2012-01-21 Klaipeda

SAUSIO 21, 2012 Nr. 17 (19 318)

Bu­vęs Klai­pė­dos „At­lan­to“ fut­bo­li­nin­kas H.Gra­chols­kis me­da­liu pa­si­da­bi­no ir Ame­ri­ko­je.

Sportas 6p.

Mū­šis prieš Veng­ri­jos re­for­mas vyks­ta ir Bu­da­peš­te, ir Briu­se­ly­je.

Pasaulis 8p.

Pa­mėk­lės ve­da į praei­tį Pa­va­sa­rį uos­ta­mies­ čio Kau­no gat­vė­je pra­si­dės nau­jo vy­ riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to sta­ty­ba.

Po me­tų Jū­ros gat­ vė­je se­na­sis pa­sta­ tas, ku­ria­me ši įstai­ ga yra da­bar, iš­tuš­ tės. Kai ku­rie pa­rei­ gū­nai tar­pu­sa­vy­je jau se­niai ir rim­tai kal­ba, esą šim­ta­me­ čiuo­se ko­ri­do­riuo­se kar­tais kla­jo­ja vai­ duok­liai.

ww.kl.lt

Kaina 1,60 Lt

„Išei­siu iš kam­ba­rio, jei ja­me gros vi­so­kios pu­py­tės ar ki­tos pa­na­šios blon­di­nės vers­li­nin­kės.“ Te­no­ras Ed­ga­ras Mont­vi­das ne­ga­li pa­kęs­ti pi­gios po­pmu­zi­kos.

13p.

Kel­tas – po di­di­na­muo­ju stik­lu As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Tre­čia­die­nį Šve­di­jo­je su­lai­ky­tas Da­ni­jos kom­pa­ni­jai „DFDS Sea­ ways“ pri­klau­san­tis kel­tas „Li­ver­ pool Sea­ways“ penk­ta­die­nio pa­va­ ka­re tu­rė­jo iš­plauk­ti at­gal į Klai­pė­ dą. Lai­vą su­lai­kė šve­dų lai­vy­bos ins­pek­to­riai, kai po pa­tik­ri­ni­mo at­ra­do 15 pa­žei­di­mų. Šve­dų ra­di­jas me­la­vo?

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Iš siau­bo bi­jo­jo at­si­merk­ti

Kai ku­rie prieš pu­sant­ro šim­to me­ tų iš­ki­lu­sia­me pa­sta­te per­nakt daž­ nai dir­ban­tys po­li­ci­nin­kai sa­ko­si tik­rai su­si­dū­rę su ne­ma­te­ria­lio­mis bū­ty­bė­mis ar pa­si­kly­ du­sio­mis sie­lo­mis.

4

Po­ty­riai: kai ku­rie po­li­ci­nin­kai vi­siš­kai rim­tai pa­sa­ko­ja, kad tuš­čiuo­se po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to ko­ri­do­riuo­se pa­

ti­ria ne­paaiš­ki­na­mų po­jū­čių.

KLAIPĖDA — UOSTAMIESČIO TRADICIJA! 84 79

80 70 60 50

45

45

I AUS J U NA IMAI TYR

40 30 20 10 0

„Vakarų ekspresas“ Bendra ir vidutinė skaitytojų auditorija Klaipėdos mieste lietuvių ir rusų kalba (tūkst.)

Pagal TNS LT tyrimų duomenis 2011 m. ruduo

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­žas

Iš Šve­di­jos į Lie­tu­vą tre­čia­die­nio va­ka­rą pla­na­vu­sių grįž­ti lie­tu­vių vieš­na­gė prieš jų va­lią už­si­tę­sė dar pa­rą. „Lai­vai – su­dė­tin­gi me­cha­niz­ mai, dėl to jų tik­ri­ni­mas yra la­bai griež­tas. Tik­ri­na ir vi­daus, ir išo­ rės au­di­tas. Karls­ham­no uos­te per pa­tik­rą at­ras­ta ke­le­tas nea­ti­tik­čių, dėl ku­rių lai­vą ga­lė­jo su­lai­ky­ti uos­te.

2

JAU PRASIDĖJO PIRMASIS BALSAVIMO TURAS

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE Kandidačių į Metų klaipėdietės titulą sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 12 p.

2

šešTADIENIS, sausio 21, 2012

miestas

Rin­ki­me ge­riau­sias Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

De­šim­ta­sis Me­tų klai­pė­die­tės kon­ kur­sas įsi­bė­gė­jo. Jau bai­gė­si pir­ ma­sis jo eta­pas, su­da­ry­tas pre­ten­ den­čių į šį ti­tu­lą są­ra­šas ir pra­si­ dė­jo bal­sa­vi­mas. Klai­pė­die­čiai ra­ gi­na­mi rink­ti sep­ty­nias la­biau­siai mies­tą gar­si­nu­sias ir šio ti­tu­lo nu­ si­pel­niu­sias mo­te­ris.

Klai­pė­die­čiai rink­tis pa­siū­lė iš 46 mo­te­rų.

Jau įpras­ta, kad dau­giau­sia pa­ gar­bos ir dė­kin­gu­mo su­lau­kia me­ di­kės, pe­da­go­gės, kul­tū­ros vei­kė­jos bei so­cia­li­nės dar­buo­to­jos.

Kai ku­rių mo­te­rų pa­var­dės są­ ra­šą puo­šia ne vie­nus me­tus, ir nors ne vi­sos pre­ten­den­tės pa­ten­ ka į sep­ty­ne­tu­ką, ge­ri šių mo­te­rų dar­bai mies­tie­čių pa­ste­bi­mi, taip

žmo­nės reiš­kia joms pa­dė­ką bei pa­gar­bą. Šie­met pre­ten­den­čių są­ra­še – ne­ma­žai ir nau­jų pa­var­džių.

Nuo sau­sio 20-osios iki va­sa­rio 9 d. iš mies­tie­čių pa­siū­ly­tų mo­te­ rų są­ra­šo bus bal­suo­ja­ma už sep­ty­ nias fi­na­li­nio eta­po da­ly­ves.

Kon­kur­so tai­syk­lės nu­ro­do, kad iš dien­raš­čio „Klai­pė­da“ iš­kirp­tais bal­sa­vi­mo la­pe­liais bus iš­rink­tos še­šios fi­na­li­nin­kės. Kas taps sep­ tin­tą­ja, lems bal­sa­vi­mo in­ter­ne­tu re­zul­ta­tai.

Iš­rink­ta­sis sep­ty­ne­tu­kas dien­ raš­ty­je tu­rė­tų bū­ti pa­skelb­tas va­ sa­rio 13 d.

Iš­kirp­tus la­pe­lius ga­li­ma įmes­ti į bal­sa­vi­mo dė­žes aš­tuo­nio­se par­ duo­tu­vė­se „Iki“, „Klai­pė­dos“ sky­ riu­je pre­ky­bos cent­re „Ak­ro­po­lis“ bei dien­raš­čio re­dak­ci­jo­je Nau­jo­jo So­do gat­vė­je 1A.

Bal­sa­dė­žes ga­li­ma ras­ti par­duo­tu­vė­se IKI Tik­rins: su­grį­žu­sį į Klai­pė­dą kel­tą „Li­ver­pool Sea­ways“ vėl nar­šys ins­pek­to­riai.

IKI BIG Tai­kos pr. 139,

IKI Vy­tu­rys Lau­ki­nin­kų g. 19,

IKI Uni­ver­si­te­tas Her­kaus Man­to g. 84,

IKI Gau­sa Maž­vy­do al. 7,

IKI Vėt­run­gė Tai­kos pr. 28,

IKI Drau­gys­tė Deb­re­ce­no g. 54,

IKI Žar­dė Tai­kos pr. 115,

IKI But­kų Ju­zė But­kų Ju­zės g. 9.

Kel­tas iš Klaipėdos – po di­di­na­muo­ju stik­lu Lie­tu­vos ži­niask­lai­do­ 1 je pa­si­ro­dė in­for­ma­ci­ ja, kad Šve­di­jos ra­di­jas pra­ne­šė,

jog ras­ti 25 nea­ti­ti­ki­mai, ir vi­si la­ bai svar­būs. Tai ne­tie­sa. Bu­vo tik 15 nea­ti­ti­ki­mų, iš ku­rių tik 3, dėl ku­ rių ga­li­ma su­lai­ky­ti lai­vą. Tik­ri­nant lai­vus, kar­tais jų at­ran­da­ma“, – paaiš­ki­no kom­pa­ni­jos „DFDS Sea­ ways“ at­sto­vas Vai­das Klum­bys.

Pa­sak lai­vy­bos kom­pa­ni­jos at­ sto­vo, ke­lei­viai ir kro­vi­ni­niai au­ to­mo­bi­liai jau ki­tą die­ną per­kel­ ti į kel­tą „Lis­co Op­ti­ma“ ir grį­žo į Klai­pė­dą. „Mes du nea­ti­ti­ki­mus jau su­tvar­ kė­me. O dėl tų štor­mi­nių tra­pų, na, juk ne­nu­meg­si­me tų ko­pė­čių taip grei­tai ir ne­pri­ri­ši­me siū­lais. Dėl to lai­vas ir neišp­lau­kė iš uos­to“, – tvir­ti­no V.Klum­bys.

Užk­liu­vo trum­pos ko­pė­čios

Kon­kur­sas: iš dien­raš­čio „Klai­pė­da“ iš­kirp­tus bal­sa­vi­mo la­pe­lius rei­

kė­tų mes­ti į dė­žes par­duo­tu­vė­se „Iki“, pre­ky­bos cent­re „Ak­ro­po­lis“ bei re­dak­ci­jo­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kom­pa­ni­jos at­sto­vai ti­ki­no, kad penk­ta­die­nio va­ka­rą „Li­ver­pool Sea­ways“ su ke­lei­viais ir kro­vi­niais pa­gal gra­fi­ką iš­plauks į Klai­pė­dą.

Sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas Eval­das Za­cha­re­vi­čius tei­

gė, jog pa­sta­rą­jį kar­tą kel­tas tik­rin­ tas prieš tris mė­ne­sius. „Lai­vas grįš į Klai­pė­dą ir mes jį čia vėl tik­rin­si­me. Nuo 2008 me­tų dėl kel­to tech­ni­nės būk­lės pa­sta­bų ne­ bu­vo, nei kai jis plau­kio­jo su Ang­li­ jos vė­lia­va, nei kai ja­me iš­kel­ta Lie­

Vai­das Klum­bys:

Na, juk ne­nu­meg­si­ me tų ko­pė­čių taip grei­tai ir ne­pri­ri­ši­ me siū­lais.

tu­vos vė­lia­va ir jis ėmė plau­kio­ti li­ni­ja Klaipėda–Karlshamnas. Ta­ čiau per pa­sta­rą­jį pa­tik­ri­ni­mą prieš tris mė­ne­sius už­fik­sa­vo­me 17 pa­sta­ bų“, – ti­ki­no E.Za­cha­re­vi­čius.

Ke­lei­vi­niai lai­vai tik­ri­na­mi kas pu­sė me­tų. Šį­kart šve­dams pa­si­ ro­dė, kad štor­mi­nės ko­pė­čios per trum­pos.

„Nei su­de­gė, nei nu­sken­do“

„Pa­gal tarp­tau­ti­nius rei­ka­la­vi­mus tos ko­pė­čios tu­ri bū­ti rei­kia­mo il­ gio, ta­čiau ko­kio, ne­pa­ra­šy­ta. Kai lai­vas ne­pas­vi­ręs, nuo tvir­ti­ni­mo vie­tos tra­pas tu­ri pa­siek­ti van­de­ nį, o jei lai­vas pa­kryps­ta 15 laips­nių į vie­ną šo­ną, tai ko­pė­čių trūks­ta 4 met­rų“, – šve­dų rei­ka­la­vi­mus at­ sklei­dė E.Za­cha­re­vi­čius.

Spė­ja­ma, kad kel­tų pa­tik­ri­ni­mai su­stip­rin­ti po Ita­li­jos krui­zi­nio lai­ vo ava­ri­jos.

Pa­sak sau­gios lai­vy­bos ins­pek­ to­rių, per­nai Šve­di­jo­je dėl pa­na­šių prie­žas­čių bu­vo su­lai­ky­tas vie­nas Lie­tu­vos lai­vas. Šve­di­jo­je dėl lai­vo pa­tik­ros už­ tru­kę vai­ruo­to­jai ti­ki­no di­de­lės bė­ dos ne­pa­ty­rę, esą nei kas su­de­gė, nei nu­sken­do, ir vi­si lai­min­gai grį­ žo na­mo. „Li­ver­p ool Sea­ways“ pa­s ta­ ty­tas prieš 15 me­tų, prieš dve­jus me­tus jis pa­kei­tė su­de­gu­sį „Lis­ co Glo­ria“, lai­ve yra 320 vie­tų ke­ lei­viams, kel­tas ga­li pluk­dy­ti dau­ giau nei 23 tūkst. li­ni­ji­nių met­rų kro­vi­nių.

Ma­ši­na be vai­ruo­to­jo ta­ra­na­vo pre­ky­bos cent­rą As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Penk­ta­die­nį po pie­tų Bal­ti­jos pro­ spek­te be prie­žiū­ros pa­lik­tas au­to­ mo­bi­lis įva­žia­vo į pre­ky­bos cent­rą.

Ne­lai­mė nu­ti­ko tuo­met, kai „Ford Ga­la­xy“ vai­ruo­to­jas vaikš­ti­nė­jo tarp par­duo­tu­vės pre­kys­ta­lių. Vy­ ras aiš­ki­no, kad au­to­mo­bi­lį pa­li­ko įjun­gęs pa­va­rą.

Ta­čiau spė­ja­ma, kad vy­riškis ne­bu­vo ati­dus ir ma­ši­ną pa­li­ko su įjung­ta neut­ra­lia pa­va­ra.

Au­to­mo­bi­lis pra­dė­jo rie­dė­ti, pra­ va­žia­vo tarp dvie­jų gė­lių klom­bų ir įsi­rė­mė į par­duo­tu­vės du­ris.

50-ies me­tų vai­ra­vi­mo sta­žą tu­rin­tis klai­pė­die­tis per vi­są gy­ ve­ni­mą ne­pa­ty­rė nė vie­nos ava­ ri­jos.

Vy­rą iš­ti­ko šo­kas, kai išė­jęs su pir­ki­niais iš­vy­do sa­vo au­to­mo­bi­ lį no­si­mi įsi­rė­mu­sį į stik­li­nes par­ duo­tu­vės du­ris.

Prieš tris sa­vai­tes ši par­duo­tu­vė nu­ken­tė­jo nuo ki­tos ma­ši­nos. Tą kar­tą to­kio­mis pat ap­lin­ky­bė­mis bu­vo iš­dauž­tas du­rų stik­las.

Smū­gis: kol šei­mi­nin­kas bu­vo par­duo­tu­vė­je, jo au­to­mo­bi­lis įrie­dė­jo į stik­li­nes pre­ky­bos cent­ro du­ris.

Gin­ta­ro Vai­če­kaus­ko nuo­tr.

3

šešTADIENIS, sausio 21, 2012

miestas Ati­da­rė biu­rą

Atp­lau­kė lai­vas re­kor­di­nin­kas

Jaunas Europos menas

Klai­pė­do­je gy­ven­to­jus prii­mi­nės dar dau­giau Sei­mo na­rių – va­kar sa­vo biu­rą mies­te ati­da­rė And­ rius Bur­ba. Jo prii­ma­ma­sis, į ku­ rį atė­ję gy­ven­to­jai ga­lės iš­dės­ ty­ti sa­vo rū­pes­čius, du­ris at­vė­ rė Sau­sio 15-osios g. A.Bur­ba ru­ de­nį vyk­sian­čiuo­se Sei­mo rin­ki­ muo­se var­žy­sis vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je.

Penk­ta­die­nį ry­tą į Klai­pė­dos uos­tą įplau­kė di­džiau­sios tal­ pos kon­tei­ner­ve­žis per vi­są uos­to is­to­ri­ją – „MSC Krys­tal“.

Jo il­gis – 277,3, plo­tis – 40, grimz­lė – 14,5 m, tal­pa – 5762 TEU. Iki šiol Klai­pė­dos uos­ te priim­tas di­džiau­sios tal­pos kon­tei­ner­ve­žis bu­vo „MSC For­ tu­na­te“.

Vakar Klaipėdos parodų rūmus užtvindė šiuolaikinis menas – iš Prancūzijos atkeliavo ir iškil­ mingai Lietuvai pristatyta tarp­ tautinė bienalė „Jaunieji Euro­ pos kūrėjai 2011/2013“. Joje dalyvauja 72 menininkai iš 9 ša­ lių, tarp jų – 8 iš Lietuvos. Vasa­ rio pabaigoje bienalė iškeliaus į Vokietiją.

Stin­tos pa­gy­vi­no pre­ky­bą Stin­tų mė­gė­jai ak­ty­ viai sku­ba į tur­gų. Įsi­ gy­ti šių žu­vų pre­ky­ vie­tė­se ga­li­ma be pro­ble­mų – ant pre­ kys­ta­lių jų pil­na. Ta­ čiau pir­kė­jai skun­ džia­si, kad stin­tos vis dar ga­na bran­gios.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Stin­tų uos­ta­mies­čio tur­ga­vie­tė­ se ga­li­ma ras­ti vos ne ant kiek­ vie­no pre­kys­ta­lio. Ki­log­ra­mas šių agur­kais kve­pian­čių žu­vų abie­jo­se uos­ta­mies­čio tur­ga­vie­tė­se kai­nuo­ ja pa­na­šiai – 10–12 li­tų. Vi­sur pa­ brė­žia­ma, kad žu­vys švie­žios, lie­ tu­viš­kos.

Nau­ja­ja­me tur­gu­je dir­ban­ti pre­ kei­vė Bi­ru­tė tvir­ti­no, jog už 10 li­tų par­duo­da­mos smul­kes­nės žu­vys.

Se­na­ja­me tur­gu­je jų ga­li­ma įsi­gy­ti ir už 9 li­tus. Už stam­bes­nių stin­tų ki­log­ra­mą pra­šo­ma 12 li­tų.

Anot pre­kei­vės, žmo­nės stin­tų per­ka, bet po ne­daug – ki­log­ra­mą ar pu­sę. „Per vi­są die­ną išparduo­ du. Žmo­nės no­ri pa­ra­gau­ti stin­tų, kol jų yra“, – pa­ste­bė­jo Bi­ru­tė.

Pak­lau­sa: klai­pė­die­čiai per­ka stin­tas, bet ne­di­de­liais kie­kiais – ki­log­ra­mą ar pu­sę.

Se­na­ja­me tur­gu­je pre­kiau­jan­ti Svet­la­na pa­sa­ko­jo, kad stin­tos pa­ gy­vi­no pre­ky­bą. „Žmo­nių pra­dė­jo ei­ti dau­giau, bet per­ka jie po ne­daug“, – tvir­ti­ no Svet­la­na.

Pi­giau­siai stin­tų ga­li­ma įsi­gy­ ti iš žve­jų. Ūki­nin­kų tur­ge­ly­je prie vie­no pre­ky­bos ir pra­mo­gų cent­ro pre­kiau­jan­tis žve­jys Vir­gi­ni­jus Jur­ kus už šių žu­vų ki­log­ra­mą pra­šo 10 li­tų, bet par­duo­da ir už 8 li­tus.

Anot V.Jur­kaus, žu­vų kai­na pri­ klau­so nuo pa­gau­to lai­mi­kio. „Da­bar stin­tų ne­be­pa­gau­na­me tiek, kiek se­niau. To­dėl ir kai­nos yra di­des­nės“, – aiš­ki­no žve­jys.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

V.Jur­kus pa­sa­ko­jo, kad pir­kė­ jų ne­trūks­ta – su­si­da­ro net ei­lė.

Per die­ną jis par­duo­da apie 300 kg stin­tų.

Pi­giau­siai stin­tų ga­ li­ma įsi­gy­ti iš žve­jų.

Ki­log­ra­mas kai­nuo­ ja 8–10 li­tų.

Klai­pė­die­čiai stin­tas per­ka ir iš lai­ve­lių, ku­rie at­plau­kia prie mo­ lo Pir­mo­jo­je Meln­ra­gė­je. Tvir­ti­ na­ma, kad šios žu­vys par­duo­da­

mos dar pi­g iau. Šie­m et stin­tos kai­n uo­j a ma­ž iau nei per­n ai.

Praė­j u­s iais me­tais už ki­l og­ra­ mą šių žu­vų pre­ky­bi­nin­kai pra­ šė 16–18 li­tų.

Tuo­met vie­tos žve­jai pa­gau­da­vo la­bai ma­žai stin­tų, į pre­ky­vie­tes jų bu­vo at­ve­ža­ma ir iš Lat­vi­jos.

Nors šie­met stin­tos šiek tiek pi­ ges­nės, pir­kė­jams jos vis tiek at­ro­ do ga­na bran­gios. „Dvy­li­ka li­tų už ki­log­ra­mą yra daug. Juk ant žu­ve­lių mė­sos ma­ žai. Gai­la tiek pi­ni­gų mo­kė­ti. Bu­ vo lai­kai, kai už ki­log­ra­mą šių žu­vų po 5 li­tus mo­kė­da­vo­me“, – pri­si­ mi­nė pir­kė­jas.

Kalėdinės mu­gės na­me­liai ke­liaus į san­dė­lį As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Teat­ro aikš­tė­je vis dar riog­so­ję tuš­ ti ka­lė­di­nės mu­gės na­me­liai pa­ga­ liau tu­rė­tų bū­ti išar­dy­ti ir iš­vež­ti.

De­šimt spe­cia­liai šven­ti­niam lai­ ko­tar­piui pa­sta­ty­tų na­me­lių taip ir ne­su­lau­kė vers­li­nin­kų dė­me­sio.

Ne­ga­na to, 50 tūkst. li­tų kai­na­vę lai­ki­ni sta­ti­niai mies­to val­džiai vir­ to gal­vos skaus­mu – spren­džia­ma, kaip juos bū­tų ga­li­ma pa­nau­do­ti ir kas juos sau­go­tų iki ki­tų šven­čių. „Bu­vo pa­siū­ly­mų šiuos na­me­lius per­kel­ti į ki­tą Teat­ro aikš­tės vie­tą ir leis­ti juo­se įsi­kur­ti gin­ta­ro dir­bi­nių pre­ky­bi­nin­kams. Ta­čiau vers­li­nin­kų yra kur kas dau­giau nei na­me­lių“, – sa­kė ka­lė­di­nę mu­gę or­ga­ni­za­vu­sios įstai­gos „Klai­pė­dos šven­tės“ di­rek­ to­rius Re­mi­gi­jus Moc­kus.

Po ke­lis vie­na­me na­me­ly­je stum­ dy­tis pre­ky­bi­nin­kai ne­pa­no­ro. O at­ran­kos me­to­do, ko­dėl vie­niems

pre­ky­bi­nin­kams ga­lė­tų bū­ti su­ teik­ta ga­li­my­bė pre­kiau­ti po sto­ gu, o ki­tiems – ne, ne­bu­vo ras­ta. „Svars­tė­me ir ki­tą ga­li­my­bę – ar ne­ver­tė­tų šių na­me­lių pa­sta­ty­ ti prie Pa­ro­dų rū­mų, kur sa­vait­ga­ liais vei­kia blu­sų tur­gus“, – sa­kė R.Moc­kus. Ta­čiau ga­liau­siai nu­ spręs­ta sta­ti­nius išar­dy­ti ir sau­go­ ti iki ki­tų šven­čių. Tuo tu­rė­tų pa­si­ rū­pin­ti na­me­lius ga­mi­nu­si įmo­nė. „Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad ka­lė­di­nės mu­gės idė­ja šie­met ne vi­siš­kai pa­ si­tvir­ti­no. Tam, kad vyk­tų veiks­ mas, rei­kia ju­de­sio, rei­kia pro­gra­ mos. No­rė­jo­me pa­gy­vin­ti Teat­ro aikš­tę, kad bū­tų trau­kos vie­ta, ta­ čiau pir­mas bly­nas bu­vo pri­svi­lęs.

Ki­tais me­tais teks la­biau pa­si­steng­ ti“, – pri­pa­ži­no R.Moc­kus.

Jis neat­me­tė ga­li­my­bės, kad šie na­me­liai iš ap­dul­kė­ju­sių san­dė­ lių ga­li bū­ti iš­trauk­ti ir ki­tų mies­to šven­čių, ne tik Ka­lė­dų pro­ga.

Na­me­lių iš­mon­ta­vi­mo dar­bai tu­ rė­tų pra­si­dė­ti jau pir­ma­die­nį.

Dienos telegrafas Uos­t as. Siek­d a­m i stip­r in­t i Lie­t u­ vos ir JAV ry­š ius trans­p or­t o sri­t y­ je, su­s i­s ie­k i­m o mi­n ist­r as Eli­g i­j us Ma­s iu­l is ir jo va­d o­v au­j a­m a de­l e­ ga­c i­j a su­s i­t i­ko su Jungtinių Ame­ rikos Valstijų Trans­p or­t o sek­r e­t o­ riu­m i Ray’umi La­H oo­d u, Jū­r ų ad­ mi­n ist­r a­c i­j os va­d o­v u Da­v i­d u Mat­ su­d a, Vals­t y­b ės sek­r e­t o­r ės pa­v a­ duo­t o­j u eko­n o­m i­n iams, ener­g e­t i­ kos ir ap­l in­k o­s au­g os klau­s i­m ais Ro­b er­t u Hor­m at­s u bei Vals­t y­b ės sek­r e­to­r ės pa­v a­d uo­to­j u Cent­r i­n ės Azi­j os klau­s i­m ais Ro­b er­t u Bla­ke’u.

Po­k al­b io me­t u bu­vo ap­t ar­t i JAV ir ES san­t y­k iai trans­p or­to sri­t y­j e, pri­ sta­t y­t as Lie­t u­vos pla­nuo­j a­m as kur­ ti Klai­p ė­d os išo­r i­n is gi­l ia­v an­d e­n is uos­t as.

Bu­r ia­v i­m as. Bu­r i­n ės jach­t os „Lie­ tu­v a“ įgu­l a vėl ren­g ia nau­j o­k ų at­ ran­k ą. Kvie­č ia­m as jau­n i­m as, no­ rin­t is iš­b an­d y­t i sa­ve ir tap­t i tik­r ais įgu­l os na­r iais.

Sky­d i­n ė. Vi­d ur­d ie­n į uos­t a­m ies­ čio ug­n ia­g e­s iai sku­b ė­j o ge­s in­t i Tai­k os pro­s pek­t o 10 na­m e už­s i­ de­g u­s ios elekt­r os sky­d i­n ės. Ne­l ai­ mė bu­v o lik­v i­d uo­t a per ke­l ias mi­ nu­t es. Žmo­n ėms te­k o vers­t is be elekt­r os.

San­t uo­k os. Šeš­t a­d ie­n į Klai­p ė­d os ci­v i­l i­nės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e tuok­ sis trys po­ros. Žie­dus su­m ai­nys Na­ dež­d a Stu­l o­v a ir Mak­s im Smir­n ov (12 val.), Ves­t a Mar­c in­ke­v i­č iū­t ė ir Vai­do­t as Ke­p a­l as (12.10 val.), Do­n a­ ta Ru­dy­tė ir Sau­l ius Sa­v ic­k as (12.40 val.). Auk­s i­n ių ves­t u­v ių pro­g a įža­ dus at­n au­j ins Ma­r i­j a ir Vik­to­r as Ku­ la­ko­v ai (13.10 val.).

Mir­t ys. Va­k ar Ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­ jos sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­tos 4 klai­p ė­ die­č ių mir­t ys. Mi­rė Ta­m a­r a Ar­k ad­ je­v a (g. 1932 m.), Sta­s ys Jen­c ius (g.

1933 m.), Ro­mual­d as Ste­p o­n as Bru­ žins­k as (g. 1938 m.), Pa­ve­l as Chvi­r a­ go (g. 1957 m.).

Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­ do­j a­m i Ta­m a­r a Ar­k ad­j e­v a, Ju­z ė Kelp­š ie­n ė, Ma­r i­n a Cy­b uls­k a­j a, Via­ čes­l av Sa­k in, Ni­n a Sko­l o­v a, Sta­s ys Jau­č ius.

Jo­n iš­k ės ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­d o­ ja­m as Kor­n ej Kap­l a­n ov.

Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­r ą pa­ gim­d ė 14 mo­te­r ų. Gi­m ė 7 mer­g ai­t ės ir 7 ber­n iu­k ai.

Sau­gos: de­šimt ka­lė­di­nei mu­gei skir­tų na­me­lių, Teat­ro aikš­tė­je taip ir

ne­su­lau­ku­sių vers­li­nin­kų ir mies­tie­čių dė­me­sio, bus sau­go­mi iki ki­tų me­tų. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Grei­t o­j i. Va­k ar iki 17 val. grei­t o­ sios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­k ė 55 iš­k vie­t i­m ų. Dau­g iau­s ia klai­p ė­d ie­ čiai skun­d ė­s i krau­j o­t a­kos su­t ri­k i­ mais, pil­v o skaus­m ais. Me­d i­k ai į pa­g al­b ą sku­b ė­j o J.Ja­n o­n io gat­vė­j e par­t renk­t am vai­k ui. Jis pa­t y­rė ne­ sun­k ių su­ž a­l o­j i­m ų.

4

šešTADIENIS, sausio 21, 2012

miestas

Pa­mėk­lės ve­da į praei­tį Po­li­ci­nin­kai pri­va­lo bū­ 1 ti ne tik stip­rūs fi­ziš­kai, bet ir tvir­tų ner­vų, to­dėl apie sa­vo

po­ty­rius nak­ti­nių bu­dė­ji­mų me­tu Vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to (VPK) pa­sta­te gar­siai kal­bė­ti ne­no­ ri. Kad va­dai neiš­siųs­tų pa­si­tik­rin­ti psi­chi­nės svei­ka­tos, pri­si­mi­ni­mus apie su­tik­tus vai­duok­lius pa­rei­gū­ nai pa­sa­ko­ja pu­se lū­pų.

Kai ku­rie liu­di­ji­mai ver­čia ma­ ny­ti, kad pa­si­bai­gus dar­bo die­nai spen­gian­čio­je ty­lo­je ka­ra­liau­ja bu­ vu­sio ka­lė­ji­mo kan­ki­nių ar sa­vi­žu­ džių sie­los. „Per nak­ti­nį bu­dė­ji­mą at­si­šlie­ jau ant minkš­ta­suo­lio at­lo­šo, no­ rė­jau pail­sin­ti akis, už­si­mer­kiau.

Stai­ga kaž­kas pri­spau­dė krū­ti­nę.

Bu­vo pa­na­šu, kad ma­ne už­my­nė di­de­lė ba­tu apau­ta ko­ja. Pa­ju­tau, kaip vi­sas kū­nas įlin­ko ir su­sme­go į minkš­ta­suo­lį, lyg kaž­kas li­po per ma­ne. Apė­mė toks siau­bas, kad ne­ ga­lė­jau at­si­merk­ti. Tas kaž­kas at­ si­spy­rė į ma­ne ir nu­žen­gė į sie­ną.

Tik­rai ne­mie­go­jau. Šis po­jū­tis tru­ ko vos ke­lias aki­mir­kas“, – pa­sa­ ko­jo VPK dir­ban­tis pa­rei­gū­nas.

Ki­ti po­li­ci­nin­kai taip pat pa­sa­ ko­jo ne kar­tą jau­tę ne­nu­sa­ko­mą jaus­mą, lyg pro pat praė­jo kaž­kas ne­ma­to­mas, lyg pa­lie­tė rū­bais ar tie­siog pa­dvel­kė šal­čiu. Pa­rei­gū­nai ti­ki­no, kad tuo me­tu nie­kas nea­ti­ da­rė lan­go ar du­rų, ne­bu­vo jo­kio skers­vė­jo.

Ins­ce­ni­za­ci­ja: prieš po­rą de­šimt­me­čių prie ko­mi­sa­ria­to Jū­ros gat­vė­je bu­

vo fil­muo­ja­mas fil­mas apie ka­rą. Ta­da prie įė­ji­mo ka­bo­jo už­ra­šas lie­tu­vių ir ru­sų kal­bo­mis, o ša­lia ple­vė­sa­vo fa­šis­ti­nės vė­lia­vos.

VPK ar­chy­vo nuo­tr.

Nau­ja­sis teis­mo ir ka­lė­ji­mo komp­lek­sas bu­vo U rai­dės pla­no.

Fa­sa­di­nė­je pa­sta­to da­ly­je, pri­ glu­du­sio­je prie Nau­jo­sios Uos­to gat­vės, įsi­kū­rė pri­sie­ku­sių­jų teis­ mas. De­ši­nė­je vei­kė teis­mo įstai­ gos. O kai­ria­ja­me fly­ge­ly­je, ku­ ris šlie­ja­si prie da­bar­ti­nės Nau­jo­jo So­do gat­vės, bu­vo įreng­tos ka­lė­ji­ mo ka­me­ros.

1898 m. komp­lek­sas iš­plės­tas: pri­sta­ty­tas prie­sta­tas su bu­tais tar­ nau­to­jams.

Praei­tis – iš­kal­bin­ga

Tie­sa, „lai­mė“ pa­jaus­ti ne­ma­to­mų bu­vu­sio ka­lė­ji­mo gy­ven­to­jų ar­tu­mą te­ko tik vie­nam ki­tam. Šim­tai pa­rei­ gū­nų, dir­ban­čių ko­mi­sa­ria­te, ti­ki­no nie­ka­da ir nie­ko pa­na­šaus ne­pa­ty­rę.

Pa­rap­si­cho­lo­gai ti­ki­na, kad daž­ niau­siai vai­de­na­si ten, kur žmo­nės nu­si­žu­dė ar mi­rė kan­ki­nio mir­ti­mi.

1862 m. pa­sta­ty­ta­me teis­mo ir ka­ lė­ji­mo pa­sta­te yra ka­lė­ję ir kri­mi­ na­li­niai, ir po­li­ti­niai ka­li­niai.

Is­to­ri­kas Dai­nius Eler­tas ti­ki­no, kad esa­ma ne vi­sai pa­ti­ki­mų ži­nių, kad bu­vu­sia­me teis­mo bei ka­lė­ji­mo pa­ sta­te Sta­li­no lai­kais bu­vo vyk­do­mos mir­ties baus­mės. Vien per pa­sta­ruo­ sius 20 me­tų čia sa­vo no­ru iš gy­ve­ ni­mo išė­jo ma­žiau­siai pen­ki žmo­nės, ku­rių są­ži­nę slė­gė nu­si­kal­ti­mai. Ša­lia ka­lė­ji­mo – hi­pod­ro­mas

Kaip yra ra­šęs ar­chi­tek­tū­ros is­to­ri­ kas Jo­nas Ta­to­ris, 1857 m. de­ši­nia­ja­ me Da­nės kran­te, nau­jai nu­ties­to­je Mal­kų, da­bar­ti­nė­je Nau­jo­jo­je Uos­to gat­vė­je bu­vo nu­pirk­tas skly­pas teis­ mui, iš­si­kraus­tan­čiam iš griau­na­mų Klai­pė­dos pi­lies pa­sta­tų.

Dai­nius Eler­tas:

Vie­nas žmo­gus man yra pa­sa­ko­jęs ma­tęs tu­ne­lį, ku­ris drie­kė­si po da­bar­ti­ne Nau­ją­ja Uos­to gat­ve ir ne­ži­nia kur bai­gė­si.

Vi­di­nia­me kie­me bu­vo aikš­te­ lė ka­li­niams pa­si­vaikš­čio­ti. Iš iš­li­ ku­sių pro­jek­to brė­ži­nių aiš­ku, kad šia­me komp­lek­se bu­vo įreng­tas at­ ski­ras sek­to­rius mo­te­rims.

Ar­čiau upės bu­vo pa­sta­ty­tos dirb­tu­vės. Be to, anks­čiau šiam pa­sta­tų komp­lek­sui pri­klau­sė ir

hi­pod­ro­mas, ku­ris bu­vo pa­čio­je Jū­ros ir Nau­jo­jo So­do gat­vių san­ kry­žo­je.

Įs­pū­dis: ne­pai­sant to, kad pa­sta­to pa­skir­tis vi­sa­da bu­vo niū­ri, ta­čiau

Po­že­my­je ma­tė tu­ne­lius

ži­nie­rius Juo­zas Duop­lys 1968 m. bu­vo jau­nas Sta­ty­bos tres­to dar­ buo­to­jas ir aš­tuo­nis mė­ne­sius gy­ ve­no bu­vu­sio ka­lė­ji­mo pa­sta­te, nes čia bu­vo šios įstai­gos bend­ra­ bu­tis. J.Duop­lys taip pat ma­tė už­ mū­ry­tą tu­ne­lį.

Bend­ra­bu­ty­je gy­ve­nę vy­rai kal­ bė­jo, kad jis ve­dė į ro­tu­šę.

Kai da­bar­ti­nė­je ro­tu­šė­je bu­vo ati­deng­ti skliau­tuo­ti rū­siai, pa­vel­ do­sau­gi­nin­kas Lais­vū­nas Ka­va­ liaus­kas taip pat spė­lio­jo, ar esa­ma po­že­mi­nio ke­lio iš šio pa­sta­to į bu­ vu­sį ka­lė­ji­mą.

Iki XIX a. vi­du­rio teis­mas ir ka­lė­ji­ mas vei­kė Klai­pė­dos pi­ly­je.

Vi­du­ram­žiais dau­ge­ly­je mies­tų teis­mai vyk­da­vo ro­tu­šė­se, o baus­ mės vyk­dy­tos tie­siai prieš ją.

Gal­būt to­dėl gy­va le­gen­da, kad ka­lė­ji­mas, ku­ria­me kol kas dir­ba Klai­pė­dos po­li­ci­nin­kai, tu­ri po­že­ mi­nius tu­ne­lius.

Esa­ma skir­tin­gų ver­si­jų, kur šie tu­ne­liai ve­dė.

Mies­to praei­ties ži­no­vas D.Eler­ tas yra su­ti­kęs žmo­nių, tvir­ti­nu­sių, kad tu­ne­liai sie­kė pi­lia­vie­tę, ki­tas va­rian­tas – po­že­mi­niai ke­liai ve­ dė į Kop­ga­lio tvir­to­vę Kur­šių ne­ ri­jos ga­le. „Šis mi­tas for­ma­vo­si po ka­ro apie 1950 m., kai ka­lė­ji­mas bu­vo va­lo­mas. Tų dar­bų ka­li­niai ne­dir­ bo, va­lė žmo­nės iš mies­to. Ob­jek­tą sau­go­jo gink­luo­ti ka­rei­viai su šu­ ni­mis, ga­li bū­ti, kad ir ap­švie­ti­mas bu­vo ne­koks. Vie­nas žmo­gus man yra pa­sa­ko­jęs ma­tęs tu­ne­lį, ku­ ris drie­kė­si po da­bar­ti­ne Nau­ją­ja Uos­to gat­ve ir ne­ži­nia kur bai­gė­si.

Jo apa­čia bu­vu­si už­pil­ta van­de­niu, to­dėl to­liau smal­suo­liai nuei­ti ne­ ga­lė­ję“, – pa­sa­ko­jo D.Eler­tas.

Il­gus me­tus anuo­me­tė­je mi­li­ ci­jo­je dir­bęs klai­pė­die­tis Jef­ti­chi­ jus Mit­ro­vas pa­sa­ko­jo pa­ts ma­tęs tu­ne­lio skliau­tus. Ta­da spė­lio­ta, kad juo įma­no­ma pa­siek­ti sep­ ty­naukš­tį pa­sta­tą ki­ta­pus upės, ku­ria­me ta­ry­bi­niais me­tais vei­kė Vi­daus rei­ka­lų val­dy­ba – ta pa­ ti įstai­ga, ku­ri vė­liau pa­va­din­ta VPK. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Ūkio sky­riaus vy­riau­sia­sis sta­ty­bos in­

iki šiol jis yra iš­sau­go­jęs ir ga­na puoš­nių ar­chi­tek­tū­ros de­ta­lių.

Psi­cho­lo­gi­nio de­tek­ty­vo šal­ti­nis

Prieš ke­le­tą me­tų tvar­kant VPK pa­ lė­pę, ap­tik­ta dė­žė su vo­kiš­kai pa­ ra­šy­tais do­ku­men­tais. Do­ku­men­ tai bu­vo api­rę. Pa­ti dė­žė su vi­sais ja­me bu­vu­siais po­pie­riais nu­ke­lia­ vo pas mu­zie­ji­nin­kus. Šis ra­di­nys su­kė­lė įvai­riau­sių kal­bų. Spė­lio­ta, kad pa­slap­čių pa­ sta­te ga­li­ma ras­ti ir dau­giau, nes šis ra­di­nys ne­ju­din­tas iš­gu­lė­jo nuo tar­pu­ka­rio.

Pas­ta­tas yra su­si­jęs ir su psi­cho­ lo­gi­nio de­tek­ty­vo žan­ro pra­di­nin­ ku Erns­tu Vi­cher­tu. Jo kū­ry­bo­je iš­ skir­ti­nę vie­tą uži­ma „Lie­tu­viš­kos apy­sa­kos“, ku­rios lai­ko­mos bran­ džiau­siais šio ra­šy­to­jo kū­ri­niais.

Pa­sa­ko­ji­mai yra pa­rem­ti tik­rais įvy­kiais, jų veiks­mas vyks­ta tik­ro­se mū­sų pa­ma­rio vie­to­se. Yra ži­no­ma, kad me­džia­gą šioms apy­sa­koms E.Vi­cher­tas su­rin­ko dirb­da­mas tei­ sė­ju Klai­pė­dos kraš­te.

Tuo me­tu, kai bu­vo pa­sta­ty­tas Klai­pė­dos teis­mo ir ka­lė­ji­mo pa­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

sta­tas, ra­šy­to­jas tei­sė­ja­vo Prie­ku­ lė­je ir tik­riau­siai ne kar­tą čia lan­kė­ si dar­bo rei­ka­lais, o kar­tu ir kau­pė me­džia­gą sa­vo kū­ry­bai.

Lie­tu­viams šio ra­šy­to­jo kū­ry­ ba ge­riau ži­no­ma iš me­ni­nio fil­mo „El­zė iš Gi­li­jos“, su­kur­to E.Vi­cher­ to kū­ri­nio „Šak­tar­pis“ mo­ty­vais.

Pla­nuo­ja par­duo­ti

Kai po­li­ci­nin­kai iš­si­kels į Kau­ no gat­vę, se­na­sis sta­ti­nys iš­tuš­ tės. Tur­to ban­kas bus įpa­rei­go­tas jį par­duo­ti, kad gau­tais pi­ni­gais bū­tų pa­deng­tos nau­jo­sios sta­ty­ bos iš­lai­dos.

Jau da­bar ga­li­ma spė­lio­ti, kas lau­kia ar­chi­tek­tū­ros ir kul­tū­ros pa­mink­lo Jū­ros gat­vė­je. Jei­gu tur­ tin­gų pir­kė­jų neat­si­ras, ne­šil­do­mas pa­sta­tas pe­lys, grius, o jei ja­me ap­ si­gy­vens be­na­miai, tai neiš­ven­gia­ mai ir lieps­nos.

Dau­ge­ly­je Va­ka­rų Eu­ro­pos kraš­ tų įdo­mią praei­tį tu­rin­tys, api­pin­ti mi­tais bei le­gen­do­mis ir juo la­biau kal­bo­mis apie vai­duok­lius pa­sta­tai tu­ri di­de­lę ver­tę.

Klai­pė­dos Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­ to­ri­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rius Jo­nas Ge­nys ti­ki­no, kad kol kas trūks­ ta pi­ni­gų tu­ri­miems pa­sta­tams bei ob­jek­tams su­tvar­ky­ti. Bu­vęs ka­lė­ ji­mas mu­zie­jui tap­tų ne­pa­ke­lia­ma naš­ta.

Mies­to pa­trio­tas bei praei­ties ži­ no­vas D.Eler­tas svars­tė, ar čia ne­ ga­lė­tų per­si­kel­ti mies­to bei ap­skri­ ties ar­chy­vas ar kul­tū­ri­nė įstai­ga, ku­rio­je bū­tų įma­no­ma or­ga­ni­zuo­ ti įvai­rių is­to­ri­jos epo­chų re­konst­ ruk­ci­jas.

Že­mai­ti­jos po­li­ci­nin­kai – pa­val­dūs Klai­pė­dai Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pa­va­sa­ris at­neš po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­tų te­ri­to­ri­nio su­skirs­ty­mo per­ mai­nų. Nuo ba­lan­džio Klai­pė­dos ap­s kri­t ies vy­r iau­s ia­j am po­l i­c i­ jos ko­mi­sa­ria­tui bus ne­be­pa­val­ dūs Ši­lu­tės po­li­ci­nin­kai, už­tat rie­ ta­viš­kiai ir plun­giš­kiai pa­mirš ke­ lią į Tel­šius.

Iki šiol ap­skri­čių ir apy­gar­dų te­ ri­to­ri­jos ne­su­ta­po, to­dėl kai ku­rių po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tų pa­val­du­mas bu­vo ne­lo­giš­kas.

Pa­vyz­džiui, Plun­gės bei Rie­ta­vo ra­jo­nų po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tai bu­vo pri­skir­ti Tel­šių ap­skri­ties po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tui. Šiose teritorijose sun­kius nu­si­ kal­ti­mus pa­da­rę as­me­nys bū­da­ vo tei­sia­mi Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­me.

Su­v ie­n o­d i­n ant te­r i­to­r i­n ę bei ad­mi­nist­ra­ci­nę po­li­ci­jos pa­da­li­nių pri­klau­so­my­bę Klai­pė­dos ap­skri­ ties po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tui (AVPK) bus pri­skir­ti Plun­gės ir Rie­ta­vo ko­mi­sa­ria­tai. Ši­lu­tės po­li­ci­nin­kai ati­teks Tau­ ra­gės ap­skri­ties ko­mi­sa­ria­tui.

Klai­pė­dos AVPK vir­ši­nin­kas Be­ no­nas Iva­naus­kas juo­kau­da­mas su­ti­ko su min­ti­mi, kad nuo pa­va­ sa­rio vis la­biau pa­mirš su kont­ ra­ban­da su­si­ju­sius pa­ma­rio nu­ si­kal­ti­mus ir daž­niau gir­dės apie na­mi­nę deg­ti­nę ga­mi­nan­čius že­ mai­čius.

Plun­g ės ir Rie­ta­vo ra­jo­n uo­ se yra pa­na­šus skai­čius gy­ven­to­ jų bei po­li­ci­nin­kų, kaip ir Ši­lu­tės ra­jo­ne.

B.Iva­naus­kas džiau­gė­si, kad dvie­jų Že­mai­ti­jos ra­jo­nų ko­mi­sa­ ria­tai iki šiol bu­vo tarp ge­riau­siai tvar­kan­čių sa­vo fi­nan­sus.

Vi­zi­tas: apie bū­si­mus po­ky­čius pa­rei­gū­nams pra­ne­šė va­kar į Klai­pė­dą at­

vy­kęs po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nis ko­mi­sa­ras Sau­lius Skver­ne­lis. Kai­rė­je – B.Iva­ naus­kas ir AVPK at­sto­vas spau­dai Al­bi­nas Stru­my­la.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

5

šeštadienis, sausio 21, 2012

šeštadienio interviu

Ap­len­ku­si lai­ką klai­pė­die­tė kų kny­gas ir pa­ma­čiau, kad dau­ gy­bė da­ly­kų, ką jie at­ra­do, nie­ka­da ne­bu­vo per daug sklei­džia­mi, va­ do­vė­liuo­se yra tik ma­žy­tė jų tech­ ni­nių at­ra­di­mų da­lis.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

F

i­zi­kos mo­ky­to­ja Ire­na Stul­ pi­nie­nė – ne­tra­di­ci­nė pe­da­ go­gė. Jos pa­mo­ko­se spren­ džia­mi ne tik už­da­vi­niai, ten ieš­ko­ma ir at­sa­ky­mų į su­dė­ tin­gus bū­ties klau­si­mus. Pa­vyz­ džiui, kas vis dėl­to yra gy­ve­ni­mo pra­smė.

Tik ne mo­ky­to­ja

– Kiek me­tų jau esa­te mo­kyk­ lo­je?

– Iš sa­vo vai­kys­tės ma­žai ką at­si­ me­nu, bet ži­nau vie­na: nuo­lat kar­ to­jau, kad ne­no­riu bū­ti mo­ky­to­ja.

Ir štai šie­met bus jau 40 me­tų, kai dir­bu mo­kyk­lo­je.

– Ar ki­lo ka­da min­tis vis­ką mes­ti ir išei­ti, ar pa­gal­vo­jo­te ko­kį nors kar­tą, jog gal tai ne jū­sų vie­ta?

– To­kių min­čių kil­da­vo pir­muo­sius 20 dar­bo me­tų. Aš juk ne pe­da­go­ gi­nius moks­lus bai­gu­si, stu­di­ja­vau fi­zi­ką Vil­niaus uni­ver­si­te­te. Ten dirb­ti mo­kyk­lo­je ne­ruo­šė. Iš pra­ džių ieš­ko­jau, kaip tą fi­zi­ką vai­ kams pa­teik­ti įdo­miai. Ban­džiau pa­mėg­džio­ti ki­tų me­to­di­kas. Ta­čiau vi­sa tai pa­si­ro­dė neį­ma­no­ma. Ne­ ga­li pa­kar­to­ti idea­lios, ge­ros sve­ ti­mo žmo­gaus me­to­di­kos. Tuo­met iš­gy­ve­nau di­džiu­lį ne­pa­si­ten­ki­ni­ mo sa­vi­mi jaus­mą. Vi­du­je jau­čiau, kad ga­liu tai pa­da­ry­ti, bet nie­kaip ne­su­vo­kiau – kaip. Po to su­si­dū­riau su hu­ma­nis­ti­nės pe­da­go­gi­kos idė­jo­ mis ir jau 11 me­tų va­ži­nė­ju į kur­sus.

Po il­gų ieš­ko­ji­mų at­ra­dau tą teo­ri­ją, ku­ri man la­biau­siai priim­ti­na.

– Ko­kia tos hu­ma­nis­ti­nės pe­da­ go­gi­kos es­mė, kas tai yra?

– Mū­sų švie­ti­mas tar­si už­ko­duo­ tas su­teik­ti tik ži­nias ir kuo dau­ giau, bet nie­kas ne­be­su­vo­kia, kad dar yra ir ži­nių ko­ky­bė. Kal­bu ne apie jų tu­ri­nį. Mo­ky­to­jas ga­li pui­ kiai iš­ma­ny­ti tech­no­lo­gi­jas, ta­čiau tai žmo­gaus ne­for­muo­ja. Ki­taip ta­riant, aukš­tes­niems vi­di­niams pa­sau­lė­žiū­ros da­ly­kams mo­kyk­lo­je vie­tos ne­li­ko. O hu­ma­nis­ti­nė pe­da­ go­gi­ka tvir­ti­na, kad bet ku­ris mo­ ko­ma­sis da­ly­kas, bet ko­kia veik­la mo­kyk­lo­je pir­miau­sia pri­va­lo ug­ dy­ti Žmo­gų, ži­nios – tik įran­kis tam dar­bui at­lik­ti.

– Bet ar tai tik­rai tin­ka kiek­vie­ no vai­ko ug­dy­mui? Juk yra ge­ ne­ti­nių da­ly­kų ir kai ku­rių vai­ kų sie­lo­se to žmo­giš­ko at­vaiz­do kar­tais bū­na la­bai ne­daug? Kaip to­kiu at­ve­ju, ar yra pra­smė lau­ žy­ti tas ie­tis?

– Ma­nau, kad ge­ne­ti­ka dau­giau kū­ no rei­ka­las, cha­rak­te­rio, psi­cho­lo­ gi­jos – taip pat. Bet yra dar tik­ras gi­lus ti­kė­ji­mas Be­ga­ly­be, Aukš­to­ sio­mis jė­go­mis, štai ši­to ge­ne­ti­ka ne­su­tei­kia. Mes dar per ma­žai ži­no­ me ir apie pa­čią ge­ne­ti­ką. Tie­sa, yra te­kę gir­dė­ti apie ban­gi­nę ge­ne­ti­ką.

Rei­kė­tų bio­lo­gams apie to­kios ge­ ne­ti­kos prin­ci­pus kal­bė­ti vai­kams, tuo­met mes vi­si ki­taip mąs­ty­tu­me.

Mo­kyk­la dar per siau­rai žiū­ri į žmo­ gų. Var­čiau bio­lo­gi­jos va­do­vė­lius, ten ne­ra­dau nė vie­no žo­džio apie są­mo­nę. Tai kas tas žmo­gus? Tik

Są­sa­ja: I.Stul­pi­nie­nė tei­gia, jog fi­zi­kos be fi­lo­so­fi­jos ne­bū­na.

kau­lai, skys­čiai ir du­jos? Tik tiek?

Nė­ra ten žmo­gaus tik­ro, yra tik fi­zi­ nė jo da­lis. Ma­nau, mes la­bai daug ko ne­ži­no­me. Vie­nas gar­sus fi­zi­kas yra pa­sa­kęs, jei mes kir­viu skal­dy­ si­me ato­mą, nie­ka­da ne­su­ži­no­si­me, kas jis toks yra. Ne­ga­li­ma gru­biais įran­kiais kiš­tis į su­bti­lų pa­sau­lį. O dva­si­nis pa­sau­lis – la­bai su­bti­lus.

Rei­kia ug­dy­ti su­bti­lu­mo pa­jau­ti­mą, o mes ug­do­me tik var­to­to­jus. Ar to pa­kan­ka? Ta­čiau mes tu­ri­me at­si­ gręž­ti į Žmo­gų. Tai la­bai svar­bu. Ir tai nė­ra ko­va su vė­jo ma­lū­nais. Jei jis gaus iš ma­nęs ko­kią kruo­pe­lę, iš ki­to ko­le­gos – kruo­pe­lę to­kio ži­no­ ji­mo. Vai­kas jau bus tru­pu­tį ki­toks, nei tik pra­gma­ti­kas, var­to­to­jas, ku­ris už pi­ni­gus ga­li kur­ti bom­bas, che­mi­nius gink­lus, sa­vo ta­len­tus, in­ter­ne­to ži­nias pa­nau­do­ti nu­si­kal­ ti­mui. Ar to­kių mums rei­kia? Mo­ky­ to­jai tu­ri jaus­ti vi­di­nę at­sa­ko­my­bę ir ką nors da­ry­ti.

Kaip pa­ma­tuo­ti sa­vo dar­bus?

– Ar pa­vy­ko pa­siek­ti tai, ko no­ri­te?

– At­sa­ky­siu klau­si­mu. Kaip rei­kia pa­sver­ti dva­sin­gu­mą?

– Ma­ny­čiau, dva­sin­gu­mas stip­riai sie­ja­si su žmo­gaus pa­ do­ru­mu.

– Be abe­jo. Bet kaip pa­sver­ti, kaip pa­ma­tuo­ti, ar aš tai pa­da­riau, ar aš to dar ne­pa­da­riau. Gal­būt tos

pa­mo­kos žmo­gui at­si­lieps po 10 me­tų. At­si­mins ir pa­sa­kys, o mes per fi­zi­kos pa­mo­kas apie tai kal­bė­ jo­me. Aš ne­ži­nau, ka­da tai su­veiks, ne­ga­liu iš­ma­tuo­ti. Bet kal­bė­da­ma

Ire­na Stul­pi­nie­nė:

Jei mes kir­viu skal­ dy­si­me ato­mą, nie­ ka­da ne­su­ži­no­si­me, kas jis toks yra.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

vok­ti vi­di­nį sa­vo pa­sau­lį. Ana­ lo­gi­jos prin­ci­pas pri­pa­žįs­ta­mas moks­li­nis prin­ci­pas. Tai ga­li­ma pri­tai­ky­ti kiek­vie­no­je pa­mo­ko­ je, aš tam paau­ko­ju vie­no už­da­ vi­nio spren­di­mo lai­ką. Pa­kal­ba­ me apie gy­ve­ni­mą, apie jo pra­smę, do­ri­nius prin­ci­pus. Tuo tar­si įro­ dau, kad ir tai­kant fi­zi­kos dės­nius ga­li­ma sa­ve pa­žin­ti. Apie tai esu pa­ra­šiu­si kny­gą, iš­lei­dau, bet ne Lie­tu­vo­je, pas mus jos nė­ra. Pa­ lai­ky­mo čia ne­su­lau­kiau.

Nu­ty­lė­tas ži­no­ji­mas

su sa­vo mo­ki­niais iš jų klau­si­mų su­pran­tu, kad tai, ką mes tas ke­ lias mi­nu­tes per pa­mo­ką pa­kal­ba­ me, jiems la­bai svar­bu. Yra bu­vu­ sių mo­ki­nių, ku­rie po ke­le­rių me­tų grįž­ta jau stu­den­tai, ieš­ko kon­tak­ tų, nes tai pa­li­ko pėd­sa­ką jų gy­ve­ ni­me. Džiaugs­mo yra, jei to ne­bū­tų, mo­kyk­lo­je ne­dirb­čiau.

– Įp­ras­ta, kad fi­zi­ka la­bai pra­ gma­tiš­kas moks­las, la­bai pra­ ktiš­kas, o jūs čia įžvel­gia­te su­bti­liuo­sius da­ly­kus.

– Taip, ban­dau įžvelg­ti. Ir ma­ tau. Bet aiš­kė­ti pra­dė­jo tik ta­da, kai su­si­dū­riau su hu­ma­nis­ti­ne pe­da­go­gi­ka. Tik ta­da su­pra­tau, kaip tu­riu dirb­ti. Fak­tiš­kai kiek­ vie­nas fi­zi­kos dės­nis, iš­reiš­kian­tis tri­ma­čio, išo­ri­nio pa­sau­lio da­ly­ kus, ana­lo­gi­jos bū­du lei­džia su­

– Apie pi­ta­go­ri­nin­kus, jų veik­lą yra te­kę vai­kams pa­sa­ko­ti? Ar pa­sa­ko­jo­te apie jų pa­sau­lio įsi­ vaiz­da­vi­mą, ar iš­ties mū­sų gy­ ve­ni­mas už­ko­duo­tas skai­čiais, tik mes ne­mo­ka­me jų šif­ruo­ti?

– Apie Pi­ta­go­rą skai­čiau la­bai daug, bet ma­ny­čiau, kad apie jo pa­sau­lė­žiū­rą tu­rė­tų kal­bė­ti ma­ te­ma­ti­kos mo­ky­to­jai. Bet jie to ne­da­ro, tik­riau­siai ne­drįs­ta.

Prie­žas­čių ga­li bū­ti daug. Gal­būt net bi­jo, juk po vi­so to mo­ki­niai jo ga­li pa­klaus­ti: tai ką, mo­ky­to­ jau, jūs ti­ki­te Die­vą? To­kio klau­ si­mo esu su­lau­ku­si ir aš. Ir at­sa­ kiau: taip, ti­kiu.

– Bet fi­zi­kos mo­ky­to­jui tai la­bai sun­kus klau­si­mas?

– Taip, la­bai sun­kus. Bet pa­skui aš pra­dė­jau skai­ty­ti di­džių­jų fi­zi­

– Bet ko­dėl da­bar tų min­čių neį­si­lei­džia į mo­kyk­las?

– Ma­nau, kad švie­ti­mo sis­te­ma so­vie­ti­niais lai­kais pa­ty­rė spau­ di­mą, kad ma­te­ri­ja yra pir­mi­nė, o są­mo­nė yra tik jos pa­da­ri­nys.

Taip bu­vo sa­ko­ma, to­dėl ir įpra­ to­me rie­dė­ti to­mis pa­čio­mis vė­žė­ mis. Vi­so to pa­sek­mė yra au­to­ri­ ta­riz­mas. Gal ir drą­su teig­ti, bet pe­da­go­gų ren­gi­mo ins­ti­tu­tuo­se tie pa­tys dės­ty­to­jai dir­ba, kaip ir ta­ry­bi­niais lai­kais. O ko­kius mo­ ky­to­jus ruo­šia, to­kie ir atei­na į mo­kyk­las. Jie pui­kiai įval­dę me­to­ di­kas, pui­kiai ži­no, kaip ves­ti pa­ mo­ką, ką ka­da pa­sa­ky­ti ar pa­ro­ dy­ti, bet apie es­mę jie ne­kal­ba, nes ir jiems apie tai nie­kas ne­kal­bė­jo.

Juk do­ro­vi­nį ug­dy­mą ga­li­ma tai­ky­ ti bet ku­rio­je pa­mo­ko­je. Tas au­to­ ri­ta­riz­mas, spau­di­mas iš vir­šaus: da­ryk taip, kaip liep­ta. Di­de­lė bai­ mė ne­nuk­ryp­ti, ne­pa­tik­ti, su­klys­ti.

Jei­gu moks­li­nin­kai yra at­ra­dę įdo­ mių da­ly­kų, ko­dėl aš ne­ga­liu apie tai kal­bė­ti per pa­mo­kas, aš neį­ro­ di­nė­ju, bet pri­sta­tau jų min­tis.Te­ gul vai­kai iš­girs­ta, pa­tys iš­si­rinks.

Bet jei­gu aš to ne­da­rau, ką gi aš ta­ da da­rau? Tik pa­tei­kiu mo­ki­niams už­baig­tą moks­lą „nuo – iki“, kaip va­do­vė­ly­je pa­ra­šy­ta, tar­si jo rai­da su­sto­jo, ir moks­li­nin­kai šiais lai­ kais nie­ko neieš­ko ir neat­ran­da.

Bet da­bar jau dau­gy­bė jų pui­kiai jun­gia moks­lą su fi­lo­so­fi­ja. Šiuo­ lai­ki­nės tech­no­lo­gi­jos va­do­vė­liuo­ se pa­mi­nė­tos, bet mo­ky­tis ne­pri­ va­lo­ma, o idė­jos ir teo­ri­jos ten 50 me­tų se­nu­mo. Vi­sa švie­ti­mo sis­te­ ma lig šiol su­stin­gu­si iš bai­mės.

– Tai gal leng­viau ma­ni­pu­ liuo­ti ma­žiau iš­pru­su­siais žmo­nė­mis?

– Ži­no­ma, tai se­na tie­sa, bet iš­drįsk tam pa­si­prie­šin­ti. Juk tos pa­žan­ gios idė­jos yra. Kaip ga­li­ma jas nu­ ty­lė­ti? Dar A.Einš­tei­nas sa­kė, kad ži­nios tu­ri bū­ti iš­jaus­tos. Kaip aš ga­liu ne­su­ža­din­ti nuo­sta­bos, su­si­ do­mė­ji­mo to­kiais da­ly­kais?

– Ir pa­sku­ti­nis klau­si­mas. Stul­ pi­nų pa­var­dė po­pu­lia­ri Klai­pė­ do­je, ar yra ko­kių gar­sių gi­mi­ nai­čių?

– Tai ma­no vy­ro pa­var­dė. Jo tė­vo dė­dė – gar­su­sis ka­pi­to­nas Liud­vi­ kas Stul­pi­nas.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1946 m. ko­vo 16 d. Skuo­de.

16 me­tų bai­gė mo­kyk­lą.

Nuo 1962 m. stu­di­jos Vil­niaus uni­ver­ si­te­te Fi­zi­kos fa­kul­te­te.

Po stu­di­jų – dar­bas Klai­pė­dos 8-ojo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je.

Tre­jus me­tus dir­bo Va­ka­rų lai­vų ga­ myk­lo­je.

Dau­g iau nei 30 me­t ų dir­ba fi­z i­kos mo­ky­to­ja „Vėt­run­gės“ gim­na­zi­jo­je.

6

šeštadienis, sausio 21, 2012

sportas „Šiauliai“ – vėl stipresni

Mažeikiuose pralaimėta

Ne „Panevėžys“, o „Lietkabelis“

Lietuvos krepšinio lygos pirmenybių rungtynes vakar Klaipėdoje žaidė „Neptūnas“ ir „Šiauliai“. Pergalę šventė svečiai 93:89. Klaipėdiečiai patyrė penktąjį pralaimėjimą po dešimties susitikimų.

Neseniai šiauliečiai du kartus „Neptūno“ krepšininkus buvo įveikę LKF taurės turnyre.

Nacionalinės krepšinio lygos čempionate antrą pralaimėjimą paeiliui patyrė Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ žaidėjai.

Jie vakar Mažeikiuose 77:80 nusileido šeimininkams. Šiandien 16 val. klaipėdiečiai Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) susitiks su Marijampolės „Sūduva“.

Panevėžio krepšinio komanda susigrąžino istorinį „Lietkabelio“ pavadinimą, su kuriuo ekipa miestui yra iškovojusi daug skambių pergalių. Šių metų LKL čempionate panevėžiečiai su dviem pergalėmis ir dešimčia pralaimėjimų kol kas žengia priešpaskutiniai – vienuolikti.

Titulai: iškėlęs komandą į aukštumą, klaipėdietis nominuotas Lyno

universiteto metų studentu.

Pavojus: daugiausia nemalonumų varžovams daręs H.Gracholskis (balti marškinėliai) buvo rezultatyviau-

sias komandoje.

Vytauto Petriko nuotr.

H.Gracholskio pergalės Amerikoje

Klaipėdoje užaugęs Vokietijos salės futbolo čempionas Haroldas Gracholskis pasidabino Jungtinių Amerikos Valstijų studentų 2-ojo diviziono futbolo pirmenybių sidabro medaliu. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Lyno universiteto, kuriame studijavo tragiškai žuvęs perspektyvusis Lietuvos tenisininkas Aivaras Balžekas, magistrantas apgailestavo, kad finale nepavyko įveikti Fort Liuiso studentų, kuriems apmaudžiai pralaimėjo po pratęsimo 2:3.

Abu įvarčius įmušęs klaipėdietis pajuokavo, kad jo komanda pati padėjo varžovams. „Vieną įvartį įsimušėme į savo vartus, vieną žioplai praleidome, be to, patys nerealizavome daugybės progų“, – vis dar nesėkmių virtine stebėjosi H.Gracholskis.

Anot puolėjo, antra vieta – milžiniškas šuolis, palyginti su 2011aisiais, kai universiteto futbolininkai neiškopė iš regiono. Po fiasko Lyno ekipa buvo nurašyta, niekas

nesitikėjo, jog ji sugebės pakilti. Čempionatas vyko gana trumpai – nuo vasaros iki žiemos, tačiau didžiuliu tempu.

Per savaitę tekdavo žaisti net po trejas rungtynes. Amerika – didelė, dažnai futbolininkai skrisdavo lėktuvu. Kostiumai, vykstant į varžybas – privalomi.

Rimanto Skersio auklėtinis papasakojo, kad komandoje buvo 27 nariai, beveik visi – europiečiai.

Tokiam būryje tik vienas amerikietis Mattas DiCerbo – pagrindinis vartininkas.

Po čempionato trys Lyno žaidėjai – H.Gracholskis, anglas Jasonas Sangha ir vokietis Stefanas Wolfas pateko į JAV studentų garbės rinktinę.

Užatlantėje itin populiarios studentų krepšinio ir amerikietiškojo futbolo varžybos. Vadinamasis eu-

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

397 750

ropietiškas futbolas sulaukia mažesnio dėmesio, jį stebi iki tūkstančio sporto mėgėjų.

Komandos kapitonu buvęs klaipėdietis sakė, kad JAV studentų futbolo lygis – aukšto lygio.

Lyno universitetas galėtų žaisti Lietuvos futbolo A lygoje. „Pagal fizinį pasirengimą pranoktume daugelį Lietuvos komandų, nebent kai kurioms nusileistume patirtimi“, – sakė Klaipėdos Hermano Zudermano vidurinę mokyklą baigęs futbolininkas.

Nors sulaukė pasiūlymo likti Amerikoje ir dirbti treneriu, buvęs Lietuvos jaunimo rinktinės ir Klaipėdos „Atlanto“ žaidėjas grįš gyventi į Kelną – gimtąjį miestą. Iš čia 1999-aisiais, būdamas 12 metų, Haroldas su tėvais, nutarusiais grįžti gyventi į Klaipėdą, išvyko į Lietuvą.

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 9 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt

397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ŠeštADIENIS, sausio 21, 2012

lietuva

Po­li­tikų mūšiai dėl „Sno­ro“ ne­rims­ta Teisė­sau­ga bus pri­vers­ta įsi­kiš­ti į val­dan­čiųjų ir opo­zi­ci­jos ki­ virčą dėl ko­mer­ci­nio ban­ko „Sno­ras“ bank­ro­to. Pro­ku­ro­rai turės pa­tvir­tin­ti ar­ba pa­neig­ti opo­zi­ci­jos įta­ri­mus, kad val­dan­ čiųjų po­li­tikų gi­minės su­gebė­jo at­lik­ti ne­teisė­tas fi­nan­si­nes ope­ ra­ci­jas „Sno­re“, kai šis jau bu­vo na­cio­na­li­zuo­tas.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Metė įta­ri­mus

Kai ket­vir­ta­dienį Sei­mas at­si­sakė su­da­ry­ti lai­kinąją ko­mi­siją „Sno­ ro“ bank­ro­to ap­lin­kybėms iš­tir­ ti ir opo­zi­ci­jos po­li­ti­kai pro­tes­tuo­ da­mi dėl to išė­jo iš po­sėdžių salės, opo­zi­cinės So­cial­de­mok­ratų par­ti­ jos ly­de­ris Al­gir­das But­ke­vi­čius už­ si­minė, kad ne­va yra faktų, jog val­ dan­čia­jai koa­li­ci­jai pri­klau­san­čių po­li­tikų ar­ti­mie­ji „Sno­re“ lai­ky­tais indė­liais pa­dengė ten pat turė­tas pa­sko­las. Esą tai bu­vo pa­da­ry­ta jau po to, kai ban­kas per­nai lapk­ri­čio 16 d. bu­vo na­cio­na­li­zuo­tas ir nu­traukė sa­vo veiklą, bu­vo su­stab­dy­tos vi­sos jo at­lie­ka­mos ope­ra­ci­jos.

A.But­ke­vi­čius kalbė­jo ne­konk­re­ čiai, ne­pa­minė­jo nė vie­nos įta­ria­ mo­jo po­li­ti­ko pa­vardės, ta­čiau už­si­ minė apie bend­ro­vių pa­va­di­ni­mus, ku­rios galė­jo at­lik­ti to­kius ne­teisė­ tus veiks­mus.

Tarp to­kių įmo­nių pa­minė­ta ir „No­vo­ter­sa“, ku­rios ak­cijų tu­ri Sei­mo pir­mi­ninkės, vie­nos iš val­ dan­čio­sios Tėvynės sąjun­gos ly­de­ rių Ire­nos De­gu­tienės sūnus Ge­di­ mi­nas De­gu­tis.

A.But­ke­vi­čius lei­do su­pras­ti, kad ši įmonė po to, kai jau bu­vo iš­kel­ ta „Sno­ro“ bank­ro­to by­la, turė­tu indė­liu, di­des­niu kaip 600 tūkst. litų, pa­dengė sa­vo ta­me pa­čia­me ban­ke turėtą pa­skolą. Tai būtų ne­ teisė­tas veiks­mas, ku­ris ga­li su­kel­ti baud­žiamąją at­sa­ko­mybę.

Ta­čiau nei so­cial­de­mok­ratų ly­ de­ris, nei ki­ti opo­zi­ci­jos at­sto­vai ne­pa­teikė galbūt ne­teisė­to veiks­ mo įvyk­dymą įro­dan­čio do­ku­ men­to. A.But­ke­vi­čius tvir­ti­no juos turįs, ta­čiau per­duo­siąs iš­tir­ ti teisė­sau­gai. „Jo­kių įskai­tymų ne­bu­vo“

Iš­girdęs opo­zi­ci­jos pa­skelb­tus įta­ ri­mus, Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas iš­ sik­vietė „Sno­ro“ lai­kinąjį ad­mi­nist­ ra­to­rių Neilą Coo­perį ir pa­rei­ka­la­vo jo pa­siaiš­kin­ti, ar tik­rai bu­vo at­lie­ ka­mi ko­kie nors ne­teisė­ti veiks­mai.

Po su­si­ti­ki­mo V.Va­si­liaus­kas žur­ na­lis­tams tvir­ti­no gavęs N.Coo­pe­ rio pa­tvir­ti­nimą, kad jo­kių pa­skolų ir indė­lių įskai­tymų ne­bu­vo.

N.Coo­pe­ris, konk­re­čiai pa­klaus­ tas apie bend­rovės „No­vo­ter­sa“ per­ve­di­mus, sakė ne­galįs kalbė­ti apie ban­ko klien­tus: „Ši bend­rovė grei­čiau­siai yra ban­ko klientė, o aš ne­ga­liu kalbė­ti apie at­ski­ras sąskai­ tas, nes tai yra ban­ko pa­slap­tis.“ Ta­čiau bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­ rius pri­pa­ži­no, kad iki bank­ro­to pa­skel­bi­mo die­nos bu­vo ne­ma­žai di­de­lių per­ve­dimų, jie iki šiol ti­ria­ mi, ta­čiau po to, kai bu­vo pa­skelb­ta bank­ro­to by­la, ne­bu­vo įvyk­dy­ta jo­ kių ne­le­ga­lių per­ve­dimų.

Ad­mi­nist­ra­to­riaus tei­gi­mu, da­ bar ban­ke nuo­lat per­ve­da­ma iš

sąskaitų į sąskai­tas, taip pat at­lie­ ka­mos įvai­rios ko­rek­ci­jos.

V.Va­si­liaus­kas teigė, kad ju­ri­di­nis as­muo ne­galė­jo pa­deng­ti pa­sko­los turė­tu di­des­niu indė­liu. „Tik­rai ne­galė­jo, nes įsta­ty­mas tai draud­žia. Reikėtų la­bai aiš­kiai at­skir­ ti įskai­ty­mo pro­cedū­ras ir bu­hal­te­ri­jos su­tvar­kymą. Ma­ne pa­ti­ki­no ir aš vi­ siš­kai ti­kiu, kad jo­kių įskai­tymų ne­ bu­vo ir jų ne­galė­jo būti, nes kol kas tech­niš­kai ruo­šia­ma­si, kaip tai įgy­ ven­din­ti“, – kalbėjo jis. Šiuo me­tu apie pusę šim­to tūkstan­čių „Sno­ro“ klientų, turė­ju­ sių ja­me ir pa­sko­las, ir indė­lius, dar lau­kia ban­ko bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­ riaus spren­di­mo dėl pa­skolų ir indė­ lių pa­den­gi­mo, nors indė­liai jiems ne­grąži­na­mi ir yra re­zer­vuo­ti.

Ire­na De­gu­tienė:

Nė vie­nas cen­tas, kaip ar­gu­men­tuo­ja A.But­ ke­vi­čius, ne­bu­vo per­ ves­tas iš ei­na­mo­sios sąskai­tos pa­sko­lai pa­deng­ti.

Kreipė­si į pro­ku­ratūrą

Sei­mo pir­mi­ninkė va­kar pra­nešė, kad kreipė­si į Ge­ne­ra­linę pro­ku­ ratūrą su pra­šy­mu iš­tir­ti A.But­ ke­vi­čiaus „vie­šai pa­skelbtą in­for­ ma­ciją, kad jau iškė­lus „Sno­ro“ bank­ro­to bylą „kai ku­rie as­me­ nys sa­vo turėtą indėlį, di­desnį kaip 350 tūkst. litų, tai yra dau­ giau kaip 600 tūkst. litų, pa­dengė pa­skolą“, ir kad tai su­si­ję su vie­ nu iš val­dan­čio­sios dau­gu­mos at­ stovų gi­mi­nai­čių“.

I.De­gu­tienė taip pat pa­prašė ge­ ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro iš­tir­ti, „kodėl A.But­ke­vi­čius apie galbūt pa­da­ rytą rimtą nu­si­kal­timą iš­kart ne­ pra­nešė teisė­sau­gos įstai­goms ir ar jo veiks­muo­se nėra Baud­žia­mo­ jo ko­dek­so 237 straips­ny­je (nu­si­ kal­ti­mo ar nu­si­kal­timą pa­da­riu­sio as­mens slėpi­mas) nu­ma­ty­to nu­si­ kal­ti­mo po­žy­mių“.

Par­la­men­to va­dovė pra­si­ma­ny­ mu pa­va­di­no A.But­ke­vi­čiaus pa­ skleistą in­for­ma­ciją. Ji tvir­ti­no, kad toks so­cial­de­mok­ratų ly­de­rio pa­reiš­ki­mas yra po­li­ti­nis šan­ta­žas ir viešųjų ry­šių ak­ci­ja prie­š rin­ki­ mus, sie­kiant rinkėjų pa­lan­ku­mo.

Be to, Sei­mo pir­mi­ninkė ti­ki­no, kad so­cial­de­mok­ratų va­do­vas ar jo par­ti­ jos na­riai ga­li būti su­si­ję su šiuo me­tu Lon­do­ne tei­sia­mais bu­vu­siais ban­ko „Sno­ras“ ak­ci­nin­kais Rai­mon­du Ba­ ra­naus­ku ir Vla­di­mi­ru An­to­no­vu.

Ti­ki­no ne­da­riu­si įta­kos

„Nei aš, nei ma­no sūnus ne­darė­ me jo­kios įta­kos lai­ki­na­jam ad­ mi­nist­ra­to­riui, kad būtų pa­da­ ry­tos ko­k ios nors ne­tei­s iš­kos, ne­įsta­ty­miš­kos ope­ra­ci­jos. Šian­

dien sūnaus įmonė, ku­rio­je jis yra tik vie­nas iš ak­ci­ninkų, bet kaž­ kodėl nu­ty­li­ma, kad ki­tas ak­ci­ nin­kas, be­je, yra so­cial­de­mok­ratų par­ti­jos na­rys, išp­la­ti­no pa­reiš­ kimą, kad yra pa­da­ry­ta ža­la dėl to, jog įvy­ko bank­ro­tas ir jie pra­ ra­do pi­ni­gus. Ir dar – pa­da­ry­ta ža­ la įmo­nei, nes kon­ku­ren­tai pui­kiai rea­guo­ja į šitą po­li­tinį šan­tažą“, – aiš­ki­no I.De­gu­tienė.

Pa­sak jos, prem­je­ro, kon­ser­va­to­ rių pir­mi­nin­ko And­riaus Ku­bi­liaus rei­tin­gai la­bai ne­di­de­li, o ji, kaip pir­mo­ji par­ti­jos pir­mi­nin­ko pa­va­ duo­to­ja, tu­ri „aukš­tus rei­tin­gus ir yra nuo­la­tinė so­cial­de­mok­ratų par­ ti­jos ly­de­rio A.But­ke­vi­čiaus kon­ ku­rentė rei­tin­guo­se, todėl ją rei­kia nu­kenks­min­ti, švel­niai ta­riant, kad ji dingtų iš po­li­tinės sis­te­mos ar­ba po­li­ti­nio gy­ve­ni­mo Lie­tu­vo­je“.

Gin­čas: I.De­gu­tienė ir jos sūnus nei­gia so­cial­de­mok­ratų lyderio

A.Butkevičiaus mes­tus kal­ti­ni­mus.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Pa­si­kalbė­jo su sūnu­mi

I.De­gu­tienė ti­ki­no, kad ket­vir­ta­ die­nio va­karą kalbė­jo­si su sūnu­mi Ge­di­mi­nu apie A.But­ke­vi­čiaus pa­ skleistą in­for­ma­ciją, nors pa­brėžė pa­pras­tai „ne­len­dan­ti į sūnaus rei­ ka­lus“. „Tai, kas bu­vo aiš­ki­na­ma, kad iš jo ei­na­mo­sios sąskai­tos bu­ vo pa­deng­ti kre­di­to pi­ni­gai, yra ab­ so­liu­tus me­las“, – sakė ji. „Nė vie­nas cen­tas, kaip ar­gu­ men­tuo­ja A.But­ke­vi­čius, ne­bu­vo per­ves­tas iš ei­na­mo­sios sąskai­tos pa­sko­lai pa­deng­ti“, – už­tik­rin­tai pri­dūrė Sei­mo pir­mi­ninkė.

I.De­gu­tienė pa­sa­ko­jo, kad sūnus jai prie­kaiš­ta­vo, jog ši jam ne­pa­sakė, kad ban­kas „Sno­ras“ bank­ru­tuos. „Sūnus, kai bank­ru­ta­vo „Sno­ras“, ma­ne keikė pa­sku­ti­niais žod­žiais, kad ban­kas bank­ru­tuo­ja. Aš pa­sa­ kiau, kad to ne­ži­no­jau. Tai­gi tai dar kartą pa­ro­do, jog tie so­vie­ti­nio ran­ go po­li­ti­kai kurie įsi­vaiz­duo­ja, kad taip, kaip so­vie­ti­niais me­tais, po­li­ tikų vai­kai klestė­jo ir bu­jo­jo, klys­ ta“, – pik­ti­no­si Sei­mo va­dovė.

Svars­to, ar kreip­tis į teismą

I.De­gu­tienės sūnus taip pat pa­ neigė opo­zi­ci­jos įta­ri­mus ir pa­ reiškė svarstąs ga­li­mybę kreip­tis į teismą dėl šmeiž­to. „At­vi­rai pa­ reiš­kiu, kad mūsų įmonės „No­vo­ ter­sa“ ei­na­mo­jo­je sąskai­to­je „Sno­ ro“ ban­ke, jį na­cio­na­li­zuo­jant, bu­vo 343 tūkst. litų. Iki šios die­nos šio­je sąskai­to­je tebė­ra 343 tūkst. litų. Ši su­ma su įmonės pa­sko­la ta­me pa­ čia­me „Sno­re“ ne­pa­deng­ta, tai taip pat pa­tvir­ti­no ban­ko ad­mi­nist­ra­to­ rius“, – pa­tvir­ti­no G.De­gu­tis. „No­vo­ter­sos“ sąskai­to­je „Sno­ ro“ ban­ke jo na­cio­na­li­za­vi­mo die­ ną bu­vu­si su­ma ne­vir­ši­jo draud­žia­ mo­jo indė­lio su­mos, todėl bend­rovė sie­kia, kad ši su­ma, kaip ir vi­siems draud­žia­muo­sius indė­lius turė­ ju­siems klien­tams, būtų per­ves­ ta į įmonės nau­jai ati­da­rytą sąskai­ tą SEB ban­ke. „Pra­šymą jau esa­me pa­teikę, ta­čiau draud­žiamųjų pi­nigų dar ne­ga­vo­me“, – sakė G.De­gu­tis.

IŠPARDAVIMAS! tik sausio mėnesį

Taikos pr. 139/141, Klaipėda www.big-klaipeda.lt ,www.big2klaipeda.lt

8

šeštadienis, sausio 21, 2012

10p.

Did­vy­riai, ku­rie tik dir­bo sa­vo dar­bą.

pasaulis Veng­rai sie­kia pa­keis­ti žai­di­m pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Kas tei­sus? Veng­ri­jos vy­riau­sy­bė, o gal ES va­do­vai, įsi­ti­ki­nę, kad veng­rai pa­su­ko dik­ta­tū­ros ke­liu? Ro­dos, Briu­se­lio ir Bu­da­peš­to gin­čas tik dar sy­kį įro­do, kad sa­vo sa­va­ran­kiš­ku­mo kai ku­rios ES vals­ty­bės na­rės taip leng­vai ne­lai­dos.

So­cia­lis­tų nuo­smu­kis

Di­džiau­sia de­ši­nio­ji Veng­ri­jos „Fi­ desz“ par­ti­ja 2010 m. per par­la­ men­to rin­ki­mus su­si­žė­rė net 52,7 pro­c. veng­rų bal­sų.

Triuš­ki­nan­ti per­sva­ra prieš bet ko­kią opo­zi­ci­nę par­ti­ją su­tei­kė ga­ li­my­bę „Fi­desz“ už­si­tik­rin­ti di­de­ lę įta­ką par­la­men­te, tai­gi, rei­ka­lui esant, pa­keis­ti net ša­lies kons­ti­ tu­ci­ją.

Prieš dve­jus me­tus kaip svar­ biau­sią vy­riau­sy­bės tiks­lą nau­ja­sis ša­lies prem­je­ras ir „Fi­desz“ par­ti­ jos ved­lys Vik­to­ras Orbá­nas įvar­ di­jo fi­nan­si­nės kri­zės su­val­dy­mą iš­lai­kant Veng­ri­jos fi­nan­si­nę ne­ prik­lau­so­my­bę nuo tarp­tau­ti­nių kre­di­to­rių, to­kių kaip Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das (TVF) ar ES. Iki „Fi­desz“ Veng­ri­ją val­dę so­ cia­lis­tai pa­li­ko ša­lį gi­lio­je fi­nan­si­ nė­je duo­bė­je. Di­džiau­sios so­cia­ lis­tų MSZP par­ti­jos po­zi­ci­jos ša­ly­je braš­kė­jo nuo 2006 m. Bū­tent tais me­tais vie­na veng­rų ra­di­jo sto­tis pa­skel­bė ano­ni­miš­ką gar­so įra­šą, ku­ria­me tuo­me­tis prem­je­ras Fe­ ren­cas Gyurcsá­ny už­da­ra­me po­sė­ dy­je pri­si­pa­ži­no, jog dve­jus me­tus in­for­ma­ci­ją apie tik­rą­ją vals­ty­bės pa­dė­tį slė­pė nuo vi­suo­me­nės.

Po skan­da­lo pa­ra­gin­tas pa­si­ trauk­ti iš po­sto F.Gyurcsá­ny, apie ku­rį jau se­niai sklan­dė ko­rup­ci­jos še­šė­lis, at­si­sa­kė tai pa­da­ry­ti. Ta­ da sos­ti­nė­je Bu­da­peš­te ki­lo ma­si­ niai pro­tes­tai.

Tais pat me­tais so­cia­lis­tai Veng­ ri­jo­je triuš­ki­na­ma per­sva­ra pra­ lai­mė­jo sa­vi­val­dos rin­ki­mus, bet F.Gyurcsá­ny iš­sau­go­jo po­stą iki pat 2009 m., nes par­la­men­tas iš­reiš­kė pa­si­ti­kė­ji­mą vy­riau­sy­be.

2009 m. ko­vą F.Gyurcsá­ny pa­ si­trau­kė iš po­sto, o tuo­me­tis ša­lies pre­zi­den­tas Lszló Sólyo­mas ini­ ci­ja­vo pir­ma­lai­kius rin­ki­mus, ku­ riuos triuš­ki­na­mai lai­mė­jo kon­ser­ va­to­riai, pa­skel­bę, kad ša­lies lau­kia griež­tos ne tik fi­nan­si­nės, bet ir po­li­ti­nės re­for­mos. Ėmė­si re­for­mų

2010 m. Veng­ri­jos par­la­men­tas, jau do­mi­nuo­ja­mas „Fi­desz“, pa­tvir­ tin­to ži­niask­lai­dos įsta­ty­mą, pa­gal ku­rį nu­sta­ty­ta, kad ži­niask­lai­dos prie­mo­nes ša­ly­je pri­žiū­rės spe­cia­ li prie­žiū­ros ta­ry­ba, tu­rin­ti įgy­ven­ din­ti vy­riau­sy­bės su­pla­nuo­tas šio sek­to­riaus re­for­mas.

Kri­ti­kai su­sku­bo pa­reikš­ti, kad ta­ry­bos na­riai, rink­ti par­la­men­ te, yra „Fi­desz“ lo­ja­lūs as­me­nys, to­dėl ši ins­ti­tu­ci­ja yra ne kas ki­ta, o tik­ra cen­zū­ros or­ga­ni­za­ci­ja. Di­ džiu­lį opo­zi­ci­jos vei­kė­jų ne­pa­si­ ten­ki­ni­mą su­kė­lė praė­ju­sių me­tų gruo­džio vi­du­ry­je ta­ry­bos priim­ tas spren­di­mas nuo šių me­tų ko­vo iš ra­di­jo sto­ties „Klub­ra­dio“ atim­ ti trans­lia­vi­mo daž­nius.

Opo­zi­ci­niu va­di­na­mo ra­di­jo at­ sto­vai pik­ti­no­si to­kiu spren­di­mu ir va­di­no jį po­li­ti­niu su­si­do­ro­ji­mu, nors pa­ža­dė­jo, kad tęs sa­vo veik­lą. „Dar­buo­to­jai nu­si­tei­kę des­pe­ ra­tiš­kai, ta­čiau pa­si­ruo­šę ko­vo­ti“, – sa­kė vie­nas re­dak­to­rių And­ra­ sas Pi­ko.

Ko­mer­ci­nės ra­di­jo sto­ties įkū­ rė­jas ir va­do­vas A.Ara­to tei­gė, kad „Klub­ra­dio“ fak­tiš­kai bu­vo „nu­ kirs­din­tas“, kai iš jo bu­vo atim­ ti aš­tuo­ni iš vie­nuo­li­kos daž­nių, įskai­tant tą, ku­riuo trans­liuo­ja­ma sos­ti­nė­je Bu­da­peš­te.

Pa­sak jo, nors ra­di­jas iš­sau­gos tris daž­nius, jis vei­kiau­siai pra­ ras di­džią­ją da­lį klau­sy­to­jų ir ga­ li bū­ti pri­vers­tas vi­siš­kai nu­trauk­ ti veik­lą.

Iš­si­gan­do ban­ko su­var­žy­mo

Ki­tas konf­lik­tas ki­lo dėl fi­nan­si­nės Veng­ri­jos vy­riau­sy­bės po­li­ti­kos.

Praė­ju­sių me­tų pra­džio­je Briu­ se­lis per­spė­jo Bu­da­peš­tą, kad ša­lis tu­ri lai­ky­tis nu­ma­ty­tų eko­no­mi­kos sta­bi­li­za­vi­mo pla­nų, ta­čiau Veng­ ri­ja ke­lis kar­tus at­šo­vė, jog ša­lies fi­nan­si­nė pa­dė­tis – Veng­ri­jos na­ cio­na­li­nis rei­ka­las.

Jei­gu TVF no­ri su­ teik­ti mums pa­sko­ lų – la­bai ge­rai, mes bū­si­me dau­giau nei pa­ten­kin­ti.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją (EK) taip pat už­rūs­ti­no pri­va­taus 13 mlrd. do­le­ rių ver­tės pen­si­jų drau­di­mo fon­do na­cio­na­li­za­ci­ja ir dras­tiš­kas biu­ dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jų al­gų kar­py­mas.

Tie­sa, ypač Briu­se­liui neį­ti­ ko ban­dy­mas po­li­tiš­kai ap­ri­bo­ti cent­ri­nio ša­lies ban­ko veik­lą. Ta­ čiau, nors pliūp­te­lė­jo kri­ti­kos iš EK va­do­vy­bės, praė­ju­sių me­tų pa­bai­ go­je Veng­ri­jos par­la­men­tas di­de­le bal­sų per­sva­ra pa­tvir­tin­to Cent­ ri­nio ban­ko įsta­ty­mą, ku­riuo re­ mdamasi vy­riau­sy­bė įga­vo stip­rius sver­tus re­gu­liuo­ti ša­lies cent­ri­nio ban­ko veik­lą.

Veng­ri­jos cent­ri­nio ban­ko va­ do­vas Andrá­sas Si­mo­ras ta­da ar­ gu­m en­ta­vo, kad re­for­m a bū­t i­n a no­rint iš­sau­go­ti ša­lies eko­no­mi­ nę ge­ro­v ę. Be to, jis ti­k i­n o, kad to­kie veiks­mai leis Veng­ri­jai su­ si­g rą­ž in­t i fi­n an­s i­n ę ne­p rik­l au­ so­my­b ę, ku­r i bu­vo pra­ras­ta per fi­n an­s ų kri­z ę ga­v us pa­ra­m ą iš TVF. Tie­sa, šią sa­vai­tę A.Si­mo­ras pa­tvir­ti­no ti­kįs, kad prem­je­ras V.Orbá­nas už­tik­rins, jog jo va­do­ vau­ja­ma ins­ti­tu­ci­ja iš­lai­kys ne­prik­ lau­so­my­bę. „Vy­ko ak­ty­vios vy­riau­sy­bės ir ES dis­ku­si­jos, o kai ku­rie vy­riau­sy­bės žmo­nės, tarp jų prem­je­ras, skel­ bė, kad Veng­ri­jos vy­riau­sy­bė gerbs cent­ri­nio ban­ko ne­prik­lau­so­my­ bę, – aiš­ki­no A.Si­mo­ras. – Tai­gi man ne­lie­ka nie­ko ki­ta, tik ti­kė­ti tuo, ką sa­ko prem­je­ras.“ Tie­sa, kri­ti­kų, ypač Briu­se­lio, veng­rų vy­riau­sy­bės pa­ža­dai pa­ keis­ti kai ku­rias ban­ko įsta­ty­mo nuo­sta­tas neį­ti­ki­no.

Jie to­liau kri­ti­ka­vo veng­rus, esą nau­ja­sis įsta­ty­mas iš es­mės kei­čia cent­ri­nio ban­ko val­dy­mo struk­tū­ rą ir pa­lū­ka­nų nor­mą nu­sta­tan­čio ko­mi­te­to veik­lą, o tai komp­li­kuo­ja ša­lies ga­li­my­bes de­rė­tis dėl fi­nan­ si­nės pa­gal­bos.

Ta­čiau į šias pa­sta­bas V.Orbá­ nas at­sa­kė itin griež­tai: „Jei­gu TVF no­ri su­teik­ti mums pa­sko­lų – la­bai ge­rai, mes bū­si­me dau­giau nei pa­ ten­kin­ti. Ta­čiau baig­ti kaip Grai­ki­ jai, kai vo­kie­čiai sa­ko, jog ne­su­teiks pa­sko­lų, jei­gu grai­kai ne­vyk­dys jų rei­ka­la­vi­mų, – to Veng­ri­jai ne­lin­ kiu. Mes ne­no­ri­me pi­ni­gų iš Vo­kie­ ti­jos, iš ES.“

Prie­kaiš­tai kons­ti­tu­ci­jai

Vis dėl­to dau­giau­sia prie­kaiš­tų V.Orbá­nas iš­gir­do dėl pa­tvir­tin­tos nau­jo­sios ša­lies kons­ti­tu­ci­jos.

Pag­rin­di­nio ša­lies įsta­ty­mo pro­ jek­tas bu­vo baig­tas ruoš­ti praė­ju­ sių me­tų ba­lan­dį, o įsi­ga­lio­jo nuo šių me­tų pra­džios. Įs­ta­ty­mas be komp­li­ka­ci­jų bu­vo pa­tvir­tin­tas ša­ lies par­la­men­te, o vė­liau iš­kil­min­ gai at­švęs­tas Bu­da­peš­to ope­ro­je.

Kons­ti­tu­ci­ja Briu­se­ly­je su­kė­lė tik­rą is­te­ri­jos pro­trū­kį. EK pa­reiš­kė, kad nau­juo­ju pa­grin­di­niu įsta­ty­mu bus per­ne­lyg su­var­žy­tos Kons­ti­tu­ ci­nio teis­mo ga­lios, iš­ki­lo grės­mė ži­niask­lai­dos pliu­ra­liz­mui ir bai­ gė­si teis­mų ne­prik­lau­so­my­bė.

Be to, pa­sak EK ir kons­ti­tu­ci­ jos prie­ši­nin­kų, bu­vo su­da­ry­tos prie­lai­dos ap­ri­bo­ti cent­ri­nio ban­ ko ne­prik­lau­so­my­bę, pa­lan­kes­nės są­ly­gos atei­ty­je rin­ki­mus lai­mė­ ti par­ti­jai „Fi­desz“ ir tę­sia­ma mo­ kes­čių po­li­ti­ka, ku­ri iš es­mės su­riš ran­kas bū­si­moms vy­riau­sy­bėms.

Ne­ga­na to, kri­ti­kams už­kliu­vo tai, kad ka­den­ci­jos to­kiuo­se po­stuo­se kaip ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ ro, Kons­ti­tu­ci­nio teis­mo tei­sė­jų ir vals­ty­bės au­di­to va­do­vo, truks nuo de­vy­ne­rių iki dvy­li­kos me­tų. Tai, pa­sak jų, reiš­kia, kad šie pa­rei­gū­ nai, ku­rių dau­ge­lis yra pa­skir­ti „Fi­ desz“, ga­li lik­ti sa­vo po­stuo­se net ir vy­riau­sy­bei pa­si­kei­tus.

Ga­liau­siai kai ku­riems kri­ti­kams ne­pa­ti­ko net nau­jo­je kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tos krikš­čio­niš­kos nor­mos, nors jas itin gy­rė Veng­ri­jos ka­ta­li­ kų baž­ny­čia.

Veng­ri­jos kons­ti­tu­ci­ja, pra­si­ de­dan­ti Die­vo var­do pa­mi­nė­ji­mu, nu­ro­do, kad žmo­gaus gy­vy­bė tu­ri

Nuo­mo­nės: da­lis veng­rų ma­no, kad ša­liai ap­skri­tai ne­rei­kia ES, da­lis ma­no, kad ša­lies prem­je­ras V.Orbá­nas – dik­ta­to­rius. Šis kol kas ne­ke­ti­na pa­si­duo­ti nie­kie­no spau­di­mui. „Scan­pix“ nuo­tr.

9

šeštadienis, sausio 21, 2012

pasaulis Iš­da­vi­kiš­ka žmog­žu­dys­tė

Prog­ra­mi­šiai ker­ši­ja

Su­si­dū­rė ­ lai­vai

Pran­cū­zi­ja va­kar su­stab­ dė vi­sus mo­ky­mus ir bend­ ras ope­ra­ci­jas su Af­ga­nis­ta­ no ka­riais, kai vie­nas iš jų nu­ šo­vė ke­tu­ris pran­cū­zų ka­rius.

Be to, Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­ tas Ni­co­las Sar­ko­zy pa­reiš­kė svars­tan­tis ga­li­my­bę iš­ves­ti sa­vo ša­lies ka­rius iš Af­ga­nis­ ta­no anks­čiau, nei pla­nuo­ta.

JAV pa­rei­gū­nai už­da­rė vie­ną di­džiau­sių pa­sau­ly­je da­li­ji­mo­ si fai­lais po­rta­lų Me­gaup­load. com ir sep­ty­niems as­me­ nims iš­kė­lė kal­ti­ni­mus dėl pi­ ra­ta­vi­mo. Kom­piu­te­rių įsi­lau­ žė­liai ker­šy­da­mi ata­ka­vo Fe­ de­ra­li­nio ty­ri­mų biu­ro, Tei­sin­ gu­mo de­par­ta­men­to ir ki­tų val­džios įstai­gų sve­tai­nes.

Bos­fo­ro są­siau­ry­je Stam­bu­le va­kar su­si­dū­rė du kro­vi­ni­niai lai­vai „Kayan I“ ir „Ad­ria-­ b­lue“. Pir­mo­jo kor­pu­se at­ si­vė­rė sky­lė, lai­vas pra­dė­jo svir­ti. Tur­ki­jos gel­bė­ji­mo lai­ vai ir na­rai ban­dė iš­lai­ky­ti jį van­dens pa­vir­šiu­je. Pra­ne­ša­ ma, kad su­si­dū­ri­mas įvy­ko dėl stip­raus vė­jo.

­mo tai­syk­les? bū­ti gi­na­ma nuo pat pra­dė­ji­mo, ir dek­la­ruo­ja, kad Veng­ri­ja gi­na šei­ mos ins­ti­tu­ci­ją, o šei­ma yra vy­ro ir mo­ters gy­ve­ni­mo są­jun­ga. Įsi­jun­gė Briu­se­lis

Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je Veng­ri­ jo­je įvy­ko ke­li di­de­li pro­tes­tai prieš nau­ją­ją kons­ti­tu­ci­ją ir vy­riau­sy­bės po­li­ti­ką. Ak­ci­jas or­ga­ni­za­vo opo­ zi­ci­nės so­cia­lis­tų, kai­rio­ji ža­lių­jų par­ti­ja ir De­mok­ra­tų koa­li­ci­ja.

Pro­tes­tuo­to­jai ne­šė pla­ka­tus su už­ra­šais „Ga­na!“, „Or­ba­no dik­ ta­tū­ra“, „Or­ba­nis­ta­nas“, taip pat skan­da­vo šū­kius prieš vy­riau­sy­ bės va­do­vą.

Tūks­tan­čiams veng­rų išė­jus į gat­ves te­ko ati­dė­ti de­ry­bas su ES ir TVF dėl maž­daug 20 mlrd. eu­rų pa­sko­los, ku­ri pa­dė­tų sta­bi­li­zuo­ti pa­šli­ju­sią ša­lies eko­no­mi­ką.

Briu­se­lis su Eu­ro­pos cent­ri­niu ban­ku bei TVF dar sy­kį pa­tvir­ti­ no nuo­gąs­tau­jan­tys, kad re­for­mos per­žengs ri­bą, stip­ri­nant po­li­ti­ nę įta­ką cent­ri­niam ban­kui. Abie­ jų ins­ti­tu­ci­jų pa­rei­gū­nai dar praei­tą mė­ne­sį pa­si­trau­kė iš pre­li­mi­na­rių de­ry­bų dėl šio klau­si­mo. Šią sa­vai­tę „Fi­desz“ ir Briu­se­lio ko­va įga­vo nau­ją pa­grei­tį.

ES at­sto­vai, gra­si­nan­tys veng­ rams net su­spen­duo­ti bal­so tei­ sę Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bo­je, per­ spė­jo, kad veng­rų val­džia per­žen­gė Ru­bi­ko­ną. EK va­do­vas José Ma­ nue­lis Bar­ro­so šią sa­vai­tę pa­skel­bė ke­ti­nąs im­tis ir tei­si­nių prie­mo­nių prieš ša­lį, jei Bu­da­peš­tas per mė­ ne­sį neat­šauks Briu­se­liui neį­ti­ku­ sių re­for­mų. Spau­džia­mas į kam­pą Veng­ri­jos prem­je­ras pa­reiš­kė, kad de­rė­sis, nors pri­dū­rė ga­lįs ap­gin­ti re­for­mas.

Tam tiks­lui V.Orbá­nas pir­ma ap­si­lan­kė Eu­ro­pos Par­la­men­te, o sau­sio 24 d. re­for­mas pri­sta­tys J.M.Bar­ro­so. „Esa­me at­vi­ri ir pa­si­ruo­šę de­rė­ tis dėl vi­sų pro­ble­mų, ku­rias iš­ke­lia EK, rem­da­mie­si rim­tais ar­gu­men­ tais“, – vo­kie­čių dien­raš­čiui „Bild“ šią sa­vai­tę sa­kė V.Orbá­nas.

Vy­riau­sy­bės ofi­cia­lia­me pa­reiš­ ki­me ir­gi bu­vo pa­brėž­ta, kad Veng­ ri­ja teis­mo no­ri iš­veng­ti, to­dėl vi­si at­sa­ky­mai bus pa­teik­ti.

20

mlrd. eurų

paskola, kurios siekia Vengrija, pakibo ant plauko.

„Mū­sų tiks­las – duo­ti pa­ten­ki­ na­mus ir iš­sa­mius at­sa­ky­mus į iš­ ki­lu­sius klau­si­mus, taip pat – kaip ga­li­ma grei­čiau iš­spręs­ti gin­či­ja­ mus klau­si­mus, ge­riau­sia, kad pa­ vyk­tų iš­veng­ti pa­žei­di­mų nag­ri­nė­ ji­mo teis­me, – sa­ko­ma vy­riau­sy­bės

Kai ku­riems kri­ti­ kams ne­pa­ti­ko net nau­jo­je kons­ti­tu­ci­ jo­je įtvir­tin­tos krikš­ čio­niš­kos nor­mos.

pa­reiš­ki­me. – Veng­ri­jos vy­riau­sy­ bė cent­ri­nio ban­ko, teis­mų ir spau­ dos ne­prik­lau­so­my­bę lai­ko to­kia pat pri­va­lo­ma ir svar­bia, kaip ir EK. To­dėl nė­ra jo­kių ne­su­ta­ri­mų su ES ins­ti­tu­ci­jo­mis dėl es­mi­nių prin­ci­ pų svar­bos, bend­rų Eu­ro­pos ver­ty­ bių ir pa­sie­ki­mų. Bus at­lik­ta iš­sa­mi EK ar­gu­men­tų ana­li­zė.“ Kri­ti­kos ne­gai­lė­jo

Ta­čiau pir­ma­sis ban­dy­mas ge­ruo­ ju kal­bė­tis su ES va­do­vais V.Orbá­ nui ne­bu­vo sėk­min­gas.

Per Eu­ro­pos Par­la­men­te vy­ku­ sius aud­rin­gus de­ba­tus, ku­rių, be­ je, pa­pra­šė Veng­ri­jos vy­riau­sy­bės

va­do­vas, V.Orbá­nas nei­gė kal­ti­ni­ mus dėl jo esą au­to­ri­ta­ri­nio val­dy­ mo.

Be to, jis pri­dū­rė, kad gi­na krikš­ čio­niš­ką­sias bei šei­mos ver­ty­bes ir per 18 mė­ne­sių Veng­ri­ją ati­trau­kė nuo pra­ra­jos ma­žin­da­mas vals­ty­ bės sko­las, per­tvar­ky­da­mas mo­ kes­čius ir svei­ka­tos ap­sau­gos sis­ te­mą, taip pat už­tik­rin­da­mas ne­pil­na­me­čių ap­sau­gą. Ta­čiau po­ li­ti­ko pra­ne­ši­mas su­lau­kė kri­ti­kos ban­gos.

V.Orbá­nas kai ku­rių eu­ro­par­ la­men­ta­rų net bu­vo pa­ly­gin­tas su bu­vu­siu Ku­bos ly­de­riu Fi­de­liu Cast­ro ir Ve­ne­sue­los pre­zi­den­tu Hu­go Cháve­zu. „Mes sa­ko­me, kad jūs ren­ka­tės ei­ti Cháve­zo, Cast­ro ir vi­sų pa­sau­ lio to­ta­li­ta­ri­nių bei au­to­ri­ta­ri­nių re­ ži­mų ke­liu“, – rė­žė Europos Parla­ mento Ža­lių­jų frak­ci­jos pir­mi­nin­kas Da­nie­lis Coh­nas-Ben­di­tas.

EK va­do­vas J.M.Bar­ro­so po de­ ba­tų pa­reiš­kė, kad ne­nu­si­leis, o fi­ nan­si­nė pa­ra­ma Veng­ri­jai liks ky­ bo­ti ant plau­ko, kol Bu­da­peš­tas pa­ten­kins ES rei­ka­la­vi­mus. „Veng­ri­ja de­rė­sis, ta­čiau jei ne­ bus pa­siek­tas joks spren­di­mas, te­ gul vis­kas ke­liau­ja į teis­mą“, – sa­ kė Veng­ri­jos vy­riau­sy­bės at­sto­vas Andrá­sas Giró-Szászas.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Taikinys: spau­džia­mas į kam­pą Veng­ri­jos prem­je­ras V.Orbá­nas pa­

reiš­kė, kad de­rė­sis, nors pri­dū­rė ga­lįs ap­gin­ti re­for­mas.

E.Va­rei­kis: neskubėkime smerkti Kaip ver­tin­ti ES va­do­vų ir Veng­ri­ jos vy­riau­sy­bės gin­čą, dien­raš­tis pa­si­tei­ra­vo Sei­mo na­rio Egi­di­jaus Va­rei­kio (nuotr.).

– Kas – veng­rai ar ES va­do­vai – tei­sūs šia­me gin­če?

– Na, kel­ti klau­si­mo, kas tei­sus, – neį­ma­no­ma. Veng­rai ro­do, kad jie ke­ti­na pa­suk­ti prie tra­di­ci­nių ver­ ty­bių – tau­tiš­ku­mo, šei­mos ir tai yra na­tū­ra­lus pro­ce­sas. Bu­vo lai­ ko­tar­pis, kai ES slin­ko prie pra­gma­ti­nių ma­te­ria­lis­ti­nių ver­ty­bių.

Tai­gi vi­siš­kai ne­pa­lai­kau nuo­mo­ nės, kad jei­gu ko­kios nors Eu­ro­pos ša­lies, ar tai bū­tų Veng­ri­ja ar, tar­ ki­me, Lie­tu­va, nuo­sta­tos nea­ti­tin­ ka to, kas šiuo me­tu yra do­mi­nuo­ jan­ti po­zi­ci­ja ES, tai sa­vai­me yra blo­gai. Ži­nant veng­rų tau­tos is­to­ri­ją ir jų men­ta­li­te­tą, ga­li­ma sa­ky­ti, kad veng­rai el­gia­si la­bai veng­riš­kai.

Su­tin­ku, kad gal­būt nau­ją­ją kons­ ti­tu­ci­ją bu­vo ga­li­ma priim­ti ki­taip, pa­vyz­džiui, ren­giant re­fe­ren­du­mą ar­ba pa­sie­kus vi­sų po­li­ti­nių par­ ti­jų kon­sen­su­są. Vis­gi ne­ma­nau, kad kaž­kas Veng­ri­jo­je yra blo­gai.

– Bet ver­ty­bės – ne vie­nin­te­lis as­pek­tas, ku­ris neį­ti­ko Briu­ se­liui. Veng­ri­ja pa­reiš­kė, kad sieks ir fi­nan­si­nės ne­prik­ lau­so­my­bės. Kaip su­de­rin­ti na­cio­na­li­nius Veng­ri­jos sie­ kius su tuo, kad šiuo me­tu ES lyg ir ei­na fi­nan­si­nio fe­ de­ra­liz­mo ke­liu?

– Na, na­c io­n a­l i­ nės ver­ty­bės yra la­ bai svar­bi ES da­ lis. Veng­rų kul­tū­ra ir kal­ba yra uni­ ka­l ios, ta­č iau tai juk ne­truk­ do jiems bū­ti ES da­li­mi. Tai­ gi, fi­nan­si­nė ne­ prik­l au­s o­m y­b ė tik­rai ne­reiš­kia, kad veng­rai at­ si­s a­k o vis­ ko, kas yra ES. Mes la­bai daž­ nai vie­šo­jo­je erd­vė­je vis­ką su­pap­ras­ti­ na­me. Sa­ ko­ma, kad jei ne­su­tin­

ki su tam tik­rais Briu­se­lio spren­ di­mais, tai jau tu kam nors nu­si­žen­gei.

Ma­nau, kad tai, kas įvy­ko Veng­ri­jo­ je, yra ženk­las, kad Eu­ro­pos įvai­ro­vė yra kur kas di­des­nė, nei ­kam nors gal­būt at­ro­do. Tie­sa, Veng­ri­ja yra s p e ­c i ­f i ­n i s at­ve­jis. Ta ša­lis kaž­ ka­da bu­ vo la­bai did ­ e ­l ė , v ė ­l i a u p r a ­r a ­ do vi­sa tai, to­dėl da­bar v y k s t­ a n ­ tys pro­ce­sai šio­je ša­ly­je, kaip sa­kiau, yra na­tū­ra­ lus reiš­ki­nys.

Tai­gi ir rei­kia tai priim­ti kaip na­tū­ra­lų reiš­ki­nį, o ne smerk­ti.

– Ta­čiau juk bū­tent Briu­se­lis la­biau­siai ir smer­kia veng­rus dėl re­for­mų?

– Ne­bū­ti­nai vis­kas, ką sa­ko Eu­ ro­pos Ko­mi­si­ja (EK), yra tei­sin­ ga. Mes ir­gi ne vi­sa­da su­tin­ka­me su ja. Juk dau­ge­liui lie­tu­vių ne­pa­ tin­ka, kad bu­vo už­da­ry­ta Ig­na­li­ nos ato­mi­nė elekt­ri­nė. EK yra ne Die­vas aukš­čiau­sias. EK re­mia­ si tuo, kas šian­dien vy­rau­ja Eu­ro­ po­je. Jei­gu dau­gu­ma Eu­ro­pos tei­ si­nin­kų pa­reiš­kia, kad šei­ma yra to­kia ir to­kia, o veng­rai pa­sa­ko, kad to­kia, tai yra na­tū­ra­lus pro­ ce­sas.

Ki­taip sa­kant, ne­rei­kia va­do­ vau­tis prin­ci­pu juo­da-bal­ta. Vis­ kas yra na­tū­ra­lūs reiš­ki­niai. Juk pa­klaus­ki­te če­kų, slo­va­kų, jiems ir­gi tos ver­ty­bės, ku­rios dek­la­ruo­ tos veng­rų, yra priim­ti­nos.

Na­tū­ra­lu, kad mes il­gi­mės šei­ mos, krikš­čio­ny­bės, o juk bu­vo lai­ko­tar­pis, kai ma­nė­me, jog tai at­gy­ve­na ir pan. Ma­nau, kad ne­ tu­ri­me ka­riau­ti su veng­rais, rei­ kia juos su­pras­ti, ta­da vis­kas bus ge­rai. Smer­kti yra blo­gas žings­ nis.

Kal­bi­no Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

10

šeštadienis, sausio 21, 2012

pasaulis „Mis Ame­ri­ka 2012“ Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se iš­ rink­ta nau­jo­ji Mis Ame­ri­ka.

Kon­kur­so fi­na­lą, ku­ris vy­ ko praė­ju­sį šeš­ta­die­nį Las Ve­ga­se, lai­mė­jo gra­žuo­lė iš Vis­kon­si­no vals­ti­jos 23 me­ tų Lau­ra Kaep­pe­ler. Nu­ga­ lė­to­ja ga­vo gro­žio ka­ra­lie­ nės ka­rū­ną ir 50 tūkst. do­ le­rių stu­di­joms bet ku­ria­me ša­lies uni­ver­si­te­te. Kon­kur­ se da­ly­va­vo vi­sų vals­ti­jų at­ sto­vės.

Did­vy­riai, ku­rie tik dir­bo sa „Grįžk į lai­vą, po vel­nių!“ – šią fra­zę ita­lai pa­mė­go rašy­ tis ant marš­ki­nė­lių, reikš­da­mi pa­nie­ką lai­vo „Cos­ta Con­ cor­dia“ ka­pi­to­nui. Bet dau­ge­lis, apim­ti vi­suo­ti­nio pyk­čio prie­puo­lio, pa­mir­šo šios is­to­ri­jos did­vy­rius.

„Ga­lė­jo­me iš­gel­bė­ti vi­sus“

Mi­nė­tus žo­džius ka­tast­ro­fą pa­ty­ ru­sio lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­ pi­to­nui Fran­ces­co Schet­ti­no mo­ bi­liuo­ju te­le­fo­nu iš­ta­rė pa­kran­tės ap­sau­gos ka­pi­to­nas Gre­go­rio De Fal­co. In­ter­ne­te jam da­bar pi­la­ si liaup­sės: „Tu tik­ras vy­ras!“, „Svei­ki­ni­mai už pro­fe­sio­na­lu­mą!“, „Ačiū Die­vui, kiek­vie­nam Schet­ti­ no yra sa­vo De Fal­co“.

G.De Fal­co po ne­lai­mės ne­mie­ go­jo tris pa­ras ir vi­są die­ną pra­lei­do pro­ku­ra­tū­ro­je duo­da­mas pa­ro­dy­ mus. Kai jam pa­skam­bi­no Ita­li­jos laik­raš­čio „La Stam­pa“ žur­na­lis­ tas, jis at­ro­dė pa­var­gęs ir ne­la­bai nu­džiu­gęs. „Aš ne­su did­vy­ris, ne­žais­ki­te su ma­ni­mi. Tie­siog sten­giau­si at­lik­ti sa­vo pa­rei­gas, kaip ir tu­rė­jau da­ry­ti.

Mes ga­lė­jo­me iš­gel­bė­ti vi­sus iš lai­vo „Con­cor­dia“, – sa­kė ka­pi­to­nas.

Ne­kal­baus did­vy­rio žmo­na Ro­ sa­ria pa­pa­sa­ko­jo, kad jos 46 me­ tų vy­ras ki­lęs iš Nea­po­lio, o Mi­la­ ne bai­gė tei­sės mo­kyk­lą. Li­vor­ne jie gy­ve­na jau pen­ke­tą me­tų. „Tei­sė­tu­mas yra jo DNR da­lis, jis vi­sa­da iš žmo­nių ti­ki­si są­ži­nin­

gu­mo, iš­ti­ki­my­bės ir tei­sy­bės. Štai ko­dėl da­bar esa­me taip šo­ki­ruo­ti.

Tai ne­tu­rė­jo ši­taip baig­tis“, – kal­ bė­jo ka­pi­to­no žmo­na.

Juo­du tu­ri dvi duk­ras, o lais­va­ lai­kiu G.De Fal­co mėgs­ta va­ži­nė­ ti mo­to­cik­lu.

Jis visada tikisi iš žmonių sąžiningumo, ištikimybės ir teisybės. Štai kodėl dabar esame taip šokiruoti.

At­si­da­vęs sa­vo pro­fe­si­jai

„Dar­bą jis mėgs­ta dar la­biau. Iš tik­ rų­jų. Jis vi­suo­met yra čia, – laik­ raš­čiui „La Stam­pa“ pa­sa­ko­jo G.De Fal­co va­do­vas, Li­vor­no uos­to vir­ši­ nin­kas Fran­ces­co Pao­lil­lo. – Jį la­bai my­li ko­le­gos, jie vi­suo­met pa­si­ren­ gę pa­dė­ti.“ F.Pao­lil­lo pa­pa­sa­ko­jo dau­giau apie nak­tį į praė­ju­sį šeš­ta­die­nį, kai krui­zi­nis lai­vas „Cos­ta Con­cor­dia“

su dau­giau nei 4 tūkst. ke­lei­vių at­ si­tren­kė į po­van­de­ni­nę olą ir pra­ dė­jo skęs­ti virs­da­mas ant šo­no. „Šeš­ta­die­nio nak­tį val­dy­mo cent­re bu­vo­me pen­kie­se. Tai bu­vo ge­riau­sia ko­man­da, apie ku­rią ga­liu pa­sva­jo­ti. Bet to ne­pa­ka­ko, – pa­sa­ ko­jo F.Pao­lil­lo. – Iš bal­so bu­vo aiš­ ku, kad lai­vo „Con­cor­dia“ ka­pi­to­ nas nė­ra at­vi­ras. Bet tai ne pir­mas at­ve­jis, kai į bė­dą pa­kliu­vęs ka­pi­ to­nas ban­do su­švel­nin­ti si­tua­ci­jos su­dė­tin­gu­mą.“ Pa­vyz­dys vi­sai Ita­li­jai

Ita­li­jos ži­niask­lai­da ra­šo, kad lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­tast­ro­fa pa­ ro­dė dvi Ita­li­jos pu­ses. Vie­no­je pu­ sė­je yra ka­pi­to­nas, ku­ris lai­ku ne­ siė­mė rei­kia­mų prie­mo­nių ir vie­nas pir­mų­jų pa­spru­ko iš lai­vo, pa­mir­ šęs sa­vo, kaip vy­ro ir lai­vo ka­pi­to­ no, pa­rei­gas. Ki­to­je pu­sė­je yra jo tė­vy­nai­nis, ku­ris iš kar­to su­pra­to tra­ge­di­jos mas­tą ir ban­dė pri­vers­ti bai­lį vyk­dy­ti sa­vo pa­rei­gas.

Kai ku­rie ap­žval­gi­nin­kai lai­ vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­pi­to­ ną F.Schet­ti­no ly­gi­na su bu­vu­siu prem­je­ru Sil­vio Ber­lus­co­ni, ku­

ris ir­gi del­sė priim­ti gy­vy­biš­kai svar­bius spren­di­mus, kai jo ša­ lis plau­kė ant „uo­los“ pa­va­di­ni­ mu „eu­ro zo­nos sko­lų kri­zė“. Tą pa­č ią die­n ą, kai „Cos­ta Con­cor­

dia“ už­p lau­k ė ant uo­l os, rei­t in­ gų agen­tū­ra „Stan­dard & Poor’s“ dar kar­t ą su­m a­ž i­n o Ita­l i­jos sko­ li­n i­m o­s i rei­t in­g ą iki laip­te­ lio, že­m es­n io ne­g u Slo­va­k i­jos ir

Mo­te­ris ant ka­pi­to­no

At­li­ko sa­vo ir ki­tų pa­rei­gą Ro­ber­to Bo­sio tu­ri ka­pi­to­no pa­dė­jė­jo ru, įkri­to į van­de­nį ban­dy­da­mas pa­dė­ laips­nį, bet dir­ba ki­ta­me lai­ve. Krui­zi­ ti gru­pei ke­lei­vių įlip­ti į gel­bė­ji­mo val­tį. niu lai­vu „Cos­ta Con­cor­dia“ jis plau­kė Jis mi­rė nuo hi­po­ter­mi­jos. na­mo po jū­ro­je pra­leis­to pus­me­čio ir 21 me­tų ren­gi­nių vai­kams ve­dė­jas Mi­ vil­kė­jo ci­vi­lio dra­bu­žius. Jis pe­rė­ che­le Ghia­ni su ko­le­go­mis pa­dė­jo mė va­do­va­vi­mą lai­vui ir koor­ su­ras­ti 23 vai­kų, di­na­vo eva­kua­ci­ją po to, kai ku­r ie links­m i­ pa­bė­go F.Schet­ti­no. R.Bo­sio no­si de­šim­ta­ lai­ne­rį „Cos­ta Con­cor­dia“ pa­ me aukš­te, li­ko vie­nas pa­sku­ti­nių. tė­vus.

57 me­tų lai­vo eko­no­mas 38 me­tų Man­ri­co Giam­ped­ro­ni pa­dė­jo įlai­pin­ti į gel­bė­ji­ mo val­tis šim­tus ke­lei­ vių ir ieš­ko­jo žmo­nių de­niuo­se, kol nu­kri­to, su­si­lau­žė ko­ją ir li­ko įka­lin­tas lai­ve. Po 36 va­lan­dų koš­ma­ro jis bu­vo iš­gel­bė­tas.

50-me­t is lai­vo va­ly­to­ jų vir­ši­nin­kas Tomá­ sas Al­ber­to Cos­til­la Men­do­za, ki­lęs iš Pe­

Pamoka: „Costa Concordia“ katastrofa lyginama su pačia Italija, užplauk

veng­ras, lai­vo mu­zi­kan­tas Sándo­ras Fehé­ras, pa­dė­jo ke­liems vai­kams už­ si­vilk­ti gel­bė­ji­mo lie­me­nes, pa­skui grį­ žo į sa­vo ka­ju­tę pa­siim­ti smui­ko. Na­rai jo kū­ną ra­do lai­vo vi­du­je.

Il­gap­lau­kis būg­ni­nin­kas Giu­sep­pe Gi­ ro­la­mo už­lei­do vie­tą gel­bė­ji­mo val­ty­ je ki­tiems. Da­bar jis yra din­gu­sių be ži­ nios są­ra­še.

Liu­di­nin­kai pa­sa­ko­ja apie vo­kie­tę ke­ lei­vę Gab­rie­le Gru­be, ku­ri rei­ka­la­vo, kad jos vie­tą gel­bė­ji­mo val­ty­je užim­tų žmo­gus in­va­li­do ve­ži­mė­lyje.

Kol vi­si spru­ko iš lai­vo „Cos­ta Con­cor­ dia“, Džiljo sa­los me­ro pa­va­duo­to­jas Ma­rio Pel­leg­ri­ni laip­tais už­li­po į lai­ vą ir pri­si­jun­gė prie gel­bė­ji­mo ope­ra­ ci­jos. Jis še­šias va­lan­das pa­dė­jo eva­ kuo­ti ke­lei­vius kar­tu su lai­vo eko­no­ mu, gy­dy­to­ju ir jau­nu jū­rei­viu. Pas­ta­ rie­ji du, pa­dė­ję iš­gel­bė­ti šim­tus gy­vy­ bių, li­ko ne­pas­te­bė­ti. „No­rė­čiau jiems pa­dė­ko­ti, bet ne­ži­nau jų var­dų“, – sa­kė M.Pel­leg­ri­ni.

Jau­na Mol­da­vi­jos pi­lie­tė, ne­lai­ mės va­lan­dą pa­ste­bė­ta ant ava­ri­ją pa­ty­ru­sio lai­ne­rio „Cos­ta Con­cor­ dia“ ka­pi­to­no til­te­lio, tei­gia bu­vu­ si iš­kvies­ta tam, kad pa­dė­tų or­ga­ ni­zuo­ti ru­sų tu­ris­tų eva­kua­ci­ją.

25 me­tų Dom­ni­ca Ce­mor­tan, taip pat tu­rin­ti Ru­mu­ni­jos pi­lie­ty­bę, ty­rė­jų aki­ra­ty­je at­si­dū­rė po to, kai įgu­los na­riai ir ke­lei­viai nu­ ro­dė ma­tę, kad F.Schet­ti­no prieš pat ava­ri­ją va­ka­rie­nia­vo su ru­siš­ kai kal­ban­čia mo­te­ri­mi. Po to, kai įvy­ko ne­lai­mė, D.Ce­mor­tan bu­vo pa­ste­bė­ta ant ka­pi­to­no til­te­lio. „Ma­čiau jį res­to­ra­ne. Jis bu­vo su švie­siap­lau­ke mo­te­ri­mi. Neat­ro­dė iš­gė­ręs. Jie tie­siog val­ gė“, – pa­sa­ko­jo fi­li­pi­nie­tė kok­ tei­lių pa­da­vė­ja Glad­ly Bal­de­ra­ma, tu­rė­da­ma ome­ny­je F.Schet­ti­no.

Ki­tas fi­li­pi­nie­tis įgu­los na­rys Ro­ge­ris Bar­si­ta sa­kė, kad jis ap­

tar­na­vo F.Schet­ti­no ir šią mo­te­rį prie va­ka­rie­nės sta­lo. „Ne­nu­ma­nau, kas ji to­kia, – vyras sa­kė nau­jie­nų agen­tū­rai „The As­so­cia­ted Press“ Ma­ni­ lo­je. – Kai ku­rie pa­da­vė­jai tei­gė, kad ji ru­sė.“ D.Ce­mor­tan mo­ka ru­sų kal­bą ir anks­čiau dir­bo vie­no­je Ita­li­ jos krui­zi­nių ke­lio­nių bend­ro­vė­ je, ta­čiau jos kont­rak­tas jau bu­vo pa­si­bai­gęs. Mol­da­vė ato­sto­ga­vo su drau­gais, kai įli­po į pra­ban­gų lai­ne­rį li­kus ke­lioms va­lan­doms iki ne­lai­mės sau­sio 13 d.

Duo­da­ma in­ter­viu Mol­davijos ži­niask­lai­dai D.Ce­mor­tan tvir­ ti­no va­ka­rie­nia­vu­si su „bend­ra­dar­biais“ lai­vo res­to­ra­ne, kai lai­ne­ris už­plau­kė ant sek­lu­mos.

Ji pa­sa­ko­jo, kad bu­vo iš­kvies­ta ant ka­pi­to­no til­te­lio vers­ti nu­ro­ dy­mų ke­lei­viams, ypač ru­sams, nes ji mo­ka ke­lias kal­bas.

11

šeštadienis, sausio 21, 2012

pasaulis „Mis Ame­ri­ka 2012“

a­vo dar­bą

Kaip ki­nės mo­ko­si me­džio­ti mi­li­jo­nie­rius Vie­na­me anek­do­te sa­ko­ma, kad mo­te­ris ga­li pa­vers­ti vy­rą mi­li­jo­ nie­riu­mi, jei šis anks­čiau bu­vo mi­ li­jar­die­rius. O kaip tą tur­čių su­me­ džio­ti? An­tai Ki­ni­jo­je mo­te­rys dėl to net lan­ko spe­cia­lius kur­sus.

apie 1 mln. mi­li­jo­nie­rių. Ta­čiau iki JAV ly­gio ki­nams dar to­lo­ka.

Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se mi­li­jo­nie­rių yra net 5,2 mln.

Ki­ni­jo­je mo­kyk­los, ku­rio­se mo­ ko­ma­si vi­lio­ji­mo me­no, va­di­na­ mos ža­ve­sio mo­kyk­lo­mis.

Tur­čių me­džio­to­jos

Kur­sų kai­na įspū­din­ga – 2 tūkst. eu­rų. Tiek rei­kia pa­klo­ti už ži­nias, kaip su­vi­lio­ti vy­rą, tu­rin­tį gau­sy­ bę šla­man­čių sa­vo pi­ni­gi­nė­je.

Apsk­ri­tai ki­nams to­kia su­ma – įspū­din­ga, nes ei­li­nis dar­bi­nin­ kas šio­je ša­ly­je tiek pi­ni­gų, ma­ tyt, už­dir­ba per ke­lis mė­ne­sius.

Ta­čiau in­ves­ti­ci­ja sėk­mės at­ve­ju, re­gis, at­si­per­ka.

Tad ves­ti tur­tin­gą vy­rą tam­pa vie­nu svar­biau­sių vi­du­ri­nės kla­ sės ki­nių tiks­lu. Dei­man­tai, ato­sto­gos eg­zo­tiš­kuo­se kraš­tuo­se, pra­ban­gūs rū­mai... Kas to ne­no­ rė­tų?

Mi­li­jo­nie­rių dau­gė­ja

kusia ant „uolos“ pavadinimu „Euro zonos skolų krizė“.

Slo­v ė­n i­j os. Da­b ar vy­r iau­sy­b ė, steng­d a­m a­s i iš­ves­t i ša­l į iš sko­ lų duo­b ės, pra­š o ita­l ų to pa­t ies, ko iš F.Schet­t i­n o ge­ro­kai griež­ čiau rei­ka­l a­vo G.De Fal­c o: pa­

„Scanpix“ nuotr.

mirš­t i sa­va­n au­d iš­k us in­te­re­s us ir dėl bend­ro gė­r io vyk­dy­t i sa­vo pa­rei­gas, są­ž i­n in­gai mo­k ė­t i mo­ kes­č ius.

Pa­sak žur­na­lo „Glo­bal Wealth Re­ port“, šan­sai su­me­džio­ti mi­li­jo­ nie­rių au­ga ne tik Ki­ni­jo­je, bet ir pa­sau­ly­je. Žur­na­las, rem­da­ma­ sis sta­tis­ti­ka, ra­šo, kad pa­sau­ly­ je mi­li­jo­nie­rių skai­čius per praė­ ju­sius me­tus išau­go 12 pro­c., iki 12,5 mln. O štai Ki­ni­jo­je mi­li­jo­ nie­rių skai­čius au­ga grei­čiau­siai pa­sau­ly­je.

Ki­ni­ja jau ta­po tre­čia ša­li­mi pa­ sau­ly­je pa­gal mi­li­jo­nie­rių skai­čių.

Re­mian­tis sta­tis­ti­ka, čia gy­ve­na

Vie­na iš mo­kyk­los lan­ky­to­jų 23 me­tų Zhou Yue sa­kė: „Ma­no šei­ ma tu­ri vers­lą, ta­čiau bu­vo at­ve­jų, kai mums bu­vo la­bai sun­ku. Tai­gi, jei ištekėčiau už tur­tin­go vy­ro, ne­ be­rei­kė­tų jau­din­tis dėl atei­ties.“ Kur­sus lan­ko ir vy­rai

Šios pa­mo­kos lei­ džia mo­te­rims at­si­ skleis­ti, kad jos pa­ ro­dy­tų vis­ką, ką tu­ri ge­riau­sia.

Pa­sak šių mo­kyk­lų stei­gė­jų, su­ vi­lio­ti vy­rą rei­kia iš­mok­ti. Tam pa­kan­ka 30 va­lan­dų kur­sų. Už 2 ar­ba 2,3 tūkst. eu­rų Ki­ni­jos mo­ te­rys mo­ko­si, kaip rei­kia­mai pa­ tiek­ti ar­ba­tą, pa­si­da­ry­ti tin­ka­mą ma­kia­žą, už­megz­ti su vy­ru ro­ man­tiš­ką ir įdo­mų po­kal­bį. Be­je, mo­te­rys mo­ko­mos ir kaip at­skir­ ti, ku­ris vy­ras iš tie­sų tu­ri pi­ni­gų, o ku­ris ga­li bū­ti ap­si­šau­kė­lis. „Šios pa­mo­kos lei­džia mo­te­ rims at­si­skleis­ti, kad jos pa­ro­dy­ tų vis­ką, ką tu­ri ge­riau­sia“, – sa­kė vie­nos iš ža­ve­sio mo­kyk­lų įkū­rė­ ja Shao Tong.

Pa­sak mo­kyk­lų sa­vi­nin­kų, da­ bar jų pa­slau­go­mis nau­do­ja­si per 3 tūkst. ki­nių. Dau­giau­sia tai stu­ den­tės, taip pat jau­nos iš­si­la­vi­ni­ mą įgi­ju­sios mo­te­rys.

Ge­ra ži­nia ta, kad mo­te­rims Ki­ ni­jo­je ras­ti vy­rą mi­li­jo­nie­rių nė­ ra taip sun­ku, kaip šiems tin­ka­ mą par­tne­rę.

Be­je, vy­rai už 3,5 tūkst. eu­rų taip pat ga­li lan­ky­ti ža­ve­sio kur­ sus, ku­riuo­se jiems su­tei­kia­ma pro­ga su­si­pa­žin­ti su po­ten­cia­lio­ mis ant­ro­sio­mis pu­sė­mis.

An­tai Wen We­nas taip su­si­ra­do gy­ve­ni­mo drau­gę. „Mo­te­rys, ku­rios atei­na į kur­ sus, ga­li pa­ge­rin­ti sa­vo as­me­ni­nes sa­vy­bes, taip pat jos tu­ri dau­giau ga­li­my­bių su­si­ras­ti to­kius vy­rus kaip aš“, – sa­kė ne­si­skun­džian­tis pra­gy­ve­ni­mu Wen We­nas.

Be­je, jo ne­jau­di­na net tai, kad dau­ge­lis mo­te­rų, ku­rios lan­ko kur­ sus, tai da­ro dėl pi­ni­gų, o daž­niau­ siai to­kios san­tuo­kos grei­tai išy­ra.

Pa­na­šūs kur­sai mo­te­rims siū­lo­mi ir Vo­kie­ti­jo­je. Kaip pra­ne­ša „Glo­ bal Wealth Re­port“, Vo­kie­ti­ja uži­ ma penk­tą vie­tą pa­gal mi­li­jo­nie­rių skai­čių pa­sau­ly­je. Čia mi­li­jo­nie­rių gy­ve­na apie 400 tūkst.

O Ru­si­jo­je ža­ve­sio kur­sai va­di­na­ mi ma­ni­pu­lia­ci­jos kur­sais. Pa­na­šūs vi­lio­ji­mo kur­sai ren­gia­mi ir JAV. „Worldc­runch“ inf.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

o til­te­lio „Vi­si mū­sų bend­ra­dar­biai skel­bė pra­ne­ši­mus skir­tin­go­mis kal­bo­mis, nes įvy­ko elekt­ros ge­di­mų. Lai­ ve bu­vo la­bai tam­su, – D.Ce­mor­ tan sa­kė Mol­davijos dien­raš­čiui „Ade­va­rul“. – Li­kau ant til­te­lio – tam at­ve­jui, jei­gu ka­pi­to­nui ma­nęs pri­reik­tų, kad pa­skelb­tų pra­ne­ši­ mą. Ten bu­vo dar apie 20 ka­ri­nin­ kų, štur­ma­nų ir ka­pi­to­nas.“ Ji tei­si­no F.Schet­ti­no ir įgu­los na­rius, kal­ti­na­mus dėl chao­tiš­kos eva­kua­ci­jos, ir tvir­ti­no, kad jie iš­ gel­bė­jo tūks­tan­čius gy­vy­bių. „Jis at­li­ko nuo­sta­bų da­ly­ką. Jis iš­gel­bė­jo dau­giau nei 3 tūkst. gy­ vy­bių“, – mo­te­ris sa­kė Mol­davijos te­le­vi­zi­jai „Jur­nal“.

F.Schet­ti­no, ku­riam šiuo me­ tu skir­tas na­mų areš­tas, ga­li bū­ ti pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl ne­ty­či­nės žmog­žu­dys­tės, per anks­ty­vo pa­si­ trau­ki­mo iš skęs­tan­čio lai­vo ir lai­vo ava­ri­jos, kai ka­pi­to­nas ne­ga­vęs lei­

Liu­di­nin­kė: D.Ce­mor­tan su­do­

mi­no ty­rė­jus, narp­lio­jan­čius ka­ pi­to­no ir įgu­los veiks­mus tą va­ ka­rą, kai lai­ne­ris už­plau­kė ant uo­los. „Reu­ters“ nuo­tr.

di­mo nu­kry­po nuo nu­sta­ty­to kur­so.

Dėl šios prie­žas­ties „Cos­ta Con­ cor­dia“ rė­žė­si į po­van­de­ni­nį ri­fą ir pa­svi­ro ant šo­no prie Džiljo sa­los, esan­čios prie Tos­ka­nos kran­tų.

Per šį in­ci­den­tą žu­vo ma­žiau­siai 11 žmo­nių, 21 iki šiol ne­ras­tas.

BNS inf.

Pa­siū­ly­mas: no­ri tur­čiaus vy­ro – su­si­mo­kėk 2 tūkst. eu­rų ir iš­mok­si, kaip jį su­vi­lio­ti.

AFP nuo­tr.

JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI PIRMASIS BALSAVIMO TURAS JAU PRASIDĖJO! KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ.

1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau2

3

4

5

6

7 8

9

janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje.

Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokultūros centro specialistė, – už atsidavimą ir meilę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą.

Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, apdovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, sugebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – padėti žmogui.

Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jaunimu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmones, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius.

Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klaipėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir suteikė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje.

Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią veiklą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra visuomeninės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigūnams. Ji – ir Pagyvenusių žmonių asociacijos valdybos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas senjorų kultūrinei saviraiškai. Moteris nuoširdžiai dalyvauja „Carito“ rengiamose akcijose, padeda vienišiems žmonėms .

Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi.

Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik sugeba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir padeda būsimoms mamoms psichologiškai, nuramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį.

Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-

fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padėtas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją.

10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atviros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste.

11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Žemaitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vainikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemaitijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą.

12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalumą ir atsidavimą darbui.

13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rūpestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose.

14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarptautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybines iniciatyvas bei edukacinius projektus, populiarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą.

15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrėja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėščiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kūdikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu.

16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinanti sportininkė moteris.

17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui.

18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, atstovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams visuomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą.

19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovanota Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyvenimo metraštininkė.

20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-

ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuomenės niekinamųjų sielas.

21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kūryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietuvoje ir Lietuvą užsienyje.

22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės dokumentikos puoselėjimą.

23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą.

24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros valios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vaikais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems.

25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus.

26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos direktorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su negalia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ daugeliui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze.

27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šiluma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose namuose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdienybę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą.

28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą.

29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems.

30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygintiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje.

31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos moterų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį interesą, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste.

32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.

33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės paramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.

34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už moterų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.

35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą.

36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje.

37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vaidmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje.

38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dėstytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muzikinio skonio formavimą.

39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginanti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu.

40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai.

41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalumą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstantį pacientų dėkingumą.

42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu.

43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės labui organizuojant masinius renginius mieste, labdaringą veiklą.

44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, labai gerbiama daktarė.

45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės direktorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos muzikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje.

46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be kurios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai moteris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.

BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų.

Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius.

Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes.

Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką.

Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės.

Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.

METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:

13

šeštADIENIS, sausio 21, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Te­no­ras E.Mont­vi­das: „Daž­niau­siai mė­gau­juo­si ty­la“ Pri­pa­ži­ni­mas, pui­kiai be­si­klos­tan­ti kar­je­ra, svai­gi­na­mos ke­lio­nės, įkve­pian­čios pa­žin­ tys. To­kiais sun­kaus dar­bo ir daug už­si­ spy­ri­mo kai­na­vu­siais vai­siais šian­dien mė­ gau­ja­si te­no­ras Ed­ga­ras Mont­vi­das, prieš ge­rą de­šimt­me­tį šak­nis įlei­dęs Lon­do­ne.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Tiek kri­ti­kų, tiek iš­ran­kios pub­ li­kos ver­ti­na­mas lie­tu­vis, su­kū­ ręs de­šim­tis įsi­min­ti­nų vaid­me­ nų gar­siau­siuo­se Eu­ro­pos ope­ros teat­ruo­se, re­gis, tu­rė­tų kuo pa­si­ pui­kuo­ti, ta­čiau iš­li­ko ste­bė­ti­nai pa­pras­tas, nuo­šir­dus, ža­vin­tis sa­ vii­ro­ni­ja bei svei­ku hu­mo­ro jaus­ mu. Ir neuž­mir­šo ke­lio į gim­ti­nę.

Jau ki­tą sa­vai­tę so­lis­tas su Lie­tu­vos vals­ty­bi­niu sim­fo­ni­niu or­kest­ru po di­džiuo­sius ša­lies mies­tus su­rengs mi­ni kon­cer­ti­nį tu­rą, ku­rio pir­mo­ji sto­te­lė bus Klai­pė­da. Kaip pri­si­pa­ ži­no at­li­kė­jas, į sce­ną uos­ta­mies­ty­ je jis li­po se­no­kai.

Ga­lė­čiau gy­ven­ti bet kur, tik ne bet kur jaus­čiau­si lai­min­gas.

Dai­nuo­jant spro­go lem­pa

„Pas­ku­ti­nį kar­tą Klai­pė­do­je kon­ cer­ta­vau dar bū­da­mas stu­den­tas.

Mu­zi­ki­nia­me teat­re ro­dė­me dip­ lo­mi­nį dar­bą – O.Ni­co­lai ope­rą „Vin­dzo­ro šmaikš­tuo­lės“. Pa­me­nu, dai­nuo­jant spro­go lem­pa. Tai­gi tai bu­vo ga­na se­niai. O Kon­cer­tų sa­lė­je dai­nuo­siu pir­mą kar­tą, tad de­biu­ tas“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

– Užau­go­te Kau­ne, stu­di­ja­vo­ te Vil­niu­je. O ar Klai­pė­da jums ke­lia ko­kių nors sen­ti­men­tų?

– Klai­pė­da man vi­suo­met aso­ci­ juo­ja­si su jū­ra, lais­ve, vė­ju, kel­tu, ku­ris pluk­do į Ne­rin­gą. Praė­ju­sią va­sa­rą uos­ta­mies­ty­je pra­lei­dau il­ gą­jį sa­vait­ga­lį. Bu­vau la­bai ma­lo­ niai nu­ste­bin­tas at­ra­dęs nau­jų jau­ kių kam­pe­lių se­na­mies­ty­je, Da­nės kran­ti­nė­je.

Stu­di­juo­da­mas Vil­niu­je daž­nai au­tos­to­pu va­žiuo­da­vau į Klai­pė­

dą, o kar­tą vie­na se­na ge­ra drau­ gė Uni­ver­si­te­to bend­ra­bu­ty­je pra­ dū­rė man kai­rią­ją au­sį, ku­ri vė­liau bai­siai su­pū­lia­vo. Šia­me mies­te aš tu­riu ne­ma­žai drau­gų.

– Ar daž­nai pa­sta­ruo­ju me­tu ap­skri­tai ap­si­lan­ko­te Lie­tu­vo­ je? Tur­būt šios vieš­na­gės vie­ no­kiu ar ki­to­kiu bū­du su­si­ju­ sios su dar­bu?

– Pir­mai­siais me­tais, kai pra­dė­ jau sta­žuo­tę Lon­do­no ka­ra­liš­ko­jo­je ope­ro­je, Lie­tu­vo­je ap­si­lan­ky­da­vau la­bai re­tai, kar­tais ne­ga­lė­da­vau grįž­ti net Ka­lė­doms. Da­bar jau esu lais­vas me­ni­nin­kas, ga­liu pa­ ts pla­nuo­ti sa­vo dar­bus, ke­lio­nes.

Džiau­giuo­si dėl nau­jos ope­ros tru­ pės „Bo­he­mie­čiai“ su­si­kū­ri­mo – jų dė­ka daž­nai at­va­žiuo­ju dai­nuo­ti į Vil­nių. Esu su­ren­gęs ke­le­tą re­či­ta­ lių Vil­niaus fes­ti­va­ly­je, daž­nai dai­ nuo­ju sa­vo gim­to­jo mies­to Kau­no Pa­žais­lio fes­ti­va­ly­je, Lie­tu­vos na­ cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to teat­ re. Tad dė­me­sio ir ry­šio su Lie­tu­va tik­rai ne­sto­ko­ju.

– Ko la­biau­siai il­gi­tės Lie­tu­vo­je?

– Ži­no­te, gy­ven­da­mas sve­tur iš­gry­ ni­ni tai, kas tau svar­biau­sia. Ki­ taip, ki­to­mis aki­mis pa­ma­tai tai, ką pa­li­kai tė­vy­nė­je. Gal kiek ir ro­man­ ti­zuo­ji tai, ką pa­li­kai. Ne­kal­bė­siu apie Gar­lia­vos ne­są­mo­nes ar ko­ rum­puo­tus po­li­ti­kus. Man svar­bes­ ni ki­ti da­ly­kai – ma­no šei­ma, ma­ no drau­gai. Lie­tu­vos mies­tai, jū­ra, ko­pos. Kai tik il­ge­sys ima smaug­ti, sė­du į lėk­tu­vą ir at­skren­du.

Ma­lo­nu­mas ga­min­ti

– Ar ry­šys su gim­ti­ne po dau­ ge­lio me­tų sve­tur ne­ta­po tra­ pes­nis?

– Sa­ky­čiau, jis dar su­tvir­tė­jo. Nors ma­no šle­pe­tės Lon­do­ne, o pa­ts kar­tais – vel­niai ži­no kur, ži­nau vi­sas Lie­tu­ vos ak­tua­li­jas, kul­tū­ros nau­jie­nas ir ki­ta.

16

Lon­do­nie­tis: sve­čios ša­lies sos­ti­nė E.Mont­vi­dą priė­mė sve­tin­gai.

Li­nos Fis­heye nuo­tr.

14

šeštADIENIS, sausio 21, 2012

vakarė Savaitės horoskopai

AVI­NAS Pe­rio­do pra­džio­je tu­rė­si­te daug dar­bo, tad sa­ vait­ga­lio at­si­pa­lai­da­vi­mui jo ga­li pri­trūk­ti. Jei bus įma­no­ma, ne­pra­ leis­ki­te pro­gos pa­tai­sy­ti pa­šli­ju­ sius san­ty­kius, su­si­tik­ti su žmo­nė­ mis, ku­riems mie­la jū­sų drau­gi­ja.

Ki­tą sa­vai­tę ga­li pa­si­sek­ti, jei ieš­ ko­te kon­tak­tų su rei­ka­lin­gais žmo­ nė­mis, spren­džia­te bend­ra­dar­bia­ vi­mo klau­si­mus, vyks­ta­te į ke­lio­nę.

Ti­kė­ti­na ver­tin­ga in­for­ma­ci­ja, ne­ blo­gi moks­lo ar ko­lek­ty­vi­nio dar­bo re­zul­ta­tai. Bū­si­te lin­kę megz­ti pa­ žin­tis, or­ga­ni­zuo­ti su­si­ti­ki­mus su bend­ra­min­čiais.

JAU­TIS Pe­rio­do pra­džio­ je ga­li­te gau­ti svar­bios in­for­ ma­ci­jos, ži­nią iš už­sie­ny­je esan­čio pa­žįs­ta­mo. Kal­bos su­ksis apie ke­ lio­nes, stu­di­jas, po­li­ti­ką. Nuo pir­ ma­die­nio augs jū­sų da­ly­ki­nės am­ bi­ci­jos ir kū­ry­bi­nės ga­lios, dau­gės at­kak­lu­mo sie­kiant fi­nan­sa­vi­mo, die­giant re­for­mas. Pra­var­tu kal­bė­ tis su val­di­nin­kais, darb­da­viais. Be­ veik ne­bus kliū­čių su­si­tar­ti dėl ak­ tua­lių da­ly­kų. Tik pa­si­sau­go­ki­te int­ri­gų, klas­tos.

DVY­NIAI Sa­vait­ga­lį dva­si­ nė jū­sų bū­se­na bus ne­sta­bi­ li, dėl kaž­ko dra­ma­ti­zuo­si­te. Gal­ būt jau­si­tės ma­te­ria­liai iš­nau­do­ti ar ap­vil­ti ro­man­ti­ne ar ki­to­kia pra­ sme. Ti­kė­ti­ni po­kal­biai su nau­jais pa­žįs­ta­mais. Tik­riau­siai su jų pa­gal­ ba su­ge­bė­si­te pro­tin­gai ap­si­spręs­ti dėl atei­ties pla­nų.Ki­tą sa­vai­tę ga­li­ te gau­ti ži­nią iš vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ ci­jos, ap­si­spręs­ti dėl da­ly­ki­nio pa­ si­rin­ki­mo, vyk­ti į ko­man­di­ruo­tę, kon­fe­ren­ci­ją ar eg­za­mi­ną. Nu­ma­ to­mas po­kal­bis su už­sie­nie­čiu, rei­ ka­lai, su­si­ję su tei­sėt­var­ka, ver­ti­ mais, moks­lu.

VĖ­ŽYS Sa­vait­ga­lį pra­var­ tu aiš­kin­tis tar­pas­me­ni­nius ne­su­ta­ri­mus, dau­giau lai­ko leis­ti su ant­rą­ja pu­se, gai­vin­ti ro­man­tiš­ kus jaus­mus, megz­ti nau­jas pa­žin­ tis. Nuo pir­ma­die­no tu­rė­si­te drą­sos, rei­ka­lin­gos bū­ti­noms per­mai­noms.

Ga­li­mas pi­ni­gų in­ves­ta­vi­mas ar­ ba nau­da iš in­ves­ti­ci­jų, pa­ja­mos per su­tuok­ti­nį, vers­lo par­tne­rį ar pan.

Tik neuž­kib­ki­te ant afe­ris­tų kab­liu­ ko. Ga­li at­si­ras­ti ne­blo­ga pro­fe­si­nė ga­li­my­bė, nau­jas dar­bas ar pa­siū­ ly­mas, su­si­jęs su sta­žuo­te, ke­lio­ne.

At­sar­giai ke­ly­je.

LIŪ­TAS Pe­rio­do pra­džio­ je ga­li kil­ti no­ras pa­si­keis­ti, pa­ge­rin­ti gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, iš­vaiz­ dą. Gal pra­dė­si­te nuo šu­kuo­se­nos, o gal­būt kal­bė­si­tės su ar­ti­mai­siais apie rim­tes­nius at­si­nau­ji­ni­mo pla­ nus. Sun­ku bus iš­si­va­duo­ti nuo už­ bu­rian­čių no­rų, rei­ka­lau­jan­čių ne­ ma­žų iš­lai­dų. Ki­tą sa­vai­tę ak­ty­viai bend­rau­si­te. Re­gis, su­ge­bė­si­te ras­ ti bend­rą kal­bą, ras­ti komp­ro­mi­są net su tais, ku­rie jums ka­te­go­riš­kai ne­pri­ta­rė. La­bai do­mins mei­lės ro­ man­ti­ka, sek­sas. Gy­ve­ni­mo ar vers­ lo par­tne­ris jums ga­li iš­kel­ti di­de­lių rei­ka­la­vi­mų.

MER­GE­LĖ Sa­vait­ga­lį pa­lan­ku reikš­ti sim­pa­ti­ją, mei­lę, aist­ rą, nes jums bus at­sa­ky­ta tuo pa­čiu.

Ge­rai jau­si­tės bet ko­kio­je drau­gi­jo­ je. Ne­si­ner­vin­ki­te dėl smulk­me­nų, jei ruo­šia­tės į po­bū­vį ar pa­si­ma­ty­mą, nes svar­biau­sia yra šir­dies ši­lu­ma ir ge­ras nu­si­tei­ki­mas. La­biau sau­go­ki­te svei­ka­tą ir re­pu­ta­ci­ją. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je stro­piai dirb­ki­te pa­ves­tus dar­bus, lai­ky­ki­tės dis­cip­li­nos rei­ka­ la­vi­mų, nes tai bus įver­tin­ta.

SVARS­TYK­LĖS Sa­vait­ga­lį ge­rai jau­si­tės tik tvar­kin­go­je, jau­kio­je ap­lin­ko­je, ne­triukš­min­go­ je ma­žo­je kom­pa­ni­jo­je. Puo­se­lė­si­ te vil­tį trans­for­muo­ti sa­vo gy­ve­ni­ mą, gal­būt per­si­ke­liant į ki­tą vie­tą, ap­lin­ką, ku­riant šei­mą ar pan. Nuo pir­ma­die­nio bū­si­te kū­ry­bin­gi, ak­ ty­vūs. Flir­tas, ro­man­ti­ka ma­lo­ niai skaid­rins jū­sų kas­die­ny­bę. Re­ gis ap­si­sprę­si­te keis­ti įvaiz­dį ar net gy­ve­ni­mo bū­dą, pra­dė­ti spor­tuo­ti, lai­ky­tis griež­tos die­tos. Itin do­mė­ si­tės sa­vo svei­ka­ta, iš­vaiz­da, gal­būt da­ry­si­tės ty­ri­mus.

SKOR­PIO­NAS Sa­vait­ga­ lį pro­duk­ty­viai pa­dir­bė­si­te, jei už­sii­ma­te ko­mer­ci­ja, pre­kiau­ja­ te. Bet ko­kie lais­va­lai­kio už­siė­mi­ mai teiks pa­si­ten­ki­ni­mą, jei jie ne­ kels emo­ci­nės įtam­pos ir bar­nių.

Nuo pir­ma­die­nio la­biau nei į ką ki­ ta gi­lin­si­tės į as­me­ni­nius rei­ka­lus, šei­mos pro­ble­mas. Nuo tre­čia­die­nio po­pie­tės sek­sis rea­li­zuo­ti kū­ry­bi­nes am­bi­ci­jas, žais­ti pro­ti­nius žai­di­ mus. Ga­li­te su­si­ža­vė­ti tuo, kas pa­ na­šu į leng­vą pa­si­pel­ny­mą ar mei­ lės nuo­ty­kį. ŠAU­LYS Sa­vait­ga­lį pa­dau­gės op­ti­miz­mo, pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­ mi ir ap­lin­ki­niais. Daug gal­vo­si­te apie pi­ni­gus, mei­lę, tar­pu­sa­vio san­ty­kius.

Ne vis­kas džiu­gins – re­gis, ne­ri­mo kels nuo­šir­du­mo ir sta­bi­lu­mo sto­ ka šei­mo­je ar dar­be. Jei ką pirk­si­te, rem­ki­tės rea­lio­mis fi­nan­si­nė­mis ga­ li­my­bė­mis. Ki­tą sa­vai­tę ga­li­te ti­kė­tis nau­jie­nų iš ar­ti­mos ap­lin­kos žmo­nių ar to­liau iš­vy­ku­sių drau­gų. Į pe­rio­do pa­bai­gą la­biau pa­rūps ak­tua­li­jos, su­ si­ju­sios su na­mais, pi­ni­gais, ar­ti­mų­jų svei­ka­ta ir ge­ro­ve.

OŽIA­RA­GIS Sa­vait­ga­lį la­bai jaut­riai rea­guo­si­te į bet ko­ kį ne­drau­giš­ką ges­tą ar pa­šne­ko­vo pa­si­pū­ti­mą, gy­ri­mą­si. Leng­vai pa­ si­duo­si­te pa­vy­dui ir no­rui ki­tiems pa­ro­dy­ti jų vie­tą. Ver­čiau at­si­pa­lai­ duo­ki­te ir ne­kri­tiš­kai priim­ki­te si­ tua­ci­ją, at­lai­džiau ver­tin­ki­te ki­tus.

Dėl to ir pa­tys tap­si­te links­mes­ni, ir ap­lin­ki­niams ša­lia jū­sų bus sma­gu.

Ki­tą sa­vai­tę bū­si­te nu­si­tei­kę ieš­ko­ ti pa­ja­mų šal­ti­nių, ga­li­mų nau­jų su­ tar­čių ar vers­lo da­li­nin­kų, rė­mė­jų.

VAN­DE­NIS Sa­vait­ga­lį ga­li at­si­ras­ti rei­ka­lų, ku­rie ge­riau sek­sis, jei lai­ky­si­te lie­žu­vį už dan­tų.

Pra­var­tu pa­tin­gi­niau­ti, iki so­ties pail­sė­ti, pa­me­di­tuo­ti, pa­mu­zi­kuo­ ti. Ga­li­te pa­tir­ti įdo­mių iš­gy­ve­ni­mų, ku­rie tur­būt bus su­si­ję su me­nais, fan­ta­zi­jo­mis, mis­ti­ka ar slap­ta mei­ le. Re­gis, pa­di­dės jaut­ru­mas veid­ mai­nin­gai mo­ra­lei, ne­tei­sin­gu­mui.

Nuo pir­ma­die­nio kri­tiš­kai įver­tin­ si­te sa­vo ži­nias ir su­ge­bė­ji­mus. Pra­ var­tu per­žiū­rė­ti da­ly­ki­nius ir fi­nan­ si­nius pla­nus, su­tar­tis. ŽU­VYS Pe­rio­do pra­džia bus ne­blo­ga drau­gys­tės ry­šiams ir mei­lei. Nu­ma­to­mas di­de­lis šur­ mu­lys. Gal­būt ei­si­te į vi­suo­me­ni­nį ren­gi­nį, su­si­tik­si­te su bend­ra­min­ čiais. Pa­sis­ten­ki­te ne­skleis­ti ap­kal­bų ir de­zin­for­ma­ci­jos. Ki­tą sa­vai­tę jums teks šiek tiek su­var­žy­ti sa­vo po­mė­ gius ir veiks­mų lais­vę, veik­ti ap­lin­ ki­niais ke­liais ir kon­fi­den­cia­liai, ant­ raip ne­ga­lė­si­te pa­siek­ti pa­grin­di­nio tiks­lo. Ne­pikt­nau­džiau­ki­te svai­ga­ lais. Į pe­rio­do pa­bai­gą dau­gės pa­ si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi, nau­jų idė­jų, no­ro at­si­nau­jin­ti, im­tis nau­jų dar­bų.

Si­do­ni­ja

Ke­rin­čio gro­žio ro­ja Po lai­vo „Cos­ta Con­ cor­dia“ ne­lai­mės pa­ sau­lio akys nu­kry­ po į ma­žy­tį uo­lė­tos že­mės lo­pi­nė­lį Ita­li­ jo­je – Džil­jo sa­lą. Pa­ si­ro­do, bu­vu­si daug kam ne­ži­no­ma ma­ ža sa­la Vi­dur­že­mio jū­ro­je – tik­ras ro­jus.

Arū­nas Damb­raus­kas a.dambrauskas@diena.lt

At­ro­dė sau­gi vie­ta

Atradimas: netgi ita­lams mažai ži­no­mai sa­lai būdingas su­bti­lus gro­žis.

Pa­sau­lio dė­me­sio cent­re pa­sta­ro­ sio­mis die­no­mis at­si­dū­ru­sio­je Tos­ ka­nos ar­chi­pe­la­gui pri­klau­san­čio­je sa­lo­je lie­tu­vė In­ga Bui­vi­dai­tė-Pra­ ga­raus­kie­nė pra­dė­jo lan­ky­tis dar bū­da­ma de­šim­ties.

Ma­ne­ke­ne Mi­la­ne dir­bu­si ir aukš­tuo­sius moks­lus šia­me mies­te bai­gu­si moteris Džil­jo sa­lo­je daž­ niau­siai ap­si­gy­ve­na va­sa­rą šei­mos drau­gų ita­lų vi­lo­je. „Šio­je sa­lo­je be­veik ne­bū­na tu­ris­tų. Tarp poil­siau­to­jų do­ mi­nuo­ja ita­lai, ku­rių dau­gu­ma sa­lo­je tu­ri sa­vo vi­las. Žie­mą, kai vi­si poil­siau­to­jai iš­vyks­ta, sa­lo­ je, ma­no ži­nio­mis, lie­ka apie 600 gy­ven­to­jų. Džil­jo sa­la – ga­na už­ da­ras, jau­kus ir la­bai gra­žus pa­ sau­lis. Gai­la, kad to­kio­je pui­kio­ je ir, at­ro­dė, ab­so­liu­čiai sau­gio­je vie­to­je at­si­ti­ko to­kia dra­ma­tiš­ ka ka­tast­ro­fa“, – nuo­šir­džiai ap­ gai­les­ta­vo In­ga.

Lie­tu­viš­kai už­ra­šy­ta „Spyg­liu­kas“

Savybės: Džiljo sa­la pa­si­žy­mi ir pra­ban­ga, ir kuklumu.

Keis­ta, ta­čiau ato­kio­je sa­le­lė­je, ku­ rią, pa­sak In­gos, lai­vu ga­li­ma api­

Malonumai: poil­siau­to­jai mėgaujasi įsta­biais pa­plū­di­miais, plaukiojimu valtimis ir jachtomis.

15

šeštADIENIS, sausio 21, 2012

vakarė

aus kam­pe­lį iš­gar­si­no ka­tast­ro­fa iš­puoš­tos erd­vės, siau­ros gat­ve­lės ap­lin­kai su­tei­kia uni­ka­lu­mo ir pa­ trauk­lu­mo“, – pa­sa­ko­jo In­ga.

Lie­tu­vę ža­vi sa­lo­je vei­kian­čios ma­žos mais­to par­duo­tu­vės. „Da­bar to­kių par­duo­tu­vių jau ne­daug kur ra­si. Čia pro­duk­tus rei­kia ne pirk­ti, bet už­si­sa­ky­ti. Jei no­ri, pa­vyz­džiui, kep­to viš­čiu­ko, mė­sos par­duo­tu­vė­je jį už­si­sa­kai iš ry­to, o at­sii­mi va­ka­re“, – apie pre­ ky­bos ypa­tu­mus pa­sa­ko­jo Džil­jo sa­los gy­ve­ni­mą pui­kiai pa­žįs­tan­ ti lie­tu­vė.

Lai­vuo­se gro­jo mu­zi­ka

In­ga pa­sa­ko­jo ne kar­tą ma­čiu­si prie sa­los pri­plau­kian­čius di­džiu­ lius tu­ris­tų lai­vus.

Ka­lė­ji­mas ne­vei­kia, sa­lo­je nedaug gy­ven­ to­jų, ta­čiau kal­ba­ma, kad, esant rei­ka­lui, jis ga­li bū­ti ati­da­ry­ tas per 24 va­lan­das.

Sa­va: A.Bui­vi­dai­tė-Pra­ga­raus­kie­nė, at­vy­ku­si į Džil­jo sa­lą, ap­si­gy­ve­na šei­mos drau­gų vi­lo­je.

plauk­ti per va­lan­dą, yra ir lie­tu­viš­ kų pėd­sa­kų.

Agen­tū­rų nuo­trau­kas iš ka­tast­ ro­fos vie­tos ati­džiai nag­ri­nė­ję žmo­nės pa­ste­bė­jo, kad ne­to­li nuo ne­lai­mės vie­tos plū­du­riuo­ja lai­ ve­lis, ant ku­rio už­ra­šy­ta „Spyg­ liu­kas“. „Šis lai­ve­l is pri­k lau­s ė lie­ tu­vės vers­li­nin­kės Eg­lės Go­ ma­rac­sos vy­rui ita­lui. Lai­ve­lis bū­tent dėl Eg­lės var­do ir bu­ vo pa­va­din­tas „Spyg­liu­ku“, – paaiš­ki­no In­ga.

Ji pa­sa­ko­jo, kad ne­di­de­lė­je sa­le­ lė­je be­veik vi­si vie­ni ki­tus pa­žįs­ta, san­ty­kiai – la­bai drau­giš­ki.

Au­to­mo­bi­lių du­re­lių ne­ra­ki­na

Pa­sak In­gos, nuo­sta­baus gro­žio, vaiz­din­gų įlan­kų iš­rai­žy­to­je sa­ lo­je tvy­ro ab­so­liu­taus sau­gu­mo jaus­mas. „Žmo­nėms čia net ne­šau­na į gal­ vą ra­kin­ti au­to­mo­bi­lių“, – pa­ste­ bė­jo lie­tu­vė.

Ji pa­sa­ko­jo su drau­gais ne kar­tą plau­kio­ju­si sa­los apy­lin­kė­se mo­ to­ri­ne val­ti­mi. Pak­laus­ta, ar ne­ te­ko ma­ty­ti po­van­de­ni­nių ri­fų (bū­tent jie per­pjo­vė lai­vo „Cos­ ta Con­cor­dia“ dug­ną), In­ga kai ką pri­si­mi­nė. „Ne­te­ko su­si­dur­ti su jo­kiais po­ van­de­ni­niais ri­fais. Tie­sa, kar­

tą gir­dė­jau, kad ant ri­fo bu­vo už­ plau­ku­si iš­ky­lau­to­jų iš­si­nuo­mo­ta val­te­lė. Lai­mė, nie­kas tuo­met ne­ nu­ken­tė­jo, tik nu­sken­do lai­ve­lis“, – pa­sa­ko­jo lie­tu­vė. Ža­vi­si pa­plū­di­miais

Sa­la trau­kia poil­siau­to­jus sa­vo įsta­ biais pa­plū­di­miais. „Van­duo čia vi­sa­da žyd­ras, skaid­ rus ir šil­tas. Bū­tų la­bai blo­gai, jei iš ne­lai­mę pa­ty­ru­sio lai­vo iš­si­lie­tų de­ga­lai“, – ne­ri­ma­vo In­ga.

Sa­los ap­lin­ka kruopš­čiai sau­ go­ma – čia be­veik ne­vyks­ta sta­ ty­bos. Tik ne­se­niai įreng­tas van­ den­tie­kis. Iki tol van­de­nį į sa­lą

ke­lis kar­tus per die­ną pluk­dy­da­vo kel­tai. Pa­sak In­gos, neįp­ras­tą vie­ to­vės uni­ka­lu­mą iš­ryš­ki­na ir tai, kad ne­to­lie­se esan­čio­je ki­to­je sa­ lo­je yra ka­lė­ji­mas. „Ka­lė­ji­mas ne­vei­kia, sa­lo­je ne­ daug gy­ven­to­jų, ta­čiau kal­ba­ma, kad, esant rei­ka­lui, jis ga­li bū­ti ati­ da­ry­tas per 24 va­lan­das“, – da­li­jo­ si pa­ste­bė­ji­mais mo­te­ris.

Pi­lis vir­to dau­gia­bu­čiu

Be­ne uni­ka­liau­sias sa­lo­je esan­tis sta­ti­nys – se­no­vi­nė pi­lis. „Ji pa­vers­ta gy­ve­na­muo­ju pa­ sta­tu su dau­gy­be ne­di­de­lių bu­tu­kų ir yra la­bai jau­ki. Ma­žos, gė­lė­mis

„Jie at­ro­dy­da­vo šven­tiš­kai, įspū­ din­gai. Tvies­kia švie­sos, gro­ja or­ kest­rai, vi­si skli­di­ni džiaugs­mo“, – pa­sa­ko­jo tai, ką ma­čiu­si.

Džil­jo sa­lą lie­tu­vė va­di­no sa­ly­ te ir sa­kė vi­sa­da no­rin­ti ten nu­va­ žiuo­ti. „Tie­są sa­kant, da­bar ne­ži­nau, ka­da ten nu­vyk­siu, nes dar­bo gra­ fi­kas pa­sta­ruo­ju metu la­bai įtemp­ tas“, – kal­bė­jo mo­te­ris, šiuo me­ tu dau­giau­siai lai­ko pra­lei­džian­ti Niu­jor­ke.

Pa­sak jos, sa­la pa­si­žy­mi ne tiek pra­ban­ga, kiek gro­žiu. „Čia vis­kas ga­na kuk­lu, ta­čiau ža­vu. Nė­ra pra­ban­gių vieš­bu­čių.

Jie ne­di­de­li ir daž­niau­siai tri­jų žvaigž­du­čių“, – at­krei­pė dė­me­ sį lie­tu­vė.

Ne­s e­n iai In­gai pa­s kam­b i­n o Džil­jo sa­lą ir­gi pui­kiai pa­žįs­tan­ tis jos bro­lis.

Ap­ta­rę pa­sku­ti­nių­jų die­nų įvy­ kius, lie­tu­viai nea­be­jo­jo: nie­kam ne­ži­no­ma sa­le­lė da­bar iš­gar­sės vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Ne­lai­mė: ne­di­de­lę Džil­jo sa­lą lai­vu ga­li­ma api­plauk­ti per va­lan­dą, bet In­gos Bui­vi­dai­tės-Pra­ga­raus­kie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Cos­ta Con­cor­dia“ čia už­stri­go il­gam.

AFP nuo­tr.

16

šeštADIENIS, sausio 21, 2012

vakarė

Te­no­ras E.Mont­vi­das: „Daž­niau­siai mė­gau­juo­si ty­la“ 13

Žo­d žiu, jau­č iuo­s i neat­sie­ja­ma da­li­mi, nors ir kiek­vie­ną die­ną ne­vaikš­tau Vil­niaus ar Kau­no gat­vė­mis.

Ma­no gal­va, kiek­vie­nas žmo­gus sa­vo sti­lių tu­ri kur­ti pa­ts, in­tui­ty­ viai, at­si­žvelg­da­mas į sa­vo gy­ve­ni­ mo bū­dą, ta­da tai bus or­ga­niš­kas, sa­vi­tas sti­lius. Na, nau­jie­no­mis, ten­den­ci­jo­mis pa­si­do­miu, juk bu­ vau net mo­de­lis J.Stat­ke­vi­čiaus ma­ dų šou. Ta­čiau juo­kin­ga, kai žmo­ gus tik įvaiz­dį ir te­tu­ri. Ang­lai tu­ri po­sa­kį: fur coat no knic­kers. Lie­tu­ viš­kai tai skam­bė­tų maž­daug taip – kai­li­niai, o po jais nie­ko. Man jis la­bai pa­tin­ka.

– Ko­kia įpras­tai yra jū­sų die­ not­var­kė?

– Die­na die­nai ne­ly­gi. Vie­no­dų bū­ na ma­žai. Na, kad ir šian­dien. Va­ ka­re prem­je­ra Ams­ter­da­mo ope­ro­je, tad tau­so­ju jė­gas, at­sa­ki­nė­ju štai į jū­sų klau­si­mus. Ka­dan­gi ne­tru­kus pra­si­dės nau­jos ope­ros re­pe­ti­ci­jos, mo­kau­si teks­tą. O kai pra­si­de­da re­pe­ti­ci­jos – neiš­ven­gia­mai pa­ny­ ru į ru­ti­ną, ta­da pa­pras­tai re­pe­tuo­ ju nuo 10 iki 18 va­lan­dos su vie­nos va­lan­dos pie­tų per­trau­ka. Ta­da ro­ man­ti­kos bū­na ma­žai.

Man pa­tin­ka skai­ty­ti ar­ba ei­ti į ki­ną. Sten­giuo­si re­gu­lia­riai lan­ky­ tis ba­sei­ne ar­ba spor­to klu­be.

– Ko­kiems dar po­mė­giams ski­ ria­te lais­va­lai­kio mi­nu­tes?

– Ke­lio­nės yra ma­no silp­ny­bė, ta­ čiau ne tos, kai ten­ka dai­nuo­ti, bet kai vi­siš­kai pa­mirš­tu apie dar­bą.

Ge­riau­sia – Azi­jo­je ar­ba ten, kur nie­kas ne­pri­me­na Eu­ro­pos.

Ki­tas ma­no po­mė­gis – ku­li­na­ri­ja.

Nie­kad ne­ma­niau, kad pa­tir­siu to­kį di­de­lį ma­lo­nu­mą ga­min­da­mas. Ne­ su kaž­koks su­per­ku­li­na­ras, ta­čiau šio bei to jau iš­mo­kau ke­liau­da­mas ar per BBC žiū­rė­da­mas sa­vo mėgs­ ta­mą lai­dą „Šeš­ta­die­nio vir­tu­vė“.

Kai tik tu­riu lai­ko, ne­pa­lei­džiu iš ran­kų kny­gos, tai tur­būt atė­jo iš šei­ mos. Ma­no ma­ma, se­suo – aist­rin­ gos skai­ty­to­jos, daž­nai šven­čių pro­ga do­va­no­ja­me vie­ni ki­tiems kny­gas.

Kaip jau mi­nė­jau, sten­giuo­si pa­ lai­ky­ti ge­rą fi­zi­nę for­mą, tu­riu pa­ sa­ky­ti, kad jau se­no­kai sir­gau (tfu tfu tfu), o kad bū­čiau at­šau­kęs pa­ si­ro­dy­mą dėl li­gos... Tur­būt pa­sku­ ti­nį kar­tą tai bu­vo 2007-ai­siais.

Pran­cū­ziš­kas ko­lek­ty­vi­nis so­das

– In­ten­sy­viai kon­cer­tuo­ja­ te, daug ke­liau­ja­te. Vei­kiau­siai as­me­ni­niam gy­ve­ni­mui tie­siog pri­trūks­ta lai­ko. Ar kar­tais ne­ si­jau­čia­te vie­ni­šas?

– Už vis­ką gy­ve­ni­me ten­ka mo­kė­ ti kai­ną. Daug ke­liau­jant neiš­ven­ gia­mai nu­ken­čia ma­no so­cia­li­nis, as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas, san­ty­kiai su drau­gais, ku­riuos la­bai bran­gi­nu.

Ki­ta ver­tus, gy­ve­na­me la­bai glo­ba­ lia­me pa­sau­ly­je, ne tik me­ni­nin­kai daug ke­liau­ja, taip pat ir vers­li­nin­ kai, o ką jau kal­bė­ti apie jū­rei­vius!

Aš – ne išim­tis. Ne­si­leis­da­mas smul­kiai pa­sa­ko­ti apie sa­vo as­me­ ni­nį gy­ve­ni­mą, nes ne­ma­nau, kad jis ga­li bū­ti kam nors įdo­mus, o ir ne­tu­rė­tų bū­ti, pa­sa­ky­siu tik tiek, kad štai jau 10 me­tų ne­su vie­ni­šas.

– Ne vie­na­me in­ter­viu esa­te mi­nė­jęs, kad vie­no­dai na­muo­se jau­čia­tės ir pas ma­mą Kau­ne, ir būs­te Lon­do­ne, ir kal­nų na­me­ ly­je Pran­cū­zi­jo­je. Apie pa­sta­rą­ jį Lie­tu­vo­je sklan­do le­gen­dos.

– Kar­tais pa­gal­vo­ju, kaip įdo­miai su­si­klos­tė ma­no gy­ve­ni­mas. La­bai kont­ras­tin­gai... Lon­do­ne gy­ve­nu pa­čia­me mies­to cent­re, lof­te. Ap­

– Be ko­kių da­ly­kų, gy­ve­ni­miš­ kų ma­lo­nu­mų jums bū­tų sun­ku iš­si­vers­ti?

– Be pa­so ir kre­di­ti­nės kor­te­lės! O jei rim­čiau... Net ir auk­su tvis­kan­ tys rū­mai, gar­bė yra nie­kas, jei ne­ si ap­sup­tas ta­ve my­lin­čios šei­mos ir drau­gų. Tad ma­no di­džiau­sias gy­ ve­ni­miš­kas ma­lo­nu­mas yra mei­lė, dėl ku­rios esu, ku­riu. Be jos aš bū­ čiau nie­kas! O dar man la­bai pa­tin­ ka šo­ko­la­di­niai sū­re­liai.

Sens­te­lė­jęs, bet ele­gan­tiš­kas

Užuo­vė­ja: na­muo­se Pran­cū­zi­jo­je E.Mont­vi­das mė­gau­ja­si ro­man­tiš­kais va­ka­rais ir drau­giš­ka kai­my­nys­te.

link daug res­to­ra­nė­lių, par­duo­tu­ vių, vi­si tik zu­ja. Si­tis – vers­lo ra­ jo­nas – ran­ka pa­sie­kia­mas. Ma­ši­nų spūs­tys, žo­džiu, did­mies­čio šur­mu­ lys. Ir vi­siš­ka prie­šin­gy­bė – na­mas Pran­cū­zi­jo­je.

Gal kam tai pa­si­ro­dys di­de­ lė pra­ban­ga, ta­čiau tai la­bai pa­ pras­tas se­nas ak­me­ni­nis na­mas Pie­tų Pran­cū­zi­jos kal­nuo­se. Sa­ky­ ki­me, tai ma­no ko­lek­ty­vi­nis so­das.

Vi­siš­ka ra­my­bė, ma­žas kai­mu­kas, kur kai­my­nai kar­tu šven­čia šven­ tes ir pa­de­da vie­nas ki­tam nu­dirb­ti dar­bus. Kur kas ry­tą ma­no kai­my­ nas vo­kie­tis prie du­rų man pa­lie­ ka pin­ti­nę švie­žių dar­žo­vių, o ki­ta kai­my­nė olan­dė, dir­ban­ti vy­nuo­gy­ ne, at­ve­ža pui­kaus rau­do­no­jo ar­ba raus­vo­jo vy­no dė­žę, kur su pran­cū­ze kai­my­ne da­li­juo­si fi­gų (nes jos au­ ga ma­no so­de) uo­gie­nės re­cep­tais,

o va­ka­re gurkš­no­da­mas vis­kį gė­ riuo­si, kaip už kal­nų lei­džia­si sau­lė, nu­da­žy­da­ma dan­gų rau­do­na spal­ va, kur tam­pu ro­man­ti­ku iki kau­ lų sme­ge­nų!

– Ar yra pa­sau­ly­je vie­ta, ku­ rio­je dar ga­lė­tu­mė­te kur­ti sa­ vo na­mus?

– Na­mais rei­kia rū­pin­tis, juos puo­ se­lė­ti, juo­se bū­ti. Tad man tik­rai pa­kaks to, ką tu­riu. Ta­čiau kiek­ vie­ną kar­tą at­va­žiuo­da­mas dirb­ti į nau­ją mies­tą tu­riu su­si­kur­ti lai­ki­ nus na­mus, tai svar­bu. To­dėl ma­ nau, kad ga­lė­čiau gy­ven­ti bet kur, tik ne bet kur jaus­čiau­si lai­min­gas.

Dvel­kė Ry­tų Eu­ro­pa

– Re­gis, jums ne ma­žiau svar­ bu ir tai, kaip at­ro­do­te, koks jū­

sų įvaiz­dis? Prieš ku­rį lai­ką net bu­vo­te iš­rink­tas sti­lin­giau­siu Lie­tu­vos at­li­kė­ju.

– O kam ne­pa­tin­ka pa­si­puoš­ ti?! Pir­mai­siais me­tais Lon­do­ ne, kai ne­la­bai dar ga­lė­jau sau leis­ti nu­si­pirk­ti puo­de­lio ka­vos, vil­kė­jau iš Lie­tu­vos at­si­vež­tus rū­bus. Ne­ko­kie tie ma­no stu­den­ tiš­ki rū­be­liai ta­da bu­vo... La­bai jau Ry­tų Eu­ro­pa dvel­kiau. Gel­ bė­jo H&M par­duo­tu­vės, kur kai­ nos la­bai juo­kin­gos, ta­čiau ko­ky­ bė – taip pat. Da­bar, kai jau ga­liu sau leis­ti, pa­si­ren­ku ne kie­ky­bę, o ko­ky­bę.

Sa­vo sti­liu­mi rū­pi­nuo­si pa­ts, nors tarp drau­gų tu­riu ne vie­ną gar­sų di­zai­ne­rį ir sti­lis­tą. Jų pa­ slau­go­mis ne­si­nau­do­ju. Nors kon­ cer­te vil­kė­siu Juo­zo Stat­ke­vi­čiaus su­kur­tą kon­cer­ti­nį fra­ką.

Atrakcija: su modeliu Svetlana Griaznova ir aktoriumi Dexteriu Fletcheriu J.Statkevičiaus kolekcijos „Pa-

vasaris/vasara 2011“ pristatyme dalyvavęs E.Montvidas patyrė smagių emocijų.

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

– Kaip sa­ve įsi­vaiz­duo­ja­te po 20–30 me­tų?

– Na, tuo­met, ti­kiuo­si, bū­siu sens­ te­lė­jęs ele­gan­tiš­kas vy­riš­kis, grei­ čiau­siai ne­be­tu­rin­tis daug plau­kų, ta­čiau tu­rin­tis pa­kan­ka­mai pa­tir­ ties, kad ga­lė­tų ja pa­si­da­ly­ti su jau­ nes­niais.

– O kaip­gi su sva­jo­nė­mis? Pro­ fe­si­nė­mis am­bi­ci­jo­mis? Tu­ri­ te to­kių?

– Ži­no­ma, tu­riu. Am­bi­ci­jos la­bai rei­ka­lin­gos, jos pri­ver­čia to­bu­lė­ti.

Ir sva­jo­nių tu­riu. Pro­fe­si­nė sva­jo­ nė kuo il­giau bū­ti įdo­miam žiū­ro­ vams, o as­me­ni­nė la­bai pa­pras­ta – bū­ti lai­min­gam.

– Koks jū­sų po­žiū­ris į po­pmu­zi­ ką? Gal­būt jums tai yra ta­bu?

– Jo­kiais bū­dais, juk aš dar ne­ su se­nas bam­ban­tis die­das. Mie­lai klau­sau­si vi­so­kios mu­zi­kos. Ta­ čiau išei­siu iš kam­ba­rio, jei ja­me gros vi­so­kios pu­py­tės ar ki­tos pa­ na­šios blon­di­nės vers­li­nin­kės. Va ši­to ne­ga­liu pa­kęs­ti. Sa­vęs ne­pris­ ki­riu MTV kar­tai, ta­čiau at­ski­riu, kai mu­zi­kan­tas ku­ria mu­zi­ką dėl to, kad ki­taip ne­ga­li. Jei res­to­ra­ne lei­ džia A.Bo­cel­li, pa­pra­šau, kad iš­ jung­tų. Ne­ga­liu pa­kęs­ti ši­to bal­so.

Ma­no „iTu­nes“ jūs ras­tu­mė­te elekt­ ro­ni­nės mu­zi­kos gru­pę „Lamb“ ar­ ba Evą Cas­si­dy, Da­vi­dą Syl­via­ną ir Jur­gą, rit­menb­liu­zo ir laun­džo įra­ šų ir, ži­no­ma, daug džia­zo. Šiaip daž­niau­siai klau­sau­si Stin­ go, be­je, su juo man net te­ko da­ly­ vau­ti vie­na­me va­ka­rė­ly­je Lon­do­ne, ar­ba Wil­lo Dow­nin­go. Mėgs­tu ba­ ro­ko epo­chos mu­zi­ką, o jei už­si­ma­ nau min­ti­mis nu­ke­liau­ti į eg­zo­tiš­ kus kraš­tus, pa­si­lei­džiu au­ten­tiš­kos ja­po­nų ar in­dų mu­zi­kos.

O daž­niau­siai mė­gau­juo­si ty­la.

Pra­lei­dus vi­są die­ną re­pe­ti­ci­jo­se, pa­ti­kė­ki­te, tai ge­riau­sia mu­zi­ka.

– Ar dai­nuo­ja­te du­še?

– Ne, klau­sau­si, kaip bė­ga van­duo, ir man tai skam­ba kaip mu­zi­ka!

17

šeštADIENIS, sausio 21, 2012

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Sveikata, grožis

Nekilnojamasis turtas

AMBULATORIJA Unikali technologija Lietuvoje

NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malšinimui, endokrininės sistemos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos priežiūrai.

Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros. SVEIKATAI: vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Magneto, ozono, LED šviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas.S.Daukanto g.

2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.

894528

SKYDLIAUKĖS FUNKCIJOS SUTRIKIMAI – BLOGOS SAVIJAUTOS PRIEŽASTIS. Ilgalaikis stresas, įtemptas darbas, jodo stygius, paveldėti genai – tokios dažniausios skydliaukės ligų priežastys. Jos nustatomos dviem iš dešimties Lietuvos gyventojų. Skydliaukės hormonus tirtis patariama esant: dažnam nuovargiui, odos ir plaukų sausumui, plaukų slinkimui, sutrikus cholesterolio lygiui, vidurių užkietėjimui, padidėjusiam kraujospūdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimui. Iki 2012 m. sausio 31 d. SKYDLIAUKĖS HORMONAMS taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinė laboratorija. Registruotis tel.

8 607 94 033, (8 46) 213 470, 8 699 03 033, Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.

868955

Parduoda

Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. “Kalnų oro“ metodas.

Individualus trumpalaikis hipoksijos (trūkinėjanti normobarinė hipoksiterapija) gydomasis poveikis. Organizmo adaptacija prie deguonies trūkumo ir galimybė išnaudoti aklimatizacijos prie kalnų sąlygų fenomeną gydymo tikslais. Metodas skiriamas sergant širdies ir kraujagyslių sistemos lėtinėmis ligomis, bronchine astma, alerginiais susirgimais, reprodukcinės sistemos susirgimais, sutrikus angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitai. Sumažina psichinės ir emocinės įtampos ir nerimo lygį. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. Lic. Nr.2682 899333

NAUJIENA! Diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai (dėl kraujavimų, gimdos gleivinės ligų). Visos ambulatorinės ginekologinės paslaugos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, Kuncų g. 12-54, Klaipėda, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.

884049

Butus naujos statybos name, centre. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668.

894404

15 a žemės sklypą 10 min. kelio iki Klaipėdos centro, su visomis komunikacijomis, leidimu statybai, kartotiniu projektu pagal Jūsų pageidavimą. Tel. 8 698 38 863.

897548

2 kambarių butą Laukininkų g. (5/1 a., bendrija, 109 000 Lt). Tel. 8 655 14 390.

900410

2 kambarių suremontuotą butą Budelkiemio g. Kaina 133 000 Lt. Tel. 8 655 14 390.

Namams statyti sklypus Maciuičių k., prie Gargždų (nebrangiai). Tel. 8 652 75 343.

901447

„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.

765802

Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas (apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

898346

Naują 3 kambarių 60 kv. m butą (1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

898356

Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

898336

Nebrangiai 8 a žemės sklypus Aukštkiemių kaime, 2 km iki Klaipėdos. Savininkas. Tel. 8 616 56 566.

893284

Nestandartinį butą senamiestyje, Jono g. (mansardinis, per 2 aukštus, 32 kv. m + 11 kv. m, suremontuotas, laiptinėje 4 butai). Kaina 159000 Lt. Tel. 8 698 50 051.

Gydytojų specialistų konsultacijos, echoskopijos, priklausomybių (alkoholio, rūkymo) gydymas lazeriu, masažai, aparatinės kosmetologinės procedūros, mezoterapija, plaukų bei kapiliarų šalinimas IPL aparatu. SAUSIO mėnesį kviečiame naudotis metų pradžios nuolaidomis: visoms veido ir kūno procedūroms – net 30% nuolaida; ypatingi pasiūlymai: jauninanti veido procedūra „Lymphobiony“ – 105 Lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 Lt; lipokavitacija+vakuuminis masažas – 129 Lt. Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių g. 15, Klaipėda; www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt.

902056

Padedu parduoti, pirkti, išnuomoti butus ir kitą nekilnojamąjį turtą, sutvarkau dokumentus. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas @dnbbustas.lt.

900404

Pigiai 3 kambarių butus: Gargžduose, J.Janonio g. (nepereinami kambariai, tvarkinga laiptinė); Klaipėdoje, Naujakiemio g. (tvarkingas).

Tel. 8 699 40 539.

901015

Perka 3 kambarių ir didesnį butą iki 100 000 Lt. Moku grynais iš karto. Tel. 8 634 21 945.

901022

Mokymas

884048

897087

900407

898591

Nemokama vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūra. Ginekologų, urologų, kardiologų, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. Nėščiųjų priežiūra. Odos vėžio diagnostika naujausiu vokiečių FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Masažai, fizioterapinės procedūros. Naujiena – smegenų kraujagyslių tyrimas. Turintiesiems siuntimą echoskopiją, gastrofibroskopiją, rektoskopiją, neurologo konsultaciją dėl galvos svaigimo, reabilitacines procedūras apmoka ligonių kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojų tikrinimai įmonėms.

Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.

Butus: 1 kambario Priekulėje (vietinis šildymas), 2 kambarių Vėžaičiuose (sandėliukas).

Tel. 8 677 44 045, 8 684 76 512.

Kiti kursai Kirpėja-modeliuotoja J.Goliak kviečia mokytis kirpėjos specialybės. Mokymas orientuotas į praktinį darbą su klientais, kuris užtikrina pasitikėjimą savimi darbe. Tel. 8 670 26 853, Minijos g. 128.

900807

Lietuvos miškų valdymo bendrovė „Girmedis“ perka statų mišką su žeme visoje Lietuvoje. Mokėsime brangiai. Rengiame miškotvarkos projektus. Tel. 8 612 12 058.

856248

Legalus darbas Anglijoje labdaros maišelių platintojams, apgyvendiname. Kalba nebūtina.

Tel. 8 646 43 090, +447586680917.

Paskolos

KVIEČIA MOKYTIS ŠOKTI

Teikiame įv. paskolas Jūsų poreikiams. Konsultuojame nemokamai. Herkaus Manto g.

7/M.Mažvydo al. 2, tel. 8 650 33 238, e. p. klaipėda@soscredit.lt, www.soscredit.lt.

ŽVEJŲ KULTŪROS CENTRE

898563

SALĖJE Nr. 203

SAUSIO 30 d. (pirmadienį) PRIIMAMI NAUJI ŠOKĖJAI

17.00 val. – 9–15 metų šokėjai į hip-hop šokių grupę 17.30 val. – 8–10 metų vaikai į šiuolaikinių šokių kolektyvą „SPRIGTAS“ 18.00 val. – 4–6 metų (bei vyresnio amžiaus iki 16 metų) berniukai ir mergaitės į sportinių šokių kolektyvą „GINTARAS“ 19.00 val. – moterys į Lotynų Amerikos solo šokių grupę 19.30 val. – suaugusieji į pramoginių šokių hobi klasės grupę Norintys pasiteirauti, negalintys atvykti į priėmimą ar pavėlavę, gali kreiptis tel.

8 698 49 947.

Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.

89044

Darbas Siūlo darbą

889108

Tiesioginis darbas Vokietijoje, žuvų konservų fabrike. Išvykimas sausio 28 d. Tel. 8 677 97 404.

903294

Kompanijai reikalingi darbuotojai: muitinės tarpininkas ir vadybininkė. Vadybininko darbo pobūdis: naujų klientų, krovinių paieška, krovinių pervežimo maršruto organizavimas ir kontrolė; dokumentų tvarkymas; tarptautinė prekyba. Reikalavimai: puikūs darbo kompiuterio įgūdžiai, lietuvių, anglų, rusų kalbų mokejimas (raštu ir žodžiu), kruopštumas ir atsakingumas. CV siųsti e. paštu info@jurvista.lt iki 2012 01 31.

901953

Anglija! Narcizų skynimas, darbas šiltnamiuose. Anglų k. nebūtina. Kaina 488 Lt! www. extratravel.lt. Tel. +370 688 15 532.

903164

Autoplovyklai reikalingi darbuotojai (cheminis salonų valymas, plovimas). Patirtis būtina. Atlyginimas nuo 1000 Lt. Tel. 8 682 69 268.

902397

UAB „Sabelija“ į savo kolektyvą ieško projekto vadovo. Darbo pobūdis: darbų saugos projektų įgyvendinimas. Vadovavimo patirtis - privalumas. Gyvenimo aprašymus siųskite e. paštu personalas@darbusauga.lt.

900502

Viena didžiausių Baltijos šalyse privačių kalbų mokyklų ieško profesionaliai mąstančių žmonių prisijungti prie mūsų kolektyvo. Būtina gera anglų kalba, daugiau nereikia jokio specialaus pasirengimo. Norėdami sužinoti daugiau informacijos, rašykite linda.zande@ valodu-vestnieciba.lv. Tel. 8 604 71 369.

901318

Vokiško kapitalo bendrovė UAB „Baier Transport“ ieško transporto vadybininko. Reikalavimai: krovinių gabenimo organizavimo patirtis, vokiečių arba anglų kalbų mokėjimas, organizaciniai sugebėjimai. Dėl papildomos informacijos kreiptis tel. (8 46) 246 485, CV siųsti e. p. info@baiertransport.lt.

900438

Nukelta į 18 p.

18

šeštADIENIS, sausio 21, 2012

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, pramogos Atliekame visą ir dalinę apdailą butuose, namuose, sodo nameliuose. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 687 80 439.

Darbas Siūlo darbą

Reikia remonto - skambinkite! Patarsiu, padėsiu supirkti, atvežti medžiagas. Santechniko ir elektriko paslaugos, apdaila, plytelės.

Tel. 8 684 15 280.

PARDAVIMAS IŠ PAKARTOTINIŲ PIRMŲJŲ VARŽYTINIŲ. Antstolis Jonas Petrikas skelbia pardavimą iš pakartotinių pirmųjų varžytinių UAB „Andrijavos projektai“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui: 1. Žemės sklypas, žemės sklypo plotas 2.9416 ha, adresas Klaipėdos r. sav., Trušelių k. Išvaržomas turtas parduodamas už 188000.00 Lt. Varžytinių dalyvio piniginės įmokos dydis 10 procentų parduodamo turto kainos – 18800.00 Lt. Sumokama į antstolio Jono Petriko depozitinę sąskaitą Nr. LT094010042300600921 AB DnB NORD bankas. Varžytinės vyks 2012 m. vasario 22 d. 10 val. antstolio Jono Petriko kontoroje, Šaulių g. 19, Klaipėda. Informacija tel. (8 46) 314 322. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teisę į parduodamą turtą, iki varžytinių gali pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus.

901964

902262

901971

atkelta iš 17 p.

Parketas iš ąžuolo ir uosio. Visos klojimo, šlifavimo ir restauravimo paslaugos. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Tel. 8 688 27 195.

Naujai įmonei reikalinga patyrusi buhalterė.

Tel. 8 600 06 836.

900779

Reikalingos valytojos oficialiai dirbti Anglijoje. Geras atlyginimas, apmokamos atostogos, apgyvendiname. Anglų k. nebūtina.

Tel. +447955504578, www.sunlightcleaning.co.uk.

897787

Skubiai reikalingi vamzdžių izoliuotojai (patirtis su rockwool), skardininkai dirbti Olandijoje (anglų kalba būtina, VCA pageidautina). Tel. 8 614 15 929, e. paštas metalasnl@gmail.com.

900301

Perka

Įvairūs Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai nuo 600 Lt. Kreiptis Taikos pr. 8, Klaipėda. Tel. (8 46) 254 441. www.klausosaparatai.lt.

901630

892556

Transporto kompanija siūlo darbą šaltkalviams-remontininkams ir pagalbiniams darbininkams. Tel. 8 698 20 892.

Automobilį ar mikroautobusą (brangiai) su variklio, važiuoklės defektu, gali būti nevažiuojantis, siūlyti variantus. Pasiimame patys.

Tel. 8 684 25 364.

902187

Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220.

Varžytinės

Gaminame, montuojame geros kokybės pušies, uosio, ąžuolo duris, laiptus. Betonuojame laiptus. Tel. 8 683 67 785.

900642

Dėmesio

902015

895265

UAB „Iremas“ filialas „Kelmerta“ nuolat dirbti reikalingi: vyr. energetikas ir portalinių kranų elektrikai. Geros darbo sąlygos, visos socialinės garantijos. Tel. 399 430.

Perkame įvairių markių automobilius su defektais ir be jų. Atvykstame į vietą. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 607 93 120.

Visi santechnikos darbai: vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas, katilinės. Kaminų įdėklai. Ilgametė patirtis. Garantija.

Tel. 8 686 29 345.

Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 602 23 279.

896603

895433

885002

900241

Transporto paslaugos

Kita

Pigiai perkraustome, pervežame baldus, įvairius krovinius. Tel. 8 607 13 774.

Parduoda

897522

Baltarusiškus durpių briketus, kokybiškas akmens anglis (palaidas arba didmaišiuose). Tel. 8 657 95 758.

Nebrangiai, greitai perkraustome (Klaipėdos mieste 1 val. - 30 Lt), išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų.

Tel. 8 688 77 722.

895089

Pigūs darbo rūbai ir batai parduotuvėje Minijos g. 169A. Darbo laikas I-V 9-17 val.

Automobiliai

901008

Autoserviso paslaugos

887960

poilsis, kelionės

teatras Klaipėdos dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. ir www. tiketa.lt. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.

Sausio 28 d. 18 val. – E.E.Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. 2 dalių elegija. Rež. P.Gaidys.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Jubiliejinis XXV sezonas Sausio 27 d. 18.30 val. – G.Puccini. „Sesuo Andželika, Džanis Skikis“. Vienaveiksmių operų diptikas.

Sausio 28 d. 18.30 val. – P.Abraham. „Balius Savojoje“. Atliekama pagal „Octava Music Australia“ Pty.Ltd. aranžuotę.

Perka

Klaipėdos koncertų salė

Parduoda UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI. 895870

Buitis ir technika Kompiuteriai Kompiuterių supirkimas, remontas (veikiantys, sudaužyti, neveikiantys, sudegę). Tel. 8 602 77 212.

903178

Paslaugos

Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida.

Tel. 8 674 12 735.

902343

Taisau siuvimo mašinas. Tel. 367 504, 8 652 75 340.

902251

„Volga“ GAZ 3102 (1989 m., benzinas-dujos, TA iki 2012 m. rugpjūčio mėn., važiuojantis) ir nevažiuojantį „Moskvič“ 403. Tel. 8 699 01 993.

901798

Statyba ir statybinės medžiagos Statybos paslaugos

Autobusiuką „VW Caravelle 2,5“ (1994 m., benzinas, dujos, 6 300 Lt); „VW Passat“ (1993 m., benzinas, dujos, 2 600 Lt). Armoniką ir akordeoną. Tel. 8 603 10 867.

Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108.

902272

892006

(Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.).

Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt.

Sausio 25 d. 18 val. – „Nuramink mano sielą“.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Meno vadovas ir vyriausias dirigentas Gintaras Rinkevičius. Solistas Edgaras Montvidas (tenoras, Lietuva–Didžioji Britanija).

Kiti renginiai Sausio 23 d. 19 val. – intymi vyrų trupė „Erelis“.

Bilietais prekiauja „Tiketa“.

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Sausio 21 d. 12 val. teatro salėje – klounų teatro studija „Dulidu“. Lėlių vaidinimas vaikams „Klounas ir pelytė Micė“. Rež. K.Kondrotaitė. Bilieto kaina 8 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.

Sausio 21 d. 16 val. didžiojoje salėje – KU MF choreografijos katedros V k. studento E.Lelionio baigiamasis diplominis darbas-koncertas „Žiemos išdaigos“. Nemokamai.

Sausio 22 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Kur tas pasaulio kraštas“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Sausio 22 d. didžiojoje salėje – Idioteatras. Y.Reza. „Menas“ (premjera!). Rež. D.Kazlauskas. Bilieto kaina 33–53 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Sausio 21 d. 12 val. spektaklis visai šeimai „Vilkas ir ožiukai“. Rež. L.Zubė. Svečiuose šeimos teatras „Lino lėlės“.

Sausio 22 d. 12 val. lėlių vaidinimas mažiesiems „Trys paršiukai“. Rež. S.Bartulytė.

KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Sausio 21 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Vitražo motyvai“.

„Universa Via“ pagrindinė mokykla (Kretingos g. 44, tel. 351 286) Iki sausio 25 d. I a. holas – J.Vosyliaus tapybos darbų paroda. III a. holas – R.Martinėno tapybos darbų paroda.

19

šeštADIENIS, sausio 21, 2012

pramogos restoranai Viešbutis – restoranas „Magnisima“

J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje.

Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu.

Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus.

Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

Restoranas „JUODASIS VILKAS“

gėlės

sportas, sveikata

Tik gėlės

Teniso arena

Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais!

Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val.

VII nuo 10 val. iki 15 val.

Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau.

Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos.

IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).

Klaipėda, Šilutės pl. 48.

Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui.

Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“.

Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!

JOGOS CENTRAS

kursai

karščiausi kelionių pasiūlymai

„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Meilės šventės kelionė – 2 už 1 kainą!

Išsirinkite savo meilės šventės datą ir

Meilės šventės dienomis vasario 10–14

nustebinkite savo mylimą žmogų.

dienomis kruizinė kelionė Ryga–Stokholmas

Visos kelionės metu – pramoginė ir poilsinė

dviem už ypatingą kainą:

programa visą naktį.

Kajutė be lango (apatinis denis) – 280 Lt

Pasiūlymas galioja iki 2012 01 31. Vietų

Kajutė be lango – 330 Lt

skaičius ribotas

Kajutė su langu – 440 Lt.

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda.

Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt

Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms.

Mokymo centras „Gimnazita“ Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235.

Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto.

Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums.

Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū!

Apsilankykite, nenusivilsite!

Restoranas „Neringa”

Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372.

Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu!

Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!

Restoranas „Vienaragio malūnas“

Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt JURIJUS VEKLENKO tribute to JAMES BLANT & BRUNO MARS Sausio 27 d. 19 val. Jurijus Veklenko – restorane „Vienaragio malūnas“ gyvai su pianistu Mantu Liutiku atliks šių jausmingų atlikėjų dainas ir savo išskirtinėmis improvizacijomis virpins klausytojų širdis.

Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams.

Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.

www.jogos-centras.lt Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033 JOGOS CENTRAS Jogos centre galite susipažinti su jogos meistro Šivanandos susisteminta (integralia) joga.

Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemokamus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio 23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pirmadieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o antradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.

Naujas pažintinių kelionių sezonas!

Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir lėktuvu.

Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.

Litamicus Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 170 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos.

Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm.

Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.

Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt

Orai

Savaitgalį Lietuvoje turėtų laikytis šaltukas, pasnigs. Šiandien bus nuo 3 laipsnių šalčio rytiniuose iki 2 laipsnių šilumos pajūryje. Sekmadienio naktį pasnigs nedaug, dieną daug kur numatomas sniegas, vietomis gausus, o pajūryje – šlapdriba. Temperatūra naktį bus 1–5 laipsniai šalčio, dieną nuo 3 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Šiandien, sausio 21 d.

–2

+1

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

–2

Šiauliai

Klaipėda

–3

Panevėžys

–3

Utena

–3

8.48 16.45 7.57

21-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 345 dienos.

Saulė Vandenio ženkle.

Tauragė

–3

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +5 Brazilija +25 Briuselis +10 Dublinas +10 Kairas +16 Keiptaunas +27 Kopenhaga +5

kokteilis Iš teis­mo sa­lės

Londonas +12 Madridas +14 Maskva –4 Minskas –4 Niujorkas +3 Oslas –1 Paryžius +13 Pekinas –4

Praha +5 Ryga –2 Roma +14 Sidnėjus +23 Talinas –1 Tel Avivas +14 Tokijas +7 Varšuva +1

Vėjas

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-1

+1

0

-1

7

0

+1

0

+1

7

0

+2

+1

+1

9

pirmadienį

Čes­ka (vy­rai, jūs tap­si­te lai­min­gais tė­vais tik ta­da, jei da­ly­vau­si­te ne tik vai­kams gims­tant, bet ir jiems at­si­ran­dant)

Vilnius

–3

Alytus

Vardai Šiandien: Agnietė, Augerijus, Augis, Galgintas, Garsė, Ginas, Ina, Ineza Rytoj: Anastazas, Aušrius, Gaudentas, Skaistė, Vincentas

sausio 21-ąją

rytoj

„Kok­tei­l į“ pa­sie­kė nau­ja siun­ta sce­nų iš šei­mų sky­ry­bų.

Tai aš ne­sek­sua­l i?! Vi­siems sek­sua­l i, o jam, mat, ne!

Pri­si­ž iū­rė­jo per te­le­v i­zo­r ių vi­so­k ios po­rnog­ra­fi­jos ir rei­ka­lau­ja da­bar vi­so­ kių iš­kry­pi­mų, kaip an­tai ka­vos į lo­vą.

Jūs klau­sia­te, po­ne tei­sė­jau, ar pa­rei­ na jis po dar­bo na­mo? Jei­g u jūs, vy­ rai, šliau­ž i­mą va­di­na­te ėji­mu, tai pa­ rei­na.

Jos mo­t i­na lin­do mū­sų šei­mo­je į vi­ sas sky­les ir net lo­vo­je ban­dė mums va­do­vau­ti!

Jei­gu bū­tų už­ra­šy­ti ir iš­spaus­din­ti vi­si at­ve­jai, dėl ku­rių jis už­truk­da­vo dar­be, tai nuo to­mų skai­čiaus ra­šy­to­jai pa­ža­ liuo­tų iš pa­vy­do.

No­rė­da­mas nu­tver­ti žmo­ną nu­si­kal­ti­ mo vie­to­je, pa­si­nau­do­da­mas ko­man­ di­ruo­tės prie­žas­ti­mi, dvi pa­ras pra­sė­ dė­jau rū­sy­je. To­dėl su­si­rgau plau­čių už­de­g i­mu. Ne­ma­t y­da­mas jos rū­pes­ čio ir užuo­jau­tos, nu­spren­d žiau, kad to­l iau su ja gy­ven­ti neį­ma­no­ma.

Ka­vos į lo­vą jam ne­duo­da­vau, bet kit­ ko da­viau tiek, kad ki­tiems lik­da­vo tik tru­pi­niai.

Ma­no krū­tis jis pa­va­di­no ant­pirš­čiais!

Tai jo „ant­pirš­tis“ ten, kur ki­tų „oho­ho“!

Ma­no žmo­na, nors ir ne­ge­ria, vi­są lai­ ką kaip gir­ta. Kar­to­ja vie­ną ir tą pa­t į: „Už­teks ger­ti, už­teks ger­ti“.

Jis bu­vo neiš­ti­k i­mas su kuo pa­k liū­va dar iki ves­tu­v ių, kai aš bu­vau nėš­čia nuo jo drau­go.

Jis nuo­lat į lo­vą tem­pė vi­so­k ias kek­ šes: tai kai­my­nę, tai pa­š ti­n in­kę, tai ma­ne.

Ji džiau­gė­si kaip maž­vai­kė, kai aš gir­ tas at­si­sė­dau ant kak­tu­so ir su­dau­žiau gal­va švies­tu­vą.

Ji siau­bin­gai nuo­bo­di: nuo­lat pra­šo pi­ ni­g ų ir sek­so.

Pa­žiū­rė­ki­te, ką jis pa­da­rė su ma­no krū­ ti­mis! Ką man po sky­ry­bų su jo­mis da­ ry­t i? Kas­pi­nu pa­r iš­ti?!

Ko­dėl aš už jo iš­te­kė­jau? Na, ma­niau, jei­gu vy­ras kiek­vie­ną die­ną gir­tas, va­ di­na­si, jis pa­do­r iai už­dir­ba!

Marijampolė

2–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

–4

–1

1387 m. Lie­tu­vos Di­džio­ jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je pra­ dė­ta dieg­ti ka­ta­li­ky­bė.

1905 m. gi­mė gar­su­sis ma­dų di­zai­ne­r is pran­ cū­zas Chris­t ia­nas Dio­ ras. Mi­rė 1957 m.

1911 m. pir­mą kar­tą or­ ga­ni­zuo­tas Mon­te Kar­lo au­to­mo­bi­lių ra­lis.

1924 m. nuo krau­jo iš­si­ lie­ji­mo į sme­ge­nis mi­rė Ru­si­jos bol­še­vi­k ų ly­de­ ris Vla­di­mi­ras Le­ni­nas.

1925 m. gi­mė ang­lų ko­ mi­kas Ben­ny Hil­lis.

1941 m. Mad­ri­de, Is­pa­ni­ jo­je, gi­mė ope­ros te­no­ ras Pla­ci­do Do­min­go.

1962 m. gi­mė pran­cū­z ų ak­to­rė Ma­rie Trin­tig­nant.

2003 m. rugp­jū­čio 1-ąją Vil­niu­je ji bu­vo su­muš­ta sa­vo drau­go pran­cū­zų ro­ ko gru­pės „Noir De­sir“ dai­ ni­n in­ko Bert­rand’o Can­ tat, per­do­za­vu­sio nar­ko­ ti­kų. 41 m. pran­cū­zų ak­to­ rė, pen­kias die­nas iš­bu­vu­ si ko­mos būklės, vie­no­je iš Pa­ry­ž iaus apy­lin­kių li­ go­ni­nių mi­rė nuo sme­ge­ nų ede­mos.

1977 m. Ita­li­jo­je bu­vo le­ ga­li­zuo­ti abor­tai.

Žiemiški šal­čiai pa­jū­rio ne­gąs­dins Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Tik­ros žie­mos iš­siil­gu­sių klai­pė­ die­čių ar­tė­jan­čių die­nų orai ne­ džiu­gins. Si­nop­ti­kai pro­gno­zuo­ ja, kad pa­jū­ry­je bus ne­šal­ta bei drėg­na.

Lie­t u­vos hid­ro­m e­teo­ro­l o­g i­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­ riaus ve­dė­jo Lion­gi­no Pakš­čio žo­ džiais, sa­vait­ga­lį Klai­pė­do­je dar jau­sis pa­va­sa­riš­kas oras, bus de­ be­suo­ta, vie­to­mis lai­ky­sis rū­kas bei lau­kia­ma silp­nų kri­tu­lių.

Oro tem­pe­ra­tū­ra šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį pa­kils maž­daug nuo

0 iki 2 laips­nių ši­lu­mos, nak­tį bus nuo 0 iki –2. Šeš­ta­die­nį dar pūs silp­nas piet­ry­čių, ry­tų vė­jas, ta­čiau jau nak­tį ir sek­ma­die­nį su­stip­rės iki 7–12 m/s. „Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je iš­si­lai­ kys pa­na­šūs orai, pir­ma­die­nį dar lau­kia­me kri­tu­lių, o nuo ant­ra­die­ nio tre­čia­die­nio jų ti­ki­my­bė ne­di­ de­lė“, – pro­gno­za­vo L.Pakš­tys.

Vy­raus ne­stip­rus ne­pas­to­vių kryp­čių 4–9 m/s vė­jas, oro tem­ pe­ra­tū­ra šiek tiek nu­kris.

Die­no­mis bus 0–2 laips­niai šal­ čio, o nak­ti­mis ter­mo­met­ro stul­ pe­lis tu­rė­tų kris­ti iki 3–6 laips­nių že­miau nu­lio.

Niū­ru: ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis bus žvar­bo­ka bei ga­li pri­reik­ti skė­čių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.