Noras nesąžiningai pasipelnyti iš draudimo bendrovių šalyje vėl auga. Ekonomika 8p.
po
rTreTas šeštadie nis TODĖL, Todėl, KADVilnieTis ESU VILNIETIS Kad esu
sausio 23 d.,
2010 m.
nr. 15 (671)
Įkvepiandiena.lt G.Leškev Tys ičiau
TV3 laidos „Akis tata“ ir LNK „Abi pus sienos“ rei Kedys. Kristupas tingus augina Drą Krivickas ėmė sius si D.Kedžio gyny Leškevičius ad bos, o Giedrius vokatauja Laimu tei Stankūnaitei ir Andriui Ūsui.
svėjai
NEt 37
PROGRA MOs
„Mane išgelbė
jo Dievas“
Dvidešimtmetė lietuvaitė Karo lina Kirilko niekada nepamirš koš ma ro, kurį išgyve no per žemės drebė jimą Haityje.
2,00 Lt
balandžio 28 d.
Prokurorai prašo panaikinti įtakingo konservatoriaus V.Matuzo neliečiamybę. Lietuva 7p.
penktadienis, balandžio 27 d., 2012 m. Nr. 98 (1297)
Galvodavau, ką man reikėtų daryti – eiti į džiungles bananų valgy ti? „Vėtros“ futbolo komandos treneris Virginijus Liubšys
2012 m.
TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
8p. MieStaS
„Staiga pasigir do tarsi greitai pra stiprus garsas, va nys, – prisiminė žiuotų traukiK.Kirilko. – Ir tą pačią akimirką pradėjo drebėti namas. Pirmomis akimirkomis šo kiruoti nutilome. Bandėme keltis ir lipti nuo namo, tačiau pradžioje to padaryti nepavy ko. Matėme, kaip griuvo gretimi namai, mūsų na mo tvora...“
Netoli griuvo mo jo namai, tvoros, kykla, lūžinėbuvo girdėti verksklykė žmonės, šauksmai. Gatvės mas, pagalbos kių ir dūmų sūku paskendo dulryje. Plačiau skaitykite
Šokoladas
17
Idėja, verta „Kristoforo“
„Irmanto sriubos“ be Irmanto
šiandien priedai
tortas mamai
Improviza cija tiems kuriems pa bodo silkė,
ElEgant + išsilaviniška, IrhoKrroSaskvaopItėasS yžIažod IS ir mylim usi a– 55-er drebėjimas Hai tyje nusinešė Karoliną Kirilko. dešimtis tūkstan
Buvęs JAV prezi den W.Bushas – nors tas George’as ir nepopuliarus, bet reikalingas. 12p.
Jaukuma s žydintis
kulinar iJa
Svajonę atidary ti sriubų res toraną įgyven dinęs Jablonskas dabar Irmantas da, bet minties sriubų never su joną iš sriubos sikrauti mili neatsisako. 5p. eko no Mi ka
Sėkmė: žemės
Ratai: 11 pata rimų vairuotojams
Pasaulis
Ūkininkų turge lių užkrėtęs Mindau idėja šalį vičius gautą Šv. gas Maciule Kristoforo statulėlę mielai pa į tūkstančius ga dalytų balėlių. 3p. teMa
Tvheroju s čių gyvybių ir
tik atsitiktinu
mas išgelbėjo
Tomo Mozūros
montažas
27p.
Sportas
Saulius Štomber gas grįžo į didįjį krep sušinį. Dvejų metų per trau vienam geriausių ka visų laikų Lietuvos krepšininkų išėjo tik į naudą. Saulius grįžo su laukęs antrojo vaiko, iš sigydęs skausmus, pasiilgęs krepšinio. Ir nė kiek nepanašus į ve teraną. „Sugrįžo noras žaisti. Tad kiek leis sveikata ir bus noro, dar rungtyniausiu“, – sakė dviejų olimpiadų prizi ninkas. 14p.
Šokoladas
Naktinio klubo sce jantis vyras. Įsiaud noje repuoninkas, besiplaiks rinęs būgnitančia kasele. Abiem jiems – 31-i ir gal jų veik la niekam nekeltų nuo juodu nebūtų ku stabos, jei nigai. 19p.
tV diena
Pirmas lietuviš kas S ženklu. Ir galbūt filmas su merciškai sėkmin pirmas kogas. Lietuvos kino teatruose pra juostos „Zero 2“ dėtos rodyti režisierius Emilis Vėlyvis tiki: jo darbas privalo pritrauk ti žiūrovų.
iųsuL LieTuvos aukusi TeLevizi ja Tiraž
Darbas užsieny je – tik miražas
Aklai įdarbinimo pasitikėję lietu agentūromis viai vis dažniau užsienyje lieka ir be darbo, ir be pinigų. Dėl to ten minti teismų slenks ka kantriai čius. 6p. UžribiS
diena.lt
1,30 Lt
Rytoj — storesnė „Vilniaus diena“ ir priedas „TV diena“.
Sveikatos viršūnės e kilo panika
STT įkliuvęs svei katos apsau gos viceminist ras kas gali būti tik Artūras Ski pir tos apsaugos sis moji sveika temą apėmu sio korupcijos tinklo auka. 9p.
kinO FOtElis Senjorų laim paie škos In ės dijoje
Vilniaus padangėje telpa visi as 36 160
Menkas susisieki mas lėktuvais su Vil niumi turi ir prana šumų. Šis miestas iš lieka vienas iš ne daugelio Europos sostinių, virš ku rių praskristi oro ba lionu dar galima. Kiek laiko tai truks? Skrydžių organizato riai ramina, kad oro balionai iš miesto pa dangės neišnyks.
Mes galime rinktis, nori me pinigus panaudoti ar ne. Jei duoda, tai reikia gal pasinaudoti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas
2p.
Miestas
3p.
Naujos aplinkybės teisėjo byloje Seimo nariams siūloma naikinti ky šio paėmimu įtariamo Vilniaus apy gardos teismo teisėjo Ryšardo Skir tuno teisinę nel iečiamybę. Bet šio teisėjo kor upcinė byla pleč iasi – į Seimą gal i būti kreiptasi ir dėl tie siog in io R.Skirtuno viršin inko teis mo Baudž iamųjų bylų skyr iaus va dovo Viktoro Dov idaičio.
Užribis
9p.
Skylė yra, o kulkos – ne
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Taisyklės griežtėja
„Oro balionai yra neatsiejama Vil niaus įvaizdžio dalis. Daugelis Vil niaus ir šalies institucijų yra suin teresuotos, kad balionai ir toliau puoštų sostinę, garsintų Lietuvą“, – ramino Oreivystės centro direk torius plėtrai Aurimas Vengrys ir pabrėžė, kad skrydžiai oro balionu virš sostinės yra mūsų šalies pranašumas.
2
Situacija: dėl miesto plėtros lieka vis mažiau vietų oro balionams pakilti ir nusileisti, tačiau oreiviai iš Vil
niaus visiškai nepasitrauks. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
2
PenktADIENIS, balandžio 27, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Kioskininkus stabdo biurokratai Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Už nukeltą metalinį paviljoną sos tinės savivaldybė siūlo 5 tūkst. li tų kompensaciją, tačiau ja lig šiol susiviliojo vos penki asmenys.
Tiek mažai žmonių, prašančių kompensacijos, gali būti dėl to, kad savivaldybės specialistams reikia pateikti nemažai dokumentų. Apie „smulkaus verslo subjektų patirtų išlaidų kompensa
Kliūtis: sostinės kioskų šeimi
ninkai neskuba prašyti kompen sacijų, nes tam reikia pateikti vi są krūvą dokumentų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
vimą“ savivaldybė paskelbė ba landžio 10-ąją. Per tris savaites, anot savivaldybės atstovų, su laukta penkių prašymų su visais reikiamais dokumentais gauti kompensaciją. „Nemažai žmonių skambina ir konsultuojasi, rengia dokumen tus ar išveža kioskus. Dalis pa teikė prašymus, bet nepateikė visų reikalingų dokumentų, pa vyzdžiui, kad išvežė kioską“, – komentavo savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus atstovai. Norintiems gauti kompensa ciją tenka pateikti ne tik prašymą, verslo liudijimo kopiją, bet ir su savivaldybės administracijos se niūnu sudarytą aktą, patvirti nantį, kad paviljonas išvežtas, o jo buvimo vieta ir aplinka – su tvarkyta. Taip pat reikia pateikti metalo laužo ir atliekų supirkimo įmonės kiosko pirkimo–pardavimo aktą arba kiosko savininko raštą, kuriame turi būti nurodoma kiosko pastatymo vieta ir kam jis naudojamas. Nukeltas kioskas negali būti panaudotas prekybai viešoje vietoje. Daugiausia ne benaudojamų kioskų yra atokiau nuo miesto centro esančiose Šeš kinės, Pilaitės, Naujininkų, Ver kių, Antakalnio seniūnijose.
Brangs karštas vanduo ir šiluma Vilniuje nuo gegužės pradžios 1–2 proc. brangs centralizuotai tiekia ma šiluma ir karštas vanduo. Kai nų komisija vienašališkai nustatė naujas kainas, nes jų per nusta tytą 30 dienų terminą nepatvirti no Vilniaus miesto taryba.
Karštas vanduo brangs 1,9 proc., iki 19,49 lito už 1 kub. m, o šilu ma – 1 proc., iki 27,4 cento už ki lovatvalandę (kWh). Vienašališki Kainų komisijos sprendimai galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių arba kol savivaldybės taryba ištaiso nurodytus pažei dimus. Pernai Kainų komisija priėmė vienašališkus sprendimus dėl „Litesko“ filialo „Kelmės šilu ma“, „Visagino energijos“, Vel žio komunalinio ūkio, Šakių ši lumos tinklų, „Varėnos šilumos“, „Vilniaus energijos“, „Prienų energijos“, „Anykščių šilumos“,
Našta: už 1 kub. m karšto van
dens nuo gegužės vilniečiams teks pakloti 19,49 lito.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Šalčininkų šilumos tinklų, „Li tesko“ filialo „Alytaus energija“, Raseinių šilumos tinklų, „Laz dijų šilumos“, „Baltermos ir ko“ šilumos kainų. Teisės aktuose numatoma, kad karšto vandens tiekėjas privalo turėti arba val dyti įrangą, reikalingą karštam vandeniui tiekti. Po Prezidentės Dalios Gry bauskaitės inicijuotų Šilumos ūkio įstatymo pataisų šilumos punktai nuo pernai lapkričio ne bepriklauso šilumos tiekėjai „Vil niaus energijai“. Ji Kainų komisi jai tik pateikė turimą informaciją, reikalingą šilumos ir karšto van dens kainoms perskaičiuoti. BNS duomenimis, iš maždaug 4300 Vilniaus daugiabučių apie 1000 yra pasirinkę karšto van dens tiekimo būdą, kai šilumos ir vandens tiekėjai yra atskiri. Kainų komisija yra išaiškinusi, kad šis būdas labiausiai tinka namams, kurių gyventojai sąžiningai dek laruoja išnaudotą vandenį. Neoficialiai teigiama, kad, apie penktadalį šalto vandens Vil niuje pavagiant, nuostolių pati ria tiek „Vilniaus vandenys“, tiek „Vilniaus energija“. Vien šiemet į nuotolinę duomenų nuskaity mo ir perdavimo sistemą „Vil niaus energija“ planuoja inves tuoti 10,027 mln. litų, tačiau tokiu atveju įmonės klientams atsirastų dar ir skaitiklio mokestis, todėl gyventojai naujų apskaitos prie taisų vengia. Skaičiuojama, kad Vilniaus mieste tokie skaitikliai įrengti 30–40 namų. VD, BNS inf.
Vilniaus padangėj Anot jo, tiek lietuviai, 1 tiek užsieniečiai yra linkę pasižvalgyti į miesto pano ramą iš aukštai, todėl skrydis virš Vilniaus yra pats populiariausias maršrutas. Pašnekovas sakė abe jojantis, kad ateityje iš miestiečių ir užsienio turistų tokia pramoga galėtų būti atimta. Vis dėlto A.Vengrys patikino, kad skrydžių reikalavimai pastaruoju metu griežtėja. Anot jo, dėl mies to plėtros lieka vis mažiau vietų oro balionams pakilti ir nusileisti. Be to, jau dvejus metus balionai Vil niaus padangėje skraido pagal gru pinio skrydžio taisykles.
Įvaizdis: skrydis virš Vilniaus – tiek turistų, tiek tautiečių pamėgta pramoga.
Aurimas Vengrys:
Daugelis Vilniaus ir šalies institucijų yra suinteresuotos, kad balionai ir toliau puoštų sostinę. „Visi balionai turi kilti vieno je vietoje ir vienu metu. Ši tvarka buvo priimta siekiant palengvin ti oro eismo valdymą, t. y. „san tykius“ tarp oro balionų ir lėktuvų“, – sakė pašnekovas ir pabrėžė, kad griežtesni reikalavimai taiko mi dėl aktyvėjančio Vilniaus oro uosto darbo. Grupę lengviau valdyti
A.Vengrys patvirtino, kad oro ba lionams taikomos grupinio skry-
džio taisyklės turi ir pranašumų, ir trūkumų. Pagrindinis pranašumas, anot jo, yra lengvesnis skrydžių val dymas, nes Skrydžių valdymo tar nyba į visą balionų grupę žiūri kaip į vieną orlaivį ir savo nurodymus duoda visai grupei. Be to, oro ba lionų keleiviams ir žiūrovams esą yra gražiau, kai padangėje skren da ne vienas, o keli ar net keliolika balionų. „Kai kuriems oro balionų pilotams grupiniai skrydžiai taip pat gali būti patogūs, nes nereikia priimti sprendimų, pavyzdžiui, kur startuoti – tokį sprendimą prii ma grupės vadas arba skrydžius koordinuojantis asmuo“, – sakė pašnekovas. Vis dėlto, kaip teigė A.Veng rys, įsigaliojus griežtesnėms tai syklėms, pavienis oro baliono pilo tas nebegali skristi kada panorėjęs ir iš kur panorėjęs – jis skrydžius turi derinti su kitais pilotais.
Pakilimo vietų sumažėjo
Šiuo metu pagrindinės oro balionų pakilimo vietos Vilniuje yra Vingio parke, šalia Baltojo tilto, Vilniaus gynybinės sienos, Lazdynų beis bolo aikštėje šalia „Litexpo“ rūmų, Valakampių paplūdimyje, ša lia Žvėryno pėsčiųjų tilto. Taip pat esama ir kitų vietų, tačiau jos – ne tokios populiarios. „Prieš keletą metų oro balionu buvo galima kilti beveik iš bet ku rios aikštelės Vilniuje. Esame star tavę Katedros aikštėje, kėlę balioną Lukiškių aikštėje, o 2002 ar 2003 m. oro balionas buvo pakilęs ir iš prezidentūros kiemo. Tačiau da bar tai neįmanoma, nes visos šios vietos patenka į draudžiamą zoną, kur nei balionai, nei kiti orlai viai negali nei kilti, nei tūpti, o šią zoną turi praskristi ne žemesniame nei 800 metrų aukštyje“, – pasa kojo A.Vengrys.
Pinigus miestas leidžia Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Gyvą galybę įvairiausių analizių ir studijų kiekvienais metais paren giančios sostinės savivaldybės val dininkai ir vėl turės darbo. Už savo ir ES pinigus ketinama parengti iš kar to dvi – turizmo plėtros ir sporto aikš tynų įrengimo – galimybių studijas. Dūla stalčiuose
Tikrovė: valdininkai vieną po ki
tos rengia galimybių studijas. Ta čiau galimybės, matyt, nekokios, nes miesto vaikai iki šiol spor tuoja apgailėtinose aikštelėse.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Kiek įvairiausių tyrimų ir galimy bių analizių per dešimtmetį nu gulė sostinės savivaldybės vadovų stalčiuose, kiek milijonų savų ir svetimų pinigų išleista samdant jų rengėjus, greičiausiai jau niekas nebesuskaičiuos. Nemaža dalis itin perspektyvių Vilniaus miesto vadovų projektų prasidėdavo ir baigdavosi bran giomis studijomis, o taip laukia mo rezultato vilniečiai savo akyse neišvysdavo. Galimybių studijoms miesto val dininkai ir šiandien nesako „ne“. Esą kol Europa dosniai maitina pi nigais, juos reikia stengtis išleisti.
Miesto planuose – dvi įmant riai pavadintos turizmo skatinimo ir sporto infrastruktūros atnaujini mo studijos. Abi studijas finansuo ja ES iš specialių struktūrinių fondų, miestas teigia finansinių rūpesčių dėl to neturėsiąs, nors kelias dešim tis tūkstančių vis tiek turės išleisti. Lėšos – iš ES fondų
„Situacija tokia, kad ministerijos turi nepanaudotų pinigų iš tų fondų, kuriuos gali išskirstyti. Mes ga lime rinktis, norime juos panaudoti ar ne. Jei duoda, tai reikia gal pasi naudoti, dėl to nieko neprarasime. Iš esmės beveik viskas finansuo jama iš ES fondų“, – dienraščiui „Vilniaus diena“ kalbėjo savival dybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas. Vilniaus miesto turizmo plėtros 2014–2017 m. programą pareng ti iš viso kainuos 150 tūkst. litų. Iš šios sumos savivaldybė turės su mokėti 22,5 tūkst. litų. Vilniaus miesto sporto infrastruktūros (sporto aikštelių ir aikš tynų) atnaujinimo galimybių stu
3
PenktADIENIS, balandžio 27, 2012
miestas
12p.
Karo žaizdos Liberijoje sunkiai, tačiau gyja.
je telpa visi
Teisėjo byla plečiasi Stasys Gudavičius
teisėjo darbo, kad ir kaip baigtų si bylos nagrinėjimas.“
Seimui siūloma naikinti kyšio pa ėmimu įtariamo Vilniaus apygar dos teismo teisėjo Ryšardo Skir tuno teisinę neliečiamybę. Bet šio teisėjo korupcinė byla plečia si – į Seimą gali būti kreiptasi ir dėl jo viršininko teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus vadovo Viktoro Do vidaičio.
Balsuoti gali nereikėti
s.gudavicius@diena.lt
Šis Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisė jas įtariamas paėmęs 30 tūkst. litų kyšį už teigiamą sprendimą vie noje baudžiamojoje byloje.
Jau šiandien Teisėjų taryba turėtų svars tyti Prezidentės pa teiktą kreipimąsi dėl R.Skirtuno atlei dimo iš pareigų.
Prašymą siūlo tenkinti
Tomo Avižinio nuotr.
Anot jo, nuo 2004 m. Vilniu je draudžiama zona apėmė prezi dentūrą, Seimą, Vyriausybę, o šių metų vasarį įsigaliojo ir dar vie na draudžiama zona – Turniškės. Virš Prezidentės rezidencijos gali ma skristi ne žemiau nei 400 metrų aukštyje. Šių metų balandį taip pat buvo patvirtinta nauja draudžiama zona Pilaitėje. Oro balionų nusilei dimo vietos, pasak pašnekovo, taip griežtai reglamentuotos nėra, nes balionai visada skrenda pavėjui. To dėl pilotai paprastai iš anksto nežino savo tikslios nusileidimo vietos, ta čiau dar prieš skrydį numato ją pagal faktines meteorologines sąlygas. „Dar prieš keletą metų oro ba lionai galėjo leistis mieste, žinoma, jei toks nusileidimas yra saugus. Būdavo, kad balionai leisdavo si prie Baltojo tilto, Vingio parke ir kitose Vilniaus miesto pievose ir skveruose. Tačiau nusileidimai
Vilniaus mieste, tankiai gyvena muose rajonuose, jau ribojami“, – kalbėjo A.Vengrys. Derinasi prie lėktuvų
„Mūsų keleiviai dažnai klausia, kaip mes – oro balionai – nesusiduria me su lėktuvais. Iš tiesų klausimas teisingas. O atsakymas paprastas: viskas, kas vyksta oro erdvėje ne toli oro uostų, yra griežtai kontro liuojama“, – sakė A.Vengrys. Jis tvirtino, kad, norint oro balio nu skristi virš Vilniaus, reikia įdė ti nemažai pastangų. „Su Skrydžių valdymo tarnyba esame sutarę dėl tam tikrų skrydžių taisyklių. Pavyzdžiui, kai oro balionai skrenda į oro uosto pusę, tarnyba, reikalui esant, gali nurodyti, kad visi oro balionai skristų minimaliame aukštyje arba pakiltų į 1,5 km aukštį. Tokiu atve ju lėktuvai kyla ir leidžiasi po balio nais“, – pasakojo pašnekovas.
Vakar posėdžiavusi Seimo laikino ji komisija, vadovaujama konser vatoriaus Vaidoto Bacevičiaus, dar kartą išklausė Generalinės proku ratūros ir Specialiųjų tyrimų tar nybos (STT) pareigūnų informa ciją apie įtarimus dėl R.Skirtuno padarytos nusikalstamos veikos. Balsuodami komisijos nariai nusprendė siūlyti Seimui tenkinti prieš dvi savaites pateiktą genera linio prokuroro Dariaus Valio pra šymą panaikinti teisėjo R.Skirtu no neliečiamybę. Pats R.Skirtunas į komisijos posėdį buvo atvykęs antradienį. Teisėjas neprieštaravo, kad nelie čiamybė būtų panaikinta, tik pra šė, kad nebūtų suimtas. „Bet komisija nusprendė gene ralinio prokuroro kreipimąsi ten kinti visa apimtimi“, – pranešė V.Bacevičius. Toks sprendimas priimtas bendru komisijos narių sutarimu, nė vienam nepriešta ravus. R.Skirtunas antradienį taip pat pranešė, kad yra numatęs atsi sakyti teisėjo mantijos: „Teisėjo darbą aš jau atidirbau. Nenorė čiau arba negalėčiau toliau dirbti
Informacija apie teisėjo R.Skir tuno galbūt padarytas nusikals tamas veikas buvo pateikta Pre zidentei Daliai Grybauskaitei, taip pat Teisėjų tarybai, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Jau šiandien Teisėjų taryba tu rėtų svarstyti Prezidentės pateiktą kreipimąsi dėl R.Skirtuno atleidi mo iš pareigų. D.Grybauskaitė pa reiškė, jog pakanka informacijos, kad jis pažeidė teisėjų etiką. Jeigu Teisėjų taryba nuspręstų tenkinti Prezidentės prašymą, o valstybės vadovė iškart pasira šytų dekretą dėl R.Skirtuno at leidimo iš teisėjų, tuomet Seimui gali ir neprireikti balsuoti dėl ne liečiamybės panaikinimo. Balsuo ti šiuo klausimu parlamente nu matyta kitą ketvirtadienį. „Jeigu iki to laiko atsiras Pre zidentės dekretas ir jis nebus ap skųstas teismui, o šis nebus pri
ėmęs sprendimo dėl laikinųjų priemonių taikymo, tai yra dėl dekreto galiojimo sustabdymo, kol bus išnagrinėta byla, tuomet R.Skirtunas jau bus netekęs teisėjo privilegijų, nebebus jam taikoma neliečiamybė, todėl jis galės būti patrauktas atsakomybėn. Seimo balsavimo tuomet gali nebepri reikti“, – aiškino V.Bacevičius. Kris ir skyriaus viršininkas?
Bet į Seimą gali būti kreiptasi dėl aukštesniojo rango teisėjo nelie čiamybės panaikinimo. Aiškėja, kad baudžiamojoje byloje R.Skir tuną kolegijos pirmininku pa skyręs Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmi ninkas V.Dovidaitis galėjo nesilai kyti nustatytos tvarkos. Tokią išvadą priėjo Teisėjų tary bos pirmininko Gintaro Kryževi čiaus sudaryta speciali komisija, patikrinusi V.Dovidaičio darbą. Su komisijos išvadomis jau šiandien gali būti supažindin ti Teisėjų tarybos nariai. Į posėdį kviečiami ne tik R.Skirtunas bei V.Dovidaitis, bet ir Vilniaus apy gardos teismo pirmininkas Artū ras Šumskas. Teisėsaugos pareigūnai ir politi kai neoficialiai užsimena, kad iki teisminį tyrimą kontroliuojančių prokurorų gali būti prašoma kreip tis į generalinį prokurorą D.Valį ir siūlyti Seime inicijuoti V.Dovi daičio teisinės neliečiamybės pa naikinimo klausimo svarstymą. Pirminiai duomenys rodo, kad paskirdamas bylą R.Skirtunui skyriaus pirmininkas esą galė jo suklastoti dokumentą ir pikt naudžiauti tarnybine padėtimi.
tik todėl, kad jų duoda dijai parengti reikės daugiau kaip 160 tūkst. litų. Iš miesto biudžeto šiai studijai parengti bus atseikėta daugiau kaip 24 tūkst. litų.
Ritas Vaiginas:
Jei duoda, tai reikia gal pasinaudoti, dėl to nieko neprarasime.
Ką išsiaiškins, nežino
Kas naujo paaiškės sumokėjus pi nigus ir parengus šūsnį naujų do kumentų, kol kas tiksliai neaišku. R.Vaiginas tikino, kad projektus reikia rengti norint kitais metais teikti paraiškas gauti finansavimą objektų statyboms. „Netrukus turėsime teikti paraiš kas dėl finansavimo 2014-iesiems, tos studijos pravers siekiant gau ti finansavimą. Yra daug projektų, kuriems reikės gauti pinigų, jie tik riausiai bus išdėstyti ir tose studi jose“, – kalbėjo miesto valdininkas.
Kaip dienraščiui aiškino sporto rei kalais savivaldybėje besirūpinantis R.Vaiginas, nemaža dalis finansavi mo laukiančių objektų miesto val dininkams yra žinomi ir be galimy bių studijų. Vienas tokių – nemažos dalies apleistų miesto mokyklų lau ko stadionų sutvarkymas. „Darbuotojai jau yra gavę už duotį įvertinti sostinės mokyklų lauko aikštynų būklę, nustatyti, kuriuos reikia tvarkyti pirmiau sia, o kai kurie jau ir sutvarkyti. Be to, yra ir kitų labai svarbių objektų, kurie laukia finansavimo. Vienas tokių – sveikatingumo trasa Neries pakrante. Taip pat norima pradėti statyti futbolo akademijos aikšty nus Naujosios Vilnios mikrorajo ne“, – tvirtino pašnekovas. Parengus galimybių studiją tiki masi gauti lėšų ir slidinėjimo trasai Liepkalnyje atnaujinti. „Mūsų visiškai netenkina šios trasos būklė, todėl norėtume ją paversti normalia traukos vieta su visais privalomais atributais. Arti miausiu metu būtų galima imtis šio projekto“, – sakė R.Vaiginas.
Įtariamasis: R.Skirtunas į komisijos posėdį buvo atvykęs antradienį, o vakar parlamente nepasirodė, tad
sprendimą komisija priėmė jam už akių.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Apsispręs per savaitę Jeigu generalinis prokuroras nusta tys, jog yra pakankamai medž iagos įtart i, kad V.Dov idait is savo veiks mais galėjo padar yt i nusikalstamą veiką, tuomet jis kreipsis į Seimą dėl šio teisėjo neliečiamybės panaikini mo. Spėjama, kad generalinis proku roras D.Valys dėl to apsispręs iki ki tos savaitės pabaigos.
Prokuratūra šios informaci jos kol kas oficial iai ne komentuoja. V.Dov idait is jau yra apk laust as STT Vil niaus valdyb os pa reigūnų. Teisėjas pri pažino galbūt ir padaręs
formalų pažeid imą, bet nenor i pripaž int i, kad jis yra esm i nis, dėl kurio reik ia pareikš ti įtar imus padar ius baudž iamąjį nusikalt imą. Inform ac iją apie teisėją STT agentai gavo iš Pol ici jos departamento.
4
penktadienis, balandžio 27, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
NERINGOS DIENOS VILNIUJE balandžio 27–29 d. Renginiai nemokami!
Atplaukė: šį savaitgalį vilniečiai galės bent trumpam pasijusti lyg Neringoje.
Balandžio 27 d. (penktadienis)
15.00 val. Fotografijų parodos „Sukurta Nidoje” atidarymas.
Vilniaus fotografijos galerija, adresu Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19), Vilnius.
16.00 val. Diskusija „Tradicinė architektūra ir jos pokyčiai kultūriniame Kuršių nerijos kraštovaizdyje“. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, adresu Šv. Jono g. 11, Vilnius. 17.00 val. Parodos „Dailininko Romualdo Kuncos kūryba – Kuršių nerijos metraštis“ pristatymas. Vilniaus dailės akademijos galerija „Akademija“, adresu Pilies g. 44/2, Vilnius. Balandžio 28 d. (šeštadienis)
14.00 val. Neringos dailininkų parodos atidarymas. „Užupio kavinė“, adresu Užupio g. 2, Vilnius. 15.00 val. Kuršių nerijos kultūros, laisvalaikio ir turizmo galimybių pristatymas, Neringos draugų muzikinė valanda, kurorto kultūrai nusipelniusių asmenų pagerbimas.
Vytauto Petriko nuotr.
Papūs pamario vėjai Jau šiandien Vilniuje bus galima pajusti pamario krašto dvelks mą. Gražiausio Baltijos pajūrio kurorto ir Kuršių nerijos pusiasa lio tradicijų gerbėjai kviečiami dalyvauti renginių cikle „Nerin gos dienos Vilniuje“, kuris tęsis visą savaitgalį.
Vilniaus Rotušė, adresu Didžioji g. 31, Vilnius.
18.00 val. Nidos meno kolonijos bei žurnalo pristatymas ir rezidentų video programa. Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centras „Titanikas“, adresu Maironio g. 3, Vilnius.
Balandžio 29 d. (sekmadienis)
16.00 val. Tarptautinio filmų festivalio „Baltijos banga“ atgarsiai – Latvijos režisieriaus Janis Streičs vaidybinis filmas „Rudolfo palikimas”. Lietuvos kinematografininkų sąjungos salė, adresu Vasario 16 g. 8, Vilnius.
DRAUGAI IR RĖMĖJAI: UAB „Astin Baltic“ UAB „Silberauto“ Neringos verslininkai
Turi draugų Vilniuje
Lietuvos sostinės gyventojai ga lės artimiau susipažinti su vasa ros sostine vadinamos Neringos kultūriniu gyvenimu, sudalyvau ti labiausiai kurorto gyvenimą at spindinčiuose renginiuose. Per renginius taip pat bus pui ki proga susitikti ir pabendrauti su Neringoje gyvenančiais, kurian čiais, dirbančiais žmonėmis, su žinoti, kokiais lūkesčiais ir planais gyvena kurortas šiandien. „Džiaugiamės mums suteikta galimybe Vilniuje pristatyti tai, ką turime geriausio, – juk čia yra ne mažai mūsų krašto draugų ir ger bėjų. Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei už glaudų bendra darbiavimą ir visiems padėju siems organizuoti Neringos ren ginius Vilniuje“, – sakė Neringos miesto meras Antanas Vinkus. Architektūros pristatymas
Šiuolaik inio baleto spektak lis pagal DEPECHE MODE muziką Rež. Marija Simona Šimulynaitė 2012 m. gegužės 15 d. 19 val. Ūkio banko teatro arenoje
Renginiai prasidės šiandien 15 val. vyksiančiu Lietuvos fotomeninin kų sąjungos organizuojamos paro dos „Sukurta Nidoje“ atidarymu. Kiek vėliau, 17 val., Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Akademija“ (Pilies g. 44 / 2) Neringos istorijos muziejus pristatys penkiasdešimt metų Neringoje tapiusio Romual do Kuncos tapybos darbus. Šia me pristatyme dalyvaus Neringos meras A.Vinkus. Lietuvos nacionalinės UNESCO
komisijos sekretoriate bus laukia mi besidomintys išskirtine pama rio krašto architektūra. Diskusijoje „Tradicinė architektūra ir jos po
Antanas Vinkus:
Džiaugiamės mums suteikta galimybe Vilniuje pristatyti tai, ką turime geriausio.
kyčiai kultūriniame Kuršių nerijos kraštovaizdyje“ bus pristatyta stu dija, kurioje apžvelgiama šio krašto senoji ir šiuolaikinė architektūra. Balandžio 28-osios popietę Ne ringos draugai kviečiami į Užupio kavinę. Ambasadą Užupio res publikoje turinti Neringa šiame romantiškiausiame Vilniaus ra
jone pristatys Kuršių nerijoje gy venančių dailininkų kūrybą. Dalyvaus Neringos meras
Gausiausio būrio draugų ir gerbė jų Neringa lauks šeštadienį 15 val. Vilniaus rotušėje. Čia susitik ti kviečia įsigalėjusias tradicijas laužančio tarptautinio kamerinės muzikos ir ekologijos festiva lio „Nepaklusniųjų žemė“, Tho mo Manno festivalio, kamerinės muzikos festivalio „Kuršių neri ja“ organizatoriai ir atlikėjai. Renginyje bus pristatytos Nerin gos laisvalaikio ir turizmo galimy bės, apdovanoti kurorto kultūrai nusipelnę asmenys, demonstruoja ma Lietuvos liaudies kultūros centro paruošta rekonstruotų kuršių dra bužių kolekcija. Paskutinę rengi nių ciklo dieną – balandžio 29-ąją – sostinę pasieks tarptautinio filmų festivalio „Baltijos banga“ atgarsiai. Lietuvos kinematografininkų sąjun gos salėje bus rodomas Latvijos re žisieriaus Janio Streičo vaidybinis filmas „Rudolfo palikimas“. Be fotografij os, dailės parodų pri statymų, koncertų, šiomis dienomis vyks Neringos savivaldybės tarybos, administracijos susitikimai su įvairių sričių specialistais, valstybinių insti tucijų ir mokslo atstovais. Susitiki muose dėmesys bus skiriamas įvai riems su Neringos kurorto vystymu susijusiems klausimams aptarti. VD inf.
www.balticballet.com
Tokie gražūs, kad gaila ridenti Europos aikštėje pasveikinti ir apdovanoti sostinės darželinu kai, dalyvavę velykiniame kūry biniame projekte, – ikimokyklinio ugdymo įstaigoms buvo išdalyti įspūdingo dydžio kiaušiniai, ku riuos vaikai turėjo paversti origi naliais margučiais.
„Dėkojame vaikams ir jų auklė tojams. Buvome nustebę, kad iš dalyti skulptoriaus Vaido Ramoš kos sukurti neįprasto dydžio balti kiaušiniai grįžo pas mus kaip be galo originalūs meno kūriniai. Net sumanymas juos ridinėti buvo at šauktas – pagailėjome puikių dar bų. Šiandien grąžiname juos, kad įstaigos papuoštų savo aplinką.
Linkime, kad kūrybinga dvasia, skleidžianti atgimimo džiaugsmą, ir toliau lydėtų jaunuosius kūrė jus“, – įteikdamas vaikams do vanas sakė Vilniaus meras Artū ras Zuokas. Vilniaus miesto savivaldybė je gyventojai šia paroda galėjo grožėtis porą savaičių. Savo dar bus pateikė vaikų meninės studi jos „Diemedis“, VšĮ nevalstybinio vaikų darželio „Nendrė“, Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijos dailės mokyklos, lopšelių-dar želių „Rūta“, „Giraitė“, „Del finukas“, „Pilaitukas“, „Ozas“, „Strazdelis“ ir darželio-mokyk los „Vilija“ auklėtiniai. VD inf.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
5
penktadienis, balandžio 27, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
100 litų – ne per didelė našta Prezidentė Dalia Grybauskaitė mi nimalią mėnesinę algą siūlo didin ti iki 900 litų. „Mano manymu, vi siškai tikslinga būtų padidinti šim tu litų“, – žurnalistams ketvirtadie nį sakė Prezidentė.
Atsisveikino: kadenciją baigiantis D.Medvedevas pažėrė kritikos
Baltijos šalims.
„Scanpix“ nuotr.
Baltijos šalys – „specifinis atvejis“ Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Kad enc ij ą baig iant is Rus ij os prezidentas Dmitrijus Medve devas pripažino ne kartą svars tęs apie vizitą į Baltijos valsty bes. Tačiau kaskart tokius pla nus sus tabd yd av o šių valst y bių tam tikri neva nedraugiški veiksmai.
Ketvirtadienį penkių pagrindinių Rusijos televizijos kanalų tiesio giniame eteryje atsakydamas į šių televizijų žurnalistų klausi mus D.Medvedevas užsiminė ir apie Rusijos valdžios santykius su Lietuva, Latvija bei Estija. Iš pradžių kalbėjęs apie tai, kaip per pastaruosius ketve rius kadencijos metus jam sekėsi bendradarbiauti su artimiausio mis kaimynėmis – Ukraina, Bal tarusija, Kaukazo valstybėmis, D.Medvedevas perėjo ir prie Bal tijos šalių. „Čia specifin is atvejis, kiek kitoks“, – teigė Rusijos pre zidentas. „Ne kartą per kadenciją svars čiau galimybę pasinaudoti Balti jos valstybių kvietimais nuvykti į svečius. Bet kai tik paprašyda
vau patarėjų paieškoti galimy bių tokį vizitą surengti, Baltijos valstybėse vis kas nors išsišok davo su kokia nors niekšybe, vis sugadindavo gero bendradarbia vimo atmosferą“, – sakė D.Med vedevas. „Žinoma, mes dideli, o jie ma žiukai. Bet negalima taip aki plėšiškai elgtis, nereikia remti nacionalistinių pozicijų, nerei kia rėkti, kad rusai imperialistai ir štai jie ateina, norėdami vis ką užgrobti. Mes esame istoriš kai ir ekonomiškai susieti, tai rei kia matyti ir suprasti“, – tvirtino Rusijos vadovas. „Tad viskas priklauso nuo Bal tijos valstybių vadovų. Nerei kia matyti Rusijoje tik to baisaus lokio, kuris nori suplėšyti visas gretimas mažas valstybes“, – teigė D.Medvedevas. Rusijos prezidentas per pasta ruosius 22 metus nebuvo lankęsis nepriklausomoje Lietuvoje, Lat vijoje ir Estijoje. D.Medvedevas gegužės 7 d. baigs ketverių metų kadenci ją Rusijos prezidento poste. Jį vėl užims 2000–2008 m. Rusi jos vadovu buvęs Vladimiras Pu tinas.
Pasak D.Grybauskaitės, tokį žings nį leidžia žengti Lietuvos ekono mikos augimas. „Lietuvos ekono mika jau auga antrus metus iš eilės. Kalbėti, kad dar jaučiame labai di džiulius krizės padarinius, tikrai jau turbūt būtų gal kiek ir pernelyg aštru“, – sakė šalies vadovė. Komentuodama Vyriausybės ar gumentus, kad didinant minimalią mėnesinę algą būtina ir liberalizuo ti darbo santykius, Prezidentė teigė, jog tam ši Vyriausybė turėjo trejus su puse metų. „Manyčiau, kad kai kurie dalykai ne visai tiesiogiai susiję. Na, o liberalizuoti verslo sąlygas, ypač per krizę, ši Vyriausybė turėjo laiko trejus su puse metų“, – sakė D.Gry
bauskaitė. Trišalė taryba antradie nį darbdavių ir profesinių atstovų balsais Vyriausybei pasiūlė svarstyti minimalios mėnesinės algos didini mo iki 900 litų klausimą. Vyriausy bės teiktos Darbo kodekso pataisos, kuriomis siekiama liberalizuoti dar bo santykius, liko nesvarstytos.
Lietuvos ekonomika jau auga antrus me tus iš eilės. Po didžiulio beveik 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukio 2009 m. Lietuvos eko nomika augti pradėjo 2010-aisiais, kai BVP padidėjo 1,4 proc. Pernai šalies ekonomika augo 5,9 proc., šiemet prognozuojamas 2,5 proc. BVP augimas. BNS inf.
Gerėja: pasak šalies vadovės, di
dinti minimalią algą leidžia Lietu vos ekonomikos augimas.
Vytauto Petriko nuotr.
6
penktadienis, balandžio 27, 2012
nuomonės
Vanduo nuo taršos neapsaugotas
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
V
alstybės kontrolė, atliku si gamybinių nuotekų tvar kymo auditą, konstatavo, kad Lietuvoje neišnaudo jamos galimybės apsaugoti vandenį nuo taršos pavojingomis cheminė mis medžiagomis. Aplinkos ministe rija teigia, kad vandenų taršos pavo jingomis medžiagomis prevencija ir kontrolė bus stiprinama, bet su kont rolierių išsakytomis pastabomis su tinka tik iš dalies. Programa turi trūkumų
Daug triukšmo dėl nieko Jolita Žvirblytė
Š
iomis dienomis klausan tis valdžios, darbdavių ir profesin ių sąjung ų dis kusijos dėl min imal ios mėnesinės algos (MMA) did in i mo kyla klausimas, kam naudin ga nuvert int i Liet uvos darbo jė gą, kur i šiuo met u yra pag rind i nis šal ies ekonomikos variklis? Ekonom ikos profesor ius Romas Laz utk a kažk ada yra lab ai taik liai pas teb ėj ęs, kad gaun anč ių MMA skaič ius Liet uvoje yra la bai didel is, palyg int i su kitom is šal im is. Kitos e šalys e esą tok ie darb uotoj ai sud aro 1–2 proc ., nes tok iu maž u užmokesč iu ap mokest int as pat s pras čiaus ias darbas.
Tų, kuriems lietuviška minimali alga buvo per maža, pėdos Lietuvoje jau senai ataušusios. Tad kitų šalių kontekste Lietuva yra juodadarbių šal is ir daug iau nei penktadal is darbo vietų Lie tuvoje nek ur ia jok ios pridėt inės vertės. Pagal MMA dyd į Lietuva velkas i ES šal ių uodegoje, ma žesnę nei 800 litų MMA Europo je gauna tik rumunai ir bulgarai. Tok ią šal ies ekonom inę padėt į Europoje piešia Liet uvos pol it i kai, šykštėdam i oficial iai pat vir tinti, kad lietuviai iš tikrųjų uždir ba kur kas daug iau nei 800 litų. Kai kur ios stambios šal ies pra monės bendrovės jau prieš me tus maž iausią, t. y. minimalią, al gą gaunantiems darbuotojams at lyginimą pakėlė iki 1000 litų. Pir miausia, suprasdamos, kad rekor din iais veiklos rez ultatais reik ia dalyt is su juos kur iančiais žmo
nėmis. Nes jie bet kurią dieną pri stigę kasdienės duonos gali susi kraut i lagam inus ir emigr uot i, o su savimi išsivežti ir dal į konkre čios įmonės bei šal ies ekonom i kos sėkmės. Ekonom ikos rod ikl iai rodo, kad pernai Liet uvos ekonom ika rie dėjo ant eksporto bėgių, o šiemet įsivažiuoja ir vidaus vartojimo lo komotyvas. Kitaip tariant, pernai žmonės sunk iai dirbo, o šiemet jau pradeda leisti pinigus. Uždirb tų daug iau, išleist ų taip pat dau giau. Paprasta. Analitikai jau senai kelia retorin į klausimą, kas dirbs, leis pin ig us ir kurs šal ies ekonom iką, jeig u jau dabar nemaža dal is darbin gų ir gabių tautiečių lenk ia nuga ras užsienyje. Ten gaudam i net MMA, pavyzdžiui, Jungtinėje Ka ralystėje ji siekia per 3,7 tūkst. litų neatskaičius mokesčių, jie jaučia si bent jau oriai. Drįsčiau teigt i, kad tų, kur iems lietuv iška MMA buvo per maža, pėdos Liet uvoje jau senai atau šusios. Nors skaič iuojama, kad šalyje 800 lit ų ir mažesnes mė nesines pajamas gauna per 20 proc. gyventojų, tačiau šie žmo nės neabejotinai dal į pajamų pri siduria darbuodamiesi šešėlinė je ekonomikoje. Todėl labai keista, kai valdžia, ku ri jau antr us met us iš eilės eko nom ikos šešėlyje bando surast i 1 mlrd. lit ų, pirm iausia skaičiuo ja, kiek MMA did in imas 50-ia ar 100-u litų padidintų biud žeto iš laidas. Neskaič iuojama, o kiek daug iau mokesčių į biud žetą bū tų surinkta nuo kiekvienų apmo kest int ų šeš ėl inės ekonom ikos 50 ar 100 litų? Šal ies premjeras Andr ius Kubi lius aišk iai pasakė, kad disk usi jos dėl MMA yra sureikšm intos. Jis būtų buvęs teisus, jeigu nebū tų pridūręs, kad finansin ių gal i mybių tur int ys versl in inkai ga li pat ys did int i atlyg in imus dar buotojams. Taip, jie jau tai padarė. Dabar lai kas tai daryti politikams, kad Eu ropoje netaptume juodadarbių ir šešėlinės ekonomikos sala, kurio je niekas nenorėtų gyventi.
Valstybės auditoriai nustatė, kad 2004 m. patvirtinta Vandenų tar šos pavojingomis medžiagomis ma žinimo programa turi trūkumų, todėl priemonės įgyvendinamos nepakan kamai rezultatyviai. „Programoje nenustatyti tikslų pasiekimo vertinimo kriterijai, ne numatytas atskiras finansavimas, pirmaeilės priemonės vykdomos pa vėluotai, o už programos priemonių įgyvendinimą atsakinga tik Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institu cijos. Be to, programoje nenumaty ta nei priemonių, nei konkrečių da tų taršai pavojingiausiomis vandens aplinkai cheminėmis medžiagomis nutraukti“, – teigia auditoriai. Ministerija aiškina, kad cheminių medžiagų tiekimą rinkai ir naudoji mą reguliuojantys nacionaliniai tei sės aktai yra visiškai suderinti su ES reikalavimais ir jų esą nebegalima griežtinti, nes už tai šalis gali sulauk ti Europos Komisijos sankcijų. Aplinkos apsaugos agentūros 2010 m. duomenimis, iš 55 stambiausių šalies vandens aplinkos teršėjų pa vojingomis cheminėmis medžiago mis tik 10 tvarko nuotekas savo valy mo įrenginiuose. Likusieji 45 sudaro nuotekų tvarkymo sutartis su komu nalinių nuotekų valyklomis.
Nepateikia informacijos
Pasak Valstybės kontrolės, visi ūkio subjektai turėtų pateikti informaci ją valykloms, kokias pavojingas che mines medžiagas ar preparatus jie naudoja, ir nurodyti, kokiais būdais ir metodais šias medžiagas galima neutralizuoti.
Giedrė Švedienė:
Apsaugoti vandens aplinką nuo tokio kie kio medžiagų – sudė tinga ir brangu. Todėl būtina baigti kurti ir įdiegti prevencinę sis temą.
„Deja, saugos duomenų lapuose tokia informacija nenurodoma, to dėl valykloms kontroliuoti nuotekų užterštumą pavojingomis cheminė mis medžiagomis yra problemiška“, – konstatuoja auditoriai. Ministerijos aiškinimu, auditorių teiginys, kad nepakankamai regla mentuotas nuotekų valymo sutarčių sudarymas, paremtas tik vandens tie kimo įmonių apklausos rezultatais. Vandenų departamento direktoriaus Daliaus Krinicko žodžiais, gamybinių nuotekų valymo sektoriuje yra dar bent du pagrindiniai jo dalyviai, į ku rių nuomonę reikėtų atsižvelgti, – tai pramonės įmonės ir valstybinę kont rolę atliekančios institucijos. „Siekiant atspindėti dabartinę ga mybinių nuotekų valymo padėtį ir nu statyti susidariusias problemas, rei kėtų įvertinti visų sektoriaus dalyvių nuomones“, – pabrėžia ministerija.
Poveikis būtų ūmus
Kontrolierių aiškinimu, šalyje įre gistruota apie 9 tūkst. cheminių pre paratų ir bemaž 900 cheminių me džiagų. Apie 80 proc. šių medžiagų yra pavojingos vandens aplinkai. „Apsaugoti vandens aplinką nuo tokio kiekio medžiagų – sudėtinga ir brangu. Todėl būtina baigti kur ti ir įdiegti prevencinę sistemą. Kol kas veikia tik atskiri jos elementai“, – apžvelgdama audito rezultatus sa kė valstybės kontrolierė Giedrė Šve dienė. Gamybinės nuotekos – pagrindinis upių, ežerų, tvenkinių, Kuršių marių, jūros pakrančių vandenų cheminės taršos šaltinis. Cheminės medžia gos gamybinėse nuotekose savaime netampa nekenksmingos. Komuna linių nuotekų valymo įrenginiai pajė gūs išvalyti buitines nuotekas, o che minės medžiagos tik atskiedžiamos. „Kyla rizika, kad, tinkamai nesut varkius gamybinių nuotekų, chemi nės medžiagos gali kauptis gamtoje ir tam tikru momentu sukelti ūmų bei ilgalaikį toksinį poveikį“, – pabrėžia auditoriai. Pasak ministerijos atstovo D.Kri nicko, remiantis ES mastu atlieka mais tyrimais ir vertinimais, tik 46 medžiagos yra priskirtos prie galin čių daryti ilgalaikį neigiamą poveikį vandens ekosistemoms. „Remiantis atliktais moksliniais tyrimais nustatyta, kad iš ES Chemi nių medžiagų duomenų bazėje nu rodytų pavojingų medžiagų grupės mūsų šalies vandenyse aptinkamos tik 9 medžiagos. Siekiant nustatyti, kokia gamybinė ar kita veikla galėtų būti taršos šiomis cheminėmis me džiagomis šaltiniu, vykdomi papil domi tyrimai“, – teigiama Aplinkos ministerijos pranešime. VD, BNS inf.
Nuodai: Valstybės kontrolės auditoriai teigia, kad ūkio subjektai vandens valykloms nepateikia informacijos, ko
kius chemikalus naudoja, todėl kyla pavojus, kad į aplinką grįš nepakankamai gerai išvalytas vanduo.
Vytauto Petriko nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktadienis, balandžio 27, 2012
lietuva
V.Matuzą klampina net medžioklės Generalinis prokuroras Darius Valys pra šo Seimo panaikinti parlamentaro Vito Matuzo teisinę neliečiamybę tiriant bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Įtarimai: anot prokurorų, surink
ta medžiaga yra pakankamas pa grindas įtarti, kad V.Matuzas or ganizavo bendrovei „ŽilVyčiai“ atstovaujančių asmenų veiks mus apgaule gaunant ES ir Lie tuvos valstybės biudžeto para mos lėšas.
R
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
mln. litų be PVM“, – pranešė Ge neralinė prokuratūra.
Įspūdingos sumos
Organizavo veiksmus
Ketvirtadienį Generalinė prokura tūra pranešė, kad jos vadovas Da rius Valys kreipėsi į parlamentą su prašymu leisti patraukti baudžia mojon atsakomybėn Tėvynės są jungos-Lietuvos krikščionių de mokratų (TS-LKD) frakcijos narį V.Matuzą, jį suimti ar kitaip su varžyti jo laisvę. „Seimo narys įtariamas sukčia vimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimu pagal atitinkamus Baudžiamojo kodekso straipsnius“, – teigiama prokuratūros pranešime. „Per ikiteism in į tyr im ą gau ti duom enys leid žia pag rįstai manyt i, kad V.Mat uzas, būd a mas Seimo narys ir žinodamas, kad jam draud žiam a bet kok ia form a užs iimt i versl u, kom er cija ar kitok ia privač ia veikl a, kuria siekiama pelno, organiza vo bendrovės „Panevėžio ener gija“ vadovaujančių ir atsakin gų darbuotojų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi sudarant iš skirtines sąlygas „ŽilVyčių“ koo peratinei bendrovei neteisėtu bū du laimėti „Panevėžio energijos“ 2010–2011 m. organizuotus ketu ris biokuro viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė siekia 17,503
Taip pat įtariama, kad tuo pačiu laikotarpiu šis Seimo narys orga nizavo valstybės įmonės Panevė žio miškų urėdijos urėdo ir viešojo pirkimo komisijos piktnaudžiavi mą tarnybine padėtimi sudarant išskirtines sąlygas žemės ūkio koo peratyvui „Dobilas“ neteisėtu bū du laimėti dar vieną – miško va lymo ūkinių paslaugų – pirkimo konkursą, kurio vertė siekė 63,265 tūkst. litų.
Seimo narys įta riamas sukčiavi mu, piktnaudžia vimu tarnybine padėtimi ir do kumentų klasto jimu. „Surinktoje medžiagoje yra pa kankam as pag rind as įtart i, kad V.Matuzas organizavo bendrovei „ŽilVyčiai“ atstovaujančių asme nų veiksmus 2011 m. apgaule gau nant ES struktūrinio fondo ir Lie tuvos valstybės biudžeto paramos lėšas – iš viso 680 tūkst. litų“ –
teig iam a prok uror ų pran eš im e. Be to, įtar iam a, kad šis Seim o TS-LKD frakc ijos narys gal ėjo organizuoti Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjos piktnaudžiavi mą tarnyba sudarant išskirtines sąlygas nes il aikant teis ės akt ų reikal av im ų pern ai „ŽilVyč ių“ kooperatinei bendrovei išsinuo moti 73 valstybinius žemės ūkio paskirties sklypus Panevėžio ra jone. Nemokėjo mokesčių
„Įtar iam a, kad, dalyvaud am as Pan ev ėž io mišk ų urėd ijos or gan iz uojam os e profes ion al io se medžioklėse, V.Matuzas pikt naudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi nemokėdamas už jas privalomų mokesčių ir klasto jo dokumentus apie sumedžiotus žvėris bei sumokėtus mokesčius“, – pabrėžė prokurorai. „Įvertinus tai, kad organizuo damas aukščiau nurodytas vei kas V.Matuzas galbūt naudojosi savo kaip Seimo nario padėtimi, įtaka kitiems valstybės tarnau tojams bei asmenims, nurodyto mis veikomis siekė tiesioginės ir netiesioginės asmeninės naudos sau bei savo šeimai ir kitiems as menims, tokie jo veiksmai kvali fikuotini ir kaip piktnaudžiavimas tarnybine – Seimo nario – padė timi, kuris sukėlė didelę žalą vals tybei ir jos institucijoms“, – rašo ma pranešime. Ikiteisminį tyrimą Panevėžio apygardos prokuratūros Organi zuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai pradė jo pernai lapkričio 4 d. Atliekant šį ikiteisminį tyrimą pranešimai apie įtarimus iš vi
so buvo įteikti 22 asmenims, iš jų – ir vienam juridiniam asme niui. „Dauguma įtariamųjų pri pažįsta savo kaltę visiškai arba iš dalies ir duoda išsamius parody mus apie nusikalstamų veikų pa darymo aplinkybes“, – pabrėžė prokurorai. Savo kaltės nemato
Pats V.Matuzas vakar tvirtino sa vo veikloje nematąs jokių nusikal timo požymių. „Detaliai su generalinio proku roro kreipimusi dar nesusipaži nau, dėl to plačiau jį komentuoti būtų sunku. Tačiau galiu patikin ti, kad jokiais savo veiksmais ne su pažeidęs jokių teisės aktų ir ne su kaltas dėl to, kuo esu įtariamas“, – pareiškė Seimo narys. Jis teigė esąs pasirengęs tai įro dyti teisme ir atsakyti į visus tei sėsaugos klausimus. „Ar sustabdyti narystę partijoje ir frakcijoje, nuspręsiu artimiausiu metu, susipažinęs su visais man metamais kaltinimais ir pasitaręs su teisininkais bei kolegomis“, – pridūrė V.Matuzas. Kai kurie TS-LKD vadovai jau pareišk ė, kad pap rastai tok iais atvejais, kai generalinis proku roras priima sprendimą kreiptis į Seimą dėl parlamentaro teisi nės neliečiamybės panaikinimo, politiko narystė partijoje yra su stabdoma. „Manau, kad ant manęs, ma no šeimos ir kitų žinomų partijos narių šešėlis metamas neatsitik tinai. Juk artėja rinkimai ir norint sukompromituoti partiją tinka bet kokie metodai. Tarp jų – ir melas, šmeižtas bei nepagrįsti įtarimai“, – dėstė prokurorų akiratin patekęs parlamentaras.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Dukart per metus – nemokama žvejyba Titas Petraitis Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko įsakymu pakeistos Mėgėjiškos žūklės taisyklės įnešė nemažai naujovių ir jas palankiai sutiko bei įvertino dauguma Lietuvoje veikiančių mėgėjų žūklės klubų ir draugijų. Paprasčiau ir lengviau
Viena esminių naujovių – liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. visuose vals tybiniuose vandens telkiniuose (iš nuomotuose ir neišnuomotuose), kuriuose mėgėjų žūklė nedrau džiama ir kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, taip pat Nemu no deltos regioninio parko vandens telkiniuose visi be išimties asme nys turės teisę žvejoti nemokamai. Be meškeriotojo bilieto ar žūklės leidimo taip pat gali būti leidžiama žvejoti per žūklės varžybas, sude rinus su Aplinkos ministerijos re giono aplinkos apsaugos departa mentu ar žūklės ploto naudotoju. Ministras G.Kazlauskas primena, kad pasikeitė ir teisės žvejoti sutei kimo tvarka. Dabar žvejui nebereikia eiti į banką, kad sumokėtų nustaty tą mokestį. Meškeriotojo bilietai ir meškeriotojo kortelės išduodamos
naudojantis elektronine Aplinko saugos leidimų informacine sistema (ALIS) http://alis.am.lt arba ben dradarbiavimo sutartyse su Aplin kos ministerija nustatyta tvarka. Šiuo metu tokia bendradarbiavi mo sutartis sudaryta su UAB „Per lo paslaugos“. Bet kuriame „Perlo“ terminale (jų šalyje yra apie 1800) galima įsigyti meškeriotojo bilietą ir meškeriotojo kortelę žvejoti Nemu no deltos regioninio parko telkiniuo se. Žvejams reiktų žinoti, jog termi nale išduoto meškeriotojo bilieto ar meškeriotojo kortelės negalima la minuoti, džiovinti prie ugnies ar pan. – jie nuo karščio pajuoduoja. Saugomi žuvų ištekliai
Elektroniniai meškeriotojo bilietai, meškeriotojo kortelės ar žūklės lei dimai, išduoti naudojantis ALIS, yra pranašesni. Jei žvejys su savimi ne turi atspausdinto meškeriotojo bi lieto, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas gali patikrinti jo teisę žvejoti specialiu aparatu, įvedęs žvejo vardą, pavardę ir asmens kodą arba meškeriotojo bilieto numerį. Primintina, kad visa informacija, su sijusi su meškeriotojo bilietų ar meš keriotojo kortelių išdavimu, skelbia ma Aplinkos ministerijos tinklalapio
www.am.lt rubrikoje „Gamtos ap sauga“ (skyrius „Žvejyba“). Pakeistosios Mėgėjiškos žūklės taisyklės numato ir kitų naujovių. Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. bus draudžiama mėgėjų žve jyba vienoje pagrindinių karšių ir kitų žuvų nerštaviečių Kauno ma riose – 400 m zonoje apie Dabin tos pusiasalį. Šis draudimas nusta tytas atsižvelgus į palyginti prastą Kauno marių žuvų išteklių padėtį. Dėl tokios padėties prieš porą metų mariose 56 proc. buvo sumažintas verslinės žvejybos intensyvumas, o nuo kitų metų sausio 1 d. čia ji bus visiškai uždrausta. Su žuvų išteklių apsauga susijęs ir draudimas žvejoti Nemuno že mupyje naktį nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d., kai neršia vėgėlės. Kitas naujas pakeitimas – draudi mas gaudyti mažesnius kaip 30 cm įveistus karpius, baltuosius amū rus, plačiakakčius. Vykdant žu vų įveisimo valstybiniuose van dens telkiniuose planus kasmet į tuos telkinius suleidžiama kelias dešimt tūkstančių šių žuvų jaunik lių. Kadangi nebuvo nustatytas jų mažiausias leidžiamas gaudyti dy dis, dauguma suleistų žuvų būdavo išgaudomos vos įveistos.
Smagu: pakeistos taisyklės skatina mėgėjų žūklę kaip turiningą lais
valaikio praleidimo formą.
„Shutterstock“ nuotr.
8
penktADIENIS, bALANDŽIO 27, 2012
ekonomika
OMX Vilnius diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2611 DB svaras sterlingų 1 4,2220 JAV doleris 1 2,6088 Kanados doleris 1 2,6563 Latvijos latas 1 4,9340 Lenkijos zlotas 10 8,2791 Norvegijos krona 10 4,5672 Rusijos rublis 100 8,9106 Šveicarijos frankas 1 2,8730
–0,2142 % +0,0664 % –0,2180 % +0,2756 % –0,0830 % +0,5258 % –0,0547 % –0,1569 % +0,0035 %
NT rinka juda Jolita Žvirblytė Nekilnojamojo turto (NT) eks pertai skelbia, kad pirmą šių me tų ketvirtį aktyvėjo visi NT rin kos sektoriai ir tendencijos išlie ka teigiamos. O Lietuvos bankų apklausa atskleidė, kad jie Lie tuvos NT rinkos atsigavimą nu kelia į 2013 m. pabaigą.
Auganti pramonė toliau di dina sandėliavimo ir logisti kos paslaugų paklausą, daugėja NT pirkimo–pardavimo sutar čių, aktyvėja ir NT plėtotojai. Verslo centrų sektoriuje išsis kyrė sostinė – joje vyko aktyvi nuomininkų migracija, kaip tei giama NT ir pastatų priežiūros paslaugų grupės „Inreal“ pa rengtoje apžvalgoje. „Inreal“ teigimu, būsto rin ka aktyviausia sostinėje. Joje ypač aktyvūs buvo NT plėtoto jai ir pardavėjai, kurie per pirmą šių metų ketvirtį pradėjo arba at naujino apie 900 butų statybą. Tačiau paklausa nedidėjo – per ketvirtį nupirkta apie 270 bu tų. Panašus plėtros tempas arti miausiu metu turėtų išsilaikyti, nes vis daugiau plėtotojų ryžta si investuoti į naujų daugiabučių statybas, todėl tikėtina, kad me tų pabaigoje butų pasiūla sos tinėje gali perkopti ir 3000. Nors šioks toks judėjimas NT rinkoje vyksta, bankai mano, kad NT rinkos sąstingio pabaiga už sitęs iki 2013 m. pabaigos, o būs to kainos artimiausiais metais nesikeis. „Bankų vertinimuo se yra daugiau pesimizmo, kurį lemia bendras neigiamas fonas dėl kai kurių euro zonos šalių prob-lemų ir pagrindo dideliam optimizmui nesuteikianti Lietu vos NT rinkos statistika: būsto paskolų portfelis dar traukiasi, o NT sandorių skaičius toli gra žu neprilygsta bumo laikams“, – teigė Kristina Grigaitė, Lietuvos banko Ekonomikos departamen to Finansinio stabilumo skyriaus vyresnioji ekonomistė.
Sandorių daugėja VĮ Reg istrų centro duomen i mis, per pirmą 2012 m. ketv irtį sudaryta 10,8 proc. daug iau NT (butų, namų, sklypų, patalpų ir kt.) pirkimo–pardavimo sutar čių nei atit inkamą 2011 m. ket virtį. Butų pirkimo–pardavimo sutarčių augimas siekė 6,9 proc., individualių namų – 27,3 proc., o sklypų – 10 proc.
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,04
4,70
2,46
„Kvistija“
4,99
4,62
2,45
„Vakoil“
5,02
4,67
2,44
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
–0,08 %
–0,20 %
OMX Tallinn
+0,14 %
41
Pradės jungti tinklus
Degalų kainos pokytis
OMX Riga
104,04 dol. už 1 brl. 119,37 dol. už 1 brl.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos valdytoja „Litgrid“, kuri trečiadienį įparei gota įgyvendinti Lietuvos elektros energe tikos sistemos prisijungimo prie Europos tinklų projektą, pirmiausia ruošiasi išnag rinėti tokio projekto įgyvendinimo galimy bes, o patį projektą įgyvendinti iki 2020 m. Studijos rezultatai bus aiškūs 2013-ųjų. pabaigoje, ją už 4,337 mln. litų atliks Šve dijos bendrovė „Gothia Power“.
proc.
pernai augo Lietuvos banko pelnas ir siekė 128 mln. litų.
Draudimas pir miausia reikalin gas nuo netikė tos žalos apsisau goti. Tačiau Lietu voje dar apstu at vejų, kai draudi kams tenka imtis detektyvų darbo ir aiškintis, ar įvy kis nebuvo sure žisuotas. Daugiau sia sukčiauti linkę vairuotojai.
Pasipelnymas: vairuotojai dažniausiai draudikus bando apgauti imituodami eismo įvykius arba apsidraus
dami po jų.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Draudikai neatsigina sukčių Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Vargšai vežėjai
„Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai krovinių savininkams parodo mi negaliojantys krovinių draudi mo, CMR, polisai: jie arba klasto jami, arba už juos nesumokama“, – dienraštį informavo Dainius Bi vainis, draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Krovinių, technikos ir ga rantijų draudimo skyriaus vadovas. Todėl krovinių savininkai raginami tikrinti, ar vežėjai iš tikrųjų turi ga liojantį draudimo polisą. Atsakomybės už krovinį draudi mas apsaugo vežėją ir krovinio sa vininką, jeigu vežėjas sugadina ar praranda krovinį. Paprastai tokio draudimo iš vežėjo reikalauja kro vinio savininkas ar ekspeditorius. „Pastaruosius dvejus metus si tuacija gerėjo, suklastotų ar neap mokėtų CMR draudimo polisų pa sitaikydavo vis mažiau, tačiau per pastaruosius tris mėnesius situaci ja vėl grįžo į 2009 m. lygį“, – tei gė D.Bivainis. Draudimo bendrovės „Ergo Lie tuva“ atstovas atkreipė dėmesį, kad taip sukčiauti ryžtasi trumpai veiklą vykdančios įmonės, turinčios fi nansinių sunkumų ir savo paslau gas siūlančios žemesnėmis kaino mis nei paslaugos savikaina. Vairuotojai – režisieriai
Draudikai perspėja apie susida riusią situaciją krovinių draudimo
srityje, tačiau sako, kad sukčiavi mo atvejų daugėja ir kitur. Jų dau giausia pasitaiko transporto prie monių draudimo srityje.
Avarijų imitavimas ar įvykio dokumentų klastojimo schemos draudikų jau yra perprastos ir sukčius pagauti už rankos esą nesunku. Mindaugas Balinskas, draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ Masinių žalų skyriaus vadovo pavaduotojas, išskiria du sukčiavimo būdus. „Tai vairuotojai, kurie važinėja be priva lomojo transporto priemonių valdy tojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimo ir po įvykio, kurio kalti ninkais būna, tariasi su nukentėju siuoju, apdraudžia transporto prie monę ir pakeičia eismo įvykio laiką. Ir asmenys, kurie imituodami ar specialiai sukeldami eismo įvykius siekia gauti draudimo išmokas“, – sakė M.Balinskas. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad žmonės turėtų žinoti, jog nu kentėję eismo įvykyje jie gaus iš moką, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas apsidraudęs. Jei vai ruotojas apsidraudęs, nuostolius nukentėjusiems atlygins jo drau
dikas, jei ne – LR transporto prie monių draudikų biuras. „Stebėtina, kad šiose situacijose pasireiškia savotiškas vairuotojų solidarumas – nukentėjusio auto mobilio vairuotojas sutinka palauk ti. Tačiau būtina žinoti, kad taip jis tampa sukčiavimo bendrininku ir prisiima atsakomybę už padari nius“, – pabrėžė M.Balinskas. Bukumo irgi netrūksta
Avarijų imitavimas ar įvykio doku mentų klastojimo schemos draudikų jau yra gerai perprastos ir sukčius pagauti už rankos esą nesunku. „Sukčiavimo schemos panašios. Žinoma, pasitaiko ir itin profesio nalių sukčiavimo būdų, tačiau daž niausi yra vienkartinių nepatyrusių vairuotojų bandymai neteisėtai gau ti draudimo išmoką. Neretai tarp jų būna ir kurioziškų“, – sakė Audrius Pilčicas, draudimo bendrovės „Er go Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transpor to priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius.
Pasak jo, viena kurioziškų situa cijų, kai mėginta pasipelnyti, pasi taikė, kai apie automobilio vagystę policijai ir draudikams pranešęs klientas vėliau jį nuvežė į auto mobilių sąvartyną, o pridavimo dokumentuose nurodė savo var dą, pavardę ir pridavimą patvirti no parašu. Pats didžiausias bandy mas pasipelnyti bendrovėje „Ergo Lietuva“ buvo, kai vairuotojas su degino savo visureigį. Patirta žala siekė 250 tūkst. litų. Teigiama, kad anksčiau buvo pastebima ryški tendencija, kai sukčiavimo atvejų daugiau pasi taikydavo miestuose, tačiau da bar, vertinant draudimo sutarčių ir fiktyvių įvykių skaičiaus san tykį, miestuose ir kaimuose ban dymų neteisėtai gauti draudimo išmoką skaičius supanašėjo. „Pas tebime, kad sukčiauti dažniausiai ryžtasi jaunesni vairuotojai. Didžiosios dalies fiktyvių įvykių ini ciatoriais tampa 18–35 metų vai ruotojai“, – sukčiaus portretą pie šė A.Pilčicas.
Draudikų biuro statistika LR transporto priemon ių draud ikų biuro duomen im is, 3 proc. visų eis mo įvyk ių sukel ia vairuotojai, netu rint ys TPVCA draud imo. Be jok ios abejonės, nesid raudž iantys vair uo tojai labai riz ik uoja savo finansinė mis lėšom is, juk išmoką, kur ią nu kentėjusiems išmokės draudikų biu
ras, kaltininkas turės grąžinti. 2011 m. vidut inė TPVCA draud imo išmoka sudarė 3388 litus, tačiau, prik lauso mai nuo įvyk io sunk umo, ypač jei per jį sužalojama ar žūsta žmon ių, nuostol ių sumos gal i išaugt i dešim tis kartų, o kaltininkui teks mokėti vi są gyvenimą.
9
penktadienis, balandžio 27, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Atstovauti mergaitei negali Vilniaus miesto savivaldybės administ racijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba (VTAT) apskundė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą, kuriuo jai buvo paskirta atstovauti mažametei gali mos pedofil ijos byloje. Kaip paneša Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, skunde nurodo ma, kad VTAT neturi teisinio pa grindo dalyvauti byloje kaip nuola tinis vaiko įstatyminis atstovas. Be to, tarnybos tvirtinimu, pa žeistas teritorinis principas, nes vaiko gyvenamoji vieta yra Kau ne, o Vilniaus miesto VTAT netu ri jokios medžiagos apie vaiką, to dėl jos dalyvavimas būtų formalus ir neužtikrintų realios vaiko teisių apsaugos.
Vaiko gyvenamo ji vieta yra Kaune, o Vilniaus miesto VTAT neturi jokios medžiagos apie vaiką. Praėjusią savaitę teismas paskel bė, kad mažametei galimos pe dofil ijos byloje gali atstovauti tik Vilniaus miesto savivaldybės ad ministracijos Vaiko teisių apsau gos tarnybos atstovas. Teismas nei motinai Laimutei Stankūnaitei, nei laikinai globėjai Neringai Venckie nei neleido atstovauti nukentėju siai mažametei. Abi moterys liko liudytojomis. „Globa N.Venckienei iki šiol ne panaikinta, Andrius Ūsas kaltina mas veiksmus atlikęs patalpoje, kurioje gyveno ir L.Stankūnai tė. Kita vertus, N.Venckienė kaip globėja neįvykdė Kėdainių teismo nutarties“, – motyvus paskelbė teismas. Keisdamas mažametės atstovą teismas pabrėžė, kad tarp globė jos ir vaiko motinos yra susiklostę
priešiški santykiai, vaikas gali bū ti nuteikiamas tiek prieš vieną, tiek prieš kitą šalį. Kaltinimai mažamečio vaiko tvirkinimu byloje pateikti miru siam A.Ūsui. Kaltinamajame akte rašoma, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008 m. lapkritį pagal mergaitės tėvo Drąsiaus Kedžio pareiškimą. L.Stankūnaitė su D.Kedžiu pra gyveno apie trejus metus. 2004-ųjų vasarį jiems gimė dukra. Vėlau po ra išsiskyrė, vyras neleido bendrau ti su mergaite. Paskui L.Stankūnai tė susipažino su A.Ūsu, jis padėjo moteriai kovoti dėl dukters. Miręs kaunietis D.Kedys A.Ūsą ir dar kelis asmenis viešai kaltino seksualiai išnaudojus jo mažame tę dukterį. Kaltinimai tvirkinimu buvo pateikti tik A.Ūsui. Šis žuvo 2010 m. birželį apvirtus keturra čiam motociklui. Kaltinamajame akte nurodyta, kad vaikas tvirkintas bute M.Gim butienės gatvėje Kaune. L.Stankū naitė nuomojosi butą iš A.Ūso pa žįstamo, vyrai turėjo bendrų verslo reikalų. L.Stankūnaitė per ikiteisminį tyrimą ir visą pastarąjį laiką neigė, kad buvo susijusi su galimu dukters tvirkinimu. Viešų D.Kedžio kaltinimų taip pat sulaukę Kauno apygardos teis mo teisėjas Jonas Furmanavičius ir jo sugyventinės sesuo Violeta Na ruševičienė nušauti 2009 m. spalį. Prokurorai sako nustatę, kad nusi kaltimus įvykdė D.Kedys. Po žudyn ių bes is lapsč ius io D.Kedžio kūnas rastas 2010 m. ba landį prie Kauno marių. Teisėsau ga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi. VD, BNS inf.
Vykdyti teismo sprendimo dar nepasiruošta Social inės apsaugos ir darbo vice min istro Dal iaus Bitaičio teig imu, šiuo met u dar nep as ir uošt a tin kam ai įvykdyt i teismo sprend i mą perduot i D.Ked žio dukrą mo tinai L.Stank ūnaitei, nes antstolė, reng iant i jo vykdymo planą, neat sižvelg ia į Kauno miesto ir rajono vaiko teis ių aps augos spec ial is tų rekomendacijas, kur iom is sie kiama užt ikr int i vaiko teises ir iš vengti žalos vaikui ne tik prieš pai mant jį, bet ir tai padar ius. Taip pat antstolei privalu suder int i šį planą su visomis šalimis, dalyvaujančio mis vykdant sprend imą. Todėl, kad būtų užt ikr intas sklan dus teismo sprendimo vykdymas, kur is nepažeist ų vaiko teisių, So cial inės apsaugos ir darbo min is terijos vadovybė kreipėsi į Teisin gumo ministeriją, Lietuvos antsto lių rūmus, Generalin į policijos ko mis ar iat ą, kur ių pareig ūnai tur i dalyvaut i įgyvend inant šį teismo sprend imą, ir prašė šių inst itucijų vadov ų užtikrinti glaudesn į bend radarbiav imą su vaiko teisių ap saugos specialistais. „Kaip informavo Kauno miesto ir rajono vaiko teisių apsaugos sky riai, siek iant užt ikr int i maž ame tės mergaitės interesų apsaugą ir teismo sprend imo vykdymą, įsta tymų nustatyta tvarka yra bendra darbiaujama su vykdymą organ i zuojančia antstole. Skyr iai ne kar tą buvo teikę antstolei siūlymus dėl jos reng iamų priverst inio teis mo sprendimo vykdymo planų“, – tvirtino D.Bitaitis.
Kas padarė skylę – kulka ar akmuo? Policija tiria incidentą pagal pra nešimą, kad Vilniaus senamiesty je įsikūrusioje valdančiosios par tijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) centrinėje būstinėje peršautas langas.
Įvykio vietą apžiūrėję policijos pareigūnai iškėlė ir paprastesnę versiją – partijos būstinės lan gas galėjo būti įdaužtas nuo pra važiuojančio automobilio rato at šokusio akmens. „Vienas mūsų darbuotojų rado skylę lange“, – BNS sakė TS-LKD atsakingasis sekretorius Raimun das Alekna ir teigė išsamesnės in formacijos neturįs. Apie įvykį policijai pranešęs konservatorius sostinės miesto tarybos narys Vidas Urbonavičius BNS aiškino, jog jam „labai pana šu, kad galėjo būti šauta“. „Mokymosi procese įgytos kri minalistikos žinios rodo, kad gali būti šauta. Kategoriškai neteigiu, bet kadangi skylutė yra konuso formos, labai panašu, kad galė jo būti šauta. Kadangi per apžiū
rą kulkos nerado, policija iškėlė dar dvi versijas – kad galėjo būti pradurta yla arba galėjo atsidaužti nuo pravažiuojančio automobilio rato atšokęs akmenukas“, – aiš kino V.Urbonavičius. Vilniaus apskrities vyriausio jo policijos komisariato atstovo Pauliaus Radvilavičiaus teigimu, pareigūnams apie tai buvo pra nešta ketvirtadienį po vidurdie nio, 12.33 val. TS-LKD atstovai pranešė, jog L.Stuokos-Gucevičiaus g. 11 esančioje partijos būstinėje neva per šautas langas pastebėtas po nak ties. „Tas atvejis tiriamas. Prane šėjas įtaria, kad langas peršautas oriniu ginklu, bet tai buvo jo nuo monė. Policija pasakyti savo ver tinimo šiuo metu dar negali“, – BNS sakė P.Radvilavičius. Pasak jo, Vilniaus miesto 3iajame policijos komisariate pra dėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. „Kas būtent įvyko ir kokiomis aplinkybėmis – pasakyti anksti“, – teigė P.Radvilavičius. VD, BNS inf.
Anot jo, svarbiausias šių siūlymų tikslas yra apsaugoti mergaitę nuo gal imos žalos, gal imų neig iamų padar in ių mergaitės būsenai vyk dant minėtą teismo sprendimą, ku rie turės įtakos ir paėmus vaiką. „Todėl, kol nebus visiškai atsižvelg ta į vaiko teisių apsaugos specialis tų rekomendacijas, kaip garantuo ti, kad būtų užtikrintos vaiko teisės ne tik vykdant sprendimą, bet ir jį įvykd žius?“ – pabrėžė vicem in ist ras D.Bitaitis.
Galvojo, bet nedirbo Vilniaus apygardos teismas ket virtadienį pradėjo nagrinėti bau džiamąją bylą, kurioje buvęs Ge neralinės prokuratūros Organi zuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Adas Laurikėnas kaltinamas piktnau džiavimu tarnybine padėtimi ir dokumentų suklastojimu bei jų panaudojimu.
Užtvara: Garliavoje ir toliau nesiskirsto minia, pasirengusi neleisti mergaitės perduoti motinai. Tomo Raginos nuotr.
A.Laurikėnas teisme kaltas prisi pažino iš dalies. „Atidėliojau, rankos nepriėjo iki bylos, aš jos nebuvau pamir šęs. Sakydavau, kad jau pirmadie nį tvarkau, siunčiu. Paskui bijojau to, kas dabar įvyko“, – duodamas parodymus sakė eksprokuroras. O bylą nagrinėjantys teisėjai teigė negalintys patikėti, kad pro kuroras gal penkerius metus kiek vieną dieną galvojo apie vieną ir tą pačią bylą ir nieko nedarė. Jis pripažino, kad tai vienintelė byla, kurios neperdavė teismui ir nepriėmė jokio sprendimo. Teis
mui jis negalėjo aiškiai pasaky ti savo poelgio motyvų. Pradžio je jis laukė, o paskui esą jį buvo apėmusi baimė, kad gali sulaukti nemalonumų. „Kitos bylos buvo degančios, sulaikyti žmonės. Čia buvo kaip balastas“, – sakė A.Laurikėnas. Jis teigė, kad proga prisiminti teismui neperduotą 15 tomų bylą buvo, kai buvo kraustomasi iš pa stato A.Smetonos gatvėje į nau jas patalpas Rinktinės gatvėje. Pasak A.Laurikėno, byloje buvo daug kaltinamųjų, nusikaltimai buvo padaryti senokai. Pamatęs, kad sueina patraukimo baudžia mojon atsakomybėn terminas, jis esą išsigando. Generalinė prokuratūra A.Lau rikėną kaltina tuo, kad prokuroras savo žinioje šešerius metus lai kė prekybos žmonėmis bylą. Jo je buvo surinkta įtariamųjų kaltę pagrindžiančių įrodymų, tačiau byla teismo taip ir nepasiekė. VD, BNS inf.
10
penktadienis, balandžio 27, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Kelias į olimpiadą – ir per kabinetus Lietuvos tautinio olimpinio ko miteto (LTOK) vadovai pažadė jo padaryti viską, kad pajėgiau sias šalies tenisininkas Ričardas Berankis gautų vardinį kvietimą į Londono olimpiadą.
Vakar LTOK būstinėje apsilankė Lietuvos teniso sąjungos (LTS) garbės prezidentas Darius Moc kus, LTS prezidentas Ramūnas Grušas, R.Berankis ir jo treneris Remigijus Balžekas. Susitikime su LTOK prezidentu Artūru Poviliūnu, viceprezidentu Vytu Nėniumi, generaliniu sekre toriumi Vytautu Zuberniu, LTOK olimpinių programų direktoriumi Kaziu Steponavičiumi aptartos R.Berankio galimybės dalyvau ti Londono vasaros olimpinėse žaidynėse. Traumos išstūmė R.Berankį iš pajėgiausiųjų planetos tenisinin kų šimtuko, todėl dėl kelialapio į Londoną teks pakovoti ir Tarp tautinės teniso federacijos (ITF) vadovų kabinetuose. „Mes pa darysime viską, kas mūsų ranko se“, – sakė A.Poviliūnas. Iš viso olimpiniame vyrų te niso turnyre Londone žais 64 sportininkai. 48 pateks pagal
reitingus, bet ne daugiau kaip po tris žaidėjus iš vienos šalies. Dar 14 tenisininkų asmeniškai pakvies ITF. Dažniausiai kvie čiami jauni, talentingi sporti ninkai iš tų šalių, kurios neturi nė vieno atstovo. Ar Ričardas gaus vardinį kelia lapį į Londono olimpiadą, paaiš kės birželio pradžioje. Šiuo metu R.Berankis su Lietu vos rinktine, kuriai taip pat atsto vaus Laurynas Grigelis, Dovydas Šakinis ir Lukas Mugevičius, ren giasi gegužės 2–5 d. Sofijoje (Bul garija) vyksiančiam Daviso taurės varžybų Europos–Afrikos zonos 3-iosios grupės turnyre. Lietu vių tikslas – iškovoti kelialapį į 2-ąją grupę. VD inf.
64
dalyviai varžysis olimpiniame vyrų teniso turnyre.
Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) mažajame finale prireikė vi sų penkerių rung tynių, o bronzos medalius iškovojo čempionato debiu tantės – Kauno rajo no „Sirenos“.
Aukščiausia: 204 cm ūgio „Sirenų“ vidurio puolėja K.Alminaitė (deši
nėje) – viena rezultatyviausių šio sezono žaidėjų.
LMKL debiutantėms bronza žėri lyg auksas Įtampa iki pabaigos
Penktajame mače „Sirenų“ krepši ninkės 76:72 palaužė Šiaulių „Rū tos“ komandą ir laimėjo seriją 3:2. Iki paskutinės dvikovos pabai gos likus 45 sek., šiaulietės buvo sušvelninusios skirtumą iki 72:70. Kauno rajono atstovės nesutri ko: Indrė Keršulytė ir Kristina Al minaitė baudų metimais padidino persvarą – 75:70. Praliejo net kraują
Lūkesčiai: LTOK prezidentas A.Poviliūnas (kairėje) neatmetė galimy
bės, kad R.Berankis gaus vardinį kvietimą į olimpiadą.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Artūro Morozovo nuotr.
„Didžiuojuosi savo žaidėjomis, kad jos rado savyje jėgų kovoti ir, ne paisant visų mus lydėjusių negan dų bei sunkumų, sugebėjo užimti trečiąją vietą. Tikiuosi, krepšinin kės man atleis už mano pykčius. Paskutinės rungtynės buvo labai atkaklios, sakiau, kad „Rūta“ la bai gerai žaidžia varžovių aikštė se. Ir ką gi? Mums įmetė 72 taš kus. Padariau išvadą, kad moterų krepšinyje aikštės pranašumas yra trūkumas, nes atsiranda įtampa, susikaustymas“, – po pergalės kal bėjo „Sirenų“ vyriausiasis treneris Linas Šalkus. „Buvome nusiteikusios neišleisti pergalės iš savo rankų, ypač po to, kai laimėjome Šiauliuose ir išlygi nome serijos rezultatą. O ir trenerio kritika gal komandą truputį paža dino, nors aš asmeniškai į kiekvie nas rungtynes ateinu nusiteikusi kautis net ne 100, o 150 proc. Bet lemiamos rungtynės, kaip ir anks
tesnės, taip pat buvo labai sunkios, nepaisant to, kad beveik visą laiką pirmavome. Mane varžovės den gė taip, kad buvo sunku kvėpuoti, bet treneris kitoms žaidėjoms sa kė, kad nereikia tik manęs ieškoti, turi kautis visos. Tai pavyko, taš kus rinko visos, kurios žaidė. Ko vojome iš paskutiniųjų, matėte, net kraujas pasipylė – buvo pra kirstas antakis Indrei Keršulytei. Labai džiaugiamės pergale ir iško votais bronzos medaliais“, – sakė viena „Sirenų“ lyderių Rasa Že mantauskaitė-Matlašaitienė.
Mane varžovės den gė taip, kad buvo sunku kvėpuoti. „Tam tikros gynybos klaidos ne leido mums džiaugtis pergale. „Si renos“ įmetė nemažai lengvų taš kų, o esant lygiai kovai tai turėjo didelės įtakos rezultatui. Kai atė jau gruodį į komandą, galvojau ne apie tai, kokį galutinį rezultatą ga lime pasiekti, o kaip pagerinti žai dimą. Labai džiaugėmės, kai pate kome į atkrintamąsias varžybas, po to – kai peržengėme ketvirtfin alio barjerą. Dabar jau norėjome laimė ti medalius. Nepavyko. Labai ne liūdime, bet pralaimėjus tokią kovą vos keliais taškais ir džiaugtis nė
ra kuo“, – svarstė „Rūtos“ strate gas Arūnas Kačerauskas. Pabaigtuvės – prie ežero
Vakar ketvirtąsias didžiojo finalo se rijos iki trijų pergalių rungtynes Vil niuje žaidė vietos „Kibirkšties-Ti chės-IKI“ ir Kauno „VIČI-Aisčių“ krepšininkės. Iki šio mačo 2:1 (72:76, 92:68, 86:62) pirmavo kaunietės. Iškilmingos LMKL čempionato pabaigtuvės, medalius iškovojusių komandų bei geriausių žaidėjų ap dovanojimo ceremonija numatoma balandžio 30-ąją Aukštadvario re gioniniame parke, ant Ungurio ežero kranto įsikūrusiame resto rane „IDW Esperanza Resort“. VD, LMKL inf.
Statistika „Sirenos“–„Rūta“ 76:72 (19:14, 18:20, 21:19, 18:19). 200 žiūrovų. K.Alminai tė 27 taškai (9 atkovoti kamuoliai, 4 blokuoti metimai, 33 naudingumo balai), E.Tarasevičiūtė 13 (5 rezulta tyv ūs perdavimai), E.Sarapaitė 12, R.Žem ant ausk aitė-Matl aš ait ien ė 11 (12 atkovotų kamuolių, 8 rezulta tyv ūs perdav imai)/S.Bal iutav ičiū tė 24 (11 atkovotų kamuolių, 31 nau dingumo balas), L.Svarytė 22 (7 at kovot i kamuol iai). 1-osios rungt y nės – 80:76, 2-osios – 55:63, 3-iosios – 73:77, 4-osios – 69:61. Serija – 3:2.
Jėgas patikrins dziudo meistrai Čeliabinske (Rusija) prasidėjęs Eu ropos dziudo čempionatas, kuria me dalyvauja ir trys Lietuvos at letai – viena paskutinių galimybių kovotojams sutvirtinti savo pozici jas prieš Londono olimpiadą.
Mūsų šaliai šiose varžybose atsto vauja kauniečiai Karolis Bauža (svorio kategorija iki 90 kg) ir Marius Paške vičius (daugiau nei 100 kg) bei vilnie tis Artūras Maiboroda (iki 73 kg). Tarptautinės dziudo federacijos (IJF) duomenimis, šiuo metu K.Bau ža ir M.Paškevičius savo svorio kate gorijose yra tarp 22 imtynininkų, ku
riems pagal reitingą teks kelialapiai į olimpines žaidynes: Karolis su 406 taškais užima 16-ąją vietą, Marius su 496 taškais – 17-ąją. Burtai lėmė, kad A.Maiboro da čempionatą pradės šiandien su 2008-ųjų Europos jaunimo čem pionu, 2009-ųjų pasaulio čem pionato bronzos medalio laimėto ju rusu Mansuru Isajevu. Kauniečiai šeštadienį išmėgins jė gas su ne itin grėsmingais varžovais: K.Bauža susitiks su Estijos atstovu Aleksandru Marmeliuku, M.Paške vičius – su ispanu Angeliu Parra. K.Bauža savo sportinių trofėjų
kolekcijoje turi 2009-ųjų Europos jaunimo pirmenybių auksą ir tų pa čių metų suaugusiųjų čempionato bronzą. M.Paškevičius – 2009-ųjų pasaulio čempionato bronzos me dalio laimėtojas. Europos čempionate kovos 45 ša lių dziudo meistrai – 216 vyrų ir 163 moterys. Gausiausias komandas atsiuntė Rusija – 28 sportininkai, Ukraina – 27, Prancūzija – 26. Po vieną atletą delegavo Kipras, Mo nakas, Malta, Lichtenšteinas, Airi ja, Islandija ir Danija. Estijos ir Lat vijos ekipose yra po 7 kovotojus.
Trofėjus: K.Bauža (kairėje) savo sportinių apdovanojimų kolekcijoje
VD inf.
„Reuters“ nuotr.
jau turi Europos čempionato medalį.
11
penktadienis, balandžio 27, 2012
sportas
Finalas – be „El Clasico“ žvaigždžių José Mourinho vėl ant skydo – ekscentriš kasis Portugalijos futbolo specialistas ne pasinaudojo galimybe tapti vieninteliu treneriu pasaulyje, kuriam būtų pavykę laimėti Europos futbolo klubų Čempionų lygos turnyrą su trimis skirtingomis eki pomis.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Prireikė loterijos
Turnyro pusfinalyje jo treniruoja mą Madrido „Real“ vienuolikę po baudinių serijos iš kovos elimina vo Miuncheno „Bayern“. Baudinių loterijoje svarstyklės iš karto pakrypo svečių naudai. Cris tiano Ronaldo ir Kaka smūgius at rėmė puikiai rungtyniavęs Ma nuelis Neueris. Po to du kartus iš eilės suklydo „Bayern“ atstovau jantys Tonis Kroosas bei Philli pas Lahmas ir jėgos vėl išsilygino – 2:2. Lemiamas buvo Sergio Ra moso smūgis virš vartų, o Bastia nas Schweinsteigeris nesuklydo ir padovanojo „Bayern“ kelialapį į finalą, kuriame Vokietijos atstovų jau laukė Londono „Chelsea“, die na anksčiau eliminavusi titulą gy nusią „Barceloną“. Iki šio mačo nei „Bayern“, nei „Real“ dar nė karto nebuvo pra laimėję baudinių serijos Čempio nų lygos varžybose. Į finalą žen gęs Bavarijos futbolo grandas tapo pirmuoju klubu per turnyro istori ją, kuris finale rungtyniaus būda mas aikštės šeimininku – lemia mas mačas gegužės 19-ąją vyks Miuncheno „Allianz Arena“ sta dione. Gyrė jaunus žaidėjus
4 kartus šį turnyrą laimėjęs ir dar tiek pat kartų finale žaidęs Vo kietijos klubas paskutinį kar tą dėl prestižinio trofėjaus kovojo
2010-aisiais, kai lemiamame mače Madrido „Santiago Bernabeu“ sta dione nusileido to paties J.Mourin ho treniruojamiems Milano „Inter“ futbolininkams. Šampanu iš Čempionų taurės „Bayern“ paskutinį kartą mėga vosi prieš 11 metų, kai po baudinių serijos auksinė Oliverio Kahno, Bi xente’o Lizarazu, Stefano Effenber go, Mehmeto Schollio ir Giovane’io Élbero karta nukovė „Valencią“.
José Mourinho:
Kai beveik dvi valan das žaidi ties savo fi zinių galimybių riba, baudinių serija negali būti lengva. „Stebuklingas vakaras. Per pir mąsias 15 minučių turėjome pro blemų, tačiau po to mano komanda perėmė kontrolę ir dominavo visas rungtynes. Tai nepaprasta pergalė. Žaidėjai labai norėjo patekti į fina lą. Džiaugiuosi už juos ir sirgalius. M.Neueris buvo fantastiškas“, – po mačo kalbėjo „Bayern“ vado vaujantis Juppas Heynckesas. Antrąjį sezoną „Bayern“ treni ruojantis 66-erių specialistas gyrė jaunuosius auklėtinius. „Davidas Alaba, Luizas Gustavo ir Holge ris Badstuberis atliko puikų dar bą. Gaila, kad Holgeris dėl gelto nų kortelių praleis finalą. Kalbėjau
Lemtis: du įvarčius per rungtynes įmušęs C.Ronaldo lemiamoje baudinių serijoje pristigo tikslumo.
su juo, jis dėl to kremtasi. Tačiau „Chelsea“ bus taip pat be keturių pagrindinių žaidėjų. Taigi abi ko mandos šiek tiek nukentėjo. Pats svarbiausias dalykas dabar – pa siekėme finalą. Tai istorinis mo mentas. Dėl to verta pakelti ir taurę raudonojo vyno“, – kalbė jo treneris. Sukilo ambicijos
Apie sugrįžimą į Miuncheną po pirmosios pusfinalio dvikovos kal bėjęs J.Mourinho buvo priverstas prikąsti liežuvį. „Mes nusipelnėme laimėti. Taip, serija buvo labai lygi, tačiau žais ti Čempionų lygos pusfinalyje po svarbių ir nieko nelemiančių šalies čempionato rungtynių – du skir
„Reuters“ nuotr.
tingi dalykai. Į finalą išėjo penk ta Anglijos lygos ir antra Vokieti jos komandos, kurioms praėjusį savaitgalį galėjo atstovauti ir at sarginiai, o mums teko kovoti „El Clasico“ mače su „Barcelona“, – teisinosi portugalas. Treneris neišvengė klausimų ir apie du įvarčius įmušusį, tačiau baudinių serijoje suklydusį sa vo tautietį C.Ronaldo. „Nesėkmė anksčiau ar vėliau turėjo ištikti. Kai beveik dvi valandas žaidi ties savo fizinių galimybių riba, bau dinių serija negali būti lengva. Šį kart sėkmė buvo „Bayern“ pusė je“, – žaidėją gynė treneris. Antrus metus iš eilės „Real“ baigė kovas Čempionų lygos pus finalyje. Nors vis garsiau kalbama
apie galimą J.Mourinho sugrįžimą į Angliją, jis pats prisipažino, kad šis kluptelėjimas gali jį paskatin ti likti Madride. „Noriu su šia ko manda laimėti titulą. Dvejus me tus iš eilės pasiekti pusfin alį nėra blogas rezultatas, tačiau mes nori me daugiau. Be to, nuojauta kužda, kad dar turime rezervų“, – kalbė jo specialistas.
Rezultatas „Real“–„Bayern“ 2:1 (2:1, baud i nių serij a – 1:3). 71654 žiūrovai. Įvarčiai: 6 min. (iš 11 m) ir 14 min. C.Ronaldo/27 min. A.Robb en as. Pirmosios rungtynės – 1:2.
Vilniečiams – šampanas, kaunietės – it našlaitės Alvydas Staniulis Lietuvos tinklinio čempionato auk so medalius, kaip ir praėjusį sezo ną, iškovojo Kauno „Heksos“ mote rų ir Vilniaus „Flamingo Volley-SM Tauro“ vyrų komandos.
Vilniečius miesto savivaldybės at stovai pagerbė ąžuolų vainikais ir šampano purslais, o kaunietės pa baigtuvių šventėje jautėsi it našlai tės. Net vicečempiones – Jonavos „Achemos-KKSC“ tinklininkes – gėlių puokštėmis pasveikino šio miesto meras. „Heksa“ aukso me daliais džiaugėsi tik savo ratelyje. „Nors nežaidė Gintarė Stausky tė, Laura Dailidė ir Neringa Grikš taitė, komanda buvo puikiai nusi teikusi finalui ir rungtyniavo kaip iš natų. Į pergalę vedė Viltė Ma kauskaitė, šį sezoną geriausias rungtynes sužaidė Mantė Lokytė, komandai daug padėjo ir Liubovė
Dublis: „Heksos“ tinklininkės antrus metus iš eilės iškovojo Lietuvos
čempionato aukso medalius.
Makova bei Karolina Uvarovaitė. Visos merginos degė ryžtu nuga lėti, buvo lyg vienas kumštis, to dėl labai smagu, kad sunkų sezoną
vainikavome Lietuvos čempio nių taure ir aukso medaliais. Ma nau, kad sėkmę lėmė ir Baltijos ly gos varžybose sukaupta patirtis“,
– po rungtynių kalbėjo „Heksos“ trenerė Jolita Virbickienė. Šį pavasarį „Heksa“ vienintelė iš keturių mūsų šalies ekipų, da lyvavusi bendrame Estijos, Lat vijos ir Lietuvos moterų tinklinio čempionate, pateko tarp aštuonių pajėgiausiųjų. Nors Kauno tinkli ninkės dėl lėšų stokos treniruojasi kaip mėgėjos ir tik svajoja apie tre niruočių stovyklas bei tarptautines kontrolines varžybas, įrodė, kad gali sėkmingai kovoti su didesnio meistriškumo ir geriau aprūpin tomis kaimynių komandomis. „Baltijos lygos paskutiniame eta pe Latvijoje tik 2:3 pralaimėjome pajėgiai Murjanio „Ropaži-MSG“ ekipai, nors pirmavome 2:1. Tokiu pačiu rezultatu pralaimėjome ir ki tas rungtynes. Mūsų jaunoms žai dėjoms stinga tokių varžybų patir ties“, – įsitikinusi J.Virbickienė. Kito sezono planų čempionių trenerė kol kas nenorėjo konkre
tizuoti. Ne pirmi metai „Heksa“ balansuoja ties išnykimo riba, to dėl daug kas priklauso ir nuo mies to valdžios dėmesio. „Jei Kaunas nenusisuks nuo mo terų tinklinio, mes galėtume pa siekti dar geresnių rezultatų“, – op timizmo nestokojo J.Virbickienė.
Statistika Moterys. Dėl 1-osios vietos: Kau
no „Heks a“–Jonavos „Achem aKKSC“ 3:0 (25:14, 25:11, 25:20). Dėl 3-iosios vietos: Vilniaus „SM Tau ras-Šalčininkai“–Kauno LKKA 3:0 (25:19, 25:16, 25:12). Vyrai. Dėl 1-osios vietos: Vil
niaus „Flamingo Volley-SM Tau ras“–Šiaulių „Elga-Master Idea“ 3:1 (23:25, 25:15, 25:20, 25:18). Dėl 3-io sios vietos: Kelmės „Antivis-Eto vis“–Vilniaus Gedimino technikos universitetas 3:0 (25:14, 25:19, 25:19).
12
penktadienis, balandžio 27, 2012
pasaulis
40
tūkst.
žmonių vakar Osle dainavo teroristo Ander so Behringo-Breiviko nekenčiamą dainą.
Pajudėjo statybos
D.Medvedevo atsisveikinimas
Ukrainai vakar minint 26-ąsias Černoby lio katastrofos metines šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius simboliškai pra dėjo būtinai reikalingo naujo elektrinės gaubto statybas. Keturių futbolo aikščių dydžio ir 120 m aukščio arka bus surink ta prie stoties, o paskui užkelta ant seno jo sarkofago. 20 tūkst. t gaubtas, kurio il gis – 257 m, kainuos 1,5 mlrd. eurų ir turi laikyti šimtą metų.
Gegužės 7 d. postą paliksiantis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas davė „atsisveikinimo“ interviu penkioms Rusi jos televizijoms ir pareiškė, kad per ketve rius metus padarė šalį laisvesnę ir kad jo bendradarbiavimas su premjeru Vladimiru Putinu, kuris netrukus grįš į šalies vadovo postą, tęsis dar ilgai. Paklaustas apie būsi mą vyriausybę, kuriai vadovaus, D.Medve devas sakė, kad joje bus naujų veidų.
Karo žaizdos, nors sunkiai, bet gyja Siera Leonės gyventojai nekantriai laukia galutinio verdikto buvusiam Liberijos pre zidentui Charlesui Taylorui. Jie tikisi, kad Tarptautinio teismo sprendimas padės jiems susitaikyti su išgyventa katastrofa.
Vaikai nukirsdavo galūnes
Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Siera Leonėje siau tėję sukilėliai palikdavo žvėriškus pėdsakus, mačete arba kirviu nu kirsdami žmonėms galūnes. Tai dažnai atlikdavo kariais pavers ti vaikai. „Išėjau ieškoti maisto vaikams, nes nevalgėme tris dienas, – pasa kojo žiaurumų auka tapęs Edwar das Contehas. – Jie sučiupo mane ir užmynė ant krūtinės. Vienas su kilėlis atsinešė kirvį ir nukirto man kairę ranką. Ne vienu kirčiu, o pen kiais ar šešiais.“ E.Contehas dabar vadovauja žmonių, kuriems buvo amputuo tos galūnės, asociacijai. „Esu tvirtai įsitikinęs, kad dėl visko, kas dėjosi Siera Leonėje, kaltas Ch.Tayloras, – teigė vyras. – Girdėjau, kaip jis per radiją ža dėjo priversti Siera Leonę pajus ti karo kartėlį. Iš tiesų mes jį pa jutome.“ Ch.Tayloras kaltinamas tuo, kad ginklavo ir finansavo Revoliucinio jungtinio fronto (RJF) sukilėlius, kuriems vadovavo Foday Sanko has. Šis vėliau mirė Siera Leonės kalėjime belaukdamas teismo. Kaltinimų sąraše yra 11 punktų, tarp jų – nusikaltimai žmogišku mui, masinės žudynės, seksualinė prievarta, grobimai, vaikų karių iš naudojimas. Ch.Tayloras visus kal tinimus neigia. Pradeda mėgautis taika
„Dauguma Siera Leonės gyvento jų mano, kad jeigu Ch.Tayloras ne būtų tapęs Liberijos prezidentu, jų šalyje nebūtų kilęs karas, – teigė
Siera Leonės informacijos minist ras Ibrahimas Ben Kargbo. – Mes, Siera Leonės gyventojai, vertina me Ch.Taylorą kaip žmogų, kuris pakurstė F.Sankohą imtis smurto. Dabar, kai jis yra toli, mes pradeda me mėgautis taika, galėdami nesi žvalgyti per petį.“ Karą Siera Leonėje pakurstė pra stas vadovavimas nepriklausomy bę gavusioje šalyje. Naujos vyriau sybės grobstė valstybės išteklius, klestėjo korupcija ir skurdas. Dabar, praėjus dešimčiai metų po karo pabaigos, matyti pirmieji atsigavimo požymiai.
Jie sučiupo mane ir užmynė ant krūti nės. Vienas sukilėlis atsinešė kirvį ir nu kirto man kairę ranką.
Plaukia investicijos
Trys valandos kelio automobiliu nuo sostinės Fritauno esantis Joni banos kaimas turi 4 tūkst. žmonių, dauguma jų gyvena molinėse tro bose šaudiniais stogais. Sukilėliai nusiaubė šią vietovę plėšikaudami ir degindami viską, kas pasitaikė jų kelyje. Dauguma sunaikintų namų dar neatstatyti. Didelių pokyčių nematyti. Apie ekonomiką dar nėra ką kalbėti. Jaunuoliai gauna išsilavinimą mo kykloje, o ją baigę neranda jokio darbo.
Pilietinis konfliktas Siera Leonėje Truko 11 metų ir oficialiai baigėsi Žuvo maždaug 50 tūkst. žmonių.
čiuptas 2000 m. ir mirė nesulaukęs Tarptautinio teismo karo nusikalti mams tirti.
Tūkstančiai buvo sužaloti, nes RJF
Specialusis teismas Siera Leonei
2002-aisiais.
sukilėliai vykdė galūnių amputavi mo ir prievartavimo kampaniją. Vakarų Afrikos, Jungtinių Tautų ir
Didžiosios Britanijos pajėgos įsikišo į konfliktą ir padėjo jį nutraukti. RJF lyderis F.Sankohas buvo su
pripažino kaltais dėl karo nusikalti mų aštuonis asmenis iš visų grupių, dalyvavusių konflikte. Buv ęs
Lib er ij os prez id ent as Ch.Tayloras yra paskutinis asmuo, stojęs prieš Specialųjį teismą Siera Leonei.
Kaltinimai: dauguma Siera Leonės gyventojų mano, kad jeigu Ch.Tayloras nebūtų tapęs Liberijos preziden
tu, jų šalyje nebūtų kilęs karas.
Bet netrukus padėtis turėtų pasi keisti. Vietos valdžia neseniai pasi rašė stambią plėtros sutartį su Ki nijos bendrove. Ši ketina čia įkurti kaučiuko, ananasų bei ryžių planta cijas ir tiekti produkciją išteklių pri trunkančiai Kinijai. Laimė, žemė čia derlinga, vandens yra užtektinai. Tai viena didžiausių investicijų Siera Leonėje po to, kai šalis gavo nepriklausomybę. Tikimasi, kad ši investicija sukurs tūkstančius dar bo vietų. Prie Lunsaro miesto, dėl kurio vyko nuožmus karas, permainos jau matomos plika akimi. Britų ka sybos bendrovė „London Mining“ gruodį atgaivino geležies rūdos kasyklą, kuri stovėjo apleista nuo praėjusio amžiaus septintojo de
„Reuters“ nuotr.
šimtmečio. Pasak bendrovės atsto vų, rūdos čia užteks 25 metams. „Pirmam darbų etapui pasam dėme 1400 darbininkų, o antram jų reikės gerokai daugiau“, – teigė kasyklos vadovas Gerhardas Her mannas. „Demokratija yra saugi“
Siera Leonė pamažu atkuria ir de mokratines institucijas. Pasibaigus karui buvo surengti dveji sėkmin gi ir skaidrūs rinkimai. Prieš ket verius metus tuomečiai valdantieji pralaimėjo rinkimus ir paliko postus taikiai ir nekliudomai. „Demokratija šioje šalyje yra saugi, – sakė informacijos minist ras I.B.Kargbo. – Dabartinė vy riausybė atėjo į valdžią laimėjusi
rinkimus ir pakeitė ankstesnę vy riausybę. Taip paprastai nebūna daugelyje kitų Afrikos šalių.“ Kiti rinkimai vyks šiemet lapkri tį, ir I.B.Kargbo nesiruošia laikytis įsikibęs savo kėdės. „Aišku, jeigu pralaimėsime, mes išeisime. Mes nesiruošiame elgtis taip, kaip Laurent’as Gbagbo“, – sakė ministras, prisiminęs nuša lintą Dramblio Kaulo Kranto prezi dentą, kuris dabar laukia teismo. Fritauno gatvėse žmonės ne kantriai laukia verdikto Ch.Taylo rui. Šis nuosprendis Siera Leonės gyventojams padės susitaikyti su katastrofa, kuri juos ištiko. Tai bus dar vienas žingsnis jų ilgame kely je tolyn nuo patirto siaubo. BBC inf.
Istorinis teismo sprendimas Specialusis teismas Siera Leonei buvusį Liberijos prezidentą Char lesą Taylorą (nuotr.) pripažino kal tu dėl karo nusikaltimų, kai tiekė ginklus Siera Leonės sukilėliams mainais į neteisėtai iškastus „kruvi nuosius deimantus“ per šioje šalyje 1991–2001 m. vykusį pilietinį karą.
„Teismas pripažįsta jus kaltu dėl pagalbos ir kurstymo vykdyti vi sus šiuos nusikaltimus“, – Spe cialiojo teismo Siera Leonei pir mininkas Richardas Lussickas sakė skaitydamas nutartį. Ch.Tayloras tapo pirmuoju bu vusiu valstybės vadovu, nuteistu tarptautinio teismo už karo nusi
kaltimus po Niurnbergo tribuno lo, kuriame po Antrojo pasaulinio karo buvo teisiami nacių karo nu sikaltėliai. Kokia bausmė bus skirta buvu siam Liberijos prezidentui, teis mas paskelbs gegužės 30 d. Vakar pranešta tik tiek, kad įkalinimo bausmę Ch.Tayloras atliks Di džiojoje Britanijoje. Kokios ka tegorijos ir kuriame kalėjime bus atliekama bausmė, priklausys nuo nuosprendžio detalių. „Amnesty International“ ir ki tos žmogaus teisių organizacijos pasveikino Hagos tribunolo ver diktą ir pavadino jį istoriniu. BNS inf.
13
penktadienis, balandĹžio 27, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
SiĹŤÂlo kurÂti filÂmÄ… apie „TiÂtaÂniÂko“ lieÂtuÂvius SuÂsiÂdoÂmÄ—ÂjiÂmas knyÂga „TiÂtaÂniÂko lieÂtuÂviai“, iĹĄÂleisÂta leÂgenÂdiÂnio lai vo traÂgeÂdiÂjos ĹĄimtÂmeÂÄ?iui paÂmiÂnÄ—Â ti, jau nuÂsiÂriÂto ir per AtÂlanÂto vanÂde nyÂnÄ…. TauÂtieÂÄ?iai JungÂtiÂnÄ—Âse Ame riÂkos ValsÂtiÂjoÂse siĹŤÂlo auÂtoÂriĹł su rinkÂtÄ… meÂdĹžiaÂgÄ… paÂnauÂdoÂti ku riant filÂmÄ….
Su ĹžurÂnaÂlisÂÄ?iĹł GerÂdos ButÂkuÂvieÂnÄ—s ir VaiÂdos LoÂwell paÂraÂĹĄyÂta knyÂga su siÂpaÂĹžiÂnÄ™ JAV lieÂtuÂviai auÂtoÂriĹł teiÂra voÂsi, ar suÂrinkÂta meÂdĹžiaÂga dar ne suÂsiÂdoÂmÄ—Âjo kiÂneÂmaÂtogÂraÂfin  inÂkai. ÄŒiÂkaÂgos lieÂtuÂviĹł laikÂraĹĄÂÄ?io „Drau gas“ ĹžurÂnaÂlisÂto RaiÂmunÂdo M.La po maÂnyÂmu, „TiÂtaÂniÂko“ lieÂtuÂviai“ – puiÂkus vaiÂdyÂbiÂnio filÂmo embÂrio nas LieÂtuÂvos kiÂno praÂmoÂnei.
„„TraÂdiÂciÂja: vaÂkar sosÂtiÂnÄ—Âje vyÂko jau keÂlis deÂĹĄimtÂmeÂÄ?ius renÂgiaÂmos
NaÂcioÂnaÂliÂnÄ—s jauÂnĹłÂjĹł auÂtoÂmoÂbiÂliĹł vaiÂruoÂtoÂjĹł varÂĹžyÂbos.
GeÂdiÂmiÂno BarÂtuĹĄÂkos nuoÂtr.
Prie vaiÂro – jauÂniÂmas MaÂtas MikÂneÂviÂÄ?ius
m.miknevicius@diena.lt
PirÂmoÂji „TiÂtaÂniÂko“ traÂgeÂdiÂjos ekÂraÂniÂza ciÂja paÂsiÂroÂdÄ— praÄ—Â jus maÂĹžiau nei mÄ—Â neÂsiui nuo laiÂvo nuÂgrimzÂdiÂmo. PirÂmoÂji „TiÂtaÂniÂko“ traÂgeÂdiÂjos ek raÂniÂzaÂciÂja paÂsiÂroÂdÄ— praÄ—Âjus maÂĹžiau nei mÄ—ÂneÂsiui nuo laiÂvo nuÂgrimz diÂmo ÄŻ AtÂlanÂto vanÂdeÂnyÂno gelÂmes. NeÂbyÂlioÂjo kiÂno filÂme „IĹĄÂsiÂgelÂbÄ—ÂjÄ™ iĹĄ „TiÂtaÂniÂko“ („SaÂved from TiÂtaÂnic“) vaiÂdiÂno kaÂtastÂroÂfos liuÂdiÂninÂkÄ— Do rotÂhy GibÂson. BuÂvo atÂkarÂtoÂta iĹĄÂsi gelÂbÄ—ÂjiÂmo lemÂtinÂgÄ…ÂjÄ… nakÂtÄŻ isÂtoÂriÂja, akÂtoÂrÄ— neÂtgi vilÂkÄ—Âjo tÄ… paÂÄ?iÄ… vaÂka riÂnÄ™ suÂkneÂlÄ™. VÄ—Âliau laiÂvo isÂtoÂriÂja dar ne karÂtÄ… paÂsiÂroÂdÄ— kiÂno ekÂraÂnuoÂse. Ĺ˝urÂnaÂlis tÄ—s G.ButÂkuÂvieÂnÄ— ir V.LoÂwell kaip jas laÂbiauÂsiai ÄŻkvÄ—ÂpuÂsÄŻ filÂmÄ… ÄŻvarÂdi ja ne JaÂmeÂso CaÂmeÂroÂno reÂĹžiÂsuoÂtÄ… „TiÂtaÂniÂką“, o WalÂteÂrio LorÂdo kny gos „A Night to ReÂmemÂber“ ekÂra niÂzaÂciÂjÄ…, paÂsiÂroÂdĹžiuÂsiÄ… 1958 m. KnyÂgoÂje „TiÂtaÂniÂko“ lieÂtuÂviai“ suÂrinkÂta meÂdĹžiaÂga – uniÂkaÂlus liu diÂjiÂmas apie tris ĹžyÂmiauÂsiu paÂ
JauÂnieÂji proÂfeÂsioÂnaÂlaus ir sau gaus auÂtoÂmoÂbiÂliĹł vaiÂraÂviÂmo en tuÂziasÂtai iĹĄ viÂsos LieÂtuÂvos rinÂko si ÄŻ varÂĹžyÂbas. Prie auÂtoÂmoÂbiÂlio vaiÂro varÂŞėÂsi ir vaiÂkiÂnai, ir mer giÂnos.
„„IdÄ—Âja: AmeÂriÂkos lieÂtuÂviĹł maÂnyÂmu, ĹĄi knyÂga gaÂlÄ—ÂtĹł tapÂti puiÂkiu paÂgrinÂ
du filÂmui.
sauÂlio laiÂvu plauÂkuÂsius lieÂtuÂvius ir iĹĄ LieÂtuÂvos kiÂluÂsÄŻ kaÂpiÂtoÂnÄ…, kuÂris plauÂkÄ— ÄŻ paÂgalÂbÄ… neÂlaiÂmÄ—s iĹĄÂtikÂtam laiÂneÂriui. KuÂniÂgo JuoÂzo MontÂviÂlos, ĹĄaltÂkalÂvio ElieÂzeÂro GiÂlinsÂkio, SiÂmo BaÂniuÂlio ir kaÂpiÂtoÂno LiudÂviÂko Stul piÂno gyÂveÂniÂmo isÂtoÂriÂjos paÂvieÂĹĄin tos pirÂmÄ… karÂtÄ… per lyÂgiai 100 me tĹł, praÄ—ÂjuÂsiĹł nuo traÂgeÂdiÂjos. „TiÂtaÂniÂko“ lieÂtuÂviai“ jau paÂsieÂkÄ— ir AustÂraÂliÂjos bei DiÂdĹžioÂsios BriÂta niÂjos lieÂtuÂvius. PaÂgal G.ButÂkuÂvieÂnÄ—s
ir V.LoÂwell suÂrinkÂtÄ… meÂdĹžiaÂgÄ… Lon doÂno lieÂtuÂviĹł kaÂtaÂliÂkĹł Ĺ v. KaÂziÂmie ro paÂraÂpiÂjos baĹžÂnyÂÄ?ioÂje renÂgiaÂma paÂroÂda J.MontÂviÂlai atÂminÂti. KuÂniÂgo atÂmiÂniÂmui ÄŻamÂĹžinÂti LieÂtuÂvoÂje buÂvo suÂrengÂta konÂfeÂrenÂciÂja MaÂriÂjamÂpoÂlÄ—Â je, per kuÂriÄ… iĹĄÂkelÂtos idÄ—Âjos jo varÂdu paÂvaÂdinÂti LiuÂbaÂvo paÂgrinÂdiÂnÄ™ mo kykÂlÄ…, seÂnoÂsios LiuÂbaÂvo baĹžÂnyÂÄ?ios vieÂtoÂje paÂstaÂtyÂti kopÂlytsÂtulÂpÄŻ, su tvarÂkyÂti seÂnÄ…ÂjÄ… MontÂviÂlĹł soÂdyÂbÄ…. VD inf.
AlÂbuÂmo priÂstaÂtyÂmas – gimÂtiÂnÄ—Âje NeÂseÂniai 40-meÂtÄŻ DubÂliÂne atÂĹĄven tÄ™s DaÂrius MiÂleÂris-NoÂjus ĹĄÄŻ saÂvait gaÂlÄŻ trumÂpam grÄŻĹžÂta ÄŻ LieÂtuÂvÄ… ir iĹĄÂ tiÂkiÂmiauÂsiems gerÂbÄ—Âjams priÂstaÂtys nauÂjauÂsiÄ… saÂvo alÂbuÂmÄ… „1 DieÂna“.
PirÂmaÂsis alÂbuÂmo priÂstaÂtyÂmo kon cerÂtas buÂvo plaÂnuoÂjaÂmas sosÂtiÂnÄ—s kluÂbe „SiÂnatÂra“, taÂÄ?iau, tarp ba ro ĹĄeiÂmiÂninÂkĹł kiÂlus neÂsuÂtaÂriÂmĹł, konÂcerÂtÄ… teÂko skuÂbiai perÂkelÂti ÄŻ ki tÄ… vieÂtÄ…. IĹĄ AiÂriÂjos speÂciaÂliai atÂvyksÂtan Ä?ius muÂziÂkanÂtus suÂtiÂko priÂglaus ti kiÂtas sosÂtiÂnÄ—s kluÂbas „ArÂtisÂtai“. PenkÂtaÂdieÂnÄŻ NoÂjaus konÂcerÂtu bus atiÂdaÂryÂtas „ArÂtisÂtĹłâ€œ kieÂmeÂlio va saÂros konÂcerÂtĹł seÂzoÂnas. NoÂjui konÂcerÂte talÂkins daÂbar tiÂnÄ—s jo gruÂpÄ—s muÂziÂkanÂtai, bet sveÂÄ?iĹł teiÂsÄ—Âmis ÄŻ sceÂnÄ… lips ir bu vÄ™ bendÂraÂĹžyÂgiai iĹĄ gruÂpÄ—s „AiÂriÂja“ KosÂtas RadÂlinsÂkas, EiÂmanÂtas Be licÂkas ir RiÂÄ?arÂdas VyÂmeÂris iĹĄ kiÂtos seÂnos AlyÂtaus roÂko gruÂpÄ—s „Sva ras 409“. AlÂbuÂmas „1 DieÂna“ paÂsiÂroÂdys
„„PaÂlaiÂkyÂmas: VilÂniuÂje prie NoÂ
jaus priÂsiÂdÄ—s ir LieÂtuÂvoÂje liÂkÄ™ se ni bendÂraÂĹžyÂgiai iĹĄ gruÂpÄ—s „AiÂriÂja“ laiÂkĹł. OrÂgaÂniÂzaÂtoÂriĹł nuoÂtr.
tik elektÂroÂniÂniu paÂviÂdaÂlu, o jÄŻ ÄŻsi gyÂti nuo ĹĄianÂdien gaÂliÂma „iTuÂnes“ sveÂtaiÂnÄ—Âje. TiÂtuÂliÂnÄ™ alÂbuÂmo daiÂnÄ…, kuÂri repÂreÂzenÂtuoÂja nauÂjauÂsiÄ… No jaus darÂbÄ…, gaÂliÂma paÂklauÂsyÂti joÂje. „NauÂjas kĹŤÂriÂnys „1 DieÂna“ toÂliau tÄ™Âsia maÂno dauÂgeÂlio daiÂnĹł teÂmÄ… – ĹžmoÂgaus viÂdiÂnis paÂsauÂlis, sieÂlos ir minÂÄ?iĹł kalÂba. JoÂje kalÂbu apie ĹĄiĹł dieÂnĹł ĹžmoÂniĹł bendÂraÂviÂmo trĹŤÂku mÄ…. DaĹžÂnai tieÂsiog neÂmoÂkÄ—ÂjiÂmÄ… bendÂrauÂti, kai visÂkam trĹŤksÂta lai ko, kai, bÄ—gÂdaÂmi kasÂdieÂnyÂbÄ—Âje, ne pasÂteÂbiÂme maÂŞų daÂlyÂkĹł, kuÂrie da ro mus laiÂminÂgus. „1 DieÂna“ yra apie tiÂkÄ—ÂjiÂmÄ… rytÂdieÂna ir gaÂliÂmyÂbÄ™ jau ĹĄianÂdien gyÂvenÂti taip, kaip no ri gyÂvenÂti ryÂtoj“, – taip saÂvo nauÂjÄ… daiÂnÄ… priÂstaÂto daiÂniÂninÂkas. KonÂcerÂte VilÂniuÂje skamÂbÄ—s di dĹžioÂji daÂlis nauÂjauÂsio alÂbuÂmo „1 DieÂna“ kĹŤÂriÂniĹł, taip pat laiÂko paÂtikÂrinÂtos daiÂnos. NauÂjÄ…ÂjÄŻ alÂbu mÄ… NoÂjus ĹžaÂda priÂstaÂtyÂti ir AiÂriÂjoÂje bei DiÂdĹžioÂjoÂje BriÂtaÂniÂjoÂje gyÂveÂnan tiems tauÂtieÂÄ?iams. VD inf.
Pro Ĺ˝irÂmĹŤÂnuoÂse esanÂtÄŻ LieÂtuÂvos moÂkiÂniĹł inÂforÂmaÂviÂmo ir tech niÂnÄ—s kĹŤÂryÂbos centÂrÄ… (LMITKC) ketÂvirÂtaÂdieÂnÄŻ vaÂĹžiaÂvuÂsiĹł vaiÂruo toÂjĹł akÄŻ trauÂkÄ— auÂtoÂmoÂbiÂliĹł var ŞyÂboms paÂruoĹĄÂta aikĹĄÂteÂlÄ—, lyg slaÂloÂme laksÂtanÂtis auÂtoÂmoÂbiÂlis, keÂli poÂliÂciÂjos paÂreiÂgĹŤÂnai ir bĹŤÂrys jauÂniÂmo. CentÂras vaÂkar renÂgÄ— jau keÂlis deÂĹĄimtÂmeÂÄ?ius vyksÂtanÂÄ?ias Na cioÂnaÂliÂnes jauÂnĹłÂjĹł auÂtoÂmoÂbiÂliĹł vaiÂruoÂtoÂjĹł varÂĹžyÂbas. Kaip dienÂraĹĄÂÄ?iui „VilÂniaus die na“ dÄ—sÂtÄ— LMITKC SauÂgaus eis mo skyÂriaus veÂdÄ—Âja GraÂĹžiÂna Vait keÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ—, iĹĄ viÂso ÄŻ vaiÂraÂviÂmo varÂĹžyÂbas suÂsiÂrinÂko ĹĄeÂĹĄioÂliÂka koÂ
manÂdĹł iĹĄ KuÂpiĹĄÂkio, Ĺ venÂÄ?ioÂniĹł, PaÂneÂvÄ—ÂĹžio, RadÂviÂliĹĄÂkio, MoÂlÄ—ÂtĹł, MaÂĹžeiÂkiĹł, AlyÂtaus ir kiÂtĹł ĹĄaÂlies miesÂtĹł bei miesÂteÂliĹł. „IĹĄ viÂso varÂĹžyÂboÂse yra keÂlios rungÂtys, kuÂriĹł vieÂna vyksÂta spren dĹžiant eisÂmo taiÂsykÂliĹł klauÂsiÂmus prie komÂpiuÂteÂriĹł, o viÂsos kiÂtos – vaiÂruoÂjant aikĹĄÂteÂlÄ—Âje. KoÂmanÂdo se yra po tris vaiÂkiÂnus ir merÂgiÂnÄ…. MerÂgiÂnĹł daÂlyÂvaÂviÂmas paÂgal var ŞyÂbĹł nuoÂstaÂtas priÂvaÂloÂmas, taÂÄ?iau jos neÂreÂtai dar geÂriau uĹž vaiÂkiÂnus vaiÂruoÂja“, – saÂkÄ— G.VaitÂkeÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ—. JauÂnuoÂsius vaiÂruoÂtoÂjus verÂtiÂno komÂpeÂtenÂtinÂgi moÂkykÂlĹł speÂcia lisÂtai, priÂĹžiĹŤÂrÄ—Âjo ÄŻmoÂnÄ—s „ReÂgit ra“ darÂbuoÂtoÂjai. „Šis renÂgiÂnys jau traÂdiÂciÂnis. Jau vien aĹĄ jaÂme daÂlyÂvauÂju apie 30 meÂtĹł, o maÂno kai kuÂrie koÂleÂgos dar ilÂgiau. SunÂku atÂsiÂminÂti me tus, kad varÂĹžyÂbos neÂbĹŤÂtĹł vyÂku sios“, – tvirÂtiÂno paÂĹĄneÂkoÂvÄ—. JauÂnieÂji vaiÂraÂviÂmo mÄ—ÂgÄ—Âjai au toÂmoÂbiÂliu tuÂrÄ—Âjo laÂviÂruoÂti slaÂlo mo aikĹĄÂteÂlÄ—Âje, taiÂsykÂlinÂgai jÄŻ pa staÂtyÂti, daÂlyÂvauÂti auÂtoesÂtaÂfeÂtÄ—Âje.
@b R aNQVR[V\  CVY[VNb` QVR[N•
;2:<8.:.@ Ă Âź76:.@
Ă&#x; ;NPV\[NYV[Ă? QNVYĂ&#x203A;` TNYR_VWĂ&#x2013; Ă&#x; `NcNVaTNYĂ&#x;
;NPV\[NYV[Ă&#x203A;WR QNVYĂ&#x203A;` TNYR_VW\WR cfX`aN[Ă&#x2DC;V\` ]N_\Q\`'
 :VPUN /bQ[f 1VQRYĂ&#x203A; NYV`Â&#x2022;  9VRabc\` EE N QNVYĂ&#x203A;` RX`]\gVPVWNÂ&#x2022;
;RZ\XNZN` Ă&#x;Ă&#x203A;WVZN` aVX `b ONYN[Q V\ % Q Â CVY[VNb` QVR[NÂ&#x2022; /ĂaV[N ]N_\QfaV YNVX_N aĂ&#x; ObQĂ&#x203A;a\WbV ]_VR Ă&#x;Ă&#x203A;WVZ\ ;NPV\[NYV[Ă&#x203A; QNVYĂ&#x203A;` TNYR_VWN 8\[`aVabPVW\` ]_ 1N_O\ YNVXN`' R aNQVR[VNV` Â&#x201C; & cNY cR[Ă&#x2DC;VĂş V cNXN_Ă&#x203A;`R Â&#x201C; $ cNY
14
penktadienis, balandžio 27, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. KADA? Šiandien 22 val. KIEK? 33 litai.
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Šiandien 14 val. KIEK? 14 litų.
KUR? Dailininkų sąjungos galerijoje, Vokiečių g. 2. KADA? Iki gegužės 2 d. KIEK? Nemokamai.
Džiunglių karalius
Tikroji realybė
Žalios interpretacijos
„The Kings“ renginių serijos organizatoriai švęsti margaspalvio pavasario pasikvietė patį rastafari ir jungle muzikos krikštatėvį Congo Natty. Būtent Congo Natty, taip pat gerai žinomas Rebel MC pseudonimu, devintojo dešimtmečio pabaigoje supažindino bri tų visuomenę su jungle stiliaus muzika.
Kaip sako režisierė Yana Ross, spektaklis „Chaosas“ tiria ir sceno je projektuoja šiuolaikinį žmogų – siekiantį viską kontroliuoti, ki ta vertus, balansuojantį ties plonyte psichologinės krizės ir prie vartos protrūkio riba. Spektaklis apnuogina socialiniais ritualais kasdien maskuojamą tikrąją gyvenimo realybę.
Paroda „Daiktas. Žalias“ pristato 32 skirtingų kartų keramikos me nininkų kūrybą. Renginio temą, sutelktą žodyje „žalias“, autoriai interpretuoja įvairiai – vieni daugiau dėmesio skiria spalvingumui, kiti – prasminėms konotacijoms, kylančioms iš ekologijos simbo lių, pasakų ar kasdienio gyvenimo vaizdinių.
KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 33–253 litai.
KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? 20–30 litų.
KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? 12 litų.
KUR? Pamėnkalnio galerijoje, Pamėnkalnio g. 1. KADA? Iki gegužės 18 d. KIEK? Nemokamai.
Lietuvoje vieši smuiko virtuozas
„Makbetas“ pagal A.Latėną
Kaip susitaikyti su liga
Išplėstos peizažo galimybės
Pierre Amoyal – vienas ryškiausių savo kartos atlikėjų, karjerą pradėjęs studijomis pas legen dinį smuikininką Jaschą Heifetzą. Muzikantas bendradarbiavo su žymiausiais praėjusio šimt mečio dirigentais.
Jaunimo teatro vadovas, aktorius ir režisierius Algirdas Latėnas pateikia dar vieną žymios Wil liamo Shakespeare’o tragedijos „Makbetas“ in terpretaciją, kuri turėtų sudominti ne tik klasi kos kūrinių mėgėjus.
Filmas „50/50“ pasakoja apie Adamą, jauną 27 metų vaikiną, kuris sužino, kad serga vėžiu. Po šios naujienos mergina jį išduoda su kitu, tačiau vaikinas nepuola į depresiją ir ramiai gyvena su savo liga.
Tryliktoje Alono Štelmano personalinėje paro doje pristatoma dvidešimt 2011 m. sukurtų dro bių. Šiame kūrybiniame etape menininkas, plės damas peizažo žanro galimybes, gilinasi į dabar ties pajautimą.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (2) (k). 11.00 „Akiračiai“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 „Senis“ (N-7) (k). 13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (kartojama subtitruota laida). 14.00 Bėdų turgus (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15 Loterija „Perlas“. 22.15 Duokim garo! 23.15 Kine kaip kine. 23.45 Lietuvių kino aukso fondas. Vaid. f. „Visa teisybė apie Kolumbą“ (1970 m.).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k).
LTV 23.15 val.
7.20 „Kung Fu Panda“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Valanda su Rūta (k). 11.15 Farai (N-7) (k). 12.10 „Mentalistas“ (8) (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kung Fu Panda“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Mano vyras gali. 21.15 Nuotykių f. „Mumija. Drakono imperatoriaus kapas“ (JAV, Kinija, Vokietija, 2008 m.) (N-7). 23.30 Romantinė komedija „Amerikietiškas pyragas. Beta namai“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 1.20 Siaubo trileris „Numirėlių aušra“ (Kanada, Japonija, JAV, Prancūzija, 2004 m.) (N-14).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Moterys meluoja geriau“.
LNK 19.19 val.
11.00 Kas? Kur? Kada? 12.30 Nuodėmių dešimtukas. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Būrys“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“ (6). 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Animacinė pasaka „Bitės filmas“ (JAV, 2007 m.). 20.55 Veiksmo komedija „Sachara“ (JAV, Ispanija, Vokietija, 2005 m.). 23.20 Komedija „Meilės guru“ (JAV, D.Britanija, Vokietija, 2008 m.). 1.00 Romantinė drama „Širdies šauksmas“ (JAV, 2000 m.).
15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Nerealu!“ 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Zaicevas + 1“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Amerikos talentai VI“. 21.25 Rusų kinas. Detektyvas „Uždrausta meilė“ (Rusija, 2008 m.) (N-14). 23.15 Amerikietiškosios imtynės (N-14). 0.15 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 1.15 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
BTV
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55, 14.30 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00, 18.20 Super L.T. 10.35 Padėkime augti. 11.05 „Mitų griovėjai“. 12.00 Lietuvos diena. 13.30 Ilgai ir laimingai. 15.30 „Oskaro oazė“. 15.45, 16.10 Dok. f. „Naciai ir ateiviai. Sąmokslo teorija“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Milijonieriai“. 8.00 „Prajuokink mane“. 9.00 „Gyvenimo spalvos“. 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Mentai“ (N-7). 12.30 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7).
TV3 1.00 val.
Lietuvos ryto TV
BTV 17.30 val.
17.20 BBC pristato: „Jaunikliai“. 19.00 „Inspektorius Luisas“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.27 Orai. 21.30 Vertas kinas. Dramatinis trileris „Nukopijuota žmogžudystė“ (JAV, 1995 m.) (N-14). 0.05 „Zona“.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–„Lagun Aro GBC“. 12.00 Lietuvos krepšinio lyga. Pusfinalio rungtynės. 13.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Lucentum Alicante“. 15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Lazio“. 17.15 Lietuvos krepšinio lyga. Pusfinalio rungtynės. 19.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (balandis). 19.45 Futbolo dievai. Zico. 20.15 Italijos „Serie A“ lyga. XXXV turo apžvalga. 21.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup“ (Donington Park). 22.20 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup“ (Donington Park). 23.15 Sportas LT. Šaudymo čempionatas.
lietuvos ryto tv 18.20 val.
15
penktadienis, balandžio 27, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Du autoriai – viena paroda Vilniuje, galerijoje „Artifex“, ati darytos dviejų menininkų – Pau linos Eglės Pukytės ir Lino Jab lonskio – parodos.
pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai.
SIŪLO DARBĄ UAB „Gaisrė“ priims į darbą tolimųjų reisų vairuotojus vežti krovinius cisternomis (ADR pažymėjimas – privalumas). Reikalinga CE kategorija. Kreiptis tel. (8 5) 260 2310, Vilnius. www.gaisre.lt. 946589
UAB „IRDAIVA” reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai. Tel. 8 659 38 414, 8 659 38 480. 946662
PASLAUGOS Statybos ir remonto Plastikiniai langai, montavimas. Nebrangiai. Tel. 8 601 03 884.
948538
Londone gyvenanti P.E.Pukytė ir L.Jablonskis bendrą parodą rengia pirmą kartą. Abu meni ninkai dirba su rasta medžiaga, ją gretina arba permontuoja, ta čiau patys sako nežinantys, ko dėl rengia bendrą parodą, nes nieko bendra neturi. „Kodėl kartu – čia ir mums abiem paslaptis, ir patys ban dėme išsiaiškinti. Gal todėl, kad gimėme Vilniuje, dešinėje Vil niaus pusėje. Anksčiau bandė me kartu padaryti, bet nieko neišėjo, čia gal pirmi produktai, kurie galiausiai realizuoti. Visa da smagu, kai Eglė atvažiuoja į Vilnių, visada ką nors sugalvo jame. Bet tarp mūsų nėra nieko bendra“, – kalbėjo dailininkas L.Jablonskis.
Linas Jablonskis:
Kodėl kartu – čia ir mums abiem pa slaptis, ir patys bandėme išsiaiš kinti.
P.E.Pukytė parodoje ekspo nuoja vaizdo darbus „Dialogas“ ir „Metamorfozė“. Viename jų du valkatos Paryžiuje barasi vie nas su kitu, nors iš tikrųjų yra visai skirtingose vietose. Kita me P.E.Pukytė naudoja lenkiš ko žurnalo apie grožį paveiks liuką, jam suteikia judesį, ir taip atsiranda vaizdo darbas – besi mankštinanti moteris. Menininkė teigė, kad ją do mina netikėtai atrasti dalykai. Ji dažnai naudoja rastą vaizdą ar tekstą. „Aš niekada nelaukiu savo vaizdelių, jie visada man pa sitaiko. Naudoju tai, ką ran du, rastą medžiagą. Laukdamas niekada nesulauksi, ko norė tum. Tai atsitiktinumas, tai yra žavesys“, – kalbėjo P.E.Pukytė. L.Jablonskis parodoje eks ponuoja piešinių-koliažų seriją „Išsirišę meilės siūlai“, kurio je jis perpasakoja garsių žmonių meilės istorijas, taip pat gretin damas atrastą medžiagą. „Padariau nelaimingas meilės istorijas – Cezaris, Kleopatra, Napoleonas, Adolfas. Norėjau tokių meilių, kurios blogai bai giasi. Kadangi čia tekstilės ga lerija, tai pavadinimas – „Išsi rišę meilės siūlai“, nes visos tos meilės baigiasi blogai“, – aiški no dailininkas. Paroda Vilniaus dailės akade mijos galerijoje „Artifex“ veiks iki gegužės 19-osios. VD, lrt.lt inf.
Transporto
947778
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
Kita „Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius informuoja, kad nuo 2012 m. gegužės 2 d. iki 2012 m. gegužės 16 d. Vilniaus rajono skyriuje (Kalvarijų g. 147, Vilnius) vyks Danilavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešas svarstymas. Projekto autorius 2012 m. gegužės 2 d. ir 2012 m. gegužės 16 d. 9–12 val. bus Vilniaus rajono skyriuje ir galės atsakyti į iškilusius klausimus. Suinteresuoti asmenys iki 2012 m. gegužės 16 d. gali pateikti raštu savo pastabas ir pretenzijas Vilniaus rajono skyriui (Kalvarijų g. 147, Vilnius)“. 947918
UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 918423
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com. 926729
Kelionių Lietuva–Anglija. Keleivių, siuntų pervežimas. Siuntas pristatome į vietą. Tel. 8 676 83 593.
942016
Kitos Remontuojame ir montuojame santechniką, nuotekų šalinimo, vandens, šildymo vamzdynus ir įrenginius bei elektros energijos vidaus sistemas. Valome kanalizacijas. Tel. 8 698 77 951. 936932
ĮVAIRŪS Pranešimas apie parengtą PAV ataskaitą. Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) užsakovas: UAB „Ekochemeta”, Akademijos g. 7, Vilnius, tel. (8 5) 272 9399, faks. (8 5) 272 9654, el.paštas: zigmas@galvanchem. com. Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas: UAB „Ekochemeta”, Akademijos g. 7, Vilnius, tel. (8 5) 272 9399, faks. (8 5) 272 9654 , el.paštas: zigmas@ galvanchem.com. PŪV pavadinimas: „Biocidų gamyba“. PŪV vieta: Vilniaus apskr.., Vilniaus m., Aukštųjų Panerių raj., Žarijų g. 4. PAV subjektai, kurie pagal kompetenciją nagrinės PAV dokumentus, teiks išvadas: Vilniaus m. savivaldybės administracija, Vilniaus m. Visuomenės sveikatos centras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Atsakinga institucija, kuri priims sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje: Aplinkos apsaugos agentūra. Susipažinti su planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita galima: Akademijos g. 7, Vilnius, UAB „Ekochemeta“, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo, 9–17 val. Viešas susirinkimas vyks UAB „Ekochemeta“ administracinėse patalpose, Akademijos g. 7, Vilnius, 2012 05 15 10 val. Iki viešo susirinkimo pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitos klausimais teikti raštu: UAB „Ekochemeta”, Akademijos g. 7, LT-08412 Vilnius. Pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos
KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI
2012 05 05 nuo 12 val. UAB „Geo group“ atliks sklypo, kad. Nr. 4117/0300:617, esančio Vilniaus r., Riešės sen., Palaukinės k., ribų ženklinimą. Kviečiame Liudą Stankevičių, sklypo kad. Nr. 4117/0300:5198 savininką, dalyvauti sklypo ženklinime. Kreiptis Laisvės pr. 125-502. E. p. vladas@ geogroup.lt, tel. 8 677 03 016. 948507
Informuojame pil. Nadeždą Putincevą, kad 2012 m. gegužės 7 d. 13.30 val. Ivaniškių Sodų g., skl. Nr. 623-2, Vilniaus m. sav., bus atliekamas žemės sklypo kad. Nr. 0101/0154:2005, priklausančio pil. T.Kurnevič, J.Kurnevičiui, G.Kurnevič, S.Klemontovič, J.Stanis, V.Kurnevičiūtei, I.Volček, ženklinimas. Matuojamas sklypas ribojasi su Jūsų žemės sklypu, kad. Nr. 0101/0154:0035. Apie dalyvavimą prašom pranešti UAB „Ramilė“, Kirtimų g. 2, Vilnius, tel. 8 610 29 800. 947084
Informuojame, kad 2012 05 09 9 val. bus atliekami žemės sklypo, kad. Nr. 4110/0100:448, esančio Čekoniškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., kadastrinių matavimų darbai. Kviečiame dalyvauti gretimo sklypo, kad. Nr. 4110/0100:112, velionės Anos Michalkevič paveldėtojus bei gretimo žemės sklypo, proj. skl. Nr. 851-3, savininkus. 2012 05 09 9.30 val. bus atliekami žemės sklypo, kad. Nr. 4110/0100:474, esančio Čekoniškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., kadastrinių matavimų darbai. Kviečiame dalyvauti gretimo sklypo, proj. skl. Nr. 851-3, savininkus. 2012 05 09 10 val. bus atliekami žemės sklypo, kad. Nr. 4110/0100:449, esančio Čekoniškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., kadastrinių matavimų darbai. Kviečiame dalyvauti gretimo sklypo, proj. skl. Nr. 867-4, savininkus. 2012 05 09 12 val. bus atliekami žemės sklypo, kad. Nr. 4110/0100:445, esančio Čekoniškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., kadastrinių matavimų darbai. Kviečiame dalyvauti gretimo sklypo, kad. Nr. 4110/0100:113, velionės Anos Michalkevič paveldėtojus. Rengėjas: UAB „Ginteka”, Saltoniškių g. 29/3408, Vilnius, tel. (8 5) 279 0908, e. paštas info@ginteka.lt. 948347
Informuojame, kad žemės sklypo, esančio Europos parko g. 97, Vilnius, ribos vietovėje bus ženklinamos 2012 05 15 10 val. Sklypas ribojasi su žemės sklypu kad. Nr. 0101/122:87. Informacijos teirautis UAB „PROJEKTITA“, Laisvės pr. 60, Vilnius. Tel. 8 600 66 692, e. paštas projektita@gmail. com. 947944
PRANEŠIMAS APIE UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ ENERGIJOS GAMYBOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PLĖTROS PLANĄ IR STRATEGINĮ PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMĄ. Informuojame, kad pradedamas UAB „Vilniaus energija“ Energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros plano (toliau – Plėtros planas) rengimo etapas ir šio plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV). Plėtros planą nuspręsta rengti UAB „Vilniaus energija“ prezidento 2012 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 76 „Dėl Energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros plano parengimo“. Plėtros planas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576) ir Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1-302/D1-962 (Žin., 2011, Nr. 153-7220). Plėtros plano organizatorius: UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, LT-02300 Vilnius. Kontaktinis asmuo: Rimantas Ramanauskas, tel. (8 5) 266 7378, faks. (8 5) 266 7339, e. p. rramanauskas@dalkia.lt. Plėtros plano ir SPAV dokumentų rengėjas: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A, LT-06327 Vilnius. Kontaktiniai asmenys: Plėtros plano – Lina Užšilaitytė, tel. (8 5) 210 7627, e. p. liuz@cowi.lt., SPAV – Albertas Bagdonavičius, tel. (8 5) 263 9912, e. p. albo@cowi.lt. Plėtros plano rengimo pradžia: 2012 m. vasario 23 d. SPAV apimties nustatymo dokumento rengimo pradžia: 2012 m. balandžio 18 d. Plėtros plano objektas: energijos gamybos plėtra sklype, esančiame Jočionių g. 13, Vilniuje, siekiant iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminti iki 230 MW elektros energijos ir iki 400 MW šilumos energijos. Plėtros plano tikslai: 1. Informuoti valstybės institucijas ir visuomenę apie planuojamą energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros tikslingumą. 2. Užtikrinti, kad planuojama plėtra atitinka nacionalinės energetikos strateginius tikslus, nustatytus Nacionalinėje energetikos strategijoje. 3. Užtikrinti Nacionalinės energetikos strategijos nuostatų įgyvendinimą energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros planavimo srityje – parengti energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros planą, kurio sprendiniai bus naudojami rengiant objekto teritorijų planavimo dokumentus ir techninius projektus. 4. Užtikrinti efektyvią ir tarpusavyje suderintą elektros ir šilumos sektorių plėtrą. Pasiūlymų teikimas: visuomenė gali susipažinti su rengiamais Plėtros plano ir SPAV dokumentais nurodytais adresais. Teikti pastabas ir pasiūlymus raštu Plėtros plano organizatoriui ir plano dokumentų rengėjui galima iki viešo susirinkimo pabaigos. Apie viešo svarstymo procedūras visuomenė bus informuota atskiru pranešimu. 947520
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
Pasiūlymas Jūsų kelionėms į Graikiją, Turkiją ir Ispaniją Kreta, Graikija gegužės 13 d. 3+* viešbutis, pusryčiai ir vakarienė 8 d. poilsinė kelionė nuo 1202 Lt Bodrumas, Turkija gegužės 4–25 d. 4* viešbutis, viskas įskaičiuota
8 d. poilsinė kelionė nuo 1475 Lt Maljorka, Ispanija birželio 9 d. 3* viešbutis, su pusryčiais 8 d. poilsinė kelionė nuo 1686 Lt Kuro mokestis – 120 Lt / asmeniui mokamas papildomai. Vietų skaičius ribotas. Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
KELIONĖS AUTOBUSU Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, Šiauliai, Kryžių kalnas (05.12.) Kaina – 75 Lt Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, 3 autentiški Lietuvos dvarai (05.12.) Kaina – 80 Lt Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – kaina 95 Lt Šiaurės Italija (polsinė pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė, poilsinė) – nuo 5218 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1039 Lt Ispanija, Maljorka – nuo 1652 Lt Turkija, Antalija – nuo 1342 Lt EGZOTINĖS KELIONĖS Indonezija nuo 4400 Lt Maldyvai nuo 6445 Lt
Malaizija nuo 5690 Lt Australija nuo 10200 Lt Brazilija–Argentina nuo 6220 Lt JAV nacionaliniai parkai nuo 2860 Lt Jordanija, pažintinė, poilsinė nuo 6970 Lt AVIABILIETAI Praha nuo 606 Lt Milanas – 695 Ženeva – 721 Lt Tel Avivas – 881 Lt Pekinas – 1911 Delis – 1719 Lt Tokijas – 1917 Puketas – 2300 San Franciskas – 2413 KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas KRUIZAI Italija, Kroatija, Graikija, Turkija (iš Venecijos, 8 dienos), nuo 1691 Lt Ispanija, Portugalija, Madeira, Tenerifė (iš Barselonos, 10 dienų) – 2383 Lt Italija, Turkija, Kipras, Izraelis, Egiptas (iš Romos, 12 dienų) – 2626 Lt VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt; Baltarusiją – nuo 85 Lt
Orai
Savaitgalį Lietuvoje vyraus ramūs ir šilti orai, kritulių beveik nebus. Šiandien bus sausa, sušils iki 15–22 laipsnių. Šeštadienį kai kur šiauriniuose rajonuose gali silpnai palynoti, bet bus dar šilčiau. Naktį bus 7–10 laipsnių šilumos, dieną šils iki 17–24 laipsnių.
Šiandien, balandžio 27 d.
+20
+17
Telšiai
+22
Šiauliai
Klaipėda
+22
Panevėžys
+22
Utena
+22
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
5.48 20.46 14.58 9.49 1.38
118-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 248 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
+22
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +21 Brazilija +28 Briuselis +14 Dublinas +9 Kairas +32 Keiptaunas +21 Kopenhaga +15
Londonas +15 Madridas +18 Maskva +21 Minskas +21 Niujorkas +14 Oslas +10 Paryžius +15 Pekinas +21
orai vilniuje Šiandien
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+22
Alytus
1–5 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+14
+22
+16
+9
4
+17
+24
+18
+11
3
+19
+26
+20
+12
4
šeštadienį
sekmadienį
Medicinos darbuotojų diena Pasaulinė grafinio dizaino diena 1521 m. filipiniečiai nužudė portugalų keliautoją Ferdinandą Magellaną. 1584 m. Vilniuje mirė Mikalojus Radvila Rudasis, LDK didikas, karvedys, reformacijos rėmėjas. 1791 m. gimė amerikietis Samuelis Morse, Morzės abėcėlės sudarytojas. 1971 m. gimė buvęs 1942 m. mirė poetas, rakrepšininkas Artūras šytojas, žurnalistas, draKarnišovas . maturgas, avangardinio
Šią savaitę laimėkite knygas: Susan Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ ir Elizabeth Rolls „Guvernantės kerai“ Visą gyvenimą Heilė Foster gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ji visiškai susipainiojo. Bet gana! Nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles. Čia pasirodo Kevinas Harmonas. Bus smagu, įsižiebs aistra, netrūks nuotykių. Bent jau Heilė to tikisi, tačiau Kevinas dar nieko nenujaučia... Džiulianui Trenthemui tenka skubiai ieškotis guvernantės broliams bei seserims ir kompanionės savo pamotei. Kaip paranku, kad Kristina sutinka. Ši užsispyrėlė skirtingų spalvų akimis ir puriais rusvais plaukais nepanaši į moteris, su kuriomis jam tenka bendauti.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime trečiadienį, gegužės 2 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Anastazas, Antimas, Aušra, Gotautas, Sidona, Zita, Žydrė
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+22
+22
Praha +24 Ryga +22 Roma +26 Sidnėjus +24 Talinas +15 Tel Avivas +27 Tokijas +19 Varšuva +24
3
4
5
6
7
8
judėjimo „Keturi vėjai“ iniciatorius ir vadovas Kazys Binkis. 1973 m. gimė žurnalistė, televizijos laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė. 1998 m. mirė amerikiečių antropologas, rašytojas Carlosas Castaneda. 1999 m. mirė Lietuvos žydų dailininkas Arbit Blatas. 2007 m. mirė dirigentas ir violončelininkas Mstislavas Rostropovičius.
Avinas (03 21–04 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite susipykti su jums brangiu žmogumi, todėl patirsite stresą. Jautis (04 21–05 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pats laikas pagalvoti apie karjeros galimybes. Viskas, ką numatysite, greitai gali tapti realybe. Liūtas (07 23–08 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri jums bus per sunki. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu, bet seniai atidėliotu reikalu. Mergelė (08 24–09 23). Bendraudamas su autoritetingu asmeniu patirsite emocinį konfliktą. Parodykite profesinį meistriškumą, ištvermę, drausmingumą, nes tai padės situaciją grąžinti į senas vėžes. Svarstyklės (09 24–10 23). Ieškosite ko nors neįprasto, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Nesistenkite aprėpti to, kas neaprėpiama, juk nuosaikumas ir nuodugni analizė dar niekam nepadarė gėdos. Skorpionas (10 24–11 22). Galite susižavėti naujomis idėjomis nepaisydamas faktų. Aplinkiniai gali nepritarti jūsų idealams. Neaptarinėkite jus jaudinančių dalykų, tiksliai ir kruopščiai dirbkite savo darbus. Šaulys (11 23–12 21). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Jūsų poreikiai nesutaps su galimybėmis. Nevarginkite savęs sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų. Ožiaragis (12 22–01 20). Pasitelkęs vaizduotę sugalvosite, kaip galėtumėte pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai manys, kad esate idealistas. Tai sėkmingas laikas, nepraleiskite jo veltui. Vandenis (01 21–02 19). Naujos galimybės ir sprendimai, susiję su darbu, gali nesutapti su jūsų norais. Su kitais žmonėmis bus sunku kalbėti apie savo darbą. Pasistenkite su niekuo nesusipykti. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą.