Darzoviu valgiai.1200 geriausiu patiekalu is darzoviu

Page 1

Daržovių VALGIAI 12000 geriausių

patiekalų

iš d a r ž o v i ų

ROSMA


D a r ž o v ė s — būtina ir nekrintanti į akis m ū s ų m i t y b o s dalis, daranti didžiulį poveikį visiems m ū s ų virškinimo o r g a n a m s . Nustatyta, kad, var­ tojant d a r ž o v e s su mėsa, duona, pienu, grietine ir kitais p r o d u k t a i s , iš­ siskiria dvigubai daugiau skrandžio sulčių, o tai p a d e d a geriau pasisa­ vinti maistą. Taip pat yra žinoma, kad d a r ž o v ė s e d a u g ž m o g u i reikalin­ gų vitaminų. Kiekvieną pavasarį ir vasarą ž e m ė siūlo d o v a n ų — švie­ žių daržovių ir vaisių, turinčių daugybę vitaminų. O žiemą, kai iki nau­ j o derliaus toloka, o r g a n i z m a s pradeda jausti j ų trūkumą. M u m s gali padėti vasarą sukauptos daržovių atsargos, kurios labai svarbios mity­ bai, nes yra biologiškai vertingos. Vertingiausi iš žieminių daržovių yra kopūstai — švieži ir rauginti. Jie skatina apetitą, gerina žarnyno darbą, teikia organizmui A, B, B 2 , C vitaminų ir mineralinių druskų. Bulvės y r a vitamino C ir B g r u p ė s vi­ taminų šaltinis. Burokėliai turi vitamino C ir cukraus, m o r k o s — provitamino A (karotino). D a r ž o v i ų valgiai: 1200 geriausių patiekalų iš daržovių. — Vil­ n i u s : R o s m a , R o s m a , 1999.-416 p . ISBN 9986-00-175-7 Daržovės yra pagrindinis vitaminų šaltinis. Vitaminai nesintetinami žmogaus organizme, jis turi nuolat gauti jų su maistu. Knygoje trumpai apibūdinama kiekviena daržovė atskirai, jų atsargų paruoši­ mas ir daugiau kaip 1200 daržovių patiekalų receptų. Kiekvieno skyriaus pradžioje įdėti vertingi praktiniai patarimai „Įsidėmėkite Leidinys skiriamas plačiam skaitytojų ratui. UDK 641.5 (083)

Ankstyvieji ž a l u m y n a i ir p i n n o s i o s d a r ž o v ė s a p r ū p i n a m u s C, P vitaminais, B, PP grupės vitaminais, karotinu, inozitu, kalciu, m a g n i u , fosforu, ypač — geležimi. Daržuose a u g a n t y s augalai plačiai vartojami g y d y m o praktikoje, ir ne tik kaip išbandyta p r i e m o n ė n u o a v i t a m i n o zės.

Vyno rūgštys lėtina angliavandenių virtimą riebalais ir iš dalies

stabdo tukimą. Geležis atlieka svarbų vaidmenį gydant m a ž a k r a u j y s t ę ir užkertant jai kelią. Be to, daržovės teigiamai veikia rūgščių ir šarmų pusiausvyrą o r g a n i z m e , p a d e d a neutralizuoti rūgščių p r o d u k t ų apykai­ tą, todėl jų negali pakeisti j o k i a kita p r i e m o n ė , gelbstinti n u o senėjimo. K u o šviežesni ž a l u m y n a i , tuo d a u g i a u j u o s e vitaminų. P a v y z d ž i u i , vitamino C kiekis smarkiai sumažėja, kai nupjauti ž a l u m y n a i net neil­ gai palaikomi saulėje, šilumoje, vėjyje. Patalpose j u o s reikėtų laikyti

© Rosma, 1999

p a m e r k t u s į vandenį, kaip puokštę gėlių, arba suvyniotus į drėgną po3


pierių, celofaną. N e d e r a žalumynų laikyti ryšulėliais: jie greičiau sušy­ la, o šiluma ardo vitaminą C. Reikėtų p r i m i n t i , kad valgomieji žalumy­ nai greitai genda. J u o s laikyti galima ne ilgiau kaip 2 — 3 dienas 0° C temperatūroje. Be daržovių ir žalumynų, vartoti maistui r e k o m e n d u o j a m a ir lau­ k u o s e a u g a n č i u s a u g a l u s — j a u n a s dilgėles, pienes, pavasarines rakta­ žoles, vaistines agurkles ir daugelį kitų, nenusileidžiančių d a r ž o v ė m s

• Tačiau daržovėse tuo mažiau lieka vitaminų, mos.

Todėl stenkitės

šaldytuve

vės

arba

reikia

sudedamos

uždengtą

neigiamai • Taigi

kiaulpienių

galite paruošti riame

salotas

iš perrinktų

vandenyje

pusę

ir

nuplautų

1

arba

pamirkytų

sū­

lapų

net nereikia skabyti

tik pasūdyti,

500 g dilgėlių

reikia

1

svogūno,

2 šaukštų

ir

apetitą,

žalumynus

agurklių ir

kvapu primena

geriau

padeda pasisavinti

lapai,

valgyti

maistą,

apšlakstyti

actu,

agurkų

salotas.

nevirtus

prieš

žodžiu,

alie­

pietus: jie

teikia

sveikatos

kitės

lupti

viršutiniame

— prisilietimo.

čio plieno peiliu, • Tokias te prieš pat mineralinių tos

o

druskų

kaip

galima

išlįstų

vabzdžiai servetėle.

lupti

todėl

burokėliai,

vandenyje suyra

morkos

arba

vandenyje praranda

pusvalandžiui

sten­

indą

į

Skustos be

vario ir ge­

nulupkite —

ištirpsta. 13% pasūdytą

morkos

vandens

nerūdijan­

ir sieteliuose

iš plaukų.

ir supjaustyki­

dalis

vitaminų

Pavyzdžiui,

vitamino

— 34% vitamino C.

pamerkti

ir kirmėlaitės.

ir pjaustyti reikia

medinėse piestose

ir nelaikykite ilgai vandenyje

savybes, jeigu jas sudėsite į

4

o supjaustyti špinatai

pūstus

na

vitaminų,

C žūva nuo metalų

Todėl daržoves

daržoves virimą

vitaminas

trinti

bulvės per valandą

tamino B,

daug

kuo ploniau.

• Daržovėse esantis ležies

sluoksnyje yra

Tik žiedinius ko­ kad

išlaikys

iš jų

vertingas

ir pridengsite švaria

drėg­

galima

spausti sultis,

Jos

je per 2—3 dymo

Drėgnos

daržo­

maišelį.

Šitaip jas

saulės

šviesa

ir patie­

salotų

iš sal­

taip pat reikia

laikyti

rūsyje. aguročius,

pakabintuose

5—7°

saldžiuosius

vėdinamoje

C temperatūroje,

emaliuotame

puode.

šaldytuvo

sudėtus

Nereikia

lentynėlės.

vie­ ne­

uždengti

Saugojimo

lai­

būdu nevyniokite šitų daržovių į polietileną:

Taip pat reikėtų lapus

šlapią

laikyti

reikia

servetėlę,

ir agurkus.

laikyti šaltai,

sutvarkytus

celofaniniame vysti,

maišelyje.

nykti, patartina

salotas. taip pat puikiai neišimtos

Namuose

ilgiau nes

saulėje:

išlaiko

maišelių

tokios daržovės

kaip

beveik

10 dienų. visiškai suyra

natūralias kambario laikomos

Atitirpintų

savybes

ir

temperatūro­ šaldytuvo šal­

antrąkart šaldyti

vitaminas

C ir praranda­

skonis. • Džiovintas

patalpoje, duktų.

daržoves

geriausia

reikia

lentynose,

dėžėse,

tankios

kamščiais medžiagos

laikyti sausoje,

aukščiau grindų

Tinkamiausia temperatūra

lainiuose su pritrintais se

vietoje,

šviesoje palikti

Juos

kad daržovės pradėjo

daržovės

ne

laikyti

į

atšildomos

nerekomenduojama, mas

sausoje

Pavyzdžiui,

baklažanus,

rūgštynių

daryti

valandas.

kameroje

arba

ar

kvapą.

• Jeigu pastebėjote,

• Saldytos

ir 1.1.

apatinės

suvyniotus

nereikia

krepšiuose,

Jokiu

salotų,

nuplautus,

nuskus­

C ir 5% vi­

vandenį, ilgiau

ir

• Špinatų, ir

laiškų

laikyti

ant

negerą

vitaminus.

Taip pat

laikyti

turinčių produktų.

dubenyje

pastatyti

daržoves.

polietileninį

negalima

pomidorus,

7—10 dienų.

jame įgaus

žmogui. • Daržovių

kuo ilgiau jos laiko­

vėsioje,

nuplautas arba

vaisių

šaldytuve

geriausia

sluoksniu

dangteliu,

ir

svogūnų

Šaldytuve juos

kas

indą

vitaminus.

• Ankštpipirius, toje.

sudėti

dienų.

induose

ankštpipirius

dėti gerai

iš vitaminų

džiųjų ankštpipirių,

storu

skoniu

veikia

kalų, paruoštų

nuo kotelių: jie

Iš dilgėlių galima

keletą daržovių

uždengtuose

supjaustyti jaunų

• Daržoves skatina

lapų,

patiekalą

stiklinės ryžių.

• Smulkiai jumi

kiaulpienių

kad galima vartoti kartu su lapais.

pasigaminti neįprastą plovą: aliejaus ir

prancūzišką

valandos.

• Gegužės mėnesį dilgėlių dar tokie švelnūs,

— populiarų

į

laikyti

• Žalių

nelaikyti,

rūsyje.

• / šaldytuvą galima

skoniu ir vitaminų kiekiu. Jas n e s u n k u paruošti.

ilgai jų

1—10°

arba

vėsioje

ir atskirai C.

medinėse,

ir polietileniniuose

ir

vėdinamoje

nuo kitų pro­

Jas galima laikyti stik­ kartoninėse, fanerinė­ maišuose,

krepšiuose,

rėčiuose. 5


• Taros dedami

dugnas

kuo

• Netinkamai jose

gali

riaus

išklojamas

tankiau,

įsiveisti

lakšto

peratūroje).

vyniojamuoju

viršaus

laikomos

džiovintos

vabaliukų.

popieriumi,

daržovės

gali

Paskleiskite jas plonu

ir padžiovinkite

orkaitėje

(25—30

Gali

ir

— jame

pagelbėti

produktai

šaltis

Griežinėliais pjaustytos morkos

sudrėkti,

sluoksniu

minučių

supelyti, C

reikia

tem­ laikyti

savaitę.

75

čiai

ir

marinuotos

kokias

truputėlį 4—5

daržovės

laikomos

indo

druskos

ir

kraštus keletą

apšluostykite

kartų

per

švariu

dieną

O—2° kruopš­

daržovių

džiams

(įdarytų

barščių)

temperatūra

• Vitaminai

(pavyzdžiui,

ankštpipirių,

virkite keletą

Kai kurių

aguročių

turi būti pliusinė

šviežiose

daržovėse

minučių

žaliųjų

sūrymą

žirnelių),

ikrų),

pietų

— nuo labai

ant stiprios,

O

maišykite

jautrūs

negu

daržovių patiekalų

iki 20°

užkan-

Nuskustos bulvės

Jaunos bulvės

Apdorojimo būdas

Virimas vandenyje

Paskirtis

Antriesiems patiekalams ir garnyrams

1 5 - 2 0 min.

Skrudinimas

Sriuboms, padažams, antriesiems patiekalams

10—15 min.

Virimas vandenyje

Garnyrams

10—15 min.

Gruzdinimas

mažos

Baltieji gūžiniai kopūstai, stambiai supjaustyti

Sriuboms

10—15 min.

**

Padažams

1 5 — 2 0 min.

Kepimas gruzdintuve

Garnyrams

5 — 8 min.

Virimas vandenyje

Antriesiems patiekalams

3 0 — 5 0 min.

Balandėliams

2 0 — 2 5 min.

Baltieji gūžiniai kopūstai, visa galva Baltieji gūžiniai kopūstai, susmulkinti

Virimas vandenyje, sultinyje

Sriuboms

2 0 — 3 0 min.

Daržoves

Baltieji gūžiniai kopūstai, susmulkinti

Troškinimas

Antriesiems patiekalams ir garnyrams

1 — 1,5 val.

Baltieji gūžiniai kopūstai, susmulkinti

Kepinimas

Įdarams

2 0 — 3 0 min.

Žiediniai kopūstai

Virimas vandenyje

Antriesiems patiekalams

20 min.

Špinatai

Virimas

Sriuboms

8 — 1 0 min.

Rūgštynės

Virimas

ugnies.

daržovių šiluminio apdorojimo t r u k m ė

Pavadinimas

Barščiams

(sriubų,

C.

šildymui.

ilgai ant

Svogūnų galvelės, susmulkintos Svogūnai, supjaustyti žiedais

rankšluosčiu,

dienas.

• Natūralių

geriau

(nepasterizuotos)

H0% drėgnumo ore. Jeigu sūdytos daržovės apipelijo,

nusemkite pelėsius,

įberkite

Kubeliais pjaustytos ropės Svogūnai, susmulkinti

• Sūdytos C ir

Šiaudeliais pjaustytos morkos

Sutinimas

ant popie­

55—60°

produktus

Tęsinys

su­

pridengiami popieriumi.

Vidutinė šiluminio apdorojimo trukmė

5—7 min.

Špinatai, rūgštynės

Sutinimas

Sriuboms, antriesiems patiekalams

8 — 1 2 min.

Burokėlių lapai

Virimas vandenyje, sultinyje

Sriuboms

7 — 1 0 min.

Saldieji ankštpipiriai

Apkepimas

Antriesiems patiekalams

15—20 min.

30 min. >

10—15 min.

Kubeliais supjaustytos bulvės

Virimas

20 min.

Luiteliais supjaustytos bulvės

Kepimas

15—20 min.

Kepimas gruzdintuve

5 — 8 min.

Aguročiai, supjaustyti kubeliais

Sutinimas

15—20 min.

Moliūgai, supjaustyti kubeliais

Sutinimas

15—20 min.

1—1,5 vai. (priklausomai nuo burokėlių dydžio)

Pupelių ankštys, neprinokusios

Virimas

Žirniai, jauni

Virimas

Luiteliais, šiaudeliais pjaustytos bulvės Nelupti burokėliai

Virimas vandenyje

Garnyrams

Žirniai, džiovinti Kukurūzų burbuolės, jaunos

Šiaudeliais pjaustyti burokėliai

Sutinimas

Barščiams

25 min.

8 — 1 0 min. Sriuboms

8 — 1 0 min.

Garnyrams

1 val. 45 min.

Antriesiems patiekalams ir garnyrams

2 val. 15 min.

6 7


• Maždaug riame

70

vandenyje.

• Nevirkite puodą čiu,

ir

vandens tada

%

vitaminu

žūva,

Todėl

geriau

sūdykite

nešutinkite

daugiau

deguonis

nesilaikysite

šitos

negu

išsiskirs taisyklės,

kai

daržovių

imtis

daržoves

virsite

— pupelės.

kelias

valandas

Puodą

sandariai

su garais

ir

pavyzdžiui,

•Į nes

verdamas

tai ardo

grupės švieži

• Žalios negu

virtos.

nes,

daromas

C.

pereina

padažams.

nuovirai.

atvirame

daržoves

vitaminą

vitaminai)

sriuboms,

uždengtas,

Virkite

vitaminai

Pastovėję

daržovės

turi

liks

nuovirą.

į

dang­

nesioksiduos.

Jeigu

kopūstuose

dvigubai daugiau.

kitaip jos

nepilkite

Tačiau prisiminkite,

nepripilkite

liks

— apie 20%. Jeigu ir vienas,

inde,

niekada

ir

labai sū­

virti.

uždenkite

troškinamuose

vitaminų

Daug vertingų į

verdamos baigiant

reikia.

tik apie 30 % vitamino C, o bulvių košėje ir kitas

daržovės

prieš pat

papildomai

medžiagų Todėl jo

(iš jų

praranda

daugiau

vitaminų

šalto

vandens,

beveik

neišpilkite,

kad šitiems

nuovirai

Iš­

patamsės.

tikslams

visi

B

suvartokite tinka

tik

skonį. ir

kitų

virtų

daržovių.

m o r k a s ) ir s v o g ū n u s . Prieš s u d e d a n t į sandėlį d a r ž o v e s reikia gerai išdžiovinti lauke ir surūšiuoti — atrinkti apgedusias ir neužaugusias.

naudingų

medžiagų

Todėl rekomenduojama jų įmaišyti į visas salotas ir mišrai­ iš

N a m ų sąlygomis, jei turime nedidelį sandėliuką, galima gerai išlai­ kyti visą žiemą ir pavasarį bulves, šakniavaisius (burokėlius, griežčius,

D a r ž o v e s reikia laikyti sausose, tamsiose, vėsiose patalpose, k a d gerai vėdintųsi ir storu sluoksniu supiltos daržovės. T u o tikslu bulvės, burokėliai, griežčiai supilami į d ė ž e s , sukaltas iš lystelių, arba į k r e p ­ šius. Rūsyje ar pusrūsyje daržovės laikomos ne aukštesnėje kaip 1,5 m krūvoje. K r ū v o s p i l a m o s ne tiesiog ant grindų, o ant m e d i n i ų grotelių. M o r k a s geriau laikyti dėžėse su smėliu, sudėti šaknis taip, kad ne­ liestų viena kitos. K u o patalpoje ž e m e s n ė t e m p e r a t ū r a , tuo geriau išsilaiko daržovės. Tik negalima leisti temperatūrai nukristi žemiau 0° C, n e s daržovės gali sušalti, o atšilusios p r a d e d a greitai gesti. Svogūnų galvutės gerai laikosi supintos į pynes ir p a k a b i n t o s sau­ soje patalpoje. Per žiemą visas daržovių (ypač bulvių) atsargas kartkartėmis perdėstykite, tas, k u r i o s pradėjo gesti, atidėkite, kad s u v a r t o t u m ė t e pir­ m i a u s i a arba i š m e s t u m ė t e . Labai svarbu laiku nulaužyti išdygusius bul­ vių daigus. J i e m s a u g a n t g u m b u o s e kaupiasi solaninas — ž m o g a u s or­ ganizmui k e n k s m i n g a medžiaga. Jeigu bulvės smarkiai sudygo, geriau visiškai jų nevalgyti, j e i daigai t r u m p i , j a s galima vartoti maistui, bet tik nuskustas ir išvirtas. Dideliuose m i e s t u o s e , kur nėra reikalo kaupti didelių atsargų, šei­ m i n i n k ė m s praverstų turėti daržovių savaitei: rečiau reikės vaikščioti į p a r d u o t u v ę . N e i l g a i laikomas d a r ž o v e s sudėkite į m a i š e l i u s ir krepše­ lius, pastatykite toliau n u o š i l u m o s šaltinių, sausai ir tamsioje vietoje.

9


ŠALDYTOS

DARŽOVĖS

Iš šaldytų ir konservuotų d a r ž o v i ų reikėtų pasirinkti šaldytas. J o s e iSlicka daugiau n a u d i n g ų medžiagų ir v i t a m i n o C. G a m i n a n t iš jų val­ gius nereikia atšildyti! Jos d e d a m o s į karštus riebalus arba verdantį vandenį, verdant skirstomos šakute. U ž š a l d y t o s d a r ž o v ė s išverda kur kas greičiau n e g u šviežios.

ŽALUMYNŲ

P A R U O Š I M A S IR LAIKYMAS

Prieskoniniai žalumynai pas m u s n e a u g a kiaurus m e t u s . Bet j ų at­

DŽIOVINIMAS

ORKAITĖJE

Perrinkti ir n u p l a u t i ž a l u m y n a i supjaustomi į s m u l k i a s vienodas dalis ir s u d e d a m i a n t s k a r d o s . Iš pradžių (pirmąsias 2 — 3 valandas) džiovinkite 3 5 — 4 0 ° C temperatūroje. Paskui, kai ž a l u m y n a i gerokai apvys, temperatūrą g a l i m a padidinti 50° C ( p e t r a ž o l ė m s — 6 5 — 7 0 ° C ) . D i d e s n ė t e m p e r a t ū r a nepatartina, nes išgaruos a r o m a t i n ė s medžia­ gos, ir iš dalies suirs kai kurie vitaminai.

PRIESKONINIŲ D A R Ž O V I Ų IR M O R K Ų DŽIOVINIMAS

sargų g a l i m e pasiruošti — prisidžiovinti arba prisisūdyti. Labiausiai pa­ plitęs b ū d a s — džiovinimas. Ž a l u m y n a i d ž i o v i n a m i lauke, orkaitėje ar­ ba krosnyje. G a l i m a džiovinti ir k o m b i n u o t u b ū d u : pirmiausia lauke, paskui

— orkaitėje.

DŽIOVINIMAS

LAUKE

K a d a n g i ž a l u m y n a i greitai vysta, geriausia j u o s padžiaukite tą die­ ną, kurią nupjovėte. Tai daroma vasarą arba rudenį, saulėtą dieną, po stogeliu. Ryšulėlius žalumynų g a l i m a sukabinti virtuvėje, prie atviro l a n g o kambaryje arba skersvėjyje. N e g a l i m a ž a l u m y n ų laikyti ten, kur apšviečia tiesioginiai saulės spinduliai, — dėl to j i e p r a r a n d a spalvą ir trupa. Ž a l u m y n a i p e r r e n k a m i , stori p a g e l t ę lapai i š m e t a m i , gerai n u p l a u ­ n a m i , kad neliktų smėlio ir žemių, nestandžiai surišami ryšulėliais ir s u k a b i n a m i ant virvės. Susmulkintus ž a l u m y n u s g a l i m a paskleisti ant švaraus balto popieriaus arba rėtyje ne storesniu kaip 1,5 cm sluoksniu.

Šaknis reikia gerai nuplauti ( p a g e i d a u t i n a šepetėliu) ir pašalinti smulkias šonines šakneles. Šitaip paruoštas petražolių, salierų šaknis supjaustykite p l o n a i s žiedeliais arba p a i l g o m i s j u o s t e l ė m i s ( „ m a k a r o ­ nais"). Tada sudėliokite a n t baltu popieriumi ištiestos skardos, džiovin­ kite pusiau atviroje orkaitėje 6 0 — 6 5 °C temperatūroje. K a r t k a r t ė m i s pajudinkite ir a p v a r t y k i t e . D ž i o v i n i m o laikas — ne t r u m p e s n i s kaip 3 — 4 valandos. G e r a i išdžiovintos šaknys pagelsta. Džiovinti geriau cilindro formos ir ryškiai oranžines m o r k a s . To­ kiuose šakniavaisiuose daugiau karotino. M o r k o s d ž i o v i n a m o s ilgiau negu prieskonių š a k n y s — 5 valandas, p j a u s t o m o s ir d ė s t o m o s taip pat. Kiekviena šaknų ir ž a l u m y n ų rūšis d ž i o v i n a m a atskirai, o išdžio­ vintos a t a u š i n a m o s ir s u m a i š o m o s . Paprastai i m a m a 1 dalis salierų ir po 2 dalis krapų ir petražolių. M o r k ų i m a m a truputėlį daugiau negu krapų ir petražolių. S a u s a s d a r ž o v e s sudėkite į švarius stiklainius, metalines dėžutes arba polietileno maišelius. J u o s reikia sandariai uždaryti, užrišti ir laikyti vėsioje, sausoje, tamsioje vietoje. P a r u o š t u s p r i e s k o n i u s galite sumalti kavamale, laikyti stiklainiuose vėsioje vietoje. Vartojami taip pat k a i p džiovinti lapai.

Ar ž a l u m y n a i išdžiūvo, p a b a n d o m ą r a n k o m i s : suspausti j i e turi lūžti, bet ne sutrupėti. Jeigu žalumynai n e p a k a n k a m a i išdžiūvo, galima baigti džiovinti orkaitėje. Išdžiūvę žalumynai sutrinami p e r sietelį ir laikomi gerai uždary­ tuose stiklainiuose. Tada išlaikys ir spalvą, ir kvapą. Šitaip galima džio­ vinti baziliką, čiobrelius, peletrūną, gelsves, mairūną, melisą, r o z m a r i ­ ną, m ė t a s , k m y n u s . Deja, kiti augalai p r a r a n d a skonį ir kvapą, j u o s geriau vartoti tik šviežius. 10

Ž A L U M Y N Ų IR ŠAKNINIŲ D A R Ž O V I Ų SŪDYMAS Kai kurios š e i m i n i n k ė s krapus, petražoles ir salierus s ū d o drauge. Tačiau tokioje žalioje m a s ė j e dingsta specifinės m e d ž i a g o s ir kiekvie­ nos žalumynų rūšies kvapas. Todėl geriau j a s sūdykite atskirai.


M o r k o s , petražolių ir salierų šaknys n u p l a u n a m o s , n u s k u t a m o s , su­ p j a u s t o m o s arba s u t r i n a m o s stambia trintuve, o žalumynai n u p l a u n a m i ir s u s m u l k i n a m i . P a r u o š t o s d a r ž o v ė s m a i š o m o s su druska santykiu: 1 kg daržovių — 2 0 0 — 2 5 0 g druskos, tada gerai suslegiamos spaudžiant m e d i n i u šaukštu š v a r i a m e stiklainyje, u ž d e n g i a m o s polietileno plėvele arba p e r g a m e n t i n i u popieriumi ir p a l i e k a m o s virtuvėje dvi paras. P e r tą laiką ž a l u m y n a i truputį suslūgsta, tada p r i d e d a m a dar, kad stiklainiai būtų pilni, neliktų vietos orui. Iš viršaus u ž p i l a m a s d r u s k o s sluoksnis ir u ž r i š a m a arba u ž s p a u d ž i a m a polietileno dangteliu. Sūdyti žalumynai vartojami kaip ir švieži, bet j u o s e d a u g d r u s k o s , todėl patiekalų, į k u r i u o s jų d e d a m e , arba visai n e s ū d o m e arba labai mažai. S ū d y t u s ž a l u m y n u s geriausia laikyti šaldytuve. Krapai sūdomi atskirai. Jauni rugsėjo m ė n e s į užauginti krapai gerai n u p l a u n a m i šaltu v a n d e n i u , atsargiai n u s a u s i n a m i švariu skudurėliu. Sū­ dyti reikia tik s m u l k i a s šakneles, storesnį stiebeliai atidedami į šalį. G e r i a u s i a krapus dėti į nedidelius stiklainius, apibarstyti druska ir su­ grūsti m e d i n i u šaukštu. Iš viršaus dar u ž b e r k i t e druskos sluoksnį ir ge­ rai u ž d e n k i t e polietileno plėvele arba p e r g a m e n t i n i u p o p i e r i u m i . Laiky­ kite vėsioje vietoje. .Btgi93*q «^rt5Uiž goJnivoiSbži israO .KObrttlBV b—£

Baltieji gūžiniai kopūstai daugiausia nitratų sukaupia kote.

Viršu­

tiniai lapai jų turi perpus m a ž i a u negu vidiniai. M o r k o s e didelės nitratų koncentracijos vieta — viršūnėlė, šaknia­ vaisio apačia ir širdelė. Ridikėlius geriausia vartoti normalaus d y d ž i o ir apvalius, tokiuose kur kas m a ž i a u nitratų n e g u dideliuose ir p a i l g u o s e . Be to, šakniavaisių viduje m a ž i a u nitratų n e g u luobe. Nitratų s a n k a u p a a g u r k u o s e ir aguročiuose m a ž ė j a n u o v a i s k o č i o vaisiaus viršūnėlės link, l u o b e jų mažiau n e g u m i n k š t i m e . Todėl prieš ruošiant maistą reikia nupjauti vaisiaus dalį prie u o d e g ė l ė s (tas pats tinka ir p a t i s o n ų vaisiams). Pirminis produktų apdorojimas (valymas, p l o v i m a s , d ž i o v i n i m a s ) sumažina nitratų kiekį b e v e i k ketvirtadaliu. P e r šiluminį apdorojimą dalis nitratų suyra, kita dalis pereina į nuovirą. Iš v e r d a m ų bulvių į vandenį p a t e n k a 2 0 — 4 0 % nitratų, išgaruoja — 3 0 — 7 0 , iš k e p a m ų kep­ tuvėje — 15, g r u z d i n t u v e — 4 0 % . M i r k y m a s m a ž a i p a d e d a , išskyrus bulves. N u s k u s t u s g u m b u s parą palaikius 1% d r u s k o s arba askorbininės rūgšties tirpale, o p a s k u i a p k e ­ pinus gruzdintuve, liktų tik 1 0 — 3 0 % nitratų. Tačiau į tirpalą pereitų daugelis v i t a m i n ų ir mineralinių druskų. Išvirtuose n e l u p t u o s e b u r o k ė l i u o s e m i n e r a l i n i o a z o t o s u m a ž ė j a

NITRATAI D A R Ž O V Ė S E "• \i}ži a i "jfeis Brnefliyojtib- ? i ž u i u i ) •ttoulsk ii luijts? Bftatvjtam . M ū s ų ištisos chemizacijos amžiuje n a u d i n g a žinoti, kurios augalų dalys turi daugiausia nitratų. Nitratai —- mineralinis azotas, k u r i u o tręšiami augalai. P a t e k ę s į ž m o g a u s organizmą, j i s virsta nitratais, kurie pastebimai k e n k i a m ū s ų sveikatai, slopindami ląstelių kvėpavimą. Didžiausia nitratų dalis, dau­ giau k a i p 7 0 % , m u m s p a t e n k a per b u l v e s , d a r ž o v e s ir arbūzines kultū­ ras. Tačiau kiekviena š e i m i n i n k ė gali p a d a r y t i ne tokius k e n k s m i n g u s savo p a t i e k i a m u s patiekalus. Štai keletas patarimų, kurie jai p a d ė s . P i r k d a m i ankstyvuosius ž a l u m y n u s , n e i m k i t e sulūžusių, suplyšusių salotų, petražolių ir špinatų lapų. Š v i e ž i u s ž a l u m y n u s geriau valgyti n e s m u l k i n t u s , nes pjaustant susidaro d a u g nitratų, greitai vyksta oksi­ dacija, ir nitratai virsta nitritais. v Bulvių g u m b ų žievėje nitratų 1,1—1,3 karto daugiau n e g u m i n k š ­ t i m e . Nitratai kaupiasi burokėlių širdelėje, galelyje ir viršūnėlėje. R u o ­ šiant p a t i e k a l u s būtinai reikia nupjauti viršutinę ir apatinę šakniavaisio dalį. >oT..« 12

3 0 % , o m o r k o s e — pusiau. Nustatyta, k a d iš v e r d a m ų daržovių per p i r m ą s i a s 15 m i n u č i ų di­ delė dalis nitratų pereina į nuovirą. Todėl r e k o m e n d u o j a m a b a r š č i a m s arba s r i u b o m s j a s išvirti iš anksto. Tai ypač svarbu, j e i g u v e r d a t e vai­ k a m s , l i g o n i a m s ir seneliams. Spaudžiant sultis iš šviežių daržovių, į m o r k ų sultis p a t e n k a dau­ giau kaip 4 0 % nitratų, o į burokėlių — beveik 8 0 % . Tačiau d a k t a r a s Vokeris teigia, k a d trąšos lieka augalo ląstelyne. Po šiluminio a p d o r o ­ j i m o p o m i d o r ų sultyse nitratų kiekis sumažėja p e r p u s . K u o ilgiau pa­ stovi sultys, t u o k e n k s m i n g e s n ė s , nes vis d a u g i a u nitratų virsta nitritais. Iš s e n u o s e v y n u o g y n u o s e augintų vynuogių išspaustas v y n a s neturi nitratų.

Tačiau vaikantis be galo didelio derliaus dabar b e r i a m a tiek

trąšų, kad butelyje gali būti daugiau kaip 30 miligramų nitratų. Štai k a s vyksta, kai daržovės s ū d o m o s ir k o n s e r v u o j a m o s . Jeigu agurkai r a u g i a m i be prieskonių, nitratai p a m a ž u p e r e i n a į sūrymą ir po m ė n e s i o k e n k s m i n g ų druskų daržovėse lieka m a ž d a u g tris kartus m a ­ žiau negu b u v o , o po p u s ė s metų — 5 — 6 k a r t u s . K o n s e r v u o j a n t pagal taisykles, č e s n a k a i , krapai, petražolės ir salierai, turintys d a u g m i n e r a -


I iiiio Azoto* dar padidins jo kiekį k o n s e r v u o j a m a m e produkte. Pavyz­ džiui, Šviežiuose p o m i d o r u o s e jo yra 55,8 m i l i g r a m o viename kilogra­ m e , o sūdytuose bus 99,2, s ū r y m e — 157. R a u g i n a m u o s e kopūstuose štai kas darosi. Iš pradžių j i e smarkiai išskiria sultis ir aštuntą parą j u o s e lieka apie 3 5 % buvusių nitratų. Ta­ čiau po dviejų mėnesių smulkiai pjaustyti kopūstai vėl j u o s sugeria. U ž š a l d y t a s daržoves geriausia tokias ir dėti į sriubas, barščius, taip pat troškinti.- Lėtai atšildant nitratai j u o s e sparčiai virsta nitritais. N i t r a t ų mažėja ir laikant d a r ž o v e s žiemą. Nustatyta, kad po trijų mėnesių bulvėse lieka apie 8 5 % nitratų, po p u s ė s metų — a p i e 30, o m o r k o s e — 70 ir 4 4 % . Kitose daržovėse taip pat. Tačiau kai l a i k o m o s nešvarios, pažeistos arba užkrėstos grybeliais ir ligomis d a r ž o v ė s , vaiz­ das kitoks. Todėl stenkitės nusipirkti tik šviežias daržoves, be j o k i ų defektų.

Įsidėmėkite... • Iš

daržo

organinėmis plauti.

Kuriam

atidžiai tada

surinkti

trąšomis.

kaip geriau vartoti daržoves

dentiekio

geriamu

vandeniu.

• Daržovės ti kiekvieną

špinatus, į

vandens

valomos

valant

kruopščiai

tik gausomis

vandens

su

atidžiai žemės,

rankomis,

nuplaukite

dubeny­

prieš

tai

išmetamos

augalų

dalys,

burokėlių

lapų

galima virti sriubą

ir šaltibarščius,

ridikėlių lapų

kaip ir iš špinatų,

dilgėlių,

D a u g gerkite šviežiai išspaustų daržovių ir vaisių sulčių. Prisimin­ kite, n e t senovės išminčiai augalų sultis v a d i n d a v o energija, cirkuliuo­ j a n č i a o r g a n i z m e ir virstančia kitais audiniais, sėklomis ir i m p u l s a i s . Sulčių terapija — vienas veiksmingiausių ir maloniausių dalykų. Be to, vaisių sultys daugiausia p a d e d a organizmui išsivalyti, o daržovių sultys maitina.

uždengtame

malonų

reikia

• Kuo džiagų

valyti

skonį

ir

kvapą

bei padažams.

Daržo­

Būtina prisiminti,

virinimą

ir

virti

kad

sandariai

inde. stambiau

praranda

prisilietus • Žalias

ninės

sriuboms

ir džiovintus.

ir pjaustyti prieš pat

pjaustomos

verdamos

• Daržoves pjaustykite va

— sriubą,

rūgštynių. Žali petražolių ir salierų lapai bei

vių lapus galima vartoti ir šviežius, daržoves

nuplau­

šepečiu.

Jei ketinate valgyti baltyminį maistą, tai d a r ž o v ė s turėtų būti lapi­ nės, n e u t r a l a u s arba kartaus s k o n i o : kopūstai, petražolės, salotos, agur­ kai, ridikėliai ir t.t.; jei valgysite krakmolingą maistą, vartokite m a ž a i k r a k m o l o turinčias saldokas d a r ž o v e s : m o r k a s , burokėlius ir truputį neutralius kopūstus.

koteliai suteikia

van­

reikia

Antai

iš jaunų

šalto

vandeniu.

kurias galima panaudoti įvairiems patiekalams. o

tada

šepečiu,

vandeniu su

atliekomis

ir nu­

srove

nuplaukite po

virintu

bulvę po šaltu

daržoves

mineralinėmis

reikia

kad atmirktų šalto

tada perpilkite

morką,

užteršti

kopūstus pirmiausia

kiaurasamtį,

srove,

burokėlį,

• Neretai

vandenyje,

daržovę po

salotas,

je, paskui perdekite

būti

valgant juos

kiekvieną

perskalaukite

KOMENTARAS:

A t s i s ė d u s prie stalo p i r m a s i s patiekalas turėtų būti daržovių salo­ tos, atsižvelgiant į sezoną. Vasarą daugiau valgykite gaivinančių daržo­ vių, p a v y z d ž i u i , agurkų, o žiemą — morkų. Prieš valgį vartojamos dar­ ž o v ė s pagerina virškinimą.

todėl prieš

laikui palikite juos

nuplaukite

• Žalias

šakniavaisiai gali

Štai

lentelės

prižiūrėkite: po

daržovės, ir

tuo

mažiau

maistingųjų

me­

konservuojamos.

nerūdijančio plieno peiliu:

vitaminas

C žū­

geležiai. daržoves

geriausia

pjaustyti

— medinė sugeria sultis. vartojimo

nuplaukite

ant plastikinės Jeigu

verdančiu

turite

arba

porcelia­

tik medinę,

vandeniu

ir

nors

gerai kartą 15


per

savaitę

telė

pasidarė

apibarstę

• Daržovių kad kuo

kitės

reikia

išliktų

š

porulonine

vi

triniu

kempine.

Jeigu

nis

gaminti prieš pat paduodant

organizmui

vertingų

medžiagų,

• Džiovintus žalumynus sriubose reikia

len­

popieriumi. ant

stalo:

— antrą kartą

dėkite

ne

į šaltą,

sriuboms,

• Nuvalytas

o

Daug jų pereina

į

į

verdantį

nuovirą,

vandenį

todėl

išsaugosite

neišpilkite jo,

sten­

padažams.

ir supjaustytas

daržoves

kuo

greičiau

statykite

ant

daržovių

3—4

l vandens,

ne daugiau kaip dama

natai) taip

išlaikyti jose

verdamos

• Geltonos

malonų

skonį.

lus

truputį acto,

pės

kg

turi apsemti

tuo mažiau praran­

nudažo

greitai

arba

žirniai

verdančiame

ir pupelės,

vandenyje

špi­

ši­

daržovės

— morkos,

Iš pervirtų šių

garuose

o

daržovės

Vandenį

(maždaug pavirus kurie

• Šviežias daržovių dytą

dengtame

bulvės,

verdančiame

rūgščių

obuolių,

To­

vandeny­

į vandenį įpy­

kad išliktų

nupilti

minučių).

susikaupia

kopūstai,

daržovėms

Ant silpnesnės gerai

daržoves

barščiams

vandenį

žiediniai

svogūnai,

dedamos į verdantį vandenį, reikia

šaldytas

rinkinius

verdantį

15

išgaruoja

taisyklės, dengtas, jas

(iš jų

ir kt.)

neatšildytas

ugnies

uždengtame

be to,

dar

pasidaro Išimtis

bulvės

puode.

Šitaip

išsaugosite jų

• Džiovintus

vaisius

nuplaukite,

virkite skonines

pamirkykite

sandariai ir

daugiau.

bu­

įgauna

ne­

į puodą

dangčiu

Jeigu

vandens tada

nesilaikysite

tik

30%

de­ šitos

vitamino

C,

ir kitas daržoves už­

Išimtis

— pupelės.

Virkite

— patamsės. daržovių

vertingų

negalima

kopūstai

Išimtis

nepilkite

uždenkite liks

virti

kunkuliuoti.

Verdant ir vienas,

apdorojimas

maistingų palikti

vandeningos.

žiediniai

ir

o

— tai padeda

vandenyje jie

smarkiai

kopūstuose

šiluminis daug

kepinant,

medžiagas.

nesioksiduoja.

dvigubai

antraip

neskanios,

Iškart

ir

prastina

patiekalų

medžiagif.

vandenyje,

kuriame

išverskite jas

šparagai, juos

galima

į

virėte: jos kiaurasamtį.

truputį palaikyti

daržoves

lengviausia

maistą

reikia kuo

ir greičiausia

galima

nu­

karštas. • Verdamą

tina

neskustas

sukratyti

tvirtai

SALOTOS pomidorus,

dangteliu

maistines

vandenyje

lieka

daržovių

prieš

l vandens)

prilaikant

rečiau

maišyti.

Nedidelį puodą patar­

dangtį.

vir­

dėkite į sultinį, padažą arba pasū­ ir

verda daržovės,

neišvirus

baigia

žirnelius,

vitaminai

ilgas

1

valandas

troškintuose

sunaikina

• Išvirtas

puode.

žaliuosius

neturi

sandariai

— apie 20%.

vitaminų

nes jų sko­

nuovire.

natū­

indas ne­

ir

pavyzdžiui,

• Išvirtų

kaliaro-

visiškai

ir

kelias

Puodą

atvirame puode,

skonį

karoti­

daržovės pabąla.

arba

Taip pat verdami burokėliai, arba

saldūs raudo­

daržovių

sūdomos

naudingas

skystis

daržovių reikia.

• Pernelyg

ryškiai geltonai,

citrinos sulčių

— verdamos greitai,

garuose,

guonis

rūgšties.

verdamos

indą.

negu

kuriame

verdami pasūdytame

daržoves,

• Nevirkite daugiau

lupti

uždengiamas.

16

1

spalva. • Baltos

ti

garuose

— turi daug karotino.

je sandariai uždengus rali

vandens,

(šparagai, jauni

ir oranžinės spalvos

daržovės

vanduo

organizmui

žirniai:

• Verdant

o bulvių košėje

askorbino

nas pereina į vandenį, dėl šios

— daržoves

Kuo mažiau

daržovės

neilgai,

suyra

ni ankštpipiriai

virti? Atvirame inde

įmesti į vandenį,

visos' daržovės

žmogaus

ir jauni

ilgai,

skonį.

bulves,

rokėliai

ug­

medžiagų.

spalvos

mažiau

uždengtame

1—1,5 cm.

maistingųjų

• Žalsvos

pagardina jų

virti gana

virimo.

reikia pasūdytame vandenyje (10 g druskos

nies. • Kiek reikia pilti vandens daržovėms

valandos

• Du gabalėliai cukraus, • Išskyrus

vitaminų. suvartoti

atsiranda po

labai

suyra.

• Daržoves daugiau

ištrinkite

pabrūžinkite

patiekalus

daugiau

šildant jos

druska

šiurkšti,

už­

savybes. ir

virkite.

IR

MIŠRAINĖS

Vasarą, kai d a u g šviežių ž a l u m y n ų , ant stalo turėtų būti g a u s u žalių d a r ž o v i ų arba jų salotų. K u o daugiau v a l g y s i t e ž a l u m y n ų ir įvairių dar­ žovių, t u o g e r i a u j a u s i t ė s , vadinasi, g e r i a u a t r o d y s i t e . P r a t i n k i t e valgyti d a r ž o v e s ir v a i k u s — j i e m s ypač reikia vitaminų ir m i k r o e l e m e n t ų , kurių gausu d a r ž o v ė s e . 2—20

17


Salotos tinka ir u ž k a n d ž i a m s , ir g a r n y r a m s . Jos d a r o m o s : 1) iš ža­ lių daržovių ir vaisių; 2) iš daržovių (virtų ir žalių) ir obuolių su m ė s o s , žuvų ar kitų produktų priedais. P i r m o s i o s grupės salotos p a t i e k i a m o s prie keptos arba virtos m ė ­ sos, prie paukštienos arba žuvų. A n t r o s i o s grupės salotos v a l g o m o s kaip užkandis. Salotos d a r o m o s daugiausia iš šių daržovių: žalios — iš salotų, agurkų, pomidorų, ridikėliu, salierų, m o r k ų , gūžinių baltųjų k o p ū s t ų ; virtos — iš bulvių, morkų, ridikų, žiedinių kopūstų, šparagų, žaliųjų žirnelių. Iš vaisių j salotas dažniausiai d e d a m i obuoliai. G a l i m a vartoti ir kriaušes, apelsinus, m a n d a r i n u s , slyvas ir įvairias uogas. M ė s ą (jautieną, veršieną, kiaulieną, paukštieną ir laukinieną) į sa­ lotas galima dėti virtą arba keptą, žuvis — virtas. Salotų u ž d a r a m s , be majonezų ir grietinės, galima vartoti sumaišy­ tą su actu, druska, pipirais ir c u k r u m i aliejų. N o r ė d a m i suteikti salo­ t o m s įvairesnį skonį, galite pridėti truputį garstyčių, Pietų, aštriojo arba K u b a n ė s pomidorų p a d a ž o * . P a d a ž a m s ir p a g a r d a m s vartojama smulki druska, c u k r a u s p u d r a ir v y n u o g i ų arba įvairūs kitokie a r o m a t i z u o t i (su įvairiais prieskoniais) actai. Jie paruošiami šitaip: užvirintą actą išpilkite į puodą, įberkite žiupsnelį druskos, cukraus, supjaustytų petražolių lapelių, kelias skilte­ les č e s n a k o , lauro lapų, juodųjų pipirų. U ž d e n k i t e , o po kelių dienų actą n u k o š k i t e , supilkite į butelius ir sandariai užkimškite. Daržovių ir vaisių p a r u o š i m a s salotoms ir mišrainėms N u o to, kaip p r o d u k t a i p a r u o š i a m i s a l o t o m s ir m i š r a i n ė m s , dau­ giausia priklauso jų skonis ir vaizdas. Lapinės salotos. Atrinkite sveikus salotų lapus ir n u p l a u k i t e šaltu v a n d e n i u dideliame inde, keiskite v a n d e n į du tris kartus. K u o šaltesnis v a n d u o , tuo kietesni p a s i d a r o salotų lapai. Paskui salotos i š d ė s t o m o s ant r ė č i o , kad nuvarvėtų v a n d u o . Prieš valgant salotos i š d ž i o v i n a m o s ant servetėlės. Salierų salotos. Šaknis nupjaukite, nuskuskite peiliu t a m s i a s stiebų vietas ir, palaikę 1—2 v a l a n d a s šaltame vandenyje, du kartus n u p l a u ­ kite švariu vandeniu. i * Mums Lietuvoje lengviau nusipirkti lietuviškų pomidorų padažų arba importinių padažų „Keeup" ir kt. (Vert. pastaba).

www.erdvese.org

Petražolių šakelės p a m e r k i a m o s į vandenį. Lapeliais p u o š i a m o s sa­ lotos, o stiebeliai d e d a m i į verdamą sultinį. Švieži agurkai n u p l a u n a m i , n u l u p a m i ir supjausomi griežinėliais, šiaudeliais arba kubeliais. Šiltnamiuose auginti agurkai n e l u p a m i . Rauginti agurkai supjaustomi skridinėliais, dideli n u l u p a m i . Marinuoti agurkiukai ir marinuotos daržovės supjaustomos skridi­ nėliais a r b a nepjaustomos. Pomidorai salotoms atrenkami prinokę, kieti, n u p l a u n a m i šaltu van­ deniu, supjaustomi griežinėliais. Jeigu reikia nulupti luobelę, 1 minutei panardinkite į verdantį vandenį, tada n u l u p k i t e . Svogūnų galvelės ir laiškai. Salotoms geriausiai tinka dideli ir sal­ dūs s v o g ū n a i . N u l u p k i t e , supjaustykite labai plonais griežinėliais, j u o s išardykite į skridinėlius. Taip pat paruošiami paprastieji svogūnai. K a d nebūtų p e r aštrūs, supjaustyti svogūnai apšlakstomi actu. Atrinkti ir per­ plauti šaltu v a n d e n i u laiškai salotoms pjaustomi 3 — 4 cm ilgio j u o s t e ­ lėmis. P r i e d a m s prie silkių ir mišrainių pjaustomi smulkiau. Obuolius ir kriaušes reikia nulupti; j e i g u o b u o l i u s pjaustysite skri­ dinėliais, sėklides išpjaukite specialiu peiliu. G a l i m a o b u o l i u s ir kriau­ šes p i r m i a u s i a supjaustyti į keturias dalis, išimti sėklides, o paskui su­ pjaustyti griežinėliais, šiaudeliais arba kubeliais. Apelsinai ir mandarinai nulupami, išskirstomi skiltelėmis arba su­ pjaustomi skridinėliais (sėklos išimamos). Žievelių viršutinis sluoksnis n u p j a u n a m a s (cedra), s u s m u l k i n a m a s ir j u o a p i b a r s t o m o s salotos. Vynuogės, vyšnios, žemuogės ir kitos uogos. A t r e n k a m o s prinoku­ sios s v e i k o s u o g o s , n u p l a u n a m o s šaltu v a n d e n i u , n u d ž i o v i n a m o s rėtyje; išimami vyšnių ir trešnių kauliukai. N u s k u s t o s ir nuplautos morkos ir ropės v e r d a m o s (geriausia — sultinyje). Atšaldytos daržovės supjaustomos griežinėliais arba m a ž a i s kubeliais. Bulvės s a l o t o m s ir m i š r a i n ė m s v e r d a m o s su l u p e n o m i s , išvirtos nu­ lupamos, a t a u š i n a m o s , supjaustomos griežinėliais. Burokėliai v e r d a m i arba k e p a m i orkaitėje, n u l u p a m i ir supjaustomi griežinėliais. N u v a l y t u s ir nuplautus šparagus reikia supjaustyti 3 — 4 cm lazde­ lėmis ir virti p a s ū d y t a m e vandenyje. Šparagai ataušinami ir laikomi nuovire. Žiediniai kopūstai išskirstomi žiedynėliais, v e r d a m i ir laikomi k a i p šparagai. Pupelių ir žirnelių ankštys, pašalinus gysleles, n u p l a u n a m o s , p u p e 19


lių ankStys supjaustomos 2 — 3 cm gabalėliais, žirnelių pusiau. Kiek­ vienos rūšies ankštys v e r d a m o s atskirai, d e d a m o s j pasūdytą verdantį vandenį. Išvirusios išpilamos į kiaurasamlį ir a t v ė s i n a m o s . Labai lengva daryti salotas iš konservuotų daržovių (žirnelių, pu­ pelių, žiedinių kopūstų, morkų, burokėlių, pomidorų ir kt.), nes nereikia paruošti ir virti. Prieš sutaisant su užpilu, d a r ž o v ė s išverčiamos į kiaurasamtį, kad nuvarvėtų skystis.

du

salotas

reikia

emaliuotame,

burokėlius,

ir

mišrainėms

geriau

vartokite

keraminiame Jokiu suges.

morkas geriau

• Daržoves salotoms galima virti ir garuose. Tada maistingosios medžiagos išlieka beveik visos. • Sa/otoms

žoves

tik

• Išvirtas daržoves salotoms rekomenduojama ataušinti. nemaišykite šaltų produktų su šiltais — salotos greitai

• Salotoms ir mišrainėms bulves, neskustas. Mažiau suirs vitamino C. tos

• Druska

keptus

bū­

virkite

vitaminai ir ki­

vių

salotos

bus

neskanios,

• Aliejų į salotas pilkite tik tada, (druska

• Keletas tas,

padės

lašų

• Salotas

• Padažai nuo

ir

riebalai

deguonies poveikio, ir

ne

tai yra

plona

nuo

Nustatyta,

plėvele

valgant.

Visiškai

neverta

ir

saugo

kad juose vitaminus

suirimo.

mišrainei

apipilti

salo­

ndudos.

tik pagardina salotas.

burokėlius,

trupučiu

prieš

aliejaus.

maišant

su

Mišrainė gražiau

atrodys. sumaišykite sa

dalimi padažo

arba

• Paprastai salotos patiekiamos šaltos. Jeigu salotų negalite pat patiekti sumaišytų su užpilu, būtinai laikykite vėsioje vietoje.

salotas,

20

actu prieš pat vertę.

ir maža

• Vfsds salotos iš žalių daržovių daromos prieš pat patiekiant ant stalo: ilgai pabuvusios supjaustytos (ypač šviesoje) daržovės praranda ir maistinę vertę, ir skonį.

• Beveik visas daržoves salotoms reikia pjaustyti tuo smulkiau, kuo kietesnė jų ląsteliena (pirmiausia tai galima pasakyti apie burokėlius, ropes, salierus, morkas). Ridikėlius, agurkus, pomidorus, svogūnus pa­ kanka supjaustyti griežinėliais, o švelnius salotų lapelius patiekite ne­ pjaustytus.

ir įbė-

įlašinto padarius

arba

maistinę

daržoves

reikia

acto,

ir neskanu,

supjaustytus

daržovėmis,

įpylėte acto

C.

grietine

praras

dienoms:

apgaubia

arba

vitamino

majonezu,

užpilai

kai pasūdėte,

rūgšties

valandas,

2—3

• Salotas

• Suvytusius salotų lapus palaikykite 15 minučių šiltame vandeny­ je — jie atsigaus. Kitas daržoves galima atgaivinti šaltame vandenyje, įpylus 2—3 valgomuosius šaukštus acto. Tačiau žinokite, kad minerali­ nių medžiagų ir vitaminų tada liks mažiau.

Jei dar­

daug daržo­

aliejuje).

daugiau

užpilkite 2—3

paruošti salotų

esantys

citrinos

išsaugoti

Pastovėjusios

netirpsta

kui būtinai perdekite kauge į kitą indą taip,

tuoj

išsiskirs

sulčių.

kitomis dar­

beriama prieš pat paduodant ant stalo.

iš anksto,

• Išvirtus

burokėlius.

• Išvirtas daržoves laikykite neluptas. Nuluptas ir supjaustytas tuoj pat reikia maišyti, daryti salotas ir mišraines.

į salotas

žoves pasūdysite

rėte pipirų

Įsidėmėkite... • Maišyti ir laikyti arba stikliniame inde.

• Pjaustyti ir skusti daržoves rekomenduojama nerūdijančio plieno peiliais. Lupkite daržoves kuo ploniau — kaip tik po odele kaupiasi vertingiausios maistingosios medžiagos.

Paruoštas

salotas

• Ruginės

mišrainę ir

arba

kitą

norite,

• Salotos

ir

mišrainės

neilgai palaikysite

įgaus

• Salotas patiekite gražiai, titą. damos

Kraukite

apetitišką

ir įberkite

įkištą

į dubenį arba

pas­

itin

Po

kiek

česnako ir

laiko

salotinę

malonų

tvarkingai

įsitikinsite, ištrinti

čes­

kvapą.

maloniai

arbatinį šaukštelį

citrinos

salotinę

ir įkiškite giliai į žuvies

Pakanka

kad mišrainė subtiliai

valgomąjį šaukštą pieno

damos

česnaku

česnaku.

įgaus

dubenyje,

padažu.

šaltą patiekalą.

maloniai pakvipo

visas patiekalas

• Jeigu I

likusiu

duonos plutelę įtrinkite

kad patiekalas naku,

užpilkite

užpilo

kad jo kraštai liktų švarūs.

kvepėtų,

įpilkite

cukraus pudros.

skonį, jeigu prieš patiek-

žievelę. sukrautas,

laisvai,

kad žadintų

nespausdamos

ape­

ir nelygin-

paviršiaus. 21


• Galima ti,

sudedamąsias

salotų

o padažą užpilti tik iš • Patiekalas paruoštas

reikia

tiek pat

• Salotos

rūpintis,

tik

puošiamos

griežinėliai,

salotų

tada,

tais

kiaušinių

lapeliai,

• Situos produktus

salotų

kauburėlio

smulkinami.

ti

ridikėliai. Agurkas

Todėl

kurių

agurkų,

paruoštos.

morkų, pomido­

gabalėliai,

simetriškai

krienus,

salotas

laiškais.

tinka

Jauni

arba

įvairiaspalviais

svogūnus,

pipirų

būtų galima

tinka papuošti Salotos,

ankštis

nustumti

ir

žalumynais

saliero

žalumynai,

švieži

krapų, petražolių

supjaustomas

lapelį

įkišote

papuošti

agurkai

ir salierų

skersai plonais

galima

į

ir pomi­

lapeliai ne­

griežinėliais,

kietais

o

virtų

iš jų

kiaušinių,

griežinėliais.

papuošimui

morkas galima baltymus

ir

galima sutarkuoti.

trynius)

arba

išpjaustyti

žvaigždutėmis,

Kietus kiaušinius supjaustyti

kube­

reikia sukapo­

dalelėmis

ar plonais

griežinėliais. • Puoškite salotas • Jeigu duokite

ant stalo yra

valią

• Papuošti įvairiai,

pagal

• Paprastai komplektu)

pyrago 22

riekelių.

kad būtų

kelių

rūšių

matyti,

salotų,

ko jos padarytos.

nepuoškite

visų

vienodai,

fantazijai. salotas, savo

taip pat parinkti joms produktus,

skonį

ir

didelėse

salotinėse,

į lėkštelę salotiniu šaukštu

arba

porcijomis

Pakepinkite

galima

labai

išradingumą.

salotos patiekiamos

vienas įsideda sau tų

saikingai,

mažose

baltos

• Gražiai salotos atrodo kaip įdarai: jais įdaromi švieži agurkai ir pomidorai, pyrago arba smėlinės tešlos krepšeliai.

taip pat

salotos jau paruoštos.

Puikiai

burokėlių

Žalias

(atskirai

ir

salotų papuošimui

• Burokėlius liais.

apetitą.

kiek ir jų skoniu. iš

eršketo

kad panorėjus

Visas

svogūnų

piltuvėliai. ir

kelia

būtų minkštas, uždėkite ant viršaus porciją salotų ir papuoškite žalumy­ nų lapeliu. Galima sutepti sumuštinį: užtepti sviestu šviežios baltos ar­ ba juodos duonos riekelę, tada uždėti salotų. Tokie sumuštiniai papras­ tai tepami dideli ir valgomi su peiliu ir šakute.

vynuogės.

išdėlioti

papuošimus

krapais,

dorai, pipirai, susukami

obuolių,

lašišos,

vyšnios,

vaizdo.

vidurį,

• Visų

produktais,

ir lygūs

reikia

skonio

petražolėmis,

morkų

pačiais

— sudėkite krūvelėmis,

nesugadinti

nesumaišy­

piešiniais.

• Aštraus ir kitus

sluoksniais,

kai jo vaizdas

dalelės,

žemuogės,

ornamentais,

krauti

kad salotos gražiai atrodytų,

Papuošimui atrenkami gražūs rų

dalis

viršaus.

ar specialiu

salotinėse,

duonos

dubenyse

riekelių

dviejų šaukš­

vazelėse taip,

(kiek­

arba

kad

ant

vidurėlis

P A G A R D A I IR PADAŽAI S A L O T O M S IR MIŠRAINĖMS Acto ir aliejaus p a g a r d a s A c t a s prieš p i l a n t j salotas gerai i š m a i š o m a s su druska, pipirais, c u k r u m i ir aliejumi. • Ketvirtadaliui stiklinės acto — 1—2 valgomieji šaukštai aliejaus, 1 arbatinis šaukštelis cukraus pudros. • Arba 2 valgomiesiems šaukštams acto — 4 — 5 valgomieji šaukštai aliejaus, pagal skonį pipirų, pusė arbatinio šaukštelio cukraus pudros. Grietinės ir acto p a g a r d a s Sumaišykite grietinę su druska, pipirais, actu ir c u k r u m i . • Ketvirtadaliui stiklinės grietinės — ketvirtadalis stiklinės acto, 1 arbatinis šaukštelis cukraus pudros, druskos, pipirų pagal skonį. • Arba pusei stiklinės grietinės — 1—1,5 valgomojo šaukšto acto, cukraus pa­ gal skonį. Garstyčių pagardas Druską, c u k r a u s pudrą ir m a l t u s pipirus trinkite su g a t a v o m i s gars­ t y č i o m i s , kol pasidarys vientisa m a s ė . Visą laiką p l a k d a m i pilkite po truputį aliejų ir actą. Į pagardą g a l i m a įmušti k i a u š i n i o trynį. Padažas-majonezas Į porcelianinį arba fajansinį puodelį įmušami žali kiaušinio tryniai, pasūdyti ir išplakti šluotele arba m e n t e l e . Paskui po truputį (po arbatinį šaukštelį) p i l a m a s aliejus, kaskart labai gerai i š m a i š o m a s su tryniais. Kai aliejus ir tryniai pavirsta tiršta vientisa m a s e , įpilama acto. Jeigu p a d a ž a s per tirštas, galima įpilti keletą valgomųjų šaukštų šilto van­ d e n s . K a d padažas būtų aštresnis, galima pridėti ketvirtadalį arbatinio 23


šaukštelio gatavų garstyčių, kurias galima sumaišyti su tryniais prieš pilant aliejų. • Pusei stiklinės aliejaus (saulėgrąžų arba alyvų) gomasis šaukštas acto.

Padažas-majonezas

- 1 kiaušinis (trynys), 1 val­

su grietine

Padažas-majonczas s u m a i š o m a s su grietine, citrinų sultimis, pride­ d a m e pagal skonį „ P i e t ų " („Južnyj") arba „ M ė g ė j ų " („Liubitelskij") pa­ dažo. • Ketvirtadaliui stiklinės padažo-majonezo — ketvirtadalis stiklinės tirštos grie­ tinės, 1 valgomasis šaukštas acto arba arbatinis šaukštelis citrinos sulčių ir ar­ batinis šaukštelis „Pietų" arba „Mėgėjų" padažo.

nedidelį kiekį įkaitintų keptuvėje riebalų, smarkiai maišomi ir kepina­ mi, kol pasidaro šviesi plėvelė, bet n e l e i d ž i a m a , kad patamsėtų. Iš šak­ ninių daržovių ir svogūnų išsiskiriančios kvapiosios m e d ž i a g o s susige­ ria j riebalus, iš kurių garuoja lėtai, laipsniškai.

Todėl, įdėjus šitaip

pakepintų šakninių daržovių ir svogūnų, sriuba įgauna būdingą kvapą ir ilgai jį išlaiko. Be t o , m o r k o s n u d a ž o riebalus o r a n ž i n e spalva. Riebalų spalva bū­ na ryškesnė, jeigu j i e pašildomi su p o m i d o r ų pasta. Nudažyti riebalai sriubos paviršiuje atrodo patraukliai. Burokėliai barščiams t r o š k i n a m i todėl, kad neprarastų spalvos. Il­ gai v e r d a m ų dideliame sultinio arba v a n d e n s kiekyje burokėlių spalva pasikeičia; o baigiami troškinti su m a ž u kiekiu vandens nepraranda spal­ vos. Palaikyti spalvą taip p a t p a d e d a actas.

U Ž D A R O M O S I O S SRIUBOS U ž d a r o m o s i o s sriubos v e r d a m o s iš mėsos, žuvų, grybų sultinio ar­ ba iš vandens su b u l v ė m i s , kopūstais, burokėliais, k r u o p o m i s , ankšti­ niais arba miltiniais gaminiais, taip pat šakninėmis d a r ž o v ė m i s . Jeigu norite, kad sultinys būtų k v a p n u s ir m a l o n a u s g e l s v o atspal­ vio, morkų, petražolių, svogūnų n e m e s k i t e į puodą nepjaustytų, p i r m a perpjaukite pusiau ir p a k e p i n k i t e iš vienos pusės be riebalų. P a b a n d y ­ kite įpilti į sultinį s v o g ū n ų lukštų n u o v i r o (pavirkite v i e n o s v o g ū n o lukštą nedideliame kiekyje v a n d e n s ir nukoškite, p a m a t y s i t e , k o k s b u s g r a ž u s ir žadins apetitą). Sriuboms d a r ž o v ė s n u s k u t a m o s ir supjaustomos, p a g e i d a u t i n a , kad gabalėlių forma atitiktų kitų į sriubas d e d a m ų produktų formą. Pavyzdžiui, kai v e r d a t e bulvių sriubą su k r u o p o m i s , š a k n i n e s dar­ ž o v e s pjaustykite m a ž a i s kubeliais, o kai makaronų — šiaudeliais. K o ­ pūstienei kopūstai pjaustomi smulkiai. Į daugelį uždaromųjų sriubų d e d a m a pomidorų tyrės, o vasarą — šviežių pomidorų. P o m i d o r a i nededami į agurkų sriubą, šaltibarščius ir rūgštynių, špinatų sriubas. Bulves ir šviežius k o p ū s t u s į sriubą reikia dėti žalius; š a k n i n e s dar­ ž o v e s (morkas, p e t r a ž o l e s , salierus, pasternokus) ir s v o g ū n u s iš anksto pakepinti, o burokėlius ir raugintus kopūstus — troškinti. Šakniavaisių ir s v o g ū n ų negalima dėti žalių todėl, k a d v e r d a n t su v a n d e n s garais lengvai išgaruos kvapą ir skonį teikiančios m e d ž i a g o s . K a d j o s išliktų, supjaustytos šakninės daržovės ir s v o g ū n a i beriami į 24

Visą neluptą, bet gerai nuplautą burokėlį užuot troškinus galima iškepti a r b a išvirti n e d i d e l i a m e kiekyje v a n d e n s , paskui nulupti, su­ pjaustyti ir suberti į barščius kartu su r i e b a l u o s e p a k e p i n t o m i s daržovė­ m i s ir p o m i d o r a i s . B a r š č i u s iš pradžių virkite ant s m a r k i o s ugnies, bet, n u g r a i b ę putas ir sudėję ž a l u m y n u s , s u m a ž i n k i t e ugnį: tegul barščiai „burbuliuoja" po dangčiu. '

J e i g u verdate bulves su d a r ž o v ė m i s , turinčiomis rūgšties (raugin­

tais agurkais, rūgštynėmis, raugintais kopūstais), tai šias d a r ž o v e s dė­ kite pačioje pabaigoje, kitaip bulvės liks kietos. Iš a n k s t o patroškinti rauginti kopūstai k o p ū s t i e n ę p a g a d i n a . Žirniai ir pupelės p e r r e n k a m o s , kruopščiai n u p l a u n a m o s , tik tada b e r i a m o s į sultinį. K a d greičiau išvirtų, a n k š t i n e s daržoves (žirnius, pu­ peles, lęšius) reikia 4 — 6 v a l a n d a s mirkyti. Skaldytų žirnių (puselėmis) mirkyti nereikia. K a d daugiau išliktų v i t a m i n o C, žirnius reikia berti į verdantį sul­ tinį ( v a n d e n į ) ir silpnai virti. S u d ė t o s e į šaltą skystį ir laipsniškai kai­ t i n a m o s e daržovėse sparčiai y r a v i t a m i n a s C. Dėl tos pačios priežasties n e g a l i m a daržovių pervirti. V i t a m i n a s C kur kas geriau išlieka tirštose sriubose (iš miltų, kruo­ pų, bulvių) negu barščiuose ir kopūstienėse. Bulvėse ir k r u o p o s e esan­ tis k r a k m o l a s saugo vitaminą n u o s u i r i m o . P r o d u k t u s į sriubą reikia dėti iš anksto apskaičiavus, kad visi baig­ tų virti kartu prieš patiekiant. K o k i u s p r o d u k t u s dėti pirma, kokius pas­ kui, n u r o d y t a kiekvienos sriubos a p r a š y m e . 25


K a d kvepėtų ir būtų skanesnės, į sriubas įberiama truputėlis pipirų, į m e t a m a lauro lapų, o kai kurios sriubos u ž d a r o m o s . Miltinis u ž d a r a s r u o š i a m a s taip: į k e p t u v ę d e d a m a sviesto (vienam šaukštui miltų — šaukštas sviesto), įberiami išsijoti miltai, m a i š o m a ir k e p a m a 5 — 1 0 minučių, n e l e i d ž i a m a p a r u d u o t i . Iš k e p i n a m ų miltų išga­ ruoja d r ė g m ė , kartu su ja ir m e d ž i a g o s , suteikiančios m i l t a m s specifinį kvapą ir skonį. Pakepinti miltai praskiedžiami sultiniu ir supilami į sriu­ bą ( 1 0 — 1 5 minučių iki v i r i m o pabaigos). Kai kuriais atvejais, p a v y z d ž i u i , verdant rūgštynių ar špinatų sriu­ bą, m i l t u s galima p a k e p i n t i kartu su š a k n i n ė m i s d a r ž o v ė m i s . K a d daržovių sriuba b ū t ų skanesnė ir m a i s t i n g e s n ė , r e k o m e n d u o ­ j a m a užbaltinti pienu, grietinėle, grietine ar rūgusiu p i e n u .

Iš kruopų tyrelėms labiausiai tinka ryžiai ir m i e ž i n ė s k r u o p o s (per­ linės), o iš ankštinių — pupelės, žirniai. Produktai tyrelėms išvirti p e r t r i n a m i per sietelį. Tyrelę iš daržovių, kruopų, ankštinių daržovių g a l i m a virti tų p r o ­ duktų n u o v i r o s e ir pripilti p i e n o . Ją galima virti ir m ė s o s sultinyje, iš­ virtame kaip įprasta sriubai. K a d pertrinti produktai sultinyje nenusėstų ant d u g n o , p r i d e d a m a truputį p a k e p i n t ų svieste miltų ir 2 0 — 3 0 minučių p a v e r d a m a . Tyrelė turi būti grietinėlės tirštumo. Prieš patiekiant pertrintą sriubą reikia įmesti gabalėlį sviesto ir ge­ rai išmaišyti šaukštu. Sviestas suteikia sriubai m a l o n ų skonį ir apetitiš­ ką vaizdą.

Grietinės g a l i m a įdėti tiesiai į sriubos lėkštę arba p a d u o t i atskirai.

K a d pertrinta sriuba būtų m a i s t i n g e s n ė , be sviesto, g a l i m a įpilti

G a t a v a s sriubas p a t a r t i n a apibarstyti smulkiai supjaustytais petra­ žolių lapeliais, krapais, s v o g ū n ų laiškais. Tai p a g a r d i n a sriubą, p a g e r i n a j o s vaizdą ir praturtina v i t a m i n u C.

pasterizuotos •ar virintos grietinėlės arba kiaušinių u ž d a r o , kuris p a r u o ­

T*

/

v

.

,

,

;

.

.

.

.

.

.

.

Išvirtos daržovių sriubos netrukus v a l g o m o s , nes p a l a i k i u s greitai žūva vitaminas C. Antai po trijų valandų' karštai l a i k o m a k o p ū s t i e n ė arba bulvienė beturi tik p u s ę vitamino C kiekio, kurį turėjo b a i g d a m a virti. D ė l tos p a č i o s p r i e ž a s t i e s nereikia virti sriubos d v i e m d i e n o m s . Tikslinga virti d v i e m d i e n o m s tik sultinį, iš k u r i o kasdien g a l i m a virti šviežią sriubą. Taip ne tik išsaugomi vertingi vitaminai, bet ir skonis, o m i t y b a paįvairinama. K a d greičiau išsivirtumėte sriubos, r e k o m e n d u o j a m vartoti m a i s t o p r a m o n ė s g a m i n a m u s šaldytų daržovių m i š i n i u s b a r š č i a m s i r k i t o m s s r i u b o m s . Šitie mišiniai u ž p i l a m i nedideliu kiekiu karšto sultinio ir troš­ k i n a m i , kol b ū n a gatavi, u ž d a r o m i tomatų tyre, pašildytais riebalais,

šiamas šitaip: 2 — 4 kiaušinių tryniai suleidžiami į m a ž ą puodelį ir visą laiką m a i š a n t supilama trys ketvirtadaliai stiklinės karšto p i e n o arba grietinėlės, p e r k o š i a m a ir s u p i l a m a į sriubą maišant šaukštu, j/iv Jeigu pertrinta sriuba dėl k o k i ų n o r s priežasčių negali būti iš karto patiekta, p u o d a s statomas į karštą vandenį, kad sriuba nebevirtų, bet būtų karšta. Patiekiant sriubą r e k o m e n d u o j a m a įdėti ( m a ž d a u g valgomąjį šaukš­ tą lėkštei) pertrintų produktų. P a v y z d ž i u i , į žiedinių kopūstų sriubą — kopūstų lapočių gabalėlių, išvirtų s ū d y t a m e vandenyje arba sultinyje; į bulvių sriubą — šviežių arba k o n s e r v u o t ų žaliųjų žirnelių. Prie visų pertrintų sriubų p a d u o d a m a orkaitėje arba keptuvėje su sviestu paskrudintų baltos d u o n o s kubelių. Taip pat g a l i m a patiekti py­ ragėlių su įvairiais įdarais, pavyzdžiui, su m ė s a arba kopūstais ir kiau­ šiniais.

paskui užpilami karštu sultiniu ir u ž v e r d a m i . M a i s t o p r a m o n ė t a i p p a t g a m i n a k o n s e r v u o t a s d a r ž o v i ų sriubas (stiklainiuose). Pripylus a n t stiklainio etiketės nurodytą kiekį v a n d e n s , išverdamos skanios sriubos. K a d sriuba būtų mėsiška, vietoj v a n d e n s p i l a m a s m ė s o s sultinys a r b a į d e d a m a m ė s o s konservų.

UŽPILTOS D A R Ž O V Ė S Užpilti patiekalai g a m i n a m i iš šių daržovių: m o r k ų , ropių, žiedinių kopūstų, šparagų, žaliųjų žirnelių ir kt. Prie daržovių galima pridėti vaisių (obuolių, kriaušių, persikų ir kt.).

PERTRINTOS SRIUBOS

Iš sultinio arba nuoviro, k u r i a m e b u v o v e r d a m o s d a r ž o v ė s užpylim u i , p a r u o š i a m a želė.

Daržovių tyrelė v e r d a m a iš vienos arba iš kelių rūšių daržovių,

K i e k dėti želatino į nuovirą, k a d sustingtų želė, p r i k l a u s o n u o

pavyzdžiui, iš žiedinių k o p ū s t ų arba morkų, iš bulvių, m o r k ų ir ropių.

n u o v i r o s t i p r u m o . Iš daržovių n u o v i r o gerą želė g a l i m a padaryti pridė-

26

27


j u s 6 — 7 g želatino j 1 stiklinę nuoviro. Želatinas b r i n k i n a m a s šaltame vandenyje, jo turi būti penkis kartus daugiau negu želatino, Nuoviras k a i t i n a m a s ant m a ž o s ugnies 3 — 5 m i n u t e s , prieš tai su­ pylus išbrinkintą ir nukoštą želatiną, m a i š o m a s iki u ž v i r i m o , kol visiš­ kai ištirpsta želatinas. Po to nuoviras p e r k o š i a m a s per servetėlę j kitą indą, palengva a t a u š i n a m a s ir j u o užpilamos p a r u o š t o s daržoves. K a d želė būtų skaidresnė, 4 — 5 stiklinėms nuoviro reikia 1 žalio kiaušinio baltymo, išplakti dubenėlyje plaktuvu arba šakute, pripilti stiklinę ataušusio nuoviro, pripilti valgomąjį šaukštą acto arba citrinos sulčių, pa­ maišyti ir supilti j verdant] nuovirą. Puodas su n u o v i r u u ž d e n g i a m a s dangčiu, p a s t a t o m a s ant m a ž o s ugnies; kai tik u ž v e r d a , n u k e l i a m a s n u o ugnies ir leidžiama pastovėti 1 5 — 2 0 minučių, tada atsargiai, neteliuskuojant p e r k o š i a m a per servetėlę.

VIRTOS

KEPTOS D A R Ž O V Ė S Kepti daržoves galima d v i e m b ū d a i s : paprastoje keptuvėje su n e ­ dideliu kiekiu riebalų ir giliame i n d e . panardintas į pakaitintus riebalus. Kad greičiau susidarytų plutelė, kepinant daržoves, ypač bulves, būtina gerai apdžiovinti ant-servetėlės. Daržovių k e p i m a s d i d e l i a m e kiekyje riebalų, įkaitintų iki 1 6 0 — 180 °C, v a d i n a m a s skrudinimu. Š i u o atveju riebalų ir produktų santykis turi būti ne mažesnis kaip du, tai yra 1 kg produktų reikia 2 kg riebalų.

DARŽOVĖS

Virti d a r ž o v e s galima vandenyje arba g a r u o s e . Vandens reikia jpilti tiek, kad j i s vos a p s e m t ų d a r ž o v e s . Indo d y d i s turi atitikti daržovių kiekį. Virti g a r u o s e labiausiai tinka puodas su įstatomu tinkleliu. Jeigu tokio p u o d o neturite, galite virti paprastame p u o d e su dangčiu, įstate jį į kitą puodą. Verdant g a r u o s e ant p u o d o d u g n o reikia įpilti v a n d e n s , iš kurio pakaitinus ima kilti garai. Daržovių v i r i m a s g a r u o s e , palyginti su virimu vandenyje, turi p r a n a š u m ų ir trūkumų. P r a n a š u m a s — iš daržo­ vių mažiau i š p l a u n a m a mineralinių medžiagų. Be to, garuose išvirtų daržovių skonis ir k v a p a s p a n a š e s n i s į šviežių n e g u daržovių, virtų van­ denyje. K a i p trūkumą p i r m i a u s i a reikėtų p a m i n ė t i tai, kad ilgiau verda ir labiau a r d o m i d a r ž o v ė s e esantys vitaminai. Virimas sandariai u ž d e n g t a m e inde n e d i d e l i a m e kiekyje v a n d e n s , sultinio arba savo sultyse v a d i n a m a s sutinimu. P r i p y l u s v a n d e n s arba sultinio g a l i m a šutinti k o p ū s t u s , ridikus, m o r k a s ; savo sultyse galima šutinti daržoves, kurios š i l d o m o s lengvai išskiria sultis, m o l i ū g u s , agu­ ročius, p o m i d o r u s .

TROŠKINTOS

DARŽOVĖS

T r o š k i n i m a s — tai virinimas m a ž a m e kiekyje skysčio, pridėjus prieskonių, p a g a r d ų arba padažų, u ž d e n g t a m e i n d e . Troškinant ir šutinant p r a r a n d a m a m a ž i a u maistingųjų m e d ž i a g ų 28

negu paprastai verdant, geresnis d a r ž o v i ų skonis, tačiau p r a r a n d a m a daugiau vitamino C.

DARŽOVIŲ

APKEPIMAS

Produktų k e p i m a s orkaitėje k e p t u v e arba keptuvėje, kol susidaro plutelė, v a d i n a m a s a p k e p i m u . Kartais daržovės a p v e r d a m o s arba pake­ p i n a m o s ant keptuvės, o paskui a p k e p a m o s su kokiu nors p a d a ž u orkai­ tėje. Įsidėmėkite... • Sriubas, priedus, mėsą nepamirškite apibarstyti smulkiai supjaus­ tytais svogūnais, petražolėmis, krapais. Galima ir ridikėlių lapeliais. Jie net maistingesni negu patys ridikėliai. DARŽOVIŲ PARUOŠIMAS virimui, kepimui, apkepintu! D a r ž o v ė s e yra organizmui būtinų maistingųjų m e d ž i a g ų : anglia­ vandenių, baltymų, mineralinių druskų ir vitaminų. D a r ž o v ė s neturi tiek d a u g baltymų kaip gyvulinės k i l m ė s produktai, iš tikrųjų neturi riebalų, bet j o s e kur kas daugiau mineralinių druskų ir vitaminų. Be to, daržovės dėl j o s e esančių organinių rūgščių ir eterinių aliejų maloniai kvepia, leidžia paįvairinti maistą. Kai kurios d a r ž o v ė s , p a v y z d ž i u i : salotos, ridikėliai, p o m i d o r a i , agurkai valgomi Žali, bet daugiausia daržovės v e r d a m o s (vandenyje ar­ ba garuose), t r o š k i n a m o s , k e p a m o s arba apkepamos. Iš daržovių g a l i m a p a g a m i n t i daugybę įvairių patiekalų, kurie skiriasi skoniu ir maistingu­ mu. 29


Pirmiausia d a r ž o v e s reikia kruopščiai nuplauti, n e s paprastai j o s b ū n a žemėtos, p a s k u i — nuskusti. Bulvės, m o r k o s , burokėliai ir kiti šakniavaisiai skutami aštriu peiliu, kad nusiluptų kuo p l o n e s n ė žievelė. R e k o m e n d u o j a m a skusti specialiu skutikliu. Skusti d a r ž o v e s r e k o m e n d u o j a m a prieš pat p a t i e k a l o paruošimą, nes iš anksto n u s k u s t o s p r a r a n d a kvapą ir suvysta. N u s k u s t o s bulvės be v a n d e n s greitai patamsėja. Kad nepatamsėtų, nuskustas bulves reikia įmesti į šaltą vandenį. N u s k u s t a s d a r ž o v e s reikia vėl nuplauti šaltame vandenyje, tada su­ pjaustyti (griežinėliais, luiteliais, šiaudeliais, kubeliais ir t.t.). Daržoves, y p a č virtas, patartina patiekti su kokiu n o r s padažu. Pa­ dažai suteikia j o m s m a l o n ų skonį.

D A R Ž O V I Ų PATIEKALŲ P A D A Ž A I Pieno

padažas

(kopūstų a r b a morkų kotletams ir kitiems patiekalams) Vienas v a l g o m a s i s šaukštas miltų p a l e n g v a p a k e p i n a m a s su tokiu pat kiekiu sviesto ir p r a s k i e d ž i a m a s karštu pienu, pilant jį iš lėto. Pa­ dažas verdamas n u o l a t maišant 10 minučių ir p a s ū d o m a s pagal skonį. • 1 valgomajam šaukštui miltų — 1,5 stiklinės pieno, 1 valgomasis šaukštas sviesto. Grybų padažas (bulvių kotletams ir a p k e p a m s ) Šiltame vandenyje nuplauti džiovinti grybai m i r k o m i 3 stiklinėse šalto v a n d e n s 2 — 3 v a l a n d a s , paskui t a m e p a č i a m e vandenyje išverdami be druskos. Vienas v a l g o m a s i s šaukštas miltų su tokiu pat kiekiu sviesto pake­ p i n a m i , kol p a s i d a r o šviesiai rudi, ir praskiedžiami 2 stiklinėmis nukošto karšto grybų sultinio. G a u t a s p a d a ž a s silpnai v e r d a m a s 1 5 — 2 0 mi­ nučių. Smulkiai supjaustyti svogūnai p a k e p i n a m i su sviestu, p r i d e d a m a supjaustytų išvirtų grybų, ir dar kartą viskas kartu truputį p a k e p i n a m a , po to s u d e d a m a į padažą, p r i d e d a m a druskos pagal skonį ir leidžiama pavirti. • 50 g džiovintų grybų —- 1 valgomasis šaukštas grybų, 1 svogūnas ir 2 šaukš­ tai sviesto. 30

Pomidorų padažas (bulvių pyragėliams, įdarytoms daržovėms ir kitiems patiekalams) Prieskoninės daržovės ir s v o g ū n a s nuvalomi, smulkiai supjaustomi ir kepinami su sviestu pilant po truputį miltus. Po to įpilama pomidorų lyrės, išmaišoma, p r a s k i e d ž i a m a stikline v a n d e n s (arba m ė s o s sultinio), pa v e r d a m a ant m a ž o s ugnies 5 — 1 0 minučių. Baigiant virti p a d a ž a s pertrinamas, p a s ū d o m a s pagal skonį, į m e t a m a s gabalėlis sviesto ir išmai­ šoma. • Pusei stiklinės pomidorų tyrės — 0,5 valgomojo šaukšto miltų, po pusę mor­ kos, petražolės ir svogūno, 1 valgomasis šaukštas sviesto. Padažas su kiaušiniu (bulvių vyniotiniui ir kopūstų kotletams) Miltai p a m a ž u p a k e p i n a m i su sviestu, praskiedžiami sultiniu ir lei­ d ž i a m a padažui pavirti 1 0 — 1 5 minučių, tada kiaušinio trynys išplaka­ m a s ketvirtadalyje stiklinės sultinio arba pieno, supilama į padažą ir išmaišoma. Vietoj trynio į padažą galima dėti virtą sukapotą kiaušinį. • 1 valgomajam šaukštui miltų — 1 kiaušinis ir 1 valgomasis šaukštas sviesto. Kiaušinių ir sviesto p a d a ž a s (žiediniams kopūstams, š p a r a g a m s , artišokams) Į puodą įpilami 2 valgomieji šaukštai šalto v a n d e n s , įmušami 2 kiaušinio tryniai, n u o jų atsargiai atskyrus baltymus, įberiama druskos ir i š p l a k a m a plaktuvu; p u o d a s p a s t a t o m a s ant ugnies arba į v a n d e n s vonią ir pamažu, po mažą gabalėlį m e t a m a s sviestas, nuolat m a i š o m a , kad ne tik neužvirtų, bet ir smarkiai neužkaistų. K i e k v i e n a m kiaušinio tryniui reikia 75 g sviesto. K a i tik p a d a ž a s sutirštėja, reikia pridėti pa­ gal skonį citrinos sulčių. Kiaušinių padažas su vynu (žiediniams kopūstams, š p a r a g a m s , artišokams) Kiaušinių tryniai ištrinami su cukraus pudra, įberiama citrinos cedros ir pilant vyną mišinys išplakamas plaktuvu. P u o d a s su mišiniu pa­ s t a t o m a s ant m a ž o s u g n i e s arba į v a n d e n s vonią ir toliau plakama, kol sutirštėja; be to, negalima leisti, kad užvirtų. Baigiant virti cedra išgrie­ b i a m a , o į gatavą padažą p r i d e d a m a citrinos sulčių pagal skonį. • 3 kiaušinio baltymams — 3 valgomieji šaukštai cukraus pudros, trys ketvir­ tadaliai stiklinės baltojo vyno, ketvirtadalis citrinos. 31


Šito p a d a ž o negalima virti ir smarkiai kaitinti ant ugnies, nes kiau­

Džiūvėsių padažas (žiediniams kopūstams ir š p a r a g a m s )

šiniai verdami sukrekės, o sviestas atsiskirs n u o m a s ė s ir p l a u k i o s pa­

Į ištirpintą sviestą įberiami smulkiai sugrūsti džiūvėsiai ir pastačius puodą ant ugnies p a k a i t i n a m i , kol parausvėja, galima iš pradžių džiū­ vėsius pakepinti keptuvėje be sviesto, paskui sumaišyti su lydytu svies­ tu.

viršiuje. Todėl j e i g u p a d a ž a s n e b u s vartojamas tuojau, indas su j u o sta­ t o m a s į didelį indą su karštu v a n d e n i u . Šitaip padažą galima laikyti ne ilgiau kaip

• 2 valgomiesiems šaukštams džiūvėsių — 3 — 4 šaukštai sviesto. Džiūvėsių padažas

su citrinos

1,5—2 valandas.

• 150 g sviesto -- 2 kiaušinio tryniai, 2 valgomieji šaukštai vandens, pusė citrinos sulčių arba 1 arbatinis šaukštelis vandeniu atskiestos citrinos rūgšties, druskos pagal skonį.

sultimis

(virtiems k o p ū s t a m s , š p a r a g a m s ir kitiems daržovių p a t i e k a l a m s )

ĮDARYTOS

Malti kvietiniai džiūvėsiai p a k e p i n a m i , kol pasidaro šviesiai auk­ sinės spalvos, pripilama lydyto, nukošto ( b e n u o s ė d ų ) sviesto, pagardi­ nama citrinos sultimis arba citrinos rūgštimi ir p a s ū d o m ą . Grietinės padažas (daržovių k o t l e t a m s Ir a p k e p a m s ) Miltai truputį p a k e p i n a m i su sviestu, m a i š a n t atskiedžiami nuoviru, kuriame virė daržovės, įdedama grietinės, p a m a i š o m a , p a s t a t o m a ant mačus ugnies, p a v e r d a m a 5 — 1 0 minučių, n u k e l i a m a n u o ugnies, pasū­ domą ir p e r k o š i a m a ,

DARŽOVĖS

Įdaryti g a l i m a įvairias d a r ž o v e s : aguročius, b a k l a ž a n u s , p o m i d o ­ rus, ridikus, pipirus ir kitas. P a r u o š t a s daržoves g a l i m a įdaryti visokiais įdarais: m ė s o s , kruopų, grybų arba daržovių. Įdarytos daržovės deda­ m o s ant keptuvės ir t r o š k i n a m o s arba a p k e p a m o s orkaitėje. G a t a v a s daržoves galima patiekti apipiltas sviestu, grietine ar p a d a ž u ( p i e n o , grietinės arba p o m i d o r ų ) .

ĮDARO

• 0.5 stiklinės daržovių nuoviro I stiklinė grietinės, 1 valgomasis šaukštas k\ ictinių miltų, I šaukštas sviesto, druskos pagal skonį.

PARUOŠIMAS

(produktų kiekis numatytas m a ž d a u g 1 kg daržovių įdaryti) Riešutų padažas ( k e p t i e m s a g u r o č i a m s , b a k l a ž a n a m s . pipirams) Riešutai sugrūdami su česnaku ir druska. P r i d e d a m a vandenyje iš­ mirkyto ir gerai n u s p a u s t o pyrago, įpilama aliejaus ir acto. Mišinys smarkiai išplakamas, tada praskiedžiamas šiltu v a n d e n i u iki v i d u t i n i o tirštumo. Paruoštas p a d a ž a s vėl gerai s u p l a k a m a s .

įdaras

N u v a l y t o s ir n u p l a u t o s d a r ž o v ė s supjaustomos šiaudeliais ir p a k e ­ p i n a m o s su sviestu, p r i d e d a m a dalelėmis supjaustytų p o m i d o r ų ir d a r kartą kepinamos m a ž d a u g 5 m i n u t e s .

Tada įberiama druskos, pipirų,

• 1 stiklinei graikinių riešutų branduolių r- 5 — 6 skiltelės česnako, 1 riekelė padžiūvusios baltos duonos, 3 valgomieji šaukštai sviesto ir 2 šaukštai acto, druskos pagal skonį.

smulkiai supjaustytų petražolių lapų. • 5 morkos, 3 svogūnai, ,1 petražolės arba saliero šaknis ir 2 pomidorai, 3 val­ gomieji šaukštai sviesto. G r y b ų įdaras

Olandiškas padažas (virtiems k o p ū s t a m s , š p a r a g a m s )

liekami j a m e 5 minutes, paskui išverčiami į rėtį ir išplaunami.

Žalio kiaušinio tryniai ištrinami su šaltu v a n d e n i u , d e d a m a nedide­ liais gabalėliais sviesto, p a s t a t o m a ant n e d i d e l ė s ugnies ir v e r d a m a visą laiką maišant, kol sutirštės, bet n e u ž v e r d a m a . N u k e l i a m a n u o ugnies, pasūdomą, įlašinama citrinos sulčių arba atskiestos citrinos rūgšties.

32

Daržovių

Grybai nuvalomi, n u p l a u n a m i , užpilami verdančiu vandeniu ir pa­ Tada

grybai sukapojami, p a k e p a m i svieste, pridedama p o m i d o r ų tyrės, u ž ­ verdanti ir s u m a i š o m i su s m u l k i a i sukapotais p a k e p i n t a i s s v o g ū n a i s , druska ir pipirais. • 500 g šviežių grybų — 2 svogūnai, 2 valgomieji šaukštai pomidorų tyrės ir 3 šaukštai sviesto. 3—20

33


Ryžių įdaras su grybais Ryžiai išplaunami, išvcrdami ir išverčiami j kiaurasamtį arba rėtį. Švieži nuvalyti ir perplauti grybai sudedami 5 m i n u t ė m s į verdantį van­ denį, paskui išverčiami į rėtį, išplaunami, smulkiai sukapojami ir pake­ pinami svieste. Jeigu vietoj šviežių grybų d e d a m i džiovinti, j u o s reikia iš anksto išvirti, paskui sukapoti ir taip pat pakepinti svieste. Išvirti ryžiai s u m a i š o m i su grybais, sudedami pakepinti svogūnai, įberiama druskos ir pipirų. • 1 stiklinei ryžių — 2 svogūnai, 500 g šviežių grybų (arba 50 g džiovintų) ir 3 valgomieji šaukštai sviesto. M ė s o s įdaras N u p l a u t a m ė s a supjaustoma, s u m a l a m a m ė s m a l e , a p k e p i n a m a kep­ tuvėje su sviestu, paskui antrą kartą p e r l e i d ž i a m a p e r mėsmalę, pride­ dama smulkiai supjaustytų ir pakepintų svogūnų ir įpilama sulčių, išsi­ skyrusių kepant mėsą, taip pat įberiama druskos, pipirų, petražolių arba krapų lapelių, ir viskas s u m a i š o m a . M ė s o s įdarą g a l i m a ruošti ir iš vir­ tos m ė s o s , kurią taip pat reikia sumalti m ė s m a l e . Tada atskirai pakepi­ n a m a s s v o g ū n a s , įberiamas arbatinis šaukštelis miltų; vėl p a k e p i n a m a , p r a s k i e d ž i a m a 2 — 3 valgomaisiais šaukštais sultinio, leidžiama j a m už­ virti, s u m a i š o m a su mėsa, įberiama druskos, pipirų, petražolių lapelių arba krapų. • 500 g mėsos (raumens) •— 1—2 svogūnai ir 3 valgomieji šaukštai sviesto. M ė s o s įdaras su grybais N u p l a u t a m ė s a supjaustoma, s u m a l a m a m ė s m a l e , s u m a i š o m a s u virtais biriais ryžiais ir smulkiai sukapotais pakepintais svogūnais, įbe­ riama d r u s k o s ir pipirų. • 500 g mėsos (raumens) — 0,5 stiklinės ryžių, 1 svogūnas ir 3 valgomieji šaukštai sviesto.

D A R Ž O V I Ų PADAŽAI

kruopų, mėsos ir žuvų patiekalams Salotų padažas „Aurora" K o m p o n e n t a i sumaišomi, kad būtų j a u č i a m a s aštrus prieskonių sko­ nis. 34

• Pusė stiklinės rūgusio pieno, pusė stiklinės majonezo, du valgomieji šaukštai „Kečupo" padažo, 2 — 3 valgomieji šaukštai vandens, pagal skonį druskos, cuk­ raus, 1 valgomasis šaukštas susmulkintų petražolių. „Čilės" padažas Pomidorai, s v o g ū n a s , ankštpipiriai smulkiai sukapojami ir pastato­ mi troškinti 30 m i n u č i ų aliejuje, įberiama kitų prieskonių. Paskui vis­ k a s pertrinama p e r sietelį, įpilama acto, įberiama cukraus, c i n a m o n o , maltų raudonųjų pipirų, druskos ir pastatoma ant nedidelės ugnies 1,5 valandos. Verdama n e u ž d e n g u s , visą laiką maišoma, kol p a d a ž a s sutirštėja. Šitą padažą g a l i m a laikyti gana ilgai, supylus į stiklainį ir priden­ gus celofanu. P a d a ž a s tinka su k e p t o m i s žuvimis arba mėsa. Raudonasis padažas (kapotiems kotletams, vyniotiniams, keptai mėsai ir kt.) Valgomasis šaukštas miltų p a k e p i n a m a s su tokiu pat kiekiu sviesto, kol pasidaro šviesiai rudos spalvos, paskui s u m a i š o m a su pomidorų ty­ re ir praskiedžiama d v i e m stiklinėmis mėsos sultinio. S u d e d a m o s tru­ putį pakepintos p r i e s k o n i n ė s d a r ž o v ė s ir svogūnas, p a v e r d a m a ant silpnos ugnies 2 0 — 3 0 minučių. Baigiant virti į padažą įberiama drus­ k o s , įpilami I — 2 valgomieji šaukšai vyno ( m a d e r o s arba portveino), perkošiama per sietelį ir p a g a r d i n a m a sviesto gabalėliais. • 1 valgomajam šaukštui miltų - 1 morka, 1 petražolės šaknis, 1 svogūnas, 1 valgomasis šaukštas pomidorų tyrės, 1,5 valgomojo šaukšto sviesto.


N u o seno beveik visose pasaulio šalyse šviežių vaisių, uogų, dar­ žovių, daugelio valgomųjų ir gydomųjų žolių sultys b u v o ir yra nepa­ keičiamos m i t y b o s ir sveikatos p a l a i k y m o k o m p o n e n t a s . Ir neatsitikti­ nai. Žiemą ir anksti pavasarį, kai smarkiai j a u č i a m a s vitaminų stygius, sultys — puikus dietinis ir gydomasis-profilaktinis m i t y b o s produktas visokio a m ž i a u s ž m o n ė m s , nes yra labai skystas ir daugiausia suside­ dantis iš puikios k o k y b ė s organinio vandens maistas. Vandenyje yra m i k r o s k o p i n i s a t o m ų ir molekulių kiekis, kaip tik tų, kurių organizmo ląstelėms ir a u d i n i a m s labiausiai reikia. Daržovių, kaip ir vaisių bei uogų, sultyse yra visų maistinių m e ­ džiagų, kurių turi švieži vaisiai ir kurias lengvai pasisavina organizmas. Sultys išlaiko natūralias šviežio p r o d u k t o savybes, o kai kurių skonis pagerėja ir m a i s t i n g u m a s padidėja, nes p r i d e d a m a cukraus. Vertingiau­ sios sultys, išspaustos iš vaisių kartu su m i n k š t i m u . Tokiose sultyse be kitų naudingų m e d ž i a g ų išlieka ląsteliena ir pektininės (drebučių) m e ­ džiagos, skatinančios žarnyno veiklą. K a d sultys būtų pilnavertės, svarbu gerai sutrinti produktų ląstelie­ ną. Tik tada labai svarbūs elementai atpalaiduojami iš ląstelienos, todėl pilnavertės sultys puikiai atstato organizmą.

SULČIŲ PARUOŠIMAS Yra d a u g y b ė būdų, kaip išspausti sultis. Paprasčiausias yra šis. Smulkiai supjaustyti augalai (šaknys, gumbai, lapai ir kt.), prieš tai nuvalyti, atrinkti, nuplauti keliais v a n d e n i m i s , s u m a l a m i m ė s m a l e arba sulčiaspaude. Gauti tarkiai su sultimis d e d a m i ant t a n k a u s audinio ga­ balo (flanelės arba 4 — 6 sluoksnių m a r l ė s ) ir i š s p a u d ž i a m o s sultys. Į išspaudas įpilama n e d a u g vandens, j a m leidžiama susigerti ir išspau­ džiama dar kartą. Abu skysčiai s u m a i š o m i ir vartojami pagal paskir­ tį — švieži arba d a r o m a s sulčių m i š i n y s ir t.t. 36

Jeigu sultys n e r u o š i a m o s atsargai, tai parą laikomos šaldytuve. Il­ gam laikymui ir vartojimui visus metus sultys k o n s e r v u o j a m o s sterili­ zavimo būdu. Sultys laikomos supilstytos į butelius arba stiklainius, atsparius di­ deliam spaudimui. Stiklainiai uždaromi hermetiškais metaliniais dang­ teliais. Buteliai pripilami tiek, kad 5 — 6 cm nesiektų viršaus, kitaip gali sprogti, kai šildomos sultys išsiplečia. Jie sustatomi į didelį indą arba katilą, ant d u g n o į d e d a m o s m e d i n ė s arba metalinės grotelės, ir šildomi t o k i a m e sterilizatoriuje. K a i p padėklą galima įkloti kartoną a r b a keliais sluoksniais sulankstytus laikraščius. Vanduo sterilizatoriuje iš anksto įkaitinamas iki 80° C t e m p e r a t ū r o s . K a i jis vėl pasiekia tokią tempera­ tūrą, nustojama kaitinti. Ši t e m p e r a t ū r a p a l a i k o m a 10 mi n u č i ų . Jeigu neturite t e r m o m e t r o t e m p e r a t ū r a i matuoti, nustokite šildyti po 5 m i n u ­ čių, kai v a n d u o sterilizatoriuje užvirs. Buteliai sterilizatoriuje ataušina­ mi p a m a ž u pilant šaltą vandenį, po to ištraukiami. Šaltą vandenį reikia pilti atsargiai, kad srovė nepatektų ant karštų butelių. Jei butelių nega­ lite ataušinti sterilizatoriuje, ištraukite tuoj pat, bet u ž d e n k i t e audeklu arba rankšluosčiu, kad staigiai atvėsę nesprogtų. Sultis galima išlaikyti ir kitaip paruoštas: dideliame inde pakaitina­ m o s iki virimo ir tuoj pat išpilstomos į stiklainius arba didelį 10 1 talpos butelį. Jį reikia susukti į popierių, kad galima būtų laikyti r a n k o s e ir kad ilgiau laikytųsi t e m p e r a t ū r a , reikalinga vidinių stiklainių sienelių ir dangtelių sterilizavimui. Karštų sulčių pripilama iki pat butelių viršaus, j u o s patogiau užspausti metaliniais dangteliais. U ž d a r y t u s butelius reikia tučtuojau apversti kakleliu ž e m y n ir pa­ likti tokioje padėtyje (stovinčius ant dangtelių) kurį laiką. Taigi karštas skystis sterilizuoja dangtelį, o palaipsniui vėstant ir spaudžiant sultis, inde susidaro beorė erdvė, stiklainis dar stipriau u ž s p a u d ž i a m a s . Įsidėmėkite... • Idealiu atveju sultys neturi būti užverdamos, konservuojamos ar pasterizuojamos, nes tai iš pagrindų pakeičia jų cheminę sudėtį. Beje, šiuos vertingus vaistus dauguma žmonių gali pasigaminti iš šalia namų, prie vasarnamio, sode, sodybiniame sklype augančių daržovių. • Šviežias

daržoves

trinkite

išspauskite sultis per marlę.

smulkia

Šaldytuve jas

trintuve

ir

švariomis

laikyti galima

ne

rankomis

ilgiau

kaip

parą. • Vaisių neliais prieš

arba pomidorų sulčių stiklinė, valgį,

gerai

veikia

išgerta

rytą

mažais gurkš­

virškinimą. 37


Kai k u r i ų d a r ž o v i ų sulčių MAISTINĖS IR G Y D O M O S I O S SAVYBĖS Morkų

sultys

Š v i e ž i o s jų sultys turi elementų, kurie m a i t i n a visą organizmą, nor­ m a l i z u o j a svorį ir cheminį balansą. Sultyse yra daug vitamino A, taip pat B, C, D, E, K. Jose gausu organinių šarminių elementų — natrio, kalio, k a l c i o , m a g n i o ir geležies. E n d o k r i n i n ė m s liaukoms (vidaus sek­ recijos l i a u k o m s ) reikia maistinių elementų, kurių yra žalių m o r k ų sul­ tyse. J o s s a u g o nervų sistemą n u o i š s e k i m o , stiprina o r g a n i z m o atspa­ r u m ą infekcijoms, gerina virškinimą, m a ž i n a širdies r a u m e n s nuovargį. M o r k ų sultys p r a n a š e s n ė s už kitų daržovių sultis tuo, kad kaloringesnės ir lengviau p a s i s a v i n a m o s . Ypač n a u d i n g o s vaikams, n č š č i o s i o m s ir maitinančioms motinoms. Šitų sulčių lengva pasigaminti n a m u o s e ir vartoti grynas arba su­ m a i š y t a s su augalų natūraliomis sultimis. K a i pažeista oda (yra žaizde­ lių, išbėrimų, dedervinių, pūlinių), j a s g a l i m a vartoti ir kaip išorinius vaistus.

kad kopūstų sultys skatina dujų susidarymą, o tai galima susilpninti derinant j a s su m o r k ų sultimis. P o m i d o r ų sultys Į p o m i d o r ų sulčių sudėtį įeina beveik visi vitaminai, pasitaikantys augaliniame m a i s t e . Tačiau j o s e ypač gausu k a r o t i n o ir v i t a m i n o C; taip pat daug mineralinių druskų, cukraus, organinių rūgščių. P o m i d o r ų sul­ čių labai m a ž a s r ū g š t i n g u m a s , skonis gaivinantis, m a l š i n a troškulį. P o ­ midorų sulčių stiklinė turi p u s ę vitamino A p a r o s dozės. Šitos sultys plačiai vartojamos cukriniam diabetui gydyti. Iš tiesų tai vienintelės p r a m o n i n ė s g a m y b o s sultys, t i n k a m o s sergančiųjų diabe­ tu mitybai. Šviežios sultys yra šarminės reakcijos, turi daug geležies druskų, citrinos ir obuolių rūgšties, natrio, kalcio, kalio, m a g n i o , o tai ypač n a u d i n g a ir būtina n o r m a l i a m apykaitos procesų vyksmui, g e r a i , veikia virškinimo procesus. Tačiau sergant p o d a g r a reikia apriboti p o ­ midorų sulčių ir p o m i d o r ų tyrės vartojimą, nes kai kurios p o m i d o r u o s e esančios m e d ž i a g o s skatina purinų susidarymą. Tai irgi reikia turėti gal­ voje sergant inkstų ir tulžies pūslės akmenlige. Agurkų

Burokėlių

sultys

J o s turi d a u g i a u k a i p 5 0 % organinio n a t r i o ir tik 5% kalcio. Šis s a n t y k i s labai vertingas, kai reikia, k a d tirptų kalcis, ypač kai organiz­ me s u s i k a u p ę dideli kiekiai neorganinio kalcio, sukeliančio rimtų šir­ dies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. B u r o k ė l i u o s e esantis kalis (jo taip p a t d a u g razinose, džiovintuose a b r i k o s u o s e ) gerina fiziologines o r g a n i z m o funkcijas, o chloras p a d e d a išvalyti kepenis, inkstus ir tul­ žies p ū s l ę , skatina limfos veiklą. Burokėlių sultyse yra fosforo ir sieros. Iš d a r ž o v i ų jie yra vienoje iš pirmųjų vietų pagal mikroelementų gau­ sumą. Be to, burokėliai vieninteliai iš daržovių turi c h r o m o , atliekančio svarbų v a i d m e n į aterosklerozės profilaktikoje. Burokėlių sultys — pa­ čios vertingiausios eritrocitų susidarymui ir apskritai kraujo sudėties gerinimui. Šviežių

kopūstų

sultys

S i e r o s ir chloro j u n g i n i a i valo s k r a n d ž i o ir žarnyno gleivinę. Jose esantis v i t a m i n a s U suteikia sultims o p a s gydančių savybių. Tačiau var­ toti k o p ū s t ų sultis labai svarbu nustačius individualią dozę. Žalios ko­ pūstų sultys efektyviai g y d o ir ž a r n y n o užkietėjimą. Reikėtų prisiminti, 38

sultys

Jose d a u g i a u kaip 4 0 % kalio, 1 0 % natrio, 7 , 5 % kalcio, 2 0 % fosfo­ ro, 7% chloro, taip pat d a u g silicio ir sieros. P r i p y l u s į šias sultis bu­ rokėlių ir m o r k ų sulčių, p i r m a , susidaro daug fosforo ir sieros, antra, kalio ir kitų šarminių e l e m e n t ų . Šitos sultys p a l e n g v i n a r e u m a t i n i u s skausmus, nes išplauna iš o r g a n i z m o šlapimo rūgšties perteklių. Jos taip pat n o r m a l i z u o j a arterinį kraujospūdį, p a d e d a gydyti daugelį o d o s ligų ir varo šlapimą. Salotų

salotos

Jose esanti geležis yra aktyviausias e l e m e n t a s . Svarbu, kad ji atsi­ naujintų d a ž n i a u negu kuris nors kitas e l e m e n t a s . K e p e n y s ir blužnis kaupia geležį, o r g a n i z m a s ją prireikus naudoja. Pavyzdžiui, kai reikia greitai atstatyti eritrocitus n e t e k u s daug kraujo. G e l e ž i e s atsargos bluž­ nyje veikia k a i p elektrinės baterijos akumuliatorius, p a k r a u n a n t i s krau­ ją. Salotose esantis m a g n i s labai svarbus m e d ž i a g ų apykaitai, vykstan­ čiai žarnyno audiniuose, s m e g e n y s e ir nervų sistemoje. M a g n i o druskos gali efektyviai veikti tik tada, kai pakanka kalcio. K a i p tik šių e l e m e n t ų derinys r e i k i a m o m i s proporcijomis salotose d a r o j a s labai vertingas. O čia esanti siera, fosforas ir silicis būtinai reikalingi n o r m a l i a i o d o s , sausgyslių b ū k l e i ir plaukų a u g i m u i . 39


Saldžiųjų ankštpipirių sultys Turi d a u g silicio, n a u d i n g o s sulėtėjus p l a u k ų ir nagų a u g i m u i , su­ trikus riebalų liaukų ir seilių latakų funkcijoms. Su morkų sultimis j o s p a d e d a n o r m a l i z u o t i o d o s pigmentaciją, gerina storųjų žarnų b ū k l ę (ša­ lina užkietėjimą). Paskutiniu atveju sultis reikia gerti nevalgius. Bulvių sultys Žalių bulvių sultyse g a u s u v i t a m i n o C, todėl j o s vartojamos n u o p i g m e n t i n i ų o d o s dėmių ir sutrikus virškinamojo trakto gleivinei. N a u ­ dingos sutrikus periferinei nervų sistemai, skydliaukės veiklai. Tačiau j o s truputį n e m a l o n i o s , tad r e i k i a gerti s u m a i š y t a s su morkų arba agur­ kų sultimis. Tokių sulčių m i š i n y s g a n a greitai pašalina minėtus sutriki­ mus. S v o g ū n ų sultys Šviežios svogūnų sultys n a u d i n g o s todėl, kad j o s e labai d a u g fiton­ cidų, ir j o s skatina atsikosėjimą. R e k o m e n d u o j a m a gerti persisaldžius kaip c u k r a u s kiekį mažinanti p r i e m o n ė , o iš išorės p a d e d a greičiau gyti ž a i z d o m s ir gydyti odos pūlinius. Gali sudirginti virškinimo traktą, to­ dėl reikėtų sumaišyti su m o r k ų sultimis. Vartojama tuoj pat p a r u o š u s . Ridikų, ropių sultys Šios sultys s p a u d ž i a m o s ne tik iš šakniavaisių, bet ir iš lapų; padi­ dina šarmų sudėtį organizme, y p a č s u m a i š y t o s su salierų ir m o r k ų sul­

Špinatų sultys Jų oksalo rūgštis atlieka svarbų vaidmenį virškinamojo trakto funk­ cijoje, palaiko ž a r n y n o tonusą ir skatina peristaltiką. Todėl špinatų sul­ tys labai v e i k s m i n g o s nuo užkietėjimo. Žaliuose špinatuose esanti ge­ ležis o r g a n i z m o pasisavinama šimtu procentų. Ir tik vienas penktadalis pasisavinamas, j e i g u špinatus išverdate. Špinatų sultys p a d e d a n u o ne­ vaisingumo ir impotencijos. Petražolių sultys Jos p a d e d a stiprinti kraujagysles, ypač kapiliarus ir arterijas; j o s e yra biologiškai aktyvių medžiagų, pašalinančių širdies r a u m e n s nuovar­ gį. Su morkų sultimis j o s skatina d e g u o n i e s apytaką ir palaiko normalią antinksčių ir skydliaukės veiklą. Salierų sultys Jose esantis nedidelis natrio kiekis neleidžia tirštėti kraujui ir lim­ fai, padeda šalinti iš organizmo angliarūgštės dujas. Šiose sultyse gausu m a g n i o ir geležies, būtinos mitybai ir kraujodarai. Viena iš daugelio nervų ligų ( a s t m o s , r e u m a t o , radikulito ir kt.), kraujotakos (hemorojaus, hipertonijos, tromboflebito, vainikinių arterijų n e p a k a n k a m u m o ) , kaulų (artritų, s p o n d i l i o z ė s , podagros, osteochondrozės) sistemų ligų priežas­ čių yra ta, k a d į organizmą su maistu patenka didelis kiekis neorganinių medžiagų ir jų druskų. Salierų sultys drauge su m o r k ų ir burokėlių sul­ timis saugo n u o šitų ligų ir gydo, j e i g u j o m i s j a u sergate.

timis. R o p i ų sultys gerokai s u m a ž i n a s k r a n d ž i o sulčių rūgštingumą, o

Įsidėmėkite...

s u m a i š y t o s su kiaulpienių sultimis ar šaknų n u o v i r u yra puiki profilak­ tikos p r i e m o n ė n u o a k m e n ų s u s i d a r y m o š l a p i m o ir lyties organų siste­ moje bei tulžies pūslėje, a k m e n i m s tirpdyti. J o s efektyvios sergant p o ­ dagra ir o s t e o c h o n d r o z e , užkerta kelią š i o m s ligoms. Pasūdyti ir pagar­ dinti saulėgrąžų aliejumi ridikų griežinėliai labai efektyviai veikia ser­

Žinoma,

krimskite, sultis

kopūstų,

daugelį

atidėkite daržovių, ridikų,

iš šių

iki ateinančios kurios

ropių.

sulčių

žiemą

vasaros,

ir per šalčius po

Sveikam

organizmui

negalite

išsispausti.

Nesi­

o dabar spauskite

ir gerkite

ranka,— morkų,

burokėlių,

viskas bus

tik naudinga.

gant b r o n c h ų ir plaučių l i g o m i s . Pupelių ankščių sultys Ypač n a u d i n g o s s e r g a n t i e m s cukriniu diabetu, nes j o s e yra augali­ nio insulino, efektyviai v e i k i a n č i o ir angliavandenių apykaitą ž m o g a u s o r g a n i z m e . Sultys s p a u d ž i a m o s iš žalių arba gelstelėjusių pupelių a n k š ­ čių, v a r t o j a m o s sumaišytos su morkų, k o p ū s t ų sultimis po 1 litrą kas­ dien. 41


Tai vienas seniausių žmonių vartojamų augalų. Agurkai a u g i n a m i j a u daugiau kaip 6000 metų. Jų g i m t i n ė laikoma Indija. D a b a r Šiaurės vakarų Indijoje pasitaiko laukinių šito a u g a l o brūzgynų, besivejančių apie m e d ž i u s kaip lianos ir siekiančių 1 5 — 2 0 metrų aukštį. Archeologinių kasinėjimų d u o m e n i m i s , agurkų b u v o rasta senovės Egipto kapavietėse, įrengtose 2 tūkstančiai metų iki mūsų eros. G a l iš Indijos, gal iš Egipto augalai plito į Senovės Graikiją, b u v o d e r a m a i įvertinti gyventojų ir s e n o v ė s medikų, o vėliau pasidarė p o p u ­ liarūs v i s a m e pasaulyje. Į Rusiją agurkai pateko XV a. iš Ost Indijos. Ypač paplito P e t r o I v a l d y m o laikais, kai Pamaskvėje, I z m a i l o v e , b u v o įrengti du sodai — daržai (vadinamieji „caro s o d a i " ) , kur b ū d a v o a u g i n a m o s įvairios dar­ žovės. Antai „ v y n u o g i ų " sode a u g o kopūstai, „ s o r ų " sodo šiltnamiuo­ se — agurkai, melionai, arbūzai. X V I I I a. pabaigoje iš P a m a s k v ė s agur­ kai paplito visoje Rusijoje. Agurkų m a i s t i n g u m a s nedidelis. J u o s e yra 9 5 — 9 6 % v a n d e n s . Agurkuose yra ląstelienos, pektino, baltymų, n e d a u g vitaminų A , C , B Į . Iš mineralinių druskų agurkai turi kalio (iki 15 m g — 1 0 0 g), fosfo­ r o , kalcio, m a g n i o ir geležies. Be to, geležies j u o s e daugiau n e g u že­ m u o g ė s e , j u o d u o s i u o s e serbentuose, vynuogėse. Agurkuose gausu ori­ ginalios sudėties mikroelementų: vario, m a n g a n o , kobalto, cinko, j o d o . Varis y p a č reikalingas normaliai centrinės nervų sistemos veiklai, ge­ r a m o r g a n i z m o j u d ė j i m o funkcijų reguliavimui. A g u r k u o s e esantis j o ­ das palaiko normalią skydliaukės funkciją, turi labai ryškų antisklerozinį poveikį. C i n k a s palaiko insulino g a m y b o s procesus, o insulinas reikalingas angliavandenių apykaitai, todėl agurkai y r a n e p a k e i č i a m a s ir svarbus m a i s t o produktas sergantiems cukriniu diabetu. Druskų, m a k r o - ir m i k r o e l e m e n t ų santykis palaiko šarminės terpės lygį, todėl a g u r k a m s priskiriamos n u š a r m i n i m o , lengvos vidurius lais­ v i n a m o s i o s ir ryškios šlapimo v a r y m o savybės. Viskas, kas pasakyta, 42

daro agurkus labai reikalingu produktu, kai ž m o g u s j a u č i a įvairių ligų simptomus. Tradicinėje m e d i c i n o j e šviežios a g u r k ų sultys v a r t o j a m o s n u o skrandžio dieglių k a i p skausmą malšinanti ir raminanti p r i e m o n ė . Su­ maišytos su m e d u m i vartojamos kosint ir sergant viršutinių k v ė p a v i m o takų kataru (po 2 — 3 valgomuosius šaukštus 2 — 3 kartus per dieną); vartojamos kosmetikoje. Ypatingą poveikį organizmui agurkai d a r o , kai pažeista širdies veik­ la: š a r m i n a m a vidinė terpė, subalansuojamas natrio ir kalio druskų san­ tykis, p a š a l i n a m a s iš o r g a n i z m o vandens ir natrio druskų perteklius, dėl to sumažėja p a b r i n k i m a i . Reguliariai valgant agurkus, organizme angliavandeniai lėčiau virs­ ta riebalais, taigi agurkai naudingi linkusiems tukti ž m o n ė m s . Plačiai praktikuojamos agurkų dienos, skiriamos sergantiems n u t u k i m u , podag­ ra, širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimu, kepenų ir inkstų ligomis. Tačiau reikia turėti galvoje, kad rauginti ir marinuoti agurkai gali labai sužadinti apetitą, todėl nutukusiems jų neverta valgyti. Taip pat nereikia vartoti raugintų ir marinuotų agurkų sergantiems skrandžio, ž a r n y n o ligomis, turintiems širdies ligą, t i e m s , kuriems sutrikusi kepe­ nų funkcija, kurie serga ateroskleroze, hipertonija, v a n d e n s ir druskų apykaitos sutrikimais, ypač endokrininės kilmės, sulėtėjus skydliaukės veiklai. A g u r k u s vartoti maistui galima įvairiais būdais, net yra susiklos­ čiusios t a m tikros tradicijos. Antai Anglijoje populiarūs sumuštiniai su agurkais. Vokietijoje labai paplitusios agurkų salotos su varške, o Len­ kijoje — m e d a l i o n a i iš agurkų... Iš agurkų dažnai g a m i n a m i originalūs ir skanūs pirmieji patiekalai: agurkų sriubos, šiupininės, šaltibarščiai, burokėlių sriubos, garsieji ru­ siški kriušiniai, kuriuos ypač malonu valgyti vasarą. Įsidėmėkite... • Kad agurkai dėkite į

neuždengtus. vandenyje vandenį

ilgiau

emaliuotą puodą Galima juos

apsemtus reikia

trimis

keisti

• Agurkus galima lėmis,

nuplaukite

suvyniokite į popierių

arba su­

ir laikykite ant žemutinės šaldytuvo

išliktų švieži,

lentynėlės

suvynioti

į

šlapią

ketvirtadaliais,

rankšluostį

arba

uodegėlėmis

žemyn,

Atrinkite

vaisius su

sustatyti be

to,

kasdien. išlaikyti iki žiemos.

virintu

vandeniu,

sausai

nušluostykite.

Paskui

uodegė­ kiek-


vieną agurką aptepkite kiaušinio baltymu, kad neliktų ir pakabinkite už uodegėlių sausoje patalpoje. tame

• Agurkų piene.

kartumas

išnyks,

jeigu

nulupsite

nepateptų

vietų,

ir palaikysite pasaldin­

• Salotas, taip pat kiekvieną užkandį labai papuoš vėduoklė iš agur­ kų. Įpjaukite kietus nedidelius agurkiukus išilgai, ne iki pat galo, plo­ nomis plokštelėmis ir išskleiskite — štai ir vėduoklė. tyti,

• Stambūs būtinai

rauginti arba marinuoti agurkai nepatiekiami supjaustykite neplačiomis juostelėmis.

• Rauginti bei marinuoti agurkai žuvims suteikia pikantiško skonio.

ir

vaisiai,

kapariai

ir

rauginti

agurkus

su

agurkus

galima

„išgydyti".

Perplaukite

Tą patį galima

daryti ir su

sū­

stipres­

obuoliais.

A G U R K Ų PATIEKALAI Lenkiškas užkandis Ant storų agurkų skridinėlių u ž p i l a m a po arbatinį šaukštelį sumai­ šytos su grietine ir svogūnų laiškais varškės.

alyvuogės

Šviežiu agurkų salotos

„spuogeliais"

vandens

ir

lupami (jei žievelė labai stora) ir supjaustomi skridinėliais bei ilgais plonais gabalėliais. Sudedami į lėkštę, p a s ū d o m i , apšlakstomi actu ir

nelygiu

pavir­

aliejumi^ s u s m u l k i n t a i s krapais ir petražolių lapais. Salotos bus skanes­ nės, j e i g u , be acto ir aliejaus, apipilsite suplaktu rūgusiu pienu, į kurį pagal skonį g a l i m a dėti ir sugrūsto č e s n a k o . Salotas g a l i m a užpilti grie­

• Prieš raugdami agurkus perpilkite įrūgę bus ryškiai žalios spalvos.

verdančiu

vandeniu,

kuriame rauginami agurkai, bus dar skanesni ir ilgiau

tada

ir

tine, tik ne aliejumi. P a p u o š i a m o s raudonais ridikėliais, a l y v u o g ė m i s ir virto kiaušinio

• Atvirame inde raugiami agurkai nepelys, jeigu iš viršaus tysite susmulkintais krienais arba džiovintais krienų lapais. • / indą su sūrymu, garstyčių: rauginti agurkai

niu sūrymu.

raugintus

sudėkite į kitą švarų indą ir vėl užpilkite nauju,

Salotos paruošiamos prieš pat patiekiant. Agurkai n u p l a u n a m i , nu­

• Agurkus sriubai virkite atskirai, nedideliame kiekyje supilkite drauge su tuo vandeniu į jau išvirusią sriubą. • Geriausia šiumi.

nepjaus­

• Supelijusius dytu vandeniu,

apibars­

įberkite truputį išsilaikys.

• Kad rauginti agurkai nepelytų, sūdydami į indą įleiskite drobinį maišelį su juodaisiais pipirais (50 g kibirui sūrymo), o kai agurkai įrūgs, traukite juos švariu šaukštu arba šakute. • Kad agurkų sūrymas nebūtų balzganas, nepelytų, reikia (berti valgomąjį šaukštą susmulkintų džiovintų krienų lapų — pelėsių nebus, sūrymas visada bus skaidrus ir skanus. • Pasitaiko, kad rauginti agurkai ilgainiui įgauna nemalonų kvapą. Tada į statinaitę suberkite supjaustytą žalią cukrinį runkelį ir po 2—3 dienų pridvisęs kvapas išnyks. Cukriniai runkeliai suteikia agurkams kietumo ir saugo nuo sugedimo. 8—10-čiai kibirų sūrymo ant statinai­ tės dugno reikia sudėti 2—3 kg daržovių tarka sutarkuotų cukrinių run­ kelių.

gabalėliais. • 600 g agurkų, 40 ml aliejaus, 160 ml rūgusio pieno, krapų arba petražolių lapelių, acto, druskos.

Šviežių agurkų salotos grietinėje Nuplauti ir nulupti agurkai supjaustomi plonais griežinėliais, sude­ dami į salotinę. Prieš patiekiant agurkai truputį p a s ū d o m i , apibarstomi pipirais ir apipilami grietine, sumaišyta su d r u s k a ir actu. Iš viršaus pabarstomą krapų. Salotos p a t i e k i a m o s prie m ė s o s ir žuvų kotletų, k e p ­ tos m ė s o s arba žuvų arba kaip atskiras patiekalas. • 3 agurkams

ketvirtadalis stiklinės grietinės, 0,5 valgomojo šaukšto acto.

A g u r k ų ir s v o g ū n ų laiškų salotos Agurkai n u v a l o m i , supjaustomi skrituliais, svogūnų laiškai smul­ kiai supjaustomi, sumaišomi su grietine arba majonezu. Patiekiami api­ berti krapais ir petražolėmis. • 120 g agurkų, 30 g svogūnų laiškų, 20 g grietinės (15 g majonezo), 15 g krapų ir petražolių.

44

45


A g u r k ų , ridikėlių ir ž a l u m y n ų salotos Agurkai ir ridikėliai supjaustomi skridinėliais, užpilami grietine, s u m a i š o m i su smulkiai supjaustytais svogūnų laiškais, krapais ir petra­ žolėmis. • 120 g agurkų, 30 g svogūnų, 5 g krapų, 20 g grietinės, druskos pagal skonį. A g u r k ų ir pomidorų salotos P o m i d o r a i ir agurkai supjaustomi griežinėliais, s u m a i š o m i , p r i d e ­ d a m a smulkiai supjaustytų s v o g ū n ų laiškų. U ž p i l a m a grietine, p a g a l skonį įberiama druskos. P a b a r s t o m o s ž a l u m y n a i s ir p a p u o š i a m o s petražolėmis. • 120 g agurkų, 60 g pomidorų, 20 g svogūnų, 20 g grietinės, 2 g krapų, 3 g petražolių. migli jQ&m*wĘ№Bm *f^№illtR№&'№ feMMV> fadwfc jMMjyjfr ta})><taNtqtH A g u r k ų ir bulgariškųjų ankštpipirių salotos su grietine

,

Švieži agurkai n u p l a u n a m i , p e r p j a u n a m i išilgai ir supjaustomi grie­ žinėliais a r b a sutarkuojami stambia tarka. Saldieji ankštpipiriai n u p l a u ­ n a m i , perpjaunami išilgai, i š i m a m o s sėklos, supjaustomi p l o n a i s šiau­ deliais, s u m a i š o m i su agurkais, apšlakstomi actu, p a s ū d o m i , p a g a r d i n a ­ mi prieskoniais, išmaišomi, u ž p i l a m i grietine, p a p u o š i a m i p o m i d o r a i s ir petražolių lapeliais. • 1 šviežias agurkas, druskos pagal skonį, acto, maltų pipirų, 2 — 4 saldieji ap­ valūs ankštpipiriai, 250 g tirštos grietinės, 2 pomidorai, petražolių lapelių. A g u r k ų ir varškės salotos Du vidutinio dydžio a g u r k a i supjaustomi griežinėliais ir p a s ū d o m i . Po kelių m i n u č i ų supilamos sultys, agurkai s u m a i š o m i su trinta Varške ( 1 5 0 g) ir grietine (pusė stiklinės). R e i k i a m ą skonį ir kvapą s a l o t o m s suteikia griežinėliais supjaustytas s v o g ū n a s ir žiupsnelis pipirų. P a r u o ­ šiamos prieš pusvalandį iki v a l g y m o , o paskutiniu m o m e n t u p a b a r s t o ­ m o s krapais. Agurkai su salotų lapais G e r a i nuplauti agurkai pjaustomi s t a m b i o m i s drožlėmis, s v o g ū n a i ir salotos sukapojami. Viskas p a s ū d o m ą , s u m a i š o m a , įpilama a c t o , grie­ tinės, c u k r a u s . • 2 agurkams — 200 g salotų lapų, 100 g svogūnų laiškų, po arbatinį šaukštelį cukraus ir acto, pusė stiklinės grietinės, druskos pagal skonį. 46

Agurkų ir varškės masės drebučių salotos Želatinas s u b e r i a m a s į šaltą vandenį (0,5 stiklinės), leidžiama pa­ stovėti 30 m i n u č i ų . P u o d e u ž v e r d a m o s 2 stiklinės v a n d e n s , įpilamas paruoštas želatinas, leidžiama j a m visiškai ištirpti, paskui p e r k o š i a m a s , a t a u š i n a m a s iki 3 5 — 4 0 ° C, įlašinama citrinų sulčių, s u d e d a m i plonais griežinėliais supjaustyti agurkai, įberiama druskos, s u m a i š o m a , supila­ ma į metalinę formą ir aušinama, kol sukietėja želė, paskui s u d e d a m a į lėkštę, ant k u r i o s d u g n o padėta salotų lapų. Į varškės m a s ę įpilama pieno, masė plakama, kol išsipučia. Gauta mase apkrečiama gatava žele. • 0,75 valgomojo šaukšto želatinos, 2,5 stiklinės vandens, 0,75 valgomojo šaukš­ to citrinos sulčių, 5 švieži agurkai, 100 g saldžios varškės, 2 valgomieji šaukštai pieno, 15 g salotų lapų, druskos pagal skonį. .amoaScru/ž leis*} e&Aiíiv tyiV>ą&\ uiróSetíáq ufvlauBįąuz ^nfigove uinul Šaitsriubė su rūgpieniu Į sugrūstą č e s n a k ų košelę ir susmulkintus riešutus supilamas su­ plaktas r ū g p i e n i s , aliejus, smulkiai pjaustyti agurkai ir įberiama drus­ kos pagal skonį. M i š i n y s p r a s k i e d ž i a m a s šaltu v a n d e n i u iki pageidau­ j a m o tirštumo. Sriubą taip pat galima paruošti ne iš agurkų, o iš smulkiai supjaus­ tytų arba suplėšytų salotų lapų. • 300 g agurkų, 400 ml rūgusio pieno, 3 — 4 skiltelės česnako, 50 g graikinių riešuti; branduolių, 15 ml aliejaus, krapų, druskos pagal skonį. i ifflCtDODlJP l i i r t l í j i í f r ifYtBDl Cnfitti! , < s i r n O I 0 — S^lntlfin fvĮ tifiI6lifJIQ Šaitsriubė su kiaušiniais Rūgusis p i e n a s išplakamas, įpilama aliejaus, p r i d e d a m a smulkiai supjaustytų agurkų, smulkiais kubeliais sukapotų kiaušinių ir pasūdomą pagal skonį. P r a s k i e d ž i a m a šaltu v a n d e n i u ir apibarstoma susmulkintais krapais arba m a l t a i s juodaisiais pipirais. • 400 g agurkų, 750 ml rūgusio pieno, 2 virti kiaušiniai, 20 ml aliejaus, 300 ml šalto vandens, krapų, druskos pagal skonį. Ot?7fi)f i ' i t'"'fljí- \'. C'CÍÍÍ'i ¿lt>iiÜuto9fi BrftOííSlíwlvit/z nr5 Šaitsriubė su actu Agurkai smulkiai supjaustomi arba sutarkuojami ir sudedami į šal­ tą vandenį. Ten įberiama sugrūsto č e s n a k o , pagal skonį acto, druskos ir smulkintų krapų. Jei norite, galite dar įberti smulkiai supjaustytų aštrių arba saldžiųjų pipirų ankščių. Šitaip paruoštą sriubą ypač m a l o n u valgyti k a r š t o m i s vasaros die­ n o m i s . Patiekiant g a l i m a įmesti ledo gabalėlių. ,x

• 500 g agurkų, 1 1 šalto vandens, 5—6 skiltelės česnako, acto ir druskos pagal skonį, jei norite — 2 aštriuosius arba saldžiuosius ankštpipirius. 47


Agurkų su rūgusiu pienu garnyras Rūgusiam pienui leidžiama koštis per marlę keletą valandų. Paskui visą laiką maišant beriama sugrūstų riešutų branduolių ir labai smulkiai supjaustytų agurkų, druskos pagal skonį. Patiekiama prie virtų arba k e p ­ tų kiaušinių, virtos m ė s o s arba žuvų. • 500 g agurkų, 1 1 rūgusio pieno, 70 g graikinių riešutų branduolių, 40 ml aliejaus, druskos. į

f

.-.

^IV/y^ogįMoSE

įpįjm onjįiib

t

v>.p\,

i

Padažas su raugintais agurkais Iš kiaušinių trynių ir sviesto p a r u o š i a m a s majonezas. P r i d e d a m a

Įdaryti agurkai A g u r k a i n u l u p a m i , perpjaunami p u s i a u (sėklos i š i m a m o s ) , viena puselė p r i k e m š a m a įdaro, kita pusele p r i d e n g i a m a , p u s e l ė s s u r i š a m o s siūlu ir 20 minučių t r o š k i n a m o s p a d a ž e , p a d a r y t a m e iš k e l e t o šaukštų grietinės ir vieno šaukšto pomidorų tyrės. Į padažą g a l i m a įlašinti cit­ rinos sulčių. Įdaras p a r u o š i a m a s iš k a p o t o s virtos m ė s o s ir troškintų grybų, sumaišytų su svogūnų galvelėmis, virtais ryžiais, k a p o t a i s kiau­ šiniais, petražolių lapais — viskas s u m a i š o m a , įberiama d r u s k o s ir pi­ pirų. A g u r k u s galima įdaryti šviežiomis d a r ž o v ė m i s (smulkiai sukapo­ tais agurkais, p o m i d o r a i s , kopūstais) ir kietai virtais kiaušiniais, sumai­ šytais su grietine. U ž p i l a m a grietine ir a p i b a r s t o m a krapais.

labai smulkiai supjaustytų agurkų, taip pat sutrintų arba labai s u s m u l ­

G a l i m a įdaryti ir pageltusius a g u r k u s .

kintų svogūnų, supjaustytų petražolių lapelių, viskas gerai s u m a i š o m a .

ijjjfiMj'iSoivJ ...vyii' i-.iT. lą >i." ; !;a.v.vf)'iretB)lf.' = ""j^^KL,. Žuvys su agurkais Ištirpintame m a r g a r i n e p a k e p i n a m i , k o l parausvėja, miltai, pride­

Padažas p a t i e k i a m a s šaltas p r i e kotletų, virtų arba keptų žuvų ir kitų patiekalų. • 200 g raugintų agurkų, kiaušinių trynių (1 virtas ir 3 žali), 200 ml aliejaus, 20 g svogūno galvelės, petražolių. Svfefc ag,: :,,> ::• cunami, p e r p j a u n a n t 7rttilAĮft ( № { Rauginti agurkai su žuvimis arba viščiuko m ė s a

d a m a grietinės. P a r u o š t o s žuvys p a š u t i n a m o s p a d a ž e . N u l u p a m a s agur­ kas, s u p j a u s t o m a s p l o n a i s skrituliukais ir į d e d a m a s prie žuvų. Įberiama d r u s k o s , pipirų, a p i b a r s t o m a krapais. P a t i e k i a m a su v i r t o m i s b u l v ė m i s arba ryžiais.

Agurkai perpjaustomi išilgai pusiau, vidurys išpjaunamas. Prideda­

• 2 valgomieji šaukštai margarino, 2 valgomieji šaukštai miltų, 250 g grietinės, 400 g žuvų filė, 1 nedidelis agurkas, pipirų, krapų, citrinos sulčių, druskos.

ma majonezo, sumaišyto su virtų žuvų susmulkinta filė. P a g a r d i n a m a pipirais, jei patinka — g a r s t y č i o m i s . Šitaip įdaryti agurkai s u d e d a m i į lėkštę ir užpilami majonezu. P a p u o š i a m a alyvuogėmis. R a u g i n t u s agurkus taip pat g a l i m a įdaryti smulkiai supjaustyta viš­ č i u k o mėsa, pagardinta majonezu. • 4 agurkai (maždaug 12 cm ilgio), 200 g žuvų, 100 g majonezo, maltų juodųjų pipirų, garstyčių, petražolių, druskos. Kiauliena pikantiškame padaže M ė s a s u p j a u s t o m a n e d i d e l i a i s gabalėliais, u ž p i l a m a 1,5 1 k a r š t o vandens, įberiami 5 — 7 grūdeliai pipirų, smulkiai supjaustytų svogūnų, lauro lapų ir v e r d a m a , kol išverda m ė s a . Dalis m ė s o s sultinio ataušina­ ma, ir j a m e išmaišomi miltai. T a d a p u o d a s pastatomas ant ugnies, visą laiką maišant į jį p i l a m a s n u k o š t a s karštas sultinys (likęs). U ž v e r d a m ą i r p r i d e d a m a p o m i d o r ų tyrės. G a t a v a s padažas n u k e l i a m a s n u o u g n i e s , p a g a r d i n a m a s garstyčiomis, p r i d e d a m a susmulkintų raugintų agurkų ir virtos m ė s o s .

Troškinti grietinėje agurkai N u l u p a m i švieži agurkai, supjaustomi p l o n a i s griežinėliais (maž­ d a u g 1 c m ) , apibarstomi smulkia d r u s k a , pipirais, apvoliojami kvieti­ niais miltais ir a p k e p a m i lydytame svieste. Apkepinti agurkai sudedami į puodą, p r i d e d a m a grietinės, p o m i d o r ų tyrės ir u ž d e n g u s d a n g č i u troš­ k i n a m a silpnai verdant, kol pasidaro p a k a n k a m a i minkšti. Patiekiami kartu su p a d a ž u lėkštėje, apibarstomi k r a p a i s . • 600 g šviežių agurkų, 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų, 2 valgomieji šaukštai lydyto sviesto, 0,5 stiklinės grietinės, 1 valgomasis šaukštas pomidorų tyrės, druskos, pipirų, krapų pagal skonį. Su grybais ir razinomis troškinti agurkai A g u r k a i n u l u p a m i , supjaustomi piršto s t o r u m o dalelėmis, troškina­ mi svieste su grybais ir razinomis be kauliukų. Truputį pasūdomą. Troš­ k i n a n t gautas nuoviras sumaišomas su kiaušinių tryniais, išplaktais su v y n u o g i ų sultimis. Nevirkite! • 500 g vaisių, 250 g konservuotų grybų, 50 g razinų, 50 g sviesto, 2 kiaušinių tryniai, 0,5 stiklinės vynuogių sulčių, druskos pagal skonį.

• 500 g mėsos be kaulų, 80 g svogūnų, 60 g miltų, 200 g raugintų agurkų, 20 g pomidorų tyrės, juodųjų pipirų žirnelių, lauro lapų, garstyčių. 48

4—20

49


Apkepinti

grietinėje agurkai

Švieži agurkai perpjaustomi išilgai, pabarstomi smulkia druska, pi­ pirais, apvoliojami miltais ir a p k e p i n a m i svieste, kol u ž s i d e d a rusva plutelė. Paskui apkepinti agurkai d e d a m i į keptuvę, apipilami grietine, sumaišyta su kiaušiniu, ir a p k e p a m i orkaitėje. • 600 g šviežių agurkų, 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų, 30 g sviesto, 0,5 stiklinės grietinės, 3 kiaušiniai, druskos ir pipirų pagal skonį.

A G U R K Ų P A R U O Š I M A S ATSARGAI Rauginti agurkai R a u g i n i m u i a t r e n k a m i n e s t a m b ū s , p l o n a žieve, švieži (geriausia, kai tiesiai iš lysvės) agurkai (pageltę ir sugedę atidedami). N u p l a u n a m i šaltu vandeniu. M e d i n ė s statinės d u g n a s išklojamas n u p l a u t a i s ąžuolo, juodųjų serbentų arba vyšnių lapais, į d e d a m a krapų, k r i e n o , p e l e t r ū n o , česnako. Paskui vienas prie kito stačiai sustatomi agurkai. Tarp eilių d e d a m i lapų ir prieskonių sluoksniai, statinė sandariai u ž d e n g i a m a . P r o d a n g č i o angą supilamas s ū r y m a s , a n g a u ž k e m š a m a m e d i n i u k a m š č i u . A g u r k u s galima rauginti kubilėlyje. Supylus sūrymą, reikia gerai prislėgti mediniu dangčiu, kad agurkai neiškiltų į paviršių. Tačiau už­ dėtas krūvis neturi agurkų suploti. S ū r y m a s agurkus turi a p s e m t i ne m a ž i a u k a i p 3 — 4 c m . Kubilėlis p r i d e n g i a m a s švariu a u d i n i u ir laiko­ m a s vėsioje vietoje. • Kibirui vandens — 600 g druskos, 50 g krapų, 5 g peletrūno, pusė raudonojo ankštpipirio, 1 galvelė česnako, pusė krieno šaknies.

Su actu rauginti agurkai Paruošti, kaip aprašyta anksčiau, agurkai sudedami į statinaitę arba stiklainį su p r i e s k o n i n ė m i s ž o l ė m i s ir u ž p i l a m i sūrymu, į kurį įpilta degtinės ir vynuogių acto. Kitą dieną į agurkus p a p i l d o m a šalto sūry­ m o , statinaitė u ž d e n g i a m a d a n g č i u (arba sandariai u ž d a r o m a s stiklai­ nis) ir p a s t a t o m a šaltoje vietoje. Šitaip paruošti agurkai ilgai išsilaiko. • Sūrymui imama 10 1 vandens — 500 g druskos, 1 stiklinė acto ir trys ketvir­ tadaliai stiklinės degtinės.

Trumpai rauginti agurkai Jeigu norite turėti silpnai įrūgusių agurkų, kitą dieną užpilkite j u o s v e r d a n č i u sūrymu. K a d agurkai būtų kieti, ant statinaitės d u g n o pa50

skleiskite dvi tris saujas ąžuolo lapų, iš viršaus taip pat pridenkite la­ pais. Agurkus rauginimui paruoškite šitaip: iš abiejų galų nulupkite žie­ velę, vidurį galima perdurti peiliu. S ū r y m a s d a r o m a s stiprus (2,5 I van­ dens — 280 g druskos). Šitokio kiekio sūrymo p a k a n k a užraugti 3 ki­ l o g r a m a m s agurkų. M e n k a i įrūgę agurkai Ilgesnį laiką galima išlaikyti ir menkai įrūgusius agurkus. T a m rau­ ginkite j u o s e m a l i u o t a m e arba stikliniame inde ( 4 — 5 1 talpos) su prie­ skoniais: 100 g krieno, 3 — 5 skiltelėmis č e s n a k o , trupučiu raudonųjų karčiųjų pipirų. Ž a l u m y n u s paskleiskite ant d u g n o . Agurkus nuplaukite, apdėkite ž a l u m y n a i s ir užpilkite 3 — 4 minutes virtu ir atšaldytu sūrymu (1 1 v a n d e n s , 50 g druskos), uždenkite audiniu ir 3 — 4 dienas palaiky­ kite kambaryje ( 1 8 — 2 0 ° C temperatūroje). Kai sūrymas įgaus malonų rūgštoką skonį, nudenkite audinį, nupilkite sūrymą į kitą indą, o agur­ kus gerai nuplaukite šaltu virintu vandeniu ir sudėkite į stiklainius kar­ tu su šviežiais žalumynais. Nupiltą sūrymą pavirinkite (putas būtinai nugraibykite) ir užpilkite j u o agurkus, kad 3 — 4 cm liktų iki viršaus. U ž d e n k i t e išvirintais metaliniais dangteliais ir pastatykite į puodą su karštu v a n d e n i u ( 5 0 — 6 0 ° C temperatūros) ant silpnos ugnies, kad ste­ rilizuotus!. Litro talpos stiklainius kaitinkite 15 minučių, trijų litrų — 2 0 — 2 5 m i n u t e s , po to sandariai uždarykite stiklainį ir ataušinkite ap­ vertę d u g n u aukštyn. S ū r y m a s stiklainyje iš pradžių bus d r u m s t a s , vė­ liau pašviesės. Marinuoti agurkai A t r e n k a m i lygūs, vienodo d y d ž i o agurkai, n u p l a u n a m i , nupjauna­ mi galiukai. \ išplautus stiklainius ant d u g n o beriami kartieji ir kvapieji pipirai, gvazdikėliai ( 2 — 3 ) , į d e d a m o s 1—2 skiltelės č e s n a k o , 2 lauro lapai, 15 g prieskoninių žalumynų. Ž a l u m y n a i s p r i d e n g i a m a s kiekvie­ nas agurkų sluoksnis. Atskirai paruoštas s ū r y m a s (1 1 v a n d e n s — 50 g druskos, 25 g cukraus) gerai pavirinamas, į jį įpilama 8 0 — 1 0 0 g 9% acto. Paruošti agurkai tuoj pat užpilami m a r i n a t u , u ž d e n g i a m i metali­ niais išvirintais dangteliais ir sterilizuojami (1 I talpos stiklainiai — 8 — 1 0 minučių, 3 litrų — 1 8 — 2 0 m i n u č i ų ) . Kai tik ryškiai žalia spalvapasidaro alyvinio atspalvio, tučtuojau stiklainius nukeliate n u o ugnies, sandariai u ž d a r o t e ir ataušinate. M a r i n a t u i galima imti ir kitokį sudedamųjų dalių santykį: rūgščiam marinatui — tris ketvirtadalius stiklinės acto 1 litrui, 1 valgomąjį šaukš­ tą druskos ir pusantros stiklinės cukraus. 51


Marinuoti

ir sterilizuoti agurkai

Paprastai tokios rūšies konservams imami 7 — 8 cm ilgio agurkai. Juos reikia nuplauti, standžiai sukišti į stiklainius (1 1 talpos) ir užpilti marinatu, paruoštu šitaip: 10 dalių vandens, 5 dalys acto, 1 dalis druskos ir 1 dalis cukraus. Į kiekvieną stiklainį įberkite po 2 žirnelius juodųjų pipirų, gvaz­ dikėlių, įmeskite šakelę krapų ir, jei norite, keletą gabalėlių svogūno. Stik­ lainiai sterilizuojami 5 minutes, prieš tai sandariai uždaromi. Tarp agurkų g a l i m a įkišti keletą žiedinių kopūstų žiedynėlių ir m o r ­ kų, supjaustytų skridinėliais b a n g u o t u peiliu. Šitaip u ž p i l d o m a t u š t u m a tarp agurkų, o iš jų p a r u o š t o s salotos gražiau a t r o d o . .vuAut lqun eoiitfsA . o a g u o tos MA-tntttsą mštrymiluS .irciąią uįyiiiie^ Marinuoti agurkai su juodųjų serbentų padažu P a r e n k a m i lygūs, v i e n o d o dydžio agurkai. Gerai n u p l a u n a m i , n u ­ pjaunami abiejų galų s m a i l u m a i ir statmenai sustatomi į stiklainius. A n t kiekvieno stiklainio d u g n o įberiami 2 — 3 grūdeliai juodųjų pipirų, gvaz­ dikėlių, į d e d a m o s 1—2 skiltelės česnako, k r ap o ir mėtų šakelė. U ž p i ­ lama skysčiu, p a g a m i n t u iš 1 1 vandens, 250 ml prinokusių juodųjų serbentų sulčių, 50 g d r u s k o s ir 20 g cukraus. U ž v e r d a m ą ir p i l s t o m a į stiklainius. Jie tuojau sandariai uždaromi ir 8 m i n u t e s sterilizuojami. > : < ; C 5 K

S a v a i m e sterilizuoti

Qft

•^•'O^i.i/inabujėV

marinuoti agurkai

M a r i n u o t i agurkai p a r u o š i a m i labai greitai ir lengvai, nesterilizuo­ j a m i , tik tris kartus u ž p i l a m i karštu skysčiu. A n t trijų litrų talpos stiklainio dugno (nedideli stiklainiai šitam tiks­ lui nep atogūs) į m e t a m a po 10 g krapų, petražolių, salierų, krienų, j u o ­ dųjų serbentų ir mėtų lapų. G e r a i nuplauti agurkai s u d e d a m i s t a č i o m i s ir gulsčiomis eilėmis, kiek g a l i m a standžiau. Iš viršaus p r i d e n g i a m a krap o šakele su žaliomis sėklomis. Į stiklainį atsargiai p i l a m a s švarus verdantis v a n d u o iš a r b a t i n u k o taip, kad netekėtų stiklainio kraštais (jie patys vienodai įkaista). Pripiltą iki viršaus stiklainį reikia u ž d e n g t i m e ­ taliniu dangteliu, kurį iki tol reikia laikyti v e r d a n č i a m e vandenyje. U ž ­ dengtas stiklainis laikomas 3 — 5 minutes, tada v a n d u o išpilamas, o stik­ lainis tuoj pat vėl p r i p i l a m a s v e r d a n č i o vandens. Prieš pilant trečią kar­ tą į agurkų stiklainį į d e d a m o s kelios nuluptos č e s n a k o skiltelės ir 10 g krieno. Vietoj v a n d e n s šįkart stiklainis pripilamas karšto m a r i n a t o , ku­ ris p a r u o š i a m a s iš pirmą kartą nupilto vandens. Marinatą (90 g d r u s k o s , 35 g cukraus) reikia užvirti. Pavirinus dvi m i n u t e s , į verdantį skystį reikia įpilti 1 5 0 — 2 0 0 ml a c t o . Verdančio marinato stiklainis p r i p i l a m a s sklidinas, sandariai u ž d a r o m a s ir apverčiamas — tokioje padėtyje lai­ koma, kol visiškai atvėsta.

flH ,X u n i m a t i v UčiJfig o a o i n o b i m o ą ,ol sfl>.oi}fot:)( KRMį o g n i l o l i a i M a n o m a , k a d pomidorų t ė v y n ė — M e k s i k a ir P e r u , kurių gyven­ tojai senovėje v a r t o d a v o „ t o m a t l į " * — stambias u o g a s , šitaip v a d i n a m o augalo vaisius. Į Europą p o m i d o r u s atvežė Ispanijos konkistadorai. Ispanijoje ir Portugalijoje actekų ir inkų a u g i n a m i vaisiai b u v o v a d i n a m i „ p o m del P e r u " , t.y. o b u o l i a i iš Peru; Italijoje — „ p o p d ' o r o " — „auksiniais o b u o l i a i s " , matyt, todėl, kad kai kurių rūšių p o m i d o r a i b u v o a u k s i n i o atspalvio; Prancūzijoje — „ p o m d ' a m u r " — „ m e i l ė s o b u o l i a i s " arba „ A m ū r o o b u o l i a i s " . K a i kuriose E u r o p o s kalbose, taip pat ir rusų, išliko ir senasis meksikiečių p a v a d i n i m a s „ t o m a t l i s " , tik be g a l ū n ė s . Ilgą laiką p o m i d o r a i b u v o l a i k o m i dekoratyviniais augalais: gražūs ir švelnūs jų žiedeliai ir tokie p a t vaisiai. D a r X V I I I a m ž i a u s pabaigoje b u v o g a l i m a m a t y t i gėlių p u o d u o s e a u g i n a m u s šiuos a u g a l u s daugelyje p a s a u l i o šalių. Iki X V I I I a m ž i a u s pabaigos E u r o p o j e p o m i d o r a i b u v o laikomi n u o ­ dingais, o A m e r i k o j e — mirtinai n u o d i n g a i s . Tik X I X a m ž i a u s pačioje pradžioje ispanų ir prancūzų tyrinėtojai nustatė, kad p o m i d o r ų vaisiai, n o r s ir n u o d i n g i , b e t labai n a u d i n g i . Šių augalų n u o d i n g i tik stiebai, jų n u o v i r a s ir d a b a r vartojamas d a u g e l i u i ž e m ė s ūkio kenkėjų naikinti. Rusijoje p i r m o s i o s žinios a p i e p o m i d o r u s išliko iš i m p e r a t o r ė s Je­ katerinos II v a l d y m o laikų. 1780 m e t ų vasaros vidury Rusijos pasiun­ tinys diližanu iš Paryžiaus p a r s i v e ž ė krepšį Rusijoje n e m a t y t ų vaisių ir perskaitė carienei paskaitą „ A p i e r e t u s vaisius ir n e p a p r a s t u s a u g a l u s E u r o p o s l a u k u o s e " . Tačiau praėjo d a r n e vienas d e š i m t m e t i s , kol p o m i ­ d o r a i b u v o p r a d ė t i auginti Rusijoje. P i r m o s i o s plantacijos b u v o užveis­ tos K r y m e , Gruzijoje ir Ž e m u t i n i a m e Pavolgyje. D a b a r p o m i d o r a i au­ g i n a m i net u ž Poliarinio rato. P o m i d o r u s ž m o n ė s valgo dar ne ilgiau kaip šimtmetį. Atsargios u ž u o m i n o s , k a d j u o s galima vartoti "kaip maistą, r a n d a m o s 1811 m e t ų „ B o t a n i k o s ž o d y n e " . D a b a r m u m s tai a t r o d o kaip istorijos k u r i o z a s .

53


Ten sakoma, kad „nors p o m i d o r a s ir laikomas n u o d i n g u augalu, bet Italijoje valgomas su pipirais, česnaku ir sviestu, o Portugalijoje ir Bo­ hemijoje iš jų net d a r o m i labai m a l o n a u s skonio rūgštoki p a d a ž a i " . Dabai pomidorai visur a u g i n a m i , bent šiltnamiuose.

kambarį,

Pomidorų vaisiai labai vertingi, pirmiausia dėl to, kad j u o s e d a u g vitamino C ir karotino. A s k o r b i n o rūgšties kiekiu j i e nenusileidžia cit­ rinoms ir apelsinams, o šimte gramų vaisių karotino yra pusė žmogui reikalingo p a r o s kiekio. B e to, p o m i d o r u o s e gausu vitaminų K , PP, B b B 2 , B 3 , B 6 , taip pat folinės rūgšties. Pomidorai turi n e m a ž a rūgščių ir mikroelementų: kalio, kalcio, geležies, fosforo, vario, cinko, j o d o , floro. Geležies p o m i d o r u o s e kelis kartus daugiau n e g u vištienoje, piene, žuvų produktuose, todėl j i e yra g y d o m a s i s p r o d u k t a s n u o mažakraujys­ tės.

arba

reikia

patikrinkite,

daugiau

tamino

A.

pomidorų

sulčių.

• Vienintelis vitaminas, kurio trūkumą žmogus gali nustatyti pats sau, yra vitaminas A: kai iš šviesios patalpos pereinate į neapšviestą 54

kasdien

įberti

išgerti

truputį

tamsos.

organizme mažiau

smulkiai

Jeigu

trūksta kaip

vi­

stiklinę

supjaustytų petražolių

morką. pomidoras

oda

dėms panardinamas

nesupelytų,

lengvai

į

• Švieži pomidorai virti,

bet ne anksčiau • Pomidorų • Tvirti

nusilupa,

storai

apibarstykite

vandenį.

į

dedami prieš

sriubą

negu

galima

kai pomidoras

verdantį

rupia

apibarstytus

patiekti

kaip

miltais

atskirą

raudoni pomidorai pjaustomi

Juos galima

10

kelioms

minučių

sekun­

iki

baigiant

išverda mėsa.

griežinėlius,

aliejuje,

į

dėlioti drauge su

bei

druska

ir pake­

patiekalą.

dalis

arba

griežinėliais

ašt­

neluptų žalių

agurkų skridinė­

stiklainį,

nesupelytų,

liais. • Tirštą pomidorų pastą barstykite ilgiau

druska

liks

ir

• Atvirame džiovintais

• Pamatę, juos

sius gerai nius

ir

į

kad

stiklainių tyre,

Šitaip

temperatūroje.

tyrė

pomidorų pasta)

šviežiu,

vėl

kad

aliejaus

nepelys,

sluoksniu

jeigu

vandeniu, stipresniu

ne

visada

randami

marle

(marlė

druskos

api­ — ji

apibarstysite

sudėkite

indus

Prieš

atidarant

ištraukiamas

kartu

tai

svorio),

Kitas

ir

daržoves

druskos

į

sausus

butelius

dangteliai.

vai­

stiklai­

ir

stiklai­

Uždenkite

išlyginkite lygintuvu),

liesti pomidorų

su pomidorų su

po­

išdekite

(10% produktų į švarius

išpilstomi

tinkami

nuo garų sudrėks,

uždengtus

(marinuotais išsipūtę,

marinatu.

(ją prieš

neturi

Toks kamštis

konservais dangteliai

uždarykite.

žiemai pomidorai paprastai

bet jiems

o paskui

ir

nuplaukite sūriu užpilkite

įspauskite pirštu

orui.

su

pomidorų

stiklainius

kaklelį dviejų sluoksnių tį

pomidorų

gerokai pavirkite pridėję

švarius

• Išvirti nius,

į

storumo

lapais.

pomidorų

į puodą,

perdekite

stiklainyje

krienų

midorais,

sudėkite

užpilkite piršto

šviežia.

kite druskos. Įsidėmėkite...

Galima

akys pripranta prie vadinasi, jūsų

rekomenduojama

• Pomidoro

riu peiliu.

Iš jų d a r o m o s įvairios salotos, su p o m i d o r a i s m a i š o m a daugybė daržovių, g a m i n a m a gausybė patiekalų. P o m i d o r a i skanūs marinuoti, įdaryti, kepti, sriuboje ir kaip antrųjų patiekalų priedai.

laiko

druska.

Į pomidorų sudėtį įeina cukrus, baltymai, ląsteliena, pektininės m e ­ džiagos, fitoncidai, organinės rūgštys. Iš pastarųjų y p a č d a u g obuolių ir citrinų rūgšties, kurios sukelia apetitą, aktyvina v i r š k i n i m o procesus, slopina žarnyno m i k r o o r g a n i z m u s .

Naudingiausi yra švieži pomidorai. Tačiau j i e — sezoninė daržo­ vė, todėl yra d a u g y b ė būdų, kaip pasiruošti atsargų, taip pat d a u g y b ė būdų, kaip vartoti. Ž i n o m a d a u g i a u kaip 100 būdų, kaip p o m i d o r u s kulinariškai apdoroti n a m ų sąlygomis.

kiek

6 sekundžių,

• Kad perplyšęs

pintus

Pomidorai išsiskiria fitoncidinėmis savybėmis. Jų sultys naikina daugelį mikroorganizmų, todėl plačiai vartojamos pūliuojančioms o d o s žaizdoms, taip pat s u ž e i d i m a m s gydyti.

Tada

suvalgyti

Kadangi p o m i d o r u o s e d a u g mikroelementų, j i e yra svarbus maisto p r o d u k t a s sergantiems cukriniu diabetu ž m o n ė m s .

Dietinės p o m i d o r ų savybės y r a pripažintos šiuolaikinės medicinos, todėl j i e įtraukiami į įvairiomis ligomis, iš jų ir cukriniu diabetu, ser­ gančių įvairaus a m ž i a u s a s m e n ų dietinę mitybą. P a m i d o r ų sultys palan­ kiai veikia sergančiųjų hipertonija, taip pat nervų s i s t e m o s pervargimu, būklę. Liaudies m e d i c i n o j e p o m i d o r a i vartojami n i e ž a m s , akių ir skran­ džio bei žarnyno ligoms gydyti.

per

negu

tyre

kamštis

masės). sukietės galima

indo trupu­

Į įdubą

įber­

ir neleis patekti laikyti

sudrėkinamas

kambario vandeniu,

marle. 55


• Pomidorų sulčių nelaikykite metaliniame inde. Vitaminas A žūva ir nuo šviesos, taigi supiltas į butelius sultis apvyniokite popieriumi arba pastatykite tamsioje vietoje. • Šviežius pomidorus galima išlaikyti iki sausio. Atrinkite sveikus žalius vaisius, kiekvieną suvyniokite į popierių, sudėkite į dėžę arba išklotų šiaudais pintinę ir laikykite 11—13° C temperatūroje, tamsioje vietoje. • Pomidorai ilgiau laikosi sudėti į neuždengtą laikomi apatinėje šaldytuvo lentynėlėje.

emaliuotą puodą

ir

• Kad pomidorai išsilaikytų švieži, reikia raudonus ir rožinius vai­ sius pirmiau atšaldyti (vieną parą), paskui sudėti viena eile į dėžutę koteliu į viršų ir laikyti sausoje vietoje 1—3 °C temperatūroje. Vaisiai neturi liestis, pala/pa turi būti vėdinama. Vaškinės brandos pomidorai gali išsilaikyti vieną —pusantro mėnesio, rausvi — iki mėnesio. Ilgiau laikyti tinka tik vėlyvosios veislės. • Rudenį patalpoje, kurios temperatūra pliusinė, sukabinkite kartu su stiebu nupjautus pomidorus, vaisiai kurį laiką dar augs ir baigs nokti. A • v«mU< • • ;,:„„./•, .,v - v ' . .„-a...,-^

POMIDORŲ

PATIEKALAI

kiant apšlakstomi actu, s u m a i š y t u su aliejumi, apibarstomi krapais arba petražolių lapeliais. Salotas galima paruošti vien iš agurkų arba vien iš p o m i d o r ų . Švie­ žius p o m i d o r u s galima pakeisti konservuotais. Jei norima, į šias salotas p r i d e d a m a plonais griežinėliais supjaustytų svogūnų galvelių arba smul­ kiai supjaustytų svogūnų laiškų. Salotos p a t i e k i a m o s su m ė s o s ir žuvų kotletais, virta arba kepta m ė s a ir žuvimi, taip pat k a i p atskiras patie­ kalas. , 5—6 pomidorams — 2 — 3 agurkai, 2 valgomieji šaukštai aliejaus, 3—4 šauks tai acto. P o m i d o r ų salotos su riešutais ir česnakais P o m i d o r a i supjaustomi, s v o g ū n a i smulkiai sukapojami, p a s ū d o m i , įberiama pipirų. Viskas s u m a i š o m a su smulkintais riešutais ir aliejumi. Pusei v a l a n d o s p a s t a t o m a šaltai. Prieš patiekiant a p i b a r s t o m a žalumy­ nais. • 120 g pomidorų, 15 g aliejaus, 5 g žalumynų, 5 graikiniai riešutai, druskos, , . • i^maammsBM^H,itiokir.mu?. ,<*u;iiqiq *ifitlsm ,B»?.mb ernoJ pipirų pagal skoni. P o m i d o r ų salotos su riešutais P o m i d o r a i ir svogūnai supjaustomi, sudedami į salotinę. P a g a l sko­ nį įberiama druskos, pipirų, gerai s u m a i š o m a su grūstais riešutais ir česnaku, apipilama aliejumi. Salotos patiekiamos atšaldytos. • 400 g pomidorų, 60 g svogūno galvelių, 100 g gvaldytų graikinių riešutų, 40 g

Pomidorai su majonezu Kieti raudoni p o m i d o r a i nuplaunami, perpjaustomi j kelias dalis arba m a ž d a u g 1 cm storio skridinėliais, sudėliojami į plokščią lėkštę „laipteliais". Majonezas p i l a m a s į laiptelių vidurį. Kiaušiniai supjausto­ mi, sumaišomi su labai susmulkintomis petražolėmis, p a s ū d o m i , sude­ dami greta pomidorų, užpilami majonezu. Patiekalą g a l i m a iš viršaus papuošti figūriškai supjaustytais agurkiukais, o jei norite — smulkio­ mis aštriojo ankštpipirio drožlėmis. • 500 g raudonų pomidorų, 150 g majonezo, 2 kietai virti kiaušiniai, 100 g šviežių agurkų, petražolių lapų, druskos pagal skonį. Šviežių p o m i d o r ų ir agurkų salotos Nuplauti pomidorai ir švieži agurkai supjaustomi plonais griežinė­ liais, apibarstomi druska ir pipirais, gražiai sudedami j salotinę. Patie56

aliejaus, 3—4 česnako- skiltelės, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. P o m i d o r ų salotos su grietine P o m i d o r a i ir svogūnai supjaustomi, s u m a i š o m i , įlašinama citrinos sulčių, įberiama druskos, c u k r a u s , a p i p i l a m a grietine ir p a p u o š i a m a ža­ lumynais. • 100 g pomidorų, 15 g svogūnų, 20 g grietinės, 3 g petražolių lapelių, dalis citrinos, pagal skonį druskos ir cukraus. P o m i d o r ų ir obuolių salotos P o m i d o r a i , obuoliai ir s v o g ū n a i smulkiai supjaustomi, s u m a i š o m i , įlašinama citrinos sulčių, įpilama grietinės, įberiama druskos, c u k r a u s . • 100 g pomidorų, 40 g obuolių, 15 g svogūnų, 20 g grietinės, dalis citrinos, pagal skonį druskos, cukraus. 57


P o m i d o r ų ir žaliųjų žirnelių salotos Pomidorai supjaustomi kubeliais, p r i d e d a m a žirnelių ir s u m a i š o m a s u majonezu. P a p u o š i a m a žalumynais. • 120 g pomidorų, 20 g žaliųjų žirnelių, 20 g majonezo, 5 g petražolių lapelių, druskos. P o m i d o r ų salotos su svogūnais ir grietine Pomidorai n u p l a u n a m i , supjaustomi skiltelėmis, p r i d e d a m a smul­ kiai supjaustytų svogūnų galvelių, pagal skonj druskos, pipirų ir api­ barstoma petražolių lapeliais. • 600 g pomidorų, 2 svogūnų galvelės, 0,75 stiklinės grietinės, pagal skonį druskos, pipirų, petražolių lapelių. P o m i d o r ų salotos su sūriu Nuplauti pomidorai supjaustomi mažais kubeliais, pridedama smul­ kiai supjaustytų svogūnų, agurkų, kubeliais supjaustyto sūrio, apibars­ toma druska, maltais pipirais, sumaišoma su majonezu. • 300 g pomidorų, 150 lydyto rūkyto sūrio, 30 g svogūnų galvelių, 50 g kon­ servuotų agurkų, 100 g majonezo, pagal skonį druskos, maltų pipirų. P o m i d o r ų ir brinzos salotos Kieti raudoni p o m i d o r a i nuplaunami, supjaustomi skridinėliais ir sudedami į salotinę. N u l u p a m o s česnako skiltelės ir trinamos su druska, kol pasidaro košelė. Ant pomidorų krečiami česnakai ir apibarstoma smulkiai supjaustytais petražolių lapeliais. P a g a r d i n a m a mišiniu iš acto, aliejaus, v a n d e n s ir druskos pagal skonį. Iš viršaus stambia tarka užtar­ kuojama brinza. • 500 g raudonų pomidorų, 100 g brinzos, 10 g česnako, 10 ml acto, 40 ml aliejaus, 20 ml vandens, petražolių, druskos pagal skonį. P o m i d o r ų ir kiaušinių salotos su grietine Kiaušiniai išverdami kietai, ataušinami, n u l u p a m i . Kiaušiniai, p o ­ midorai, agurkai supjaustomi skridinėliais, atsargiai sumaišomi su grie­ tine, pagal skonį įberiama cukraus, druskos ir įpilama acto. S u d e d a m a į salotinę ir apibarstoma smulkiai supjaustytais petražolių lapeliais, kra­ pais ir salotų lapais. • 3 kiaušiniai, 0,5 stiklinės grietinės, 400 g pomidorų, 100 g agurkų, cukraus, acto ir druskos pagal skonį, petražolių lapelių ir krapų.

R a u d o n ų p o m i d o r ų ir ž u v ų salotos Žuvys n u l u p a m o s , išimami kaulai, supjaustomos m a ž a i s gabalėliais, p a s ū d o m o s , s u d e d a m o s į plokščią indą, aptepamos sviestu ir k e p a m o s orkaitėje. Kai iškepa, a p š l a k s t o m o s citrinos sultimis, o kai ataušta — s u m a i š o m o s su pomidorų skridinėliais ir svogūnų pusžiedžiais. Prieš pat patiekiant mišinys a p i b a r s t o m a s juodaisiais pipirais, smulkiai su­ pjaustytais petražolių lapeliais, a p i p i l a m a s aliejumi ir i š m a i š o m a s . • 250 g raudonų pomidorų, 250 g žuvų (jūrų lydekos, skumbrės, merlūzos ir kt.), 100 g svogūnų, 20 ml aliejaus, 20 g sviesto, citrinos sulčių, juodųjų maltų pipirų, petražolių, druskos pagal skonį. Raugintų

pomidorų

ir a g u r k ų

salotos

Pomidorai ir agurkai (rauginti) supjaustomi, p r i d e d a m a smulkiai pjaustytų svogūnų, p a g a r d i n a m a pipirais, aliejumi ir ž a l u m y n a i s . • 100 g pomidorų, 40 g agurkų, 15 g aliejaus, 5 g žalumynų, pagal skonį maltų pipirų. Pomidorų „tulpės" R a u d o n i , v i e n o d o d y d ž i o p o m i d o r a i įpjaunami k r y ž m a i , vidurys i š i m a m a s ir įdaroma varške, išplakta iki grietinėlės t i r š t u m o su dideliu kiekiu pieno ir p o m i d o r o viduriais, pagardinta smulkiai supjaustytais svogūnais, saldžiaisiais ankštpipiriais, druska ir ž a l u m y n a i s . Patiekiama ant salotų lapų. R a u d o n ų p o m i d o r ų ikrai s u varške Varškė išplakama, p r i d e d a m a smulkiai supjaustytų (be sėklų) p o ­ midorų, smulkiai tarkuotų svogūnų, maltų juodųjų pipirų ir druskos pa­ gal skonį. Viskas gerai s u m a i š o m a , s u d e d a m a į lėkštę, a p l y g i n a m a ir iš viršaus p a p u o š i a m a agurkų skiltelėmis, morkomis, kietai virtu kiauši­ niu ir petražolių šakelėmis. • 250 g raudonų pomidorų, 250 g šviežios varškės, 100 g svogūnų, 50 ml aliejaus, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Papuošimui — morka, agur­ kas, kiaušinis, petražolė. Ž a l i ų p o m i d o r ų ikrai P o m i d o r a i p a v e r d a m i n e d i d e l i a m e kiekyje v a n d e n s , kad pasidarytų minkšti, arba iškepami, kad odelė vietomis pajuoduotų. O d e l ė nulupa­ m a , pomidorai supjaustomi ir p a g r ū d a m i medinėje grūstuvėje arba ki­ t a m e p a t o g i a m e inde. P r i d e d a m a grūstų riešutų ir č e s n a k o , įpilama ac59


to, įberiama smulkiai pjaustytų petražolių, p a s ū d o m ą ir s u m a i š o m a . M i ­ šinys d e d a m a s ant lėkštės, aplyginamas ir p a p u o š i a m a s plonais svogū­ no ir alyvuogių skridinėliais. Ikrai p a d u o d a m i kaip salotos. Juos galima tepti ant sumuštinių arba patiekti kaip priedą prie keptos mėsos ar žuvų. • 700 g žalių pomidorų, 50 ml aliejaus, 80 g graikinių riešutų branduolių, 10 česnako skiltelių, 30 ml acto, 40 g svogūno, 16 alyvuogių, petražolių, druskos pagal skonį. Pomidorai su česnakų užpilu Prinokusius kietus p o m i d o r u s supjaustykite skridinėliais. Kietai iš­ virkite kiaušinius, nulupkite ir taip pat supjaustykite skridinėliais. Pa­ darykite užpilą: su druska sugrūskite česnakus ir papriką, įpilkite pusę stiklinės v a n d e n s ir truputį acto. Atsargiai sudėstykite p o m i d o r u s ir kiau­ šinius į salotinę, užpilkite užpilu, apibarstykite svogūnais ir krapais. • 3 dideliems pomidorams 4 kiaušiniai, galvelė svogūno, skiltelė česnako, 2 3 krapų šakelės. Pipirų, druskos pagal skonį. Pomidorų sriuba Iš pradžių v e r d a m o s nuvalytos petražolių šaknelės ir morka. Nu­ plauti ir supjaustyti pomidorai verdami atskirai n e d i d e l i a m e kiekyje vandens su sviestu ir žiedeliais supjaustytais svogūnais. Kai išverda, masė pertrinama per sietelį ir sukrečiama į perkoštą pirmąjį nuovirą. Užvirę sriubą, p r i d e d a m e grietinės, įberiame d r u s k o s ir pipirų pagal skonį. • 600 g pomidorų 200 g petražolių šaknelių, morka, stiklinė grietinės, gal­ velė svogūno, arbatinis šaukštelis sviesto, pusantro litro vandens, druskos ir pipirų pagal skonį. Pertrinta p o m i d o r ų sriuba Pirmiausia p a r u o š k i t e pomidorų padažą: supjaustykite ir pavirkite prinokusius p o m i d o r u s , paskui gautą košę pertrinkite per sietelį, įdėkite pagal skonį č e s n a k o , druskos ir v i e n m e t ė s paprikos. Praskicskite pada­ žą karštu sultiniu, kad košelė būtų skysta — štai ir sriuba. Bulvienė su pomidorais Supjaustytas bulves virkite 20 minučių ant n e d i d e l ė s ugnies. N u skuskite morką, petražolę, nulupkite s v o g ū n o galvelę, supjaustykite plo­ nomis j u o s t e l ė m i s ir pakepinkite su sviestu ir šviežių pomidorų sulti60

mis-. | sultinį su b u l v ė m i s sudėkite p a k e p i n t a s daržoves, pridėkite skil­ telėmis supjaustytų r a u d o n ų p o m i d o r ų ir pavirkite. Papipirinkite ir pa­ šildykite. Pagardinkite sviestu arba kiaušinio tryniu, išplaktu su grieti­ ne. Patiekdami pabarstykite krapų ir petražolių lapeliais. • 6 pomidorams — 3 morkos, 2 petražolės šaknys, 3 galvelės svogūnų, 6—8 bulvės, 4 valgomieji šaukštai sviesto, viso kito pagal skonį. Pomidorų sriuba su rūgusiu pienu G e r a i prinokusius p o m i d o r u s sutrinkite plastmasine trintuve ir per­ trinkite per tankų sietelį. G a u t a s sultis uždarykite išplaktu rūgusiu pie­ nu, aliejumi ir s u s m u l k i n t a i s petražolių lapeliais. P a s ū d y k i t e p a g a l skonį. Sriuba patiekiama atšaldyta. • 1 kg pomidorų, 200 g rūgusio pieno, 40 ml aliejaus, petražolių lapelių, drus­ kos pagal skonį. P o m i d o r ų sulčių ir varškės sriuba Šviežia, atšaldyta varškė gerai i š p l a k a m a su pomidorų sultimis. Pri­ d e d a m a aliejaus, citrinos sulčių, cukraus, juodųjų pipirų arba kmynų, j e i g u r e i k i a , — druskos. Sriuba patiekiama šalta, dar p r i d e d a m a kietai išvirto kiaušinio ku­ belių ir smulkiai supjaustytų petražolių lapelių. • 4 stiklinės šviežių arba pasterizuotų pomidorų sulčių, 250 g varškės, 20 ml aliejaus, 20 ml citrinos sulčių, 5 g cukraus, virtas kiaušinis, petražolė, malti juodieji pipirai arba kmynai, druskos pagal skonį. P o m i d o r ų s r i u b a su avižiniais miltais P r i n o k ę švieži p o m i d o r a i n u l u p a m i ir paskrudinami. Į gautą p o m i ­ dorų tyrę sudedami visi kiti produktai. Mišinys p a l a i k o m a s ant ugnies, kol užverda. Tada iškart n u k e l i a m a . • 1 kg šviežių pomidorų arba stiklainis (0,8 1) konservuotų pomidorų, 60 g avižinių miltų, 10 g sviesto, 5 ml citrinos rūgšties, petražolė, muskato riešutas, 500 ml vandens. Pomidorų ir a g u r k ų sriuba 3 valgomieji šaukštai avižinių dribsnių užpilami 10 šaukštų van­ d e n s . L e i d ž i a m a pastovėti keletą valandų, paskui sutarkuoti agurkai su­ m a i š o m i perpus su p o m i d o r a i s . Į sriubą įberiama sauja k a p o t ų petražo­ lių arba salierų. 61


P o m i d o r ų sriuba su ryžiais ir č e s n a k a i s Truputį pakepinkite aliejuje smulkiai supjaustytą svogūno galvelę. Sudėkite p o m i d o r u s ir troškinkite u ž d e n g t a m e inde ant nedidelės ug­ nies. Kai p o m i d o r a i suminkštės, įdėkite truputį skrudintų morkų ir pet­ ražolių, ryžių, užpilkite sultiniu arba daržovių nuoviru, pasūdykite, įber­ kite cukraus. Virkite 35 minutes, kol išvirs ryžiai. Viską pertrinkite per sietelį, įdėkite į sriubą č e s n a k o ir dar kartą užvirinkite visą laiką mai­ šydami. • 1 svogūno galvelė, 4 arbatiniai šaukšteliai aliejaus, 1 morka, 2 valgomieji šaukštai ryžių, nepilnas arbatinis šaukštelis cukraus, skiltelė česnako.

.

<ujsiiciqd yjįosijifjtj •inmMutn?.u<\i •

c ;;«*,

Pertrinta p o m i d o r ų ir perlinių kruopų sriuba P u o d e su v a n d e n i u išvirkite prinokusius p o m i d o r u s . Kai suminkš­ tės, pertrinkite p e r sietelį, įmeskite sviesto, įpilkite vandens, sutarkuotų šaknų, keletą žirniukų pipirų, atskirai išvirtas kruopas, grietinę, viską išvirkite ir patiekite. • Dešimčiai pomidorų — 100 g sviesto, 10 stiklinių vandens, petražolės šakne­ lė, morka, svogūno galvelė, 200 g perlinių kruopų, 2 stiklinės grietinės. Sūrio sriuba su pomidorais Stipriame sultinyje apvirkite luiteliais arba dalelėmis supjaustytus p o m i d o r u s . Įdėkite sutrinto su kiaušinio tryniais ir tarkuotu sūriu svies­ to, po to sriubos nevirkite. Patiekiant įberiama petražolių lapelių. Dėl įvairumo galima į sriubą įberti konservuotų žaliųjų žirnelių. • 1,25 1 stipraus kokios nors mėsos arba vištienos sultinio, 4 — 6 nedideli pomi­ dorai, 40 g sviesto, 2 kietai virtų kiaušinių tryniai, 80 g kieto sūrio, svogūnų laiškų arba petražolių lapų. fiijfr M ji P o m i d o r ų sriuba su grietine arba grietinėle Paruoškite uždarą iš svieste paskrudintų svogūnų ir miltų, sudėkite supjaustytus p o m i d o r u s , prieskonius ir šakneles, pasūdykite ir gerokai pavirkite sultinyje. Perkoškite, prieskonius išgriebkite, sriubą suplakite plaktuvu, pašildykite joje troškintus ryžius ir pagardinkite grietine arba grietinėle. Atskirai patiekite tarkuoto sūrio ir petražolių lapelių. Kitokia sriuba. Vietoj grietinėlės į sriubos puodelius galima įpilti išplaktos p a s ū d y t o s grietinėlės, apibarstyti tarkuotu sūriu ir petražolė­ mis. • 1 1 kaulų sultinio, prieskoninių daržovių ir prieskonių, 40 g taukų arba sviesto. 40 g svogūno, 20 g miltų, 400 g pomidorų, maltų juodųjų pipirų, citrinos ced62

ros, druskos pagal skonį, 4 valgomieji šaukštai troškintų ryžių, cukraus, acto, 40 g kieto sūrio, petražolių lapelių, grietinės arba grietinėlės. Pieniška sriuba su pomidorais M o r k a , ropė, petražolė, svogūnas, pomidorai n u l u p a m i , supjausto­ mi, sudedami į puodą, u ž p i l a m i vandeniu ir verdami 45 m i n u t e s . Tada maišant pilamos m a n ų k r u o p o s , įdedama sviesto ir leidžiama pavirti 15 minučių, paskui įpilama p i e n o , ir pasūdomą pagal skonį. • 3 morkos, 200 g ropės, petražolė, svogūno galvelė, 2 pomidorai, 3 stiklinės vandens, 0,5 stiklinės manų kruopų, 2 valgomieji šaukštai sviesto, 2 stiklinės pieno ir pagal skonį druskos. Pomidorų padažas Paskrudintuose miltuose troškinami supjaustyti p o m i d o r a i , pride­ d a m a prieskonių, u ž p i l a m a sultiniu, paverdama, u ž d a r o m a grietine ir 10 g miltų, v e r d a m a ne t r u m p i a u k a i p 20 minučių. P e r t r i n a m a ir pagardi­ n a m a pagal skonį. • 40 g taukų, 70 g miltų, 2 5 0 — 3 0 0 g pomidorų, druskos pagal skonį, nedidelis lauro lapas, 2 grūdeliai kvapiųjų pipirų, 4 grūdeliai juodųjų pipirų, 1 gvazdikė­ lis, citrinos žievelės gabalėlis, maždaug 0,5 1 mėsos, kaulų ir šaknelių sultinio, 250 g grietinės, citrinos rūgšties arba acto, pagal skonį cukraus, druskos. Pomidorų padažas su pagardais Smulkiai supjaustyti arba sutarkuoti svogūnai, m o r k o s , petražolių ir salierų šaknys p a s k r u d i n a m o s aliejuje, kad suminkštėtų. Įberiama mil­ tų ir dar patroškinama 5 m i n u t e s , paskui įberiama cukraus, raudonųjų pipirų ir įdedami nulupti bei smulkiai supjaustyti arba sutarkuoti p o m i ­ dorai. Troškinama 20 m i n u č i ų be vandens. Jei neturite šviežių p o m i d o ­ rų, įpilkite karštu v a n d e n i u praskiestos pomidorų pastos. Į padažą įpilama v e r d a n č i o v a n d e n s arba m ė s o s , žuvų arba daržo­ vių sultinio, tada s u d e d a m i kiti pagardai ir dar p a v e r d a m a 10 minučių. Paskui perkošiama ir įberiama smulkiai pjaustytų petražolių lapelių. Jei norite, į gatavą p a d a ž ą galite įdėti tarkuoto č e s n a k o , įpilti 2 0 0 ml baltojo vyno, įmesti sviesto, tada nukelkite n u o ugnies. Į šitą padažą dar g a l i m a įdėti susmulkintų virtų grybų, praskiestų nuoviru, k u r i a m e j i e virė. • 500 g pomidorų arba 60 g pomidorų pastos, 150 g svogūnų, po 40 g morkų, salierų ir petražolių šaknų, 100 ml aliejaus, 20 g miltų, sultinio arba 600 ml karšto vandens, cukraus, juodųjų pipirų žirniukų, lauro lapų, petražolių, maltų raudonųjų pipirų, pagal skonį druskos.


Pomidorų pastos padažas Su pakepintais svogūnais t r o š k i n a m o s p r i e s k o n i n ė s daržovės, su­ pjaustytos griežinėliais ir užpiltos kaulų sultiniu su prieskoniais, pagar­ dinama pakepintais svieste miltais, p a v i r i n a m a ir perkošiama. Prideda­ ma p o m i d o r ų pastos, s u m a i š y t o s su grietine (jei norite — su baltuoju vynu), p a g a r d i n a m a pagal skonį. P o m i d o r ų p a d a ž a s p a d u o d a m a s prie virtos j a u t i e n o s , maltinukų,., prie patiekalų iš m a k a r o n ų , p l o v o , sūrio patiekalų. • 20 g aliejaus, 40 g svogūnų galvelių, 100 g šakninių daržovių (morka, petra­ žolė, salieras), pagal skonį druskos, apie 0,5 1 kaulų sultinio, prieskonių, 30 g sviesto, 20 g miltų, 1 nedidelis stiklainis pomidorų pastos, 250 g grietinės arba grietinėlės (4 valgomieji šaukštai baltojo vyno), cukraus, citrinų sulčių, druskos pagal skonį. f:

: " b n q \mobi• <io i №$wĄqu?, jrriėni&b-rj' ypuJiiiSi &ouJčibuiJ6W Grietinės padažas su pomidorų tyre Kvietiniai miltai p a k e p i n a m i svieste, kol pagelsta, p r i d e d a m a po­ midorų tyrės, vėl p a k e p i n a m a , p r a s k i e d ž i a m a m ė s o s sultiniu ir v e r d a m a 5 — 1 0 minučių. Tada į padažą įpilama grietinės, įberiama maltų pipirų, pagal skonį druskos ir užverdamą. Padažas p a d u o d a m a s prie virtų, troš­ kintų m ė s o s ir žuvų patiekalų.

• 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų, 0,5 valgomojo šaukšto pomidorų tyrės, 1 stiklinė mėsos sultinio, 1 valgomasis šaukštas sviesto, 0,5 stiklinės grietinės, pagal skonį druskos ir pipirų. :• yjioSuitttf • įtoMhott vfen0g<№ i iJotifltaitar tttfts i t y e c A ^ taMitai? Pomidorų „krepšeliai" P a r e n k a m i kieti raudoni vidutinio d i d u m o p o m i d o r a i . N u p j a u n a ­ mas stogelis prie vaiskočio, šaukšteliu i š k r a p š t o m a s m i n k š t i m a s , lei­ džiama ištekėti sultims. Žali kiaušiniai išplakami ir p a k e p a m i , s u s m u l k i n a m i ir s u m a i š o m i su smulkiai sutarkuota brinza. Į šį mišinį įberiama juodųjų pipirų, drus­ kos, smulkiai supjaustytų petražolių lapelių ir atsargiai s u m a i š o m a . Šito mišinio p r i k r a u n a m i tuščiaviduriai p o m i d o r a i , iš viršaus švirkštu pagra­ žinama majonezu. Iš pusiau perpjauto ir be m i n k š t i m o bei sėklų p o m i ­ doro išpjaunamos m a ž d a u g 0,5 cm pločio j u o s t e l ė s , pritvirtinamos prie kiekvieno kaušelio, kad išeitų krepšelis su lankeliu. Didelės plokščios lėkštės viduryje p a s t a t o m a vazelė su m a j o n e z u , aplink ją sudėliojami nedideli švieži, m a ž d a u g v i e n o d o d i d u m o salotų lapai. Ant jų statomi pomidorų krepšeliai, o tarp jų dėliojami dviejų virtų kiaušinių griežinė­ liai arba skiltelės. Šis p a t r a u k l u s patiekalas p a t i e k i a m a s k a i p šaltas užkandis. 64

Įdarą taip pat g a l i m a padaryti iš šviežių virtų arba konservuotų žaliųjų žirnelių, gerai sumaišytų su smulkiais bulvių kubeliais arba su susmulkintu k u m p i u , mišinys apipilamas majonezu. Vietoj žalių salotų lapų ant lėkštės d u g n o galima paberti smulkiai supjaustytų kietai virtų kiaušinių, sumaišytų su smulkiai supjaustytais petražolių lapeliais. • 400 g pomidorų, 2 žali kiaušiniai, 150 g brinzos, 50 g sviesto, maltų juodųjų pipirų, petražolių. Priedas: salotos (vienas stiebelis), 100 g majonezo, 2 virti kiaušiniai. D a r ž o v ė m i s įdaryti pomidorai Pomidorų m i n k š t i m a s išskobiamas, sumaišomas su smulkiai suka­ potais svogūnais, agurkais, ž a l u m y n a i s , bulgariškais ankštpipiriais, pa­ gardinama grietine, suberiami smulkiai supjaustyti kietai virti kiauši­ niai, pomidorai p r i k e m š a m i . P a g r a ž i n a m i petražolių lapeliais ir patie­ kiami. • 120 g pomidorų, 30 g agurkų, 20 g svogūnų, 20 g pipirų, 20 g grietinės, 5 g petražolių lapelių, 1 kiaušinis. R i d i k ė l i a i s i r a g u r k a i s įdaryti p o m i d o r a i Parenkami švieži pomidorai su lygiu paviršiumi prie kotelio. Vir­ šūnėlės n u p j a u n a m o s , iš p o m i d o r ų išskobiamas m i n k š t i m a s . Jis sumaig o m a s su smulkiai supjaustytais ridikėliais, agurkais, p r i d e d a m a s smul­ kiai pjaustytas kiaušinis ir grietinės, sumaišoma. Daržovių įdaras suk e m š a m a s į išskobtus p o m i d o r u s , pridengiama n u p j a u t o m i s viršūnėlė­ m i s . Patiekiami švieži. • 60 g pomidorų, 30 g ridikėlių, 30 g agurkų, 10 g svogūnų, 30 g grietinės, 0,5 kiaušinio, druskos pagal skonį. Grybais įdaryti pomidorai Parenkami kieti vidutinio d i d u m o raudoni p o m i d o r a i . Ties vaiskočiu nupjaunami „stogeliai", šaukšteliu išskobiamas m i n k š t i m a s , leidžia­ m a nuvarvėti s u l t i m s . Į majonezą s u d e d a m i s ū d y t a m e vandenyje virti grybai, k u m p i s , svo­ gūnai ir petražolės (viskas smulkiai supjaustyta), gerai išmaišoma. M i ­ šinys s u d e d a m a s į p o m i d o r ų kaušelius, iš viršaus u ž p i l a m a s šaukštelis tiršto majonezo. Šitaip įdaryti p o m i d o r a i sustatomi į plokščią lėkštę ant šviežių, ge­ rai nuplautų salotų lapų, truputėlį apšlakstytų actu (citrinos sultimis) ir aliejumi. P a s ū d o m ą prieš pateikiant, kad žalumynai nesukristų. Iki pa­ tiekiant p a r u o š t a s patiekalas l a i k o m a s šaltai. .ohii* o'Y.teusįe| 5—20

65


• K pomidorai, 130 g majonezo, 100 g grybų (šviežių, sūdytų, marinuotų arba džiovintu mažiau), 50 60 g neriebaus kumpio, 30 g svogūnų galvelių, mal­ tų juodųjų pipirų, pagal skonį druskos, petražolių lapelių. M ė s o s s a l o t o m i s įdaryti p o m i d o r a i Prinokę nelabai dideli pomidorai n u l u p a m i , mažo peilio galeliu iš­ pjaunama gili duobelė prie vaiskočio, iš vidaus išvarvinamos sultys ir pašalinamos sėklos (palengva išspaudžiamos), pasūdomi, papipirinami ir pripildomi mėsos salotų. Žirneliais ir k u m p i u įdaryti p o m i d o r a i Dalis p o m i d o r o prie vaiskočio n u p j a u n a m a ir atsargiai išskobiamas vidus. M i n k š t i m a s s u m a i š o m a s su žaliaisiais žirneliais, kubeliais su­ pjaustytu kumpiu, svogūnais, {dedama grietinės, įberiama druskos, pi­ pirų pagal skonį. | d a r a s s u k e m š a m a s į p o m i d o r u s , pomidorai papuošia­ mi žalumynais. • 120 g pomidorų, 10 g svogūnų, 30 g žaliųjų žirnelių, 20 g grietinės, 5 g žalumynų, druskos, pipirų pagal skonį. Obuoliais ir krienais įdaryti p o m i d o r a i " 2 5 0 g vienodo d i d u m o pomidorų n u p j a u n a m i , atsargiai išskobia­ mas vidus, p r i k e m š a m a s stambia tarka sutarkuotų obuolių, sumaišytų su tarkuotais krienais, riešutais ir citrinos sultimis. V a r š k e įdaryti p o m i d o r a i Pomidorai perpjaunami pusiau, išskobiamas minkštimas, m a i š o m a s su varške, pienu ir druska, kol g a u n a m a vientisa masė. G a u t o s masės prikemšami pomidorai ir apibarstomi smulkiai supjaustytais petražolių lapeliais arba krapais. • 6 - 8 pomidorai, 200 g riebios varškės, 4 - 6 valgomieji šaukštai pieno, 15 g petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį. Varške ir salotų lapais įdaryti pomidorai (šveicarų valgis) Salotų lapai apšlakstomi pieno padažu arba pienu. Gerai sumaišo­ mi su riebia varške ir pienu, druska, pipirais, smulkiai supjaustytais svogūnų laiškais ir petražolių lapeliais. Pomidorai skersai perpjaunami į 3 dalis, patepami varškės mase, tada sudedami vienas ant kito ir dedami ant salotų lapų. Priedas prie pomidorų — pieno padažas ir gabalėliai sūrio. • 200 g riebios varškės, 4 - 5 valgomieji šaukštai pieno, 6 pomidorai, 15 -20 g salotų lapų, druskos ir pipirų pagal skonį, 25 g smulkiai supjaustytų laiškų ir petražolių lapelių, trys ketvirtadaliai stiklinės pieno padažo, 30 g plonai su­ pjaustyto sūrio. 66

Brinza

įdaryti

pomidorai

Prie vaiskočio išpjaunamas pomidoro skritulėlis, šaukšteliu išskobiamas m i n k š t i m a s . Brinza gerai sutrinama, p r i d e d a m a labai smulkiai supjaustytų agurkų, svogūnų laiškų ir petražolių lapelių, viskas sumai­ š o m a . Pasūdomą, įpilma acto ir aliejaus. P o m i d o r a i prikemšami to įdaro ir papuošiami petražolės šakele. Patiekiami kaip šaltas užkandis dubenyje, išklotame sveikais arba supjaustytais salotų lapais. • 8 raudoni pomidorai, 200 g brinzos, 100 g šviežių agurkiukų, 1—2 svogūnų laiškai, petražolių lapeliai, aliejaus, acto, druskos pagal skonį. Sūriu įdaryti pomidorai ( p r a n c ū z ų valgis) P a r e n k a m i nedideli apvalūs pomidorai, n u p j a u n a m o s viršūnėlės, at­ sargiai šaukšteliu išskobiamas vidus, truputėlį p a s ū d o m i ir apverčiami, kad ištekėtų sultys. Sutarkuojamas sūris. Ištrinamas sviestas, įdedamas sutarkuotas sūris, grietinė, įpilama citrinos sulčių, įberiama pipirų. Po­ midorai p r i k e m š a m i trintos masės, tada kiekvienas pridengiamas nu­ pjauta viršūnėle. Iš viršaus papuošiami petražolių lapeliais, krapais arba apibarstomi tarkuotu sūriu. • 8 pomidorai, 50 g sviesto, 150 g aštraus sūrio, 3 valgomieji šaukštai tirštos grietinės, pipirų, citrinos sulčių. Kepti įdaryti pomidorai Nupjaukite pomidorų viršūnėles kartu su vaiskočiu, išskobkite dalį vidaus, prikimškite p o m i d o r u s įdaro, apibarstykite tarkuotu sūriu, su­ maišytu su džiūvėsiais, apšlakstykite aliejumi ir apkepkite. Patiekdami apipilkite grietine. Įdaras gali būti įvairiopas: Grybų: smulkiai sukapokite ir pakepinkite su svogūnais šviežius grybus, pridėkite pomidorų tyrės, petražolių lapelių, česnako ir troškin­ kite, kol bus gatava. Ryžių su grybais ir mėsa: atskirai išvirkite ryžius, pakepinkite gry­ bus ir svogūnus, papipirinkite ir pasūdykite. Lygiomis dalimis sumaišy­ kite naltą jautieną ir kiaulieną. Mėsą (300 g) sumaišykite su beveik išvirusiais ryžiais (l stiklinė), papipirinkite. / mėsos įdarą (300 g) įdėkite maltų daržovių: 3 — 4 morkas, pastar­ noko šaknelę, 2 — 3 ankštpipirius. Visada į įdarą galima įdėti truputį 67


grietinės tiek, kad įdaras nesuskystėtų. P i e n o nereikia pilti, j i s pri­ dega ir pablogina patiekalo skonį. Įdarytus p o m i d o r u s reikia troškinti p a d a ž e (žr. toliau).

vo (arba keptuvės) ir a p k e p a m i orkaitėje nestipriai kaitinant 15 mi­ nučių. • 250 g riebios varškės, 0,8 stiklinės grietinėlės, 1 kiaušinis, druskos, kmynų, pipirų pagal skonį, 6 pomidorai, 20 g sviesto.

Padažas įdarytiems pomidorams Iš išskobtų vidurių ir kelių n u n o k u s i ų p o m i d o r ų išvirkite netirštą p o m i d o r ų tyrę, pertrinkite p e r sietelį, kad neliktų odelės ir sėklų. Pake­ pinkite 3 v a l g o m u o s i u s šaukštus miltų, kol pasidarys aukso spalvos, sumaišykite su p o m i d o r ų tyre, sutrinkite, kad nebūtų gumuliukų, supil­ kite į p u o d ą storu d u g n u ir kaitinkite, kol p r a d ė s virti. D a b a r įmeskite šaukštą sviesto, tiek pat cukraus, p a s ū d y k i t e , papipirinkite. N e p a m i r š ­ kite prieskonių — lauro lapų, gvazdikėlių, kvapiųjų pipirų, m u s k a t o riešuto. N e b ū t i n a i dėti viską, įmeskite, ką turite (po 3 grūdelius arba gabalėlį). A n t nedidelės ugnies padažą pavirkite 1 0 — 1 5 minučių, užpil­ kite j u o p o m i d o r u s ir pastatykite į orkaitę. Šitas p a d a ž a s labai tinka ir ž u v i m s — virtoms ar k e p t o m s , viso­ k i e m s m ė s o s p a t i e k a l a m s . G a l i m a patiekti prie virtų bulvių ir kitų dar­ žovių.

Sūrio suflė įdaryti

P o m i d o r a i skersai perpjaunami pusiau, išskobiamas vidus, statomi ant lėkštės nupjautu galu ž e m y n , kad išvarvėtų sultys. Paskui r u o š i a m a s tirštas p i e n o p a d a ž a s , į jį d e d a m a tarkuoto sūrio, kiaušinio trynys, p a g a l skonį d r u s k o s , s u m a i š o m a ir supilamos išplaktos k i a u š i n i o b a l t y m o putos. Išskobti p o m i d o r a i d e d a m i nupjautu galu į viršų ant keptuvės, kuri ištepta sviestu.

ir ryžiais

įdaryti

pomidorai

Smulkiai supjaustyti svogūnai ir grybai troškinami 70 ml aliejaus, kol suminkštėja. Į j u o s dedami ryžiai, dalis šaukšteliu išskobto iš p o m i ­ dorų m i n k š t i m o , raudonųjų pipirų, d r u s k o s pagal skonį, truputėlis van­ dens. Verdama, kol išbrinksta ryžiai. P r i d e d a m a petražolių, įberiama juodųjų pipirų, ir m i š i n i o p r i k e m š a m i paruošti pomidorai (su išskobtu v i d u m i ) , pjūvio kraštai p a b a r s t o m i miltais. Į keptuvę s u d e d a m a s likęs p o m i d o r ų m i n k š t i m a s , a p i p i l a m a aliejumi, p o m i d o r a i sustatomi nupjau­ tais galais į viršų ir k e p a m i orkaitėje. Kai iškepa, patiekalas apipilamas išplaktais su pienu kiaušiniais ir dar p a l a i k o m a s orkaitėje. • 800 g pomidorų, 300 g kokių nors grybų, 120 g ryžių, 120 g svogūnų, 100 ml aliejaus, 2 kiaušiniai, 120 ml pieno, 20 g miltų, maltų juodųjų ir raudonųjų pipirų, petražolių, druskos pagal skonį. „ ' ' ••••»i<"J .X<W$-mv »r(Mmąi<įt,į 'p.Jiiuaovįfii Varške įdaryti kepti p o m i d o r a i Įdarui atidžiai ištrinama riebi varškė, grietinėlė, kiaušinis, druska, k m y n a i ir pipirai. Paskui iš p o m i d o r ų išskobiamas minkštimas, prikem­ šama p a r u o š t o įdaro, p o m i d o r a i d e d a m i ant gerai sviestu ištepto keptu68

Tada į kiekvieną pomidoro puselę šaukštu įkrečiama

tiršto p a d a ž o , padalyto, kad užtektų visoms p u s e l ė m s , a p i b a r s t o m a tar­ kuotu Sūriu, statoma į orkaitę, kepama, kol iškepa. • 6 pomidorai, 0,75 stiklinės tiršto pieno padažo, 1 valgomasis šaukštas tarkuoto sūrio, druskos pagal skonį, 15 g sviesto. p y * tanaH>t#wO#*<> x < $*« "*<?• Kepti

Grybais

pomidorai

wc

%Immmiį^mMm^^Į*ĮPĮĮaiac''

pomidorai

Atrenkami prinokę sveiki pomidorai, n u p l a u n a m i šaltu v a n d e n i u , perpjaunami skersai į dvi dalis, pabarstomi d r u s k a ir pipirais. K e p t i pomidorai d e d a m i nupjauta dalimi ant išteptos sviestu k e p t u v ė s . K a i tik iš Viršaus a p k e p a , reikia apversti ir truputį pakepti tuo galu, kuris b u v o nupjautas. Paniruoti

pomidorai

Dideli r a u d o n i kieti p o m i d o r a i n u p l a u n a m i , supjaustomi 1 cm sto­ rumo žiedeliais. Šiek tiek pasūdomą ir papipirinama. Apvoliojama džiū­ vėsėliuose, s u m a i š y t u o s e su žaliais kiaušiniais, ir p a k e p i n a m a k a r š t u o s e taukuose. Patiekiami su rūgusiu p i e n u (grietine), p a g a r d i n t a gerai sutrintais pomidorais ir druska pagal skonį. • 400 g pomidorų, 100 ml aliejaus, 2—3 kiaušiniai, 60 g džiūvėsėlių, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Pagardui — 400 ml rūgusio pieno (grie­ tinės), 100 g pomidorų. -ą&n imufetia un№iiqtc}6 .eiailąoat jjilotąiteą Bismeoaįgue lį usilspšy Tešloje kepti pomidorai Į m i l t u s į m u š a m a s kiaušinio trynys, įpilamas šaukštas aliejaus ir vandens arba p i e n o tiek, k a d tešla būtų grietinės t i r š t u m o . B a i g i a n t 69


maišyti tešlą, supilami išplakti baltymai, p a s ū d o m ą ir p a g a r d i n a m a smulkiai s u k a p o t a i s krapais arba petražolių lapeliais. P o m i d o r a i su­ pjaustomi g a n a storais skridinėliais, šiek tiek p a s ū d o m i . Skridinėliai p a n a r d i n a m i į tešlą, d e d a m i j įkaitintus riebalus ir kepami, kol pagelsta. • 3 — 4 pomidorai, 150 g miltų, 2 kiaušiniai, 1 valgomasis šaukštas aliejaus, vandens arba pieno, krapų, taukų. Troškinti pomidorai N u p l a u t i pomidorai supjaustomi skridinėliais arba vidutinio d y d ž i o kubeliais, p a š u t i n a m i k a r š t a m e svieste; išsiskyrus sultims, a p i b a r s t o m a trupučiu miltų. Tada p a g a r d i n a m a grietine arba prieskoniais, n u k e l i a m a n u o u g n i e s ir a p i b a r s t o m a ž a l u m y n a i s . P a t i e k a l a s bus pikantiškesnis sumaišytas su troškintais grybais. • 750 g pomidorų, 30 g sviesto, 125 g grietinės, smulkiai supjaustytų petražolių lapelių ir krapų, druskos, maltų raudonųjų pipirų. Apkepti džiūvėsėliuose su petražolėmis pomidorai Skridinėliais supjaustyti pomidorai s u d e d a m i į keptuvą, kurio dug­ nas pabarstytas puse susmulkintų petražolių. P a s ū d o m ą ir a p i b a r s t o m a trečdaliu džiūvėsėlių ir petražolių. Paskui d e d a m a antroji p o m i d o r ų ei­ lė, taip pat apibarstoma džiūvėsėliais. Trečioji eilė skridinėlių apibars­ t o m a likusiais džiūvėsėliais ir petražolių lapeliais, papipirinama. Apipi­ lama aliejumi ir a p k e p a m a orkaitėje be v a n d e n s . • 1,5 kg pomidorų, 120 ml aliejaus, 40 g džiūvėsėlių, maltų raudonųjų pipirų, petražolių lapelių, druskos pagal skonį. Apkepti džiūvėsėliuose su svogūnais pomidorai P u s ž i e d ž i a i s supjaustyti svogūnai p a t r o š k i n a m i aliejuje, kol pagel­ tonuoja. Į k e p i m o skardą arba kitą plokščią indą d e d a m a viena eilė troškintų svogūnų, kita eilė — skridinėliais supjaustytų pomidorų. Ši­ taip sudėliokite keletą eilių, p r a d ė d a m i eile svogūnų ir b a i g d a m i eile p o m i d o r ų , nepamirškite kaskart pasūdyti. Iš viršaus apibarstoma džiū­ vėsėliais ir supjaustytais petražolių lapeliais, a p i p i l a m a aliejumi ir ap­ k e p a m a nekarštoje orkaitėje. • 1,2 kg pomidorų, 500 g svogūnų galvelių, 120 ml aliejaus, 40 g džiūvėsėlių, petražolių lapelių, druskos pagal skonį. 70

Apkepti su sūriu pomidorai Molinis p u o d a s ištepamas sviestu, į jį keliais sluoksniais s u d e d a m i pomidorų luiteliai, p a b a r s t o m i druska, pipirais, smulkiai supjaustytais pakepintais virtais grybais, smulkiai supjaustytais svogūnais, tarkuotu sūriu ir p y r ag o trupinėliais. Viskas apipilama p i e n e išplaktais kiauši­ niais ir lydytu sviestu, a p i b a r s t o m a tarkuotu sūriu ir a p k e p a m a orkaitė­ j e . Patiekiami t a m e p a č i a m e p u o d e , k u r i a m e b u v o k e p a m a visa m a s ė . • 60 pomidorų, 150 g virtų grybų, 0,75 svogūno, 0,75 stiklinės tarkuoto sūrio, 100 g pyrago, 0,5 stiklinės pieno, 2 kiaušiniai, 0,5 valgomojo šaukšto lydyto sviesto, druskos ir pipirų pagal skonį, 15 g sviesto. A p k e p t i s u s ū r i u i r ž u v ų filė p o m i d o r a i

-*«

Nuplauti p o m i d o r a i supjaustomi stambiai, s u d e d a m i į gerai alieju­ mi pateptą k e p i m o formą (galima pabarstyti sūriu a r b a džiūvėsėliais), pasūdomą, a p i b a r s t o m a stambiai supjaustytomis ž u v i m i s (žuvų filė iš anksto p a s ū d o m ą ir a p k e p a m a aliejuje su česnakais b e i svogūnais), su puse tarkuoto sūrio. U ž p i l a m a p a s ū d y t a grietine, s u m a i š y t a su grietine, šiek tiek a p k e p i n a m a . Apibarstoma.likusiu sūriu, sumaišytu su džiūvė­ sėliais, ir a p k e p a m a orkaitėje, kol iškeps. Supjaustoma ir a p i b a r s t o m a petražolių lapeliais. P a t i e k i a m a su k e p t o m i s b u l v ė m i s ir g ū ž i n ė m i s sa­ lotomis, u ž d a r y t o m i s citrinų pagardų. • 8 dideli pomidorai, 500 g aliejaus formai patepti ir žuvų filė apkepti, česnakų ir svogūnų, 120 g kieto sūrio, 300 g žuvų filė, 250 grietinės, 2 — 4 kiaušiniai, 10 g džiūvėsėlių, petražolių lapelių. Apkepti su kiaušiniais ir sūriu pomidorai Dideli p o m i d o r a i n u p l a u n a m i , n u p j a u n a m o s viršūnėlės, arbatiniu šaukšteliu i š s k o b i a m a s vidus, iš vidaus pasūdomą, s u d e d a m a į sviestu išteptas k e p i m o formas. Į kiekvieną pomidorą į d e d a m a grietinės, žalio kiaušinio trynys, a p i b a r s t o m a druska ir pipirais. P o m i d o r a i a p d e d a m i k u m p i o arba d e š r o s gabalėliais, aplink sukrečiami plakti pasūdyti bal­ tymai su tarkuotu sūriu. P o m i d o r a i p a t e p a m i sviestu ir a p k e p a m i (try­ ny s turi būti p u s i a u skystas). Patiekiami kaip karštas u ž k a n d i s su sūdyta d u o n a ar pyragu. • 4 dideli pomidorai, 40 g sviesto formoms ir pomidorams tepti, 125 g grietinės, 4 kiaušinių tryniai, druskos pagal skonį, maltų pipirų, 200 g kumpio arba deš­ ros, 4 kiaušinių baltymai, 80 g sūrio. 71


Pomidoruose apkepti kiaušiniai G r a ž ū s ir v i e n o d o dydžio p o m i d o r a i n u p l a u n a m i , n u p j a u n a m o s vir­ šūnėlės, atsargiai išskobiamas vidus. S u d e d a m i j žemą, negilų puodą, k u r i a m e ištirpdyta truputis m a r g a r i n o . Į kiekvieną pomidorą į m u š a m a s vienas šviežias kiaušinis. A p k e p a m a orkaitėje. Pomidorai apibarstomi smulkiai supjaustytais svogūnais ir p a t i e k i a m i ant salotų lapų. Kiaušinienė su pomidorais P o m i d o r ų griežinėliai a p k e p i n a m i keptuvėje su taukais, u ž p i l a m i kiaušinio, miltų, druskos, pipirų plakiniu ir a p k e p a m i . • 250 g pomidorų, 6 kiaušiniai, 1—2 valgomieji šaukštai miltų, 60 g pieno, druskos pagal skonį, pipirų. iv. Tft^<6te(sw«Hts v l I t ' t l V i r i l it''uH6s u i s i ' l t c t ė ' i l d A Kiaušiniai, kepti ant r a u d o n ų p o m i d o r ų A t r e n k a m i sveiki dideli r a u d o n i p o m i d o r a i , supjaustomi 1 cm sto­ r u m o žiedais. Į didelę keptuvę su stipriai įkaitintais riebalais d e d a m i supjaustyti p o m i d o r a i , p a s ū d o m i ir p a k e p i n a m i nevartant ir n e m a i š a n t . A n t kiekvieno žiedo užleidžiamas žalias kiaušinis, iš viršaus p a s ū d o ­ m a s . P a l a i k o m a ant ugnies, kol s u k r e k a b a l t y m a s . Patiekiami šilti. Prieš patiekiant aplaistomi karštais riebalais, n u d a ­ žytais raudonaisiais pipirais, a p i b a r s t o m a susmulkintais ž a l u m y n a i s . • 400 g raudonų pomidorų, 8 kiaušiniai, 80 ml aliejaus, petražolių lapelių, maltų raudonųjų pipirų, druskos pagal skonį. Su bulvėmis ir kiaušiniais apkepti pomidorai Supjaustykite griežinėliais p o m i d o r u s ir apkepkite. Atskirai p a k e ­ p i n k i t e bulves, atskirai — svogūnų galveles. Po to viską išdėliokite ant k e p t u v ė s , išteptos sviestu. U ž p i l k i t e plaktais kiaušiniais ir a p k e p k i t e orkaitėje. • 2 pomidorams — 2 didelės bulvės, 4 kiaušiniai, svogūno galvelė, 1 valgoma­ sis šaukštas sviesto. injn i u i u u i m J . « i J s i l ų i O i i M A S U OJ firuOjetnOlųB ,8Yn^tJ OfflrcilfiDį P o m i d o r ų ir sūrio o m l e t a s P u o d e šakute išmaišykite k i a u š i n i u s su pienu ir pasūdykite. A n t k e p t u v ė s ištirpinkite gabalėlį sviesto, išpilkite ant jo kiaušinius ir m a i ­ šykite po visą keptuvę. Kai kiaušiniai ims krekėti, dėkite ant jų p o m i ­ dorų žiedus, pasūdykite, apibarstykite pipirais ir tarkuotu sūriu. Patie­ k i a m a s su virtomis bulvėmis, a p i b a r s t y t o m i s svogūnų laiškais. • 4 dideli pomidorai, 8 kiaušiniai, 100 g olandiško sūrio, 100 g sviesto, 50 ml pieno ir maltų pipirų. 72

P o m i d o r ų a p k e p a s su kiaušiniais ir brinza Svieste p a k e p i n a m i iki geltonumo smulkiai supjaustyti svogūnai, dedami supjaustyti p o m i d o r a i ir kartu su s v o g ū n a i s k e p i n a m i 1 0 — 1 5 minučių; įberiama kvietinių miltų, ir gautas m i š i n y s d e d a m a s į k e p i m o skardą. Iš viršaus a p i b a r s t o m a susmulkinta brinza, smulkiai supjausty­ tais petražolių lapeliais, a p k e p a m a orkaitėje, kol iškepa. • 50 g sviesto, 1 svogūnas, 6 pomidorai, 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų, 1 kiaušinis, 0,75 stiklinės pieno, 100 g susmulkintos brinzos, petražolių lapelių. Iu§«q 2«>fokrttį' .f8hwfrJįnMH^.wWlfcljWĮ «!•<»•• pirato} rv"> Apkeptos su pomidorais žuvys Smulkiai supjaustomi svogūnai ir g r u z d i n a m i svieste, k o l pagelsta. Į j u o s į d e d a m a nuluptų ir smulkiai supjaustytų p o m i d o r ų , t r o š k i n a m a tol, k o l išgaruoja v a n d u o . Įberiama miltų, raudonųjų pipirų, p a s ū d o m ą ir p r a s k i e d ž i a m a t r u p u č i u karšto v a n d e n s . P a d a ž a s išpilamas į k e p i m o skardą, ant jo d e d a m o s dideliais gabalais supjaustytos žuvys, iš viršaus apibarstoma džiūvėsėliais, susmulkintomis p e t r a ž o l ė m i s ir a p k e p a m a or­ kaitėje. • 1 kg žuvų (skumbrių, stauridžių, karpių ir kt.), 600 g raudonųjų pomidorų, 100 g svogūnų, 120 ml aliejaus, 20 g džiūvėsėlių, 15 g miltų, maltų raudonųjų pipirų, pluoštelis petražolių, druskos pagal skonį. Žuvys su pomidorais ir sūriu moliniuose puodeliuose Iš žuvų i š i m a m i kaulai, ir mėsa p a s k i r s t o m a į keturias porcijas. Iš viršaus u ž p i l a m a smulkiai supjaustytais ir aliejuje patroškintais svogū­ nais, supjaustytų p o m i d o r ų gabalėliais ir u ž p i l a m a lydytu sviestu. P u o ­ deliai p a s t a t o m i kepti į orkaitę. Kai žuvys b u s b e v e i k iškepusios, ištrau­ kiama, a p i b a r s t o m a tarkuotu sūriu ir vėl p a s t a t o m a kepti. Prieš patie­ kiant įberiama maltų pipirų ir smulkiai supjaustytų petražolių lapelių. • 800 g žuvų jūrinių lydekų, merlūzų, vėgėlių ir kt.), 300 g pomidorų, 250 g svogūnų, 50 ml aliejaus, 80 g sviesto, 150 sūrio, citrina, žiupsnelis petražolių, maltų juodųjų pipirų. Priedas — 500 g bulvių, 60 g sviesto. I«a«q eoiteinb ,pr$lu* aonhlb ,ui5vima ,tniqiq pįubooį pllsm jiqu\ «nusi .cm^v Apkeptos su pomidorais ir kitomis daržovėmis žuvys S v o g ū n a i s u p j a u s t o m i žiedais arba p u s ž i e d ž i a i s ir p a t r o š k i n a m i svieste su smulkiai supjaustytomis m o r k o m i s , k a d visiškai suminkštėtų. Į d e d a m a č e s n a k o ( n u l u p t o ir susmulkinto) ir dalis smulkiai supjaustytų pomidorų. Toliau t r o š k i n a m a . Viskas p a s ū d o m ą , p a g a r d i n a m a r a u d o n a i 73


šiais ir juodaisiais pipirais, į m e t a m a lauro lapų ir įpilama šiek tiek šilto v a n d e n s . Kai viskas užverda, u ž p i l a m a ant nuvalytų, supjaustytų arba nepjaustytų žuvų, sudėtų į k e p i m o skardą. A n t žuvų s u d e d a m i žiedais supjaustyti pomidorai, ploni citrinos griežinėliai, a p i b a r s t o m a džiūvėsė­ liais ir susmulkintais petražolių lapeliais, p a s t a t o m a kepti į orkaitę. Šitaip galima kepti karpius, skumbres, staurides ir kitokias žuvis. • 1 kg žuvų, 1 kg raudonų pomidorų, 400 g svogūnų galvelių, 100 g morkų, 200 ml aliejaus, 100 g džiūvėsėlių, česnako galvelė, maltų raudonųjų pipirų ir juo­ dųjų pipirų žirniukų, lauro lapų, pluoštelis petražolių, citrina, druskos pagal skonį.

k e p a m a 45 m i n u t e s . K e p a n t laistoma sultimis ir sultiniu. Iškepęs viš­ čiukas ir obuolys padalijamas porcijomis (galima išimti kaulus ir mėsą padalyti porcijomis). Dalis n u o k e p i m o likusių sulčių supilama į ugniai atsparią k e p t u v ę , viduty sudėliojamos viščiuko porcijos, a p d e d a m o s p o ­ midorų skiltelėmis, p o m i d o r a i p a s ū d o m i , apibarstomi pipirais, tarkuotu sūriu, petražolių lapeliais, apšlakstoma likusiomis sultimis ir apkepa­ ma. K a d nesudžiūtų, viščiukas a p s u k a m a s folija arba a p d e d a m a s laši­ nukais. P a t i e k i a m a su bulvių koše, ryžiais ir t.t. • 1 viščiukas, druskos pagal skonį, 100—150 g sviesto, lašinių, 1 obuolys, 2— 4 gvazdikėliai, 400 g pomidorų, maltų pipirų, 40 g kieto sūrio, petražolių lape-

-oiafli«|^;<luiwv;vuU§it«iįU)5!. ,«fe«^.*n»iwwii«^ Viščiukas pomidorų padaže Viščiukas sutvarkomas, supjaustomas porcijomis ir u ž p i l a m a s šaltu v a n d e n i u . Pastatomas ant u g n i e s ir v e r d a m a s , kol pusiau išverda. Dalis sultinio nupilama, į jį s u d e d a m i dideliais gabalais supjaustyti p o m i d o ­ rai, ankštpipiris, svogūnai, salierų ir petražolių lapeliai. Kai viskas iš­ virs, p e r t r i n a m a p e r sietelį. Į daržovių tyrę g a l i m a pridėti sviesto, prieš tai j a m e p a k e p i n a m i iki g e l t o n u m o miltai. G a u t a s p a d a ž a s praskiedžia­ m a s likusiu sultiniu, k u r i a m e virė viščiukas, ir s u d e d a m a p u s i a u išviru­ si m ė s a . Patiekalas b a i g i a m a s virti. Patiekiant apibarstoma smulkiai supjaustytomis p e t r a ž o l ė m i s . • 750 g viščiuko, 40 g sviesto, 1 kg pomidorų, 100 g svogūnų, vienmetė rau­ dona paprika, salierų ir petražolių lapų, 30 g miltų, druskos pagal skonį. Dešrelės pomidorų padaže P o m i d o r ų odelė n u l u p a m a , p o m i d o r a i smulkiai supjaustomi ir pa­ troškinami svieste. Įberiama cukraus, į m e t a m a lauro lapelių, įberiama pipirų ir įpilama vyno. P a d a ž a s turi pavirti apie 10 minučių, tada j i s sutirštės. Į jį s u d e d a m o s nuluptos ir supjaustytos griežinėliais dešrelės ir u ž v e r d a m ą . Patiekalas p a g a r d i n a m a s citrinos sultimis ir garstyčiomis. Atskirai g a l i m a patiekti bulves su sviestu, bulvių košę ir salotas. • 8 dešrelės, 300 g pomidorų, 60 ml aliejaus, 15 g cukraus, 200 ml raudonojo vyno, lauro lapų, maltų juodųjų pipirų, garstyčių, citrinos sulčių, druskos pagal skonį. Keptas su pomidorais ir sūriu viščiukas Sutvarkytas viščiukas p a s ū d o m a s , v i d u n įkišamas n e k e p t a s o b u o ­ lys su gvazdikėliu, a p t e p a m a s suminkštėjusiu sviestu, p a d e d a m a s ant k e p t u v ė s kartu su pakepintais lašinukais, įpilama v e r d a n č i o v a n d e n s ir 74

Kiauliena su pomidorais ir makaronais Gabalėlis kiaulienos vienur kitur p r i s m a i g s t o m a s česnakų ir p a d e ­ d a m a s ant gilaus keptuvo su taukais, kad apkeptų iš visų šonų, visą laiką po truputį p i l a m a karšto vandens. Paskui s u d e d a m i smulkiai su­ pjaustyti p o m i d o r a i , įberiama juodųjų pipirų ir petražolių, v e r d a m a , kol išvirs, atvirame inde. Išvirusi mėsa supjaustoma plonais luiteliais. At­ skirai v e r d a m i m a k a r o n a i su sviestu. Patiekiant pirmiausia d e d a m i m a k a r o n a i , ant jų — gabalėlis m ė s o s ir apipilama pomidorų p a d a ž u. • 800 g kiaulienos (menties arba kumpio), 400 g pomidorų, 60 g taukų, česna­ kas, juodųjų pipirų grūdelių, petražolės, druskos; priedas — makaronai (spagečiai) ir sviestas. Pjausnys su pomidorų padažu Smulkiai supjaustyti lašiniai p a k e p i n a m i kartu su pjaustytais čes­ nakais ir petražolėmis. P r i d e d a m a nuluptų ir smulkiai supjaustytų po­ midorų ir p a v e r d a m a . Baigiant virti dar p r i d e d a m a smulkintų petražolių lapelių, m a ž ų citrinos gabalėlių, cukraus ir d r u s k o s pagal skonį. Pjaus­ nys k e p i n a m a s atskirai, paskui įdedamas į gatavą padažą ir užverdamą. P a t i e k i a m a su virtomis bulvėmis arba m a k a r o n a i s su sviestu. • 500 g pomidorų, 50 g česnakų, 60 g lašinukų, 50 g taukų, 10 g cukraus, citrina, petražolės, druska, 4 pjausniai. .imutpitfi 'titMžibftąh : r š r t ^ ^fVi Neapolietiška pica Iš miltų s u m a i š o m a tešla pripylus puodelį k a m b a r i o t e m p e r a t ū r o s vandens, k u r i a m e išleidžiamos mielės, įpilami du valgomieji šaukštai aliejaus ir truputis druskos. Tešla laikoma šaltai m a ž d a u g dvi valandas. Vėl p e r m i n k o m a , ir išklojamas ant riebalais išteptos skardos apie 1 cm storio apvalus lakštas. Ant tešlos sutrupinama vandenyje mirkyta brin75


za, o ant j o s sudedami s m u l k i a i s gabalėliais supjaustyti ančiuviai, žie­ dais arba skiltelėmis supjaustyti p o m i d o r a i , apšlakstoma riebalais, api­ b a r s t o m a maltais juodaisiais pipirais, druskos pagal skonį. K e p a m a orkaitėje ant v i d u t i n ė s ugnies apie 30 minučių. P a t i e k i a m a karšta. • Tešlai — 400 g miltų, 40 ml aliejaus, 25 g mielių, 200 g brinzos, 100 g ančiuvių, 400 g pomidorų, 50 g riebalų, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų. Itališka pica Persįjojami miltai, supilami ant lentos kauburėliu, viduryje p a d a r o ­ ma d u o b u t ė , į kurią supilami išplakti su p i e n u kiaušiniai, mielės, aliejus ir druska. S u m i n k o m a m i n k š t a m i e l i n ė tešla, s u d e d a m a į g a n a aukštą formą arba ant folijos lapo, gerai ištepto riebalais, ir s u f o r m u o j a m a s m a ž d a u g 1 cm storumo k e t u r k a m p i s . Ant tešlos d e d a m a s sluoksnis žie­ dais supjaustytų pomidorų, apibarstytų dalimi sutarkuoto sūrio ir d a l i m i smulkiai supjaustytų svogūnų. Iš viršaus d e d a m i gabalėliai žuvų ir pu­ siau perpjautos alyvuogės. A p i b a r s t o m a susmulkintais petražolių lape­ liais, palaistomą riebalais, s u d e d a m a s antrasis žiedais supjaustytų p o ­ midorų sluoksnis ir a p i b a r s t o m a svogūnais. Vėl apibarstoma t a r k u o t u sūriu, p e t r a ž o l ė m i s ir p a l a i s t o m ą likusiais taukais. • Tešlai — 500 g miltų, 40 ml aliejaus, 200 ml pieno, 2 kiaušiniai, 25 g mielių; 150 g sūrio, 120 g ančiuvių, 100 g alyvuogių, 50 g taukų, svogūnas, petražolių lapelių, čiobrelių, druskos pagal skonį.

sulčių (jie sutarkuojami ir išspaudžiami p e r marlę arba sumalami sul­ čiaspaude). P a g a r d i n a m a juodaisiais pipirais, druska, smulkiai supjaus­ tytais petražolių arba salierų lapeliais ir a t š a l d o m a ledu arba šaldytuve. Šitaip paruoštas sultis galima patiekti vietoj sriubos arba gaiviojo gėrimo. • 1 kg raudonų pomidorų, 10 ml svogūnų sulčių, 10 ml salierų sulčių, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. JFUAžJfi IfcbC Vitaminų gėrimas iš p o m i d o r ų ir kefyro Šaltas kefyras ar rūgusis pienas s u m a i š o m a s su smulkiai pjausty­ tais petražolių lapeliais ir krapais, tada greitai m a i š a n t iš lėto p i l a m o s pomidorų sultys, įberiama druskos ir c u k r a u s . P a t i e k i a m a vasarą vietoj sriubos. K a d skonis būtų pikantiškas ir specifinis, į paruoštą gėrimą galima įberti smulkiai pjaustyto česnako. • 60 g pomidorų, 250 g kefyro, krapų, 10 g petražolių, draskos, cukraus pagal skonį. Išrūgų gėrimas su pomidorų sultimis Atšaldytos išrūgos, pomidorų sultys ir grietinė s u p l a k a m o s . Įberia­ ma smulkiai supjaustytų žalumynų, druskos ir c u k r a u s . Patiekiama į taurę įmetus s m u l k i n t o ledo. • 100 ml išrūgų, 50 g grietinės, 50 ml pomidorų sulčių, petražolių lapelių ir

Pica su pomidorais ir rūkyta žuvimi M i e l ė s išleidžiamos puodelyje šilto v a n d e n s su nedideliu k i e k i u miltų, kol pasidaro skysta košelė. Kai tešla pakyla, s u d e d a m a s trynys, įberiama šiek tiek druskos, įpilami 25 ml aliejaus arba ištirpinto svies­ to, ir u ž m i n k o m a tešla. L e i d ž i a m a , kad tešla iškiltų, tada iškočiojamą 1 cm storio sluoksniu, d e d a m a ant taukais p a t e p t o s skardos, s u t e i k i a m a apvali forma. A n t picos išpilamas nedidelis buteliukas tomatų tyrės. Iš viršaus s u d e d a m o s n e d i d e l i a i s gabalėliais supjaustytos žuvys, o ant jų — p o m i d o r ų žiedeliai ir supjaustyti svogūnai. Apšlakstoma aliejumi, a p i b a r s t o m a sutrintais čiobreliais, juodaisiais pipirais, smulkiai supjaus­ tytomis petražolėmis ir druska. R a u d o n ų pomidorų sultys A t r e n k a m i gerai n u n o k ę r a u d o n i p o m i d o r a i , sutarkuojami, šiek tiek

krapų, cukraus, ledo. P o m i d o r ų gėrimas su grietinėle Kiaušinių tryniai gerai sumaišomi su grietinėle, įberiama smulkiai supjaustytų žalumynų. Visą laiką m a i š a n t plona srovele pilamos p o m i ­ dorų sultys. G a t a v a s gėrimas p a g a r d i n a m a s druska ir cukrumi pagal skonį. • 200 ml pomidorų sulčių, 2 kiaušinių tryniai, 50 ml grietinėlės, smulkiai pjaus­ tytų petražolių lapelių, druskos pagal skonį ir cukraus. P o m i d o r ų kokteilis Plaktuvu s u p l a k a m a 250 g atšaldytų p o m i d o r ų sulčių ir 250 g šalto rūgusio p i e n o , išpilstoma į taures, į kiekvieną taurę į m e t a m a ledo.

p a s ū d o m i ir perkošiami p e r sietelį. Į sultis įpilama svogūnų ir salierų 76

77


P O M I D O R Ų ATSARGŲ PARUOŠIMAS

pusiau, sudedami į puodą ir pastatomi ant nedidelės ugnies, retkarčiais

Konservuotos p o m i d o r ų sultys G e r a i prinokę p o m i d o r a i n u l u p a m i . Kad o d a lengviau nusiluptų, vaisiai sietelyje apiplikomi v e r d a n č i u , paskui perpilami šaltu vandeniu. N u l u p t i pomidorai sutarkuojami p l a s t m a s i n e trintuve. G a l i m a p o m i d o r u s sumalti m ė s m a l e su specialiu priedu s ė k l o m s ir odai atskirti. Išspaustos sultys supilstomos į stiklainius, paliekant 5 — 6 cm iki kaklelio. U ž d a r o m a sandariais dangteliais. Sultys 0,5 1 stiklainiuose ste­ rilizuojamos 15 minučių, o d i d e s n ė s talpos stiklainiuose — 20 m i n u ­ čių. Sterilizuoti stiklainiai ištraukiami iš vandens ir p a s t a t o m i , kad at­ vėstų, arba laikomi sterilizatoriuje, ir atsargiai p i l a m a s šaltas v a n d u o . G a l i m a sulčių pasidaryti ir kitaip. Sumalti m ė s m a l e p o m i d o r a i u ž ­ verdanti ir verdami 15 minučių. K a r š t o s sultys p i l a m o s į a p v y n i o t u s p o p i e r i u m i stiklainius, kurie p r i p i l a m i iki viršaus. Sandariai uždarius dangteliais, a p v e r č i a m i d u g n u a u k š t y n ir laikomi

tol, k o l visiškai

ataušta. Pomidorų sultis galima a r o m a t i z u o t i : prieš 5 m i n u t e s iki u ž d a r y m o įberiama smulkiai supjaustytų petražolių, krapų, salierų, s v o g ū n ų arba česnakų. P o m i d o r ų sultys vartojamos įvairiems patiekalams. G a l i m a patiekti k a i p gėrimą, į kurį įberiama šiek tiek cukraus arba įlašinama citrinos sulčių, b e r i a m a citrinos c e d r o s , m a l t ų juodųjų pipirų arba susmulkintų petražolių lapelių. P o m i d o r ų sulčių skonį g a l i m a p a g a r d i n t i kai k u r i o m i s d a r ž o v ė m i s . Paprastai į 10 kg p o m i d o r ų tyrelę d e d a m i 3 kg r a u d o n ų saldžiųjų ankštpipirių, 1. kg morkų, 500 g s v o g ū n ų ir viena salierų šaknis. Košelei d a r ž o v ė s troškinamos dviejuose p u o d e l i u o s e v a n d e n s , gerai u ž d e n g t a ­ m e inde, paskui p e r k o š i a m o s arba s u m a l a m o s . Į b e r i a m a sugrūstų j u o ­ dųjų pipirų (10 grūdelių), grūsto m u s k a t o riešuto ir 5 g m a l t o cina­ mono. N e r e k o m e n d u o j a m a sulčių virti ilgiau kaip 2 0 — 3 0 minučių, n e s p o m i d o r u o s e suirs vertingos m a i s t o m e d ž i a g o s . Sultys p i l a m o s į stiklainius v e r d a n č i o s , pripilama iki viršaus, stik­ lainiai sandariai u ž d a r o m i dangteliais ir, apversti d u g n u į viršų, laiko­ m i , kol visiškai ataušta.

78

P o m i d o r ų tyrelė Atrenkami labiausiai prinokę p o m i d o r a i , n u p l a u n a m i , perpjaunami p a m a i š o m a , kol susidaro tiršta vientisa m a s ė . P e r t r i n a m a p e r sietelį, supilama į puodą ir vėl verdama maišant, kol tyrelė sutirštėja. Išvirta tyrelė p a s ū d o m ą (1 kg p o m i d o r ų — 0,5 v a l g o m o j o šaukšto druskos), ataušinama, perdedamą į stiklainį ir u ž p i l a m a p l o n u sluoksniu taukų arba aliejaus. Stiklainis u ž d e n g i a m a s pergamentiniu p o p i e r i u m i ir užrišamas.

B m U 4 8 P ^ W O » U i i * > a f i t o b » b r aamafeofm* Si oe^aii^ėgotm** Rauginti pomidorai P o m i d o r a i s u d e d a m i į stiklainius arba statinaites p a k a i t o m su prie­ skoniais, užpilami sūrymu. Stiklainiai nesandariai u ž d e n g i a m i dangte­ liais, o į statinaites d e d a m a s apvalus d a n g t i s ir ant jo nedidelis krūvis. 10-čiai kilogramų p o m i d o r ų reikia 2 k r a p ų krūmelių ir 1 p e l e t r ū n o , 1— 2 aštriųjų paprikų, šiek tiek šviežių juodųjų serbentų lapų, krienų, sa­ lierų ir petražolių, pastarnokų. 10-čiai litrų s ū r y m o i m a m a 0,6 kg drus­ kos. P r i n o k ę p o m i d o r a i užpilami stipresniu sūrymu. G a l i m a tiesiog api­ barstyti druska, nepilti s k y s č i o , — p o m i d o r a i išskirs sultis. Rauginti pomidorai su garstyčiomis Ne visai p r i n o k ę kieti pomidorai gerai n u p l a u n a m i ir s u d e d a m i į statinaitę, kibirą arba puodą, p e r d e d a n t juodųjų serbentų lapais. D u g n a s taip pat išklojamas šitais laais. S ū r y m a s p r u o š i a m a s taip: kibirui v a n d e n s — 2 stiklinės cukraus, stiklinė druskos, 15 l a u r o lapų, po arbatinį šaukštelį kvapiųjų ir karčių­ jų pipirų grūdelių. Viskas virinama, a t a u š i n a m a ir įberiamas pakelis (100 g) sausų garstyčių, p a m a i š o m a ir leidžiama nusistovėti. Kai sūry­ m a s p a s i d a r o skaidrus, geslvokas, g a l i m a j u o užpilti p o m i d o r u s . Iš vir­ šaus k a i p visada u ž d e n g i a m a švariu a u d i n i u ir prislegiama, -uaž oiirf inrnsrj on,Ų\pXsf)7i ii ugir t)«to$Bq3!i (ianobirrToq rlaia , 2 u b i ž i i v Rauginti pomidorai su morkomis P r i n o k ę kieti nedideli pomidorai gerai n u p l a u n a m i . Vaiskočių ne­ nutraukite — iš p o m i d o r ų neištekės sultys, j i e bus kieti, galėsite pjaus­ tyti dalelėmis kaip šviežius. P o m i d o r u s sudėkite į statinaitę, kibirą, puodą eilėmis, u ž b e r d a m i tarkuotų morkų. R e i k i a imti 1 dalį m o r k ų 10-čiai dalių p o m i d o r ų . Įber­ kite raudonųjų pipirų, įmeskite krapų, č e s n a k o , lauro lapų ir užpilkite 79


s ū r y m u (0,5 kg druskos kibirui vandens). Nepamirškite prislėgti. Lai­ kykite vėsioje vietoje. Jeigu žiemos pabaigoje p o m i d o r a i pradės rūgti, ištraukite iš sūry­ m o , perplaukite, vėl s u d ė k i t e ir užpilkite šviežiu vandeniu. Po šito j i e išbus dar 3 — 4 m ė n e s i u s . i'a :,, u ohi-fą.fj .y • . .bi> ,. <r: •<s Raudoni marinuoti pomidorai P a r e n k a m i sveiki, kieti, ne visai p r i n o k ę pomidorai, nuskinti su vaiskočiais. N u p l a u n a m i , kiekvienas vaisius suvyniojamas j gerai n u ­ plautą vynuogės lapą ir s u d e d a m a s į didelius stiklainius, kur g a l i m a įmesti ir krapų, jei n o r i t e , — aštriosios vienmetės paprikos. Prislegiami k r y ž m a iš medinių lazdelių ir u ž p i l a m i m a r i n a t u ( 5 % actu, pavirintu su j u o d ų j ų pipirų grūdeliais, lauro lapais, gvazdikėliais ir d r u s k a pagal s k o n į ) . Marinatas p i l a m a s į stiklainius ataušintas. Stiklainiai užtaisomi ir statomi šaltoje vietoje. Žali marinuoti pomidorai P a r e n k a m i lygūs, rausvi taisyklingos formos ir b ū d i n g o veislei dy­ džio vaisiai. Geriausia m a ž i , pailgi p o m i d o r a i . N u p l a u n a m i , s u d e d a m i į didelius stiklainius, tarp vaisių d e d a m o s nuluptų svogūnų galvelės, smulkiosios v i e n m e t ė s paprikos a n k š t y s , kra­ pų, serbentų lapų ir krienų. Iš viršaus p r i s p a u d ž i a m a k r y ž m a iš medinių pagaliukų. U ž p i l a m a virintu m a r i n a t u (3 1 acto — 1 1 v a n d e n s , 3 5 0 g c u k r a u s , 2 5 0 g druskos ir prieskonių: po 10 prieskoninių gvazdikėlių, juodųjų ir kvapiųjų pipirų grūdelių, 5 lauro lapai).

mi šakute keliose vietose, sudedami į stiklainius ir užpilami šviežiomis p a r u o š t o m i s pomidorų sultimis, pridėjus rupios druskos. Pripilti stiklai­ niai sterilizuojami ir uždaromi. P o m i d o r ų sultys paruošiamos iš kietų, gerai prinokusių pomidorų, g a l i m a ir iš pernokusių, minkštų. N u s k i n a m i koteliai, žalios, pažeistos saulės spindulių ir ligų vietos n u p j a u n a m o s , p o m i d o r a i n u p l a u n a m i te­ kančiu v a n d e n i u , supjaustomi gabalėliais, s u d e d a m i į t i n k a m u s indus ir verdami, kol suminkštėja ir išsiskiria sultys. Tada pertrinami per tankų sietelį ( k a d atsiskirtų sėklos ir odelė). Į pertrintų pomidorų sultis b e r i a m a 2 — 3 % druskos, t.y. v i e n a m litrui sulčių — 2 0 — 3 0 g druskos. Paskui sultys u ž v e r d a m o s . Sudėti į stiklainius p o m i d o r a i užpilami p a k a i t i n t o m i s iki 8 0 — 8 5 ° C sultimis. P a r u o š t o s pomidorų sultys t i n k a m o s vartoti p u s ę v a l a n d o s — v a l a n ­ dą. Paskui p r a d e d a greitai rūgti ir n e b e t i n k a užpilti. Todėl, kai gamina­ ma d a u g konservų, pomidorų sultis u ž p y l i m u i reikia virti atskiromis porcijomis. oir>rb>riSLii n i . š i „itpvltiz 20001113 ozosLv ijmauB.Bl6b£iq tiuhiąiąP.AtiB .b Savo sultyse konservuoti pomidorai Atrinkti koservavimui be odelės p o m i d o r a i p l i k o m i verdančiu van­ deniu įleidus kiaurasamtyje 1—1,5 m i n u t ė s , paskui tuoj pat ataušinami šaltame vandenyje ar perpilami šaltu v a n d e n i u . P o m i d o r ų odelė po šito supleišėja ir gerai nusilupa. Šitaip paruošti pomidorai konservuojami savo sultyse.

3101

I n d a s su p o m i d o r a i s sandariai u ž d a r o m a s ir p a s t a t o m a s šaltoje vietoje.

onim

Nelupti konservuoti pomidorai K o n s e r v a v i m u i a t r e n k a m i švieži, taisyklingos formos, lygaus pa­ viršiaus, kieti pomidorai, nepažeisti ligų ir kenkėjų, be d ė m i ų n u o sau­ lės. Be to, pomidorai turi būti visiškai n u n o k ę — ryškiai r a u d o n i , be žalių ar geltonų dėmių p r i e vaiskočio. Minkšti arba ne visai p r i n o k ę p o m i d o r a i , taip pat p o m i d o r a i , kuriuose d a u g sėklų ar skystas minkšti­ m a s , n e t i n k a konservavimui. N e g a l i m a vartoti ir labai didelių, įplyšusių vaisių. Iš jų verdamos sultys p a g a r d a m s .

i H8M

.-ta irnim

Atrinkti konservavimui p o m i d o r a i labai gerai n u p l a u n a m i šaltu te­ k a n č i u vandeniu. K a d a n g i p o m i d o r a i neplikomi v e r d a n č i u v a n d e n i u , reikia būtinai nuplauti prilipusius m i k r o o r g a n i z m u s . P o m i d o r a i s u b a d o 80

6—20

81


i

Pipirai priklauso pipirinių šeimai, laukinių augalų pasitaiko tropikų šalyse, daugiausia tropikų A m e r i k o j e ir m u s o n i n i u o s e Rytų Azijos re­ gionuose. Priskaičiuojama a p i e 2000 rūšių. K u l t i v u o j a m o s įvairios pi­ pirų rūšys. Aštrios ir p u s i a u aštrios rūšys vartojamos kaip prieskoniai. Saldieji ankštpipiriai yra vertingas maisto p r o d u k t a s daugelyje p a s a u l i o šalių. Į Europą ankštpipirius atvežė K o l u m b a s . Pirmieji pradėjo auginti ispanai, iš pradžių kaip dekoratyvini s ° d o augalą ir vaistus. X V I — X V I I a. ankštpipirius pradėta auginti visose E u r o p o s šalyse, iš jų ir Rusijoje, tačiau ypač j i e paplito B a l k a n ų pusiasalyje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Moldavijoje. K a i p tik vengrų ir bulgarų selekcininkai išvedė ankštpipirių rūšis su dideliais vaisiais, saldaus skonio, t.y. sukūrė ankštpipirį kaip daržovę. Rusijoje p i r m o s i o s prekybinės ankštpipirių plantacijos bu­ vo apsodintos X I X a. Ž e m u t i n i a m e Pavolgyje. Iš pradžių ankštpipiriai b u v o auginami pietinėse srityse ir respublikose, o paskutiniais m e t a i s paplito Baltarusijoje, S m o l e n s k o , Maskvos, B r i a n s k o srityse. M o l d a v i ­ joje kultivuojama didelių, gražių, sultingų ankštpipirių G o g o š a r o s rūšis,

taminų A , , B b B 2 , PP, folinės rūgšties, mineralinių druskų, pektininių medžiagų, citrinos ir obuolių rūgščių. Tradicinėje medicinoje d a ž n i a u vartojamos karčiosios pipirų rūšys. Dažniausiai t a i k o m o s kaip s k a u s m ą malšinanti ir r a m i n a n t i p r i e m o n ė sergant miozitais, išiju, reumatiniais sąnarių s k a u s m a i s , taip pat p o d a g ­ ra, viršutinių k v ė p a v i m o takų kataru. Aštriosios ankštpipirių rūšys taip pat turi antibakterinių savybių, skatina virškinimą. Todėl vartojamos apetitui žadinti ir virškinimui gerinti esant dideliems ž a r n y n o sutriki­ mams. Mokslinėje medicinoje saldieji ankštpipiriai vartojami k a i p d a u g vitaminų turinti p r i e m o n ė susilpnėjus kraujodarai, sergant hipotonija, hipo- ir a v i t a m i n o z e , kad sužadintų apetitą. Sutrikus nagų, plaukų a u g i m u i , o d o s liaukų (riebalų ir prakaito) veiklai, sergant cukriniu diabetu ir kitomis ligomis, r e k o m e n d u o j a m o s žalių saldžiųjų ankštpipirių sultys. O d o s p i g m e n t i n e s d ė m e s gerai pa­ n a i k i n a saldžiųjų ankštpipirių ir m o r k ų sulčių mišinys. Įmaišius į šį mišinį špinatų sulčių pavyksta sumažinti vidurių užkietėjimą. Įsidėmėkite... • Šviežius dėžėje,

ankštpipirių

pripiltoje

sauso

vaisius

upių

visą

žiemą

galima

išlaikyti

medinėje

smėlio.

• Ankštpipirius lengva sudžiovinti. Vienmetės aštriosios paprikos vaisiai suveriami ant siūlo arba špagato per kiekvienos ankšties vidurį. Saldžiųjų ankštpipirių vaisiai perveriami per uodegėles. Be to, kiekvie­ na ankštis perduriama ties uodegėle, kad išdžiūtų iš vidaus. Suvertos ankštys pakabinamos pavėsyje arba saulėje, bet būtinai vėjyje.

vartojama šviežia ir k o n s e r v u o t a . Saldžiųjų ankštpipirių n a u d i n g u m ą pirmiausia n u l e m i a didelis vita­ minų kiekis. Askorbino rūgšties (vitamino C) kiekiu kai kurios jų rūšys lenkia citrinas, visas d a r ž o v e s ir turi jo beveik tiek pat ar net d a u g i a u negu juodieji serbentai. V i t a m i n a s C gerai išsilaiko ir k o n s e r v u o t u o s e ankštpipiriuose, nes j u o s e n ė r a vitaminą C a r d a n č i ų fermentų. Saldžiuosiuose a n k š t p i p i r i u o s e esantis vitaminų C ir P derinys suteikia j i e m s ypatingą gydomąją savybę — stiprina kraujagyslių sieneles.

Tai

labai svarbu sergant c u k r i n i u diabetu, kai kraujagyslės a r d o m o s ir ka­ piliarų sienelėms sustiprinti reikia askorutino p r e p a r a t o arba m a i s t o pro­ duktų, turinčių v i t a m i n o C ir P. Vitaminų C ir P p a r o s normą gali atstoti 4 0 — 5 0 g saldžiųjų ankštpipirių per dieną.

82

Ankštpipiriuose g a u s u vi-

0£—3

ANKŠTPIPIRIŲ V A L G I A I

ifijlfie uįujiėhfteiuS

Saldžiųjų ankštpipirių salotos A n k š t y s iškepamos, s u d e d a m o s į puodą, p a s ū d o m o s ir p a s t a t o m o s ataušti. N u l u p a m a odelė, p a m i r k o m o s padaže ir s u d ė s t o m o s dubenyje. • Padažas: aliejus, druska, actas arba citrinos rūgštis, česnakas, vanduo. • 120 g ankštpipirių, 15 g aliejaus, citrinos rūgšties (acto), česnako pagal skonį.

Raudonųjų ankštpipirių salotos su pomidorais Smulkiai supjaustomi ankštpipiriai ir pomidorai, p a s ū d o m i , sumai­ šomi, į d e d a m a smulkiai supjaustytų svogūnų galvučių, žalumynų, pa­ g a r d i n a m a aliejumi arba grietine, pabarstomą ž a l u m y n a i s . 83


• 80 g ankštpipirių, 40 g pomidorų, 20 g grietinės (15 g aliejaus), 5 g žalumynų, druskos pagal skonį. Saldžiųjų ankštpipirių ir agurkų salotos Smulkiais šiaudeliais supjaustomi saldieji ankštpipiriai, m a ž a i s ku­ beliais — agurkai ir s v o g ū n a i . Pasūdomą, s u m a i š o m a , p a g a r d i n a m a grietine. • 80 g ankštpipirių, 60 g agurkų, 15 g svogūnų, 20 g grietinės, druskos pagal skonį. •

Ankštpipirių, č e s n a k ų ir riešutų salotos Ankštpipiriai iškepami, n u l u p a m a odelė. Č e s n a k a s s u g r ū d a m a s su druska, riešutais, pridėjus grietinės sumaišoma su j u o d a i s i a i s arba kva­ piaisiais pipirais, citrinos rūgštimi. Ankštys išdėliojamos dubenyje, api­ pilamos grietinės mišiniu su riešutais ir prieskoniais, a p i b a r s t o m a žalu­ mynais. • 120 g ankštpipirių, 20 g grietinės, 15 g graikinių riešutų, citrinos rūgšties, druskos, juodųjų arba kvapiųjų pipirų pagal skonį. Ankštpipirių salotos su majonezu Ankštys n u p l a u n a m o s , iškrapštomos sėklos, s u p j a u s t o m a šiaude­ liais. P r i d e d a m a susmulkintų kietai išvirtų kiaušinių, svogūnų laiškų ir pomidorų. I š m a i š o m a ir p a s ū d o m ą , p a g a r d i n a m a majonezu, s u m a i š y t u su rūgusiu pienu. A p i b a r s t o m a smulkiai supjaustytais petražolių lape­ liais. P a p u o š i a m a p o m i d o r ų gabalėliais, petražolių šakelėmis. • 500 g saldžiųjų ankštpipirių, 2 kiaušiniai, 150 g pomidorų, 80 g majonezo, 80 g rūgusio pieno, 3 — 4 svogūnų laiškai, petražolių, druskos pagal skonį. Bulgariškųjų ankštpipirių paštetas Sviestas išplakamas, į d e d a m a ištrintos varškės, p a s ū d o m ą , atskied ž i a m a p i e n u iki r e i k i a m o tirštumo, sudedami s m u l k i a i supjaustyti ankštpipiriai, smulkiai supjaustyti svogūnai ir malti baltieji pipirai. • 150 g minkštos varškės, 50 g sviesto, 30 g konservuotų apvalių raudonųjų ankštpipirių, 20 g svogūnų galvelių, žiupsnelis maltų baltųjų pipirų, druskos pagal skonį, pieno. Pikantiškas sūrio paštetas Sūris sutarkuojamas smulkia tarka. Sviestas ištrinamas, kol pasida­ ro purus, s u m a i š o m a s su sūriu, smulkiai supjaustytais s v o g ū n a i s ir ankštpipiriais, p a m a ž u p i l a m a s pienas. Pasūdomą ir p r i d e d a m a p a g a l skonį maltų baltųjų pipirų. 84

Keptų ankštpipirių paštetas su brinza Iškepta, nulupta ankštis be sėklų smulkiai supjaustoma, sutrinama į k o š e l ę medinėje grūstuvėje. Sviestas gerai i š p l a k a m a s , p r i d e d a m a smulkiai sutrupintos brinzos, ir viskas gerai išmaišoma, kad sviestas susigertų į brinzą. Į tą mišinį s u d e d a m a ankštpipirio košelė, smulkiai supjaustytų petražolių lapelių, citrinos sulčių arba citrinos rūgšties pa­ gal skonį, ir viskas gerai išmaišoma, kol pasidaro vientisa m a s ė . Paštetas patiekiamas kaip šaltas u ž k a n d i s , p a p u o š i a m a s virtais kiau­ šiniais, supjaustytais žiedeliais arba skiltelėmis, a l y v u o g ė m i s ir p o m i ­ dorų skiltelėmis. • 500 g ankštpipirių, 100 g sviesto, 150 g brinzos, citrinos sulčių arba citrinos rūgšties, 2 kietai išvirti kiaušiniai, 1 0 — 1 2 alyvuogių, 100 g pomidorų. Keptų ankštpipirių salotos Vienmetė paprika n u p l a u n a m a ir n u š l u o s t o m a servetėle. P u o d e už­ v e r d a m a s aliejus, į jį įleidžiama paprika. T r o š k i n a m a tol, kol suminkš­ tės ir iš visų pusių pagels. I š d ė s t o m a ant lėkštės smailu galu į vidų, p a k a i t o m r a u d o n o s ir žalios ankštys. Č e s n a k a s s u g r ū d a m a s su druska į košelę, įpilama acto, įberiama juodųjų pipirų ir smulkiai supjaustytų petražolių lapelių. Šituo mišiniu palaistomą paprika. Salotos p a t i e k i a m o s su k e p t a ir troškinta m ė s a arba žuvimis. • 8 ankštys šviežios (žalios ir raudonos) saldžiosios paprikos, 50 ml aliejaus, 4 — 5 skiltelės česnako, 40 ml acto, maltų juodųjų pipirų, petražolių, druskos pagal skonį. jį JO/1 ,įni'Ž!!Tl j

Keptų ankštpipirių salotos su žiediniais kopūstais Ankštys i š k e p a m o s , n u l u p a m o s , i š i m a m o s sėklos. P a s ū d o m ą , užpi­ l a m a actu ir aliejumi, p a s t a t o m a , kad įsigertų pagardas ir ankštpipiriai b ū t ų skanesni. K o p ū s t a i s u s m u l k i n a m i ir apverdami s ū d y t a m e vandeny­ j e , kad šiek tiek suminkštėtų. Vanduo n u k o š i a m a s , kopūstai apšlakstomi actu ir aliejumi. Į didelės plokščios lėkštės vidurį s u d e d a m i kopūstai. A p l i n k gražiai spinduliais išdėstomos k e p t o s r a u d o n o s ankštys pakai­ t o m su žiediniais kopūstais, supjaustytais žiedynėliais. P a p u o š i a m a n e ­ didelėmis petražolių šakelėmis. • 400 g raudonų ankštpipirių, 300 g žiedinių kopūstų, 40 ml aliejaus, 30 ml •' * • '' ii* A t)L' ' *1 ai * I'" ta ' Q' i - Ifif jfllHTl? n i 1• 'A ' • '~ \ 'l'*'/ 9 i t I acto, petražolių lapelių, druskos pagal skonį. •s •''•i.it%tBimv'oiJti -įnuą ąmi u B i y u e b į ) u q u i t o)i>fliqj . z i s n ū s o v g ii z'm 85


Keptų ankštpipirių salotos su riešutais Ankštys i š k e p a m o s , n u l u p a m o s , i š i m a m o s sėklos; supjaustoma stambiomis j u o s t e l ė m i s . Grūsti riešutai ir česnakai s u m a i š o m i su svies=tu, rūgusiu pienu, p a s ū d o m i pagal skonį. Viskas gerai i š m a i š o m a ir mi­ šiniu u ž p i l a m o s ankštys. • 500 g rūgusio pieno, 40 ml aliejaus, 3—4 skiltelės česnako, druskos pagal skonį. Keptų ankštpipirių, įdarytų aguročiais, salotos A t r e n k a m a tiesi v i e n m e t ė paprika, iškepama, n u l u p a m a , išimamos sėklos. Aguročiai taip pat iškepami, kad būtų minkšti. N u l u p a m i ir sugrūdami medinėje grūstuvėje į košelę, kuri p a g a r d i n a m a sugrūstu čes­ naku, sviestu, actu ir druska. Vienmetė paprika p r i k e m š a m a aguročių košės, įbedama po n e d i d e l ę petražolės šakelę. Didelio d u b e n s viduryje pomidorų skiltelės sudėliojamos taip, kad susidarytų žiedas, aplink gra­ žiai išdėstomos įdarytos ankštys, tarp kurių įterpiamos p o m i d o r ų skil­ telės arba žiedeliai. • 500 g didelių žalių saldžiųjų (salotinių) ankštpipirių, 400 g aguročių, 200 g pomidorų, 60 ml aliejaus, 20 ml acto, 3 — 4 skiltelės česnako, petražolių lapelių, druskos pagal skonį. Kepti ankštpipiriai su rūgusiu pienu I š k r a p š t o m o s sėklos, ankštys iškepamos, n u l u p a m a odelė, ankštys supjaustomos ir šiek tiek p a k e p i n a m o s svieste. Įberiama miltų ir mai­ šant kepinama, k a d miltai neprisviltų. A p i b a r s t o m a raudonaisiais pipi­ rais. Į mišinį, kol j i s dar karštas, d e d a m a s gerai išplaktas rūgusis pienas (arba grietinė), p a s ū d o m ą pagal skonį. Patiekiant a p i b a r s t o m a maltais pipirais ir labai smulkiai supjausty­ tais petražolių lapeliais. • 1 kg didelių mėsingų saldžiųjų ankštpipirių, 100 ml aliejaus, 40 g miltų, 300 g rūgusio pieno, maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų, petražolių lapelių, druskos pagal skonį. Keptų ankštpipirių sriuba Smulkiai supjaustykite 2 svogūnų galveles ir pakepinkite aliejuje, kol pagels. S u d ė k i t e n u l u p t u s ir susmulkintus p o m i d o r u s ( 3 — 4 ) ir troš­ kinkite, kol sutirštės. Iš anksto iškepkite 500 g ankštpipirių, iškrapštykite sėklas, ankštis smulkiai supjaustykite. Sudėkite kartu su pomido­ rais ir svogūnais, įpilkite truputį daugiau kaip pusę litro verdančio van86

dens, pasūdykite pagal skonį. Pavirkite 1 0 — 1 5 minučių, n u k e l k i t e nuo viryklės. Įmuškite 2 kiaušinius ir pagardinkite sriubą, kol n e a t a u š o , grie­ tine, kad pasidarytų baltos spalvos. Šitą sriubą galima patiekti ir karštą, ir šaltą. Saldžiųjų ankštpipirių padažas M o r k a , salieras, poras, svogūno galvelė supjaustomi, a p k e p i n a m i su sviestu arba lašinukų spirgučiais, pagardinama, p r i d e d a m a stambiai pjaustytų saldžiųjų ankštpipirių su sėklomis, užpilama sultiniu ir verda­ ma a p i e 20 minučių. D ė l tirštumo u ž d a r o m a grietine ir miltais, perkošiama ir pertrinama p e r sietelį. Prieš patiekiant į s p a u d ž i a m a citrinos sulčių, pridedama kiaušinio trynio ir šviežio sviesto, i š m a i š o m a . Patiekiamas prie ryžių, bulvių, m ė s o s patiekalų. • 30 g aliejaus arba lašinukų, 50 g daržovių (morka, salieras, poras), 1 nedidelė galvelė svogūno, druskos, maltų pipirų, 4 raudoni saldieji ankštpipiriai, apie 0, 25 1 stipraus mėsos sultinio, 250 g grietinės, 30 g miltų, citrinos sulčių, 2 kiaušinio tryniai, 20 g šviežio sviesto. ateLinm№Ui* •'• :uK;«-.;;*;įrm i.iAUnv,? ,>o>%hx .tyiftvnU* ,mtt• (.•.••()f- u. sut Ankštpipirių pagardas Supjaustykite ir p a k e p i n k i t e su sviestu arba lašiniais paruoštus ankštpipirius, apibarstykite miltais. Įberkite druskos, įdėkite pomidorų p a s t o s , rūgusio p i e n o , įberkite žiupsnelį cukraus ir užvirinkite. Šitaip paruoštus ankštpipirius galima patiekti prie virtų makaronų, bulvių ko­ šės, ryžių. • 4 — 6 ankštpipiriai, 50 g aliejaus arba lašinių, 0,25 stiklinės rūgusio pieno, 20 g miltų, druskos pagal skonį, pomidorų pastos, cukraus. Ankštpipiriai su p a d a ž u Pakepinkite keptuvėje 8 — 1 0 ankščių, nulupkite odelę ir dar 1—2 m i n u t e s kepinkite aliejuje, kad paruduotų. Paskui sudėkite į dubenį. Į k e p t u v ę įmeskite šiek tiek sviesto, apkepinkite 3 — 4 smulkiai sukapotas svogūnų galveles. Kol svogūnai spirga ant nedidelės u g n i e s , atskirai dubenėlyje verdančiu vandeniu užpilkite 5 — 6 nunokusius p o m i d o r u s , u ž d e n k i t e dangteliu ir palaikykite 2 — 3 minutes. Paskui n u l u p k i t e po­ midorų odelę, p o m i d o r u s supjaustykite ir sudėkite į k e p t u v ę su svogū­ nais, įmeskite lauro lapų, įberkite druskos pagal skonį, m a i š y d a m i ant u g n i e s laikykite dar 5 — 7 minutes, kol suvirs į tirštą k o š ę . Šita koše užpilkite ankštis.

87


Ankštpipiriai su keptomis bulvėmis

pipirinama aštriais raudonaisiais pipirais ir troškinama ant viryklės arba

Supjaustykite griežinėliais nuskustas bulves, p a s ū d y k i t e ir pake­ pinkite su taukais, kol iškeps. Sudėkite smulkiai pjaustytus ankštpipirius ir toliau kepinkite, kol baigs kepti. P a t i e k d a m i apibarstykite su­ pjaustytais svogūnų laiškais. • 250 g ankštpipirių, 500 g bulvių, 100 g lašinių arba aliejaus, svogūnų laiškų. Saldieji ankštpipiriai su kiaušiniais ir sūriu ( b u l g a r ų valgis) Saldieji ankštpipiriai n u p l a u n a m i , išpjaunamas vidus su sėklomis, supjaustomi dideliais gabalais, p a s ū d o m i ir t r o š k i n a m i aliejuje arba svieste. S u d e d a m i kiaušiniai, sumaišyti su trupintu sūriu, laikomi ant ugnies, kol sukreka. Patiekiami su pyragu.

orkaitėje, pridengus k e p t u v ę dangčiu. • 300 g paprikos, 250 g pomidorų, 30 g kumpio, 2 — 3 svogūno galvelės, 1— 2 valgomieji šaukštai kiaulės taukų, druskos, maltų aštrių raudonųjų pipirų. qt: -fi.^isKHt «thr} ' i f i t i k | n | l l t o s į i b p i | j a j q t o ^

i

Lečo su sūriu ir kiaušiniais Su pakepintais svogūnais nedideliame kiekyje p a s ū d y t o v a n d e n s , kur įberta kmynų, t r o š k i n a m a saldžioji ir aštrioji bulgariška paprika, supjaustyta šiaudeliais. K a i suminkštėja, sudedami gabalėliais supjaus­ tyti pomidorai ir troškinami tol, kol išgaruoja beveik visos sultys. Su­ pilami plakti kiaušiniai, gerai išmaišoma ir ant silpnos ugnies l a i k o m a tol, kol pasidaro košelė. P a g a r d i n a m a ir prieš patiekiant a p i b a r s t o m a tarkuotu sūriu. P a t i e k i a m a su duona, sūriomis b a n d e l ė m i s , b u l v ė m i s . Apibarstoma petražolių lapeliais.

Omletas su ankštpipiriais ir pomidorais Iškepti, nulupti, be sėklų ankštpipiriai smulkiai supjaustomi. P o m i ­ dorai n u l u p a m i , i š i m a m o s sėklos, smulkiai supjaustomi ir sudedami prie ankščių. Žali kiaušiniai išplakami ir kartu su smulkintais petražolių la­ peliais sudedami prie pipirų ir pomidorų. Viskas p a s ū d o m ą , sumaišoma ir p a k e p a m a keptuvėje. O m l e t a s p a t i e k i a m a s sulenktas dvilinkas, iš viršaus u ž b e r i a m a tru­ pintos brinzos. • 140 g ankštpipirių, 100 g pomidorų, 10 g sviesto, 2 kiaušiniai, 20 g brinzos, petražolių lapelių, druskos pagal skonį. Ankštpipiriai

su voveraitėmis

Svogūna i smulkiai supjaustomi, p a k e p i n a m i su lašinukais, paskui s u m a i š o m i su voveraitėmis, nuluptais, skiltelėmis supjaustytais pomi­

Ankštpipirių kotletai Ankštys iškepamos, n u l u p a m a odelė, iškrapštomos sėklos, ankštys sukapojamos. Į m u š a m a s vienas žalias kiaušinis ir vienas kiaušinio try­ nys, s u d e d a m a tarkuota brinza arba varškė, įberiama juodųjų pipirų, susmulkintų petražolių, druskos pagal skonį, džiūvėsėlių ir miltų tiek, kad masė būtų panaši į tinkamą kotletams. Kotletai d a r o m i šlapiomis rankomis, formuojami apvalūs, panašūs į elipsę arba dešreles. Apvoliojami miltais, plaktais žaliais kiaušiniais ir k e p a m i smarkiai įkaitintame aliejuje. Patiekiami šilti su p o m i d o r ų , agurkų ir svogūnų galvelių salotomis, užpiltomis rūgusiu p i e n u , — k a i p užkandis arba pagrindinis patiekalas. • 1 kg mėsingų žalių arba raudonų ankštpipirių, 250 g brinzos arba varškės, 100 ml aliejaus, 3 kiaušiniai, kiaušinio trynys, maltų juodųjų pipirų, petražolių la­ pelių, džiūvėsėlių, miltų, druskos pagal skonį.

dorais ir s u s m u l k i n t a v i e n m e t e paprika be sėklų. G a t a v a s patiekalas gausiai a p i b a r s t o m a s sukapotais petražolių lapeliais. • 8 vienmetės paprikos ankštys, 1 svogūnas, 50 g lašinukų, 250 g voveraičių, 500 g pomidorų, druskos pagal skonį, petražolių lapelių. j-"--. .• -i-i:. • .k.ijoiunim Vengriškas lečo

s

3 -''Judt.n ii uibransi) pvfoįįj&n

Iš v i e n m e t ė s p a p r i k o s išimamos sėklos, ankštis supjaustoma juos­ telėmis, nuvalyti p o m i d o r a i — puselėmis, svogūnai — žiedeliais, kum­ pis — kubeliais. Gilioje keptuvėje ištirpinami kiaulės taukai, j u o s e ap­ k e p i n a m o s p a r u o š t o s daržovės ir k u m p i s . Paskui viskas pasūdomą, pa88

Saldžiųjų ankštpipirių guliašas Supjaustyti svogūnai šiek tiek pakepinami su sviestu, s u d e d a m i ga­ balėliai saldžiųjų ankštpipirių, pasūdomą, įberiama raudonųjų pipirų, užpilama m ė s o s nuoviru ir t r o š k i n a m a m a ž d a u g 15 minučių. Kai ankš­ tys truputį suminkštėja, a p i b a r s t o m a miltais, užpilama grietinėle ir p o ­ midorų pasta, b a i g i a m a troškinti. • 500 g saldžiųjų ankštpipirių, 2 svogūnų galvelės, 6 0 — 8 0 g sviesto, 1 valgo­ masis šaukštas miltų, 1,stiklinė grietinėlės, 1 valgomasis šaukštas pomidorų pastos. 89


Ankštpipirių apkepas su kiaušiniais ir brinza { keptuvą, kuriame b u s a p k e p a m o s d a r ž o v ė s , įpilama lydyto svies­ to. Stambiai sutarkuojamos m o r k o s , svogūnai, sudedami į keptuvą ir kišama į orkaitę. Kai suminkštėja, į keptuvą s u d e d a m i nuvalyti, nuplau­ ti ir nedideliais gabalėliais supjaustyti, ankštpipiriai (arba porai) ir ap­ k e p a m a . Kai tik ankštys (arba porai) suminkštėja, sudedami supjaustyti p o m i d o r a i , petražolės, įberiama juodųjų pipirų ir druskos. Pabaigoje suberiamą tarkuota brinza, užpilama su p i e n u išplaktais kiaušiniais ir b a i g i a m a apkepti orkaitėje. Su tais pačiais prieskoniais taip pat k e p a m a s aguročių apkepas, bet s v o g ū n u s ir m o r k a s geriau kepinti kvietiniuose miltuose (pusė valgo­ mojo šaukšto), o aguročius — stambiai sutarkuoti. Jų s u d e d a m a apie 0,5 kg. • 0,5 morkos, 0,5 svogūno galvelės, 6—7 ankštpipiriai arba porai, 0,25 stiklinės lydyto sviesto, 2 pomidorai, petražolių lapelių, juodųjų pipirų ir druskos pagal skonį, 0,5 stiklinės tarkuotos brinzos, 2 — 3 kiaušiniai, 0,5 stiklinės pieno. c\tKjiTiS '(ZOiJt3c cOm OTcuo I jkci " t vl9DO %lll£rrjtJ t lt r? ,?.On i K\tjA% t c vic n n A Su saldžiaisiais ankštpipiriais troškintas

Bulgariškoji paprika, įdaryta burokėliais Paprika p a r u o š i a m a įdaryti. Smulkiai sutarkuojami virti burokėliai, sumaišomi su agurkais (šviežiais arba raugintais), supjaustytais smul­ kiais gabalėliais, p a s ū d o m ą , apipilama grietine arba majonezu. Paprika į d a r o m a paruoštu įdaru, sudedama į dubenį ir apipilama majonezu arba aliejumi. • 60 g paprikos, 80 g burokėlių, 200 g aliejaus (arba majonezo), 30 g agurkų, 40 g grietinės, druskos pagal skonį. ;•!••>;! ;roi)fAi# Aii-iuft .'^srnostftV 1 ,jniqiq y į u n o b u F i p t l u m eil3lž)lusS Bulgariškoji p a p r i k a , įdaryta ridikėliais ir daržovėmis P a r u o š i a m a s daržovių įdaras: smulkiai supjaustyti p o m i d o r a i , agur­ kai, ridikėliai, svogūnai, ž a l u m y n a i , virtas kiaušinis, p a s ū d o m i , sumai­ šomi, apipilami aliejumi. P a p r i k a p r i k e m š a m a , p a l i e k a m a pusę valan­ dos pastovėti ir p a t i e k i a m a šviežia. 70 g paprikos, 40 g ridikėlių, 40 g agurkų, 40 g pomidorų, 30 g grietinės, virtas kiaušinis

viščiukas

Ankštpipiriai, įdaryti aguročiais

P a s p i r g i n a m i lašinukai, su jais p a k e p i n a m i svogūnai. Paruošto viš­

N u p l a u k i t e saldžiąją v i e n m e t ę papriką, nupjaukite vaiskočius, iš­

čiuko gabalai s u d e d a m i , p a s ū d o m i ir u ž p i l a m i verdančiu v a n d e n i u .

imkite sėkleles ir pavirkite s ū d y t a m e vandenyje. P a s k u i įdarykite agu­

T r o š k i n a m a , kol bus pusiau gatava, tada d e d a m a bulgariškoji paprika

ročių įdaru.

(dalis — aštriosios) ir p o m i d o r a i , pasūdomą. Prieš baigiant troškinti į d e d a m a p o m i d o r ų pastos, pakaitinama ir p a g a r d i n a m a pagal skonį. Į paruoštą patiekalą d e d a m a sviesto. P a t i e k i a m a su keptomis b u l v ė m i s arba ryžiais. • 1 viščiukas, 60 g lašinių, 100 g svogūnų galvelių, druskos pagal skonį, 400 g žalios bulgariškosios paprikos, 250 g pomidorų, 1 valgomasis šaukštas pomido­ rų pastos, 40 g sviesto, 40 g kieto sūrio. •

i

s nuikįnta vienmete paprika be sėklų. G a t a v a s patieksiąs

Saldieji ankštpipiriai, įdaryti obuoliais

Įdaras: n u l u p k i t e aguročius, supjaustykite kubeliais arba sumalkite mėsmale, p a k e p i n k i t e su aliejumi, pasūdykite, p a g a r d i n k i t e pipirais ir pakepintais s v o g ū n a i s . Papriką apkepkite orkaitėje apšlakstę sviestu. Patiekite su grietine. Saldieji ankštpipiriai, įdaryti g r y b a i s Su paskrudintais svogūnais troškinami supjaustyti pasūdyti grybai, s u d e d a m a didžioji t a r k u o t o sūrio dalis, žali kiaušiniai, p a g a r d i n a m a džiūvėsėliais, įberiama pipirų.

arba aliejumi, laikomos pusę valandos ir p a t i e k i a m o s . • Įdaras: smulkiai supjaustomi svogūnai, pomidorai, agurkai, morkos, sumaišo­ ma, užpilama grietine, įberiama pagal skonį druskos, kvapiųjų pipirų, pagardi­ nama citrinos sultimis arba citrinos rūgštimi.

Vienmetė paprika n u p l a u n a m a , perpjaunama pusiau, i š i m a m o s sėk­ los, p a v e r d a m a sultinyje. Ištraukta iš sultinio paprika n u v a r v i n a m a , pri­ k e m š a m a įdaro, d e d a m a į pateptą sviestu k e p i m o formą, ant kiekvienos paprikos d e d a m a s griežinėlis b e k o n i e n o s su įpjautais galais ir pabars­ tomą likusiu tarkuotu sūriu. Apliejama sultiniu ir k e p a m a m a ž d a u g 10 minučių. P u o š i a m a p o m i d o r a i s ir petražolių lapeliais.

• 100 g ankštpipirių, 50 g pomidorų, 40 g agurkų, 20 g svogūnų, 20 g morkų, 30 g grietinės, kvapiųjų pipirų, citrinos rūgšties pagal skonį.

• 40 g sviesto, 40 g svogūno galvelių, 160 g grybų, druskos pagal skonį, 120 g kieto sūrio, 2 kiaušiniai, 2 — 4 valgomieji šaukštai džiūvėsėlių, maltų pipirų,

A t r e n k a m o s m ė s i n g o s šviežios ankštys, p a š a l i n a m o s sėklos. Paruo­ šiamas daržovių įdaras, j u o p r i k e m š a m o s ankštys, apipilama grietine

90

91


4 žali ankštpipiriai, sultinio, 20 g sviesto formoms patepti, 8 griežinėliai bekonienos, pomidorai, petražolių lapeliai. Ankštpipiriai, įdaryti sūriu Iš saldžiųjų žalių ankštpipirių i š i m a m a s vidus, įdaroma m a s ė iš sū­ rio, sviesto ir kitų produktų, p a l a i k o m a šaltai. P r i e š patiekiant supjaus­ tomi 1 cm s t o r u m o griežinėliais ir s u d e d a m i į atšaldytą dubenį. • 4 — 5 dideli ankštpipiriai, 200 g sviesto, 150 g tarkuoto sūrio, 1 arbatinis šaukštelis maltų raudonųjų pipirų, 1 valgomasis šaukštas sukapotų svogūnų gal­ velių arba laiškų, kmynų, druskos pagal skonį.

paruošiamas p a d a ž a s : išplakamas rūgusis pienas, kiaušiniai ir miltai, įpilama truputis skysčio iš p u o d e l i o ; užverdamą, n u o l a t m a i š o m a , kad padažas šiek tiek sutirštėtų. Prieš patiekiant ant kiekvienos porcijos u ž d e d a m a s šaukštelis svies­ to, kuris p a b a r s t o m a s maltais raudonaisiais pipirais. Į įdarą g a l i m a sudėti ir dalį pomidorų, kurie v e r d a d r a u g e su įda­ rytais ankštpipiriais, m i n k š t i m o . Šitaip paruoštas p a t i e k a l a s b ū n a m a l o ­ naus skonio ir gražiai atrodo. P a t i e k i a m a po 2 ankštpipirius porcijai. R a u d o n i ankštpipiriai atro­ do įdomiau ir s k a n e s n i . Žiemą galima vartoti šaldytus arba džiovintus

Ankštpipiriai, įdaryti varške Ankštpipiriai nuvalomi, p a š a l i n a m o s sėklos (uodegėlės įspaudžia­ m o s vidun, o paskui ištraukiamos drauge su sėklomis). Šitaip p a s i d a r o apvalios skylės. Varškė s u m a i š o m a su kiaušiniais, su puse n u p l a u t ų ir susmulkintų pomidorų, taip p a t smulkiai supjaustytomis p e t r a ž o l ė m i s . Įdaryti ankštpipiriai sudedami į pateptą sviestu k e p i m o skardą, t a r p u o s e dedami gabalėliai pomidorų. A p i p i l a m a aliejumi ir vidutinėje t e m p e r a ­ tūroje a p k e p a m a orkaitėje.

ankštpipirius. • 500 g maltos mėsos, 80 g taukų, 600 g vidutinio didumo vienmetės paprikos (žalios arba raudonos saldžiosios), 50 g ryžių, 80 g svogūnų, 150 g raudonų pomidorų, 20 ml rūgusio pieno, 30 g miltų, kiaušinis, maltų juodųjų ir raudo­ nųjų pipirų, čiobrelių, petražolių lapelių, druskos pagal skonį. Džiovinti ankštpipiriai, įdaryti p u p e l ė m i s D ž i o v i n t a v i e n m e t ė paprika u ž p i l a m a karštu v a n d e n i u , kad su­ minkštėtų.

Atskiriami vaiskočiai ir iškrapštomos sėklos. Pupelės šiek

• 1 kg šviežių ankštpipirių, 300 g varškės, 2 kiaušiniai, 300 g pomidorų, 80 ml aliejaus, petražolių lapelių, druskos pagal skonį.

tiek s u s m u l k i n a m o s , užpilamos verdančiu vandeniu ir p a l i e k a m o s brink­

Ankštpipiriai, įdaryti m ė s a

tais r a u d o n a i s i a i s pipirais ir supilami į išbrinkusias p u p e l e s . Įberiama

Iš ankščių pašalinami vaiskočiai ir sėklelės, specialiu įtaisu arba peilio galeliu išpjaunamos apvalios skylutės. Į d a r o m a mišiniu, kuris a p ­ rašytas toliau, ir angelės u ž d e n g i a m o s „stogeliais", nuo kurių n u k r a p š ­ tytos sėklelės ir nupjautos „ u o d e g ė l ė s " . Įdaras paruošiamas iš smulkiai supjaustytų ir paskrudintų karštuo­ se t a u k u o s e svogūnų. Į j u o s d e d a m a perrinktų ir nuplautų ryžių, d a r k e p i n a m a keletą minučių, p a s k u i ten pat p r i d e d a m a dalis n u l u p t ų ir

ti. Smulkiai supjaustyti svogūnai paskrudinami svieste, apibarstomi mal­ tarp delnų sutrintų čiobrelių arba mėtų ir gerai s u m a i š o m a . Šio mišinio p r i k e m š a m a į papriką, sudedama į puodą, u ž p i l a m a nedideliu kiekiu v a n d e n s ar k o p ū s t ų sūrymu ir v e r d a m a ant silpnos u g n i e s , kol išverda pupelės. P a t i e k i a m i šalti. • 250 g džiovintos paprikos, 250 g pupelių, 200 g svogūnų galvelių, 80 ml aliejaus, čiobrelių arba mėtų, maltų raudonųjų pipirų, druskos pagal skonį.

smulkiai supjaustytų pomidorų, pasūdomą, įberiama maltų raudonųjų pipirų, įpilama karšto v a n d e n s (pusantro k a r t o daugiau negu ryžių). Su­ maišius d e d a m a maltos m ė s o s , maltų juodųjų pipirų, susmulkintų pet­ ražolių.

Ankštpipiriai prikemšami m i š i n i o ir sustatomi į nedidelį puodelį v i e n a eile. U ž p i l a m a praskiestomis p o m i d o r ų sultimis ir verdama ant silpnos ugnies, n e s p a u d ž i a n t iš viršaus. Prieš verdant įberiama šiek tiek d r u s­ kos. Kai v a n d u o išgaruoja, n u o l a t p a p i l d o m a v a n d e n s arba sultinio. K a i išverda, a p k e p a m a orkaitėje, k a d ankštpipiriai pageltonuotų. A t s k i r a i 92

ANKŠTPIPIRIŲ A T S A R G Ų P A R U O Š I M A S

Viskas gerai i š m a i š o m a , kad m ė s a pabaltų, bet n e k e p i n a m a . Ankštpipirių padažas N u p l a u k i t e 1 kg žalios vienmetės paprikos, sukapokite peiliu, su­ dėkite į puodą, užpilkite dviem litrais p i e n o išrūgų ir ant nedidelės ug­ nies virkite m a ž d a u g valandą. Paskui supilkite į stiklainius ir sandariai uždarykite. Šitaip paruošta paprika gali stovėti 6 mėnesius. Ankštpipi93


rių p a d a ž a s patiekiamas su grietine kaip aštrus p a g a r d a s prie m ė s o s patiekalų.

druskos ir 200 g c u k r a u s . Ankštpipirių vaisiai dedami į stiklainius, kiek­ viena eilė a p i p i l a m a paruoštomis p o m i d o r ų sultimis. Stiklainiai sandariai uždaromi ir sterilizuojami 20 minučių.

Aštrus pagardas N u p l a u k i t e saldžiuosius ankštpipirius, išvalykite, p r i k i m š k i t e n u ­

Kepinti saldieji ankštpipiriai

luptų č e s n a k o skiltelių, sumalkite m ė s m a l e . (Šitaip d a r o m a todėl, k a d į

Žali arba r a u d o n i saldžiųjų ankštpipirių vaisiai n u p l a u n a m i , išima­

vidinę ankščių.sienelę įsigertų eteriniai č e s n a k o aliejai). R a u d o n i kar­

m o s sėklos. Šiek tiek pakepinami p a s ū d y t a m e aliejuje, kad suminkštė­

tieji ankštpipiriai be vaiskočių ir sėklų ir n u n o k ę pomidorai taip pat

tų. P a r u o š i a m a s m a r i n a t a s (1,5 1 aliejaus, 500 ml acto, 2 5 0 cukraus ir

s u m a l a m i m ė s m a l e . Jeigu turite, įberkite kvapiųjų žolelių chmeli s ū n e ­

druskos pagal skonį), užvirinamas ir a t a u š i n a m a s . P a s k u i ankštpipiriai

li, dar kartą viską permalkite. P a s ū d ę gerai išmaišykite, įpilkite aliejaus,

p a n a r d i n a m i į marinatą, palaikomi 1 0 — 1 5 minučių, ištraukiami ir de­

jei norite, įberkite grūstų graikinių riešutų. Laikykite sandariai užtaisy­

dami į stiklainius apiberiant tarkuotomis m o r k o m i s ir smulkiai pjausty­

tuose stiklainiuose.

tais salierais bei petražolėmis, kurias taip pat reikia palaikyti marinate.

• 500 g saldžiųjų ankštpipirių — 200 g raudonų karčiųjų, 300 g česnakų, 500 g pomidorų, 50 g chmeli sūneli, 150 g druskos, 50 g aliejaus.

Ankštpipiriai su p o m i d o r ų p a d a ž u ir d a r ž o v ė m i s Iš gerai nunokusių p o m i d o r ų išspaudžiamos sultys, kurios verda­ m o s dideliame p u o d e 30 m in u čių. P e r tą laiką n u p l a u n a m i ankštpipiriai, pašalinami jų vaiskočiai ir sėklelės, supjaustomi 1 cm p l a t u m o j u o s t e ­ lėmis ir p a n a r d i n a m i į verdančias pomidorų sultis kartu su t a r k u o t o m i s m o r k o m i s , smulkiai supjaustytais krapais ir petražolėmis, įberiama cuk­ raus, įpilama aliejaus, acto ir p a s ū d o m ą . Daržovės ir pagardai turi pa­ virti su p o m i d o r ų sultimis 10 minučių, paskui j o s verdančios supilstom o s į gerai išplautus ir išdžiovintus stiklainius, kurie pripilami iki vir­ šaus. Prieš tai apvynioti popieriais stiklainiai iškart sandariai u ž d a r o m i ir laikomi d u g n u aukštyn, kol visai ataušta. 3 litrams pomidorų sulčių d e d a m a 1,5 kg supjaustytų ankštpipirių, 300 g tarkuotų morkų, 50 g tarkuotų salierų šaknų, 10 skiltelių č e s n a k o , ryšelis krapų ir petražolių, 200 ml aliejaus, 50 g cukraus, 50 g d r u s k o s (arba pagal skonį) ir 50 ml a c t o . Patiekiami kaip priedas prie keptos arba troškintos mėsos, taip pat kaip atskiras patiekalas arba kitų patiekalų garnyras. K e p t ų aštriųjų ankštpipirių a t s a r g ų p a r u o š i m a s S m u l k ū s aštriųjų ankštpipirių vaisiai n u p l a u n a m i , 1—2 cm n u o pa­ grindo n u p j a u n a m o s uodegėlės, šiek tiek p a k e p i n a m a aliejuje. P a r u o ­ šiamos p o m i d o r ų sultys iš maltų arba sutrintų pomidorų, paskui patroš­ kinama, kad liktų tik pusė. N u k o š i a m a , įpilama- sulčių, įberiama 50 g 94

Stiklainiai p r i p i l a m i 1,5 cm ž e m i a u kaklelio, sandariai u ž d a r o m i ir sterilizuojami 15 m i n u č i ų . Kepinti ankštpipiriai Lygūs mėsingi įvairių rūšių ankštpipiriai n u p l a u n a m i , nupjaustomi vaiskočiai, i š k r a p š t o m o s sėklos, ir ankštys k e p a m o s ant didelės ugnies. P a s ū d o m ą ir p a l a i k o m a u ž d e n g t a m e inde, kad lengviau nusiluptų odelė. N u l u p a m a ir iš abiejų pusių p a k e p i n a m a aliejuje, kol pageltonuoja. A n k š t y s d e d a m o s į stiklainius nuolat apipilant aliejumi, kuriame kepė. Sterilizuojama 90 mi n u č i ų. P a t i e k i a m o s k a i p salotos, p a g a r d i n t o s citrinos sultimis arba actu, jei patinka, ir grūstu česnaku. Kepti ankštpipiriai A t r e n k a m o s d i d e l ė s mėsingos ir lygios ankštys. G e r i a u raudonos. N u p l a u n a m o s , p a š a l i n a m o s uodegėlės ir sėklos; ankštys k e p a m o s ant didelės ugnies arba orkaitėje, bet taip, kad nesudegtų mėsingoji dalis ir ankštys nesuminkštėtų. Kad geriau luptųsi odelė, reikia pasūdyti kiek­ vieną ankštį ir palaikyti u ž d e n g t a m e p u o d e . N u l u p t o s ankštys sukišam o s į stiklainius, ant kurių dugno įpilta šiek tiek sulčių, išsiskyrusių iš ankštpipirių. Ankštis reikia truputėlį spustelėti, kad būtų a p s e m t o s sul­ timis ir neliktų o r o . N e r e k o m e n d u o j a m a jų užpilti p o m i d o r ų sultimis, nes po sterilizavimo ankštpipiriai įgautų virtų, o ne keptų skonį. N ė r a reikalo pilti ir aliejaus, nes sterilizuojant j i s išsilietų iš stiklainio. Ste­ rilizuojama 80 m i n u č i ų . 95


Kepti ankštpipiriai su brinza Iškepami 5 kg mėsingų saldžiųjų ankštpipirių, i š k r a p š t o m o s sėklos, n u l u p a m a odelė, ankštys s u m a l a m o s . Į gautą košelę p r i d e d a m a 500 g susmulkintos brinzos ir 300 ml aliejaus. Gerai s u m a i š o m a (galima ir plaktuvu). Sudedama į nedidelius stiklainius ir sterilizuojama 20 mi­ nučių.

stambiai pjaustytų morkų, taip pat 4 ryšeliai smulkiai supjaustytų krapų ir k e l e t a s skiltelių česnako. Standžiai s u k i š a m i į stiklainius, p a k a i t o m i s viena eilė ankštpipirių ir viena eilė m o r k ų , a p i b a r s t o m a m o r k o m i s ir č e s n a k a i s . U ž p i l a m a verdančiu m a r i n a t u , paruoštu iš 6 0 0 ml a c t o , 2 0 0 g c u k r a u s ir 80 g druskos. Stiklainiai sandariai u ž d a r o m i ir sterilizuojami 20 m i n u č i ų .

Raudoni sūdyti ankštpipiriai R 8 kg sveikų didelių r a u d o n ų ankštpipirių (salotinių) i š i m a m o s sėklos, iš vidaus p a s ū d o m a s k i e k v i e n a s vaisius. Šitam kiekiui būtinai reikia 400 g druskos. Ankštpipiriai vertikaliai sustatomi k i a u r y m e į vir­ šų dviem eilėmis dideliame p u o d e . Šitaip laikoma 8 — 1 0 valandų, nu­ p i l a m o s išsiskyrusios sultys, j j a s įpilama tiek pat kiek sulčių acto ir 500 g cukraus. Sultys i š v e r d a m o s ir ataušinamos, tada j o m i s užpilami j stiklainius sukišti vaisiai. Dėl k v a p o įmetama susmulkintų lauro lape­ lių ir grūstų juodųjų pipirų. Iš viršaus užpilama aliejumi ( 2 — 3 cm sluoksniu). Marinuoti raudoni ankštpipiriai Sveiki raudoni mėsingi saldieji ankštpipiriai n u p l a u n a m i , nupjau­ n a m i vaiskočiai, iškrapštomos sėklos, trumpai pavirinami 2 — 3 minu­ tes, kad suminkštėtų ir kišami į stiklainius sulenkti nclūžtų. Karšti vai­ siai dedami į paruoštus stiklainius ir tuoj pat užpilami verdančiu mari­ n a m (1 1 vandens, 30 g druskos, 30 g cukraus, 1 5 0 — 2 0 0 ml 6% acto). A n t kiekvieno stiklainio d u g n o iš a n k s t o įberkite 2 — 3 žirniukus juodų­ jų pipirų, lauro lapelių gabalėlių, 2 — 3 nuluptas č e s n a k o skilteles. Ankštpipirių vaisiai stiklainyje sustatomi vertikaliai, v i e n a dalis plačią­ ja dalimi aukštyn, kita dalis — smailiąja, truputėlį p a s p a u d ž i a n t . Į kiekvieną ankštpipirių prikištą stiklainį įpilama po valgomąjį šaukštą aliejaus ir u ž p i l a m a verdančiu marinatu. Stiklainiai hermetiškai uždaromi, sustatomi į indą, su karštu vandeniu ir sterilizuojami 15 mi­ nučių. , Šitaip paruošti ankštpipiriai patiekiami kaip priedas prie m ė s o s ar­ ba žuvų patiekalų. Nelabai aštrūs marinuoti ankštpipiriai N u p l a u n a m i 3 kg pailgos nelabai aštrios paprikos, ties pagrindu nupjaunami vaiskočiai, supjaustoma stambiais 4 — 5 cm d y d ž i o gaba­ lais. P a n a r d i n a m a į 2 5 0 g v e r d a n č i o aliejaus, paskui p r i d e d a m a 1,5 kg 96 }

Smulkiavaisiai aštrieji ankštpipiriai aliejuje Ankštpipiriai n u p l a u n a m i , n u p j a u n a m o s u o d e g ė l ė s ( p e r 1 cm n u o p a g r i n d o ) , truputį p a k e p i n a m a ant n e d i d e l ė s ugnies. A t a u š i n a m a , nu­ p l a u n a m a šaltu vandeniu, p a n a r d i n a m a į actą, kur įpilta p a g a l skonį d r u s k o s , ir p a l a i k o m a 15 minučių. P a s k u i s u d e d a m a į stiklainius, tarp vaisių b e r i a m o s smulkiai supjaustytos arba sutarkuotos m o r k o s , susmul­ kinti salierai, petražolės, juodųjų pipirų žirniukai, lauro lapai. U ž p i l a m a aliejumi. Stiklainiai hermetiškai u ž d a r o m i ir 5 m i n u t e s sterilizuojami. Raudoni ankštpipiriai įdarui S t a m b ū s , lygūs raudoni vaisiai n u p l a u n a m i ir p a š a l i n a m o s sėklos. \ kiekvieną vaisių šaukšteliu įberiama šiek tiek d r u s k o s ir c u k r a u s $\0kg ankštpipirių — 700 g d r u s k o s ir 1 kg cukraus). S u d e d a m a į indą, kuris laikomas palenktas 10 valandų, kol išteka sultys. Tada pa­ p r i k a s u d e d a m a į stiklainius ir u ž p i l a m a išsiskyrusiomis sultimis. Iš vir­ š a u s p r i s p a u d ž i a m a mediniu skridinėliu i r u ž p i l a m a s 2 — 3 c m aliejaus sluoksnis. Šitaip paruošti vaisiai įgauna saldžiai sūrų skonį. Vartojami įdaryti mėsa, ryžiais arba kitokiu įdaru, taip p a t patiekia­ mi k a i p salotos, užpiltos actu ir aliejumi. Sterilizuoti ankštpipiriai įdarui A t r e n k a m i platūs, lygūs, m ė s i n g i (žalia ir r a u d o n a ) įvairių rūšių ankštpipiriai, n u p j a u n a m i vaiskočiai, i š k r a p š t o m o s sėklos. G e r i a u s i a e u specialiu prietaisu ( J i g neturite, peilio galeliu), kad k i a u r y m ė būtų taisyklingos apvalios formos ir n e s u p l ė š y t u m ė t e pačios ankšties. N u v a ­ lyti ankštpipiriai dalimis p a l a i k o m i v e r d a n č i a m e p a s ū d y t a m e vandenyje 2 — 4 m i n u t e s , k a d šiek tiek suminkštėtų ir nelūžtų lenkiami. Iš anksto išplautus ir išdžiovintus stiklainius p a g u l d y k i t e ant stalo š o n u ir kiškite į j u o s ankštpipirius — vieną k i a u r y m e į viršų, kitą — k i a u r y m e že­ m y n . U ž p i l a m a v e r d a n č i o m i s p o m i d o r ų sultimis, p a s ū d y t o m i s santykiu 20 g druskos v i e n a m litrui skysčio. Sultys p a r u o š i a m o s iš prinokusių 7—20

97


pomidorų, sutrintų p l a s t m a s i n e trintuve arba sumaltų m ė s m a l e , ant ku­

lainiuose turi būti 1,5 cm ž e m i a u kraštų. Sandariai uždaryti stiklainiai

rios užsuktas apvalus įtaisas sėkloms ir odelei atskirti. Skysčio lygis

tuojau pat statomi į didelį p u o d ą su karštu (80° C) v a n d e n i u ir sterili­

stiklainiuose turi būti 1,5 cm ž e m i a u kraštų. Stiklainiai sandariai užda­

zuojami 30 minučių. Po to stiklainiai ištraukiami ir a t a u š i n a m i arba

r o m i dangteliais ir sterilizuojami 40 minučių. Po sterilizavimo stiklai­

paliekami p u o d e , kuriame b u v o sterilizuojami. Tada atsargiai, k a d stik­

niai ištraukiami iš sterilizatoriaus arba a u šin am i j a m e .

lainiai nesusprogtų, po truputį p i l a m a s šaltas v a n d u o . 1

Šitaip laikomi ankštpipiriai vėliau gali būti įdaromi m ė s a , ryžiais Liutenica su raudonais pomidorais

arba daržovmis.

Lygūs mėsingi r a u d o n i arba žali ankštpipiriai n u p l a u n a m i , nupjau­ Ankštpipiriai

priedams

n a m i vaiskočiai, p a š a l i n a m o s sėklos, iškepami ant didelės u g n i e s (bet

Atrenkami geri, švieži žali arba raudoni vaisiai, n u p j a u n a m i vais-

taip, kad ankštys neapdegtų ir n e s u m i n k š t ė t ų ) . S u d e d a m i į puodą, pa-

kočiai, išimamos sėklos, prieš tai ankštpipiriai n u p l a u n a m i . Supjausto­

s ū d o m i ir u ž d e n g i a m i d a n g č i u , kad paskui būtų lengviau nulupti odelę,

mi siauromis 5 — 6 mm j u o s t e l ė m i s . P a n a r d i n a m i į v e r d a n č i a s pomidorų

tada n u l u p a m i , n u p l a u n a m i šaltu vandeniu, supjaustomi j u o s t e l ė m i s ir

sultis, iš kurių išgarinta p u s ė skysčio ir kurios p a g a r d i n t o s kvapiųjų

sudedami į stiklainius.

pipirų grūdeliais, gvazdikėliais, c i n a m o n u , m u s k a t o riešutais ir druska.

m o r k o s , susmulkintos p e t r a ž o l ė s ir krapai. U ž p i l a m a p o m i d o r ų sultimis

Tarp ankštpipirių eilėmis d e d a m o s t a r k u o t o s

Į litrą sutirštėjusios p o m i d o r ų tyrės d e d a m a 1 kg šiaudeliais supjausty­

iš luptų r a u d o n ų pomidorų, smulkiai supjaustytų arba sumaltų m ė s m a l e

tos paprikos, 10 grūdelių juodųjų pipirų, 5 kvapieji gvazdikėliai, cina­

ir pakepintų aliejuje. Litrui sutirštėjusių (kepinant) p o m i d o r ų sulčių pi­

m o n o ant peilio galelio, sutrinto m u s k a t o riešuto ir d r u s k o s pagal skonį.

lama 100 ml aliejaus. P o m i d o r ų sultys v e r d a m o s tol, kol n u g a r u o j a treč­

M i š i n y s verdamas 10 minučių, verdantis p i l s t o m a s į gerai išplautus ir

dalis kiekio, kuris buvo iš pradžių. Vienam kilogramui ankštpipirių rei­

išdžiovintus stiklainius iki pat viršaus. Sandariai uždaryti stiklainiai ap­

kia 1,5 kg pomidorų. Sterilizuojama 60 minučių.

verčiami dugnu aukštyn. K a d ilgiau išsilaikytų karšti ir k a d ilgiau būtų g a l i m a išlaikyti r a n k o s e pilant, stiklainiai susukami į popierių. Palieka­

L i u t e n i c a patiekiama k a i p atskiras valgis arba kaip salotos, pagar­ dintos grūstais česnakais, o pavasarį žaliais česnakų laiškais.

mi sustatyti d u g n u aukštyn, kol visiškai ataušta, paskui išvyniojami, nušluostomi ir sustatomi sausoje vėsioje vietoje. Patiekiami k a i p p r i e d a s su aliejumi prie k e p t o s ir troškintos m ė s o s arba žuvies. Pagal skonį p a g a r d i n a m a grūstu č es nak u .

Liutenica su žaliais pomidorais Lygūs mėsingi žali ankštpipiriai n u p l a u n a m i , iškrapštomos sėklos, ankštys p a k e p i n a m o s ant didelės ugnies. N u l u p a m a odelė, vaisiai su­ pjaustomi 1 cm dydžio gabalėliais ir p a k e p i n a m i aliejuje kartu su ža­

Papri kasas

liais p o m i d o r a i s , iškeptais orkaitėje aukštoje temperatūroje arba elektri­

P a r e n k a m a žalia arba r a u d o n a įvairių rūšių paprika, geriausia su

n i a m e p u o d e . Galima smulkiai supjaustyti ir kepti aliejuje, kol suminkš­

švelnia odele. N u p l a u n a m a , n u p j a u n a m i vaiskočiai, i š k r a p š t o m o s sėk­

tėja. Tada sugrūdami m e d i n ė j e grūstuvėje arba kokiu n o r s kitu b ū d u ir

los, ankštys s u s m u l k i n a m o s 2 — 3 cm pločio šiaudeliais. Standžiai suki-

d e d a m a į keptus ir supjaustytus ankštpipirius. Mišinys p a s ū d o m a s pa­

š a m o s į stiklainius, k a d 2 cm nesiektų viršaus. Jeigu p a p r i k a šviežia,

gal skonį, verdantis s u p i l a m a s į pašildytus stiklainius. K i l o g r a m u i ankšt­

sveika, gerai n u p l a u t a , greitai ir švariai apdorota, n ė r a reikalo kišti j o s

pipirių reikia 100 ml aliejaus. Sterilizuojama 30 minučių.

į verdantį skystį. Šitaip paruošta p a p r i k a nekeičia savo vaizdo, išlieka

Jeigu viską padarote greitai, galite ir nesterilizuoti, nes stiklainyje

kieta ir nesuverda į k o š ę . Tarp p a p r i k o s d e d a m a stambiai pjaustytų pet­

viskas p a k a n k a m a i rūgštu ir sterilu.

ražolių. Į paprikos prikištus stiklainius p r i p i l a m a v e r d a n č i ų pomidorų

d u g n u aukštyn, kad dangtelis n u o aukštos t e m p e r a t ū r o s geriau priliptų.

sulčių, paruoštų iš p r i n o k u s i ų pomidorų, sutrintų p l a s t m a s i n e trintuve

Tada uždaryti stiklainiai statomi

P a t i e k i a m a kaip salotos arba priedas, pagardintas porais.

arba sumaltų m ė s m a l e . Sultys s ū d o m o s pagal skonį. Skysčio lygis stik­ 99


Apvalūs ankštpipiriai su actu ir m e d u m i N u p l a u n a m i 3 kg apvalių r a u d o n ų ankštpipirių, 1 cm n u o p a g r i n d o nupjaunami vaiskočiai ir k e l i o s e vietose p r a d u r i a m i ties s ė k l o m i s . Su­ d e d a m i j stiklainius p a k a i t o m su žiedinių kopūstų žiedynėliais, apibars­ tant juodųjų pipirų grūdeliais, krienų gabalėliais, d e d a m a serbentų ir vynuogių lapų. U ž p i l a m a a c t u , k u r i a m e ištirpinta 2 5 0 g d r u s k o s ir 2 5 0 g m e d a u s . Mišinio nereikia virti, o acto p i l a m a tiek, kad būtų a p s e m t i vaisiai. Ankštpipiriai p r i s l e g i a m i apvaliu m e d i n i u dangteliu, stiklainiai sandariai u ž d a r o m i ir p a s t a t o m i vėsioje vietoje.

Saloto* Salotos v a d i n a m o s vitaminų t a u p y k l e . K a i p kultūrinis augalas, j o s ž i n o m o s n u o žilos senovės. Salotas a u g i n d a v o graikai, r o m ė n a i , bizantiečiai, taip p a t j a s kaip maistą ir vaistą vartodavo egiptiečiai. XVI a. salotos atsirado Ispanijoje ir Prancūzijoje, vėliau p r a d ė t o s auginti visose E u r o p o s šalyse. Rusijoje iš pradžių salotos b u v o augina­ m o s rūmų d a r ž u o s e , paskui ir p r a s t u o m e n ė s lysvėse. Salotų lapai sultingi, švelnūs, m a l o n a u s skonio. G ū ž i n i ų salotų la­ pai blizgantys, švelnūs, o gūželės apvalios, sveria 40-—50 g. Vidutinėse p l a t u m o s e išvestos geltonosios g ū ž i n ė s B e r l y no salotos. Jų lapai gels­ vai žali, g ū ž e l ė s sveria 8 0 — 1 8 0 g, labai m a l o n a u s skonio. Salotos — vertingas dietinis ir g y d o m a s i s augalas, labai n a u d i n g a s ligoniams ir v a i k a m s , ypač s e r g a n t i e m s skrandžio ir ž a r n y n o ligomis, m e d ž i a g ų a p y k a i t o s , šlapimo išsiskyrimo sutrikimu, n u t u k i m u , cukriniu diabetu, c e n t r i n ė s nervų sistemos ligomis, n e m i g a ir t.t. Salotų g y d o m ą s i a s savybes l e m i a jų sudėtis. J o s e aptiktas visas vitaminų spektras. Ypač daug B g r u p ė s vitaminų (devyni), vitaminų PP, K, E, taip pat mineralinių druskų, d a u g i a u s i a kalcio, kalio, geležies. D ė l labai p a l a n k a u s kalio ir natrio druskų santykio salotos yra gera šlapimą varanti p r i e m o n ė . Šviežiose salotų sultyse daug citrinos rūgšties, todėl j o s r a m i n a m a i v e k i a centrinę nervų sistemą, pašalina nerimą ir nemigą. Salotos r a m i n a m a i veikia dar ir todėl, kad jų sudėtyje yra laktucino, kuris ir yra svarbiausia raminanti p r i e m o n ė . K a i p ir ankštpipiriuose, salotose g a u s u v i t a m i n o P, kuris d r a u g e su vitaminu C stiprina smulkių kraujagyslių ir kapiliarų sieneles. Tai ypač svarbu sergant cukriniu dia­ betu, kurio d a ž n i a u s i a komplikacija y r a kapiliarų p a ž e i d i m a s . Salotose taip pat yra m e d ž i a g ų , palankiai veikiančių riebalų ir lipoidų apykaitą, iš dalies cholesterino, o tai užkerta kelią aterosklerozei, hipertonijai, n u t u k i m u i . D ė l gydomųjų savybių salotos t a p o labai populiaria lapine d a r ž o v e ne s e z o n o m e t u visose šalyse, visose p l a t u m o s e .

101


Salotos vartojamos maistui žalios, jų d e d a m a į sriubas ir a n t r u o s i u s patiekalus. Tik retkarčiais troškinami ir a p k e p i n a m i lapai, bet tada pra­ r a n d a m a dalis vitaminų. *

S A L O T Ų PATIEKALAI Salotos su aliejumi ir actu Nuplauti ir nusausinti salotų lapai supjaustomi skersai ir s u d e d a m i j salotinę. Prieš patiekiant apipilami actu ir aliejumi, s u m ai š o mi ir api­ barstomi krapais arba petražolių lapeliais. G a l i m a ant viršaus užberti griežinėliais supjaustytų šviežių agurkų, taip p a t p y r a g o plutelių, ištrin­ tų česnaku ir supjaustytų m a ž y č i a i s rombeliais. Salotos tinka prie visų keptos ir virtos m ė s o s patiekalų, taip pat prie k e p t ų žuvų. • 300 g salotų lapų — 0,25 stiklinės acto ir aliejaus užpilo. Salotos su grietine Salotų lapai atrenkami, n u p l a u n a m i , stambiai supjaustomi, p a s ū d o mi pagal skonį, sudedami į salotinę, užpilami grietine ir atsargiai išmai­ šomi. Prieš patiekiant apibarstomi krapais ir s v o g ū n ų laiškais. • 600 g salotų, 1 stiklinė grietinės, druskos pagal skonį, svogūnų laiškų ir krapų. S a l o t o s su s v o g ū n ų laiškais, k r a p a i s ir grietine Salotos n u p l a u n a m o s , leidžiama nuvarvėti v a n d e n i u i , lapeliai stam­ biai supjaustomi. S u d e d a m i į salotinę ir apipilami grietine, į kurią įberta pagal skonį druskos, cukraus, įpilta acto. Tada salotos a p i b a r s t o m o s kapotais s v o g ū n ų laiškais ir krapais. • 600 g salotų, 0,75 stiklinės grietinės, cukraus, acto, druskos pagal skonį, svo­ gūnų laiškų ir krapų. Salotos su grietine ir kiaušiniu N u p l a u t o s ir nusausintos salotos supjaustomos ir s u d e d a m o s į du­ benėlį. Kietai virtas kiaušinis supjaustomas p l o n a i s griežinėliais ir su­ m a i š o m a s su grietine ir actu. Prieš pat patiekiant salotos p a g a r d i n a m o s grietinės ir kiaušinio padažu, s u d e d a m o s į salotinę, a p d e d a m o s šviežių agurkų skridinėliais ir a p i b a r s t o m o s smulkiai supjaustytais krapais arba petražolių lapeliais. P a t i e k i a m o s prie visų m ė s o s ir žuvų valgių. • 300 g salotų lapų — 1 šviežias agurkas, 1 kiaušinis, 0,5 stiklinės grietinės ir acto padažo. 102

Salotų lapai, ridikėliai ir agurkai su grietine Salotos n u p l a u n a m o s , leidžiama nuvarvėti v a n d e n i u i , lapeliai stam­ biai supjaustomi. S u s m u l k i n a m i skridinėliais nuvalyti agurkai ir ridikė­ liai. Daržovės u ž p i l a m o s grietine, sutaisyta su c u k r u m i , actu, druska pagal skonį. Salotos s u d e d a m o s į salotinę ir a p i b a r s t o m o s kapotais svo­ gūnų laiškais. • 400 g salotų, 200 g agurkų, 100 g ridikėlių, 1 stiklinė grietinės, cukraus, acto, druskos pagal skonį, svogūnų laiškų. Salotos su rūgusio pieno padažu Salotų lapai gerai n u p l a u n a m i šaltu vandeniu ir supjaustomi plo­ nais šiaudeliais. Į j u o s į d e d a m a susmulkintų petražolių, s u m a i š o m a ir s u d e d a m a į didelės lėkštės vidurį. Vienas virtas kiaušinis s u p j a u s t o m a s į šešias pailgas skilteles, o kitas — griežinėliais. Vieno griežinėlio trynys p a d e d a m a s vidury salo­ tų, aplink jį pailgos skiltelės b a l t y m a i s į viršų, kad būtų p a n a š u į ramu­ nę. Aplink salotas gražiai s u d ė s t o m i skridinėliais supjaustyti kiaušiniai, ridikėliai (nepjaustyti arba išpjaustyti kaip rožytės, skridinėliais), skri­ dinėliais ar pailgomis j u o s t e l ė m i s supjaustyti agurkai, o tarp jų — pet­ ražolių lapeliai. Gražiai sudėliotos salotos p a s ū d o m o s prieš patiekiant, k a d būtų šviežios. Rūgusis pienas i š p l a k a m a s ir p a s ū d o m a s pagal skonį. Įberiama cuk­ raus, įpilama acto, aliejaus ir s u m a i š o m a . Paruoštas p i e n o padažas pa­ d u o d a m a s padažinėje kartu su s a l o t o m i s . • 2 — 3 gūželės salotų, 2 virti kiaušiniai, 400 ml aliejaus, 15 ml acto, 10 raudonų ridikėlių, 200 g šviežių agurkų, petražolių, 200 ml rūgusio pieno, 2 g cukraus, druskos pagal skonį. Salotų lapai su m a j o n e z u Nuvalytos, n u p l a u t o s tekančiu v a n d e n i u salotos supjaustomos plo­ n a i s šiaudeliais. Į j a s p r i d e d a m a smulkiai supjaustytų svogūnų laiškų, česnakų ir petražolių. P a s ū d o m ą , patiekiant apipilama majonezu, su­ m a i š y t u su grietine. P a p u o š i a m a a l y v u o g ė m i s . • Salotų lapai arba salotų gūželė, vienas svogūno laiškas ir vienas česnakas, petražolė, 100 g majonezo, 2 valgomieji šaukštai grietinės. Salotų lapai su kiaušinių trynių p a d a ž u Virtų kiaušinių tryniai ištrinami ir p a s ū d o m i . P r i d e d a m a garstyčių ir acto, visą laiką m a i š o m a , p i l a m a aliejaus ir grietinės, kad pasidarytų vientisas p ad a ž a s. 103


Salotų lapai švariai n u p l a u n a m i tekančiu v a n d e n i u ir supjaustomi siauromis j u o s t e l ė m i s . P r i d e d a m a smulkiai supjaustytų petražolių ir susmulkintų kiaušinių baltymų, sumaišoma. U ž p i l a m a padažu iš trynių ir rūgusio pieno. Papuošiama raudonais ridikėliais, supjaustytais žiedeliais. • Lapinės (arba gūžinės) salotos — vienas stiebas arba viena vidutiniška galve­ lė, 2 virti kiaušiniai, 50 ml aliejaus, 150 g grietinės, 10 g garstyčių, 150 ml acto, petražolių lapelių, raudonų ridikėlių, druskos pagal skonį. \

J >

'

-

,

.

Šalta salotų sriuba Rūgusis p i e n a s išplakamas, s u m a i š o m a s su aliejumi, actu, druska, grūstu č e s n a k u ir smulkiai supjaustytais salotų lapais. P r a s k i e d ž i a m a šaltu v a n d e n i u . P a t i e k i a n t a p i b e r i a m a smulkiai supjaustytais krapais. • 300 g salotų lapų, 500 g rūgusio pieno, 50 g graikinių riešutų branduolių, 20 mí aliejaus, 200 ml vandens, 4—5 skiltelės česnako, acto, druskos pagal skonį. Daržovių zrazai su sūriu ir m ė s a Salotų lapai n u p l a u n a m i , p a n a r d i n a m i į verdantį vandenį (blanširuojami). K i e k v i e n a m zrazui — 1—2 salotų lapai. Su p a s k r u d i n t a i s svogūnais a p k e p i n a m a virta ir smulkiai supjaus­ tyta rūkyta m ė s a , v i e n o d o s t o r u m o sluoksniu s u d e d a m a ant salotų lapų, iš viršaus u ž b e r i a m a kubeliais supjaustyto sūrio, a p š l a k s t o m a p o m i d o r ų pasta, salotų lapų kraštai u ž l e n k i a m i ir v y n i o j a m i (galima susmeigti mediniais s m e i g t u k a i s ) , pasūdomą, apvoliojama džiūvėsėliuose ir a p k e ­ pinama. Z r a z a i patiekiami su b u l v ė m i s ir daržovių salotomis. • 8—16 viršutinių gūžinių salotų lapų, 40 g sviesto, 4 0 — 6 0 g svogūnų, 200 g rūkytos mėsos, 50—100 g sūrio, maždaug 2 valgomieji šaukštai pomidorų pastos, druskos pagal skonį, 80 g miltų, 2 kiaušiniai, 100 g džiūvėsėlių, aliejaus kepimui. Sluoksniuotos tešlos krepšeliai su salotomis M a ž y t ė s m e t a l i n ė s 5 — 6 c m k e p i m o fórmeles išklojamos sluoks­ niuota tešla; t a m tešla plonai iškočiojamą, s u p j a u s t o m a m a ž d a u g kepi­ m o formelių d y d ž i o a p s k r i t i m a i s , p a d e d a m a ant k e p i m o formelių i r įspaudžiama. Kraštai išlyginami, į fórmeles p r i d e d a m a žalių žirnių, lę­ šių arba grikių kruopų, p a s t a t o m a ant k e p i m o s k a r d o s arba k e p t u v o ir k e p a m a orkaitėje. Gatavi krepšeliai ištraukiami iš formelių, iškrapštomi žirniai arba k r u o p o s , a t a u š ę p r i d e d a m i p a u k š t i e n o s arba kitos m ė s o s salotų, s u d ė l i o j a m i ant didelės arba desertinės lėkštės (priklauso n u o krepšelių skaičiaus), a p d e n g i a m i servetėle arba ant lėkštės p a d e d a m a s sluoksnis s m u l k i a i supjaustytų salotų, o ant jų sustatomi krepšeliai. 104

M a n o m a , k a d ridikų gimtinė — Viduržemio j ū r o s p a k r a n t ė s . Seno­ vės Graikijoje ridikai b u v o labai šlovinami. Juos p a t i e k d a v o auksinia­ me dubenyje Delfų šventykloje. Nulietą iš aukso ridiką graikai d o v a n o ­ d a v o dievui A p o l o n u i . Garsusis s e n o v ė s gydytojas D i o s k o r i d a s patarda­ vo vartoti ridikus k a i p gerinantį virškinimą, regėjimą, švelninantį ir mal­ šinantį kosulį vaistą. Plinijus m a n ė , kad ridikas tirpdo inkstų a k m e n i s , gelbsti nuo s k r e p l i a v i m o kraujais. Senovėje garsėjo Egipto ridikai, auginami u ž l i e j a m u o s e N i l o slė­ niuose. Ridikų piešinių išliko ant A m o n o Ra šventovės sienų Egipte. R i d i k ų pasėlius egiptiečiai tręšdavo gamtinėmis a z o t i n ė m i s trąšomis, p a n a š i o m i s į a m o n i o salietrą, todėl ridikų skonis ir k v a p a s b u v o ypatin­ g a s . Ridikų d u o d a v o valgyti garsiosios Cheopso p i r a m i d ė s statytojams. Senovės judėjai vartodavo ridikus kartu su karčiosiomis žolėmis, kurios būdavo v a l g o m o s prieš Velykas. Ridikai b u v o ž i n o m i senovės Kinijos ir Japonijos t a u t o m s , šiandien k i n i š k a augalo rūšis Sinlinėjus (Raudonoji širdis) l a i k o m a nuostabiu g a r d u m y n u . Garsi ir j a p o n ų rūšis D a i k o n , kurios vaisius u ž a u g a iki 16 kg. Rusijoje ridikai ž i n o m i seniai ir auginami visur. Praeityje j i e daž­ niausiai būdavo p r a s t u o m e n ė s valgis. Ne veltui liaudis s a k y d a v o : „Sep­ tyniais būdais p a r u o š t a s ridikas vis tiek ridikas: ridikas smulkintas, ri­ d i k a s su gira, ridikas su sviestu, ridikas gabalėliais, ridikas griežinėliais ir visas ridikas. R i d i k o b u v o d e d a m a ir į seniausią tautinį valgį — tiuri. Rusijoje liaudis ridiką v a d i n d a v o atgailos daržove. Šis p a v a d i n i m a s at­ spindi liaudies b u i t i e s tradicijas: ridikus daugiausia valgydavo „atgailos d i e n o m i s " — p e r septynių savaičių Gavėnią, patį sunkiausią bažnyčios skiriamą pasninką. Tačiau ridikai b ū d a v o valgomi ir p e r šventes. Šitos d a r ž o v ė s puikiai laikosi ir gali būti valgomos ištisus m e t u s . 105


R i d i k u o s e yra cholino, kuris reguliuoja cholesterino kiekį kraujyje ir m e d ž i a g ų apykaitą. Šiuose a u g a l u o s e aktyvi angliavandenių apykai­ ta, todėl jų sultys gali labai sumažinti cukraus kiekį. Ridikas plačiai vartojamas liaudies medicinoje. P i r m i a u s i a kaip šlapimą, tulžį varanti p r i e m o n ė , kuri gerina virškinimą. Tačiau ridikai labai aktyviai veikia v i r š k i n i m o sistemą, kraujagyslių tonusą, todėl n e p a t a r t i n a jų vartoti tiems, kurie serga kepenų ligomis, k e p e n ų ir tulžies takų u ž d e g i m u , opalige, taip pat sunkiomis širdies ligomis (ydos, stenokardija, infark­ tas, poinfarktinė kardiosklerozė, virpamoji aritmija ir kt.). Tarkuoti ri­ dikai arba jų sultys vartojamos k a i p sąnarių skausmą malšinanti, taip pat gydanti druskų apykaitos sutrikimus, podagrą, radikulitą, ž a i z d a s p r i e m o n ė , n e s j u o s e yra fitoncidų ir lizoeimo — fermento, kuris akty­ viai tirpdo kai kuriuos m i k r o o r g a n i z m u s . Sergantys cukriniu diabetu ž m o n ė s , kurie n u o l a t valgo ridikus, gali papildyti organizmui reikalingas mineralinių druskų ir vitaminų atsar­ gas; ridikai išvalo burnos gleivinę, taip pat gerokai s u m a ž i n a c u k r a u s kiekį, nes šiuose augaluose yra g a n a d a u g inulino. Ridikėliai — giminiškas ropei augalas, taip p a t labai seniai ž i n o ­ m a s . M a n o m a , kad jų tėvynė yra Kinija, o į Europą atkeliavo kartu su keliautoju M a r k u Polu. Italijos valstiečiai ir daržininkai iškart ė m ė la­ bai vertinti ridikėlius ir išvedė įvairių spalvų ridikėlių rūšių. A u g a l a s , kaip skani daržovė, paplito Prancūzijoje, kur iki šiol laikomas tautiniu valgiu, o vėliau tolyn — į Vokietiją, Olandiją, kitas E u r o p o s šalis. Į Rusiją ridikėliai buvo atvežti Petro I įsakymu, kuris susidomėjo šia d a r ž o v e b ū d a m a s Olandijoje ir Anglijoje. C a r o potvarkiu netoli Va­ saros s o d o įveistuose daržuose, M o i k o j e , šios d a r ž o v ė s pradėtos auginti ir b u v o įtrauktos į kasdieninį c a r o ir jo šeimos valgiaraštį. Prie naujos d a r ž o v ė s pratinosi ir caro dvariškiai. Po Petro I mirties ridikėliai b e v e i k n e b e b u v o a u g i n a m i ir vėl b u v o prisiminti j a u po šimtmečio, kai šito aktyviai ėmėsi garsūs rusų selekcininkai V. L e v š i n a s ir J. G r a č i o v a s . M a i s t i n ė m i s ir g y d o m o s i o m i s y p a t y b ė m i s ridikėliai daug k u o pa­ n a š ū s į ridikus. Juose taip pat gausu baltymų, angliavandenių, organinių rūgščių, fermentų, ląstelienos, v i t a m i n ų ( C , PP, B Į , B 2 ) , kalcio, kalio, m a g n i o , geležies druskų. Ridikėlių sultys skatina virškinimą, gerina medžiagų apykaitą, o tai ypač gerai sergant podagra, n u t u k i m u , cukriniu diabetu su n u t u k i m o požymiais. Ridikėlių lapų ir šakniavaisių sultys su morkų sultimis at­ stato s k r a n d ž i o ir žarnyno gleivinės tonusą, storosios žarnos funkciją. Ridikėlius lengva užauginti ir improvizuotose lysvėse — d ė ž ė s e 106

ant palangių ir b a l k o n e . Daržininkai mėgėjai ištisus m e t u s , ypač žiemą, imasi šitokios daržininkystės savo bute. N e d a u g k a s žino, kokios naudingos ropės. Be to, ropių šakniavai­ siai, ypač tie, kurių m i n k š t i m a s geltonas, yra puikus vitaminų B,, B 2 , C šaltinis, j u o s e taip pat yra vitamino P, karotino, p r o v i t a m i n o A. Ro­ pėse yra kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies ir kitų o r g a n i z m u i ver­ tingų mineralinių medžiagų. Šios m e d ž i a g o s įeina į kaulų, dantų sudėtį, palaiko normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. N e t vidutinėse p l a t u m o s e galima išauginti du ropių derlius per se­ zoną! Įsidėmėkite... • Skaniausi

ridikėliai

rausvi

• Ridikėliai

nesuvysta

ir keletą

pią

rankšluostį

arba

• Ridikėlius, polietileniniame kuo

baltu dienų

polietileniniame

nupjovus

lapus,

maišelyje,

daugiau

su

kurį

galeliu. išlieka švieži suvynioti į šla­

maišelyje,

galima užrišant

padėtame

į

šaldytuvą.

laikyti

dešimt dienų šaldytuve,

reikia

pasistengti,

kad

liktų

šaltame

van­

oro.

• Prieš patiekdami

ridikėlius

palaikykite

kartumą

ir

20

minučių

denyje. • Ridikai pjaustyti

praranda

keletą

kartų

nuplaunami

• Ridikai ir krienai bių,

virškinimą

ir apetitą.

• Ridikų

sultys,

sumaišytos su

nizmo

atsikosėjimą. cholesterino

• Ridikų

Ridikuose

perteklių,

salotos

kepintų svogūnų.

būna

skonį,

Tačiau jų

mikrobus reikia

smulkiai

su­

vadinasi,

naikinančių savy­

valgyti po

medumi, padeda

esančios

skanesnės,

kai

vandeniu.

turi daug vitaminų,

gerina

lengvina

nemalonų šaltu

nuo

bronchito, pa­

medžiagos pašalina apsaugo

kai

nuo

truputį. iš

orga­

aterosklerozės.

į jas pridedama

Neblogą skonį turi ir tarkuoti ridikai su

aliejuje pa­ morkomis ir

majonezu. • Ridikai

turi

gant gali skaudėti

nuodingos kepenys,

• Žali griežčiai gaminant

apipilama

ir

medžiagos

svaigti galva

ropės yra

verdančiu

kartoki.

glikozido,

todėl

ir pasireikšti

daug jų

kiti

Kad kartumo

val­

negalavimai.

nebeliktų,

prieš

vandeniu. 107


• Po į

šiluminio

daržovių • Ropes

kos

1

apdorojimo

sriubas jų

reikia

ir griežčius

reikia

labai

įgauna

specifinį

kvapą,

todėl

nedaug.

virti pasūdytame

vandenyje

(10 g drus­

litrui vandens).

• Nelaikykite virtų griežčių tiek

griežčiai

dėti

laiko juose

visiškai

suyra

ilgiau

kaip 3

vitaminas

valandas,

nes praėjus ši­

C.

RIDIKŲ VALGIAI Ridikų salotos su sviestu R i d i k a s n u l u p a m a s ir gerai n u p l a u n a m a s , įmetamas į šaltą vandenį ir l a i k o m a s 1 5 — 2 0 minučių. Paskui leidžiama nuvarvėti v a n d e n i u i . Su­ tarkuojamas, p a g a r d i n a m a s aliejumi, druska, actu. S u d e d a m a į salotinę. P a p u o š i a m a salotų lapais, a p i b a r s t o m a petražolių lapeliais. Į tarkuotą ridiką galima pridėti kapotų svogūnų, paskrudintų aliejuje. Ridiką ga­ l i m a pagardinti ne aliejumi ir actu, o grietine. • 120 g ridiko, 2 valgomieji šaukštai aliejaus, 3% acto, 1 svogūnas, salotų.i petražolių lapelių. Ridikų salotos su rūgusiu pienu R i d i k a s n u l u p a m a s , n u p l a u n a m a s , sutarkuojamas stambia tarka, pa­ s ū d o m a s , papipirinamas. U ž p i l a m a rūgusio pieno. Apibarstoma petra­ žolių lapeliais, arba svogūnų laiškais. • 800 g ridiko, 200 g rūgusio pieno, druskos, maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių arba svogūnų laiškų. R u d e n s salotos iš ridikų R i d i k a s sutarkuojamas stambia tarka, s u m a i š o m a s su smulkiai su­ pjaustytais svogūnų laiškais, pasūdomą, p a g a r d i n a m a grietine. Prie sa­ lotų g a l i m a duoti ruginės d u o n o s su sviestu. • 400 g ridiko, 1—2 galvelės svogūnų, 150 g grietinės, druskos pagal skonį. Ridikų salotos su grietine N u l u p t a s ir nuplautas ridikas s u s m u l k i n a m a s skutikliu. Po to pa­ g a r d i n a m a s druska, c u k r u m i , actu, s u d e d a m a s kauge į salotinę, užpila­ m a s gietine ir apibarstomas smulkiai supjaustytais krapais arba petražo­ lių lapeliais. Patiekalą taip pat galima papuošti salotų lapais. 108

• 600 g ridiko, 1 stiklinė grietinės, pusė valgomojo šaukšto smulkaus cukraus, 1 valgomasis šaukštas 3% acto, druskos pagal skonį, krapų, petražolių lapelių arba salotų lapų. Ridikų ir s v o g ū n ų salotos su grietine R i d i k a s gerai n u p l a u n a m a s , n u l u p a m a s , sutarkuojamas s t a m b i a tar­ ka, truputį n u s u n k i a m a s ir p a s ū d o m a s , tada n u l u p a m a s s v o g ū n a s , smul­ kiai s u k a p o j a m a s ir s u m a i š o m a s su ridiku ir grietine. Viskas d e d a m a į salotinę ir p a p u o š i a m a p o m i d o r ų skiltelėmis. • 400 g ridikų, 100 g svogūno, 0,5 stiklinės grietinės, 100 g pomidorų, druskos pagal skonį. Ridikų salotos su pomidorais Ridikai sutarkuojami tarka, n u s u n k i a m i , s u m a i š o m i su druska. Pri­ d e d a m a supjaustytų svogūnų, skiltelėmis supjaustytų p o m i d o r ų . Salotos u ž p i l a m o s grietine, a p t r u p i n a m o s varške. • 120 g ridiko, 50 g pomidorų, 20 g svogūno, 40 g varškės, 30 g grietinės, druskos pagal skonį. Ridikų, m o r k ų ir obuolių salotos R i d i k a s , m o r k a ir obuoliai sutarkuojami stambia tarka, s u m a i š o m i , apipilami grietine, apibarstomi žalumynais. • 80 g ridiko, 30 g morkos, 50 g obuolių, 20 g grietinės, 5 g žalumynų, druskos pagal skonį. Ridikų, petražolių ir krapų salotos R i d i k a s sutarkuojamas, sumaišomas su smulkiai supjaustytomis pet­ ražolėmis ir krapais, apipilama grietine, įberiama druskos pagal skonį. • 80 g ridiko, 30 g petražolių, 15 g krapų, druskos pagal skonį. Ridikų ir raugintų agurkų salotos N u l u p t a s ridikas sutarkuojamas stambia tarka. Įberiama cukraus, m a ž a i s kubeliais supjaustytų raugintų agurkų ir įpilama grietinės. Drus­ kos b e r i a m a pagal skonį. • 500 g ridiko, 200 g agurkų, 175 g grietinės, 20 g cukraus, druskos pagal skonį. Salotos

„Užkandis"

N u l u p k i t e , n u p l a u k i t e ir sutarkuokite ridiką. Supjaustykite ir su­ maišykite su ridikais šviežius agurkus. P a s ū d y k i t e pagal skonį ir įlašin­ kite atskiestos citrinos rūgšties arba citrinos sulčių. Salotas k a u g e su109


k r a u k i t e dubenyje, u ž b a r s t y k i t e supjaustytais svogūnų laiškais, apipil­ kite grietine ir apibarstykite smulkiai supjaustytais žaliais k r a p a i s . • 1 ridikas, 1—2 agurkai, 3 valgomieji šaukštai grietinės, 40 g svogūnų laiškų, 0,5 valgomojo šaukšto 2% citrinos rūgšties tirpalo arba citrinos sulčių, krapų, druskos pagal skonį. Ridikas su aliejumi S m u l k i a tarka sutarkuotas ridikas p a g a r d i n a m a s aliejumi, actu ir p a s ū d o m a s pagal skonį. G a l i m a sutaisyti ir tik su grietine arba aliejuje p a s k r u d i n t a i s svogūnais. A p i b a r s t o m a susmulkintais petražolių lapeliais. • 250 g ridiko, 30 ml aliejaus arba 40 g grietinės, 60 g svogūno galvelės, drus­ kos pagal skonį. Ridikas su grietine ir m o r k o m i s R i d i k a s sutarkuojamas stambia tarka, p a s ū d o m a s , u ž p i l a m a s grie­ tine, ir gerai išmaišoma. Patiekiant p a p u o š i a m a s žalumynais, m o r k a . • 120 g ridiko, 20 g grietinės, 5 g krapų, 5 g morkų, druskos pagal skonį. Ridikas su kopūstais 50 g ridiko supjaustoma nedideliais kubeliais, tiek pat p r i d e d a m a supjaustyto kopūsto, įberiami 3 arbatiniai šaukšteliai smulkiai m a l t ų džiūvėsių ir įpilama 15 g aliejaus, d r u s k o s pagal skonį. P a t i e k i a m a s apibarstytas ž a l u m y n a i s . Ridikas su spanguolių sultimis R i d i k a s sutarkuojamas, įpilami 2 valgomieji šaukštai spanguolių sulčių, 15 g aliejaus. S u m a i š o m a , p a s ū d o m ą pagal skonį. P a s t a t o m a p u s v a l a n d ž i u i ar valandai ir p a t i e k i a m a . Ešeriai su ridiku N u v a l y t i ešeriai v e r d a m i vandenyje su prieskoninėmis d a r ž o v ė m i s , druska ir prieskoniais, kol išverda. N u l u p t a s ridikas s u p j a u s t o m a s sto­ rais šiaudeliais, p a v e r d a m a s vandenyje, n u v a r v i n a m a s ir 5 m i n u t e s pa­ k a i t i n a m a s su sviestu. Į grietinę įplakami miltai, praskiesti žuvų sulti­ niu, ir p a v e r d a m a 10 m in u čių. Šituo p a d a ž u užpilamos p a r u o š t o s žuvys. Priedas — virtas ridikas. • 500 g ešerių, po pusę morkos ir petražolės šaknies, 1 svogūno galvelė, lauro lapas, 1 vidutinis ridikas, 1 valgomasis šaukštas sviesto, petražolių lapelių, prie­ skonių. Padažui: po pusę stiklinės grietinės ir žuvų sultinio, 0,5 valgomojo šaukšto miltų, citrinos sulčių. 110

RIDIKĖLIŲ PATIEKALAI Ridikėliai paprastai patiekiami nesupjaustyti. Balti ridikėliai nulu­ p a m i , r a u d o n ų n u p j a u n a m o s uodegėlės ir lapai, kartais dėl g r a ž u m o pa­ liekami 2 — 3 lapeliai. Kad atrodytų labai gražiai, keletui ridikėlių įpjau­ kite odelę, k a d būtų panašu į rožių lapelius. Į salotinę įmeskite sutru­ pinto ledo, o ant jo kaugę ridikėlių sa ž a l u m y n a i s ir roželes. N e p a m i r š ­ kite atskirai pastatyti druskos ir sviesto. Ridikėlių sriuba N u k o š t a s kaulų ir daržovių sultinys u ž d a r o m a s taukuose pakepin­ tais miltais ir p a v e r d a m a s 20 minučių. N u p l a u n a m i ir n u v a l o m i ridikė­ liai (odelė n e n u l u p a m a ) , supjaustomi griežinėliais ir verdami sriuboje, kol išverda. P a g a r d i n a m a p i e n o (arba grietinėlės) ir kiaušinio trynio plakiniu, įberiama prieskonių ir petražolių lapelių. • 500 g kiaulienos kaulų, 80 g prieskoninių daržovių, druskos pagal skonį, 20 g taukų, 40 g miltų, 2 ryšulėliai ridikėlių, aštuntadalis litro pieno arba grietinė­ lės, 1 kiaušinio trynys, pipirų, petražolių lapelių. Ridikėlių salotos su grietine Ridikėliai n u p l a u n a m i ir supjaustomi p l o n a i s griežinėliais. Kietai virto k i a u š i n i o trynys ištrinamas dubenyje pilant grietinę ir beriant drus­ ką. Tada s u d e d a m i ridikėliai, s u b e r i a m a s smulkiai supjaustytas kiauši­ nio b a l t y m a s ir išmaišoma. • 2 — 3 ryšulėliams ridikėlių — 1 kiaušinis, 0,5 stiklinės grietinės. Ridikėlių salotos su grietine ir kiaušiniais K i a u š i n i s išverdamas kietai, n u l u p a m a s ir smulkiai supjaustomas. Ridikėliai švariai n u p l a u n a m i , nupjaunami galeliai, sutarkuojami stam­ bia tarka. Tada kiaušiniai ir ridikėliai išmaišomi su grietine, truputį pri­ d e d a m a s m u l k i a i pjaustytų j a u n ų ridikėlių lapų ir įberiama pagal skonį druskos. P a p u o š i a m a salotų lapais ir p a t i e k i a m a . • 6 kiaušiniai, 600 g ridikėlių, 1 stiklinė grietinės, ridikėlių lapų, druskos pagal skonį. Ridikėlių, svogūnų laiškų ir kiaušinio salotos su grietine Ridikėliai supjaustomi gabalėliais, s u m a i š o m i su kapotais svogūnų 111


laiškais, įberiama druskos pagal skonį. U ž d e d a m i kiaušiniai, supjausty­ ti žiedais. P a t i e k i a m a su grietine. • 120 g ridikėlių, 20 g svogūnų laiškų, 20 g grietinės, 0,5 kiaušinio, druskos pagal skonį. Vasaros salotos „Asorti" P l o n a i s žiedeliais supjaustomi ridikėliai, p o m i d o r a i , svogūnai, agur­ kai. P a s ū d o m ą , įpilama grietinės, atsargiai s u m a i š o m a . • 60 g ridikėlių, 50 g pomidorų, 50 g agurko, 20 g svogūnų, 5 g žalumynų, 30 g grietinės, druskos pagal skonį. Ridikėlių salotos su morkomis ir rope Ridikėliai gerai n u p l a u n a m i , nuplikomi v e r d a n č i u v a n d e n i u ir su­ tarkuojami stambia tarka. Tada s u d e d a m o s n u p l a u t o s ir sutarkuotos mor­ kos, r o p ė , p a s ū d o m ą ir p a g a r d i n a m a aliejumi. A p i b a r s t o m a smulkiai supjaustytais petražolių lapeliais arba krapais.

Ridikėliai su sviestu Balti ridikėliai nulupami ir n u p j a u n a m i lapai, p a l i e k a m a tik kele­ tas. R a u d o n i ridikėliai nelupami, jų lapai taip pat n u p j a u n a m i . P a p u o ­ šimui keletas r a u d o n ų ridikėlių įpjaunami, kad odelė būtų panaši į ro­ želės lapelius. Paruošti ridikėliai 2 0 — 3 0 m i n u č i ų laikomi š a l t a m e vandenyje. Pa­ tiekiami salotinėje ant susmulkinto l e d o , sviestas d e d a m a s ant roželių. Ridikėliai su brinza ir sviestu Ridikėlių lapai nupjaunami, ridikėliai 1 5 — 2 0 m i n u č i ų laikomi šal­ t a m e vandenyje. Svogūnų laiškai p e r r e n k a m i , n u p j a u n a m i galai, nuplau­ nami. Ant lėkštės d e d a m i paruošti ridikėliai (didelius g a l i m a perpjauti pusiau), svogūnų laiškų juostelės, supjaustyta brinza ir sviestas. Ridikėliai su grietine Ridikėliai supjaustomi žiedais, p a s ū d o m i , apipilami grietine.

• 20 g ridikėlių, 10 g morkų, 10 g ropės, petražolių lapelių, aliejaus. Sūrio salotos su ridikėliais ir salierais Salieras supjaustomas šiaudeliais, p r i d e d a m a griežinėliais pjausty­ tų ridikėlių ir kubeliais supjaustyto sūrio, p a g a r d i n a m a majonezu, p a g a l skonį įberiama druskos ir c u k r a u s , rūgšties. • 200 g olandiško sūrio, 2 ryšulėliai ridikėlių, 200 g virtų salierų, 150 g majo­ nezo, druskos pagal skonį, cukraus, acto. Ridikėliai su agurkais Nuvalyti ir nuplauti ridikėliai ir agurkai smulkiai s u p jau s t o mi ir p a g a r d i n a m i virtų kiaušinių tryniais, išplaktais su grietine. P a s ū d o m ą ir gerai i š m a i š o m a . Salotos s u d e d a m o s ant lėkštės, a p i b a r s t o m o s smulkiai supjaustytais kiaušinių b a l t y m a i s ir krapais.

• 50 g ridikėlių, 20 g grietinės, druskos pagal skonį. Ridikėliai su varške Sumaišykite 2 valgomuosius š a u k š t u s varškės, 1 valgomąjį šaukštą p i e n o , arbatinį šaukštelį aliejaus, 4 — 5 smulkiai supjaustytus ridikėlius, truputį petražolių, pasūdykite. G a l i m a į salotas dėti kitų šviežių daržo­ vių: saldžiųjų ankštpipirių, pomidorų, morkų, svogūnų, obuolių. Ridikėliai su kiaušiniu grietinėje Balti ir raudoni ridikėliai s u p j a u s t o m i plonais griežinėliais (balti ridikėliai n u l u p a m i ir supjaustomi įstrižai), pagardinami grietine, drus­ ka (galima įberti pipirų, cukraus, įpilti acto). Ridikėliai kauburėliu su­ d e d a m i į salotinę, papuošiami skiltelėmis supjaustytu kiaušiniu, salotų lapais, apibarstomi krapais. •

• 500 g ridikėlių, 200 g šviežių agurkų, 2 kiaušiniai, 175 g grietinės, krapų, druskos pagal skonį. Ridikėliai su b u l v ė m i s Bulvės gerai n u p l a u n a m o s ir v e r d a m o s neskustos. N u l u p a m o s ir s u m a i š o m o s su nuvalytais ir supjaustytais ridikėliais, svogūnais, grieti­ n e , cukrumi, actu ir druska. Viskas gerai i š m a i š o m a ir s u d e d a m a ant lėkštės, a p i b a r s t o m a smulkintais krapais. • 500 g ridikėlių, 300 g bulvių, 150 g svogūnų laiškų, 80 g grietinės, 5 g cukraus, 9% acto (10 ml), krapų, druskos. 112

ROPIŲ

PATIEKALAI

Ropės v a l g o m o s ir žalios ( p a s ū d y t o s ) , ir virtos. Ž a l i o s ropės deda­ m o s ir į daržovių salotas. Beje, salotos d a r o m o s ne tik iš vienų ropių. Ropių salotos su kiaušiniu N u l u p k i t e , nuplaukite ropę, supjaustykite griežinėliais, pagardinki­ te grietine, pagal skonį papipirinkite, pasūdykite, įpilkite šiek tiek acto, 8—20

113


• įpjaustykite svogūnų. Kietai virto kiaušinio skilteles sudėliokite ant vir­ šaus. • 100 gramų ropės- —1 kiaušinis, 30 g grietinės. Ropių, k o p ū s t ų ir m o r k ų salotos Smulkiai sutarkuokite r o p ę ir morką, sumaišykite su 50 g smulkiai s u k a p o t o kopūsto, įdėkite p u s a n t r o šaukšto medaus ir p u s a n t r o s stikli­ nės spanguolių. Jeigu reikia, p a s ū d y k i t e . Troškintos ropės Tris vidutinio d y d ž i o šakniavaisius nulupkite, supjaustykite grieži­ nėliais ir įpylę šiek tiek karšto v a n d e n s troškinkite u ž d e n g t u s ant nedi­ delės ugnies. Kai r o p ė s s u m i n k š t ė s , padarykite uždarą iš ketvirčio stik­ linės kvietinių miltų, išmaišytų ketvirtyje stiklinės p i e n o arba ataušinto m ė s o s sultinio. P a s ū d y k i t e pagal skonį, įberkite c u k r a u s ir pavirkite. Patiekite įmetę sviesto arba m a r g a r i n o . •

Troškintos ropės grietinės padaže R o p ė supjaustoma gabalėliais, panašiais į graikinį riešutą, nuplau­ n a m a ir leidžiama nudžiūti v a n d e n i u i . Tada šiek tiek a p k e p i n a m a svies­ te (30 g), s u d e d a m a į negilų puodą su dangčiu, įpilama truputis v a n d e n s ir troškinama apie 20 minučių ant vidutiniškos ugnies, tarpais pakratant puodą, kad ropė neprisviltų. Prieš baigiant troškinti įberiama druskos. Ropei troškinantis, d a r o m a s p a d a ž a s . Kvietiniai miltai truputėlį pa­ k e p i n a m i su sviestu (10 g), p r a s k i e d ž i a m i karštu pienu, p a v e r d a m i 5 m i n u t e s , p r i d e d a m a grietinės, ir p a d a ž a s užpilamas ant ropės. Tada ropė p u o d e troškinama ant silpnos u g n i e s 20 minučių. • 600 g ropės - 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų, 40 g sviesto, du treč­ daliai stiklinės pieno, 2 valgomieji šaukštai grietinės, druskos pagal skonį, 1 stiklinė vandens. Įdarytos ropės Šakniavaisiai n u v a l o m i , u ž p i l a m i karštu vandeniu ir v e r d a m i . Iš­ s k o b i a m a s vidus, kad r o p ė būtų kaušelio formos. Į d a r o m a virtais ry­ žiais (į įdarą p r i d e d a m a smulkiai supjaustytų obuolių, įberiama cuk­ raus, įdedama sviesto, kiaušinis). U ž p i l a m a pieno p a d a ž u , a p k e p a m a . Patiekiant p a g a r d i n a m a sviestu. • 150 g ropės — 20 g ryžių, 60 g obuolių, 10 g cukraus, pusė kiaušinio, 5 g miltų, 60 g pieno, 10 g sviesto. 114

M a n ų koše įdaryta ropė R o p ė n u l u p a m a , n u p l a u n a m a , u ž p i l a m a karštu v a n d e n i u ir troški­ n a m a , kol pasidaro pusiau minkšta. Iš p a r u o š t o s ropės i š s k o b i a m a s vi­ d u s ir išverdamas, tada pertrinamas p e r sietelį, s u m a i š o m a s su j a u išvir­ ta su p i e n u m a n ų koše, įberiama c u k r a u s , į m e t a m a sviesto. P a r u o š t o įdaro p r i d e d a m a į ropę, ropė d e d a m a ant riebalais p a t e p t o s keptuvės, a p i b a r s t o m a tarkuotu sūriu, a p t e p a m a sviestu ir a p k e p a m a orkaitėje per 2 0 — 2 5 minutes. R o p ę galima įdaryti ne tik m a n ų koše, bet ir mėsa. • 10 vidutinio didumo ropių — 0,25 stiklinės manų kruopų, 1 stiklinė pieno, 1 valgomasis šaukštas cukraus, 25 g sūrio, 3 valgomieji šaukštai sviesto.

G R I E Ž Č I Ų PATIEKALAI Griežčių sriuba Supjaustykite griežčius griežinėliais, kartu su n u s k u s t o m i s bulvė­ m i s s u m e s k i t e į m ė s o s sultinį ir virkite, kol išvirs. P a g a r d i n k i t e grietine. • 3 griežčiams — 6 bulvės, 3 1 sultinio, grietinės pagal skonį. •

Pieniška griežčių sriuba N u p l a u k i t e griežčius, sudėkite į puodą su šaltu v a n d e n i u , užvirkite, išgriebkite, smulkiai supjaustykite, vėl s u m e s k i t e į puodą su verdančiu v a n d e n i u . Įberkite grikių kruopų, pridėkite smulkiai supjaustytų žalių bulvių ir sviesto. Pasūdykite. Kai griežčiai b u s beveik išvirę, įpilkite p i e n o ir pavirkite, kol visiškai išvirs. • 3 griežčiams — 4 stiklinės vandens, 6 stiklinės pieno, pusė stiklinės grikių kruopų, 5 bulvės, 100 g sviesto, druskos pagal skonį. Grikių košė su griežčiais J a u n i griežčiai n u v a l o m i , sutarkuojami, d e d a m i į k e p t u v ę ir kepi­ n a m i svieste, dažnai pamaišant. Grikių k r u o p o s p e r r e n k a m o s , pakepi­ n a m o s , s u m a i š o m o s su keptais griežčiais, p e r d e d a m o s į puodą, užpila­ m o s pienu ir verdamos, kol sutirštės. Tada įdedama sviesto (pusė val­ g o m o j o šaukšto), įberiama cukraus, d r u s k o s pagal skonį, i š m a i š o m a , p u o d a s u ž d e n g i a m a s d a n g č i u ir s t a t o m a s į orkaitę d v i e m v a l a n d o m s . Patiekiant košė išmaišoma, kad n e b ū t ų griežčių gabalėlių. P a t a r i a m e apipilti lydytu sviestu (2 valgomieji šaukštai). 115


• 500 g griežčių — pusantros stiklinės grikių kruopų, 4 stiklinės pieno, 3 ir pusė valgomojo šaukšto sviesto, 1 valgomasis šaukštas smulkaus cukraus, drus­ kos pagal skonį. Griežčiai pieno padaže Griežčiai n u v a l o m i , supjaustomi nedideliais kubeliais (apie 1,5 c m ) , v e r d a m i p a s ū d y t a m e vandenyje, kurio įpilta tiek, k a d griežčius apsemtų 1 cm. Išvirti griežčiai išgriebiami kiaurasamčiu arba sieteliu ir perkeliami į puodą, į kurį supilamas p i e n o p a d a ža s. Tada g r i e ž č i a m s leidžiama truputį pavirti su p a d a ž u . Patiekiant griežčiai s u d e d a m i ant lėkštės, api­ b a r s t o m i susmulkintais petražolių lapeliais arba krapais. • 750 g griežčių — pusantros stiklinės vidutinio tirštumo pieno padažo, petra­ žolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį. Griežčiai su grietine ir bulvėmis Griežčiai sutarkuojami, išspaudžiamos sultys. Į gautą m i n k š t i m ą į d e d a m a grietinės, m a i š o m a , kad pasidarytų košė, p a s ū d o m ą p a g a l sko­ nį. Griežčiai su grietine paprastai patiekiami p r i e karštų virtų bulvių. • 750 g griežčių — pusantros stiklinės grietinės, druskos pagal skonį, 600 g virtų bulvių. Apkepti su grietine griežčiai N u v a l y t i griežčiai supjaustomi nedideliais k u b e l i a i s ( m a ž d a u g 1,5 c m ) , apibarstomi s m u l k i a druska, pipirais, apvoliojami kvietiniuose miltuose, tada k e p i n a m i l y d y t a m e svieste, kol iš abiejų pusių susidaro rusva plutelė. Į pakepintus griežčius į d e d a m a grietinės, sviesto, sumaišytų kaip p a d a ž u i su truputį p a k e p i n t a i s miltais, i š m a i š o m a ir l e i d ž i a m a pavirti. Paskui visa m a s ė i š d ė d a m a į k e p t u v ę , išteptą sviestu, a p i b a r s t o m a tar­ k u o t u sūriu, sumaišytu su m a l t a i s džiūvėsiais, a p š l a k s t o m a l y d y t u svies­ tu ir a p k e p a m a orkaitėje. Patiekiant a p i b a r s t o m a smulkiai supjaustytais petražolių lapais ir k r a p a i s .

m a s v a n d u o , griežčiai s u d e d a m i į puodą, u ž p i l a m i v e r d a n č i u v a n d e n i u ir v e r d a m i , kol suminkštėja; po to p e r m a l a m i m ė s m a l e , p a s ū d o m i , įmušami 4 kiaušiniai, įdedami 2 valgomieji šaukštai lydyto sviesto, sugrūsti p y r a g o džiūvėsiai (200 g), m u s k a t o riešutas, ir viskas gerai išplakama; iš susidariusios m a s ė s d a r o m i kotletai, apibarstomi džiūvėsėliais ir ke­ p i n a m i su sviestu. K o t l e t a m s paruošiamas p a d a ž a s : n u p l a u t o s razinos (1 stiklinė) su­ d e d a m o s į puodą, u ž p i l a m o s 2 — 3 stiklinėmis v a n d e n s , įdedami 2 val­ gomieji šaukštai sviesto, įberiama p u s ė stiklinės c u k r a u s ir v e r d a m a 15 minučių ( p o to, kai u ž v e r d a ) ; paskui į padažą p r i d e d a m a p u s ė stiklinės grietinės, v a l g o m a s i s šaukštas miltų, s u m a i š o m a ir užverdamą. V a r š k e įdaryti griežčiai Griežčiai nuvalomi, i š v e r d a m i , p e r p j a u n a m i pusiau, iš kiekvienos puselės išskobiamas vidurys, k a d pasidarytų kaušelis. Ištrinama varškė, s u m a i š o m a su m a n ų koše, c u k r u m i , kiaušiniais ir smulkiai supjaustytais griežčiais, išskobtais iš v i d u r i o . Pridėkite sviesto. Įdarykite kaušelius, apšlakstykite svietu ir a p k e p k i t e orkaitėje. Patiekite su grietine. • 1 griežčiui — 2 — 3 šaukštai grietinės, 1—2 šaukštai manų košės. Kiaušinis, cukraus, sviesto, grietinės pagal skonį. Baravykais įdaryti griežčiai I š k e p a m a 1 kg griežčių, n u l u p a m a , išskobiamas iš v i d a u s minkšti­ m a s ir sukapojamas. M a r i n u o t i baravykai (300 g) n u p l a u n a m i , s u k a p o j a m i ir p a k e p i n a m i svieste su d v i e m smulkiai supjaustytomis svogūnų galvutėmis. Pakepinti grybai s u m a i š o m i su griežčių m i n k š t i m u ir jais įdaromi griežčiai. Įdaryti griežčiai apipilami sviestu, u ž d e n g i a m i d a n g ­ teliu ir p a s t a t o m i į karštą orkaitę pusvalandžiui. Paskui įpilama stiklinė tirštos grietinės ir dar p a k e p a m a , kol viršus parausta.

• 750 g griežčių — trys valgomieji šaukštai lydyto sviesto, du trečdaliai stik­ linės grietinės, 30 g sviesto, 2 valgomieji šaukštai kvietinių miltų, 1 valgomasis šaukštas tarkuoto sūrio, pusė valgomojo šaukšto maltų džiūvėsių, druskos pagal skonį, pipirų, petražolių lapelių arba krapų. Griežčių kotletai K i l o g r a m a s griežčių n u l u p a m a , s u p j a u s t o m a gabalais, u ž p i l a m a karštu vandeniu ir l e i d ž i a m a pastovėti 1 0 — 1 5 m i nu č i ų. P a s k u i nupila116

117


medžiagų įvairovė burokėliuose. J u o s e gausu mineralinių druskų: nat­ rio, kalio, kalcio, fosforo, m a g n i o , m a n g a n o , geležies, k o b a l t o . Pasku­ tinė labai reikalinga vitaminui B 1 2 susidaryti, aktyviai dalyvauja krauj o d a r o s p r o c e s u o s e. Burokėliuose y r a b e t a i n o ir b e t a n i n o , kurie drauge sū kitomis m e d ž i a g o m i s stiprina kraujagyslių kapiliarų sieneles, m a ž i n a kraujospūdį, cholesterino kiekį kraujyje, gerina riebalų apykaitą ir ke­ penų veiklą. Visos šitos m e d ž i a g o s b u r o k ė l i u s daro labai vertingus ser­ g a n t i e m s cukriniu diabetu. Tačiau reikia griežtai apskaičiuoti, kiek ga­ Laukinių burokėlių ir d a b a r pasitaiko V i d u r ž e m i o ir J u o d o s i o s j ū ­ ros p a k r a n t ė s e . B u r o k ė l i a i p r a d ė t i kultivuoti p r i e š du t ū k s t a n t m e č i u s Armėnijoje, Irane, Babilone, Sirijoje. Tačiau senieji raštai r o d o , kad burokėlių šakniavaisiai tada b u v o vartojami kaip vaistai, o lapai valgo­ mi. Šakniavaisius p r a d ė t a valgyti truputį vėliau, iš pradžių arabų kraš­ tuose, o arabų gydytojai augalą n u v e ž ė į Indiją ir Afganistaną, iš k u r j i s nukeliavo į S e n o v ė s Graikiją ir Romą. Senovės Graikijoje b u r o k ė l i a i iš pradžių b u v o nesutarimų simbolis. Jei sutuoktiniai p y k d a v o s i , k a i m y n a i virš durų p a k a b i n d a v o burokėlių lapų vainiką. Burokėlį n u s i ų s d a v o dovanų tam, iš kurio n o r ė d a v o pasi­ šaipyti. R o m o j e į b u r o k ė l i u s b ū d a v o žiūrima visiškai priešingai. P a v y z ­ džiui, valgiai iš burokėlių b ū d a v o laikomi geriausiais daržovių patieka­ lais. R o m o s imperatorius Tiberijus pareikalavo, kad r o m ė n ų nukariauti germanai d u o k l ę atiduotų burokėliais, todėl prie R e i n o j i e b u v o pradėti labai plačiai auginti. Į Rusiją burokėliai atvežti iš Graikijos, iš pradžių a u g i n a m i Padneprėje, kur b u v o graikų gyvenviečių, paskui paplito Kijevo Rusioje ( I X — X a.). M a s k v o s Rusioje, Didžiajame N o v g o r o d e ir P s k o v e , tada burokėliai b u v o a u g i n a m i sodybvietėse, laukuose ir soduose. Prie La­ dogos vienuoliai išaugindavo burokėlių net Valaamo saloje. M ū s ų p r o t ė v i a m s p a t i k o burokėlių skonis, j i e įdėjo n e m a ž a i pa­ stangų, kad gautų didelį derlių. Rusijoje buvo išmokta ir tinkamai k o n ­ servuoti b u r o k ė l i u s — j u o s r a u g d a v o sūryme, tad šios daržovės pasida­ rė p r a n a š e s n ė s už ropes ir griežčius. D a r X V I amžiuje Rusijoje virdavo barščius — m ė g s t a m ą U k r a i ­ nos, Baltarusijos ir kitų šalių patiekalą. Į burokėlių sudėtį įeina d a u g y b ė k o m p o n e n t ų : j u o s e yra b a l t y m ų , angliavandenių, askorbino rūgšties, B grupės vitaminų, pektinų, kurie slopina p u v i m o p r o c e s u s , organinių rūgščių. Savita ir m i n e r a l i n i ų

118

lima suvartoti šito produkto, nes j a m e d a u g angliavandenių. Taip pat svarbus burokėlių naudingas e l e m e n t a s yra j o d a s, kurio taip pat labai daug, o jis aktyvina apykaitos p r o c e s u s , ypač kai sutrinka medžiagų apykaita n u t u k u s i e m s . Burokėlių sultys dažniausiai v a r t o j a m o s mažakraujystei, padidėju­ siam arteriniam kraujospūdžiui, padidėjusiam dirglumui, plaučių užde­ gimui

gydyti.

Burokėliai taip pat turi vidurius paleidžiančių savybių, plačiai var­ tojami vidurių užkietėjimui ir ž a r n y n o sutrikimams gydyti, o tai būdin­ ga sergantiems cukriniu diabetu. Iš burokėlių d a r o m o s salotos, sriubos, priedai prie antrųjų patieka­ lų ir kt. Burokėlius reikia gana ilgai virti, todėl p r a r a n d a m a didelė gydo­ mųjų savybių dalis. Taigi geriau j u o s vartoti nevirtus — pasidaryti sul­ čių iš žalių burokėlių arba salotų k a r t u su kitomis žaliomis daržovėmis. Įsidėmėkite... • Geriausia

burokėlių

rūšių

odelė

tamsi,

o šakniavaisis

truputį su­

plotas. • Burokėlius lengviau nulupti, panardinami

į

šaltą.

• Raudonieji nai

lupami, su

burokėliai

nes jų

• Nelaikykite sąveikoje

kai ištraukti iš verdančio vandens jie

oda nuluptų

deguonimi.

uždengtame puode.

verdami

nelupti,

o

cukriniai

burokai

būti­

kartoka. burokėlių Dėl

Dėkite

tik

neuždengtų

tos priežasties į

verdantį

vitaminas

burokėlius

virkite

C suyra aukštame

vandenį.

• Ilgai verdami ir troškinami burkėliai praranda tamsiai raudoną spalvą ir pasidaro rudi arba pilkai geltoni. Actas, rūgšti gira arba citri119


nos rūgštis, jų pirminę

įpilta į vandenį, kuriame verda natūralią spalvą.

burokėliai, padeda

išlaikyti

• Naudinga dar kartą priminti, kad burokėlius reikia virti nesūdy­ tame vandenyje. Verdami sūdytame vandenyje jie ne tik praranda spal­ vą, bet ir mineralines druskas. Sūdytas vanduo pablogina ir burokėlių skonį. • Kad burokėliai būtų sultingi, skanūs ir neprarastų spalvos, neluptus ir nenupjaukite iki pat pagrindo šaknelių.

virkite

• Burokėliai verdami labai ilgai: 3—3,5 valandos. Galima juos vir­ ti tik valandą, paskui nukelti nuo ugnies ir minutę palaikyti po šalto vandens srove. • Kad burokėliai išvirtų pjaustykite kubeliais, sudėkite į jis apsemtų burokėlius. Virkite kite po truputį vandens. Kol visas. • Į verdamų lonų kvapą.

greičiau, nuplaukite juos, nulupkite, su­ puodą ir užpilkite karštu vandeniu, kad uždengtus, retkarčiais pamaišykite ir įpil­ burokėliai išvirs, vanduo turi išgaruoti

burokėlių puodą

įmesta plutelė

duonos

sugers

nema­

• Džiovintus burokėlius pirmiausia nuplikykite verdančiu, tada už­ pilkite kambario temperatūros vandeniu ir palaikykite, kol išbrinks. Ta­ me pačiame vandenyje ir virkite, kad kuo mažiau būtų prarasta maisto medžiagų. rimo

• Iš burokėlių nuoviro galima pasidaryti malonaus gaivinančio gė­ — įberkite į jį grūsto imbiero, cinamono ir citrinos rūgšties. • Salotoms

ir

mišrainėms

geriau

tinka

• Ruošdami patiekalus iš burokėlių, tiekalai bus prėski ir neskanūs. • Nepamirškite, žiupsnelį cukraus. 5°

kad burokėliai

bus

kepti

burokėliai.

dėkite prieskonių, skanesni, jei

• Burokėlius reikia laikyti dėžėse, užpiltus sausu C temperatūroje rūsyje arba sandėliuke.

antraip pa­

į pagardą

įbersite

upių smėliu,

3—

Kai burokėliai lysvėje pradeda auginti šakniavaisius, vandenyje iš­ tirpinkite druską ir palaistykite ties šaknimis — burokėliai bus saldes­ ni. Norma: 1 arbatinis šaukštelis druskos kibirui vandens — 1 kv. m dirvos palaistyti. 120

BUROKĖLIŲ PATIEKALAI Burokėlių lapų salotos Smulkiai supjaustomi burokėlių, salotų lapai, truputėlis krapų ir petražolių lapelių, įpilama aliejaus ir suberiamas smulkiai sukapotas kietai virtas kiaušinis. • 100 g burokėlių lapų, 30 g salotų lapų, 5 g krapų, 5 g petražolių lapelių, 15 g aliejaus, kiaušinis, druskos pagal skonį. Žalių burokėlių salotos su obuoliais ir krienais Burokėliai n u p l a u n a m i , n u l u p a m i , perplaunami šaltu v a n d e n i u ir sutarkuojami stambia tarka. Nuplauti obuoliai supjaustomi šiaudeliais. K r i e n o šaknelė n u p l a u n a m a , n u s k u t a m a ir sutarkuojama. Petražolių ir k i n z o s lapai smulkiai supjaustomi. Viskas sumaišoma su grietine ir pa­ gal skonį pasūdomą, įberiama s m u l k a u s cukraus ir į s p a u d ž i a m a citrinos sulčių (vietoj sulčių glima įpilti vandenyje ištirpintos citrinos rūgšties). P r i e š patiekiant p a p u o š i a m a petražolių, kinzos lapeliais. • 100 g burokėlių — 100 g rūgščių obuolių, 1 arbatinis šaukštelis tarkuotų arba sutaisytų krienų, 2 valgomieji šaukštai grietinės, 1 valgomasis šaukštas smulkiai supjaustytos kinzos ir petražolių lapelių, druskos pagal skonį, smulkaus cuk­ raus, citrinos sulčių. Burokėlių salotos su aliejumi Burokėliai išverdami arba iškepami orkaitėje, n u l u p a m i , supjausto­ mi šiaudeliais, s u d e d a m i į dubenėlį, p a s ū d o m i , p a p i p i r i n a m i , įpilama aliejaus, acto, s u m a i š o m a ir s u d e d a m a į salotinę. A p i b a r s t o m a krapais arba petražolių lapeliais. Salotos p a t i e k i a m o s prie k e p t o s ir virtos m ė ­ sos. Burokėlių salotas g a l i m a daryti ir su bulvėmis. B u r o k ė l i a i su bul­ v ė m i s m a i š o m i lygiomis dalimis. • Dviem trims burokėliams — 2 valgomieji šaukštai aliejaus, 0,25 stiklinės acto. Burokėlių salotos su graikiniais riešutais Burokėliai išverdami arba iškepami, nulupami ir sutarkuojami stam­ bia tarka arba supjaustomi šiaudeliais, česnakas ištrinamas su druska, s u g r ū d a m i riešutai. Viskas s u m a i š o m a su majonezu, įberiama druskos ir s m u l k a u s cukraus. Vietoj č e s n a k o g a l i m a dėti krienų. Jei patinka, galite dar pridėti džiovintų slyvų. • 200 gramų burokėlių — 2 skiltelės česnako arba 1 arbatinis šaukštelis sutai­ sytų krienų, 2 valgomieji šaukštai sugrūstų riešutų, 3—4 džiovintos slyvos, 2 valgomieji šaukštai majonezo, druskos, smulkaus cukraus pagal skonį. 121


Burokėlių salotos su džiovintomis slyvomis Burokėliai sutarkuojami stambia tarka, džiovintos slyvos (iš anksto išmirkytos ir be kaulų) supjaustomos gabalėliais, viskas s u m a i š o m a , a p š l a k s t o m a citrinų sultimis, pasūdomą, p a g a r d i n a m a majonezu, sumai­ šytu su grietine. • 2 vidutinio dydžio virti burokėliai, 200 g džiovintų slyvų, pusė citrinos sulčių, 100 g majonezo, 100 g grietinės, I arbatinis šaukštelis cukraus, druskos pagal skonį. Burokėlių ir a g u r k ų salotos

• 300 g burokėlių, 60 g krienų; užpilas — 30 g acto, 15 ml aliejaus, 5 g cuk­ raus, pusė citrinos su žievele, cinamono, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. B u r o k ė l i ų ikrai Burokėliai n u p l a u n a m i , išverdami, n u l u p a m i ir s u m a l a m i m ė s m a l e . Į pasidariusią tyrę įberiama cukraus, įdedama sviesto, įtarkuojama cit­ rinos žievelės ir į s p a u d ž i a m a citrinos sulčių (arba ištirpintos citrinos rūgšties). Viskas išmaišoma, p u o d a s p a s t a t o m a s ant u g n i e s ( 5 — 1 0 mi­ nučių), dažnai p a m a i š o m a , kad m a s ė neprisviltų.

Virti burokėliai .supjaustomi kubeliais. Su jais s u m a i š o m i supjaus­ tyti švieži ir rauginti agurkai, svogūnų laiškai, įberiama c u k r a u s ir už­ p i l a m a majonezu. P a s ū d o m ą pagal skonį.

• Pusei kilogramo žalių burokėlių — 2—3 valgomieji šaukštai cukraus, 2 val­ gomieji šaukštai šviesto, 0,5 citrinos.

• 300 g burokėlių, 100 g šviežių ir 100 g raugintų agurkų, svogūnų laiškų, 100 g majonezo, 5 g cukraus, druskos.

B u r o k ė l i ų ikrai s u ž a l u m y n a i s N u l u p t i virti burokėliai sutarkuojami arba sumalami m ė s m a l e . Pa­ g a r d i n a m a aliejumi, svogūnų laiškais, susmulkintais petražolių lapais ir krapais. Įberiama cukraus, įpilama citrinos rūgšties ir druskos p a g a l skonį.

Virti burokėliai su krienais Burokėliai n u p l a u n a m i , išverdami nepjaustyti, n u l u p a m i ir supjaus­ tomi plonais griežinėliais. Burokėlius galima supjaustyti žalius, apšlaks­ tyti actu ir u ž d e n g t a m e p u o d e virti (šutinti) n e d i d e l i a m e kiekyje van­ dens, kol išverda. Burokėliai atšaldomi, p r i d e d a m a tarkuotų krienų, už­ pilama grietine, a p i b a r s t o m a žalumynais. • 120 g burokėlių, grietinės, krienų, petražolių arba krapų lapelių. Burokėlių užkandis Burokėliai v e r d a m i , kol suminkštėja, įmetami į šaltą vandenį ir lai­ komi 1 5 — 2 0 minučių. Tada n u l u p a m i ir sutarkuojami kartu su lydytu sūriu vidutine arba s m u l k i a tarka. P r i d e d a m a tarkuoto č e s n a k o ir smul­ kintų graikinių riešutų, p a g a r d i n a m a majonezu, p a s ū d o m ą , gerai išmai­ šoma. • 200 g burokėlių, 8:—10 graikinių riešutų, 100 g lydyto sūrio, 2 — 3 skiltelės česnako, 100 g majonezo. Burokėlių užkandis su krienais Virti burokėliai supjaustomi nedideliais griežinėliais arba sutarkuo­ j a m i stambia tarka. S u d e d a m i sluoksniais, kiekvienas sluoksnis apibars­ t o m a s tarkuotais k r i e n a i s . U ž p i l a m a acto, aliejaus, c u k r a u s , citrinos rūgšties mišiniu, įberiama c i n a m o n o ir juodųjų pipirų. D r u s k o s ir cuk­ raus įberiama pagal skonį. 122

Jeigu d e d a m a sviesto, jį reikia išlydyti, sudėti į jį ikrus ir m a i š a n t pašildyti. • 600 g burokėlių, 40 g aliejaus arba sviesto, 15 g cukraus, svogūnų laiškų, petražolių lapelių arba krapų, citrinos rūgšties arba acto, druskos pagal skonį. Baršteliai sultinyje Į skaidrų sultinį 1 0 — 1 5 minučių prieš baigiant virti įmetami ploni luptų raudonųjų burokėlių griežinėliai, įpilami 2 valgomieji šaukštai acto, įberiama šiek tiek druskos ir truputėlis aštrių raudonųjų pipirų. Gatavi baršteliai n u k o š i a m i ir išpilstomi į sultinio puodelius. Atskirai p a d u o d a m i skrebučiai su sūriu. • 2—2,5 1 sultinio, 250 g burokėlių, 2 — 3 valgomieji šaukštai acto, 1 valgoma­ sis šaukštas cukraus, skrebučių. Rusiška buroklapių sriuba Jauni burokėlių lapai a p v e r d a m i nepjaustyti, n u s p a u d ž i a m i , smul­ kiai sukapojami ir atskiedžiami gira. Į d e d a m a s valgomasis šaukštas tar­ kuotų krienų, smulkiai supjaustytų svogūnų laiškų, krapų, šviežių arba mažai įrūgusių agurkų ir keptų smulkiai sukapotų burokėlių. Ataušina­ m a . Patiekiama su virtomis ž u v i m i s . • 30 g burokėlių šakniavaisių, 40 g buroklapių, 10 g agurkų, 10 g krienų, 10 g svogūnų laiškų, 5 g krapų, 60 g virtų žuvų, 100 ml giros, druskos pagal skonį. 123


Borani iš burokėlių lapų su kefyru Burokėlių lapai n u p l a u n a m i , supjaustomi, a p v e r d a m i p a s ū d y t a m e vandenyje, išpilami į sietelį. Po to p e r d e d a m i į puodą, p r i d e d a m a pake-pintų, smulkiai pjaustytų svogūnų galvelių ir gerai išmaišoma. Borani p a t i e k i a m a karšta, atskirai p a d u o d a m a s kefyras su smulkin­ tu česnaku. Saltibarsciai N u l u p t i , gerai nuplauti, šiaudeliais arba nedideliais kubeliais su­ pjaustyti švieži burokėliai (kartu su smulkiai supjaustytais lapkočiais) išverdami n e d i d e l i a m e kiekyje vandens su actu. Kai lieka 10 minučių iki virimo p a b a i g o s , įberiama šiek tiek j a u n ų supjaustytų burokėlių lapų, pasūdomą, tada a t a u š i n a m a . Švieži agurkai n u p l a u n a m i , n u l u p a m a žievelė, supjaustomi kube­ liais. S v o g ū n ų laiškai, krapai, ridikėliai p e r r e n k a m i , n u p l a u n a m i , atski­ rai supjaustomi. Kiaušinis smulkiai s u k a p o j a m a s . Į ataušusį burokėlių nuovirą įpilama giros, įberiama druskos, cuk­ raus, supjaustytų agurkų, ridikėlių, svogūnų laiškų, krapų, kapotas kiau­ šinis. Atskirai p a d u o d a m a grietinė. • 10 stiklinių vandens — 500 g jaunų burokėlių, 2 agurkai, 100 g svogūnų laiškų, 0,5 stiklinės grietinės, 1,5 1 giros, acto, žalumynų, cukraus ir druskos pagal skonį, ridikėlių, 1 kietai virtas kiaušinis. Šaltibarščiai su gira Kubeliais arba šiaudeliais supjaustykite šviežius burokėlius, užpil­ kite stikline v a n d e n s , įpilkite šiek tiek acto ir troškinkite uždengtus 2 0 — 3 0 m i n u č i ų . Likus 10 minučių iki v i r i m o p a b a i g o s suberkite su­ pjaustytus burokėlių lapus. Ataušinkite. Virtas m o r k a s , nuluptus agur­ kus, kietai virtus kiaušinius supjaustykite, o s v o g ū n ų laiškus sutrinkite su druska, k a d ištrykštų sultys. Viską atskieskite burokėlių nuoviru, iš­ maišykite, įpilkite d u o n o s giros, grietinės, c u k r a u s , druskos pagal sko­ nį. Patiekiant įdėkite krapų. • 2 - 3 burokėlių gumbeliams su lapais — stiklinė vandens, 1 1 duonos giros, 1 morka, 2 agurkai, 100 g svogūnų laiškų, 2 kiaušiniai. Grietinės, cukraus, druskos, acto, petražolių lapelių arba krapų pagal skonį. S e n ų burokėlių barščiai N u l u p t i ir nuplauti burokėliai verdami n e s m u l k i n t i . Seni burokėliai verda ne t r u m p i a u kaip 2 , 5 — 3 valandas, todėl visą laiką reikia papildy124

t i karšto vandens, kad jo kiekis verdant nesumažėtų. Verdama nestip­ riai. Išvirę burokėliai sutarkuojami stambia tarka, įpilama citrinos rūgš­ ties, įberiama s m u l k a u s cukraus, druskos, užpilama karštu nuoviru ir išmaišoma. P a g a r d i n a m a žalio kiaušinio trynio uždaru. U ž d a r a s ruošia­ m a s prieš patiekiant. • 10 stiklinių vandens — 600 g burokėlių, 0,5 arbatinio šaukštelio citrinos rūgš­ ties, 1,5 arbatinio šaukštelio druskos, 2 valgomieji šaukštai smulkaus cukraus. • Uždarui — žali kiaušinių tryniai ištrinami su žiupsneliu druskos, atskiedžiami vienu valgomuoju šaukštu virinto vandens ir po truputį pilant karštą nuovirą visą laiką trinami, kad sukrekėtų, paskui supilami į burokėlių sriubą. Dietiniai b a r š č i a i Dietiniai barščiai daromi be giros, užpilama burokėlių nuoviru, vie­ toj acto įpilama citrinos rūgšties, j e i g u n e r e k o m e n d u o j a m a s kiaušinio trynys, įberiama smulkiai supjaustyto virto kiaušinio b a l t y m o . • 300 gramų burokėlių nuoviro — 150 g burokėlių, 1 šviežias agurkas, petra­ žolių lapelių arba krapų, vienas kiaušinio baltymas (arba trynys), 0,25 stiklinės grietinės, citrinos rūgšties, smulkaus cukraus ir druskos pagal skonį. Grietinėje troškinti burokėliai Nulupti ir nuplauti burokėliai, taip pat morkos, petražolės arba sa­ lierai supjaustomi šiaudeliais, s u d e d a m i į puodą, p r i d e d a m a sviesto, įpi­ l a m a acto ir šiek tiek v a n d e n s , s u m a i š o m a ir troškinama u ž d e n g u s , kol suminkštėja, prižiūrint, kad d a r ž o v ė s neprisviltų. Kai daržovės gatavos (paprastai reikia troškinti 4 5 — 6 0 m i n u č i ų ) , įberiama miltų, gerai išmai­ š o m a ; įdedama grietinės, įberiama druskos, cukraus, į m e t a m a lauro la­ pų, vėl p a m a i š o m a ir v e r d a m a d a r 10 minučių. • 500 gramų burokėlių — po 1 morką, petražolę arba salierą, po 1 arbatinį šaukštelį acto ir cukraus, 1 stiklinė grietinės, 1 valgomasis šaukštas miltų, 2 valgomieji šaukštai sviesto. Burokėliai su obuoliais ir grietine Gerai nuplauti j a u n i burokėliai nulupami, supjaustomi smulkiais kubeliais, užpilami nedideliu kiekiu verdančįo v a n d e n s ( 1 — 1 , 5 stikli­ nės) ir verdami u ž d e n g t a m e p u o d e . Nuoviras n u p i l a m a s , p e r k o š i a m a s p e r sietelį. Į išvirusius burokėlius pridedama pagal skonį druskos, cuk­ raus, įberiama miltų, praskiestų šaltu burokėlių nuoviru (3 v a l g o m a i ­ siais šaukštais), leidžiama pavirti, pagal skonį įpilama acto. Paskui su­ tarkuojami obuoliai, s u m a i š o m i su grietine ir s u d e d a m i į b u r o k ė l i u s . Viskas gerai i š m a i š o m a ir s u d e d a m a į salotinę. Šviežius burokėlius gali­ m a paruošti b e obuolių. 125


Burokėliai pieno padaže Burokėliai n u l u p a m i , supjaustomi griežinėliais ir palengva troški­ nami su nedideliu kiekiu v a n d e n s ir sviestu, indas u ž d e n g i a m a s dang­ teliu ir dar laikomas ant ugnies 1 5 — 2 0 minučių. Paskui vanduo nupi­ lamas, burokėliai sutaisomi su p i e n o padažu, druska ir patiekiami. • 600 g burokėlių, 1 valgomasis šaukštas sviesto, pusė stiklinės skysto pieno padažo, druskos pagal skonį. Burokėliai grietinėlės padaže Išvirti burokėliai nulupami, supjaustomi kubeliais, miltų uždaras p r a s k i e d ž i a m a s sultiniu, virtu su prieskoniais ir svogūnu, įpilama grie­ tinėlės ir gerokai p a v e r d a m a . P e r k o š t a m e p a d a ž e burokėliai pašildomi ir p a g a r d i n a m i pagal skonį. Patiekiami kaip priedas p r i e greitai p a g a m i ­ n a m ų patiekalų arba prie virtos kiaulienos. • 400 g burokėlių, 20 g sviesto, 20 g miltų, druskos pagal skonį, pipirų, 0,25 I mėsos sultinio, 1 lauro lapas, 6 pipirų žirniukai, 1 nedidelė svogūno galvelė, citrinos cedros, 0,25 1 grietinėlės, citrinos rūgšties, cukraus. Burokėlių

kotletai

Burokėliai išverdami ir n u l u p a m i , sutarkuojami smulkia tarka, su­ d e d a m i į puodą, užpilami pienu, į d e d a m a sviesto ir t r o š k i n a m a ant n e ­ didelės ugnies 10 minučių. Paskui įberiama kruopų ir troškinama dar 10 minučių. P u o d a s nukeliamas n u o ugnies, leidžiama ataušti. Kai bus vos

Įdaryti b u r o k ė l i a i Burokėliai n u p l a u n a m i , iškepami, tada n u l u p a m i ir arbatiniu šaukšleliu išskobiamas v i d u s . Šitaip paruošti burokėliai įdaromi m a l t a m ė s a su ryžiais, dedami į sviestu išteptą keptuvę ir k e p a m i orkaitėje 1 5 — 2 0 minučių. Prieš p a t i e k i a n t burokėliai apipilami grietine, vėl pastatomi kelioms m i n u t ė m s į orkaitę, paskui perdedami į dubenį ir apipilami susidariusiu p a d a ž u . Burokėlių gėrimas Burokėliai n u p l a u n a m i , n u l u p a m i , supjaustomi šiaudeliais. Paskui užpilami vandeniu, šiek tiek įberiama citrinos rūgšties, išverdamą ir k e l i o m s m i n u t ė m s p a s t a t o m a šaltoje vietoje. P e r k o š i a m a p e r m a r l ę , įbe­ riama smulkaus c u k r a u s . • Trims vidutinio dydžio burokėliams — 4 stiklinės vandens, citrinos rūgšties ant peilio galo, 0,5 stiklinės smulkaus cukraus. •

Pieno ir b u r o k ė l i ų gėrimas Į išplaktą rūgusį pieną po truputį p i l a m o s burokėlių ir pomidorų sultys, obuolių tyrė ir suberiami smulkiai supjaustyti petražolių lapeliai. \ gatavą gėrimą įberiama druskos, c u k r a u s ir pipirų. • 100 ml rūgusio pieno, 50 ml burokėlių sulčių, 25 ml pomidorų sulčių, 25 g obuolių tyrės, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį, cukraus, pi­ pirų.

šilti, į m u š a m a s kiaušinis ir gerai išmaišoma. Iš gatavo įdaro daromi kotletai, apvoliojami miltuose ir a p k e p i n a m i v e r d a n č i a m e svieste. Pa­ tiekiami su grietine. • Dviem vidutinio dydžio burokėliams — 1 valgomasis šaukštas manų kruopų, 1 valgomasis šaukštas sviesto (margarino), 1 kiaušinis, 1 valgomasis šaukštas miltų, druskos pagal skonį.

BUROKĖLIŲ A T S A R G Ų P A R U O Š I M A S Rauginti

burokėliai

Šitokie burokėliai tinka barščiams. Be to, ne tik patys burokėliai, Burokėlių

ir varškės

sklindžiai

bet ir sūrymas. R a u g i n t i i m a m i tvirti, sveiki gumbai. Burokėliai surū­

Burokėliai n u l u p a m i ir sutarkuojami smulkia tarka. Į košę įberiama

šiuojami pagal didumą, n u p j a u n a m o s viršūnėlės ir šaknelės, n u l u p a m i .

kvietinių miltų, plonais griežinėliais supjaustytų n u l u p t ų obuolių, gerai

Nuvalyti burokėliai n u p l a u n a m i , sudedami į indą, paprastai u ž d e n g i a m a

ištrintos varškės, įpilamą p i e n o , į m u š a m a s kiaušinis, įberiama cukraus,

audiniu, p r i s p a u d ž i a m a dangčiu, svarmeniu ir užpilami druskos tirpalu

druskos, viskas i š m a i š o m a ir k e p a m i nedideli sklindžiai. Patiekiant api­

(300 g druskos kibirui v a n d e n s ) . S ū r y m a s turi a p s e m t i dangtį 1 0 —

pilami lydytu sviestu. Atskirai p a d u o d a m a grietinė.

15 c m . Rauginami 20° C temperatūroje, be to, kartkartėmis reikia nu­

• 200 g burokėlių, 4 valgomieji šaukštai kvietinių miltų, 100 g obuolių, 350 g varškės, 0,7 stiklinės pieno, 1 kiaušinis, 0,5 valgomojo šaukšto smulkaus cuk­ raus, 30 g lydyto sviesto, 0,75 stiklinės grietinės, draskos pagal skonį. 126

plauti dangtį, pašalinti pelėsius, putas. Penkioliktąją dieną šakniavaisiai ima balti, sūrymas p a s i d a r o tamsiai rudas — burokėlius g a l i m a valgyti. R a u g i n t u s burokus reikia laikyti šaltai (rūsyje). 127


Rauginti su ruginiais miltais ir k m y n a i s burokėliai 10 kilogramų b u r o k ė l i ų i m a m a 100 g ruginių miltų, p u s ė arbatinio šaukštelio kmynų, 8 1 v a n d e n s . Šakniavaisiai dedami į statinaitę, kiek­ viena eilė apibarstoma k m y n a i s , u ž p i l a m a šaltu vandeniu. Tada su šiltu v a n d e n i u išmaišomi miltai ir supilami į statinaitę. Po to u ž d e n g i a m a audiniu, pridengiama d a n g č i u , p r i s p a u d ž i a m a svarmeniu ir dvi savaites l a i k o m a kambario t e m p e r a t ū r o j e . Marinuoti su kopūstais burokėliai N u l u p k i t e , nuplaukite ir perpjaukite į 4 dalis k o p ū s t o galvą. N u l u p ­ kite, n u p l a u k i t e ir supjaustykite žiedais burokėlius. K o p ū s t u s ir b u r o k ė ­ lius p a k a i t o m eilėmis s u d ė k i t e j emaliuotą puodą, užpilkite v e r d a n č i u v a n d e n i u su actu ir druska, uždenkite dangčiu (mažesniu n e g u p u o d a s , kad pasinertų į vandenį ir prispaustų daržoves). Ant viršaus u ž d ė k i t e svarmenį. Po 6 — 7 dienų b u s gatava. • 125 g daržovių —- 5 g acto, 10 g druskos.

Džiovinti

burokėliai

N e l u p t i burokėliai n u p l a u n a m i , standžiai s u d e d a m i į puodą, užpi­ lami v e r d a n č i u vandeniu ir v e r d a m i , kol suminkštėja. N u l u p a m i , smul­ kiai supjaustomi, išdėliojami ant popieriumi ištiestų skardų ir p a s t a t o m i j orkaitę arba krosnį, laikomi 1 0 — 1 5 minučių 5 0 — 6 0 ° C t e m p e r a t ū r o ­ j e ; paskui apvartomi ir d a r laikomi karštyje 1 valandą. Pabaigti džiovin­ ti b u r o k ė l i u s galima kambaryje, šiltoje vietoje.

Senų senovėje m o r k o s b u v o labiausiai paplitusios daržovės. M o r ­ k o s vartojamos turbūt daugiau kaip 4 tūkstantmečiai. Tai r o d o tyrimai ir archeologų surinkta medžiaga. Šveicarijoje, netoli B e r n o , virš polinių pastatų sluoksnio rasta suakmenėjusių m o r k ų liekanų. P o m p ė j o s , Herk u l a n u m o ir Stabijos kasinėjimai p a r o d ė , kad 79 metais išsiveržusio Vezuvijaus lava užpiltų senų n a m ų sienų p i e š i n i u o s e yra pavaizduoti ryšeliai m o r k ų . S e n o v ė s graikai m o r k a s v a d i n o „ d a u k u s " (aštriomis), n e s b u v o kar­ tus, aštrus jų sėklų skonis. Jų šakniavaisiai b ū d a v o v a l g o m i , o sėklomis Senovės Graikijos gydytojai g y d y d a v o plaučių ligas. Senovės R o m o j e m o r k o s labai išpopuliarėjo. D a r ž o v ė s garbei p o e t a i eiliuodavo odes, su­ k u r d a v o ilgiausius traktatus apie m o r k ų n a u d i n g u m ą , kulinarai iš mor­ kų g a m i n d a v o įvairius valgius, o gydytojai j o m i s g y d y d a v o . Viduriniais amžiais m o r k o s b u v o plačiai vartojamos ir p r i t a i k o m o s E u r o p o s šalyse, iš čia buvo atvežtos į Ameriką, Australiją ir Naująją Zelandiją. I š V i d u r ž e m i o j ū r o s pakrančių m o r k o s n u k e l i a v o prie J u o d o s i o s j ū r o s , į P a d n e p r ę , iš kur j a u X I V a. p a m a ž u ė m ė plisti Rusijon. Daugelyje senųjų kulinarijos knygų yra į d o m i ų receptų, kaip ga­ minti iš m o r k ų patiekalus, p a d a ž u s ir sulčių m i š i n i u s su morkų sultimis. Įdomiai m o r k o s vartojamos Prancūzijoje ir Vokietijoje. Viduriniais amžiais Vokietijoje b u v o tikima, kad tamsoje m o r k o m i s smaguriauja nykštukai, o pavaišinęs n y k š t u k u s m o r k o m i s , kitąryt toje vietoje, kur buvai palikęs maisto, rasi aukso lydinį. Ž i n o m a , šito nebū­ davo, bet legenda gyvavo ilgai, o d a b a r persikėlė į pasakų siužetus. Krivičiai — tautelė, gyvenusi v i e n a m e senosios Rusios regione, m o r k a s d o v a n o d a v o velioniui. Į valtį šalia n u m i r ė l i o dėdavo m o r k ų , o paskui p a d e g d a v o . Sudegusios m o r k o s turėjo būti numirėlio maistas a n a p u s i n i a m e gyvenime. M o r k ų daržai būdavo aplink didelius m i e s t u s .

128

9—20

¡29


Dar senovės R o m o s rašytojai garbindavo m o r k a s , v a d i n d a v o dar­

Įsidėmėkite...

žovių karalienėmis. Iš tiesų m o r k o s e labai g a u s u vitaminų (A, B [ , B 3 , B 6 , B 9 , C, E, K, P P ) , m i n e r a l i n i ų kalio, kobalto, geležies, vario, j o d o , fosforo druskų ir fermentų, a z o t o ir kitų m e d ž i a g ų , j o s e vyksta aktyvi

• Sultingiausios yra storos neilgos kų

išspaudžiamos

kaip

priedas,

angliavandenių a p y k a i t a (iki 1 5 % fruktozės ir g l i u k o z ė s ) ir d a u g auga­

virti,

todėl

linio insulino. M o r k o s e labai g a u s u karotino (9 mg 100 g žalios m a s ė s ) ,

tus,

o tai s u d a r o 2 — 3 parų n o r m ą , kurios būtinai reikia o r g a n i z m u i . K a i trūksta m a i s t e k a r o t i n o , s u t r i n k a ž m o g a u s m e d ž i a g ų apykaita, liesėjam a , blogai a u g a m a , sutrinka nervų sistemos ir įvairių vidaus sekrecijos liaukų veikla, susilpnėja o r g a n i z m o atsparumas infekcijoms, ir p a b l o g ė ­

taip

• Kad morkos pjaukite. kyti:

suyra

audiniu,

ne

Į d o m i a u s i a tai, k a d m o r k o s e , kaip ir č e s n a k u o s e bei s v o g ū n u o s e , lėlį m o r k o s , ir burnoje g e r o k a i sumažėja mikrobų. Gerai l a i k o m o s m o r k o s ilgai išbūna ir tinka m a i s t u i ištisus m e t u s .

M o r k o s skatina žindyvių p i e n o išsiskyrimą, v a r o k i r m ė l e s ir spalines. Morkų sultys gerai g y d o pūliuojančias ir n u d e g i m o žaizdas.

M o r k a s ruošti ir vartoti reikia su riebalais, n e s v i e n a s svarbiausių morkų k o m p o n e n t ų — k a r o t i n a s — pasisavinimas tik kartu su rieba­ lais. Į d o m u , kad dar gerokai iki tol, kai b u v o atskleista vitaminų pri­ gimtis ir jų v a i d m u o o r g a n i z m e , senovės gydytojai praktikai g y d y d a v o M o r k o s normalizuoja s k r a n d ž i o , ž a r n y n o bei k e p e n ų funkciją, stip­

atitinkamai m a ž i a u vartoti d u o n o s arba kruopų patiekalų, k a d n e b ū t ų pažeistas angliavandenių b a l a n s a s . 130

morkas

Iš tokių

salotas,

rūšių

virti,

pagardų

(majonezu, esantis

• Morkos

pjaustomos

mi

burokėliai

ir ropės.

morkas

daryti

mor­

valgomos

iš jų

žalios

reikia

ilgai

apkepus,

kotle­

minas

C.

skusti

labai plonai,

kartoka, vysta.

prarandamos

ruošdamos

be

2—3

valandas.

vandens,

grietine).

Šitaip iš

lai­

druskos.

Nuskustas

švariu

sudrėkintu

pridengtas

sutarkuokite

karotinas,

nu­

negalima

Vandenyje jų mineralinės

inde

aštriu peiliu. būtinai ją

smulkia

tarka

paruoštų

kurio

ir

morkų

žmogaus

sumaišykite

geriausiai pa­

organizme susida­

A.

• Virti puode.

reikia

visada

salotoms

vitaminas

morkos

pailgais

dedamos

Ypač daug

Todėl puodą,

uždenkite dangteliu.

į

vitaminų kuriame

šiaudeliais. verdantį

vandenį

suyra,

kai

verdate

arba

Dar svarbu,

Lygiai

taip

pat

— geriau

morkos

išlieka

verdamos

troškinate

pjausto­ vita­

atidengtame

morkas,

būtinai

kad po dangčiu būtų kuo mažiau tuš­

tumos. • Morkas, pjaustykite

kaip

beveik

visus

verdamus

šakniavaisius,

geriausia

šiaudeliais.

• Sriuba žo

su

riebalus,

morkomis

kuriuose

visada

labai

pakepinamos

gražiai

morkos,

atrodo:

karotinas

oranžine

arba

nuda­

gintarine

spalva. • Dalis visada riau

dietinės ir g y d o m o s i o s m i t y b o s p r o d u k t a s . Tačiau valgant m o r k a s reikia apskaičiuoti bendrą a n g l i a v a n d e n i ų kiekį g y d o m a j a m e valgiaraštyje ir

kaip

ro

riebalais, n u d a ž y t a i s m o r k ų sultimis. rina kraujagysles ir regėjimą, reguliuoja kraujotaką, yra n e p a k e i č i a m a s

ilgiau

sisavinamas jose

Iš m o r k ų sėklų g a m i n a m a s daukarino p r e p a r a t a s , vartojamas n u o spazmų. Šis vaistas tinka ir n u o akmenligės bei stenokardijos.

C,

laikykite

• Žalias

Visur yra s p a u d ž i a m o s m o r k ų sultys, kurios d a ž n i a u s i a i v a r t o j a m o s vai­ kų mityboje.

viršūnėlė

vitaminas

penų veiklą, teigiamai veikia ligonius, sergančius vainikinių arterijų ne­

gausu fitoncidų, n o r s j o s n e t u r i j o k i o kvapo. P a k a n k a p a k r a m t y t i gaba­

(karotelės). į

Kitų

troškinti,

Nuskustos' morkos greičiau geriau

su

morkos dedama

marinuojamos.

nepatamsėtų,

morkos

morkas

m o r k o s gydo n u o viršutinių k v ė p a v i m o takų u ž d e g i m o .

pat

pudingus.

Pažaliavusi

p a k a n k a m u m u su stenokardijos p o ž y m i a i s . M o r k ų sultimis g y d o m i li­

sultys,

rekomenduojama

ja regėjimas. M o r k o s gerai veikia virškinimą, taip pat kasą, gerina ke­

goniai, sergantys k e p e n ų funkcijos sutrikimais. S u m a i š y t o s su m e d u m i

geros

vitaminų

meskite išlieka

• Pervirtos • Jei ir

dėl

šiluminio

verdantį

apdorojimo.

vandenį.

Verdamas

Verdančiame

morkas

vandenyje ge­

vitaminai.

maistingos, niu

suyra

tik į jau morkos

nebe vartojate

1—2

tokios

ne

tik nebe

tokios

skanios,

bet ir nebe

tokios

verdančiu

vande­

naudingos.

džiovintas

valandas palaikykite

morkas, užpiltas

perpilkite jas šiltu

vandeniu,

kad

išbrinktų. 131


Morkos

verdamos

mažiau

būtų

tume pačiame

prarasta

vandenyje,

maistingųjų

• Morkų sultis galima

kuriame

mirko,

kad

kuo

medžiagų.

laikyti ne

ilgiau kaip dvi paras, pageidautina

šaldytuve. • Morkas

ruošiant ilgam

dedamos krūvelėmis, tį

drėgnu

smėliu.

• Morkos sausu

Laikomos

išsilaiko

upių smėliu.

burokėliams,

• Morkos deniu,

kuriuo

nupjaunami

išorę,

maždaug

2—4

kiekviena + 2°

mėnesius

bet

geriau buvo

reikia

C temperatūra. žiūrėti,

išsilaiko,

jeigu

apipilti svogūnų

į

dėžes

kuriame,

paskui su­

ir

trupu­

kaip

apibarstytos ir bulvėms,

Jei neturite rūsio,

kad smėlis prieš

lapeliai,

eilė apipilama

C temperatūroje.

sudėtos

Dėžės sustatomos rūsyje,

turi būti 3—5°

laikyti sandėliuke,

laikymui,

galvutėmis į

būtų

sudedant

truputį

galima drėgnas.

apšlakstomos

van­

lukštai.

Morkos su obuoliais M o r k o s sutarkuojamos stambia tarka, p r i d e d a m a pjaustytų žalių obuolių, įspaudžiama citrinos rūgšties, įberiama cedros ir s m u l k a u s cuk­ raus, viskas gerai s u m a i š o m a . Vietoj citrinos sulčių galima vartoti apel­ sinų sultis. • 300 g morkų — 300 g obuolių, 2 citrinos, žiupsnelis druskos, 2 valgomieji šaukštai smulkaus cukraus. Morkos su krienais M o r k o s sutarkuojamos s t a m b i a tarka, s u m a i š o m o s s u tarkuotais krienais ir užpilamos actu. P a t i e k i a m a p r i e virtos j a u t i e n o s , kepsnio, kotletų. • 200 g morkų — 4 valgomieji šaukštai tarkuotų krienų, aštuntadalis stiklinės vandens su actu, druskos ir smulkaus cukraus pagal skonį. Morkos su česnaku M o r k o s n u p l a u n a m o s , n u s k u t a m o s ir sutarkuojamos. Į j a s į d e d a m a

MORKŲ

PATIEKALAI

Varškė su grietine ir m o r k o m i s Varškė gerai ištrinama su tarkuotomis m o r k o m i s , c u k r u m i , grietine ir druska. Ja tepami sumuštiniai. • 250 g varškės, 1,5 morkos, 1 valgomasis šaukštas smulkus cukraus, 3 valgo­ mieji šaukštai grietinės, druskos pagal skonį. Morkų paštetas su varške Ištrinta varškė s u m a i š o m a su jogurtu, p r i d e d a m a smulkiai pjausty­ tų svogūnų galvelių ir laiškų, druskos pagal skonį, tarkuotų morkų ir išmaišoma. • 100 g minkštos varškės, 70 g žalių karotelių (bukagalių morkų), 20 g svogūnų galvelių, 50 ml jogurto, druskos pagal skonį, svogūnų laiškų. «

Sūrio paštetas su m o r k o m i s

tarkuoto česnako. A p i p i l a m a grietine arba majonezu, p a s ū d o m ą ir gerai išmaišoma. • 120 g morkų, 1—2 skiltelės česnako, majonezo arba grietinės. M o r k ų salotos su č e s n a k a i s ir riešutais Stambia tarka sutarkuotos m o r k o s s u m a i š o m o s su grūstu česnaku ir susmulkintais graikiniais riešutais, p a s ū d o m ą , įberiama c u k r a u s , įpi­ lama majonezo. • 400 g žalių morkų, 4 dalelės česnako, 100 g majonezo, 100 g graikinių riešutų banduolių, druskos ir cukraus pagal skonį. M o r k ų ir saldžiųjų žirnelių salotos N e d i d e l ė sutarkuota m o r k a s u m a i š o m a su 2 valgomaisiais šaukš­ tais žirnelių, įpilamas šaukštas uogų arba vaisių sulčių, šaukštas alie­ j a u s , p u s ė galvelės smulkiai supjaustyto s v o g ū n o . Jeigu reikia, pasūdykite. G a l i m a dėti obuolių, įberti c u k r a u s , pagardinti m a j o n e z u .

Sviestas ištrinamas, įdedama m i n k š t o sūrio, d r u s k o s , prieskonių, smulkiai sutarkuotų m o r k ų ir m a j o n e z o . Paštetas p a r ū g š t i n a m a s citrinos sultimis. • 100 g minkšto sūrio, 50 g sviesto, 50 g skustų morkų, 50 g majonezo, druskos pagal skonį, maltų saldžiųjų pipirų, citrinos rūgšties. 132

M o r k ų , obuolių ir riešutų salotos S t a m b i a tarka sutarkuojamos arba p l o n a i s šiaudeliais supjaustomos m o r k o s . Obuoliai n u l u p a m i , i š i m a m o s sėklos, supjaustomi p l o n a i s grie­ žinėliais. Graikinių riešutų branduoliai nuplikinami v e r d a n č i u vande133


niu, n u l u p a m a s apvalkalėlis ir supjaustomi. Obuoliai, m o r k o s , riešutai sumaišomi, p a s ū d o m i , p a g a r d i n a m i majonezu. S u d e d a m a j salotinę ir p a p u o š i a m a petražolių lapeliais. • 200 g morkų, 300 g obuolių, 100 g graikinių riešutų branduoių, 2 valgomieji šaukštai majonezo. Morkų, obuolių ir krienų salotos su grietine M o r k o s , obuoliai, krienai gerai n u p l a u n a m i , n u s k u t a m i , sutarkuo­ j a m i ir gerai s u m a i š o m i su grietine. Pagal skonį p a g a r d i n a m i c u k r u m i , p a s ū d o m i . S u d e d a m i į salotinę ir p a p u o š i a m i petražolių lapeliais. • 400 g morkų, 200 g obuolių, 70 g krienų, 1 stiklinė grietinės ir druskos pagal skonį, 15 g petražolių lapelių. Morkų, žaliųjų žirnelių ir obuolių salotos Virtos m o r k o s ir švieži nulupti obuoliai be sėklelių supjaustomi smulkiais kubeliais. Į j u o s p r i d e d a m a žaliųjų žirnelių, įberiama druskos ir cukraus pagal skonį, įpilama majonezo. G e r a i s u m a i š o m a , s u d e d a m a į lėkštę ir išlyginama. P a p u o š i a m a gražiai supjaustytais m o r k ų ir obuo­ lių gabalėliais. • 300 g morkų, 150 g konservuotų žaliųjų žirnelių, 100 g obuolių, 100 g ma­ jonezo, cukraus ir druskos.

M o r k ų ir vaisių salotos Obuolys, apelsinas ir b a n a n a s supjaustomi gabalėliais, s u m a i š o m i su dviem smulkia tarka sutarkuotomis vidutinio d i d u m o m o r k o m i s , ra­ zinomis ir susmulkintais riešutais, įberiama cukraus pagal skonį. Jeigu salotos nelabai sultingos, g a l i m a įspausti apelsinų sulčių. M o r k ų ir kuragos (džiovintų abrikosų be kauliukų)

salotos

Supjaustytas morkas užpilkite valgomuoju šaukštu v a n d e n s , puodą uždenkite ir pastatykite ant ugnies. Kai troškintos m o r k o s atvės, sumai­ šykite j a s su išmirkyta m i n k š t a kuraga, pagardinkite grietine ir cuk­ rumi. • Dviem morkoms — 30 g kuragos, valgomasis šaukštas grietinės, šaukštelis cukraus. M o r k ų , medaus ir riešutų salotos Sveikos ryškiai o r a n ž i n ė s m o r k o s labai plonai n u s k u t a m o s ir nu­ p l a u n a m o s . Sutarkuojamos smulkia tarka, p a s ū d o m o s ir a p i p i l a m o s cit­ rinos sultimis. įberiama grūstų riešutų, įkrečiama m e d a u s ir išmaišoma. Patiekiamos kaip šaltas u ž k a n d i s arba priedas prie m ė s o s ir žuvų. • 350 g morkų, 70 g graikinių riešutų branduolių, 20 g medaus, citrinos sulčių, druskos pagal skonį; papuošiama vyšniomis iš kompoto.

M o r k ų salotos su ragučiais Išverdamą 2 5 0 g ragučių, perpilama šaltu v a n d e n i u , s u m a i š o m a su 2 0 0 g troškintų m o r k ų , supjaustytų kubeliais,

M o r k ų sriuba

100 g žaliųjų žirnelių,

N u s k u s k i t e 5—6 vidutinio d i d u m o morkas, nuplaukite, supjausty­

100 g supjaustyto k u m p i o (galima p a n a u d o t i virtos m ė s o s likučius),

kite. Virkite, kol bus m i n k š t o s , 7 — 8 stiklinėse pasūdyto v a n d e n s . Įber­

į d e d a m a smulkiai supjaustyto rauginto a g u r k o , citrinos sulčių arba ac­

kite 2 valgomuosius šaukštus ryžių, saujelę vermišelių ir valgomąjį

to, druskos, šaukštelis garstyčių, p a g a r d i n a m a m a j o n e z u arba pomidorų

šaukštą miltų, pakepintų su 3 — 4 valgomaisiais šaukštais sviesto.

padažu.

Sriubą virkite tol, kol vermišeliai arba kruopos pasidarys minkšti. N u k ė l ę n u o viryklės, įberkite smulkiai supjaustytų petražolių lapelių,

Morkos su bananais Šviežios m o r k y t ė s n u p l a u n a m o s , n u š l u o s t o m o s , sutarkuojamos, ly­ giu sluoksniu s u d e d a m o s į dubenį. B a n a n a i n u l u p a m i , supjaustomi grie­ žinėliais ir s u d e d a m i s l u o k s n i u virš morkų. A p i p i l a m a grietinės padažu, citrinos sultimis, įberiama druskos ir pipirų. A p i b a r s t o m a petražolių la­ peliais. • 200 g morkų, vienos citrinos sultys, supjaustyti petražolių lapeliai, 2 bananai, 2 valgomieji šaukštai grietinės, druskos pagal skonį, pipirų. 134

uždarykite 2 kiaušiniais ir p u s e stiklinės rūgusio pieno. M o r k ų ir ryžių sriuba N u s k u s t a s morkas supjaustykite šiaudeliais. Ryžius perrinkite, nu­ plaukite, užpilkite karštu v a n d e n i u ( 7 0 — 8 0 ° C ) , uždenkite, užvirkite, nukelkite n u o ugnies ir leiskite pastovėti 1 5 — 2 0 minučių. Paskui užvi­ rinkite. Sriubą patiekite su sviestu. • 3 morkos, 3 valgomieji šaukštai ryžių kruopų, 3 stiklinės pieno, 4 stiklinės vandens, 2 valgomieji šaukštai sviesto. 135


M o r k ų ir salierų sriuba M o r k o s ir salierai n u s k u t a m i , supjaustomi kubeliais ir patroškina­ mi su 30 g sviesto, kad suminkštėtų. U ž p i l a m a 1 1 karšto v a n d e n s arba sultinio ir šiek tiek p a v e r d a m a . M a n ų k r u o p o s p a k e p i n a m o s be sviesto, kad pageltonuotų, s u b e r i a m o s į sriubą ir v e r d a m o s 8 — 1 0 minučių. Į m e ­ tama 20 g sviesto ir n u k e l i a m a n u o ugnies. U ž d a r o m a išplaktu su ža­ liais kiaušiniais rūgusiu p i e n u . Patiekiant sriuba p a g a r d i n a m a juodaisiais pipirais ir susmulkintais petražolių lapeliais. • 200 g morkų, 20 g salierų šaknų, 50 g svogūnų galvelių, 50 g sviesto, 30 g manų kruopų, 2 kiaušiniai, 100 g rūgusio pieno, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Pieniška morkų sriuba su obuoliais 4 m o r k o s , 2 obuoliai sutarkuojami s t a m b i a tarka, užpilami šaltu pienu (1 litru), p r i d e d a m i 2 valgomieji šaukštai m e d a u s . Pieniška morkų sriuba M o r k o s n u s k u t a m o s , gerai n u p l a u n a m o s , s u p j a u s t o m o s , s u d e d a m o s j puodą, į b e r i a m a c u k r a u s , į d e d a m a sviesto ( p u s ė v a l g o m o j o šaukšto), įberiama d r u s k o s pagal skonį, įpilama karšto v a n d e n s ir troškinama ret­ karčiais p a m a i š a n t . G a t a v o s m o r k o s kartu su n u o v i r u pertrinamos p e r tankų sietelį. Atskirai šiek tiek p a k e p i n a m i miltai, l e i d ž i a m a ataušti, s u d e d a m i į puodą, p r a s k i e d ž i a m i karštu pienu, gerai i š m a i š o m a , p r i d e d a m a tarkuo­ tų morkų, viskas gerai s u m a i š o m a ir v e r d a m a 8 — 1 0 minučių nugrai­ bant p u t a s . Išvirusį sriuba p a g a r d i n a m a sviestu (1 valgomuoju šaukštu). Jeigu yra gumuliukų, sriuba p e r k o š i a m a ir vėl u ž v e r d a m ą . • 500—600 g morkų, 1 arbatinis šaukštelis smulkaus cukraus, 1,5 valgomojo šaukšto sviesto, 0,5 valgomojo šaukšto kvietinių miltų, 5 stiklinės pieno, drus­ kos pagal skonį, 1 stiklinė vandens. Pieniška morkų ir ryžių kruopų sriuba Supjaustytos m o r k o s s u d e d a m o s į puodą: į d e d a m a sviesto (1 val­ gomasis šaukštas), įberiama c u k r a u s , įpilama šiek tiek karšto v a n d e n s ir t r o š k i n a m a u ž d e n g u s d a n g č i u . Kai v a n d u o u ž v e r d a , beriami ryžiai, pilamas p i e n a s , pusiau praskiestas vandeniu, ir v e r d a m a u ž d e n g u s 25 minutes. P a s k u i viskas p e r t r i n a m a ; kiek n o r i m a , p r a s k i e d ž i a m a karštu 136

pienu (maždaug 1 stikline); p a s ū d o m ą pagal skonį, p a k a i t i n a m a . Į gaInvą sriubą prieš patiekiant Į m e t a m a sviesto (1 valgomasis šaukštas). • 7 8 morkytės, 5 valgomieji šaukštai ryžių, 3 stiklinės pieno, 2,5 stiklinės vandens, 2 valgomieji šaukštai sviesto, 2 arbatiniai šaukšteliai smulkaus cuk­ raus, druskos pagal skonį. Manų košė su morkomis ( sutarkuotas m o r k a s įberiama cukraus, įdedama sviesto ir troški­ n a m a ant nedidelės ugnies 1 valandą. Paskui įpilama p i e n o , užverdamą, įberiama manų kruopų, p a m a i š o m a ir pastatoma į orkaitę 30 minučių, po to patiekiama. • 400 g morkų, 1 stiklinė manų kruopų, 4 stiklinės pieno, 2 valgomieji šaukštai smulkaus cukraus, 2 valgomieji šaukštai sviesto, druskos pagal skonį. Virtos m o r k o s Nuskustos m o r k o s s u p j a u s t o m o s , sudedamos į puodą, užpilamos nedideliu kiekiu v a n d e n s , kad būtų tik pusiau apsemtos, įberiama drus­ kos, cukraus, į d e d a m a pusė v a l g o m o j o šaukšto sviesto ir u ž d e n g u s ver­ d a m a 2 0 — 3 0 minučių. Tada m o r k o s u ž d a r o m o s sviestu, p e r d e d a m o s į dubenį, apibarstomos petražolių lapeliais, a p d e d a m o s p y r a g o skrebu­ čiais. Taip pat g a l i m a paruošti kaliaropes, griežčius ir ropes, bet reikia iš anksto nuplikyti v e r d a n č i u v a n d e n i u , vanduo paskui išpilamas. • Vienam kilogramui daržovių — 0,5 valgomojo šaukšto cukraus ir 2 valgomie­ ji šaukštai sviesto. Troškintos

morkos

Nuskustos m o r k o s s u p j a u s t o m o s žiedeliais arba griežinėliais, sude­ d a m o s į puodą, iki p u s ė s u ž p i l a m o s vandeniu, p a s ū d o m o s , įdedamas 1 valgomasis šaukštas sviesto, u ž d e n g i a m a ir t r o š k i n a m a 2 0 — 3 0 minu­ čių. M o r k o s u ž d a r o m o s miltais, sumaišytais su likusiu sviestu, ir troš­ k i n a m o s dar 5 — 1 0 minučių. Vienam kilogramui morkų — 2 valgomieji šaukštai miltų, 2 valgomieji šaukštai sviesto. Troškintos m o r k o s su svogūnais ir žalumynais P u o d e ištirpinami taukai, j u o s e patroškinamos supjaustytos m o r k o s ir smulkiai pjaustyti svogūnai, įpilama pieno ir troškinama. M o r k o s pa­ g a r d i n a m o s pienu praskiestais miltais ir kaitinamos, kol užverda, įbe­ r i a m a druskos p a g a l skonį ir c u k r a u s , apibarstoma ž a l u m y n a i s . 137


• 800 g morkų, 2 valgomieji šaukštai taukų, 2 svogūnų galvelės, 1 valgomasis šaukštas miltų, 2 valgomieji šaukštai žalumynų, 1 stiklinė pieno, druskos pagal skonį, cukraus. Troškintos su ryžiais m o r k o s Žiedeliais supjaustytos morkos sudedamos į puodą, įberiami nuplau­ ti ryžiai, 1 valgomasis šaukštas sviesto, užpilama vandeniu arba pienu, uždengiama dangčiu ir troškinama. Patiekiant apibarstoma petražolių la­ peliais. • Vienam kilogramui morkų— 1,5—2 valgomieji šaukštai ryžių, 2 valgomieji šaukštai sviesto. Troškintos morkos

su

džiovintomis

slyvomis

ir medumi

Nuskustas m o r k a s supjaustykite smulkiais kubeliais ir troškinkite piene su sviestu, kol bus pusiau gatavos, paskui, įberkite razinų, išmir­ kytų džiovintų slyvų, įdėkite medaus ir troškinkite, kol bus gatavos. Džio­ vintas slyvas galima pakeisti kuraga. • 2 morkoms - -2 valgomieji šaukštai pieno, šaukštas medaus, šaukštas razinų, 6—7 džiovintos slyvos. M o r k o s su žaliais pomidorais Šviežios m o r k o s ir žali pomidorai nuplaunami ir supjaustomi žiede­ liais. Pasūdomi ir papipirinami, užpilami aliejumi ir troškinami 20 minu­ čių. Nukeliami n u o ugnies ir ataušinami. P r i d e d a m a grūsto česnako ir susmulkintų petražolių lapelių. Patiekiamos kaip šaltas užkandis. Panašias salotas galima padaryti iš morkų ir žalių raugintų pomidorų. • 400 g morkų, 400 g žalių pomidorų, 50 g svogūno galvelių, 50 g aliejaus, 5 petražolių šakelės, 4 — 5 skiltelės česnako, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. M o r k o s su grietinėle Gerai nuskustos, nuplautos morkos išverdamos p u o d e , pasūdytame vandenyje. Po to v a n d u o nupilamas, paliekama tik labai nedaug, įmeta­ ma sviesto ir truputį pavirinama dangčiu u ž d e n g t a m e puode. Šitaip išvirtos m o r k o s sudedamos į salotinę ir užpilamos grietinėle. Nedidelės m o r k o s verdamos nepjaustytos, didelės perpjaunamos. • 500 g morkų, 1 arbatinis šaukštelis sviesto, 0,5 stiklinės 2 0 % riebuno grieti­ nėlės, druskos pagal skonį. 138

»

Morkos su jogurtu Morkos nusunkiamos, pašildomos su sviestu, apibarstomos miltais, užpilamos vandeniu ir p a v e r d a m o s . Prieš patiekiant užpilamos išmaišytu logurtu, pašildomos (galima įdėti tarkuotų krienų) ir u ž d a r o m o s . Patiekiamos su b u l v ė m i s arba kaip priedas prie virtos m ė s o s , pjausnio ir t.t. • 40 g sviesto, 500 g konservuotų morkų, 10 g miltų, druskos pagal skonį, cukraus, jogurto. Morkos pieno padaže Nuskustos m o r k o s supjaustomos dalelėmis, sudedamos į puodą, įpi­ lama šiek tiek sultinio arba vandens, įdedama pusė valgomojo šaukšto sviesto, druskos ir cukraus, uždengiama dangčiu ir t r o š k i n a m a 2 0 — 3 0 minučių. Šitaip paruoštos m o r k o s užpilamos karštu pieno p a d a ž u ir at­ sargiai pamaišomos. • Padažui: 1 valgomasis šaukštas miltų truputėlį pakepinamas su tiek pat svies­ to ir praskiedžiamas karštu pienu, pilant po truputėlį. Padažas verdamas visą laiką maišant, 10 minučių, paskui pasūdomas. • 500 gramų morkų — 0,5 valgomojo šaukšto miltų, 160 g pieno, 1 arbatinis Šaukštelis cukraus, 1 v a l g o m a s i s šaukštas svipsto Švediškai

troškintos

morkos

M o r k o s ir bulvės supjaustomos, su žaliaisiais žirneliais patroškina­ m o s 1 5 — 2 0 minučių kartu su smulkiai supjaustytu riebiu kumpiu, pride­ d a m a stambiai pjaustytų svogūnų, įpilama mėsos sultinio, įberiama šiek tiek pipirų ir druskos. Į troškintas daržoves dedama žuvų filė, supjaustyta kubeliais, ir leidžiama dar pastovėti 10 minučių su daržovėmis. Prieš patiekant į daržoves įpilamas puodelis grietinės ir apibarstoma smulkiai supjaustytais petražolių lapeliais. • 300 g morkų, 300 g bulvių, 100 g jaunų žirnelių, 100 g kumpio, 1 svogūnas, 130 g mėsos sultinio, druskos pagal skonį, pipirų, žalumynų, 250 g žuvų filė. Morkos su pupelėmis Perrinktos pupelės p a m e r k i a m o s dviejuose litruose v a n d e n s ilgam laikui. Rūkyta mėsa v e r d a m a įpylus 0,5 1 vandens. Į verdantį sultinį įme­ t a m a supjaustyta m o r k a ir patroškinama uždengtame p u o d e . Pupelės ver­ d a m o s tame vandenyje, kuriame mirko, šiek tiek p a s ū d o m o s . Smulkiai supjaustyta virta m ė s a s u m a i š o m a su morkomis ir pupelėmis. Pridedama šaltu vandeniu atskiestų miltų ir dar karą paverdama. 139


• 150 g rūkytos mėsos, 2,5 1 vandens, 200 g pupelių, 600 g morkų, 1 valgomasis šaukštas miltų, druskos pagal skonį. Žuvys su morkomis M a ž a i s kubeliais supjaustyta s v o g ū n o galvelė patroškinama rieba­ luose. Keptuvėje išdėliojami ploni lašinių gabalėliai, ant viršaus — svo­ gūnai, nuskustos ir žiedeliais supjaustytos bulvės ir morkos, šiek tiek pasūdyti žuvų gabalėliai ir apipilama p o m i d o r ų pasta, praskiesta vande­ niu. B a i g i a m a virti u ž d e n g t a m e puode. Prieš patiekiant apibarstoma ža­ lumynais. • 1 didelis svogūnas, 1 valgomasis šaukštas taukų, 50 g lašinių, po 350 g bulvių ir morkų, 500 g žuvų filė, 2 valgomieji šaukštai pomidorų pastos, 0,5 1 vandens, žalumynų, druskos pagal skonį. Mokos su česnaku (bulgariškas valgis) M o r k a s supjaustykite lakštinių forma, užpilkite nedideliu kiekiu van­ dens ir troškinkite dangčiu uždengtame p u o d e . Paskui ištrinkite keptuvė­ je n e d a u g sviesto ir truputį pakepinkite su druska bei petražolėmis ištrin­ tą česnaką. Sumaišykite su morkomis ir d a r kartą šiek tiek pakepinkite. Patiekite su virtomis bulvėmis. M o r k ų dešrelės Sardeles nulupkite, supjaustykite smulkiais kąsneliais arba sumalki­ te m ė s m a l e kartu su nuskustomis, pusiau išvirtomis m o r k o m i s ir svogū­ nu. Į įdarą įmušamas kiaušinis, beriama miltų, pipirų, druskos pagal sko­ nį. Iš įdaro p a d a r o m o s dešrelės, pavoliojamos džiūvėsėliuose ir apkepi­ namos, kol parausvėj a. Patiekiant apibarstomos tarkuotais krienais. • 250 g morkų, 3 sardelės, 2 valgomieji šaukštai tarkuotų krienų, didelis svo­ gūnas, druskos pagal skonį, po žiupsnelį raudonųjų ir juodųjų pipirų, 50 g maltų džiūvėsių, 1—2 kiaušiniai, 1—2 valgomieji šaukštai miltų, taukų. Lietiniai su m o r k o m i s Išplakite kiaušinius, suberkite miltus, žiupsnelį druskos ir įpilkite tiek p i e n o , kad tešla būtų skysta. Įdaras: sutarkuokite nuskustą morką, sumaišykite su cukrumi, citri­ nos sultimis, uždenkite dangteliu ir pastatykite į šaldytuvą. Iš tešlos iškepkite plonų lietinių, dėkite m o r k ų įdarą ir apkepkite iš abiejų pusių. 140

• 400 g morkų, 2 arbatiniai šaukšteliai cukraus, žiupsnelis cinamono, 2 — 3 val­ gomieji šaukštai citrinos rūgšties, pusė litro pieno, 1 stiklinė miltų, 3 — 4 kiau­ šiniai, druskos pagal skonį, sviesto. •

M o r k ų Įdaras su kiaušiniais Morkos n u s k u t a m o s , n u p l a u n a m o s , sutarkuojamos rupia tarka, sude­ damos į troškintuvą arba gilią keptuvę, įdedama sviesto arba margarino, įpilama nedaug vandens. M o r k o s pašutinamos, tada p a s ū d o m o s , sumai­ šomos su cukrumi ir kapotais kiaušiniais. • 1 kg morkų, 3 — 4 kietai virti kiaušiniai, 3—4 valgomieji šaukštai sviesto arba margarino, cukraus ir druskos pagal skonį. •

Morkų kamuoliukai Į smulkia tarka sutarkuotas morkas sudedamos virtos ir sumaltos bulvės, įmušamas kiaušinis, suberiami smulkiai sukapoti žalumynai, ma­ nų kruopos, šiek tiek druskos. Viskas gerai išmaišoma. Iš paruoštos ma­ sės daromi kamuoliukai, apvoliojami džiūvėsėliuose ir kepinami marga­ rine, kol pagelsta. • 250 g morkų, 250 g bulvių, 1 kiaušinis, žalumynų, 40 g manų kruopų, druskos pagal skonį, maltų džiūvėsių. Morkų kotletai Nuskustos ir nuplautos m o r k o s plonai supjaustomos griežinėliais ar­ ba šiaudeliais, s u d e d a m o s į puodą, užpilamos karštu pienu, įdedamas valgomasis šaukštas sviesto, įberiama cukraus, druskos, u ž d e n g i a m a dangčiu ir troškinama ant vidutinės ugnies maišant, kad m o r k o s nepri­ sviltų. Kai m o r k o s išverda, apibarstomos manų kruopomis ir maišant ver­ damos ant m a ž o s ugnies 8 — 1 0 minučių. Paskui m o r k o s nukeliamos n u o ugnies, į j a s įleidžiami kiaušinių tryniai, gerai išmaišoma ir ataušinama. Iš ataušusios m a s ė s daromi kotletai, pavoliojami kiaušinių baltymuose, džiūvėsėliuose ir iš abiejų pusių apkepami. Gatavi kotletai patiekiami sų grietine arba p i e n o padažu. • Vienam kilogramui morkų — 0,5 stiklinės manų kruopų, 0,5 stiklinės pieno, 3 kiaušiniai, 0,5 stiklinės džiūvėsėlių, 1 arbatinis šaukštelis cukraus, 3 valgo­ mieji šaukštai sviesto. Morkų sklindžiai Nuskustos ir gerai nuluptos morkos sutarkuojamos smulkia tarka, į sutarkuotą masę įmušami kiaušiniai, druska, miltai. Viskas gerai išmai­ šoma ir k e p a m a su aliejumi kaip paprasti sklindžiai. • Pusantros stiklinės miltų — 3 kiaušiniai, 500 g morkų, druskos pagal skonį. 141


M o r k ų ir obuolių sklindžiai Smulkia tarka sutarkuokite morkas, supilkite kefyrą, manų kruopas, suleiskite iš anksto išplaktus kiaušinius, įberkite druskos ir actu nugesintos sodos, sumaišykite. Leiskite pusę valandos pastovėti. Rupia tarka sutarkuokite obuolius, j e i g u labai sultingi, supjaustykite peiliu. Smulkiai supjaustykite nuplautas džiovintas slyvas ir kartu su obuoliais sudėkite į tešlą ir išmaišykite. Kepkite saulėgrąžų aliejuje, patiekite su grietine arba uogiene. • 400 gramams morkų — 2 obuoliai, 3 valgomieji šaukštai kefyro arba kildyto pieno, 2 valgomieji šaukštai manų kruopų, 4 arbatiniai šaukšteliai smulkaus cukraus, 2 kiaušiniai, 100 g džiovintų slyvų, ketvirtis arbatinio šaukštelio so­ dos, druskos pagal skonį.

• 80 g morkų, 1,5 stiklinės vandens, 50 g sviesto, 450 g varškės, 1 stiklinė kvietinių miltų arba manų kruopų, 3 kiaušiniai, du trečdaliai stiklinės smulkaus cukraus, druskos pagal skonį, du trečdaliai stiklinės grietinės. Morkų ir pupelių apkepas Pupeles pamirkykite šaltame vandenyje 2 — 3 valandas, paskui su­ malkite mėsmale, sudėkite šiaudeliais supjaustytas morkas, įberkite drus­ kos pagal skonį. M a s ę gerai išmaišykite. Ant sausos k e p i m o skardos dė­ kite masę ir apkepkite 1 0 — 1 5 minučių 2 0 0 — 2 2 0 ° C temperatūroje. Kiau­ šinį praskieskite pienu, gerai išplakite ir supilkite ant apkepo. Kepkite dar 5—7 minutes. • 3 morkos, 1 stiklinė pupelių, 3 kiaušiniai, 1 stiklinė pieno, druskos pagal skonį.

M o r k ų zrazai M o r k a s nuskuskite, supjaustykite smulkiais šiaudeliais arba sutar­ kuokite rupia tarka ir patroškinkite puode ant nedidelės ugnies su pienu, pridėję sviesto, įbėrę cukraus, druskos. Šiek tiek ataušinkite, įmuškite kiaušinį ir išmaišykite. Paruoštą masę padalykite į paplotėlius. Į vidurį padėkite įdaro: su grietine, miltais, kiaušiniu sumaišytos varškės arba cukrumi apibarstytų supjaustytų obuolių. Paplotėlio galus sulipdykite ir suteikę ovalo formą apvoliokite džiūvėsėliuose. Apkepkite iš abiejų pu­ sių ir patiekite su grietine, uogiene arba m e d u m i .

Varškės ir m o r k ų apkepas Virtos arba žalios morkos sutarkuojamos, s u d e d a m a ištrinta varškė, įberiama manų kruopų, išmirkytų piene, įleidžiami dviejų kiaušinių try­ niai, ištrinti su smulkiu cukrumi ir druska. Viskas gerai išmaišoma ir atsargiai maišant supilami dviejų kiaušinių plakti baltymai. Po to masė išdėdama į pateptą sviestu ir maltais džiūvėsėliais pabarstytą kepimo skar­ dą, patepama kiaušinio ir grietinės (1 valgomasis šaukštas) plakiniu, sviestu ir a p k e p a m a orkaitėje. Patiekiant apkepas supjaustomas gabalais. Atskirai d u o d a m a grietinės.

• 6—8 m o r k o m s — pusė stiklinės pieno arba vandens, 2 valgomieji šaukštai sviesto, 3 valgomieji šaukštai cukraus, tiek pat manų kruopų, 1 kiaušinis.

• 500 g morkų, 300 g varškės, 3 valgomieji šaukštai manų kruopų, 4 valgomieji šaukštai pieno, 3 kiaušiniai, 1 valgomasis šaukštas smulkaus cukraus, 10 g mal­ tų džiūvėsėlių, 0,75 stiklinės grietinės, 25 g sviesto, druskos pagal skonį.

• Varškės įdarui— 4 — 5 valgomieji šaukštai varškės, šaukštas miltų, šaukštas grietinės, 1 kiaušinis. • Obuolių įdarui— 2 obuoliai, 1 valgomasis šaukštas cukraus. Varškėčiai su morkomis M o r k o s n u p l a u n a m o s , nuskutamos, supjaustomos plonais griežinė­ liais ir s u d e d a m o s į puodą, kur įpilama vandens ir įmetama sviesto (25 g). Dangčiu u ž d e n g t a m e p u o d e morkos troškinamos prižiūrint, kad nepri­ sviltų. Jeigu išverda visas vanduo, o m o r k o s dar kietos, įpilama v a n d e n s tiek, kad išgaruotų, kol m o r k o s išvirs. Išvirusios m o r k o s pertrinamos per sietelį, ataušinamos ir sumaišo­ mos su ištrinta varške. Paskui įpilama kvietinių miltų arba manų kruopų, įmušamas kiaušinis, įberiama cukraus, druskos, ir viskas sumaišoma. Iš gautos m a s ė s daromi varškėčiai ir pakepinami svieste (25 g). Patiekiami karšti su grietine. 142

Morkų tyrė Morkos n u s k u t a m o s , supjaustomos plonais žiedeliais ir išverdamos nedideliame kiekyje vandens, pasūdytame pagal skonį. Pertrinama per sietelį. Į tyrę supilami pakepinti svieste ir praskiesti pienu miltai, ir ver­ dama, kol pasidarys reikiamo tirštumo. Nukeliama n u o ugnies, maišant suleidžiami kiaušinio tryniai. Patiekiant apipilama karštu sviestu. Jei patinka, m o r k a s galima virti pusiau su bulvėmis. • 800 g morkų, 60 g lydyto sviesto arba margarino, 40 g miltų, 200 ml pieno, 2 kiaušinių tryniai, druskos pagal skonį. Kiaušiniai su m o r k ų tyre Iš morkų, sviesto ir pieno išverdamą tyrė (kaip aprašyta ankstesnia143


me recepte). Jei patinka, tyrę galima pasaldinti cukrumi ir padalyti por­ cijomis j lėkštes. Kiekvienai porcijai išverdamą po 2 kiaušinius (iš viso 8) be kevalų ir p a d e d a m a ant riekelės d u o n o s . Prieš tai duona aptepama dviem plaktais kiaušiniais ir a p k e p a m a svieste iš abiejų pusių, kol pa­ gelsta. Pakepintos riekelės duonos gražiai sudėliojamos ant tyrės. Kiau­ šiniai apipilami sviestu, nudažytu raudonaisiais pipirais. Patiekiama su salotomis.

grietine, apibarstomi smulkiai sutarkuotomis m o r k o m i s , pagardintomis citrinų sultimis su m e d u m i , garuose virtomis bulvėmis, apibarstomi ža­ lumynais, svogūnais ir papuošiami roželėmis iš morkų, u o g o m i s . Prieš dedant į orkaitę pica apšlakstoma grietinėle, sumaišyta su kiaušinio tryniu. Šis valgis p a t i e k i a m a s karštas. • Įdarui— 3 0 0 — 4 0 0 g morkų, svogūnų laiškų, 4 valgomieji šaukštai pomidorų tyrės, pusė stiklinės grietinės, pusė stiklinės grietinėlės, 1 kiaušinio trynys, pusė citrinos, 1 valgomasis šaukštas medaus, bulvių košės.

• 800 g morkų, 10 kiaušinių, 60 g sviesto, 40 g miltų, 200 ml pieno, cukraus, maltų raudonųjų pipirų, druskos pagal skonį, duonos, sviesto pakcpinimui.

• Tešlai— pusė stiklinės išrūgų ir grietinės, kvietinių miltų. M o r k ų tyrė su pieno p a d a ž u M o r k o s nuskutamos, n u p l a u n a m o s , supjaustomos, sudedamos j p u o ­ dą, užpilamos karštu vandeniu tiek, kad būtų tik truputį apsemtos. Įbe­ riama cukraus, įmetama sviesto, p u o d a s u ž d e n g i a m a s dangčiu, ir morkos troškinamos, kol pasidaro minkštos. Paskui pertrinamos per sietelį, pasūd o m o s pagal skonį, įpilama tiršto pieno padažo, pakaitinama iki virimo ir patiekiama. • 400 g morkų, 2 arbatiniai šaukšteliai smulkaus cukraus, 2 arbatiniai šaukšteliai sviesto, 1 stiklinė tiršto pieno padažo ir druskos pagal skonį.

M o r k ų p u d i n g a s su džiūvėsiais Pusė kilogramų m o r k ų nuplaunama, verdama, kol suminkštėja, nu­ lupama ir sutarkuojama. Į morkų košelę suberiami sugrūsti išsijoti džiū­ vėsiai (100 g), į m u š a m i 6 kiaušinių tryniai, 0,5 stiklinės cukraus, pašil­ dytas sviestas (100 g) ir trinami kartu, kol pasidaro purūs (pusę valan­ dos). Tada į ištrintus trynius sudedama morkų košelė, supjaustytos cukatos arba razinos, s u m a i š o m a , įberiama druskos pagal skonį ir supilami išplakti baltymai, išmaišoma, po to atsargiai sukrečiama į sviestu pateptą kepimo formą ir k e p a m a pusantros valandos.

Viščiukas su morkų padažu M ė s a supjaustoma porcijomis, s u m e t a m a į karštą vandenį ir verda­ ma kartu su m o r k o m i s , pomidorais, kvapiųjų pipirų žirniukais, lauro la­ pais, maltais juodaisiais pipirais ir druska. M ė s o s gabalėliai ištraukiami ir p a k e p i n a m i svieste, kad iš abiejų pusių apskrustų. Tame pačiame svies­ te p a k e p i n a m a tiek riekelių duonos, kiek porcijų mėsos. Likusiame svies­ te pakepinami miltai ir praskiedžiami sultiniu, kuriame virė viščiukas. S u d e d a m o s virtos, pertrintos per sietelį daržovės. Patiekiant į kiekvieną lėkštę p a d e d a m a riekelė keptos duonos, o ant j o s — gabalas m ė s o s , apipiltos morkų padažu, ir d u o d a m a s keptų bulvių, troškintų žirnelių arba kitų daržovių priedas bei salotų. • 600 g viščiuko mėsos, 150 g morkų, 100 g pomidorų, 80 g sviesto, 30 g miltų, 150 g duonos, stambūs kvapiųjų pipirų žirniukai, lauro lapas, maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Pica su žaliomis tarkuotomis m o r k o m i s U ž m i n k o m a tešla, apibarstoma miltais, suvoliojama į rutulį ir ap­ dengta servetėle laikoma pusę valandos. Tešla padalijama į 8 dalis. Iš kiekvienos dalies suformuojami plokš­ tainiai. Iškepami. Plokštainiai p a t e p a m i pomidorų pasta, sumaišyta su 144

Saldi m o r k ų suflė 350 g nepjaustytų morkų troškinama nedideliame kiekyje vandens, kol suminkštėja, paskui sutarkuojama smulkia tarka. Išplakama su 2 kiau­ šinių tryniais ir 50 g cukraus, kol suputoja, įpilama vieno apelsino (arba citrinos) sulčių, įberiama razinų ir susmulkintų riešutų. Atsargiai įmaišo­ mi gerai išplakti baltymai, m a s ė sudedama į k e p i m o formą ir k e p a m a 30 minučių vidutinėje temperatūroje. M o r k ų ir o b u o l i ų suflė Smulkiai supjaustytos m o r k o s užpilamos karštu virintu pienu ir troš­ kinamos, kol pasidaro minkštos, tada pertrinamos per sietelį, įberiama cukraus, druskos pagal skonį, manų kruopų ir paverdama visą laiką mai­ šant. Po to m a s ė ataušinama, įmušamas kiaušinis, įdedamas tarkuotas obuolys, i š m a i š o m a ir išdėdama į sviestu išteptą formelę. Suflė galima apkepti orkaitėje arba išvirti garuose įleidus formelę į puodą su verdan­ čiu vandeniu. • 50 g morkų, 30 g obuolių, ketvirtadalis kiaušinio, manų kruopų, pieno, cuk­ raus. 10-20

145


Morkų kremas M o r k o s sutarkuojamos ir patroškinamos su sviestu bei keliais šaukš­ tais v a n d e n s uždengtame inde arba elektriniame puode, kad pasidarytų visiškai minkštos. Sutrinama košelė. Į ją įpilamas pienas su išplaktais žaliais kiaušiniais ir krakmolu. Sumaišius išpilama į kepimo skardą, ant kurios b u v o truputį p a d e g i m a s cukrus. Jeigu cukraus nedeginote, o ištir­ p i n o t e piene, į košelę įberiama vanilino arba citrinos cedros. K r e m a s a p k e p a m a s orkaitėje nedidelėje temperatūroje iki norimo tirštumo. • 1 kg morkų, 1 1 pieno, 50 g sviesto, 3 kiaušiniai, 50 g cukraus, 100 g krak­ molo, citrinos cedros arba vanilino. Baltymų biskvitas su morkomis Kiaušinių baltymai plakami, kol susidaro tirštos putos, įberiama cuk­ raus ir plakama 10—15 minučių. Tada įberiama miltų, citrinos rūgšties ir sumaltų m ė s m a l e morkų. Masė atsargiai išmaišoma. K e p a m a orkaitėje ant p e r g a m e n t i n i o popieriaus 160—180° C temperatūroje 2 0 — 3 0 mi­ nučių. • 5 kiaušinių baltymai, 3 valgomieji šaukštai smulkaus cukraus, 4 valgomieji šaukštai kvietinių miltų, citrinos rūgšties ant peilio galelio, 2 morkos. Tortas su morkomis M o r k o s nuskutamos, sutarkuojamos plastmasine trintuve ir sumaišo­

M o r k ų sultys su grietinėle Morkos nuskutamos, sutarkuojamos smulkia tarka, įpilama virinto šalto vandens, išmaišoma, sultys išspaudžiamos per marlę, s u m a i š o m o s su grietinėle ir patiekiamos. • 600 g morkų, pusė stiklinės vandens, 1 stiklinė grietinėlės. M o r k ų ir pieno gėrimas 250 g p i e n o (galima ir rūgusio pieno arba jogurto), 125 g morkų sulčių, pusės citrinos arba 1 apelsino sulčių, cukraus arba m e d a u s pagal skonį s u m a i š o m a plaktuvu ir tuoj pat patiekiama. Išrūgų gėrimas su m o r k ų sultimis M o r k o s gerai n u p l a u n a m o s , nuskutamos ir sutarkuojamos smulkia tarka. Į sutarkuotas morkas įpilama išrūgų, gerai išmaišoma, p e r k o š i a m a per marlę ir įberiama cukraus pagal skonį. • 3 morkos, 3 stiklinės išrūgų, cukraus pagal skonį. Morkų putėsiai 20 g avižinių dribsnių sumaišoma su smulkiai sutarkuotomis morko­ mis, 1 obuoliu, sutarkuotu stambia tarka, susmulkintais riešutais, razino­ mis, įberiama cukraus pagal skonį ir šiek tiek įspaudžiama citrinos sul­ čių. Viskas atskiedžiama pienu, kad pasidarytų nelabai tiršta košelė.

m o s su m e d u m i , cukrumi, kiaušinių tryniais, grūstais riešutais, citrinų

sultimis ir cedra.- Mišinys plakamas, kol susidaro putos, {beriama manų kruopų, sumaišytų su džiūvėsėliais, k e p i m o miltelių, ir supilami išplakti

M O R K Ų ATSARGŲ

PARUOŠIMAS

baltymai. Viskas palengva išmaišoma, išpilama į sviestu pateptą ir mil­ tais pabarstytą torto formą ir kepama vidutinės temperatūros orkaitėje. Kai atvėsta, supjaustoma trimis vienodais sluoksniais, sutepama uogiene arba m a r m e l a d u . Galima tortą patiekti tik apibarstytą cukraus pudra. • 150 g morkų, 150 g medaus, 5 kiaušiniai, 90 g manų kruopų, 50 g maltų džiūvėsių, 100 g cukraus pudros, pusės citrinos sulčių ir cedros, 50 g lazdynų riešutų branduolių, šiek tiek kepimo miltelių (tešlos puriklio). MorKų

sultys

Raugintos morkos Morkos gerai nuskutamos, nuplaunamos, supjaustomos, s u m a i š o m o s su cukrumi ir druska. Nuluptos svogūnų galvelės supjaustomos plonais žiedeliais, s u m a i š o m o s su m o r k o m i s , viskas standžiai sukišama į stiklai­ nį, apdengiama linine servetėle ir aprišama. L a i k o m a vėsioje sausoje pa­ talpoje. • 1 kilogramui morkų — 2 svogūno galvelės, po 1 valgomąjį šaukštą cukraus ir druskos.

M o r k o s nuskutamos ir sutarkuojamos. Sultys išspaudžiamos per mar­ lę arba rankine sulčiaspaude. Sultys geriausia išsiskiria, kai m o r k o s per­ leidžiamos per sulčiaspaudę. ] sultis galima dėti medaus ar cukraus arba obuolių sulčių. 146

Sūdytos morkos Nupjaukite morkų viršūnėles, gerai nuplaukite ir sudėkite į kubiliu­ kus (stiklainius), uždenkite audiniu, dangteliu, prislėkite svarmeniu ir užpilkite sūrymu ( 4 0 0 — 5 0 0 g druskos kibirui vandens). 147


Konservuotos morkos M o r k a s supjaustykite gabalėliais, pakaitinkite verdančiame v a n d e ­ nyje 3 — 5 minutes, atvėsinkite, nulupkite ir sudėliokite į stiklainius. U ž ­ pilkite d r u s k o s tirpalu (200 g druskos kibirui vandens), sterilizuokite 60 minučių v e r d a n č i a m e vandenyje, uždarykite dangteliu ir ataušinkite. Sterilizuotos morkos Šviežios morkos n u s k u t a m o s , n u p l a u n a m o s ir supjaustomos 2 — 2 , 5 cm storumo žiedeliais. 5 minutes pakaitinamos verdančiame p a s ū d y t a m e pagal skonį vandenyje. S u d e d a m o s į stiklainius ir užpilamos karštu tir­ palu, paruoštu iš 500 ml vandens, 15 g druskos, 20 g cukraus, 30 ml 6% acto.

Bulvės kilusios iš Pietų Amerikos, kur n u o n e a t m e n a m ų laikų buvo svarbiausias A n d ų gyventojų maistas. Vietiniai indėnai dar prieš daugiau kaip du tūkstančius metų bulves džiovindavo, kad ilgiau išbūtų. 1570 metais ispanai iš Meksikos į Europą parvežė bulvių gumbų.

Stiklainiai sandariai u ž d a r o m i , sustatomi į didelį indą su karštu van­ deniu (80° C) ir sterilizuojami 20 minučių. Paskui ištraukiami ir p al i e­ kami ataušti.

Tačiau Europoje j o s dar ilgai buvo laikomos n u o d i n g o m i s ir maistui ne­

Sterilizuotos morkos p a t i e k i a m o s kaip priedas prie mėsos patiekalų arba d e d a m o s į salotas.

pradėjo valgyti bulves.

buvo vartojamos. Daugelyje šalių (Prancūzijoje, Vokietijoje ir kt.) tik po to, kai valdžia ėmėsi atitinkamų administracinių priemonių, gyventojai Mūsų laikais bulvės — labai paplitęs kultūrinis augalas. Planetoje sukurta apie tūkstantį bulvių rūšių.

Morkos pomidorų padaže N u p l a u t o s ir gerai nuvarvėjusios m o r k o s supjaustomos 5—6 mm griežinėliais arba sutarkuojamos rupia tarka, tada apkepamos aliejuje, kad suminkštėtų. Sudedamos į k e p i m o skardą, palenktą taip, kad n u t e k ė ­ tų aliejaus perteklius. Atskirai p a r u o š i a m o s sultys iš gerai nunokusių p o ­ midorų, p a v e r d a m o s 15—20 minučių, p a g a r d i n a m o s druska, c u k r u m i , pakepintais svogūnais, juodaisiais pipirais (žirniukais), lauro lapais ir s m u l k i n t o m i s petražolėmis bei krapais. Šitaip paruoštas pomidorų pada­ žas s u m a i š o m a s su apkepintomis m o r k o m i s : trys dalys m o r k ų — dvi da­ lys p o m i d o r ų padažo. Mišinys kaitinamas, kol užverda ir verdantis supilstomas į stiklainius, kad per 2 cm nesiektų krašto. Stiklainiai sandariai uždaromi ir 40 minučių sterilizuojami iki 80° C įkaitintame vandenyje. K o n s e r v a i valgomi kaip užkandis.

Bulvės vartojamos labai plačiai ir įvairiausiais tikslais. Iš jų gami­ nama daugiau k a i p du šimtai produktų, kaip antai: etilo spiritas, krakmo­ las, acetonas ir kt. Plačiai vartojamos gyvulininkystėje k a i p pašaras gy­ vuliams

Tačiau svarbiausia bulvių paskirtis — žmonių mityba. Maisto

produktai iš bulvių arba iš jų pagaminti valgiai užima svarbią vietą ž m o ­ nių mityboje. Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, N y d e r l a n d u o s e ir kitose šalyse bulvės dažniausiai pakeičia duoną. Dideliu k r a k m o l o kiekiu j o s artimos duonai, o mineralinėmis druskomis ir vitaminais — daržovėms. Bulvėse yra 7 6 , 7 % vandens, 19,2% angliavandenių, 0 , 5 % celciuliozės, 0 , 1 % riebalų ir 2 , 4 % baltymų. Bulvėse baltymų nedaug, užtai n e m a ž a įvairių amino rūgščių. Bulvėse

gausu

mineralinių

medžiagų,

daugiausia

kalio—

417

mg/%, fosforo — 51,5 mg/%, magnio — 23,2 mg/% ir m a ž i a u natrio bei geležies. Didelis kiekis kalio gerai veikia vandens ir druskų apykaitą. Bulvių gumbai — geras maistas ž m o n ė m s , kurių organizmas linkęs kaup­ ti skystį audiniuose. Bulvėse taip pat yra mikroelementų — silicio, bro­ m o , j o d o , m a n g a n o , aliuminio, kobalto, cinko, nikelio ir kt. N o r s jų kie­ kis ir nedidelis, šie elementai būtinai reikalingi o r g a n i z m o veiklai, nes dalyvauja h o r m o n ų , fermentų ir vitaminų gamyboje. B u l v ė s e taip pat gausu vitaminų. Pavyzdžiui, vitamino C v i d u t i n i š k a i — 21 mg/%.

148

149


Įrodyta, kad vitamino C yra daugiau gumbuose, išaugintuose smė­ lingose dirvose. Šviežiose bulvėse d a u g i a u vitamino C negu ilgai laiky­ tose, ypač vėlesniais laikotarpiais. Vitaminas C geriau laikosi sveikuose g u m b u o s e , o pažeistuose ir pašalusiuose greitai suyra.

Įsidėmėkite ... •Kad bulvės ilgiau išbūtų miesto sąlygomis, reikia jas perplauti silpnu permanganato skiediniu (rožinės spalvos) ir gerai išdžiovinti. Pas­ kui supilti į kartoninę dėžę su skylėmis ir laikyti tamsioje vietoje. • Bulvės nesudygs, jeigu švarius gumbus keturioms sekundėms pa­ nardinsite į kunkuliuojantį vandenį, o paskui kuo greičiau išdžiovinsite gryname ore, sudėliotas viena eile ant sauso audinio arba laikraščio. Virinimas nuslopina dygimą. • Skutant reikia nupjauti kuo plonesnį bulvės sluoksnelį, nes po oda yra maistingosios medžiagos. / vandenį, kuriame laikote bulves, įpilkite truputį acto. Pažaliavusius ir sudygusius gumbus galima virti tik gerai nuskutus (nupjaunamos pažaliavusios vietos, ir išskobiamos akutės), nes jose yra kenksmingos medžiagos — solanino. Jeigu pažaliavusios vietos nenupjaustomos, o akutės neišskobiamos arba valgoma daug bulvių, vir­ tų su lupenomis ir turinčių rūgščiai saldų aitrų skonį, galima susirgti. • Šviežias bulves bus lengviau skusti, jeigu trumpam panardinsite į karštą vandenį, o paskui — į šaltą. Taip pat lengva lupti pabuvusias 15— 20 minučių šaltame pasūdytame vandenyje bulves. • Nuo jaunų pagaliuku. • Smulkias rupios

druskos,

Paskui bulves reikės jos

lupti.

virtų

bulvyčių

odelę

geriau

lupkite plonu

bulvytes supilkite

į

ir stipriai

tankų keletą

drobinį maišą,

kartų paridenkite per stalą.

išpilkite į kiaurasamtį ir nuplaukite šaltu Sūdyti

įberkite saują

vandeniu.

Nebe­

srove —

išvirtos

verdant nereikia.

bulves pakiškite po

tekančio

vandens

• Nuskustos bulvės nuo oro patamsėja, praranda vitaminus. Todėl meskite jas į šaltą vandenį, bet neilgam. Vandenyje bulvės praranda tam tikrą kiekį krakmolo ir vitamino C, minkštimas kietėja. Valandą ar pus­ antros bulves galima palaikyti ir be vandens, bet uždengtas švariu drėg­ nu audiniu. 150

1—2 šaukš­

• Kad bulvės būtų birios ir skanios, nuskustas užpilkite pasūdytu verdančiu vandeniu ir virkite uždengtas ant didelės ugnies. • Neluptos bulvės site daugiau druskos, šaltu vandeniu.

verdamos per daug nesuvirs, jeigu ir geriaus lupsis, jeigu iškart po

į vandenį įbervirimo perpilsite

• Verdamos su lupenomis bulvės nesuskilinės, jeigu į vandenį įlašin­ site keletą lašų acto. Galima padaryti ir taip: subadykite odelę keliose vietose šakute. Taip pat galima padaryti, kai neluptos bulvės kepamos orkaitėje. • Verdamose su lupenomis bulvėse išlieka visas vitaminų ir minera­ linių druskų rinkinys, ypač kalio druskų, kurios gerina širdies veiklą ir reguliuoja ritmą. Bulves reikia sumesti į puodą su karštu vandeniu, san­ dariai uždengti dangčiu ir virti ant nedidelės ugnies. Vanduo turi vos apsemti bulves. Likus 5—10 minučių iki virimo pabaigos įberkite truputį druskos. Šitaip išvirtose bulvėse lieka daugiau mineralinių druskų negu nenuskustose. • Senos bulvės bus skanesnės ir ant jų neatsiras po virimo tamsių dėmių, jeigu į vandenį įpilsite truputį acto (1 valgomąjį šaukštą 1 l van­ dens). Beje, bulvės tada nesuvirs. • Senos

bulvės bus kur kas skanesnės, jeigu

virdami įbersite trupu­

tėlį cukraus. Jos verdamos nepajuoduos, jeigu į vandenį įpilsite šiek tiek pieno.

užriškite

• Nuskustas bus birios.

nusmailintu

• Kad bulvės nesukristų, verdant į vandenį galima įpilti tus kopūstų arba agurkų sūrymo.

• Jeigu vandenyje, šaukštas

reikia

virti apšalusias

o paskui—

verdančiame,

bulves, palaikykite jas kur,

be

šaukšto

minutę šaltame druskos,

įpiltas

acto.

• Saldus

truputėlį

bulves palaikysite

apšalusių

18—20°

C

• Bulvės mažiau praranda

bulvių skonis

išnyks, jeigu

5—7 dienas

temperatūroje. vitaminų,

kai verdamos ne vandenyje,

o

garuose. • Bulves

salotoms

reikia

virti

vandenyje su

nedideliu

kiekiu

acto.

• Jeigu norite, kad bulvės išvirtų greičiau, įmeskite į vandenį 1 val­ gomąjį šaukštą margarino. 151


• Pagal taisykles, bulves reikia dėti į verdantį vandenį ir virti ant vidutinės ugnies, sandariai uždengtas dangčiu. Jeigu ugnis bus didelė, bulvės suvirs iš išorės, o viduje liks žalios. • Skustas bulves reikia virti nedideliame kiekyje vandens, ne dau­ giau kaip pusiau apsemtas, o dar geriau — garuose. Askorbino rūgštis gumbuose sparčiai yra, kai bulvės ilgai pabūna vandenyje. Bulves reikia tuoj pat sumesti į karštą vandenį.

to

• Nepatartina bulves virti skardiniame arba prarandama daug maistingųjų medžiagų. • Kai kurių

me,

rūšių

bulvės suverda

ir pavandenija.

reikia vandenį nupilti 15 minučių po to,

dangčiu

ir

toliau

virti

ant

nedidelės

variniame inde,

nes nuo

Kad šito

kuo

mažesniame

vandens

kiekyje. • Dvi trys skiltelės česnako, vyniotas vės,

pagerina jų

truputį

įmestų į vandenį,

nuskustos

citrinos

truputėlį

bulvės

bus

itin

baltos, jeigu

truputį

Kad

verdamos

• Neišmeskite ilgai laikytų iškrapštykite

lupkite storesnę solaninas) vandenį. bulvių

nepatamsėtų,

ir

į

vandenį

bulvių,

akutes

net jeigu sudygo

ir palaikykite

šaltame

ir suvyto.

vandenyje.

virkite

gumbus

supjaustytus,

būtinai nupilkite.

Tačiau

meskite

į

Prieš Lupeną

medžiaga

verdantį pasūdytą

labai sudygusių, pažaliavusių

nevalgykite. košę skieskite

būtų puri, • Bulvių • Senų

kiaušinio

tik

įdėkite sviesto

košė bulvių

naudingesnė tyrė

bus

verdančiu pienu,

kitaip ji papilkės.

Kad

ir pamažu pildami pieną plakite. negu pjaustytos

skani

į ją

supilsite

baltymą. o

trinti per šerių sietelį.

traškės, jeigu

nedideliais

• Kepamos miltais.

o

laikysitės šių

bulvės — nusausintos

griežinėliais

reikia

bulvės

sūdyti

gerai

rankšluosčiu,

sąlygų:

taukai keptuvėje

rankšluosčiu.

bet sunkiau

tuose pelenuose

arba

• Kad bulvės

bulvės

tai

vitaminų negu keptose.

virškinamos.

orkaitėje

būtų purios,

sumeskite į verdančius

supjaustytos

taukus,

iškeptos

kepa­ neuž­

svieste

ataušusias.

apskrus, jeigu prieš

• Virtose bulvėse daugiau ir skanesnės,

Labai skanios

keptos

truputėlį

apibarsty­

Nors keptos bulvės ir maistingos karš­

bulvės.

supjaustykite griežinėliais, bet neleiskite apskrusti,

2—3

minutėms

ištraukite ir kep­

kite, kol iškeps. • Prieš kepdami bulves orkaitėje, subadykite šakute, kad nesuskiltų. Keptos bulvės patiekiamos karštos, gumbai nepjaustomi, su luobele. Jas skanu valgyti su sviestu, raugintomis arba marinuotomis daržovėmis, sa­ lotų lapais, daržovių ikra, silke. • Bulvių

išplaktą

bulvės

traškios, jas

skusdami

bulvės.

ir puri, jeigu

• Virtas bulves geriau ne malti mėsmale, 152

įpilkite

lapą arba

(per ilgą laiką po oda susikaupia kenksminga

Nuovirą

• Bulvių košė

bulvės

o tik nuskustos. Kad būtų

acto.

virdami,

• Kad

į vandenį įlašin­

česnako ir lauro

nusausinkite jas

• Žalios skustos bulvės, supjaustytos nedideliais gabalėlias, mos keptuvėje uždengtos dangčiu, iškepa kur kas greičiau negu dengtos.

site

įmeskite į vandenį 2—3 skilteles krapų.

• Keptos

turi būti labai įkaitę,

bul­

sulčių.

• Prieš dėdami bulves į gruzdintuvą, apkeps sausa traškanti plutelė.

• Bulvės kepamos stipriai įkaitintoje keptuvėje, o sūdomos tada, kai griežinėliai pagelsta iš visų pusių. Jeigu pasūdysite bulves, kol dar ne­ apkepė plutelė, iš jų ištekės sultys, susimaišys su taukais, griežinėliai praras formą, spalvą ir skonį.

būtų

• Senos bulvės verdamos ne su lupenomis, skanesnės,

kuriame verda

skonį.

• Verdamos site

lauro lapas arba į skiautelę marlės su­

truputis džiovintų krapų,

tada

išvengtu­

kai užverda, uždengti puodą

ugnies

• Kad bulvės greičiau apkeptų, panardinkite jas žalias į karštą van­ denį kelioms minutėms, leiskite apdžiūti, tada dėkite ant karštos kep­ tuves.

kotletai

neištrauksite

• Bulvių

kotletai

bus puresni, jeigu iš

bus purūs, jeigu

• Kad tarkuotos bulvės, truputėlį karšto pieno.

įpilsite

trupučiuką

vandens

ar

vandens. įbersite

truputį

iš kurių kepate blynus,

sodos.

nepatamsėtų,

įpilkite


nai. Paverdama dar 20 minučių. Nukeliama nuo ugnies ir tuoj pat užkulama sumaišytu su grietine kiaušiniu. Į sriubą įmetama sviesto, įberiama pipirų. Patiekiant apibarstoma smulkiai supjaustytais krapais arba petra­ žolių lapais. • 500 g bulvių, 50 g vcrmišelių arba makaronų, 30 g sviesto, žalias kiaušinis, 100 g grietinės, maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį. Trintų bulvių sriuba Nuskustos bulvės išverdamos su visa svogūno galvele (paskui ji iš­ griebiama). Miltai p a g r u z d i n a m i su sviestu. Bulvės, miltai ir pienas iš­ maišomi, atskiedžiami sultiniu arba bulvių nuoviru. Užverdamą. Į lėkštę dedami kubeliais supjaustyti kiaušiniai, užpilami sriuba ir apibarstoma žalumynais. • 1 1 vandens arba sultinio, 4 — 5 didelės bulvės, 1 svogūno galvelė, 1 valgoma­ sis šaukštas pieno, 2 valgomieji šaukštai sviesto, 1 valgomasis šaukštas miltų, 2 kiaušiniai, petražolių lapelių arba krapų. Pertrinta bulvių sriuba su grietinėle Neskustos bulvės išverdamos pasūdytame vandenyje ir p e r t r i n a m o s per sietelį. Pašildytas sviestas ištrinamas su kiaušinių tryniais, sudeda­ m o s pertrintos bulvės, praskiedžiamos grietinėle ir bulvių nuoviru. Pri­ d e d a m a supjaustytų svogūnų laiškų. • 500 g bulvių, 30 : —40 g sviesto, druskos pagal skonį, 1—2 kiaušinių tryniai, 0,25 1 grietinėlės, svogūnų laiškų. Pertrinta sriuba su bulvėmis Bulvės nuskutamos, gerai n u p l a u n a m o s , užpilamos šaltu vandeniu, kad būtų apsemtos, p a s ū d o m o s ir verdamos, kol išverda. Karštos bulvės greitai pertrinamos per sietelį (kartu su nuoviru), atskiedžiamos karštu pienu, maišoma, kol pasidaro vientisa masė, paskui verdama 5 — 8 minu­ tes, retkarčiais pamaišoma, kad neprisviltų, pasūdomą. Sriuba pagardina­ ma sviestu ir cukrumi. • 700 g bulvių, 3,5 stiklinės pieno, cukraus ir druskos pagal skonį, 1 valgomasis šaukštas sviesto, 2 stiklinės vandens. Pertrinta pieniška sriuba su bulvėmis ir m a n ų kruopomis Nuskustos bulvės supjaustomos ir užpilamos vandeniu, įmetamas po­ ras, pasūdomą ir verdama u ž d e n g t a m e p u o d e 30 minučių. Karštos bulvės 158

su skysčiu p e r t r i n a m o s per ašutinį sietelį, u ž v e r d a m o s , visą laiką m a i š a n t suberiamos m a n ų kruopos ir leidžiama pavirti 10 minučių. Puode ištri­ nami kiaušinių baltymai su pienu ir sviestu, paskui į sriubą p a m a ž u pi­ lamas pienas, visą laiką m a i š o m a ir žiūrima, kad trynys nesukrekėtų, pasūdomą. • 700 g bulvių, 4 stiklinės vandens, 60 g porų, 0,5 stiklinės manų kruopų, 4 kiaušinių tryniai, 1 stiklinė pieno, 1 valgomasis šaukštas sviesto, druskos pagal skonį. Balta bulvių sriuba 500 g nuskustų žalių bulvių užpilkite litru pasūdyto verdančio van­ dens ir virkite, kol pasidarys minkštos. Vandenį nupilkite į puodą, bulves pertrinkite p e r sietelį arba sutrinkite. Žalią kiaušinio trynį išmaišykite stiklinėje p i e n o , sumaišykite su bulvių koše ir viską užpilkite bulvių n u o ­ viru. Į sriubą suberkite žalumynus, pakepintus svogūnus ir pagardinkite trupučiu sviesto. Palestinietiška sriuba Išvirtas nuluptas bulves pertrinkite p e r sietelį, sudėkite į verdantį pieną, įmeskite sviesto, įberkite druskos, įmaišykite ištrintus su grietinėle virtus kiaušinio trynius. Patiekiama apibarstyta žalumynais. • 500 g bulvių, 1,5 1 pieno, 1—2 valgomieji šaukštai sviesto, 2 virti kiaušinio tryniai, 0,75 stiklinės grietinėlės, petražolių lapelių arba krapų. Pieniška sriuba su bulvėmis Bulvės nuskutamos, n u p l a u n a m o s , supjaustomos plonomis skiaute­ lėmis. D e d a m o s į puodą šalto pasūdyto vandens, kurio turi būti tiek, kad truputį apsemtų bulves, ir v e r d a m a 10 minučių. Supilamas pašildytas pienas ir įberiama druskos. Sriuba nesmarkiai v e r d a m a 3 — 5 m i n u t e s . Į lėkštes į m e t a m a sviesto. • 700 g bulvių, 4 stiklinės pieno, druskos pagal skonį, 1 valgčmasis šaukštas sviesto, 2 stiklinės vandens. Pieniška bulvių, špinatų ir rūgštynių sriuba N u s k u s t o s bulvės supjaustomos dideliais gabalais, sudedamos į p u o ­ dą, įpilama truputis vandens, įdedama sviesto (1 valgomasis šaukštas) ir šutinama u ž d e n g t a m e puode, kol pusiau išverda. Paskui į bulves sudeda­ mi sutvarkyti špinatai, rūgštynės, miltai, gerai išmaišyti su pienu (1 stik­ line), įberiama druskos pagal skonį ir toliau šutinama, kol bulvės visiškai b ū n a gatavos. Tada visa masė pertrinama p e r sietelį, praskiedžiama pie­ nu, atskiestu pusiau su vandeniu, pakaitinama, bet neužverdama. Prieš patiekiant sriuba p a g a r d i n a m a sviestu (1 valgomuoju šaukštu). 159


• 600 g bulvių, 200 g špinatų, 200 g rūgštynių, 2 valgomieji šaukštai sviesto, 1,5 valgomojo šaukšto kvietinių miltų, 2 stiklinės pieno, 3 stiklinės vandens, druskos pagal skonį. Pieniška bulvių ir m o l i ū g ų sriuba M o l i ū g o oda n u l u p a m a , iškrapštomos sėklos. Į verdantį pasūdytą vandenį sumetami bulvių ir moliūgų kubeliai, verdama, kol išverda. Į sriubą įpilama pieno, į m e t a m a sviesto ir užvirinama.

Rūgusio pieno sriuba su bulvėmis ir kiaušiniais (slovakų valgis) Nuskustos bulvės supjaustomos kubeliais, užpilamos pasūdytu ver­ dančiu vandeniu su lauro lapu; į paruoštas bulves supilamas užkulas iš rūgštaus pieno ir miltų, gerai p a v e r d a m a . Prieš patiekiant lauro lapas išgriebiamas, į verdančią sriubą įleidžiami plakti kiaušiniai — baltymai ir tryniai sukreša. • 500 g bulvių, druskos pagal skonį, 1 nedidelis lauro lapas, 0,5 1 vandens virimui, 20 g miltų, 1 1 rūgusio pieno, 2 kiaušiniai.

• 500 g bulvių, 200 g moliūgo, 1 I pieno, 0,5 valgomojo šaukšto sviesto, drus­ kos pagal skonį. Bulvių tyrės

sriuba

Išverdamas sultinys iš rūkytos mėsos ir petražolių šaknelių, įmaišo­ m a s j bulvių tyrę su sviestu. Rūkyta mėsa n u g r a m d o m a nuo kaulų, su­ pjaustoma mažais gabalėliais ir sudedama į sriubą kartu su pjaustytais svogūnų laiškais. Sriuba patiekiama tuoj pat, kai baigiama ruošti.

Bulvių sriuba su grybais Smulkiai supjaustytas svogūnas, m o r k a , salieras ir pastarnokas pa­ troškinami taukuose. Į j u o s sudedami p o m i d o r a i arba 15 g pomidorų tyrės, įberiama pipirų ir įpilama v a n d e n s arba sultinio. K a i užverda, suberiamos kubeliais supjaustytos bulvės ir susmulkinti grybai. Verdama apie 40 minučių. Baigiant virti sudedami smulkiai supjaustyti pomidorai. • 400 g bulvių, 200 g šviežių grybų, 60 g svogūno galvelių, 20 g morkų, 20 g salierų, 20 g pastarnokų, 100 g pomidorų, 50 ml aliejaus, 100 g grietinės, žalias kiaušinis, maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį.

• 300 g liesos rūkytos krūtininės, 80 g petražolių šaknelių, 600 g bulvių, drus­ kos pagal skonį, 0,5 1 pieno, 40 g sviesto, svogūnų laiškų. i

Pieniška bulvių kukuliukų sriuba (lietuvių valgis) Dalis bulvių (150 g) n u s k u t a m a , nuplaunama, sutarkuojama ir iš­ spaudžiama. Kita dalis bulvių (250 g) išverdamą ir sugrūdama, kol bul­ vės karštos. Žalios tarkuotos bulvės gerai s u m a i š o m o s su virtomis grūstomis, ir daromi kukuliukai, kurie suleidžiami į verdantį pasūdytą vandenį ir išverdami. Tada kukuliukai sumetami į verdantį pieną ir paverdami 5 — 1 0 minučių. Prieš patiekiant į sriubą įmetama sviesto.

Bulvių sriuba su brinza Nuskustos bulvės supjaustomos kubeliais ir užpilamos karštu vande­ niu. Kai išverda, pridedama sutarkuotos brinzos, sviesto ir smulkiai su­ pjaustytų petražolių lapelių, nukeliama n u o ugnies. Patiekiant įberiama pipirų. • 500 g bulvių, 120 g brinzos, 30 g sviesto, maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį.

• 400 g bulvių, 4 stiklinės pieno, 2 stiklinės vandens, 1 valgomasis šaukštas sviesto, druskos pagal skonį.

Bulvių sriuba su žaliaisiais žirneliais Rūgusio pieno sriuba su bulvėmis N u p l a u t o s ir nuskustos bulvės supjaustomos kubeliais ir v e r d a m o s nedideliame kiekyje vandens su druska ir kmynais, kol pusiau išverda. U ž p i l a m a p i e n o ir miltų mišiniu, verdama dar 1 5 — 2 0 minučių. G e r a i m a i š o m a prieš užverdant, kad pieno nesutrauktų. Į m e t a m a sviesto, acto ir cukraus, bet tiek, kad jų skonis nebūtų smarkiai j a u č i a m a s . G a t a v a sriuba turi būti panaši į vientisą tyrelę.

Smulkiai supjaustytos morkos, petražolių šaknelės ir svogūnas pa­ troškinami kartu su žaliaisiais žirneliais aliejuje, kad suminkštėtų. Į j u o s įberiama raudonųjų pipirų ir įpilama verdančio vandens, į kurį sumeta­ m o s kubeliais supjaustytos bulvės. L e i d ž i a m a pavirti 1 5 — 2 0 minučių. Sriuba pasūdomą pagal skonį ir u ž d a r o m a kiaušinių tryniais, sumaišytais su pienu. • 300 g bulvių, 200 g žaliųjų žirnelių, 50 g morkų, 50 g petražolių šaknelių, 50 ml aliejaus, 2 kiaušinių tryniai, 200 ml pieno, maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų, petražolių lapelių, druskos pagal skonį, svogūno galvelė.

• 4 0 0 — 5 0 0 g bulvių, druskos pagal skonį, kmynų, 1 I rūgusio pieno, 40 g miltų, 20 g sviesto, acto, cukraus. 160

11—20

161


Bulvių, p o m i d o r ų ir špinatų tyrės sriuba Bulvių tyrė sumaišoma su pomidorų sultimis ir atskiedžiama bulvių nuoviru. Sriuba kaitinama, kol užverda, į ją pridedama virtų ir supjaus­ tytų špinatų. Mišinys u ž d a r o m a s kiaušinių tryniais ir grietinėlė, įmetama sviesto. • 400 g bulvių tyrės, 200 g šviežių pomidorų sulčių, 1 1 sultinio, 100 g špinatų, 5 valgomieji šaukštai grietinėlės, 2 kiaušiniai, 2 valgomieji šaukštai sviesto, druskos pagal skonį. Bulvių sriuba su špinatais ir rūgštynėmis Morka, petražolių šaknelės, svogūno galvelė ir p o r a s smulkiai su­ pjaustomi ir pakepinami aliejuje, kol suminkštėja.

Tada į j u o s įpilama

karšto vandens. Bulvės n u s k u t a m o s ir supjaustomos kubeliais, sumeta­ m o s į verdantį vandenį, p a v e r d a m a dar 10 minučių. Špinatai ir rūgštynės supjaustomi siauromis j u o s t e l ė m i s ir sumetami į sriubą. P a v e r d a m a dar 10 minučių, pasūdomą, pripilama karšto pieno ir n u k e l i a m a n u o ugnies. Patiekiama įbėrus maltų juodųjų pipirų ir susmulkintų krapų bei pet­ ražolių lapelių.

su

sviestu

arba s u m a l a m o s mėsmale. Įberiama miltų, įmušami kiaušiniai, pasūdo­ mą, papipirinama. Masė gerai išmaišoma, suvoliojami rutuliukai, sulei­ džiami į verdantį pasūdytą vandenį ir verdami 15 minučių neleidžiant kunkuliuoti. Išverčiami į kiaurasamtį, kai vanduo nuvarva, sudedami į dubenį, apšlakstomi lydytu sviestu, apibarstomi maltais džiūvėsiais ir ke­ letui minučių pastatomi į orkaitę. • 5 bulvėms — 2 valgomieji šaukštai sviesto, 2 kiaušiniai, po 2 valgomuosius šaukštus miltų ir maltų džiūvėsių, pipirų ir druskos pagal skonį. •

Bulvių

papločiai

N u s k u s t o s ir nuplautos žalios bulvės sutarkuojamos smulkia tarka ir išspaudžiamos per marlę. Į žalias tarkuotas bulves sudedamos per sietelį pertrintos ar m ė s m a l e sumaltos virtos bulvės, pasūdomą, sumaišoma. Iš m a s ė s daromi paplotėliai, į kiekvieno paplotėlio vidų įdedama maltos mėsos, paplotėlio kraštai sulipdomi, ir paplotėlis truputį paploja-

Į gatavą sultinį suberiamos kubeliais pjaustytos bulvės, pagruzdintos svieste daržovės ir išverdamą. Į gatavą sriubą s u m e t a m o s virtos žuvys. • 40 g jūrų ešerio arba menkės filė, 60 g bulvių, svogūno galvelė, petražolės šaknis, morka, sviesto. su

brinza

ir rūkytais

lašiniais

(slovakų valgis) Nuskustos bulvės supjaustomos, sudedamos į verdantį pasūdytą van­ denį, kai išverda, dalis v a n d e n s nupilama, bulvės apipilamos miltais, pasūdomos, pagarinamos ant vidutinės ugnies 1 0 — 1 5 minučių, u ž m i n k o ­ ma tešla, iškočiojamą 3 cm storio juosta, supjaustoma gabaliukais ir iš jų voliojami rutuliukai. P a k e p i n a m i kartu su paspirgintais rūkytais lašinu­ kais. Patiekiant apiberiami tarkuota brinza, apipilama pakepintais su rū­ kytais lašinukais svogūnais. Patiekiami kaip karštas patiekalas su pomi­ dorų arba burokėlių salotomis. • 800 g bulvių, 100 g miltų, druskos pagal skonį, 100 g rūkytų lašinukų, 80 100 g brinzos, 50 g svogūnų galvelių. 162

kukulaičiai

mas. Tada paplotėliai suleidžiami į verdantį pasūdytą vandenį ir atsargiai

Žuvų sriuba su bulvėmis

Bulvių kukuliukai

Bulvių

Bulvės išverdamos, tuoj pat n u l u p a m o s ir pertrinamos per sietelį

maišant verdami 2 5 — 3 0 minučių. Gatavi paplotėliai iš vandens ištrau­ kiami graibštu. Prieš patiekiant apipilami svogūnais, pakepintais su rūkytais laši­ niais ir grietine arba sviestu. • 15 žalių bulvių — 5 virtos bulvės, 75 g rūkytų lašinių, 1 svogūno galvelė, 3— 4 valgomieji šaukštai grietinės. • Mėsos įdarui: 400 g mėsos, 2 kiaušiniai, 2 valgomieji šaukštai sviesto (lydy­ to), 1 svogūno galvelė, pipirų ir druskos pagal skonį. Bulvių

auselės

Žalios nuskustos bulvės sutarkuojamos smulkia tarka, s u d e d a m o s į dvigubą marlę, išspaudžiamos, sumaišomos su varške, gerai išminkoma, daromi apvalūs graikinio riešuto dydžio rutuliukai, pirštu įspaudžiama nedidelė d u o b e l ė — „auselė".

Verdama pasūdytame vandenyje p o ne­

daug, 1 0 — 1 5 minučių. Ištraukiamos graibštu, apipilamos rūkytų lašinu­ kų riebalais su svogūnais ir grietine. Spirgučiai p a d u o d a m i atskirai. • 10—15 didelių bulvių, 2 0 0 — 3 0 0 g varškės, 150 g rūkytų lašinių, 1—2 svo­ gūnų galvelės, 2—3 valgomieji šaukštai grietinės. 163


Virtiniai su v a r š k e ir bulvėmis Bulvės n u p l a u n a m o s vandeniu, nuskutamos, išverdamos, s u m a l a m o s m ė s m a l e kartu su varške. Į gautą košę įdedama kubeliais supjaustytų ir iki geltonumo apskrudintų svogūnų. Viskas gerai ištrinama įbėrus drus­ kos ir pipirų. Ant lentos paberiama kvietinių miltų, įmušamas žalias kiau­ šinis, įberiama druskos pagal skonį, įpilama v a n d e n s ( m a ž d a u g 4 valgo­ mieji šaukštai), ir u ž m a i š o m a nekieta tešla, padalijama į kelias dalis. Kiekviena dalis plonai iškočiojamą ir puodeliu išpjaunami 5 cm sker­ smens apskritimai. Vidury apskritimo šaukšteliu d e d a m a varškės ir bul­ vių įdaro, skrituliukas sulenkiamas pusiau ir kraštai suspaudžiami sten­ giantis, kad tarp jų nepatektų įdaro (tada virtiniai išsiskirs). Padaryti vir­ tiniai suleidžiami į verdantį pasūdytą vandenį (maždaug 4 stiklinės) ir

Virtos bulvės Bulvės nuskutamos, n u p l a u n a m o s , užpilamos karštu vandeniu ir pa­ statomos virti. Kai tik užverdamą, įberiama druskos ir v e r d a m a dar 20 minučių, kol bulvės pasidaro m i n k š t o s . Reikia žiūrėti, kad bulvės nepervirtų. Kai tik bulvės išverda, nusun­ kiamas vanduo, puodas u ž d e n g i a m a s dangčiu ir p a l a i k o m a s ant labai sil­ pnos ugnies, kad bulvės apsaustų. Gatavos bulvės s u d e d a m o s į karštą dubenį. Atskirai p a d u o d a m a m ė s a . Virtos bulvės su sviestu ir žalumynais Bulvės išverdamos, kaip aprašyta anksčiau. Kai apsausta, į bulvių puodą įmetama sviesto, įberiama petražolių lapelių arba krapų, p a m a i š o ­ ma, p ak r at o m a ir sudedama į lėkštę.

verdami u ž d e n g t a m e p u o d e , kol iškyla į paviršių. Tada išgriebiami į kiaurasamtį, o kai v a n d u o nuvarva, sudedami į dubenį, apipilami ištirpintu sviestu ir patiekiami su grietine. • 500 g bulvių, 150 g varškės, 0,5 svogūno galvelės, 1,5 stiklinės kvietinių miltų, 4,3 stiklinės vandens, 50 g sviesto, kiaušinis, druskos, pipirų pagal skonį. Bulvių leistinukai su brinza a r b a varške Bulvės n u p l a u n a m o s , išverdamos, nulupamos, s u m a l a m o s m ė s m a l e ir sudedamos ant miltais pabarstytos lentos, ataušinamos. B e r i a m a kvie­ tinių miltų, įmušamas kiaušinis, įberiama druskos ir s u m i n k o m a . Bulvių tešla dalijama į 3 dalis, kočiojami 3 cm skersmens voleliai, supjaustomi nedideliais skridinėliais ir ant jų šaukšteliu d e d a m a tarkuota brinza. Skri­ dinėlių kraštai suspaudžiami ir padaromi rutulio formos. Rutuliukai su­ leidžiami į puodą su verdančiu vandeniu ir verdami uždengti dangčiu, kol išverda. Išpilami į kiaurasamtį, nuvarvinami, sudedami į dubenį ir apipilami ištirpintu sviestu. Vietoj brinzos galima dėti varškės. • 750 g bulvių, 1,5 stiklinės kvietinių miltų, 1 kiaušinis, druskos pagal skonį, 1,5 stiklinės tarkuotos brinzos, 100 g ištirpinto sviesto. Bulvių ir b r i n z o s kukuliukai Pienas, virtos bulvės, brinza, kiaušinis, druska ir miltai s u m ai š o mi maišytuvu. Šaukštu i m a m a s tešlos gabalas, kukuliukai leidžiami į ver­ dantį vandenį ir verdami, kol iškyla. Kukuliukai išgriebiami, apipilami ištirpintu sviestu, apibarstomi tarkuotu sūriu. • 500 ml pieno, 200 g virtų bulvių, 100 g brinzos, 2 kiaušiniai, 120 g rupių miltų, 100 g tarkuoto kieto sūrio, 100 g sviesto. 164

G a r u o s e virtos bulvės Į puodą su įstatomu sieteliu įpilamos 3 — 4 stiklinės vandens, sude­ damos visos nuskustos arba į 2 — 4 dalis supjaustytos bulvės, truputį api­ barstoma smulkia druska, ir gerai uždengtas dangčiu p u o d a s statomas ant didelės ugnies. Kai tik v a n d u o užverda, ugnis m a ž i n a m a ir toliau verda­ ma labai silpnai. Bulvės garuose Verda m a ž d a u g 2 5 — 3 0 minučių. Ga­ ruose virtos bulvės ypač tinka bulvių tyrėms ir kotletams daryti. Bulvių tyrė Nuskustos ir nuplautos bulvės išverdamos, n u p i l a m a s vanduo, p u o ­ das dar truputį palaikomas ant silpnos ugnies arba orkaitėje, kad išgaruo­ tų vandens likučiai. Paskui dar neataušusios bulvės pertrinamos per sie­ telį arba sugrūdamos mediniu grūstuvu, įdedama sviesto, įberiama drus­ kos ir maišant pamažu pilamas karštas pienas. Bulvių tyrė patiekiama kaip atskiras patiekalas arba kaip priedas prie kumpio, liežuvio, kotletų, dešrelių ir kitų mėsos patiekalų. • 1 kilogramui bulvių— 1 stiklinė pieno, 2 valgomieji šaukštai sviesto. Bulvės (žalios) p i e n e N u s k u s t o s ir nuluptos bulvės supjaustomos kubeliais, p a v e r d a m o s 10 minučių vandenyje, tada v a n d u o nupilamas, bulvės užpilamos karštu pienu ir v e r d a m o s dar 2 0 — 3 0 minučių. Būtinai reikia žiūrėti, kad bulvės neprisviltų, todėl j o s verdamos ant nedidelės ugnies. Į išvirusias bulves įmetama sviesto, puodas p a k r a t o m a s , ir apibars­ toma smulkiai supjaustytais petražolių lapeliais arba krapais. • 1 kilogramui bulvių — 2 stiklinės pieno ir 2 valgomieji šaukštai sviesto. 165


Bulvės (virtos) piene Virtos bulvės supjaustomos kubeliais, užpilamos pienu ir užverda­ mą. Paskui įdedama sviesto, sumaišyto su kvietiniais miltais, įberiama druskos pagal skonį ir leidžiama pavirti. Patiekiama apibarsčius petražo­ lių lapeliais ir krapais. • 600 g virtų b u l v i ų — 2 stiklinės pieno, 1 valgomasis šaukštas sviesto, 0,5 arbatinio šaukštelio kvietinių miltų, druskos pagal skonį. Bulvės grietinėje Gerai n u p l a u t o s bulvės s u d e d a m o s į puodą, užpilamos verdančiu vandeniu, įberiama truputis druskos ir verdama, kol pasidaro minkštos. Atskirai užvirinamas pienas. Išvirtos bulvės n u l u p a m o s , supjaustomos griežinėliais ir s u m e t a m o s į verdantį pieną, įdedama sviesto. Verdama dar 15 minučių ant nedidelės ugnies. Paskui kratant puodą pilama grie­ tinė, kad vienodai apliptų visos bulvės. Puodas dar palaikomas ant ug­ nies 5 — 6 minutes. Bulvės apibarstomos smulkiai sukapotais krapais ir patiekiamos karštos. Bulvės pieno p a d a ž e Bulvės n u s k u t a m o s ir n u p l a u n a m o s , supjaustomos dideliais kube­ liais, užpilamos karštu vandeniu ir verdamos 10 minučių, kol pusiau iš­ verda. Per tą laiką keptuvėje paskrudinami kvietiniai miltai ir ištrinami su sviestu.N u o bulvių n u p i l a m a s v a n d u o ir pripilama karšto pieno, sudedami miltai su sviestu, viskas p a m a i š o m a ir verdama, kol išverda ( 1 0 — 1 5 mi­ nučių). Kad bulvės neprisviltų, reikia virti ant silpnos ugnies. Į gatavas bulves įdedama sviesto, druskos pagal skonį, išmaišoma, leidžiama ke­ letą minučių pastovėti ir patiekiant apibarstoma smulkiai supjaustytais petražolių lapeliais arba krapais. • 750 g bulvių, 0,5 valgomojo šaukšto kvietinių miltų, 1 valgomasis šaukštas sviesto, 1,5 stiklinės pieno, druskos pagal skonį, 20 g žalumynų, 2 stiklinės vandens. Bulvės su frikasė padažu Nuskustos ir supjaustytos griežinėliais bulvės išverdamos pasūdyta­ me vandenyje ir n u s u n k i a m o s . Paruošiamas p a d a ž a s : ant keptuvės pa­

• 1 kg bulvių, 80 g aliejaus arba ištirpinto sviesto, 200 ml pieno, 20 g miltų, kiaušinis, 40 g citrinos, druskos pagal skonį. Bulvės su rūkytais lašiniais Keptuvėje paspirginami nedideli gabalėliai rūkytų lašinių, įberiama 0,5 valgomojo šaukšto miltų, leidžiama j i e m s paruduoti; maišant beriami pipirai ir žiupsnelis druskos,, petražolių, kmynai, įmetamas lauro lapas; įpilama sultinio arba vandens, leidžiama pavirti 5 minutes, paskui į p u o ­ dą sudedamos nuskustos, supjaustytos gabalėliais žalios bulvės. K a i bul­ vės išverda, nukeliama n u o viryklės ir patiekiama. .

A .•i'f

..

t

'Ois!uf;:ffi-':

m<i w m i V

Bulvės su vynu Į puodą s u d e d a m a mėsa, įberiama pipirų, druskos, kapotų petražolių lapelių ir svogūnų, žiupsnelis miltų, įpilama sultinio, stiklinė arba dau­ giau vyno, atsižvelgiant į tai, kiek p a d a ž o reikia. Šis p a d a ž a s pastatomas ant ugnies, į jį suberiamos virtos, gabalėliais supjaustytos bulvės. Pada­ žas verdamas, kol sutirštėja. Šviežios bulvės su sviestu Nedidelės vienodo didumo bulvytės apibarstomos druska, patrinam o s tarp delnų, kad nusmuktų odelė. N u p l a u n a m o s , gerai nuvarvinamas vanduo ir p a k e p i n a m o s karštame svieste, maišoma, kad apskrustų iš visų pusių. Paskui pasūdomą, apibarstoma pipirais, apšlakstoma citrinos sul­ timis, apiberiama tarkuotu sūriu ir susmulkintais petražolių lapeliais. Patiekiamos su antraisiais patiekalais kaip priedas prie keptos, virtos arba troškintos mėsos, prie žuvų. • 500 g šviežių bulvių, 50 g sviesto, 40 g sūrio, maltų juodųjų pipirų, citrinos sulčių, petražolių, druskos pagal skonį. Šviežios bulvės grietinėje Nuskustos šviežios bulvės išverdamos pasūdytame vandenyje, van­ d u o nupilamas, įpilama grietinės, į m e t a m a sviesto ir sukratoma, kad su­ simaišytų. Apibarstoma supjaustytais krapais arba petražolių lapeliais. • 1 kilogramui bulvių — 0,5 stiklinės grietinės, 1 valgomasis šaukštas sviesto.

skrudinami su sviestu miltai, į j u o s įpilama p i e n o ir maišant paverdama, kol pasidaro vientisa m a s ė . U ž d a r o m a kiaušiniu, citrinos sultimis ir pa­

Šviežios bulvės su varške

sūdomą pagal skonį.

N u s k u s t o s bulvės išverdamos p a s ū d y t a m e vandenyje su k m y n a i s

Bulvės patiekiamos su paruoštu frikasė p ad až u . 166

prieš pat patiekiant. S u d e d a m o s į lėkštę, apibarstomos ištrinta varške ir 167


apipilamos ištirpintu sviestu. Patiekiamos vakarienei su rūgusiu pienu, p a s u k o m i s arba g ū ž i n ė m i s salotomis, apipiltomis grietine, jogurtu su garstyčiomis. • 1 kilogramui šviežių bulvių — druskos pagal skonį, kmynų, 200 g varškės, 120 g sviesto.

Keptos bulvės Bulves galima kepti žalias arba virtas. Sultingesnės ir skanesnės ža­ lios keptos bulvės, bet reikia daugiau laiko negu virtoms bulvėms pake­ pinti. Virtos bulvės supjaustomos griežinėliais, s u d e d a m o s nestoru sluoks­ niu į pakaitintą keptuvę, į kurią įdėtą sviesto, įberiama pagal skonį drus­ kos ir maišant k e p a m a ant didelės ugnies 5 — 1 0 minučių. Iškepusios bulvės apibarstomos petražolių lapeliais arba krapais. Žalios bulvės k e p a m o s taip pat kaip virtos, bet j a s galima kepti karš­ tuose taukuose. Tada bulvės supjaustomos luiteliais, griežinėliais arba šiaudeliais. Paskui nuplaunamos, apdžiovinamos ant servetėlės ir kepa­ m o s panardintuos karštuose taukuose maišant, kol pasidaro rusva plutelė, 1 0 — 1 5 minučių. Iškepusios bulvės ištraukiamos graibšteliu, sudedamos į sietelį arba kiaurasamtį ir p a sū d o m o s. Aliejuje keptas bulves galima patiekti pusryčiams arba vakarienei su agurkais, p o m i d o r a i s arba kaip priedą prie keptos m ė s o s , kotletų,, keptų žuvų. Keptos su svogūnais bulvės (slovakų valgis)

Išvirtos bulvės n u l u p a m o s , supjaustomos luiteliais, s u d e d a m o s į pa­ teptą riebalais keptuvą, pasūdomos, apibarstomos pipirais ir supjausty­ tais svogūnais, iš viršaus d e d a m a s kitas bulvių sluoksnis, sudėjus kelis sluoksnius, paskutinis paspaudžiamas. Kai bulvės orkaitėje įšyla, užpila­ m o s su kiaušiniais išmaišyta grietine. K e p a m o s vidutinio karštumo or­ kaitėje. Patiekiamos kaip pagrindinis patiekalas su kopūstų salotomis, su kepenų arba pomidorų padažu, kaip priedas prie j a u t i e n o s arba kiaulie­ nos kepsnio. • 1 kilogramui b u l v i ų — 4 0 — 6 0 g sviesto, aliejaus, lašinių, maltų pipirų, 100 g svogūnų galvelių, 250 g grietinės, 2 — 4 kiaušiniai.

Keptos su

kiaušiniais bulvės

Nuskustos ir išvirtos bulvės supjaustomos griežinėliais ir apkepina­ m o s aliejuje. Kiaušiniai įmušami į keptuvę, įpilama p i e n o , įberiama drus168

kos ir gerai sumaišoma. Apkeptos bulvės užpilamos kiaušiniais ir apke­ pamos. • 1 kilogramui bulvių — 3 kiaušiniai, 1 stiklinė pieno ir 2 valgomieji šaukštai aliejaus.

I

<

ir

VU

Pietietiškai k e p t o s bulvės Supjaustykite luiteliais skustas išvirtas bulves, apiberkite petražolių lapeliais, svogūnų laiškais, krapais, pasūdykite, apibarstykite pipirais, pa­ kepinkite aliejuje. Keptos su obuoliais bulvės Dideliais luitais supjaustytos bulvės iš abiejų pusių k e p i n a m o s sau­ lėgrąžų aliejuje, kol pusiau iškepa, tada sudedami plonomis skiltelėmis supjaustyti lupti obuoliai, sumaišoma. Pasūdomą prieš baigiant kepti; bul­ vės baigia kepti, kol suminkštėja obuoliai. -

Kubaniškos bulvės Atrinkite didelius, bet vienodo d i d u m o bulvių gumbus, gerai nu­ plaukite, perpjaukite pusiau. Iš vidurio arbatiniu šaukšteliu išskobkite šiek tiek minkštimo, per visą pjūvį bulves patepkite sviestu, gražiai su­ dėkite ant kepimo skardos (perpjauta puse į viršų) taip, kad sviestas ne­ ištekėtų per kraštus, ir įdėkite į įkaitintą orkaitę. Kai bulvės iškeps, per visą pjūvį iškils didelė pūslė, j o s plėvelė su­ sidarys iš apkepusio sviesto. Pūslė pilna karštų garų, todėl atsargiai kąs­ kite, nes galite nusideginti. Bulves nulupkite, pasūdykite pagal skonį ir valgykite. Šis originalus patiekalas gali būti patiektas bet kada, bet tuoj pat ištrauktas iš orkaitės d e d a m a s ant stalo kepimo skardoje. Maišytos bulvės Žalias bulves reikia supjaustyti luiteliais ir sumesti į šaltą vandenį. Tiek pat išverdamą neskustų bulvių, nulupama, supjaustoma tokiais pat luiteliais, sumaišoma su džiūvėsiais, susmulkintais riešuto dydžio gaba­ lėliais. Tada į keptuvę d e d a m a s sviestas arba margarinas, s u d e d a m o s ža­ lios ir virtos bulvės su džiūvėsiais, sumaišomos ir kepamos visą laiką maišant, kol iškeps. Iškepa labai skanus patiekalas. Bulvės „Sosto įpėdinis" Bulves nuplaukite, išvirkite su lupenomis sūdytame vandenyje, tada leiskite apsausti, nulupkite odelę ir sutrinkite. įdėkite sviesto, truputį 169


smulkintų riešutų, miltų, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų. Pa­ statykite puodą ant m a ž o s ugnies, viską gerai išmaišykite, tada įmuškite kiaušinius. Paskui ataušinkite, padalykite lygiomis dalimis, padarykite apvalius, truputį suplotus rutuliukus (kroketus), apvoliokite miltuose ar­ ba džiūvėsėliuose ir kepkite ant didelės ugnies 5—6 minutes. Patiekite tuojau pat. • 1 kilogramui bulvių — 7 0 — 1 0 0 g sviesto, 3 kiaušiniai, 1 valgomasis šaukštas miltų, riešutai. Bulvių

mis. Bulvės išverdamos ir dar karštos pertrinamos per sietelį, sumaišo­ mos su pakepintais grybais ir svogūnais, iš masės daromi kotletai, pavoliojami džiūvėsėliuose ir p a k e p i n a m i kokiuose nors riebaluose. • 500 g bulvių, 100 g džiovintų grybų, 200 g svogūnų galvelių, druskos pagal skonį. Bulvių

sklindžiai

Žalios nuskustos bulvės greitai, kad nepatamsėtų, sutarkuojamos, su­ dedamos į puodą arba dubenį, supilamos viename ketvirtadalyje stiklinės

kotletai

N u s k u s t o s bulvės išverdamos, v a n d u o nupilamas, o bulvės palieka­ m o s dešimt minučių ant viryklės, kad apsaustų. D a r neataušusios bulvės sugrūdamos mediniu grūstuvu. Į košę įdedamas valgomasis šaukštas sviesto, įleidžiami kiaušinių tryniai, gerai išmaišoma ir daromi kotletai. Padaryti kotletai apvoliojami miltuose arba džiūvėsėliuose, paskui iš abiejų pusių apkepami aliejuje. Prie kotletų atskirai p a d u o d a m a s grybų padažas. • 1 kilogramui bulvių — 2 kiaušiniai, 0,5 stiklinės miltų, 4 valgomieji šaukštai aliejaus.

vandens atskiestos mielės, pasūdomą, suberiami miltai (galima įmušti vieną kiaušinį). Viskas gerai išmaišoma ir pastatoma šiltoje vietoje, kad pakiltų. Sklindžius reikia kepti labai įkaitintoje keptuvėje su aliejumi. Patiekiami karšti su grietine arba sviestu. • 500 gramų bulvių — 0,5 stiklinės miltų, 25 g mielių, 3 valgomieji šaukštai aliejaus. Bulvių kroketai su m ė s a Sutarkuotos bulvės suverčiamos į sietelį. Kai skystis nuteka, įmuš­ kite žalius kiaušinius, įberkite druskos pagal skonį ir gerai išmaišykite.

Bulvių kotletai

su varške

N u s k u s t o s išvirtos bulvės pertrinamos per sietelį, įdedama sviesto ir

Sukočiokite rutuliukus, įdarykite (kiaulieną sumalkite m ė s m a l e , pasūdykite, įberkite juodųjų pipirų, pakepintų svogūnų).

varškės, pasūdomą ir išmaišoma. P a d a r o m i kotletai, apvoliojami džiūvė­

Šituos rutuliukus pavoliokite miltuose, suvilgykite kiaušiniu, tada

sėliuose ir apkepinami keptuvėje su aliejumi. Patiekiami su grietinės ir

apvoliokite maltuose džiūvėsėliuose, aptepkite riebalais, apipilkite svies­

česnakų padažu.

tu ir troškinkite. Patiekite karštus su grietine.

• 500 g bulvių, 200 g varškės, 100 g sviesto, druskos pagal skonį. Bulvių kotletai su kopūstais Virtos bulvės s u g r ū d a m o s mediniu grūstuvu, įmušami kiaušiniai, įde­ dama sviesto, pakepintų svogūnų. Atskirai aliejuje p a k e p i n a m i smulkiai supjaustyti švieži kopūstai, sumaišomi su bulvių koše, p a s ū d o m i , pada­ romi kotletai, apvoliojami džiūvėsėliuose ir iškepami. • 400 g bulyių, 600 g šviežių kopūstų, 3 kiaušiniai, 3 svogūnų galvelės, 4 valgomieji šaukštai džiūvėsėlių, 3 valgomieji šaukštai sviesto, 3 valgomieji šaukštai aliejaus, druskos pagal skonį.

• 1,5 kg bulvių — 2 kiaušiniai, 300 g kiaulienos, 3 svogūnų galvelės, 3 valgo­ mieji šaukštai spirgintų taukų, 2 valgomieji šaukštai miltų, 3 valgomieji šaukš­ tai maltų džiūvėsių, 3 valgomieji šaukštai grietinės. Bulvių

blynai

Pasūdytame vandenyje išverdamos bulvės, dar karštos n u l u p a m o s ir tuojau sutrinamos. Maišant pilamas karštas pienas, kad pasidarytų košė be gumuliukų. Leidžiama ataušti. Paskui iš eilės beriami miltai (per sie­ telį), kad nepasidarytų gumuliukų, įmušami kiaušiniai, pilama grietinė arba rūgusis pienas. Gauta tešla turi būti blynų tešlos tirštumo. Jeigu lirštoka, praskiedžiama pienu. Tešlai leidžiama 1 valandą pastovėti, kad

Bulvių kotletai su džiovintais grybais Grybai m i r k o m i 2 — 3 valandas, išverdami, smulkiai supjaustomi ir skrudinami aliejuje kartu su smulkiai supjaustytomis svogūnų galvelė170

pakiltų. Paskui nedidelėje keptuvėje kepami blynai. • 1 kg bulvių, 1 1 pieno, 6 kiaušiniai, 150 g miltų, 80 g grietinės arba rūgusio pieno, sviesto arba aliejaus kepimui, cukraus arba uogienės. 171


Bulvių blynai su įdaru Iš 1 kg virtų bulvių, 1—2 kiaušinių, 100 g miltų užminkoma tešla. Paruošiamas įdaras. J a m paimkite 500 g m ė s o s , pakepinkite vieną svo­ gūną. Sumaltą m ė s m a l e mėsą sumaišykite su svogūnu. Iš bulvių tešlos suplokite paplotėlius, įdarykite maltą mėsą, sulenkite, padarykite apva­ lios f o n u o s ir pavoliokite miltuose arba m a l t u o s e džiūvėsiuose. Apkepin­ kite, kad blynai apskrustų. Patiekite apipiltus ištirpintu sviestu (50 g). Bulviniai blynai, troškinti su lašinukais Žalios tarkuotos bulvės sumaišomos su miltais, pasūdomos, ir iške­ pami blynai. Lašiniai (rūkyti) supjaustomi smulkiais kubeliais ir paspir­ ginami su svogūnais. Blynai sudedami sluoksniais, kiekvienas sluoksnis apipilamas spirgais su svogūnais, trumpam įkišama į orkaitę. • 12 b u l v i ų — 2 valgomieji šaukštai miltų, 200 g rūkytų lašinių, 2 svogūnų galvelės, druskos. Varškėčiai su virtomis bulvėmis Virtos bulvės sumalamos mėsmale, s u d e d a m a varškė, įmušami žali kiaušiniai, įberiama druskos pagal skonį, kvietinių miltų (2 valgomieji šaukštai), viskas gerai išmaišoma ir vėl s u m a l a m a mėsmale. Iš košės daromi varškėčiai, pavoliojami kvietiniuose m i l t u o s e (1 valgomasis šaukštas) ir k e p a m i lydytame svieste, apverčiami, kai susidaro rusva plu­ telė. Varškėčiai patiekiami karšti su grietine arba grietinės padažu. • 250 g virtų bulvių, 400 g varškės, 3 kiaušiniai arba 0,5 valgomojo šaukšto kiaušinių miltelių, 3 valgomieji šaukštai kvietinių miltų, 0,5 stiklinės grietinės arba I stiklinė grietinės padažo, 30 g ištirpinto sviesto, druskos pagal skonį. Varškėčiai su žaliomis bulvėmis Bulvės n u s k u t a m o s ir nepjaustytos išverdamos pasūdytame vande­ nyje. Išvirusios bulvės išverčiamos į sietelį arba kiaurasamtį, leidžiama nuvarvėti ir p e r d e d a m o s į puodą, gerai s u g r ū d a m o s mediniu grūstuvu arba sutrinamos šaukštu. Sugrūstos bulvės s u m a i š o m o s su varške, kiau­ šiniais, kvietiniais miltais (2 valgomieji šaukštai), cukrumi. Iš gautos teš­

Bulvės, troškintos su rūkyta krūtinine Nuskustos b ū v ė s supjaustomos dideliais kubeliais arba skiltelėmis. Svogūnai susmulkinami ir pakepinami svieste. Rūkyta krūtininė supjaus­ toma nedideliais kąsneliais. Viskas sudedama į puodą, vandens pilama tiek, kad apsemtų, įdedama pomidorų tyrės, įberiama druskos, pipirų, įmetamas lauro lapelis, u ž d e n g i a m a dangčiu ir troškinama 4 0 — 5 0 minu­ čių. • 500 g b u l v i ų — 100 g rūkytos krūtininės, svogūno galvelė, 1 valgomasis šaukštas pomidorų tyrės ir tiek pat sviesto. Bulvės, troškintos su šviežiais grybais Nuvalyti ir išplauti švieži grybai nupilami verdančiu vandeniu ir pa­ kepinami keptuvėje su smulkiai supjaustytais svogūnais. Nuskustos bul­ vės supjaustomos gabalėliais, a p k e p i n a m o s ir drauge su pakepintais gry­ bais sudedamos į puodą, vandens pilama tiek, kad apsemtų, įberiama druskos, įmetamas lauro lapas, įberiama pipirų, 1—2 petražolių šakelės, uždengus dangčiu troškinama 2 5 — 3 0 minučių. Į bulves galima įpilti 1— 2 valgomuosius šaukštus grietinės. Patiekiant išgriebiamos petražolių ša­ kelės ir lauro lapelis, o bulvės apibarstomos kapotais žalumynais. Bulves galima troškinti ir su džiovintais grybais. Tada grybus reikia iš anksto išvirti, supjaustyti, paskui pakepinti su svogūnais. Dalį grybų nuoviro galima supilti į troškinamas bulves, dalį — į sriubą. • 750 gramų bulvių — 500 g šviežių grybų, 1—2 svogūnų galvelės, 0,5 stikli­ nės grietinės, 3 valgomieji šaukštai sviesto. I.-."'',"'.;!! Bulvės su saldžiaisiais ankštpipiriais ir grietine Paskrudinti miltai sumaišomi su saldžiaisiais ankštpipiriais, nuskus­ tomis, kubeliais supjaustytomis bulvėmis, druska ir k m y n a i s . U ž p i l a m a karštu vandeniu (bulvės turi būti vos apsemtos), troškinama 2 0 — 2 5 mi­ nutes, nepapildant vandens. B a i g i a m o s virti bulvės gali likti beveik be vandens. Patiekiant apipilamos grietine. Patiekiamos kaip atskiras patiekalas vakarienei. Vietoj grietinės ga­ lima apibarstyti sūriu ir petražolių lapeliais.

los daromi paplotėliai, apvoliojami kvietiniuose miltuose (1 valgomasis šaukštas) ir a p k e p a m i iš abiejų pusių ištirpintame svieste, kol parausta.

Įdarytos bulves

Varškėčiai patiekiami su grietine.

Šį patiekalą g a l i m a išvirti ir šventėms — tai gražus ir skanus valgis.

• 400 g žalių bulvių, 250 g varškės, 2 kiaušiniai, 3 valgomieji šaukštai kvietinių miltų, 1 valgomasis šaukštas smulkaus cukraus, 0,5 stiklinės ištirpinto sviesto, druskos pagal skonį. 172

Atrinkite didelius g u m b u s , nuplaukite, suteikite j i e m s cilindro formą. Iš vienos pusės aplink įpjaukite — tai b u s dangtelis. Apkepinkite cilindrus karštuose taukuose, kad būtų rausvai geltoni, o paskui pabaikite kepti 173


orkaitėje. N u o karštų bulvių nupjaukite dangtelius, m a ž u šaukšteliu iš­ skobkite bulvės vidų — bus tarsi stiklinaitė 1 cm s t o r u m o sienelėmis. Iš išskobto m i n k š t i m o sutrinkite košę, pridėkite sviesto ir kiaušinio trynių. Į bulvių stiklinaites dėkite šiek tiek paruoštos košės, ant j o s — grybus, pakepintus su svogūnais. Apipilkite grietine, tarkuotu sūriu, apkepkite orkaitėje. Mėsa įdarytos bulvės A t r e n k a m a 1 kg didelių bulvių, gerai nuplaunama, užpilama verdan­ čiu vandeniu, p a s ū d o m ą ir išverdamą. Paskui bulvės nulupamos, vienas šonas n u p j a u n a m a s ir išskobiamas vidus. M ė s a (300 g) sumalama m ė s ­ male kartu su išskobtu bulvių vidumi, įmušamas kiaušinis, įberiama smul­ kiai pjaustytų krapų, druskos pagal skonį ir maltų juodųjų pipirų. Viskas gerai išmaišoma. G a u t o įdaro p r i k e m š a m o s bulvės ir uždengiamos nu­ pjautais gabalėliais. Bulvės standžiai sustatomos į katiliuką, įpilama sul­ tinio arba v a n d e n s ir troškinama, kiek reikia. U ž d a r o m a pomidorų pada­ žu, miltais ir grietine. Grybais įdarytos bulvės A t r e n k a m o s vidutinio didumo lygios bulvės. P a v e r d a m o s nedidelia­ me kiekyje v a n d e n s . Nulupama odelė, iš vieno galo truputį nupjaunama, kad stovėtų.

Vidurys išskobiamas šaukšteliu taip, kad sienelės nebūtų

vės, apkepinamos svieste, užpilamos grietine ir a p k e p a m o s karštoje or­ kaitėje. Varške įdarytos bulvės ( r u m u n ų valgis)

Bulvės n u s k u t a m o s , perpjaunamos skersai, išskobiamas vidus, palie­ kamos maždaug 1 cm storumo sienelės, truputį nupjaunama gumbų apa­ čia, kad būtų galima sustatyti. Kartu daromas įdaras: gerai sumaišoma varškė, kiaušiniai, kvietiniai miltai, druskos pagal skonį ir brinza. G a u t o s košės prikemšamos bulvių puselės. Tada puode ištirpinamas sviestas, de­ damos bulvės ir kaitinamos, kol parausvėja. Paskui įpilama šiek tiek van­ dens (maždaug stiklinė), puodas uždengiamas dangčiu, bulvės troškina­ mos, kol pasidaro minkštos. Prieš patiekiant bulvės apipilamos grietine. Vietoj brinzos galima dėti sūdyto arba naminio sūrio. • 600 g bulvių, 200 g varškės, 2 kiaušiniai, 0,5 valgomojo šaukšto kvietinių miltų, 50 g brinzos, 25 g sviesto, 3 valgomieji šaukštai grietinės, druskos pagal skonį.

Sūriu įdarytos bulvės 4 bulvės n u s k u t a m o s ir nuplaunamos, perpjaunamos pusiau, išsko­ biamas vidus ir įdaromas sūriu (150 g). Kiekviena puselė u ž d e n g i a m a nupjautu dangteliu. B u l v ė s sudedamos ant k e p i m o skardos, apšlakstomos sviestu ir apkepamos orkaitėje.

storesnės kaip 1 c m . Dalį išskobtų bulvių reikia susmulkinti ir sumaišyti su keptais supjaustytais grybais. Sumaišius pasūdomą, papipirinama ir išmaišoma. T u o mišiniu prikemšami paruošti įdarymui gumbai, prieš tai į kiekvieną įkrečiamas šaukštelis sviesto. Įdarytos bulvės iš viršaus api­ b a r s t o m o s tarkuotu sūriu, sudedamos į sviestu pateptą gilią keptuvę ir apipilamos ištirpintu sviestu. Į keptuvę įpilama 100 ml vandens. K e p a m a orkaitėje nedidelėje temperatūroje. Jeigu lieka įdaro, su­ kraukite jį aplink bulves. Patiekiamos su grietine arba salotomis. • 1 kilogramui b u l v i ų — 100 g grybų, 20 g sviesto, 50 g sūrio, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.

Silkėmis Įdarytos bulves 1 kg bulvių paruošiamos taip, k a i p nurodyta recepte „ M ė s a įdarytos bulvės". Išskobtas iš vidaus minkštimas s u m a l a m a s m ė s m a l e su nuvaly­ tomis silkėmis, į d e d a m o s 2 smulkiai supjaustytos svogūnų galvelės, įme­ t a m a kvapiųjų pipirų, lauro lapas (sutrintas), įmušamas žalias kiaušinis ir įpilama grietinės; viskas gerai suplakama. Gauto įdaro prikemšamos bul174

Keptos, sūriu įdarytos bulvės Gerai nuplautos šaltu vandeniu bulvės įtrinamos druska, d e d a m o s ant keptuvės ir i š k e p a m o s orkaitėje. Iškepusioms karštoms b u l v ė m s nu­ pjaunamos viršūnėlės, išskobiamas visas minkštimas, p e r t r i n a m a s p e r kiaurasamtį, s u m a i š o m a s su sviestu, sūriu, tryniais ir grietine, įberiama pagal skonį druskos ir pipirų. Šia mase įdaromi išskobti bulvių gumbai, apibarstomi tarkuotu sūriu ir apkepami orkaitėje. • 10-čiai vienodų b u l v i ų — 150 g sviesto, 3 kiaušinių tryniai, 100 g tarkuoto sūrio, 1 stiklinė grietinės.

Omletas su bulvėmis Bulvės išverdamos, į j a s įmušami 2 kiaušiniai, pasūdomą, papipiri­ nama, įberiama miltų tiek, kad tešla nebūtų labai kieta. Iš tešlos daromi nedideli rutuliukai ir pakočiojami. Paspirginami smulkiai supjaustyti la­ šiniai, ant keptuvės d e d a m i bulvių paplotėliai, ir viskas užpilama kiau­ šinių, ir pieno plakiniu. Apkepama. ¡75 V/


Varškės ir bulvių plokštainis Žalios bulvės nuskutamos, sutarkuojamos, išspaudžiamos sultys. Į bulves įdedama ištrintos varškės, druskos pagal skonį, viskas gerai iš­ m a i š o m a . Keptuvas ištepamas sviestu, į jį s u d e d a m a paruošta tešla, išly­ ginamas paviršius ir kepama, kol iškepa. G a t a v a s plokštainis supjausto­ mas kvadratiniais gabalais, apipilamas ištirpintu sviestu ir grietine. Prieš patiekiant plokštainis pašildomas. • 500 g bulvių, 150 g varškės, druskos pagal skonį, 50 g sviesto, 3 valgomieji šaukštai grietinės. Bulvių apkepas Į sugrūstas virtas bulves įpilama karšto p i e n o , įmušami žali kiauši­ niai, įberiama druskos pagal skonį, įpilama ištirpinto sviesto ir gerai iš­ m a i š o m a . Pusė košės sudedama į sviestu pateptą keptuvę, išlyginama, ant j o s s u d e d a m a s sluoksnis pakepintų svogūnų ir uždengiamas kitu sluoksniu košės, vėl išlyginama, p a t e p a m a grietine arba apšlakstoma sviestu, pastatoma į karštą orkaitę ir k e p a m a 2 0 — 3 5 minutes. Prie apke­ po galima duoti pieno, grietinės arba grybų p a d a ž o . • 1 kilogramui bulvių — 3 kiaušiniai, 3 svogūnų galvelės, 2 stiklinė pieno, 3 valgomieji šaukštai sviesto. B u l v ė s , a p k e p t o s su s v o g ū n a i s ir žaliais ankštpipiriais Kiekvieną bulvę supjaustykite skersai žiedeliais, neperpjaudami iki galo, kad įpjauta bulvė būtų panaši į vėduoklę. { pjūvius pakaitomis at­ sargiai įkiškite gabalėlį svogūno ir rėželį ankštpipirio. Apipilkite ištirpin­ tu margarinu, apibarstykite druska ir pipirais. Kiekvieną bulvę suvynio­ kite į foliją ir iškepkite. • 8 bulvės, 1 svogūno galvelė, 1 žalias ankštpipiris, 2 valgomieji šaukštai ištir­ pinto margarino, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų. Šviežių bulvių apkepas su daržovėmis Smulkiai supjaustykite svogūno galvelę, morką ir salierą, patroškin­ kite su riebalais ir nedideliu kiekiu vandens. Į j u o s sudėkite žiedais su­ pjaustytas bulves ir pomidorus, įmeskite lauro lapą, įberkite juodųjų pi­ pirų ir pasūdykite. Viską sudėkite į keptuvą, iš viršaus užberkite sutrinto česnako, įpilkite truputį acto ir įberkite smulkiai supjaustytų petražolių lapelių. Supilkite miltus, išmaišytus su nedideliu kiekiu vandens, iš vir­ šaus išdėliokite citrinos skilteles. Apkepkite orkaitėje (laikykte 30 minu­ čių). 176

Apkepas patiekiamas šaltas. Jeigu bulvės nebešviežios, miltų berti nereikia, patiekalas ir taip būna tirštas. • 1 kilogramui bulvių — 80 ml aliejaus, 80 g svogūno, 60 g salierų, 60 g morkų, 120 g pomidonĮ, 30 g česnakų, 20 g miltų, 40 g citrinos, lauro lapas, maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių, acto, druskos pagal skonį. Lenkiškos bulvės su riešutais Išvirkite (geriausia garuose) 6 neskustas bulves, nulupkite, supjaus­ tykite į dalis, sudėkite į ugniai atsparų indą, įdėkite 2 šaukštus varškės. Pašildykite 3 — 4 valgomuosius šaukštus sviesto arba margarino, sumai­ šykite su 3 šaukštais pieno ir supilkite ant bulvių. Kepkite 10 minučių orkaitėje arba ant m a ž o s ugnies uždengtas. Vėl užpilkite bulves (šįkart 2 kiaušinių ir 2 valgomųjų šaukštų pieno arba grietinės plakiniu). Kepkite dar 12 minučių. Patiekite karštas, apibarstytas riešutais. Bulvių apkepas su mėsa Bulvių košė paruošiama taip pat, kaip ir apkepui be mėsos. Pusė bulvių košės lygiu sluoksniu sudedama į keptuvę, pateptą sviestu ir pa­ barstytą džiūvėsėliais. Iš viršaus dedamas sluoksnis maltos mėsos, ant j o — likusi košė, sulyginama, aptepama kiaušiniu i r k e p a m a orkaitėje 2 0 — 3 0 minučių. Sumalti galima visokią mėsą: jautieną, veršieną, kiau­ lieną, paukštieną, taip pat kepenis, plaučius arba širdį. Virta arba troškin­ ta mėsa s u m a l a m a m ė s m a l e arba smulkiai sukapojama, pridedama pake­ pintų svogūnų, druskos, j u o d ų maltųjų pipirų, ir viskas s u m a i š o m a . Iš sultinio arba keptos ir trosKintos mėsos sulčių galima išvirti raudonąjį padažą, kuriuo patiekiant užpilama, arba padažas paduodamas atskirai. Bulvių a p k e p a s su rūkytais lašiniais ir sūriu Išvirtos sū lupenomis bulvės nulupamos, supjaustomos luiteliais, su­ dedamos į keptuvą su pašildytu aliejumi ir pakepintais svogūnais, pasū­ domą ir a p k e p a m a orkaitėje, kol parusvėja. I š d e d a m o s į lėkštę apibars­ tomos tarkuotu sūriu, apipilamos spirgintais rūkytais lašiniais, papuošia­ mos pomidorais. Patiekiamos kaip priedas prie mėsos kartu su daržovių salotomis. Galima patiekti ir kaip atskirą patiekalą su rūgusiu pienu. • 1 kilogramui bulvių— druskos pagal skonį, 40 g aliejaus, 1 svogūno galvelė, 60 g kieto sūrio, 40 g rūkytų lašinių, pomidorų. B u l v ė s , a p k e p t o s su sūriu ir m ė s o s k o n s e r v a i s Išvirtos neskustos bulvės nulupamos ir ataušinamos, supjaustomos luiteliais ir padalijamos į tris dalis. Ant patepto taukais keptuvo, pabarsty12—20

^

^7


to džiūvėsėliais, dedamas bulvių sluoksnis, kapotos mėsos sluoksnis, a p ­ šlakstoma saldžiųjų ankštpipirių pasta ir ištirpintais konservų riebalais. Sluoksniai dedami pakaitomis, viršutinis sluoksnis — bulvių. Sluoksniai paspaudžiami. Greitai apkepama orkaitėje ir u ž p i l a m a pienu, suplaktu su kiaušiniais. K a i susigeria, iš viršaus apibarstoma tarkuotu sūriu ir apke­ p a m a . Patiekiama su daržovių salotomis. • 1 kilogramui bulvių — druskos pagal skonį, petražolių lapelių, 1 skardinė kiaulienos konservų, 1 nedidelis stiklainis saldžiųjų ankštpipirių pastos, 0,25 1 pieno, 40 g sūrio, 4 kiaušiniai, konservų riebalai, džiūvėsėlių keptuvui pabars­ tyti. B u l v ė s , apkeptos su rūkyta m ė s a ir sūriu N u s k u s t o s bulvės išverdamos su druska ir kmynais, perpjaunamos į keturias dalis, sudedamos viena prie kitos ant taukais ištepto keptuvo, iš viršaus d e d a m i gabalėliai apkepintos rūkytos m ė s o s , apibarstoma miltais, užpilama pasūdytais plaktais kiaušiniais, apiberiama sūriu, sumaišytu su džiūvėsėliais. K e p a m a įkaitusioje orkaitėje tol, kol kiaušiniai šiek tiek sukeps. Patiekiama su šviežių daržovių salotomis. • 1 kilogramui bulvių — druskos pagal skonį, kmynų, 60 g rūkytų lašinių, 20 g miltų, 6 kiaušiniai, 40 g maltų džiūvėsių, 40 g kieto sūrio, petražolių lapelių. Bulvių apkepas su jūrų kopūstais Jūrų kopūstai išverdami ir perplaunami šaltu vandeniu. Svogūnai nulupami, smulkiai supjaustomi ir paskrudinami aliejuje. Bulvės nuplau­ n a m o s , n u s k u t a m o s , išverdamos užpiltos verdančiu vandeniu, karštos pertrinamos per sietelį, pripilama karšto virinto p i e n o , pasūdomą ir išmai­ šoma, kad pasidarytų vientisa masė. Kiaušiniai kietai išverdami, nulupami ir susmulkinami peiliu. P u s ė bulvių košės sudedama lygiu sluoksniu į pateptą aliejumi kepimo formą arba gilią keptuvę. Išvirti jūrų kopūstai, paskrudinti svogūnai ir susmul­ kinti kiaušiniai sumaišomi, pasūdomi ir sudedami ant bulvių sluoksnio ir išlyginamas paviršius. Iš viršaus lygiu sluoksniu dedama likusi bulvių košė, paviršius išlyginamas ir p a t e p a m a s žaliu kiaušiniu. Pilna k e p i m o forma įkišama į orkaitę, ir k e p a m a , kol apkepas parusvėja. • 1 kilogramui bulvių — 200 g jūrų kopūstų, 200 g svogūnų, 200 g pieno, 2— 3 kiaušiniai, 30 g aliejaus, druskos pagal skonį. Bulvių ir špinatų a p k e p a s su brinza I š v e r d a m o s neskustos bulvės ir n u l u p a m o s karštos, kai ataušta, su­ tarkuojamos stambia tarka ir p a s ū d o m o s . 178

Špinatai n u v a l o m i , nuplaunami, nuplikinami verdančiu sūdytu van­ deniu. Gerai nuvarvinami ir smulkiai supjaustomi. Gerai sumaišomi su tarkuota brinza, trečdaliu aliejaus, pipirais ir smulkiai supjaustytais pet­ ražolių lapeliais. Į taukais pateptą skardą arba keptuvą lygiu sluoksniu sudedama pusė tarkuotų bulvių ir apipilama trečdaliu aliejaus. Lygiai sudedami supjaustyti špinatai, ant jų sudedamas sluoksnis likusių bulvių ir apipilama likusia dalimi aliejaus. U ž p i l a m a išplaktais su pienu kiauši­ niais ir a p k e p a m a vidutinio karštumo orkaitėje, kol pasidaro gelsva plu­ telė. • 750 g bulvių, 500 g špinatų, 150 g brinzos, 90 ml aliejaus, 3 kiaušiniai, 400 ml pieno, maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių, druskos pagal skonį. t

Grietinės p a d a ž e apkeptos bulvės Šviežios bulvės nuplaunamos, sudedamos į verdantį pasūdytą van­ denį ir verdamos, kol išverda. Virtos bulvės išverčiamos į kiaurasamtį arba sietelį, paskui sudedamos į gilų keptuvą, pateptą sviestu, apipilamos grietinės padažu, apibarstomos tarkuotu sūriu, apšlakstomos ištirpintu sviestu ir a p k e p a m o s orkaitėje. Patiekiant bulvės apibarstomos krapais ir petražolių lapeliais. • 700—800 g bulvių, 0,5 stiklinės grietinės padažo (daržovių patiekalams), 1 valgomasis šaukštas tarkuoto sūrio, 25 g sviesto, krapų arba petražolių lapelių. Su bešamelio padažu apkeptos bulvės Dideli bulvių gumbai nuskutami, išverdami su druska, žalumynais ir sultinio kubeliu (galima ir be j o ) . Bulvės perpjaunamos pusiau, sudėlio­ j a m o s ant sviestu ištepto keptuvo, storai aptepamos bešamelio padažu, apibarstomos tarkuotu sūriu ir labai greitai apkepamos orkaitėje. Bešamelio p a d a ž o paruošimas: miltai pakepinami, kol pagelsta, atskiedžiami grietine ir paverdami. Šaltas pagardas ištrinamas su ančiuviais (be kaulų) arba su ančiuvių pasta, kapotu kietu kiaušiniu, prideda­ ma kumpio, citrinos sulčių ir prieskonių. Bešamelis turi būti tirštas, kad nenuvarvėtų n u o bulvių. Bulvės m e n t e l e dedamos ant salotų lapų, p a p u o š i a m o s pomidoru ir petražolės šakele. • 1 kg bulvių, druskos pagal skonį, petražolių arba salierų šakelių, sultinio ku­ belis. • Bešamelio padažui: 40 g sviesto, 40 g miltų, 0,25 1 grietinėlės, 4 kiaušiniai, 2 ančiuviai arba ančiuvių pastos, citrinos sulčių, 50 g kumpio, 40 g sūrio. Su lydytu sūriu apkeptos bulvės Didelės v i e n o d o d i d u m o bulvės gerai n u p l a u n a m o s , neskutamos, skersai supjaustomos 1,5 cm storumo luiteliais, a p k e p a m o s ant pateptos 179


skardos, apvartomos, p a sū d o m o s. Gabalėliais supjaustyti švieži grybai patroškinami svieste su druska ir kmynais, pašildomi su kiaušiniais, kol pasidaro košelė. Ant grybų sluoksnio dedami ploni lydyto sūrio grieži­ nėliai (galima ir su džiūvėsėliais) ir apkepami. Patiekiant bulvės deda­ m o s ant apkeptų grybų. Patiekiama su daržovių salotomis. • 800 g bulvių, 20 g aliejaus skardai patepti, druskos pagal skonį, 40 g sviesto, 400 g grybų, kmynų, 2 kiaušiniai, 1—2 lydyti sūreliai. • Kazokiškai apkeptos bulvės Išvirtos bulvės supjaustomos storais luiteliais, iš abiejų pusių apke­ p i n a m o s . Svieste p a k e p i n a m o s dvi svogūnų galvelės ir virta, m ė s m a l e sumalta mėsa. Bulvės sudedamos į taukais pateptą keptuvę, pakaitomis sluoksniais su m ė s a bei svogūnais ir tarkuota brinza. Viršutinis sluoksnis turi būti bulvių. Pavirkite valgomąjį šaukštą miltų stiklinėje grietinės su trimis ištrintais tryniais ir stikline sultinio, apipilkite bulves ir kepkite orkaitėje vieną valandą. Bulvių ir varškes a p k e p a s Varškė pertrinama per sietelį, į m u š a m a s kiaušinis, įberiama druskos, įpilama pieno ir gerai išmaišoma. Paskui išverdamos nuskustos bulvės, supjaustomos gabalėliais ir s u m a i š o m o s su varške. Visa masė s u d e d a m a į keptuvą arba keptuvę, pateptą sviestu, ir k e p a m a orkaitėje, kol susidaro auksinė plutelė. • 500 g varškės, 1 kiaušinis, 0,5 stiklinės pieno, draskos pagal skonį, 400 g bulvių, 30 g sviesto. Apkeptos su kiaušiniais bulvės Bulvės n u s k u t a m o s ir supjaustomos m a ž d a u g 1 cm storio žiedais. S u d e d a m o s į keptuvą arba keptuvę, p a s ū d o m o s ir užpilamos stikline van­ d e n s . K e p a m a orkaitėje apie 30 minučių. Paskui apipilama kiaušiniais, suplaktais su pienu, ir k e p a m a dar 1 0 — 1 5 minučių. Ištraukus iš orkaitės apibarstoma susmulkintais petražolių lapeliais arba krapais. Patiekiamos karštos su šviežių daržovių salotomis arba raugintomis daržovėmis. • 500 g bulvių, 3 kiaušiniai, 500 ml pieno, 60 ml aliejaus, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį. A p k e p t o s su kiaušiniais ir sūriu bulvės Išvirtos neskustos bulvės n u l u p a m o s , supjaustomos kubeliais, apke­ p i n a m o s aliejuje, p a s ū d o m o s , įberiama grūstų kmynų, užpilama pienu, 180

sumaišytų su kiaušiniais, apibarstoma kapotais žalumynais, tarkuotu sū­ riu ir greitai a p k e p a m o s orkaitėje. Patiekiamos tuoj pat su burokėlių, morkų salotomis su krienais ir pan. • 1 kg bulvių, 60 g lašinių, druskos pagal skonį, kmynų, 0,25 1 pieno, 4 kiau­ šiniai, svogūnų laiškai, 4 0 — 6 0 g kieto sūrio. Balandėliai su bulvėmis Išvirkite bulves garuose ir karštas pertrinkite per sietelį. Supjausty­ kite šiaudeliais svogūnų galveles ir pakepinkite aliejuje. Į karštą košę sudėkite svogūnus, supilkite karštą pieną, įberkite druskos pagal skonį ir gerai suplakite. Su šituo įdaru darykite balandėlius. Sudėliokite j u o s ant keptuvės, apkepinkite, užpilkite grietinės p a d a ž u (miltus užpilkite grie­ tine, gerai išmaišykite, pasūdykite ir virkite 1—2 minutes), balandėlius apibarstykite tarkuotų sūriu ir kepkite orkaitėje 1 0 — 1 2 minučių. • 5 bulvės, 2 svogūnų galvelės, 4 valgomieji šaukštai aliejaus, 0,5 stiklinės grietinės, 1 arbatinis šaukštelis miltų, 100 g sūrio, kopūstas, pipirai, druskos pagal skonį. .

Bulvių vyniotinis su daržovėmis Bulvės p a r u o š i a m o s kaip apkepui. Įdarui daržovės supjaustomos šiaudeliais ir ištroškinamos. Nukeliamos n u o ugnies, p a s ū d o m o s , įmušami kiaušiniai ir išmaišoma. Paruošta bulvių košė plonu sluoksniu (maž­ daug 2 c m ) išdėdama ant drėgnos staltiesėlės, p e r vidurį s u d e d a m a s įdaras. Bulvių kraštai gerai suspaudžiami (staltiesėle), suteikiama vyniotinio forma, vyniotinis siūle į apačią perkeliamas į kepimo skardą, pateptą aliejumi, patepamas kiaušiniu arba grietine, apibarstomas džiūvėsėliais, apšlakstomas sviestu ir įkišamas į karštą orkaitę 2 5 — 3 0 minučių, kad vyniotinis paruduotų. Gatavas vyniotinis supjaustomas porcijomis, sudedamas į dubenėlį ir apipilamas ištirpintu sviestu. Prie vyniotinio galima paduoti grietinės arba p i e n o padažą. Tokį pat vyniotinį galima įdaryti mėsa su svogūnais arba kiaušiniais, taip pat ryžiais su grybais ir svogūnais. Mėsa su bulvėmis Porcijomis supjaustyta mėsa kartu su pjaustytais svogūnais, salierais ir m o r k o m i s troškinama su riebalais, visą laiką pilant po truputį karšto vandens. Kai mėsa pusiau gatava, įberiama druskos, raudonųjų ir juodųjų pipirų, įpilama karšto v a n d e n s arba sultinio ir paliekama virti ant nedide181


lės ugnies. Kai mėsa išverda, viskas s u d e d a m a į keptuvą, ten pat sude­ d a m o s nuskustos ir luiteliais supjaustytos bulvės, įkišama 15 minučių į orkaitę, paskui pridedama stambiai supjaustytų pomidorų. Žiemą vietoj jų g a l i m a įpilti valgomąjį šaukštą sumaišytos su vandeniu p o m i d o r ų tyrės. K e p a m a , kol išgaruoja vanduo. Jei norite, baigdami kepti galite pa­ tiekalą užpilti 3—4 gerai išplaktais kiaušiniais ir vėl apkepti.

link viščiuką. Papipirinama. Ant viščiuko supilamas butelis alaus. Įkiša­ mas į orkaitę ir kepamas uždengtas dideliame karštyje. Gatavas patiekalas p a d u o d a m a s su kokiomis nors salotomis.

• 750 g mėsos (avienos, veršienos arba kiaulienos), 600 g bulvių, 150 g svo­ gūnų galvelių, gabalėlis saliero šaknies, morka, 250 g pomidorų, 100 g riebalų, maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų, petražolių lapelių, druskos pagal skonį.

Bulvės išverdamos, nusausinamos ir pertrinamos. Įmušami žali kiau­ šiniai (geriau tryniai) ir gerai išmaišomi. Iš bulvių košės daromi paplo­ tėliai, ant jų d e d a m a s morkų įdaras. Padaromi pyragėliai, apvoliojami miltais ir aptepami kiaušiniu. Sudedami į k e p i m o skardą, pateptą sviestu, ir apkepami orkaitėje.

A k e p t a su bulvėmis ir grietinėle kiauliena M ė s a apkepama iš abiejų pusių riebaluose, kad apskrustų, kartu su pjaustytais svogūnais ir morka. Į keptuvę įpilama karšto vandens ir troš­ kinama, kol suminkštėja daržovės. Perdedamą į kepimo skardą, sudeda­ m o s supjaustytos bulvės, pasūdomą pagal skonį, pagardinama raudonai­ siais pipirais ir.įkišama į labai karštą orkaitę. Po 15 minučių į mėsą reikia sudėti nuplautas ir išmirkytas džiovintas slyvas. Kepama, kol iškepa bul­ vės ir slyvos. • 600 g mėsos, 600 g bulvių, 150 g svogūnų galvelių, 100 g morkų, 100 g riebalų, 100 g džiovintų slyvų, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. i\

.

M

,

.

.c

' » ' . . ' ! > < :

/ <

'

it'i

Ukrainietiškai troškinta kiauliena M ė s a supjaustoma nedideliais gabalėliais, šiek tiek pasūdomą ir iš pradžių pakepinama su trupučiu sviesto, o paskui troškinama, kol pusiau suminkštėja, pomidorų tyrėje, atskiestoje vandeniu. Bulvės ir m o r k o s šiek tiek paskrudinamos likusiame svieste. S u m a i š o m o s su pjaustytais svogū­ nais, p a s ū d o m o s ir pagardinamos raudonaisiais pipirais. Šitaip paruoštos daržovės sudedamos į puodą, sluoksniais pakaitom su mėsa. Ten sudeda­ mi išvirti ir supjaustyti grybai, įmetamas lauro lapas, užpilama nuoviru, k u r i a m e virė grybai, ir troškinama, kol suminkštėja mėsa ir daržovės. • 750 g kiaulienos, 1 kg bulvių, 80 g sviesto, 150 g morkų, 100 g svogūnų galvelių, 2 valgomieji šaukštai pomidorų tyrės, 50 g džiovintų grybų, lauro lapelis, maltų raudonųjų pipirų, druskos pagal skonį. Viščiukas aluje su bulvėmis Išdorojamas, nuplaunamas ir p a s ū d o m a s viščiukas, iš vidaus ir iš­ orės p a t e p a m a s pašildytu sviestu, papipirinamas. Dedamas į elektrinį p u o ­ dą arba kitą sandarų, ugniai atsparų indą. B u l v ė s supjaustomos dalelė­ mis, o m o r k o s — šiaudeliais. Pasūdomą pagal skonį ir sudėliojama ap182

• Viščiukas (1 kg), 800 g bulvių, 150 g morkų, 125 g sviesto, butelis alaus, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Bulvių pyragėliai su morkomis

Įdarui žalios morkos sumalamos m ė s m a l e ir patroškinamos su cuk­ rumi ir sviestu ant silpnos ugnies. Paskui suberiami smulkiai pjaustyti kietai virti kiaušiniai ir druska. • 10 bulvių, 2 kiaušiniai. Įdarui: 4 morkos, 2 arbatiniai šaukšteliai cukraus, 3 valgomieji šaukštai sviesto, 1—2 kiaušiniai, druskos pagal skonį. Bulvių pyragėliai su grybais Bulvės paruošiamos kaip bulvių kotletams. Įdarui džiovinti grybai nuplaunami, išverdami, smulkiai sukapojami ir p a k e p i n a m i svieste, pas­ kui pridedama smulkiai sukapotų pakepintų svogūnų, druskos pagal sko­ nį, maltų juodųjų pipirų ir sumaišoma. Iš paruoštos bulvių košės lipdomi nedideli paplotėliai, į kurių vidurį įdedama grybų įdaro, paplotėlis sulen­ kiamas, kraštai suspaudžiami, padaromi p u s m ė n u l i o formos pyragėliai. Sudrėkinami kiaušiniu, apvoliojami džiūvėsėliais ir apkepinami su ištir­ pintu sviestu keptuvėje. Atskirai paduodamas grybų padažas. Jis išverda­ mas su grybų nuoviru, pridėjus grietinės arba pomidorų tyrės.

Tokius

pyragėlius galima daryti ir su daržovių įdaru. • 1 kilogramui bulvių — 100 g džiovintų grybų, 2 svogūnų galvelės, 2 kiauši­ niai, 0,5 stiklinės džiūvėsėlių, 4 valgomieji šaukštai sviesto. Bulvių pyragėliai su mėsa Karštos virtos bulvės sumalamos mėsmale, įmušami kiaušiniai, įbe­ riama druskos pagal skonį. Sumaišoma, p a d a r o m i apvalūs paplotėliai. Į juos įdedama m ė s o s įdaro, suspaudžiami kraštai, suapvalinami. Pyragėliai apibarstomi miltais ir apkepinami. Patiekiami karšti su sviestu. • 500 g b u l v i ų — 1 kiaušinis, 100 g jautienos arba kepenų, 1 svogūnas, 1 val­ gomasis šaukštas miltų, šaukštas sviesto, pipirų ir druskos pagal skonį. 183


Bulvių pyragėliai su dešra ir brinza (slovakų valgis)

Paruoškite pasūdytą bulvių tešlą (ketvirtadalį bulvių normos palikite įdarui), iškočiokite 0,5 cm s t o r u m o sluoksniu, supjaustykite 6><8 cm dy­ džio stačiakampiais, padėkite įdaro, sulenkite, tešlos kraštus paspaudyki­ te. Pyragėlius pavirkite s ū d y t a m e vandenyje 6 — 8 minutes, išgriebkite. Patiekdami apiberkite susmulkinta brinza, apipilkite paspirgintais rūky­ tais lašinukais ir apiberkite supjaustytais krapais. Patiekite kaip pagrin­ dinį patiekalą su daržovių* salotomis. Įdaro paruošimas. Pertrintos bulvės p a s ū d o m o s , s u m a i š o m o s su smulkiai supjaustyta brinza (puse normos), pjaustyta griežinėliais dešra.

Kepkite

vidutinio

karštumo

orkaitėje,

kol

pasidarys

auksinės

spalvos. • 250 g bulvių, 250 g miltų, 2 kiaušiniai, 250 g sviesto, kmynų, druskos pagal skonį. Bulvinės bandelės su varške Virtos bulvės pertrinamos, paskui į j a s beriami kvietiniai miltai, įmušami 3 kiaušiniai. Viskas gerai išmaišoma ir iškočiojamas 1 cm storumo tešlos sluoksnis. Iš jo stikline išpjaunami skrituliai ir sudėliojami ant k e p i m o skardos, pateptos sviestu. Kiekvieno skritulio viduje įspaudžia­ ma duobelė, į kurią d e d a m a s įdaras.

• 800 g bulvių, 2 0 0 — 2 4 0 g rupių miltų, 1 kiaušinis, druskos pagal skonį, 200 g dešros, 400 g brinzos, 80 g rūkytų lašinių, krapų.

Įdaras paruošiamas šitaip: ištrinama riebi varškė, įmušami 3 kiau­ šiniai, įberiama smulkaus cukraus ir gerai išmaišoma. Varškėtės patepa­ m o s kiaušiniu ir k e p a m o s orkaitėje.

Bulvių pyragas su grybais N u p l a u k i t e 1 kg bulvių, išvirkite neskustas, nulupkite ir sutrinkite, įberkite 1 stiklinę manų kruopų, 1 arbatinį šaukštelį druskos, 2 valgo­ muosius šaukštus sviesto ir sumaišykite.

• 600 g bulvių, 0,3 stiklinės kvietinių miltų, 7 kiaušiniai, 1 stiklinė riebios varškės, 1,5 arbatinio šaukštelio smulkaus cukraus, 15 g sviesto, 4 stiklinės vandens, druskos pagal skonį.

Patepkite sviestu gilią keptuvę, dugną išklokite bulvių koše 2 cm storumo sluoksniu, tada dėkite sluoksnį grybų įdaro. Pakartokite 3 kar­ tus. Viršutinis sluoksnis turi būti bulvių. Paskui viršų patepkite sviestu, apibarstykite susmulkintais džiūvėsiais. Įkiškite valandai į orkaitę ir žiū­ rėkite, kad neapdegtų iš viršaus. Patiekite karštą keptuvėje, supjaustytą gabalais. Grybų įdaras: 1,5 kg šviežių baravykų virkite pasūdytame vandeny­ je 20 minučių, nukoškite vandenį, nugarinkite, smulkiai supjaustykite (jeigu grybai džiovinti, 25 g p a m e r k i t e iš vakaro). Smulkiai supjaustykite du didelius svogūnus, sumaišykite su trimis valgomaisiais šaukštais alie­ j a u s (geriau saulėgrąžų). Į patroškintus grybus įberkite 1 valgomąjį šaukš­ tą miltų, 3 valgomuosius šaukštus grietinės, truputį krapų ir petražolių lapelių, sumaišykite. Įberkite druskos ir pipirų pagal skonį. Sūdytos bulvių lazdelės Į išvirtas ir pertrintas per sietelį bulves supilkite ištirpintą sviestą, suberkite miltus, įmuškite žalią kiaušinį ir pagal skonį įberkite druskos. Gerai išmaišykite ir iškočiokite tešlą m a ž d a u g 0,5 cm sluoksniu. Su­ pjaustykite 8 — 1 0 cm ilgio, 2 cm pločio juostelėmis arba plona stikline supjaustykite skrituliais. Sudėliokite ant sviestu išteptos k e p i m o skardos, iš viršaus patepkite suplaktu kiaušiniu ir apibarstykite kmynais. 184

Bulvinės bandelės su žuvimis Bulvės v e r d a m o s neskustos, a t a u š i n a m o s , n u l u p a m o s . S u m a l a m o s m ė s m a l e . Įdedama sviesto arba taukų, įmušamas kiaušinis, įberiama cuk­ raus. Nuvalytos ir be kaulų žuvys s u m a l a m o s m ė s m a l e , į m u š a m a s žalias kiaušinis, įdedama pakepintų svogūnų ir sviesto. Į bulvių tešlą d e d a m a žuvies įdaro, bandelių viršus patepamas kiaušiniu. K e p a m a orkaitėje 5 — 6 minutes. • 1 bandelei reikia 1—2 bulvių, 20 g žuvies, kiaušinio, ketvirtadalio svogūno, sviesto. Bulvių vafliai Miltai išsijojami į dubenį. Mielės ištrinamos su 1 arbatiniu šaukšte­ liu cukraus, įpilama šilto pieno, supilami plakti kiaušiniai, d e d a m a svies­ to, įberiama vanilino (arba cedros), ir po truputį beriant m i l t u s užmaišo­ ma tešla. Šaltos virtos bulvės sutarkuojamos ir s u m a i š o m o s su tešla. Teš­ la laikoma 1 valandą, kol pakyla, ir iškepami ploni vafliai. • 2 kiaušiniai, 1 arbatinis šaukštelis cukraus, druskos pagal skonį, 0,5 citrinos cedros arba vanilino, 1 stiklinė pieno, 15—20 g mielių, 150 g miltų, 150 g virtų bulvių, 3 valgomieji šaukštai ištirpinto sviesto arba margarino. Bulvių pudingas Sviestas trinamas su cukraus pudra, kol pasidaro purus kremas. Į jį įmušami vienas po kito du kiaušiniai, visą laiką maišoma, kol pasidaro 185


vientisa masė. \ ją pridedama razinų, įspaudžiama citrinos sulčių, deda­ ma virtų nuluptų ir sutarkuotų bulvių, įberiamas žiupsnelis druskos. Vis­ kas palengva išmaišoma ir išdėdama į k e p i m o formą arba skardą, pateptą sviestu ir pabarstytą miltais. Kepamas orkaitėje vidutinėje temperatūroje. Patiekiamas supjausty­ tas porcijomis, iš viršaus apibarstoma cukraus pudra arba vanilinu. • 250 g bulvių, 4 kiaušiniai, 125 g sviesto, 125 g cukraus, vienos citrinos sultys, 2 0 — 3 0 g razinų, cukraus pudros, aromatizuoto vanilino.

Saldūs bulviniai rutuliukai Išvirtos su lupenomis bulvės n u l u p a m o s ir karštos pertrinamos per sietelį. Įmušami kiaušiniai ir įberiama dalis miltų. Išmaišoma ir iš tešlos d a r o m i nedideli paplotėliai, į kiekvieno paplotėlio vidurį įdedama po šaukštelį marmelado. Kraštai sulipdomi, pakočiojama, kad būtų apvalūs, apvoliojami miltuose ir apkepinami iš visų pusių, kad pagelstų. Patiekiami karšti, apibarstyti cukraus pudra, aromatizuotu vanilinu. • 1 kg bulvių, 200 g miltų, 120 g lydyto sviesto, 4 kiaušiniai, 150 g cukraus pudros, 150 g marmelado, vanilino.

Kokių įvairių rūšių kopūstų šiandien žino ž m o n ė s ! Ir baltieji gūžiniai, ir Savojos, ir raudonieji gūžiniai, ir žiediniai, ir brokoliai, ir ropiniai kopūstai... Visi jie naudingi ž m o n ė m s daugelį tūks­ tantmečių. Augalo pavadinimas kilo iš senovės romėnų „ k a p u t u m " (galva), nu­ sakančio svarbiausią savitos sandaros augalo dalį. Senieji raštai ir archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad kopūstai, matyt, paplito iš Senovės R o m o s . Romėnai augindavo daug kopūstų rūšių — gūžinius, lapinius, ir net brokolius. „Pirmieji tarp visų daržovių" — taip kopūstus vadino Senovės R o m o s karvedys ir rašytojas M a r k a s Porcijus Katonas Vyresnysis. R o m ė n a i manė, kad ž m o n ė s , nuolatos valgantys ko­

BULVIŲ ATSARGŲ P A R U O Š I M A S Džiovintos bulvės Bulvės nuskutamos, išverdamos, išverčiamos į sietelį, supjaustomos griežinėliais, sudedamos ant k e p a m o s i o s skardos ir įkišamos į šiltą orkai­ tę, durelės paliekamos praviros 1 0 — 1 5 minučių (kad išgaruotų d r ė g m ė ) . Po 1 0 — 1 5 minučių bulvės apvartomos ir baigiamos džiovinti. G a l i m a džiovinti ir mėsmale sumaltas virtas bulves, ištrupintas plonu sluoksniu ant kepamosios skardos.

pūstus, tampa ypač stiprūs, narsūs ir neserga j o k i o m i s ligomis. O Pita­ goras m a n ė , kad kopūstai „... palaiko žvalumą ir linksmą nuotaiką". Senovės Romoje kopūstai buvo labai plačiai vartojami kaip maistas ir kaip vaistas, jie buvo laikomi maistingais ir galinčiais sustiprinti žmo­ gaus atsparumą daugeliui ligų, suteikti organizmui tvirtumo, pašalinti ne­ migą, nuraminti galvos skausmus. Senovės Egipto gydytojai primygtinai patarinėdavo kopūstų duoti ir vaikams, nes nuo jų vaikai „tampa stiprūs". J Rusiją kopūstai b u v o atvežti iš K r y m o ir Juodosios j ū r o s pakran­ tės, kur nuo senovės buvo įsikūrusios graikų ir romėnų kolonijos. Auga­ las paplito ir Kijevo Rusioje, buvo pripažintas anksčiau negu

Vakarų

Europos šalyse. Vėliau kopūstai nukeliavo dar toliau į šalies šiaurę. Gamtoje baltieji gūžiniai kopūstai n e a u g a tokie, kokius m e s dabar matome. Viduržemio j ū r o s ir Atlanto v a n d e n y n o pakrančių šalyse auga laukiniai lapiniai kopūstai — nedidelis augalas su tankiais lapais, augan­ čiais rozetės pavidalu. Daugelį amžių šis augalas buvo kultūrinamas, bū­ davo atrenkami sveikiausi ir tvirčiausi egzemplioriai, dauginami, kryž­ minami apdulkinimu; būdavo taikomi ir kiti selekcijos metodai. Todėl

186

187


šiuo m e t u įvairiose šalyse i š v e d a m o s dešimtys veislių kopūstų savo se­ lekcijos, j u o s vartoja vietiniai gyventojai. Rusų protėviai p a m ė g o kopūstus.

Valgydavo šviežius, raugintus,

troškintus, kaip priedą prie kitų patiekalų, ypač mėsos ir žuvų. P e r ilgus pasninkus, kurių versdavo laikytis religija ir j o s taisyklės, gyventojai misdavo kopūstais ir žuvimis. Neturtingi ž m o n ė s kopūstus valgydavo ištisus metus. Matyt, ne veltui Rusijoje buvo paplitusi patarlė: „Kopūstai pilvą pripildo, patys į burną l e n d a " . K a d kopūstai naudingi, ž m o n ė s žinojo seniai. Dar neatskleidę šito augalo cheminės sudėties, m ū s ų pastabūs protėviai gyrė jo nuostabias savybes. Pavyzdžiui, XVII a. vaistažolių knygoje „Vėsusis s o d a s " apie kopūstų gydomąją galią b u v o rašoma, kad j i e „pravalo vidurius, paleng­ vina skrepliavimą, skatina šlapimo išsiskyrimą ir padeda n u o vidurių pū­ timo. Virti minkština v i d u r i u s " . Dabar, kaip ir anksčiau, kopūstai valgomi švieži, rauginti, virti, troš­ kinti. Su kopūstais kepami pyragai, verdami virtiniai — m ė g s t a m i rusų valgiai. Garsieji ukrainietiški barščiai ir rusiška kopūstienė, šiupininė neišverdamos ir kopūstų p y r a g a s neiškepamas be kopūstų. Kopūstai tradiciškai laikomi naudingais sergant opalige, kepenų li­ gomis, avitaminoze, vandenlige, podagra, cukriniu diabetu ir u ž d e g i m a i s . Kopūstų sultys gydo žaizdas, pūlinius, paviršinius n u d e g i m u s . Kopūstų lapų pavilgai d e d a m i sergant podagra, radikulitu ir reuma­ tu, kad numalšintų skausmą. Kopūstų gydomąsias savybes galima paaiškinti jų c h e m i n e ir bio­ c h e m i n e sudėtimi. Pirmiausia j u o s e gana daug ( 1 , 5 % ) ląstelienos, o ji palankiai veikia motorines ž a r n y n o funkcijas ir jo mikroflorą; j u o s e prak­ tiškai yra visų vitaminų, tarp jų ir vitamino U (metilmetionino), palankiai veikiančio skrandžio ir ž a r n y n o gleivinės epitelį, o tai užkerta kelią o p o m s šituose organuose. K o p ū s t u o s e esanti vyno rūgštis neleidžia cuk­ rui virsti riebalais ir a p s a u g o organizmą nuo nutukimo. Tačiau nereikia pamiršti, kad ši rūgštis labai neatspari, n u o šiluminio apdorojimo suyra, bet išlieka raugintuose kopūstuose. K o p ū s t u o s e daug kalio, fosforo, kalcio mangano, m a g n i o , geležies druskų, organinių rūgščių, fermentų, fitoncidų. Juose taip pat pakanka­ mai j o d o , todėl jie n e p a k e i č i a m a s maistas sergantiems skydliaukės funk­ cijos sutrikimais. Šitoje daržovėje m a ž a azoto junginių, todė ji labai reikalinga ligo­ niams su nesveikais inkstais, iš jų ir sergantiems cukriniu diabetu. 188

Tam tikras kiekis vario kopūstuose d a r o j u o s n e p a k e i č i a m u s sutriku­ sios nervų sistemos ligonių mityboje. Rusijoje labiausiai paplitę baltieji gūžiniai kopūstai. Jie v a l g o m i kiaurus m e t u s švieži ir rauginti, iš jų v e r d a m o s sriubos ir antrieji patie­ kalai, paruošiami užkandžiai; j i e skanūs ir maistingi. D a u g maistingųjų ir gydomųjų savybių turi Savojos kopūstai, kurių p a v a d i n i m a s kilo iš m a ž o s grafystės Italijoje p a v a d i n i m o , šios grafystės gyventojai d a u g augina tokių kopūstų. Skirtingai negu baltieji gūžiniai, Savojos kopūstų lapai labai išpūsliję, švelnūs, glebios gūželės ir trumpesnis kopūstkotis. D a b a r šie k o p ū s ­ tai populiariausi Prancūzijoje ir Vokietijoje. Rusijos teritorijoje Savojos kopūstai a u g i n a m i n u o XVII amžiaus. Jie labai gerai dera sausose stepių klimato z o n o s e . C h e m i n e sudėtimi Savojos kopūstai turtingesni baltymų ir vitaminų, skanesni n e g u baltieji gūžiniai. Jie plačiai vartojami dietinėje mityboje ligoninėse ir sanatorijose. Savojos kopūstai n e r a u g i a m i — jų lapai švelnūs. Raudonųjų gūžinių kopūstų lapai melsvai violetiniai n u o dažančios medžiagos antocianino, tai baltųjų gūžinių kopūstų atmaina. Šie kopūstai išvesti XVI amžiuje Vakarų Europoje. Pirmąkart r a u d o ­ nieji gūžiniai kopūstai Rusijoje p a m i n ė t i 1672 m. („Vėsusis s o d a s " ) , o intensyviai p r a d e d a m i auginti X V I I I a m ž i a u s pabaigoje — X I X a m ž i a u s pradžioje. Raudonieji gūžiniai kopūstai plaučių ligoms gydyti b u v o vartojami dar Senovės R o m o j e , o ūmiems ir lėtiniams b r o n c h i t a m s — ir dabartiniu metu. G y d o m ą s i a s raudonųjų gūžinių kopūstų savybes lemia kalio, m a g ­ n i o , geležies druskų, fermentų, ląstelienos, fitoncidų gausumas. Vitami­ no C raudonieji gūžiniai kopūstai turi 2 kartus, o karotino (provitamino A) — 4 kartus daugiau negu baltieji gūžiniai kopūstai. Tačiau r a u d o ­ nųjų gūžinių kopūstų ląsteliena kur kas šiurkštesnė n e g u kitų rūšių. To­ dėl sutrikus virškinimo organų funkcijoms r a u d o n u o s i u s gūžinius k o p ū s ­ tus reikia vartoti nedideliais kiekiais kaip salotas, priedus arba m a r i ­ nuotus. Žiediniai kopūstai žinomi n u o senų laikų. Juos išvedė dar Sirijos felachai ir p a v a d i n o Sirijos kopūstais. Daugiau kaip prieš tūkstantmetį garsusis gydytojas Avicena r e k o m e n d a v o Sirijos k o p ū s t u s valgyti ž i e m o s metu. Daugelį amžių žiediniai kopūstai b u v o auginami t i k Sirijoje ir kitose arabų šalyse, XVII amžiuje arabai atvežė jų į Ispaniją, o iš Sirijos šitie 189


kopūstai buvo nuvežti į Kiprą. Daugelį amžių Kipras buvo vos ne svar­ biausias šių sėklų tiekėjas E u r o p o s šalims. XVI amžiuje kai kurios žiedinių kopūstų rūšys buvo pradėtos augin­ ti Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir Anglijoje. Į Rusiją žiediniai kopūstai atkeliavo Jekaterinos II valdymo metais, jie buvo auginami tik kai kurių didikų daržuose. Mūsų laikais žiediniai kopūstai auginami ir valgomi visuose pasau­ lio kraštuose. Maistingumu žiediniai kopūstai kur kas vertingesni negu baltieji gū­ žimai. Daugiau kaip pusę azoto medžiagų juose sudaro lengvai virškina­ mi baltymai, ląstelienos n e d a u g , kopūstuose gausu vitaminų (PP, C, B | , B 2 , B 3 , B 6 ) , kalio, magnio, fosforo druskų, j u o s e ' y r a kobalto, j o d o , fer­ mentų, medžiagų, reguliuojančių cukraus ir cholesterino kiekį. Žiediniai kopūstai — vertingas dietinis produktas ir plačiai vartoja­ mi dietiniam įvairiomis ligomis sergančių ligonių maitinimui. Žiediniai kopūstai valgomi virti, troškinti ir kepti. Briuselinius kopūstus išvedė iš lapinių kopūstų Belgijos daržininkai, j i e išsiskiria gražia išvaizda. Pusės metro aukščio kopūsto stiebas su la­ pais viršuje visas apkibęs m a ž o m i s gūželėmis (iki 50), nuo riešuto iki vištos kiaušinio didumo. nami

Iš Belgijos kopūstai paplito į Olandiją, Vokietiją, kur j i e b u v o vadi­ rosenkohl— rožiniais kopūstais.

Karlas Linėjus pirmasis moksliškai aprašė kopūstą ir pavadino briuseliniu Belgijos daržininkų iš Briuselio garbei. Rusijoje briuseliniai kopūstai atsirado tik X I X amžiuje. D a b a r dide­ liuose plotuose briuseliniai kopūstai auginami Anglijoje ir JAV. Vis dau­ giau vietos j i e užima Lenkijos ir Vengrijos daržuose. Briuseliniai kopūstai laikomi skania ir vertinga daržove. Juose yra visų vitaminų, fermentų, organinių rūgščių, lengvai virškinamų baltymų. Vitamino C briuseliniuose kopūstuose trigubai daugiau negu baltuosiuo­ se gūžiniuose. O magnio, kalio ir geležies šituose kopūstuose daugiau negu kitose jų rūšyse. Labai skanios briuselinių kopūstų sriubos ir sul­ tiniai — skoniu ir maistingumu nenusileidžia vištienos sultiniams. Kaip tik briuseliniai kopūstai įrašomi į operuotų ligonių valgiaraštį, j i e naudingi ligoniams, kurių sutrikusi širdies ir kraujagyslių sistema, itin naudingi cukriniu diabetu sergantiems ligoniams, ypač kartu su morkų sultimis, salotomis, pupelėmis. Briuseliniai kopūstai vartojami virti, marinuoti, troškinti, džiovinti, konservuoti.

190

Ropiniai kopūstai buvo žinomi dar Senovės R o m o j e , vadinamieji koulorapa, tai yra stiebinė ropė. Taip vadinama todėl, kad kopūstas turi storą vešlų stiebą, vadinamąjį stiebavaisį, kurio minkštimas švelnus ir sultingas. Stiebavaisio spalva labai įvairi — nuo šviesiai žalios iki tam­ siai violetinės. Šie kopūstai labai vertingi vaikų mitybai, nes turi daug kalcio. O vitamino C j u o s e gausiau negu apelsinuose, todėl j i e vadinami šiaurės apelsinais. Visų rūšių ir atmainų kopūstų valgių sąrašas būtų labai ilgas. Įsidėmėkite... • Skaniausi kopūstai tie, kurių kotai apvalūs arba plokšti, standūs, lapai sultingi, ir negiliai įaugęs į galvą kopūstkotis. • Kopūstus neretai užpuola kirmėlės, skruzdėlės, musės ir kiti ken­ kėjai. Todėl palaikykite juos 10—15 minučių pasūdytame arba actu pa­ rūgštintame vandenyje, kad visi gyviai išplauktų į paviršių, paskui gerai nuplaukite kopūstą po šalto vandens srove. * '

• Pirmiausia iš kopūsto išpjaunamas kotas, paskui supjaustomas maždaug pusės centimetro pločio juostelėmis (jeigu recepte nenurodyta kitaip). • Niekada nereikia kepinti žalių kopūstų. Jie pasidaro sausi ir neska­ nūs. Pirmiausia išvirkite O Įdarams susmulkinti žali kopūstai prieš ke­ pinant apiplikomi verdančiu vandeniu. • / troškinamus šviežius kopūstus įpilkite truputį acto arba citrinos rūgšties, kad jie per daug nesuminkštėtų. Apskritai rūgštis sulėtina dar­ žovių virimą, todėl rūgštį, taip pat jos turinčius produktus (pomidorų pastą, šviežius pomidorus, agurkų sūrymą, raugintus agurkus ir t.t.) dė­ kite į patiekalus tik baigdami virti. • Šviežių kopūstų verdantį sultinį.

sriuba

bus

itin

skani, jeigu

kopūstus

sudėsite

į

• Barščius iš pradžių virkite ant didelės ugnies, bet nugraibę putas ir sudėję žalumynus, primažinkite, tegul barščiai baigia virti uždengti. • Nesūdykite sausas.

kopūstų

įdarui:

• Kad pyragas su kopūstais darinėti orkaitės durelių.

išsiskiria

daug skysčio,

nusisektų, pasistenkite

ir įdaras

kurį

laiką

bus

neati­

191


• Raugintų kopūstų sriubą sūdykite tada, lengva

kopūstų

kite karštu vandeniu,

vietoj acto

iš raugintų

pavasarį

ir citrinų sulčių: kopūstai —

nemėgsta

būti

palaikykite

• Žiediniai

arba

truputį

didelės

Paskui gerai

tamsoje. Mėgsta

rūgšties

arba

baltą

piene.

ir

puodą 192

C temperatūroje,

Pasiėmę kopūstus

viršaus

troškinkite

acto,

vandenyje.

La­

virti žiedynėliais žemyn,

šviežio pieno,

nepasklistų

ir

virkite

mediniu

uždėti svarmenį.

kopūstai

gali

apibersite

skiltelę

virsite

vandenį,

verdančiu įgauti

vandeniu

marle,

kai

suvynioto

atvirame

aliuminiuose

inde

puoduose:

emaliuotame puode.

ant

juose

Žiedinius

kai verdate gūžinius arba

suvilgyta

actu,

o

verdami kopūstai, į

ir

viršaus įber­

švarią

drobės

Viršutinį sluoksnį

uždenkite

akmeniu).

ir svarmeniu

Laikomi

medžiagos

skoninių

bus švelnios

grūstais

Kopūstų

dangčiu

kitokios

nemalonių

kopūstų gūžės stambiai

mediniu

statinaitėse.

(nu­

emaliuotuose

svarmenimis pri­

savybių.

ir standžios, jeigu jų sluoks­

kukurūzais.

į. ui uyį • Ą '• • Iš suvartoti,

sūrymo arba

• Net skonį

cit­

į kurį

Kopūstus

kad apsemtų per du pirš­

medinėse

grūstuvu.

viršaus prislėkite

išgriebti

rauginti

išvirti

kopūstai jau po

labai

rūgščių

vitaminų

įberkite

• Indus, karštu

raugintų

cukraus

arba

kopūstus laikomi

į kurį įpilta

negalima plauti — praranda­

Prieš

sumaišykite

raugintus

kuriuose buvo

vandeniu,

valandų praranda

Todėl juos reikia arba tuojau

kopūstų

ir mikroelementų.

• Patamsėjusius

3

ar patroškinti. virdami nuspauskite

su

reikia

rauginti

2—3

šviežiais

ir pagal

kopūstais.

išmesti.

kopūstai,

reikia perskalauti

arbatiniai šaukšteliai acto.

laikymui parenkamos

vėlyvos

rudeninių

kopūstų

rūšys,

kurių kietos galvos. Jie visą žiemą gali išbūti švieži vėsiame rūsyje arba sandėliuke, jeigu

kotai

neapvytę,

nepašalę

reikia palikti 3—4 žalius lapus. nose arba dėžėse su skylėmis,

kvapo,

minkštimo,

rauginami

polietileninėse plėvelėse

• Užraugtos

2—3

cm

tada

kopūstkočių

ilgio.

pūstkočių, jie ir

nemalonaus

riekelę pyrago

slėgti

• Ilgesniam ir

suplūkti

ir nuplikytu

spalvą.

blogas kvapas,

apdenkite puodą

reikia

o sūrv-

iš statinaitės,

iki pavasario pabaigos.

kopūstai—

plautu

ma dalis

reikia

išbus

audiniu,

30

cukraus.

• Kad nebūtų

1—4"

33% vitamino C, o po 12 valandų — 50%.

uždenkite dangčiu. Arba į puodą su vandeniu, kur verdami kopūstai, truputį

šitaip jie

švariu

kopūst-

nuplaukite

verdančiame

šaukštus

skardiniuose

kopūstus

• Kad virtuvėje

lapus,

išvirti sriubą.

išliktų balti,

Geriau

kite

laikyti

centimetrais.

ir nepamirškite

• Skaniausi

citrinos sulčių.

kopūstų

kopūstus,

tik

vandenyje.

sūdytame

valgomuosius

išlaikys

geriau

salotas

apkarsta.

nupjaukite žalius

vietas.

taip pat pasikeis jų spalva.

žiedinius

tus —

induose,

išsilaiko ir

kopūstus prieš virdami įdėsite į šaltą

citrinos

ugnies, jie

• Nevirkite

sulyginkite paviršių

nius

verdami

lašų

• Jei žiedinius

daržovių

vitaminų.

ir gerai

kopūstus

iš jų galima

2—3

keletą

įvairių

pažaliuoja

sūdytame

• Kad žiediniai kopūstai

įpilta

nupliky­

suspausti.

kopūstai

vandenį

į

ir daugiau

tamsėja,

šaltame

išmesti nereikia,

rinos

nuspauskite sultis,

pilti

labai jautrūs

šviesoje

nupjaustykite patamsėjusias

į

kopūstų,

galite

skanu

• Prieš ruošdami žiedinius

įpylus

ir

sluoksnius

neilgai palaikyti

minučių

apelsinų

o kai vanduo nuvarvės, sudėkite į salotinę ir įpilkite

sūrymą

• Žiediniai

kotį,

dėti

sulčių.

• Kopūstų

ir

vietoj obuolių galima

kopūstus geriau

turi apsemti jį keliais

galima perdėti į stiklainius ir užpilti aliejumi,

• Darydami salotas

vėsą

salotas

skiltelių.

nuspaustų

• Raugintus mas

• / raugintų

antraip

persūdyti.

mandarinų

Net

kai kopūstai išvirs,

nupieškite

turi

kotai neturi liestis.

Jeigu surišti po nereikia

pageltusius

du

nupjauti.

būti gana

ir nepažeisti.

Ant kopūstkočių

Kopūstai laikomi ne krūvomis,

ilgi.

kopūstai pakabinami Kasdami

Žiemą

kopūstus,

retkarčiais

o lenty­

Kopūstkočiai paliekami kotais

aukštyn,

nenukirskite

apžiūrėkite

ko­

kopūstus

lapus.

įmeskite į skiautelę.

13—20

193


BALTŲJŲ GUZINIŲ KOPŪSTŲ PATIEKALAI .

Baltųjų gūžinių kopūstų salotos N u v a l o m a ir n u p l a u n a m a kopūsto galva, išpjaunamas kopūstkotis, tada kopūstas susmulkinamas, šiek tiek p a s ū d o m a s ir p a g r u m d o m a s ran­ komis, kad pasidarytų minkštas. Sultys nupilamos. Tada kopūstai sude­ dami į salotinę, įpilama acto, sumaišyto su cukrumi, ir palaikomi 3 0 — 40 minučių. Į kopūstus galima įpilti 1 valgomąjį šaukštą aliejaus. Salotas galima paruošti ir kitaip. Susmulkinti kopūstai sudedami į puodą, įberiama druskos, įpilama acto ir visą laiką maišant šildoma, kol kopūstai suslūgsta ir p a s i d a r o minkšti. Paskui kopūstai ataušinami, pa­ gardinami cukrumi ir aliejumi.

pjaustytus petražolių ir salierų lapus. Užpilkite actu ir aliejumi. P a p u o š kitė pomidorų skiltelėmis. Šitokias salotas galima paruošti ir iš raudonųjų gūžinių kopūstų. Ga­ lite gražiai sudėlioti salotas iš atskirai supjaustytų baltųjų ir raudonųjų gūžinių kopūstų. Salotos b ū n a skanesnės, kai įdedama dalis tarkuotų morkų ir įberia­ ma dvigubai daugiau cukraus negu druskos. K o p ū s t ų ir žaliųjų žirnelių salotos Smulkiai supjaustykite nedidelę kopūsto gūželę, įdėkite žiupsnelį svogūnų laiškų, stambia tarka sutarkuotas morkas, stiklinę žaliųjų žirne­ lių, 2 smulkiai supjaustytus agurkus, įberkite druskos, juodųjų pipirų (pa­ gal skonį), išmaišykite ir užpilkite 3 valgomaisiais šaukštais majonezo.

• 500 gramų kopūstų — 0,25 stiklinės acto, pusė valgomojo šaukšto cukraus. Kopūstų ir raugintų a g u r k ų salotos Baltųjų gūžinių kopūstų salotos su m a j o n e z u Kopūstai supjaustomi, įberiama druskos, sumaišoma, p r i d e d a m a tar­ kuotų morkų, p a d u o d a m a su majonezu. •

• 120 g kopūstų, 10 g morkų, 15 g majonezo, druskos pagal skonį. '..t t U i \' Į ' t y . . ; <• i \ A, \ V j Vi " Šviežių kopūstų salotos su morkomis Kopūstą smulkiai supjaustykite, įberkite druskos, įpilkite acto, visą laiką maišydami pašildykite, kol kopūstai sukris.

Tada nupilkite sultis,

sudėkite morkas, supjaustytus svogūnus, šiaudeliais supjaustytus obuo­ lius, grietinę, įberkite cukraus, pipirų. • Nedidelei kopūsto galvelei — 2 obuoliai, 2 morkos, 1 svogūno galvelė, pusė stiklinės grietinės, cukraus, druskos, acto, pipirų pagal skonį. Šviežių kopūstų salotos su burokėliais Smulkiai supjaustykite kopūstus, šiek tiek pasūdykite, nuspauskite rankomis ir sumaišykite su pjaustytais keptais burokėliais. Įberkite cuk­ raus, įpilkite truputį vandeniu praskiestos citrinos rūgšties ir užpilkite aliejumi. • 200 gramų kopūstų — 1 burokėlis, 1 valgomasis šaukštas aliejaus, 1 arbatinis šaukštelis cukraus, druskos ir citrinos rūgšties pagal skonį. Šviežių kopūstų ir p o m i d o r ų salotos Šviežius kopūstus supjaustykite šiaudeliais. Pasūdykite ir pagrumdykite rankomis, kad pasidarytų sultingi. Sudėkite į j u o s smulkiai su­

Smulkiai supjaustykite kopūstą, pridėkite kubeliais supjaustytų rau­ gintų agurkų, petražolių lapelių ir apipilkite aliejumi. Druskos ir cukraus įberkite pagal skonį. • Nedidelei kopūsto gūželei — 2 agurkai, 2 valgomieji šaukštai supjaustytų pet­ ražolių lapelių, 3 valgomieji šaukštai aliejaus. „Aksajaus" salotos Šviežius kopūstus, raugintus agurkus, virtas m o r k a s ir burokėlius, obuolius (prieš tai iškrapštę sėklas ir išpjovę sėklalizdžius) supjaustykite plonais šiaudeliais. Apiberkite druska ir išmaišykite. Sutaisykite su grie­ tine, maišyta su majonezu. • 200 gramų kopūstų — 2 agurkai, 2 morkos, 1 burokėlis, 2 obuoliai, 0,5 stik­ linės majonezo ir 0,5 stiklinės grietinės. K o p ū s t ų salotos su riešutais ir česnakais Švieži kopūstai supjaustomi stambiai, užpilami sūdytu verdančiu vandeniu, uždengiami dangčiu, pastatomi ant didelės ugnies. Kai užver­ da, nukeliamas dangtis, ir 5 minutes kopūstai verdami atvirame p u o d e , kad išgaruotų specifinis kvapas. Riešutai sugrūdami grūstuvėje kartu su česnaku, kol pasidaro vientisa masė, panaši į tirštą tešlą. Gatavi kopūstai sudedami į marlinį maišelį ir nusunkiami, sudedami į dubenį, kur pride­ d a m a riešutų ir česnakų masės. Viskas grūdama mediniu grūstuvu, kol kopūstai visiškai susigrūda ir pasidaro vientisa masė. Įpilama majonezo ir įberiama pipirų pagal skonį. 195


• 500 g šviežių kopūstų, 100 g išgliaudytų graikinių riešutų, 3 — 4 skiltelės česnako, majonezo. Kopūstų salotos su obuoliais ir salierais Nulupti obuoliai supjaustomi skiltelėmis, salierai — 4-—5 cm ilgio šiaudeliais; baltasis gūžinis kopūstas paruošiamas kaip aprašyta anks­ čiau; viskas sumaišoma, s u d e d a m a į salotinę, įberiama cukraus ir apipi­ lama actu. Šios salotos patiekiamos prie visų keptų ir virtų m ė s o s valgių, prie keptų ir virtų žuvų, kaip priedas prie šaltų m ė s o s ir žuvų patiekalų, taip pat kaip atskiras patiekalas. • 500 g baltųjų gflžinių kopūstų — 1 salieras (šakelė arba šaknelė), 1 obuolys, 0,25 stiklinės acto, 0,5 valgomojo šaukšto cukraus. Šviežių kopūstų salotos su daržovėmis Susmulkinkite kopūstus, apiberkite druska ir truputį nuspauskite sul­ čių. Sutaisykite su actu ir aliejumi. Galima įdėti tarkuotų morkų, šviežių pomidorų, agurkų, obuolių skiltelių, slyvų. Vietoj acto ir sviesto į kopūs­ tus galima pilti grietinę. • 700 gramų kopūstų — 1 valgomasis šaukštas 3% acto, 2 valgomieji šaukštai aliejaus arba pusantros stiklinės grietinės. .

.i:

Salotos „Smaližius" Kopūstus supjaustykite smulkiais šiaudeliais. M o r k a s sutarkuokite rupia tarka, sumaišykite su kopūstais, pasūdykite, ištrinkite, įdėkite smul­ kiai tarkuotų krienų, smulkintų krapų. Pipirų įberkite pagal skonį. Sutai­ sykite su rūgščių obuolių sultimis ir aliejumi. • Ketvirtadalis baltojo gūžinio kopūsto, 2 morkos, 3 - - 4 valgomieji šaukštai obuolių sulčių, ketvirtadalis krieno šaknies, 2 valgomieji šaukštai susmulkintų krapų, druskos pagal skonį, pipirų, aliejaus. Šviežių kopūstų salotos su spanguolėmis Smulkiai supjaustykite kopūstus, pagrumdykite, kad išskirtų sulčių, įberkite cukraus, įpilkite citrinos rūgšties ir sutaisykite su grietine. Vietoj grietinės galima įpilti spanguolių, juodųjų serbentų arba rabarbarų sulčių (tinka visokių rūgščių obuolių sultys), pridėkite m e d a u s ir įpilkite alie­ jaus. Dar vienas variantas: į kopūstus dedama sutrinto p o m i d o r o , ir įpi­ lamas šaukštas aliejaus. • Nedidelei kopūsto galvelei — 2 valgomieji šaukštai aliejaus arba 2 valgomieji šaukštai spanguolių sulčių, arba 4 arbatiniai šaukšteliai rabarbarų sulčių, 1 val196

gomasis šaukštas medaus, 1 valgomasis šaukštas aliejaus, cukraus, citrinos rūgš­ ties pagal skonį. Šviežių kopūstų salotos su kiaušiniu Švieži kopūstai ir morkos n u v a l o m i , nuplaunami, kopūstai susmul­ kinami šiaudeliais, sutrinami su druska, sudedamos tarkuotos m o r k o s , žalieji žirneliai, kapotas kiaušinis, sutaisoma su majonezu ir apibarstoma smulkiai pjaustytais žalumynais. • Mažai kopūsto gūželei (350 g) — 1 morką. Kopūstų salotos su sūriu Supjaustyti kopūstai išverdami su druska ir kmynais, nukošiami ir ataušinami. Sūris supjaustomas smulkiais kubeliais (sušlapintu peiliu), p r i d e d a m a smulkiai pjaustytų agurkų, svogūnų, ir sudedami visi kopūs­ tai. Salotas galima sutaisyti su m a j o n e z o padažu, įberti cukraus, pasūdy­ ti, įpilti rūgšties pagal skonį. • 400 g gūžinių kopūstų, 5 g konservuotų agurkų, 30 g svogūno galvelių, 10 g cukraus, 100 g lydyto sūrio su kumpiu, 100 g majonezo, garstyčių, druskos, kmynų, acto. Apetitiškos

salotos

Nuplaukite ir supjaustykite baltąjį gūžinį kopūstą. Virtą dešrą („Dak­ tarišką", „Mėgėjų") supjaustykite plonais šiaudeliais ir sumaišykite su pjaustytais kopūstais. Apiberkite pipirais, sutaisykite su majonezu. Gerai sumaišykite, apibarstykite petražolių lapeliais arba krapais. • 4 5 0 — 5 0 0 gramų gūžinių kopūstų — 200 g virtos dešros, 1 stiklinė majonezo. Druskos, pipirų pagal skonį. Karpatų salotos Susmulkinami

baltieji

gūžiniai

kopūstai.

P r i d e d a m a supjaustytų

obuolių, viskas apibarstoma tarkuotu sūriu, įpilama majonezo ir sumai­ šoma. Viskas sudedama kaugele į salotinę, apiberiama grūstais riešutais, sumaišytais su cinamonu, ir p a p u o š i a m a agurkų griežinėliais, galima net raugintų, ir mandarinų skiltelėmis. Salotos turi kvepėti kmynais ir turėti riešutų skonį. Į majonezą galima įberti žiupsnelį cukraus, tada skonis bus pikantiškas. • Vienai porcijai — 45 g šviežių kopūstų, 30 g šviežių obuolių, 10 g sūrio, 15 g riešutų, 0,01 g cinamono, smulkaus cukraus, įvairių žalumynų, po 20 g švie­ žių agurkų ir mandarinų salotoms papuošti, majonezo. 797


Raugintų kopūstų salotos Raugintus kopūstus sumaišykite su cukrumi ir aliejumi. Galima pri­ dėti šviežių arba mirkytų džiovintų obuolių, supjaustytų gabalėliais, sa­ lotinių salierų, šviežių arba mirkytų bruknių. Salotos d u o d a m o s prie deš­ relių, sardelių, keptos kiaulienos, virtos naminių paukščių mėsos. • 500 gramų raugintų pjaustytų kopūstų— 1 valgomasis šaukštas aliejaus, 1— 2 valgomieji šaukštai cukraus. Salotos „Provansalis" Marinuotos daržovės ir vaisiai nusunkiami, obuoliai supjaustomi ga­ balėliais, į marinatą sudedami prieskoniai, pavirinama ir ataušinama. Vi­ sos daržovės ir vaisiai sudedami į dubenį, apipilami marinatu ir aliejumi. Svogūnai j salotas d e d a m i prieš patiekiant. • Pusė stiklinės razinų, 1 kg raugintų kopūstų, 2 — 3 obuoliai, marinuotų bruk­ nių ir vyšnių, 250 g aliejaus, cukraus, druskos ir kvapiųjų gvazdikėlių pagal skonį, svogūnų. Pieniška kopūstų sriuba Švieži kopūstai labai smulkiai supjaustomi ir verdami, kol suminkš­ tėja, nedideliame kiekyje vandens kartu su m o r k o m i s ir petražolių šak­ nelėmis. Įpilama p i e n o , įmetama krapų ir petražolių lapelių, uždaroma kepintais su sviestu miltais. • Kopūsto gūžei — 6 stiklinės pieno, 1 morka, 1 petražolės šaknis, žiupsnelis krapų. Druskos, miltų, sviesto — pagal skonį. Parūgštinta šviežių kopūstų sriuba Išverdamas sultinys su prieskoninėmis daržovėmis ir žiupsneliu ža­ lumynų. P a i m a m a 1 0 — 1 2 rūgščių obuolių, užpilamas vandeniu, įmeta­ ma svogūno galvelė, verdama, kol išverda. Smulkiai supjaustoma ir pa­ sūdomą nedidelė k o p ū s t o gūželė. Po 10 minučių n u s u n k i a m o s sultys, kopūstai sudedami į sultinį, gerokai paverdami. Įpilama virtų obuolių sulčių. Prieš pat valgant pietus pakepinkite su sviestu smulkiai sukapotą svogūną, įberkite 2 valgomuosius šaukštus miltų, gerai išmaišykite ir pagardinkite jais -kopūstienę. Leiskite užvirti. Įpilkite grietinės, įberkite žalumynų. i

t, y

1 t

I .lt}

r "

' r

.

'

»

' i i i ..

Zaporožės kopūstienė Išvirkite kiaulieną, sultinį būtinai nukoškite. N u s p a u s k i t e raugintus kopūstus, sudėkite į keptuvę ir pusiau ištroškinkite, visą laiką papildykite sultinio ir riebalų. Supjaustykite šiaudeliais ir šiek tiek apkepinkite mor­ kas, petražoles, pastarnokus. Sumalkite m ė s m a l e lašinius. Sutrinkite j u o s 198

(geriausia grūstuvėje) su kapotais svogūnais, petražolių lapeliais ir per­ rinktomis sorų kruopomis. Į išvirusį sultinį sumeskite kubeliais supjaus­ tytas bulves ir virkite 1 5 — 2 0 minučių, sudėkite troškintus k o p ū s t u s su pakepintomis morkomis, petražolėmis, pastarnokais ir svogūnų, petražo­ lių, sorų mišiniu. Gatavą sriubą išpilstykite į lėkštes, įpilkite grietinės ir apibarstykite petražolių lapeliais. • 400 g kiaulienos, 600 g raugintų kopūstų, 80 g morkų, 40 g petražolių, 80 g svogūnų galvelių, 40 g pastarnokų, 1—2 lauro lapai, 80 g sorų kruopų, 0,008 g juodųjų pipirų, 80 g riebalų, 40 g lašinių, 80 g grietinės, 20 g petražolių lapelių. Rūgusio pieno sriuba su kopūstais Supjaustyti svogūnai išverdami su druska ir kmynais, u ž d a r o m i rū­ gusiu p i e n u ir miltais, užverdami. Sriuba gali būti ir rūgšti, n e s prie j o s dažniausiai duodama neluptų bulvių. Sriuba ypač skani pastovėjusi. • 300—400 g rūgščių kopūstų, druskos pagal skonį, kmynų, 0,5 1 vandens, 1 1 pieno (arba grietinėlės), 40 g miltų, acto, cukraus. Rūgusio pieno sriuba su raugintais kopūstais ir bulvėmis Kubeliais supjaustytos bulvės ir kopūstai verdami su druska ir kmy­ nais, kol pusiau išverda. Sriuba u ž d a r o m a rūgusiu pienu ir v e r d a m a 1 5 — 20 minučių. Prieš patiekiant įpilama acto ir cukraus. Į kiekvieną porciją d e d a m a puselė kietai virto kiaušinio. • 2 0 0 — 3 0 0 raugintų kopūstų, 200 g bulvių, druskos pagal skonį, kmynų, 1 1 rūgusio pieno, 40 g miltų, acto, cukraus, 2 kiaušiniai. Rūgusio pieno sriuba su kopūstais ir sardelėmis P u o d e su spirgučiais pakepinami supjaustyti svogūnai, p a g a r d i n a m a pipirais ir kmynais, p r i d e d a m a pjaustytų raugintų kopūstų ir verdama, kol pusiau išverda, užpilama rūgusio p i e n o , grietinėlės ir miltų užkulu. Verdama 15—20 minučių, kad kopūstai suminkštėtų. Sriuba pagardina­ ma actu ir cukrumi, s u d e d a m i pakepinti sardelių gabaliukai. • 40 g rūkytų lašinių, 60 g svogūno galvelių, maltos aštriosios paprikos, kmynų, 2 5 0 — 3 0 0 g raugintų kopūstų, 0,75 1 rūgusio pieno, 0,25 1 grietinėlės, 40 g miltų, acto, cukraus, 1—2 sardelės. •

Raugintų kopūstų sriuba su dešra (slovakų valgis) Supjaustomi rauginti kopūstai, griežinėliais supjaustoma dešra ir pav e r d a m a su druska. Sriuba sutaisoma su rūgusiu pienu ir p a v e r d a m a . 199


• 400 g raugintų kopūstų, 200 g dešros, druskos pagal skonį, 1 1 rūgusio pieno, 2 0 — 4 0 g miltų. Kopūstų sriuba su grybais (slovakų valgis) Pamirkyti džiovinti grybai verdami su raugintais kopūstais ir kmy­ nais m a ž d a u g 15 minučių, pridedama pjaustytų bulvių, druskos, verda­ ma, kol pusiau išverda, u ž d a r o m a grietine ir dar p a v e r d a m a apie 20 mi­ nučių. • 20 g džiovintų grybų, 400 g raugintų kopūstų, kmynų, 200 g bulvių, druskos pagal skonį, 500 g grietinės, 200 g miltų. Jogurto sriuba su kopūstais ir m ė s a Supjaustyti svogūnai paskrudinami, įberiama aštriųjų pipirų, įdeda­ ma kubeliais pjaustytos m ė s o s , supjaustytų raugintų kopūstų, pasūdomą, įberiama maltų juodųjų pipirų ir troškinama, kol suminkštėja. Supilamas miltų ir pieno užkulas ir gerokai paverdama. Prieš patiekiant sriuba už­ daroma sumaišytu su kiaušinių tryniais j o g u r t u . V a r i a n t a s . Vietoj m ė s o s su kopūstais troškinami nulupti ir supjaus­ tyti p o m i d o r a i . • 40 g rūkytų lašinių arba taukų, 60 g svogūnų galvelių, maltos aštriosios pa­ prikos, 150 g kiaulienos, 250 g raugintų kopūstų, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų, 0,5 1 pieno, 20 g miltų, 1 litrui jogurto — 1—2 kiaušinio tryniai. Virti k o p ū s t a i s u p i e n o p a d a ž u Kopūstai perplaunami vandeniu, perpjaunami į 4 — 6 dalis, sudedami į puodą, užpilami iki p u s ė s verdančiu pasūdytu vandeniu ir uždengiami dangčiu. K a i kopūstai paverda, dangtis kuriam laikui nukeliamas. Paskui kopūstai apipilami skystu pieno padažu ir patiekiami. • 600 g kopūstų, 1 stiklinė skysto pieno padažo. Kopūstai su obuoliais ir grietine Kopūstai supjaustomi, užpilami trupučiu v a n d e n s , uždengiami dang­ čiu, leidžiama pavirti, t r u m p a m nukeliamas dangtis (kad išgaruotų iš ko­ pūstų išsiskiriančios medžiagos). Pridedama supjaustytų obuolių ir bai­ giama virti uždengus dangčiu. Nuoviras n u p i l a m a s , minkšti kopūstai pa­ gal skonį pasūdomi, įpilama kvietinių miltų, atskiestų šaltu kopūstų nuo­ viru (0,5 stiklinės), dar kartą paverdama, j e i g u reikia, įpilama acto, tada pagardinama grietine. Prieš patiekiant apibarstoma kapotais petražolių lepeliais ir krapais. Patiekiami prie mėsos arba kaip atskiras patiekalas. 200

• 800 g baltųjų gūžinių kopūstų, 150 g obuolių, 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų, 0,5 stiklinės grietinės, 2 stiklinės vandens, acto, druskos pagal skonį, cukraus, kapotų petražolių lapelių ir krapų. Kopūstai su lakštiniais Kopūstai smulkiai supjaustomi ir troškinami pridėjus smulkiai pjaus­ tyto svogūno, įbčrus druskos ir su gerai išrūkytais lašiniais. Verdančiame pasūdytame vandenyje išverdamą 250 g lakštinių, perplaunami šaltu van­ deniu, įpilama margarino (ištirpinto), lakštiniai sumaišomi su troškintais kopūstais, pastatomi ant ugnies ir baigiami troškinti. • 500 g kopūstų, 1 svogūno galvelė, druskos pagal skonį, 30 g rūkytų lašinių, 250 g lakštinių, margarino. Kiaušinių košė su baltaisiais gūžimais kopūstais Šiaudeliais supjaustyti kopūstai sumaišomi su kiaušiniais ir pienu, įberiama druskos ir paverdama 2 — 3 minutes. Košė patiekiama su sviestu. • 2 stiklinės pjaustytų kopūstų, 4 kiaušiniai, 2 stiklinės pieno, druskos pagal skonį, 2 valgomieji šaukštai sviesto. Šviežių kopūstų garnyras Kopūstai smulkiai supjaustomi, įberiama druskos ir įpilama acto, p a g r u m d o m a rankomis. Paskui patroškinama riebaluose, po truputėlį pa­ pildant vandens. Kai kopūstai suminkštėja, papipirinami ir nukeliami n u o ugnies. Patiekiami kaip garnyras prie keptos arba troškintos m ė s o s ar prie daržovių kotletų. • 600 g kopūstų, 50 g aliejaus arba kiaulių taukų, 20 ml acto, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Karštas užkandis Pjaustyti kopūstai s u d e d a m i į vandenį, paverdami su druska, cukru­ mi, taukais ir svogūnų kubeliais, pusiau ištroškinami. Sutaisomi su actu (pagal skonį), pridedama m a ž a i s kubeliais pjaustytų obuolių, puodas už­ dengiamas ir baigiama troškinti. • 800 g baltųjų gūžinių kopūstų, 0,5 arbatinio šaukštelio druskos, 1 arbatinis šaukštelis cukraus, 50 g taukų arba 3 valgomieji šaukštai aliejaus, 1 svogūno galvelė, 250 g vandens arba obuolių sulčių, 2 obuoliai, acto. .

Guliašas su raugintais kopūstais M ė s a n u p l a u n a m a ir supjaustoma 3 0 — 4 0 g gabalėliais. Supjaustytas svogūnas truputį p a k e p i n a m a s riebaluose, apibarstomas pipirais. Į tą pa201


čią keptuvę d e d a m a mėsa ir susmulkintas česnakas. Kai mėsa kiek pa­ spirgs, įpilkite šiek tiek vandens ir troškinkite ant silpnos ugnies papil­ dydami v a n d e n s . Po pusantros valandos sudėkite perplautus raugintus kopūstus, įpilkite dar vandens (kad būtų apsemtas visas guliašas) ir troš­ kinkite. Kai m ė s a bus gatava, suberkite ryžius. Prieš patiekdami apipil­ kite grietine, gerai išmaišykite ir sukraukite į gilų dubenį. • 1 kilogramui jautienos— 120 g taukų, 2 — 3 svogūnų galvelės, skiltelė česna­ ko, 80 g ryžių, 200 g grietinės, 500 g raugintų kopūstų, pipirų, kmynų, druskos pagal skonį. Troškinti

kopūstai

Nuvalyti ir nuplauti kopūstai susmulkinami. Ištirpinami taukai, į j u o s suberiamas supjaustytas svogūnas, pakepinamas, kol pagelsta, ir troški­ namas kartu su prieskoniais sumaišytais su kopūstais ant silpnos ugnies tol, kol išsiskiria sultys ir kopūstai išverda. Paskui užpilama nedideliu kiekiu v a n d e n s arba sultiniu, puodas uždengiamas dangčiu ir verdama, kol išverda. Patiekiami apibarstyti petražolių lapeliais. • 750 g kopūstų, 40 g taukų arba aliejaus, 1 svogūno galvelė, 1 arbatinis šaukš­ telis kmynų, apie 125 g vandens, petražolių lapelių. Su p o m i d o r ų tyre troškinti kopūstai N u d o r o t i kopūstai susmulkinami, sudedami į puodą, įdedamas 1 val­ gomasis šaukštas sviesto, 0,5 stiklinės vandens arba mėsos sultinio, puo­ das u ž d e n g i a m a s dangčiu ir troškinama 40 minučių. Paskui pridedama kepinto s v o g ū n o , pomidorų tyrės, įpilama acto, įberiama cukraus, drus­ kos pagal skonį, įmetamas lauro lapas, pipirų ir toliau troškinama kokį 10 minučių. K a i kopūstai gatavi, į puodą supilami svieste paskrudinti miltai, i š m a i š o m a ir užverdamą. Vietoj šviežių kopūstų galima troškinti raugintus, b e t tada nereikia pilti acto. • 1 kilogramui kopūstų — 2 svogūnų galvelės, 2 valgomieji šaukštai pomidorų tyrės, 1 valgomasis šaukštas acto, 1 valgomasis šaukštas cukraus, taip pat šaukš­ tas miltų ir 3 valgomieji šaukštai sviesto. Kopūstų šiupininė Kopūstai stambiai supjaustomi ir troškinami su spirgučiais ir nedi­ deliu kiekiu p a s ū d y t o vandens. Į karštus troškintus kopūstus sudedamas smulkiai pjaustytas svogūnas, įpilama truputį acto ir aliejaus. Prieš patie­ kiant s u d e d a m a s stambiai pjaustytas obuolys. • 250 g baltųjų gūžinių kopūstų, 20 g spirgintų lašinių, 1 svogūno gelvelė, acto, aliejaus, didelis obuolys. 202

Bavariški kopūstai prie m ė s o s ir b u l v i ų valgių 500 g baltųjų gūžinių kopūtų susmulkinama ir troškinama su 30 g spirgintų lašinių, įbėrus druskos, cukraus, pjaustytų svogūnų, kmynų, įpy­ lus acto, pridėjus smulkiai pjaustytą obuolį ir įpylus n e d a u g skysčio. Prieš baigiant troškinti dėl skonio įpilama truputis baltojo vyno. Baltieji g ū ž i n i a i k o p ū s t a i , troškinti g r i e t i n ė j e Kopūstas nudorojamas, supjaustomas nedideliais gabalėliais ir api­ pilamas pasūdytu verdančiu vandeniu. Paskui į gilų puodą dedami kopūstai, pilama grietinė, lydytas svies­ tas, beriama druskos, u ž d e n g i a m a dangčiu ir troškinama. Patiekiami api­ barstyti krapais. • 600 g kopūstų, du trečdaliai stiklinės grietinės, 2 valgomieji šaukštai lydyto sviesto, druskos pagal skonį, krapų, 1 stiklinė vandens. Airiški k o p ū s t a i Puodelyje suspirginama 5 0 — 7 5 g rūkytų lašinių ir sluoksniais deda­ mi supjaustyti kopūstai ir svogūnai, o iš viršaus žalios m ė s o s gabalėliai, įberiama druskos ir maltų kmynų. Paskui įpilama v a n d e n s arba sultinio ir troškinama sandariai uždengus dangčiu. Beveik baigiant troškinti deda­ m o s žalios bulvės, supjaustytos žiedais, tada įberiama petražolių lapelių. • 250 g baltųjų gūžinių kopūstų, 250 g bulvių, 250 g gerai nuplautos avienos arba riebios jautienos ir 250 g svogūnų galvelių. Rumuniškai troškinti rauginti kopūstai Smulkiai supjaustyti svogūnai truputį paskrudinami riebaluose. Mal­ ta m ė s a pasūdomą, papipirinama, į ją sudedami pakepinti svogūnai ir ryžiai. Į neaukštą puodą, pateptą likusiais riebalais, d e d a m a eilė pjausty­ tų kopūstų, eilė maltos mėsos. U ž p i l a m a nedideliu kiekiu vandens, už­ dengiama dangčiu ir ištroškinama orkaitėje. Prieš patiekiant miltai ir po­ midorų tyrė išmaišoma piene, šituo mišiniu užpilamas patiekalas, užvi­ rinama kartu su užpilu visą laiką kratant puodą, bet nenukeliant dangčio. Gatavas patiekalas turi būti sultingas. • 800 g raugintų kopūstų, 800 g maltos kiaulienos, 100 g taukų, 60 g ryžių, 20 g pomidorų tyrės, 20 g miltų, 80 ml pieno, maltų raudonųjų pipirų, kmynų, druskos. Troškinti s u o b u o l i a i s r a u g i n t i k o p ū s t a i Kopūstai smulkiai supjaustomi ir patroškinami svieste. Pridedama nedidelėmis skiltelėmis pjaustytų obuolių ir toliau troškinama dar 5-—10 203


minučių, tada sutaisoma su cukrumi (pagal skonį). Patiekiami kaip priei das prie mėsos arba žuvų. • 1,2 kg raugintų kopūstų, 300 g obuolių, 100 g sviesto, cukraus. Vengriškai troškinti rauginti kopūstai 250 g raugintų kopūstų, 2 saldieji ankštpipiriai, perpjauti išilgai, ir 100 g smulkiai supjaustytų svogūnų troškinami įmetus pusę lauro lapo ir 3 kadagio uogas su 40 g lašinių, paskui įpilami 2 valgomieji šaukštai pomidorų tyrės ir truputis baltojo vyno. Kopūstai grietinėje Susmulkinkite kopūstus, 15—20 minučių palaikykite verdančiame pasūdytame vandenyje, ataušinkite. Truputėli apkepinkite smulkiai suka­ potus svogūnus su d v i e m valgomaisiais šaukštais sviesto, sumaišykite su kopūstais, užpilkite sultiniu arba vandeniu, pasūdykite pagal skonį. Troš­ kinkite, kol suminkštės, ant nedidelės ugnies, paskui užpilkite grietine ir patiekite. • 1 kilogramui kopūstų — 50 g svogūnų galvelių, 100 g sviesto, 200 g grietinės. Kopūstai su ryžiais Susmulkinkite kopūstus. Truputį pakepinkite svieste žiedais supjaus­ tytus svogūnus, sumaišykite su kopūstais, įpilkite šiek tiek vandens ir troškinkite, kol suminkštės. Paskui suberkite ryžius, maltų raudonųjų pi­ pirų ir vėl troškinkite ant silpnos ugnies, kol ryžiai suminkštės. Kad būtų skaniau, galima įdėti šiek tiek pomidorų arba citrinos sulčių. • 1 kilogramui kopūstų— 150 g sviesto, 50 g svogūnų, 150 g ryžių, 3 — 4 pomidorai, pipirų, druskos pagal skonį. Kopūstai su riešutų p a d a ž u Supjaustykite vidutinio dydžio kopūstą ir išvirkite pasūdytame van­ denyje, sudėkite plonu sluoksniu į keptuvą, iš viršaus k u o nors prislėkite. Po valandos sutaisykite su grūstais riešutais, česnaku, pjaustytomis svo­ gūnų galvelėmis, žalumynais, maltais juodaisiais pipirais. • Vidutinei kopūsto galvai — 2 nedidelės svogūnų galvelės, keletas skiltelių česnako, pusė stiklinės gliaudytų graikinių riešutų, žalumynų pagal skonį. S u p o m i d o r a i s troškinti kopūstai Smulkiai supjaustykite kopūstus, pasūdykite, leiskite pastovėti 20 minučių. N u n o k u s i u s pomidorus patroškinkite savo sultyse, be vandens, 204

kad pasidarytų minkšti. Nuspauskite kopūstus, sudėkite į puodą, sudėkite pertrintus per sietelį p o m i d o r u s ir pastatykite ant silpnos ugnies. Įmeskite gabalėlių pakepintų lašinių ir svogūnų. Vietoj šviežių kopūstų galima troškinti raugintus. • Kopūsto galvai — 1 svogūno galvelė, 5 pomidorai, sviesto ir lašinių — pagal skonį. Su obuoliais troškinti kopūstai Supjaustykite kopūstus, sudėkite į puodą, įpilkite truputį vandens ir pastatykite troškinti ant silpnos ugnies. Nuvalykite ir supjaustykite skil­ telėmis obuolius. Sumaišykite su kopūstais ir troškinkite. Baigiant troš­ kinti įberkite cukraus, įdėkite sumaišyto su miltais sviesto, ir viską pa­ troškinkite dar 1 0 — 1 5 minučių. Medžiotojų kopūstai Į puodą sluoksniais sudėkite virtas bulves, stambiai pjaustytus ko­ pūstus ir truputį patroškintus grybus. Paspirginkite smulkiais kubeliais supjaustytus rūkytus lašinius ir pakepinkite juose miltus. Pamažu visą laiką maišydami pilkite karštą sultinį, kol pasidarys tirštas padažas. Įberkite drus­ kos, pipirų ir padažu užpilkite bulves, kopūstus ir grybus. Uždenkite dang­ čiu ir ištroškinkite. (Vietoj šviežių grybų galima dėti džiovintų). • 500 g kopūstų, 750 g bulvių, 250 g grybų, 50 g rūkytų lašinių, 30 g miltų, sultinio, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų. Angliškai paruošti kopūstai Nupjaukite viršutinius gūžės lapus, galvą supjaustykite į dalis ir iš­ virkite pasūdytame vandenyje. Perdekite į kitą puodą, užpilkite mėsos sultiniu, pagardinkite sviestu ir pastatykite ant ugnies 1 5 — 2 0 minučių. • 1 kilogramui kopūstų: 150 g sviesto ir 1,5 stiklinės sultinio. Pakepinti kopūstai, apkepti su kiaušiniais Šviežius kopūstus supjaustykite kubeliais ir 5—10 minučių pavirkite pasūdytame vandenyje, išgriebkite, leiskite nuvarvėti vandeniui. Tada ko­ pūstus apkepinkite, užpilkite išplaktu kiaušiniu ir apkepkite orkaitėje. • 1 - 1 , 5 kilogramo kopūstų— 2 kiaušiniai, 6 valgomieji šaukštai sviesto. Įdaryti k o p ū s t a i Nuvalykite galvą, iš viršaus išpjaukite tokią skylę, kad lapų sluoks­ nis būtų maždaug 2 cm storumo. Išpjautus iš vidaus kopūstus sukapokite, 205


pasūdykite, leiskite pastovėti, nusunkite sultis, paskui suleiskite žalius kiaušinius, supilkite grietinėlę, įdėkite sviesto, įberkite cukraus, maltų džiūvėsių,' išmaišykite. Padarytu įdaru prikimškite galvą, uždenkite la 7 pais, perriškite siūlais ir dėkite į puodą. Užpilkite verdančiu vandeniu, pasūdykite, pastatykite ant ugnies ir išvirkite. Ištraukite iš puodo, nu­ pjaukite siūlus, dėkite ant keptuvės ir apkepkite orkaitėje, kol parus. Pa­ tiekite su grietine. M ė s a įdaryti kopūstai Įdarui i m a m a visa nedidelė kopūsto galvelė, nupjaunami viršutiniai lapai, išpjaunamas kopūstkotis, ir d e d a m a į verdantį pasūdytą vandenį. Kai k o p ū s t a s išvirs tiek, kad lapai nebelūš, išgriebkite iš vandens siete­ liu, kad v a n d u o nutekėtų. Mėsa įdarui n u p l a u n a m a , sumalama mėsmale, sumaišoma su piene išmirkytu pyragu ir antrą kartą sumalama m ė s m a l e . Į įdarą d e d a m a sviesto, druskos ir viskas gerai išmaišoma. Kai kopūstas ataušta, išardomi lapai, truputį pasūdomi, tarp jų d e d a m a įdaro, paskui lapai vėl sudėliojami gūžės forma, dedami ant keptuvės, apipilami svies­ tu, įpilama sultinio arba vandens ir valandai pastatomi orkaitėn. Likus 1 5 — 2 0 minučių iki iškepimo kopūstas apipilamas grietine. Gatava k o p ū s t o galva perdedamą į dubenį, perpjaunama į kelias dalis ir apipilama nukoštu padažu, kuriame b u v o troškinamas kopūstas. M ė s o s įdarą galima pakeisti įdaru, padarytu iš ryžių, grybų ir svo­ gūnų; tada į įdarą reikia įmušti 2 — 3 žalius kiaušinius. • Vienai vidutinio dydžio kopūsto g a l v a i — 500 g mėsos (raumens), 125 g pyrago, 0,75 stiklinės pieno, 1 stiklinė grietinės ir 3 valgomieji šaukštai alie­ jaus. .i/išir

tli/, •

i.

"

, •

:

Raugintų kopūstų šiupininė Džiovinti grybai 1 valandą mirkomi vandenyje, ištraukiami, smul­ kiai supjaustomi, nuoviras nukošiamas, p a s ū d o m a s . Į sausą keptuvę de­ d a m a pusė galvos raugintų kopūstų, į vidurį — grybai, kapoti svogūnai, pjaustytos žalios morkos, užpilama aliejumi, uždedamas sluoksnis liku­ sių kopūstų. Įpilama vandens, kuriame m i r k o grybai. Pastatoma į karštą orkaitę ir k e p a m a 3 0 — 3 5 minutes. • 1 stiklinė raugintų kopūstų, 10 džiovintų grybų, 2 svogūnai, 1 morka, aliejaus, 1 stiklinė vandens. Orkaitėje apkepti kopūstai K o p ū s t a i smulkiai supjaustomi, p a s ū d o m i ir patroškinami svieste. Kai truputį suminkštėja, įberiama raudonųjų pipirų. Į keptuvą troškinti 206

kopūstai dedami kartu su skiltelėmis supjaustytais pomidorais. A p k e p a m i vidutinio k a r š t u m o orkaitėje. Patiekiama su virtų arba keptų bulvių prie­ du, apibarstoma smulkintais petražolių lapeliais. • 1,5 kg kopūstų, 300 g pomidorų, 100 ml aliejaus, maltų raudonųjų pipirų, druskos pagal skonį. • Įdarui: 250 g bulvių, petražolių, druskos pagal skonį. Su obuoliais apkepti kopūstai Kopūstai supjaustomi, suberiami į puodą, įpilama vandens, užden­ giami dangčiu ir troškinami, kartkartėmis p a m a i š o m i . Baigiant troškinti sudedami griežinėliais supjaustyti obuoliai ir sviestas. Miltai suplakami su grietine ir kiaušiniais, p a s ū d o m i , supilami į kopūstus ir gerai išmai­ šoma. Viskas s u d e d a m a į pateptą sviestu ir pabarstytą džiūvėsėliais ke­ p i m o formą. Iš viršaus a p t e p a m a kiaušinio tryniu ir apšlakstoma sviestu. Apkepama orkaitėje. • 500—600 g baltųjų gūžinių kopūstų, 4 — 6 obuoliai, 0,5 stiklinės grietinės, 2 valgomieji šaukštai miltų, 1 kiaušinis, 1 kiaušinio trynys, 1 valgomasis šaukštas maltų džiūvėsių, 3 valgomieji šaukštai sviesto, druskos pagal skonį. Užpilti p i e n o p a d a ž u a p k e p t i k o p ū s t a i Kopūstų lapai verdami pasūdytame vandenyje, kol išverda, tada iš­ verčiami į sietelį ir n u s u n k i a m i . Kiekvienas lapas sulankstomas voko forma, tada apvoliojami kvietiniuose miltuose, d e d a m i į keptuvę, apke­ pinami svieste, užpilami skystu pieno padažu, apiberiami tarkuotu sūriu ir pyrago džiūvėsėliais, apšiaksiumi sviestu ir k e p a m i orkaitėje 1 0 — 1 5 minučių. • 500 g kopūstų, 0,5 valgomojo šaukšto kvietinių miltų, 2 valgomieji šaukštai sviesto, 1 stiklinė skysto pieno padažo, 1 valgomasis šaukštas maltų džiūvėsių. Apkepti su sūriu kopūstai Kopūstai susmulkinami, sudedami į verdantį vandenį ir verdami 10 minučių. Išverčiami į sietelį. T u o metu keptuvėje išlydomas sviestas, ja­ me 5 minutes p a k e p i n a m i svogūnai, įberiama miltų, m u s k a t o riešutų, pipirų ir duskos pagal skonį, gerai išmaišoma. Plona srovele pilamas pienas, visą laiką maišoma, kol užverda. Į m e t a m a s lauro lapas ir verda­ ma ant mažos ugnies 20 minučių. Lauro lapas ištraukiamas, suberiamą 0,75 stiklinės tarkuoto sūrio. Sumaišoma su kopūstais, p a s ū d o m ą pagal skonį ir s u d e d a m a į gilų keptuvą. Iš viršaus apibarstoma likusiu sūriu, sumaišytu su maltais džiūvėsiais, įkišama į iš anksto įkaitintą (iki 210° C) orkaitę ir laikoma tol, kol kopūstai iš viršaus parausvėja ( m a ž d a u g 15 minučių). 207


• 2 kilogramams baltųjų gūžinių kopūstų-- 3 valgomieji šaukštai sviesto, 3 valgomieji šaukštai smulkiai kapotų svogūnų, 3 valgomieji šaukštai kvietinių miltų, aštuntadalis arbatinio šaukštelio muskato riešutų, 2 arbatiniai šaukšteliai druskos, aštuntadalis arbatinio šaukštelio ką tik sumaltų kvapiųjų pipirų, 3 stik­ linės pieno, 1 lauro lapas, 1 stiklinė kieto tarkuoto sūrio, 3 valgomieji šaukštai maltų džiūvėsių. A p k e p a s su šviežiais kopūstais ir m ė s a Pirmieji kopūsto lapai nupjaunami, kopūstas susmulkinamas, pasū­ domas pagal skonį, gerai išmaišoma ir leidžiama valandą pastovėti. Pas­ kui n u s u n k i a m o s išsiskyrusios sultys ir patroškinama dalyje riebalų, kad kopūstas suminkštėtų. Atskirai kitoje dalyje riebalų pakepinami smulkiai supjaustyti svogūnai, sumaišomi su malta mėsa, kartu pakepinama, pasū­ domą, įberiama maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų, smulkiai supjaustytų petražolių lapelių. Pusė troškintų kopūstų lygiu sluoksniu sudedama į kepimo skardą, ant jų — pakepinta mėsa. Iš viršaus sudedama likusi k o ­ pūstų dalis. Apipilama nedideliu kiekiu riebalų ir apkepama orkaitėje. Gatavas apkepas apipilamas su piene arba grietinėje išplaktais kiauši­ niais, truputį pasūdžius, ir vėl palaikoma krosnelėje, kol susidaro rausva plutelė. • 800 g kopūstų, 600 g maltos veršienos arba jautienos, 80 g svogūnų, 100 g taukų, 3 kiaušiniai, 300 ml pieno arba grietinės, 30 g miltų, petražolių lapelių, maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.

Kopūsto galva išardoma, lapai gerai nuplaunami, dalis susmulkina­ ma ir sudedama į įdarą. J puodą įpilama karšto pasūdyto vandens maždaug 8 — 1 0 cm virš dugno. Ant lapų d e d a m a s paruoštas įdaras ir sudėliojamas ant p u o d o dugno tarsi šulinys. Vandens pilama tiek, kad nebūtų visiškai apsemtas viršutinis sluoks­ nis. Užverdamą. P a v e r d a m a 8—10 minučių ir palaikoma neverdant 1 0 — 15 minučių. Lapai su įdaru sudedami į dubenį. I p u o d e likusį skystį įpilama grietinės ir tuo padažu apipilamos porcijos lėkštėse. • 5 valgomieji šaukštai ryžių, 1 morka, 2 svogūnų galvelės, 2 valgomieji šaukš­ tai maltos mėsos, nedidelė baltųjų gūžinių kopūstų galvelė, grietinės, 1 arbatinis šaukštelis džiovintų mėtų, 1 I vandens, druskos pagal skonį. Daržovių

balandėliai

Kopūsto galva nuvaloma, išpjaunamas kopūstkotis, įdedamas į pasū­ dytą verdantį vandenį ir paverdamas 10—20 minučių. Tada išgriebiamas kiaurasamčiu, leidžiama nuvarvėti vandeniui, išardomas, lapai išdėlioja­ mi ant stalo. L a p k o č i u s reikia sutraiškyti kapokle arba nupjaustyti peiliu. Ant šitaip paruoštų kopūstų lapų dedamas daržovių įdaras, suvyniojamas į lapus taip, kad balandėliai būtų pailgi. Jie pakepinami keptuvėje su aliejumi, sudedami į negilų puodą, įpilama grietinės, pomidorų tyrės, puodas uždengiamas dangčiu ir pastatomas troškinti ant nedidelės ugnies

A p k e p a s su raugintais kopūstais ir bulvėmis Kopūstai supjaustomi šiaudeliais ir patroškinami dalyje aliejaus, kad pasidarytų minkšti. Apibarstomi maltais raudonaisiais pipirais, pamaišo­ mi ir nukeliami n u o ugnies. Bulvės nuskutamos, supjaustomos kubeliais arba žiedais, pakepinamos. Į keptuvą arba elektrinį puodą d e d a m a s sluoksnis keptų bulvių, a p i ­ barstoma druska, juodaisiais pipirais ir tarkuotu sūriu. Ant jų lygiu sluoksniu s u d e d a m a pusė troškintų kopūstų. Po to — antras bulvių sluoksnis, kuris apibarstomas prieskoniais. Tada dedamas troškintų kopūstų sluoksnis, o iš viršaus — trečias keptų bulvių sluoksnis. Apkepama orkai­ tėje, kol pagelsta. Apipilama išplaktais piene kiaušiniais ir vėl apkepama. • 1 kg raugintų kopūstų, 1 kg bulvių, 120 ml aliejaus, 60 g sūrio, 3 kiaušiniai, 300 ml pieno, maltų raodonųjų ir juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. •

Ryžių ir mėsos įdaras kopūstų lapuose Virti ryžiai sumaišomi su žaliais kapotais svogūnais ir tarkuotomis morkomis. S u d e d a m a malta mėsa, įberiama džiovintų mėtų, druskos. Vis­ kas gerai išmaišoma. 208

arba įkišamas į orkaitę 3 0 — 4 0 minučių. Kol balandėliai troškinasi, rei­ kia juos keletą kartų apipilti padažu. Gatavi balandėliai sudedami į du­ benį ir apipilami padažu, kuriame buvo troškinami. • 1 kilogramui kopūstų — 3 - 4 morkos, 2—3 svogūnų galvelės, po 1 petražolę ar salierą, 2 pomidorai, 1 stiklinė grietinės, po 2 valgomuosius šaukštus pomi­ dorų tyrės ir aliejaus. Balandėliai

su varške

Virti ryžiai ataušinami iki 4 0 — 4 5 ° C temperatūros ir sumaišomi su žaliais kiaušiniais ir varške, ištrinta su druska ir pipirais. Paruoštas įdaras įvyniojamas į pusiau išvirtus kopūstų lapus. Balandėliai apkepinami svieste, sudedami į puodą, apipilami grietine ir uždengti 3 0 — 4 0 minučių troškinami orkaitėje. Patiekiant balandėliai apipilami grietine, kurioje bu­ vo troškinami, apibarstomi petražolių lapeliais ir krapais. • 0,5 stiklinės virtų ryžių, 3 kiaušiniai, 300 g varškės, 800 g baltųjų gūžinių kopūstų, 25 g sviesto, 0,5 stiklinės grietinės, 25 g petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų. 14-20

209


Balandėliai su grybais Išvirkite grybus (šviežius arba džiovintus), smulkiai sukapokite, su­ maišykite su virtais ryžiais, svogūnais, pakepintais aliejuje, įberkite pa­ gal skonį druskos, pipirų ir gerai išmaišykite. Gautą įdarą įvyniokite į kopūstų lapus, paruoštus šitaip: didelė kopūsto galva apiplikoma verdan­ čiu vandeniu ir išardomi lapai. Jeigu j i e n e p a k a n k a m a i minkšti, sudeda­ mi į puodą, vėl apipilami verdančiu vandeniu ir palaikomi uždengti 15 minučių.

sudėliojamas ant iškočiotos tešlos, iš viršaus užklojamas kitas tešlos sluoksnis ir išpjaunami virtiniai. Po vieną atsargiai leidžiami į pasūdytą verdantį vandenį, p a m a ž u judinant graibštu nuo dugno, verdami 6—8 minutes ant nedidelės ugnies. Virtiniai patiekiami su aliejuje pakepintais arba skrudintais su pomidorų tyre ir cukrumi svogūnais.

Balandėliai šiek tiek pakepinami, s u d e d a m i į puodą, užpilami bulvių sultiniu, pastatomi ant ugnies. Kai patiekalas bus beveik gatavas, įpilkite grietinės arba pomidorų padažo. Tokius balandėlius galima daryti ir iš raugintų kopūstų galvų. Plikyti lapų nereikia.

Kopūstų Įdaras Daromas iš žalių kopūstų. Kopūstai kapojami, plikinami verdančiu vandeniu, nusunkiami ir sutaisomi su aliejumi ir trupučiu p i e n o . Paruošti kopūstai pasūdomi. Galima dėti virtų kapotų kiaušinių.

• Kopūsto galvai — 100 g džiovintų grybų, 300 g ryžių, svogūnas. Sviesto, druskos, pipirų — pagal skonį, stiklinė grietinės arba pomidorų padažo. Balandėliai su mėsa Nupjaustykite didelių kopūstų lapų lapkočius, panardinkite į verdan­ tį vandenį, užvirkite ir išverskite į kiaurasamtį. Mėsą sumalkite ir sumaišykite su virtais ryžiais, pakepintais svieste su svogūnais bei kapotais kiaušiniais. Įdaras dedamas kopūsto lapo vidu­ ryje, suvyniojamas į lapą, balandėliai apvoliojami miltuose arba džiūvė­ siuose ir pakepinami svieste. Tada s u d e d a m a į nedidelį puodą, apipilama p a d a ž u ir troškinama orkaitėje 3 0 — 4 0 minučių. • 50 gramų kopūstų — 30 g mėsos raumens, 1 valgomasis šaukštas ryžių, svo­ gūnas, pusė valgomojo šaukšto sviesto, kiaušinis. • Padažui — po 1 arbatinį šaukštelį grietinės ir sviesto, 0,5 arbatinio šaukštelio miltų ir pomidorų tyrės, 0,25 arbatinio šaukštelio cukraus, sultinio. Sviestas ištirpinamas, j a m e p a k a i t i n a m a pomidorų tyrė, įberiama cukraus, miltų, praskiedžiama silpnu sultiniu ir grietine, paverdama 10 minučių. Virtiniai

su kopūstais

Iš šviežių kopūstų padaromas įdaras, įberiama pagal skonį druskos, pipirų, įpilama aliejaus. Kopūstai patroškinami, sutaisomi su svogūnais, skrudintais su pomidorų tyre ir cukrumi. U ž m i n k o m a tešla. Į išsijotus miltus pilamas karštas vanduo, gerai išmaišius dar įpilama kambario temperatūros vandens, įberiama druskos, įmušami kiaušiniai. Tešla vėl gerai s u m i n k o m a ir paliekama brinkti 30 minučių, tada iškočiojamas 1,5 mm storio sluoksnis. Įdaras rutuliukais 210

• 500 g tešlos reikia 500 g įdaro. Tešlai: 2 stiklinėms miltų — nepilna stiklinė (150 g) vandens, kiaušinis, druskos. Įdarui: kopūsto gūželės, valgomojo šaukš­ to cukraus, pipirų, acto pagal skonį, 2—3 svogūno galvelių, 100 g aliejaus.

Virtiniai s u v a r š k e i r š v i e ž i a i s k o p ū s t a i s Pašalinami pirmieji kopūstų lapai, galva supjaustoma į dalis, paver­ dama pasūdytame vandenyje, nusunkiama, gerai nuspaudžiama ir suma­ lama mėsmale kartu su varške. Į gautą masę pridedama kapotų pakepintų svogūnų, druskos, pipirų pagal skonį, ir viskas gerai išmaišoma. Suminkoma nekieta tešla. Imami kvietiniai miltai, kiaušiniai, van­ duo (mašdaug keturi valgomieji šaukštai), beriama druska. Tešla padali­ j a m a į kelias dalis, kiekviena jų iškočiojamą ir taurele arba puodeliu išpjaunami 5 cm skersmens skrituliukai. Į kiekvieno skrituliuko vidurį padedama paruošto įdaro, skrituliukas perlenkiamas pusiau, kraštai su­ lipdomi, reikia žiūrėti, kad tarp kraštelių nepakliūtų įdaro (kitaip virtiniai išsiskirs). Padaryti virtiniai suleidžiami į verdantį vandenį ( m a ž d a u g 4 stiklines) ir verdami uždengtame puode, kol pradeda kilti į viršų. Tada išgriebiami kiaurasamčiu, leidžiama nuvarvėti vandeniui, sudedami į du­ benį ir apipilami ištirpintu svietu (50 g). • 600 g kopūstų, 150 g varškės, 0,5 svogūno galvelės, 1,5 stiklinės kvietinių miltų, 2 kiaušiniai, 4,5 stiklinės vandens, 50 g sviesto, druskos pagal skonį. Kopūstų kukuliukai Sūdytame vandenyje išvirkite 500 g kopūstų, išverskite į kiaurasam­ tį, kad nutekėtų vanduo, ir sumalkite. Įdėkite 2 valgomuosius šaukštus tarkuoto sūrio, įberkite šaukštą ma­ nų kruopų, įmuškite 2 kiaušinius, įberkite druskos, maltų juodųjų pipirų, sumaišykite. Į verdantį vandenį leiskite po nedidelį gabalėlį arbatiniu šaukšteliu atgnybtos tešlos. Kukuliukus pavirkite 1 5 — 2 0 minučių, pas­ kui išverskite į kiaurasamtį, sudėkite į lėkštes, apibarstykite paskrudin­ tais džiūvėsiais ir apipilkite pomidorų padažu. 211


K o p ū s t ų kotletai Kopūstai apdorojami, smulkiai supjaustomi ir suberiami į puodą. Įpi­ lama karšto pieno, p u o d a s p a s t a t o m a s ant viryklės, uždengiamas dangčiu ir t r o š k i n a m a 3 0 — 4 0 minučių. Į gatavus kopūstus pamažu beriamos ma­ nų k r u o p o s , visą laiką m a i š o m a , kad nesukibtų gumuliukai, ir patroški­ n a m a d a r 5 — 1 0 minučių. Paskui p u o d a s nukeliamas nuo ugnies, į ko­ pūstus suleidžiami kiaušinių tryniai, įberiama druskos, gerai i š m a i š o m a ir ataušinama. Iš atvėsusios m a s ė s daromi kotletai, apveliami kiaušinių baltymais, apvoliojami džiūvėsiuose ir iš abiejų pusių apkepinami. Patie­ kiami su pieno arba grietinės padažu. • 1 kilogramui kopūstų — 0,5 stiklinės manų kruopų, 0,5 stiklinės pieno, 3 kiaušiniai, 0,5 stiklinės džiūvėsių, 3 valgomieji šaukštai sviesto. K o p ū s t ų kotletai su obuoliais K o p ū s t a i nuplaunami, smulkiai supjaustomi ir pašutinami vandeniu praskiestame piene. Į paruoštus kopūstus d e d a m a nuluptų, smulkiai su­ pjaustytų obuolių, beriama m a n ų kruopų, sumaišoma, 10—15 minučių p a š u t i n a m a , įmušamas kiaušinis. D a r o m i kotletai, apvoliojami džiūvė­ siuose ir apkepinami. • 800 gramų kopūstų — 1 stiklinė pieno, 200 g obuolių, 70 g manų kruopų, 1 kiaušinis, maltų džiūvėsių, sviesto, druskos pagal skonį. Kopūstų pjausnys K o p ū s t a s sutvarkomas, išpjaunamas kopūstkotis ir išverdamas pasū­ d y t a m e vandenyje. Paskui išverčiamas į rėtį, leidžiama nutekėti vande­ niui, lapai išardomi, stori lapkočiai paplojami mėsos kapokle arba nupjaustomi peiliu. Kiekvienas lapas sulankstomas voko forma, apvoliojam a s miltuose, kiaušiniuose, džiūvėsiuose ir iš abiejų pusių a p k e p i n a m a s aliejuje. Pjausniai patiekiami dubenyje, atskirai paduodama grietinė arba grietinės padažas. • 1 kilogramui kopūstų — 0,5 stiklinės miltų, 2 kiaušiniai, 0,5 stiklinės džiūvė­ sių ir 3 valgomieji šaukštai aliejaus. Kopūstų

sklindžiai

Kopūstų

maltinukai

Išvirkite ir sumalkite kopūstus. Miltus pakepinkite svieste, praskieskite pienu, pavirkite, kad sutirštėtų. Padažą supilkite į sumaltus kopūstus, taip pat įmuškite kiaušinių, pastatykite ant ugnies ir palaikykite, kol ma­ sė sutirštės. Tada įberkite maltų džiūvėsių, kad iš tešlos būlų galima su­ lipdyti maltinukus-muštinukus.

Apvoliokite j u o s džiūvėsiuose ir apke­

pinkite iš abiejų pusių. Patiekite užpylę smulkiai sukapotų kiaušinių ir lydyto sviesto padažu. • Vidutinio dydžio kopūsto galvai (500 g) 1 valgomasis šaukštas miltų, 1 arbatinis šaukštelis sviesto, 2 kiaušiniai, 4 valgomieji šaukštai pieno, 2 stiklinės išsijotų pyrago džiūvėsių. Kopūstų pudingas Kopūstas n u p l a u n a m a s , supjaustomas į kelias dalis ir išverdamas truputį p a s ū d y t a m e vandenyje. Bandelė p a m i r k o m a piene, nuspaudžia­ ma. Svogūnas pakepinamas, bet nesmarkiai, kad tik apšiltų. Išvirtas ko­ pūstas n u s p a u d ž i a m a s ir kartu su bandele bei svogūnais sumalamas mės­ male. Tryniai ištrinami su riebalais, sudedamas kopūstų įdaras, pagal sko­ nį beriama prieskonių, paskui — išplakti baltymai, viskas išmaišoma. Masė iškrečiama į taukais pateptą ir džiūvėsiais pabarstytą k e p i m o formą. Forma uždengiama ir įkišama 1 valandai į įkaitusią orkaite. Ištraukę formą ataušinkite, tada išimkite pudingą, supjaustykite ga­ balais ir užpilkite ištirpintu sviestu. Patiekiamas su pomidorų sultimis. Į kopūstų pudingą galima dėti 50 g rūkytos nugarinės, supjaustytos mažyčiais kubeliais. Nugarinė dedama tada, kai masė maišoma su išplak­ tais baltymais. • 750 g baltųjų gūžinių kopūstų, 1 svogūno galvelė, 20 g riebalų, 1 bandelė, 0,5 stiklinės pieno, 4 kiaušiniai, 30 g sviesto arba margarino, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų, riebalų pakepinimui, maltų džiūvėsių. Kiaulienos

ir raugintų kopūstų plovas

Smulkiai supjaustytą svogūno galvelę pakepinkite su lydytais tau­

K o p ū s t a i nuvalomi, n u p l a u n a m i , susmulkinami ir troškinami piene, kol pasidaro minkšti. Troškinti kopūstai sumalami mėsmale, p a s ū d o m i , s u m a i š o m i su žaliu kiaušiniu ir džiūvėsiais; šaukštu sklindžiai liejami ant sviestu pateptos keptuvės. Prie sklindžių d u o d a m a grietinės.

kais (3 valgomaisiais šaukštais), sudėkite pjaustytus raugintus kopūstus

• 200 g kopūstų— 1 kiaušinis, 1 arbatinis šaukštelis džiūvėsių, 2 arbatiniai šaukšteliai sviesto, 1 arbatinis šaukštelis grietinės, 0,25 stiklinės pieno.

pasidarys visai minkšti, suberkite 400 g virtų ryžių, įberkite judųjų pipirų

212

ir kepinkite, kol suminkštės. Tada įpilkite keletą šaukštų vandens arba sultinio, 300 g minkštos, gabalėliais supjaustytos kiaulienos ir toliau ke­ pinkite įpylę truputį kopūstų sūrymo arba sultinio. Kai mėsa ir kopūstai pagal skonį, įpilkite truputį sūrymo arba sultinio ir baikite virti. 213


K o p ū s t ų vyniotinis su grybais ir ryžiais Nuplaukite didelę kietą kopūsto galvą, išpjaukite kopūstkotį, išardykite lapus ir nuplikykite sūdytu verdančiu vandeniu. 250 g smulkiai su­ pjaustytų grybų ir susmulkintus svogūnus patroškinkite 10 minučių su

Apibarstoma raudonaisiais ir juodaisiais pipirais, užpilama karštu vande­ niu ir kopūstų sūrymu. Iš viršaus užklojama keliais kopūstų lapais, ir puodas uždengiamas dangčiu. Kepama orkaitėje 3 valandas. Gabalas mėsos patiekiamas su kopūsto gabalu. • 1,2 kg rauginto kopūsto, I kg kalakutienos, 120 g lydytų taukų, maltų raudo­ nųjų ir juodųjų pipirų, 200 ml kopūstų sūrymo.

sviestu. Sumaišykite su 2 stiklinėmis virtų birių ryžių, druska, raudonai­ siais pipirais ir pomidorų padažu. 3—4 kopūstų lapus (storesnes vietas reikia pamušti kapokle) sudėkite vieną ant kito, tada dėkite įdarą, susu­ kite vyniotinį ir apriškite siūlu. Kopūstų vyniotinius apvoliokite miltais ir apkepinkite aliejuje arba margarine, užpilkite mėsos sultiniu ir uždeng­ tame p u o d e ištroškinkite. Kopūstų suflė Kopūstus išvirkite ir sumalkite. Įdėkite kiaušinių trynius, pienu pra­ skiestus miltus ir išplaktą baltymą. Atsargiai sumaišykite, įberkite drus­ kos pagal skonį, išdekite į k e p i m o formą, storai pateptą sviestu, pastaty­ kite į puodą su verdančiu vandeniu ir virkite, kol suflė sukietės ir pradės atšokti nuo formos kraštų. Patiekite su ištirpintu sviestu arba grietine. • Nedidelei kopūsto galvai — 1 valgomasis šaukštas miltų, 1 valgomasis šaukš­ tas sviesto, 0,5 stiklinės pieno, 2 kiaušiniai. Višta su raugintais kopūstais Visą vištą išvirkite pasūdytame vandenyje kartu su pjaustytomis dar­ žovėmis — svogūnu, m o r k a ir salieru. Kopūstus plonai supjaustykite ir patroškinkite kiaulės taukuose, kad pasidarytų minkšti, kartkartėmis pa­ pildykite sultinio, kuriame virė višta. Kai kopūstai bus beveik išvirę, įberkite raudonųjų pipirų, sudėkite kopūstus į keptuvą kartu su yišta, kurią galima apkrauti kopūstų sluoksniu. Apkepkite labai karštoje orkai­ tėje. Kai patiekalas bus beveik gatavas, nukelkite indo dangtį, kad višta gražiai parustų ir keltų apetitą. • 1,5 kg vištienos, 1,5 kg raugintų kopūstų, 150 g lydytų taukų, 50 g svogūnų, po 60 g morkų ir salierų šaknų, maltų raudonųjų pipirų, druskos pagal skonį. Kalakutas su raugintais kopūstais M ė s a supjaustoma 250 g svorio porcijomis. Kiekvienai porcijai at­ pjaunamas gabalas rauginto kopūsto kartu su kopūstkočiu, kuris svertų m a ž d a u g tiek pat, kiek porcija mėsos. Kopūstų gabalai d e d a m i į puodą kopūstkočiu į apačią, tarp jų dedamas gabalas mėsos ir šaukštas taukų. 214

*

'

\

'

,

Guliašas su raugintais kopūstais Mėsa supjaustoma nedideliais kąsneliais, kad vienai porcijai tektų 4 — 5 gabalėliai. Truputį pakepinama su trečdaliu taukų kartu su smulkiai pjaustytais svogūnais. Kai svogūnai suminkštėja, įberiama druskos ir rau­ donųjų pipirų. Indas uždengiamas dangčiu ir tarpais įpilama po truputį karšto vandens. Troškinama, kol mėsa būna pusiau gatava. Sukapoti ko­ pūstai patroškinami likusiuose taukuose, paskui sumaišomi su mėsa. Taip pat dedama ryžių, išvirtų atskirai 500 ml karšto vandens. Patiekalas pasūdomas pagal skonį ir šiek tiek palaikomas orkaitėje. • 1 kg raugintų kopūstų, 750 g kiaulienos, 120 g taukų, 100 g svogūnų, 100 g ryžių, maltų raudonųjų pipirų, druskos pagal skonį. Pyragas su raugintais kopūstais Kopūstai susmulkinami šiaudeliais ir patroškinami su puse kiekio taukų, kad pasidarytų minkšti. Kituose taukuose patroškinami porai. Į j u o s dedama susmulkintos brinzos arba varškės. \ taukais pateptą kepimo skardą dedamas sluoksnis tešlos, apšlakstomas taukais, kas antras sluoks­ nis dedamas įdaras — vienąkart raugintų kopūstų, kitąkart — porų. Iš viso taukų turi būti ne daugiau kaip 200 g. Kopūstų pyragas p a š a u n a m a s į orkaitę, kepamas labai karštai, kad parustų. Patiekiamas karštas. • 1 kg raugintų kopūstų, I kg iškočiotos tešlos, 200 g taukų, 4 5 porai, 200 g brinzos arba varškės. Sluoksniuotas pyragas su kopūstais Iš miltų, vandens, dviejų valgomųjų šaukštų aliejaus ir druskos už­ minkoma tešla sluoksniuotam pyragui. Iš šitos tešlos iškočiojami 4 — 5 skrituliai, vienas truputį didesnis ir storesnis už kitus. Palaikomi, kad truputį apdžiūtų, bet nesudžiūtų. Kopūstai susmulkinami, patroškinami, kad suminkštėtų, pasūdomi ir įberiama juodųjų pipirų. Ant taukais patep­ tos kepimo skardos dedamas storasis tešlos skritulys, apšlakstomas alie­ j u m i , į jo vidurį dedamas kopūstų įdaras ir išlyginamas, bet tešlos kraštai


turi likti be įdaro. Iš viršaus dedami vienas ant kito sluoksniai, kiekvie­ nas apšlakstomas aliejumi. Apatinio sluoksnio tešlos kraštai užverčiami į viršų ir suspaudomi. Iš viršaus gerokai apšlakstoma aliejumi ir apkepa­ ma orkaitėje, kol pasidaro rusva plutelė. Gatavas kopūstų pyragas ap­ šlakstomas vandeniu, apdengiamas audiniu, kad suminkštėtų. Patiekiamas karštas. Panašiai kopūstų pyragą galima iškepti ir su raugintais kopūstais. • 250 g miltų, 100 ml vandens, 250 g šviežių kopūstų, maltų juodųjų pipirų, druskos, aliejaus.

Bandelės su kopūstais Į pašildytą iki 3 5 — 4 0 ° C temperatūros vandenį supilamos iš anksto praskiestos ir nukoštos mielės, suberiamą druska, cukrus, išsijoti miltai, išmaišoma. Tešla išlyginama ant lentos. Kopūstai nuvalomi, nuplaunami, išpjaunamas kopūstkotis ir supjaus­ tomi šiaudeliais. Kopūstai sudedami į paruoštą tešlą. Tešla suminkoma, išmušama ir pastatoma, kad pakiltų, 1—2 v a l a n d o m s . Iš gatavos tešlos daromos bandelės. Ant sausos kepimo skardos d e d a m o s bandelės, lei­ džiama pakilti 2 0 — 2 5 minutes, ir iškepamos 2 0 0 — 2 2 0 ° C temperatūro­ je. Karštos bandelės patepamos aliejumi. .

pūstų gūželių, kad sūrymas būtų rausvokas. Kad geriau rūgtų, galima įdėti keletą kukurūzų burbuolių. Kopūstai užpilami šaltu vandeniu, 10 litrų vandens dedama 4 0 0 g druskos. Sūrymas turi būti 10 cm virš ko­ pūstų. Penktąją dieną po kopūstų užpylimo sūrymu reikia keletą kartų nupilti, kad sūrymas lygiai pasiskirstytų visame inde. Po d i e n os vėl da­ r o m a tas pats. D a r po kelių dienų kopūstai pradeda rūgti, rūgsta kelias savaites. Kad prie kopūstų neprieitų oras, kuris ardo p i e n o rūgštį, reko­ m e n d u o j a m a sūrymo paviršių apiberti keliomis saujomis miežių, kurie vėliau sudygsta, ir s ū r y m o paviršių apdengia daigų dangalas. Taip pat rekomenduojama užraugtas inde kopūstų galvas uždengti švariu audiniu, ant jo dėti medines groteles arba kryžmą, tada prispausti švariu upelio akmeniu. Kiekvieną kartą, kai imate kopūsto galvą, audeklą išplaukite švariame vandenyje. Indą sandariai uždenkite dangčiu. Visą laiką žiūrėkite, kad kopūstai būtų apsemti sūrymu. Raugintus kopūstus galima laikyti ilgai, net iki pavasario, jeigu už­ raugsite nedidelėse statinaitėse, j a s sandariai uždarysite ir laikysite pa­ verstas šaltame rūsyje arba kitoje patalpoje, ir tarpais j a s apversite. Smulkinti rauginti kopūstai Rauginimui taip pat nukertamos vėlyvosios kopūstų rūšys. Kietos gūželės nuvalomos, pašalinami suplyšę lapai, galvos perpjaunamos pu­ siau arba į keturias dalis, supjaustomos 3—5 mm pločio juostelėmis.

BALTŲJŲ GŪŽINIŲ KOPŪSTŲ A T S A R G Ų

Paprastai šitaip paruošti kopūstai dedami į stiklainius arba nedideles sta­

PARUOŠIMAS

tinaites, bet prieš tai p a s ū d o m i ir gerai išmaišomi dideliame inde. Drus­

Raugintos kopūstų galvos Iš raugintų kopūstų galvų galima daryti balandėlius. Bet tada kopūs­ tai praranda dalį maistingumo, nes dalis maistingųjų medžiagų būna per­ ėjusios į sūrymą, jų nebegalima panaudoti. Todėl kartu su kopūstais rei­ kia vartoti ir sūrymą — kaip gėrimą ar kaip pagardą įvairiems patieka­ lams. Rauginimui reikia atrinkti standžias gūželes, netuščias viduryje, sve­ riančias daugiau kaip 1 kg. Nupjaunami tik patys viršutiniai nešvarūs lapai. Kopūstkotis nupjaunamas lygiai ties galvos pagrindu, ir aštriu pei­ liu kryžmai įpjaunamos 3—4 cm gilumo įpjovos taip, kad gūželė nesu­ irtų. Nepatartina išpjauti kopūstkočio, nes j a m e dvigubai daugiau vitami­ no C negu lapuose. Galvos d e d a m o s kuo standžiau viena prie kitos, iš viršaus prispaudžiamos medinėmis grotelėmis arba kryžma. Tarp galvų, jei norite, galite įdėti raudonųjų salotinių burokėlių arba raudonųjų ko216

k o s reikia berti ne daugiau kaip 2 0 — 2 5 g 1 kg kopūstų. Įbėrus daug druskos rauginti kopūstai b ū n a labai sūrūs, be to, druskos perteklius stab­ do pieno rūgšties fermentų vystymąsi, todėl susidaro sąlygos įvairiems nepageidautiniems m i k r o o r g a n i z m a m s daugintis. Jeigu druskos per maža ( 1 5 — 1 7 g kilogramui kopūstų), kopūstai suminkštėja, nes j u o s e pradeda daugintis puvimo bakterijos. Sudėti į indą kopūstai gerai grūdami rankomis arba specialiu medi­ niu grūstuvu, kol iš jų išsiskiria sultys.

Ant indo dugno ir iš viršaus

d e d a m a s sveikų kopūstų lapų sluoksnis, kuriuos taip reikia pasūdyti iš anksto, kad suminkštėtų (paskui iš jų galima daryti balandėlius). Jeigu kopūstai raugiami statinaitėje, tarp pjaustytų kopūstų galima įdėti sveikų arba pusiau perpjautų galvų, iš kurių taip pat bus galima daryti balan­ dėlius. Supjaustyti kopūstai uždengiami švariu audiniu, iš viršaus prispau­ džiami mediniu dangčiu ir svarmeniu. Vos po kelių valandų iškils sūry217


mas ir putos; tai rodo, kad prasideda rūgimas. Paprastai jis trunka 1 0 — 15 dienų. Per tą laiką kopūstuose susikaupia m a ž d a u g 1 % p i e n o rūgšties, kuri saugo j u o s nuo g e d i m o . Rūgščius kopūstus reikia prižiūrėti, nuolat graibyti putas, nes j o s e paprastai pradeda daugintis kenksmingi mikoorganizmai. Jei atsiranda pelėsių, j u o s reikia rūpestingai pašalinti. Rauginti kopūstai gerai išsilaiko vėsioje patalpoje arba žemoje temperatūroje. To­ kiomis sąlygomis kopūstai rūgsta labai lėtai ir neįgauna nemaloniai rūgš­ taus skonio. Kad kopūstų skonis būtų malonus ir j i e gražiai atrodytų, rekomen­ duojama dėti saldžių arba rūgščių obuolių, turinčių cukraus, kuris skatina rūgimą ir gerina kopūstų kvapą bei skonį. Obuolius galima dėti kas ke­ lios kopūstų eilės, nepjaustytus arba supjaustytus, santykiu: 500 g obuo­ l i ų — 10 kg kopūstų. Be obuolių, tuo pačiu santykiu d e d a m a ir šiaude­ liais pjaustytų morkų. N o r i n t galima įdėti keletą lauro lapų arba įberti 5 g kmynų 10 kg kopūstų. Rauginti sterilizuoti kopūstai Sveikos, kietos galvos nuvalomos, nupjaunami viršutiniai lapai ir kartu su kopūstkočiu supjaustomi iki 5 mm pločio juostelėmis. 10 kilog­ ramų kopūstų reikia 170 g druskos, 170 g cukraus arba m e d a u s ir, j e i norima, 4 — 5 lauro lapų. Viskas gerai sumaišoma plačiame inde, paskui gerai sugrūdama į stiklainį. Ant viršaus į kiekvieną stiklainį d e d a m a ke­ letas sveikų lapų ir u ž d e n g i a m a marle. Prispaudžiama mediniu skridinė­ liu taip, kad j i s panirtų išsiskyrusiose sultyse. Po 5 — 6 dienų, kai kopūs­ tai pradeda rūgti ir pasidaro maloniai rūgštaus skonio, sudedami į stiklai­ nius, bet 2 cm iki krašto neužpildoma. Stiklainiai sandariai u ž d a r o m i ir sustatomi į didelį indą su karštu (80° C) vandeniu. Sterilizuojama 30 minučių. Ataušinama ore. G a l i m a sterilizuoti kopūstus, raugintus sveikomis gūželėmis, dar prieš j i e m s įrūgstant. Bulgariškai rauginti kopūstai Šitaip kopūstams paruošti imamos tvirtos baltųjų gūžinių kopūstų vidutinio d i d u m o galvos ir keletas raudonųjų kopūstų galvų, kurios nu­ dažys sūrymą. N u p j a u n a m i viršutiniai galvų lapai, kryžmiškai įpjaunami kopūstkočiai prie p a g r i n d o ir kopūstkočiąis į viršų sudedami į statinę, kurioje yra anga sūrymui nutekėti. Ant statinaitės dugno įberiama šiek tiek miežių. Virš kopūstų gūžių dedama k r y ž m a ir svarmuo. U ž p i l a m a sūrymo tiek, kad j i s apsemtų kopūstus. 50 kg kopūstų sūrymui reikia 20 1 218

vandens ir 1,6 kg druskos. Druska ištirpinama verdančiame vandenyje. Jeigu skystis susidrumsčia, jį reikia perkošti per marlę. Svarbu nustatyti tinkamą druskos kiekį sūrymui. Įbersite per daug — rūgimas sulėtės, ko­ pūstai gali sugesti; per mažai — rūgimas paspartėja, bet ir kopūstai grei­ tai sugenda. Kol sūrymas kyla į viršų, reikia keletą kartų nupilti ir vėl supilti skystį į statinę, tada kopūstai vienodai įrūgsta. Pirmąją savaitę sūrymas nupilamas kas antrą dieną, antrąją — kas 2 — 3 dienas, o paskui — kartą per savaitę. Atidžiai stebėdami rūgimą, galėsite ištaisyti padarytą klaidą. Jei druskos per maža, sūrymas tirštėja, jis nesūrus. Vadinasi, reikia tuč­ tuojau jį nupilti ir pavirinti įbėrus druskos. Į kopūstus sūrymas pilamas ataušintas. Jeigu sūrymas per sūrus ir kopūstai lėtai rūgsta, reikia dalį sūrymo nupilti ir pripilti tiek pat šalto vandens. Tada sūrymas nupilamas keletą dienų iš eilės. Kai kopūstai jau įrūgę, statinaitė sandariai užkala­ ma. Kopūstai laikomi patalpoje, kur žiemą ir vasarą 10—12° C šilumos. Marinuoti ir sterilizuoti k o p ū s t a i Pašalinami viršutiniai kopūstų lapai. Kopūstai supjaustomi šiaude­ liais su kopūstkočiu. Pasūdomą pagal skonį (20 g druskos — 1 kg kopūs­ tų). Po 1—2 valandų, kai truputį suminkštėja, kopūstus standžiai sukimškite į stiklainius ir užpilkite verdančiu marinatu, paruoštu iš 600 ml van­ dens ir 200 ml 6% acto. Ant kiekvieno stiklainio dugno paberkite 3 — 4 žirnelius juodųjų pipirų, įmeskite nedidelį gabalėlį cinamono, gvazdikelių. Stiklainius sandariai uždarykite ir pastatykite į karštą (80° C) van­ denį. Sterilizuokite 20 minučių, tada iškelkite ir ataušinkite. Pastatykite laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje. Kopūstai su krienais Nupjaukite nedidelių, bet standžių kopūstų gūželių viršutinius lapus. Perpjaukite į keturias dalis, bet taip, kad gūželė nesuirtų, laikytųsi ant kopūstkočio. Įmeskite į verdantį pasūdytą vandenį, kai užverda, leiskite pavirti 5 minutes. Tada išgriebkite, nusunkite vandenį ir sudėkite į stik­ lainius su krienų šaknimis tarp kopūstų eilių. Užpilkite marinatu, paruoš­ tu šitaip: viena dalis vandens, kurioje virė kopūstai, ir viena dalis 6% acto, 50 g druskos 1 litrui mišinio. Kopūstai užpilami ataušintu marinatu, jeigu dedami į ne sandariai uždaromus indus, ir pastaiomi tamsioje šal­ toje vietoje. Jeigu kopūstai dedami į sandariai uždaromus stiklainius, už­ pilti reikia verdančiu skystimu, o stiklainiai (3 1 talpos) iškart sterili­ zuojami 30 minučių. 219


R A U D O N Ų J Ų GUZINIŲ KOPŪSTŲ PATIEKALAI Raudonųjų gūžinių kopūstų salotos Kopūsto galva nuvaloma h nuplaunama, perpjaunama j keturias da­ lis, išpjaunamas kopūstkotis, ir kopūstas labai smulkiai supjaustomas pei­ liu arba pjaustykle. Kopūstai suberiami j puodą, apiplikomi smarkiai ver­ dančiu vandeniu, uždengiami dangčiu, leidžiama pastovėti 2 0 — 3 0 minu­ čių, išverčiami į sietelį arba kiaurasamtį; tada perpilami šaltu vandeniu, nuspaudžiami, sudedami į salotinę, užpilami actu, pasūdomi, įberiama cukraus, išmaišoma ir leidžiama pastovėti 2 0 — 3 0 minučių. Į kopūstus galima įpilti valgomąjį šaukštą aliejaus. Kopūstų šitoms salotoms galima ir neplikyti, o apibarstyti druska ir trinti rankomis, kol kopūstai pasidarys minkšti ir iš jų pradės tekėti tamsios sultys; tada galima nuspausti ir užpilti actu, įberti cukraus ir išmaišyti. Po kelių minučių kopūstų spalva pasidarys ryški. Šitos salotos tinka prie mėsos, laukinienos, paukštienos ir žuvų. • 500 gramų kopūstų

0,25 stiklinės cukraus, 0,5 valgomojo šaukšto acto.

R a u d o n ų j ų gūžinių kopūstų salotos su krienais Kopūstai supjaustomi siauromis juostelėmis, keletui minučių sube­ riami į verdantį vandenį, išverčiami į kiaurasamtį ir perpilami šaltu vi­ rintu vandeniu. Sumaišomi kiti produktai, sudedami į kopūstus. Patiekia­ mi ataušinti. • 200 g raudonųjų gūžinių kopūstų, 10 g krienų, 2 g grietinės, cukraus, pipirų, druskos pagal skonį, skiltelė citrinos. Raudonųjų gūžinių kopūstų salotos su agurkais Švieži kopūstai supjaustomi šiaudeliais, truputį patrinami, kad' būtų minkštesnį. Agurkai ir obuoliai nulupami ir supjaustomi griežinėliais. Svogūno galvelė supjaustoma smulkiai. Viskas išmaišoma ir užpilama aliejumi. • 150 g raudonųjų gūžinių kopūstų, 1 obuolys, 1 raugintas agurkas, 1 svogūno galvelė, aliejaus. Raudonieji gūžiniai kopūstai su obuoliais ir dešra Kopūstus išvirkite, supjaustykite šiaudeliais, sumaišykte su nulup­ tais ir supjaustytais obuoliais, apibarstykite cukraus pudra. Puode ištir­ pinkite sviestą, patroškinkite j a m e griežinėliais supjaustytą svogūną, tada 220

sudėkite kopūstus ir obuolius. Pagardinkite actu, raudonuoju vynu, j u o ­ daisiais pipirais, pasūdykite ir troškinkite ant nedidelės ugnies. Paskui išdekite į dubenį, aplink sudėliokite pakepintus virtos dešros griežinė­ lius. • 700 gramų kopūstų — 300 g obuolių, 40 g cukraus, 150 g sviesto, 50 g svogūnų galvelių, 100 g raudonojo vyno, 40 g acto, 250 g dešros. Sūrio salotos su raudonaisiais kopūstais Lydytas sūris supjaustomas mažais kubeliais, pridedama smulkiai pjaustytų svogūnų, įberiama pipirų, dedama agurkų, kietai virtų kiauši­ nių, kopūstų, žirnelių. Visi produktai atsargiai sumaišomi su jogurtu. Pa­ gal skonį įberiama cukraus, pasūdomą, galima parūgštinti actu. • 150 g rūkyto lydyto sūrio, 2 kiaušiniai, 50 g konservuotų žaliųjų žirnelių, 30 g apvalių raudonų bulgariškųjų ankštpipirių, 150 g raudonųjų konservuotų ko­ pūstų, 50 g konservuotų agurkų, 30 g svogūnų galvelių, 20 g svogūnų laiškų, 200 ml jogurto. Raudonųjų gūžinių k o p ū s t ų salotos su obuoliais Kopūstai smulkiai supjaustomi, pasūdomi pagal skonį ir gerai su­ m a i š o m i , kad lygiai pasiskirstytų druska. Pridedamas gabalėliais supjaus­ tytų obuolių. Salotos sutaisomos su actu, cinamono ir gvazdikėlių nuo­ viru ir apipilamos aliej umi. • 600 g raudonųjų kopūstų, 300 g obuolių, cukraus, acto, 50 ml aliejaus, 1 g cinamono, 1 g gvazdikėlių, druskos pagal skonį. Raudonųjų gūžinių k o p ū s t ų salotos su bulvėmis Kopūstai smulkiai sukapojami, pasūdomi pagal skonį ir išmaišomi. Į j u o s dedama virtų su lupenomis bulvių, kurios nuluptos ir supjaustytos kubeliais arba p l o n o m i s skiltelėmis. Salotos sutaisomos su actu ir alie­ jumi. • 500 g kopūstų, 200 g bulvių, 50 ml aliejaus, acto, druskos pagal skonį. Raudonųjų ir baltųjų gūžinių kopūstų salotos Raudonieji ir baltieji gūžiniai kopūstai atskirai supjaustomi juostelė­ mis, sutaisomi su smulkiai pjaustytais svogūnais, tarkuota citrinos cedra, smulkiai sutarkuotais krienais ii obuolių arba vyšnių sultimis pagal sko­ nį. Šitaip paruošti kopūstai į salotinę dedami taip, kad baltieji gūžiniai kopūstai būtų viduryje, o raudonieji aplink iš kraštų. Baltieji gūžiniai kopūstai apibarstomi susmulkintais petražolių lapeliais. 221


• 200 g raudonųjų ir 200 g baltųjų gūžinių kopūstų, 80 g svogūnų, 15 g krienų, vienos citrinos cedra, obuolių arba vyšnių sulčių, 50 ml aliejaus, petražolių lapelių, druskos pagal skonį. Raudonųjų gūžinių kopūstų garnyras Karštuose taukuose patroškinamas smulkiai supjaustytas svogūnas. Kopūstai smulkiai sukapojami ir sudedami į svogūnus, ištroškinami, prieš baigiant troškinti pridedama plonomis skiltelėmis pjaustytų obuolių, kva­ piųjų gvazdikėlių, cukraus, acto ir druskos pagal skonį. Pabaigoje įpila­ ma karšto vandens, o dar geriau — raudonojo vyno arba raudonų vaisių sulčių (juodųjų serbentų, vyšnių ir kt.), jei norima — truputis bulvių krak­ molo, kad sultys būtų tirštesnės. • 500 g kopūstų, 50 g svogūnų, 50 g taukų, kvapiųjų gvazdikėlių, raudonojo vyno arba raudonų vaisių-uogų sulčių, cukraus, druskos pagal skonį, acto. Rusiškai paruošti raudonieji gūžiniai kopūstai Kopūstas, salieras ir petražolių šaknelės susmulkinama ir kartu su svogūnu patroškinama taukuose, įberiama cukraus ir druskos pagal sko­ nį. Daržovės troškinamos, k o ! visiškai suminkštėja; k a i išverda skystis, papildoma po truputį sultinio. Graikiškai paruošti raudonieji gūžiniai kopūstai Juostelėmis supjaustyti kopūstai šiek tiek patroškinami, kad suminkš­ tėtų, taukuose su pjaustyta dešra, česnaku, žirneliais ir pipirais. Patiekia­ mi su žaliomis salotomis. • 500 g kopūstų, 50 g lajaus, 100 g žaliųjų žirnelių, 50 g saldžiosios paprikos, 100 g dešros, 2 skiltelės česnako, druskos.

nuo ugnies, įpilkite ir acto. Į marinatą galima įmesti ir peletrūno (estraĮgono) šakelę. Po 10—15 dienų kopūstus galima valgyti. Patiekiami kaip salotos, sutaisyti su aliejumi. i, ' ' v ' r ,» • .v n : • '., Sterilizuoti raudonieji gūžiniai kopūstai Nuvalytus kopūstus, be išorinių lapų, smulkiai supjaustykite ir pasūdykite (20 g druskos 1 kilogramui kopūstų). Po 2 valandų stipriai grūsdami sukimškite į stiklainius, į kiekvieną stiklainį įmeskite 3 — 4 juodųjų pipirų žirnelius, kvapiųjų gvazdikėlių, c i n a m o n o ir lauro lapą. Kopūstus užpilkite karštu marinatu, paruoštu iš 200 ml acto, 400 ml vandens, dvie­ jų stiklinių cukraus, druskos pagal skonį. Stiklainiai sandariai uždaromi ir sterilizuojami 30 minučių. Ištraukiami iš karšto vandens ir ataušina­ mi ore. •

ŽIEDINIŲ KOPŪSTŲ PATIEKALAI Žiedinių kopūstų užkandis Nupjaunami žiedinių kopūstų lapai ir patamsėjusios dėmės, išverdami pasūdytame vandenyje, ataušinami, suskirstomi mažais žiedynėliais ir 1—1,5 valandos laikomi užpilti marinatu, paruoštu iš aliejaus, druskos pagal skonį, smulkiai kapotų žalumynų ir česnakų. Prieš patiekiant žie­ dinių kopūstų žiedynėliai sudėliojami ant mažų salotų lapelių, apibarsto­ mi smulkiai sukapotais kiaušiniais ir papuošiami žalumynų šakele. Žiedinių kopūstų salotos

R A U D O N Ų J Ų GŪŽINIŲ KOPŪSTŲ A T S A R G Ų PARUOŠIMAS Marinuoti raudonieji gūžiniai kopūstai Kopūstai supjaustomi iki 5 mm pločio juostelėmis, sudedami į stik­ lainius ir užpilami virintu ataušusių marinatu (100 ml acto, 100 ml van­ dens, 5 g druskos, 100 grūdelių juodųjų kvapiųjų pipirų, kvapiųjų gvaz­ dikėlių, lauro lapų, c i n a m o n o gabalėlis, 15 g cukraus 1 kilogramui su­ pjaustytų k o p ū s t ų ) . Marinatas d a r o m a s šitaip: pirmiausia užverdamas vanduo, paskui suberiami nurodyti prieskoniai (be acto). K a i nukeliate 222

Išvirkite kopūstus, ataušinkite nuovire, išskirstykite žiedynėliais, su­ maišykite su pjaustytais ankštpipiriais, m o r k o m i s , salotų lapais, pasūdykite ir sutaisykite su majonezu. Kas mėgsta aštrius valgius, gali įberti pįpirų pagal skonį ir-įpilti acto, iš viršaus galima apibarstyti kapotais kiaušiniais, krapais, petražolių lapeliais. Iš nuaviro galima virti sriubą. • Mažai kopūsto gūželei (300 g) — 1—2 saldieji marinuoti ankštpipiriai, 2 mor­ kos, 50 g salotų lapų, stiklainis majonezo. ml . . . i - Delikatesines salotos Atskirai išverdami žiediniai kopūstai, pupelių ankštys ir ataušinami tame pačiame nuovire. Žiediniai kopūstai suskirstomi mažais žiedynė­ liais, pupelių ankštys ir salotos supjaustomos, agurkai ir pomidorai su223


smulkinami plonais griežinėliais. Viskas gerai išmaišoma, sutaisoma s u i salotų uždaru arba majonezu su grietine, Įberiama druskos, pipirų. Pa­ puošiama gražiai išpjaustytomis daržovėmis ir apibarstoma krapais.

Patiekiamos salotinėje, papuoštos petražolių lapeliais. Dalį žiedinių kopūstų galima pakeisti žaliomis tarkuotomis morkomis. • 600 g žiedinių kopūstų, 2 kiaušinių tryniai, 100 ml aliejaus, citrinos sulčių arba acto, petražolių, druskos pagal skonį.

Makedoniškos salotos Žiediniai kopūstai suskirstomi žiedynėliais. Žalios pupelių ankštys* nulupamos ir smulkiai supjaustomos. Supjaustomos morkos ir saldusis, ankštpipiris. Visos daržovės atskirai verdamos pasūdytame vandenyje, išverčiamos j kiaurasamtį ir ataušinamos. Supjaustykite šviežius agurkus ir svogūnus. Daržoves sumaišykite ir užpilkite pagardų, paruoštu iš alie­ jaus, garstyčių, cukraus ir maltų pipirų. Pasūdykite. Viską sudėliokite ant salotų lapų, iš viršaus apibarstykite petražolių lapeliais.

Žiedinių kopūstų salotos su aguročiais Žiediniai kopūstai suskirstomi m a ž a i s žiedynėliais. Į j u o s sudedami dideliais kubeliais supjaustyti j a u n i aguročiai. Apibarstomi druska ir su­ dedami į lėkštę. Užpilami majonezu ir apibarstomi susmulkintais petra­ žolių lapeliais. • 400 g kopūstų, 200 g aguročių, 200 g majonezo, 5 g cukraus, petražolių lapelių, druskos pagal skonį. Žiedinių k o p ū s t ų salotos su ridikėliais

Žiedinių kopūstų, šviežių agurkų ir pomidorų salotos Nuplauti ir žiedynėliais suskirstyti žiediniai kopūstai suleidžiami į verdantį pasūdytą vandenį ir verdami, kol suminkštėja (bet nereikia per­ virti). Švieži agurkai ir pomidorai supjaustomi griežinėliais, svogūnų laiš­ kai susmulkinami. Daržovės sumaišomos, p a g a r d i n a m o s cukrumi, drus­ ka ir majonezu. • 600 g žiedinių kopūstų, po 200 g agurkų ir pomidorų, l ryšulėlis svogūnų laiškų, majonezo. Žiedinių k o p ū s t ų salotos su vaisiais Žiediniai kopūstai nuplaunami, 30 minučių palaikomi sūdytame van­ denyje, paskui perplaunami, išverdami ir išverčiami į kiaurasamtį. Agur­ kai ir obuoliai supjaustomi kubeliais, pomidorai — gabalėliais, morkos — plonais šiaudeliais, slyvos perpjaunamos pusiau, išimami kauliukai. Vis­ kas sudedama kaugele į salotinę, užpilama grietine, sumaišyta su cukraus pudra, citrinos sultimis, ir įberiama pagal skonį druskos. • 100 g žiedinių kopūstų, 1 šviežias agurkas, 100 g šviežių pomidorų, 100 g obuolių, 100 g morkų, 50 g slyvų arba vynuogių, 100 g grietinės, 1 arbatinis šaukštelis cukraus pudros, 2 arbatiniai šaukšteliai citrinos sulčių, druskos pagal skonį.

Žiediniai kopūstai suskirstomi mažais žiedynėliais, išverdami pasū­ d y t am e vandenyje, į kurį truputį įlašinama citrinos sulčių. Salotos apipi­ lamos citrinos sultimis ir apibarstomos kietai virtais smulkintais kiauši­ niais. Virtus žiedinius kopūstus galima sudėti į negilią lėkštę ant sumaišy­ tų svogūnų laiškų ir petražolių lapelių, papuošiama raudonais ridikėliais, apšlakstoma citrinos sultimis ir aliejumi, pasūdomą pagal skonį. • 500 g kopūstų, 80 g ridikėlių, 50 g svogūnų laiškų, 50 ml aliejaus, citrina arba actas, 2 kiaušiniai, petražolių lapelių, druskos pagal skonį. Pieniška žiedinių k o p ū s t ų ir ryžių sriuba Ryžiai nuplaunami keliais vandenimis ir suberiami į verdantį vande­ nį, įdedama truputį sviesto. P a v e r d a m a 15 minučių, paskui supilama da­ lis pieno ir sudedami žiedynėliais suskirstyti kopūstai. Verdama dar 10 minučių ant labai m a ž o s ugnies Gatava sriuba pasūdomą, p a g a r d i n a m a likusiu sviestu ir apibarstoma maltais juodaisiais pipirais. • 300 g kopūstų, 1 1 pieno, 100 g ryžių, 300 ml vandens, 50 g sviesto, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų. Pieniška žiedinių kopūstų ir manų kruopų sriuba

Žiedinių kopūstų salotos su majonezu Išoriniai kopūstų lapai nupjaunami, kopūstai nuplaunami tekančiu vandeniu ir suskirstomi žiedynėliais. Iš kiaušinių trynių ir sviesto ištri­ namas majonezas, sutaisomas su druska, citrinos sultimis arba actu pagal skonį, užpilamas ant kopūstų ir išmaišomas. 224

Žiediniai kopūstai nuvalomi, nuplaunami, sumetami į verdantį yandehį, įberiama druskos pagal skonį ir verdama maždaug 15 minučių (kol suminkštėja). Išvirę kopūstai perdedami į kiaurasamtį, į verdantį nuovirą supilamos persijotos manų kruopos ir verdamos 15 minučių. Į gatavą

15-20

225


košę pilamas verdantis pienas, sudedami virti kopūstai ir verdami 2 — 3 minutes, paskui įdedama sviesto. Prie sriubos galima duoti kvietinių dribsnių. • 300 g žiedinių kopūstų, 3 stiklinės vandens, 1 valgomasis šaukštas manų kruo­ pų, 2,5 stiklinės pieno, 1 valgomasis šaukštas sviesto, 30 g kvietinių dribsnių. Žiedinių kopūstų garnyras Kopūstai suskirstomi žiedynėliais (smulkiomis dalelėmis) ir išverdami pasūdytame pagal skonį vandenyje. N u s u n k i a m i , apibarstomi smul­ kiai supjaustytais petražolių lapeliais ir apipilami ištirpintu sviestu. • 600 g žiedinių kopūstų, 50 g sviesto, petražolių lapelių, druskos pagal skonį.

150 g pomidorų, 20 g miltų, maltų raudonųjų pipirų, 100 g sūrio, petražolių lapelių, druskos pagal skonį. Veršiena su žiediniais kopūstais M ė s a supjaustoma porcijomis ir apkepinama karštuose taukuose. Su­ maišoma su smulkiai pjaustytais svogūnais, dalimi nuluptų pomidorų, miltais ir raudonaisiais pipirais. Viskas pasūdomą ir užpilama karštu van­ deniu. Verdama ant nedidelės ugnies, kol pusiau išverda. Tada sudedami žiedynėliais suskirstyti žiediniai kopūstai ir likę nulupti, stambiai supjaus­ tyti pomidorai. Gatavas patiekalas apibarstomas susmulkintais petražolių lapeliais. Taip galima pagaminti ir paukštieną su žiediniais kopūstais. • 600 g veršienos, 800 g kopūstų, 80 g taukų, 160 g pomidorų, maltų raudonųjų pipirų, druskos pagal skonį.

Žiediniai kopūstai su sviestu ir kiaušiniais Kopūstai nuplaunami, suskirstomi nedideliais žiedynėliais ir išverdami nedideliame kiekyje pasūdyto pagal skonį v a n d e n s arba garuose. Apipilama ištirpintu sviestu, į kurį suberiami smulkiai supjaustyti kietai virti kiaušiniai ir susmulkinti petražolių lapeliai, krapai. Sutaisoma su citrinų sultimis arba praskiesta citrinos rūgštimi ir druska pagal skonį.

Nuvalyta gūželė 30 minučių palaikoma šaltame p a s ū d y t a m e vandenyje.

• 1 kg kopūstų, 100 g sviesto, 4 kiaušiniai, citrinos rūgšties, krapų, petražolių lapelių, druskos pagal skonį.

karštu vandeniu, įberiama druskos, uždengiama dangčiu ir pastatoma vir­

.į.

.

.

.

.

,

_

.

.

.

.

Žiediniai kopūstai su brinza Suskirstyti smulkiais žiedynėliais kopūstai išverdami pasūdytame pa­ gal skonį vandenyje, nukošiami ir apibarstomi susmulkinta brinza, su­ maišyta su smulkintais krapais. Apipilama ištirpintu sviestu. • 600 g kopūstų, 100 g brinzos, 60 g sviesto, krapų, druskos pagal skonį.

Virti žiediniai k o p ū s t a i Kopūstų lapai ir kopūstkotis nupjaunami prie pat koto išsišakojimo. Po to kopūstai n u p l a u n a m i šaltu vandeniu, sudedami į puodą, užpilami ti. Žiediniai kopūstai išverda per 2 0 — 3 0 minučių, tai priklauso n u o gal­ vos d i d u m o . Ar kopūstas išviręs, galima patikrinti šitaip: jeigu peilio galas leng­ vai sminga į kopūstkotį, kopūstas gatavas. Išvirę kopūstai išgriebiami graibštu ir padedami į sietelį, leidžiama nuvarvėti vandeniui, tada deda­ mi kopūstkočiais ž e m y n . Aplink kopūsto galvą sudėstomos petražolių šakelės. Prie žiedinių

Viščiukas su žiediniais kopūstais Viščiuką supjaustykite porcijomis ir pakepinkite taukuose. Išėmus viščiuką, tuose pačiuose taukuose paskrudinami smulkiai pjaustyti svo­ gūnai, miltai ir nulupti bei sutarkuoti pomidorai. Apibarstoma raudonai­ siais pipirais ir pasūdomą. Sumaišoma su kepta mėsa, truputį įpilama karšto vandens, j u o apiplikomas viščiukas. Paliekama virti, kol suminkš­ tės. Paskui sudedami žiedynėliais suskirstyti žiediniai kopūstai. Palieka­ ma virti ant m a ž o s ugnies, kol visiškai išverda viščiukas ir žiediniai ko­ pūstai. Patiekiamas apibarstytas tarkuotu sūriu ir smulkiai supjaustytais pet­ ražolių lapeliais. • Viščiukas (1 kg), 800 g žiedinių kopūstų, 120 g taukų, 60 g svogūno galvelių, 226

kopūstų atskirai padažinėje pastatomas ištirpintas sviestas arba padažas (džiūvėsių, kiaušinių su sviestu arba kiaušinių su vynu). •

Žiediniai kopūstai su pomidorais Paruošti kopūstai išverdami visi arba suskirstyti žiedynėliais truputį pasūdytame vandenyje, įbėrus cukraus. Nuoviras nupilamas, o kopūstai dedami ant pašildytų lėkščių, apibarstomi kapotais kiaušiniais, taukuose pakepintais smulkintais džiūvėsiais, apibarstomi petražolių lapeliais ir patiekiami su žiedais supjaustytais pomidorais. • Žiedinio kopūsto galva, 30 g sviesto arba margarino, 0,5 valgomojo šaukšto cukraus pudros, 2 — 3 virti kiaušiniai, 2 — 3 valgomieji šaukštai maltų džiūvėsių, petražoių lapelių, pomidorų griežinėlių. 227


Žiediniai kopūstai su sūriu Nuvalyti kopūstai užpilami verdančiu vandeniu, įberiama druskos, išverdami neuždengtame p u o d e , ištraukiami ir sudedami į lėkštę, api­ barstomi tarkuotu sūriu, smulkiai pjaustytu kumpiu ir apšlakstomi ištir­ pintu sviestu. Patiekiami su bulvėmis arba sūriais pyragais. • 2 didelės arba 4 mažos žiediniu kopūstų galvos, druskos pagal skonį, 100 g sviesto, 40 g sūrio, 50 g kumpio. Žiediniai kopūstai su kiaušiniais ir sūriu Nuvalyti kopūstai užpilami verdančiu vandeniu, įberiama druskos, išverdami, ištraukiami, supjaustomi, sudedami ant pakepintų svogūnų, pakaitinami, užpilami su piene išplaktais kiaušiniais. Pasūdomi, pagardi­ nami, silpnai šildant leidžiama sukrekėti kiaušiniams. Prieš patiekiant apibarstomi tarkuotu sūriu, papuošiami pomidorais ir petražolių šakele. Patiekiami su bulvėmis, sūriais pyragais. • 2 didelės žiedinių kopūstų galvos, 80 g sviesto, 40 g svogūnų galvelių, 4 kiaušiniai, 4 valgomieji šaukštai pieno, druskos pagal skonį, pipirų, 40 g sūrio. Žiediniai kopūstai su p o m i d o r ų pasta ir sūriu Žiediniai kopūstai pusiau išverdami p a s ū d y t a m e vandenyje, nukošiami, suskirstomi nedideliais žiedynėliais. į puodą įpilama taukų, pake­ pinami plonai supjaustyti česnakai, sudedami žiediniai kopūstai, petražo­ lių lapeliai, pomidorų pasta, įpilama truputį kopūstų nuoviro, baigiama troškinti orkaitėje, pagardinama pagal skonį. Patiekiami dubenyje su šiau­ deliais supjaustytu sūriu. D u o d a m a sūdytų raguolių arba pakepintų su­ muštinių. • 2 didelės žiedinių kopūstų galvos, druskos pagal skonį, 50 g aliejaus arba sviesto, 3 skiltelės česnako, petražolių lapelių ir krapų, aštuntadalis litro pomi­ dorų pastos, 40 g sūrio. Ž i e d i n i a i k o p ū s t a i , užpilti p a d a ž u Išvirti pasūdytame vandenyje žiediniai kopūstai suskirstomi žiedy­ nėliais, sudedami į gerai pavirusį uždarą iš miltų, pieno ir taukų, įdedama sviesto, pagardinama citrinos sultimis ir muskato riešutais. Jei reikia, atskiedžiama kopūstų nuoviru, kad padažas būtų panašus į kremą. Gali­ ma įmušti kiaušinio trynį, bet jis neužverdamas. Patiekiamas su bande­ lėmis arba makaronais. • 2 didelės žiedinių kopūstų galvos, druskos pagal skonį, 50 g taukų, 40 g miltų, muskato riešuto, 0,5 1 pieno arba grietinėlės, petražolių lapelių, 20 g sviesto, citrinos sulčių. 228

Žiediniai kopūstai ir voveraitės su grietinės padažu Nuvalyti grybai supjaustomi, patroškinami su druska ir prieskoniais, užpilami grietinės uždaru, gerai paverdami ir pagardinami. Prieš patie­ kiant padaže pašildomi žiediniai kopūstai, išvirti pasūdytame vandenyje ir suskirstyti dideliais žiedynais. Į padažą įberiama krapų, ir jis nebevirinamas. Patiekiami pietums su troškintais ryžiais arba bulvėmis. • 500 g voveraičių, druskos pagal skonį, kmynų, maltų pipirų, 500 g grietinės, 20 g miltų, acto, cukraus, 1 didelė žiedinių kopūstų galvelė, apie 2 valgomuo­ sius šaukštus smulkiai supjaustytų krapų. Žiediniai kopūstai, pakepinti su džiūvėsiais Žiediniai kopūstai išverdami, suskirstomi nedideliais žiedynėliais ir apkepinami keptuvėje su sviestu. Prieš patiekiant apibarstomi pakepin­ tais džiūvėsiais, pakratomi ir sudedami į dubenį. 'KP t u " • Kepti tešloje žiediniai kopūstai Kopūstai apverdami. Suskirstomi žiedynėliais. U ž m a i š o m a skysta tešla, pasūdomą. Kopūstų žiedynėliai pavoliojami tešloje ir apkepinami dideliame kiekyje lydyto sviesto. !i

• Kopūsto galvai — 4 valgomieji šaukštai pieno, miltų, kiek reikta, 100 g lydyto sviesto. Žiediniai kopūstai, apkepti su pieno p a d a ž u Žiediniai kopūstai išverdami pasūdytame vandenyje, vanduo nupila­ mas, galvos apsausinamos. Keptuvė ištepama sviestu (1,5 arbatinio šaukš­ telio), pilamas vidutinio tirštumo pieno padažas, o ant padažo d e d a m i virti kopūstai. Paskui užpilami karštu pieno padažu, apibarstomi maltu sūriu, maltais džiūvėsiais, apšlakstomi sviestu ir apkepami orkaitėje. Pa­ tiekiant kopūstai apipilami ištirpintu sviestu (1,5 arbatinio šaukštelio), paliekami toje pačioje keptuvėje, kurioje apkepė. • 750 g žiedinių kopūstų, 3 arbatiniai šaukšteliai sviesto, 0,75 stiklinės vidutinio tirštumo karšto pieno padažo, 1 valgomasis šaukštas tarkuoto sūrio, 1 valgoma­ sis šaukštas maltų džiūvėsių. Žiediniai kopūstai, apkepti majoneze Kopūstai pusiau išverdami, suskirstomi žiedynėliais, sudedami į tau­ kais pateptą keptuvę, užpilami majonezu ir apkepami orkaitėje. • Didelei žiedinio kopūsto galvai -- indelis majonezo. 229


Žiediniai kopūstai, apkepti su j o g u r t u Žiediniai kopūstai išverdami pasūdytame vandenyje, išskirstom! žie­ dynėliais, išdėliojami keptuvėje, pateptoje taukais ir pabarstytoje grūstais džiūvėsiais. Sviestas ištrinamas su druska ir kiaušinio tryniais, įdedama tarkuoto sūrio ir praskiedžiama jogurtu. Šiuo mišiniu užpilami žiediniai kopūstai, paviršius apibarstomas kapota virta mėsa arba supjaustyta dešra. Apke­ pama taip, kad mėsa nesudžiūtų. Patiekiama su k e p t o m i s bulvėmis, api­ barstoma petražolių lapeliais arba svogūnų laiškais. • 2 didelės žiedinių kopūstų galvos, 20 g taukų ir 20 g grūstų džiūvėsių formai patepti ir pabarstyti, 40 g sviesto, 2 — 4 kiaušinių tryniai, 20 g kieto sūrio, 1 indelis jogurto, maltų pipirų, 120—150 g virtos mėsos arba pusiau riebios dešros.

Žiedinių k o p ū s t ų pudingas Ištirpinamas sviestas, gerai išmaišomas su miltais ir p a k e p i n a m a ne­ leidžiant paruduoti. Paskui miltai praskiedžiami pienu, viskas paverdama 15—20 minučių, tada nukeliama nuo ugnies. Į ataušusį padažą suberiami smulkiai pjaustyti krapai, suleidžiami kiaušinių tryniai, įberiama druskos pagal skonį, viskas gerai išmaišoma. Baltymai išplakami, atsargiai su­ maišomi su padažu ir virtais žiediniais kopūstais. Jei norite, į pudingą galite dėti šviežios varškės. M a s ė sudedama į sviestu pateptą ir džiūvė­ siais pabarstytą troškintuvą, pastatoma į orkaitę 3 0 — 3 5 m i n u t ė m s . Pu­ dingas patiekiamas karštas su grietine. • 1,5 kg žiedinių kopūstų, 150 g sviesto, 4 valgomieji šaukštai miltų, 400 g pieno, 5 kiaušiniai, 2 valgomieji šaukštai tarkuotų džiūvėsių, grietinės, petražo­ lių lapelių ir kmynų, druskos pagal skonį, 150 g varškės.

Žiedinių kopūstų apkepas Šviesus miltų uždaras (iš miltų ir sviesto) p a v e r d a m a s su pienu ir

ŽIEDINIŲ KOPŪSTŲ A T S A R G Ų P A R U O Š I M A S

kopūstų nuoviru, įleidžiami išplakti kiaušinių tryniai. Šaltas padažas pa­ gardinamas, sudedami sūdytame vandenyje išvirti kopūstai, suskirstyti žiedynėliais, ir supjaustyta rūkyta mėsa. S u m a i š o m a su plaktais balty­ mais, kad būtų puresni; išpilama į sviestu pateptą ir džiūvėsiais pabars­ tytą kepimo formą, iš viršaus apibarstoma tarkuotu sūriu. Apkepama or­ kaitėje, kol pasidaro aukso geltonumo. Supjaustomas gabalėliais kaip tor­ tas. Patiekiamas su bulvėmis, apibarstytomis ž a l u m y n a i s . • 2. didelės žiedinių kopūstų galvos, 60 g sviesto, 60 g miltų, 0,25 1 pieno, kopūstų nuoviro, 4 kiaušinių tryniai, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų, krapų, 200 g kieto sūrio, 20 g sviesto ir 20 g sugrūstų džiūvėsių kepimo formai patepti ir pabarstyti. Žiedinių kopūstų apkepas su kumpiu Kopūstai suskirstomi mažais žiedynėliais ir išverdami garuose arba nedideliame kiekyje vandens. \ taukais pateptą indą, kuriame paskui bus p a d u o d a m a s patiekalas, dedama eilė žiedynų, ant j ų — kapotas kumpis, ant jo — likę kopūstai; užpilama piene arba rūgpienyje išplaktais kiau­ šiniais. Iš viršaus dedami gabalėliai mėsos, ir viskas užberiama tarkuotu sūriu. Apkepama karštoje orkaitėje, kol paruduoja. siais pipirais.

Apibarstoma juodai­

• 800 g kopūstų, 350 g kumpio, 200 ml pieno arba rūgusio pieno, 3 kiaušiniai, 100 g sviesto, 150 g tarkuoto sūrio, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. 230

Šaldyti žiediniai

kopūstai

Nuvalyti ir suskirstyti smulkiais žiedynėliais kopūstai panardinami 2 — 3 minutėms į verdantį vandenį pridėjus druskos. Paskui ataušinami, standžiai suspaudžiami formelėse ir užšaldomi šaldyklėje. Laikomi 6 mė­ nesius. Sterilizuoti žiediniai kopūstai Sterilizuoti žiediniai kopūstai labai gero skonio ir švelnūs, bet kaž­ kodėl retai sterilizuojami. Sterilizavimui reikia atrinkti tik standžias baltas dideles galvas; nu­ pjaunamos dvi trys eilės lapų, kad nebūtų pageltusių ar pamėlynijusių, o tai rodo, kad kopūstai p e r n o k ę . Nupjovus išorinius lapus, galvas galima dėti į druskos tirpalą (70 g druskos 1 litrui vandens) ir laikyti j a m e keletą valandų. Šitaip išvalomi kenkėjai ir purvas. Paskui kopūstai gerai nu­ plaunami vandeniu ir padalijami nedideliais gabalėliais, žiedynėliai stan­ džiai sukišami į stiklainius, išsipūtusi dalis atsukama į sieneles, kad kon­ servai gražiau atrodytų. U ž p i l a m a karštu vandeniu (90° C ) , kuriame yra 2% druskos ir 0 , 0 5 % citrinos rūgšties. Pastarosios pilama todėl, kad žie­ diniai kopūstai išlaikytų baltą spalvą. Paskui stiklainiai sandariai uždaro­ mi, pastatomi į didelį indą su karštu vandeniu ir sterilizuojami 20 minu­ čių. Ataušinami ore. Stiklainiuose turi būti 6 0 % kopūstų ir 4 0 % užpilo. 231


Vartojant šiuos konservus, iš stiklainio reikia viską išpilti j emaliuo­ tą indą, kaitinti, kol užverda, paskui nupilti skystį, iš kurio galima išvirti sriubą, o žiedinius k o p ū s t u s patiekti karštus, apipiltus ištirpintu sviestu ir apibarstytus maltais džiūvėsiais. Šitaip laikomus žiedinius kopūstus galima patiekti ir kaip priedą prie mėsos patiekalų. Marinuoti žiediniai kopūstai Atrenkamos gražios standžios žiedinių kopūstų galvelės, kaip apra­ šyta ankstesniame recepte (sterilizuotų kopūstų paruošimas). D ė d a m i ko­ pūstus į stiklainį, į kiekvieną įkiškite skiautelę lauro lapo, gabalėlį cina­ m o n o ir 5—6 žirniukus kvapiųjų pipirų. U ž p i l a m a karštu užpilu, paruoš­ tu iš 1 1 vandens ir 200 ml 8% acto, 30 g druskos ir 50 g cukraus. Pripildyti stiklainiai sandariai uždaromi ir sterilizuojami 20 minučių, ta­ da ataušinami. Konservus galima vartoti kaip priedą prie mėsos ir žuvų patiekalų, užpilą — patiekalams, sriuboms pagardinti. i

Rauginti žiediniai kopūstai Gerai nuaugusias, tvirtas žiedinių kopūstų gūželes suskirstykite į smulkius žiedynėlius. Dideliame puode p a s ū d y k ų e pagal skonį. Po kelių valandų užpilkite sūrymu, paruoštu iš 1 1 vandens, 2 valgomųjų šaukštų acto ir 200 g druskos. Po 10 valandų sūrymą nukoškite, užvirinkite ir karštą vėl supilkite į kopūstus. \ sūrymą įdėkite gerai išmaišytų garsty­ čių — 2 valgomuosius šaukštus 2 litruose vandens. Kai kopūstai atauš, sudėkite į stiklainius, iš viršaus prislėkite medi­ ne kryžma arba skridinėliu. Stiklainius gerai uždarykite ir pastatykite šaltoje vietoje. Rauginti žiediniai kopūstai ir m o r k o s Žiediniai kopūstai suskirstomi žiedynėliais ir gerai nuplaunami. Mor­ kos n u s k u t a m o s ir supjaustomos griežinėliais. Stiklainio dugnas iškloja­ mas vynuogių arba juodųjų serbentų, salierų lapais ir krapais, trys ket­ virtadaliai indo p r i d e d a m a kopūstų ir morkų, iš viršaus vėl dedama sa­ lierų ir krapų. Sūrymui į 1 1 v a n d e n s beriama 50 g druskos ir keletas grūdelių pipirų. Pavirintas sūrymas šiek tiek atšaldomas ir supilamas į stiklainius, kurie gerai uždengiami pergamentiniu popieriumi arba celofanu ir aprišami virvele. Laikoma šaltai. Rauginti žiediniai kopūstai vartojami sriu­ boms ir salotoms. 232

R O P I N I Ų KOPŪSTŲ PATIEKALAI Ropinių kopūstų sriuba Nuvalyti ropinių kopūstų stiebavaisiai supjaustomi ir sumetami į ver­ dantį sultinį kartu su bulvėmis, supjaustytomis kubeliais. Verdama, kol suminkštėja. Kai sriuba beveik gatava, įdedama smulkiai pjaustytų ropi­ nių kopūstų lapų ir paskrudintų margarine smulkiai pjaustytų svogūnų. Gatava sriuba pasūdomą ir praskiedžiama, kiek reikia, karštu vandeniu. • 500 g ropinių kopūstų, 60 g svogūnų galvučių, 300 g bulvių, 500 ml sultinio, 40 g margarino, druskos pagal skonį, petražolių lapelių ir krapų, debesylų.

Ropinių kopūstų salotos su pomidorais Paimkite ropinio kopūsto galvelę, svogūno galvelę, 2 vidutinio dy­ džio pomidorus, krapų, 100 g grietinės. Kopūstą nuvalykite, supjaustykite pomidorus. Pasūdykite pagal sko­ nį kopūstą, sumaišykite su pomidorais ir pastatykite šaltoje vietoje. Po pusės valandos plonai supjaustykite svogūną, sumaišykite su paruoštu kopūstu, sutaisykite salotas ir apibarstę žaliais krapais patiekite. Šias salotas galima sutaisyti su grietine (100 g), aliejumi (3 valgo­ maisiais šaukštais), majonezu (100 g) pagal skonį. Ropinių kopūstų salotos su salotų lapais N u l u p a m a ropinio kopūsto oda, kopūstas sutarkuojamas smulkia tar­ ka. Sumaišoma su smulkiai pjaustytu svogūnu, sutaisoma su majonezu arba salotų padažu (iš acto ir aliejaus) ir susmulkintais krapais, peletrū­ nu, svogūnų laiškais ir čiobreliais. Mišinys dedamas ant salotų lapų, pa­ puošiama ridikėliais ir petražolių lapeliais. • 250 g ropinių kopūstų, 40 g svogūnų galvelių, 50—75 g majonezo arba salotų padažo, krapų, peletrūno, svogūnų laiškų, čiobrelių, salotų lapų, druskos pagal skonį.

Ropinių kopūstų ir bulgariškųjų ankštpipirių salotos Paimkite ropinių kopūstų galvelę, 3 didelius saldžiuosius ankštpipirius, didelę svogūno galvelę, petražolių lapelių, pusę arbatinio šaukštelio citrinos rūgšties, 3 valgomuosius šaukštus aliejaus. Nuluptą kopūstą supjaustykite šiaudeliais. Nupjovę vaiskotį su sėk­ lomis, perpjaukite išilgai ir smulkiai supjaustykite ankštpipirius, nuluptą svogūną supjaustykite pusžiedžiais. Visas daržoves sumaišykite, apibars233


tykite petražolių lapeliais. Pasūdykite pagal skonį ir įpilkite citrinos rūgš­ ties. D a b a r galima sutaisyti su aliejumi ir patiekti. • 120 g ropinių kopūstų, 50 g bulgariškųjų ankštpipirių, 20 g svogūno galvelė, 10 g žalumynų, 15 g aliejaus, druskos pagal skonį, citrinos rūgšties. Ropinių kopūstų salotos su obuoliais Nuluptus ropinius kopūstus ir neluptus obuolius supjaustykite, įber­ kite petražolių lapelių, cukraus, druskos pagal skonį, įpilkite aliejaus, grietinės arba kefyro. Viską išmaišykite ir iškart patiekite. • 2 — 4 ropiniai kopūstai, 2 valgomieji šaukštai aliejaus, 5 valgomieji šaukštai grietinės arba kefyro, druskos pagal skonį, cukraus, petražolių lapelių. Ropinių kopūstų salotos su m o r k o m i s ir rūgusiu pienu Ropiniai kopūstai ir m o r k o s nulupamos, n u p l a u n a m o s ir sutarkuoja­ mos. Į j u o s p r i d e d a m a smulkiai pjaustytų krapų, sumaišoma, pasūdomą, ir viskas apipilama gerai išplaktu rūgusiu pienu, vėl viskas išmaišoma. Salotos patiekiamos gražia kaugele vidury negilios lėkštės, papuo­ šiamos petražolių lapeliais. • 400 g ropinių kopūstų, 100 g morkų, 100 g rūgusio pieno, krapų, druskos pagal skonį.

Salotas galima sudėlioti gražiau, kai kiekviena daržovė paruošiama atskirai, o tada d e d a m o s į salotinę: viduryje nedidele kaugele kraunami špinatai, aplink j u o s — ropiniai kopūstai, o paskui morkos. Alyvuogės dedamos ant kopūstų, o aplink m o r k a s sudėliojami vienodos formos jau­ ni špinatų lapeliai. • 200 g ropinių kopūstų, 200 g špinatų, 200 g morkų, 20 g cukraus, 40 ml aliejaus, citrinos sulčių arba acto, alyvuogių, druskos pagal skonį. Ropinių k o p ū s t ų ir m o r k ų salotos su riešutais Ropiniai kopūstai nulupami, m o r k o s nuskutamos ir sutarkuojamos smulkia tarka, sumaišomos, p a s ū d o m o s pagal skonį ir sutaisomos su me­ dumi arba cukrumi, actu arba citrinos sultimis. Sudėliojamos kaugele ant lėkštės. Apipilamos aliejumi ir apibarstomos grūstais riešutais. Salotos papuošiamos morkų skridinėliais. Ropinius kopūstus galima paruošti ir sutaisyti atskirai, paskui vienas daržoves sudėti vienoje lėkštės pusėje, kitas — antroje. Ropiniai kopūs­ tai puošiami alyvuogėmis ir morkų skridinėliais, o morkos — nedideliais smulkiai tarkuotų ropinių kopūstų kupsteliais, iš viršaus d e d a m a po aly­ vuogę. • 300 g ropinių kopūstų, 300 g morkų, 20 g medaus arba cukraus, 50 ml alie­ jaus, acto ar citrinos sulčių, 30 g gliaudytų graikinių riešutų, druskos pagal skonį.

Ropinių kopūstų salotos su m o r k o m i s ir Ropiniai kopūstai su majonezu

aliejumi Ropiniai kopūstai nulupami, morkos n u s k u t a m o s ir sutarkuojamos

Ropiniai kopūstai nulupami ir sutarkuojami smulkia tarka. Sumaišo­

smulkia tarka. Sumaišomi ir sutaisomi su cukrumi, druska, citrinos sul­

mi su smulkiai pjaustytais svogūnais, peletrūno lapais, krapais ir čiobre­

timis (arba actu) ir aliejumi. Salotos patiekiamos papuoštų morkų žiede­

liais. Viskas sumaišoma ir įpilama majonezo. Salotos papuošiamos ridi­

liais ir alyvuogėmis.

kėliais ir petražolių lapeliais. Patiekalas bus itin skanus, jeigu įbersite

t

Ropinius kopūstus ir morkas galima sutaisyti atskirai, į vidurį salo­ tinės sudedami ropiniai kopūstai, aplink j u o s lanku — morkos. • 400 g ropinių kopūstų, 40 g morkų, 20 g cukraus, 40 ml aliejaus, citrinos sulčių arba acto, alyvuogių, druskos pagal skonį.

smulkintų graikinių arba žemės riešutų (arachisų). • 400 g ropinių kopūstų, 50 g svogūnų galvelių, 20 g peletrūno, krapų, čiobre­ lių, 50 g majonezo. Ropiniai

Ropinių kopūstų, špinatų ir m o r k ų salotos

kopūstai su grietine

Ropiniai kopūstai nulupami ir sutarkuojami rupia tarka. Grietinė ar­

Ropiniai kopūstai nulupami, morkos n u s k u t a m o s , sutarkuojamos

ba rūgusis pienas gerai išplakama su m e d u m i arba cukrumi, citrinos ced-

smulkia tarka, o špinatai nuplaunami ir supjaustomi siauromis juostelė­

ra bei citrinos sultimis ir supilama ant tarkuotų ropinių kopūstų. Iš vir­

mis (maždaug 5 m m ) . Šitaip paruoštos daržovės sumaišomos, sutaisomos

šaus apibarstoma petražolių lapeliais.

su cukrumi, druska ir actu (arba citrinos sultimis) ir apipilamos aliejumi. Salotos p a p u o š i a m o s alyvuogėmis ir morkų skridinėliais. 234

• 500 g ropinių kopūstų, 50 medaus arba cukraus, 150 g grietinės ar šviežio rūgusio pieno, pusė citrinos, petražolių lapelių. 235


Ropiniai kopūstai pieno padaže Ropiniai kopūstai nulupami, supjaustomi gabalėliais ir išverdami ne­ dideliame kiekyje sūdyto vandens su sviestu. Išvirti ropiniai kopūstai sutaisomi su skystu pieno padažu. Vartojami kaip atskiras patiekalas arba kaip priedas.

virkite, kol pasidarys grietinės tirštumo; pasūdykite, nukėlę nuo ugnies supilkite ištrintą trynį, įberkite cukraus, citrinos rūgšties, gerai išmaišy­ kite; paruoštu padažu užpilkite troškintus ropinius kopūstus ir patiekite karštus.

• 750 g ropinių kopūstų, 1 valgomasis šaukštas sviesto, 0,5 stiklinės skysto pieno padažo.

Su p o m i d o r ų tyre troškinti ropiniai kopūstai Ropiniai kopūstai nulupami, supjaustomi nedideliais gabalėliais, pasūdomi, apvoliojami miltais ir truputį pakepinami svieste. Tada sudedami į puodą, įberiama truputis pipirų, cinamono ir įpilama grietinės, sumai­ šytos su pomidorų tyre. Ropiniai kopūstai troškinami u ž d e n g t a m e dang­ čiu puode ant nedidelės ugnies 40 minučių. Patiekiant apibarstomi pet­ ražolių lapeliais arba krapais.

Kepti su sūriu ropiniai kopūstai Jauni ropiniai kopūstai nulupami, nuplaunami, dedami j verdantį pa­ sūdytą vandenį, išgriebiami, ataušinami ir supjaustomi skridinėliais. Pas­ kui kiekvienas skridinėlis dedamas į plaktus žalius kiaušinius, apvolioj a m a s maltais džiūvėsiais ir apkepamas iš abiejų pusių svieste. Kepti ropiniai kopūstai apibarstomi tarkuotu sūriu. • 600 g ropinių kopūstų, 30 g maltų džiūvėsių, 50 g sviesto, 0,5 stiklinės tar­ kuoto sūrio, 2 kiaušiniai. Kepti ropinių kopūstų griežinėliai Nulupti ropiniai kopūstai supjaustomi m a ž d a u g centimetro storio griežinėliais ir patroškinami nedideliame kiekyje pasūdyto pagal skonį vandens, kad atsiskirtų vienas nuo kito. Gerai nusunkiama, apveliama plaktais žaliais kiaušiniais, paskui apvoliojama miltų ir džiūvėsių miši­ niu. Kepinami karštuose taukuose, kol pasidaro rusvai auksinio atspal­ vio. Gatavi griežinėliai apšlakstomi citrinos sultimis. Tokie karšti ropiniai kopūstai — skanus priedas prie mėsos patieka­ lų; šalti, sumaišyti su majonezu ir smulkintais petražolių lapeliais — pi­ kantiškais šaltas patiekalas vakarienei. • 400 g ropinių kopūstų, 2 kiaušiniai, miltų ir maltų džiūvėsių, 80 g taukų, citrinos sulčių, petražolių lapelių, druskos pagal skonį. Troškinti ropiniai kopūstai Paimkite 800 g ropinių kopūstų, 60 g sviesto, arbatinį šaukštelį mil­ tų, pusę arbatinio šaukštelio cukraus, 0,25 arbatinio šaukštelio citrinos rūgšties, pusę stiklinės pieno, 1 kiaušinio trynį, žiupsnelį kmynų. Ropinius kopūstus supjaustykite šiaudeliais, svogūnus taip pat. Gi­ lioje keptuvėje, įmetę 30 g sviesto, pakepinkite svogūnus, paskui sudė­ kite ropinius kopūstus, pasūdykite, įberkite kmynų ir troškinkite uždeng­

• 500 g ropinių kopūstų — 1 valgomasis šaukštas miltų, 1 stiklinė grietinės ir po 2 valgomuosius šaukštus pomidorų tyrės ir sviesto. •

S a r d e l ė m i s įdaryti ropiniai kopūstai Nulupti ropiniai kopūstai pusiau išverdami pasūdytame vandenyje. Arbatiniu šaukšteliu išskobiamas vidus, į kiaurymę prikemšama įdaro. Įdarui: nulupkite, smulkiai sukapokite sardelę, įmuškite kiaušinius, įpilkite pomidorų tyrės, sudėkite smulkiai supjaustytus išskobtus ropi­ nius kopūstus, pakepinkite su taukais keptuvėje. Įdarytus ropinius kopūstus sudėkite į puodą, įpilkite šiek tiek van­ dens, įdėkite taukų, uždenkite dangčiu ir troškinkite. Gatavą patiekalą apibarstykite smulkiai kapotais petražolių lapeliais arba krapais. • 5—6 ropiniai kopūstai, 200 g sardelių, 2 kiaušiniai, 1 valgomasis šaukštas pomidorų tyrės, taukų, druskos pagal skonį, petražolių lapelių ir krapų. Jautiena įdaryti ropiniai kopūstai Nulupti ropiniai kopūstai pusiau išverdami p a s ū d y t a m e vandenyje. Arbatiniu šaukšteliu išskobiamas vidus, į kiaurymę prikemšama įdaro. Įdarui smulkiai sukapokite jautieną, kiaušinius, ropinių kopūstų iš­ skobtą minkštimą, įpilkite pomidorų tyrės, pakepinkite riebaluose. Įdarytus ropinius kopūstus sudėkite į puodą, įpilkite šiek tiek van­ dens, įdėkite riebalų ir ištroškinkite. Gatavas valgis patiekiamas su žalu­ mynais. • 200.g ropinių kopūstų, 20 g mėsos, 20 g pomidorų tyrės, 20 g aliejaus, 10 g krapų, 1 kiaušinis, druskos pagal skonį, petražolių lapelių ir krapų.

tus dangčiu, kol bus gatavi. Kitoje keptuvėje paruoškite padažą: likusia­ me svieste pakepinkite miltus, užpilkite pienu visą laiką maišydami, 236

237


R O P I N I Ų KOPŪSTŲ A T S A R G Ų P A R U O Š I M A S Rauginti ropiniai kopūstai

svieste. Paskui kopūstai suleidžiami į karštą praskiestą vandeniu pieną, pridedama kubeliais pjaustytų bulvių, druskos pagal skonį ir išverdamą. • 300 g briuselinių kopūstų, 2 bulvės, 3 stiklinės pieno, 2 stiklinės vandens, 1 valgomasis šaukštas sviesto, druskos pagal skonį.

Pašalinami sveikų šviežių stiebavaisių lapai ir šaknelės, sudedami į didelius stiklainius. Iš viršaus uždedama saliero šaknis ir prispaudžiama plonu mediniu skridinėliu. Užpilama pavirintu ir ataušintu sūrymu (3 1 v a n d e n s — 150 g druskos). Daržoves sūrymas turi gerai apsemti. Kai pradės fermentuotis, indą pastatykite šaltoje vietoje. Įrūgsta per keletą dienų. Sterilizuoti ropiniai kopūstai Ropinių kopūstų stiebavaisiai nuvalomi, nuplaunami ir supjaustomi gabalais. Standžiai sukišami į stiklainius. Nepamirškite įberti po du žir­

Briuseliniai kopūstai su daržovių sultiniu Morkos, petražolių šaknys ir griežčiai perpjaunami išilgai į dvi ar keturias dalis, kartu su kopūstais išverdami pasūdytame pagal skonį van­ denyje. Sultinys perkošiamas ir uždaromas sviestu, kiaušinio tryniu, pa­ šildomas, bet neužverdamas. Kopūstų gūželės d e d a m o s į lėkštes ir užpi­ lamos karštu sultiniu. Patiekiamos apibarstytos smulkiai pjaustytais pet­ ražolių lapeliais ir krapais. • 12 briuselinių kopūstų galvelių, 100 g morkų, 50 g petražolių šaknelių, 50 g griežčių, 50 g sviesto, kiaušinio trynys, petražolių lapelių ir krapų, druskos pagal skonį.

niukus juodųjų pipirų ir kvapiųjų gvazdikėlių. Užpilkite karštu, pasūdytu pagal skonį vandeniu, sandariai uždarykite ir sterilizuokite 40 minučių.

BRIUSELINIŲ KOPŪSTŲ PATIEKALAI Briuselinių kopūstų salotos Nuvalyti kopūstai supjaustomi plonomis juostelėmis. Sumaišomi su pjaustytais svogūnais, krapais, peletrūnais ir čiobreliais. Salotos išmaišo­ mos ir sutaisomos pagal skonį su actu, aliejumi ir druska arba keliais valgomaisiais šaukštais majonezo. • 150 g briuselinių kopūstų, 50 g svogūnų galvelių, krapų, peletrūnų, čiobrelių, acto, 50 ml aliejaus, druskos pagal skonį. ' Sultinys su briuseliniais kopūstais Silpnas mėsos sultinys verdamas atskirai. Kopūstų galvelės išverdamos pasūdytame vandenyje. Karšti kopūstai dedami į lėkštes, užpilami karštu skaidriu sultiniu, apibarstomi smulkiai supjaustytais krapais ir pa­ tiekiami. • 300 ml sultinio, 60 g kopūstų, 10 g krapų, druskos pagal skonį.

Briuseliniai kopūstai pieno padaže Nuvalyti kopūstai dedami į nedidelį kiekį pasūdyto pagal skonį van­ dens, verdami, kol suminkštėja. Vanduo nusunkiamas, kopūstai sumaišo­ mi su pašildytu sviestu. U ž p i l a m a skystu pieno padažu, paruoštu iš pie­ n o , sumaišyto su paskrudintais miltais, ir pagardintu maltais pipirais ir citrinos sultimis. Patiekiant kopūstai apibarstomi smulkiai supjaustytais petražolių la­ peliais ir krapais. • 800 g kopūstų, 60 g sviesto, 350 ml skysto pieno padažo, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį. Briuseliniai kopūstai ir salierai p i e n o p a d a ž e Nuplautos briuselinių kopūstų gūželės dedamos į pasūdytą verdantį vandenį ir v e r d a m o s ant didelės ugnies neuždengtame p u o d e 10 minučių. Atskirame inde paruošiamas p a d a ž a s: ištirpinamas sviestas, suberiami smulkiai supjaustyti salierų koteliai be lapelių ir truputį pakepinama ( 2 — 3 minutes). Paskui beriami miltai, vėl pakepinama, p a m a ž u pilamas karš­ tas pienas ir 0,5 stiklinės nuoviro. Padažas verdamas keletą minučių, tada į jį sudedami briuseliniai kopūstai ir pasūdomi. Jei norite, kopūstus galite apibarstyti džiūvėsėliais, apšlakstyti svies­

Pieniška briuselinių kopūstų sriuba Briuseliniai kopūstai 3—5 minutėms suleidžiami į verdantį vandenį, išverčiami į sietelį, leidžiama nuvarvėti vandeniui ir truputį pakepinami 238

tu ir apkepti orkaitėje, kol paruduos. • 500 gramų briuselinių kopūstų — 25 g salierų, 1 valgomasis šaukštas miltų, 0,5 stiklinės pieno, 2 valgomieji šaukštai sviesto. 239


Virti briuseliniai k o p ū s t a i N u o išvirtų silpnai pasūdytame vandenyje briuselinių kopūstų nu­ sunkiamas vanduo, tada jie perdedami į keptuvą. Užpilami pieno padažu, paruoštu iš paskrudintų miltų, sviesto ir pieno. Apibarstomi smulkiai su­ pjaustytu sūriu arba brinza. Patiekalas apkepamas įkaitintoje orkaitėje. • 500 g kopūstų, 40 g sviesto, 60 g sūrio. • Padažui: 150 ml pieno, 20 g paskrudintų miltų, druskos pagal skonį. •

Kepti briuseliniai kopūstai N u v a l y t o s ir nuplautos kopūstų galvelės verdamos nedideliame kie­ kyje vandens, kol suminkštėja. Išgriebiamos, gerai nusunkiamos kiaurasamtyje, ataušinamos, apvoliojamos skysta tešla, užmaišyta iš miltų, kiau­ šinių ir pieno. Tešla gerai nuvarvinama nuo galvelių, kopūstai pakepina­ mi aliejuje, kad iš visų pusių aprustų. Patiekiami kaip priedas arba atskiras patiekalas su salotomis. • 800 g kopūstų, 120 ml pieno, 2 kiaušiniai, 100 g miltų, aliejaus, druskos pagal skonį. Briuseliniai kopūstai su k u m p i u K o p ū s t a i patroškinami su margarinu kartu su smulkiai pjaustytais svogūnais, po truputį pilama vandens arba sultinio. Kopūstai sumaišomi su plonais kubeliais pjaustytu kumpiu, viskas perdedamą į taukais patep­ tą kepimo skardą. Apipilama pomidorų sultimis, apibarstoma tarkuotu sūriu ir į d e d a m a .sviesto gabalėlių. K e p a m a orkaitėje 30 minučių. • 500 g kopūstų, 40 g margarino arba aliejaus, 150 g kumpio arba rūkytos mėsos, 50 g svogūnų galvelių, 40 g sviesto, 50 g sūrio, maltų džiūvėsių, 220 ml pomidorų sulčių, druskos pagal skonį. • i Briuseliniai kopūstai su bulvėmis ir jautiena M ė s a išverdamą kartu su daržovėmis (salieru, petražolių šaknimis, morkomis ir svogūnais), ir paruošiama 1,5 1 sultinio. Virta mėsa išgrie­ biama ir supjaustoma mažais gabalėliais. Į verdantį sultinį suberiamos supjaustytos bulvės ir verdamos 10 minučių. Pagal skonį įberiama drus­ kos ir keletas grūdelių kalendros. Prieš patiekiant sudedama smulkiai pjaustyta mėsa. smulkiai pjaustytais petražolių lapeliais.

BRIUSELINIŲ KOPŪSTŲ A T S A R G Ų PARUOŠIMAS Sterilizuoti briuseliniai kopūstai Atrenkamos tvirtesnės galvelės, jei įmanoma, vienodo d i d u m o , ne didesnės kaip 4 cm skersmens. Panardinamos 3 m i n u t ė m s į verdantį van­ denį, pasūdytą pagal skonį, kad dingtų nemalonus kopūsto skonis ir būtų sustabdytas fermentų veikimas. Nuplikytos gūželės standžiai sukišamos į stiklainius, užpilamos karštu, pasūdytu pagal skonį vandeniu, stiklainiai sandariai uždaromi ir sterilizuojami 40 minučių. Šitaip paruošti briuseliniai kopūstai, sutaisyti su sviestu, vartojami kaip priedas prie m ė s o s patiekalų. Iš šitų konservų sūrymo galima virti sriubą. Marinuoti briuseliniai kopūstai Standžios, v i e n o d o dydžio gūželės sutvarkomos, nupjaunami viršu­ tiniai lapai. Kopūstai sudedami į stiklainius. Tarp galvelių dedami maži žiedinių kopūstų žiedynėliai, supjaustytos žiedais morkos ir sukapotos salierų šaknys, lapai. Konservų produktų santykis turi būti šitoks: • 1 kg briuselinių kopūstų, 500 g žiedinių kopūstų, 500 g baltųjų gūžinių ko­ pūstų, 300 g morkų, 300 g salierų šaknų ir lapų, 100 g krienų, 25 g garstyčių. Tarp briuselinių kopūstų galvelių dviejose trijose vietose įdedama į marlę įrištų garstyčių sėklų. Stiklainiai pripilami pavirinto ir ataušinto marinato, paruošto iš šių produktų: • 500 ml vandens, 500 ml acto, 100 g druskos, 100 g cukraus, 10 grūdelių juodųjų pipirų, 10 stambių grūdelių kvapiųjų pipirų, 5 lauro lapai. Kiekvienas pripildytas stiklainis prispaudžiamas mediniu skridinėliu arba kryžma, sandariai uždaromas ir pastatomas šaltoje vietoje.

Apibarstoma

• 400 g kopūstų, 400 g bulvių, 300 g jautienos, svogūnas, saliero šaknies ga­ balėlis, petražolių šaknelių, morka, kalendrų, petražolių lapelių ir druskos pagal skoni. 240

16—20

241


nos cedra ir sutaisykite su majonezu. B u s dar skaniau, jei vietoj majo­ nezo įpilsite grietinės ir pridėsite žiedais pjaustytų pomidorų. •

Šių daržovių tėvynė — Amerika, iš kur j o s XIX a. buvo atvežtos į Europą, o paskui — ir į Rusiją. Tai storažievio moliūgo atmaina. Agurotis — artimiausias moliūgo „giminaitis", iš tikrųjų greitai pri­ nokstantis moliūgas, kuris duoda derlių tada, kai daržovių pasirinkimas dar nedidelis. Valgomi j a u n i vaisiai, gerokai nupjaunami abu galai, sėk­ los neiškrapštomos. Labiau nunokusių aguročių minkštimą su sėklomis reikia išskobti. Mineralinių medžiagų ir vitaminų sudėtimi iš tiesų aguročiai nesi­ skiria nuo moliūgų. Tik karotino moliūgai turi kur kas daugiau negu aguročiai, tačiau mineralinių komponentų gausa ir šarminis poveikis me­ džiagų apykaitos procesams daro agurotį nepakeičiamu produktu diabe­ tikų mityboje. Patisonas — prancūziškas žodis, verčiamas kaip augalinis pyragas. Iš tiesų pavadinimas nusako tikslią vaisiaus formą. Patisonų ir aguročių maistingumas beveik vienodas, tačiau patisono minkštimas kietesnis ir skanesnis, turi malonų grybų arba agurkų skonį. Patisonai valgomi kepti, troškinti, žali; jie taip pat marinuojami ir raugiami. Patisonai labai ankstyvi: nuo daigų pasodinimo iki pirmojo derliaus praeina vos pusantro mėnesio. Aguročių ir patisonų patiekalų receptų labai gausu. M a ž a s kaloringumas, šarminga terpė virškinant, mineralinių medžia­ gų ir vertingų vitaminų gausumas daro patisonus ir aguročius nepakei­ čiamus mityboje. ••

A G U R O Č I Ų IR PATISONŲ PATIEKALAI Aguročių salotos Nuplaukite ir stambiai sutarkuokite 200 g aguročių, sumaišykite su smulkiai pjaustyta svogūno galvele ir kapotais petražolių lapeliais, citri242

Aguročių salotos su česnakų pagardų Nuvalykite agurotį, perpjaukite išilgai, iškrapštykite šerdį ir abi pu­ seles supjaustykite skersai plonais peršviečiamais griežinėliais. Smulkiai supjaustytą svogūną sumaišykite su aguročiais ir užpilkite pagardų. Pagardą paruoškite taip: sutrinkite česnaką, įpilkite aliejaus, įdėkite garsty­ čių, įberkite žalumynų, pasūdykite pagal skonį, įberkite pipirų, jei patin­ ka, ir žiupsnelį cukraus. Galima įpilti ir grietinės. • 1 aguročiui — 1 svogūno galvelė, 2 skiltelės česnako, valgomasis šaukštas garstyčių, 2 valgomieji šaukštai aliejaus, 2 šaukštai kapotų žalumynų, 3 šaukštai grietinės. A g u r o č i ų ir p o m i d o r ų salotos Aguročiai ir pomidorai plonai supjaustomi, sumaišomi su smulkiai pjaustytais svogūnais ir krapais, pasūdomi, sutaisomi su majonezu. • 120 g aguročių, 50 g pomidorų, 30 g majonezo, 15 g svogūnų galvelių, 5 g krapų, druskos pagal skonį. Aguročių ir m o r k ų salotos su krienais Agurotis, morka stambiai sutarkuojami ir sumaišomi su krienais. Su­ taisomi su grietine, druska, cukrumi. Salotos patiekiamos su žalumynais. • 120 g aguročių, 40 g morkų, 20 g krienų, 10 g žalumynų, 20 g grietinės, druskos, cukraus. Rusiškai paruosti aguročiai Nuvalyti aguročiai perpjaunami išilgai; šaukštu išskobiamas minkš­ timas su sėklomis. „Laiveliai" sumetami į verdantį vandenį 1 0 — 1 5 mi­ nučių. Aguročių minkštimas smulkiai sukapojamas, sumaišomas su smul­ kiai pjaustytais virtais grybais ir petražolių lapeliais. Svieste pakepinami svogūnai, sumaišomi su aguročių minkštimu ir kartu pakepinami. Įdaras p a s ū d o m a s ir įberiama juodųjų pipirų pagal skonį. Šito įdaro prikemša­ ma į aguročius, aguročiai dedami į keptuvą arba didelį puodą, užpilami sultiniu taip, kad įdaras nebūtų apsemtas. Troškinama papildant sultinio, kol aguročiai bus minkšti. U ž p i l a m a tuo pačiu sultiniu, įpylus grietinės ir įmušus kiaušinį, apibarstoma petražolių lapeliais. • 150 g aguročių, 20 g aliejaus, 30 g grybų, 30 g grietinės, 15 g svogūnų galvelių, 1 kiaušinis, petražolių, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal "skonį. 243


Itališkai paruošti aguročiai Agurotis supjaustomas kubeliais, p a t r o š k i n a m a s aliejuje kartu su smulkiai pjaustytu svogūnu, įpylus pusę stiklinės sultinio. Sutaisoma su pomidorų padažu, apibarstoma kapotu kietai virtu kiaušiniu ir užpilama spirgintais lašiniais, tada apibarstoma tarkuotu sūriu ir dar kartą k e p a m a orkaitėje. • 120 g svorio agurotis, 15 g svogūno galvelė, 15 g aliejaus, 1 kiaušinis, 120 ml sultinio. Rumuniškai paruošti aguročiai Aguročiai nuvalomi, supjaustomi gabalėliais, pasūdomi, apvoliojami miltais, sluoksniais sudedami į troškintuvą, pateptą sviestu; aguročiai sluoksniuojami su plonais griežinėliais pjaustytais pomidorais ir brinzos gabalėliais, viskas apipilama lydytu sviestu ir apkepama orkaitėje. • 3 nedideli aguročiai, 200 g pomidorų, 1 valgomasis šaukštas miltų, 100 g brinzos, 2 valgomieji šaukštai sviesto, druskos pagal skonį. Apkepti orkaitėje aguročiai Nuvalyti aguročiai supjaustomi skridinėliais, pasūdomi, apvoliojami miltais ir apkepinami. Paskui sudedami į keptuvą, užpilami grietinės pa­ dažu, apibarstomi tarkuotu sūriu ir apkepami orkaitėje. • Padažui: 10 g sviesto, 8 g miltų, 80 pavirintos grietinės. • 120 g aguročių, 25 g miltų, 15 g sviesto, druskos, cukraus pagal skonį. •

A g u r o č i ų ikrai Nuvalyti aguročiai sumalami mėsmale, sudedami į gilią keptuvę, įpi­ lama aliejaus ir troškinama, kol pasidaro minkšti. Pridedama m ė s m a l e maltų p o m i d o r ų ir pakepintų svogūnų galvelių, viskas kartu troškinama 10 minučių. Druskos, kvapiųjų pipirų, česnakų dedama pagal skonį. • 150 g svorio agurotis, 50 g pomidorų, 20 g aliejaus, 50 g svogūnų, 2 g čes­ nako, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų. • Kepti

patisonai

Patisonai supjaustomi plonais griežinėliais, pasūdomi, apvoliojami miltais ir k e p a m i . Paskui pilama grietinės, ir troškinama. • 150 g patisono, 15 g aliejaus, 20 g grietinės, 1 arbatinis šaukštelis miltų, druskos pagal skonį. Patisonų

ikrai

Gabalėliais supjaustyti patisonai sumalami mėsmale, sudedami į gi­ lią keptuvę ir troškinami, kol suminkštėja. Pridedama smulkiai pjaustytų 244

pomidorų, pakepintų svogūnų, pasūdomą, ir viskas kartu troškinama 1 0 — 15 minučių. • 150 g patisono, 25 g aliejaus, 50 g pomidorų, 30 g svogūnų galvelių, druskos pagal skonį, kvapiųjų pipirų. Įdaryti a g u r o č i a i Nuvalyti aguročiai supjaustomi 5—6 cm storio žiedais. Minkštimas išskobiamas, bet taip, kad kiekvienas žiedas turėtų dugnelį. Aguročiai p u s i a u išverdami pasūdytame vandenyje ir išverčiami į kiaurasamtį arba sietelį, prikemšami įdaro. Įdaras: • trinta grietinė su žaliais kiaušiniais; • smulkiais kubeliais pjaustytos morkos, pakepintas svieste svogūnas, kietai vir­ tų kiaušinių ir virtų ryžių, druskos ir pipirų pagal skonį; • grybai išverdami ir pakepinami su svogūnais, sumaišomi su virtais kiaušiniais, žalumynais, svogūnais; • mėsos įdaras sumaišomas su ryžiais, morkomis, svogūnais, smulkiai kapotais bulgariškaisiais ankštpipiriais; • biri grikių košė, pagardinta sviestu ir kietais kiaušiniais; • per sietelį pertrinta varškė, sutaisyta su žaliais kiaušiniais, cukrumi ir druska pagal skonį. Įdaryti aguročiai patroškinami orkaitėje arba gilioje keptuvėje, api­ pilami grietinės padažu arba sultiniu. Vienai porcijai dedami 1—2 gabalai įdarytų aguročių. Prieš patiekiant galima apibarstyti smulkiai pjaustytais česnakais, kapotais žalumynais. Provanso aguročiai Nuvalytus aguročius supjaustykite kubeliais, pasūdykite, apvoliokite miltais ir kepinkite sviesto ir aliejaus mišinyje, kol iš abiejų pusių apkeps rusva plutelė. Tada įberkite smulkiai kapoto česnako, įpilkite 1—2 val­ gomuosius šaukštus pomidorų tyrės, apibarstykite petražolių lapeliais. • 1 kilogramui aguročių — 60 g sviesto ir 60 g aliejaus, 50 g miltų, 100 g pomidorų, česnako, petražolių. Aguročiai su majonezu Jauni švieži aguročiai nulupami ir supjaustomi smulkiais kubeliais. Iš kiaušinio trynio ir aliejaus padaromas majonezas, p a s ū d o m a s , pagar­ dinamas citrinos cedra ir citrinos sultimis. Majonezas supilamas ant su­ pjaustytų aguročių ir išmaišoma. Pagal skonį galima įberti pipirų. • 600 g aguročių, kiaušinio trynys, 50 ml aliejaus, pusės citrinos cedra ir sulčių, druskos pagal skonį. 245


Žali a g u r o č i ų ikrai Tarkuoti aguročiai troškinami savo sultyse, reikia dažnai maišyti, kol išgaruoja skystis. Sumaišoma su smulkintais svogūnais, su druska trintu česnaku, smulkintais krapais ir riešutais. Viskas išmaišoma ir pa­ gardinama actu ir aliejumi. Ikrai patiekiami papuošti svogūnais, supjaustytais žiedais, petražolių lapeliais ir alyvuogėmis. • 500 g aguročių, 80 ml aliejaus, 50 g svogūnų, 1—5 skiltelės česnako, 50 g grūstų graikinių riešutų, acto, petražolių, krapų, alyvuogių, druskos. Aguročių

sriuba

Iš miltų ir aliejaus paruošiamas baltas užpilas, kuris praskiedžiamas 1,2 1 karšto vandens ir p a s ū d o m a s . Kaitinama iki užvirimo, j sriubą su­ metami nulupti ir kubeliais supjaustyti aguročiai. Verdama, kol aguročiai visiškai suminkštėja. U ž d a r o m a kiaušiniu, išplaktu rūgusiame piene. Patiekiama apibars­ tyta pipirais ir smulkintais krapais. • 400 g aguročių, 50 ml aliejaus, 30 g miltų, vienas kiaušinis, 100 ml rūgusio pieno, maltų juodųjų pipirų, krapų, druskos. Aguročių sriuba su m a n ų arba ryžių kruopomis 500 g nuluptų aguročių supjaustoma kubeliais, išverdamą pasūdyta­ me vandenyje, jberiama manų arba ryžių kruopų (0,5 stiklinės). Baigiant virti į sriubą jberiama petražolių lapelių ir pagardinama sviestu.

tinama. Gatavos daržovės pertrinamos ir sumaišomos su baltuoju padažu (skrudinti miltai atskiedžiami vandeniu arba sultiniu), p a v e r d a m o s , užda­ romos tryniais, sumaišytais su pienu. • 200 g aguročių arba moliūgų, 30 g svogūnų, miltų, sviesto, 75 g pieno, kiau­ šinio trynys, sultinio. Pieniška a g u r o č i ų tyrė su kiaušiniais Aguročiai nulupami, supjaustomi gabalėliais, užpilami pienu, išverdami ir pertrinami. Paskui įdedama sviesto, įberiama druskos pagal sko­ nį, gerai išplakama ir leidžiama užvirti. Paruošta tyrė u ž d a r o m a kiaušinio tryniu, ištrintu su smulkiu cukrumi. • 500 g aguročių, 1 stiklinė pieno, 1 valgomasis šaukštas sviesto, 1 arbatinis šaukštelis miltų, 1 kiaušinio trynys, 1 valgomasis šaukštas smulkaus cukraus, druskos pagal skonį. Kepti aguročiai Aguročiai nulupami ir supjaustomi kubeliais (maždaug 1 c m 3 ) . Pasūdomi pagal skonį ir apvoliojami miltais. Pakepinami svieste, sumaišy­ tame su aliejumi, iš abiejų pusių, kol pasidaro aukso geltonumo. Sutai­ soma su smulkiai sugrūstu česnaku ir nuluptų, sutarkuotų bei išvirtų po­ midorų sultimis. Patiekiami karšti, apibarstyti smulkintais krapais ir petražolių lape­ liais kaip atskiras patiekalas arba priedas prie keptos mėsos. • 1 kg aguročių, 60 g sviesto arba margarino, 60 ml aliejaus, 30 g miltų, 150 g pomidorų, česnako galvelė, krapų, petražolių, druskos pagal skonį.

Pertrintų aguročių sriuba Nulupti ir nuplauti aguročiai supjaustomi dideliais gabalais, pastato­ ma virti nedideliame kiekyje vandens, pasūdyto pagal skonj. Išvirę agu­ ročiai nusunkiami ir pertrinami. Miltai paskrudinami taukuose ir atskiedžiami vandeniu, kuriame virė aguročiai. Sumaišomi su trintais aguro­ čiais, pienu, ir viskas išmaišoma. Pastatoma ant ugnies ir leidžiama už­ virti. Tuoj nukeliama nuo ugnies ir uždaroma išplaktu kiaušiniu. Patiekiama pagardinus citrinos sultimis, pipirais ir smulkiai pjausty­ tais krapais. • 400 g aguročių, 50 g taukų, 20 g miltų, 150 ml pieno, kiaušinis, citrinos sulčių, krapų, maltų juodųjų pipirų, druskos. Aguročių arba moliūgų tyrės sriuba Truputį paskrudinami svogūnai, sumaišomi su aguročių arba moliū­ gų gabalėliais, užpilami sultiniu arba vandeniu, pridedama sviesto ir pašu246

Kepti su grietine aguročiai Aguročiai nulupami, iškrapštomos sėklos. Supjaustomi 0,5—1 cm storumo gabalėliais, kurie pasūdomi ir apvoliojami kvietiniais miltais. Tada pakepinami stipriai įkaitintoje keptuvėje iš abiejų pusių, kol susi­ daro rusva plutelė, ir pastatomi kelioms m i n u t ė m s į karštą orkaitę. Patiekiant aguročiai apipilami grietine ir apibarstomi smulkiai pjaus­ tytais petražolių lapeliais ir krapais. • 750 g aguročių, 1,5 valgomojo šaukšto kvietinių miltų, 2 valgomieji šaukštai lydyto sviesto, 1 stiklinė grietinės, druskos pagal skonį, petražolių lapelių arba krapų. Aguročių kotletai su mielėmis Aguročiai nulupami, nuplaunami ir stambiai sutarkuojami. Pasūdo­ mą ir leidžiama pastovėti 15 minučių. Truputį paspaudžiant n u s u n k i a m o s sultys ir sumaišoma su trupintomis mielėmis, smulkintais petražolių ir 247


krapų lapeliais, žaliais kiaušiniais, tarkuotu sūriu, sumaišytu su miltais, įberiama dar truputis miltų, kad pasidarytų minkšta tešla. Pastatoma šil­ toje vietoje, kad pakiltų. Kotletai daromi šaukštu, leidžiami į smarkiai įkaitintą aliejų (kaip sklindžiai). Apkepinami iš abiejų pusių, kol pasida­ ro aukso geltonumo. • 800 g aguročių, 15 g mielių, 2 kiaušiniai, 100 g sūrio, pusė ryšelio krapų ir petražolių lapelių, miltų, druskos ir aliejaus kepimui. -

A g u r o č i ų ir bulvių rutuliukai (kroketai) Aguročiai nulupami, supjaustomi smulkiais kubeliais ir patroškina­ mi nedideliame kiekyje riebalų, kad suminkštėtų ir išgaruotų skystis. Bul­ vės išverdamos neskustos, nulupamos ir stambiai sutarkuojamos. Sumai­ š o m o s su ataušusiais aguročiais. Į j u o s pridedama tarkuotos brinzos, įmušami 2 žali kiaušiniai, įberiami susmulkinti petražolių lapeliai bei krapai ir tiek miltų, kad iš tešlos būtų galima lipdyti kotletus. Išmaišoma ir pasūdomą. Kotletai daromi tokios formos, kokia patinka. Apvoliojami miltais, sumaišytais su džiūvėsiais, trečiame kiaušinyje ir pakepinami iš anksto pakaitintame aliejuje. Patiekiami karšti su grietine ar pomidorų sultimis; arba kaip priedas prie keptos ir troškintos mėsos ar žuvų. • 700 g aguročių, 300 g bulvių, 3 kiaušiniai, 200 g brinzos, 40 g miltų ir maltų džiūvėsių, 120 inl aliejaus, maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį. Paniruoti aguročiai Švieži kiek didėlesnį aguročiai nulupami, nuplaunami, supjaustomi pailgais, maždaug 0,5 cm storumo gabalais. Truputį pasūdomą, apvolįoj a m a miltais, sumaišytais su džiūvėsiais, paskui — žaliais kiaušiniais ir k e p a m a svieste, kol pasidaro aukso spalvos. Patiekiami kaip atskiras patiekalas su rūgusiu pienu (grietine), pa­ skanintu česnaku, ir šviežių daržovių salotomis arba kaip priedas prie keptos ir troškintos mėsos arba žuvų. • 600 g aguročių, 2 — 3 kiaušiniai, 40 g miltų ir maltų džiūvėsių, aliejaus kepi­ mui, druskos pagal skonį, rūgusio pieno (grietinės), salotų lapų. Lietiniai su aguročių įdaru Aguročiai nulupami, smulkiai supjaustomi, pagal skonį pasūdomi ir patroškinami savo sultyse, kol suminkštėja, sutarkuojami. Į aguročių tyrę į m u š a m a s žalias kiaušinis, įpilama ištirpinto sviesto, gerai išmaišoma. Miltai, kiaušiniai, ištirpintas sviestas, druska sumaišomi, įpilama tiek pie248

no, kad tešla būtų grietinės tirštumo. Leidžiama pastovėti 1 5 — 2 0 minu­ čių. Tada nedidelėje keptuvėje kepami lietiniai. D e d a m i į kokį nors ap­ valų indą, ant kiekvieno sluoksnio užpilama aguročių tyrės. Iš viršaus subadoma šakute, užpilama išplaktu piene kiaušiniu ir a p k e p a m a stipriai įkaitintoje orkaitėje. Patiekiami supjaustyti gabalais su šviežių daržovių salotomis. • įdarui— 1 kg aguročių, 1 kiaušinis, 10 g mėsos, druskos; t e š l a i — 2 kiau­ šiniai, 250 g miltų, pieno, sviesto kepimui; užpilui — 400 ml pieno, 3 kiauši­ niai. Apkepti orkaitėje aguročiai Maži aguročiai nulupami, nuplaunami ir stambiai sutarkuojami. Api­ pilami puse sviesto ir skrudinami, kol suminkštėja. Pasūdomi pagal sko­ nį, nukeliami n u o ugnies ir ataušinami. Įberiama tarkuotos brinzos, smul­ kintų krapų ir petražolių lapelių, supilami išplakti piene kiaušiniai. Vis­ kas išmaišoma ir supilama į sviestu pateptą kepimo skardą. Apipilama likusiu sviestu ir apkepama orkaitėje, kol susidaro rusva plutelė. • 1 kg aguročių, 100 g aliejaus, 3 kiaušiniai, 400 ml pieno, 200 g brinzos, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį. Aguročiai su s v o g ū n ų laiškais ir p o m i d o r a i s Svogūnai smulkiai supjaustomi ir troškinami, kol suminkštėja, su puse aliejaus. Į j u o s sudedama pusė pomidorų, smulkiai pjaustytų petra­ žolių lapelių ir krapų. Viskas išdėdama ant sviestu pateptos kepimo skar­ dos, iš viršaus dedami žiedais pjaustyti, pasūdyti ir apvolioti miltais agu­ ročiai. Užpilami padažu, paruoštu iš pakepintų likusiame aliejuje miltų, smulkiai supjaustytų arba sutarkuotų pomidorų ir grūsto česnako. Apke­ pama vidutinio karštumo orkaitėje. Gatavas patiekalas apibarstomas smulkintais krapais arba petražolių lapeliais. • 1 kg aguročių, 15 svogūnų laiškų, 100 ml aliejaus, 200 g pomidorų, 6—7 skiltelės česnako, 30 g miltų, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį. Aguročiai pieno arba grietinės p a d a ž e Aguročiai nulupami, supjaustomi nedideliais kubeliais ir išverdami pasūdytame vandenyje. Virti aguročiai apipilami pieno padažu. Patie­ kiant apibarstomi kapotais petražolių lapeliais arba krapais. • 750 g aguročių, du trečdaliai stiklinės vandens, 0,5 stiklinės skysto pieno padažo, druskos pagal skonį, petražolių lapelių arba krapų. 249


Aguročiai su grietinėle Aguročiai nulupami, supjaustomi gabalais, išverdami p a s ū d y t a m e vandenyje, nusausinami kiaurasamtyje ir pakaitinami keptuvėje su svies­ tu. Kiaušinių tryniai išmaišomi su grietinėle, pašildomi neleidžiant, kad užvirtų, paskui užpilami ant aguročių, ir patiekiama. • 500 g aguročių, 1 valgomasis šaukštas sviesto, 4 kiaušinių tryniai, 0,5 stikli­ nės grietinėlės, druskos pagal skonį, 2 stiklinės vandens. Aguročiai su baltuoju p a d a ž u ir sūriu Aguročių oda nulupama, j i e stambiai sutarkuojami, kad drožlės būtų ilgos. Tada apverdami p a s ū d y t a m e vandenyje. Pusiau išvirę aguročiai išpilami j kiaurasamtj. Kai v a n d u o nuvarva, sudedami į baltąjį padažą ir sumaišomi su tarkuotu sūriu. Viskas supilama į k e p i m o formą, pateptą sviestu, ir orkaitėje kepama tiek, kad paviršiuje nespėtų apkepti rusva plutelė. Baltajam padažui kvietiniai miltai truputį pakepinami svieste, įpilama karšto pieno ir p a v e r d a m a 5 minutes. • I kg aguročių, 15 g sviesto, 1 valgomasis šaukštas tarkuoto sūrio, druskos pagal skonį. •Baltajam padažui — 0,5 valgomojo šaukšto kvietinių miltų, 15 g sviesto, 0,5 stiklinės pieno. Aguročiai su kiaušiniais ir kefyru N u l u p a m a aguročių oda, iškrapštomos sėklos, aguročiai supjaustomi m a ž d a u g 2 cm storumo skridinėliais, apibarstomi smulkia druska, apvoliojami kvietiniais miltais, apkepinami iš abiejų pusių lydytame svieste, apipilami plaktais kiaušiniais ir apkepami 5—8 minutes. Patiekiami api­ barstyti žalumynais, atskirai d u o d a m a kefyro. • 750 g aguročių, 2 valgomieji šaukštai kvietinių miltų, 0,5 stiklinės lydyto sviesto, 5 kiaušiniai, 3 stiklinės kefyro, česnakas, petražolių lapelių ir druskos pagal skonį. Aguročiai, apkepti su pieno padažu N u l u p a m a aguročių oda, iškrapštomos sėklos, aguročiai supjaustomi 1,5—2 cm storumo žiedais, truputį apibarstomi druska, apvoliojami kvie­ tiniais miltais ir kepami svieste (1 valgomajame šaukšte). Kepti aguročiai sudėliojami į keptuvę, užpilami vidutinio tirštumo pieno padažu, apibarstomi tarkuotu sūriu, apšlakstomi ištirpintu sviestu (0,5 valgomojo šaukšto) ir apkepami orkaitėje. Aguročiai patiekiami du­ benyje, apipilami ištirpintu sviestu (0,5 valgomojo šaukšto). • 750 g aguročių, 0,5 valgomojo šaukšto kvietinių miltų, 2 valgomieji šaukštai 250

sviesto, 1 stiklinė vidutinio tirštumo pieno padažo, 1 valgomasis šaukštas tar­ kuoto sūrio, draskos pagal skonį. Armėniškai troškinta jautiena su aguročiais Mėsa supjaustoma nedideliais 15—20 g gabalėliais, o aguročiai maž­ daug 1 cm storumo skridinėliais. Mėsa ir aguročiai pakepinami atskirai. Į indą, kuriame troškinamas maistas, sudedami pakepinti aguročiai, ant jų — pakepinta mėsa ir ryžiai, sumaišyti su svogūnais, patroškintais rie­ baluose ir sutaisytais su raudonaisiais pipirais. Iš viršaus d e d a m a maž­ daug 2 cm storumo žiedais supjaustytų pomidorų. Viskas apipilama sul­ tiniu ir troškinama, kol būna gatava mėsa. Aguročiai turi išlaikyti savo formą. • 600 g jautienos, 600 g aguročių, 50—60 g lydyto sviesto, 200 g ryžių, 100 g svogūnų galvelių, 300 g pomidorų, druskos pagal skonį. Mėsa su aguročiais Porcijomis supjaustyta mėsa apkepinama riebaluose. Į ją pridedama supjaustytų svogūnų, troškinama, kol suminkštėja, paskui įpilama pomi­ dorų tyrės, įberiama miltų ir raudonųjų pipirų. Viskas užpilama verdan­ čiu vandeniu arba sultiniu ir verdama ant silpnos ugnies, kol išverda mėsa. Tada sudedami kubeliais pjaustyti aguročiai (apie 1,5 kub. cm) ir baigiama virti ant silpnos ugnies. Baigiant virti sudedami supjaustyti po­ midorai. Patiekiama apibarstyta petražolių lapeliais ir krapais. • 600 g ėrienos arba veršienos, 700 g aguročių, 80 g riebalų, 80 g svogūnų galvelių, 160 g pomidorų arba 15 g pomidorų tyrės, 20 g miltų, raudonųjų pipirų, petražolių lapelių, druskos pagal skonį. Aguročių apkepas su daržovėmis ir kiaušiniais Aguročiai supjaustomi plonais pailgais gabalėliais, pasūdomi, apvo­ liojami miltais ir pusiau iškepami aliejuje. Tuose pačiuose riebaluose troš­ kinami, kol suminkštėja, susmulkinti svogūnai. Į j u o s sudedami ryžiai, pomidorai ir česnakai (smulkiai supjaustyti), įpilama n e d a u g vandens. Verdama, kol išverda ryžiai ir išgaruoja v a n d u o . Pusė ryžių sudedama į sviestu pateptą k e p i m o skardą, ant jų — pusė pakepintų aguročių. Tada sudedama likusi ryžių dalis ir likusi aguročių dalis, užpilama išplaktais piene bei miltuose kiaušiniais ir kepama orkaitėje, kol apkepa rusva plu­ telė. • 550 g aguročių, 120 g ryžių, 100 ml aliejaus, 160 g svogūnų galvelių, 200 g pomidorų, 40 g miltų, 200 ml pieno, 2 kiaušiniai, 5—6 česnako skiltelės, maltų juodųjų pipirų, krapų, druskos pagal skonį. 251


M ė s o s ir aguročių apkepas Aguročiai nulupami, nuplaunami ir supjaustomi žiedais, apsausinami ir pusiau pakepinami dalyje riebalų. Atskirai patroškinami, kol suminkštėja supjaustyti svogūnai, įberia­ ma raudonųjų pipirų, įdedama maltos m ė s o s , dalis nuluptų ir smulkiai supjaustytų pomidorų. Viskas sumaišoma ir pasūdomą, užpilama nedide­ liu kiekiu karšto vandens arba sultinio ir p a s t a t o m a virti ant silpnos ug­ nies. Paskui nukeliama nuo ugnies ir p a g a r d i n a m a juodaisiais pipirais, smulkintais petražolių lapeliais. Ant kepimo skardos dedamas sluoksnis plonais griežinėliais pjaus­ tytų pomidorų, iš viršaus lygiu sluoksniu pakepinta mėsa, ant mėsos — pakepinti aguročiai. Paskui vėl dedama plonais gabalėliais pjaustytų rau­ donų pomidorų ir pakišama kepti orkaitėn, kad apkepas parustų. Kai j i s bus gatavas, vienodu sluoksniu apipilsime padažu iš skrudintų miltų, su­ maišytų su pienu, kuriame buvo gerai išmaišyti du kiaušiniai. Apibars­ toma tarkuotu sūriu ir dar kartą a p k e p a m a .

AGUROČIŲ

PARUOŠIMAS ATSARGAI

Sterilizuoti aguročiai Jauni švieži aguročiai surūšiuojami pagal didumą, gerai nuplaunami tekančiu vandeniu. Maži nepjaustomi, o dideli perpjaunami ir sukišami į stiklainius. Ant kiekvieno stiklainio dugno reikia padėti krapų šakelę, po vieną saldųjį ar aštrųjį ankštpipirį, mėtų, salierų ir petražolių lapelių. Jei norite, galite įmesti 2 — 3 skilteles česnako, morkos gabalėlį. Stiklainiai užpilami marinatu, paruoštu iš 1 1 vandens, 6 0 — 7 0 g druskos, 300 ml 6% acto. Pirmiausia užverdamas vanduo su druska, pas­ kui įpilamas actas ir vėl užverdamą, tada nukeliama nuo ugnies. Aguro­ čiai užpilami karštu marinatu. Stiklainiai sandariai uždaromi ir sterilizuo­ jami 15 minučių. Aguročių ir užpilo s a n t y k i s — 3 5 — 4 0 % turi būti už­ pilo. Konservai vartojami kaip priedas prie mėsos patiekalų.

Patiekalas supjaustomas porcijomis ir patiekiamas su salotomis. • 500 g maltos mėsos (veršienos, kiaulienos arba avienos), 100 g riebalų, 100 g svogūnų galvelių, 750 g aguročių, 350 g pomidorų, 50 g miltų, 200 ml pieno, 2 kiaušiniai, 40 g sūrio, maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų, petražolių lapelių ir krapų, druskos pagal skonį. M a n ų kose su aguročiais Kubeliais supjaustytus aguročius suberkite į verdantį pieną ir truputį pavirkite. Paskui p a m a ž u berkite manų kruopas, druskos pagal skonį, cukraus ir virkite, kol bus gatava, visą laiką maišykite. • Stiklinei p i e n o — 100 g aguročių, 2,5 valgomojo šaukšto manų kruopų. Pieniška grikių sriuba su aguročiais Su nedideliu gabalėliu sviesto (0,5 valgomojo šaukšto) keptuvėje kepinamos grikių kruopos, kol pageltonuoja. Aguročiai nulupami, su­ pjaustomi gabalėliais ir dedami į puodą, kur įpilama pieno, ir verdami, kol išverda. Paskui į aguročius suberiamos pakepintos kruopos, sumaišo­ ma ir užverdamą, tada dedama sviesto (1 valgomasis šaukštas), įberiama cukraus, druskos pagal skonį, viskas išmaišoma. Puodas uždengiamas dangčiu ir statomas orkaitėn 2 valandoms. Patiekiama su ištirpintu svies­ tu (2 valgomieji šaukštai). • 1,5 stiklinės grikių kruopų, 500 g aguročių, 4 stiklinės pieno, 3,5 valgomojo šaukšto sviesto, 2 valgomieji šaukštai smulkaus cukraus, druskos pagal skonį.

252

Aguročiai su pomidorų padažu Jauni aguročiai, dar neturintys sėklų, nulupami, nuplaunami ir su­ pjaustomi 2—2,5 cm storio skridinėliais. Pakepinami dideliame sviesto kiekyje, tada sudedami į stiklainius šitaip: a p a č i o j e — kepti aguročiai, viduryje — daržovių įdaras, o viršuje — vėl aguročiai. Viskas užpilama pomidorų sultimis. Kiek dėti pakepintų aguročių ir kiek įdaro, priklauso nuo skonio. Galima į stiklainius dėti tik pakepintus aguročius be daržo­ vių įdaro, bet būtinai reikia užpilti pomidorų sultimis, kurios turi sudaryti 2 5 — 3 0 % stiklainio talpos. Toks sulčių kiekis — tai garantija, kad kon­ servai pakankamai rūgštūs, j u o s galima sterilizuoti. Daržovių įdaras paruošiamas iš morkų, petražolių, salierų ir pastar­ nokų šaknų, svogūnų. D a r ž o v ė s gerai n u p l a u n a m o s , nuskutamos ir su­ pjaustomos 4 — 5 mm griežinėliais. Nepatartina pjaustyti ploniau, nes ke­ pinant smulkūs gabalėliai apdega ir pakeičia skonį. Supjaustytos daržo­ vės kepinamos kiekviena atskirai, tada nusunkiami riebalai, sumaišoma, pridedama smulkiai pjaustytų petražolių, salierų ir krapų lapelių, įberia­ ma druskos pagal skonį. R e k o m e n d u o j a m a s toks įdaro santykis: aštuo­ nios dalys morkų, viena dalis šaknelių (petražolių, salierų, pastarnokų) ir viena dalis svogūnų. Vienam kilogramui įdaro d e d a m a s žiupsnelis smul­ kiai pjaustytų salierų, petražolių ir krapų lapelių. Pomidorų sultys paruošiamos iš nunokusių pomidorų, kuriuos gali­ ma sumalti mėsmale arba sutarkuoti plastmasine trintuve. 1 litrui sulčių beriama 30 g druskos ir 50 g cukraus. Sultis reikia 15 minučių pavirti, baigiant virti galima įberti šiek tiek grūstų juodųjų pipirų. 253


Rauginti aguročiai Švieži jauni aguročiai, dar neturintys sėklų, nuplaunami, nupjauna­ mi abu galai, sudedami j stiklainius arba statinaitę. Tarp aguročių deda­ ma salierų, vyšnių, svarainių lapų ir krieno šaknų. Prispaudžiama kryž­ mai sukaltomis plonomis lentelėmis ir užpilama virintu ataušintu marinatu, paruoštu šitokiu santykiu: 5 litrams vandens — 250 g druskos arba 2 litrams v a n d e n s — 1 1 acto ir 150 g druskos. Pirmąją savaitę kiekvieną dieną sūrymą reikia nupilti j kitą indą ir supilti atgal į stiklainį, paskui pastatyti šaltoje vietoje. Rauginti aguročiai skanesni negu rauginti agurkai, nes aguročių švel­ nesnis minkštimas ir plonesnė oda.

Baklažanai — pomidorų giminaičiai. Laukiniai auga Pietryčių Azi­ joje — Indijoje, Birmoje, Vietname. Baklažanai buvo auginami ir valgomi dar senovės Indijoje ir Egipte. Į Europą j i e buvo atvežti viduriniais amžiais, tačiau daugelį metų augi­ nami vien kaip dekoratyviniai augalai. Tik po Pietų Amerikos atradimo europiečiai sužinojo iš senųjų indėnų genčių, kaip iš baklažanų gaminti valgius. Labiausiai šitie augalai paplito Prancūzijoje ir Bulgarijoje, kur jų auginama daug ir konservuojama įvairiais būdais. } Rusiją konservuoti baklažanai įvežami daugiausia iš Bulgarijos. Rusijoje baklažanai auginami nuo X I X a. Dabar j i e kultivuojami Kaukaze, Ukrainoje, Moldovoje ir Vidurinėje Azijoje. Baklažano vaisiai — kiaušinio formos, oda — lygi geltona arba tam­ siai violetinė, minkštimas — švelnus, žalias. Sveria 2 0 0 — 2 0 0 0 gramų. Angliavandenių baklažanuose mažai ( 2 , 7 2 — 4 % ) , o gausu naudingų mineralinių druskų — kalio (226 mg — 100 g), kalcio, fosforo, vitaminų C, PP, taip pat B grupės v i t a m i n ų — B h B 6 , B 3 , yra nedidelis kiekis eterinių medžiagų, kurios suteikia aštrumo ir specifinį kartų prieskonį. Todėl j u o s tikslinga valgyti sergantiems ūmiais skrandžio ir žarnyno už­ degimais ir opalige. Iš baklažanų gaminama daugybė valgių. Pateiksime kai kuriuos po­ puliariausius baklažanų valgių receptus. Įsidėmėkite... arba

• Baklažanus galima laikyti suvyniotus į popierių sugrūstose anglyse jie išsilaiko dar ilgiau.

dėžėse.

Pelenuose

• Baklažanai bus ne tokie kartus, jeigu supjaustysite luiteliais, pasūdysite, palaikysite penkias minutes, o paskui nuplausite. Luitelius ga­ lima palaikyti pasūdytame vandenyje — rezultatas bus tas pats. • Kepinti 254

baklažanai

dedami

tik į gerai įkaitusius

riebalus,

antraip


jie sugeria

didelę dali riebalų,

įgauna

nemalonų skonį

ir blogai

virški­

nami. • Baklažanus geriausia reikia

kepti

ant

palaikyti

šaltame

vandenyje.

• Kepamus

orkaitėje

baklažanus

se trijose

vietoje įpjauti

odą,

kitaip

ugnies.

reikia

Nulupus

odą

subadyti šakute

baklažanų

kurį arba

laiką dviejo­

oda kepant traukiasi

ir

plyšta. • Baklažanų ikrams negalima ja ir įgauna metalo skonį. neje

trinti metaliniame

inde,

nes jie tamsė­

Kepti ankštpipiriai nulupami, pašalinamos sėklos, taip pat supjaus­ tomi pailgomis juostelėmis. Sumaišomi su pakepintais baklažanais. j j u o s dedama grūsto česnako, stambiai tarkuotos brinzos, susmulkintų petražo­ lių lapelių, įpilama acto, aliejaus, įberiama druskos pagal skonį, ir viskas išmaišoma. Salotos sudedamos į lėkštę ir p a p u o š i a m o s pomidorų skilte­ lėmis arba žiedais pjaustytais pomidorais. Salotas galima patiekti kaip priedą, šaltą užkandį arba atskirą patie­ kalą, į j a s galima dėti virtų kiaušinių. • 500 g baklažanų, 500 g saldžiosios paprikos, 80 ml aliejaus, 80 g brinzos, 5 6 skiltelės česnako, 20 ml acto, petražolių lapelių ir krapų, druskos pagal skonį, papuošimui —- 100 g pomidorų.

Jie kapojami mediniu peiliu ir trinami medi-

grūstuvėje.

B a k l a ž a n ų ikrai •

BAKLAŽANŲ PATIEKALAI ,

ji.

.

.

Keptų baklažanų salotos

Baklažanai iškepami arba išverdami, nulupami, minkštimas sukapoj a m a s , pridedama šiek tiek pakepintų svogūnų ir pomidorų, įberiama druskos pagal skonį, pipirų, įpilama aliejaus ir truputis acto; viskas iš­ maišoma, paverdama ant nedidelės ugnies, kol išverda skystis, ir atauši­ nama.

Iškepti ir nulupti baklažanai supjaustomi išilgai j 6 — 8 juosteles,

• 300 gramų baklažanų - - I jaus, 1 pomidoras.

sudedami į lėkštę, pasūdomi, papipirinami, apipilami actu ir aliejumi.

2 galvelės svogūnų, 2 valgomieji šaukštai alie­

Papuošiami pomidorų žiedeliais ir apibarstomi smulkiai pjaustytomis pet­ ražolėmis. • 500 g baklažanų, 50 ml aliejaus, 20 ml acto, maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių ir krapų, druskos pagal skonį. Baklažanų salotos su pomidorais Baklažanai nuplaunami, nulupami, supjaustomi žiedais, apibarstomi druska ir palaikomi 1 5 — 2 0 minučių, paskui nuplaunami vandeniu, kad išsiplautų druska, ir šiek tiek nusunkiami. Paruošti baklažanai ir svogūnų galvelės apkepinami saulėgrąžų aliejuje, sudedami į salotinę, pridedama žiedais pjaustytų pomidorų, sukapotas bulgariškasis ankštpipiris, viskas apiberiama druska, juodaisiais pipirais, apipilama citrinos rūgšties tirpalu ir išmaišoma. Apibarstoma petražolių lapeliais.

A š t r ū s b a k l a ž a n ų ikrai Baklažanai kepinami ant didelės ugnies, kad nepajuoduotų. Nulupa­ mi ir karšti smulkiai supjaustomi peiliu ant lentos. Sumaišomi su keptais, nuluptais ir smulkiai supjaustytais ankštpipiriais, viskas kartu grūdama medinėje grūstuvėje, kol pasidaro vientisa m a s ė . Pasūdomą, įdedama grūstų česnakų košelės, įpilama acto, įberiama smulkiai supjaustytų pet­ ražolių lapelių, įpilama aliejaus, ir viskas gerai išmaišoma. Sudedama į lėkštę, išlyginama. Papuošiama pomidorų skiltelėmis, alyvuogėmis ir pet­ ražolių lapeliais. Vietoj juodųjų pipirų ir pomidorų galima įberti 50 g grūstų graikinių riešutų. • 500 g baklažanų, 150 g saldžiosios paprikos, 50 g pomidorų, 30 g svogūnų, 4 — 5 skiltelės česnako, 60 ml aliejaus, 20 ml acto, petražolių, druskos pagal skonį.

• 120 g baklažanų, 50 g pomidorų, 20 g saulėgrąžų aliejaus, 5 g petražolių lapelių, 10 g bulgariškojo ankštpipirio, maltų juodųjų pipirų, citrinos rūgšties pagal skonį, druskos.

Netikri b a k l a ž a n ų ikrai

Pakepintų b a k l a ž a n ų ir keptų saldžiųjų ankštpipirių salotos Jauni švieži baklažanai supjaustomi plonais luiteliais. Pasūdyti lai­ komi 1 0 — 1 5 minučių, kad su sultimis ištekėtų kartumas. Paskui pakepi­ n a m i karštame aliejuje.

Nulupti baklažanai iškepami orkaitėje kaip obuoliai. Tada supjaus­ tomi nedideliais gabalėliais, įpilama acto, aliejaus. Pasūdomą. Pridedama saldžiųjų ankštpipirių. Patiekiami su smulkiai pjaustytais svogūnais, citrina ir paskrudinta duona, dažniausiai kaip užkandis vakarienei.

256

17—20

257


Sriuba su baklažanais Vidutinio dydžio b a k l a ž a n a i supjaustomi griežinėliais ir apvolioti miltais pakepinami svieste. P a k e p i n a m o s smulkiai pjaustytos m o r k o s , pastarnokų šaknys, svogūno galvelė, bulgariškas ankštpipiris. Į verdantį vandenį sumetamos pjaustytos bulvės, o kai j o s pusiau išverda, sudeda­ mos pakepintos daržovės. Į b e r i a m a s šaukštas manų kruopų, ir viskas bai­ giama virti ant nedidelės u g n i e s . • 60 g baklažanų, 15 g morkų, 10 g pastarnokų šaknų, 15 g svogūnų, 5 g bulgariškųjų ankštpipirių, 40 g bulvių. Šutinti baklažanai su kefyru Baklažanai nuplaunami, n u l u p a m i , supjaustomi žiedais, sudedami į puodą, suberiamą smulkiai pjaustyta ir pakepinta svogūno galvelė, įbe­ riama druskos pagal skonį, pipirų, petražolių lapelių ir krapų, įpilama vandens, puodas u ž d e n g i a m a s dangčiu ir šutinama. Prieš patiekiant baklažanai apipilami kefyru su smulkintais česna­ kais. • 800 g baklažanų, 1 svogūno galvelė, 4 valgomieji šaukštai aliejaus, 0,5 stik­ linės vandens, 2 stiklinės kefyro, druskos pagal skonį, pipirų, česnakų ir petra­ žolių lapelių bei krapų. Baklažanai su p o m i d o r ų padažu Baklažanai nuplaunami ir supjaustomi kubeliais. P a s ū d o m i , palaiko­ mi 1 5 — 2 0 minučių, kad su sultimis ištekėtų kartumas. Pakepinami karš­ tuose riebaluose, išgriebiami. T u o s e pačiuose riebaluose troškinami smul­ kiai pjaustyti pomidorai, č e s n a k a i (iš anksto pasūdyti), kol pasidaro minkšti ir į j u o s susigeria visas aliejus. Į j u o s sudedami pakepinti bak­ lažanai, įpilama 200 ml karšto vandens, apiberiama smulkintais petražo­ lių lapeliais ir lėtai verdama ant labai mažos ugnies, kol išgaruoja skys­ tis, bet patiekalas turi būti sultingas. • 600 g baklažanų, 400 g pomidorų, 120 ml aliejaus, 5—6 skiltelės česnako, petražolių lapelių ir krapų, druskos pagal skonį. Kepti su s v o g ū n a i s baklažanai Baklažanai nuplaunami, galai nupjaunami; nuplikinami vandeniu, su­ pjaustomi plonais griežinėliais, pasūdomi, iš abiejų pusių apveliami mil­ tais ir pakepinami svieste. Svogūnų galvelės supjaustomos žiedais ir taip pat pakepinamos aliejuje. G a t a v i baklažanai sudedami į dubenį sluoks­ niais su pakepintais svogūnais, o į keptuvę, kurioje kepė baklažanai, įpi258

lama grietinės, pomidorų tyrės, p a m a i š o m a , leidžiama pavirti, ir tas pa­ dažas supilamas ant baklažanų. • 2 baklažanams— 2 svogūnų galvelės, 3 valgomieji šaukštai miltų, 0,5 stik­ linės grietinės, 1 valgomasis šaukštas pomidorų tyrės ir 3 valgomieji šaukštai sviesto. Kepinti baklažanai su č e s n a k ų padažu Supjaustykite žiedais 3 baklažanus, sumeskite kelioms m i n u t ė m s į sūroką verdantį vandenį, išgriebkite,, kuo nors prislėkite ir palaikykite 20 minučių. Kai nutekės vanduo ir kartumas, gabalėlius apvoliokite miltais ir pakepinkite aliejuje. Kepinkite ant nedidelės ugnies, kad gerai iškeptų iš vidaus. Nulupkite česnaką, sugrūskite su druska ir šiek tiek pakepinkite sau­ lėgrąžų aliejuje. Iš nuluptų pomidorų ir smulkiai pjaustytų svogūnų išvir­ kite padažą, sumaišykite jį su grūstu ir pakepintu česnaku. Baklažanus sudėliokite į dubenį, užpilkite pomidorų ir česnakų pa­ dažu. • Trims vidutinio didumo baklažanams — 1 valgomasis šaukštas miltų, 8 skil­ telės česnako, 500 g pomidorų, 3 valgomieji šaukštai aliejaus, 2 svogūnų gal­ velės, 1 arbatinis šaukštelis cukraus, druskos pagal skonį. Su ankštpipiriais kepinti baklažanai Baklažanai supjaustomi 0,5 cm žiedais, pasūdomi, po 15 minučių nusunkiamos sultys. Apvoliojami miltų ir džiūvėsėlių mišiniu, apkepina­ mi karštuose riebaluose. Iškrapštomos ankštpipirių sėklos, supjaustoma išilgai, truputį pasū­ domą, pakepinama likusiuose riebaluose, kuriuose kepė baklažanai. Ant pakepintų ankštpipirių sudedami žiedais supjaustyti pomidorai, pasūdo­ mi ir užberiami smulkintais česnakais. Uždengiama dangčiu ir verdama, kol susigeria visi riebalai. N u k e l i a m a nuo ugnies ir ataušinama, paskui atsargiai tepama ant keptų baklažanų gabalėlių, kad nesuirtų pomidorų žiedai. *:,,

• 600 g baklažanų, 500 g saldžiosios paprikos, 400 g pomidorų, 100 ml aliejaus, po 40 g miltų ir maltų džiūvėsių, 4 — 5 skiltelės česnako, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį, petražolių lapelių ir krapų. Kepinti baklažanai su varškės priedu Baklažanai supjaustomi griežinėliais, pusę valandos palaikomi šalta­ me vandenyje, apsausinami, pasūdomi, apvoliojami miltais ir pakepina­ mi karštame saulėgrąžų aliejuje, įdedama truputį svogūnų. Patiekiama su 259


riebios varškės priedu, pasūdytu ir pagardintu 2 — 3 skiltelėmis česnako. Druskos, cukraus, petražolių lapelių beriama pagal skonį. Pakepinti baklažanai su neplaktais kiaušiniais Didėlesnį baklažanai supjaustomi 1 cm žiedais, pasūdomi ir palaiko­ mi 10—15 minučių, kad ištekėtų sultys. Perplaunami šaltu vandeniu ir gerai nuvarvinami. Apvoliojami miltais ir kepinami karštame aliejuje, kol pagelsta. Pakepami neplakti kiaušiniai, pasūdomi ir papipirinami. Ant lėkštės sudedami pakepinti baklažanai, ant jų dedami kiaušiniai ir patiekiami karšti. Atskirai p a d u o d a m a s grūstų česnakų ir smulkiai su­ pjaustytų krapų padažas, gerai išmaišytas su rūgusiu pienu. • 500 g baklažanų, 8 kiaušiniai, 100 ml aliejaus, 40 g miltų, 500 ml rūgusio pieno (arba šiek tiek mažiau grietinės), maltų juodųjų pipirų, česnakų, krapų, druskos. Baklažanų pjausnys Atrenkami jauni pailgi baklažanai, nulupama oda, išilgai perpjauna­ mi pusiau, kiekvienoje puselėje per vidurį įpjaunamas rėžis. Pasūdomą ir po pusvalandžio nusunkiamos j u o d o s sultys. Apvoliojama miltų ir maltų džiūvėsių mišiniu, apveliama plaktais kiaušiniais ir pakepinama karštuo­ se riebaluose, kol pasidaro auksinės spalvos. Patiekiama su saldžiųjų ankštpipirių ir pomidorų salotomis, apibarstytomis tarkuotu sūriu. Baklažanų pjausnį galima vartoti ir kaip priedą prie muštinių, kot­ letų, keptos mėsos, keptų arba virtų žuvų. • 600 g baklažanų, 2 kiaušiniai, 100 ml aliejaus, po 40 g miltų ir maltų džiū­ vėsių, druskos pagal skonį. Įdaryti b a k l a ž a n a i Baklažanai nuplaunami, galai nupjaunami, išilgai įpjaunama, per pjū­ vį arbatiniu šaukšteliu išskobiamos sėklos. Po to baklažanai 5 minutėms įleidžiami į verdantį pasūdytą vandenį, prikemšami daržovių arba grybų įdaro, sudedami į keptuvę arba keptuvą, pateptą riebalais, užpilami grie­ tine ir apkepami orkaitėje m a ž d a u g per 1 valandą. Įdaryti ryžiais b a k l a ž a n a i Atrenkami vienodo d i d u m o baklažanai, išpjaunamas vidus, iš vidaus pasūdomi, po 1 5 — 2 0 minučių nusunkiami ir truputį pakepinami. Tuose pačiuose riebaluose kepinami, kol visai suminkštėja, svogūnai, morkos ir salierai (smulkiai supjaustyti) kartu su išskobtais baklažanų minkštimais. Įberiama ryžių ir dar truputį pakepinama sudėjus pusę smulkiai supjausty­ tų pomidorų ir įpylus 200 ml vandens. Kai ryžiai išbrinksta, nukeliama 260

nuo ugnies, pasūdomą, papipirinama ir apibarstoma susmulkintais petra­ žolių lapeliais. Šita koše įdaromi pakepinti baklažanai, s u d e d a m i į kep­ tuvą, kurio dugnas išklotas smulkiai pjaustytais likusiais pomidorais, ir apipilami riebalais. Kepama orkaitėje tol, kol iškepa skystis ir lieka tik riebalai. Patie­ kiami šalti. • 700 g baklažanų, 60 g ryžių, 120 ml aliejaus, 100 g svogūnų, po 60 g morkų ir salierų šaknų, 300 g pomidorų, petražolių lapelių ir krapų, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Rumuniškai įdaryti baklažanai Baklažanai nuvalomi, iškrapštomos sėklos ir a p k e p i n a m i aliejuje. Paruošiamas įdaras iš paskrudintų svogūnų galvelių, p o m i d o r ų ir apke­ pintos kapotos jautienos. Baklažanai prikemšami įdaro, užpilami pomi­ dorų padažu ir troškinami, kol pasidaro minkšti. • 250 g jautienos, 100 g pomidorų padažo, 4 pomidorai, 10 skiltelių česnakų, šaukštas kmynų, juodųjų pipirų, druskos. Bulgariškai įdaryti baklažanai Paruošti baklažanai perpjaunami išilgai ir iš kiekvienos puselės iš­ pjaunama dalis minkštimo. Pasūdomą, papipirinama ir gausiai patepama sviestu iš vidaus. Svogūnas smulkiai supjaustomas, a p k e p i n a m a s ir su­ m a i š o m a s su smulkiai supjaustytu baklažanų minkštimu, sutarkuotais po­ midorais, riešutais ir česnakais, piene mirkyta bandele, pjaustytais petra­ žolių lapeliais ir pipirais. Paruoštas įdaras sukemšamas į baklažanus, api­ barstoma tarkuotu sūriu ir a p k e p a m a orkaitėje per 25 minutes. • 4 baklažanai, 2 svogūnų galvelės, 4 pomidorai, 0,5 stiklinės grūstų graikinių riešutų, 1 bandelė, petražolių lapelių, maltų juodųjų pipirų, grūstų česnakų, sviesto, tarkuoto sūrio. Riešutais įdaryti baklažanai Parenkami vidutinio d i d u m o , vienodos formos baklažanai. Nupjau­ nami vaiskočiai, iš to paties galo nupjaunami „dangteliai" ir išskobiamas vidus. Sudedami į parūgštintą vandenį, kad nepajuoduotų. Smulkiai su­ pjaustomas išskobtas baklažanų vidus ir svogūnas, kartu patroškinami su dalimi aliejaus, kad suminkštėtų ir pagelstų. Įmaišoma grūstų riešutų, druskos, maltų juodųjų pipirų ir susmulkintų petražolių lapelių. Šito įda­ ro prikemšami baklažanai ir uždengiami „dangteliais". Sudedami į negilų indą, apipilami likusiu aliejumi ir trupučiu vandens. K e p a m i orkaitėje ant vidutinės ugnies, kol iškepa. Miltai su likusiu aliejumi pakepinami užpilui, įpilama pieno ir nenukėlus nuo ugnies maišoma, kol pasidaro vientisa košelė. Nukeliama nuo 261


ugnies ir, kai šiek tiek pravesta, įmaišomi 2 žali kiaušiniai. Supilama ant iškeptų baklažanų ir vėl neilgam pastatoma į orkaitę.

• 120 g baklažanų, 120 g pomidorų, 40 g aliejaus, 40 g grietinės, žalumynų, druskos, pipirų pagal skonį.

• 4 baklažanai, 150 g svogūnų galvelių, 140 g gliaudytų graikinių riešutų, KO ml aliejaus, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį, petražolių lapelių ir kra­ pų, padažui 20 g miltų, 100 ml pieno, 2 kiaušiniai.

Su daržovėmis troškinti baklažanai Baklažanai supjaustomi žiedais ir leidžiama nutekėti j u o d o m s sul­ tims. Truputį pakepinami, bet ne tiek, kad pagelstų. Taip pat supjaustomi aguročiai ir pakepinami. Ankštpipiriai iškepami, n u l u p a m a oda, iškrapštomos sėklos, supjaustoma dideliais gabalais, o pomidorai — skiltelėmis. Šitaip paruoštos daržovės sudedamos į negilų puodą, tarp jų įberiama juodųjų pipirų žirniukų, įmetama česnako skiltelių ir lauro lapų. Svogū­ nas smulkiai supjaustomas ir paskrudinamas aliejuje, kol pagelsta. Įbe­ riama miltų, maišant kepinama, įberiama maltų raudonųjų pipirų ir atskiedžiama vynu bei 50 ml karšto vandens. Paruoštas padažas užpilamas ant p u o d e sudėtų daržovių. Troškinama gerai uždengtame p u o d e ant ne­ didelės ugnies tol, kol išgaruoja skystis ir lieka tik riebalai.

Sūriu įdaryti baklažanai Baklažanai nuplaunami, vaiskočiai nupjaunami, įpjaunami išilgai ir arbatiniu šaukšteliu išskobiamos sėklos. Po to baklažanai 5 minutėms įleidžiami į verdantį pasūdytą vandenį ir išverčiami į sietelį arba kiaurasamtį. įdarui smulkiai supjaustomi kietai virti kiaušiniai, įberiama tarkuoto sūrio, įpilama lydyto sviesto ir gerai išmaišoma. Paskui baklažanai pri­ kemšami įdaro, sudedami į sviestu pateptą keptuvą ir apkepami. Prie baklažanų d u o d a m a rūgusio pieno su smulkintais česnakais.

Patiekiami šalti.

• 800 g baklažanų, 2 kiaušiniai, 1 stiklinė kieto tarkuoto sūrio, 2 valgomieji šaukštai lydyto sviesto, kefyro arba rūgusio pieno, česnako pagal skonį.

• 600 g baklažanų, 200 g aguročių, 500 g saldžiųjų ankštpipirių, 400 g pomi­ dorų, 60 g svogūnų galvelių, 5 6 skiltelės česnakų, juodųjų pipirų žirnelių, lauro lapų, 15 g miltų, 60 ml vyno, maltų raudonųjų pipirų, druskos pagal skonį.

(daryti b a k l a ž a n a i su grietinėle Baklažanai nuvalomi, perpjaunami pusiau, išskobiama dalis minkš­ timo. Perpjauti baklažanai pasūdomi ir paliekami 30 minučių, kad iš jų išsiskirtų dalis skysčio. Po to baklažanai apvoliojami miltais ir pakepinami svieste. Iš bak­ lažanų išskobtas m i n k š t i m a s smulkiai sukapojamas, sumaišomas su pie­ no padažu, tarkuotu sūriu (0,5 valgomojo šaukšto), kiaušiniu, druska, muskato riešutais pagal skonį ir pakepinamas. Paruoštas įdaras s u k e m š a m a s į baklažanus, kurie sudedami į keptu­ vę, baklažanai apibarstomi kietu sūriu (0,5 valgomojo šaukšto), apipila­ mi pašildytu sviestu ir apkepami orkaitėje 7 — 8 minutes. Patiekiami už­ pilti šiek tiek pasūdyta grietinėle. • 400 g baklažanų, 0,5 stiklinės tiršto pieno padažo, 1 valgomasis šaukštas tarkuoto sūrio, 1 kiaušinis, 1 valgomasis šaukštas sviesto, 0,5 stiklinės 2 0 % riebumo grietinėlės, 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų, muskato riešutų ir druskos pagal skonį. Troškinti b a k l a ž a n a i Baklažanų ir pomidorų po lygiai supjaustoma, apkepinama aliejuje, užpilama grietinės p a d a ž u ir ištroškinama įpylus šiek tiek sultinio, įdėjus česnako, įbėrus pipirų ir druskos. Vietoj grietinės padažo galima užpilti pomidorų padažu. 262

Grietinėje troškinti baklažanai Baklažanai nuvalomi, supjaustomi riekelėmis, dedami į karštą pasū­ dytą vandenį 5 minutėms, paskui išverčiami į rėtį arba kiaurasamtį, lei­ džiama nuvarvėti vandeniui, apvoliojami kvietiniais miltais ir apkepina­ mi svieste. Po to baklažanai perdedami į puodą, apipilami grietine ir troškinami 3 0 — 4 0 minučių. Patiekiant apibarstomi petražolių lapeliais ir krapais. • 750 g baklažanų, 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų, 30 g sviesto, 0,5 stiklinės grietinės, druskos pagal skonį, petražolių lapelių ir krapų. Baklažanų užkandis Vidutinio didumo svogūnas susmulkinamas ir patroškinamas puode su aliejumi. Į puodą suberiamą stambiai sutarkuota morka, nuvalytas ir supjaustytas baklažanas. Troškinama 2 0 — 3 0 minučių, paskui sudedami du nulupti ir supjaustyti pomidorai, 4 — 5 skiltelės sutarkuotų arba smul­ kiai supjaustytų česnakų. Viskas troškinama dar 5 minutes. Galima val­ gyti ir karštus, ir šaltus. Apkepti baklažanai 2 baklažanai perpjaunami išilgai, išskobiamas vidus, patroškinami su n e d a u g aliejaus. Išskobtas baklažanų minkštimas sumaišomas su su263


pjaustytais pomidorų žiedais ir tarkuotomis česnakų skiltelėmis, tuo įda­ ru prikemšamos baklažanų puselės, {darytos puselės apibarstomos tar­ kuotu sūriu, iš viršaus d e d a m a sviesto gabalėlių ir kepama orkaitėje 20 minučių. Priedo du o d a m a keptų obuolių.

( U) g). Po to vėl d e d a m a s brinzos sluoksnis (100 g), o iš viršaus — baklažanai. Viskas apibarstoma tarkuota brinza (50 g), sumaišyta su mal­ tais džiūvėsiais, apšlakstoma sviestu (10 g) ir įkišus orkaitėn baigiama kepti. Patiekiami neišimti iš k e p i m o formos. • 600 g baklažanų, 50 g sviesto, 250 g brinzos, maltų džiūvėsių.

Baklažanai su bulvėmis 500 g žalių, gabalėliais supjaustytų bulvių, patroškinama su 40 g nuvalytų ir kubeliais supjaustytų baklažanų, įdėjus 30 g margarino, įbėrus šiek tiek druskos ir įpylus sultinio. S u m a i š o m a su 300 g smulkiai supjaustytų grybų, pakepintų su 30 g aliejaus ir svogūnais. Įberiama drus­ kos, pipirų ir maltų kmynų. Viskas išdėdama į riebalais pateptą k e p i m o formą, įpilama 100 g sultinio, įmetama margarino gabalėlių ir apkepama orkaitėje 30 minučių. Patiekiama su šviežiais p o m i d o r a i s , kapotais pet­ ražolių lapeliais ir krapais. * Baklažanų ir m ė s o s apkepas Baklažanai nuplaunami, supjaustomi išilgai luiteliais, pasūdomi, papipirinami ir apvoliojami miltais. Sviestas ištirpinamas, j a m e iš abiejų pusių a p k e p i n a m i baklažanai ir išdėliojami ant rėčio, kad nuvarvėtų sviestas. Į keptuvę dedami smulkiai kapoti svogūnai ir česnakai, troškinami, kol pasidaro auksinės spalvos. Sudedama k a p o t a mėsa, 3 minutes pake­ pinama, įdedama pomidorų pastos, įberiama druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų ir m a ž d a u g pusė puodelio v a n d e n s . Troškinama dar 2 mi­ nutes. Į kepimo formą sluoksniais dedami baklažanai, mėsa, sūris, apipila­ ma grietinėle ir pagardinama muskato riešutais. Viršutinis sluoksnis — baklažanai, grietinėlė ir muskato riešutai. Apkepama įkaitintoje orkaitėje 180° C temperatūroje m a ž d a u g 30 minučių. • 2 kg baklažanų, 125 g aliejaus, 3 svogūnų galvelės, 2 skiltelės česnako, 370 g kapotos mėsos, 3 valgomieji šaukštai pomidorų pastos, 200 g tarkuoto sūrio, 0,5 stiklinės grietinėlės, miltų, muskato riešutų, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Su brinza apkepti baklažanai Baklažanai kepami ant didelės ugnies, kol pasidaro minkšti, pasūdo­ mi pagal skonį. Tada k e p i m o forma patepama sviestu (10 g), ant dugno dedami smulkiai supjaustytos brinzos (100 g) gabalėliai, iš viršaus sluoksnis • keptų baklažanų, peiliu gerai išlyginama, d e d a m a sviesto 264

Baklažanų a p k e p a s su kiaušiniais ir brinza ( b u l g a r ų valgis)

Baklažanų oda n u l u p a m a , j i e supjaustomi kubeliais ir šiek tiek pa­ kepinami aliejuje ( m a ž d a u g su 2 valgomaisiais šaukštais). Atskirai alie­ juje (2 valgomaisiais šaukštais) su kvietiniais miltais (1 valgomuoju šaukštu) pakepinami smulkiai supjaustyti svogūnai. Į keptuvę su svogū­ nais sudedami supjaustyti baklažanai, pomidorai, susmulkinti petražolių lapeliai, įberiama juodųjų pipirų, druskos pagal skonį, tarkuotos brinzos ir išmaišoma. Mišinys p e r d e d a m a s į keptuvą, išplakamas kiaušinis su pienu, užpilamos daržovės ir k e p a m o s orkaitėje. • 1 kg baklažanų, 4 valgomieji šaukštai aliejaus, 1 svogūno galvelė, 1 valgoma­ sis šaukštas kvietinių miltų, 2 — 3 pomidorai, petražolių lapelių, maltų juodųjų pipirų ir druskos pagal skonį, 1 stiklinė tarkuotos brinzos, 3 - 4 kiaušiniai, 1 stiklinė pieno. Apkepti su sūriu baklažanai Jauni švieži baklažanai nuvalomi ir supjaustomi kubeliais. Pasūdo­ mi, palaikomi, kad ištekėtų sultys, nuplaunami šaltu vandeniu, vėl gerai nusunkiami ir pakepinami su dalimi aliejaus. Sudedami į keptuvą, api­ barstomi dalimi tarkuoto sūrio, smulkiai pjaustytais pomidorais ir petra­ žolėmis. Apkepama orkaitėje 20 minučių, paskui užpilama padažu, paruoštu iš pakepintų likusios dalies miltų, kiaušinių ir pieno. Apibarstoma likusiu tarkuotu sūriu, smulkintais petražolių lapeliais ir baigiama kepti orkaitėje. • 800 g baklažanų, 80 ml aliejaus, 100 g sūrio, 30 g miltų, kiaušinis, 250 ml pieno, 160 g pomidorų, petražolių lapelių ir krapų, druskos pagal skonį. Apkepti su sūriu baklažanai baltajame padaže Baklažanai supjaustomi skridinėliais, sumetami kelioms minutėms į verdantį pasūdytą vandenį, paskui 20 minučių laikomi, kad nuvarvėtų vanduo. Tada baklažanai apvoliojami kvietiniais miltais ir apkepinami svieste. Atskirai paruošiamas baltasis padažas, į jį dar įberiama tarkuoto sū­ rio, maltų juodųjų pipirų ir druskos pagal skonį, išmaišoma. 265


Moliniame inde sluoksniuojami baklažanai, kiekvienas sluoksnis api­ pilamas paruoštu padažu. Paskutinis sluoksnis apibarstomas maltais džiū­ vėsiais, dedama sviesto. Tada indas perkeliamas į orkaitę, kur laikomas tol, kol paviršius parusvėja. • 600 g baklažanų, 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų, 50 g sviesto, 1,5 stiklinės baltojo padažo, 1 stiklinė tarkuoto sūrio, maltų juodųjų pipirų ir drus­ kos pagal skonį, 10 g maltų džiūvėsių. Kotletai b a k l a ž a n ų p a d a ž e Iš maltos mėsos p a d a r o m i kotletai ir a p k e p i n a m i . Baklažanai iške­ pami ant didelės ugnies, kad nepatamsėtų, oda n u l u p a m a , supjaustomi ir sutrinami mediniame inde, kad pasidarytų vientisa tyrė. Ji pakepinama tuose riebaluose, kuriuose kepė kotletai. Įberiama raudonųjų pipirų, pri­ dedama nuluptų ir sutarkuotų pomidorų. Tyrė praskiedžiama nedideliu kiekiu karšto vandens arba sultinio (kad būtų p a d a ž o tirštumo). Padažas kaitinamas, kol užverda, sudedami kotletai ir vėl užverdamą. Įberiama smulkiai pjaustytų petražolių lapelių, ir patiekalas gatavas. • 600 g baklažanų, 600 g maltos veršienos, 60 g svogūnų galvelių, 300 g po­ midorų, 120 ml aliejaus, maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų, petražolių lapelių ir krapų, druskos pagal skonį. Troškinta m ė s a b a k l a ž a n ų tyrėje • Išimami kaulai, mėsa supjaustoma nedideliais kąsneliais. Patroški­ nama su dalimi riebalų kartu su pjaustytais svogūnais, morkomis ir sa­ lierų šaknimis. Kai svogūnai ir morkos suminkštėja, į j u o s dedami pomi­ dorai arba įpilama pomidorų tyrės. Kai išverda visas vanduo, įberiama dalis miltų ir raudonųjų pipirų. Užpilama karštu vandeniu arba sultiniu, įpilama vyno, įmetama lauro lapų, keli juodųjų pipirų grūdeliai, pasūdo­ mą ir troškinama ant nedidelės ugnies, uždengus dangtį. Baklažanai iškepami ant didelės ugnies, nulupami ir susmulkinami ant lentos. Likusiuose riebaluose paskrudinama likusi dalis miltų, į j u o s sudedami baklažanai. Viskas patroškinama, paskui įpilama pieno, pasū­ domą, dar įberiama maltų juodųjų pipirų, d e d a m a trinto česnako, su­ smulkintų petražolių lapelių, krapų ir nukeliama n u o ugnies. Patiekiant tyrė išdėdama į nedidelę lėkštę, vidury padaroma duobe­ lė, į kurią sudedama mėsa. Padažu užpilama mėsa ir tyrė. • 800 g bet kokios mėsos, 100 g riebalų, 150 g svogūnų galvelių, 40 g morkų, 30 g salierų šaknų, 200 g pomidorų arba 30 g pomidorų tyrės, 30 g miltų, 40 ml vyno, 600 g baklažanų, 100 ml pieno, maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų ir pipirų grūdelių, česnako, petražolių lapelių ir krapų, lauro lapų. 266

Baklažanai su aviena (veršiena) Mėsa supjaustoma mažais gabalėliais ir p a k e p i n a m a taukuose kartu su svogūnais. Pasūdomą, įberiama raudonųjų pipirų, įpilama truputis van­ dens ir patroškinama ant nedidelės ugnies, kad mėsa šiek tiek suminkš­ tėtų. Baklažanai supjaustomi žiedais, pasūdomi, valandą leidžiama ište­ kėti sultims, n u p l a u n a m i vandeniu, apvoliojami miltais ir p a k e p i n a m i aliejuje. Tada baklažanai sudedami ant beveik gatavos m ė s o s , ir toliau viskas kartu troškinama ant silpnos ugnies. Kadangi pakepinti baklažanai buvo apvolioti miltais, padažas mėsoje sutirštės. Jį reikia tik pagardinti maltais pipirais. Patiekalui baklažanų galima ir nekepinti. Tada j u o s galima pjaustyti ne žiedais, o stambiais gabalais ir dėti į pusiau išvirusią mėsą. Kai pa­ tiekalas beveik gatavas, dedami pomidorai. Pakepinti iki r u s v u m o miltai (40 g) prakiedžiami šaltu vandeniu ir supilami į mėsą, kad sutirštėtų padažas. Patiekalas apibarstomas susmulkintais petražolių lapeliais ir patie­ kiamas. Tokį pat patiekalą galima paruošti su veršiena. • 600 g baklažanų, 600 g avienos, 100 g riebalų, 100 g svogūnų, 150 g pomi­ dorų, 50 g miltų, maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.

BAKLAŽANŲ ATSARGŲ

PARUOŠIMAS

Rauginti baklažanai Rauginimui atrinkite gerai nunokusius, bet ne didelius baklažanus. Nupjovę vaiskočius, nuplaukite, įpjaukite išilgai per tris ketvirtadalius ilgio, bet ne nuo vaiskočio galo. Kai dėdami į indą barstysite baklažanus druska, atskirai pasūdykite pjūvio vietą. Kiekviena eilė perdedamą krapais (trupučiu). Druskos dedama 2— 3% baklažanų svorio. Po 10—12 valandų, kai išsiskirs baklažanų sultys, uždėkite medinį skridinį ir svarmenį. Laikykite šaltoje patalpoje. Marinuoti baklažanai Jauni tamsiai violetiniai vaisiai su šviesiomis neprinokusiomis sėk­ lomis nulupami ir supjaustomi 1,5 cm storio žiedais. Pasūdomą santykiu: 50 g druskos — 1 kg baklažanų, kad nutekėtų kartokos sultys. Po 2 valandų baklažanai nuplaunami šaltu vandeniu ir gerai nuvarvinami. Marinatas paruošiamas iš 50 ml vandens ir 500 ml acto, į kurį įmetama 1 0 — 267


15 juodųjų pipirų grūdelių, du lauro lapai ir 50 g druskos. Kai marinatas užverda, baklažanai porcijomis p a n a r d i n a m i 5—8 minutėms. Išgriebiami kiaurasamčiu, sudedami į plokščią indą, leidžiama ataušti ir nusunkiami. Sudedami į stiklainius, tarp baklažanų b e n a m i smulkiai supjaustyti nu­ lupti česnakai, petražolių lapeliai ir truputį įpilama užvirinto ir ataušinto aliejaus. Pripildytas stiklainis a p d e n g i a m a s balto medvilninio au d i ni o skiautele, ir užpilamas 2 cm aliejaus sluoksnis. Stiklainiai sandariai užspaudžiami plastmasiniais dangteliais. Laiko­ mi sausoje ir vėsioje vietoje. (darytų baklažanų atsargos Atrenkami vidutinio dydžio tamsiai violetiniai baklažanai su labai mažomis sėklomis, be kiaurymių viduje. Vaiskočiai nupjaunami kartu su dalimi vaisiaus prie pagrindo. Aštraus peilio galeliu 3—4 kartus išilgai įpjaunama, bet tik iki pusės vaisiaus. Pjūviai gerai pasūdomi. Po dviejų valandų nusunkiamos išsiskyrusios kartokos sultys, baklažanai nuplau­ nami šaltame vandenyje. Panardinami 3 m i n u t ė m s į verdantį vandenį, pasūdytą pagal skonį, kad truputėlį suminkštėtų, tarp pjūvių prikemšama įdaro iš smulkiai supjaustytų morkų, salierų (šaknų ir lapų), petražolių, susmulkintų česnakų ir juodųjų bei kvapiųjų pipirų žirniukų. Pjūviai ge­ rai suspaudžiami, kiekvienas baklažanas apvyniojamas ir aprišamas sa­ lierų lapais, kad neišlįstų įdaras. Baklažanai sudedami į stiklainius ( 3 — 5 1), užpilami virintu ataušintu marinatu, paruoštu iš 3 1 vandens, 3 1 acto, 500 g druskos. Marinatas turi gerai įsigerti į baklažanus iš visų pusių. Konservus reikia gerai užspausti plastmasiniais dangteliais ir laikyti tamsioje vėsioje vietoje. Laikant nereikia perpilinėti iš vieno stiklainio į kitą. Patiekiant baklažanai supjaustomi ir sutaisomi su aliejumi. Vartoja­ mi kaip salotos arba kaip priedas prie keptos mėsos. Įdaryti baklažanai m a r i n a t e N u p l a u k i t e 1 kg baklažanų, nupjaukite iš abiejų galų, šaukštu iš­ skobkite minkštimą, iš vidaus pasūdykite. Palikite valandai, kad įsigertų druska. Paskui panardinkite 5 m i n u t ė m s į verdantį vandenį. Atsargiai nusunkite, leiskite ataušti ir prikimškite įdaro. Įdarą paruoškite iš smul­ kiai supjaustytų petražolių, salierų lapelių ir česnako skiltelių, pasūdyki­ te ir papipirinkite pagal skonį. Įdarytus baklažanus apvyniokite salierų lapais, standžiai prikiškite stiklainius ir užpilkite acto užpilu ( 9 % acto, pusiau atskiesto vandeniu, ir 40 g druskos 1 litrui). Stiklainius uždenkite

268

degtine sudrėkintu celofanu, kad geriau priliptų prie kraštų. Laikykite šaltoje patalpoje. •

Baklažanai aliejuje Jauni, švieži baklažanai nuplaunami, nupjaunami vaiskočiai kartu su dalimi vaisiaus ir dalimis panardinami į verdantį vandenį, pasūdytą san­ tykiu: 50 g druskos vienam litrui vandens. Išgriebti ir nusunkti baklaža­ nai supjaustomi 2 cm storumo žiedais, kurie kepinami karštame aliejuje 10 minučių. Išgriebti iš aliejaus baklažanai dedami į 500 ml talpos stik­ lainius, sluoksniuojami su svogūnų žiedais, m o r k o m i s , salierų gabaliu­ kais ir susmulkintomis petražolėmis. Užpilami aliejumi, k u r i a m e kepė. Stiklainiai tuoj pat sandariai uždaromi ir 15 minučių sterilizuojami. • 5 kilogramams baklažanų reikia 200 g svogūnų, 400 g morkų, 200 g salierų šaknų, petražolių lapelių ir krapų, 800 ml aliejaus.

B a k l a ž a n ų ikrai Baklažanai iškepami ant skardos orkaitėje arba uždengtoje keptuvė­ je. Nulupami, nupjaunami vaiskočiai ir karšti sudedami į stiklainius taip, kad baklažanų minkštimas būtų per pusę centimetro nuo stiklainio vir­ šaus. Į stiklainius įberiama po pusę arbatinio šaukštelio druskos ir įpila­ ma 30 ml 9% acto, stiklainiai uždengiami dangteliais ir sterilizuojami. Pusės litro stiklainius reikia sterilizuoti 6 0 — 7 0 minučių, litro — 7 0 — 7 5 minutes. Sterilizuoti stiklainiai iškart sandariai uždaromi, apverčiami ir ataušinami. Baklažanai žaliesiems ikrams Švieži j a u n i tamsiai violetiniai baklažanai nuplaunami ir iškepami ant didelės ugnies, kad nepatamsėtų minkštimas. Tuoj pat n u l u p a m a oda, nupjaunami vaiskočiai ir karšti dedami tiesiai į stiklainius, ant kurių dug­ no jau padėtas į keturias dalis perpjautas pomidoras. Ant baklažano de­ damos 2 — 3 keptos, nuluptos ir be sėklų paprikos, paskui vėl — pomi­ dorai ir vėl — baklažanai. Į vieną stiklainį (1 1) paprastai telpa du bak­ lažanai ir 5—6 keptos paprikos. Stiklainis sandariai u ž d a r o m a s ir tuoj sterilizuojamas 50 minučių. Ši konservų rūšis vartojama žaliems ikrams pridėjus svogūnų, čes­ nakų, užpylus aliejaus ir acto. Daržovių ikrai su obuoliais Plačiame negiliame puode pašildoma 200 ml aliejaus, o kai pradeda garuoti, įmetama smulkiai supjaustyto svogūno. Kai svogūnas ima gelto269


nuoti (jokiu būdu negalima jo perkepinti), sudedami smulkiai supjaustyti prinokę pomidorai. Indas uždengiamas dangčiu, pomidorai toliau troški­ nami ant nedidelės ugnies, retkarčiais pamaišomi. Paskui į j u o s iškart sudedami smulkiais kubeliais supjaustyti nelupti baklažanai, smulkiai pjaustyti saldieji ankštpipiriai, iš kurių pašalintos sėklos, ir stambiai su­ tarkuoti obuoliai. Viskas sumaišoma ir dar patroškinama ant nedidelės ugnies, dažnai pamaišoma. Kai baklažanai pasidaro minkšti, dangtis pa­ stumiamas į šoną, kad išgaruotų vandens perteklius. Kartu su baklažąnais įdedamas ir aštrusis ankštpipiris (neperpjau­ tas), tačiau maišant reikia žiūrėti, kad neperplyštų. Troškiniui jis suteikia malonų karstelėjusį skonį. Ikrai turi vienodai virti ant nedidelės ugnies, kol pasidaro reikiamo tirštumo. Baigiant virti įberiama maltų juodųjų pipirų ir cukraus. Verdan­ tys ikrai pilami į stiklainius, kurie tuoj pat sandariai uždaromi ir 20 mi­ nučių sterilizuojami. Ikrus galima laikyti ir nesterilizuotus, jeigu jie labai tiršti. • 1 kilogramui baklažanų — 500 g saldžiųjų ankštpipirių, 500 g svogūnų gal­ velių, 1 kg gerai prinokusių pomidorų, 150 g obuolių, arbatinis šaukštelis cuk­ raus ir druskos pagal skonį.

B a k l a ž a n ų i r m o r k ų ž a l i e j i ikrai Parenkami jauni, su dar neprinokusiomis sėklomis tamsiai violeti­ niai baklažanai. Nupjaunami vaiskočiai su dalimi vaisiaus, išilgai per­ pjaunami į keturias dalis ir truputį p a s ū d o m i . Iš gerai nuaugusių mėsingų paprikų iškrapštomos sėklos, ankštys perpjaunamos išilgai per pusę. N u ­ skustos morkos perpjaunamos išilgai perpus arba į keturias dalis. Gerokai prinokę pomidorai perpjaunami pusiau arba į keturias dalis, sumalami m ė s m a l e arba sutarkuojami plastmasine trintuve, paskui nusunkiami per emaliuotą arba plastmasinį kiaurasamtį. Nusunkiamos iš baklažanų išsi­ skyrusios karčios sultys, baklažanai perplaunami šaltu vandeniu ir kartu su paruošta paprika ir m o r k o m i s sumalami mėsmale. Šitaip paruoštos daržovės gerai išmaišomos. Ant ugnies pastatomas aliejus, kuriame ke­ pinami, kol pageltonuoja, smulkiai supjaustyti svogūnai. Į j u o s sudeda­ m o s sumaltos daržovės ir v e r d a m o s 3 0 — 4 0 minučių. Mišinys pasūdo­ m a s pagal skonį ir verdantis pilstomas į stiklainius, kurie tuoj pat sanda­ riai uždaromi ir statomi į didelį indą su karštu vandeniu. Sterilizuojami 15 minučių.

M o l i ū g u s vartodavo kaip maistą dar prieš tris tūkstantmečius iki Kr. g. senovės Meksikos gyventojai. Iš Amerikos Teksaso valstijos, kur j i e buvo kultivuojami, moliūgai pateko į E u r o p o s žemyną. M o l i ū g u s pažinojo ir Senovės Egipto gyventojai. Kai kurių laukinių rūšių pasitaiko Mažosios Azijos šalyse ir Irane. Į E u r o p o s šalis moliūgai buvo atvežti XVI a. Rusijoje pradėti auginti pietinėje srityje, o XIX a. šis augalas paplito didžiulėse teritorijose ir buvo atvežtas net į Sibirą. Vartojamas žmonių mityboje ir kaip gyvulių pašaras. D a b a r net keista, kad augalas — ateivis iš kitų žemynų, iš užjūrio kraštų, nes labai paplito daržininkystėje, ypač Ukrainoje, kur moliūgai seniai labai populiarūs ir iš jų gaminama daug valgių. Čia moliūgas buvo ritualinis augalas. Jeigu nuotaka atsisakydavo tekėti už pirštis atvažiavu­ sio jaunikio, piršliams b ū d a v o įteikiamas didžiulis moliūgas kaip pašai­ paus atsako simbolis: „Moliūgą gavo". Rusijoje kultivuojama daugybė moliūgų rūšių. Jie auginami beveik visur, net už Poliarinio rato. Kai kurių rūšių vaisiai siekia net 100 kg masės. Kaloringumu moliūgai prilygsta žiediniams kopūstams, bet turi ma­ žiau naudingų medžiagų. Tačiau ir moliūguose yra nemaža komponentų, kurių derinys naudingas organizmui. Be to, moliūgai padeda suvirškinti kitus maisto produktus. Valgomas moliūgų minkštimas ir sėklos. Moliūgų minkštimas malonaus skonio, j a m e gausu angliavandenių ( 1 0 — 1 4 % fruktozės), pektino, o karotino j u o s e daugiau negu morkose. B e karotino, moliūguose taip pat yra vitaminų C , E , B b B 2 , B 3 , baltymų, fermentų, mineralinių druskų, daug kalcio, magnio, geležies, fosforo, va­ rio, kobalto. Jų sėklose gausu C, A, Bi vitaminų, baltymų.

• 5 kilogramams baklažanų— 1,5 kg morkų, 2,5 kg žalių ankštpipirių, 1 kg svogūnų, 500 g aliejaus, druskos pagal skonį.

270

271


Liaudies ir oficialioji medicina moliūgus vartoja įvairioms ligoms gydyti, taip pat dietinei ir vaikų mitybai. Moliūgų minkštimas laisvina užkietėjusius vidurius, gerina virškinimą, malšina storosios žarnos užde­ gimą, vartojamas kaip šlapimą ir tulžį varanti priemonė sergant tulžies pūslės atonija, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų sukeltais patinimais, taip pat kai kuriomis kepenų ir inkstų ligomis. Žalių moliūgų per dieną reikia suvalgyti iki 0,5 kg, virtų ir keptų — 1,5—2 kg arba 3 — 4 m ė n e ­ sius gerti 2-—3 stiklines šviežių moliūgų sulčių per dieną. Moliūgų sultys gerina miegą, ramina centrinę nervų sistemą. Moliūgų sėklos tradiciškai vartojamos kirmėlėms varyti. Tada j o s neskrudinamos. Moliūgų žiedų nuoviras gerai g y d o žaizdas. Tokio nuoviro pavilgus ir raiščius vartoja diabetikai, kai atsiveria trofinės žaizdos ant galūnių. Moliūgai reguliuoja medžiagų apykaitą ir virškinimą, todėl vertingi sergantiems podagra ir ateroskleroze. Kadangi moliūgai gerai išsilaiko, j u o s galima vartoti visus metus. Įsidėmėkite... • Jei vaisius norite ilgai išlaikyti šviežius, atrinkite gerai nunoku­ sius, nuskintus kartu su vaiskočiu, tuos, kurių sveika oda. Nokstant bal­ tųjų moliūgų oda sužievėja, o vaiskočiai sumedėja. Moliūgus iš lauko nurinkite iki pirmiįjų šalnų, nes ant pašalusių lauke moliūgų atsiranda tamsių dėmių, paskui jie pradeda gesti. • Ilgiausiai išbūna geltonieji moliūgai, kurių oda kieta. Moliūgai kraunami ant sausų kukurūzų stiebų (geriau patalpoje), apdengiami plau­ šais arba šiaudais, kad nesušaltų. Baltuosius moliūgus, kurių oda plo­ nesnė, taip pat muskatinius, reikia dviem trimis eilėmis išdėlioti lentyno­ se, patalpoje, kurios temperatūra I—14° C, o drėgnumas — 70%. Atša­ lus orams, reikia pridengti plaušais arba šiaudais, nes šių rūšių moliūgai nepakelia šalčio.

• 200 g lydyto sūrio, 500 g moliūgų, 0,5 stiklinės grietinėlės, 1 valgomasis šaukštas citrinos sulčių, 0,5 arbatinio šaukštelio citrinos cedros, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų. •.

M o l i ū g ų salotos su obuoliais Žalius moliūgus supjaustykite ilgomis j u o s t e l ė m i s ir sumaišykite su pjaustytais obuoliais. Įdėkite medaus, dėl a š t r u m o — citrinų arba apelsinų sulčių. Api­ barstykite grūstais riešutais. • 500 g moliūgų — 3 obuoliai, 1 citrinos sultys, 3 valgomieji šaukštai medaus, pusė stiklinės grūstų riešutų. Moliūgų, obuolių ir riešutų salotos Į stambiai sutarkuotus moliūgus ir obuolius suberiami smulkiai su­ grūsti riešutų branduoliai, smulkiai sutarkuota apelsino žievelė ir įspau­ džiama citrinos sulčių. Viskas gerai išmaišoma. • 400 g moliūgų, 200 g obuolių, 30 g graikinių arba lazdynų riešutų, žemės riešutų branduolių, 40 g cukraus arba medaus, apelsino žievelė ir citrinos sulčių pagardinimui. M o l i ū g ų ir raugintų agurkų salotos N u l u p t i moliūgai supjaustomi m a ž d a u g 1 kub. cm kubeliais, išverdami pagal skonį pasūdytame vandenyje. Vanduo nusunkiamas, moliūgai sumaišomi su kubeliais supjaustytais agurkais ir skiltelėmis supjaustytais pomidorais. Įberiama smulkiai pjaustytų svogūnų ir išmaišoma. Sutaiso­ ma su actu, pasūdomą, papipirinama, apipilama aliejumi ir apibarstoma smulkiai supjaustytais petražolių lapeliais.

M O L I Ū G Ų PATIEKALAI

• 400 g moliūgų, 2 rauginti agurkai, 50 g svogūnų galvelių, 50 ml aliejaus, 100 g pomidorų, acto, maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių ir krapų, druskos pagal skonį.

Sūrio ir m o l i ū g ų užkandis

Moliūga: pomidorų padaže

Moliūgai supjaustomi ir pašutinami savo sultyse 7—10 minučių. Įpi­ lama grietinėlės, užverdamą, puodas sandariai uždengiamas dangčiu ir šiltai pastatomas 15—20 minučių. 272

Moliūgai ir lydytas sūris pertrinami per sietelį, įpilama nuoviro, įbe riama pagal skonį druskos, maltų juodųjų pipirų, įspaudžiama citrinos sulčių, įberiama citrinos cedros ir plakama, kol susiplaka vientisa puri masė.

Moliūgai supjaustomi kubeliais ir pakepinami margarine su smulkiai pjaustytais svogūnais. Sumaišomi su luptais sutarkuotais pomidorais, ar­ ba su atskiesta nedideliu kiekiu karšto vandens pomidorų tyre. Įpilama

18-20


nedaug karšto vandens, pasūdomą pagal skonį, įberiama truputis cuk­ raus, ir viskas kartu patroškinama. • 750 g moliūgų, 40 g margarino, 50 g svogūnų, 300 g pomidorų arba trys valgomieji šaukštai pomidorų tyrės, cukraus, druskos pagal skonį. Kepti moliūgai su s v o g ū n ų laiškais Moliūgai nulupami ir supjaustomi maždaug 1 cm storumo gabalė­ liais, pasūdomi, leidžiama pastovėti 10 minučių. Paskui apvoliojami mil­ tais ir pakepinami iš abiejų pusių, kol pasidaro aukso g e l t o n u m o . Sude­ dami į keptuvą, pasūdomi, apiberiami smulkiai pjaustytais svogūnų laiš­ kais ir krapais. Užpilami plaktais kiaušiniais ir apkepami įkaitintoje or­ kaitėje. • 1 kg moliūgų, 100 g sviesto, 100 g svogūnų laiškų, 4 kiaušiniai, 50 g miltų, krapų, druskos pagal skonį. •

Moliūgai su m ė s a Mėsa supjaustoma mažais kąsneliais, pasūdomą, papipirinama ir ap­ kepinama svieste. Moliūgai nulupami, supjaustomi kubeliais, pasūdomi, šiek tiek pakepinami su m ė s a ir svogūnais, paskui baigiami kepti orkai­ tėje. Kai išsiskiria sultys, apiberiami miltais, indas atsargiai sukratomas (nemaišoma), kad nesukristų moliūgai, ir vėl kepama orkaitėje, kol ap­ kepa rusva plutelė. • 1 kg moliūgų, 500 g mėsos be kaulų, 100 g svogūnų galvelių, 60 g sviesto, 20 g miltų, 15 g krienų, druskos pagal skonį, aštrių maltų raudonųjų pipirų. Moliūgai su m ė s a ir svogūnais Mėsa supjaustoma porcijomis, sudedama virti į verdantį pasūdytą pagal skonį vandenį. Išverdamą. Atskirai riebaluose skrudinami, kol'pa­ gelsta, pjaustyti svogūnai. Moliūgai nulupami ir supjaustomi 1,5 cm sto­ rumo gabalėliais. Sudedami į puodą sluoksniais su mėsos gabalėliais ir

Moliūgų sriuba Moliūgai nulupami, supjaustomi smulkiais gabalėliais ir gerai išverdami nedideliame kiekyje vandens, tada sutrinama tyrė, praskiedžiama pienu, pagardinama sviestu, pasūdomą, apibarstoma smulkiai tarkuota citrinos cedra ir užverdamą. U ž d a r o m a kiaušinių tryniais. Patiekiama su svieste skrudintais skrebučiais. • 1 kg moliūgų, 500 ml pieno, 80 g sviesto, 3 kiaušinių tryniai, citrinos cedros. Saldi moliūgų sriuba Supjaustykite moliūgą smulkiais gabalėliais ir patroškinkite nedide­ liame kiekyje pasūdyto vandens. Tada pertrinkite per sietelį. Užpilkite pienu, uždarykite šiek tiek pakepintais miltais, įberkite cukraus ir tarkuo­ tos citrinos žievelės. Patiekdami įpilkite į sriubą grietinėlės ir grūsto ci­ n a m o n o . Vietoj miltų uždaro galima įberti manų kruopų, tada sriuba bus tirštesnė ir sotesnė. • 500 g moliūgų — stiklinė vandens, 2 stiklinės pieno, 2 valgomieji šaukštai kvietinių miltų, valgomasis šaukštas citrinos cedros, 3 valgomieji šaukštai cukraus, 2 valgomieji šaukštai sviesto, arbatinis šaukštelis cinamono, druskos pagal skonį. Pieniška sriuba su moliūgais (uzbekų valgis) Nulupti moliūgai supjaustomi dideliais kubeliais, sudedami į dubenį ir užpilami vandeniu. Į puodą įpilama vandens, druskos, o kai v a n d u o užverda, suberiami perrinkti ryžiai ir verdami, kol pusiau išverda. Tada įpilama pieno, užverdamą ir sudedami paruošti moliūgai. Verdama dar 2 5 — 3 0 minučių, nukeliama nuo ugnies ir leidžiama pastovėti nenukeliant dangčio 5 — 1 0 minučių. Patiekiama karšta pialose, bet galima pa­ tiekti ir šaltą. • 400 g moliūgų, 2 stiklinės vandens, 0,75 stiklinės ryžių, 5 stiklinės pieno, druskos pagal skonį.

skrudintais svogūnais. U ž p i l a m i sultiniu, kuriame virė mėsa. Pagal skonį pasūdomą, įberiama juodųjų pipirų ir cinamono. Verdama, kol išverda moliūgai. Patiekiami sutaisyti su citrinos sultimis ir apibarstyti smulkiai pjaus­ tytais petražolių lapeliais. • 750 g jautienos arba veršienos be kaulų, 1 kg moliūgų, 150 g svogūnų gal­ velių, 100 g riebalų, citrina, juodųjų pipirų žirniukų, cinamono, petražolių la­ pelių ir krapų, druskos pagal skonį. 274

Pieniška sriuba su moliūgais ir bulvėmis Bulvės supjaustomos kubeliais, m o r k o s — griežinėliais. Moliūgas nulupamas, iškrapštomos sėklos, supjaustoma nedideliais kubeliais. Mor­ kos, moliūgai, bulvės užpilami nedideliu kiekiu vandens ir verdami, kol suminkštėja. Išvirtos daržovės p a s ū d o m o s pagal skonį, tada užpilamos virintu pienu. Prieš patiekiant sriuba pašildoma, į ją įmetama sviesto. • 600 g bulvių, 2 morkos, 200 g pjaustytų moliūgų, 4 stiklinės pieno, 1 valgo­ masis šaukštas sviesto, druskos pagal skonį, 2 stiklinės vandens. 275


Pieniška m o l i ū g ų ir kukuliukų sriuba Moliūgų oda nulupama, sėklos iškrapštomos. Supjaustoma kubeliais. Supjaustyti moliūgai sudedami į puodų, užpilami verdančiu vandeniu ir verdami, kol suminkštėja. Išvirti moliūgai pertrinami per sietelį, sumai­ šomi su virintu pienu, įmetama sviesto, įberiama druskos pagal skonį, cukraus ir pašildoma. Iš kvietinių miltų, kiaušinių ir vandens užmaišoma tešla ir p a d a r o m i kukuliukai. Verdami pasūdytame vandenyje, supilami į sriubą, tada pa­ tiekiami. • Sriubai: 200 g nuluptų ir supjaustytų moliūgų, 4 stiklinės pieno, 1 valgomasis šaukštas sviesto, 1 stiklinė vandens, cukraus ir druskos pagal skonį. • Kukuliukams: 1 stiklinė kvietinių miltų, kiaušinis, 1,5 stiklinės vandens, drus­ kos pagal skonį. Pieniška pertrintų moliūgų ir m a n ų kruopų sriuba Moliūgai nulupami, iškrapštomos sėklos, nuplaunami, supjaustomi mažais gabalėliais, sudedami į puodą, užpilami nedideliu kiekiu van­ dens, pasūdomi pagal skonį, įberiama cukraus, įdedama sviesto (1 valgo­ masis šaukštas) ir troškinama, kol suminkštėja, tada pertrinama kartu su skysčiu per tankų sietelį. K i t a m e puode užverdamas pienas, visą laiką maišant beriamos manų kruopos, verdamos 5—8 minutes, tada sudedami pertrinti moliūgai, gerai išmaišoma ir paverdama 5—8 minutes. Gatava sriuba pagardinama sviestu (1 valgomuoju šaukštu). • 1 kg moliūgų, 1,5 arbatinio šaukštelio smulkaus cukraus, druskos pagal skonį, 2 valgomieji šaukštai sviesto, 4 stiklinės pieno, 1,25 valgomojo šaukšto manų kruopų, 0,5 stiklinės vandens. Pieniška sorų košė su moliūgais Moliūgai n u l u p a m i , iškrapštomos sėklos. Smulkiai pjaustyti arba mėsmale sumalti moliūgai užpilami karštu pienu ir verdami 1 0 — 1 5 mi­ nučių, paskui supilamos nuplautos sorų kruopos, įberiama druskos pagal skonį ir maišant verdama dar 1 5 — 2 0 minučių, kol sutirštėja. K a d virta košė išbrinktų, statoma 2 5 — 3 0 minučių į orkaitę, paskui patiekiama. • 600 g moliūgų, 4 stiklinės pieno, 1,75 stiklinės sorų kruopų, druskos pagal skonį.

įberiama druskos pagal skonį. Puodas su moliūgais ir ryžiais uždengia­ mas dangčiu, ir verdama, kol išverda. Prieš patiekiant košė pagardinama sviestu ir cukrumi pagal skonį. • 750 g moliūgų, 2,5 stiklinės pieno, du trečdaliai stiklinės ryžių, cukraus ir druskos pagal skonį, 2 valgomieji šaukštai sviesto. Virti m o l i ū g a i Moliūgai nulupami, iškrapštomos sėklos. Supjaustyti moliūgai užpi­ lami karštu pasūdytu vandeniu ir puode, uždengtame dangčiu, verdami 1 5 — 2 0 minučių. Virtus moliūgus galima patiekti su sviestu, grietine arba džiūvėsių padažu. Moliūgai piene Nulupti moliūgai, iškrapščius sėklas, supjaustomi griežinėliais, išverdami pasūdytame vandenyje ir išverčiami į sietelį. J karštą pieną su­ beriami kvietiniai miltai, pakepinti lydytame svieste iki geltonumo, cuk­ rus, sudedami virti moliūgai, leidžiama užvirti. • 750 g moliūgų, 2 arbatiniai šaukšteliai kvietinių miltų, 2 stiklinės pieno, I valgomasis šaukštas smulkaus cukraus, 0,5 arbatinio šaukštelio lydyto sviesto. Moliūgai pieno padaže Moliūgai nulupami, išilgai supjaustomi į kelias dalis, iškrapštomos sėklos ir plaušai. Susmulkinti nedideliais kubeliais moliūgai sudedami į puodą, įpilama šiek tiek (maždaug 0,5 stiklinės) vandens, įdedama svies­ to, uždengiama dangčiu ir ištroškinama. Paskui išgarinama du trečdaliai skysčio, tada įpilama pieno padažo, įberiama druskos ir atsargiai išmai­ šoma. Moliūgai patiekiami lėkštėje arba keptuvėje, apibarstyti petražolių lapeliais arba krapais. • 750 g moliūgų, 0,5 stiklinės vandens, 1 valgomasis šaukštas sviesto, 0,5 stik­ linės skysto pieno padažo, druskos pagal skonį, 20 g žalumynų. Vengriškai

paruošti

moliūgai

Moliūgai supjaustomi dideliais gabalais, trumpai paverdami įleisti su sieteliu į verdantį, truputį pasūdytą vandenį. Kai moliūgai suminkštė­ ja, reikia ištraukti ir gerai nusunkti. Svieste pakepinamas šaukštas miltų, atskiedžiama agurkų sūrymu tiek, kad būtų padažo tirštumo. Moliūgai pasūdomi, papipirinami pagal

Pieniška ryžių košė su moliūgais Moliūgai nulupami, supjaustomi smulkiais gabalėliais, sudedami į puodą, užpilami pienu ir apverdami. Paskui suberiami perplauti ryžiai, 276

skonį, užpilami padažu ir vėl pastatomi ant ugnies. Gatavas patiekalas apibarstomas krapais ir apipilamas šaukštu grietinės. 277


• 150 g moliūgų, 3 g miltų, 5 g sviesto, 30 ml agurkų sūrymo, pipirų, druskos pagal skonį. Valstietiški

moliūgai

1 kg geltonųjų prinokusių moliūgų supjaustoma skiltelėmis, užpila­ ma-stikline verdančio vandens, įdedamas šaukštas riebalų ir išverdamą. Paruoškite padažą: į 50 g supjaustytų spirgučiais ir pakepintų lašinių įberkite valgomąjį šaukštą miltų, įpilkite moliūgų nuoviro, stiklinę grie­ tinės arba pieno, viską gerai išmaišykite, įdėkite apie 50 g pomidorų pastos, įberkite druskos pagal skonį, cukraus, maltų juodųjų pipirų, dar kartą užvirinkite ir sumaišykite su moliūgais. Šitas patiekalas duodamas su bulvėmis. Moliūgai su pomidorais ir grietine Pomidorai supjaustomi žiedais, užpilami verdančiu vandeniu (1 stik­ line), įmetama sviesto ir troškinama 10 minučių n e u ž d e n g t a m e puode. Moliūgai nulupami, iškrapštomos sėklos. Supjaustyti kubeliais moliūgai užpilami verdančiu vandeniu (1,5 stiklinės), puodas uždengiamas dang­ čiu, verdama m a ž d a u g 10 minučių. Pomidorai išgriebiami iš puodo, atau­ šinami, pertrinami su kvietiniais miltais, cukrumi, tada sumaišomi su m o ­ liūgais ir paverdami. Paskui įpilama grietinės, išdėdama į salotinę, api­ barstoma kapotais petražolių lapeliais. Patiekiami prie mėsos arba kaip atskiras patiekalas. • 800 g moliūgų, 3 pomidorai, 20 g sviesto, 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų, 0,5 stiklinės grietinės, 2,5 stiklinės vandens, cukraus, druskos pagal sko­ nį, petražolių lapelių ir krapų. Moliūgai su lęšiais ir kefyru Nulupti moliūgai supjaustomi gabalėliais, s u d e d a m i į puodą ir išverdami pasūdytame vandenyje. Tada pridedama virtų lęšių, smulkiai su­ pjaustytų pakepintų svogūnų, įberiama cukraus, druskos pagal skonį, iš­ maišoma ir verdama dar 10—15 minučių. Moliūgai patiekiami apibarstyti petražolių lapeliais arba krapais, at­ skirai duodama kefyro. • 750 g moliūgų, 1 stiklinė virtų lęšių, 1 svogūnas, 1 valgomasis šaukštas smulkaus cukraus, 1 valgomasis šaukštas lydyto sviesto, 3 stiklinės kefyro, 30 g petražolių lapelių, druskos pagal skonį, 3 stiklinės vandens. Moliūgai su ryžiais ir kiaušiniais Vienas kilogramas moliūgų smulkiai supjaustomas, moliūgai užpila278

mi vandeniu (puse stiklinės) ir verdami, kol suminkštėja; paskui į moliū­ gus supilamas litras pieno, suberiami nuplauti ryžiai (0,5 stiklinės) ir v e r d a m a dar 30 minučių. Po to moliūgai su ryžiais ataušinami, įmušami 4 kiaušiniai, įpilami 3 — 4 valgomieji šaukštai ištirpinto sviesto, įberiama 0,5 stiklinės cukraus, sudedama į sviestu pateptą kepimo formą ir apke­ pama. Moliūgai su vaisiais Moliūgai ir vaisiai supjaustomi skiltelėmis ir paskrudinami svieste, įpilamas nedidelis kiekis vandens. Įdedama sviesto, įberiama c i n a m o n o , ir viskas užpilama rūgusiu pienu. • 125 g moliūgo, 30 g obuolių ir slyvų, 10 g razinų, 5 g sviesto, 120 g kefyro arba rūgusio pieno, cinamono, cukraus pagal skonį. Blynai su moliūgais Karštas troškintas moliūgas pertrinamas per kiaurasamtį arba rėtį. Įpilama šilto pieno, pienu atskiestų mielių, įberiama miltų. Pastatoma šiltoje vietoje, o kai tešla iškyla, įpilamas valgomasis šaukštas ištirpinto sviesto arba margarino, įmušami kiaušiniai, ištrinti su cukrumi ir druska. G e r a i išmaišoma. Kai tešla pakyla dar kartą, galima kepti blynus. Patiekiami su grietine, kilkėmis, silkėmis. Sklindžiai su moliūgais Rūgusis pienas sumaišomas su kiaušiniais, druska, miltais ir stam­ biai tarkuotais moliūgais. Šaukštu semiama po truputį tešlos ir p i l a m a ant įkaitintos keptuvės; iškepus vienai pusei, apverčiama kita p u s e . Patiekia­ mi karšti, apibarstyti cukrumi. • 200 g miltų, 1 stiklinė rūgusio pieno arba rūgpienio, 2 kiaušiniai, 150 g mo­ liūgo, 3 arbatiniai šaukšteliai cukraus, druskos pagal skonį. B l y n ų miltų ir m o l i ū g ų sklindžiai M o l i ū g u s apkepkite supjaustytus gabalėliais. Blynų tešlą atskieskite šiltu p i e n u iki grietinės tirštumo, į tešlą sudėkite moliūgus, pasūdykite, įmuškite išplaktus su cukrumi kiaušinius. Išmaišę kepkite sklindžius. Val­ gomi su grietine, uogiene, konservuotais vaisiais, sutirštintu pienu arba rūgpieniu. • Vienam kilogramui moliūgų — 3 stiklinės blynų miltų, 2,5 stiklinės pieno, 2 kiaušiniai, 1 valgomasis šaukštas cukraus. 279


M o l i ū g ų kotletai Nuluptų moliūgų minkštimas sutarkuojamas, n u s u n k i a m o s sultys. J košę įpilama grietinėlės ir ištroškinama uždengus dangčiu (5 minutes). J karštą košę beriamos manų kruopos, cukrus ir 3 kiaušinių tryniai, išmai­ šoma ir padaromi nedideli kotletai, apvoliojami iš anksto išplaktais kiau­ šinių baltymais ir maltais džiūvėsiais, apkepinami aliejuje. • 500 g moliūgų, 3 kiaušiniai, 100 g grietinėlės, 1 valgomasis šaukštas manų kruopų, 1 valgomasis šaukštas cukraus. M o l i ū g ų ir vaisių plovas Švieži obuoliai ir svarainiai nulupami, išpjaunamos sėklidės, supjaus­ tomi smulkiais kubeliais ir sumaišomi su nuplautomis razinomis. Puode ištirpinama dalis sviesto, ant dugno sudedami griežinėliais pjaustyti moliūgai, nulupti ir be sėklų, apibarstomi trečdaliu nuplautų ryžių, dedamas sluoksnis vaisių mišinio, apibarstoma ryžiais, vėl dedama vaisių ir apiberiama ryžiais. Viskas apipilama likusiu sviestu ir pasūdytu vandeniu tiek, kad būtų apsemtas viršutinis ryžių sluoksnis. Puodas uždengiamas dangčiu, plovas verdamas ant silpnos ugnies 1 valandą. • Pusantros stiklinės ryžių, 500 g moliūgų, 200 g šviežių obuolių, po 100 g svarainių ir razinų, 0,5 stiklinės sviesto: M o l i ū g ų ikrai Moliūgai nuplaunami, nulupami, iškrapštomos sėklos. Smulkiai su­ pjaustyti moliūgai skrudinami alyvų aliejuje, kol suminkštėja, ataušina­ mi, pridedama keptų obuolių košės, įberiama smulkaus cukraus, grūstų kmynų, druskos, įspaudžiama citrinos sulčių. Prieš patiekiant apibarsto­ ma grūstais riešutais. • 600 g moliūgų, 300 g obuolių, 150 g riešutų, alyvų aliejaus, cukraus, citrina, druskos, kmynų pagal skonį. Kepti

moliūgai

Nulupti moliūgai supjaustomi griežinėliais, pasūdomi, apvoliojami miltais ir kepinami keptuvėje su sviestu, kol iškepa. Prie moliūgų galima duoti grietinės ir sviesto. Pakepinti moliūgai su daržovėmis Pirmasis būdas. 280

1,25 kg moliūgų nulupkite ir supjaustykite lygiomis

dalelėmis, trumpai pavirkite. Tada apvoliokite miltais, pasūdykite, papipirinkite, apkepkite pakaitintame aliejuje. Nuplaukite 750 g įvairių daržovių (morkų, petražolių, svogūnų gal­ velių, salierų, porų), susmulkinkite ir troškinkite įpylę 1—2 valgomuo­ sius šaukštus aliejaus. Kai daržovės suminkštės, įdėkite 3 tris valgomuo­ sius šaukštus pomidorų pastos, 100 g tarkuoto sūrio, pasūdykite, papipirinkite, gerai išmaišykite. Apkepintus moliūgus sudėkite ant lėkštės ir apkraukite troškintomis daržovėmis. Antrasis būdas. Į gerai pateptą riebalais ketinį puodą sudėkite apke­ pintus moliūgo gabalėlius, ant jų — aliejuje troškintas daržoves, apibars­ tykite 100 g tarkuoto sūrio, įmeskite keletą gabalėlių sviesto arba mar­ garino, apkepkite orkaitėje, kad sūris parustų. Patiekite karštus. Pakepinti moliūgai su kefyru ( a r m ė n ų valgis) Nulupti moliūgai supjaustomi griežinėliais, pasūdomi, apvoliojami kvietiniais miltais ir pakepinami lydytame svieste. Moliūgai patiekiami apipilti kefyru su smulkintu česnaku. • 750 g moliūgų, 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų, 3 valgomieji šaukštai lydyto sviesto, 2 stiklinės kefyro, česnakas ir druskos pagal skonį. Pakepinti moliūgai pieno padaže Moliūgai nulupami, iškrapštomos sėklos. Supjaustyti gabalėliais pa­ sūdomi, apvoliojami kvietiniais miltais ir pakepinami svieste. Pakepinti moliūgai dedami į troškintuvą, apipilami skystu pieno padažu, įberiama muskato riešutų, druskos pagal skonį ir paverdama 3 — 5 minutes. Patie­ kiant moliūgai apibarstomi kukurūzų dribsniais. • 750 g moliūgų, 0,5 valgomojo šaukšto miltų, 2,5 valgomojo šaukšto sviesto, 0,5 stiklinės skysto pieno padažo, 1 valgomasis šaukštas kukurūzų dribsnių, muskato riešutų, druskos pagal skonį. Troškinti

moliūgai

Moliūgai nuvalomi, supjaustomi nedideliais kubeliais, sudedami į gilią emaliuotą keptuvę, ant kurios dugno įpilta truputis vandens. Šiek tiek pasūdomą, uždengiama dangčiu ir troškinama, kol moliūgai suminkš­ tėja. Prieš patiekiant pridedama smulkiai pjaustytų šviežių obuolių arba šviežių uogų, apibarstoma cukrumi pagal skonį. • 120 g moliūgo, 20 g obuolių, 20 g sviesto, 60 g pieno, cukraus ir druskos pagal skonį. 281


Troškinti su ryžiais ir razinomis moliūgai 500 g moliūgų supjaustomi kubeliais, užpilami karštu vandeniu ir verdami 15 minučių. Paskui įberiama stiklinė virtų ryžių, įpilama 0,5 stiklinės grietinėlės, m e d a u s pagal skonį ir troškinama 20 minučių. Pusė stiklinės razinų užpilama verdančiu vandeniu ir laikoma 15 minučių. Van­ duo nupilamas. Troškinti moliūgai sumaišomi su razinomis, įdedama 50 g sviesto. Vietoj moliūgų galima dėti ropių (dvi) ir obuolių ( 2 — 3 ) . Moliūgų košė su kruopomis Moliūgo viršūnė nupjaunama taip, kad būtų galima vėl pridėti. Šaukštu išskobiamas minkštimas su sėklomis. Moliūgas prikemšamas įda­ ro iš smulkiai kapotos jautienos, apkepintos su svogūnais sviesto ir grie­ tinės mišinyje, pagardintos petražolių lapeliais, krapais, juodaisiais pipi­ rais. Prikimštas moliūgas uždengiamas nupjauta viršūne, kuri prismeigia­ ma degtukais. Moliūgas įstatomas į didelį puodą, puodas uždengiamas ir pakišamas orkaitėn. M a ž d a u g po valandos patiekalas bus gatavas. Keptas moliūgas Moliūgą nuplaukite, perpjaukite į keturias dalis, iškrapštykite sėklas ir plaušus. Tada sudėkite į kepimo skardą arba keptuvę oda į apačią. Įpilkite 3 — 4 valgomuosius šaukštus vandens ir iškepkite orkaitėje. M o ­ liūgas valgomas ir karštas, ir šaltas su sviestu, uogiene, grietine arba varške. •

Apkeptas moliūgas N u l u p a m a moliūgo oda, iškrapštomos sėklos. Supjaustytas smulkiais gabalėliais moliūgas išverdamas pasūdytame vandenyje ir išverčiamas į sietelį. Paskui moliūgas perdedamas į puodą, įberiama cukraus, įpilama karšto pieno, šiek tiek grūsto cinamono ir gerai išmaišoma. Paruošta ma­ sė dedama į pateptą lydytu sviestu ir pabarstytą maltais džiūvėsiais kep­ tuvę, išlyginama, iš viršaus apibarstoma džiūvėsiais, apšlakstoma sviestu ir apkepama orkaitėje. Patiekiant moliūgas apipilamas lydytu sviestu. • 750 g moliūgo, 1 valgomasis šaukštas smulkaus cukraus, 1 stiklinė pieno, 2— 3 valgomieji šaukštai maltų džiūvėsių, 2—3 valgomieji šaukštai lydyto sviesto, cinamono pagal skonį, 2 stiklinės pasūdyto vandens. -

M o l i ū g a i , užpilti p i e n o p a d a ž u Griežinėliai moliūgo apkepinami, sudedami į keptuvą, užpilami vi­ dutinio tirštumo pieno padažu, apibarstomi džiūvėsėliais, aptepami svies­ tu ir pakišami orkaitėn. 282

• 1 kilogramui moliūgų — 1 stiklinė pieno, 1 valgomasis šaukštas miltų, 2 ar­ batiniai šaukšteliai džiūvėsėlių, 2 valgomieji šaukštai sviesto. Moliūgų a p k e p a s su lakštiniais Išverdamą 200 g lakštinių, nusunkiama. Moliūgas (1 kg) supjausto­ m a s panašiai kaip lakštiniai, p a s ū d o m a s ir pakepinamas aliejuje (kepina­ ma neuždengus); paskui sumaišomas su lakštiniais, įmušami 4 kiaušiniai, įberiama 0,25 stiklinės cukraus, cinamono, išmaišoma ir a p k e p a m a . Sorų apkepas su moliūgais Iš nulupto m o l i ū g o iškrapštomos sėklos, moliūgas supjaustomas smulkiais kubeliais, sumetamas į verdantį pieną (pienas gali būti pusiau praskiestas vandeniu), pagal skonį įberiama cukraus, druskos ir kaitina­ ma, kol užverda. Tada suberiamos perplautos sorų kruopos, ir verdama košė. Į atšaldytą iki 70° C košę įpilama pieno miltelių arba įmušami kiaušiniai (du), išmaišoma, išdėdama į keptuvą, pateptą sviestu ir pabars­ tytą džiūvėsėliais. K o š ė s paviršius išlyginamas, patepamas kiaušinių (vie­ n o ) ir grietinės (1 valgomasis šaukštas) plakiniu, a p k e p a m a orkaitėje. Apkepas patiekiamas su grietine. Varškės apkepas su moliūgais Nuluptas moliūgas supjaustomas gabalėliais ir ant nedidelės ugnies pakepinamas su sviestu. Paskui sumaišomas su tiršta m a n ų koše ir gerai ištrinta varške. Į paruoštą košę įmušamas kiaušinis, įberiama cukraus, druskos pagal skonį, kmynų, viskas gerai išmaišoma ir perdedamą į svies­ tu pateptą keptuvą, paviršius išlyginamas, patepamas kiaušiniu. K e p a m a kol pasidaro rusva plutelė. Prie a p k e p o duodama grietinės. • 500 g moliūgo, 0,3 stiklinės manų kruopų, 1 stiklinė vandens, 250 g varškės, 2 kiaušiniai, 2 valgomieji šaukštai smulkaus cukraus, 0,75 stiklinės grietinės, 25 g sviesto, druskos pagal skonį, kmynų.

MOLIŪGŲ ATSARGŲ

PARUOŠIMAS

Moliūgai acte Vieno kilogramo nunokusį tvirtą moliūgą nuplaukite, nulupkite, iš­ skobkite jo minkštimą ir iškrapštykite sėklas. Supjaustykite dideliais ga­ balais, apvirkite. Į pusę litro 9% acto įpilkite 0,25 stiklinės vandens, įberkite 250 g cukraus. 283


Į verdantį tiq)alą sumeskite moliūgo gabalėlius ir truputį pavirkite. Tada nukelkite nuo ugnies ir palikite iki rytdienos. Nupilkite nuovirą, vėl užvirinkite ir sudėkite į jį moliūgą. Truputį pavirkite, nukelkite nuo vi­ ryklės ir vėl palikite kitai dienai. Jeigu moliūgas dar bus žalias, pakar­ tokite dar kartą. Ataušintą moliūgą sudėkite į stiklainius ir užpilkite šaltu nuoviru. Stiklainius uždenkite celofanu arba pergamentu ir apriškite. Lai­ kykite vėsioje ir sausoje vietoje. Konservuoti moliūgai Nunokusį moliūgą su tvirtu gelsva? oranžiniu minkštimu perpjaukite pusiau, iškrapštykite sėklas, nulupkite odą. Supjaustykite 1 cm kubeliais, palaikykite 1—2 minutes verdančiame vandenyje ir ataušinkite šaltame. Į pusės litro stiklainį sudėkite 3 0 0 — 3 5 0 g moliūgo, įpilkite valgomąjį šaukštą acto, įmeskite 3—4 kvapiuosius gvazdikėlius, įberkite 3—4 žir­ niukus juodųjų pipirų, įmeskite gabalėlį c i n a m o n o , 1 lauro lapą, užpilkite verdančiu sūrymu (1 litrui vandens 3 arbatiniai šaukšteliai druskos ir 2 arbatiniai šaukšteliai cukraus). Stiklainius sandariai uždarykite. •

Marinuoti moliūgai Gerai nunokusius moliūgų vaisius nuvalykite ir supjaustykite kube­ liais (maždaug 3 c m 3 didumo). Standžiai sukiškite į stiklainius, ant dug­ no prieš tai sudėkite prieskonius — po 10 g krapų, petražolių ir salierų, po 3 g tarkuotų krienų, česnako, gabalėlių ankštpipirių, lauro lapų ir 2— 3 žirniukus juodųjų pipirų. Stiklainiai pripilami verdančio marinato, pa­ ruošto santykiu: vienas litras vandens — 600 ml 6% acto, 100 g druskos, 150 g cukraus. Stiklainiai sandariai uždaromi ir tuoj pat statomi į indą su karštu (ne mažiau kaip 80° C temperatūros) vandeniu ir sterilizuojami 10 minučių. Sterilizuoti stiklainiai ištraukiami iš vandens ir ataušinami ore. Marinuoti moliūgai, apipilti aliejumi, patiekiami kaip priedas prie mėsos patiekalų.

Šis augalas iš ankštinių šeimos. Jo tėvynė — Pietų Amerika. Iš pra­ džių pupelės buvo a u g i n a m o s kaip dekoratyvinė gėlė, o Rusijoje kaip daržovės imtos auginti tik XVII a. pradžioje. Kaukaze ir Bulgarijoje pupelės yra mėgstamas maistas. Pupelių vaisiuose gausu baltymų (iki 31%), tai daugiau negu kai kurioje mėsoje ir žuvyse. Apdorotų pupelių baltymų pasisavinama 60—75%. Pupelių sėklose daug inulino, flavanoidų, tokių organinių rūgščių kaip obuolių, citrinų, m a l o n o , sterinų, vitaminų (pantoteno, piridoksino, nikotino ir askorbino rūgščių). Pupelių sėklose daug arganino, kuris sergančiųjų cukriniu diabetu medžiagų apykaitą veikia panašiai kaip insulinas. Be to, pupelių sėklose yra betaino, tirozino, leicino, lizino, triptofano, cholino, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą ir baltymų sintezę. Pupelių sėklos tradicinėje medicinoje buvo vartojamas kaip cukraus kiekį mažinanti p r i e m o n ė . Pupelių nuoviras pasižymi viena iš nedaugelio augalų turimo cukraus kiekį mažinančių savybių, patikrintų ir pripažintų mokslinės medicinos. Įsidėmėkite... • Pridėjus sviesto, lašinių, rūkytos krūtininės, iš pupelių, žirnių ir lęšių galima išvirti daug maistingų valgių. Pupelės skanesnės už žirnius ir lęšius. Jos būna baltos ir spalvotos, jų sėklos įvairaus didumo. Sveikų pupelių sėklos blizga, stambios, visos vienodos spalvos ir didumo. • Prieš verdant ankštinius reikia perrinkti, išmesti sugedusias sėklas ir stropiai nuplauti; kad pupelės, žirniai arba lęšiai greičiau ir visi kartu išvirtų, juos reikia mirkyti šaltame vandenyje 3—4 valandas. • Ankštinių je,

284

nepatartina

mirkyti pernelyg

ilgai,

ypač šiltoje patalpo­

nes jie gali surūgti.

285


• Mirkytas pupeles pastatykite ant ugnies virti, o kai tik užvirs, įpil­ kite dar šiek tiek šalto vandens. Tą padarykite 3—4 kartus. Po 30—40 minučių pupelės bus išvirusios. Jeigu norite, kad jos būtų skanesnės ir maistingesnės, vandenį, kuriame verda pupelės, tuoj pat nupilkite, kai jos užverda, ir dar kartą užpilkite šaltu vandeniu, o į jį įpilkite 3 šaukštus aliejaus. Virkite, kol išvirs. • Vanduo, kuriame mirkomi ankštiniai, ypač pupelės, pasidaro ne­ malonaus skonio, todėl jį reikia nupilti. Mirkytos sėklos verdamos švie­ žiame nesūdytame vandenyje, druskos įberiama tik baigiant virti, nes pasūdytame vandenyje jos verda daug ilgiau. Tokį pat poveikį, ypač ver­ dant pupeles, turi ir vandens kietumas: kietame vandenyje pupelės verda kur kas ilgiau negu minkštame.

PUPELIŲ PATIEKALAI Neprinokusių

pupelių

salotos

A n k š t y s n u p l a u n a m o s , nupjaunami galeliai. Supjaustytos ankštys verdamos nedideliame kiekyje pasūdyto pagal skonį vandens, paskui nu­ s u n k i a m o s . P r i d e d a m a pusžiedžiais supjaustytų svogūnų, sutrintų su žiupsneliu druskos, ir išmaišoma. Mišinys pagardinamas sviestu, actu, cukrumi, pipirais, susmulkintais krapais arba petražolėmis, viskas gerai išmaišoma. Išdėdama ant lėkštės ir papuošiama virtų kiaušinių ir raudo­ nų pomidorų griežinėliais. Pagal skonį salotas galima sutaisyti su grūstais česnakais. Žiemą valgomos sterilizuotos j a u n o s pupelės. • 500 g neprinokusių pupelių, 80 g svogūnų galvelių, 100 g raudonų pomidorų, kiaušinis, 50 ml aliejaus, petražolių lapelių ir krapų, cukraus, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Pupelių paštetas P u p e l ė s išverdamos, pertrinamos, sumaišomos su pakepintais svo­ gūnais, įpilama aliejaus, įberiama druskos pagal skonį, įpilama acto, vis­ kas gerai išmaišoma, išdėdama ant lėkštės ir ataušinama.

su sviestu, įbėrus druskos pagal skonį, kol pasidaro visiškai minkštos. Apibarstomos susmulkintomis petražolėmis ir patiekiamos kaip priedas prie troškintos, keptos ar pakepintos mėsos. • 600 g jaunų pupelių ankščių, 50 g sviesto, petražolių lapelių, druskos pagal skonį. Pupelės aliejuje Pupelės išverdamos, paskui kepamos keptuvėje su aliejumi, kol ap­ kepa rusva plutelė, įdedama pakepintų svogūnų, įberiama druskos, pipi­ rų, viskas gerai išmaišoma ir ataušinama. Prieš patiekiant apibarstoma kapotais žalumynais. • 1 stiklinei pupelių— 1 svogūno galvelė, 2 valgomieji šaukštai aliejaus. Pupelės su sviestu ir svogūnais Pupelės nuplaunamos ir m i r k o m o s šaltame vandenyje 3—4 valan­ das, paskui vanduo nupilamas, pupelės užpilamos šviežiu vandeniu ir pastatomos virti. Kai pupelės išverda, vanduo nupilamas, p r i d e d a m a svieste pakepintų svogūnų, pasūdomą ir išmaišoma. Taip pat galima paruošti ir žirnius. • 1 stiklinei pupelių — 0,5 arbatinio šaukštelio druskos, 1 galvelė svogūno ir I valgomasis šaukštas sviesto. J a u n o s pupelės su grietine Pupelės nuvalomos, n u p l a u n a m o s ir išverdamos pasūdytame pagal skonį vandenyje. N u s u n k i a m o s ir užpilamos gerai išplakta grietine, į ku­ rią galima dėti grūsto česnako arba įberti smulkiai pjaustytų krapų. Patiekiamos kaip salotos arba priedas prie keptos mėsos. • 500 g jaunų pupelių, 250 g grietinės, 5—6 skiltelės česnako, krapų, druskos pagal skonį. Pupelės pomidorų padaže Pupelės išverdamos kaip aprašyta anksčiau, vanduo nupilamas, pri­ dedama svieste pakepintų svogūnų, įpilama pomidorų tyrės, pasūdomą, išmaišoma ir pašildoma.

• 1 stiklinei pupelių — 2 — 3 valgomieji šaukštai aliejaus, 1 svogūno galvelė.

• 1 stiklinei pupelių — 2 valgomieji šaukštai pomidorų tyrės, 1 galvelė svogūno ir 1 valgomasis šaukštas sviesto.

J a u n ų pupelių garnyras Šviežių pupelių ankštys nuvalomos, n u p l a u n a m o s , supjaustomos il­ gomis p l o n o m i s j u o s t e l ė m i s ir troškinamos nedideliame kiekyje vandens

Pupelės p o m i d o r ų padaže su grietine Konservuotos pupelės pašildomos virš garų ir nusunkiamos. Į lėkštę įpilama pomidorų padažo, ant jo sudedamos pupelės ir užpilamos grie-

286

287


tinę. Patiekiamos su keptomis bulvėmis arba su d u o na ar pyragu. Valgant padažas sumaišomas su grietine. • 1 stiklainis konservuotų pupelių ankščių, 0,5 1 pomidorų padažo, 500 g tirštos grietinės. Jaunos pupelės su majonezu Nuvalytos, nuplautos ir perpjautos pusiau pupelių ankštys suberiam o s į verdantį pasūdytą vandenį, kur įmetama ir krapų šakelė. Verdamos uždengtos, kol suminkštėja. Gerai nusunkiama, išdėdama į didelę lėkštę, papipirinama ir užpilama majonezu, sumaišytu su grietine arba su trupu­ čiu garstyčių. Papuošiama petražolių šakelėmis, gražiai supjaustytais ri­ dikėliais ir pomidorais.

Riešutų p a d a ž a s žalioms pupelėms Graikinių riešutų branduoliai sugrūdami su česnaku, įberiama drus­ kos, maltų raudonųjų pipirų, smulkiai pjaustytų svogūnų ir kinzos lapų (arba petražolių). Viskas sumaišoma ir atskiedžiama actu. • 100 g graikinių riešutų 100 g svogūnų galvelių arba laiškų, 50 g žalumynų, 0,25 stiklinės acto, 1 skiltelė česnako. Prancūziškai paruoštos jaunos pupelių ankštys Pupelės n u v a l o m o s , sumetamos į verdantį pasūdytą vandenį ir ver­ damos uždengtos, kol suminkštėja. Pomidorai nulupami ir sutarkuojami plastmasine trintuve. Išsiskyru­ sios sultys p a s ū d o m o s ir verdamos svieste, kol pasidaro norimo tirštumo.

Patiekiamos kaip šaltas patiekalas arba kaip priedas.

Jomis užpilamos virtos pupelės. Patiekiant papipirinamos ir papuošiamos

• 600 g pupelių, 250 g majonezo, 50 g grietinės, krapų, draskos pagal skonj, petražolių lapelių arba krapų, raudonų ridikėlių, raudonų pomidorų.

kietai virtų kiaušinių griežinėliais. • 800 g pupelių, 100 g sviesto, 800 g pomidorų, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų, 2 kiaušiniai.

P u p e l ė s su riešutais Pupelės perrenkamos, n u p l a u n a m o s , 3 — 4 valandas pamirkomos šal­ tame vandenyje, paskui vanduo nupilamas, pupelės vėl užpilamos šaltu vandeniu ir išverdamos. Tada į pupeles d e d a m a smulkiai pjaustytų svo­ gūnų galvelių ir užverdamą. Graikinių riešutų branduoliai sugrūdami, sudedami į pupeles, api­ barstomi druska, pipirais, ir viskas gerai išmaišoma mediniu šaukštu. Paruoštos pupelės perdedamos į salotinę arba gilų porcelianinį indą ir prieš patiekiant apibarstomos kapotais žalumynais. Pupeles su riešutais galima patiekti ir karštas, ir šaltas. • 1 stiklinei pupelių 75 g žalumynų.

Jaunos pupelių ankštys su kiaušinių trynių padažu Nuvalytos, nuplautos ir supjaustytos jaunos ankštys užpilamos ver­ dančiu pasūdytu vandeniu ir išverdamos kartu su smulkiai pjaustytais svogūnais ir citrinų griežinėliais. Viskas nusunkiama ir apipilama ištir­ pintu sviestu. Žali kiaušinių tryniai išplakami, į j u o s įpylus 100 ml van­ dens ir acto. Ant nedidelės ugnies visą laiką maišant išverdamas padažas, kuriuo užpilamos pupelės. • 600 g pupelių, 60 g sviesto, 50 g svogūnų galvelių, 3 kiaušinių tryniai, 60 ml acto, citrina, druskos pagal skonį.

50 g graikinių riešutų branduolių, 1 svogūno galvelė,

Pupelės su kumpiu garstyčių padaže

Pupelių ankštys su riešutų padažu Pašalinamos pupelių ankščių gyslelės, ankštys nuplaunamos šaltu vandeniu, supjaustomos ir dedamos į verdantį pasūdytą vandenį (žalios pupelės išverda maždaug per 15—20 minučių). Išvirusios pupelių ankštys išpilamos į sietelį arba kiaurasamtį, lei­ džiama nuvarvėti vandeniui, tada perdedamą į salotinę arba gilų porce­

Pupelės troškinamos su kumpio gabalėliais nedideliame kiekyje van­ dens. Paskui p a g a r d i n a m a garstyčių padažu: karštu vandeniu atskiedžiamos garstyčios, įdedama sviesto, įberiama miltų, gerai išmaišoma, įberia­ ma cukraus, įspaudžiama citrinos sulčių, užverdamą, nukeliama nuo ug­ nies ir supilami išplakti kiaušinių tryniai.

lianinį indą ir užpilamos paruoštu riešutų padažu, kurio paruošimo būdas

• 400 g pupelių

aprašytas toliau.

• Padažui: 2 valgomieji šaukštai garstyčių, 2 valgomieji šaukštai sviesto, 2 valgomieji šaukštai kvietinių miltų. 1,5 stiklinės vandens, 6 gabalėliai cukraus, 0,5 citrinos, 6 kiaušinių tryniai.

Patiekiant apibarstomos smulkiai supjaustytais petražolių lapais arba krapais.

288

19—2

250 g kumpio, 0,5 stiklinės vandens.

289


Pupelių ankštys su grietine Pupelių ankštys nuvalomos, pašalinamos gyslelės, ankštys supjaus­ tomos įstrižai, užpilamos nedideliu kiekiu verdančio vandens ir verda­ m o s uždengtame puode ant didelės ugnies. Kai pupelės suminkštėja, nuo­ viras nupilamas, pasūdomas, įberiamas žiupsnelis cukraus, uždaroma mil­ tais, praskiestais šaltu pupelių nuoviru (0,5 stiklinės), paverdama, įpila­ ma pagal skonį acto ir grietinės. Patiekiamos prie mėsos arba kaip atski­ ras patiekalas. • 800 g pupelių ankščių, 1 valgomasis šaukštas miltų, 0,5 stiklinės grietinės, druskos pagal skonį, cukraus, acto pagal Skonį, 2 stiklinės vandens. Pupelių ankštys su kefyru Nuplautos pupelių ankštys supjaustomos, sumetamos į verdantį pa­ sūdytą vandenį, išverdamos ir išverčiamos į sietelį, paskui pupelės perd e d a m o s į puodą, pridedama pakepintų, smulkiai pjaustytų svogūnų, įpi­ lama lydyto sviesto, išmaišoma, puodas uždengiamas dangčiu ir verdama ant silpnos ugnies 5 minutes. Pupelės patiekiamos apibarstytos petražolių lapeliais ir krapais, at­ skirai duodama kefyro su smulkintu česnaku. • 800 g pupelių ankščių, I svogūno galvelė, 3 stiklinės kefyro, 4 valgomieji šaukštai lydyto sviesto, česnako ir petražolių lapelių arba krapų pagal skonį, 3 stiklinės vandens, druskos pagal skonį. Pupelių ankštys su jogurtu ( b u l g a r ų valgis) Pupelės nuvalomos, pašalinamos gyslelės, sudedamos ant paskru­ dintų svogūnų, apibarstomos saldžiaisiais pipirais, pridedama nuplautų, supjaustytų pomidorų, krapų ir petražolių, pasūdomą. Troškinama, kol beveik suminkštėja, uždaroma vandeniu praskiestais miltais ir paverda­ ma. Pupelės lėkštėje apipilamos tirštu jogurtu ir patiekiamos su pyragu kaip pagrindinis patiekalas arba kaip priedas prie mėsos. • 800 g pupelių ankščių, 80—-100 g aliejaus, 120 g svogūnų galvelių, 1 arbatinis šaukštelis saldžiųjų pipirų, 4 pomidorai, 1 valgomasis šaukštas krapų, 1 valgo­ masis šaukštas petražolių lapelių, druskos pagal skonį, 10 g miltų, 0,25 0,5 1 jogurto. Pupelės su bulvėmis Atskirai išverdamos pupelės ir bulvės. Virtos bulvės supjaustomos gabalėliais, pakepinamos ir sumaišomos su pupelėmis. Ten pat pilama grietinė, dedama smulkiai pjaustyto svogūno, pomidorų tyrės, druskos 290

pagal skonį, maltų juodųjų pipirų, po to dar kartą sumaišoma, puodas uždengiamas dangčiu ir pakišamas troškinti orkaitėn arba ant nedidelės ugnies. • 1 stiklinei pupelių — 500 g bulvių, 2 galvelės svogūnų, po 2 valgomuosius šaukštus grietinės, pomidorų tyrės ir sviesto. Jaunos pupelių ankštys su kiaušiniais Nuvalytų ir nuplautų pupelių ankštys perpjaunamos pusiau. Išverda­ mos pasūdytame pagal skonį vandenyje ir nusunkiamos. Kiaušiniai išverdami kietai ir supjaustomi smulkiais kubeliais. Sumaišoma su virto­ mis pupelių ankštimis. Viskas apipilama ištirpintu sviestu ir apibarstoma smulkiai pjaustytomis petražolėmis. Patiekiamos karštos. Galima valgyti ir kaip priedą prie kepintos mė­ sos. Vietoj virtų kiaušinių galima dėti tarkuoto sūrio arba brinzos. • 600 g pupelių, 2 kiaušiniai, 50 g sviesto, petražolių lapelių arba krapų, drus­ kos pagal skonį. Lobio Pašalinamos pupelių ankščių gyslelės, ankštys n u p l a u n a m o s , su­ pjaustoma svogūno galvelė. Viskas sudedama į indą, įdedama sviesto, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį, įpilama keletas šaukštų sulti­ nio, užverdamą. Į d e d a m a kinzos, baziliko, petražolių. Pupelės užpilamos laktais kiaušiniais ir apkepamos orkaitėje. • 1 kilogramui pupelių ankščių arba 2 stiklainiams konservų — 5—6 valgomieji šaukštai sviesto, 4 kiaušiniai, 2 svogūnų galvelės, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį. Pupelių kotletai su grybų p a d a ž u Išvirtos pupelės sumaišomos su piene mirkytu pyragu, sumalamos mėsmale, įmušami žali kiaušiniai, įberiama druskos ir gerai išmaišoma. Iš paruoštos masės padaromi kotletai, apvoliojami džiūvėsėliais ir apke­ pinami keptuvėje įkaitintame svieste. Patiekiami su grybų padažu. • 2 stiklinėms pupelių — 50 g malto pyrago, 0,25 stiklinės pieno, 2 kiaušiniai, 20 g džiovintų grybų, 0,5 valgomojo šaukšto miltų, 2 valgomieji šaukštai džiūvėsėlių ir 3 valgomieji šaukštai sviesto. Troškintos su sūriu pupelės Jaunos žalių ar prinokusių pupelių ankštys nuplaunamos, atskiriami plaušai, ankštys supjaustomos skersai 2 — 3 cm dydžio gabalėliais. Troški291


narnos sudėtos ant skrudintų svogūnų, apibarstoma druska ir kmynais, kol suminkštėja, tai yra 15—20 minučių, kol nuoviras beveik išgaruoja. Prieš patiekiant užpilamos kiaušiniais, išmaišytais su pienu, ir maišoma, kol kiaušiniai sukreka. Šį patiekalą galima paruošti iš šaldytų pupelių. Patiekiant apibarsto­ ma tarkuotu sūriu. Patiekiama su bulvėmis, sūria duona ar pyragu. • 500 g jaunų pupelių ankščių, 80 g sviesto, 40 g svogūnų galvelių, kmynų, 4 kiaušiniai, 6 valgomieji šaukštai pieno, 40 g kieto sūrio. Pupelių ir bulvių a p k e p a s Atskirai išvirtos bulvės ir pupelės s u m a l a m o s mėsmale, įberiama druskos ir išmaišoma. Pusė paruoštos košės išdėdama į sviestu pateptą keptuvą, išlyginama, suberiami pjaustyti svogūnai, ant jų sudedama liku­ si košė, vėl išlyginama, apšlakstoma sviestu ir apkepama. • 2 stiklinėms pupelių — 500 g bulvių, 2 galvelės svogūnų, 2 valgomieji šaukš­ tai sviesto. Pupelių ir morkų apkepas Smulkiai supjaustytos morkos paskrudinamos. Atskirai išverdamos pupelės ir pertrinamos. Paskui m o r k o s ir p u p e l ė s sumaišomos, įmušamas kiaušinis, įdedama sviesto ir įberiama druskos. Gerai išmaišius sudeda­ ma į sviestu pateptą ir maltais džiūvėsiais pabarstytą keptuvą arba kepi­ mo skardą, patepama grietine ir a p k e p a m a . • 350 g morkų, 150 g pupelių, 50 g sviesto, 1 kiaušinis, 2 valgomieji šaukštai maltų džiūvėsių, grietinės, druskos, cukraus. Su sūriu ir pomidorais apkeptos pupelės Konservuotos pupelės nusunkiamos, s u d e d a m o s į gerai pateptą ir grūstais džiūvėsiais pabarstytą k e p i m o formą, užpilamos grietinėlės ir kiaušinių plakiniu, apibarstomos druska ir pipirais, ant viršaus dedami storais griežinėliais supjaustyti pomidorai, pasūdomi ir apibarstomi tar­ kuotu sūriu. Apkepama orkaitėje, prieš baigiant kepti apšlakstoma svies­ tu. Patiekiamos su bulvėmis arba kaip priedas prie greitai pagaminamų patiekalų ir kepsnio. • 250 g konservuotų pupelių ankščių, 400 g pomidorų, 40 g sviesto, 20 g grūstų džiūvėsių kepimo formai pabarstyti, aštuntadalis litro grietinėlės, 2 kiaušiniai, druskos, maltų pipirų, 40 g kieto sūrio, 2 0 — 4 0 g sviesto apšlakstymui. Pupelės su kuraga Smulkiai pjaustyta svogūno galvelė kartu su kuraga (iš anksto pa­ mirkyta 15 minučių šiltame vandenyje) p a k e p i n a m a su aliejumi, įberia292

ma druskos, pipirų, ir viskas perdedamą į puodą su konservuotomis pu­ pelėmis. Ten pat sudedami išgliaudyti ir mėsmale sumalti graikiniai rie­ šutai. Viskas v e r d a m a 10 minučių, paskui nukeliama nuo ugnies. Patie­ kiant apibarstoma smulkiai pjaustytais žalumynais. • 1 kg konservuotų pupelių, 100 g kuragos, 3 valgomieji šaukštai išgliaudytų graikinių riešutų, 3 valgomieji šaukštai aliejaus, 0,5 svogūno, petražolių lapelių arba krapų. Pupelės su džiovintomis slyvomis ir m e d u m i Morkos smulkiai supjaustomos ir troškinamos svieste įpylus nedaug vandens. Paskui troškintos m o r k o s sumaišomos su pupelėmis, pridedama išmirkytų džiovintų slyvų be kauliukų, medaus ir troškinama dar 5 mi­ nutes. Patiekiant apibarstoma smulkintais skrudintais riešutais. • 200 g konservuotų pupelių, 200 g morkų, 200 g džiovintų slyvų, 100 g me­ daus, 100 g sviesto, 100 g gliaudytų riešutų. J a u n ų pupelių ankščių sriuba Pupelės n u v a l o m o s , nuplaunamos, smulkiai supjaustomos ir sudeda­ mos į verdantį pasūdytą vandenį. Verdamos, kol suminkštėja. Svogūnai smulkiai supjaustomi ir paskrudinami aliejuje, įberiama miltų, keletą kar­ tų pamaišoma ir apibarstoma raudonaisiais pipirais, paskui tuoj sumaišo­ ma su virtomis pupelėmis. Pridedama kaukazinių slyvų ir ryžių, sriuba baigiama virti. • 500 g jaunų pupelių ankščių, 100 g svogūnų galvelių arba 10 svogūnų laiškų, 50 ml aliejaus, 50 g ryžių, 10 žalių kaukazinių slyvų, maltų raudonųjų pipirų, 5—6 skiltelės česnako, druskos. Juodkalnietiška sriuba Baltosios išvirtos pupelės pertrinamos per sietelį, sudedamos į nuo­ virą, kuriame virė, pridedama smulkiai pjaustytų raugintų agurkų ir ver­ dama dar 1 0 — 1 5 minučių. Patiekiama su grietine ir žalumynais. • 1 stiklinė baltųjų pupelių, 2 rauginti agurkai, po 1 valgomąjį šaukštą petražo­ lių lapelių ir'krapų. Pupelių sriuba su pomidorų tyre Pupelės p a m e r k i a m o s šaltame vandenyje. P o 3 — 4 valandų vanduo nupilamas, pupelės sudedamos į mėsos sultinį. Verdama ant nedidelės ugnies. Truputį p a k e p i n a m o s taukuose susmulkintos petražolių šaknelės, morkos ir svogūnų galvelės, pabaigoje įpilama pomidorų tyrės, o kai 293


pupelės suminkštėja, viskas supilama į verdančią sriubą. Pasūdomą pagal skonį ir verdama dar 20 minučių. Prieš patiekiant apibarstoma susmulkintais petražolių lapeliais ir kra­ pais. Šitą sriubą galima išvirti ir su sultiniu, kuriame virė rūkyta krūti­ ninė arba nugarinė. • 500 g mėsos arba 250 g rūkytos mėsos, 300 g pupelių, 1 morka, petražolė, 1 svogūno galvelė, 2 valgomieji šaukštai pomidorų tyrės, 1 valgomasis šaukštas sviesto arba margarino, krapų. Rauginta pupelių sriuba (slovakų valgis) Švarios pupelės mirkomos šaltame vandenyje 12 valandų ir t a m e pačiame vandenyje išverdamos. Pridedama supjaustytų bulvių, įberiama druskos, įmetama lauro lapų ir verdama 10 minučių. Lauro lapai išgrie­ biami. Į sriubą supilamas uždaras iš miltų ir grietinės, paverdama ir pa­ gardinama krapais. Vietoj krapų galima dėti 40 g spirgintų rūkytų lašinių. • 150 g pupelių, 200 250 g bulvių, druskos, lauro lapų, 500 g grietinės, 20 g miltų, krapų. Rūgusio pieno sriuba su pupelių ankštimis Rūkyti lašiniai supjaustomi šiaudeliais, paspirginami, ant jų deda­ m o s neatšildytos pupelės, užpilama vandeniu ir pusiau išverdamą. Įpila­ ma pieno, sumaišyto su avižų dribsniais (iš anksto pamirkytais, kad grei­ čiau išvirtų) ir išverdamą. Sriuba pagardinama citrinos sultimis ir kiau­ šinių tryniais. Į kiekvieną lėkštę sriubos įmetamas gabalėlis sviesto. • 20 g rūkytų lašinių arba sviesto, 1 nedidelė dėžutė šaldytų pupelių ankščių, 0,5 1 rūgusio pieno, 0,5 1 saldaus pieno, 1 valgomasis šaukštas avižinių dribsnių, citrinos sulčių, 1 kiaušinio trynys, 20 g sviesto. Pupelių sriuba su kefyru Švarios pupelės p a m i r k o m o s vandenyje ir tame pačiame vandenyje išverdamos. Uždaromos paskrudintais miltais ir rūkytais lašiniais, paverdamos ir pertrinamos per sietelį arba sumaišomos maišytuvu. Praskie­ džiamos sultiniu, pasūdomos, įmaišoma pomidorų pastos ir kefyro. Į sul­ tinio puodelį arba į lėkštę įdedama gabalėlių pakepintos dešros, įberiama petražolių lapeiių ir pakepintos j u o d o s duonos. • 150 g pupelių, kiaulienos kaulų ir daržovių sultinio, 40 g rūkytų lašinių, 40 g miltų, druskos pagal skonį, 4 - 6 valgomieji šaukštai pomidorų pastos, 0 , 5 - 1 1 kefyro, 100 g dešros, petražolių lapelių arba krapų. 294

Rauginta pupelių sriuba su rūkyta m ė s a (slovakų valgis) Pupelės m i r k o m o s šaltame vandenyje ir j a m e išverdamos įmetus lau­ ro lapų (be druskos). Išvirusios pupelės užpilamos virtos mėsos sultiniu, pagardinamos svogūnais, saldžiaisiais pipirais ir česnakais, pavirtais pie­ ne. Įpilama grietinės, kaitinama, kol užverda. Į sriubą įpilama rūgšties, sumetama gabalėliais supjaustyta rūkyta mėsa. Vietoj pupelių galima vartoti lęšius, kurių nereikia prieš verdant mir­ kyti. Jie verda trumpiau negu pupelės. Šitos sriubos skonis būna įdomesnis, kai paruošiama iš anksto. • 150 g pupelių, lauro lapų, 150—200 g rūkytos menties, 30 g lašinių, 30 g svogūnų galvelių, 30 g miltų, saldžiųjų pipirų ir česnakų, 1 stiklinė pieno, 125 g grietinės, druskos pagal skonį, acto, cukraus. Pertrintų pupelių sriuba Iš paruoštų šakninių daržovių išverdamas sultinys. Išvirus perkošiamas. Pupelės išverdamos atskirai, nesūdytame vandenyje, pertrinamos ir supilamos į sultinį. Miltai paskrudinami, praskiedžiami sultiniu ir supi­ lami į sriubą. Kiaušinio trynys išplakamas su grietinėle ir plona srovele pilamas į sriubą visą laiką maišant. Tada sriuba palaikoma ant ugnies 10 minučių, bet neužverdama. Patiekiama su pyrago džiūvėsiais. • 350 g pupelių, 250 g šakninių daržovių (morkų, porų, salierų), 1 kiaušinio trynys, du trečdaliai stiklinės grietinėlės, 2 valgomieji šaukštai kvietinių miltų, 1—2 valgomieji šaukštai sviesto, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų, lauro lapų. Pupelių tyrės ir daržovių sriuba Baltųjų pupelių tyrė atskiedžiama pupelių ir daržovių nuoviru. Į sriu­ bą sudedamos supjaustytos nedideliais kubeliais ir išvirtos sultinyje dar­ žovės (morkos, salierai, kopūstai ir porai). Sriuba uždaroma grietinėle, kiaušinio tryniu ir sviestu. • 1,5 kg kilogramo pupelių tyrės, 250 g daržovių, 100 g grietinėlės, 2 kiaušiniai, 50 g sviesto. Ispaniška pupelių tyrės sriuba Į paprastą pertrintų baltųjų pupelių sriubą, pagardintą grietinėle ir sviestu, sumeskite keptą, nuluptą, šiaudeliais supjaustytą vienmetę rau­ doną saldžiąją papriką ir pomidorus, supjaustytus mažyčiais gabalėliais, šiek tiek paskrudintais svieste su trupučiu smulkiai pjaustytų svogūnų. Sriubą patiekite karštą. 295


Pupelių tyrės ir ryžių sriuba { paprastą baltųjų pupelių tyrę, pagardintą sviestu ir grietinėle, įdė­ kite virtų ryžių (juos virkite vandenyje 15 minučių) ir iškeptos, nuluptos ir be sėklų žalios saldžiosios vienmetės paprikos, supjaustytos šiaude­ liais. Kitoje lėkštėje paduokite paskrudintus svieste skrebučius.

Jaunos pupelių ankštys p o m i d o r ų padaže Pupelės nuvalomos ir supjaustomos m a ž d a u g 4 cm gabalėliais. Nu­ plikinamos karštu pasūdytu pagal skonį vandeniu ir nusunkiamos. Smul­ kiai supjaustomi svogūnai ir kepinami aliejuje, kol suminkštėja. Atskirai aliejuje patroškinamos susmulkintos morkos ir petražolių šaknys. Gerai prinokę pomidorai nulupami ir sutarkuojami. Leidžiama pavirti 15 minu­ čių, įberiama druskos, cukraus, įpilama acto, pridedama kepintų svogū­ nų, troškintų daržovių šaknų, įmetama keli žirniukai juodųjų pipirų, lau­ ro lapų ir pavirtų jaunų ankščių. Išvirus (10 minučių) apibarstoma pjaus­ tytais petražolių lapeliais, ir tebeverdantis skystis išpilstomas į stiklai­ nius. Tuojau pat sandariai uždaroma, indai statomi į karštą (80° C tem­ peratūros) vandenį ir 40 minučių sterilizuojami.

• 1,5 kg pupelių tyrės, 50 g įyžių, 50 g saldžiųjų ankštpipirių, 100 g grietinėlės, 2 kiaušiniai, 50 g sviesto, 150 g pyrago.

Patiekiamos kaip atskiras patiekalas arba kaip garnyras prie kepintos ar keptos mėsos.

• 1,5 kg pupelių tyrės, 2 kiaušiniai, 100 g grietinėlės, 50 g sviesto, 100 g rau­ donų saldžiųjų ankštpipirių, 100 g pomidorų. P u p e l i ų tyrės ir vermišelių sriuba Į paprastą baltųjų pupelių tyrės sriubą, pagardintą grietinėle ir svies­ tu, prieš patiekdami sudėkite vandenyje virtus vermišelius.

Milanietiška pupelių tyrės sriuba Į baltųjų pupelių tyrę, pagardintą sviestu ir grietinėle, sudedami at­ skirai vandenyje virti makaronai, supjaustyti 0,5 cm ilgio gabalėliais ir smulkiai supjaustyti pomidorai, pakepinti svieste su trupučiu smulkintų svogūnų. Atskirai lėkštėje d u o d a m a tarkuoto sūrio. • 1,5 kg pupelių tyrės, 50 g makaronų, 100 g pomidorų, 100 g grietinėlės, 2 kiaušiniai, 50 g sviesto, 50 g sūrio.

PUPELIŲ A T S A R G Ų P A R U O Š I M A S Sterilizuotos jaunos pupelių ankštys Jaunos ankštys paruošiamos tučtuojau nuskynus. Konservuojamos nepjaustytos, nupjaunami tik smailūs galeliai. Trumpai ( 2 — 3 minutes) palaikoma verdančiame pasūdytame vandenyje, kad šiek tiek suminkštė­ tų. Standžiai sustatomos vertikaliai stiklainiuose ir užpilamos karštu pa­ sūdytu pagal skonį vandeniu. Sterilizuojamos 60 minučių. Kad išliktų natūrali ankščių spalva, verdant galima įmesti į vandenį špinatų. Šitaip paruošti jaunų ankščių konservai gali būti valgomi kaip prie­ das prie nemėsiškų ir mėsos patiekalų. Taip pat galima patiekti kaip gar­ nyrą, prieš patiekiant nusunkiamas v a n d u o ir apipilama karštu sviestu, apibarstoma maltais džiūvėsiais arba tik uždedamas gabalėlis sviesto; ga­ lima patiekti ir kaip salotas, sutaisytas su svogūnais, česnakais, actu ir aliejumi. 296

• 1 kg jaunų pupelių ankščių 80 g svogūnų galvelių, pakepintų 50 ml alie­ jaus, 300 g pomidorų, 100 g morkų, 20 g petražolių šaknų, patroškintų 50 ml aliejaus, 5 g acto, 20 g cukraus, 5—6 juodųjų pipirų žirniukai, du lauro lapai, petražolių lapelių, druskos pagal skonį. Marinuotos jaunos pupelių ankštys Smailūs ankščių galeliai nupjaunami, ankštys nuplaunamos tekančiu vandeniu ir 2 — 3 m i n u t e s palaikomos verdančiame p a s ū d y t a m e pagal skonį vandenyje, kad šiek tiek suminkštėtų, t.y. nelūžtų lenkiamos. Stan­ džiai sukišamos į stiklainius stačios, prieš tai ant dugno p a d e d a m a po gabalėlį aštriojo ar saldžiojo ankštpipirio, krapo, saliero šakelę ir keletą skiltelių nulupto česnako. Šitaip prikišti stiklainiai užpilami marinatu, paruoštu santykiu: 1 1 vandens — 50 g druskos, 80 g cukraus ir 300 ml 6% acto. Stiklainiai sandariai uždaromi metaliniais dangteliais ir tuoj pat sterilizuojami 15 minučių. Jei norite, galite daugiau berti druskos, cukraus ir pilti acto.

-

297


niai, kurie beveik nebeturi išorinio apvalkalo. Tokiuose žirniuose šiurkščios ląstelienos, ir jie kur kas greičiau išverda.

mažai

• Prieš verdant žirnius ir pupeles reikia nuplauti karštu vandeniu ir pamerkti į šaltą vandenį. Tada jie išverda greičiau ir būna skanesni.

Laukiniai žirniai auga Viduržemio jūros pakrantėse, Indijoje, Tibete. Iš ten j i e ir paplito j Europos šalis. Šį augalą žmonės pažįsta daugelį tūkstantmečių. Atkastuose pastatuose iš ankstyvojo akmens ir bronzos periodo rasta žirnių sėklų. Rusijos teritorijoje žirniai žinomi nuo neatme­ namų laikų. Ne veltui padavimuose sakoma: „Tai buvo tada, kai valdė caras Ž i r n i s " , kai kalbama apie labai senus įvykius. G y d o m o s i o s ir maistingosios žirnių savybės taip pat seniai ž i n o m o s . Daugelis senovės Rusijoje iš žirnių gaminamų produktų ir verdamų val­ gių seniai pamiršti. Vargu ar dabar begalima paragauti „ D o m o s t r o j u j e " * aprašyto žirnių sūrio arba žirnių lakštinių. Dietines žirnių rūšis kultivuoti pradėjo daržininkai mėgėjai dar vidu­ riniais amžiais, XVI a. Olandijoje. Žirniai vertingi tuo, kad turi daug vitaminų ir mineralinių druskų. Nė kiek neperdeda tie, kas lygina papras­ tą žirnio grūdelį su polivitaminų tablete. Svarbiausių vitaminų ( C , PP, A, B grupės) kompleksai, geležies, kalio, fosforo druskų ir kitų medžiagų rasime žirniuose reikalingais kiekiais. Žirniuose taip pat daug baltymų, m a ž d a u g tiek, kiek vidutinio riebu­ mo jautienoje. Be to, žirniuose itin daug angliavandenių, tačiau daugiau­ sia fruktozių, kurias organizmas pasisavina ir be insulino. Kai kurie ty­ rinėtojai pabrėžia, kad žirniuose labai aktyvūs angliavandenių apyskaitos procesai, net teigia, kad j u o s e labai daug augalinio „insulino", o tai lemia žirnių savybę mažinti cukraus kiekį. Žirniai tradiciškai plačiai vartojami kulinarijoje. Jie konservuojami, gali būti laikomi metų metus, nepraranda maistingųjų savybių, skonio ir šviežumo. Įsidėmėkite... • balti,

Gerų žirnių grūdeliai yra stambūs, beveik vienodo didumo, būna geltoni ir žali. Be žirnių sėklų, parduodami ir skaldyti pusiau žir-

"Rusų XVI a. knyga (Vert. pastaba).

298

• Žirniai verda maždaug pusantros valandos. Užpilkite juos šaltu (o ne karštu, kaip kitas daržoves) vandeniu ir virkite ant nedidelės ugnies, uždengę dangčiu. Jeigu žirniai seni, ilgokai pabuvę, pamerkite juos iš anksto. Šiaip nebūtina jų mirkyti. • Verdant dą,

žirnius

nes žirniai

bus

nerekomenduojama papildyti

šalto

vandens

į puo­

neskanūs.

• Jei norite virtų žirnių košės, pertrinkite arba sugrūskite juos karš­ tus, kol dar neataušę, tada košė bus vientisa, be gumuliukų. • Žirnių ir pupelių ankštys lieka žalios, jeigu verdamos ant didelės ugnies pasūdytame vandenyje. Spalva mažiau pasikeičia, kai verdamos dideliame kiekyje vandens. • Žalieji šiek

tiek

žirneliai

smulkaus

verdami

išlieka

natūralios

spalvos,

jei

įberiama

cukraus.

• Žaliuosius žirnelius, skirtingai negu kitas daržoves, reikia virti nepasūdytame vandenyje. Sūdoma tada, kai jie beveik gatavi, antraip su­ verda ir praranda skonį. to

• Šaldytus žirnelius reikia berti į smarkiai verdantį vandenį, nereikia atšildyti — lieka daugiau vitaminų, žirneliai būna • Konservuotus

paskui

nuovirą

• Skystį, jame cukrų,

žaliuosius

žirnelius pašildykite

kartu

su

iš anks­ skanesni.

nuoviru,

o

nupilkite. kuriame

vitaminų

buvo

užkonservuoti

žirneliai,

ir mineralinių druskų yra

galima

tiek pat,

suvartoti —

kiek ir pačiuose

žirneliuose.

ŽIRNIŲ PATIEKALAI Žaliųjų žirnelių ir ž a l u m y n ų salotos Žirneliai sumaišomi su smulkiai tarkuotomis morkomis, smulkiai pjaustytais svogūnais, petražolių lapeliais arba krapais. Pagardinama cit­ rinos cedra, actu, aliejumi ir druska pagal skonį. 299


Išmaišoma ir tuoj pat patiekiama arba iki patiekiant laikoma šaldy­ tuve.

maišomi su žaliaisiais žirneliais, apipilami aliejumi, kuriuo buvo užpilti kepenėlių konservai. Patiekiama apibarsčius žalumynais.

• 250 g žirnelių, 200 g morkų, 50 g svogūnų galvelių, 40 ml aliejaus, 30 ml acto, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį, citrinos cedros.

• 40 g menkių kepenėlių, 100 g žaliųjų žirnelių, petražolių lapelių arba krapų.

Žaliųjų žirnelių ir virtų m o r k ų salotos Virtos m o r k o s supjaustomos mažyčiais kubeliais, s u m a i š o m o s su konservuotais žaliaisiais žirneliais. Sutaisomos su česnaku ir majonezu. • 80 g žaliųjų žirnelių, 70 g morkų, 20 g majonezo, 2 g česnako. Žaliųjų žirnelių ir p o m i d o r ų salotos Pomidorai supjaustomi kubeliais, sumaišomi su žirneliais ir majone­ zu. Papuošiami žalumynais. • 60 g pomidorų, 60 g žaliųjų žirnelių, 20 g majonezo, 5 g krapų. Žirnių salotos su obuoliais Žirniai išverdami, sumaišomi su pjaustytais obuoliais ir m o r k o m i s , patiekiami užpilti majonezu. • 80 g žirnių, 40 g morkų, 70 g obuolių, 30 g majonezo, druskos pagal skonį. K o n s e r v u o t i žalieji ž i r n e l i a i s u o b u o l i a i s Žirneliai nusunkiami. Į j u o s pridedama neluptų, plonomis skiltelė­ mis pjaustytų obuolių su sėklomis, taip pat plonais šiaudeliais pjaustytų salierų. U ž p i l a m a majonezu, paruoštu iš kiaušinių trynių ir aliejaus, pa­ gardintu citrinos sultimis, pasūdomą ir įberiama smulkiai tarkuotos cit­ rinos cedros. Salotos patiekiamos papuoštos kietai virtų kiaušinių griežinėliais. • 200 g konservuotų žirnelių, 200 g obuolių, 100 g salierų, 2 kiaušiniai, 60 ml aliejaus, druskos pagal skonį, pusės citrinos cedros, majonezo. Žalieji žirneliai su sūriu Išgliaudykite pusantro kilogramo žaliųjų žirnelių, išvirkite pasūdyta­ me vandenyje ir nusunkite. Pakepinkite su 4 valgomaisiais šaukštais alie­ jaus, trimis ketvirtadaliais stiklinės grūstų džiūvėsių ir sumaišykite su žirneliais. Išdekite ant lėkštės, apibarstykite tarkuotu sūriu. Patiekite su rūgusiu pienu. •

Žalieji žirneliai su m e n k i ų k e p e n ė l ė m i s Smulkiai sukapojamos m e n k ė s kepenys ir kietai virti kiaušiniai. Su300

Žirnių kukulių sriuba Žirnių miltus sumaišykite su kiaušiniais ir vandeniu. Tešla turi būti tokio kietumo kaip virtiniams. Iškočiokite ir supjaustykite gabalais (beje, tešla kukuliams pagal taisykles ne pjaustoma, o atplėšiami nedideli tešlos gabalėliai). \ mėsos sultinį sumetamos bulvės, užverdamos, tada sulei­ džiami kukuliai, paskaninama pakepintais svogūnais, lauro lapais, papipirinama, pasūdomą ir baigiama virti. Patiekiant apibarstoma žalumy­ nais. •

Žirnių sriuba su pomidorais Išvirkite mėsos su kaulais sultinį. { perrinktus ir perplautus žirnius įmeskite išilgai į dvi, keturias dalis perpjautą morką, užpilkite ataušintu sultiniu (dvi dalys s u l t i n i o — viena dalis žirnių) ir virkite uždengtame puode ant silpnos ugnies, kol suvirs tyrė. įpilkite pomidorų tyrės. Smul­ kiai supjaustykite svogūną ir pakepinkite su lašiniais. Paruoštus žirnius sumaišykite su karštu sultiniu; kai sriuba užvirs, sudėkite svogūnus, lauro lapus, įberkite pipirų, pasūdykite ir virkite 20 minučių. Atskirai galima patiekti skrebučių. Sriubą taip pat galima išvirti su kumpiu, rūkyta kiaulienos šonine arba nugarine. Pieniška žaliųjų žirnelių sriuba Sutvarkyti žalieji žirneliai užpilami pasūdytu pagal skonį verdančiu vandeniu ir išverdami. Tada supilamos manų kruopos, užpiltos nedideliu kiekiu šalto vandens. Po 5 minučių pilamas karštas pienas ir nukeliama nuo ugnies. Pagardinama sviestu. Patiekiant į kiekvieną lėkštę įmetama gabalėlių kietai virtų kiaušinių ir įberiama susmulkintų krapų. • 400 g žirnelių, 30 g manų kruopų, 200 ml pieno, kiaušinis, 40 g sviesto, krapų, druskos pagal skonį. Mėsiška sriuba su žirneliais Mėsa nuplaunama, supjaustoma gabalėliais, užpilama šaltu vande­ niu ir verdama ant didelės ugnies. Kai užverda, pasūdomą ir suberiami nuvalyti žirneliai. \ beveik gatavą sriubą sudedami taukuose paskrudinti 301


svogūnų laiškai su miltais, įpilama pomidorų tyrės, įberiama raudoninu pipirų. Nukėlus nuo ugnies įberiama smulkintų petražolių lapelių ir krapų. Sriuba patiekiama uždaryta kiaušiniu, išplaktu rūgusiame piene. • 400 g žaliųjų žirnelių, 40 g riebalų, 20 g miltų, kiaušinis, 250 grietinės, 20 g pomidorų tyrės, maltų raudonųjų pipirų, petražolių lapelių ir krapų, druskos pagal skonį. Žalieji ž i r n e l i a i s u s v i e s t u Žirneliai perrenkami, nuplaunami ir išverdami nedideliame kiekyje pasūdyto pagal skonį vandens. Nusunkiami ir apipilami ištirpintu svies­ tu, arba sviesto gabalėliai sudedami ant žirnelių, subertų į lėkštę. Api­ barstoma smulkiai supjaustytais petražolių lapeliais. Galima užpilti smul­ kiai supjaustytomis ir patroškintomis svieste iki geltonumo svogūnų gal­ velėmis. • I kg žaliųjų žirnelių, 60 g sviesto, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį.

•• •- —

•• -

. . . . . . .

Žalieji ž i r n e l i a i s u k e p t a i s k i a u š i n i a i s Žirneliai sutvarkomi ir išverdami pagal skonį p a s ū d y t a m e vandeny­ j e , nusunkiami ir užpilami pakaitintu sviestu. Kiaušiniai išplakami, į j u o s suberiami susmulkinti petražolių lape­ liai, juodųjų pipirų, druskos ir iškepami karštame svieste. Vienoje lėkštės pusėje sudedama kiaušinienė, kitoje — virti ir sviestu apipilti žirneliai. Tarp jų laipteliais sudedami žiedais pjaustyti raudoni pomidorai. Žiemos metu vietoj pomidorų galima dėti raugintų raudonų saldžiųjų ankštpipirių. Vietoj šviežių žaliųjų žirnelių galima vartoti ir konservuotus.. • 500 g žaliųjų žirnelių, 60 g sviesto, 6 kiaušiniai, 200 g raudonų pomidorų, maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį. Žalieji žirneliai su ryžiais

Žalieji žirneliai su šviežiomis bulvėmis Žirneliai ir skridinėliais supjaustytos morkos patroškinama nedide­ liame kiekyje aliejaus ir vandens. Bulvės nuskutamos ir išverdamos at­ skirai (dideli gumbai perpjaunami pusiau). Pakepinamos su likusiu svies­ tu. { j a s sudedami troškinti žirneliai su m o r k o m i s . įpilama 200 ml van­ dens, kuriame virė bulvės, apibarstoma susmulkintais krapais arba petra­ žolių lapeliais, kelias minutes verdama ant silpnos ugnies. • 650 g žaliųjų žirnelių, 300 g bulvių, 40 g šviežių morkų, 60 ml aliejaus, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį. •

A p k e p t i o r k a i t ė j e žalieji ž i r n e l i a i Išvirti pasūdytame vandenyje žirneliai suberiami į keptuvą, įpilama ištirpinto sviesto, apibarstoma smulkintais krapais arba petražolių lape­ liais, užpilama išplaktais rūgusiame piene kiaušiniais. K e p a m a orkaitėje 1 5 — 2 0 minučių. Patiekiami karšti su daržovių salotomis. • 800 g žaliųjų žirnelių, 80 g sviesto, 2 kiaušiniai, 300 ml rūgusio pieno, krapų arba petražolių lapelių, druskos pagal skonį. Džiūvėsiais apvoliotas viščiukas su žirneliais Išdorotas ir nuplautas viščiukas išverdamas, tada supjaustomas por­ cijomis. Išplakami du kiaušiniai. M ė s o s gabalai pirma apveliami kiauši­ niais, tada apvoliojami džiūvėsėliais, paskui vėl apveliami kiaušiniais ir iš visų pusių apkepinami karštame svieste, kol pagelsta. Viena dėžutė konservuotų žaliųjų žirnelių nusunkiama, žirneliai api­ pilami ištirpintu sviestu. Sudedami į didelę lėkštę, apibarstomi kapotais kiaušiniais ir petražolių lapeliais. Aplink žirnelius išdėstomos viščiuko porcijos. • Viščiukas (1 kg), 500 g žaliųjų žirnelių, 80 g sviesto, 4 kiaušiniai, 80 g tar­ kuotų džiūvėsių, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį. Troškinti su m o r k o m i s žirniai Žirniai išverdami pasūdytame vandenyje. Morkos smulkiai supjaus­

Žirneliai išverdami nedideliame kiekyje pasūdyto pagal skonį van­ dens, nusunkiami. Jei vartojami sterilizuoti žirneliai, reikia pašildyti kar­ tu su skysčiu, tada nusunkti. Sumaišoma su gerai išvirtais ryžiais. Pasū­ domą ir apibarstoma smulkiai sugrūstais muskato riešutais Patiekiami kaip salotos arba priedas prie mėsos.

puodą su m o r k o m i s suberiami žirniai, miltai, įdedama sviesto, suberiami

• 500 g žaliųjų žirnelių, 120 g ryžių, 60 g sviesto, muskato riešutų, druskos pagal skonį.

• 70 g žirnių, 50 g morkų, 5 g miltų, 15 g sviesto, druskos, cukraus pagal skonį, petražolių lapelių arba krapų.

302

t o m o s arba sutarkuojamos, paverdamos, bet ne visiškai išverdamos. \ smulkiai supjaustyti krapai, įberiama truputis cukraus, druskos pagal sko­ nį, užpilama sultiniu arba vandeniu ir baigiama virti.

303


Žirnelių ankštys svieste Pašalinamos žirnelių ankščių gyslelės, ankštys sumetamos į pasūdy­ tą verdantį vandenį, išverdamos. Kad nepasikeistų žalia spalva, reikia virti neuždengtame dideliame inde ant smarkios ugnies. Išvirusios ankš­ tys išverčiamos į sietelį arba kiaurasamtį, leidžiama nuvarvėti vandeniui, tada perdedamos į puodą ir sutaisomos su sviestu, jei norima, įberiama ir cukraus. •

Žalieji žirneliai su dešra Žirneliai išverdami pasūdytame vandenyje. Į j u o s įdedama riebaluo­ se skrudintų svogūnų ir pakepintos dešros, supjaustomos plonais grieži­ nėliais, apibarstoma smulkiai pjaustytais salierų arba petražolių lapeliais. • 500 g žaliųjų žirnelių, 50 g sviesto arba margarino, 250 g dešros, 100 g svogūnų, salierų arba petražolių lapelių, druskos pagal skonį. A p k e p t i s u k i a u š i n i a i s žalieji ž i r n e l i a i Žalieji konservuoti žirneliai pašildomi sultyse, sultys nupilamos, žir­ neliai suberiami į sviestu pateptą keptuvą, pasūdomi, išmaišomi. Užpila­ mi plaktais kiaušiniais ir apkepami karštoje orkaitėje. • 150 g žaliųjų žirnelių, 1 kiaušinis, 10 g sviesto, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų. Žalieji žirneliai su skrebučiais Iš pradžių paruoškite skrebučius: pyragą supjaustykite kvadratėliais (trikampiais, žiedais). Sumaišykite pieną, kiaušinius, smulkų cukrų ir šiek tiek paplakite. Pyrago riekeles pamirkykite plakinyje ir pakepinkite ver­ dančiame svieste, kol apkeps gelsva plutelė. Žaliuosius žirnelius išberkite iš stiklainio į puodą, užvirkite ir tuč­ tuojau nukelkite. Išdekite į dubenį arba lėkštę, apipilkite pašildytu svies­ tu (pakanka vieno valgomojo šaukšto), o iš viršaus sudėkite puskiečiai išvirtus kiaušinius. Aplink visą patiekalą sudėliokite paskrudintus skre­ bučius.

pakyla, sudedami smulkiais kubeliais supjaustyti obuoliai. Išmaišoma. Kepami paprasti sklindžiai. Patiekiami su tirštu kisieliumi. • 40 g žirnių miltų, 20 g kvietinių miltų, 20 g obuolių, cukraus ir druskos pagal skonį. Ž i r n i ų virtiniai Sumaišomi žirnių ir kvietiniai miltai, įmušamas kiaušinis, įpilama vandens, s u m i n k o m a kieta tešla. Iškočiojamą, ir daromi virtiniai su mal­ tos mėsos arba kepenų įdaru. Išverdami sūdytame vandenyje ir patiekia­ mi su pakepintais svogūnais. • 0,5 stiklinės žirnių miltų, 0,5 stiklinės kvietinių miltų, 50 g mėsos, 20 g svo­ gūnų, 10 g lašinių. Plakti žirniai Žirnius nuplaukite ir 2 valandas laikykite pamerktus šiltame vande­ nyje. Vandenį nupilkite, užpilkite šaltu vandeniu, sudėkite svogūnus ir bulves, virkite 2 — 3 valandas ant silpnos ugnies. Kai žirniai išverda, karš­ tus pertrinkite per sietelį, sudėkite atgal į puodą ir plakite, kol išsipūs ir nebeputos. Patiekite su pakepintais svogūnais arba druskoje grūstais čes­ nakais, praskiestais vandeniu ir actu, arba su raugintais kopūstais, arba su trumpai paraugintais agurkais. Žirniai būna labai skanūs, kai pridedama plaktų pupelių (2 dalys žirnių, 1 dalis pupelių). • 500 g žirnių — 3 svogūnų galvelės, 1 bulvė, 2 valgomieji šaukštai aliejaus, 1 česnako galvelė, druskos pagal skonį.

ŽIRNIŲ A T S A R G Ų P A R U O Š I M A S K o n s e r v u o t i žalieji ž i r n e l i a i

Žirnių sklindžiai su obuoliais Šiltame vandenyje ištirpdomas cukrus, įberiama druskos pagal sko­ nį, mielių, suberiami išsijoti žirnių miltai, truputis kvietinių, maišoma, kol pasidaro vientisa masė. Valandą palaikoma šiltoje vietoje. Kai tešla

Žalieji žirneliai — greitai gendantis produktas, palaikyti sukietėja. Konservavimui j u o s geriausia nuskinti neprinokusius. Tada j u o s e išlieka daug vitaminų, apie 7% baltymų, iki 8% cukraus. Jei norite žaliųjų žir­ nelių paruošti atsargai, pavirkite j u o s truputį p a s ū d y t a m e vandenyje, tada išpilkite į sietelį. Kai vanduo nutekės, žirnelius suberkite į stiklainius, sukratykite, kad nuo viršaus liktų 1 cm laisvos vietos. Paskui įberkite į stiklainį 15 g cukraus pudros, užpilkite verdančiu, silpnai pasūdytu vandeniu, pusę valandos sterilizuokite ir sandariai uždarykite. Trečią die­ ną stiklainius su žirneliais reikia vėl sterilizuoti: jie statomi ant grotelių

304

20—20

• Stiklainiui žaliųjų žirnelių (300 - 4 0 0 g ) — 1—2 valgomieji šaukštai sviesto, arbatinis šaukštelis smulkaus cukraus, 2 kiaušiniai; skrebučiams — pusė kepalo pyrago, pusė stiklinės pieno, 3—4 arbatiniai šaukšteliai smulkaus cukraus.

305


į puodą su verdančiu vandeniu (nepanardinami) taip, kad stiklainius gaub­ tų garai. Sterilizuoti žalieji žirneliai Sterilizavimui tinka tos žirnelių rūšys, kurių sėklos didelės ir lygios. Žirneliai nuskinami pieninės brandos, kai sėklos visiškai užaugu­ sios, bet dar minkštos ir turi daugiausia cukraus. Paruošti reikia ne vėliau kaip per parą nuo nuskynimo, nes jie greitai keičiasi, ir kokybė blogėja. Ankštys, kurių grūdai dideli, atidedamos, nes jose daug k r a k m o l o , tad konservuose būna baltų nuosėdų. Žirneliai nuplaunami tekančiu vande­ niu ir 2 — 3 minutes laikomi verdančiame pasūdytame vandenyje. Ilgiau laikyti nepatartina, nes grūdai susiraukšlėja, apvalkalas sutrūkinėja, o krakmolas sterilizuojant pereina į sūrymą, kuris drumsčiasi ir pasidaro lipnus.

Jų tėvyne laikoma Vidurinė Azija, iš kur augalai neatmenamais lai­ kais paplito į Graikiją, Egiptą, Romą. M a n o m a , kad pirmieji laukinių svogūnų paragavo afganai, persai ir turkmėnai piemenys bei medžiotojai, klajodami kalnų takais. Nemaža laukinių svogūnų auga ir Sibire, ir Bal­ tarusijos Polesės miškuose, net parkuose ir miestų skveruose. Laukiniai svogūnai labai naudingi, turtingi vitaminų ir mikroelemen­

Karšti žirneliai supilstomi į stiklainius ir tuoj pat užpilami karštu vandeniu, į kurį buvo suberti. Į vandenį galima įberti 3 g citrinos rūgšties vienam litrui užpilo. Stiklainiai pripilami tiek, kad per 1 cm nesiektų kaklelio, ir sterilizuojami 80 minučių.

tai mini knygoje „ M a n o gyvenimas tarp šernų".

Iš tokių žaliųjų žirnelių konservų galima ruošti mėsos patiekalus arba kitokius valgius ar salotas.

išnaikino. Svogūnai seniai buvo laikomi veiksminga priemone nuo dau­

tų. Daug žmonių j u o s valgo. Miškuose laukinius svogūnus noriai ėda šernai. Haincas Mainhardas, žinomas garsiais šitų gyvūnų tyrinėjimais, Daugelį laukinių svogūnų rūšių, porūšių ir veislių žmonės pamažu gelio ligų. Senojoje Graikijoje svogūnai Dioskorido buvo rekomenduo­ j a m i apetitui sukelti ir „kaip valanti p r i e m o n ė " . R o m ė n a i ir graikai svo­ g ū n a m s priskirdavo savybę žadinti nepažabojamas gyvybines jėgas, ener­ giją, drąsą ir d a u g jų suvartodavo kariams maitinti. Viduriniais amžiais svogūnai tokie populiarūs, kad nešiojamai kaip talismanai, saugantys nuo blogos akies, burtininkų kerų, lanko strėlių, sužeidimo kardu, ietimi, alebarda. Riteriai, sukaustyti nepramušamais me­ taliniais šarvais, nešiodavo pasikabinę svogūno galvelę. Senovės Egipte svogūnai taip vertinami kaip saugantys nuo ligų ir maistingi augalai, kad buvo vaizduojami net ant paminklų. Svogūnai b u v o auginami ir kultivuojami Kijevo Rusioje ir Maskvos kunigaikštystėje. Senosios Rusios virėjai vartodavo daug svogūnų ir čes­ nakų patiekalams gaminti arba pagardinti. Pabuvoję Rusioje, užsieniečiai sakydavo, kad rusinu patiekalai tokie aštrūs, kad n e į m a n o m a valgyti. Svogūnai nuo senų laikų buvo svarbiau­ sias p r a s t u o m e n ė s valgis Rusioje. Duona, gira, svogūnas užkandai — štai pagrindinis valstiečių ir amatininkų maistas. Žinoma, liaudis tais laikais negalėjo nuspėti, kad svogūnai turi fitoncidinių savybių, tačiau pastebėjo

306

307


gydomąsias galias. D a r p i r m o s i o s e vaistažolių knygose šiam augalui skiriamas ypatingas v a i d m u o įvairių negalių gydyme. Svogūnų gydomųjų savybių priežastis buvo sužinota tik atradus fi­ toncidus (ypatingas augalų lakiąsias medžiagas), kurie dezinfekuoja ap­ linką, nužudo daugelį įvairių mikroorganizmų. Aštrieji, arba špinatiniai, svogūnai, kaip laukiniai augalai, auga Azi­ jos kalnų atšlaitėse, visose Europos šalyse ir Šiaurės Amerikoje. G a n a daug špinatinių svogūnų auga Kamčiatkoje, Altajuje, Vakarų Sibire. N u o XVI a. špinatiniai svogūnai sukultūrinti Europos šalyse ir lai­ komi mėgstamu pavasariniu augalu. Šitie svogūnai auga kupsteliais, pa­ sižymi švelniu ir maloniu skoniu, greitai atauga pavasarį, tiesiog išdygsta iš po sniego. Žiemą gali augti ant palangės vazonėliuose ar dėžėse: 1 0 — 15 kelmelių gali užtekti visai šeimai pamaitinti. Dar yra vadinamieji žieminiai svogūnai. Tai daugiametis augalas. Laukiniai auga Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose, o sukultūrinti daugelyje pasaulio šalių, ypač paplitę Korėjoje, Japonijoje, Kinijoje, kur jie kulti­ vuojami nuo senų laikų. Atvirame grunte žieminius svogūnus galima au­ ginti net už Poliarinio rato. Žieminiai svogūnai pradeda dygti dar po sniegu, o po 2 — 3 savaičių, kai nutirpsta sniegas, didžiulius svogūnų laiškus galima valgyti. Šalčiams atsparia svogūnų rūšimi laikomi porai. M a n o m a , kad porų t ė v y n ė — Centrinė Azija, iš kur j i e buvo atvežti į Viduržemio j ū r o s pa­ krantes ir paplito po visą pasaulį. Porai plačiai vartojami kaip maistas ir kaip vaistas liaudies medicinoje. Senovės graikų, romėnų, egiptiečių ir arabų gydytojai mini šiuos svogūnus savo darbuose. Porai plačiai kulti­ vuojami Europos šalyse, ypač Olandijoje, Prancūzijoje, Bulgarijoje, Vo­ kietijoje. G y d y m u i plačiausiai vartojami Kaukaze. Jie gerai išlaiko savy­ bes sudžiovinti ir vartojami išdžiūvę. Tai žinoma nuo seniausių laikų,, dar nuo tada, kai faraonas Cheopsas savo dvariškius a p d o v a n o d a v o džiovin­ tų porų ryšulėliais. Kaip minėjome, gydomosios svogūnų savybės priklauso nuo j u o s e esančių fitoncidų, kurie naikina bakterijas, dizenterijos, tuberkuliozės su­ kėlėjus, streptokokus ir kt. Be to svogūnuose yra daug vitaminų — provitamino A, arba karotino, B Į , B 2 , B 6 , PP, E ir kitų. Daugiausia svogū­ nuose vitamino C — askorbino rūgšties, kurios paros norma — 8 0 — 100 g svogūnų laiškų. S v o g ū n u o s e gausu mineralinių druskų, eterinių aliejų, cukraus, organinių rūgščių, azoto ir kitų medžiagų. Aštrus svogū­ no skonis ir savitas kvapas žadina apetitą. Biologiškai aktyvios svogūno medžiagos aktyvina motorinę ir sek308

recinę skrandžio bei žarnyno trakto funkcijas, skatina širdies veiklą, ma­ žina cholesterino kiekį, reguliuoja kraujospūdį. Šviežias svogūnų sultis patartina vartoti sergant angina, bronchitu, plaučių uždegimu. į marlę suvyniota grūsto svogūno košele praeityje valydavo žaizdas ir pūlinius, apdėdavo nušalusias ir nudegusias vietas. Užgydyti piktvotes ir odos pūlinius taip pat padėdavo kepti svogūnai. Svogūnų sultys gerina odos trofiką, stiprina plaukų šaknis, balina strazdanas. Patartina svogūnų dėti į sriubas, sultinius, šiupinines, kad maistas būtų skanesnis ir gardžiau kvepėtų. Be to, j i e tinka salotoms, antriesiems patiekalams, garnyrams ir padažams. Įsidėmėkite... • Svogūnai ir krienai — puikus priedas prie • Nedėkite viso' svogūno reikia smulkiai supjaustyti.

(galvelės)

žuvų patiekalų.

nei į sriubą,

nei į kepsnius.

• Jeigu norite į salotas dėti žalių svogūnų ropelių, smulkiai supjaus­ tykite, sudėkite į kiaurasamtį ir perpilkite verdančiu vandeniu. Jie bus skanesni. • Prieš pjaustydami svogūnus ar česnakus, lentelę patrinkite citrinos griežinėliu, kad neliktų kvapo. Supjaustę rankas patrinkite sudrėkinta druska arba pomidoro pusele ir nusiplaukite su muilu — kvapas išnyks. • Prieš pjaustydami svogūnus, peilį sušlapinkite šaltu patrinkite druska. Tada svogūnuose esantys eteriniai aliejai, rų kvapą, negrauš akių. tytą

• Supjaustyti dubenį.

svogūnai

išliks

švieži, jeigu

sudėsite

į

vandeniu ar turintys ašt­ druska pabars­

• Perpjauto pusiau svogūno nesunaudotą puselę patepkite kokiais nors riebalais. Tada svogūnas išbus šviežias ir nepraras maistingųjų sa­ vybių. • Kad svogūnai būtų plaukite vandens srove.

ne tokie kartūs,

• Ketindami kepinti svogūnus, gražiai pagels ir neapdegs.

supjaustytus

apvoliokite juos

• Svogūnai gražiau paruduos, jeigu

į sviestą

2—3 kartus per­

miltais —

svogūnai

įbersite smulkaus

cuk­

raus. 309


• Svogūnų ropeles virkite drauge su trinkite šakute ir sumeskite atgal į sriubą. ta, bet jau be svogūno. • Prieš pjaustydami nemalonaus

svogūną,

peilį

kitomis daržovėmis, paskui su­ Pagardinkite sriubą kaip įpras­

patrinkite

druska,

tada

neturės

kvapo.

• Sušalusių svogūnų nereikia pernešti į šiltą vietą atšildyti. Galima be baimės juos vartoti — svogūnų skonis ir maistingosios savybės nebus pasikeitusios.

ros peilio

• Jeigu

būtinai

• Kad

svogūnas

gėte, niu. lima

atšildyti

„nepravirkdytų"

svogūnus, Jūsų,

sumeskite į šaltą

pjaustykite

kuo

arčiau

atvi­

• Dar vienas būdas išvengti ašarų, kai pjaustote svogūnus,— galelio užmaukite mažą kąsnelį duonos minkštimo. arba

sausa

ir šakutė druska.

neįgautų

svogūno

Arha perpjaukite

kvapo,

tuo peiliu

patrinkite juos

ant

užplikytų • Iš kinių

galima

panaikinti

į

karštą

keptuvę

riešutų,

svogūnų

migdolų

kvapą

arba

lengva pašalinti sukramčius

kedro

įbėrus

drėgnų

truputį grai­

riešutų.

• Svogūnai ir česnakai geriau išsilaiko pintinėse, supinti į pynes arba tinkleliuose, laikomi sausoje ir vėsioje patalpoje. Blogiausiu atveju galima sudėti į dėžes su skylėmis ir reguliariai perrinkti. Svarbiausia, kad svogūnai būtų gerai išdžiovinti prieš sudedant. Geriausiai išsilaiko aštrios svogūnų rūšys. • Nedidelį kiekį svogūnų ir česnakų galima laikyti tyje. Tokią temperatūrą lengva palaikyti „šaldytuve" 310

Porų salotos Jaunų porų laiškai smulkiai supjaustomi, p a m a i g o m i , apšlakstomi citrinos rūgštimi, sumaišomi su smulkiai pjaustytais petražolių lapeliais. Įberiama druskos ir įpilama aliejaus pagal skonį.

P o r ų salotos su alyvuogėmis

arbatžolių. burnos

• 40 g svogūnų laiškų, po 10—15 g raktažolės lapų, dilgėlių, kiaulpienių, 12 g aliejaus, 1 virtas kiaušinis.

alie­

morką.

• Kad indas, kuriame ruošėte valgį, nebekvepėtų svogūnais, įpilkite 2—3 valgomuosius šaukštus acto, pastatykite ant ugnies ir pavirkite 2— 3 minutes. Paskui indą išplaukite vandeniu. Keptuvė nebekvepės svogū­ nais, jeigu į karštą įbersite drėgnų nupiltų arbatžolių lapelių. k\'apą

Salotos „Pavasaris" su svogūnais Smulkiai supjaustomi svogūnų laiškai, vaistinės raktažolės, didžio­ sios dilgėlės ir kiaulpienės lapai. Sumaišomi salotinėje, pasūdomi pagal skonį, apipilami aliejumi, įdedamas smulkiai pjaustytas kietai išvirtas kiaušinis.

• 75 g svogūnų, 5 g petražolių, 10 g aliejaus, druskos pagal skonį.

• Kad pašalintumėte svogūno kvapą nuo stalo įrankių, kuriais val­ pakanka juos palaikyti virš ugnies, o paskui nuplauti šaltu vande­ Panaikinti svogūno kvapą nuo metalinių stalo įrankių taip pat ga­ patrynus valgomą/a druska.

• Svogūnų

PATIEKALAI

vandenį.

ugnies.

• Kad peilis jumi

reikia

SVOGŪNŲ

1—3 laipsnių šal­ ant palangės.

Porų svogūnėliai nulupami ir smulkiai supjaustomi skersai, prieš tai įpjovus išilgai. Sutaisomi su druska, actu ir aliejumi. Papuošiami alyvuo­ gėmis ir virtų kiaušinių skiltelėmis. • 300 g porų, 40 ml aliejaus, 20 g alyvuogių, 2 kiaušiniai, acto, druskos pagal skonį. S v o g ū n ų laiškų ir kiaulpienių salotos Svogūnų laiškai susmulkinami, salotinėje sumaišomi su pjaustytais kiaulpienių lapais. Sutaisomi su aliejumi, įberiama druskos pagal skonį. • 50 g svogūnų laiškų, 4 0 — 5 0 g kiaulpienių lapų, 10 g aliejaus, druskos pagal skonį. S v o g ū n ų laiškų, kiaulpienių ir dilgėlių salotos Svogūnų laiškai, kiaulpienių, didžiųjų dilgėlių lapai smulkiai su­ pjaustomi, p a s ū d o m i , apšlakstomi citrinos rūgštimi, p a g a r d i n a m i alie­ jumi. • 40 g svogūnų laiškų, 50 g dilgėlių, 50 g kiaulpienių lapų, 12 g aliejaus, citrinos rūgšties, druskos pagal skonį. S v o g ū n ų laiškų, dilgėlių ir o b u o l i ų salotos Smulkiai supjaustomi svogūnų laiškai, dilgėlių lapai, sutarkuojamas obuolys. Sumaišomi salotinėje, sutaisomi su grietine. 311


• 50 g svogūnų laiškų, 50 g dilgelių lapų, vienas obuolys, 20 g grietinės, drus­ kos pagal skonį. S v o g ū n ų ir žaliųjų žirnelių salotos Svogūno galvelė susmulkinama, sumaišoma su žaliaisiais konser­ vuotais arba virtais žirneliais, patiekiama su majonezu arba pomidorų sultimis. • 50 g svogūnų, 60 g žaliųjų žirnelių, 15 g majonezo arba 50 g pomidorų sulčių, druskos pagal skonį. S v o g ū n ų laiškų salotos su kiaušiniais Svogūnų laiškai nuplaunami ir supjaustomi m a ž d a u g 2,5 cm ilgio gabalėliais. Į j u o s pridedama supjaustytų petražolių lapų, įberiama drus­ kos pagal skonį, įpilama acto, grietinės arba rūgusio pieno ir išmaišoma. Išdėdama į lėkštę ir papuošiama kiaušinių skiltelėmis, alyvuogėmis ir raudonais ridikėliais. Dalį svogūnų laiškų galima pakeisti salotų, špinatų, rūgštynių, balandūnės lapais. • 2 svogūnų laiškų ryšeliai, 2 virti kiaušiniai, 80 g grietinės arba rūgusio pieno, alyVuogių, petražolių lapelių arba krapų, ridikėlių, acto, druskos pagal skonį. Žieminių s v o g ū n ų laiškų ir m o r k ų salotos Žieminių svogūnų laiškai smulkiai sukapojami, sumaišomi su tar­ kuotomis žaliomis arba virtomis morkomis. Suberiamas vienas susmul­ kintas graikinio riešuto branduolys, sumaišoma su majonezu. • 60 g svogūnų, 50 g morkų, 15 g majonezo, 1 graikinis riešutas. S v o g ū n ų galvelių salotos Svogūnas nuplikomas verdančiu vandeniu, supjaustomas žiedais, su­ dedamas į salotinę, p r i d e d a m a smulkiai pjaustytų krapų arba petražolių lapelių, druskos, aliejaus pagal skonį. Patiekiamos kaip sudedamoji ant­ rųjų patiekalų garnyro dalis. • 50 g svogūnų, 15 g krapų, 25 g petražolių, 10 ml aliejaus, druskos pagal skonį. S v o g ū n ų salotos su grietine Svogūnai supjaustomi žiedais, pamarinuojami nedideliame aliejaus, acto, druskos ir cukraus kiekyje, uždengiami dangčiu ir palaikomi 1 va­ landą. Paskui užpilami grietine arba jogurtu su smulkiai pjaustytais ža­ lumynais. Šios salotos tinka prie šašlyko. 312

S v o g ū n ų salotos su m a j o n e z u Svogūnai supjaustomi pusžiedžiais ir sutrinami su trupučiu druskos. Pridedama nuluptų ir stambiai sutarkuotų obuolių, virtų ir šakute sumaigytų bulvių, smulkintų petražolių lapelių ir krapų. Viskas gerai išmaišo­ ma, išdėdama į lėkštę ir užpilama majonezu, paruoštu iš kiaušinio trynio ir aliejaus. Papuošiama alyvuogėmis ir virto kiaušinio griežinėliais. • 300 g svogūnų galvelių, 200 g obuolių, 100 g virtų bulvių, kiaušinio trynys, 70 ml aliejaus, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį. S v o g ū n ų ir obuolių salotos Svogūno galvelė nuplaunama ir susmulkinama. Du obuoliai sutar­ kuojami stambia tarka. Salotinėje viskas sumaišoma ir užpilama grietine. • 50 g svogūnų, 120 g obuolių, 20 g grietinės. S v o g ū n ų salotos su ridikėliais Svogūnai smulkiai supjaustomi ir sumaišomi su stambiai sutarkuo­ tais ridikėliais, pasūdomą pagal skonį. įberiama krapų, įpilama aliejaus. • 50 g svogūnų, 50 -60 g ridikėlių, 10 g krapų, 10 g aliejaus, druskos pagal skonį. P o r ų ir virtų šparaginių pupelių salotos Jaunų porų laiškai smulkiai supjaustomi, sudedami į salotinę, sumai­ šomi su smulkiai supjaustytomis, išvirtomis ir ataušintomis šparaginių pupelių išvirtomis ankštimis. Įberiama smulkiai pjaustytų petražolių la­ pelių, įpilama aliejaus arba majonezo. • 80 g porų, 50 g šparaginių pupelių, 10 g petražolių lapelių, 20 ml aliejaus, druskos pagal skonį. S v o g ū n ų laiškų ir kiaušinių salotos su grietine Kiaušiniai kietai išverdami, ataušinami, nulupami, smulkiai supjaus­ tomi ir sumaišomi su grietine, smulkiai pjaustytais svogūnų laiškais, drus­ ka pagal skonį. Salotos kraunamos į salotinę. • 6 kiaušiniai, 1 stiklinė grietinės, 60 g svogūnų laiškų, druskos pagal skonį. Keptų svogūnų salotos Neluptos svogūnų galvelės iškepamos orkaitėje. Ataušintos nulupa­ m o s ir supjaustomos plonomis juostelėmis. Apipilamos actu, aliejumi, p a s ū d o m o s , papipirinamos ir apibarstomos smulkintais petražolių lape­ liais. Papuošiamos alyvuogėmis, virtų kiaušinių gabalėliais ir raugintais agurkais arba kitomis raugintomis daržovėmis. 313


Patiekiamos prie ryžių ir bulvių patiekalų. Panašiu būdu galima pa­ ruošti salotas iš nuluptų, išvirtų nedideliame kiekyje pasūdyto vandens, svogūnų. • 500 g svogūnų galvelių, 40 ml aliejaus, acto, 20 alyvuogių, petražolių, maltų juodųjų pipirų, raugintų agurkų, 2 virti kiaušiniai, druskos pagal skonį.

Prancūziška svogūnų sriuba Supjaustykite žiedais 500 g svogūnų galvelių ir truputį pakepinkite. Jberkite druskos, įpilkite 0,75 1 mėsos sultinio ir virkite 15 minučių. Ap­ kepinkite svieste iš abiejų pusių 4 — 6 riekeles pyrago. Sriubą išpilstykite į karščiui atsparius dubenėlius, į kiekvieną įdėdami po riekelę pakepinto pyrago, apibarstyto storu sluoksniu tarkuoto sūrio, ir pakiškite orkaitėn.

Porų ir ž u v ų salotos Žuvys nuvalomos ir išverdamos nedideliame kiekyje pasūdyto pagal skonį vandens arba garuose. Išimami kaulai, žuvys supjaustomos mažais gabalėliais, apipilamos citrinos sultimis ir papipirinamos. Nuvalyti porai supjaustomi m a ž d a u g 2 cm d i d u m o gabalėliais, įleidžiami į verdantį van­ denį su kopūstų sūrymu arba actu. Kai tik svogūnai užverda, išgriebiami iš vandens ir ataušinami. Sudedami į didelę lėkštę kartu su virtų žuvų gabalėliais. Apipilami majonezu, paruoštu iš kiaušinių trynių ir aliejaus. • 300 g porų, 200 g žuvų, raugintų kopūstų sūrymo arba acto, maltų juodųjų pipirų, citrinos sulčių, druskos pagal skonį; • majonezui— kiaušinio trynys, 60 ml aliejaus, druskos pagal skonį. Sriuba su svogūnais Supjaustyti pusžiedžiais svogūnai patroškinami aliejuje, kad pasida­ rytų minkšti. Į j u o s įberiama miltų ir šiek tiek pakepinama, įpilama karš­ to vandens, pasūdomą ir paverdama 5—6 minutes. Orkaitėje paskrudina­ mos su sviestu pyrago riekelės. Sriuba patiekiama karšta — kiekvienai skrebučių porcijai dedama smulkiai tarkuoto sūrio ir susmulkintų petražolių lapelių. • 200 g svogūnų, 40 ml aliejaus ir 20 g sviesto, 100 g pyrago, 30 g sūrio, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį. Porų sriuba su grietine Svogūnai nulupami, smulkiai supjaustomi ir sumetami į verdantį sul­ tinį arba pasūdytą pagal skonį vandenį. Verdama 10 minučių. Sudedamos kubeliais supjaustytos bulvės ir pasūdomą. Kai bulvės išverda, nukelia­ mos nuo viryklės ir pertrinamos per sietelį. Vėl pašildomos, pamažu su­ pilama grietinė. Patiekiant įberiama juodųjų pipirų ir smulkintų petražolių lapelių. Galima duoti ir skrudinto pyrago riekelių. • 300 g porų, 200 g bulvių, 100 g grietinės, 700 ml sultinio arba vandens, maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį, skrebučių. 314

S v o g ū n ų sriuba su lydytais sūreliais Supjaustyti svogūnai patroškinami karštame margarine, sumaišyta­ me su miltais. Pastatoma ant nedidelės ugnies, sudedami sūreliai ir mai­ šant supilamas karštas sultinys. Įberiama prieskonių. • 250 g svogūnų, 1 valgomasis šaukštas margarino, 3—5 valgomieji šaukštai miltų, 2 lydyti sūreliai, 1,5 1 sultinio, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų, cukraus. S v o g ū n ų sriuba su lašiniais ir sūriu Lašiniai paspirginami. Kai tik spirgučiai apskrunda, ištraukiami, o į taukus sudedami svogūnai. Ugnis sumažinama, svogūnai troškinami tol, kol suverda košelė. Pasūdomą ir užpilama vandeniu, užverdamą ir ver­ dama 30 minučių. Įberiama druskos pagal skonį. Kol sriuba verda, supjaustomas padžiūvęs pyragas, atpjaunama 1 6 — 20 plonų riekelių. Keturios riekelės apibarstomos sūriu ir po vieną sude­ d a m o s į keturis molinius puodelius, kiekviena porcija užpilama spirgu­ čiais. Tada dar 4 riekelės apibarstomos sūriu, užpilamos grietinėle, užde­ d a m a po 1—2 lašinių griežinėlius ir į molinius puodelius sudedamas antras sluoksnis. Paskui taip pat sluoksniuojami trečias ir ketvirtas sluoks­ niais. Puodelius reikia pridėti iki pusės. Į puodelius supilstoma svogūnų sriuba, puodeliai pakišami į karštą orkaitę ir palaikomi 5 minutes. Patiekiama puodeliuose. • 100 g plonai supjaustytų lašinių, 1,5 stiklinės plonais griežinėliais supjaustytų svogūnų, 0,5 arbatinio šaukštelio druskos, 3 stiklinės vandens, 200 g padžiūvu­ siu pyrago, 0,75 stiklinės kieto sūrio, 8—10 valgomųjų šaukštų grietinėlės. Pieniška sriuba su svogūnais (itališkas valgis) Apkepintą pyragą sumaigykite. Sumaišykite kiaušinius su tarkuotu sūriu. Sriubos lėkštėje susluoksniuokite sumaigytą pyragą ir sumaišytus su sūriu kiaušinius, turi būti ne mažiau kaip keturi sluoksniai, tada lėkštę pastatykite į vandens vonią. Paskrudintus svogūnus išvirkite pasūdytame 315


piene, pertrinkite per sietelį arba išmaišykite maišytuvu. Pieną užvirinki­ te ir užpilkite lėkštėje susluoksniuotus produktus. • 200 g pyrago, 60 g sviesto, 2 kiaušiniai, 80 g kieto sūrio, 1 didelė svogūno galvelė, 5 stiklinės pieno, druskos pagal skonį. P o r ų ir b r i n z o s sriuba

Glazūruoti svogūnai 250 g mažų svogūnų galvelių ištroškinkite su 30 ml sviesto, žiups­ neliu druskos, žiupsneliu cukraus ir 130 g mėsos sultinio. Troškinama tol, kol cukrus paruduoja, o svogūnų galvelės apsitraukia glazūra. Į sul­ tinį galima įpilti šiek tiek baltojo vyno — patiekalas turės pikantišką skonį. Svogūnai gražiai atrodo patiekti ant salotų lapų.

į karštą sviestą suberiami miltai ir kepinami, kol pagelsta. Sumaišo­ mi su vandeniu ir šiek tiek pasūdomi. Užverdami, sudedami smulkiai pjaustyti svogūnai. Verdama ant silpnos ugnies tol, kol porai suminkštė­ ja. Pridedama kubeliais pjaustytos brinzos. Užverdamą ir tuoj pat nuke­ liama nuo ugnies. Pagardinama išplaktais grietinėje kiaušiniais. Patiekiant apibarstoma maltais juodaisiais pipirais. • 300 g porų, 40 g sviesto, 20 g miltų, 120 g brinzos, 1 kiaušinis, 100 g grie­ tinės, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.

Troškinti s v o g ū n a i s u m o r k o m i s Smulkiai supjaustytos svogūnų galvelės sumaišomos su tarkuotomis m o r k o m i s , pusiau ištroškinamos aliejuje. Įpilama pomidorų tyrės ir bai­ giama troškinti. Įberiama druskos, įmetama lauro lapų, kvapiųjų pipirų. • 30 g svogūnų, 70 g morkų, 10 g pomidorų tyrės, druskos pagal skonį, kva­ piųjų pipirų, lauro lapų. Troškinti s v o g ū n a i ir šparaginės p u p e l ė s

Svogūnų laiškų paštetas Sviestas plakamas, kol suputoja, pamažu beriama per sietelį pertrin­ ta varškė, pasūdomą, atskiedžiama grietine iki norimo tirštumo ir sumai­ šoma su smulkiai pjaustytais svogūnų laiškais. • 150 g minkštos varškės, 50 g sviesto, 20 g svogūnų laiškų, druskos pagal skonį, grietinės. Grietinės p a d a ž a s su svogūnais Keptuvėje su sviestu pakepinamas smulkiai pjaustytas svogūnas, pas­ kui sumaišomas su karštu grietinės padažu ir verdama 5—7 minutes. Tada nukeliama nuo ugnies, įberiama pagal skonį druskos, įpilama po­ midorų tyrės, ir viskas išmaišoma. Padažas d u o d a m a s prie kotletų ir kitų mėsos patiekalų. • 25 g sviesto, 2 svogūnų galvelės, 1,5 stiklinės karšto grietinės padažo mėsos patiekalams, 1 valgomasis šaukštas pomidorų tyrės, druskos pagal skonį. Svogūnų užpilas bulvėms Kol verda neskustos bulvės, smulkiai supjaustykite lašinius, sudėki­ te į keptuvę ir paspirginkite. Supjaustykite svogūną, pakepinkite laši­ niuose ir gerokai pasūdykite. Paskui supilkite grietinę. Užpilą patiekite karštą. Bulves perpjaukite pusiau, nulupkite odelę ir dažykite į svogūnų padažą.

316

Smulkiai sukapoti svogūnai patroškinami svieste su virtomis supjaus­ tytomis šparaginėmis pupelėmis. Patiekiami apibarstyti žalumynais. • 40 g svogūnų, 60 g šparaginių pupelių, 10 g sviesto, 10 g krapų, druskos pagal skonį. Kepintos svogūnų galvelės Svogūnai supjaustomi plonais griežinėliais, kurie paskui išardomi žiedais ir kepinami keptuvėje įkaitintuose riebaluose; visą laiką maišo­ ma, kol svogūnai pasidaro aukso geltonumo. Gatavi svogūnai išgriebia­ mi graibštu, išverčiami į sietelį arba kiaurasamtį ir pasūdomi. Šitaip pa­ ruošti svogūnai patiekiami kaip priedas prie keptos mėsos. Svogūnai su neplakta kiaušiniene Svogūnai supjaustomi ir troškinami svieste, kol suminkštėja, visą laiką po truputį pilama vienas du šaukštai vandens. Įberiami miltai, ke­ letą kartų pamaišoma, papipirinama, sudedami smulkiai pjaustyti pomi­ dorai arba įpilama pomidorų tyrės ir toliau kepama. Kai iškepa, viskas išdėdama į kepimo skardą, įpilama šiek tiek karšto vandens ir kepama 15 minučių orkaitėje. Ant iškepusių svogūnų į šaukštu įspaustas duobeles atsargiai, kad neištekėtų, įmušami kiaušiniai. Pasūdomą ir apibarstoma raudonaisiais pipirais, dar kartą apkepama. • 500 g svogūnų, 8 kiaušiniai, 80 g sviesto, 20 g miltų, 160 g pomidorų arba 15 g pomidorų tyrės, maltų raudonųjų pipirų, druskos pagal skonį. 317


O m l e t a s s u s v o g ū n ų laiškais Kiaušiniai išplakami, įpilama pieno arba vandens, įberiama druskos pagal skonį, smulkiai pjaustytų svogūnų laiškų, išmaišoma. M a s ė supi­ lama į karštą keptuvę, kurioje ištirpintas sviestas, ir maišant kepama ant didelės ugnies. Kai omletas paruduoja, apverčiamas, kai iškepa, apibars­ tomas svogūnų laiškais. Patiekiamas karštas arba šiltas. • 30 g svogūnų laiškų, 15 g sviesto, 2 kiaušiniai, 0,25 stiklinės pieno, druskos pagal skonį. Porų omletas Nulupti ir smulkiai supjaustyti porai patroškinami svieste uždengti dangčiu, kad būtų minkšti. Nukeliami nuo ugnies ir ataušinami. Pasūdomi. \ svogūnus įleidžiami išplakti piene kiaušiniai. Viskas išpilama į sto­ rai riebalais išteptą keptuvą ir iškepama garuose arba orkaitėje. Patiekiamas karštas, supjaustytas gabalais ir apibarstytas tarkuota brinza, petražolėmis, druska pagal skonį. Vengriškas omletas su svogūnais Plonais pusžiedžiais supjaustyti svogūnai ir smulkiai pjaustytas ankštpipiris troškinami, kol suminkštėja, pusėje sviesto kiekio. Į j u o s sudedami nulupti ir smulkiai supjaustyti pomidorai. Kepinama tol, kol išgaruoja sultys. Pasūdomą ir nukeliama nuo ugnies. Iš kiaušinių su li­ kusiu sviestu iškepamas paprastas omletas, per vidurį sudedamas karštas įdaras, omletas sulenkiamas pusiau. Patiekiamas karstas su padažu. • 60 g svogūnų galvelių, 80 g raudonų pomidorų, 50 g jaunos paprikos, 3 kiaušiniai, 20 g sviesto, „Pietų" padažo, „Kečupo" arba kokio nors kito, druskos pagal skonį. < Kepti svogūnai Nuplaukite 300 g svogūnų ir neluptus iškepkite orkaitėje, tada nu­ lupkite. Dideles galveles perpjaukite, o mažąsias palikite sveikas. Sudė­ liokite lėkštėje, užpilkite 2 — 3 valgomaisiais šaukštais majonezo arba aliejumi, sumaišytu su citrinos rūgštimi (galima su actu), gausiai apibars­ tykite kapotais petražolių lapeliais. Šios salotos skanios ir karštos, ir šal­ tos. Porai su grietine f o r a i su g r i e t i n e Porai supjaustomi gabalėliais, sudedami į verdantį vandenį, verdant van duo du tris kartus pakeičiamas. Išgriebti iš vandens ir nuvarvinti po­ 31S

rai sudedami į puodą, užpilami pienu, pasūdomi, p u o d a s uždengiamas dangčiu ir troškinama 1 0 — 1 5 minučių. Šitaip paruošti porai perdedami į molinį puodą, įmetama sviesto, apipilama grietine, apiberiama tarkuotu sūriu ir 15 minučių k e p a m a orkaitėje, tada patiekiama. • 10 porų stiebų, 1 stiklinė pieno, 25 g sviesto, 1 stiklinė grietinės, 1 valgomasis šaukštas tarkuoto sūrio, druskos pagal skonį, 5 stiklinės vandens. Svogūnų apkepas 500 g svogūnų supjaustomi žiedeliais, patroškinami 40 ml aliejaus arba margarino, įberiama druskos, kmynų ir saldžiųjų pipirų. Išdėdama į riebalais pateptą puodą, užpilama 125 g pieno, į kurį įmušami 2 kiau­ šiniai, ir kepama orkaitėje aukštoje temperatūroje 30 minučių. Apkeptos su svogūnais bulvės Supjaustykite griežinėliais 3 dideles svogūnų galveles ir apkepinkite svieste. 7 — 8 bulves supjaustykite pusantro centimetro storumo luiteliais ir sudėkite sluoksniais į puodą arba gilią keptuvę — sluoksnis bulvių, sluoksnis pakepintų svogūnų. Kiekvieną daržovių sluoksnį pasūdykite. Viršutinis sluoksnis turi būti bulvių. Apipilkite pienu ir įkiškite orkaitėn, kepkite nekarštai valandą. Planiruoti porai Nulupti, nuplauti ir gabalėliais supjaustyti porai nuplikomi verdan­ čiu vandeniu ir paskrudinami aliejuje (75 ml). Smulkiai supjaustytos svo­ gūnų ir česnakų galvelės paskrudinamos likusiame kiekyje aliejaus, įde­ dama pomidorų pastos ir smulkiai pjaustytų petražolių lapelių, įpilama pusė stiklinės pieno ir paverdama. Porai sutaisomi su padažu, sudedami perpjauti pusiau ir nulupti pomidorai, įberiama druskos, pipirų, viskas išverdamą ant nedidelės ugnies. Beveik gatavi porai įkišami į orkaitę, kad išgaruotų skystis ir iš viršaus apskrustų apetitiška plutelė. Patiekalas duodamas šiltas arba šaltas. • 5—8 porų stiebai, 150 ml aliejaus, 2 svogūnų galvelės, 2 valgomieji šaukštai pomidorų pastos, 1 česnako galvelė, 5 pomidorai, petražolių lapeliai, pipirų ir druskos pagal skonį. (

S v o g ū n ų laiškų a p k e p a s su kiaušiniais ir brinza Svogūnų laiškai nuplaunami, supjaustomi 2 — 3 cm ilgio gabalėliais (platūs laiškai perpjaunami pusiau išilgai) ir troškinami svieste. Į troškin­ tus svogūnus sudedami pjaustyti pomidorai, išvirti (kaip plovui) ryžiai, įpilama vandens ir šiek tiek aliejaus, viskas išmaišoma ir perdedamą į 319


kepimo skardą. Kepimo skarda kišama orkaitėn ir laikoma tol, kol ryžiai sugeria visą vandenį. Tada išplakami piene kiaušiniai, įdedama stambiai tarkuotos brinzos, viskas išmaišoma ir išpilama į k e p i m o skardą. Atsar­ giai išlyginama ir vėl kišama į orkaitę. Patiekiamas šiltas. • 0,5 kg svogūnų laiškų, 50 g sviesto, 3 pomidorai, 0,25 stiklinės ryžių, 0,75 stiklinės vandens, 0,5 stiklinės pieno, 2 kiaušiniai, 0,5 stiklinės tarkuotos brin•

Sūrio ir s v o g ū n ų laiškų pjausnys Luiteliai sūrio apvoliojami kiaušiniais ir maltais džiūvėsiais, iš abie­ jų pusių apkepinami smarkiai įkaitintuose riebaluose, kol paruduoja. Api­ barstomi smulkiai pjaustytais svogūnų laiškais, papuošiami pomidorų skiltelėmis, patiekiami su špinatais ir bulvėmis. • 4 luiteliai (1 cm storumo) sūrio, 1 kiaušinis, maltų džiūvėsių, pjaustytų svo­ gūnų laiškų, I-—2 pomidorai, riebalų kepiniui. Porų kotletai Porai nuvalomi, nuplaunami ir smulkiai supjaustomi. Patroškinami truputyje riebalų giliame uždengtame inde. Nukeliami nuo ugnies ir atau­ šinami. Pridedama virtų ir sugrūstų bulvių, tarkuotos brinzos arba varš­ kės, žalių kiaušinių, smulkintų petražolių lapelių ir įberiama juodųjų pi­ pirų. Viskas išmaišoma. Padaromi norimos formos kotletai. Apvoliojami miltais, sumaišytais su džiūvėsiais, apkepinami pakaitintuose riebaluose. Patiekiami su grietine, raugintomis daržovėmis arba su tarkuotų mor­ kų ir ridikų salotomis. Kotletus galima padaryti nedidelius ir duoti prie sultinio arba kaip priedą prie keptos arba apkepintos mėsos ir žuvų. • 1 kg porų, 200 g brinzos arba varškės, 300 g bulvių, 120 ml aliejaus, 2 kiaušiniai, maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių arba krapų, maltų džiūvėsių, druskos pagal skonį. , Mėsa su porais Mažais gabalėliais supjaustyta mėsa d e d a m a į pakaitintus riebalus ir gerai apkepinama, kol pasidaro aukso geltonumo. Pasūdomą, sudedamos pjaustytos bulvės ir porai, apibarstoma kmynais. Pastatoma troškinti, kar­ tais p a m a i š o m a ir po truputį papildoma karšto vandens. Gatavas patieka­ las apibarstomas susmulkintais petražolių lapeliais. Patiekiama su raugintomis daržovėmis. • 400 g porų, 500 g jautienos arba avienos, 80 g lašinių arba margarino, 400 g bulvių, kmynų, maltų raudonųjų pipirų, petražolių lapelių arba krienų, druskos pagal skonį.

320

Porai su k u m p i u arba rūkyta m ė s a Porai nulupami ir supjaustomi m a ž d a u g 2 cm d i d u m o gabalėliais, patroškinami nedideliame kiekyje karšto vandens, pasūdyto pagal skonį, ir išverčiami į sietelį, kad nusivarvėtų. Į gerai pateptą riebalais karščiui atsparų indą sudedamos griežinėliais supjaustytos virtos bulvės. Ant jų užberiamas kubeliais supjaustytas kumpis arba rūkyta mėsa, paskui — supjaustyti ir troškinti porai. Kiaušiniai gerai išplakami su valgomuoju šaukštu vandens arba pieno. Šituo plakiniu užpilamas patiekalas. Iš vir­ šaus padedama gabalėlių mėsos. Apkepama orkaitėje vidutinėje tempera­ tūroje. Patiekiama su salotų lapais arba pomidorų salotomis. • 400 g porų, 400 g bulvių, 200 g kumpio arba rūkytos mėsos, 3 kiaušiniai, 60 g sviesto, druskos pagal skonį. Su žuvimis troškinti porai Porai supjaustomi m a ž d a u g 2 cm didumo gabalėliais ir patroškinami margarine, visą laiką įpilama po truputėlį karšto vandens. Pasūdomą, įbe­ riama raudonųjų pipirų ir ryžių. Vandens pilama trigubai daugiau negu ryžių. Kol ryžiai išbrinksta, supjaustoma žuvų filė ir apšlakstoma actu. Sumaišoma su pusiau ištroškintais svogūnais, uždengiama dangčiu ir to­ liau troškinama, kol produktai būna gatavi. Patiekiama apibarsčius susmulkintais petražolių lapeliais ir grūstais juodaisiais pipirais. • 500 g porų, 500 g žuvų filė, 150 g ryžių. 50 g pomidorų tyrės, 80 g margarino, acto, petražolių, maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Turkmėniški

svogūnų

pyragėliai

Tešla suminkoma kaip makaronams, paskui iškočiojamas 2 cm sto­ r u m o lakštas, ant tešlos dedamas įdaras (smulkiai supjaustyti ir sumaišyti su spirgintais lašiniais svogūnų laiškai, krapai, petražolės, juodųjų pipirų pagal skonį), kraštai suspaudžiami ir sulipdomi arba supjaustoma pusmė­ nuliais kaip čeburekams. Kepami gruzdintuvėje ir patiekiami karšti. Pyragas su svogūnais Iš miltų, margarino, cukraus, druskos, pieno, mielių išminkoma tešla ir pusę valandos palaikoma. Iškočiojami pusės centimetro storumo lakš­ tai, išdėliojami ant pateptos riebalais kepimo skardos, kad tešlos kraštai būtų nukarę, tešla dar kartą paliekama, kad pakiltų. Į 50 ml lydytų rūkytų lašinių sudedami troškinti žiedais pjaustyti svogūnai, sumaišyti su 2 plak21—20

321


tais kiaušiniais. M a s ė sudedama ant iškilusios tešlos, ir pyragas kepamas aukštoje temperatūroje. • 250 g miltų, 50 g margarino (aliejaus), 20 g cukraus, druskos pagal skonį, 4— 5 valgomieji šaukštai pieno, 20 g mielių, 50 g rūkytų lašinių, 1 svogūno gal­ velė, 2 kiaušiniai.

Svogūninis pyragas Iš miltų, vandens, dviejų šaukštų aliejaus ir žiupsnelio druskos už­ m i n k o m a tešla; iš j o s iškočiojami 4 — 5 lakštai; vienas — didesnis ir sto­ resnis už kitus. Leidžiama šiek tiek apdžiūti, bet neperdžiovinamą. Svogūnai smulkiai supjaustomi ir troškinami svieste, kol suminkštė­ ja. N u k e l i a m i n u o ugnies, į svogūnus suberiamą susmulkinta brinza, plak­ ti žali kiaušiniai ir išmaišoma. Į pateptą riebalais kepimo skardą pirmiau­ sia klojamas didysis tešlos lakštas, kurio kraštai 10 cm platesni negu skarda. Apšlakstoma aliejumi, ir dedamas antras lakštas, stengiamasi pa­ dėti lygiai per vidurį. Vėl apšlakstoma aliejumi ir viduje dedamas svo­ gūnų įdaras, m a ž d a u g 10 cm tešlos pakraščiais įdaro nededama. Sudeda­ mi kiti lakštai, kiekvienas patepamas aliejumi. Apatinio lakšto kraštai lygiai užlenkiami iš viršaus. Svogūninis pyragas gausiai apšlakstomas aliejumi ir kepamas, kol pagelsta. Gatavas svogūninis pyragas truputėlį apšlakstomas vandeniu ir apdengiamas rankšluosčiu, kad atsileistų ir bū­ tų minkštesnis. Patiekiamas karštas. Svogūninį pyragą galima iškepti ir su porais. Išrūgų ir s v o g ū n ų laiškų kokteilis • 0,75 g pasukų, 100 g smulkiai pjaustytų svogūnų laiškų, druskos pagal skonį.

acto, 2 valgomųjų šaukštų druskos, cukraus pagal skonį ir prieskonių: cinamono, kvapiųjų gvazdikėlių, badijono (žvaigždanyžio), kvapiųjų pi­ pirų, raudonųjų pipirų, lauro lapų (galima dėti ne visus išvardytus prie­ skonius). Marinuoti svogūnai minkštesnį, sultingesni, ne tokie aštrūs kaip švie­ ži. Jie tinka mišrainėms, salotoms, priedams. Marinuotus svogūnus galima labai greitai paruošti: supjaustomi žie­ dais, nuplikomi verdančiu vandeniu (būtinai, kad dingtų kartumas) ir už­ pilami marinatu, be to, nebūtina laikytis receptūros, dėkite tai, ką turite. Būtini komponentai yra actas, druska ir cukrus pagal skonį. Po kelių valandų tokius svogūnus galima valgyti. Jie skanūs vieni kaip užkandis, galima dėti į salotas. Tokius svogūnus šaldytuve galima laikyti pusantros savaitės, jie nepraranda skonio. S v o g ū n ų laiškai su druska Svogūnai laikomi labai vertinga daržove, nes j u o s e gausu vitamino C ir karotino. U ž a u g u s i u o s e svogūnuose būna 10 m g % vitamino C ir 0,03 m g % karotino, o svogūnų laiškuose atitinkamai — 60 ir 6 m g % . Todėl su druska laikomi svogūnų laiškai žiemą praturtina maistą tokių organizmui būtinų vitaminų. Svogūnų laiškai sutvarkomi, nuplaunami, sudedami į indą su kiau­ rymėmis arba ant n u o ž u l n a u s paviršiaus, kad gerai nutekėtų v a n d u o . Ta­ da susmulkinami 1—2 cm ilgumo gabalėliais ir sumaišomi su druska dideliame inde (1 kg svogūnų l a i š k ų — 200 g druskos). Standžiai sukemšami į stiklainius mediniu šaukštu, kad išsiskirtų sultys, kurios pas­ kui apsemia svogūnus. Iš viršaus prispaudžiama plonu mediniu skridinė­ liu, kuris turi 2 cm panirti į sultis. Užpilama aliejumi (2 cm sluoksniu). Stiklainiai sandariai u ž d a r o m i ir laikomi vėsioje vietoje. Kai svogūnų dėsite į kokį nors patiekalą, nepamirškite, kad jie pa­

Produktai išmaišomi maišytuvu.

kankamai pasūdyti.

S V O G Ū N Ų ATSARGŲ Marinuoti

PARUOŠIMAS

1

svogūnai

Marinuoti rekomenduojama mažus svogūnus. Galveles 2 — 3 minu­ tėms įleiskite į verdantį vandenį, išgriebę greitai ataušinkite. Nulupę vir­ šutinius lukštus, nupjaustę galus nuo šaknelių ir viršūnėlių, svogūnus palaikykite pasūdytame vandenyje, nupylę jį, užpilkite verdančiu marinatu. Vienam litrui marinato reikia m a ž d a u g 0,5 1 vandens, tiek pat 9% 322

323


M a n o m a , kad česnakų tėvynė — Pietų Azija. Tačiau laukinių česna­ kų pasitaiko ir Ukrainos Polesėje, ir Baltarusijoje. Pirmiausia česnakus, kaip vaistinius augalus, aprašė I mūsų eros am­ žiuje senovės R o m o s gydytojas Dioskoridas. Senovės Egipte faraonai liepdavo savo vergams valgyti česnakų, kad turėtų daugiau jėgų. Senovės graikai tikėjo, kad česnakai saugo nuo gy­ vatės įkandimo, o romėnai manė, kad česnakai suteikia žmonėms drąsos ir dvasios žvalumo, taip pat jais gydydavo inkstų ir kepenų ligas. Kinijoje ir Indijoje česnakai buvo vartojami kvėpavimo takų, virš­ kinimo organų ligoms gydyti, taip pat nuo m a r o ir choleros. Garsusis gydytojas ir mąstytojas Avicena rekomenduodavo česnaką „nuo visokių ligų". N u o seno česnakai populiarūs ir Rusijoje. K a i p maistą ir kaip vaistą laukinius ir užaugintus česnakus vartojo skitai ir senovės slavai. K a i p pasakojama senuose padavimuose, vieno pietų Rusijos mieste­ lio gyventojai maro epidemijos metu išsitepė česnakų sultimis ir išsigel­ bėjo nuo baisiosios ligos. 1616 metų vaistažolių knygoje česnakais patariama gydyti votis, vi­ daus n e g e r u m u s , skorbutą, vandenligę, kepenų ligas, varyti kirmėles, taip pat vartoti nuo gyvatės įkandimo (todėl česnakai Rusijoje buvo vadinami „gyvatine ž o l e " ) . Buvo m a n o m a , j o g česnakas padeda nuo vidurių šilti­ nės, dizenterijos, žarnyno sutrikimų, gripo, nuplikimo ir odos ligų. Ir dabar Rytų šalyse gaminami tepalai lygiomis dalimis iš česnakų, medaus, baltųjų lelijų sulčių ir vaško, pakaitinto ant ugnies. Šie tepalai vartojami kosmeti n ė m s operacijoms, p i g m e n t i n ė m s dėmėms ir strazda­ noms, n u o s p a u d o m s ir karpoms naikinti, taip pat nuo skorpionų, gyvačių ir nuodingų mašalų įkandimo. M o k s l i n ė medicina ne kartą yra patvirtinusi, kad česnakai turi nau­ dingų ir gydomųjų savybių. Susidomėjimas šiuo augalu ypač padidėjo Antrojo pasaulinio karo metu. Užnugario ligoninėse stigo antibiotikų, 324

sulfamido preparatų, turinčių baktericidinį poveikį. Štai tada žaizdoms gydyti ir buvo pradėti vartoti česnakų antpilai. B u v o pastebėta, kad, be gydomųjų savybių, česnakai reguliuoja virškinimą, kvėpavimo organų veiklą, akių gleivinę, taip pat plečia kraujagysles ir varo tulžį. Taip pat buvo pastebėta, kad česnakai mažina cukraus kiekį, todėl naudingi ser­ gantiems cukriniu diabetu, varo šlapimą, stiprina smulkiąsias kraujagys­ les ir kapiliarus. Tiek daug gydomųjų savybių česnakai turi todėl, kad j u o s e itin d a u g įvairių cheminių medžiagų. Vandens česnakuose kur kas mažiau negu kitose daržovėse, o angliavandenių ir azoto junginių daugiau negu svo­ gūnuose. Česnakuose aptikta 17 mikroelementų. Juose daug j o d o jungi­ nių, kurie gali paveikti skydliaukės funkciją. Česnakuose gausu vitaminų C, B ir D. Svarbi aktyvi medžiaga česnakuose yra eterinis aliejus — alicinas, turintis fitoncidinį poveikį. Visi naudingieji komponentai ge­ riausiai išsilaiko šviežiuose česnakuose, todėl gaminant patiekalus pa­ prastai jų dedama baigiant ruošti, prieš 3—5 minutes iki patiekiant. Jie vartojami konservuojant daržoves, grybus ir kitus produktus, veikia kaip konservantai, nes turi antimikrobinių savybių. Tačiau česnakų daug nevalgoma — praktiškai galima suvartoti 2— 3 skilteles, retai daugiau per dieną. Ypač atsargiai reikia vartoti česnakus, sergantiems širdies ligomis, kad nebūtų peržengtos ribos, ir nebūtų su­ keltas priešingas poveikis — širdies ir galvos smegenų spazmai. Taigi česnakus vartoti maistui galima labai ribotai, dažniau kaip priedą. Keletas česnako s k i l t e l i ų — visada pikantiškas įvairių salotų prie­ das. Nuolat vartodami šį augalą, palaikysime organizmo sveikatą. Kasdien vartoti česnakus iš dalies kliudo specifinis jų kvapas. Ta­ čiau jis tuoj dingsta pakramčius petražolės šaknį. Kaukaze ir Užkarpatėje labai populiarūs marinuoti česnakai. Pateikiame patiekalų iš česnakų ir su česnakų priedu. Įsidėmėkite... • Česnakai — labai stiprus prieskonis, ti patiekalą sriubą

kaip

druską"

kurį reikia dėti baigiant ruoš­

(sutrintą

su

druska)—

0,5—3

g

į

ir 2—10 g į kitus patiekalus.

• Česnakų baigiant

„česnakinę dedama

į

daugelį patiekalų.

mėgsta,

kad salotos

Jie pagerina

skonį,

dedami

virti.

• Daugelis

kvepėtų

česnakais.

Todėl į salotas 325


dedama česnaku ištrinta ruginės duonos o vos juntamas subtilus kvapas lieka.

riekelė.

• Pakanka salotinę tišką česnako kvapą.

ir

ištrinti česnaku,

Paskui ji

ištraukiama,

visas patiekalas įgaus

apeti­

• Pratinkite vaikus prie česnakų nuo dvejų trejų metų: įtrinkite čes­ naku duonos riekeles, dėkite į maistą. • Česnakai — bet kuriuo metų

laiku prieinamas

sisaldžius ir sutrikus skrandžiui. Jie turi medžiagų,

vaistas, padeda per­ kurios naikina mik­

robus ir net užkrečiamos ligos ne visada įveikia česnaką: džiųjų miestų rykštė, kitos

žarnyno

medžiagų,

dančių

kurią sukelia neplaunamos rankos,

di­ ir

infekcijos.

• Česnakuose Yra

ir dizenterija,

ir gripas,

daug

vitaminų;

suvirškinti

neatsitiktinai juo

gydomas

reguliuojančių žarnyno

skorbutas.

veiklą, pade­

• Nuo seno liaudis dagros,

inkstų

ir

šiltai.

vartoja česnakų antpilą,

šlapimo pūslės

smulkiai supjaustomos

akmenligės.

vidurių

atveju —

žinomo vaisto, užkietėjimui

sergant

infekuoti.

Tie,

• Miestų lima

nuluptus

inkstų

uždegimu.

1—2 skiltelių. Beje,

3

sumalti

dangteliu

ilgai išlaiko savybes — galima žoves. 326

ligas.

Česnakuose

Alocho-

Netinka

esantys

tik

eteriniai todėl

tiek užtenka ir burnos ertmei dez­ neturi kirmėlių. į

• 100 g pomidorų, 3 g česnako, 15—20 g grietinės. A g u r o č i ų ( b a k l a ž a n ų ) ikrai s u č e s n a k u Ikrai sumaišomi su smulkiai sukapotomis 2 — 3 skiltelėmis česnako, apibarstomi žalumynais. • 100 g konservuotų aguročių ikrų, 3 g česnako, 5 g krapų. Česnakų laiškų salotos Česnakų laiškai nuplaunami ir supjaustomi m a ž d a u g 2 cm ilgio ga­

išlaikyti.

stiklainį

ir pastatyti į šaldytuvą. dėti į visokius

• 80 g morkų, 3 g česnako, 10 g majonezo.

česnako, apipilama grietine. įberiama druskos, pipirų pagal skonį.

kartus per dieną.

sudėti

Smulkiai sutarkuojamos šviežios morkos, s u m a i š o m o s su smulkiai sukapotu česnaku, paskui su majonezu.

Švieži pomidorai supjaustomi žiedais, pridedama smulkiai sukapoto

gali pradėti graužti rėmuo,

mėsmale,

Morkų salotos su česnaku

laikoma

butuose česnakai greitai sudžiūvo, juos sunku

užspausti polietileniniu

• 80 g burokėlių, 5 g česnako, 10 g majonezo, 2 graikiniai riešutai.

8—10 dienų

gydyti.

kas valgo česnakus, česnakus

gal skonį.

Pomidorų salotos su česnaku

sudėtį įeina česnakų ekstraktas.

aliejai gali suerzinti skrandžio gleivinę, kasdien pakanka

smulkinami graikinių riešutų branduoliai ir smulkiai sukapojamas česna­

galvelės

• Česnakai padeda gydyti kai kurias ginekologines vienu

Virti burokėliai supjaustomi mažais kubeliais arba sutarkuojami, su­

česnakų

Penkios

las skiriamas ūminiams ir lėtiniams kepenų ir tulžies pūslės uždegimams, taip pat

Burokėlių salotos su česnaku

kuris geriamas nuo po­

ir užpilamos 500 g degtinės.

Geriama po pusę arbatinio šaukštelio

• / alocholo,

• 50 g kiaulpienių lapų, 30 g dilgėlių, 30 g raktažolių, 3 g česnako, 15 g ma­ jonezo arba 15 g aliejaus, 1 kiaušinis.

maistą.

• Tiems, kurie serga hipertonija arba ateroskleroze, rekomenduoja­ česnakus valgyti kasdien: palengvės galvos skausmai, nebesvaigs gal­ nekankins nemiga.

ma va,

Salotos „Pavasaris" su česnaku Smulkiau supjaustomi kiaulpienių, dilgėlių ir raktažolės lapai, pasūdomi ir sumaišomi. D e d a m a smulkiai kapoto česnako. Užpilama aliejumi arba majonezu. Apibarstoma pjaustytu kietai virtu kiaušiniu.

kas. Viskas išmaišoma, užpilama majonezu, įberiama druskos, pipirų pa­

skatinančių apetitą,

geriau

PATIEKALAI SU Č E S N A K A I S

valgius,

Ga­

(nesūdyti/),

Tokie

česnakai

rauginamas dar­

balėliais. Pagardinami druska, aliejumi, papuošiami virtų kiaušinių skil­ telėmis ir alyvuogėmis, apibarstomi smulkiai pjaustytais petražolių lape­ liais. • 10 česnakų laiškų, 40 ml aliejaus, 2 kiaušiniai, 16 alyvuogių, petražolių lape­ lių arba krapų, druskos pagal skonį. 327


Virtų česnakų salotos Jauni didesni česnakai nuplaunami ir supjaustomi 3 cm ilgio gaba­ lėliais. Trumpai paverdami pasūdytame pagal skonį vandenyje, kad šiek tiek suminkštėtų. Nusunkiami, sudedami į stiklainį ir užpilami lygiomis dalimis actu ir vandeniu, kuriame virė. Užpilama trupučiu aliejaus, kad nepelytų. Šitaip paruoštos salotos gali išbūti 3—4 dienas. Patiekiant salotos apipilamos aliejumi ir apibarstomos smulkintais petražolių lapeliais. • 500 g česnakų laiškų, 50 ml aliejaus, acto, petražolių lapelių arba krapų, drus­ kos pagal skonį. Č e s n a k ų ikrai Česnakai nulupami, iš jų sutrinama košelė. Pridedama smulkiai grūs­ tų riešutų, mirkyto ir nuspausto pyrago. Košė išmaišoma mediniu šaukš­ tu, p a m a ž u pilamas aliejus, kol pasidaro vientisa košelė. Pagardinama citrinos sultimis arba citrinos rūgšties tirpalu. Patiekiami kaip salotos, papuoštos alyvuogėmis. Šituos ikrus galima tepti ant sumuštinių. • 50 g česnakų, 200 g padžiūvusiu pyrago, 100 g gliaudytų graikinių riešutų, 60 ml aliejaus, 50 g alyvuogių, citrinos sulčių, druskos pagal skonį. •

Bulgariškai paruošta varškė su česnaku Grūstuvėje sugrūskite kelias česnako skilteles, apibarstykite druska. Grūsdami supilkite po lašą 5 valgomuosius šaukštus aliejaus. | košę- sudė­ kite 250 g varškės, įberkite žiupsnelį raudonųjų pipirų, įspauskite vienos citrinos sultis arba įdėkite 2 — 3 valgomuosius šaukštus grietinės, gerai iš­ maišykite. Varškė bus skanesnė, jeigu pridėsite maltų graikinių riešutų. Cit­ rinos sultis galima pakeisti smulkiai supjaustytais raugintais agurkais. Su česnaku keptos žuvys Žuvys nuvalomos, n u p l a u n a m o s , p a s ū d o m o s , patepamos grūstu čes­ naku. Sudedamos į riebalais pateptą k e p i m o skardą, apipilamos aliejumi ir a p k e p a m o s orkaitėje, kol išnyksta česnakų kvapas. Patiekiamos su raugintais agurkais, bulvių ar kitokių daržovių salo­ tomis. • 800 g žuvų, 60 ml aliejaus, 50 g česnakų, druskos pagal skonį. •

Viščiukas su česnakų padažu Viščiukas sutvarkomas, ir visas a p k e p a m a s riebaluose, prieš tai pa­ s ū d o m a s iš išorės ir iš vidaus. Paskui troškinamas uždengtame inde su nedideliame kiekyje vandens. Kai mėsa suminkštėja, supjaustoma porci­ jomis. Ankštpipiriai nuplaunami, iškrapštomos sėklos. Iškepami, nulupama 328

oda, perplaunama šaltu vandeniu, smulkiai supjaustoma, p a g r ū d a m a ir pakepinama. Nulupti pomidorai smulkiai supjaustomi ir pakepinami. Čes­ nakas nulupamas, sutarkuojamas, šiek tiek pakepinamas riebaluose, ku­ riuose b u v o troškinamas viščiukas, ir sumaišomas su ankštpipiriais ir pomidorais. Pagardinama juodaisiais ir raudonaisiais pipirais, druska. Apibarstoma petražolių lapeliais. • Viščiukas (1 kg), 80 g lydytų taukų arba aliejaus, 30 g sviesto, 600 g saldžio­ sios paprikos, 300 g pomidorų, 50 g česnako, maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų, petražolių lapelių arba krapų, druskos pagal skonį.

ČESNAKŲ ATSARGŲ PARUOŠIMAS Marinuoti česnakai Česnakų skiltelės nulupamos, nuplaunamos ir užpilamos marinatu, kurio vienam litrui paruošti reikia 0,25 stiklinės vandens, 20 g cukraus, 30 g druskos, 0,75 stiklinės 6% acto. į kiekvieną litro talpos marinuotų česnakų stiklainį reikia įberti po 5 žirniukus kvapiųjų ir karčiųjų pipirų, po 4 kvapiuosius gvazdikėlius ir nedidelį gabalėlį cinamono. Marinuoti česnakai patiekiami prie mėsos, žuvų ir daržovių patieka­ lų kaip priedas. Marinuoti ir sterilizuoti č e s n a k a i Česnakai marinavimui nukasami tada, kai stiebai dar žali ir gležni, o skiltelės galvelėje ne visai susiformavusios. Nukastų česnakų pašalina­ mi viršutiniai laiškai, nupjaunamos šaknelės, laiškai toje vietoje, kur pra­ deda šakotis. Nuplauti tekančiu vandeniu česnakai supjaustomi 3 — 4 cm ilgio gabalėliais. Vieną minutę palaikomi pasūdytame pagal skonį ver­ dančiame vandenyje ir sudedami į stiklainius. Tarp česnakų įdedama kra­ pų šakelių. Užpilama marinatu (ne verdančiu), paruoštu iš 1 1 acto, 1 1 vandens ir 60 g druskos. Sterilizuojama 15 minučių. Rauginti česnakai Česnakai rauginimui nukasami visiškai užaugę — galvelės didelės, bet dar tebesančios pieninės brandos stadijoje, o lukštai švelnūs. Stiebai nupjaunami 2 — 3 cm nuo galvelės. Nupjaustomos galvelių šaknelės, nulupami lukštai. Nuplaunami ir 8—10 valandų mirkomi šal­ tame vandenyje, kad atsišviežintų. Sudedami į stiklainius, retkarčiais de­ damas krapų stiebų su lapeliais sluoksnis (100 g — 10 kg česnakų). Už­ pilama virintu ir ataušintu marinatu, paruoštu iš 5 1 vandens, 300 g drus­ kos ir 300 ml acto. Prispaudžiama plonomis medinėmis grotelėmis arba skridinėliu, kad česnakai neiškiltų į marinato paviršių. Česnakai įrūgs po 15 dienų. Laikomi vėsioje vietoje. 329


Įsidėmėkite... • Skaniausi krienai tie, kurių šaknys gana storos (2—3 cm) ir ilgos (20—25 cm), paviršius lygus ir šviesus, o minkštimas — baltas. • Krienai — puikus • Krienų palaikykite

šaknys

šakniastiebiniai augalai. M a n o m a , kad per visą pasaulį jie paplito iš piet­ ryčių Europos. Laukiniai krienai dabar auga Kaukaze, Sibire. Dar seno­ vės slavai j u o s vartodavo maistui. Ilgainiui augalai buvo sukultūrinti, tradiciškai auginami daržuose, ypač Baltarusijos, Ukrainos, Baltijos res­ publikose. Maistui vartojamos krienų šaknys ir jauni lapai. Krienai taip pat priskiriami augalams, turintiems fitoncidų. Ne veltui liaudyje nuo seno sakoma, kad ligos aplenks, jeigu valgysi krienus ir

• Maldami vengti —

greitai

prie

daugelio

sudžiūsta,

žuvų

suvysta,

patiekalų.

todėl prieš

valgydami

vandenyje.

• Lengviau N u o senų laikų krienai labai vertinami kulinarų. Tai daugiamečiai

priedas

ant

sutarkuoti per naktį krienus

mėsmale

mėsmalės

tinklelio

mirkytus

šaltame

gerokai prisiraudosite. užmaukite polietileninį

vandenyje Šito maišelį

krienus.

galite

iš­

ir gerai

užriškite. • Tarkuotos krienų šaknys vartojamos daugeliui šaltų ir karštų pa­ tiekalų. Juos galima sumaišyti su tarkuotais obuoliais, virtais burokė­ liais, su grietine. Krienų lapai vartojami sūdymui ir marinavimui. • Kad tarkuoti

krienai nepatamsėtų,

reikia

apšlakstyti citrinos

sulti­

kopūstus. Fitoncidines savybes lemia šviežių šaknų sultyse esantis lizo-

mis arba actu

cimas, ardantis bakterijų ląstelių apvalkalus, nuo ko mikrobai žūva.

• Tarkuotus krienus galima sutaisyti su grietine arba burokėlių sul­ timis. Daugelis mėgsta įberti cukraus ir šiek tiek įpilti acto.

Be to, šiuose augaluose gausu vitaminų C, fermentų, mineralinių druskų. Vitamino C krienuose penkis kartus daugiau negu citrinose. Tradicinė medicina krienus vartoja hipovitaminozei, skorbutui gy­ dyti.

Taip pat krienai vartojami sutrikus virškinimui, praradus apetitą,

kaip p r i e m o n ė , lengvinanti kosulį ir varanti šlapimą. Buvo pastebėta, kad

• Sergant gastritu prieš

ze, taip pat sergant cukriniu diabetu, angina, kitomis ligomis. Tarkuoti krienai vartojami kaip garstyčios. Šviežių lapų kompresai dedami' ant s k a u d a m o s vietos sergant radikulitu, išijumi ir neuralgija. Sutarkuoti ir tinkamai paruošti krienai — geras pagardas mėsos, žu­

valgymą

vandeniu. kad

krienai mažina cukraus kiekį. Vandeniu praskiestomis krienų sultimis ska­ laujama burnos ir gerklės ertmė sergant stomatitu, gingivitu, parodonto-

ir gerai išmaišyti.

ir esant mažam vieną

Krienų sultimis,

apsisaugotumėte • Krienų

kaip

išgerti

nuo

atskiestomis

rūgštingumui

tarkuotų

vandeniu,

krienų,

naudinga atskiestų

galima skalauti gerklę,

anginos.

lapus paruošti

ir kitus žalumynus.

skrandžio

arbatinį šaukštelį

Juos

atsargai reikia

labai paprasta, laikyti

galima

taip pat,

uždarytuose stiklainiuose.

• Krienų lapų dedama į raugiamus agurkus, pomidorus ir kitas dar­ žoves. Jie suteikia daržovėms kietumo. Tačiau krienų lapų galima dėti į konservuojamas daržoves, kurios laikomos atviruose stiklainiuose.

vų patiekalams ir užkandžiams. Jie vartojami daržovėms konservuoti, agurkams ir pomidorams rauginti. Krienų šaknis galima sudžiovinti ir taip pat vartoti kaip prieskonį. Sudžiovintus krienus reikia sugrūsti arba sumalti, supilti į stiklainį ir užspausti polietileniniu dangteliu. Jaunų krienų lapai maišomi su salotomis. Krienų nepatartina vartoti sergant gastritu, opalige, kolitu, kepenų ir inkstų ligomis.

330

PATIEKALAI SU KRIENAIS Krienų p a g a r d a s su aliejumi Krienų šaknys nuskutamos, švariai n u p l a u n a m o s ir sumalarrios mės­ male. Į sumaltus krienus įpilama verdančio vandens, įberiama druskos, cukraus ir leidžiama pritraukti 8 — 1 0 valandų. Paskui nupilamas viršuti33 J


nis pritrauktas skysčio sluoksnis, krienai sutaisomi su aliejumi ir varto­ jami kaip prieskonis. Krienus sumaišę su garstyčiomis, sutaisę su grie­ tine arba majonezu, turėsite universalų pagardą praktiškai visiems patie­ kalams. Krienų pagardas su citrinos rūgštimi (actu) Krieno šaknys nuskutamos, n u p l a u n a m o s ir sutarkuojamos arba su­ malamos mėsmale. Vienam kilogramui krienų reikia 4 g citrinos rūgšties arba acto, 800 g ataušinto virinto vandens, 80 g cukraus, 40 g druskos. Viskas išmaišoma ir sudedama j nedidelius stiklainius. Krienai marinate 500 ml vandenyje ištirpinama 40 g druskos ir 20 g cukraus, įberia­ mas 1 g kvapiųjų gvazdikėlių ir c i n a m o n o . Indas, kuriame buvo ruošia­ mas marinatas, uždengiamas dangčiu, o kai vanduo ataušta iki 50° C, įpilama 200 ml 9% acto. Po paros marinatas perkošiamas per marlę, į jį sudedamas 1 kg tarkuotų krienų. Gerai išmaišoma ir supilstoma į pusės litro stiklainius, kurie sandariai uždaromi ir laikomi šaltoje vietoje. Krienai su burokėlių sultimis Burokėliai smulkiai sutarkuojami, sultys išspaudžiamos per marlę. Išspaustos sultys sumaišomos su krienais santykiu: 500 ml sulčių — 1 kg krienų, 250 ml 9 % acto, 100 g cukraus, 50 g druskos. Gerai išmaišoma, supilstoma į nedidelius stiklainius, stiklainiai uždaromi ir pastatomi vė­ sioje vietoje. Sviestas su krienais Sviestas suplakamas mediniu šaukštu, kad pasidarytų purus. Sumai­ šomas su smulkiai tarkuotais krienais, pasūdomą pagal skonį ir gerai išmaišoma. Patiekiamas prie šaltų dešros, virtų kiaušinių užkandžių, brinzos ar­ ba tepamas ant sumuštinių, kurie papuošiami alyvuogių skiltelėmis. • 120 g sviesto,'40 g krienų, druskos pagal skonį.

Sūrio paštetas su krienais Pertrinta per sietelį varškė sumaišoma su sviestu, pridedama tarkuo­ to sūrio, įberiama druskos, garstyčių, smulkiai pjaustytų svogūnų, tar­ kuotų krienų, įpilama šiek tiek pieno. Išplakama, kad pasidarytų vientisa masė. • 150 g minkštos varškės, 50 g sviesto, 50 g kieto sūrio, 10 g krienų, garstyčių, druskos pagal skonį, nedidelė svogūno galvelė, pieno. Grietinės padažas su krienais Į grietinę įmaišomi smulkiai sutarkuoti krienai, citrinos sultys, įbe­ riama druskos pagal skonį, ir viskas gerai išmaišoma. Patiekiama su kep­ ta arba troškinta mėsa (veršiena, jautiena, kiauliena). • 100 g grietinės, 50 g tarkuotų krienų, citrinos sulčių, druskos pagal skonį. Majonezo padažas su krienais J žalius kiaušinių trynius įberiamas žiupsnelis druskos, tryniai gerai išplakami. Visą laiką plakant pilamas aliejus — iš pradžių po lašelį, pas­ kui plona srovele, žiūrint, kad gerai įsigertų į padažą. Kai supilsite visą aliejų, padažas bus tirštas, nesilies iš šaukšto. Praskieskite jį citrinos sul­ timis, įdėkite smulkiai sutarkuotų ankštpipirių ir sumaišytų su cukrumi bei actu krienų. Jei norite, galite į j u o s įberti tarkuotos citrinos cedros. Perpilkite valgomuoju šaukštu verdančio vandens, kad padažas sutirštėtų, bet nesukrekėtų kiaušinių tryniai. Patiekiamas su šalta mėsa. • 3 kiaušinių tryniai, 150 ml aliejaus, 100 g krienų, 20 g cukraus, vienos citrinos sultys, 20 ml acto, garstyčių, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Bulvių ir krienų padažas Bulvės išverdamos neluptos, tada nulupamos ir sugrūdamos. Pride­ dama tarkuotų krienų, įpilama acto, įberiama druskos pagal skonį, įpila­ ma šiek tiek karšto vandens, kad padažas nebūtų per tirštas. Viskas gerai išmaišoma. Padažas patiekiamas prie šaltos kiaulienos, kumpio ir rūkytų lašinių. Vietoj bulvių į padažą galima dėti virtų, smulkiai supjaustytų morkų. • 250 g bulvių, 80 g tarkuotų krienų, acto, druskos pagal skonį.

Varškės paštetas su krienais Obuoliai patroškinami, pertrinami per sietelį, įdedami trinti virtų kiaušinių tryniai, pagardinama druska, pipirais, sumaišoma su krienais. • 150 g riebios varškės, 2 virtų kiaušinių tryniai, 20 g tarkuotų krienų, 1 obuo­ lys, druskos pagal skonį, maltų pipirų. 332

Grietinės p a d a ž a s su krienais ir migdolais Mėsos sultinys sutirštinamas grietine ir miltais, gerokai paverdamas ir perkošiamas. Padaže greitai pašildomi krienai, įberiama cukraus pagal skonį. Jei norite, į gatavą padažą galite įmušti šviežią kiaušinio trynį. 333


Kad skonis būtų kitoks ir jdomiau atrodytų, j padažą galite įberti nupli­ kytų, nuluptų, šiaudeliais supjaustytų migdolų. Šitas padažas skanesnis, jeigu bus salstelėjęs. Patiekiamas prie mėsos. • 0,25 1 kiaulienos arba jautienos sultinio, druskos pagal skonį, 0,25 1 grietinės, 30 g miltų, 4 valgomieji šaukštai gatavų krienų, cukraus, 2 0 — 4 0 migdolų, (1 kiaušinio trynys). Krienų padažas su bulvėmis Produktai ir paruošimas tokie pat kaip ankstesniame recepte. Padažo skonį, vaizdą ir tirštumą keičia įpiltos bruknių sultys. Į padažą galima įberti smulkintų, prieš tai pakepintų migdolų. Patiekiamas prie virtos mėsos, knedlikų. Burokėliai su krienais Virti burokėliai sutarkuojami, sumaišomi su krienų pagardų, užpila­ mi grietine arba aliejumi. Patiekiant apibarstomi žalumynais. • 100 g burokėlių, 2 valgomieji šaukštai krienų, 30 g grietinės (15 g aliejaus), 10 g petražolių lapelių arba krapų. Burokėliai su krienais ir agurkais Virti burokėliai smulkiai sutarkuojami, pridedami 2 valgomieji šaukštai krienų pagardo ir 1—2 smulkiai supjaustyti agurkai (švieži arba rauginti, pamirkyti vandenyje). Apipilama grietine arba aliejumi. Patie­ kiami apibarstyti žalumynais. • 100 g burokėlių, 30 g grietinės, 40 g agurkų, 10 g krapų arba petražolių lapelių, 2 valgomieji šaukštai krienų. Krienų ir p o m i d o r ų salotos Sveiki nunokę pomidorai nuplaunami ir supjaustomi žiedais. Sude­ dami į lėkštę, išklotą jaunais vynuogių lapais. Apipilami grietinės, citri­ nos sulčių ir tarkuotų krienų mišiniu. Salotos patiekiant papuošiamos kietai virtų kiaušinių griežinėliais. • 80 g tarkuotų krienų, 200 g pomidorų, 100 g grietinės, 20 ml citrinos sulčių, 10 ml aliejaus, kiaušinis, vynuogių lapų, druskos pagal skonį. Krienų ir Krienai gerai lomi ir stambiai grietine. įberiama

obuolių salotos su grietine nuplaunami, nuskutami ir sutarkuojami. Paskui nuva­ sutarkuojami obuoliai, tada sumaišomi su krienais ir cukraus ir druskos pagal skonį. Patiekiamos salotinėje.

• 60 g krienų, 500 g obuolių, 0,75 stiklinės grietinės, cukraus ir druskos pagal skonį. 334

Krienų salotos su kiaušiniais ir ž a l u m y n a i s Smulkiai sukapojami 2 kietai virti kiaušiniai, sumaišomi su krienų pagardų, įmaišoma žalumynų (svogūnų laiškų, petražolių, krapų lapelių), pagal skonį įberiama druskos, cukraus, sutaisoma su grietine. • 50 g krienų, po 10 g svogūnų laiškų, petražolių, 30 g grietinės. 2 kiaušiniai, cukraus, druskos pagal skonį. M e n k ė s salotos su krienais Žuvis išvirkite, išimkite kaulus, žuvis supjaustykite gabalėliais, o bulves ir agurkus — griežinėliais; žalumynus smulkiai sukapokite. Viską išmaišykite. Užpilkite majonezu, sumaišytu su tarkuotais krienais arba krienų pagardų. • 120 g menkių, 40 g bulvių, 60 g agurkų, valgomasis šaukštas krienų pagardo, 15 g majonezo, 15 g petražolių arba krapų lapelių, druskos pagal skonį. Salierai su obuoliais ir krienais Nelupti obuoliai ir salierai stambiai sutarkuojami, imamas santykis 3 : 1 . Sudedami į rūgusį pieną, įberiama druskos ir įmaišoma smulkiai tarkuotų krienų. • 120 g obuolių, 30 g salierų šaknų, 30 g krienų, 100 g rūgusio pieno, druskos pagal skonį. Įdaryti agurkais ir krienais pomidorai Atrenkami sveiki lygūs pomidorai, viršūnėlės nupjaunamos. Vidu­ riai išskobiami ir sukapojami, sumaišomi su smulkiai sukapotais agur­ kais ir krapų lapeliais. Mišinio prikemšami paruošti pomidorai. Užpilami grietine, apibarstomi žalumynais. • 120 g pomidorų, 50 g agurkų, 20 g krienų, 10 g žalumynų, 20 g grietinės. Burokėliais ir krienais įdaryti agurkai Atrenkami žali dideli agurkai, išskobiami jų viduriai, sumaišomi su tarkuotais burokėliais ir krienų pagardų. Agurkų puselės prikemšamos įdaro, apipilamos grietine, apibarstomos krapų lapeliais. • 120 ,g agurkų, 50 g burokėlių, 20 g krienų, 5 g žalumynų, 20 g grietinės. .

Silkės su burokėliais ir krienais Išdorotų silkių gabalėliai sudedami į dubenį, pridedama sutarkuotų ir su tarkuotais krienais sumaišytų burokėlių. Patiekiama su majonezu arba aliejumi ir žalumynais. 335


• 40 g silkių, 75 g burokėlių, 20 g krienų, 15 g majonezo, 15 g petražolių arba krapų lapelių.

• 150 g žuvų, 10 g sviesto, 10 g miltų, 40 g grietinės, 2 valgomieji šaukštai tarkuotų krienų, lauro lapų, pipirų, cukraus, druskos pagal skonį.

Kiaušiniai su šaltu krienų padažu Krienai nuskutami, nuplaunami ir smulkiai sutarkuojami. ( j u o s de­ dama mirkyto vandenyje ir nuspausto pyrago, luptų ir smulkiai pjaustytų obuolių, pilama grietinės, acto, įberiama cukraus, druskos pagal skonį. Viskas gerai išplakama, kol pasidaro vientisa košė. Kietai virti kiaušiniai nulupami, išilgai perpjaunami pusiau. Virtos bulvės nulupamos ir supjaustomos dideliais kubeliais; jeigu bulvytės ma­ žos, tai nepjaustomos. S u d e d a m o s į vidurį lėkštės, aplink bulves — kiau­ šiniai, apibarstyti tarkuotu sūriu. Kiaušiniai užpilami šaltu krienų pa­ dažu. Valgis patiekiamas kaip atskiras patiekalas arba kaip užkandis.

Balandėliai su burokėliais ir krienais grietinėje Verdančiame vandenyje palaikyti kopūstų lapai įdaromi burokėlių ir krienų mišiniu, patroškinami grietinėje, patiekiant apibarstomi žalumy­ nais.

• SO g tarkuotų krienų, 6 kiaušiniai, 400 g bulvių, 60 g sviesto, 50 g sūrio, riekelė pyrago, vienas obuolys, 5 ml acto, 5 g cukraus, 100 g grietinės, druskos pagal skonį. B u r o k ė l i a i s ir k r i e n a i s {daryti k i a u š i n i a i , u ž p i l t i majonezu Kiaušiniai išverdami kietai, perpjaunami pusiau, išimami tryniai, su­ trinami su virtais burokėliais, sumaišytais krienuose. Kiaušiniai prikem­ šami, patiekiant užpilami majonezu, apibarstomi žalumynais. • 50 g virtų burokėlių, 20 g krienų, 15 g majonezo, 2 virti kiaušiniai. Karpis su krienais ir obuoliais Išdorotas ir porcijomis supjaustytas karpis apipilamas silpnu atskies­ tu actu, paskui žuvis išverdamą sultinyje pridėjus svogūnų, salierų, pet­ ražolių, įbėrus pipirų, įmetus lauro lapų. Kai išverda, reikia ataušinti. Karpio gabalėliai d u o d a m i dubenėlyje su tarkuotų krienų ir obuolių priedu žalumynuose. Atskirai duodama pašildyto sultinio.

• 60 g kopūstų, 60 g burokėlių, 20 g krienų, 30 g grietinės, 10 g krapų ir petražolių lapelių, druskos pagal skonį.

KRIENŲ A T S A R G Ų P A R U O Š I M A S Džiovinti krienų lapai Šaltame vandenyje nuplauti krienų lapai nuvarvinami, paliekami pa­ vėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, kad sudžiūtų. Paskui sutrinami tarp del­ nų ar kitu būdu ir laikomi sausi gerai uždarytuose stiklainiuose. Džiovinti krienų lapai vartojami rauginant agurkus, p o m i d o r u s , ankštpipirius ir kitas daržoves. Įdėjus bent valgomąjį šaukštą tų lapų, daržovės išsilaiko kietos, o užpilas skaidrus ir skanus. Džiovintos krienų šaknys Krienų šaknys švariai n u p l a u n a m o s , nuskutamos, perplaunamos ir stambiai sutarkuojamos. Džiovinamos atviroje orkaitėje. Kai išdžiūsta, galima sumalti kavamale. Vartojami tais pačiais tikslais, kaip ir džiovinti lapai.

• 150 g karpio, 30 g krienų, 60 g obuolių, 20 g žalumynų, 120 ml žuvų sultinio. Krienuose troškinti karosai Išdorotos žuvys supjaustomos gabalais, pasūdomos ir apibarstomos maltais pipirais. Puode ištirpinamas sviestas, dedama viena eilė žuvų, apibarstoma tarkuotais krienais, įpilama šiek tiek daržovių sultinio ir troš­ kinama ant nedidelės ugnies. Svieste pakepinami miltai, atskiedžiami tru­ pučiu sultinio, šiek tiek paverdami, įpilama grietinės, acto, įberiama cuk­ raus, padažu užpilamos žuvys puode, ir troškinamos dar kelias minutes. Žuvys patiekiamos su bulvių arba kopūstų priedu. 336

22—20

337


ŠPINATŲ Špinatų

Laukiniai špinatai ir dabar auga Irane, Kaukaze, todėl šitie regionai laikomi jų gimtine. Tai greitai prinokstantis vienmetis augalas, seniai lai­ komas naudinga ir valgoma daržove. Senovės ( X — X I a.) gydytojas Avicena rekomendavo špinatais gy­ dyti daugelį ligų. Jie labai populiarūs arabų kraštuose, kur vadinami „dar­ žovių karaliumi". Špinatai plito lėtai. XI a. b u v o atvežti į Ispaniją, ir tik šio amžiaus viduryje — į Prancūziją ir kitas Europos šalis. Rusijoje špinatai pradėti auginti valdant Petrui I. D a b a r j i e kultivuojami Vakarų Europos šalyse, Amerikoje, taip pat Japonijoje. Špinatai populiarūs Kaukazo ir Vidurinės Azijos respublikose, ki­ tuose kraštuose j u o s augina tik mėgėjai. Špinatuose gausu vitaminų C, B,, B 2 , taip pat labai retai daržovėse pasitaikančių vitaminų P (rutino), nikotino rūgšties (PP), vitaminų K, D, E, H, taip pat pirodoksino, arba vitamino B 6 , pantoteno rūgšties ( B 3 ) . Špinatams būdinga tai, kad vitaminai A ir C nesuyra verdant. Špinatuose gausu geležies ir folinės rūgšties, todėl jis nepakeičiamas ligonių, kurių sutrikusi kraujodara, mityboje. Garsūs diabetologai įsakas ir N o o r d e n a s dažnai patardavo dėti į maistą špinatų sergantiems cukriniu diabetu. Špinatų sudėtyje gausu vitaminų, todėl jo niekas negali pakeisti žmonių, dirbančių sunkų protinį darbą, sergančių nervų sistemos ligomis, ir vaikų, kurių sutrikęs augimas, mityboje. Rūgštynių gimtinė laikoma Vakarų Europa. Valgyti šį žaliąjį augalą pradėta Prancūzijoje XIV amžiuje. Visose šalyse jų vartojama nedaug. C h e m i n ė rūgštynių sudėtis panaši į špinatų. Rūgštynių lapuose ma­ žai baltymų ir cukraus, bet daug oksalo rūgšties — iki 360 m g % , o vi­ tamino C b ū n a 62 mg %, karotino — 4,09 mg%. Rūgštynės labai vertin­ gos ankstyvą pavasarį, kada žmonių maiste maža vitaminų. Jas patariama valgyti sergantiems anemija, nes šiame augale n e m a ž a lengvai pasisavi­ namų geležies druskų, bet kai kuriems žmonėms jų vartoti nerekomen­ duojama dėl to, kad jose pernelyg gausu oksalo rūgšties.

338

PATIEKALAI

salotos

Nuplauti ir apsausę lapai supjaustomi, sumaišomi su smulkiai pjaus­ tytais svogūnų laiškais, sutaisomi su grietine, sudedami į salotinę, papuo­ šiami žiedais supjaustytais svogūnais, pomidorais, agurkais, susmulkintu virtu kiaušiniu. • 100 g špinatų, 10 g svogūnų laiškų, 10 g agurko, 10 g pomidorų, 20 g grie­ tinės, 1 kiaušinis, druskos pagal skonį. Špinatų ir agurkų salotos Švieži j a u n i špinatai nuplaunami tekančiu vandeniu ir smulkiai su­ pjaustomi. Pridedama susmulkintų svogūnų laiškų ir kubeliais pjaustytų agurkų. Pasūdomą ir išmaišoma. Salotos apipilamos plaktu rūgusiu pienu arba majonezu. Patiekiamos apibarstytos susmulkintais petražolių lapeliais. • 300 g špinatų, 200 g šviežių agurkų, 2 — 3 svogūnų laiškai, 100 g rūgusio pieno arba majonezo, petražolių arba krapų lapelių, druskos pagal skonį. Špinatų šaknelių salotos Šitoms salotoms vartojamos špinatų šaknelės, kurios liko, kai buvo ruošiami patiekalai iš lapų. Viršutinė šaknelių dalis, iš kurios išauga lapai, gerai nuplaunama tekančiu vandeniu ir išverdamą garuose arba nedide­ liame kiekyje vandens, pasūdyto pagal skonį, ir nusunkiama. Apipilama aliejumi, actu arba citrinos sultimis, leidžiama šiek tiek pastovėti, kad įsigertų prieskoniai. Grūstuvėje sugrūdami česnakai ir riešutai. Sumaišo­ mi su nedideliu kiekiu karšto vandens, kad pasidarytų tiršta košelė, kuria užpilamos špinatų šaknelės, ir viskas išmaišoma. Salotos patiekiamos papuoštos ridikėlių ir kiaušinių skridinėliais. • 400 g špinatų šaknelių, 50 g graikinių riešutų branduolių, 50 ml aliejaus, 34 skiltelės česnako, acto arba citrinos sulčių, druskos pagal skonį. • papuošimui — kietai virtas kiaušinis, 5 — 6 raudoni ridikėliai. Špinatų šaltsriubė Špinatai nuplaunami, supjaustomi juostelėmis ir su 4 — 5 valgomai­ siais šaukštais patroškinami ant nedidelės ugnies. Kai v a n d u o užverda, beriami ryžiai ir pilami miltai, sumaišyti su trupučiu šalto vandens. Prieš nukeliant sriubą nuo ugnies, galima suberti smulkiai pjaustytus petražo­ lių lapelius. Sutaisoma su grūstais česnakais ir actu. Patiekiama, kai sriuba visai ataušta. Vietoj acto galima dėti rūgšty­ nių, kurios m a i š o m o s su špinatais. Šitokią sriubą galima išvirti iš balandūnės arba rūgštynių. 339


• 500 g špinatų, 50 g ryžių, 20 g paskrudintų miltų, petražolių arba krapų la­ pelių, česnako, acto, druskos pagal skonį.

Viskas verdama dar 20 minučių. Kai lieka 5—10 minučių iki virimo pabaigos, į puodą pridėkite šviežių žalumynų, įberkite druskos pagal skonį.

Špinatų ir kiaušinių sriuba Špinatai ir rūgštynės nuplaunami, supjaustomi j u o s t e l ė m i s ir sude­ dami į verdantį pasūdytą vandenį kartu su smulkiai supjaustytais svogū­ nais. Verdama, kol visai suminkštėja. Miltai pakepinami aliejuje, atskiedžiami vandeniu ir supilami į sriubą. Paverdama dar kelias minutes ir nukeliama nuo ugnies. Jei norite, galite į sriubą įpilti 200 ml pieno. Patiekiama karšta, apibarstyta-juodaisiais pipirais ir smulkiai suka­ potais virtais kiaušiniais, sumaišytais su smulkiai pjaustytais petražolių lapeliais.

• 500 ml mėsos sultinio, 60 g špinatų, 10 g morkų, 10 g petražolių šaknelių, 19 g svogūnų, 5 g sviesto, 5 g krapų.

• 500 g špinatų, 20 g rūgštynių, 600 ml aliejaus, 30 g miltų, 60 g svogūnų galvelių, 2 virti kiaušiniai, petražolių lapelių, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Špinatų sriuba su kefyru (bulgarų valgis) Špinatai perrenkami, nuplaunami, supjaustomi, sudedami ant apskru­ dintų svogūnų: p r i d e d a m a perrinktų, nuplautų ir apvirtų ryžių, pasūdomą ir išmaišoma. Užpilama vandeniu ir išverdamą. Prieš patiekiant sriuba uždaroma kefyru, sumaišytu su kiaušiniu, ir parūgštinama citrinos sulti­ mis. Patiekiama su paskrudintu pyragu. • 400 g špinatų, 40 g aliejaus, 40 g svogūnų galvelių, 40 g ryžių, druskos pagal skonį, 1 1 vandens, 0,5 I kefyro, 1 kiaušinis, citrinos sulčių. Šaldytų špinatų sriuba Nukoštas jautienos m ė s o s arba kaulų sultinys su prieskoninėmis dar­ žovėmis uždaromas truputį pakepintais taukuose miltais, svogūnais ir špi­ natais (dedami neatšildyti į praskiestą uždarą). Į sriubą d e d a m a priesko­ nių, pilama pieno ir įmetama sviesto. \ špinatų sriubą labai svarbu įpilti pieno, nes jis p a d e d a išsiskirti iš organizmo oksalo rūgščiai. Patiekiama su omletu, pavyzdžiui, keptu su kumpiu, sūriu ir t.t. • 1 1 jautienos sultinio, 40 g riebalų, 40 g svogūnų galvelių, 60 g miltų, 1 nedidelis pakelis šaldytų špinatų, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų, česnako, aštuntadalis litro pieno, 20 g sviesto. Špinatų lapų sriuba Į mėsos sultinį s u m e t a m o s smulkiai pjaustytos m o r k o s , petražolių šaknelės, svogūnai, taip pat pertrinti per sietelį špinatai. 340

Špinatų tyrė Špinatai nuplaunami ir išverdami p a s ū d y t a m e vandenyje, tada nu­ spaudžiami ir smulkiai sukapojami. Miltai paskrudinami svieste, atskiedžiami pienu, sumaišomi su špinatais ir verdami ant nedidelės ugnies 8 — 1 0 minučių. Gatava tyrė išdėdama į dubenį ir apibarstoma smulkiai kapotais kiaušiniais. Špinatų tyrė su pieno p a d a ž u Špinatai perplaunami keliais vandenimis, nuskabomi lapeliai, sume­ tami į sietelį ir troškinami savo sultyse įbėrus smulkaus cukraus. Kai špinatai suminkštėja (maždaug po 10 minučių), pertrinami per sietelį. Į pertrintus špinatus pilama pieno p a d a ž o ir pakaitinama iki užviri­ m o . Į gatavus špinatus dedamas žalio kiaušinio trynys, išmaišytas su grietinėle, ir patiekiama. • 200 g špinatų, 1 arbatinis šaukštelis smulkaus cukraus, 1 kiaušinio trynys, 1 — 2 stiklinės grietinėlės, skysto pieno padažo. Špinatai su grietinėle Špinatai perrenkami, išverdami, nusunkiami, pertrinami per sietelį ir pašildomi su sviestu. Tyrė sumaišoma su tirštu pieno padažu, grietinėle, smulkiu cukrumi, druska ir pipirais (pagal skonį). Patiekiama kaip atski­ ras patiekalas arba kaip priedas prie mėsos. • 600 g špinatų, 1 valgomasis šaukštas sviesto, 0,5 stiklinės tiršto pieno padažo, 3 valgomieji šaukštai grietinėlės, 1 valgomasis šaukštas smulkaus cukraus, pi­ pirų, druskos pagal skonį, 2 stiklinės vandens. Špinatai

su

skrebučiais

Perrinkite, nuplaukite ir išvirkite nedideliame kiekyje vandens ant stiprios ugnies uždengtame p u o d e 1 kg špinatų. Pertrinkite j u o s ir tuoj pat paruoškite pieno padažą, kurį sumaišykite su špinatais, įberkite drus­ kos, cukraus. Viską gerai pakaitinkite. Išdekite į dubenį, pakraščius apdėliokite

skrebučiais.

Skrebučiams pyragą pjaustykite nedidelėmis riekelėmis, pamirkyki341


te piene, sumaišytame su kiaušiniu ir cukrumi, apkepinkite svieste, kad pasidarytų rusva plutelė. Padažą virkite taip: 1 valgomąjį šaukštą miltų pakepinkite su 1 val­ gomuoju šaukštu sviesto, praskieskite 1,5 stiklinės karšto pieno, kurį pil­ kite pamažu. Paruoštą padažą virkite 10 minučių visą laiką maišydami. Pasūdykite pagal skonį.

Apkepti su kiaušiniais špinatai Perrinkti ir nuplauti špinatai supjaustomi ir išverdami pasūdytame vandenyje. Išvirę špinatai išverčiami į sietelį arba kiaurasamtį ir leidžia­ ma nuvarvėti vandeniui, paskui perdedami į keptuvę, kurioje pakaitintas sviestas, truputį pakepinami, išlyginami, užpilami plaktais piene kiauši­ niais ir apkepami orkaitėje. Patiekiant apibarstomi petražolių arba krapų lapeliais.

Paniruoti špinatai Švieži, sveiki špinatų stiebeliai su jaunais lapeliais nuvalomi; nuska­ bomi apatiniai pageltę lapeliai. Atsargiai nupjaunamos šaknelės, kad ne­ subyrėtų lapai. Gerai nuplaunami tekančiu vandeniu ir nuvarvinami. Iš žalių kiaušinių ir miltų suplakama vidutinio tirštumo košė, pagardinama juodaisiais pipirais ir pasūdomą. Špinatų skrotelės mirkomos į košę ir tuoj pat kepamos gerai įkaitintame aliejuje, kol pageltonuoja.

• 0,5 kg šviežių špinatų — trečdalis stiklinės pieno, 3—4 kiaušniai, 2 valgomie­ ji šaukštai sviesto.

• 500 g špinatų, 2 kiaušiniai, 100 ml aliejaus, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. • priedas: rūgusis pienas, raudoni ridikėliai. Špinatų košė Miltai apskrudinami aliejuje. Į j u o s sudedami nuvalyti, nuplauti ir smulkiai supjaustyti špinatai. Špinatai gerai išmaišomi, pusiau išverdami. Įpilama vandens, įberia­ ma druskos pagal skonį ir verdama dar 1 0 — 1 5 minučių. Kiaušiniai išplakami rūgusiame piene, į j u o s suberiami smulkiai pjaustyti petražolių lapeliai. Viskas supilama į špinatų košę visą laiką maišant, užverdamą ir nukeliama nuo ugnies. Košė patiekiama karšta, apibarstyta sutarkuota brinza. • 125 g špinatų, 10 g miltų, 20 g aliejaus, 50 g rūgusio pieno, 10 g petražolių, 10 g brinzos arba kito sūrio, 125 ml vandens, 1 kiaušinis, druskos pagal skonį. Omletas su špinatais Į ketaus keptuvę į m e t a m a sviesto, pakaitinama, į sviestą supilamas omletas ir apkepamas iš abiejų pusių, kol paruduoja. Špinatų lapai nu­ plaunami, smulkiai supjaustomi ir troškinami nedideliame kiekyje pasū­ dyto vandens, baigiant virti įberiama kapotų svogūnų, įmetama sviesto, įberiama druskos pagal skonį. Į vidurį omleto sudedami troškintų špinatų lapai, omleto kraštai užverčiami iki vidurio ir apipilami sviestu, tada apkepami orkaitėje. • 100 g špinatų, 20 g svogūnų galvelių, 15 g sviesto, 20 ml pieno, 1 kiaušinis. 342

Š p i n a t ų kotletai Špinatai stambiai supjaustomi, paverdami 7 — 8 minutes. Tada nu­ sunkiami, sumaišomi su tarkuotomis bulvėmis, įberiama maltų džiūvėsių arba miltų, įmušami kiaušiniai, suberiamos supjaustytos svogūnų galve­ lės, petražolių arba krapų lapeliai. Viskas gerai išmaišoma, daromi kot­ letai, apvoliojami džiūvėsėliais arba miltais ir apkepami. Patiekiami su raugintomis daržovėmis, salotų lapais arba rūgusiu pienu. • 125 g špinatų, 60 g bulvių, 10 g maltų džiūvėsių, 10 g svogūnų galvelių, 10 g petražolių arba krapų lapelių, 20 ml aliejaus, 1 kiaušinis. Šveicariški balandėliai su špinatais Dideli špinatų lapai nuplikomi karštu vandeniu, kad suminkštėtų. Kryžmai sukiojami vienas ant kito 5—6 lapai, ant jų d e d a m a s mėsos ir ryžių įdaras, paruoštas kaip ankštpipiriams įdaryti. Įdaras suvyniojamas į lapus balandėlių forma. Balandėliai sudedami į indą, užpilami padažu, kuris paruošiamas šitaip: su dviem šaukštais margarino arba aliejaus pa­ kepinami smulkiai supjaustyti svogūnai, į j u o s įberiama miltų, pasūdomą ir atskiedžiama pienu, pusiau praskiestu vandeniu. Smulkiai supjaustytas kumpis truputį pakepinamas margarine ir sudedamas į padažą. Balandė­ liai apibarstomi tarkuotu sūriu ir grūstais kalendrų grūdeliais. 30 minučių a p k e p a m a orkaitėje. • 600 g špinatų, 600 g kapotos mėsos, 50 g ryžių, 60 g svogūnų galvelių, 30 g miltų, 50 g riebalų (margarino), 150 g kumpio, 100 ml pieno, 100 g sūrio, kalendrų, druskos pagal skonį. Vyniotinis su špinatais Bulvės išverdamos neluptos, tada nulupamos ir dar karštos sugrūdam o s . Į jas įmušami žali kiaušiniai, suberiami miltai, įberiama maltų j u o ­ dųjų pipirų, druskos pagal skonį, ir suminkoma minkšta tešla. Iš j o s ant šlapios marlės sulipdomas keturkampis maždaug 1 m storumo luitas. Ant


tešlos dedamas riebaluose pakepintų svogūnų ir špinatų įdaras, užbarstoma smulkiai pjaustytais virtais kiaušiniais ir smulkintomis petražolėmis, pipirais. Bulvių luito kraštai užverčiami, padaroma vyniotinio forma, vyniotinis dedamas į riebalais pateptą keptuvą arba k e p i m o skardą. Apipi­ lama sviestu ir apkepama orkaitėje, kol pasidaro rusva plutelė. Vyniotinis supjaustomas skersai gabalais ir patiekiamas su ridikė­ liais, salotų lapais, agurkais ir pomidorais, gražiai sudėliotais lėkštėje aplink vyniotinį. • 800 g špinatų, 800 g bulvių, 60 ml aliejaus ir 30 g sviesto, 2 žali ir 2 virti kiaušiniai, 50 g svogūnų galvelių, 150 g miltų, maltų juodųjų pipirų, petražolių arba krapų lapelių, druskos pagal skonį. Troškinti s u m ė s a š p i n a t a i Malta mėsa, žalias kiaušinis, trupintas pyragas ir pomidorų sultys gerai išmaišomi, prieš tai įbėrus pipirų ir druskos. Į gilų pateptą riebalais indą dedamas sluoksnis žalių supjaustytų bulvių, stambiai pjaustytų špi­ natų, maltos mėsos, apibarstoma grūstais kmynais ir įpilama tiek karšto vandens, kad truputėlį apsemtų sluoksnius inde. Patiekalą reikia troškinti uždengtą dangčiu. • 800 g špinatų, 400 g maltos mėsos, 1 kg bulvių, kiaušinis, 2 valgomieji šaukš­ tai padžiūvusiu pyrago trupinių, 150 ml pomidorų sulčių arba vandens, 80 g margarino, kmynų, petražolių arba krapų lapelių, maltų raudonųjų pipirų, drus­ kos pagal skonį. Špinatų ir lakštinių a p k e p a s Išverdamas 1 kg špinatų, nuvarvinamas v a n d u o . Špinatai sumalami mėsmale, sumaišomi su citrinos sultimis ir cedra, įmušami 5 kiaušiniai, įberiama 0,25 stiklinės cukraus ir smarkiai išplakama. Lakštiniai (200 g) išverdami sūdytame vandenyje, vanduo nupilamas, lakštiniai perpilami šaltu vandeniu. Paskui su j a i s sumaišomi špinatai, įdedami 2 valgomieji šaukštai sviesto, išlyginama ir apkepama. Patiekiama su grietinėle. Apkepti su dešra špinatai Sutvarkyti ir gerai nuplauti špinatai smulkiai supjaustomi, pasūdomi ir patroškinami su margarinu savo sultyse. Sumaišomi su pamirkytu van­ denyje ir nuspaustu pyragu, žaliais kiaušiniais, kubeliais supjaustyta deš­ ra arba virta mėsa. Pasūdomą, papipirinama, apibarstoma grūstais mus­ kato riešutais. M a s ė sudedama į riebalais pateptą puodą, į vidurį įstato­ mas puodelis, kad apkepas būtų žiedo formos. Apkepas patiekiamas didelėje apskritoje lėkštėje. Į vidurį galima pri­ krėsti karštos bulvių košės arba svieste troškintų žaliųjų žirnelių. 344

• 1 kg špinatų, 2 riekelės pyrago. 2 3 kiaušiniai. 200 g dešros arba virtos mėsos, 100 g margarino, muskato riešutų, maltų raudonųjų pipirų, druskos pa­ gal skonį. Špinatų ir brinzos a p k e p a s Špinatai perrenkami, nuvalomi, gerai nuplaunami ir stambiai su­ pjaustomi. Lydytame svieste (1 valgomajame šaukšte) pakepinami smul­ kiai pjaustyti svogūnai. Kai jie suminkštėja, sudedami špinatai ir troški­ nami, kol išgaruoja juose esantis skystis. Tada dar įdedama sviesto (1 valgomasis šaukštas), ir špinatai kepinami keletą minučių. Paskui špina­ tai išdedami į keptuvą ir sumaišomi su tarkuota brinza (0,25 stiklinės). Košė išlyginama, užpilama pieno, kiaušinių ir miltų plakiniu, vėl api­ barstoma tarkuota brinza (0,25 stiklinės) ir apkepama orkaitėje. • I kg špinatų, 2 valgomieji šaukštai lydyto sviesto, I svogūno galvelė, 0,5 stiklinės tarkuotos brinzos, 0,5 stiklinės pieno, 2 kiaušiniai, 0,5 valgomojo šaukšto kvietinių miltų. Špinatų pudingas Sviestas išplakamas pamažu pilant (visą laiką maišoma) kiaušinių trynius, manų kruopas, dedama varškė, iš anksto sumaišyta nedideliame kiekyje vandens, ir švariai nuplauti, nusunkti ir smulkiai pjaustyti špina­ tai. Viskas pasūdomą, įmaišomi plakti kiaušinių baltymai ir išdėdama į k e p i m o formą arba keptuvą, pateptą sviestu ir pabarstytą džiūvėsėliais. Pudingo paviršius išlyginamas ir patepamas grietine; apibarstomas tar­ kuotu sūriu ir kepamas garuose 40 minučių. • 400 g špinatų, 400 g varškės, 2 kiaušiniai, 100 g grietinės, 60 g sviesto, 40 g manų kruopų, 50 g sūrio, maltų džiūvėsių, druskos pagal skonį. Varškės

ir špinatų p u d i n g a s

į pertrintą varškę sudedamas smulkus cukrus, ištrintas su žalių kiau­ šinių tryniais, įberiama druskos pagal skonį, manų kruopų, ištirpinto sviesto (50 g), gerai išmaišoma ir išplakama medine mentele. Tada į m a s ę sudedami smulkiai kapoti, nuskabyti žalių špinatų lapeliai ir išplak­ ti kiaušinių baltymai. Viskas gerai išmaišoma, 2,5—3 cm sluoksniu su­ d e d a m a į pateptą sviestu (20 g) keptuvę, paviršius suvilgomas grietine (25 g), apibarstomas maltais džiūvėsiais, ir kepama orkaitėje 2 5 — 3 0 mi­ nučių. Pudingas patiekiamas karštas, atskirai duoaama šaltos grietinės. • 450 g varškės, 2 valgomieji šaukštai smulkaus cukraus, 3 kiaušiniai, 2 valgo­ mieji šaukštai manų kruopų, 70 g sviesto, 200 g špinatų lapų, 1 valgomasis šaukštas maltų džiūvėsių, I stiklinė grietinės, druskos pagal skonį. 345


ŠPINATŲ A T S A R G Ų P A R U O Š I M A S Sterilizuoti špinatai Špinatai nuvalomi, nupjaunama apatinė dalis, jungianti lapų skrote­ les, nuskabomi pageltę ir nesveiki lapai. Gerai nuplaunami. Nusunkiami, palaikomi silpnai p a s ū d y t a m e vandenyje nedideliais pluošteliais (vanduo įkaitinamas iki 70° C). Nuplikyti, dar karšti, špinatai sudedami į stiklai­ nius ir tuoj pat užpilami nuoviru, kuriame virė. Stiklainiai sandariai uždaromi, sustatomi į didelį indą, kuriame van­ duo įkaitintas iki 80° C temperatūros. Sterilizuojami 35 minutes. Steri­ lizuoti stiklainiai greitai atšaldomi pilant į indą šaltą vandenį. Šitaip laikomi špinatai vartojami tyrėms arba kaip sriubų, padažų arba kitų patiekalų priedai, taip pat kaip vaikų maistas. Galima laikyti ir špinatų tyrę. Tada nuplikyti špinatai, kurie karšta­ me vandenyje palaikomi ilgesnį laiką, pertrinami per sietelį. Prieš išpils­ iant į stiklainius tyrė pakaitinama beveik iki užvirimo. Sterilizuojama 40 minučių. Sterilizuoti špinatai su rūgštynėmis Šiems konservams reikia gerai nuvalytų ir nuplautų 2 kg špinatų ir 1 kg rūgštynių. Jie panardinami į karštą (70° C), pasūdytą pagal skonį vandenį, tada karšti sudedami į stiklainius. į j u o s įpilama vandens, ku­ riame buvo palaikyti. Sterilizuojama 30 minučių. Konservai vartojami tyrėms paruošti, jų dedama į sriubas, padažus ir t.t. Špinatai su druska Švieži špinatai nuvalomi ir nuplaunami. Sudedami ant švaraus nuo­ žulnaus paviršiaus, kad nutekėtų visas vanduo. Supjaustomi ir sumetami į didelį puodą, apibarstomi druska (1 kg š p i n a t ų — 250 g druskos) ir išmaišoma. Šitaip paruošti špinatai standžiai sukišami į stiklainius, paspaudžiami mediniu šaukštu. Užpilami sultimis, kurios ištekėjo ruošiant špinatus. Kad špinatai geriau išsilaikytų, užpilami nestoru sluoksniu alie­ jaus ( 1 — 2 c m ) . Stiklainiai uždaromi ir laikomi šaltoje patalpoje, bet ne­ leidžiama, kad užšaltų. Šitaip laikomus špinatus galima vartoti sriuboms, bet reikia nepa­ miršti, kad špinatai sūdyti. Sūdytus špinatus galima paruošti ir su rūgštynėmis. Šitaip laikomose daržovėse nemaža vitaminų. 346

Džiovinti špinatai Špinatai džiovinami žiemai kaip petražolės ir krapai (būtinai pavė­ syje). Džiovintus špinatus geriau laikykite polietileniniais dangteliais už­ spaustuose stiklainiuose.

RŪGŠTYNIŲ PATIEKALAI Rūgštynių

šaltsriubė

Rūgštynės nuplaunamos ir smulkiai supjaustomos. P a s ū d o m o s ir pa­ troškinamos aliejuje. Įberiama miltų arba manų kruopų, įpilama šiek tiek karšto vandens ir verdama 10 minučių. Sriuba duodama valgyti šalta, apibarstyta pipirais. Galima į ją įberti ryžių arba įmesti bulvių. • 500 g rūgštynių, 20 g miltų arba 30 g manų kruopų, 60 ml aliejaus, maltų juodųjų pipirų, petražolių arba krapų lapelių, druskos pagal skonį.

Moldaviška r ū g š t y n i ų ir dilgėlių sriuba Jauni dilgėlių lapai sumalami ir pertrinami. Tyrė suleidžiama į ver­ dantį vandenį arba sultinį, užverdamą. Tada sumetami rūgštynių lapeliai, supjaustytos bulvės, ryžiai, nuplikytos dilgėlių šaknys, svogūnai, įpilama pomidorų tyrės, įberiama druskos pagal skonį ir verdama, kol išverda. Patiekiama su grietine ir kietai virtais kiaušiniais. Rūgštynių sriuba Iš 500 g mėsos išvirkite sultinį. Prieskonines daržoves (morkas, pet­ ražoles ir svogūnus — iš viso 200 g) supjaustykite smulkiais kubeliais, paskrudinkite sriubos puode su sviestu, tada pridėkite 2 valgomuosius šaukštus miltų ir dar truputį paskrudinkite. Perrinkite, nuplaukite ir su­ dėkite į kitą puodą rūgštynes, uždengtame puode pavirkite 10 minučių nedideliame kiekyje vandens. Išverskite rūgštynes į kiaurasamtį, pertrinkite, sumaišykite su pakepintomis šakninėmis daržovėmis, užpilkite sul­ tiniu, išmaišykite, pavirkite dar 15—20 minučių. Patiekdami į lėkštę įpil­ kite grietinės, įdėkite pusę kietai virto kiaušinio, apibarstykite žalumy­ nais. Bavariška rūgštynių sriuba Rūgštynės gerai n u p l a u n a m o s , nuplikomos verdančiu vandeniu, smulkiai supjaustomos, užpilamos verdančiu vandeniu, pridedama smul347


kiai pjaustytų bulvių, verdama 15—20 minučių. Uždaroma spirgintu la­ jumi, grūstu česnaku, druska ir pipirais, pakaitinama, bet neužverdama. Patiekiama su smulkiai kapotu virtu kiaušiniu, jei patinka — su brinzos gabaliukais. • 2 stiklinės pjaustytų rūgštynių, 4 - 5 bulvės, 1 valgomasis šaukštas lydyto lajaus, 2- 3 skiltelės česnako, 1 - 2 virti kiaušiniai. R ū g š t y n i ų ir ridikėlių lapų sriuba Iš 300 g jautienos išvirkite sultinį. J a u n u s ridikėlių lapus sumeskite į puodą, įpilkite šiek tiek vandens, troškinkite uždengtus, kol suminkštės, paskui sumalkite m ė s m a l e arba pertrinkite per sietelį. Paimkite 250 g lapų, 40 g svogūnų galvelių smulkiai sukapokite, truputį patroškinkite, įberkite 10 g kvietinių miltų, patroškinkite, pamažu praskieskite nukoštu sultiniu (reikia troškinti sriubos puode). Smulkiai supjaustykite 200 g rūgštynių, sudėkite į sultinį ir virkite 1 0 — 1 5 minučių. Patiekiant sriubą galima pagardinti svogūnų laiškais, grietine. Į sriubą d e d a m a ir mėsa, kietai virtas kiaušinis. Baltarusiška šaltsriubė Smulkiai supjaustykite perrinktas ir nuplautas rūgštynes, užpilkite verdančiu vandeniu arba sultiniu ir virkite 5—7 minutes. Sutrinkite su druska smulkiai supjaustytus svogūnus, susmulkinkite agurkus, kietai vir­ tų kiaušinių baltymus (trynį sutrinkite). Viską sudėkite į atšaldytą nuovi­ rą ir išmaišykite. Patiekdami įberkite druskos, cukraus, įpilkite grietinės, apibarstykite krapų lapeliais. • 500 g rūgštynių — 2 agurkai, 50 g svogūnų laiškų, 2 kiaušiniai, grietinės, druskos, cukraus, acto, krapų pagal skonį. Minsko šaltsriubė Perrinktos ir supjaustytos rūgštynės išverdamos pasūdytame vande­ nyje, ataušinamos. Atskirai išverdami burokėliai (nepjaustyti) su trupu­ čiu acto. Sultinys ataušinamas ir perkošiamas koštuvėliu arba per serve­ tėlę, o burokėliai nulupami ir supjaustomi. Į atšaldytą nuovirą su rūgštynėmis sumeskite susmulkintus, ištrintus su druska ir kiaušinių tryniais svogūnų laiškus, smulkiai pjaustytus švie­ žius agurkus, burokėlius, papildykite burokėlių nuoviro, sumeskite kiau­ šinių baltymus, konditerine šluotele išplaktą kefyrą. • 700 g rūgštynių, 400 g burokėlių, 2 — 3 švieži agurkai, kiaušinis, 120 g svo­ gūnų laiškų, 2 stiklinės kefyro, 2 valgomieji šaukštai grietinės, 1 valgomasis šaukštas cukraus, krapų, druskos. 348

Š p i n a t ų ir rūgštynių lapų sriuba Iš 500 g mėsos išvirkite sultinį. Smulkiai supjaustykite morką, pet­ ražolės šaknį, svogūną ir pakepinkite svieste (2 valgomaisiais šaukštais), įberkite 1 valgomąjį šaukštą miltų ir pakepinkite dar 2 minutes. Atskirai sumeskite į verdantį vandenį ir virkite, kol suminkštės, špinatus (500 g), tada nukoškite ir pertrinkite per sietelį, sudėkite į puodą pakepintas prie­ skonines daržoves (dar geriau — į tą patį puodą), sudėkite pertrintus špinatus, atskieskite sultiniu ir puse špinatų nuoviro, įberkite pipirų ir virkite 20 minučių. 5—10 minučių iki baigiant virti sumeskite į puodą nuplautas rūgštynes (200 g) ir įberkite druskos pagal skonį. Pavasarinė bulgariška pertrinta sriuba Smulkiai supjaustytą svogūno galvelę pakepinkite su valgomuoju šaukštu sviesto. Sudėkite 25 g pjaustytų špinatų, pasūdykite pagal skonį ir troškinkite. Atskirai patroškinkite su valgomuoju šaukštu sviesto maž­ daug 150 g rūgštynių. Sumaišykite rūgštynes su svogūnais ir špinatais, užpilkite 6 — 7 stiklinėmis vandens ir virkite 5—6 minutes. Paskui per­ trinkite per sietelį. Atskirai truputį pakepinkite du valgomuosius šaukštus miltų su dviem valgomaisiais šaukštais sviesto ir praskieskite stikline pieno. Sumaišykite su pertrintomis daržovėmis ir viską sudėkite į sultinį. Pasūdykite pagal skonį ir virkite dar 8—10 minučių. Gatavą sriubą už­ darykite kiaušinių tryniu ir puse stiklinės grietinės. Patiekite su kietai virtais kiaušiniais. Žalumynų

šaltsriubė

Rūgštynės, špinatai atskirai paskrudinami (troškinami svieste) ir pertrinami. Agurkai supjaustomi šiaudeliais. Krienų šaknys sutarkuojamos. Smulkiai supjaustomi svogūnų laiškai. Sumaišomi su pertrintais špina­ tais ir rūgštynėmis, pridedama tarkuotos citrinos cedros, įberiama drus­ kos pagal skonį, cukraus ir atskiedžiama gira. Sudedami agurkai, svogū­ nai, krienai, viskas gerai išmaišoma. Patiekiama lėkštėse arba puodeliuo­ se apibarstyta kapotais krapais. Prie šaltsriubės galima atskirai duoti virtų pasūdytame sultinyje žu­ vų (menkių, j ū r o s lydekų ir kt.). Rūgštynių tyrė Rūgštynės nuplaunamos, smulkiai supjaustomos ir keletą minučių patroškinamos be vandens. Paruošiamas uždaras iš miltų ir aliejaus: mil­ tai pakepinami aliejuje, sumaišomi su pienu ir druska. Paverdama, su349


maišoma su troškintomis rūgštynėmis ir kartu paverdama 5 minutes. Už­ daroma plaktais kiaušiniais, įberiama pipirų. -

R ū g š t y n ė s su riešutais Rūgštynės nuplaunamos, susmulkinamos. Kiaušinis išverdamas kie­ tai. Graikinių riešutų branduoliai sugrūdami į košelę. Į verdantį vandenį sumetamos rūgštynės, užverdamos ir tuoj pat nukeliamos nuo ugnies. Atšaldomos su nuoviru. Paskui nuvarvinamos, sudedami riešutai, kiauši­ nis, įpilama aliejaus ir patiekiama. • 2 valgomieji šaukštai kapotų rūgštynių, 1 kiaušinis, 2 graikiniai riešutai, 0,5 stiklinės vandens, 1 valgomasis šaukštas aliejaus. Troškintos su kiaušiniais rūgštynės Rūgštynės nuplaunamos, supjaustomos plonais šiaudeliais ir troški­ namos, kol išgaruoja skystis. Sudedami plakti kiaušiniai, pasūdomą ir išmaišoma. N u k e l i a m a nuo ugnies, jei patinka, galima įberti raudonųjų arba juodųjų pipirų. Kartu su kiaušiniais galima įberti 60 g smulkintos brinzos. • 500 g rūgštynių, 80 g lydyto sviesto arba margarino, 4 kiaušiniai, maltų rau­ donųjų ir juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Su rūgštynėmis troškintos s k u m b r ė s lšdorotos žuvys troškinamos orkaitėje 20 minučių uždengtame inde, įdėjus dalį sviesto, svogūnų, morkų, salierų, petražolių, krapų, įpylus vyno, šiek tiek vandens ir citrinos sulčių. Troškinant iš žuvų išsiskyru­ sios sultys bus tirštesnės, jeigu pridėsite į jas paskrudintų miltų. Taip pat sudedamos smulkiai pjaustytos ir paskrudintos su likusiais miltais rūgš­ tynės, kad liktų žalios. Pabaigoje pilamas pienas ir suleidžiami kiaušinių tryniai. • 800 g skumbrių, 100 g sviesto, 40 g morkų, 40 g salierų šaknų, 40 g svogūnų galvelių, 80 ml baltojo vyno, 40 g miltų, 80 ml pieno, 2 kiaušiniai, 120 g rūgštynių, 600 g bulvių, citrina, petražolių, krapų, druskos. Saldūs pyragėliai su rūgštynėmis U ž m i n k y k i t e paprastą mielinę tešlą. Paruoškite įdarą: reikiamą kiekį nuplautų ir smulkiai supjaustytų rūgštynių sumaišykite su cukrumi (cuk­

RŪGŠTYNIŲ A T S A R G Ų P A R U O Š I M A S Šaltas s ū d y m a s Nuplaukite rūgštynes, leiskite nuvarvėti vandeniui, apdžiovinkite, ta­ da supjaustykite nerūdijančio plieno peiliu, pasūdykite (1 kilogramui rūgštynių reikia 30 g druskos), sukimškite rūgštynes į pusės litro talpos stiklainius ar butelius. K i m š d a m i pakratykite, kad rūgštynės standžiai sugultų. Užpilkite sluoksnį riebalų arba užpilkite sluoksniu druskos, san­ dariai uždenkite, apriškite virvele. Laikykite vėsioje vietoje. Karštas s ū d y m a s Atrinkite šviežius sveikus žalius lapus, gerai nuplaukite, leiskite nu­ varvėti vandeniui. Paruoštas rūgštynes supjaustykite, sudėkite į emaliuo­ tą puodą, ten įberkite smulkiai supjaustytų petražolių lapelių, krapų, svo­ gūnų laiškų, pasūdykite, užpilkite karštu vandeniu ir virkite 10 minučių. Paskui karštas perpilkite į pakaitintus stiklainius, pasterizuokite 20 minučių, uždenkite dangteliais, užsukite ir leiskite ataušti vandenyje, ku­ riame buvo sterilizuojamos. • Pusės litro stiklainiui reikia 750 g rūgštynių, 150 g svogūnų laiškų, 10 g krapų, 10 g petražolių, 300 g vandens. Konservavimas be druskos Nepjaustyti arba supjaustyti švariai nuplauti rūgštynių lapai 4 — 5 minutėms suleidžiami į verdantį vandenį, paskui iš karto pilami į steri­ lizuotus pusės litro stiklainius ir sterilizuojami 60 minučių verdančiame vandenyje, tada užsukami. Rūgštynės su krapais, petražolėmis ir salierais Rūgštynės n u p l a u n a m o s tekančiu vandeniu ir plonu sluoksniu išdės­ t o m o s ant stalo, kad nuvarvėtų vanduo. Supjaustomos ir sumaišomos su smulkintais krapų, petražolių ir salierų lapais santykiu: 1 kilogramui rūgš­ tynių — po 350 g krapų, petražolių ir salierų, 200 g druskos. Sumaišyti žalumynai standžiai sukemšami į stiklainius, sandariai uždaromi ir laiko­ mi vėsioje vietoje. Šitaip paruoštos rūgštynės dedamos į visokius patiekalus.

raus d e d a m a pagal skonį) ir grūskite, kol pasidarys minkšta košelė. įda­ rykite pyragėlius ir paprastai iškepkite. Gatavus pyragėlius galite api­ barstyti cukraus pudra arba apipilti su cukrumi išplakta grietine. 350

351


čių cukriniu diabetu intoksikacija, kai sutrinka kepenų ir inkstų veikla, taip pat centrinė nervų sistema. Krapai — nepakeičiamas kiekvieno pirmojo ir antrojo patiekalo pa­ gardas. N e t į kai kuriuos pieniškus patiekalus galima dėti krapų. Krapus galima paruošti žiemai — sūdytus, marinuotus, džiovintus ir vartoti pirmiesiems ir antriesiems patiekalams. Senovės Graikijos gyventojai uolėtuose Morėjaus (Peleponeso) pu­ siasalio kyšuliuose pirmą kartą aptiko petražoles ir pavadino j a s „petroselinumu", t.y. augančiomis ant uolų. Senovės Graikijoje ir Romoje pet­ ražolės ilgą laiką buvo auginamos kaip dekoratyvinis augalas, neretai Krapų gimtinė — pietų Europa, Viduržemio j ū r o s pakrantės, ten j i e auginami nuo n e a t m e n a m ų laikų kaip prieskoniai, gydomosios ir valgo­

petražolių lapai būdavo pinami į vainikus, j o m i s buvo puošiami butai, iš jų d a r o m o s puokštės. Tačiau buvo pastebėtos ir gydomosios petražolių savybės.

mosios žolės. Šiuose Europos regionuse ir dabar pasitaiko laukinių kra­

Augalo

pų. Senovės Egipto papirusuose krapai m i n i m i kaip malšinanti galvos

šaknys ir lapai pradėti vartoti žaizdoms gydyti, taip pat kaip šlapimą

skausmą priemonė.

varanti priemonė.

Senovės Graikijoje gyvavo paprotys įpinti krapų į vainikus. Krapai vartojami kaip aromatiniai prieskoniai ir gydomieji augalai. Krapai gerai žinomi aromatu ir skoniu. Jų dedama į sriubas, priedus ir karštus patiekalus, j i e puikus salotų ir mišrainių pagardas. Krapai var­ tojami ir konservuojant agurkus, p o m i d o r u s , ankštpipirius, aguročius, pa-

Viduriniais amžiais petražolės pamažu atkeliavo į Europos šalis, iš jų ir į Lenkiją, iš kur, m a n o m a , į Rusijos teritoriją. Lenkai išlaikė loty­ nišką žodžio šaknį „petr", tik pridėjo priesagą „uška". Šitaip atėjo į rusų kalbą švelnus gydomojo, kvapnaus ir maistingo augalo p a v a d i n i m a s („petruška"). N u o XVI a. petražolės plačiai pradėtos vartoti mitybai ir Prancūzi­

tisonus, taip pat dedami į marinatus. Krapų lapuose labai gausu vitaminų. Antai vitamino C j u o s e trigubai daugiau negu citrinose. Karotino kiekiu j i e prilygsta p o m i d o r a m s . Juose taip pat daug B grupės vitaminų, PP, P ir folinės rūgšties. Iš mineralinių druskų krapuose itin daug geležies, kalio, fosforo, kalcio. G y d y m u i liaudies medicinoje vartojami krapų stiebai, lapai ir sėk­ los. Jie gerina skrandžio ir žarnyno veiklą, padeda atsikosėti ir šiek tiek varo šlapimą, ramina nervų sistemą ištikus nemigai. Krapų antpilas ska­ tina pieno išsiskyrimą maitinančioms m o t i n o m s , todėl rekomenduojamas žindyvėms. Oficialioje medicinoje krapų lapų ir stiebų antpilu gydoma I ir II laipsnio hipertonija, ypač kartu su b r o m o preparatais. Krapų sėklų eks­ traktas turi antispazminių savybių ir vartojamas patentuotai farmakologi­ nei priemonei — anetino preparatui — gaminti. Šis preparatas geriamas nuo įvairių spazmų, ypač sergant lėtiniu širdies n e p a k a n k a m u m u , steno­ kardija, nuo žarnyno dieglių. Krapai taip pat p a d e d a nuo v ė m i m o ir vartojami, kai stiprėja sergan-

352

joje, Olandijoje,

Vokietijoje.

Rusijoje petražolės ž i n o m o s nuo XV a., m a n o m a , kad atkeliavo iš Juodosios jūros pakrančių. Senovės Rusijoje petražolės buvo vadinamos „petrosilinėmis" žolė­ mis. Jos būdavo auginamos soduose ir daržuose, vartojamos kaip gydo­ mosios žolelės. Vaistažolių knygoje „Vėsusis s o d a s " rašoma, kad „petrosilinės" žolės nuoviras gali „išvaryti akmenis iš pūslės ir inkstų, paleng­ vinti šlapinimąsi, išvaikyti kepenų negalias, tai palaima pilvui". Pagal švenčių papročius, merginos ir vaikinai Rusijoje puošdavosi vainikais, nupintais iš petražolių, todėl jas dar vadindavo „undinėlės žolele". Tačiau ypatingą petražolių populiarumą galima paaiškinti ne gražu­ mu, ne specifiniu kvapu, o gydomosiomis savybėmis, kurios buvo žino­ mos ir senovėje. {vairių šalių gydytojai patardavo gydytis petražolėmis daugiausia dėl šitokio jų poveikio: petražolės vartojamos apetitui pagerinti, virškinimo liaukų sekrecijai sustiprinti, šlapimui varyti, kaip dezinfekuojanti ir prieš­ uždegiminė p r i e m o n ė sergant kepenų, tulžies pūslės, inkstų ir širdies li-

23—20

353


[jomis. Pastebėta, kad petražolės stiprina kraujagysles, pirmiausia kapi­ liarus, o tai itin svarbu sergant cukriniu diabetu. Petražolių lapai ir šak­ nys šiek tiek mažina cukraus kiekį organizme. Homeopatijoje šito auga­ lo, nuskinto, kai pradeda žydėti, esencija ir sėklų spiritinis antpilas gydo įvairias urologines ligas. Šviežios petražolių sultys malšina uždegimų ir skausmą įkandus uo­ dams, bitėms, širšėms. Tamponais, suvilgytais petražolių sultimis, aprišamos gyvačių įkąstos vietos. Petražolės panaikina nemalonų burnos kvapą, taip pat naikina bur­ nos ertmės bakterijas; naudingos esant dantų smegenų ir burnos gleivi­ nės uždegimui, kai sergama diabetu. Tokį įvairialypį petražolių poveikį galima paaiškinti tik tuo, kad au­ galuose labai gausu naudingų medžiagų. Askorbino rūgšties (vitamino C) kiekiu petražolė aplenkia daugelį vaisių ir daržovių. 100 g jaunų pet­ ražolių ūglių turi m a ž d a u g dviejų parų vitamino C n o r m ą — apie 150 mg. Tai dešimteriopai daugiau negu salotų lapuose, beveik keturgubai — negu citrinose. Karotino, arba provitamino A kiekiu, petražolės nenusi­ leidžia m o r k o m s . 100 g petražolių lapų turi dviejų parų normą, reikalin­ gą ž m o g u i , — 8 mg. Be to, petražolėse yra vitamino B,, B 2 , K, PP, fo­ linės rūgšties, taip pat daug kalcio, magnio, geležies druskų, yra fermen­ tų, iš jų inulino, kuris reguliuoja angliavandenių apykaitą augaluose. Pa­ vyzdžiui, kalio petražolėse yra 340 g/100 g augalo, todėl j o s nepakeičia­ mos sergant širdies ir kraujagyslių sistemos bei šlapimo organų ligomis, taip pat cukriniu diabetu, kuriuo sergant nuolat kyla problemų dėl kalio trūkumo.

dingos skrandžiui, skatina prakaitavimą, kelia apetitą, gydo skrandžio, žarnų negalavimus, ir saugo nuo pūlinių. Sėklų antpilas, geriamas kaip arbata, varo šlapimą". Dabar salierai plačiai vartojami kasdieninėje kulinarijoje, nors ne mažiau ir kaip g y d y m o p r i e m o n ė . Liaudies medicinoje salierai vartojami įvairiapusiškai, pirmiausia kaip šlapimą varanti priemonė. Stipriausiai veikia švieži augalai, natūra­ lios jų sultys. Be to, salierų sultys žadina apetitą, gerina virškinimą ir storosios žarnos veiklą. Salierų sultys gerai veikia ir sergant inkstų ligo­ mis, taip pat diabetinės kilmės podagra, cukriniu diabetu, nutukimu, aler­ gine dilgėline, dermatitais, skorbutu, patinimu, reumatu. Salierų lapų ko­ šelė gydo žaizdas ir išopėjusias vietas. Šviežios salierų sultys malšina troškulį. Salierų yra kelios rūšys: šakniniai, lapkotiniai ir lapiniai. Naudingos ir maistingos visos jų rūšys. Daugiausia vitaminų turi lapkotiniai ir lapi­ niai salierai. Salierų vertingumas priklauso nuo.jų sudėties. Yra žinoma, kad sa­ lieruose vien skoninių ir aromatinių junginių yra apie 40. Jie žadina ape­ titą ir gerina virškinimą. Augaluose aktyvi angliavandenių apykaita, to­ dėl jie vertingas diabetinis produktas, nes mažina cukraus kiekį kraujyje. Salieruose labai gausu mineralinių druskų — kalio, magnio, geležies, to­ dėl jie nepakeičiami, kai sutrinka širdies ir kraujagyslių, nervų sistema, taip pat kraujotaka. Salierai plačiai vartojami kulinarijoje, iš jų gaminami atskiri patie­ kalai, taip pat jų dedama į m ė s o s ir daržovių valgius. Pateiksime keletą receptų, kaip tradiciškai vartoti salierus mitybai.

Petražolės tapo neatskiriama mūsų kasdieninės mitybos dalimi. Senovės Graikijoje salierų vainikais būdavo puošiamos sporto var­ žybų nugalėtojų galvos, o masinių švenčių metu — šventovės ir bustai. Graikijoje ir Sicilijoje salierų atvaizdai buvo iškalti monetose. Didysis H o m e r a s apdainavo salierus (arba, kaip buvo vadinama, „selinonus", o tai reiškė „blizgesys") nepakartojamoje „Iliadoje" ir „Odisėjoje". Tais tolimais laikais graikai vertino salierus už daugybę gydomųjų savybių.

• Petražolės, krapai, salierai išlieka švieži keletą dienų, juos laikyti gerai uždengtame, visiškai sausame puode, beje, taip pat turi būti sausi.

Viduriniais amžiais šis augalas paplito Europos šalyse, netrukus Prancūzijoje selinono pavadinimas buvo pakeistas į „seleri". Pavadini­ mas p a m a ž u keitėsi ir pavirto „selderi", o augalas tuo metu nukeliavo į Britaniją.

• Jeigu norite ilgiau palaikyti šviežius žalumynus — petražoles, kra­ pus, salierus — nuskabykite nesveikas dalis, nuplaukite šaltu vandeniu ir sukiškite į polietileno maišelį, neišleidę iš jo oro, gerai užriškite. Maišelį padėkite į šaldytuvą. Salierus galima laikyti ir sausame smėlyje.

Į Rusiją salierų sėklos atvežtos XVIII a. pradžioje, netrukus buvo sėkmingai auginamas daržuose, net soduose ir parkuose. Salierų gausiai dedama į sriubas ir sultinius, paštetus ir salotas, kepsnius ir grybus. Praėjusiame amžiuje apie salierus buvo rašoma: „Šaknys šildo, nau-

niokite

354

Įsidėmėkite... • Nevartokite iškart daug įvairių žalumynų: žolės, juo labiau aštrios, kvapios, turi ne užgožti, o pabrėžti natūralų valgio kvapą ir skonį.

• Kad žalumynai būtų į drėgną

skudurėlį

visai švieži keletą

valandų,

ir padėkite šaltoje

vietoje.

tik reikia žalumynai

nuplaukite,

suvy­

355


• Kad krapai, petražolės, salierai ilgiau išbūtų švieži, į stiklainį įpil­ kite 2 cm šalto vandens, įstatykite į jį žalumynus, iš anksto nupjovę, uždenkite stiklainį dangteliu ir pastatykite į šaldytuvą. • Nuvytusius krapus, salierus, vandenį, į kurį įpilta acto.

petražoles

galite

atgaivinti pamerkę

į

• Prieš patiekiant žalumynus reikia perplauti tekančiu vandeniu, pa­ dėti ant drėgnos medinės lentelės ir supjaustyti peiliu arba sukapoti ka­ pokle. • Petražolės deniu.

bus

kvapnios, jeigu plausite jas

ne šaltu,

o šiltu

van­

• Bulvės bus gerokai skanesnės, jeigu virdami įmesi te truputį krapų. • Pasėkite krapų rugpjūčio viduryje. Kai jie išaugs, nupjaukite ir padžiovinkite atvirame ore, išdėliotus ant drobės arba surištus ryšuliu­ kais. Kai krapai išdžius, sutrinkite ir laikykite stiklainiuose. Taip pat džio­ vinamos petražolės ir salierai.

PATIEKALAI SU KRAPAIS „Žaliasis"

sviestas

Sviestas plakamas, kol pasidaro purus kremas, j jį įspaudžiama cit­ rinos sulčių arba įpilama citrinos rūgšties tirpalo, įberiama maltų juodųjų pipirų ir labai smulkiai supjaustytų krapų lapelių. Viskas gerai išmaišo­ ma, kad m a s ė būtų vientisa. Pridedama keptų ir ištrintų aštriųjų ankštpipirių. Kad sviesto spalva būtų gražesnė, krapai labai trumpai palaikomi verdančiame pasūdytame vandenyje ( 2 — 3 minutes), tada sutrinami grūs­ tuvėje ir perkošiami per marlę. Sviestas suformuojamas ir palaikomas šaltai. Patiekiamas gražiais 1 5 — 2 0 g gabalėliais prie žlėgtainio, keptų žu­ vų ir kitų valgių. • 125 g sviesto, 50 g krapų, 30 g citrinos, 5 aštrieji ankštpipiriai, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį.

Krapų

tyrė

Sutarkuojamas šviežias agurkas, sumaišomas su smulkiai pjaustytais krapais, sutaisomas su grietine. Tyrė tepama ant duonos riekelių, kurios patiekiamos kaip sumuštiniai. • 50 g krapų, 50 g agurkų, 20 g grietinės, druskos pagal skonį. 356

Padažas su krapais Sviestas pašildomas, j a m e skrudinami miltai, kol pasidaro šviesiai geltoni. Praskiedžiami, kiek reikia, šaltu sultiniu, leidžiama pavirti 5 mi­ nutes. Pasūdomą, į padažą įberiama smulkiai kapotų krapų lapelių, įpi­ lama grietinės, tada nukeliama nuo ugnies. • Ryšelis krapų, 80 g sviesto, 50 g miltų, sultinio padažui praskiesti, 150 g grietinės, druskos pagal skonį. Krapų p a d a ž a s , uždarytas grietine Mėsos sultinyje greitai apverdami smulkiai pjaustyti krapai, per sie­ telį supilamas grietinės uždaras (miltai sumaišomi .su grietine arba rūgu­ siu pienu). Mišinys verdamas ne trumpiau kaip 15 minučių, beriami prie­ skoniai, į gatavą padažą suleidžiamas kiaušinio trynys, išmaišoma. Patiekiamas prie kietai arba minkštai virtų kiaušinių, virtos mėsos ir kitų valgių. • 0,25 1 mėsos sultinio, druskos pagal skonį, 4 valgomieji šaukštai smulkiai pjaustytų krapų, 0,25 1 grietinės arba rūgusio pieno, 30 g miltų, acto, cukraus, 1 kiaušinio trynys. Bulgariška sriuba — marmalas Švieži krapų lapeliai smulkiai supjaustomi, sumaišomi su smulkiai kapotais svogūnų laiškais ir agurkais, užpilami šaltu kefyru ir plakami, kol suputoja. • 15 g krapų, 5 g svogūnų laiškų, 20 g agurkų, 300 ml kefyro, 15 g grietinės, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų. Sriuba „zvara" (slovakų valgis) Rūgusis pienas perkošiamas, kad nusivarvėtų išrūgos. Saldžiame pie­ ne išmaišomi miltai, supilamos išrūgos, suberiami kapoti krapai ir drus­ ka. Kaitinama kol užverda, verdama 15—20 minučių. Sriuba uždaroma grietine, kiaušinių tryniais, sviestu ir nukošto rūgusio pieno varške. Ge­ rai išmaišoma, kad neliktų gumuliukų. • 1 I rūgusio pieno, 0,25 1 pieno, 20 g miltų, krapų, druskos pagal skonį, aštun­ tadalis litro grietinės, 2 kiaušinių tryniai, 20 g sviesto, 100—200 g varškės. Rūgusio pieno sriuba su krapais Sumaišytas su vandeniu pienas pasūdomas, j a m e paverdami supjaus­ tyti žalumynai, uždaroma grietine su išmaišytu joje kiaušiniu ir miltais. Verdama sriuba gerai maišoma, kad baltymai nesukrekėtų smulkiais 357


dribsniais. Sriuba parūgštinama actu ir patiekiama su lakštinių forma su­ pjaustytu ir paskrudintu pyragu. • 0,5 1 pieno, 0,25 1 vandens, druskos pagal skonį, svogūnų laiškų, krapų, 0,5 1 grietinės, 1 kiaušinis, miltų, acto, 2 riekelės pyrago. R ū g u s i o p i e n o sriuba su krapais ir bulvėmis Nuplautos ir nuskustos bulvės supjaustomos kubeliais, pusiau išverd a m o s nedideliame kiekyje vandens su druska ir kmynais, kad būtų tirš­ tesnis skystis, u ž d a r o m a rūgusiu pienu, miltais ir kiaušinio tryniu. Atsar­ giai išmaišoma, kad bulvių kubeliai nesuirtų. Sriuboje greitai užverdami pjaustyti krapai ir pagardinama actu bei cukrumi.

PETRAŽOLIŲ PATIEKALAI Petražolės

su

sviestu

Ištrinkite ir pašildykite 100 g sviesto, suberkite 2 valgomuosius šaukštus smulkiai pjaustytų petražolių lapelių, įpilkite arbatinį šaukštelį citrinos sulčių. Išplakite ir tepkite ant duonos. Petražolių ir o b u o l i ų salotos 100 g petražolių šaknelių sutarkuojama, sumaišoma su smulkiai pjaustytais obuoliais, sutaisoma su grietine, įberiama druskos, cukraus, įspaudžiama citrinos sulčių pagal skonį.

• 4 0 0 — 5 0 0 g bulvių, druskos pagal skonį, kmynų, 1 1 rūgusio pieno, 40 g miltų, 1 kiaušinio trynys, 2 — 4 valgomieji šaukštai šviežių krapų, acto, cukraus.

• 60 g obuolių, 20 g grietinės, 2 g cukraus, šeštadalis citrinos, druskos pagal skonį.

Rūgusio p i e n o sriuba su krapais ir kiaušiniais Krapai smulkiai supjaustomi, pusė jų išverdamą pasūdytame vande­ nyje, uždaroma pienu, grietinėle arba grietine, miltais ir kiaušinių try­ niais. Verdama m a ž d a u g 20 minučių. Tada į sriubą suberiami likę krapai, pakaitinama, įberiama prieskonių.

Petražolių ir m o r k ų salotos Petražolių šaknelės ir m o r k o s stambiai sutarkuojamos ir sumaišo­ mos su grietine. Druskos, cukraus, citrinos s u l č i ų — pagal skonį. Api­ barstoma krapų lapeliais.

Kitas variantas. Į sriubą dar galima dėti minkštai virtą kiaušinį (vie­ ną — 1 porcijai) arba kietai virtą kiaušinį (pusę kiaušinio — 1 porcijai), supjaustytą griežinėliais arba sukapotą. Abiem atvejais kiaušinio trynio į uždarą nebededama. Vietoj grietinės į sriubą įmetama 20 g sviesto. • 0,25 1 vandens, druskos pagal skonį, 4 šaukštai krapų, 0,75 1 rūgusio pieno, 0,25—0,5 1 grietinėlės arba grietinės, 40 g miltų, 1—2 kiaušinių tryniai, acto, cukraus. Su krapais virta aviena M ė s a (inkstai arba sprandinė) supjaustoma porcijomis ir užpilama karštu vandeniu, kad būtų vos apsemta. Pasūdomą, įpilama acto, įberia­ ma smulkiai pjaustytų svogūnų, raudonųjų pipirų, uždengiama dangčiu ir v e r d a m a ant silpnos ugnies. Kai mėsa pasidaro minkšta, suberiami smul­ kiai supjaustyti krapų ir petražolių lapeliai. Padažas sutirštinamas sauso­ je keptuvėje paskrudintais miltais, rūgusiame piene išplaktais kiaušiniais. • 650 g mėsos, 150 g krapų lapelių, 250 g svogūnų laiškų, ryšelis petražolių lapelių, 30 ml acto, 20 g miltų,"200 ml rūgusio pieno, 2 kiaušiniai, maltų rau­ donųjų pipirų, druskos pagal skonį. Pavasarinis rūgusio pieno gėrimas Atšaldytas rūgusis pienas išplakamas su smulkiai pjaustytais krapų lapeliais, p a s ū d o m a s ir tuoj pat patiekiamas. 358

• 100 g petražolių lapelių, 100 g morkų, 20 g grietinės, 2 g cukraus, 5 g krapų, citrinos sulčių, petražolių lapelių. Petražolių ir a g u r k ų salotos Petražolių lapeliai smulkiai sukapojami, sumaišomi su smulkiai pjaustytais šviežiais agurkais, įpilama grietinės, įberiama druskos pagal skonį, įspaudžiama citrinos sulčių. • 75 g petražolių lapelių, 60 g šviežių agurkų, 20 g grietinės, skiltelė citrinos, druskos pagal skonį. Petražolių ir p o m i d o r ų salotos Smulkiai sukapojami petražolių lapeliai, sumaišomi su šviežių po­ midorų skridinėliais, įpilama grietinės, įberiama kvapiųjų pipirų, druskos pagal skonį. • 60 g petražolių lapelių, 75 g pomidorų, 20 g grietinės, druskos pagal skonį, kvapiųjų pipirų. Petražolių, m o r k ų ir žaliųjų žirnelių salotos Petražolės šaknis sutarkuojama, sumaišoma su tarkuotomis morko­ mis ir žaliaisiais žirneliais. įpilama majonezo, citrinos sulčių. Patiekiant apibarstoma žalumynais. 359


• 100 g petražolių šaknelių, 100 g morkų, 30 g žaliųjų žirnelių, 15 g majonezo, skiltelė citrinos.

• 120 g agurkų, 50 g morkų, 50 g petražolių, 20 g grietinės, 0,5 kiaušinio, druskos pagal skonį.

Petražolių, m o r k ų ir riešutų salotos Petražolių šaknelės ir m o r k o s stambiai sutarkuojamos, suberiami smulkiai sukapoti graikinių riešutų branduoliai ir sumaišomi su grietine. Pagal skonį įberiama druskos ir įpilama citrinos sulčių.

Petražolėmis ir agurkais įdaryti p o m i d o r a i Parenkami lygūs, sveiki švieži vienodo d i d u m o pomidorai. Nuplau­ nami, nupjaunamas viršus, minkštimas išskobiamas, smulkiai sukapoja­ mas. Sumaišomas su smulkiai sukapotais petražolių lapeliais ir stambiai sutarkuotais šviežiais agurkais. Įdaras p a s ū d o m a s , įpilama grietinės ir sukapoto kietai virto kiaušinio. Prikemšami paruošti pomidorai, užden­ giami nupjautomis viršūnėlėmis. Patiekiami šalti arba troškinti orkaitėje.

• 80 g petražolių šaknelių, 80 g morkų, 20 g grietinės, 2 graikiniai riešutai, skiltelė citrinos. Petražolių, s v o g ū n ų ir g r y b ų salotos Petražolių lapeliai, svogūnų laiškai smulkiai sukapojami ir sumaišo­ mi su šaltais pakepintais grybais. • 50 g petražolių lapelių, 50 g svogūnų laiškų, 50 g grybų, 15 g aliejaus, drus­ kos pagal skonį. Petražolių ir kiaulpienių salotos Petražolių lapeliai smulkiai sukapojami, sumaišomi su smulkiai pjaustytais kiaulpienių lapais, išmaišomi su grietine ir patiekiami api­ barstyti krapais. • 50 g petražolių, 60 g kiaulpienių lapų, 20 g grietinės, 10 g krapų, druskos pagal skonį. Petražolių, cikorijos ir šviežių agurkų salotos Smulkiai sukapotus petražolių ir j a u n u s cikorijos lapelius sumaišy­ kite su smulkiai pjaustytais agurkais, įpilkite aliejaus, įberkite druskos pagal skonį ir patiekite. • 50 g petražolių, 30 g cikorijos lapų, 50 g agurkų, 20 g grietinės, 10 ml alie­ jaus, druskos pagal skonį. Petražolių, p o m i d o r ų ir s v o g ū n ų salotos Smulkiai sukapojami petražolių lapeliai, skiltelėmis supjaustomi rau­ doni pomidorai, skridinėliais — svogūnai. Išmaišoma su grietine, api­ barstoma krapais. Druskos įberiama pagal skonį. • 50 g petražolių, 75 g pomidorų, 20 g svogūnų galvelių, 20 g grietinės, 5 g krapų, druskos pagal skonį. Petražolėmis ir m o r k o m i s įdaryti agurkai Dideli agurkai nuplaunami, perpjaunami pusiau, išskobiamas minkš­ timas, smulkiai sukapojamas ir sumaišomas su smulkintais petražolių la­ peliais ir tarkuotomis morkomis, išmaišoma su grietine. Įdaro prikemša­ m o s agurkų stiklinėlės, kiekviena u ž d e n g i a m a kietai virto kiaušinio skridinėliu. 360

• 120 g pomidorų, 40 g agurkų, 50 g petražolių, 20 g grietinės, kiaušinis, drus­ kos pagal skonį. Įdarytos petražolės Petražolės šaknys gerai nuplaunamos ir n u v a l o m o s šepečiu, kad ne­ būtų pažeista odelė. Šaknies šerdys išskobiamos, kad būtų vietos įdarui. Paruošiamas m ė s o s arba daržovių įdaras, į kurį sudedama tarkuotos pet­ ražolių šerdys, apipilama aliejumi, prikemšamos šaknys, užpilamos viš­ tienos arba žuvų sultiniu ir įkišamos troškinti orkaitėn. Kai iškepa, valgomos su sultiniu ir džiūvėsiais. • 200 g petražolių šaknų, 30 g mėsos, 30 g morkų, 20 g svogūnų, 120 ml sultinio, 15 g aliejaus arba sviesto, druskos pagal skonį, lauro lapų. Varškės ir petražolių paštetas Petražolės smulkiai supjaustomos, česnakas trinamas tol, kol pasida­ ro košelė, smulkiai sugrūdami riešutai, viskas sumaišoma su varške, alie­ jumi ir įberiama druskos pagal skonį. Masė išdėliojama į lėkštes, pavir­ šius sulyginamas, papuošiama ridikėliais ir agurkais. Patiekiamas kaip salotos, priedas prie omleto, pjausnio, kotletų ir kitų valgių. Galima tepti ir sumuštinius. Prieš patiekiant paštetas palai­ komas šaltoje vietoje. • 300 g varškės, 2 ryšeliai petražolių, 40 ml aliejaus, 60 g graikinių riešutų branduolių, česnakų, druskos pagal skonį. Sriuba su petražolėmis ir skrebučiais Į ištirpintą sviestą suberiami paskrudinti ant sausos keptuvės miltai ir atskiedžiami nedideliu kiekiu karšto vandens. Kai vanduo užverda, suberiamos susmulkintos petražolės, įberiama pagal skonį druskos. Sriu­ ba paverdama 10 minučių. U ž d a r o m a citrinos sultimis, išplaktu kiauši­ niu, įberiama juodųjų pipirų. Patiekiama su riebaluose paskrudintomis pyrago riekelėmis. 361


• 2 ryšeliai petražolių, 60 g sviesto, 30 g skrudintų miltų, kiaušinis, 120 g padžiūvusio pyrago, citrinos sulčių, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Sriuba su petražolėmis ir m a n ų kruopų kukuliukais Į verdantį, pasūdytą pagal skonį vandenį suberiamos pjaustytos pet­ ražolės. Kukuliukai padaromi šitaip: kiaušinių tryniai sumaišomi su tiek manų kruopų, kad būtų tiršta tešla, į kurią įberiama druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį. Iš tešlos daromi nedideli rutuliukai ir sulei­ džiami į verdantį vandenį. Kai kukuliukai išplaukia į paviršių, į sriubą suleidžiama skysta pakepintų miltų košelė ir nukeliama nuo ugnies. U ž ­ daroma išplaktu su grietine kiaušiniu. Pagardinama sviestu. Patiekiama apibarstyta juodaisiais pipirais. • 2 ryšeliai petražolių, 40 g sviesto, 2 kiaušinių tryniai ir vienas kiaušinis, 100 g grietinės, citrinos sulčių, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Petražolėmis įdaryti kiaušiniai Kietai virti kiaušiniai nulupami, išilgai perpjaunami per pusę, tryniai išimami ir sutrinami. Atskirai gerai suplakamas sviestas, kad pasidarytų purus. Su j u o sumaišomi sutrinti tryniai, smulkiai supjaustyti petražolių lapeliai, įberiama maltų juodųjų pipirų, įspaudžiama citrinos sulčių, įbe­ riama druskos pagal skonį, išmaišoma. Išmaišius prikemšamos kiaušinių baltymų puselės. Į plokščią lėkštę sudėliojami salotų lapai, supjaustyti šiaudeliais, o ant jų — įdaryti baltymai. Tarp jų kur ne kur p a d e d a m a nepjaustytų arba perpjautų pusiau raudonų ridikėlių. Vietoj salotų galima dėti pasūdytame vandenyje virtų žaliųjų žirne­ lių arba keptų saldžiųjų ankštpipirių ir raudonų pomidorų. • 60 g sviesto, ryšelis petražolių šakelių, 4 kiaušiniai, citrinos sulčių, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. , •garnyrui— salotų lapai, raudoni ridikėliai arba virti žalieji žirneliai, saldžiųjų ankštpipirių salotos ir raudoni pomidorai. Omletas su petražolėmis Kiaušiniai išplakami, sumaišomi su smulkiai pjaustytais petražolių lapeliais, pasūdomą pagal skonį ir atsargiai išmaišoma. Tuoj pat pilama į smarkiai įkaitintą su sviestu keptuvę. Omletas apkepamas iš abiejų pu­ sių, keptuvėje perlenkiamas per pusę ir dedamas į pašildytą lėkštę. Iš karto patiekiamas. • 2 kiaušiniai, 2 valgomieji šaukštai kapotų petražolių lapelių, 15 g sviesto, druskos pagal skonį. 362

Petražolių kotletai Petražolės ir svogūnų laiškai perrenkami, nuplaunami, smulkiai su­ pjaustomi ir šiek tiek pakepinami svieste. Nukeliami nuo ugnies ir atau­ šinami, į j u o s įberiama miltų, įmušami kiaušiniai, įberiama smulkiai sutrupintos arba sutarkuotos brinzos, sumaišoma, paragaujama. Košė se­ miama šaukštu ir d e d a m a kaip kotletai į smarkiai įkaitintą su riebalais keptuvę. Iškepę kotletai labai skaniai kvepia. Patiekiami karšti, apipilti grietine. • 2 dideli petražolių ryšeliai, 5 - 6 svogūnų laiškai, 60 ml aliejaus, 3 kiaušiniai, 50 g miltų, 150 g brinzos, riebalų kepimui, grietinės užpylimui. Kotletai su petražolėmis \ mėsmale sumaltą mėsą pridedama ryžių, ryšelis smulkiai pjaustytų petražolių, tarkuotų svogūnų, įmušamas kiaušinis, įberiama maltų juodų­ jų pipirų, druskos pagal skonį. Viskas gerai išmaišoma ir leidžiama pa­ stovėti 30 minučių. Padaromi nedideli kotletai. Morkos, salierai ir pastarnokai smulkiai supjaustomi, užpilami ver­ dančiu vandeniu, pasūdomi ir įberiama keletas žirnelių juodųjų pipirų. Viskas užverdamą. į mišinį suleidžiami paruošti kotletai ir verdami 15 minučių. Sudedama kita dalis petražolių (smulkiai kapotų) ir paverdama dar 5—6 minutes. Iš miltų ir sviesto paruošiamas uždaras: kartu pakepi­ nami ir praskiedžiami trupučiu sultinio. Supilama į puodą ir paverdama dar 5 minutes. U ž d a r o m a kitais dviem kiaušiniais, išplaktais rūgusiame piene. Valgis patiekiamas užpiltas karštu sviestu, nudažytu raudonaisiais pipirais. • 600 g kapotos mėsos, 40 g ryžių, 90 g svogūnų galvelių, 80 g riebalų, 160 ml rūgusio pieno, 2 ryšeliai petražolių, 3 kiaušiniai, po 40 g morkų, salierų ir pastarnokų, 20 g miltų, maltų raudonųjų ir juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Žuvys su petražolėmis Svogūnai smulkiai supjaustomi ir troškinami riebaluose, kol su­ minkštėja. Į j u o s d e d a m a lauro lapų, beriama maltų juodųjų pipirų, už­ pilama karštu vandeniu. Užverdamą ir sudedamos žuvys be kaulų, prieš tai supjaustytos porcijomis, pasūdytos ir apibarstytos pipirais. Kai žuvys pusiau gatavos, į j a s suberiamos supjaustytos petražolės ir paverdama dar kelias minutes. į ištekėjusias sultis įmaišoma rūgusio pieno, į kurį įmuštas kiaušinis ir įberta miltų. Dar kartą užverdamą ir nukeliama nuo ugnies. 363


• I kg žuvų (sidabrinių menkių, jūros lydekų arba kitų), 80 g sviesto, 100 g svogūnų galvelių, 150 ml rūgusio pieno, 200 g petražolių, kiaušinis, 20 g miltų, maltų juodųjų pipirų ir pipirų žirniukų, lauro lapų, druskos pagal skonį.

SALIERŲ PATIEKALAI Žalių salierų salotos su obuoliais Obuoliai ir salierų šaknys stambiai sutarkuojamos, sumaišomos su kapotais svogūnų laiškais ir krapais. Viskas išmaišoma ir apipilama cuk­ raus ir citrinų sulčių sirupu. • 100 g salierų šaknų, 100 g obuolių, 15 g svogūnų laiškų, 5 g krapų, 20 g cukraus. Salierai su obuoliais ir krienais Stambiai sutarkuoti nelupti obuoliai ir salierai santykiu 3 : 1 sude­ dami į rūgusį pieną, pasūdomą ir pridedama smulkiai tarkuotų krienų. Kad obuoliai ir salierai nepatamsėtų, tarkuokite virš rūgusio pieno ir tuoj pat išmaišykite. Salierų salotos su obuoliais Virti salierai ir obuoliai smulkiai supjaustomi ir sumaišomi su ma­ j o n e z u . Beriama druskos, ksilito, pilama acto pagal skonį. • 100 g salierų, 50 g obuolių, 20 g majonezo, 10 g žalumynų, acto, druskos pagal skonį. Salierų salotos su morkomis Stiklinė smulkiai pjaustytų salierų ir pusė stiklinės tarkuotų morkų išmaišoma su majonezu, pasūdomą, įberiama pipirų, apibarstoma petra­ žolių lapeliais. Salierų, m o r k ų ir obuolių salotos Salierų šaknys, morkos ir nulupti obuoliai stambiai sutarkuojami, apšlakstomi citrinos rūgštimi arba citrinos sultimis, sutaisomi su grietine, druska, išmaišoma. Prieš patiekiant apibarstoma smulkiai supjaustytais petražolių arba krapų lapeliais. • 100 g salierų šaknų, 50 g morkų, 50 g obuolių, 20 g grietinės, 10 g petražolių (arba krapų), skiltelė citrinos, druskos pagal skonį. 364

Salierų š a k n ų ir bulvių salotos Virtos bulvės ir salierai plonai supjaustomi, pagardinami druska ir cukrumi. Sudedami sluoksniais, kiekvienas sluoksnis užpilamas majone­ zu, apibarstomas pjaustytais krapais. • 100 g salierų šaknų, 60 g bulvių, 40 g majonezo, 10 g krapų, cukraus ir druskos pagal skonį. Bulvių, obuolių ir salierų salotos Virtos bulvės ir salierų šaknys supjaustomos. Obuoliai sutarkuojami arba smulkiai supjaustomi. Viskas išmaišoma, sutaisoma su grietine, įspaudžiami keli lašai citrinos sulčių. Prieš patiekiant apibarstoma krapų lapeliais. • 100 g salierų šaknų, 60 g bulvių, 50 g obuolių, 10 g krapų lapelių, 30 g grietinės, skiltelė citrinos. Salierų, obuolių ir riešutų salotos Virtos salierų šaknys ir obuoliai supjaustomi plonais griežinėliais, sumaišomi su pjaustytais riešutų branduoliais. Sutaisoma su majonezu, sumaišytu su citrinos sultimis ir grietine. Salotos pastatomos šaltai. • 100 g salierų šaknų, 50 g obuolių, 40 g graikinių riešutų, 20 g majonezo, 30 g grietinės, 10 g petražolių arba krapų lapelių, 2 arbatiniai šaukšteliai citrinos sulčių, druskos pagal skonį. Salierų ir g r y b ų salotos Virti salierai ir bulvės supjaustomos griežinėliais, o virti grybai — šiaudeliais. Viskas išmaišoma ir sutaisoma su majonezu, druska, pipirais. Patiekiamos apibarstytos krapais ir kapotais kietai virtais kiaušiniais. • 60 g salierų šaknų, 50 g bulvių, 60 g grybų, 30 g majonezo, 0,5 kiaušinio, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų. Salierų ir vėžių salotos Virti salierai ir bulvės, švieži agurkai smulkiai supjaustomi, sumai­ šomi su virtų vėžių mėsa, pridedama žaliųjų žirnelių. Sutaisoma su ma­ jonezu, cukrumi, druska. Apibarstoma krapais. • 100 g salierų šaknų, 40 g bulvių, 50 g agurkų, 40 g žaliųjų žirnelių, 30 g majonezo, 5 g krapų, druskos ir cukraus pagal skonį. Salierų salotos su plakta grietinėle Salierai ir obuoliai nulupami ir smulkiai sutarkuojami. Iš vandens, cukraus, druskos ir citrinos sulčių paruošiamas pagardas. Juo užpilami 365


salierai su obuoliais. Salotos išmaišomos su plakta grietinėle ir krienais, pridedama tarkuotų arba kapotų graikinių riešutų. Patiekiamos su virto­ mis žuvimis. • 1 saliero šaknis, 3 nedideli obuoliai, 1 citrina, 50 ml vandens, 50 g plaktos grietinėlės, 20 g krienų, 20 g graikinių riešutų, cukraus ir druskos pagal skonį. Salierų salotos su riešutų padažu Sukapokite salierų lapus (100 g). Paruoškite padažų: pusę stiklinės graikinių riešutų sugrūskite su česnaku ( 5 — 6 skiltelėmis), kad pasidary­ tų vienalytė blizganti košelė, ir įdėkite mirkyto ir gerai nuspausto pyrago riekelę, įpilkite acto ir aliejaus — po 2 valgomuosius šaukštus. Pasūdykite, papipirinkite. Sumaišykite su salierais. Bulgariškai paruošti salierai su rūgusiu p i e n u Į rūgusį pieną smulkiai sutarkuokite saliero šaknį. Kad nepatamsėtų, tuojau išmaišykite. Pasūdykite, įberkite grūstų graikinių riešutų, įlašinki­ te citrinos sulčių, smulkiai pjaustytų petražolių lapelių arba salierų lapų, jei n o r i t e , — grūsto česnako. Salierų sriuba Salierai nuvalomi, supjaustomi plonais šiaudeliais arba kubeliais ir išverdami 1 litre vandens, pasūdytame pagal skonį. Į sriubą suberiami ryžiai. Baigiant virti sudedamas uždaras iš pakepintų svieste miltų. Nu­ kėlus nuo ugnies, sriuba uždaroma rūgusiame piene išplaktais kiaušiniais ir patiekiama apibarstyta juodaisiais pipirais ir tarkuotu sūriu arba brinza. • 300 g salierų šaknų, 40 g ryžių, 40 g sviesto, 20 g miltų, 100 g rūgusio pieno, 2 kiaušiniai, 30 g sūrio arba brinzos, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Salierų ir m o r k ų sriuba Salierai, morkos ir svogūnai nulupami ir supjaustomi smulkiais ku­ beliais. Į j u o s įmetama sviesto, įpilami keli šaukštai vandens ir troškina­ ma ant silpnos ugnies, kol pasidaro minkšti. Pasūdomą pagal skonį ir įpilamas 1 litras vandens. Užverdamą, įberiama manų kruopų, paskrudin­ tų ant sausos keptuvės. Sriuba paverdama dar 10 minučių. N u k e l i a m a n u o ugnies ir uždaroma kiaušiniais, išplaktais rūgusiame piene. Patiekiant sriuba apibarstoma smulkintais petražolių lapeliais arba juodaisiais pipirais. • 200 g salierų šaknų, 100 g morkų, 50 g svogūnų galvelių, 40 g sviesto, 40 g manų kruopų, 2 kiaušiniai, 150 g rūgusio pieno, petražolių, maltų juodųjų pi­ pirų, druskos pagal skonį. 366

Salierai su grietinės padažu ( p r a n c ū z ų valgis) Salierai nuvalomi, supjaustomi griežinėliais ir išverdami pasūdyta­ me piene, atskiestame vandeniu. Minkšti salierai sudedami į pateptas riebalais k e p i m o formas, apibarstomi tarkuotu sūriu ir palaikomi šiltoje orkaitėje. Sūdytas sviestas ištrinamas su kiaušinių tryniais, įpilama karšto sa­ lierų nuoviro ir grietinės. Sumaišoma ir plakama garų vonioje, pasūdomą ir pridedama prieskonių. Karštas kremas supilamas ant salierų (galima apibarstyti kepintais migdolais) ir greitai apkepamas. Patiekiama prie bal­ tos mėsos. Galima apdėti apelsinais ir kumpiu. • 400 g salierų, druskos pagal skonį, maždaug aštuntadalis litro pieno, riebalų kepimo formai patepti, 60 g kieto sūrio, 60 g sviesto, 2 kiaušinių tryniai, salierų nuoviro, 125 g grietinės, citrinos sulčių, maltų juodųjų pipirų. Pieno p a d a ž e apkepti salierai Salierai nuvalomi, nuplaunami ir supjaustomi gabalėliais, išverdami nedideliame kiekyje vandens (ne daugiau kaip trijuose valgomuosiuose šaukštuose), į kurį įdėta sviesto ir įpilta mėsos sultinio. Virti salierai dedami į keptuvę, užpilami tirštu pieno padažu, apibarstomi tarkuotu sū­ riu, apšlakstomi sviestu ir apkepami orkaitėje. Patiekiant salierai vėl ap­ šlakstomi sviestu. • 400 g salierų (šaknys su stiebais), 1 valgomasis šaukštas sviesto, 2 valgomieji šaukštai sultinio, 0,5 stiklinės tiršto pieno padažo, 1 valgomasis šaukštas tar­ kuoto sūrio. Paniruoti salierai Salierai nuvalomi ir išverdami nepjaustyti garuose arba nedideliame kiekyje vandens, pasūdyto pagal skonį. Supjaustomi griežinėliais, pasūdomi ir papipirinami. Apvoliojami miltais, paskui kiaušiniais ir pakepi­ nami karštame svieste, apvartomi, kad pageltonuotų iš abiejų pusių. Patiekiami su rūgusiu pienu ir daržovių salotomis. • 400 g salierų šaknų, 2 kiaušiniai, 40 g miltų, 30 g maltų džiūvėsių, 80 ml aliejaus, 200 ml rūgusio pieno, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Kepti orkaitėje salierai su ridikėliais Salierai nuvalomi, supjaustomi kubeliais ir kartu su smulkiai pjaus­ tytais svogūnais patroškinami svieste, kad pusiau suminkštėtų. Į j u o s įbe­ riama ryžių, d e d a m a smulkiai pjaustytų pomidorų arba įpilama pomidorų


tyrės, įberiama druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų ir smulkiai supjaustytų salierų lapų. Viskas gerai išmaišoma ir išdėdama į keptuvą, užpilama karštu vandeniu (vandens trigubai daugiau negu ryžių) ir apke­ p a m a orkaitėje. Vietoj ryžių į šį patiekalą galima dėti bulves. • 400 g salierų (šaknų ir lapų), 200 g ryžių, 100 ml aliejaus, 50 g svogūnų galvelių, 200 g pomidorų arba 20 g pomidorų tyrės, maltų juodųjų pipirų, drus­ kos pagal skonį. Salierų

kotletai

Salierai nuvalomi ir išverdami pasūdytame vandenyje, supjaustomi smulkiais kubeliais ir sumaišomi su šaltu tirštu padažu, paruoštu iš pa­ skrudintų ir praskiestų pienu miltų. Suberiamos smulkiai pjaustytos pet­ ražolės, pipirai ir druska. Viskas išmaišoma. Iš mišinio daromi kotletai, apveliami miltais, plaktais kiaušiniais ir džiūvėsiais, apkepinami, kad pa­ geltonuotų. Patiekiami su pomidorų padažu, rūgusiu pienu arba daržovių salo­ tomis. • 600 g salierų, 40 g miltų, 2 kiaušiniai, 100 ml tirpinto sviesto arba aliejaus, 200 ml pieno, maltų juodųjų pipirų, maltų džiūvėsių, petražolių arba krapų la­ pelių, druskos pagal skonį. Salierai

su

keptais

kiaušiniais

Nuvalyti salierai pusiau išverdami ir smulkiai supjaustomi. Bulvės nuskutamos ir supjaustomos kubeliais. Svogūnai susmulkinami ir paskru­ dinami riebaluose. Į juos sudedami salierai ir bulvės, kartu ištroškinami. Kiaušiniai išplakami piene ir supilami ant troškintų daržovių. Patiekalas laikomas ant ugnies tol, kol iškepa kiaušiniai. • 500 g salierų, 500 g bulvių, 80 g margarino, 100 g svogūnų galvelių, 4 kiau­ šiniai, 100 ml pieno, druskos pagal skonį.

K R A P Ų , PETRAŽOLIŲ IR SALIERŲ A T S A R G Ų PARUOŠIMAS Krapai su druska Džiovinami krapai praranda kvapą, pagelsta ir įgauna žolės skonį. Su druska krapai išlaiko kvapą, gražią žalią spalvą ir, svarbiausia, vita­ minus. Sūdymui krapai n u r a u n a m i vos pradėję žydėti, tada j u o s e dau368

giausia eterinių aliejų. Lapeliai nuskabomi, nuplaunami, gerai nuvarvina­ m a s vanduo, palaikomi skylėtame inde, paskui smulkiai supjaustomi, be­ je, ne tik lapeliai, bet ir nesukietėję sultingi stiebeliai. Pasūdomi plačia­ me inde santykiu: 1 kilogramui k r a p ų — 250 g druskos. Gerai išmaišo­ ma ir sudedama į nedidelius stiklainius pagrūdant mediniu šaukštu, kad išsiskirtų sultys. Galima užpilti šiek tiek aliejaus. Laikomi šaltoje vietoje. Krapus taip pat galima sūdyti kartu su petražolėmis. Petražolės su druska Petražolių spalva ir kvapas geriau išlieka, kai j o s pasūdomos, o ne sudžiovinamos. Tam lapeliai nuplaunami tekančiu vandeniu, nusunkiami ir išdėstomi plonu sluoksniu, kad apdžiūtų. Smulkiai supjaustomos, su­ d e d a m o s į didelį indą ir pasūdomos (1 kilogramui p e t r a ž o l i ų — 250 g druskos). Gerai išmaišomos su druska, standžiai sukišamos į mažus stik­ lainius spaudžiant medinėmis peilio kriaunomis, kad išsiskirtų sultys ir tarp petražolių nebeliktų oro. Stiklainis uždengiamas skrituliu audinio, virš kurio turi būti 2 cm storumo sluoksnis sulčių. Laikoma šaltoje vie­ toje. Sūdytos su daržovėmis petražolės Petražolės — geras prieskonis daugeliui patiekalų. Jas galima laikyti paruoštas su salierais, morkomis ir svogūnais. Petražolių šaknys ir lapai kartu su salierų šaknimis ir lapais, morko­ mis smulkiai supjaustomi. Svogūnai supjaustomi pusžiedžiais. Daržovių dedama vienodomis dalimis, tačiau mėgstamų galite dėti ir šiek tiek dau­ giau, į kilogramą sumaišytų supjaustytų daržovių reikia 1—2 aštriųjų ankštpipirių, 5—6 saldžiųjų paprikų, iš kurių iškrapštomos sėklos, ir ankštys supjaustomos kuo smulkiau, kad jų aštrus skonis ir kvapas vie­ nodai įsigeriu į visą mišinį. Vienam kilogramui nepjaustytų daržovių be­ riama 200 g druskos, viskas gerai išmaišoma, standžiai sukišama į nedi­ delius stiklainius, virtuvinio peilio m e d i n ė m i s kriaunomis stipriai paspau­ džiamą, kad daržovės standžiau s u s i s p a u s t a išsiskirtų sultys ir tarp dar­ žovių neliktų oro. Uždengiama skrituliu audeklo ir užpilama 2 cm alie­ j a u s sluoksniu. Laikoma tamsioje šaltoje vietoje. Salierai su druska Su druska galima laikyti ir salierų lapus, ir šaknis, paruoštus kartu ir atskirai.

24—20

369


Salierus galima laikyti su morkomis ir petražolių šaknimis. Daržo­ vių šaknys supjaustomos 5—6 mm platumo, 1,5—2 cm ilgumo juostelė­ mis. { vieną kilogramą daržovių įberiama 250 g druskos. Išmaišoma ir kietai sukemšama į nedidelius stiklainius, spaudžiama mediniu šaukštu, kol išsiskiria sultys. U ž d e n g i a m a skritulėliu audinio ir užpilama l:—2 cm storumo aliejaus sluoksniu. Stiklainiai sandariai uždaromi ir laikomi tam­ sioje vėsioje vietoje. Dedant šitaip paruoštų daržovių į įvairius patiekalus reikia prisimin­ ti, kad jos jau pasūdytos. Džiovinti salierai Nuvalytos salierų šaknys supjaustomos griežinėliais, kurie perpjau­ nami pusiau arba supjaustomi į keturias dalis, ir išdžiovinamos atviroje orkaitėje arba ant šildomo radiatoriaus.

ĮVAIRIŲ D A R Ž O V I Ų PATIEKALAI Kapoti žalumynai su grietine Jauni krapų, špinatų, petražolių lapeliai arba svogūnų laiškai gerai nuplaunami, perpilami šaltu virintu vandeniu, sudedami į kiaurasamtį, leidžiama nuvarvėti vandeniui. Špinatai ir petražolių lapeliai smulkiai sukapojami, o kiti žalumynai smulkiai supjaustomi. Susmulkinti ž a l u m y n a i sumaišomi su grietine, įberiama šiek tiek druskos. • 100 g krapų, špinatų, petražolių lapelių arba 150 g svogūnų laiškų, 0,5 stik­ linės grietinės, druskos pagal skonį. Salotos „Pavasaris" Nuplauti ir apsausinti salotų lapai supjaustomi ir kauge sudedami į salotinę. Aplink salotas sudėliojamos žiedais supjaustytos morkos, pomi­ dorai, bulvės, ridikėliai, agurkai, taip pat svogūnų laiškai. Vidury salotų lapų kaugės sudėliojami kietai virtų kiaušinių skridinėliai. Iš grietinės, acto ir cukraus paruošiamas padažas. Patiekiant salotos truputį pasūdomos. Padažas p a d u o d a m a s atskirai padažinėje. • 100 gramų salotų l a p ų - 2 kiaušiniai, 2 švieži agurkai, 1 ryšelis raudonų ridikėlių, 1 virta morka, 2 - 3 virtos bulvės, 2 pomidorai, 50 g svogūnų laiškų, 0,75 stiklinės grietinės, 1 valgomasis šaukštas acto, 0,5 arbatinio šaukštelio cuk­ raus pudros. 370

Žalių daržovių salotos su grietine Švieži, nuplauti agurkai, morkos ir obuoliai supjaustomi plonais šiau­ deliais, o salotų lapai — į 3—5 dalis. Viskas išmaišoma ir sutaisoma su grietine, įpilama citrinos sulčių, įberiama druskos ir cukraus pagal skonį. Išdėdama į salotinę, papuošiama pomidorų griežinėliais. • 200 g šviežių agurkų, 150 g morkų, 200 g obuolių, 100 g salotų lapų, 150 g pomidorų, 0,75 stiklinės grietinės, 0,24 citrinos sulčių, cukraus ir druskos pagal skonį. Šviežių pomidorų ir agurkų salotos su grietine Pomidorai, taip pat švieži agurkai nuplaunami ir kartu su nedidele svogūno galvele supjaustomi griežinėliais, sudėliojami nedideliame du­ benyje arba salotinėje eilėmis — pomidorai ir agurkų eilė a p d e d a m a svo­ gūnais ir pasūdomą. Salotos užpilamos grietine, apibarstomos krapais, p a p u o š i a m o s petražolių lapeliais. • 400 g pomidorų, 250 g šviežių agurkų, 1 svogūno galvelė, 0,75 stiklinės grietinės, petražolių ir krapų lapelių, druskos pagal s':onį. . M o r k ų ir petražolių salotos su grietine M o r k o s ir petražolės švariai nuplaunamos, nuvalomos, smulkiai su­ tarkuojamos ir sumaišomos su grietine. Pagardinamos cukrumi, druska. S u d e d a m o s į salotinę, apibarstomos kapotais petražolių lapais. • 400 g morkų, 20 g petražolių, du trečdaliai stiklinės grietinės, cukraus ir druskos pagal skonį, 15 g petražolių. Salotos „Sveikata" Agurkai, morkos, obuoliai supjaustomi plonais šiaudeliais, dalis sa­ lotų lapų supjaustoma juostelėmis. Viskas išmaišoma, pasūdomą, įspau­ džiama citrinos sulčių, įberiama petražolių lapelių, sutaisoma su grietine, į salotinę gražiai sudėliojami salotų lapai, ant jų kraunamos paruoštos salotos, papuošiamos petražolių lapeliais ir pomidorų griežinėliais. • 2 žalios morkos, 2 švieži agurkai, 2 obuoliai, 2 pomidorai, 100 g salotų lapų, 100 g grietinės, 0,25 citrinos, druskos pagal skonį, petražolių arba krapų lape­ lių. Žiedinių kopūstų, šviežių a g u r k ų ir p o m i d o r ų salotos Žiediniai kopūstai išverdami (bet neperveidami). Švieži agurkai ir pomidorai supjaustomi griežinėliais. Smulkiai supjaustomi svogūnų laiš­ kai. Daržovės sumaišomos ir sutaisomos su cukrumi, druska ir majone371


zu, sumaišytu su grietine. Išdedamos j salotinę ir p a p u o š i a m o s gražiai supjaustytais agurkais bei pomidorais. • 500 g žiedinių kopūstų — 200 g agurkų ir pomidorų, 1 nedidelis ryšelis svo­ gūnų laiškų, majonezo, sumaišyto su grietine, cukraus ir druskos pagal skonį. Saldžiųjų raudonųjų ankštpipirių, žaliųjų žirnelių ir r y ž i ų s a l o t o s Išverdami birūs ryžiai. Orkaitėje iškepamas raudonas ankštpipiris, smulkiai supjaustomas. Išverdami žalieji žirneliai. Su daržovėmis sumai­ šomi ryžiai, pasūdomą pagal skonį, sutaisoma su padažu, paruoštu iš aliejaus, acto ir cukraus. Išdėdama į salotinę, papuošiama kiaušinio grie­ žinėliais ir svogūnų laiškais. • 1 stiklinė virtų ryžių, 6 raudoni ankštpipiriai, 1 stiklinė žaliųjų žirnelių, po 2 valgomuosius šaukštus acto ir aliejaus, 1 kiaušinis. Daržovių salotos su rūkytomis žuvimis Virtos bulvės, m o r k o s , švieži arba marinuoti agurkai supjaustomi kubeliais, pridedama smulkių, be kaulų ir nuluptų, žuvų gabalėlių. Vis­ kas sutaisoma su majonezu ir išdėdama į salotinę. Papuošiama pomidorų griežinėliais ir žalumynais. • 300 g bulvių, 100 g morkų, 100 g šviežių agurkų, 200 g rūkytų žuvų, pomi­ dorų, žalumynų, majonezo. Prancūziškos salotos Atskirai išverdamos bulvės, žirniai ir kiaušinis. Bulvės supjausto­ m o s kubeliais. Burokėliai nuplaunami, iškepami orkaitėje, n u l u p a m i ir taip pat supjaustomi kubeliais. Viskas išmaišoma. Įberiama druskos ir pipirų pagal skonį, užpilama grietine, apibarstoma tarkuotu kiaušinio tryniu. • 400 g bulvių, 100 g žirnių, 200 g burokėlių, grietinės, 1 kiaušinis, maltų juodųjų pipirų, druskos pagal skonį. Mišrainė

Mėsa supjaustoma plonais gabalėliais, bulvės, morkos, ir burokėliai išverdami, ataušinami, supjaustomi kubeliais. Supjaustomas agurkas, smulkiai sukapojamas kiaušinis. Viskas išmaišoma, pasūdomą, papipirinama, sutaisoma su majonezu, apibarstoma petražolių ir krapų lapeliais. • 100 g virtos mėsos, 2 bulvės, 1 - 2 morkos, 1 burokėlis, 2 rauginti agurkai, 1 kietai virtas kiaušinis, 150 g majonezo, druskos, maltų juodųjų pipirų, petra­ žolių ir krapų lapelių. 372

Mišrainė su jūros kopūstais Kopūstai verdami vandenyje 20 minučių, nuplaunami šaltu vande­ niu. Bulvės ir morkos išverdamos atskirai, n u p l a u n a m o s , supjaustomos. Svogūnai ir agurkai supjaustomi. Kopūstai sumaišomi su pjaustytomis daržovėmis, sutaisomi su aliejumi, pasūdomi ir išmaišomi. • 300 g jūros kopūstų, 300 g bulvių, 200 g morkų, 100 g svogūnų galvelių, 200 g raugintų agurkų, 100 g aliejaus, druskos pagal skonį. Mišrainė su silke Silkė išvaloma, išimami kaulai, nulupama oda, supjaustoma gabalė­ liais. Bulvės, burokėliai ir m o r k o s išverdamos, ataušinamos, supjausto­ mos kubeliais, agurkai supjaustomi smulkiai, viskas sumaišoma, sutaiso­ ma su majonezu ir actu, pasūdomą pagal skonį. Papuošiama silkės gaba­ lėliais, išpjaustyta iš kiaušinio gėle. • 1 silkė, 2 — 3 bulvės, 1 burokėlis, 1 morka, 2 — 3 rauginti agurkai, 1 kietai virtas kiaušinis, 150 g majonezo, acto ir druskos pagal skonį. Daržovių salotos su sūriu ( b u l g a r ų valgis) Saldieji ankštpipiriai pakepinami, pajuodusi odelė nulupama, galima iškrapštyti sėklas. Ankštpipiriai supjaustomi šiaudeliais, kitos daržovės — griežinėliais. Išdėdama į dubenį, apibarstoma druska ir pipirais, petražo­ lių lapeliais, apšlakstoma aliejumi ir actu. Galima išmaišyti. Apibarstoma tarkuotu sūriu. Galima įdėti karčiųjų ankštpipirių. Patiekiamos atšal­ dytos. • 4 saldžiosios vienmetės paprikos, 2 pomidorai, 1 svogūno galvelė, 0,5 nedi­ delio agurko, druskos, maltų juodųjų pipirų, 2 valgomieji šaukštai petražolių lapelių, 40 g aliejaus, acto, 40 g sūrio, 4 kartieji ankštpipiriai. Sūrio ir daržovių salotos Vandenyje pamirkytu peiliu mažais kubeliais supjaustykite įvairių sūrių, įdėkite smulkiai pjaustytų ankštpipirių, salierų, pupelių, morkų, svogūnų, tada žaliųjų žirnelių ir kietai virtus kiaušinius. Pasūdomą ir parūgštinama pagal skonį. Pagardinama Vorčesterio padažu ir atsargiai išmaišoma su majonezu. Patiekiama prie keptos mėsos arba sūrių. • 70 g lydyto rūkyto sūrio, 70 g olandiško sūrio, 40 g konservuotų raudonų ankštpipirių, 70 g konservuotų morkų, 100 g konservuotų salierų, 70 g konser­ vuotų pupelių ankščių, 70 g konservuotų žaliųjų žirnelių, 40 g svogūnų galve­ lių, 2 kiaušiniai, 150 g majonezo, druskos, acto, Vorčesterio padažo. 373


Daržovių salotos su kumpiu ir sūriu Nuvalytą tarkuotą žalią salierą ir morką sudėkite į dubenį, pridėkite tarkuoto sūrio, nusunktų konservuotų žaliųjų žirnelių, kubeliais supjaus­ tyto kumpio, kietai virtų kapotų kiaušinių, supjaustytų agurkų. Pagal sko­ nį pasūdykite ir parūgštinkite citrinos sultimis. Atsargiai įmaišykite ma­ jonezą ir grietinę. • 100 g sūrio, 100 g kumpio, 100 g salierų, 100 g morkų, 50 g konservuotų žaliųjų žirnelių, 4 kiaušiniai, 70 g marinuotų agurkų, 150 g majonezo ir grie­ tinės, druskos pagal skonį, citrinos sulčių. Delikatesinės salotos su sūriu ir daržovėmis Sūris, dešra, kietai virtas kiaušinis, agurkai ir salierai supjaustomi kubeliais, sumaišomi su smulkiai pjaustytu svogūnu, pasūdomi, parūgš­ tinami pagal skonį ir atsargiai išmaišomi su majonezu. • 250 g olandiško sūrio, 4 kiaušiniai, 100 g rūkytos kiaulienos dešros, 50 g konservuotų agurkų, 50 g konservuotų salierų, 100 g majonezo, 30 g svogūnų galvelių, druskos pagal skonį, acto.

Paštetas pasūdomas, pagardinamas pipirais ir citrinos sultimis, gerai išmaišomas. • 100 g minkštos varškės, 50 g majonezo, 25 g morkų, 25 g ridikėlių, 50 g pomidorų, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų, petražolių lapelių, citrinos sulčių. Daržovių paštetas su varške ir plakta grietinėle Pertrinta varškė išplakama, p a m a ž u pilant plaktą grietinėlę, pasūdo­ mą, apibarstoma cukrumi, parūgštinama citrinos sultimis ir įmaišomi nu­ lupti ir gabalėliais supjaustyti saldieji žali ankštpipiriai ir pomidorai. • 150 g minkštos varškės, 25 g kietų pomidorų, 25 g žalių bulgariškųjų ankšt­ pipirių, 50 g plaktos grietinėlės (nesaldytos), druskos pagal skonį, cukraus, cit­ rinos sulčių. Varškė su šviežiais žalumynais Salotų arba špinatų lapai perrenkami, nuplaunami ir dedami į sietelį, kad nuvarvėtų vanduo. Ž a l u m y n a i nusausinami minkštu švariu rank­ šluosčiu ir smulkiai supjaustomi, varškė pasūdomą pagal skonį, įberiama

Sūrio, kiaušinių, svogūnų laiškų ir česnakų salotos Sūris ir kietai virti kiaušiniai supjaustomi kubeliais, sumaišomi su svogūnų laiškais ir sudedami į lėkštę kartu su grūstu druskoje česnaku. Tada viskas gerai išmaišoma, užpilama majonezu ir šaltai palaikoma 3 0 — 40 minučių. • 200 g rusiško arba olandiško sūrio, 3 kiaušiniai, 1 valgomasis šaukštas kapotų svogūnų laiškų, 1—2 skiltelės česnako, 2 valgomieji šaukštai majonezo, drus­ kos pagal skonį. Rusiškas paštetas Sviestas išplakamas, sumaišomas su pertrinta per sietelį varške, įde­ dama tarkuoto svogūno, trinto česnako, maltų saldžiųjų ankštpipirių, įbe­ riama druskos ir atskiedžiama grietine kiek reikia. Sudedama į drobinį maišelį ir paslegiama tarp dviejų lentelių, uždėjus svarmenį. • 150 g minkštos varškės, 50 g sviesto, 20 g svogūnų galvelių, skiltelė česnako, 50 g grietinės, maltų saldžiųjų ankštpipirių, druskos pagal skonį. Varškės paštetas su šviežiomis daržovėmis Minkšta išplakta varškė sumaišoma su majonezu, įdedama nuskustų ir sutarkuotų morkų bei ridikėlių, nuluptų ir smulkiai supjaustytų pomi­ dorų, petražolių. 374

cukraus ir pertrinama per sietelį. Varškė sumaišoma su pjaustytais žalu­ mynais ir sukraunama kauge apvaliame dubenyje. Kaugės viršuje šaukš­ tu įspaudžiama duobelė, į ją pripilama šaltos grietinės ir papuošiama salotų lapais ir žalumynais. Varškę galima maišyti ne su salotomis, o su smulkintais krapais, kapotais petražolių lapeliais. • 70—80 g salotų arba špinatų lapų, 150 g varškės, 0,5 valgomojo šaukšto smulkaus cukraus, 0,5 stiklinės grietinės, petražolių arba krapų lapelių, druskos pagal skonį. Varškė su grietine, s v o g ū n ų laiškais, salotų l a p a i s ir r i d i k ė l i a i s Varškė ištrinama su grietine, pasūdomą pagal skonį, suberiami kapo­ ti svogūnų laiškai, išmaišoma. Iš sumaišytos košės padaromi nedideli kotletai, sudedami į dubenį, išklotą salotų lapais, papuošiami supjaustytų ridikėlių griežinėliais. • 350 g varškės, 3 valgomieji šaukštai grietinės, 30 g kapotų svogūnų laiškų, 20 g salotų, 4 5 ridikėliai. Varškė su pomidorais Varškė trinama, kol pasidaro vientisa masė. Nuplautas pomidoras nuplikomas verdančiu vandeniu, oda nulupama, pomidoras pertrinamas 375


per sietelį. Varškė sumaišoma su pomidoru, grietine, druska, cukrumi ir svogūnų laiškais. • 150 g varškės, didelis pomidoras, grietinė, druskos pagal skonį, cukraus, 2 valgomieji šaukštai svogūnų laiškų arba susmulkintų svogūnų galvelių. Varškė su m o r k o m i s , burokėliais ir kiaušiniais Kiaušiniai išverdami minkštai, atsargiai išmaišoma varškė su tryniu, tada — su m o r k o m i s ir burokėliais. Pridedama kapoto kiaušinio baltymo, įberiama druskos, prieskonių. Viskas gerai i š m a i š o m a ir sudedama į lėkštę. • 3 kiaušiniai, 2 valgomieji šaukštai varškės, 1 valgomasis šaukštas stambiai tarkuotų morkų, 1 valgomasis šaukštas stambiai tarkuotų burokėlių, druskos pagal skonį ir prieskonių. B u r o k ė l i ų ir s a l i e r ų ikrai Vidutinio d i d u m o burokėlis nuplaunamas, iškepamas orkaitėje, nu­ lupamas ir smulkiai sukapojamaš. Salierų šaknys n u v a l o m o s , nuplauna­ m o s tekančiu vandeniu, supjaustomos smulkiais kubeliais, paskrudina­ m o s su svogūnų galvelėmis alyvų aliejuje, įpilama pomidorų tyrės ir ataušinama. Burokėliai sudedami į skrudintas daržoves, pridedama grūs­ to česnako, konservuotos rūgštynių tyrės, įberiama druskos pagal skonį ir pipirų. Patiekalas papuošiamas svogūnų skridinėliais ir laiškais. • 350 g burokėlių, 200 g salierų, svogūno galvelė, alyvų aliejaus, pomidorų tyrės, 100 g rūgštynių, česnako, petražolių arba krapų lapelių, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų. Pavasarinė sriuba Svariai nuplaunama jauna kopūsto galvelė, smulkiai supjaustoma ir sudedama į puodą kartu su j a u n o m i s , taip pat smulkiai supjaustytomis morkomis, ropėmis, svogūnu, džiovintais grybais; paskui ten įmetama sviesto, įpilama šalto vandens ir verdama ant silpnos ugnies 1 valandą. Tada sriuba pasūdomą pagal skonį, įpilama pieno ir užverdamą. Gatavą sriubą galima uždaryti grietine. • 300 g kopūstų, 2 morkos, 100 g ropių, 0,25 svogūno galvelės, 10 g džiovintų grybų, 3 valgomieji šaukštai sviesto, 5 stiklinės vandens, 1,5 stiklinės pieno, druskos pagal skonį, 1 valgomasis šaukštas grietinės. Pieniška pertrintų šviežių daržovių sriuba Keliais vandenimis nuplaunami salotų arba špinatų lapai, sudedami į sietelį, s u s m u l k i n a m i , sudedami į puodą, įdedama pjaustytų morkų, 376

sviesto, ir troškinama savo sultyse uždengus dangčiu. Paskui šiek tiek pakepinti miltai atskiedžiami pienu, pusiau praskiestu vandeniu, sudeda­ mos troškintos daržovės, verdamos 30 minučių, po to pertrinamos per sietelį, pasūdomos pagal skonį, pašildomos garuose. Prieš patiekiant į gatavą sriubą įleidžiami kiaušinių tryniai, praskiesti nedideliu kiekiu šil­ tos sriubos. • 500 g salotų arba špinatų, 1 morka, 2 valgomieji šaukštai sviesto, 2 valgomieji šaukštai kvietinių miltų, 2,5 stiklinės pieno, 2,5 stiklinės vandens, druskos pa­ gal skonį, 2 kiaušinių tryniai. Pertrinta pieniška daržovių sriuba Bulvės, morkos, griežčiai, porai arba petražolės švariai nuplaunami, nulupami, supjaustomi ir troškinami nedideliame kiekyje vandens (0,5 stiklinės), kol pasidaro minkšti. Po to karštos daržovės pertrinamos per ašutinį sietelį, atskiedžiamos, kiek norima, karštu pienu, pusiau atskiestu vandeniu, įpilama vandens, kuriame buvo troškinamos, įberiama druskos pagal skonį, išmaišoma, pašildoma, kol pradeda kilti garai, bet neleidžia­ ma užvirti. Į gatavą sriubą įdedama sviesto. • 500 g bulvių, 3 morkos, 100 g griežčių, 50 g porų arba petražolių, 2 stiklinės pieno, 3 stiklinės vandens, druskos pagal skonį, 1 valgomasis šaukštas sviesto. Daržovių šaltsriubė su grietine Agurkai nulupami ir supjaustomi kubeliais, pridedama nuluptų per­ trintų pomidorų, smulkiai sukapotų krapų, trinto česnako, įpilama alie­ j a u s , įberiama druskos pagal skonį, įpilama acto, įberiama maltų juodųjų pipirų. Viskas užpilama grietine, išmaišoma ir atšaldoma. Patiekiant įme­ tami keli gabalėliai ledo. • 200 g agurkų, 400 g pomidorų, 2 valgomieji šaukštai krapų, 1 skiltelė česna­ ko, 20 g aliejaus, druskos pagal skonį, acto, maltų juodųjų pipirų, 1 kg grietinės arba 0,75 kg grietinės ir 0,25 1 pieno arba vandens. Marmalas ( b u l g a r ų valgis) Į dubenėlį su česnaku, ištrintu su druska ir aliejumi, sudedami agur­ kai (nulupti), sutarkuoti arba supjaustyti kubeliais, įberiama druskos pa­ gal skonį, maltų juodųjų pipirų, smulkiai pjaustytų krapų, įpilama jogur­ to, grietinės, acto ir kapotų graikinių riešutų. Viskas gerai išmaišoma, įdedama prieskonių ir atšaldoma. Ši gaivinanti sriuba patiekiama vasarą su pyragu. 377


* 2 skiltelės česnako, druskos pagal skonį, 40 g aliejaus, 250 g agurkų, maltų juodųjų pipirų, 2 valgomieji šaukštai krapų, 0,5—1 I jogurto, 1 kg grietinės, acto, 2 valgomieji šaukštai kapotų graikinių riešutų. Daržovių sriuba su kiaušinio tryniu

Barščiai su kopūstais ir bulvėmis Kopūstai supjaustomi, bulvės susmulkinamos ir sudedamos į šalto vandens lėkštę, kad nepatamsėtų. Pripjaustoma morkų, petražolių šakne­ lių, svogūnų ir burokėlių. } troškinluvą suberiami burokėliai, pridedama

M o r k o s , salierai, petražolės, svogūnai, pastarnokai supjaustomi ne­ dideliais gabalėliais, išverdami pasūdytame vandenyje. Kai daržovės bus beveik išvirusios, sumeskite supjaustytas bulves. Atskirai sumaišykite su kiaušinių tryniais. Kai bulvės bus minkštos, uždarykite sriubą grietine su kiaušiniu, gerai išmaišykite. Į sriubą suberkite smulkiai supjaustytus ža­ lumynus.

riebalų, įpilama sultinio arba vandens, įberiama cukraus, įpilama acto,

1,5 1 vandens— 4 didelės bulvės, 2 morkos, 1 salieras, 1 petražolės šaknis, 1 pastarnokas, 1 svogūno galvelė, 150 g grietinės, 1 kiaušinio trynys. Petražolių ir krapų lapelių, druskos pagal skonį.

čių. Įpilama pomidorų tyrės ir kaitinama 5 minutes. Į verdantį sultinį

Daržovių kriušinys Kiaušiniai išverdami kietai, nulupami, trynių.

Kai skystis užverda, ugnis sumažinama ir troškinama toliau (jauni buro­ kėliai — 2 0 — 3 0 minučių, seni — 1 valandą). Į karštą keptuvę dedama riebalų, paskrudinamos petražolių šaknys. Po 5 minučių suberiamos m o r k o s , svogūnai. Skrudinama 1 0 — 1 5 minu­ suberiami kopūstai, užverdami, įmetamos bulvės ir verdama 10 minučių. Sudedamos skrudintos daržovės ir verdamos 15 minučių. Likus 5 minu­ tėms iki virimo pabaigos, įberiama druskos, cukraus, pipirų, įmetama

atskiriami baltymai nuo

Virtos nuluptos m o r k o s ir bulvės supjaustomos trumpais šiaudeliais. Svogūnų laiškai p e r r e n k a m i , perplaunami, susmulkinami nuplauti ridikė­ liai, agurkai n u p l a u n a m i . Jeigu agurkų oda stora, reikia nulupti. Ridikėliai, agurkai ir kiaušinių baltymai supjaustomi trumpais šiau­ deliais. Šiek tiek svogūno (ketvirtadalis galvelės) sutrinama su druska, kad atsirastų sulčių (trinti reikia emaliuotame inde). Kiaušinių tryniai ištrinami su grietine, druska ir cukrumi, atskiedžiami gira. Įdedama trinto svogūno. Į lėkštę d e d a m o s supjaustytos daržovės, kiaušinio baltymas, užpila­ ma paruošta gira, įpilama grietinės ir apibarstoma susmulkintais svogūnų laiškais ir krapais. 600 ml giros, 100 g virtų nuluptų bulvių, 40 g virtų nuluptų morkų, 60 g svo­ gūnų laiškų, 40 g ridikėlių, 130 g šviežių agurkų, garstyčių, grietinės. Saitibarščiai Jauni burokėliai nulupami, išverdami, įpilama acto, nuoviras nukošiamas, atšaldomas. Burokėliai, virtos morkos, agurkai supjaustomi šiau­ deliais. Svogūnų laiškai susmulkinami. Visos daržovės sudedamos kartu, kruopščiai išmaišomos. Sumaišius išdėliojamos į lėkštes, šiek tiek įpila­ ma burokėlių nuoviro. Patiekiant dedama grietinės. • 350 g burokėlių nuoviro, 100 g burokėlių, 20 g morkų, svogūnų laiškų, 50 g šviežių agurkų, 0,5 kiaušinio, cukraus, acto, petražolių arba krapų lapelių. 378

pomidorų tyrės, uždengiamas dangtis ir troškinama ant didelės ugnies.

lauro lapų. Kol barščiai prisitraukia, troškintuve pakaitinamos mėsos por­ cijos, tada dedamos į lėkštes, užpilamos barščiais. Pridedama grietinės. • 1 litrui vandens arba sultinio — 150 g burokėlių, 100 g šviežių kopūstų, 50 g morkų, 100 g bulvių, petražolės šaknelė, 50 g svogūnų galvelių, 30 g pomidorų tyrės, riebalų, cukraus, 10 g acto. Pasninkiški barščiai Burokėliai nulupami, n u p l a u n a m i ir susmulkinami. Patroškinami aliejuje, tada į j u o s įpilama acto, įberiama cukraus, pilama pomidorų tyrės ir šiek tiek vandens. Kai burokėliai pusiau minkšti, d e d a m o s mor­ kos, salierai ir smulkiai supjaustyti svogūnai, troškinama toliau. Švieži kopūstai supjaustomi stambesniais gabaliukais ir verdami. Į verdantį sul­ tinį arba vandenį suleidžiamos aliejuje paskrudintos daržovės. Įpilama acto, suberiami salierų lapai, ir sriuba baigiama virti. Užbalinami grietine ir patiekiami. • 200 g burokėlių, 100 g šviežių arba 80 g raugintų kopūstų, po 60 g morkų, salierų (šaknų ir lapų), 20 g petražolių šaknelių, 60 g svogūnų galvelių, 20 g pomidorų tyrės, 40 ml aliejaus, 120 g grietinės, acto, lauro lapų, cukraus, drus­ kos pagal skonį. Barščiai su m ė s a Jautiena (krūtininė) supjaustoma ir verdama, kol suminkštėja. Į puo­ dą sudedamos smulkiai pjaustytų pupelių ankštys, morkos, salierai ir svo­ gūnai. Kai daržovės pusiau išverda, sudedamos kubeliais pjaustytos bul­ vės, susmulkinti raudoni pomidorai, įmetama pipirų žirniukų, lauro lapų 379


ir įberiama druskos. Pabaigoje dedami kubeliais supjaustyti ir riebaluose paskrudinti burokėliai. Nukelti nuo ugnies barščiai parūgštinami actu. Patiekiami uždaryti rūgusiu pienu arba grietine. • 300 g jautienos, 300 g burokėlių, 200 g šviežių kopūstų, po 40 g morkų ir salierų, po 80 g bulvių, pupelių ankščių ir svogūnų galvelių, 160 g raudonų pomidorų, 100 g grietinės, 20 g sviesto, lauro lapų, juodųjų pipirų žirniukų, druskos pagal skonį. Barščiai su raugintais kopūstais Šiaudeliais supjaustyti burokėliai užpilami šaltu vandeniu ir verdami atidengtame emaliuotame puode, kol suminkštėja. Smulkiai pjaustyti svo­ gūnai ir šiaudeliais susmulkintos morkos a p k e p i n a m o s , kol pasidaro auk­ so geltonumo, pridedama raugintų kopūstų, įpilama pomidorų tyrės, ir viskas kartu troškinama, kol suminkštėja; po truputį įpilama aliejaus ir vandens. { burokėlių nuovirą sudedami troškinti kopūstai, įmetama lauro lapų, įberiama pipirų, sudedamos pakepintos m o r k o s , svogūnai; verda­ ma, kol išverda. Patiekiant pagardinama grūstu česnaku ir parausvinama smulkiai sutarkuotais virtais burokėliais. • 500 g burokėlių, 300 g raugintų kopūstų, 2 svogūnų galvelės, 1 morka, 1 valgomasis šaukštas pomidorų tyrės, 100 g aliejaus, 3 1 vandens, 8 juodųjų pipirų žirniukai, 1 lauro lapas, 1 skiltelė česnako, druskos pagal skonį. Naminė raugintų agurkų sriuba Verdama su jautiena, kiauliena, aviena, naminiais paukščiais. Išver­ damas m ė s o s sultinys, supjaustomi švieži kopūstai, paskrudinamos mor­ kos, svogūnai, supjaustytos prieskoninių daržovių šaknys. į verdantį sul­ tinį suberiami kopūstai, palaukiama, kol užverda, tada sudedamos bul­ vės, verdama 10 minučių. Sudedami kiek pavirti agurkai, paskrudintos prieskoninės daržovės, svogūnai, suberiami prieskoniai, baigiama virti. • 120 g kopūstų, 300 g bulvių, morka, petražolės šaknis, svogūno galvelė, 100 g raugintų agurkų, margarino, grietinės, žalumynų, lauro lapų. Grybų agurkynė Iš džiovintų grybų ir prieskoninių daržovių išverdamas sultinys, perkošiamas. Smulkiai supjaustyti grybai pakepinami aliejuje su smulkiai pjaustytais svogūnais. Atskirai išverdamos bulvės ir ryžiai. į sultinį su­ dedami paruošti grybai, kubeliais pjaustyti rauginti agurkai, bulvės, vir­ tos prieskoninių daržovių šaknys, įdedama pomidorų pastos, įberiama miltų, įpilama perkošto sūrymo ir užverdamą. Atskirai duodama grieti­ nės. 380

• 50 g džiovintų grybų, 2 rauginti agurkai, 1 morka, petražolė, 1 svogūno gal­ velė, 3 bulvės, 1—2 valgomieji šaukštai ryžių, 1 arbatinis šaukštelis pomidorų pastos, po 1 valgomąjį šaukštą miltų ir aliejaus, 1 stiklinė agurkų sūrymo, prie­ skonių. Agurkynė su inkstais Išverdamas m ė s o s sultinys. N u l u p a m a inkstų plėvelė, inkstai per­ pjaunami pusiau, užpilami šaltu vandeniu ir palaikomi 2 — 3 valandas. Paskui vanduo n u p i l a m a s , inkstai perplaunami, vėl užpilami šaltu vande­ niu, užvirinama, v a n d u o vėl nupilamas, inkstai dar kartą užpilami šaltu vandeniu ir v e r d a m i , kol išverda (1,5 valandos). M o r k o s , svogūnai, pet­ ražolių ir salierų šaknys paskrudinamos riebaluose. Agurkai nulupami, supjaustomi kubeliais, užpilami sultiniu, šiek tiek paverdami. Sultinys perkošiamas, į jį suleidžiamos kubeliais pjaustytos bulvės, suberiamos kruopos, sudedamos skrudintos daržovės, agurkai, pasūdomą pagal skonį, ir viskas verdama, kol išverda. Į lėkštes d e d a m a kąsneliais supjaustyta mėsa, inkstų griežinėliai, įpilama agurkynės, uždaroma grie­ tine, įberiama kapotų petražolių ir krapų lapelių. • 500 g jautienos su kaulais, 400 g inkstų, 1 morka, 1 galvelė svogūno, 2 petražolių šaknys, 2 salierų šaknys, 2 rauginti agurkai, 120—150 g perlinių arba ryžių kruopų, 5 — 6 bulvės, 1 valgomasis šaukštas taukų, 100 g grietinės, pet­ ražolių ir krapų lapelių. Pieniška daržovių sriuba Bulvės n u s k u t a m o s , supjaustomos kubeliais; m o r k o s stambiai sutar­ kuojamos; kopūstai supjaustomi kvadratiniais gabalėliais. Visos šios dar­ žovės verdamos nedideliame kiekyje vandens, be to, pirmiausia į vande­ nį dedami kopūstai, paskui m o r k o s ir bulvės. Kai daržovės išverda, į sriubą pilamas karštas pienas, įberiama druskos pagal skonį ir įmetama sviesto. Daržovės su pienu nebeužverdamos. • 500 g bulvių, 2 morkos, 300 g gūžinių kopūstų, 4 stiklinės pieno, 1 valgoma­ sis šaukštas sviesto, druskos pagal skonį, 2 stiklinės vandens. Pieniška d a r ž o v i ų ir žaliųjų žirnelių sriuba Morkos n u p l a u n a m o s , nuskutamos, supjaustomos šiaudeliais, sude­ damos į puodą ir p a m a ž u troškinamos (uždengus p u o d ą ) ant silpnos ug­ nies, paskui įpilama karšto vandens ir pasūdomą pagal skonį. Tada į puodą sumetami susmulkinti baltieji gūžiniai kopūstai, nuskustos, šiau­ deliais supjaustytos bulvės, švieži arba konservuoti žalieji žirneliai ir ver­ dama uždengtame p u o d e , kol suminkštėja. į gatavas daržoves pilamas 381


užvirintas pienas, ir sriuba dar verdama 2 — 3 minutes, paskui įmetama sviesto. • 1 morka, 200 g kopūstų, 2 bulves, 2 valgomieji šaukštai žaliųjų žirnelių, 3,5 stiklinės vandens, 2 stiklinės pieno, druskos pagal skonį, I valgomasis šaukštas sviesto. Pieniška a g u r o č i ų ir bulvių sriuba Bulvės supjaustomos gabalėliais, suleidžiamos į karštą, praskiestą vandeniu pieną ir verdamos 10 minučių, paskui sudedami gabalėliais su­ pjaustyti aguročiai, įberiama druskos ir vėl verdama ant nedidelės ug­ nies, kol išverda. Į gatavą sriubą įdedama sviesto. • 400 g bulvių, 3 stiklinės pieno, 2 stiklinės vandens, 250 g aguročių, 1 valgo­ masis šaukštas sviesto, druskos pagal skonį. •

Pieniška a g u r o č i ų , ropių ir vermišelių sriuba Ropės ir bulvės supjaustomos 3—4 cm ilgumo, maždaug 0,5 cm platumo luiteliais, susmulkinami porai. Paskui daržovės truputį pakepi­ namos svieste, suberiamos į verdantį pieną, atskiestą vandeniu, užverdamos, sudedami aguročiai, supjaustyti luiteliais, įberiama druskos, sulei­ džiami vermišeliai ir verdami, kol išverda. Baigiant virti sumetami virti buroklapiai ir sviestas. • 1 ropė, 2 -3 bulvės, 60 g porų, 2,5 stiklinės pieno, 100 aguročių, 30 g ver­ mišelių, 100 virtų buroklapių, 1 valgomasis šaukštas sviesto. Pieniška žiedinių kopūstų ir kitų daržovių sriuba Morkos, petražolės, salierai, porai supjaustomi šiaudeliais ir šiek tiek pakepinami svieste. Kopūstai ir ropės supjaustomos, suleidžiamos į ver­ dantį vandenį 2 — 3 minutėms, išverčiamos į kiaurasamtį, leidžiama nu­ varvėti vandeniui. Kopūstai ir daržovės užpilamos karštu vandeniu, pasūdomos ir ver­ damos n e u ž d e n g t a m e inde 2 0 — 3 0 minučių ant silpnos ugnies. Kai lieka 2 — 3 minutės iki virimo pabaigos, į daržoves įberiama konservuotų ža­ liųjų žirnelių ir įdedama pupelių ankščių. Atskirai užvirinamas pienas. Patiekiant į lėkštę pilamos daržovės kartu su nuoviru, pilamas karš­ tas pienas ir įmetama sviesto. • 2 morkos, 10 g petražolių, 10 g salierų, 100 g porų, 350 g žiedinių kopūstų, 100 g ropių, 2 stiklinės vandens, 0,25 stiklinės žaliųjų žirnelių ir 60 g pupelių ankščių, 4 stiklinės pieno, druskos pagal skonį, 1 valgomasis šaukštas sviesto. 382

Pieniška daržovių ir m a k a r o n ų sriuba Kopūstai, morkos, porai su galvelėmis, salierų šaknys su lapais ir bulvės supjaustomos griežinėliais ir sumetamos į puodą su verdančiu vandeniu. Verdama 15 minučių, po to įpilamas karštas pienas, pagal sko­ nį įberiama druskos ir suberiami makaronai (kriauklelės, žvaigždutės ir t.t.). Likus 3—5 m i n u t ė m s iki virimo pabaigos į puodą įmetama sviesto, supjaustytų špinatų arba salotų lapų. • 150 g kopūstų, 1 morka, 30 g ropės, 0,5 galvelės svogūno, 60 g porų, 0,5 saliero, 2 bulvės, 2 stiklinės vandens, 3 stiklinės pieno, 30 g makaronų, 1 val­ gomasis šaukštas sviesto, 30 g špinatų arba salotų. Pieniška m a n ų kruopų sriuba su m o r k o m i s ir moliūgais Moliūgai ir m o r k o s supjaustomi smulkiais kubeliais ir atskirai išverd a m i , įpilama pieno, ištirpinto sviesto. Pienas užvirinamas, suberiamos manų kruopos ir pavirus 1 0 — 1 2 minučių į sriubą sudedama gatavos mor­ kos ir moliūgai, pagal skonį įberiama druskos ir cukraus. Į lėkštę sriubos įdedama po gabalėlį sviesto. • 1,5 1 pieno — 2 valgomieji šaukštai manų kruopų, 200 g moliūgų, 1—2 mor­ kos, 2 valgomieji šaukštai sviesto. Šviežių daržovių sriuba su sausomis pasukomis Griežčiai, svogūnai, žiediniai kopūstai, morkos nuvalomi, supjausto­ mi, sumaišomi ir šiek tiek pakepinami svieste. Įpilama v a n d e n s (2 stik­ linės) ir troškinama u ž d e n g t a m e puode, kol daržovės suminkštėja. Sau­ sos pasukos ištirpinamos vandenyje (3 stiklinėse), supilamos į troškintas daržoves. Verdama 10-minučių. Į gatavą sriubą dedama sviesto. • 100 griežčių, du trečdaliai svogūno galvelės, 120 g žiedinių kopūstų, 1 morka, 25 g sviesto, 5 stiklinės vandens, 5 valgomieji šaukštai sausų pasukų. Kopūstų ir bulvių sriuba su sausomis pasukomis Bulvės nuskutamos, nuplaunamos ir supjaustomos gabalėliais. Nu­ pjaunami viršutiniai kopūstų lapai, galvelė smulkiai supjaustoma, sumai­ šoma su bulvėmis, įpilama vandens (1 stiklinė), įberiama druskos, kmy­ nų ir troškinama u ž d e n g t a m e puode, kol daržovės pasidaro minkštos. Paskui sausos pasukos ištirpinamos vandenyje (4 stiklinėse), į j a s įberia­ ma kvietinių miltų ir įmaišoma į kopūstus su bulvėmis. Verdama 10 mi­ nučių. Į gatavą sriubą dedama sviesto. • 200 g bulvių, 250 g kopūstų, 5 stiklinės vandens, 5 valgomieji šaukštai sausų pasukų, 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų, 25 g sviesto, kmynų ir druskos pagal skonį. 383


Syrbušas su išrūgomis (rumuniška sriuba) Į vandenį sudedamos supjaustytos bulvės ir susmulkinta svogūno galvelė. Kai vanduo užverda, s u m e t a m o s mažais gabaliukais supjausty­ tos bulvės. Į išvirusias bulves supilamos išrūgos ir pasūdomą. Kai išrū­ gos užverda, lėtai, visą laiką maišant, beriami kukurūzų miltai ir išver­ damą. • 0,5 morkos, 0,5 svogūno galvelės, 2 stiklinės vandens, 150 g bulvių, 4 stik­ linės išrūgų, 1 valgomasis šaukštas kukurūzų miltų, druskos pagal skonį. Rusiška makaronų sriuba Išvirtas supjaustytų ir pakepintų svieste ropių, burokėlių, prieskoni­ nių daržovių, svogūnų sultinys perkošiamas. Šaknys pertrinamos per sie­ telį ir vėl sudedamos į sultinį, dedama atskirai išvirtų makaronų, su grie­ tinėle ištrinami virtų kiaušinių tryniai, sriuba pakaitinama, bet neleidžia­ ma, kad užvirtų. Atskirai duodama tarkuoto sūrio. • Po pusę nedidelės ropės ir burokėlio, 2 morkos, 1 petražolės šaknis, 100 g. makaronų, 0,5 stiklinės grietinėlės, 2 virtų kiaušinių tryniai, 2 valgomieji šaukš­ tai sviesto, druskos pagal skonį. Valstiečių

sriuba

Prieskoninės daržovės, kopūstai, bulvės ir ropės supjaustomos, su­ smulkinama svogūno galvelė. Į verdantį sultinį arba vandenį sumetami kopūstai, bulvės, ropės, pakepinti riebaluose svogūnai. Sriuba verdama 2 0 — 2 5 minutes. Likus 5—10 minučių iki virimo pabaigos, sudedami pjaustyti pomidorai. Patiekiama su grietine ir smulkintais žalumynais. • 150 g bulvių, 100 g kopūstų, ropė, morka, pomidoras, petražolė, svogūno galvelė, grietinės, žalumynų. Valstiečių sriuba

su

mėsa

Išverdamas mėsos sultinys, p e r k o š i a m a s . Kopūstai, bulvės, morkos, svogūnas susmulkinami. Morkos, petražolės, svogūnai pakepinami laši­ niuose. Į perkoštą sultinį suleidžiamos p a k e p i n t o s daržovės, užverdamą, s u d e d a m o s bulvės, paverdama 15 minučių, tada sudedami kopūstai. Bai­ giant virti pridedama skiltelėmis supjaustytų pomidorų, įberiama pipirų, įmetama lauro lapų, įberiama druskos pagal skonį ir verdama dar 10 minučių. • 500 g mėsos, 400 g šviežių kopūstų, 500 g bulvių, 100 g morkų, 2 — 3 raudoni pomidorai, 1—2 svogūnų galvelės, grietinės, druskos pagal skonį, kvapiųjų, juodųjų pipirų, lauro lapų, žalumynų. 384

Sriuba su veršiena ir daržovėmis Mėsa supjaustoma gabalėliais, užpilama šaltu vandeniu ir verdama ant nedidelės ugnies. Kai užverda, nugraibomos putos. įberiama šiek tiek druskos, pipirų grūdelių ir toliau verdama ant nedidelės ugnies. Supjaus­ tytos kubeliais m o r k o s ir salierų šaknys, o svogūnai — puselėmis, ketvir­ tadaliais arba nepjaustytos galvelės (jeigu mažos), suleidžiamos į sriubą, kai mėsa j a u pusiau išvirusi. Dideliais gabalais supjaustytos bulvės su­ leidžiamos į puodą, kai lieka 30 minučių iki virimo pabaigos, o raudoni pomidorai — prieš nukeliant nuo ugnies. .• 500 g veršienos, 60 g morkų, 80 g salierų, 60 g raudonų pomidorų, 100 g svogūnų galvelių, 60 g bulvių, 30 g sviesto, petražolių arba krapų lapelių, sa­ lierų, krienų, acto, juodųjų pipirų grūdelių, druskos pagal skonį. I

Veršienos sriuba su daržovėmis ir grietinėle Sutvarkyta mėsa v e r d a m a perkoštame pasūdytame kaulų ir svogūnų sultinyje, kol pusiau išverda, sudedami nepjaustyti žiediniai kopūstai, išverdami. M ė s a supjaustoma kubeliais, kopūstai suskirstomi žiedynėliais, kitos daržovės supjaustomos kubeliais (porai — plonais gabalėliais) ir patroškinamos. Sultiniu praskiedžiami geltonai paskrudinti svieste mil­ tai, sudedamos pjaustytos daržovės ir uždaroma grietinėle, sumaišyta su kiaušinio tryniu, įberiama prieskonių ir petražolių lapelių. Patiekiama su kukuliukais ir pyragu. • 150—250 g veršienos mentės, kaulų sultinio, 1 nedidelė svogūno galvelė, druskos pagal skonį, 1 griežtis, 1 morka, 2 porai, 0,25 kopūsto galvos, 40 g sviesto, 40 ,' miltų, aštuntadalis litro grietinėlės, 1 kiaušinio trynys, muskato riešutas, petražolių arba krapų lapelių. Daržovių ragu Nuluptos ir nuplautos daržovės supjaustomos dideliais gabalais. Smulkiai supjaustytas svogūnas truputį paskrudinamas keptuvėje pakai­ tintame aliejuje, užpilama šiltu vandeniu ir verdama ant nedidelės ug­ nies. Morkos, žiediniai kopūstai ir bulvės patroškinami svieste ir sumai­ šomi su svogūnais. Į pusiau išvirusias daržoves sudedami pjaustyti ko­ pūstai, aguročiai, ankštpipiriai, baklažanai, pusė pomidorų ir česnako. Kai daržovės bus beveik minkštos, įpilama vandeniu atskiestos pomidorų pastos, įberiama žaliųjų žirnelių, virtų pupelių ir įdedama pomidorų skil­ telių. Įberiama pipirų ir įkišus orkaitėn laikoma 30 minučių. Patiekiamas karštas arba šaltas. • Po 2 0 0 — 2 5 0 g morkų, svogūnų galvelių, bulvių, žaliųjų žirnelių, paprikos, žiediniu kopūstų, saldžiųjų ankštpipirių, aguročių, pomidorų, baltųjų gūžinių 25-20


kopūstų, baklažanų, 1 valgomasis šaukštas pomidorų pastos, 200 g aliejaus, 5 skiltelės česnako, petražolių arba krapų lapelių, druskos pagal skonį, maltų juo­ dųjų pipirų.

Viskas gerai išmaišoma, šlapiomis rankomis padaromi nedideli kotletai. \ orkaitę, įkaitintą iki 2 5 0 — 2 7 0 ° C temperatūros, įkišamas keptuvas su kotletais. Kepama 10—15 minučių.

Daržovių ragu su padažu Šiam troškiniui tinka įvairios daržovės, pasirinkite atsižvelgdami į sezoną — morkas, ropes, griežčius, kopūstus (žiedinius, baltuosius gūži­ mus), pupelių ankštis, svogūnų galveles ir bulves. Nuvalytas, nuplautas daržoves supjaustykite dideliais kubeliais arba skiltelėmis, mažų svogū­ nų nepjaustykite. Morkas, ropes, griežčius, kopūstus ir pupeles išvirkite vandenyje, bulves ir svogūnus pakepinkite keptuvėje su sviestu. Atskirai keptuvėje paskrudinkite miltus, atskieskite troškintų arba virtų daržovių nuoviru, pridėkite smulkiai pjaustytų pomidorų arba įpilkite pomidorų tyrės ir pavirkite. Paruoštu padažu užpilkite daržoves, visas sudėtas į vieną puodą, įberkite druskos, 3 — 4 kvapiuosius gvazdikėlius, gabalėlį cinamono žievelės, uždenkite puodą dangčiu ir troškinkite 20 minučių. Patiekiant daržovės apibarstomos petražolių lapeliais.

• 3 valgomieji šaukštai miežinių arba kvietinių kruopų, 4 kiaušiniai, 1 morka, 2 svogūnų galvelės, 2 valgomieji šaukštai kapotų žalumynų, druskos pagal skonį.

• 500 g bulvių - 3 morkos, 2 ropės, 2 svogūnų galvelės, 2 pomidorai ar 2 valgomieji šaukštai pomidorų tyrės, 3 valgomieji šaukštai sviesto, t valgomasis šaukštas miltų ir 2 stiklinės mėsos sultinio. Daržovių

kotletai

Nuvalytos ir nuplautos morkos ir griežčiai smulkiai supjaustomi, su­ dedami į puodą, įpilama karšto pieno ir įdedamas valgomasis šaukštas sviesto, įberiama cukraus ir druskos pagal skonį, uždengiama dangčiu ir pastatoma ant viryklės troškinti. Po 15 minučių į tą patį puodą suberiami supjaustyti kopūstai, o paskui nuluptas ir supjaustytas melionas arba agu­ rotis. Viskas troškinama, kol visai suminkštėja, maždaug 15—20 minu­ čių. Kai daržovės išvirusios, į puodą beriamos manų kruopos ir verda­ mos 8—10 minučių, visą laiką maišoma, kad nesusidarytų gumuliukų. Tada puodas statomas ant stalo, įmušami kiaušiniai, beriama druska, ge­ rai išmaišoma ir ataušinama. Toliau viskas daroma taip pat kaip morkų kotletams. • 1 kilogramui daržovių (200 g morkų, 200 g griežčių, 300 g moliūgų arba aguročių, 300 g kopūstų) - 1,5 stiklinės pieno, 0,5 stiklinės manų kruopų, 3 kiaušiniai, 0,5 stiklinės džiūvėsėlių, I arbatinis šaukštelis cukraus ir 3 valgo­ mieji šaukštai sviesto. D a r ž o v i ų ir k i a u š i n i ų k o t l e t a i Nulupti svogūnai ir nuskustos morkos sumalami mėsmale, įmušami kiaušiniai, dedama virtų kruopų, krapų, beriama druskos pagal skonį. 386

Daržovių balandėliai Kopūsto gūžė nuvaloma, išpjaunamas kopūstkotis, galva įleidžiama į pasūdytą verdantį vandenį ir verdama 1 0 — 1 2 minučių. Išverčiama į kiaurasamtį, kad nuvarvėtų vanduo, galva išardoma atskirais lapais, ku­ rie išdėliojami ant stalo. Lapkočiai suminkštinami kapokle arba nupjau­ nami peiliu. Ant šitaip paruoštų lapų dedamas daržovių įdaras ir suvynio­ j a m a s į lapus, balandėliai daromi pailgos formos. Tada kepinami ant kep­ tuvės su sviestu, sudedami į negilų puodą, įpilama grietinės, pomidorų tyrės ir pastatoma troškinti ant nedidelės ugnies arba į karštą orkaitę, kur laikomi 3 0 — 4 0 minučių. Troškinami balandėliai laistomi padažu. Gatavi balandėliai perdedami į dubenį ir apipilami padažu, kuriame buvo troš­ kinami. Įdaras: nuskustos ir nuplautos morkos, svogūnai supjaustomi šiau­ deliais ir pakepinami svieste, pridedama skiltelėmis pjaustytų pomidorų; viskas dar p a k e p i n a m a 5 minutes. • 1 kg kopūstų, 3—4 morkos, 2—3 svogūnų galvelės, petražolė, 2 pomidorai, grietinės, po 2 valgomuosius šaukštus pomidorų tyrės ir sviesto. Daržovių kukuliukai Daržovės s u m a l a m o s mėsmale, pridedama pamirkytų vandenyje avi­ žinių dribsnių, įmušamas kiaušinis, suberiami smulkiai pjaustyti svogū­ nai, pagardinama prieskoniais. Iš košės lipdomi plokšti kukuliukai, apveliami džiūvėsėliais ir iš abiejų pusių kepinami riebaluose, kol apkepa gelsvai rusva plutelė. • 250 g bet kokių troškintų daržovių, 60 g avižinių dribsnių, 5 valgomieji šaukš­ tai vandens, 1 kiaušinis, 1 svogūno galvelė, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų, maltų džiūvėsių, riebalų. K e p t i su k i a u š i n i a i s ir b r i n z a a n k š t p i p i r i a i ir pomidorai Ankštpipiriai iškepami, nulupami, iškrapštomos sėklos. Supjaustomi mažais gabalėliais. Aliejuje paskrudinami smulkiai supjaustyti svogūnai. Kai pasidaro visiškai minkšti, suberiami pjaustyti ankštpipiriai ir kepina387


mi 10—12 minučių. Nulupti pomidorai supjaustomi ir sudedami į ankštpipirius. Kai pomidorai iškepa, įmušami kiaušiniai, suberiamą susmul­ kinta brinza, smulkiai pjaustytos petražolės, įberiama juodųjų pipirų, iš­ m a i š o m a ir patiekiama. • 6—7 ankštpipiriai, 1 valgomasis šaukštas aliejaus, 1—2 svogūnai, 3 — 4 po­ midorai, 2 — 3 kiaušiniai, 100 g susmulkintos brinzos, petražolių arba krapų lapelių, 0,5 arbatinio šaukštelio juodųjų pipirų. Ž a l u m y n ų kiaušinienė su grietinės padažu Visi žalumynai sumaišomi, supilami 4 — 5 gerai išplakti kiaušiniai, išmaišoma. Keptuvėje ištirpinamas sviestas, suberiami svogūnai. Į pa­ skrudintus svogūnus supilamas gatavas plakinys su žalumynais ir kepa­ ma 5 minutes ant nedidelės ugnies. Gatavą kiaušinienę galima užpilti atskirai paruoštu grietinės padažu. • 4 kiaušiniai, 100 g krapų ir petražolių, 100 g špinatų, 100 g svogūnų laiškų, 50 g sviesto arba margarino, 1 svogūno galvelė, druskos pagal skonį. Varškėčiai su bulvėmis ir burokėliais Varškė pertrinama per sietelį, žalios nuskustos bulvės ir burokėliai sumalami m ė s m a l e , sumaišomi su varške, įberiama kvietinių kruopų, įmušami kiaušiniai, įberiama druskos pagal skonį. Viskas išmaišoma. Iš tešlos daromi varškėčiai, sudedami į sausą kepimo skardą, kepami 2 0 — 25 minutes 2 0 0 — 2 2 0 ° C temperatūroje. Patiekiami su grietine. • 300 g varškės, 2 bulvės, 2 valgomieji šaukštai kvietinių kruopų, 3 kiaušiniai, druskos pagal skonį, 2 valgomieji šaukštai grietinės, 1 burokėlis. Rageliai su daržovėmis Rageliai suberiami į verdantį pasūdytą vandenį, išverdami ir atauši­ nami. Daržovės nuplaunamos, n u s k u t a m o s , sutarkuojamos arba supjaus­ t o m o s vienodais griežinėliais. P a k e p i n a m o s margarine, įpilama truputis vandens, sumaišomos su rageliais. Išverdamos. Apibarstomos pjaustytais žalumynais. • 350 g ragelių, 750 g daržovių (morkų, kopūstų, svogūnų), 2 valgomieji šaukš­ tai sviesto arba margarino, pasūdyto vandens, petražolių arba krapų lapelių, druskos pagal skonį. Daržovės pieno padaže Pieno padaže gali būti paruošiamos įvairios daržovės: bulvės, mor­ kos, žalieji žirneliai, pupelių ankštys, šparagai ir kitos. Daržovių patie­ kalą pieno padaže galima paruošti iš vienos rūšies arba kelių rūšių dar­ žovių. Jei iš kelių rūšių, j o s s u m a i š o m o s . 388

Daržoves reikia iš anksto nuvalyti, nuplauti, supjaustyti kubeliais, skiltelėmis arba luiteliais, išvirti pasūdytame vandenyje, išversti į kiaurasamtį arba sietelį, kad nutekėtų vanduo. Paskui daržovės p e r d e d a m o s į puodą, užpilamos karštu pieno padažu ir išmaišomos. Pieno padažas, kuriuo užpilamos daržovės, turi būti grietinės tirštumo. Jam paruošti pa­ kanka valgomojo šaukšto kvietinių miltų ir 25 g sviesto vienam kilogra­ mui daržovių. Miltai šiek tiek pakepinami svieste, praskiedžiami 1,25 stiklinės karšto pieno, įberiama druskos pagal skonį ir verdama 10—15 minučių. Troškintos daržovės Morkos ir bulvės supjaustomos griežinėliais. Į aliejų (arba margari­ ną) suberiami smulkinti svogūnai, pakepinami iki aukso geltonumo su pjaustyta virta dešra. Ten pat sudedamos morkos, atskiedžiama nedideliu kiekiu vandens, pasūdomą ir ištroškinama. Paskui sudedamos bulvės ir troškinamos, kol būna visai gatavos. Gausiai apibarstoma petražolių la­ peliais. • 500 g morkų, 200 g bulvių, 40 g aliejaus, 1 svogūno galvelė, 150 g virtos dešros. Ratatovilis (vokiečių valgis) Supjaustoma po 100 g bulgariškųjų ankštpipirių, svogūnų, aguročių, baklažanų, pomidorų, 10 g česnako. Viskas 2 — 3 minutes kepinama su svieste. įpilama „ K e č u p o " , įberiama prieskonių pagal skonį ir troškina­ ma maždaug 5 minutes. Patiekama su ryžiais arba kaip priedas prie mėsos patiekalų. Daržovių apkepas su mėsa Svogūnai supjaustomi pusžiedžiais ir paskrudinami svieste, kad pa­ sidarytų aukso g e l t o n u m o . į juos dedama maltos mėsos, pasūdomą ir gerai išmaišoma. Bulvės, morkos ir kopūstai smulkiai supjaustomi ir iš­ verdami nedideliame kiekyje pasūdyto pagal skonį vandens. Pakepinta mėsa, virtos ir sumaišytos daržovės sluoksniais dedamos į k e p i m o skar­ dą. Apipilamos pomidorų sultimis. Apibarstomos džiūvėsiais ir 4 0 — 5 0 minučių kepamos karštoje orkaitėje. Daržovių apkepas su viščiuku Mėsa patroškinama svieste, įpilama nedaug vandens. Išimami kau­ lai, mėsa supjaustoma gabalėliais. Patroškinami svieste, kol suminkštėja, 389


nepjaustyti svogūnai, gabalėliai lašinių, plonais žiedais supjaustytos mor­ kos ir kubeliais supjaustytos bulvės. Su j o m i s sumaišomi atskirai išvirti žalieji žirneliai ir troškinti grybai. Viskas sumaišoma ir kartu su mėsos gabalėliais sudedama į ugniai atsparų indą, sandariai uždengiama dang­ čiu ir 15 minučių kepama orkaitėje. Galima įpilti labai nedaug karšto sultinio.

vinama ir apkepinama svieste iš visų pusių. Į ją dedama j u o s t e l ė m i s pjaustytų grybų. Kai apkepa ir grybai, įpilama pomidorų sulčių, viskas užpilama baltuoju vynu ir sultiniu arba karštu vandeniu ir paliekama virti ant nedidelės ugnies. Veršiena patiekiama su daržovių tyre arba svieste troškintomis dar­ žovėmis.

• 600 g viščiuko, 60 g sviesto, 150 g nedidelių svogūnų, 60 g rūkytų lašinių, po 150 g morkų ir bulvių, 100 g žaliųjų žirnelių, 60 g grybų, druskos.

• 600 g veršienos, 40 g svogūnų galvelių, po 40 morkų ir salierų šaknelių, 20 ml aliejaus, 80 g sviesto, 150 ml baltojo vyno, 50 ml pomidorų sulčių, 80 g grybų, citrina, maltų juodųjų pipirų, 100 ml baltojo vyno troškinimui, druskos pagal skonį.

Kiaulienos kepsnys su daržovėmis ir grietinėle M ė s a (kumpis) įpjaunama išilginiais pjūviais, į pjūvius įspraudžia­ ma vandenyje išmirkytų slyvų be kauliukų. Mėsa apkepinama p u o d e iš abiejų pusių, kad pagelstų, tada į ją sudedamos smulkiai pjaustytos dar­ žovės, įpilamas truputis karšto vandens, pasūdomą, įberiama juodųjų pi­ pirų žirniukų ir verdama, kol suminkštėja. Pusė valandos iki išvirimo į mėsą sudedamos nuskustos ir luiteliais supjaustytos bulvės. Šitaip pa­ ruoštas patiekalas kepamas orkaitėje 15 minučių. Patiekiamas su salotomis. •.1 kg mėsos, 250 g džiovintų slyvų, 1 kg bulvių, 60 g riebalų, po 40 g svo­ gūnų, morkų, salierų, pastarnokų ir petražolių šaknelių, juodųjų pipirų žirniukų, druskos. Višta su daržovėmis N e a u k š t a m e puode su dangčiu višta troškinama sviesto ir margarino mišinyje, vėliau pilama po truputį karšto vandens, troškinama, kol visiš­ kai suminkštėja. Žiediniai kopūstai suskirstomi nedideliais žiedynėliais, kitos daržo­ vės nuskutamos ir smulkiai supjaustomos — viskas verdama atskirai, įpylus dalį sultinio, kuriame buvo troškinama višta. Paskui apipilama karštu sviestu. Višta patiekiama supjaustyta porcijomis su įvairių daržovių garnyru, sudėliotu nedidelėmis kaugelėmis. Padažas paduodamas atskirai. • 2 kg vištienos, 100 g sviesto arba margarino, po 500 g žiedinių kopūstų, morkų, žaliųjų žirnelių, pupelių ankščių ir pastarnokų, 150 g sviesto garnyrui, druskos pagal skonį. Marinuota veršiena Mėsa supjaustoma ir užpilama marinatu, paruoštu iš vyno, aliejaus, citrinos, morkų, salierų ir žiedais pjaustytų svogūnų, įberiama juodųjų pipirų. Marinate mėsa laikoma kelias valandas. Paskui išimama, nuvar390

Daržovių pudingas Daržovės smulkiai supjaustomos, suberiamos į puodą, įpilama pieno (0,5 stiklinės) ir troškinama uždegus puodą dangčiu, kol visiškai suminkš­ tėja. Likusiame piene išverdamą manų kruopų košė, sumaišoma su išvi­ rusiomis daržovėmis ( , įberiama žaliųjų žirnelių, įdedama pusė sviesto ir suleidžiami kiaušinių tryniai. Baltymai plakami, kol pasidaro standžios putos, ir supilami į paruoštą košę. Viskas išdėdama į sviestu pateptą gilią keptuvę (arba kepimo formą), apibarstoma džiūvėsiais, apšlakstoma sviestu ir pakišama į orkaitę. Prie pudingo atskirai galima duoti grietinės. • 400 gramų bulvių — 300 g baltųjų gūžinių kopūstų, 150 g morkų, 100 g ropių, 100 g žaliųjų žirnelių, 1,5 stiklinės pieno, 3 kiaušiniai, 60 g sviesto (arba margarino), 15 g maltų džiūvėsių, grietinės ir druskos pagal skonį. Daržovių ir varškės pudingas Iš manų kruopų ir pieno išverdamą košė. Žiediniai kopūstai ir mor­ kos smulkiai supjaustomi ir troškinami piene (maždaug 2 valgomaisiais šaukštais) bei svieste (20 g). Į paruoštą košę beriama cukraus, sudedama pertrinta varškė, troškintos daržovės, kiaušinių tryniai, ir viskas išmaišo­ ma. Paskui atsargiai maišant supilami plakti kiaušinių baltymai. Tada košė išdėdama į keptuvę arba kepimo skardą, pateptą sviestu (20 g), pu­ dingo paviršius suvilgomas kiaušiniu, kepimo skarda pakišama apkepti orkaitėn. Patiekiant apipilama sviestu (100 g). • 0,75 stiklinės manų kruopų, 1,75 stiklinės pieno, 100 g žiedinių kopūstų, 1 morka, 140 g sviesto, 1,5 valgomojo šaukšto smulkaus cukraus, 200 g varškės, 2 kiaušiniai. Ruginių miltų ir daržovių kulebiaka (įdarytas pyragas) Ruginiai miltai sumaišomi su manų kruopomis ir pasūdomi, šilto vandens įpilama tiek, kad tešla būtų grietinės tirštumo. Tešla m ė t o m a ant 391


medinės lentos tol, kol pradeda lengvai atšokti ir nebelimpa prie rankų. Jeigu tešla neelastinga, pernelyg standi, įpilama vandens, jeigu labai minkšta — įberiama miltų, sumaišytų su manų kruopomis. Tešla keletą valandų laikoma kambario temperatūroje, kad išbrinktų. Kapoti švieži kopūstai (gali būti ir rauginti) sumaišomi su šiaude­ liais pjaustytomis morkomis, kapotais svogūnais. Viskas išmaišoma, įbe­ riama druskos, įmušami kiaušiniai. Tešla iškočiojamą plonais lakštais, ant jų d e d a m a s įdaras, kraštai užlenkiami taip, kad įdaras būtų gerai už­ dengtas tešla. Kulebiaka pašaunama į karštą orkaitę ir kepama 2 0 — 2 5 minutes. Gatava kulebiaka patepama sviestu ir tuoj pat patiekiama. • 0,5 stiklinės ruginių miltų, 0,5 stiklinės manų kruopų, 1 morka, 1 svogūnas, 1 stiklinė kapotų kopūstų, 3 kiaušiniai, druskos pagal skoni. 'į Pyragas su pomidorais ir kopūstais Mielės atskiedžiamos šiltu pienu, įberiama druskos ir cukraus, įbe­ riama 500 g miltų. Paruošta skysta tešla uždengiama švariu rankšluosčiu ir laikoma šiltoje vietoje 4 5 — 6 0 minučių. Kai skysta tešla baigia rūgti, įmušami kiaušiniai, įpilama aliejaus, dedama margarino, įberiama 500 g miltų. Viskas gerai išmaišoma ir suminkoma tešla. Pastatoma rūgti 1,5— 2 valandas. Įdaras: smulkiai supjaustomi kopūstai, apiplikomi verdančiu vande­ niu. Vanduo nupilamas, kopūstai troškinami ant nedidelės ugnies. Su­ pjaustomi pomidorai, svogūnai. Pomidorai, svogūnai, kopūstai, sviestas, druska, pipirai, cukrus, lauro lapeliai sumaišomi. Troškinama, kol išga­ ruoja skystis. Tešla padalijama į 2 dalis, iš kiekvienos dalies iškočiojamas lakštas. Vienas lakštas patiesiamas ant sviestu apteptos kepimo skardos, ant lakš­ to lygiu sluoksniu dedamas įdaras, kitu lakštu uždengiama ir užspaudomi tešlos kraštai. Viršutiniame lakšte praduriama nedidelė skylė. Uždengia­ ma rankšluosčiu ir laikoma, kol tešla pakyla. Kepama karštoje orkaitėje. Kai pyragas iškepa, patepamas margarinu, u/tiesiamas popieriumi ir pri­ dengiamas rankšluosčiu. 50 g mielių, 0,5 I šilto pieno, 1 arbatinis šaukštelis druskos, 1—2 valgomieji šaukštai cukraus, 1 kg miltų, 2 kiaušiniai, 4 valgomieji šaukštai aliejaus, 0,5 pakelio margarino. Įdarui: 1 šviežia kopūsto galva, 500 g pomidorų, 3—4 svogūnai, 100 g sviesto, druskos pagal skonį, cukraus, pipirų ir lauro lapelių pagal skonį. •

392

Gėrimas „Prieš pietus" Iš baltųjų gūžinių kopūstų ir morkų išspaudžiamos sultys, supilamos į aukštą taurę, įdedama minkštimo, įpilama grietinėlės, atšaldoma iki 15° C temperatūros, apibarstoma kmynais ir tuojau pat patiekiama. • Kopūstų, morkų, 2 0 % riebumo grietinėlės, kmynų. Pikantiškas rūgusio pieno gėrimas Rūgusis pienas išplakamas su pomidorų sultimis, įpilama šakniavai­ sių sulčių ir grūsto česnako. Į gėrimą beriama druskos, maltų juodųjų ir raudonųjų pipirų, cukraus. • 100 ml rūgusio pieno, 50 ml pomidorų sulčių, 50 ml morkų arba svogūnų sulčių, česnako, druskos pagal skonį, maltų juodųjų pipirų, cukraus.

ĮVAIRIŲ D A R Ž O V I Ų A T S A R G Ų P A R U O Š I M A S Sriubų uždaras Labai smulkiai supjaustykite svogūnų galveles, p o m i d o r u s , stambiai sutarkuokite morkas, supjaustykite bulgariškuosius ankštpipirius, krapų ir petražolių lapelius. Petražolės šaknis sutarkuokite. Vietoj krapų galima dėti salierų lapų, o krapus sūdyti atskirai. Įberkite druskos ir viską gerai išmaišykite. Sudėkite į sterilizuotus stiklainius ir uždenkite stikliniais ar­ ba polietileniniais dangteliais. Laikykite tamsioje ir vėsioje vietoje. Už­ darą galima dėti ne tik į sriubas, bet į antruosius patiekalus, į padažus. • 1 kilogramui svogūnų — 1 kg morkų, 1 kg pomidorų, 600 g ankštpipirių, 300 g krapų, 300 g petražolių, 800 g druskos. Raugintos daržovės Daržovės smulkiai supjaustomos, sumaišomos ir p a s ū d o m o s (10 kg daržovių — 300 g druskos). Sudedamos į didelį indą, gerai išmaišomos ir palaikomos 7 — 8 valandas. Paskui perdedamos į stiklainius, stipriai spaudžiant rankomis, kad išsiskirtų sūrymas. D ė d a m i daržoves įmeskite pipiro žirniuką ir lauro lapelį. Pridenkite audinio skiautele ir prislėkite medine kryžma. Leiskite pastovėti keletą dienų kambario temperatūroje, kad pradėtų rūgti, tada išneškite į šaltą vietą. Kad daržovių mišinys labai neįrūgtų, galima sudėti į stiklainius, san­ dariai uždaryti ir 20 minučių sterilizuoti. Patiekiamos kaip salotos ir garnyras, apipiltos aliejumi. 393


• 10 kg kopūstų. 1,5 kg morkų. I kg žalių ir raudonų salotinių ankštpipirių, I kg žalių pomidorų, 500 g salierų (lapų ir šaknų), ryšelis petražolių, 250 g svogūnų galvelių (pagal skonį), lauro lapelių, juodųjų pipirų žirniukų, 300 g druskos. Sūdytų daržovių mišinys su krienais Gerai nunokusios raudonos paprikos arba apvaliųjų ankštpipirių (kambi) ankštys nuplaunamos, sėklos iškrapštomos. Ankštys supjausto­ mos dideliais gabalais. Taip pat paruošiami ir supjaustomi žiedynėliais žiediniai kopūstai, morkos, salierų šaknys, supjaustytos šiaudeliais, maži žali pailgi pomidorai, česnako skiltelės ir smulkiai supjaustyti krienai. Ankštpipiriai dedami į 1—2 litrų stiklainį, pakaitom dedami daržovių ir prieskonių sluoksniai. Sukištos daržovės pridengiamos vynuogių lapais. Užpilama sūrymu, paruoštu iš 5 dalių acto, 7 dalių vandens, vienos da­ lies druskos (matuojama puodeliu arba stikline). Iš pradžių ant ugnies statomas indas su pasūdytu vandeniu, kai paverda 10 minučių, įpilama acto. Kai vėl užverda, nukeliama n u o ugnies, ataušinama ir išpilstoma į stiklainius. Šitaip pasūdytų daržovių mišinį reikia tuojau pastatyti šaltoje vie­ toje. . Daržovių atsargos

antriesiems

patiekalams

Atrinkite vienodo didumo ir g r a ž u m o pomidorus. Geriausius nuplau­ kite ir perpjaukite į 2 — 4 dalis, kiti pravers užpilui paruošti. Nupieškite vaiskočius ir iškrapštykite sėklas iš saldžiųjų ankštpipirių, nuplaukite, supjaustykite gabalėliais. Baklažanus taip pat supjaustykite gabalėliais ir palaikykite pusę valandos sūdytame vandenyje (3 valgomieji šaukštai druskos 1 litrui vandens), kad ištekėtų kartumas. Žalių pupelių arkštis nuvalykite, nupjaukite smailus galelius, paskui supjaustykite 2 — 3 cm ilgumo gabalėliais, nuplaukite. Ankštpipirius ir pupeles sumeskite 3—5 minutėms į verdantį, o paskui į šaltą vandenį. Užpilo paruošimas: supjaustykite gabalėliais pomidorus, pavirkite 10 minučių ir pertrinkite per kiaurasamtį arba sietelį. Gautą košę pasūdykite, maišydami užvirkite. į puodą su karštu užpilu sudėkite paruoštus ankštpipirius, baklažanus, pupelių ankštis ir ant nedidelės ugnies virkite dar 2 0 — 3 0 minučių. Į kiekvieną stiklainį įmeskite 10 g pjaustytų salierų, petražolių lape­ lių, tada dėkite sluoksnį pomidorų, ant jo — sluoksnį daržovių. Stiklai­ nius uždarykite dangteliais ir sterilizuokite (pusės litro — 30 minučių, litro — 40). 394

• Pusei litro konservų reikia 125 g pomidorų, tiek pat ankštpipirių, 75 g baklažanų, 25 g pupelių ankščių, 10 g žalumynų, 5 g druskos, 150 g pomidorų užpilo. Marinuotas daržovių mišinys su agurkais Švieži agurkiukai (kornišonai) n u p l a u n a m i , suleidžiami 3 minutėms į verdantį vandenį, kad išlaikytų žalią spalvą. Žiediniai kopūstai nuvalomi, suskirstomi į smulkius žiedynėlius, pa­ nardinami į pasūdytą ir truputį parūgštintą citrinos rūgštimi verdantį van­ denį. Svogūnų galvelės turi būti 2 — 3 cm skersmens. Juos reikia suleisti į verdantį vandenį nenulupus lukštų. N u l u p a m i ištraukti iš verdančio van­ dens ir palaikomi pagal skonį pasūdytame vandenyje. M o r k o s nuskutamos ir taip pat p a l a i k o m o s 2 — 3 minutes verdančia­ me vandenyje, paskui išpjaustomos figūriškai. Pupelių ankščių nupjaunami galeliai, j e i ankštys stambios, perpjau­ n a m o s į kelias dalis ir 2 minutes laikomos pasūdytame verdančiame van­ denyje, paskui ataušinamos. Šitaip paruoštos daržovės s u d e d a m o s į stiklainius, prieš tai lygiai paskirsčius, ir užpilamos marinatu, paruoštu šitaip: 2 litrams vandens — 750 ml acto, 200 g druskos ir 150—200 g cukraus. Į kiekvieną stiklainį įmetama po 2 žirniukus juodųjų ir kvapiųjų pipirų, prieskoninių gvazdi­ kėlių, c i n a m o n o ir lauro lapelių. Stiklainiai sandariai uždaromi, statomi į indą su karštu vandeniu ir sterilizuojami 1 2 — 1 5 minučių. • 2 kg agurkų, 1 kg žiedinių kopūstų, 500 g mažų svogūnų galvelių, 250 g morkų, 250 g pupelių ankščių; marinatui: 750 ml acto, 140—200 g cukraus, 200 g druskos, juodųjų ir kvapiųjų pipirų žirnelių, gvazdikėlių, lauro lapelių. Marinuotas daržovių mišinys su pomidorais P o m i d o r a i atrenkami nedideli, m a ž d a u g 3 cm skersmens. M a ž d a u g 6 cm ilgumo agurkai dedami į stiklainius nepjaustyti, o didesni supjaus­ tomi apie 1 cm storumo griežiniais. Pupelių nupjaunami tik galeliai. Žie­ diniai kopūstai suskirstomi nedideliais žiedynėliais. Svogūnai atrenkami smulkūs, nulupami viršutiniai lukštai ir nupjaunama apačia ties šaknelė­ mis. M o r k o s nuskutamos ir supjaustomos m a ž d a u g 5 mm storumo žie­ dais. Ankštpipiriai susmulkinami šiaudeliais, o česnakai suskirstomi skil­ telėmis ir nulupami. Paruoštos daržovės kietai s u k e m š a m o s į stiklainius eilėmis ir užpi­ lamos karštu marinatu (80° C temperatūros). Trims 1 litro talpos konser395


VII stiklainiams užpilti reikia marinate-, paruošto iš 1 1 vandens, 3 0 0 — 350 ml 5% acto, 40 g druskos, 5—6 karčiųjų pipirų žirniukų, 40 g cuk­ raus, 1 0 — 1 5 kvapiųjų gvazdikėlių. Marinatas verdamas emaliuotame inde: iš pradžių užverdamas van­ duo su prieskoniais, paskui į jį supilamas actas, ir indas tuoj pat nuke­ liamas nuo ugnies. Karšto marinato į stiklainius įpilama tiek, kad 2 cm nesiektų kaklelio, tuoj pat stiklainiai sandariai užsukami, statomi į indą su karštu vandeniu ir sterilizuojami 10 minučių. Vos raustelėję ir žali pomidorai, pupelių ankštys, agurkai, žiediniai kopūstai, svogūnų galvelės, morkos, raudona ir žalia saldžioji vienmetė paprika, česnakai — šias daržoves galite pasirinkti laisvai. Kepti ankštpipiriai su m o r k o m i s ir kopūstais Parenkama tiesi, mėsinga paprika, iškrapštomos sėklos. Ankštys iš­ k e p a m o s ant didelės ugnies ir truputį pasūdytos dedamos į indą su dang­ čiu. Tada nulupama odelė, ankštys p e r d e d a m o s į didelį indą, užpilamos actu, aliejumi, pagardinamos cukrumi ir druska. Išmaišomos ir 10 minu­ čių palaikomos, prikemšamos stambiai tarkuotų morkų. Prieš tai morkos taip pat palaikomos keletą minučių kartu, paskui nuvarvinamos. Pusę keptų ankštpipirių prikimškite smulkiai supjaustytais kopūstais, kuriuos taip pat kelias minutes palaikykite tame pačiame acto ir aliejaus miši­ nyje. Įdaryti morkomis ir kopūstais ankštpipiriai sudedami į stiklainius, tarp jų įberiama smulkiai pjaustytų petražolių lapelių, jei norima, su­ pjaustytų česnakų. Stiklainiai užpilami mišiniu, kuriame buvo laikomos daržovės. Įvairiai įdarytą papriką galima dėti į stiklainius atskirai arba maišyti. • 5 kg raudonos vienmetės paprikos, 1 kg morkų, 1 kg kopūstų, 400 ml aliejaus, 220 g cukraus, petražolių arba krapų lapelių, druskos pagal skonį.

smulkinamos arba supjaustomos 0,5 cm storumo griežinėliais, paskui 5— 6 minutes palaikomos verdančiame vandenyje ir gerai nusunkiamos kiaurasamtyje. N u l u p a m i svogūnų lukštai, nupjaunama apatinė dalis (šakninė), svo­ gūnai supjaustomi 3—5 mm žiedais. Daržovių mišinio prikemšami stiklainiai. Ant kiekvieno stiklainio dugno įberiami po 1—2 juodųjų ir kvapiųjų pipirų žirniukus, įmetamas lauro lapelio gabalėlis, įpilama 6 0 — 7 0 ml 6% acto, 50 ml aliejaus. • 4,5 kg raudonos salotinės paprikos, 2 kg žalių pomidorų, 1,5 kg blanširuotų morkų, 0,7 kg svogūnų galvelių, 0,2 kg druskos, 6% acto, aliejaus, juodųjų ir kvapiųjų pipirų žirniukų, lauro lapelių.

Giuvečius Visos daržovės, dedamos į griuvečių, nuvalomos, nuplaunamos ir supjaustomos taip, kaip paprastai pjaustomos verdant. Kiekviena daržo­ vės rūšis trumpai palaikoma pasūdytame verdančiame vandenyje, kad suminkštėtų, ir ataušinamos. Raudoni pomidorai į verdantį vandenį nede­ dami. Šitaip paruoštos daržovės sudedamos į stiklainius tokiu santykiu: 5 dalys ankštpipirių, 4 dalys pomidorų, 2 dalys baklažanų, 1 dalis pupe­ lių ankščių. Ant kiekvieno stiklainio dugno d e d a m a smulkintų petražolių ir pusė pomidorų — maži nepjaustyti, o didesni — supjaustyti, pjūviu į viršų. Paskui sudedami visi ankštpipiriai, pupelių ankštys, baklažanai, o viršuje raudoni pomidorai pjūviu į apačią. U ž b e r i a m a šiek tiek petra­ žolių. Guvečius užpilamas 80° C karštu vandeniu, ką tik paruoštomis ir perkoštomis pomidorų sultimis, pasūdytomis pagal skonį. Sultys turi vienodai persisunkti per visas daržoves, užpildyti visas tuštumas stiklainyje, bet 1 cm nesiekti stiklainio briaunų. Sterilizuojami 90 minučių. Šie konservai valgomi kaip priedas su m ė s o s ir kitais patiekalais, o

Dunojaus salotos

pagardinti citrinos sultimis ir užpilti aliejumi gali būti patiekiami kaip

Parenkami stambūs sveiki raudoni ankštpipiriai. M o r k o s turi būti

salotos.

minkštos, sultingos, vidutinio didumo. Žali pomidorai nuskinami, kai pra­ deda persišviesti ir rausti. Ankštpipiriai švariai nuplaunami, gerai iškrapštomos sėklos iš ankš­ čių vidaus. Iš pradžių ankštpipiriai perpjaunami išilgai, paskui pjaustomi skersai 1—1,5 cm p l a t u m o juostelėmis. Pomidorai surūšiuojami pagal didumą ir prinokimą, supjaustomi m a ž d a u g 0,5 cm griežinėliais. M o r k o s gerai n u p l a u n a m o s , n u s k u t a m o s ir vėl n u p l a u n a m o s , su396

Daržovių tyrė Ankštpipiriai nuplaunami, iškrapštomos sėklos. Ankštys iškepamos ant didelės ugnies, bet taip, kad mėsingoji dalis būtų ne minkšta, o trapi. Šitaip apdoroti ankštpipiriai tuojau pat dedami į puodą su dangčiu, kiek­ viena eilė truputį pasūdomą, kad būtų lengviau nulupti odelę. Ant didelės ugnies iškepami ir sveiki tamsiai violetiniai baklažanai, kurių sėklos dar neprinokusios. Kol dar karšti, nulupama oda. Kepti, nulupti ankštpipiriai 397


Apytikslė kai kurių produktų

ir baklažanai sumalami mėsmale ir sumaišomi. Į j u o s pridedama (iškrapš­

masė (talpa)

čius sėklas) k o m b i (apvalių ankštpipirių), taip p a t gerai prinokusių p o m i ­ dorų, sumaltų m ė s m a l e , ant kurios užsuktas antgalis sėkloms ir odai at­

Produktų masė g (ml)

skirti, arba nuluptų ir sutarkuotų.

Produktai

stiklinė arba puodelis, į kurį telpa 200 ml vandens

kavos puodelis, į kurį telpa 70 ml vandens

valgomasis šaukštas, į kurį telpa 20 ml vandens

arbatinis šaukštelis, į kurį telpa 5 ml vandens

Smulkus cukrus

200

70

20

5

Cukraus pudra

180

65

18

4

Miltai

150

60

15

4

Manų kruopos

180

65

18

4

Ryžiai

200

70

20

5 4

S u m a i š y t o s daržovės v e r d a m o s ant v i d u t i n ė s ugnies, nuolat m a i š a n t m e d i n e m e n t e l e arba šaukštu ilgu kotu, kol pasidaro norimo tirštumo. Baigiant virti įpilama šiek tiek aliejaus ir p a s ū d o m ą pagal skonį. Sutirštėjusi daržovių košė verdanti p i l s t o m a į stiklainius, kurie iš karto s a n d a r i a i uždaromi, apverčiami ir apversti laikomi, kol visiškai ataušta. • 250 ml aliejaus, 5 kg saldžiųjų salotinių ankštpipirių, 5 kg baklažanų, 2 kg apvaliųjų ankštpipirių (kombi), 8 kg pomidorų.

Malti džiūvėsiai

160

55

17

Grūsti graikiniai riešutai

140

50

13

4

Druska

210

70

20

5

Pienas (nenugriebtas)

200

70

20

5

Lydyti taukai

190

68

19

5

Vyno actas

200

70

20

5

Malti raudonieji pipirai

2

Malti juodieji pipirai

4

Maltas cinamonas

1,5

Valgomoji soda (bikarbonatas)

—į

3

Citrinos rūgštis

5

Garstyčios

15

Majonezas

25

Medus

25

Krakmolas, kakava

15

4

399


TURINYS A, B, C IR KITI VITAMINAI KAI KURIŲ DARŽOVIŲ ŠILUMINIO

3 6

APDOROJIMO TRUKMĖ ŠVIEŽIŲ D A R Ž O V I Ų L A I K Y M A S . ŠALDYTOS DARŽOVĖS

9 1 0

ŽALUMYNŲ PARUOŠIMAS IR

POMIDORŲ PADAŽAS

31

PADAŽAS SU KIAUŠINIU

31

KIAUŠINIŲ IR SVIESTO PADAŽAS

3I

KIAUŠINIŲ PADAŽAS SU VYNU

31

DŽIŪVĖSIŲ PADAŽAS

32

DŽIŪVĖSIŲ PADAŽAS SU CITRINOS SULTIMIS

32

LAIKYMAS

10

GRIETINĖS PADAŽAS

32

DŽIOVINIMAS LAUKE

10

RIEŠUTŲ PADAŽAS

32

DŽIOVINIMAS ORKAITĖJE

11

OLANDIŠKAS PADAŽAS

32

PRIESKONINIŲ DARŽOVIŲ IR MORKŲ DŽIOVINIMAS 11 ŽALUMYNŲ IR ŠAKNINIŲ DARŽOVIŲ SŪDYMAS

11

NITRATAI DARŽOVĖSE KOMENTARAS: KAIP GERIAU VARTOTI DARŽOVES

12 14

DARŽOVIŲ PATIEKALAI

15

ĮSIDĖMĖKITE

15

SALOTOS IR MIŠRAINĖS

17

DARŽOVIŲ ir VAISIŲ PARUOŠIMAS DARŽOVĖMS IR MIŠRAINĖMS ĮSIDĖMĖKITE

18 20

PAGARDAI IR PADAŽAI SALOTOMS IR MIŠRAINĖMS

ĮDARYTOS DARŽOVĖS

33

ĮDARO PARUOŠIMAS

33

DARŽOVIŲ ĮDARAS

33

GRYBŲ ĮDARAS

33

RYŽIŲ ĮDARAS SU GRYBAIS

34

MĖSOS ĮDARAS

34

MĖSOS ĮDARAS SU GRYBAIS

34

DARŽOVIŲ PADAŽAI KRUOPŲ, MĖSOS IR ŽUVŲ PATIEKALAMS

ACTO ir ALIEJAUS PAGARDAS

23

GRIETINĖS IR ACTO PAGARDAS

23

GARSTYČIŲ PAGARDAS

23

PADAŽAS-MAJONCZAS

23

PADAŽAS-MAJONCZAS SU GRIETINE

23

UŽDAROMOSIOS SRIUBOS

24

PERTRINTOS SRIUBOS

ĮSIDĖMĖKITE

43

AGURKŲ PATIEKALAI 45 45

POMIDORŲ SALOTOS SU GRIETINE

57

ŠVIEŽIŲ AGURKŲ SALOTOS GRIETINĖJE

45

POMIDORŲ IR OBUOLIŲ SALOTOS

57

AGURKŲ IR SVOGŪNŲ LAIŠKŲ SALOTOS

45

POMIDORŲ IR ŽALIŲJŲ ŽIRNELIŲ SALOTOS...

58

AGURKŲ, RIDIKĖLIŲ IR ŽALUMYNŲ SALOTOS AGURKŲ IR POMIDORŲ SALOTOS SALOTOS SU GRIETINE

58

GRIETINE RAUDONŲ POMIDORŲ IR ŽUVŲ

58

SALOTOS RAUGINTŲ POMIDORŲ IR AGURKŲ SALOTOS

59

POMIDORŲ „TULPĖS"

59

AGURKŲ IR VARŠKĖS MASĖS DREBUČIŲ SALOTOS

47

ŠALTSRIUBĖ SU RŪGPIENIU

47

ŠALTSRIUBĖ SU KIAUŠINIAIS

47

ŠALTSRIUBĖ SU ACTU

47

AGURKŲ SU RŪGUSIU PIENU 48

RAUDONŲ POMIDORŲ IKRAI SU VARŠKE

59

ŽALIŲ POMIDORŲ IKRAI

59

POMIDORAI SU ČESNAKŲ UŽPILU

60

POMIDORŲ SRIUBA

60

48

PERTRINTA POMIDORŲ SRIUBA

60

35

48

BULVIENĖ SU POMIDORAIS

60

ĮDARYTI AGURKAI

49

POMIDORŲ SRIUBA SU RŪGUSIU PIENU

61

36

ŽUVYS SU AGURKAIS

49

POMIDORŲ SULČIŲ IR VARŠKĖS SRIUBA

61

36

TROŠKINTI GRIETINĖJE AGURKAI

49

POMIDORŲ SRIUBA SU AVIŽINIAIS

37

SU GRYBAIS IR RAZINOMIS TROŠKINTI 49

POMIDORŲ IR AGURKŲ SRIUBA

KAI KURIŲ DARŽOVIŲ SULČIŲ MAISTINĖS IR GYDOMOSIOS SAVYBĖS

AGURKAI APKEPINTI GRIETINĖJE AGURKAI

AGURKŲ SULTYS

39

VIRTOS DARŽOVĖS

28

SALOTŲ SULTYS

39

TROŠKINTOS DARŽOVĖS

28

SALDŽIŲJŲ ANKŠTPIPIRIŲ SULTYS

40

KEPTOS DARŽOVĖS

29

BULVIŲ SULTYS

40

DARŽOVIŲ APKEPIMAS

29

SVOGŪNŲ SULTYS

40

29

RIDIKŲ, ROPIŲ SULTYS

40

PUPELIŲ ANKŠČIŲ SULTYS

40

ŠPINATŲ SULTYS

41

POMIDORAI

PETRAŽOLIŲ SULTYS

41

ĮSIDĖMĖKITE

41

ĮSIDĖMĖKITE

41

50

AGURKŲ PARUOŠIMAS ATSARGAI

27

SALIERŲ SULTYS

48

59

KIAULIENA PIKANTIŠKAME PADAŽE

UŽPILTOS DARŽOVĖS

400

58

POMIDORŲ IR BRINZOS SALOTOS

46

39

30

58

46

POMIDORŲ SULTYS

GRYBŲ PADAŽAS

GRIETINE POMIDORŲ SALOTOS SU SŪRIU

AGURKAI SU SALOTŲ LAPAIS

26

30

46

AGURKŲ IR VARŠKĖS SALOTOS

38

PIENO PADAŽAS

46

POMIDORŲ IR KIAUŠINIŲ SALOTOS SU

38

29

57

46

ŠVIEŽIŲ KOPŪSTŲ SULTYS

APKEPIMUI

ČESNAKAIS

POMIDORŲ SALOTOS SU SVOGŪNAIS IR

AGURKŲ IR BULGARIŠKŲJŲ ANKŠTPIPIRIŲ

BUROKĖLIŲ SULTYS

DARŽOVIŲ PATIEKALU PADAŽAI

POMIDORŲ SALOTOS SU RIEŠUTAIS IR

LENKIŠKAS UŽKANDIS

38

DARŽOVIŲ PARUOSIMAS VIRIMUI, KEPIMUI,

57

RIEŠUTAIS

ŠVIEŽIŲ AGURKŲ SALOTOS

MORKŲ SULTYS

ĮSIDĖMĖKITE

56

POMIDORŲ SALOTOS SU

35

„ČILĖS" PADAŽAS

SULČIŲ PARUOŠIMAS

ĮSIDĖMĖKITE

ŠVIEŽIŲ POMIDORŲ IR AGURKŲ SALOTOS

PADAŽAS SU RAUGINTAIS AGURKAIS RAUGINTI AGURKAI SU ŽUVIMIS ARBA VIŠČIUKO MĖSA

34

DARŽOVIŲ SULTYS

42

GARNYRAS

SALOTŲ PADAŽAS „AURORA" RAUDONASIS PADAŽAS

AGURKAI

RAUGINTI AGURKAI

50

SU ACTU RAUGINTI AGURKAI

50

TRUMPAI RAUGINTI AGURKAI

50

MENKAI ĮRŪGĘ AGURKAI

50

MARINUOTI AGURKAI

50

MARINUOTI IR STERILIZUOTI AGURKAI

50

MARINUOTI AGURKAI SU JUODŲJŲ SERBENTŲ PADAŽU SAVAIME STERILIZUOTI MARINUOTI AGURKAI

50 50

26—20

61 61

POMIDORŲ SRIUBA SU RYŽTAIS IR ČESNAKAIS PERTRINTA POMIDORŲ IR PERLINIŲ KRUOPŲ SRIUBA

62

SŪRIO SRIUBA SU POMIDORAIS

62

62

POMIDORŲ SRIUBA SU GRIETINE ARBA GRIETINĖLE

62

PIENIŠKA SRIUBA SU POMIDORAIS

63

POMIDORŲ PADAŽAS

63

POMIDORŲ PADAŽAS SU PAGARDAIS

63

POMIDORŲ PASTOS PADAŽAS

64

GRIETINĖS PADAŽAS SU POMIDORŲ TYRE....

64

POMIDORŲ „KREPŠELIAI"

64

53

DARŽOVĖMIS ĮDARYTI POMIDORAI

65

54

RIDIKĖLIAIS IR AGURKAIS ĮDARYTI POMIDORAI

POMIDORŲ PATIEKALAI POMIDORAI SU MAJONEZU

MILTAIS

56

GRYBAIS ĮDARYTI POMIDORAI MĖSOS SALOTOMIS ĮDARYTI POMIDORAI

65 65 66

401


Žirneliais ir kumpiu įdaryti pomidorai 66 Obuoliais ir krienais įdaryti pomidorai 66 Varške įdaryti pomidorai 66 Varške ir salotų lapais įdaryti pomidorai 66 Brinza įdaryti pomidorai 67 Sūriu įdaryti pomidorai 67 Kepti įdaryti pomidorai 67 Padažas įdarytiems pomidorams 68 Grybais ir ryžiais įdaryti pomidorai.... 68 Varške įdaryti kepti pomidorai 68 Sūrio suflė įdaryti pomidorai 69 Kepti pomidorai 69 Paniruoti pomidorai 69 Tešloje kepti pomidorai 69 Troškinti pomidorai 70 Apkepti džiūvėsėliuose su petražolėmis pomidorai 70 Apkepti džiūvėsėliuose pomidorai su svogūnais 70 Apkepti su sūriu pomidorai 71 Apkepti .su sūriu ir žuvų filė pomidorai 71 Apkepti su kiaušiniais ir sūriu pomidorai 71 Pomidoruose apkepti kiaušiniai 72 Kiaušinienė su pomidorais 72 Kiaušiniai, kepti ant raudonų pomidorų 72 Su bulvėmis ir kiaušiniais apkepti pomidorai 72 Pomidorų ir sūrio omletas 72 Pomidorų apkepas su kiaušiniais ir brinza 7.1 Apkeptos su pomidorais žuvys 73 Žuvys su pomidorais ir sūriu moliniuose puoduose 73 Apkeptos su pomidorais ir kitomis daržovėmis žuvys 73 Viščiukas pomidorų padaže 74 Dešrelės pomidorų padaže 74 Keptas su pomidorais ir sūriu viščiukas 74 402 Kiauliena su pomidorais ir makaronais 75 Pjausnys su pomidorų padažu 75 Ncapolictiška pica 75

Pica su pomidorais ir rūkyta žuvimi... 76 Raudonų pomidorų sultys 76 Vitaminų gėrimas iš pomidorų ir kefyro 77 Išrūgų gėrimas su pomidorų sultimis.. 77 Pomidorų gėrimas su grietinėle 77 Pomidorų kokteilis 77 POMIDORŲ ATSARGŲ PARUOŠIMAS

Konservuotos pomidorų sultys 78 Pomidorų tyrelė 79 Rauginti pomidorai 79 Rauginti pomidorai su garstyčiomis.... 79 Rauginti pomidorai su morkomis 79 Rauginti marinuoti pomidorai 80 Žali marinuoti pomidorai 80 Nelupti konservuoti pomidorai 80 Savo sultyse konservuoti pomidorai.... 81 ANKŠTPIPIRIAI

Įsidėmėkite ANKŠTPIPIRIŲ VALGIAI

82

83

Saldžiųjų ankštpipirių salotos 83 Raudonų ankštpipirių salotos su pomidorais 83 Saldžiųjų ankštpipirių ir agurkų salotos 84 Ankštpipirių, česnakų ir riešutų salotos 84 Ankštpipirių salotos su majonezu 84 Bulgariškųjų ankštpipirių paštetas 84 Pikantiškas sūrio paštetas 84 Keptų ankštpipirių paštetas su brinza 85 Keptų ankštpipirių salotos 85 Keptų ankštpipirių salotos su žiediniais kopūstais : 85 Keptų ankštpipirių salotos su riešutais 86 Keptų ankštpipirių, įdarytų aguročiais, salotos 86 Kepti ankštpipiriai su rūgusiu pienu... 86 Keptų ankštpipirių sriuba 86 Saldžiųjų ankštpipirių padažas 87 Ankštpipirių pagardas 87 Ankštpipiriai su padažu 87 Ankštpipiriai su keptomis bulvėmis 88 Saldieji ankštpipiriai su kiaušiniais ir sūriu 88

Omletas su ankštpipiriais ir pomidorais 88 Ankštpipiriai su voveraitėmis 88 Vengriškasis lečo 88 Lcčo su sūriu ir kiaušiniais 89 Ankštpipirių kotletai 89 Saldžiųjų ankštpipirių guliašas 89 Ankštpipirių apkepas su kiaušiniais ir brinza 90 Su saldžiaisiais ankštpipiriais troškintas viščiukas 90 Saldieji ankštpipiriai, įdaryti obuoliais 90 Bulgariškoji paprika, įdaryta burokėliais 91 Bulgariškoji paprika, įdaryta ridikė­ liais ir daržovėmis 91 Ankštpipiriai, įdaryti aguročiais 91 Saldieji ankštpipiriai, įdaryti grybais.. 91 Ankštpipiriai, įdaryti sūriu 92 Ankštpipiriai, įdaryti varške 92 Ankštpipiriai, įdaryti mėsa 92 Džiovinti ankštpipiriai, įdaryti pupelėmis 93 ANKŠTPIPIRIŲ ATSARGŲ PARUOŠIMAS

Ankštpipirių padažas Aštrus pagardas Ankštpipiriai su pomidorų padažu ir daržovėmis .' Keptų aštriųjų ankštpipirių atsargų paruošimas Kepinti saldieji ankštpipiriai Kepinti ankštpipiriai Kepti ankštpipiriai Kepti ankštpipiriai su brinza Raudoni sūdyti ankštpipiriai Marinuoti raudoni ankštpipiriai Nelabai aštrūs marinuoti ankštpipiriai Smulkiavaisiai aštrieji ankštpipiriai aliejuje Raudoni ankštpipiriai įdarui Sterilizuoti ankštpipiriai įdarui Ankštpipiriai priedams Paprikašas Liutcnica su raudonais pomidorais Liutcnica su žaliais pomidorais Apvalūs ankštpipiriai su actu ir medumi

93 94

94 94 95 95 95 96 96 96 96 97 97 97 98 98 99 99 100

SALOTOS

'O'

SALOTŲ PATIEKALAI

Salotos su aliejumi ir actu 102 Salotos su grietine 102 Salotos su svogūnų laiškais, krapais ir grietine 102 Salotos su grietine ir kiaušiniu 102 Salotų lapai, ridikėliai ir agurkai su grietine 103 Salotos su rūgusio pieno padažu 103 Salotų lapai su majonezu 103 Salotų lapai su kiaušinių trynių padažu 103 Šalta salotų sriuba 104 Daržovių zrazai su sūriu ir mėsa 104 Sluoksniuotos tešlos krepšeliai su salotomis '04 RIDIKAI, RIDIKĖLIAI, R O P Ė S IR GRIEŽČIAI

Įsidėmėkite RIDIKŲ VALGIAI

105

'07

Ridikų salotos su sviestu 108 Ridikų salotos su rūgusiu pienu 108 Rudens salotos iš ridikų 108 Ridikų salotos su grietine , 108 Ridikų ir svogūnų salotos su grietine 109 Ridikų salotos su pomidorais 109 Ridikų, morkų ir obuolių salotos 109 Ridikų, petražolių ir krapų salotos 109 Ridikų ir raugintų agurkų salotos 109 Salotos „Užkandis" 109 Ridikas su aliejumi 110 Ridikas su grietine ir morkomis 110 Ridikas su kopūstais 110 Ridikas su spanguolių sultimis 110 Fišeriai sų ridiku j 10 RIDIKĖLIŲ PATIEKALAI Ridikėlių sriuba 111 Ridikėlių salotos su grietine 111 Ridikėlių salotos su grietine ir kiaušiniais 11 1 Ridikėlių, svogūnų laiškų ir kiaušinio salotos su grietine 111 Vasaros salotos „Asorti" 112 Ridikėlių salotos su morkomis ir rope "2 403


Pieniška morkų sriuba Sūrio salotos su ridikėliais ir salierais

112

Šaltibarščiai

124

Šaltibarščiai su gira

124

Pieniška morkų ir ryžių kruopų sriuba

136

MORKŲ ATSARGŲ PARUOŠIMAS Raugintos morkos

147

'36

Sūdytos morkos

147

Ridikėliai su agurkais

112

Senų burokėlių barščiai

124

Manų košė su morkomis

137

Konservuotos morkos

148

Ridikėliai su bulvėmis

112

Dietiniai barščiai

125

Virtos morkos

137

Sterilizuotos morkos

148

Ridikėliai su sviestu

113

Grietinėje troškinti burokėliai

125

Troškintos morkos

137

Morkos pomidorų padaže

148

Ridikėliai su brinza ir sviestu

113

Burokėliai su obuoliais ir grietine

125

Troškintos morkos su svogūnais ir

Ridikėliai su grietine

113

Burokėliai pieno padaže

126

'37

BULVĖS

149

Ridikėliai su varške

113

Burokėliai grietinėlės padaže

126

Troškintos su ryžiais morkos

138

Įsidėmėkite

'50

Ridikėliai su kiaušiniu grietinėje

113

Burokėlių kotletai

126

Troškintos su džiovintomis slyvomis

Burokėlių ir varškės sklindžiai

126

Įdaryti burokėliai

127

Burokėlių gėrimas

127

ROPIŲ PATIEKALAI Ropių salotos su kiaušiniu

113

Ropių, kopūstų ir morkų salotos

114

Troškintos ropės

114

Troškintos ropės grietinės padaže

114

Įdarytos ropės

114

Manų koše įdaryta ropė

115

Pieno ir burokėlių gėrimas BUROKĖLIŲ ATSARGŲ PARUOŠIMAS Rauginti burokėliai

Griežčių sriuba

115

Pieniška griežčių sriuba

115

Grikių košė su griežčiais

115

Griežčiai pieno padaže

116

127

Rauginti su ruginiais miltais ir kmynais burokėliai

GRIEŽČIŲ PATIEKALAI

127

128

156

141

Bulvių salotos su silkėmis

157

Morkų kotletai

141

Bulvių salotos su dešrelėmis

1 57

Morkų sklindžiai

141

Morkų ir obuolių sklindžiai

142

Bulvienė Bulvių sriuba (pertrinta)

'57 157

Morkų zrazai

142

Bulvių sriuba su vermišeliais

157

Varškėčiai su morkomis

142

Trintų bulvių sriuba

158

Morkų ir pupelių apkepas

143

Varškės ir morkų apkepas

143

Morkų tyrė

143

Kiaušiniai su morkų tyre

143

Morkų tyrė su pieno padažu

144

133

122

Burokėlių ikrai

123

Burokėlių ikrai su žalumynais

123

Barštcliai sultinyje

123

Rusiška buroklapių sriuba

123

Borani iš burokėlių lapų su kefyru

124

404

MORKŲ PATIEKALAI

Morkų salotos su česnakais ir

122

155

Morkų kamuoliukai

133

Burokėlių užkandis su krienais

Bulvių salotos su kumpiu

131

Morkos su krienais

Burokėlių užkandis

155

140

Įsidėmėkite

Morkos su česnaku

122

Bulvių salotos „Sofija"

156

133

Virti burokėliai su krienais

140

Bulvės su šviežiais agurkais

Morkos su obuoliais

122

155

Žuvys su morkomis

141

132

122

Bulvių salotos „Vasara"

Morkų įdaras su kiaušiniais

132

Burokėlių ir agurkų salotos

139

129

Sūrio paštetas su morkomis

121

155

Morkos su pupelėmis

MORKOS

Morkų paštetas su varške

Burokėlių salotos su graikiniais riešutais Burokėlių salotos su džiovintomis slyvomis

Bulvių salotos su svogūnais ir česnakais

156

117

121

139

Bulvės su salotų lapais

117

Burokėlių salotos su aliejumi

139

Švediškai troškintos morkos

140

Baravykais įdaryti griežčiai

121

Morkos pieno padaže

Lietiniai su morkomis

Varške įdaryti griežčiai

krienais

Bulvių salotos su žaliaisiais žirneliais ir pomidorais 154

„Minsko" bulvių salotos

132

Žalių burokėlių salotos su obuoliais ir

139

140

Varškė su grietine ir morkomis

121

138

154

Morkų dešrelės

116

Burokėlių lapų salotos

Morkos su grietinėle Morkos su jogurtu

154

Bulvių salotos

128

Griežčių kotletai

BUROKĖLIŲ PATIEKALAI

138

128

116

119

Morkos su žaliais pomidorais

BULVIŲ PATIEKALAI Bulvių batonėlis

Džiovinti burokėliai

116

118

138

Marinuoti su kopūstais burokėliai

Griežčiai su grietine ir bulvėmis

Įsidėmėkite

ir medumi morkos

Morkos su česnaku

Apkepti su grietine griežčiai

BUROKĖLIAI

žalumynais

riešutais

133

Morkų ir saldžiųjų žirnelių salotos

133

Morkų, obuolių ir riešutų salotos

133

Viščiukas su morkų padažu

144

134

Pica su žaliomis tarkuotomis morkomis

144

Morkų, obuolių ir krienų salotos su grietine Morkų, žaliųjų žirnelių ir obuolių salotos

Pertrinta bulvių sriuba su grietinėle.... 158 Pertrinta pieniška sriuba su bulvėmis

'58

Pertrinta sriuba su bulvėmis ir manų kruopomis

158

Balta bulvių sriuba

159

Palcstinictiška sriuba

159

Pieniška sriuba su bulvėmis

159 '°0 160 160

Morkų pudingas su džiūvėsiais

145

134

Saldi morkų suflė

145

Pieniška bulvių, špinatų ir rūgštynių sriuba Pieniška bulvių ir moliūgų sriuba

Morkų salotos su ragučiais

134

Morkų ir obuolių suflė..

145

Morkos su bananais

134

Bulvių tyrės sriuba

Morkų kremas

146

Morkų ir vaisių salotos

135

Pieniška bulvių kukuliukų sriuba

160

Baltymų biskvitas su morkomis

146

Rūgusio pieno sriuba su bulvėmis

161

Tortas su morkomis

146

Rūgusio pieno sriuba su bulvėmis ir

Morkų sultys

146

Morkų sultys su grietinėle

147

Bulvių sriuba su grybais

161

Morkų ir pieno gėrimas

147

Bulvių sriuba su brinza

161

Išrūgų gėrimas su morkų sultimis

147

Morkų putėsiai

147

Bulvių sriuba su žaliaisiais žirneliais

'61

Morkų ir kuragos (džiovintų abrikosų be kauliukų) salotos

135

Morkų, medaus ir riešutų salotos

135

Morkų sriuba

135

Morkų ir ryžių sriuba

135

Morkų ir salierų sriuba

136

Pieniška morkų sriuba su obuoliais

136

kiaušiniais

161


Varškėčiai su žaliomis bulvėmis

172

Bulvių, pomidorų ir špinatų tyrės sriuba

162

Bulvių sriuba su špinatais ir rūgštynėmis

Bulvės, troškintos su rūkyta krūtinine

173

162

Žuvų sriuba su bulvėmis

162

Bulvės, troškintos su šviežiais grybais

• 173

Bulvių kukuliukai su brinza ir rūkytais lašiniais

162

Bulvių kukulaičiai su sviestu

163

Bulvių papločiai

163

Bulvių auselės

163

Virtiniai su varške ir bulvėmis

164

Bulvių lcistinukai su brinza arba varške

164

Bulvių ir brinzos kukuliukai

164

Virtos bulvės

165

Virtos bulvės su sviestu ir žalumynais

165

Garuose virtos bulvės

165

Bulvių tyrė

165

Bulvės (žalios) piene

165

Bulvės (virtos) piene

166

Bulvės grietinėje

166

Bulvės pieno padaže

166

Bulvės su frikasė padažu

166

Bulvės su rūkytais lašiniais

167

Bulvės su vynu

167

Šviežios bulvės su sviestu

167

Šviežios bulvės grietinėje

167

Šviežios bulvės su varške

167

Keptos bulvės

168

Keptos su svogūnais' bulvės

168

Keptos su kiaušiniais bulvės

168

Pietietiškai keptos bulvės

169

Keptos su obuoliais bulvės

169

Kubaniškos bulvės

169

Maišytos bulvės

169

Bulvės „Sosto įpėdinis"

169

Bulvių kotletai

170

Bulvių kotletai su varške

170

Bulvių kotletai su kopūstais

170

Bulvių kotletai su džiovintais grybais Bulvių sklindžiai

170 171

Bulvių kroketai su mėsa

171

Bulvių blynai

171

Bulvių blynai su įdaru

172

Bulviniai blynai, troškinti su lašinukais Varškėčiai su virtomis bulvėmis

406

172 172

Bulvės su saldžiaisiais ankštpipiriais ir grietine

173

Įdarytos bulvės

173

Mėsa įdarytos bulvės

174

Grybais įdarytos bulvės

174

Silkėmis įdarytos bulvės

174

Varške įdarytos bulvės

175

Sūriu įdarytos bulvės

175

Bulvių pyragėliai su dešra ir brinza.... 184

Raugintų kopūstų sriuba su dešra

199

Bulvių pyragas su grybais

184

Kopūstų sriuba su grybais

200

Sūdytos bulvių lazdelės

184

Jogurto sriuba su kopūstais ir mėsa.... 2 0 0

Bulvinės bandelės su varške

185

Virti kopūstai su pieno padažu

Bulvinės bandelės su žuvimis

185

Kopūstai su obuoliais ir grietine

200

Bulvių vafliai

185

Kopūstai su lakštiniais

201

Bulvių pudingas

185

Kiaušinių košė su baltaisiais gūžiniais

Saldūs bulviniai rutuliukai

186

BULVIŲ ATSARGŲ PARUOŠIMAS

Džiovintos bulvės

186

KOPŪSTAI

187

Įsidėmėkite

191

Keptos, sūriu įdarytos bulvės

175

Omletas su bulvėmis

175

Varškės ir bulvių plokštainis

176

BALTŲJŲ GŪŽINIŲ KOPŪSTŲ

Bulvių apkepas

176

PATIEKALAI

Bulvės, apkeptos su svogūnais ir žaliais ankštpipiriais

176

Šviežių bulvių apkepas su daržovėmis

176

Lenkiškos bulvės su riešutais

177

Bulvių apkepas su mėsa

177

Bulvių apkepas su rūkytais lašiniais ir sūriu 177 Bulvės, apkeptos su sūriu ir mėsos konservais 177 Bulvės, apkeptos su rūkyta mėsa ir sūriu

178

Bulvių apkepas su jūros kopūstais

178

Bulvių ir špinatų apkepas su brinza.... 178 Grietinės padaže apkepintos bulvės .... 179 Su Bcšamclio padažu apkeptos bulvės

179

Su lydytu sūriu apkeptos bulvės

179

Kazokiškai apkeptos bulvės

180

Bulvių ir varškės apkepas

180

Apkeptos su kiaušiniais bulvės

180

Apkeptos su kiaušiniais ir sūriu bulvės

180

Balandėliai su bulvėmis

181

Bulvių vyniotinis su daržovėmis

181

Mėsa su bulvėmis

181

Apkepta su bulvėmis ir grietinėle kiauliena

182

Ukrainictiškai troškinta kiauliena

182

Viščiukas aluje su bulvėmis

182

Bulvių pyragėliai su morkomis

183

Bulvių pyragėliai su grybais

183

Bulvių pyragėliai su mėsa

183

Baltųjų gūžinių kopūstų salotos Baltųjų gūžinių kopūstų salotos su majonezu Šviežių kopūstų salotos su morkomis Šviežių kopūstų salotos su burokėliais

194 194 194 194

Šviežių kopūstų ir pomidorų salotos... 194 Kopūstų ir žaliųjų žirneliu salotos

195

Kopūstų ir raugintų agurkų salotos

195

„Aksajaus" salotos

195

Kopūstų salotos su riešutais ir česnakais Kopūstų salotos su obuoliais ir salierais

kopūstais Šviežių kopūstų garnyras

195 196

Šviežių kopūstų salotos su daržovėmis

196

Salotos „Smaližius"

196

200

201 201

Karštas užkandis

201

Guliašas su raugintais kopūstais

201

Troškinti kopūstai

202

Su pomidorų tyre troškinti kopūstai ... 2 0 2 Kopūstų šiupininė Bavariški kopūstai prie mėsos ir bulvių valgių Baltieji gūžiniai kopūstai, troškinti grietinėje Airiški kopūstai Rumuniškai troškinti rauginti kopūstai : Troškinti su obuoliais rauginti kopūstai Vengriškai troškinti rauginti kopūstai

202 203 203 203 203 203 204

Kopūstai grietinėje

204

Kopūstai su ryžiais

204

Kopūstai su riešutų padažu

204

Su pomidorais troškinti kopūstai

204

Su obuoliais troškinti kopūstai

205

Medžiotojų kopūstai

205

Angliškai paruošti kopūstai

205

Pakepinti kopūstai, apkepti su kiaušiniais

205

Įdaryti kopūstai

205

Mėsa įdaryti kopūstai

206

Šviežių kopūstų salotos su kiaušiniu .. 197

Raugintų kopūstų šiupininė

206

Kopūstų salotos su sūriu

197

Orkaitėje apkepti kopūstai

206

Apetitiškos salotos

197

Su obuoliais apkepti kopūstai

207

Karpatų salotos

197

Užpilti pieno padažu apkepti

Raugintų kopūstų salotos

198

Salotos „Provansalis"

198

Apkepti su sūriu kopūstai

Pieniška kopūstų sriuba

198

Parūgštinta šviežių kopūstų sriuba

198

Zaporožės kopūstienė

198

Rūgusio pieno sriuba su kopūstais

199

Apkepas su šviežiais kopūstais ir mėsa Apkepas su raugintais kopūstais ir bulvėmis

Šviežių kopūstų salotos su spanguolėmis

Rūgusio pieno sriuba su raugintais kopūstais ir bulvėmis Rūgusio pieno sriuba su kopūstais ir sardelėmis

196

199 199

kopūstai

207 207 208 208

Ryžių ir mėsos įdaras kopūstų lapuose

208

Daržovių balandėliai

209

Balandėliai su varške

209

407


Balandėliai su grybais

210

Balandėliai su mėsa

210

Virtiniai su kopūstais

210

Kopūstų įdaras

211

Virtiniai su varške ir šviežiais kopūstais

211

Kopūstų kukuliukai

211

Kopūstų kotletai

212

Kopūstų kotletai su obuoliais

212

Kopūstų pjausnys

212

Kopūstų sklindžiai

212

Kopūstų maltinukai

213

Kopūstų pudingas

213

Kiaulienos ir raugintų kopūstų plovas Kopūstų vyniotinis su grybais ir ryžiais

213 214

Kopūstų suflė

214

Višta su raugintais kopūstais

214

Kalakutas su raugintais kopūstais

214

Guliašas su raugintais kopūstais

215

Pyragas su raugintais kopūstais

215

Sluoksniuotas pyragas su kopūstais .... 215 Bandelės su kopūstais

216

Baltųjų gūžinių kopūstų atsargų paruošimas

216

Raugintos kopūstų galvos

216

Smulkinti rauginti kopūstai

217

Rauginti sterilizuoti kopūstai

218

Bulgariškai rauginti kopūstai

218

Marinuoti ir sterilizuoti kopūstai

219

Kopūstai su krienais

219

RAUDONŲJŲ GŪŽINIŲ KOPŪSTŲ

PATIEKALAI

Raudonųjų gūžinių kopūstų salotos

220

Raudonųjų gūžinių kopūstų salotos su krienais 220 Raudonųjų gūžinių kopūstų salotos su agurkais 220 Raudonieji gūžiniai kopūstai su obuoliais ir dešra ., Sūrio salotos su raudonaisiais kopūstais

220 221

Raudonųjų gūžinių kopūstų salotos su obuoliais 221 Raudonųjų gūžinių kopūstų salotos su bulvėmis 221 Raudonųjų ir baltųjų gūžinių kopūstų salotos 221

408

Raudonųjų gūžinių kopūstų garnyras

222

Rusiškai paruošti raudonieji gūžiniai kopūstai

222

Graikiškai paruošti raudonieji gūžiniai kopūstai 222 Raudonųjų gūžinių kopūstų atsargų paruošimas

222

Marinuoti raudonieji gūžiniai kopūstai ;

222

Sterilizuoti raudonieji gūžiniai kopūstai

223

Žiediniai kopūstai, apkepti majoneze

kumpiu

224

Ropinių kopūstų sriuba

224

Ropinių kopūstų salotos su pomidorais

225

Ropinių kopūstų salotos su salotų lapais

Žiedinių kopūstų garnyras

226

226

Veršiena su žiediniais kopūstais

227

Virti žiediniai kopūstai

227

Žiediniai kopūstai su pomidorais

227

Žiediniai kopūstai su sūriu

............228

Žiediniai kopūstai su kiaušiniais ir sūriu 228 Žiediniai kopūstai su pomidorų pasta ir sūriu 228 Žiediniai kopūstai, užpilti padažu

228

Žiediniai kopūstai ir voveraitės su grietinės padažu Žiediniai kopūstai, pakepinti su džiūvėsiais

229

Kepti tešloje žiediniai kopūstai

229

Žiediniai kopūstai, apkepti su pieno padažu

229

229

233

Ropinių kopūstų salotos su morkomis ir rūgusiu pienu 234

ir aliejumi

Briusclinių kopūstų atsargų paruošimas Sterilizuoti briuscliniai kopūstai

241

Marinuoti briuseliniai kopūstai

241

Aguročiai, patisonai

242

AGUROČIŲ IR PATISONŲ PATIEKALAI

Aguročių salotos

242

Aguročių salotos su česnakų

234

Ropinių kopūstų, špinatų ir morkų salotos

Viščiukas su žiediniais kopūstais

233

Ropinių kopūstų salotos su obuoliais

225

226

233

233

Ropinių kopūstų salotos su morkomis

226

232

Ropinių kopūstų ir bulgariškųjų ankštpipirių salotos

225

kiaušiniais

232

ROPINIŲ KOPŪSTŲ PATIEKALAI

Pieniška žiedinių kopūstų ir manų kruopų sriuba

Žiediniai kopūstai su brinza

23 1 231

Rauginti žiediniai kopūstai ir morkos. 2 3 2

Pieniška žiedinių kopūstų ir ryžių sriuba

Žiediniai kopūstai su sviestu ir

240

žiediniai kopūstai

223

225

Briuscliniai kopūstai su kumpiu Briuscliniai kopūstai su bulvėmis ir jautiena

Sterilizuoti žiediniai kopūstai Marinuoti žiediniai kopūstai Rauginti žiediniai kopūstai

Makcdoniškos salotos

Žiedinių kopūstų salotos su ridikėliais

240

231

Žiedinių kopūstų atsargų paruošimas .. 231

Dclikatcsinės salotos

224

Kepti briuscliniai kopūstai

Žiedinių kopūstų pudingas

223

Žiedinių kopūstų salotos su majonezu Žiedinių kopūstų salotos su aguročiais

240

230

Žiedinių kopūstų apkepas su

Žiedinių kopūstų salotos

Žiedinių kopūstų salotos su vaisiais ... 224

239

Virti briuscliniai kopūstai

230

223

pomidorų salotos

Briuscliniai kopūstai ir salierai pieno padaže

230

Žiedinių kopūstų apkepas

Žiedinių kopūstų užkandis

Žiedinių kopūstų, šviežių agurkų ir

239 239

Žiediniai kopūstai, apkepti su jogurtu

Šaldyti

ŽIEDINIŲ KOPŪSTŲ PATIEKALAI

Briuscliniai kopūstai su daržovių sultiniu Briuscliniai kopūstai pieno padaže

229

234 234

pagardų

243

Aguročių ir pomidorų salotos

243

Aguročių ir morkų salotos su krienais

243

Rusiškai paruošti aguročiai

243

Itališkai paruošti aguročiai

244

Rumuniškai paruošti aguročiai

244

Apkepti orkaitėje aguročiai

244

Aguročių ikrai

244

Kepti patisonai

244

Patisonų ikrai

244

Ropinių kopūstų ir morkų salotos su riešutais

235

Įdaryti aguročiai

245

Ropiniai kopūstai su majonezu

235

Provanso aguročiai

245

Ropiniai kopūstai su grietine

235

Aguročiai su majonezu

245

Ropiniai kopūstai pieno padaže

236

Žali aguročių ikrai

246

Kepti su sūriu ropiniai kopūstai

236

Aguročių sriuba

246

Kepti ropinių kopūstų griežinėliai

236

Aguročių sriuba su manų arba ryžių

Troškinti ropiniai kopūstai

236

Su pomidorų tyre troškinti ropiniai kopūstai

237

Sardclėmis įdaryti ropiniai kopūstai.... 2 3 7 Jautiena įdaryti ropiniai kopūstai

kruopomis

246

Pertrintų aguročių sriuba

237

246

Aguročių arba moliūgų tyrės sriuba... 2 4 6 Pieniška aguročių tyrė su kiaušiniais

247

Ropinių kopūstų atsargų paruošimas... 238

Kepti aguročiai

247

Rauginti ropiniai kopūstai

238

Kepti su grietine aguročiai

247

Sterilizuoti ropiniai kopūstai

238

Aguročių kotletai su mielėmis

247

Aguročių ir bulvių rutuliukai

BRIUSELINIŲ KOPŪSTŲ PATIEKALAI

Briusclinių kopūstų salotos

238

Sultinys su briuseliniais kopūstais

238

Pieniška briusclinių kopūstų sriuba

238

(kroketai) Paniruoti aguročiai

248 ,

248

Lietiniai su aguročių įdaru

248

Apkepti orkaitėje aguročiai

249

409


Aguročiai su svogūnų laiškais ir pomidorais

249

Aguročiai pieno arba grietinės padaže

249

Aguročiai su grietinėle

250

262 263

Baklažanų užkandis

263

Apkepti baklažanai

263

Baklažanai su bulvėmis

264

Baklažanų ir mėsos apkepas

264

251

Su brinza apkepti baklažanai

264

251

Baklažanų apkepas su kiaušiniais ir

Aguročiai, apkepti su pieno padažu.... 2 5 0 Armėniškai troškinta jautiena su Mėsa su aguročiais

262 263

250

aguročiais

Įdaryti baklažanai su grietinėle Troškinti baklažanai Su daržovėmis troškinti baklažanai

250

Aguročiai su kiaušiniais ir kefyru

262

Grietinėje troškinti baklažanai

Aguročiai su baltuoju padažu ir sūriu

Sūriu įdaryti baklažanai

brinza

Aguročių apkepas su daržovėmis ir 251

Apkepti su sūriu baklažanai

Mėsos ir aguročių apkepas

252

Apkepti su sūriu baklažanai baltajame

Manų košė su aguročiais

252

kiaušiniais

padaže

265 265 265

Pieniška grikių sriuba su aguročiais.... 2 5 2

Kotletai baklažanų padaže

266

Aguročių paruošimas atsargai

253

Troškinta mėsa baklažanų tyrėje

266

Sterilizuoti aguročiai

253

Baklažanai su aviena (veršiena)

267

Aguročiai su pomidorų padažu

253

Baklažanų atsargų paruošimas

267

Rauginti aguročiai

254

Rauginti baklažanai

267

Marinuoti baklažanai

267

Įdarytų baklažanų atsargos

268

Įdaryti baklažanai marinate

268

BAKLAŽANAI

255

Įsidėmėkite

255

BAKLAŽANŲ PATIEKALAI Keptų baklažanų salotos

256

Baklažanų salotos su pomidorais

256

Baklažanų ikrai Aštrūs baklažanų ikrai

Baklažanai žaliesiems ikrams

269 269

Baklažanų ir morkų žalieji ikrai

270

257

MOLIŪGAI

271

Įsidėmėkite

272

256 257

Netikri baklažanų ikrai

257

Sriuba su baklažanais

258

Šutinti baklažanai su kefyru

258

Baklažanai su pomidorų padažu

258

Kepti su svogūnais baklažanai

258

Kepinti baklažanai su česnakų padažu

259

Su ankštpipiriais kepinti baklažanai.... 259 Kepinti baklažanai su varškės priedu Pakepinti baklažanai su ncplaktais kiaušiniais

260

Baklažanų pjausnys

260

Įdaryti baklažanai

260

259

Įdaryti ryžiais baklažanai

260

Rumuniškai jdaryti baklažanai

261

Bulgariškai jdaryti baklažanai

261

Riešutais jdaryti baklažanai

261

410

269 269

Daržovių ikrai su obuoliais

Pakepintų baklažanų ir keptų saldžiųjų ankštpipirių salotos

Baklažanai aliejuje Baklažanų ikrai

MOLIŪGŲ PATIEKALAI

Pieniška pertrintų moliūgų ir manų kruopų sriuba

Pupelės pomidorų padaže

Pieniška sorų košė su moliūgais

276

Pieniška ryžių košė su moliūgais

276

Jaunos pupelės su majonezu

288

Virti moliūgai

277

Pupelės su riešutais

288

Moliūgai piene

277

Pupelių ankštys su riešutų padažu

288

Moliūgai pieno padaže

2

Riešutų padažas žalioms pupelėms

289

Vengriškai paruošti moliūgai

277

Valstietiški moliūgai

278

Moliūgai su pomidorais ir grietine

278

Moliūgai su lęšiais ir kefyru

278

Moliūgai su ryžiais ir kiaušiniais

278

Pupelės su kumpiu garstyčių padaže... 289

Moliūgai su vaisiais

279

Pupelių ankštys su grietine

290

Blynai su moliūgais

279

Pupelių ankštys su kefyru

290

Sklindžiai su moliūgais

279

Pupelių ankštys su jogurtu

290

Blynų miltų ir moliūgų sklindžiai

279

Pupelės su bulvėmis

290

Jaunos pupelių ankštys su

7 7

trynių padažu

Moliūgų kotletai

280 280

Moliūgų ikrai

280

Lobio

291

Kepti moliūgai

280

Pupelių kotletai su grybų padažu

291

Pakepinti moliūgai su daržovėmis

280

Troškintos su sūriu pupelės

291

Pakepinti moliūgai su kefyru

281

Pupelių ir bulvių apkepas

292

Pakepinti moliūgai pieno padaže

281

Pupelių ir morkų apkepas

292

Troškinti moliūgai

281

Su sūriu ir pomidorais apkeptos

282

Pupelės su kuraga

Moliūgų košė su kruopomis

282

Pupelės su džiovintomis slyvomis ir

Keptas moliūgas

282

Apkeptas moliūgas

282

Jaunų pupelių ankščių sriuba

Moliūgai, užpilti pieno padažu

282

Juodkalnictiška sriuba

293

Moliūgų apkepas su lakštiniais

283

Pupelių sriuba su pomidorų tyre

293 294

pupelės

Troškinti su ryžiais ir razinomis moliūgai

kiaušiniais

medumi

Sorų apkepas su moliūgais

283

Rauginta pupelių sriuba

Varškės apkepas su moliūgais

283

Rūgusio pieno sriuba su pupelių

272

Moliūgų atsargų paruošimas

283

273

Moliūgai acte

283

Moliūgų, obuolių ir riešutų salotos

273

Pupelių sriuba su kefyru

Konservuoti moliūgai

284

Moliūgų ir raugintų agurkų salotos

273

Marinuoti moliūgai

284

Rauginta pupelių sriuba su rūkyta

Moliūgai pomidorų padaže

273

Kepti moliūgai su svogūnų laiškais .... 274

PUPELĖS

285

Moliūgai su mėsa

274

Įsidėmėkite

285

Moliūgai su mėsa ir svogūnais

274

Moliūgų sriuba

275 275 275

Pieniška sriuba su moliūgais ir bulvėmis

275

Pieniška moliūgų ir kukuliukų sriuba

276

289

Moliūgų ir vaisių plovas

Sūrio ir moliūgų užkandis

Saldi moliūgų sriuba

287

Prancūziškai paruoštos jaunos pupelių ankštys 289 Jaunos pupelių ankštys su kiaušinių

Moliūgų salotos su obuoliais

Pieniška sriuba su moliūgais

2X7

Pupelės pomidorų padaže su grietine

276

PUPELIŲ PATIEKALAI Neprinokusių pupelių salotos

286

ankštimis

mėsa

291

292 292 293 293

294 294 295

Pertrintų pupelių sriuba

295

Pupelių tyrės ir daržovių sriuba

295

Ispaniška pupelių tyrės sriuba

295

Pupelių tyrės ir vermišelių sriuba

296

Pupelių tyrės ir ryžių sriuba

296

Pupelių paštetas

286

Milanictiška pupelių tyrės sriuba

296

Jaunų pupelių garnyras

286

Pupelių atsargų paruošimas

296

Pupelės aliejuje

287

Sterilizuotos jaunos pupelių ankštys ... 2 9 6

Pupelės su sviestu ir svogūnais

287

Jaunos pupelės su grietine

287

Jaunos pupelių ankštys pomidorų padaže Marinuotos jaunos pupelių ankštys

297 297

411


ŽIRNIAI

298

Įsidėmėkite

298

ŽIRNIŲ PATIEKALAI

Žaliųjų žirnelių ir žalumynų salotos ... 299 Žaliųjų žirnelių ir virtų morkų salotos

300

Svogūnų laiškų, dilgėlių ir obuolių salotos

311

Svogūnų ir žaliųjų žirnelių salotos

312

Svogūnų laiškų salotos su kiaušiniais Žieminių svogūnų laiškų ir morkų salotos

3 12 3 12

Žaliųjų žirnelių ir pomidorų salotos ... 3 0 0

Svogūnų galvelių salotos

312

Žirnių salotos su obuoliais

Svogūnų salotos su grietine

312

300

Žalieji žirneliai su sūriu

Marinuoti svogūnai

323

Svogūnų laiškai su druska

323

300

Svogūnų salotos su ridikėliais

313

300

Porų ir virtų šparaginių pupelių salotos

3 13

Keptų svogūnų salotos

Mėsiška sriuba su žirneliais

301

Porų ir žuvų salotos

314

Žalieji žirneliai su sviestu

302

Sriuba su svogūnais

314

313

Porų sriuba su grietine

314

302

Prancūziška svogūnų sriuba

315

302

Svogūnų sriuba su lydytais sūreliais... 315

Žalieji žirneliai su keptais

Žalieji žirneliai su šviežiomis

Svogūnų sriuba su lašiniais ir sūriu.... 315 303 303

Pieniška sriuba su svogūnais

315

Porų ir brinzos sriuba

316

Svogūnų laiškų paštetas

316

303

Grietinės padažas su svogūnais

316

Troškinti su morkomis žirniai

303

Svogūnų užpilas bulvėms

316

Žirnelių ankštys svieste

304

Glazūruoti svogūnai

317

Žalieji žirneliai su dešra

304

Troškinti svogūnai su morkomis

317

Džiūvėsiais apvoliotas viščiukas su

Apkepti su kiaušiniais žalieji 304

Žalieji žirneliai su skrebučiais

304

Žirnių sklindžiai su obuoliais

304

Žirnių virtiniai

305

Plakti žirniai

305

Žirnių atsargų paruošimas

305

Konservuoti žalieji žirneliai

305

Sterilizuoti žalieji žirneliai SVOGŪNAI Įsidėmėkite

306 307 309

S V O G Ū N Ų PATIEKALAI

Troškinti svogūnai ir šparaginės pupelės

31 1

Porų salotos

3 11

Porų salotos su alyvuogėmis

3II 3 11

Svogūnų laiškų, kiaulpienių ir dilgėlių salotos 3II

3 17

PATIEKALAI SU Č E S N A K A I S

Salotos „Pavasaris" su česnaku

327

Burokėlių salotos su česnaku

327

Morkų salotos su česnaku

327

Pomidorų salotos su česnaku

327

Aguročių (baklažanų) ikrai su česnaku

327

Virtų česnakų salotos

328

Česnakų ikrai

328

Bulgariška varškė su česnaku

328

Su česnaku keptos žuvys

328

Viščiukas su česnakų padažu

328

Česnakų atsargų paruošimas

329

Marinuoti česnakai

329

Marinuoti ir sterilizuoti česnakai

329

Rauginti česnakai

329

KRIENAI

330

Įsidėmėkite

331

317

Svogūnai su ncplakta kiaušiniene

317

Krienų pagardas su aliejumi

318

Krienų pagardas su citrinos rūgštimi

Omletas su svogūnų laiškais Porų omletas

, 3 18

Vengriškas omletas su svogūnais

318

327

Česnakų laiškų salotos

Kepintos svogūnų galvelės

PATIEKALAI SU KRIENAIS

(actu)

žalumynais

334

335

Menkių salotos su krienais

335

Salierai su obuoliais ir krienais

335

Įdaryti agurkais ir krienais pomidorai Įdaryti burokėliais ir krienais agurkai

335 335

Silkės su burokėliais ir krienais

335

Kiaušiniai su šaltu krienų padažu

336

Burokėliais ir krienais įdaryti kiaušiniai, užpilti majonezu

336

Karpis su krienais ir obuoliais

336

Krienuose troškinti karosai

336

Balandėliai su burokėliais ir krienais grietinėje

337

KRIENŲ ATSARGŲ PARUOŠIMAS Džiovinti krienų lapai

337

Džiovintos krienų šaknys

337

ŠPINATAI, R Ū G Š T Y N Ė S

338

ŠPINATŲ PATIEKALAI Špinatų salotos

339

Špinatų ir agurkų salotos

339

Špinatų šaknelių salotos

339

Špinatų šaltsriubė

339

Špinatų ir kiaušinių sriuba

340

Špinatų sriuba su kefyru

340

Šaldytų špinatų sriuba

340

Špinatų lapų sriuba

340

331

Špinatų tyrė

341

Špinatų tyrė su pieno padažu

341

332

Špinatai su grietinėle

341

Krienai marinate

332

Špinatai su skrebučiais

341

Kepti svogūnai

3 18

Krienai su burokėlių sultimis

332

Paniruoti špinatai

342

Porai su grietine

3 18

Sviestas su krienais

332

Špinatų košė

342

Varškės paštetas su krienais

332

Omletas su špinatais

342

Svogūnų apkepas

319

Sūrio paštetas su krienais

333

Apkepinti su kiaušiniais špinatai

343

Grietinės padažas su krienais

333

Majonezo padažas su krienais

333

Špinatų kotletai

343

333

343

319

Bulvių ir krienų padažas

Šveicariški balandėliai su špinatais

343

Sūrio ir svogūnų laiškų pjausnys

320

Porų kotletai

320

344

320

333 334

Troškinti su mėsa špinatai

Mėsa su porais

Grietinės padažas su krienais ir migdolais Krienų padažas su bulvėmis

Vyniotinis su špinatais Špinatų ir lakštinių apkepas

344

Porai su kumpiu arba rūkyta mėsa

321

Burokėliai su krienais

334

Apkepti su dešra špinatai

344

Su žuvimis troškinti porai

321

Burokėliai su krienais ir agurkais

334

Špinatų ir brinzos apkepas

345

Apkeptos su svogūnais bulvės Planiruoti porai

Salotos ,,Pavasaris" su svogūnais

412

322

324

301

Svogūnų laiškų ir kiaulpienių salotos

322

Svogūnų atsargų paruošimas

325

Pieniška žaliųjų žirnelių sriuba

žirneliai

Išrūgų ir svogūnų laiškų kokteilis

Įsidėmėkite

301

žirneliais

Krienų salotos su kiaušiniais ir

ČESNAKAI

Žirnių sriuba su pomidorais

Apkepti orkaitėje žalieji žirneliai

322

313

Svogūnų laiškų ir kiaušinių salotos su 3 13 grietine

bulvėmis

Svogūninis pyragas

313

301

Žalieji žirneliai su ryžiais

Krienų ir obuolių salotos su grietine .. 334

Svogūnų ir obuolių salotos

Žirnių kukulių sriuba

kiaušiniais

Krienų ir pomidorų salotos

321

Svogūnų salotos su majonezu

Žalieji žirneliai su menkių kepenėlėmis

321

Pyragas su svogūnais

300

Konservuoti žalieji žirneliai su obuoliais

Turkmėniški svogūnų pyragėliai

319 3 19

Svogūnų laiškų apkepas su kiaušiniais ir brinza

413


Špinatų pudingas

345

Varškės ir špinatų pudingas

345

ŠPINATŲ ATSARGŲ PARUOŠIMAS Sterilizuoti špinatai

346

Sterilizuoti špinatai su rūgštynėmis

346

Špinatai su druska

346

Džiovinti špinatai

347

RŪGŠTYNIŲ PATIEKALAI Rūgštynių šaltsriubė

347

358

Su krapais virta aviena

358

Pavasarinis rūgusio pieno gėrimas

358

PETRAŽOLIŲ PATIEKALAI

347

salotos

359

Petražolių, morkų ir riešutų salotos .... 3 6 0

Petražolėmis ir morkomis įdaryti agurkai

350

Šaltas sūdymas Karštas sūdymas

i

Konservavimas be druskos

360

360

Sūdytos su daržovėmis petražolės

369

Salierai su druska

369

Džiovinti salierai

370

ĮVAIRIŲ DARŽOVIŲ PATIEKALAI

Žuvys su petražolėmis

363

SALIERŲ PATIEKALAI Žalių salierų salotos su obuoliais

'.. 364

Salierai su obuoliais ir krienais

364

Salierų salotos su obuoliais

364

Salierų salotos su morkomis

364

Salierų, morkų ir obuolių salotos

364

Salierų šaknų ir bulvių salotos

365

379

Barščiai su mėsa

379

Barščiai su raugintais kopūstais

380 380

Grybų agurkynė

380

Žalių daržovių salotos su grietine

371

Agurkynė su inkstais

381

Pieniška daržovių sriuba

381

Šviežių pomidorų ir agurkų salotos su grietine 371

371

363

379

Pasninkiški barščiai

370

Salotos „Sveikata"

363

378

Barščiai su kopūstais ir bulvėmis

Salotos „Pavasaris"

361

Kotletai su petražolėmis

378

Naminė raugintų agurkų sriuba

Varškės ir petražolių paštetas

Petražolių kotletai

Daržovių kriušinys Šaltibarščiai

370

371

Sriuba su petražolėmis ir skrebučiais 361 Sriuba su petražolėmis - ir manų kruopų kukuliukais 362

Daržovių sriuba su kiaušinio tryniu .... 378

Kapoti žalumynai su grietine

Morkų ir petražolių salotos su grietine

351

356

369

361

351

PATIEKALAI SU KRAPAIS

368

Petražolės su druska

361

362

355

Krapai su druska

Įdarytos petražolės

Omletas su petražolėmis

Įsidėmėkite

377

KRAPŲ, PETRAŽOLIŲ IR SALIERŲ ATSARGŲ PARUOŠIMAS

Petražolėmis ir agurkais įdaryti pomidorai

351

352

,

Petražolių ir kiaulpicnų salotos

362

KRAPAI, PETRAŽOLĖS, SALIERAI

„Žaliasis" sviestas

Petražolių, svogūnų ir grybų salotos... 360

Petražolėmis įdaryti kiaušiniai

Rūgštynės su krapais, petražolėmis ir salierais 35!

377

Marmalas

359

349

RŪGŠTYNIŲ ATSARGŲ PARUOŠIMAS

377

Daržovių šaltsriubė su grietine

Petražolių ir pomidorų salotos

349

Saldūs pyragėliai su rūgštynėmis

376

Pertrinta pieniška daržovių sriuba

359

Špinatų ir rūgštynių lapų sriuba

Su rūgštynėmis troškintos skumbrės ... 350

376

Pieniška pertrintų šviežių daržovių sriuba

Petražolių ir agurkų salotos

348

350

Pavasarinė sriuba

368

Minsko šaltsriubė

Troškintos su kiaušiniais rūgštynės

367

Salierai su keptais kiaušiniais

Petražolių, cikorijos ir šviežių agurkų salotos 360 Petražolių, pomidorų ir svogūnų salotos 360

350

376

Paniruoti salierai

359

348

riešutais

Burokėlių ir salierų ikrai

Petražolių ir morkų salotos

Baltarusiška šaltsriubė

Rūgštynės su

376

367

368

348

349

367

Pieno padaže apkepti salierai

Salierų kotletai

Rūgštynių ir ridikėlių lapų sriuba

Rūgštynių tyrė

Salierai su grietinės padažu

359

347

349

375

Varškė su morkomis, burokėliais ir kiaušiniais

359

Bavariška rūgštynių sriuba

Žalumynų šaltsriubė

Varškė su pomidorais

366

Petražolių ir obuolių salotos

347

sriuba

366

Salierų ir morkų sriuba

Petražolės su sviestu

Rūgštynių sriuba

Pavasarinė bulgariška pertrinta

Salierų sriuba

Kepti orkaitėje salierai su ridikėliais .. 367

Petražolių, morkų ir žaliųjų žirnelių

Moldaviška rūgštynių ir dilgėlių sriuba

Rūgusio pieno sriuba su krapais ir kiaušiniais

Žiedinių kopūstų, šviežių agurkų ir pomidorų salotos 371 Saldžiųjų raudonų ankštpipirių, žaliųjų žirnelių ir ryžių salotos 372 Daržovių salotos šu rūkytomis žuvimis

372

Prancūziškos salotos

372

Mišrainė

372

Pieniška daržovių ir žaliųjų žirnelių sriuba Pieniška aguročių ir bulvių sriuba

381 382

Pieniška aguročių, ropių ir vermišelių sriuba 382 Pieniška žiedinių kopūstų ir kitų daržovių sriuba 382 Pieniška daržovių ir makaronų sriuba

383

Pieniška manų kruopų sriuba su morkomis ir moliūgais

383

Šviežių daržovių sriuba su sausomis pasukomis

383

Mišrainė su jūros kopūstais

373

Mišrainė su silke

373

Daržovių salotos su sūriu

373

Kopūstų ir bulvių sriuba su sausomis pasukomis 383

Sūrio ir daržovių salotos

373

Syrbušas su išrūgomis

384

Daržovių salotos sų kumpiu ir sūriu... 374

Rusiška makaronų sriuba

384

Dclikatcsinės salotos su sūriu ir daržovėmis Sūrio, kiaušinių, svogūnų laiškų ir česnakų salotos

Valstiečių sriuba

384

Valstiečių sriuba su mėsa

384

Sriuba su veršiena ir daržovėmis

385

374 374

Krapų tyrė

356

Bulvių, obuolių ir salierų salotos

365

Rusiškas paštetas

Padažas su krapais

357

Salierų, obuolių ir riešutų salotos

365

Krapų padažas, uždarytas grietine

357

Salierų ir grybų salotos

365

Bulgariška sriuba — marmalas

357

Salierų ir vėžių salotos

365

Sriuba „zvara"

357

Salierų salotos su plakta grietinėle

365

Varškės paštetas su šviežiomis daržovėmis Daržovių paštetas su varške ir plakta grietinėle

375

Rūgusio pieno sriuba su krapais

357

Salierų salotos su riešutų padažu

366

Varškė su šviežiais žalumynais

375

Varškė su grietine, svogūnų laiškais, salotų lapais ir ridikėliais

Daržovių balandėliai

387

375

Daržovių kukuliukai

387

Rūgusio pieno sriuba su krapais ir bulvėmis

414

Bulgariškai paruošti salierai su rūgusiu 358

pienu

.........................366

374

Veršienos sriuba su daržovėmis ir

374

grietinėle

385

Daržovių ragu

385

Daržovių ragu su padažu

386

Daržovių kotletai

386

Daržovių ir kiaušinių kotletai

386


Kepti su kiaušiniais ir brinza ankštpipiriai ir pomidorai

Gėrimas „Prieš pietus"

393

387

Pikantiškas rūgusio pieno gėrimas

393

Žalumynų kiaušinienė su grietinės padažu

388

Varškėčiai su bulvėmis ir burokėliais

ĮVAIRIŲ DARŽOVIŲ ATSARGŲ PARUOŠIMAS

388

Sriubų uždaras

393

Rageliai su daržovėmis

388

Raugintos daržovės

393

Daržovės pieno padaže

388

Sūdytų daržovių mišinys su krienais .. 394

Troškintos daržovės

389

Ratatoviljs

389

Daržovių apkepas su mėsa

389

Daržovių apkcp*as su viščiuku

389

Daržovių atsargos antriesiems patiekalams Marinuotas daržovių mišinys su agurkais

Kiaulienos kepsnys su daržovėmis ir grietinėle

390

394 395

Marinuotas daržovių mišinys su pomidorais

395 396 396

Višta su daržovėmis

390

Kepti ankštpipiriai su morkomis ir kopūstais

Marinuota veršiena

390

Dunojaus salotos

Daržovių pudingas

391

Giuvečius

397

Daržovių ir varškės pudingas

391

Daržovių tyrė

397

Ruginių miltų ir daržovių kulcbiaka (įdarytas pyragas) Pyragas su pomidorais ir kopūstais

391 392

Apytikslė kai kurių produktų masė (talpa)

399

DARŽOVIŲ VALGIAI

/ 200 geriausių patiekalų iš daržovių Sudarė

Justina

Markevičiūtė

SL. 1329.1999 01 2 6 . 26 apsk. I. Užsakymas 20 Išleido „Rosma", A. Strazdelio g. I, 2600 Vilnius Spausdino P P Į , A.Strazdeliog. 1, 2600 Vilnius Kaina sutartinė


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.