Elt nr18 1 16 by Ekonomika.lt

www.ek.lt

SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ K. Šliužas: Bendravimui su užsieniu reikia M. Dubnikovas:NEMOKAMAS Yra pasaulinių investicinių tą kontekstą suprantančių profesionalų, fondų, kurių žemėlapyje Lietuvos vietoje yra tad tokia patirtis geriausiai įgyjama juoda dėmė žvelgiant į euro zoną. išvykus dirbti svetur. Plačiau 12–13 p.

Plačiau 10–11 p.

Laikraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. 2014 m. gegužės 12–18 d. Nr. 17 (155)

ŠIAME NUMERYJE Lietuviškas sviestas skalsesnis Prancūzų konditeris Thierry Lauvray Lietuvoje plečia savo verslą – prieš kelias savaites Vilniaus gatvėje atidarė antrą kepyklėlę „Boulangerie Thierry“. Plačiau 4 p.

Brangios Ukrainos ir „Gazprom“ skyrybos Nuo pat krizės Ukrainoje pradžios visi nebyliai nuogąstavo dėl galimo Rusijos dujų kranelio Europai užsukimo. Iš pradžių dėl retorikos, vėliau – dėl sankcijų. Europa gal ir pasiruošusi gyventi be dujų iš Rytų, bet kokį pavyzdį parodys Lietuva? Plačiau 6–7 p.

Kelionės tikslas – Lietuva Gyventojai migruoja lygiai taip pat kaip paukščiai. Tai, kad pastarieji grįžta, su džiugesiu prisimename kiekvieną pavasarį, tačiau apie grįžtančius tautiečius nesame linkę kalbėti. Aišku, lengviau skųstis, kiek daug jų emigruoja. Plačiau 8–9 p.

Kur stringa Vilniaus „mikriukai“ Kaunas nuo rugpjūčio 1 d. į miestą susigrąžina maršrutinius taksi, o Vilniuje kol kas šiuo klausimu – savivaldybės tyla. Kur stringa konkursų sąlygos? Plačiau 10–11 p.

Užs. Nr. 155

Tiražas: 20 000

www.ekonomika.lt

Olimpas – ne visiems Plačiau 2–3 p.

Nr. 17 2014 m. gegužės 12–18 d.

Savaitės tema

Nr. 17 2014 m. gegužės 11–18 d.

» Pirmiausiai reikia turėti tikslą uždirbti ir

Niekada nevengiau atsakomybės, visada buvau linkęs stovėti smaigalyje, prisiimti ir teigiamas, ir neigiamas pasekmes. Turėjau pakankamai iniciatyvos, energijos, daug noro daryti.

gerai pasvarstyti, ar tikrai žmogui tai yra svarbiausias dalykas gyvenime ar kažkuriame etape. Jeigu taip – tuomet nebeslėpti apsisprendimo ir atkakliai dirbti dėl to.

Savaitės tema

Manau, kad verslininkai galėtų dažniau pasakyti, ką jie galvoja apie Lietuvoje vykstančius procesus. Dalis iš jų savanoriškai pasirenka nesikišti į diskusijas ir dirbti savo darbą.

Ignas Staškevičius, NDX valdybos pirmininkas

Darius Mockus, „MG Baltic“ prezidentas

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas

Fotodiena.lt

NUOMONĖ

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Verslo maratonininkai Ne veltui dauguma šiandieninio verslo lyderių – maratonininkai. Kaip bėgimo trasoje, taip ir gyvenime, jie bėga, kai kitiems norisi sustoti, pailsėti.

ie iniciatyvūs ir užsibrėžę siekia tikslo, nors kitiems jis atrodo nepasiekiamas. Nuolatiniai iššūkiai jiems – kasdienybės dalis, nes metas be įtampos atrodo nenatūraliai. Kokio ilgio trasą galima nubėgti per trejus metus? Su stipria komanda galima išleisti 155 laikraščius, portale paskelbti 50 tūkst. naujienų, pasikalbėti su šimtais svarbiausių Lietuvos ir užsienio ekonomikos, politikos ir finansų ekspertų, papasakoti 150 sėkmingiausių Lietuvos verslininkų istorijų, išrinkti ir apdovanoti bent dvidešimtį daugiausiai pasiekusiųjų, sudaryti 100 turtingiausiųjų sąrašą. Tokie buvo pastarieji treji metai Ekonomika.lt.

Iš daugybės vadybos taisyklių, kurias per tą laiką išgirdome ir stengėmės jums papasakoti, įsiminiau tik vieną ir turbūt pačią reikšmingiausią: svarbu ne sritis, rinka, tinkamas laikas, net ne idėja – svarbiausia žmonės, su kuriais imiesi iššūkių ir kasdien bandai nuversti kalnus. Šiandien noriu atsisveikinti su tais, kurie su didžiausiu užsidegimu rengė kiekvieną laikraščio straipsnį, ieškojo įdomių istorijų ir strimgalviais lėkė į redakciją, norėdami pranešti svarbią naujieną, su tais, kuriems mūsų publikacijos buvo įdomios ir svarbios, su tais, kurie negailėjo kritikos – jie vertė mus tobulėti. Ačiū už puikius ir be galo įdomius darbo metus. Dabar atėjo laikas naujiems iššūkiams. Ingrida Mačiulaitytė

Konstitucijos pr. 23, 08105 Vilnius Tel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82 Faks. (8 5) 205 95 18 info@ekonomika.lt www.ekonomika.lt ISSN 2029-543X REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS 8 685 69496, reklama@balsas.lt Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida Mačiulaitytė AUTORIAI: Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė, Laura Juozaitytė DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė KALBOS REDAKTORĖ Laima Mikšytė FOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuvė Užsakymo numeris 154 Tiražas 20 000

laikraštyje žymimi l Taip užsakomieji straipsniai

Olimpas – ne visiems Knygynų rūsiuose dulkančios motyvacinės knygutės skelbia, kad visi turi vienodas galimybes ir progas tapti turtingu. Bandant nupiešti Lietuvos turtuolio paveikslą paaiškėja, kad ne viskas taip jau paprasta. Giedrė Sankauskaitė giedre@ekonomika.lt

kaičiuojama, kad net 32 proc. pasaulio turtingiausiųjų turtą paveldėjo, o Lietuvoje iš turtingiausiųjų sąrašo šimtuko matyti, kad mūsų šalies milijonierius kapitalą verslui dažniausiai sukaupė pats. Standartiniu atveju – nepriklausomybės pradžioje veždamas prekes iš Rytų šalių ir panaudodamas sukauptą kapitalą vienai iš lyderiaujančių tradicinės pramonės ar prekybos įmonių sukurti ar išplėtoti. Verslininkas kompanijų plėtra nuosekliai užsiėmė apie 20 metų. Dažnu atveju ir po tiek metų Lietuvos turtuolis ir toliau nesitraukia nuo aktyvaus įmonės valdymo. Jį vis dar galima sutikti generalinio direktoriaus ar valdybos pirmininko kėdėje. Maždaug tokį Lietuvos turtuolio paveikslą galima nupiešti, kiek detaliau išanalizavus 100 turtingiausių lietuvių sąrašą, kurį jau ketverius metus savaitraštis „Ekonomika.lt“ sudaro vertindamas Lietuvos įmonių finansinius duomenis ir kitą viešai prieinamą informaciją.

„Turime pripažinti, kad iš esmės Lietuvą sukūrė būtent turtingiausi šalies verslininkai“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas. „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ (EKT) direktorius Gintas Umbrasas pastebėjo, kad visi prieš 25 metus turėjo vienodas galimybes. „Pradžia buvo pakankamai komplikuota – aplinka buvo labai

nemaloni inteligentiškam žmogui“, – teigė G. Umbrasas, pridurdamas, kad tuo metu turtingiausieji tiesiog ryžosi rizikuoti ir imtis iniciatyvos. „Bet daugumai tų, kurie ėmėsi iniciatyvos, tiesiog pritrūko proto išlaikyti ir suvaldyti kapitalą“, – leidiniui „Ekonomika.lt“ sakė G. Umbrasas.

Sukūrė patys Per beveik 25 nepriklausomybės metus teoriškai Lietuvoje dar nesusiformavo ir turto paveldėjimo kultūra. „Labai dažnai kapitalas perduodamas netvarkingai, todėl pykstasi giminės ar būrys paveldėtojų“, – teigė EKT direktorius. Jis pridūrė, kad Lietuvos milijonieriai yra pakankamai jauni ir patys kūrė savo verslo imperijas.

Trūksta viešumo Anot viešųjų ryšių specialisto Mykolo Katkaus, „turto turėjimo kultūra“ Lietuvoje dar tik pradeda formuotis.„Tie, kurie labai puikuojasi savo turtais, dažnai nėra patys turtingiausi, – kalbėjo M. Katkus. – Verslininkai, kurie yra tikrai turtingi, savo turtais dažnai viešai nesididžiuoja.“ Kalbėdamas apie kai kurių Lietuvos turtuolių įpročius, G. Umbrasas pasigenda skandinaviško kuklumo. „Girtis turtu ir važinėtis paauksuotu automobiliu – blogo skonio ženklas“, – įsitikinęs verslo konsultantas. Pasak jo, turtingas žmogus turėtų girtis savo atradimais.

Be sėkmės – nieko Leidinio kalbinti ekspertai vieningai pritarė, kad, norint tapti sė-

kmingu verslininku, būtina iniciatyva, išmintis. Žinoma, neapsieinama ir be sėkmės elemento. „Reikia mokėti atsidurti reikiamoje vietoje reikiamu laiku“, – įsitikinęs G. Umbrasas. „Ekonomika.lt“ susisiekė ir su turtingiausiųjų šimtuko atstovais, kad šie pasidalytų savo mintimis, kokios būdo savybės reikalingos tiems, kurie nori kasdien į pinigines įsidėti vis daugiau banknotų. Pagaliau – kaip uždirbti tą milijoną? Visi iki vieno kartojo: „Dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti.“ „Tie, kurie planuoja dirbti 8 val., kaip Darbo inspekcija nustatė, – neturi jokių šansų, – kalbėjo „Norfos mažmenos“ vadovas Dainius Dundulis. – Reikia dirbti dvigubai ar trigubai daugiau, taip pat reikia išminties, tuomet gal pavyks uždirbti

pirmąjį milijoną.“ Jis pabrėžė, kad iš tiesų labai mažai žmonių nori taip aukoti savo laiką. D. Dundulis pabrėžė, kad yra dvi būtinos savybės, kurias privalo turėti verslininkai. Tai darbštumas ir loginis mąstymas. „Reikėtų dirbti ir savomis rankomis ir kartu mąstyti, kaip viską padaryti“, – kalbėjo prieš kelias dešimtis metų prekių krepšius iš Maskvos vežęs ir vėliau Lietuvoje prekiavęs D. Dundulis.

Nereikėtų laukti Leidinio kalbintas „MG Baltic“ vadovas Darius

Mockus pripažino, kad nuo pat studijų pradžios vadovavosi principu nelaukti, kol viską atneš ant lėkštutės. Jis ėmėsi veiksmų ir savo gyvenimo įvykius, žinodamas tikslus, kūrė pats. D. Mockus į verslą įsitraukė nuo Lietuvos nepriklausomybės pradžios. Dar studentas įkūrė pirmąjį konsultavimo kooperatyvą ,,Litas“, iš kurio išsivystė dabartinė verslo imperija. „Pinigai – tai tik priemonė, padedanti siekti užsibrėžtų tikslų, o pasitenkinimas veikla apima tuomet, kai įgyvendinamas vienas ar kitas projektas”, – leidiniui „Ekonomika.lt“ kalbėjo D. Mockus. Jis pabrėžė, kad sėkmingas verslininkas turi nebijoti rizikuoti, pasitikėti savimi ir būtinai turėti ateities viziją. Be to, pasak „MG Baltic“ savininko, verslininkas turi būti smalsus. „Verslas – tai nuolatinė įtampa, ir ramesni periodai atrodo nenatūralūs – tarsi tu ką nors praleidai, ko nors nepastebėjai. Tikrasis charakteris grūdinasi

tuomet, kai susiduri su sunkumais, kai, ištikus krizei, privalai suvaldyti situaciją“, – kalbėjo D. Mockus.

Be komandos – nė iš vietos NDX vadovas Ignas Staškevičius pabrėžė komandos svarbą versle ir gebėjimą dirbti su kitais. „Neįmanoma atskirti savo pasiekimų nuo tų, kuriuos pasiekė mano kolegos. Visur, kiek prisimenu, niekada nebuvau nei vienas savininkas, nei vienvaldis vadovas“, – kalbėjo I. Staškevičius. Jis pabrėžė, kad svarbu mokėti įsiklausyti ir į kito komandos nario nuomonę. „Būtina sirgti už savo idėją. Be to, neretai kyla rizika, kad praleisi geresnį pasiūlymą, kurį turi kitas arba ne taip garsiai kalba apie jį“, – savo mintimis su savaitraščiu „Ekonomika.lt“ dalijosi žinomas verslininkas. Ir pridūrė, kad jeigu žmogus nori būti geresnis už kitą, tai privalo dirbti daugiau už kitus.

FAKTAI

ĮMONIŲ NAUJIENOS Įsigijo BNS akcijų Dalį Baltijos šalių naujienų agentūrų ir žiniasklaidos stebėsenos grupės BNS akcijų įsigijo Estijos verslininkas Margusas Linnamae – jis yra vienas bendrovės „Media Holding“, Lietuvoje valdančios naujienų portalą 15min.lt, netiesioginių savininkų. M.Linnamae netiesiogiai valdoma bendrovė „UP Invest“ už neskelbiamą sumą įsigijo 55 proc. BNS grupę valdančios Estijos rizikos kapitalo bendrovės „Koha Capital“ valdomos bendrovės „Uudisvoog“ akcijų.

Dirbo pelningai

Pernai „PZU Lietuva” sėkmingai plėtėsi. Ruslano Kondratjevo nuotr.

2013-aisiais draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ kartu su filialais Latvijoje ir Estijoje uždirbo 137,1 tūkst. litų pelno. Per metus „PZU Lietuva“ pasirašė 180 mln. litų įmokų, t.y. 17 proc. daugiau nei 2012-aisiais. „PZU Lietuva“ išmokėjo ir 17 proc. daugiau išmokų, kurios sudarė 101 mln. litų. Lietuvoje veikianti UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pernai gavo 51 tūkst. litų pelno.

Pradėjo statybas

Turtingiausieji Lietuvoje ••Turtingiausias Lietuvoje – verslininkas Saulius Karosas. Jo turtas vertinamas apie 4 mlrd. litų. ••Antroje vietoje – „Vilniaus prekybos“ pagrindinis akcininkas Nerijus Numavičius. Jo turtas vertinamas apie 3,3 mlrd. litų. ••D. Mockaus turtas vertinamas 570 mln. litų, D. Dundulio – apie 370 mln. litų, I. Staškevičiaus – apie 130 mln. litų.

Dažniausiu atveju Lietuvos milijonierius kapitalą verslui sukaupė pats, o ne paveldėjo Fotodiena.lt.

Pradėta elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ statyba. Wikipedia nuotr.

Praėjusią savaitę pradėta elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ statyba. Ceremonijos metu įkasta simbolinė kapsulė. Paruošiamuosius elektros linijos tiesimo darbus bendrovė „A.Žilinskio ir Ko“ pradėjo dar pernai. Preliminarios 1,281 mlrd. litų vertės jungtis yra vienas strateginių Lietuvos energetikos projektų, ji pirmą kartą sujungs trijų Baltijos valstybių ir Vakarų Europos elektros perdavimo infrastruktūras ir sudarys sąlygas elektros rinkų integracijai.

Savas verslas

Transportas

SAVAITĖS KLAUSIMAS

Nr. 14 2014 m. balandžio 22–27 d.

Nr. 17 2014 m. gegužės 12–18 d.

1) Kaupiu banko sąskaitoje 21 %

2) Turiu indėlį 4 % 3) Saugiai investuoju 13 %

Kokį taupymo būdą renkatės?

Taupymo statistika rodo, kad kone visiems Lietuvos gyventojams taupyti yra svarbu, tačiau net 33 proc. lietuvių pripažįsta, kad nepavyksta nieko sutaupyti. Skaitytojų klausėme, kaip jie kaupia lėšas ateičiai.

4) Netaupau 29 %

5) Dedu į kojinę 33 %

Šaltinis: Ekonomika.lt. Apklausoje dalyvavo 231 skaitytojas

Lietuviškas sviestas skalsesnis Laura Juozaitytė laura.juozaityte@ekonomika.lt

■ Vilniečiams jau pažįs-

tamas prancūzų technologas Thierry Lauvray prisidės ir prie naujos prancūziškų skanėstų kavinukės „Boulangerie Thierry“ Vilniaus gatvėje. Buvusi žurnalistė Nora Lapinskienė su prancūzu konditeriu susipažino dirbdama televizijoje. Nusprendusi pasukti į verslą, N. Lapinskienė tiksliai žinojo, kokios koncepcijos kavinukės nori, tad partneriu pasirinko lietuviams jau pažįstamą prancūzų technologą. „Thierry yra menininkas, jis kuria preciziškus skanėstus, viską mėgsta prižiūrėti pats, todėl ir nusprendėme bendradarbiauti,“ – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė N. Lapinskienė. Prancūzas konditeris Thierry Lauvray į Lietuvą atvyko 2005 metais, kai buvo pakviestas į vieną profesinių mokyklų mokyti konditerinių paslapčių. Apsipratęs Lietuvoje, padirbėjęs su prekybos centru „Iki“, T. Lauvray nusprendė pradėti nuosavą verslą. 2010 m. įkūrė „Thierry kepyklą“ Užupyje, o prieš kelias savaites vilniečiams prancūzų konditeris kartu su lietuvių versli-

ĮDOMU

N. Lapinskienė su konditerijos meistru T. Lauvray susipažino televizijoje rengdama kulinarinę laidą. Ruslano Kondratjevo nuotr.

ninkais atvėrė antros kavinukės duris. Prancūzijoje, kur konditerinių gaminių verslas turi gilias tradicijas, T. Lauvray savo amato mokėsi net devynerius metus. „Kad taptum profesionaliu konditeriu Prancūzijoje, turi dvejus metus mokytis, o vėliau ne vienus metus stažuotis įvairiuose šalies regionuose. Ryšys tarp senųjų ir jaunųjų meistrų yra labai puoselėjamas, tradicijos perduodamos iš lūpų į lūpas. Aš, kaip normandas, mokydamasis kai kuriuose regionuose sužinojau tokių dalykų, apie kuriuos anksčiau

» Naudodami kokybiškas ir ekologiškas

žaliavas, galime savo klientams pasiūlyti dalelę Prancūzijos čia pat, Vilniuje nė nebuvau girdėjęs“, – „Ekonomika.lt“ pasakojo T. Lauvray. Savaitraščiui prancūzas džiaugėsi, kad Lietuvoje pavyko suburti tikrų profesionalų komandą. „Lietuvoje jauni žmonės pasirengę mokytis, yra pakankamai imlūs. Nors aptarnaujančio personalo kaita yra pakankamai didelė, tokios problemos su gamybiniu personalu tikrai neturiu“, – sako prancūzas. Paklaustas, ko šian-

dien reikia norint suburti nuolatinių klientų ratą, T. Lauvray atsakė, kad reikia vienintelio paprasto dalyko – kokybės. „Lietuviai jau užtektinai pakeliavę, žino, ką reiškia geras skonis, todėl kokybę pastebi labai greitai“, – sako T. Lauvray. Todėl, pirmąją savo kavinukę Užupyje atidaręs ekonomiškai dar pakankamai sudėtingu Lietuvai metu, didesnių sunkumų pritraukdamas klientūrą prancūzas nepatyrė.

Kepinių versle konkurencija šiandien pakankamai didelė, tačiau T. Lauvray tai vertina teigiamai. „Konkurencija verčia tave stengtis ir svarbiausia – išlaikyti sukuriamą kokybę. Jau seniai praėjo tie laikai, kai verslininkai galėjo naudotis klientų patiklumu, pavyzdžiui, kruasanus kepti iš margarino ir vadinti juos sviestiniais. Todėl gerai, kai konkurencija didelė, nes ir bendra kokybė gerėja“, – teigia konditeris. „Naudodami kokybiškas ir ekologiškas žaliavas, galime savo klientams pasiūlyti dalelę Prancūzijos čia pat, Vilniuje, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sako „Boulangerie Thierry“ direktorė N. Lapinskienė. Paprašyti apibūdinti, kas yra „Boulangerie Thierry“ klientas, kavinukės bendrasavininkai atsakė, kad jų klientų ratas itin didelis. „Kepinius mėgsta visi, o ir patys stengiamės savo kepiniais, skanėstais bei užkandžiais įtikti visiems – nuo jauniausio iki vyriausio“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė N. Lapinskienė. Ateityje „Boulangerie Thierry“ greičiausiai plėsis, tačiau konkrečių planų N. Lapinskienė kol kas neatskleidžia.

Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 10 86

www.ek.lt NAUJIENOS TAVO VERSLUI

Kiek laiko dirba jaunas verslininkas „Verslauk“ atliktos jaunų verslininkų apklausos metu paaiškėjo, kad verslo kūrėjai dirba vidutiniškai daugiau nei po 12 valandų per dieną, o darbo laikas neapsiriboja 5 dienų darbo savaite. Maža to, pastebėta tendencija, kad, augant įmonei, auga ir įmonės vadovo darbo valandų skaičius.

Verslo titanai atskleidė sėkmės paslaptį Jei reikėtų įvardyti vieną ypatybę, vienijančią žmones, patekusius į cnbc.com 25 labiausiai transformavusių maištautojų ir lyderių sąrašą, tai neabejotinai būtų faktas, kad jie niekada nepasidavė.

Išlaisvinkime vaikų kūrybiškumą Kad penkiametis vaikas patektų į prestižinę Niujorko mokyklą, jis turi atlikti sudėtingą IQ testą ir įrodyti savo intelektinius gebėjimus. Tačiau dauguma mokslininkų sutaria, kad IQ testai apskritai neturėtų būti atliekami vaikams iki dvylikos metų.

čia jungiasi www.ek.lt draugai www.facebook.com/ekonomika.lt

kiekvieną

pirmadienį Jūsų mieste

Užsienyje

TIK SKAIČIAI

Nr. 17 2014 m. gegužės 12–18 d.

Žvalgosi Rumunijoje

Atsisako „rusiškojo Davoso“ ■ Daugelis JAV bendrovių

57 %

Per dešimtmetį ES sparčiausiai iš Baltijos šalių realusis darbo užmokestis didėjo Latvijoje – 2013 metais jis buvo 57 proc. didesnis negu 2003 metais.

yra spaudžiamos atsisakyti planų dalyvauti kasmetiniame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume, Rusijos žiniasklaidai teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Šį forumą, vyksiantį gegužės 22–24 dienomis, Rusija pristato kaip alternatyvą Davoso pasaulio ekonomi-

kos forumui. „Kaip žinome, daugelis JAV bendrovių patiria precedento neturintį tiesioginį spaudimą ... Jos sprendžia, ar vykti į forumą, ar ne – tačiau ne pačios“, – D.Peskovas sakė naujienų agentūrai „RIA Novosti“, kurią cituoja BNS. Atstovas pridūrė, kad prezidento Vladimiro Putino planai dalyvauti tame forume išlieka nepakitę.

■ JAV energetikos milžinė

„Chevron“ paskelbė, kad pradėjo gręžti savo pirmąjį skalūnų dujų žvalgymo gręžinį Rumunijoje, nors projektui įnirtingai priešinasi vietos gyventojai.

JAV bendrovės atsisako planų dalyvauti kasmetiniame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume. Scanpix

„Chevron“ gali patvirtinti, kad gręžimo darbai jos žvalgymo gręžinio vietoje prasidėjo“, – sakė kompanijos

atstovas. Gręžinyje netoli Silištios kaimo Rytų Rumunijoje turi būti pasiektas maždaug 4 tūkst. m gylis, pridūrė atstovas. Kompanija tikisi skalūnų dujų ieškoti trejus penkerius metus. „Chevron“ bandymai įrengti savo pirmąjį žvalgymo gręžinį Rumunijoje 2013 metų pabaigoje buvo dukart sustabdyti dėl skalūnų dujų eksploatavimo priešininkų demonstracijų.

Užsienyje

Grįžta į rinkas

„Chevron“ tikisi skalūnų dujų Rumunijoje ieškoti trejus penkerius metus. Scanpix.

■ Portugalija apsisprendė tvarkingai užbaigti Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skirto pagalbos paketo programą, sekdama Airijos pavyzdžiu. Lisabona ruošiasi visiškai grįžti prie skolinimosi rinkose, pranešė BNS. Šis sprendimas buvo priimtas – po to, kai šalis pa-

tvirtino ES ir TVF ekspertų atliktą galutinį finansinės pagalbos auditą, uždarydama esminę dalį trejus metus vykdytoje 78 mlrd. eurų (269,3 mlrd. litų) vertės programoje. Portugalija planuoja iš pagalbos programos pasitraukti gegužės 17 dieną. Šalis mėgins užtikrinti savo finansavimą skolindamasi rinkose be vadinamojo saugos tinklo.

Lisabona ruošiasi visiškai grįžti prie skolinimosi rinkose. Scanpix

Brangios Ukrainos ir „Gazprom“ skyrybos Nuo pat krizės Ukrainoje pradžios visi tyliai nuogąstavo dėl galimo Rusijos dujų kranelio Europai užsukimo. Iš pradžių dėl retorikos, vėliau – dėl sankcijų. Europa gal ir pasiruošusi gyventi be dujų iš Rytų, bet kokį pavyzdį parodys Lietuva? Karolis Birgilas Karolis.birgilas@ekonomika.lt

iandien trečdalis Europoje sunaudojamų dujų pumpuojama iš Rusijos, o pusė šio tranzito keliauja per Ukrainą. Europai svarbus ne tik šaltinis, bet ir tranzitas, o abiejų faktorių padėtis nėra pati stabiliausia per pastarąjį dešimtmetį.

Didžiausias rūpestis BBC duomenimis, į 12 ES šalių daugiau nei pusė visų dujų atiteka iš Rusijos, o 4 valstybėse jos sudaro 100 proc. Balandžio pabaigoje prasidėjusios derybos tarp dujotiekių operatorių ir valstybių pareigūnų iš pradžių kėlė nerimo, tačiau šiandien jau tampa aišku, kad Ukraina suka Vakarų link ir bet kokia kaina stengsis įsilieti į Europos dujotiekio sistemą. Tiesa, reikia nepamiršti, kad nafta atneša pinigus, o dujos – galią.

Jei progresuojančios sankcijos galiausiai sulauks ne tik Vladimiro Putino ir kitų valdininkų pašaipų, galima tikėtis, kad Rusija užsuks dujų kranelius į Europą. Vis dėlto rinkos tarpusavyje yra glaudžiai susijusios, o planuotas šūvis į priešą gali pasibaigti šūviu į savo koją. Abi pusės šiuo klausimu turi daug ką prarasti. Be abejonės, dujos yra labiausiai vertinamas Rusijos eksportas. O Vakarų Europa šiuo ištekliu nenutrūkstamai džiaugėsi net labiausiai įtemptais Šaltojo karo etapais.

Blogiausias scenarijus Numuštų Ukrainos pajėgų sraigtasparnių fone galima kalbėti ne tik apie politinę dujotiekių atjungimo reikšmę. Ekspertų pastebėjimais, aviacijos civiliai Ukrainos separatistai su lengvais koviniais ginklais sraigtasparnių numušti negalėjo, taigi tai tik patvirtina faktą, kad teritorijoje yra

FAKTAI Rusiškos dujos

••Ukraina šiandien „Gazprom“ moka ketvirtadaliu didesnę kainą nei ES valstybės. ••Už naudojimąsi Sevastopolio kariniu uostu Rusija prieš kelerius metus yra suteikusi 100 JAV dolerių nuolaidą dujoms.

naudojama sunkioji ginkluotė. Ar tai yra Rusijos pajėgos, belieka tik spėti, tačiau dabar aktualesnis kitas klausimas. Jei Ukraina pereitų nuo tikslinių antiteroristinių operacijų prie stambaus masto kovinių veiksmų, tektų tam tikrose atkarpose uždaryti dujotiekį. Ir tai kol kas šviesiausias variantas, nes, net uždarius jį, išlieka galimybė, kad linija gali būti pažeista o vėliau uždaryta remontui. Galima spekuliuoti tokios nelaimės mastais, tačiau Europa didelio poveikio nepajustų, o Ukrainoje gali pasikartoti Oranžinės revoliucijos pagirios. Tais metais Rusijai dėl nepalankios Ukrainos politikos apribojus dujų tiekimą, šalies ūkis labai ryškiai sulėtėjo – buvo panašu, kad sustojo Žemė. Tai išprovokavo valdžių pasikeitimą, kurio pasekmes liūdnai stebėjome šių metų vasarį.

••Šalies skola „Gazprom“ siekia 3,5 mlrd. JAV dolerių. ••TVF pagalbos paketas Ukrainai sudaro 17 mlrd. JAV dolerių.

Šiandien Rusija kalba „Gazprom“ dujų argumentais.. AFP

Neapmokėtos sąskaitos

» Vakarų Europa šiuo ištekliu nenutrūkstamai džiaugėsi net labiausiai įtemptais Šaltojo karo etapais

Rusija taip pat gali be jokių skrupulų atjungti Ukrainai dujas dėl susidariusios sąskaitos, kurią šiandien didžiajai kaimynei labai paranku

prisiminti. „Šiandien priimame sprendimą, kad „Gazprom“ nereikalaus išankstinio apmokėjimo už balandį. Gegužės 16 diena yra ta, kai bus

pateikta sąskaita už dujų tiekimą birželį. Sumokėti galima iki gegužės pabaigos. Jei tai nebus padaryta, „Gazprom“ turės galimybę apriboti

dujų tiekimą arba tiekti tiek, kiek buvo sumokėta iki gegužės pabaigos“, – Varšuvoje šio mėnesio pradžioje sakė Rusijos energetikos ministras

Aleksandras Novakas. Rusijos delegacijos vadovas taip pat pabrėžė, kad Ukraina iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) jau sulaukė pirmojo 3,2 mlrd.

JAV dolerių pagalbos paketo, taigi ji gali būti pajėgi sumokėti skolą. Vis dėlto Ukrainos energetikos ministras Jurijus Prodanas atsakė, kad

šis paketas bus skirtas visos šalies ekonomikai atkurti, o ne atskiriems sektoriams. Lietuva Ukrainą turi suprasti kaip niekas ki-

tas, nes būtent čia kaina už dujas išaugo kone dvigubai. „Mes nesugebėsime mokėti 500 JAV dolerių už 1 tūkst. kub. metrų dujų. Ukraina

nuolatos reikalauja Rusijos, kad šis tarifas būtų sumažintas iki pradinio 268 JAV dolerių lygio. Tokiu atveju Ukraina sutinka grąžinti skolą“, – sakė J. Prodanas.

Maža pagalba Po šios revoliucijos Vakarai Ukrainai skiria daugiau dėmesio. Kol kas greičiausias energetinės nepriklausomybės kelias šaliai būtų pirkti dujas būtent iš Vakarų. Tam net techniškai yra galimybė, nes tiekimas galimas į abi puses. Kaip rašo BBC, dujos, kurias valdo Vokietijos energijos gigantas RWE, yra tiekiamos į Ukrainą per Lenkiją ir Vengriją, o Slovakija sutiko prisijungti prie tokios prekybos. Vis dėlto kiekiai, tekantys šiomis linijomis, niekada nepatenkins visų Ukrainos poreikių. Gegužės pradžioje šis susitarimas įtvirtintas sutartimi tarp ukrainiečių naftos ir dujų kompanijos „Naftogaz“ ir ES integruoto dujotiekių tinklo. Tai pirmoji ne ES kompanija, kuri prisijungia prie šios sistemos, rašoma „Wall Street Journal“. Kartu su tiekimu iš Lenkijos ir Vengrijos ES kitais metais galės Ukrainai suteikti 17 mlrd. kub. metrų dujų. Vis dėlto lieka 13 mlrd. kub. metrų, kuriuos Ukraina turės pirkti iš Rusijos. Tiesa, yra vilties, kad Europos Komisija ir „Gazprom“ susitars dėl reversinio dujų tiekimo Slovakijos atkarpoje, o tai leistų Ukrainai dujas pirkti

» Nafta atneša

pinigus, o dujos – galią iš Rusijos, tačiau šiuo atveju netiesiogiai.

Pavyzdinė Lietuvos strategija Lietuva dar iki Ukrainos krizės pradėjo statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą „Independence“. Šiandien tokią galimybę rimtai svarsto Estija, Lenkija ir Ukraina. Vis dėlto SGD yra perkamos ir parduodamos tarptautinėje rinkoje, todėl čia išlieka konkurencija, kuri turi didelę įtaką kainoms. Šios ypač šoktelėjo po 2011 metais įvykusios branduolinės nelaimės Fukušimoje, Japonijoje. Perėjimas prie SGD yra saugesnis Rusijos atžvilgiu, tačiau brangesnis. Tiesa, iki kitų metų JAV gali į rinką išleisti suskystintų skalūnų dujų, bet tai vyks kol kas tik iš Luizianos, o kitų uostų reikės laukti kone dešimtmetį. Į Europą skalūnų revoliucija taip ir neatvilnijo – nuogąstauta dėl žalos gamtai. Didžioji Britanija, Norvegija ir Olandija galėtų suteikti dujų, bet tai būtų tik silpnas priešnuodis priklausomybei nuo „Gazprom“. Kiekviena idėja turi savo niuansų arba reikalauja papildomų sąnaudų, tačiau šiandien Ukrainos ir Rusijos konflikto akivaizdoje Europa turi ieškoti alternatyvų energetikai bet kokia kaina.

Darbo rinka

Nr. 17 2014 m. gegužės 12–18 d.

Darbo rinka

Kelionės tikslas – Lietuva

FAKTAI Grįžtantys emigrantai

••Į Lietuvą vidutiniškai atvyksta apie 2 000–2 500 asmenų per metus. 2012 m. į Lietuvą atvyko 2,5 tūkst. užsieniečių – iš jų apie 1000 ES piliečių ir apie 1500 ne ES piliečių. ••2012 m. Lietuvos piliečiai sudarė net 87 proc. visų atvykstančiųjų. ••Ženkliai išaugęs grįžtančiųjų skaičius aiškinamas tuo, kad, įvedus privalomojo sveikatos draudimo prievolę, daugiau žmonių deklaruoja tiek savo atvykimą, tiek ir išvykimą.

Gyventojai migruoja lygiai taip pat kaip paukščiai. Tai, kad pastarieji grįžta, su džiugesiu prisimename kiekvieną pavasarį, tačiau apie grįžtančius tautiečius nesame linkę kalbėti. Aišku, lengviau skųstis, kiek daug jų emigruoja. Giedrė Sankauskaitė giedre@ekonomika.lt

mogus greitai gali priprasti prie nuolatinių kelionių po egzotiškas šalis, baseinų, palmių, bet vis tiek pradeda ilgėtis namų, to, kas sava. Tą patį pripažino ir leidinio „Ekonomika.lt“ kalbinti pašnekovai, kurie po ilgų buvimo svetur metų teigė supratę, kad Lietuvoje – geriausios sąlygos kurti šeimą ir daryti karjerą. „Daugelis išvykusiųjų mąsto ne apie tai, ar grįžti, o kada tam ryžtis. XXI a. ypač lengva pasirinkti naują gyvenamąją

vietą, susirasti darbą bet kuriame žemyne, įgyti tarptautinį išsilavinimą“, – leidiniui „Ekonomika. lt“ pasakojo „Globalios Lietuvos lyderiai“ vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė. Ji pastebi, kad „grįžimas“ ar ryšio palaikymas su gimtąja šalimi turi įvairias formas – nuo piniginių perlaidų į Lietuvos bankus (jos šiais metais sudarė kelis milijardus) iki investicijų į verslus ir nekilnojamąjį turtą Lie-

tuvoje dar prieš grįžtant fiziškai ir prisidedant prie teigiamų pokyčių šalyje.

Spartesnė karjera Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti kelerius metus svetur gyvenę lietuviai pripažino, kad, įgiję patirties, praplėtę akiratį, jie grįžo į Lietuvą dėl spartesnės karjeros, įdomių projektų, kiti – dėl asmeninių priežasčių. „Tapti tokios įmonės kaip TEO vadovu būtų įdomu bet kurioje pasau-

» Veikia asmeninis noras

padaryti tai, ko dar niekas prieš tai nėra padaręs

••2012 m. imigrantų skaičius didėjo ir dėl išaugusio darbo jėgos poreikio – buvo išduota 1 300 daugiau leidimų dirbti nei 2011 m.

lio dalyje, – pasakojo TEO generalinis direktorius Kęstutis Šliužas. – Tačiau džiugu buvo ir tai, kad savo ligšiolinę produktų kūrimo, pardavimo, rinkodaros bei vadovavimo patirtį galėsiu panaudoti savo gimtajame krašte.“ Jis pabrėžė, kad bendrovėje šiuo metu dirba ne vienas iš užsienio grįžęs lietuvis.

Dažnai žmonių išvažiavimas ar grįžimas susijęs ne su ekonomika, o su kultūra. Fotodiena.lt.

Ryšių svarba ateičiai „Lietuva yra nedidelė šalis, bet mūsų ekonomikos plėtra remiasi eksportu, – įsitikinęs TEO generalinis direktorius. – Sėkmingam bendravimui su užsienio klientais rei-

kalingi užsienio rinkas, kultūrinį ir vertybinį kontekstą suprantantys profesionalai, tad tokia patirtis geriausiai įgyjama išvykus dirbti į kitas šalis.“

K. Šliužas įsitikinęs, kad svarbu, jog ir verslas, ir valstybė suvoktų ir įvertintų mūsų tautinių ryšių svarbą visos šalies ateičiai. „Jei tam skirsime pakankamai

dėmesio, bus lengviau pasitelkti išvykusių tautiečių patirtį, ryšius, žinias geriems darbams“, – įsitikinęs svetur gyvenęs K. Šliužas.

Noras prisidėti Neseniai Vilniuje duris atvėrusios kavinės „No Sugar“ įkūrėjas Antanas Gumauskas neabejoja, kad svetur gyvenančius tautiečius grįžti paskatina ir noras prisidėti prie šalies vystymosi. „Gyvendamas užsienyje pamatai, kad Lietuvoje nėra tam tikrų produktų ar paslaugų, – pasakojo 10 metų Berlyne praleidęs A. Gumauskas. – Veikia asmeninis noras padaryti tai, ko dar nie-

kas prieš tai nėra padaręs.“ Būtent šis veiksnys, pasak „No Sugar“ įkūrėjo, ir paskatino grįžti į Lietuvą. „Lietuviai dirba nė kiek ne mažiau, nei žmonės bet kurioje pasaulio šalyje. Todėl jiems reikia duoti tai, ko jie nusipelno“, – kalbėjo A. Gumauskas. Verslininkas pažymėjo, kad pagrindinis skirtumas tarp Vokietijos ir gimtojo krašto yra kultūra. „Esame besiformuojanti tauta, tad pamažu keičiasi mūsų elgsena, vartojimo ypatybės, kurias perimame iš Vakarų“, – savo įžvalgomis dalijosi A. Gumauskas. K. Stankutė-Jaščemskienė pažymėjo, kad dažnai žmones išvažiuoti ar grįžti paskatina priežastys, susijusios ne su ekonomika, o su kultūra. Migruojantiems tau-

» Esame besiformuojanti tauta, tad

pamažu keičiasi mūsų elgsena, vartojimo ypatybės, kurias perimame iš Vakarų tiečiams kasdien tenka susidurti su įvairiais iššūkiais – ekonominiais, kultūriniais, asmeniniais ir politiniais. „Vieniems – su atlyginimais, darbo kultūra kai kuriose įmonėse, kurios nespėjo ar nepanoro perimti vakarietiškos, darbuotoją gerbiančios darbo kultūros, skaidrumo versle stoka“, – iššūkius vardijo „Globalios Lietuvos lyderių“ vadovė. Ir pridūrė, kad kitiems taip pat tenka prisitaikyti prie švietimo sistemos, ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigų ir pradinių mokyklų problemų.

Grįžta auginti vaikų „Globalios Lietuvos lyderių“ vadovė pastebi,

kad dažnai ir sėkmingą karjerą svetur kuriantys lietuviai į tėvynę grįžta auginti atžalų. „Būti arčiau šeimos jiems yra asmeninė vertybė“, – kalbėjo K. Stankutė-Jaščemskienė. Be to, neretai pasitaiko atvejų, kai, svetur susikrovę pakankamo dydžio kapitalą, jie pradeda savo verslą Lietuvoje. „Karjeros aukštumas pasiekę talentai grįžta esant įdomiems darbo pasiūlymams, ypač aukštose pozicijose“, – kalbėjo „Globalios Lietuvos lyderių“ vadovė. Vis dėlto, pasak jos, sprendimas grįžti labiausiai priklauso nuo išsilavinimo, vertybių, šeiminės padėties ir darbo patirties.

„Pati po trejų metų, praleistų darbuojantis Azijoje, tarptautinėse kompanijose Malaizijoje ir Singapūre, grįžau dėl labai paprasto dalyko – čia likusio didelio išsiilgtų draugų rato ir šeimos, gal keistai nuskambės – bet ir dėl metų laikų kaitos“, – kalbėjo K. Stankutė-Jaščemskienė. Panašiais motyvais vadovavosi ir kitas leidinio „Ekonomika.lt“ pašnekovas. Po 10 metų, praleistų Airijoje, Valentas Lukoševičius grįžo į Lietuvą ir visai neseniai sostinės Užupio rajone atidarė mėsos parduotuvę „Gegio stalas“. Dabar jau savo verslu užsiimantis V. Lukoševičius pasakojo, kad tokį pasirinkimą lėmė artimųjų ilgesys. „Be to, su žmona pagalvojome, kad Lietuvoje augti mūsų vaikui būtų geriau“, – pasakojo „Gegio stalo“ įkūrėjas. Jis

Reklamos čia neišjungsi

pridūrė, kad gyvenimas Airijoje buvo labai patogus, tačiau nesuviliojo jo.

Darbo paieška baigėsi Lietuvoje Kita pašnekovė Dalia Cizikaitė, šiuo metu dirbanti Nacionalinėje Mažvydo bibliotekoje vyr. tyrėja, pripažino, kad iš dalies grįžti į Lietuvą po 14 metų iš Čikagos priviliojo noras užsiimti „lietuviška veikla“. „JAV dirbau lietuvių laikraščio „Draugas“ vyr. redaktore“, – prisimena D. Cizikaitė. Daugiau negu dešimt metų pragyvenusi už Atlanto D. Cizikaitė pripažino, kad grįžusi į tėvynę nepatyrė beveik jokio kultūrinio šoko. „Buvo labai lengva adaptacija, gal dėl to, kad kiekvienais metais bent trumpam grįždavau į Lietuvą“, – kalbėjo pašnekovė.

Dėl reklamos kreipkitės: EKONOMIKA.lt El.pastas reklama@balsas.lt Tel. 8 685 69496

Transportas

Nr. 17 2014 m. gegužės 12–18 d.

Transportas

Kur stringa Vilniaus „mikriukai“

FAKTAI Privatūs vežėjai ••Planuojamų konkursų sąlygas su Vilniaus savivaldybe sudarys septynerių metų sutartis su galimybe ją pratęsti dar trejiems. ••Preliminariais duomenimis, per reformą Vilniuje darbo neteko apie 300 darbuotojų. ••Kauno mieste nuo rugpjūčio konkursą laimėjusi „Kautra“ sukurs 170 naujų darbo vietų.

Kaunas nuo rugpjūčio 1 d. į miestą susigrąžina maršrutinius taksi, o Vilniuje kol kas šiuo klausimu – savivaldybės tyla. Kur stringa konkursų sąlygos? Laura Juozaitytė laura.juozaityte@ekonomika.lt

013 m. pradžioje kilo didžiulis pasipiktinimas, kai Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė, kad būtina ženkliai mažinti privačių maršrutinių taksi maršrutų skaičių. Tuo metu, Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, 90 proc. maršrutų dubliavo viešojo transporto maršrutus, be to, privatūs vežėjai buvo įtarinėjami užsiimantys šešėline ekonomika. Nors savivaldybė viešai vykusiame ginče reformas argumentavo pas-

laugų kokybės bei viešojo transporto sistemos integralumo didinimu, privatūs vežėjai piktinosi valdžios nusiteikimo prieš verslą demonstravimu bei netoliaregišku mąstymu socialinėje politikoje. Vežėjų skaičiavimu, reformų metu darbą Vilniuje prarado maždaug 300 žmonių. Konkurencijos taryba 2013 m. birželį pripažino Vilniaus miesto savivaldybę pažeidus Konkurencijos įstatymą, kai keleivių vežimo viešąsias paslaugas buvo pavesta teikti tik „Vilniaus viešajam transportui“, neįvertinus galimybių ir nesudarius sąlygų kitoms

keleivių vežimo paslaugas teikiančioms įmonėms konkuruoti dėl keleivių vežimo. „Asociacija nuo pat pirmųjų dienų siekė, kad būtų skelbiami konkursai ir kad privatūs vežėjai galėtų vežti keleivius tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias turi „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT), – sako Vilniaus miesto vežėjų asociacijos prezidentas Saulius Matulionis. S. Matulionio teigimu, kol kas Vilniaus miesto

savivaldybė nieko nedaro ir apie žadėtus konkursus neinformuoja. „Šiuo metu trys vežėjai („Transrevis“, „Ridvija“ ir „Meteorit turas“ – red. past.) po VVT vėliava teikia keleivių pervežimo paslaugas ir savivaldybė moka tokią kainą, kokią mokėtų „VVT“, tačiau privatūs vežėjai galėtų ir teikia paslaugas kur kas pigiau“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė S. Matulionis. Konkurencijos tarybai

» Mes atėjome į konkursą su nauju

požiūriu, nes tokia keleivių vežimo kultūra, kokia buvo iki šiol, mums nepriimtina

paskelbus išvadas, Vilniaus vežėjai šiuo metu laukia teismo sprendimo ir tikisi, kad šis jiems bus palankus. „Po sprendimo viskas bus aiškiau, jei teismas nuspręs, kad Konkurencijos tarybos sprendimas yra tinkamas, panašu, kad savivaldybė turės ištaisyti teisinius neatitikimus, t.y. panaikinti sudarytą sutartį su VVT, kuri buvo pasirašyta neskelbiant jokio viešo konkurso. Jeigu taip įvyks, tada, manau, sėkmingai konkuruosime“, – įsitikinęs S. Matulionis.

Vežėjai už integralumą Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti priva-

••Vilniaus savivaldybės duomenimis, „mikriukai“ aptarnauja tik 5 proc. gyventojų.

Negali būti visur teisus, todėl man patinka, kai žmonės dalyvauja sprendimų priėmimo procese Privatūs vežėjai nesupranta, kodėl savivaldybė vilkina konkursų skelbimo sąlygas. Fotodiena.lt

čių vežėjų atstovai pasisako už bendrą viešojo transporto sistemą. „Privačius vežėjus dažnai kaltindavo tuo, kad slepia pajamas ir veikia šešėlinėje ekonomikoje. Todėl jeigu būtų bendra bilietų sistema, laimėtų abi pusės. Tokiu atveju vairuotojai turėtų labai mažą galimybę pinigus pasilikti sau – tada jie nuskriaustų ir įmonės savininką“, – sako S. Matulionis. Kalbintas „Transrevis“ direktorius Vladas Dapkus – tokios pat nuomonės. „Mes visada pasisakėme už glaudesnę integraciją į viešojo transporto sistemą. Šiuo metu tiesiog laukiame savivaldybės konkurso sąlygų paskelbimo dėl daugiau maršrutų, kol kas nieko nežinome“, – sako V. Dapkus.

Visa informacija paskelbta 2013 m. pabaigoje Vilniaus miesto taryboje buvo iš naujo pradėta svarstyti apie galimybę

įtraukti privačius vežėjus į bendrą viešojo transporto sistemą. „Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar praėjusių metų rugsėjį priėmė sprendimą, kad privatūs vežėjai dirbtų bendroje bilietų sistemoje. Tai suteikia galimybę privatiems vežėjams teikti keleivių vežimo paslaugą Vilniaus mieste dirbant bendroje bilietų sistemoje, maksimaliai užtikrinant sąžiningos konkurencijos laisvę“, – savaitraščiui sakė Vilniaus miesto savivaldybės Viešojo transporto optimizavimo vadovas Kastytis Lubys. Savivaldybės teigimu, administracija 2013 m. lapkričio 13 d. ES oficialiajame leidinyje išspausdino išankstinį informacinį skelbimą apie Vilniaus miesto savivaldybės ketinimą 2014 m. vasarą skelbti vežėjų parinkimo konkursą keleiviams vežti vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais Vilniaus mieste.

» Privačių vežėjų atstovai yra už bendrą

viešojo transporto sistemą Kaip teigia K. Lubys, skelbime pateikta informacija, kad planuojama skelbti konkursą penkiems pagrindiniams Vilniaus miesto autobusų maršrutams. „Konkurso nugalėtojas bus nustatomas remiantis ekonominio naudingumo kriterijumi, kurio pagrindinės dedamosios: mažiausia 1 km savikaina ir mažiausias keleivių vežimo paslaugai teikti numatytų viešojo transporto priemonių amžius. Sutartis 7 metų laikotarpiui su galimybe ją pratęsti dar 3 metams“, – sako K. Lubys. „Privatūs vežėjai į sostinės gatves sugrįš pasibaigus naujam konkursui, planuojama, kad jie aptarnaus 20 proc. visų miesto maršrutų. Šiuo metu jie jau dirba 7 maršrutuose“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės atstovas.

Pasimokyti iš Kauno Gegužės 2 d. Kauno miesto savivaldybė pasirašė sutartį su maršrutinių taksi paslaugą mieste teiksiančia bendrove „Kautra“. Pagal šią sutartį nuo rugpjūčio 1 d. Kauno gatvėse atsiras 70 naujų žemagrindžių mikroautobusų. Konkursą laimėjusi įmonė „Kautra“ į projektą investuos 20 mln. litų. „Mes atėjome į konkursą su nauju požiūriu, nes tokia keleivių vežimo kultūra, kokia buvo iki šiol, mums nepriimtina. Transportas turi būti prieinamas visiems be išimties, todėl visi mūsų mikroautobusai bus žemagrindžiai, kad neįgaliems žmonėms neiškiltų kliūčių naudojantis visuomeninio transporto paslaugomis“, – sako „Kautros“ marketingo direktorius Gintautas Pakusas.

„Kautros“ mikroautobusus kauniečiams bus galima sekti naudojantis mobiliąja aplikacija bei stotelių švieslentėmis, į kurias bus tiesiogiai transliuojama, kiek keleiviams liko laukti. G. Pakuso teigimu, didžiausias jų įmonės pranašumas prieš konkurse kartu konkuravusias įmones buvo ne tik naujas požiūris į keleivių pervežimą ar investicijos į technines galimybes, bet ir įmonės veiklos skaidrumas. „Mūsų įmonė pasisako už kaip įmanomą skaidresnę verslo aplinką, atsakingai žiūrime į tai, kaip mokamos darbuotojų algos. Manau, savivaldybės konkurse pateikti dokumentai ir sumos, kiek mokesčių valstybei sumokame, buvo vienas kertinių elementų, padariusių mus akivaizdžiais lyderiais, palyginti su kitais konkurentais“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė „Kautra“ marketingo vadovas.

Kauno savivaldybės teigimu, sutartyje įmonė „Kautra“ įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu maršrutus aptarnaujantiems vairuotojams mokėti ne mažesnį nei 2 400 litų mėnesinį darbo užmokestį. „Tokiu būdu miesto biudžetas kasmet gaus apie 0,5 mln. litų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, taip pat bus sukurta apie 170 darbo vietų su didesniu nei vidutinis atlyginimu“, – teigia Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras. Daug gerų žodžių kauniečiams negailėjo ir Vilniaus miesto vežėjų asociacijos prezidentas. „Kauniečiai patys įsigijo naujų automobilių, savivaldybei tai nieko nekainavo. Štai ką gali privatus verslas. Tikiuosi, vieną dieną tuo paseks ir Vilnius“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė S. Matulionis.

Įdarbinti pinigai

Nr. 17 2014 m. gegužės 12–18 d.

FAKTAI Akcijų rinkos

••Po „dot-com“ burbulo 2001 metais „Nokia“ akcijos kaina nukrito nuo beveik 65 iki 14 eurų. ••Po Rugsėjo 11-osios įvykių užsitęsusi recesija privertė JAV sumažinti savo palūkanų normą nuo 6,5 proc. 2000-aisiais iki rekordinio 1 proc. 2003 metais. ••„Nasdaq OMX“ duomenimis, gegužės 8 dieną Baltijos šalių akcijų rinkos kapitalizacija siekė 4,52 mlrd. eurų. ••Brangiausiai kapitalizuojama įmonė buvo TEO LT, o kaina siekė 640 mln. eurų.

Euro ir karo makleriai nesureikšmina

karolis.birgilas@ekonomika.lt

albos apie euro įvedimą Lietuvoje jau nebe primena atsargių skaičiavimų ir pusbalsinės retorikos, kuri buvo jaučiama pernai. Europos komisaras Algirdas Šemeta teigia, kad Lietuva yra „paruošusi namų darbus“, o artėjanti vasara taps atskaitos tašku Mastrichto kriterijams. Ekspertai pastebi,

kad investuotojai tai žinojo dar gerokai anksčiau nei Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pasiūlė surengti referendumą dėl euro įvedimo. „Šiuo metu didelės reakcijos nėra, nes rinkos sureagavo gerokai anksčiau. Dabar laukiama etapo, kai bus paskebta, kad oficialiai įvedamas euras“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė „MadatumLife“ vyresnysis turto valdymo projektų vadovas Marius Dubnikovas.

Akcijų rinkų makleriai į ekonomikos pokyčius reaguoja anksčiau, nei pastarieji atsiranda laikraščių puslapiuose. AFP

» Euras Baltijos šalių biržose yra pagrin-

dinė atsiskaitymo valiuta, tad jo įvedimas nieko nepakeis. Įprasta tvarka Investuotojų asociacijos pirmininko Vytauto Plunksnio teigimu, akcijų biržos visuomet liks svarbiausias ekonomikos lygio nustatymo kriterijus, tačiau bent jau euro įvedimas Baltijos šalių biržos nesupurtė, nes čia prekyba jau keletą metų vykdoma eurais.

„Euras Baltijos šalių biržose yra pagrindinė atsiskaitymo valiuta, tad jo įvedimas nieko nepakeis. Mes manome, kad iš dalies prie pastarųjų metų rinkos kilimo prisidėjo tai, jog yra prekiaujama užsienio valiuta. Pagrindinė įtaka yra gerėjantys įmonių rezultatai“, – pabrėžė V. Plunksnis.

Įmonių rezultatai galės kilti, nes Lietuva nebebus „juodas taškas“ investuotojų žemėlapyje. Euro zona tik dabar išbrenda iš giliausios savo krizės, tačiau mūsų šalis iki šiol nesulaukė didelio susidomėjimo iš fondų, nes nebuvome bendros valiutos zonos dalis. „Yra pasaulinių investicinių fondų, kurių žemėlapyje Lietuvos vietoje yra juoda dėmė žvelgiant į euro zoną. Tai gali padidinti vertybinių popierių paklausą“, – pastebi M. Dubnikovas.

„Lietuvos investuotojai reaguoja santūriai, nes rinka yra nelikvidi, labiau reaguojama į įmonių veiklos rezultatus, mokamus dividendus, akcininkų susirinkimus. Jei kalbėtume apie Vakarų Europą, likvidžias rinkas, čia matome realiu laiku vykstančias reakcijas, investuotojai vertina atsirandančias rizikas ir kainos keičiasi labai greitai“, – sakė M. Dubnikovas. Jo teigimu, konfliktai turi tam tikrus šablonus biržose ir po kelių mėnesių, jei ne karo lauke, tai bent jau rinkose, įsivyrauja štilis. „Rinkose konfliktai vertinami 6–8 mėnesius, o vėliau tie karai eliminuojami iš rinkų, jei matoma, kad tai neišplinta į platesnę plotmę. Šiuo atveju, ypač po prezidento rinkimų Ukrainoje, gali būti, kad investuotojai po truputį pradės pamiršti dabartinius įvykius“, – savo pastebėjimais dalijosi M. Dubnikovas. Šaltakraujiškesni makleriai gali ir pasipelnyti karo akivaizdoje – tai sėkmingai darė „Karo dievas“. Tačiau Lietuvoje tokių drąsių sprendimų galime ir neišvysti.

Kita konflikto pusė

Investuotojai tarsi orakulai gali nuspėti euro įvedimą Lietuvoje, tačiau netikėta krizė Ukrainoje gali suduoti rimtą smūgį ir gal net priversti atsisakyti maklerio meno. Vis dėlto ekspertai pastebi, kad Baltijos šalių biržos lieka saugiu užutėkiu net ir neramiais laikais.

Karolis Birgilas

Ne taip blogai

Ukrainos faktorius Tiesa, metų sandūroje net akyliausieji negalėjo numatyti karinių veiksmų Ukrainoje, o tai gana rimtai sumaišė kortas ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio investuotojams. „Investuotojai tikrai reaguoja, nes esame geografiškai arti. Pastaruoju metu jų reakcija yra neigiama, prekyba nėra aktyvi. Tos įmonės, kurios yra tiesiogiai susijusios su Rusijos ir Ukrainos rinkomis, ypač Latvijos

farmacininkai, estų „Silvano Fashion Group“, patiria tiesioginius neigiamus pokyčius“, – pastebi V. Plunksnis. SEB banko vyriausiasis makleris Arvydas Jacikevičius jį papildė ir „CityService“ atveju, kai, kompanijos valdybai pranešus, kad bendrovė gali būti priversta parduoti savo verslą Rusijoje, jos vertė taip pat smarkiai smuko. M. Dubnikovo nuomone, lietuviai šiuo atveju yra gana nuosaikūs.

„Bet kuriuo atveju tokioje situacijoje atsiranda didesnių svyravimų rinkose ir tai sukuria ne tik rizikas, bet ir galimybes. Kolizija tarp Rusijos ir Ukrainos sukuria neigiamas nuotaikas ir tendencijas. Žinoma, galima uždirbti, bet tik pasaulinėse rinkose, kur yra labiau išvystytas akcijų pardavimas skolon, kai yra uždirbama iš akcijų kainos kritimo. Baltijos šalių akcijų biržoje šio tipo paslaugos tarp finansinių tarpininkų nėra išplėtotos“, – teigia A. Jacikevičius. Šiuo atveju, pasak M. Dubnikovo, laimės tie, kurie tiksliau nuspės konflikto scenarijų ir veiks laiku. Tokiu atveju galima tikėtis greito ir didelio pelno. Tačiau nevykusi prognozė gali kainuoti daug.

Startuolių mada nepavojinga Kitas pavojus investuotojams šiandien – pernelyg didelis įsitraukimas į

technologijų rinkas. Pasaulio istorijoje ne taip seniai didelė euforija šioje srityje rimtai supurtė kapitalą. „Viena krizių, kurios žaizdas ilgai laižėsi investuotojai, o kai kurie net buvo priversti apskritai trauktis iš investavimo pasaulio, – vadinamoji „dot–com“ krizė. Sparčiai augęs naujųjų technologijų, internetinių kampanijų bumas baigėsi akcijų kainų laisvuoju kritimu ir po jo sekusiu giliu pasaulinių kapitalo rinkų nuosmukiu”, – istoriškai situaciją apibrėžia „Swedbank“ Asmeninės bankininkystės departamento Finansinio turto valdymo skyriaus vadovas Eimantas Viršila. Šiandien Lietuvoje dažniau kalbama apie „startup‘us“, o tokie milijonus pritraukę projektai kaip „Vinted“ kelia fantazijų ne vienam investuotojui. Ar įmanoma, kad ir čia sulauksime burbulo? Pasak M. Dubnikovo, toks scenarijus mažai tikėtinas, o ir jo mastai būtų viso labo asmeniniai. „JAV jau dabar technologijų kompanijos pamažu pinga ir, jeigu kalbėti apie tam tikrą burbulą, matome, kad jis išsileidžia ir nesukuria šoko, nes nėra reišmingas kaip „dot–com“ euforija. Lietuvoje „startup‘ai“ savo apimtimi yra, švelniai tariant, nereikšmingai dideli, kad sukeltų didesnę neigiamą įtaką bendrai ekonomikai. Yra tikimybė, kad ateityje jie potencialiai iškels naudą, tačiau žalos valstybės lygmeniu sulaukti negali. Be abejo, asmeninių finansų atžvilgiu tai gali sukelti rimtų problemų, bet tai priklauso nuo įsitraukimo lygio“, – sakė jis. Baltijos šalių akcijų rinka yra gana pasyvi, o Ukrainos konflikto atomazga, bent jau finansų lauke, gali sutapti su rudens pradžia. Tokiu atveju galima tikėtis pastovumo, nes vasarą dauguma maklerių, pasak V. Plunksnio, naudojasi „Sell in May and go away“ (angl. „Parduok gegužę ir pasitrauk“) principu ir keliauja atostogauti iki rudens.

» Rinkose konfliktai vertinami 6–8

mėnesius, o vėliau tie karai, jei neišplinta į didesnę plotmę,eliminuojami iš rinkų.

Įdarbinti pinigai

R. Vainienė: nors ir kaip norėtųsi visą ekonomiką pakinkyti tik į milžinų vežimą, būtina atsispirti tokiai pagundai. Asmeninio albumo nuotr.

Guliveris pas nykštukus Vis dar yra žmonių, sergančių sovietmečio nostalgija. Pavyzdžiui, jie sako, kad jei nebūtume buvę toje sąjungoje, gyventume kur kas blogiau.Nes savo jėgomis nebūtume galėję pasistatyti tokių pramonės gigantų, kuriuos mums pastatė „Maskva“. Rūta Vainienė Ekonomikos ekspertė

Naujosios gamyklos pakeitė ir Lietuvos žemėlapį – aplink save sukūrė naujus miestus. Visaginas (seniau Sniečkus), Naujoji Akmenė. Susimąstyti šia tema privertė jau kurį laiką iš vienos tokių „dovanų“ – Mažeikių naftos, o dabar – „Orlen Lietuva“ sklindančios liūdnos žinios. Įmonė dirba minimaliu pajėgumu, patiria nuostolius, atleidinėja darbuotojus. O juk būdavo laikai, kai „Mažeikių nafta“ sukurdavo net iki 15 procentų Lietuvos BVP! Atrodė, kad juodojo aukso produktus gaminančiam milžinui nieko bloga negali nutikti. O štai – nutinka. Nutiko ir Visagino atominei elektrinei – ne dėl rinkos sąlygų, dėl valdžios sprendimų uždaryti. Bet nutiko. Nutiko kone visoms buvusioms pašto dėžutėmis vadintoms elektrotechnikos įmonėms. Jų sandėlių atsargos išsilydė „auksavirių“ puoduose. Nutiko žemės ūkio technikos gamykloms – labai greitai, neatlaikius konkurencijos kokybe. „Panevėžio ekranas“ jau žinomas ne

» Gauname

pamoką, kad nėra garantuoto guliverio, kuris tampys liliputų laivus kaip kineskopų gamykla, o futbolo komanda. Radijo komponentų gamyklos, vėliau tapusios „Vilniaus vingiu“, teritorijoje šeimininkauja „Norfos bazė“. Kur buvo „Velga“, bus dar vienas lietuviškasis Akropolis. Kai suklumpa milžinai, visiems aplinkui labai skauda. Skauda darbo netenkantiems žmonėms, o jų didelėse gamyklose daug. Kai visas miestas dirba vienoje gamykloje, visas miestas be jos gali išnykti. Yra tokių pavyzdžių. Uždarius statybinių medžiagų kombinatą, Didžiasalis virto miestu zombiu. Skauda biudžetui. Štai „Orlen Lietuva“ – didžiausias Lietuvos mokesčių mokėtojas, pernai biudžetui pervedęs 1,4 mlrd. litų. Tai – daugiau, nei skiriama krašto apsaugai! Skauda įmonei paslaugas teikiančioms kitoms įmonėms – jos praranda labai svarbų, strateginį klientą.

Kai susiduriama su tokio masto problemomis, tada dovanotos gerovės klausimas pasisuka kitokiu kampu – ar kartu su dovana negavome ir didelių problemų, o gal – tuščių iliuzijų? Maža Lietuva nebūtinai turi būti Liliputija iš Guliverio kelionių. Nors ir kaip norėtųsi visą ekonomiką pakinkyti tik į milžinų vežimą, būtina atsispirti tokiai pagundai. Kas gyvena tik iš didžiųjų užsakymų, turi žinoti, kad vieną dieną jie gali baigtis. Valdžiai svarbu nesusigundyti gelbėti milžinų. Netrukdyti savo barjerais – taip, bet gelbėti – ne. Ir čia ne tik „Orlen Lietuva“ reikalai. Tai ir, pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkelių“ reikalai. Gauname pamoką, kad nėra garantuoto guliverio, kuris tampys liliputų laivus. Patiems irgi reikia irkluoti. Ne visos senosios didžiosios gamyklos pavirto griuvėsių krūva ar tiesiog patraukliu sklypu miesto teritorijoje. Tos, kurios išliko, išliko ne dėl savo prigimtinės jėgos ir galios, o dėl to, kad naujųjų savininkų buvo tarsi sukurtos iš naujo. Taigi, savu laiku kas norėjo ir galėjo Maskvai jau padėkojo ir galbūt atsilygino. Dabar svarbu naujomis dovanomis neapsikrauti.

Požiūris

Nr. 17 2014 m. gegužės 12–18 d.

Nr. 16 2014 m. gegužės 5–11 d.

CV-Online klientas – 2007 m. įkurta inovatyvi, sparčiai auganti medicininius IT sprendimus kurianti bei diegianti įmonė. Įmonė kuria web technologijomis grįstą DICOM peržiūrą, telemedicinos platformą, video sprendimus, medicininių vaizdų archyvus ir pan. Šiuo metu įmonė platina savo produktus ne tik Lietuvoje, bet ir eksportuoja juos į daugiau nei 24 pasaulio šalis: JAV, Kanadą, Suomiją, Ekvadorą, Braziliją, Italiją ir t.t. Šiuo metu darbui Vilniuje reikalingas

VYR. JAVA PROGRAMUOTOJAS (-A) Kodėl verta dirbti pas mus? Mes esame geriausi savo srities specialistai ir nuolat investuojame į darbuotojų kompetencijos kėlimą, nuolatinį tobulėjimą, nes tik profesionalūs darbuotojai gali užtikrinti veiklos sėkmę ir įgyvendinti sudėtingus projektus. Įmonėje rūpinamės palankia ir motyvuojančia darbo aplinka, sudarome galimybes siekti karjeros. Dirbti mūsų komandoje verta, nes įgysite įvairiapusės patirties, išmoksite drąsiai pasitikti iššūkius, įsiliesite į draugišką ir profesionalų kolektyvą. Darbo pobūdis: • medicininių diagnostinių vaizdų serverio kūrimas, programavimas; • kartu su IT specialistų komanda prisidėti prie programinės įrangos gyvavimo etapų: projektavimo ir programavimo; • darbas su nacionalinio lygio projektais. Pagrindiniai reikalavimai: • Java programavimo patirtis >5 m.; • WEB programavimo patirtis; • patirtis dirbant su: JBOSS, JDK, Oracle, Linux, Apache Ant, XDoclet, Apache FOP, Maven; • privalumas: programavimas medicinos IT srityje; • anglų kalbos mokėjimas. Mes Jums siūlome: • konkurencingą atlyginimą; • galimybę dirbti tarptautiniuose projektuose; • įdomų ir kūrybišką darbą, naudojant medicinos IT technologijas; • karjeros galimybes; • darbą su medicininėmis sistemomis, kurios yra sukaupusios daugiau nei 50 TB duomenų; • galimybę dirbti Lietuvoje analogų neturinčiais sprendimais medicinos srityje; • prisidėti prie inovatyvių projektų kūrimo ir realizavimo. Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online klientas – juridinis asmuo, susijęs su naujų automobilių, detalių bei kitų reikmenų importu bei pardavimu, techniniu aptarnavimu bei remontu, kuriame galioja aukšta reputacija grįsti darbo principai. Kasdieninėje veikloje vadovaujamasi tokiomis vertybėmis kaip sąžiningumas, pagarba ir atsakingumas. Vertinamas darbuotojų individualumas ir jaučiama socialinė atsakomybė. Skatinamas darbuotojų tobulėjimas, lojalumas ir puikių rezultatų siekimas.Šiuo metu darbui Vilniuje reikalingas:

ADMINISTRACIJOS VADOVAS / GENERALINIS DIREKTORIUS (-Ė) Darbo pobūdis: • verslo srities aplinkos analizė ir gerinimas; • atstovavimas valstybės valdymo institucijose, verslo struktūrose, žiniasklaidos priemonėse; • juridinio asmens veiklos organizavimas; • teisėkūros analizavimas ir dalyvavimas joje; • strateginių tikslų formavimas. Reikalavimai: • transporto sistemos, verslo srities išmanymas; • teisinės ir teisėkūros žinios; • būtina vadovaujančio darbo patirtis; • būtinos anglų ir rusų kalbos žinios (raštu ir žodžiu); • gebėjimas savarankiškai nustatyti veiklos tikslus ir būdus juos siekti; • puikūs derybiniai, vadovavimo, bendravimo, organizaciniai įgūdžiai; • strateginis mąstymas, atsakingumas, nepriekaištinga reputacija.

Karjera

Tu esi vertas geriausio darbo! Our Client is a distributor, representative of manufactures electrical, telecom, safety materials and equipments. To keep position on the market and for sales growth in Lithuania, company now is looking for:

ACCOUNT MANAGER Responsibilities: • Sales of electric industry products (fuses, transformers, reclosers, etc.) to customers in Lithuania; • Service existing and searching new customers; • Participation in presentations, exhibitions and tenders; • Contacts with product manufacturers. Requirements: • University degree in electrical industry or similar; • Working experience in business development and production industry (sales of technical products/projects (electrical industry); • Sales experience, project or product sales in electrical industry or other technical sales in companies similar our (distributor, wholesaler, installer-contractor), 2-3 years would be ok, no matter local or international; • Knowledge of the Lithuanian law and regulations; • Fluent Lithuanian and good English, Russian – conversational level; • Result oriented and good communication skills; • Excellent planning and organization skills; • Driving licence. Company offers: • An interesting and responsible job in international company; • Development and opportunities for self-expression; • Professional growth; • Competitive salary and other benefits, corresponding to the employee‘s competence. If you are interested in the proposed duties and meet the requirements, please send your CV and cover letter in English indicating the name of position to an e-mail lina@cvonline.lt. Information received will be treated as strictly confidential. AB „Amilina“ – tarptautinė Prancūzų kompanijos „Roquette“ ir Lietuvos verslininkų valdoma įmonė, kurioje susitinka grūdų perdirbimo tradicijos, „baltosios“ biotechnologijos ir inovacijos. Mes gaminame, kviečių krakmolą – maisto ir popieriaus, glitimą – maisto ir pašarų, pramonei. AB ,,Amilina“ – moderni, dinamišką ateities viziją turinti kompanija, gaminanti kviečių krakmolą maisto ir popieriaus pramonei, glitimą maisto ir pašarų pramonei, planuojanti gaminti gliukozės sirupus. Šiuo metu darbui Panevėžyje reikalingas

MARKETINGO IR KOMUNIKACIJOS VADYBININKAS (-Ė) Ką darysite? Šio darbo tikslas yra įmonės įvaizdžio formavimas panaudojant išorinės ir vidines komunikacijos priemones: • įmonės įvaizdžio formavimas ir informacijos perdavimas panaudojant įv. komunikacijos kanalus; • įmonės vidinės komunikacijos programų kūrimas ir įgyvendinimas; • įmonės viduje ir išorėje naudojamų vizualinių priemonių, formų kūrimas ir priežiūra; • tradicinio marketingo organizavimas kuriant reprezentacinius produktus ir panaudojant kitas reikalingas priemones. Ko tikimės? • aukštojo arba aukštesniojo išsilavinimo; • darbo patirties rinkodaros srityje; • savarankiškumo, atsakingumo, lankstumo bei orientacijos į rezultatą; • puikių anglų kalbos žinių (žodžiu ir raštu); • prancūzų, vokiečių kalbų žinios (privalumas). Ką siūlome? • tobulėti nuolat skatinančią aktyvią darbo aplinką; • karjeros galimybes įvairiose funkcinėse srityse; • bendravimą ir bendradarbiavimą tarptautinėje aplinkoje; • konkurencingą atlygį, priklausomą nuo darbo rezultatų.

CCV-Online klientas – informacinių technologijų infrastruktūros sprendimų bendrovė, kuri bendradarbiauja su stambiausiomis šalies įmonėmis ir diegia duomenų saugyklų, serverių, archyvų bei duomenų apsaugos sistemas. Šiuo metu darbui Vilniuje reikalingas

PARDAVIMŲ VADOVAS (-Ė) IT Darbo pobūdis: • IT produktų ir sprendimų pardavimas; • bendradarbiavimas ir ryšių palaikymas su gamintojais ir tiekėjų atstovais; • produktų pristatymas rinkoje, prezentacijų rengimas; • pardavimo planų ir ataskaitų rengimas; • užsakymų rengimas ir tiekimo koordinavimas; • sutarčių, komercinių pasiūlymų ruošimas; • ryšių su esamais klientais palaikymas, naujų klientų paieška. Reikalavimai: • aukštasis išsilavinimas (pageidautina IT srityje); • būtina ne mažiau nei 5 metų darbo patirtis IT pardavimų srityje; • būtinos geros angų kalbos žinios (raštu ir žodžiu); • puikūs bendravimo, laiko planavimo bei derybiniai įgūdžiai; • aktyvumas, pozityvus mąstymas, orientacija į pasiekimus, gebėjimas dirbti savarankiškai; • būtinas vairuotojo pažymėjimas. Kodėl verta dirbti pas mus: • esame nepriklausomi IT sprendimų integratoriai, teikiantys sistemas, konsultacines paslaugas, įrangos aptarnavimą bei sistemų administravimą; • priklausome didelei tarptautinei korporacijai – tai garantuoja galimybę dalyvauti ir įgyti profesinės patirties išskirtiniuose tarptautiniuose projektuose; • dirbame su pažangiausiu pasaulyje technologijų gamintojais; • čia kreipiamas išskirtinis dėmesys kiekvieno komandos nario karjeros poreikiams bei galimybėms. Kompanija siūlo: • geras darbo sąlygas ambicingoje, perspektyvioje tarptautinėje kompanijoje; • gerą atlyginimą ir priedus priklausančius nuo rezultatų; • tobulėjimo ir saviraiškos galimybes; • karjeros perspektyvas, galimybę išlaikyti tarptautinius sertifikatus; • automobilį ir kitas darbui reikalingas priemones. Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online klientas – UAB „KENTEN Lietuva“ – jauna, energinga ir profesionali komanda, galinti pasiūlyti savo klientams aukščiausios kokybės paslaugas itin konkurencingomis kainomis. Įmonės steigėjas, Suomijos įmonė KENTEK OY, yra didžiausias filtrų tiekėjas Šiaurės Europoje. KENTEK OY turi atstovybes Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rusijoje. Šuo metu darbui Vilniuje reikalingas atsakingas, darbštus:

SANDĖLIO VADYBININKAS (-Ė) Darbo aprašymas: • užsakymų surinkimas; • prekių užsakymų tvarkymas; • prekių parinkimas pagal klientų užklausą; • prekių pristatymas klientams Vilniuje; • pagalba pardavimų vadybininkui ruošiant pasiūlymus klientams. Reikalavimai: • aukštasis ar aukštesnysis išsilavinimas (techninis būtų pranašumas); • sėkminga panašaus darbo patirtis; • puikūs planavimo, organizaciniai įgūdžiai; • atsakomybės jausmas, darbštumas, iniciatyvumas; • būtinas vairuotojo pažymėjimas. Kompanija siūlo: • darbą sėkmingai veikiančioje įmonėje; • galimybę savarankiškai organizuoti darbą ir priimti sprendimus; • fiksuotą konkurencingą atlyginimą.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu lina@cvonline.lt.

Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Projektas

„Ant lagaminų“ ir

a oj n a ! v s doatostoga

Siųskite savo kelionių įspūdžius ir laimėkite! Įspūdžius siųskite el. p. konkursai@balsas.lt