projektas „Rail Baltica“ www.hidrostatyba.lt
Dėmesio verta patirtis Įmonės darbo pėdsakais nusėta visa Lietuva. Su statybos darbais įžengta ir į Afrikos žemyną, užkariaujamos naujos rinkos Vokietijoje, Norvegijoje ir kitose šalyse.
22-uosius veiklos metus skaičiuojanti uAB „Hidrostatyba“ – didžiausia statybinio profilio įmonė Vakarų Lietuvos regione, garsėjanti kokybiškais statybos, remonto, rekonstrukcijos ir restauravimo darbais. Ne veltui šią bendrovę dabar regime dešimties geriausių šalies statybos įmonių sąraše, o Lietuvos pramonininkų konfederacija vieną po kito jai skiria aukso medalius. Bendrovė „Hidrostatyba“ įregistruota 1994 m., privatizavus buvusią Klaipėdos valstybinę akcinę melioracijos įmonę, įkurtą 1959 metais. Įmonės veikla apima gyvenamųjų, viešojo naudojimo, pramonės ir kitos ūkinės veiklos pastatų statybą bei renovaciją; inžinerinių tinklų statybą; susisiekimo komunikacijų – geležinkelio, automobilių transporto – krašto, vietinės reikšmės kelių, miesto gatvių, tiltų ir viadukų statybą šiuose keliuose bei gatvėse. „Hidrostatyba“ vykdo hidrotechninių statinių statybą; atlieka nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių objektų renovacijos ir tvarkymo darbus; užsiima žemių melioravimo ir melioracinių sistemų eksploatacijos darbais. Bendrovė turi tris inertinių medžiagų karjerus ir gamina frakcinį smėlį, žvyrą bei skaldą. Per metus „Hidrostatyba“ atlieka statybos montavimo darbų ne mažiau kaip už 35–44 mln. eurų.
Apdovanoti aukso medaliais Įmonei itin svarbūs objektai, pelnę Lietuvos pramonininkų konfederacijos aukso medalius: • rekonstruota Palangos J. Basanavičiaus gatvė; • įrengtas kabamasis pėsčiųjų tiltas virš Klaipėdos geležinkelio stoties kelynų; • rekonstruotos Danės upės krantinės Klaipėdoje; • rekonstruota Klaipėdos geležinkelio stotis „Draugystė“. Tarp reikšmingų pastarojo dešimtmečio „Hidrostatybos“ objektų – Kauno M. K. Čiurlionio tilto prietilčio statyba, krantinių statyba Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, AB „Klaipėdos nafta“ rekonstrukcija – tamsiųjų naftos produktų rezervuarų parko statyba. Įmonė yra daug nuveikusi vandentiekio ir nuotekų valymo srityje, pastačiusi nemažai daugiabučių namų. Vilniuje šiuo metu statomas didžiulis Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras. Bendrovei „Hidrostatyba“ patikėta tiesti ir „Rail Baltica“ kelio ruožą Kaunas–Jiesia.
VEIKLA • Statyba • Išteklių gavyba • Automobilių transportas • Mechanizmai • Statybos projektų valdymas PATIRTIS • Mokslo paskirties pastatai • Sporto paskirties pastatai • Vandens uostų statiniai • Oro uostų statiniai • Geležinkeliai • Keliai • Gatvės • Viadukai • Tiltai • Vandenviečių statiniai • Valymo įrenginių statiniai • Sąvartynų statiniai • Rezervuarų statiniai
www.hidrostatyba.lt
„Rail Baltica“ – strateginis projektas Geležinkelių transporto infrastruktūra visose Baltijos šalyse buvo išplėtota prasčiausiai, ji neatitiko šiuolaikinių reikalavimų, geležinkeliai čia buvo nutiesti taikant rusiško geležinkelio vėžės standartą. Visa tai varžė prekybą ir susisiekimą su Vakarų europos šalimis, todėl susisiekimas ir krovinių gabenimas geležinkeliais buvo apimti sąstingio, palyginti su kitų rūšių transportu.
Tai didžiausias ir brangiausias projektas, įgyvendintas atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvoje „Rail Baltica“ vėžė pradėta tiesti 2013 m. rudenį. Projekto rangos darbų Lietuvoje sąmata siekia 371 mln. eurų. Iš viso Lietuvos teritorijoje bus nutiesta 123 km europinės vėžės.
Lietuva dalyvauja įgyvendinant tarptautinį transporto projektą „Rail Baltica“, kuris kokybiška geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Helsinkį. „Rail Baltica“ geležinkelis yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea–Baltic“ dalis. europos Sąjungos (eS) institucijos projektą „Rail Baltica“ įvardija kaip strateginį ir ilgalaikį geležinkelio projektą. Modernizuotos geležinkelių linijos leistų vykdyti efektyvų susisiekimą sausuma tarp Baltijos ir šiaurės europos šalių, o ilgainiui su Centrine Azija. Pagerintas susisiekimas geležinkeliu turės aplinkosauginių pranašumų, mažins transporto spūstis europos kelių tinkle, gerins prieigą prie Baltijos valstybių ir skatins greitesnę regioninę plėtrą susijusiose šalyse.
europinė vėžė Kaune „Rail Baltica“ yra didžiausias strateginis projektas ne tik Lietuvos, bet ir visos eS infrastruktūrinių projektų istorijoje. „Hidrostatyba“ šiame projekte atliko geležinkelio linijos klojimo darbus ruože Jiesia–Kaunas. šis objektas yra didžiausias per visą įmonės gyvavimo istoriją, jo vertė – beveik 50 mln. eurų. Lietuvoje tiesiama nauja europinė – 1 435 mm ir rekonstruojama senoji – 1 520 mm geležinkelio vėžės. Nuo Jiesios iki Kauno – tik 8 kilometrai. Jei turėsime omenyje, kad čia eina trys geležinkelio keliai, bendras jų ilgis sudarys 24 kilometrus. Tame kelyje yra trys tiltai: per Jiesią, per Nemuną ir per Sausvagę. Taigi šis ruožas santykinai neilgas, bet, ko gero, pats brangiausias ir technologiškai sudėtingiausias. Darbų kaina beveik 50 mln. eurų. Geležinkelio ruožo Kazlų Rūda–Kaunas rekonstrukcija (projektas „Rail Baltica“) užsakovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vieta: Kaunas Darbų pradžia ir pabaiga: 2013 m. birželis – 2015 m. rugpjūtis Sutarties kaina: 49,9 mln. eurų
www.hidrostatyba.lt
Vienas didžiausių ir atsakingiausių darbų – geležinkelio tilto per Nemuną rekonstrukcija, apimanti tilto konstrukcijų valymą, dažymą, kelių ant tilto ir medinių pabėgių keitimą, visų atramų remontą bei rekonstrukciją. šis tiltas – kultūros paveldo objektas, saugotina jo metalinė dalis, tad su tuo susijusi ir darbų specifika.
Įmonės generalinis direktorius ALGIRDAS žuKAuSKAS:
„Esame daugialypė įmonė, mokanti statyti įvairių rūšių statinius.“
Kitas didelis darbų frontas – pačioje Kauno geležinkelio stotyje. Rekonstruota esama geležinkelio stoties požeminė perėja, ji pailginta, įrengtas naujas peronas, nauja sankasa europinės vėžės keliui. Tarpstotyje Kaunas–Jiesia galima išvysti naujas pralaidas, atramines ir triukšmą slopinančias sienas. Rekonstruota visa signalizacijos ir elektros įrenginių dalis. Projekte buvo ypač pabrėžiami aplinkosauginiai aspektai dėl traukinių keliamo triukšmo, todėl priimti specialūs techniniai sprendimai triukšmui sumažinti. Pakaunės gyventojams nebereikės kentėti nuo traukinių keliamo triukšmo, jie jų net nebematys. „ši mažytė „Rail Baltica“ atkarpa, šis įvažiavimas nuo sankirtos į Kauno geležinkelio stotį iš tiesų yra ypatingos svarbos – ją įrengus atsiras nauja galimybė, ypač keleiviniam transportui: keleiviai iš Kauno geležinkelio stoties galės be trikdžių pasiekti visą europą, o keleiviai iš visų europos šalių – Lietuvą“, – sako bendrovės „Hidrostatyba“ generalinis direktorius Algirdas žukauskas.
Milžiniški medžiagų kiekiai ir darbų apimtys • Visiškai įrengta sankasa ir rusiško standarto, ir europiniam geležinkeliui. Bendras sankasos ilgis siekia 22 854 metrus. • Tiesta inventoriniais bėgiais, pakeista į ilgabėgius ir atlikti kelio taisymo darbai. • Iš viso sutvarkyta bei sukonstruota net 14 219 m rusiško standarto ir 8 635 m europinio geležinkelio. • Ruože sukonstruota 18 geležinkelio iešmų, leidžiančių traukiniams persirikiuoti iš vienų stoties kelių į kitus. • Pastatytas modernus peronas Kaune. • Įrengtos latakų ir drenažo sistemos. Latakų sistemos ilgis – 3 475 m, o drenažo – 12 500 metrų. • Įrengta ir rekonstruota iš viso 12 pralaidų ir daudų, taip apsaugant kai kuriuos kultūros paveldo objektus. • Įmonei teko rekonstruoti net tris tiltus, kertančius Nemuną, Jiesią ir Sausvagę. • Įrengta viena tarnybinė perėja ir dvi pervažos. • Triukšmą slopinančių sienelių ilgis siekia 3 344 m, taip pat įrengta 8 360 m apsauginės tvoros. • Panaudotas įspūdingas kiekis medžiagų: 53 tūkst. tonų drenuojamojo grunto, 77 550 tonų skaldos. • Iškasta 110 tūkst. tonų grunto. • Geotekstilės sąnaudos siekė 111 380 kv. metrų.
Bendrovės „Hidrostatyba“ projekto vadovas Audrius Sakalauskas:
„Tilto per Nemuną rekonstrukcija yra, ko gero, technologiškai sudėtingiausia – tiek metalinės dalies rekonstrukcija, kur, pavyzdžiui, net kniedes ir kitas detales reikia pakeisti autentiškomis, tiek dažymas. Be abejo, tiltas dažomas pagal naujas technologijas, užtikrinančias, kad jo nereikės perdažyti bent 15 metų.“
www.hidrostatyba.lt
„Hidrostatybos“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius
Profesionali statybinės veiklos patirtis, patikima darbuotojų kvalifikacija, šiuolaikinė statybinė įranga ir bendradarbiavimas su Lietuvos mokslo bei mokymo įstaigomis, verslo organizacijomis padeda mūsų įmonei siekti aukštos kokybės darbų įvertinimo. Norėtųsi, kad mūsų įmonė ir ateityje išsilaikytų tarp dešimties geriausių šalies statybinių bendrovių.
UAB „Hidrostatyba“ Gamyklos g. 4, LT-96155 Gargždai, Klaipėdos r. Tel. +370 46 47 09 30 El. p. administracija@hidrostatyba.lt
www.hidrostatyba.lt