u i c y r s u p u L et zurnalas su
Brangus duonos valgytojai Džiaugiamės, kad Jūsų rankose jau antrasis „Gardėsio“ duonos „Lėtų pusryčių žurnalas“. Šįkart jo tema kvepia nostalgija, nukeliančia mus atgal į vaikystę – nerūpestingi ir svajingi rudens rytmečiai, kuriuos jungia viena – duonos kvapas. Truputis sviesto, žiupsnelis druskos ar saldžios uogienės – pasirinkimai keičiasi, o sodrus ir lengvai rūgštus skonis išlieka. Tačiau ši duona – nebėra tik prisiminimas. Ji sugrįžta. Vieni tai vadina revoliucija, kiti renesansu, treti – grįžimu prie šaknų, tačiau vienu neabejoja niekas – duona su raugu ir vėl madinga. Ir madinga ne tik močiučių krosnyse, bet ir kiekvieno šiuolaikinio žmogaus virtuvėje. Dėl to šį sezoną dedikuojame būtent duonai su raugu ir pristatome dvi „Gardėsio“ naujienas – raugo SOURDOUGH ruginę ir kvietinę duonas. Tai išskirtiniai gaminiai, į kuriuos sudėjome visą savo patirtį ir išmintį. Kiekvienas kepėjas žino, kad norint užauginti raugą tinkamai, reikia žinių, patirties ir žiupsnelio kantrybės. Tačiau tai dar ne viskas, nes svarbiausias šios duonos ingredientas – rankų šiluma. Čia ir įvyksta didžiausia magija, nes būtent kiekvieno kepėjo rūpestis kelis paprastus ingredientus paverčia į purią tešlą, kuri iškepus pavirsta į traškia plutele padengtą kepalą. Miltai ir vanduo tampa mažu, kasdieniu stebuklu ant mūsų stalo, kaskart primenančiu protėvių šaknis bei išpuoselėtą, iš kartos į kartą perduodamą tradiciją – mūsų duoną. Ir toli jos ieškoti nereikia – mes, „Gardėsio“ duonos meistrai, kiekvieną dieną stengiamės, kad tokia duona atsidurtų ant Jūsų stalo. Todėl šiandien kviečiame Jus į tikrą duonos kelionę – pažinkite jos kepimo procesą, neragautus jos skonius. Tegu ši kelionė nukelia Jus atgal į vaikystę, kur buvo gera dalytis duona, džiaugsmais ir atradimais. O galiausiai, kviečiame paragauti ir pasimėgauti. Lėtiems pusryčiams, pietums, o gal vakarienei? Visai nesvarbu. Bet kokiu atveju, pažadame – nenusivilsite.
Visada Jusu duonos meistrai
Duona – tai vienas svarbiausių ir seniausių valgių žmonijos istorijoje. Nors kurį laiką šis kepinys buvo apipintas mitais, šiandienos duonos valgytojai vis dažniau atsigręžia į tradicijas, todėl sparčiai populiarėja seniausias duonos gamybos būdas – duona su raugu. Nuo žymiosios San Francisko „sourdough“, Daniškos „rugbrød“ ar tradicinės lietuvių ruginės duonos – visos receptūros ir vėl aktualios. „Kartu su GARDĖSIO duona kviečiu iš naujo atrasti šį tradicinį skonį, kuris puikiai subalansuotas įvairių šalių virtuvėse“, – pasakoja tinklaraštininkė Julija Steponavičiūtė ir dalinasi trimis receptais.
Maisto tinklaraščio autorė tikina, kad kadaise duona buvo bene pagrindinis žmonių energijos šaltinis. Tačiau ji mums svarbi ne tik dėl maistinių medžiagų, bet ir kaip pilnavertiškos mitybos simbolis, kuris buvo primirštas nepelnytai. „Anksčiau nuvilnijusią trumpalaikę duonos atsisakymo madą pamažu pakeičia vis labiau auganti pagarba duonos kepėjams ir pačiai duonos tradicijai. Grįžimas prie šaknų mityboje reiškia atsigręžimą į tai kas tikra: grynus produktus, laiko patikrintas tradicijas, technikas. Todėl mes grįžtame prie duonos su raugu”, – tikina J. Steponavičiūtė. Manoma, kad raugo naudojimą duonos gamybos procese atrado egiptiečiai dar prieš tūkstančius metų. Tai buvo natūralus būdas duoną išpurenti ir kildinti. Maždaug prieš 150 metų šis kepimo būdas buvo primirštas dėl pramonės revoliucijos, tačiau šiandien rauginta duona vėl sugrįžo į populiariausiųjų gretas. „Duonos su raugu populiarėjimą lemia trys pagrindinės priežastys. Visų pirma, paties raugo konceptas atgimsta – kimči kopūstai ar kombučios arbata jau
«
«
Sourdough duona atgimsta 3 netiketi receptai nieko nebestebina. Antra, žmonės labiau rūpinasi sveika mityba, todėl renkasi duoną su raugu, kuri pasižymi ypatingomis maistinėmis savybėmis. Ir galiausiai, vartotojai ieško rankdarbiškų ir autentiškų produktų, o vadinamosios „artisanal“ duonos populiarėjimas tai puikiai iliustruoja. Mūsų kepykloje, kuri yra viena didžiausių šalyje, duoną kepa žmonės, kurie savo rankomis į kiekvieną kepalą sudeda meilę ir rūpestį. Būtent to ir tikisi šiandienos vartotojas“, – teigia „Fazer Bakery Baltic“, atstovaujančios „Gardėsio“ duoną, rinkodaros ir komunikacijos vadovė Indrė Švelnytė. Anot J. Steponavičiūtės, net ir skirtinguose regionuose raugintai duonai būdinga viena savybė – rūgštumas. Todėl prie jos tinklaraštininkė rekomenduoja derinti kreminius, sotesnius produktus: sūrį, žuvį, mėsą, avokadus, ikrus. Galima naudoti ingredientus, kurie saldesni, taip subalansuojant rūgštumą. J. Steponavičiūtė kartu su „Gardėsio” duona sukūrė tris skirtingus receptus pagal skirtingas pasaulio tradicijas ir receptūras, kuriuos ir kviečia išbandyti.
1. Skandinavijos įkvėptas „Smørrebrød“ sumuštinis „Šiam sumuštiniui parinkti du riebesni produktai: kreminė varškės-ožkos pieno sūrio užtepėlė bei karšto rūkymo šamas, kurie puikiai dera prie „Sourdough“ ruginės duonos rūgštelės. Deriniui užbaigti naudojami kaparėliai, švieži aromatingi krapai, kurie visada puikiai dera prie žuvies. Taip pat saldžiarūgščiai, trumpai marinuoti, raudonieji kopūstai su šalotiniais svogūnais”, – sako J. Steponavičiūtė. Pirmiausiai pasiruoškite marinatą: sumaišykite stiklinę vandens, 1,5 v. š. rudojo nerafinuoto cukranendrių cukraus ir 4 v. š. obuolių acto, kol cukrus visiškai ištirps. Marinatu užpilkite plonai pjaustytą kopūstą bei šalotinį svogūną. Palikite pastovėti bent 30 minučių. Tuomet pasiruoškite užtepėlę: 60 g varškės ir 60 g
kreminio ožkų pieno sūrio sumaišykite su 1 traiškyta česnako skiltele. Šį užtepą paskirstykite ant 2 riekių GARDĖSIO „Sourdough“ ruginės duonos. Ant viršaus dėliokite 50 g karštai rūkytos šamo filė. Papuoškite marinuotu kopūstu, marinuoto svogūno griežinėliais, kaparėliais ir šviežiais krapais.
2. Italijos įkvėpti sumuštiniai su stračiatela sūriu „Sourdough” kvietinė duona – visiška būtinybė Italijos virtuvėje, tad sukūriau tradicinį itališką sumuštinį su lietuviška šios duonos versija. Tiesa, vietoje dažnai naudojamos buivolų pieno mocarelos naudojau stračiatelą, kuris dera prie raugo duonos ir subalansuoja vytinto kumpio sūrumą bei sultingus pomidorus. Žavus aromatingas akcentas šiame recepte – šviežių lietuviškų žolelių pesto, kuriame atsiskleidžia krapų, petražolių bei svogūno laiškų poskoniai”, – tikina „KitchenJulie“ autorė. Paskrudinkite 4 GARDĖSIO „Sourdough“ kvietinės duonos riekes. Susimalkite žolelių pesto: į indą rankiniam trintuvui sudėkite po saują šviežių krapų, petražolių, svogūnų laiškų, supilkite 3 v. š. alyvuogių
aliejaus, suberkite 25 g kedrinių pinijų ir žiupsnelį druskos. Sutrinkite iki grubios tekstūros. Ant paskrudintos duonos riekių tepkite pesto, dėkite 100 g stračiatelos sūrio, keletą vyšninių pomidorų, 3 juosteles vytinto kumpio. Galite papuošti petražolių lapeliais ir šiek tiek pesto uždėti ant viršaus.
3. Karšti amerikietiškieji sumuštiniai su riešutų sviestu ir sūriu „Šiuo atveju amerikietišku sumuštinį galime pavadinti ne tik todėl, kad jo gamyboje naudojama JAV plačiai paplitusi karštų sumuštinių kepimo technika, bet ir dėl ingredientų – švelnus ir tįstantis čederio sūris, traškus žemės riešutų sviestas, šviežių gervuogių uogienė ir aitrios marinuotos chalapos paprikos. Šiame sumuštinyje viskas dera viename: saldumas, aitrumas, sūrumas ir rūgštumas“, – sako J. Steponavičiūtė. Pirmiausia pasiruoškite uogienę: 100 g gervuogių su 1 v. š. nerafinuoto rudojo cukraus kaitinkite ant vidutinės ugnies, kol masė sutirštės, apie 10-15 minučių. Kol uogienė verda, plonomis riekelėmis supjaustykite 70 g švelnaus čederio sūrio. Išdėliokite pusę sūrio ant dviejų GARDĖSIO „Sourdough“ kvietinės duonos riekių, ant viršaus dėkite saujelę marinuotų chalapos paprikų ir po šaukštą arba šiek tiek daugiau žemės riešutų sviesto. Ant riešutų sviesto dėkite po šaukštą uogienės, o ant viršaus išdėliokite likusį sūrį, galiausiai viską prispauskite su antru duonos riekių sluoksniu. Įkaitinkite didesnę keptuvę, ištirpdykite joje pusę šaukšto sviesto ir dėkite sumuštinius. Uždenkite dangčiu ir palikite kepti ant vidutinės ugnies 5 minutes. Sumuštinius apverskite, įdėkite likusį pusę šaukšto sviesto ir kepkite uždengtus dar 5 minutes ant mažesnės ugnies, kol sūris išsilydys, o duona apskrus. Iškepusius sumuštinius perpjaukite perpus ir valgykite iškart, kol sūris dar šiltas.
Ranku prisilietimas ir ĹĄiluma gardĹžios duonos paslaptis
Duona su raugu kodel naudinga organizmui Duonos pasirinkimas lentynose šiandien vienas didžiausių, kokį kada nors yra matę Lietuvos duonos valgytojai. Ir nors kriterijų, pagal ką rinktis duoną – daugybė, iš tikrųjų vienas svarbiausių dažnai yra pamirštamas. „Raugas – tai tarsi kriterijus, kuris lietuviams buvo toks įprastas, kad mes skyrėme jam per mažai dėmesio. O visai be reikalo – būtent sudėtyje esantis raugas gali iš esmės pakeisti duonos struktūrą ir jos maistinę bei biologinę vertę“, – tikina mitybos specialistas prof. dr. Rimantas Stukas.
«
Duonos vartojimo kultūra išgyvena renesansą – dar metų pradžioje „Facebook“ tendencijų pranešime skelbė, kad „duona sugrįžo“. Tačiau šis sugrįžimas neįvyko be pokyčių – nuo šiol vis daugiau žmonių atsigręžia į duonos kilmę, todėl būtent duona su raugu („sourdough“) – tradicinis ir senovinis duonos kepimo būdas – atgimsta iš naujo. VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. R. Stukas pabrėžia, kad
nors daugelis lietuvių žino šį kepimo būdą, maistinė jo vertė dar yra iki galo neįvertinta.
«
„Tai, kad duonoje turime ieškoti mažiau pridėtinio cukraus, daugiau baltymų – ne naujiena, tačiau tai, kad ten turėtumėme ieškoti raugo – mažai kur akcentuojama. Šiandien mokslininkai vis garsiau kalba, kad visai bendrai žmogaus sveikatai didžiulę įtaką turi gerosios bakterijos. Mūsų organizmui jų trūksta – juk didelė dalis šiandien vartojamo maisto yra perdirbtas. Rauginta duona – tai puikus pasirinkimas, norint padėti žarnyne gyvenančioms gerosioms bakterijoms išlikti gyvybingoms ir aktyvioms“, – tikina specialistas.
«
«
Specialistai dalinasi pagrindiniais duonos su raugu privalumais, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis šios duonos gaminius.
LENGVIAU VIRŠKINAMA
DAUG NAUDINGŲ MEDŽIAGŲ
GERIAU PASISAVINA MINERALAI
ILGIAU GALIOJA
ŽEMAS GLIKEMINIS INDEKSAS
Fermentuotą duoną organizmas lengviau suvirškina. Taip yra dėl to, kad duonos raugo fermentacijos metu sunkiai pasisavinami baltymai miltuose yra suskaidomi į lengviau pasisavinamus junginius. Tai aktualu daugeliui maisto produktų: pavyzdžiui, kartais tie, kurie netoleruoja šviežio pieno, gali vartoti rauginto pieno produktus. Arba sojos pupelės – neraugintos jos sunkiai virškinamos, o raugintos – kur kas paprasčiau. Tas pats galioja ir duonai. Be to, net jeigu žmogus privengia kviečių baltymo – glitimo, nes jaučia diskomfortą, būtent duona su raugu – tinkamesnis pasirinkimas, nes fermentacijos procese šis baltymas yra suskaidomas. Duonoje su raugu kalorijų, angliavandenių kiekis yra panašus, kaip ir kitose duonos rūšyse. Tačiau raugintoje duonoje įprastai yra mažiau cukrų ir daugiau baltymų. Pieno rūgšties bakterijos, esančios raugintoje duonoje, turi ir antioksidacinių savybių, kurios padeda organizmui apsisaugoti nuo ligų. Į savo mitybos racioną įtraukę raugintos duonos, prisotinsite jį ląsteliena, naudingais mineralais ir vitaminais. Tai gali padėti palaikyti visavertę mitybą, stiprią imuninę sistemą ar net tinkamą kūno svorį. Nors duona su raugu kepama iš tokių pačių miltų, kaip ir kitų rūšių duona, fermentacijos procesas leidžia organizmui geriau pasisavinti juose esančias maistingąsias medžiagas. Miltuose yra daug naudingųjų mineralų, pavyzdžiui, kalio, magnio ir cinko, deja, šių mineralų įsisavinimą riboja fito rūgštis, kuri paprastai vadinama fitatu. Tačiau pieno rūgšties bakterijos, esančios raugintoje duonoje, sumažina duonos pH, o tai padeda skaidyti fitatus. Todėl net jeigu raugintos ir neraugintos duonos maistingųjų medžiagų kiekis yra panašus, valgant raugintą duona mes jas pasisaviname žymiai geriau. Dėl rūgšties, atsirandančios raugo formavimosi metu, tokia duona šviežesnė išlieka ilgiau, lyginant su kitomis duonos rūšimis. Rauginta duona ilgiau išliks minkšta, nes ji sulaiko didesnį drėgmės kiekį, o jos rūgštingumas padeda išvengti pelėsio. Be to, ruginės duonos gamyboje naudojamas plikinys yra ne tik maistas raugo bakterijoms – jis padeda ilgesnį laiką išlaikyti duonos drėgnumą ir šviežumą. Todėl ruginiai gaminiai, net ir būdami drėgnesni už kvietinius gaminius, dėl aukštesnio rūgštingumo (žemesnio pH) gali ilgiau išlikti nesupeliję. Žinoma, tai nereiškia, kad rauginta duona niekada nesudžius ir nesupelys, tačiau, laikant ją sandariai, šviežia ji išliks ilgiau. Duona su raugu fermentuojama ilgai, todėl tešloje esantys cukrūs ir krakmolas yra suskaidomi: juos „suvalgo“ natūralios mielės ir bakterijos. Todėl rūgimo procesas glikeminį indeksą sumažina: virškinimas užtrunka ilgiau, o cukrus į kraują išsiskiria lėčiau. Taigi duona su raugu pasižymi žemu glikeminiu indeksu, todėl tai yra patrauklus pasirinkimas žmonėms, ieškantiems lėtai išsiskiriančių angliavandenių.
Duonos kelias kaip is tikruju kepama raugo Sourdough duona
Raugo arba vadinamoji „sourdough“ – tai viena seniausių duonos rūšių žmonijos istorijoje, kurios tradicinis gamybos būdas, pasitelkiant ore tvyrančias bakterijas, išliko iki pat šių dienų. Kaip iš tikrųjų ši duona yra gaminama Lietuvoje, kokį kelią jai reikia nueiti, pasakoja „Gardėsio“ produktų vystymo vadovas Tadas Aleknavičius ir SOURDOUGH duonos ambasadorė Julija Steponavičiūtė.
„Raugas yra tarsi duonos siela – nuo jo priklauso tiek gaminio skonis, tiek minkštumas, tiek ir kepalo išvaizda. Kiekvienas kepėjas žino, kad norint užauginti raugą tinkamai, reikia žinių, patirties ir žiupsnelio kantrybės“, – pasakoja „Fazer Lietuva“, atstovaujančios „Gardėsio“ prekės ženklą, produktų vystymo vadovas T. Aleknavičius.
«
Anot „Gardėsio“ atstovo, duona yra tarsi gyvas organizmas, kuris, kaip ir žmogus, reaguoja į aplinką, todėl visai nesvarbu, kur ji kepama – kepykloje ar namuose – tam reikia ypatingos priežiūros. Tuo įsitikino ir maisto tinklaraštininkė Julija Steponavičiūtė, kuri turėjo galimybę pamatyti duonos gamybos procesą iš arti.
«
„Kai „Gardėsio“ duonos meistrai pakvietė apsilankyti jų kepykloje Kaune, apsidžiaugiau, kad turėsiu galimybę iš arti pamatyti duonos kepimo procesą – kaip jis skiriasi nuo duonos kepimo namuose? Ir iš tiesų, labai didelio skirtumo nepajutau: tradicinės receptūros, rankų šiluma – net ir didžiulėje kepykloje šie dalykai išlieka.
Supratau, kiek atsidavimo ir žinių reikia, kad kasdienis duonos kepimo procesas vyktų nenutrūkstamai. Automatizuoti tik tie darbai, kurie reikalauja didelių fizinių pastangų, pavyzdžiui, tešlos maišymas. Tokia automatizacija užtikrina vienodą kokybę, tačiau neatima žmogiško faktoriaus ir jaukumo: viso kepimo proceso metu duonos tešla yra nuolatos prižiūrima ir paglostoma žmogaus rankų“, – pasakoja „KitchenJulie“ tinklaraščio autorė.
«
«
1. Paruošiamas raugas Kalbant paprastai, raugas – tai miltų ir vandens mišinys. Tam, kad raugas susidarytų, yra būtinos dvi sąlygos – šiluma ir laikas. Miltams ir vandeniui rūgstant bei fermentuojantis, šiame mišinyje susidaro natūralių mielių ir gerųjų pienarūgšių lactobacillus bakterijų. „Mūsų kepyklos raugas ypatingas tuo, kad jį patys gaminame nuo nulio. Tai toks pat raugas, kurį gamindavo ir mūsų senoliai – iš miltų ir vandens. Jam reikalinga ypatinga priežiūra – nedidelis laikymo sąlygų nuokrypis gali turėti įtakos duonos kokybei. Jį atnaujiname ir maitiname nuolat, kad nesusidarytu nereikalingų rūgščių, o iš to nemalonaus, rūgščiai karstelėjusio duonos skonio. Kantriai laukiame, kol raugas bus tinkamas gamybai, nes tai užtrunka nuo savaitės iki dešimties dienų“, – teigia T. Aleknavičius. J. Steponavičiūtė tikina, kad ji namuose taip pat ruošia raugą, tačiau nesitikėjo, kad ir didžiulėje kepykloje ruošiamas raugas gali priminti tradicines receptūras. „Mane nustebino tai, kad net ir masinės gamybos duonos kepykloje raugas gaminamas pagal tradicinę lietuvių ruginės duonos receptūrą. „Gardėsio“ duonos meistrai jį atsakingai augina ir prižiūri, net vadina mama“, – tikina tinklaraštininkė.
2. Sumaišoma tešla Pagrindinė tešlos sudedamoji dalis – miltai. Tradicinė lietuviška duona su raugu kepama naudojant ruginius miltus, ji pasižymi sunkia tekstūra ir sodriu skoniu. Kitas pasirinkimas – kvietiniai miltai, kurie sukuria lengvesnę kepinio struktūrą, užtikrina tąsesnę duonos
konsistenciją. „Kvietinėje raugo SOURDOUGH duonos tešloje esantys baltymai, reaguodami su vandeniu, sudaro daugybę mažų oro burbuliukų, kurie mielių dėka fermentacijos metu didėja ir iškelia tešlą. Ruginėje raugo „Sourdough“ duonoje kviečių miltų nėra, todėl ši duona sunkiau sulaiko fermentacijos metu susidariusias dujas ir minkštimas yra tankesnis. Fermentacija vyksta raugo ar mielių pagalba, kurios galiausiai kepimo metu aukštesnėje temperatūroje žūsta“, – pasakoja T. Aleknavičius. Tradicinės ruginės duonos kepimui svarbus ingredientas – plikinys. Jam sukurti miltus reikia sumaišyti su karštu vandeniu. Tada miltuose esantys fermentai skaido krakmolą ir taip susidaro cukrūs – plikinys natūraliai tampa saldus. Galiausiai, plikinys, raugas ir kiti tešlos ingredientai yra suminkomi kartu.
3. Vyksta fermentacija „Sourdough“ duonos fermentacija vyksta keletą kartų – visų pirma fermentuojasi pats raugas, vėliau – jau paruošta tešla, o galiausiai – pats duonos gabaliukas, prieš pat jį pašaunant į krosnį. „Tešlos fermentacijos metu mielės ir pieno rūgštys atlieka visą darbą: sparčiai fermentuojant tešloje esančius natūralius cukrus, susidaro dujos, sulaikomos oro
burbuliukuose, dėl kurių tešla kyla. Mielės naudoja natūralius cukrus, proceso metu išskirdamos alkoholį ir anglies dioksidą. „Gardėsio“ kepykloje, išmaišius tešlą katile, mes dar apie valandą ją brandiname, kad ši pakankamai fermentuotųsi ir išrūgtų. Tai suteikia daugiau rūgštumo, tešloje susidaro daugiau didesnių oro burbulų“, – teigia T. Aleknavičius.
4. Dalinimas ir formavimas T. Aleknavičius tikina, kad duonos tešlos dalinimas ir formavimas – ypač svarbi proceso dalis, kur didelį vaidmenį vaidina žmogaus rankos. „Dalį ruginės duonos kepykloje formuojame ir sveriame rankomis. Duonos kepimo įranga įrėmina ir aiškiai apibrėžia, kokio drėgnumo ir kokios konsistencijos tešla turėtų būti. O formuojant rankomis, galima dirbti su skystesne tešla, kuri turi daugiau drėgmės, vadinasi, drėgnesnė bus ir duona. Todėl kai kurią duoną rankomis dedame į formelę, rankomis išverčiame, suformuojame“, – tikina kepyklos atstovas. Išminkyta tešla yra įdedama į kepimo formas ir brandinama dar bent valandą. „Duoną formelėse nuolat tikrinama ir stebima, ar jau pakankamai iškilusi. Paminkoma, paglostoma. Kai kepėjas nusprendžia, kad kepaliukas pasirengęs – imamasi kepimo. Visai kaip kepant namuose! Anksčiau visą procesą įsivaizdavau kitaip, tarsi beveidį mechanizmą. Dabar kiekvienam kepaliukui jaučiu pagarbą. Aš visada sakau, jog su meile gamintas maistas yra skanesnis, o meilei skleisti reikalingas žmogus”, – teigė maisto tinklaraštininkė.
5. Kepimas ir raikymas Galiausiai, kai suformuota tešla subręsta, ji paskutinį kartą apibarstoma miltais, baigiama formuoti rankomis ir šaunama į krosnį kepti. „Gardėsio“ raugo SOURDOUGH kvietinės duonos kepimo paslaptis – akmens krosnis. „Kepimas ant akmens suteikia visai kitą skonį. Įkaitęs akmuo kitaip iškepa duoną, nei tiesiog pučiamas karštas oras. Raugo SOURDOUGH dar ir ilgiau kepame, kad būtų storesnė, traškesnė plutelė ir taip susidarytų gardus aromatas – tai jos išskirtinumas“, – tikina T. Aleknavičius. Raugo SOURDOUGH ruginės duonos išskirtinumas – jos drėgmė, kurios šioje duonoje yra daugiau, nei kituose tos pačios rūšies gaminiuose. Todėl iš kepimo formos išimti ruginiai kepalai yra brandinami dar dvi paras specialioje patalpoje. Tik atvėsęs ir kiek sukietėjęs kepaliukas yra pasiruošęs raikymui bei kelionei pas Lietuvos duonos valgytojus.
Sukure