Diplominis darbas apie lietuvišką dizainą ir ne tik, VDK 2014 by Egle Skulsciute

VILNIAUS DIZAINO KOLEGIJA INTERJERO DIZAINO KATEDRA

Ištęstinės studijų formos Interjero dizaino studijų programos studentė EGLĖ SKULSČIŪTĖ

“LITHUANIAN DESIGN BLOCK” PARODOS EKSPOZICIJOS DIZAINO PROJEKTAS TARPTAUTINĖJE PARODOJE “MAISON&OBJECT“ Baigiamasis darbas

Darbo vadovė Laura Malcaitė

.......................... (parašas)

Konsultantas Darius Vilkišius

............................ (parašas)

Recenzentė Julija Reklaitė

............................ (parašas)

Vilnius, 2014

PATIKIMUMO DEKLARACIJA Patvirtinu, kad mano, Eglės Skulsčiūtės, Interjero dizaino katedros studentės darbas: Tema: “LITHUANIAN DESIGN BLOCK” PARODOS EKSPOZICIJOS DIZAINO PROJEKTAS TARPTAUTINĖJE PARODOJE MAISON&OBJECT“ 1. Yra atliktas savarankiškai šį dokumentą pasirašiusio autoriaus. 2. Nebuvo naudojamas VDK ar kitoje kolegijoje /universitete tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. 3. Nėra kopija ar plagiatas. 4. Nėra naudojama medžiaga iš ankstesnių mano darbų ar kitų autorių darbų transkripcija atitinkamai to nenurodant. 5. Visos nuorodos/ šaltiniai pateikti bibliografinių nuorodų sąraše yra teisingi. 6. Sutinku, kad mano darbas būtų naudojamas neatlygintinai VDK studijų procese. 7. Aš žinau, kad šių nuostatų nesilaikymas yra laikomas rimtu akademinės atsakomybės principų ir etiškos mokslinės praktikos pažeidimu (remiantis LRS 2011 m. rugsėjo 15 d. NUTARIMU Nr. XI1583 “

DĖL

LIETUVOS

KONTROLIERIAUS

RESPUBLIKOS TARNYBOS

AKADEMINĖS ĮSTEIGIMO

ETIKOS

LIETUVOS

PROCEDŪRŲ RESPUBLIKOS

AKADEMINĖS ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KONTROLIERIAUS TARNYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO”). Data 2014 birželio 13 d. Eglė Skulsčiūtė Parašas……………

Turinys ĮVADAS.........................................................................................................................1 1.PARODŲ DIZAINAS...............................................................................................5 1.1.Parodų dizaino koncepcija......................................................................................6 1.2.Verslo parodų specifika.........................................................................................11 1.3. Istorinė parodų dizaino raida...............................................................................17 1.4.Parodų dizaino raida Lietuvoje.............................................................................25 1.5.Paroda „Maison&Object“,Paryžiuje.....................................................................30 2.ANALOGŲ ANALIZĖ...........................................................................................33 2.1.Užsienio analogų analizė......................................................................................34 2.1.1. „Alphabet City“................................................................................................36 2.1.2.„iMuseum“

..................41

2.1.3. „Lsx20“.............................................................................................................47 2.2.Lietuvos analogų analizė......................................................................................53 2.2.1. „Illustrarium“ 2011 m.......................................................................................54 2.2.2. „Lithuanian Design Bock“ paroda Paryžiuje....................................................60 2.2.3. „Illustrarium“ 2013...........................................................................................63 3.LITHUANIAN DESIGN BLOCK PROJEKTO.....................................................69 ANALIZĖ..................................................................................................................69 3.1.„Lithuanian Design Block“ projekto analizė........................................................70 3.2.„Lithuanian Design Block“ eksponavimo praktikos analizė................................73 4.LIETUVIŠKAS DIZAINAS...................................................................................81 4.2.Šalies įvaizdis.......................................................................................................95 4.3.Lietuvos dizaino pristatymo parodose tradicijos analizė......................................98 5.TECHNINIAI PARODŲ REIKALAVIMAI.........................................................110 5.1.Statybos techninių reglamentų reikalavimai.......................................................111 5.1.1.Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003.........................................111 5.1.2.Visuomeninės paskirties statiniai STR 2.02.02................................................111 5.1.3.Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms STR 3

2.03.01:2001..............................................................................................................113 5.1.4.Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai STR 2.01.04:2004.........................115 5.2.Higienos normų reikalavimai.............................................................................116 5.2.1.Lietuvos higienos norma HN 98:2000 Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšviietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai.............116 6.PROJEKTAS.........................................................................................................124 6.1.Parodos dizaino reziumė....................................................................................125 6.2.Eksponatai..........................................................................................................127 6.3.Interjero koncepcija............................................................................................139 6.4.Interjero vizualizacijos.......................................................................................140 6.5.Funkcinė analizė.................................................................................................142 6.6.Apšvietimo analizė.............................................................................................143 6.7.Baldų ir apdailos medžiagų analizė....................................................................145 6.8.Interjero spalvinis sprendimas............................................................................146 6.9.Interjero detalės..................................................................................................146 6.10.Parodos pritaikomumas dalyvavimui kitose parodose.....................................147 7.Sąmata:..................................................................................................................148 IŠVADOS..................................................................................................................150 PRIEDAI...................................................................................................................154 Priedas Nr. 1. Tarptautinių verslo parodų, susijusių su dizainu, apžvalga.................155 Priedas Nr. 2. Tarptautinės verslo parodos, skirtos dizainui......................................157 Priedas Nr. 3. LDB dizaino bloko dalyvių analizė....................................................162 1.„Sedes Regia“........................................................................................................162 2.„Stilium“ ..............................................................................................................166 3.„Kitaip“..................................................................................................................169 4.„Stiklo paslaptis“...................................................................................................172 5.„Interjerai be saiko“...............................................................................................174 6.„March Design“.....................................................................................................177 7.„Oki iko“................................................................................................................179 8.„Kirigami Plywood“..............................................................................................182 4

9.Aistė Nesterovaitė..................................................................................................184 10.„Mano lietuviški namai“......................................................................................186 Priedas Nr. 4. Projekto „Minčių žemėlapis“..............................................................187 Priedas Nr. 5. Projekto „Nuotaikos žemėlapis“.........................................................188 Priedas Nr. 6. Projekto brėžiniai: planai, išklotinės, pjūviai..................................... 189 Priedas Nr. 7. Projekto planšetai............................................................................... 206 Literatūros sąrašas.....................................................................................................212 SUMMARY...............................................................................................................218

ĮVADAS

(tema, objektas) Diplominio darbo tema – lietuviško dizaino bloko „Lithuanian Design Block“ (liet.„Lietuvos dizaino blokas“) parodos ekspozicijos dizaino projektas svarbiausių tarptautinių dizaino mugių kontekste. Darbo temai atskleisti nagrinėjamos kelios struktūrinės potemės – parodų ekspozicijų dizainas, lietuviškas dizainas ir „Lithuanian Design Block“ (toliau LDB) veikla. Darbo objektas – jungtinio lietuvių dizainerių parodos stendo ekspozicijos dizaino projektas. (temos aktualumas)(problema) Šalies žinomumo skatinimas ir įvaizdžio formavimas. Lietuva nėra visam pasauliui gerai žinomas ir pažįstamas kraštas. Todėl lietuviškų gaminių pristatymas tarptautinėse parodose aktualus ne tik save pristatantiems kūrėjams. Tai yra svarbu visos šalies mastu, nes parodos dalyviai atstovauja Lietuvai ir yra susibūrę į vieną stendą, po Lietuvos vėliava kaip „Lithuanian Design Block“. Dalyvaudami parodose, lietuvių dizaineriai ne tik atstovauja Lietuvai, bet ir prisideda prie Lietuvos įvaizdžio kūrimo. Tačiau tai nereiškia, kad kuriamas vien geras įvaizdis. Viskas priklauso nuo dalyvių savimonės ir finansinių galimybių. Gerai apgalvojant sukonstruotas ir išbaigtas prisistatymas parodose prisideda prie Lietuvos vardo garsinimo, kuria pasitikėjimo šalimi atmosferą. Ekonomikos skatinimas. Dalyvavimas parodose ne tik skleidžia informaciją apie mūsų šalį, bet ir padeda skatinti lietuviškų prekių eksportą į kitas šalis, o tai didina Bendrąjį vidaus produktą ir taip kelia šalies ekonomiką bei gerina gyvenimo Lietuvoje sąlygas. Naujovių ir konkurencingumo skatinimas. Profesionalus dizainas gali pasitarnauti kaip priemonė siekiant įgyti konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Dizainas padeda vystyti sėkmingą verslą1. Dalyvaudami tarptautinėse verslo parodose dizaineriai susipažįsta su kitų šalių dizaino patirtimi ir tradicijomis, dizaino tendencijomis ir madomis, gali save aiškiau identifikuoti lygindamiesi su kitais dalyviais ir pan. Kitas svarbus aspektas – dalyviai seka naujoves, išvysta nemažai inovatyvių idėjų, naujų technologijų ir techninių galimybių bei laimėjimų. Bendradarbiavimas. Dalyvavimas bendrame stende verčia dizainerius „pasitempti“, eksponuoti kokybiškus ir estetiškus produktus. Tai taip pat skatina savitumo, originalumo paieškas, norą išsiskirti, kad būtum labiau pastebėtas. Be to, bendraujant gimsta naujos kūrybinės idėjos ir net 1 Lietuvos dizaino galimybių studija. dic.lt [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2014 sausio 10 d.]. Prieiga per: http://dic.lt/index.php/pageid/643

bendrų projektų vystymas. Verslo parodose taip pat užmezgami naudingi kontaktai su kitų šalių dizaineriais, taip neretai gimsta naujos verslo idėjos, inspiracijos naujiems dizaino objektams. (klausimai) Kas yra lietuviškas dizainas? Ar jį galima kažkaip įvardinti, apčiuopti? Deja, tai labai sudėtingas klausimas, ir tam yra kelios priežastys - analitinės medžiagos šia tema beveik nėra, o lietuviškas dizainas dar tik formuojasi, todėl sunku jį įvardinti. Sovietinė blokada neleido rastis stipriai lietuviško dizaino tradicijai, todėl po nepriklausomybės atgavimo lietuviškas dizainas po truputį ieško savo veido. Pastaruoju metu jaučiamas ir visuomenės susidomėjimas lietuviško dizaino produktais, ne vienerius metus organizuojama kasmetinė „Dizaino savaitė“, „Dizaino savaitgalis“, dizainui skiriama ekspozicinė erdvė kasmetinėje parodoje „Baldai“ (LITEXPO). Steigiami įvairių sričių dizaino apdovanojimai, rengiami konkursai, ruošiami dizaino sričių specialistai. „Lithuanian Design Block“ projekte dalyvauja vieni geriausių Lietuvos dizainerių, todėl jų kūrybos ir veiklos analizė padeda suvokti, koks lietuviškas dizainas yra šiandien. Ši analizė rodo, jog nėra vienos dominuojančios dizaino tendencijos ir dizainas yra pakankamai įvairialypis. Dalis kūrėjų yra pasukę santūraus minimalizmo kūrybiniu keliu, tačiau kita dalis mėgsta eksperimentuoti, ieško netikėtų, išraiškingų, net pribloškiančių sprendimų. Kartais net nebeaiški riba, ar sukurtas objektas yra vis dar vadintinas dizaino produktu, ar tai jau meno kūrinys, kuriam nebeverta taikyti dizaino kriterijų. Kyla klausimas, kas yra dizainas, ir kas yra geras dizainas? Le Corbusier sako: „geras dizainas – tai matoma inteligencija“. Sukurtas dizaino produktas turi būti ir sumanus, ir funkcionalus, ir teikiantis džiaugsmą, ir ilgaamžis. O labai geras dizaino produktas dar turi būti ir novatoriškas.2 Tačiau norint parduoti produktą, vien gero jo dizaino nepakanka. Daug dėmesio turi būti skiriama gaminio pristatymui, pateikimui, pakuotei. Prastai pateiktas produktas greičiausiai nebus labai perkamas. Todėl šiame darbe nemažai dėmesio skiriama lietuviško dizaino objektų pateikimo estetikos analizei, formuojamo įvaizdžio tyrimui, nagrinėjami LDB dalyvių įvaizdžiai. Dizaino gaminiai atspindi ir jų kūrėją, todėl ir pats dizaineris turi būti intelektualus, sekantis pasaulines tendencijas ir naujausias technologijas, mokantis bendradarbiauti su skirtingų sričių specialistais.. Dizainerių dalyvavimo verslo parodose tikslas – savo gaminiams surasti tiekėjus ir pardavimų partnerius tam, kad augtų pardavimai ir pelnas. Taigi tikslas iš esmės yra save parduoti, o tam reikia 2 BAYLEY, Stephen ir kt. Dizainas: matoma inteligencija. Vilnius: Charibdė, 2008, p.11, iliustr. ISBN 9789955739128

dėti daug pastangų. Tinkamai suprojektuotas stendo ekspozicijos projektas padeda būti pastebėtiems, atkreipti į save dėmesį, išryškina stipriąsias dalyvių savybes ir padeda siekti gerų rezultatų. (tikslas) Šio darbo tikslas - sukurti konceptualų, funkcionalų, originalų ir įdomų parodos ekspozicijos projektą, kuris intriguotų ir skatintų lankytojus domėtis parodos eksponatais, komunikuotų lietuviško dizaino įvaizdį, atskleistų parodos dalyvių talentus per eksponuojamus gaminius ir didintų „Lithuanian Design Block“ projekto dalyvių pardavimus. (uždaviniai) Siekiant sukurti įdomią parodos erdvę iškeliami šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti parodų dizaino projektavimo principus. 2. Ištirti sėkmingiausius įgyvendintus užsienio ir lietuviškų parodų kūrėjų sprendimus. 3. Išanalizuoti tokio pobūdžio visuomeninėms erdvėms keliamus reikalavimus. 4. Susipažinti su „Lithuanian Design Block“ projekto dalyviais ir jų darbais. 5. Atsakyti į klausimą, kas ir koks yra lietuviškas dizainas. 6. Sukurti parodos koncepciją, kuri apimtų visus parodos dalyvius ir atspindėtų lietuvišką identitetą, lietuvišką dizainą. 7. Sukurti parodos projektą, kuris atitiktų šiuos keliamus reikalavimus: 7.1. parodos ekspozicijos stendas turi būti transformuojamas, kilnojamas ir modifikuojamas, t. y. pritaikomas skirtingiems parodos išplanavimo variantams ir transportuojamas į skirtingas parodų dislokacijas; 7.2. stende turi būti numatyta sandėliavimo zona - vieta neeksponuojamų daiktų (katalogų, asmeninių daiktų, reklaminės medžiagos ir pan.) laikymui; 7.3. stende turi būti numatyta bent viena darbo zona, kurioje tilptų nešiojamas kompiuteris, kainoraštis ir pan.; 7.4. stendas turi išsimontuoti taip, kad jo dalys galėtų užimti kuo mažiau vietos ir taip jo transportavimas taptų paprastesnis ir ekonomiškesnis; 8. Sukurti parodos eksponavimo strategiją ir žmonių srautų judėjimo schemas. 9. Suplanuoti parodos apšvietimą. 10.

Sukurti lankytoją įtraukiančią parodos atmosferą, siekiančią emociškai paveikti 3

lankytoją, jo vaizduotę, mintis (mąstymą). 11. Suprojektuoti funkcionalią ir patrauklią erdvę, išsiskiriančią iš kitų parodos dalyvių stendų. (darbo struktūra) Tiriamoji darbo dalis nagrinėja tris temas – parodų dizainą, lietuvišką dizainą ir „Lithuanian Design Block“ reiškinį. Pirmiausia gilinamasi į parodų dizainą ir jo kūrimo pagrindus. Pirmame darbo skyriuje „Parodų dizainas“ analizuojama bendra visų tipų parodoms būdinga koncepcija, vėliau pereinama prie verslo parodoms būdingų ypatumų analizės, nagrinėjama komercinių parodų specifika. Darbe pasitelkiama ir istorinė parodų dizaino raida, kuri padeda galutinai suvokti ekspozicijų dizaino temą ir jos šiandienines problemas bei uždavinius. Antrame skyriuje analizuojami sėkmingai įgyvendinti užsienio ir lietuviškų parodų kūrėjų sprendimai. Trečiasis darbo skyrius skiriamas LDB projekto analizei, kuri apima ir projekto dalyvių eksponavimo praktikos studiją. Kiekvieno dalyvio veiklos analizė pateikiama darbo priedų dalyje. Ketvirtame darbo skyriuje analizuojama trečioji tiriamojo darbo tema - lietuviško dizaino prigimtis, dizaino istorinė raida. Tiriamoji darbo dalis užbaigiama parodos stendo sukūrimui keliamų techninių reikalavimai nagrinėjimu. Toliau darbe aprašomas sukurtas stendo projektas.

1. PAROD킨 DIZAINAS

Šiuolaikinės parodos ir įvairios ekspozicijos yra svarbi mūsų visuomenės socialinio, kultūrinio, meninio, komercinio gyvenimo dalis. Senas tradicijas turinčios parodos nepaliauja traukti vis daugiau lankytojų, taip pat aktyviai rengiamos ir naujos. Parodos intensyviai vyksta ne tik tradiciškai tuo stipriose šalyse, tokiose kaip Anglija, Vokietija, Italija, JAV ir kt. Parodų reikšmė auga ir tokiuose kraštuose kaip Baltijos šalių regionas.3 Naujai statomi muziejai, didėja parodų rūmų lankytojų srautai, parodoms pritaikomos įvairios erdvės. Šiame darbo skyriuje pirmiausia analizuojama parodų dizaino koncepcija, kurios įsisąmoninimas padės kuriant šiame darbe aprašomą ekspozicinio stendo dizainą. Vėliau atskirai gilinamasi į verslo parodoms būdingą specifiką. Nagrinėjama ir istorinė parodų raida tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Galiausiai skyrių užbaigia parodos Paryžiuje, kuriai kuriamas čia aprašomas projektas, analizė.

1.1. Parodų dizaino koncepcija. Auganti parodų paklausa populiarina parodų dizaino sritį ir kartu kelia jos kokybinę kartelę. Vartotojo išprusimo ir savimonės didėjimas reikalauja didesnio dizainerių profesionalumo lygio. Parodų kūrėjai priversti labiau gilintis į ekspozicijų projektavimo specifiką ir koncepciją. Tarpdiscipliniškumas. Parodų dizaino projektavimas peržengia vienos disciplinos ribas ir vienu metu apima daug dalykų. Mes negalime ekspozicijų dizaino priskirti griežtai tik interjero dizainui arba architektūros atšakai. Ekspozicijų dizainas yra tarpdisciplininis dalykas. Čia susipina mokslas, menai, medijos ir technologijos. Čia įtraukiamas aplinkos menas, interjero dizainas, grafikos dizainas, architektūra, teatras, kinas, mada, apšvietimas, meninė instaliacija, reklama, įvairios medijos ir technologijos.4 Ekspozicijų dizainas kaip savarankiška disciplina. Susisteminti visus su parodų dizainu susijusius tarpdisciplininius dalykus į vieną šaką yra pabandę amerikiečiai. Jie įvedė sąvoką aplinkos grafinis dizainas (angl. environmental graphic design), kuri pastaruoju metu pervadinta į patirtinį grafinį dizainą (angl. experiental graphic design). Nors ši sąvoka nėra visuotinai pripažįstama ir taikoma, tačiau tai svarbus bandymas įvardinti tarpdisciplininį ir kompleksišką reiškinį, kuris apima ir parodas, ir dar platesnį kontekstą. Pasak „Patirtinio grafinio dizaino bendrijos“ (angl. „Society for Experiental Graphic Design“, sutrumpintai - SEGD), patirtinis grafinis dizainas yra dizainas, „apjungiantis skirtingas dizaino disciplinas: grafikos, architektūrinį, interjero, kraštovaizdžio ir industrinį dizainą, - kuris rūpinasi kelrodžių kūrimo vizualiniais aspektais, identiteto ir informacijos perteikimu bei vietos idėjos 3

HUGHES, Philip. Exhibition Design: Portfolio. London: Laurence King Publishers, 2010, p. 8, iliustr., ISBN-13: 978-1856696401 4 HUGHES, Philip, išnaša 3

formavimu“5. Čia parodų dizainas suprantamas ne kaip atskira disciplina, bet kaip patirtinio grafinio dizaino atšaka, kaip jungtis tarp aplinkos ir komunikacijos, kuri jungia žmones su erdvėmis formuodama įvaizdžius ir inicijuodama diskusijas. Tačiau amerikiečių teorija nėra visuotinai prigijusi, o ekspozicijų dizainas pamažu skinasi sau kelią kaip atskira disciplina. Nors tai tebėra neištirta teritorija, dar pilnai nesubrendusi atskira disciplina, tačiau pastaruoju metu jaučiamas ryškus postūmis į priekį. Daugėja akademinės literatūros apie parodų dizainą, gausėja įvairių diskusijų šia tematika per organizuojamas konferencijas, paskaitas, seminarus ir kūrybines dirbtuves, dizaino mokyklose parodų dizainas taip pat pamažu skinasi kelią kaip atskira disciplina6. Komunikuojanti medija. Projektuojant parodas dizainas įgauna medijos funkciją. Čia jis formuoja įvaizdį, perteikia informaciją, patirtis, kelia klausimus ir inicijuoja diskusijas. Pasitelkiant įvairias medijos priemones parodos ekspozicija vykdo visas žmogaus jusles apimančią komunikaciją – vizualinę, garsinę, lytėjimo, rečiau uoslės ir skonio. Tačiau siekiama paveikti ne tik žmogaus kūną, bet ir jo protą, jo asmenybę. Taip kuriamas ryšys tarp parodos ir jos žiūrovo, siekiant, jog šis ryšys būtų kuo artimesnis. Naratyvumas. Daugumoje knygų, skirtų parodų dizainui, vieningai pabrėžiama, jog parodų dizainas iš kitų dizaino disciplinų išsiskiria savo naratyvine prigimtimi. Paroda pirmiausia yra pasakojimas, ir tik tada visa kita. Tai komunikacijos su lankytoju forma, turinti savo specifiką. Dizainerio tikslas – artikuliuoti norimą pasiųsti žinutę lankytojui.7 Visgi labai svarbu suvokti, kad žinutė dar ne istorija, ji patampa naratyvu tik suteikus jai draminę struktūrą su pradžia, dėstymu ir pabaiga. 8 Taigi parodos ekspozicija, kuri dažnai yra gana statiška, turi savo siužetą, kuris parodai suteikia dinamikos. Struktūriškumas Aiški struktūra būdinga ne tik naratyvui, pati paroda yra labai struktūruota. Kas sudaro parodos struktūrą? Tai erdvė ir kontekstas, lankytojai, eksponatai, eksponatų išdėstymo tvarka, kelias ir pateikimas, pasakojimas, pasakotojas, dialogas su lankytoju ir interpretacija. Kertiniais komponentais yra naratyvas, pasakotojas, kelias ir kontekstas. Pasakotojas – tai pasirinkta medija: tekstas, grafika ar technologijos. Dažniausia naudojama ne viena medijos forma. Kelias - struktūriškai organizuojamas pasakojimas, kuris atsiskleidžia etapais per laiką 5 SEGD. What is Environmental Graphic Design? [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-05]. Prieiga per: http://www.segd.org/home/index.html#/about-us/what-is-egd.html 6 KOSSMANN, Herman ir kt. Engaging Spaces: Exhibition Design Explored. Amsterdam: Frame Publishers, 2010, p.7, iliustr., ISBN978-9077174401 7 DERNIE, David. Exhibition Design. London: Laurence King Publishing, 2006, p. 6, iliustr., ISBN9781856695220 8 LORENC, Jan ir kt. išnaša 8, p. 104.

(chronologiniu arba nechronologiniu naratyvu), tematiką ar hierarchinę elementų struktūrą. Kontekstas - tai, kas supa parodą, kur ji yra, ir kas yra aplink.9 Eksponatai. Kadangi paroda yra komunikuojanti medija, kurianti tam tikrą naratyvą, ji peržengia vien tik eksponatų išdėstymo funkciją. Taigi paroda yra daugiau nei jos eksponatai, čia svarbūs ne tik pavieniai eksponatai, bet ir jų visuma ir ryšys tarp jų, o tą ryšį neretai sukurti padeda būtent pasakojimas. Dizaino reziumė (angl. „brief“). Kiekvienos parodos dizainas turi prasidėti nuo trumpo reziumė apie projektą. Jame turi būti informacija apie užsakovą, kokioje rinkoje jis veikia, kas jo konkurentai, kokie jų pasiekimai. Kodėl rengiama paroda ir ko siekia užsakovas. Taip pat į reziumė turi būti įtraukta ir pagrindinė siužeto linija bei tikslinė auditorija. Surinkta informacija apie tai, ar pristatant parodos eksponatus reikalingas kažkoks veiksmas, gal eksponatus turi pristatyti žmogus, ar tam sukuriamas video filmukas, o gal eksponatai interaktyviai turi įtraukti vartotoją. Reziumė turi atspindėti, koks yra ekspozicijos turinys, reikalingas išsamus eksponatų aprašymas. Taip pat būtina įvardinti, kokia yra siunčiama žinutė lankytojui, ką šis turėtų suprasti, peržiūrėjęs parodą. Ar ekspozicija paremta eksponatais, ar lankytojo patyrimais? Jeigu parodoje svarbiausi yra eksponuojami artefaktai, tai eksponatais paremta paroda, jeigu eksponatai yra svarbūs tiek, kiek suteikia lankytojui tam tikrą pojūtį, tuomet tai patyrimais paremta paroda. Taip pat svarbu pastebėti, kaip bus pasakojama istorija, kokios „intonacijos“, koks „balso tonas“. Turi būti žinomi atsakingi už parodos įgyvendinimą specialistai užsakovo organizacijoje, kad prireikus dizaineris žinotų, kur kreiptis. Taip pat svarbus užsakovo firminis stilius, organizacijos įvaizdis: logotipai, naudojami šriftai, spalvos. Neretai reziumė sudarymui panaudojamos kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyvauja visi su paroda susiję specialistai iš užsakovo ir parodos dizaino projekto komandų.10 Teatrališkumas. Parodoje labai svarbus fizinis žmogaus buvimas joje. Tuo paroda, kaip pasakojimas, skiriasi nuo kino, knygos ir kitų medijų ir tuo ji yra panaši į teatrą. Ir teatras, ir paroda yra „poetinės erdvės“, kurios žmogų nukelia į kitą pasaulį, kai tuo tarpu elektroninė erdvė ar laikraštis savo pasaulį pristato žmogui į jo namus, jo erdvę. Paroda, kaip ir teatras, iš atskirų vienetų sukuria visumą. Taip pat paroda, kaip ir teatras, yra visuomenės atspindys. 11 Gundymas. Parodos eksponatai yra svarbi jos struktūrinė dalis, tačiau ne patys eksponatai dažniausiai 9 LORENC, Jan ir kt. išnaša 8, p. 104. 10 HUGHES, Philip., išnaša 3, p. 24-32. 11 OUDSTEN, den Frank. space.time.narrative: the exhibition as post-spectacular stage. Surrey: Ashgate, 2011, p. 12.

traukia lankytojus, o jų pateikimas. Svarbu „užkabinti“ žmogaus smalsumą, kad jis užsimanytų atskleisti parodos paslaptį, panerti į sukurtą fiktyvų pasaulį. Nors parodos ekspozicija savyje turi nemažai teatrališkumo, jos projektavimas kelia didesnį iššūkį žiūrovų pritraukimui, nei tai daroma teatro spektaklyje. Spektaklio siužetas plėtojamas pamažu kuriant įtampą ir vedant link pasakojimo kulminacijos, o parodos naratyvas turi žiūrovą sugundyti iš karto, čia nėra laiko ilgoms įžangoms, labai didelis dėmesys sutelkiamas būtent į pradžią, kuri turi lankytoją sudominti nieko nelaukiant. Parodos erdvė turi tarsi „kvėpuoti“, tarsi vilkėti viliojantį rūbą ir kviesti lankytoją ją ištyrinėti. Taigi parodai neužtenka vien turėti naratyvą, svarbi užduotis tenka jo perteikimui, kuris turi turėti trauką lyg koks magnetas, turi kviesti aplankyti parodą. Tai ypač aktualu verslo mugėse, nes čia, skirtingai nei muziejuose, vienu metu vyksta daug parodų, todėl lankytojas ne stabteli apžiūrėti kiekvienos parodos, jį nesudominusios parodos tiesiog praleidžiamos, nes tarptautinių parodų metu parodos interesantui tenka aplankyti didžiulį kiekį parodinių stendų, o tai fiziškai išsekina, todėl lankytojas darosi išrankus. Dabartis. Parodoje svarbi ne tik fizinė erdvė, bet ir laikas, o svarbiausias laikas joje yra DABAR, praeitis ir ateitis veikia DABAR. Paroda, kaip ir teatras, atkreipia dėmesį į tam tikrus aspektus ir iškelia mintis, kuriomis siekia sužavėti ar kitaip paveikti žiūrovą. Taigi čia svarbus jau aptartas parodos siekis žiūrovą įtraukti, sugundyti ir įtikinti, ir tai reikia daryti DABAR.12 Įtraukimas. Interaktyvumas. Šiuolaikinių parodų funkcija yra labai plati. Paroda nebėra vien tik pasyvus eksponavimas. Ji siekia užverbuoti žiūrovą, jį sudominti ir paversti ne tik pasyviu stebėtoju, bet aktyviu parodos dalyviu. Šiuolaikinės parodos siekia paveikti žmogaus vaizduotę ir mąstymą. Jeigu paroda geba ne tik užkabinti, bet dar ir įtraukti lankytoją, tuomet jis viską pajaučia daug giliau, nei vien tik stebėdamas. Siekiant sukurti stiprias interaktyvias parodas, reikia labai gerai išanalizuoti ir pažinti lankytojus – kas jie, kokie jų poreikiai, kas juos galėtų sudominti ir kaip juos galima būtų įtraukti. Taigi čia reikalingos ir žmonų psichologijos žinios. Reikia, kad lankytojas save identifikuotų, susitapatintų su parodos tema ar eksponatais. Interaktyvi paroda stengiasi išprovokuoti žiūrovo reakciją, todėl čia labai svarbu užmegzti ryšį su žiūrovu. Kartais paroda įtraukia žiūrovą į tam tikrą žaidimą, kur viskas susipina, vienodai svarbus tampa tiek eksponatas, tiek ir eksponavimo būdas.13 Trumpalaikiškumas. Sukurta parodos ekspozicija nėra amžina, ji išeina iš mados, tačiau per kiek laiko tai nutinka, skiriasi priklausomai nuo parodos prigimties ir jos turinio. Vienos ilgiausiai trunkančių parodų ir 12 OUDSTEN, den Frank, išnaša x 13 VISMINAITĖ, Asta, REKLAITĖ, Julija. Architekūra parodoje [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2013 gruodžio 14d.]. Prieiga per: http://www.archfondas.lt/leidiniu/alf-01/asta-visminaite-julija-reklaite-architektura-parodoje

kartu statiškiausios yra muziejinės parodos, eksponuojančios nuolatinius eksponatus (pvz.: Luvro nuolatinės ekspozicijos). Tokios parodos dešimtmečiais beveik nekinta. Tačiau apskritai, parodos yra labai trumpalaikės. Jos paprastai tetrunka kelias dienas arba savaites, o jų peržiūra užtrunka tik kelias minutes arba kelias valandas.14 Surengti gerą parodą dažnai kainuoja labai daug, todėl kartais kelia nuostabą, kokios milžiniškos sumos dažnai skiriamos tokiai trumpalaikei patirčiai kurti. Judėjimo laisvė. Parodoje lankytojas išlaiko judėjimo laisvę, jis pats gali rinktis, kaip žingsniuoti per ekspozicinę erdvę, tuo paroda skiriasi nuo kitų pasakojimo formų, tokių kaip literatūra, teatras ar filmas. Paroda yra tarsi promenadas, po kurį lankytojas laisvai vaikštinėja. Patys eksponatai dėl lankytojo laisvo keliavimo nėra tokie statiški ir tarsi juda vienas kito atžvilgiu. 15 Taigi paroda yra ir statiška, ir dinamiška tuo pačiu metu. Klasifikacija. Informacijos amžiaus ir globalios ekonomikos laikais tarptautinių parodų poreikis auga, atsiranda vis naujos parodos, statomi parodų kompleksai, parodų lankomumas viršija lūkesčius. Parodų tematika labai įvairi: tai ir gausybė verslo mugių, meno kūrinių ekspozicijų, istorinės tematikos, paveldo parodos, atskiroms organizacijoms ir konkrečioms šalims atstovaujančios parodos. Parodos dažnai lydimos ir gausybės renginių – įvairių konferencijų, diskusijų, pasirodymų ir kitų renginių. Pagal tematiką ir tikslus parodos skirstomos į kultūrines ir komercines, pagal jų egzistavimo laikotarpį – į nuolatines ir trumpalaikes. Parodos sąvoka apima ir ekspozicijas muziejuose, ir verslo muges, ir „Expo“ parodų paviljonus ir meno galerijų parodas 16 Griežtų ribų tarp skirtingų parodų tipų nėra. Parodų dizainas apima mažmeninės prekybos dizainą, verslo mugių stendų dizainą, lankytojų centrų projektavimą, muziejų ekspozicijų kūrimą, informacinių kioskų, pasaulinių parodų paviljonų dizainą ir pan.17. Kultūrinės ir komercinės parodos savo pobūdžiu labai skiriasi. Kultūrinės parodos apima muziejines parodas, meno galerijų ekspozicijas, švietėjiško pobūdžio parodas, menines instaliacijas, meno bienales (pagal tarptautinių žodžių žodyną - „meno paroda ar festivalis, rengiama kas dveji metai“18) ir trienales (tas pats, kas bienalė, tik rengiama kas trejus metus19). Parodos gali būti informacinio pobūdžio – dokumentuojančios, ir priešingai – tiriančios, interaktyvios. Informacinės parodos yra daugiau tradicinės, statiškos, galerinio tipo, kai kalbama 14 15 16 17 18 19

KOSSMANN, Herman ir kt. , išnaša 6, p. 51 KOSSMANN, Herman ir kt. , išnaša 6, p.68 DERNIE, išnaša 7, p.6. LORENC, Jan ir kt. išnaša 8, p. 8. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, p.501, TE 855 (08)-85 Tarptautinių žodžių žodynas, išnaša 18

per brėžinius, nuotraukas, piešinius, modelius. Interaktyvios parodos geba sukurti ryšį su žiūrovu, jose daugiau eksperimentuojama, lankytojas nejučia įtraukiamas į diskusiją, viskas parodoje pateikiama kiekvienam labiau suprantama forma, tokiose parodose daug mieliau lankosi ir žmonės, kurie nėra parodoje eksponuojamos temos ekspertai. Pagal erdvinį modelį parodos skirstomos į dvimates (plokščias), trimates ir keturių dimensijų. Dvimatės parodos neišnaudoja ekspozicinės erdvės kaip galimos komunikacijos priemonės, jose viskas pateikiama tradiciškai, pavyzdžiui, galerija su ant sienos sukabintais paveikslais ir jų prierašais. Trimatės parodos išnaudoja erdvę, jos tūrį. Lankytojas čia geba pajusti eksponatų ir erdvės dydžius. Keturių dimensijų parodose, be erdvinių matų, atsiranda laiko dimensija. Tokios parodos yra interaktyvios, jose naudojama plati medijų gama ir daug eksperimentuojama.20 *** Apibendrinant galima pastebėti, kad parodų dizainas yra vis dar besiformuojanti atskira disciplina, kuri savyje talpina daugybės kitų disciplinų išraiškos formų ir elementų. Iš esmės tai yra komunikacija, kuria siekiama perduoti tam tikrą žinutę parodos lankytojui. Ši žinutė turi būti įpinama į pasakojimą, turintį draminę struktūrą, ir perteikiama parodos ekspozicinio sprendimo ir atrinktų eksponatų pagalba. Žinutės turinys labai priklauso nuo parodos pobūdžio – ar tai komercinė, ar švietėjiška, informacinė ar pažintinė paroda. Naratyvo pagalba žinutėje perteikiama tam tikra informacija, norimas įvaizdis, raginama susimąstyti. Parodoje, kaip teatre, žiūrovas perkeliamas į fantazijų pasaulį, o kadangi šiame procese jis dalyvauja fiziškai, gali būti stipriai paveikiamas per juslinę patirtį ir mąstymą. Parodoje daug dėmesio skiriama pirmajam įspūdžiui sudaryti, siekiama nustebinti, sujaudinti, sužadinti smalsumą ir taip paskatinti parodą aplankyti. Vis daugiau tam parodose naudojama įvairių interaktyvių priemonių. Parodoje lankytojas turi judėjimo laisvę, todėl visada gali rinktis, kokia tvarka parodą apžiūrėti, ir gali nuspręsti iš parodos pasitraukti, todėl visas parodos projektas kuriamas siekiant kuo ilgiau išlaikyti lankytojo dėmesį. Nors parodos egzistavimas dažnai yra labai trumpalaikis, tačiau pasiruošimas jai ir projekto kūrimas reikalauja nemažai laiko, kuris paprastai viršija parodos gyvavimo trukmę.

1.2.

Verslo parodų specifika

Šiais laikais tarptautinių verslo parodų poreikis auga, jose dalyvauti stengiasi dauguma įvairių gamintojų, prekybininkų, dizainerių, kūrėjų. Rengiamos parodos vis labiau specializuojasi – pavyzdžiui, rengiamos parodos, skirtos vien tik manekenus prekybos tinklams ir dizaineriams 20 VISMINAITĖ, Asta, REKLAITĖ, Julija. Architekūra parodoje [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2013 gruodžio 14d.]. Prieiga per: http://www.archfondas.lt/leidiniu/alf-01/asta-visminaite-julija-reklaite-architektura-parodoje

gaminančių kompanijų produkcijai eksponuoti. Verslo pasaulyje net yra paplitęs posakis: „Jei tavęs nėra parodose, tai tavęs nėra iš viso“21. Komercinių parodų tematika labai įvairi: knygų, vartojimo prekių, turizmo, studijų ir mokslo parodos, atskiroms organizacijoms ir konkrečioms šalims atstovaujančios parodos ir t.t. Verslo parodos dažnai lydimos įvairių konferencijų, diskusijų, pasirodymų ir kitų renginių, kurie skatina prekių ir paslaugų kokybės didinimą, technologinę pažangą, naujovių diegimą, naujų idėjų paiešką, rinkos ir vartotojų poreikių analizę ir pan. Paroda kaip demonstracinė reklama Verslo parodose skleidžiama demonstracinė reklama, kurios tikslas yra iš arti parodyti prekę, paslaugą ar pristatyti idėją ir tokiu būdu paveikti parodos lankytoją, kad jis sudarytų verslo sandorį su parodos dalyviu. Verslo parodose taip pat analizuojamas susidomėjimas gaminiu, ar jis yra patrauklus vartotojui, ar yra poreikis tokiai prekei rinkoje. „Paroda – tai viešas materialinių arba dvasinių pasiekimų demonstravimas visuomenei“22. Parodų vieta. Komercinės parodos dažniausiai vyksta uždarose patalpose, specialiuose parodų paviljonuose, kurie specializuojasi parodų organizavimu23. Kartais parodos vyksta ir vienkartiniuose statiniuose, kaip pavyzdžiui pasaulinių „Expo“ parodų paviljonai. Parodų rengimo gausa ir paviljonų dydžiu Europoje išsiskiria Vokietija, kuri labai didelius paviljonus turi Frankfurte prie Maino, Hanoveryje, Hamburge ir kituose didžiuosiuose miestuose. Parodos daugiausia vyksta uždarose salėse, į kurias dienos šviesa nepatenka, todėl apšvietimui čia gausiai naudojama dirbtinė šviesa. Didžiosios tarptautinės parodos yra tokio milžiniško masto (žiūrėkite Priedą Nr. 1 „Tarptautinių verslo parodų, susijusių su dizainu, apžvalga“), kad per vieną dieną visų parodų stendų apžiūrėti nėra įmanoma, nebent tą daryti prabėgomis. Parodos ir mugės skirtumai Šios sąvokos nėra sinoniminės. Mugė yra ankstesnis reiškinys, išsivystęs iš Senovės Egipto ir Senovės Romos imperijos tarpusavio prekybos, kai pirkliai keliaudavo po įvairias imperijos vietas aplankydami vietinius turgus ir susitikdami su prekių gamintojais. Ilgainiui tokie turgūs peraugo į muges, kurios kiekvienais metais vykdavo toje pačioje vietoje kasmet tuo pačiu laiku. Pagrindinis mugės tikslas yra prekybinis, o parodų daugiau demonstracinis bei reklaminis. Įprastai mugės daugiau yra lokalios, o parodos siekia dėmesio šalies ar tarptautiniu mastu. Prekyba pačios parodos 21 MIKNEVIČIUS, Matas. Verlso parodos: naudingi patarimai [interaktyvus]. 2013-06-16 [žiūrėta 2014 kovo 17 d.]. Prieiga per: http://vz.lt/article/2013/6/16/verslo-parodos-naudingi-patarimai 22 ČEREŠKA, Bronislovas. Reklama: teorija ir praktika. Vilnius: Homo liber, 2004, p. 201, iliustr.ISBN 9955-449-69-1 23 ČEREŠKA, išnaša 22, p. 205

metu paprastai nevykdoma ir dažnai netgi neleidžiama. Tačiau parodos ir mugės skirtumai pamažu tarsi dyla ir jos ima panašėti vienos į kitas, nes pasaulyje egzistuoja nemažai tarptautinių mugių, kurios šalia prekybos turi siekių užmegzti verslo kontaktus, o parodos perima ir pardavimo funkciją24. „Britanijos enciklopedijoje“ paroda apibūdinama taip: „tai naujausių prekių, pažangiausių technologijų ekspozicija ir vieta, kur susitinka gamintojas ir vartotojas. Čia išsiaiškinamas tam tikro gaminio ar paslaugos poreikis, nusprendžiama, ar jis pasieks vartotoją“25 Verslo logika ir marketinginė strategija. Tarptautinės komercinės parodos turi aiškius tikslus ir uždavinius. Jose siekiama užmegzti ryšius ir sudaryti verslo sutartis, gyvai pademonstruoti prekes ir paslaugas, jas paliesti, apžiūrėti jų kokybę ir pan. Parodose pasitelkiamos marketinginės strategijos bei pardavimų triukai, nes verslo parodose svarbiausias tikslas - išreklamuoti prekes ir paslaugas ir paskatinti jas užsakyti, pirkti, jomis prekiauti. Parodų marketingas yra labai plati tema, verta atskiro teorinio darbo. Šiame darbe koncentruojamasi į parodų dizaino kūrimo aspektą, paliekant marketingo strategiją tik trumpai apžvelgtą. Tarptautinės dizainui skirtos parodos iš esmės daugiausia paremtos eksponatais. Tokios parodos dažniausiai skiriamos tik specialistams, t. y. galimiems užsakovams ir verslo partneriams, verslo atstovams. Plačiosios visuomenės narius įtraukia rečiau, o jeigu ir įtraukia, tai ne visu parodos veikimo laikotarpiu, o tik ribotą laiką, dažniausiai paskutinę parodos dieną. Daugelyje parodų prekyba eksponatais jos metu yra draudžiama. Įvaizdis ir prekiniai ženklai. Didelis dėmesys parodoje teikiamas prekės ženklo žinomumui skatinti bei įmonės įvaizdžiui perteikti. Didelis dėmesys skiriamas prisistatymo originalumui, nes kokybiškas ir profesionaliai išpildytas stendo projektas padeda formuoti stiprų įmonės įvaizdį.26 Lankytojų aukštas išprusimo lygis. Nekomercinio tipo parodose nėra siekio parduoti eksponuojamą daiktą arba sudaryti gerą kontraktą. Šios parodos yra švietėjiškos, ir todėl jose didelis uždavinys tenka ekspertų lygio informacijos pateikimui lankytojams suprantama forma, nes didžioji dalis lankytojų paprastai nėra ekspertai. Tuo tarpu komercines tarptautines parodas lanko specialistai, savo srities ekspertai, todėl jie turi daug žinių. Taigi čia išnyksta didelis informacijos poreikis. Kita vertus, labai „išsigryninama“ – pateikti reikia informaciją apie naujoves, naujas technologijas, atrastas 24 ČEREŠKA, Bronislovas. Reklama: teorija ir praktika. Vilnius: Homo liber, 2004, p. 201-202, iliustr.ISBN 9955-449-69-1 25 Encyclopedia Britannica. Volume 8, by „Encyclopedia Britannica, 1964, p. 960. 26 PAŠKEVIČIŪTĖ, Kristina. Parodų marketingas arba kaip tinkamai pasiruošti parodai [interaktyvus]. 2012-05-15 [žiūrėta 2014 kovo 17 d.]. Prieiga per: http://www.verslobanga.lt/lt/leidinys.full/4fc2273c10edd

medžiagas, naujai taikomus apdirbimo būdus ir pan. Žinoma, tai nėra absoliutu, kartais ir ekspertams reikia priminti senas tiesas. Tiesiog čia nebereikia laužyti galvos, kaip kalbėti paprastai, o galima naudoti profesinę leksiką. Pavyzdžiui, paroda, skirta fotografijos istorijai, eksponuojama viešoje galerijoje, turės kitokią informacijos pateikimo formą, nei profesionaliems fotografams skirta komercinė paroda, pristatanti naujausius foto aparatūros modelius. Kaip rodo didžiųjų parodų organizatorių statistika (pvz.: Frankfurto parodų „Ambiente“ ir „Tendence“ rezultatų analizė27 - žiūrėkite Priedą Nr. 1) – verslo parodose dažnai lankosi paties aukščiausio lygio įmonių vadovai, savininkai ir direktoriai, kitaip tariant tikri savo srities profesionalai, turintys aukštą išsilavinimo lygį ir nemenką žinių bagažą. Taigi šie žmonės paprastai turi gerai išlavintą skonį ir estetikos pojūtį bei supratimą apie gaminio tinkamą pateikimą ir eksponavimą. Todėl įtikti ir patraukti šių specialistų dėmesį nėra lengva, nes čia ne tik parodos ekspozicijos sprendimas turi būti aukšto meninio lygio, bet ir patys eksponatai turi būti pagaminti nepriekaištingai ir labai apgalvojant vartotojo poreikius. Parodos ekspozicijos universalumas Verslo parodos trunka 3-5 dienas ir toje pačioje vietoje vyksta kasmet, kelis kartus metuose arba kas antrus, kas trečius metus ir pan. Todėl parodos apipavidalinimas laikui bėgant turi keistis, nes toje pačioje parodoje kiekvienais metais dalyvauti su tuo pačiu stendu nėra sektina praktika, pageidautina, kad bent kažkiek keistųsi ir parodos eksponatai. Parodose rimtos kompanijos paprastai siekia pristatyti savo karščiausias naujienas, naujausius gaminius ir paslaugas, nes taip jos demonstruoja savo kūrybinį potencialą ir pažangą. Seniai jau gaminamų produktų kompanijos dažniausiai parodose nebedemonstruoja. O dalyvaujama paprastai ne vienoje parodoje, o bent keliose skirtingose vietose ir skirtingu laiku vykstančiose parodose kasmet. Dalyvavimas parodose reikalauja nemažų piniginių išlaidų, todėl dažnai yra taupoma, ypač tai pasakytina apie smulkesnes įmonės. Vienas iš taupymo būdų – su tuo pačiu ekspoziciniu stendu lankytis ir kitose verslo parodose. Taigi, nors vengiama kartotis toje pačioje parodoje, tačiau dalyvavimas su tuo pačiu stendu ir kitose parodose tais pačiais metais nėra labai neįprastas dalykas. Tokiu atveju parodos projektas turi tikti skirtingoms parodoms ir netgi skirtingiems jų lankytojams. Parodos projektas turi būti pakankamai lankstus ir pritaikomas visiškai kitomis sąlygomis, užimant kitokio dydžio ir išplanavimo plotus. Ekspozicinis stendas. Sėkmingos parodos turi būti organizuojamos labai apgalvojant stendo dizainą. Parodos kartais diktuoja naujas madas ir tendencijas, kurias vėliau savo veikloje ima naudoti muziejai, galerijos jų vietinėms ir kilnojamoms parodoms. Daugelyje tarptautinių parodų galima pasirinkti stendo 27 Facts and figures. Compelling arguments. ambiente.messefrankfurt.com [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 15 d.]. Prieiga per: http://ambiente.messefrankfurt.com/frankfurt/en/aussteller/messeprofil/daten-fakten.html

eksponavimo būdą ir atitinkamai projektuoti ekspozicijos išdėstymą. Egzistuoja trys pagrindiniai parodų modeliai: 1) parodos, kuriose nėra galimybės rinktis stendo sienų išdėstymo; 2) parodos, kuriose galima rinktis, kiek bus stende atvirų sienų; 3) parodos, kuriose plotai organizuojami tam tikrais plotais, angliškai vadinamais „booth“ (anglo. „kabina“), kurių dydis paprastai 3 m x 3 m arba 1,5 m x 3 m. Antro ir trečio tipo modeliai leidžia rinktis, iš kelių pusių stendas bus atviras – iš vienos pusės, iš 2-jų pusių, iš 3-jų pusių, iš visų pusių. Nuo pasirinkimo priklauso ir nuomos kaina – brangiausias yra iš visų pusių atviras stendas. Paprastai yra numatomas ir tam tikras minimalus užimamas plotas, būna įvairiai, bet dažniausiai ekspozicija turi užimti bent 6 m2, 9 m2, 12 m2 plotą. Kartais į nuomojamą plotą įeina kokia pastato konstrukcijos dalis, pavyzdžiui, kolona, tuomet projektuojant ekspoziciją tokiame stende labai svarbu į tai atsižvelgti. Be to, projektuojant stendą labai svarbu užtikrinti, jog žiūrint į ekspozicijos stendą iš visų pusių lankytojui bus suteikiama informacija, kokios įmonės ar organizacijos šis stendas yra.

Paveikslas Nr.9. Stendo ploto modelis28

Trumpas parengimo laikas. Parodos dizaino projektas turi būti projektuojamas greitai, įgyvendinamas-montuojamas taip pat skubiai, o ir pati paroda trunka labai trumpai. Projektavimui ir parodos struktūros kūrimui paprastai galima skirti tik kelis mėnesius, todėl reikia suktis greitai, nes derybos dėl plotų paprastai baigiasi tik likus keliems mėnesiams iki parodos ir tik tada paaiškėja, koks bus parodos planas, kas bus eksponuojama greta ir kurioje ekspozicinėje salėje bus paskirtas plotas. Paroda parodoje. Kai kalbame apie tarptautines verslo parodas, labai tinka palyginimas – paroda kaip miestas. Tokios parodos savyje talpina daugybę atskirų parodų, paprastai suskirstytų tam tikromis temomis ir išskaidytų į atskiras ekspozicines sales, o tose salėse daug skirtingų ekspozicijų arba kitaip tariant daug parodėlių. Taigi tai yra paroda parodoje, kurioje tarsi mieste yra gatvės – takai, kuriais vaikšto gausybė lankytojų. Geriausias ir labiausiai matomas salės vietas paprastai gauna didžiausius plotus nuomojančios kompanijos, o mažesnėms tenka tenkintis tuo, kas lieka. Taip pat didžiausios kompanijos paprastai užsitikrina geriausius plotus, arčiausiai pagrindinio įėjimo, taip joms tenka ir didžiausias žmonių srautas. Parodose paprastai susiformuoja pagrindiniai praėjimai, tarsi centrinės

28 About tax. interior-lifestyle.com [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 15 d.]. Prieiga per: http://www.interiorlifestyle.com/en/exhibit/fee.php

miesto gatvės, todėl dalyviai stengiasi gauti vietas šalia tokių stendų.29 Naratyvo specifika Verslo parodos savo prigimtimi labai skiriasi nuo muziejinių parodų, nes čia reikiama žinutė vartotojui turi būti iškomunikuojama žaibiškai, todėl ir jų naratyvo turinys paprastai nebūna toks gilus.30 Komercinės parodos stendas vartotojo dėmesį turi patraukti iš karto, „užkabinti“ ir vilioti patyrinėti parodą. Taigi pasakojimas turi būti kiek paslaptingas, suintriguoti, o ne pateikti visus atsakymus iš karto. Geras ir vykęs parodos dizaino projektas yra toks, kuris turi kažką paslaptingo, kažką gilaus. Lyg gyva struktūra. Mes jaučiamės artimesni gyvoms būtybėms, nei daiktams. Architektas Thomas Heatherwick tai įvardina kaip „sielos turėjimą“. Kartu su savo studija („Heatherwick Studio“)31 Šanchajuje architektas kūrė ekspozicinį paviljoną Didžiajai Britanijai parodoje „Expo 2012“. Šis stendas iš karto patraukė akį savo neįprasta forma, primenančia pienės pūką – tai buvo kubas, sudarytas iš 60 000 akrilinių šviesolaidinių strypelių, kurio kiekvieno viename gale buvo skirtingo augalo sėkla. Taip paviljonas pristatė biologinę įvairovę. Tai yra puikus pavyzdys, kai mažesnis biudžetas ir parodos paviljono dydis ne visada yra trūkumas. Lėšų stygius tik dar labiau verčia ieškoti gudrių išeičių. Nebūtina lankytojo pritrenkti savo stendo dydžiu ar naudojamomis technologijomis, medijų gausa. Parodų organizatoriai ir pasaulinės organizacijos. UFI („Union des Foires Internationales“) – tai pasaulinė parodų verslo asociacija, įsikūrusi Paryžiuje. Asociacija buvo įkurta 1925 metais Milane, Italijoje. Globalia institucija ji tapo 2003 metais.

Pagrindinė asociacijos misija yra atstovauti savo narių interesams ir parodų verslui

pasaulyje. Asociacija taip pat rūpinasi įvairiais tyrimais, organizuoja konferencijas ir mokymų seminarus parodų verslo tema. Organizacija vienija 637 narius, kurie organizuoja apie 4500 įvairių parodų32. Asociacija kaupia statistiką, renka duomenis, atlieka įvairius tyrimus. Remiantis UFI surinkta statistika, net 48 procentai visų tarptautinių parodų vyksta Europoje, o didžiausios šalys pagal parodų organizavimą yra JAV, Kinija, Vokietija, Italija, Prancūzija ir Ispanija. Pasaulyje kasmet surengiama apie 31 000 įvairių parodų, kuriose dalyvauja apie 4,4 milijonai dalyvių (organizacijų), o sulaukiama apie 260 milijonų lankytojų.33

29 HUGHES, Philip. Išnaša 3, p.58. 30 LORENC, Jan ir kt. What is Exhibition Design?. Hove: Rotovision, 2007, p. 88-90, iliustr. ISBN-13: 9782940361663 31 HEATHERWICK, Thomas. Building a seed cathedral. TED Talks [interaktyvus] . http://www.ted.com/talks/thomas_heatherwick.html?quote=1754 32 UFI Mission and Figures [interaktyvus] 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 3 d.]. Prieiga per: http://www.ufi.org/Public/Default.aspx?Clef_SITESMAPS=56 33 UFI. Global Exibition Industry Statistics, March 2014. [interaktyvus]. 2014 kovas [žiūrėta 2014 kovo 27]. Prieiga per: http://www.ufi.org/Medias/pdf/thetradefairsector/surveys/2014_exhibiton_industry_statistics.pdf

*** Lyginant verslo parodą su muziejinėmis, galerijų parodomis, verslo paroda išsiskiria tuo, jog čia eksponatai yra įvairūs gaminiai ir paslaugos, kurias siekiama parduoti (ne tiesiogiai galutiniam vartotojui, bet sudarant verslo sutartis su partneriais, tarpininkais ir pan.). Taigi verslo paroda iš esmės yra reklama, todėl kuriant jos projektą dažnai taikomos rinkodaros priemonės. Viena iš sudėtingiausių parodos užduočių – privilioti lankytoją, nes dėl jo dėmesio konkuruoja daugybė kitų dalyvių, o lankosi čia paprastai išprusę ir reiklūs kokybei bei estetikai žmonės, todėl ši užduotis darosi sudėtingesnė ir reikalauja labai apgalvotų sprendimų, tačiau sprendimams rasti laiko nėra daug, kadangi projektas paprastai turi būti parengiamas per kelis mėnesius. Nors ganėtinai dažna praktika, kai parodos eksponuojamos ne vienoje vietoje, o yra vežamos į įvairias šalis, miestus, vietas, tačiau verslo parodoms tai yra ypač aktualu, nes taip stengiamasi sutaupyti. Taigi parodinis stendas kartais turi tikti ne vienai situacijai, gebėti reaguoti į įvairius parodinio ploto išplanavimus.

1.3.

Istorinė parodų dizaino raida

Parodų dizaino ištakų galima ieškoti labai ankstyvoje žmonijos vystymosi istorijoje, kai individai ėmė instinktyviai naudoti objektus ir supančią aplinką kaip komunikacijos priemones, padedančias išreikšti, perteikti, parduoti, interpretuoti savo patirtis. 34 Komercinės ir nekomercinės parodos yra ne kas kita kaip komunikacijos priemonės. Istoriškai jos vystėsi veikdamos vienos kitas. Komercinės parodos kilo iš mugių tradicijos, o mugės minimos dar Biblijoje, jos žinomos jau Senovės Antikoje. Mugių tradicija Paroda ir mugė yra daug kuo panašios, nors mugė ir yra labiau susikoncentravusi į prekybą ir pardavimus, o komercinė paroda daugiau orientuota į reklamą, prestižą, naujų gaminių, naujų technologijų ir kitų pasiekimų pristatymą visuomenei 35. Visgi šių renginių formatas labai giminingas. Mugių suklestėjimui viduramžiais daug įtakos turėjo krikščioniška religija. Mugės sutraukdavo minias piligrimų ir jų inicijavimas bažnyčiai atnešdavo nemažai pelno. „Jau iki 15 a. pagrindiniai prekybos keliai susikirsdavo mugėse garsiuose miestuose: Antverpene, Leipcige, Madride, Lione, Bordo, Novgorode. Tarptautinė prekyba įgavo tokį mastą, kad 15 a. kai kurie „mugių miestai“ virto bankininkystės centrais su atitinkama prekybinių sambūrių poreikių 34 LORENC, Jan ir kt. išnaša 8, p. 8. 35 URBANSKIENĖ, Rūta, VIRŽINTAS, Regimantas. Demonstracinė reklama: mugių ir parodų organizavimas. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 84 p., p.25-31, iliustr., ISBN 9986-12-154-X

infrastruktūra, o mugės tapo įprasta gyvenimo dalimi. Būtent šis amžius vertinamas kaip prekybos parodų pradžia“36. Dar vienas lūžis prekybos parodų tradicijai buvo 17 amžius, būtent šiame amžiuje imta vis daugiau dėmesio skirti prekių pateikimui, pradėti naudoti įvairūs prekybiniai triukai, kaip, pavyzdžiui, teatralizuoti pristatymai.37 Sakralinis pradas. Kaip rodo mugių raidos istorija, anuomet bažnyčios įtaka tokio pobūdžio renginiams buvo labai didelė. Anais laikais apskritai religija turėjo didelę įtaką formuojant žmonių pasaulėžiūrą. Bažnyčia puikiai mokėjo išnaudoti komunikacijos priemonių galimybes perduodant norimą žinutę visuomenei, tam ji naudojo ir pačios bažnyčios bei šventyklos erdves.

Ne tik krikščioniška

visuomenė, bet ir kito tikėjimo kultūros savo dievams statė šventyklas ir kitus kulto bei apeigų pastatus, kurie iš esmės buvo reikiamą informaciją komunikuojančios erdvės, giminingos nekomercinių parodų erdvėms, tokioms kaip muziejai ir meno galerijos. Religinių pastatų architektūra ir interjeras atliko ne vien tik apeigų buveinės funkciją, o kartu buvo ir vaizdinė religinių tiesų perteikimo forma. Čia buvo išnaudojama ir šviesa, jos pagalba kuriami efektai. Puikus pavyzdys buvo gotikinė bažnyčia, kuri veikė kaip „varguolių biblija“, nes daugelis neturtingųjų buvo beraščiai ir biblijos skaityti nemokėjo. Todėl bažnyčia čia veikė kaip vaizdinė biblijos forma, kurią neturtingieji galėjo suprasti.38 Polinkis kolekcionuoti. Kitas parodų istorijos vystymosi etapas siejamas su kolekcionavimu ir noru savo turimomis kolekcijomis pasipuikuoti prieš kitus, nustebinti svečius ir noru kaupti įdomius ir egzotiškus daiktus. Tai muziejų pirmtakai, vadinamieji „retenybių kabinetai“, kurie steigėsi Renesanso laikotarpiu (16 -17 a.) ir Švietimo epochoje (18 a. pab.). Retenybių kambariai išpopuliarėjo pirmiausia Europoje, 16 a. karališkuose rūmuose. Tai buvo kaupiamos privačios monarchų kolekcijos, kurias sudarė įvairūs daiktai ir meno kūriniai, patrauklūs dirbiniai, kurie atvaizdavo pasaulį.39 Ilgainiui ir kiti turtuoliai ėmė kaupti tokias kolekcijas. Iš pradžių kolekcijos buvo grupuojamos pagal gana primityvią sistemą - objektų vizualines charakteristikas: jų spalvą, formą ir pan.40, tačiau maždaug nuo 18 a. imta jas grupuoti pagal rūšį ir kitas klasifikacijas. Šie kambariai turėjo kito pasaulio pojūčio atmosferą ir ilgainiui įgavo edukacinę funkciją.

36 37 38 39 40

NAPRUŠIS, Petras. Įvadas į parodų organizavimą. Reklamos ir marketingo idėjos. 2005, Nr.1, 98 p., p. 46. NAPRUŠIS, Petras. Įvadas į parodų organizavimą. Reklamos ir marketingo idėjos. 2005, Nr.1, p. 46. KOSSMANN, Herman ir kt., išnaša 6, p.12-16 KOSSMANN, Herman ir kt., išnaša 6, p. 16. LORENC, Jan ir kt. išnaša 8, p. 13.

Paveikslas Nr. 1. 17a. Francesco Calzolari retenybių kambarėlis. 41

Paveikslas Nr. 2. John Soane muziejus.42

Vienas iš ryškiausių to meto architektų, Londone turėjęs didžiulę įvairių objektų kolekciją buvo seras John Soane (1753-1837). Jis savo kolekcijoje eksponavo įvairias antikines skulptūras, pastatų dalių fragmentus, įvairius paveikslus, kuriuos išdėstė labirinto principu įvairiose patalpose. Tai buvo tikras muziejus, pilnas staigmenų ir netikėtumų, tokių kaip pastato modelio panaudojimas vietoj lempos ir pan. Lankydami jo ekspoziciją žmonės pasijusdavo lyg kitoje realybėje. Jis savo kolekciją pavertė prieinamą studentams ir įtraukė į savo paskaitų ciklą Karališkojoje Akademijoje, kurioje jis buvo architektūros profesoriumi.43 Viešos galerijos ir muziejai Nuosavų kolekcijų rinkimas organiškai peraugo į pirmąsias viešas galerijas, kurios, be to, jog tapo eksponatų laikymo vieta, tarnavo kaip edukacinė priemonė. Pirmoji vieša meno galerija Anglijoje atvėrė duris 1817 m. Londone - „Dulwitch Picture Gallery“. Galerija išsiskyrė savo šviesos sprendimu – apšviesta ji buvo iš viršaus, panaudojant dienos šviesą. Šią galeriją projektavo jau anksčiau šiame darbe minėtas John Soane. Pirmosios viešosios galerijos ir muziejai sprendė klausimą, kaip eksponuoti daiktus. Saugant daiktus nuo vagystės ir galimų pažeidimų, eksponatai buvo eksponuojami dėžėse su storu mediniu rėmu, dengtose stiklu. Tai atitolindavo žiūrovą nuo eksponato, be to, dėl blankaus apšvietimo, ne viskas buvo gerai matoma. Galerijos taip pat turėjo spręsti apšvietimo klausimą, kadangi, iki kol atsirado elektros apšvietimas, labai svarbu galerijai buvo dienos šviesa ir kaip ją išnaudoti. Bauhaus'o laikais(20 a. pr.) galerijose įsivyravo minimalistinė baltų sienų estetika. Tokia galerija pirmiausia buvo įtakingas pasaulyje Modernaus meno muziejus Niujorke MoMA. Ypač reikšminga čia 1934 m. vykusi Philip Johnson paroda „Mashine Art“ (Mašinų menas), kur 41 CERUTI, Benedetto. CHOCCO, Andrea. The cabinet Francesco Calzolari, 1622 [interaktyvus], [žiūrėta 2013 lapkričio 9 d.]. Prieiga per: http://www.vam.ac.uk/vastatic/microsites/1159_grand_design/popup.php?img_id=3 42 KOSSMANN, Herman ir kt., išnaša 6, p. 18. 43 KOSSMANN, Herman ir kt., išnaša 6, p.19.

industriniai gaminiai buvo eksponuojami kaip meno kūriniai.44 Paroda buvo sėkminga ir praplėtė eksponavimo praktikas, nes ekspozicijai galerijose imti naudoti ne tik meno kūriniai, bet ir buities daiktai bei kiti įvairūs objektai, kurie padėdavo kurti reikiamą parodos atmosferą. Svarbūs instituciniai pakeitimai muziejinio tipo parodų dizaine įvyko 20 a. 7-8 dešimtmečiuose. Ekspozicijos pradedamos kurti atsižvelgiant ne į profesionalą, bet į paprastą žiūrovą, neturintį profesinių žinių eksponuojama tematika. Eksponavimo forma tampa žaismingesnė, interaktyvesnė.45 Tai suteikia muziejams papildomo patrauklumo ir žmonės ima tokiose parodose mieliau lankytis.

Paveikslas Nr. 3. Paroda „Machine Art“ 1934 m. MoMA46

Paveikslas Nr. 4. Paroda „Van Gogh“ 1934 m. MoMA47

Expo parodų reikšmė. Parodos pamažu peržengė galerinio lokalumo ribas ir tapo tarptautinėmis. Kartu paroda įgavo ir trumpalaikio eksponavimo formą. Šis posūkis parodų dizaino istorijoje įvyko pasaulinių Expo parodų dėka. Pirmoji paroda datuojama 1851-aisiais, ji vyko Londone Cristal Palace. Šis pastatas, suprojektuotas Joseph Paxton'o, buvo didelis to meto inžinerinis pasiekimas, jame naudojama modulinė pasikartojančių stiklo ir plieno konstrukcijų sistema. Pasibaigus pasaulinei parodai buvo įkurtas Pietų Kensington'o muziejus, kurio tikslas buvo pagerinti gamybos ir taikomojo meno standartus.48 Pirmosios Expo parodos skyrėsi nuo šiandieninių ir buvo skirtos įvairių sričių ekspertams ir specialistams. Dalyviai parodose teikė labai techninę informaciją ir daug statistinių faktų. Tik 20 a. 2-3 dešimtmetyje jos atsivėrė visuomenei ir tapo pasakojančiomis ekspozicijomis, kurių tematika siejosi su žmonių kasdienybe. Kuriant ekspozicijas buvo pasitelkiamos įvairios medijos ir 44 HUGHES, Philip, išnaša 3, p.11-15. 45 VISMINAITĖ, Asta, REKLAITĖ, Julija. Architekūra parodoje [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2013 gruodžio 14d.]. Prieiga per: http://www.archfondas.lt/leidiniu/alf-01/asta-visminaite-julija-reklaite-architektura-parodoje 46 HUGHES, Philip, išnaša 3, p.15 47 HUGHES, Philip, išnaša 3, p.15 48 HUGHES, Philip, išnaša 3, p.13

technologijos – kinas, audio technologijos, fotografija, apšvietimas. Pasitelkiamos įvairios išraiškos formos – panaudojami teatro, cirko, ir kiti kūrybinės išraiškos elementai. “1939 metų pasaulinė Expo paroda buvo lūžio taškas: įsigalėjo naujas parodos, kaip multimedinės totalinės patirties (su draminiais elementais), supratimas“49. Pasikeitęs parodų formatas ir akcentas, nukreiptas į lankytoją, pakeitė ir patį paviljonų projektavimą. Architektai jau nebe vieni projektavo paviljonus, kūrybinė komanda smarkiai išsiplėtė ir apėmė įvairių kūrybos žanrų specialistus bei kitus savo srities ekspertus – kino režisierius, scenografus, apšvietimo specialistus, dizainerius, reklamos specialistus ir kt. Prasidėjo eksperimentavimo įvairiomis erdvinėmis technologijomis era, kuri tęsėsi iki 1970-ųjų Expo parodos Osakoje. Nuo aštunto dešimtmečio parodos pereina į kiek kitokį formatą, kur dažnai atsisakoma nuoseklumo naratyve ir paroda labiau primena „hepeningų“ ir „įvykių“ festivalį“50. Expo paroda – didžiulis renginys, kur kiekviena šalis siekia pritraukti dėmesio. Taigi čia vienu metu vyksta daugybė atskirų parodų, o lankytojai gali priimti ribotą kiekį informacijos, nes didelis jos kiekis išsekina. Todėl parodų kūrėjai ieško būdų, kaip nustebinti lankytoją ir kartu jo neišvarginti. Taigi kuriamos įvairios strategijos, paremtos struktūriškumu – naratyvas kaip dramos kūrinys turi būti nuoseklus, visi elementai susieti į visumą, viskas turi turėti sudominančią pradžią, tuomet emocija po truputį keliama, kol pasiekiama kulminacija ir viskas suvedama į logišką pabaigą. Vieno žmogaus galia. Būtent Walt Disney pasauliui parodė sukurtos dirbtinės realybės galią ir poveikį žmogiškiesiems pojūčiams. Disneyland'o sukūrimas 1955-aisiais buvo reikšmingas įvykis, nes iki tol atrakcionai buvo organizuojami padrikai, be vienijančios temos, be naratyvinio turinio. Disney norėjo išsivaduoti iš kino ekrano paviršiaus ir peržengti knygos puslapių dvimatę prigimtį. Jis siekė sukurti trijų dimensijų pasaulį, naują realybę, kurioje lankytojas galėtų tiesiogiai dalyvauti. Toje realybėje Disney pateikia savo fantaziją, savo scenarijų, o lankytojo fantazijai čia nėra paliekama daug vietos. Disneyland'ų šiandien yra jau ne vienas, tačiau jie visi yra paremti aiškia struktūra – yra keturios žemės – Fantazijos, Atradimų, Nuotykių ir Rytojaus. Disney pasauliai paremti kino industrijos technikomis, kino kalba, čia veiksmas skaidomas į scenas, kadrus, naudojami įvairūs efektai – šviesos , garso ir kt. Pirmasis Disneyland'as turėjo ir politinį savo vaidmenį, tai buvo tarsi Walt Disney protestas prieš to meto JAV miestų kasdienybę – nesaugumą, eismo kamščius, užterštumą ir beveidę architektūrą.51 49 MULDER, Suzanne. MULDER, Suzanne. Kuriami pasauliai – paroda kaip totalinė instaliacija. Iš: ALF 01. Show Of. Renginio Architektūra. [interaktyvus]. Vilnius: Architektūros leidinių fondas, 2011 [žiūrėta 2013 lapkričio 10 d.]. Prieiga per: http://www.archfondas.lt/leid iniu/alf-01/suzanne-mulder-kuriami-pasauliai-paroda-kaip-totalineinstaliacija 50 MULDER, išnaša 49 51 MULDER, išnaša 49

Avangardo įtaka ir eksperimentas. 20 a. tarpukario laikotarpiu paplitęs avangardinis judėjimas pasižymėjo eksperimentavimu parodų ekspozicijomis. 1919 ir 1937 m. daugelis kūrėjų studijavo arba dėstė Bauhaus'e. Ekspozicijos meną savaip interpretavo ir siurrealistai, futuristai bei konstruktyvistai. 52 Menininkai maišė disciplinas ieškodami naujų išraiškų. Jie manė, kad menų sintezė padės sukurti geresnį pasaulį. Šie menininkai naudojo savo kūrybą siekdami ir politinių tikslų. Ryškus to meto menininkas El Lissitzkis (1890-1941) daug eksperimentavo su skirtingomis medijomis ir savo parodomis siekė sugundyti žiūrovą utopinėmis vizijomis apie geresnę socialistinę visuomenę įgyvendinus Rusijos Revoliuciją. Jis bene pirmasis sugalvojo ir panaudojo spalvą keičiančią sieną savo parodoje „Abstraktus kabinetas“ 1928 m. . Siena buvo pagaminta iš strypų, kurių viena pusė buvo dažyta juodai, kita baltai. Lankytojui judant, sienos keitė spalvą ir tarsi judėjo. Parodoje buvo eksponuojami paveikslai, kuriuos buvo galima pamatyti pajudinus panelius. Taigi žiūrovas čia buvo interaktyviai įtrauktas į parodos vyksmą - aplinka reagavo į jį.53

Paveikslas Nr. 5. 1928 m. paroda „Abstraktus kabinetas“, El Lissitzkis54

Kitas garsus to laikmečio menininkas, siekęs panaikinti ribas tarp lankytojo ir ekspozicijos, buvo Frederickas Kiesleris (1890-1965) iš Austro-Vengrijos. Jis laužė erdvę, šalino eksponuojamus paveikslus nuo sienų, rėmų, naikino pjedestalus, siekė išlaisvinti eksponuojamus meno kūrinius, kad jie laisvai pasklistų erdvėje. Taip pat jis įtraukė lankytoją į parodą, atiduodamas jam galimybę judinti eksponatus, juos aktyvuoti. Bet Kiesleris neapsiribojo vien fiziniu lankytojo kontaktu su paroda, jis įtraukė apšvietimą, spalvas ir garsus, taip siekdamas paveikti žmonių regos ir klausos pojūčius. 1942 m. parodos „Art of this century“ (angl.„Šio amžiaus menas“) Siurrealistinėje galerijoje eksponatų apšvietimas tai nutrūkdavo, tai vėl įsijungdavo, maždaug kas 3 sekundes, o prabėgus kelioms minutėms vis užkaukdavo važiuojančio traukinio garso įrašas.55

52 HUGHES, Philip. Philip, išnaša 3, p. 14. 53 MULDER, išnaša 49 54 LISSITZKIS, El. Abstract Cabinet [interaktyvus], 1927, [žiūrėta 2013 lapkričio 10 d.]. Prieiga per: http://www.anamappe.com.br/blog/2011/10/16/from-the-musee-imaginaire-to-the-white-cube/ 55 MULDER, Suzanne. Kuriami pasauliai – paroda kaip totalinė instaliacija.

Paveikslas Nr. 6. F. Kiesler paroda 1942 „Art of this century“56

Paveikslas Nr. 7. F. Kiesler paroda 1942 „Art of this century“57

Instaliacijos meno pėdsakai. Instaliacijos menas, prasidėjęs 1970-aisiais. Šio meno kertinė ašis – žiūrovas ir jo fizinis buvimas. Čia ryškus indėlis yra rusų menininko Ilya Kabakovo (1933 m.), kuris kuria naratyvias ir teatrališkas instaliacijos, prikaustančias žiūrovą tiek fiziškai per juslinį patyrimą, tiek psichologiškai. Realistiškos jo instaliacijas, kurioms panaudojami kasdieniai daiktai, panardina žiūrovą į instaliacijos pasakojimą, tačiau kartu pasakojimas nėra išbaigtas ir žadina lankytojo fantaziją. Šveicaras Thomas Hirschhornas (1957 m.) kuria panašias instaliacijas, panaudodamas kasdieninius daiktus. Tik jo erdvės turi politinį toną, jis pasisako prieš pinigų kultą visuomenėje. Abiejų instaliacijos kūrėjų darbai yra teatrališki, t. y. jie turi scenas ir yra scenografiški. Tik čia vaidmuo atiduodamas lankytojui ir jo fantazijai.58 Architektų indėlis. Architektų įtaka. Labai daug garsių architektų savo veikloje yra pabandę sukurti dizainą ekspozicijai. Tai ir Alvar Aalto (Suomijos paviljonas Venecijos bienalėje 1955 m.), ir Mies van der Rohe (Vokietijos paviljonas Barselonos Expo parodoje 1929 m.). Beje, kai kurie knygų apie ekspozicijų kūrimą autoriai parodų dizainą priskiria architektūrai kaip jos atšaką, kaip, pavyzdžiui, tai daroma Daab leidyklos išleistoje albumų knygoje „Exhibition Design“ (angl. „Ekspozicijų dizainas“)59. Tarptautinės diskusijos inicijavimas ir teorinio pagrindo formavimasis 21 a. Ilgą laiką ekspozicijų dizainas neturėjo tvirto teorinio pagrindo kaip tarpdisciplininė šaka, turinti tamprų ryšį su teatru, trūko giluminės reiškinio analizės. 20 a. pabaigoje pavienės 56 KIESLER, Frederick. Art of this century [interaktyvus], 1942, [žiūrėta 2013 lapkričio 10 d.]. Prieiga per: http://www.kiesler.org/cms/index.php?lang=3&idcat=18 57 KIESLER, išnaša 56 58 MULDER, išnaša 49 59 Exhibition Design. Cologne: Daab Media, 2009. 384 p., iliustr., ISBN-13 978-3866540620.

institucijos organizuodavo susimąstyti kviečiančius tam tikrus renginius ir debatus (kaip pvz.: Jean Dethier vykdė eksperimentines ekspozicijas Paryžiaus Pompidou centre, Frans Hals muziejus Olandijoje 1988 m. įsteigė apdovanojimus už ekspozicijų dizainą, „Camini Foundation“ organizuoti debatai ir kūrybinės dirbtuvės 1989-90m. Amsterdame ir kt.). 2000 m. Hanoveryje vykusioje pasaulinėje Expo parodoje projekto kuratorius vokietis Martin Roth savo suburtą tarptautinę komandą ekspozicijų projektui kurti pristatė kaip susidedančią iš scenografų, nors realiai ją sudarė įvairūs specialistai, tarp kurių buvo ir architektas, ir ekspozicijų dizaineris 60. Taip scenografijos terminas įsiliejo į ekspozicijų dizaino terminologiją. Tačiau šios visos iniciatyvos buvo pakankamai izoliuotos viena nuo kitos, stokojo teorinio pagrindimo, kalbėjo daugiau apie ekspozicijų medžiagiškumą. Pirmas reikšmingas postūmis

tarptautiniu mastu įvyko 2006 m. Ciuriche, muziejuje

„Bellerive“. Tai buvo seminarų kursas, pavadintas „Narrative Environments“ („Pasakojančios erdvės“), kurį sugalvojo Ciuricho Menų universiteto Scenografijos dizaino departamento studentai ir profesoriai. Šiame renginyje dalyvavo ir savo požiūrį, patirtį bei darbus pristatė 8 ekspozicijas kuriančios dizaino studijos iš Europos. Renginys sulaukė pasisekimo ir pritraukė plačias auditorijas, tačiau jo formatas (tai buvo seminarai) nebuvo visai tinkamas. Todėl vėliau nuspręsta surengti tikrą konferenciją, kuri vyko 2006 m. gegužės 2-3 dienomis olandų dizaino centre „Platform21“, Amsterdame. Tai buvo svarbus įvykis, vėliau paskatinęs daugiau diskusijų, susitikimų ir inspiravęs tokių knygų, kaip Frank den Oudsten „space.time.narrative“ bei Herman Kossmann ir Mark de Jong „Engaging Spaces: Exhibition Design Explored“, atsiradimą.61 „Show off“ architektūra „Show off“ (liet. „sensonalistinė“) architektūra - „tai yra architektūra, kuri seka ne funkcija, o įvaizdžiu.“62 Pasaulyje šiuolaikinių muziejų architektūra kartais tampa verslo įkaite, kai užsakovas reikalauja labai efektingų sprendimų, tokiu būdu kuriama „pertekliaus“ architektūra, architektūrinės ikonos. Taigi parodos kartais tampa mažiau naratyvios, arba tiesiog paremtos vien efektais, kai viršų ima nebe koncepcija, o šou elementai ir viską užvaldantys triukai. *** Ekspozicijų dizainas skirtingu istoriniu metu buvo suprantamas skirtingai, nors tai visada buvo komunikacijos priemonė. Istoriškai žvelgiant išryškėjo keletas tendencijų – parodų dizainas iš privilegijuoto elito persikėlė į visuotinai prieinamą plotmę, parodų dizainas virto sudėtingu 60 MORRIS, Conway Roderick. Hanover Races to Get Its Futuristic Expo Ready for Opening in 2000. nytimes.com. [interaktyvus]. 1998 [žiūrėta 2013 gruodžio 17 d.]. Prieiga per: http://www.nytimes.com/1998/04/21/news/21ihtshan.t.html 61 OUDSTEN, den Frank. space.time.narrative: the exhibition as post-spectacular stage. Surrey: Ashgate, 2011, p. 57. 62 JABLONSKIENĖ, Lolita. Laiko zonos. Pokalbis iš ciklo: Show off : renginio architektūra [video]. 2011-01-16 [žiūrėta 2014 vasario 16 d.]. Prieiga per: http://archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/laiko-zonos

reiškiniu, apimančiu galybę komunikacijos ir meninės raiškos priemonių, tradicinį statišką eksponavimo būdą parodose keičia interaktyvios patirtys, įtraukiančios į parodos formatą beveik visas medijas ir įvairias technologijas. Net šokis ar teatralizuotas pasirodymas šiandien gali tapti parodos dalimi.63 Taigi parodų dizainas skirtingais istoriniais laikotarpiais keitė savo veidą. Taip nutiko todėl, kad ši sritis visada buvo susijusi su prieinamomis naujausiomis technologijomis. „Kabinetų“ laikotarpiu parodos išnaudojo visas tuo metu prieinamas technologijas, nes siekė priblokšti žiūrovą. Ilgainiui tokių parodų ekspozicijos tapo vis labiau apgalvotomis, turinčiomis eksponavimo strategiją, ir teatrališkomis. Parodų dizaino raidai labai didelę įtaką turėjo palaipsninis parodų išpopuliarėjimas. Nuo kolekcininkų sukauptų eksponatų demonstravimo kitiems elito nariams, parodos prasiskverbė į daugybę sričių ir tapo prieinamos visuomenei bei jos labai mėgiamos. Ypač didelis poslinkis įvyko parodoms tapus interaktyviomis patirtimis. Lankymasis šiuolaikiniuose muziejuose, įvairios kitos kultūrai skirtos parodos nebekelia žiūrovui nuobodulio jausmo. Be to, parodos išsiveržė iš tradicinių galerijų į miesto erdves ir yra pristatomos netgi gatvėse.

1.4.

Parodų dizaino raida Lietuvoje

Mugės Kaip parodė istorinė parodų dizaino raidos analizė, komercinės parodos kilo iš mugių tradicijos, todėl verta paminėti, jog mugės Lietuvoje vyko jau nuo 14 a. Komercinės parodos imtos organizuoti palyginti neseniai – 19 a. antroje pusėje. Kadangi žemdirbystė Lietuvoje ilgai buvo viena pagrindinių ūkinės veiklos formų, todėl ir pirmosios parodos buvo skirtos žemės ūkio produkcijai.64 Kolekcionavimo tradicija Didikai Lietuvoje, kaip ir kitur tuo metu, globojo menininkus, užsakinėjo paveikslus ir kaupė jų kolekcijas. Pradžioje paramą menininkams užtikrino valdovai, tačiau vėliau juos aktyviai ėmė mėgdžioti kiti didikai – Pacai, Radvilos, Chodkevičiai, Oginskiai ir t.t. Buvo ne tik remiami menininkai, kviečiami gabūs kūrėjai į LDK, tačiau ir kaupiamos meno kūrinių kolekcijos65.

Sakralinis pradas 63 LORENC, Jan ir kt. , išnaša 8, p. 12. 64 ČEREŠKA, Bronislovas. Reklama: teorija ir praktika. Vilnius: Homo liber, 2004, p. 203-205, iliustr.ISBN 9955-449-69-1 65 PAKNYS, Mindaugas. Meno mecenatai. Ldkistorija.lt [interaktyvus]. 2014 [2014 vasario 18 d.]. Prieiga per: http://www.ldkistorija.lt/?epochoe=3#meno-mecenatai_fact_290

Kaip ir kitur, taip ir Lietuvoje parodų dizaino užuomazgos turi sakralinį pradą. LDK didikai ne tik globojo menininkus ir kolekcionavo meno kūrinius, jie taip pat mecenavo bažnyčių statybą. Mecenatystė suaktyvėjo baroko laikotarpiu (17-18 a.), čia ypač išskirtinas LDK Vilniaus vaivada Mykalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, fundavęs net ištiso miesto statybą (Nesvyžiaus). Teikiama parama didikams padėjo skleisti tam tikrą įvaizdį apie save, demonstruoti savo galią ir paramą bažnyčios gyvavimui. Bažnyčios įtaka šalies bendruomenei buvo didelė, o šventovių interjerai pripildyti paveikslais, puošti freskomis, statulomis. Tai buvo tikėjimo tiesas vaizdžiai komunikuojančios erdvės, tarsi tikėjimo tiesų parodos. Muziejai Muziejų atsiradimui Lietuvoje daug įtakos turėjo Vilniaus universitetas, kuris muziejus steigė kaip edukacinę priemonę į pagalbą dėstytojams. 18-19 a. Vilniuje veikė 3 universiteto steigti muziejai – Matematikos, Fizikos ir Anatomijos teatro. Taip pat veikė ir Vilniaus medicinos chirurgijos akademijos muziejus. Pirmoji muziejinė paroda buvo surengta 1795 m. Ji buvo ypatinga tuo, jog savaitgaliais duris atverdavo visuomenei ir turėjo švietėjiškų tikslų. Pirmasis viešas muziejus buvo įsteigtas 1846 m. E. Tiškevičiaus namuose. Tai buvo senienomis pripildytas kabinetas. Kitas muziejų steigimo etapas vyko tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje. Vien per 1918 metus buvo įkurta virš 30-ies muziejų. Muziejai tuomet buvo vertinami kaip lietuviškos kultūros židiniai, prikeliantys istorinę atmintį.66 Expo parodos Nors pasaulinės Expo parodos buvo rengiamos nuo 1851 m., pirmą kartą šioje parodoje Lietuva neoficialiai sudalyvavo tik 1900-aisiais. Taip nutiko dėl carinės okupacijos. Visgi stebėtina, kad būdama okupuota šalis sugebėjo pristatyti save pasauliui – pademonstruoti tautinį kostiumą, pristatyti liaudies buitį ir net caro uždraustą spaudą.67. Ypač sėkminga Lietuvai buvo 1937 m. surengta pasaulinė Expo paroda Paryžiuje. Šioje pasaulinėje parodoje Lietuva apskritai dalyvavo pirmą kartą. Paroda vadinosi „Menas ir technika šiuolaikiniame gyvenime“. Lietuva parodoje buvo reprezentuojama kaip moderni valstybė, gebanti išlaikyti tradicijas ir taikyti inovacijas. Mūsų šalies ekspozicija dalinosi vienu paviljonu su kitomis Baltijos šalimis.68 Jonas Prapuolenis už savo kurtą dizainą sulaukė aukso ir sidabro medalių. Kitais

66 JAROCKIENĖ, Nideta. Muziejų edukacinė veikla: istorija, samprata, praktika. museums.lt [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2014-05-06]. Prieiga per: http://www.museums.lt/ateitis/images/Kurkime_ateities_muz_leidinys/leidinys_56_62.pdf 67 Lietuva pradeda ruoštis pasaulinei parodai „Expo 2012“. pilotas.lt [interaktyvus]. 2011-03-02 [žiūrėta 2014 vasario 17 d.]. Prieiga per: http://www.pilotas.lt/index.php/lt/archyvas/2011/item/754-lietuva-pradeda-ruo%C5%A1tispasaulinei-parodai-%E2%80%9Eexpo-2012%E2%80%9C

metais tarptautinėje parodoje Berlyne Prapuolenis gavo specialų amatų medalį ir diplomą.69

Paveikslas Nr. 8. 1937 m. Paryžiuje vykusios pasaulinės parodos Lietuvos skyriaus ekspozicijos fragmentas. A. ir P. Galaunių namų archyvinė medžiaga70 + prancūziškas šaltinis71

Lietuva taip pat dalyvavo ir parodoje „Expo 1939“, o iš viso – dešimtyje pasaulinių parodų: 1998m., 2000 m. Vokietijoje, 2005 m. Japonijoje, 2008 m., 2010 m. Kinijoje, 2012 m. Pietų Korėjoje. Pastaroji paroda Lietuvai buvo labai sėkminga – mūsų paviljonas gavo sidabro apdovanojimą. 72 Sovietizacijos įtaka Lietuvai praradus nepriklausomybę po Antrojo pasaulinio karo, šalyje vyko aktyvūs sovietizacijos procesai. Buvo siekiama išugdyti sovietinį žmogų, kuris būtų ištikimas komunizmo idealams. Tam tikslui kaip priemonė pasitelkti ir muziejai, kurie padėjo skleisti sovietinę propagandą. Muziejų lankymas valdžios buvo specialiai skatinamas, netgi organizuojamos muziejų gidų kelionės į gamyklas ir įvairias kitas įstaigas, kur muziejų darbuotojai skaitydavo paskaitas.73 Tačiau ne viskas, kas susiję su parodų dizaino raida, Tarybų Lietuvoje klostėsi taip blogai. Nuo 20 a. 7-ojo dešimtmečio Lietuva aktyviai dalyvavo įvairiose prekybos parodose ir ne tik Sąjungos teritorijoje, bet ir užsienio šalyse. Viena iš vežamų eksponatų rūšių buvo lietuviški baldai. Pažymėtina ir tai, jog tuomet buvo kreipiamas dėmesys ne tik į patį dalyvavimą parodose, – buvo iš anksto apgalvojamas ekspozicijos scenarijus, specialiai kuriamas dizainas. Šis darbas buvo patikimas Tadui Baginskui, broliams Vytautui ir Algimantui Nasvyčiams, Vladui Vizgirdai74. Sovietinėje Lietuvoje buvo organizuojamos ir specialiai dizainui skirtos parodos. Pavyzdžiui 1980 m. buvo surengta paroda „Dizainas-80“, kurioje dalyvavo virš 70-ies dalyvių, buvo 68 Paryžių prisimenant: Lietuvos ekspozicija 1937-ųjų pasaulinėje parodoje. politas.lt [interaktyvus]. 2012-12-13 [žiūrėta 2014 vasario 17 d.]. Prieiga per: http://www.pilotas.lt/index.php/lt/archyvas/2012/item/2152-pary%C5%BEi %C5%B3-prisimenant/lietuvos-ekspozicija-1937-%C5%B3j%C5%B3-pasaulin%C4%97je-parodoje 69 STANČIENĖ, Kristina. Lietuvių dizaino legendos – J. Prapulenio fenomenas. Namas ir aš. 2013, Nr. 9, p. 70 Paryžių prisimenant: išnaša 68 71 Paris 1937. L'Exposition universelle [interaktyvus]. 2011-11-04 [žiūrėta 2014 vasario 17 d.]. Prieiga per: http://www.leschroniquesdemichelb.com/2011/11/paris-1937-lexposition-universelle.html 72 „EXPO 2015“ paviljono projekto konkurse – rekordas. sa.lt [interaktyvus]. 2014-02-13 [žiūrėta 2014 vasario 19 d.]. Prieiga per: http://sa.lt/lietuva-kvieciama-kurti-koncepcijas-paviljonui-pasaulineje-parodoje-expo-2015/ 73 JAROCKIENĖ, Nideta, p.59 74 JUOSPAITYTĖ, Jurgita. Lietuvos dizaino startas. dic.lt [interaktyvus].(data nenurodoma) [žiūrėta 2014 m. vasario 9d.]. Prieiga per: http://www.dic.lt/index.php/pageid/641

eksponuojama virš trijų šimtų dizaino gaminių. Šios parodos tikslas buvo kalbėti apie dizainą ir jo svarbą, apie gaminių kokybę ir naudą visuomenei.75 Po nepriklausomybės atgavimo Po nepriklausomybės atkūrimo parodų dizainas nustojo būti propagandos įkaitu ir jo raida pamažu ėmė vystytis vakarietiška linkme. Atkūrus valstybingumą muziejų misija buvo persvarstyta, steigti nauji muziejai, šiuolaikinio meno centrai. Pasaulyje tuo metu taip pat vyko ir tarptautinis muziejų statybos suaktyvėjimas – F. Gery, Zahos Hadid, Danielio Liebeskind, ir Žano Nuvelio. Muziejai ne tik naujai statomi, bet apskritai visa jų veikla kiek reformuojama, pertvarkoma į daugiau pramoginį veiklos modelį, kuris buvo reikalingas besiplečiančiam turizmo sektoriui.76 Paroda „Baldai“

Paveikslas Nr. 9. Parodos „baldai“ suvestinė.77

Pagrindiniu parodų centru Lietuvoje ilgai buvo LITEXPO Vilniuje. Šiuo metu įvairios parodos rengiamos daugelyje šalies miestų. Jos vyksta ne vien tam skirtuose paviljonuose, bet neretai rengiamos sporto ar multifunkcinėse arenose. Pasirinktai darbo tematikai viena aktualiausių parodų yra LITEXPO organizuojama kasmetinė paroda „Baldai“. Ši paroda suteikia progą Lietuvos baldų ir interjero elementų gamintojams užmegzti verslui naudingus ryšius su užsienio kompanijomis, ypač tai aktualu gali būti smulkioms įmonėms, kurios neišgali dalyvauti užsienio tarptautinėse parodose. Tam parodoje skiriamas atskiras dėmesys – organizuojamas verslo kontaktų renginys „b2fair“. Į šį renginį kviečiamos dalyvauti įmonės iš Skandinavijos, kaimyninių šalių, Estijos, Indijos, Izraelio, kurios Lietuvoje ieško tinkamų eksportui produktų. Taigi šių įmonių atstovams sudaromos sąlygos susipažinti su potencialiais gamintojais ir jų gaminamos produkcijos kokybe bei dizainu.78 Parodos organizatoriai šią parodą pristato kaip didžiausią ir profesionaliausią 75 DAŠČIORIENĖ, T. Dizainas-80. Iš: Mokslas ir technika, 1981, Nr. 3, p.36-37. 76 JABLONSKIENĖ, Lolita. Laiko zonos. Pokalbis iš ciklo: Show off : renginio architektūra [video]. 2011-01-16 [žiūrėta 2014 vasario 16 d.]. Prieiga per: http://archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/laiko-zonos 77 Baldai [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 10 d.]. Prieiga per: http://www.baldai.com/uploads/parodos/litexpo-baldai-2013/paroda-baldai-2013.pdf 78 Naujienos [interaktyvus]. 2013-03-14 [žiūrėta 2013 m. gruodžio 14 d.]. Prieiga per: http://www.litexpo.lt/lt/event/8/show

šios tematikos parodą Baltijos šalyse79, tačiau ši paroda nėra įtraukta į „Dezeen“ dizaino gido žemėlapį, nors jame žymima Estijoje vykstanti Talino architektūros bienalė. Latvija taip pat nėra įtraukta į šį žemėlapį (plačiau apie „Dezeen“ gidą skaitykite Priede Nr. 2). Ši paroda nėra skirta vien specialistams (specialistų čia iš 18 000 lankytojų 2012 m. apsilankė tik 13 procentų), kaip kad daugelis tarptautinių tokio pobūdžio parodų, todėl didžioji dalis lankytojų yra potencialūs vartotojai, kuriems ši paroda yra puiki proga visus baldų pardavėjus pamatyti po vienu stogu. Parodos organizatoriai netaiko eksponatų atrankos mechanizmo, todėl čia dalyvauja ne vien tik kokybiškų baldų pardavėjai, pasiūla gana marga. Bet kartu paroda išskiria atskirą galeriją dizainui ir interjerų ekspozicijoms, todėl galima sakyti, jog čia paliekama erdvės lankytojui pačiam susidaryti įspūdį ir atsirinkti, kas yra geras dizainas ir vertas dėmesio produktas. Dizainerių dalyvavimas tarptautinėse parodose Paroda „iSaloni“ Italijoje yra reikšmingas kasmetinis įvykis. Į šią parodą patekti nėra lengva. Kelius į baldų parodą Milane Lietuvai pramušė dizainerių grupė, pasivadinusi A.K.I.S. (į jos sudėtį įėjo Rasa Baradinskienė, Juozas Brunza ir kt.). Jie 2002 m. praėjo atranką ir pirmieji iš Rytų Europos prasimušė į Milano „iSaloni“. Taigi, nors Lietuva nepriklausomybę atgavo daug anksčiau, tik daugiau nei po dešimtmečio autoriai iš Lietuvos pateko į vieną reikšmingiausių tarptautinių dizaino parodų pasaulyje.80 Taip jie numynė kelią į Milaną kitiems dizaineriams iš Lietuvos. Vis daugiau Lietuvos dizainerių ryžtasi dalyvauti tarptautinėse parodose ir taip plėsti savo verslą. Ne visuomet jie jungia savo pajėgas, kaip kad LDB, o ir LDB dalyviai kartais parodose dalyvauja atskirai. Dalyvaujama ne tik Europos parodose, bet dizaino daiktai vežami ir į JAV, Japoniją, Singapūrą ir kt. tolimojo užsienio šalis. *** Istorinė parodų dizaino vystymosi analizė patvirtino tai, jog Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, parodų dizainas iš pradžių vystėsi labai panašiai, kaip ir kitur, kaip ir vakarietiškuose kraštuose. Tačiau sovietinė okupacija kuriam laikui pakoregavo parodų dizaino istoriją mūsų šalyje. Tuo metu parodų dizainas, o ypač muziejų parodų, buvo politiškai angažuotas, tarnavo kaip propagandos įrankis. Atgavus nepriklausomybę, viskas pasikeitė ir stojo į savo vėžes. Pasaulio istorija taip pat parodė, jog parodų dizainas ir vakarietiškame pasaulyje gali tapti įkaitu, tik jau nebe valdžios rankose, o verslo. Yra rizikos, jog „show off“ renginių architektūra gali įsivyrauti parodų dizaino srityje ir taip stabdyti jos raidą, gal net skatinti regresą. 79 Renginio informacija [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 14 d.]. Prieiga per: http://www.litexpo.lt/lt/event/34/show 80 JAKUBONĖ, Agnė. Rasa Baradinskienė: Lietuvos dizaino situacija sparčiai gerėja. interjeras.lt [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2014 sausio 29 d.]. Prieiga per: http://www.interjeras.lt/naujiena/rasa-baradinskiene-lietuvos-dizainosituacija-sparciai-gereja

1.5. Paroda „Maison&Object“,Paryžiuje Šiame darbe aprašomas ekspozicinio stendo projektas yra skirtas dalyvavimui parodoje „Maison&Object“. Tai du kartus per metus (sausio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje) vykstanti viena iš svarbiausių Europos dizaino parodų, kurios pavadinimas „Maison&Object”, iš prancūzų kalbos išvertus reiškia namai ir objektai. Nuo penktadienio iki antradienio penkias dienas veikianti ši paroda skirta tik profesionalams, užima visas paviljono ekspozicijos sales, esančias „Paris Nord Villepinte“ ekspozicijų centre.

Paveikslas Nr. 10. Parodos „Maison&Object“ suvestinė.

Lyginant parodos dydį su kitomis parodomis (žr. Paveikslą Nr. 82. „Parodos dydis pagal lankytojų skaičių“) matyti, kad nors ši paroda pagal lankytojų srautą nusileidžia didžiosioms parodoms, tokioms kaip „iSaloni“, „Tendende“ ir „Imm Cologne“, ir tikrai nesutraukia tiek lankytojų, kiek Londono dizaino festivalis, visgi tai yra viena didesnių parodų, be to, ji vyksta kelis kartus per metus. Savo ekspoziciniu plotu (žr. Paveikslą Nr. . „Parodos dydis pagal ekspozicinį plotą“) ji prilygsta parodoms „Imm Cologne“ ir „Tendence“, tačiau savo koncepcija yra panašesnė į parodą „Ambiente“, nes apima ir plataus vartojimo prekių asortimentą. Žiemos metu vykstanti paroda konkuruoja su paroda „Imm Cologne“, kadangi jos vyksta tik savaitės laikotarpio skirtumu. Tai reiškia, jog tie, kas dalyvauja vienoje iš šių parodų, dažniausiai nedalyvauja kitoje, nes sunku būtų visur suspėti. Lyginant šią parodą su jau minėtomis svarbiausiomis metų parodomis Europoje, ši paroda yra platesnio asortimento, joje eksponuojami ne tik baldai ir interjero elementai, bet ir juvelyrikos dirbiniai, įvairūs asmeniniai aksesuarai ir interjero dekoro elementai. Tuo tarpu parodos „iSaloni“ ir „Imm Cologne“ yra daugiausia skirtos pristatyti įvairiems baldams ir interjero aksesuarams, be to, šiose parodose ryškiai dominuoja didieji, serijiniai gamintojai, o paroda Paryžiuje yra labiau skirta ne tokios masinės gamybos objektams. Čia daug lankosi mažesnių parduotuvių savininkų, kurie ieško unikalių, originalių ir retų daiktų, kuriais prekiaudami galėtų išsiskirti rinkoje.81 81 NORKUS, Vaidotas. Lietuvos dizainerių įspūdžiai iš Paryžiaus dizaino parodos [interaktyvus]. 2013-09-16 [žiūrėta 2013 gruodžio 13 d.]. Prieiga per: http://www.manonamai.lt/dizainas/dizaino-abc/lietuvos-dizaineriu-ispudziai-isparyziaus-dizaino-parodos.d?id=62486823

Paveikslas Nr. 11. Parodos „Maison&Object“ planas

Paroda vyksta 9 salėse, skirstoma į 11 sektorių: „etchnic chic.MIC“, „Home textiles“, „cook+design“, „interior decoration“, „crafts“, „ACTUEL“, „Home accessories“, „scenes d'interieur“, „M&O editeurs”, “M&O/projets”, „now! design a vivre”. “Lietuvos dizaino blokas” parodoje dalyvaus keliose salėse - „ACTUEL“ ir „now! design a vivre”. Sektorius „ACTUEL“ yra skirtas daugiausia šiuolaikiniam minimalistiniam ir urbanistiniam interjero dizaino stiliui – baldams ir aksesuarams, čia naudojamos gamtą tausojančios medžiagos ir ieškoma naujų medžiagų bei tekstūrų. Šioje salėje savo gaminius eksponuos baldus gaminantys dalyviai „Sedes Regia“, „Kitaip“, „Interjerai be saiko“, taip pat stiklo gaminius pristatanti įmonė „Stiklo paslaptis“ ir širmas demonstruojanti kompanija „Stilium“. 8-oje salėje pavadinimu „now! design a vivre” pristatomos kitaip interpretuotos medžiagos, jos maišomos ir demonstruojami netikėti deriniai, pristatomos naujienos ir eksperimentai, netikėti technologiniai sprendimai. Demonstruojami įvairūs baldai, šviestuvai ir kiti interjero daiktai. Pakliūti į šią salę nėra taip paprasta, dalyviui tenka pildyti kvalifikacijos formą ir siųsti savo gaminių nuotraukas, o organizatoriai sprendžia, ar leisti eksponuoti šioje salėje ar ne. 82 Iš bloko dalyvių šiame sektoriuje savo produktus pristatys studija „March Design“, „Oki iko“ papuošalai, dizainerė Aistė Nesterovaitė, „Mano lietuviški namai“ ir „Kirigami Plywood“. „Lietuvos dizaino blokas“ šioje parodoje jau dalyvavo 2013 m. rugsėjo mėnesį. LDB darbus eksponavo taip pat ne vienoje salėje ir buvo išskaidytas į ekspoziciją salėje „ACTUEL“ ir „now! design a vivre”. „ACTUEL“ zonoje buvo eksponuojami „Sedes Regia“, „Stilium“, „Be saiko“ ir „Stiklo paslaptis“. Kitoje salėje savo gaminius pristatė Aistė Nesterovaitė, Deimantė Litvinaitė 82 Qualification form.. maison-objet.com [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 16d.]. Prieiga per: http://www.maison-objet.com/content/Library_Pdf/24/file_en/original/526f9d01730e6PreQualification_Form_MAISON&OBJET_2014.pdf

(„TADAM“), Martynas Kazimierėnas („March Studio“) ir dizaino studija „Kirigami Plywood“. „Dalyvavimą „Maison&Object“ parodoje iš dalies finansavo VšĮ „Versli Lietuva“ pagal Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą veiklą – IGEI projektą „Įmonių grupinės eksporto iniciatyvos“83. *** Apibendrinat verta palyginti šios parodos dydį su pakankamai kuklia lietuviška paroda „Baldai“. Paryžiaus parodoje vien 8-tos salės dydis viršija visos parodos Vilniuje užimamą plotą dvigubai ir siekia apie 15 000 m2. Be to, ši paroda savo koncepcija labai skiriasi nuo lietuviškosios tuo, jog paroda skiriama tik specialistams, kai lietuvišką parodą galbūt tiksliau būtų vadinti tiesiog muge, nes ji orientuota į galutinį vartotoją.

83 NORKUS, Vaidotas. Lietuvos dizainerių įspūdžiai iš Paryžiaus dizaino parodos [interaktyvus]. 2013-09-16 [žiūrėta 2013 gruodžio 13 d.]. Prieiga per: http://dizainika.lt/tekstai/lietuvos-dizaineriai-japonus-suzavejo-paryziuje/#more6279

2. ANALOGŲ ANALIZĖ

Ši tiriamojo darbo dalis skirta pažinčiai su įgyvendintais sėkmingais parodų projektais. Ši analizė skirta tam, jog būtų nustatyti ir suvokti praktiniai ekspozicijų kūrimo klausimai, susipažinta su parodų sėkmingumą lemiančiais veiksniais, kurie vėliau padės kuriant konceptualų parodos ekspozicijos stendą. Visi čia pateikti analogai yra analizuojami pagal vieningą struktūrą, t. y. apima tokius aspektus: bendra informacija apie kūrėjus ir užsakovus, parodos nuotraukos, parodos dalyvių analizė, eksponatų analizė, funkcinė ekspozicijos analizė, interjero koncepcija, apšvietimo analizė, baldų ir apdailos medžiagų aptarimas, interjero spalvinis sprendimas, interjero detalės ir parodos pritaikomumas dalyvavimui kitose parodose. Čia nagrinėjami trys užsienio ir trys lietuviški parodų analogai. Pasirinktos nagrinėti parodos nėra vien tik tarptautinių parodų dalyvės, čia nagrinėjama viena nekomercinė, muziejinio tipo paroda ir viena pusiau komercinė muziejinio tipo paroda. Tokiu būdu siekiama plačiau pažvelgti į verslo parodos projekto kūrimą, atrasti panašumus ir skirtumus nuo muziejinės galerinio tipo parodos.

2.1. Užsienio analogų analizė Analogas „Alphabet city“ pasirinktas nagrinėti, todėl kad tai yra palyginti nedidelis stendas, 70 m2. Su panašaus dydžio stendu, tik apie 60 m 2, parodoje vienoje salėje dalyvaus ir „Lithuanian Design Block“ projekto komanda. Šis analogas parodų konkurse 2012 m. laimėjo „Edge Award“ nominaciją, kas rodo aukštą parodos projekto lygį. Paroda sumaniai stilizuoja aplinką, kurioje būna naudojami kompanijos „Brunner“ baldai – parodos lankytojai nukeliami į oro uosto erdvę, kuri mena senus laikus ir kartu yra labai šiuolaikiška. Ekspozicijos scenarijus eksponatus pristato tarsi netiesiogiai. Pirmiausia lankytojas pastebi raidžių grafiką ant sienos ir tik tada atkreipia dėmesį į pačius eksponatus. Taigi pagrindinis dėmesys tenka pasakojimui. „iMUSEUM“ analogas taip pat atsirinktas dėl stipraus naratyvo ir kompaktiško parodos dydžio, artimo kuriamam parodos plotui. Tai paroda, kurią galima būtų pavadinti pusiau muziejine, pusiau komercine. Komercinė todėl, kad jos eksponatus galima įsigyti, tiksliau jų kopijas. Taigi ši ekspozicija siekia ne tik sudominti savo eksponatais ir juos vienijančiu daugiasluoksniu naratyvu, bet kartu turi tikslą paskatinti įsigyti eksponuojamų artefaktų kopijas. Taip ši paroda tampa artima verslo parodoms. Latvijos lato paroda „Lsx20“ įdomi tuo, jog nesunkiai galėtų būti perkeliama eksponuoti į kitas patalpas, ją galima pritaikyti eksponuoti ir kokioje nors tarptautinėje parodoje. Tokiu atveju tai būtų ekspozicija su 4-iomis atviromis sienomis. Šis analogas taip pat įdomus savo koncepcija, kuri pasireiškia per formą – pieštuko idėja veda prie trikampių ir šešiakampių ekspozicinių tūrių, kurie 34

sukuria neįprastą atmosferą, atrodo, jog patenki į visiškai kitą pasaulį. Žmogaus akiai netikėti ir sunkiai suvokiamos formos tūriai skatina lankytoją domėtis taip pateikiamais eksponatais. Perkėlus šios parodos eksponavimą į parodų rūmų erdves, šie keisti tūriai jau iš tolo trauktų žmogaus akį ir taip kviestų ištyrinėti eksponuojamą parodą.

2.1.1. „Alphabet City“ Pavadinimas: „Alphabet City“. Autorius: Ippolito Fleitz Group GmbH, Stuttgart, Germany, www.ifgroup.org Parodos dalyvis: „Brunner“ Gmbh, Vokietija Lokalizacija (paroda): Salone Internationale del Mobile, 2011 iSaloni, Milanas, Italija Biudžetas: 109 610 USD.

Paveikslas Nr.12. Brunner ekspozicijos nuotraukos84 2

Plotas: 7x10 m (70m ) Apdovanojimai. Šis stendas tarptautiniame konkurse „Exibitions Awards“ 2012 m. laimėjo „Edge Award“ nominaciją. Parodos dalyvio analizė. „Brunner“ Gmbh – vokiečių baldų gamintojas, įsikūręs Badeno mieste. Tai vienas didžiausių užsakomų baldų gamintojų Europoje, naudojantis labai kokybiškas medžiagas ir pažangią gamybos technologiją, jų produktai 100 procentų perdirbami. Asortimentas siauras – tik stalai ir kėdės. Brunner baldų galima rasti oro uostuose, biuruose, koncertų salėse,

84 Apphabet city. exhibitoronline.com [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 30 d.]. Prieiga per: http://www.exhibitoronline.com/topics/article.asp?ID=1368#.UmfhKPm-3J-

kavinėse ir net ligoninėse. Gaminiai skirti tiek privatiems būstams, tiek viešosioms erdvėms.85

Paveikslas Nr.13. „Brunner“ ekspozicijos nuotraukos86

Eksponatai. Parodoje „Brunner“ pristatinėjo kėdes Hoc ir modulinę sėdėjimo sistemą Plot. Plot – tai įvairiai modeliuojama modulinė minkštųjų baldų sistema. Vieno modulio dydis – 91x91 cm, galimi keli sėdėjimo aukščiai – 38 ir 72 cm. Hoc – tai skulptūriška ir minimalios formos kėdė, sudaryta iš trijų vienodų lenkto medžio detalių. Kėdė dviejų aukščių – 45 ir 80 cm, diametro 51 arba 57 cm. Gali būti su paminkštinimu ir be jo. 2012 m. ši kėdė apdovanota „Red Dot“ dizaino prizu.

Paveikslas Nr. 14. Plot ir Hoc sėdimieji baldai87 85 About us. Brunner.com [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 30 d.]. Prieiga per: http://www.brunnergroup.com/en/company/about-us.html 86 Apphabet city, išnaša 84 87 Plot EN [video]. 2012 [žiūrėta 2013 gruodžio 30 d.]. Prieiga per: http://vimeo.com/40377191

Funkcinė analizė. Parodos ekspozicijos plotas stačiakampis, 7 m x 10 m (70 kv.m). Trys stačiakampio ribos yra aklinos sienos, tik viena kraštinė atverta lankytojams. Suformuotas atskiras kambarys, tokiu būdu erdvė išskiriama iš kitų parodos erdvių. Yra galimi trys patekimo ir trys išėjimo iš ekspozicinio stendo scenarijai. Ekspozicija paskirstyta visame plote, daugiausia vidurinėje dalyje. Prie sienų eksponatai dedami tik vienoje stendo pusėje, prie vienos sienos išrikiuotos kėdės.

Paveikslas Nr. 15. „Brunner“ parodos funkcinė analizė

Darbo zonai yra skiriama keletas baldinių paviršių. Pirmiausia tai baltos spalvos stačiakampis baldinis tūris, kurio viršutinė plokštuma siekia apie 900x2000 mm pločio. Ant jos pritvirtintas įmonės internetinės svetainės adresas. Kitas, papildomas paviršius, – tai pats eksponatas, baro aukščio stalas, kurio kėdės gali būti naudojamos siekiant patogiai pasodinti interesantus. O esant labai dideliam žmonių srautui, kaip darbinę zoną įmanoma panaudoti ir modulinę sėdėjimo sistemą „Plot“, nes ji turi sėdimus paviršius 38 ir 72 cm aukštyje, kur aukštesnė sėdima vieta esant reikalui gali būti naudojama kaip darbinis stalviršis. Interjero koncepcija. „Raidės, kurios jus pralinksmina“ 88. Interjero inspiracija – senovinės informacinės lentos. „Brunner“ kompanija pageidavo labai stilizuoto savo tikslinės rinkos atspindėjimo. Interjeras skirtas gaminiams, kurie gali būti naudojami oro uostuose, viešbučiuose ir kitose viešose vietose. Tokią jų paskirtį galima nujausti žvelgiant į stendo sienas ir lubas. Lubose naudojami 26 debesis imituojantys kontūrai, kurie padeda išreikšti oro uosto tematiką. Ant stendo sienų lankytojams pateikiamas siurrealistinis siužetas, išreikštas raidžių grafika, sukuriančia formas ir siluetus: skrendančių lėktuvų, paukščių, sėdinčių ir relaksuojančių žmonių figūrų, Alpių laukinės faunos (Alpės, nes gamintojas iš Vokietijos), dievybės rankos. Besigrožėdami šiais vaizdais 88 Apphabet city. exhibitoronline.com [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 30 d.]. Prieiga per: http://www.exhibitoronline.com/topics/article.asp?ID=1368#.UmfhKPm-3J-

lankytojai gali prisėsti ant žaliojo obuolio, apelsinų šerbeto ir balintos kavos spalvų modeliuojamos sėdimų baldų sistemos.89 Stendo sienos turi įgilintas linijas, kad būtų galima pritvirtinti raides. Stende sunaudota viso 54 000 plastikinių raidžių, kurios panaudotos siekiant imituoti vintažines 20 a. 2-3 dešimtmečio informacines lentas, kurios buvo būdingos to meto viešbučių vestibiuliams ir oro uosto laukiamiesiems. Iš raidžių čia sudėlioti kasdieniai posakiai, ištraukos iš poezijos trimis kalbomis – vokiečių, italų ir anglų. Ant žemės nukritusios raidės jungiasi į pristatomų baldų pavadinimus. Kai kur kėdės specialiai pastatytos taip, kad tarsi tampa raidžių kompozicijos dalimi ir sudaro įspūdį, kad grafikos pagalba vaizduojami žmonių siluetai ant jų ir sėdi. Taigi šio stendo interjeras siūlo kelių sluoksnių siužeto liniją – pirmiausia lankytojai sudominami pačiu interjeru, kurį sukuria raidėmis puoštos sienos, grindys ir debesis imituojančios lubos. Antrą sluoksnį sudaro į raides nukreipiantis žvilgsnis iš arčiau – čia lankytojai pamato, jog raidės yra sudėtos į žodžius, o šie į frazes. Ir paskutinis sluoksnis, kuris lankytojus kviečia prisėsti ir taip patogiau apžiūrėti įdomius siužetus ant raidėmis išmargintų sienų. Galiausiai paaiškėja, jog šie sėdimi baldai ir yra šio stendo eksponatai. Tai įdomus sprendimas, kai eksponatai nėra pirminis interjero akcentas, o tarsi organiškas jo papildymas.

Paveikslas Nr. 16. „Brunner“ parodos apšvietimo analizė

Apšvietimo analizė. Čia naudojamas vienos rūšies apšvietimas – tarp debesis imituojančių formų sukabinti halogenai, viso - 125 halogeno lempų šviestuvai 70-yje kvadratinių metrų. Taigi bendram apšvietimui naudojamas taškinių šviestuvų tinklas, kurio sklaidai padeda atspindžiams tarnaujanti balta debesis imituojanti medžiaga. Ši medžiaga pačius šviesos šaltinius paslepia nuo lankytojų akių ir taip išvengiama akinimo efekto. Baldų ir apdailos medžiagų analizė. Stendo sienos ir grindys yra pagamintos iš medžio dulkių 89 Apphabet city, išnaša 84

plokščių, dažytų juoda spalva. Raidės yra pagamintos iš balto plastiko. Eksponuojami baldai Hoc yra pagaminti iš lenktos natūralaus medžio faneros, baro aukščio kėdės turi metalinį pakojį. Minkštieji baldai Plot yra gaminami naudojant buko medienos masyvą, HPL plokštę, aukštos kokybės ilgaamžę dirbtinę odą ir ugniai atsparią tekstilę. Taigi eksponatų gamybai naudojamos ir natūralios, ir dirbtinės medžiagos, o stendo gamybai dirbtinės medžiagos – MDF, plastikas ir sintetinė medžiaga debesims. Interjero spalvinis sprendimas. Interjere dominuoja juodos ir baltos spalvų tonai. Jiems akompanuoja natūralūs baldų Plot bei Hoc atspalviai. Taip pat kaip akcentinė spalva čia naudojama ryški šviesiai žalio obuolio spalva baro aukščio kėdėms Hoc. Visumoje spalvinis sprendimas paremtas natūraliomis spalvomis. Interjero detalės. Pagrindinis šio interjero elementas yra raidės, raidės, sudarančios žodį ir frazę, raidės, sukuriančios formas ir siluetus. Parodos pritaikomumas dalyvavimui kitose parodose. Šis parodos stendas turi tik vieną atvirą sieną. Visas dizainas yra kurtas specialiai šiai parodai ir tokiam jos ploto išsidėstymui. Paroda negali keisti savo formos, nebent visas sienas suvedant į vieną eilę, taip suformuojant vieną sieną, tačiau tektų keisti lubų sprendimą ir pritaikyti papildomą konstrukciją luboms ir sienoms laikyti. Taip pat reiktų daugiau grindų dangos ir kitaip išdėstyti eksponatus bei galbūt padidinti jų kiekį. Taigi parodos pakeitimai pareikalautų daug papildomų lėšų ir vargo, todėl nebūtų verta to daryti. Išvados. Šis interjeras lengvai įsimenamas, kas labai svarbu yra parodos dalyviams. Įdomus eksponavimo sprendimas – pirmiausia dėmesys kreipiamas ne į pačius eksponatus, bet į juos supančią erdvę, į sienas ir lubas, vėliau grindis ir tik paskiausiai į pačius eksponatus - baldus. Deja, šio stendo pritaikomumas dalyvavimui kitose parodose yra ribotas.

2.1.2. „iMuseum“

Pavadinimas: iMuseum concept Autorius: CTRLZAK Art & Design Studio, Milanas, Italija Parodos dalyvis: „iMUSEUM“ paroda-parduotuvė Lokalizacija (paroda): Mykonos sala, Graikija Biudžetas: nežinomas Plotas: 70 m2

Paveikslas Nr. 17. iMUSEUM interjero nuotraukos90

Parodos dalyvio analizė. „iMUSEUM“ yra unikalus reiškinys, vieta Graikijoje, kur eksponuojamos visų svarbiausių šalies muziejų artefaktų reprodukcijos, pateikiant šių eksponatų 90 2013 iMuseum [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 28 d.]. Prieiga per: http://www.ctrlzak.com/SP_iMUSEUM.html

istoriją ir laikmetį. Šios istorijos siekia Mino rūmų egzistavimo laikus, priešistorinį Egėjo jūros regioną, Antikos miestus, Konstantinopolį, Bizantijos imperijos klestėjimą. Šių eksponatų kopijas čia galima įsigyti kaip suvenyrus ar dovanas. Taigi „iMUSEUM“ yra ir paroda, ir parduotuvė.91

Paveikslas Nr. 18. iMuseum eksponatai92

Eksponatai. Čia eksponuojamos įvairios reprodukcijos, kasinėjimų artefaktų kopijos, kurių originalai pristatomi Graikijos metropolijos muziejuose. Šios reprodukcijos paimtos iš įvairių istorinių laikotarpių. Tai statulėlės, įvairios vazos ir kiti indai, juvelyrikos dirbiniai. Prie kiekvieno eksponato yra jį aprašanti istorija. Taip pat ekspozicijoje yra naudojamos planšetės su informacija ir video ekranais, rodančiais video medžiagą. Kitaip nei įprasta muziejuose, eksponatus čia galima liesti rankomis, išimtis taikoma tik tiems dirbiniams, kurie yra slepiami po stiklu.

Paveikslas Nr. 19. Funkcinė iMuseum analizė93

Funkcinė analizė.

Šioje parodoje yra 3 zonos – ekspozicijos, darbo ir praėjimo. Čia

91 iMUSEUM [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 28 d.]. Prieiga per: http://www.imuseumshop.com/EN.html 92 2013 iMuseum [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 28 d.]. Prieiga per: http://www.ctrlzak.com/SP_iMUSEUM.html 93 2013 iMuseum, išnaša 91

formuojamas vienas įėjimo scenarijus ir vienas išėjimo scenarijus. Ekspozicija nėra linijinės formos, viduryje tenka spręsti, kuriuo keliu eiti. Čia suformuotos kelios judėjimo zonos – išorinė judėjimo trajektorija su medine grindų danga ir vidinės judėjimo kryptys, kur grindys išklotos marmuro plokštėmis. Vidiniai eksponatai gali būti apžiūrėti iš visų pusių, palei sienas esantys eksponatai matomi tik iš vienos pusės.

Paveikslas Nr. 20. Sluoksniavimosi tema interjere94

Interjero koncepcija. Tai naujo tipo parduotuvės koncepcija, paremta muziejine praktika. Ji remiasi sena Graikijos archeologinių muziejų tradicija. Projekto koncepcija sudaryta iš trijų dalių: „sluoksniavimosi tematikos, kasinėjimų vietos ir muziejinės reprezentacijos. Šios temos nagrinėjamos atskirai ir vėliau sujungiamos ir išreiškiamos per medžiagiškumą, apšvietimą ir spalvas“95. Sluoksniavimosi tema atskleidžiama iš karto - tik užėjus į parduotuvę, priešais matoma galinė siena reprezentuoja žemės sluoksnius, sluoksniavimąsi, kuris išreiškiamas per linijas ir skirtingą medžiagiškumą – čia naudojama baltai dažyta plokštė, marmuras, alyvmedis, žalvario spalva. Šioje sienoje yra taip pat įkomponuoti eksponatai bei sandėliavimo vietos (žr. Paveikslą Nr. 20. „Sluoksniavimosi tema interjere“). Asimetriški netaisyklingų formų tūriai užpildo parodinę erdvę. Šie tūriai primena akmens luitus, iškasamus kasinėjimų vietose. Pentelikono marmuro panaudojimo grindims dėka, iškloti visi tūriai suvedami į vieną vidinę formą, aplink kurią yra išklotos medinės skirtingų dydžių lentos. Visa tai sudaro įspūdį, jog čia vaikštoma po kasinėjimų vietovę ir taip išpildoma antra pasakojimo dalis – kasinėjimų vietos tema. „iMUSEUM“ ekspoziciją sudaro įvairių Graikijos sostinės muziejų eksponatų reprodukcijos iš skirtingų istorinių laikotarpių. Tokiu būdu atskleidžiama trečioji koncepcijos tema – muziejinė 94 2013 iMuseum, išnaša 91 95 Imuseum concept store by CTRLZAK [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 28 d.]. Prieiga per: https://www.facebook.com/media/set/?set=a.10151719685291818.1073742450.274138756817&type=3

reprezentacija. Iš skirtingų šalies muziejų surinktų eksponatų reprodukcijos tarsi nužymi lankytojui kelią per šimtmečius. Čia lankytojas nukeliamas į Mino rūmus, Teros salą Egėjo jūroje, vėliau seka Atėnai, Olimpija ir Olimpinės žaidynės, Konstantinopolis, Bizantijos imperija. Galiausiai kelionė baigiama modernioje Graikijoje.96 Taip paroda atlieka muziejams būdingą švietėjišką funkciją, kuri praturtina lankytojų patirtį.

Paveikslas Nr. 21. Kasinėjimų vietos tematika97

Apšvietimo analizė. Akcentiniam apšvietimui čia naudojamas taškinių šviesos šaltinių tinklas ir LED juostos. Specialiai šiam interjerui pagaminti - kabantys ant lubų žalvariniai šviestuvai su žemyn nukreipta šviesa, kurią skleidžia juose įmontuotos halogeninės lempos. Šie šviestuvai įrengti virš vidinės ekspozicijos zonos. Be taškinio apšvietimo, galinėje sienoje esantys eksponatai yra apšviečiami linijiniais šviesos šaltiniais – LED juostomis. Akcentinis apšvietimas šiame interjere kartu tarnauja ir kaip bendras apšvietimas, nes kitų šviesos šaltinių nėra, o dienos šviesa čia beveik nepatenka, nes patalpoje yra tiek vienas labai nedidelis langas. Darbo zona apšviečiama tais pačiais šviestuvais, kaip ir eksponatai viduriniuose patalpos tūriuose – pakabinamais halogeniniais šviestuvais.

96 2013 iMuseum, išnaša 91 97 2013 iMuseum, išnaša 91

Paveikslas Nr. 22. Apšvietimo analizė

Baldų ir apdailos medžiagų analizė. Baldai yra pagaminti iš medienos plokštės, dengtos aukšto slėgio baltos spalvos laminatu (HPL). Grindų dangai naudojama natūrali mediena, greičiausiai pušies masyvas. Grindims taip pat naudojamas ir šviesus baltos ir pilkos spalvų marmuras. Marmuras taip pat naudojamas galinės patalpos sienos apdailai. Žalvaris naudojamas šviestuvuose ir eksponatuose. Eksponatai vietomis talpinami po skaidriu stiklu. Alyvmedžio mediena naudojama patalpos galinės sienos apdailai. Ekspoziciniai tūriai bei galinė patalpos siena yra naudojama ne tik eksponatams reprezentuoti, bet turi ir vidines sandėliavimo erdves. Įdomi patalpos detalė – čia nėra grindjuosčių, vietoje jų naudojama akmens skalda, kuri sustiprina kuriamą archeologinių kasinėjimų vietos įvaizdį. Interjero spalvinis sprendimas. Interjere dominuoja švari balta spalva, naudojama sienų, lubų bei baldų apdailai. Toliau seka gelsva medienos spalva bei blizgi žalvario spalva. Šios spalvos „sušildo“ interjerą. Marmuras interjerui suteikia margumo ir patalpa nebeatrodo nuobodžiai sterili. Interjero detalės. Ryški interjero detalė – tai plastiška ir banguojanti alyvmedžio juosta, pritvirtinta prie patalpos galinės sienos viršaus. Vėliau į akis krenta kitas šios patalpos akcentas – žalvariniai šviestuvėliai, pakabinti lubose. Parodos pritaikomumas dalyvavimui kitose parodose. Ši paroda gali būti pritaikyta eksponuoti tarptautinių parodų paviljonuose. Ji galėtų įsikomponuoti į stendą tiek su trimis ir dviem atviromis sienomis, tiek su viena atvira siena. Stendui svarbiausia, kad liktų viena būtina siena, kuri išreiškia sluoksniavimosi temą ir yra puošta alyvmedžio mediena. Vidinius ekspozicinius tūrius 45

galima įvairiai dėlioti – pritaikyti tiek siauram ekspozicijos plotui, tiek platesniam. Didžiausia problema pritaikant stendą būtų susijusi su apšvietimu, nes dabartiniam stendo sprendimui reikėtų lubų, todėl, eksponuojant stendą tik su viena siena, turėtų atsirasti papildomi lubas laikantys konstrukciniai sprendimai. Eksponuojant stendą su trimis uždaromis sienomis, ši problema išnyktų. Kitas galimas sprendimas – apšvietimo sprendimo keitimas visai kitokiu apšvietimo projektu. Išvados. Šis analogas įdomus savo netradiciniu sprendimu. Parduotuvėje naudojamas muziejinės parodos scenarijus, kur eksponatus galima liesti ir įsigyti kaip suvenyrus. Objektų ypatingumą ir jų archeologinę prigimtį projektas sumaniai atskleidžia per tris kodus – sluoksnių, kasinėjimų vietos ir muziejinės eksponavimo prigimties.

2.1.3. „Lsx20“

Pavadinimas: pinigų paroda „Lsx20“, multimedijų ekspozicija Autorius: H2E Design Studio Parodos dalyvis: Latvijos bankas Lokalizacija (paroda): Ryga, Latvija Biudžetas: nežinomas Plotas: 680 m2

Paveikslas Nr. 23. „Lsx20“ parodos nuotraukos

Apdovanojimai. Parodos dizaino projektas laimėjo Latvijos apdovanojimų „Awards“ 2013 aukso medalį aplinkos, viešų ir komercinių erdvių dizaino kategorijoje.

Paveikslas Nr. 24. „Lsx20“ parodos nuotraukos

Parodos dalyvio analizė. Latvijos bankas 2013 m. surengė parodą Latvijos valiutos atkūrimo 20-ties metų sukakčiai paminėti. Paroda vyko Latvijos banko pastate, projektuotame Augusto Reinbergo ir pastatytame 1905 m. Tai eklektikos stiliaus pastatas, kuriame maišosi renesanso formos ir moderno stilius.

Paveikslas Nr. 25. Latvijos parodos eksponatai98

Eksponatai. Eksponuojama Latvijos valiuta (banknotai ir monetos), rodomas skirtingų menininkų indėlis. Parodos tikslas – parodyti lato kupiūras ir monetas bei atskleisti jų kūrėjų kūrybingumą, supažindinti žiūrovą su nacionalinės latvių valiutos istorija. Eksponatai ne tik statiški, bet pateikiami ir interaktyviai, įpinant trumpus video pasakojimus. Statiški eksponatai yra rodomi patalpinti į neįprastos, netaisyklingos formos daugiakampius tūrius. 98 Multimedial exposition „Lsx20. Art Years of the National Currency [video]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 28d.]. Prieiga per: http://vimeo.com/67718349

Paveikslas Nr. 26. Parodos „Lsx20“ judėjimo scenarijus99

Funkcinė analizė. Parodoje išskiriamos 3 zonos: praėjimo, darbo ir ekspozicijos. Paroda išskirstyta į 5 patalpas pagal skirtingas tematikas. Pirma patalpa skirta trumpam supažindinimui su paroda – parodos pristatymui, antroji patalpa skirta kolekcininkams, trečioji patalpa eksponuoja cirkuliacijoje buvusias ir esamas monetas bei popierines kupiūras, ketvirtoje patalpoje eksponuojamos skirtingos 5 latų monetos, kurias piešė Richards Zarinš, bei eurai. Galiausiai paskutinėje, penktojoje salėje, vyksta kūrybinės dirbtuvės. Lankytojų srautai iš visų patalpų susiduria antroje patalpoje, pro kurią yra patenkama į visas kitas patalpas, todėl ši patalpa labai išsiskiria ekspozicinių tūrių formomis, kurios nespėja nusibosti vis grįžtant į tą pačią salę. Darbo zona šioje parodoje skirta lankytojams – jie čia kviečiami sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, o įėjimo zona kartu yra ir išėjimo zona.

Paveikslas Nr. 27. Parodos „Lsx20“ funkcinė schema 99 Multimedialas Isztades „Lsx20“ Dizaina Koncepcija, išnaša 98

Interjero koncepcija. Uždėjus popieriaus lapą ant monetos, pieštuku galima padaryti monetos atspaudą, tai mėgstamas vaikų užsiėmimas. Galbūt todėl kaip inspiracija parodos išdėstymui dizaineriams imponavo pieštuko idėja, jo grafitinė šerdis. Pieštukas turi šešiakampę formą, kaip kad ir anglies kristalas. Eksponuojamų elementų išdėstymas paremtas anglies šešiakampio kristalo struktūros tinklelio atspindėjimu.100 (žr. Paveikslą Nr. x. Latvijos parodos idėja)

Paveikslas Nr. 28 Latvijos parodos idėja101

Antrojoje ekspozicijos salėje sukurti tūriai sudaro trikampes ir šešiakampes struktūras. Eksponatai čia sudėti po stiklu ir jų paviršius nėra pateikiamas vertikalia ar horizontalia plokštuma, kaip mums įprasta, ekpsozicinės plokštumos į žiūrovą čia pakreiptos skirtingais netaisyklingais kampais. Apskritai visi tūriai yra netaisyklingų geometrinių formų. Tūriai yra apjungiami vienas su kitu tos pačios spalvos juosta (lenta), einančia per grindis. Tūriai nesustatyti į taisyklingą eilę, o išstumdyti tarsi atsitiktine tvarka. Ekspoziciniai tūriai turi labai smailius aštrius kampus, kontrastuojančius su erdve, kurioje jie išdėstyti. Ši erdvė – tai senovinė, istorinė patalpa aukštomis lubomis, puoštomis gipsiniais ornamentais, apšviestomis klasikiniais sietynais. Labai tamsiai pilkos, beveik juodos spalvos tūriai, sustatyti ant medinio eglutės rašto gelsvos medienos spalvos parketo, kontrastuoja su taisyklingomis apskritimo ir keturkampio formomis, kuriomis yra dekoruotos patalpos lubos. Tamsios, beveik juodos užuolaidos leidžia šiems iš esmės parodos erdvei svetimkūniams tūriams į ją įsilieti. Trečiojoje salėje ekspozicija jau nebėra tokia kontrastinga supančiai aplinkai ir gana organiškai į ją įsikomponuoja. Tas pats nutinka ir ketvirtojoje salėje. Paskutinėje, penktojoje, salėje ekspozicinių tūrių nėra, tačiau atsiranda balti pailgų šiuolaikinių minimalių formų baldai – stalas ir suolai, kurie taip pat kontrastuoja su senovine istorinio stiliaus aplinka. Apšvietimo analizė. Bendram apšvietimui čia galėtų būti naudojama lubose kabančių sietynų sistema, tačiau jie netgi nėra jungiami. Ekspozicijos bendras apšvietimas kuriamas į lubas nukreiptų šviestuvų pagalba. Patys eksponatai, esantys po stiklu, yra apšviečiami iš vidaus, greičiausiai LED juostų pagalba (nes šviesa meta labai aštrius šešėlius, nėra liuminescencikai būdingo tolygaus šviesos pasiskirstymo). Ten, kur naudojama multimedija, atskiro pašvietimo ir nereikia, nes 100 frameweb.com [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2014 gegužės 5d.]. Prieiga per: http://www.frameweb.com/news/lsx20by-h2e 101 Multimedialas Isztades „Lsx20“ Dizaina Koncepcija, išnaša 98

veikdami ekranai bei projektoriai patys skleidžia šviesą.

Paveikslas Nr. 29. Parodos „Lsx20“ apšvietimo schema

Baldų ir apdailos medžiagų analizė. Čia, antrojoje salėje, esantys ekspoziciniai tūriai yra veikiausiai pagaminti iš aukšto slėgio laminatu dengtų plokščių (HPL). Taip pat ekspoziciniuose balduose naudojamas stiklas. Penktojoje, kūrybinių dirbtuvių, salėje esantis baldas yra pagamintas iš aukšto slėgio laminatu dengtos faneros. Interjero spalvinis sprendimas. Ekspoziciniai tūriai yra tamsiai pilkos spalvos. Ši spalva atsikartoja istoriniame interjere, aukštus langus dengiančiose užuolaidose. Ekspoziciją supanti aplinka yra raštuota – antrojoje salėje sienos išklijuotos klasikinių šviesiai pilkų ir tamsiai pikų su violetiniu atspalviu raštų tapetais. Visose patalpose grindys yra iš natūralios medienos, gelsvo medaus atspalvio parketo, kuris yra istorinio pastato nekeičiama interjero dalis. Medis „sušildo“ erdves, suteikia joms daugiau natūralumo. Trečiojoje salėje sienos yra išklijuotos natūralaus atspalvio bordo tapetais, o langai uždengti natūralių tonų tamsiai rudomis užuolaidomis. Paskutinės salės sienos dalinai dengtos medinėmis panelėmis bei tamsių pilkų tonų tapetais, o patalpos viduryje pastatyti baltos spalvos šviesūs baldai, skirti lankytojams prisėsti kūrybinių dirbtuvių eigoje. Šioje patalpoje ir lubos yra medinės, todėl balti baldai ryškiai išsiskiria juos supančioje aplinkoje. Interjero detalės. Pagrindinė interjero intriga – netaisyklingų formų tūriai, tarsi skirtingai nudrožti pieštukai, kurie sudaro netaisyklingas trikampes formas. Parodos pritaikomumas dalyvavimui kitose parodose. Ši paroda nesunkiai pritaikoma dalyvavimui tarptautinėse parodose. Tai gali būti stendas be jokių sienų. Parodos plotas gali būti įvairios formos – tiek pailgas, tiek kvadratinis. Apšvietimas gali likti tik pačių eksponatų vidiniu apšvietimu, kuris yra juose įmontuotas, o bendram apšvietimui galima naudoti parodų rūmų salės 51

bendrą apšvietimą. Specialiai pritaikyto apšvietimo reikalautų tik darbo zona. Perkėlus parodą iš istorinio Latvijos banko pastato, paroda netektų kontrasto tarp ankstesnės tradicijos eklektiško interjero ir modernios ekspozicijos, tačiau šis kontrastas nėra esminis parodai ir ji vis viena išlaikytų kuriamos naujos tikrovės įspūdį. Išvados. Šis interjeras įdomus keliais aspektais – pirmiausia jis intriguoja labai dideliu kontrastu tarp istoricistinio (eklektikos stiliaus) pastato ir modernaus ekspozicijos stilių. Todėl jis patraukia netradiciniu eksponavimo būdu – panaudojant netaisyklingas formas ir kampus. Galiausiai intriguoja čia naudojamos kitos medijos – šviečiantys ir kai kur interaktyvūs ekranai, projektorių kuriami vaizdai.

2.2. Lietuvos analogų analizė

Viena sėkmingiausių lietuviškų verslo tipo parodų ekspozicijų – čia analizuojama paroda „Illiustrarium“, eksponuota Bolonijoje (Italija), tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje. Paroda laikoma ir viena labiausiai vykusių parodų per visą Bolonijos vaikiškų knygų mugės istoriją. 102 Ši paroda įdomi savo koncepcija ir išpildymu – atverstos knygos principas perteikiamas labai lakoniška forma – balta sienele, kurioje yra daug durelių, o už kiekvienos durelės slepiasi vaikiškos knygos iliustracija. Šioje parodoje eksponatai tampa labai svarbia pasakojimo dalimi, nes pats naratyvas nėra labai gilus – tai tarsi knygos viršelis, tik antraštė, po kuria slepiasi galybė atskirų pasakojimų. Taigi nors naratyvas labai paprastas ir kuklus, tačiau labai stipriai „sukaltas“. Toliau analizuojamas visai kitoks tos pačios tarptautinės parodos, tik kitų metų, stendas. Stendas tuo pačiu pavadinimu - „Illustrarium“, tačiau nuo ansktesnės parodos labai skiriasi savo plotu – čia tik 21 m2, palyginti su didžiuliu pirmuoju stendu (300 m 2). Šis analogas pasirinktas nagrinėti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia jis įdomus dėl savo mobilumo ir pritaikomumo skirtingo išplanavimo plotams. Be to, ši ekspozicija buvo realiai pritaikyta dalyvavimui kitoje parodoje su skirtingu ekspoziciniu plotu ir jo pasiskirstymu į ilgį bei plotį. Antra, tai labai sumanus sprendimas, nes yra paprastas, neperkrautas ir traukiantis akį. Jo montavimas nesudėtingas, transportuojant užima mažai ploto. Nors akordeono tipo sienelė neužpildo viso ploto, tačiau tai nėra trūkumas, nes šiose dalyse atsiranda galimybė turėti sandėliavimo zoną, kurioje galima sudėti visus eksponavimui nereikalingus daiktus, tokius kaip asmeniniai daiktai, katalogai, transportavimui skirtos dėžės ir pan. 2013 m. „Lithuanian Design Block“ paroda Paryžiuje yra labiausiai vykęs bloko parodos stendo projektas iš visų kada nors buvusių. Stendas labai neįprastas, todėl iš karto pagauna akį ir sugundo lankytojus pasmalsauti, patyrinėti stendo ekspoziciją. Nors naratyvas nėra šio projekto stiprioji pusė, tačiau panaudotos geometrinės formos tarsi užburia, tarsi slepia kažkokią paslaptį, kurią norisi įminti. Taigi pasakojimas čia įgauna mistikos prieskonį. Šis stendas yra funkcionalus tuo, kad kiekvienas baldinis tūris čia naudojamas ir kaip daiktadėžė, o baldiniai geometriniai tūriai naudojami ne tik eksponatų demonstravimui, bet ir kaip darbo zona. Visgi stendui trūksta išbaigtumo, jis yra kiek perkrautas, eksponatų išdėstymui trūksta tvarkos. Šis stendas šioje tiriamojoje dalyje atsidūrė ne kaip labai geras parodos stendo projektas, bet kaip geriausia, ką LDB yra sukūrusi per visą savo dalyvavimo parodose istoriją.

102 Lietuva Bolonijoje – naujos perspektyvos ir neįkainojamos patirtys. Koperator.lt [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 30 d.]. Prieiga per: http://www.koperator.lt/lt/946081/naujienos/lietuva-bolonijoje-naujos-perspektyvos-irneikainojamos-patirtys

2.2.1. „Illustrarium“ 2011 m.

Pavadinimas: „Illustrarium“, šiuolaikinės Lietuvos vaikų knygų iliustracijos Autoriai: „Processoffice” komanda - Vytautas Biekša, Rokas Kilčiauskas, Marius Kanevičius, Austė Kuliešiūtė, Miglė Nainytė Parodos programa: Lietuvos iliustratorių darbų pristatymas, 32-jų vaikiškų knygų iliustracijų kūrėjų darbai Lokalizacija

(paroda):

Bolonija

„Tarptautinė

Bolonijos vaikų knygų mugė“, Italija 2011 m. Biudžetas: nežinomas Plotas: 300 m2

Paveikslas Nr. 30. Parodos „Illustrarium“ nuotraukos103

103 Illustrarium [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2013 gruodžio 29 d.]. Prieiga per: http://www.processoffice.lt/

Parodos dalyvių analizė. Parodoje „Illustrarium“ Tarptautinis kultūros programų centras į vieną ekspoziciją subūrė šiuolaikinės Lietuvos vaikų knygų iliustracijos meistrus. Parodos apimtis didelė ir marga. Čia susieina trys menininkų kartos. Vyriausieji parodos dalyviai, kurie kurti pradėjo dar sovietiniais metais, 8-9 20 a. dešimtmetyje. Tai Stasys Eidrigevičius, Kęstutis Kasparavičius, Rimvydas Kepežinskas, Mikalojus Povilas Vilutis, Leonardas Gutauskas, Irena Daukšaitė-Guobienė ir kiti. Antra grupė iliustratorių – viduriniosios kartos dailininkai, kurie patyrė svarbiausių šalies permainų laikotarpį, tačiau jau kūrė veikiami nepriklausomybės dvasios ir stiprios nacionalinės grafikos ir knygų iliustracijos tradicijos. Jų kūrybai esmingos savito ir originalaus stiliaus propagavimas. Tai Rimantas Rolia, Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė, Rolandas Rimkūnas, Eglė Kuckaitė, Agnė Indrė Každailytė (Agnes Indre), Paulius Juodišius, Marius Jonutis, Laisvydė Šalčiūtė ir kiti. Ir galiausiai parodoje pristatomi jauniausių iliustratorių darbai. Tai Sigutė Chlebinskaitė, Rasa Jonikaitė (Joni), Lina Dūdaitė, Jurga Šarmavičiūtė, Ieva Juknytė, Vaiva Lingytė ir kiti104. Eksponatai. Parodoje pristatomos vaikiškų knygų iliustracijos. Visos iliustracijos su apsauginiu stiklu patalpintos ilgoje ir aukštoje sienoje, kurioje kiekvieną iliustraciją galima atverti lyg knygą. Ant durelių yra pateikiama informacija apie autorių ir knygą, kurioje kiekviena iliustracija panaudota. Taip pat į šią sieną patalpintos ir iliustruotos knygos, kurias išsitraukus galima pavartyti.

Paveikslas Nr. 31. Parodos „Illustrarium“ eksponatai105

Funkcinė analizė. Parodoje net penkios zonos – be įprastų zonų parodose, kurios būdingos ir aukščiau nagrinėtiems analogams, yra sėdėjimo zona, skirta lankytojams. Ši zona pakankamai didelė – 44 sėdimi kubai, ant kurių prisėdę lankytojai gali pailsėti arba pavartyti vaikiškas knygas. Patys autoriai teigia, jog ekspoziciją skaidė į dvi esmines zonas – iliustracijų ir bendravimo 106, tačiau vertėtų parodos zonavimą labiau detalizuoti.

104 Šiuolaikinės Lietuvos vaikų knygų iliustracijos [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2013 gruodžio 29 d.]. Prieiga per: http://lituania-bologna.eu/lt/478583/illustrarium_parodos_/siuolaikines_lietuvos_vaiku_knygu_iliustracijos 105 Šiuolaikinės Lietuvos vaikų knygų iliustracijos, išnaša 104 106 Visuomeninis Nr. 130 2011. interjeras.lt. Studija Processoffice [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2014 vasario 9d.]. Prieiga per: http://www.interjeras.lt/interjeras/visuomeninis-869

Praėjimo zona čia palyginti plati, darbo zona suformuota apskrita, dalis darbinės zonos naudojama neeksponuojamiems daiktams sandėliuoti ir eksponatams – iliustruotoms knygoms padėti. Parodoje tik viena siena, visos kitos paliktos atviros (taigi į parodą galima patekti iš 3-jų pusių). Šioje sienoje sukoncentruota pagrindinė ekspozicijos dalis. Bendra informacija apie parodą pateikiama ant trijų stačiakampių tūrių, primenančių neaukštas kolonas. Šie tūriai pastatyti prie įėjimų į parodos stendą. Interjero koncepcija.

Parodos tikslas – atskleisti dabartinės lietuviškos knygos vaikams

Paveikslas Nr. 31. Parodos „Illustrarium“ funkcinė analizė

Paveikslas Nr. 32. Parodos „Illustrarium“ funkcinė analizė

formas, pristatyti jos kūrėjus bei iliustratorius, sudominti lietuviškomis knygomis parodos lankytojus. To pasiekta parodoje išradingai sukonstravus pagrindinę traukos ašį – ekspozicinę sieną. 56

Parodos kūrėjai siekė, kad kiekviena iliustracija būtų pristatyta kaip išskirtinis meno kūrinys. Buvo siekiama „sukurti kuo artimesnį ryšį tarp iliustracijos ir lankytojo“. Iliustracijos naudojamos knygose, todėl paroda sumanyta atverstos knygos principu – norint pamatyti iliustracijas, reikia atversti parodos stendo dureles, kurios imituoja knygą. Taip lankytojas susikuria asmeninį ryšį su iliustracija, už kiekvienų durelių jo laukia tikras atradimas. Tokių durelių sienoje labai daug (apie 180 vnt.), šalia yra įdėta ir pati knyga. Durelės padeda parodoje suvaldyti didelį vizualinės informacijos srautą, paliekant tik svarbiausius elementus. Tai padeda suvaldyti ir informaciją apie eksponatus, nes ji pateikiama vidinėje ir išorinėje durelių pusėje, teksto nėra daug, tik trumpas iliustracijos ir jos autoriaus apibūdinimas. Taigi stendas nėra perkraunamas skaityti skirta informacija, kurios esant per daug būtų rizikuojama, jog ji taps tik deklaratyvia ir lankytojai vengs ją skaityti, nes jos tiesiog per daug. 107 Durelių varstymas paverčia lankytoją aktyviu šios ekspozicijos kūrėju. 108 Varstydamas šias dureles parodos lankytojas kuria parodoje dinamišką ritmą, vienos durelės paliekamos atviros, kitos užveriamos ir tai vyksta nuolat. Ši dinamika parodos stendą daro ne tokį monumentalų, sienos struktūra su daugybe durelių sudaro ažūrinės sienos įspūdį. Parodos ekspozicijai pasirinkta balta spalva – baltos grindys, balta siena, balti baldai. Spalvota čia tik iliustracija ir knygos. Tokiu būdu visas dėmesys tenka pačiai iliustracijai. Apšvietimo analizė. Čia naudojamas 2-jų rūšių apšvietimas – kryptinės taškinės šviesos šaltinių ir liuminescencinis linijinis apšvietimas. Liuminescencinis apšvietimas labai neryškus, palyginti su kryptinės šviesos prožektorių apšvietimu. Taškinis apšvietimas tarnauja ir kaip bendras apšvietimas, ir kaip akcentinis. Stendas apšviestas netolygiai, susidaro tamsesnių ir šviesesnių parodos plotų žaismas. Ryškiausiai apšviesta ekspozicinė siena, į ją specialiai pakreipti prožektoriai. Labai aiškiai nušviečiama riba, kur baigiasi stendo ribos, ten iš karto žymiai mažiau apšviestas ruožas. Tokiu būdu šviesos pagalba papildomai nurodomos stendo ribos, kurias taip pat žymi grindų danga – už stendo ribų prasideda akmens masės plytelių danga. Apšvietimo pritrūksta ant stačiakampio tūrio prie vieno iš stendo kraštų, ant šio tūrio patalpinta informacija apie parodą ir viena tūrio pusė su ant jos esančiu tekstu lieka šešėlyje.

107 Visuomeninis Nr. 130 2011. interjeras.lt. Studija Processoffice [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2014 vasario 9d.]. Prieiga per: http://www.interjeras.lt/interjeras/visuomeninis-869 108 Visuomeninis Nr. 130 2011. interjeras.lt. , išnaša 107

Paveikslas Nr. 33. Parodos „Illustrarium“ apšvietimo analizė

Baldų ir apdailos medžiagų analizė. Parodos baldai pagaminti iš HPL laminuotos klijuotos faneros, o sieninis tūris pagamintas iš dažytos medžio drožlių plokštės. Interjero spalvinis sprendimas. Interjero spalvinis sprendimas labai paprastas – dominuoja balta spalva, margi ir įvairiaspalviai eksponatai – menininkų kurtos iliustracijos. Tačiau eksponatai sienoje slepiasi po baltomis durelėmis. Uždarius visas dureles stende lieka tik balta spalva, neminint darbo zonoje ant stalviršių išdėliotų iliustruotų vaikiškų knygų. Balta spalva pasirinkta kaip fonas, kaip „spalvinė pauzė“ žiūrinėjant skirtingų autorių iliustruotus spalvotus vaizdelius. Tačiau apšvietimo dėka balta spalva įgauna žaismo – ne taip gerai apšviestose vietose balta virsta pilkais pustoniais, tai suteikia stendui gyvumo įspūdį. Interjero detalės. Eksponatai, patalpinti ekspozicinėje sienoje, yra pagrindinės šio interjero detalės. Nors kiekviena iliustracija savita, tačiau vienodas jos pateikimas, slepiant iliustraciją už stačiakampių baltų durelių, sukuria vieningą įvaizdį, ir šios iliustracijos lieka labai skirtingos, bet pateiktos naudojant vieningą kodą yra labai tapačios. Parodos pritaikomumas dalyvavimui kitose parodose. Ši paroda iš dalies gali būti nesunkiai pritaikoma eksponuoti kitose patalpose, nes turi tik vieną iš keturių sienų. Tačiau ekspozicinė siena yra ilga ir aukšta, ji nėra išrenkama, todėl stendas iš tiesų nelabai gali keisti savo formą – jis lieka pailgas, gali tik truputį kisti stendo plotis. Vertinant šio stendo pritaikymą knygų mugėje Vilniuje 2012 m., matyti, kad stendo išdėstymas beveik nepakitęs, tik kiek perstumdyti baldai.

Paveikslas Nr. 34. Parodos „Illustrarium“ Vilniaus knygų mugėje 109

Išvados. Tai viena sėkmingiausių lietuviškų parodų šalyje. Jos įgyvendinimui buvo skelbtas konkursas, kurio laimėtojai gavo teisę realizuoti savo idėją. Ši paroda Bolonijoje 2011 m. susilaukė didelio susidomėjimo ir pripažinimo. Paroda nėra labai mobili, jos išplanavimas nelabai gali keistis dėl ilgos ir aukštos ekspozicinės sienos. Šioje parodoje apšvietimo vaidmuo gana svarbus, nes jo pagalba išgaunamas šešėlių žaismas kuria dinamišką ir kiek paslaptingą nuotaiką, šešėlių pagalba balta spalva įgauna pilkumo ir nebeatrodo tokia sterili.

109 Šiuolaikinės Lietuvos vaikų knygų iliustracijos, išnaša 107

2.2.2. „Lithuanian Design Bock“ paroda Paryžiuje Pavadinimas: „Geometrinės formos“ Autorius: Martynas Kazimierėnas Stendo gamintojas: LDB Parodos dalyvis: „Lithuanian Design Block“ Lokalizacija (paroda): Paryžius, paroda Maison&Object” Plotas: 30 m2

Paveikslas Nr. 35. Bloko parodos Paryžiuje nuotraukos

Parodos dalyvio analizė. Čia nagrinėjama „Lithuanian Design Block“ sėkmingiausia paroda savo pateikimo forma per visą bloko dalyvavimo parodose istoriją. Kadangi bloko reiškinio analizei yra skiriama atskira tiriamoji dalis šiame darbe, labai išsamiai čia nebus aprašoma. LDB – tai parodai jėgas suvienijusių Lietuvos dizainerių blokas, kurių tikslas yra pristatyti save pasauliui, pademonstruoti savo kuriamus daiktus, užmegzti naudingus verslo ryšius, žengti į 60

naujas rinkas, plėsti savo prekių pardavimus ir taip didinti gaunamą pelną. Eksponatai. Parodoje eksponuojami ir smulkūs daiktai, ir šiek tiek stambesni, eksponatų dydis varijuoja nuo apie 1 cm dydžio auskaro iki vaikiško stalo. Siūlomi gaminiai gali būti skiriami į 4 kategorijas: papuošalai, asmeniniai aksesuarai, vaikiški baldai ir saldainiai. Taigi tai ganėtinai skirtingos paskirties daiktai. Funkcinė analizė. Šioje parodoje yra 2 įėjimo į stendą keliai, ir 2 išėjimo. Sandėliavimo zona yra kiekviename ekspoziciniame baldiniame tūryje. Darbo zona suprojektuota kampe. Stendas nedidelis, eksponatai išdėstyti visame stendo plote.

Paveikslas Nr. 36. Bloko parodos funkcinė schema

Interjero koncepcija. Šis interjeras neturi pasakojimo, tik temą - „Geometrinės formos“. Nėra aišku, kodėl pasirinktos šios formos ir ką jos turėtų simbolizuoti. Tai rodo, jog patys dalyviai stokoja žinių apie parodų ekspozicijų dizainą (stendo autorius pats dalyvavo šioje parodoje), nors parodose dalyvauja ne pirmus metus. Tvarkingos geometrinės formos reikalauja tam tikros estetinės švaros interjere. Deja, eksponatai yra pateikiami tik iš dalies tvarkingi. Į akis krenta ant sienų kabantys daiktai, kurie ten pakabinti ne motyvuotai, atrodo netvarkingai ir yra tik informacinis triukšmas vertinant bendrą stendo įspūdį. Kiti daiktai yra eksponuojami ant geometrinių baldų paviršių, kurių aukščiai skiriasi. Visai žemai, apie 15 cm aukštyje, yra eksponuojami stambiausi parodos eksponatai – vaikiški baldai: kėdutės, stalai ir daiktadėžės. Tačiau ne visi daiktai eksponuojami ant baldinių tūrių, dalis šių baldų kažkodėl pastatyti ant žemės, ir atrodo taip, jog tiesiog neliko jiems vietos. Apskritai iš nuotraukų galima pastebėti, jog keli baldiniai geometriniai tūriai keitė savo vietą ir keitėsi ant jų išdėstyti eksponatai. Galiausiai vienoje nuotraukoje atsiranda prieš tai niekur neužfiksuotas kiek kreivas užrašas „For sale“ (liet. „pardavimui“). Visa tai išduoda tam tikrą dalyvių neapsisprendimą. Apskritai vertinant patį eksponatų pateikimą, matosi perteklinis jų eksponavimas. Norima 61

parodyti viską, o galiausiai dėl to „godumo“ nukenčia parodos estetika. Nelabai aiški ir motyvuota lieka vieno geometrinio tūrio paskirtis – aukšto smailaus trikampio. Visa visuma, kompozicija neatrodo tvarkinga, labai tam kenkia juodų ryškių tamsių dėmių atsiradimas ant sienos – t. y. eksponatų pakabinimas. Šie eksponatai yra skirtingų formų, tik bandyti sukabinti tarsi viena linija. Stende bandyta taikyti baltos estetikos principą, bet viską gadina eksponatų išdėstymas, kuris tik vietomis atrodo estetiškai ir motyvuotai. Geriausiai išspręstas tik vienas tūris – į sieną atremtas aukštas stačiakampis, ant kurio labai tvarkingai ir simetriškai sukabinti vienodi savo forma smulkūs eksponatai. Stendas išduoda visą parodoje vykusį chaosą ir dalyvių neapsisprendimą, kaip pateikti daiktus. Todėl matyti, jog projektas nebuvo iš anksto gerai apgalvotas ir patikrintas. Nors dalyviai ir patys yra dizaineriai, tačiau tai tik rodo, jog parodos dizaino projektas nėra lengvai sukonstruojamas dalykas, tai yra sunki užduotis net ir patyrusiam dizaineriui. Apšvietimo analizė. Parodai apšviesti naudojamas tik taškinis apšvietimas – lubose pakabinti ant specialios konstrukcijos šviestuvai yra nukreipti į stendą. Iš viso naudojama 10 prožektorių. Prožektoriai yra skirtingais kampais pakreipti į eksponatus, kurie eksponuojami ne tik ant geometrinių formų baldinių tūrių, bet ir ant sienos. Baldų ir apdailos medžiagų analizė. Parodos sienoms naudota dažyta medžio drožlių plokštė, o baldiniams tūriams – dažyta MDF plokštė. Taigi bent savo medžiagų panaudojimu stendas išlaiko testą tos estetikos, kurią čia buvo bandyta perteikti. Interjero spalvinis sprendimas. Interjeras kuriamas baltas, tačiau juodos spalvos dėmės sienose labai trukdo švarios baltos estetikos sumanymui ir ją „suteršia“. Interjero detalės. Stende naudojama geometrinių formų kompozicija – žemas cilindras, storį turintis šešiakampis tūris, aštuonių kampų tūris, plonas stačiakampis, aukšta smaila piramidė, mažesnio spindulio cilindras ir pailgas stačiakampis. Parodos pritaikomumas dalyvavimui kitose parodose. Paroda iš esmės yra lengvai transformuojama į kitą erdvę, kur joje išdėlioti baldinius tūrius nebūtų sudėtinga, kadangi jų išdėstymas neturi griežtos struktūros ir yra kiek padrikas. Tačiau stendo sienos tiktų tik tokiai pačiai ploto konfigūracijai ir antrą kartą sunkiai panaudojamos. Išvados. Parodos stendas yra intriguojantis ir traukia dėmesį. Šiame stende egzistuojantį kiek chaotišką eksponatų pateikimą pastebi tikrai ne kiekvienas. Todėl visumoje stendą galima laikyti sėkmingu, nors jis tik iš dalies išlaiko užsibrėžtą minimalistinės estetikos kursą ir visai nepaiso naratyvinės parodų dizaino prigimties.

2.2.3. „Illustrarium“ 2013 Pavadinimas: „Illustrarium” 2013 m. Parodos dalyvis: Tarptautinių kultūros programų centras, atstovaujantis 18 iliustratorių Lokalizacija

(paroda):

Bolonija

„Tarptautinė

Bolonijos vaikų knygų mugė“, Italija Biudžetas: nežinomas Plotas: 21 m2

Paveikslas Nr. 37. Parodos „Illustrarium“ 2013 m. Bolonijoje nuotraukos110

Parodos dalyvių analizė. Parodoje nacionaliniame stende eksponuojami 18-os Lietuvos iliustratorių darbai, pristatomos išleistos iliustruotos vaikiškos knygos. Parodos organizavimu užsiima Tarptautinių kultūros programų centras, o remia Lietuvos kultūros ministerija. Didelis dėmesys šioje parodoje skiriamas garsiam Lietuvos autoriui Kęstučiui Kasperavičiui ir jo 110 Lietuva Bolonijos vaikų knygų mugėje [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 29 d.]. Prieiga per: https://www.facebook.com/media/set/?set=a.10151298420611856.1073741825.199925281855&type=3

iliustruotoms knygoms. Parodoje pristatoma per dvidešimt jo knygų, Be to, parodoje dalyvavo ir pats iliustratorius, čia taip pat viešėjo dar keli autoriai – Sigutė Chlebinskaitė ir Ieva Babilaitė111. Eksponatai. Eksponuojamos išleistos spalvotos vaikiškos knygos, gausiai iliustruotos lietuvių autorių. Viso – 18-os autorių darbai. Didžiausia kolekcija – Kestučio Kasperavičiaus, per 20 knygų, išverstų į įvairias užsienio kalbas.

Paveikslas Nr. 38. Parodos „Illustrarium“ 2013 m. eksponatai 112

Funkcinė analizė.

Šioje parodoje išskiriamos 4 zonos: sėdėjimo, darbo, ekspozicijos ir

praėjimo. Paroda atvira tik iš vienos pusės, todėl patekti į ją galima tik iš vienos pusės.

Paveikslas Nr. 39. Parodos „Illustrarium“ 2013 m. funkcinė schema

Interjero koncepcija. Parodos plotas kiek didesnis, nei ji jį išnaudoja, tačiau tokiu būdu išnyksta aiškus sienų suvokimas kaip įprasta patalpoje, sulaužomas tradicinis stačiakampių viena kitai sienų sprendimas. Apšvietimo analizė. Čia apšvietimas naudojamas tik ekspozicinėms sienelėms apšviesti. Bendras apšvietimas neprojektuotas, panaudojamas tarptautinės parodos bendras salės apšvietimas. Darbo zona specialiai taip pat neapšviesta, naudojamas salės apšvietimas. Stendo apšvietimas kuria tam tikrą baltos spalvos žaismą – ne taip gerai apšviesta ji įgauna pilką atspalvį, susidaro šešėlių žaismas. 111 Jubiliejinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje – gražiausios lietuviškos knygos ir dovana mugei [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 29 d. ]. Prieiga per: http://lituania-bologna.eu/lt/525057/in_focus/jubiliejineje-bolonijosvaiku-knygu-mugeje-graziausios-lietuviskos-knygos-ir-dovana-mugei 112 Lietuva Bolonijos vaikų knygų mugėje, išnaša 110

Paveikslas Nr. 40. Parodos „Illustrarium“ 2013 m. apšvietimo schema

Baldų ir apdailos medžiagų analizė. Parodos stendo sienos dengiamos balto veltinio sluoksniu, iš kurio suformuotos nedidelės kišenaitės, į kurias talpinamos eksponuojamos knygos. Baldai parodoje pagaminti iš baltu aukšto slėgio laminatu (HPL) dengtos plokštės. Kėdės pagamintos iš beržo faneros plokštės, dažytos balta spalva. Interjero spalvinis sprendimas. Interjero spalvinis kodas labai panašus, kaip ir „Illustrarium“ parodoje 2011 metais. Vyrauja balta spalva, tačiau čia medžiagiškumas kitas ir balta spalva yra šilto atspalvio. Spalvą čia ,kaip ir minėtoje parodoje 2011 m., kuria eksponatai, nes jie patys yra labai spalvingi. Interjero detalės. Interjero detalė – kišenėlės, kuriose eksponuojamos knygos. Ši detalė yra šio interjero akcentas. Kišenėlė suformuota labai minimalistiškai – vos viena kilpele ar dygsniu. Kadangi tam naudojamas veltinis, čia sumaniai panaudota veltinio savybė – sujungti atskiras dalis be jokių siūlių. Parodos pritaikomumas dalyvavimui kitose parodose. Parodos stendas buvo panaudotas visai kitoje parodoje – Leipcigo knygų mugėje 2013 m. Šios parodos eksponatai taip pat visai kiti, bendra tik tai, jog tai taip pat buvo knygos ir dalyvaujama buvo knygų mugėje. Taigi kontekstas panašus, kaip ir vaikiškų knygų parodoje Bolonijoje. Kadangi eksponatai savo pobūdžiu panašūs – visos knygos panašaus dydžio, todėl stendas puikiai tiko visai kitame kontekste. Leipcigo mugėje buvo rodomos visai kitos knygos, nei Bolonijoje, bet eksponuojamos lygiai taip pat – talpinamos specialiose kišenėse. Tačiau šiame stende kiek patobulinta interjero detalė – kišenė, čia atsisakyta ir to vieno vienintelio dygsnio, kišenės suformuotos be jokių matomų jungčių. Stende taip pat panaudoti ir tie patys baldai – stalas su kėdėmis. Naudojamos tos pačios sienelės, aptrauktos baltu vilnos veltiniu, su tokiais pačiais šviestuvais.

Paveikslas Nr. 41. Paroda Leipcige113

Išvados. Tai puikus pavyzdys, kaip galima sukurti labai paprastą, įsimintiną ir nebrangų stendą. Genialu tai, kas paprasta – šis posakis čia puikiai tinka. Stendas dėl savo paprastos konstrukcijos - „sienų armonikėlės“ yra nesunkiai pritaikomas bet kokios formos erdvei suformuoti. Stendas gali būti tiek pailgas, tiek kvadrato, tiek apskritos formos. *** Bendros analizės išvados. Analogų analizė atskleidė įvairius parodos modeliavimo aspektus: apšvietimo variacijas, kai kurių stendų universalumą pritaikant juos dalyvavimui kitose parodose, naratyvo poveikį parodai, zonavimo praktiką, parodos koloritą ir pan. Atlikta analizė parodė, kad parodos dalyvis, jo įvaizdis, veiklos pobūdis, atrinkti eksponatai labai įtakoja parodos koncepciją. Šioje analizėje nagrinėti įvairūs parodos dalyviai – tai ir bankas, baldų gamintojas, muziejus-parduotuvė, iliustratoriai (atstovaujami Tarptautinių kultūros programų centro), „Lietuvos dizaino blokas“. Rygos banko paroda atlikta solidžiai, naudojama daug 113 Akimirkos iš Leipcigo knygų mugės [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 29 d.]. Prieiga per: https://www.facebook.com/lietuviskos.knygos/media_set? set=a.568009359883705.1073741825.100000239397676&type=3

interaktyvumo, parodos biudžetas didelis, nes tai banko ekspozicija, o bankai siekia atrodyti patikimi, pasiturintys, sėkmingi, ir šiuo atveju inovatyvūs. Tuo tarpu vaikiškos knygos ir iliustracijos gali būti perteikiamos kur kas paprasčiau, nes čia ir biudžetas ženkliai mažesnis, ir eksponatas, nereikalaujantis prabangaus pateikimo. Lyginant analizuotų parodų eksponatus, reikia pastebėti, jog eksponatai turi labai daug įtakos jų pateikimui – čia svarbų vaidmenį vaidina eksponato išmatavimai, jo paskirtis ir naudojimo ypatybės, jo forma, išvaizda ir koloritas, medžiagiškumas. Eksponuojami baldai yra palyginti masyvūs ir gali būti statomi tiesiog ant grindų, kaip tai daroma gamintojo „Brunner“ stende, tuo tarpu vaikiškų knygų iliustracijoms reikalingas kažkoks pakankamai aukštas ekspozicinės įrangos elementas, kaip, pavyzdžiui, aukšta sienelė su durelėmis parodoje „Illustrarium“ 2011 m. ir veltinio sienelė su kišenaitėmis 2013 m. „Illiustrarium“ stende. Vertinant analizuotų parodų interjero koncepciją (kuriamo naratyvo pobūdį, jo gylį, išraišką per medžiagiškumą, spalvas, formas ir tūrius) matyti, kad užsienio analogų naratyvas yra kur kas gilesnis ir labiau daugiasluoksnis, kai lietuviški analogai išsiverčia beveik ir be jokio pasakojimo, jie iš karto užkabina žiūrovą, o tada jau kreipia dėmesį į pačius eksponatus ir pasakojimo toliau nevysto. Apšvietimo sprendimas yra labai svarbus kuriant parodos dizainą. Nors verslo parodų paviljonuose yra naudojamas bendras apšvietimas, jo nepakanka, nes reikia išryškinti parodos elementus bei eksponatus, o tam reikalingas lokalaus apšvietimo sprendimas. Dažniau tam naudojami taškiniai šviesos šaltiniai. Tai patvirtina „Illiustrarium“ 2011 m. paroda, LDB stendas. Tačiau taškiniai šviesos šaltiniai taip pat naudojami ir bendram parodos apšvietimui, kaip „Brunner“ parodoje „Alphabet City“. „iMuseum“ analoge pakabinami lubiniai šviestuvai, gerai apšviečia ir išryškina eksponatus ir kartu, nesant kitų bendram patalpos apšvietimui skirtų šviestuvų, tarnauja kaip bendras apšvietimas. Išsiskiria čia ir „Illiustrarium“ 2013 m. ekspozicija, kur eksponatų apšvietimui naudojami liuminescencinių lempų šviestuvai. Šiame stende atrodytų neapgalvotas darbo zonos apšvietimas, nes tiesiog naudojamas bendras salės apšvietimas, tačiau kadangi vaikiškose knygose teksto nedaug ir jis paprastai rašomas didesniu šriftu, darbo zonai nėra būtinas labai geras apšvietimas. Taigi darbo zonos apšvietimas „paaukojamas“ vardan ekspozicinių sienelių išryškinimo efekto – šviestuvai pritvirtinti visai prie pat sienelių ir šviesdami į apačią sukuria tolygiai blėstantį apšvietimą, kuris sukuria apšviesto ir ne taip gerai apšviesto ploto efektą, o tai daro stendą įdomesnį, jame atsiranda baltos ir pilkos spalvos atspalvių kaita. Analogų analizė atskleidė, kad parodos funkciniam zonavimui didžiausią įtaką daro ekspozicinio ploto modelis – ar tai visiškai atviro tipo ekspozicija, ar ji turi sieneles ir iš kelių pusių, kiek tų sienų yra. Palikta atvira stendo pusė lemia lankytojų srautus – formuojasi praėjimo zona, 67

uždara sienelė leidžia įvairiau pateikti eksponatus – juos galima kabinti ant sienos, į ją atremti, prie jos pastatyti. Kaip rodo analizuotos parodos, eksponatai gali būti eksponuojami visaip – tiesiog statomi ant žemės kaip „Brunner“ stende, montuojami sienoje, kaip parodoje „Illiustrarium“ 2011 m., dedami ant specialiai kurtų baldų ar baldinių tūrių, kaip LDB parodoje ir „Illiustrarium“ 2013 m., įkišami į specialiai suformuotas kišenėles, kaip tai daroma „Illiustrarium“ 2013 m. Eksponatai gali būti demonstruojami atvirai, o gali būti ir slepiami po stiklu, kaip parodoje „iMuseum“. Jeigu ekspozicijos zona gali būti formuojama beveik visur, tai darbo zonai reikalingi labai konkretūs sprendimai – apšvietimas ir pakeltas paviršius, kurio aukštis priklauso nuo prie jo formuojamos sėdimosios arba stovimosios vietos. Dažnai darbo zona dubliuojama su kitomis – eksponatų zona ir sėdėjimo zona (skirta lankytojų trumpam poilsiui). Sėdėjimo zona numatoma ne visose parodose, jos nėra LDB stende, nes šis labai mažas, o Latvijos valiutos parodoje sėdimosios vietos labiau skirtos lankytojų kūrybinio darbo zonai, nei jų poilsiui. Sandėliavimo zona yra būtina kiekvienai verslo parodai ir ši zona parodose paprastai įrengiama baldiniuose ekspozicijos tūriuose ( kaip parodoje „iMuseum“, LDB stende, „Brunner“ parodoje), nors kartais ši zona atsiduria nenaudojamoje parodos zonoje (kaip tai daroma parodoje „Illiustrarium“ 2013 m.). Išskirtinė savo zonavimu yra paroda „Illiustrarium“ 2011 m. Ekspozicinė sienelė yra kertinė šios parodos traukos ašis, palei kurią vyksta parodos lankytojų judėjimo srautas. Praėjimo zona yra gana plati (3m ir daugiau), todėl tarsi rizikuojama, jog lankytojas pereis parodą nesustodamas, tarsi eidamas koridoriumi. Visos tarptautinės verslo parodos bendri judėjimo srautai paprastai eina palei stendus, bet ne per pačius stendus, o šiuo atveju ši taisyklė sulaužoma. Čia ekspozicinė sienelė sukurta taip, kad pro šalį einantis lankytojas susigundytų ją patyrinėti, lyg kokią paslaptį. Sėdėjimui skirta ekspozicijos dalis yra nukelta kiek toliau už praėjimo zonos, ji taip pat masina lankytojus užeiti į parodos ekspozicijos plotą, pailsėti, o tada pasmalsauti, ką kiti žmonės mato varstydami ekspozicinės sienelės dureles, nes iš prisėdimui skirtos zonos to nematyti. Vertinant spalvinį parodų sprendimą nesunku pastebėti, kad čia dominuoja achromatinės spalvos – balta, juoda ir pilki tonai. Lietuviškiems analogams būdingas baltos spalvos dominavimas, balta estetika. Parodos spalviniam kodui įtakos daro ir eksponatai, o šių parodų jie pakankamai spalvingi, ypač parodose „Illiustrarium“. Būtent todėl čia nagrinėjamų parodų apipavidalinimas nėra margas, o pasirenkama viena ar kelios spalvos.

3. LITHUANIAN DESIGN BLOCK PROJEKTO ANALIZĖ

Šioje darbo dalyje nagrinėjamas „Lithuanian Design Block“ projektas, jo struktūra, susikūrimo istorija, dalyvavimo parodose patirtis. Darbe taip pat analizuojama ankstesnė bloko ekspozicinė

praktika

naudojami

daiktų

eksponavimo

būdai.

Konkrečiai

parodoje

„Maison&Object” dalyvaujančių dizainerių ir kompanijų analizė yra pateikiama prie šio darbo priedų (žr. Priedą Nr. 3).

3.1. „Lithuanian Design Block“ projekto analizė “Lietuvos dizaino blokas“ savo istoriją pradėjo nuo Lietuvos dizainerių bendro dalyvavimo tarptautinėse verslo parodose. LDB - tai neformali organizacija, kurios tikslas yra tiek dalyvavimas bendruose parodų stenduose, tiek ir siekis garsinti lietuvišką dizainą pasaulyje, kelti Lietuvos įvaizdį. „Lietuvos dizaino bloko“ sukūrimo idėja neilgai trukus įgavo ir fizinę išraišką – vietoje „Daiktų viešbučio“ atsidarė bloko parduotuvė Ševčenkos g. 16, Vilniuje, skirta išskirtinai tik lietuvių dizainerių darbams pristatyti. Šioje erdvėje, be kita ko rengiamas jau tradicija tapęs kasmetinis „Kalėdinis daiktų turgus“.114 Čia taip pat vyksta ir kai kurie kasmetinio „Dizaino savaitgalio“ renginiai. Trumpa susikūrimo istorija Pirmą kartą bendrai parodai Lietuvos dizaino blokas susibūrė 2010 m. Frankfurte, Vokietijoje, mugėje „Tendence“, kurioje buvo pristatomos interjero naujienos ir įvairūs aksesuarai. Parodos išlaidos buvo iš dalies dengiamos lėšomis, surinktomis per 2010 organizuotą „Dizaino aukcioną“, kuriame buvo parduodami lietuvių dizainerių darbai. Aukcioną organizavo VšĮ „Dizaino fondas“, vadovaujamas Eglės Opeikienės

115

, kuri ilgainiui tapo LDB „kolektyvo organizaciniu vadu ir

siela“116. Dalyvavimo parodose patirtis Lietuvos dizaino blokas jau sudalyvavo šiose tarptautinėse parodose: •

„Tendence 2010“ (Frankfurtas, Vokietija),

•

„Baltic Furniture 2010“ (Ryga, Latvija),

•

„ICFF 2011“ (Niujorkas, JAV),

•

„IFFS 2012“ (Singapūras, Kinija).117

•

„Maison&Object” 2013 (Paryžius, Prancūzija)

•

„IFFS 2013“ (Singapūras, Kinija).

114 Vilniuje startavo lietuviško dizaino blokas. Delfi.lt [interaktyvus], 2012-11-15 [žiūrėta 2013 lapkričio 12 d.]. Prieiga per : http://www.delfi.lt/gyvenimas/naujos_formos/vilniuje-startavo-lietuvisko-dizaino-blokas.d?id=59985561 115 Vilniuje startavo lietuviško dizaino blokas, išnaša 114 116 Tendence 2010. kitaip.eu [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2013 gruodžio 18 d.]. Prieiga per: http://www.kitaip.eu/new/?id=5&Iid=59&lang=lt# 117 OPEIKIENĖ, Eglė. Patirtis iš pirmų lūpų [interaktyvus]. 2012-04-03 [žiūrėta 2013 lapkričio 12 d.]. Prieiga per : http://www.slideshare.net/enterpriselithuania/egl-opeikien-lietuvos-dizaino-blokas-patirtis-i-pirm-lp

•

„Tendence 2013“ (Frankfurtas, Vokietija)

•

„Bickfang 2013“ (Kopenhaga, Danija) Parodas „IFFS 2012“ ir „IFFS 2013“ oficialiai organizavo VŠĮ „Versli Lietuva“, o iš tiesų

dalyvaujama buvo kaip LDB. Taigi jau dalyvauta aštuoniose parodose, bet šis skaičius yra tik sąlyginis. Bloko iniciatoriai, bloko branduolį sudarančios kompanijos parodose dalyvauja daug dažniau ir patirties yra sukaupę gerokai daugiau. Pasak Eglės Opeikienės, aiškios sistemos, kada dalyvaujama savo vardu, kada kaip LDB, nėra, o ir bloko vardas atsirado 2010 m. parodoje „Tendence“, tačiau jungtiniai stendai buvo organizuojami ir anksčiau. Neretai jungtiniai stendai iš viso neturėjo bendro savo pavadinimo, o 2009 m. dalyvaujant Milano dizaino savaitės renginiuose buvo pasivadinta „Tasty Baltics“ vardu. Logotipą ir vizualinį stilių tuomet kūrė LTD Studio (Juozas Brunza).

Paveikslas Nr.42. Tasty Baltics

„Tasty Baltics“ Sumanymas „Tasty Baltics“ yra LDB užuomazga, jo priešistorė. Tai buvo pirmas atskiras lietuvių stendas parodoje „iSaloni“, zonoje „Zona Tortona“, iki tol lietuviai ten dalyvaudavo tik jauniems talentams skirtose parodose „Salone Satellite“. „Tasty Baltics“ turėjo susikurtą aiškią koncepciją – parodoje dalyvavo su 4 šviečiančiais šakočiais, kurių galima buvo ir paragauti, o šie šviestuvai įkūnijo „lietuviškas vertybes – dizainas turi būti skanus“ 118. Po Tasty Baltics vėliava dalyvavo tokios įmonės, kaip „Contraforma“, „Virūna“, „LTD“, „Puzero“ ir jų dizaineriai Vytautas Puzeras, Julius Bučelis, Paulius Vitkauskas, Juozas Brunza ir Nauris Kalinauskas. „Italija – gurmanų kraštas, tad spėjome, kad tiesiausias kelias į italų širdis – per skrandį. Vien dizainu patraukti dėmesį būtų sudėtinga, nes patys italai – labai geri dizaineriai“, – teigė Nauris Kalinauskas interviu „Verslo žinių“ savaitraščiui.119 Įvaizdis LDB save vadina „lietuviško dizaino namais“ 120. Save pristato ir taip – „tai kūrybinė platforma dizaineriams bei nedidelėms dizaino grupėms“121. Individualios internetinės svetainės blokas, deja, neturi, tačiau socialiniame tinkle „facebook“ yra sukurtas bloko socialinis tinklapis. 118 OPEIKIENĖ, Eglė. Milane – skanus lietuviškas dizainas [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2014 sausio 31d.]. Prieiga per: http://www.dic.lt/index.php/pageid/635/articlepage/3/articleid/216 119 OBCARSKAITĖ, Eglė. Dizainerių šalį užkariauti per skrsndį [interaktyvus]. 2009-05-29 [žiūrėta 2014 vasario 5 d.]. Prieiga per: http://archyvas.vz.lt/news.php?id=4113718 120 Lithuanian Design Block [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2014 m. sausio 6 d.]. Prieiga per: https://www.facebook.com/pages/LITHUANIAN-DESIGN-BLOCK_/277715185667989 121 Lithuanian Design Block [inetraktyvus]. 2013 [žiūrėta 2014 sausio 6 d.]. Prieiga per: http://www.nemokamirenginiai.com/show-location/315-lithuanian-design-block/575

Plėtra „Lithuanian Design Block“ atidarė savo parduotuvę, arba tiksliau būtų galima sakyti taip – iki tol egzistavęs „Daiktų viešbutis“ pakeitė savo veiklą ir kartu pavadinimą. Jeigu iki tol jame daugiau dėmesio buvo skiriama užsienio dizainui, tai nuo 2012 m. lapkričio jis tapo išskirtinai tik Lietuvos kūrėjų platforma. Susidomėjimas lietuvišku dizainu auga ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, todėl labai reikėjo vietos, kur galima būtų prisiliesti prie lietuviškų dizaino objektų, jais pasidžiaugti, galbūt įsigyti. 122 Projekte dalyvauja virš 30-ies Lietuvos dizainerių ir lietuviškų prekinių ženklų, tačiau daugiau nei pusės pavadinimai yra ne lietuvių, daugiausia anglų kalba. Tai rodo didelę angliakalbių civilizacijos įtaką, kuri labai jaučiama ne vien tik dizaino srityje, bet ir kitose gyvenimo srityse Lietuvoje. Šiek tiek keista situacija, kai dizaineriai tarptautinėse parodose dalyvauja po LDB etikete, taip pabrėždami savo kilmę, bet jų pavadinimų daugelis Lietuvos gyventojų nesugebėtų ištarti, o ką kalbėti apie jų tik anglų kalba pateikiamas interneto svetaines. Tikėtina, kad daugelis tautiečių girdėdami minint šių kompanijų pavadinimus net neįtaria, jog jos yra lietuviškos. Kūrybinė stilistika Vertinant šios parodos dalyvių kuriamą dizainą (žr. Priedą Nr. 3) galima pastebėti esamą įvairovę – yra labai konceptualių ir minimalistinę estetiką itin vertinančių kūrėjų, ir priešingai – linkusių eksperimentuoti formomis, spalvomis. Taip pat vieni labai daug investuoja į įvaizdį, dizaino objekto pateikimą, įpakavimą, o kiti talpina savo kurto dizaino nuotraukas, mėgėjiškai fotografuotas tiesiog telefonu. *** Kaip rodo LDB analizė, iš tiesų pakankamai sunku tiksliai įvardinti, kas yra „Lithuanian Design Block“. Užduotį apsunkina tai, kad informacija apie bloką yra pateikiama fragmentiškai ir jos labai ne daug, tik keli straipsniai spaudoje ir internete ir kelios save pristatančios frazės socialiniame tinkle „facebook“. Panašu, jog pačiame bloke, tarp jo dalyvių nėra aiškaus suvokimo „kas mes esame“. Nors vienas iš „Lithuanian Design Block“ išsikeltų tikslų yra kelti lietuviško dizaino įvaizdį, tačiau nei vienoje iš LDB reprezentuojančių svetainių nėra kalbama ir diskutuojama, o koks tas norimas formuoti įvaizdis, ir koks tas lietuviškas dizainas? Viename iš straipsnių spaudoje bloko iniciatorė Eglė Opeikienė užsimena, jog „dalyvaudami tarptautinėse dizaino, meno parodose mūsų menininkai formuoja Lietuvos kaip kūrybingos, šiuolaikiškos ir inovatyvios šalies įvaizdį“123. Tačiau tai labai apibendrintos frazės, tokį įvaizdį gali turėti šimtai kitų 122 Lietuviško dizaino blokas keičia „Daiktų viešbutį“. laikas.lt [interaktyvus] 2012-11-05 [žiūrėta 2013 lapkričio 12 d.]. Prieiga per: http://www.laikas.lt/lt/info/10671/lietuvisko-dizaino-blokas-keicia-daiktu-viesbuti/ 123 Lietuvos menininkai savo kūrinius pristatys didžiausioje skandinavijos dizaino mugėje „FORMEX“.artnews.lt. Meno naujienos [interaktyvus]. 2013-08-13 [žiūrėta 2014 sausio 28 d.]. Prieiga per: http://www.artnews.lt/lietuvosmenininkai-savo-kurinius-pristatys-didziausioje-skandinavijos-dizaino-mugeje-formex-19993

organizacijų. Kaip ir lietuviškam dizainui apskritai, taip ir LDB trūksta atidumo savo identiteto kūrimui ir įvaizdžio formavimui, apsibrėžimo, kas jie yra, kokie jie yra, kuo išsiskiria ir kuo gali būti įdomūs pasauliui. Tačiau kartu reikia gerbti jų pastangas apskritai kalbėti apie lietuvišką dizainą, kelti jo bendrą lygį, nes ne tiek dar daug laiko praėjo, nuo nepriklausomybės atkūrimo, nėra dar sukaupta pakankamai daug patirties, o ir gana kuklūs yra dalyvių finansiniai pajėgumai.

3.2.

„Lithuanian Design Block“ eksponavimo praktikos analizė

LDB jau daugiau kaip ketveri metai dalyvauja tarptautinėse parodose, tačiau kaip nacionalinio stendo tradicijai tai pakankamai trumpas laikotarpis. Žemiau apžvelgiamos visos parodos, kuriose lietuviškas dizainas buvo pristatomas po LDB projekto pavadinimu. LDB ekspozicija parodoje „Tendence 2010“ (Frankfurtas, Vokietija). Tai buvo pirmoji LDB paroda ir čia blokas atrodė ir kiek žaismingai, ir kiek chaotiškai. Žaismą kūrė tai, kad daiktai buvo eksponuojami ant iš dažyto 5-ių sluoksnių gofro kartono 50x50 cm dydžio dėžučių 40-ies m 2 plote (5 m x 8 m). Dėžes glaudžiant šalia arba dedant vieną ant kitos suformuoti tamsiai pilki tūriai, išryškėjantys baltų sienų fone. Pilkus kubus pervėrus metaline kartele, ant jos sukabinti eksponuojami rūbai bei aksesuarai. Kubo formos dėžutės atliko dar ir informacinę funkciją – ant jų užklijuoti dalyvių logotipai ir informacija apie eksponatus. Ir galiausiai – kubuose sandėliuojami asmeniniai ir kiti daiktai. Tačiau daiktai eksponuojami ne tik ant šių kubų, dar naudojama stačiakampė sienelė bižuterijai, žymiai didesnis nei kubai ir suploto kvadrato formos tūris (primenantis pakabinamą spintelę), bei apskritimas. Šie papildomi tūriai ir sienelės sujaukia vientisumą, nors ir yra tos pačios spalvos, kaip ir kubai, – tamsiai pilki. Taigi apskritai vertinant šį stendą matomas pasakojimo nebuvimas, viskas šiek tiek padrika, trūksta aiškios struktūros, kiek

sugrūsta.

Paveikslas Nr. 43. LDB parodoje „Tendence 2010“124

124 Tendence 2010. kitaip.eu [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2014 sausio 7 d.]. Prieiga per: http://www.kitaip.eu/new/? id=5&Iid=59&lang=lt

Keistas ir chaotiškas apšvietimo sprendimas. Apšvietimas sukoncentruotas centre, naudojami taškiniai šviesos šaltiniai - prožektoriai. Tokiais taškiniais šviestuvais galima apšviesti norimus pabrėžti, išryškinti elementus, šiuo atveju tai galėtų būti parodos eksponatai. Tačiau nuo kai kurių eksponatų prožektoriai yra per toli, čia naudojami ne tokie dideli ir ne tokie galingi šviesos šaltiniai. Taigi vieni eksponatai apšviesti ryškiai, kiti lieka beveik šešėlyje (pavyzdžiui, drabužiai). Be to, kai prožektoriai pakabinti aukštai (apie 3 m aukštyje) ir smarkiai pakreipti, pasireiškia akinimo efektas. Be prožektorių, dar naudojami ir toršerai bei staliniai šviestuvai, kurie yra kartu ir eksponatai. Bendram apšvietimui taip pat pasitarnauja paviljono salės bendras apšvietimas, kuris apšviečia stendą, nes šis neturi savo lubų. 1. „Lithuanian Design Block“ ekspozicija parodoje „Baltic Furniture 2010“ (Ryga, Latvija). Ši paroda, lyginant ją su aukščiau nagrinėta, labai skiriasi. Nors naudojami tie patys tamsiai pilki kubai, tačiau čia viskas išdėliota didesniame plote, apie 60 m 2. Į akis labai krenta stendo sienelės, kurios šį kartą naudojamos standartinės parodinės – baltas plastikas su aliuminio profilių rėmais (nuomojamos iš parodos organizatorių). Šios sienelės sukuria savitą ritmą, nes vertikalus aliuminio profilis atsikartoja kas metrą. Eksponatai išdėlioti įvairiai – vieni padėti ant kubo formų, kiti ant žemės, dar kiti ant kvadratinio plono padelio, pagaminto iš tos pačios medžiagos ir spalvos, kaip ir kubai. Iš esamų nuotraukų nelengva suvokti ekspozicinį plotą, tačiau matomas čia egzistuojantis chaosas ir paroda atrodo kur kas prasčiau nei „Tendence 2010“, nors užimamas didesnis plotas.

Paveikslas Nr. 44. LDB parodoje Latvijoje 2010 m.125 126 127 125 X Plok Rygoje [interaktyvus]. 2010-09-30 [žiūrėta 2014 sausio 7 d.]. Prieiga per: http://xplok.blogspot.com/2010/09/x-plok-rygoje.html 126 Zilionis workshop BALTIC FURNITURE 2010 exibition Kipsala, Latvia [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2014 sausio 7d.]. Prieiga per: http://www.zhilionis.com/vidus/?id=newss&news=1

2. „Lithuanian Design Block“ ekspozicija parodoje „ICFF 2011“ (Niujorkas, JAV). Šioje parodoje ekspozicinis stendas labai skiriasi nuo ankstesnių parodų: daiktai išdėlioti erdvėje laisviau, nenaudojamos standartinių stendų sienelės su aliuminio profiliais, naudojama kiliminė danga su išpjautais figūriniais, geometriniais kraštais. Eksponatai ir ekspozicinė įranga derintos tarpusavyje. Visur naudojamos tamsiai pilkos grindys, dalyviai, vieni nuo kitų atsitvėrę sienelėmis, kartu užėmė 51 m2 plotą. Čia naudojami ir ankstesnėse parodose jau matyti kubai, tačiau ant jų eksponatai nededami, o dedama reklaminė medžiaga. Eksponatai-baldai statomi tiesiog ant žemės arba kabinami ir tvirtinami prie sienos (priklausomai nuo baldo). „Contra formos“ stendo dalyje eksponuojama kiliminė dėlionė „Imperial“ nuo grindų pereina per sieną sukurdama spalvingą ir žaismingą reginį. Kitoje šios įmonės stendo pusėje smulkūs eksponatai pritvirtinti prie sienos panaudojant kvadrato formas, to paties dydžio, kaip kubo plokštumos. Informacija apie eksponatus čia kažkodėl nepateikiama. Apšvietimas naudojamas dvejopas - bendras paviljono salės apšvietimas ir vietinis stendo apšvietimas (taškinio tipo šviestuvai pritvirtinti prie stendo sienelių ir išdėstyti kas pusantro metro).

Paveikslas Nr. 45. LDB parodoje „ICFF 2011“128 129 130

Apibendrinant šio stendo vertinimą galima konstatuoti, kad stendas pateiktas estetiškai, tačiau 127 Baltic 2010 Furniture Fair [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2014 sausio 7 d.]. Prieiga per: http://www.kitaip.eu/new/? id=5&Iid=58&lang=lt# 128 Baldų kūrėjai amerikiečius mokė gero skonio. lrytas.lt [interaktyvus]. 2011-06-13 [žiūrėta 2014 sausio 7 d.]. Prieiga per:http://www.lrytas.lt/-13079137721306873664-bald%C5%B3-k%C5%ABr%C4%97jai-amerikie %C4%8Dius-mok%C4%97-gero-skonio.htm#.UswAVvRdV8F 129 Contraforma facebook Page [interaktyvus]. 2011-05-14 [žiūrėta 2014 sausio 7d.]. Prieiga per: https://www.facebook.com/photo.php? fbid=10150195051922622&set=a.10150195051832622.327462.97343062621&type=1&theater 130 OPEIKIENĖ, E. Lietuvos dizaino blokas: patirtis iš pirmų lūpų [interaktyvus]. 2012-04-03 [žiūrėta 2014 sausio 7d.]. Prieiga per: http://www.slideshare.net/enterpriselithuania/egl-opeikien-lietuvos-dizaino-blokas-patirtis-i-pirmlp

nėra labai išsiskiriantis, dėmesys sutelktas į eksponatus, bet nėra naudojamas naratyvas.

Paveikslas Nr. 46. Parodos „ICFF 2011“ planai131

3. „Lithuanian Design Block“ ekspozicija parodoje „IFFS 2012“ (Singapūras, Singapūras). Šioje parodoje pateikimas estetiškas, nebėra pirmosioms parodoms būdingo chaotiško eksponatų ir įrangos pateikimo. Eksponatams paliekama pakankamai erdvės, jie nėra suspausti vienas prie kito, užimamas plotas parodoje siekia 50 m2. Apgalvotas apšvietimas – palei ekspozicijos sienelę perimetru tęsiasi mini lubų juosta su įmontuotais joje halogeniniais šviestuvais. Šie halogenai apšviečia ne tik eksponatus, bet ir sieneles, ant kurių pateikiama informacija apie eksponatus, dalyvių logotipai. Sienelių spalva keičiasi tarp juodos ir baltos spalvų, tai daro stendą įdomesnį, ne tokį nuobodų. Šioje parodoje anksčiau naudotų kubų atsisakyta, bet įvestas naujas elementas – kilimine danga dengtos pakylos eksponatams, pagamintos iš OSB plokštės. Ant šių pakylų eksponuojami ne tik palyginti smulkūs, bet ir didesni daiktai, kaip pavyzdžiui „Sedes Regia“ sofa „Allien“. Pakylų spalva varijuoja tarp šviesiai ir tamsiai pilkos, kaip keičiasi ir kiliminė danga stende. Eksponatai čia demonstruojami keliais būdais: tiesiog pastatyti ant žemės, pastatyti ant pakylos, pakabinti ant sienos. Pakabintas ne tik veidrodis, bet ir kėdė, ir pastatoma lentyna. Apskritai vertinant, stendas atrodo daug geriau, bet čia ir vėl nėra naudojamas joks pasakojimo elementas.

Paveikslas Nr. 47. IFFS parodos planas ir aksonometrija 132

131 Iš Eglės Opeikienės asmeninio archyvo 132 Iš asmeninio Eglės Opeikienės archyvo

Paveikslas Nr. 48. LDB parodoje IFFS 2012133

4. „Lithuanian Design Block“ ekspozicija parodoje „Tendence 2012“ (Frankfurtas, Vokietija). Šioje parodoje visi dalyviai eksponavo savo objektus tuo pačiu būdu – kabindami ant baltų sienelių ar dėdami ant įvairaus aukščio cilindro formos baltų tūrių. Pailsėti visiems dalyviams pastatyti pailgi stačiakampio formos suolai. Taigi šios parodos negalima vertinti kaip kurtos LDB, tačiau ji veikiausiai paveikė dalyvius ir šią patirtį vėliau panaudojo 2013 m. parodoje „Maison&Object”.

Paveikslas Nr. 49 LDB ekspozicija Tendence 2012

Paveikslas Nr. 50. Kitų šalių dalyvių ekspozicija

5. LDB ekspozicija Frankfurto parodoje „Ambiente 2013“ (Frankfurtas, Vokietija).

Šioje

parodoje Lietuvos dizainerių ekspozicija buvo išblaškyta į 3 skirtingas sales ir 4 atskirus stendus. Viskas čia vizualiai ir atrodo išblaškyta, nėra vientisumo. Eksponavimui čia naudojami įvairūs tūriniai baldai - stalas krepšiams demonstruoti, suolą primenantis tūris rankinėms eksponuoti, balti kubai įv. smulkiems gaminiams (pakaboms, kabyklėlėms ir pan.). Eksponatai taip pat statomi ant žemės, kabinami ir klijuojami ant sienelių, pirmą kartą parodoje naudojami manekenai drabužiams demonstruoti. Užrašai prie eksponatų čia beveik nenaudojami, taigi trūksta informacinio turinio.

133 Azijos dizaineriai mokosi iš europiečių. Balsas.lt [interaktyvus]. 2012-05-01 [žiūrėta 2014 sausio 7 d.]. Prieiga per: http://www.ve.lt/naujienos/laisvalaikis/stilius/azijos-dizaineriai-mokosi-is-europieciu-731292/

Paveikslas Nr. 51. LDB parodoje „Ambiente 2013“134

6. LDB ekspozicija „Maison Object 2013 (rugsėjo mėn. paroda). Tai kitas stendas, nei nagrinėtas šio darbo analogų skyriuje, bet iš tos pačios parodos, nes 2013 m. blokas buvo parodos organizatorių suskirstytas į 2 stendus. Palyginti su analoguose aptartu stendu, šis nėra toks išraiškingas. Naudojamos gipso kartono sienelės, dažytos juodai, bei dažytos baldai stiklo gaminių ekspozicijoje.

Eksponatai sudėti tvarkingai, tačiau vieniems palikta daug erdvės, kiti baldai

sugrūsti. Nelabai aišku, kodėl ant sienos pakabintas foto tapetas „Venera“, tačiau be jo, dėl juodų sienų ir prasto apšvietimo, stendas atrodytų labai tamsus, nors grindys ir darytos šviesios. Geriausiai šiame stende atrodo stiklo gaminių ekspozicinis sprendimas.

Paveikslas Nr. 52. LDB parodoje „Maison & Object 2013”135 134 Messe Frankfurt Ambiente 2013 [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2014 sausio 7d.] Prieiga per: https://www.facebook.com/media/set/?set=a.338397286266445.67633.277715185667989&type=1

Išvados. Vertinant šias parodas matyti, kaip bėgant laikui pamažu keitėsi, vis gerėjo parodos ekspozicijos sprendimai. Dizaineriai įgijo patirties, labiau perprato verslo parodų poreikius ir specifiką. Tačiau parodoms vis tiek trūksta koncepcijos, jose nėra naudojamas naratyvas, nėra kuriamas siužetas, apskritai eksponavimo būdas neįdomus ir neišraiškingas. Ekspozicijos kaskart buvo pateikiamos vis estetiškiau, apsivalyta nuo per didelio detalių kiekio ir per gausaus eksponatų skaičiaus, išmokta kiek sumaniau panaudoti apšvietimą, tačiau vis dar norima į stendą sugrūsti daug eksponatų. Visuose stenduose vyrauja juodos ir baltos spalvos, kaip foninės ir vienijančios eksponatus, tendencija. Tai rodo bloko mėgstamą spalvų derinį. Su paskutiniu geometrinių formų stendu, blokas atsisakė ir juodos spalvos, parinkdamas stendo apipavidalinimui baltą spalvą. Analogų analizė taip pat parodė, jog Lietuvos dizaineriams be galo artima baltos spalvos estetika. Vienas drąsiausių bloko stendų sprendimų – analoguose išanalizuota „Maison&Object” paroda, tačiau ji turi vieną didelį trūkumą – nėra koncepcijos, nėra pasakojimo, yra tik formos išraiška, tačiau niekaip nepagrįsta, ir dar neatsisakyta noro ekspoziciją gausiai apkrauti eksponuojamais daiktais. Nagrinėjant

objektų

eksponavimo

būdus

reikia

pastebėti,

jog

parodose

objektai

demonstruojami beveik visais įmanomais būdais (išskyrus tai, kad nekabinami ant lubų). Daiktai kabinami ant sienos ir kabinami ne tik smulkūs daiktai ar daiktai, kurie ir turi kabėti pagal savo paskirtį. Kabinamos ir kėdės, ant sienos klijuojamos kilimo detalės. Eksponatai taip pat statomi tiesiog ant grindų, o grindų danga parenkama specialiai stendui, naudojama tiek kiliminė danga, tiek laminuotų grindų danga. Daiktai taip pat pastatomi ant įvairių baldinių tūrių arba suformuotų pakylų, dengtų ta pačia grindų danga, kaip ir viso stendo. Eksponatai eksponuojami įvairiuose aukščiuose. Ant neaukštų (iki 60 cm aukščio) pakylų ar tūrių eksponuojami pakankamai dideli daiktai – kėdės, sofos. Tačiau čia yra ir išimčių – pirmojoje bloko parodoje kėdės statytos net 1,5 m aukštyje, o parodoje Singapūre kėdė kabinta aukštai ant sienos. Ant aukštesnių pakylų (stalo aukščio, apie 71-75 cm aukščio) daugiausia eksponuojami įvairūs smulkesni daiktai – krepšiai, prijuostės, juvelyrikos dirbiniai ir kt. Smulkesni ir lengvesni daiktai labai dažnai kabinami ant sienos arba atremtos sienelės, kabinamos net baldų detalės, kaip nagrinėtoje analogų analizėje rudeninėje parodoje „Maison&Object 2013”. Apšvietimo

poreikis

sprendžiamas

paprastai,

įdomesnis

apšvietimas

sukurtas

tik

„Maison&Object 2013” parodoje – kai žaismingai apšviesti stiklo gaminiai, sudėti ant juodų lentynų. Čia šviesa sukuria šviesos lūžius ir ekspozicija atrodo gyvesnė, joje daug šešėlių žaismo, šviesos - tamsos kaitos, šviesos lūžių nuo stiklinio eksponatų paviršiaus.

135 Lietuviai dizaineriai japonus sužavėjo Paryžiuje [interaktyvus]. 2013-09-25 [žiūrėta 2014 sausio 7d.]. Prieiga per: http://www.delfi.lt/gyvenimas/naujos_formos/lietuviu-dizaineriai-japonus-suzavejo-paryziuje.d?id=62424909

*** Viena iš parodos užduočių yra atspindėti organizacijos įvaizdį, todėl šiame darbe kilo poreikis atsakyti į klausimą, koks yra LDB įvaizdis, arba kokį įvaizdį blokas norėtų perteikti. Deja, nėra labai gerai apgalvoto įvaizdžio, bet iš to, kas buvo nagrinėta, galima apibendrinti taip: „LDB – tai lietuviško dizaino namai, tai kūrybinė platforma dizaineriams ir nedidelėms dizaino grupėms“. Nors šiandien LDB blokas dar nėra formaliai įteisinta organizacija, ateityje ji gali virsti Lietuvos dizainerius vienijančia įstaiga. Kaip rodo bloko dalyvavimo parodose praktika, jų stenduose visada yra chaoso, mėgstama eksponuoti kuo daugiau daiktų. Taip pat galima pastebėti, jog eksponatai skirtingose parodose dažnai naudoti tie patys. Verslo parodų principinis tikslas yra naujovių pristatymas, todėl kasmetinis dalyvavimas eksponuojant tas pačias prekes yra ydingas, jis kuria neigiamą nuomonę apie dalyvius, nes sudaro įspūdį, jog bėgant laikui šie nebesugeba nieko naujo sukurti. Pačios pirmos bloko parodos buvo labai chaotiškos, vėliau įgavo daugiau struktūros, tačiau nepriekaištingai parengto stendo blokui dar nepavyko suprojektuoti.

4. LIETUVIŠKAS DIZAINAS

Vienas iš šio darbo uždavinių yra dalyvių įvaizdžio komunikavimas per sukurtą parodos ekspozicijos projektą. Ankstesniame skyriuje paaiškėjo, jog LDB kuria bendrą identitetą lietuviškam dizainui, atstovauja aktyvius, verslius Lietuvos dizainerius, todėl šiame darbe kyla poreikis kalbėti apie tai, o koks tas lietuviškas dizainas šiandien? Ir tai tikrai gana sudėtingas klausimas, kuris yra ir daugiasluoksnis – apima svarstymus, koks yra Lietuvos arba lietuviškasis identitetas ir koks yra Lietuvos dizaino identitetas. Šiame skyriuje pirmiausia apžvelgiama Lietuvos dizaino istorija, tuomet analizuojamas Lietuvos įvaizdis ir galiausiai nagrinėjama lietuviško dizaino eksponavimo parodose praktika.

4.1.

Lietuvos dizaino istorija

Dizaino minties pradžia Architektas, VU profesorius Karolis Podčašinskis laikomas pirmuoju Lietuvoje, prabilusiu apie pramonės gaminių grožį ir jų vertinimo kriterijus. Dar 1821 m. jo parašytas traktatas „Apie pramonės gaminių grožį“ (lenkų kalba „O pieknosci w rabotach przemyslu“)136 analizavo pramonės gaminių prigimtį ir teigė, jog „paprastumas tikslia ir pačia plačiausia prasme, ir tiktai jis galėtų likti vieninteliu tikrojo grožio požymiu, to grožio, kuriam pramonės gaminiai turi būti daugiau ar mažiau artimi, jeigu jie yra sumaniai pradėti ir padaryti“ 137. Tai buvo ganėtinai ankstyva įžvalga, kuri iš esmės yra labai artima Ludwig Mies van der Rohe gerai žinomai frazei „Mažiau yra daugiau“ („angl. „Less is more“), bet Mies van der Rohe gyveno visu šimtmečiu vėliau nei K. Podčašinskis. Jonas Prapuolenis Lietuvos dizainas neprasidėjo tik nuo valstybingumo atkūrimo, turime gilesnes dizaino tradicijas ir savas dizaino asmenybes. Vienas ryškiausių mūsų dizaino tradicijų kūrėjų yra Jonas Prapuolenis (1900-1980), kūręs dizaino objektus tiek tarpukario Lietuvoje, tiek Sovietų Lietuvos Respublikoje. Menininkas baigė Kauno meno mokyklą bei studijavo Paryžiuje. Jis projektavo baldus ir interjerus, už savo darbus gavo ne vieną tarptautinį apdovanojimą. Nemažai kūrinių yra art deco stiliumi su tautiškais lietuviškais motyvais. Iš viso jis yra suprojektavęs daugiau kaip 120 įvairių baldų ir jų komplektų. 1937 m. kūrėjas gavo aukso medalį už sukurtą ir pasaulinėje parodoje Paryžiuje eksponuotą svetainės baldų komplektą, bei sidabro medalį už parketą ir kitus medžio dirbinius.138

136 ADOMINIS, Juozas. Nuo taško iki sintezės.Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008, p. 10, iliustr., ISBN 978-9955-624-91-2 137 PODČAŠINSKIS, Karolis. Apie pramonės gaminių grožį. Iš: Pergalė, 1973 m., Nr. 5, p. 153. 138 STANČIENĖ, Kristina. Lietuvių dizaino legendos – J. Prapulenio fenomenas. Namas ir aš. 2013, Nr. 9, p.

Paveikslas Nr. 53. Kėdė

Sovietmečio disbalansas. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, dizaino raida buvo pristabdyta ir pakeitė kryptį. Sovietmetis reiškė žmogaus gyvenimo disharmoniją – kasdienybė buvo ideologizuota, tačiau realybė vargana, progresą stabdė atsilikusios technologijos ir darbo priemonės, asmeninė iniciatyva stabdoma, aukštinama kolektyvinė socialinė gerovė niveliavo individą ir jo svarbą visuomenėje. Kalbėti apie dizainą sovietmečiu yra pakankamai keblu, nes tokia forma, kokia jis suvokiamas vakarietiškame pasaulyje, Sovietų Sąjungoje dizainas neegzistavo. Dizaino termino apskritai buvo vengiama, kaip kilusio kapitalistiniuose Vakaruose, vadinasi, blogio. Dizaino terminas buvo keičiamas techninės estetikos ir meninio konstravimo sąvokomis. Anot Jūratės Tutlytės, dizainerių vaidmenį čia vaidino „dailininkai konstruktoriai, dailininkai apipavidalintojai, pramonės gaminių modeliuotojai ir pramonės dailininkai (…) ne tik dizaino reikšmė, bet ir pati veikla buvo valingai, dirbtinai iš-modeliuota, savotiškai „iškastruota“, eliminuojant kai kuriuos „žalingus“ komponentus ir šitaip sukuriant savitą specifinės veiklos ar veikimo fenomeną“139. Skirtingai nei Vakaruose, socialistiniame ūkyje masiškai gaminami produktai netarnavo žmogui, bet buvo pajungti planinei ekonomikai. Žmonės gyveno supami nepatogios ir prastai išplanuotos aplinkos, nefunkcionalių daiktų, tačiau kadangi daiktai apskritai buvo deficitinė prekė, žmonės jais džiaugėsi ne už jų teikiamą naudą, bet apskritai, kad juos turi. Nikitos Chrusčiovo atėjimas į valdžią Sovietų Sąjungoje reiškė daug reformų, pradėti rengti penkmečio planai, kurie turėjo užtikrinti gamybos modernizaciją, kokybės gerinimą. Tačiau dažniausiai planai ir jų tikslai likdavo deklaratyvūs, o pagaminti gaminiai neatitiko siekiamų rezultatų. Trūko žaliavų, jos buvo ruošiamos nekokybiškai140. Dailės kombinatai Jie buvo įsteigti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje (1945-1946 m.), taip pat įsteigtas ir Dailės 139 TUTLYTĖ, Jūratė. Dizainas socialistiniame (Lietuvos) ūkyje, arba žmogus ir daiktinė aplinka visuotinio nepritekliaus sąlygomis. Iš: Darbai ir dienos, t.47, 2007, p. 140, ISSN 1392-0588. 140 TUTLYTĖ, išnaša 139, p. 146-147, ISSN 1392-0588.

fondas. Kombinatai užsiėmė serijine gamyba. Juose buvo gaminami indai, vazos, žvakidės, papuošalai, vitražai, gobelenai ir pan. daiktai. Per parduotuvių tinklą „Dailė“ pagaminti produktai buvo parduodami vartotojams141.

Tačiau kombinatas dirbti priimdavo tik Lietuvos dailininkų

sąjungos narius. O tai reiškė, kad sąjungai nepriklausę dailininkai buvo įdarbinami pramonės įmonėse, tokiose kaip „Kauno audiniai“, Vilniaus „Audėjas“, „Lentvario kilimai“.142 Deja, medžiagų stygius ir mažas jų pasirinkimas stabdė progresą, ribojo kūrėjų fantaziją. Teko apsiriboti faneruotos ir laminuotos medžio drožlių plokštės, medienos, klijuotinės ir lankstytos faneros, dirbtinės odos ir gobelenų panaudojimu kuriant gaminius. Metalas ir stiklas buvo deficitas, todėl jo naudota mažai, o baldų furnitūros pasirinkimas buvo labai menkas. Nikitos Chruščiovo (1956-1970) atšilimo laikotarpis N. Chruščiovo valdymo metu Sovietų Sąjungoje buvo siekiama modernizuoti gaminamą produkciją, ši gamyba buvo aktyviai vystoma, jai pradėti taikyti techninės estetikos reikalavimai, kuriems pasiekti buvo įsteigtas specialus institutas visos sąjungos mastu. Daugiabučių namų statyba 1954-1957 m. Maskvoje nuspręsta visoje Sąjungos teritorijoje plėsti miestus vystant daugiabučių gyvenamosios paskirties namų statybą. Taigi šeštajame dešimtmetyje pradėti statyti blokiniai gyvenamieji pastatai. Sukurta apie 200 daugiaaukščių namų projektų, su standartizuotais jų elementais – sienomis, grindimis, laiptais ir pan. Buvo leidžiama tik truputį keisti standartinį projektą, priderinant jį prie faktinių skirtingų respublikų reljefinių, klimatinių sąlygų. 1959 m. Vilniuje pradėti statyti penkių aukštų blokiniai gyvenamieji statiniai pagal I-464 serijos standartinį projektą, kuriame buvo suplanuoti vieno, dviejų ir trijų kambarių butai. Pagal to meto statybines normas vienam gyventojui teko 9 m, iš jų 2, 6 m 2 skiriami virtuvės zonai, santechnikos mazgui - 3,5 m2, patalpų aukštis siekė 2,5-2,7 m.143 Gyvenamųjų butų interjerų standartizavimas Sąjungos mastu nuspręsta susirūpinti gyvenamųjų būstų ergonomika, bandyta diegti „gerą skonį“, kuris reiškė bereikalingos puošybos atsisakymą ir funkcionalumą. 1957 m. įsteigtas Lietuvos baldų ir medžio apdirbimo pramonės ministerijos padalinys - Eksperimentinis konstravimo biuras. Šiame biure buvo konstruojami įvairios paskirties baldai – mokyklų, viešbučių, kitų įstaigų. Kaip teigia socialistinio ūkio dizainą nagrinėjusi Jūratė Tutlytė, to meto baldams buvo parenkamos nuosaikios formos, „įdiegta baldų unifikuotų detalių sistema, siekiama vartoti mažiau konstrukcinių 141 JUOSPAITYTĖ-BITINIENĖ, Jurgita. Dizainas Lietuvoje: ištakos, raida ir perspektyvos. Iš: Lietuvos dizaino indeksas 2012. Lietuvos dizainerių sąjunga, Vilnius, 2012, p. 12. 142 JUOSPAITYTĖ, Jurgita. Lietuvos dizaino startas. dic.lt [interaktyvus].(data nenurodoma) [žiūrėta 2014 m. vasario 9d.]. Prieiga per: http://www.dic.lt/index.php/pageid/641 143 TUTLYTĖ, Jūratė. Dizainas socialistiniame (Lietuvos) ūkyje, arba žmogus ir daiktinė aplinka visuotinio nepritekliaus sąlygomis. Iš: Darbai ir dienos, t.47, 2007, p. 150, ISSN 1392-0588

elementų. Tai atpigino baldų gamybą. Ekonomiški surenkamieji baldai tapo neatsiejami nuo interjero, jų racionali forma įsivyravo kelis dešimtmečius būsto ir visuomeninių pastatų interjere“144. Gražūs planai Sąjungoje dažnai pavirsdavo jų parodija realybėje. Taip nutiko ir su daugiabučių statyba. Pasak Jūratės Tutlytės, „nors buto suplanavimas ir patalpų išdėstymas teoriškai buvo grindžiamas funkcionalumo ir patogumo principais, praktiškai tai buvo padiktuota taupumo programos, siekiant sumažinti išlaidas kur ir kiek tik įmanoma. Apnuogintas minimalizmas tikra šio žodžio prasme priverstine tvarka smelkėsi į gyvenamąją sovietinio žmogaus aplinką“145. Deficito paradoksas Daiktų trūkumas ne padėjo žmonėms gyventi estetiškesnėje neperkrautoje aplinkoje, o priešingai, skatino juos ieškoti įvairių būdų, kaip kompensuoti šį trūkumą. Žmonės pasitelkdavo savo fantaziją, o pasirinkimo nebuvimas atvėrė kelius įvairioms kičo atmainoms, kaip, pavyzdžiui, įvairiems įmantriems ir neskoningiems gipso lipdiniams, kurie tarsi imituodavo prabangą. Nors sovietinė ideologija smerkė tokias apraiškas, tačiau žmonės troško savitumo savo buityje, kas sovietmečiu leido tarpti šiai namudinei „chaltūrai“146. Sovietinės pramonės „neįgalumas“ Nelanksti ir problematiška buvo pramonė valdant Sovietų Sąjungai. Tai gerai atsispindėjo baldų pramonėje – nors joje veikė įvairūs baldų kombinatai ir juose dirbo pakankamai kompetentingi specialistai, o parodose buvo demonstruojami kokybiški gaminiai, tačiau realiai modernizacijos procesai vyko vangiai dėl skurdaus apdailos medžiagų pasirinkimo, prastos baldinės furnitūros ir menko jos asortimento. Masinėje gamyboje dominavo tų pačių atgyvenusių gaminių „štampavimas“147. Tyrimų institutas Techninės estetikos akademinės minties vystymuisi ir teorijos raidai Maskvoje 1962 m. buvo įkurtas specialus mokslinių tyrimų institutas VTEMTI, kurio filialas Vilniuje buvo atidarytas 1966 m. Instituto steigimas turėjo skatinti techninį progresą, skatinti gamybą, aukštinti gamybos vaidmenį ir jo svarbą socialistinės visuomenės gerovės kūrime.148 Techninė estetika ir socialistinė reklama Siekdama išaukštinti gamybą sovietinė ideologija apėmė ir gamybinės aplinkos estetinį sutvarkymą, darbo sąlygų gerinimą ir funkcijų racionalizavimą, patalpų interjero ir pastatų bei 144 MAČIULIS, A. Dailė architektūroje. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003, p. 451-452, iliustr., ISBN 9986571863 145 TUTLYTĖ, Jūratė. Dizainas socialistiniame (Lietuvos) ūkyje, arba žmogus ir daiktinė aplinka visuotinio nepritekliaus sąlygomis. Iš: Darbai ir dienos, t.47, 2007, p. 152, ISSN 1392-0588 146 TUTLYTĖ, išnaša 145, p. 152 147 TUTLYTĖ, išnaša 145, p. 151, ISSN 1392-0588 148 TUTLYTĖ, išnaša 145, p. 143-145, ISSN 1392-0588

teritorijų eksterjero suplanavimą. Taip buvo tikimasi padidinti darbo našumą ir pagerinti gaminių kokybę. Buvo siekiama, jog darbuotojai tapatintųsi su įmone, didžiuotųsi jos pasiekimais, kad būtų sukurta gera darbinė atmosfera. TEMPI instituto Vilniaus filialas (gyvavęs 1966-1984 m.) sprendė daugelį problemų, formavo gamybinę aplinką, kūrė jos estetiką, tam pasitelkdavo ir įvairias mokslines žinias – ergonomiką, fiziologiją, psichologiją ir kt. Buvo rūpinamasi ne tik darbine aplinka, tačiau ir reprezentacine bei poilsio zonomis. Institute buvo kuriamos metodikos, rašomi straipsniai sąjunginei spaudai, rengiami seminarai, konferencijos, parodos. Aštuntajame dešimtmetyje TEMPI įmonėse ėmė diegti firminį stilių, kuris buvo pritaikytas socialistinei tvarkai, t. y. siekė ne įmonės išskirtinumo, o priešingai – pritaikymo bendriems ideologinės sistemos interesams. Šis stilius buvo diegiamas tik stambiausiose įmonių susivienijimuose, kurie turėjo net atskirus savo reklamos biurus, o šie kūrė tiek vizualinę reklamą, tiek interjero dizainą. Reklama turėjo agitacinę/propagandinę funkciją, siekė formuoti visuomenę, veikti jos mąstymą. Reklamos galimybės sovietinėje sistemoje buvo pakankamai ribotos. Medžiagų stygius ir atgyvenusios technologijos dažnai sąlygojo prastą kokybinę išraišką – iškabas greitai padengdavo rūdys, medžiagos greitai nusidėvėdavo ir tapdavo nebe tokios estetiškos, užrašai virsdavo neįskaitomais, reklamos būklė tapdavo apverktina.149 Judėjimas „Dailę buičiai“ Prasidėjęs 1961 m., judėjimas prisidėjo prie daugelio permainų visose sovietinio gyvenimo srityse – architektūroje, taikomojoje dailėje, dizaine. Taikomosios dailės kūrėjai aktyviai domėjosi konstruktyvizmu ir funkcionalizmu. Anot Jurgitos Juospaitytės-Bitinienės, „racionalumas, saikingumas, lakoniškumas ir utilitarios, dažnai geometrizuotos, formos, natūralus medžiagos grožis ir racionalus dekoras tapo daiktų vertybėmis ir savybėmis“ 150. Šis judėjimas siekė populiarinti tas taikomojo meno formas, kurios kūrė ne tik estetiką, bet buvo praktiškai pritaikomos žmonių buityje – tekstilė, keramika, odos dirbiniai, metalo gaminiai. Šio judėjimo išdavoje keitėsi ir sovietinis interjeras, o įmonėse radosi menininko etatas – tekstų rašymui, plakatų kūrimui ir pan. Tačiau čia, žinoma, dėmesys buvo skiriamas ne tiek įmonės įvaizdžio perteikimui, kiek profsąjungos ir komunistų partijos pasaulėžiūros atspindėjimui. Tokiam menininkui mažai paliekama kūrybinės laisvės, nes jam tekdavo nuolat vaizduoti Leniną, perteikti partinę ideologiją, brukti žmonėms „teisingą mąstymą“151. Dizaino institucijos, veikusios sovietmečiu 149 TUTLYTĖ, išnaša 145, p. 154-158 150 JUOSPAITYTĖ-BITINIENĖ, Jurgita. Dizainas Lietuvoje: ištakos, raida ir perspektyvos. Iš: Lietuvos dizaino indeksas 2012. Lietuvos dizainerių sąjunga, Vilnius, 2012, p. 12. 151 MALDEIKYTĖ, Živilė. Leninas ant sienos, dokumento kopija per „kalkę“. pinigukarta.lt [interaktyvus]. 2012-0124 [žiūrėta 2014 vasario 9 d.]. Prieiga per: http://www.pinigukarta.lt/ka-tai-reiskia/vartojimas-patarimai-3/leninasant-sienos-dokumento-kopija-per-kalke

Sovietinė planinė ekonomika siekė bendrai valdyti visą gamybos sistemą – mokslo, meno ir pramonės, todėl jai reikėjo dizainerių ir ši specialybė išpopuliarėjo, buvo paklausi. Kaip teigia Jurgita Juospaitytė-Bitinienė, Sovietų Lietuvoje nuo 1957 m. buvo įkurta nemažai su dizainu susijusių institucijų – Lietuvos dizainerių Sąjunga, Baldų projektavimo-konstravimo biuras, Taros ir įpakavimo konstravimo biuras, Vilniaus sportinių automobilių eksperimentinė gamykla, Sąjunginio techninės estetikos instituto filialas, Prienų eksperimentinės sportinės aviacijos gamykla. „Jose projektuoti baldų modeliai serijinei ir individualiai gamybai, atlikus tyrimus buvo kuriami buitinių prietaisų modeliai – elektriniai rankšluosčiai, kavos malūnėliai, grąžtai, garso įrašymo ir atkūrimo aparatūra“152 ir pan. Valstybinio dailės instituto Pramonės gaminių meninio konstravimo katedra (PGMK) Įkurta tik 1961 m., o dabartinį pavadinimą („Dizaino katedra“) įgavo tik 1987 m. Labai ilgai šiai katedrai vadovavo vienas žmogus – profesorius Feliksas Daukantas.

Anot J. Juozpaitytės-

Bitinienės, PGMK „ilgainiui (…) tapo Lietuvos dizaino mokymo centru“ 153, nes laikui bėgant dizainerius imta ruošti ir kituose VDA filialuose – Kaune, Klaipėdoje, Telšiuose. Čia ruošiami būsimi dizaineriai (tiksliau – dailininkai konstruktoriai), tačiau kaip ir viskas respublikoje, švietimas buvo įtakojamas, bet kartu tai garantavo būsimiems dizaineriams darbą baigus studijas. Instituto katedra glaudžiai dirbo su Projektavimo biuru ir įvairiomis gamyklomis, faktiškai pagal jas specializavo studentus ir stengėsi išpildyti šių institucijų poreikius. Studentai buvo supažindinami su bendrais daiktų projektavimo dėsningumais, principais ir daiktų savybėmis, mokymo nuostatos buvo rengiamos atsižvelgiant į kitų šalių patirtį šioje srityje. 1981 m. institutas išleido pirmąjį dizaino vadovėlį - „Pramoninės dailės specialistų rengimo sisteminės programos principai“ (autoriai Feliksas Daukantas ir Algimantas Bielskis). Šiame leidinyje buvo paruošta dėstymo metodika, apibrėžtos dizainerio ir meninio projektavimo sąvokos, stojančiųjų į dizainerio specialybę (tuo metu ji vadinosi pramoninės dailės specialybe) atrankos vertinimo svertai. Taip pat išleistos dar kelios svarbios knygos - „Ergonomikos pagrindai“, „Medienos ir baldų apdaila“, „Mašinų, prietaisų ir aparatų vidinės sandaros įtaka jų formai“. 1988 m. katedra pervadinta į Dizaino katedrą. Dizainas sovietinėje spaudoje Apie dizainą buvo rašoma ir sovietinėje spaudoje – laikraščiuose „Tiesa“, „Komjaunimo tiesa“, „Vakarinės naujienos“, leidiniuose „Kultūros barai“, „Dailė“ ir kt154. Lietuviško dizaino eksporto pradžia 152 JUOSPAITYTĖ-BITINIENĖ, Jurgita. Dizainas Lietuvoje: ištakos, raida ir perspektyvos. Iš: Lietuvos dizaino indeksas 2012. Lietuvos dizainerių sąjunga, Vilnius, 2012, p. 13. 153 JUOSPAITYTĖ, Jurgita. Lietuvos dizaino startas. dic.lt [interaktyvus].(data nenurodoma) [žiūrėta 2014 m. vasario 9d.]. Prieiga per: http://www.dic.lt/index.php/pageid/641 154 JANULEVIČIŪTĖ, Rasa. Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedra.1961-1990: profesionalaus Lietuvos dizaino pagrindas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011, p. 10 (269p.), iliustr., ISBN 9786094470325

Lietuviško dizaino gaminių eksportas pradėtas 1963 m. Pirminė kryptis – Afrikos šalys, nes vienose jų sovietai užsiėmė viešbučių, stadionų ir mokyklų įrengimu. Kaip teigia J. JuospaitytėBitinienė, „Lietuva buvo pirmoji iš Sovietų Sąjungos Respublikų, kurios baldai buvo tiekiami didmeninei prekybai ne tik į buvusias socialistines (VDR, Čekoslovakija), bet ir į Vakarų šalis (VFR, Didžioji Britanija)“155.

Netrukus po to lietuviški baldai imti eksportuoti į 27 užsienio

valstybes, eksponuojami tarptautinėse parodose.156 „Lietuvos dizainerių sąjunga“ (LDiS) LDiS įsteigta 1987 m. Pirminis jos siekis buvo suvienyti įvairiose įmonėse dirbančių dizainerių gretas. Sąjunga taip pat siekė skleisti informaciją apie dizainą, skatinti žmones juo domėtis ir gerinti žmonių gyvenimo sąlygas.157 Nepriklausomybės atkūrimas Lietuvai atgavus nepriklausomybę dizainas išgyveno tam tikrą krizę, nes staiga žlugo planinė sistema, garantavusi užsakymus ir darbą dizaineriams. Sistema turėjo persitvarkyti. Nemažai dizainerių neteko darbo, o pasaulyje vis labiau įsigalint kompiuteriais ir internetu paremtam darbui, dizaineriams reikėjo naujų įgūdžių, reikėjo kelti savo kvalifikaciją.158 Dizaino institucijų steigimas Atkūrus nepriklausomybę, pamažu steigiamos įvairios organizacijos, užsiimančios dizaino sklaida ir raidos vystymu. 1996 m. buvo įkurta „Lietuvos grafinio dizaino asociacija“, 2006 m. Lietuvos dizaino forumas, 2007 m. „Dizaino inovacijų centras“. Kuriamos ne tik organizacijos, bet organizuojami renginiai - „Dizaino savaitė“, „Dizaino savaitgalis“, „Dizaino turgus“. „Dizaino savaitė“. Tai europietiška tradicija. Kaip teigia Marius Dirgėla iš „Lietuvos dizaino forumo, „Dizaino savaitė“ padeda visuomenei suprasti, kas yra dizainas (…) norint geriau parduoti savo produktą, prie jo reikia priklijuoti dizaino etiketę“ 159. Pirmoji dizaino savaitė buvo surengta 2006 m. Pirmosios dizaino savaitės buvo rengiamos tuo pat metu, kai vykdavo paroda LITEXPO centre „Baldai“. Viskas prasidėjo Vilniuje ir vėliau peraugo į visą Lietuvą apimantį dizaino renginį. „Dizaino savaite“ siekiama parodyti žmonėms, jog dizainas gali pagerinti žmonių privatų ir viešą materialinį gyvenimą, jog svarbu yra domėtis naujovėmis ir taip gerinti savo gyvenimo kokybę. Taip pat buvo siekiama parodyti, jog Vilnius yra šiuolaikiškas miestas, atviras kūrybinėms idėjoms. „Dizaino savaitę“ visada sudaro tam tikros dalys – dizaino konkursas, įvairios konferencijos, 155 JUOSPAITYTĖ, Jurgita. Lietuvos dizaino startas. dic.lt [interaktyvus].(data nenurodoma) [žiūrėta 2014 m. vasario 9d.]. Prieiga per: http://www.dic.lt/index.php/pageid/641 156 JUOSPAITYTĖ, išnaša 155 157 Apie Ldis. [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2014-05-05]. Prieiga per: http://www.ldis.eu/?page_id=5 158 JUOSPAITYTĖ, išnaša 155 159 Dizaino medis pražydo idėjomis. Kaunodiena.lt [interaktyvus]. 2008-04-05 [žiūrėta 2014 sausio 30 d.]. Prieiga per: http://kauno.diena.lt/dienrastis/sokoladas/dizaino-medis-prazydo-idejomis-56609#.Uuqe3_l_t8E

pokalbiai su kviestiniais žymiais žmonės – dizaino pasaulio žvaigždėmis. „Dizaino savaitė“ 2010 metais apėmė ir renginius Kaune, o vėliau plėtėsi dar labiau, vis apimdama daugiau didžiųjų Lietuvos miestų. „Dizaino turgus“. Pirmą kartą dizaino turgus „Daiktų viešbučio“ buvo suorganizuotas 2008 m. liepos mėnesį Rotušės aikštėje. Šio projekto idėja nuo pat pradžių buvo propaguoti lietuvišką dizainą, siekiant, kad patys autoriai čia pristatytų savo gaminius ir semtųsi jėgų bei noro kurti ir gaminti naujus gaminius. Baldų pramonė Iki dizaino savaitės, Lietuvoje svarbiausias įvykis industrinio dizaino sferoje buvo baldų paroda, kurią jau 20 metų kasmet rengia LITEXPO parodų rūmai. Žlugus centralizuotai Sovietinio dizaino kūrimo mašinai, baldų gamyba išliko ta reta veikla, kuriai reikėjo dizaino paslaugų. Nors ne iš karto, tačiau pamažu baldų pramonė vystėsi, augo vietinė konkurencija ir aiškėjo siekis išsiskirti savo produkcija iš kitų rinkos dalyvių, o ne vien naudoti mažiausios kainos kozirį. Taigi kiekvienas rimtesnis baldų gamintojas siekė rinkai per metus pristatyti bent keletą naujų kokybiškų gaminių. Tačiau silpna Lietuvos ekonomika lėmė tai, jog didžiosios kompanijos siekdamos pelno ėmė dirbti užsienio užsakovams, kuriems nereikėjo nei lietuviško dizaino paslaugų, nei labai išskirtinių savo dizainu gaminių. Stabilizuojantis ekonomikai, patriotizmas pamažu skverbėsi ir į baldų gamybą, neaplenkdamas net ir didžiųjų kompanijų. Taip verslas vėl prisiminė vietinį vartotoją. Augant kaštams logiką „daugiau prekių už mažesnę kainą“ perėmė kita strategija - „mažiau gaminių už didesnę kainą“. Siekiama aukštesnės kokybės, o ne mažesnės kainos išgavimo. Vidinė perkamoji galia augo, ir tai pateisino sprendimus. Tačiau viskas dar reikalauja vartotojų švietimo, nes po sovietmečiu nebuvusio gaminių pasirinkimo, po nepriklausomybės žmonės ėmė masiškai vartoti viską, kas iš užsienio, ir pigios kiniškos prekės trumpam buvo tapusios vertinamu pirkiniu. Kaip teigia Marius Dirgėla, nejučia „žmonės ėmė rinktis visišką kičą, kaip, pavyzdžiui, rumuniški miegamojo baldai“160. Edukacija Po valstybingumo atkūrimo, o ypač pastaruoju metu, lietuviai vis daugiau dėmesio skiria kūrybingumui ir kūrybiniam ugdymui. Nuo 2011 m. Lietuvos bendro ugdymo mokyklose diegiama „Kūrybinės partnerystės“ programa. Tyrinėjami mokymosi procesai, motyvavimo mechanizmas. Mokiniai mokomi kūrybiškai, mokymas tampa lyg žaidimas. Programa vykdoma per kūrybos agentus, kurie veikia mokyklose – jie stebi mokymosi procesus, išsiaiškina problemas, kalbasi su mokytojais ir keičia nusistovėjusią mokymo praktiką į daug kūrybiškesnę. Agentai kviečia į mokyklas įv. kūrėjus – menininkus, kultūros veikėjus, kūrybinio sektoriaus veikėjus, mokslininkus 160 DIRGĖLA, Marius. Design Week. Portfolio Design: a Development Tool For Lithuanian Business 2007, Nr.1. Lithuanian Confederation of Industrialists. p.11-14, ISSN-1822-623X

ir kartu su jais bendradarbiaudami įgyvendina kūrybinius sumanymus.161 Bendradarbiavimas Dizainas Lietuvoje įgauna pagreitį, nauji studentai jau eina ankstesnės kartos pramintu keliu, todėl gali naudotis jų sukaupta patirtimi ir mokytis iš jų klaidų. Jie turi plačias galimybes dalyvauti begalėje įvairių mainų programų ir tarptautinių dizaino mugių, bienalių ir t.t. Visgi industrinio dizaino sferoje Lietuvoje vis dar trūksta bendradarbiavimo tarp dizainerių ir pramonės gamintojų. Ši situacija ypač gaji baldų pramonės srityje, kur gamintojai nuo seno labiau linkę į masinę pigių baldų gamybą pagal sukurtus standartus. Į naujus gaminius jie daug neinvestuoja. Kaip teigia Agnė Jakubonė, „Lietuvoje klesti greito verslo kultas“.162 Visgi sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžių Lietuvoje yra, vienas bene geriausių to įrodymų - „ACME Europe“ veikla, kompanijos jau ketvirtus metus vykdomas projektas „ACME design lab“. „ACME Europe“ aktyviai bendradarbiauja su studentais iš Pabaltijo universitetų, pristato studentams pramoninio dizaino tendencijas, supažindina su gamybiniais procesais, siekia „užsiauginti“ sau gerą darbuotoją. Organizuojamose kūrybinėse dirbtuvėse studentai kuria IT įrangos ir aksesuarų dizaino projektus. Anot VDA Dizaino fakulteto projektų vadovo Jano Gailičio, „taip skatinama natūrali sinergija tarp akademinių ir industrinių tyrimų. Akademikai gali pasidalinti kūrybiškomis koncepcijomis, o gamintojai – realia rinkos praktika“163. Tokių projektų metu įmonė atsirenka studentus, kuriems siūlo atlikti praktiką kompanijoje su galimybe likti joje dirbti. Lietuviško kapitalo kompanija „ACME Europe“ yra ypač sėkmingas lietuviško dizaino pasiekimų pavyzdys - ji yra laimėjusi ne vieną didžiausio Europoje tarptautinio Vokietijoje vykstančio konkurso „IF Product Design Award“ prizą: 2013 m. apdovanojimą pelnė bevielė įkraunama pelė PEANUT, 2014 m. apdovanoti net keli produktai – krepšys-kuprinė PEAK ir ausinės MOON. Pelei PEANUT taip pat suteiktas kito konkurso „Plus X award apdovanojimas“. Kompanijos gaminiai taip pat pelnė lietuviško inovacijų konkurso apdovanojimą - „Inovacijų prizas 2013“.

164

Šios kompanijos gaminiai derina funkcionalumo, universalumo, įvaizdžio kūrimo,

inovatyvumo reikalavimus.

161 Apie projektą. kurybinespartnerystes.lt [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2014 sausio 31 d. ]. Prieiga per: http://www.kurybinespartnerystes.lt/apie-projekta 162 JAKUBONĖ, Agnė. Išnaša 80 163 Nauja rinkos tendencija - „užsiauginti“ darbuotoją. delfi.lt [interaktyvus]. 2013-03-19 [žiūrėta 2014 sausio 30 d.]. Prieiga per: http://www.delfi.lt/gyvenimas/karjera/nauja-rinkos-tendencija-uzsiauginti-darbuotoja.d?id=60940137 164 Acme.eu. Naujienos [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2014 sausio 29 d.]. Prieiga per: http://www.acme.eu/ltlt/naujienos

Paveikslas Nr. 54. „ACME Europe“ apdovanoti produktai165

Ikonos Lietuviškas dizainas jau turi ir savo ikonų. Viena jų – Pauliaus Vitkausko („Contra forma“) kėdė „Ku-dir-ka“. Ši kėdė Maskvoje 2008 m. tapo dizaino objektų parodos simboliu 166. Kita ikona – Neringos Dirvinytės supamas krėslas „MOM“, kuris 2006 m. tapo Londono dizaino festivalio simboliu.167

Paveikslas Nr. 55. Kėdė „KU-DIR-KA“

Paveikslas Nr. 56. Supamas krėslas „MOM“

Dizaino politika Dizaino svarba Vakarų pasaulyje jau yra pripažinta kaip itin svarbus komponentas, kuriantis pridėtinę vertę. Tačiau Lietuvoje tai kol kas tik atrandama tiesa. 168 Nors dizaino mokymo įstaigos, tokios kaip VDA Dizaino katedra, aiškiai suvokia dizaino svarbą plėtojant pramonę Lietuvoje 165 cme.eu. Naujienos [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2014 sausio 29 d.]. Prieiga per: http://www.acme.eu/lt-lt/naujienos 166 delfi.lt. Lietuviška kėdė – KU-DIR-KA – parodos Maskvoje simbolis. [interaktyvus]. 2008-09. [žiūrėta 2014 gegužės 5d.]. Prieiga per:http://www.delfi.lt/gyvenimas/naujos_formos/lietuviska-kede-ku-dir-ka-parodosmaskvoje-simbolis.d?id=18475440 167 dizainovacija.lt [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2014 gegužės 5d.]. Prieiga per: http://www.dizainovacija.lt/d/mom/ 168 JUCAITIS, Robertas. Portfolio Design: a Development Tool For Lithuanian Business 2007, Nr.1. Lithuanian Confederation of Industrialists. p.4, ISSN-1822-623X

(VDA Dizaino studijų krypties atnaujinimo programoje 2011m. rašoma: „Į Lietuvą ateinant naujiems investuotojams, stiprėjant lietuviškų firmų siekiui kurti naujus gaminius, dizaino inovacijų akcentavimas pramonėje laikytinas svarbia šalies ekonomikos tvirtėjimo, konkurencingumo didinimo prielaida“169), visgi reikalingas suvokimas politikų lygmenyje. Dizaino politikos Lietuvoje nėra, valdžia nevertina ir neišnaudoja dizaino teikiamų galimybių, keliančių gaminių produkcijos kokybę. Dėl dizaino politikos šalyje nebuvimo „Dizaino forumas“ 2013 m. išplatino „Lietuvos dizaino memorandumą“. Šiame memorandume teigiama: „Dizainas valstybės mastu – tai: konkurencingos paslaugos ir produktai, inovatyvus viešasis sektorius, socialinės inovacijos. Sėkmingam jo panaudojimui ir plėtrai būtini: dizaino švietimas, dizaino studijos ir profesinių kompetencijų ugdymas, dizaino vadyba, dizaino tyrimai.“170 Dizaino kaip inovacijų skatinimo reikšmė valstybei Neseniai pasaulyje vykusi globali finansinė krizė kiek pakeitė valstybių vertinimo standartus. Dabar vietoje sąvokų „išsivysčiusi“ ir „besivystanti ekonomika“ labiau imama kalbėti apie kitokį šalių skirstymą - „inovacijomis turtinga“ (angl. terminas „innovation rich“) ir „inovacijomis skurdi“ (angl. terminas „innovation poor“). Inovatyvumas ir jo skatinimas suvokiami kaip darantys itin didelį poveikį šalių ekonomikai ir kartu globaliai ekonomikai 171. Sėkmė pasaulinėje ekonomikoje priklauso nuo gebėjimo konkuruoti, kurti vertę kuriančius produktus ir taikyti inovacijas. Didelį vaidmenį pasaulinės ekonomikos stabilumui ir aukštam konkurencingumo lygiui daro šalių švietimo sistemos. Viena iš didelių globalių problemų yra nedarbo lygis, kurį sumažinti padėtų švietimo sistemos įrankiai, kurie padėtų sureguliuoti darbo rinkos poreikius ir atitinkamai pagal juos performuoti ruošiamų specialistų kiekius172. Pasaulinis Ekonomikos Forumas išskiria 12 ramsčių, kurie padeda užtikrinti ekonomikos konkurencingumą. Kaip viena iš ramsčių yra įvardijama inovacija. Visos pasaulio valstybės Forumo skirstomos į 3 pakopas: žemiausia pakopa – faktorių siekiančios, antroji pakopa – efektyvumo siekiančios, aukščiausia pakopa – inovacijų siekiančios. Taigi inovacijų skatinimas – kelias į pajėgiausių ir konkurencingiausių šalių gretas. Pagal šį skirstymą, Lietuva yra pereinanti nuo efektyvumo siekiančios į inovatyvumo siekiančios šalies kategoriją. Pagal išvestą konkurencingumo

169 Vilniaus dailės akademija. Dizaino studijų krypties programos atnaujinimas: programa: 612W20001 Dizainas (Vilniuje). VDA: Vilnius, 2011 m., p. 7. 170 Dizaino Forumas. [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2014 gegužės 5 d.]. Prieiga per: https://docs.google.com/forms/d/14v-EfnKfePP-zmFk-SbIp9Wu17cgb7KPYMYaeE5VFd8/viewform 171 SCHWAB, Klaus. Preface. Iš : World Economic Forum. The Global Competitiveness Report 2013-2014. Full Data Edition. World Economic Forum, 2013, p. xiii. Prieinama per: http://reports.weforum.org/the-globalcompetitiveness-report-2013-2014/ 172 World Economic Forum. The Global Competitiveness Report 2013-2014. Full Data Edition. World Economic Forum, 2013, p. 3-4. Prieinama per: http://reports.weforum.org/the-global-competitiveness-report-2013-2014/

indeksą, mūsų valstybė yra reitinguojama 48 vietoje iš 148 pasaulio valstybių 173. Nors dizainas Globalaus konkurencingumo 2013-2014 m. ataskaitoje nėra atskirai minimas, tačiau dizainas yra vienas iš inovatyvumą skatinančių ir diegiančių įrankių. Kitaip tariant, dizainas ir jo skatinimas bei gero dizaino propagavimas ir vystymas reiškia kelią labiausiai išsivysčiusių pasaulio ekonomikų link. Todėl Lietuvai skatinti inovatyvumą per dizainą yra visapusiškai naudinga, tai yra raktas į labiausiai išsivysčiusių ekonomikų klubą. Deja, reikia dar kartą priminti – dizaino politika Lietuvoje nėra vykdoma, valdžia dizaino reikšmės nėra įsisąmoninusi. Lietuviškas dizainas šiandien Lietuviškas dizainas tebėra formavimosi stadijoje, tai dar nėra pilnai išsikristalizavęs procesas. Tokia situacija turi nemažai privalumų – dizainas yra atviras procesas, paveikus pokyčiams, naujoms technologijoms, jo nevaržo jokie tradiciniai rėmai ir nusistovėję standartai. Anot Naurio Kalinausko, kitos šalys lietuvišką dizainą laiko „smart design“ (liet. „sumanus dizainas“), nes jie mato, jog lietuvių kūriniai yra „su mintimi, įdomūs ir gudrūs objektai. Užsieniečiams patinka, kad juose yra ironijos, kuri dizaine (…) labai sveikintina. Pavyzdžiui, italų dizainas yra labai rimtas, tad lietuviškasis jo kontekste išsiskiria teigiamai“.174 Kaip teigia Marius Dirgėla: „Dizainas šaliai reikalingas todėl, kad jis kuria konkurencinį pranašumą (…) intelektualinį pranašumą, kuris suteikia didžiausią pridėtinę vertę(...). Mus šiek tiek riboja technologijos, iš tiesų Lietuvoje trūksta būtent pačių moderniausių technologijų ir pačių moderniausių medžiagų, kurios dažniausiai būna naujausių dizaino sprendimų pagrindas, o kita kryptis, kuo mes galime būti įdomūs – mes galime būti įdomūs savo savitumu, (…) mes galime būti įdomūs savo kad ir liaudies menu“175 Anot dizainerės Rasos Baradinskienės: „Lietuvos dizaineriai turi labai stiprų kūrybinį potencialą. Jie yra originalūs“176. Vytautas Gurevičius teigia, kad lietuviško dizaino situacija gerėja, žmonės palankiau žiūri „ į lietuviško dizaino darbus. Į juos nebežiūrima kaip į kažką nekokybiško ar antrarūšio. Jau turime vartotojų, kurie to geidžia. Atkreipkite dėmesį į mūsų visuomenines patalpas, dauguma jų yra pakankamai originalios, viskas gaminama vietoje, nesivaikoma būtinai užsienietiškų daiktų (…) Lietuviškas dizainas jau įgauna savo vertę, veidą ir stilių. (…) Jau turime savo veidą, originalumą, lietuviškumą, kurį užsieniečiai ir gali pastebėti. Patys save vertinti šioje plotmėje sunkiai gebame, 173 World Economic Forum. The Global Competitiveness Report 2013-2014. Full Data Edition. World Economic Forum, 2013, p. 9-18. Prieinama per: http://reports.weforum.org/the-global-competitiveness-report-2013-2014/ 174 OBCARSKAITĖ, Eglė. Dizainerių šalį užkariauti per skrandį. vz.lt [interaktyvus]. 2009-05-29 [žiūrėta 2014 gegužės 5 d.]. Prieiga per: http://archyvas.vz.lt/news.php? id=4113718&strid=960273&rs=0&ss=1&y=2009%2005%2029 175 Kokios aplinkos ir daiktų dizaino mados vyrauja Lietuvoje? Diskusija Lietuvos radijo studijoje, kurioje dalyvavo: M. Dirgėla (LDF), N. Kalinauskas (LDF, Contraforma), M. Urbanavičius (VDA DIC). [audio]. 2006-11-10 [žiūrėta 2014 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per: http://www.lgda.lt/index.php?id=3&sk_nuo=11 176 JAKUBONĖ, Agnė. Išnaša 80

čia būtinas žvilgsnis iš šalies. Kai jie į mus žiūri, pastebi, kad esame kiek kitokie. Išskirtinumas dizaine yra viena iš geidžiamų savybių. Originalūs dalykai yra vertybė.“177 Anot Audriaus Klimo, „lietuviško dizaino charakteringi bruožai galbūt nėra būti tokiu ryškiu, bet vis tiek mes galime jį skirti nuo rusiškojo, galbūt lietuviškas yra santūresnis šiek tiek, jis toks paprastesnis, ramesnis, ne toks drastiškas, ne toks iššaukiantis“178. *** Lietuvos dizaino istorinės raidos analizė parodė, jog Lietuvoje galvoti apie dizainą pradėta gana anksti – 1821 m. Dizaino procesas suaktyvėjo 20 a. pr. Tačiau po Antrojo Pasaulinio karo, dizaino raida buvo pristabdyta. Dizainas valdžios buvo naudojamas kaip priemonė propagandiniams tikslams pasiekti, dizainas buvo pajungtas planinės ekonomikos reikmėms. Jis mažai kuo tarnavo žmogui. Apskritai, Sąjungoje buvo labai maža daiktų pasiūla, todėl žmonės vertino daiktus ne už jų funkcionalumą ar estetiką, bet apskritai džiaugėsi tuo, jog tuos daiktus turi. Lietuviai pasitelkdavo savo išradingumą ir į buitį įsileisdavo įvairaus kičo elementų, įmantrių ir neskoningų detalių. Tai vis dar jaučiama ir šiandien – nemaža visuomenės dalis yra tarsi užstrigusi tame etape ir nenori atsisakyti perteklinio įmantrumo ir dekoratyvumo savo buityje. Nepaisant sovietinės okupacijos, dizainas Lietuvoje egzistavo, buvo kuriamas ne tik daiktų dizainas, bet ir visuomeninių interjerų dizainas, konstruojami parodų stendai. Ypač didelis dėmesys buvo kreipiamas darbo aplinkos projektavimui, kur numatomos ne tik reprezentacinės zonos, bet pasirūpinama darbuotojų poilsio zona. Nors Sovietų valdžia nelabai rūpinosi atskiru savo visuomenės nariu, bet ji labai daug dėmesio skyrė savo piliečiui, kaip darbininkui. Įvaizdis ir reklama – sovietmečiu egzistavę reiškiniai, tačiau jie buvo labai saviti, lyginant su vakarietiškais jų atitikmenimis. Įvaizdžio formavimas buvo politiškai angažuotas ir siekė perteikti komunistų partijos pasaulėžiūrą. Dizaineriams buvo paliekama mažai kūrybinės laisvės. Visa komunikacija buvo pasitelkiama siekiant visuomenei įbrukti sovietinį mąstymą. Tačiau dauguma žmonių netikėjo jiems skleidžiama propaganda, tačiau turėjo vaizduoti priešingai. Žmonės kentė, nes reikėjo gyventi dvilypį gyvenimą.

177 OGULEVIČIŪTĖ, Jurgita, Kotryna. Dizaineris Gurevičius: lietuviškas dizainas jau įgauna savo vertę, veidą ir stilių. [interaktyvus]. 2014-05-10 [žiūrėta 2014 gegužės 5 d.]. Prieiga per: http://www.alfa.lt/straipsnis/16162691/dizaineris-gurevicius-lietuviskas-dizainas-jau-igauna-savo-verte-veida-irstiliu?p=2#.U5NEPXY0_xU 178 Radio laida „Ryto alegro“, radio stotyje LR „Klasika“ 2008. [audio]. 2008-09-30 [žiūrėta 2014 gegužės 6 d.]. Prieiga per: http://www.lgda.lt/dokai/2008_09_30_Klasika_Ryto_allegro.mp3

4.2.

Šalies įvaizdis

Terminas Įvaizdis - „tai tikslingai sukurta arba stichiškai atsiradusi forma, kuri atspindi tam tikrą objektą žmonių sąmonėje; tai dinamiškas reiškinys, kintantis priklausomai nuo objekto arba žmonių grupės sąmonės pokyčių. (…) Šalies įvaizdžio formavimas – tai atrinktos teigiamos informacijos apie šalies vertybes ir galimybes parengimas ir jos perteikimas tikslinėms visuomenės grupėms (verslininkams, investuotojams, turistams) įvairiais informaciniais šaltiniais tiek šalies viduje, tiek užsienyje“, - teigiama Valstybinio audito ataskaitoje179. Nauda Teigiamas šalies įvaizdis yra naudingas valstybei ir ši nauda pasireiškia 4 srityse: viešojoje diplomatijoje, eksporto skatinime, investicijų pritraukime ir turizmo plėtroje. Neigiama informacija apie šalį kenkia valstybei (kaip pvz., informacija, kad šalyje aukštas korupcijos lygis). Lietuvos žinomumas ir atpažįstamumas pasaulyje šiuo metu yra nepakankamas, nors pastangos jį formuoti šalyje dedamos jau daugiau kaip 10 metų180. 2008 m. buvo sukurta strateginio marketingo koncepcija „Lietuva – drąsi šalis“, deja, ši koncepcija krizės akivaizdoje buvo sustabdyta ir neatnaujinta iki šiol. Šiuo metu Lietuvoje nėra patvirtintos įvaizdžio formavimo strategijos, be to, ankstesnės įvaizdžio kūrimo pastangos buvo nesėkmingos, trūko bendro koordinavimo, aiškumo, švaistytos lėšos. Įvaizdžiai Nors neturime vieno oficialaus įvaizdžio, tačiau šiuo metu naudojami 2 pagrindiniai šalį atspindintys įvaizdžiai-prekiniai ženklai: turizmo ir „Lietuva – Baltijos širdis“. Taip pat visai neseniai, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, buvo naudojama trečia šalies įvaizdžio išraiškalogotipas, specialiai skirtas pirmininkavimo laikotarpiu atspindėti šalį. Šiuo metu bene daugiausia naudojamas turizmui skatinti skirtas Lietuvos prekės ženklas. Šio ženklo koncepcijoje visiškai atsisakyta Lietuvos trispalvės spalvų, specialiai naudojamos visai kitos spalvos. Logotipu siekiama pateikti Lietuvą kitaip, nei save pateikia kitos šalys. Logotipo forma – tai geometrizuotas Lietuvos kontūras.

179 LR VALSTYBĖS KONTROLĖ. Valstybinio audito ataskaita: Lietuvos įvaizdžio formavimas. 2009 m kovo 31 d. Nr. VA-P5-50-3-6, Vilnius, p. 9. 180 LR VALSTYBĖS KONTROLĖ. Išnaša 179, p. 1-9.

Paveikslas Nr. 57. Turizmo įvaizdis181

Citata iš logotipo naudojimo aprašo: „Lietuvos logotipas – tai iš skirtingo dydžio spalvotų detalių sudėliotas Lietuvos kontūras su užrašu „Lithuania“. Logotipu pabrėžiamas Lietuvos teritorinis vientisumas ir stiprinamas nacionalinis identitetas. Griežtų figūrų susipynimas suteikia energijos, o aštrūs, griežti kampai kuria tvirtumo įspūdį. Kampai, išlįsdami iš įsivaizduojamų šalies kontūrų, simbolizuoja naujovių diegimą, dinamiškumą ir plačias galimybes.“182

Vizualiai visai kitoks yra „Lietuva – Baltijos širdis“ prekės ženklas. Šiuo ženklu taip pat siekiama formuoti vieningą Lietuvos identitetą. Tai ne valdžios iniciatyva, o pilietinė iniciatyva. Šis ženklas atsižvelgia į Lietuvos istoriją, jos geopolitinę padėtį: Lietuva – didžiausia iš trijų Baltijos valstybių.

Prekės ženklo grafinei išraiškai pasirinktas šiuolaikiškai stilizuotas vyčio simbolis,

patalpintas į gintaro gabalėlį.

Paveikslas Nr. 58. „Lietuva – Baltijos širdis“ logotipas183

Lietuvos pirmininkavimui buvo naudotas trečias logotipas su savo atskira koncepcija.

Paveikslas Nr. 59. Pirmininkavimo logotipas184 181 Lietuvos prekės ženklas. Logotipo naudojimo aprašas. p. 8 [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2014 gegužės 5 d.]. Prieiga per: http://beta.tourism.dev12.kryptis.lt/uploads/documents/LT-prekes-zenklas/LT-naudojimo-aprasas.pdf 182 Lietuvos prekės ženklas. Logotipo naudojimo aprašas, išnaša 181 183 Baltijossirdis.lt. Apie VŠĮ „Lietuva – Baltijos širdis“. [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2014 gegužės 5 d.]. Prieiga per: http://www.baltijossirdis.lt/lt/apie_vsi_lietuva_baltijos_sirdis/ 184 eu2013.lt. Logotipas ir stilius. [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2014 gegužės 5 d.]. Prieiga per: http://www.eu2013.lt/lt/pirmininkavimas-ir-es/logotipas-ir-stilius

Citata iš Lietuvos pirmininkavimui ES skirto puslapio: „Logotipas kalba apie vieningą Europos Sąjungą, kurios šalys nori ir geba dirbti drauge, puoselėja bendraeuropietiškas vertybes ir yra pajėgios įveikti visus kylančius iššūkius. Logotipo spalvos primena Lietuvos ryšius su Baltijos jūros ir Šiaurės Europos regionu, o mėlyna Europos Sąjungos vėliavos juosta simbolizuoja bendras vertybes ir darbus. Logotipo ratą sujungia Lietuvos tautinės vėliavos spalvų – geltonos, žalios ir raudonos – pynė. Ši jung tis rodo, kad antrąjį 2013 m. pusmetį atsakomybė už vadovavimą ES Tarybai yra patikėta Lietuvai.“185

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuva neturi aiškios vizijos, kaip save pristatyti pasauliui. Šiuo metu naudojami keli logotipai, labai skirtingi ir savo kuriama estetika. Lietuvos, kaip drąsios šalies, įvaizdis buvo sustabdytas krizės metais ir iki šiol nėra atnaujintas. Taigi šalis šiuo metu neturi jokio patvirtinto savo įvaizdžio.

185 eu2013.lt. Logotipas ir stilius. [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2014 gegužės 5 d.]. Prieiga per: http://www.eu2013.lt/lt/pirmininkavimas-ir-es/logotipas-ir-stilius

4.3.

Lietuvos dizaino pristatymo parodose tradicijos analizė

Čia nagrinėjamos parodos, kuriose buvo demonstruojami lietuviški dizaino gaminiai. Ši analizė padės nustatyti, kokios eksponavimo praktikos yra būdingos mūsų šalies dizaino gaminių pristatymui parodose, ar vyrauja kokia aiški strategija ir ar galima tuo pasinaudoti kuriant LDB parodos stendą, kuriame taip pat demonstruojami lietuviški dizaino objektai. Dizaino savaitės paroda LITEXPO rūmuose 2005 m.. Daiktai eksponuojami pastatyti ant apie 10 cm aukščio pakylos, suformuotos iš standartinių stendų kūrimo sistemos, kurią teikia Litexpo parodų rūmai, pagamintos iš aliuminio profilių, o paviršius padengtas specialia juodos spalvos kilimine danga. Pakylos neatrodo labai patraukliai. Pati patalpa, kurioje eksponuojami baldai, yra tamsi, vyrauja juoda spalva. Sienelės suformuotos taip pat iš standartinės parodinės įrangos bei juodos spalvos užuolaidų. Pakylėlės yra apie 1 m 2 pločio. Kai daiktas yra pailgas, jis eksponuojamas ant greta sustumtų pakylėlių Užrašai nepritvirtinti, „pamesti“ bet kaip, ir atrodo netvarkingai. Jie padėti ant pakylėlių paviršiaus, todėl juos skaityti lankytojams nėra patogu, nes jie labai žemai – apie 10 cm aukštyje.

Paveikslas Nr. 60. Dizaino savaitės 2005 m. paroda186

Dizaino savaitės paroda 2006 m. Daiktai eksponuojami ant žemos pakylėlės su aukšta (apie 2m aukščio) sienele iš vieno krašto. Į konstrukciją integruoti 2 kryptiniai šviestuvai su halogeniniu šviesos šaltiniu. Apšvietimui taip pat išnaudojamas bendras salės apšvietimas. Eksponatai išrikiuoti 186 Dizaino savaitės '2005 objektai. Dizaino forumas.lt [interaktyvus]. 2005 [žiūrėta 2014 m. sausio 7 d.]. Prieiga per: http://www.dizainoforumas.lt/lt.php/DW/DW2005

į eiles palei kolonas. Ekspozicinė konstrukcija visur naudojama identiška – tas pats vienas modulis, kurio plotis apie 1 m, o aukštis apie 2 m, pagamintas iš juodu HPL laminatu dengtos faneros.

Paveikslas Nr. 61. Dizaino savaitės 2006 m. paroda187

Ekspozicija „Dizainas šviesoje“, LITEXPO parodoje „Baldai“ 2007 m. Tai dizaino savaitės renginys, kurio metu buvo eksponuojami žymių pasaulio firmų garsūs produktai, tarp eksponatų buvo ir „Red Dot“ apdovanojimą pelniusi sofa LOGO („Softimus“, dizaineris Nauris Kalinauskas).

Paveikslas Nr. 62. Baldų parodos 2007 m. paroda „Dizainas šviesoje“188

Eksponatai pateikiami paprastai, pastatyti ant skritulio formos neaukštų pjedestalų, pagamintų 187 Dizaino forumas.lt [interaktyvus]. 2005 [žiūrėta 2014 m. sausio 7 d.]. Prieiga per: http://www.dizainoforumas.lt/lt.php/DW/DW2006 188 DIRGĖLA, Marius. Design Week. Portfolio. Design: A Development Tool For Lithuanian Business. 2007, Nr.1, p.13

iš HPL laminatu dengtos faneros. Daiktai eksponuojami atsitiktine tvarka, paliekant tarp eksponatų ne mažiau kaip metro tarpą praėjimui. Specialus lokalus apšvietimas nėra naudojamas, apšviečiama parodų rūmų apšvietimo sistema. Prie kiekvieno daikto, šalia stovi stovas su apie 75 cm aukštyje pritvirtintu užrašu. Konkurso [neformate] ekspozicija Litexpo baldų parodoje 2007 m. Vilniuje.

Paveikslas Nr. 63. Konkurso „[neformate]“ ekspozicija baldų parodoje 2007 m.189

Šios parodos eksponatai demonstruojami sustatyti ant juodos spalvos žemų pakylėlių, vos pakilusių nuo žemės. Pakabinami eksponatai pritvirtinti prie specialių sienelių, kurios apačioje taip pat turi pakylėlę. Pakylėlių forma priklauso nuo eksponuojamų daiktų dydžio – pailgiems daiktams skiriama pailga, siauresniems daiktams kaip, pavyzdžiui, kėdė, skiriama kvadrato formos pakyla. Eksponato aprašymas talpinamas ant balto lapo, priklijuoto prie pakylėlės. Aprašymai dedami labai žemai, todėl tam, kad būtų galima perskaityti, tenka pasilenkti. Dizaino savaitės

„Dizaino galerija“

Litexpo rūmuose baldų parodos metu 2008 m.

Eksponavimui šioje parodoje pasirinktas lygiai toks pat formatas, kaip ir 2007 m., tik šį kartą atsisakyta dienos šviesos – langus dengia nuleistos žaliuzės, ten, kur langų nėra, pakabintos foninės sienelės iš juodos medžiagos.

189 DIRGĖLA, Marius.išnaša 188

100

Paveikslas Nr. 64. Dizaino savaitės 2008 m. „Dizaino galerija“190

Dizaino savaitės ekspozicija 2009 m. Parodoje eksponavimui naudojama tik gelsva, ant kojelių sumontuota plokštė, o konkurso [neformate] eksponatai sustatyti tiesiog ant žemės neįrengtose loftų patalpose.

Paveikslas Nr. 65. Dizaino savaitės 2009 m. „Dizaino galerija“191 190 DIRGĖLA, Marius.išnaša 188

101

Dizaino savaitė 2010 m. ir paroda „Dizaino rinktinė - Užvakar ir šiandien“. Vyko „Fluxus Ministerijoje“, Vilniuje. Eksponatai pristatomi labai paprastai, ant neaukštų apvalių pjedestalų arba tiesiog pastatyti ant grindų. Langai ir sienos uždengti juoda medžiaga.

Paveikslas Nr. 66. Dizaino savaitės 2010 atidarymas „Fluxus ministerijoje“ Vilniuje 192

Dizaino savaitė 2011 m. Šioje parodoje eksponavimo būdai labai primena naudotus ankstesniais metais. Panašu, kad nebeieškoma pateikimo formų, į viską žiūrima labai paprastai. Daiktai eksponuojami arba tiesiog statant juos ant grindų, arba ant kvadratinių ar stačiakampių pakylėlių. Tik kiek įdomesnės – apvalių pakylėlių kombinacijos, kai jų forma sudaryta iš vienas į kitą sujungtų apskritimų. Apšvietimui nėra skiriamas atskiras dėmesys, naudojamas bendras patalpos, kurioje daiktas eksponuojamas, apšvietimas.

Paveikslas Nr. 67. Dizaino savaitės 2011 m. renginių nuotraukos 193 191 Dizaino savaitė 2009 [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2014 sausio 9 d.]. Prieiga per: http://www.interjeroelementai.lt/index.php?s_id=563&lang=lt 192 Dizaino savaitės atidarymas 2010. facebook.com/Dizaino.Savaite [interaktyvus]. 2010-05-21 [žiūrėta 2014 sausio 9d.]. Prieiga per: https://www.facebook.com/Dizaino.Savaite

102

Dizaino savaitės 2012m. paroda „Geras dizainas“. Paroda buvo rengiama Energetikos ir technikos muziejuje, Vilniuje. Čia daiktai eksponuojami pakelti ant pakylėlių, suformuotų iš kvadrato formos ir vos pakilusių nuo žemės (ant žemų, akiai nematomų kojelių). Įdomu tai, kad čia atsiranda pastatoma kabykla-lentyna, kuri gali būti įvairiai panaudojama – ant jos galima kabinti rūbus, sudėjus lentynas galima išnaudoti lentynos paviršius kaip ekspozicinį plotą. Taip pat rėmą galima naudoti kaip stendą. Kita naujovė – užrašai pakelti arčiau akių lygio – siekia daugiau kaip metro aukštį. Ten, kur baldas statomas ant grindų, grindys padengiamos apskrita kartono spalvos medžiaga ir taip eksponuojami daiktai dar labiau pabrėžiami.

Paveikslas Nr. 68. Dizaino savaitės 2012 m. paroda „Geras dizainas“ 194

Dizaino savaitės renginys 2012 m. Telšiuose, „Contra formos“ paroda VDA Telšių dailės fakultete. Šioje parodoje ekspozicijos pateikimas atrodo kompoziciškai pagrįstas, yra aiškus ir tvarkingas. Daiktai eksponuojami ant nuo žemės pakeltų platformų, pagamintų iš HPL laminatu dengtos faneros. Platformos yra kvadratinės formos, bet ten, kur daiktas reikalauja pailgos formos pakylos suformavimo, sujungiamos dvi platformos. Lokalus pašvietimas nenaudojamas. Parodos pavadinimą atvaizduojantis plakatas tiesiog pakabintas ant lubose esančios profilinės apšvietimo sistemos. 193 Dizaino galerija. dizainoforumas.lt [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2014 sausio 9 d.]. Prieiga per: http://www.dizainoforumas.lt/lt.php/DW/DW2011/Galerija 194 Dizaino savaitės 2012 atidarymas. facebook.com/Dizaino.Savaite [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2014 sausio 9 d.]. Prieiga per: https://www.facebook.com/media/set/?set=a.424188227601175.101593.118488971504437&type=1

103

Paveikslas Nr. 69. Dizaino savaitės 2012 m. parodaTelšiuose195

Ekspozicija „Lietuvos dizainas: praeitis, dabartis, ateitis“ Taline. Tai viena gražiausių lietuviško dizaino gaminių ekspozicijų. Bet tam turi įtakos pačios patalpos, kuriose ekspozicija buvo rodoma. Baldai ir kiti stambūs daiktai čia buvo eksponuojami arba pastatyti ant žemės, arba ant jau ankstesnėse parodose matytų baltos spalvos pakylėlių. Čia taip pat naudojami ir 2012 m. Dizaino savaitės „Gero dizaino parodoje“ jau matyti lentynų rėmai, kurie čia atlieka lentynų laikymo funkciją. Dar vienas naujas dalykas – smulkūs daiktai eksponuojami ant specialių stalų, kurių paviršius turi išgaubtą permatomo plastiko apsaugą nuo dulkių ir nuo galimų vagysčių. Informaciniai užrašai išdėlioti tiesiog ant eksponatų arba šalia jų.

Paveikslas Nr. 70. Lietuviško dizaino ekspozicija „Lietuvos dizainas: praeitis, dabartis, ateitis“ 196 195 Dizaino savaitės renginiai prasideda paroda Telšiuose. facebook.com/Dizaino.Savaite [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2014 sausio 9 d.]. Prieiga per: https://www.facebook.com/media/set/? set=a.354782847916223.83273.136763403051503&type=1

104

Ekspozicija „Lietuvos dizainas: praeitis, dabartis, ateitis“ 2012 m., paroda „Everyday discoveries“ („Kasdieniai atradimai“). Tai buvo pagrindinė Pasaulio dizaino sostinės renginio paroda Helsinkyje. Daiktai čia eksponuojami kelias būdais. Vieni daiktai, kurie gali savarankiškai stovėti ant žemės, yra tiesiog uždėti ant vos nuo žemės pakilusios pakylėlės, pagamintos iš HPL laminatu dengtos faneros. Kiti daiktai eksponuojami ant specialiai sukurtų lentynų, kurias laiko specialios trikampę formą sudarančios dalys. Lentynos naudojamos baltos, pagamintos iš HPL dengtos faneros.

Paveikslas Nr. 71. Lietuviško dizaino ekspozicija Helsinkyje „Lietuvos dizainas: praeitis, dabartis, ateitis“ 197

Informaciniai užrašai pateikiami akių lygyje, ant specialiai prie pakylėlės pritvirtintos žaliu HPL laminatu dengtos lentos. Pakylėlės formuojamos iš modulių, kurių dydis apie 1 m x 1 m. Kai reikia pailgos formos, tuomet suglaudžiamos kelios kvadratinės pakylėlės ir gaunama pailgo stačiakampio forma.

Paveikslas Nr. 72. Lietuviško dizaino ekspozicija Rygoje 196 Lietuvos dizaino paroda Taline 2012.09.24-10.01. facebook.com/Dizaino.Savaite [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2014 sausio 9 d.]. Prieiga per: https://www.facebook.com/vytautas.gurevicius.9/media_set? set=a.458786860833165.108981.100001055655176&type=1 197 Lietuvos dizainas – pasaulio dizaino sostinėje. dizainoforumas.lt [interaktyvus]. 2012-09-12 [žiūrėta 2014 sausio 9d.]. Prieiga per: http://www.dizainoforumas.lt/lt.php/naujienos?id=259

105

„Design isle“ paroda Rygoje 2013 m. Eksponatai šioje parodoje demonstruojami dviem būdais – stambesni pastatyti ant grindų, o smulkesni pateikiami išdėlioti ant baltų stalų. Grindų danga naudojama kelių spalvų, tačiau iš nuotraukų matyti, jog tai yra pačiame parodų paviljone naudojama grindų danga, o ne specialiai lietuviško stendo demonstravimui sugalvota grindų dangos spalvinė kompozicija. Konkurso „Geras dizainas 2013“ nugalėtojų paroda. Ji vyko Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje. Eksponatai išrikiuoti į liniją, atkartojančią patalpos kontūrus. Daiktai eksponuojami vienas greta kito, pakelti ant specialiai jiems suprojektuotos vos nuo žemės pakilusios pakylos, kuri viename krašte turi sienelę, didesnę nei žmogaus ūgis. Daiktai eksponuojami ant identiškų ekspozicinių modulių. Informacija apie daiktus pateikiama paprastame nedideliame plastikiniame stovelyje, kuris padėtas labai žemai, todėl nėra labai patogu skaityti jame pateikiamą informaciją. Smulkūs daiktai eksponuojami kiek kitaip – ant specialiai tam sukurto stalo, dengto plastikiniu skaidriu gaubtu. Čia naudojamas bendras muziejaus apšvietimas, eksponatai nėra specialiai apšviečiami lokaliais šviesos šaltiniais. Ekspozicija šviesi, nes naudojama baltos spalvos HPL laminatu dengta fanera.

Paveikslas Nr. 73. „Geras dizainas 2013“ paroda Energetikos ir technikos muziejuje198

Paroda Londone „Design Lithuania 2001-2013“. Ta proga, jog Lietuva pirmininkavo 198 „Geras dizainas 2013“ nugalėtojų paroda. dizainoforumas.lt [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2014 sausio 9 d.]. Prieiga per: https://www.facebook.com/media/set/?set=a.596803500339646.1073741829.118488971504437&type=1

106

Europos Sąjungai, Londono dizaino festivalyje šalis turėjo galimybę pristatyti savo dizainą. Paroda vyko 2013 m. nuo rugsėjo 16-os iki spalio 18-os dienos, taigi net visą mėnesį žymios kompanijos „ARUP“ centrinės būstinės foje. Įranga parodai buvo gaminama specialiai. Apšvietimui panaudotas ir kaip dizaino objektas eksponuojamas dizainerio Vytenio Puzero šviestuvas „Corio“. Kitur apšvietimui naudojami kryptiniai metalo halogenų šviestuvai – bėginė prožektorių sistema. Dizaino objektai eksponuojami labai paprastai ir minimalistinėmis priemonėmis – kai kurie industrinio dizaino kūriniai padėti ant kvadrato formos nedidelės pakylėlės, suformuotos tik iš baltu HPL laminatu dengtos plokštės. Tuo tarpu kai kurie eksponatai tiesiog pastatyti ant grindų. Veidrodis bei knygų lentyna eksponuojami panaudojant baltą vertikalią sienelę.199

Paveikslas Nr. 74. „Design Lithuania 2001-2013“ paroda Londone

Paroda Šiaurės šalių kultūros festivalyje „Les Boreales“, 2013 m. Paroda vyko Kane, Prancūzijoje. Vieta – buvusio moterų vienuolyno parodų salė.200

199 "Lithuanian Design 2001-2013“ Londone ir Kane vienu šūviu – du zuikiai. 7Dienos.lt [interaktyvus]. 2013-11-26 [žiūrėta 2013 lapkričio 26 d.]. Prieiga per: http://www.7dienos.lt/design-lithuania-2001-2013-londone-ir-kane-vienusuviu-du-zuikiai1/ 200 BAREIKA, Vytus. „Design Lithuania 2001-2013“ Londone ir Kane – vienu šūviu - du zuikiai [interaktyvus]. 201311-16 [žiūrėta 2014 sausio 9 d.]. Prieiga per: http://www.7dienos.lt/design-lithuania-2001-2013-londone-ir-kanevienu-suviu-du-zuikiai1/

107

Paveikslas Nr. 75. „Geras dizainas“ nugalėtojų paroda Kane201

Eksponavimas labai paprastas: daiktai dedami ant neaukštos pakylėlės – ant HPL laminatu dengtos medžio plokštės. Šiose pakylėlėse sumaniai integruotas mažas toršerinis šviestuvėlis, skirtas apšviesti eksponuojamą daiktą. Daiktai daugiausia eksponuojami atskirai sustatyti po vieną, išskyrus atvejus, kai šalia dedamas giminingas daiktas. Erdvės patalpoje daug, nes čia labai aukštos lubos. Eksponatai sustatyti į eilę ir perimetru atkartoja patalpos stačiakampę formą, prie kiekvieno eksponato pastatytas mobilus aprašymas, pagamintas iš skaidraus plastiko ir į vidų įdėto spausdinto lapo. Tik smulkūs daiktai eksponuojami kitaip – jiems padarytas specialus stalas su plastikiniu gaubtu. Šiame gaubte taip pat įrengti kryptinės šviesos šaltiniai – prožektorinė bėginė sistema su halogenais. Ši „Gero dizaino“ nugalėtojų paroda dar apkeliavo ne vieną miestą, visur buvo naudojama ta pati įranga ir pateikimo principas. *** Ši analizė parodė, jog lietuviško dizaino gaminių pateikimui Lietuvoje nėra teikiamas didelis dėmesys. Greičiausiai tai lemia menki finansiniai ištekliai. Parodų ekspozicijos yra paremtos moduline sistema, kai eksponatai demonstruojami ant vienodų modulių, kurie šiek tiek kinta, kai to reikalauja eksponato dydis. Išradingumu ekspozicijos nepasižymi, faktiškai naudojamas vienas eksponatų pateikimo principas – eksponatai dedami ant specialių pakylėlių, pagamintų iš HPL laminatu dengtos faneros. Kartais keičiasi tik spalva – vienoje parodoje naudojamos baltos pakylėlės, kitoje juodos. Iš anksto galime nuspėti, kaip paroda atrodys kitais metais, tik kiek sunkiau bus atspėti tikslią spalvą – juodos ar baltos bus eksponavimui naudojamos pakylėlės. Taigi iš esmės analizė atskleidė, jog lietuviškų dizaino gaminių ekspozicijos tradicijoje nėra vertų dėmesio ir aprašomo projekto stende naudotinų ekspozicijos pateikimo sprendimų. Lietuviško dizaino ir jo istorinės raidos analizė padėjo geriau suvokti, koks yra lietuviškas 201 BAREIKA, Vytus, išnaša 200

108

dizainas šiandien – tai yra originalus, sumanus, su ironija, kiek santūrus ir ne toks ryškus dizainas. Deja, tai labai bendri bruožai, nėra aiškiai įvardijama, kuo savitas mūsų dizainas. Apskritai trūksta savianalizės, informacijos, straipsnių ir tyrimų šia tema. Lietuvos įvaizdžio analizė taip pat kiek nuvylė, nes išaiškėjo, jog šiuo metu neturime bendro įvaizdžio, neturime bendros identiteto koncepcijos. Kaip alternatyva šiai spragai užpildyti egzistuoja keli Lietuvos prekės ženklai, tačiau jie labai skirtingi ir pabrėžia skirtingas vertybes, nėra vienos aiškios krypties. Apskritai diskusinis klausimas yra, ar Lietuvai reikia vieno įvaizdžio, ar kiekvienai sričiai reikalingas savas (atskiras turizmui skatinti, atskiras verslui ir t.t.), tačiau tai jau ne šio darbo probleminis klausimas.

109

5. TECHNINIAI PAROD킨 REIKALAVIMAI

110

Šiame skyriuje pateikiami stendo kūrimui keliami reikalavimai – ištraukos iš reglamentų ir normų. Pirmiausia pateikiami Statybos techninių reglamentų, vėliau higienos normų reikalavimai.

5.1.

Statybos techninių reglamentų reikalavimai

5.1.1.

Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003

STATINIŲ KLASIFIKAVIMAS PAGAL JŲ NAUDOJIMO PASKIRTĮ VI. NEGYVENAMIEJI PASTATAI 8. Negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius: 8.10. kultūros paskirties pastatai – skirti kultūros reikmėms: viešųjų pramoginių renginių pastatai (teatrai, kino teatrai, kultūros namai, klubai), bibliotekos, muziejai, archyvai, parodų rūmai, planetariumai, radijo ir televizijos pastatai ir kiti pastatai;

5.1.2.

Visuomeninės paskirties statiniai STR 2.02.02

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 5. Reglamente vartojamų sąvokų apibrėžimai yra pateikti Statybos įstatyme [4.1]. Reglamente pateikiami tik tų sąvokų apibrėžimai, kurių nėra Statybos įstatyme: 5.1. visuomeninės paskirties pastatas – pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir atsižvelgiant į STR 1.01.09:2003 [4.23] nuostatas priklausantis viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto ar religinės paskirties pastatų pogrupiui. IV SKYRIUS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 7. Visuomeninės paskirties statiniai, patalpos turi būti pritaikyti žmonių su negalia reikmėms pagal STR 2.03.01:2001 [4.14] nustatytus reikalavimus. 8. Patalpų aukštis nuo grindų iki lubų turi būti ne mažesnis kaip 3 m, o pirtyse bei vandens ir kitokių procedūrų sveikatingumo kompleksuose – ne mažesnis kaip 3,3 m. Sveikatos priežiūros įstaigose patalpų aukštis priklauso nuo medicininiams įrenginiams sumontuoti reikalingo aukščio, bet ne mažesnis kaip 3 m. Patalpų aukštis gali būti mažesnis: 8.1. pagalbinėse patalpose, koridoriuose, bet ne mažesnis kaip 2,1 m; III SKIRSNIS. HIGIENA. SVEIKATA. APLINKOS APSAUGA 190. Visuomeninės paskirties statiniuose be natūralaus apšvietimo galima įrengti: įvairios paskirties žiūrovų, konferencijų, paskaitų sales ir kuluarus, prekybos sales, buitinio aptarnavimo 111

salonus, sporto ir sveikatingumo sales bei pagalbines patalpas, trenerių bei instruktorių patalpas, automobilių stovėjimo aikšteles, priešoperacines, narkozės patalpas, tualetus ir persirengimo patalpas, sanitarines švaryklas ir kitos paskirties patalpas, kuriose nenumatomos nuolatinės darbo vietos. IV SKIRSNIS. SAUGUS NAUDOJIMAS 215. Visuomeninės paskirties statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad juos naudojant ir prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, nutrenkimo, sužalojimo elektros srove, sprogimo ir pan.) rizikos [4.9]. 217. Turi būti parengti tokie projektiniai sprendiniai ir parinkti tokie statybos produktai, kad naudojant Statinį būtų išvengta: 217.1. kritimo paslydus, naudojant grindų dangai neslidžias medžiagas bei ribojant staigius slidumo pasikeitimus; taip pat turi būti atsižvelgta į vandens, sniego ar riebalų buvimo paviršiuje galimybę; 217.2. kritimo užkliuvus ar apvirtus, numatant žmonių judėjimo vietose lygius grindų paviršius, išvengiant staigaus lygio kritimo, slidumo pasikeitimo ar žemų kliūčių; įrengiant tinkamą judėjimo kelių, įskaitant avarinį ir evakuacinį apšvietimą; numatant išėjimo maršrutus su saugiu ir adekvačiu apšvietimu net ir sutrikus elektros tiekimui; 217.3. kritimo pasikeitus grindų lygiui, numatant laiptų pakopų aukštį ir plotį pagal įvairioms Statinių grupėms keliamus reikalavimus, reikiamo aukščio aptvarus, turėklus, baliustradas, parapetus; patogius naudoti rampų (pandusų) nuolydžius, atsižvelgiant į neįgaliųjų asmenų saugą; ribojant angas iki vaikams saugaus dydžio, neleidžiančio jiems įkliūti į šias angas. 220. Žmonių judėjimo keliuose įrengiamų rampų (pandusų) išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:12 (8,3%), o stacionaraus gydymo įstaigose – 1:20, vienos ištisinės juostos ilgis – ne didesnis kaip 9000 mm ir pakilimo aukštis – ne didesnis kaip 750 mm. Panduso juostos skersinis nuolydis neleidžiamas. 224. Langai ar kitos angos turi turėti aptvarus ar kitokias apsaugos nuo kritimo priemones, jeigu tokių angų apačios aukštis nuo grindų yra mažesnis už tai Statinių grupei nurodytą aptvarų, turėklų ar baliustradų aukštį. Stiklinės durys, pertvaros ar vitrinos turi būti apsaugotos nuo galimo susidūrimo, įrengiant saugos priemones ar įspėjamuosius ženklus. 225. Žmonių judėjimo keliams nustatomi tokie patys žmonių saugos reikalavimai, kaip ir evakavimo keliams. Darbo, poilsio ir panašiose vietose neturi būti jokių išsikišusių konstrukcijų ar jų elementų, aštrių ar pjaunančių briaunų, kitokių žmones galinčių sužeisti ar sužaloti veiksnių. Rekonstruojamuose Statiniuose, kai dėl esamų konstrukcijų ar dėl paveldo apsaugos reikalavimų nėra galimybės visiškai įvykdyti šiame punkte nurodytus žmonių saugos reikalavimus, pavojingos vietos turi turėti apsauginius įtaisus, įspėjamuosius ženklus ar kitokias (garso, šviesos) priemones, 112

ribojančias ar neleidžiančias prieiti prie pavojingų elementų.

5.1.3.

Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms STR 2.03.01:2001 III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

18.11. pandusas - nuožulnus judėjimo paviršius vertikaliems aukščių skirtumams įveikti; 18.16.žmonės su negalia (toliau - ŽN) (vietoj anksčiau vartoto termino “invalidai”) - žmonės, kuriems yra sutrikusios kūno dalių ir organų funkcijos, įskaitant judėjimo, regos, klausos, manipuliavimo sutrikimus, iš dalies ar visiškai apribojančius žmonių galimybę judėti, orientuotis ir naudotis materialiosios aplinkos elementais. VII. NEGYVENAMIEJI PASTATAI 61. Prieš laiptus, pandusus ir bet kokius kitus aukščio pasikeitimus pastatuose būtina įrengti įspėjamuosius paviršius (žr. 135 p.). 76. ŽN judėjimo takai patalpose, jungiantys įėjimą į patalpą su ŽN skirtomis vietomis ir su scenos pakyla, turi būti ne siauresni kaip 1 500 mm. ŽN būtina užtikrinti galimybę pakilti į scenos pakylą, terasą, balkoną ir kitas lankytojams skirtas patalpų vietas, įrengiant pandusą ar specialias kėlimo priemones. Specialiosios techninės priemonės (keltuvai, turėklai, ženklai ir kt.), kurios įrengiamos ŽN judėjimo trasoje, neturi sumažinti reikalaujamojo evakuacinių takų pločio. 77. ŽN turi būti užtikrinta galimybė laisvai judėti po visas lankytojams skirtas patalpas. Tarpai tarp prekystalių, vitrinų, baldų, stelažų ir kitokių patalpose išdėstytų elementų turi būti ne siauresni kaip 1 500 mm. Plotis tarp šių elementų ŽN pravažiuoti neturi būti mažesnis nei 900 mm. Visose lankytojams skirtose patalpose turi būti paliktas ne mažesnis kaip 1 500 x 1 500 mm laisvas plotas ŽN judėti. 78. Lankytojų aptarnavimo vietose ŽN būtina užtikrinti galimybę laisvai judėti bei patogiai bendrauti su aptarnaujančiuoju personalu. Todėl skiriančiojo barjero (arba jo dalies) aukštis turi būti ne didesnis kaip 850 mm. 79. Viešųjų ir komercinių pastatų lankytojams skirtose patalpose ŽN turi būti laisvai pasiekiami visi lankytojams patiems naudotis skirti elementai. Prekės komercinių pastatų savitarnos salėse, knygos skaityklose ir bibliotekose bei būtini naudojimosi įtaisai (rankenėlės, svirtelės, mygtukai) turi būti išdėstyti ne žemiau kaip 500 mm ir ne aukščiau kaip 1 300 mm. Viešųjų ir komercinių pastatų mikroklimatas, apšviestumas, higieninės sąlygos ir inžinerinės sistemos turi būti saugios ir patogios naudotis. Pastatų gaisrinės saugos reikalavimus nustato 113

reglamentai [17.39, 17.40], higienos reikalavimus – higienos normos [17.32, 17.35, 17.37], šildymo ir vėdinimo reikalavimus – reglamentas [17.19], mikroklimato – higienos norma [17.31], šiluminio komforto – higienos norma [17.34], apšviestumo – higienos norma [17.36] ir kt. X. TERITORIJŲ IR PASTATŲ ELEMENTAI 116. ŽN pritaikytas panduso plotis turi būti ne mažesnis kaip 1 200 mm, matuojant atstumą tarp turėklų ir tarp apsauginių bortelių. 117. ŽN pritaikyto panduso išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:12 (8,3%), vienos ištisinės juostos ilgis ne didesnis kaip 9 000 mm ir pakilimo aukštis ne didesnis kaip 750 mm. Panduso juostoje, jos pradžioje ir pabaigoje vertikalūs paviršiaus dangos nelygumai, aukštesni nei 0,5 cm, neleidžiami. Panduso juostos skersinis nuolydis neleidžiamas. 118. ŽN pritaikyto panduso pradžioje bei pabaigoje ir ten, kur panduso juosta keičia kryptį, turi būti įrengta poilsio aikštelė ne mažesnė kaip 1 500 x 1 500 mm. Kai panduso juosta nekeičia krypties, ne rečiau kaip kas 9 000 mm panduso juostos ilgio ir ne rečiau kaip kas 750 mm vertikalaus pakilimo turi būti įrengta poilsio aikštelė, kurios ilgis būtų ne mažesnis nei 1 500 mm, o plotis ne mažesnis už panduso juostos plotį. Panduso ir kiekvienos jo juostos viršuje bei apačioje turi būti įrengtas įspėjamasis paviršius (žr. 134 p.). Įspėjamasis paviršius turi būti panduso pločio ir 600 mm ilgio. 119. Abiejose panduso juostos ir aikštelių pusėse turi būti įrengti ištisiniai turėklai (žr. 129-132 p.). Abipus kiekvienos panduso juostos ir aplink aikšteles, jei jos yra ne prie sienos, turi būti įrengti ne žemesni kaip 50 mm borteliai. Panduso juostų ir aikštelių paviršius turi būti įrengtas iš kietos, šiurkščios, neslidžios medžiagos (žr. 133 p.). 120. ŽN pritaikytų laiptų pakopos turi būti ne žemesnės kaip 75 mm ir ne aukštesnės kaip 150 mm, pakopų plotis turi būti ne mažesnis kaip 300 mm. Visos to paties laiptatakio pakopos turi būti vienodo aukščio ir vienodo pločio. Nedengtų lauko laiptų pakopos turi būti ne aukštesnės kaip 120 mm ir ne siauresnės kaip 400 mm. Lauko laiptai ir prieigos prie jų turi būti įrengti taip, kad ant jų nesikauptų vanduo. 121. ŽN pritaikytų laiptų pakopų briaunos gali būti suapvalintos ne didesniu kaip 15 mm spinduliu. Pakopos turi būti uždaros, kiekvienos jų briauna nuo pagrindo gali išsikišti į priekį ne daugiau kaip per 30 mm. Išilgai kiekvieno laiptatakio ar grupės pakopų, jei jų daugiau kaip trys, būtina įrengti turėklus (129-132 p.). 130. Turėklai iš vidinės laiptų ar panduso pusės turi būti ištisiniai. Jei turėklai iš laiptų ar panduso išorinės pusės nėra ištisiniai, būtina 300 mm pratęsti juos į viršutinę ir 300 mm į apatinę laiptų ar panduso aikštelę. Turėklai turi būti lygiagretūs su laiptų ar panduso pakilimo plokštuma, o pratęstos jų dalys - lygiagrečios su aikštelės paviršiumi (t. y. horizontalios). 114

131. Turėklų paviršius turi būti lygus, ištisinis ir be išsikišimų. Turėklų stveriamoji konstrukcija turi būti patogi suimti ranka. Tam būtina naudoti 30-50 mm skersmens elipsės, ovalo ar apskritimo formos skerspjūvio turėklus arba ne platesnius kaip 40 mm stačiakampio formos skerspjūvio turėklus. Turėklų galai turi būti suapvalinti ar užlenkti į sienos, atramos ar grindų pusę. Rekomenduojama naudoti medinius, plastiku aptrauktus metalinius, plastikinius ar kitos malonios liesti medžiagos turėklus. 132. Tarp turėklo ir sienos paviršiaus turi būti paliktas ne siauresnis kaip 40-50 mm tarpas. Šiame tarpe neturi būti šiurkščių paviršių, aštrių elementų ar kyšančių konstrukcijų. Turėklai turi būti gerai įtvirtinti: jie neturi klibėti, linkti ar sukinėtis aplink savo ašį. 133. ŽN judėjimo trasų paviršiai turi būti lygūs, kieti, pakankamai šiurkštūs, neslidūs, neklampūs, iš nebirių (ne smėlio, ne žvyro) ir saikingai rievėtų medžiagų. Dangos iš plokščių ar plytelių turi būti lygios, siūlės tarp plytelių ne platesnės nei 15 mm. ŽN pritaikytose trasose ir zonose esančių grotų, dangčių ir pan. kiaurymės negali būti platesnės kaip 15 mm. 134. Jei ŽN pritaikytose patalpose tiesiami kilimai ar kiliminės dangos, jie turi būti pakankamai standūs, kieti, vienodos tekstūros, vienodo pūko ilgio, bet ne ilgesnio kaip 13 mm. Kilimai turi būti pritvirtinti prie pagrindo visu plotu.

5.1.4.

Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai STR 2.01.04:2004 V. STATINIŲ GRUPĖS

26. Statiniai, tarpusavyje susieti gaisro grėsme juose, skirstomi į šias grupes: 26.2 P.2 statiniai, skirti masiniam lankytojų srautui su nustatytu vietų skaičiumi lankytojams: 26.2.2. P.2.2 muziejų, archyvų, parodų, šokių salių bei kiti panašios paskirties pastatai; XI. GAISRO PLITIMO RIBOJIMAS PASTATO KONSTRUKCIJŲ ELEMENTAIS IR PAVIRŠIAIS

80.Statinių konstrukcijoms ir (arba) jų apdailai būtina naudoti tokius statybos produktus, kurie nedidintų statinio gaisrinio pavojingumo. 81.Vidinių sienų, lubų ir grindų paviršiams įrengti naudojami statybos produktai turi tenkinti reikalavimus, pateiktus 8 lentelėje.

115

8 lentelė Statybos produktų, naudojamų vidinių sienų, lubų ir grindų paviršiams įrengti, degumo klasės Statinio (pastato) atsparumo ugniai Patalpų paskirtis (pastatuose) Žiūrovų salės, kultūros, gyventojų aptarnavimo įmonių patalpos

Konstrukcijos Sienos ir lubos Grindys

laipsnis I II III Statybos produktų degumo klasės B–s1, d0 B–s1, d0 D–s2, d2 BFL–s1 BFL–s1 DFL–s1

84. Konstrukcijos, sudarančios salėse grindų nuolydį, turi atitikti denginiams nustatytus reikalavimus.

5.2. 5.2.1.

Higienos normų reikalavimai

Lietuvos higienos norma HN 98:2000 Natūralus ir dirbtinis

darbo vietų apšviietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai V. DARBO VIETŲ IR DARBO PATALPŲ NATŪRALAUS APŠVIETIMO HIGIENOS REIKALAVIMAI 35. Skirtingam regos darbui ir veiklai, atsižvelgiant į regos darbų charakteristiką, nustatytos atskiros kategorijos ir atitinkamai mažiausios NAK ribinės vertės. A.1 lentelėje (A priedas) pateiktos aštuonios regos darbų kategorijos, kurios priklauso nuo mažiausio matomo objekto dydžio, matomo objekto ir fono skirtumo: a) I kategorija, kai atliekami maksimaliai tikslūs regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra mažesnis kaip 0,15 mm); b) II kategorija, kai atliekami labai tikslūs regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra nuo 0,15 mm iki 0,30 mm); c) III kategorija, kai atliekami tikslūs regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra nuo 0,30 mm iki 0,50 mm); d) IV kategorija, kai atliekami vidutiniškai tikslūs regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra nuo 0,50 mm iki 1,00 mm); e) V kategorija, kai atliekami nelabai tikslūs regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra didesnis kaip 1,00 mm); f) VI kategorija, kai atliekami netikslūs (mažiausiai tikslūs) regos darbai (mažiausio matomo objekto dydis yra didesnis kaip 5,00 mm);

116

g) VII kategorija, kai atliekami darbai su šviečiančiomis medžiagomis ir gaminiais karštuose gamybos padaliniuose (mažiausio matomo objekto dydis yra didesnis kaip 0,50 mm); h) VIII kategorija, kai atliekamas bendras darbo proceso stebėjimas. VI. DARBO VIETŲ ir DARBO PATALPŲ DIRBTINIO APŠVIETIMO HIGIENOS REIKALAVIMAI 40. Bendras dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas visose darbo patalpose taip pat lauko zonose, kuriose įrengtos darbo vietos [8, 9, 10]. 42. Darbo vietų dirbtiniam vietiniam apšvietimui gali būti naudojamos išlydžio ir kaitinimo, tarp jų ir halogeninės, lempos. 43. Dirbtinio apšvietimo apšvietos mažiausios ribinės vertės, liuksais, nustatytos darbo patalpos darbo paviršiaus apšvietos mažiausių verčių taškuose, kai šviesos srautas skleidžiamas išlydžio šviesos šaltiniais, pateiktos A.1 ir A.2 lentelėse (A priedas). 44. Normuojant dirbtinio apšvietimo darbo vietų apšvietą, liuksais, turi būti taikoma apšvietos verčių skalė, kuri pateikta 2 lentelėje [C.2, C.3]. 2 lentelė. Apšvietos verčių skalė Padalos vertė, lx 20, 30, 50, 75, 100, 150, 200, 300, 400, 500, 600, 750, 1000, 1250, 1500, 2000, 2500, 3000, 3500, 4000, 4500, 5000 48. Darbo patalpoje, kurioje atliekami 35 punkte nurodyti I-III, IVa-IVc ir Va kategorijų regos darbai, turi būti naudojamas kombinuotas dirbtinis apšvietimas. 48.1. Darbo patalpoje, kurioje įrengtos darbo ir pagalbinės zonos, turi būti priartintas (lokalizuotas) prie darbo zonos (esant bet kokiai apšvietimo sistemai) bendras dirbtinis apšvietimas ir mažesnio intensyvumo pagalbinių darbo zonų, priskiriamų VIIIa kategorijos regos darbams, dirbtinis apšvietimas. 49. Esant kombinuotam dirbtiniam apšvietimui, bendro dirbtinio apšvietimo šviestuvų skleidžiama darbo paviršiaus apšvietos vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 10 % kombinuoto dirbtinio apšvietimo apšvietos ribinės vertės, nustatytos tiems patiems šviesos šaltiniams, kurie naudojami ir vietiniam apšvietimui. Tokiu atveju darbo vietų dirbtinės apšvietos ribinė vertė turi būti ne mažesnė kaip 200 lx naudojant išlydžio lempas ir ne mažesnė kaip 75 lx naudojant kaitinimo lempas. Darbo patalpoje, kurioje nėra natūralaus apšvietimo, esant kombinuotam dirbtiniam apšvietimui, bendro dirbtinio apšvietimo šviestuvų skleidžiama darbo paviršiaus apšvietos ribinė vertė turi būti didinama viena padala pagal 2 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę. 117

50. Darbo paviršiaus didžiausios ir mažiausios dirbtinės apšvietos verčių santykis dirbant I-III kategorijos regos darbus pagal 35 punktą neturi būti didesnis kaip 1,3, kai šviesos šaltiniai yra liuminiscencinės lempos, ir 1,5 - naudojant kitus šviesos šaltinius; dirbant IV-VII kategorijos regos darbus, apšvietos verčių santykis neturi būti didesnis kaip 1,5 ir 2,0. Tais atvejais, kai bendro dirbtinio apšvietimo šviestuvai įrengiami tik darbo aikštelėse, ant kolonų ar pastatų sienų, darbo paviršiaus didžiausios ir mažiausios dirbtinės apšvietos verčių santykį leidžiama didinti iki 3,0. 51. Gamybinių patalpų perėjimų ir vietų, kuriose nedirbama, dirbtinės apšvietos ribinė vertė turi sudaryti ne daugiau kaip 25 % bendro dirbtinio apšvietimo šviestuvams nustatytos apšvietos ribinės vertės, bet būti ne mažesnė kaip 75 lx naudojant išlydžio lempas ir ne mažesnė kaip 30 lx naudojant kaitinimo lempas. 53. Darbo vietų dirbtiniam vietiniam apšvietimui turi būti naudojami šviestuvai su neperšviečiamais reflektoriais (atšvaitais). Šviestuvai turi būti išdėstyti taip, kad lempų skleidžiamas šviesos srautas neakintų darbuotojų tiek jų darbo vietoje, tiek kitose darbo patalpos vietose. 54. Darbo paviršiaus skaistis neturi viršyti verčių, nurodytų 3 lentelėje. 3 lentelė. Leidžiamos darbo paviršiaus skaisčio vertės Darbo paviršiaus plotas, m2

Didžiausias leidžiamas skaistis, cd×m-2

Mažiau kaip 1×10-4

2000

1×10-4 - 1×10-3

1500

1×10-3 - 1×10-2

1000

1×10-2 - 1×10-1

750

Daugiau kaip 1×10-1

500

58. Darbo vietų dirbtinės apšvietos ribinės vertės, pateiktos A.2 lentelėje (A priedas), gali būti mažinamos pagal 2 lentelėje pateiktą apšvietos verčių skalę: a) viena padala, kai, esant liuminiscenciniams šviestuvams, vykdomi D-F grupės regos darbai pagal 37 punktą; b) dviem padalomis, kai visų rūšių darbams naudojamos kaitinimo, tarp jų ir halogeninės, lempos.

118

A PRIEDAS (privalomasis) DIRBTINĖS, NATŪRALIOS IR MIŠRIOS APŠVIETOS MAŽIAUSIOS RIBINĖS VERTĖS A.1 lentelė. Darbo vietų dirbtinės, lx, natūralios ir mišrios, NAK, %, apšvietos mažiausios ribinės vertės Regos darbų Mažiausio Regos Matomo charakteristika matomo darbų objekto objekto kategor ir fono dydis, mm ijaskirtumas rija (S)

Maksimaliai tikslūs

Labai tikslūs

Tikslūs

Vidutiniškai tikslūs

mažiau kaip 0,15

0,15-0,30

0,30-0,50

daugiau

Natūralus apšvietimas, NAK, %

Mišrus apšvietimas, NAK, %

Apšvieta, lx

viršutinis šoninis viršutinis šoninis arba apšvietibend- arba kombi- apšvietimas nuotas kombinuomas ras apšvietimas tas bendras iš jų apšvie apšvietimas ir bendras timas vietinis kombinuotas apšvietimas

mažas

tamsus

5000 4500

500 500

mažas vidutinis

vidutinis tamsus

4000 3500

400 400

1250 1000

mažas vidutinis didelis

šviesus vidutinis tamsus

2500 2500

300

750

300

600

vidutinis didelis didelis

šviesus šviesus vidutinis

1500

200

400

1250

200

300

II a

mažas

tamsus

4000 3500

400 400

II b

mažas vidutinis

vidutinis tamsus

3000 2500

300 300

750 600

II c

mažas vidutinis didelis

šviesus vidutinis tamsus

2000

200

500

1500

200

400

II d

vidutinis didelis didelis

šviesus šviesus vidutinis

1000

200

300

750

200

III a

mažas

tamsus

2000 1500

200 200

500 400

III b

mažas vidutinis

vidutinis tamsus

1000 750

200 200

300 200

III c

mažas vidutinis didelis

šviesus vidutinis tamsus

750

200

300

600

200

III d

vidutinis didelis didelis

šviesus šviesus vidutinis

400 -

200

IV a

mažas

tamsus

750

200

300

IV b

mažas vidutinis

vidutinis tamsus

500

200

IV c

mažas vidutinis didelis

šviesus vidutinis tamsus

400

200

vidutinis didelis didelis

šviesus šviesus vidutinis

IV d

Nelabai

Dirbtinis apšvietimas

0,30-0,50

0,5-1,0

Fonas

6,0

2,0

4,2

1,5

3,0

1,2

3,0

1,2

4,0

1,5

2,4

0,9

3,0

1,0

1,8

0,6

200

mažas

tamsus

400

200

300

mažas vidutinis

vidutinis tamsus

200

mažas vidutinis

šviesus vidutinis

200

119

tikslūs

kaip 1,0 Vd

didelis

tamsus

vidutinis didelis didelis

šviesus šviesus vidutinis

200

Netikslūs (mažiausiai tikslūs)

daugiau kaip 5,0

fonas ir matomo objekto ir fono skirtumas nesvarbūs

200

3,0

1,0

1,8

0,6

Darbas su šviečiančiomis medžiagomis ir gaminiais karštuose gamybos padaliniuose

daugiau kaip 0,5

VII

fonas ir matomo objekto ir fono skirtumas nesvarbūs

200

3,0

1,0

1,8

0,6

200

3,0

1,0

1,8

0,6

Bendras darbo proceso stebėjimas: nuolatinis

fonas ir matomo objekto ir fono skirtumas nesvarbūs VIII a

ne nuolatinis, nuolat būnant patalpoje

VIII b

fonas ir matomo objekto ir fono skirtumas nesvarbūs

1,0

0,3

0,7

0,2

ne nuolatinis, ne nuolat būnant patalpoje

VIII c

fonas ir matomo objekto ir fono skirtumas nesvarbūs

0,7

0,2

0,5

0,2

bendras inžinerinių komunikacijų stebėjimas

VIII d

fonas ir matomo objekto ir fono skirtumas nesvarbūs

0,3

0,1

0,2

0,1

A.2 lentelė. Dirbtinės, lx, ir natūralios, NAK, %, apšvietos mažiausios ribinės vertės (viešųjų pastatų darbo vietų A-F grupės regos darbams)

Regos darbų charakteristika

Mažiausio Regos matomo ob- darbų

Regos darbų

jekto dydis, grupė

Regos darbų santy- Dirbtinis ap- Natūralus apšvietimas, kinė trukmė nukrei- švietimas NAK, % pogrupis

pus žvilgsnį į darbo

paviršių, darbo pa- darbo pavir- viršutinis šoninis mainos laiko, %

šiaus bendro

arba šoapšvietimo

ninis

apšvieta, lx Labai tikslūs

0,15-0,30

ne mažiau kaip 70 2

3,5

4,0

mažiau kaip 70

1,5 400

1,2

Tikslūs

0,30-0,50

ne mažiau kaip 70 2

2,5

500

300

3,0

mažiau kaip 70

1,0 200

0,7

Vidutiniškai tikslūs

daugiau

kaip 0,50 Trumpalaikis matomo objekto išskyrimas darbo aplinkoje: labai šviesioje patalpoje šviesioje patalpoje

ne mažiau kaip 70 2

nepriklauso nuo matomo objek-

150

mažiau kaip 70

2,0 100

0,5 2,0

0,5

nepriklauso nuo regos darbų trukmės

to dydžio D

300

3,0

1,0

200

2,5

0,7

120

silpnai apšviestoje patalpoje

150

2,0

0,5

PASTABA. Mažiausio matomo objekto dydis ir atitinkamos ji regos darbų grupės nustatomos, kai matomas objektas yra ne daugiau kaip 0,5 m nuo dirbančiojo akių, o matomo objekto ir fono skirtumas vidutinis ir fonas yra šviesus. Padidėjus ar sumažėjus skirtumui apšvietą galima didinti ar mažinti viena padala, pagal apšvietos verčių skalę, pateiktą 1 lentelėje. ______________

B PRIEDAS (informacinis) DARBO VIETŲ DIRBTINIO APŠVIETIMO REKOMENDACIJOS IR RIBINĖS VERTĖS B. 1 Darbo vietų patalpoje apšvietimas Priedas B parengtas pagal ISO 8995 5.2 punktą ir ISO 8995 B priedą (informacinį), kuriame pateikti dirbtinio apšvietimo apšvietos ribinių verčių pavyzdžiai. B.1 lentelėje pateiktos dirbtinės apšvietos ribinės vertės įvairioms darbo zonoms, darbams ar veiklai. Dirbtinės apšvietos ribinės vertės nustatytos pagal regos darbų reikalavimus, praktinius eksperimentus bei elektros energijos taupymo sumetimais. Rekomenduojamos dirbtinės apšvietos ribinės vertės leidžia gerai matyti darbo objektą bei užtikrina gerą darbuotojo savijautą. Kiekvienam darbo zonos, darbų ar veiklos tipui pateiktos trys dirbtinės apšvietos ribinės vertės. Didžiausios dirbtinės apšvietos ribinės vertės turi būti taikomos, kai: a) šviesos atspindėjimas arba matomo objekto ir fono skirtumas yra labai mažas; b) klaidų ištaisymas brangiai kainuoja; c) regos darbai yra atliekami ypatingomis sąlygomis; d) regos darbų tikslumas ar didesnis darbo našumas yra labai svarbūs; e) to reikia dėl darbuotojo regos ypatumų. Mažiausios dirbtinės apšvietos ribinės vertės turi būti taikomos, kai: a) šviesos atspindėjimas ar matomo objekto ir fono skirtumas yra labai didelis; b) regos darbų greitis ir tikslumas nėra svarbūs; c) regos darbai yra atliekami tik epizodiškai.

121

B.1 lentelė. Apšvietos ribinės vertės skirtingoms darbo zonoms, darbams ar veiklai Apšvietos ribinės vertės, lx

Darbo zonų, darbų ar veiklos tipai

20 – 30 - 50

Judėjimas lauke ir darbo zonose

50 – 100 - 150

Judėjimo zonos, įprastas stebėjimas ar trumpalaikiai apsilankymai

100 – 150 - 200

Patalpos nenaudojamos nuolatiniam darbui

200 – 300 - 500

Darbai, kuriems atlikti reikia nedidelio regos tikslumo

300 – 500 - 750

Darbai, kuriems atlikti reikia vidutinio regos tikslumo

500 – 750 - 1000

Darbai, kuriems atlikti reikia didelio regos tikslumo

750 – 1000 - 1500

Darbai, kuriems atlikti reikia labai didelio regos tikslumo

1000 – 1500 2000

Darbai, kuriems atlikti reikia specialaus regos tikslumo

daugiau 2000

Darbai, kuriems atlikti reikia maksimalaus regos tikslumo

kaip

Daugumos darbo patalpų dirbtinis apšvietimas yra blankus, nes apšvieta yra mažesnė kaip 200 lx, todėl darbo vietose, kuriose nuolat dirbama, rekomenduojama mažiausia apšvietos ribinė vertė yra 200 lx nepriklausomai nuo mažo regos darbų sudėtingumo. Apšvietimo sistemoje gali būti derinamas bendras ir vietinis apšvietimas, ypač kai reikia didelės apšvietos tam tikriems darbams atlikti. Pvz., kai reikia įžiūrėti ypač smulkias detales arba reikia specialių apšvietimo sąlygų, pvz., į tam tikrą vietą nukreipto apšvietimo. Tokiais atvejais būtinas papildomas vietinis apšvietimas. Darbo vietos apšvietos kokybė priklauso nuo šviestuvo akinimo parametrų. Apšvietos kokybė nurodo šviestuvo charakteristikų tinkamumą tam tikram darbui atlikti. Skirtingiems darbams ir patalpoms apšvietos kokybė gali būti skirtinga. Nustatytos penkios apšvietos kokybės klasės pateikiamos B.2 lentelėje. B.2 lentelė. Apšvietos kokybės klasės pagal darbų pobūdį Kokybės klasė

Darbo pobūdis

A - labai aukšta kokybė

Labai tikslūs regos darbai

B - aukšta kokybė

Tikslūs regos darbai

C - vidutinė kokybė

Vidutiniškai tikslūs regos darbai

D - žema kokybė

Nelabai tikslūs regos darbai

E - labai žema kokybė

Patalpos su nenuolatinėmis darbo vietomis ir netiksliais regos darbais

Skirtingose šalyse rekomenduojamos patalpų skirtingos apšvietos ribinės vertės. B.3 lentelėje pateiktos Tarptautinės standartų organizacijos rekomenduojamos apšvietos ribinės vertės įvairiems darbams. Darbo vietos apšvietimas yra vidutinis apšvietimas darbo zonoje dirbtine apšvietimo sistema. Darbo vietos apšvietimas matuojamas horizontaliame darbo paviršiuje, 0,85 m aukštyje virš grindų, jei dėl darbo sąlygų nereikia kitaip. Darbo vietos apšvieta neturi būti mažesnė kaip 0,8 nurodytos B.3 122

lentelėje apšvietos ribinės vertės. Jokiu atveju darbo vietos apšvieta neturi būti mažesnė kaip 0,6 nurodytos B.3 lentelėje ribinės vertės. Priešingu atveju darbas turėtų būti nutrauktas. B.3 lentelė. Rekomenduojamos apšvietos vertės ir apšvietos kokybės klasės Patalpos, darbo ar veiklos tipas Įstaigos Bendros patalpos, spausdinimo, darbo su kompiuteriu Didelės kabinetinės patalpos Braižymo patalpos Konferencijų patalpos

Apšvietos ribinės vertės, lx

300 - 500 - 750 500 - 750 - 1000 500 - 750 - 1000 300 - 500 - 750

Apšvietos kokybės klasės

A-B A-B A-B A-B

Parduotuvės ir sandėliai Bendras parduotuvių apšvietimas dideli verslo prekybos centrai

500 - 750

B-C

kitos parduotuvės

300 - 500

B-C

prekybos centrai

500 - 750

B-C

123

6. PROJEKTAS

124

Šiame skyriuje aprašomas „Lithuanian Design Block“ parodai Paryžiuje sukurtas stendo projektas, tiksliau kelių stendų. Kadangi, kuriant stendą parodai, pirmiausia sudaromas parodos reziumė (angl. brief, kuris padeda organizuoti projektavimo darbus ir kurti koncepciją parodos ekspozicijai), todėl skyrius pradedamas nuo šio trumpo reziumė. Pagrindinis uždavinys kuriant stendą yra eksponatų išdėstymas, kuris vėliau padeda numatyti žmonių srautų judėjimą ir darbo zonai skirtas vietas, todėl po reziumė darbo skyriaus dalies seka eksponatų aprašymas. Vėliau jau pristatoma parodos koncepcija, pateikiamos vizualizacijos, funkcinė analizė. Kitas svarbus etapas kuriant parodą - apšvietimo scenų sudarymas. Būtent apšvietimas labai daug prisideda prie bendros nuotaikos kūrimo. Darbe projekto apšvietimo analizei skiriama atskira dalis, kurioje pateikiamos ir apšvietimo diagramos, padarytos specialios programos „Dialiux Evo“ pagalba. Galiausiai aprašomos projekto kūrimui naudojamos baldų ir apdailos medžiagos, spalvinis sprendimas, interjero detalės. Atskirai nagrinėjamas parodos pritaikomumas dalyvavimui kitose parodose, nes tai aktualus klausimas, kuris buvo kaip viena iš stendo projektavimo užduočių. Skyriaus pabaigoje pateikiama sąmata.

6.1.

Parodos dizaino reziumė

Užsakovas: „Lithuanian Design Block“. Tai jungtinis dizainerių blokas, kurių kūrybinis braižas nevienalytis – varijuoja tarp minimalizmo su skandinaviškos estetikos bruožais ir eksperimentuoti nevengiančio dizaino, kuris kuriamas tyrinėjant ribas tarp meno ir dizaino. Blokui būdingas tiek skandinaviškas santūrumas, tiek žaismingas, netradicinis, kartais net pribloškiantis savo polėkiu ir drąsa dizainas. Rinka: tarptautinė prekių, tokių kaip baldai, interjero aksesuarai, dėvimi aksesuarai bei papuošalai. Konkurentai: stambios ir smulkesnės bendrovės, pavieniai dizaineriai. Tokie vardai kaip „Moooi“, „Tom Dixon“, „Vitra“, „Herman Miller“ ir pan. Parodos tikslai: užmegzti verslo kontaktus ir pasirašyti distribucines sutartis su įvairių šalių pardavėjais – didmenininkais ir mažmenininkais. Užsakovo tikslai: Užsakovai yra ir gamintojai, ir dizaineriai, kurių tikslas - siekiant pelno didinti pardavimus, išplėsti rinkas, į kurias būtų tiekiama produkcija. Paroda: „Maison Object“ - tai įvairių daiktų paroda – nuo interjero iki juvelyrikos. Lokalizacija: Paryžius, Prancūzija 125

Tikslinė auditorija: mažmenininkai, didmenininkai, parduotuvių, prekybos centrų atstovai, internetinės prekybos portalų atstovai ir pan. Eksponatai: įvairūs asmeniniai ir namams skirti daiktai: baldai, interjero detalės, asmeniniai aksesuarai ir papuošalai. Žinutė vartotojui: žinutė dvilypė, nes turi atspindėti dalyvius, jų kuriamą dizainą ir įvaizdį. 1) LDB – tai oroginalūs, žaismingi, kokybiški, nematyti, išskirtiniai, kūrybiški, ryškūs daiktai; 2) LDB – tai minimalistiniai, švarių linijų, architektūriški dizaino objektai. Ekspozicija: paremta eksponatais. Užsakovo atsakingas asmuo: Eglė Opeikienė Užsakovo firminis stilius ir organizacijos įvaizdis: įvaizdis ir firminis stilius neapgalvoti, yra tik logotipas. Parodos dalyviai: 10 dalyvių, kurie po penkis suskirstyti dalyvauti keliuose stenduose skirtingose tos pačios parodos salėse. Stende A – Aistė Nesterovaitė, „Oki iko“, „March Design“, „Kirigami Plywood“, „Mano lietuviški namai“. Stende B - „Sedes Regia“, „Stilium“, „Kitaip“, „Stiklo paslaptis“, „Interjerai be saiko“. 2 Plotas: Stendo A plotas – 40,5 m , stendo B plotas – 63 m2. Viso: 103,5 m2.

126

6.2.

Eksponatai

Parodos eksponatai labai įvairūs tiek savo dydžiu, tiek formomis, savo tektonika, spalvingumu, tekstūromis ir paskirtimi. Parodoje eksponuojami ir didelių gabaritų baldai (sofos ir foteliai), mažesnių gabaritų baldai (kėdės, staliukai), taip pat įvairūs aksesuarai - namams ir asmeniniai, bei papuošalai ir aprangos elementai. Žemiau išvardijami eksponatai pagal gamintoją ar dizainerį, nurodant jo numerį stendo projekte. Dalyvis: „Sedes Regia“ Lentelė Nr. 1. „Sedes Regia“ eksponatai B stendas. Nr. 9 Dvivietė sofa „Allien“ („Ateivis“) Dizaineris: Jonas Jurgaitis 2007 m. Gamintojas: „Sedes Regia“ Matmenys: h-690 x l-2400 x pl. 1000 mm Medžiagos: poliuretano putomis užpildyti pailgi „makaronus“ primenantys tūriai, perkišti per medžio masyvo pagrindą Paveikslas Nr. 76. B stendo Eksponatas Nr. 9 B stendas. Nr. 1 Supamas fotelis „Ops Zip“ Dizaineris: Jonas Jurgaitis 2009 m. Gamintojas: „Sedes Regia“ Matmenys: h-950 x l- 1100 x pl. 1150 mm Medžiagos: pagrindas iš lenkto metalo, padengto faneros lamelėmis, apjuosto porolonu ir apsiūtos medžiaga; pagalvėlės su porolono užpildu. Paveikslas Nr. 77. B stendo Eksponatas Nr. 1 B stendas. Nr. 2 Dvivietė sofa „Dreamers couch“ Dizaineris: Indra Marcinkevičienė 2013 m. Gamintojas: „Sedes Regia“

Paveikslas Nr. 78. B stendo Eksponatas Nr. 2

Matmenys: h-1360 x l- 1930 x pl. 960 mm Medžiagos: rėmas iš faneros, MDF ir MDP plokštės kamšalas – 30-45 kg/m3 labai tamprus poliuretanas ant elastinių diržų gali būti aptraukta tekstile, vinilu ir oda kojelės iš aptrauktos faneros

127

Dalyvis: „Interjerai be saiko“ Lentelė Nr. 2. „Interjerų be saiko“ eksponatai B stendas. Nr. 24 (2 vnt.) Kėdė „Adomas“ („Adam“) Dizainerė: Indra Marcinkevičienė, Mindaugas Žilionis 2012 m. Gamintojas: „Interjerai be saiko“ Matmenys: h-990 x l-480 x pl. 590 mm Medžiagos: vilna, nerūdijantis plienas, medis Paveikslas Nr. 79. B stendo Eksponatas Nr. 24 B stendas. Nr. 25 Kėdė „Adomas“ („Adam“) Dizainerė: Indra Marcinkevičienė, Mindaugas Žilionis 2012 m. Gamintojas: „Interjerai be saiko“ Matmenys: h-990 x l-480 x pl. 590 mm Medžiagos: vilna, nerūdijantis plienas, medis Paveikslas Nr. 80. B stendo Eksponatas Nr. 25 B stendas. Nr. 6

Suolas „Love seat“ Dizainerė: Indra Marcinkevičienė Gamintojas: „Interjerai be saiko“ Matmenys: h-1850 x l-1300 x pl. 800 mm Medžiagos: nerūdijantis plienas, medis, medžiaga (80 proc. poliesteris, 20 proc. poliuretanas)

Paveikslas Nr. 81. B stendo Eksponatas Nr. 6

B stendas. Nr. 5 Panelė „INDRA“ Dizainerė: Indra Marcinkevičienė Gamintojas: „Interjerai be saiko“ Matmenys: h-2400 x l-1200 x pl. 90 mm Medžiagos: nerūdijantis plienas, medis

Paveikslas Nr. 82. B stendo Eksponatas Nr. 5

128

Paveikslas Nr. 83. B stendo Eksponatas Nr. 7 B stendas. Nr. 7 Veidrodis „Peacock mirror“ Dizainerė: Indra Marcinkevičienė Gamintojas: „Interjerai be saiko“ Matmenys: h-1800 x l-1200 x pl. 100 mm Medžiagos: nerūdijantis plienas, medis, stiklas

Dalyvis: „Stilium“ Lentelė Nr. 3. „Stilium eksponatai“ B stendas. Nr. 3 ir 4 (4 vnt.) Širma „Night flower“ Dizaineris: Giedrius Arbačiauskas Gamintojas: „Stilium“ Matmenys: l-900 mm Medžiagos: keramika pagaminta Rasos Justaitės Gecevičienės, skaitmeninė spauda

Paveikslas Nr. 84. B stendo Eksponatas Nr. 3-4

Dalyvis: „Kitaip“ Lentelė Nr. 4. „Kitaip“ eksponatai

B stendas. Nr. 10 ir 26 (2 vnt.) Kėdė „Pirst“ Dizaineris: Dalius Razauskas Gamintojas: „Kitaip“ Matmenys: h-460 x l-380 x pl. 380 mm Medžiagos: beržo fanera, nerūdijantis plienas Paveikslas Nr. 85. B stendo Eksponatas Nr. 10

129

B stendas. Nr. 11, 27 (2 vnt.) Baro kėdė „Pirst“ Dizaineris: Dalius Razauskas Gamintojas: „Kitaip“ Matmenys: h-630(740) x l-380 x pl. 380 mm Medžiagos: beržo fanera, nerūdijantis plienas

Paveikslas Nr. 86. B stendo Eksponatas Nr. 11 B stendas. Nr. 8 K-tas voniai „Autoportretas“ Dizaineris: Dalius Razauskas Gamintojas: „Kitaip“ Matmenys: h-2200(900+400+900) x l-1750(1000) x pl. 380 mm Medžiagos: beržo fanera, nerūdijantis plienas, stiklas

1Paveikslas Nr. 87. B stendo Eksponatas Nr. 12 B stendas. Nr. 13 Stalelis „Žalias ant ratų“ su pagalvėlėmis sėdėjimui Dizaineris: Dalius Razauskas Gamintojas: „Kitaip“ Matmenys: h-300 x l-400 x pl. 400 mm Medžiagos: dažyta mediena, nerūdijantis plienas, guma Paveikslas Nr. 88. B stendo Eksponatas Nr. 13 Paveikslas Nr. 89. B stendo Eksponatas Nr. 12

B stendas. Nr. 12 Spintelė „Žalia ant ratų“ Dizaineris: Dalius Razauskas Gamintojas: „Kitaip“ Matmenys: h-460 x l-400 x pl. 400 mm Medžiagos: dažyta mediena, nerūdijantis plienas, guma

130

Dalyvis: „Stiklo paslaptis“ Lentelė Nr. 5. „Stiklo paslapties“ eksponatai B stendas. Nr. 15

Paveikslas Nr. 90. B stendo Eksponatas Nr. 15

Interjero detalė Žvakidė „Angelas“. Matmenys: 35 cm/18 cm Medžiagos: stiklas Autorius: V. Gibovskis B stendas. Nr. 22

Paveikslas Nr. 91. B stendo Eksponatas Nr. 22

Interjero detalė Indas „Tyla“ Matmenys: 13 cm/33 cm Medžiagos: stiklas Autorius: A. Daugėla B stendas. Nr. 21

Paveikslas Nr. 92. B stendo Eksponatas Nr. 21

Interjero detalė „Buratinas“ Matmenys: 46 cm/16 cm Medžiagos: stiklas Autorius: V. Gibovskis B stendas. Nr. 16 Prizas „Pokeris“ Matmenys: 23cm/15 cm Medžiagos: stiklas Autorius: V. Gibovskis

Paveikslas Nr. 93. B stendo Eksponatas Nr. 16 B stendas. Nr. 17,19, 20

Paveikslas Nr. 94. B stendo Eksponatas Nr. 21

Interjero detalės: Vaza „Lašas I“ juoda Vaza „Lašas I“ raudona Vaza „Lašas I“ balta Matmenys: 33cm/9 cm Medžiagos: stiklas Autorius: A. Daugėla B stendas. Nr. 23

Paveikslas Nr. 95. B stendo Eksponatas Nr. 23

Interjero detalė Vaza „Lašas II“ Matmenys: 8cm/25 cm Medžiagos: stiklas Autorius: A. Daugėla B stendas. Nr. 14,18

Paveikslas Nr. 96. B stendo Eksponatas Nr. 14,18

Interjero detalės: Figūrėlė „Aukštyn kojom“ juoda Figūrėlė „Aukštyn kojom“ balta Matmenys: 8cm/35 cm Medžiagos: stiklas Autorius: V. Gibovskis

131

Dalyvis: „March Design“ Lentelė Nr. 5. „March Design“ eksponatai A stendas. Nr. 24 Kalėdinė eglutė, klijuojama ant sienos „Unrolling Xmas tree“ Galima klijuoti prie bet kokio vertikalaus paviršiaus ekologiškas sprendimas, nes nekertami medžiai 3 dydžiai, eksponuojamas dydis Matmenys: aukštis 145 cm x plotis 72 cm Medžiaga: lipdukas Pakuotė: kartoninė tūtelė Dizainas: Martynas Kazimierėnas

Paveikslas Nr. 97. A stendo Eksponatas Nr.24 A stendas. Nr. 10 Marškinėliai „Cotton Twittter“, ant kurių galima rašyti Medžiagos: medvilnė, kreida Dydžiai: XS (vaikiška) plotis 36 cm, aukštis 44 cm S moteriški plotis 42 cm, aukštis 58 cm M moteriški plotis 45 cm, aukštis 60 cm L moteriški plotis 48 cm, aukštis 62 cm Paveikslas Nr. 98. A stendo Eksponatas Nr.

S vyriški plotis 50 cm, aukštis 69 cm M vyriški plotis 53 cm, aukštis 72 cm L vyriški plotis 56 cm, aukštis 74 cm XL vyriški plotis 59 cm, aukštis 76 cm Pakuotė: skardinė dėžutė, apvali Dizainas: Martynas Kazimierėnas

A stendas. Nr. 27

Paveikslas Nr. 99. A stendo Eksponatas Nr. 27

Atšvaitas „O reflector“ Matmenys: 1 dydis 38 mm, 2 dydis 55 mm Medžiaga: šviečianti tamsoje medžiaga, plastmasinis pagrindas ir metalinis segtukas Atšvaitas atsparus vandeniui ir atlaiko temperatūras nuo - 40 iki + 40l. C Pakuotė: atšvaitas prisegamas prie atvirlaiškio Dizainas: Martynas Kazimierėnas

Paveikslas Nr. 100. A stendo Eksponatas Nr.27

132

A stendas. Nr. 27 Ledinukas Jollypop „TU TU“ Medžiagos: be GMO, be gliuteno, be alergenų, veganiškas 1) „Fresh Apple lollypop“ Ingredientai: gliukozės sirupas, cukrus, askorbo rūgštis, chlorophyll, natūrali obuolių esencija Energetinė vertė: 100 g - 386 kcal 2) „Sweet Bean lollypop“ Ingredientai: gliukozės sirupas, cukrus, kavos pupelės, Himalajų druska, cryptocarya massoi ekstraktas Energetinė vertė: 100 g - 385 kcal

Paveikslas Nr. 101. A stendo Eksponatas Nr. 27

3) „Garden berries lollypop“ Ingredientai: gliukozės sirupas, cukrus, aronijos uogos, Energetinė vertė: 100 g - 385 kcal 4) „Fresh Apple lollypop“ Ingredientai: gliukozės sirupas, cukrus, askorbo rūgštis, chlorophyll, natūrali obuolių esencija Energetinė vertė: 100 g - 386 kcal

Dalyvis: Aistė Nesterovaitė Lentelė Nr. 6. Aistės Nesterovaitės eksponatai A stendas. Nr.1 Prijuostė „UNISEX FORMAL COLLAR APRON“ („Unisex formalios apykaklės prijuostė“) Dizainerė: Aistė Nesterovaitė Matmenys: h-1000 x l-800 mm (dydis S) Medžiagos: 50 proc. medvilnė, 50 proc. poliesteris

Paveikslas Nr. 102. A stendo Eksponatas Nr.1 A stendas. Nr.8 Prijuostė „UNISEX FORMAL COLLAR APRON“ („Unisex formalios apykaklės prijuostė“) Dizainerė: Aistė Nesterovaitė

Paveikslas Nr. 103. A stendo Eksponatas Nr.8

Matmenys: h-1000 x l-800 mm (dydis S) Medžiagos: 50 proc. medvilnė, 50 proc. poliesteris

133

Paveikslas Nr. 104. A stendo Eksponatas Nr.3,9

A stendas. Nr.3,9 „Modeliuojama rankinė bastūnams miestiečiams“ („Modular bag for urban nomad“) Dizainerė: Aistė Nesterovaitė Matmenys: h-250 x l-400 mm + h-150 x l-100 mm Matmenys: h-180 x l-250 mm + h-150 x l-250 mm Medžiagos: natūrali oda A stendas. Nr.2 Kuprinė„Vokas“ Dizainerė: Aistė Nesterovaitė

Paveikslas Nr. 105. A stendo Eksponatas Nr.2

Matmenys: h-300 x l-400 mm Medžiagos: natūrali oda A stendas. Nr.4 Rankinė „Juostelė“ („Strip bag“)

Paveikslas Nr. 106. A stendo Eksponatas Nr.4

Spalva – smėlio, dydis S Matmenys: h-450 x l-400 mm Medžiagos: 100% poliesteris A stendas. Nr.6 Rankinė „Juostelė“ („Strip bag“) Spalva – juoda, dydis S Matmenys: h-480 x l-420 mm

Paveikslas Nr. 107. A stendo Eksponatas Nr.6

Medžiagos: 100% poliesteris A stendas. Nr.5 Rankinė „Juostelė“ („Strip bag“) Spalva – mėlyna, dydis M Matmenys: h-550 x l-550 mm

Paveikslas Nr. 108. A stendo Eksponatas Nr.5

Medžiagos: 100% poliesteris A stendas. Nr.7 „Krepšys nešiojamam kompiuteriui“ 15“ („Laptop bag“) 15“ Spalva – juoda, dydis 15“

Paveikslas Nr. 109. A stendo Eksponatas Nr.7

Matmenys: h-310 x l-420 mm Medžiagos: 100% poliesteris

134

Dalyvis: „Kirigami plywood“ Lentelė Nr. 8. „Kirigami plywood“ eksponatai A stendas. Nr.21 Stalas KIDIKI, ant kurio galima rašyti („KIDIKI writable“) Gamintojas: Kirigami plywood“ Spalva –balta - juoda, dydis „small“ (mažas) Paveikslas Nr. 110. A stendo Eksponatas Nr.21

Matmenys: h-450 x l-400 x pl. 500 mm Medžiagos: HPL dengta fanera A stendas. Nr.12 Kėdutė „JIFI“ Gamintojas: Kirigami plywood“ Spalva –balta, dydis - mini Matmenys: h-190 x l-200 x pl. 200 mm Medžiagos: HPL dengta fanera

Paveikslas Nr. 111. A stendo Eksponatas Nr.12 A stendas. Nr.19

Paveikslas Nr. 112. A stendo Eksponatas Nr.19

Stalas KIDIKI mėlynas („KIDIKI blue“) Gamintojas: Kirigami plywood“ Spalva –mėlyna Matmenys: h-450 x l-600 x pl. 500 mm Medžiagos: HPL dengta fanera A stendas. Nr.15 Kėdė MINIMI geltona „MINIMI yellow“ Gamintojas: Kirigami plywood“ Spalva –geltona Matmenys: h-400 x l-280 x pl. 280 mm Medžiagos: melaminu dengta fanera

Paveikslas Nr. 113. A stendo Eksponatas Nr.15 A stendas. Nr.20

Paveikslas Nr. 114. A stendo Eksponatas Nr.20

Kėdė MINIMI balta „MINIMI white“ Gamintojas: Kirigami plywood“ Spalva –balta Matmenys: h-330 x l-240 x pl. 240 mm Medžiagos: melaminu dengta fanera A stendas. Nr.11 Dėžė BOO („Side box BOO“) Gamintojas: Kirigami plywood“ Spalva –mėlyna

Paveikslas Nr. 115. A stendo Eksponatas Nr.11

Matmenys: h-450 x l-300 x pl. 300 mm Medžiagos: melaminu dengta fanera

135

A stendas. Nr.14 Daiktadėžė „BOO“ („Storage box BOO) Gamintojas: Kirigami plywood“ Spalva –mėlyna Matmenys: h-300 x l-300 x pl. 300 mm Medžiagos: melaminu dengta fanera

Paveikslas Nr. 116. A stendo Eksponatas Nr.14

Dalyvis: „Mano lietuviški namai“ Lentelė Nr. 9. „Mano lietuviški namai eksponatai“ A stendas. Nr.16,18 Stalas trikojis Gamintojas: „Mano lietuviški namai“ Spalva –medžio + balta medžio + juoda Matmenys: h-750 x l-650 x pl. 700 mm Medžiagos: ąžuolas

Paveikslas Nr. 117. A stendo Eksponatas Nr.16,18 A stendas. Nr.17,23 Pufas Gamintojas: „Mano lietuviški namai“ Spalva – balta, juoda

Paveikslas Nr. 118. A stendo Eksponatas Nr.17,23

Matmenys: h-350 x l-500 mm Medžiagos: vilna A stendas. Nr.26 Penalas Gamintojas: „Mano lietuviški namai“ Spalva – pilka Matmenys: h-100 x l-210 mm Medžiagos: vilna

Paveikslas Nr. 119. A stendo Eksponatas Nr.26

136

A stendas. Nr.13 Veidrodis „Paukštis“ Gamintojas: „Mano lietuviški namai“ Spalva – pilka, žalia

Paveikslas Nr. 120. A stendo Eksponatas Nr.13

Matmenys: d-300 mm x pl. 20 mm d-500 mm x pl. 20 mm Medžiagos: dažytas medis, veidrodinis stiklas A stendas. Nr.26 Muilas, rankų darbo Gamintojas: „Mano lietuviški namai“ Spalva – pilka, žalia Matmenys: h-50 mm x l-100 x pl. 30 mm

Paveikslas Nr. 121. A stendo Eksponatas Nr.26 A stendas. Nr.22 Pufas Gamintojas: „Mano lietuviški namai“ Spalva – pilka, žalia Matmenys: h-400 mm x l-400 x pl. 400 mm Paveikslas Nr. 122. A stendo Eksponatas Nr.22

Dalyvis: „Oki iko“ Lentelė Nr. 10. „Oki iko“ eksponatai A stendas. Nr.27 „Oki iko“ smulkūs papuošalai

Paveikslas Nr. 123. A stendo Eksponatai Nr. 27

Paveikslas Nr. 124. A stendo Eksponatai Nr. 27

Paveikslas Nr. 125. A stendo Eksponatai Nr. 27

137

Paveikslas Nr. 126. A stendo Eksponatai Nr. 27

Paveikslas Nr. 127. A stendo Eksponatai Nr. 27

Paveikslas Nr. 129. A stendo Eksponatai Nr. 27 Paveikslas Nr. 128. A stendo Eksponatai Nr. 27

Paveikslas Nr. 131. A stendo Eksponatai Nr. 27 Paveikslas Nr. 130. A stendo Eksponatai Nr. 27

Paveikslas Nr. 132. A stendo Eksponatai Nr. 27 Paveikslas Nr. 133. A stendo Eksponatai Nr. 27

Paveikslas Nr. 134. A stendo Eksponatai Nr. 27

Paveikslas Nr. 135. A stendo Eksponatai Nr. 27

138

6.3.

Interjero koncepcija

Kadangi projektuojamas ekspozicinis, parodai skirtas stendas, interjero koncepcija paremta pasakojimu. Būtent pasakojimo pagalba eksponatai susiejami į vieną visumą ir neatrodo padriki ar atsitiktiniai. Pasakojimas. Tema: „Daugiasluoksnis lietuviškas dizainas“. Draminė pasakojimo struktūra: Pradžia. Stendas sukonstruotas taip, kad eksponatai nebūtų aiškiai matomi, bet tik nujaučiami, paslėpti po ažūrine uždanga. Sukuriamas paslaptingumo šydas, kuris viliotų lankytoją, žadintų jo smalsią prigimtį. Visa stendo mintis sukoncentruota būtent į lankytojo smalsumą, per šią prizmę siekiama patraukti jo dėmesį. Pasakojimas turi ir antrą planą, perteikiantį „Lithuanian Design Block“ pavadinime slypinčią jo egzistavimo esmę – tai yra blokas, į kurį susijungė dizaineriai ir gamintojai iš Lietuvos. Taip pat stendu perteikiamas ir Lietuvos, kaip miškingo krašto, įvaizdis. Dėstymas. Stendo konstrukcija paslaptinga ne tik iš išorės, bet ir viduje. Dalis objektų yra eksponuojami klijuotos medienos juostų „miške“, todėl paslaptingumo atmosfera išlaikoma ir naratyvo dėstyme. Lankytojo pažintis su eksponatais „įvyniota“ į žaismingą patirtį, kur kiekvienas eksponatas yra vertas dėmesio, kiekvienas pasakoja savo istoriją. Lankytojas gauna nedidelį lankstinuką, kuriame tarsi žemėlapyje pateikiamas parodos maršrutas su pasakojimais apie kiekvieną parodoje eksponuojamą objektą. Stendas sukuria intrigą, įveda dinamikos, bet akcentais pasakojime galiausiai tampa eksponatai, kuriuos lankytojas kviečiamas atrasti tarsi kokius lobius. Pabaiga. Ištyrinėjęs stendą, patenkinęs savo smalsumą lankytojas išeina iš stendo ir taip deda tašką pasakojime, t.y. pats lankytojas sprendžia, kada nutraukti pasakojimą, kada jį užbaigti. Pasakojimo komponentai: pasakotojas, kelias, naratyvas ir kontekstas. Pasakotoju šiame naratyve pasirinkta vizualinė raiška (stendo dizainas) bei tekstas ir grafika (lankstinukas). Pagrindinė siužeto linija: lankytojo kelionė po paslaptingą sluoksnių mišką, ieškant eksponatų. Pasakojimo „intonacijos“ ir „balso tonas“. Pasakojimas turi kelis intonacinius sluoksnius, kur aukštesnės natos - greita ritmika skamba sluoksnių miške ir visai žemas tonas stendo bloko dalyje.

139

6.4.

Interjero vizualizacijos

Paveikslas Nr. 136. A stendo vizualizacija

Paveikslas Nr. 137. A stendo vizualizacija

Paveikslas Nr. 138. A stendo vizualizacija

Paveikslas Nr. 139. A stendo vizualizacija

Paveikslas Nr. 140. A stendo vizualizacija

Paveikslas Nr. 141. B stendo vizualizacija

140

Paveikslas Nr. 142. B stendo vizualizacija

Paveikslas Nr. 143. B stendo vizualizacija

Paveikslas Nr. 144. B stendo vizualizacija

Paveikslas Nr. 145. B stendo vizualizacija

Paveikslas Nr. 146. B stendo vizualizacija

141

6.5.

Funkcinė analizė

Parodos ekspozicijos abiejų stendų plotai stačiakampiai, 7 m x 9 m (63 kv.m) ir 9 m x 4,5 m. B stendo trys stačiakampio ribos yra atviros (be sienų), tik viena kraštinė turi jungiančią ribą su kitu parodos dalyviu. Kitas, A stendas, neturi bendrų sienų su kitais parodos dalyviais. Į abu stendus suformuoti keli įėjimai. Taip pat abiejuose stenduose yra „sluoksnių miško“ dalis ir suformuoto bloko dalis, tik A stende blokas suprojektuotas „sluoksnių miško“ apsuptyje, o B stende blokas užima kiek daugiau nei pusę ploto. Eksponatai išeksponuoti tiek bloke, tiek „sluoksnių miške“.

Paveikslas Nr.147 . A stendo funkcinė analizė

Darbo zonai yra skiriama keletas baldų A stende ir kampinis baldų sprendimas B stende (schemoje paženklinta mėlyna spalva). Sandėliavimo zonai išnaudojami tiek darbiniai baldų tūriai, tiek eksponatams skirti stačiakampiai baldų tūriai.

Paveikslas Nr. 148. A stendo funkcinė analizė

142

Stendo ekspozicijos išdėstymą labai įtakojo poreikis užtikrinti sąlygas apžiūrėti ekspoziciją ir neįgaliesiems. A stendas yra palyginti siauras, todėl nebuvo įmanoma užtikrinti pačias geriausias sąlygas žmonių su negalia poreikiams tenkinti, tačiau yra sudarytos sąlygos savarankiškam žmonių su vežimėliais judėjimui, užtikrinamos aikštelės 1500x1500 mm pakeisti judėjimo kryptį. B stendas išplanuotas taip, jog yra beveik pilnai pritaikytas neįgalių žmonių laisvam judėjimui po ekspozicinę erdvę.

6.6.

Apšvietimo analizė

Paveikslas Nr. 149. A stendo apšvietimas (programa Dialiux Evo)

Stendams A ir B apšviesti naudojamas vienas vienintelis principas – akcentinis prožektorinis, taškinis apšvietimas. Skiriasi tik šviestuvų galingumas ir šviesos sklidimo kampas. Stendų bloko dalies apšvietimui naudojami plataus kampo šviestuvai – 51l. galingi prožektoriai, skleidžiantys 5867 lm šviesą. Prožektoriai nukreipti į eksponatus, tačiau naudojamo plataus kampo dėka, apšviečiama visa erdvė. Šviesa koncentruojama į eksponatus tam, kad jie tarsi žibėtų, išryškėtų erdvėje ir dar labiau atkreiptų į save dėmesį. Į eksponatus nukreipta šviesa siekia iki 2000 lx, tuo tarpu praėjimams tenka vidutiniškai apie 500 lx. Pasirinktas metalo halogeno šviesos šaltinis leidžia labai gerai atskleisti spalvas, nes šių šviestuvų spalvų atkartojimas Ra yra labai aukštas.

Paveikslas Nr. 150. B stendo šviesos projektavimo analizė

143

Paveikslas Nr. 151. Spalvinė šviesos diagrama B stende

Paveikslas Nr. 152. Šviesos spalvų reikšmė liuksais

Paveikslas Nr. 153. Spalvinė šviesos diagrama A stende

Paveikslas Nr. 154. Spalvinė šviesos diagrama A stende

Šviestuvas „Targetti“ Ray sviečia 51 l. Kampu skleidžia 5867 lm

Paveikslas Nr. 155. Šviestuvo šviesos kūnas

Šviestuvas „Targetti“ Echos Base“, šviečia 10 l.kampu skleidžia 1650 lm

Paveikslas Nr. 156. Šviestuvo šviesos kūnas

Šviestuvas „Targetti“ Echos Base“, šviečia 25 l.kampu skleidžia 1650 lm

Paveikslas Nr. 157. Šviestuvo šviesos kūnas

Atskiras dėmesys skiriamas darbo zonų apšvietimui, specialiai joms apšviesti naudojami ne 144

tokie galingi 51l. tos pačios serijos prožektoriai, šviesos šaltiniu pasirenkant 1500 lm galingumo šviesos šaltinį su specialiomis anti-akinimo grotelėmis.

Paveikslas Nr. 158. B stendo apšvietimas (programa Dialiux Evo)

Ažūrinė stendo konstrukcija yra apšviečiama kiek kitokiu principu, čia specialiai naudojami siauro kampo prožektoriai, pakabinti (su retomis išimtimis dėl bėgelio vietos) tiesiai virš eksponatų. Kadangi baldiniai tūriai, ant kurių eksponuojami objektai, yra padengti veidrodine plėvele, viršutinėje baldo dalyje paviršius dengiamas balta matine spalva, būtent dėl apšvietimo sprendimo, kad neakintų lankytojų nuo paviršiaus atspindėti šviesos blyksniai. Siauras švietimo kampas padeda sukurti reikiamą šviesos šešėlių žaismą ir „miško sluoksnių“ stendo dalis atrodo dar patraukliau ir paslaptingiau.

6.7.

Baldų ir apdailos medžiagų analizė

Stendų bloko konstrukcija formuojama iš medinių tašų 50x100 ir 100x100 mm karkaso, dengiamo gipso kartono plokštėmis. Vidinės bloko sienos dengiamos 2-iem gipso kartono plokščių sluoksniais dėl tvirtumo, nes ant sienų yra kabinami veidrodžiai. Plokščių sujungimo vietos ir varžteliai užglaistomi ir viskas nudažoma 1 dažų sluoksnių, be pigmento. „Sluoksnių miškas“ yra formuojamas iš 3 m aukščio klijuotos medienos juostų (96x21x3000mm). Juostos dažomos baltai A stendo konfigūracijoje ir juodai B stendui. Stendų grindys yra dedamos iš 10 mm storio melamino derva dengtų 1 x 1 m faneros lakštų, kurių briaunos išfrezuotos analogiškai taip, kaip laminuotų grindų briaunos. Plokštės įmaunamos viena į kitą. Plokštėse gręžiamos ertmės kaiščiams ir į jas įstatomos „sluoksnių miško“ juostos. Viršuje juostos tvirtinamos prie specialaus rėmo, pagaminto iš 2 mm metalinės vielos, įrėminto į L formos aliuminio profilio kvadratinį rėmą 1 x 1 m. 145

Smulkūs eksponatai, tokie kaip stiklo gaminiai, B stende yra eksponuojami ant baldų tūrių, dengtų veidrodine plėvele, ja nedengiant tik viršutinės plokštumos (kad lankytojai nebūtų akinami atspindėtos šviesos blyksniais). Tūriai yra 300 mm ilgio ir pločio bei dviejų aukščių – 850 ir 600 mm (aukščiai pasirinkti atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius, t. y. neviršija 850 mm). Tūriai yra pagaminti iš

18 mm storio faneros, laminuotos bei reikiamose dalyse dengtos veidrodiniu

sluoksniu. Taip pat pagaminti ir A stendo baldų tūriai, skirti smulkiems eksponatams, tokiems kaip „Oki iko“ papuošalai. Šių tūrių matomos vertikalios plokštumos taip pat dengiamos veidrodiniu sluoksniu, o viršutinės plokštumos – baltos. Smulkiems daiktams eksponuoti skirti nedideli tūriai, pagaminti iš 5 mm storio dažytos faneros. B stende taip pat naudojami baldų tūriai, ant kurių eksponuojamos širmos. Šie tūriai pagaminami analogišku principu, jų matmenys 600 x 600 x 300 mm. Darbo zonoje esantys baldų tūriai gaminami tuo pačiu principu ir A stende, kaip ir aukščiau aprašyti ekspoziciniai baldų tūriai.

6.8.

Interjero spalvinis sprendimas

Paveikslas Nr. 159. Interjero spalvinis sprendimas

Interjeras projektuojamas juodai baltas B stende ir baltas A stende. Spalvos pasirinktos dėl LDB logotipe esančių juodos ir baltos spalvų derinio. Be to, juoda ir balta spalvos labai tinkamos fonui formuoti, jos nėra į save orientuotos, o padeda atsiskleisti kitoms aplinkoje esančioms spalvoms. Apšviestos juoda ir balta spalvos įgauna daugybę įvairių pilkos atspalvių.

6.9.

Interjero detalės

Interjere dominuojanti detalė yra „sluoksnių miško“ juosta, atkartota daugiau kaip 250 kartų. Ji kuria dinamišką ritmą. Kita detalė – veidrodine plėvele dengti tūriai, kurie atspindėdami aplinką aplink save sukuria žaismo ir patys kone išnyksta.

Paveikslas Nr.160.Interjero detalė

146

6.10.

Parodos pritaikomumas dalyvavimui kitose parodose

Parodos stendas yra konstruojamas taip, kad būtų jį galima transformuoti ir pritaikyti kitoms ploto konfigūracijoms. „Sluoksnių miškas“ formuojamas iš modulių, kurių matmenys 1 x 1 m bei 1 x 0,5 m, tokiu būdu stendas gali prisitaikyti prie bet kokio duoto stendo ploto, nes plotai parodose matuojami metrais, o kartais ir su 0,5 m priedu prie ilgio skaičiaus. Stendo blokas antrą kartą panaudojamas tik iš dalies. Bloko sienoms naudojamos gipso kartono plokštės yra tvarios tik kartą, jų antrą kartą panaudoti nepavyktų, tačiau konstrukcijoje naudojami tašai po parodos išrenkami ir gali būti naudojami ir daugiau kartų. Parodos stendo elementus, tokius kaip „sluoksnių miško“ juostos ir grindų moduliai, galima perdažyti (laminuoti) ir stendas atrodys jau kitaip. Tą atskleidžia suprojektuotos A ir B stendo variacijos.

Paveikslas Nr. 161. Stendų konfigūracijos

147

7. Sąmata: Lentelė Nr. 11. Sąmata, B stendas Nr.

Pavadinimas

Mato vnt.

Kiekis

Kaina, Lt

Iš viso:

234

4,98

1.165,32 Lt

Gipso kartono plokštė, 3000 mm, plotis 1200 mm, storis 12,5 mm

Tašas, 50x100mm, spygliuočių mediena

111

666,00 Lt

Tašas, 100x100mm, spygliuočių mediena

459,00 Lt

Fanera, 10 mm storio

1.512,00 Lt

Klijuotos medienos tašas, 21 mm storio, 3 m

vnt

256

2.560,00 Lt

Dažai gipskartoniui, matiniai, „Sadolin“ „Bindo-3“ pakuotėje 2,5L

vnt

300,00 Lt

Išeiga 1 l – 8 m2, sienų 110 m2

Universalūs dažai „Sadolin Master“, tašams dažyti.

595,00 Lt

1 tašas – 0,69m2. Dažų išeiga 1l-10m2

Glaistas (gipskartonio siūlėms užtaisyti), 8 kg

vnt

32,00 Lt

Išeiga 1,7kg/m

Popierinė siulių armavimo juosta 75m

vnt

12,00 Lt

Medvaržtis 5x40, pakuotėje 20 vnt.

k-tas

40,00 Lt

Metalinis tinklas, storis 2mm, suvirintas

20,00 Lt

540,00 Lt

Aliuminio profilis, 4cm x 4cm, 2 mm storio

108

7,20 Lt

777,60 Lt

Iš viso: 8658,92 Lt Lentelė Nr. 12. Sąmata, B stendo baldiniai tūriai Nr. 1 2

Pavadinimas Fanera, 18mm Veidrodinė plėvelė

Mato vnt.

Kiekis

Kaina, Lt

Iš viso:

20,71

1449,7t

11,49

160,00 Lt

Iš viso: 1609,7 Lt Bendra suma: 10 268,62 Lt

148

Lentelė Nr. 13. Sąmata, A stendas

Nr.

Pavadinimas

Mato vnt. 2

Kiekis

Kaina, Lt

Iš viso:

41,25

4,98

205,43 Lt

Gipso kartono plokštė, 3000 mm, plotis 1200 mm, storis 12,5 mm

Tašas, 50x100mm, spygliuočių mediena

180,00 Lt

Tašas, 100x100mm, spygliuočių mediena

360,00 Lt

Fanera, 10 mm storio

1940-05-01

972,00 Lt

Klijuotos medienos tašas, 21 mm storio, 3 m

vnt

274

2.740,00 Lt

Dažai gipskartoniui, matiniai, „Sadolin“ „Bindo-3“ pakuotėje 2,5L

vnt

100,00 Lt

Išeiga 1 l – 8 m2, sienų 41 m2

Universalūs dažai „Sadolin Master“, tašams dažyti.

665,00 Lt

1 tašas – 0,69m2. Dažų išeiga 1l-10m2

Glaistas (gipskartonio siūlėms užtaisyti), 8 kg

vnt

32,00 Lt

Išeiga 1,7kg/m

Popierinė siulių armavimo juosta 75m

vnt

12,00 Lt

Medvaržtis 5x40, pakuotėje 20 vnt.

k-tas

20,00 Lt

Metalinis tinklas, storis 2mm, suvirintas

20,00 Lt

340,00 Lt

Aliuminio profilis, 4cm x 4cm, 2 mm storio

7,20 Lt

619,20 Lt

Iš viso: 6245,63 Lt Lentelė Nr. 14. Sąmata, A stendo baldiniai tūriai Nr.

Pavadinimas

Mato vnt.

Kiekis

Kaina, Lt

Iš viso:

Fanera, 18mm

15,55

1.088,50 Lt

Veidrodinė plėvelė

11,49

149,37 Lt

Iš viso:1237,87 Lt Bendra suma: 7483,5 Lt

149

IŠVADOS

Šiame darbe analizuojamos trys struktūrinės potemės: parodų dizainas, lietuviškas dizainas ir LDB projekto veikla. Parodų dizaino temos analizė padėjo suvokti parodų dizaino koncepcinę prigimtį. Paroda – tai komunikacijos su lankytojais forma, kuri išnaudoja meno, mokslo, technologijos priemones, pasitelkia įvairias medijas. Šios komunikacijos koncepcija remiasi naratyvu, taigi paroda nėra vien tik eksponuojamų daiktų rinkinys. Paroda yra kur kas daugiau nei vien tik jos eksponatai. Ji „kalbasi“ su lankytoju ir per tam tikrus kodus pasakoja jam istoriją. Ekspozicijos projektas nėra vien tiktai vizualinė eksponatų pateiktis. Tai yra komunikacija, perteikianti reikiamą informaciją, formuojantį įvaizdį, kviečianti lankytoją susimąstyti tam tikrais klausimais ir su juo diskutuojanti. Parodos ekspozicija siekia paveikti visus žmogaus pojūčius, jo jusles, jo protą ir emocinę savijautą. Paroda kuria ryšį su lankytoju per naratyvą. Pasakojimas susieja eksponatus, sukuria jų santykį vieno su kitu. Būtent tuo parodų dizainas išsiskiria iš kitų dizaino disciplinų. Pasakojimas nėra vien tik norima perteikti žinutė lankytojui. Žinutė pavirsta naratyvu tik įgavusi draminę struktūrą, sudarytą iš pradžios, dėstymo ir pabaigos. Pagrindiniai pasakojimo komponentai pasakotojas, kelias, pasakojimas ir kontekstas. Ganėtinai statiškai parodos prigimčiai naratyvo siužetas suteikia dinamikos. Naratyvo sukūrimas stendo koncepcijai dar negarantuoja norimo rezultato. Svarbus yra pats pateikimas, gebėjimas perteikti naratyvą. Paroda tampa ypač sėkminga, jeigu ji įtraukia žiūrovą interaktyviai. Tai raktas į lankytojo širdį, jis viską pajaučia daug giliau, nei tik stebėdamas. Taigi kuriant parodas prireikia ir žmonių psichologijos išmanymo. Svarbus uždavinys kuriant parodą yra žmonių srautų judėjimas. Žmogus yra laisvas rinktis, kaip vaikščioti po ekspozicinę erdvę, todėl reikia jam pasufleruoti norimą kelią arba sudaryti reikiamus barjerus, kurie pakreiptų žmonių srautus norima kryptimi. Svarbu yra kuo ilgiau išlaikyti lankytojo dėmesį. Verslo parodos yra komercinio tipo, jų tikslas – pelnas, kurį atneša naujų kontraktų sudarymas ir prekių pardavimo išplėtimas. Verslo parodos yra trumpalaikis dalykas, jos dažniausiai vyksta uždarose patalpose – paviljonuose, kuriuose nėra dienos apšvietimo, todėl dirbtinio apšvietimo planavimas vaidina didelį vaidmenį kuriant stendo projektą. Paroda iš esmės yra demonstracinė reklama, todėl pasakojantis parodos naratyvas turi reklamuoti stendą. Be to, verslo parodos 150

dažniausiai skirtos tik specialistams, tam tikros srities ekspertams, o tai pasunkina užduotį, nes lankytojai yra pakankamai išsilavinę žmonės, kuriuos paveikti pigiais triukais retai kada pavyksta. Paroda yra trumpalaikis reiškinys. Su tuo pačiu stendu kiekvienais metais dalyvauti ydinga. Apskritai naudoti tą patį stendą – nerekomenduotina praktika, tačiau ji visgi neretai propaguojama. Dalyvavimas parodose yra labai brangus, todėl dalyviai ir bando sutaupyti. Stendo pritaikomumo problema ta, kad nėra jokių garantijų, jog pavyks ir kitose parodose gauti analogišką plotą su tokia pat atvirų ir uždarų sienų konfigūracija. Pakeitus plotą, kinta ir eksponatų išdėstymo tvarka. Todėl norint pritaikyti stendą eksponuoti skirtingose parodose, tenka ieškoti modulinių sprendimų, kurie galėtų tikti įvairiems plotams. Kadangi parodiniai stendų plotai matuojami metrais, todėl patogiausia modulinė sistema, sudaryta iš 1 x 1 m pločio modulių. Tiriamoji šio darbo dalis padėjo sukurti konceptualiai pagrįstą LDB parodos stendo ekspozicijos dizaino projektą, o tiksliau kelis stendus. Stendo projektas sėkmingai

tarnauja

išsikeltam tikslui sukurti įdomų ir originalų eksponatų pateikimą, yra funkcionaliai pritaikytas lankytojams, atsižvelgiant ir į neįgalių žmonių poreikius. Darbe išsikeltas uždavinys išanalizuoti parodų dizaino projektavimo principus padėjo atrasti reikiamą „kodą“ ir sukurti žmogišku smalsumu pagrįstą intriguojantį stendo projektą, skleidžiantį tam tikrą paslaptingumą ir tuo viliojantį. Lietuvoje ir užsienyje įgyvendintų parodų (analogų) analizė leido suvokti, kokį svarbų vaidmenį vaidina eksponatų pateikimas, kaip ir kokie eksponatai gali būti demonstruojami. Čia aprašomas suprojektuotas stendas sukuria tinkamą atmosferą kiekvienam eksponatui kuo geriau atsiskleisti. Stambesniems eksponatams, tokiems kaip didelių matmenų baldai, stende paliekama daugiau erdvės, jiems sukuriama „tylos zona“, blokas baltomis sienomis, kuris leidžia „įsiklausyti“ į kiekvieną tokio tipo eksponuojamą objektą. Smulkesni eksponatai demonstruojami jau visai kitokioje erdvėje, apsuptoje neįkyrios „sluoksnių miško“ ritmikos, žaismingo ir interaktyviai lankytoją įtraukiančio fono. Kaip parodė istorinė parodų dizaino analizė, parodų ekspozicijų dizainas vystėsi etapais ir itin aktualus tapo tik pastaraisiais keliais dešimtmečiais. Įvairios medijos ir technologijos visada labai veikė parodų dizainą, nes taip suteikdavo daugiau galimybių. Taigi laikui bėgant ekspozicijų dizainas tapo pakankamai sudėtinga sritimi, turinčia begalę įvairių niuansų. Trečiame skyriuje analizuojant LDB projektą paaiškėjo, jog tai yra daugiau pavadinimas, nei reali institucija. Projektas turi savo logotipą, bet jo dalyvių sąrašas nėra aiškiai apibrėžtas, nėra jokios oficialios narystės. Šiai parodai („Maison&Object“) susivienijo 10-ies dizainerių grupė, tačiau dalyvaujant kitoje parodoje, dalyviai jau gali būti kiti. Kaip nevienalytis LDB dalyvių kūrybinis braižas, taip ir daugiasluoksnis yra lietuviškas 151

dizainas apskritai. Nors žvelgiant į parodos dalyvių kuriamą dizainą lyg ir galima įvardinti lietuviško dizaino bendrumą su skandinaviškuoju, bet ne visi dizaineriai

estetikoje vertina

santūrumą ir minimalizmą. Tokios kompanijos kaip „Sedes Regia“ ir „Interjerai be saiko“ kuria visiškai kitokio pobūdžio dizainą, kuris savo prigimtimi yra priešingas santūriai estetikai – yra ryškus, įmantrus ir spalvingas. Nepavykstant surasti visiems bendrai būdingo ir juos jungiančio LDB dalyvių estetinio kodo, stendu nuspręsta atskleisti ir parodyti dalyvių skirtumus, išryškinti kiekvieno dalyvio talentus. Kuriamas stendo ekspozicijos dizaino projektas turėjo atitikti numatytus kriterijus, kurie smarkiai įtakojo sukurtą projektą. Buvo ieškoma modulinio dizaino sprendimo, kuris leistų stendą eksponuoti visai kitame kontekste, kitoje šalyje ir kitu laiku. Sukurtas projektas puikiai išpildo šiuos reikalavimus, nes yra transformuojamas, turi numatytas sandėliavimo, darbo zonas. Tačiau svarbiausia – projektas yra paremtas naratyvu, vizualiai traukia akį. Suprojektuoti moduliai gali būti pritaikyti visoms ploto konfigūracijoms – pailgam plotui, kvadrato formos, su viena atvira siena, su dviem-trimis atviromis sienomis ir visai be besiribojančių sienų su kitais parodos dalyviais. Kadangi parodų dizainas atlieka komunikacijos funkciją, t. y. tarnauja kaip medija, perteikianti parodos dalyvių įvaizdį, informaciją apie juos ir eksponatus, todėl šiame darbe daug dėmesio buvo skiriama įvaizdžio analizei, dalyvių veiklos koncepcijai. Sukurta parodos ekspozicija artikuliuoja tam tikrą norimą pasiųsti žinutę, įpintą į naratyvą, o LDB bloko (analizė atlikta šio darbo dėstyme) ir jo dalyvių analizės padėjo šią žinutę suformuluoti. Sukurtas stendas skleidžia žinutę apie tai, kad lietuviškas dizainas yra įvairus ir daugiasluoksnis. Stendas pasakoja istoriją, kuri pirmiausia skirta lankytojo smalsumui sužadinti. Patraukęs žmonių dėmesį pasakojimas toliau vilioja parodos lankytoją užeiti į stendo vidų, čia jam siūloma atrasti kiekvieną eksponatą. Stende labai daug dinamikos, todėl lankytojui sukuriamos tylos zonos – bloko erdvė, kurioje apžiūrinėdamas eksponuojamus daiktus lankytojas gali šiek tiek pailsėti. Sukurta bloko erdvė simbolizuoja tai, kuo LDB yra šiandien – bendradarbiavimu grįstas lietuviško dizaino blokas. Blokas jungiasi su „sluoksnių mišku“, kuris galiausiai perteikia ir Lietuvos, kaip miškingo krašto, įvaizdį.

152

PRIEDAI

153

Priedas Nr. 1. Tarptautinių verslo parodų, susijusių su dizainu, apžvalga Čia pateikiamos tos tarptautinės parodos, kurios yra svarbios Lietuvai pristatant savo dizaino produktus ir reikšmingos pasauliniu mastu. Į daugelį šių parodų LDB ekspozicija jau buvo nukeliavusi, kai kuriose parodose apskritai dalyvaujama nuolatos. Vienos parodos didesnės, kitos ženkliai mažesnės tiek savo lankytojų skaičiumi, tiek užimamu ekspoziciniu plotu. Parodos lentelėje pateikiamos chronologine tvarka pagal jų veikimo laiką. Lentelė Nr. 13. Parodų lyginamasis sąrašas. Paroda

„Imm Cologne“

Veikia nuo 202

Lankytojai

Plotas

Tipas 2

Kelnas, Vokietija

1250

142 000

134 000 m Komercinė baldų paroda, skirta specialistams

1960 m.

Stokholmas, Švedija

900

20 703

60 942 m2

Šiaurietiško interjero dizaino paroda, regioninė

1995 m.

Paryžius, Prancūzija

3000

85 000

130 000m2

Komercinė įv. daiktų paroda – nuo interjero iki mados ir juvelyrikos

1949 m.

Frankfurtas prie Maino,

4700

140 000

320 000m2

Komercinė, plataus vartojimo prekių paroda

sausio 15-18 d. „Maison&Object“204

Dalyviai

1949 m.

sausio 13-19 d. „Formex“ 203

Lokalizacija

sausio 24-28d. ir rugsėjo 5-9 d. „Ambiente“205 vasario 7-11 d.

Vokietija „Meble Polska“206

1982 m.

Poznanė, Lenkija

200

15 000

31 000 m2

Baldų paroda, buvusi atvira – nuo 2010 m. yra komercinė

1981 m.

Singapūras, Singapūras

512

20 900

60 000 m2

Baldų ir interjero sprendimų paroda, daugiausia iš Azijos

1994 m.

Vilnius, Lietuva

130

18 000

7 570 m2

Baldų, interjero, dizaino ir baldų gamybos įrengimų, medžiagų ir furnitūros paroda. Atvira, ne specialistams

1961 m.

Milanas, Italija

2 724

300 000

200 000 m2

Baldų ir interjero aksesuarų paroda, specialistams

vasario 17-20 d. IFFS („International Furniture Fair Singapore“) kovo 13-16 d. „Baldai“ kovo 20-23 d.

„iSaloni“ 207 balandžio 8-13 d.

202 The „Imm Cologne“ Segments. imm-cologne.com [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 12 d.]. Prieiga per: http://www.imm-cologne.com/en/imm/diemesse/angebotssegmente/angebotssegmente.php 203 Visitor numbers on Formez autumn 2013 [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 11 d.]. Prieiga per: http://www.formex.se/news/visitor-numbers-on-formex 204 Information. maison-objet.com [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 12d.]. Prieiga per: http://www.maisonobjet.com/en/paris/information 205 Facts and Figures. Compelling Arguments. ambiente.messefrankfurt.com [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 9 d.]. Prieiga per: http://ambiente.messefrankfurt.com/frankfurt/en/besucher/messeprofil/daten-fakten.html 206 Summary of MEBLE POLSKA 2013 [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2014 kovo 3 d.]. Prieiga per: http://meble.mtp.pl/en/meble_2010/summary_of_meble_polska_2013/ 207 General info. Cosmit.it [interaktyvus] 2013 [žiūrėta 2013 lapkričio 13 d.] http://www.cosmit.it/en/milano/info

154

„Interior“

Talinas, Estija

128

70 000

1990 m.

Tokijas, Japonija

705

25 456

31 280 m2

Aukštos klasės interjero dizaino produkcijos paroda

„ICFF“ („International Contemporary Furniture Fair“) 209

1987 m.

Niujorkas, JAV

2000

29 500

15 300

Šiuolaikinių baldų ir dizaino paroda

„Tendence“ 210

1948 m.

Frankfurtas prie Maino, Vokietija

2100

45 500

130 700 m2

Komercinė, plataus vartojimo prekių

2003 m.

Londonas, Jungtinė Karalystė

1396

350 000

Visame mieste

Atviras su komercinėmis zonomis

1995 m.

Londonas, Jungtinė Karalystė

444

27 000

20 000 m2 Interjero dizaino ir baldų paroda, komercinė.

2013 m.

Ryga, Latvija

24 735

5 700 m2

Įv, sričių dizaino paroda

1995 m.

Ryga, Latvija

138

10 100

9 200 m2

Baldų paroda, specialistams

2008 m.

Tokijas, Japonija

329

19 268

17 020 m2

Baldų ir namų apyvokos daiktų paroda, komercinė

2010 m.

Turinas, Italija

neskelbia

Atvira paroda. Skirta „paties padarytam“ (self-made) bei „paties pateikiamam“ (self-produced) dizainui

balandžio 26-28 d. „Interior Lifestyle Tokyo” 208

rugpjūčio 30 – rugsėjo 2 d. „Londono dizaino festivalis“ 211 rugsėjo 13 – 21 d. “100% Design” 212 rugsėjo 17 - 20 d. “Design Isle”213 spalio 2 - 5 d. „Baltic Furniture“ 214 spalio 2 - 5 d. IFFT/Interios Lifestyle Living („Internationa Furniture Fair Tokyo“) 215 lapkričio 26 - 28 d. „Operae“ 216 spalio 11 - 13 d.

208 Zoning. interior-lifestyle.com [interaktyvus] 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 9 d.]. Prieiga per: http://www.interiorlifestyle.com/en/exhibit/zone.php 209 Releases. Icff.com [interaktyvus] 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 8 d.]. Prieiga per: http://www.icff.com/forpress/releases 210 Tendence. Factsheet [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 9d.]. Prieiga per: http://tendence.messefrankfurt.com/content/tendence/frankfurt/en/besucher/messeprofil/datenfakten/_jcr_content/mainParsys/downloadbox/downloadboxParsys/download_0/file.res/ten13-factsheet-121211en.pdf 211 FAQs. London Design Festival [interaktyvus] 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 8 d.]. Prieiga per : http://www.londondesignfestival.com//faqs 212 Internatinal Pavilions. 100Percentdesign [interaktyvus] 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 8 d.]. Prieiga per: http://www.100percentdesign.co.uk/page.cfm/Link=14/ 213 Exhibit space costs [interaktyvus] 2013 [2013 gruodžio 10 d.]. Prieiga per: http://www.designisle.lv/en/cenasstendiem.php 214 Special Program for foreign visitors [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 10 d.]. Prieiga per: http://www.bt1.lv/bt1/balticfurniture/?link=10800000 215 Results of 2012. ifft-interiorlifestyleliving.com [interaktyvus] 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 9 d.]. Prieiga per: http://www.ifft-interiorlifestyleliving.com/en/exhibit/report.php 216 Operae [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 10 d.]. Prieiga per: http://operae.biz/operae/lang/en/

155

Priedas Nr. 2. Tarptautinės verslo parodos, skirtos dizainui

Pasaulyje vyksta gana daug tarptautinių komercinių parodų, jų visų aplankyti per metus nebūtų įmanoma, be to, nemažai parodų vyksta tuo pačiu metu. Dalyvavimas parodose yra labai brangus, todėl neretai skirtingi dizaineriai vienijasi ir dalyvauja parodose jungtiniame postpoziciniame stende. Parodų įkainiai skiriasi priklausomai nuo parodos dydžio ir šalies. Priede Nr.1. „Tarptautinių verslo parodų, susijusių su dizainu, apžvalga“ nagrinėjamų parodų ekspozicijos nuomos kainos svyruoja nuo 180 Lt/m2 (52 EUR/m2) Vilniuje iki 1225 Lt/m2 (355 EUR/m2) Niujorke. Be to, dažnai parodose taikomi papildomi mokesčiai ir rinkliavos, tokie kaip dalyvio mokestis, mokestis už reklamą įvairiose medijose ir parodos kataloge, priedas už ekspozicijos tvarkymą, ekologijos mokestis ir t.t. Didelę dalį dalyvavimo parodoje išlaidų sudaro ekspozicijos projekto įrengimas, eksponatų ir įrengimų transportavimo kaštai. Didžiosios Lietuvos įmonės, tokios kaip SBA koncerno baldų grupė, parodose dalyvauja atskirai ir išgali nuomotis pakankamai didelius stendus – 180 m2, 280 m2 ir daugiau, tuo tarpu jauni ir kylantys dizaineriai bei smulkesnės kompanijos tokių stendų atskirai įpirkti nepajėgia ir net jungtiniai jų stendai dažnai yra pakankamai kuklūs – nuo 30-ies iki 100 kv. m. 217 Pasitaiko ir didesnių stendų, kaip, pavyzdžiui, „Illustrarium“ ekspozicija parodoje Bolonijoje 2011 metais, tačiau tai išskirtiniai atvejai, kai gaunamas papildomas finansavimas iš valstybės ir Lietuva parodoje dalyvauja garbės viešnios teisėmis ar kita rimta proga (kaip, pavyzdžiui, Lietuvos dizaino ekspozicija Londono dizaino festivalyje 2013 m. Lietuvos pirmininkavimo ES proga). Susigaudyti tarptautinių parodų įvairovėje nėra lengva. Išsamios ir lengvai internete prieinamos dizaino parodų analizės beveik nėra, labai dažnai pateikiama tik chronologinis kalendorius su nuorodomis į atskirų parodų puslapius, tačiau kuo viena dizaino paroda skiriasi nuo kitos – tokios analitinės informacijos duomenų bazės vienoje vietoje nėra. Galima prenumeruoti specialius žurnalus, tokius kaip „Exhibition“ ar „Exhibitor“, skaityti nemokamą SEGD žurnalą internete adresu

http://issuu.com/segddesign/docs/eg_06_digital, tačiau visa tai užima laiko ir

reikalauja pastangų. Susigaudyti parodų gausoje šiek tiek padeda internetinio dizaino portalo „Dezeen“ projektas – dizaino žemėlapis ir gidas „Dezeen guide“, kuris yra viešai prieinamas internete adresu http://www.dezeenguide.com/. Šiame žemėlapyje yra vaizduojamos ne visos su dizainu susijusios tarptautinė parodos, o tik pačios svarbiausios, kas padeda suvokti atskirų parodų svarbą renkantis, kurioje iš jų dalyvauti. Čia taip pat reklamuojami ir kiti renginiai – dizaino savaitės, dizaino 217 Parodoje „Imm Cologne 2012“ SBA baldų grupę lydėjo sėkmė. ve.lt [interaktyvus]. 2012-02-11 [žiūrėta 2013 gruodžio 12 d.]. Preiga per: http://www.ve.lt/naujienos/laisvalaikis/stilius/parodoje-imm-cologne-2012-sba-baldugrupe-lydejo-sekme-686186/

156

festivaliai, bienalės ir pan. Tačiau net ir atrinkus svarbiausius, renginių ir parodų kiekis pasaulyje yra pakankamai didelis. Kaip matyti Paveiksle „Dizaino gido žemėlapio kopija A“, daugiausia svarbių įvykių ir parodų, susijusių su dizainu vyksta Europoje, čia matoma didžiulė įvairių renginių koncentracija. Kiti renginiai vyksta daugiausia JAV, Pietryčių Azijoje. Paveiksle „Dizaino gido žemėlapio kopija B“ matyti, jog Europoje renginiai taip pat koncentruojasi daugiausia labiausiai išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse, tokiose kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir kt. Taip pat nemažą vaidmenį dizaino pasaulyje tradiciškai vaidina Italija, kuri istoriškai buvo viena iš svarbiausių šalių dizaino vystymesi.

Paveikslas Nr. 162. Dizaino gido žemėlapio kopija A218

Paveikslas Nr. 163. Dizaino gido žemėlapio kopija B219

Dizainas stimuliuoja naujoves ir garantuoja verslo sėkmę, todėl jis yra svarbus tiek verslo įmonei, tiek ir visai valstybei. Dizainas padeda šalies ekonomikai didindamas jos konkurencingumą tarptautiniu mastu.220 Todėl pasaulyje konkurencingiausios valstybės, vertinant pagal „Pasaulio ekonomikos forumo“ pateiktą „Globalią konkurencingumo ataskaitą 2013-2014“, yra kartu ir šalys, kuriose vyksta daugybė su dizainu susijusių renginių ir parodų. Paprastai tarptautinės dizainui skirtos parodos metu vyksta ne tik objektų eksponavimas, bet rengiamos konferencijos, organizuojami seminarai ir įvairūs susitikimai, kurie nagrinėja aktualias problemas, kelia klausimus, dalinasi analitinėmis žiniomis ir užsiima įvairių naujovių sklaida. Taigi komercinės parodos tokiu būdu atlieka ne vien tik komercinę funkciją, bet užsiima švietėjiška veikla, inovacijų ir dizaino kokybės skatinimu.

218 Design guide [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 11 d.]. Prieiga per: http://www.dezeenguide.com/ 219 Design guide, išnaša 218 220 The Complex Development of Lithuanian Design. Final Report. March 2008 [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2013 gruodžio 11 d.]. Prieiga per: http://www.dic.lt/index.php/pageid/666

157

Paveikslas Nr. 164. Valstybių reitingas pagal konkurencingumą 2013-2014221

Lietuvos dizainerių dalyvavimas tarptautinėse parodose naudingas visos šalies mastu, kadangi tokiu būdu stimuliuojamas lietuviškų prekių ir paslaugų eksportas. Eksportas mūsų šaliai labai padėjo išbristi iš ekonominės krizės, kuri prasidėjo 2009 m. Tačiau Lietuvos eksportas yra nediversifikuotas – daugiausia eksportuojame į Rusiją ir kaimynines šalis. Taigi mūsų eksportas tampriai susijęs su keliomis valstybėmis ir labai lokalus, todėl verslo rizika nėra paskirstyta. Be to, Rusija (eksportas į šią šalį 2012 m. sudarė 18,9 proc. viso šalies eksporto) nėra labai patikimas partneris, nes siekdama apsaugoti savo pačios ekonomiką kartais ima taikyti įvairius suvaržymus, ypač tai paliečia Lietuvos maisto pramonę ir transporto sektorių, nes šių sektorių eksportas į Rusiją procentiniai yra didžiausias.222 Lietuviškos kilmės prekes Lietuva daugiausia parduoda 4-riose šalyse - Vokietijoje (10,4 proc.), Latvijoje (9,9 proc.), Estijoje (9,4 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (9,4 proc.).223 Visa tai rodo, jog Lietuvai reikia plėsti eksporto šalių ratą ir dalyvavimas parodose yra vienas iš problemos sprendimo būdų, padedantis užmegzti verslo ryšius su skirtingų pasaulio valstybių įmonėmis. Siekiant tarpusavyje palyginti tarptautines su dizainu susijusias parodas, buvo išanalizuota 16 parodų (žiūrėti Priedą Nr. 1. „Tarptautinių verslo parodų, susijusių su dizainu, apžvalga“). Jos analizei buvo atrinktos pagal svarbą Lietuvai ir lietuvių dizainerių dalyvavimą jose. Parodų geografiją atspindi Paveiksle „Dizaino gido žemėlapio kopija A“, fiksuojanti geografinį pasaulinių dizaino parodų ir kitų svarbių renginių pasiskirstymą pasaulio žemėlapyje.

221The Global Competetiveness Index 2013-2014 [interaktyvus]. 2013 [žiūtėta 2013 gruodžio 11 d.]. Prieiga per: http://www3.weforum.org/docs/GCR2013-14/GCI_MethodologyInfographic_2013-2014.jpg 222 Svarbausias eksporto rinkų penketukas [interaktyvus]. 2013-10-13 [žiūrėta 2013 m. gruodžio 16 d.]. Prieiga per: http://vz.lt/?PublicationId=f9eac49d-9963-4ad6-a879-eac843d4424a 223 Lietuvos ekonomikos apžvalga [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 16 d.]. Prieiga per: http://www.urm.lt/index.php?219265832

158

Paveiksle Nr. 165. Parodos dydis pagal lankytojų skaičių

Paveiksle „Parodos dydis pagal lankytojų skaičių“ labai aiškiai matosi, kurios keturios parodos yra pačios didžiausios – tai „Londono dizaino festivalio“ renginys, paroda „iSaloni“, „Ambiente“ ir „Imm Cologne“. Paroda „Maison&Object” yra penktoje vietoje. Lyginant parodų dydį pagal ekspozicinį plotą, didžiausiomis parodomis išlieka „Londono dizaino festivalis“, „iSaloni“, „Ambiente“, tuo tarpu „Imm Cologne“, „Tendence“ ir „Maison&Object” užima panašų plotą – virš 130 000 m2. Parodos „Imm Cologne“ ir „iSaloni“ yra abi labai svarbios, tačiau nusistovėjęs toks specialistų pasakymas: „Milano „iSaloni“ yra tarsi kremas pyragaičio viršūnėlėje, o Kelno „IMM“ yra pats pyragaitis“224. Milano parodoje pristatomos naujos idėjos, koncepcijos, prototipai ir galimi inovatyvūs sprendimai, o Kelne pasirodo tie gaminiai, kurie perėjo rinkos testavimą ir kurių inovatyvumas pasiteisino. Kelne nebūna ypatingų staigmenų, čia kiekvienas gamintojas pristato savo naujas kolekcijas, kurios dažniau yra tradiciškai įprastos, nei inovatyvios.225

224 „IMM Cologne“ parodos įspūdžiai interjero dizainerio akimis. Interjeras.lt [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2013 gruodžio 12 d.]. Prieiga per: http://www.interjeras.lt/naujiena/imm-cologne-parodos-ispudziai-interjero-dizainerioakimis 225 Parodoje „Imm Cologne 2012“ SBA baldų grupę lydėjo sėkmė. ve.lt [interaktyvus]. 2012-02-11 [žiūrėta 2013 gruodžio 12 d.]. Preiga per: http://www.ve.lt/naujienos/laisvalaikis/stilius/parodoje-imm-cologne-2012-sba-baldugrupe-lydejo-sekme-686186/

159

Paveikslą Nr. 166. Parodos dydis pagal ekspozicinį plotą.

Parodoms išpopuliarėti paprastai prireikia laiko, istoriškai ilgiau egzistuojančios parodos sutraukia ir daugiau lankytojų. Seniausios parodos - „Ambiente“ (1949 m.), „Imm Cologne“ (1949m.) ir „Tendence“ (1948 m.), „iSaloni“ (1961 m.). Tuo tarpu paroda „Maison&Object” yra palyginti jauna, imta organizuoti tik 1995 m., tačiau jau yra tapusi viena iš svarbiausių ir lankomiausių dizaino parodų pasaulyje. O „Londono dizaino festivalis“, imtas rengti tik 2003 m., apskritai parodo, kaip stipri vadyba, investicijos ir reklama padeda formuoti naujus renginių lankymo įpročius pasauliniu mastu.

160

Priedas Nr. 3. LDB dizaino bloko dalyvių analizė

Šiame priede nagrinėjami parodoje dalyvaujantys dizaineriai ir įmonės. Analizuojama dalyvių veiklos koncepcija, pasiekimai, kuriamas dizainas, įvaizdis ir dizaino gaminių pateikimas. Daugiausia dėmesio skiriama įvaizdžio analizei, nes įvaizdis yra svarbus aspektas vertinant kuriamą parodos dizainą, o vienas iš projektavimo uždavinių yra siekis perteikti dalyvių įvaizdį, atskleisti geriausias jų savybes. Prekiniam ženklui ir įvaizdžio kūrimui dizaineriai turi skirti daug dėmesio, nes tai labai įtakoja jų kuriamų daiktų konkurencingumą ir kartu perkamumą. Ne veltui sėkmingai veikiančios didžiosios kompanijos, tokios kaip „Apple“, „Philips“, „Sony“, „Nice“ ir kt., skiria didžiules lėšas įvaizdžio formavimui ir jo vientisumo užtikrinimui. Lietuvoje prekiniai ženklai tokie, kokie jie yra Vakaruose, atsirado tik po nepriklausomybės atkūrimo, iki tol jie irgi egzistavo, tačiau jų funkcijos buvo siauresnės. Anot Audriaus Klimo, „identifikacijos poreikis tapo tiesiog poreikiu turėti kitokį, ne tik žodinį, gamintojo vardą, bet ir tam tikrą dekoratyvinį, puošybinį ženklą, kuris vartotojo sąmonėje iš tikrųjų neformuotų jokios nuostatos prekės ir gamintojo atžvilgiu. Taigi prekių ženklai neatliko pagrindinės, prigimtinės savo funkcijos – būti tarpininku tarp gamintojo ir vartotojo, išryškinti gamintojo ar prekės privalumus bei skatinti pirkti.“226 Tokie prekės ženklai nebuvo „brendai“ (vakarietiška prekinio ženklo sąvoka), nes socialistinėje ekonomikoje iš esmės nebuvo konkurencijos, prekių kiekis ribotas, pasirinkimas minimalus. Po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje prekinių ženklų vystymasis pasuko vakarietiška linkme, tačiau šis procesas nevyko greitai, dar ir šiandien įvaizdžio bei prekinių ženklų įtakos verslui reikšmė nemažos dalies žmonių nėra iki galo įsisąmoninta.

1. „Sedes Regia“

Kompanijos veikla ir koncepcija. Įkurta 1992 m., vadovaujama Aurimo Kundelio veikia daugiau kaip 20 metų. Pradžioje vadinosi „Jurga Design“. Dabartinį pavadinimą ir prekės ženklą pakeitė 1998 m. Pradžioje specializavosi vienetinių minkštųjų baldų, skirtų privačiam sektoriui, gamyboje, vėliau kūrė baldus ir viešoms erdvėms. Įmonė nėra labai didelė – joje dirba iki 30-ies žmonių. Daugelyje šalies visuomenei prieinamų interjerų puikuojasi šios įmonės produkcija. Tai ir „Brodvėjaus pica“ Klaipėdoje, „Pizza Jazz“, „Mambo Pizza“, „La Province“, „Žemaičiai“, „Forum 226 KLIMAS, Audrius. Lietuvos prekių ženklai: istorija, funkcija, klasifikacija. Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2009, p.7 (108p .),iliustr. ISBN 9789955854623

161

Palace“ klubas „Galaxy“, „Casa Nova“ ir kt. 227 Užsakymų gaunama ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Ukrainos, Rusijos, Vokietijos, Olandijos. Pagrindiniai verslo partneriai Lietuvoje - „Narbutas“, „Ergolain“, „IDW“. Įmonė turi atstovybes Šveicarijoje ir Dubajuje. Dizaineriai. Pagrindinis dizaineris – Jonas Jurgaitis. Kiti dizaineriai – Nauris Kalinauskas, Mehbc Yacub, Steuart Padwick, Rasmus Larrson. Įmonė samdo ne tik vietinius dizainerius, bet ir užsieniečius. Parodos. Įmonė reguliariai dalyvauja tarptautinėse parodose: 2006 m. „100% Design” Londone, 2008 m. ir 2009 m. “Imm Cologne” Kelne (Vokietijoje), “Barzone 2008” Berlyne (Vokietija), kartu su Lietuvos dizaino bloku dalyvavo “ICFF” Niujorke (JAV) 2011 m. , parodoje Azijoje “IFFS” 2012 m. ir 2013 m. Singapūre, parodoje „Barzone 2012“ Kelne (Vokietija), „Design days Dubai 2013“ Dubajuje, parodoje „Maison Object 2013“ Paryžiuje (Prancūzija). Taip pat reguliariai dalyvauja parodoje “Baldai” LITEXPO (Lietuvoje). Apdovanojimai. Parodoje „IFFS 2012“ Singapūre įmonės kurtas baldas „Ops Glamour“ gavo „Geriausio baldo apdovanojimą“ svetainės baldų kategorijoje. 2012 m. „Ops“ laimėjo ir lietuvišką apdovanojimą „Geras dizainas 2012“, o 2013 m. tą patį apdovanojimą laimėjo kitas baldas „Pixel“228.

Paveikslas Nr. 167. Avangardo kolekcija229 227 Apie mus. sedesregia.lt [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2014 sausio 10 d.]. Prieiga per: http://www.sedesregia.lt/? id=4&lang=lt 228 Sedesregia. Naujienos. sedesregia.lt [interaktyvus] 2013-09-18 [žiūrėta 2013 gruodžio 1d.]. Prieiga per http://www.sedesregia.lt/?id=5&lang=lt

162

Kuriamas dizainas. Įmonė gamina baldus pagal vienetinius užsakymus ir turi sukūrusi baldų kolekcijas, skirtas serijinei gamybai. Serijiniai gaminiai skirstomi į kelias kolekcijas: „Avangarde“ (liet. Avangardo) „Standard“ (liet. Standartinė) ir „Custom“ (liet. Pagal užsakymą). „Avangardo“ kolekcija apima įvairių netradicinių ir šmaikščių formų baldus. Čia įmonė mėgsta eksperimentuoti ir naudoja neįprastas formas bei medžiagas, nevengia ryškių spalvų.

Paveikslas Nr. 168. Standartinė kolekcija230

Visai kitokia yra „Standartinė“ kolekcija – minimalistinio stiliaus paprastų formų šiuolaikiniai baldai. O kolekcija „Custom“ – tai įvairūs projektai, kuriuose naudojami įmonės pagaminti baldai – baruose, klubuose, namuose ir pan. Tai jau nebe serijinės, o vienetinės gamybos gaminiai, kurių dizainą dažnai kuria kiti, užsakovų samdomi dizaineriai. Įvaizdis. Vertinant įmonės vizualinę komunikaciją – interneto svetainės išvaizdą, logotipą – ji nėra tokia išraiškinga, kaip jos kuriami baldai, kiek lakoniška, naudojamos tik achromatinės spalvos, svetainės struktūra ir naudojamas šriftas labai supaprastinti. Navigacija svetainėje labai aiški.

229 Avangarde. sedesregia.lt [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2014 sausio 10 d.]. Prieiga per: http://www.sedesregia.lt/? id=1&lang=lt 230 Standard. sedesregia.lt [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2014 sausio 10 d.]. Prieiga per:http://www.sedesregia.lt/? id=2&lang=lt

163

Paveikslas Nr. 169. „Sedes Regia“ svetainės nuotrauka

Vertinant svetainėje pateikiamą informaciją, įmonė tam skiria dėmesio - supažindina svetainės lankytojus su įmonės naujienomis, kur aprašoma, kokiose parodose dalyvaujama, kokiais apdovanojimais įvertinami gaminiai ir pan. Svetainė pateikiama keliomis kalbomis – lietuvių ir anglų, kas rodo deramą pagarbą savo valstybinei kalbai ir norą būti matomiems tarptautiniu mastu. Tačiau svetainėje nėra informacijos apie įmonės tikslus, viziją, misiją, įmonė neturi sukurto profilio socialiniuose tinkluose, kaip, pavyzdžiui, „facebook“ tinkle, nepateikia naudingos informacijos apie gaminių priežiūrą, gamybos technologijas ir pan., t. y. nerašo to, ką „Google“ vadina „geruoju turiniu“. Tai išduoda, jog įmonė nėra orientuota į galutinį vartotoją, o ir informacija apie gaminius apsiriboja gražiais žodžiais apibendrintai pristatomu produkto aprašymu su nurodytais gabaritais, bet trūksta informacijos apie naudojamas medžiagas ir kitas gamybos subtilybes. Dėmesys detalėms, gaminių pateikimas.

Kadangi baldų gaminiams specialus pakuotės

dizainas nekuriamas, nes pakuotės paskirtis yra apsaugoti gaminį nuo galimų pažeidimų transportavimo metu, todėl gaminių pateikimas čia paprastesnis, bet svarbus vaidmuo tenka gaminio pristatymui gyvai ir internete.

Elektroninėje erdvėje gaminiai pateikti kokybiškai

nufotografuoti, daug kur dalyvaujant modeliui, taip demonstruojamas deramas atidumas vaizdiniam gaminio pristatymui. Išvados. Įmonė kreipia deramą dėmesį vizualiniam savęs pateikimui, estetiškam gaminių pristatymui, tačiau nėra sukūrusi arba nepateikia informacijos apie savo tikslus, viziją, misiją, nepateikia išsamaus gaminių aprašymo, nekuria ir neieško ryšio su potencialiais vartotojais 164

socialiniuose tinkluose.

2. „Stilium“

Kompanijos veikla ir koncepcija. Prekės ženklą „Stilium“ vysto UAB „Interjero dizaino grupė“, įsikūrusi Vilniuje. Jos vadovas kurį laiką buvo Giedrius Povilaitis, dabar vadovauja dizaineris Giedrius Arbačiauskas. Ši grupė kuria ne tik interjerus, bet turi ir keletą gaminių, kurių viena kategorija labai išsiskiria – tai interjero aksesuarai, širmos-užuolaidos „Drape“. Dizaineriai. Giedrius Arbačiauskas. Parodos. Įmonė su „Lithuanian Design Block“ dalyvavo jau ne vienoje parodoje, į parodas kaip eksponatus visada veža tik širmas. Kuriamas dizainas ir siūlomos paslaugos. „Stilium“ pirkėjams siūlo širmas, kuriose apjungiama keramika, skaitmeninė spauda ir užuolaidos koncepcija. Keramika naudojama rankų darbo, ją

kuria menininkė Rasa Justaitė Gecevičienė. Tačiau vertinti šį gaminį kaip dizaino

produktą sunku, gaminio forma nelabai tinkama širmos funkcijai, tai greičiau interjero dekoro elementas nei dizaino gaminys. Be širmų, įmonė taip pat siūlo baldus bei interjero kūrimo paslaugas.

Paveikslas Nr. 170. „Stilium“ gaminama produkcija

Įmonė taip pat vykdo gana neįprastą projektą – jos interneto svetainėje lankytojai gali pasiskaičiuoti, kiek kainuotų interjero įranga bei interjero dizaino paslaugos, apsilankymo internete metu galima sudaryti sąmatą. Svetainėje taip pat pateikiamas pavyzdinis projektas ir lankytojui 165

suteikiama daug naudingos informacijos apie interjero projektavimo procesą ir įkainius. Prie šio projekto prisijungti gali visi norintys interjero dizaineriai, šiuo metu yra aštuoni autoriai.231

Paveikslas Nr. 171. „Stilium“ kurti interjerai

Įvaizdis. „Stilium“ interneto puslapis yra labai paprasto dizaino ir lengvai suprantamos navigacijos. Svetainė pusiau angliška, pusiau lietuviška: informacija apie gaminius pateikiama anglų kalba, o apie interjerus – lietuviškai. Vertinant vizualinę svetainės pusę, jos dizainas minimalus, dominuoja paprastas, ne serifinis šriftas. Vertinant informatyvumą – trūksta informacijos apie kūrėjus, skyrių „Apie“ aprašo Jonas Kuprys, kurio ryšys su bendrove nėra aiškus, tačiau iš teksto galima suprasti, jog jis ten net nedirba. Apskritai savo turiniu svetainė lyg ir siekia priartėti prie lankytojo, jam daug ką paaiškinti, tačiau stokojanti prisistatymo informacijos (nėra nei vizijos, nei misijos, nei trumpos istorijos apie įmonę), nenaudojanti socialinių tinklų ir kitų priemonių, svetainė tik didina „atstumą“ tarp savęs ir potencialaus vartotojo.

231 Autoriai. Stilium.lt [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 18 d.]. Prieiga per: http://stilium.lt/index.php? KId=7

166

Paveikslas Nr. 172. Svetainės dizaino fragmentas

Dėmesys detalėms, gaminių pateikimas. Gaminių pateikimas neįspūdingas, širmos nufotografuotos, bet baldai siūlomi pasitelkiant ganėtinai prastai atrodančias vizualizacijas. Gaminių aprašymas neišsamus. Trūksta atidumo detalėms ir informacijos. Išvados. Šio bloko dalyvio kuriama produkcijos dalis yra labiau vertintina kaip menas, o ne kaip dizainas. Vertinant įvaizdį, „Stilium“ reiktų daug kur pasitempti – papildyti svetainę informacija, išversti anglišką svetainės dalį į lietuvių kalbą, o lietuvišką į anglų kalbą, sutvarkyti baldų vizualizacijas ir galbūt apsvarstyti, ar visos interjero nuotraukos vertos reprezentuoti kompaniją „Stilium“.

167

3. „Kitaip“

Kompanijos veikla ir koncepcija. UAB „Kitaip“ ir kuria baldų dizainą, ir juos gamina. Pagrindinė įmonės veikla – individualūs užsakymai tiek privačiam būstui, tiek įvairioms įstaigoms (biurams, medicinos kabinetams, laboratorijoms ir kt.). Įmonė taip pat gamina serijinius baldus, skirtus svetainei, vaikų ar vonios kambariui. Šią savo veiklos kryptį vadina „Design Line“ (liet. „Dizaino linija“) Paveikslas Nr. 173. „Kitaip“ kurti interjerai

Dizaineriai. Pagrindinis įmonės dizaineris - Dalius Razauskas. Jis kuria interjerus, baldus, industrinį dizainą ir juvelyrikos gaminius. Kiti dizaineriai - Ieva Godelaitienė, Asta Razauskienė. Apdovanojimai. Dizaineris Dalius Razauskas buvo apdovanotas „Gero dizaino“ prizu už baro kėdę PIRST232.

232 Kitaip [interaktyvus]. 2013 (žiūrėta 2014 balandžio 27 d.). Prieiga per: http://www.kitaip.eu/new/? id=5&Iid=62&lang=lt

168

Paveikslas Nr. 174. „Kitaip“ gaminiai

Parodos. Ilgą laiką studija „Kitaip“ nedalyvavo parodose ir gyvavo iš reklamos „iš lūpų į lūpas“. Pirmą kartą parodoje sudalyvavo 2010 m, tai buvo LITEXPO paroda „Baldai 2010“. Į „Lithuanian Design Block“ įsiliejo nuo pat pirmos parodos – „Tendence 2010“ ir dalyvavo visose bloko parodose. Kuriamas dizainas. Kompanija kuria baldus, turi masiškai gaminamą kolekciją bei vykdo individualius užsakymus. Kuriamų baldų stilistika įvairi, yra modernių sprendimų, yra industrinio stiliaus produktų bei modernios klasikos elementų. Įvaizdis. Įmonės įvaizdis modernus, lakoniškas. Svetainės dizaino estetika subtili, paprasta, aiški navigacija. Deja, nuvilia pateikiamos interjero nuotraukos, tiek jų fotografavimo neprofesionalumu, tiek kai kurių sprendimų verte reprezentuoti „Kitaip“. Nors svetainėje yra naujienų rubrika, tačiau informacijos apie kompaniją, jos viziją, misiją ir vertybes trūksta. Informacija apie produktus pateikiama ne „sausai“, bet šmaikščiai, su saviironija.

169

Paveikslas Nr. 175. „Kitaip svetainė“

Dėmesys detalėms, gaminių pateikimas. Analizuojant kompanijos svetainę internete, jaučiamas atidumas detalėms, kuriami produktai pateikiami įdomiai, šmaikščiai. Bet viską gadina atliktų darbų galerijos nuotraukos, tiek jų pateikimas, tiek kai kur ir jų turinys. Išvados. Kompanija įvaizdžiui galėtų teikti didesnį dėmesį, profesionaliau pateikti darbų nuotraukas, tačiau apskritai svetainė yra ganėtinai patraukli ir perteikianti kuriamo dizaino dvasią.

170

4. „Stiklo paslaptis“

Kompanijos veikla ir koncepcija. Studija egzistuoja daugiau nei aštuonerius metus. Įmonė labai pabrėžia aukštą kokybę, profesionalų rankų darbą. Joje dirba labai kvalifikuoti specialistai, turintys akademinį išsilavinimą. Gamyboje naudojami naujausi įrengimai. Apdovanojimai: 2008 m. gavo Kauno Prekybos ir pramonės rūmų diplomą - kaip dinamiškiausia smulkaus ir vidutinio verslo įmonė. Dizaineriai-menininkai: Arūnas Daugėla ir Viačeslavas Gibovskis. Kuriamas dizainas. Studija „Stiklo paslaptis“ kuria ne tik meninius stiklo gaminius, bet ir apdovanojimus, skulptūras, interjero detales bei stalo aksesuarus. Studijos kūrėjai save pristato ne tik kaip menininkus, bet ir kaip dizainerius. Šie gaminiai tikrai yra meno kūriniai, bet ar tai yra dizainas, vertinti keblu.

Paveikslas Nr. 176

Įvaizdis. Įmonė yra apsibrėžusi savo egzistavimo viziją. Interneto svetainėje rašoma: „Siekiame ir toliau laikytis aukštos kokybės standartų bei kasdien atrasti vis ką nors naujo, tokiu būdu didindami užsakovų skaičių ir įsitvirtindami tarptautinėje rinkoje“233. Svetainė lakoniška, bet labai plastiška, jaučiama meninė atmosfera. Navigacija paprasta ir 233 stiklopaslaptis,lt. [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2014 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per: http://www.stiklopaslaptis.lt/pradzia/apie-mus/

171

aiški. Naudojama nedaug spalvų, dominuoja ruda fono spalva. Svetainės dizaino sprendimas vientisas, naudojami net specialiai pritaikyti žemėlapiai. Be to, įmonė turi sukūrusi ir savo socialinį profilį „Facebook“ tinkle. Svetainėje kompanija siekia save pateikti kaip profesionalus, pabrėžiami patys daiktai. Svetainėje yra patalpintas filmukas, kuriame fiksuojamas stiklo gamybos procesas ir jo subtilybės. Pateikiamos

gaminių

nuotraukos

yra

nufotografuotos

profesionaliai,

taigi

produkcijos

apipavidalinimui skiriamas reikiamas dėmesys. Dėmesys detalėms ir gaminių pateikimas. Įmonė labai daug dėmesio skiria gaminių pateikimui, viskas atrodo apgalvota, profesionaliai nufotografuota, patraukliai pateikta. Išvados. Įmonę galima tik pagirti už gebėjimą save profesionaliai pateikti, kurti kokybiškus produktus ir sėkmingai juos parduoti.

Paveikslas Nr. 177. „Stiklo paslaptis“ svetainė

172

5. „Interjerai be saiko“

Kompanijos veikla ir koncepcija. „Interjerai be saiko“ pavadinimas išreiškia idėją, jog „geras interjeras (…) yra menas, o šis nevertinamas saiko matu“234. Apdovanojimai: Už dėmesį detalėms 2009 m. dizainerė Indra Marcinkevičienė laimėjo auksinės patelės apdovanojimą. Už kėdę „Adomas“ dizainerė gavo „Gero dizaino“ prizą. Dizaineriai. „Interjerai be saiko“ – tai Indros Marcinkevičienės amplua. Ji turi labai aiškiai atpažįstamą išskirtinį braižą – jos kurtuose interjeruose dominuoja linksma nuotaika, daug ryškių spalvų, daug spalvinio kontrasto. Jos stilius teatrališkas, drąsus, ekstravagantiškas. Interjero dekoratorė Indra interjerą suvokia kaip meną235, o jos interjeruose visada yra menininkų darbų, kuriuos ji specialiai integruoja į bendrą interjerą – tai Nomedos Marčėnaitės, Vilmanto Marcinkevičiaus, Loretos Šveikauskienės, Dovilės Norkutės, Mariaus Jonučio darbai.236 Kuriamas dizainas.

Įmonė kuria baldus ir interjero dizainą. Kurtuose interjeruose labai

jaučiamas didelis spalvų poveikis, dizainerė Indra naudoja labai ryškias spalvas, žaidžia tekstūromis. Interjerai gyvi ir žaismingi, jie labai teatrališki. Kartu ir kiek didingi, čia daiktai tampa esminiais interjero elementais, labai traukiančiais akį, tačiau negali sakyti, kad viskas perdėtai pompastiška ir labai prabangu. Jaučiamas balansas. Šiuose interjeruose sunku išskirti akcentą, nes akcentuojamas beveik kiekvienas baldas. Iš esmės tai yra gražių ir spalvingų daiktų rinkinys. Taip pat nemažas dėmesys tenka sienų dekoravimui – naudojami įvairių formų ornamentai. Interjero stilių sunku įvardinti, kadangi stiliai čia miksuojami, tačiau veikiausiai tai galima pavadinti eklektika, su polinkiu daugiau į neobaroką. Iš esmės tai daugiau interjero dekoravimas, nei interjero dizainas. Čia ir pati kūrėja save vadina interjero dekoratore (dizaino srities išsilavinimo ji neturi). Tačiau interjeruose labai stipri nuotaika ir atmosfera, spalvos ir tekstūros apgalvotos ir suderintos, stilius vientisas. Menininkė projektuoja emociją. Jos interjerai dramatiški, turi kažkokį mistišką prieskonį; pati dizainerė įvardina, jog kuria „tam, kad žmonės galėtų skaityti „tarp eilučių“237. 234 ALBRECHTAITĖ-LINGIENĖ, Gintarė. Dizainerė I. Marcinkevičienė: „interjere turi būti ir aštrių kampų, ir bučinių“ [interaktyvus]. 2012-02-05 [žiūrėta 2013 gruodžio 21 d.]. Prieiga per: http://iq.lt/iq-zmogus/dizainere-imarcinkeviciene-interjere-turi-buti-ir-astriu-kampu-ir-buciniu/?psl=0 235 ALBRECHTAITĖ-LINGIENĖ, išnaša 234 236 About. Interjeraibesaiko.lt [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 20 d.]. Prieiga per: http://www.interjeraibesaiko.lt/ 237 ALBRECHTAITĖ-LINGIENĖ, išnaša 234

173

Paveikslas Nr. 178. „Interjerai be saiko“ kurtų interjerų nuotraukos

Baldai. Kai kuriuos baldus dizainerė kuria kartu su dizaineriu Mindaugu Žilioniu. Bendras duetas yra sukūręs kėdę „Adomas“, kuri laimėjo „Gero dizaino“ prizą. Čia abu kūrėjai turi aiškų pasiskirstymą – Indra užsiima menine puse (kuria idėją, emociją, estetiką, ironiją), o Mindaugas siekia gaminio ergonomiškumo ir funkcionalumo.238 Indrai baldas lyg skulptūra, jis turi būti išraiškingas, meniškas. Ji specialiai kuria ryškius gaminius, kad juos žmonės pastebėtų ir lengvai įsimintų.

Paveikslas Nr. 179. „Interjerai be saiko“ gaminama produkcija 238 ALBRECHTAITĖ-LINGIENĖ, išnaša 234

174

Paveikslas Nr. 180. „Interjerai be saiko“ interneto svetainės nuotrauka

Įvaizdis. Svetainė labai nestandartinė, animuota ir turi muzikinį foną. Navigacija joje labai paprasta ir aiški. Svetainė sukuria originalumo įspūdį, paremta rytietiškais motyvais, kurie išplaukia iš įmonės vizualinio identiteto. Deja, interneto puslapis tik anglų kalba, bet įmonė turi savo socialinį profilį „facebook“ tinkle, kur informacija pateikiama lietuvių kalba. Dėmesys detalėms. Šią kompaniją galima labai pagirti už gražų gaminių pateikimą. Pateikimas savo forma labai atspindi kompanijos filosofiją, jos kūrybinį braižą. Baldų ir interjero fotografijos profesionaliai nufotografuotos, gaminiai išsamiai aprašyti. Išvados. Tai labai aiškų ir stiprų įvaizdį turinti kompanija, kuriai sunku rasti priekaištų.

175

6. „March Design“

Kompanijos veikla ir koncepcija. „March“ - tai dizaino studija, kurianti įvairius konceptualius objektus. Grafikos, interjero, daiktų dizaineris Martynas Kazimierėnas ir vadybininkė Eglė Opeikienė yra dvi šios kompanijos sielos. Vienas atsakingas už kūrybą, kitas už produkcijos sklaidą. Dizaineriai. Daiktų dizainą kuria dizaineris Martynas Kazimierėnas. Parodos. „March Design“ dalyvavo daugumoje LDB bloko parodų. Taip pat parodose aktyviai dalyvauja ir atskirai nuo kitų bloko dalyvių.

Paveikslas Nr. 181. „March Design“ gaminiai

Kuriamas dizainas. Studija „March“ siekia kurti kažką, kas dar nekurta, ir patobulinti tai, kas dar netobulinta. Tai įvairūs kasdieniai daiktai. „March - tai anti-dizainerizmas. Dauguma naujų dizainerių produktų yra nereikalingi daktai ir taip jau daiktais perpildytame pasaulyje. Be to, kiekvieno naujo produkto gaminimas daro poveikį aplinkai. Nauji produktai turi būti geresni savo koncepcija, o ne tik išvaizda“.239 Produktai. Marškinėliai „Medvilninis twitter'is“, ant kurių galima užrašyti lyg ant lentos 239 March. March is [interaktyvus]. 2013 m. [žiūrėta 2013 lapkričio 2 d.]. Prieiga per: http://www.march.lt/component/gallery/?view=picture&id=27&Itemid=115

176

specialia kreidele savo jausmus, norus, mintis. Atšvaitas „Oreflector“, Kalėdinė eglutė „Unrolling X-mas tree“ (ekologiškas lipdukas), rankų darbo ledinukai ant pagaliuko „Jollypop“. Produkcija yra parduodama labai daug kur pasaulyje: Švedijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, JAV, Japonijoje, Meksikoje, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Slovėnijoje, Kipre. Taip pat gaminiai parduodami septyniose elektroninėse parduotuvėse.240 Įvaizdis. Kompanija yra aiškiai apsibrėžusi, kas ji yra ir kuo ji gali būti įdomi kitiems. Daiktų dizainas yra paremtas konceptualia „anti-dizaineriška“ filosofija, kompanija siekia sukurti tikrai naudingus daiktus ir geriau nekurti iš viso, negu kurti naujos vertės nesuteikiančius gaminius. Kompanijos svetainės puslapis atitinka jos įvaizdį, produktai pateikiami patraukliai, profesionaliai nufotografuoti. Svetainės navigacija labai paprasta ir aiški. Dėmesys detalėms, gaminių pateikimas. Daiktų apipavidalinimui ir pateikimui skiriama daug dėmesio. Ne tik įpakavimui, bet ir pačiam pateikimui – daromos fotosesijos, samdomi profesionalūs fotografai. Bet ir patys daiktai yra kurti ne be priežasties, kiekvienas vaidina kažkokį vaidmenį. Pavyzdžiui, atšvaitų kolekcija daro atšvaitą madingu aksesuaru, patraukliu dėvėti, o tai didina saugumą juos dėvinčiųjų. Taigi dizainas prisiima socialinės atsakomybės vaidmenį. 241 Išvados. Tai labai aiškiai apgalvotą įvaizdį turinti kompanija, skirianti deramą dėmesį savęs pateikimui ir gaminamos produkcijos kokybei.

Paveikslas Nr. 182. „March Design“ internetinės svetainės nuotrauka

240 March.lt. [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2014 gegužės 5 d.]. Prieiga per: http://www.march.lt/component/gallery/? view=picture&id=41&Itemid=116 241 Saugumas kelyje žengia kartu su mada. Lrytas.lt [interaktyvus]. 2013-10-14 [žiūrėta 2013 lapkričio 2d.]. Prieiga per: http://www.lrytas.lt/-13817402651381027070-saugumas-kelyje-%C5%BEengia-kartu-su-mada.htm

177

7. „Oki iko“

Kompanijos veikla ir koncepcija. „Oki iko“ įkurta 2009 m. Ši organizacija turi dvi „puses“: oki ir iko.242 Oki išvertus iš japonų kalbos reiškia atvirą jūrą. Iko – tai veidrodinė simetrija. Oki – tai Laura, jūra. Iko – tai Eivaras, jos krantas. „Oki“ – tai Laura Tulaitė, grafikos dizainerė. „Iko“ – tai Eivaras Rastauskas, architektas. Dueto moto atskleidžia ši Lauros mintis: „svarbiausia užduotis ir inspiracija – viską supaprastinti, nes manome, kad žmonės linkę viską komplikuoti“243. Šiam kūrybingam duetui patinka derinti nesuderinamas medžiagas, jungti priešybes. Parodos. Dizaineriai aktyviai dalyvauja įvairiose parodose, įvairiuose projektuose, kaip pvz. „D.Pop-up store“, kai Vilniuje, prekybos centre, trumpam duris atvėrė pop-up parduotuvė ir veikė nuo balandžio 11 iki 25 dienos, 2012 metais.244 Dabar dueto papuošalus galima įsigyti trijose parduotuvėse: „Lithuanian design block" Ševčenkos g. 16A , „Baltas miškas" Užupio g. 25, „Boho chic" Arklių g. 3 / Stiklių g. 16. Dizaineriai. Laura Tulaitė ir Eivaras Rastauskas Kuriamas dizainas. Tai duetas, kuriantis žaismingus, spalvingus, kiek ikonografiškus aksesuarus. Pora gyvenime ir kūryboje. Gaminiuose jaučiama architektūros įtaka, dažnai viskas suvedama į tūrius, geometrines formas. Tačiau kai kurios kolekcijos atspindi netradicinių formų paiešką. Poros veikla prasidėjo kaip pomėgis, kaip noras pabėgti nuo darbų, nuo tarnystės kitiems, noro kurti kažką savo, o ne klausytis kitų norų, reikalavimų. Duetas papildo vienas kitą, nes yra skirtingi. Laura ieško formų, medžiagų, kuria eskizus, Eivaras ieško sprendimų, tinkančių medžiagų. Taigi vienas labiau meniškos chaotiškos sielos, kitas labiau technikas. Daiktų kūrimas nėra labai nuoseklus procesas šiam duetui. Viskas vyksta laisva forma, karpant, braižant, siuvant, eskizuojant. Kadangi Lietuva – maža rinka, dizaineriai nuolat kuria vis naujus gaminius, ir nedaro daugiau kaip 5 vienetų to paties gaminio, taigi masinė gamyba nėra vykdoma. Yra 5 pagrindinės kolekcijos: „Asorti“, The bat is black“, „Color/Folklor“, „Complication“.

245

Naujos kolekcijos - „Citizen“ ir

242 Okiiko. Tictail online store [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 lapkričio 1d.]. Prieiga per internetą: http://okiiko.tictail.com/about/ 243 BARČAITĖ, Rasa. Papuošalų kūrėjų Okiiko užduotis ir inspiracija – viską supaprastinti (interviu). Laikas.lt [interaktyvus]. 2012-03-13 [žiūrėta 2013 lapkričio 1d.]. Prieiga per: http://www.laikas.lt/lt/info/8232/papuolsalukureju-okiiko-uzduotis-ir-inspiracija—viska-supaprastinti-interviu/ 244 D.Pop up dizainerių parduotuvė Europa. PC Europa Youtube Channel [interaktyvus]. 2012 m. [žiūrėta 2013 lapkričio 1 d.]. Prieiga per: http://www.youtube.com/watch? v=lyDMIgjQMC4&context=C4d00204ADvjVQa1PpcFNGS_YEqGKhplBupGEqPMkMIzuxtfV04I8

178

„Garden“246. Per penkerius darbo metus „Oki Iko“ iš hobio ne tik peraugo į pragyvenimo šaltinį, bet ir kuriami aksesuarai pasklido už Lietuvos ribų ir yra siūlomi Danijos, Prancūzijos, Liuksemburgo, Islandijos, Vokietijos pirkėjams. 247

Paveikslas Nr. 183

Įvaizdis. Naudojamas labai žaismingas ir šmaikštus savęs pateikimas internetinėje svetainėje. Dizaineriai save pateikia labai originaliai, jaunatviškai ir energingai. Taip jie demonstruoja savo gaminių spinduliuojamą gyvybingumą, žaismingumą. Šis įvaizdis intriguoja ir patraukia. Daug ką apie šį kūrybinį duetą pasako jų puslapyje pateikiamas kuriamų papuošalų aprašymas: „KEISTI, bet vis tiek labai MIELI SUDĖTINGI, bet vis tiek labai PAPRASTI NEAPDOROTI, bet vis tiek labai ŠVELNŪS JUOKINGI, bet vis tiek labai RIMTI TIE PATYS, bet vis tiek labai SKIRTINGI APSTRAKTŲS, bet vis tiek labai KONKRETŪS PIGŪS, bet vis tiek PRAŠMATNŪS SIMPATIŠKI, bet vis tiek labai PAVOJINGI BERNIOKIŠKI, bet vis tiek labai MOTERIŠKI248

245 LAURINAVIČIŪTĖ, Marija. „Okiiko“ - papuošalai iš gerų žmonių rankų. Made in Vilnius [inetraktyvus]. 2013-0625 [žiūrėta 2013 lapkričio 1d.]. Prieiga per: http://www.madeinvilnius.com/lt/stilius/okiiko-papuosalai-is-geruzmoniu-ranku/i/ 246 Okiiko Facebook page [interaktyvus]. 2013 m. [žiūrėta 2013 lapkričio 1d.]. Prieiga per: https://www.facebook.com/pages/OKIIKO/121941101174502 247 KLIUKAITĖ, Sandra. „Oki iko“ : „du-viename“. Lamų slėnis [interaktyvus]. 2012 gruodis, nr. 13, p.107 [žiūrėta 2013 lapkričio 1d.]. Prieiga per: http://www.lamuslenis.lt/lamu-slenis-2012-12-01/ 248 http://www.pravda.lt/post/Rink_Naujokus_2011_Dizainas-9428

179

Svetainė labai paprasta ir aiški, atitinka dueto kūrybinį braižą. Dėmesys detalėms, gaminių pateikimas. „Oki iko“ gaminiai visada gražiai apipavidalinami, taigi kreipiamas reikiamas dėmesys ir gaminio pateikimui. Taip pat kolekcijų pristatymui organizuojamos fotosesijos, parenkami modeliai.

Paveikslas Nr. 184

Išvados. Tai labai daug dėmesio kreipianti savęs pateikimui ir „Oki iko“ įvaizdžiui kurti kompanija. Jų prisistatymas yra originalus, šmaikštus ir įsimenantis.

180

8. „Kirigami Plywood“

Kompanijos veikla ir koncepcija. „Kirigami“ – tai japoniška tradicija, popieriaus lankstymas, artimas origami, tačiau jame galima naudoti žirkles. „Plywood“ – iš anglų kalbos išvertus reiškia fanerą. Fanera – tai plokštė, sudaryta iš klijuotų medienos lukšto sluoksnių. „Kirigami plywood“ save sieja su skandinaviška dvasia, nes jie kuria erdvę taupančius baldus, kurie gali būti lengvai išrenkami arba tiesiog sulankstomi. Jų kūrybinė koncepcija paremta noru kurti produktus, kuriems nereikėtų jokios baldinės furnitūros ar klijų. Dizaineris: Martynas Toleikis. Kuriamas dizainas. Gaminami baldai lengvai transportuojami vaikiški baldai, kurie neužima daug vietos. Yra speciali linija vaikams, kurie gali patys susirinkti baldą ir ant jo piešti - „Kidiki“ stalas padengtas specialiu paviršiumi, ant kurio galima piešti, o vėliau piešinį nuvalyti ir vėl piešti.249 Visi baldai gaminami iš beržo faneros.

Paveikslas Nr. 185. „Kirigami Plywood“ gaminiai

Įvaizdis. Svetainė internete pateikiama tik anglų kalba. Svetainės dizainas labai paprastas ir kuklus, dominuoja balta spalva su pilkos ir juodos spalvų tonais. Produktai pateikiami profesionaliai 249 About Us. plyhouse.com [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 26 d.]. Prieiga per: http://www.plyhouse.com/pages/about-us

181

nufotografuoti. Svetainės navigacija aiški ir paprasta. Dėmesys detalėms, gaminių pateikimas. Gaminiai pateikiami profesionaliai nufotografuoti, tam rengiamos fotosesijos, kviečiami modeliai. Produkcijai pristatyti specialiai sukurtas ir trumpas video pristatymas.

Paveikslas Nr. 186 „Kirigami Plywood“ svetainės nuotrauka

Išvados. Tai profesionaliai atrodanti ir patikimos organizacijos įvaizdį demonstruojanti kompanija. Tai kompanija, turinti aiškią gaminių kūrimo koncepciją ir veiklos kryptį.

182

9. Aistė Nesterovaitė

Kompanijos veikla ir koncepcija. Aistė Nesterovaitė yra baigusi VDA gaminių dizainą. Jos kūrybinis šūkis - „nešiojami drabužiai smagiems nuotykiams“. Kuriamas dizainas: interjero dizainas, drabužiai ir aksesuarai - prijuostės, rankinės, šalikai, kilimai. Prekės parduodamos Lietuvoje, Estijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Olandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje, Singapūre, Honkonge, Australijoje, JAV.

Paveikslas Nr. 187. Aistės Nesterovaitės kūryba

Aksesuarai paprasti, elegantiški, funkcionalūs. Formos išgrynintos, detalių mažai. Ypač įdomūs šalikai, sudaryti iš skirtingų garderobo dalių – megztinio dalis susijungia su švarko rankove ir marškinių atvartais. Jos modeliuose yra žaismo ir humoro - prijuostės su elegancijos, šmaikštaus iškilmingumo prieskoniu, iš įvairių drabužio dalių susiūti šalikai kelia šypseną ir leidžia naujai pažvelgti į šaliką kaip originalų aksesuarą. Aistės darbai atskleidžia turtingą dizainerės fantaziją ir polinkį eksperimentuoti. Nors kūrėja labai mėgsta juodą ir pilką spalvas, ji siūlo ir chromatinių spalvų daiktus – raudonas, gelsvas, žalias, mėlynas prijuostes ir rankines. Interjerai. Kartu su Dalia Mauricaite, Nauriu Kalinausku, Pauliumi Vitkausku dizainerė yra sukūrusi ne vieną interjerą ir yra pelniusi Paletės apdovanojimą 2009 m. Autorės interjeruose atpažįstama minimalistinė, neperkrauta estetika ir polinkis eksperimentuoti. Įvaizdis. Aistės svetainė internete labai minimalistinė, lakoniška – tik linija, neįmantrus šriftas, produktų nuotraukos. Navigacija labai aiški ir paprasta. Svetainė puikiai perteikia dizainerės 183

kūrybinį braižą – švarią, originalią ir žaismingą estetiką. Interneto svetainė yra pateikiama tik anglų kalba, tačiau dizainerė turi susikūrusi socialinį profilį „facebook“ ir „twitter“, kur komunikuojama ir lietuvių kalba. Prekės nufotografuotos profesionaliai ir meniškai. Prisistatyme apie save trūksta vizijos, misijos. Svetainė identiška daiktų viešbučio svetainei, kurią veikiausiai kūrė taip pat Aistė. Svetainė lieka neutrali ir nesistengia kurti artimo ryšio su lankytoju ir potencialiu užsakovu.

Paveikslas Nr. 188. Aistės Nesterovaitės kurti interjerai

Dėmesys detalėms, gaminių pateikimas. Aistė savo kurtus gaminius pristato labai originaliai ir netikėtai bei šmaikščiai. Naudojamos profesionaliai nufotografuotos nuotraukos, kuriose gaminius demonstruoja modeliai.

Paveikslas Nr. 189. Aistės Nesterovaitės interneto svetainės nuotrauka

Išvados. Aistė turi stiprų, aiškų ir originalų kūrybinį braižą, kuris padeda kurti jos žaismingą, bet kartu asketišką įvaizdį. Trūksta tik vieno – svetainės internete vertimo į lietuvių kalbą. 184

10.

„Mano lietuviški namai“

Kompanijos veikla ir koncepcija. 2009 m. įkurti „Mano lietuviški namai“ – tai vienintelė dizaino studija šiame bloke, bandanti analizuoti lietuviškumo sampratą. Studiją įkūrė Jovita Pipiraitė ir Eigaudė Leščinskienė, tačiau šiuo metu duetą sudaro Jovita ir Jelena Šaučikovienė. Dizainerės.

Jovita ir Jelena Šaučikovienė, šis duetas savo kūryboje bando perteikti

lietuviškumą. Įkvėpimo dažnai semiasi iš kaimo, kur „kiekviename žingsnyje išnyrantys kontrastai – šiurkščios vilnos antklodės ir trapūs sniego baltumo nėriniai, sunkios medinės durys ir subtili raižyba“250. Kuriamas dizainas. Vertinama tai, kas natūralu ir pagaminta rankomis: rankomis austi vilnoniai takeliai, megztas pufas, megztos vilnonės antklodės, vilnonio milo kosmetinės, bičių vaško žvakės, veidrodžiai, staliukai, kilimai, suoliukai, lininės lovatiesės, drabužiai, pagalvės, kėdės, krepšiai. Gaminiai 100 procentų lietuviški, gaminami Lietuvoje. Naudojamos natūralios medžiagos – vilna, linas, medis ir pan. Dizainas santūrus, išlaikytas, gana lakoniškas.

Paveikslas Nr. 190. „Mano lietuviški namai“ gaminiai

Įvaizdis. Jau vien pavadinimas labai aiškiai įvardija, jog dizainerės savo kūryboje naudoja lietuviškumo kryptį. Nors dizainerės dar ir šiandien neturi tvirto atsakymo, kokie yra tie lietuviški 250 Lietuviškumo paieškos interjere. mesmoterys.lt [interaktyvus]. 2012-04-24 [žiūrėta 2013 gruodžio 22 d.]. Prieiga per: http://www.mesmoterys.lt/pop/lietuviskumo-paieskos-interjere-300

185

namai, lietuviškas interjeras. Lietuviškumas daugeliui žmonių suprantamas kaip kaimo kultūros paveldas – tradiciniai rankdarbiai ir rakandai. Kaimo estetika iš tisų yra labai graži ir unikali, ji be reikalo nuvertinta sovietmečiu, kur kaimas buvo suvokiamas kaip atsilikimas ir nykus egzistavimas. Lietuvių kaimo tradicijoje vyrauja santūrumas – puošybos elementų interjere buvo nedaug, vyravo smulkus dekoras. Stilistika artima skandinaviškam švedų interjero dizainui.251 Interneto svetainės organizacija neturi, tačiau vietoje jos išnaudoja socialinius tinklus – turi savo tinklaraštį bei puslapį „facebook“ paskyroje. Dėmesys detalėms, gaminių pateikimas. Gaminiai pateikiami patraukliai tik iš dalies, kai kur naudojamos nuotraukos iš fotosesijų, kitur tiesiog paprastai nufotografuoti produktai, tačiau visumoje svetainė gana įtaigi. Išvados. Tai vienintelis LDB bloko dalyvis, kuris svarsto ir ieško savitumo Lietuvos papročiuose, liaudies mene ir pan. Tai labai gerbtinos pastangos. Vienintelis palinkėjimas organizacijai „Mano lietuviški namai“ tikrai vertėtų sukurti savo internetinę svetainę.

251 VALIONIENĖ, Eglė. Menininkės Lietuvos kaimo motyvus paverčia įdomiomis būsto interjero detalėmis. 2011-0907 [žiūrėta 2013 gruodžio 26 d.]. Prieiga per: http://www.delfi.lt/gyvenimas/istorijos/menininkes-lietuvos-kaimomotyvus-pavercia-idomiomis-busto-interjero-detalemis.d?id=49345706

186

Priedas Nr. 4. Projekto „Minčių žemėlapis“

Paveikslas Nr. 191. „Minčių žemėlapio“ vaizdas A

Paveikslas Nr. 192. „Minčių žemėlapio“ vaizdas B

Paveikslas Nr. 193. „Minčių žemėlapio“ vaizdas C

Paveikslas Nr. 194. „Minčių žemėlapio“ vaizdas D

187

Priedas Nr. 5. Projekto „Nuotaikos žemėlapis“

Paveikslas Nr. 195. „Nuotaikos žemėlapis“

188

189

190

191

192

193

194

195

196

197

198

199

200

201

202

203

204

205

206

207

208

209

210

211

Literatūros sąrašas

1. About us. Brunner.com [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 30 d.]. Prieiga per: http://www.brunner-group.com/en/company/about-us.html 2. About tax. interior-lifestyle.com [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 grudžio 15 d.]. Prieiga per: http://www.interior-lifestyle.com/en/exhibit/fee.php 3. Akimirkos iš Leipcigo knygų mugės [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 29 d.]. Prieiga per: https://www.facebook.com/lietuviskos.knygos/media_set? set=a.568009359883705.1073741825.100000239397676&type=3 4. ALBRECHTAITĖ-LINGIENĖ, Gintarė. Pratarmė. Lietuvos mada: 22 dizaineriai. Vilnius: Alma littera, 2010, 341 p., iliustr. ISBN 9789955385516 5. Alphabet city. exhibitoronline.com [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 30 d.]. Prieiga per: http://www.exhibitoronline.com/topics/article.asp?ID=1368#.UmfhKPm-3J6. Azijos dizaineriai mokosi iš europiečių. Balsas.lt [interaktyvus]. 2012-05-01 [žiūrėta 2014 sausio 7 d.]. Prieiga per: http://www.ve.lt/naujienos/laisvalaikis/stilius/azijos-dizaineriaimokosi-is-europieciu-731292/ 7. Baldų kūrėjai amerikiečius mokė gero skonio. lrytas.lt [interaktyvus]. 2011-06-13 [žiūrėta 2014 sausio 7 d.]. Prieiga per:http://www.lrytas.lt/-13079137721306873664-bald%C5%B3k%C5%ABr%C4%97jai-amerikie%C4%8Dius-mok%C4%97-geroskonio.htm#.UswAVvRdV8F 8. Baltic 2010 Furniture Fair [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2014 sausio 7 d.]. Prieiga per: http://www.kitaip.eu/new/?id=5&Iid=58&lang=lt# 9. BAREIKA, Vytus. „Design Lithuania 2001-2013“ Londone ir Kane – vienu šūviu - du zuikiai [interaktyvus]. 2013-11-16 [žiūrėta 2014 sausio 9 d.]. Prieiga per: http://www.7dienos.lt/design-lithuania-2001-2013-londone-ir-kane-vienu-suviu-du-zuikiai1/ 10. BAYLEY, Stephen ir kt. Dizainas: matoma inteligencija. Vilnius: Charibdė, 2008, 335 p., iliustr. ISBN 9789955739128 11. BIRUTIS, Šarūnas. Literatūra ir leidyba, http://www.lrkm.lt/index.php?79264096 , žr. 2013-10-05 12. CERUTI, Benedetto. CHOCCO, Andrea. The cabinet Francesco Calzolari, 1622 [interaktyvus], [žiūrėta 2013 lapkričio 9 d.]. Prieiga per: 212

http://www.vam.ac.uk/vastatic/microsites/1159_grand_design/popup.php?img_id=3 13. Contraforma facebook Page [interaktyvus]. 2011-05-14 [žiūrėta 2014 sausio 7d.]. Prieiga per: https://www.facebook.com/photo.php? fbid=10150195051922622&set=a.10150195051832622.327462.97343062621&type=1&the ater 14. DERNIE, David. Exhibition Design. London: Laurence King Publishing, 2006, 192 p., iliustr., ISBN9781856695220 15. DIRGĖLA, Marius. Baldų dizaino konkursą [neformate] laimėjo transformuojamas baldas. Balsas.lt [interaktyvus]. 2007-03-24 [žiūrėta 2013 m. lapkričio 30 d.]. Prieiga per: http://www.balsas.lt/naujiena/66214/baldu-dizaino-konkursa-neformate-laimejotransformuojamas-baldas 16. DIRGĖLA, Marius. Design Week. Portfolio Design: a Development Tool For Lithuanian Business 2007, Nr.1. Lithuanian Confederation of Industrialists. p.11-14, ISSN-1822-623X 17. Dizaino forumas.lt [interaktyvus]. 2005 [žiūrėta 2014 m. sausio 7 d.]. Prieiga per: http://www.dizainoforumas.lt/lt.php/DW/DW2006 18. Dizaino galerija. dizainoforumas.lt [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2014 sausio 9 d.]. Prieiga per: http://www.dizainoforumas.lt/lt.php/DW/DW2011/Galerija 19. Dizaino savaitės renginiai prasideda paroda Telšiuose. facebook.com/Dizaino.Savaite [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2014 sausio 9 d.]. Prieiga per: https://www.facebook.com/media/set/? set=a.354782847916223.83273.136763403051503&type=1 20. Dizaino savaitės '2005 objektai. Dizaino forumas.lt [interaktyvus]. 2005 [žiūrėta 2014 m. sausio 7 d.]. Prieiga per: http://www.dizainoforumas.lt/lt.php/DW/DW2005 21. Dizaino savaitė 2009 [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2014 sausio 9 d.]. Prieiga per: http://www.interjeroelementai.lt/index.php?s_id=563&lang=lt 22. Dizaino savaitės 2012 atidarymas. facebook.com/Dizaino.Savaite [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2014 sausio 9 d.]. Prieiga per: https://www.facebook.com/media/set/? set=a.424188227601175.101593.118488971504437&type=1 23. Dizaino savaitės atidarymas 2010. facebook.com/Dizaino.Savaite [interaktyvus]. 2010-05-21 [žiūrėta 2014 sausio 9d.]. Prieiga per: https://www.facebook.com/Dizaino.Savaite 24. Exhibition Design. Cologne: Daab Media, 2009. 384 p., iliustr., ISBN-13 978-3866540620. 25. Facts and figures. Compelling arguments. ambiente.messefrankfurt.com [interaktyvus]. 2013 213

[žiūrėta 2013 gruodžio 15 d.]. Prieiga per: http://ambiente.messefrankfurt.com/frankfurt/en/aussteller/messeprofil/daten-fakten.html 26. „Geras dizainas 2013“ nugalėtojų paroda. dizainoforumas.lt [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2014 sausio 9 d.]. Prieiga per: https://www.facebook.com/media/set/? set=a.596803500339646.1073741829.118488971504437&type=1 27. HUGHES, Philip. Exhibition Design: Portfolio. London: Laurence King Publishers, 2010, 224 p., iliustr., ISBN-13: 978-1856696401 28. Imuseum concept store by CTRLZAK [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 28 d.]. Prieiga per: https://www.facebook.com/media/set/? set=a.10151719685291818.1073742450.274138756817&type=3 29. Illustrarium [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2013 gruodžio 29 d.]. Prieiga per: http://www.processoffice.lt/ 30. iMUSEUM [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 28 d.]. Prieiga per: http://www.imuseumshop.com/EN.html 31. JAKUBONĖ, Agnė. Rasa Baradinskienė: Lietuvos dizaino situacija sparčiai gerėja. interjeras.lt

[interaktyvus].

2013

[žiūrėta

2014

sausio

d.].

Prieiga

per:

http://www.interjeras.lt/naujiena/rasa-baradinskiene-lietuvos-dizaino-situacija-sparciaigereja 32. JAROCKIENĖ, Nideta. Muziejų edukacinė veikla: istorija, samprata, praktika. museums.lt [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2014-05-06]. Prieiga per: http://www.museums.lt/ateitis/images/Kurkime_ateities_muz_leidinys/leidinys_56_62.pdf 33. Jubiliejinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje – gražiausios lietuviškos knygos ir dovana mugei [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 29 d. ]. Prieiga per: http://lituaniabologna.eu/lt/525057/in_focus/jubiliejineje-bolonijos-vaiku-knygu-mugeje-graziausioslietuviskos-knygos-ir-dovana-mugei 34. JUCAITIS, Robertas. Portfolio Design: a Development Tool For Lithuanian Business 2007, Nr.1. Lithuanian Confederation of Industrialists. p.4, ISSN-1822-623X 35. KIESLER, Frederick. Art of this century [interaktyvus], 1942, [žiūrėta 2013 lapkričio 10 d.]. Prieiga per: http://www.kiesler.org/cms/index.php?lang=3&idcat=18 36. KOSSMANN, Herman ir kt. Engaging Spaces: Exhibition Design Explored. Amsterdam: Frame Publishers, 2010, 408 p., iliustr., ISBN978-9077174401 37. Lietuva Bolonijos vaikų knygų mugėje [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 29 d.]. 214

Prieiga per: https://www.facebook.com/media/set/? set=a.10151298420611856.1073741825.199925281855&type=3 38. Lietuva Bolonijoje – naujos perspektyvos ir neįkainojamos patirtys. Koperator.lt [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 30 d.]. Prieiga per: http://www.koperator.lt/lt/946081/naujienos/lietuva-bolonijoje-naujos-perspektyvos-irneikainojamos-patirtys 39. Lietuviai dizaineriai japonus sužavėjo Paryžiuje [interaktyvus]. 2013-09-25 [žiūrėta 2014 sausio 7d.]. Prieiga per: http://www.delfi.lt/gyvenimas/naujos_formos/lietuviu-dizaineriaijaponus-suzavejo-paryziuje.d?id=62424909 40. Lietuviško dizaino blokas keičia „Daiktų viešbutį“. laikas.lt [interaktyvus] 2012-11-05 [žiūrėta 2013 lapkričio 12 d.]. Prieiga per: http://www.laikas.lt/lt/info/10671/lietuviskodizaino-blokas-keicia-daiktu-viesbuti/ 41. Lietuvos dizaino galimybių studija. dic.lt [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2014 sausio 10 d.]. Prieiga per: http://dic.lt/index.php/pageid/643 42. Lietuvos dizaino paroda Taline 2012.09.24-10.01. facebook.com/Dizaino.Savaite [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2014 sausio 9 d.]. Prieiga per: https://www.facebook.com/vytautas.gurevicius.9/media_set? set=a.458786860833165.108981.100001055655176&type=1 43. Lietuvos dizainas – pasaulio dizaino sostinėje. dizainoforumas.lt [interaktyvus]. 2012-09-12 [žiūrėta 2014 sausio 9d.]. Prieiga per: http://www.dizainoforumas.lt/lt.php/naujienos?id=259 44. LISSITZKIS, El. Abstract Cabinet [interaktyvus], 1927, [žiūrėta 2013 lapkričio 10 d.]. Prieiga per: http://www.anamappe.com.br/blog/2011/10/16/from-the-musee-imaginaire-tothe-white-cube/ 45. Lithuanian Design Block [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2014 m. sausio 6 d.]. Prieiga per: https://www.facebook.com/pages/LITHUANIAN-DESIGN-BLOCK_/277715185667989 46. "Lithuanian Design 2001-2013“ Londone ir Kane vienu šūviu – du zuikiai. 7Dienos.lt [interaktyvus]. 2013-11-26 [žiūrėta 2013 lapkričio 26 d.]. Prieiga per: http://www.7dienos.lt/design-lithuania-2001-2013-londone-ir-kane-vienu-suviu-du-zuikiai1/ 47. LORENC, Jan ir kt. What is Exhibition Design?. Hove: Rotovision, 2007, 256 p., iliustr. ISBN-13: 978-2940361663 48. Messe Frankfurt Ambiente 2013 [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2014 sausio 7d.] Prieiga per: https://www.facebook.com/media/set/? 215

set=a.338397286266445.67633.277715185667989&type=1 49. MORRIS, Conway Roderick. Hanover Races to Get Its Futuristic Expo Ready for Opening in 2000. nytimes.com. [interaktyvus]. 1998 [žiūrėta 2013 gruodžio 17 d.]. Prieiga per: http://www.nytimes.com/1998/04/21/news/21iht-shan.t.html 50. MULDER, Suzanne. Kuriami pasauliai – paroda kaip totalinė instaliacija. Iš: ALF 01. Show Of. Renginio Architektūra. [interaktyvus]. Vilnius: Architektūros leidinių fondas, 2011 [žiūrėta 2013 lapkričio 10 d.]. Prieiga per: http://www.archfondas.lt/leid iniu/alf-01/suzannemulder-kuriami-pasauliai-paroda-kaip-totaline-instaliacija 51. Multimedial exposition „Lsx20. Art Years of the National Currency [video]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 28d.]. Prieiga per: http://vimeo.com/67718349 52. Multimedialas Isztades „Lsx20“ Dizaina Koncepcija, Dizains un Realizacija [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 28 d.]. Prieiga per: http://www.h2e.lv/? id=232&lapa=14&bildes 53. NORKUS, Vaidotas. Lietuvos dizainerių įspūdžiai iš Paryžiaus dizaino parodos [interaktyvus]. 2013-09-16 [žiūrėta 2013 gruodžio 13 d.]. Prieiga per: http://www.manonamai.lt/dizainas/dizaino-abc/lietuvos-dizaineriu-ispudziai-is-paryziausdizaino-parodos.d?id=62486823 54. OGULEVIČIŪTĖ, Jurgita, Kotryna. Dizaineris Gurevičius: lietuviškas dizainas jau įgauna savo vertę, veidą ir stilių. [interaktyvus]. 2014-05-10 [žiūrėta 2014 gegužės 5 d.]. Prieiga per: http://www.alfa.lt/straipsnis/16162691/dizaineris-gurevicius-lietuviskas-dizainas-jauigauna-savo-verte-veida-ir-stiliu?p=2#.U5NEPXY0_xU 55. OPEIKIENĖ, Eglė. Patirtis iš pirmų lūpų [interaktyvus]. 2012-04-03 [žiūrėta 2013 lapkričio 12 d.]. Prieiga per : http://www.slideshare.net/enterpriselithuania/egl-opeikien-lietuvosdizaino-blokas-patirtis-i-pirm-lp 56. OUDSTEN, den Frank. space.time.narrative: the exhibition as post-spectacular stage. Surrey: Ashgate, 2011, 512 p. 57. Plot EN [video]. 2012 [žiūrėta 2013 gruodžio 30 d.]. Prieiga per: http://vimeo.com/40377191 58. SEGD. What is Environmental Graphic Design? [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013-10-05]. Prieiga per: http://www.segd.org/home/index.html#/about-us/what-is-egd.html 59. Skandinavijos dizaino mugėje „Formex“ - sėkmingas lietuvių debiutas [interaktyvus]. 2013-08-21 [žiūrėta 2013 m. gruodžio 11 d.]. Prieiga per: 216

http://www.ekspertai.eu/skandinavijos-dizaino-mugejeformexsekmingas-lietuviu-debiutas/ 60. Šiuolaikinės Lietuvos vaikų knygų iliustracijos [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2013 gruodžio 29 d.]. Prieiga per: http://lituaniabologna.eu/lt/478583/illustrarium_parodos_/siuolaikines_lietuvos_vaiku_knygu_iliustracijo s 61. Tendence 2010. kitaip.eu [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2013 gruodžio 18 d.]. Prieiga per: http://www.kitaip.eu/new/?id=5&Iid=59&lang=lt# 62. Vilniuje startavo lietuviško dizaino blokas. Delfi.lt [interaktyvus], 2012-11-15 [žiūrėta 2013 lapkričio 12 d.]. Prieiga per : http://www.delfi.lt/gyvenimas/naujos_formos/vilniuje-startavolietuvisko-dizaino-blokas.d?id=59985561 63. VISMINAITĖ, Asta, REKLAITĖ, Julija. Architekūra parodoje [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2013 gruodžio 14d.]. Prieiga per: http://www.archfondas.lt/leidiniu/alf-01/asta-visminaitejulija-reklaite-architektura-parodoje 64. Zilionis workshop BALTIC FURNITURE 2010 exibition Kipsala, Latvia [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2014 sausio 7d.]. Prieiga per: http://www.zhilionis.com/vidus/? id=newss&news=1 65. Qualification form.. maison-objet.com [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 16d.]. Prieiga per: http://www.maisonobjet.com/content/Library_Pdf/24/file_en/original/526f9d01730e6PreQualification_Form_MAISON&OBJET_2014.pdf 66. X Plok Rygoje [interaktyvus]. 2010-09-30 [žiūrėta 2014 sausio 7 d.]. Prieiga per: http://xplok.blogspot.com/2010/09/x-plok-rygoje.html 67. 2013 iMuseum [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 gruodžio 28 d.]. Prieiga per: http://www.ctrlzak.com/SP_iMUSEUM.html

217

SUMMARY

The main goal of this work is to create an exhibition design for a specific trade fair in Paris called „Maison&Object“. The whole attention is concentrated to the „Lithuanian Design Block“, which is a project dedicated to designers participating in trade fairs. This Block is a union of Lithuanian designers, that is why a part of this work analysis Lithuanian design and it's tradition. This analysis indicates what tradition of exhibiting designed products does Lithuania have and reveals the main problem – lack of attention for the purpose of exhibitting.. Before describing the project, the concept of exhibition design is analysed – what is it specific for, how did it develope and what is it like today. After that, analysis concentrates on the experience of other exhibitions in Lithuania and abroad. Together with a research of „Lithiuanian Design Block“ and lithuanian design, this analysis helps to find out practical issues in designing exhibitions and create a motivated project.

218