ChaleCkis

Chaleckis,

UAB „Vokė III“ generalinis direktorius: „Kad ir kaip būtų, Islandijos, kaip eksporto rinkos, nenurašau. Jie prisikels.“

Šiandien

Investicijos

Islandijoje įšalo ir lietuvių milijonai

Islandijos problemos neaplenkė Lietuvos verslininkų – kai kurie susitaikė su tuo, kad teks nurašyti prarastus pinigus į nuostolius, kiti nežino, ką daryti su pagaminta, bet neišsiųsta specialiai tik islandams skirta produkcija, kai ku­ riems tai gali būti ir verslo pabaiga. Galintieji laukti tiki: Islandija atsigaus. 4 p.

+0,44%

MSCI Euro* 656,68

+3,86%

USD/LTL 2,6024

-0,04%

ISTORIJA

KELIONĖS

ŽAISLAI

Prancūzų filosofijos superžvaigždė Andre Glucksmannas:

Galime prarasti Europą

Antanas Baronas, Centri­ nės hipotekos įstaigos di­ rektorius: „Tokių bankro­ tų, turto areštų ir įkeisto turto areštų skaičių kaip dabar dar nebuvo, ir jie vis auga.“ 5 p.

Reinoldijus Šarkinas, Lietu­ vos banko valdybos pirmi­ ninkas: „Pelnas gerokai ma­ žesnis. Bankai priversti da­ ryti gerokai didesnius atidė­ jinius.“ 3 p.

OMX Vilnius 191,76

VŽ PRENUMERATORIAMS PLATINAMA NEMOKAMAI

200 proc.

Bankai ruošiasi

Ketvirtadienis 2009 sausio 29 d. Nr. 19 (2919)

2009 VASARIS * KAINA 10 99 Lt

ĮŽVALGOS

TEMA

▸ Genadijus

Nafta „Brent“, Londone* 44,83

+2,52%

Kaina

3,5 lt

*18.01 Lietuvos laiku

„Laisvas kritimas“ Politika Lietuva buvo ant nemokumo ribos

Investicija Kapstėsi nuostoliuose

Daugumos Lietuvos antro­ sios pakopos pensijų fondų rezultatai 2008 m. buvo nei­ giami. Nuostoliams atsispy­ rė konservatyvaus investavi­ mo fondai, priešingai nei fon­ dai, daugiausia lėšų nukrei­ pę į akcijas ir patyrę didžiau­ sią neigiamą investicijų grą­ žą. 10, 11 p.

Vadyba Kurti galima Kai kurie verslininkai kuria bendroves krizės sąlygomis, nes tiki, kad gerai apskaičiuo­ ta idėja ankščiau ar vėliau at­ sipirks. Abejonių kelia mažė­ janti rinka ir didėjančios są­ naudos. 14 p.

Pramonė Ir vokiečiai taupys

Taip šalies būklę apibūdi­ na Dalia Grybauskaitė, Euro­ pos Komisijos narė, atsakin­ ga už finansinį programa­ vimą ir biudžetą, anksčiau prognozavusi „kietą nusi­ leidimą“. Ji giria Vyriausy­ bę už greitus sprendimus, o tarp įžvelgtų klaidų įvardija mokesčių naštą, per didelę ir per staigiai užkrautą smul­ kiajam verslui. 8 p.

Marijampolės UAB „Stevila“ tikisi naudos iš Vokietijos bė­ dų. Metalo apdirbimu besiver­ čianti bendrovė viliasi, kad ekonominio sunkmečio lai­ kotarpiu taupydami vokiečiai rinksis ne Vokietijos, bet pi­ gesnę kitose šalyse pagamin­ tą produkciją. 7 p.

Inovacijos Lazeriams – ES įvertinimas

▸ Dalia Grybauskaitė, eurokomisarė: „Yra daug smulkių priemonių, kurių nebūčiau rekomendavusi ir nebūčiau pati taikiusi, nes finansiškai jų įtaka biudžetui labai maža, o įtampos visuomenėje sukėlė tikrai daug.“ Herkaus Milaševičiaus nuotr.

▸ Gintautas Navikas, „GNG įmonių grupės“ savininkas: „Ukrainoje lietuviams vežėjams nebėra kas veikti, nes ten chaosas.“

Politika

Svajonių šalis virsta chaosu Ukraina ritasi į didelę ekonomikos krizę. Lietuvos verslinin­ kai, dar neseniai puoselėję ten plėtros planus, šiandien sako, kad potencialiai pelningą rinką žlugdo pinigų nuvertėjimas, oligarchijos įsigalėjimas ir korupcija. 16 p.

Keturios Lietuvos lazerinių technologijų bendrovės už taikomųjų mokslinių tyrimų projektą nominuotos ES „Re­ gionų žvaigždžių“ apdovano­ jimams. Taip pagerbiami sėk­ mingiausi ES finansuoti pro­ jektai už praktiką ir inovacijų taikymą. 6 p.

Investicija Stumia iš Serbijos Serbai nutraukia trąšų gamyk­ los „HIP-Azotara“ privatiza­ vimo sutartį su konsorciumu, kurį sudaro „Arvi ir Ko“, „Sa­ nitex“ ir serbų įmonė. Serbai investuotojus kaltina privati­ zavimo sutarties sąlygų nesi­ laikymu, o Lietuvos atstovai sako, kad Serbijoje savotiška verslo specifika. 6 p.

VŽ citata

22 Nuomonės

❞ Matome,

kad kai kurios įstaigos dar nesupranta atsakomybės tarnauti žmonėms.

atgarsiai Pelnus ma ina blogosios paskolos Reinoldijus Sarkinas, Lietuvos banko vadovas, teigia, kad banku atidejiniai blogosioms paskoloms per praejusius metus isaugo nuo 450 mln. Lt iki 853 mln. Lt, tai sumazins ir banku pelnus.

VZ.LT, 2009 01 28

❞ Viskas, ko noriu iš

valdžios, kad nekrėstų nesąmonių, ir suprantu, kad nėra lengva ir jiems, bet baisiausia suvokti tai, kad bus dar sunkiau. Ir ne tokiems kaip aš, kurie gali vėl išvykti iš Lietuvos ir išlikti. Bet tiems, kas liks ir kurių duonos kąsnio dydis priklauso nuo to, kur aš tą verslą vystysiu. TIPAS

www.vz.lt www.vz.lt www.vz.lt Verslo žinios, 2009 01 29, ketvirtadienis Verslo žinios, 2007 11 27, antradienis

❞ Blogai gyvena tie

bankai, kurie visus savo pinigus sukišo į JAV hipotekinius lakštus.

Dar bėdų gali turėti švedų bankai, iš kurių visus indėlius melžia motininiai bankai.

Tie, kurie tokios investicijos nedarė, ir yra ne užsienio kapitalo, didesnių problemų neturi. Ir nereikia kelt bangų. PERKU

▸ ANDRIUS KUBILIUS, premjeras, zada priimti specialu istatyma, kad sunkmeciu jokia istaiga negaletu ismoketi premiju.

(KALBA NETAISYTA)

klausimas Lietuvos BVP 2008 m. paskutinį ketvirtį buvo 1,5% mažesnis nei 2007 m. tuo pat metu. Ką prognozavote jūs?

Tokį patį

Mažesnį

13%

21%

Neprognozavau

Didesnį kritimą

29%

37%

2009 01 28, TREČIADIENIS

ŠALTINIS: DELFI.LT

nuomonė Šviesos dar nematyti

Ir pagyrė, ir ant nuospaudos užmynė B

e reikalo valdžia mus kelis mėnesius gąsdino, kad Lietuvoje – krizė. Pasirodo, tai buvo tik pumpurėliai – Lietuva ekonominio ir finansinio dugno dar nepasiekė, esame tik to blogojo suktuko pradžioje. Čia kaip tame anekdote, kai į klausimą, kada bus geriau atsakoma: „Geriau jau buvo.“ Tokioms mintims nuteikė eurokomisarės Dalios Grybauskaitės vizitas Lietuvoje.

Ir ankstesnės viešnagės tėvynėje metu Europos Komisijos finansų „ministrė“ neguodė – pranašavo Lietuvai kietą nusileidimą. Valdantieji buvo paglostyti už krizės įveikimo planą.

DABAR STAI – DAR NIURESNES PROGNOZES, O DUGNAS – DAR KIETESNIS: Lietuva, anot eu-

rokomisarės, ties bankroto riba. Peržengti ją – vienas juokas, šalis jau balansuoja ant nemokumo ribos. O pasiskolinti Vyriausybė esą galėjo tik todėl, kad padėtis sausio mėnesį buvo šiek tiek stabilizuota. Atsikvėpti anksti – tolesnis socialinės įtampos eskalavimas ar politinė destabilizacija pastūmėtų Lietuvą į nemokumo pakalnę.

JAU IR VALDANTIEJI PRIPAZISTA, KAD KYLANCIUS NERAMUMUS, mitingų troškimą su-

kėlė ne tik kai kurios perlenktos griežtų priemonių nuostatos, bet ir tautos išrinktųjų nenoras bendrauti su žmonėmis. Neturėjimas informacijos – irgi informacija, tik dažniausiai iškreipta, kartais galbūt net sąmoningai. Dabar šias klaidas mėginama taisyti: rengiami susitikimai su įvairiomis verslo organizacijomis, socialiniai dialogai ir pan. Tačiau buvusios arogancijos valdžia vis dar iki galo neatsikrato – premjeras Andrius Kubilius, mėgindamas užkirsti kelią smulkiesiems verslininkams rinktis vasario 3 d. prie Seimo rū-

mų, pasiūlė aniems atkakti į Vingio parką, o rūstybės taikiniu pasirinkti jo... iškamšą. Ar tikrai Vyriausybės vadovas mano, kad sunerimę dėl savo likimo verslininkai renkasi tik išsišėlti? Žmonės gal ir į naujus mitingus nesirinktų, kaip neskelbtų ir žadamo visuotinio streiko, tačiau jie nori būti išgirsti ir išklausyti. Tai – dar viena solidarumo sudedamoji dalis. Šią valdžios klaidą nurodė ir p. Grybauskaitė – tikras (ir sutinkame, pelnytas) valdančiųjų ir, rodo apklausos, didžiosios visuomenės dalies autoritetas. Viena klaida sukėlė kitas, kurių didžiausia – neapgalvoti mokesčiai smulkiesiems verslininkams. Pati eurokomisarė prisipažįsta kai kurių smulkių priemonių nebūtų rekomendavusi ir taikiusi – finansine prasme biudžetui jos turėtų labai mažai įtakos, užtat visuomenėje įtampos, kuri ir taip nemaža, tikrai sukėlė daug.

VERSLININKAI DABAR RAMINAMI PAGALBOS VERSLUI PAKETU. EUROKOMISARE TAM PRITARIA, tačiau siūlo valdžiai rim-

tai padirbėti su centriniu bei komerciniais bankais, kad „būtų šiek tiek atšaldyta finansinė sistema“, kad verslas galėtų prieiti prie kredito išteklių. Pataisius naktinės mokesčių reformos klaidas, siūloma Seimo pavasario sesijoje dar sykį peržiūrėti biudžetą, pirmiausia – valdžios išlaidas bei investicines programas. Kol kas visuomenę vis dar pasiekiančios naujos žinios apie valdininkams išmokėtas premijas, priemokas ar kitaip pavadintus pinigus žmonių neįtikina valdžios pasiryžimu taupyti.

Norėtume tikėti, kad p. Kubilius parodys tikrą ryžtą – pažadėjęs nurėžti „dosniosioms“ institucijoms atitinkamą dalį lėšų, žodžio laikysis. Tuomet ir solidarumas pradės atgauti tikrąją savo prasmę.

LEIDEJAS UAB "Verslo zinios" Steigimo liudijimo Nr.1946 Imones kodas 110682810 J. Jasinskio 16A, LT-01112 Vilnius Tel.(370 5) 2526 300 Faksas (370 5) 2526 313 El. p. office@verslozinios.lt

Generalinis direktorius/ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas

BUHALTERIJA

Lina Vaineikiene Tel. (370 5) 2526 325 El. p.: finans@verslozinios.lt saskaitos@verslozinios.lt

REDAKCIJA

HERKAUS MILAŠEVIČIAUS NUOTR.

❞ Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė kai kurių smulkių

priemonių nebūtų rekomendavusi ir taikiusi – finansine prasme biudžetui jos turėtų labai mažai įtakos, užtat visuomenėje įtampos, kuri ir taip nemaža, tikrai sukėlė daug.

Numerio redaktorius Darius Tarasevicius Tel. (370 5) 2526 400 Faksas (370 5) 2526 313 El. p. info@verslozinios.lt

VŽ SAVAITGALIS

Beatrice Laurinaviciene Tel. (370 5) 2526 371 El. p. beatrice. laurinaviciene@ verslozinios.lt

VADYBA

Rasa Dzeveckyte Tel.(370 5) 2526 363 El. p. rasa.dzeveckyte@ verslozinios.lt

PRENUMERATA

Tadas Umbrasas Tel.(370 5) 2526 330 Faksas (370 5) 2604 401 El. p. prenumerata@ verslozinios.lt

REKLAMA

VŽ KONFERENCIJOS

Egle Ostrauskaite Jurgita Putnaite Tel.(370 5) 2604 422 Tel.(370 5) 2526 337 Faksas (370 5) 2604 400 El. p. konferencijos@verslozinios.lt El. p. reklama@versloVŽ ŽINYNAI zinios.lt Vilma Buterleviciute Tel.(370 5) 2526 421 El. p. konsultacijos@verslozinios.lt

VŽ KNYGOS

Donata Genyte Tel.(370 5) 2546 856 El. p. knygos@verslozinios.lt

RINKODARA

Ausra Barysiene Tel. (370 5) 2526 410 El. p. rinkodara@verslozinios.lt

Tirazas

12.280

Leidziamas nuo 1995 m. sausio 4 d.

ISSN 1392-2807 © UAB “Verslo zinios”

© Skelbiant dienrastyje isspausdinta informacija nuoroda i Vz butina. Spausdino „Lietuvos ryto” spaustuve Uzsakymo Nr. 989, 4 sp. l. Uz reklamos turini ir joje pasitaikancias ivairaus pobudzio klaidas redakcija neatsako.

www.vz.lt www.vz.lt Versložinios, žinios,2007 2009110127, 29,antradienis ketvirtadienis Verslo

Dienos kadras

Žinios 3

Apklausa Ketina rėžti algas

Seimas Poilsiavietes privatizuos

Beveik ketvirtadalis Lietuvos įmonių 2009 metais planuoja mažinti pagrindinį darbo užmokestį vidutiniškai 16%. Dar maždaug antratiek įmonių kintamą atlyginimo dalį mažins apie 20%. Šiuos pokyčius pajus visų organizacijos hierarchijos lygių darbuotojai. Tai parodė Lietuvos konsultacijų bendrovės „OVC Consulting“ šių metų sausio viduryje atlikta Lietuvos įmonių apklausa, praneša portalas alfa.lt.

Pusė apklaustų Lietuvos įmonių pagrindinį darbo užmokestį ketina didinti 5–7%, tačiau dauguma jų – tik išskirtiniais atvejais. Tačiau pernai, „Mercer“ atlygio tyrimo duomenimis, atlyginimai augo net 90% darbuotojų.

Iki 45% Lietuvos įmonių 2009 metais mažins darbuotojų skaičių. Per 2008 m. antrąjį pusmetį darbuotojų skaičių dešimtadaliu mažino 43% apklaustų įmonių. 60% vėl ruošiasi mažinti darbuotojų skaičių ir šiemet. (VŽ)

Seimo kanceliarijos valdomi poilsio namai „Viešnagė“ bei poilsiavietė prie Siaurio ežero (Švenčionių r., Labanoro parko teritorija) bus privatizuoti. Taip, pasiūlius Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams, vakar nutarė Seimo valdyba. Abi poilsiavietės bus perduotos Valstybės turto fondui.

Komentuodama sprendimą atsisakyti poilsiaviečių Virginija Baltraitienė, Seimo pirmininko pavaduotoja, sakė, kad tai Seimui visiškai nebūdinga funkcija. Jos teigimu, Seimo kanceliarija poilsiavietes išlaiko už pinigus, kuriuos gauna už patalpų nuomą, pavyzdžiui, iš Seimo rūmuose veikiančios kirpyklos, iš banko nuomojamų patalpų.

Po savaitės Seimo valdyba ketina svarstyti, ką daryti su kitomis parlamente veikiančiomis įmonėmis, pvz., su seimūnus maitinančia bendrove „Greminta“, Seimo viešbutyje veikiančiu relaksacijos centru. (VŽ)

▸ „Didžiausia LEO LT problema yra pateikiamos informacijos trūkumas. Iki šiol tai

nebuvo pakankamai viešas, išdiskutuotas projektas. Projekto įgyvendintojai turi sutikti su jo revizija“, – vakar sakė Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, susitikęs su LEO LT valdybos pirmininku Gintautu Mažeika (centre) ir valdybos nariu, finansų direktoriumi Ramūnu Bičiulaičiu. Olgos Posaškovos (Seimo ryšių su visuomene skyrius) nuotr.

Bankai Pelnus mažina blogosios paskolos

Švietimas

Pavojaus varpeliai dar neskamba Apmokės tik

geriausiųjų studijas

Justina Juršytė

justina.jursyte@verslozinios.lt

Atidėjiniai blogosioms paskoloms Lietuvos bankuose pernai išaugo iki 1,18% viso paskolų portfelio, tačiau jokio pavojaus šalies bankų sistemai nėra. Tai buvo konstatuota po išvažiuojamojo Seimo komiteto posėdžio, kuriame dalyvavo ir Lietuvos banko vadovas.

Lietuvos bankų atidėjiniai blogosioms paskoloms per praėjusius metus išaugo nuo 450 mln.

Lt iki 853 mln. Lt, tai sumažins ir bankų pelnus. „Pelnas gerokai mažesnis nei užpernai, bankai priversti daryti gerokai didesnius atidėjinius“, – vakar po Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio žurnalistams sakė Reinoldijus Šarkinas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Anot jo, daugiausia blogųjų paskolų – verslo.

Kokie gali būti bankų pelnai, p. Šarkinas neatskleidžia.

Bijoti nėra ko O Kęstutis Glaveckas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas, tvirtina, kad pavojaus Lietuvos bankų sistemai nėra. „Kam atrodo, kad aplink varpai skamba, tai sakau – net varpelių negirdėti. Komerciniai bankai pakankamai likvidūs, pavojaus, kad jie grius, dabartiniu metu tikrai nėra, mes įsitikinome išklausę visą informa-

Lina Sidaraitė

lina.sidaraite@verslozinios.lt

Nuo rudens už studijas galės nemokėti apie 21.000 pirmakursių. Švietimo ir mokslo ministerija skaičiuoja, kad finansuoti tiek studijų vietų valstybei atsieis apie 70 mln. Lt.

▸ Reinoldijus Šarkinas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, tvirtina, kad daugiausia blogųjų paskolų – verslo. Juditos Grigelytės nuotr.

ciją. Absoliučiai jokio pagrindo nėra devalvacijai, litas pakankamai gerai padengtas“, – po susitikimo su p. Šarkinu sakė p.

Glaveckas. Jo teigimu, centrinio banko rezervas yra pakankamas, litas padengtas 126%. Problemų yra dėl pasaulinės krizės – tarpbankinio skolinimosi, palūkanų, paskolų teikimo, taip pat didėja blogųjų paskolų dalis. Šiuo metu, anot p. Glavecko, jos sudaro 1,18%, o būstų paskolos tik 0,39% viso paskolų portfelio. Tai, jo nuomone, nedideli, kontroliuojami rodikliai.

Pinigų neišvežė Pono Šarkino teigimu, Lietuvos komerciniai bankai iš juos kontroliuojančių Skandinavi-

jos bankų pernai gavo apie 10 mlrd. Lt daugiau nei jiems pervedė. „Jokio pinigų išvežimo į pagrindinius bankus nebuvo, ir tai, kas skelbiama, neatitinka tikrovės“, – tvirtino Lietuvos

banko vadovas.

Atlaisvintą 1 mlrd. Lt iš privalomųjų rezervų, anot p. Šarkino, komerciniai bankai pernai lapkritį panaudojo paskoloms, iš jų 400 mln. Lt buvo suteikta valdžios institucijoms.

info

▸ Iš viso šalies komerciniai bankai yra išdavę daugiau nei 71,5 mlrd. Lt paskolų, vien pernai bankų išduotų paskolų portfelis išaugo 18%.

▸ Visiems Lietuvoje veikiantiems bankams ir užsienio bankų skyriams per ▸ ▸ ▸

2008 metų 9 mėnesius pavyko uždirbti 884,5 mln. Lt, 8,9% daugiau nei užpernai tuo pačiu metu.

Pelnas mažėjo: AB Šiaulių banke, AB „Parex“ banke, „MP Investment Bank hf.“, BIG banke, „Allied Irish Banks“ filiale ir „Danske banke“.

Bankų turtas (aktyvai) sudarė 90,1 mlrd. Lt ir per trečią ketvirtį išaugo 3,7 mlrd. Lt, arba 4,3%. Klientams suteiktų paskolų suma sudarė 70,4 mlrd. Lt, per ketvirtį ji išaugo 3,1 mlrd. Lt, arba 4,6%.

2007 m. tuo pat metu paskolų augimas buvo 13 mlrd. Lt (31,2%).

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius vakar spaudos konferencijoje pranešė, kad šiemet aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamoje vietoje pradėsiančio studijuoti pirmakursio studijoms bus skiriama visa tam reikalinga suma. Iki šiol viena valstybės mokama studento vieta buvo padengta tik 47% reikiamų lėšų.

Nuo rudens numatyta į šalies universitetus priimti 11.000, o į kolegijas – 10.000 studentų, kuriems už mokslą mokėti nereikės. Pernai valstybė iš viso finansavo 24.000 studijų vietų. „Tačiau į pastarąjį skaičių įėjo ir iš dalies valstybės finansuojamos vietos. Jų buvo beveik pusė. Taigi galime daryti išvadą, kad nauja tvarka padidins visiškai valstybės finansuojamų vietų skaičių“, – aiškina p. Steponavičius.

skaičius

57.000 ▸ Tiek studentų mokslus

visiškai finansavo valstybė iš 2008 m. rudenį 210.000 studijavusiųjų Lietuvos aukštosiose mokyklose.

keliaus paskui studentą, leis studijų finansavimui atseikėti daugiau valstybės pinigų.

Gauti studijų krepšelį, kuris garantuos nemokamą mokslą visą studijų laikotarpį, galės gerai bendrojo lavinimo mokyklas baigę moksleiviai. „Dėl naujovių priėmimo tvarka į aukštąsias mokyklas nesikeičia. Jos atsirinks būsimus studentus pagal brandos egzaminų rezultatus“, – kalba p. Steponavičius.

Kiek už mokslą teks mokėti negavusiesiems studijų krepšelio, kol kas neatskleidžiama.

Tačiau suma turėtų priklausyti nuo studijų krypties. „Be to, kainas nustatys pačios aukštosios mokyklos, tačiau jos negalės viršyti valstybės nustatytos ribos“, – nurodo ministras.

Taip pat iki 10% savo lėšomis besimokančių ir gerus rezultatus pasiekusių studentų gaLems brandos egzaminai lės tikėtis visos studijų įmokų Pasak ministro, naujasis stu- sumos kompensacijos. Kasdijų krepšelio principas, kai met valstybei tai esą kainuopinigai į aukštąsias mokyklas tų 15 mln. Lt.

www.vz.lt

Žinios

Verslo žinios, 2009 01 29, ketvirtadienis

Organizacijos Profsąjungos turės savo atstovą

komitetus įtraukti daugiau nevyriausybinių organizacijų, verslo, mokslo atstovų.

Numatyta, kad dėl esminių Trišalės tarybos sprendimų turi būti pasirašomi susitarimai.

Profsąjungų atstovai ir premjeras susitarė įkurti socialinio dialogo organizavimo grupę, sudarytą iš Trišalės tarybos, Vyriausybės at-

Trečiadienį susitikęs su šalies profesinių sąjungų vadovais premjeras Andrius Kubilius sutiko įsteigti profsąjungų atstovo prie Vyriausybės pareigybę.

Susitikime susitarta plėsti Trišalės tarybos veiklą ir į

stovų bei nevyriausybinių skaičius organizacijų, artimiausiu metu ši grupė turės pasiūlyti, kokios institucijos padėtų plėtoti ir stiprinti socialinį dialogą, teigiama Vyriausybės pranešime spaudai.

Iki vasaros planuojama apsispręsti ir dėl temų bei pro- ▸ Prognozuojama, kad tiek galutiniams buitiniams vartotojams galėtų blemų, kurioms reikalingas kainuoti elektros energija 2010 m., kai jau bus uždaryta Ignalinos atominė ilgalaikis nacionalinis susi- elektrinė. Šaltinis: konferencija „Ekstremali Lietuvos energetikos būklė“ tarimas. (vz.lt)

55 ct/kWh

Įšaldyti islandų ledyne Užsienio prekyba Gaila draugiškos šalies ir patikimų partnerių

www.vz.lt Verslo žinios, 2009 01 29, ketvirtadienis

Statybos Pastatė daugiau

Rima Rutkauskaitė

rima.rutkauskaite@verslozinios.lt

Verslui draugiška šalimi vadinta Islandija Lietuvos partnerius įstūmė jei ne į bankrotą, tai į nuostolius. Daugelis kalbintų verslininkų tvirtina pinigų nebesitikintys atgauti.

UAB „Dalios baldai“, kurių eksportas į Islandiją sudarė apie 5% viso eksporto, iš partnerių neatgauna apie 100.000 Lt. Dalia Markevičienė, „Dalios baldų“ direktorė, sako, jog skola nėra tokia, kad padėtį reikėtų dramatizuoti. O kadangi šansų ją atgauti mažai, veikiausiai ji bus nurašyta į nuostolius.

Nors islandas, su kuriuo įmonė bendradarbiavo, turi turto Lietuvoje, tačiau pirkinys įformintas kitos bendrovės vardu, tad advokatai verslininkams patarė nesibylinėti.

Didesni nuostoliai būtų skaičiuojami, jei įmonė būtų atlikusi kitą – 0,5 mln. Lt siekiantį islandų užsakymą. „Dalios baldai“ jau buvo pradėję baldus projektuoti, bet šalies bankrotas darbus sustabdė. „Palyginti lengvai išsisukome“, – atsidūsta p. Markevičienė.

Bankrutuodami Islandijos verslininkai paskui save veikiausiai nusitemps Panevėžio rajono Ramygalos skydiniųkarkasinių namų UAB „Darlista“. Darius Stiklinskas, bendrovės vadovas, skaičiuoja, kad vienas Islandijos užsakovas liko skolingas per 100.000 Lt, ki-

skaičius

4 kartus ▸ Tiek pernai sumažėjo

eksportas į Islandiją: per 11 mėn. eksportuota prekių už 55,5 mln. Lt, o per tą patį laikotarpį 2007 m. – už 248 mln. Lt. 2007 m. Islandija užėmė 22 vietą didžiausių mūsų šalies eksporto partnerių sąraše. Didžiausią poveikį padarė beveik visiškai nutrūkęs mineralinių produktų eksportas.

Lietuva Islandijai daugiausia parduoda plastiko, medienos, neaustinių medžiagų, įvairių pramonės dirbinių.

▸

Šaltinis: Statistikos departamentas

tas – apie 140.000 Lt, o į Islandiją bendrovė eksportavo apie 90% namų. „Jei pinigų nepavyks atgauti, „Darlista“ gali bankrutuoti, nes padėtis šiandien įmonėje kritiška. O išieškoti skolas sunku – viena įmonė bankrutavo, kita slapstosi nuo kreditorių keisdama vadus. Tačiau rankų nenuleidžiame“, – guodžiasi p. Stiklinskas.

Jonas Sakaitis, Rokiškio UAB „Skado medis“ savininkas, džiaugiasi, kad ryšius su islandais pavyko nutraukti dar iki krizės. Anksčiau įmonės dalininku buvęs islandas pareiškė, kad šis verslas jo nebedomina, ir akcijas pardavė atgal. „Laiku viską suspėjome susitvarkyti, ir nesame nei mes jam skolingi, nei jis mums“, – palankia istorijos baigtimi pa-

tenkintas p. Sakaitis.

Viačeslavas Dubrovskichas, islandų bendrovėms statybines, apdailos medžiagas bei baldus tiekiančios Kauno UAB „Proexport“ direktorius, sako, jog dalis produkcijos į Islandiją jau iškeliavo, o dalis prekių, pagamintų pagal specialius užsakymus, bet neapmokėtų – dar Lietuvoje. Jis abejoja, ar jas pavyktų parduoti vietoje, o sunaikinti – reikštų nemažus nuostolius.

Krona bando tiestis Nors islandai tikina, kad šiuo metu užšaldyti projektai bus baigiami, tačiau, kronai stipriai nuvertėjus, lietuviškos prekės tampa pernelyg brangios. „Padėtis po truputį taisosi: vyriausybė atsistatydino, krona kiek sustiprėjo. Tačiau abejoju, ar šiemet įvyks esminis lūžis“, – svarsto verslininkas.

Pasak jo, šiuo metu dirbti su islandais rizikinga. Atsiskaitymai vykdomi per centrinį banką. Ir net jeigu partneris turi kronų, dar nėra garantijų, jog pinigai pasieks Lietuvos įmonę. Centrinis bankas gali nuspręsti, jog perkama ne pirmo būtinumo prekė, ir pervedimą sustabdyti.

Skolas išieškoti taip pat nėra paprasta – direktorius atkreipia dėmesį, kad skolų išieškojimo bendrovės Islandijai taiko gerokai didesnį skolos išieškojimo mokestį nei kitoms šalims. „Kitą mėnesį susitiksiu su partneriu ir bus aiškiau, ar at-

gauti skolas realu“, – ragina luktelti „Proexport“ vadovas, Islandijoje rizikuojantis prarasti kelis šimtus tūkstančių litų.

Kadangi su islandais jis dirba ne pirmus metus ir užsakovą laiko patikimu, pripažįsta tikrai nesitikėjęs pakliūti į tokią keblią padėtį.

Užšaldyta Drastiškų priemonių išieškant skolas nesirengia imtis ir Genadijus Chaleckis, UAB „Vokė III“ generalinis direktorius. Sako, partneriai iki šiol patikimi ir sąžiningi. „Vokė III“ ne tik bendradarbiauja su stambiomis statybos kompanijomis, bet ir turi Reik­ javike atstovybę. Virtuvės baldus gaminančios įmonės vadovas pasakoja, kad jie buvo priversti užšaldyti du didelius vyriausybės užsakymus, ir tikisi, kad nemaži pinigai sugrįš, kai šalies ekonomika pradės funkcionuoti.

Kad geriau jaustųsi ir patys, ir partneris, dalis statybų perrašyta „Vokei III“. „Smulkesni statybininkai, mūsų klientai, dar juda ir norėtų bendrauti, bet jiems kyla atsiskaitymo problemų – jie negali iš šalies išsiųsti valiutos“, – aiškina p. Chaleckis.

Nors vilniečiai tikėjosi, kad ekonomika netrukus atsigaus, atrodo, atsigavimas bus lėtesnis nei manyta. Įpratę plačiai gyventi islandai nelinkę nors laikinai susispausti. Verslininko prognozėmis, šalis anksčiau kaip rudenį neatsigaus.

komentarai

info

▸ 2008 m. spalio 6 dieną

Islandijos ministras pirmininkas Geiras Hardė (Geir Haarde) įspėjo, kad milžiniški nuostoliai šalies bankų sektoriuje veda Islandiją bankroto link.

300.000 gyventojų turinti sala Atlanto vandenyne, neseniai garsėjusi kaip viena turtingiausių pasaulyje, pajuto, kad svetimi pinigai, iš kurių iki šiol gyveno, baigėsi. Nuo to laiko Reikjavike nuolat vyksta mitingai, piketai, gatvių susirėmimai.

Kilus finansų krizei ir sugriuvus bankų tarpusavio pasitikėjimui, iki to laiko gausiai skolinęsi ir kreditus daliję Islandijos bankai buvo priversti suskaičiuoti, kad jų skolos 9 kartus didesnės už metinį Islandijos BVP. Trys didžiausi šalies bankai buvo nacionalizuoti, užkraunant jų finansinius įsipareigojimus mokesčių mokėtojams. Paskelbus apie bankų nacionalizavimą krona nuvertėjo 30%.

Paskolas paėmusių šalies gyventojų įmokos bankams išaugo iki pusantro karto, atlyginimai įšaldyti, darbuotojai masiškai atleidinėjami.

Nepaisant tarptautinės pagalbos, manoma, kad gegužę nedarbo lygis šalyje sudarys 9%, o infliacija šiemet gali pasiekti 30%.

Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad šiemet Islandijos ūkis patirs 10% nuosmukį. Tai didžiausias šalies ekonomikos nuosmukis nuo 1945 m.

▸ ▸ Dalia Markevičienė,

UAB „Dalios baldai“ direktorė: „Pinigų gaila, bet, bandydami juos susigrąžinti, sugaištume daugybę laiko ir išleistume nemažai pinigų, todėl nuostolį nurašysime.“

▸ Viačeslavas

Dubrovskichas, UAB

„Proexport“ direktorius: „Net jeigu partneris turi kronų, dar nėra garantijų, jog pinigai pasieks Lietuvos įmonę. Centrinis bankas gali pervedimą sustabdyti.“

▸

▸

▸ ▸

▸ Genadijus Chaleckis, UAB „Vokė III“ generalinis direktorius: „Kad ir kaip būtų, Islandijos, kaip eksporto rinkos, nenurašau. Jie prisikels.“

▸

info

Pastatyta butų

Lietuvoje Nors pirkėjų susidomėjimas ▸ tūkst. būstais pernai ėmė mažėti, 11,8 2008 m. Lietuvoje pastatyta 27% 9,3 daugiau butų nei 2007 m., rašo „Lietuvos rytas“. Pernai III ket­virtį pastatytų butų skaičius buvo vos 1% didesnis nei per tą 2008 m.

2007 m. patį 2007 m. laikotarpį. Butų paŠaltinis: „Lietuvos rytas“ klausa pernai krito 25,8%.

Išmokos Signataro rentą gaus ir Prunskienė Vyriausybė vakar nutarė skirti valstybinę signataro rentą Kovo 11-osios Akto sig­ natarei Kazimirai Danutei Prunskienei. Renta buvusiai žemės ūkio ministrei skiria-

▸ Kazimira Prunskienė

ma nuo 2008 m. gruodžio 10 d., kadangi nuo to laiko p.

Prunskienė neturi draudžiamųjų pajamų.

Tai yra būtina sąlyga skiriant šią išmoką, skelbiama Vyriausybės pranešime spaudai.

Valstiečių liaudininkų sąjungai vadovaujanti 65-erių p. Prunskienė rudenį nesėk­ mingai kandidatavo į Sei-

Registrai Apie turto areštą ar įkeitimą galima sužinoti už 1 Lt

Sigita Migonytė

sigita.migonyte@verslozinios.lt

Partneriu būtina pasitikėti, bet pravartu ir jo būklę patikrinti. Ypač kai drauge su sunkmečiu užgriuvo bankrotai ir nemokumo bylos. Turto arešto aktų registre galima įsitikinti, ar neareštuotas partnerių arba klientų turtas.

čios Centrinės hipotekos įstaigos (CHI) direktorius.

Andrius Bogdanovičius, didžiausią Lietuvoje skolininkų registrą sukūrusios bendrovės „Creditinfo Lietuva“ vadovas, irgi pataria įmonėms dažniau žvilgtelėti į šį registrą.

Pavyzdžiui, prieš suteikiant klientui atidėtą mokėjimą. Turtas – viena iš priemonių, užtikrinančių, kad klientas vykdys įsipareigojimus. Jis primena, kad neužtenka klientą įvertinti vieną kartą, mat po pusmečio jo finansinė padėtis gali pakisti. Todėl tikrinti, ar turtas neareštuotas, reikėtų periodiškai, kas ketvirtį. „Tačiau ne visos įmonės pakankamai išnaudoja šią galimybę, nes paslaugą vertina kaip per brangią arba išvis nežino, kad tokia yra“, – kalba p.

Bogdanovičius.

nedideli. Priešingai – reikėtų juos kelti, nes išaugo CHI sąnaudos.

CHI puslapyje www.lhr.lt įmonės gali internetu užsakyti informaciją apie juos dominančią bendrovę ir sužinoti, ar jos turtas neįkeistas. Tiesa, pasiimti duomenų teks vykti į CHI skyrius. Išsami informacija apie vieną įmonę kainuoja 14 Lt, santrauka – 4 Lt. O už 1 Lt trumpąja žinute galima sužinoti, ar konkrečios įmonės turtas nėra įkeistas ar areštuotas, žinutėje tiesiog trumpai patvirtinama „taip“ arba „ne“.

CHI skelbia, kad, palyginti 2007 ir 2008 m. gruodį, įmonių turto areštų padaugėjo 200%, beveik padvigubėjo nutarčių dėl bankroto bylų iškėlimo.

Taip pat 2008 m. labai padaugėjo įkeisto turto išieškojimų – net 248,28%, palyginti su 2007 Dvigubas šuolis m. gruodžiu.

CHI vadovas sako, jog nemažai Registre sukaupta informaįmonių tiesiog negirdėjo apie cija gali naudotis ir įmonės bei paslaugą. O jos įkainiai tikrai gyventojai.

▸ Antanas

Baronas, Centrinės

hipotekos įstaigos direktorius: „Tokių bankrotų, turto areštų ir įkeisto turto areštų skaičių kaip dabar dar nebuvo, ir jie vis auga.“ Juditos Grigelytės nuotr.

info

Areštuota turto* Metai 2007 m.

2008 m.

Fizinių asmenų 18.468 21.213

mą. Ji nėra viešai atsisakiusi pretenzijų vėl pretenduoti ir į šalies prezidento postą, nors spaudai pastaruoju metu buvo teigusi, kad ją labiau tenkintų europarlamentarės karjera. Šiuo metu signataro rentą gauna 56 asmenys. Jos dydis sudaro pusę Seimo nario atlyginimo – šiuo metu apie 5.600 Lt. (VŽ)

Maisto pramonė „Baltajai snaigei“ – bankroto byla

Patikimas tol, kol turtas neareštuotas

„Bankroto bylose dažnai susiduriama su problema – koks įmonei priklausantis turtas areštuotas ir kas bei kiek kartų jį areštavo.

Dažniausiai tik nuvykus tvirtinti sandorių ar perregistruoti nuosavybės teisių paaiškėja, jog turtą areštavo kelios arešto institucijos, o dėl bankroto administratoriaus ar kito suinteresuoto asmens turimos ne visada tikslios informacijos apie areštuotą turtą teismas priima nutartis tik dėl dalies arešto panaikinimo“, – dėsto Antanas Baronas, turto arešto aktų registrą tvarkan-

▸ Lietuvos verslininkai Islandijoje prarado ir gerų užsakymų, ir nemažai pinigų – vargu ar juos padės atgauti kasdienybe tapę protestai prieš vyriausybės ir centrinio banko politiką Reikjavike. Reuters nuotr.

Žinios

Įmonių 3.639 5.805

*duomenys pateikiami skaičiuojant asmenis pagal įmonių pavadinimus bei vardus ir pavardes, bet neskaičiuojama, kiek buvo areštuota to paties asmens turto Šaltinis: Turto arešto aktų registras

Tauragės UAB „Baltoji snaigė“ „Sodros“ ir įmonės darbuotojos reikalavimu iškelta bankroto byla.

Ledų gamybos ir žuvies perdirbimo įmonės skolos viršija 8 mln. Lt, jos dar tikslinamos. Įmonės turto vertė pernai rugsėjį siekė 9,49 mln. Lt, o jos skolos – 8,15 mln. Lt. Iš jų 1,23 mln. Lt sudarė įsipareigojimai lizingo bendrovėms, skolos tiekėjams – 1,15 mln. Lt, finansiniai įsipareigojimai – 5,387 mln.

Lt. Įmonės darbuotojams „Baltoji snaigė“ liko skolinga 333,674 Lt. Įmonėje dirbo apie 70 žmonių. Bendrovės turtas buvo areštuotas jau 2008 m. lapkritį. „Šiuo metu bankrutuojančios įmonės galutinė skola dar yra tikslinama. Didžiausi įmonės kreditoriai – bankai“, – sako Aurimas Valaitis, bankroto administratorius. (vz.lt)

www.vz.lt

Žinios

Verslo Ĺžinios, 2009 01 29, ketvirtadienis

Davose – grōdas optimizmo Lietuvius stumia Politika Prasidėjo pasaulio ekonomikos forumas

Vakar pasaulio politikos ir verslo lyderiai susirinko ÄŻ Davoso forumÄ… – vienÄ… iĹĄ svarbiausiĹł metiniĹł konferencijĹł. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus Ä?ia nesutiko pernelyg daug politikos, bankininkĹł ÄŻĹžymybiĹł, matyt, nusprendusiĹł forumÄ… ĹĄiemet praleisti.

PavyzdĹžiui, JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) JAV pareigĹŤnams liepÄ— likti namuose ir rĹŤpintis klibanÄ?ia ĹĄalies ekonomika. TaÄ?iau Davose yra Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, Kini-

jos ministras pirmininkas Venas DĹžiabao (Wen Jiabao), galima pabendrauti su Ĺžlugusio investicinio banko „Lehman Brother“ buvusiu vadovu RiÄ?ardu Fuldu (Richard Fuld).

Karai, sumaiĹĄtis ekonomikoje, skurdas pasaulyje – tokia pagrindinÄ— ĹĄiandien Davoso darbotvarkÄ—. Didieji lĹŤkesÄ?iai liko praeityje, rodo forumo iĹĄvakarÄ—se paskelbtas „PricewaterhouseCoopers“ (PWC) tyrimas: tik 21% didĹžiĹłjĹł koncernĹł vadovĹł tikisi, jog ĹĄiemet pavyks padidinti apyvartas. Negana to, prognozuojama, jog net po 12 mÄ—nesiĹł padÄ—tis negerÄ—s.

34% apklausos dalyvių prog­ nozuoja, kad ekonomika pradės atsigauti po 3 m.

Tik 23% valdybos pirmininkĹł mano, kad gauna pakankamai informacijos iĹĄ bendroviĹł vadovĹł apie padÄ—tÄŻ valdomose ÄŻmonÄ—se, o 21% jauÄ?iasi Ĺžinantys, ko ĹĄiuo metu rinkai reikia ir kaip tuos poreikius patenkinti. „YpaÄ? nerimÄ… kelia ryĹĄkus nuotaikĹł smukimas smarkiai augusiĹł ekonomikĹł ĹĄalyse“, – atkreipia dÄ—mesÄŻ Hanzas Vageneris (Hans Wagener), Vokietijos PWC valdybos narys. (vz. lt, manokarjera.lt)

&VSPQPT 4LJKVOHPT 4BOHMBVEPT GPOEBT Ă&#x;JOHTOJT Ç› NǡTǸ HFSPWÇ’ t1"70+*/(Ƹ "5-*&,Ƹ 57"3,:."4 *3 1&341&,5:704i 1BWPKJOHPT BUMJFLPT m UBJ OVPEJOHPT EFHJPT TQSPHTUBOÇŠJPT JS LJUPT LFOLTNJOHPT NFEĂ&#x;JBHPT LV SJPT HBMJ QBEBSZUJ Ă&#x;BMPT Ă&#x;NPHBVT JS BS HZWǡOǸ TWFJLBUBJ JS BQMJOLBJ (ZWFOUPKBJ TBWP CVJUZKF TVWBSUPKB OF WJTVT DIFNJKPT QSPEVLUVT UFOLB JĂ˜NFTUJ QBTFOVTJVT WBJTUVT LPTNFUJLLJ OFCFUJOLBNVT OBVEPUJ FMFLUSPT FMFNFOUVT BVUPNPCJMJǸ UFQBMVT BS LVSP ĂąMUSVT %JEFMJ QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ LJFLJBJ TVTJEBSP QSBNPOÇ?T Ç›NPOÇ?TF ÂťJVP NFUV -JFUVWPKF QFS NFUVT TVTJEBSP OVP UǡLTU JLJ UǡLTU UPOǸ QB WPKJOHǸ BUMJFLǸ ,BE Ă˜JPT BUMJFLPT LVP NBĂ&#x;JBV LFOLUǸ Ă&#x;NPHVJ JS BQMJOLBJ -JFUVWPKF LVSJBNB 1BWPKJOHǸ BUMJFLǸ UWBSLZNP TJTUFNB 1BWPKJOHǸ BUMJFLǸ UWBSLZNP TJTUFNPT TVLǡSJNBT ZSB WJFOBT JĂ˜ -JFUVWPT EBSOBVT WZTUZNPTJ UJLTMǸ OV TUBUZUǸ /BDJPOBMJOÇ?KF EBSOBVT WZTUZNPTJ TUSBUFHJKPKF 1BWPKJOHǸ BUMJFLǸ UWBSLZNLJ JS TJTUFNPT TVLǡSJNLJ SFHMBNFOUVP KB JS LJUJ -3 JS UFJTÇ?T BLUBJ ÂťJVP NFUV VĂ&#x; QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ TVSJOLJNP JĂ˜ OBNǸ ǡLJǸ JS TNVMLJǸKǸ Ç›NPOJǸ PSHBOJ[BWJNLJ BUTBLJO HPT TBWJWBMEZCÇ?T UBÇŠJBV Ă˜JBT QBTMBVHBT LPLZCJĂ˜LBJ UFJLJB EBS OF WJTPT TBWJWBMEZCÇ?T UPEÇ?M EJEĂ&#x;JVNB OBNǸ ǡLJVPTF JS LPNFSDJOJBNF TFLUPSJVKF TVTJEBSBOÇŠJǸ QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ QBĂ˜BMJOBNB LBSUV TV LJUPNJT LPNVOBMJOÇ?NJT LJFUPTJPNJT BUMJFLPNJT JS QBUFOLB Ç› TLJWBSUZOVT -JFUVWPT QSBNPOÇ?T TQFDJĂąLB QBTJĂ&#x;ZNJ UVP LBE Ă˜JVP NFUV Ă˜BMZKF QBWPKJOHBT BUMJFLBT HFOFSVPKB EJEFMJT TLBJÇŠJVT TBOUZLJOBJ NBĂ&#x;Ǹ Ç›NPOJǸ TVTJGPSNVPKB NBĂ&#x;J UBÇŠJBV Ç›WBJSǡT QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ TSBVUBJ LVSJVPT TVEÇ?UJOHB UWBS LZUJ Ç›QSBTUJOÇ?NJT UFDIOPMPHJKPNJT 5PEÇ?M QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ JEFOUJĂąLBWJNVJ BUTLJSBN KǸ TVSJOLJNVJ JS LWBMJĂąLVPUBN QFSEJSCJNVJ TVTJEBSP FLPOPNJĂ˜LBJ OFQBMBOLJPT TLJMZHPT #F ZQBUJOHPT LPOUSPMÇ?T JS HSJFĂ&#x;UBJ UBJLPNǸ SFJLBMBWJNǸ Ç›NP OÇ?TF LZMB Ç›WBJSJǸ QBHVOEǸ OFEJEFMJVT QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ LJFLJVT BQEPSPUJ OFMFJTUJOBJT CǡEBJT OFWFEBNB Ă˜JǸ QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ BQTLBJUB 7BMTUZCJOÇ? BUMJFLǸ BQTLBJUB -JFUVWPKF WZLEPNB OVP NFUǸ 1FS ULJ MBJLPUBSQÇ› Ç›WZLP FTNJOÇ? -JFUVWPT QSBNPOÇ?T SFTUSVLUǡSJ[BDJKB UPEÇ?M JS QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ TVTJEBSZNBT QBTJLFJUÇ? JĂ˜ FTNÇ?T 7FSUJOBOU WBMTUZCJOÇ?T QBWPKJO HǸ BUMJFLǸ BQTLBJUPT SF[VMUBUVT JS QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ UWBSLZNLJ NBUZUJ LBE TVTJEBSBOÇŠJǸ TVUWBSLPNǸ Ç›NPOÇ?TF QBĂ˜BMJ OBNǸ CFJ TBVHPNǸ Ç›NPOÇ?TF QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ LJFLJǸ QPLZÇŠJBJ QFS NFUVT OFBUJUJOLB OFJ #71 BVHJNP OFJ QSBNPOÇ?T QMÇ?USPT 5FOLB LPOTUBUVPUJ LBE Ă˜JǸ EVPNFOǸ QBUJLJNVNBT UBJQ QBU ZSB OFQBUFOLJOBNBT 5LJ QBSPEÇ? JS m NFUBJT QBSFOHUB t1BWPKJOHǸ BUMJFLǸ UWBSLZNBT -JFUVWPKFi HBMJNZCJǸ TUVEJKBi -JFUV WPT 3FTQVCMJLPT BQMJOLPT JS ǡLJP NJOJTUFSJKPT Ç?NÇ?TJ QSJFNPOJǸ TJFLEBNPT QBUJLTMJOUJ QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ BQTLBJULJ %BS NFUBJT -JFUVWB QBSFOHÇ? QSPKFLULJ t1BWPKJOHǸ BUMJFLǸ UWBSLZNBT -JFUVWPKFi P &VSPQPT ,P NJTJKB Ă˜Ç› QSPKFLULJ QSJQBĂ&#x;JOP ĂąOBOTVPUJOV JĂ˜ 4BOHMBVEPT GPOEP MÇ?Ă˜Ç¸ ÂťJT QSPKFLUBT ZSB 7BMTUZCJOÇ?T QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ UWBSLZNP QSPHSBNPT EBMJT Ć›HZWFOEJOBOU QSPKFLULJ LVSJBNBT QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ UWBSLZNP LPNQMFLTBT TV NPEFSOJBJT BUMJFLPNT UWBSLZUJ JS OBJLJOUJ TLJSUBJT Ç›SFOHJOJBJT Ć›HZWFOEJOVT Ă˜Ç› QSPKFLULJ -JFUVWBJ OFCFSFJLÇ?T WFĂ&#x;UJ QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ Ç› VĂ&#x;TJFOJP Ă˜BMJT LBJQ UBJ EBSPNB JLJ Ă˜JPM JS UBJQ CVT TVUBVQPNB OFNBĂ&#x;BJ MÇ?Ă˜Ç¸ 1SPKFLUBT t1BWPKJOHǸ BUMJFLǸ UWBSLZNBT -JFUVWPKFi TVTJEFEB JĂ˜ LFUVSJǸ QBHSJOEJOJǸ EBMJǸ QBWPKJO HǸ BUMJFLǸ EFHJOJNP Ç›SFOHJOJP TUBUZCPT QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ TLJWBSUZOP Ç›SFOHJNP ÂťJBVMJǸ SBKPOF FTBOÇŠJP "VLĂ˜USBLJǸ TFOP PEǸ QSBNPOÇ?T TLZTUǸ BUMJFLǸ TLJWBSUZOP VĂ&#x;EBSZNP JS QSBFJUJFT UBSĂ˜PT TVUWBSLZNP QFTUJDJEǸ LFMJBOÇŠJǸ HSÇ?TNÇ’ BQMJOLBJ TVSJOLJNBT JS TVUWBSLZNBT VĂ&#x;UFSĂ˜UǸ UFSJUPSJKǸ JS TBOEÇ?MJǸ UVSJOÇŠJǸ OFJHJBNLJ QPWFJLÇ› QPĂ&#x;FNJOJBN WBOEFOJVJ CFJ KVPT TVQBOÇŠJPNT UFSJUPSJKPNT TVUWBSLZNBT CFJ QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ TVUWBSLZNBT CBOLSVUBWVTJPTF Ç›NPOÇ?TF #FOESB Ă˜JP QSP KFLUP WFSUÇ? m EBVHJBV LBJQ NJMJKPOBJ &63 JĂ˜ KǸ CFWFJL  TLJSUJ JĂ˜ &4 4BOHMBVEPT GPOEP

1BWPKJOHǸ BUMJFLǸ EFHJOJNP Ç›SFOHJOJBJ CFJ QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ TLJWBSUZOBT CVT Ç›SFOHUJ QBWPKJOHǸ BU MJFLǸ UWBSLZNP Ç›NPOÇ?T 6"# 5PLTJLBi ÂťJBVMJǸ ĂąMJBMP UFSJUPSJKPKF ÂťJPT UFSJUPSJKPT LBJNZOZTUÇ?KF KBV WFJLJB LFMFUBT BQMJOLPT BQTBVHPT JOGSBTUSVLUǡSPT PCKFLUǸ m OBVKJFKJ ÂťJBVMJǸ OVPUFLǸ WBMZNP Ç›SFOHJOJBJ OVPUFLǸ WBMZNP Ç›SFOHJOJǸ EVNCMP BJLĂ˜UFMÇ?T #F UP HSFUB 6"# 5PLTJLBu UFSJUPSJKPT NFUBJT CBJHUBT TUBUZUJ OBVKBT ÂťJBVMJǸ SFHJPOP LPNVOBMJOJǸ BUMJFLǸ TLJWBSUZOBT 1BWPKJOHǸ BUMJFLǸ EFHJOJNP Ç›SFOHJOZKF QMBOVPKBNB TVEFHJOUJ UPOǸ BUMJFLǸ QFS NFUVT 1MBOVP KBNB LBE EFHJOJNP Ç›SFOHJOZT CVT FLTQMPBUVPKBNBT NFUǸ QP WBMBOEǸ QFS NFUVT /BVKBTJT BUMJFLǸ EFHJOJNP Ç›SFOHJOZT CVT VOJWFSTBMBVT UJQP LVSJBNF CVT HBMJNB EFHJOUJ QSBLUJĂ˜LBJ WJTBT QSBNPOÇ?KF JS LPNVOBMJOJBNF TFLUPSJVKF TVTJEBSBOÇŠJBT UJFL TLZTUBT UJFL LJFUBT QBWPKJOHBT BUMJFLBT /VNBUPNB Ç›SFOHUJ SPUBDJOÇ’ EFHJOJNP LSPTOÇ› "OUSJOJP EFHJ NP LBNFSPKF CFU LPLJPNJT TLJMZHPNJT OF NBĂ&#x;JBV LBJQ TFLVOEFT CVT QBMBJLPNB OF NBĂ&#x;FTOÇ? LBJQ Â? $ UFNQFSB UǡSB 5BJ CǡUJOB TLJMZHB TJFLJBOU TVNBĂ&#x;JOUJ UFSĂ˜BMǸ FNJTJKBT Ç› BUNPTGFSLJ 3FJLJB QBĂ&#x;ZNÇ?UJ LBE EFHJOBOU QBWPKJOHBT BUMJFLBT ZSB OVTUBUZUJ EBVH HSJFĂ&#x;UFTOJ BQMJOLPTBVHJOJBJ SFJLBMBWJNBJ OFJ EFHJOBOU LJFULJ LVSLJ 5PEÇ?M EFHJOJNP Ç›SFOHJOZKF CVT Ç›SFOHUJ FGFLUZWǡT JS Ă˜JVPMBJLJĂ˜LJ EFHJNP EVKǸ WB MZNP Ç›SFOHJOJBJ TV OFQFSUSBVLJBNP NPOJUPSJOHP TJTUFNB LVSJF BUJUJLT WJTVT &4 BQMJOLPTBVHJOJVT SFJLBMBWJNVT &NJTJKǸ LPODFOUSBDJKǸ NPOJUPSJOHP EVPNFOZT CVT TLFMCJBNJ JOUFSOFUF JS CVT QSJFJOBNJ QMBÇŠJBKBJ WJTVPNFOFJ 1BWPKJOHǸ BUMJFLǸ TLJWBSUZOF QFS NFUVT QMBOVPKBNB QBĂ˜BMJOUJ UPOǸ BUMJFLǸ "UMJFLǸ Ă˜BMJOJNBT WZLT QBTUPHÇ?KF LBE KPT CǡUǸ BQTBVHPUPT OVP LSJUVMJǸ JS LBE CǡUǸ JLJ NJOJNVNP TVNBĂ&#x;JOUBT ĂąMUSBUP TVTJEBSZNBT "UMJFLPT UVSJOÇŠJPT KVESJǸ UPLTJĂ˜LǸ NFEĂ&#x;JBHǸ QSJFĂ˜ Ă˜BMJOBOU KBT TLJWBSUZOF CVT TUBCJMJ[VPKBNPT /VP QBU QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ TLJWBSUZOP EPLVNFOUBDJKPT SVPĂ˜JNP QSBEĂ&#x;JPT LFMJBNB HSJFĂ&#x;UB TLJMZHB TLJWBSUZOBT UVSJ BUJUJLUJ WJTVT &4 EJSFL UZWǸ SFJLBMBWJNVT Ă‚JOBOU LBE QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ TLJWBSUZOBJ Ç›SFOHUJ EBVHFMZKF JĂ˜TJWZTÇŠJVTJǸ &4 Ă˜BMJǸ HBMJNB UFJHUJ KPH OFUSVLVT JS -JFUVWB OFBUTJMJLT OVP Ă˜JǸ Ă˜BMJǸ QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ UWBSLZNP TSJUZKF 1SJF FTBNPT BQMJOLPT CǡLMÇ?T ÂťJBVMJǸ SFHJPOF HFSJOJNP ZQBÇŠ QSJTJEFEB ÂťJBVMJǸ SBKPOF FTBOÇŠJP "VLĂ˜USBLJǸ PEǸ QSBNPOÇ?T TLZTUǸ BUMJFLǸ TLJWBSUZOP VĂ&#x;EBSZNBT ÂťJBNF TLJWBSUZOF TVLBVQUǸ QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ CFOESBT Uǡ SJT m WJSĂ˜ N "UMJFLBT OVPMBU TLBMBVEBWP LSJUVMJBJ 5BJ QPUFODJBMVT QBWPKVT ÂťJBVMJǸ SFHJPOP BQMJOLBJ EJSWPĂ&#x;FNJP JS HSVOUJOJǸ WBOEFOǸ VĂ&#x;UFSĂ˜UVNVJ ZSB EJEĂ&#x;JVMJT "VLĂ˜USBLJǸ PEPT QSBNPOÇ?T TLJWBSUZOP VĂ&#x;EBSZNBT QBEÇ?T QBĂ˜BMJOUJ Ă˜JLJ tQJLUĂ&#x;BJ[EÇ’i 5BN Ç›HZWFOEJOBNPT QSJFNPOÇ?T HBSBOUVPKBOÇŠJPT UBSĂ˜PT MPLBMJ[BWJNLJ Ă˜JBNF TLJWBSUZOF LVSJPT OFMFJT QMJTUJ UFSĂ˜BMBNT BQMJOLPKF &GFLUZWJBN QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ UWBSLZNP TJTUFNPT Ç›HZWFOEJOJNVJ WJTǸ QJSNB CǡUJOB TVQBĂ&#x;JOEJOUJ TBWJWBM EZCJǸ JS WBMTUZCÇ?T JOTUJUVDJKǸ EBSCVPUPKVT QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ UWBSLZNP TQFDJBMJTUVT QSBNPOÇ?T Ç›NPOJǸ EBSCVPUPKVT TV &4 JS -JFUVWPT 3FTQVCMJLPT UFJTJOF CB[F SFHMBNFOUVPKBOÇŠJB QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ UWBSLZNLJ CFJ LVSJBNB QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ UWBSLZNP TJTUFNB OBVEPKBOU NPEFSOJVT QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ UWBSLZNP CǡEVT ÂťJVPT OFQBQSBTUBJ TWBSCJVT BUTBLJOHVT EBSCVT HFSBJ HBMJ BUMJLUJ UJL LWBMJĂąLVPUJ EBSCVPUPKBJ 1SJF Ă˜JǸ EBSCVPUPKǸ LWBMJĂąLBDJKPT LÇ?MJNP QSJTJEÇ?KP EBCBS Ç›HZWFOEJOBNBT QSPKFLUBT t1BWPKJOHǸ BUMJFLǸ UWBSLZNBT -JFUVWPKF QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ UWBSLZNP TJTUFNPT Ç›EJFHJNP NPLZNBJi +JT TLJSUBT 6"# t5PLTJLBi QBHSJOEJOÇ?T Ç›NPOÇ?T JS KPT USJKǸ ĂąMJBMǸ -JFUVWPT 3FTQVCMJLPT TBWJWBMEZCJǸ JS BQ TLSJÇŠJǸ WJSĂ˜JOJOLǸ BENJOJTUSBDJKǸ SFHJPOJOJǸ BQMJOLPT BQTBVHPT EFQBSUBNFOUǸ CFJ BQMJOLPT BQTBVHPT BHFOUǡSǸ QSB NPOÇ?T Ç›NPOJǸ JS PSHBOJ[BDJKǸ EBSCVPUPKǸ BUTBLJOHǸ VĂ&#x; QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ UWBSLZNLJ NPLZNVJ CFJ LWBMJĂąLBDJKPT LÇ?MJ NVJ +P EBMZWJBJ CVWP TVQBĂ&#x;JOEJOBNJ TV -JFUVWPKF EJFHJBNB QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ UWBSLZNP TJTUFNB 5BJ QBEFEB GPSNVPUJ UFJHJBNLJ TVQSBUJNLJ BQJF QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ UWBSLZNLJ TVUFJLUJ UJLTMJOJǸ HSVQJǸ OBSJBNT QBWPKJOHǸ BUMJFLǸ UWBSLZNP JS Ă˜BMJOJNP QSBLUJOJVT Ç›HǡEĂ&#x;JVT UĹžsak. Nr. 9342, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

iĹĄ trÄ…ĹĄĹł fabriko Investicijos SerbĹł spÄ…stai Renaldas Jakubauskas

renaldas.jakubauskas@verslozinios.lt

Serbai nutraukia trÄ…ĹĄĹł gamyklos „HIP-Azotara“ privatizavimo sutartÄŻ su konsorciumu, kurÄŻ sudaro „Arvi ir Ko“, „Sanitex“ ir serbĹł ÄŻmonÄ—, nes naujieji savininkai nesilaikÄ— privatizavimo sutarties sÄ…lygĹł. Lietuvos ÄŻmonÄ—s tikina, kad patys serbai kliudo ÄŻgyvendinti ÄŻsipareigojimus.

Privatizavimo agentĹŤra nutraukia sutartÄŻ apkaltinusi konsorciumÄ…, kad ĹĄis be sutikimo, kaip skelbiama serbĹł spaudoje, uĹž 32,5 mln. EUR pardavÄ— karbamido gamybos cechÄ…, kuris sudarÄ— 10,88% „HIP-Azotara“ balansinÄ—s vertÄ—s.

Pagal privatizavimo sutartÄŻ naujieji savininkai galÄ—jo parduoti turto, kurio vertÄ— ne didesnÄ— kaip 5%. UĹž neleistinus veiksmus buvo paskirta 10 mln.

EUR bauda, o dalies pinigĹł nepervedus iki 2008 m. pabaigos, paskelbta apie 2006 m. sudarytos privatizavimo sutarties nutraukimÄ…. ÄŽmoniĹł grupÄ—s „Arvi ir Ko“, kurios dalis konsorciume didĹžiausia – 65%, atstovai nurodo, kad kol kas oficialiĹł dokumentĹł dÄ—l sutarties nutraukimo jie negavo, o parduoto turto dalis gerokai maĹžesnÄ— – tik 3,8%.

Sunku iĹĄkart Vidmantas KuÄ?inskas, ÄŻmoniĹł grupÄ—s valdybos pirmininkas, VĹ˝ sako, kad Serbijos valstybinÄ—s institucijos remiasi dar prieĹĄ privatizavimÄ…, t. y. 2004 m. atlikto ÄŻmonÄ—s turto vertinimo duomenimis, o naujieji savininkai 2007 m. inicijavo naujÄ… vertinimÄ…, jÄŻ atliko serbĹł bendrovÄ—, po to balansas buvo patikslintas ir jÄŻ patvirtino tarptautinÄ— audito bendrovÄ— KPMG.

â–¸ Vidmantas KuÄ?inskas, ÄŻmoniĹł grupÄ—s „Arvi ir Ko“, Serbijoje

valdanÄ?ios „HIP-Azotara“ gamyklÄ…, valdybos pirmininkas: „Reikia iĹĄ naujo ÄŻvertinti, kÄ… ÄŻmonÄ—je daryti. PabuvÄ™ ten dvejus metus turime kitokiÄ… nuomonÄ™. Reikia statyti kitus cechus, modernizuoti, keisti gamybÄ….“ Vladimiro Ivanovo nuotr.

Anot p. KuÄ?insko, Serbijoje buvo nelengva iĹĄ pat pradĹžiĹł.

2006 m. uĹž 13,1 mln. EUR ÄŻsigydamas trÄ…ĹĄĹł gamyklÄ… konsorciumas ÄŻsipareigojo per 5 metus investuoti 30 mln. EUR. Ĺ iĹł ÄŻsipareigojimĹł vykdymas taip pat sulaukia serbĹł priekaiĹĄtĹł, nors reikalauta ÄŻgyvendinti tai, kam patys serbai sudarÄ— kliĹŤtis. „Jie privatizavo ÄŻmonÄ™, ÄŻ kuriÄ… nebuvo galima investuoti tiek, kiek reikÄ—jo, nes nebuvo patvirtintas PanÄ?evo plÄ—tros planas, todÄ—l nebuvo galima imtis projektavimo, modernizavimo“, – sako p. KuÄ?inskas.

Privatizuojant ÄŻmonÄ™ teigta, kad planas bus patvirtintas po mÄ—nesio, bet atsirado tik pernai.

Po privatizavimo paaiĹĄkÄ—jo ir daugiau veiklÄ… sunkinanÄ?iĹł

skaiÄ?ius

134,698 mln. Lt â–¸ Tiek iki 2008 m. spalio 1 d. Serbijoje buvo investavusios Lietuvos ÄŻmonÄ—s.

Ĺ altinis: Statistikos departamentas

ir lietuviams sunkiai suvokiamĹł faktĹł: gamykla neturÄ—jo visĹł reikiamĹł licencijĹł, tad formaliai ji negalÄ—jo net vykdyti veiklos, nors naujiems savininkams sutartyje nurodyti ÄŻpareigojimai uĹžtikrinti veiklos tÄ™stinumÄ…. „AiĹĄku, norÄ—damas privatizuoti, lyg ir turi viskÄ… Ĺžinoti, taÄ?iau tai, kad nuo 1984 m. veikiantis cechas amoniako gamybai net neturÄ—jo licencijos, kad nÄ—ra plano – tai jau lemia ĹĄalies specifika“, – sako p.

KuÄ?inskas. Ponas KuÄ?inskas teigia, kad nepaisant kliĹŤÄ?iĹł stengtasi ÄŻvykdyti prisiimtus ÄŻsipareigojimus, investuota net daugiau nei numatyta. Tai privatizavimo agentĹŤros atstovai patvirtinÄ™ ir raĹĄtu. „Dvejus metus dÄ—l jĹł kaltÄ—s nieko negalÄ—jome daryti. Dabar iĹĄ esmÄ—s reikia naujÄ… cechÄ… statyti. Jie nelinkÄ™ tartis, nori kad bĹŤtĹł taip, kaip yra sudÄ—liota, ir mes turime suspÄ—ti. TaÄ?iau suspÄ—ti neÄŻmanoma. Be to, pasikeitÄ— ir pasaulinÄ— ekonomikos, finansĹł padÄ—tis“, – vardija p. KuÄ?inskas.

Inovacijos Tarp geriausiųjų – lazeriai

Lietuvos mokslininkai – „RegionĹł ĹžvaigĹždÄ—s“ Keturios Lietuvos lazeriniĹł technologijĹł bendrovÄ—s uĹž taikomĹłjĹł moksliniĹł tyrimĹł projektÄ… nominuotos ES „RegionĹł ĹžvaigĹždĹžiĹłâ€œ apdovanojimams. Taip pagerbiami sÄ—kmingiausieji ES finansuoti projektai uĹž praktikÄ… ir inovacijĹł taikymÄ….

UAB „Ekspla“, mokslo ir gamybos firma UAB „Šviesos konversija“, UAB „Optida“ ir UAB „Standa“ yra vienintelÄ—s Baltijos ĹĄaliĹł atstovÄ—s, atrinktos ĹĄiai nominacijai. Lietuvos bendrovÄ—s nominuotos uĹž 2005–2007

m. ÄŻgyvendintÄ… projektÄ… „Lazeriai mikroapdirbimui ir diagnostikai“ (LAMADA).

NugalÄ—tojai turi bĹŤti paskelbti vasario 16–17 d. Briuselyje. „Atlikus mokslinius tyrimus, buvo sukurti naujo tipo trumpĹł impulsĹł lazeriai, skirti industrinei puslaidininkiĹł pramonei ir saulÄ—s baterijĹł gamybai. 2008 m. JAV ir Vokietijos gamintojams buvo parduota ĹĄio tipo lazeriĹł uĹž kelis milijonus litĹłâ€œ, – dĹžiaugiasi KÄ™stutis JasiĹŤnas, „Eksplos“ generalinis direktorius.

Sukurtos naujos technologi-

jos sudomino Azijos mikroelektronikos pramonÄ™ – „Šviesos konversija“ gavo uĹžsakymÄ… uĹž 11,8 mln. Lt pagaminti ÄŻrangos Japonijos rinkai. „Standa“ sukĹŤrÄ— mikropozicionavimo ÄŻrenginÄŻ, reikalingÄ… didelÄ—s galios lazeriams gaminti. „Optida“ gamina optinius elementus lazeriams ir sukauptas Ĺžinias taiko naujuose tyrimuose. Bendra LAMADA projekto vertÄ— siekÄ— 5,7 mln. Lt, iĹĄ jĹł 3,8 mln. Lt sudarÄ— Europos regioninÄ—s plÄ—tros fondo ir 1,9 mln. Lt – projekto vykdytojĹł lÄ—ĹĄos. (vz.lt)

www.vz.lt Verslo Ĺžinios, 2009 01 29, ketvirtadienis

14 p. Vadyba SunkmeÄ?iu kurti verslÄ… rizikinga, bet verta

Žinios 7

▸ MINDAUGAS LAPINSKAS, strategines rinkodaros agenturos „Branscape“ vadovas

PramonÄ— Niekam nepatinka ÄŻstrigÄ™ atsiskaitymai ir klientĹł bankrotai

skaiÄ?ius

Pirk jĹł yra, bet jie smarkiai v luoja 15 mln. Lt INGA RAZMAITÄ–

inga.razmaite@verslozinios.lt

Alytaus bendrovÄ— „Koslita“ laviruoja tarp klientĹł bankrotĹł ir vÄ—luojanÄ?iĹł atsiskaitymĹł. Juozas Beliauskas, bendrovÄ—s vadovas, sako, kad dabar itin sunkus metas. Bet ÄŻmonÄ— Ĺžengia pirmuosius Ĺžingsnius ÄŻ uĹžsienio rinkas ir toliau pleÄ?ia gaminiĹł asortimentÄ…. „Pagrindiniai klientai yra ligoninÄ—s, poliklinikos, mokyklos, vaikĹł darĹželiai. Ĺ ie klientai dabar ilgai delsia susimokÄ—ti – apie 200–300 dienĹł.

Mums automatiĹĄkai trĹŤksta lÄ—ĹĄĹł Ĺžaliavoms“, – kalba p. Beliauskas.

BuitinÄ™ chemijÄ… gaminanÄ?ios bendrovÄ—s vadovas pasakoja, kad bÄ—dĹł kyla ir dÄ—l maĹžmeninÄ—s prekybos, nes prekybos tinklai nenoriai ÄŻsileidĹžia „Koslitos“ gaminius, o kitĹł vietĹł produktams – pavyzdĹžiui, ĹĄampĹŤnams, namĹł buities chemijai – realizuoti lieka vis maĹžiau. „Jie nelabai nori mus priimti, nors kaina maĹžesnÄ—, o kokybÄ— geresnÄ—, nei populiariĹł uĹžsienio buities chemijos gaminiĹł. Jei vienÄ… kitÄ… gaminÄŻ pai-

ma, tai turime mokÄ—ti jiems didĹžiulius mokesÄ?ius – 48 centus nuo uĹždirbto lito“, – skundĹžiasi „Koslitos“ vadovas.

BendrovÄ—s netenkina ir prekybos tinklĹł sutartyse numatytas 120 dienĹł atsiskaitymo laikotarpis.

PaĹĄnekovas sako, kad skolintis iĹĄ bankĹł ÄŻmonÄ— neiĹĄgali, nes jos pelningumas yra 4,5%, o uĹž kreditÄ… tektĹł mokÄ—ti apie 10% palĹŤkanas.

TyÄ?iniai bankrotai „Koslitos“ vadovas teigia, kad ÄŻmonÄ— mÄ—gins iĹĄlaikyti pernykĹĄÄ?ius pardavimus ieĹĄko-

▸ TIEK UAB „KOSLITA“ gavo

dama naujĹł klientĹł. pajamu 2008 m. – 12% daugiau Nepaisydama konkurenci- nei 2007 m., kai apyvarta sieke jos, „Koslita“ mÄ—gina Ĺžengti ir 13,4 mln. Lt. ÄŻ kitas rinkas. LatvijÄ… ir EstijÄ… gaminiai pasiekia per preky- Ä?iniai ÄŻmoniĹł bankrotai. bos tinklus. Taikinyje – BaltaLietuvoje tokia verslo praktirusija. BendrovÄ— gavo uĹžsaky- ka taip pat tampa populiari. mÄ… iĹĄ Vokietijos. „Delsia atsiskaityti, o pas„Eksporto dalis dar labai kui bankrutuoja. Net nepastemenka. Ĺ˝engiame pirmuosius bi: vakar dar dirbo, o kitÄ… dienÄ… Ĺžingsnius. Turime didĹžiulÄŻ ga- atvaĹžiuoji – tuĹĄÄ?ia. Turto tokia miniĹł asortimentÄ… – per 200 bendrovÄ— neturi, jos vadovas pavadinimĹł, o tai palengvi- jau dirba direktoriaus pavaduona pardavimą“, – sako p. Be- toju kitoje ÄŻmonÄ—je, vykdanÄ?ioliauskas. je tÄ… paÄ?iÄ… veiklÄ…. MĹŤsĹł piniAnksÄ?iau ÄŻmonÄ— dirbo Rusi- gai prarasti. Pastaruoju metu joje, bet dabar tai per rizikin- nuolat su tuo susiduriame“, – ga – daug pinigĹł nusineĹĄa ty- teigia p. Beliauskas.

PramonÄ— „Ranga IV“ ieĹĄko sprendimo

StatybĹł bendrovÄ— „Ranga IV“ praĹĄo teismo jÄ… restruktĹŤrizuoti.

Vilniaus apygardos teismas praĹĄymÄ… gavo sausio viduryje, taÄ?iau kol kas svarstymo data nepaskirta, praneĹĄa naujienĹł portalas delfi.lt. „Skirtingai nei bankroto atveju, restruktĹŤrizavimu siekiama iĹĄsaugoti verslÄ… ir per tam tikrÄ… laikÄ… atsiskaityti su kreditoriais. RestruktĹŤrizavimas suteikia galimybÄ™ tÄ™sti veiklÄ… ir iĹĄvengti bankroto“, – aiĹĄkina Laimonas Skibarka, advokatĹł kontoros „Sorainen“ partneris. (vz.lt)

PramonÄ—

Laukia, kol vokie iai prad s taupyti ARĹŞNAS MILAĹ IUS

arunas.milasius@verslozinios.lt

MarijampolÄ—s UAB „Stevila“ tikisi naudos iĹĄ Vokietijos bÄ—dĹł. Metalo apdirbimu besiverÄ?ianti bendrovÄ— viliasi, kad ekonominio sunkmeÄ?io laikotarpiu taupydami vokieÄ?iai rinksis ne Vokietijos, bet pigesnÄ™ kitose ĹĄalyse pagamintÄ… produkcijÄ….

Vilius Senkus, bendrovÄ—s direktorius, viliasi, kad sunkmetis paskatins vokieÄ?ius keisti savo nuomonÄ™. Mat iki ĹĄiol ĹĄioje ĹĄalyje verslininkai daugumÄ… uĹžsakymĹł patiki savo ĹĄalies pramonininkams, net jei jie gamina ĹĄiek tiek brangiau.

Kai tenka skaiÄ?iuoti kiekvienÄ… centÄ…, uĹžsakovai gali bĹŤti priversti rinktis pigesnius gamintojus.

SandÄ—liĹł valymas Ĺ iuo metu „Stevilos“ gamyba tiek sumaŞėjusi, kad gami-

nama iĹĄ atsargĹł, naujĹł detaliĹł bendrovÄ— neperka. Kai baigsis atsargos, manoma, per 1–2 mÄ—nesius, paaiĹĄkÄ—s ir tikroji pramonÄ—s bĹŤklÄ—. „Matome, kad sunkiausia spausdinimo maĹĄinĹł gamintojams, jie beveik nieko neuĹžsako“, – sako Vilius Senkus, bendrovÄ—s direktorius.

Anot jo, nesmagu, bet dar rudenÄŻ prie biuro driekÄ—si eilutÄ— norinÄ?iĹłjĹł pateikti uĹžsakymus, o dabar darbo tenka prasimanyti patiems. ÄŽmonÄ— darbuotojĹł neatleidĹžia, bet modeliuoja ÄŻvairius variantus. PadÄ—Ä?iai pablogÄ—jus sudaromi ĹžmoniĹł, be kuriĹł bendrovÄ— galÄ—tĹł iĹĄgyventi, sÄ…raĹĄai. GalbĹŤt kai kuriems bus pasiĹŤlyta dirbti puse etato.

Laikinai atsisakyta darbuotojĹł mokymo centro, kuriame „Stevila“ pati rengdavo darbuotojus ir, kol jie ÄŻgaudavo pakankamai ÄŻgĹŤdĹžiĹł, mokÄ—davo 800 Lt mÄ—nesinÄ™ stipendijÄ….

,0/'&3&/$*+"

.0,&4ĂŤ*Ä? /"6+07ĂŻ4 ,"*1 *i(:7&/5* 7&34-6*

GITANAS NAUSÄ–DA, SEB BANKO PREZIDENTO PATARÄ–JAS

INGRIDA ŠIMONYTĖ, FINANSŲ MINISTERIJOS SEKRETORĖ

RĹŞTA VAINIENÄ–, LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTO PREZIDENTÄ–

GINTARAS BALÄŒIUS, ADVOKATŲ KONTOROS LAWIN MOKESÄŒIŲ KONSULTANTAS

2009 M. VASARIO 25 D. VIEĹ BUÄŒIO „REVAL HOTEL LIETUVA“ KONFERENCIJŲ SALÄ– KONSTITUCIJOS PR. 20, VILNIUS

VITAS VASILIAUSKAS, ADVOKATŲ KONTOROS LAWIN ASOCIJUOTAS PARTNERIS

MODESTAS KASELIAUSKAS, VALSTYBINÄ–S MOKESÄŒIŲ INSPEKCIJOS VIRĹ ININKAS

KONFERENCIJOS TEMOS MOKESTINÄ–S NAĹ TOS PASEKMÄ–S ÄŽVAIRIEMS VERSLO SEGMENTAMS. Ateities perspektyvos REFORMOS OBJEKTŲ PASIRINKIMAS: kodÄ—l bĹŤtent tokios mokesÄ?iĹł naujovÄ—s TOLESNÄ– MOKESÄŒIŲ SISTEMOS RAIDA NAUJOVIŲ ÄŽGYVENDINIMO PROBLEMOS, MOKESÄŒIŲ ADMINISTRATORIAUS POĹ˝IĹŞRIU

PROBLEMINIAI NAUJOVIŲ ASPEKTAI VYKDANT VEIKLÄ„ – KAIP NESUKLYSTI AR DAR ÄŽMANOMAS MOKESÄŒIŲ OPTIMIZAVIMAS UĹ˝SIENIO JURISDIKCIJOS NAUDOJIMO GALIMYBÄ–S DISKUSIJA. MOKESÄŒIŲ NAUJOVÄ–S: KAIP VERSLUI PRISITAIKYTI IR IĹ GYVENTI

Konferencijos dalyvio mokestis – 790 Lt ir PVM. „Verslo ĹžiniĹłâ€œ prenumeratoriams – 10 proc. nuolaida Konferencijos programa ir registracija: www.vz.lt/konferencijos, tel. (8~5) 252 6361, konferencijos@verslozinios.lt

KONFERENCIJOS ORGANIZATORIUS

KONFERENCIJOS PARTNERIS

www.vz.lt

8

Verslo žinios, 2009 01 29, ketvirtadienis

Interviu Eurokomisarę Dalią Grybauskaitę kalbina Teresė Staniulytė

Lietuva buvo ant nemokumo slenkscio A

tsakymą į politikus ir visuomenę nuolat „kaitinantį“ klausimą, ar Dalia Grybauskaitė, Europos Komisijos narė, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą, priims sprendimą kandidatuoti prezidento rinkimuose, sužinosime ne anksčiau, kaip dieną prieš kovo 13-ąją, kai bus baigtos priiminėti kandidatų paraiškos. Nenoriai apie savo galimą politinę karjerą Lietuvoje kalbanti eurokomisarė šiomis dienomis lankėsi Vilniuje, sveikindama Vyriausybės neatidėliotinus veiksmus ir ragindama taisyti skubėjimo klaidas.

▸

Paskutinįsyk kalbėjomės pernai spalį, kai buvo tik nuojautos, kad Lietuva grimzta į finansinę duobę. Šiandien daugiau ar mažiau jau įsivaizduojame, kokioje duobėje sėdime.

Kaip atrodome Europos valstybių kontekste? Mums patiems atrodo, kad yra labai blogai, bet ar bus dar blogiau?

Padėtis po spalio pasikeitė ir Europoje, ir Lietuvoje. Europos Komisijos sausio mėnesio prognozės yra gerokai pesimistiškesnės negu mes patys tikėjomės. Nuosmukis yra greitėjantis, vadinamojo ekonominio ir finansinio dugno nė viena Europos šalis dar nepasiekė, mes dar esame to blogojo suktuko pradžioje. Komisija tikisi, kad ES šalių kritimas sustos ir jau balansuos ties nuline riba šių metų gale.

Komisijos prognozės yra tarpinės ir neeilinės, padarytos atsižvelgiant į sudėtingą padėtį, kad vyriausybės galėtų pertvarkyti savo išlaidas, peržiūrėti biudžetus ir parengti žmones. Tačiau nesu įsitikinusi, kad jos nesikeis, nes matome, kad finansinio skatinimo paketai, kurie dar pernai buvo naudojami JAV, ES apčiuopiamų rezultatų kol kas neduoda.

Yra daug spekuliacijų, ar jų pakanka, ar jie turėtų būti tokie, bet yra ir daug faktų, kad ta pagalba naudota neefektyviai – juos naudodamos finansų institucijos net pradėjo remontuotis pastatus.

Lietuvos atveju matome, kad ketvirtąjį ketvirtį BVP augimas

buvo minus 1,5%, o nuo metų pradžios ekonomika smuko per 5%. Kritimas yra didžiulis. Turint galvoje dabartines Komisijos prognozes, kad šiemet BVP augimas smuks maždaug 4 procentais žemiau nulio ribos, Lietuva mano – apie minus 5, tai skaičiuokime: jeigu 2008 m. augimas buvo 3,8%, 2009-iesiems prognozuojamas 5% minusas, šita gana nuosaiki prognozė sako, kad BVP pasikeitimas per metus bus minus 8 procentai.

▸ Ar tai ir yra kietasis ekono-

mikos nusileidimas, apie kurį perspėjote pernai?

Tai jau yra, ko gero, ir blogiau. Tai – laisvas kritimas į ekonominę ir finansinę duobę. Tą turi suprasti visi ekonomikos veikėjai – Vyriausybė, verslas, žmonės. Pirmiausias ir būtiniausias uždavinys dabar – stabilizuoti finansinę padėtį ir išvengti valstybės nemokumo, nes nemokumas reikš, kad nebus lėšų nei algoms, nei pensijoms. Todėl visos pagrindinės taupymo priemonės yra neišvengiamos. Lietuva, kaip ir Europa, dabar yra pasirinkimo kely – arba šiek tiek mažesnės pajamos, arba jokių. Šitą reikia labai gerai įsisąmoninti. Bus ir verslo skatinimas, bet tai – antras žingsnis.

▸ Premjeras kalba apie 4 mlrd.

Lt paramą verslui. Ar ji taip pat tolima ateitis, greitai šios paramos verslui nereikia tikėtis?

Šis paketas nesusideda iš 4 mlrd. Lt grynųjų pinigų. Tai – visų pastangų piniginė išraiška. Komisija pataria, kad valstybėms, turinčioms didelių problemų stabilizuoti finansus, skolintis reikia atsargiai ir padėti verslui tiek, kiek ji pajėgi. Todėl tas 4 dalių Vyriausybės paramos verslui paketas, kur kalbama apie kredito linijas, biurokratinių kliūčių mažinimą, struktūrinių fondų įsisavinimo pagreitinimą keičiant kai kurias taisykles – labai sveikintinas, manau, dabartinėmis sąlygomis tai yra tai, ko reikia. Be to, dar reikia labai rimtai dirbti ir su centriniu bei komerciniais ban-

❞ Sprendimų paketas ir Vyriausybės ryžtas taupyti, sumažinti išlaidas suteikė pasitikėjimo ja ir leido sausio mėnesį pasiskolinti, nes sausio pradžioje Lietuva balansavo ant nemokumo ribos.

HERKAUS MILAŠEVIČIAUS NUOTR.

kais, kad verslas galėtų prieiti prie kredito išteklių. Bet kokios krizės šviesos spindulėlis – proga persitvarkyti ir reformuotis.

radikaliau. Taupyti reikia valstybės ir biurokratinės mašinos išlaidų sąskaita, bet jokiu būdu ne labiausiai pažeidžiamų sluoksnių sąskaita.

▸ Sakėte, kad Lietuvos valdžios ▸ Tie pažeidžiamiausi sluoksantikrizinis planas galėjo būti griežtesnis. Ar galėtumėte įvardyti klaidas, kurios buvo padarytos pasirenkant plano įgyvendinimo priemones?

Manau, buvo politinė klaida vadinti planą antikriziniu.

Aš jį vadinu finansinio stabilizavimo planu. Kitas, pagalbos verslui planas, bus išėjimo iš krizės planas.

Pagrindinis stabilizavimo priemonių paketas, kuris buvo pristatytas Tarptautiniam valiutos fondui, Komisijai, buvo įvertintas labai teigiamai, būtent dėl to naujoji Vyriausybė gavo tarptautinių rinkų pasitikėjimą ir galėjo pasiskolinti sausio mėnesį, nes jau tuomet valstybė balansavo ant nemokumo ribos.

Ar visos priemonės buvo tinkamos, ar visos jos buvo tinkamai pristatytos ir įgyvendinamos? Ne, tikrai ne. Yra daug smulkių priemonių, kurių nebūčiau rekomendavusi ir nebūčiau pati taikiusi, nes finansine prasme jų įtaka biudžetui labai maža, o įtampos visuomenėje sukėlė tikrai daug.

Akivaizdu, kad trūko mažiausiai 3 institucijų – Sveikatos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų veiksmų koordinavimo, kai individualaus ir smulkiojo verslo srityje susikryžiavo keli mokesčiai ir per naktį gerokai padidino mokesčių naštą. O juk būtent individualusis, smulkusis verslas yra tas valstybės socialinis saugiklis, kai krizės ar nuosmukio laikotarpiu šeimos išsilaiko pačios, ir tai sumažina potencialių bedarbių skaičių. Įtraukti į mokestinę sistemą sluoksnius, kurie mokesčių nemokėjo nuo tarybinių laikų, reikėjo seniai, bet atsargiai, laipsniškai, su pereinamaisiais laikotarpiais, žmonėms išaiškinant, kad jie už tai gaus sveikatos draudimą, socialines garantijas. O dabar dėl eskaluojamų netikslių žinių žmonės įbauginti, jiems nėra aiškinama, ir tokios aplaidžios klaidos – deguto šaukštas tikrai gerame ir neišvengiamai būtiname pakete, kurį vykdo Vyriausybė.

Matau biudžetą, kuriame yra dar daug rezervų mažinti valdymo išlaidas, pavasarį būtina peržiūrėti valstybės investicijų programą, o Saulėlydžio komisija turi veikti greičiau ir

niai dabar rengia vieną mitingą po kito, nors Vyriausybė jau pradėjo kalbėtis su jais. Kokios yra tikrosios protestuotojų nepasitenkinimo priežastys, kaip manote?

Objektyviai suprantu, kad anksčiau Vyriausybei nebuvo laiko ir reikėjo skubėti, bet dabar reikia su žmonėmis kalbėtis daug. Juk daugeliu klausimų, kuriuos girdžiu ir iš protestuotojų, ir pokalbiuose su žmonėmis – jie tiesiog neturi tikslios informacijos arba turi iškreiptą, o tai sąmoningai daro kai kurios interesų grupės, kad sukiršintų visuomenę. Bet kokia ekonominės, socialinės įtampos didinimo ar politinė destabilizacija šaliai, kiekvienam piliečiui gali labai brangiai kainuoti – nemokumą.

▸ Vyriausybė kartoja, kad pi-

nigų yra ir skolintis jai dar nereikia. Tačiau skolinasi neviešai ir už slepiamas palūkanas.

Ar visuomenė neturi žinoti, kokią kainą moka valstybė už paskolas?

Jau gruodį valstybei skolintis buvo sudėtinga, sausį – taip pat. Ir tai, kad Vyriausybė buvo priversta skolintis, išlaikydama komercinę paslaptį dėl sąlygų, jau yra rodiklis, jog pasiskolinti yra labai sunku.

Tai – pirma kregždė prieš nemokumą. Todėl šiandien visi, kas mėgina destabilizuoti padėtį valstybėje, turi prisiimti visišką politinę ir pilietinę atsakomybę už tai, kur stumia valstybę, nes kentės visi žmonės.

▸ Ką toliau daryti Vyriausy-

bei, kad Lietuvoje krizė neužsibūtų?

Pagaliau pripažinome realią padėtį, ir tai leidžia tiek Vyriausybei, tiek politikams galų gale priimti atsakingus sprendimus dėl savo šalies ateities – o tai jau yra svarbu. Vyriausybė imasi sudėtingų, skausmingų priemonių, bet stabdo šalies kritimą į duobę. Klaidų yra, jas būtina taisyti, būtina kalbėti su visuomene, bet visi dabar turi susėsti ne gatvėje, o prie derybų stalo, susitarti, kad tik kartu galima išgyventi sunkiausius porą ar kiek reikės metų. Ir atsakomybė visų yra vienoda, nepriklausomai nuo to – pozicijoje ar opozicijoje jie yra.

www.vz.lt

10 Analizė

Verslo žinios, 2009 01 29, ketvirtadienis

www.vz.lt Verslo žinios, 2009 01 29, ketvirtadienis

Analizė 11

Investicijos Teigiamą grąžą uždirbo konservatyvaus investavimo fondai

Į akcijas

investavę pensijų fondai kapstėsi nuostoliuose ▸ Fondų valdytojai tikina, kad blogi metai rinkose suteikia galimybę pirkti akcijų žema kaina. Tad net jei per kelerius metus akcijų kainos svyruoja ir tesugeba grįžti į tuos pačius lygius, pensijų fondų sąskaitų grąža bus teigiama dėl žemos vidutinės kainos. Vladimiro Ivanovo nuotr.

Virginija Žygienė

virginija.zygiene@verslozinios.lt

Daugumos Lietuvos antrosios pakopos pensijų fondų rezultatai 2008 m. buvo neigiami. Nuostoliams teatsispyrė konservatyvaus investavimo fondai, priešingai nei fondai, daugiausia lėšų nukreipę į akcijas ir patyrę didžiausią neigiamą investicijų grąžą.

Finansų analitikų asociacijos (FAA) duomenimis, tik konservatyvaus investavimo antrosios pakopos pensijų fondai (PF) 2008 m. uždirbo bendrą teigiamą 2,9% vidutinę grąžą. Tačiau į akcijas investavusių PF fondų grąžos vidurkiai buvo dviženkliai ir neigiami.

Praėję metai, anot analitikų, išties buvo dramatiški, mat finansų krizė sukrėtė visą pasaulį, ekonomika buksavo, o centriniai bankai ir vyriausybės buvo priverstos skubiai įsikišti gelbėdami daugelį svarbių finansų institucijų. „Dėl to praeitų metų grąža buvo viena blogiausių per visą 120 m. akcijų rinkų istoriją. Smuko ne tik akcijų vertė, taip pat krito žaliavų, įmonių obligacijų kainos, pigo pasaulio šalių valiutos JAV dolerio atžvilgiu, sustingo išvestinių priemonių, kredito ir pinigų

rinkų aktyvumas“, – vardija besivystančių šalių (Čekijos, Vitalijus Šostakas, FAA valdy- Lenkijos, Lietuvos ir kitų) vybos narys. riausybių VP, o jų dabartinis pajamingumas yra ganėtinai Atsilaikė dėl obligacijų aukštas ir turi didesnį potenRinkoms išgyvenant nuosmu- cialą trauktis. kį, kaip ir minėta, teatsilaikė Šiuo metu Vokietijos 5 m. konservatyvaus investavimo obligacijų eurais pajaminguPF, visų, išskyrus vieną, grą- mas siekia 2,4%, Lietuvos Vyža buvo teigiama. riausybės VP eurais – 8,3%, o „Tų fondų, kurie daugiau Lenkijos vyriausybės VP – 5,5%. lėšų laikė terminuotuosiuo- Skaičiuojama, kad lenkų vyse indėliuose komerciniuose riausybės išleistų 5 m. obligabankuose, vieneto kaina au- cijų mažiausias metų pajamingo stabiliau, o investavusių- gumas buvo 4%, o didžiausias jų į vyriausybių, ypač Rytų ir – 6,7%.

Didžiausią 12 mėnesių viVidurio Europos (RVE), obligacijas vertės svyravimai buvo dutinį prieaugį (beveik po 5%) didesni, ir metų pabaigoje už- iš konservatyvaus investavifiksuota grąža buvo šiek tiek mo PF pernai pasiekė UAB „Inmažesnė, nei buvo galima ti- valda turto valdymas“ fonkėtis“, – aiškina Daiva Račkaus- dai „Invalda Nuosaikaus inkienė, UAB „Hansa investici- vestavimo pensijų fondas“ jų valdymas“ fondų valdytoja (INIPF) ir „Invalda Konserir FAA narė. Grąžą apkarpė pa- vatyvaus investavimo pendidėjusi RVE vyriausybių rizi- sijų fondas“. kos premija. „Prie geriausių rezultatų priTačiau ypač žymus Lietuvos sidėjo investicijos į indėlius liVyriausybės vertybinių popie- tais aukšto kredito reitingo Lierių (VP) palūkanų augimas me- tuvos komerciniuose bankuotų pabaigoje (palūkanos perko- se. Pernai šios investicijos siūpė 9%) ateityje, sumažėjus šių lė gerą grąžos ir rizikos santyobligacijų palūkanoms antri- kį ir pasiteisino“, – nurodo Annėje rinkoje, pakels staigiau drius Barštys, „Invaldos turPF, kurie daugiau investavo į to valdymo“ generalinis direktorius. šiuos VP, vertę.

Anot jo, INIPF investavo į Ponas Šostakas taip pat nurodo, kad labiausiai pernai pa- itin patikimų Vakarų Europos siteisino PF investicijos į ilga- valstybių vyriausybių obligalaikės trukmės (10 m. ir dau- cijas, pvz., Vokietijos, Olandigiau) Vakarų valstybių obliga- jos, Suomijos, Austrijos ir kicijas, gera investicija buvo ir į tų šalių. Šios investicijos peraukštomis palūkanomis „mai- nai irgi buvo itin paklausios, tinusius“ indėlius litais. Anot todėl jų grąža buvo viena gejo, PF dalį lėšų yra investavę į riausių.

Smogė akcijos PF, pasirinkę rizikingiausius finansinius instrumentus, pernai nukentėjo labiausiai.

Per 12 mėn. mažos akcijų dalies (akcijų dalis siekia iki 30%) PF bendras grąžos vidurkis sudarė -12,6%, dar didesnius nuostolius skaičiavo vidutinės akcijų dalies (akcijų dalis – 30–70%) ir akcijų (akcijų dalis – 70–100%) PF – atitinkamai 22,6% ir 33,8% neigiamą grąžą. Tiesa, pastarųjų dviejų PF grupių svertinė vidutinė grąža (įvertinus fondų dydžius) buvo dar žemesnė – atitinkamai -27,5% ir -46,2%. „Mažos akcijų dalies fondų grupėje jau pasireiškė neigiama akcijų rinkos įtaka, taip pat vertės sumažėjimui „pagelbėjo“ bendrovių obligacijų vertės kritimas“, – nurodo p. Račkauskienė ir priduria, kad šios grupės PF rezultatus taip pat galėjo lemti pasirinkti skirtingi investavimo regionai – daugiau investavusiųjų į besivystančias rinkas fondų vertė sumažėjo stipriau.

Didžiausias neigiamą pajamingumą tarp vidutinės akcijų dalies PF patyrė „Invalda Aktyvaus investavimo pensijų fondas“ (-40,12%) ir „Hansa investicijų valdymo fondo“ valdomas PF „Pensija 4“ (-38,40%), o teigiamą prieaugį (+3,24%) teparodė „MP Medio II“.

Ponia Račkauskienė mini, kad fondas „Pensija 3“ investuoja iki 40% į akcijas, „Pensija 4“ – iki 70% į akcijas, o bendrovė nepriimama tokių agresy-

vių sprendimų, kad akcijų dalį sumažintų iki nulio. „Mes vis tiek orientuojamės į to fondo riziką ir akcijų dalį galime sumažinti iki 10–20%, – aiškina įmonės fondų valdytoja. – Nesiekiame absoliučios grąžos, nes kam tada išskirti fondus su skirtingomis akcijų dalimis.“ Be to, anot jos, papildomai prie neigiamos grąžos prisidėjo ilgalaikės investicijos, iš kurių ateityje tikimasi itin geros grąžos. 2008 m. „Hansa investicijų valdymas“ šiek tiek pakeitė investavimo strategiją ir dalį PF lėšų nukreipė ir į rizikos kapitalo fondus (ang. private equity) RVE. „Tokios investicijos yra orientuotos į ilgą horizontą ir yra užprogramuota, kad pirmaisiais metais jų grąža būna neigiama“, – aiškina p. Račkauskienė.

Ponas Barštys nurodo, kad daugiau lėšų į akcijas nukreipiančių bendrovės PF pagrindinis investicijų regionas buvo RVE, o ji atsidūrė tarp labiausiai nukentėjusių pernai. „Iš dalies šis regionas yra susijęs su žaliavų rinkomis, taip pat prisidėjo tai, kad 2008 m. šiame regione buvo išbalansuotos ekonomikos šalių“, – kalba UAB „Invalda turto valdymas“ vadovas. Jo teigimu, antroje 2008 m. pusėje įmonė kiek keitė investavimo taktiką, pvz., pasitraukė iš daugelio mažo likvidumo, rizikingesnių makroekonominiu požiūriu šalių. „Vienų kalendorinių metų rezultatas gali būti geresnis ar

blogesnis vienam regionui, tačiau žvelgiant strategiškai besivystančių šalių ekonomika yra daug atsparesnė krizėms negu kada nors iki šiol. Rinkos jėgos ir toliau mažins išsivystymo atotrūkį tarp įvairių pasaulio šalių, todėl mes ir toliau matome unikalių investavimo galimybių Vidurio ir Rytų Europoje“, – tikina p. Barštys.

Padėjo indėliai Tarp PF, daugiausia lėšų nukreipusių į akcijas, iš nuosmukio išlipo UAB „MP Pension Funds Baltic“ fondas. Pastarosios bendrovės vadovas Ramūnas Stankevičius pripažįsta, kad tam įtakos turėjo pasirinkta konservatyvi investavimo strategija. „Į akcijas abiejuose fonduose metų pabaigoje buvo investuota ne daugiau nei 5% lėšų, o visos kitos lėšos iš esmės buvo laikomas bankuose indėliais“, – teigia p. Stankevičius.

Jis tvirtina, kad bendrovė investavo į Vilniaus biržos sąrašuose esančias akcijas.

Tačiau, kaip pažymi p. Račkauskienė, net ir gerais akcijų rinkoms metais kai kuriuose fonduose investicijos į akcijas nepasiekia maksimalios taisyklėse numatytos ribos. Tai reiškia, kad PF dalyviai gali gauti mažesnę grąžą, nei tikisi. Be to, tie fondai, kurie yra „per daug nutolę nuo akcijų“, rizikuoja akcijų rinkoms atsigavus laiku to nepastebėti, t. y. nepagauti pirmojo kilimo momento.

nuomonės

info

▸ Vitalijus Šostakas, Finansų

analitikų asociacijos valdybos narys: „Pernai buvo blogi metai akcijų rinkoms, todėl labai logiška, kad konservatyvaus investavimo fondai atliko savo vaidmenį, t. y. išsaugojo grąžą.

Kita vertus, gerais metais tokie fondai niekada neįrodė ir neįrodys dviženklio pajamingumo.“

▸ Daiva Račkauskienė, UAB

„Hansa investicijų valdymas“ fondų valdytoja: „Daugiau investavusių į besivystančias rinkas fondų vertė sumažėjo stipriau.“

▸ Ramūnas Stankevičius, UAB

„MP Pension Funds Baltic“ generalinis direktorius: „Į akcijas abiejuose fonduose metų pabaigoje buvo investuota ne daugiau nei 5% lėšų, o visos kitos lėšos iš esmės buvo laikomos bankuose indėliais.“

▸ Andrius Barštys, UAB „Invalda turto valdymas“ generalinis direktorius: „Vienų kalendorinių metų rezultatas gali būti geresnis ar blogesnis vienam regionui, tačiau žvelgiant strategiškai besivystančių šalių ekonomika yra daug atsparesnė krizėms negu kada nors iki šiol.“

II pakopos pensijų fondų investavimo grąža 2008 m.

Įmonė Fondo pavadinimas Grąža per metus Metinė grąža Turtas 2008 12 31, Vid. standartinis

(nuo 2007 12 29) nuo įkūrimo mln. Lt nuokrypis Vyriausybių obligacijų pensijų fondai Invalda turto valdymas Invalda Nuosaikaus investavimo pensijų fondas 4,95% 2,82% 7,9 3,00% Invalda turto valdymas Invalda Konservatyv. investavimo pensijų fondas 4,85% 3,05% 6,1 0,40% Aviva Lietuva Europensija 4,07% 2,48% 66,6 3,30% Danske Capital investicijų valdymas Konservatyvaus valdymo Danske pensija 3,79% 2,21% 3 1,80% Ergo Lietuva gyvybės draudimas ERGO Konservatyvusis 3,57% 2,16% 26,9 4,10% SEB investicijų valdymas SEB pensija 1 3,39% 1,95% 157,3 4,50% DnB NORD investicijų valdymas DnB NORD pensija 1 2,89% 2,49% 16,1 1,60% Hansa investicijų valdymas Pensija 1 0,79% 1,52% 93,9 1,80% Parex investicijų valdymas Parex pensija 1 -2,60% -0,50% 0,2 2,80%

Mažos akcijų dalies pensijų fondai (iki 30%)

Aviva Lietuva Europensija plius -6,46% 3,24% 207,9 6,00% DnB NORD investicijų valdymas DnB NORD pensija 2 -8,55% 1,60% 70,9 3,70% Hansa investicijų valdymas Pensija 2 -15,23% 0,22% 384,8 5,00% Invalda turto valdymas Invalda Augančio pajamingumo pensijų fondas -20,31% 5,57% 3,4 7,30%

Vidutinės akcijų dalies pensijų fondai (30–70%)

MP Pension Funds Baltic MP Medio II* 3,24% 2,95% 2,3 0,10% Parex investicijų valdymas Parex pensija 2 -8,88% -0,16% 0,7 3,50% Danske Capital investicijų valdymas Sampo pensija 50 -14,15% 2,84% 12,4 5,70% Aviva Lietuva Europensija ekstra -17,60% -5,23% 25,3 11,40% DnB NORD investicijų valdymas DnB NORD pensija 3 -18,12% 0,59% 71,1 9,20% Ergo Lietuva gyvybės draudimas ERGO Balans -24,11% 0,66% 39,2 9,60% Hansa investicijų valdymas Pensija 3 -25,05% 0,10% 359,4 8,90% SEB investicijų valdymas SEB pensija 2 -29,17% -0,31% 473,7 16,90% Invalda turto valdymas Invalda Subalansuotas -36,88% -15,96% 19,5 13,10% Hansa investicijų valdymas Pensija 4 -38,40% -10,06% 69,4 18,00% Invalda turto valdymas Invalda Aktyvaus investavimo pensijų fondas -40,12% 3,42% 14,4 14,10%

Akcijų pensijų fondai (70–100%)

MP Pension Funds Baltic MP Extremo II* 3,33% 2,97% 3,1 0,10% Danske Capital investicijų valdymas Sampo pensija 100 -24,79% 3,69% 31 9,50% SEB investicijų valdymas SEB pensija 3 -45,84% -14,82% 37,1 30,10% Invalda turto valdymas Invalda Racionalios rizikos pensijų fondas -68,26% -1,97% 19,3 30,00% *fondas pradėjo investuoti 2007 m. rugsėjį

Šaltinis: Finansų analitikų asociacija

www.vz.lt

12

Verslo žinios, 2009 01 29, ketvirtadienis

Rinkos Kasdien biržos, akcijos, fondai, valiutų kursai Vilniaus vertybinių popierių birža

Vertybiniai popieriai

Biržos „Apranga“ atidėjo prognozių skelbimą

+0,43%

01 28, LTL

Pask.

+/-%

Perka

Parduoda

Kiekis Sandoriai

Apyvarta

1,3

-

1,29

1,3

7.662

17

10.248,68

Alita

0,62

1,64%

0,56

0,62

1.868

2

1.158,16

Anykščių vynas

0,35

12,90%

0,35

-

3.800

1

1.330

Apranga

2,46

-1,60%

2,42

2,45

10.537

17

25.656,13

City Service AB

3,75

0,54%

3,7

3,75

2.600

7

9.729,2

118

-

118

119

34

2

4.012

Grigiškės

0,39

-2,50%

0,38

0,39

1.150.832

38

458.897,14

Invalda

1,75

-

1,7

1,75

5.590

11

9.542,5

Kauno tiekimas

0,25

8,70%

0,21

0,25

23.218

9

Klaipėdos nafta

0,82

1,23%

0,81

0,82

2.791.440

107

2.273.221,17 156.146,3

Agrowill Group

DnB NORD bankas

4.850

Lietuvos dujos

1,25

1,63%

1,23

1,25

126.654

20

Lietuvos energija

2,03

1,00%

2

2,03

2.100

5

0,4

14,29%

0,4

-

521.886

Lifosa

23,2

-2,73%

23,21

23,5

1.013

16

23.757,6

Panevėžio statybos trestas

1,47

-5,16%

1,46

1,47

52.010

48

77.869,21

Pieno žvaigždės

2,39

4,37%

2

2,39

50

1

119,5

2

-

1,96

2

7.560

5

14.858,6 310.947

Lietuvos jūrų laivininkystė

Rytų skirstomieji tinklai Rokiškio sūris

102

4.263 200.553,4

2,1

-4,55%

2,1

2,2

148.070

4

Snaigė

0,42

-

0,41

0,42

11.285

1

Snoras

0,72

1,41%

0,72

0,73

378.264

Snoras (privilegijuotosios)

4,97

-0,60%

4,98

5

346

4

4

10,80%

3,4

4

465

3

1.759,79

0,84

-1,18%

0,84

0,85

24.877

10

21.068,18

TEO LT

1,28

0,79%

1,27

1,28

28.371

24

36.339,43

Ūkio bankas

0,9

-1,10%

0,9

0,91

232.608

81

210.640,4

Stumbras Šiaulių bankas

103

4.739,7 274.918,81 1.720,82

Vilkyškių pieninė

0,66

-

0,66

0,67

17.489

12

11.700,74

Žemaitijos pienas

0,61

-1,61%

0,6

0,64

1.003.548

5

612.164,28

Dvarčionių keramika

3,4

-

-

3,25

0

0

0

0,35

-

0,31

0,4

0

0

0

Kauno energija

1,62

-

-

-

0

0

0

Klaipėdos baldai

1,49

-

-

1,45

0

0

0

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija

9,5

-

9,26

10,5

0

0

0

Lietuvos elektrinė

3,4

-

3,35

3,65

0

0

0

0,72

-

0,66

0,69

0

0

0

0,11

-

0,1

0,11

0

0

Gubernija

Limarko laivininkystės kompanija Linas

Iš viso:

655

0 4.762.211,74

OMX Vilnius

OMX Tallinn

OMX Riga

+0,43%

-0,09%

+1,18%

Talino vertybinių popierių birža Arco Vara

0,16

-

0,15

0,16

11.400

5

1.838

Baltika

0,97

3,19%

0,95

0,96

1.600

3

1.522

Eesti Ehitus

1,1

-

1,08

1,2

3.000

6

3.456

5,05

-

5,03

5,05

37.195

16

189.524

Ekspress Grupp

0,75

11,94%

0,67

0,74

1.500

2

1.095

Harju Elekter

0,98

-

0,96

0,98

2.869

3

2.811,62

Eesti Telekom

J rvevana

0,17

-

0,17

0,19

3.099

3

526,83

Merko Ehitus

2,88

-0,69%

2,88

3,08

6.300

6

18.183,25

Norma

2,39

0,84%

2,2

2,4

400

1

956

Olympic Entertainment Group

0,56

-1,75%

0,56

0,57

18.526

12

10.536,32

Silvano Fashion Group

0,44

2,33%

0,41

0,44

150

1

66

Starman

5,37

-0,74%

5,3

5,77

911

7

4.882,81

Tallink Grupp

0,34

-

0,34

0,35

752.190

82

256.383,69

Tallinna Kaubamaja

2,15

-1,83%

2,15

2,16

115.400

7

248.096,4

Tallinna Vesi

8,75

-

8,7

8,75

123.960

14

1.081.010,9

Viisnurk

0,78

-

0,7

0,78

1.375 Iš viso:

Rygos vertybinių popierių birža Grindeks

1,84

15,00%

Kurzemes atslēga 1

0,37

Latvijas balzams

0,98

Latvijas Gāze

4,21

Latvijas kuģniecība

0,57

Olainfarm

5 173

966,1 1.821.854,92

+1,18%

01 28, LVL

1,84

-

9.831

51

8,82%

0,29

0,37

100

1

37

-1,01%

0,98

1,02

33

1

32,34

0,24%

4,21

4,49

32

3

134,42

1,79%

0,55

0,57

898

6

508,86

0,26

4,00%

0,25

0,26

440

3

118,4

SAF Tehnika

0,35

-2,78%

0,34

0,36

6.556

18

2.344,46

Valmieras stikla šķiedra

0,29

3,57%

0,29

0,3

50

1

14,5

0,7

-

0,7

0,74

150

2

104,5

Ventspils nafta Šaltinis: NASDAQ OMX Group

Iš viso:

86

„Investuotojai Baltijos šalyse dabar daugiausia žvalgoVilniaus birža trečiadiesi vienas į kitą, o optimizmas nį neskubėjo kilti paskui yra išsisėmęs. Tą geriausiai roaukštyn netikėtai šoktelė- do rinkos indikatoriumi laikojusias Europos akcijų rinmos TEO LT akcijos – jomis per kas ir laikėsi gana santūdieną domėtasi mažai ir teparriai – pagrindinis indekduota už 36.339 Lt“, – nurodo sas tekilo iki 0,5%. O Talimakleris. ne optimizmas iki prekyJo teigimu, Baltijos šalių birbos sesijos pabaigos išgara- žos trečiadienį rodė optimizmo vo. Makleriai pažymi, kad mažiau nei Europos, šios „žaBaltijos šalių biržos stebiliavo“ iki 3%. „Tačiau nereikia no investuotojus nemenpamiršti, kad dar pačioje šių komis apyvartomis, kurios metų pradžioje aukštyn kilobuvo pasiektos dėl stambių me sparčiau nei daugelis Vakatiesioginių sandorių. rų biržų. Tai ypač pasakytina apie bankų sektorių, valstybiRimantas Januševičius, Šiau- nio kapitalo bendroves“, – sako lių banko Vertybinių popierių p. Januševičius. prekybos skyriaus viršininkas, sako, kad tiesioginių sandorių Išsiskyrė laivybos įmonė netrūko beveik visose didesnes Labiausiai – 14,29% – per dieną apyvartas pasiekusiose pozici- brango „Lietuvos jūrų laivininjose: „Panašu, kad savo portfe- kystės“ (LJL) akcijos, jų parduolius perskirstė stambieji inves- ta už 0,2 mln. Lt. Šių akcijų apytuotojai – fondai, bankai, kitos vartos dirbtinai „nepūtė“ tieinstitucijos. Tai ne kasdienis, sioginiai sandoriai. tačiau retkarčiais pasitaikan„Prekyba LJL akcijomis birtis reiškinys“, – tikina p. Janu- žoje buvo bene įdomiausia. Kiševičius. ta vertus, išaugęs susidomėjiVilniaus biržoje per dieną pa- mas šia bendrove jau nebėra siekta 4,8 mln. Lt bendra ak- naujiena. Akivaizdu, kad LJL cijų apyvarta, nors tesudaryti tapo spekuliatyvia akcija, to655 sandoriai – 2,4 karto mažiau dėl didesni svyravimai jai tanei vidutiniškai šiemet sudaro- po kasdienybe“, – sako p. Jama per dieną. Beveik pusę vi- nuševičius. Jis priduria, kad sos apyvartos sudarė prekyba LJL dėl savo populiarumo tarp „Klaipėdos naftos“ akcijomis, spekuliantų tampa panašia akjų perleista už 2,273 mln. Lt, po cija, kokia anksčiau buvo „Limaždaug 0,5 mln. Lt apyvarta fosa“. pasiekta „Žemaitijos pieno“ ir „Apranga“ vakar paskelbė kol „Grigiškių“ pozicijose, o „Ro- kas atidedanti 2009 m. veiklos kiškio sūrio“ akcijų perleista planų skelbimą. Toks sprendimas argumentuojamas sunkiai už 0,31 mln. Lt. Paulius Čiulada

Paulius.Ciulada@verslozinios.lt

prognozuojamomis Baltijos šalių vartojimo prekių ir paslaugų rinkos plėtros tendencijomis ir neaiškiais pokyčiais Lietuvos ir Latvijos mokesčių sistemose. „Aprangos“ akcijos per dieną atpigo 1,60%, iki 2,46 Lt. Jomis tebuvo pasiekta 25.656 Lt apyvarta, mat, anot maklerio, toks pranešimas investuotojų nenustebino ir yra savaime suprantamas dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis. „Manau, artimiausiu metu analogiškų naujienų sulauksime ir iš kitų bendrovių, nes ateitis visiškai neapibrėžta“, – kalba Šiaulių banko atstovas.

Estijos biržoje bendra apyvarta siekė 1,82 mln. EUR (6,3 mln. Lt) ir buvo didesnė nei Lietuvoje, o dėl kelių tiesioginių sandorių į didžiausias apyvartas pasiekusių įmonių trejetuką pateko „Tallinna Vesi“, „Tallink Grupp“ ir „Tallinna Kaubamaja“. Rytą šioje biržoje vyravęs optimizmas iki dienos pabaigos neišsilaikė – fiksuotas 0,09% pagrindinio indekso smuktelėjimas.

Nelaukia atsigavimo Šiaulių banko atstovas prognozuoja, kad ketvirtadienį indeksas „OMX Vilnius“ į teigiamą ar neigiamą pusę tekis iki 1–2%. „Kalbėti apie esminį indekso kilimą dar anksti. Birža nuo pat šių metų pradžios kilo ir tas potencialas, manau, jau yra išnaudotas. O fundamentalių veiksnių rinkai atsigauti neatsirado“, – sako p. Januševičius.

Akcijų fondai

-0,09%

01 28, EUR

Biržose apsipirko fondai

16.527,78

19.822,26

Pakilo 01 28

Nukrito 01 28

Fondas Nordea 1 - Japanese Value Evli Greater Russia B LHV Persian Gulf Fund A SEB Global Fund Parex Russian Eq. Fund Nordea 1 - Finnish Equity F Nordea 1 - Nordic Equity F Evli Eur. Smaller Comp. B

LTL 231,092 16,3148 21,53 39,53 99,20 56,861

Lito kursai 01 29

Fondas Nordea 1 - Far Eastern Value F Invalda Future Harmonized Investment Fund Invalda CEE fund for Investment in Transferable Securities Hansa Russian Equity Fund Evli Global B Invalda Infrastructure Harmonized Investment Fund Hansa Eastern Eur. Eq. F Nordea 1 - Central & Eastern Eur. Equity F

Euro kursai 01 28

Litų už valiutos vienetą 1 Bulgarijos levas 1000 Baltarusijos rublių 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 10 Čekijos kronų 10 Danijos kronų 10 Estijos kronų 1 Euras 1 Didžiosios Britanijos svaras sterlingų 100 Vengrijos forintų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengė 1 Latvijos latas 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 10 Rumunijos lėjų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos lira 10 Ukrainos grivinų 1 JAV doleris 1 SDR Tarptautinis valiutos fondas

% 0 3,28 3,27 2,16 1,64 1,51 1,09 1,06

JAV doleris Japonijos jena Bulgarijos levas Čekijos krona Danijos krona Estijos krona Didžiosios Britanijos svaras sterlingų Vengrijos forintas Latvijos latas Lenkijos zlotas Rumunijos lėja Švedijos krona Šveicarijos frankas Norvegijos krona Kroatijos kuna Rusijos rublis Naujoji Turkijos lira Brazilijos realas Kinijos ženminbi juanis Honkongo doleris Indonezijos rupija Pietų Korėjos vonas

% -0,89 -0,77 -0,75 -0,73 -0,72 -0,47 -0,41 -0,41

VILIBOR* 01 28

Valiutos vienetų už eurą BGN 1.7654 BYR 0,9624 CHF 2,2898 CNY 3,8049 CZK 1,2531 DKK 4,6329 EEK 2,2067 EUR 3,4528 GBP 3,7060 HUF 1,2127 JPY 2,9189 KZT 2,1367 LVL 4,9117 NOK 3,8745 PLN 7,9193 RON 8,2130 RUB 7,8234 SEK 3,2512 TRY 1,6094 UAH 3,2715 USD 2,6024 XDR 3,9191

LTL 26,66 56,2065 71,1120 102,5463 22,771 27,5595 10,7414 16,82

USD JPY BGN CZK DKK EEK GBP HUF LVL PLN RON SEK CHF NOK HRK RUB TRY BRL CNY HKD IDR KRW

1.3260 118,57 1,9558 27,351 7,4525 15,6466 0,92725 284,80 0,7019 4,3450 4,2310 10,6145 1,5163 8,8870 7,3618 44,7265 2,1408 3,0381 9,0672 10,2881 15.016,95 1.806,68

Terminas 1 naktis 1 sav.

2 sav.

1 mėn.

3 mėn.

6 mėn.

1 metai

Reikšmė, % 1,77 2,20 2,93 5,63 8,37 8,62 9,37

*Vilniaus tarpbankinės rinkos palūkanos Šaltinis: Lietuvos bankas

EURIBOR* 01 28 Terminas 1 mėn.

2 mėn.

3 mėn.

6 mėn.

1 metai

Vertė, EUR Pokytis, % 1,7710 -0,78 1,9550 -0,81 2,1150 -0,70 2,2140 -1,12 2,3180 -0,73

LIBOR* 01 28 Terminas 1 mėn.

2 mėn.

3 mėn.

6 mėn.

1 metai

Vertė, EUR Pokytis, % 1,76625 -0,21 1,95 -1,02 2,1175 -0,70 2,22 -0,73 2,3225 -0,69

*Europos tarpbankinės rinkos palūkanos Šaltinis: Bloomberg

www.vz.lt Verslo žinios, 2009 01 29, ketvirtadienis

+2,37% DJ Stoxx 600

S&P500 874,45

205,41

870,26

864,18

Rinkos 13

865,77

+3,15% FTSE 100 4.441,15

204,53

202,01

+2,62% Nikkei 225 8.468,70

4.426,19

4.383,45

8.352,01

8.413,91

634,74

13.811,87

614,49

13.597,04

594,23

13.382,21

573,97

198,61

843,64

195,21

833,37

191,81

4.210,36

8.001,95

13.167,39

553,72

823,10

188,41

4.152,66

7.885,26

12.952,56

533,46

812,83

185,01

4.094,97

7.768,58

12.737,73

802,56

181,61

4.037,27

7.651,89

12.522,90 01 12

01 28

Niujorkas

01 12

Kaina +/-% +/-% USD 01 28 metin.

+4,49%

4.517,33 -33,75%

Kaina +/-% +/-% EUR 01 28 metin.

Lloyds Banking Grou

5,46

42,93 -82,48

Deutsche Bank AG

22,65

24,72 -68,52

MGIC Investment Co

3,1

37,17 -81,54

Deutsche Postbank

9,74

17,35 -81,43

Royal Bank of Scotla

5,98

35,29 -95,21

Commerzbank AG

3,605

17,05 -80,81

State Street Corp Webster Financial C Governor & Co of the Deutsche Bank AG Allied Irish Banks PL Wells Fargo & Co

25,67 30,89 -67,18

Allianz SE

69,78

9,18 -41,04

29,77 -82,94

MAN AG

33,64

8,83 -57,50

26,16 -92,34

Salzgitter AG

59,89

8,34 -35,13

25,76

-72,11

Deutsche Boerse AG

42,76

8,20 -63,46

4,4 25,00 -89,78

Infineon Technologi

0,72

7,46 -88,31

5,1 4,34 30,07

19,95

22,85 -34,78

Daimler AG

DuPont Fabros Tech

3,96

22,60 -74,89

Deutsche Post AG

RAIT Financial Trust

1,92

-16,16 -73,40

Merck KGAA

KV Pharmaceutical

0,52

-11,86 -98,03

E.ON AG

-11,79

Fresenius Medical Ca

34,45 39,73

-0,03 -19,87 0,40 -20,56

GLG Partners Inc Champion Enterpris

2,17

-81,81

23,62

7,22 -52,88

10,035

6,47 -52,13

67,55

-1,39 -14,49

25,8

-0,73 -36,79 -0,17

1,28

0,45

-11,77 -95,34

Beiersdorf AG

Emulex Corp

6,21

-11,18 -59,71

Deutsche Telekom A

10,07

Cott Corp

0,83 -10,87 -86,36

Henkel AG & Co KGa

20,18

0,95 -34,08

Legg Mason Inc

17,38 -10,60

RWE AG

61,99

0,98 -22,09

42,95

2,60

-17,72

269,36

2,65

72,04

-75,21

Plantronics Inc

10,35 -10,00 -47,58

Bayer AG

Tyco Electronics Ltd

14,26

-9,34 -56,14

Volkswagen AG

KV Pharmaceutical

0,42

-8,70 -98,41

Bayerische Motoren 19,085

Sofija

+0,39%

2,75 -47,40

Budapeštas

SOFIX Metinis pokytis

Budapest Stock Exch Metinis pokytis

291,7 -78,77%

Kaina +/-% +/-% BGN 01 28 metin.

Sopharma AD

2,063

0,63

Neohim AD

29,01

3,53 -53,82

-71,21

Toplivo AD

4,3

Central Cooperative

+2,29% Econet. Hu Media Te

11.925,42 -49,90%

Kaina +/-% +/-% HUF 01 28 metin.

72

2,86 -55,00

Egis Gyogyszergyar

12.405

-0,49 -80,40

EMASZ Rt.

22.300

0,87

-3,33 -88,15

FHB Mortgage Bank

628

1,13 -58,47

Elana Agricultural L

0,8

-0,13 -65,37

Fotex Holding SE Co

316

2,93 -58,42

Industrial Holding B

1,2

0,00 -85,35

MOL Hungarian Oil a

9.400

2,73 -57,53

Bulgarian American

9,34

4,94 -84,70

Magyar Telekom Tel

CB First Investment

1,12

-11,88 -88,37

OTP Bank Nyrt PannErgy

Insurance Co Euroins

1,72 -29,62 -0,89

588

0,51 -22,84

2.497

6,71 -67,49

1,9

-4,52 -83,10

699

-0,14 -50,07

4,497

2,23 -64,00

Phylaxia 1912 Holdin

10

0,00 -58,33

M+S Hidravlik AD

3,605

-8,50 -65,57

Raba Jarmuipari Hol

717

0,28 -56,91

76

-1,30 -85,88

Richter Gedeon Nyrt 28.150

0,34 -25,05

6,62

0,00 -90,73

Synergon Informatio

400

0,50 -75,23

Albena AD

20,05

-3,37 -77,80

Tisza Chemical Grou

2.420

2,54 -55,98

Chimimport AD

1,456

-2,35 -86,29

n. d.

n. d.

n. d.

n. d.

70

7,69 -19,48

n. d.

n. d.

n. d.

n. d.

Olovno Tzinkov Kom

Corporate Commerci

Skaitykite plačiau... n Paskutinės pasaulio biržų naujienos portale www.vz.lt/rinkos

Londonas

Stokholmas

FTSE 100 Metinis pokytis

+2,66% Lloyds Banking Grou Royal Bank of Scotla

Kaina +/-% +/-% GBP 01 28 metin.

95,9 20,9

42,92 -75,09 33,12 -93,04

+2,47% Ssab Svenskt Stal A Svenska Cellulosa A

01 13

01 28

Šovė bankai Ernestas Naprys

Ernestas.Naprys@verslozinios.lt

Akcijų rinkas pakylėjo žinia apie JAV prezidento Barako Obamos (Barack Obama) parengtą planą, skirtą išvalyti iš bankų balansų „toksišką“ turtą. Optimizmo įpūtė ir paskelbti prognozes viršijantys kompanijų rezultatai.

Bankų „Deutsche Bank“, „Bar­ clays“ ir „Citigroup“ akcijų kai­ nos apie 16.10 val. Lietuvos lai­ ku aukštyn skriejo mažiausiai po 15–22%, kadangi rinkose pas­ klido spekuliacijos, kad p. Oba­ mos administracija gali įkur­ ti vadinamąjį „blogą banką“, skirtą nuo paskolų krizės nu­ kentėjusių bankų turtui „su­ gerti“, rašo naujienų agentūra Bloomberg. Tokį blogųjų pasko­ lų banką valdytų „Federal De­ posit Insurance“. „Naujienos svarbios – toks planas leistų bankams išvaly­ ti balansus ir pradėti viską nuo nulio“, – teigia Žiuljemas Diušė (Guillaume Duchesne), „Fortis Private Banking“ strategas.

81,25 102

3,17 -56,03 1,24 -20,67

RusHydro

Vnt. USD/bar.

USD/bar.

USD/100 gal.

USD/t

Kaina 44,41 41,34 138,57 434,25

Pokytis,% 1,56 -0,58 0,82 1,11

Maisto produktai 01 28 LIFFE-Euronext, Londonas Produktas Cukrus Kava (robusta) Kakava Kviečiai (sausis) Rapsai (vasaris)

Vnt. USD/t USD/t GBP/t EUR/t EUR/t

Pagrindiniai metalai 01 27 LME, Londonas Metalas Aliuminis Alavas Cinkas Nikelis Švinas Varis

USD/t Pokytis,% 1.340 -3,11 11.500 -7,26 1.145 -4,58 11.400 -4,2 1.145 -4,18 3.310 -6,89

+0,92% Elkop SA Pollena Ewa SA

Kaina 370 2.310 2.017 151 287,5

Pokytis,% -0,46 -1,2 0,45 -1,15 -1,2

Taurieji metalai 01 27

LBMA, Londonas Metalas USD/Tr.unc. Pokytis,% Auksas 888,23 -1,22 Paladis 190 -0,52 Platina 950,25 0,03 Sidabras 11,93 -1,41

0,02 100,00 -59,02 11,4 20,00 -34,45

01 12

01 28

Hang Seng Metinis pokytis

8.106,29 -38,06%

Kaina +/-% +/-% JPY 01 28 metin.

-0,63%

12.578,6 -49,93%

Kaina +/-% +/-% HKD 01 28 metin.

Uralsvyazinform OGK-2 OAO

+2,39% State Street Corp Huntington Bancsha

1,7

6,25

n. d.

Hrvatski Telekom dd

220,8

0,90 -22,50

0,0191

3,80

n. d.

Atlantic Grupa

457,81

0,44 -46,26

0,88

3,53

-84,11

Duro Dakovic Holdin

50,94

0,41 -75,32

4.616,6

0,33 -74,43

0,0075

3,47 -85,40

Ledo dd

0,007

2,94 -94,62

VIRO Tvornica Secer 340,25

0,31 -75,73

2,45

Ingra dd

73,05

0,22 -74,02

Federal Grid Co Unifi 0,0025

n. d.

VolgaTelecom

0,46

1,77 -90,22

Privredna Banka Zag 401,68

0,07 -72,93

North-West Teleco

0,165

1,54 -88,43

Tehnika DD

1.800,27

0,01 -79,47

Seventh Continent Aeroflot - Russian In Mosenergo OAO Rosneft Oil Co Surgutneftegaz Sberbank Sistema JSFC Severstal Sibirtelecom

92,56

-5,39 -65,24

0,66

5,9

-9,23

-5,71 -81,92

-77,18

Tankerska Plovidba 1.408,0

-2,78 -75,03

0,025

-3,85 -89,13

Zagrebacka Banka D 160,02

-2,51

3,35

-1,47 -54,29

Podravka d.d.

246,76

-2,44 -47,68

Kaina +/-% +/-% USD 01 28 metin.

25,63 4,05

+3,90%

-71,13

-1,11 -54,25

Dioki dd

140,75

-2,05 -76,70

0,5

-0,20 -86,40

Adris Grupa dd

187,34

-1,46 -57,88

0,15

0,00 -90,73

Koncar-Elektroindus 369,17

-1,31 -60,97

2,6

0,00 -86,07

Ericsson Nikola Tesl

1.144,1

-1,24 -55,88

0,009

0,00 -90,66

Uljanik Plovidba d.d.

526,9

-1,18 -82,18

0,00

Dalekovod dd

383,95

-1,14 -71,50

0,1

n. d.

Kijevas

CAC-40 Metinis pokytis

865,9 -36,05%

Petrokemija DD

0,445

Paryžius

S&P500 Metinis pokytis

25.039,63 -46,30%

Kaina +/-% +/-% PLN 01 28 metin.

Raspadskaya

Central Telecommu

Niujorkas

WSE WIG Metinis pokytis

492,95

Pono Obamos planai vakar CSK Holdings Corp 378 9,57 -87,03 Cheung Kong Holdin 67,65 0,00 -44,74 aukštyn minėtu laiku pastū­ Citizen Holdings Co L 387 8,10 -58,02 Hang Lung Propertie 16,74 0,00 -41,74 mėjo ir Skandinavijos bankų Tokyo Electron Ltd 3.430 7,86 -43,07 China Shenhua Ener 14,98 0,00 -63,63 DnB NOR, SEB ir „Swedbank“ 504 6,11 -58,30 Hang Seng Bank Ltd 85,2 0,00 -40,65 akcijų kursus – atitinkamai Asahi Glass Co Ltd 539 6,10 -58,56 COSCO Pacific Ltd 6,82 0,00 -51,79 7,78%, 10,34% ir 8,59%. Nors Taiyo Yuden Co Ltd pernai SEB banko akcijos pi­ Fuji Heavy Industries 274 5,79 -33,57 Henderson Land Dev 28,6 0,00 -56,96 go 60,73%, DnB NOR – 66,07%, Advantest Corp 1.251 4,95 -42,77 Hutchison Whampo 36,75 0,00 -50,19 o „Swedbank“ – 74,70%, dar pra­ Sumco Corp 1.211 4,85 -49,18 Industrial & Commer 3,24 0,00 -32,33 ėjusią savaitę bankų akcijų kai­ Ebara Corp 175 4,79 -42,40 China Merchants Hol 12,52 0,00 -66,61 nos siekė naujas žemumas, o Daiwa Securities Gro 498 4,62 -43,08 Sun Hung Kai Proper 65,5 0,00 -55,71 nuo jų akcijų kursai dabar yra atšokę atitinkamai 24,13%, Yokogawa Electric C 446 -8,23 -55,65 Cheung Kong Holdin 67,65 0,00 -44,74 37,43% ir 20,07%.

Vokietijos „Hypo Real Estate Nippon Telegraph & 4.490 -5,27 -6,56 Hang Lung Propertie 16,74 0,00 -41,74 Holding“ banko pozicija ūgte­ Osaka Gas Co Ltd 373 -4,85 -10,43 China Shenhua Ener 14,98 0,00 -63,63 lėjo 10%, mat šalies vyriausy­ Fuji Electric Holdings 110 -4,35 -65,29 Hang Seng Bank Ltd 85,2 0,00 -40,65 bė svarsto galimybę įsigyti 70% Yahoo! Japan Corp 29.950 -4,16 -21,55 COSCO Pacific Ltd 6,82 0,00 -51,79 banko akcijų. Šį banką Vokie­ KDDI Corp 575.00 -3,85 -18,70 Henderson Land Dev 28,6 0,00 -56,96 tijos vyriausybei jau teko gel­ Kao Corp 2.425 -3,77 -21,54 Hutchison Whampo 36,75 0,00 -50,19 bėti dukart.

467 -3,71 128,74 Industrial & Commer 3,24 0,00 -32,33 Be bankų, investuotojus dar GS Yuasa Corp 342 -3,66 -28,22 China Merchants Hol 12,52 0,00 -66,61 džiugino didžiausia Europoje Nichirei Corp programinės įrangos gaminto­ Sumitomo Osaka Ce 194 -3,48 2,59 Sun Hung Kai Proper 65,5 0,00 -55,71 ja SAP, pranešusi, kad jos pel­ nas iš pagrindinės veiklos iš­ Maskva Zagrebas augo, bei „Yahoo“, teigusi, kad RTS 546,39 Crotia Zagreb CROBEX 1.718,61 jos IV ketv. pelnas viršijo prog­ Metinis pokytis -72,39% Metinis pokytis -61,22% nozes. Indeksas „MSCI World“ +/-% +/-% +/-% +/-% +0,32% Kaina augo 1,1%, teigiamą pokytį ro­ -0,12% Kaina USD 01 28 metin.

HRK 01 28 metin. diklis skaičiavo jau trečią die­ Bashneft 5,1 15,91 -53,25 Viadukt dd 349,2 2,71 -84,87 ną iš eilės.

Acron JSC 10,25 6,77 -83,14 Luka Ploce DD 1.196,17 1,47 -73,83

Nafta ir jos produktai 01 28 Produktas “Brent” nafta JAV šviesioji nafta Mazutas Dyzelinas

546,39

Honkongas

Nikkei 225 Metinis pokytis

+0,56%

-0,12% 629,49

513,20

01 23

Ufaneftekhim

639,43 -32,63%

Kaina +/-% +/-% EUR 01 28 metin.

12.578,60

Tokijas

Varšuva

OMX Stockholm 30 Metinis pokytis

4.306,09 -25,62%

01 28

2,17

MonBat AD

Orgachim AD

01 12

8.106,29

8.118,64

Biržos

DAX Metinis pokytis

5.464,02 -39,14%

4.304,22

4.268,06

01 28

Frankfurtas

NYSE Composite Metinis pokytis

+2,80%

194,24

8.235,33

-0,63% RTS

14.026,7013.971,00

853,91

01 12

4.325,75

+0,56% Hang Seng

PFTS Metinis pokytis

3.069,79 -36,68%

Kaina +/-% +/-% EUR 01 28 metin.

-0,12%

30,63 -67,18

BNP Paribas

29,735

19,13 -52,50

Alchevskiy Metalurgi

29,39 -65,32

Societe Generale

34,395

12,96 -47,56

Avdievsky Koksochi

16,165

12,02 -77,97

Azovstal

278,41 -74,90%

Kaina +/-% +/-% UAH 01 28 metin.

0,077

0,00 -86,95

4,4

0,00 -79,58

0,73

-9,88 -81,56

0,165

-4,35 -84,06

109,25

1,16

-37,31

Zaklady Lniarskie Or

0,07

16,67 -63,16

Wells Fargo & Co

19,93

23,10 -34,78

Renault SA

Aviva PLC

333,25

13,64 -41,99

TeliaSonera AB

49,4

0,61

-26,11

Orzel Bialy SA

6,98

10,27 -65,78

Fifth Third Bancorp

3,21

22,99 -86,95

Schneider Electric S

49,25

10,75 -32,39

Raiffeisen Bank Aval

Prudential PLC

351,25

12,40 -43,07

Nordea Bank AB

93,6

0,54 -43,46

Europejski Fundusz

1,41

10,16 -68,60

Zions Bancorporatio

17,21

22,23 -63,52

Peugeot SA

13,46

10,69 -72,45

Centrenergo

4,97

0,00 -80,74

HSBC Holdings PLC

594,75

11,95 -16,05

Assa Abloy AB

111,75

0,22

-15,18

Sfinks Polska SA

8,3

9,21 -55,38

Citigroup Inc

4,28 20,56 -83,68

AXA SA

13,48

10,13 -39,98

Dniproenergo

500

16,28 -79,67

Standard Chartered

878,5

10,09 -37,19

Securitas AB

74,75

0,00

11,53

Techmex SA

7,18

8,95

Prudential Financial

45

-9,09 -90,49

Barclays PLC

Legal & General Gro

108,5 20,56 -74,86

66,7

9,52 -45,77

Tele2 AB

Swedish Match AB

Invensys PLC

163,5

9,00 -23,06

Hennes & Mauritz A

Johnson Matthey PL

1.007

8,92 -42,36

Alfa Laval AB

145 349 335,5

0,00 -16,97 -0,29

-3,92

-0,45 -21,56

BBI Development Na

0,38

-81,91

8,57 -67,80

Hartford Financial S

32,32 17,29

19,13 -59,29

PPR

42,14

9,53 -53,22

Enakiyvckiy metalyr

18,51 -76,40

Lafarge SA

38,94

8,35 -62,30

Kyivenergo

19,95

7,84 -52,56

Krukivka Carriage W

29,175

7,78 -40,68

Mariupolsky Metal-Y

Silvano Fashion Gro

2,08

8,33 -85,40

Bank of America Cor

7,65

17,69 -79,95

ArcelorMittal

UniCredit SpA

5,93

8,21 -65,35

Lincoln National Cor

19,62

15,75 -61,22

Cie de Saint-Gobain

Motor-Sich JSC Xstrata PLC Rio Tinto PLC Tate & Lyle PLC Reckitt Benckiser Gr 3i Group PLC

626

-8,61 -82,07

Lundin Petroleum A

1.581

-3,54 -64,71

Scania AB

342,25

-2,91 -24,40

Swedish Match AB

-2,33

TeliaSonera AB

2.726 250

9,64

-1,86 -71,93

Hennes & Mauritz A

43,4

-4,62 -30,28

ZPUE SA

68,5

0,00 -44,28

110,75

0,23 -16,97 0,27

Zaklady Naprawcze

37,6 318

0,47

-26,11 -3,92

Sanofi-Aventis SA

43,95

13,5

4,219

-1,66 -47,78

Interpipe Nizhnodni

n. d.

42,02

-0,39 -18,92

Poltava GOK Corp

MCI Management S

2,1

-9,87 -82,90

Tyco Electronics Ltd

14,26

-9,40 -56,14

STMicroelectronics

Fota SA

6,3

-8,70 -73,64

Ciena Corp

7,43

-5,35 -70,26

Groupe Danone

14,34

-8,66 -82,66

Newmont Mining Co

39,64

-4,96 -27,56

Cie Generale d'Optiq 30,245

0,15

16,2

0,00

-71,07

-4,63 -33,18

EDF

0,34 -41,67

Stirol Concern

25

0,00

-77,15

0,38

Ukrnafta Oil Co

102

-0,49 -72,10

0,162

-7,43 -87,75

0,44

-8,33 -85,33

Qwest Communicati

3,5

39,67

-1,40 -66,24

AstraZeneca PLC

327

0,62

EMC Instytut Medyc

15,5

-8,18

70,74

-4,60 -16,73

-0,74

0,37

Eniro AB

11,2

1,36 -73,79

LSI Software SA

3,75

-7,86 -58,79

Tellabs Inc

4,25

-3,85 -34,01

France Telecom SA

18,685

1,00 -10,80

Randgold Resources

3.053

-0,72

29,58

Skanska AB

72,5

1,40 -28,17

One-2-One SA

2,28

-7,69 -50,65

Rohm and Haas Co

56,8

-3,32

9,98

GDF Suez

31,705

1,07

700

-0,28

28,58

Nokia OYJ

1,96 -51,62

Inter Cars SA

24,2

-7,56 -74,46

AT&T Inc

25,18

-2,89 -27,09

Dexia SA

2,689

1,63 -82,08

135,15

-0,26

-17,13

Telefonaktiebolaget

1,98

Graal SA

7,95

-6,91 -73,05

Pfizer Inc

15,44

-2,40 -28,33

Pernod-Ricard SA

49,73

2,05 -28,48

-3,75

-2,82

Becton Dickinson &

11,79

-19,16

1.600

67,1

3,92 -75,92 0,00 -89,89

Mariupol Heavy Mac

596,5

104,1

0,00 -85,71

-2,98 -18,03

Unilever PLC

Vodafone Group PLC

0,95 384,5

17,36 -10,70

Vedanta Resources

Tullow Oil PLC

n. d.

0,00 -78,31

Legg Mason Inc

Suez Environnement

24,25

n. d.

7,7

45 -14,29 -86,76

Krosnienskie Huty Sz

-75,21

n. d.

n. d.

-6,39

Sumy Nvo Frunze OJ

Ukrsotsbank JSCB

11

n. d.

n. d.

0,00 -86,50

* Barelis (158,99 litro) ** JAV galonas (3,79 litro) *** Trojos uncija (31,1035 g) Duomenys pateikti 01 28 18:01 Lietuvos laiku. Šaltinis: Bloomberg

www.vz.lt

14

Verslo žinios, 2009 01 29, ketvirtadienis

Vadyba Ketvirtadieniais strategija,

vadovai ir valdymas

Sunkmečiu kurti verslą rizikinga, bet verta Valdymas Kryptis – kasdieniai poreikiai

▸ Giedrius Bagušinskas, verslo plėtros konsultantas: „Svarbu, kad verslo sprendimas būtų pritaikytas prie šiandienos poreikių.“ Vladimiro Ivanovo nuotr.

Asta Šerėnaitė

asta.serenaite@verslozinios.lt

Ar įmanoma sukurti verslą ir sėkmingai jį valdyti krizės sąlygomis? Specialistai truputį abejoja ir ima vardinti besitraukančius rinkos poreikius bei didėjančias sąnaudas, tačiau kai kurie verslininkai kuria bendroves, nes tiki, kad gerai apskaičiuota idėja ankščiau ar vėliau atsipirks.

Tuo metu, kai visi stengiasi susitraukti ir kuo mažiau išlaidauti, viltys žengti į rinką su nauja idėja gali atrodyti mažų mažiausiai naivios. Norint kurti verslą nuo nulio reikia nemažų pinigų, be to, žmonės ir įmonės kur kas mažiau vartoja, tad galimybė išsilaikyti ir užsidirbti yra pakibusi ant plauko. Ar tikrai? „Krizė atveria galimybių, taigi ir sunkmečiu verslą kurti galima. Svarbu tik, kad vers-

lo sprendimas būtų pritaikytas prie šiandienos poreikių.

Mano akimis, dabar galimybių turi smulkios bendrovės, teikiančios paslaugas verslui“, – tikina Giedrius Bagušinskas, verslo plėtros konsultantas.

Kitaip tariant, šiais metais apsimokėtų steigti įmonę, kuri teiktų su dabartine verslo padėtimi susijusias paslaugas, pavyzdžiui, teisines ar išorines. Taip pat naudinga parduoti prekes ar paslaugas, susijusias su kasdieniu žmonių vartojimu. „Neaišku, kiek tęsis sunkumai, bet apsimoka pradėti verslą ir klibinti tas sritis, kurių žmonės sunkiai galės atsisakyti: elementarios paslaugos, maitinimas yra kur kas perspektyviau nei nauja egzotiškų kelionių agentūra.

Orientuotis reikia į kasdienio vartojimo prekes, o ne į prabangą“, – pataria Mindaugas

Lapinskas, strateginės rinkodaros agentūros „Branscape“ įkūrėjas ir vadovas.

Patartina apsibrėžti steigiamos įmonės tikslą. Pavyzdžiui, dabar tinkamas laikas kurti verslą tikintis jį vėliau parduoti. Tai reiškia, kad artimiausius metus pelnas gal ir nekapsės į kišenę, tačiau po keleto metų, kai ekonomika atsigaus ir įmonę bus galima perleisti kitiems, atsipirks ir įdėtas darbas.

Reikia pinigų Turint gerą idėją ir užsibrėžtą tikslą, ne mažiau svarbu – pradinis kapitalas. Tikėtis bankų pagalbos šiandien neverta, nes vargu ar jie suteiks paskolą, tad norintieji kurti verslą privalo turėti pakankamai lėšų arba dar geriau – prisitraukti privataus kapitalo investicijų. Nekilnojamasis turtas, akcijos – iš čia žmonės traukiasi ir vis labiau populiarėja investici-

jos į bendroves.

Tiesa, yra galimybė užsiimti privačiu verslu ir be didelių išlaidų, t. y. parduodant savo žinias. „Dabar populiaru parduoti intelektinius gebėjimus. Kai kurie žmonės, dėl sunkumų įmonėse netekę darbo, neina į darbo biržą, o savo žinias ir sugebėjimus pavertę preke užsiima individualia veikla.

Tam didelio pradinio kapitalo nereikia“, – pažymi p. Bagušinskas.

Jo nuomone, tokį pragyvenimo būdą pasirenka vis daugiau specialistų.

Įkurti ar pirkti?

Jei kurti verslą atrodo per daug rizikinga, sunkmetis atveria kitą kelią – nusipirkti jau veikiančią, tačiau sunkumų patiriančią bendrovę. „Dabar prasideda pirkimų ir susijungimų karštinė. Vienos įmonės uždaromos, kitas vers-

lininkai parduoda, kol dar yra galimybė gauti padorią sumą.

Taigi pigiau nusipirkti egzistuojantį verslą, nes kurti viską nuo nulio labai sunku“, – pataria Mindaugas Vaičiulis, finansų konsultavimo UAB „AIM invest“ prezidentas.

Svarbu tai, kad nusipirkus veikiančią įmonę kartu galima gauti ne tik prekių ženklą, bet ir jau esančią rinką, klientų, net ir personalo. Vis dėlto dauguma šiandien parduodamų įmonių paskui save tempiasi ir įsipareigojimus, skolas, nekilnojamąjį turtą, o tai jau yra balastas. „Be to, perkant jau egzistuojančią bendrovę, reikia turėti konkrečią sumą grynųjų pinigų. Jei trūksta lėšų, geriau pradėti verslą nuo nulio ir po truputį jį plėtoti“, – dar vieną verslo kūrimo pranašumą įžvelgia p. Lapinskas.

Galimybių įkurti naują bendrovę šiandien tikrai yra, ta-

čiau specialistai taip pat pripažįsta, kad įgyvendinant idėją tenka įveikti ir nemažai kliūčių. Artimiausiu metu paslaugų bendrovę atidaryti ketinantis p. Lapinskas pasakoja, kad bene didžiausia iš kliūčių – tai aplinkinių nepasitikėjimas ir abejonės. „Kai kuri verslą, tenka bendradarbiauti su bankais, privačiais investuotojais, darbuotojais. Mažai kas tiki, kad tas verslas pasiseks, o dėl kritusio pasitikėjimo sunku mobilizuoti išteklius. Net nuomojant patalpas kiti abejodami žiūri, ar verslas pavyks ir ar bus iš ko užsimokėti“, – sako vadovas.

Jo nuomone, tokios abejonės labiausiai kiša pagalius į ratus ir apsunkina procesą, tačiau norint užsibrėžtą tikslą visuomet pasiekti įmanoma.

Daugiau...

www.vz.lt Verslo žinios, 2009 01 29, ketvirtadienis

Vadyba 15

Savaitės klausimas

Ar šiuo metu ieškote darbo?

Taip, ieškau aktyviai

46%

Jei pasiūlytų, neatsisakyčiau 29% Turiu darbą ir džiaugiuosi

I nuomonė

II nuomonė

„Jei laimėsite tik penktą konkursą, jūs – laimės kūdikis. Darbo ieškantys žmonės jį gauna vidutiniškai aplankę septynis darbdavius.“

„Bendrovės ir toliau priima naujų darbuotojų, tik samda nebėra tokia masiška, kaip anksčiau.

Todėl ieškant darbo labai svarbu pagalvoti, kaip išsiskirti iš minios.“

▸ Silvija Vielavičienė, UAB

▸ Kristina Kovaitė, UAB

25%

„Persona optima“ direktorė

Šaltinis: manokarjera.lt

„Projekona“ vadovė

Iš tarnybos į...

Tomas Milaknis, vadovaujan-

tis verslo valdymo sprendimų UAB „Alna Business Solutions“ (ABS), tapo ir naujai įkurtos įmonės „TM Consulting“ vadovu. Šios įmonės adresas toks pat kaip ir ABS.

AB „Ragutis“ šį mėnesį darbą pradėjo Nauris Vaitkevičius, naujas bendrovės Prekybos ir rinkodaros skyriaus vadovas. Iki šiol p. Vaitkevičius dirbo bendrovėje „Kesko Agro Lietuva“ pardavimo vadovu Lietuvai.

Rimantas Žylius paskirtas ūkio

viceministru. Iki tol jis dirbo ūkio ministro Dainiaus Kreivio visuo-

meniniu konsultantu.

Praėjusį penktadienį įregistruotai specializuotai nekilnojamojo turto valdymo UAB „Litectus“ laikinai vadovauti paskirtas Nikita Anan-

UAB “Būsto sistemos” Lietuvos rinkoje nuo 2003 metų. Pagrindinė kompanijos veiklos sritis - didmeninė bei mažmeninė prekyba stogų ir fasadų dangomis .Glaudus bendradarbiavimas su žymiais Europos stogo ir fasadų dangų gamintojais leidžia mums pasiūlyti itin platų keramikinių , betoninių, čerpių, klinkerinių plytų , plytelių bei kt. satybinių medžiagų asortimentą . Lietuvoje atstovaujame šiuos gamintojus : “Benders “ (www.benders.se) ,“Jacobi “ ,“Walther dachziegel “ (www.dachziegel.de) “Olfry “ (www.olfry.lt) ir. kt

REGIONO VADYBININKAS (-Ė) Darbo vieta: • Vilnius Darbo pobūdis: • Ieškome pardavimų srityje patyrusio vadybininko aktyviam darbui Vilniaus regione, kuris turėtų: • vystyti ir plėtoti prekinių ženklų realizavimo projektus; • vykdyti pardavimo planus.

Reikalavimai: • Aukštasis arba aukštesnysis išsilavinimas; • Sėkminga statybinių medžiagų pardavimo vadybininko patirtis ne mažiau 1m.; • Patirtis derybose, planavime; • Geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; • Savarankiškumas, komunikabilumas; • Anglų arba vokiečių kalbų mokėjimas būtų privalumas. Įmonė siūlo: • Patrauklų atlyginimą ir priedus nuo rezultatų; • Geras darbo sąlygas; • Visas socialines garantijas.

Atsakymus siųsti iki 2009-02-19 • info@bustosistemos.lt Išsamų skelbimą rasite Internete www.cv.lt

UAB „MV steel group“ specializuojasi didmeninėje bei mažmeninėje nerūdijančio plieno prekyboje. Įmonė sėkmingai vystosi bei plečia savo veiklą Lietuvos bei užsienio rinkose. Pasiekti rezultatai bei pasitikėjimas įgytas klientų tarpe rodo teisingai pasirinktą įmonės strategiją bei įpareigoja toliau dirbti bei plėstis šia linkme. Nuolatinis įmonės augimas betarpiškai priklauso nuo energingų bei kompetentingų įmonės darbuotojų rezultatų. Pastaruoju metu įmonė aktyviai plečia savo veiklą bei darbui Kaune reikalingas (-a)

Vyr. buhalteris (-ė) Darbo vieta: • Kaunas Darbo pobūdis: • Įmonės buhalterijos darbo organizavimas; • Buhalterinės apskaitos tvarkymas; • Finansinių ataskaitų rengimas, teikimas ir analizė; • Teisingų finansinių duomenų užtikrinimas.

Reikalavimai: • Buhalterio darbo patirtis; • Aukštasis buhalterinis, ekonomikos arba finansų išsilavinimas; • Apskaitos standartų, mokesčius reglamentuojančių LR teisės aktų išmanymas; • Profesinis žingeidumas, noras mokytis ir tobulėti; • Puikūs bendravimo ir darbo kompiuteriu įgūdžiai; • Darbo patirtis su buhalterine programa„Pragma“ – būtina. Įmonė siūlo: • Karjeros ir profesinio tobulėjimo galimybę; • Nuolatinį darbą šiuolaikiniame biure; • Geras darbo sąlygas jaunatviškame kolektyve; • Tradicinį darbo laiką; • Visas socialines garantijas.

Atsakymus siųsti iki 2009-02-20 • msvabas@gmail.com Išsamų skelbimą rasite Internete www.cv.lt

jevas. Iki šiol jis dirbo SEB banko

Specialiųjų kreditų administravimo departamento direktoriaus pavaduotoju. Kol bus paskirtas nuolatinis „Litectus“ vadovas, p. Ananjevas toliau eis senąsias pareigas ir vadovaus naujajai SEB banko antrinei įmonei.

Laura Blaževičiūtė, UAB „Tele-3“

generalinė direktorė, dvejų metų kadencijai išrinkta Lietuvos radijo ir

televizijos asociacijos direktore.

pirmininku, „Aldario“ ir „Saku“ alaus daryklų stebėtojų tarybų pirmininku.

Algimantas Čepas pasitraukė iš

Tomas Kučinskas vasario

1 d. pasitrauks iš „Carlsberg Baltic“ prezidento pareigų. Jis lieka „Švyturio-Utenos alaus“ valdybos

Teisės instituto direktoriaus pareigų.

Jis ir toliau dirbs šiame institute, ta­čiau daugiau dėmesio skirs mokslinei veiklai. Teisės institutui nuo šiol vadovauja Petras Ragauskas, prieš tai ėjęs direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Our client - one of the most famous global IT companies currently is looking to recruit

EXECUTIVE ACCOUNT MANAGER FOR BALTIC’S & CE NON-EU ANNUAL SALARY 49.000-69.000 GBP

Working place: • London, UK Responsibilities: • Management and Development of Business in specific countries through local representatives and distributors; • Management of distributors to perform against short and long term goals; • Business development; • Division of quarterly and annual business plans and ensuring that these are fully executed; • Delivering timely and accurate sales forecasting and reporting.

Requirements: • 5+ years of experience in sales of IT or consumer products (minimum Baltic’s responsibility); • Has influencing and negotiating skills and attentiveness to details; • Able to work in a team and on own initiative; • Able to understand and explain product features and benefits; • Adaptable and comfortable working in international markets with the flexibility to travel extensively.

Company offers: • 43% commission plan; • Car and other benefits; • Career opportunities in one of the most famous companies in the world.

Valid till 2009-02-09 If interested please send your CV and cover letter in English to cv@grafton.lt

Oras 16

Dublinas +7

•

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiandien

Rytoj

Poryt

-1•

-5•

-2•

-1☁

+1•

-3• 0☁

-3• 0☁

☼ Giedra • Pragiedruliai ☁ Debesuota • Trumpas lietus • Smarkus lietus • Rūkas • Trumpas sniegas • Sniegas

Oslas -2

•

Kopenhaga +2

•

Briuselis +5

☼

•

•

Berlynas +2

☼

Maskva 0

Ryga

•0

☁

Londonas +6

Helsinkis 0

Stokholmas 0

Minskas +1

•

•

Varšuva +1

☁

Kijevas Praha +2 0 Viena Paryžius Budapeštas +2 +5 Bernas +2 Bukareštas +5 +4 Sofija Roma +7 Madridas +9 Lisabona +13 Stambulas Atėnai +16 +11 +13

•

☼

•

☼

• • •

☁

☁

•

☼

☁

☁

Šiandien Rytoj Poryt Amsterdamas +5 • ������������� +5 • +3 • www.vz.lt Briuselis +5 ☼ +6 ☼ +7 • Verslo žinios, 2008 12 10, trečiadienis Dublinas +7 • +8 • +7 • Helsinkis 0 • -1 ☁ -2 ☁ Kopenhaga +2 ☁ +5 ☁ +6 • Londonas +6 • +7 ☁ +7 ☁ Maskva 0 • -1 • -8 • Melburnas +40 ☼ +37 ☼ +35 ☼ Niujorkas +2 • +2 • 0 • Oslas -2 • -1 ☁ -2 ☁ Paryžius +5 ☼ +6 ☼ +7 ☼ Roma +9 ☼ +11 ☼ +11 ☼ Stokholmas 0 • +2 ☁ +2 ☁ Tokijas +10 • +12 • +7 • Ženeva +5 ☼ +9 ☼ +10 ☁ Šaltinis: CNN.com

Ketvirtadienis

Skaitomiausi (2009 01 28)

2009 sausio 29 d. Nr. 19 (2919)

1. Į darbą – kartu su kaimynu 2. „Vilniaus prekybos“ grupė perstumdė didžiausiųjų penketuką 3. Žiemelis pagalbos ieško tėvo kabinete

Rytoj

VŽ leidiniai

▸ Savaitgalis

▸ 02 13 Naujos knygos

Sausio 16 d. vyko profsąjungų mitingai Lietuvoje, skrydžių bendrovė „flyLAL“ paskelbė stabdanti veiklą, o Šiuolaikinio meno centre Vilniuje atidaryta paroda.

VŽ „Savaitgalis“ aiškinasi, kuo ir kaip šie dalykai susiję.

▸ 02 19 Karjera 2009 ▸ 02 26 Verslo klasė

skaitytojų pageidavimu

Svajonių šalyje krizė virsta chaosu Paskutinis puslapis Politikų žaidimai ir korupcija žlugdo Ukrainą

darbą tenka eiti kaip į mūšį.

Matome, kad ir kitiems užsienio investuotojams išgyventi sudėtinga“, – nelinksmai aiškina p. Stulpinas, jis net neabejoja, kad iš sunkmečio Ukrainai teks keltis ilgai. Ar šiemet pavyks gauti pelno, verslininkas nesiima spręsti.

Dar griežtesnis Gintautas Navikas, „GNG įmonių grupės“ savininkas, prieš savaitę grįžęs iš šios šalies, kur ieškojo verslo galimybių. Pasak automobilių vežimu užsiimančio verslininko, „ten nebėra ko veikti“, nes pernai šalyje buvo parduota 600.000 naujų automobilių, o šiais metais, prognozuojama, jų bus realizuota 4–5 kartus mažiau. „Ten chaosas. Problemos panašios į mūsiškes, tik daug gilesnės. Visos verslo šakos patiria sunkumų. Užsieniečiui dirbti būtų sudėtinga, nes mokesčių verslininkai nemoka, civilizuotai bendrauti būtų beveik neįmanoma“, – dėlioja p. Navikas. Anot jo, norą dirbti šioje rinkoje mažina ne tik nestabili valiuta, bet ir milžiniška verslo koncentracija kelių oligarchų rankose, aukštas korupcijos lygis. Verslininkas prošvaisčių nemato ne tik šiais, bet ir ateinančiais metais.

Komentarai Internautų komentarai

❞ „Ukraina sparčiai artėja

▸ Gintautas Navikas, „GNG įmonių grupės“ savininkas: „Ukrainoje lietuviams vežėjams nebėra ko veikti, nes ten chaosas.“ Juditos Grigelytės nuotr.

Arūnas Milašius

arunas.milasius@verslozinios.lt

Ukraina ritasi į gilią ekonominę krizę, skelbia naujienų agentūra Bloomberg.

Tokios žinios apie šalį, kurią visai neseniai Lietuvos verslininkai laikė potencialiai pelninga rinka, sukėlė didelį vz.lt skaitytojų susidomėjimą.

Viena iš priežasčių, pakeitusi prognozes – naujos dujų tiekimo sąlygos, dėl kurių buvo susitarta baigiant Rusijos ir Ukrainos konfliktą, kurio metu buvo nutrauktas dujų tiekimas ne tik pačiai Ukrainai, bet ir tran-

zitu per Ukrainą dujas gaunančioms Europos šalims.

Pagal naująjį susitarimą Ukrainos išlaidos dujoms padidės beveik 7%, iki 9,16 mlrd.

USD. O kylant obligacijų pajamingumui ir palūkanoms, didėja bendrovių nemokumo grėsmė. Ukraina jau dabar gyvena iš pirmosios 16,4 mlrd.

USD dydžio Tarptautinio valiutos fondo suteiktos paskolos dalies, pažymi Bloomberg naujienų agentūra. Ar šaliai bus suteikta likusi paskolos dalis, priklausys nuo to, kaip ji sugebės subalansuoti šių metų biudžetą. Šiemet Ukrainos ekonomikai

prognozuojamas 10% sumažėjimas – tai būtų didžiausias nuosmukis Europoje, tokį Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja tik Islandijai.

Be optimizmo Visuomenės parama prezidentui Viktorui Juščenkai yra beveik nulinė, o jo kivirčai su premjere Julija Tymošenko gali baigtis vyriausybės griūtimi, pažymi analitikai.

Kęstutis Masalskis, Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje, nors jo nuomonei ir nepritaria šioje valstybėje dirbantys mūsų verslininkai, nelinkęs aklai tikėti Vakarų analiti-

kais ir teigia, kad, išskyrus kai kurias ūkio šakas, šalis gali atsispirti nuosmukiui. „Nepamirškime, kad Ukrainoje dabar tokia pat verslo aplinka, kaip pas mus 1993–1994 m.

Statistika tikėti negalima, nes politikai ja manipuliuoja. Vietiniai analitikai neprognozuoja didžiulio nuosmukio, nors sunkumai ir laukia“, – dėlioja p. Masalskis ir priduria, kad ekonomikos ateitis priklausys ne nuo pačios ekonomikos būklės, bet nuo to, kaip ją paveiks politikų tarpusavio kova. Šiuo metu vienas iš nerimą keliančių ženklų – mažėjantis eksportas, tačiau vietos analiti-

kai tikisi, kad ateinantį pusmetį, kai verslas prisitaikys prie išaugusių išteklių kainų, viskas grįš į vietas.

Alvydas Stulpinas, Šiaulių UAB „Putokšnis“, valdančios gamyklą Ukrainoje, generalinis direktorius ir savininkas, nelinkęs pritarti p. Masalskiui.

Nors verslo Ukrainoje „Putokšnis“ uždaryti neketina, tačiau perspektyvų prognozuoti nesiima: kol nėra politinio stabilumo, prognozės bevertės, padėtis gali pasikeisti bet kurią dieną. „Planus keičiame, tačiau gamyba vyksta, produkcija parduodama, o kiekvieną dieną į

prie bedugnės“, Lietuva sparčiai ją vejasi. Lietuvos „gelbėtojai“ nesėdi sudėję rankų, darbuojasi, yra galimybių pavyti ir aplenkt Ukrainą. SPRINT

❞ Rusija su džiaugsmu

priglaus į savo glėbį, o paskui ateis ir mūsų eilė, bus atidarytas bevizis režimas į Sibirą ir Lubiankoje narai paruošti, mėtykit akmenis į langus, prisimėtysite, tik ar paskui nebus vėlu, kai kaip karosus iš kūdros rusai sužvejos. RUSIJA

❞ O kas kaltas dėl visko? Ar

tik ne oranžinė revoliucija, kuri atnešė sumaištį į šalį ir po kurios nieko gero neįvyko, išskyrus nuolatinius vaidus, milžinišką korupciją? KIRVIS

❞ Labai abejoju tais vakariečių komentarais. Jaučiu, po pusės metų mums Ukraina taps svajonių šalimi. ABEJOJU

(Kalba netaisyta)