Penktadienis, Balandžio 13 d., 2012 m. Nr. 86 (1285)
Kol Ukrainos prem jeras M.Azarovas svečiavosi Vilniuje, Kijeve nuteistas dar vienas eksministras. Pasaulis 12p.
TODĖL, Todėl, KADVilnieTis ESU VILNIETIS Kad esu
iklyje šeštadTa ieikni s sausio 23 d.,
2010 m.
nr. 15 (671)
diena.lt
TV3 laidos „Akis tata“ ir LNK „Abi pus sienos“ rei Kedys. Kristupas tingus augina Drą Krivickas ėmė sius si D.Kedžio gyny Leškevičius ad bos, o Giedrius vokatauja Laimu tei Stankūnaitei ir Andriui Ūsui.
2,00 Lt NacioNa liNę apėmė FuTb Televiziją olo karšTiN ė
„Mane išgelbė
jo Dievas“
Dvidešimtmetė lietuvaitė Karo lina Kirilko niekada nepamirš koš ma ro, kurį išgyve no per žemės drebė jimą Haityje.
„Vėtros“ futbolo komandos treneris Virginijus Liubšys
8p.
JAUKUMA Pavasarins
MieStaS
„Staiga pasigir do tarsi greitai pra stiprus garsas, va nys, – prisiminė žiuotų traukiK.Kirilko. – Ir tą pačią akimirką pradėjo drebėti namas. Pirmomis akimirkomis šo kiruoti nutilome. Bandėme keltis ir lipti nuo namo, tačiau pradžioje to padaryti nepavy ko. Matėme, kaip griuvo gretimi namai, mūsų na mo tvora...“ Netoli griuvo mo jo namai, tvoros, kykla, lūžinėbuvo girdėti verksklykė žmonės, šauksmai. Gatvės mas, pagalbos kių ir dūmų sūku paskendo dulryje. Plačiau skaitykite
Šokoladas
17
Pasaulis
Buvęs JAV prezi den W.Bushas – nors tas George’as ir nepopuliarus, bet reikalingas. 12p.
Idėja, verta „Kristoforo“
Tv heroju s
žiedų magi ių ja
Ūkininkų turge lių užkrėtęs Mindau idėja šalį vičius gautą Šv. gas Maciule Kristoforo statulėlę mielai pa į tūkstančius ga dalytų balėlių. 3p. teMa
KULInAr IJA Ridikėliai – ne sau daržošiaip vės!
„Irmanto sriubos“ be Irmanto
PORTRETA S
Svajonę atidary ti sriubų res toraną įgyven dinęs Jablonskas dabar Irmantas da, bet minties sriubų never su joną iš sriubos sikrauti mili neatsisako. 5p. eko no Mi ka
Sėkmė: žemės
drebėjimas Hai tyje nusinešė Karoliną Kirilko. dešimtis tūkstan
Irūno
Ratai: 11 pata rimų vairuotojams
šiandien priedai
NEt 37
PROGRA MOs
Galvodavau, ką man reikėtų daryti – eiti į džiungles bananų valgy ti?
balandžio 14 d.
Naujuoju vidaus reikalų ministru paskirtas LiCS pirmininko pavaduotojas A.Melianas. Lietuva 8p.
2012 m.
TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
čių gyvybių ir
gyveNim s spalvų o paleTė
tik atsitiktinu
montažas
27p.
Sportas
Saulius Štomber gas grįžo į didįjį krep sušinį. Dvejų metų per trau vienam geriausių ka visų laikų Lietuvos krepšininkų išėjo tik į naudą. Saulius grįžo su laukęs antrojo vaiko, iš sigydęs skausmus, pasiilgęs krepšinio. Ir nė kiek nepanašus į ve teraną. „Sugrįžo noras žaisti. Tad kiek leis sveikata ir bus noro, dar rungtyniausiu“, – sakė dviejų olimpiadų prizi ninkas. 14p.
mas išgelbėjo
Tomo Mozūros
Šokoladas
Naktinio klubo sce jantis vyras. Įsiaud noje repuoninkas, besiplaiks rinęs būgnitančia kasele. Abiem jiems – 31-i ir gal jų veik la niekam nekeltų nuo juodu nebūtų ku stabos, jei nigai. 19p.
tV diena
Pirmas lietuviš kas S ženklu. Ir galbūt filmas su merciškai sėkmin pirmas kogas. Lietuvos kino teatruose pra juostos „Zero 2“ dėtos rodyti režisierius Emilis Vėlyvis tiki: jo darbas privalo pritrauk ti žiūrovų.
Darbas užsieny je – tik miražas
+
Sa horo vaitėS opas iR KRyžsk iažodiS
Aklai įdarbinimo pasitikėję lietu agentūromis viai vis dažniau užsienyje lieka ir be darbo, ir be pinigų. Dėl to ten minti teismų slenks ka kantriai čius. 6p. UžribiS
diena.lt
1,30 Lt
Rytoj — storesnė „Vilniaus diena“ ir priedas „TV diena“.
Sveikatos viršūnės e kilo panika STT įkliuvęs svei katos apsau gos viceminist ras kas gali būti tik Artūras Ski pir tos apsaugos sis moji sveika temą apėmu sio korupcijos tinklo auka. 9p.
KIno FoTELIs J.Rober ts tink būti kara a liene
Pastatus keis į pinigus Tiražas 36 150
Mesti kaltinimai yra vie nos susireikšminusios personos savireklamos akcija. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius
7p.
Miestas
3p.
Tvarkos mokė su daina Įsibėgėjant pavasariui daugėja miš kų gaisrų. Ugn iagesiai prašo žmo nių būti sąmon ingesn ių ir prieš de gant degt uką miške ar pievoje pa galvot i. Šiam tikslui vakar Europos aikštėje buvo surengta akcija, per kur ią ugn iagesiai nedeg int i žolės bei pernykščių lapų mokė į pagalbą pasik vietę ir muz ikantų.
Miestas Privatizacija: savivaldybė pasipelnyti užsimojo išparduodama vertingus pastatus prestižinėse sostinės vietose.
Sostinės savivaldybė ir toliau vertingais pastatais maitina jai priklausančias įmones. Šį kartą už kelis milijonus litų siekiama padidinti „Naujininkų valdos“ įstatinį kapitalą, nors ši įmonė iki šiol nė nebuvo pradėjusi veikti.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
„Prikelia įmonę“
Praėjusių metų spalį registruota savi valdybės įmonė „Naujininkų valda“ anuomet taip ir nepradėjo veikti – vos įkurta įmonė buvo pradėta lik viduoti, paskirtas jos likvidatorius. Tačiau dabar savivaldybės admi nistracijos siūlymu taryba pritarė likvidavimo procedūros atšauki
Gedimino Bartuškos nuotr.
mui ir įmonės įstatinį kapitalą iš karto padidinti keliais milijonais li tų, jai atiduodant vertingus pasta tus Naujininkuose, šalia Vilniaus universitetinės slaugos ir ilgalai kio gydymo ligoninės, ir dabar ne benaudojamus jos statinius. Savivaldybės administracijos atstovai tvirtina, kad sustiprinti bendrovę ir atsisakyti ją likviduo ti dabar naudinga fi nansiškai.
2
Kišenėse liks pinigų
5p.
2
penktADIENIS, balandžio 13, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Turtas: 5,1 mln. litų vertės trijų aukštų mūrinis ligoninės pastatas, kurio plotas per 1 tūkst. kv. metrų, atiteko b
Opozicija stebisi, kam tuomet reikalinga Privatizavimo komisija.
Pastatus keis į pin „Ekonomikos ir investi 1 cijų departamento skai čiavimu, šiuo metu ekonomiškai
naudingiau sustiprinti bendrovę įnešant turtą, nei ją likviduoti. Dėl to ir pradedamas šis procesas“, – rašoma savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus specialisto Antono Niki tino „Vilniaus dienai“ atsiųstame atsakyme. Savivaldybės taryba taip pat pa tvirtino iš kelių politikų ir valdinin kų sudarytą „Naujininkų valdos“ valdybą. Įmonės centrinis šta bas veikia V.Šopeno gatvėje, greta bendrovės „Naujininkų ūkis“, nors ant šio pastato iškabos, skelbian čios apie bendrovę, nėra. Dosniai pamaitins
Sustiprinti bendrovę ketinama jai perleidžiant kelis didelės vertės statinius Naujininkuose esančio je Tyzenhauzų gatvėje. Iš viso ad ministracija ketina „Naujininkų valdai“ perduoti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise pri klausančius 6 pastatus. Pirmasis – net 5,1 mln. litų ver tės trijų aukštų mūrinis ligoninės pastatas, kurio plotas per 1 tūkst.
kv. metrų. Kitas įmonei perduo damas toje pačioje vietoje esantis trijų aukštų 500 kv. metrų mūrinis ligoninės pastatas vertinamas 2,23 mln. litų.
Vytautas Grinius:
Galiu jus patikinti, kad tokiu būdu tik rai nesiekiama pa statų parduoti ne skaidriai. Kiti pastatai įvertinti kur kas kukliau, tačiau sudėjus visus bend rovei atiteksiančius statinius iš vi so susidaro įspūdinga beveik 8 mln. litų suma. Nieko bendra su medicina netu rinti įmonė taip pat priglaus ir be veik 400 tūkst. litų vertės vieno aukšto vaistinės pastatą, du vieno aukšto sandėlių pastatus, atitinka mai įvertintus 8 ir 10 tūkst. litų. Savivaldybė pastatais ketina pa didinti uždarosios akcinės bend
rovės „Naujininkų valda“ įstatinį kapitalą, – 7,75 mln. litų, – papil domai išleisdama 77,5 tūkst. pa prastųjų vardinių 100 litų nomina liosios vertės akcijų ir perduodama jas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Be to, ir pati savivaldybė iš ad ministracijos direktoriaus rezer vo įmonei stiprinti ketina skirti 50 tūkst. litų. Tai patvirtino savival dybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius Vytau tas Grinius. Tikslas – parduoti
Savivaldybės tarybos posėdyje sos tinės merui Artūrui Zuokui galiau siai tiesiai šviesiai teko pripažinti, kad pastatai įmonei atiduodami vien tam, kad paskui juos būtų ga lima netrukdomai parduoti. „Daugelis tikriausiai žino, ko kia sudėtinga miesto finansinė si tuacija. Tiesiog ieškome būdų šiek tiek papildyti savivaldybės biudže tą. Pastatus galima parduoti auk cione, tikrai nėra jiems numatytas joks pirkėjas“, – tarybos narius patikino meras. Jam pritarė ir šiuo klausimu besirūpinantis V.Grinius.
Įmonėms pridalijo turto Prieš kelias savaites dar trys sostinės savivaldybei priklausančios įmonės staiga tapo stambiomis nekilnojamo jo turto valdytojomis. Savivaldybės ta ryba joms valdyti priskyrė pastatų už dešimtis milijonų litų. Kai kur ie miesto pol it ik ai ir versl i ninkai mano, kad pastat us įmonėms išdal ijusi sav ivaldybė vėl iau juos ke tina parduot i. Sav ivaldyb ės įmonei „Grinda“ atiteko jai pagal veiklą vis ai nebūd ing i stat in iai. Pav yzd žiui, Va lakampiuose ji gavo du vieno aukš to med in ius gyvenamuosius namus ir lauko rūs į su kel iais kiemo pasta tais. Šie stat in iai įvert int i 168 tūkst. lit ų. Taip pat ji gavo ir vieno aukšto
rąst in į gyven am ąj į pas tat ą už 136 tūkst. lit ų. Toje pač ioje vietoje įmo nei priskirt i ir neg yvenam ieji pasta tai – vieno aukšto med in is pas tat as už 27 tūkst. lit ų.
nei atitekęs pastatas Liejyklos ir Toto rių gatvių sankirtoje įvertintas beveik 5 mln. litų.
Viln ieč ius autobus ais ir troleibu sais vež ant i įmonė „Viln iaus vieš a „Šiaurės miestelio“ nekilnojamojo tur sis transportas“ prat urėjo vaik ų na to kraitis kur kas didesnis. Įmonė pa mams skirtais pastatais Antakaln io statų gavo ne tik Valakampiuose, bet ir gale, įvert int ais daug iau kaip 250 miesto centre. Pavyzdžiui, vienas įmo tūkst. lit ų. Turto dalyb os e įmonei nei perleistas pastatas, dviejų aukštų atiteko itin įdom ių pastat ų Valakam su rūsiu mūrinis prekybos ir gydymo piuose – valg ykla už 100 tūkst. lit ų ir stat inys (Bžostovsk ių rūmai) sost i džiov ykla už 15 tūkst. lit ų. Taip pat nės centre, Dominikonų ir Universite gausyb ė šimtais ir dešimt im is tūks to gatvių sankirtoje, įvertintas beveik tančių lit ų įvert int ų gyvenamųjų bei 7,5 mln. litų. Panašiai įvertintas ir ketu neg yvenamųjų pastat ų, įvair iausių rių aukštų mūrinis poilsio pastatas Pa pavėsin ių ir nebenaudojamų ūkin ių langoje. Dar vienas itin vertingas įmo stat in ių.
3
penktADIENIS, balandžio 13, 2012
miestas
5p.
Vilnius turistus vilioja ir išmaniosiomis technologijomis.
Komentarai
Nedeginti žolės ugniagesiai aikštėje agitavo su muzika Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Vidas Urbonavičius Tar ybos nar ys
S
unk u pasak yt i, kodėl ta įmo nė iš vis o reik al inga. Negal i ma atmest i vers ijos, kad čia pas tat ai dal ijam i taip pat dėl tos pač ios priež ast ies, kaip ir praėju sį kart ą. Bet kok iu atvej u, kom itet uos e šis klaus im as aps varst yt as nebuvo, jis net nebuvo pris tatomas tar yb os na riams iki tar yb os posėd žio. Ir vis dėl to man lieka neaišk u, kok ia apskrit ai yra „Naujin ink ų valdos“ funkcija, kas trukdo tur im ą turt ą parduot i kon kurs e?
bendrovei, kuri nevykdo jokios veiklos. Gedimino Bartuškos nuotr.
nigus
Anot valdininko, perdavus pasta tus savivaldybės įmonėms parduo ti juos būtų galima kur kas greičiau. Esą įprasta privatizavimo procedū ra trunka pusantrų metų, o bank rutuojantis miestas tiek lauki ne gali. „Galiu jus patikinti, kad to kiu būdu tikrai nesiekiama pa statų parduoti neskaidriai. To kiu būdu procesai vyksta greičiau ir paprasčiau. Be to, taip kuriama ir plėtojama infrastruktūra, rei kalinga visuomenei. Bus gautas pelnas ir socialiniai rezultatai“, – apie brangių pastatų perdavimą iki šiol nė neveikusiai įmonei kalbėjo V.Grinius.
Arturas Liudkovskis Tar ybos nar ys
T
ai gal pan aik ink im e Pri vat iz av imo kom is ij ą, Pri vat iz av im o skyr ių? Tai dab ar jau vis ad a eis im e tok iu priv at iz av im o kel iu? Kod ėl tuomet sav iv aldyb ėj e vis dar dirb a žmon ės, kur ie ats ak ing i už priv at i zuoj amų obj ekt ų reik alus? Jei sus i tar iame visk ą dar yt i paprasč iau, tai ir dar yk ime,
Įsibėgėjant pavasariui daugė ja miškų gaisrų. Ugniagesiai pra šo žmonių būti sąmoningesnių ir prieš degant degtuką miške ar pievoje pagalvoti. Apeliavo į sąmoningumą
Ketvirtadienio vidurdienį Euro pos aikštėje ugniagesiai ragino žmones nedeginti žolės ir primi nė, kokią nepataisomą žalą gam tai daro gaisrai. Akciją „Nedegink žolės, saugok gamtą ir save“ or ganizavo Priešgaisrinės apsau gos ir gelbėjimo departamentas su Generaline miškų urėdija. Reng inyje, be priešgaisr in ės apsaugos pareigūnų ir miškinin kų, dalyvavo Miškų šaulių sąjun gos jaunimas, o vaikai, vilkintys šviesą atspindinčiomis liemenė mis, susirinkusiems dalijo miš ko lankytojo atmintines, infor maciją apie baudas, numatomas už žolės ir miško deginimą. Visuomenės dėmesį į neatsar gaus elgesio su ugnimi problemą taip pat bandyta atkreipti pasitel kus muzikantus. Grojo Vidaus rei kalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras, o liaudies dainas traukė miškininkų folklo ro ansamblis „Nalšia“. Šiemet gaisrų daugiau
Susirinkusiems miestiečiams bu vo pateikta ir gaisrų statistikos. Pernai ugniagesiams degančią žo lę teko gesinti net 4,5 tūkst. kartų. Iš viso buvo išdeginta 6 tūkst. ha. Šiemet žolės deginimas buvo 1,5 tūkst. gaisrų priežastis ir tai kone dvigubai daugiau nei iki balandžio
12 d. buvo kilę gaisrų 2011-aisiais. Vilniaus miškų urėdas Artūras Nanartavičius teigė, kad Vilniaus regione apie 90 proc. miškų gais rų kyla tuomet, kai žmonės de gina žolę pievose. Situacija buvo šiek tiek pagerėjusi 2010 m., tad miškininkai galėjo lengviau atsi kvėpti, tačiau jau po metų gaisrai vėl liepsnojo visu smarkumu.
Gyventojai pava sarį tarsi ir nori ap sitvarkyti aplinką, tačiau kito būdo ne žino – tik deginti pernykštę žolę. „Vilniuje ir Vilniaus rajone gy vena ketvirtadalis visų Lietuvos gyventojų. Rajone labai daug ap leistų žemių, nenušienautų pievų. 2010 m. priėmus įstatymą, kad sa vininkams, deginantiems žolę savo pievose, nebus mokamos ES išmo kos, žmonės lyg ir pabūgo deginti žolę, tačiau, matyt, nebūta veiks mingos kontrolės sistemos. Tad po metų vėl viskas buvo po senovei“, – teigė A.Nanartavičius. Taip pat, pasak urėdo, žolę žmonės degina siekdami „susi tvarkyti“. „Labai trūksta žmonių sąmo ningumo. Gyventojai pavasa rį tarsi ir nori apsitvarkyti aplin ką, tačiau kito būdo nežino – tik deginti pernykštę žolę. Jie nepa galvoja, kad degant žolei daroma ne tik didelė žala augmenijai, bet ir kyla gaisrų grėsmė“, – dienraš čiui dėstė urėdas.
Įrengė kontrolės sistemą
Pasak A.Nanartavičiaus, šiais me tais Vilniaus rajone dar nėra kilęs nė vienas gaisras miške. Nelaimių padeda išvengti telekomunikacijų bokštuose sumontuota miškų ste bėjimo įranga. Ji fiksuoja praside dantį gaisrą ir padeda laiku su stabdyti ugnies plitimą. „Viena tokia kamera apima plotą daugmaž 15 kilometrų spinduliu. Šiuo metu visas Vilniaus miestas ir rajonas yra stebimas. Aišku, jei dar žmonės nustotų deginti, dirbti bū tų gerokai lengviau. Nes šiuo me tu dirbti tenka labai įtemptai. Juk svarbiausia ne užfiksuoti gaisrą, o padaryti taip, kad jis neišplistų“, – pabrėžė A.Nanartavičius.
Administracinė atsakomybė Už žolės deginimą –
200–1000 litų. Už nukritusių medžių lapų, šiau
dų, daržininkystės atliekų degini mą – 100–800 litų. Už ražienų, nenupjautų ir ne
nugriebtų žolių, nendrių, javų de ginimą – 200–1000 litų. Už priešgaisrinės miškų apsau
gos reikalavimų pažeidimus – 100–200 litų. Už priešgaisrinės apsaugos rei
kalavimų pažeidimus, sukėlusius miško gaisrą, – 2–4 tūkst. litų. Be to, gali tekti atlyginti gamtai pada rytą žalą. Žemės savininkai ir naudoto
jai, kurių teritorijoje deginama žo lė, gali būti baudžiami 100–600 li tų bauda.
Gediminas Švilpa Dirbo likvidatorė
Likviduoti „Naujininkų valdą“ bu vo paskirta likvidatorė Jolanta Lu košienė. Įmonei visą šį laiką vado vavusi specialistė dienraščiui sakė dirbsianti iki įsigaliosiant tarybos sprendimui. Kadangi taryba klau simui pritarė, likvidatorę įmonėje pakeis direktorius. „Kol kas dirbu, kol nėra savival dybės tarybos sprendimo. Ši įmonė iki šiol ir neveikė, dirbo tik vienas žmogus, kitų darbuotojų nebuvo. Man sunku pasakyti, kodėl vos su kūrus buvo norima ją likviduoti, tai miesto reikalas“, – dienraščiui sa kė J.Lukošienė. Dienraščio žiniomis, „Naujinin kų valda“ buvo kurta Vilniaus nu tekamųjų vandenų sistemoms val dyti. Šiuo metu sostinėje lietaus vandens nuotekomis rūpinasi įvai rios įmonės, rinkoje nemažai pai niavos, tad buvo nuspręsta visą šią sritį perimti į vienas rankas. Kita versija – ši įmonė iš „Nauji ninkų ūkio“, kurį buvo norima pri vatizuoti, turėjo perimt mikrorajo no administravimo funkcijas. J.Lukošienei nuo praėjusių me tų lapkričio iš „Naujininkų valdos“ biudžeto buvo mokama minimali mėnesinė alga.
Tar ybos nar ys
T
ai gal ger iau pad ar yk ime vien ą įmonę ir jai atiduo kime vis us pas tat us, o ne barst yk ime tur im ą turt ą po atskiras įmones. Tai svarbus klaus im as, kur į reikt ų svarst yt i ir kom itet uose. Jei jau tok iu kel iu nor ime eit i, tai dar yk ime viską organ iz uotai, kad sav ivaldybė proce sus galėt ų normal iai bent kiek kont rol iuot i.
Gediminas Rudžionis Tar ybos nar ys
D
abar turime labai juokingą sit uaciją. Jei žinoma, kam parduod am a, – skaidr u, jei než inom a – nes kaid ru. Jei darome vieš ųjų pirk imų pro cedūrą – neskaidr u? Než inau, ką pa galvos žmonės, jei šitaip su savo turtu elgsimės.
Būdas: apie žalą gamtai deginant žolę ugniagesiai aiškino į pagalbą pasitelkę muzikantus.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
4
penktadienis, balandžio 13, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Prašo išduoti teisėją Generalinis pro kuroras prašo Sei mo panaikinti ky šio paėmimu įta riamo Vilniaus teisėjo teisinę ne liečiamybę. Dėl šio prašymo parla mentarai balsuos kitą savaitę.
Sprendimas: ar lėks R.Skirtuno galva, dabar priklauso nuo Seimo.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Kreipėsi į parlamentą
Dar2o0m 12
RVL DNFLMD LP LQ U D Y å ǣ LQ Q 9LVXRPH G
% $ / $ 1 ' æ , 2 YDO
UHJLVWUXRNLV LU VXçLQRN DUWLPLDXVLĎ VXVLWLNLPR WDåNĎ www.mesdarom.lt
Mes DAROM! Ar DARAI Tu?
DAROM!
Ketvirtadienį generalinis prokuro ras Darius Valys iš Seimo tribūnos kreipėsi į parlamentarus ir pra šė leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Ryšardą Skirtuną, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. D.Valys informavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organi zuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai orga nizuoja, o Specialiųjų tyrimų tar nyba (STT) atlieka ikiteisminį ty rimą dėl galimo kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir papirkimo. „Ikiteisminio tyrimo medžiago je surinkti faktiniai duomenys lei džia pagrįstai manyti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas R.Skir tunas susitarė su kitais asmenimis priimti kyšį ir priėmė jį už netei sėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra priimti nuteistajam palan kų sprendimą Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka“, – kalbėjo Generalinės prokuratūros vado vas. „Prašau leisti šį teisėją suim ti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“, – pridūrė jis. Sudaryta komisija
Seimas sudarė konservatoriaus Vaidoto Bacevičiaus vadovauja
Vytauto Petriko montažas
mą laikinąją komisiją, kuri turės iki ateinančio antradienio pateik ti išvadą, kaip derėtų pasielgti su generalinio prokuroro kreipimusi dėl R.Skirtuno teisinės neliečia mybės panaikinimo.
Darius Valys:
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje surink ti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad R.Skirtunas su sitarė priimti kyšį ir priėmė jį.
V.Bacevičius vadovauja ir lai kinajai komisijai, kuri nagrinė ja generalinio prokuroro prašy mą panaikinti Seimo nario Vinco
Babiliaus teisinę neliečiamybę. V.Babilius įtariamas padaręs au toavariją ir pasišalinęs iš įvykio vietos. Pagal Konstituciją teisėjas ne gali būti patrauktas baudžiamo jon atsakomybėn, suimtas, ne gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be prezidento sutikimo. Kreiptis į kompetentingą instituciją dėl su tikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn teisėją yra išimti nė generalinio prokuroro kompe tencija. Informacija apie teisėjo R.Skir tuno galbūt padarytas nusikals tamas veikas buvo pateikta Pre zidentei Daliai Grybauskaitei, Teisėjų tarybai bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Gresia kalėjimas
Teisėjo R.Skirtuno papirkimu įta riamas advokatas Vitoldas Petra vičius vakar buvo suimtas vienam mėnesiui. Už teisėjo papirkimą advokatui gresia laisvės atėmimas iki septy nerių metų. Ketvirtadienį po pietų kaukėtų pareigūnų V.Petravičius buvo at vestas į Vilniaus miesto 2-ąjį apy linkės teismą. V.Petravičius kaltės nepripa žįsta. „Kyšio nenešiau, pinigų nedaviau“, – vedamas kaukėtų STT pareigūnų žurnalistams sa kė V.Petravičius.
Kabinete rado pinigų STT antradienį pranešė, kad šios tar nybos Viln iaus valdybos pareig ū nai, tirdami galimus korupcijos fak tus, įvairiose Vilniaus miesto vietose sulaikė du advokatus – V.Petravičių, Sigitą Juodelį ir pilietį Laimoną Jur gelevičių. Tuo pačiu metu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų by lų skyriaus teisėjo R.Skirtuno kabi nete atlikta krata. Per kratą rasti ir paimti pinigai – ke lios dešimtys tūkstančių litų, kurie
galbūt buvo perduoti kaip kyšis. Įta riama, kad kyšis galėjo būti perduo tas siekiant L.Jurgelevičiui palankaus sprendimo baudžiamojoje byloje. Teisėjo R.Skirtuno darbo kabinete buvo rasta 30 tūkst. litų – šią sumą jam perdavė advokatas V.Petrav i čius. Pin ig ų perdav imas užfi ksuo tas garso ir vaizdo technika. Už šiuos pinigus teisėjas buvo įsipa reigojęs į laisvę paleisti vieną kontra
bandos byloje suimtą grupuotės ly derį. Pinigai buvo perduoti po teisėjo atostogų – jis buvo išvykęs į Maljorką. Krata pas teisėją ir advokatų sulai kymas yra siejamas su garsia kont rabandos byla, kai praėjusiais me tais už grotų pakliuvo daugiau kaip 20 asmenų, tarp jų – „dambrausk i nių“ grupuotės narys Marijanas Ta raškevičius. S.Juodel is po apk lausos buvo pa leistas.
5
penktADIENIS, balandĹžio 13, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
SuÂtauÂpyÂsiÂme piÂniÂgĹł
TuÂrizÂmo proÂgra mÄ—ÂliĹł moÂbiÂlie siems teÂleÂfoÂnams ir planÂĹĄeÂtiÂniams komÂpiuÂteÂriams ne gaÂli bĹŤÂti per daug. Na ir kas, kad vie na kÄ… tik suÂkurÂta – jĹł reiÂkia dar dauÂgiau. Taip nuÂsprenÂdÄ— Vil niaus miesÂto saÂvi valÂdyÂbÄ—.
MaÂtas MikÂneÂviÂÄ?ius
m.miknevicius@diena.lt
KeÂlias dieÂnas paÂdveÂjoÂjuÂsi sos tiÂnÄ—s saÂviÂvalÂdyÂbÄ— vis dÄ—lÂto nu sprenÂdÄ— nuo ĹĄianÂdien miesÂte baigÂti ĹĄilÂdyÂmo seÂzoÂnÄ…. Ĺ eÂĹĄis mÄ—Â neÂsius truÂkÄ™s piÂniÂgiÂniĹł tuĹĄÂtiÂni mas paÂgaÂliau baiÂgÄ—Âsi.
„„ ÄŽvaizÂdis: VilÂnius prieĹĄ atÂvyÂkÄ—Âlius stenÂgiaÂsi paÂsiÂroÂdyÂti iĹĄÂmaÂniu miesÂtu.
GeÂdiÂmiÂno BarÂtuĹĄÂkos nuoÂtr.
RĹŤÂpiÂniÂmaÂsis tuÂrisÂtais – dviÂguÂbas JusÂtiÂnas ArÂgusÂtas j.argustas@diena.lt
VilÂniaus tuÂrizÂmo inÂforÂmaÂciÂjos centÂras (VTIC) veik prieĹĄ mÄ—ÂneÂsÄŻ priÂstaÂtÄ— nauÂjÄ… tuÂrizÂmo proÂgraÂmÄ—ÂlÄ™ moÂbiÂlieÂsiems teÂleÂfoÂnams ir plan ťeÂtiÂniams komÂpiuÂteÂriams „Vil nius TouÂrism“. ProgÂraÂmÄ—ÂlÄ—s tuÂri nÄŻ suÂdaÂro inÂforÂmaÂciÂja apie ĹĄimÂtus lanÂkyÂtiÂnĹł obÂjekÂtĹł, jĹł nuoÂtrauÂkos, ĹžeÂmÄ—ÂlaÂpiai, konÂtakÂtai. VTIC jos kĹŤÂriÂmas atÂsiÄ—Âjo apie 35 tĹŤkst. liÂtĹł. TaÂÄ?iau to, reÂgis, neÂgaÂna, nes miesÂto saÂviÂvalÂdyÂbÄ— sosÂtiÂnÄ™ lanÂkan tiems tuÂrisÂtams nuÂsprenÂdÄ— suÂkur ti dar vieÂnÄ… proÂgraÂmÄ—ÂlÄ™. SkirÂtuÂmas tas, kad ĹĄioÂje bus dauÂgiau nuoÂtrau kĹł, vaizÂdo ÄŻraÂĹĄĹł. TuÂrizÂmo proÂgra mÄ—ÂlÄ—s proÂgraÂmaÂviÂmo paÂslauÂgas miesÂtas pirks arÂtiÂmiauÂsiu meÂtu.
BendÂroÂvÄ—, kurÂsianÂti proÂgraÂmÄ—Â lÄ™ apie VilÂniĹł ir jo apyÂlinÂkes, tuÂrÄ—s padaryti tĹŤksÂtanÂtÄŻ VilÂniaus mies to ir jo apyÂlinÂkiĹł nuoÂtrauÂkĹł. SaÂvi valÂdyÂbÄ—s TuÂrizÂmo skyÂrius paÂgei dauÂja, kad bent puÂsÄ— nuoÂtrauÂkĹł bĹŤÂtĹł nuÂfoÂtogÂraÂfuoÂta iĹĄ oro. Skel biaÂma, kad bĹŤÂsiÂma proÂgraÂmÄ—ÂlÄ— tuÂri paÂteikÂti VilÂniaus miesÂto ir re gioÂno vieÂtĹł ÄŻvaiÂroÂvÄ™, o lanÂkyÂtiÂnos vieÂtos tuÂri bĹŤÂti priÂstaÂtoÂmos ne tik nuoÂtrauÂkoÂmis, bet ir vaizÂdo ÄŻra ťais, ÄŻdiegÂtas inÂteÂrakÂtyÂvus lanÂky tiÂnĹł vieÂtĹł sÄ…ÂraÂĹĄas. TuÂr izÂm o speÂc iaÂl isÂtai aiĹĄÂk iÂn a, kad proÂgraÂmÄ—ÂliĹł neÂgaÂli bĹŤÂti per daug. VilÂma DauÂbaÂrieÂnÄ—, VTIC ProÂjekÂtĹł ÄŻgyÂvenÂdiÂniÂmo skyÂriaus vaÂdoÂvÄ—, tiÂkiÂno, kad VTIC jau su kurÂta proÂgraÂmÄ—ÂlÄ— yra „tarÂsi praÂktiÂnis giÂdas po miesÂtą“, o saÂviÂ
valÂdyÂb Ä—s kuÂr iaÂm a esÄ… priÂs taÂtys miesÂtÄ…. Ar tai neÂklaiÂdins tuÂrisÂtĹł? Ku riÄ… proÂgraÂmÄ—ÂlÄ™ jis ÄŻ saÂvo komÂpiu teÂrÄŻ tuÂrÄ—s siĹłsÂtis? „VieÂna proÂgra mÄ—ÂlÄ— laÂbiau kvies atÂvykÂti ÄŻ miesÂtÄ… ir roÂdys vaizÂdus – tai, kaip suÂpran tu, saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s proÂgraÂmÄ—ÂlÄ—s tiks las, o mĹŤÂsĹł proÂgraÂmÄ—ÂlÄ— yra vieÂtoj vaÂdiÂnaÂmoÂjo miesÂto lanÂkyÂtoÂjo gi do. TuÂrisÂtas tuÂrÄ—ÂtĹł suÂprasÂti, kad tai bus skirÂtinÂgi daÂlyÂkai – uĹžÂsie nyÂje vieÂnas ir tas paÂts miesÂtas tu ri ne vieÂnÄ… proÂgraÂmÄ—ÂlÄ™. Ĺ iuo atÂve ju vieÂna proÂgraÂmÄ—ÂlÄ— bus praÂktiÂnio, kiÂta – repÂreÂzenÂtaÂciÂnio poÂbĹŤÂdĹžio“, – aiĹĄÂkiÂno V.DauÂbaÂrieÂnÄ—. VTIC proÂgraÂmÄ—ÂlÄ™ sukuÂrti truÂko keÂtuÂris mÄ—ÂneÂsius, ji buÂvo priÂstaÂty ta ĹĄiĹł meÂtĹł koÂvÄ…. SaÂviÂvalÂdyÂbÄ—s ku riaÂma gaÂlÄ—ÂtĹł bĹŤÂti iĹĄÂleisÂta ruÂdeÂnÄŻ.
KalnĹł parke uĹžvirÄ— darbai VilÂniaus KalÂnĹł parÂke ĹĄioÂmis dieÂno mis praÂdeÂdaÂmi tvarÂkyÂti ĹželÂdyÂnai, ĹĄaÂliÂnaÂmi menÂkaÂverÂÄ?iai krĹŤÂmai, iĹĄÂ virÂtÄ™ ar virsÂtanÂtys meÂdĹžiai. Ĺ˝aÂda ma, kad suÂtvarÂkius parÂkÄ… nuo jo atÂsiÂvers vaizÂdinÂga paÂnoÂraÂma ÄŻ se naÂmiesÂtÄŻ ir kiÂtas miesÂto daÂlis.
VilÂniaus piÂliĹł valsÂtyÂbiÂnio kulÂtĹŤÂri nio reÂzerÂvaÂto diÂrekÂciÂja praÂneÂĹĄÄ— ga vuÂsi ValsÂtyÂbiÂnÄ—s miĹĄÂkĹł tarÂnyÂbos
leiÂdiÂmÄ… ir praÂdeÂdanÂti parÂke tvarÂky ti ĹželÂdyÂnus. Kaip nuÂroÂdoÂma praÂne ťiÂme, parÂkÄ… nuÂmaÂtoÂma tvarÂkyÂti iki meÂtĹł paÂbaiÂgos. 19,2 hekÂtaÂro ploÂte bus ĹĄaÂliÂnaÂmi dĹžiĹŤsÂtanÂtys, iĹĄÂvirÂtÄ™, greit nuÂvirÂsianÂtys meÂdĹžiai. DiÂrekÂciÂjos vyÂriauÂsioÂji speÂciaÂlis tÄ— GraÂĹžiÂna PaukĹĄÂtieÂnÄ— BNS saÂkÄ—, kad toÂkio masÂto ĹželÂdyÂnĹł tvarÂky mo KalÂnĹł parÂke paÂstaÂruoÂju meÂtu neÂbuÂvo.
„KiekÂvieÂnais meÂtais ĹĄiek tiek tvar koÂma, o Ä?ia ypaÂtinÂgas, diÂdesÂnis tvar kyÂmas, nes ĹĄlaiÂtai atiÂdaÂroÂmi ÄŻ pa noÂraÂmas. VisÂkas paÂgal saÂniÂtaÂriÂnes norÂmas – miĹĄÂkiÂninÂkai yra apÂĹžiĹŤÂrÄ—Â jÄ™ kiekÂvieÂnÄ… meÂdÄŻ, paÂĹžyÂmÄ—ÂjÄ™, tad su tais leiÂdiÂmais tvarÂkoÂma. Be to, paÂno raÂma laÂbai uĹžÂstoÂjaÂma – yra be gaÂlo vaizÂdinÂgĹł vieÂtĹł, bet apauÂguÂsiĹł men kaÂverÂÄ?iais krĹŤÂmais“, – kalÂbÄ—Âjo ji. VD, BNS inf.
Nors dar uĹžÂvaÂkar VilÂniaus meÂras ArÂtĹŤÂras ZuoÂkas vieÂĹĄai paÂreiĹĄÂkÄ— neÂkeÂtiÂnanÂtis sekÂti KauÂno paÂvyz dĹžiu ir neÂskuÂbÄ—s atÂĹĄaukÂti ĹĄilÂdyÂmo seÂzoÂno, jo vaÂdoÂvauÂjaÂma saÂviÂval dyÂbÄ— jau po keÂliĹł vaÂlanÂdĹł paÂskel bÄ— daÂryÂsianÂti atÂvirkĹĄÂÄ?iai. TemÂpeÂraÂtĹŤÂrai lauÂke staiÂga ge roÂkai paÂkiÂlus, dauÂgiaÂbuÂÄ?iuoÂse ra diaÂtoÂriai jau neÂbeÂkais. „VilÂniaus miesÂto saÂviÂvalÂdyÂbÄ—, atÂsiÂĹžvelgÂdaÂma ÄŻ proÂgnoÂzuoÂjaÂmÄ… oro temÂpeÂraÂtĹŤÂrÄ… arÂtiÂmiauÂsioÂmis dieÂnoÂmis, penkÂtaÂdieÂnÄŻ ofiÂciaÂliai baiÂgia ĹĄilÂdyÂmo seÂzoÂnÄ…. Ĺ ilÂdyÂmas tuÂri bĹŤÂti iĹĄÂjunÂgiaÂmas adÂmiÂnistÂra ciÂniuoÂse ir gyÂveÂnaÂmuoÂsiuoÂse pa staÂtuoÂse, bendÂroÂjo laÂviÂniÂmo mo kykÂloÂse, ikiÂmoÂkykÂliÂnio ugÂdyÂmo ir asÂmens sveiÂkaÂtos prieÂĹžiĹŤÂros ÄŻstai goÂse“, – skelÂbia sosÂtiÂnÄ—s saÂviÂval dyÂbÄ—. Ĺ ilÂdyÂmo seÂzoÂnas baiÂgiaÂmas, kai tris paÂras iĹĄ eiÂlÄ—s viÂduÂtiÂnÄ— lau ko oro temÂpeÂraÂtĹŤÂra yra aukĹĄÂtes nÄ— nei 10 laipsÂniĹł. Iki tiek oras lauÂke ĹĄaÂlyÂje daĹžÂniauÂsiai ir suÂĹĄyÂla baÂlanÂdĹžio praÂdĹžioÂje. DauÂgiaÂbu Ä?iĹł gyÂvenÂtoÂjai, suÂrinÂkÄ™ 50 proÂc. ir paÂpilÂdoÂmai vieÂnÄ… kaiÂmyÂnĹł bal sÄ…, ĹĄilÂdyÂmÄ… saÂvo naÂmuoÂse gaÂli iĹĄÂ jungÂti ir anksÂÄ?iau. Nors koÂvas sosÂtiÂnÄ—Âje jau bu vo geÂroÂkai ĹĄilÂtesÂnis uĹž vaÂsaÂrÄŻ, o sÄ…ÂskaiÂtos uĹž jÄŻ bus maĹžÂdaug 40 proÂc. maÂĹžesÂnÄ—s, dauÂgeÂliui vilÂnie Ä?iĹł vis tiek teks kloÂti keÂlis ĹĄimÂtus liÂtĹł sieÂkianÂÄ?ius moÂkesÂÄ?ius. KauÂno valÂdĹžia ĹĄilÂdyÂmo seÂzoÂnÄ…
ofiÂciaÂliai baiÂgÄ— ketÂvirÂtaÂdieÂnÄŻ, ta Ä?iau iki kiÂto pirÂmaÂdieÂnio dar ĹĄil dys moÂkykÂlas, darÂĹžeÂlius ir liÂgo niÂnes. KlaiÂpÄ—ÂdoÂje ir PaÂneÂvÄ—ÂĹžyÂje neÂtru kus taip pat ĹžaÂdaÂma baigÂti ĹĄilÂdy mo seÂzoÂnÄ…. Abi saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s ĹĄiÂlu mos tieÂkiÂmÄ… plaÂnuoÂja iĹĄÂjungÂti jau kiÂtos saÂvaiÂtÄ—s praÂdĹžioÂje, taÂÄ?iau paÂsiÂkeiÂtus orĹł proÂgnoÂzÄ—ms saÂvo sprenÂdiÂmÄ… gaÂlÄ—s koÂreÂguoÂti. „VilÂniaus dieÂna“ priÂmeÂna, kad ĹĄis ĹĄilÂdyÂmo seÂzoÂnas sosÂtiÂnÄ—Âje bu vo reÂkorÂdiĹĄÂkai branÂgus. Jau lapk riÂtÄŻ vilÂnieÂÄ?ius uĹžÂkluÂpuÂsios neÂtiÂkÄ—Â tai diÂdeÂlÄ—s sÄ…ÂskaiÂtos neÂmaÂŞėÂjo ir kiÂtais mÄ—ÂneÂsiais. PagÂrinÂdiÂnÄ— to kio branÂgiÂmo prieÂĹžasÂtis – gamÂti niĹł duÂjĹł kaiÂnos auÂgiÂmas, tad ki tais meÂtais uĹž ĹĄiÂluÂmÄ… greiÂÄ?iauÂsiai moÂkÄ—ÂsiÂme dar dauÂgiau.
„„ PaÂbaiÂga: paÂgaÂliau vilÂnieÂÄ?iai gaÂ
li atÂsiÂkvÄ—pÂti – ĹĄilÂdyÂmo seÂzoÂnas nuo ĹĄianÂdien baiÂgiaÂmas.
GeÂdiÂmiÂno BarÂtuĹĄÂkos nuoÂtr.
@b R aNQVR[V\  CVY[VNb` QVR[N•
;2:<8.:.@ Ă Âź76:.@
Ă&#x; ANVX\Z\`V\` QNVYĂ&#x203A;` ZbgVRWĂş Ă&#x; `NcNVaTNYĂ&#x;
ANVX\Z\`V\` QNVYĂ&#x203A;` ZbgVRWbWR cfX`aN[Ă&#x2DC;V\` ]N_\Q\`'
;b\ ZV[V VXV ZNX`V @R]aV[a\W\ QR VZaZRĂ&#x2DC;V\ ZNQN 1b ZNQ\` VZaZRĂ&#x2DC;VNV CNYQ\cĂş _ĂZĂş Y\Of[N`' 9VRabc\` V_ 2b_\]\` ]NcRYQ\ XY\QNV ;RZ\XNZN` Ă&#x;Ă&#x203A;WVZN` aVX `b ONYN[Q V\ ! Q Â CVY[VNb` QVR[NÂ&#x2022; /ĂaV[N ]N_\QfaV YNVX_N aĂ&#x; ObQĂ&#x203A;a\WbV ]_VR Ă&#x;Ă&#x203A;WVZ\ ANVX\Z\`V\` QNVYĂ&#x203A;` ZbgVRWb` ._`R[NY\ T . 1N_O\ YNVXN`' R aNQVR[VNV`' Â&#x201C; % U cR[Ă&#x2DC;VĂş V cNXN_Ă&#x203A;`R Â&#x201C; # U
6
penktADIENIS, balandžio 13, 2012
nuomonės
Lėšas sustabdė dėl politikos
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
E
Tyla – gera byla Valentinas Beržiūnas
A
ną savaitę kai kur ie pol itikai ėmė gąsdin ti, kad Baltijos šalys – nes aug ios. Žinom a, kalta Rusija. Priež asč ių skambiai retor ik ai daug. Artėja Seimo rink imai, Či kagos NATO susit ik imas, į Rusi jos prez idento postą grįžo Vladi miras Putinas ir t. t. Kalbos apie Rusijos planuojamą Liet uvos „apsupimą“ per pasta ruosius metus jau nestebina nie ko. Eilinė retorika, tiesą pasakius, jau gan atsibodusi ir vargu ar ką bemobil izuojanti.
Ar įtampos eskalacija regione – mūsų nacio nalinis interesas? Gal nuo Rusijos raketų lie tuviai bėga iš Lietuvos? Už tai panašaus pobūd žio Lietu vos politikų pareiškimai labai ge rai išnaudojam i Kreml iaus elito, kur io vienas svarbiausių užda vin ių – įtik int i žadėtų ir žadamų permainų iki šiol nesulauk ian čią visuomenę, kad kaimynai tu ri slaptų kėslų, todėl kas kitas, jei ne V.Putinas, juos sustabdys. Kitaip sakant, šiuo atveju ženg ia me koja kojon su Kremliaus pro pagandos ruporais, su pasimėga vimu vaizduojančiais Baltijos ša lių agresyv ų antirusiškumą. Kalbant apie Lietuvos saugumą, šiais laikais ne lėktuvų, tankų, re ketų ar skydų skaičius lemia, sau gūs mes ar ne. Sak yt ume, ekonom in is ir socia linis Lietuvos saugumas kur kas reikšm ingesn is. Kadang i šiose svarbiose srityje pasiek imų tiek daug nėra, kiek kar in io saug u mo pož iūr iu (nors ir čia būtų ga lima ginčytis), tai šios dalį rinkėjų
„mobilizuojančios“ kalbos perne lyg nestebina. Kokių padarinių kalbos apie Rusi jos pavojų sukelia santykiams su kaimynais ir mums patiems? Vai sius, reg is, su kaupu skiname... Be to, kalbos apie Rusijos kel ia mą karin į pavojų dar kartą paro do, kad Lietuva iki šiol taip ir ne tapo bent šiek tiek blaiviau į grės mes žiūrinčia valstybe. Jei kas dar mano, kad Rusija dėl priešraket inės gynybos nusileis ir tyliai su tuo susitaikys, klysta. Kodėl? Pasipriešinimas JAV sky dui Ryt ų Europoje – Kreml iaus prest ižo reikalas. Kaip nepakei čiamasis V.Put inas ket ina įrody ti savo visuomenei, kad jis stiprus lyderis, jog jo kalbos apie Rusiją – didžiąją pasaulio galią – ne iš pirš to laužtos, jei jis nesugeba duot i atk irčio vakariečiams? Žinoma, Lietuva nieko negali nu lemt i dėl skydo, tačiau bent jau tyl i laik ysena šiuo klausimu iš spręst ų nemaž ai problemų. Ar tik ne liaudies išmintis byloja „ty la – gera byla“? Iš esmės, šis pamąst ymas visai ne apie skydą, o mūsų užsien io politiką. Blogiausia, kad panašūs aršūs pa reiškimai, neduodantys jokios ap čiuopiamos naudos mūsų vals tybei, niekais paverčia visas pa stangas bent šiek tiek konstr uk tyviau kalbėti su kaimynais. Kad ir kaip būt ų, su kaimynais teks kalb ėt is ir daugel iu atveju iniciatyvą turėsime rodyti būtent mes... Pykt is užsien io pol it ikoje galima, bet tik tada, kai kalbama apie nacional in ius interesus ar ba jų pažeidimą, o ne pol itinę sa vireklamą. Ar įtampos eskalacija regione – mūsų nacionalinis inte resas? Gal nuo Rusijos raketų lie tuviai bėga iš Lietuvos? Kitas klausimas. Ar mūsų užsie nio politikos planuotojai iš skirtin gų institucijų kartais suderina savo pozicijas vienu ar kitu klausimu? Viena institucija, regis, žengia pra gmatiniu keliu, kita toliau vadovau jasi Šaltojo karo laikų klišėmis... Žinoma, kiekvienas moralinis au tor itetas gal i savo nuomonę pa reikšt i, tačiau oficialaus valst y bės tarnautojo poz icija – oficial i Lietuvos pozicija.
uropos Komisija sustabdė dalies ES paramos mokėjimą Lietuvai ir dėl politinių prie žasčių. Taip teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė (nuotr.). Anot jos, Europos Komisija pasi naudojo nevisiškai aprašytomis pro cedūromis – taip ji bando išspręsti savo mokėjimo problemas ir šiek tiek atitolinti lėšų mokėjimą Lietuvai. „Yra turbūt ir politinių tos situaci jos priežasčių. Europos Komisija pa sinaudojo nevisiškai procedūriškai aprašyta galimybe paprašyti daugiau informacijos. Aš turiu savo paaiški nimą, dėl kokios priežasties, be kita ko, taip galėjo atsitikti, nes pati esu neseniai asmeniškai gavusi trijų Eu ropos Komisijos komisarų laišką, ku riame visų ES narių, tarp jų ir Lietu vos (manyčiau, kad mūsų mažiausiai pagrįstai), prašoma nuosekliau teikti deklaracijas Europos Komisijai, pra šant susigrąžinti lėšas“, – trečia dienį LTV laidoje „Teisė žinoti“ sa kė I.Šimonytė. „Tikrai nereikėtų sieti to su kokia nors unikalia Lietuvos situacija“, – pridūrė ministrė. Anot jos, to nereikėtų sieti su „Lietuvos tikrais ar tariamais skan dal ais“, nes tok ių sus tabdym o sprendimų sulaukė ne tik Lietu va, bet ir nemažai kitų ES valstybių narių. Ministrė pridūrė, kad Socia linio fondo mokėjimai Lietuvai nė ra sustabdyti. Pasak I.Šimonytės, Europos Ko misijos narys Januszas Lewandows kis pats viešai pripažino, kad bu vo blogai suplanuotas lėšų poreikis ir dabar trūkstamas paramos sumas šalims ES turės finansuoti iš šių me tų biudžeto. Tokia situacija, anot ministrės, su kuria problemą Finansų ministerijai, nes tapo sunku valdyti pinigų srau tus. Pagal paramos schemą Lietuva ir toliau turi pirmiausia savo lėšomis mokėti už projektus ir tik vėliau ga li prašyti kompensuoti EK visus mo kėjimus.
„Tikrai nenorėčiau sumenkin ti problemos. Problema visų pirma yra Finansų ministerijai valdant pi nigų srautus, bet tikrai nenorėčiau to ekstrapoliuoti iki tokios situacijos, kad čia visi nežino, ką daro, ir neži nia, kaip tuos ES pinigus panaudo ja“, – sakė I.Šimonytė.
Europos Komisijai šių metų va sarį, nustačius pažeidimų Lietuvo je 2010 m. panaudojant maždaug 26 mln. litų iš 2,8 mlrd. litų paramos, EK Lietuvai laikinai sustabdė para mos Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų projektams išmo kėjimą. Nebuvo padengtas paskuti
Tikrai ne norėčiau to ekstrapo liuoti iki to kios situaci jos, kad čia visi nežino, ką daro.
Ministrė kalbėjo, kad griežtai žiū rint klaidų lygis buvo gerokai ma žesnis, nei numato reglamentai (2 proc.). Valstybės kontrolės ataskaito je pradžioje klaidų lygis buvo 1,93 proc. visos paramos, o vėliau, pasak finansų ministrės, jis dar labiau su mažėjo.
nis pernai gruodį pateiktas Lietuvos prašymas dėl 163 mln. eurų (562,8 mln. litų). Europos Komisijai, pasak I.Šimo nytės, jau pateikti visi paaiškinimai, ir maždaug per dvi savaites laukia ma sprendimo dėl paramos atnauji nimo. VD, BNS inf.
Interpeliacija įstrigo
S
eimo opozicijos inicijuota in terpeliacija teisingumo minist rui liberalui Remigijui Šimašiui įstrigo. Dar antradienį opozici jos atstovams pavyko surinkti 27 par lamentarų parašus, tačiau, kad bū tų pradėta interpeliacijos procedūra, būtina turėti ne mažiau kaip 29 Seimo narių parašus. Interpeliaciją inicijavęs Tvarkos ir teisingumo partijos frakci jos Seime seniūnas Valentinas Mazu ronis BNS ketvirtadienį sakė, kad bus laukiama tinkamos progos ir parašų rinkimas galės būti tęsiamas.
Jis teigė, kad surinkti 29 Seimo na rių parašus įmanoma, bet, kad inter peliacija pavyktų, kol kas galimybių nematyti. Pagal Seimo statutą, surinkus 29 parlamentarų parašus, interpeliaci joje ministrui suformuluoti klausi mai perduodami Seimo vadovui, o šis registruoja dokumentą posėdžių sekretoriate. Ministras per dvi sa vaites turi atsakyti į pateiktus klau simus. Jeigu Seimas nuspręstų, kad mi nistro atsakymai netenkina, tuomet
už ministro atleidimą iš pareigų tu rėtų balsuoti ne mažiau kaip 71 par lamentaras. Opozicija teisingumo ministro nori paklausti, kaip jis vertina susidariu sią situaciją Garliavoje, kai kilo konf liktas antstolei bandant įgyvendinti teismo sprendimą dėl vaiko perda vimo motinai, bado akcijų įkalinimo įstaigose, kokios išvados padarytos iš to, kai ministerija pernai perdavė Baltarusijai duomenis apie žmogaus teisių gynėją Alesį Beliackį. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktadienis, balandžio 13, 2012
lietuva
13p.
Vilnių drebino metalistai iš Čikagos.
Seimas trokšta galios Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Seimas bando suteikti sau teisę gerokai lengviau atleisti iš pa reigų įvairių aukščiausių vals tybės institucijų, įskaitant ir specialiųjų tarnybų, vadovus.
Ketvirtadienį parlamentarams buvo pateiktas Seimo statuto pa taisų projektas, numatantis, kad, jeigu „Seimas priima nutarimą nepritarti metinei valstybės ins titucijos veiklos ataskaitai, tokiu atveju institucijos vadovas atlei džiamas iš einamų pareigų“. Jei toks projektas būtų priim tas, tai reikštų, kad kasmet pava sario sesijoje svarstydami įvairių institucijų metines ataskaitas parlamentarai faktiškai svars tytų ir tų institucijų vadovų li kimą – išliks jie savo postuose ar ne. Už projekto pateikimą ketvir tadienį balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo 3, susilaikė 13 parla mentarų. Siūloma įstatymo pa keitimą svarstyti ir dėl to galuti nai balsuoti gegužės viduryje. „Seimas yra aukščiausia vals tybės institucija. Jis turi didelius įgaliojimus skiriant įvairių ins titucijų vadovus. Vadovai kas met pateikia Seimui savo va dovaujamų institucijų metines veiklos ataskaitas. Nedažnai, bet pasitaiko, kad Seimas ne pritaria toms ataskaitoms, pa reiškia neigiamą nuomonę apie institucijos veiklą. Tačiau tai nesukelia jokių teisinių padari nių. Todėl siūlome suteikti dau giau įgaliojimų Seimui, prižiū rint institucijas ir principingai vertinant jų bei jų vadovų veik lą“, – kalbėjo projekto autorius Tėv yn ės sąj ungos-Liet uvos krikščionių demokratų (TSLKD) frakcijos narys Vaidotas Bacevičius. „Sutinku, kad nereikalin ga kokia nors „seimokratija“ ar valdžios uzurpavimas vienose rankose, bet didesnis, geresnis, atsakingesnis valdžių padaliji mas būtų neprošal“, – sakė jis. Projektą gynė konservatorius Rimantas Jonas Dagys, jis sa kė, kad „Seimui pagaliau reikia suteikti tas priemones, kurios leistų efektyviau vykdyti insti tucijų priežiūrą“. Tačiau dalis Seimo narių iš reiškė abejonių, ar galima par lamentui suteikti teisę paprastu nutarimu dėl nepritarimo insti tucijos metinei veiklos ataskai tai reikšti nepasitikėjimą tos institucijos vadovui. Seimo posėdyje buvo atkreip tas dėmesys ir į parlamento tei sininkų gana skeptiškas pasta bas dėl siūlomo Seimo statuto pataisų projekto. Be kita ko, tei sininkai atkreipė dėmesį, kad Seimo nutarimai dėl nepritari mo institucijų veiklos ataskaitai priimami paprasta balsų daugu ma, taigi, priėmime gali daly vauti ir gerokai mažiau nei pusė visų parlamentarų.
Ministrą klampina SMS žinutės Švietimo ir mokslo ministras libe ralas Gintaras Steponavičius sako nekomentuosiantis kaltinimų sek sualiniu priekabiavimu, anot jo, tai yra „vienos susireikšminusios per sonos savireklamos akcija“.
Ketvirtadienį per Vyriausybės va landą Seime konservatorius Eval das Jurkevičius ministro prašė patvirtinti arba paneigti viešojo je erdvėje pasirodžiusius praneši mus, kad G.Steponavičius vienai partijos suvažiavimo dalyvei siun tęs trumpąsias žinutes, jo žodžiais,
„kvietimą „po nomeram“ (į vieš bučio kambarį – rus.)“. „Aš dar sykį galiu apgailestauti, kad Vyriausybės valandą mėgina ma paversti bulvarinio lygio žan ru, ir nemanau, kad aš turėčiau vienos aikštingos personos savi reklamos akciją perkelti į plenari nį posėdį. Tai apgailestauju dėl jū sų nusiteikimo šita linkme atimti mokesčių mokėtojų pinigus“, – at sakė G.Steponavičius. Bulvarinėse laidose išgarsėjusi ir viename žurnale „seksperte“ pri sistačiusi Milda Bartašiūnaitė šio
mis dienomis žiniasklaidoje paskel bė mobiliajame telefone išsaugotas trumpąsias žinutes, esą ministras per pernai spalį vykusį partijos suvažia vimą ją kvietęs į viešbučio kambarį. M.Bartašiūnaitę Liberalų sąjū džio Vilniaus rajono skyrius buvo iškėlęs kandidate Seimo rinkimuo se Trakų-Elektrėnų apygardoje, ta čiau vėliau atšaukė. „Mildos pirmuosius politinius žingsnius skyrius vertino gan kri tiškai, nepritarė kandidatės mato mam įvaizdžiui, nekorektiškoms kalboms, skeptiškai vertino kandi
datės keliamą lytinio švietimo klau simą mokyklose. Per šiuos kelis mė nesius M.Bartašiūnaitė reiškėsi kaip skirtingai vertinama šou specialistė. Vilniaus rajono skyriaus nariai, visa pusiškai apsvarstę jau atsiskleidusią Mildos kandidatūrą, priėjo vienin gą nuomonę atšaukti M.Bartašiū naitę iš kandidatų 2012-ųjų Seimo rinkimuose, motyvuodami tuo, kad Liberalų sąjūdis yra rimta partija, pelnanti žmonių pasitikėjimą savo darbais“, – tuomet skelbta oficia liame partijos pranešime. VD, BNS inf.
8
penktadienis, balandžio 13, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Šventei – laisvas pusdienis Stasys Gudavičius Seimas sutiko su pasiūlymu jau nesniojo mokyklinio amžiaus vai kų turintiems tėvams kasmet Rug sėjo 1-ąją suteikti laisvą pusdienį.
Už tokio įstatymo priėmimą ket virtadienį balsavo 91 Seimo narys, prieš nebuvo nė vieno, susilaikė penki parlamentarai. „Darbuoto jams, auginantiems bendrojo ug dymo mokykloje besimokantį vai ką iki dvylikos metų, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos lais vo nuo darbo laiko per metus pirmą mokslo metų dieną, mokant dar buotojo vidutinį darbo užmokestį“, – rašoma Seimo priimtame įstaty me, kuris įsigalios jį pasirašius Pre zidentei Daliai Grybauskaitei. Dėl šio įstatymo priėmimo ne buvo jokių diskusijų. Seimo nariai iškart balsavo dėl jo priėmimo. Projektą inicijavusi Seimo narė Agnė Zuokienė anksčiau yra sakiu si, kad pirmąją mokslo metų dieną, nors ji ir neįtraukta į švenčių die nų sąrašą, faktiškai bent pusdie nį nedirba labai daug mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų. Dažniausiai šią dieną jie nedirba darbdavių gera valia. Tačiau ne vi si vadovai yra geranoriški. „Sulaukiau bendrojo lavinimo mokyklose besimokančius vaikus auginančių tėvų laiškų, kuriuose
0
Seimo narių balsavo prieš naująjį įstatymą. guodžiamasi, kad Mokslo ir žinių šventė dirbantiems mokinukų tė vams gerokai apkarsta, nes kasmet tenka spręsti tą pačią problemą – ar bus kam saugiai palydėti pra dinuką į mokslo metų atidarymo šventę, ar darbdavys bus toks ma lonus ir sutiks išleisti pusdieniui iš darbo? O sunkmečiu tėvai ypač vengia atsiprašyti iš darbo dėl as meninių rūpesčių, baimindamiesi neigiamos darbdavio reakcijos ir atleidimo“, – sakė A.Zuokienė. Šį siūlymą svarstęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas jį atme tė, tačiau iniciatyvą perėmęs Tei sės ir teisėtvarkos komitetas pri tarė laisvą paskelbti ne visą dieną, bet pusę jos. Tėvai, auginantys du ir daugiau vaikų iki 12 metų, ir šiuo metu gali pasinaudoti galimybe turėti laisvą dieną, vadinamą mamadienį. Tačiau auginantys tik vieną vai ką iki 12 metų tėvai tokios galimy bės iki šiol neturėjo.
Viražai: A.Melianas teigia, kad pritaria FNTT pertvarkai, bet konk
rečiau apie ją nekalba.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
VRM vairuos A.Melianas Vienas liberalcentristų lyderių Artūras Melianas paskirtas naujuoju vidaus reikalų ministru. Tokį dekretą ketvir tadienį pasirašė Prezidentė Dalia Gry bauskaitė. Pagalba: Seimas tėvams suteikė
teisę Rugsėjo 1-ąją palydėti vai kus į mokyklą. Vytauto Petriko nuotr.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Prisieks kitą savaitę
Prezidentūra pranešė, kad vals tybės vadovė gavo informaci ją apie kandidato į vidaus reikalų ministrus A.Meliano patikrini mą pagal Korupcijos prevenci jos įstatymą. Tikrinant nenusta tyta aplinkybių, kurios trukdytų paskirti šį politiką ministru, to dėl Prezidentė pasirašė atitinka mą dekretą. Naujasis vidaus reikalų mi nistras paskirtas premjero And riaus Kubiliaus teikimu. Kandi datą Vyriausybės vadovui pateikė valdančioji Liberalų ir centro są junga (LiCS), kuriai pagal koalici nę sutartį priklauso vidaus reika lų ministro portfelis. A.Melianas yra vienas iš LiCS pirmininko pavaduotojų. Ministru A.Melianas taps, kai nustatyta tvarka prisieks Seimo plenariniame posėdyje. Tai grei čiausiai įvyks kitą savaitę. Buvo susitikęs su Prezidente
Su kandidatu Prezidentė buvo susitikusi šį antradienį – tą pa čią dieną, kai gavo premjero tei kimą. Vid aus reikal ų min ister ijos vadovo postas tapo laisvas, kovą iš jo pasitraukus liberalcentris tui Raimundui Palaičiui, kuris sulaukė konservatorių kritikos dėl Finansinių nusikaltimų ty rimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo. Laikinai Vidaus rei kalų ministerijos (VRM) vado vo pareigas šiuo metu eina dar vienas liberalcentristas, sveika tos apsaugos ministras Raimon das Šukys. Pagal Konstituciją ministrus skiria ir atleidžia prezidentas mi nistro pirmininko teikimu. Pertvarkai pritaria
Sužinojęs apie Prezidentės dek retą A.Melianas žurnalistams
aiškino, kad pritaria FNTT per tvarkai, bet plačiau apie ją kal bėti žadėjo vėliau. „Esu susipažinęs su tam tik romis nuomonėmis – ir Pre zidentės, ir premjero, šiaip ne vieną kartą apie tai kalbėta. Ta čiau turėčiau detaliau susipa žinti“, – vakar sakė A.Melianas, paklaustas apie rengiamą FNTT pertvarką. „Turiu viziją, bet nenorėčiau jos pristatyti, kol nesusipažinau su realia situacija detaliau“, – BNS citavo paskirtąjį ministrą. Seime yra įregistruota penkių konservatorių, tarp jų ir prem jero Andriaus Kubiliaus, FNTT įstatymo pataisa, pagal kurią ši tarnyba būtų atskaitinga ne tik VRM, kaip yra dabar, bet ir Vy riausybei. Šios tarnybos direk torių penkeriems metams į pa reigas skirtų ir iš jų atleistų Vyriausybė vidaus reikalų mi nistro teikimu.
Artūras Melianas:
Turiu viziją, bet ne norėčiau jos pri statyti, kol nesusi pažinau su realia situacija detaliau.
Anksčiau Vyriausybėje buvo parengtas projektas FNTT pada ryti įstaiga prie Finansų ministe rijos. A.Melianas teigė, kad jo kaip ministro prioritetai bus policijos darbas, išorinės ES sienos saugu mas, valstybės tarnybos tobulini mas ir kt. „Detaliau atsakysiu, kai su sipažinsiu su ministerijos dar bais, tęstiniais darbais“, – sakė jis ir pabrėžė, kad jo užduotis – užtikrinti pradėtų darbų tęsti numą.
9
penktADIENIS, balandžio 13, 2012
ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika
25
Įmonės dengia skolas Verslo pradelstos skolos pirmą šių metų ketvirtį padidėjo 977 tūkst. litų, iki 5 mlrd. litų. Tačiau analitikai kalba apie teigiamas tendencijas – anot jų, skolų suma išlieka stabili, jų grąžinama daugiau. Įmonės per sausį–kovą padengė 415 mln. litų pra delstų skolų – 108 mln. litų daugiau nei tuo pačiu laiku pernai, kaip rodo kredi tų biuro „Creditinfo“ duomenys. Vidutinė skolingų įmonių skola siekia 56 tūkst. litų.
proc.
išaugo naujų automobilių rinka Lietuvoje.
Kaimynė Latvija į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elekt rines investuoja milijonus. O Lie tuvoje tokio pobū džio elektrinės yra atsipjovusios tik mažą dalį energeti kos rinkos pyrago.
„JG.NeT“ – dar vienas sėkmingas žingsnis UAB „JG Property developments“ veikloje
Investicijos: 2010 m. rekonstruota didžiausia Latvijos Pliavinių hid
roelektrinė padeda šaliai lyderiauti žaliosios energetikos srityje visoje Europoje. Linos Mrazauskaitės nuotr.
Latviai lošia žaliosios energetikos korta Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Renkasi latvių energiją
Nuo 2010 m. Lietuvoje pradė jus veikti laisvai elektros energijos rinkai, vartotojai gavo laisvę rink tis patraukliausią nepriklausomą elektros tiekėją. Tais pačiais metais elektros energiją Lietuvai pradėjusi tiekti latvių koncernui „Latvener go“ priklausanti bendrovė „Latve nergo Prekyba“ pernai Lietuvoje tapo viena populiariausių neprik lausomų elektros tiekėjų. Savo įtaką Lietuvoje Latvijos elektros gamintojai ir toliau siekia didinti. Bendrovės atstovai pabrė žia, kad didžioji dalis šalies gami namos energijos yra gaunama iš at sinaujinančių energijos išteklių, o į aplinką saugančias elektrines in vestuojami milijonai. Elektros energiją Baltijos šalims tiekiantis „Latvenergo“ koncer nas pernai iš viso pardavė 9 TWh elektros energijos. Oficialiais duo menimis, „Latvenergo“ koncernas Lietuvos klientams pardavė 1770 GWh elektros energijos – maždaug du kartus daugiau nei estams (526 GWh). Latvijoje klientams buvo parduota 6750 GWh elektros ener gijos.
Bendrovės „Latvenergo“ genera linis direktorius Aris Žyguras teigė, kad ji yra viena mažiausiai aplinką teršiančių energijos įmonių Euro poje. Remiantis Europos elektros energijos pramonės atstovų susi vienijimo EURELECTRIC duome nimis, Latvija yra antra žaliausia šalis ES. 2010 m. daugiausia – 64 proc. – elektros energijos aplin kai nekenksmingu būdu pagamin ta Austrijoje, Latvijoje – 57 proc. Lietuva nuo lyderių smarkiai at silieka. Šalyje atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės 2011 m. sudarė vos 25,5 proc. visos šalies elektros energi jos gamybos. Oficialiais duomeni mis, 35,7 proc. visos rinkos suda rė bendrovė „Lietuvos energija“ (su Lietuvos elektrine), 37,4 proc. – kitos termofikacinės elektrinės ir 1,4 proc. – kitos elektrinės. Kita vertus, teigiami žaliosios energetikos pokyčiai Lietuvoje taip pat pastebimi. Iš viso įreng ta galia atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiose elektrinė se praėjusių metų pabaigoje, paly ginti su 2010 m. pabaiga, padidė jo 13,6 proc. Daugiausia įtakos tam turėjo net 4,9 tūkst. proc. padidė jusi įrengta galia saulės elektrinė se, 52 proc. biokuro elektrinėse, 15 proc. – vėjo jėgainėse ir kt.
Energijos išteklių neišnaudoja
Latvijos „Latvenergo“ koncer nas šiuo metu daugiausia elektros energijos – vidutiniškai 70 proc. – gauna iš trijų didžiųjų šalies Dau gavos hidroelektrinių: Pliavinių, Kegumo ir Rygos.
Aktyviai investuoja
Latvija atsinaujinantiems ištek liams ir toliau skiria daug dėmesio. Siekiant naudoti daugiau atsinau jinančių energijos išteklių ir didinti elektros energijos gamybos našu
mą, buvo atlikta ne viena rekonst rukcija Pliavinių hidroelektrinėje, taip pat Rygos šiluminėje elektri nėje „TE-1“. Šiluminėje elektrinėje „TE-2“ rekonstrukcija dar tęsiasi ir turėtų būti baigta kitąmet. Šiluminės elektrinės „TE-2“ di rektoriaus Andrejo Zihičo teigimu, naudingiau panaudojus kurą, nau jasis energijos blokas vienam šilu mos vienetui pagamins tris kartus daugiau elektros energijos ir iki minimumo sumažins išmetamųjų dalelių kiekį. Teigiama, kad „TE-2“ yra mo derniausia elektros energijos ir ši luminė elektrinė Baltijos regione, kuri padidina Latvijos energijos tiekimo saugumą ir skatina šalies energetinę nepriklausomybę.
Žalioji energetika ES 2010 m. Šalis Austrija
Žaliosios energijos dalis rinkoje (proc .) 64
Latvija
57
Švedija
55
Suomija
36
Slovėnija
26
Italija
21
Vok ietija
17
Prancūzija
14
Lietuva
9
Lenk ija
3
Estija
3
Šaltinis: „EURELECTRIC Power Statistics“
2012 m. balandį UAB „JG Property developments“ sėkmingai įgyvendino 14 mėnesių trukusį projektą „UAB „JG Property developments“ e. verslo sistemos „JG.NeT“ kūrimas ir diegimas“. Projektu buvo siekiama sukurti ir įdiegti kompleksinį elektroninio verslo sprendimą įmonėje, optimizuojant ir integruojant vidinius bei išorinius įmonės procesus ir taip užtikrinant įmonės darbo našumo augimą. Sukurta centralizuotos duomenų bazės, darbo procesų valdymo ir veiklos rezultatų apskaitos sistema išsiskiria optimalumu ir inovatyvumu. Tarpusavyje buvo integruota 10 išorinių ir vidinių verslo procesų. Įmonės procesų optimizavimas ir sistemos pritaikymas specifiniams įmonės poreikiams suteikė galimybę veiksmingai koordinuoti pagrindines su nekilnojamuoju turtu ir paskolų brokeriais susijusias veiklas bei užtikrinti efektyvesnį darbo procesų valdymą.
UAB „JG Property developments“ pirmoji Lietuvoje sėkmingai pristatė paskolų brokerio paslaugas. Šiuo metu įmonė pirmauja Lietuvos rinkoje pagal nekilnojamojo turto sandorių skaičių, atstovaudama populiariausiai pasaulyje ir veikiančiai daugiau kaip 85 šalyse nekilnojamojo turto franšizės sistemai RE/MAX. „JG.NeT“ padės vystyti naujas papildomas veiklas (turto vertinimo, tarpininkavimo prestižiniame nekilnojamojo turto sektoriuje ir kt.) ir toliau sėkmingai konkuruoti rinkoje. Naujai sukurta e. verslo sistema suteiks galimybę samdyti ir efektyviai koordinuoti didesnį brokerių bei partnerių skaičių, todėl prognozuojama, kad dėl įdiegto elektroninio sprendimo gerokai išaugs įmonės apyvarta ir darbo našumas. Projektas buvo finansuojamas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „E-verslas LT“. Bendra šio projekto vertė – 285 520 litų, iš kurių 139 048 litų sudarė Europos regioninės plėtros fondo lėšos. Užs. 942342
10
penktadienis, balandžio 13, 2012
sportas
Iš Toronto – nerami žinia rinktinei Apie 2012-ųjų Lon dono vasaros olim pines žaidynes sva jojantiems Lietu vos krepšinio sir galiams – neramios dienos: vakar ryte iš NBA atskriejo ypač nemaloni žinia – Li nas Kleiza dėl ke lio skausmų nebai gė rungtynių.
Rezultatai
Bendražygiai: L.Kleiza (kairėje) ir J.M.Calderonas priversti NBA čempionate padaryti pertrauką.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Suskaudo koją
Toronto „Raptors“ ekipa namuo se 75:93 neprilygo Filadelfijos „76ers“, o Kanados ekipai atsto vaujančiam lietuviui koją suskau do dar iki pertraukos. Puolėjui atsinaujino operuoto kelio skausmai ir, nors L.Kleiza dar įžengė į aikštę ketvirtame kėlinyje, po kelių minučių buvo pakeistas. Kiek daugiau nei 13 minučių aikš tėje praleidęs Linas suspėjo įmesti 5 taškus ir atkovojo 3 kamuolius.
Kol kas neskelbiama, kokio rim tumo yra trauma, bet beveik nea bejojama, kad lietuvis praleis penktadienį vyksiančias rungty nes su Bostono „Celtics“. „Raptors“ ekipai reguliariaja me sezone liko sužaisti tik 7 rung tynes. Šiuo metu Rytų konferen cijoje L.Kleizos komanda užima 13-ąją poziciją ir jau neturi net teo rinių vilčių patekti į atkrintamąsias varžybas. Gretos išretėjo
Per mačą su „76ers“ krepšinin kais „dinozaurams“ dėl kairiosios
blauzdos skausmų negalėjo padė ti atakų lyderis italas Andrea Barg nani. Dvikovos nebaigė ir ispanas Jose Manuelis Calderonas, kuriam buvo prakirstas dešinysis antakis ir prireikė trijų siūlių. Tiek mažai taškų savoje „Air Ca nada Centre“ arenoje šį sezoną „Raptors“ krepšininkai dar nebuvo įmetę. Po ketvirto iš eilės pralaimėto mačo Toronto ekipos treneris Dwa ne’as Casey neslėpė nusivylimo. „Tuoj neturėsime vyrų, kurie ga lėtų žaisti, – sakė 54-erių strate gas. – Jose ir Linas iškrito iš rikiuo tės, Amirui (Johnsonui – aut. past.)
„Reuters“ nuotr.
suskaudo nugarą. Negali rungty niauti ir Andrea.“ Nori į olimpiadą
Į aikštę po metus trukusios pri verstinės pertraukos lietuvis sugrį žo sausį. Artroskopinė dešinio ke lio operacija puolėjui buvo atlikta praėjusių metų vasarį. 27 metų 203 cm ūgio krepšininkui buvo įplyšę raiščiai ir trūkusi kremzlė. Dėl trau mos L.Kleiza praleido 2011-ųjų Eu ropos krepšinio čempionatą, tačiau ketina padėti nacionalinei rinktinei per liepos 2–8 d. Venesueloje vyk siantį olimpinį atrankos turnyrą.
Klivlando „Caval iers“–Indianos „Pac ers“ 98:104, po pratęs imo (A.Jam is on as 21 taškas/D.Gran ger is 23), Memf io „Grizzl ies“– Finikso „Suns“ 104:93 (R.Gay’us 32/M.Gort at as 19), Bostono „Cel tics“–Atlantos „Hawks“ 88:86, po pratęs imo (K.Garnett as 22/J. Teag ue 21), Okl ah om os „Thun der“–Los And žel o „Clipp ers“ 98:100 (K.Dur ant as 22/Ch.Pau las 31), Hjust on o „Rock ets“– Jutos „Jazz“ 91:103 (G.Drag i čius 19/G.Hayward as 29), Milvo kio „Bucks“–Niujorko „Knicks“ 107:111 (M.Ell is as 35/C.Anthony 32), Nauj oj o Orleano „Hornets“– Sakramento „Kings“ 105:96 (J.Smith as 22/M.Thornton as 25), San Antonijaus „Spurs“–Los An džel o „Lak ers“ 84:98 (D.Gree nas 22/M.W.Peace’as 26), Denve rio „Nugg ets“–Minesotos „Tim berwolves“ 113:107 (T.Laws on as 24/A.Randolph as 28), Portl ando „Trail Blaz ers“–„Gold en Stat e Warr iors“ 118:110 (J.Crawford as 34/D.Lee 21).
Lyderiai Rytų konferencija. 1. Čikagos
„Bulls“ (44 pergalės ir 14 pralaimėji mų), 2. Majamio „Heat“ (40, 16), 3. In dianos „Pacers“ (36, 22). Vakarų konferencija. 1. Oklaho
mos „Thunder“ (42, 16), 2. San Anto nijaus „Spurs“ (40, 16), 3. Los Andže lo „Lakers“ (37, 22).
Lemiamų kovų favoritės – „VIČI-Aistės“ ir „Sirenos“ Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionato finale iki trijų pergalių kovos Kauno „VIČI-Ais čių“ ir Vilniaus „Kibirkšties-TichėsIKI“ komandos.
Kova dėl aukso medalių prasidės balandžio 14-ąją Kaune. Antro sios rungtynės vyks 17 d. Vilniuje, trečiosios – 24 d. Kaune. Prireikus ketvirtosios dvikovos, ji numaty ta 26 d. šalies sostinėje. Jei ir tądien finalas nesibaigtų, lemiamas susiti kimas būtų surengtas 27 d. Kaune. Šį sezoną „VIČI-Aistės“ nė kar to nenusileido vilnietėms – laimėjo visas ketverias LMKL čempionato rungtynes (85:58, 63:57, 68:64 ir 88:72) bei Lietuvos krepšinio fe deracijos (LKF) taurės turnyro fi nalo mačą (73:64). Pusfinalyje trenerio Manto Šer niaus auklėtinės 2:0 (69:54 ir 69:59) eliminavo Kauno rajono „Sirenas“, o Tado Stankevičiaus vadovaujamos Vilniaus krepšinin kės 2:0 (78:58 ir 88:51) – Šiaulių „Rūtą“. „Sirenos“ ir „Rūta“ varžysis dėl bronzos apdovanojimų. Rungty nės vyks 13 ir 20 d. Garliavoje bei 17 d. Šiauliuose, o prireikus – 23 d. Šiauliuose ir 25 d. Garliavoje.
Kauno rajono ir šiauliečių tar pusavio susitikimų santykis šį LMKL sezoną – 3:1 „Sirenų“ nau dai (66:56, 79:63, 84:70 ir 60:62). „Sirenų“ komandos vyriausia sis treneris Linas Šalkus pirmo sioms rungtynėms su „Rūta“ ren gėsi sirgdamas, tačiau ramino save tuo, kad žaidėjos sveikos.
Mūsų laukia įdomi serija, kuri neturėtų pasibaigti sausu re zultatu.
Šiauliečių strategas Arūnas Ka čerauskas pripažino, kad jo eki pa jaučia nuovargį ir būtent dėl jo, manoma, nepasipriešino pusfina lyje Vilniaus ekipai. „Svarbiausia, kad žaidėjos garbingai susikautų ir kad suteiktų gerų emocijų tiek sau, tiek žiūrovams. Čempionatui fini šuojant labai daug lemia fizinis pa sirengimas, o „Sirenos“ ne vienas rungtynes laimėjo būtent dėl to, kad buvo stipresnės fiziškai. Ma nau, tai bus jų pranašumas, bet mes nenusiteikę serijos pralaimė
ti sausai ir kausimės iš paskutinių jų“, – pažadėjo A.Kačerauskas. Mintimis apie „Sirenų“ ir „Rū tos“ galimybes kovoje dėl bronzos medalių pasidalijo kitų LMKL ko mandų treneriai. „Man kyla klausimas, ar „Rū ta“ nebus sužaidusi savo geriausių rungtynių ketvirtfinalyje? Manau, kad šiaulietės dar vieno stebuklo ne sukurs ir „Sirenos“ laimės šią seriją. Kauno rajono ekipa turi daugiau pa tyrusių žaidėjų, stiprią vidurio puo lėją. Kita vertus, „Rūta: jau ne kar tą įrodė, kad moka kovoti, todėl jas įveikti „Sirenoms“ nebus paprasta“, – sakė Klaipėdos „Lemminkainen“ strategas Dalius Ubartas. „Sirenos“ atrodo stipresnės už „Rūtą“, be to, Kauno rajono eki pos koziris – geras žaidėjų fizinis pasirengimas. „Sirenas“ visą sezo ną į priekį vedė trys lyderės, var žovėms itin sunku sustabdyti vi durio puolėją Kristiną Alminaitę. Vis dėlto neabejoju, kad „Rūta“, turinti stiprias legionieres, kovos iš paskutiniųjų. Mūsų laukia įdo mi serija, kuri neturėtų pasibaigti sausu rezultatu“, – svarstė Kauno „LKKA-Aisčių“ vyriausiasis tre neris Ričardas Maceina.
Pranašumas: „VIČI-Aistės“ (žalia apranga) šį sezoną kol kas nė karto
VD, LMKL inf.
Artūro Morozovo nuotr.
nepralaimėjo „Kibirkšties-Tichės-IKI“ ekipai.
11
penktadienis, balandžio 13, 2012
sportas Pralaimėjo lyderiams
Martynas aplenkė Šarą
G.Arlauskio ekipa – finale
Vienuoliktąją nesėkmę Ita lijos futbolo „Serie A“ čem pionate patyrė 3-iąją vie tą užimantis Romos „Lazio“ (54 tšk.) klubas su Mariumi Stankevičiumi. „Lazio“ sve čiuose 1:2 (1:1) nusileido ly derės poziciją susigrąžinu siai Turino „Juventus“ vie nuolikei (68 tšk.).
Pralaimėjusi vos vienas rungtynes, Martyno Gece vičiaus (nuotr.) atstovauja ma Pirėjo „Olympiakos“ ko manda tapo Graikijos čem pionato reguliariojo sezono nugalėtoja. Atėnų „Panathi naikos“ su Šarūnu Jasikevi čiumi užėmė 2-ąją vietą (22 pergalės ir 2 nesėkmės).
Gegužės 9-ąją Rusijos futbo lo taurės turnyro finale var tininko Giedriaus Arlauskio (nuotr.) atstovaujamas Kaza nės „Rubin“ klubas susitiks su Maskvos „Dinamo“. Pusfinaly je „Rubin“ 2:0 įveikė „Rostov“ ekipą su Edgaru Česnauskiu, o „Dinamo“ 2:1 – Žemutinio Naugardo „Volgą“.
Skolų našta – ne nuosprendis Beveik 400 tūkst. litų skolų tu rinti Lietuvos ledo ritulio federa cija (LLRF) sugebėjo rasti lėšų vy rų rinktinei pasirengti ir dalyvau ti Lenkijoje vyksiančioms pasau lio čempionato 1-ojo diviziono B grupės varžyboms.
Atkaklumas: V.Subačius ketvirtą kartą veržiasi į olimpines žaidynes.
boksopasaulis.lt nuotr.
Trabzono ringas – paskutinis barjeras Lietuvos boksininkai pamėgins įveikti paskutinį atrankos į Londono vasaros olimpines žaidynes barjerą. Šiandien Turkijos mieste Trab zon e pras id ed a pas kut in is Eu ropos zonos olimpinės atrankos turnyras, kuriame jėgas išmėgins ir penki mūsų šalies odinės pirš tinės meistrai: Edgaras Skurde lis (svorio kategorija iki 56 kg), Evaldas Petrauskas (iki 60 kg), Vladimiras Milevskis (iki 75 kg), Daugirdas Šemiotas (iki 81 kg) ir Vitalijus Subačius (daugiau nei 91 kg). Sunkiausios užduotys laukia V.Milevskio ir V.Subačiaus – jų grupėse olimpinius kelialapius iš kovos tik finalininkai. V.Subačius ketvirtą kartą kovos dėl teisės būti olimpiečiu. „Pag rindiniai mano varžovai – Ukrai nos, Baltarusijos, Rusijos bokso mokyklų atstovai. Negalima nu
vertinti ir kitų konkurentų. Ringe viską gali lemti vienintelis taiklus smūgis“, – sakė boksininkas. Kaunietis per savo karjerą Lie tuvos čempionatuose iškovojo 13 aukso medalių. „Pirmą kartą bokso salės slenks tį peržengiau 1995-aisiais. Svar biausi mano laimėjimai – perga lė 2003-iųjų pasaulio studentų universiadoje ir 2006-aisiais Eu ropos Sąjungos šalių čempionate. Karjeros pabaigai olimpinis kelia lapis suteiktų didžiulį emocinį pa sitenkinimą. Tai būtų mano ir tre nerio darbo įvertinimas ir atpildas už ilgametį pasiaukojimą boksui“, – pridūrė V.Subačius. Lietuvos boksininkai jau turi vie ną kelialapį į Londono olimpines žaidynes – jį pernai pasaulio čem
pionate pelnė Egidijus Kavaliaus kas (iki 69 kg), iškovojęs bronzos medalį. „Vitalijaus sėkmė man būtų la bai didelė dovana“, – teigė Lietu vos bokso rinktinės treneris Vladi miras Bajevas. 2008-aisiais Pekino olimpinė se žaidynėse kovojo trys mūsų ša lies boksininkai – E.Kavaliauskas, D.Šemiotas ir Jaroslavas Jakšto. Sėkmingiausiai pasirodė J.Jakš to (daugiau nei 91 kg): jis pateko į ketvirtfin alį, bet jame pralaimėjo britui Davidui Price’ui. Paskutinį kartą olimpinius me dalius Lietuvos boksininkai iško vojo 1968-aisiais Meksike: aukso – Danas Pozniakas, sidabro – Jo nas Čepulis.
Tokia galimybė atsirado po to, kai nacionalinei komandai pa dėjo privatūs asmenys, skyrę jos reikmėms 150 tūkst. litų. „Iš buvusių federacijos prezi dentų Vito Gudiškio ir Rolando Bučio paveldėjome beveik 600 tūkst. litų skolų. Dabar esame skolingi maždaug 380 tūkst. li tų, tai mums – milžiniška suma. Federacijos sąskaitos areštuotos, negalime gauti 186 tūkst. litų pa ramos iš Kūno kultūros ir sporto departamento, todėl tai, kad vis dėlto dalyvausime pasaulio čem pionate, vertinčiau kaip puikų visos ledo ritulio bendruomenės darbą“, – sakė LLRF prezidentas Petras Nausėda. Lietuvos ledo ritulininkai 1-ojo diviziono B grupėje balandžio 15– 21 d. varžysis su Lenkijos, Korė jos, Australijos, Rumunijos ir Olandijos komandomis. Mūsiškiams keliamas tikslas iš kovoti medalius. Kelialapis į 1-ojo diviziono A grupę teks tik B gru pės čempionams. Deja, dėl įvairių priežasčių rinktinei negalės padėti patyrę žaidėjai Mindaugas Kieras, Da rius Pliskauskas, Arnoldas Bo sas, Donatas Kumeliauskas, Pijus Rulevičius, Tadas Kumeliauskas, Arūnas Aleinikovas. „Jeigu būtų susirinkę visi stip riausieji, mes būtume tarp favo
ritų“, – teigė Lietuvos komandos vyriausiasis treneris Sergejus Bo risovas. 2010-aisiais A grupės čempio nate Olandijoje mūsų šalies ledo ritulio rinktinė užėmė 5-ąją vietą, o pernai B grupės turnyre Ukrai noje buvo taip pat penkta. Kaimynai latviai gegužės 4-20 d. dalyvaus elito diviziono pasau lio čempionate Švedijoje ir Suo mijoje. „Braliukai“ kovas pradės Stokholmo „Globe“ arenoje su Rusijos, Vokietijos, Italijos, Če kijos, Norvegijos, Danijos ir Šve dijos komandomis. VD, LLRF inf.
Rinktinės paraiška Vart in ink ai – Mant as Arm a lis („Mora IK“, Šved ija) ir Ner ijus Dauksev ič ius (Elektrėnų „Ener gija“), gynėjai – Petras Nausėda, Andrejus Burakovas, Aurel ijus Kriščiūnas, Karol is Kubil ius (visi – „Energija“), Artūras Katulis (Kije vo „Berk ut“, Ukraina), Ner ijus Ali šausk as (Liep oj os „Met alurgs“, Latv ija), Art uras Rybakovas (Vil niaus „Balt ica“) ir Domantas Čy pas (Maskvos „Severnaja Zvez da“, Rus ija), puolėj ai – Šar ūnas Kul iešius, Aivaras Bend žius, Ro manas Aliapk inas, Dov ydas Ku lev ičius ir Vytautas Jagelav ičius (visi – „Energ ija“), Dan iel ius Bog dziul is (Tamperės „Ilves“, Suom i ja), Povilas Verenis (Liepojos „Me talurgs“, Latv ija), Mauras Baltr u kon is (Mit yščių „Atlant“, Rusija).
VD inf.
Rankininkių ketvirtfinalis užsitęsė Lietuvos moterų rankinio lygos čempionate paaiškėjo pirmoji pus finalio pora: dėl kelialapio į finalą kovos Kauno rajono „GarliavosSM“ ir „Eastcon AG-Vilniaus kole gijos“ ekipos.
Garliavietės ketvirtfinalyje du kartus – 39:25 ir 35:32 – elimina vo Kauno „Širšių-Gajos“ koman dą. Pusfinalio rungtynės numaty tos balandžio 18, 21 ir 25 d. Kitame ketvirtfinalio mače – pu siausvyra. Panevėžio KKSC rankinin
kės, savo aikštėje 31:29 privertusios kapituliuoti Vilniaus „Šviesą-Eglę“, sostinėje pralaimėjo 23:33. Lemiama dvikova vyks šeštadienį Vilniuje.
Šios poros nugalėtojos pusfina lyje išmėgins jėgas su Kauno „AC ME-Žalgiriu“. VD inf.
Statistika „Garliava-SM“–„Širšės-Gaja“ 35:32
„Šviesa-Eglė“–Panevėžio KKSC
(20:15). D.Būtėnaitė 9 įvarčiai, D.Šat kauskaitė 8, J.Daugėlaitė 7/L.Masiu levičiūtė 15, A.Gerulaitytė ir J.Tamo šiūnaitė po 5. Pirmosios rungtynės – 39:25 (20:11). Serija 2:0.
33:23 (18:12). J.Bogušienė 8, R.Mika lonytė 7, R.Repečkaitė 6/G.Butkevi čiūtė 8, S.Kazlauskaitė 7, G.Bugailiš kytė 3. Pirmosios rungtynės – 29:31 (13:16). Serija 1:1.
Užmojai: Lietuvos ledo ritulio rinktinė stengsis užimti B grupėje pri
zinę vietą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
12
penktadienis, balandžio 13, 2012
pasaulis
10 tūkst.
darbuotojų atleis Ja ponijos bendrovė „So ny“, pernai patyrusi 6,4 mlrd. dolerių nuo stolių.
Trapios paliaubos
Lenktynės gali neįvykti
Sirijoje vakar įsigaliojo paliaubos. Jos būtinos įgyvendinant Jungtinių Tau tų ir Arabų lygos pasiuntinio Kofi Anna no planą. Tikimasi, kad šis planas padės nutraukti smurtą, kuris per metus parei kalavo tūkstančių žmonių gyvybės. Ta čiau tą pačią dieną pranešta apie spro gimą antrame pagal dydį šalies mies te Alepe – vienas karininkas žuvo ir 24 žmonės sužeisti.
„Formulės-1“ vadovas Bernie Ecclesto ne’as Šanchajuje susitiks su lenktynių komandomis ir tarsis, ar šiemet reng ti varžybas Bahreine. Pernai Bahreino lenktynės buvo atšauktos dėl neramu mų. Valdžia juos numalšino, bet šiemet demonstrantų susirėmimai su policija atsinaujino. Komandos dėl to pareiškė susirūpinimą, bet Bahreino valdžia įsiti kinusi, kad lenktynės privalo įvykti.
Į kalėjimą patupdy tas jau ketvirtas bu vusios Julijos Ty mošenko vyriau sybės narys. Buvęs gynybos ministras Valerijus Ivaščen ka nuteistas penke riems metams ne laisvės.
Temidė: Ukrainos teisėsauga už įgaliojimų viršijimą ir nuostolius valstybei vieną po kito į kalėjimą siunčia buvusius ministrus.
„Reuters“ nuotr.
Teisingumas ar susidorojimas? Kalės už privatizavimą
Kijevo apygardos teismas vakar nuteisė V.Ivaščenką dėl žemės pri vatizavimo sandorio, kuris valsty bės biudžetui esą kainavo beveik 71 mln. grivinų (23 mln. litų). Kitas šios bylos atsakovas nu teistas kalėti trejus metus. V.Ivaščenkai grėsė kalėjimas iki 10 metų. Teisėjas sakė, kad atsi žvelgė į buvusio gynybos minist ro sveikatos būklę. Ji smarkiai suprastėjo per tą lai ką, kurį vyras praleido tardymo izoliatoriuje, jis negali savarankiš kai vaikščioti. V.Ivaščenkai taip pat uždraus ta atlikus bausmę dar trejus metus eiti vadovaujamas pareigas valsty bės tarnyboje, iš jo atimtas valsty bės tarnautojo laipsnis. V.Ivaščenka gynybos ministro pareigas ėjo nuo 2009 m. birželio iki 2010 m. kovo. „Dėl nuosprendžio neturėjau jo kių iliuzijų, – po teisėjo verdikto sakė V.Ivaščenka. – Jis žodis į žo dį atkartoja kaltinamąjį aktą, ku rį prokurorai surašė 2011 m. sau sį. Laikau šį nuosprendį neteisėtu ir neteisingu.“ Tarp kalėjimo ir ligoninės
Ukrainos generalinė prokuratū ra V.Ivaščenkai baudžiamąją by lą iškėlė 2010 m. rugpjūtį, praė jus penkiems mėnesiams po to, kai šalyje pasikeitė valdžia. Politikui buvo skirta kardomoji priemonė – areštas. Kijevo tardymo izoliatoriuje V.Ivaščenkos sveikata pašlijo, jis ėmė skųstis nepakeliamais nuga ros skausmais. Vyras buvo vežamas į ligoninę, skelbė bado akcijas.
V.Ivaščenkos advokatas tvirtino, kad valdžia neužtikrina kaltina majam tinkamo gydymo. Proku ratūra atkirsdavo, kad V.Ivaščenka sąmoningai vilkina bylos nagrinė jimą.
Jevgenijus Zacharovas:
Šis persekiojimas yra politiškai moty vuotas. Tai neleis tina šalyje, kuri yra Europos Tarybos narė.
2010 m. rinkimuose, bando atsi kratyti politinių oponentų. Bet šis tvirtina, kad vyriausy bė tiesiog atlieka savo funkcijas ir kovoja su korupcija. Už grotų laikoma J.Tymošen ko ilgą laiką skundėsi dėl nugaros skausmų, bet kalėjimo gydyto jai tvirtino, kad jos sveikatos būklė patenkinama. Gal iaus iai Ukrain os vald žia pasidavė Vakarų spaudimui ir šį mėnesį paskelbė, kad eksprem jerei leista gydytis Charkovo li goninėje. J.Tymošenko reikalavimą išleis ti ją gydytis į Vokietiją valdžia at metė. BNS, „The Washington Post“, newsru.com inf.
Kritikos banga
Buvusių ministrų teisminis perse kiojimas kelia nerimą tiek Ukrainos žmogaus teisių gynėjams, tiek Va karų šalims. „Manau, kad V.Ivaščenka neat liko veiksmų, už kuriuos gali bū ti persekiojama baudžiamąja tvar ka. Tą patį galima pasakyti ir apie J.Tymošenko, Jurijų Lucenką ir Georgijų Filipčiuką (kitus nuteis tus buvusios vyriausybės narius – red. past.) Šis persekiojimas yra politiškai motyvuotas. Tai yra ne leistina šalyje, kuri yra Europos Tarybos narė“, – teigė Charko vo žmogaus teisių grupės atstovas Jevgenijus Zacharovas. Kalėjimo nuosprendis eksprem jerei J.Tymošenko gerokai pakenkė Ukrainos santykiams su ES. Nuteista politikė tvirtina, kad prezidentas Viktoras Janukovy čius, nedideliu skirtumu įveikęs ją
Nuteisti ministrai 2011 m. spalio 11 d. Kijevo teismas nu teisė buvusią Ukrainos premjerę J.Ty mošenko septyneriems metams ka lėjimo už dujų sutartis su Rusija, ku rios esą valstybei atnešė 1,5 mlrd. grivinų (480 mln. litų) nuostolių. Ba landžio 19 d. numatytas teismo po sėdis, kuriame bus nagrinėjama dar viena politikei iškelta byla. Joje J.Ty mošenko kaltinama finansiniais nu sikaltimais korporacijoje „Vieningo sios Ukrainos energetinės sistemos“: mokesčių vengimu ir valstybės pini gų grobstymu stambiu mastu. Buvęs vidaus reikalų min istras Ju rijus Lucenka už valst yb ės pin i
gų grobstymą stambiu mastu vasa rio 27 d. nuteistas ketver iems me tams kalėti ir konfiskuotas jo turtas. Teismas taip pat nurodė iš nuteisto jo išieškot i 643 tūkst. griv inų (200 tūkst. litų). Praėjusią savaitę nuskambėjo nuo sprendis buvusio aplinkos apsaugos ministro Georgijaus Filipčiuko by loje. Už įgaliojimų viršijimą jis nuteis tas trejiems metams kalėjimo. Paskelbt a J.Tymoš enko vyr iausy bės nar io, buvusio ekonomikos mi nistro Bogdano Daniliš ino paieš ka. Jis kalt inamas byloje dėl valsty bei pridarytų didelių nuostolių.
M.Azarovas: kas atlygins nuostolius? Lietuvoje vakar viešėjęs Ukrai nos premjeras Mykola Azarovas sakė, kad įkalinta jo pirmtakė Ju lija Tymošenko turėtų atsiprašy ti tautos, o sprendimas dėl jos tu ri būti teisinis.
Į Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus perspėjimą, jog J.Ty mošenko byla ES laikoma dide le kliūtimi konstruktyviam di alogui, Ukrainos vyriausybės vadovas atsakė, kad dėl jos priim tų sprendimų kenčia paprasti Uk rainos žmonės. „Pati paprasčiau sia išeitis, jeigu ji Ukrainos tautai pripažintų savo kaltę. Jeigu ji iš reikštų savo apgailestavimą, sa vo kaltės pripažinimą, daugelis klausimų išsispręstų“, – bendro je spaudos konferencijoje Vilniu je sakė M.Azarovas.
„Aš ne teisininkas, išreiškiu savo nuomonę. Bet sprendimas turi būti būtent teisinėje plotmėje. Ir šią pa prastą tiesą turi mūsų Europos par tneriai suprasti“, – kalbėjo M.Aza rovas. Jo teigimu, dėl J.Tymošenko sudarytų sutarčių kiekvieną mėnesį Ukraina permoka 800 mln. dolerių. „Gal už mus tuos pinigus sumokės kas nors iš vadinamųjų gynėjų? Ko dėl Ukrainos tauta moka dėl jos kal tės? O jos gynėjai mums siūlo rasti neteisinį sprendimą“, – sakė Ukrai nos premjeras. Lietuvos premjeras A.Kubilius sakė per ketvirtadienio susitiki mą perspėjęs Ukrainos kolegą, kad šis teismo procesas yra kliūtis Ki jevui užmegzti glaudesnį bendra darbiavimą su ES. „Mes tai aptarėme labai atvirai. Turėjau galimybę išsakyti prem
jerui tai, kad ES, Briuselyje, J.Ty mošenkos byla laikoma labai di dele kliūtimi tolesnei Ukrainos ir ES dialogo pažangai ir kelia di delį susirūpinimą“, – sakė A.Ku bilius. Jis taip pat pabrėžė, jog Ukraina negali turėti iliuzijų, kad susitari mai su ES galimi nesilaikant euro pietiškų vertybių. „Laisvosios prekybos sutar ties ratifikacijos procesas, be abe jo, bus siejamas su tais platesniais europietiškų vertybių klausimais ir jų įgyvendinimu Ukrainoje. Ukrai noje negalima turėti iliuzijų – mes perėjome tokį procesą, kai sutartis su Lietuva buvo ratifikuojama, to kį pat procesą perėjo Balkanų vals tybės ir tokį pat kelią turės nueiti Ukraina“, – sakė A.Kubilius. BNS inf.
13
penktADIENIS, balandžio 13, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Dvidešimtmetį švęs kaip reikiant Minėdama kūrybinės veiklos dvi dešimtmetį, grupė „Skylė“ su Ais te Smilgevičiūte kviečia į jubilie jinį koncertą.
Energija: grupei „Russian Circles“ nereikia vokalisto – klausytojų minią ši kompanija išjudina ir be jo.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Šventė metalo gerbėjams Trečiadienio vakarą klube „Propaganda“ rinkosi alternatyvio sios muzikos gerbėjai. Čia savo pasirodymą surengė žinoma post metal ir rock trijulė iš Čikagos „Russian Circles“. Gediminas Bartuška g.bartuska@diena.lt
„Russian Circles“ – tai aštuntus metus gyvuojanti instrumentinė grupė, kurios muziką kritikai api būdina kaip post metal ir post rock žanrų mišinį, nors patys muzikan tai sakosi neapsiribojantys žanro rėmais ir drąsiai eksperimentuoja tiek studijoje, tiek ir gyvuose pa sirodymuose. Kolektyvas nemažai koncertuoja ir yra grojęs su tokio mis grupėmis kaip „Isis“, „Mono“, „Pelican“, „Boris“, „Tool“ ir kt. Kažkada žinomos post metal gru pės „Isis“ lyderis Aaronas Turneris šį stilių apibūdino kaip galvojan čių žmonių metalą, esą šio stiliaus muzika nutolsta nuo standartinių metalo kanonų. Iš tiesų, „Russian Circles“ žengia dar toliau, jų mu zika stebina įvairove: nuo lengvo melodingo ir atmosferinio skam besio staiga pereina į tamsius ir sunkius metalo vandenis. Ypač tai akivaizdu naujausiame jų albume „Empros“, nuo ypač sunkaus ir niūraus kūrinio „309“ iki permai
ningos nuotaikos, tačiau skaidraus „Mladek“. Instrumentinei grupei neturint vokalisto, kuris dažnai ir būna ta grandis, užvedanti klausytojus ir su jais bendraujanti, turėtų būti sun ku išlaikyti publikos dėmesį. Ta čiau „Russian Circles“ trijulei tai
Būdami puikūs mu zikantai, jie nė aki mirką neleidžia sua bejoti tuo, ką daro scenoje. pavyksta neįtikimai lengvai. Bū dami puikūs muzikantai, gitaristas Mike’as Sullivanas, bosistas Bria nas Cookas ir būgnininkas Dave’as Turncrantzas nė akimirkai nelei džia suabejoti tuo, ką daro scenoje. Jų pasirodymas persmelktas ener gija ir nuoširdumu. Tiesa, ir publi ka, nors ir ne itin gausi, į koncertą atėjo susipažinusi su grupės kūry
ba, tikrai žinodama, ko nori, ir tai gavo su kaupu. „Russian Circles“ savo turą po Europą pradėjo balandžio 5 d. su visiškai jauna grupe iš San Fran sisko „Deafheaven“. Iš pradžių dviejų žmonių projek tas „Deafhaven“ sulaukė labai pa lankių vertinimų. 2010 m. vokalistas George’as Clarke’as ir gitaristas Ker ry McCoy nutarė priimti dar tris na rius ir sugrojo savo pirmąjį koncertą. O 2011 m. balandį išleido ir pirmąjį albumą „Roads to Judah“, kurio mu ziką galima apibūdinti kaip tradici nio black metal ir atmosferinio, me lodingo post rock lydinį. Neįtikimai stiprų įspūdį palikusi grupė savo pa sirodyme sukūrė tamsią ir šaltą at mosferą, puikiai suderino melodin gus post rock pasažus su tradiciniu black metal skambesiu. Taip pat koncerte pasirodė eks perimentinės muzikos duetas iš Lietuvos „Luum“, kuris šiais me tais alternatyviosios muzikos ap dovanojimuose T.Ė.T.Ė. buvo no minuotas eksperimental muzikos kategorijoje.
Balandžio 14 d. klube „Gala xy“ rengiamame koncerte daly vaus ne tik „Skylė“, bet ir svečiai – Marijonas Mikutavičius, Ne da Malūnavičiūtė, Kostas Smo riginas, teatro trupė „Miraklis“, styginių kvartetas ir vokalinė vy rų grupė. Specialiai šiam koncertui ku riamos vaizdo projekcijos, kaip ir visada, grupė pažada puikią gar so kokybę ir šviesos dailę. Ža dama daug malonių akimirkų ir geros muzikos. O „Skylė“ tikrai moka stebinti. Grupė repetuoja specialiai šiam renginiui sukurtą programą: trumpai bus sugrįžta į studentiškus laikus, į skambėjimą prieš dvidešimt metų, bus prisi minti spektakliai, roko operos ir dar daug visko... Grupė gros kiek primirštas se nąsias dainas, prisimins gražiau sius pripažintų albumų kūrinius – renginio scenarijų parengė gru pės siela Rokas Radzevičius. Prieš koncertą Rokas pasidalijo mintimis: „Svarbiausia yra kurti. Kūryba – tai ėjimas, judėjimas į priekį. Tai vidinis žmogaus au gimas. Tai nuolatinis ieškojimas. Tai tikrasis laisvės pojūtis. Tačiau kartu – tai ir atsakomybė. Nes su kūręs kūrinį prisiimi atsakomybę ir už jo įgyvendinimą. Dažniau siai tas įgyvendinimo kelias yra daug daug kartų sunkesnis ir il gesnis, nei pati kūrybinė ekstazė. Kai yra įkvėpimas, dainą gali su kurti per valandą. Tačiau jos įgy vendinimas gali užtrukti metus ir daugiau.“ O apie tai, kiek svajonių ir idė jų jau yra įgyvendinęs ir kiek dar liko, Rokas sako: „Mūsų siekiai daugiau siejasi su dvasine plot me. Visada maniau, kad mū
sų muzika yra tiems, kurie nors kartą susimąstė apie amžinybę. Tačiau tam, kad muzika įgautų tą metafizinį atspalvį, reikia ilgo ir kruopštaus darbo repetuojant, įrašinėjant, koncertuojant. Visas grožis ir subtilumas gali būti aki mirksniu užmuštas nekokybišku mo. Iš tų daugiau nei dvidešim ties sukurtų albumų, roko operų ir miuziklų realiai parašą galėčiau padėti tik po pastaraisiais dviem darbais – „Povandeninėmis kro nikomis“ ir „Broliais“. Tik šiuos albumus pavyko užbaigti ir pa teikti klausytojui tokius, kokie jie buvo sumanyti.“
Rokas Radzevičius:
Svarbiausia yra kurti. Kūryba – tai ėjimas, judėjimas į priekį. Tai vidinis žmogaus augimas.
„Esu tikra, kad dvidešimtmečio koncertas bus vienas gražiausių grupės gyvenime. Tai tarsi susi tikimas su gerais draugais – kaip senais laikais, geros muzikos ir daugybės emocijų šventėje. Bus daug visko – garso, vaizdo, švie sos, šypsenų, stebuklų, istorijų, bičiulių... Ir tai nebus joks taškas grupės gyvenime – tiesiog dar vienas kūrybingų žmonių sukur tas spektaklis, tiesą sakant, vie nintelis toks, todėl vertas pama tyti. Apie koncertus reikia mažiau šnekėti – visi skylėnai ruošiasi taip rimtai, kaip begali būti. To dėl kviečiu – susitikime „Skylės“ kuriamoje pasakoje šį šeštadie nį“, – sakė grupės vadybininkė Lina Kriukelienė. VD inf.
Niujorke domėsis ir bažnyčia Kultūros ministras Arūnas Gelū nas šią savaitę lankosi Jungtinė se Valstijose, kur skaitys paskaitą apie Lietuvos kultūrinius ryšius ir politiką bei aptars Aušros Vartų bažnyčios Niujorke likimą.
Pernai gruodį Olbanio apeliaci nis teismas vienbalsiai nuspren dė negrąžinti Amerikos lietuvių bendruomenei 2007 m. uždarytos Aušros Vartų bažnyčios. Už išei vių iš Lietuvos pinigus pastaty tą 100 metų bažnyčią planuojama nugriauti. Pastaraisiais metais Niujorko lietuviai sekmadieniais rinkdavosi prie uždarytos bažnyčios, čia vyk
davo bendruomenės renginiai. Lietuvių bendruomenė mies to kardinolui buvo įteikusi beveik 4000 žmonių pasirašytą peticiją, kurioje buvo prašoma peržiūrėti sprendimą dėl bažnyčios uždary mo, tačiau atsakymo nesulaukta. Trečiadienį darbo vizitą JAV pra dėjęs A.Gelūnas lankėsi Moder naus meno muziejuje Niujorke, susitiko su kino kūrėju Jonu Me ku, garsia operos soliste ir reži siere, Metropolitano operos pri madona Regina Resnik, Lietuvai padovanojusia savo vyro dailinin ko Arbit Blato kolekciją. Taip pat numatyti ministro su sitikimai su Žydų mokslo institu
to YIVO vadovybe bei vykdomuoju direktoriumi profesoriumi Jonat hanu Brentu, Niujorke gyvenan čiais lietuvių menininkais. A.Gelūnas Čikagoje dalyvaus Lie tuvos garbės konsulų JAV, Kanado je ir Meksikoje suvažiavime ir skai tys pranešimą „Lietuvos kultūriniai ryšiai, politika ir planai ateičiai“. Jis taip pat dalyvaus Lietuvių fondo 50-mečio minėjime, susitiks su JAV ir Kanados lietuvių bendruomenės atstovais, lankysis Pasaulio lietuvių centre Lemonte, Čikagos meno ins titute, dalyvaus JAV lietuvio Džonio Prunskio rengiamame priėmime. Vizitas truks iki sekmadienio.
Staigmenos: grupė „Skylė“ repetuoja specialiai šventiniam rengi
VD, BNS inf.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
niui sukurtą programą.
14
penktADIENIS, balandžio 13, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Klube „Brodvėjus“, Vokiečių g. 4. Kada? Šiandien 20.30 val. Kiek? 18 litų.
Kur? Keistuolių teatre, Laisvės pr. 60. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 30–40 litų.
Kur? Operos ir baleto teatre, A.Vienuolio g. 1. Kada? Šiandien 18.30 val. Kiek? 25–130 litų.
Atvyksta Kauno rokeriai
Spektaklis moterims
Graiko Zorbos sirtakis
Žymieji Kauno rokeriai šį vakarą judėti ir kartu dainuoti puikiai vi siems žinomas dainas privers sostinės roko mėgėjus. „Rebelheart“ per savo gyvavimo metus jau spėjo surengti daugiau kaip 700 koncertų Lietuvoje, Baltijos šalyse, Vakarų Europoje. Šiandien šie niekada nemirštantys rokeriai – jūsų ausims ir širdims.
Ji gimė su marškinėliais. Ji surado meilę, o paskui – Bradą Pittą. Ji numezgė Jam megztinį su šešiomis rankovėmis – kad stipriau ap kabintų. Bet Jis Ją paliko, o Ji paliko kitą. Pražydo alavijas. Jie ir vėl susitiko. Tik per vėlai. Ši neįtikima meilės istorija pasakojama Keis tuolių teatro spektaklyje „Meilė iš paskutinio žvilgsnio“.
Graiką Zorbą pažino visas literatūros pasaulis. Graiką Zorbą pažįs ta viso pasaulio kino mėgėjai. Jam neabejingas ir visas baleto pa saulis. Visa apimantis Zorbos šokis pakeri, o finalinio sirtakio svai gulys priverčia pamiršti bėdas ir rūpesčius, pasijusti tarsi saulėto je Egėjo jūros pakrantėje. Visa tai – balete „Graikas Zorba“.
Kur? Energetikos ir technikos muziejuje, Rinktinės g. 2. Kada? Šiandien 10–17 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? VU Fizikos fakultete, Saulėtekio al. 9. Kada? Balandžio 14 d. 10 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Trakų rajono kultūros rūmuose, Vytauto g. 69. Kada? Balandžio 14 d. 13 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Vilniaus rotušėje, Didžioji g. 31. Kada? Balandžio 15 d. 16 val. Kiek? 20 litų.
Lemputės gimtadienis
Fizikai pradeda švęsti
Mažosios Velykėlės Trakuose
Pianino klavišų garsai
Ar žinote, kad prieš 120 metų grafo B.Oginskio dvare Rietave buvo įžiebta pirmoji elektros lem putė? Tad elektros era Lietuvoje prasidėjo jau 1892-aisiais. Energetikos ir technikos muziejus šią datą kviečia paminėti linksmai ir susipažinti su elektros atsiradimo Lietuvoje istorija.
Iš laboratorijų išlįs visą savaitę nemiegoję fizi kai ir susirinkusiems vilniečiams bei miesto svečiams pristatys savo sapnus ir košmarus. Šeštadienį fizikai pradeda minėti savo dienas, FiDi dieninė šventė oficialiai dar vadinama Fiz lendu.
Trakų kultūros rūmuose vyks Atvelykio šventė – koncertuos Valų kaimo šeimynų ansambliukas, Tiltų jaunimo folkloro ansamblis „Gelužėlė“ ir ka pela „Ratilai“. Vilniaus ir aplinkinių rajonų gyven tojai kviečiami paskutinį kartą pasidžiaugti mar gais Velykų malonumais.
Pianisto Egidijaus Buožio koncertuose visada ge rą įspūdį palieka savitas, itin nuoseklus ir tiksliai apskaičiuotas muzikinių minčių vystymas, pui kus techniškas atlikimas. Tai ypač išryškėja jam grojant solo. Artistas yra surengęs nemažai soli nių fortepijono muzikos koncertų.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 9.55 „Forsaitų saga“ (7) (N-7) (k). 11.00 „Akiračiai“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 „Senis“ (N-7) (k). 13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (kartojama subtitruota laida). 14.00 Bėdų turgus (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Duokim garo! 23.15 Kine kaip kine. 23.45 Lietuvių kino aukso fondas. Komedija „Nebūsiu gangsteris, brangioji“ (1978 m.) (N-7).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k).
LTV 23.15 val.
7.20 Anim. f. „Kung Fu Panda“ (1) (JAV, 2011 m.) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (8) (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Valanda su Rūta (k). 11.15 Farai (N-7) (k). 12.10 „Mentalistas“ (6) (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kung Fu Panda“ (2). 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (9) (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Mano vyras gali. 21.15 Nuotykių f. „Mumija“ (JAV, 1999 m.) (N-7). 23.45 Romantinė komedija „Amerikietiškas pyragas. Muzikos stovykla“ (JAV, 2005 m.) (N-14). 1.35 Veiksmo trileris „Nirvana“ (JAV, 1997 m.) (N-14).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (8). 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Chorų karai 2012. 14.10 „Ančiukų istorijos“.
LNK 19.19 val.
14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (9). 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Anim. komedija „Ledynmetis 2. Eros pabaiga“ (JAV, 2006 m.). 20.55 Komedija „Paskutinis uošvių išbandymas“ (JAV, 2004 m.). 23.15 Veiksmo komedija „Galingasis Stenas“ (JAV, 2007 m.). 1.25 Komiška drama „Sevidžų šeima“ (JAV, 2007 m.).
18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 Smagiausios akimirkos. 19.00 „Amerikos talentai VI“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Rusų kinas. Romantinė komedija „Meilė Niujorke“ (JAV, Rusija, Ukraina, 2009 m.) (N-7). 22.05 Amerikietiškosios imtynės (N-14). 23.05 Veiksmo f. „Laukinė aistra“ (JAV, D.Britanija, 1995 m.) (N-14). 1.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
BTV
Lietuvos ryto TV
6.30 7.00 7.25 8.00 9.00
Televitrina. Žinios (k). „Milijonieriai“ (k). „Prajuokink mane“ (k). „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Mentai“ (N-7) (k). 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Nerealu!“ (k).
TV3 19.10 val.
6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Padėkime augti. 11.05 Skonio reikalas. 12.00 Lietuvos diena. 13.00 TV parduotuvė. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 14.30 Negaliu tylėti. 15.30 „Oskaro oazė“. 15.45 Dok. f. „Islandijos Eroivajokudlis“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 16.10 Dok. f. „Islandijos Eroivajokudlis“ (N-7). 17.20 BBC pristato: „Jaunikliai“.
BTV 19.00 val.
18.10 LKL čempionatas. „Vilniaus „Sakalai“–Klaipėdos „Neptūnas“. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Per pertrauką – Žinios. 20.10 Griūk negyvas! (N-7). 21.00 Reporteris. 21.27 Orai. 21.30 Vertas kinas. Drama „Mergina, verta milijono“ (JAV, 2004 m.) (N-7). 0.15 „Zona“. 2.15 Makaliaus kelionės.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–„Milan“. 12.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Caja Laboral“–Madrido „Real“. 13.45 VTB vieningoji lyga. Kauno „Žalgiris“–Krasnodaro „Lokomotiv–Kuban“. 15.30 VTB vieningoji lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Nižnij Novgorod“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Unicaja“–„Assignia Manresa“. 19.15 Adrenalinas. 19.45 Italijos „Serie A“ lyga. XXXI turo apžvalga. 20.25 Sportas LT. Sambo čempionatas. 21.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Lazio“. 23.15 Sportas LT. Sportinių šokių čempionatas.
lietuvos ryto tv 20.10 val.
15
penktADIENIS, balandĹžio 13, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
PaÂroÂda, skirÂta astÂroÂnauÂtiÂkai
SIĹŞLO DARBÄ&#x201E; 929040
VaÂkar, baÂlanÂdĹžio 12-Ä&#x2026;jÄ&#x2026;, miÂnint TarpÂtauÂtiÂnÄ&#x2122; aviaÂciÂjos ir kosÂmo nauÂtiÂkos dieÂnÄ&#x2026;, VilÂniaus centÂri niaÂme paÂĹĄte atiÂdaÂryÂta vieÂno Ĺžy miauÂsiĹł LieÂtuÂvos fiÂlaÂteÂlisÂtĹł Hen riÂko KeÂbeiÂkio paÂroÂda, skirÂta astÂro nauÂtiÂkai.
Statybos ÄŻmonei reikalingi fasado meistrai dirbti Rusijoje. Geras atlyginimas. Tel. 8 685 19 687.
KeÂlis ĹĄimÂtus ÄŻvaiÂriĹł eksÂpoÂnaÂtĹł junÂgianÂti paÂroÂda suÂsiÂdeÂda iĹĄ ke tuÂriĹł skirÂtinÂgĹł eksÂpoÂziÂciÂjĹł â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Lie tuÂva ir kosÂmoÂsasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;LauÂkiÂte mĹŤÂsĹł Ĺ˝vaigĹžÂdÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝vilgsÂnis ÄŻ MÄ&#x2014;ÂnuÂlÄŻâ&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;AstÂroÂnauÂtĹł erdÂviĹł keÂliaiâ&#x20AC;&#x153;. Tai â&#x20AC;&#x201C; keÂlis deÂĹĄimtÂmeÂÄ?ius rinkÂta koÂlekÂci ja, jos eksÂpoÂnaÂtai atÂkeÂliaÂvÄ&#x2122; iĹĄ viÂso paÂsauÂlio. DeÂĹĄimÂtis presÂtiÂĹžiÂniĹł apÂdoÂvaÂno jiÂmĹł ÄŻvaiÂrioÂse paÂsauÂlio ĹĄaÂlyÂse pel niuÂsioÂse eksÂpoÂziÂciÂjoÂse lanÂkyÂtoÂjai gaÂlÄ&#x2014;s iĹĄÂvysÂti paÂÄ?iĹł ÄŻvaiÂriauÂsiĹł su astÂroÂnauÂtiÂka suÂsiÂjuÂsiĹł paÂĹĄto Ĺženk lĹł, atÂviÂruÂkĹł, voÂkĹł, nuoÂtrauÂkĹł. IkoÂnogÂraÂfiÂnÄ&#x2014;Âje paÂroÂdos eksÂpoÂzi ciÂjoÂje â&#x20AC;&#x17E;LieÂtuÂva ir kosÂmoÂsasâ&#x20AC;&#x153; lanÂky toÂjai gaÂlÄ&#x2014;s ne tik apÂĹžiĹŤÂrÄ&#x2014;Âti koÂlekÂci ninÂko suÂrinkÂtas nuoÂtrauÂkas, bet ir plaÂÄ?iau paÂskaiÂtyÂti apie juoÂse vaiz duoÂjaÂmus ĹžmoÂnes, ÄŻvyÂkius. H.KeÂbeiÂkis paÂĹĄto ĹženkÂlus ren ka jau puÂsÄ&#x2122; amÂĹžiaus â&#x20AC;&#x201C; nuo 1961 m. RinkÂti juos jauÂnÄ&#x2026; KauÂno poÂliÂtech niÂkos insÂtiÂtuÂto stuÂdenÂtÄ&#x2026; anuoÂmet paÂskaÂtiÂno JuÂriÂjaus GaÂgaÂriÂno skry dis ÄŻ kosÂmoÂsÄ&#x2026;. BĹŤÂtent ĹžmoÂgaus skryÂdĹžio ÄŻ kosÂmoÂsÄ&#x2026; teÂma ir doÂmi nuoÂja H.KeÂbeiÂkio suÂrinkÂtuoÂse paÂĹĄto ĹženkÂluoÂse. KoÂlekÂciÂninÂkas taip pat renÂka paÂĹĄto ĹženkÂlus ir atÂviÂruÂkus, kuÂriuoÂse paÂvaizÂduoÂti LieÂtuÂvos bei paÂsau lio tilÂtai. IĹĄ viÂso uĹž saÂvo suÂkaupÂtas koÂlek ciÂjas H.KeÂbeiÂkis yra gaÂvÄ&#x2122;s per 80 apÂdoÂvaÂnoÂjiÂmĹł ÄŻvaiÂrioÂse paÂsauÂlio ĹĄaÂlyÂse. PaÂroÂda, skirÂta astÂroÂnauÂtiÂkai, Vil niaus centÂriÂniaÂme paÂĹĄte veiks iki baÂlanÂdĹžio 28 d.
935635
VD inf.
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
ÄŽVAIRĹŞS
Reikalingas atstovas â&#x20AC;&#x201C; partneris statybos darbĹł uĹžsakymams surasti Vilniuje. Tel. 8 606 12 367.
939272
Terminuotam darbui Vilniuje reikalingi pagalbiniai (-Ä&#x2014;s) darbuotojai (-os) gamyboje. Darbas prie technologiniĹł ÄŻrengimĹł, produkcijos paruoĹĄimas pakavimui, darbas pamainomis, slankiuoju graďŹ ku. Registruotis darbo dienomis 9â&#x20AC;&#x201C;16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578.
ÄŽvairĹŤs Konditerijos ÄŻmonÄ&#x2014; priims ÄŻ darbÄ&#x2026; vairuotojÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł, vadybininkÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł ir prekybos agentÄ&#x2026;. Tel. 8 698 36 719. 941799
PASLAUGOS
Vadovaujantis ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio ministro 2002 m. gruodĹžio 30 d. ÄŻsakymu Nr. 522 â&#x20AC;&#x17E;DÄ&#x2014;l nekilnojamojo turto objektĹł kadastriniĹł matavimĹł ir kadastro duomenĹł surinkimo bei tikslinimo taisykliĹłâ&#x20AC;&#x153; 2012 m. balandĹžio 23 d. 10.30 val. SB â&#x20AC;&#x17E;Aronijaâ&#x20AC;&#x153;, skl. Nr. 71, Vilniaus m. sav., NaujininkĹł seniĹŤnijoje, bus Ĺženklinamos ĹžemÄ&#x2014;s sklypo (kad. Nr. 0101/0084:0011) ribos ir atliekami kadastriniai matavimai Viktorijai Lebedevai priklausanÄ?iame ĹžemÄ&#x2014;s sklype. PraĹĄom paveldÄ&#x2014;tojus ir gretimo sklypo savininkus atvykti prie ĹžemÄ&#x2014;s sklypo (kad. Nr. 0101/0084:2508), prie bendros su kaimynu ribos ir dalyvauti jas paĹženklinant. Apie savo neatvykimÄ&#x2026; praĹĄom informuoti ne vÄ&#x2014;liau kaip likus 2 dienoms iki darbĹł pradĹžios. RaĹĄtu neinformavus apie neatvykimÄ&#x2026; arba Jums neatvykus, darbai bus tÄ&#x2122;siami ir apie tai bus ÄŻraĹĄoma ĹžemÄ&#x2014;s sklypo ribĹł paĹženklinimo parodymo akte. Ĺ˝emÄ&#x2014;s sklypo kadastrinius matavimus ir ĹženklinimÄ&#x2026; vykdys UAB â&#x20AC;&#x17E;Ernikaâ&#x20AC;&#x153; darbuotojai. Pasiteirauti tel. 8 673 34 710, 8 673 55 167. Informuojame Kelmijos SodĹł 17-oji g. 35, LT02218 Vilnius. E. paĹĄtas ernika7@gmail.com.
918419
VeĹžame keleivius ÄŻ VokietijÄ&#x2026;, DanijÄ&#x2026;, OlandijÄ&#x2026;. Tel. 8 699 01 428, e. paĹĄtas pervezimai. info@gmail.com. 926724
KelioniĹł Lietuvaâ&#x20AC;&#x201C;Anglija. KeleiviĹł, siuntĹł perveĹžimas. Siuntas pristatome ÄŻ vietÄ&#x2026;. Tel. 8 676 83 593. 942006
Kitos Remontuojame ir montuojame santechnikÄ&#x2026;, nuotekĹł ĹĄalinimo, vandens, ĹĄildymo vamzdynus ir ÄŻrenginius bei elektros energijos vidaus sistemas. Tel. 8 698 11 905. 936926
PARDUODA NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; Palangos miesto centre parduodamas jaukus 2 kamb. butas 2-ajame aukĹĄte. Yra vieta automobiliui, rĹŤsys. Tel. 8 687 81 990. 940759
Parduodu sodybÄ&#x2026; (30 a) AnykĹĄÄ?iĹł rajone, iki VieĹĄintĹł eĹžero 700 m, iki VieĹĄintĹł mstl. â&#x20AC;&#x201C; 0,5 km. Kaina 18 000 Lt. Tel. 8 675 03 868.
940127
Kitas prekes Geriausiomis kainomis Lietuvoje parduodame ÄŻv. rĹŤĹĄiĹł malkas (3 m ilgio rÄ&#x2026;steliais, veĹžame miĹĄkaveĹžiu). Tel. 8 678 66 631. 940802
PERKA
942158
Informacija apie teritorijĹł planavimÄ&#x2026;. Parengtas sklypo SmalinÄ&#x2014;s k. (kad. Nr.0101/0167:1264), PilaitÄ&#x2014;s seniĹŤnijoje, Vilniuje, detalusis planas. Projekto rengimo pagrindas â&#x20AC;&#x201C; Vilniaus miesto savivaldybÄ&#x2014;s administracijos direktoriaus detaliojo teritorijĹł planavimo organizatoriaus teisiĹł ir pareigĹł perdavimo 2008 12 05 sutartis Nr.041418 ir 2012 02 23 Nr.042007. Projekto tikslas â&#x20AC;&#x201C; pakeisti sklypo ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo paskirtÄŻ, sudalinti sklypÄ&#x2026;, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo reĹžimÄ&#x2026;. Sklype planuojama daugiabuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł namĹł statyba. Projekto organizatorius â&#x20AC;&#x201C; Irena ZinkeviÄ?, Taikos g. 18-60, Vilnius, tel. 8 610 69 303. Projekto rengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;SostinÄ&#x2014;s studijaâ&#x20AC;&#x153;, UĹžupio g. 16-26, Vilnius. Projekto vadovÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; AndĹželika KaĹžienÄ&#x2014;, tel. 8 686 74 252, el.p. andzelika.studija@gmail. com. Rengimo terminai â&#x20AC;&#x201C; 2011 m. Rengiamo detaliojo plano sprendiniĹł poveikio vertinimas atliekamas ĹĄiais aspektais: urbanistiniu (teritorijos vystymo darnai ir planuojamai veiklos sriÄ?iai), aplinkosauginiu, (poveikiu gamtinei aplinkai ir kraĹĄtovaizdĹžiui), inĹžinerinÄ&#x2014;s ir susisiekimo infrastruktĹŤros. SupaĹžindinimo su parengtu projektu pradĹžia 2012 04 25. Detalusis planas vieĹĄai eksponuojamas PilaitÄ&#x2014;s seniĹŤnijoje, VydĹŤno g. 20, LT-06005, Vilnius, nuo 2012 05 08 iki 2012 05 23. VieĹĄas aptarimas vyks PilaitÄ&#x2014;s seniĹŤnijoje 2012 05 24 13.00 val. InformacijÄ&#x2026; apie parengtÄ&#x2026; projektÄ&#x2026; teikia projekto organizatorius ir rengÄ&#x2014;jas. Planavimo pasiĹŤlymĹł pateikimo tvarka: planavimo pasiĹŤlymai teikiami raĹĄtu projekto organizatoriui iki vieĹĄo susirinkimo pabaigos. AtmestĹł planavimo pasiĹŤlymĹł pareiĹĄkÄ&#x2014;jai parengto projekto sprendinius bei vieĹĄo svarstymo procedĹŤras gali apskĹłsti Vilniaus teritorijĹł planavimo ir statybos valstybinÄ&#x2014;s prieĹžiĹŤros skyriui, Vitebsko g.17, Vilniuje, per mÄ&#x2014;nesÄŻ nuo pareiĹĄkÄ&#x2014;jams registruoto praneĹĄimo ÄŻteikimo dienos. 941820
OrÂgaÂniÂzaÂtoÂriĹł nuoÂtr.
80
ÄŻvaiÂriĹł apÂdoÂvaÂnoÂjiÂmĹł yra gaÂvÄ&#x2122;s fiÂlaÂteÂlisÂtas H.KeÂbeiÂkis.
KeltĹł linijos: KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis, KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas Papildomos sÄ&#x2026;lygos: t Automobilio aukĹĄtis turi bĹŤti iki 1,85 m t Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iĹĄ karto. t Bilietai nekeiÄ?iami ir negrÄ&#x2026;Ĺžinami. t BilietĹł kiekis kiekviename reise ribotas. t Akcijos galioja kelionÄ&#x2014;ms keltu iki 2012 06 20.
2012 04 20 nuo 12 val. UAB â&#x20AC;&#x17E;Geo groupâ&#x20AC;&#x153; atliks ribĹł ĹženklinimÄ&#x2026; adresu Vilnius, Antakalnio sen., SB â&#x20AC;&#x17E;Vaguvaâ&#x20AC;&#x153;, skl. 49a. KvieÄ?iame dalyvauti sklypo kad. Nr. 0101/0007:2079 savininkus. Kreiptis LaisvÄ&#x2014;s pr. 125-502, Vilnius. Tel. 8 612 13 816, e. paĹĄtas geodezija@geogroup.lt.
7%0+ )!/0 %!8'+)!
AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IĹ KLAIPÄ&#x2013;DOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! ÄŽ kainÄ&#x2026; ÄŻskaiÄ?iuotos dvi sÄ&#x2014;dimos vietos ir vieta automobiliui. KeltĹł linijos: KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis, KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas, KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas KAJUTÄ&#x2013; + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! ÄŽ kainÄ&#x2026; ÄŻskaiÄ?iuota kajutÄ&#x2014; (1â&#x20AC;&#x201C;4 asm.) ir vieta automobiliui.
Kita
Transporto UAB â&#x20AC;&#x17E;Kraustymo komandaâ&#x20AC;? â&#x20AC;&#x201C; profesionalios kraustymo paslaugos ÄŻmonÄ&#x2014;ms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt.
941303
naÂtĹł apiÂmanÂti paÂroÂda suÂsiÂdeÂda iĹĄ keÂtuÂriĹł skirÂtinÂgĹł eksÂpoÂziÂciÂjĹł.
A.Vienuolio g. 6, LTâ&#x20AC;&#x201C;01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
941430
Brangiai ir greitai superkame automobilius â&#x20AC;&#x201C; tvarkingus arba dauĹžtus, su defektais â&#x20AC;&#x201C; nuo 1985 iki 2011 m. Tel. 8 688 20 004.
Â&#x201E;Â&#x201E;GauÂsa: keÂlis ĹĄimÂtus ÄŻvaiÂriĹł eksÂpoÂ
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
%(*%0. N '0-/% -!'( )+. ) '!/0. '0-/% @1 %- 0. ,+ ? 9%+ (!% %*%> %4 %*= ) '!/0+/% @1 %- 0. ,+ ? 9%+ (!% %*%0. N 0'8/ .%. %8.%( 1%*%) . N 0#% 0 *!% )!/> - + , /%-/%. N ,0%'?. - + @#? 9% % * !.%#* $+ /+.$+, ((0./- /+- - 2 ( .$ ,-+#- )+)%. N '+),+4% %&+. .01+'%) . %- .0'?-%) . N - + , /%-/%. ., 0. %*%)+ - (!% 3 +. .-%/3&! N @ +)> %- /. '%*#= - = N # (%)3 < -! (%40+/% % ;& . %- .0 '+) * .%!'/% 0'8/> -!40(/ /> N '+*'0-!* %*#= /(3#@ .0.%&0.@ .0 - + -!40(/ / %. )+/3 1 %*!. ,-%!)+*!. N 1%. . .+ % (%*!. # - */%& .
'!( %) . # (%+& %'% +/31 %*@ ( %8'= %- #31!*%)+ ,- 83)= (%!/01%> ' ( .0 *0+-+ 6 3-% 0.% .%. %4 %*!-%.5 .%>.'%/! ! , 8/+ -!.0 +*: !* % (0)= # - */0+& )! *"+-)0+.%)! /%' /-%*'/0. ' * % /0.
( " !" )
" N !1 " 1 # #
N 1 # 1 # #$ $ %0
N 1 $) 1 " # ! $ " 1 ) $
N %0 / $ 1 ! N " )! ) #
N " " !1 0 ! ! # !$
N ! . %" ! !- " " ! " ! - !$
N " / # $ 1 . / * / $ "
N 1 " 1 * "! " . / *
N ! ! $ * /!1 )"
N # " ! *$ 0 " # "! N . 1 ! - -
N $ , %" ! 0 " ! " )!1 %" ! !1
N " - ! $ . " " . " %" ! ! !$#
N # !
!$# . ) - $# )$ - !"# 1 " " ' " # # $ & 1 ! )! " + " - !"
" ! ! !" !"
Orai
Savaitės pabaigoje prognozuojami šilti orai su lietumi. Penktadienį bus lietingi ir šilta. Temperatūra sieks 9–12 laipsnių šilumos. Šeštadienį lietaus bus nedaug. Naktį numatoma 2–4, dieną 9–14 laipsnių šilumos. Sekmadienį ir pirmadienį turėtų palyti gausiau.
Šiandien, balandžio 13 d.
+10
+8
+12
Telšiai
Šiauliai
+14
Klaipėda
Panevėžys
+11
Utena
+12
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
6.20 20.19 13.59 3.04 11.37
104-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 262 dienos. Saulė Avino ženkle.
+13
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +13 Brazilija +27 Briuselis +12 Dublinas +9 Kairas +30 Keiptaunas +30 Kopenhaga +8
Londonas +13 Madridas +15 Maskva +7 Minskas +15 Niujorkas +18 Oslas +10 Paryžius +14 Pekinas +26
orai vilniuje Šiandien
Praha +13 Ryga +12 Roma +15 Sidnėjus +25 Talinas +10 Tel Avivas +22 Tokijas +20 Varšuva +15
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+13
Alytus
2–6 m/s
Meksiką papurtė dukart
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+10
+14
+10
+3
4
+8
+15
+11
+4
2
+9
+15
+12
+9
5
sekmadienį
DATOS (balandžio 13 d.) tikas, Nobelio literatūros premijos laureatas Samuelis Beckettas. 1926 m. gimė tapytoja Sofija Veiverytė-Lingailienė. 1954 m. gimė aktorius Rimantas Bagdzevičius. 1963 m. Baku gimė pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas. 1963 m. mirė režisierius, aktorius Romualdas Juknevičius.
prizas Šią savaitę laimėkite Viktoro Suvorovo knygą „Gyvatėdis“
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 17 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
6
7
Aldona, Algaudė, Ida, Martynas, Mindaugas
Avinas (03 21–04 20). Galbūt keisis jūsų požiūris į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu. Tik nepamirškite, kad rytoj prasidės nauja diena, kupina ne tik džiaugsmo, bet ir problemų. Jautis (04 21–05 20). Jusite emocinę įtampą, todėl laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų ir tamsių minčių, nes daug laiko praleisite mąstydamas, analizuodamas. Kam nors galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Ieškosite neįprastos veiklos, kur galėtumėte pritaikyti kūrybiškumą. Trokšite pažinti kitus pasaulius ir nepaprastą meilę. Nesistenkite aprėpti to, kas neaprėpiama, juk nuosaikumas dar niekam gyvenime nepadarė gėdos. Liūtas (07 23–08 23). Būsite susikaupęs ir dirbsite sparčiai, bet jautriai vertinsite kritiką. Galbūt tos pastabos bus nepakankamai teisingos, todėl verčiau neteikite tam pernelyg daug reikšmės ir neišgyvenkite. Mergelė (08 24–09 23). Bandysite pasinerti į romantiką, mėgausitės jausmais, atvirai reikšite emocijas. Po darbo būtinai išeikite pasivaikščioti arba pasportuoti. Svarstyklės (09 24–10 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo nuoširdumo. Aplinkiniai supras jūsų problemas ir palaikys jus. Nepamirškite padėti kitiems, juk esate apdovanotas ypatingomis galiomis bei protu ir galite būti lyderis. Skorpionas (10 24–11 22). Naujos galimybės ir sprendimai, susiję su darbu, gali nesutapti su jūsų norais. Su kitais žmonėmis bus sunku kalbėti apie savo jausmus ir išgyvenimus. Šaulys (11 23–12 21). Norėdamas pabėgti nuo pilkos kasdienybės ir pasisemti naujų minčių paskaitykite gerą knygą, pažiūrėkite filmą ar spektaklį, užsukite į parodą. Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių, todėl galite kurti ilgalaikius planus. Sugebėsite lengvai išspręsti sudėtingas problemas. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena bendrauti su vyresniais žmonėmis. Bus malonu padėti aplinkiniams. Viskas eisis kaip iš pypkės, tad drąsiai imkitės bet kokių darbų Žuvys (02 20–03 20). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite ką nors įžeisti. Neskubėkite jėga brukti savo žinių ir patirties, nes susivaldymas taip pat pagirtina savybė.
BNS inf., AFP nuotr.
1743 m. gimė trečiasis JAV prezidentas Thomas Jeffersonas. 1796 m. į JAV iš Indijos buvo atgabentas pirmasis dramblys. 1871 m. gimė arkivyskupas, palaimintasis Jurgis Matulaitis. 1891 m. gimė dainininkas, lietuvių estrados pradininkas Danielius Dolskis. 1906 m. gimė airių dramaturgas, poetas ir kri-
Vardai
horoskopai
Ramiajame vandenyne prie Meksikos krantų vakar įvyko 6,9 balo stiprumo žemės drebėjimas. Šalies sostinėje siū bavo pastatai, panikuojantys žmonės bėgo į lauką. Bet pranešimų apie au kas ir padarytą žalą negauta, cunamio pavojus taip pat nekilo. Drebėjimo epi centras buvo Kalifornijos įlankoje 143 km nuo Gerero Negro miesto, esančio Meksikos Žemutinės Kalifornijos vals tijoje. Šis drebėjimas įvyko kelios valan dos po 6,5 balo stiprumo žemės drebėji mo Meksikos vakaruose, kuris taip pat gerokai išgąsdino gyventojus. Bet per pirmąjį žemės drebėjimą irgi niekas ne žuvo ir didelės žalos nebuvo padaryta.
šeštadienį
+14
+14
8
9
10
11