Skaitmenine statyba 2014 by CMGbaltic

STATYBOS PROCESO DALYVIŲ VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS „SKAITMENINĖ STATYBA“ STEIGĖJŲ DEKLARACIJA

Tas, kuris nori daug pasiekti, turi kelti didžius reikalavimus. - J. V. Gėtė Atkurtai Lietuvos Respublikai baigiant pirmąjį ketvirtį amžiaus valstybės stiprinimo ir visuomenės gerovės kūrimo keliu, Lietuvos statybų sektorius su optimizmu žvelgia į ateitį, kartu gerai suvokdamas globalizacijos keliamus iššūkius. Statybos visada buvo ir yra visuomenės ir individų brandos išraiška, neatsiejama mūsų kultūros dalis. Senovės gyvenvietės ir miestai, keliai ir tiltai – dabar daugiausia archeologų ir istorikų domėjimosi objektai, išsaugotos ir neišlikusios pilys žadina vaizduotę ir pasididžiavimą lietuvių tautos statybiniu paveldu. Lietuva atsivėrė sparčiai besikeičiančiam pasauliui, o tai skubina keistis ir visą mūsų visuomenę. Naujausios informacinės technologijos gali padėti pasiekti žymiai aukštesnį kokybės ir efektyvumo lygį. Akivaizdu, kad statybų sektoriuje itin reikšmingą sisteminį pokytį gali suteikti nacionalinės statybų informacinio modeliavimo (angl. BIM) sistemos sukūrimas ir įdiegimas. Šį darbą pradėjusi dabar, Lietuva gali remtis sėkmingais skaitmeninės statybos įvedimo pavyzdžiais užsienyje, be to, turi galimybių tapti pavyzdžiu daugeliui šalių, kurios jo imsis vėliau. Statybų informacinis modeliavimas padidintų visų statybos dalyvių darbo efektyvumą, o visam Lietuvos statybos sektoriui suteiktų papildomos jėgos tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Kartu tai prisidėtų prie valstybės lėšų taupymo, viešųjų pirkimų skaidrumo ir taptų svarbiu valstybės stiprėjimo ir tobulėjimo įrodymu. Statybų informacinis modeliavimas yra geriausia, kaip Lietuvos statybų sektorius gali prisidėti įgyvendindamas nacionalinę pažangos strategiją „Lietuva 2030“. Tvirtai tikime, kad taikydami statybų informacinio modeliavimo technologijas visi kartu tapsime sumanesni, kūrybiškesni, stipresni ir konkurencingi Europos Sąjungos bendrijoje. Šių tikslų vedini 2014 m. kovo 5 dieną Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje įkuriame viešąją įstaigą „SKAITMENINĖ STATYBA“, kuri bus skaitmeninės statybos metodologijos diegimo proceso koordinatorius Lietuvoje. Visas pažangias ir inovatyvias Lietuvos visuomenės jėgas kviečiame vienytis šio prasmingo tikslo įgyvendinimui, visų valstybės ūkio šakų valdymo pažangai, vardan mūsų valstybės ateities! Ateities Lietuvą kursime su skaitmenine statyba!

Viešosios įstaigos steigėjai: LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA ASOCIACIJA „LIETUVOS KELIAI“ LIETUVOS PROJEKTAVIMO ĮMONIŲ ASOCIACIJA LIETUVOS ARCHITEKTŲ RŪMAI LIETUVOS STATYBOS INŽINIERIŲ SĄJUNGA LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS ASOCIACIJA LIETUVOS MELIORACIJOS ĮMONIŲ ASOCIACIJA NACIONALINĖ PASYVAUS NAMO ASOCIACIJA PROJEKTŲ EKSPERTIZĖS IR GAISRO SAUGOS ĮMONIŲ ASOCIACIJA PASTATŲ SERTIFIKAVIMO EKSPERTŲ ASOCIACIJA STATYBOS PRODUKTŲ BANDYMŲ LABORATORIJŲ ASOCIACIJA „STATINIŲ KONSTRUKTORIŲ KLUBAS“ POLISTIRENINIO PUTPLASČIO ASOCIACIJA

TURINYS vizija

kaip tai veikia

Algirdas Butkevičius. Naujos statybų technologijos padidintų Lietuvos konkurencingumą

Ernestas Beržanskis. Nuo ko pradėti

Prof. dr. Alfonsas Daniūnas. Esame pasiruošę tiek mokyti studentus, tiek kelti specialistų kvalifikaciją

Dr. Vaidotas Šarka. Viešieji pirkimai su BIM – milžiniškos galimybės taupyti ir tobulinti statybų sektorių

Dalius Gedvilas. Ruoškimės 2016 metams

Donatas Aksomitas. Klasifikatorius: terminas, be kurio skaitmeninė statyba negali apsieiti

gairės

Dr. Vladimir Popov. Susitikimų vieta – IFC

7 10 12 16

mūsų patirtis

Statybos sektorius ištroškęs inovacijų BIM – laiptas po laipto aukštyn BIM nauda rinkos dalyviams Pasaulinė BIM patirtis ir iniciatyvos

užsienio patirtis 22 23

Edvinas Butkus. BIM Jungtinėje Karalystėje – nuo strategijos iki standartų

Edvinas Butkus. Danija: gero tono ženklas – BIM

Philip Michael Jackson. Svarbiausia BIM raidė – I

Dr. Håvard Bell. BIM plėtrą Norvegijoje lemia entuziastai

Torben Klitgaard. Lietuva turi pranašumą – galimybę mokytis iš kitų

Pirmieji lietuviški BIM Daigai

46 47

Pagrindiniai leidinyje vartojami terminai Summary

2014 © VšĮ „Skaitmeninė statyba“ www.skaitmeninestatyba.lt e. p. info@skaitmeninestatyba.lt Leidinio redaktorius Edvinas Butkus e. p. direktorius@lsis.lt Leidėjas UAB „Statybos marketingas“ el. p. info@statybosmarketingas.lt Leidinio elektroninė versija skelbiama www.darnistatyba.lt ISSN 2351-6933

Skaitmeninė statyba / VIZIJA

Naujos statybų technologijos padidintų Lietuvos konkurencingumą

VIZIJA / Skaitmeninė statyba

Nemažai ekonomikos būseną, šalies ūkio raidą, ateities perspektyvas apibūdinančių rodiklių nuteikia santūriam optimizmui. Lietuvos ūkis jau kelerius metus iš eilės demonstruoja stabilų augimą. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją tenka koreguoti ekonomines projekcijas, bet daugelis prognozių vis tiek nuteikia optimistiškai.

Algirdas Butkevičius, Ministras Pirmininkas

o 2008-ųjų metų krizės atsigauna statybų sektorius. Esu tikras, kad statybų verslo sąlygas ryškiai pagerino XVI-osios Vyriausybės iniciatyva pakeistas, sutvarkytas naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2014 metų. Dingo biurokratiniai trukdžiai, sumažėjo įvairių rengtinų teritorijų planavimo dokumentų, statybų planavimo procesas sutrumpėjo daugiau nei 30 procentų. Kitas labai svarbus aspektas – iš mirties taško išjudinome daugiabučių renovaciją. O tai reiškia, jog ne tik kuriamos papildomos darbo vietos, bet akivaizdžią naudą gauna patys gyventojai per sumažėjusias išlaidas už būsto šildymą. Vyriausybė daugiau dėmesio skiria inovacijoms, naujoms technologijoms. Patvirtinta Lietuvos inovacijų plėtros

programa 2014-2020, parengtas veiksmų planas. Šios programos tikslas yra stiprinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, sukuriant veiksmingą inovacijų sistemą ir skatinant ekonomikos inovatyvumą. Viena iš erdvių, kurioje mums būtinos inovacijos, yra ir statybos sektorius. Sveikiname statybų sektoriaus dalyvių iniciatyvas skaitmeninės statybos srityje. Ir Vyriausybė mato poreikį statybų sektoriuje taikyti daugiau e-valstybės sprendinių. Statybų sektoriuje dirbantys žmonės jau žino terminus „skaitmeninė statyba“ arba „statinio informacinis modeliavimas“. Tai procesas, galintis palengvinti statybos ir projektavimo darbus, apjungiantis visus statinio gyvavimo ciklus. Tačiau eiliniai žmonės apie tai žino per mažai, o juk ir jie iš to gali turėti naudos.

Statybų sektoriuje dirbantys žmonės jau žino terminus „skaitmeninė statyba“ arba „statinio informacinis modeliavimas“. Tai procesas, galintis palengvinti statybos ir projektavimo darbus, apjungiantis visus statinio gyvavimo ciklus. Tačiau eiliniai žmonės apie tai žino per mažai, o juk ir jie iš to gali turėti naudos.

Skandinavijoje tokia praktika plėtojama jau daugiau nei dešimtmetį. Manau, kad ir Lietuva galėtų eiti šia kryptimi, nes tai būtų naudinga, išvengiant klaidų ir sumažinant kaštus. Skaitmeninė statyba leistų sumažinti ir laiko sąnaudas, paspartėtų koordinavimas ir komunikacija tarp valdžios institucijų ir ūkio subjektų. Ir, žinoma, labai svarbu, jog naudodami naujas technologijas Lietuvos statybininkai būtų konkurencingi tarptautinėje erdvėje. II

Skaitmeninė statyba / VIZIJA

Esame pasiruošę tiek mokyti studentus, tiek kelti specialistų kvalifikaciją Prof. dr. Alfonsas Daniūnas, VGTU rektorius

aujosios informacinės technologijos ir jų teikiamos galimybės keičia ne tik statybos procesus, bet ir stereotipus apie statybų sektoriuje dirbančius žmones. Vis dažniau jie įsivaizduojami ne tarp begalės brėžinių, o prie kompiuterio su modernia programine įranga. Tačiau statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) technologijos tik pamažu skverbiasi į statybų sektorių, nes specialistams trūksta gebėjimų dirbti su specialiomis programomis, be to, Lietuvoje vis dar nėra aiškaus skaitmeninės statybos reglamentavimo. Rengiami skaitmeninės statybos vartotojai ir diegėjai Vienas strateginių VšĮ „Skaitmeninė statyba“ partnerių Vilniaus Gedimino

“

Statinio informacinio modeliavimo diegėjai bus pradėti ruošti jau nuo 2015-ųjų mokslo metų, kai VGTU Statybos fakultete prasidės priėmimas į pirmąją Lietuvoje magistrantūros studijų programą statybos informacinis modeliavimas. technikos universitetas (VGTU) jau turi parengęs planą, kaip dabar turi keistis būsimųjų statybų sektoriaus BIM specialistų – inžinierių, projektuotojų, gamybininkų – rengimas. Pagrindinis mūsų uždavinys – tinkamai parengti jaunus specialistus, kad jie iš karto po studijų būtų pripažįstami darbo rinkoje ir galėtų pradėti savo karjerą be papildomų BIM mokymų. Esame tam pasiruošę, nes turime kompetentingų dėstytojų, norinčių

ir galinčių studentams perduoti savo ilgametę patirtį, bei didelę programinės įrangos bazę, kuria gali naudotis visi studentai. Specialistų rengimas vyks dviem kryptimis: visi statybos ir jos gretutinių specialybių studentai po studijų universitete turėtų tapti pažengusiais skaitmeninės statybos technologijų vartotojais, t. y. puikiai suvokti BIM procesus, mokėti skaityti ne tik trijų, bet ir keturių, penkių ar šešių dimensijų

VIZIJA / Skaitmeninė statyba

VGTU studentų darbai.

modelius ir juos kurti. Kita planuojama kryptis – suteikti studentams tiek žinių, kad jie ne tik išmanytų visus BIM procesus ir mokėtų juos tinkamai panaudoti, bet ir užsiimtų jų diegimu statybų bei kituose susijusiuose sektoriuose.

mąją Lietuvoje magistrantūros studijų programą statybos informacinis modeliavimas. Šiuo metu studentai, norintys magistrantūroje įgyti skaitmeninės statybos žinių, gali rinktis tam skirtas specializacijas.

Skaitmeninės statybos technologijų naudotojai VGTU jau ruošiami – Statybos fakulteto studijų programose daugėja skaitmeninės statybos elementų, kuriami atskiri studijų moduliai, studentai mokomi naudotis specialiomis kompiuterinėmis programomis, taip pat skatinamas komandinis darbas, kad skirtingų sričių studentai suprastų tarpdisciplininio bendradarbiavimo naudą.

Naujos žinios prieinamos visiems norintiesiems Universitete nuolat vyksta įvairios su skaitmenine statyba susijusios atviros paskaitos, skirtos tiek studentams, tiek ir visiems besidomintiesiems. Be to, planuojama plėsti statybų sektoriuje dirbančių specialistų mokymų bei kvalifikacijos kėlimo kursų veiklą.

Statinio informacinio modeliavimo diegėjai bus pradėti ruošti jau nuo 2015-ųjų mokslo metų, kai VGTU Statybos fakultete prasidės priėmimas į pir-

Siekiame sudaryti galimybę verslo atstovams kelti savo kvalifikaciją ir taip prisitaikyti prie pakitusių rinkos sąlygų. Stengsimės suteikti naujų žinių ar reikalingų kompetencijų visiems, kurie

nori tapti skaitmeninės statybos technologijų vartotojais, o tai geriausiai galime padaryti išnaudodami savo turimą potencialą – aukštos kvalifikacijos mokslininkus ir dėstytojus. Universitete skaitmeninės statybos specialistų rengimo klausimais rūpinasi 2014 m. pavasarį įkurtas pirmasis Lietuvoje Skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų statyboje centras. Jis skirtas BIM kompetencijoms ugdyti, inovacijoms, susijusioms su skaitmenine statyba, kurti, skatinti ir perduoti rinkos dalyviams. Centre šiuo metu buriama mokslininkų grupė iš septynių VGTU fakultetų: Statybos, Aplinkos inžinerijos, Architektūros, Transporto inžinerijos, Elektronikos, Mechanikos bei Fundamentinių mokslų. Jie taip pat teiks mokslines praktines paslaugas verslui, atliks mokslinius tyrimus ir konsultuos rinkos dalyvius. II

Skaitmeninė statyba / VIZIJA kiekvienas statinio elementas turės savo kodą, kaip prekės prekybos centre turi brūkšninius kodus. Kelis kartus spustelėję mygtuką, gausime visą reikiamą informaciją ir patys ja dalysimės. Virtualiai vaikščiosime po statinio infrastruktūrą, kaip vaikštome miestų gatvėmis, naudodami „Google Street View“... Ir tai tik pradžia. Turėdama informacijos apie visus statybos produktus ir medžiagas, BIM metodologija realiuoju laiku pagal atliekamus pakeitimus projekte leis numatyti šių pokyčių poveikį kainai. Statinių ir infrastruktūros eksploatavimo laikas bus planuojamas taikant statinių gyvavimo ciklo teoriją. Debesų kompiuterija BIM sustiprins dar labiau – suteiks išsamius analitinius įrankius, su kuriais atsakymus į kilusius klausimus BIM pateiks tiesiai į užsakovų pasitarimą ar statybvietes. Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

RUOŠKIMĖS 2016 metams N

eįtikėtina, tačiau neišvengiama. Taip galima apibūdinti pokyčius, laukiančius statybų sektoriaus. Pažvelkime, kaip žmogaus gyvenimą, darbo metodus pakeitė kompiuteriai, mobilieji telefonai, išmanieji telefonai... Kaip per pastaruosius dešimtmečius naujos technologijos pakeitė prekybą, mediciną, bankininkystę, daugybę kitų sričių? Vis dėlto dabar matome, kad tokie sektoriai kaip statyba ar žemės ūkis keitėsi mažiausiai. Tobulėjo įranga, kai

kurios technologijos, tačiau darbuotojų darbo metodai ir įpročiai išliko beveik nepakitę. Statyboje ši situacija netrukus turi pasikeisti. Klausiate, kada? Atsakau – 2016 metais. Būtent nuo tų metų pagal Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvos reikalavimus visos ES šalys galės reikalauti viešai finansuojamiems statybos objektams naudoti BIM metodologiją. Visi su statybos procesu susiję specialistai turės įprasti dirbti kitaip. Pradėsime nuo trimačių objektų modelių, kuriuose

Taisykles, kaip turime bendrauti statybos procese, nustatys duomenų apsikeitimo standartas IFC, naudosimės ištobulinta ir programinėmis sąsajomis susieta duomenų registrų sistema. Kelsimės į naują statybos kokybės lygį, kur ryšiai ir bendradarbiavimas taps būtinybe. Statybų srityje dirbantys specialistai privalės įgyti naujų kompetencijų. Tikiu, kad po 20–30 metų dauguma dabar egzistuojančių statybinių specialybių taps nebeatpažįstamos. O jei jau po penkerių metų nemokėsite dirbti su BIM technologijomis, rasti vietą statybos industrijoje, manau, jums bus labai sunku. Netrukus bus įprasta statybos aikštelėje matyti darbininką su planšetiniu kompiuteriu rankose – ir ne žaidimams žaisti. Tai tik labai nedidelė dalis pokyčių, kuriuos į statybų sektorių atneš skaitmeninė statyba. Pokyčių baimė turės būti nugalėta, nes konkurencingumą Lietuvos verslas ir valstybė apskritai išlaikys bei stiprins tik inovacijomis ir pažanga. Informacijos prieinamumas, gyvenimo tempas šių laikų pasaulyje visai kitoks, nei buvo anksčiau. Naujosios technologijos galiausiai pakeis ir statybą – ji taps greitesnė, saugesnė, taupesnė, skaidresnė. Tereikia suprasti, kad čia išvardyti statybos pokyčių pavyzdžiai nėra mokslinė fantastika, o labai artima realybė, kuriai turime pasiruošti. II

GAIRĖS / Skaitmeninė statyba

Statybų sektorius ištroškęs inovacijų

2012 m. patvirtintame Europos Komisijos komunikate „Statybų sektoriaus ir šio sektoriaus įmonių tvaraus konkurencingumo strategija“ statybų sektorius, ES sukuriantis apie 10 proc. BVP ir apie 20 mln. darbo vietų, įvardytas kaip savo veiklos rezultatais darantis didelę įtaką ES ekonomikos raidai. Lietuvoje 2007–2013 m. statybų sektorius sukūrė nuo 6 iki 10 proc. BVP bei įdarbino nuo 7 iki 12 proc. visų šalies dirbančiųjų. Statybos gamybos procesuose ir eksploatuojant pastatus bei statinius sunaudojama apie 50 proc. visos energijos, pastatams ir inžinerinei infrastruktūrai sunaudojama apie 50 proc. visų šalies materialių investicijų. 2008–2013 m. vien tik statybos paslaugų viešieji pirkimai kasmet sudarė nuo 41 iki 84 proc. visos tokių pirkimų apimties, t. y. apie 3,4–5,5 mlrd. litų. Europos statybų industrijos federacijos vertinimu, viena statybų sekto-

riaus darbo vieta tiesiogiai ar netiesiogiai dar yra susijusi su 2–3 darbo vietomis kituose sektoriuose (transporto, energetikos, tekstilės, informacinių ir ryšio technologijų, maitinimo ir kt.). Statybų sektorius yra pagrindinis tarpinių produktų (žaliavų, cheminių medžiagų, elektros, elektroninės įrangos, transporto ir kt.) ir susijusių paslaugų naudotojas. Statybos darbų kokybė turi tiesioginį poveikį visų piliečių gyvenimo kokybei. Pastatų energinis naudingumas ir efektyvus išteklių naudojimas gaŠaltinis: „Skaitmeninės statybos Lietuvoje gairės 2014-2020“

Skaitmeninė statyba / GAIRĖS

Bendras statybos informacijos klasifikatorius.

minant, gabenant ir naudojant produktus, skirtus pastatų bei infrastruktūros objektų statybai, daro didelę įtaką energetikai, klimato kaitai ir aplinkai. Statybų sektoriaus konkurencingumas yra svarbus ilgalaikėje perspektyvoje dėl didelio poveikio šalies ekonomikos augimui ir tvarumui bei užimtumui, o šio sektoriaus veiklos yra neatsiejama šalies ekonomikos infrastruktūros (gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties, viešosios ir socialinės paskirties, kultūros paveldo ir kitų statinių, viešosios, inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros) darnios plėtros dalis. Atsižvelgiant į augančius Lietuvos ekonomikos poreikius ir esamą statybų sektoriaus lygį, palyginti žemą darbo našumą (Lietuvos darbo našumo vidurkis 2012 m. buvo apie 62 proc. ES-27 vidurkio), didėjančias išlaidas ištekliams bei aukštos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių potencialo trūkumą, kitų šalių iniciatyvas didinti statybų sektoriaus konkurencingumą, Lietuvos statybų sektoriuje reikia didelių pokyčių bei

naujo požiūrio darbo našumo ir valdymo srityse. Pasaulyje sparčiai tobulėjant statybų ir informacinėms bei ryšių technologijoms (IRT), Lietuvoje būtina į tai reaguoti, suformuoti bei įgyvendinti bendrą skaitmeninės statybos informacijos modelį. Vakarų Europos šalys tam nuolat skiria dėmesio ir plėtoja šią perspektyvią sritį. Galima paminėti Danijos, Suomijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir kitų ES šalių bei Norvegijos, JAV, Australijos ir kitų pasaulio šalių daugiau kaip 10 metų plėtojamus nacionalinius projektus bei dalyvavimą aljanso „buildingSMART“ veikloje, koordinuojant ir kuriant bendrus statybos informacijos klasifikatorius, statybos duomenų mainų formatus, žodynus, vienodus viešųjų pirkimų reikalavimus, sektoriui skirtus kompleksinius IRT sprendimus ir t. t. Tokie sprendimai didžiausią ekonominę naudą sukuria valstybei kaip didžiausiam infrastruktūros plėtros ir statybos paslaugų užsakovui, taip pat sukuria sąlygas statybų sektoriaus ir IRT bei statybos technologijų

2014 m. kovo 5 d.

13 Lietuvos statybų rinkos asociacijų, palaikant kitoms verslo, mokslo ir valstybės organizacijoms, įsteigė VšĮ „Skaitmeninė statyba“, siekiančią tapti skaitmeninės statybos tikslų formulavimo, metodologijos kūrimo ir diegimo proceso koordinatore Lietuvoje.

bendrovėms burtis į klasterius ir kurti sprendimus, didinančius pridėtinę vertę verslui ir visuomenei. Taip skatinamos inovacijos, sukuriamos naujos darbo vietos, didinamas šalies įmonių konkurencingumas ir efektyvumas. Lietuvoje dar tik pradedame žengti pirmuosius koordinuotus žingsnius šia kryptimi. Todėl Lietuvai, siekiančiai tapti aukštųjų technologijų šalimi, statybos srityje būtina plėtoti e. verslui reikalingą skaitmeninę infrastruktūrą, kurios iki šiol dar neturime ir be kurios minėtieji tikslai yra tiesiog neįmanomi.

GAIRĖS / Skaitmeninė statyba

Vizija Visavertis Lietuvos skaitmeninės statybos įsitraukimas į Europos statybos pramonės rinką, bendradarbiaujant verslui, mokslui ir valstybei. 2020 m. Lietuvos statybų sektoriaus vizitinė kortelė bus:  žmonės – aukštos kvalifikacijos, inovatyvūs, kuriantys bei gerai uždirbantys asmenys, nuolat gerinantys bendrą statybų sektoriaus įvaizdį;  sektorius – technologiškai pažangi, inovatyvi, efektyvi ir konkurencinga sritis;  tvarumas / žalioji statyba – prioritetas skiriamas energinį naudingumą didinančioms, žaliosioms ir be atliekų veikiančioms technologijoms bei į atmosferą išmetamam CO2 kiekiui mažinti. Statybų sektorius tampa geros praktikos pavyzdžiu kitiems sektoriams;  augimas / stabilumas – didinamas eksportas ir taip skatinamas visos ekonomikos augimas;  patikimumas / skaidrumas – kai projektai įgyvendinami taip, kaip suderinta su klientu: kokybiškai, laiku ir neviršijant biudžeto. Misija Vienyti statybos rinkos dalyvius skaitmeninant statybos procesus ir visuomenei kurti saugią, darnią, skaidrią, ekonomiškai konkurencingą Lietuvos ekonomikos inžinerinę bei socialinę infrastruktūrą.

Kas yra skaitmeninė statyba? Skaitmeninė statyba – tai jungtinė Lietuvos verslo, mokslo ir Vyriausybės iniciatyva, kurios pastangomis Lietuvoje bus plėtojama ir į atitinkamus tarptautinius tinklus įtraukiama vienoda skaitmeninių statybos modelių kūrimo infrastruktūra, siekiant, kad visa statybos projektuose naudojama informacija visą statinio gyvavimo ciklą, nuo idėjos iki nugriovimo, būtų kuriama sistemingai, nedubliuojant veiklų, kiekviename statybos etape tik ją papildant ar keičiant sutelktoje duomenų bazėje, turinčioje ryšių su įvairiomis su statybos objektu susijusiomis duomenų bazėmis. Tam bus kuriami bendri statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) reikalavimai, nuolat plėtojamas bendras statybos informacijos klasifikatorius, diegiami tarptautiniai duomenų mainų formatai, diegiami su BIM susiję standartai, rengiamos viešųjų pirkimų specifikacijos, koordinuojamos ir

Tikslai  formuoti bendrą statybų sektoriaus informacinę struktūrą ir kodavimą (klasifikatorių), kurti e. aplinką ir sudaryti prielaidas BIM metodologijai tobulinti;  analizuoti ir vertinti esamus skaitmeninės statybos e. sprendimus pasaulyje ir labiausiai tinkamus pritaikyti Lietuvos rinkai;  plėtoti ir skatinti e. verslininkystės patirtį, diegti ir naudoti sukurtus bei kurti naujus skaitmeninės statybos sprendimus, užtikrinti Lietuvos statybų sektoriaus konkurencingumą;  plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, skatinti vietinius ir tarptautinius verslo bei mokslo įstaigų ryšius siekiant plėtoti skaitmeninės statybos sprendimus;  organizuoti statybų sektoriui aktualius mokslinius ir techninius tyrimus bei studijas;  plėtoti švietimo ir mokymų veiklą skaitmeninės statybos srityje.  Įgyvendinimo strategija, pokyčių sėkmės veiksniai Pokyčių sėkmės veiksniai  Optimizuoti pirkimai.  Geresnis statybų sektoriaus įvaizdis.  Stiprios ir tvirtos tiekimo grandinės.  Didesni kvalifikuotos darbo jėgos pajėgumai.  Aiški situacija dėl būsimų darbo galimybių.  Efektyvūs taikomieji moksliniai tyrimai ir inovacijos.  Didesnis sektoriaus konkurencingumas.

organizuojamos kitos su skaitmenine statyba susijusios veiklos, verslas skatinamas skaitmeninti ir automatizuoti kompleksiškai tarpusavyje susijusius įvairius statybų procesus ir taip optimizuoti veiklas, bus didinamas statybų sektoriaus ir susijusių sektorių konkurencingumas bei skatinamas tarptautiškumas. Kas plėtos skaitmeninę statybą Lietuvoje? Numatomos skaitmeninės statybos plėtros Lietuvoje ir integracijos į tarptautinius tinklus veiklos yra susijusios su įvairių statybos procesų automatizavimu, naudojant IRT sprendimus, IRT sprendimų statyboje plėtojimu, ir tai yra horizontali visus statybų proceso dalyvius (užsakovus, projektuotojus, statybininkus, gamintojus, teikėjus, mokslo ir švietimo įstaigas, IRT įmones, ekspertus ir kitus) vienijanti veikla. Įvertinant ilgametę kitų šalių patirtį, būtina vienyti verslo, mokslo ir visuomeninių organizacijų jėgas ir

Įgyvendinimo strategija  Didinsime projektavimo kūrybiškumą, siekdami užtikrinti integruotą projektavimo, statybos ir eksploatacijos etapų poreikių patenkinimą.  Sukursime visuomenei vertę, mažindami klaidas ir nuostolius projektavimo, statybos bei eksploatacijos etapuose, optimizuodami išteklių naudojimą ir kurdami ekologiškesnę bei tvaresnę aplinką.  Sukursime integruotą visų statybos proceso dalyvių bendradarbiavimo, koordinavimo ir bendravimo aplinką.  Informacijai įgyvendinant projektą perteikti taikysime principą „reikiama informacija reikiamu laiku“.  Sukursim skaitmeninės statybos infrastruktūros aplinką, kuri bus labiau pagrįsta visame statybos procese integruotomis žiniomis nei atskirų specialistų įgūdžiais;  Didinsime eksploatavimo efektyvumą, integruojant ir automatizuojant statinių priežiūros valdymo procesus.  Optimizuosime viešųjų pirkimų ir sutarčių valdymo procesus.  Standartizuosime statybos procesus ir sistemas, siekiant didesnio pelningumo.  Didinsime statybų sektoriaus intelektinį kapitalą ir įvaizdį.

iš konkuravimo, kuriant uždarus infrastruktūros sprendimus, išeiti į viešą bendradarbiavimo erdvę, įsilieti į ES ir kitų pasaulio šalių statybų rinkas ir tapti konkurencingiems šių rinkų dalyviais. Todėl 2014 m. kovo 5 d. 13 Lietuvos statybų rinkos asociacijų, palaikant kitoms verslo, mokslo ir valstybės organizacijoms, įsteigė VšĮ „Skaitmeninė statyba“, siekiančią tapti skaitmeninės statybos tikslų formulavimo, metodologijos kūrimo ir diegimo proceso koordinatore Lietuvoje. II

Lietuvos statybų sektoriuje

reikia didelių pokyčių bei naujo požiūrio darbo našumo ir valdymo srityse. Pasaulyje sparčiai tobulėjant statybų ir informacinėms bei ryšių technologijoms (IRT), Lietuvoje būtina į tai reaguoti, suformuoti bei įgyvendinti bendrą skaitmeninės statybos informacijos modelį.

Skaitmeninė statyba / GAIRĖS

laiptas po laipto aukštyn

BIM Šaltinis: „Skaitmeninės statybos Lietuvoje gairės 2014-2020“

BIM (angl. Building Information Modelling), arba statinio informacinis modeliavimas, yra procesas, kurio metu kuriamas informacinis statinio modelis, sujungiantis visas projektines statinio dalis ir jo gyvavimo ciklus nuo projekto iki pat nugriovimo.

GAIRĖS / Skaitmeninė statyba

BIM sprendimai.

Santrumpos BIM reikšmė 1. Building (statinys) – trimačiu modeliu pagrįstas projektas, kuriame atsižvelgiama į visą pastato gyvavimo ciklą: projektavimą, statybą, eksploataciją, rekonstrukciją. 2. Information (informacija) – modelyje sukaupta visa informacija apie pastatą per visą jo gyvavimo ciklą. 3. Modelling (modeliavimas) – pastato ir su jo statyba bei eksploatacija susijusių procesų modeliavimas, naudojant integruotas priemones.

Statinio informacinio modeliavimo procesas (BIM).

Nuo projekto iki nugriovimo.

3D, 4D ir 5D.

BIM sprendimai 3D – statinio modeliavimas. 4D – projektavimas, 3D ir laikas. 5D – projektavimas, 4D ir pinigai. ND – statinio valdymas, priežiūra, logistika, energinis naudingumas, gyvavimo ciklo analizė ir kitos galimos modelio dimensijos.

Toks grafinis informacinis trimatis pastato modelis yra bendras darbo objektas visiems projekto dalyviams. Naujos projekto redakcijos automatiškai atnaujina modelio duomenis. Esant poreikiui, nedideliems ir nereikšmingiems darbams atlikti iš 3D modelio galima grįžti į dvimatį (2D) modelį.

BIM modelis – tai virtualus objekto modelis, sukomponuotas iš atskirų informacinių elementų: geometriniai objektų parametrai (dydis, tūris ir t. t.); iš kokių medžiagų pagaminti – objektų fizikiniai parametrai (masė, medžiaga, fizikinės konstantos ir t. t.); kokioms funkcijoms skirti – techniniai ir technologiniai objektų parametrai; kokios eksploatacijos charakteristikos – suteikti (priskirti) objektų parametrai (vardas, skerspjūvis, ženklinimas, standartai ir t. t.) ir pan. Visa ši informacija sukuria išmaniuosius pastato elementus, kurie gali atsiliepti į užklausas ir pateikti turimą informaciją norima forma – grafine ar skaitine.

Naudojant projektinį modelį kaip pradinės informacijos šaltinį statybų darbams atlikti, sukuriamas statybinis pastato BIM modelis. Statybinis pastato BIM modelis, arba 4D modelis, – tai BIM 3D modelis ir skaičiuojamasis statybos laikas (ketvirtoji dimensija).

BIM 3D projektavimas – tai procesas, kurio metu interaktyvios prieigos režimu projektuotojų komanda bendru darbu formuoja projektinį pastato BIM modelį, susidedantį iš pastato elementų, turinčių visą būtiną ir tinkamai organizuotą, valdyti prieinamą informaciją.

BIM evoliucija.

„Skaitmeninės statybos įgyvendinimo Lietuvos versle, moksle ir viešuosiuose pirkimuose galimybių studija, įvertinant gerąją užsienio praktiką“, 2014 m., Lietuvos statybų technologinė platforma (www. lstp.lt).

BIM kainos modelis, arba 5D modelis (penktoji dimensija yra pinigai), – tai statybos ekonominiai rodikliai pagal medžiagų ir konstrukcijų kiekius, gaunami iš BIM 3D modelio, kartu su išteklių, paskirstytų pagal gamybos laiką, kaina. BIM ND pagal modeliui keliamus tikslus galimos įvairios kitos modelio dimensijos, pavyzdžiui, statinio valdymo visuose vėlesniuose jo gyvavimo ciklo etapuose: eksploatacijos, remonto, rekonstrukcijos ir išmontavimo metu, energinio naudingumo ar gyvavimo ciklo analizės, logistikos ir kt. II

SKAITMENINė STATyBA / GAIRėS

BIM NAUDA RINKOS DALyVIAMS lietuvos Respublikos vyriausybei ir užsakovams: didesnis viešųjų pirkimų skaidrumas ir tikslumas, geresnės vertinimo sąlygos, mažesnės viešųjų pirkimų išlaidos, sukurta daugiau naujų darbo vietų, skatinamos inovacijos, didinamas konkurencingumas. Sukuriamos prielaidos žaliajai statybai plėtoti ir naujų verslų galimybės naujoms bei esamoms statybų sektoriaus ir su juo susijusioms įmonėms.

Šaltinis: „Skaitmeninės statybos Lietuvoje gairės 2014-2020“

iešųjų pirkimų subjektams, nekilnojamojo turto plėtotojams, privatiems užsakovams: didesnis skaidrumas, patikimesnis investicijų planavimas, net apie 30 proc. mažesnė statybos projekto per gyvavimo ciklą kaina, geresnė kokybė, mažesnis projekto pakeitimų skaičius, daugiau laiku įgyvendintų projektų. projektuotojams: greitesnis projektavimas, mažiau laiko sąnaudų, mažiau klaidų, daugiau pelno, galimybė dalyvauti tarptautiniuose statybos projektuose. Rangovams: tikslesnės sąmatos, lengvesnis pinigų ir išteklių valdymas, mažesnė savikaina, didesnis konkurencingumas ir pelningumas, galimybė dalyvauti tarptautiniuose statybos projektuose. lietuvos žmonėms: tvirtas ir konkretus žingsnis geresnės gyvenimo kokybės link.

GAIRĖS / Skaitmeninė statyba

Kokių pokyčių skaitmeninė statyba suteiks visuomenei?  Prisidės prie valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimo, taps e. valstybės sudedamąja dalimi.  Suformuos aplinką racionaliai naudoti valstybės nekilnojamąjį turtą.  Palengvins valstybės investicijų planavimą su statyba susijusiose pramonės šakose, taip pat švietimo, energetikos, informacinių ir ryšių technologijų, transporto bei kituose sektoriuose.  Skaidrins ir optimizuos statybos paslaugų pirkimą.  Sumažins statinio gyvavimo ciklo sąnaudas.  Skatins diegti inovacijas ir kurti naujas darbo vietas.  Suformuos poreikį ugdyti naujas kompetencijas.  Statinių informaciniai modeliai (angl. Building Information Model, BIM) taps darnių skaitmeninių miestų kūrimo pagrindu.

 Suformuos prielaidas Lietuvos kon-

kurencingumui tarptautinėse rinkose.  Gerins statybų sektoriaus įvaizdį.

BIM nauda pagal statybos procesus per statinio gyvavimo ciklą  Geresnis naujų teritorijų planavimas bei projektavimas, mažiau klaidų ir racionalesni sprendimai. Bendra informacija apie statinius ir inžinerinius tinklus leidžia kokybiškiau projektuoti naujus statinius ar tinklus esamoje aplinkoje.  Kokybiškesnis ir racionalesnis projektavimo procesas, t. y. mažesnis objekto pakeitimų poreikis ateityje. BIM modelis vaizdu perteikia visų projektavimo dalių projektinius sprendimus, todėl užsakovas geriau suvokia rezultatus, pašalinamos klaidos, atsirandančios sankirtoje tarp atskirų projekto dalių.  Ekonomiškesnis statybų procesas. Kadangi kuriant BIM statinio modelį, tenka viską labai tiksliai

suprojektuoti, nėra projektavimo klaidų, kurių taisymas statybų aikštelėje labai brangiai kainuoja. Be to, išvengiama perteklinių medžiagų kiekių skaičiavimo, o kartu išlaidų augimo, nes skaitmeniniame modelyje gaunami labai tikslūs medžiagų kiekiai.  Greitesnė ir pigesnė statinio priežiūra, remontas ir renovacija, nes skaitmeninis statinio modelis – tai vienoje vietoje esanti informacija, naudotina tiek statybos, tiek pastatų remonto ar renovacijos darbams. Pavyzdžiui, skaitmeninė renovuojamų pastatų informacija mažiausiai du kartus atpigintų rekonstrukcijos projektų rengimo kainą ir greitį.

BIM modelio duomenys leidžia

planuoti pajamų bei išlaidų srautus ir kituose (techninės priežiūros ir eksploatacijos) statinio gyvavimo etapuose.

“

Skaitmeninė statyba / GAIRĖS

Apie 40 proc. rangovų, turinčių didelę BIM taikymo patirtį, nurodė, kad BIM padėjo smarkiai sumažinti projektų klaidų taisymus, todėl sutaupoma nemažai lėšų. Atsižvelgiant į ataskaitos rezultatus, galima daryti išvadą, kad didesnės investicijų į BIM grąžos ir daugiau naudos sulaukia tos bendrovės, kurios BIM taiko daugiau.

Ataskaita „BIM vertė statybų verslui svarbiausiose pasaulio rinkose“ Kadangi daug kam įdomu, kaip BIM vertina ir įsisavina įvairių pasaulio šalių rangovai, JAV įmonė „McGraw Hill Construction“ nuolat atlieka BIM vertės verslui tyrimus ir jų rezultatus pateikia ataskaitose. Naujausių tyrimų rezultatai rodo, kad pasaulyje apie 75 proc. rangovų, naudojančių BIM metodiką, gauna teigiamą BIM investicijų grąžą. Be to, apie pusė tokių rangovų nurodė, kad investicijų į BIM grąža (ROI) viršija 25 procentus. Be investicijų grąžos rodiklių, rangovai išskiria ir kitą BIM teikiamą naudą: BIM projektai leidžia išvengti praleidimų ir klaidų;  pažangūs įrankiai pagerina bendradarbiavimą;  BIM suteikia verslui pridėtinę vertę, pavyzdžiui, gerina įmonės reputaciją. Apie 40 proc. rangovų, turinčių didelę BIM taikymo patirtį, nurodė, kad BIM padėjo smarkiai sumažinti projektų klaidų taisymus, todėl sutaupoma nemažai lėšų. Atsižvelgiant į ataskaitos rezultatus, galima daryti išvadą, kad didesnės investicijų į BIM grąžos ir daugiau naudos sulaukia tos bendrovės, kurios BIM taiko daugiau. 60 puslapių dokumentas „BIM vertė statybų verslui svarbiausiose pasaulio rinkose. „SmartMarket“ ataskaita“ (angl. Business Value of BIM for Construction in Major Global Markets. SmartMarket Report) apžvelgia dvi rinkas, naudojančias BIM:  rinkos, kuriose BIM naudojimas pripažintas ir jau įprastas: Kanada, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir JAV;  rinkos, kuriose BIM dar tik pradedamas taikyti: Australija, Naujoji Zelandija, Brazilija, Japonija ir Pietų Korėja. Pasak tyrimo, visose šiose rinkose rangovai mato teigiamą savo investicijų į BIM grąžą.

GAIRėS / SKAITMENINė STATyBA BIM modelio naudojimas teikia naudą ne tik projektuotojui ar rangovui, bet ir pastato savininkui. BIM modelio duomenys leidžia planuoti pajamų bei išlaidų srautus ir kituose (techninės priežiūros ir eksploatacijos) statinio gyvavimo etapuose. „Tyrimų rezultatai įdomūs, nes jie rodo, kad naujose rinkose BIM taikymo metodai įsisavinami geriau nei BIM jau pripažįstančiuose regionuose. Tai reiškia, kad rinkose, kurios tik pradeda taikyti BIM metodus, tikrai remiamasi kitų regionų patirtimi“, – sakė Steve’as Jonesas, įmonės „McGraw Hill Construction“ vyresnysis direktorius. Tyrimas atskleidžia BIM naudojimo paskirčių įvairovę skirtinguose regionuose. Pavyzdžiui, JAV 82 proc. rangovų naudoja BIM technologijas gaminių tiekimui koordinuoti ir šioje srityje pirmauja pasaulyje, o Brazilijoje tik 25 proc. rangovų BIM naudoja šiam tikslui. Kita vertus, rangovai iš Brazilijos pirmauja pagal tvarkaraščių (4D) modelio integracijos praktiką, kurią naudoja tik 21 proc. JAV rangos įmonių. II

jav įmonės „mcgraw hill construction“ 2014 m. ataskaita. „BIM vertė statybų verslui svarbiausiose pasaulio rinkose“. © McGraw Hill Construction, šaltinis http://construction.com/market_research/

statinio gyvavimo ciklo procesai pagal bIm koncepciją:

energetinis modeliavimas, architektūros projektavimas, konstrukcijų ir inžinerinių sistemų projektavimas, statyba, eksploatacija.

Skaitmeninė statyba / GAIRĖS

Pasaulinė BIM patirtis ir iniciatyvos

Įvertinusios statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) technologijų teikiamą naudą, Šiaurės Europos šalys kartu su kitomis ekonomiškai stipriausiomis valstybėmis susivienijo į tarptautinį aljansą „buildingSMART International“ (www.buildingsmart.org), kurio tikslas – prisidėti prie centralizuoto BIM technologijų diegimo siekiant padidinti projektų įgyvendinimo veiksmingumą.

Šaltinis: „Skaitmeninės statybos Lietuvoje gairės 2014-2020“

GAIRĖS / Skaitmeninė statyba

abar „buildingSMART“ asociacijai priklauso Šiaurės Europos šalys, Didžioji Britanija, Airija, Vokietija, Austrija ir Šveicarija, Beniliukso šalys, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Italija, JAV, Kanada, Japonija, Korėja, Kinija, Australija, Singapūras. Aljanso nariu gali būti projektavimo organizacija, nekilnojamojo turto plėtotojas ar operatorius, statybos orga-

nizacija, statybos produktų gamintojas, programinės įrangos gamintojas, mokslinių tyrimų ar mokslo įstaiga, Vyriausybės agentūra, techninė asociacija. Kiekvieno regioninio aljanso nariai veikia pagal vietos papročius ir tame regione taikomus standartus. Regioninis Šiaurės Europos šalių aljanso skyrius „buildingSMART Nordic“ įkurtas dar 1996 m. ir vienija Daniją, Suomiją bei Švediją. Jis yra susitelkęs į bendro tarptautinio duomenų mainų IFC (angl. Industry Foundation Classes) standarto plėtrą ir nacio-

nalinių BIM reikalavimų kūrimą bei diegimą. Didžiausią teigiamą įtaką Vakarų Europos ekonomikai padarė tų šalių vyriausybių sprendimas pasirinkti inovacijomis pagrįstos ekonomikos plėtros kryptį. Inovacijų taikymas leido padidinti darbuotojų darbo našumą, automatizuoti daugybę darbo procesų ir taip padidino šalių ekonominį konkurencingumą. Pagrindinė technologinių naujovių skatinimo priežastis yra brangi darbo jėga šiame regione, todėl daugumą procesų, įskaitant ir projektavimą, siekiama automatizuoti. Taigi atsiranda didelė automatizuotų sistemų ir technologijų paklausa. 2011–2012 m. Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje paskelbta [1], kad Vakarų Europos regiono šalys pagal naujausių informacinių technologijų naudojimą pasaulyje užima 2–17 vietas (po Švedijos) ir patenka tarp 20-ies inovatyviausių šalių (tyrime iš viso dalyvavo 144 šalys).

Tarptautinės asociacijos „buildingSMART“ logotipas. © buildingSMART

Skandinavija Danija. Skaitmeninė statyba yra Danijos Vyriausybės iniciatyva, kurią aktyviai remia ir įgyvendina verslo bei mokslo organizacijos ir kuri turi užtikrinti Danijos statybų sektoriaus efektyvumą per viešąjį interesą. Siekiama, kad ta pati informacija būtų naudojama visuose statybos proceso etapuose. Nuo 2007 m. statybų sektoriui iškeltas reikalavimas naudoti informacines ir ryšių technologijas (IRT) komunikacijai elektroninio pirkimo srityje,

Skaitmeninė statyba / GAIRĖS

Estfoldo ligoninės pastatų kompleksas „Kalnes“ (Norvegija) – „buildingSMART“ konkurso „Geriausias openBIM projektas 2014“ pagrindinio prizo laureatas. Projekto pradžia – 2010 m., statybas planuojama baigti 2015 m., bendras plotas – apie 90 tūkst. kv. m, projekto vertė – apie 625 mln. eurų. BIM technologijos pradėtos naudoti nuo koncepcinio projektavimo stadijos ir bus naudojamos iki visų statybos etapų pabaigos. Architektai: AART, „Arkitema“, „Eliassen og Lambertz-Nielsen“. Inžinerinių tinklų projektuotojai – „Cowi“. Projekto generalinis rangovas – „AF Group“. © Arkitema Architects

Pūvilos prekybos centras „Pori“ (Suomija) – konkurso „Tekla BIM Awards 2013“ laureatas. BIM technologijos naudotos projektuojant architektūros, konstrukcijų bei inžinerines sistemas. Statybos darbai pradėti 2012 m., planuojama baigti – 2014 m. pabaigoje. Bendras pastato plotas viršija 100 tūkst. kv. metrų. Projekto vertė – 110 mln. eurų. Generalinio rangovo konkursą laimėjo ir statybas vykdo bendrovė „Skanska“. Prekybos centro pastatą planuojama sertifikuoti pagal „LEED Gold“ reikalavimus. © Tekla Corporation

Ligoninės „Nya Karolinska Solna“ pastatų kompleksas Stokholme (Švedija) – didžiausias kada nors vykdytas „openBIM“ projektas Švedijoje. Projekto pradžia – 2010 m., statybas planuojama baigti 2017 m., bendras plotas – apie 350 tūkst. kv. m, projekto vertė – apie 1,5 mlrd. eurų. BIM technologijos naudojamos visoms sistemoms projektuoti ir projektui valdyti. Projekto valdytojai – „Skanska/Innisfree“ konsorciumas. Projektą planuojama sertifikuoti auksiniam lygiui pagal Švedijos žaliųjų pastatų „Miljöklassad byggnad“ ir tarptautinę LEED sistemas. © Skanska

rengiant projektus ir užbaigtus objektus perduodant vartotojams. 2010 m. danų ir anglų kalbomis paskelbti dokumentai, apibendrinantys, kas yra skaitmeninė statyba dabartiniame etape ir kaip ji siejasi su Danijos reglamentais. Nuo 2007 m. statybos įmonės ir konsultantai turi laikytis dešimties specifinių reikalavimų, susijusių su IRT, jei jie nori dalyvauti konsultacijų paslaugose bei vykdyti viešuosius statybos projektus. Šie reikalavimai galioja visiems projektams, kurie viršija 3 mln. Danijos kronų (1,39 mln. litų). Elektroninis projekto atidavimas galioja statybos projektams, viršijantiems 15 mln. Danijos kronų (6,94 mln. litų). Trimačių modelių naudojimas privalomas projektams, viršijantiems 20 mln. Danijos kronų (9,26 mln. litų). 2010–2014 m. Danija įgyvendina II skaitmeninės statybos plėtros etapą – projektą „cuneco“ (www.cuneco.dk). Šią veiklą koordinuoja BIPS organizacija (www.bips.dk), vienijanti daugiau kaip 600 statybų sektoriaus dalyvių.

Norvegija. Skaitmeninės statybos veiklas koordinuoja organizacija „Statsbygg“ (www.statsbygg.no) – pagrindinis Norvegijos valstybės patarėjas statybos ir nekilnojamojo turto klausimais. Ji kloja pagrindus geriau ir veiksmingiau valdyti statybos procesus ir ūkį, naudojant BIM technologijas statybos industrijoje. Šioje veikloje aktyviai dalyvauja dauguma didžiųjų Norvegijos įmonių. 2007 m. Norvegija paskelbė, jog BIM bus naudojamas visuose projektuose ir statybos procesuose nuo 2010 metų. 2011 m. lapkritį „Statsbygg“ paskelbė, kad bendrojo standarto BIM reikalaujama visuose viešuosiuose statybos projektuose, taip gerinant statybos projektų kokybę bei mažinant sąnaudas. Organizacija yra parengusi vadovą „Statsbygg BIM Manual“, kuris faktiškai yra įteisintas modeliavimo reglamentas.

Suomija. 2007 m. atlikto tyrimo duomenimis, BIM ir IFC standartu dirbančios programinės įrangos naudojimas Suomijoje siekė 33 procentus. „Senate Properties“ (valstybinė organizacija, konsultuojanti Vyriausybę statybos ir

GAIRĖS / Skaitmeninė statyba nekilnojamojo turto klausimais) yra viešas užsakovas, vykdantis bandomuosius projektus naudojant BIM ir IFC. Architektūros, inžinerijos, statybos bei ūkio valdymo įmonės yra labai suinteresuotos BIM ir IFC suderinamumu, todėl jos siūlo ir dalyvauja įgyvendinant daugybę projektų. Parengti keli statinio informacinio modeliavimo vadovai (COBIM 2012). Veiklą koordinuoja RTS organizacija (https://www. rakennustieto.fi), kuri administruoja „buildingSMART Finland“ aljanso veiklą ir vienija per 50 verslo ir mokslo institucijų bei savivaldos organizacijų.

Švedija. Ši šalis yra viena pirmaujančių Europos Sąjungoje pagal BIM naudojimą dideliuose ir sudėtinguose infrastruktūros projektuose, tokiuose kaip Stokholmo apylankos ar Stokholmo miesto linija. Švedijoje visos BIM metodus plėtojusios organizacijos 2014 m. pradžioje susibūrė į naują organizaciją „BIM Alliance Sweden“ (www.bimalliance.se), vienijančią maždaug 140 bendrovių ir organizacijų iš visų su statyba susijusių sektorių, t. y. nekilnojamojo turto valdytojus, architektus, techninius konsultantus, rangovus, statybinių medžiagų tiekėjus ir programinės įrangos kūrėjus.

Jungtinė Karalystė Jungtinėje Karalystėje nevyriausybinė organizacija CPIC (Statybos projektų informacijos komitetas, angl. Construction Project Information Committee) nuo 1987 m. kuria ir skleidžia statybos projektų informacijos gerąją praktiką, o pastaraisiais metais ėmėsi ir pagrindinio BIM procesų koordinatoriaus vaidmens. CPIC pasiūlė įteisinti BIM sąvoką Jungtinės Karalystės statybų sektoriuje. Komitetui priklauso pagrindinių statybų sektoriaus institucijų atstovai, o tai užtikrina, kad kuriamos rekomendacijos ir reglamentai turi tvirtą pagrindą. Apskritojo stalo diskusijoje 2011 m. gegužę Jungtinės Karalystės Vyriausybės patarėjas statybų klausimais Paulas Morrellas paragino įdiegti BIM naudojimą Jungtinės Karalystės Vyriausybės statybos projektuose, kurie viršija 5 mln. svarų. 2011 m. bir-

želį Jungtinės Karalystės Vyriausybė paskelbė BIM darbo grupės strategiją – Vyriausybės ketinimą reikalauti jos įgyvendinamuose projektuose nuo 2016 m. taikyti BIM metodus (su elektronine projekto ir turto informacija, dokumentacija ir kitais duomenimis). Su BIM susijusią veiklą koordinuoja http://www.bimtaskgroup.org ir http:// www.buildingsmart.org.uk/.

Mūsų kaimynai Estija siekia įstoti į „buildingSMART Nordic“. BIM iniciatyvas, seminarus, viešinimą organizuoja BIM kompetencijos centras, kuriam priklauso apie 40 statybų verslo ir įvairių mokslo sričių atstovų. BIM kompetencijos centras yra ne pelno siekianti organizacija, įkurta specialiai skaitmeninės statybos iniciatyvai Estijoje. Latvijoje esama pavienių ir chaotiškų įvairių verslo ir mokslo organizacijų iniciatyvų taikyti BIM sprendimus projektuose, rengiami seminarai bei skatinami moksliniai tyrimai šia tema. Tačiau nėra organizacijos, koordinuojančios visus šiuos veiksmus. Lenkija bendradarbiauja su „buildingSMART International“, todėl visi šio aljanso sprendimai taikomi Lenkijoje, nors šalis oficialiai nėra į jį įstojusi. Lenkijos BIM įdirbis yra gana didelis. BIM platformos projektai šalyje plėtojami nuo 2008 m., todėl Lenkijos specialistai įgijo daug vertingos patirties. Lenkija pastarąjį dešimtmetį garsėja savo darbo našumu

bei efektyvumu, dėl šios priežasties ji išvengė recesijos. „Ekonomikos augimo sulėtėjimo laikotarpį mes išnaudojome požiūriui į projektų įgyvendinimą keisti. Taip galime greičiau pristatyti aukštos kokybės dokumentaciją ir patenkinti augančius rinkos poreikius“, – teigia Januszas Lichockis, pasaulinės architektūros, inžinerijos ir statybų bendrovės „Epstein“ Lenkijos padalinio generalinis direktorius. Baltarusijoje BIM reikalavimų suformavimo ir įdiegimo tema paskirta vienam iš Baltarusijos statybos ministerijos padalinių. Jo iniciatyva statybos projektams rengiami vienodi reikalavimai, informacijos apsikeitimui taikant informacines ir ryšio technologijas, organizuojami seminarai bei konferencijos ir plėtojama kita su BIM susijusi veikla.

Lietuva Nuo 2012 m. Lietuvos statybininkų asociacija kartu su partneriais surengė tris dideles konferencijas skaitmeninės statybos tema. 2014 m. kovo 5 d. 13 statybų sektoriaus verslo asociacijų įsteigė VšĮ „Skaitmeninė statyba“ (www. skaitmeninestatyba.lt). 2013–2014 m., koordinuojant Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (www.mosta.lt) prie Švietimo ir mokslo ministerijos, kartu su Ūkio ministerijos ir suinteresuotais verslo bei mokslo atstovais buvo aptartos ir nustatytos šešios prioritetinės 2014–2020 m. Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės

Elektros jungties su Švedija projekto „NordBalt“ 330 kV aukštosios įtampos nuolatinės srovės (HVDC) transformatorių pastotė Klaipėdoje. UAB „Sweco Lietuva“ inžinieriai BIM technologijas naudojo statinio architektūrai, konstrukcijoms bei pastato inžinerinėms sistemoms projektuoti. Projektas pradėtas 2011 m. ir planuojamas baigti 2015 m. gruodį.

Skaitmeninė statyba / GAIRĖS kalavimų plėtojimą, siekiant pagerinti programinės įrangos sąveiką ir statybų pramonės dalyvių susikalbėjimą. Vienas IFCS narių yra Prancūzijos statybos federacija (pranc. Fédération Française du Batiment). Šveicarijoje 2009 m. įkurta „buildingSMART Schweiz“ – nacionalinės ir tarptautinės naujų technologijų taikymo patirties sklaidos institucija, skatinanti ir atkreipianti dėmesį į būdus, kuriais informacinių technologijų teikiamos galimybės gali padėti statybų pramonei dirbti veiksmingiau.

Gamtos ir mokslo muziejus „Perot“ Dalase (Teksaso valstija, JAV) 2014 m. nominuotas geriausio BIM projekto kategorijoje Amerikos architektų instituto rengiamame BIM konkurse „BIM Awards“. Projektas užbaigtas 2012 m., bendras plotas – 16 722 kv. m, statybos darbų vertė – apie 92 mln. JAV dolerių. BIM projektavimui naudota „Bentley“ programinė įranga. Architektas – Thomas Mayne’as, „Morphosis Architects“. © Iwan Baan

plėtros ir inovacijų kryptys: 1) energetika ir tvari aplinka; 2) žemės ūkio inovacijos ir maisto technologijos; 3) įtrauki ir kūrybinga visuomenė; 4) nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; 5) sveikatos technologijos ir biotechnologijos; 6) transportas, logistika ir IRT. Be to, apibrėžti konkretūs krypčių prioritetai ir parengti jų įgyvendinimo kelrodžiai. 2014 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programą [2], kurioje patvirtintas ir prioritetas „20.1.3. išmaniųjų mažaenergių pastatų kūrimo ir naudojimo technologija – skaitmeninė statyba“. Kelios kitų ES šalių pradinės iniciatyvos Ispanijoje (Asociacion de Investigacion y Desarrollo de la Industria del Mueble y Afines, www.aidima.es) ir Portugalijoje (UNINOVA – Instituto de Desenvolvimento de Novas Tecnologias, www. uninova.pt) BIM standarto kūrimo užuomazgos pradėtos 2007-aisiais. 2010 m. įkurta Ispanijos specialistų,

įmonių ir įstaigų asociacija „Colectivo BIM Espana“, konkrečiai dirbanti su BIM technologijos sklaida, moksliniais tyrimais ir technologijos plėtra. „Colectivo BIM Espana“ skatina institucinį BIM technologijos pripažinimą kaip novatorišką dalyką ir nuolat pabrėžia jo naudą. Ispanijos Valencijos regioninė vyriausybė yra priėmusi direktyvą „DRD 01/06. Formato de Intercambio de datos de la edificació“ dėl BIM programų taikymo ruošiant valstybinius užsakymus. Portugalijoje BIM iniciatyvas vykdo Portugalijos statybų technologinė platforma kartu su BIM darbo grupe GT BIM. Šią grupę įkūrė architektų, planuotojų, statybininkų, inžinierių ir kitų su statybų sektoriumi susijusių dalyvių asociacija. 2012 m. lapkritį surengtas pirmasis seminaras ir dirbtuvės iš ciklo „BIMForum“ apie BIM diegimo Portugalijoje patirtį ir ateities perspektyvas. Prancūzijoje įkurtas „buildingSMART International“ padalinys IFCS, kuriam priklauso kelios organizacijos, pasisakančios už labiau integruotą BIM rei-

Veiklas koordinuoja „buildingSMART Alliance (North America)“, kuris yra sudedamoji Nacionalinio statybos mokslų instituto (angl. National Institute of Building Sciences, NIBS, http:// www.nibs.org) dalis. Amerikiečiai yra pasaulinėje praktikoje plačiai pripažintų ir diegiamų bendrų reikalavimų statybos eksploatacijos ir priežiūros etapui (angl. Construction Operations Building Information Exchange, COBIE) autoriai. 2004 m. JAV Nacionalinis standartų ir technologijos institutas (angl. US National Institute of Standards and Technology, NIST) paskelbė ataskaitą „Cost Analysis of Inadequate Interoperability in the U.S. Capital Facilities Industry“ apie sąnaudas, patiriamas nekilnojamojo turto industrijoje. Pagrindinė šio dokumento išvada – kukliausiais skaičiavimais, kasmet JAV nekilnojamojo turto pramonė praranda 15,8 mlrd. dolerių dėl netinkamo visų proceso dalyvių bendradarbiavimo: dėl didelės šios industrijos fragmentacijos ir popierizmo, dėl standartų trūkumo, dėl projekto vykdymo dalyvių taikomų technologijų nesuderinamumo. Tai išties dideli nuostoliai, kuriuos svarbu sumažinti. Net nedidelės investicijos efektyvumui padidinti suteikia žymią ekonominę naudą. 2007 m. JAV paskelbtas pradinis nacionalinis BIM standartas (angl. National BIM Standard-United States NBIMS-US, www.nationalbimstandard.org, kurį oficialiai patvirtino Amerikos plieno konstrukcijų institutas (angl. American Institute of Steel Construction, AISC).

GAIRĖS / Skaitmeninė statyba Europos Parlamento iniciatyva, skatinanti BIM diegimą 28-iose Europos Sąjungos šalyse narėse 2013 m. Europos Parlamentas balsavo už bendrą Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvą [3] (angl. European Union Public Procurement Directive, EUPPD [4]), kuri viešųjų pirkimų srityje rekomenduoja naudoti įvairius elektroninius įrankius. Vienas tokių įrankių statybos srityje kaip tik ir yra BIM reikalavimų įtraukimas (22 str. 4 p.) viešųjų pirkimų sistemos sutartims dėl statybos bei projektavimo darbų. Platus BIM taikymas Europos architektūros, inžinerijos ir statybų sektoriuje ne tik sumažins projektavimo, statybos darbų bei eksploatacijos kainas, apmokomas iš valstybių biudžeto, bet ir padės pasauliniam Europos Sąjungos konkurencingumui, leis įgyvendinti taršos mažinimo bei energinio naudingumo didinimo uždavinius, t. y. nuo 2020 m. statyti energijos beveik nenaudojančius pastatus. Viešieji pirkimai yra labai svarbūs Europos

Sąjungos ekonominiams rodikliams, kur viešieji užsakovai išleidžia apie 18 proc. bendrojo vidaus produkto įvairiems ištekliams, darbams ir paslaugoms. Šiame kontekste svarbu, kad apie 50 proc. visų pirkimų sudaro statybų sektoriaus paslaugų pirkimas. Direktyvos patvirtinimas reiškia, kad visos 28 ES šalys narės gali skatinti, apibrėžti ar reikalauti naudoti BIM viešai finansuojamiems statybos objektams jau dabar, o nuo 2016 m. tai įgyvendinti bus privaloma. Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Danija, Suomija ir Norvegija jau suformavo ir paskelbė bei pradėjo

taikyti pradinius apsibrėžtos apimties BIM naudojimo viešųjų pirkimų srityje reikalavimus. Jungtinės Karalystės Vyriausybė skaičiuoja, kad šalyje pamažu diegiant BIM technologijas, nuo 2012 m. dideliuose viešuosiuose statybos projektuose ji jau sutaupė apie 2 mlrd. eurų, o 66 proc. Jungtinės Karalystės didžiųjų projektų portfelio užbaigiami laiku ir neviršijant biudžeto, o tai ypač didelis pagerėjimas, palyginti su 33 proc. 2010 metais. Didesnis efektyvumas apima projektavimo, statybos ir planuojamas eksploatacijos sąnaudas per pastato gyvavimo ciklą. II

[1] Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita http://reports.weforum.org/global-information-technology-2012/#=. [2] 2014 m. balandžio 30 d. LRV patvirtinta Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programa http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=470766&p_tr2=2. [3] ES viešųjų pirkimų direktyvos oficialus lietuviškas vertimas http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32014L0024. [4] Originali angliška ES viešųjų pirkimų direktyvos versija http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:32014L0024.

Alytaus miesto nuotekų valyklos rekonstrukcija © UAB „Sweco Lietuva“ 3D vizualizacija

Skaitmeninė statyba / UŽSIENIO PATIRTIS

Skaitmeninė statyba Jungtinėje Karalystėje – nuo strategijos iki standartų Edvinas Butkus, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos vykdomasis direktorius 2011 m. gegužę Jungtinės Karalystės Vyriausybė patvirtinto statybos strategiją, kuria, be kita ko, siekiama iki 2016 m. visuomeninės paskirties statybų sąnaudas sumažinti iki 20 procentų. Strategija numato didelius viešosios administracijos ir statybų sektoriaus santykių pasikeitimus, kad Vyriausybė turėtų nuolatinės naudos, o šalis gautų ilgalaikei perspektyvai reikalingą socialinę ir ekonominę infrastruktūrą. Iš esmės Jungtinės Karalystės Vyriausybė numatė ketverių metų statybų sektoriaus modernizavimo planą, siekdama sumažinti išlaidas bei penktadaliu sumažinti CO2 taršą, kuri atsiranda statant ir eksploatuojant statinius. Esminėmis šio proceso priemonėmis laikomos išplėtotos statinio informacinio modeliavimo technologijos ir visų

Vienas bandomųjų projektų, įvardytų Jungtinės Karalystės statybos pramonės strategijoje, kuriame buvo naudojamos BIM technologijos, yra Mančesterio rotušės komplekso renovacija. © BIM Taskgroup

proceso dalyvių sąveika, kuri turėtų pasiūlyti naujus veiksmingus sprendimus per visą projekto įgyvendinimo ir statinio gyvavimo laikotarpį. Jungtinės Karalystės statybos strategijoje, be kita ko, numatyta, kad nuo 2016 m. Vyriausybė savo įgyvendinamuose projektuose reikalaus trimačio statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) lygio – visa projekto informacija ir dokumentai pateikiami elektroniniu būdu. Vyriausybė numačiusi siekti, kad statinio viso gyvavimo ciklo sąnaudos sumažėtų trečdaliu. Kad pasiektų šį tikslą, Vyriausybė nusprendė, kad jos užsakymų siekiančios statybų bendrovės iki 2016 m. dirbtų naudodamos antrąjį BIM lygį. Pirmasis žingsnis įvedant tokius reikalavimus buvo naujo standarto PAS 1192-2 priėmimas 2013 metais. Statinio informacinio modeliavimo, arba skaitmeninės statybos, diegimą toliau plėtojo 2014 m. kovo 1 d. įsigaliojęs standartas PAS 1192-3, kuriame daugiau rašoma apie esamo statinio ar infrastruktūros naudojimą. Standarto kūrėjai vadovavosi faktu, kad statinio ar infrastruktūros priežiūra ir išlaikymas gali sudaryti iki 85 proc. visų statinio ar infrastruktūros elemento gyvavimo ciklo išlaidų. Tad,

tinkamai viską sutvarkius, statybos sąnaudos gali atsipirkti per kelerius metus. Be to, 2013 m. liepą patvirtinta statybos pramonės strategija, skirta laikotarpiui iki 2025 metų. Geresnis informacijos valdymas yra vienas patvirtintų būdų, kuris turėtų padėti pasiekti strateginius tikslus. Abu PAS 1192 standartai yra lankstūs, o kiekvienai organizacijai paliekama galimybė savarankiškai nuspręsti, kaip ir kada naudoti PAS 1192-3, ypač kai naudojamas skaitmeninis projektavimas (angl. Project Information Model, PIM), kaip numatyta standarte PAS 1192-2. Taip plėtojant teisinę skaitmeninės statybos bazę, atsirado poreikis suvienodinti sąvokas ir apibrėžimus, nes šis procesas jau apima ne tik statinius, bet ir infrastruktūrą, o į jį įsitraukia vis daugiau institucijų. Suprantama, svarbi ir PAS 1192-3 sąsaja su kitais standartais, susijusiais su turto valdymu ir viešuoju pirkimu. Šis standartas yra ypač susijęs su BS ISO 55000 standartu ir dviem esminiais turto valdymą reglamentuojančiais standartais PAS 55-1 bei PAS 55-2. Apskritai PAS 1192-3 pranašumas prieš jo pirmtaką yra tai, kad numatoma daug įvairesnių galimybių įkelti informaciją apie statinį ir ja naudotis, kai jos prireikia nenumatytiems atvejams. Tačiau laikoma, kad PAS 1192-2 ir PAS 1192-3 palaiko antrąjį BIM lygį, kaip jis apibrėžtas 2011 m. Jungtinės Karalystės statybos strategijoje. Antrasis BIM lygis numato informacijos mainus bylomis, o ne popieriuje. Numatoma, kad trečiajame BIM lygyje visi informacijos mainai vyks integruotose interneto platformose. II

UŽSIENIO PATIRTIS / Skaitmeninė statyba

Torbenas Klitgaardas, BIPS direktorius, © cuneco

Kaip „cuneco“ klasifikatorius „Cuneco Classification System“ (CCS) pakeitė statybos projektus Danijoje? CCS yra nauja skaitmeninė infrastruktūra, skirta struktūrizuoti ir keistis informacija tarp statybų sektoriaus įmonių. Šiuo metu CCS naudojamas įvairiuose statybos projektuose Danijoje. Kol kas sulaukėme tokių rezultatų:  dėl geriau struktūrizuotų objektų veiksmingiau naudojamas statinio informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modelling, BIM). Tai lemia didesnį pranašumą projektuojant;  architektų ir inžinierių tarpusavio komunikacija tapo geresnė dėl struktūrizuoto klasifikatoriaus ir objektų identifikavimo BIM modelyje;  statybininkai gauna aiškesnę informaciją, tarkim, apie kiekius, paremtus CCS. Tai leidžia sumažinti kainas konkursuose ir pateikti tikslesnę informaciją subrangovams;  CCS lengviau suderinamas, pavyzdžiui, su „OmniClass“ (JAV), „Uniclass“ (Jungtinė Karalystė) ar kitais nacionaliniais klasifikatoriais.

Lietuva turi pranašumą – galimybę mokytis iš kitų Danija pasiryžusi aktyviai prisidėti prie lietuviško klasifikatoriaus diegimo. Kodėl tai svarbu Danijai? CCS plėtra finansuojama Europos Sąjungos, todėl mums svarbu skatinti ES remiamo produkto paplitimą kitose ES šalyse. Be to, manome, kad Lietuvos statybų sektorius gali daug greičiau žengti pirmyn pritaikius standartus ar įrankius, kurie jau naudojami kitose šalyse. Tai geresnis būdas, nei pradėti viską nuo nulio. Pagaliau Danija sveikina dalijimąsi žiniomis tarp valstybių. Kaip galėtumėte palyginti pirmuosius skaitmeninės statybos iniciatyvos žingsnius Danijoje ir Lietuvoje? Lietuvoje labai daug dėmesio skirta tam, kad procesas būtų gerai koordinuojamas. Mes taip pat elgėmės Danijoje: BIPS (www.bips.dk) yra organizacija, koordinuojanti skaitmeninės statybos plėtrą. Lietuva turi labai didelį pranašumą – ji gali mokytis iš kitų valstybių patirties. Ir galite tai daryti greitai! Ką patartumėte skaitmeninės statybos plėtotojams Lietuvoje? Patarčiau parengti diegimo strategiją, kurioje būtų nustatyti šie dalykai:

 statybų

sektoriaus organizacijos, dalyvaujančios šiame procese ir galinčios prisidėti;  Vyriausybės pasiryžimas reikalauti naudoti BIM statant ir modernizuojant viešuosius pastatus;  mokymosi iš kitų principas – tarptautiniu mastu pripažintų įrankių ir standartų (BIM, IFC, CCS ir t. t.) taikymas;  Vyriausybės apsisprendimas parinkti 5–10 projektų, iškelti reikalavimą juose naudoti BIM, semtis patirties ir ją pritaikyti kituose projektuose;  švietimas – tai svarbu kalbant ne tik apie šalies švietimo sistemą, bet ir apie rinkos dalyvių ugdymą (šviečiant užsakovus, projektuotojus, rangovus). Kokią naudą teikia buvimas aljanso „buildingSMART International“ nariu? Aljansas „buildingSMART“ yra labai svarbus siekiant skaitmeninio produktyvumo. Danijoje CCS kūrėme ranka rankon su „buildingSMART“. Tai buvo svarbu, kad užtikrintume klasifikatoriaus ir universalaus duomenų mainų standarto IFC sklaidos koordinavimą. II Interviu užrašė Jonas Dvilinskas

Skaitmeninė statyba / UŽSIENIO PATIRTIS

Danija: gero tono ženklas – BIM Edvinas Butkus, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos vykdomasis direktorius

ar 2006 m. atlikus apklausą, maždaug 50 proc. architektų, 40 proc. inžinierių ir 29 proc. užsakovų Danijoje kai kurioms projektų dalims naudojo BIM. O juk praėjo net aštuoneri kryptingų pastangų plėtojant BIM metai. BIM technologijoms tobulėjant, o jų poreikiui augant, Danija 2010–2014 m. įgyvendina II skaitmeninės statybos plėtros etapą – projektą „cuneco“ (www.cuneco.dk).

Nuo 2010 m. Danijoje,

kasmet organizuojamos BIPS konferencijos. © cuneco

Šiaurinėje ir vakarinėje Baltijos jūros pakrantėse architektūros, inžinerijos ir statybos industrija tiesiog dūzgia statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) temomis, o bene garsiausiai BIM keliamas šurmulys girdėti iš Danijos. Aukštosiose mokyklose kasmet apginama vis naujų BIM tematikos bakalauro ir magistro darbų bei disertacijų, skelbiami analitiniai straipsniai, o statybos profesionalų pokalbiai apie BIM tapo šiuolaikiškumo, išsilavinimo ir apskritai gero tono ženklu. Ir nesvarbu, ar tu jaunas, ar senas, ar iš didelės projektavimo ir statybų bendrovės, ar dirbi pats vienas, nes visų galvose – BIM. Pavadinimas „cuneco“ sukurtas iš dirbtinės esperanto kalbos žodžio „kuneco“, reiškiančio bendruomenę, o pirmoji jo raidė pakeista į „c“ ir reiškia centrą. Vadinasi, „cuneco“ prasmė, pavadinimo autorių sumanymu, turėtų būti „bendruomenės centras“. Žinoma, turimas omenyje skaitmeninės statybos metodus ar BIM principais sukauptą informaciją naudojančios bendruomenės centras. Pavadinimo krikštatėviai taip pat nusprendė, kad žodis rašomas mažąja raide.

„Cuneco Classification System“ mobilioji programėlė. © cuneco

Bendradarbiaudami projektą „cuneco“ įgyvendina nevyriausybinis Danijos standartų fondas, mokslo įstaigos (Danijos technikos ir Orhuso universitetai), pastatų ir infrastruktūros savininkai bei naudotojai (atstovaujami Rudersdalo savivaldybės), taip pat profesinių asociacijų susivienijimas, kuriam priklauso

Danijos konsultuojančių inžinierių asociacija FRI, Danijos architektūros firmų asociacija „Danske Ark“, Danijos statybos asociacija „Dansk Byggeri“, elektros ir vandentiekio rangovų asociacija „Tekniq“ bei statybininkų, statybos inžinierių ir stalių kartelis BAT. Projektas „cuneco“ finansuojamas Europos regioninio bendradarbiavimo fondo, Danijos Vyriausybės, gyvenamąja infrastruktūra besirūpinančio paramos fondo „Realdania“ lėšomis ir statybų sektoriaus bendrovių įnašais. Šio projekto dalyviai pabrėžia, kad BIM įrankiai kuriami ir tobulinami atsižvelgiant į architektūros, inžinerijos ir statybos industrijos poreikius. Tie standartai plėtojami, kad pridėtinės vertės atneštų tiek individui, tiek įmonei, tiek visam sektoriui. Todėl prieš kuriant nustatomas standartų poreikis ir prio-

UŽSIENIO PATIRTIS / Skaitmeninė statyba

Vienas didžiausių statybos projektų Danijoje,

kuriame naudojamos BIM technologijos ir „cuneco“ klasifikatorius, yra 150 tūkst. kv. m ploto ligoninės pastatų kompleksas „DNV Gødstrup“ Herninge. © cuneco

ritetai, kokius reikia įdiegti pirmiausia. Kuriami standartai išbandomi tikruose statybos projektuose, kad būtų įsitikinta, jog juos galima taikyti su kitomis informacinių technologijų priemonėmis. Standartams kurti iš anksto nustatytos keturios „cuneco“ veiklos sritys: klasifikatorius, projekto ypatybių informacija, informacijos lygiai, matavimo taisyklės. Tobulinant daniškąjį BIM klasifikatorių (dan. Dansk Bygge Klassifikation) itin reikšmingi 2014 metai. Projekto „cuneco“ dalyviai sukūrė ir bando naują BIM klasifikatorių CCS (angl. Cuneco Classification System), kurį tikisi paversti Europos Sąjungoje ir galbūt visame pasaulyje naudojamu universaliu klasifikatoriumi. Projekto kūrėjų vertinimu, jų BIM klasifikatorius gali būti pritaikytas kiekvienoje valstybėje.

“

Standartams kurti iš anksto nustatytos keturios „cuneco“ veiklos sritys: klasifikatorius, projekto ypatybių informacija, informacijos lygiai, matavimo taisyklės. Sukūrus CCS, sukurta ir mobilioji programėlė, kad išmaniųjų telefonų naudotojai galėtų pasiekti CCS. Kaipgi šiais laikais be tokių įrankių? Projekto „cuneco“ veiklą koordinuoja ir jai vadovauja BIPS organizacija (www. bips.dk), vienijanti daugiau kaip 600 statybų sektoriaus dalyvių. Apskritai skaitmeninė statyba yra Danijos Vyriausybės iniciatyva, kurią aktyviai remia ir įgyvendina verslo bei mokslo organizacijos ir kuri turi užtikrinti Danijos statybų sektoriaus efektyvumą per viešąjį interesą. Siekiama, kad ta pati informacija būtų naudojama visuose statybos proceso etapuose. Nuo 2007 m. statybų sektoriui iškeltas reikalavimas naudoti informacines ir ryšių technologijas komunikacijai

elektroninio pirkimo srityje, rengiant projektus ir užbaigtus objektus perduodant vartotojams. 2010 m. danų ir anglų kalbomis paskelbti dokumentai, apibendrinantys, kas yra skaitmeninė statyba dabartiniame etape ir kaip ji siejasi su Danijos reglamentais. Statybos įmonės ir konsultantai nuo 2007 m. turi laikytis dešimties specifinių reikalavimų, susijusių su IRT, jei nori dalyvauti konsultacijų paslaugose bei vykdyti viešuosius statybos projektus. Šie reikalavimai galioja visiems projektams, kurie viršija 3 mln. Danijos kronų (1,39 mln. litų). Elektroninis projekto atidavimas galioja statybos projektams, viršijantiems 15 mln. Danijos kronų (6,94 mln. litų). Trimačių modelių naudojimas privalomas projektams, viršijantiems 20 mln. Danijos kronų (9,26 mln. litų). II

Skaitmeninė statyba / UŽSIENIO PATIRTIS

Svarbiausia BiM raidė – i Philipas Michaelas Jacksonas, „Intra-Team IT Consultants Ltd“ direktorius, „UK BIM Taskgroup I“ narys

“

Labai svarbu užtikrinti, kad duomenys būtų atviri, o iš to nesiekiama uždirbti. Per ilgai kentėjome dėl to, kad duomenų turėtojai informaciją užrakindavo. Taigi tokios iniciatyvos kaip „buildingSMART“, plėtojančios atvirą keitimąsi duomenimis, yra labai svarbios.

Vienas svarbiausių „BIM elementų – informacija

Šiame interviu išsakytas asmeninis P. M. Jacksono požiūris, kuris nebūtinai sutampa su „UK BIM Taskgroup“ pozicija.

Kaip apibūdintumėte statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) poveikį Jungtinės Karalystės statybų sektoriui pastaraisiais metais? Susidomėjimas BIM ir jo naudojimas Jungtinėje Karalystėje per pastaruosius kelerius metus smarkiai padidėjo. Su tuo susijęs Jungtinės Karalystės Vyriausybės statybos strategijoje numatytas sprendimas nuo 2016 m. taikyti vadinamąjį antrojo lygio BIM (informacijos mainai bylomis, o ne popieriuje – red. past.) visuose valstybės sektoriaus statybos projektuose. Strategija paskatino brandesnį BIM suvokimą. Prieš tai dėmesys buvo kreipiamas beveik tik į trimačio modeliavimo įrankius, o da-

bar pradedama suprasti, kad trumpinyje BIM ypač svarbi raidė „I“, reiškianti informaciją ir tai, kad veiksmingas duomenų surinkimas ir naudojimas visą objekto gyvavimo ciklą yra raktas į BIM sėkmę. Taigi supratome, kad BIM yra svarbus visam statinio gyvavimo ciklui ir lygiai taip pat neįsivaizduojamas be nustatytų reikalavimų procesams ir informacijai, kaip neįmanomas ir be trimačio modeliavimo. Susidomėjimas BIM naudojimu dabar labai didelis. Prie to ypač prisidėjo tokie Jungtinės Karalystės vykdyti statybos projektai kaip Londono geležinkelio linija „Crossrail“. Šis objektas parodė, kaip BIM naudojamas iškart keliuose projektuose ir taip sudaro vieną schemą. Tačiau vis dar turime nemažai už-

duočių, kurias reikia įvykdyti, kad BIM įsigalėtų visame statybų sektoriuje. Tai ypač susiję su nauja darbo kultūra, pasikeitusia dėl BIM naudojimo, ir poreikiu išmokyti darbo jėgą, atnaujinant žinias ir įgūdžius. Kokį poveikį visam Jungtinės Karalystės statybų sektoriui turi patvirtinta strategija? Jungtinės Karalystės statybos strategija atlieka svarbų vaidmenį įsisavinant ir skatinant susidomėjimą BIM, jos pagrindiniu tikslu numačius reikalavimą dėl nuoseklios, išbandytos modernios informacijos teikimo. Į informaciją ėmus žiūrėti kaip į svarbią vertybę, jos sukūrimas, surinkimas ir valdymas tapo pagrindine projektų įgyvendinimo dalimi. Strategijoje nu-

UŽSIENIO PATIRTIS / Skaitmeninė statyba statyta taip: kliento poreikiai yra prilyginami informacijos reikalavimams, o tiekimo grandinė turi prižiūrėti, kaip informacija kuriama ir fiksuojama. Tai leido aiškiai suprasti, kas ir ką turi daryti. Iki šiol tokio aiškumo trūkumas stabdė viso sektoriaus raidą. Dauguma bandymų skatinti BIM naudojimą anksčiau buvo paremti atvirkštiniu principu, kai naujus sprendimus siūlė įvairūs projektuotojų, rangovų ir programinės įrangos tiekėjai. Visi jie siūlė savitus sprendimus, o tai sulaukė padriko ir nerišlaus rinkos atsako. Jungtinės Karalystės statybos strategija, paremta užsakovu (klientu), tapo katalizatoriumi sukuriant darnesnę tiekimo grandinę. Galima teigti, kad strategija ir joje aprašyti standartai bei įrankiai suteikė impulsą, kurio taip reikėjo, kad BIM taptų plačiai naudojamas, ir kurio jokie analitiniai pranešimai ar programinės įrangos tobulinimas nesugebėjo suteikti. Kalbėdamas apie BIM poveikį „Skaitmeninės statybos“ konferencijoje Vilniuje 2014 m. balandį išsakėte požiūrį, kad BIM išlaisvina duomenis iš dokumentų ir brėžinių. Kaip galėtumėte tai paaiškinti tiems, kurie dar nėra įsigilinę į BIM technologijas? Klausimas nelengvas, tačiau bandysiu atsakyti. Žinome, kad raidė „I“ trumpinyje BIM reiškia informaciją apie tai, ką mes projektuojame, statome ar valdome. BIM technologijos sukuria, apima ir keičia šią informaciją, kurią reikia suprasti ne tik kaip visus trimačius geometrinius, parametrinius bei ryšių duomenis, bet ir kaip visus svarbius duomenis apie tai, kas sudaro tuos geometrinius modelius. Tai gali būti, pavyzdžiui, funkciniai tilto atramai taikomi reikalavimai, tokie kaip apkrova, poslinkiai, eksploatavimo laikas. Iki šiol šią informaciją pateikdavome brėžiniuose ir specifikacijose, naudodami spausdinimo mašinėles, teksto rašymo įrankius, CAD ar specifikacijų rašymo įrankius ir t. t. Informacija paremtame informaciniame statinio modelyje duomenys užfiksuojami, laikomi duomenų bazėje ir gali būti pasiekiami įvairiais būdais.

Kaip galėtumėte palyginti pirmuosius skaitmeninės statybos iniciatyvos žingsnius Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje? Mano žinios apie procesą Lietuvoje kol kas apsiriboja tuo, ką išgirdau per susitikimus šių metų balandį konferencijoje Vilniuje. Pamenu, kad konferencijos tema daugiau rėmėsi tiekimo grandinės, o ne užsakovų poreikiais. Taip pat atsimenu, kad buvo svarstoma kurti Lietuvos statybos klasifikatorių. Didžioji dalis darbo, susijusio su BIM plėtra, iki šiol buvo sutelkta į trimačių modelių naudojimą ir sąveiką. Nors tai irgi svarbu informacijos sklaidos procesui, informacijos reikalavimų kiekvienam statybos proceso dalyviui kiekviename projekto etape buvo mažiau paisoma. Geras klasifikatorius yra būtinas, kad būtų sudarytos sąlygos skleisti ir naudoti šią informaciją. Manau, kad geriausias sprendimas Lietuvai būtų prisijungti prie kitų Europos masto iniciatyvų, o ne kurti specifinį lietuvišką klasifikatorių. Jungtinėje Karalystėje „BIM Taskgroup“ parėmė technologinį projektą siekdama sukurti skaitmeninio darbo etapų plano (angl. Digital Plan of Work Stages) įrankį, kuris turi suteikti reikiamos informacijos pateikimo laiku schemą, paremtą klasifikatoriumi. Šis projektas jau vykdomas ir bus baigtas 2015 m. pavasarį.

Ką patartumėte skaitmeninės statybos plėtotojams Lietuvoje? Patarti sunku. Yra nemaža žinių bazė, kaip plėtoti BIM ir įsilieti į tarptautinę sistemą, ypač Europos. Manau, geriausia būtų prisijungti prie „buildingSMART“ bei kitų iniciatyvų ir nustatyti, kaip lietuviškos programinės įrangos ir statybos pramonės pajėgumas gali būti geriausiai pritaikytas. Mes jau patyrėme, kad informacijos poreikių suvokimas įvairialypėje statybos šakoje yra tiesiausias ir geresnis kelias, nei bandymai dar tobulinti įrangą. Kokią naudą teikia buvimas aljanso „buildingSMART International“ nariu? Narystė „buildingSMART“ yra geriausias būdas užtikrinti duomenų sąveiką trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Tai suteikia daug galimybių. Vis dėlto galima nauda priklauso nuo turimų gebėjimų ir investicijų. Apskritai rekomenduoju dirbti su jais tiek dėl mokymosi, tiek dėl įtakos jų veiklai. Be to, verta atkreipti dėmesį į tarptautinį konsorciumą „Open Goespatial“ ir Suomijos „InfraBIM“ veiklą. II Interviu užrašė Jonas Dvilinskas

Londono geležinkelio linija

„Crossrail“ buvo projektuojama ir statoma naudojant BIM.

Skaitmeninė statyba / UŽSIENIO PATIRTIS

BIM plėtrą Norvegijoje lemia entuziastai Dr. Håvardas Bellas, BIM diegimo įmonės „Catenda AS“ generalinis direktorius, „buildingSMART International“ aljanso „Model Support Group“ narys

Konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2014“ Vilniuje savo pranešime pabrėžėte būtinybę šviesti ir supažindinti visas interesų grupes su skaitmenine statyba, statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodologija. Kaip sekėsi tai daryti Norvegijoje? Ar pasipriešinimas pokyčiams buvo stiprus? Norvegijoje susidūrėme tiek su didele opozicija, tiek su dideliu entuziazmu. Pavyzdžiui, aš tikėjausi, kad didžiausio šalies technikos universiteto atstovai tikrai palaikys BIM plėtojimo idėją, tačiau tai jų visiškai nesudomino. Buvo sunku su BIM technologijomis susijusiems mokslams rasti tinkamą vietą tuo metu veikusioje sistemoje. Kita vertus, profesinio mokymo srityje entuziazmu išsiskyrė vienas žmogus. Jis buvo taip užsidegęs šia idėja, kad pats sukūrė specialią mokymo programą. Dabar matome, kad tai tapo vienu populiariausių mokslų, kuriuos šiandien galima rinktis. Šis žmogus praskynė kelią kelioms kitoms panašioms iniciatyvoms šalyje.

“

Nenustokite šviesti ir informuoti visų, kas su šiuo procesu yra susiję. Tegul jie patys pamato BIM teikiamas galimybes. Pradėkite nuo bandomojo projekto, išsikelkite realius tikslus. Suteikite galimybių mokytis, nebijokite klysti. Apskritai Norvegijoje šio proceso ramstis buvo pavieniai entuziastingi žmonės, padėję BIM idėjoms įsilieti į švietimo sistemą. Pasipriešinimą pokyčiams statybų sektoriuje taip pat malšino entuziastai. Įvairių nuomonių buvo ir yra tiek nacionaliniu, tiek organizacijų mastu. Beje, įdomią situaciją stebėjau būtent šiomis dienomis viename projekte, kuriame išties stengiamasi ir yra galimybių veiksmingai išnaudoti atvirus statinio informacinio modeliavimo standartus „openBIM“. Netgi nustatyta, kad „openBIM“ naudojimas yra būtina sąlyga norint dalyvauti šiame projekte. Jo pradžioje keli žmonės nesuprato, kam to reikia: „Be viso to puikiai dirbome daug metų. Kam mums to reikia?“ Vis dėlto projekte reikėjo naudoti BIM. Neseniai vykusiame projektuotojų susirinkime panagrinėjome kai kurias kritines vietas su „openBIM“ modeliais dideliame ekrane. Pamatėme, kad vienas ventiliacijos vamzdžių yra išsikišęs į patalpą neįprastoje vietoje. Už šiuos darbus buvo atsakingas būtent tas vyrukas,

kuris projekto pradžioje kėlė klausimą dėl BIM reikalingumo. Jis pripažino, kad padarė klaidą ir pasiteisino tuo, kad iš dvimačio brėžinio buvo sunku suprasti, kaip ir kur tas vamzdis turi būti. Štai kodėl mes naudojame „openBIM“. Taigi pasipriešinimą malšino entuziastingi žmonės, taip pat projektai, kurių sutartyse nuo pat pradžių buvo numatyti BIM reikalavimai: jei norite dirbti šiame projekte, turite dirbti su „openBIM“. Ko mokosi žmonės, pasirinkę BIM inžinieriaus programą Norvegijos profesinėse mokyklose? Kokios yra šią programą baigusiųjų perspektyvos? Didžiausio pasisekimo sulaukė įtemptas vienų metų kursas, rengiantis studentus tapti BIM technikais. Mokydamiesi jie įgunda naudotis įvairia BIM programine įranga, pažangia modeliavimo technika, reikalinga dirbant su „openBIM“. Be to, studijuodami jie pradeda bendradarbiauti tarpusavyje, o vėliau, baigę mokslus, bendradarbiauja darbinėje veikloje. Šiuos žmones ir programą lydi entuziazmas!

UŽSIENIO PATIRTIS / Skaitmeninė statyba Kaip galėtumėte palyginti pirmuosius skaitmeninės statybos iniciatyvos žingsnius Norvegijoje ir Lietuvoje? Iš to, ką žinau apie šią iniciatyvą Lietuvoje, susidariau įspūdį, kad jūs mokotės iš kitų valstybių, tarp jų ir Norvegijos. Pastebiu, kad daug dėmesio skiriate tyrimams. Šis būdas yra tinkamiausias Lietuvai. Be to, čia stengiamasi nuo pat pradžios į šį procesą įtraukti visus svarbiausius žaidėjus. Jei visa tai jums pasiseks, skaitmeninės statybos įgyvendinimas Lietuvoje bus lengvesnis ir greitesnis nei Norvegijoje. Iš pradžių mes turėjome būrį šia idėja tikinčių veiklių žmonių, tarp jų ir statybų sektoriaus lyderių, o vėliau sunkiu darbu, bandydami ir klysdami, vis dėlto pasiekėme, kad „openBIM“ daugiau ar mažiau tapo

mūsų darbo būdu. Žiūrint plačiai, panašu, kad Lietuva yra labai gerame kelyje. Ką patartumėte skaitmeninės statybos plėtotojams Lietuvoje? Nenustokite šviesti ir informuoti visų, kas su šiuo procesu yra susiję. Tegul jie patys pamato BIM teikiamas galimybes. Pradėkite nuo bandomojo projekto, išsikelkite realius tikslus. Suteikite galimybių mokytis, nebijokite klysti. Nepamirškite, kad demonstraciniame projekte ypač svarbus glaudus visų dalyvių bendradarbiavimas. Dalykitės rezultatais. Keiskitės nuomonėmis. Kartokite tai, kas pavyksta. Vos tik atsiras galimybė, pereikite nuo demonstracinių prie tikrų projektų. Yra labai daug darbų, bet reikia pasirinkti, nuo ko pradėti. Pasirinkite sritį, į kurią susitelksite, pavyzdžiui, projektavimas.

Kokią naudą teikia buvimas aljanso „buildingSMART International“ nariu? Nepaprastai didelę. Organizacija „buildingSMART Norway“ užtikrina patirties sklaidą, padeda asmenims ir organizacijoms. Aljansas veda visą ūkio šaką į priekį, plėtodamas ir tobulindamas įrankius bei procesus. Kai reikia, užsiima lobizmu. Stebi rezultatus ir naujoves tarptautiniu mastu. Aljansas „buildingSMART“ užtikrina, kad į Norvegijos interesus būtu atsižvelgta plėtojant tarptautinius standartus ir t. t. Narystė labai svarbi siekiant, kad „openBIM“ plėtra būtų sėkminga nacionaliniu mastu. II Interviu užrašė Jonas Dvilinskas

BIM mokymai,

„Fagskolen i Oslo“ Norvegijoje. © Fagskolen i Oslo

Skaitmeninė statyba / KAIP TAI VEIKIA

Nuo ko pradėti Ernestas Beržanskis, UAB „Intelligent BIM Solutions“ direktorius

BIM technologijų taikymas idealiu atveju turėtų prasidėti nuo projekto koncepcijos kūrimo ir pereiti į techninį projekto etapą bei paskesnius etapus. Pasitelkiant Vakarų šalių praktiką, Lietuvoje taip pat reikėtų aiškiai išskirti projekto koncepcijos etapą, kai sprendžiami visi esminiai ne tik architektūrinės dalies, bet ir optimalių konstrukcijų, statinio energinės analizės klausimai. O viso šio pasirengimo rezultatas – pabaigta ir pagrįsta techninė projektavimo užduotis. Pirmiausia reikia turėti aiškią viziją, ar BIM bus naudojama statybos elementų gamybos, statybos ir eksploatacijos etapuose. Jei taip, atsiranda daug papildomų reikalavimų, į kuriuos būtina atsižvelgti.

Pastato inžinerinės sistemos BIM aplinkoje

tebėdami Lietuvoje vykdomus pirmuosius integruotus, visų projekto dalių BIM (angl. Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas) projektus, jų sėkmes ir nesėkmes, įsitikinome, kad visų pirma projekto užsakovams svarbu gerai suprasti, ko ir kodėl turi reikalauti. Tad nebejotinai visa ko pradžia – užsakovo pasiruošimas projektui, tinkamų reikalavimų suformavimas.

Dažnai BIM projektais pavadinami ir tie, kurių tik architektūrinė arba tik konstrukcijų dalis paruošiama BIM programine įranga. Nors BIM esmė – integruotas visų statinio dalių projektavimas, iki šiol Lietuvoje BIM technologijos daugiausia buvo taikomos tik techniniams projektams, dažnai neapimant inžinerinių sistemų. Kitaip tariant, sukurta informacija nebuvo naudojama statant ar eksploatuojant statinį.

Užsakovas, prieš pasirinkdamas vykdytojų komandą, turėtų užsitikrinti, kad naudojamos technologijos bus suderinamos, kad yra pasirinktas aiškus informacijos apsikeitimo modelis, naudojant IFC failų formatą. Esminis reikalavimas BIM programinei įrangai yra kitų projekto dalių IFC failų gavimo ir savo sukurtos informacijos išsiuntimo galimybė. Dauguma Lietuvoje vykdytų projektų, naudojusių programas be šių galimybių, buvo neveiksmingi. Be to, svarbu, kad projekto vykdytojai pagrįstų savo deklaruojamas galimybes, todėl patariama reikalauti jau atliktų ar atliekamų BIM projektų pavyzdžių, kad būtų galima įsitikinti vykdytojo gebėjimais. Lietuvoje vei-

“

Statinio gyvavimo ciklo procesai BIM technologijų aplinkoje

KAIP TAI VEIKIA / Skaitmeninė statyba

jų, ypač su skirtingomis inžinerinių sistemų projektavimo programomis, kurias naudojo skirtingi subrangovai, tačiau PST gavo neįkainojamos patirties ir dabar jau žino, kaip veikia ir sąveikauja skirtingos BIM programos. Be projektinio BIM modelio negali būti statybos pagal BIM sampratą. Tačiau, sukūrus tinkamus informacinius statinių modelius, galima diegti ir statybos procesų valdymo sprendimus: planavimo, matavimo, sąmatų valdymo, gamybos ir kt. PST savo projektuose planuoja išplėsti BIM taikymą planavimui, geodezinių prietaisų integravimui su konstrukcijų projektavimo modeliu ir kitiems statybų valdymo uždaviniams.

“OpenBIM” – tai iniciatyva, kurios pagrindu yra kuriamas standartizuotas ir nuo programinės įrangos kūrėjų nepriklausomas BIM duomenų modelis, aprašomas IFC (Industry Foundation Classes) standartu – ISO 16739 kia nemažai IT įmonių, galinčių padėti užsakovui atlikti tokius vertinimus, atkreipti dėmesį į svarbius technologinius niuansus. Konsultuotis ypač svarbu bent jau pirmuosiuose projektuose, jei norima pasimokyti iš kitų, o ne savo klaidų. Galima ir kita BIM pradžia, jei techninis projektas vis dėlto buvo atliekamas ne BIM aplinkoje, t. y. BIM projektą siūlo generalinis rangovas, imdamasis rengti darbo projektą. Ir šiuo atveju generalinio rangovo uždavinys bus pradėti nuo tinkamos komandos suformavimo, ne tik pagal kainą, kvalifikaciją, bet ir pagal BIM technologijų gebėjimus, suderinamumą. Tad lieka tie patys pirminiai uždaviniai, kaip ir BIM projektą siūlančio užsakovo atveju.

dabar AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) įmonės įgyvendinamas Jungtinio gyvybės mokslų centro Saulėtekyje projektas. Nors techninis projektas buvo atliktas ne trimatėje, o dvimatėje aplinkoje, PST subūrė komandą, kuri viską detaliai projektavo naudodama įvairias trimačio modeliavimo programas. Į šio projekto BIM procesą buvo įtraukta ir konstrukcijų gamintoja UAB „Markučiai“. Ne viskas buvo sklandu ir dėl technologi-

Nors nemažai Lietuvos projektuotojų jau dirba su BIM tipo programine įranga, vis dar trūksta žinių apie integruotą projektavimą. Itin svarbu, kad daugiau žinių turėtų užsakovai ir rangovai. Šiame BIM raidos etape statybų valdymo įmonės turėtų labiau domėtis, kaip išnaudoti BIM modelius statyboms valdyti, ir diegti bent minimalius sprendimus, užtikrinančius, kad užsakovai gaus informacinius statinio modelius, kurie atitinka tikrovę ir gali būti naudingi eksploatuojant statinį iki pat gyvavimo ciklo pabaigos. Vis dėlto, pirmą kartą vykdant integruotus BIM projektus, rekomenduojama dar prieš pasirenkant vykdytojus ir sudarant sutartis į projekto komandą įtraukti BIM konsultantus, taip sumažinant nesėkmių riziką. II

Pirmieji integruoto darbo projekto rengimo bandymai, projekto komandos darbą sujungiant į bendrą sistemą, Lietuvoje pradėti prieš dešimtmetį. Taip įgyvendinti projektai Klaipėdoje ir Vilniuje, tačiau juose kuri nors projekto dalis vis dar nebūdavo modeliuojama pagal BIM principus. Toks bandymas panaudoti kompleksinį BIM beveik visoms projekto dalims ir pačiai statybai valdyti yra

BIM projekto valdymo programinė įranga gali būti naudojama kartu su interaktyvia lietimui jautria lenta

Skaitmeninė statyba / KAIP TAI VEIKIA

Viešieji pirkimai su BIM – milžiniškos galimybės taupyti ir tobulinti statybų sektorių Dr. Vaidotas Šarka, VGTU Statybos technologijos ir vadybos katedros docentas

KAIP TAI VEIKIA / Skaitmeninė statyba

ietuvoje veikiantis Viešųjų pirkimų įstatymas nėra pritaikytas statybų sektoriui, nes jame neįvertinta statybos darbų užsakymų įvairovė ir savitumas (projektavimo, konsultacijų, ekspertizės, techninės priežiūros, rangos ir kitos paslaugos bei produktai). Įstatyme pateikti nepakankamai konkretūs konkursų komisijų reikalavimai, be to, dažnai konkursus organizuoja statybų srities neišmanantys užsakovai, todėl konkursų sąlygose pasitaiko netikslumų ir nesąžiningos konkurencijos galimybių.

Pagrindiniai trūkumai, skatinantys didinti viešųjų pirkimų procesų efektyvumą:  perkant už mažiausią kainą neįvertinamos tolesnės projekto eksploatacijos sąnaudos, rizikos priklausomybės įtaka ir pasekmės;  biudžetai planuojami su didelėmis klaidomis, nes dėl nevienodų projekto atlikimo platformų viešųjų pirkimų medžiaga suprantama skirtingai, paruošiami skirtingi komerciniai pasiūlymai;  nesuderintos sutartys, t. y. visos rizikos perkeliamos rangovams, neapibrėžta perkančiosios organizacijos atsakomybė (pavyzdžiui, dėl neišsamios projekto informacijos ar užduočių netikslumų gali kilti problemų jau įgyvendinant projektą, prisireikia pirkti papildomų darbų);  žemas inovatyvumo lygis, t. y. pirkimas pagal mažiausios kainos kriterijų neskatina inovacijų, todėl būna mažas darbo našumas ir konkurencingumas;  prasta projektų kokybė, nes, naudojantis pasenusiomis technologijomis, projektuose gali atsirasti klaidų, o tai lemia papildomus pirkimus ir didesnes laiko sąnaudas: projektai neatliekami laiku, iškyla

“

Visų statybos darbų apimtys Lietuvoje palyginti su statybos darbų viešųjų pirkimų apimtimis



netikslumų planuojant biudžetą, be to, pakeitimai vykdant statybos darbus kainuoja gerokai daugiau, nei tobulinant patį projektą; nukenčia pirkimo skaidrumas.

Puikus statybos projektų viešųjų pirkimų problematikos pavyzdys – naujasis viadukas tarp A. Goštauto ir Geležinio Vilko gatvių Vilniuje. Projekto pradžioje skelbta, kad naujasis viadukas kainuos beveik 32 mln. litų, tačiau iš tikrųjų projektui bus išleista daugiau nei 35 mln. litų. Viadukas pabrango 3,5 mln. litų, nes nebuvo įvertinti tam tikri papildomi inžinerinių tinklų tvarkymo darbai. Projekto rengėjams ir konkurso dalyviams pritrūko informacijos, tad reikėjo paruošti naują projektą ir skelbti papildomą pirkimų konkursą. Didžiausias ir pagrindinis statybų sektoriaus užsakovas yra valstybė. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, Lietuvoje 2013 m. daugiau nei pusę visų viešųjų pirkimų sudarė statybos darbų pirkimai, kurie iš viso viršijo 6,8 mlrd. litų. II

Jei siekiama taupyti ir užtikrinti viešųjų pirkimų kokybę, BIM taikyti privaloma. Valstybės ir viešojo sektoriaus institucijos privalo įsitraukti į skaitmeninės statybos projektų skatinimą ir įtraukti BIM reikalavimus į viešųjų pirkimų sąlygas.

Jei statybos viešųjų pirkimų srityje

būtų vertinama ne pagal minimalią kainą, o pagal ekonominio naudingumo kriterijus, rinkoje atsirastų mechanizmas, leidžiantis įmonėms, dirbančioms pažangiais metodais, gauti papildomų balų, padedančių laimėti.

Skaitmeninė statyba / KAIP TAI VEIKIA

Klasifikatorius – skaitmeninė statyba

Kalbant apie statinio informacinį modeliavimą (angl. Building Information Modelling, BIM), dažnai minimi įvairūs specifiniai terminai, kuriuos pamažu įsisąmonina vis didesnė visuomenės dalis: BIM, IFC, 5D ir pan. Tačiau būtina žinoti ir dar vieną skaitmeninės statybos elementą – klasifikatorių, kuris labai svarbus, siekiant supaprastinti statybos projektų skaitmeninimą ir iš skaitmeninės statybos gauti didžiausią naudą.

Klasifikatoriaus terminu apibūdinamas duomenims grupuoti skirtas susistemintas objektų ar jų grupių sąrašas, į kurį įtraukiami pagal tam tikrą struktūrą sudaryti šių objektų ar jų grupių kodai, pavadinimai ir požymių aprašymai. Trumpiau tariant, klasifikatorius pačius įvairiausius elementus suskirsto grupėmis pagal bendrus požymius. Kodėl reikalingas klasifikavimas? Skaitmeninės statybos klasifikatorius – tai visų bendrai naudojama sistema, padidinanti darbo našumą ir veiksmingumą keičiantis informacija tarp atskirų projekto rengėjų grupių. Ši bendra bazė sukuria skaitmeninio bendradarbiavimo statybos pramonėje prielaidas. Šiuolaikinė statybos pramonė susiduria su iššūkiais, kuriuos sukelia programinės įrangos ir projektavimo būdų įvairovė. Statybos dalyviai dažnai vartoja skirtingus žodžius tiems patiems dalykams apibūdinti, todėl kyla problemų perduodant duomenis tarp skirtingų programinės įrangos sistemų. Perkeliant svarbią projekto informaciją iš vieno projekto formato į kitą, sugaištama daug laiko ir padidėja klaidų tikimybė.

KAIP TAI VEIKIA / Skaitmeninė statyba

terminas, be kurio negali apsieiti

Donatas Aksomitas, UAB „Aga Cad“ direktorius

Klasifikatorius naudojamas BIM modeliavimo procese. © cuneco

Skaitmeninė statyba / KAIP TAI VEIKIA

Tik klasifikavimas padeda užtikrinti, kad visoje skaitmeninės statybos sistemoje būtų vartojami vienodi terminai. Taigi klasifikavimo sistema yra tarsi bendra sutartinė kalba, kuri būtina, kad visų projekto dalių atstovai galėtų bendrauti suprasdami vieni kitus. Klasifikatorius reikalingas siekiant aiškiai komunikuoti per visą statinio kūrimo, statybos ir eksploatavimo procesą.

“

Skaitmeninės statybos klasifikatorius – tai visų bendrai naudojama sistema, padidinanti darbo našumą ir veiksmingumą keičiantis informacija tarp atskirų projekto rengėjų grupių. Ši bendra bazė sukuria skaitmeninio bendradarbiavimo statybos pramonėje prielaidas.

Klasifikavimas ir identifikavimas Klasifikatorių sudaro dvi pagrindinės dalys: klasifikavimo sistema ir identifikavimo sistema. Klasifikavimas naudojamas įvairių pastato elementų paskirčiai nusakyti, o identifikavimas – kiekvienam pastato elementui atpažinti, jo ypatybėms nustatyti. Statybos klasifikatorius turi atitikti tris pagrindinius reikalavimus: 1) klasifikatorius turi būti labai paprastas ir sukurtas pagal šalies ar regiono statybos ypatybes. Jame visi statybos elementai turi būti apibrėžti klasifikavimo kodais; 2) statinio elementų kodai turi būti lengvai atpažįstami, kad kiekvienas projekto dalyvis aiškiai suprastų, apie kokį elementą kalbama. Be to, elementų kodus turi lengvai atpažinti IFC duomenų mainų standartą palaikančios programos; 3) labai svarbu, kad klasifikavimo kodai būtų pastovūs ir niekada nekistų. Sistemą galima nebent papildyti nauju kodu, jei rinkoje atsiranda naujas statybos elementas. Klasifikavimo sistema naudojama tam, kad pastato elementus būtų lengva atskirti vienus nuo kitų, o identifikavimo

sistema – kad kiekvieną iš elementų būtų galima apibūdinti individualiai. Visi pastato elementai priklauso tam tikrai statybos elementų grupei, tad statinio informaciniame modelyje negali būti nė vieno nesuklasifikuoto elemento. Žinoma, nėra poreikio atpažinti kiekvienos plytos atskirai, jei iš tokių pačių plytų bus mūrijamos visos pastato sienos. Tačiau galima atskirti dvi sienas (pvz., #SIENA-1 ir #SIENA-2), jei tų sienų ypatybės ir statybos būdai bus skirtingi. Taigi klasifikavimas reikalingas atskirti ir atpažinti, kokios rūšies statybos elementas yra projekte, o identifikavimas reikalingas elementų ypatybėms nusakyti. Praktinis klasifikatoriaus taikymas Kaip jau minėta, statybų sektoriuje įvairūs vieno projekto dalyviai, siekdami dirbti kartu, turi veikti sutartinai. Kai vartojame skirtingus žodžius tiems patiems dalykams nusakyti, o naudojamos programinės įrangos sistemos neturi tiesioginio ryšio ir negali perduoti visos informacijos, neišvengiamai atsiranda poreikis aiškiai sutarti, kas, ką ir kada padarys. Klasifikatorius suteikia bendrą pagrindą, reikalingą aiškiai komunikuoti viso statinio kūrimo proceso

Šiuolaikinė statyba

KAIP TAI VEIKIA / Skaitmeninė statyba

Komunikacijos skirtumai,

metu – nuo pirminės idėjos iki statybos ir pastato eksploatacijos bei priežiūros. Pavyzdžiui, klientas, t. y. nekilnojamojo turto (NT) objekto užsakovas, susitinka su projektų konsultavimo įmonės atstovais. Jie sutaria statyti naują NT objektą, tarkime, mokyklą. Prieš pradėdami projektavimo ir statybos darbus, jie pagal klasifikatoriaus siūlomą sistemą sutaria,

“

Klasifikavimo sistema naudojama tam, kad pastato elementus būtų lengva atskirti vienus nuo kitų, o identifikavimo sistema – kad kiekvieną iš elementų būtų galima apibūdinti individualiai. Visi pastato elementai priklauso tam tikrai statybos elementų grupei, tad statinio informaciniame modelyje negali būti nė vieno nesuklasifikuoto elemento.

kokio detalumo lygiu ir kada bus pateikiami kiekvienos projekto dalies duomenys. Tada architektas kuria mokyklos modelį ir kiekvienai projekto patalpai priskiria unikalų patalpos kodą naudodamasis klasifikatoriuje nurodytais ko-

davimo principais. Kiekviena patalpos funkcija apibrėžiama atskiru kodu, kad bet kuriam asmeniui, peržiūrinčiam projekto informaciją, viskas būtų aišku, pavyzdžiui: #MK yra mokymo klasė, #SA yra salė, o #SAN yra sanitarinis mazgas.

Statybos elemento

Skaitmeninė statyba / KAIP TAI VEIKIA

Jei sanitarinis mazgas yra pirmame aukšte, jo identifikacinis kodas papildomas skaičiumi 01, taigi patalpos kodas išplečiamas ir tampa #SAN01. Kai ateina laikas į modelį įtraukti langus, architektas pasirenka reikalingo tipo langą (pavyzdžiui, su kodu #LAN2) ir įterpia jį į tam tikrą projekto patalpą, tarkime, jau minėtą sanitarinį mazgą pirmame aukšte SAN01. Tokiu atveju lango identifikacinis kodas praplečiamas informacija apie šio elemento buvimo vietą projekte: #LAN2/-SAN01.LAN2. Matydamas tokią ženklų seką, bet kuris projekto dalyvis, dirbantis pagal bendrą sistemą, supras, kad identifikaciniu kodu #LAN2/-SAN01.LAN2 nusakomas konkretus tam tikro tipo langas, kuris turi būti sumontuotas pirmame aukšte esančios sanitarinio mazgo patalpos fasade. Projektuodamas architektas nurodė ir konkrečiam kodui priskyrė visas ypatybes, kurias langas turi atitikti: aukštį, plotį, spalvą, medžiagą, šilumos perdavimo koeficientą, garso sugerties koeficientą, atsparumo ugniai laipsnį. Kai reikia atlikti inžinerinius skaičiavimus, inžinierius naudoja duomenis, kuriuos architektas jau įtraukė į projektą. Net jei jie naudoja skirtingą programinę įrangą, tiksliai apskaičiuoti įmanoma, nes jie naudoja tas pačias sąvokas ir duomenis. Tie patys duomenys keliauja visų projekto dalių kūrėjams: apšvietimo inžinieriams, akustikos projektuotojams ir kt. Po kelių projektavi-

mo mėnesių projekto konsultantai taip pat naudoja tuos pačius duomenis, kuriais užpildo statybinių medžiagų užsakymo dokumentus, į juos perduodami projekto informaciją apie užsakomų prekių kiekius. Kai rangovas gauna medžiagų žiniaraštį, jo programinė įranga gali atpažinti lango duomenis, kuriuos į projektą buvo įrašęs architektas. Turint išsamius duomenis apie tai, kokius tiksliai gaminius reikia užsakyti, rangovui paprasta ieškoti tinkamo gamintojo, palyginti pateiktas kainas ir įtraukti jas į sąmatą ar gaminių užsakymo sąrašą. Klasifikatoriaus nauda Statybos elemento identifikacinis kodas labai palengvina ne tik projektavimo, bet ir statybos darbus. Kai ateina laikas pagamintus langus montuoti, naudodamas konkretaus pagaminto lango identifikacinį kodą (kurį ant kiekvieno gaminio užklijavo gamintojas), rangovas žino, kur konkretus gaminys turi būti sumontuotas. Identifikacinis kodas nurodo konkrečią patalpą, kuriai tas langas skirtas, taip pat padeda greitai rasti tinkamą montavimo instrukciją, kurią konkrečiam gaminiui priskyrė gamintojas. Tačiau klasifikavimo nauda tuo nesibaigia. Kai mokyklos statybos darbai jau baigti, projektą įgyvendinusios projektavimo ir rangos įmonės klientui pateikia visus projekto duomenis, kurių gali prisireikti eksploatuojant pastatą. Taigi, jei kada nors nutiks taip, kad langas,

kurio kodas #LAN2/-SAN01.LAN2, bus išdaužtas, užsakydamas naują gaminį pastato savininkas ar aptarnaujančios įmonės atstovas galės pasikliauti statinio informacinio modelio duomenimis. Štai kodėl klasifikatoriaus nauda juntama visą statinio gyvavimo ciklą. Apibendrinant statybos klasifikatorius teikia didelę naudą:  sumažina klaidų riziką ir pagerina projekto kokybę;  stiprina projekto komandų bendravimą ir bendradarbiavimą, užtikrina informacijos mainus;  užtikrina aiškius susitarimus. Pasaulyje pasirodžius naujoms kompiuterinėms technologijoms, tapo aišku, kad senosios klasifikavimo sistemos netenkina lūkesčių. Daugelyje šalių jau pereinama prie trimačių elementų klasifikavimo sistemos, o Lietuvoje skaitmeninės statybos klasifikatoriaus apskritai nėra. Tad reikia pasirinkti perspektyviausią, naujausiomis technologijomis paremtą klasifikavimo sistemą pagal geriausią pasaulio patirtį, tačiau būtina atsižvelgti ir į vietos statybos tendencijas. Lietuvos statybos pramonei reikalinga patikima, standartais pagrįsta ir puikiai veikianti klasifikavimo sistema, kuri užtikrintų sklandų keitimąsi informacija tarp visų projekto dalyvių ir programinės įrangos visą projekto kūrimo, statymo ir eksploatavimo laikotarpį. II

KAIP TAI VEIKIA / Skaitmeninė statyba

Susitikimų vieta – IFC

Vienas svarbiausių sėkmingo statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) technologijos diegimo veiksnių yra suvokimas, kad statinio realizacijos procesai – projektavimas, gamyba, statyba ir objekto valdymas – yra bendros sistemos dalis, kad informacija apie statinį, tam tikrame etape sukurta vieno iš dalyvių, yra vertinga kitiems proceso partneriams. Todėl visų projekto dalyvių perėjimas prie naujų ir suvienodintų darbo metodų yra būtinybė, o kartu vienas esminių sunkumų, su kuriuo susiduriama bandant visapusiškai įsisavinti BIM technologiją.

Dr. Vladimir Popov, UAB „In Re“ direktorius

Ši tendencija atsirado dėl kelių veiksnių. 1. Naudojant vieną programinę įrangą, pernelyg sudėtinga veiksmingai modeliuoti visus statinio gyvavimo ciklo verslo procesus. 2. Verslo procesai ir darbo eiga yra gana skirtingi įvairiuose pramonės segmentuose, atsižvelgiant į gyvavimo ciklo etapą (projektavimas, statyba, eksploatacija). 3. Dirbant bendro informacinio modelio terpėje, reiktų daug pakeitimų tradiciniuose verslo procesuose ir informacijos valdymo infrastruktūroje. Jokia programa neaprėpia visų statybos projektavimo ir gamybos sričių, todėl įvairių sričių specialistai, spręsdami savo specifines užduotis, naudoja tai, kas tinkamiausia ir su kuo jie moka dirbti. Suderinama programinė įranga leidžia skirtingos programinės įrangos naudotojams dirbti kartu.

IM idėja ilgai buvo plėtojama bendro pastato informacinio modelio visam pastato gyvavimo ciklui koncepcijos pagrindu.

sukurta programinė įranga, kuri gebėtų palaikyti bendro modelio koncepciją visose projekto vykdymo stadijose, taip pat visuose statinio gyvavimo ciklo etapuose.

Toks bendradarbiavimas reiškia keitimąsi darbo rezultatais, projekto duomenimis. Tačiau duomenų mainai visada buvo ypač silpna automatinio projektavimo grandis. Dvimačiai brėžiniai – tai tik grafiniai vaizdai ir tekstai, tačiau apsikeitimas net ir šia informacija gali sukelti problemų.

Programinės įrangos kūrėjai, siekdami įgyti komercinį pranašumą, rinkai teikė įvairių konkuruojančių BIM diegimo koncepcijų. Tačiau iki šiol pasaulyje ne-

Pastaruoju metu architektūros, inžinerijos ir statybos industrijos programinės įrangos plėtra siejama su integruoto statinio informacinio modelio koncepcija.

BIM modeliai išsiskiria sudėtinga trimate geometrija, išmanumu, daugybe parametrų ir įvairia papildoma informacija apie kiekvieną objektą.

Skaitmeninė statyba / KAIP TAI VEIKIA

Duomenų mainai IFC

Keitimosi duomenimis būdai Pats paprasčiausias BIM suderinamumo būdas – visos BIM projekto komandos darbas vienoje technologinėje platformoje, to paties gamintojo programinės įrangos aplinkoje, kai keičiantis duomenimis naudojami vienos rūšies informaciją palaikantys nuosavi (patentuoti) failų formatai. Tai leidžia be problemų abiem kryptimis apsikeisti duomenimis tarp skirtingų programinių produktų. Ką nors pakeitus architektūriniame modelyje, bus kuriami atitinkami pakeitimai ir konstrukciniame šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo modelyje, ir atvirkščiai. Tačiau neretai pasitaiko, kad projektavimo procese dalyvaujančių komandų nariai naudoja skirtingų gamintojų pagal projekto disciplinas specializuotą programinę įrangą, kuri palaiko tarpusavyje nesuderintus duomenų formatus.

KAIP TAI VEIKIA / Skaitmeninė statyba

IFC formato

“

Duomenų mainai tarp BIM sistemų yra gerokai sudėtingesni nei tarp senesnių automatinio projektavimo programų. Tad, siekiant bendradarbiauti įgyvendinant projektą, būtina tinkamai organizuoti duomenų mainus, laikantis BIM reikalavimų ir standartų.

IFC formato

Tokiais atvejais dviem programoms suderinti naudojama tiesioginė sąsaja – suprogramuotas ryšys, įdiegtas vienos (vienkryptis) arba abiejų (dvikryptis) programų aplinkose per taikomųjų programų programavimo sąsają (angl. Application Programming Interface, API) arba trečią specializuo-

tą programą. Pagal šią technologiją duomenys, kuriuos reikia perduoti, imami iš vienos programos (eksportuojami) ir įrašomi į kitą programą (importuojami), naudojant specialias pastarosios programos funkcijas; tokiu pačiu principu atnaujinti duomenys gali būti grąžinti atgal.

Dažniausiai šis būdas naudojamas tarp dviejų skirtingų programinės įrangos gamintojų, susitarusių dėl bendradarbiavimo. Didžiausias šio integracijos būdo trūkumas yra tas, kad keistis duomenimis galima tik tarp dviejų suderintų programinių paketų.

Skaitmeninė statyba / KAIP TAI VEIKIA

Asociacijos „buildingSMART“

Alternatyvus keitimosi duomenimis būdas yra paremtas neutraliais duomenų mainų standartais (formatais). Šie formatai yra nepriklausomi, nes jie sukurti viešojo sektoriaus dalyvių ir nėra kurios nors bendrovės nuosavybė, jie turi atvirą prieigą, todėl naudojami daugelio programų gamintojų; jie yra standartizuoti, todėl suprantami daugelio šiuolaikinių programų. Šios ypatybės leidžia naudoti neutralius

“

Aljansas „buildingSMART International“ yra tarptautinė ne pelno siekianti asociacija, sudaryta iš regioninių ir nacionalinių „buildingSMART“ skyrių. Asociacijos misija – prisidėti prie darnios urbanistinės aplinkos kūrimo, išmaniai skirstant ir perduodant informaciją per atviruosius tarptautinius standartus privačiame ir viešajame statybų sektoriuje.

formatus ne tik kaip keitimosi duomenimis tarp dviejų programų priemonę, bet ir kaip daugiašalių duomenų mainų platformą. Šiuo metu vienintelis iš tiesų nepriklausomas ir universalus duomenų mainų standartas visai architektūros, inžinerijos ir statybos industrijai yra IFC (angl. Industry Foundation Classes). IFC – atviras mainų formatas BIM platformai Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja daug įvairių specializuotų programų architektams ir konstruktoriams, jau kelis dešimtmečius tarptautiniu mastu stengiamasi sukurti informacijos apsikeitimo tarp skirtingų programinių paketų būdus. Vienas populiariausių ir labiausiai plėtojamų formatų yra IFC. Jis apibūdina statinio modelį, jo sudedamąsias dalis bei jų tarpusavio ryšį. 2x3 versijos IFC palaikomas daugelio programinės įrangos kūrėjų. IFC formatas turi neutralią ir atvirą specifikaciją, kuri nėra kontroliuojama vieno arba grupės programinės įrangos kūrėjų. Tai atviras duomenų modelio failo formatas, kurį sukūrė aljansas „buildingSMART International“ (angl. International Alliance for Interoperability, IAI) ir kuris palengvina integraciją architektūros, inžinerijos ir statybos pramonėje. IFC išsiskiria sudėtinga semantine failo struktūra, kurioje telpa daug informacijos apie statybos objektus ir subjektus, procesus, technologijas ir su jais susiju-

sias sąvokas. Pastaruoju metu IFC dažniausiai siejamas su statinio informacinio modeliavimo ir produkto gyvavimo ciklo valdymo (angl. Product Lifecycle Management, PLM) technologijomis. Pirmoji IFC formato versija buvo sukurta 1994 m., o išleista 1997 metais. Nuo to laiko išleistos septynios IFC formato versijos. 2013 m. sukurta IFC 2x4 versija, turinti apie 800 duomenų vienetų, 358 ypatybių ir 121 informacijos tipą. Tai atspindi sudėtingą semantinę failo struktūrą, kurioje telpa daug informacijos apie statinį. Aljansas „buildingSMART International“ yra tarptautinė ne pelno siekianti asociacija, sudaryta iš regioninių ir nacionalinių „buildingSMART“ skyrių. Asociacijos misija – prisidėti prie darnios urbanistinės aplinkos kūrimo, išmaniai skirstant ir perduodant informaciją per atviruosius tarptautinius standartus privačiame ir viešajame statybų sektoriuje. Asociacija „buildingSMART“ plėtoja atvirus „openBIM“ statinio informacinio modeliavimo standartus, reglamentuojančius duomenų modelius, procesus ir sąlygas. „buildingSMART“ duomenų modelį aprašo IFC standartas. IFC ypatybių sąvokos (angl. International Framework for Dictionaries, IFD) yra susietos su sąvokomis, apibrėžtomis „buildingSMART“ duomenų žodyne (bSDD). Šis duomenų žodynas yra mechanizmas, leidžiantis pritaikyti IFC standartą regioninėms reikmėms: sukurti nacionalinius, daugiakalbius žodynus ir ontologijas (sąvokų sąvadus).

KAIP TAI VEIKIA / Skaitmeninė statyba Asociacija „buildingSMART“ palaiko ryšius su tarptautine standartizacijos organizacija ISO, taip pat su regioninėmis ir nacionalinėmis standartizacijos institucijomis. IFC formatas yra įregistruotas kaip ISO/PAS 16739, be to, dabar atliekama procedūra dėl jo formos IFC4 RC3 kaip savarankiško oficialaus tarptautinio standarto ISO/IS 16739 pripažinimo. Paraiška pateikta Technikos komiteto ISO TC184 / SC4 „Pramonės automatizavimo sistemos ir integracija“ pakomitečiui SC4 „Pramonės duomenys“. IFC standarto paskirtis ir savitumas Asociacijos „buildingSMART“ sukurta bendra duomenų schema leidžia saugoti modelio informaciją ir keistis jo duomenimis tarp skirtingų programinių įrangų. Duomenų schema apima informaciją iš daugelio disciplinų, kurios prisideda prie statinio projekto per visą jo gyvavimo ciklą: nuo koncepcijos, projekto bei statybos iki eksploatacijos, rekonstrukcijos ar griovimo. Sąvoka „atviras“ (angl. Open) atspindi tikrąją „buildingSMART“ IFC standarto vertę. IFC paskirtis – keistis ir dalytis BIM duomenimis tarp taikomųjų programų, sukurtų skirtingų programinės įrangos plėtotojų, be poreikio palaikyti daugybę patentuotų (nuosavų) formatų. Būdamas atviras IFC formatas nėra nė vieno programinės įrangos kūrėjo nuosavybė; jis yra neutralus ir nepriklauso nuo programinės įrangos plėtotojo planų. IFC mainų įgyvendinimas turi laikytis tam tikrų taisyklių – mainų reikalavimų.

Šie reikalavimai apibrėžia, kokia informacija turi būti pateikta perduodant duomenis tam tikru projekto vykdymo etapu. Svarbu tiksliai žinoti, kokia informacija reikalinga. Tokie mainų reikalavimai užkerta kelią galimiems nesusipratimams ir neapibrėžtumui. IFC reikalavimus atitinkanti programinė įranga gali atidaryti ar importuoti IFC failus, pakartotinai naudoti intelektualią informaciją, sukurtą kitose IFC reikalavimus atitinkančiose programose, bei eksportuoti išmaniųjų modelių informaciją pakartotinai naudoti kitose programose. Tada galima suderintai vykdyti projektą ir koordinuoti skirtingų projekto dalyvių veiklas, aptikti kolizijas ir pašalinti modelių nesuderinamumą, apskaičiuoti kiekius ir sąnaudas, atlikti konstrukcijų analizę, nustatyti šilumos nuostolius, kondicionavimo poreikius, apšvietimo reikalavimus ir pan. Reikiami duomenys gali būti lengvai perduoti konstrukcijų ir inžinerinės įrangos gamintojams, statybų rangovams, pastatų ūkio valdymo operatoriams ir t. t. Sertifikuota programinė įranga turi palaikyti tinkamai apibrėžtą duomenų schemos rinkinį ir susijusius duomenis. Toks rinkinys vadinamas modelio vaizdo apibrėžtimi (angl. Model View Definition, MVD). Konkreti modelio vaizdo apibrėžtis gali palaikyti vieną ar daugiau pripažintų statybos ir pastatų ūkio valdymo technologinių procesų. Kiekvienas technologinis procesas nustato duomenų mainų reikalavimus, kuriuos turi palaikyti atitinkama programinė įranga.

“

IFC reikalavimus atitinkanti programinė įranga gali atidaryti ar importuoti IFC failus, pakartotinai naudoti intelektualią informaciją, sukurtą kitose IFC reikalavimus atitinkančiose programose, bei eksportuoti išmaniųjų modelių informaciją pakartotinai naudoti kitose programose.

Asociacija „buildingSMART“ specializuotomis specifikacijomis būtent ir skelbia oficialias modelių vaizdų apibrėžtis ir mainų reikalavimus. Visa informacija apie šias specifikacijas, modelių vaizdų apibrėžtis, mainų reikalavimus bei susijusi papildoma medžiaga (pavyzdiniai duomenų rinkiniai, nuorodos į programavimo įrankius, diskusijų forumai, problemų registras, sertifikavimo programos ir kt.) skelbiama oficialioje „buildingSMART“ svetainėje www.buildingSMART-tech.org. II

IFC formato

SKAITMENINė STATyBA / MŪSŲ PATIRTIS

PIRMIEJI LIETUVIŠKI BIM DAIGAI

joNas dviliNskas, lietuvos statybininkų asociacijos viešųjų ryšių specialistas

„MG Victoria“ administracinis pastatas

Lietuvoje statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) technologijų naudojimas nėra naujiena, kai kurie skaitmeniniai statybos metodai šalyje jau naudojami daugiau kaip 10 metų. Iniciatyviausių statybos proceso dalyvių dėka naudojant šias technologijas pastatytus statinius matome kone kasdien, tačiau galbūt net nesusimąstome, kad tai pirmieji BIM daigai Lietuvoje.

ie statiniai – ne vien įgyvendinti trimačiai (3D) modeliai. Tai ir pažangių projektavimo bei statybos projekto valdymo technologijų naudojimo rezultatas. Vis dėlto 3D modeliavimas – tai dar ne BIM, o tik vienas šios metodologijos elementų. Lietuva dar neturi BIM standarto, nacionalinio statybų klasifikatoriaus ir universalaus duomenų mainų standarto IFC. Iki visaverčio statinio informacinio modeliavimo naudojimo Lietuvoje dar daug darbo, tačiau skaitmeninės statybos entuziastai tiki, kad ateis laikas, kai įgyvendinamų didžiausių statybos projektų be BIM net neįsivaizduosime.

bIuRų pastatuI klaIpėdoje – pIRmasIs 3d modelIavImo ekspeRImentas lIetuvoje (2002) Projektuojant šį objektą pirmą kartą Lietuvoje pradėta taikyti BIM 3D grafinio informacinio modeliavimo technologija, suderinta su konstrukcijų statine analize, brėžinių kūrimu ir kiekių skaičiavimu. vIlnIaus mIesto savIvaldybės pastatas (2003–2006) 3D modelio kūrimas buvo sujungtas su statinio analitiniais skaičiavimais techninio ir darbo projekto dokumentacijai rengti pagal BIM konstrukcinį modelį. Išpildomoji projekto dokumentacija kartu su kita informacija pastato ūkiui valdyti buvo kaupiama su modeliu susietoje duomenų bazėje (šešiamačio (6D) modelio prototipas). „mg vIctoRIa“ admInIstRacInIs pastatas (2004–2005) 3D modelis panaudotas inžineriniam statybos parengimui, rengiant statybos technologinį ir darbų organizavimo projektą statybos terminams planuoti ir valdyti per virtualią 3D simuliaciją realiuoju laiku (4D). Bendrų statybos darbų sąmata buvo automatizuotai kuriama, naudojant penkiamačio (5D) BIM modelio principus.

biurų pastatui klaipėdoje –

pirmasis 3D modeliavimo eksperimentas Lietuvoje (2002)

mūsų pATIRTIS / Skaitmeninė statyba „Litexpo“ 6-as parodų paviljonas (2004–2006) Konceptualus projektas, konstrukcinės dalies techninio ir darbo projektai, vizualizacijos, inžinerinė analizė, projekto dokumentacijos komplektas: brėžiniai ir medžiagų kiekių žiniaraščiai buvo automatizuotai kuriami, naudojant BIM projektavimo metodiką.

Vilniaus miesto savivaldybė

„Klai-PET“ plastikinių gaminių gamykla (2005–2008) 3D modelio sujungimas su kalendoriniu darbų vykdymo grafiku leido analizuoti sudėtingus technologinius procesus. 3D ir 4D modeliavimo virtualios projekto plėtros technologijos (angl. Virtual Project Development) taikymas leido išsamiai imituoti visus statybos ir montavimo procesus, koordinuoti darbus ir valdyti statybos bei montavimo darbus. „BT Invest“ biurų pastatas, Gedimino pr. 35, Vilniuje 3D BIM technologija nuo pat pradžių labai veiksmingai taikyta projektuojant įvairias projekto dalis, ji buvo pagrindinė koordinavimo priemonė tarp statybos ir technologinių brėžinių, o tai leido itin taupyti laiką ką nors keičiant ar taisant. Jungtinis gyvybės mokslų centras Saulėtekyje Nors techninis projektas atliktas ne trimatėje, o dvimatėje aplinkoje, suburta komanda viską detaliai projektavo naudodama įvairias 3D modeliavimo programas. Į šio projekto BIM procesą įtrauktas ir konstrukcijų gamintojas. „Vilmestos“ daugiabučių namų korpusas B8 Vilniuje (2014) Projekto modeliavimas, planavimas, gamyba vyksta iš informacinio modelio duomenų. „Beržų terasos“ Vilniuje (2013–2014) Paruoštas detalus projekto informacinis modelis kartu su jį supančia aplinka, taip pat dideli tikslios dokumentacijos kiekiai, atliktos reikiamos analizės, kompleksui parinkta optimali konstrukcinė schema. Iš modelio paruošti kokybiški projekto pristatymo planai, todėl užsakovui nereikėjo pirkti papildomų dizainerio paslaugų. II

„Klai-Pet“

plastikinių gaminių gamykla

Skaitmeninė statyba / PAGRINDINIAI TERMINAI

Pagrindiniai leidinyje vartojami terminai BIM (angl. Building Information Modelling) – statinio infor-

macinis modeliavimas. Tai procesas, kurio metu kuriamas grafinis informacinis statinio modelis, sujungiantis visas statinio projektines dalis ir jo gyvavimo ciklą: projektavimą, statybą, eksploataciją, rekonstrukciją, uždarymą ar nugriovimą.

BIM modelis – virtualus objekto modelis, sukomponuotas iš atskirų informacinių elementų: geometriniai objektų parametrai (dydis, tūris ir t. t.); iš kokių medžiagų pagaminti – objektų fizikiniai parametrai (masė, medžiaga, fizikinės konstantos ir t. t.); kokioms funkcijoms skirti – techniniai ir technologiniai objektų parametrai; kokios eksploatacijos charakteristikos – suteikti (priskirti) objektų parametrai (vardas, skerspjūvis, ženklinimas, standartai ir t. t.) ir pan. Visa ši informacija sukuria išmaniuosius pastato elementus, kurie gali atsiliepti į užklausas ir pateikti turimą informaciją norima forma – grafine ar skaitine. „buildingSMART International“ – tarptautinis

aljansas, siekiantis prisidėti prie centralizuoto BIM technologijų diegimo, kad projektai būtų įgyvendinami veiksmingiau. Aljansui priklauso Šiaurės Europos šalys, Didžioji Britanija, Airija, Vokietija, Austrija ir Šveicarija, Beniliukso šalys, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Italija, JAV, Kanada, Japonija, Korėja, Kinija, Australija, Singapūras. Aljanso nariu gali būti projektavimo organizacija, nekilnojamojo turto plėtotojas ar operatorius, statybos organizacija, statybos produktų gamintojas, programinės įrangos ga-

mintojas, mokslinių tyrimų ar mokslo įstaiga, Vyriausybės agentūra, techninė asociacija. Kiekvieno regioninio aljanso nariai veikia pagal vietos papročius ir tame regione taikomus standartus.

IFC (angl. Industry Foundation Classes) – nepriklausomas

ir universalus duomenų mainų standartas, taikomas visai architektūros, inžinerijos ir statybos industrijai, taip pat statinių ūkiui valdyti. Šio standarto ypatybės leidžia naudoti neutralius formatus ne tik kaip keitimosi duomenimis tarp dviejų programų priemonę, bet ir kaip daugiašalių duomenų mainų platformą. IFC standarto pagrindu plėtojama bendradarbiavimo iniciatyva „openBIM“.

Klasifikatorius – duomenims grupuoti skirtas susistemintas objektų ar jų grupių sąrašas, į kurį įtraukiami pagal tam tikrą struktūrą sudaryti šių objektų ar jų grupių kodai, pavadinimai ir požymių aprašymai. Skaitmeninė statyba – jungtinė Lietuvos verslo, mokslo ir Vyriausybės iniciatyva, kurios pastangomis Lietuvoje bus plėtojama ir į atitinkamus tarptautinius tinklus įtraukiama vienoda skaitmeninių statybos modelių kūrimo infrastruktūra, siekiant, kad visa statybos projektuose naudojama informacija visą statinio gyvavimo ciklą, nuo idėjos iki nugriovimo, būtų kuriama sistemingai, nedubliuojant veiklų, kiekviename statybos etape tik ją papildant ar keičiant sutelktoje duomenų bazėje, turinčioje ryšių su įvairiomis su statybos objektu susijusiomis duomenų bazėmis.

SUMMARY / Skaitmeninė statyba

s ummar y The publication begins with a declaration of the founder of the Public body Digital Construction (VšĮ “Skaitmeninė statyba”). Some 13 associations acting in the Lithuanian construction sector have found Digital Construction on March 5, 2014 and declared that it will be a coordinator of implementation process for digital construction methodology in Lithuania.

rime Minister Algirdas Butkevičius in his article “New Construction Technologies would Increase the Competitiveness of Lithuania” notes that the Government has already accepted the Lithuanian innovation development program of 2014-2020 and sees a need to apply more e-government solutions in the construction sector.

alius Gedvilas, president of the Lithuanian Builders Association, in his comments „Let’s Get Ready for 2016” notes the inevitability of changes in the construction sector and the development of new competences for the specialists. From 2016, based on the requirements of the European Union Directive on public procurement and repealing, all the EU countries will be able to require using BIM technology for the publicly funded construction projects.

rof. Alfonsas Daniūnas, rector of VGTU, has contributed his article “Ready to Both Teach Students and Improve Qualification of the Specialists”. BIM specialists will start to be trained from the academic year of 2015.

our texts, namely, “Construction Sector Seeks Innovations”, “BIM Goes Upwards Step by Step”, “Benefit of BIM to the Market Participants”, “Global Experience and Initiatives of BIM”, are the excerpts from “Lithuanian BIM Roadmap 20142020”.

nterviews with three BIM experts from the countries that are advanced in BIM, who are also acquainted with the Lithuanian BIM development are published: Torben Klitgaard, Director, cuneco („Lithuania has an Advantage - the Opportunity to Learn from Others”), Philip Michael Jackson, Director, Intra-Team IT Consultants Lt, Member of UK BIM Taskgroup I (“I in BIM is Important One”), Dr. Håvard Bell, Director General, Catenda AS („BIM Development in Norway is Led by Enthusiasts”).

Skaitmeninė statyba / SUMMARY

wo overviews are provided by Edvinas Butkus, Executive Director of the Lithuanian Association of Civil Engineers, about the development of BIM abroad: “Denmark: Sign of Good Manners – BIM”, and “BIM in UK – Moving from Strategy to Standards”.

In other part of the publication the Lithuanian experts discuss the essential subjects of BIM or the ones related to BIM.

rnestas Beržanskis, Intelligent BIM Solutions director, in the article “Where to Start” provides recommendations to the project developers, who do not have any experience in working with BIM. Dr. Vaidotas Šarka from VGTU, in the article “Public Procurement with BIM – Huge Opportunities to Save and Develop the Construction Sector” shows the potential benefit of BIM.

onatas Aksomitas, director of Aga Cad, in the article „Classification System – a Thing without which the Digital Construction Cannot Do” introduces what is the BIM classification system and how it functions. Dr. Vladimir Popov, director of INRE, in his article “IFC as Meeting Point” presents in detail the Industry Foundation Classes.

he publication is finished by an overview “First Sprouts of BIM in Lithuania”, which introduces several products that had been implemented or are being implemented currently.

2 0 14