naujų idėjų kūrimas, tiriant apibrėžtas koncepcijas. Keičiantis – naujų idėjų kūrimas, keičiant kurį nors struktūros elementą, kad galėtų atsirasti naujos struktūros.
3. Kūrybiškumo samprata (2)
3. Kūrybiškumo samprata (3) Kompetencija – tai visos asmens turimos žinios tam tikroje veiklos srityje. Kūrybinio mąstymo įgūdžiai reiškia gebėjimą sujungti žinomas idėjas į naujus ir prasmingus junginius. Motyvacija suteikia paskatą veiksmui siekiant apibrėžto tikslo. Nors kūrybiškumas yra labiau individuali nei grupinė savybė, geriausiai ją plėtoti ir panaudoti galima grupėje. Dėl šios priežasties dauguma kūrybiškumo skatinimo metodų yra skirti komandoms. Apibūdinant kūrybiškumą kaip procesą taip pat bus vartojami terminai kūrybinis procesas, kūrybinė veikla ir kūrybinis mąstymas.
4. Kūrybiškumo lavinimas •
Kūrybiškumas yra ta dovana, kurią gali sau „pasidovanoti“ kiekvienas iš mūsų.
R. J. Sternbergas Tai asmens sugebėjimas atrasti nauja.
5. Kūrybiškumo išdava •
Kūrybinis rezultatas – ne žmogaus turimų žinių visuma, o jo gebėjimas atrasti naujus ir originalius sprendimus, t.y.: - naudotis platesne nei duota informacija, - netradiciškai mąstyti, valdyti situacijas, - tobulinti suvokimo pasaulį, kuris atitiktų žmonių poreikius.
6. Mokinių kūrybiškumo ir intelekto deriniai (pagal Wallach, Kogan) Labai kūrybiški ir aukšto intelekto mokiniai
Patys save kontroliuoja, elgiasi kaip suaugusieji ir kaip vaikai
Labai kūrybiški ir žemo intelekto mokiniai Labai konfliktiški su aplinkiniais ir savimi, jaučiasi menkaverčiai Nekūrybiški ir aukšto intelekto mokiniai
Veiklūs, kitus pralenkia, kenčia dėl patirtų nesėkmių
Nekūrybiški ir žemo intelekto mokiniai
Prisitaiko prie aplinkos, neprognozuojamas elgesys
7. Kūrybiškumo fenomenas (1)
Kūrybiškumo esmė - kiekvieno mokinio individualus pasiekimas (sėkmė): • divergentinis mąstymas (originalumas, lankstumas, detalumas ir t. t.), • bendrosios žinios, • tolerancija neapibrėžtumui (nebijojimas rizikuoti, humoras, adaptacija, atvirumas patirčiai),
7. Kūrybiškumo fenomenas (2) • • •
motyvacija (smalsumas, naujumo poreikis, saviraiška, priemonių naudojimas ir kt.), sugebėjimas atlikti užduotį (atkaklumas, dėmesio koncentravimas, atsidavimas ir pan.), specialiosios žinios, sugebėjimai ir įgūdžiai.
8. Kūrybiškumo problema ir mokymo modelių įtaka (1) •
Nuo 1950 m. atlikta gausybė kūrybiškumo tyrimų, tačiau bendro kūrybiškumo aiškinimo nėra, nes mokytojo požiūris į mokymą savitas ir kiekvienas mokymą vertina kaip: 1) pasakojimą ar pateikimą; 2) mokinių veiklos organizavimą; 3) prielaidų mokymuisi sudarymą.
8. Kūrybiškumo problema ir mokymo modelių įtaka (2) Mokymo modelis
Mokymo turinys
1. Mokymas(is) kaip pasakojimas ar pateikimas
•Mokomojo turinio perteikimas arba tam tikrų procedūrų pademonstravimas. •Pateikiamos žinios įdiegiamos, nėra probleminės. •Mokytojas – aktyvus, mokiniai – pasyvūs.
2. Mokymas(is) kaip mokinių veiklos organizavimas
•Dėmesys sutelkiamas į mokinių veiklą. •Mokymas - ne vien pasakojimas ar žinių perteikimas, kiek mokinių užimtumo užtikrinimas. •Naudojamos įvairios procedūros (motyvacijos skatinimas, vertinimo požiūris, diskusijos ir kt.).
3. Mokymas(is) kaip prielaidų mokymuisi sudarymas
•Mokymas – bendradarbiavimas su mokiniais, sudarant prielaidas ir galimybes mokinių mokymuisi. •Mokymasis – idėjų taikymas ir keitimas.
9. Mokymo sampratų įtaka kūrybiškumui (Kuris svarbesnis? Ar abu svarbūs?) Paviršutiniškas mokymas Sausų faktų, atskirų teksto dalių automatinis kaupimas.
Giluminis mokymas Visumos supratimas, atskiras dalis siejant į visumą.
10. Giluminis mokymas kūrybiškumo ugdymui •
Giluminio mokymo esmė – mokytojas iš mokinių reikalauja ir skatina juos įsiminti ne atskiras detales, bet suprasti visumą, ne pateikia tiesas, o moko jas atrasti.
11.Kūrybingumo ir kūrybiškumo santykis Kūrybingos asmenybės bruožai •atvirumas, •smalsumas, •stiprus kūrybos ir saviraiškos poreikis, •darbštumas, •didelis emocionalumas, •psichinis jautrumas, •kritiškumas, •polinkis į individualumą, •asmenybės originalumas, •elgesio keistumas, •pasitikėjimas savo jėgomis, •žaisminga nuostata dirbant, •veikla ne dėl rezultatų, o dėl malonumo ir pramogos.
Kūrybiško žmogaus savybės •mąstymo produktyvumas, •sugebėjimas ilgai dirbti protinį darbą, •atkaklumas ieškant sprendimo, •mąstymo lankstumas, •neprisitaikėliškumas prie vyraujančios nuomonės, •savarankiškumas, •polinkis į pasiekimus, •pasitikėjimo savimi ir savikritiškumo pusiausvyra, •humoro jausmas, •optimizmas, •tolerancija neapibrėžtumui.
12. Kūrybiškumo sąlygos • • • • •
situacijos neapibrėžtumas, problema negali būti išspręsta žinomais metodais, laisvė dirbti ne pagal duotas instrukcijas, rezultatai priklauso nuo konkretaus individo, galimybė konkuruoti, siekiant geresnio rezultato.
13. Kūrybinio mąstymo privalumai Mąstymo sklandumas
Kuriamos ir gausinamos naujos idėjos
Mąstymo lankstumas
Gebėjimas greitai ir lengvai pereiti nuo vienos reiškinių rūšies prie kitos, turimos patirties kaita, savo požiūrio, nuostatų keitimas
Mąstymo originalumas
Idėjų neįprastumas, mąstymo savitumas, nestandartiškumas
Kūrybinių sprendimų detalumas, išbaigtumas
Gebėjimas išplėtoti idėją ir ją įgyvendinti
Jautrumas kūrybinei problemai
Prieštaravimų, problemos esmės įžvalgumas
14. Kūrybinio mąstymo trūkumai (1) • • • • • • •
Rizikos baimė. Nesveika konkurencija. Šabloniškas mąstymas. Apdovanojimai. Nenuoseklumas. Laiko spaudimas. Blogos bendros sąlygos.
14. Kūrybinio mąstymo trūkumai (2) • • •
Buvimas savimi patenkintu. Nepalanki klasės (kabineto) aplinka. Nepakankamas pasitikėjimas savimi.
15. Kūrybiškumo stabdžiai • • •
Organizaciniai – autoritarinė, konservatyvi arba besikeičianti tvarka. Grupiniai – noras būti kaip visi vieninga dauguma. Asmeniniai – individualios (asmeninės) nuostatos.
16. Mokinių kūrybiškumą skatinantys veiksniai (1) • • • •
Įvairi aplinka, skatinanti tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti. Mokinių ir mokytojo santykiai. Apsisprendimo teisė, savarankiškumas, laisvo pasirinkimo galimybė. Tinkamas kūrybingos asmenybės bruožų formavimas (motyvacija, emocinės ir vertybinės nuostatos).
16. Mokinių kūrybiškumą skatinantys veiksniai (2) •
•
•
Kuo turtingesnis mokinio patyrimas, tuo daugiau dėmesio jis teikia vaizduotei, tuo tvirtesnis kūrybinės veiklos pamatas. Kuo daugiau mokinys gali gauti pageidaujamos informacijos, tuo geresnės sąlygos jo kūrybiškumo plėtotei. Kūrybinės veiklos stimuliavimas (skatinimas, žadinimas, raginimas).
16. Mokinių kūrybiškumą skatinantys veiksniai (3) • •
•
Intelektiniai gebėjimai ir asmenybės bruožai. Įgytos ar paties susiformuotos tam tikros nuostatos bei dvasinės vertybės (savoji gyvenimo pozicija). Savireguliacija (dėmesio sutelkimas į problemos sprendimą).
17. Mokinių kūrybiškumą slopinantys veiksniai (1) • • •
Stereotipinis mąstymas (elgesys pagal kitų nurodymus). Perdėta globa, slopinanti savarankiškumą (trukdo mokiniui ieškoti, veikti, kurti nauja). Įprotis už sėkmę nuolat aukštinti, aklai vertinti (nesistengiama eksperimentuoti ir pasidžiaugti).
17. Mokinių kūrybiškumą slopinantys veiksniai (2) •
• •
Perdėtas saugumo troškimas (išankstinė veiklos eiga ir rezultatai veikia kaip kūrybiškumo stabdys). Konservatyvi aplinka (nepritariama mokinio išmonei, fantazijoms, nerealioms idėjoms). Netinkamas mokinio mokymosi proceso formavimas (nelieka laiko kūrybinei veiklai).
17. Mokinių kūrybiškumą slopinantys veiksniai (3) •
• • •
Autoritariniai santykiai (griežta tvarka, drausmės sureikšminimas, neatsižvelgiama į individualius interesus bei polinkius, slopinamos kūrybiškumo galios). Neigiama reakcija ir kritika. Draugų netolerancija. Nepasitikėjimas savimi, savikritiškumas, neigiamas savęs vertinimas.
17. Mokinių kūrybiškumą slopinantys veiksniai (4) • •
•
Darbo grupėje du nesuderinami mokinių tipai (skirtingi interesai, konfliktai). Kuo stipresnė mokinio išorinė motyvacija, tuo daugiau jis mokosi, „kala“ ir nori geresnio įvertinimo, o pažinimas ir kūrybiškumas apribojamas. Baimė, nerimas, psichologinė įtampa (bijoma suklysti, pasakyti ne tą žodį ar mintį).
17. Mokinių kūrybiškumą slopinantys veiksniai (5) •
•
•
Mąstymo nelankstumas, sustabarėjimas, noras nedelsiant rasti teisingą atsakymą, nekritiškas žavėjimasis savo idėjomis. Negatyvi socialinė aplinka (mokiniai iš asocialių šeimų, kurių tėvai mažiau išsimokslinę, yra riboto kūrybiškumo. Pervertinamas vienas sėkmingas, o atmetami kiti galimi sprendimai.
18. Mokytojo kūrybinės veiklos skatinimo privalumai ir trūkumai (1) •
•
Būtina remtis prielaida, kad kiekvienas mokinys turi kūrybinių gebėjimų. Ugdant visų mokinių kūrybiškumą, atsiskleidžia kiekvieno mokinio kurios nors veiklos srities kūrybinės potencijos. Nesąmoningai slopinant kūrybiškus mokinius (jie būna išsišokėliai, trukdo mokytojui dirbti), žlugdoma kūrybinė asmenybė.
18. Mokytojo kūrybinės veiklos skatinimo privalumai ir trūkumai (2) • •
•
Kūrybinio mąstymo formavimąsi skatina ne tai, ko mokiniai mokomi, o kaip jie mokomi. Jeigu kūrybiškumas mažiau vertingas nei aukštas intelektas, prioritetas vertinant mokymosi rezultatus yra akivaizdus. Nepalankus kūrybiškų mokinių traktavimas slopina jų kūrybinę saviraišką ir formuoja iškreiptą savojo “aš” vaizdą.
18. Mokytojo kūrybinės veiklos skatinimo privalumai ir trūkumai (3) • • •
Didelis mokinių skaičius klasėje (apsunkina mokymo individualizavimą). Saikingas savikritiškų, nepasitikinčių savimi mokinių paskatinimas. Orientuotis į vidinę mokymosi motyvaciją, daugiau laiko skirti darbui be vertinimo, nesureikšminti pažymio ir nuolat tobulinti vertinimo sistemą.
18. Mokytojo kūrybinės veiklos skatinimo privalumai ir trūkumai (4) •
•
Jei nesuderinamų interesų mokiniai konfliktuoja, kūrybiškas darbas grupėje įmanomas tik tuo atveju, kai atsižvelgiama į psichologinį suderinamumą, nustatomi būsimi lyderiai, tinkamai paskirstomos užduotys. Psichologinei įtampai nuslopinti skatinti bandyti, ieškoti, leisti atsiskleisti intuicijai, vaizduotei.
18. Mokytojo kūrybinės veiklos skatinimo privalumai ir trūkumai (5) •
•
Sprendžiant problemas ir ieškant kūrybinio sprendimo būtina atrinkti tai, kas vertingiausia, o tam reikia objektyvaus, kritiško vertinimo. Požiūris į asocialių šeimų ribotą mokinių kūrybiškumą.
18. Mokytojo kūrybinės veiklos skatinimo privalumai ir trūkumai (6) •
Ilgalaikių ir tikslių planų kūrimas. Kai mokinys per ilgai siekia įgyvendinti tam tikrą tikslą, jo dėmesio centre atsidūrusi problema pasidaro ypač reikšminga. Dėl to mokinys tampa vienašališkas, jis pervertina savo vaidmenį, sprendimus, jo kūrybiškos mintys išsenka, nes jis pasidaro vienos idėjos fanatikas.
19. Kūrybiškumo mitai
• • • • •
“Kūryba gimsta chaose”. “Specialistai retai būna kūrybiški”. “Jauni žmonės kūrybiškesni”. “Kūrybiški žmonės – visuomenės autsaideriai”. “Aš ir taip esu kūrybiškas, jokios technikos man nereikalingos”.
20. Kūrybinės veiklos organizavimas
•
Kūrybiškumo skatinimas – kūrybiškumui palankių sąlygų sudarymas ir kūrybinės veiklos organizavimas. Pastarajam būtini: 1. Tikslų nustatymas. 2. Išteklių paskirstymas. 3. Vertinimas ir įvertinimas. 4. Grupinio darbo taikymas.
20.1. Tikslų nustatymas Veikla turi būti nukreipta į tam tikrus tikslus. Tai reiškia, kad iš anksto apibrėžti tikslai gali tapti kliūtimi kūrybiškumui. Vadinasi, tiksluose reikėtų vengti apibrėžti norimą galutinį veiklos rezultatą. Darbo tikslas turi būti nusakomas plačiomis sąvokomis, kad mokiniai galėtų pritaikyti daug skirtingų požiūrių ir sprendimų. Tikslai kūrybiniame darbe turi veikti, kaip informuojamo ir kryptį reguliuojančio pobūdžio mechanizmas, o ne kaip iš anksto nustatytas vertinimo standartas, kuris gali nuslopinti vidinę motyvaciją ir smalsumą. Tikslas nusakomas kaip vizija, kuri skatina kurti naujas idėjas.
20.2. Išteklių paskirstymas (1) •
Kuo kūrybiniame darbe daugiau išteklių, tuo kūrybiškumas krenta, nes jų perteklius sumažina darbo sutelktumą ir paskatina užsiimti nenaudinga veikla. Organizuojant kūrybinę veiklą svarbu: - teisingai paskirstyti laiką, - atsižvelgti į reikalingas žinias, informaciją, asmeninius mokinių pomėgius, - sukurti palankią darbo aplinką.
20.2. Išteklių paskirstymas (2) •
•
Žinios didina galimybę sukurti naują supratimą, tačiau specifinės žinios susiaurina paieškos galimybę ir neskatina mokinių savarankiškai daryti išvadas. Problemoms išspręsti pasitelkiami specialistai, turintys skirtingas žinias ir patirtį. Tokiu būdu sukuriamas platus požiūrių spektras ir leidžiama efektyviau išspręsti problemas. Neriboti laiko ištekliai kūrybiniam darbui gali priversti mokinius įdėti per daug pastangų sprendimams, kurių tobulinimas neturi prasmės arba yra ekonomiškai nenaudingas.
20.2. Išteklių paskirstymas (3) •
•
•
Užduoties pobūdis ir sudėtingumas turėtų apspręsti kūrybai skiriamo laiko kiekį ir jo lankstumą. Veikloje, kurioje reikia dirbti su daug informacijos šaltinių, įvertinti daug aplinkybių ir atsižvelgti į daug apribojimų, skiriama daugiau laiko ir lankstumo. Asmeniniai pomėgiai, domėjimosi sritys ir pamėgtas darbo stilius. Mokiniai dirbantys savo mėgstamą darbą yra skatinami vidinės motyvacijos ir dirba kūrybiškiau. Kuriant kūrybinę darbo aplinką būtina pašalinti įvairius organizacinius trukdžius, kurie gali neigiamai įtakoti kūrybinio darbo efektyvumą ir sutelktumą. Tai tankiai išdėstytos darbo vietos, bereikalingas bendravimas ir triukšmas.
20.3. Vertinimas ir įvertinimas (1) •
Kūrybiškumas yra subjektyvus ir sunkiai įvertinamas. Per daug kritiškas įvertinimas gali smarkiai sumažinti mokinio motyvaciją. Kūrybinę veiklą reiktų vertinti ne tik pagal rezultatus, bet ir pagal atliktų darbų mastą. Pats įvertinimas turėtų būti mokomojo pobūdžio (be aštrios kritikos). Vienas iš būdų tinkamai vertinti kūrybines idėjas yra įtraukti to paties hierarchinio lygio mokinius. Tokiu būdu mokiniai jausis teisingiau įvertinami ir bus užtikrintas vertinimo patikimumas.
20.3. Vertinimas ir įvertinimas (2) •
•
Tinkamai sumodeliuota įvertinimo sistema tiesiogiai skatina kūrybiškumą, padeda formuoti kūrybišką kultūrą. Jei kūrybinė užduotis netenkina individualių mokinių reikmių ir galimybių mokytis, nėra tinkamos motyvacijos (susidomėjimo kūrybiniu darbu, nepripažįstami pasiekimai ir pan.). Išorinės ir vidinės motyvacijų suderinamumas. Vidinė motyvacija – pagrindinė kūrybiškumo varomoji galia.
20.3. Vertinimas ir įvertinimas (3) MOTYVACIJA
MOTYVACIJOS TIKSLAS
PRIEMONĖS (didinti mokinių lojalumą, pasitenkinimą, skatinti tam tikrą elgesį)
IŠORINĖ (nuo eksperimentavimo į užduočių atlikimą laikantis taisyklių ir formalumų)
Noras gauti įvertinimą už darbą
Atlygis už darbą (kaupiamasis arba galutinis pažymys), paskatinimas, apdovanojimai ir pan.
VIDINĖ (eksperimentavim as)
Pasitenkinimas savo darbu
Įdomaus darbo pasiūlymas, autonomijos didinimas, profesinio tobulėjimo galimybių suteikimas
20.3. Vertinimas ir įvertinimas (4) •
Kiekvienoje konkrečioje situacijoje reikia parinkti atitinkamą išorinių ir vidinių motyvavimo priemonių mišinį, atsižvelgiant į skirtingų žmonių poreikius ir jų vykdomų užduočių pobūdį
•
Jei bus atlyginama tik už patikrintų ir patikimų metodų panaudojimą bei darbą atliekamą be klaidų, bus žlugdomas eksperimentavimas ir įtvirtinama rizikos vengimo kultūra. Atlyginant tik individualų kūrybiškumą bus slopinamas grupinis kūrybiškumas.
•
20.3. Vertinimas ir įvertinimas (5) •
•
Turi būti vertinama už naujų idėjų siūlymą. Skaidrus idėjų vertinimo procesas ir galimybė įgyvendinti savo idėjas užtikrina, kad mokinių kūrybiškumas būtų tęstinis. Vertinimo sistemą patartina modeliuoti atsižvelgiant į kūrybiškos kultūros vertybes (mokinių poreikiai, mokymo(si) ir skatinimo galimybės, darbo sąlygos, pasiekimų pripažinimas).
20.4. Grupinio darbo taikymas (1) •
•
Grupinio kūrybiškumo privalumas – galimybė pasidalinti skirtingomis žiniomis ir požiūriais. Tai padidina galimybes sukurti naujas idėjas ir jų kombinacijas. Ryškiausias trūkumas - grupėje vienu metu gali kalbėti tik vienas asmuo, kiti tuo metu negali dalintis idėjomis ir turi laukti savo eilės. Belaukdamas mokinys gali pamiršti savo mintį arba nuspręsti, kad ji jau nėra aktuali. Grupinių diskusijų metu kartais nukrypstama į „lankas“, kai nariai pradeda pasakoti su savo idėjomis susijusias istorijas, kurios užima laiko, bet nepadeda sukurti naujų idėjų.
20.4. Grupinio darbo taikymas (2) •
Procesą riboja ir natūralūs žmogaus protiniai sugebėjimai, neleidžiantys vienu metu kurti savo idėjų ir klausyti kitų. Kūrybiškumą grupėje gali riboti ir tai, kad kai kurie asmenys bijo ar vengia garsiai reikšti mintis grupėje, o kiti gali “maišyti” per daug kalbėdami ir besistengdami dominuoti grupėje.
20.4. Grupinio darbo taikymas (3) •
Bendras organizacinis kontekstas: - strateginis valdymas (aprašyti, suprasti ir išanalizuoti aplinką; sudaryti veiksmų planą; vykdyti planą), - palanki organizacinė struktūra (nėra išankstinės griežtos kontrolės ir susiskirstymo; lankstumas komunikacijai; autonomija ir laisvas sprendimų priėmimas), - palanki organizacinė kultūra (atvirumas naujovėms ir pokyčių toleravimas; dialogas ir prieinamumas; rizikavimas ir klaidų toleravimas; skirtumų toleravimas ir konstruktyvus konfliktų sprendimas).
20.4. Grupinio darbo taikymas (4) • •
•
Grupės klimatas. Individualus kūrybiškumas (gebėjimai, žinios, asmenybės bruožai, motyvacija, aplinkos kontekstas). Gebėjimas dirbti grupėje.
20.4. Grupinio darbo taikymas (5) •
•
•
Mokinių žinių, kompetencijos, kūrybiškumo ir charakterio skirtumai teigiamai veikia kūrybiškumą, tačiau didina konfliktų tikimybę, gali kilti sunkumų priimant galutinius sprendimus. Darbas grupėje efektyvus, kai grupė nėra per didelė, santykiai grupėje turi būti kiek galima laisvesni, nesuvaržyti formalumų ir nehierarchiški. Turi būti užtikrinama, kad naujovės nebūtų filtruojamos, visi galėtų žinoti skirtingas nuomones ir nebūtų vieno dominuojančio nario.
20.4. Grupinio darbo taikymas (6) •
• • •
Dirbama kūrybiškiau, kai bendravimas grupėje yra atviras ir paremtas pasitikėjimu. Taip yra todėl, kad tokioje aplinkoje individai yra tolerantiškesni vienas kito skirtumams ir lengviau bendrauja tarpusavyje. Siekiant sukurti tokį darbo klimatą reikia lavinti grupės narių komandinio darbo gebėjimus. Mokytojas grupėje sukuria viziją, kuri koordinuotų ir motyvuotų narių pastangas kūrybiškumui. Mokytojas tarpininkauja naujovių kūrimo procesui ir neleidžia per daug nukrypti nuo temos bei padeda išspręsti kylančius konfliktus.
20.4. Grupinio darbo taikymas (7) •
•
Grupinį kūrybiškumą galima derinti su individualiu kūrybiškumu. Tyrimai rodo, kad geresni rezultatai, kuriant idėjas, gaunami kai pradedama nuo grupinio ir pereinama prie individualaus darbo nei organizuojant darbą atvirkščiai. Daugelio grupinio darbo trūkumų galima išvengti pasinaudojant technologijų teikiamomis galimybėmis. Technologijos leidžia idėjomis dalintis vienu metu (nereikia laukti norint išsakyti savo idėją), pasisakyti anonimiškai, nebijant blogo įvertinimo bei lanksčiau vietos ir laiko požiūriu.
21. Kūrybinio mąstymo metodai (1) • • • • • • •
Ekskursijos metodas (angl. Excursion Technique). Minčių žemėlapis (angl. Mind Mapping). Šešių skrybėlių metodas. Smegenų (arba Proto) šturmas (angl. Brainstorming). Kontrolinis sąrašas (angl. Checklist). Horizontalus mąstymas (angl. Lateral Thinking). Hipotezės.
21. Kūrybinio mąstymo metodai (2)
• • • • • • •
Sniego gniūžtė. Galvosūkis-paradoksas. Atminties paieškos. 101 panaudojimo būdas. Priverstinės asociacijos. Kas būtų, jeigu… Išankstinis orientyras.
21.1. Smegenų šturmo metodas (1)
•
• •
Tai vienas iš labiausiai paplitusių komandinio kūrybinio mąstymo metodų. Metodo esmė – per trumpą laiką grupė žmonių stengiasi sugalvoti kuo daugiau naujų idėjų. Jis naudojamas siekiant gauti daug idėjų ar sprendimų gerai apibrėžtoms strateginėms ar operatyvinėms problemoms. Smegenų grupę sudaro nuo 6 iki 10 žmonių. Procesą valdo mokytojas, kurio užduotis - apibrėžti problemą, paruošti reikalingą informaciją ir skatinti idėjų „gamybą“. Jis arba specialiai paskirtas mokinys visas pasiūlomas idėjas užrašinėja ant lentos.
21.1. Smegenų šturmo metodas (2) •
•
•
Sesijos pradžioje pateikiama problema ir dalyviai pakviečiami siūlyti sprendimus. Procesas vyksta keliais etapais ir trunka apie vieną valandą. Rezultatas - daug originalių idėjų, iš kurių atrenkamos geriausios. Šiam tikslui gali būti rengiama atskira sesija, kurios metu vertinamas idėjų įgyvendinamumas. Egzistuoja keturios pagrindinės “Smegenų šturmo” taisyklės: • Jokių išankstinių nusistatymų ir kritikos siūlomoms idėjoms; • visos, netgi absurdiškos, idėjos yra priimtinos;
21.1. Smegenų šturmo metodas (3)
• svarbiausia pasiūlyti kuo daugiau skirtingų idėjų;
•
• stengtis siūlyti naujas idėjas jau pasiūlytų idėjų pagrindu. Kartais “Smegenų šturmas” daromas kitaip – dalyviai idėjas pateikia ne žodžiu, o užrašydami ant lapelio. Procesas vyksta panašiai, dalyviai ant lapelio užrašo 6 idėjas ir lapelį perduoda savo kaimynui, kuris, perskaitęs gautas idėjas, turi pasiūlyti dar 3 idėjas. Taip keičiamasi lapeliais, kol dalyviai gauna savo lapelius atgal. Toks būdas padeda išvengti kai kurių grupinio darbo trūkumų, kai nedrąsūs asmenys vengia viešai kalbėti arba kas nors grupėje būna per daug aktyvus.
21.1. MÄ…stymo tipai proto ĹĄturmo metu
21.1. Smegenų šturmo metodas (4) •
•
Proto šturmo esmę sudaro tyčinis idėjų generavimo ir idėjų vertinimo etapų atskyrimas, mąstymo tipo pakeitimas. Pradžioje, kai būtina papildyti sprendimų variantų sąrašą, taikomas kūrybinis, plečiamasis mąstymas, o vėliau, kai reikia pagrįsti geriausių variantų pasirinkimą, pereinama prie analitinio, siaurinamojo mąstymo tipo. Vertinimo atidėjimas iki to laiko, kai bus išsakyta pakankamai daug idėjų, skatina laisvą srautą idėjų, galinčių indukuoti kitas idėjas.
21.1. Smegenų šturmo metodas (5)
•
• •
•
Šis būdas taip pat lengvai realizuojamas elektroninėmis priemonėmis. Tai leidžia organizuoti “Smegenų šturmo” sesijas nepaisant fizinių atstumų tarp dalyvių. Pavyzdys. Grupė mokinių ieško problemos sprendimo reikšdami laisvai mintis, idėjas, išsako nuomonę. Problema – prastas aptarnavimas, trys idėjos (raudona spalva), toliau – alternatyvos (galimi sprendimai). Trys grupės po 8 žmones. Proto (smegenų) šturmo autorius – amerikietis reklamos specialistas Aleksas Osbornas.
21.1. Smegenų šturmo metodas (6). Pavyzdys
• •
•
•
Mokytojas prašo klasės pateikti kiek tik įmanoma įdėjų pateikdamas klausimą: Poetinėje dramoje “Martynas Mažvydas” Just. Marcinkevičius įprasmino Mažvydą kaip gyvybinių tautos interesų reiškėją. Kodėl? Mokytojas ar mokiniai surenka atsakymus užrašydami juos lentoje, sugrupuodami, jei reikia. Šiame etape negalima būti kritiškam, visi atsakymai turėtų būti priimti. Šio metodo privalumai: dalyvauja visa grupė, neįdomi pamoka gali būti pagyvinta.
21.1. Smegenų šturmo metodas (7)
•
Ištekliai:
•
http://info.mindjet.com/brainstormingno.html?cmpg=EMEA__Google_NO_Brainstorming&gclid=CJi49fnkqq4C FQ8gfAodvmJUPg
21.2. Minčių žemėlapis (1)
•
Grupiniam darbui: - mokiniai suskirstomi į nedideles grupeles, - kiekviena grupė pasitaria ir kartu kuria minčių žemėlapį, - visos grupės kartu aptaria pagrindines idėjas, - visų grupių minčių žemėlapiai sujungiami į vieną didelį minčių žemėlapį, - visi aptaria, kodėl kai kurios idėjos yra netinkamos.
21.2. Minčių žemėlapis (2)
•
• •
•
Popieriaus lapo viduryje įrašomas žodis, kuris išreiškia
ar apibūdina jūsų apmąstymų objektą. Aplinkui užsirašomi kiti žodžiai ar idėjos, kurios Jums kilo pagalvojus apie jūsų centrinę sąvoką. Įrašytos mintys pildomos kitomis atsiradusiomis asociacijomis, jos – dar kitomis, kad ir kokios tolimos, keistos ar net kvailos jos pasirodytų. Spontaniškumas taikant šį metodą labai svarbus.
21.2. Minčių žemėlapis (3)
•
•
Kilusias mintis ir asociacijas vėliau galime grupuoti tarpusavyje, sujungti linijomis susijusias idėjas – tai sukels dar naujų minčių. Smagu ir tas, kad turėdami po ranka Jūsų mąstymo eigą, atspindinčią „minčių žemėlapio“ schemą, galėsite bet kam lengvai paaiškinti, kaip “priėjote” prie vienos ar kitos idėjos. Metodo raktažodžiai: spontaniškumas, asociacijos, gausa. Baigus braižyti žemėlapį, pradedame analizuoti minčių tarpusavio ryšius ir bendrą gauto vaizdo prasmę problemos kontekste.
21.2. Minčių žemėlapis (4) •
•
Minčių žemėlapis naudojamas problemos sprendimui, žodžiams ir vaizdams susieti, kūrybiškiems pasakymams realizuoti, trumpai išdėstyti medžiagą. Žemėlapis padeda suprasti labai kompleksiškas situacijas, kuriose trūksta vientisumo ir gausu prieštaravimų. Egzistuoja daug metodo (autorius – britų tyrinėtojas ir konsultantas Tonis Buzanas) atmainų, pvz.: - kolektyvinis žemėlapis – mintys piešiami kolektyviai, - piktografinis žemėlapis – užuot rašę žodžius, piešiame paveikslėlius ir simbolius,
21.2. Minčių žemėlapis (5)
•
- dinaminis žemėlapis - idėjos užrašomos ant lipnių lapelių, kuriuos vėliau galima lengvai kilnoti iš vienos vietos į kitą bei grupuoti su kitomis idėjomis. Internete yra įvairių programų, leidžiančių kurti elektronines „minčių žemėlapių“ schemas, kurios tinka projektams, prezentacijoms, savo mintims reikšti. Viena tokių nemokamų programų, pavadinta „Freemind“ (http://sourceforge.net/projects/freemind/ ). Programa, kurią atsisiųsite, vadinasi FreeMind-Windows-Installer-0.9.0-maxjava-installer-embedded (27,2 MB, anglų k.).
21.2.1. Minčių žemėlapis (5) Ištekliai: • www.mind-map.com • www.mindmapper.com • www.matchware.net • www.grokfusebox.com • Naujovių įrankiai www.innovationtools.com/resources/mindmapping.asp • Google žinynas www.google.com/Top/Reference/Knowledge_Management/ Knowledge_Creation/Mind_Mapping/ • http://www.inspiration.com/Inspiration - būtina registruotis, norint atsisiųsti programą (30 dienų).
21.3. Ekskursijos metodas (1)
•
Tai grupinio kūrybiškumo metodas, padedantis peržengti įprastą mąstymo struktūrą, formuluojant strategijas. Procesą sudaro penki etapai: 1. Moderatorius paprašo dalyvių savo vaizduotėje nukeliauti į kokią nors fizinę vietą (muziejų, džiungles, miestą, kitą planetą ir pan.), kuri yra visiškai nesusijusi su realia problema. Grįžęs iš ekskursijos kiekvienas dalyvis aprašo 8-10 vaizdų (daiktų, žmonių ar vietų), matytų per kelionę. 2. Pateikiama problema, kurią dalyviai turi pabandyti susieti su tuo, ką matė kelionėje.
21.3. Ekskursijos metodas (2) 3. Dalyvių paprašoma pagalvoti, kokius problemos sprendimus siūlo jų analogijos ir ryšiai. 4. Dalyviai pasidalina savo įspūdžiais iš ekskursijos, papasakoja, ką matė, kaip tai galima susieti su problema ir kokius sprendimus šis susiejimas siūlo. 5. Galiausiai diskutuojama apie vienas kito idėjas ir su moderatoriaus pagalba grupė priima bendrą sprendimą.
21.4. Horizontalaus mąstymo metodas (1)
•
•
•
Toks mąstymas yra nelinijinis ir minčių seka nėra logiškai susijusi. Vadinasi, šokinėjama į šalis, išbandomi skirtingi požiūriai ir priėjimo taškai. Padeda išspręsti sudėtingas problemas mąstant nestandartiškai ir iš žmogaus reikalauja lankstumo ir plataus bei atviro požiūrio (autorius psichologas Edvardas de Bonas). Ieškoma sprendimo aplinkinėse srityse.
21.4. Horizontalaus mąstymo metodas (2)
•
•
• •
Norint pralaužti įprastą logiką (“taip” ir “ne” atsakymus), galima provokuoti, mąstyti, įsivaizduoti neįmanomus dalykus. Pagal šį metodą vienai problemai galima surasti daug alternatyvių sprendimų, problemas paversti galimybėmis bei sukurti daug naujų ir praktiškų idėjų. http://www.ideaconnection.com/thinking-methods/lateralthinking-00012.html http://www.solutioneers.net/solutioneering/lateralthinking.ht ml
21.5. Kontrolinio sąrašo metodas (1)
• •
Dažniausiai naudojamas tobulinant žmogaus veiklos (pvz., kūrimo) rezultatus, turinčius potencialią paklausą. Metodo esmė – sugalvoti, kaip pakeisti žmogaus veiklos rezultatus pasitelkus kontrolinį veiksmažodžių sąrašą (žr. pavyzdį).
21.5. Kontrolinio sąrašo metodas (2) Veiksmažodis
Paaiškinimas
Panaudoti kitaip?
Panaudoti kitaip, nieko nekeičiant? Panaudoti kitaip, keičiant?
Pritaikyti?
Kas dar yra toks pats? Kokios idėjos iš to kyla? Ką galima nukopijuoti?
Modifikuoti?
Pakeisti prasmę, spalvą, judėjimą, garsą, kvapą, formą? Ką dar galima pakeisti?
Padidinti?
Ką galima pridėti? Daugiau vietos? Daugiau laiko? Dažniau? Stipriau? Aukščiau? Ilgiau? Ploniau? Papildomos funkcijos?
Sumažinti?
Pašalinti? Sumažinti dydį? Sutrumpinti? Palengvinti? Padalinti? Praleisti?
Pakeisti?
Kuo galima pakeisti? Kitas laikas? Kitos medžiagos? Kiti procesai? Kitas galingumas? Kita vieta? Kitas tonas?
Pertvarkyti?
Kitas išdėstymas? Kita seka? Kitas ritmas? Kitas grafikas?
Apversti?
Teigiamus dalykus sukeisti su neigiamais? Padaryti atvirkščiai? Apversti aukštyn kojom? Sukeisti vaidmenis? Apsukti?
Permaišyti?
Kitoks mišinys? Kitoks išdėstymas? Sumaišyti tikslus? Sumaišyti idėjas?
21.6. Šešių skrybėlių metodas (1)
• •
• •
Kūrybinio mąstymo įrankis, padedantis nukreipti mąstymo procesą įvairiomis kryptimis. Metaforiškai kalbant asmuo arba grupė, naudojanti šį metodą, turi viena po kitos užsidėti šešias skrybėles, atitinkančias tam tikrą mąstymo būdą. Vienu metu galima dėvėti tik vieną skrybėlę. Pateikiamos tokios skrybėlių reikšmės: Balta skrybėlė – analizuojami jau žinomi faktai, skaičiai ir informacijos poreikiai. Raudona skrybėlė – apima intuiciją ir jausmus. Ši skrybėlė mąstymo dalyviams leidžia remtis vien tik jausmais, kas yra nepriimtina įprastoje diskusijoje.
21.6. Šešių skrybėlių metodas (1)
• •
• •
Kūrybinio mąstymo įrankis, padedantis nukreipti mąstymo procesą įvairiomis kryptimis Metaforiškai kalbant asmuo arba grupė, naudojanti šį metodą, turi viena po kitos užsidėti šešias skrybėles, atitinkančias tam tikrą mąstymo būdą. Vienu metu galima dėvėti tik vieną skrybėlę. Pateikiamos tokios skrybėlių reikšmės: Balta skrybėlė – analizuojami jau žinomi faktai, skaičiai ir informacijos poreikiai. Raudona skrybėlė – apima intuiciją ir jausmus. Ši skrybėlė mąstymo dalyviams leidžia remtis vien tik jausmais, kas yra nepriimtina įprastoje diskusijoje.
21.6. Šešių skrybėlių metodas (2)
•
• •
Geltona skrybėlė – reiškia optimizmą. Siekiama atsakyti į klausimus: kodėl kažkas veiks ir kokią nauda tai atneš? Toks mąstymas gali būti naudojamas, žiūrint į galimus siūlomų veiksmų rezultatus ar ieškant vertės jau įvykusiuose dalykuose. Žalia skrybėlė – mąstoma kūrybiškai, ieškoma alternatyvų, galimybių ir naujų idėjų. Juoda skrybėlė – tai kritiško mąstymo ir atsargumo skrybėlė. Ji naudojama sprendžiant ar pasiūlymas derinasi prie faktų, turimos patirties, naudojamos sistemos ar taisyklių. Ši skrybėlė visada yra logiška.
21.6. Šešių skrybėlių metodas (3)
•
•
• •
Mėlyna skrybėlė – apžvalgos ir proceso kontrolės skrybėlė. Žiūrima ne į tiriamą dalyką, bet į mąstymą apie tą dalyką. Peržvelgiama ar visų skrybėlių galimybės buvo išnaudotos. Šešių skrybėlių metodas kiekvienam dalyviui leidžia visiškai atsiskleisti ir skatina įvairiapusišką mąstymą, t.y. atskirti veiklą nuo ego. Kitaip tariant, kiekvienas individas reiškiasi pagal skrybėlės spalvą, todėl savo nuomonės gynimas nebetenka prasmės. http://www.mindtools.com/pages/article/newTED_07.htm http://sixthinkinghats.com/
21.7. Hipotezių metodas (1)
• •
•
Hipotezė yra mokslinė prielaida, kuria bandoma nusakyti nežinomus reiškinius. Hipotezė (gr. hipothesis – prielaida) – moksliškai pagrįstas spėjimas tam tikriems reiškiniams išaiškinti. Jų formuluotėmis išreiškiami numatomi įvykiai, skirtumai tarp grupių ar ryšiai tarp kintamųjų. Tyrimo hipotezė yra glaustas teiginys, rodantis, ką tyrėjas tikisi savo tyrimu atskleisti. Pavyzdžiui: Pagerėja mokymosi motyvacija tų žemo pažangumo mokinių, kuriems pritaikoma speciali mokytojo veiksmų programa.
21.7. Hipotezių metodas (2)
•
•
Ši hipotezė yra kryptinga, ji rodo rezultatų kryptį – šiuo atveju pagerėjimą (teigiama kryptis). Ji taip pat būtų kryptinga hipotezė, jei teigtų, kad dalyvaujančių mokinių motyvacija suprastėjo (neigiama kryptis). Taip pat hipotezė gali būti ir nekryptinga: Dalyvaujančių specialioje veiksmų programoje žemo pažangumo mokinių motyvacija nesikeis.
21.7. Hipotezių metodas (3)
•
•
Hipotezė visų pirma reikalinga mums patiems. Ji parodo tyrimo kryptį, neleidžia per daug išsiplėsti, padeda pasirinkti (numatyti) tyrimo objektą bei informacijos galimo būdą, tyrimo metodą. Pvz., jei analizuojame kokios mokyklos neefektyvią veiklą, mes darome prielaidą, jog tai gali būti susiję su netinkamu pedagogų parinkimu. Pasirinkus tokią hipotezę, aiškus tampa ir tyrimo objektas ir tyrimo metodas. http://www.lzuu.lt/nm/failai/MT_pagrindai_edukologijoje/50 678.html
21.8. Sniego gniūžtė (1)
• • •
Dar nepradėję aiškinti naujos temos, užduokite klausimą, orientuotą į tai, ką mokiniai turės išmokti. Po to kiekvienas mokinys užsirašo savo mintis tuo klausimu, visi pasidalija savo mintimis porose ar trijų narių grupėse. Tada galima suformuoti didesnes grupes sujungiant poras ar trijų asmenų grupeles, ir vėl lyginami atsakymai bei priimamas bendras grupės sprendimas.
21.8. Sniego gniūžtė (2)
•
•
Toliau mokytojas prašo kiekvieną didelę grupę išrinkti iš suformuluotų ir paskelbti po vieną idėją ir užrašo ją lentoje ar kompiuterio ekrane, jei reikia, kiek pakoreguodamas. Po to mokytojas apibendrina diskusiją ir ištaiso klasės atsakymus bei toliau tęsia naujos medžiagos pristatymą.
21.9. Išankstinis orientyras (1)
• •
•
•
Prieš nagrinėjant literatūros kūrinį pateikiamas 5 teiginių (provokacinių savo prigimtimi) sąrašas. Mokiniai porose ar grupėse aptaria kiekvieną teiginį, išreikšdami pritariančią ar prieštaraujančią teiginio idėjai mintį. Kurdamas išankstinį orientyrą mokytojas gali pateikti su būsima tema visiškai priešingai susijusį teiginį, provokuojančią, neigiamą ar diskutuotiną idėją. Gali būti viena kita idėja ir iš būsimo teksto. Svarbu, kad tiesiogiai ar perkeltine prasme teiginiai būtų kaip nors susiję su būsima tema, nors su vienu temos aspektu.
21.9. Išankstinis orientyras (2)
•
•
•
Aptarę teiginius porose ar grupėse, mokiniai trumpai pateikia savo nuomones klasėje žodžiu, mokytojas neturėtų vertinti, ar teiginiai teisingi ar ne, nei kitaip komentuoti mokinių idėjų, turėtų priimti visus pasiūlytus teiginių vertinimus. Jei kyla diskusija, mokytojas neturėtų leisti jai išsiplėsti, nes išankstinio orientyro tikslas – motyvacinis: sužadinti susidomėjimą būsima tema, o ne ją išdiskutuoti. Metodas priartina būsimą temą prie mokinių išgyvenimų, sužadina motyvaciją savo minčių patvirtinimo ar paneigimo tekste, suaktyvina mokinių vaizduotę ir dėmesį, reikalingą klausantis ar skaitant naują medžiagą.
21.10. Galvosūkis-paradoksas
•
• •
Norint sužadinti mokinių susidomėjimą nauja tema ir paskatinti mąstyti apie naują medžiagą, pateikiamas galvosūkis ar mįslė, susijusi su tema, sąvokomis ir leidžiama patiems rasti sprendimą. Loginiai galvosūkiai turi prieštarauti kai kurioms ką tik pateiktos teorijos dalims. Jei panaudojami konkretūs pavyzdžiai, jie turėtų paremti prieštaraujančias viena kitai teorijas.
21.11. Ekspertų metodas (1)
• •
•
•
Klasė padalijama į tiek grupių, į kelias galima padalyti naują medžiagą arba tekstą. Tema padaloma į 4 potemes. Mokiniams pateikiami 4 pagrindiniai klausimai, nukreipti į pagrindinę temą. Mokiniai analizuos tą pačią temą keturiais aspektais. Mokiniai padalomi į 4 grupes. Grupės turėtų būti panašios gabumų, patirties, lyties atžvilgiu. Mokinių negrupuojame “pagal draugystę”, jie iš pradžių gali skųstis ir būti nepatenkinti, bet jei reikalausite, priims jūsų nurodymus. Kiekviena grupė studijuoja vieną klausimą, skaito tekstą ar papildomą medžiagą. Grupės dirba klasėje.
21.11. Ekspertų metodas (2)
•
• •
Parengę atsakymus, t.y. išnagrinėję pateiktą grupei klausimą, mokiniai grupuojami į naujas grupes. Kiekviena nauja grupė susideda po vieną narį iš kiekvienos iš keturių buvusių grupių. Jei vieną kurią nors grupę sudarė daugiau mokinių, jie gali eiti į naują grupę abu. Kiekvienoje grupėje dabar yra po vieną “ekspertą” iš kiekvieno klausimo. Nauja grupė turi išanalizuoti visą temą – kiekvienas narysekspertas vienu klausimu išdėsto savo potemę, išaiškina savo dalį, atsako į klausimus. Grupės darbo pabaigoje visi grupės nariai žino visą temą.
21.11. Ekspertų metodas (3). Pavyzdys
•
• •
Prieš rengiantis analizuoti funkcinių stilių sąveiką ir siekiant apibendrinti, penkios atskiros grupės gali apibendrinti atskiro stiliaus vartojimą tekste. Toks metodas naudingas, nes: leidžia pasitikrinti, susisteminti ir apibendrinti žinias ir sukurti bendrą reiškinio vaizdą ar sistemą mokinio mintyse; leidžia mokiniui palyginti savo ir draugų kompetenciją šioje srityje, pasimokyti iš kitų bei aktyviai dalyvauti mokymosi procese.
21.12. Užrašų palyginimas
•
•
•
Dažnai mokiniai neturi užrašų vedimo gebėjimų. Jie gali atidžiai klausytis, bet ne visada žino, ką užrašyti ar ne viską spėja, ar sugeba užrašyti, todėl, skaitydami užrašus prieš pamoką ar testą, nesupranta, ką užsirašė. Vienas iš būdų norint išvengti tokios situacijos – mokyti vesti užrašus ir leisti kartais juos palyginti su kitų mokinių užrašais. Mokytojas stabteli paaiškinęs svarbiausią temos aspektą ir paprašo, kad mokiniai perskaitytų, ar taip užsirašė esminius momentus ir palygintų vieni kitų užrašus.
21.13. Panelinės diskusijos (1)
• •
• •
Mokiniai turi pateikti prezentacijas ar ataskaitas klasei, norint įtraukti visą klasę į medžiagos pateikimą. Grupės gauna temą, kurią turi ištirti ir parengti išanalizuotos temos pristatymą žodžiu. Kiekvienas panelistas turi pateikti trumpą medžiagos pristatymą, o po to “publika” pateikia savo klausimus. Pagrindiniai sėkmę užtikrinantys principai – įdomi tema bei teisingi užduoties atlikimo nurodymai. Taip pat reikėtų parengti ir auditoriją, jiems suteikiant įvairius vaidmenis.
21.13. Panelinės diskusijos (2). Pavyzdys
•
•
•
Jei mokiniai pateikia savo tyrimo rezultatus apie įvairias teksto kūrimo formas, kiti mokiniai gali vaidinti teksto kūrėjo vaidmenis. Jei aptariama kūrinio veikėjų charakteristika, klasė gali pasidalyti į veikėjų vaidmenis (“būti kito kailyje”) ir pažvelgti į analizuojamą reiškinį įvairiais aspektais. Taip galima įtraukti mokinius į mokymosi procesą, suvokti bet kokio reiškinio visumą, skirtingus požiūrius ir giliau suprasti problemą.
21.14. Formalūs debatai
•
•
•
•
Suteikia veiksmingą struktūrą diskusijoms klasėje, padalijant pamokos medžiagą į dvi priešingas argumentuotas nuomones už ir prieš. Mokiniai paskirstomi į debatų komandas, susipažįsta, kokią poziciją jiems reikės ginti, prašomi pateikti argumentus ir paremti savo poziciją. Priešingai komandai turėtų būti suteikiama proga atremti argumentus ir, jei leidžia laikas, debatų dalyviai prašomi atsakyti į atremtus argumentus. Ugdomi ir argumentavimo bei viešojo kalbėjimo gebėjimai.
21.15. Simuliacijos. Spaudos konferencija (1)
• •
Tikslas – apibendrinti plačios apimties medžiagą išanalizavus visą skyrių. I etapas. Darbas grupėse. Klasė suskirstoma į grupes po 4-5 mokinius. Kiekviena grupė pasirenka vieną iš pasiūlytų temų ir grupėje išanalizuoja visus už ir prieš, privalumus ir trūkumus, problemos priežastis ir pasekmes. Kiekviena grupė išrenka atstovą į spaudos konferenciją, kuriuo dažniausiai siūlomas grupės lyderis, geriausiai įsisavinęs informaciją ir grupės diskusijos metu turėjęs daugiausiai argumentų.
21.15. Simuliacijos. Spaudos konferencija (2) •
II etapas. Spaudos konferencija. Grupės deleguoti atstovai susodinami klasės priekyje prieš auditoriją, jie prisistato kaip atskiros temos ekspertai. Likusieji tampa žurnalistais, pasirenka atstovaujamą laikraštį ar žurnalą, parengia klausimus. Žurnalistai eina prie mikrofono, prisistato, kokiam spaudos leidiniui jie atstovauja bei pateikia klausimą. Atsako atitinkamos srities ekspertas, jį papildyti gali ir kiti ekspertai. Žurnalistas įsirašo atsakymą į diktofoną arba pasižymi užrašų knygelėje. Diskusijos nevyksta, priimami ir prieštaringai argumentuojami teiginiai. Ekspertų komandos nariai gali papildyti vienas kitą, bet žurnalistai nediskutuoja su ekspertais. Galima pateikti ir provokuojančius klausimus.
21.15. Simuliacijos. Spaudos konferencija (3) •
•
III etapas. Spaudos konferencijos apibendrinimas. Žurnalistai parengia straipsnį savo leidiniui, ekspertai parengia ataskaitą raštu. IV etapas. Užduoties aptarimas. Dažniausiai aptariamos dvi sritys – turinys ir forma. Kalbėdamas apie turinį mokytojas (dalyvavęs kaip stebėtojas) primena neteisingai pateiktus faktus, diskutuotinas idėjas bei kitus nukrypimus nuo teisingo faktų pateikimo. Kalbėdamas apie formą mokytojas pamini kalbos klaidas, neteisingai pavartotus terminus, nepakankamai konkrečius klausimus bei kitus su verbaline ir neverbaline komunikacija susijusius momentus.
21.15. Simuliacijos. Spaudos konferencija (4) •
• •
V etapas. Straipsnių ir ataskaitų paroda klasėje ar internetinėje aplinkoje. Jei mokiniai labai aktyvūs spaudos konferencijoje, gali prireikti mokytojo moderavimo (grupinio darbo valdymo). Taigi norintis pateikti klausimą turi duoti sutartą signalą – pakelti ranką ar išsakyti savo ketinimą žodžiu. Mikrofono panaudojimas suteikia autentiškumo įspūdį, drausmina ir įpareigoja tiksliai suformuluoti klausimus. Įrašymo galimybės – nufilmuota klasės diskusija gali būti aptarta kitą pamoką, išsaugota kompiuterio atmintyje ar paskelbta internete.
21.16. Vienos minutės refleksijos metodai (1) •
•
Popieriaus lapas vienos minutės refleksijai tikrina, kaip mokinys suprato naują medžiagą ir kokia jo reakcija į naują informaciją. Paprašykite, kad mokiniai paimtų tuščią popieriaus lapą, pateikite klausimą (specifinį ar atvirą) ir leiskite jiems minutę pagalvoti ir atsakyti. Klausimai gali būti tokie: “Kas yra realizmas?”, “Kaip Faustas vertina velnio galimybes patenkinti žmogaus norus”, “Koks pagrindinis ar esminis šiandien nagrinėjamos medžiagos klausimas?”. Atsakymai parodys, ar mokiniai suprato medžiagą taip, kaip jūs tikėjotės. Pakartotinis šio metodo taikymas leis nustatyti mokinio pažangą suprantant medžiagą ir gebėjimą reflektuoti.
21.16. Vienos minutės refleksijos metodai (2)
•
Painiausias (ar aiškiausias) klausimas (vieta, problema) leidžia mokiniams šiek tiek ilgiau pamąstyti prieš atsakant į klausimą. Pamokos pabaigoje ar medžiagos pateikimo viduryje stabtelite ir paklausiate: “Kuri šios pamokos temos dalis buvo labiausiai neaiški (miglota, paini)?” ar, jei norite būti tikslesni, “Kas (ar) šios dienos pamokoje buvo kas nors neaišku apie ...”
21.16. Vienos minutės refleksijos metodai (3)
•
•
Afektyvinis atsakymas leidžia mokiniams užrašyti savo reakcijas į kokį nors pamokos medžiagos aspektą – pateikti emocinį ar vertybinį atsaką naujos medžiagos atžvilgiu. Pvz., paklausiame, ką mokiniai mano apie prieštaringai vertinamo Liudo Vasario veiklą. Žinodami mokinių nuomonę, išgirdę jų skirtingus požiūrius, galėsite padėti jiems pažvelgti į teorinę medžiagą kontekste ir patyrinėti savo įsitikinimus. Tokia refleksija tiktų pamokos ar diskusijos pradžiai.
21.16. Vienos minutės refleksijos metodai (4)
•
• •
Kasdienių refleksijų dienoraštis leidžia išplėtoti gilesnę diskusiją ar reakciją į kurso ar skyriaus medžiagą. Galima skirti laiko pamokoje, kad mokiniai užpildytų savo dienoraščio puslapį ar skirti šią užduotį namų darbams. Galima užduoti: “Ar manote, kad Liudo Vasario veiksmai morališkai teisingi? Paaiškinkite savo atsakymą”. Vienintelis trūkumas – kad grįžtamasis ryšys nebūtų pateiktas “akimirksniu”, kai atsakymai surenkami tą pačią dieną.
21.17. Kiti metodai kūrybiškam darbui •
•
Atsakymas į demonstravimą ar pamokos-paskaitos veiklą. Mokiniai prašomi parašyti pastraipą, kuri prasideda žodžiais: “Aš nustebau sužinojęs, kad ...”, “Aš sužinojau, kad ...”, “Įdomu tai, kad ...”. Tai leidžia mokiniams pasvarstyti apie tai, ką jie iš tikrųjų sužinojo iš mokytojo paskaitos, leidžia suprasti, kad ši veikla buvo skirta ne tik pamokos paįvairinimui, bet turėjo gilesnių tikslų. Atsakymo santrauka. Kai vienas mokinys atsakė į klausimą, paprašoma kito mokinio apibendrinti pirmojo mokinio atsakymą. Kai mokiniai patys apibendrina, ką pasakė draugas arba pakartoti draugo atsakymą, mokiniai aktyviau dalyvautų pamokoje, klausytųsi vienas kito ir būtų skatinama idėja dalytis.
21.18. Technologijų panaudojimas skatinant kūrybiškumą
• • • •
Mokomosios programos (kompiuteriniai žaidimai, žodynai, žinynai ir kt.). Mokymo(si) priemonės (vizualinės ir audialinės). Techninės priemonės (projektorius, magnetofonas, televizorius, videomagnetofonas ir kt.). Virtualiosios klasės moduliai (šaltiniai internete, pokalbiai, užduotys ir kt.).
22. Kūrybiškumo įgūdžių tobulinimas • • •
•
Domėjimasis nauja informacija. Naujų idėjų paieška, dalijimasis su kitais. Bendravimas su žmonėmis, kurie stimuliuotų jūsų mąstymą, patys mąstytų pozityviai ir novatoriškai. Įvairių klausimų (kodėl?, kodėl ne? ir kas galėtų atsitikti, jei…) įprastose situacijose svarstymas.
23. Išvados
•
•
•
Kūrybinei užduočiai keliamas tikslas turi būti informuojantis ir nurodantis kryptį, o ne iš anksto nustatytas vertinimo standartas. Kūrybiškumui skatinti įtaką daro palankių sąlygų sudarymas, kūrybinės veiklos organizavimas ar kūrybinio mąstymo metodų panaudojimas. Kuriant kūrybiškumui palankią aplinką reikia tobulinti strateginį valdymą, struktūrą, kultūrą ir individualaus kūrybiškumo panaudojimą.
23. Išvados
•
•
Organizuojant kūrybinę veiklą reikia tinkamai nustatyti tikslus, paskirstyti išteklius, vertinti ir atlyginti už darbą. Siekiant didesnio efektyvumo galima panaudoti grupinį darbą ar kūrybinio mąstymo metodus.