Valstybinės kalbos kultūra ir specialybės kalba

VALSTYBINĖS KALBOS KULTŪRA IR SPECIALYBĖS KALBA ___________________________________________________________ TEMINIS PLANAS ___________________________________________________________ SMULKIOJO VERSLO ORGANIZATORIUS (40 val.) „Valstybinės kalbos kultūros ir specialybės kalbos“ programa parengta vadovaujantis teisės aktų nuostatomis dėl valstybinės kalbos vartojimo ir šiais dokumentais: 1. Smulkiojo verslo organizatoriaus rengimo standartas. V., 2008 (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-1970/A1-279) (http://www.kpmpc.lt/Standartai/iteisinti.html).

2. Smulkiojo verslo organizatoriaus profesinio mokymo programa ir kvalifikacijos aprašas (http://www.aikos.smm.lt/programos.htm?m=program&a=displayItem&id=440034704).

3. Specialybės kalbos programa, pritarta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 27 d. posėdyje (http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/svietimo-istaigos/specialybes-kalbos-programa.html).

4. Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymas (1995 m. sausio 31 d. Nr. I-779) (Žin., 1995, Nr. 15-344) (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=170492&p_query=&p_tr2=), (http://www3.lrs.lt/pls/inter/www_tv.show?id=122212,6904,30).

5. Visuomenės informavimo įstatymas (2006 m. liepos 11 d. Nr. X-752) (Žin., 2006, Nr. 82-3254) (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=280580&p_query=&p_tr2=).

6. Reklamos įstatymas (2013 m. rugpjūčio 1 d.) (http://www.litlex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=169618): 4 straipsnis. Reikalavimai reklamai. 1. Rašytiniam ir garsiniam reklamos tekstui taikomi Valstybinės kalbos įstatymo nustatyti reikalavimai.

7. Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=289646): 10 straipsnis. Teisės akto turinio reikalavimai: 1. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį. 2. Teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus. 3. Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistini žodžių sutrumpinimai, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas. 11 straipsnis. Teisės akto, kuriuo keičiamas ar papildomas kitas teisės aktas, reikalavimai.

Keičiant ar papildant teisės aktą, išdėstoma pakeitimų esmė ir pateikiama atitinkamos straipsnio dalies nauja redakcija. 12 straipsnis.

Valstybinės kalbos kultūra ir specialybės kalba

Parengė Romas Papinigis

Teisės akto kalba. Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų.

8. Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 82-2414) (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=269227&p_query=&p_tr2=): 4 straipsnis . Etninės kultūros valstybinės globos uždaviniai. 8) ugdyti kalbos etninį savitumą, užtikrinti tarmių ir etninių vietovardžių išlikimą.

9. Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos (2003 m. gruodžio 24 d. Nr. 1688) (Žin., 2003, Nr. 123-5617) (http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=224296, http://www.pprc.lt/vkm/?page=kategor.htm): Šiame dokumente nustatyta valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos, reikalavimai asmenims, siekiantiems įgyti valstybinės kalbos mokėjimo kategorijas ir šių kategorijų taikymas.

10. Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinosios taisyklės (Žin., 1995, Nr. 40-1224; 1997, Nr. 113-2865) (http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=47301): Visų rūšių viešoji garsinė informacija ir viešieji užrašai turi atitikti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą ir kitus teisės aktus. 1. Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų kalba turi būti taisyklinga. 2. Viešieji užrašai turi būti teisiškai pagrįsti (registruoti arba pateikti su valstybės ar savivaldos institucijų leidimu). 3. Jei garsinė ar rašytinė informacija susijusi su užsieniečių aptarnavimu (viešbučiuose, paštuose, bankuose, viešojo maitinimo įstaigose ir kitur), tarptautiniu transportu, turizmu ar tarptautiniais renginiais, greta valstybinės kalbos gali būti vartojamos tradicinės tarptautinio bendravimo kalbos – anglų, vokiečių, prancūzų. 4. Informacinių užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba. Iškaboje firmos vardas pateikiamas pagal registravimo liudijimą (visas arba taisyklingai sutrumpintas). Prie nelietuviškų ar veiklos srities nenusakančių lietuviškų firmų pavadinimų rekomenduojama nurodyti minimalią informaciją apie firmą (jos veiklos pobūdį, parduodamas prekes, teikiamas paslaugas ar pan.).

11. Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymas (2007 m. sausio 12 d. Nr. X-1014) (http://www.drauskpats.lt/wpcontent/uploads/2010/02/LR-vartotoju-teisiu-gynimo-istatymas.pdf): 5 straipsnis. Informacijos apie prekes ir paslaugas pateikimas.

4. Visa informacija apie prekes bei paslaugas vartotojams turi būti pateikta raštu valstybine kalba, išskyrus atvejus, kai prekių ir paslaugų vartojimo būdai yra tradiciškai žinomi. Prekybai ir paslaugoms teikti skirtų patalpų išorėje turi būti valstybine kalba nurodytas parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų klasės arba prekybos ar paslaugos teikimo vietos rūšinis pavadinimas.

12. Lietuvos higienos normos HN 119:2002 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 12 24 įsakymas Nr. 677) (http://sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24803): Nei prekės ženklas, nei registruotasis produkto pavadinimas, nei išgalvotas pavadinimas negali būti vartojami vietoj parduodamo maisto produkto pavadinimo.

13. Vartotojų teisių apsaugos įstatymas (http://www.vartotojucentras.lt/straipsnis_ist.php?ist=1).

14. Civilinis kodeksas (http://www.infolex.lt/ta/20799:str2.40): 2.40 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas. 1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę. 2.

Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio Valstybinės kalbos kultūra ir specialybės kalba

Parengė Romas Papinigis

skiriamojo požymio. 3. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.

15. Prekių ženklų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2844; 2004, N R. 39-1272) (http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279274): Prekių ženklas (toliau – ženklas) – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Šiame įstatyme prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti. 5 straipsnis. Žymenys, galintys sudaryti ženklą Ženklai, kuriems taikoma šio įstatymo nustatyta teisinė apsauga, gali būti sudaryti iš šių žymenų: 1) žodžių, asmenų pavardžių, vardų, meninių pseudonimų, juridinių asmenų pavadinimų, šūkių; 2) raidžių, skaitmenų; 3) piešinių, emblemų; 4) erdvinių formų (gaminių išorinio vaizdo, jų pakuotės ar talpyklos); 5) spalvos ar spalvų derinio, jų kompozicijos; 6) bet kokio šio straipsnio 1–5 punkte nurodytų žymenų derinio.

16. Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo rekomendacijos (Žin., 2005, Nr. 152-5628) (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=300743): Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktorius 2005 m. gruodžio23 d. įsakymu Nr. 1V-1162 patvirtintose rekomendacijose teikiami nacionalinių ir tarptautinių telefonų rašymo būdai, aptariami naudojami simboliai, tarpai.

17. Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarkos aprašas (Žin., 2000, Nr. 95-2995) (http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=378857): 5. Prekių gamintojai (paslaugų teikėjai), įvežėjai ir platintojai, nerandantys bendrinės lietuvių kalbos žodžio (žodžių junginio) gaminiui, prekei ar paslaugai (gaminių, prekių ar paslaugų rūšiai) pavadinti, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje gaminama arba parduodama ta prekė ar teikiama paslauga, kalbos tvarkytoją.

6. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, savivaldybių ir apskričių kalbos tvarkytojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys visais svetimžodžių vertinimo ir keitimo lietuviškais atitikmenimis klausimais gali kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją.

18. Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklės (Žin., 2003, Nr. 95-4292) (http://www.litlex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=20601&Zd=NUMERI%D8%2BIR%2BPASTATAMS&Vr=4).

19. Dėl maisto gaminių pavadinimų rašymo (2004 m. balandžio 1 d. Nr. 7 (R-1)) (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?Condition1=230641&Condition2=).

20. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijos: 20.1. Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės (Žin., 1995, Nr. 49-1225; 1997, Nr. 107-2712; 2004, Nr. 27-867) (http://www.vlkk.lt/lit/10127). Šios taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikoje steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei jų filialų simbolinių pavadinimų darymą ir rašymą.

20.2. Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo ir rašymo taisyklės (2004 m. vasario 2 d. Nr. N-2 (91)) (http://www3.lrs.lt/pls/inter/www_tv.show?id=6947,1,30). Darant ir rašant šių įstaigų pavadinimus, reikia vadovautis teisės aktais, Valstybinės kalbos kultūra ir specialybės kalba

Parengė Romas Papinigis

laikytis lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių. Kalbamieji pavadinimai turi būti lakoniški, aiškūs, juose reikia vengti nebūtinos informacijos. Žodis Lietuva pavadinime gali būti vartojamas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei leidus.

20.3. Gatvių pavadinimo sudarymo ir rašymo taisyklės (Inf. pran., 2004, Nr. 95). Asmenvardžiai – garsių, kraštui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių vardai ir pavardės, slapyvardžiai, pvz.: Barboros Radvilaitės g., Jono Basanavičiaus g., Vinco Mykolaičio-Putino g., Žemaitės g. Pavadinime rašomas visas vardas ir pavardė (išimtis – tradiciškai nusistovėjęs junginys Dariaus ir Girėno g.).

20.4. Privalomosios skyrybos taisyklės (Žin., 2006, Nr. 107-4084) (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=283837&p_query=&p_tr2=): 1. Privalomosios skyrybos taisyklės nustato privalomą sakinio dalių arba sudėtinių sakinių dėmenų atskyrimą ar išskyrimą, teksto skyrybą, taip pat svarbiausius neskyrimo atvejus (jie teikiami pastabomis). Skyrimo taisyklės išdėstytos pagal sakinio sandarą, sakinio dalis ir kitus sintaksinius požymius, skyrimas grindžiamas taip pat pirmiausia sintaksiniais požymiais. Jei galima skirti keliais ženklais, jie arba vardijami apytikrio dažnumo tvarka, arba rečiau vartojamas skyrybos ženklas nurodomas skliaustuose. Bet kuris iš ženklų vartojimo variantų laikomas taisyklingu. Šiose taisyklėse nenurodytais atvejais skyrybos ženklai neprivalomi. 2. Lietuvių kalboje vartojami skyrybos ženklai: taškas ( . ), kablelis ( , ), kabliataškis ( ; ), dvitaškis ( : ), brūkšnys ( – ), klaustukas ( ? ), šauktukas ( ! ), daugtaškis ( ... ), skliaustai: atidaromasis ( ( ), uždaromasis ( ) ); kabutės: atidaromosios ( „ ), uždaromosios ( “ ).

20.5. Dėl Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006-2015 metų programa (2004 m. rugsėjo 15 d. Nr. 1177) (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=241519&p_query=&p_tr2=2) Siektini rezultatai 1. Išmanyti taisyklingos bendrinės lietuvių kalbos reikalavimus.

2. Dalyvauti viešajame dialoge laikantis sakytinės kalbos reikalavimų.

3. Komponuoti, rašyti ir pristatyti viešąją kalbą, atitinkančią sakytinės kalbos (tarties, kirčiavimo, kalbos kultūros) reikalavimus.

4. Sukurti individualią sceninio personažo kalbą, turinčią tikslią ir konkrečią personažo kalbinę logiką (kalbinis defektas, tipažo žargonas, tarmė, konkretus žinomas žmogus ir pan.).

5. Komponuoti, rašyti ir pristatyti viešąją kalbą, atitinkančią sakytinės kalbos (tarties, kirčiavimo, kalbos kultūros) reikalavimus, naudojantis elektroniniais ištekliais ir informacinėmis technologijomis.

Valstybinės kalbos kultūra ir specialybės kalba

Parengė Romas Papinigis

VALSTYBINĖS KALBOS KULTŪROS IR SPECIALYBĖS KALBOS TURINYS (40 val.) Šios programos pagrindas – studentų profesiniai poreikiai ir kalbos funkcijos. Tikslas orientuotinas į specialybės kalbos poreikius.

Dalyko metu studentai supažindinami su bendraisiais kalbos kultūros ir specialybės kalbos reikalavimais orientuojant į praktinę veiklą. Tai specialybės kalbos kultūros reikalavimų nagrinėjimas, specialybės praktinės užduotys, mokymasis rengti ir sakyti viešąją kalbą, dalyvavimas viešosiose diskusijose, dalyko praktinės užduotys, specialiosios kalbos vartojimas elektroninėje terpėje.

I. Žodyno klaidos (3 val.).

I.1. Vertalai. Semantizmai. Hibridai.

I.2. Nevartotinos svetimybės (barbarizmai). Žargonas.

II. Žodžių daryba (2 val.).

II.1. Priešdėlių vediniai.

II.2. Priesagų vediniai.

III. Dažnesnės morfologijos klaidos.

III.1. Gramatinių žodžio formų parinkimas ir vartojimas (4 val.).

III.1.1. Giminė. Skaičius. Laipsnis.

III.1.2. Linksnių ir asmenų galūnės. Bendratis. Sangrąža.

III.2. Kalbos dalys, jų formos (4 val.).

III.2.1. Skaitvardžiai. Įvardžiai. Prieveiksmiai.

III.2.2. Įvardžiuotinės formos.

III.2.3. Veiksmažodžiai ir jų formos.

IV. Dažnesnės rašytinės ir šnekamosios kalbos sintaksės klaidos.

IV.1. Linksnių vartojimas (4 val.).

IV.1.1. Vardininkas ir kilmininkas.

IV.1.2. Naudininkas ir galininkas.

IV.1.3. Įnagininkas. Dvejybiniai linksniai.

IV.1.4. Vietininkas. Šauksmininkas.

IV.2. Prielinksnių vartojimas (6 val.).

Valstybinės kalbos kultūra ir specialybės kalba

Parengė Romas Papinigis

IV.2.1. Ant, Dėl, Nuo. IV.2.2. Apie, Dėka, Į.

IV.2.3. Link, Pas, Prie.

IV.2.4. Pagal, Palei.

IV.2.5. Su, Už, Virš.

V. Sudėtinių sakinių vartojimas (2 val.).

V.1. Bendraties ir padalyvio vartojimas šalutiniuose sakiniuose.

V.2. Netinkami sudėtinių sakinių jungtukai ir jungiamieji žodžiai.

VI. Smulkaus verslo terminologija (profesionalizmai ir tarptautiniai žodžiai) (1 val.).

VI.1. Terminų „marketingas, hipermarketas, menedžmentas, biznis, biznierius“ vartojimas.

VI.2. Įmonių, juridinių asmenų pavadinimų sudarymo ir rašymo taisyklės.

VI.2.1. Teiktini simboliniai pavadinimai (2 val.).

VI.2.1.1. Žodžiai ir žodžių junginiai.

VI.2.1.2. Dirbtiniai simboliniai pavadinimai.

VI.2.1.3. Jungtiniai simboliniai pavadinimai.

VI.2.1.4. Grafiniai ir kt. žodžių vartojami sutrumpinimai.

VI.2.2. Neteiktini simboliniai pavadinimai (3 val.).

VI.2.2.1. Rašybos klaidos.

VI.2.2.2. Gramatinis derinimas.

VI.2.2.3. Neteiktina leksika (svetimžodžiai).

VI.2.2.4. Skyrybos klaidos.

VI.2.2.5. Nelietuviški žodžiai įmonės pavadinime.

VI.2.2.6. Begalūniai žodžiai įmonės pavadinime.

VI.3. Papildomi įmonių pavadinimų sudarymo ir vartojimo klausimai (linksniavimo atvejai, pavadinimo sukūrimas).

VI.4. Iškabų (viešųjų užrašų) rašymas (2 val.).

III.1. Reklama ir marketingas. Kalbos reikalavimai (prekinis ženklas, iškaba). Pavyzdžių analizė.

III.2. Firmų vardų sudarymas. Viešosios garsinės ir vaizdinės informacijos pateikimas.

III.3. Reklamos teksto stiliai. Paantraštė ir antraštė.

VII. Prekių ženklai ir kalba (3 val.).

VII.1. Prekių ženklo sąvoka ir terminai.

Valstybinės kalbos kultūra ir specialybės kalba

Parengė Romas Papinigis

VII.2. Ką sako ir ką leidžia įstatymas.

VII.3. Kokie ženklai daromi ir registruojami.

VII.4. Firmų ženklai ir pavadinimai.

VII.5. Ženklų žodžiai pavadinimuose ir kalboje.

VII.6. Taisyklinga prekių etikečių kalba.

VIII. Bendrieji valgiaraščių sudarymo reikalavimai (2 val.).

IX. Maisto gaminių pavadinimų rašymas (1 val.).

X. Kalba elektroninėje terpėje (1 val.).

X.1. Viešas ir privatus bendravimas elektroninėmis priemonėmis.

X.2. Elektroninis laiškas, bendravimas naujienų grupėse, konferencijose.

X.3. Formalieji kompiuteriu renkamo teksto reikalavimai.

Rekomenduojama literatūra Bielinienė J. Iškalbos menas. – Vilnius, 2000.

Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Ats. red. V. Ambrazas. – Vilnius, 1997. Prieiga internetu: http://www.autoinfa.lt/webdic Dabartinės lietuvių kalbos žodynas / Vyr. red. S. Keinys. – Vilnius, 2000.

Gaivenis K. Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys. – Vilnius, 2002.

Kalbos patarimai: 1. Gramatinės formos ir jų vartojimas. – Vilnius, 2002.

2. Sintaksė: linksnių vartojimas (S 1). – Vilnius, 2003 ir kt..

Kanceliarinės kalbos patarimai / Parengė P. Kniūkšta. – Vilnius, 2002.

Kazlauskienė A., Rimkutė E., Bielinskienė A. Bendroji ir specialybės kalbos kultūra. – VDU leidykla, 2010.

Kondratas B. Lietuvių kalbos taisyklės. – V., 1998.

Koženiauskienė R. Retorika: iškalbos stilistika. – Vilnius, 2001.

Labutis V. Lietuvių kalbos sintaksė. – V., 2002.

Valstybinės kalbos kultūra ir specialybės kalba

Parengė Romas Papinigis

Lietuvių kalbos žinynas / Sudarė P. Kniūkšta. – K., 2000.

Lydeka A. Protokolo pagrindai kiekvienam, siekiančiam... – Vilnius, 2002.

Nauckūnaitė Z. Iškalbos mokymas. – Kaunas, 2002.

Pakerys A. Tarptautinių žodžių kirčiavimas. – Šviesa, 1999.

Paulauskienė A. Lietuvių kalbos kultūra. – Kaunas, 2001.

Paulauskienė A., Tarvydaitė D. Gramatikos normos ir dabartinė vartosena. – Šviesa, 1986.

Paulauskienė A., Tarvydaitė D. Žodyno normos ir dabartinė vartosena – Šviesa, 1998.

Piročkinas A. Administracinės kalbos kultūra. – V., 1990.

Pupkis A. Kalbos kultūros pagrindai. – Vilnius, 1980. Šukys J. Kalbos kultūra visiems. – K., 2003. Šukys J. Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai; vartosena ir normos. – V., 1998.

Tarptautinių žodžių žodynas / Ats. red. A. Kinderys. – Vilnius: Alma littera, 2001.

Terminologijos principai ir metodai. Lietuvos standartas LST 1115-90.

Terminų bankas, prieiga per internetą http://terminai.vlkk.lt, www.terminynas.lt arba http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.search Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai. Prieiga per internetą http://www.vlkk.lt Vietovardžių žodynas / Vyr. red. A. Pupkis. – Vilnius, 2002.

Vitkauskas V. Lietuvių kalbos tarties žodynas. – Vilnius, 2001. Žilinskas P. J. Patarimai rengiantiems rašto darbus. – Vilnius, 2003. Župerka K. Stilistika. – Šiauliai, 2001.

Naudingos nuorodos http://www.vlkk.lt – Valstybinės lietuvių kalbos komisija. Prieiga prie Terminų banko, Konsultacijų banko http://www.3.lrs.lt/pls/inter/www.tv.show?id=6901,1,30 – Valstybinė kalbos inspekcija http://www.lki.lt – Lietuvių kalbos institutas. Šioje svetainėje rasite prieigą prie Dabartinės lietuvių kalbos žodyno, Kanceliarinės kalbos patarimų, Vietovardžių žodyno elektroninių versijų  http://www.kalbosnamai.lt – Lietuvių kalbos instituto svetainė Valstybinės kalbos kultūra ir specialybės kalba Parengė Romas Papinigis   

     

http://apiekalba.lt – apie kalbą kitaip http://www.lkz.lt – Lietuvių kalbos žodynas http://www.likit.lt – Lietuvių kalba informacinėse technologijose www.vpb.lt – Valstybinio patentų biuro prekių ženklų duomenų bazė http//www.registrucentras.lt – Juridinių asmenų registras www.vilnius.lt/doc/kalba/l-pagalba-valgiarasciu-tvarkytojams-pdf *– El. knyga. Albina Šiupienienė. Į pagalbą valgiaraščių tvarkytojams

Valstybinės kalbos kultūra ir specialybės kalba

Parengė Romas Papinigis