Žmogus

UDK 888.2-3 Dr57

Dailininkas Algimantas Dapðys Dizainerë Nijolë Juozapaitienë

ISBN 978-9955-682-75-2

© Romualdas Drakðas, 2007 © Leidykla „Eugrimas“, 2007

Turinys

P I R M A K N Y G A. I. II. III. IV. V. VI. VII. VIII. IX.

Prieðininkas ............................................................................... 5 Susidomëjimas ......................................................................... 23 Sàjungos ................................................................................... 68 Haratai .................................................................................... 117 Þvalgo sëkmë .......................................................................... 128 Leidimas ................................................................................. 149 Dvarvo misija ......................................................................... 221 Patarimas ............................................................................... 241 Gráþimas ................................................................................. 250

A N T R A K N Y G A. I. II. III. IV. V. VI. VII.

Prabudimas .................................................. 4

Kova uþ iðlikimà .................................... 255

Ultimatumas .......................................................................... 256 Karas ....................................................................................... 304 Mûðis ....................................................................................... 324 Planai ir ieðkojimai ............................................................... 341 Haratø eskadros þûtis ........................................................... 364 Pergalë .................................................................................... 374 Kelio pradþia .......................................................................... 382

PRABUDIMAS PIRMA

KNYGA

4

I Prieðininkas „Mûsø vis dar per maþai. O ir tie patys, kurie jau prabudo, beveik visi ne Þemëje. Kas Edure, kas Skruzdþiø planetoje, kas kovoja kitoje galaktikoje. Kovoja... Kaip norëèiau ir að pasinerti á svaiginantá mûðio siautulá... Negaliu. Jau tada, kai Ardas pasikvietë pasikalbëti, nujauèiau, kad man dar ilgai teks pasilikti Þemëje. „Elena, – pasakë jis. – Turiu tau uþduotá...“ Nuo to viskas ir prasidëjo. Suþinojau, kad turësiu paraðyti knygà. Knygà, skirtà ateities kartoms ir pasakojanèià tikrà þmoniø rasës prabudimo istorijà. Nors, tiesà sakant, að manau, kad mano raðliava bus skirta ne tik þmonëms, bet ir kitoms rasëms. Kiti... Isai, sidargai, demiurgai, dvarvai – kiek jø daug ir nuo kuriø man pradëti? Sunku surikiuoti mintis. Gerai, kad bent paèiai spausdinti nereikës. Atsiuntë á pagalbà sekretoriø. Tik prabudæs, dar neatgavæs jëgø, bet padëti sugebës. Sugalvojau... Pradësiu nuo isø, tiksliau, nuo tada, kai jaunas isø antrojo klano vado sûnus Iskikas praðo tëvo leisti jam susigrumti su þmogumi. Bus labai gera pradþia mûsø istorijai.

– Pradësim, sekretoriau. Raðyk: „Eduro planeta...“

Eduro planeta. Antrojo isø klano valdos – Tu tikrai to nori? Juk supranti, kaip tai pavojinga. Renkiesi ne bet kà – þmogø. Pasirink sidargà – já áveikæs taip pat bûsi pripaþintas kariu. Bent jau nesirink þmogaus patino paèiame jëgø þydëjime. Paimk senolá, vaikà ar bent moterá. Tai pavojinga, bet ne taip.

– Þinau, tëve, bet að noriu ne vien kariu tapti – noriu bûti didis karys, noriu, kad manimi didþiuotøsi visas klanas. Tu 5

paþásti mane, þinai mano jëgà. Að trisdeðimt metø1 mokiausi, todël dabar stipresnis nei bet kada. Þinai, esu stipresnis kone uþ visus tavo kovotojus. Turiu tai padaryti. Be to, juk matei objektà – jis ne karys, niekada neþudæs.

– Taip, neþudæs. Bet patikëk manimi, að já stebëjau, maèiau, kaip jis juda, maèiau jëgà, kurià rodo aplinkiniams. Tu stiprus. Bet në vienas ið mûsiðkiø dar niekada neáveikë þmogaus kario, o kiek dràsuoliø þûdavo net kovodami su jø vaikais, – kiek abejodamas priminë pirmasis paðnekovas.

– Þinau. Maèiau visø kovø áraðus. Jie per ilgai delsë, leido nukristi panèiams, leido þmonëms pajusti jëgà. Að tokiø klaidø nedarysiu. Tegul objektas stiprus, tegul jis pasiþymi taikiuose þaidimuose, bet jis ne kovotojas. Mes stebëjome jo darbà. Þmonës já vadina istorijos mokytoju. Visas jo darbas susideda ið kalbø, jokio fizinio aktyvumo. Stebëjome já ir namie.

Kasdien jis kûnà lavina ne daugiau kaip valandà. Kartà matëme já kartu su grupe fiziðkai aktyviau elgiantis – ar tai graþu vyrui ir kariui gainiotis, mëtyti kaþkoká ðokinëjantá apvalø objektà. Jis sutriks. Programa nespës aktyvuotis, reakcija nepasieks maksimumo, o að já ir pribaigsiu. Pagalvok, tëve, bûsiu áveikæs þmogø patinà paèiame jëgø þydëjime. Manai, kad po to kas nors iðdrás prieðtarauti, kai mane paskelbsi savo ápëdiniu, – karðtai iðrëþë kalbantysis.

– Bijau, sûnau. Juk þinai, uþ kà tà rasæ iðtrëmë. Þinai istorijà. Visiems màstantiesiems ðioje galaktikoje pasisekë, kad jø buvo tik tûkstantis iðsprûdusiø, ir dar labiau pasisekë, kad jie atsidûrë planetoje, uþdedanèioje panèius, o kai tai pastebëjo, negalëjo ið jos pabëgti. Þinai ir tai, kam þmonës buvo sukurti ir kaip iðgàsdino savo kûrëjus. Pasakysiu tau, kà þino tik klanø galvos – visus likusius objektus po to, kai dalis iðtrûko ir pabëgo, buvo nuspræsta sunaikinti ir vis tiek paskutiniai ðimtas vienetø susitiko ir pasislëpë Ligijos planetoj.

1 Visi laiko ir matavimo vienetai apibûdinami Þemëje vartojamais terminais tik skaitytojø patogumui.

6

Dabar planeta apsupta màstanèiøjø susitarimo pajëgø. Á jà nuolat siunèiami slopinantys spinduliai, tris kartus bandyta nusileisti planetoje ir viskas, kà mums pavyko pasiekti, – neiðleisti tø kûriniø á kosmosà ir neleisti jø skaièiui pasiekti kritinës ribos. Dabar jø planetoj tëra keli ðimtai. Veikia jie ne visu pajëgumu, nors ir ne 10 procentø kaip planetoje, uþdedanèioje panèius.

– Tëve, o kas atsitiko tiems penkiems, kuriø nepavyko áveikti net iðkvietus demiurgus? – paklausë sûnus.

– Demiurgai – jø kûrëjai. Nors ir brangiai uþ tai sumokëjo, bet dar iðsaugojo tam tikrus valdymo kodus. Pritaikius atskiras komandas, tuos penkis, visus savo prieðininkus nugalëjusius þmones, pavyko átikinti nustoti viskà naikinti ir prisijungti prie gentainiø Ligijoj. Dabar vienas jø ten visiems vadovauja.

– Bet jei jie tokie stiprûs, tai kodël þmonës nebuvo paþadinti ir panaudoti ásiverþus sidargams ið kitur. Iðtisos màstanèiøjø rasës buvo sunaikintos. Deðimtys sauliø sprogo, kol pavyko juos sustabdyti ir pasiekti pusiausvyrà, – samprotavo jaunasis paðnekovas.

– Màstanèiøjø sàjunga apie tai galvojo, bet demiurgai pripaþino, kad negali visiðkai kontroliuoti ðiø savo kûriniø. Sidargus þmonës sustabdytø iðkart, bet kas po to sustabdytø juos paèius? Agresoriams nugalëti reikëtø paþadinti ne maþiau deðimties tûkstanèiø individø, taèiau po to niekas negalëtø jiems sukliudyti gráþti á planetà, uþdedanèià panèius, ir iðvesti ið ten visus likusius gentainius, – aiðkino tëvas. – Þinai, kad panèiai pradeda veikti tik po ðeðiø planetos palydovo apsisukimø aplink jà. Iki tol jie atidarytø erdvës vartus á kità tinkamà planetà ir iðvestø visus. Kiek þmoniø ten dabar yra? Septynis kartus daugiau nei mûsø klano nariø. Prabudæ visi uþims galaktikà maþiau nei per deðimt metø ir mes tapsim vergais, jei tik iðgyvensim.

– Neþinojau to, bet èia objektas tik vienas. Að já áveiksiu ir tapsiu klano galvos, tavo, tëve, ápëdiniu.

7

– Gerai, sûnau. Kova ir áðventinimas bus po pusës metø.

Að pakviesiu klano tarybà, bet taip pat suðauksiu rinktinius karius ir apsaugos robotus. Perspësiu demiurgus, kad atvyktø bent deðimt jø individø. O tu ruoðkis. Pakviesiu tau Iskinà – jis vienintelis áveikë suaugusá, nors ir gerokai pagyvenusá, þmogø patinà – Iskinà?! Tëve, að visada norëjau, kad jis mane mokytø.

Lauksiu, – dþiugiai suðuko sûnus.

– Sëkmës, sûnau. Rytoj að iðvykstu. Susitiksim po keliø mënesiø. Per tà laikà mano kariai paims individà ir atgabens á Eduro planetà, kur vyksta didþiosios kovos.

Jaunasis paðnekovas ðirdyje dþiûgavo. Jis su baime laukë ðio pokalbio. Tëvas galëjo uþdrausti kovoti su þmogumi, ir tada suduþtø visos jaunojo Iskiko svajonës. Jau daugelá metø jis puoselëjo viltis nugalëti patá pavojingiausià visatos padarà ir tapti gerbiamiausiu isø, taip vadinosi jo tauta, kariu ir klano vadu.

Tëvas, antrojo isø klano vadas, jo neáskaudino ir, nors labai abejodamas, sutiko su bûsima kova bei, kas svarbiausia, pasiuntë Iskikà mokytis pas patá geriausià kará.

Eduro planeta „Atrodo, dar nepasenau ir vis dar esu didis karys, – màstë gatve þingsniuojantis galingo stoto isø rasës atstovas. – Tas vargðelis sidargas, praeità mënesá metæs man iððûká, iki ðiol gydosi. Kvailys... Jis gi þinojo, kad dar niekas manæs nenugalëjo, ir praeis nemaþai metø, kol kas nors nugalës.“ Kiekvienas aplinkinis isas nedvejodamas pritartø ðioms einanèiojo mintims.

Tik ðitas galingas karys buvo vertas tapti didþiuoju visø klanø rinktinës vadu. Iskinas þinojo, kad yra geriausias isø rasës kovotojas, taèiau net jis nebûtø iðdrásæs stoti á kovà su þmogumi patinu paèiame jëgø þydëjime. „Tai, kà sumanë Iskikas, – beprotybë, – toliau màstë senasis karys. –. Jei jis nebûtø klano vado sûnus, aplinkiniai já tiesiog iðjuoktø. Þinoma, vaikis silp8

nesnis uþ já patá, bet stiprus. Taèiau ar tai svarbu? Iskikui dar penkiasdeðimt metø reikëtø mokytis prieð stojant á dvikovà su þmogumi. Net jei prabus nevisiðkai ir panèiai nenukris, fiziðkai ir energetiðkai objektas spës atstatyti bent pusæ savo galimybiø, o ta pusë yra daugiau nei turi geriausias klano, kà ten klano, geriausias isø rasës ar net geriausias Màstanèiøjø sàjungos karys. Gerai, kad ðalia bus jis, Iskinas, su geriausiais ið savo rinktinës bei demiurgai. Ðie padarai sukûrë þmones pagal savo atvaizdus, suteikæ jiems ávairiø galiø, ir tikëjosi, kad kovose su kitais màstanèiaisiais kûriniais jie bus paklusnûs, nesulaikomi kariai. Iðëjo kitaip. Kûriniai tik ið dalies galëjo bûti kontroliuojami demiurgø ir tik bûdami po vienà bei nesujungæ savo galiø. Galbût su ðiuo objektu viskas bus gerai? Visgi alternatyvos nëra, vadas liepë mokyti Iskikà, ir jis, didysis Iskinas, ávykdys klano vado norà. Senasis karys parodys mokiniui visus slaptus judesius kovojant ne tik ginklais, bet ir rankomis ar net galva. Ðiaip Iskikas geras ir perspektyvus vaikis. Kada nors jis bus vertas uþimti klano vado vietà. Jei tik viskas bus gerai, Iskinas pirmas prisieks jam iðtikimybæ. Jei tik viskas bus gerai...“

Þemë (planeta, uþdedanti panèius).

2015 metai po Kristaus, birþelio 29 diena Vyras buvo tikrai geros nuotaikos. Baigësi pamokos. Pagaliau mokykloj atostogos. Mokiniai turbût net neátaria, kaip atostogø laukia mokytojai. Gerà þmogaus nuotaikà skatino ir pagaliau atëjusi ilgai laukta vasara. Pusæ birþelio vyravo lietingi bei vësûs orai ir tik neseniai oras áðilo. Tai buvo pats mëgstamiausias Ardo, jauno, trisdeðimt dvejø metø amþiaus istorijos mokytojo, metø laikas. Þmogus jautësi kaip niekad gerai. Galvojo apie tai, kaip vakare suburti draugus paþaisti krepðiná ir ar eiti ryt á karatë treniruotæ. Kaþkada buvæs maþos ðalies rinktinës narys, dabar jis sportavo tik savo malonumui, daugiau 9

palaikydamas formà, nei siekdamas tolesnio tobulëjimo. Nepaisant savo daugiau protinio darbo pobûdþio ir to, kad nebuvo dvideðimtmetis, dar neprarado lankstumo bei greièio, vis dar galëjo ámesti kamuolá á krepðá ar padaryti vadinamàjá ðpagatà.

Ardas buvo kovotojas, bet ne karys. Ðis þmogus nemëgo karo, nemëgo luoðinti þmoniø, net nemëgo muðtyniø, nors ankstyvoje jaunystëje jam teko gyventi rajone, kur gebëjimas muðtis padarydavo vyrà autoritetu aplinkiniø akyse. Tai buvo ganëtinai taikus, bet ryþtingas ir valingas þmogus, gebantis apsiginti, bet nerodantis agresijos. Bûtent ðá asmená pasirinko Iskikas savo prieðininku. Pergalë prieð ðá individà suteiktø jaunajam isui galimybæ bûti iðventintam á didþius karius ir tapti neginèytinu klano vado ápëdiniu.

Gerai nusiteikæs Ardas stovëjo prie tekanèios upës ir stebëjo antis, besiteliuðkuojanèias prie kranto. Aplinkui buvo stulbinanèiai ramu ir pasakiðkai graþu. Þalia sodri þolë, veðliai pridygusi po lietingø dienø, bei þydras dangus ir sraunûs rusvoki upës vandenys sudarë nepakartojamà peizaþà. Ardas ðirdyje buvo romantikas. Iðsirinkæs nuoðalesnæ vietelæ, jis valandø valandas galëjo groþëtis gamta ar stebëti gyvûnus. Ðá kartà viskas buvo kaip visada. Aplinkui nesimatë në gyvos dvasios, gal iðskyrus antis, vyravo visiðka ramybë. Taèiau Ardui tik atrodë, kad jis vienas. Jau keliolikà minuèiø þmogø stebëjo isø komanda, atsakinga uþ ðio objekto pristatymà kovoms á Eduro planetà. Ásitikinæ, kad aplinkui nëra nereikalingø liudininkø, atvykëliai pradëjo savo misijà. Þmogus nepajuto nei iðgàsèio, nei skausmo, jis, tiesà sakant, nieko nepajuto. Paskutinis vaizdas, kurá Ardas pamatë prieð prarasdamas sàmonæ, – balta ðviesa ir susiliejantys upës vandenys.

Upë tekëjo toliau, bet kà tik prie jos stovëjæs þmogus iðnyko.

Jei ðalia bûtø kitas þmogus, jis taip ir nebûtø suvokæs, kur galëjo dingti prie upës rymojæs asmuo. * * * „Sunku papasakot, kà tuo metu jautë Ardas. Numanau, kà bûèiau jautusi pati, bet net neásivaizduoju pirmojo prabudu10

siojo reakcijos. Gaila, kad pats Ardas tik ðykðèiais þodþiais nupasakojo pirmàsias valandas Eduro planetoje. Kà gi, teks remtis tik jo paties pasakojimu, nors ir koks sausas bei neinformatyvus tas pasakojimas bûtø.“ – Raðyk toliau, sekretoriau: „Eduro planeta...“

Eduro planeta Jis prabudo keistoje baltoje patalpoje. Pirma mintis, atsiradusi Ardo galvoje atgavus sàmonæ, tikriausiai buvo bûdinga visiems þmonëms, patekusiems á panaðià situacijà. Ji skambëjo maþdaug taip – kur að ir kas nutiko? Antra, sekusi po jos, buvo kiek specifiðkesnë ir iðreiðkë áproèiu tapusá Ardo susirûpinimà savo akiniais. Suriðtos tik atsigavusiojo rankos trukdë ieðkoti ðio ryðkiam vaizdui bûtino daikto. Tik po kurio laiko þmogus suprato, kad akiniø jam nebereikia. Jis viskà mato ir be jø. Be to, neblogiau. Ardas, apsipratæs su savo pagerëjusiu regëjimu, netruko tuo pasinaudoti ir puolë intensyviai dairytis. Tik pasukæs galvà á ðonà, þmogus pamatë kaþkà, kas atrodë panaðus á loká su drabuþiais ar á grobuoná ið neseniai þiûrëto fantastinio filmo. Gerø trijø metrø ûgio bûtybë ramiai stebëjo atsigavusá þmogø ir kaþkà burzgë. Po truputá keisti garsai ëmë aiðkëti ir, tik atsigavæs ið ðoko, Ardas suvokë, jog bûtybë kalba ir nori kaþkà pasakyti, kas aiðkiai skiriama jam. Neuþilgo jis suprato, kas jam padeda suvokti bûtybës þodþius – tai pasirodë esanti paprasta dëþutë, kaþkokiu bûdu besilaikanti ant virðugalvio. Bûtybë kaþkà vapaliojo apie kovà, kurioje Ardui suteikta garbë dalyvauti, ir apie tai, kad jis bus vedamas á arenà. Þmogus vis dar buvo ðokiruotas ir ið visø jëgø kovojo su apimanèia já panika, todël visi keisto padaro vapaliojimai, neuþsilikdami galvoje, jam slydo pro ausis. Ilgainiui Ardas nurimo, bet vietoj áprastos ramybës atsirado keistas jausmas, lyg kûnas bûtø pildomas energija, aiðkëtø màstymas, aðtrëtø rega ir klausa. Þmogus savyje pradë11

jo jausti jëgà, didesnæ nei bet kada anksèiau. Ðis jausmas tolydþiai stiprëjo ir suteikë nepaaiðkinamo pasitikëjimo savimi net tokioje svetimoje aplinkoje. Todël Ardas, nuëmus panèius, verþusius jo rankas, nesiprieðino vedamas á arenà.

Arena buvo didelë, kaþkuo panaði á statytas senovës Romoje. Aplinkui matësi daug ávairiø bûtybiø, daugiausia jau regëtø grobuoniø ir lokiø miðiniø, nors ðmëkðtelëjo ir þmogiðki veidai. Ardas suprato, kad jis ne Þemëje, bet nesuvokë, kodël jis vis dar kvëpuoja. Þmogus neþinojo nei to, kad jo kûnas visø pirma prisitaikë prie esamos aplinkos, nei to, kad tai uþprogramuota kiekviename þmoguje tam, kad jis galëtø kovoti bet kurioje planetoje, á kurià já nuspræstø pasiøsti kûrëjai demiurgai. Taèiau mintys apie kvëpavimà greitai dingo. Link jo artëjo vienas didþiulis „lokbuonis“, kaip mintyse já pavadino Ardas. Judesiai nebuvo labai spartûs, bet jie aiðkiai liudijo ðio padaro agresijà. Þmogus nesuprato, kodël já puola, bet kovotojo instinktai, lavinti beveik per dvideðimt treniruoèiø metø, darë savo. Ardas negalvojo, kodël jis apskritai nieko nebesvarstë, o tik automatiðkai gynësi nuo netikëto puolimo.

Lokbuonis pradëjo kovà mojuodamas kaþkokiu ilgu strypu, uþaðtrintu abiejuose galuose. Ardo akimis þiûrint, tas mojavimas buvo labai lëtas. Pritûpæs ir iðvengæs pirmo smûgio, þmogus apsisuko aplink savo aðá ir atsidûrë uþ agresyvaus lokbuonio nugaros. Ardas judëjo, jo paties nuomone, normaliu, kovose áprastu greièiu, toli graþu ne tuo, kurá jis pasiekdavo ruoðdamasis pasaulio karatë èempionatui ar be taisykliø vykstanèiai kovai, kurioje þmogus kadaise dalyvavo, norëdamas uþsidirbti pinigø. Tais laikais smûgiuodamas ranka jis pasiekdavo toká greitá, kad galëdavo atlikti kino filmuose matytus triukus su moneta – kai partneriui nespëjus sugniauþti kumðèio, Ardas ið jo delno paimdavo monetà. Bet net ðie, jo manymu, nelabai greiti judesiai buvo kelis kartus spartesni nei lokbuonio. Atsidûræs prieðininkui uþ nugaros, þmogus lengvai ðoktelëjo ir spyrë puolanèiajam á nugarà taisyklingu ðoniniu, vadinamuoju „jokogeni“ smûgiu. Ardo koja pataikë tiesiai varþovui tarp menèiø.

12

Tolesnë kovos eiga þemietá kaip reikiant nustebino. Smûgis, kurá, Ardo manymu, atlaikytø bet kuris gerai treniruotas prieðininkas Þemëje, bloðkë daugiau nei trimetriná stambø lokbuoná gerus penkis metrus á prieká. Tribûnose pasigirdo klyksmas ir ásijungë garsinis signalas. Þmogaus prieðininkas, nepaisydamas kilusios erzelynës, atsistojo ir bandë dar kartà pulti. Tik jo judesiai Ardui kuo toliau, tuo labiau priminë sulëtintà kinà. Lengvai iðvengæs duriamojo smûgio, þmogus sukamuoju kojos judesiu kirto per prieðininko pakinklius ir dar kartà nuvertë lokbuoná ant þemës. Suëmæs viena ranka uþ ginklo, kurá rankose gniauþë prieðininkas, þmogus be dideliø pastangø iðplëðë já ið keistojo padaro gniauþtø.

Po akimirkos á arenà áðoko dar keli, kaip pamanë Ardas, apsauginiai lokbuoniai ir metaliniai daugiakojai padarai. Pargriuvæs þmogaus prieðininkas atsikëlë ir paleido á Ardà disko formos besisukantá daiktà. Lengvai iðvengæs disko, þmogus puolë pirmà metaliná objektà ir rankos smûgiu perskëlë já pusiau. Pirmas pribëgæs padaras, nespëjæs net uþsimoti ginklu, gavo dvigubà rankø smûgá á krûtinæ, o kitas, atsilikæs per þingsná, – ðoniná smûgá koja á veidà. Kovos baigtis visiems buvo aiðki.

Ardas sulig kiekviena minute jautësi guvesnis ir stipresnis. Jis jau nesistebëjo prieðininkø lëtumu ar savo jëga. Þmogaus nestebino ir netikëtai atsiradæs jo gebëjimas per atstumà valdyti daiktus, vadinamas telekineze. Paskutiná robotà Ardas iðkëlë ir trenkë á þemæ net neliesdamas jo rankomis. Savo pirmà prieðininkà þmogus, lengvai pakëlæs uþ drabuþiø, pakabino ant arenoje ábesto stulpo, kur pastarasis ir liko kabëti juokingai maskatuodamas kojomis. Tada pasirodë demiurgai...

Ið didþiojo kario Iskino atsiminimø Að, didysis karys Iskinas, stovëjau prie savo klano vado ir stebëjau arenà. Þmogus buvo ramus. Jis nesiprieðino, kai buvo nuimami panèiai. Jis buvo kiek nustebæs ir iðsigandæs. Ob13

jektas dairësi aplink ir nieko nedarë. Tada maniau, kad Iskikas turi galimybæ nugalëti. Jaunasis kovotojas pasirodë arenoj ir puolë þmogø. Klano vado sûnus judëjo greitai, bet atsargiai.

Buvo matyti, kad tai tikras karys, valdantis savo kûnà, staigus ir stiprus. Jau pirmas smûgis serpu turëjo bûti mirtinas. Iskikas smogë stipriai ir greitai beveik neuþsimodamas, jëgai panaudodamas visà savo kûnà. Ávyko tai, ko að ir bijojau. Þmogus lengvai pritûpë, apsisuko aplink savo aðá ir atsirado Iskikui uþ nugaros. Visa tai buvo padaryta tokiu greièiu, kuris neámanomas jokiam þinomam Màstanèiøjø sàjungos kovotojui.

Bet dar buvo vilties. Gal objektas tik iðsisuko. Maèiau, kaip keitësi klano vado veidas. Jis bijojo dël sûnaus. Visi þino, kokie negailestingi yra þmonës. Viskas... Viltis mirë. Þmogus lengvai ir gracingai ðoktelëjo bei trenkë koja Iskikui á nugarà. Kojos smûgis buvo tiesiog tobulas. Tada supratau: jaunojo kario prieðininkas ne tik susipaþinæs su kovos menais – tai aukðtesniojo lygio kovotojas ar net meistras. Objekto prabudimas vyko tiesiog þaibiðkai, reikëjo skelbti pavojø ir bëgti klano vado sûnui á pagalbà. Vadas viskà suprato. Jis suriko karo ðûká, nuskambëjo pavojaus signalas. Sargybiniai paleido robotus, á arenà puolë mano rinktinës kariai. Ten nuskubëjau ir pats, nors supratau, kad ðansø sutramdyti ásisiautëjusá objektà mes beveik neturime. Tai nebuvo pirma kova, kai þmonës prabunda greièiau nei numatyta ir tampa neáveikiami. Ðis atvejis, atrodë, taip pat buvo bûtent toks. Nemaèiau, kaip þmogus sutriuðkino pirmà robotà, bet tai, kà pastebëjau, mano dalyvavimà kovoje padarë beprasmiðku. Objektas judëjo daug kartø greièiau nei mano geriausi kariai. Jis buvo daug kartø stipresnis nei stipriausias klano atstovas. Taèiau mane sustabdë visai kas kita. Objektas iðkëlë paskutiná apsaugos robotà á orà, net nepaliesdamas jo rankomis. Prabudimas ávyko, ir nuo ðiol þmogaus galios neiðvengiamai didës. Objektà dar galima sunaikinti já bombarduojant ið oro ar paveikti demiurgø pastangom. Kitø galimybiø pasiekti pergalæ nebuvo. Labiausiai mane sukrëtë tai, kad þmogus nieko nenuþudë. Jis suþeidë ir pritrenkë visus mano ka14

rius, bet jø nenusiuntë myriop. Objektas lengvai uþkëlë Iskikà ant stulpo ir paliko já ten kaboti, taip pasiðaipydamas ið vaikio, bet jo stipriai nesuþeidë. Þmogus nerodë noro þudyti, jis galëjo pasigailëti. Tada pasirodë demiurgai... * * * Ardas juos matë. Tai buvo beveik tokie pat þmonës kaip ir jis pats. Gal aukðtesni, liesesni ir baltesnës odos. Netikëtai jis iðgirdo keistus balsus. Jie skambëjo ne ausyse, kaip bûna, kai su kuo nors ðnekiesi, bet galvoje. Balsai Ardà ragino nurimti, neþudyti lokbuoniø ir nusilenkti jø vadui. Þmogus nepyko, jam nereikëjo nusiraminti, kaip ir þudyt jis neketino.

Taèiau lankstytis jis nenorëjo ir net negalvojo. Ásakinëjantys balsai pradëjo erzinti, todël Ardas tiesiog nusprendë jø negirdëti. Keista, bet balsai iðsyk nurimo. Visa tai sukëlë didesná ðurmulá nei jo pirmas smûgis koja. Panaðûs á þmones subjektai iðbalo dar labiau, susiëmë uþ rankø, bet po keliø minuèiø atsitraukë ir puolë atgal á arenos tribûnas.

Ið didþiojo kario Iskino atsiminimø Að gráþau prie savo vado. Ðis nurimo pamatæs, kad jo sûnus gyvas, todël viskà stebëjo kiek susidomëjæs ir nebebijodamas dël Iskiko gyvybës. Nesmagu, þinoma, kad sûnus iðkeltas pajuokai, bet svarbiausia, kad jis gyvas ir smarkiai nesuþeistas. Demiurgai artëjo prie þmogaus. Visi þinojo, kaip veikia iðblyðkëliai. Retas atsispiria jø balsams. Anksèiau net ir þmonës, patys to nesuprasdami, priimdavo demiurgø mintis bei pasiûlymus. Visos deðimt baltø bûtybiø sustojo per kelis metrus nuo þmogaus ir nukreipë á já savo þvilgsnius. Þemietis turëjo nulenkti galvà ir priëjæs prie klano vado jam nusilenkti. Taèiau to neávyko. Demiurgai sujudo. Visi þiûrovai tribûnose sunerimo. Jei demiurgai jo neáveiks ir prabudimas ávyks iki spëjus þmogø nugalëti, prireiks labai daug aukø, no15

rint sunaikinti ðá objektà. Demiurgai susiëmë rankomis, taip suvienydami savo jëgas. Niekas negalëtø jiems atsispirti. Niekas... Taèiau þmogus toliau ramiai stovëjo ir net nemanë jiems paklusti. Prabudimas progresuoja sparèiau nei áprasta, o demiurgai negali áveikti ðio objekto. Tai supratau að, tai suprato ir klano vadas. Nuo jo sprendimo priklausë, ar pakils á orà mûsø pilotai, ar jie tolimo veikimo ginklais bandys sunaikinti taip nemaloniai isams susiklosèiusios kovos kaltininkà. Vienas dalykas mane stebino: þmogus nenorëjo þudyti. Gal su juo galima tartis? Að iðsakiau vadui savo samprotavimus ir gavau jo leidimà pabandyti kalbëtis su ðiuo neátikëtinu padaru.

Tuo metu arenoje vyko stebuklai. Þmogus nepasidavë demiurgams, bet jø nepuolë. Dþiugu matyti, kai taip pamokomi pasipûtëliai. Patys pagaliau suprato, kà sukûrë. Að dar kartà ásitikinau, kad objektas nori kalbëtis. Jis neþudys Iskiko, neþudys mano kariø ar tø paèiø demiurgø. Grubia jëga áveikti jo dabar negalim. Vadui reikia laiko nuspræsti, kaip iðgelbëti savo pavaldinius ir nukenksminti þmogø. Að pradëjau derëtis, pasiëmæs vertimo dëþæ. * * * Tik paëmæs vertimo dëþæ Ardas suprato, kad ðis prietaisas jam nereikalingas. Jis puikiai suvokë, kà ðneka lokbuonis, kà ðûkauja padarai tribûnose. Ðis suvokimas buvo tik vienas ið daugelio, þmogaus patirtø tà dienà. Jis jau atbuko ir nustojo stebëtis, labiausiai troðko, kad já paliktø ramybëje bei duotø laiko susivokti, todël praðneko be vertimo dëþës. Praðneko ne tiek lûpomis kiek mintimis, kas vël nustebino prieð já stovintá padarà.

– Kas jûs? Kodël mane visi puola? Kur að apskritai esu ir kas èia vyksta? Pagaliau, kas tie barsukai, kurie bandë á mano smegenis álásti? – paklausë þmogus.

– Matyt, prabudimas sparèiai progresuoja. Að atsakysiu á visus tavo klausimus tik po to, kai tu atsakysi á mano: ar tu 16

ruoðiesi nuþudyti savo prieðininkà? – paklausë greitai susitvardæs Iskinas.

– Kam man já þudyti? – nustebo Ardas. – Jis man nieko nepadarë. Ir apskritai, kodël að turëèiau norëti kà nors nuþudyti? Jei mane dar kas nors puls ir nebus kitos iðeities, tada galbût, bet dabar nematau prasmës. Taigi, kà visa tai reiðkia?

– Mums nebûtina kalbëtis arenoje, – kiek apmàstydamas iðgirstus paðnekovo þodþius praðneko isas. – Tave nuves á kambará, kuriame tu prabudai, ir pateiks maistà, kurá tu valgai. Að praneðiu vadui, kad jo sûnus gyvens, ir iðkart atvyksiu. Tada, paþadu, papasakosiu viskà, kas tave domins.

– Jei sumanët vël mane uþdaryti – nepavyks, – kur kas grieþèiau perspëjo Ardas.

– Niekas net nebandys tavæs uþdaryti, – patikino Iskinas. – Tu laisvas. Èia tik pasiûlymas. Kai viskà papasakosiu, galësi rinktis – ar tuoj pat gráþti namo, ar vykti bet kur kitur. Visi tavo norai bus iðpildyti. Þmogus apsisuko ir neskubëdamas nuëjo arenos iðëjimo link. Iskinas kurá laikà þiûrëjo jam pavymui ir màstë, ar tik tardamasis jis nedaro klaidos. Gal objektà tiesiog reikëjo sunaikinti? Kita vertus, yra nemenka galimybë ðá þmogø taikiai nusiøsti pas kitus panaðius objektus á Ligijos planetà. Galutinai apsisprendæs karys pasuko klano vado link. * * * – Vade, manau, þmogui reikia viskà papasakoti ir pasiûlyti dvi galimybes: gráþti á Þemæ ir viskà pamirðti arba vykti á Ligijà. Galime net leisti jam su savimi paimti kelis artimuosius ið Þemës, – pasiûlë Iskinas, prieð tai perpasakojæs savo pokalbá su ramybës drumstëju.

– Kokios kitos galimybës? – pasidomëjo klano vadas.

– Galime iðvest já á plynlauká, kviesti pilotus ir bandyti sunaikinti, – svarstë senasis karys.

– Pavyktø?

17

– Neþinau, – prisipaþino Iskinas. – Kuo labiau já puoli, tuo sparèiau jis bunda. Ið demiurgø þinome, kad objektas gali atrasti savyje gebëjimø valdyti aplinkos energijà. Tada jam pakaktø energijos ir susikurti skydà, ir pulti mûsø pajëgas. Þinoma, kariniai isø laivai atsilaikys, bet ar neteks sunaikinti visà planetà, kad bûtø sunaikintas ðis þmogus? Man ði planeta patinka. Bûtø gaila.

– Ne tik gaila. Ði planeta klanui neða didþiules pajamas, – pradëjo karðèiuotis klano vadas. – Naikindami planetà, susilpninsime patá klanà. Iskinai, ar tu ásitikinæs, kad jis nepuls siautëti ir visø þudyti? Mes ne su màstanèiuoju bandom susitarti. Ar galime bûti kuo nors tikri?

– Neþinau. Bandyti galime. Nepavyks sutarti, kaip nors ásodinsim já á laivà ir sunaikinsim su visu laivu uþ planetos ribø, – pasiûlë Iskinas.

– Pajëgsim?

– Galbût, – tarë senasis karys, pats tuo abejodamas. – Jis vienas. Jam apsiginti neuþteks energijos. Turëtø pasisekt. Tik neskubëkime. Pabandykim já iðtirti. Anksèiau demiurgai iðkart atskirdavo mus nuo prabudusiøjø. Su ðiuo objektu jie nieko negalës padaryti. Atsisakysime perduoti objektà iðblyðkëliams, motyvuodami þmogaus nenoru su jais bendrauti, o jëga jo demiurgai neprivers.

– Gerai, Iskinai, imk viskà, ko reikia. Tau suteikiamas patarëjo rangas. Nuo ðiol tavo ásakymas, jei tik jis neprieðtarauja manajam, privalomas visiems klano nariams. Taèiau, þinok, kad ði valdþia – tai ir tavo atsakomybë. Neáveiksime þmogaus, turësime dideliø nuostoliø – atsakysi tu. Taigi stenkis kaip nors já kontroliuoti, – valdingai nuskambëjo klano vado nurodymas. Iskinas viskà puikiai suprato. Nuo ðio momento priklausë tolesnis senojo kario likimas. Ávykdys uþduotá – smarkiai kils karjeros laiptais. Neávykdys – gali ir galvà padëti. Ði perspektyva Iskinui nebuvo maloniausia, juolab kad jis net neásivaizdavo, kaip praktiðkai ágyvendinti savo mintis.

– Kaip man já nugalëti? Gal kà patartumët? – atsargiai pasidomëjo Iskinas.

18

– Neþinau. Tavo idëja – tu ir galvok, – atrëþë antrojo isø klano vadas.

– Klausau, vade. Tavo nurodymas bus ávykdytas, – tardamas ðiuos þodþius senasis karys susiruoðë eiti.

– Tiesa, Iskinai, dëkui tau uþ sûnaus gyvybæ, – sustabdë vadas paðnekovà. – Pabandyk apginti ir jo garbæ. Paskleisk per informaciná tinklà klano nariams, kokia rimta ir puiki buvo kova tarp mano sûnaus ir prabudusio þmogaus patino kovotojo. Neakcentuok, kaip baigësi kova, pabrëþk, kad sûnus atsilaikë prieð toká neáveikiamà prieðininkà ir liko gyvas. Að pats rimèiau pakalbësiu su Iskiku. Be to, gal gali já paimti á savo rinktinæ? Jam reikia daug ko iðmokti prieð tampant ápëdiniu, – ádëmiai þvelgdamas senajam kariui á akis paklausë antrojo isø klano galva.

– Klausau, vade. Iskikas man patinka. Jis narsus, tik gal dar nepatyræs. Padarysiu viskà, vade, – nesvyruodamas sutiko Iskinas. Vadas, klausydamas jo þodþiø, atsipalaidavo. Átampa, prieð tai kausèiusi jo judesius, atslûgo.

– Gerai, Iskinai. Eik, – kur kas ramiau pasakë antrojo isø klano vadas. * * * Ardas stebëtinai gerai ir greitai apsiprato su aplinka, soèiai pavalgë ir buvo visiðkai ramus.

– Matau, aprimai, þmogau, – pradëjo pokalbá Iskinas, kà tik pasikalbëjæs su klano vadu ir atskubëjæs pas þmogø.

– Aprimau. Kas ið to kad nervinsiuos? Tik dël artimøjø neramu. Ieðkos manæs, jaudinsis, – pasidalijo savo bûgðtavimais Ardas.

– Dël artimøjø nesijaudink. Jei nuspræsi, gràþinsim tave á tà paèià vietà ir tà patá laikà, ið kurio paëmëm, – patikino þmogø paðnekovas.

– Jauèiu, kad nemeluoji. Vëliau paaiðkinsi, kaip tai ruoðiatës padaryti. Dabar norëèiau gauti atsakymus á anksèiau pateiktus klausimus.

– Gerai, – sutiko Iskinas. – Kà þinau, papasakosiu. Jei norësi plaèiau, nuvesiu tave á informaciná centrà. Vadas liepë nuo 19

tavæs nieko neslëpti, nes tik visa informacija padës tau apsispræsti.

– Dþiugu. Pradëkim nuo tavo vardo ir to, kas èia vyksta, – pasiûlë Ardas.

– Vardu að Iskinas, þmogau. Esu Màstanèiøjø sàjungos rinktinës vadas ir klano vado patarëjas.

– O að vardu Ardas. Dëstyk, kur að ir kodël èia esu.

– Pradëkim nuo to, kodël tu èia, – pradëjo savo pasakojimà isø karys. – Mûsø tautoje egzistuoja paprotys, kad subrendæs vyriðkos lyties klano narys gali bûti laikomas kariu tik tuomet, kai garbingoje dvikovoje nugali pavojingà prieðininkà. Kuo prieðininkas pavojingesnis, tuo kario statusas aukðtesnis. Iskikas norëjo susikauti su labai pavojingu, jei ne pavojingiausiu, prieðininku tam, kad galëtø tapti neginèytinu klano vado ápëdiniu. Ðtai mes tave ir pagrobëm bei pristatëm á arenà kautis su vado sûnumi.

– O kodël prieðininku iðsirinko mane, jei jam reikëjo pavojingiausio? – pasidomëjo þmogus. – Þemëj daug vaikinø ir stipresniø, ir greitesniø uþ mane. Galëjo pasirinkti koká kovos meistrà.

– Kovos meistras labai greitai taptø isams neáveikiamu prieðininku. Iskikas norëjo labai pavojingo, bet áveikiamo vyriðkos lyties atstovo paèiame jëgø þydëjime, ne kario ar kovos meistro, – paaiðkino Iskinas.

– O kodël þmogaus?

– Palauk, neskubink. Iðdëstysiu viskà ið eilës, – sustabdë þmogø isø karys, pradëdamas savo pasakojimà apie tai, kuo ið tiesø yra þmonës, kada jie buvo sukurti ir ko siekë jø kûrëjai.

Galbût ðokas, patirtas anksèiau, o gal vykstantys jame pokyèiai leido Ardui ganëtinai ramiai iðklausyti Iskino dëstomà istorijà. Net praëjus deðimtims metø þmogus galëdavo viskà paþodþiui pakartoti: „Dël nestabilios struktûros Þemë spinduliuoja tam tikrà spinduliø rûðá, veikianèià visus gyvus organizmus. Ðie spinduliai skatina genetinius pakitimus. Dël jø Þemëje gyvûnø evoliucija vyksta neátikëtinai sparèiai. Todël gy20

vybë jûsø planetoje beveik nesunaikinama. Kisdami gyvieji organizmai sugeba prisitaikyti prie bet kokiø gyvenimo sàlygø.

Tai lieèia ir mikroorganizmus, ir didþiuosius gyvûnus. Þmones ðie spinduliai veikia savotiðkai. Ilgainiui jie nuslopina þmogaus smegenø ir energetiná aktyvumà. Þemëje gyventojai panaudoja ne daugiau kaip deðimtadalá savo galimybiø. Spinduliø poveikis beveik nepastebimas ir sparèiau ima reikðtis praëjus pusei metø, pagal þmoniø laiko skaièiavimo skalæ – nuo atsiradimo planetoje.“ Dabar Ardui tai atrodë normalûs, puikiai daugumai þemieèiø þinomi faktai, o tada... Tada tai buvo þinia, apvertusi aukðtyn kojomis visà þmogaus pasaulëþiûrà. Kitaip negu jau nuskambëjæ, kiti paðnekovo þodþiai nepadarë þemieèiui tokio áspûdþio. „Keistas sutvërimas þmogus, – galvojo Ardas, prisimindamas savo pirmàjá pokalbá su Iskinu.

Kodël jam visada atrodo svarbiau tai, kas tuo konkreèiu momentu lieèia já patá? Tuo metu sukoncentravau dëmesá á kalbas apie þmones bei ligijieèius ir beveik visai neatkreipiau dëmesio á pasakojimà apie sidargus, o bûtent ði istorijos dalis, kaip pasirodë vëliau, buvo svarbiausia. Kaip tada sakë Iskinas: „Beveik prieð 20 000 jûsø planetos metø (tikslesnæ datà rasi informacinëje sistemoje) á mûsø galaktikà ásiverþë sidargai. Ið pradþiø niekas á juos nekreipë dëmesio. Manëm, kad sidargai pasitenkins keliomis kraðtinëmis sistemomis ar susikibs su kokia nors civilizacija, nepriklausanèia màstantiesiems.

Visgi viskas klostësi kiek kitaip. Per ne visà ðimtmetá jie uþëmë beveik pusantro ðimto planetø sistemø, t. y. ðimtus planetø, ið kuriø gera deðimtis pasirodë tinkamos gyvybei, o trijose buvo aptikta civilizacijos uþuomazgø. Viena ið tokiø civilizacijø atrodë ganëtinai toli paþengusi, turëjo stiprias apsaugos pajëgas ir kontroliavo septynias planetas. Màstantieji jau turëjo ryðiø su ðia civilizacija ir siûlë stoti á sàjungà, bet ðie atsisakë. Per beveik deðimt metø sidargai sunaikino visus tos civilizacijos atstovus. Tik tada mes supratome, koks pavojus iðkilo galaktikai. Pradëjome karà ir jau pirmame mûðyje buvome sumuðti.“ 21

„Ádomi situacija, – galvojo þmogus, stebëdamas nueinantá Iskinà. – Dabar man teks kai kà iðsiaiðkinti, po to þiûrësim.

Nemanau, kad strimgalviais pulsiu á Þemæ ar á Ligijos planetà. Reikëtø kaip nors paðnekëti su ligijieèiais. Ádomu, gal yra galimybë tai padaryti fiziðkai nesusitinkant. Teks ið naujo susipaþinti su savo galimybëmis. Tada, kai visiðkai bûsiu pasiruoðæs, paþiûrësim, ar taip jau gerai turëti kontroliuojamus þmones... Nemanau, kad þemieèiai dar ilgai bus uþdaryti.“

22

II Susidomëjimas

Demiurgø gyvenamoji erdvë.

Demiurgø Baltojo rato planeta.

2015 metø liepos 2 diena – Valdove, nëra jokios abejonës. Mes viskà patikrinome. Þmogus genetiðkai yra vieno ið pirmøjø mûsø sukurtø egzemplioriø pasikartojimas.

– Patikrink dar kartà, – grieþtai pareikalavo rato valdovas. – Neturi bûti klaidø ir nesusipratimø. Iki ðiol mums nebuvo patekæs objektas, kuris bûtø genetinis vieno ið pirmøjø pasikartojimas. Þinoma, Raudonojo rato nariai, tirdami Þemës planetà ir ten gyvenanèius, padarë teorinæ prielaidà, kad net ðioje, ypaè nestabilioje planetoje galimas genetinis pasikartojimas, taèiau sunku tuo patikëti. Kodël taip nusprendëte?

– Paëmëme þmogaus plaukà, – paaiðkino pirmasis paðnekovas. – Iðskyrëme jo DNR ir palyginome su esamais duomenimis. Pastebëjome absoliutø ðio objekto genetikos sutapimà su Treagono – 128-ojo pagal eilæ gimusio egzemplioriaus genetika. Pradëjome tyrinëti, ið kokios vietovës þmogus kilæs.

Perëmëme visas Raudonøjø rato þinias apie Þemës planetos istorijà. Perþvelgëme objekto tautos migracijà ir, sudëjæ visus skirtingø tyrimø duomenis, gavome neabejotinà iðvadà. Ðis, pas isus esantis individas tikrai yra vieno ið pirmøjø genetinis atsikartojimas ir gali bûti naudojamas tyrimams, siekiant panaikinti ágimtà þmoniø atsparumà demiurgø mentalinei átakai. Atlikæ tyrimus su ðiuo objektu ir pakoregavæ genø struktûrà, galësime pateikti naujà partijà jau tinkamai patobulintø þmoniø. O tà ðiukðlynà Þemëje su visais jos mutantais, ne23

tinkamais net tyrimams atlikti, sunaikinsime, – piktdþiugiðkai nuskambëjo nuosprendis þmoniø planetai.

– Planai geri, – pritarë Baltojo rato valdovas. – Prieð praneðdamas kitø ratø vadovams, turiu patikëti tuo, kà man sakai. Pateikite man savo istorinius tyrimus ir apie juos iðsamiai papasakokite.

– Klausau, vade. Èia visi tyrimai, – paduodamas informacijos laikmenà pasakë kalbëtojas. – Kaip þinote, Þemës planeta pasiþymi unikaliu spinduliavimu, skatinanèiu visø gyvø organizmø mutacijas. Dalis pirmøjø, pabëgusiø ið mûsø globos, Þemëje atsidûrë atsitiktinai. Jiems planeta buvo tinkama gyventi, tiksliau, jie galëjo lengvai prisitaikyti prie planetos sàlygø, be to, ji buvo labai nutolusi nuo galaktikos centro. Pirmieji nusprendë joje pasislëpti ir kiek palaukti, kol padidës jø skaièius, atsigaus nukentëjæ individai. Pastebëjæ planetos poveiká, pirmieji per vëlai tuo susirûpino ir jau neturëjo galiø atverti erdvës vartø bei pabëgti ið Þemës. Per galaktikos mastais trumpà laikà þmonës paplito visoje planetoje ir beveik visiðkai sunaikino ten savarankiðkai besivysèiusià hominidø grupæ.

Kiekviena þmoniø karta prisitaikydavo prie skirtingø gyvenimo sàlygø, prarasdama savo ankstesnius sugebëjimus. Palaipsniui atsirado didþiuliai iðoriniai skirtumai ir tarp paèiø þmoniø – skyrësi odos spalva, kaukolës struktûra, ûgis. Ðiuo metu yra keturios pagrindinës þmoniø rasës. Visos jos funkcionuoja nuo 7 iki 11 procentø savo galimybiø ribose, atsiþvelgiant á individo rûðá. Ásitvirtinæ planetoje ir sunaikinæ galimus konkurentus, þmonës pradëjo kurti savo civilizacijas. Kai kurios ið jø pasiekdavo gana aukðtà iðsivystymo lygá. Kelis kartus þmoniø civilizacijos pasiekë toká lygá, kad net bandë keliauti Saulës sistemos ribose. Vienos jø buvo kuriamos technologijø tobulinimo pagrindu, kitos akcentavo þmogaus ágimtø galiø atgavimà. Prieð 48000 þemiðkøjø metø vienai ið civilizacijø, kuri vienijo juodos odos spalvos þmones, pavyko iki 45 procentø at24

statyti þmogaus sugebëjimus, tarp jø gebëjimus valdyti levitacijà, teleportacijà, telekinezæ. Tolesnë ðios civilizacijos raida galëjo sàlygoti galiø atgavimà paèioje Þemës planetoje ir iðsiverþimà ið jos. Laimei, netyèia uþklydæs asteroidas nutraukë ðias pastangas. Likæ gyvi, taèiau praradæ pagrindus individai, nesugebëjo atsilaikyti prieð praþûtingà planetos poveiká. Taip þuvo penkios labiausiai iðsivysèiusios ávairiø krypèiø þmoniø civilizacijos. Paskutinæ jø, pasinaudojæ prasidëjusiu karu su sidargais ir gavæ màstanèiøjø sutikimà eksperimentuoti, sukûrë Raudonøjø rato specialistai. Ði civilizacija vadinosi atlantais. Radæ kelis individus, genetiðkai artimesnius pirmiesiems þmoniø egzemplioriams, raudonieji demiurgai pradëjo pokyèius, kuriø esmë – akcentas á fizinæ galià bei iðvaizdà, maþinant mentalinius þmogaus sugebëjimus ir kartu sugebëjimus prieðintis demiurgø mentalinei prievartai. Kaip þinote, atlantai iðëjo beveik trijø metrø ûgio, neátikëtinai stiprûs, bet lengvai pasiduodantys mûsø átakai. Ðiuo metu Raudonasis ratas turi keliolikà tûkstanèiø atlantø, kurie yra palikuonys evakuotøjø, þlugus ðiai civilizacijai. Atlantø ekspansijai labiausiai prieðinosi ir juos galutinai sustabdë tauta, vienijanti baltos odos þmones. Ði nacija istorijos eigoje susiskaldë, taèiau iki ðiol iðliko jos branduolys, kuris nuo tø laikø genetiðkai beveik nepakito ir kalba ta paèia kalba, kuria kalbëjo jø protëviai, pasiprieðinæ raudonodþiams atlantams. Manome, kad tarp ðios tautos dabartiniø palikuoniø yra labai didelë galimybë rasti pirmøjø genofondo pasikartojimà. Mûsø objektas yra bûtent ðios nacijos atstovas.

– Isai þino, koks þmogus pas juos sveèiuojasi? – pasidomëjo valdovas.

– Net neátaria.

– Sidargai numano kà nors?

– Nefiziniame lygmenyje fiksuojamas jø mentalinis ir emocinis aktyvumas, – paaiðkino demiurgas rato valdovui, pasakodamas apie sidargø veiklos stebëjimo rezultatus. – Kaip þi25

note, sidargai mus stebi taip pat, kaip ir mes juos. Labai tikëtina, kad ðie padarai kaþkà numato, bet atsakyti á ðá klausimà tiksliai negalime. Mums nepavyksta prasimuðti pro jø skydus.

– Gerai, aiðku. Vykstu á Eduro planetà pas isus atsiimti þmogaus, – nusprendë Baltojo demiurgø rato valdovas. – Atrinkit man á palydovus deðimt geriausiø baltøjø meistrø. Susisiekite su Raudonuoju ratu ir papraðykite ðimtinës jø kariø atlantø.

Be to, praneðkite likusiems ratams mûsø gautà informacijà ir veiklos planus. Vykdymo laikas – viena para. Pradëkite.

– Klausau, valdove, – nusilenkdamas atsiliepë paðnekovas ir tekinas iðskubëjo vykdyti ásakymo. „Atrodo, atsirado ðansas ágyvendinti dar protëviø numatytà didájá tikslà suvienyti galaktikà mums vadovaujant, – màstë Baltojo rato valdovas, þvilgsniu palydëdamas nueinanèius rato narius. – Jei viskas vyks pagal planà, þmogø suèiupsime dar neatgavusá visø jëgø. Isais að pasirûpinsiu. Tyrimai atskleis pirmøjø þmoniø nepaklusnumo paslaptá. Tada, paðalinæ klaidas objektø genetikoje, sukursime tikrai nenugalimà ir paklusnià rasæ. Þemæ sunaikinsime su visais jos mutantais. Po to niekas mums negalës prieðintis. Nei sidargai, nei ta kvaila Màstanèiøjø sàjunga, taip trukdanti pasiekti didájá tikslà.“

Sidargø kontroliuojama erdvë.

2015 metø liepos 3 diena – Kodël mus subûrei, sese? Kas nutiko, kad prireikë labiausiai patyrusiø sprendimo? – pasidomëjo viena ið penkiolikos susibûrime dalyvaujanèiø labiausiai patyrusiø sidargø valdoviø. Ðios sidargës kartu sprendë svarbiausius visos rasës gyvenimo klausimus, kurie reikalaudavo neatidëliotinø veiksmø.

Visos smulkesnës, nesvarbios problemos buvo sprendþiamos sidargiø taryboje, kurià sudarë 1500 patyrusiø valdoviø.

26

– Gerbiamos sesës, – pradëjo patelë, suðaukusi labiausiai patyrusiø valdoviø susibûrimà. – Kaip þinote, mano avilys ir jam priskirta aviliø grupë yra arèiausiai didþiausiø mûsø prieðø, demiurgø, valdø. Jau kuris laikas jie ganëtinai nevykëliðkai bando mus sekti. Þinoma, mums patiems kur kas geriau sekasi stebëti ðiuos iðblyðkëlius. Demiurgai net neásivaizduoja mûsø galimybiø nefiziniame lygmenyje, tuo tarpu jiems mûsø skydai vis dar neáveikiami. Tai ðtai, skenuojant jø Baltàjá ratà, paaiðkëjo viena ganëtinai svarbi aplinkybë. Demiurgai mano, kad prieð mus atrado ginklà.

– Koká? Kada? – neramiai sujudo likusios ið labiausiai patyrusiø sidargiø tarpo. – Kalbëk, sese.

– Kaip mes supratome, tai yra þmogus.

– Þmogus...? Ðias versijas mes tikrinome ne kartà. Demiurgai negali kontroliuoti þmoniø ir bijo jø labiau nei mûsø. Mes svarstëme, ar neverta mesti pajëgas ir sunaikinti tà þmoniø planetà, bet nusprendëme, kad praradimai gali bûti didesni nei tokio þingsnio nauda. Ta planetëlë gerai saugoma ir màstantieji neprileis mûsø taip lengvai, – suabejojo viena ið susirinkusiøjø.

– Manau, ðá kartà viskas kitaip. Atrodo, ðitas þmogus genetiðkai atitinka vienà ið jø sukurtø pirmøjø egzemplioriø.

Tirdami já, demiurgai gali rasti klaidø savo kûriniø genetiniame kode ir jas iðtaisæ sukurs paklusnius ir nenugalimus objektus, – praneðë susirinkimo iniciatorë.

– Kodël jie taip varginasi? Mano manymu, paprasèiau sukurti naujà objektà pagal turimus senus genetinius kodus ir já iðtirti, – nusistebëjo viena ið valdoviø.

– Atrodo, demiurgai bijo klaidø, – pateikë savo samprotavimus praneðëja. – Naujame objekte gali nepasireikðti nepaklusnumas mentalinei átakai. Kad ði savybë aktyvuotøsi, reikëtø kurti visà objektø grupæ. Paprastai þmonës, pakliuvæ á tokiø, kaip jie, ratà, elgiasi kitaip. Demiurgai bijo, kad gali nesuvaldyti þmoniø grupës, todël nenori rizikuoti. Jau esantis ir tarp þmoniø gyvenæs objektas yra su aiðkiai iðreikðtu 27

atsparumu mentalinei prievartai. Dël to grupës kurti nereikia ir galima tirti tik vienà objektà, kurá suvaldyti gerokai lengviau nei visà grupæ.

– Ar kiti màstantieji þino? – pasidomëjo ðalia stovëjusi sidargë.

– Atrodo, ne.

– Vadinasi, demiurgai kurs objektus, kurie kariaus ne tik prieð mus, bet ir prieð kitus màstanèiuosius. Atrodo, iðblyðkëliai vël imasi savo didþiojo, kaip jie patys teigia, protëviø nurodyto tikslo.

– Tamsioji sese, tu tyrei þmones. Ar jie bus mums pavojingi, jeigu demiurgams pavyks ágyvendinti savo planà? – kreipësi susirinkimo iniciatorë á nuoðaliau ásitaisiusià sidargø patelæ.

– Galbût. Jei demiurgams pasiseks atkurti bent ðimtà tûkstanèiø individø, mus gali iðstumti atgal á pagrindinæ galaktikà, – pasidalijo savo bûgðtavimais paklaustoji.

– Kà pasakysi tu, Didþioji sese? Tu viena likai pagrindinëj galaktikoj ir viena kauniesi su mûsø namø uþgrobëjais – dvarvais, – paklausë praneðëjà kitos sidargës.

– Kol kas laikomës, – atsiliepë pastaroji. – Dvarvø spaudimas nebe toks stiprus. Jø bûdà kurti juodàsias skyles perkandome ir sugebame prieðintis. Sunkiausia atsispirti dvarvø sugebëjimams keisti iðvaizdà ir kûno struktûrà. Kariams labai sunku áteigti þudyti atrodanèius taip pat kaip jie. Gerai, kad grobikai labiau nei anksèiau iðsisklaidë galaktikoje ir tarpusavyje nëra tokie vieningi. Dabar mus puola tik nedidelë ðiø padarø dalis. Bet mano spieèiui vis tiek sunku. Jei visos gráðime atgal á pagrindinæ galaktikà, dvarvai nuspræs, kad mes vël pavojingos, ir puls visi. Tada tikrai neatsilaikysime.

– Tamsioji sese, ar gali kà nors patarti dël þmoniø likimo?

– Turime dvi galimybes: pirma, neleisti demiurgams þmogaus pagrobti, já iðtirti ar nuþudyti, o Þemæ sunaikinti; antra, padaryti þmones sàjungininkais – uþmegzti ryðá su objektu, o per já su visais þmonëmis, – atsiliepë sidargë, kadaise tyrinëjusi þmones.

28

– Ligijos þmonës atsisakë su mumis bendrauti. Kaip priversime ðità? – neramiai paklausë viena ið dalyvaujanèiø, labiausiai patyrusiø valdoviø.

– Atskleisime þmogui demiurgø uþmaèias, – pasiûlë susirinkimo iniciatorë. – Jis norës apginti Þemæ ir sutiks sudaryti su mumis sàjungà. Mes objektui pasiûlysime pagalbà – paþadinsime dalá þmoniø su sàlyga, kad po pergalës prieð demiurgus jie vyks á mûsø pagrindinæ galaktikà kovoti prieð dvarvus.

– Manai, þmonës turi galimybiø laimëti prieð dvarvus? – suabejojo Didþioji sesë, vienintelë gyvenanti gimtojoje sidargø galaktikoje.

– Taip, – net nesuabejojusi ásiterpë Tamsioji sesë, kuri tarp susirinkusiøjø buvo laikoma tikra þmoniø ekspertë. – Potencialiai jie labai stiprûs. Be to, þmonës nedreba þudydami á save panaðius.

– Siûlau, sesës, rinktis antrà variantà. Ar visos pritariate? – pasiûlë susirinkimo iniciatorë.

– Taip...taip...taip. Visos, – viena po kitos atsiliepë visos likusios susirinkime dalyvaujanèios sidargës.

– Patark, Tamsioji sese, kaip ágyvendinti ðá planà, – papraðë praneðëja.

– Pakvieskime laisvøjø kariø grupæ, priskirkime jiems vienà ið jaunø sesiø be avilio. Suriðkime sesæ ir karius mentaliniais saitais ir pasiøskime aplinkiniais keliais á Eduro planetà kaip pasiuntinius pas isus. Atvykusi á Edurà, jaunoji sesë susisieks su þmogumi ir já átikins sudaryti sàjungà su mumis, – pasiûlë paprastà planà paklaustoji.

– Tai pareikalaus daug mûsø jëgø, bet, manau, verta. Kada galime pradëti? – pasidomëjo susirinkimo iniciatorë.

– Manau, dabar. Iðrinktøjø grupë á Edurà turi iðvykti rytoj. Að pati atrinksiu karius ir jaunesniàjà sesæ. Sutinkate? – pasisiûlë Tamsioji sesë.

– Gerai, Tamsioji. Pasitikime tavimi, – vienbalsiai iðreiðkë savo pritarimà visos likusios susirinkime dalyvavusios sidargø valdovës.

29

– Visgi kaþkas mane neramina. Jauèiu, kad mes stebimos, bet stebëtojas vis iðslysta ir lieka nematomas. Tai ne demiurgai. Ar tik nebus ðioje galaktikoje treèios jëgos, stipresnës uþ mus ir uþ iðblyðkëlius, kuriai mûsø skydai trukdo taip pat kaip mums demiurgø, – kiek pamàsèiusi pasidalijo savo nuogàstavimais susirinkimo iniciatorë.

– Kas tai galëtø bûti? – paklausë viena ið dalyvavusiø sidargiø.

– Neþinau. Mums visoms teks susikaupti ir galbût pavyks rasti bei suèiupti nepraðytus sveèius.

Eduro planeta. 2015 metø liepos 3 diena Ardas nusprendë dar kartà pabandyti. Tai buvo jau kelintas bandymas atsiskirti nuo kûno ir tapti vien dvasiniu – energetiniu pavidalu, po to gráþti atgal á savo fizinæ bûtá. Pagaliau þmogus suprato, kodël jam niekaip nepavyksta. Dar Þemëje Ardas suvokë, kad jo fizinis kûnas ir dvasinë esybë labai susijæ. Kûnas jo klausë visada ir visur. Þemëje Ardas galëjo pakelti ir sumaþinti kûno temperatûrà, sukelti ir numalðinti fiziná skausmà. Taèiau ekstremaliomis, gyvybei pavojingomis, situacijomis valdymà perimdavo fizinis kûnas. Ðá kartà toks prieraiðumas trukdë. Kiekvienà syká, kai apimdavo atsiskyrimo bei lengvumo jausmas ir atrodydavo, kad tuoj pavyks atsidurti nefiziniame lygmenyje, kûnas pasiprieðindavo ir gràþindavo Ardà atgal. Po kovos su Iskiku þmogus treniravosi kasdien. Jam lengvai pavyko valdyti vidinæ energijà. Ardas be jokiø didesniø pastangø galëjo suduoti energetiná smûgá bet kuriam objektui, esanèiam deðimties metrø atstumu. Nesunkiai pavyko ir sàmoninga, kontroliuojama telekinezë – daiktø valdymas per atstumà. Iðmokæs telekinezës, Ardas lengvai atskleidë levitacijos principus ir galëjo ilgai kyboti ore ar keisti judëjimo kryptá. Taèiau atsiskirti nuo fizinio kûno nesisekë. Þinoma, jeigu Ardas bûtø turëjæs mokytojà, viskas 30

bûtø kitaip. Dabar jam teko mokytis paèiam ir naudotis moksle plaèiai paplitusiu mokslinio baksnojimo metodu: pirmiausia pabandai, o tada þiûri, kas iðeina. Ðá kartà Ardas nusprendë nenutraukti bandymo. Valios pastangomis nuraminæs supanikavusià savo esybæ, þmogus nusprendë ið pradþiø pabandyti ásiteigti, kad viskas yra kontroliuojama. Ardas pakeitë pozà: ið patogios ir atpalaiduojanèios „lotoso“ pozos perëjo á vienà ið karatë stovësenø, padedanèiø maksimaliai átempti kojos raumenis. Sutelkæs visà organizmo dëmesá á kojø raumenø darbà, þmogus pabandë atsiriboti nuo savo kûno ir jo atliekamø pratimø. Pagaliau jam pavyko. Kûnas nebesiprieðino: jis jautë kontrolæ, reagavo á tai, kaip á eiliná pratimà, skirtà lavinimuisi. Ardui pavyko pakilti á nefiziná lygmená, kartu puikiausiai jauèiant savo fizinæ bûtá.

Nefiziniame lygmenyje viskas atrodë kitaip. Tas pats kambarys, bet kartu ir kitoks: kitokia energija, jo linijos, tuðtuma. Nespëjæs visko suvokti ir apþvelgti iki galo, ðalia savæs Ardas pajuto ðviesià figûrà.

– Labas, – pratarë kaþkas, pamaþu ágaudamas þmogaus pavidalà.

– Kas tu? – paklausë Ardas.

– Að þmogus ið Ligijos, jei apie tokià girdëjai. Seniai stebiu tave, laukiau, kol tau pavyks atsidurti nefiziniame lygmenyje ir tada galësime pasikalbëti.

– O man neperëjus á nefizinæ bûtá negalëjome bendrauti? – pasidomëjo Ardas.

– Galëjome, bet tai bûtø tave iðblaðkæ ir sutrukdæ tavo bandymus. Be to, tai galëjo pajusti demiurgai arba sidargai.

Nemanau, kad mums reikia tokio jø dëmesio, – paaiðkino ligijietis.

– Kuo demiurgai mums pavojingi? Buvau juos sutikæs – nieko áspûdingo, – nusistebëjo þmogus.

– Tu buvai sutikæs eilinius stebëtojus, bet dar nematei rato valdovø. Manau, turësi progos susitikti. Baltojo rato valdovas, lydimas deðimties geriausiø meistrø ir grupës atlantø 31

kariø, vyksta á ðià planetà pagrobti tavæs. Ryt jie bus èia, – nekeisdamas intonacijos kantriai aiðkino Ligijos gyventojas.

– Kam að jiems reikalingas? Be to, abejoju, ar jiems pavyks?

Informacinëje sistemoje suþinojau apie jø ratus ir ratø valdovus. Isai paþymi, kad ratø valdovai patys stipriausi, bet, kita vertus, demiurgø jëga slypi tik mentalinëje átaigoje ir puikiame genetikos þinojime. Manau, atsispirsiu, – þemietis pradëjo labai savimi pasitikëti. Nelauktai gauta jëga kiek apsuko Ardui galvà ir jis pasijuto galingiausiu galaktikos gyventoju.

– Abejoju, – pabandë ðá Ardo tikëjimà savo nenugalimumu paneigti ligijietis. – Baltojo rato valdovas vienas ið stipriausiø, be to, já lydi deðimt geriausiø jo meistrø. Ði grupë per parà gali uþimti visà ðios planetos sostinæ, kartu su visais gyventojais. Kaip jiems pasiprieðinsi? Matyt, tau prireiks pagalbos.

– Kodël man padedi?

– Að þmogus. Gimiau 1848 metais po Kristaus Þemëje, Vokietijoje, buvau pagrobtas ir pristatytas kovai. Laimëjau, nes laiku prasidëjo prabudimas. Kadangi kitaip manæs áveikti negalëjo, demiurgai mane átikino keliauti á Ligijà. Tada dar nemokëjau jiems prieðintis ir sutikau, – pasakojo Ligijos planetos gyventojas.

– Ðiaip jau þmonës negyvena 200 metø, – pastebëjo abejodamas Ardas.

– Ðiaip, jei kalbësime tavo þodþiais, þmonës apskritai gali bûti beveik nemirtingi ir nesenstantys.

– Kokiu pavidalu? Kitø atmintyje? – skeptiðkai paklausë þmogus.

– Ne vien tik. Matyt, reikia kiek plaèiau papasakoti apie þmoniø galimybes, – pradëjo savo pasakojimà ligijietis. – Kaip þinai, sukûrus þmones, demiurgai jiems suteikë galëjimà prisitaikyti prie bet kokios aplinkos, bent ið dalies tinkamos gyventi. Þmonës gebëjo kvëpuoti bet kokios sudëties oru, jei jame buvo nors dalis deguonies, buvo atsparûs radiacijai, galëjo nepastebëti slëgio skirtumø tarp visiðko nesvarumo, iki 15 kartø virðijanèio þemiðkàjá, ir pan. Jie galëjo prisitaikyti gy32

venti net po vandeniu ir kvëpuoti jame esanèiu iðtirpusiu deguonimi. Natûralu, kad þmonëms buvo suteikta dar viena iðgyventi kovoje bûtina savybë – visiðka làsteliø regeneracija, t.y. jei þmogus neþûdavo iðkart, jam sugydavo bet kokios þaizdos ir ataugdavo prarasti ar suþaloti kûno organai. Làsteliø regeneracija sàlygojo nuolatiná þûstanèiø ar mirusiø làsteliø atsinaujinimà. Tai buvo amþina jaunystë. Þmogus genetiðkai buvo uþprogramuotas taip, kad pasiekæs 25–30 metø amþiø, daugiau nesendavo, o ûgá ir svorá, raumenø masæ kiekvienas individas galëjo suteikti ir reguliuoti pats. Þmonës nebuvo priklausomi nuo maisto energetiðkai, todël skrandis ir kiti virðkinimo organai buvo nuolatinëje neveiklos bûsenoje ir pradëdavo dirbti tik iðkilus poreikiui. Pasikrauti energijos þmogus galëjo bet kaip: naudojantis Saulës energija, planetos energetinëmis linijomis ar pan. Virðkinimo organai buvo tik atsarginis variantas, jei nebûdavo kitø prieinamø energijos rûðiø.

Nuo pat pirmos dienos Þemëje þmones pradëjo veikti spinduliai, slopinantys gebëjimus ir skatinantys mutacijas. Taèiau tai nebuvo blogiausia. Þemëje visi stambûs gyvi organizmai gyvena simbiozëje su bakterijomis. Labai didelæ dalá þmogaus organizmo sudaro bakterijø kolonijos, kurios þmonëms atrodo gerybinës, skatina virðkinimà ir padeda prisitaikyti prie aplinkos. Kol þmonës nebuvo praradæ jiems suteiktø gebëjimø, jie atribodavo bakterijas nuo savo fizinio kûno làsteliø ir jas sunaikindavo. Sulig kiekviena karta ir kiekvienu deðimtmeèiu vis maþiau þmoniø galëjo atsispirti tokiai priverstinei simbiozei. Virðkinimo traktas negalëjo bûti nenaudojamas ir, bakterijø skatinamas, nuolat dirbo. Pagrindiniu þmoniø energijos ðaltiniu tapo maistas. Palaipsniui buvo prarasti beveik visi sugebëjimai sàmoningai naudotis kitos rûðies energija. Þemës bakterijos klastingos tuo, kad jos ne tik skatina dirbti virðkinimo traktà, bet ir naudojasi to darbo energija. Vis labiau prarandant sugebëjimus, þmonëms neuþteko energijos làsteliø atsinaujinimui uþtikrinti. Liko tik dalinë audiniø regeneracija, kurios laipsnis priklausë nuo atskiro individo. Þmo33

nës ir toliau bræsdavo iki 25–30 metø, tik po to neágaudavo stabilumo ir amþinos jaunystës. Þmonës pradëjo senti. Paskutinis, stipriausias ið pirmøjø þmoniø, mirë sulaukæs daugiau nei 15000 metø. Toliau gyvenimo trukmë smarkiai trumpëjo.

Dar atlantø laikais mûsø rasës þmonës gyvendavo iki 300–400 metø, vëlgi priklausomai nuo individo. Kai kurie galëdavo sulaukti devyniø ðimtmeèiø. Po katastrofos, kai asteroidas trenkësi á Þemæ ir þuvo atlantø civilizacija, dar labiau sustiprëjo spinduliavimas ir þmoniø gyvenimo trukmë vël pakito. Ðiuo metu gyvenimo trukmës kitimas faktiðkai nebepastebimas.

– Taigi logiðkai màstant, kiekviena katastrofa sukelia Þemës spinduliavimo stiprëjimà ir þmoniø gebëjimø maþëjimà.

Kiekviena þmonijos civilizacija turëtø bûti vis menkesnë. Nemanau, kad dabartinæ civilizacijà galima bûtø taip pavadinti, – paprieðtaravo Ardas.

– Tavo þiniai, ði garsioji civilizacija vienintelë ið buvusiø, kuri nesugebëjo ásikurti, kà ten ásikurti, iðsilaipinti jokiame kitame Saulës sistemos kûne, – paniekinamai pasakë Ligijos planetos gyventojas.

– O Mënulis negi nëra laikomas Saulës sistemos kûnu? – ironiðkai paklausë þemietis.

– Viskas, kà sugebëjo tavo iðgirtosios civilizacijos atstovai padaryti istorijoje su Mënuliu – tai nuskristi, apsisukti ir vos gráþti namo. Tada gráþus sukurpti didþiausià visø laikø klastotæ. Mënulio pavirðiumi neþengë në vienas þmogus. Tuo metu tai buvo techniðkai neámanoma, o ir dabar Þemës þmonëms tai bûtø per daug brangu ir rizikinga. Skeptikai atkreipë dëmesá á aiðkias nuotraukø ar vaizdo klastotes, á tai, kad to laivo kompiuteris nesugebëtø visko apskaièiuoti tiksliai, bet nenagrinëjo degalø problemos. Ar kas pagalvojo apie tai, kiek degalø reikëtø tuometiniam kosminiam laivui su to meto technologija nuskristi iki Mënulio, nusileisti, pakilti nuo jo ir gráþti? Laive niekas daugiau, iðskyrus degalus, nebûtø tilpæs. Kaip manai, kodël aplink Þemæ skriejantys laivai tuo metu galëjo tik pakilti nuo planetos ir patekti á reikiamà orbità, kitkam 34

jiems neuþtekdavo kuro, o á Mënulá skriejusiam laivui uþteko kuro netgi gráþti á Þemæ? Atsakymas paprastas – vien todël, kad to nebuvo. Kosminëje erdvëje kuro sànaudos nëra dideles. Tarkim, jie tuo pasinaudojo, nuskrido iki Mënulio ir gráþo atgal, bet nusileisti ir pakilti niekaip negalëjo, – karðtai paaiðkino ligijietis.

– Taigi skrydis suklastotas? – negalëjo atsistebëti Ardas. – Ið kurgi visa tai þinai, jei Ligijos planetoje gyveni nuo XIX amþiaus?

– Þinau ne tik tai. Ði þmoniø civilizacija pasiþymi ypatingomis klastojimo ir dezinformacijos galimybëmis. O mano þinojimas ágyjamas labai paprastai. Kaip matai, að galiu keliauti nefiziniame lygmenyje. Taigi þinok, kad màstantieji seka kiekvienà Þemës gyventojø þingsná, o mes stebime viskà, kà daro màstantieji, ir þinome viskà, kà suþino jie. Be to, að pats daþnai apsilankau Þemëje nefiziniame pavidale, todël esu ganëtinai gerai susipaþinæs su visais didesniais tos planetos ávykiais.

– Gerai, átikinai. Bet kita loginë iðvada – atgavæs sugebëjimus, þmogus atgauna galimybæ nebesenti, – patikslino þemietis.

– Taip. Be to, þmogus yra bûtybë, egzistuojanti ne tik fiziniame lygmenyje. Bet apie tai vëliau. Pakalbëkime apie demiurgus. Jei nepamirðai, jie atvyksta pas tave, – nukreipë kalbà Ligijos gyventojas.

– Kaip man juos áveikti?

– Geras klausimas. Bandysiu kiek padëti. Klausyk. Þmogus, kaip ir kiekviena bûtybë, gali bûti uþhipnotizuojamas tik tada, kai jis to pats nori. Þmogus turi sàmoningai ar nesàmoningai tikëti kito gebëjimu uþhipnotizuoti ir tam nesiprieðinti, t.y. sutelkti dëmesá ten, kur praðomas, ir susitaikyti su hipnoze. Jei tu netikësi, kad tave gali uþhipnotizuoti ir nesutelksi viso savo dëmesio, kur esi praðomas, niekam nepavyks tavæs paveikti. Geriausias bûdas neþiûrëti demiurgui vien á akis, o matyti bendrà vaizdà. Jei esi verèiamas apsimesti, þiûrëk á blakstienas ir visada kà nors galvok. Tyèiokis viduje ið demiurgo iðvaizdos ar spræsk matematikos uþdavinius. Tik nepulk de35

miurgø ið karto, jie to lauks. Apsimesk, kad esi veikiamas átaigos ir palauk, kol nurims ir atsipalaiduos jø kariai, tada pradëk kovà. Pulk ne mintimis ar energija, o primityviai – kumðèiais ir ne aplinkinius karius, o patá rato valdovà. Kai jis tinkamai nefunkcionuos, kiti sutriks, nes vienu ypu nutrauksi visus mentalinius saitus. Tai tau suteiks galimybæ kovoti su kitais jo palydos nariais. Su atlantais gali kovoti kaip nori, su demiurgais patariu tai daryti fiziniame lygmenyje. Èia tu juos labai pranoksti. Sutraukius saitus, ið demiurgø valios iðtrûks isai. Jie prisijungs kovoje tavo pusëje. Neþinau në vienos kitos rasës, kuri taip vertintø savo garbæ ir laisvæ. Panaudotos mentalinës prievartos isai demiurgams neatleis, – iðdëstë planà ligijietis.

– Nuþudyti vadà?

– Spræsk pats. Gyvas jis tau gali bûti vertingesnis, bet lieka tam tikra rizika, kad jis per anksti atsigaus. Sugalvok pats, kà daryti ðiuo atveju.

– Ar dabar galiu aplankyti Ligijà? – paklausë susidomëjæs Ardas.

– Nepatarèiau. Ligija blokuojama. Màstantieji naudoja labai daug energijos, kad atribotø visus mûsø energetinius kanalus. To, kuriuo að atvykau, jie dar neþino (gerai já uþmaskavome), bet kiekvienu momentu gali rasti. Jei pakliûsi á Ligijos planetà ir nebegalësi ið ten iðtrûkti, po poros valandø tavo kûnas numirs, – atsakë ligijietis, rûpindamasis þmogaus sveikata.

– Kodël?

– Tu já tik apgavai ir iðeidamas á nefiziná lygmená palikai veikiantá. Perkrovus raumenis, ásijungs apsauga ir kojos atsipalaiduos. Kûnas nebegalës daugiau iðlaikyti stovësenos. Tada bus pastebëtas nefizinës esybës trûkumas, ir tavo fizinis kûnas gali numirti.

– Argi að visada turësiu tik dvi valandas kelionei nefiziniame lygmenyje? – kiek susikrimtæs pasidomëjo Ardas.

36

– Nebûtinai. Patariu pabandyti keliauti ir palikti kûnà tik jam uþmigus. Tavo valios pakaks sukelti tik fiziná miegà. Tada klajoti galësi ilgai, – patarë ligijietis – Ko sieki man padëdamas? Ar tikrai neturi jokiø asmeniniø interesø? Jauèiu, jog kaþko nesakai. Jei su manimi nebûsi atviras, mums nepavyks susitarti.

– Interesai… Paþadink þmones. Ne visus. Iðrink pats. Parodyk jiems þmogaus vietà visatoje. Man pabodo, kad visokie sutvërimai þmones laiko tai lëlëmis, tai pabaisomis. Tu sugebësi. Pakelk þemieèius, o mes tau padësim. Lekiu, kol sidargai ar demiurgai manæs nepastebëjo. Susitiksime dar, pakalbësime. Gráþk á kûnà.

– Dëkui tau. Bandysiu ávykdyti tavo paliepimà, tik neþinau, ar man pavyks. Þiûrësim. Gráþtu ir einu ruoðtis rytdienai, – atsisveikino Þemës þmogus su ligijieèiu.

Eduro planeta. 2015 metø liepos 4 diena – Þmogau, tave kvieèia klano vadas, – pasakë isø karys pridurdamas. – Dabar pat.

– Gerai, ateinu, eik pas vadà, praneðk, kad tuoj bûsiu, – net neatsisukdamas á áëjusá atsiliepë þmogus. „Kà gi, prasidëjo“, – galvojo Ardas, ruoðdamasis eiti vado apartamentø link. Lauke jo laukë palyda. Iðrikiuoti tvarkingomis eilëmis, prie pat iðëjimo ið þemieèiui skirtø patalpø stovëjo penkiolika raudonodþiø trimetriniø þmoniø pailgomis galvomis ir keli isø kariai. Ardas iðkart atkreipë dëmesá, kad pastarieji elgësi keistai: jø akys buvo tarsi negyvos, o judesiai sukaustyti. Raudonodþiai, kitaip nei isai, atrodë tiesiog didingai. Vieni jø rankose laikë paruoðtus ðaunamuosius energetinius ginklus. Panaðias ðaudykles þmogus anksèiau matë pas planetos ðeimininkus. Kiti rankose laikë keistos formos kardus, o ðaunamieji ginklai kabëjo uþ nugaros. Kiekvienas ið jø 37

buvo apsirengæs lengvais, bet, kaip þmogus þinojo, labai tvirtais ðarvais, galinèiais lengvai atlaikyti paties stambiausio kalibro ðautuvo, pagaminto Þemëje, ðûvá ið arti. Raudonodþiai dëvëjo ðalmus, panaðius á senovës graikø. Eiliø priekyje stovëjo vadas, kuris vienintelis atrodë beginklis, taèiau jo rankos labai ðvytëjo. Ardas þinojo, kad vadas pasiruoðæs bet kuriuo metu sukurti energetinius kardus ar smogti energijos smûgá. Raudonodþio akys buvo skaisèiai þalios – þvilgsnis ir paniekinama ðypsena rodë beribá pasitikëjimà savo jëgomis.

Tai Ardà pradëjo siutinti. Þmogus niekada nemëgo áþûliø ir pasipûtusiø subjektø. Raudonodþiø vadas atrodë bûtent taip.

– Eime, maþyli. Valdovas tavæs laukia, – iðtarë raudonodis. – Tik nesuprantu, kam valdovui reikëjo vargintis ir èia atkeliauti. Tokià smulkmæ kaip tu mes patys galëjome uþ pakarpos jam atvilkti.

– Ir man ádomu, – atsakë Ardas. – Að ir pats atvykèiau paþiûrëti á tà jûsø valdovà. Nereikëjo èia jam savo nupiepusiø pasiuntinukø siøsti. O gal jûs tiesiog niekam kitam netinkat, todël ir sugalvojo jums uþsiëmimà – palydëti þmogø. Þinote, Þemëje yra paukðtis, vadinamas povu: uodega graþi, spalvinga, bet naudos ið jo jokios. Jûs man kaip tik atrodote panaðûs á tuos paukðèius.

– Ðnekëk, kirmine, ðnekëk. Leistø man valdovas, iðplëðèiau tau lieþuvá, neturëtum kaip èia burbuliuot.

– Gal nori pabandyti, daþytasai? Kada tave spëjo á daþus panardinti? Gal èia taip pat papuoðimas? Gaila, nieko negirdëjai apie margintà velykiná kiauðiná – rastum daug panaðumø su savimi, – tyèiojosi Ardas ið raudonodþio.

– Tylëk, blyðkusis. Eisi geruoju ar reikës nutempti? – rimtai supyko þemieèio paðnekovas.

Ardas pradëjo svarstyti, ar nepamokius ðitø pasipûtëliø, bet staiga padëtis ið esmës pasikeitë. Aplink atlantus, isus ir þmogø atsidarë keli artimojo ðuolio vartai, ið kuriø puolë juodi lyg naktis padarai. Puolantieji savo agresijà nukreipë á raudonodþius ir juos lydëjusius isus, kurie buvo akimirksniu suriðti.

38

Á þmogø niekas nekreipë dëmesio, taèiau Ardui pasirodë, kad puolantieji nori já uþdengti nuo atlantø ir taip apginti. Gynybos þmogui nereikëjo, bet veltis á svetimas kovas jis taip pat nesiruoðë. Atsitraukæs kelis metrus, jis ramiai stebëjo ávykius.

Puolantieji buvo kiek aukðtesni nei dviejø metrø ûgio, dvikojai ir dvirankiai sutvërimai su ilga uodega, kuri baigësi tvirta ir aðtria kauline atauga. Ardas pastebëjo, kad ði atauga sëkmingai naudojama artimoje kovoje kaip ginklas. Jie neturëjo ðarvø, dëvëjo tik permatomus ðalmus, dengianèius galvà, taèiau ðarvus jiems puikiausiai atstojo kauliniai dariniai, dengiantys krûtinæ ir nugarà. Þmogus paþino sidargus, apie kuriuos jis daug skaitë isø informacinëje sistemoje. Puolantieji judëjo lengvai ir greitai. Jø trys vienoje linijoje iðdëstytos akys uþtikrino geresnæ aplinkos apþvalgà. Visi sidargø kariai buvo ginkluoti dviem trumpais kardais ir aðtria kaip skustuvai aðtuonbriaune þvaigþde, kurià kiekvienas, prieð puldamas atlantus, paleido á savo prieðus. Uþpuolikø buvo ne maþiau kaip trisdeðimt. Taèiau raudonodþiai jiems niekuo nenusileido. Nepaisant puolimo ir staigaus sàjungininkø, isø, pralaimëjimo, atlantai nesutriko. Tik vienam ið raudonodþiø kariø þvaigþdë nurëþë galvà, kiti liko sveiki ir pasiruoðë gynybai. Ypaè ðauniai kovësi vadas: jis energetiniais pliûpsniais numuðë penkias lekianèias þvaigþdes ir sukûrë laikinà energetiná skydà, pro kurá prasimuðti sidargams prireikë keliø papildomø sekundþiø. To uþteko atlantams susigrupuoti á gynybiná ratà, kuriame kiekvienas dengë savo kaimynà ið deðinës.

– Bëk, þmogau, – nuskambëjo balsas Ardo galvoje.

– Labas rytas, – pagalvojo Ardas, iðsakydamas savo mintis balsu. – Dar vieni gelbëtojai. Kodël að turiu bëgti? Ir kuo èia dëti sidargai?

– Demiurgai – mûsø prieðai. Jie nori tave sugauti ir panaudoti tyrimams, kad po to galëtø iðvesti þmoniø-vergø rasæ, o Þemæ sunaikinti. Mûsø prieðo prieðas yra mûsø draugas. Todël mes norime tau padëti. Taigi bëk, þmogau, pas mus, – ðie þodþiai nuskambëjo kaip ásakymas.

39

– Niekur að nebëgsiu, galite atsipalaiduoti. Manæs gelbëti nereikia, nors kaþkodël jauèiuosi didþiausia galaktikos vertybe. Jeigu norite padëti, teks bendradarbiauti mano sàlygomis.

Sutinkate?

– Kokios tos sàlygos? – pasidomëjo neþinomas paðnekovas.

– Minutæ sulaikykite atlantus ir pasitraukite. Klano vado salëje pasistenkite, kad Baltojo rato valdovas negalëtø sukoncentruoti dëmesio vien tik á mane, kaip nors já iðblaðkykite.

Pajëgsite? – iðdëstë savo planà Ardas.

– Taip.

– Manau, po ðiø ávykiø isai papraðys Màstanèiøjø sàjungos tarybos susirinkimo ir apkaltins demiurgus. Papraðykite leisti dalyvauti liudininkais ir pateikite kokius nors pasiûlymus màstantiesiems dël amþinos taikos ar bendradarbiavimo.

Atskleiskite tiesà, kodël pasitraukëte ið savo galaktikos, ir papraðykite paramos.

– Kà tu apie tai þinai? – nustebæs ir kartu suirzæs paklausë þmogø uþkalbinæs asmuo.

– Pakankamai, kad bûèiau jûsø pusëje, – patikino Ardas.

– Kokia mums ið to nauda? – ðá kartà þmogus pastebëjo aiðkias susidomëjimo gaideles. „Na ir kà gi að jums galiu pasiûlyti“, – pagalvojo þemietis.

– Þmonës kaip sàjungininkai kovoje prieð jûsø prieðus, – tarë po trumpø apmàstymø Ardas.

– Þmonës miega, – nurodë paðnekovas pagrindiná þemieèio plano trûkumà.

– Paþadu, prabus ir tikrai pateiks sàskaitas kûrëjams uþ visus vargus.

– Gerai, – patylëjæs tarë su Ardu bendravæs sidargas. – Mes tau padësim, vykdyk, kà sumanæs.

– Na ir puiku. Dabar einu pas klano vadà, – nutraukë pokalbá þmogus.

Kova tæsësi. Buvo aiðku, kad atlantai pranoksta sidargus meistriðkumu ir sugebëjimu kautis komandoje, bet uþpuolikø buvo daugiau ir jie tuo sumaniai naudojosi. Jau buvo kritæ 40

trys sidargai ir vienas atlantas, dar keli raudonodþiai buvo suþeisti. Paskutiná kartà þvilgtelëjæs á kautynes, þmogus apsisuko ir lengvai nubëgo klano vado salës link. Ardas viskà apskaièiavo taip, kad salëje atsidurtø lygiai po minutës. Bëgdamas jis matë isø karius, skubanèius link vietos, kurioje vyko kova. Pagal Ardo planà sidargai turëjo pasitraukti anksèiau, nei á kovà stos planetos ðeimininkai.

Planas pavyko. Po minutës þmogus praëjo pro sargybà ir áþengë á klano vado salæ. Ten padëtis buvo ganëtinai ádomi. Vadas sëdëjo soste nieko nematanèiomis akimis, aplinkui stovëjo asmens sargybiniai ir Iskino rinktinës nariai, kartu su paèiu senuoju kariu. Isø buvo ne maþiau kaip ðimtas, taèiau visi jie buvo nenatûraliai ásitempæ, tarytum sustingæ. Prieðais klano vadà, atsisukæ veidu á ateinantá þmogø, stovëjo demiurgai.

Jø prieðaky – Baltojo rato valdovas. Salës ðonuose ir ðalia iðblyðkëliø ásitaisë 50 atlantø, aiðkiai pasiruoðusiø kovai.

– Supratau. Pradedam, – sumurmëjo þmogus ir puolë á prieká.

Ið didþiojo kario Iskino atsiminimø Að dar niekada nebuvau taip paþemintas. Atvykæ pas klano vadà demiurgai buvo sutikti kaip sveèiai. Netikëtai uþpuolæ, jie sustingdë visus mano rinktinës narius ir vado sargybinius.

Jauèiausi kaip suparalyþiuotas. Viskà maèiau ir supratau, bet negalëjau pajudinti në pirðto, todël ávykius galëjau tik stebëti bûdamas bejëgis ir labai piktas. Að regëjau, kaip Baltøjø rato valdovas uþvaldë mano vadà ir kelis karius. Antrojo klano vadas tapo lële, valdoma demiurgø. Ðito neuþmirð joks isas.

Toká áþeidimà atpirks tik visø demiurgø kraujas. Iðblyðkëliai pasiuntë uþvaldytus karius ir 15 atlantø grupæ atvesti þmogaus. Manau, jie nusprendë pagrobti Ardà, tada atsikratyti mumis, o apkaltinti viskuo þmogø. Tik jie neávertino þemieèio, kaip savo laiku jo neávertinome mes.

41

Demiurgai sunerimo dar prieð þmogaus atvykimà. Kaþkas buvo ne taip. Ið raudonodþiø kalbos supratau, jog planetoje atsirado sidargai ir uþpuolë atlantus. Neþinojau, kokie sidargai, bet numaniau, kad tai gali bûti tie patys, kurie atvyko vakar su prekybine misija ir ásikûrë gretimame mieste. Jau tada man nuðvito viltis, kad demiurgams nepavyks ágyvendinti savo klastingo plano.

Neilgai trukus pasirodë þmogus. Vienas, be atlantø palydos. Þmogus buvo ramus ir, atrodë, tiksliai þinojo, kà daro. Kelioms sekundëms stabtelëjæs prie durø, Ardas puolë prie Baltojo rato valdovo ðaukdamas: „Padëk man, mano valdove, sidargai atvyko ir nori mane pagrobti, priglausk mane ir apgink“. Að nustebau: tai nebuvo panaðu á Ardà. Bûtent tada að pirmà kartà susidûriau su taip puikiai þmogaus iðlavintu bruoþu – klastingumu. Þemieèiai puikiai þino tokias sàvokas kaip garbë ar sàþinë, bet prisidengia jomis tik tuomet, kai jiems tai patogu. Mes to neþinojome, kaip to neþinojo ir demiurgai. Visi sutriko: atlantai nuleido ginklus ir leido þmogui pribëgti prie Baltojo rato valdovo. Aplinkui stovëjæ demiurgø meistrai atsipalaidavo.

Gal pats valdovas ir galëjo perprasti þmogø, bet jam kaþkas trukdë. Jis susirûpinæs dairësi aplinkui, lyg patalpoje bûtø dar kaþkas, ko jis niekaip negalëjo áþiûrëti. Þmogui buvo leista prieiti pernelyg arti, ir tuo jis pasinaudojo. Tai, kas ávyko vëliau, sukrëtë mane iki ðirdies gelmiø. Veiksmas rutuliojosi sparèiai.

Per porà minuèiø vienas po kito nuo þmogaus smûgiø be sàmonës krito baltasis valdovas ir menëje buvæ stipriausi atlantø vyrai. Kiek ilgiau Ardui prieðinosi tik Tugoras – geriausias þinomas galaktikos kovotojas, su savo kariais atsekæs paskui þmogø po netikëtai kilusio susirëmimo su sidargais. Taèiau ir jam nepavyko net ið dalies prilygti þemieèiui, kuris kovësi lyg tûkstantis velniø kartu paëmus. Ardas nekovojo pagal taisykles, ir vargas tam, kuris bandë vadovautis kokiomis nors taisyklëmis. Neilgai trukus Tugoras, kaip milþiniðkas àþuolas, pakirstas menko medkirèio kirvio, krito ant þemës sulauþytomis kojomis ir rankomis, be sàmonës, bet vis dar gyvas. Baltasis 42

valdovas atsigavo kaip tik laiku, kad pamatytø Tugoro pralaimëjimà. Apþvelgæs salæ ir joje vykstanèià kovà, jis suprato padëties beviltiðkumà. Kupinas jëgø, jis dar bûtø galëjæs viskà pakeisti, vël uþvaldyti iðsilaisvinusius ið jo átakos isus, ir pasiekti pergalæ. Dabar jam beliko tik gelbëti likusius pavaldinius ir iðsigelbëti paèiam.

– Nutraukite kovà! – suðuko Baltojo rato valdovas. – Að kreipiuosi á klano vadà ir raginu nutraukti kovà. Mes pasiduodame ir reikalaujame teismo.

– Nutraukit kautynes, – ásakë klano vadas. – Iskinai, perduok kariams, kad jie neþudytø pasiduodanèiø atlantø, o juos nuginkluotø ir sulaikytø. O tu, baltaskûri, pasakok, kokio teismo gali reikalauti nusmurgæs, niekingas be garbës padaras.

Tu mums niekas. Tu paniekinai mûsø svetingumà. Tu... klastingas, mirties tevertas, sutvërime... Tik tavo kraujas atpirks mano suterðtà garbæ. Kalbëk..., – ásiutæs tæsë isas.

– Taip, að kaltas, að padariau visa tai, bet ne tau mane teisti, klano vade. Tu apakintas pykèio ir nesupranti, kad mes tenorëjome iðgelbëti visus màstanèiuosius nuo siaubingo pavojaus. Reikalauju Màstanèiøjø sàjungos teismo. Að jau ásakiau visiems savo kariams pasiduoti. Patys pasiduodam á isø rankas iki teismo dienos, – niûriai pareiðkë Baltojo demiurgø rato valdovas.

– Tu nieko negali reikalauti ir niekam negali pasiduoti, – atkirto antrojo isø klano vadas. – Mano klanas sulaiko tave ir tavo palydovus tol, kol jûsø likimà nuspræs mûsø teismas.

Suðauksiu klanø vadus á pasitarimà. Ten nuspræsime, kà su jumis daryti. Atmink, baltaskûri, ir perduok kitiems: nuo ðiol þmogus yra garbingas isø sveèias. Bet koks bandymas á já pasikësinti sukels karà. Tai klano vado þodis ir priesaika. Visada atsimink ðiuos mano þodþius.

– Pasitikëdamas þmogumi darai klaidà, vade, – bandë paprieðtarauti demiurgas.

– Nutilk! Klaidà dariau pasitikëdamas tavo garbingumu...

Kalba baigta, – nutraukë Baltojo rato valdovà isø klano va43

das. – Nuginkluokite juos, surakinkite ir iðveskite. Sargyba turi susidëti ið 500 geriausiø kariø, kurie nuolat budës prie belaisviø celës. Perduokit mano sûnui Iskikui, kad susisiektø su kitais dvylika klanø ir praneðtø, jog antrasis klanas buvo uþpultas ir praðo pagalbos. Praðau, kad klanø vadø susitikimas ávyktø artimiausiomis dienomis. Be to, atsiøskite man gydytojà.

Kova baigta. Að, Iskinas, perdaviau klano vado ásakymus kariams. Visi atlantai pasidavë. Þmogus, nors ir ilgai kovësi, buvo nesuþeistas. Jo elgesys kaunantis mane kartu ir stebino, ir gàsdino. Ne kartà vëliau savæs klausiau, kiek atsilaikytø atlantai, jei á kovà bûtø stojæs ne vienas, bet deðimt tokiø þmoniø. Ardas demiurgus gerokai iðgàsdino, að tai aiðkiai maèiau. Paskutiniai þmogaus þodþiai, kuriuos jis suðnabþdëjo Baltojo rato valdovui, privertë ðá, atrodo, galingà demiurgà, iðbalti dar labiau. Nors nemanau, kad iðgàstis truks ilgai. Demiurgai retai atsisako savo planø. Ðá kartà iðblyðkëliams nepavyko, bet jie pasimokë ir savo nesëkmiø. Manau, antrà kartà Ardas negalës jø taip apgauti, o mentalinëje dvikovoje su demiurgø rato valdovu þmogus gali ir pralaimëti.

Eduro planeta. Kaliniø celë.

2015 metø liepos 5 diena – Baltasis valdove, kodël liepëte pasiduoti. Jûs galëjote iðsiverþti ið menës, knibþdanèios prieðø, mes bûtume pridengæ. Laivà apgynëme ganëtinai lengvai. Vadovavau ðauniems kariams, kuriuos galëjau pravesti pro visus kelià pastojusius isus, – kreipësi á Baltojo rato valdovà jaunas atlantas, pagarbiai nulenkdamas galvà prieð suþeistà iðblyðkëlá.

– Galbût, narsusis Dirai, galbût, bet kà ið to laimësime.

Bëgdami bûtume praradæ dar daugiau saviðkiø. Dabar visi liko gyvi. Isai mûsø neþudys, be to, bus priversti mus perduo44

ti Màstanèiøjø sàjungos teismui. Að jau susisiekiau su Geltonojo ir Raudonojo rato vadais. Jie pasistengs, kad taip ir bûtø, – atsiliepë baltasis demiurgas.

– O kas bus toliau? Kas mums ið to teismo, jei galëjom nugalëti, paèiupti þmogø ir pabëgti? – karðèiavosi jaunasis atlantas.

– Kalbësiu teisme ir árodysiu, koks þmogus pavojingas ir kad já reikia perduoti mums, þmoniø kûrëjams. Nugalëti mes negalëjome, tuo labiau mes negalëjome paèiupti þmogaus. Pamirðai, kad kovoje þuvo kelios deðimtys atlantø ir penki demiurgø meistrai. Að buvau per silpnas padëti. Tugoras ir Taronas, likæ du mûsø vadai ir geriausi kariai, taip pat negalëjo kovoti, nors ir liko gyvi. Mes neturëjome galimybiø prieðintis ar kur nors iðsiverþti, – kantriai paaiðkino Baltojo rato valdovas.

– Kaip isai áveikë ðiuos vyrus? Jie abu buvo man lygûs savo jëgomis. Mes – trys geriausi ðiø metø atlantø kariai. Kiek isø turëjo vienu metu kiekvienà ið jø uþpulti, kad taip suþalotø? – atsidusæs pasidomëjo Diras.

– Tu dar neþinai? Nekalbëjai su jø bûriø nariais? – nusistebëjo demiurgas.

– Ne, visø pirma atskubëjau pas tave, valdove.

– Juos áveikë þmogus. Vienas, be kitø pagalbos, dvikovose. Ir, sakyèiau, áveikë labai greitai. Në viena kova netruko ilgiau kaip pusæ minutës.

– Þmogus, tas niekingas vabalas. Maniau, kad silpniausiam kariui uþteks paimti já uþ sprando ir kaip reikiant papurtyti, jei jis tik ims prieðintis, – net iðsiþiojo ið nuostabos jaunasis atlantas.

– Matau, Dirai, tu daug ko neþinai. Þmogus – sukurta kovos maðina. Jûs stiprûs ir meistriðkai valdote vidaus energijà, taèiau jis èia jums nenusileidþia. Be to, þemietis puikiai valdo mentalinæ energijà, iðmano erdviniø ðuoliø principà. Demiurgai þmonëms suteikë visas kovai reikalingas savybes, viskà, kà geriausio matëme visatoje, tik kaþkur padarëme klaidà. Þmonës nebuvo paklusnûs savo kûrëjams. Tu visai neþinai Þemës istorijos. Klestint Atlantidos civilizacijai, atlantams ypaè prie45

ðinosi ir arðiausi prieðai buvo bûtent ðio þmogaus tautieèiai.

Nors jø vidutinis ûgis tebuvo du metrai, o jûsø jau tada siekë tris metrus ir buvote gerokai fiziðkai pranaðesni uþ savo prieðus, daþnoje kovoje visgi laimëdavo þmonës. Tiesa, raudonodþiø ir þmoniø protëviai buvo tie patys. Taèiau vëliau atlantais pradëjo rûpintis Raudonojo rato demiurgai, kurie ðiai rasei suteikë labiau civilizuotø bruoþø ir panaikino kitiems þmonëms bûdingas ir, demiurgø manymu, visiðkai nepriimtinas savybes.

Tuo tarpu laukiniai þmonës liko paprastais, menkai civilizuotais, bet labai iðradingais ir iðtvermingais kariais. Deðimt tokiø þmoniø kaip ðitas, veikdami bendrai, áveiktø visus ðioje planetoje esanèius atlantus be jokios isø pagalbos.

– Neþinojau to, valdove. Matau, ðis þmogus tau kelia rûpesèiø, – jau ramesniu balsu tarë Diras.

– Net labai. Jis savimi per daug pasitiki. Ásivaizduoji, man iðeinant ið salës, iðkvietë mane á mentalinæ dvikovà, kuri turëtø ávykti po teismo, – pasipiktinæs pasakojo baltasis valdovas.

– Juk tu já nugalësi! – ðis jaunojo ðûksnis buvo kupinas entuziazmo ir begalinio tikëjimo demiurgais.

– Manau taip, – pamalonintas tokiø Diro emocijø atsiliepë demiurgas. – Jis stiprus, bet nepatyræs, o að visà gyvenimà mokausi. Tikriausiai laimësiu. Dar vienas dalykas mane trikdo: atrodo, jam padeda sidargai. Jauèiau juos salëje ir todël laiku neperpratau þmogaus sumanymo. Jie, atrodë, specialiai mane blaðkë. O dar tas nepaaiðkinamas Tugoro kariø uþpuolimas! Ar tik þmogus ir tie padarai ið kitos galaktikos neveikia iðvien?! Papraðysiu savo broliø, likusiø ratø vadø, skirti daugiau pastangø sidargø stebëjimui.

Sidargø valdoma erdvë.

2015 metø liepos 5 diena – Kodël tu sutikai, sese? – paklausë kà tik ið Eduro planetos gráþusios jaunosios patelës viena labiausiai patyrusiø valdoviø.

46

– Garbingosios labiausiai patyrusios sesës, að neturëjau kito pasirinkimo. Jo neveikë mano ásakymai, þmogus atsparus mûsø poveikiui. Jëga jo negalëjau pagrobti. Liko tik sutikti su jo sàlygomis ar atsisakyti tai padaryti. Mano uþduotis buvo neleisti, kad þmogus pakliûtø demiurgams. Apgalvojusi visus variantus, nusprendþiau rizikuoti, – gûþdamasi bandë pasiaiðkinti jaunoji sidargë.

– Þmogus galëjo pralaimëti ir þûti, – pastebëjo prieð tai klausimà pateikusi patelë.

– Að su juo bendravau, maèiau, koks jis stiprus, – pabandë uþtikrinti paðnekoves paklaustoji. – Galëjo pralaimëti, bet su mûsø pagalba ágavo galimybæ nugalëti. Að suteikiau jam stimulà kovai su demiurgais.

– O kà tu padarei baltajam vadui? Kodël toks patyræs meistras neperprato þmogaus uþmaèiø?

– Naudodamasi jûsø suteikta jëga, að nuvykau á isø klano vado salæ nefiziniame lygmenyje ir visà laikà balansavau ant demiurgo jutimo ribos. Jei jis bûtø sutelkæs visà dëmesá á mane, bûtø pastebëjæs ir iðkvietæs á kovà, kur að tikrai pralaimëèiau. Jei sutelktø visà dëmesá á þmogø, bûtø perpratæs jo uþmaèias. Taèiau tà kartà demiurgas nesugebëjo padaryti nei vieno, nei kito. Taigi þmogus turëjo ðansà áveikti baltàjá vadà, ir tuo pasinaudojo, – entuziazmo sklidina papasakojo sidargë, vadovavusi misijai Eduro planetoje.

– Gudriai sugalvota. Kaip tokia jauna sesë, labai iðmintingai pasielgei. Tu bûsi paaukðtinta mûsø hierarchijoje. Visi su tavimi buvæ patinai taps tavo spieèiaus pradþia. Gali eiti, dràsioji sese.

– Dëkoju jums, labiausiai patyrusios valdovës, – su vos tramdomu dþiaugsmu balse atsisveikino jaunoji sidargë.

– Kà gi, sesutës, – toliau tæsë Tamsioji valdovë, kuri aplinkiniø sidargiø vis dar buvo laikoma eksperte visais su þmogumi susijusiais klausimais – Atrodo, viskas baigësi laimingai. Dabar mes turime apsvarstyti þmogaus pasiûlymà bendradarbiauti.

47

– Ko jis tiksliai nori? – pasidomëjo viena ið sidargiø.

– Mûsø atstovø Màstanèiøjø sàjungos teisme, kurie paliudytø demiurgø agresijà, atskleistø pasitraukimo ið gimtosios galaktikos paslaptá ir pasiûlytø màstantiesiems amþinà taikà.

– Kodël mes tai turëtume daryti? Tiek amþiø kovojome ir dabar turime siûlyti taikà?! Mûsø skaièius greitai pranoks tinkamà dideliam karui! – pasipiktino kita, saviðkiø vadinama Didþiàja sese, valdovë.

– Na, mano manymu, – pratarë Tamsioji sesë, – jo pasiûlymas ne toks blogas. Mums atsirado galimybë visus màstanèiuosius nuteikti prieð demiurgus. Teisme pareikðime, kad pagrindiniai su þmogumi susijusiø ávykiø kaltininkai yra iðblyðkëliai ir kad jie ir toliau siekia ávykdyti savo „didájá“ tikslà.

Màstantieji demiurgø tikslus atsimena ne blogiau nei mûsø karus. Papasakojæ apie savo galaktikà, parodysime naujà prieðà, prieð kurá reikia vienytis. Be to, amþina taika niekada netrunka amþinai. Visada kas nors nutinka. Þmonës mums labai tiktø kaip sàjungininkai. Juos pasiøstume kovoti á gimtàjà galaktikà. Manau, þmonës sugebëtø nustebinti dvarvus, ir galbût padedant ðiems padarams, atsiimtume savo gimtuosius namus.

– Tai tik mûsø norai. O ar galime þmonëmis pasikliauti?

Jei jie ið tiesø tokie kraugeriai, gal panorës visà galaktikà uþkariauti?! – nuskambëjo pasipiktinæs kaþkurios labiausiai patyrusios sidargës ðûksnis.

– Nemanau, garbingoji sese. Jø maþdaug 7 milijardai. Nesugebës jie visos galaktikos apþioti. Dabar mums atsirado galimybë susigràþinti gimtàjà galaktikà ir paþeminti demiurgus, neprarandant në vieno spieèiø nario. Kà mes prarasime? Juk visada galësime atsisakyti savo þodþiø apkaltinæ þmones tuo, kad jie mus paveikë, – atsikirto nepasitikinèiai kolegei sidargë, kitø pateliø vadinama Tamsiàja sese.

– Gal tu ir teisi, sese. Kà nutariam, sesutës? Padedam þmogui? – paklausë sidargø valdovë, kuri pirmoji áþvelgë galimà pavojø demiurgø veiksmuose.

48

– Padedam... Taip... Taip... Padedam... – viena po kitos pritarë visos penkiolika dalyvavusiøjø.

– Atsakinga siûlau skirti tà paèià jaunà sesutæ, kuri jau bendravo su þmogumi, – pridûrë … – Suteiksime jai galiø, ir tepraneða ji þmogui mûsø valià, – vël ásiterpë Tamsioji sesë.

– Sutarta, – nuskambëjo vieningas visø dalyvavusiø ðûksnis.

Eduro planeta. 2015 metø liepos 7 diena Po demiurgø bandymo pagrobti þemietá praëjusios dienos ið esmës pakeitë jo statusà. Ardas tapo garbingu isø sveèiu.

Kiekvienas praeivis gatvëse á já kreipdavosi tik pagarbiai, prieð tai linkteldamas. Þmogus jau nebebuvo padaras ar objektas – jis tapo gerbiamu isø draugu.

Per tas dienas Ardas kelis kartus bendravo su þmogumi ið Ligijos. Abu turëjo daug ko vienas kito paklausti. Ardà domino viskas: þmonijos istorija, gyvenimas Ligijoje, þmoniø galimybës, galaktikos rasës. Jis galëjo klausinëti nesustodamas. Þmogus ið Ligijos vos spëjo pasakoti, tarp savo kalbø vis áterpdamas ir jam rûpimus klausimus.

Taip bendraudamas, Ardas suþinojo visus gimtosios planetos tyrimø rezultatus. Pasirodo, Þemë ne visada pasiþymëjo mutaciniu spinduliavimu. Ilgus milijonus metø Þemë buvo tokia pat planeta kaip ir visos jaunos planetos, panaðiai vystësi, ágijo atmosferà, vëso. Tada Þemëje atsirado gyvybë. Màstantieji mano, kad gyvybæ planetoje pasëjo didinga senoji rasë, kuri neatmenamais laikais vieðpatavo galaktikoje ir sëjo gyvybës daigus kur tik galëjo. Tai neþinoma rasë, kurios artifaktø màstantieji iki ðiol aptikdavo ávairiausiose vietose. Kiek buvo þinoma, visos galaktikoje gyvenanèios rasës dël savo atsiradimo turi bûti dëkingos ðiems kadaise egzistavusiems neþinomiems kûrëjams. Nors þmonës atsirado vëliau, ir jø kûrëjai buvo demiurgai, taèiau paèià gyvybæ Þemëje pradëjo bûtent senoji rasë.

49

Ligijietá savo ruoþtu labiausiai domino Ardo planai. Nors ir nepritardamas sàjungai su sidargais, jis pripaþino Ardo teisæ spræsti dël tolesniø veiksmø ir ëmësi mokyti þmogø paþadinti visas paslëptas galias. Per tas kelias dienas þemietis sugebëjo visiðkai kontroliuoti artimojo ðuolio vartus, susipaþino su tolimojo ðuolio technika, pradëjo jausti aplinkinius materialiuosius daiktus ir matyti jø struktûrà, kas buvo tiesaus kelio á materialaus pasaulio kontrolæ pradþia. Ligijietis paaiðkino Ardui, kad kiekvienas þmogus gali iðmokti kone viskà, bet visa tai mokës tik pavirðutiniðkai. Tam, kad ávaldytø atskirus gebëjimus, þmogus privalo daugiausia dëmesio skirti jø mokymuisi ir lavinimui. Tik ásisavinus vienus gebëjimus, galima imtis kitø. Todël Ardas nesiblaðkë, stengësi mokytis nuosekliai ir visø pirma tobulai iðlavinti tai, kà jau mokëjo.

Praëjus dviem dienom po demiurgø iðpuolio, su Ardu susisiekë sidargai ir paþadëjo savo pagalbà. Þmogus sutiko sudaryti sàjungà su ðiais padarais, priimdamas jø pagalbà ir paþadëdamas ateityje padëti atkovoti gimtuosius sidargø erdvës plotus. Ardas suprato ligijieèio bûgðtavimus, bet taip pat gerai þinojo, kad be pagalbos jam nepavyks paþadinti reikiamo skaièiaus þmoniø, jø apmokyti ir pristatyti galaktikos rasëms kaip jiems lygius, kuriuos reikia gerbti bei su kuriais bûtina skaitytis.

Besibaigiant treèiai dienai, dar vienas daþnas þmogaus paðnekovas Iskinas praneðë apie greità klano vadø susitikimà, kuriame Ardas praðomas dalyvauti ir pareikðti savo nuomonæ. Þemietis mielai sutiko – tai atitiko jo lûkesèius ir planus. * * * – Elena, o kaipgi Iskinas. Negi ir jis greitai pamirðo visus savo átarinëjimus?

– Sekretoriau, tavo reikalas raðyti, kà að diktuoju, o ne klausinëti. Taèiau að atsakysiu: ne, Iskinas nepamirðo ir taip lengvai Ardu nepatikëjo. Raðyk : „Bendraudamas su þmogumi...“ 50

* * * Bendraudamas su þmogumi Iskinas bandë paþinti visà þmoniø rasæ. Ðis sutvërimas garbingàjá kará þavëjo, bet kartu ir baugino. Isui imponavo þmogaus jëga, gebëjimas dràsiai sutikti pavojus ir nenoras þudyti be reikalo. Neramino aiðkus ir ðaltas þmogaus ryþtas. Iskinas suvokë, kad isai þemieèiui tapo tik árankiu kaþkokiam tikslui pasiekti. Nors þmogus ir atrodë draugiðkas, Iskinas labai gerai prisiminë jo klastà kovos su demiurgais metu. Në vienas isø karys nesigriebtø tokios klastos. Jie dràsiai stotø á kovà ir mirtø garbingai. Þmogus galëjo stoti á garbingà kovà ir turëjo galimybiø nugalëti, bet jis pasirinko klastà ir apgaulæ, o kovoti pradëjo tik jam palankiu momentu.

Iskinas mylëjo savo tautà ir nenorëjo, kad ji bûtø paaukota vardan kaþkokio sutvërimo tikslø. Bet tai buvo tik Iskino nuogàstavimai, kuriuos jis bandë pamirðti. Þmogus vis tik iðgelbëjo vadà, já patá ir daugumà tautieèiø nuo didþiulio paþeminimo ir neðlovës. Þemietis pelnytai tapo isø sveèiu ir draugu. Tai buvo tiesa, taèiau savæs nuraminti ir átikinti Iskinas nepajëgë. Jis nusprendë ir toliau bûti ðalia þmogaus bei já stebëti, o pasitvirtinus bûgðtavimams – nuþudyti ðá pavojingà sutvërimà. Kaip tai padarys, Iskinas net neásivaizdavo. Jis suprato, kad bandydamas pakenkti þmogui greièiau mirs pats nei kà pasieks. Todël karys vylësi ir tikëjosi, kad jo nuogàstavimai nepagrásti ir yra tik seno kario fobijø pasekmë.

Kol kas Iskinas apsiribojo daþnu bendravimu su þmogumi ir jo globa planetoje. Senasis karys mielai sutiko su Ardo praðymu parodyti jam klano sostinæ ir jos apylinkes. Kelis kartus pasivaikðèiojus po sostinæ pësèiomis, Iskinas paëmë vienà ið skraidanèiøjø maðinø ir aprodë Ardui sostinës apylinkes keliø ðimtø kilometrø spinduliu. Þmogui labai patiko pagrindinis Eduro planetos miestas ir pati isø civilizacija. Sostinëje gyveno arti trijø ðimtø tûkstanèiø Iskino tautieèiø, bet jø beveik nesimatë. Dël ávaldytos antigravitacijos po miestà deðimèiø metrø aukðtyje keliø metrø ploèio juosta vinguriavo magnetinis laukas. Laukas judëjo kaip 51

srauni upë ar bent jà priminë. Ant jo buvo kraunami kroviniai, keleiviams skirtos patalpos, kurie judëdavo kartu su lauku.

Tam tikru atstumu iðdëstytose stotyse laukas trumpam iðnykdavo ir kroviniai bûdavo nuimami ar siunèiami toliau. Tose stotyse keleiviai iðlipdavo ar keliaudavo numatytu marðrutu. Ði sistema veikë labai efektyviai ir buvo labai pigi, beveik nereikalaujanti jokiø papildomø energetiniø iðtekliø. Kelionei po planetà isai turëjo tobulai veikiantá artimojo ðuolio vartø tinklà.

Antþeminio transporto planetoje nebuvo, kaip ir nebuvo jam skirto keliø tinklo. Karinës ar apsaugos pajëgos planetoje naudojosi skraidomaisiais aptakios formos aparatais, veikianèiais antigravitacijos magnetø pagalba. Isai labai þavëjosi aptakiomis formomis gal todël, kad jie patys nepasiþymëjo grakðtumu ir aptakumu. Ardà suþavëjo sostinës minaretai, keliø lygiø terasos su sodais ir baseinais, daugiaaukðèiai, nuostabias pilis primenantys pastatai su ávairiuose aukðtuose tarp jø vingiuojanèiais pësèiøjø takais. Labiausiai þmogui patiko kabantys parkai, kuriuose pramogavo iðtisos isø ðeimos. Ardas nusprendë savo buvimo Eduro planetoje metu perprasti antigravitacijos principo ir artimojo ðuolio vartø veikimà.

Isø kontroliuojama erdvë. Artorio planeta, priklausanti pirmajam isø klanui. Klanø vadø susitikimas. 2015 metø liepos 12 diena – Papasakok mums viskà pats, Isanai, garbingasis antrojo klano vade. Kas nutiko? Tavo pavaldiniai perdavë istorijà apie demiurgø uþpuolimà. Tai mus labai sujaudino.

– Gerbiamasis Isarai, pirmojo klano vade, gerbiami vadai.

Papasakosiu jums viskà, kà að maèiau ir kà galvoju apie tai.

Daug màsèiau, kodël demiurgai tai padarë ir kà mums dabar daryti. Viskas prasidëjo nuo mano sûnaus Iskiko áðventinimo á karius. Áðventinimui prieðininku mes pasirinkome þmogø patinà paèiame jëgø þydëjime, – pradëjo antrojo isø klano vadas.

52

– Ooooo... Kaip neatsargu, – atsiliepë vienas ið susitikime dalyvaujanèiø isø.

– Taip, garbingieji vadai, sutinku, – pripaþino antrojo klano vadas. – Tikëjomës, kad patinas, kuris ið principo nebuvo karys ir Þemëje pasiþymëjo taikumu, nespës prabusti. Tuo labiau kad mano sûnø treniravo pats Iskinas, o pergalë prieð þmogø suteiktø galimybæ sûnui tapti ápëdiniu. Norëdamas iðvengti netikëtumø, pasikvieèiau Iskino rinktinës narius saugoti arenà ir kelis demiurgus kontroliuoti þmogø. Ar að galëjau tikëtis nesëkmës?

– Tavo tikëjimas buvo logiðkai pagrástas, – pastebëjo pirmojo, didþiausio isø klano vadas. – Mes þinome Iskiko sugebëjimus, be to, Iskino treniruotes vertiname labai aukðtai. Mes sutinkame, kad tavo veiksmai neiðprovokavo demiurgø agresijos. Pasakok toliau, – paragino jis atvykëlá ið Eduro planetos.

– Iskikas susikovë su þmogumi ir labai greitai pralaimëjo, – tæsë antrojo klano vadas. – Prabudimas prasidëjo iðkart. Þmogus pasirodë besàs kovotojas, labai gerai iðlavinæs savo kûnà ir valià. Jis nugalëjo Iskinà be jokiø dideliø pastangø. Taip pat lengvai nugalëjo tris kovinius robotus ir visus, puolusius á pagalbà rinktinës karius. Þmogø bandë kontroliuoti demiurgai, taèiau pasirodë, kad jis atsparus iðblyðkëliø átakai. Labiausiai mus nustebino tai, kad þmogus në vieno prieðininko nenuþudë ir net smarkiai nesuþeidë. Iskikas liko gyvas ir beveik nesuþalotas, nukentëjo tik jo pasitikëjimas savo jëgomis, o tai, manau, tokiame jauname amþiuje ganëtinai naudinga. Tai, kad þmogus neþudë, sustabdë mane nuo visapusiðko ðio objekto puolimo pradþios. Mano karys Iskinas pradëjo derybas su þmogumi, ir tas pakluso. Ar teisingai að padariau nenaikindamas þmogaus?

– Tavo veiksmai buvo logiðki ir pagrásti. Jie neiðprovokavo demiurgø agresijos, – vienbalsiai sutiko visi klanø vadai.

– Þmogus pradëjo mokytis, – tæsë pasakojimà antrojo klano vadas. – Já priþiûrëti paskyriau Iskinà. Prabudimas vis labiau progresavo. Mus ramino tik tai, kad þmogus sutiko su alternatyva skristi á Ligijà arba gráþti á Þemæ ir nerodë jokios 53

agresijos. Po keliø dienø á mano klano planetà atvyko dvi delegacijos: demiurgai, vadovaujami Baltojo rato valdovo bei lydimi atlantø kariø, ir sidargø prekybinë misija. Sidargus apgyvendinau ðalia sostinës esanèiame mieste, o demiurgams buvo leista ásikurti paèioje sostinëje.

– Kokie demiurgai sudarë delegacijà ir kas vadovavo atlantams? – pasidomëjo vienas ið besiklausanèiø isø.

– Be baltojo valdovo, visi demiurgai buvo baltieji meistrai, – paaiðkino antrojo klano vadas. – Atlantams vadovavo trys kariai: Tugoras, Taronas ir Diras.

– Ooo... Trys geriausi ðiø metø atlantø kariai! Jø vienas stipresnis nei deðimt mûsø kariø. Ir baltieji meistrai?!.. Demiurgai aiðkiai ruoðësi agresijai ir jokie tavo veiksmai jos neiðprovokavo. Sidargai sutiko ásikurti ne sostinëje? – paklausë pirmojo klano atstovas.

– Taip. Sidargai jokiø problemø nekëlë.

– Sudominai, antrojo klano vade. Pasakok, kas vyko toliau, – paragino pasakojantá klausytojai.

– Demiurgai atvyko pas mane iðkart nusileidæ, – toliau kalbëjo antrojo klano vadas. – Atlantus jie padalijo á kelias grupes. Vieni, vadovaujami Diro, liko saugoti laivo, kiti buvo iðdëstyti aplink mano rûmus, o didþioji dalis, vadovaujama Tugoro ir Tarono, atvyko su demiurgais á priëmimø salæ. Netaræs në þodþio, baltasis valdovas priëjo prie manæs ir pradëjo mentaliná puolimà. Kiti sustojo ratu ir sustingdë visus salëje buvusius karius. Að prieðinausi, stengiausi nepasiduoti, bet tai buvo vienas ið valdovø ir tikrai ne silpniausias. Baltasis mane ir dar kelis karius visiðkai uþvaldë. Demiurgø kontroliuojami mano kariai ir penkiolika atlantø, vadovaujami Tugoro, buvo pasiøsti atvesti þmogaus.

– Isanai, o tu kartais neáþeidei baltojo valdovo? Nieko nepasakei, kas já suerzintø? – kreipdamasis á kalbantájá pasidomëjo diplomatiniais gabumais garsëjantis ketvirtojo isø klano vadas.

– Mes net nekalbëjome. Jis ið karto mane puolë, – paaiðkino paklaustasis.

54

– Tai negarbinga ir þema, – pasigirdo pasipiktinæ dalyvaujanèiøjø balsai. – Demiurgai puolë neiðprovokuoti ir ið anksto viskà suplanavæ. Kuo baigësi ði istorija?

– Netrukus salëje pasirodë þmogus. Vienas, be palydos. Jis apgavo baltàjá valdovà, netikëtai já puolë ir áveikë. Taip pat nuþudë kelis demiurgø meistrus. Ardas iðvadavo mane ir mano karius. Pradëjome kovà, kurià tikrai bûtume pralaimëjæ, jei ne þmogus. Þemietis paeiliui nugalëjo Taronà ir Tugorà, kuris atbëgo á salæ su saviðkiais, pavëlavæs vienà minutæ. Atsigavæs baltasis valdovas nusprendë pasiduoti. Dabar jis – mano belaisvis, o þmogø paskelbiau savo sveèiu ir paþadëjau já ginti, – praneðë savo sprendimà.

– Tavo paþadas yra ðventas ir mes jo neginèysim, – iðkilmingai pareiðkë pirmojo klano vadas. – Isanai, tu buvai teisus – demiurgai verti kerðto. Tik viena nedidelë aplinkybë mums gali sutrukdyti: demiurgø Raudonojo ir Geltonojo rato nariai tarp màstanèiøjø aktyviai skleidþia mintá, kad dël visko kaltas þmogus, ir tik Màstanèiøjø sàjungos teismas gali viskà iðaiðkinti. Mes jau gavome Màstanèiøjø sàjungos praðymà sutikti su màstanèiøjø teismu ir nepradëti kariniø veiksmø prieð demiurgus. Karo atveju jie palaikys iðblyðkëlius. Tau spræsti, antrojo klano vade. Jei tu pasakysi „tebûnie karas“, mes visi tave palaikysime – garbë svarbiau uþ mirtá. Taèiau tai gali bûti paskutinë isø kova.

– Suprantu, klanø vadai. Að paþadëjau þmogui saugumà ir gynybà. Jis gali ir nesutikti eiti á teismà. Að privalësiu jam padëti. Savo þodþio nelauþysiu, – tvirtai pareiðkë antrojo klano vadas.

– Pritariame tau, Isanai. Paklauskime þmogaus nuomonës.

– Sargyba, pakvieskite þmogø, tik mandagiai, – papraðë vienas ið dalyvaujanèiø susitikime.

Ardas kartu su Iskinu ir keliais isø kariais laukë laukiamajame. Laukiamasis, tiesa, bûtø ne tas þodis, kuris galëtø apibûdinti didþiulæ, kelis ðimtus màstanèiøjø talpinanèià salæ, 55

esanèià prie pirmojo klano vado priëmimø menës, taèiau tai bûtent tas reikiamas þodis, kuriuo galëjo bûti apibûdinta ðios patalpos paskirtis. Be Ardo ir isø, salëje buvo kelios Màstanèiøjø sàjungos rasiø delegacijos, tarp kuriø iðsiskyrë geltonai apsirengæs demiurgas su savo palyda, kurià sudarë genetiðkai modifikuoti alorai. Tai buvo ganëtinai ádomûs sutvërimai – maþdaug 150–160 centimetrø ûgio, þalsvi, dvirankiai, dvikojai, beuodegiai, plokðèiø benosiø veidø su dviem akimis ir keistomis galvos ataugomis, kurios atstojo klausos organus. Aplink deðinæ alorø rankà be perstojo rangësi kaþkas panaðaus ir á lianà, ir á didelæ gyvatæ. Iskinas vëliau þmogui paaiðkino, kad tai simbiotiniai organizmai, genetiðkai iðvesti demiurgø ir suvienyti su modifikuotais alorais. Ði liana-gyvatë jiems atstojo ir ginklà, ir prireikus virvæ ar rankos pratæsimà. Prie ðeimininko rankos rieðo ðis padaras laikësi prisitvirtinæs uodega, buvo beveik dviejø metrø ilgio ir turëjo kaþkà panaðaus á pailgà galvà. Ðis sinbiotinis organizmas iðskirdavo labai stiprià rûgðtá, kurià galëjo spjaudyti neátikëtinu greièiu iki 20 metrø atstumu. Rûgðtis pragrauþdavo bet kokià màstanèiøjø rasëms gamtos suteiktà apsaugà ir daugumà ðarvø. Isø gaminami ir naudojami ðarvai buvo ne iðimtis. Modifikuoti alorai buvo iðvesti Geltonojo rato demiurgø ir buvo ðio rato kariai. Ið viso jø buvo ne daugiau kaip 200 000, taèiau savo kovinëmis savybëmis jie beveik nenusileido atlantams. Modifikuoti alorai buvo fiziðkai silpnesni uþ atlantus, bet kur kas greitesni ir geresnës reakcijos. Kita vertus, jie visiðkai nepasiþymëjo raudonodþiø energetinëmis savybëmis. Todël stojus á dvikovà atlantui ir modifikuotam alorui, raudonodis bûtø galëjæs já áveikti, jei naudotøsi savo energijos valdymo sugebëjimais. Antraip aiðkiai nugalëtø modifikuotas aloras.

Be demiurgo ir jo delegacijos, þmogaus aká patraukë nedideli, drieþus primenantys padarai. Anot Iskino, tai buvo grikai – neprilygstami þvalgai, bet niekam tikæ kariai. Vertingiausia grikø savybë – gebëjimas keisti kûno spalvà ir beveik tobulai susilieti su aplinka.

56

Ðalia grikø ásitaisë dar vienos, ne maþiau áspûdingos, rasës atstovai. Kiekvienas jø buvo keturiø metrø ûgio ir svërë ne maþiau kaip dvi tonas. Visà kûno pavirðiø, net virðugalvá, vagojo galingi raumenys. Iskino þodþiais, tai buvo druarai. Ðiø padarø jëga tapo prieþodþiu tarp Màstanèiøjø sàjungos rasiø.

Jie buvo labai stiprûs, o raumenys – labai kieti, daþnai net tvirtesni uþ isø naudojamus kovinius ðarvus. Kita vertus, jei druarø jëga buvo susiþavëjimo objektas, tai jø reakcija ir vikrumas tapo neiðsenkamu anekdotø ir juokingø istorijø, kuriamø tarp màstanèiøjø rasiø, ðaltiniu. Jie buvo labai nerangûs ir lëti. Visgi kovos tarp isø ir druarø daþniausiai baigdavosi lygiosiomis. Druaras niekaip nepagaudavo isø prieðininko, o pastarojo smûgiai ir pastangos visiðkai neveikdavo giganto.

Realiose kovose ðie padarai buvo nepamainomi, kai reikëdavo atlikti fiziðkai sunkius veiksmus, taèiau kaip prieðininkai nebuvo ypaè pavojingi.

Susidomëjæs Ardas dairësi á salëje buvusius màstanèiuosius, kol jo mintis ir paðnekesá su Iskinu ganëtinai grubiai ir nemandagiai nutraukë agresyvus tipas, áþûliai stypsojæs prieðais þmogø.

– Stokis, niekingas plikði, noriu su tavimi pasikalbëti! – kalbantysis buvo vienas ið geltonojo demiurgo palydovø, stovintis uþ 4–5 metrø nuo Ardo. Þodþiai aiðkiai buvo skirti þemieèiui, á kurá buvo áremtas modifikuoto aloro þvilgsnis

Ið didþiojo kario Iskino atsiminimø Að laukiau kartu su þmogumi pirmojo klano vado laukiamajame. Þmogus atrodë stulbinanèiai ramus ir labai susidomëjæs dairësi á toje paèioje patalpoje buvusius màstanèiuosius.

Jis nepaliaujamai klausinëjo apie jam áspûdá palikusias rases, o að jam pasakojau apie modifikuotus alorus, grikus ir druarus. Tai buvo taikus ir draugiðkas paðnekesys ramioje atmosferoje, kol jis nebuvo grubiai pertrauktas to pasipûtusio modifikuoto aloro, geltonojo demiurgo apsaugos virðininko.

57

– Apie kà man kalbëti su demiurgø lële? Ir kodël turëèiau atsistoti, jei tu man sëdinèiam vos akis sieki? – ne maþiau áþûliai atðovë þmogus. Aiðkiai matësi, kad Ardas supyko, o aloras, to pats nesuprasdamas, pradëjo labai pavojingà þaidimà su mirtimi.

– Nutilk, seilëtasis. Noriu tave iðkviesti á dvikovà. Tu áþeidei mane ir mano rasæ.

– Kaip að tave galëjau áþeisti? Tu savo paskirtá gyvenime jau atlikai. Kiek suprantu, pagrindinë tavo ir tavo rasës egzistavimo prasmë – vos gimus gàsdinti aplinkinius savo iðvaizda. Argi toká grybà dar galima kaip nors áþeisti? – ið ðirdies tyèiojosi Ardas. – Á dvikovà kvieti?.. Kaip manai, ar gali skruzdëlë á dvikovà iðkviesti leopardà? Atsakysiu pats, kad tau netektø átempti visø savo protiniø sugebëjimø – negali. O tu – tik skruzdëlë prieð mane, kurià bet kada galiu sutrypti. Taigi arba pulk, arba dink man ið akiø, nes jei man teks atsistoti, nurausiu tà mielà tavo rankytës ataugëlæ ir iðpersiu ja tavo þalsvà kailiukà. Tad rinkis...

Atrodë, kad þmogus tyèia stengiasi ásiutinti savo prieðininkà. Þinoma, þemietis su aloru bendravo, be garsinës kalbos, dar ir mintimis, todël tokios sàvokos kaip „grybas“, „skruzdë“ ar „leopardas“ kiekvieno klausytojo buvo verèiamos pagal patirtá ir paþástamus atitikmenis. Eduro planetoje buvo panaðiø gyvûnø, kuriems galima buvo pritaikyti skruzdës ir leopardo vardus. Atrodo, kad panaðiø sutvërimø buvo ir aloro planetoje. Þmogus pasiekë savo tikslà. Modifikuotas aloras ið þalsvo tapo tamsiai þalias, o tai buvo aiðkus jo didþiulio ásiûèio þenklas. Apeliacija á menkus protinius gabumus bei grasinimas nurauti simbiotà ðiam subjektui buvo didþiausi ámanomi áþeidimai, þemieèio sugalvoti tiesiog instinktyviai. Jie iðties nepasiþymëjo stulbinanèiu proto aiðkumu ir dël to jautë daliná nepilnavertiðkumà.

Aloras pasirinko puolimà. Tiesà sakant, man iki ðiol sunku patikëti, kad kaþkoks nusmurgæs aloras iðdráso pulti þmogø. Toks kvailas poelgis dar kartà patvirtino mano nuomonæ apie ðá padarà kaip „minties galiûnà“. Staiga á prieká ðovæs 58

simbiotas spjovë didelæ rûgðties porcijà á sëdinèio þmogaus veidà ir judëdamas toliau ketino perverti apakinto ir rûgðties apësto þemieèio smegenis. Planas buvo geras ir labai greitai bei tiksliai vykdomas. Tikëtina, jei aloro prieðininkas bûtø isas ar bent atsipalaidavæs atlantas, planas bûtø pavykæs. Taèiau ðá kartà su juo kovojo þmogus, kuris laukë ir provokavo puolimà. Rûgðties spjûvis nepasiekë Ardo, nulëkë á ðalá ir, niekam nekeldamas didesnio pavojaus, tekðtelëjo ant grindø. Paskui lekianti simbioto galva uþsiliepsnojo ir raitydamasi skausmuose puolë atgal. O þmogus iki to momento në pirðto nepajudino. Að dar kartà pajutau, koks pavojingas padaras sëdi ðalia manæs. Pasirodo, Ardas jau buvo ávaldæs daiktø uþdegimà vien valios jëga, o energijos pliûpsniui pasiøsti jam nereikëjo në rankos iðtiesti. Þinoma, reikia pagirti ir aloro reakcijà. Nepaisydamas persidavusio simbioto skausmo, jis, tik pamatæs suplanuoto smûgio nesëkmæ, ið karto siekë ant ðono kabëjusio nedidelio ðaunamojo ginklo. Taèiau ir ðis judesys nebuvo pakankamai staigus. Modifikuotas aloras tik spëjo ranka prisiliesti prie ginklo, kai ðalia jo atsidûræs þmogus deðiniuoju delnu smûgiavo á prieðininko krûtinæ, nublokðdamas vargðelá per deðimt metrø atgal. Aloras nepasikëlë, jo krûtinë virto tik kaulø, mësos ir vidaus organø miðiniu. Ugnis nuþudë ir simbiotà, kuris agonijoje dar kurá laikà raitësi ðalia ðeimininko lavono.

– Nedrásk! – ðûktelëjo þmogus, nukreipdamas rankà á demiurgà. – Nusibodo. Tau nepavyko ásiskverbti prieð dvikovà, nepavyko kovos metu, nepavyks ir dabar. Nebandyk, arba að smogsiu atgal. Patikëk, tave iðtiks tokia pat lemtis kaip ir tavo tarnà, kuriam ádiegei ryþtà uþpulti mane.

Demiurgas aiðkiai pasimetë. Jo bandymas buvo nesëkmingas, o þmogus, be to, visiems atskleidë jo veiksmø esmæ.

– Að jam nieko neáteigiau, – ganëtinai jaudindamasis atsakë demiurgas. – Bandþiau sulaikyti, bet jis neklausë. Alorai yra savarankiðka rasë ir að neatsakingas uþ atskiro jos atstovo pamiðimà. Jis atsisakë man paklusti ir puolë pats, uþ tai ir sumokëjo. Atleisk man, þmogau, jei pajutai mano agresijà. Visos 59

mano mintys buvo nukreiptos tik á aloro sulaikymà nuo daromos kvailystës. Atsipraðau tavæs ir ðeimininkø uþ nederamus mano palydovo veiksmus. Tikiuosi, tu nereikði man kaltinimø.

– Nereikðiu, – atsakë þmogus. – Tebûnie taip. Tik prisimink ateièiai – að niekam nenoriu atimti gyvybës ir tiesiog bjauriuosi þudymais. Kiekvieno màstanèiojo gyvastis man ðventa. Þmonës gali bûti iðtikimi màstanèiøjø sàjungininkai, o prireikus ir gynëjai, svarbiausia nereikia jø pulti ar provokuoti. Labiausiai noriu, kad tarp màstanèiøjø mano atþvilgiu nekiltø jokiø nesusipratimø ar nesutarimø.

Atrodë, kad þmogaus kova ir paskesni þodþiai paveikë visus màstanèiuosius. Regis, jie nebeþinojo, kà apie þmogø galvoti. Viena vertus, jis pasirodë kaip neáveikiamas kovotojas ir visiems mirtinai pavojingas padaras, kita vertus – asmuo, skelbiantis gyvybës ðventumo, taikos ir pagarbos màstantiesiems idëjas. Þodþiai atrodë nuoðirdûs. Atrodo, jie paveikë ir demiurgà, kuris stovëjo kiek susimàstæs, ir kitus màstanèiuosius, ir net rûmø sargybà su virðininku prieðakyje, atskubëjusius raminti jau pasibaigusio konflikto. Tik man, Iskinui, buvo vis tiek neramu. Ar galima tuo tikëti, ar nebus tai eilinë þmogaus klasta, o nuoðirdumas tiesiog suvaidintas? Nors gal ne, joks màstantysis negalëtø taip nuoðirdþiai ir átikinamai meluoti. Negi þmogus sugeba ir tai? Niekada taip negalvoèiau, jei ne jo kova su baltuoju valdovu antrojo isø klano vado rûmuose. Tada jis taip pat labai átikinamai melavo. Jei þmogus tikrai taip gali, kaip tada atskirti, kada jis sako tiesà? Kada ið tokio sutvërimo laukti smûgio á nugarà? Ðias nerimastingas Iskino mintis nutraukë sargyba, mandagiai pakvietusi þmogø uþeiti pas pirmojo klano vadà ir prisijungti prie vadø pasitarimo. Iskino papraðyta Ardà lydëti, taigi jis nuëjo kartu.

– Uþeik, þemieti, prisijunk prie klanø vadø tarybos. Mums rûpi tavo nuomonë, bet prieð tai papasakok, kas atsitiko laukimo salëje, – á Ardà kreipësi pirmojo klano vadas.

60

– Nieko ypatingo, gerbiamasis vade. Kaþkoks iðprotëjæs aloras nusprendë mane uþpulti, manau, paveiktas ðalia buvusio demiurgo.

– Demiurgai vël paniekino mûsø svetingumà. – nusivylusiu balsu pastebëjo vienas ið dalyvaujanèiø vadø. – Þemieti, tu iðkelsi kaltinimus geltonajam?

– Ne, – tvirtai pareiðkë Ardas. – Palikim tai jo sàþinei. Jam vis tiek nepavyko. Sakykim, kad viskà sumanë aloras ir dël tokio savo kvailumo þuvo.

– Þaviuosi tavo atlaidumu, þmogau, – kiek nustebo pirmojo isø klano vadas. – Mes vis tiek nepriimsime geltonojo rato demiurgø delegacijos ir iðsiøsime juos namo. Tegu supranta, kad mes viskà þinom. Be to, pasakyk man, þemieti, kà, tavo nuomone, mes turëtume daryti su baltuoju valdovu ir jo atlantais. Mes turime du pasirinkimus: patys teisti juos ir nubausti, kas gali iðprovokuoti didelá kariná mûsø tautos konfliktà su Màstanèiøjø sàjunga, arba perduoti juos visuotiniam màstanèiøjø teismui. Neslëpsiu, mes patiriame labai stiprø kitø rasiø spaudimà perduoti Baltojo rato demiurgø valdovà visuotiniam màstanèiøjø teismui. Po visiems èia susirinkusiems þinomo demiurgø iðsiðokimo antrojo klano vadas tau paþadëjo saugumà ir paskelbë tave sveèiu. Jo þodis – neginèijamas, taèiau Màstanèiøjø sàjungos teisme gali bûti nagrinëjamas ir þmoniø pavojingumo klausimas, kuriam iðkilus negalësime garantuoti tavo asmeninio saugumo. Todël galutinis þodis priklauso tau. Kà tu mums patarsi, tà mes ir nuspræsime.

– Supratau, pirmojo klano valdove. Kada ávyks màstanèiøjø teismas? – vis dar negalëdamas apsispræsti paklausë Ardas. Þemietis ávertino visà rizikà, kuri iðkiltø jam atsisakius isø pasiûlytø saugumo garantijø, tada apmàstë galimà naudà, sàlygotà tokio, isø poþiûriu, kilnaus poelgio.

– Skaièiuojant tavo laiko matais, po devyniø mënesiø. Iki to laiko màstantieji turi skirti savo atstovus á teismà, o tie turi susipaþinti su byla.

61

– Að galëèiau atsisakyti saugumo, bet man vis tiek reikia jûsø pagalbos, – galutinai nusprendæs tarë þmogus.

– Gausi viskà, ko tik tau reikia. Sakyk, Þemës planetos gyventojau.

– Norëèiau papraðyti antrojo klano vado gabalëlio þemës netoli sostinës, kur man galëtø pastatyti namà ir kuriame að galëèiau toliau lavintis, paþinti aplinkà bei rengtis teismui. Norëèiau, kad þemës sklypo perleidimo terminas bûtø ne trumpesnis kaip 100 metø ir kad tai bûtø privati valda, á kurià nebûtø áleidþiami kitø planetø gyventojai.

– Keistas tavo praðymas, bet jei antrojo klano vadas sutinka, mes neprieðtaraujame, – gûþtelëjæs peèiais, tarë pirmojo klano vadas.

– Sutinku, nors man tai ne maþiau keista. Kokio dydþio þemës tau reikia, þmogau? – atsiliepë Eduro planetos ðeimininkas.

– Nedaug, kad uþtektø keliems isø namams pastatyti ir dar liktø laisvas plotas kiemui, – Ardas dëstë savo pageidavimus kuo ramesniu balsu, nors pats viduje tiesiog virë nuo emocijø pertekliaus. „Kad tik jie nieko neátartø ir nesuabejotø mano ketinimais, – kartojo mintyse þmogus. – Bus labai nemalonu, jei pradës iðsamiau klausinëti apie mano ketinimus dël sklypo.“ – Tik tiek? Sàlygos man tinka. Iðsirinksi sklypà, kur norësi, – atsakë antrojo klano vadas, linkteldamas savo kolegai ið pirmojo klano.

– Dar ko nors norëtum, þemieti? – nuskambëjo dar vienas klausimas ið susirinkusiø isø pusës.

– Man reikës jûsø palaikymo per teismà. Planuoju Màstanèiøjø sàjungos teismo praðyti iðleisti vienà þmogø ið Ligijos tol, kol man neateis laikas gráþti á Þemæ. Jis bus mano mokytojas, visada gyvens ðalia manæs ir, prisiekiu, gráð á Ligijà, kai tik að iðvyksiu á Þemæ, – iðdëstë dar vienà savo norà Ardas.

– Suprantame tavo norà turëti gentainá. Ðiuo klausimu mums reikia pasitarti. Jei ávykdysime iðdëstytus praðymus, koks bus tavo patarimas, apie kurá mes anksèiau klausëme?

62

– Að nenorëèiau, kad dël manæs kentëtø isai, todël nedvejodamas patariu sutikti su visuotiniu màstanèiøjø teismu. Praðau suprasti, kad pateiktø praðymø ávykdymas man reikalingas tik tam, kad uþsitikrinèiau saugumà nuo tolesniø demiurgø pasikësinimø. Þinoma, jei jums jie pasirodys per daug áþûlûs, að pasistengsiu pasirûpinti savo saugumu savarankiðkai ir primygtinai nereikalausiu jø vykdyti. Mano patarimas nuo to nesikeis. Svarbiausia, kad nenukentëtø mano svetingi ðeimininkai isai, – iðkilmingai ir netgi su patosu balse iðdëstë Ardas. Þmogus suprato, kad isams ir daugumai kitø màstanèiøjø rasiø didþiulá áspûdá daro garsûs pareiðkimai, patikinimai ar priesaikos, kuriø sulauþymas jiems buvo neásivaizduojamas dalykas. „Naivuoliai, net neásivaizduoja, kad visi ðie þodþiai yra tik psichologinis spaudimas jiems“, – màstë þemietis, stebëdamas paðnekovø reakcijà. Þmogaus pareiðkimas padarë didþiulá áspûdá. Tiesiog fiziðkai buvo juntama draugiðkumo ir pagarbos atmosfera, kurià Ardo atþvilgiu spinduliavo isai bei klanø vadai. Valdantieji vieningai nusprendë padëti ir viskuo remti savo sveèià. Þmogui buvo paþadëta, kad kiekvienas jo praðymas bus iðpildytas nedelsiant ir isai neleis jo perduoti demiurgams ar kitaip jam pakenkti. Net Iskinas buvo suþavëtas ir ilgam giliai nukiðo visas mintis apie þmogaus klastà. Toká þestà, kiekvieno iso nuomone, galëjo padaryti tik garbingas, dràsus, galintis pasiaukoti uþ kitus karys. Kiekvienas klano vadas norëjo asmeniðkai padëkoti Ardui ir paþadëti jam savo klano visokeriopà paramà. Tik po poros valandø Ardas, lydimas Iskino, iðëjo ið klanø vadø pasitarimo. Pastarieji, iðëjus þmogui, priëmë màstanèiøjø rasiø atstovus, perdavë jiems Ardo sutikimà dalyvauti visuotiniame Màstanèiøjø sàjungos teisme ir paskelbë savo sprendimà perduoti Baltojo demiurgø rato valdovà ir já lydëjusius atlantus visuotiniam teismui. Klanø vadai ypaè pabrëþë savo pasiryþimà ginti þmogø ir neatiduoti jo demiurgams.

Màstanèiøjø rasiø pasiuntiniams buvo leista aiðkiai suprasti, 63

kad isai gins þmogø net tuo atveju, jei tai grës jiems karu su visomis sàjungoje dalyvaujanèiomis rasëmis. Màstantieji neprieðtaravo nei isø þodþiams, nei audiencijos nesuteikimui geltonajam demiurgui. Visi prisiminë þmogaus veiksmus ir þodþius, iðtartus laukimo salëje, todël dauguma pasiuntiniø jau iki isø sprendimo buvo pasiryþæ perduoti savo vadams visus gerus áspûdþius, kuriuos sukëlë þemietis. Planetos ðeimininkø sprendimas atiduoti baltàjá demiurgø valdovà teismui buvo sutiktas su visuotiniu palengvëjimu ir dþiaugsmu.

Ið didþiojo kario Iskino atsiminimø Að lydëjau þmogø ið vadø pasitarimo. Ardas kaþkodël buvo neramus. Jis, atrodë, stengësi kaþkà prisiminti ir vis neástengë.

– Iskinai, pasukam truputá á ðonà, – staiga papraðë þmogus – Pameni, prie ðiaurinio áëjimo á rûmus, kur prieð susirinkimà þavëjomës pirmojo klano vado sodais, stovëjo pora sargybiniø. Norëèiau su jais pabendrauti.

Sutikau. Klano vadas paskyrë mane þmogaus palydovu ir sargu, be to, að ir pats norëjau su juo ilgiau pabendrauti ir geriau susipaþinti. Todël nedelsdami patraukëme prie ðiaurinio rûmø áëjimo. Maniau, kad Ardas vël norës pasigroþëti sodais. Pirmojo klano vado sodai buvo neáprasti. Net Eduro planetoje tokiø neturëjome. Ávairiø rûðiø medþiai ir kiti augalai augo greta vienas kito trim lygiais, kuriuos jungë lëtai judantys laiptai. Tarp medþiø, lianø bei krûmø ðmirinëjo ávairûs, ið skirtingø planetø atveþti reti gyvûnai. Su þmogumi kelias valandas praleidome vaikðèiodami ir stebëdami spalvø kitimà ir gyvûnø gyvenimà. Regis, Ardui sodai labai patiko. Tik prie rûmø sargybos, kuri saugojo ðiauriná áëjimà, þmogus kiek sutriko.

Kelias iki ðiaurinio áëjimo nebuvo tolimas. Prie didþiuliø stilizuotø durø rûmø iðorëje stovëjo ta pati sargø pora, kuri 64

taip patraukë Ardo dëmesá. Þmogus patraukë tiesiai prie ásitempusios sargybos. Atsistojæs per porà metrø nuo isø kariø, þemietis atidþiai nuþvelgë abu sargybinius. Keista buvo scena. Þmogus nekalbëjo, tik stovëjo ir atidþiai þiûrëjo á stovinèius karius, o tie jautësi nesmagiai dël tokio Ardo dëmesio.

– Kas tu toks? – staiga iðtarë Ardas, kreipdamasis á deðinëje stovëjusá sargybiná.

– Að – Riras, isø karys, pirmojo klano vado rûmø sargybinis, – negarsiai atsakë paklaustasis.

– Tu ne sargybinis, tu apskritai ne isas. Taigi kas tu? Atsakysi pats, ar man teks tai suþinoti jëga. Matau, minèiø blokà turi neblogà, bet að já galiu pralauþti, ir tu tai þinai. Tai gal geriau pats pradëk kalbëti. Ðito ið þmogaus nesitikëjau. Ardas apkaltino vienà kará, kuris ir atrodë, ir elgësi taip, kaip turi atrodyti bei elgtis vidutinis isø karys, tuo, kad jis apsimetëlis. Bûèiau nepaþinojæs Ardo, sakyèiau, kad jam protas pasimaiðë. Bet þmogus dar nebuvo be reikalo kà nors apkaltinæs, todël að tik stovëjau ir tylëjau.

– Uþstok mane nuo þmogaus, – kreipësi á mane sargybinis. – Jis elgiasi lyg iðprotëjæs. Negi nematai, kad að isas.

– Þmogus mato tai, ko að nematau. Neuþstosiu tavæs, nes Ardas gali bûti teisus, – pasakiau bandydamas áþvelgti tai, kas þemieèiui sukëlë átarimà.

Nusprendþiau nesikiðti. Jei ðis karys isas, o Ardas já paþemins, atsakys klano vadui ir pakenks savo santykiams su mûsø rase. Jei ðis karys apsimetëlis, tada bûtina suþinoti, kas jis yra ið tikrøjø.

– Að tavæs praðau paskutiná kartà, – tarë þemietis.

Sargybinis nenatûraliai keitë spalvà, jis darësi gelsvas. Atrodo, þmogaus pastangos pralauþti minèiø blokà nebuvo bergþdþios. Dar niekada nebuvau matæs, kad sveikai atrodantis mano tautietis staiga pradëtø geltonuoti ir keisti formà. Padaras (dabar ir að supratau, kad tai ne isø karys) kilstelëjo ginklà ir bandë ðauti á þmogø. Ardas vël buvo greitesnis – jis lau65

kë ðio bandymo pulti, todël be vargo iðmuðë ginklà ið apsimetëlio letenø. Þmogus bandë prieðininkà paralyþiuoti ir sulaikyti gyvà, taèiau jam nesisekë. Padaras keitë savo struktûrà – tapo beforme, besikeièianèia mase ir bandë sprukti. Ardas mintimis iðkëlë „buvusá“ isø sargybiná á orà ir laikë per metrà nuo þemës. Padaras siektelëjo þemës, bet þmogus kilstelëjo já dar aukðèiau. Tada Ardo prieðininkas suprato savo padëties beviltiðkumà ir nustojo judëti.

– Velnias! – ðûktelëjo þmogus. – Jis nusibaigë.

– Tu já nuþudei? – paklausiau Ardo.

– Ne, Iskinai, jis tiesiog pats sau ásakë mirti. Ðitas netikras isas suprato, kad mes já sugavome ir nenorëjo pasiduoti.

Að negalëjau jo sulaikyti. Net negalëjau jo paralyþiuoti! Niekaip negalëjau rasti jo kûne nerviniø mazgø, nes jame viskas taip greitai keitësi! Kas jis toks, Iskinai?

– Neþinau, Ardai. Pirmà kartà matau. Kaip tu supratai, kad jis apsimetëlis?

– Pajutau kitokias mintis nei tos, kurios isø galvose. Jûsø mintys aiðkios ir skaidrios, tuo tarpu ðitos buvo kaþkokios nesuprantamos ir miglotos. Kai mes pirmà kartà pro já praëjome, dar neþinojau, kuris ið sargybiniø skleidþia tokias mintis.

Tada nebuvo laiko aiðkintis. Gerai, kad dar radome já poste.

– Dabar taip pat pajutai tas mintis?

– Ne, dabar buvo sudëtingiau, – pasakojo Ardas. – Jis kaþkà átarë, kai pamatë mus ateinanèius, todël stengësi visiðkai nieko negalvoti. Màstyti kaip isas padaras nemokëjo, bet visiðkai negalvoti jam sekësi tiesiog puikiai. Man padëjo kitas sargybinis, kuris iðsigando ir karðtligiðkai bandë prisiminti, kà padarë ne taip. Padaras tiesiog meistriðkai imitavo sargybinio elgesá, bet nuo jo sklido tuðtuma. Pabandæs prasibrauti á jo mintis, pajutau stiprø blokà.

– Matyt, nepakankamai stiprø, kad tave sulaikytø.

– Gal ir pakankamai, jei padaras bûtø iðlikæs ðaltas. Að já spaudþiau grasindamas, ir ðis pradëjo nesàmoningai pasiduo66

ti. Kai tik pralauþiau blokà, jis puolë keistis ir prieðintis. Að taip ir nespëjau suprasti jo minèiø.

– Að praneðiu apie tai vadams ir palauksiu ekspertø grupës.

– Gerai, Iskinai, einu á savo apartamentus. Praneðk, jei kà iðsiaiðkinsite apie ðá padarà. Neramina jis mane tokiais savo gebëjimais, – papraðë Ardas.

Isai ne juokais sujudo. Padaro beformiai likuèiai buvo pateikti visø màstanèiøjø rasiø ekspertams, tarp jø ir demiurgams, kurie garsëjo kaip neprilygstami genetikos specialistai.

Nei mentalinis skenavimas, nei genetiniai tyrimai nedavë jokiø rezultatø. Në vienas ið ekspertø iki tol nebuvo sutikæs nieko panaðaus. Iskinas, antrasis sargybinis ir þmogus po tris kartus papasakojo ávyká prie ðiaurinio áëjimo. Buvo apklausti visi, nors kiek bendravæ su neþinomu padaru. Màstantieji nieko neiðsiaiðkino. Nebuvo pateiktas joks ádomesnis ar vertesnis dëmesio pasiûlymas, kaip tokius padarus atpaþinti. Kariðkiai ir vadovai karðtligiðkai svarstë, kiek tokiø apsimetëliø gali bûti tarp sàjungai priklausanèiø rasiø. Þmogus taip pat susidomëjo ðia problema ir bandë iðsiaiðkinti ðio sutvërimo savybes.

Po poros dienø antrojo klano vadas su palyda gráþo á Eduro planetà. Ardas skrido kartu. Atgalinë kelionë kosmine erdve nedarë didelio áspûdþio. Viskà þmogus jau buvo matæs vykdamas á pirmojo klano valdas, todël gráþdamas Ardas daugiausia laiko praleido su Iskinu, aptarinëdamas praëjusius ávykius ir jø svarbà isø ateièiai. Iskinas nurimo, jo átarinëjimai þmogaus atþvilgiu sumenko. Senasis karys labiau atsipalaidavo ir su þemieèiu bendravo kur kas nuoðirdþiau, nesistengdamas iðgauti kuo daugiau informacijos.

67

III Sàjungos

Eduro planeta. 2015 metø liepos 15 diena – Sveikas, þmogau. Matau, kad visiðkai ávaldei keliavimà ir bendravimà nefiziniame lygmenyje, – kreipësi sidargø atstovë á Ardà.

– Laukiau, kada pasirodysi. Nenorëjau vykti uþ planetos ribø. Jauèiu, kad demiurgai stebi Edurà. Anksti jiems dar þinoti mano galimybes, – atsakë þemietis. Kita vertus, jis neuþsiminë apie tai, kad ir sidargams neverta þinoti visø þmogaus sugebëjimø. Ardas ne tik dþiaugësi kiekvienà dienà atsirandanèiais naujais gabumais, bet ir siekë juos maksimaliai iðtobulinti. Praëjo tie laikai, kai þmogus niekaip negalëjo atsiskirti nuo savo fizinio kûno. Dabar, norint sukelti kûnui transo bûsenà ir pereiti á nefiziná lygmená, pakako maþø valios pastangø. Taip pat tik menkas sàmonës nukreipimas uþdegdavo ar gesindavo ugná, pakeldavo á orà daiktus ar patá Ardà. Þmogus geriau nei bet kuris atlantas valdë kûno ir aplinkos energetikà, o mentalinëje srityje nenusileido demiurgø meistrui.

– Norëjome tau praneðti, þemieti, kad sidargai sutinka tapti tavo ir visø þmoniø sàjungininkais bei padëti jums iðsivaduoti. Mes kalbësime màstanèiøjø teisme ir padësime tau ávykdyti tavo misijà. Atsakinga ðioje srityje paskirta að, todël man gali perduoti bet kokius pageidavimus sidargams. Visø pirma norëtume, kad dar kartà patvirtintumei, jog þmonës padës mums susigràþinti gimtàjà galaktikà.

– Kà gi, iðkilmingai pareiðkiu, kad að, atstovaudamas þmonëms, paþadu visais ámanomais, þmonëms prieinamais ir ga68

limais bûdais padëti sidargams kovoti uþ jø gimtosios galaktikos susigràþinimà. Ar tinka toks paþadas? – dar kartà iðkilmingai pareiðkë Ardas, stebëdamasis, kodël visi ðie, su juo bendravæ padarai, taip vertina pasisakymø formà.

– Taip. Mes labai patenkinti.

– Su kuo teks kovoti?

– Su vienu ið mûsø prieðø jau susitikai pirmojo isø klano planetoje, – paaiðkino sidargë, kartu suþadindama Ardo smalsumà.

– Kaip tik apie tà padarà jûsø ir norëjau paklausti. Kas jis toks? Kiek supratau, jau buvote já ar jo gentainius sutikæ anksèiau? – ið karto paklausë þmogus.

– Taip. Tai mûsø prieðø atstovas. Jie vadinami dvarvais, taèiau taip pavadinti tik siekiant atskirti individus ir paèià rasæ.

Ið esmës tai yra beformiai protoplazmos gniutulai, galintys ágauti bet kurià formà ar iðvaizdà. Visi dvarai, kol jie gyvi, turi tik du pastovius organus – màstymo ir kraujotakos centrus, taèiau ir tø organø formà ðie padarai gali keisti. Tikëtina, kad dvarvai ir sidargai turi bendrø sàlyèio taðkø, kadangi bûtent ðie du pastovûs jø organizmo centrai identiðki atitinkamiems mûsø centrams. Taèiau tai tik prielaida, kuri nebuvo árodyta.

Dvarvai gali ágauti tik tos bûtybës ar objekto iðvaizdà, su kuriuo jie buvo tiesiogiai susijæ – ilgai bendravo, tyrinëjo ar stebëjo ir apie kurá surinko visà informacijà. Toks paruoðiamasis darbas trunka ilgai, todël galime spræsti, kad dvarvai darbuojasi isø planetoje ne maþiau kaip 2 ar 3 metus.

– Kaip jie darbuojasi, jei iki tol negalëjo ágauti isø iðvaizdos? – nustebo Ardas.

– Apsimetæ medþiais ar primityvesniais gyvûnais. Demaskuoti dvarvus galima tik dviem metodais – atpaþinus jø mintis ar minèiø, bûdingø mëgdþiojamam objektui, nebuvimà arba perðvietus apsimetëliø kûnà, nustatant bûtent tø dviejø pastoviø organø buvimo faktà. Mûsø ilgameèio karo metu dvarvai apsimesdavo tik pavieniais patinais, kadangi negalëdavo bûti vieningos sàmonës sudëtine dalimi, todël, prisijun69

gæ prie spieèiaus, bûdavo lengvai iðaiðkinami, – aiðkino þmogui sidargø patelë.

– Ar daug tø dvarvø?

– Kelis kartus daugiau nei sidargø. Jie – nesenstantys organizmai, þûsta tik dël iðorinio fizinio poveikio. Pakliuvæ á nelaisvæ, gali lengvai patys save numarinti.

– Ðità faktà að jau pastebëjau. Kaip jie dauginasi? – toliau domëjosi Ardas.

– Dalijasi. Vienà kartà per gyvenimà nekintantys organai suskyla ir dvarvas gali padalyti savo biomasæ.

– Taigi mëgdþiodami jie yra ribojami savo masës, – susimàstë þmogus.

– Taip, labai teisingai atkreipei dëmesá. Jie apriboti savo masës. Dvarvai gali savo kûnà iðtempti ar suspausti, bet kartu keièia ir kûno tanká. Jie negali prisidëti ar atsiimti në vienos kûno dalelës.

– O be dvarvø jûsø galaktikoje nëra dar pavojingesniø sutvërimø, su kuriais tektø susikauti?

– Ne. Mes gyvenome paèiame galaktikos pakraðtyje. Visà erdvæ aplink mûsø valdomas þvaigþdþiø sistemas buvo uþëmæ dvarvai. Todël manome, kad þmonëms mûsø galaktikoje teks kovoti tik su ðiais padarais. Ar norëtum dar kà apie juos suþinoti? – pasidomëjo sidargë.

– Norëèiau, kad absoliuèiai visà informacijà perduotumëte á mano informacinës sistemos dalá Eduro planetoje. Galësite tai padaryti? – pasiteiravo Ardas.

– Taip, nesunkiai. Isø informacinë sistema visiðkai neapsaugota. Tiksliau, tai Eduro planetos ðeimininkams atrodo, kad jø informacinë sistema labai saugi, – ðyptelëjo sidargø patelë. – Dar ko nors norëtum?

– Taip. Man reikia gyvenimui tinkamos planetos. Jûsø valdomame ðios galaktikos sektoriuje. Geriausia bûtø, jei joje klestëtø prieðiðki biologiniai organizmai.

– Kam tau visa planeta? – nuoðirdþiai nustebo sidargë, aiðkiai nelaukusi panaðaus pageidavimo.

70

– Visos nereikia. Reikia vietos bazei ákurti, – kantriai aiðkino Ardas. – Þmonës paþadinimui ið Þemës bus transportuojami á vienà ið Màstanèiøjø sàjungos planetø, kurioje að jau radau tinkamà vietà. Ten jie iðeis visà prabudimo, psichologinio paruoðimo ir dalinio apmokymo kursà. Jûsø perleistoje planetoje jie bus galutinai apmokomi ir èia, toliau nuo demiurgø akiø, ákursime pagrindinæ prabudusiø þmoniø bazæ. Ið tos vietos bus vykdomos visos jûsø galaktikos vadavimo operacijos.

– Turime mes panaðià planetà. Tik ten pavojinga. Joje bando iðsilaikyti nedidelis, maþdaug dviejø ðimtø tûkstanèiø individø spieèius. Jiems labai sunkiai sekasi. Bet kuriuo atveju vietos planetoje pakankamai. Tik kaip ten transportuosite þmones?

– Manau, galite man mentaliniu bûdu perduoti visà tos planetos panoramà. Að iðsirinksiu konkreèià vietà ir jà paþymësiu tolimojo ðuolio vartams. Per juos þmonës pateks ið pradinës bazës á pagrindinæ, – paaiðkino þemietis.

– Tuomet tau teks susijungti su bendràja sidargø sàmone ir bendrauti su toje planetoje, kurià mes vadiname Skruzdþiø planeta, gyvenanèio spieèiaus valdanèia patele. Ar pajëgsi? Tai pavojinga – tavo esybë gali iðtirpti tau svetimoje sàmonëje. Jei taip atsitiks, pasijusi esàs vienas ið sidargø ir nelaikysi savæs þmogumi, – perspëjo Ardà paðnekovë.

– Matyt, sugebësiu. Tai darysiu ne dabar, o kai bûsiu pasiruoðæs. Susiliejimas ávyks per tave?

– Taip.

– Kuo pavojinga ta jûsø Skruzdþiø planeta? – nukreipë kalbà þmogus.

– Planetoje egzistuoja kaþkoks sunkiai aprëpiamas prieðiðkas sidargams Protas, kuris valdo didþiules, uþ tave, þmogau, dvigubai didesnes ir labai arðias bei gyvybingas skruzdes. Ðtai jos ir puola ten esantá spieèiø visais bûdais. Viena tokia skruzdë be vargo perkanda pusiau net stipriausià sidargà, – pradëjo aiðkinti Ardo paðnekovë.

71

– Kaip tada atsilaikote?

– Ið màstanèiøjø pasiskolinome energetinio barjero technologijas, patobulinome spàstø sistemà, sienas padengëme danga, neleidþianèia skruzdëms uþkopti. Be to, turime galybæ dideliø ir maþø ðaunamøjø ginklø, sprogmenø ir, svarbiausia, spieèiaus nariø atsidavimà ir pasiaukojimà. Tik tas Protas labai iðradingas. Jis neleidþia skruzdëms naudotis jokiomis technologijomis, bet taip sumaniai joms vadovauja, kad pastarosios ir be ypatingø árengimø daþnai sugeba gerokai pakenkti spieèiaus nariams. Jei puolimas nesiliaus, spieèius bus sunaikintas per artimiausià deðimtmetá.

– Kodël jiems nepadedate? – kiek nustebo Ardas, galvodamas apie tai, kad þmonës niekuomet neleistø egzistuoti kaþkokiam Protui planetoje, kurioje jie patys ásikûrë.

– Bandëme siøsti pastiprinimà, bet kuo daugiau kariø ar technikos nusiunèiame, tuo iðradingesnis prieðas. Kelios vyriausiosios mano, kad planetos Protas tiesiog þaidþia su sidargø spieèiumi, ir jei mes bandysime kariauti rimtai, jis mums atsakys tuo paèiu.

– Negalvojote apie planetos naikinimà? – pasidalijo pragmatiðkomis mintimis þmogus.

– Gaila tai daryti, – sidargë bandë paaiðkinti þemieèiui visà situacijà. – Ji dar gali praversti. Pavyzdþiui, kaip treniruoèiø aikðtelë. Skruzdþiø planetoje esantys spieèiaus kariai stipriausi ir geriausi tarp visø sidargø. Manau, bet kuris ið jø galëtø susiremti su atlantu ir já nugalëti. Gal net tau galëtø pasiprieðinti?

– Paþiûrësime. Manau, susitvarkysime su tais vabaliukais, – ðyptelëjo þmogus. – Tinka man ði planeta. Be to, turiu dar vienà praðymà. Teismo metu, jei kas klaus jûsø nuomonës, praðau palaikyti mano praðymà iðleisti ið Ligijos vienà þmogø. Jis, kol ateis laikas veikti, bus mano mokytojas.

– Kada tas laikas ateis? – aiðkiai nekantraudama paklausë jaunoji sidargø patelë.

72

– Manau, po poros metø jau bus aiðkûs mano veiksmø rezultatai. Tuo metu bus paþadinta beveik 1000 þmoniø. Vëliau viskas vyks lavinos principu.

– Kiek tau reikës þmoniø, kad pradëtum kovà su dvarvais?

– Manau, dvideðimt trisdeðimt tûkstanèiø. Tik perspëju – kova su dvarvais prasidës tik þmonëms ásitvirtinus ðioje galaktikoje. Tai gali uþtrukti ir deðimt ar dvideðimt metø, – prognozavo Ardas.

– Supratome. Mes lauksime ir tau padësim. Sëkmës... Þmogus gráþo á savo kûnà. „Kà gi, su sidargais viskas bus gerai. Dabar reikia susitarti su ligijieèiu ir toliau intensyviai mokytis, – galvojo Ardas. – Atrodo, planas sëkmingai juda á prieká. Na, þiûrësim vëliau. Dabar kiek pamiegosiu. Pavargau per tas nefizines keliones“. Þinoma, Ardas galëjo nemiegoti iðtisus mënesius, energijos pasisemdamas ið aplinkos, bet jis buvo ápratæs kas parà kiek pasnausti ir, be to, ðis áprotis þmogui labai patiko.

Raudonojo demiurgø rato valdos.

2015 metø liepos 19 diena – Sveikas Baltojo rato valdove, malonu tave vël matyti.

Kaip su tavimi elgësi isai?

– Aèiû tau uþ rûpestá ir pastangas mano labui, Raudonojo rato valdove, – atsiliepë Baltojo rato valdovas. – Jie elgësi normaliai, ypaè po to, kai þmogus sutiko mane perduoti Màstanèiøjø sàjungos teismui. Vakar mane ir atlantus paleido ið Eduro. Gal Jûs þinote, kaip jie ásikûrë? Tavo atlantai – geri kariai. Jei ne þmogus su savo apgavystëmis, tikrai bûtume laimëjæ.

– Geri, bet nepakankamai. Ásikûrë jie normaliai. Iðgarsëjo, tapo populiarûs tarp gentainiø. Jauèiasi labai dëkingi tau uþ paramà ir globà, – kiek nepatenkintas savo pavaldiniais atsakë Raudonojo rato valdovas. – Kiekvienà kartà ásitikinu, kad 73

sukurdami þmones padarëme didelæ klaidà. Su þemieèiu turime problemø ir, atrodo, nemaþø. Manau, mums teisme nepavyks laimëti.

– Pasakok daugiau, raudonasis valdove. Að nuo visko buvau ganëtinai atitrûkæs. Kà ten geltonieji pridirbo, kad isai taip suþavëti þmogumi?

– Pabandë vidutinio lygio meistriukas su savo modifikuotais kareivëliais þmogø iðbandyti, – prunkðtelëjo raudonasis valdovas. – Kiek þinau, modifikuotam alorui liepë pulti þmogø, o pats nusprendë þemietá, kol tas kovos, uþvaldyti mentaliðkai. Ið to iðëjo didelis ðnipðtas. Þmogus ne tik viskà perprato, bet taip apsuko, kad dabar mes atrodome labai blogi, o jis – taikumo ásikûnijimas. Tà geltonàjá meistriukà jø rato valdovas iðsiuntë á paèià giliausià savo valdø skylæ, kad turëtø laiko pamàstyti apie savo nereikalingà iniciatyvà.

– Þmogus gudrus ir klastingas, – pritarë jo pasipiktinimui Baltojo rato demiurgø valdovas. – Girdëjai, kaip jis kovoje mane apgavo? Tikrai patikëjau, kad nori pasiduoti, toks nuoðirdus buvo. Neiðsiaiðkinote, kas man trukdë Eduro planetoje?

– Sidargai, – atsiliepë paðnekovas. – Tas faktas mane labai sutrikdë. Sidargai, pasirodo, kur kas stipresni, nei mes galvojome. Tik dabar pastebëjome jø mentaliná aktyvumà. Dar vienas dalykas: sidargai, atrodo, su þmogumi bendrauja ganëtinai aktyviai. Kiek mums pavyko suprasti pasiklausius jø pokalbio, tie padarai su þmonëmis sudarë sàjungà. Jie pasiûlë taikà màstantiesiems ir papraðë leidimo dalyvauti teisme bei jame pasisakyti.

– Þmogus gali bendrauti nefiziniame lygmenyje? – sunerimo baltøjø vadas.

– Labai lengvai. Èia jo galimybës pranoksta net mûsø. Tai dar ne viskas. Ásimaiðë dar dvi jëgos. Vienà nustatëme. Tai – ligijieèiai. Jie, pasirodo, nefiziniame lygmenyje dar stipresni uþ sidargus. Susekëme juos visai atsitiktinai, – toliau pasakojo Raudonojo rato valdovas.

– Mums reikia bandyti paveikti màstanèiuosius...

74

– Nepavyks, baltasis valdove. Sidargai, o, atrodo, ir ligijieèiai mus labai sëkmingai blokuoja. Kaþkokià átakà iðlaikome tik savo kontroliuojamoje erdvëje. Be to, turime veikti labai atsargiai, nes jei màstantieji susivoks ir vël prisimins mûsø „didájá“ tikslà, gali nepakakti visos mûsø átakos Màstanèiøjø sàjungos rasëms. Teks kovoti su visa sàjunga, tokiam dideliam karui mes nepasiruoðæ.

– Kaip jie gali mus blokuoti?! – nustebæs ðûktelëjo Baltojo rato valdovas. – Tam turi susirinkti visos stipriausios sidargø patelës ir nukreipti visà bendràjà sàmonæ tik á ðá tikslà.

– Atrodo, taip ir yra. Be to, ligijieèiø dalyvavimas labai sustiprina sidargø pozicijas. Kiek supratome, sidargai iðsiaiðkino ligijieèiø sugebëjimus, bet, tarpininkaujant þemieèiui, sutiko veikti bendrai. Atrodo, sidargø, ligijieèiø ir þmogaus tikslai sutampa, – dalijosi savo nuogàstavimais Raudonojo rato valdovas.

– Koks tikslas, nesupratote? – toliau intensyviai domëjosi baltasis valdovas.

– Bandëme, – tæsë raudonøjø vadas. – Mëlynojo rato nariai susijungë, stengdamiesi iðsiaiðkinti padëtá. Kaip þinai, ið visø mûsø mentaliðkai jie yra stipriausi. Nepavyko. Iðgautos tik minèiø ir pokalbiø nuotrupos, fragmentai. Manau, kad þmogus nusprendë paþadinti þemieèius ir paþadëjo bûti sidargø sàjungininkas. Ligijieèiai prisijungë prie sudaryto susitarimo. Sidargai ruoðiasi kovai, todël jiems reikia þmoniø paramos.

– Su kuo jie kovos? – nustebo baltasis. – Kas gali bûti toks galingas, kad sidargams taip prireikë þmoniø. Jie, kiek supratau ið tavo kalbos, nusprendë net taikytis su Màstanèiøjø sàjunga. Jei norëtø kovoti tik su mumis ar sàjungai priklausanèiomis rasëmis, tokios nekontroliuojamos jëgos kaip þmonës á sàjungininkus nesikviestø. Sidargø jau dabar yra uþtektinai, kad pradëtø galimai sëkmingà karà prieð visus màstanèiuosius, – stebëjosi Baltojo rato valdovas.

75

– Tu teisus, – pritarë paðnekovui Raudonojo rato valdovas, – taèiau neseniai suþinojome dar vienà labai intriguojantá faktà. Pirmojo isø klano planetoje þmogus iðaiðkino ir bandë suèiupti netikrà isà. Tas iðvengë suèiupimo tik save numarindamas. Þmogus nepajëgë jo sulaikyti.

– Netikrà isà?! – dar labiau nustebo baltøjø vadas.

– Egzistuoja kaþkoks padaras, sudarytas vien ið protoplazmos, gebantis kopijuoti bet kokio objekto iðvaizdà ir elgsenà.

Atrodo, jis gali kopijuoti tiek gyvus sutvërimus, tiek negyvus daiktus. Já iðaiðkino þmogus, pastebëjæs mintis, nebûdingas isams, bei ðiø gyviø màstymo keistumà. Jei já atpaþino þemietis, vadinasi, galime ir mes. Taèiau negi skenuosi visus màstanèiuosius. Tø padarø gali bûti begalës. Kiekvienas medis gali pasirodyti besàs uþsimaskavæs ateivis. Gali pasirodyti, kad jie sugeba kopijuoti ne tik iðvaizdà, bet ir sugebëjimus. Tokie uþpuolikai atsilaikytø net prieð þmones, – iðdëstë naujienas raudonasis valdovas.

– Ar manai, kad sidargai jau buvo su jais susitikæ, todël dabar buria sàjungininkus prieð ðiuos ateivius? – tæsë paðnekovo mintá Baltojo rato demiurgas.

– Gali bûti. Bet þmogaus planai, manau, kiek didesni. Atrodo, á juos áeina ir konfliktas su demiurgais, – atsakë susimàstæs Raudonojo rato valdovas.

– Tai þemietis nusprendë iðsiaiðkinti su mumis, paskui padëti sidargams. Manau, jis per daug pasitiki savo jëgomis.

– Galbût. O gal tai mes vis dar jo neávertinam. Jei jam pavyks iðvesti bent milijonà gentainiø ið planetos spàstø ir juos suvaldyti, jie bus labai stiprûs. Ne tik mus, bet ir visus màstanèiuosius kartu su sidargais sutvarkys. Klausimas, kaip jis tai ágyvendins?

– Kiek þmoniø gyvena planetoje, uþdedanèioje panèius? – pasiteiravo baltøjø vadas.

– Beveik aðtuoni milijardai, – nuskambëjo paðnekovo atsakymas.

76

– Oho... Kritiniu atveju turësime aðtuonis milijardus labai galingø prieðø. Manau, turëtume ne galvoti, kaip þmogus ruoðiasi paþadinti gentainius, o tiesiog pasistengti sunaikinti ir já, ir tà jo planetà. Ðitas pavojus kur kas realesnis uþ tuos abstrakèius ateivius, su kuriais kovoja sidargai. Tegul sau peðasi. Sunaikinæ þmones, turësime laiko ir apie beformius pagalvoti.

– Pritariu, baltasis valdove. Tiesà sakant, visi priëjo prie tokios pat iðvados, iðskyrus Þaliàjá ratà. Taèiau jo valdovas paklus daugumai ir kaip galëdamas mums padës, – paþadëjo Raudonojo rato demiurgas.

– Þaliasis ratas visada garsëjo savo diplomatais ir taikiomis idëjomis. Net mûsø „Didájá tikslà“ jie supranta kitaip.

Svarbu, kad Þaliasis ratas paklus daugumai. Gal kas kà nors sugalvojo, kaip ðias idëjas mums ágyvendinti? – pasidomëjo Baltojo rato valdovas.

– Geltonieji kartu su rudaisiais pasisiûlë sukurti modifikuoto aloro, atlanto, demiurgo ir kiborgo hibridà. Apskaièiavo, kad bûtent jis galëtø nugalëti þmogø. Su planeta, uþdedanèia panèius, patiems siûloma nekovoti. Mëlynieji neseniai aptiko neþinomà technologinæ civilizacijà. Màstantieji apie jà vis dar nieko neþino. Ðiuo metu civilizacijos valdantieji asmenys ið dalies kontroliuojami. Dar ðiais metais Mëlynasis ratas perims visà ðios civilizacijos kontrolæ ir po dvejø metø pasiøs juos kovoti prieð þmones, gyvenanèius planetoje, uþdedanèioje panèius. Màstantieji negalës kiðtis, nes nei þmonës, nei naujai atrastieji nepriklauso Màstanèiøjø sàjungai.

Mûsø dalyvavimas puolant Þemæ nebus árodytas, – dëstë planus raudonasis demiurgas. – Bus tokia pati padëtis kaip dabar, kai mes negalime árodyti sidargø, ligijieèiø ir þmogaus susitarimo.

– Gerai. Man patinka, – pritarë Baltojo rato valdovas. – Að ruoðiuosi teismui ir prireikus visada skirsiu tiek Baltojo rato nariø bei man priklausanèiø iðtekliø, kiek reikës bendram mûsø planui.

77

– Puiku, baltasis valdove. Visø ratø valdovai paþadëjo elgtis taip pat. Dabar gana rimtø kalbø ir imkimës linksmybiø.

Paþadu, kad mano valdose tavo kûnas ir siela tikrai atsigaus.

Andromedos ûko galaktika. Dvarvø uþimta erdvë.

2015 metø liepos 22 diena Chrzas buvo laimingas, kaip tik gali bûti laimingas dvarvas – taip Chrzo gentainius vadino sidargai. Jis buvo tyrinëtojas maþoje planetoje. Ið pradþiø apsimetë medþiu ir tyrë pro ðalá einanèius augalëdþius gyvûnus. Po to tapo plëðrûnu ir ilgai gyveno tarp jø. Retkarèiais Chrzas gráþdavo pas gentainius ir dalyvaudavo bendrame susiliejime, kur suþinodavo visas bendruomenës gyvenimo naujienas. Saviðkiai Chrzà laikë keistuoliu. Kas dar, jei ne keistuolis galëjo pasirinkti individualø vardà ar dalyvauti þvalgø rezervo programoje? Chrzas ið tikrøjø buvo ne toks kaip visi. Jis vertino vienatvæ, siekë suprasti, paþinti aplinkà. Dauguma gentainiø iðtisus metus praleisdavo krûvoje, susiliejæ á bendrà masæ. Chrzo toks gyvenimas nedomino. Jis nusprendë tapti þvalgu ir pasirinkti sau vardà jau tada, kai tik pradëjo suprasti aplinkiná pasaulá. Praneðæs apie tai þvalgø kastai, Chrzas dalyvavo ruoðiant þvalgø rezervà. Tiesà sakant, tai buvo ne tiek paruoðimas, kiek psichologinis patikrinimas. Ðiam dvarvui buvo siûlomi ávairiausi gyvenimo variantai – tapti kariø, mokytojø, technikø ar valdanèiøjø kastos nariu, gyventi ne kastose, kaip gyvena jo gentainiai, kai, lyginant su nuolatiniu pavojumi, kuris lydi þvalgus, siûlomi gyvenimo malonumai. Taèiau mokytojai buvo teisingi – jie neslëpë, kad tik bûnant þvalgu galima patenkinti savo smalsumà, daug kà paþinti ar suvokti. Todël þvalgai buvo gerbiamiausia kasta. Jø nuomonës klausësi visur ir visada.

Chrzà kamavo nepasotinamas þiniø troðkimas. Jis tikrai buvo kitoks nei visi gentainiai ir, nepaisydamas jokiø atkalbinëjimø ar sunkumø, tvirtai siekë tapti þvalgu. Jaunasis 78

dvarvas lengvai praëjo visus apmokymus bei atlaikë iðbandymus. Jis buvo áraðytas á þvalgø rezervà, o tai reiðkë, kad kai ateis eilë, Chrzas bus paðauktas ir iðsiøstas vykdyti uþduoties. Dabar atrodë, kad jo eilë atëjo. Chrzas pajuto ðaukimà.

Kaþkas nusileido planetoje ir já pakvietë. Nesvarbu, kas ir kaip atrodë, bet tai buvo þvalgo kvietimas – kvietimas, kuris buvo gautas apmokymø metu. Tik þvalgai galëjo já pajusti ir tik þvalgai privalëjo atsiliepti. Dvarvas nedelsdamas leidosi á kelià. Jis tapo dideliu greitai skraidanèiu plëðrûnu, o kvietimas nenuilstamai rodë jam kelià. Kelias nebuvo tolimas ir Chrzas já áveikë tà paèià dienà. Kvietimas sklido ið lauko viduryje pûpsanèio akmens. Niekas nebûdamas dvarvu net nesuprastø, kad akmuo lauko viduryje – gyvas ðios rasës þvalgas. Toks akmuo galëtø gulëti metus, net ðimtmeèius ir, niekieno nepastebëtas, rinktø bet kokià informacijà – Sveikas, Chrzai, – á já kreipësi akmuo. – Laukiau tavæs, greitai atvykai.

– Sveikas, kvietëjau. Að pasiruoðæs ir laukiu tavo nurodymø.

– Gerai, Chrzai, puiku. Turiu tau daug kà papasakoti. Tavæs laukia tolimas kelias á kità galaktikà, á planetà, kurià vietiniai vadina Eduru, ir joje gyvena padarai, vadinami isais. Þodþiais viso to neapsakysiu. Susiliek su manimi ir pasisemk þiniø.

Per ðá susiliejimà Chrzas suþinojo daugiau nei per visà ankstesná gyvenimà. Jis perëmë visas paðnekovo ir prieð tai þuvusio neþinomo þvalgo þinias. Chrzas pamatë isus, pajuto jø fizinæ struktûrà ir mintis, paþino ðiø padarø gimtàjà planetà. Þuvæs þvalgas praleido dvejus metus, kol perprato isus ir galëjo tapti vienu ið jø. Tada dar dvejus metus sëkmingai kopë karjeros laiptais ir rinko bûtinà informacijà. Atrodë, kad viskas gerai: þvalgas tapo vietinio vado rûmø sargybiniu, galëjo klausytis vadø pokalbiø ir planø. Niekas nepranaðavo þûties. Isai jo neátarë ir neturëjo jokiø galimybiø atsitiktinai perprasti. Nuo demiurgø þvalgas laikësi atokiau, be to, jau buvo iðmokæs suklaidinti visus iðblyðkëlius, neturinèius meistro statuso. Staiga planetoje atsirado kaþkoks iki tol neregëtas su79

tvërimas. Jis, eidamas pro ðalá, perprato þvalgà ir bandë já sulaikyti. Chrzas matë visà scenà prie valdovo rûmø taip, lyg jis pats bûtø þuvusio þvalgo vietoje. Jis pajuto þvalgo pasitikëjimà ir ryþtà kovoti, kurá pakeitë abejonës ir baimë, pajuto panikà, kuri uþplûdo supratus pralaimëjimà, niûrø artëjanèios mirties suvokimà ir begaliná pasiryþimà baigti savo gyvenimo kelià ir pasiøsti paskutinæ þinià gentainiams. Padaras, perpratæs dvarvà, vadinosi þmogus. Jis buvo kitoks nei isai, ir þvalgas nespëjo jo perprasti. Neatrodë, kad þmogus norëjo þvalgo mirties, bet jis buvo aiðkiai nusiteikæs prieðiðkai. Dvarvai gavo þuvusiojo paskutinæ þinià. Jie suprato þmogaus keliamà pavojø, bet nebuvo ásitikinæ, ar ðis sutvërimas bus prieðiðkas dvarvams, ar su juo bei jo gentainiais galima bendrauti civilizuotai? Dvarvai kreipësi á vienà ið keturiø likusiø gyvø Kûrëjø, kurie gyveno gimtojoje galaktikoje, taèiau pasirodë, kad Kûrëjai nesukûrë þmogaus ir neturi apie já jokiø duomenø.

Taigi dvarvai nutarë á Eduro planetà, ið kurios þmogus buvo atvykæs, nusiøsti þvalgà. Þvalgas turëjo tapti isu ir, keliaudamas per sidargø erdvëje esanèias þvalgø bazes, kurios iðoriðkai atrodë kaip vieniðø sidargø patinø – samdiniø citadelës, per kelias dienas atsidurti paskirties planetoje.

Pasiruoðimui Chrzas turëjo deðimt dienø ir já jaunajam dvarvui buvo nurodyta pradëti nedelsiant. Chrzas jaudinosi.

Tai buvo pirmoji tikra jo uþduotis. Pagaliau jis tapo tikru þvalgu. Tiesà sakant, þvalgai pasiþymëjo pastovumu ir daþnai, gyvendami tarp tiriamos rasës atstovø, tà paèià uþduotá vykdydavo deðimtmeèiais. Svarbiausia Chrzui buvo nuvykti á Edurà, ten prisitaikyti ir bandyti surinkti kuo daugiau informacijos apie þmogø bei jo gimtàjá pasaulá.

Eduro planeta. 2015 metø rugsëjo 12 diena Ardas visà savo laikà skyrë mokymuisi ir þiniø kaupimui.

Jis perprato isø technologijà, leidþianèià kontroliuoti gravitacijà bei atidaryti artimojo ðuolio vartus. Jau po mënesio átemp80

to mokymosi þmogus galëjo paruoðti visus bûtinus brëþinius ir pateikti visus apskaièiavimus, reikalingus tokiai technikai pagaminti. Dar po kurio laiko Ardas galëjo susikurti Þemës sàlygomis veikianèià erdvës ðuoliø valdymo bei gravitacijos kontrolës technikà ið medþiagø, esanèiø gimtojoje þmogaus planetoje. Ðitas mokymosi etapas buvo sëkmingai uþbaigtas.

Kità mënesá þemietis kibo á nefizinio keliavimo ir bendravimo tobulinimà bei tolimøjø ðuolio vartø kontrolæ. Pagrindinis þmogaus tikslas buvo pasirengti susiliejimui su bendràja sidargø sàmone ir joje neiðtirpti. Taip pat reikëjo atidaryti ðuolio vartus jø pasiûlytoje planetoje ir tuos vartus visiðkai kontroliuoti. Mokymasis ëjosi sunkiai. Vienintelis Ardo mokytojas ir patarëjas buvo ligijietis, su kuriuo þemietá pradëjo sieti kaþkas panaðaus á draugystæ. Tik neseniai ligijietis Ardui atskleidë, kad jo vardas Tomas. Paklaustas, kodël taip ilgai slëpë savo vardà, þmogus ið Ligijos paaiðkino, kad jo planetoje vyrauja paprotys vardà sakyti tik tikram draugui.

– Tiesà sakant, – patikslino ligijietis, – mûsø bendruomenëje visi þino vienas kito vardus, bet niekada jø neatskleidþia svetimiems.

Ardas suprato, kad ligijietis taip pat já laiko draugu. Tai dþiugino, nes gyvenimas tarp svetimø buvo varginantis, ir tik aiðkus tikslas suteikdavo þmogui stiprybës ir ryþto. Þinoma, Tomas bûtø buvæs geresnis mokytojas, jei galëtø mokyti Ardà fiziniame lygmenyje. Dabar gi jis þmogui tegalëjo suteikti reikiamø þiniø ar nukreipti reikiama linkme savo patarimais.

Kitkà Ardas turëjo pasiekti savo jëgomis.

Nepaisant draugystës su Tomu ir sunkaus mokymosi, uþimanèio didþiàjà dienos dalá, Ardà daþnai uþklupdavo susimàstymo ir liûdesio minutës. Jis bijojo dël þmoniø, taèiau taip pat jais ir nepasitikëjo. Kartà Ardas nusprendë savo nuogàstavimais pasidalyti su ligijieèiu.

– Neþinau, drauge, neramu man. Gal tu galësi iðsklaidyti mano abejones?

– Sakyk, Ardai. Pabandysiu padëti. Jau kuris laikas pastebiu tavo ðirdyje liûdesá. Dël ko tu taip dvejoji? – atsiliepë Tomas.

81

– Neramu man dël þmoniø. Paþadinsiu að juos, pradësiu nuo artimiausiø ir savo tautieèiø. Taèiau kas bus, kai jie pabus? Að negalësiu, o ir nenorësiu jø kontroliuoti. Gal jie visai nepritars mano planui, gal turës savo interesø? Ar nepradës vaidinti dievø, netaps iðpuikæ ir þiaurûs? Þemëje daug nesutarianèiø valstybiø, grupiø, kurios tarpusavyje kovoja. Net tarp mano tautieèiø gajus posakis: trys lietuviai – keturios partijos. Taigi ir mano tautieèiai nëra vieningi, gali bûti prieðiðki vienas kitam.

Ar tik neatsiras galaktikoje kelios grupës þmoniø, kovojanèiø viena su kita ir su visais aplinkiniais? Tai mane glumina ir stabdo mano pasiryþimà, – nuogàstavo þmogus.

– Ardai, tu dar nieko neþinai apie þmones, – bandë já raminti ligijietis. – Nebus viso to, nebijok, tikrai nebus. Tu þinai, kad þmonës buvo kuriami kaip kovos maðinos, kurios turëjo klausyti tik savo kûrëjø. Kad bûtø uþtikrintas efektyvumas, þmonës turëjo visada bûti vieningi ir jokiu bûdu nekonfliktuoti vienas su kitu. Todël demiurgai suteikë jiems savo savybiø, visø pirma – rasës nariø vienybës. Demiurgai visada vieningi, tarpusavyje niekada nekovoja ir nekonfliktuoja.

Tarp jø nebûna iðdavikø ar parsidavëliø. Jûs tokie patys. Tu dar neþinai, bet þmonës turi tokià paèià bendràjà sàmonæ kaip sidargai ar demiurgai. Tai tarsi srautas, jungiantis visus individus, kaip internetas tavo planetoje jungiantis kompiuterius. Tu bet kada gali pasinerti á tà vieningà sistemà, rasti ten ðilumà ar paguodà, su bet kuo susisiekti ir bet kà suþinoti. Kaip manai, kodël tu ið karto patikëjai manimi, o að pritariau tavo planams? Prabudusius þmones traukia vienà prie kito, jie tampa vieningais, visuomet vienas kitam pritaria. Visi sprendimai bendrojoje sàmonëje priimami kolektyviai. Tu dabar esi pirmas prabudæs ir jau priëmæs sprendimà dël þmoniø ateities. Viskas, kà tu nusprendei, kitiems bus nediskutuotina. Jie seks tavimi ir visuomet tau padës. Visi kiti sprendimai jau bus priimti jûsø visø, ir kiekvienas naujai prabudæs juos priims kaip natûraliai egzistuojanèias elgesio taisykles, kurios nediskutuotinos ir nekeistinos. Vëliau tas naujas narys dalyvaus naujø sprendimø priëmime, ir taip bus visà 82

laikà. Þmonës turi lyderius ir vadovus, ir jie iðkyla savaime.

Tai valingiausios ir stipriausios asmenybës. Taèiau tas lyderiavimas pasireiðkia tik tuo, kad á tokiø asmenø nuomonæ ásiklausoma atidþiau. Në vienas þmogus neprimeta savo nuomonës kitam. Visi sprendimai priimami bendrai, ir jei individas nesutinka su daugumos sprendimu, jis iðreiðkia savo nuomonæ, bet visada vykdo priimtà bendrà sprendimà. Þmonës tiesiog uþprogramuoti vienybei ir bendram darbui.

– Kodël to nëra Þemëje? Ar greitai bendroji sàmonë buvo prarasta?

– Per pirmus deðimt buvimo Þemëje metø. Pirmieji þmonës prarado bendràjà sàmonæ, taèiau vienybæ tuomet iðlaikë. Konfliktai prasidëjo jau pasikeitus deðimtims kartø, kada planetos spinduliavimas, mutacijos ir sinbiotinës bakterijos nuslopino ir ðá patá stipriausià bei visiems þmonëms iki tol bûdingà jausmà. Taèiau tik prabudæ jie visø pirma atgautø vienybës pojûtá, o bendrajai sàmonei sukurti uþtektø dviejø individø.

– O atstumas ar kaip nors veikia bendràjà þmoniø sàmonæ? – labai susidomëjæs ir nudþiugæs paklausë Ardas.

– Ne. Tada joks atstumas nesvarbus. Tu galëtum ásilieti á Ligijos gyventojø bendràjà sàmonæ, taèiau tam reikëtø fiziðkai pajusti koká nors individà, kuris jau yra ðios sàmonës dalimi ir nori tave á jà ávesti. Uþtektø prisiliesti ar paspausti vienas kitam rankas. Taèiau tapæs ligijieèiø bendrosios sàmonës dalimi, tu turëtum atsisakyti savo planø, o tai nebûtø gerai.

Todël manau, kad tau reikia paþadinti þmones, sukurti didesnæ sàmonæ, á kurià su laiku ásilies ir ligijieèiø bendroji sàmonë. Jei neprieðtarauji, að tavæs neávedinësiu á Ligijos planetos gyventojø bendràjà sàmonæ.

– Gerai. Nuraminai mane. Lieka tik vienas klausimas – kaip man netapti sidargø bendrosios sàmonës dalimi?

– Tu stiprini savo sugebëjimus ir, manau, galësi atsispirti.

Svarbiausia – visada suvok, kas tu esi ið tiesø ir kad aplinka, á kurià tu pakliûsi, yra þmonëms svetima. Suprask, kad tu sveèiuose, ir viskas aplinkui tau nepriimtina. Visada iðlaikyk pasididþiavimà savo rase ir savimi bei þiûrëk á svetimus ið aukð83

to. Tada bendroji sidargø sàmonë tavæs niekaip negalës ásiurbti ir tu mentaliðkai niekada netapsi vienu ið jø. Galësi tiesiog pabendrauti su atitinkamu sidargu, ir tiek. Bet kada panorëjæs nutrauksi kontaktà ir gráði atgal, – paaiðkino ligijietis.

– Na, o að visada buvau geros nuomonës apie þmoniø rasæ ir pasitikëjau savimi, – ðyptelëjo Ardas. – Manau, man pavyks atsiriboti. Dëkui tau, drauge. Matyt, per artimiausias penkias dienas visiðkai pasiruoðiu ir bandysiu susisiekti su sidargais.

– Mes bûsime su tavimi ir tau padësime nepamirðti, kas esi. Bûk ramus, tau pavyks.

Pokalbis Ardà nuramino. Iðlikti savimi bendrojoje sidargø sàmonëje jis tikrai sugebës. Svarbiausia Ardui buvo þmoniø vienybë ir tas faktas, jog toks vieningumas ne tik galimas ar tikëtinas, bet ir labai realus, þemieèiui suteikë papildomø jëgø siekti ágyvendinti iðkeltus tikslus. Jo nekamavo dvejonës. Þmogus buvo ramus.

Netrukus Ardas galutinai ásikûrë jam skirtame sklype, kuriame isai per ðiuos du mënesius pastatë visus þmogaus poreikius ir skoná atitinkanèius namus. Kaip ir þadëjæ, isai nesiginèydami perleido Ardui visam laikui jo iðsirinktà þemës sklypà prie Eduro planetos sostinës. Kol kas sklypas nebuvo aptvertas, bet namø viduje þemietis ëmësi visø ámanomø priemoniø, kad jo niekas nestebëtø. Ligijieèiai jam kuo galëdami padëjo. Kartu su sidargais jie ir toliau siekë aplink Eduro planetà uþtikrinti stiprø mentaliná blokà. Demiurgai negalëjo nei pamatyti, nei iðgirsti ne tik kà veikia Ardas, bet apskritai kas vyksta planetoje.

Eduro planeta. 2015 metø rugsëjo 18 diena Susiliejimui viskas buvo paruoðta. Naudodamasi visø senøjø sidargø valdoviø jëga, jaunoji patelë sugebëjo atidaryti erdvës ðuolio vartus á Eduro planetà, vidiná Ardo namø kie84

mà, kurá þmogus specialiai suprojektavo tokiems tikslams. Sidargë buvo dar jauna, nepasiekusi savo maksimalaus dydþio, taèiau jau dabar ji atrodë dvigubai didesnë uþ ðios rasës patinus. Nepaisant savo matmenø, ji vikriai judëjo ir po erdvinio ðuolio be vargo atgavo kûno koordinacijà. Sustojusi kiemo viduryje, sidargø patelë atsuko á þmogø savo juodas, vyzdþiø neturinèias akis.

– Tu pasiruoðæs, þmogau, – paklausë ji.

– Taip, visiðkai. Kà man daryti?

– Tiesiog paimk mane uþ rankos. Toliau tave vesime mes paèios.

Jau vëliau, ne kartà ir ne du keliavæs po bendràjà sidargø sàmonæ, Ardas galëdavo lengvai atskirti kiekvienà atskirà individà. Taèiau tada... Per pirmàjà savo kelionæ þmogus juto tik tamsà. Ið pradþiø aklinà, po to kupinà ðeðëliø. Þmogus nemëgo neaiðkiø ðeðëliø, todël jis nukreipë dëmesá á save ir savo pojûèius. Tik tada atsirado ðviesa, kuri sklido nuo jo paties. Sidargai já suvokë kaip akinamà liepsnelæ beribëje jø pilkos bendrosios sàmonës jûroje. Ði liepsna jiems buvo svetima, kaip ir jie buvo svetimi ðviesà mëgstanèiam ir jà skleidþianèiam Ardui. Þmogus neásileido ðnibþdesiø bei garsinio fono, kurio buvo kupina bendroji ðiø padarø sàmonë. Jei jis bûtø sidargas, ðnibþdesiai jam taptø pokalbiais, kuriuose galima dalyvauti, o garsinis fonas – informacija, kuria galima naudotis. Jis matytø ávairias linijas, jungianèias spieèius. Tomis linijomis galëjo sekti kiekvienas sidargas, esantis bendrojoje sàmonëje. Þmogus to nematë ir nenorëjo matyti. Jis visiðkai pasikliovë patele, kuri dràsiai vedë já tiesiai á Skruzdþiø planetos spieèiø. „Kodël visi taip nuogàstavo, – pagalvojo þmogus. – Kaip að galiu su jais susitapatinti, juk jie tokie svetimi.“ Kelionë linijomis baigësi taip pat staiga kaip ir prasidëjo.

Viena ið linijø nuvedë bendrakeleivius á ðviesios planetos orbità. Ardas suprato, kad tai nëra tikra planetos orbita – jie 85

tiesiog pasiekë Skruzdþiø planetos avilio bendràjà sàmonæ ir mato bei þino tai, kà mato ar kada nors matë bent vienas ðios sàmonës narys. Planeta buvo stulbinanèiai panaði á Þemæ. Taèiau tada Ardas domëjosi ne tiek paèia planeta ar joje gyvenanèiø sidargø miestu, kiek tuo nepaliaujamu karu, kuris vyko ðiame nuostabiame dangaus kûne. * * * – Þinai, sekretoriau, að kaþkada Ardo paklausiau: kodël jis beveik nekreipë dëmesio á sidargø miestà, o domëjosi tik skruzdþiø karais? „Pirmiausia reikia paþinti prieðà, – atsakë jis. – Tik po to ateina laikas aplinkos, kurioje vyks mûðiai, suvokimui.“ Iki ðiol neþinau, ar jis teisus.

– Elena, man uþraðyti ðiuos þodþius?

– Þinoma ne. Tai mano mintys, kurios nesvarbios ateities kartoms. Raðyk: „Skruzdës, su kuriomis nuolat...“ * * * Skruzdës, su kuriomis nuolat kovojo planetoje gyvenantys sidargai, miestà puldavo labai iðradingai. Jos kasdavosi po sienomis, plaukdavo upëmis, bandydamos pralauþti gynybà puolanèiøjø skaièiumi, slëpdavosi uþ laukiniø gyvûnø, nukreipdamos iðtisas bandas miesto link, net bandë atplaukti vandenynu. Kiekvieno naujo miesto ðturmo metu skruzdës parodydavo kà nors nauja ir anksèiau nematyta.

Karas tarp sidargø ir skruzdþiø vyko nenaudojant didelio galingumo ginklø. Jau paèioje konflikto pradþioje su sidargais susisiekë planetà valdantis Protas ir praneðë, kad ðie gali naudoti tik ginklus, kurie nekenkia paèiai planetai, t.y. neturi bûti jokiø ginklø su liekamosiomis pasekmëmis tokiomis kaip radiacija. Planetos Protas nustatë sprogstamøjø ginklø, kuriuos gali naudoti sidargai, galingumà ir jø naudojimo spindulá. Bet kokia ekspedicija prieð skruzdes turëjo apsieiti be didelës galios sprogstamøjø medþiagø. Buvo uþdrausta á planetà kviesti kitus sidargø avilius, á pagalbà galëjo atvykti tik vieniði patinai-samdiniai. Savo ruoþtu planetos Protas paþadëjo kovoje 86

naudotis vien skruzdëmis, nenaudoti jokios sudëtingesnës technikos ir nedemonstruoti jam paèiam prieinamø kovos priemoniø, pvz., þemës drebëjimø ar milþiniðkø bangø, galinèiø akimirksniu nuðluoti visà sidargø miestà. Nepaþástamas planetos Protas paþadëjo ðioje kovoje bûti tik skruzdþiø mokytojas ir patarëjas.

Skruzdþiø planetos sidargai nuo pat maþumës buvo kariai.

Jie iðaugdavo didesni, stipresni, greitesni nei likæ ðios rasës atstovai. Ðie kariai neþinojo baimës ir nevengë kovos, bet kartu buvo atsargûs ir atsakingi. Kiekvienas jø judesys buvo apskaièiuotas ir tikslingas. Viskas mieste buvo skirta skruzdëms atremti ir iðgyventi. Kovos bûta þiaurios – per metus þûdavo nemaþai atvykusiø samdiniø ir vietiniø kariø, bûdavo sugadinama daugybë technikos. Jei ne nuolatinë kitø aviliø pagalba, spieèius bûtø neatsilaikæs. Nepaisant tokios sunkios padëties, Skruzdþiø planetos sidargai kovojo ir nesiruoðë pasiduoti. Avilio valdovë tikëjosi, kad þmoniø atvykimas leis sumaþinti aukø skaièiø. Valdovë nieko neþinojo apie Ardo gentainius ir manë, kad visi pasakojimai apie jø jëgà yra perdëti.

Ardui buvo parodyta aikðtë ðalia vieno bunkerio. Þmogus suprato, kad ði aikðtë skiriama ðuolio vartams atidaryti, o bunkeris – þmonëms gyventi. „Kà gi, – pagalvojo Ardas. – Dabar bus gerai, o vëliau paþiûrësim, kur gyvens þmonës ir kur jie atidarys ðuolio vartus. Vietiniai neatrodo labai draugiðki.

Niekis, man tereikia ðimtinæ þmoniø paþadinti, apmokyti ir perkelti èia, o tada mes ákursime savo miestà ir árengsime savo vartus. Tik prieð tai dar reikës apsilankyti ðiame mieste fiziniame pavidale ir pabendrauti su vietiniais: tiek sidargais, tiek su tuo máslingu planetos Protu.“ Pasiþymëjæs vietà, skirtà ðuolio vartams atidaryti, Ardas nusprendë, kad jau uþtektinai pabendravo su sidargø bendràja sàmone, ir nutraukë ryðá.

Ryðio nutraukimas buvo panaðus á televizoriaus iðjungimà – staiga dingo matytas vaizdas ir þmogus vël atsidûrë savo kûne Eduro planetoje, jam skirto namo kieme. Ðalia stovëjo beveik keturiø metrø aukðèio sidargø patelë, kuri taip pat gráþo á savo kûnà.

87

– Atsargus tu, þmogau. Keliaudamas visiðkai uþsisklendei savyje. Bandþiau su tavim kalbëtis, bet pajutau, kad neásileidi jokiø paðaliniø minèiø.

– Man uþteko to kà pamaèiau ir papildomos informacijos nereikëjo. Kuo að taip vietiniams sidargams neátikau, visi buvo prieðiðki? – pasidomëjo Ardas.

– Matai, Skruzdþiø planetos gyventojai ir jø avilio valdovë save laiko iðrinktaisiais, geriausiais savo rasës atstovais, neprilygstamais inþinieriais ir kariais. Þinoma, taip ir yra, bet kartu jie labiausiai arogantiðki sidargai ið visø, kuriuos kada nors sutiksi. Jø valdovë netiki ne tik manimi, bet ir labiausiai patyrusiomis. Ji klauso patyrusiø ásakymo, taèiau mano, kad jø poþiûris á tave klaidingas ir susiformavæs nesant reikiamo kovinio patyrimo, kurá turi ji ir jos avilio nariai. Tà patá galvoja ir avilio patinai. Todël bûk atsargus: atvyksi á Skruzdþiø planetà fiziniu pavidalu – bûsi iðbandytas, – perspëjo jaunoji patelë.

– O kà pati apie mane manai? – pasidomëjo Ardas.

– Neþinau. Gal ji teisi, gal man uþtektø voþtelti tau letena, ir nedidelio þmogelio nebeliktø?

Tardama ðiuos þodþius jauna sidargë iðkëlë savo áspûdingà penkiapirðtæ letenà. Þmogus net nesujudëjo, jis tiesiog ramiai stebëjo paðnekovæ. Sidargø patelë tyliai suvaitojo, jos iðkelta letena bejëgiðkai nusviro. Nebeklausë jos ir kita letena, o grësminga uodega niekaip negalëjo pakilti nuo þemës, tik raitësi aplink kojas. Sidargë svyravo, jos nebelaikë kojos ir tik nepaaiðkinama jëga neleido jai nukristi. Kaþkas lenkë jà þemyn ir lenkë tol, kol jos galva atsidûrë þmogaus galvos lygyje. Ardas ðaltai þvelgë sidargø patelei tiesiai á akis, kuriose atsispindëjo iðgàstis ir pyktis.

– Matai, kà gali þmogus, nepatiklioji. Að perpratau sidargus ir bet kurá ið jø galiu nuþudyti, tiesiog paþeisdamas vidinæ energetinæ jø pusiausvyrà. Jei nesupranti kas ávyko, tai þinok: tiesiog uþblokavau pagrindinius tavo nervø mazgus. Smegenys dirba normaliai, tu viskà supranti, bet padaryti nieko negali. Ganëtinai rafinuotas bûdas, nemanai?

88

– Pa...aleisk mane, þmogau, – suvaitojo sidargë. – Tai nereiðkia, kad tu fiziðkai uþ mane stipresnis.

– Kà gi, padarysim dar vienà eksperimentà, – sutiko pratæsti þaidimà Ardas. – Að tave paleidþiu, tada tu savo ranka paimsi manàjà ir pabandysi mane pajudinti ið vietos. Gali traukti kiek tik nori, gali pabandyti mane uþ rankos pakelti ar panaðiai. Tinka?

– Gerai. Pamatysime, kaip tu puikuosiesi, kai uþ rankos ðvystelësiu á kampà, – ið anksto lengva pergale mëgavosi sidargë.

Sidargë ne be pagrindo tikëjo savo jëgomis. Patelë nebuvo gera kovotoja, taèiau fiziðkai ji buvo stipresnë nei trys jos rasës patinai ar keturi isai kartu sudëjus, kà ten kalbëti apie nedidukà þmogø, stovintá prieð jà. Pajutusi, kad vël valdo savo galûnes, sidargø patelë deðiniàja letena tvirtai suëmë iðtiestà þmogaus deðinæ rankà ir ið visø jëgø trûktelëjo. Taip pat sëkmingai, ar dar net sëkmingiau, ji galëjo traukti tvirtà ðimtametá medá. Þmogus net nevirptelëjo, o jo ranka neiðsitiesë. Neatrodë, kad jis apskritai bûtø pajutæs sidargës pastangas. Pabandþiusi kilstelti þmogø, jaunoji avilio valdovë nustebo dar labiau – ji nepajëgë pakelti net þmogaus rankos. Ardas ir toliau stovëjo ramiai iðtiesæs rankà, kurià ið visø jëgø ir á visas puses tampë sidargë. Staiga patelë pajuto stiprø þmogaus timptelëjimà, prarado pusiausvyrà, perskrido per þmogø ir tëðkësi á kiemo grindiná. Þemietis nepaleido vargðës sidargø patelës. Viena ranka prispaudæs jos galvà prie grindinio, kita sugriebæs uþ uodegos, jis laikë nepatiklià paðnekovæ taip, kad ji negalëjo net pajudëti.

– Ar vis dar galvoji, kad esi uþ mane stipresnë? – linksminosi Ardas.

– Ne, þmogau. Matau, tau niekas neprilygs.

– Gerai, – atsakë Ardas, paleisdamas sidargæ. – Papasakok apie tai visiems gentainiams, kurie ásigeis su manimi pakovoti. Nenoriu nereikalingø aukø.

89

– Þinoma, þmogau, – ir në þodþio netarusi, sidargë þengë per atidarytus ðuolio vartus. „Kvailas padarëlis, – pagalvojo Ardas. – Su ta planetos energijos gysla, kuri eina tiesiai po ðiuo kiemu, að traukiná galiu sustabdyti, ne tik kaþkokià besitampanèià sidargæ. Nors gerai, kad èia nebuvo atlantas, jis tikrai pamatytø planetos energijà ir ja pasinaudotø. Su juo tokie paprasti triukai neiðdegtø. Nors, kita vertus, su jais iðeina kiti fokusai. Visi jie turi silpnø vietø.“

Eduro planeta tà paèià dienà Chrzui ir sekësi, ir nesisekë. Sëkmingai nuvykæs á Eduro planetà, dvarvas entuziastingai puolë vykdyti uþduoties. Visø pirma tapo medþiu. Ðiaip pasirinkimas nebuvo platus – ankstesnio þvalgo perduotoje informacijoje buvo duomenø tik apie vienà medþiø ir plëðriø gyvûnø rûðá bei paèius isus. Chrzas nusprendë, kad tapæs medþiu ir ásikûræs prie kelio netoli valdovo rûmø, jis viskà lengvai suþinos ið praeinanèiø isø. Nesunkiai apsimetæs medþiu, dvarvas sëkmingai ásikûrë prie daþnai naudojamo kelio valdovo rûmø link. Tik ðtai kaþkodël nepavyko nieko suþinoti jau daugiau nei per mënesá. Á medá ðios planetos gyventojai nekreipë jokio dëmesio. Pavojus Chrzui negrësë, bet ir naudos nebuvo. Jis në karto nematë þmogaus, o praeiviai nieko nekalbëjo nei apie þmogø, nei apie þmones apskritai. Dvarvas girdëjo begales linksmø ar liûdnø istorijø ið isø gyvenimo, bet, deja, nieko, kas bûtø susijæ su jo uþduotimi. Reikëjo kaþko imtis. Strategija bûti medþiu aiðkiai nepasiteisino. Kita vertus, tapti vienu ið planetos gyventojø buvo pavojinga. Neatsiras gi rûmuose naujas, anksèiau nematytas isas ir nepradës klausinëti apie þmogø. Chrzas jautësi atsidûræs aklavietëje. Ir kaip tik tada, kai dvarvas jau ruoðësi surizikuoti, jis iðgirdo tai, ko visà tà laikà laukë. Vienà rytà pro 90

ðalá traukæ sargybiniai kalbëjo apie þmogaus namus. Tie namai jiems atrodë keistoki – isai tokiø niekada nestatydavo. Ið jø kalbos Chrzas suprato, kad þmogus ásikûrë ganëtinai netoli uþ miesto ir gyvena keisto, planetos gyventojams nebûdingo stiliaus name. Dabar dvarvas jau tiksliai þinojo, kà jam daryti. Jis taps plëðriu gyvûnu ir apieðkos visà teritorijà aplink miestà vienos dienos kelio atstumu. Tai gali uþimti ðiek tiek laiko, bet ágyvendinama. Medis iðnyko: ið pradþiø jis pavirto neaiðkios formos mase, ið kurios palaipsniui pradëjo formuotis keturkojis dantingas gyvûnas.

Skruzdþiø planeta. 2015 metø rugsëjo 19 diena Bsbis buvo vienas ið labiausiai patyrusiø dvarvø þvalgø. Ketverius metus praleidæs Skruzdþiø planetoje sidargo pavidalu, jis tapo labiausiai gerbiamu ir vertinamu samdiniu, stipriausiu ir geriausiu ðios planetos kariu. Tai buvo natûralu. Dvarvai buvo sukurti kaip labai didþiulá energetiná potencialà turintys padarai. Be to, ðiuo potencialu jie galëjo sàmoningai naudotis. Todël energetiðkai Bsbis buvo daug pranaðesnis uþ bet kurá ið sidargø. Þinoma, pastarieji to neþinojo. Jiems Bsbis buvo stipriausias ir geriausias karys, samdiniø vadas, dël iðtikimybës buvusiam aviliui nenorintis prisijungti prie bendrosios sàmonës ir tapti Skruzdþiø planetos avilio dalimi.

Tik atvykæs á planetà, dvarvas susisiekë su Kûrëju, gyvenanèiu planetoje ir jà kontroliuojanèiu. Kûrëjas paþymëjo þvalgà jam vienam tesuvokiamu mentaliniu þenklu, kurá pajutusios skruzdëlës jo atþvilgiu tapdavo neagresyvios. Dvarvas savo ruoþtu praneðdavo Kûrëjui visas smulkmenas, kuriø tas negalëdavo suþinoti pats, ar vykdë kitas jo uþduotis. Tà dienà, kai planetoje per sidargø bendràjà sàmonæ apsilankë þmogus, Bsbis pajuto bræstanèias permainas. Jis negalëjo prisijungti prie bendrosios sàmonës ir viskà iðsiaiðkinti, nes tokiu atveju visi pastebëtø, kad jis ne sidargas. Þvalgui beliko vienas 91

kelias – kalbëtis, klausinëti, domëtis. Uþimdamas aukðtas pareigas, Bsbis galëjo atsargiai pateikti klausimus ne tik kitiems vadams, bet net paèiai avilio valdovei. Taigi suþinojæs, kas buvo atvykæs nefiziniu pavidalu ir kada vël atvyks, Bsbis skubiai iðsiruoðë á þvalgybà. Tai niekam nekëlë átarimø, nes jis daþnai ten keliaudavo vienas ir visuomet parneðdavo vertingø duomenø. Á miðkà, prasidedantá uþ miesto slënio, áþengusá Bsbá sutiko viena didþiøjø skruzdëliø atmainø, specialiai Kûrëjo iðvesta garsinei informacijai perduoti ir rinkti. Bijodamas bûti iðgirstas sidargø, Kûrëjas negalëjo su Bsbiu susisiekti mentaliniu bûdu, todël jis klausydavosi ir kalbëdavo per specialiai iðvestà skruzdæ.

– Stok. Èia saugu. Pasakok, kas nutiko, – tarë Kûrëjas.

– Ðis tas, kas mane sujaudino, – praðneko dvarvø þvalgas. – Sidargus per bendràjà sàmonæ aplankë kaþkoks sutvërimas, vadinamas þmogumi. Labiausiai patyrusios sidargø valdovës mano, kad þmogaus ir jo gentainiø pasirodymas nulems ne tik kovà ðioje planetoje, bet ir leis joms atsikovoti gimtàjà galaktikà.

– Neramûs tie mûsø kûriniai, sidargai. Turiu pasakyti, kad tai buvo nelabai vykæs eksperimentas, nes ið jø jokios naudos. Uþuot tapæ gimtosios galaktikos sargais, nusprendë plëstis á jos vidurá. Toks ðiø áþûliø ir karingø padarø plëtimasis tikrai bûtø iðprovokavæs Didþiuosius mûsø prieðus ginti savus kûrinius, gyvenanèius tos galaktikos centre. Gerai, kad mes turime jus, tikruosius sargus. Na, gerai, nuklydau. Kas tas þmogus per sutvërimas ir ið kur jis atsirado? Savo duomenø bazëje jo nerandu. Mes tokio nekûrëme, o ir Didþiøjø prieðø ðioje galaktikoje nebuvo, taigi savo kûriniø jie negalëjo palikti. Taigi ið kur jis?

– Neþinau. Kol kas nepavyko iðsiaiðkinti. Vietiniai sidargai nelabai tiki jo jëgomis. Mano, kad þmonës jiems pravers kaip karo mësa – uþkamðyti skylëms, kurioms gaila vietiniø 92

kariø. Jis atvyks á planetà fiziniu pavidalu po septyniø dienø, tada galësiu daugiau suþinoti, – aiðkino Kûrëjui, sidargø vadinamam Planetos protu, Bsbis.

– Kam tau vargintis? Að pats su juo susieksiu ir viskà suþinosiu. Gerai, po septyniø dienø pradësiu didelá miesto puolimà. Manau, þmogus padës sidargams ir parodys savo galimybes. Tada ir nuspræsiu, kà su ðiuo sutvërimu darysiu, – svarstë Planetos protas. – Labiausiai mane neramina patyrusiø valdoviø ásitikinimas jo rûðies galiomis. Jos nepasiþymi naivumu ar proto stoka. Vadinasi, turi pagrindà neabejoti tuo, kà galvoja. Ar nepasidomëjai pas saviðkius apie þmones?

– Pasidomëjau. Nelabai kà þino, – paslaugiai atsiliepë dvarvas. – Vienà ið mûsø þvalgø iðaiðkino þmogus vienoje ið isø valdomø planetø, ir tas turëjo nusiþudyti, kad nepakliûtø á nelaisvæ. Vadinasi, þmogus tikrai stipresnis uþ mus. Dabar á Eduro planetà iðvyko kitas þvalgas. Kol kas ið jo negavome jokiø naujienø.

– Taigi, þmogus pas isus ir kartu puikiai sutaria su jø prieðais sidargais. Èia jau ádomiau, – garsiai svarstë kûrëjas. – Gerai... Planas toks, kaip sakiau. Praneðk sidargams þvalgybinius duomenis apie skruzdþiø skaièiaus padidëjimà. Iðsakyk samprotavimus, kad ruoðiamas miesto puolimas. Tegu pasiruoðia, bus ádomiau.

– Supratau, Kûrëjau.

Gráþæs pas sidargus, Bsbis praneðë pastebëjæs skruzdëliø kolonas, besispieèianèias miðkuose apie miestà. Þvalgas pareiðkë manàs, kad skruzdës puls miestà per artimiausias deðimt dienø. Avilio valdovë buvo labai geros nuomonës apie menamà sidargà ir nedelsdama davë ásakymà ruoðtis miesto gynybai. Bsbis gavo dar vienà ásakymà – atvykus þmogui, iðkviesti já á dvikovà ir taip patikrinti jo kovinius sugebëjimus. Dvarvas nebuvo suþavëtas ðiuo ásakymu. Jis gerai prisiminë, kaip þmogus iðaiðkino þvalgà Eduro planetoje ir visai nenorëjo sulaukti tokio pat likimo. Taèiau nepaklusti ásakymui taip pat negalëjo.

93

Skruzdþiø planeta. 2015 metø rugsëjo 25 diena Ðuolio vartai atsidarë tiksliai ten, kur Ardas ir buvo numatæs. Þmogus pirmà kartà bandë atidaryti tolimojo ðuolio vartus, ir ði sëkmë jam buvo labai svarbi. Þemieèiui tai buvo dar vienas þingsnis numatyto tikslo link.

Pirma, kà Ardas pamatë þengæs pro vartus ir atsidûræs Skruzdþiø planetoje, buvo keturios eilës jo laukianèiø sidargø. Neatrodë, kad jie nusiteikæ draugiðkai. Kiekvienas turëjo paruoðæs asmeninius ginklus. „Atrodo, vël turësiu kaþkà árodinëti“, – niûriai pagalvojo Ardas.

– Sek paskui mane, þmogau, valdovë laukia, – be jokiø áþangø pasakë á prieká iðëjæs sidargas.

Ardas nesiteikë atsakyti. Jis linktelëjo ir nusekë paskui sargybinius, glaudþiai apsuptas ne maþiau trisdeðimties juodøjø padarø. Procesija nuþygiavo á asmenines valdovës patalpas paèiame pagrindinio pastato virðuje. Ardas manë, kad jam teks iðvysti panaðaus dydþio salæ, kokià jis matë pirmojo isø klano vado planetoje, taèiau tai, kà þmogus iðvydo, já nustebino.

Salë nebuvo didelë. Akivaizdu, kad valdovei rûpëjo ne prabanga, o praktiðkumas ginant ðias patalpas. Viskas mieste buvo sukonstruota atsiþvelgiant á nuolatinæ grësmæ. Valdovës patalpos nebuvo iðimtis.

– Prieik arèiau, þmogau, – pakvietë valdovë. Pakvietimas buvo aiðkiai iððaukiantis, be krislelio pagarbos. – Norëtume þinoti, kuo tu gali mums bûti naudingas?

Ardas pastebëjo, kad pagrindinë procesijos dalis liko uþ salës durø. Valdovës patalpoje buvo dvylika kariø, ið kuriø vienas jam pasirodë keistas. Toks áspûdis, lyg jis màstë ar stengësi màstyti panaðiai kaip sidargas, bet jo minèiø fonas buvo kitoks – labiau priminë mintis to keisto padaro, kurá vadino dvarvu ir kuris nusiþudë Eduro planetoje. Ðio kario skleidþiamas minèiø fonas buvo kaþkoks tarpinis tarp bûdingo sidargams ir dvarvø þvalgui.

94

– Kuo mums gali bûti naudingas ðitas maþas minkðtaskûris? Mesk já, valdove, nuo bokðto. Leisk, að savo rankomis já numesiu, – pareiðkë keistasis sidargas.

– Ir vël tas pats. Negi visiems reikia pamokø – ðiaip nenusiraminsite. Kà gi, suteiksiu jums progà pasimokyti, – supyko Ardas. Jam nepatiko iðsiðokëliai, o dar tokia daugybë. – Kuo galiu bûti naudingas…. Ne taip klausimus formuluojate, gerbiamieji, – karðèiavosi þmogus.

– Tu áþûlus, þmogau. Mano akivaizdoje taip niekas neðne... – valdovë nespëjo baigti kalbos.

– Nutilk, peraugusi reptilija. Að dar ne taip paðnekësiu.

Matau, nei svetingumo, nei pagarbos èia nerasiu.

Valdovë ir apstulbo, ir ásiuto nuo tokio áþûlumo. Ðis padaras turëjo nuolankiai praðyti leisti ásikurti, o jis dar viauksëti drásta.

– Sargyba, suèiupkite já, – spëjo iðtarti valdovë.

Sargyba bandë, taèiau negalëjo suèiupti þmogaus. Visi sidargai, buvæ patalpoje, pakilo á dviejø metrø aukðtá ir ten kybojo negalëdami pajudëti. Jø ginklai, iðplëðti ið rankø ir dëklø, voliojosi ant þemës. Valdovë, kitaip nei sargyba, paralyþiuotomis galûnëmis ir nulenkta galva buvo parklupdyta ant keliø. Ji negalëjo pratarti në þodþio, taèiau Ardas aiðkiai skaitë sidargës mintis, kupinas baimës ir ásiûèio.

– O dabar, matau, mes galime ramiai pakalbëti, – tæsë þmogus. – Tai ðtai, garbingoji avilio valdove, tu blogai paklausei. Tikrasis klausimas turëtø skambëti taip: kuo jûs galite nusipelnyti mano ir mano tautieèiø pagalbos, iðvalant planetà nuo skruzdþiø. Atsakymas – niekuo. Nei jûs, nei jûsø smëlio dëþës manæs nedomina. Mano tautieèiams reikia bazinës planetos, ir ði planeta tam labai tinka. Man tas pats, kur ásikurti – mieste ar uþ jo ribø. Ásikûræ mieste, bûtume padëjæ jums kovoti, bet dabar, manau, kad mieste mes nesikursim, ir að nedelsdamas iðkeliausiu ieðkoti tinkamos vietos uþmiesty. Að paþadëjau labiausiai patyrusioms padëti atgauti gimtàjà galaktikà. Paþadà að iðtesësiu, jei jos tesës savàjá. Tu ir ta95

vo avilio nariai manæs nedomina, jiems að nieko neþadëjau, o po ðios dienos iðsiðokimø ir nesiruoðiu þadëti. Á karà su skruzdëmis mes nesivelsime, o jei jos puls – ginsimës. Taigi pagalbos nelaukite. Dabar að paleisiu tiek tave, tiek tavo karius, bet visi atsiminkite – bet koks agresyvumas ves prie greitos, bet skausmingos mirties. Jeigu kam ádomu, vienas þmogus galëtø sunaikinti visà jûsø miestà su visais jo gynëjais. Dar kai kà turiu praneðti tau, valdove, – pasakë Ardas, dar kartà atidþiai nuþvelgdamas keistàjá sidargà. – Tarp tavo kariø ðioje patalpoje yra dvarvø þvalgas. Kas jis, iðsiaiðkinsi pati.

Bsbis iðsigando. Kaip þmogus sugebëjo suþinoti? Juk dvarvas iðmoko kone tobulai kopijuoti net sidargø mintis. Já iððifruoti galëjo tik turintis ne maþesnius nei demiurgø meistro mentalinius gebëjimus. Þmogus jam ðyptelëjo. Dabar Ardas buvo tikras, savo iðgàsèiu padaras galutinai iðsidavë, bet atiduoti jo á valdovës rankas þemietis nesiruoðë. Tegu valdovë pati nustato, kuris ið jos valdiniø yra apsimetëlis – turës uþsiëmimà. Staigiai paleisti sidargai suvirto ant grindø, valdovë atvirkðèiai – ðoktelëjo á virðø.

– Þmogau, að tau neleisiu... – valdovës þodþius antrà kartà nutraukë, ðá kartà pavojaus signalas.

– Skruzdës puola, valdove. Masinis miesto puolimas, – praneðë stebëtojai.

– Visi á vietas. O tu, áþûlybe, gali eiti su manimi á apþvalgos aikðtelæ, – paðaipiai kreipësi á þmogø. – Ið ten galësi pasigroþëti gyviais, kuriuos ruoðiesi taip lengvai nugalëti. Tavo elgesá aptarsime vëliau, – greitai susitvardþiusi tæsë valdovë.

Sidargams nereikëjo kelis kartus kartoti. Jie ið karto nuvyko á kovos vietas. Ardas kartu su avilio valdove pasikëlë á apþvalgos aikðtelæ. „O taip... Sidargai tikrai galvoja apie saugumà“, – pagalvojo þmogus, stebëdamas metro storio plienines sienas, skirianèias apþvalgos aikðtelæ ir valdovës patalpas.

Stebëtojai neklydo. Skruzdës puolë miestà. Ið valdovës þvilgsnio þmogus suprato, kad ðis puolimas skiriasi nuo ankstesniø savo taktika. Skruzdës pasirodë ið visø pusiø vienu me96

tu (iðskyrus jûros pakrantæ). Judëjo lygiomis eilëmis, kuriø þmogus suskaièiavo deðimt. Kiekviena eilë prieð save rideno trijø metrø skersmens ritulius, padarytus ið kaþkokios molá primenanèios vietinës medþiagos. Uþ rituliø ridentojø ið miðko plûstelëjo skruzdþiø jûra. Pirmosios eilës jau buvo nutolusios daugiau nei keturis kilometrus nuo miðko, taèiau vabzdþiø masei, slenkanèiai ið paskos, galo nesimatë. Ið miðko vis lindo ir lindo naujos skruzdës. Jø jau buvo milijonai ir neatrodë, kad plûstantis srautas maþëtø. Pirmosios eilës tuo metu pasiekë spàstø sritá. Rituliø ridentojos smego po þeme, þuvo atsivërusiose rûgðties balose, mirë trykðtanèiose ugnies liepsnose. Taèiau nuostoliai nebuvo tokie dideli. Paaiðkëjo rituliø paskirtis. Jais, pasirodo, buvo puikiai galima uþkimðti atsivërusias vilkduobes, uþdengti rûgðties balas ar ugnies fontanus. Rituliai netirpo rûgðtyje, nedegë ugnyje, puikiai lipo prie duobiø kraðtø. Jie tapo tiltais per spàstus, kuriais beveik be nuostoliø galëjo praþygiuoti pagrindinë kariuomenë.

Valdovë ásakë atidengti ugná. Á dangø ðovë raketos, prabilo stambaus kalibro ginklai. Ardas pastebëjo pirmà sidargø klaidà mûðyje. Raketos ir ginklai buvo nutaikyti ne á pagrindinæ masæ, o á rituliø ridentojas, kurioms sprogimai nepadarë didþiulës þalos. Skeveldros strigo rituliuose, uþ kuriø buvo pasislëpusios ritulius ridenanèios skruzdës. Ridentojø masë nebuvo vientisa ir jos turëjo gerà apsaugà, be to, þuvusias tuoj pakeisdavo skruzdës ið pagrindinës masës. Efektas buvo tik tada, kai sprogmuo pataikydavo tiesiai á ritulá. Tada tas iðtikðdavo, ir skruzdës prarasdavo apsaugà. Taip buvo visiðkai nuðluotos penkios ridentojø eilës kartu su rituliais, taèiau likusios sëkmingai yrësi miesto link. Joms perþengus 500 metrø ribà, ásijungë automatiniai energetiniai ginklai. Ardo nuomone, sidargai turëjo apðaudyti paskutines ridentojø ir pirmàsias pagrindinës masës eiles, tuo jas atskiriant viena nuo kitos. Bent trisdeðimèiai minuèiø atskyrus ðias dvi mases, sidargø kareiviai galëtø atakuoti negausias ridentojø eiles ir sunaikintø visus ritulius. Tada pagrindinë masë miesto sie97

nas pasiektø su didþiuliais nuostoliais, bent jau daug didesniais nei patyrë dabar.

Valdovë, pamaèiusi blogus rezultatus, taupydama amunicijà nutraukë apðaudymà. Skirtingai nuo beveik neiðsenkanèio energetiniø ginklø ðaltinio, tokio masinio apðaudymo metu iðeikvota treèdalis miesto amunicijos atsargø. „Bent ðiuo atveju elgiasi teisingai, – pagalvojo þmogus. – Apðaudymà vël galës atnaujinti, kai prasidës pagrindinis ðturmas“. Kaip ir reikëjo tikëtis, energetiniai ginklai puolantiesiems taip pat nepadarë reikiamos þalos. Rituliai dar kartà pasitarnavo kaip puikus skydas uþ jø judanèioms ridentojoms. Negalima sakyti, kad skruzdës neturëjo nuostoliø. Turëjo ir dideliø, bet atsiþvelgus á tai, kokie tie nuostoliai galëjo bûti, ðie originalûs skydai labai padëjo puolanèiosioms pajëgoms. Tuo laiku pirmieji rituliai pasiekë sienà ir buvo á jà atremti. Netekusios priedangos, dauguma pirmosios eilës skruzdþiø þuvo, bet sienà pasiekë antra ir treèia eilës. Jø ridenamos medþiagos masës buvo kraunamos ant èia jau buvusiø. Rituliai, pasirodo, puikiai lipo prie sienos ir puolanèiøjø galëjo bûti naudojami kaip kopëèios. Anksèiau skruzdës naudodavo þuvusiø gentainiø kûnus, ið jø kraudamos kalnus ir jais lipdamos per sienas. Dabar to nereikëjo, nes kai kuriose vietose rituliø piramidës siekë daugiau nei pusæ sienos aukðèio. Pasirodo, rituliai padëjo skruzdëms iðvengti dar vieno sidargø ginklo. Sienoje kas deðimt metrø buvo árengti diskiniai pjûklai, kurie iðlindæ ir greitai sukdamiesi pjaudavo bet koká puolanèiøjø árenginá ar paèias puolanèiàsias. Dabar pirmosios dvi, o kai kur ir trys pjûklø eilës tiesiog ástrigo lipniuose rituliuose. Á puolimà metësi antroji skruzdþiø banga, kuri tempësi didþiulius medþius ir indus, kupinus kaþkokio skysèio. Jø þuvo daugiau.

Energetiniai ginklai, kurie nebuvo uþdengti, tiesiog ðienavo puolanèiàsias. Á þuvusiøjø vietà tuoj stodavo kitos, o rezervø skruzdës turëjo uþtektinai: jomis buvo uþpildyta visa lyguma, o ið miðko vis dar ëjo nauji bûriai. „Dabar vël reikëtø apðaudyti skruzdes raketomis“, – galvojo þmogus, taèiau sidargø avi98

lio valdovë ásakymo nedavë. Skruzdës á rituliø piramides ástatë medþius ir skysèiu uþpylë besisukanèius pjûklus. Skystis pasirodë toks klampus, kad sëkmingai sustabdë visø pjûklø darbà. Nuo ðio momento á kovà puolë pagrindinë skruzdþiø masë. Kol kas neþuvo në vienas sidargas, o prie pirmos sienos galvas jau sudëjo tûkstanèiai skruzdþiø. Taèiau tai buvo nepalyginamai maþiau, nei skruzdës paguldydavo anksèiau. Vienas po kito buvo pasiekiami sienoje ámontuoti energetiniai ginklai. Juos pasiekusios skruzdës sulauþydavo arba taip pat kaip ir pjûklus uþpildavo lipniu skysèiu, kuris buvo dar ir nepermatomas ginklø optikai. Á puolanèiàsias nuo sienø, kur stovëjo tanki kovos robotø ir sidargø kariø greta, pylësi ðûviai, liejosi rûgðties upës, karðta smala, taèiau tai negalëjo sustabdyti audringos skruzdþiø jûros.

Pirmosios puolanèiøjø gretos pasiekë sienos virðø. Sidargai ëmësi serpø ir dviaðmeniø kardø. Kiekvienas karys turëjo energetiná skydà, kuris puikiai saugojo nuo aðtriø skruzdþiø pentinø. Þinoma, ðis skydas negalëjo padëti, jei sidargà numesdavo þemyn nuo sienos. Be to, skydui energijos pakako tik valandai nepertraukiamo naudojimo, po to jis turëjo bûti ákraunamas ið naujo. Dar vienas nepatogumas – ið po skydo nebuvo galima ðaudyti energetiniais ginklais, nes ðis iðkreipdavo jø energijà. Siena atrodë tiesiog aplipusi skruzdëmis, kurios vis ropðtësi ir ropðtësi á virðø. Buvo sunaikinti pirmieji koviniai robotai, nublokðti þemyn ir nuþudyti pirmieji sidargø kariai. Gynëjai negailëjo savæs, jie nebuvo apimti baimës ar panikos. Jie kovësi, kapojo puolanèiøjø letenas, galvas ir kûnus, taèiau ant sienos jø buvo per maþai. Þmogaus vertinimu, skruzdþiø masë sienà turëjo uþimti per artimiausias dvideðimt minuèiø. Valdovë, atrodo, suprato tà patá. Ji davë ásakymà pulti tankams. Ardas ið pradþiø nesuprato ásakymo prasmës, po to viskà pamatë pats. Uþ kilometro nuo miesto po þeme buvo paslëptos didþiulius tankus primenanèiø kovos maðinø platformos. Traiðkydami ant jø buvusias skruzdes, atsidarë didþiuliai vartai, ir á kovà stojo beveik po 99

aðtuoniasdeðimt tonø sverianèios vikðrinës pabaisos, pasiðiauðusios energetiniø ir ðaunamøjø ginklø vamzdþiais. Ðonuose, priekyje ir gale sukosi diskiniai pjûklai, neleidþiantys skruzdëms uþlipti. Jie judëjo ðaudydami, pjaustydami ir traiðkydami, aplink save palikdami krûvas lavonø. Atrodo, dabar jiems tereikëjo pasukti miesto link ir ið uþnugario tiesiog sutriuðkinti puolanèiàsias. Taèiau skruzdës turëjo atsakà. Ið miðko, lauþydamos storiausius medþius, iðlindo modifikuotos skruzdës, nenusileidþianèios tankams nei dydþiu, nei mase. Jø buvo dvigubai daugiau nei sidargø kovos maðinø. Padengtos kauliniu ðarvu, atlaikanèiu tiesioginá raketos smûgá, paèios spjaudësi rûgðtimi, kuri, sëkmingai pataikius, pradegindavo tanko ðarvus. Uþvirë ánirtinga kova, kurioje dalyvavo ir begalës skruzdþiø pëstininkiø, bandanèiø uþlipti ant tankø ir sunaikinti maðinø ginklus. Taikliai pataikius á silpniau apsaugotas kojø vietas, buvo nugriauti ir toliau negalëjo kovoti keli skruzdþiø monstrai. Kitur, sëkmingu spjûviu pradeginus tanko korpusà, þuvo visa maðinos águla, kurià sudarë trisdeðimt sidargø. Ið pradþiø uþ kiekvienà pamuðtà tankà krisdavo po du ar tris monstrus ir iðtisas kalnas skruzdþiø pëstininkiø. Vëliau, tankø skaièiui maþëjant ir senkant jø amunicijai bei energijai, þuvusiø monstrø ir skruzdþiø maþëjo. Tankø puolimas buvo pasmerktas þlugti. Jis tik nutolino paskutiná sienos ðturmà. Ant sienø skruzdës nebegavo reikiamo skaièiaus pastiprinimo, bet matësi, kad tai laikina. Kita vertus, atrodo, planetos Protas nedisponavo dideliu kiekiu skruzdþiø monstrø ir negalëjo paspartinti sidargø kovos maðinø sunaikinimo. Miesto puolimas kiek ástrigo, bet po poros valandø turëjo atsinaujinti visa jëga, nes neatrodë, kad tankai iðsilaikys ilgiau. Valdovë metë á kovà dar vienà daliná. Ðá kartà – lëktuvus. „Galëjai ir anksèiau“, – pagalvojo Ardas, stebëdamas ðimtinæ skraidomøjø aparatø, puolanèiø skruzdes pëstininkus ir skruzdes monstrus. Pradþioje atrodë, kad lëktuvø puolimas bus labai sëkmingas, bet skruzdës turëjo atsakymà ir ðiam ginklui.

Virð miðko pasirodë modifikuotos skraidanèios skruzdës. To100

kio pat dydþio kaip lëktuvai jos buvo ne maþiau manevringos, nors kiek lëtesnës, ginkluotos ta paèia labai ëdria rûgðtimi, kurià galëjo greitai ir gana toli iðspjauti. Skruzdës skrajûnës savo savybëmis nusileido koviniam sidargø lëktuvui, bet trûkumus kompensuodavo savo kiekiu. Kova uþvirë ir ore, ir þemëje. Kiekvienas sidargø pilotas kovësi su trimis prieðininkais ir dar apðaudydavo taikinius þemëje. Uþ kiekvienà numuðtà lëktuvà skruzdës aukodavo po tris ar net keturias saviðkes skrajûnes. Vienas pamuðtas sidargø lëktuvas piloto buvo nukreiptas tiesiai á neapsaugotà skruzdës-monstro kojos dalá, taip kartu savo þûtimi sunaikindamas ir prieðà. „Dar viena klaida, – pagalvojo Ardas, stebëdamas virð lygumos besikaunanèius lëktuvus. – Jiems reikëtø skristi ir kautis virð miesto, kur jiems padëtø miesto oro gynybos sistema.“ Po valandos kova pradëjo slopti. Beliko ne daugiau kaip deðimt besikaunanèiø sidargø tankø, bandanèiø prasiverþti.

Trisdeðimt iðlikusiø lëktuvø negalëjo kovos maðinoms uþtikrinti saugaus atsitraukimo miesto link. Nedidelæ pirmosios sienos dalá jau kontroliavo skruzdës. Sidargø kariai, nepaisant nuolatinio pastiprinimo ir pasiaukojanèios kovos, negalëjo iðlaikyti sienos. Skruzdës taip pat patyrë milþiniðkø nuostoliø, nors ðie nuostoliai buvo pateisinami. Ið miðko vis dar plûdo nauji bûriai ir lyguma vis dar buvo uþpildyta gyvos skruzdþiø masës. Atrodo, planetos Protas galø gale nusprendë nebeþaisti ir sunaikinti miestà. Sidargø valdovës galvoje sukosi tos paèios mintys. Ji „iðtraukë“ dar vienà kozirá. Valdovë liepë á miestà gráþti lëktuvams ir nebejudëti tankams. Tada ásakë pradëti dar vienà masiná apðaudymà raketomis bei sprogstamàja medþiaga. Ðá kartà apðaudymas buvo daug efektyvesnis. Visas plotas tarp dviejø ðimtø metrø ir trijø kilometrø iki miesto buvo uþpiltas skeveldrø ir ugnies lietumi. Iðimtis buvo keliasdeðimties metrø plotas, kuriame susispietë likæ sveiki tankai.

Ant pirmos sienos buvo pasiøstas didelis sidargø kariø pastiprinimas, kuris apðaudymo metu padëjo atsikovoti skruzdþiø uþimtus sienos plotus ir atstumti puolanèiàsias. Visame ap101

ðaudymo plote po valandos tokio pragaro neliko në vienos gyvos skruzdës. Skruzdës skrajûnës pasitraukë uþ miðko, o skruzdës monstrës buvo sunaikintos. Paskutiniai iðlikæ ðeði sidargø tankai sëkmingai verþësi miesto link ir, gynëjams atidarius vartus bei atmuðus bandþiusias prasiverþti skruzdes, á já ávaþiavo. Vis dëlto puolimas tebevyko. Á lygumà ið miðko plûstelëjo nauji bûriai. Lygumà vël uþpildë skruzdës, ant sienos metësi nauja puolanèiøjø banga. „Matyt, suklydau skaièiuodamas, – ðyptelëjo Ardas. – Tikëtina, planetos Protas sukvietë visas jo þinioje esanèias skruzdes, bet nepaisant to kova truks ilgiau, nei maniau anksèiau“.

Sidargai nesiruoðë pasiduoti. Gynëjai dar dvideðimt minuèiø kovësi ant pirmos sienos, po to valdovë ásakë atsitraukti.

Tarp sienø atsirado antigravitaciniai tiltai, kuriais sidargø kariai perbëgo ant antros sienos, pirmàjà palikæ skruzdëms. Dabar, atrodë, tik laiko klausimas, kada skruzdës ásiverð á miestà. Be perstojo ðaudydami, sidargai bandë neleisti skruzdëms ásitvirtinti ant pirmosios sienos. Aktyvavosi antrosios sienos energetiniai ginklai. Ant treèiosios sienos bokðteliø buvo iðridentos didelës katapultos, kurios svaidë á lygumoje knibþdanèià skruzdþiø masæ verdanèià smalà ir didþiulius akmenis. Bet skruzdës vis puolë. Tarp sienø tyvuliuojantá rûgðties pilnà griová jos uþpildë uþkeltais rituliais ir þuvusiøjø kûnais. Vël buvo panaudoti rituliai, ðá kartà kaip pantoniniai tiltai. Iðsitepusios lipniu skysèiu skruzdës lipo ant sienos tol, kol prilipdavo ir numirusios tapdavo laiptais savo gentainëms. Vël vienas po kito buvo pasiekti ir sugadinti ðaudantys automatiniai energetiniai ginklai. Po poros valandø sidargai atsitraukë, antràjà sienà palikdami skruzdëms. Dar po poros valandø skruzdës uþlipo ir pradëjo artimàjà kovà dël treèiosios sienos. Ið miðko jau nebeplûdo skruzdþiø minios, pasirodydavo tik pavieniai naujai atvykusiø bûriai. Atrodo, kad sidargams beliko sunaikinti tik paskutinius vabzdþiø rezervus, bet tokiø galimybiø jie neturëjo.

Po valandos gynëjai apleido paskutiniàjà sienà, ir kova persikëlë á miestà. Prabilo bunkeriø energetiniai ginklai, á kovà stojo paskutiniai tankai, uþ barikadø gynësi kariai.

102

Valdovë suprato, kad sidargai miestà praras per kelias valandas. „Tuomet visi susirinks pagrindiniame bunkeryje ir po juo esanèiuose pastatuose, kur bus ájungtas apsauginis energetinis laukas, – màstë valdovë. – Tada planetos Protas panaudos energijos rijikes, su kuriomis sidargai jau buvo susidûræ, ir, paðalinæs energetiná skydà, pradës paskutiná puolimà. Anksèiau ar vëliau, skruzdës sunaikins ginklus ir papuls vidun. Prasidës kova, kuri, tikëtina, pasibaigs visø sidargø mirtimi. Planetos Protas paaukos visà savo armijà, bet tikslà pasieks. Tik kam jam to reikia, kas bus toliau? Sunaikinti miestà jis ir kitaip galëjo.

Visos ðios aukos kaþkam skirtos. Gal jis nori iðbandyti þmogø?

Tada jam reikia suteikti tokià galimybæ, taèiau kaip priversti þmogø kautis? Jam nepagrasinsi ir jëga nepriversi. Gal pabandyti nusiþeminti ir papraðyti?“ Dël miesto ji buvo pasiruoðusi viskam: ir nusiþeminti, ir net gyvybæ atiduoti.

– Þmogau, norëèiau su tavim pakalbëti, – tarë valdovë.

– Manau, kad norëtum, net átariu apie kà. Mano vertinimais, per artimiausiais kelias valandas vienintelis jûsø kontroliuojamas pastatas – ðis pagrindinis bunkeris. Iki to laiko þus ne maþiau kaip dvideðimt tûkstanèiø sidargø – o tai, kiek að pamenu, penktadalis tavo pavaldiniø. Dideli nuostoliai, – kiek paðaipiai kalbëjo Ardas. – Ðiaip jûsø galimybës iðgyventi – maþdaug deðimt procentø, nors miesto gynybos priemones turiu pagirti. Jei ne toks apgalvotas ir masinis puolimas bei kelios jûsø klaidos, galëtumëte apsiginti.

– Þmogau, baik... Praðau tavæs. Ar tu gali mums kuo nors padëti? Iðgelbëk mano tautà. Að bûsiu amþina tavo vergë, klausysiu bet kokio paliepimo – tik padëk.

– Padëti að galiu... Matai, man atrodo, kad visas ðis spektaklis neatsitiktinai rodomas. Planetos Protas metë labai dideles pajëgas. Ið to, kad nebesirenka pëstininkai, að sprendþiu, jog tai visos jo kontroliuojamos skruzdës. Jis paaukojo visas skraiduoles bei monstres ir vis dar pasiryþæs paaukoti visas pëstininkes. Kam? Jei tai þaidimas, kam já baigti taip drastiðkai. Jei norëjo sunaikinti miestà, galëjo tai padaryti papras103

èiau, pavyzdþiui, atjungti jums energijà ar uþpilti vandeniu.

Kam tas mûðis? Atsakymas vienas: jis laukia atsako, kurá nori ávertinti. Koká jûs atsakà galite pateikti? Jokio. Jûs viskà iðnaudojote, net primityvias katapultas.Vadinasi, atsakas turi bûti ne ið jûsø pusës. Be jûsø, èia esu tik að. Taigi jis þino apie mane ir laukia mano veiksmø. Þino ne viskà, bet pakankamai, kad susidomëtø. Kas galëjo jam suteikti tokiø duomenø? Sidargai? Vargu. Planetoje apie mane galëjo þinoti tik ðnipas, kurá að sutikau tarp taviðkiø. Vadinasi, dvarvai susijæ su planetos Protu, o galbût su visais jo gentainiais, jei tokiø yra.

– Ir að padariau tokias pat iðvadas, – stebëdama Ardà tarë valdovë. – Manau, kova tæsis, ir jei tu mums nepadësi, sidargai þus. Jei ásikiði – jis nurims.

– Arba sunaikins mane, – susirûpino þmogus.

– Vargu. Jam tu – iððûkis. Jis norës su tavimi pabendrauti, paþiûrëti, ko tu vertas, ir kiek patyrinëti.

– Að taip nedaryèiau. Matai grësmæ – ðalink jà.

– Jis grësmës nemato. Jis èia valdovas. Niekas negali jo nugalëti, ir jis tai þino. Jam tiesiog smalsu. Jei tu átikinsi, kad jam geriau tyrinëti grupæ tavo gentainiø ir kad tu juos èia atvesi, jis tave paleis. Tik perspëju, jis jauèia melà ir mintis skaito gerai.

– Tai gal man tiesiog dabar dingti ið planetos? – nurodë kità alternatyvà Ardas.

– Tada mes visi þûsime. Spræsti tau, þmogau, – susitaikiusi su likimu, iðtarë avilio valdovë.

– Nemëgstu tokiø dalykø. Kam taip á sàþinæ apeliuoti? Na gerai, seniai norëjau su tuo pasipûtëliu pabendrauti. Padësiu jums, bet atmink – tu man skolinga ir prireikus privalësi mane ar mano gentainius paremti, kada að papraðysiu. Prisieki?

– Neþinau, kas tai yra priesaika, bet að padarysiu kitaip.

Að ásileisiu tave á savo protà, paðalinsiu visus barjerus. Tu gali padaryti mane savo verge, kuri vykdys visus tavo ásakymus, – pasiûlë Ardui sidargë.

104

– Nepradësiu að tokiais dalykais uþsiiminëti. Palieku tai tavo sàþinei, jei tokià turi. Að savo norà pasakiau, galësi – ávykdysi. Negalësi – kà gi, kaip tau iðeina. Gerai... að pradedu.

– Palauk þmogau, – sulaikë þemietá valdovë – Kuris ið maniðkiø yra dvarvas ir ar jis vienas?

– Tavo samdiniø vadas, – net neatsisukdamas tarstelëjo Ardas. – Pradedam.

Ið bunkerio, kuris buvo árengtas tiesiai virð planetos energijos linijos, á dangø ðovë energijos stulpas. Tiesà pasakius, jis sklido ne ið paties bunkerio, o ið þmogaus, kuris stovëjo ant to pastato stogo, rankø. Pasiekæs penkiasdeðimties metrø aukðtá, stulpas sprogo ir didþiule banga pasklido aplink.

Kadangi energetinis stulpas buvo sulig sienom, jo banga nelietë skruzdþiø, buvusiø mieste, o ðlavë tik ropojanèias sienomis. Sidargai, sulaukæ tokio pastiprinimo, perëjo á puolimà ir pradëjo þudyti visas ásiverþusias á miestà skruzdes. Po penkiolikos sekundþiø á dangø ðovë antras energijos stulpas. Jis pakilo aukðèiau ir jo paskleista banga judëjo nuoþulniu kampu, þudydama tiesiai uþ pirmosios sienos buvusias skruzdes. Þmogus spëjo iðleisti deðimt energijos stulpø, kurie ðaudavo vis á kità aukðtá ir pasklisdavo vis kitaip nukreiptomis bangomis. Po deðimtos bangos, kuri nuþudë skruzdes, esanèias uþ dviejø kilometrø nuo miesto, þmogus pajuto, kad planetos energijos linija, kuria jis naudojosi, uþdaryta. Ðalia savæs Ardas pajuto planetos Proto buvimà. Ðis aiðkiai mëgo specialiuosius efektus. Ðá kartà jis pasirodë skruzdës veido pavidalu, kyðanèiu virð debesø. Þmogus suprato, kad tai tik planetos Proto minèiø materializacija, o pats jis ið tikrøjø lindi kaþkur kitur.

– Sveikas, þmogau. Noriu kiek su tavim pabendrauti, – prabilo skruzdës veidas, vis dar kybodamas virð sidargø miesto.

– Laukiau, kol tu pasirodysi, – nerûpestingai atsiliepë Ardas. – Gal baigiam kautynes: atðauk skruzdes, o að iðeisiu uþ miesto, kur mes miðko paunksnëje galësime normaliai pasiðnekëti.

105

– Keistai pasiûlei, bet taip dar ádomiau. Atrodo kaip kaþkokie ritualai ar panaðiai. Matau, su tavimi bus smagu. Ateik, ar dar geriau, ðoktelk á lygumos pakraðtá. Ðnektelsim. O sidargus að paliksiu gyvus – kas gi lauþo savo mëgstamus þaislus, kurie jam dar nenusibodo? Skruzdës nebepuls, jos traukiasi. Lauksiu tavæs lygumoje. Þmogus apsidairë, skruzdës apleido lygumà. Joms buvo tas pats – trauktis ar pulti. Svarbu tai, kà ásakë planetos Protas.

– Aèiû tau, þmogau, – pasakë sidargø avilio valdovë, – að visada tave paremsiu. Linkiu sëkmës. Sudomink já, tik tada iðtrûksi ið èia.

– Dëkui uþ palinkëjimus, – ðyptelëjo þmogus. – Manau, dar susitiksim.

Atidaræs artimojo ðuolio vartus, Ardas þengë á prieká ir atsidûrë lygumos pakraðtyje. Gyvø skruzdþiø èia nebuvo, aplinkui mëtësi vien vabzdþiø lavonai. Þinoma, ne tokiomis krûvomis kaip arèiau miesto, bet vis tiek nemaþai. Ðimtai sudraskytø skruzdþiø, sprogmenø iðrausta þemë rodë, koks pragaras ðioje vietoje dëjosi per sidargø apðaudymà. Dabar buvo ramu: vël pasigirdo paukðèiø (ar bent jø analogø ðioje planetoje) balsai. Jei ne mûðio þenklai, niekada nepagalvotum, kad èia kaþkas bûtø kovojæs. Ðá kartà planetos Protas nesinaudojo specialiaisiais efektais. Su þmogumi jis pradëjo bendrauti mintimis.

– Malonu, kad apsilankei ðioje planetoje. Dar maloniau, kad nepuolei bëgti po mûsø pirmojo pokalbio. Tiesà sakant, að nebûèiau tavæs iðleidæs ir leidæs atidaryti ðuolio vartus. Niekur tu nepabëgtum.

– Að ir nesiruoðiau bëgti, Prote, – ðyptelëjo Ardas. – Tu mane taip mandagiai pakvietei pasiðnekëti, kad tiesiog negalëjau atsakyti. Norëjai kà nors suþinoti?

– Tai, kà noriu suþinoti, ir pats þinau. Tu man kaip atversta knyga, – Ardas pasijuto tiriamas, taèiau apsaugø nekonstravo. Pirma, tai bûtø beprasmiðka: paslaptingas sutvërimas buvo daug stipresnis uþ þmogø. Antra, taip pasirody106

tum bijàs ar agresyviai nusiteikæs. – Ádomus darbelis. Aiðkiai ne mes konstravome, bet mokykla ta pati. Tu panaðus á vienà ið mûsø viduriniosios kûrybos egzemplioriø – demiurgus, tik gerokai patobulintas. Demiurgai mums pasisekë, jø genetine baze dar kurá laikà naudojomës kurdami kitas gyvybës formas. Tu uþ juos pranaðesnis. Oooo... Energetika pasakiðka, aplinkos transformacijos galimybës, erdvës ir laiko valdymas – geros programos tavyje ádëtos. Kas jus tokius sukonstravo ir kur tavo namai?

– Mus kaip kovines maðinas sukonstravo demiurgai. Namai planetoje, kuri vadinama Þeme, – atsakë Ardas, sykiu ásivaizduodamas gimtàjà planetà ir kosmoso erdvæ aplink.

– Aiðku. Matau. Ðaunuoliai vaikuèiai. Turiu pasakyti, kad demiurgai man visuomet labai patiko, o ðiuo savo kûriniu nusipelnë mano pagarbos. Tà planetà vadinate Þeme? Bjaurus pasaulis. Tokios netinkamos vietos stabiliai gyvybei dar nemaèiau. Paprastai iðsirenki planetà, pagal jos sàlygas sukuri gyvybæ ir ji ten klesti. O èia buvo kaþkokia betvarkë. Tik pritaikom kokià gyvybës rûðá prie tø sàlygø, o jos ðast ir pasikeièia. Dauguma gyvybës formø iðmirðta. Teko ávesti padidintos mutacijos ir sparèios evoliucijos faktoriø. Kaip jûs ten iðgyvenote, dar neprarasdami ir savo sugebëjimø? – pasidomëjo planetos Protas.

– Gyventi gyvenome, bet sugebëjimø neiðlaikëme. Valdëme ne daugiau kaip 10 procentø savo galimybiø, – paaiðkino Ardas.

– Taigi savoje planetoje esate silpnesni uþ sidargus, o uþ jos ribø stulbinanèiai stiprûs?! Ádomu bûtø patyrinëti.

– Galiu suteikti tokià galimybæ. Ðioje planetoje atsidûriau susitaræs su sidargais, kurie leido èia ásteigti þmoniø kolonijà.

Að ruoðiuosi gráþti á Þemæ, surinkti grupæ þmoniø, atidaryti tolimojo ðuolio vartus ir perkelti èia visà grupæ. Èia jie pabustø, atgaivintø savo sugebëjimus ir ði planeta taptø mûsø naujais namais. Jei tu, planetos Prote, mums leisi ásikurti, mes neprieðtarausime tavo tyrimams ir kuo galëdami tenkinsim tavo smalsumà, – pasakë Ardas, ásitikinæs savo þodþiø teisumu. Tai bu107

vo þmoniø bruoþas, kurá jie iðugdë gyvendami Þemëje – sugebëjimas meluoti ir tikëti tuo, kà pats sakai. Tokiems þmonës nebuvo baisûs jokie minèiø skaitymai ar melo detektoriai. Jie tuo metu sakë teisybæ, nes bûtent taip ir galvodavo. Galima sakyti, kad tokie þmonës trumpam laikui sugebëdavo apgauti patys save, kitaip traktuodami paðnekovo uþduotà klausimà. Ardas buvo vienas ið tokiø individø, turintis ðá puikø sugebëjimà. Nuo pat vaikystës klaidø ir bandymø metodu jis lavino toká savo talentà ir sugebëdavo tiesiog tobulai meluoti. Þinoma, planetos Protas to neþinojo. Jis sekë Ardo mintis, matë, kad jos neprieðtarauja viena kitai. Atrodë, þmogus jam nuoðirdþiai siûlë ásileisti ir iðtirti grupelæ Þemës gyventojø.

– Ádomiai pasiûlei. Klausyk, þmogau, kodël tu padëjai sidargams? Matau, þinojai, kad að laukiu tavo pasirodymo, puikiai numatei, kuo ðis pasirodymas gali baigtis ir vis tiek stojai jø pusën. Á kvailá tu nepanaðus, savo jëgas taip pat vertini realiai. Taigi kodël?

– Að jiems paþadëjau padëti, negaliu lauþyti savo þodþio.

Negalëjau pabëgti ir palikti visus þûti.

– Taigi jei tu kà nors þadëtum man, vykdytum taip pat sàþiningai? – pasidomëjo planetos Protas.

– Taip, þinoma. Jei paþadëèiau – vykdyèiau. Be to, jei matyèiau, kad negaliu ávykdyti – neþadëèiau. Þmonës labai vertina savo garbæ. Mûsø istorijoje nemaþa pavyzdþiø, kai þmogus nusiþudo negalëdamas ávykdyti duoto paþado, – toliau sekë pasakas Ardas, pats galvodamas apie kai kada pasitaikiusius ir ið istorijos þinomus atvejus, kurie atitiko þmogaus pateiktà apibûdinimà.

– Ádomu, ar tu sàþiningas su manimi? Kokio dydþio grupæ ruoðiesi atsivesti?

– Nedidelá bûrelá. Að abejoju, ar pajëgsiu daug surinkti. Atvyktume tiesiai á ðià lygumà, paskui tu nurodytum, kur mums ásikurti.

– Gerai, tavo pasiûlymas mane domina. Að paleisiu tave.

Gali gráþt ið kur atvykæs, bet paþadëk man sugráþti su grupe þmoniø, – apsisprendë þemieèio paðnekovas.

108

– Að, Ardas, þmogus ið Þemës planetos, paþadu tau, planetos Prote, sugráþti su nedidele grupe þmoniø á ðià planetà ir tau prisistatyti.

– Gerai, gali eiti, þmogau.

– Palauk, planetos Prote, ar galiu að tavæs kai ko paklausti?

Að taip pat esu smalsus, – tæsë kalbà þmogus.

– Klausk.

– Kodël manimi susidomëjai? Kam að tau reikalingas?

– Sakai, kodël tavimi? Gerai, tai nepakenks. Kaip þinai, að taip pat galiu stebëti ateitá ir praeitá. Vienoje savo kelioniø á ateitá, tai buvo labai seniai, tik ásikûrus ðioje planetoje ir þvalgantis, ar ji ateityje bus saugi, að stebëjau vaizdus, kurie mane sukrëtë. Að tau parodysiu juos, stebëk. * * * Aukðta, mëlynakë moteris pakilo nuo uþstalës ir, atsirëmusi á sienà, stebëjo kieme þaidþianèius vaikus.

– Þinai, sekretoriau. Manau, èia ir buvo lemiamas momentas. Kûrëjas, to nenorëdamas, labai padëjo Ardui.

– Parodydamas galimà veiksmø planà? – pasitikslino sekretorius.

– Bûtent, – linktelëjo Elena.

– O tu nemanai, kad planas planu, bet lemiamu veiksniu tapo teismas?

– Ne, – papurtë auksaplaukæ galvà Elena. – Teismas buvo vëliau. Tada Ardas jau tiksliai þinojo, kà ir kada turi daryti.

Lemiamu visoje ðioje istorijoje tapo pokalbis su Kûrëju. Gerai... Raðyk toliau: „Ardas pamatë vaizdus ið ateities, kurioje ir jam buvo lemta dalyvauti. Buvo skaisti diena, ta pati lyguma, kurioje jis dabar stovëjo. Tolumoje beveik nepakitæs dunksojo sidargø miestas. Staiga aplinkos ramybæ nutraukë lygumoje atsidaræ didþiuliai ðuolio vartai. Jie buvo tokie dideli, kad pro juos vienu metu galëjo áeiti dvideðimt þmoniø. Kas, tiesà sakant, ir vyko. Pro vartus ëjo þmonës, ne dvideðimt, o gerokai, gerokai daugiau. Ardas suvokë þinàs, kad ið viso ateina deðimt tûkstanèiø þmoniø.“ 109

– Palauk, sekretoriau. Sustok. Uþteks apie kovas ir karà.

Nusibodo. Paraðyk tik tiek: „Þmonës veikë taktiðkai brandþiai, atrodë, kad pagal ið anksto suderintà planà. Tai galëjo reikðti tik viena – jie puikiai paþinojo ðià planetà ir juos pasitikusá prieðininkà. Nepaisant Kûrëjo pasiprieðinimo...“ – Nors ne, toliau verta papasakoti. Pradësiu nuo mûðio pabaigos. Raðyk: „Ið tiesø Kûrëjas...“ Ið tiesø Kûrëjas neturëjo jokiø galimybiø. Po valandos jis suprato pralaimëjæs ir apleido mûðio laukà. Taèiau jau buvo per vëlu. Jei jis nebûtø buvæs toks uþsispyræs ir jau po pirmø susirëmimø su þmonëmis, kai tik pajuto ásiverþëliø jëgà, bûtø pasitraukæs ir sugráþæs á savo fiziná bûvá... Tuomet galbût viskas klostytøsi kitaip. Taèiau dabar... Dabar jo pasitraukimas nieko negalëjo pakeisti. Iki to laiko ásiverþëliai jau buvo sunaikinæ visus Kûrëjo citadelæ saugojusius padarus ir perëmæ pagrindinæ per jà einanèià planetos energijos linijà. Gráþæs planetos Protas galëjo tik aklinai gintis, naudodamas visus jam likusius energijos ðaltinius. Pagrindinë þmoniø masë, prieðingai jo lûkesèiams, neliko laimëto mûðio vietoje, o nusekë paskui besitraukiantá Kûrëjà á naujà kovà. Dabar þmonës savo energetiniais iðtekliais gerokai pranoko planetos Protà. Jiems tereikëjo já apsupti ir vieningomis jëgomis, nesiskaidant á grupes, spausti þiedà. Planetos Protas negalëjo pulti, nes bet koks puolimas jo gynyboje bûtø sudaræs spragas. Taèiau ir aklina gynyba nepadëjo. Jis vienà po kito prarado visus energijos ðaltinius, sparèiai seko ir jo vidiniai iðtekliai. Po valandos jau nebegalëjo gintis ir buvo netoli mirties. Visus likusius vidinius energijos iðteklius planetos Protas tegalëjo skirti gyvybei palaikyti. Jis atsidûrë visiðkoje þmoniø valioje. Tûnodamas susigûþæs savo urve, planetos Protas su baime klausësi artëjanèiø þingsniø ir laukë nugalëtojø pasirodymo. Jo urve iðdygo þmogaus figûra.

Ardas planetos Proto akimis pamatë save stovintá prieðais beformæ protoplazmos masæ, sverianèià ne maþiau kaip tonà ir uþimanèià didelæ tamsaus urvo dalá.

110

– Sveikas, Kûrëjau, – iðtarë þmogus. – Seniai norëjau su tavimi susipaþinti. Matai, mes daug girdëjom apie tave ir nusprendëm á sveèius uþsukti. Tu, tikiuosi, neprieðtarauji?

Uþ þmogaus nugaros ið oro molekuliø grësmingai formavosi didþiulë ietis. Planetos Proto (Kûrëjo) galvoje sukosi dvi mintys: „Pasirodo, valdo daleliø transformacijà ne blogiau nei mes... ir... dabar man galas. Kà jis darys su tuo didþiuliu smailiu daiktu...?“ Èia Ardui siøsta vizija nutrûko.

– Kà tu apie tai manai, þmogau? – paklausë Kûrëjas.

– Manau, èia stebëjome ateitá, kurios nebus.

– Kodël gi nebus? Gal atvirkðèiai, ji labai reali.

– Matau, planetos Prote, esi nelabai pastabus, – atðovë Ardas. – Ar atkreipei dëmesá á mano þodþius, pasakytus tavo vizijoje: „Sveikas, Kûrëjau, seniai norëjau su tavimi susipaþinti. Matai, mes daug girdëjome apie tave ir nusprendëme á sveèius uþsukti. Tu, tikiuosi, neprieðtarauji?“ Þmogus, kuris á tave kreipësi, nebuvo tavæs iki tol sutikæs. Kitaip tau sakytø: „Sveikas, Kûrëjau, ðtai ir vël pasimatëme“. Að, kaip matai, tave jau paþástu. Vadinasi, perðasi viena iðvada: tu, pakviesdamas mane, pakeitei ateitá ir ðis mûsø stebëtas mûðis niekada neávyks.

– Gerai aiðkini, þmogau. Matyt, teisingai pasirinkau tave pasikviesdamas. Kà gi, gali keliauti. Tik nepamirðk savo paþado.

– Palauk, Kûrëjau, turiu dar vienà klausimà, – negalëjo nurimti Ardas.

– Klausk. Man visai smagu su tavim pasikalbëti, be to, laiko að turiu ligi soties.

– Kas tu toks? Ar daug yra tavo gentainiø? Papasakok savo tautos istorijà trumpai, jei gali.

– Koks gi tu smalsus. Gerai, pabandysiu tau perteikti mûsø egzistencijos esmæ. Mes atsiradome ðioje galaktikoje. Kas buvo mûsø kûrëjai, ar mes atsiradome atsitiktinai, to niekada neiðaiðkinome, nors, patikëk, ir laiko, ir pastangø tam sky111

rëme daug. Buvo net minèiø gráþti laiku atgal ir stebëti mûsø atsiradimà gimtojoje planetoje. Gerai, kad ðios mintys liko neágyvendintos, nes tokie bandymai galëjo paþeisti prieþastingumo ryðius ir pakeisti mûsø istorijà. Neilgai mus kaustë gimtoji planeta. Tik atradæ savyje tavo matytus sugebëjimus, pradëjome keliauti po galaktikà. Taèiau viskam reikëjo suteikti prasmæ. Ið pradþiø dël potraukio kurti mes sukûrëme gyvybæ, paskui mûsø tikslai tapo konkretesni. Mano rasë susidomëjo Paraleline visata. Jei dar neþinai, mûsø visata ne vienintelë. Egzistuoja daugybë visatø, kuriø kiekviena turi savo simbiotà – Paralelinæ visatà. Jos tarpusavyje sujungtos milþiniðkais energetiniais kanalais, á kuriuos mums niekaip nepavyko ásibrauti. Simbiotiniø visatø gyventojai tarpusavyje taip pat glaudþiai susijæ. Mirus mûsø visatos gyventojui, jo dalis, kurià tu vadintum siela, energetiniais kanalais iðkeliauja á simbiotinæ erdvæ. Prieð gimstant ar kitaip atsirandant, siela atvyksta á mûsø visatos gyventojo kûnà. Mums pavyko nustatyti, kad ta pati siela begalæ kartø gali iðvykti ir atvykti. Vienos mûsø stebëtos sielos kelionæ tarp visatø atliko tûkstanèius kartø, kitos tik po kelis. Kas lemia tokius skirtumus, iðsiaiðkinti nesugebëjome. Mums nepavyko nei prasibrauti á energetinius kanalus, nei patekti á Simbiotinæ visatà. Daug kartø planetoje kûrëme gyvybæ ir stebëjome, kaip atsiranda naujas energetinis kanalas, jungiantis tà planetà su Simbiotine visata. Patiems sukurti toká kanalà mums taip pat nepavyko. Bandëm iðvykti á kità galaktikà, bet ten radome ne maþiau galingà rasæ, sprendþianèià tuos paèius uþdavinius. Jie taip pat kûrë gyvybës formas. Kai kurios ið jø buvo labai agresyviai nusiteikusios.

Kitoje galaktikoje ið pradþiø sukûrëme sidargus. Manëme, jie vislûs, karingi, labai tiks sienoms apsaugoti. Sidargai mus nuvylë, todël teko sukurti dvarvus. Tai paskutinis mûsø kûrinys, kuriam mes perteikëm savo paèiø genus, þinoma, atimdami didelæ dalá sugebëjimø. Kam mums reikalinga konkurencija, kuri neabejotinai kiltø ið per daug galingø kûri112

niø. Taèiau dvarvai savo uþduotá atliko puikiai. Jie nuo kvailo verþimosi á gretimos galaktikos centrà sulaikë ir Didþiøjø prieðø kûrinius, ir sidargus. Ilgainiui daugelis mûsø nusivylë, negalëdami rasti atsakymo á pagrindiná klausimà – kas ten po mirties, kokia ji, Simbiotinë visata. Didelë dalis maniðkiø pradëjo galvoti, kad vienintelis bûdas kà nors suþinoti – tai patiems numirti ir pamatyti. Mûsø labai sumaþëjo. Dar daugiau sumaþëjo, kai pasirodë, kad mûsø þinios labai menkos ir mes – tik menka kruopelytë neþinomybëje. Dalis mano tautieèiø árodë, kad mus gaubianti galaktika yra tik maþas atomas kaþkokioje substancijoje, o visata ne daugiau kaip làstelë, sudaryta ið daugelio atomø. Pasirodo, dydis tëra sàlyginis dalykas. Tokias pat visatas ir galaktikas mes atradome mikropasaulyje. Niekas negali pasakyti, kiek tæsiasi ir kur baigiasi ði begalinë làsteliø – visatø – seka. Kokia yra pati didþiausia, galutinë visata ir kas ten gyvena? Ar ði seka yra baigtinë? Á ðiuos klausimus taip ir neatsakyta. Mes susidûrëme su savo paties nepilnavertiðkumo suvokimu. Dalis atsiskyrë ir gyveno vien kelionëmis, keliaudami ið galaktikos á galaktikà. Jie nebegráþo atgal. Gal ir dabar kas nors ið mano tautieèiø keliauja po begalinius tolius. Dalis iðsirinko planetas ir jose tapo dievais – að tarp tokiø, jei pastebëjai. Dauguma tiesiog nusprendë pasitraukti á Simbiotinæ visatà. Dabar mûsø teliko penki, su kuriais galiu dar susisiekti: að ðioje galaktikoje ir keturi maniðkiai gretimoje. Tikëtina, kad dar keletas kaþkur klajoja, pora individø gali bûti visiðkai uþsidaræ nuo iðorinio pasaulio, o kokia nedidelë grupë ið trijø ar keturiø mano gentainiø dar gali tæsti tyrinëjimus. Taèiau tai tik mano spëlionës. Mano tautos laikas baigësi. Manau, kad po milijono metø neliks në vieno mano tautieèio. Va ir visa istorija, þmogau.

– O kaip su Didþiaisiais prieðais?

– Jø tokios paèios bëdos ir tas pats likimas. Ten taip pat belikæ ne daugiau kaip deðimt individø. Kaþkada tai buvo lygiaverèiai prieðininkai, o po to garbingi partneriai. Jie visuo113

met laikësi susitarimø. Geri laikai buvo. Að daþnai prisimenu mûsø norà paþinti, mûsø galimybes kurti. Neapsakomas jausmas. Dabar að – vieniðas ðios planetos skruzdþiø dievukas, þaidþiantis karà su sidargø aviliu. Þinai, gal tu ir tavo tauta vël praskaidrins mano nuobodulá? Að vël galësiu tyrinëti, gal pavyks jus kiek modifikuoti. Manau, bus ádomu... Dar kà nors norëtum suþinoti?

– Ne, bent jau ne dabar. Gal kada vëliau. Jei leisi, að keliausiu.

– Þinoma, tik prisimink savo paþadà atvykti.

– Visada prisiminsiu, – tarë Ardas, atidarydamas tolimojo ðuolio vartus á savo namo kiemà Eduro planetoje. „Taip... Beveik pagavo. Nedaug trûko, – galvojo þmogus. – Gerai, kad gerai baigësi. Daugiau taip galvos á kilpà nekiðiu.

Tokiø landþiojimø po smegenis ir tokio paþeminimo að jam neatleisiu. Gaidys nususæs.“ Kà tai reiðkia, þmogau? – pamëgdþiojo planetos Protà Ardas. – Ogi tai, kad að jau viskà maèiau ir puikiai þinojau, kà reikia sakyti ir daryti. Kvailys. Visa jo vizija – ðios dienos pasekmë. Pats man viskà parodei, taip pat ir þodþius pasakei. Tesësiu þodá. Þinoma, tesësiu.

Klausimus reikia teikti normalius ir konkreèius. Nemelavau að tau: tikrai sugráðiu su nedidele grupele, visai nedidele, tik deðimt tûkstanèiø þmoniø, – mintyse ðyptelëjo þmogus. Tai juk labai nedaug, palyginti su gyvenanèiø þmoniø skaièiumi. Ir pasisveikinsiu su tavimi, kojote nelaimingas, bebre be dantø.

Taip pasisveikinsiu... na tiesiog paþodþiui, kaip matei ateities vizijoje. Negalima keisti ateities – negarbinga tai bûtø ateities atþvilgiu. Naivuolis, að jam dar ne tà apie þmones galëjau paporinti. Tereikia suvokti, kad þmonës skirtingi. Buvo mûsø istorijoj ir pasiaukojimo, ir iðdavysèiø, ir garbingumo, ir melo – visko buvo. Ið vieno pavyzdþio iðvadø daryti negalima. O tas mulkis padarë ir dar tikëjosi mane meluojant pagauti. Kaip galima buvo suprasti, kad að meluoju, jei að në karto nemelavau. Kita vertus, esamø faktø interpretacija – tai kiekvieno asmeninis reikalas. Na nieko, mes dar turësime pro114

gos pabendrauti. Mes dar paþiûrësim, kas kà patyrinës. „Gal pavyks jus modifikuoti?“ Svajoklis. Mes tave patá taip modifikuosim. Gerai, metas nurimti. Viskas ateityje, o dabar tegul gyvena savo ramioje neþinioje, tegul laukia manæs, o að tikrai ateisiu.“

Eduro planeta. 2015 metø rugsëjo 28 diena – Ar, manai, kad jis patikëjo?

– Patikëjo, ligijieti, patikëjo. Aiðkiai maèiau. Paskui mane paleido.

– Paleido?! Ardai, bet negi Kûrëjas toks naivuolis? Kita vertus, manau, tu bet kà, net daugumà þmoniø bûtum apgavæs, bent jau ligijieèius tikrai.

– Tave taip pat apgauèiau, Tomai? – pasidomëjo Ardas.

– Ne, tu man nemeluotum. Pameni, kà pasakojau apie prabudusius þmones? Jie negalëtø vienas kito apgaudinëti, net taip virtuoziðkai, kaip tu padarei.

– O jûs ar kà nors girdëjote apie Simbiotines visatas?

– Þinoma. Buvome aptikæ Kûrëjo minëtas energetines gijas, tiksliau – energijos tunelius. Bandëm prasibrauti – nepavyko. Kurá laikà stebëjome sielø atvykimà ir iðvykimà, bet labai daug laiko ir iðtekliø tiems tyrimams negalëjom skirti, – atsiliepë ligijietis.

– Að, Tomai, tik vieno nesuprantu. Jei að atsiskiriu nuo fizinio kûno ir bendrauju ar keliauju nefiziniame lygmenyje, kodël negaliu prasibrauti á energetiná tunelá, o po mirties mano siela ten gali patekti? – þmogus paklausë to, kà seniai norëjo suþinoti.

– Ardai, yra didelis skirtumas tarp tavo kelioniø nefiziniame lygmenyje ir atsiskyrusios sielos. Tu, nors ir keliaudamas nefiziniame lygmenyje, visuomet iðlaikai ryðá su savo kûnu.

Nutraukæs keliones gali gráþti atgal ið bet kurios vietos. Kûnas tave susigràþina, kai tik tu jam tai leidi. Po fizinës kûno 115

mirties siela tokio abipusio ryðio neturi. Mes manome, kad bûtent ryðio su fiziniu kûnu praradimas aktyvuoja kodà ar programà, kuri uþtikrina ne tiek laisvà patekimà á energetiná tunelá tarp Simbiotiniø visatø, kiek traukà, kuria siela traukiama á energetiná tunelá. Tikëtina, kad mirusio þmogaus siela bûna tiesiog ásiurbiama ir tik labai retais atvejais, dël kokos nors motyvacijos atsisakius pripaþinti ryðio su kûnu ar pasauliu praradimà, labai stiprios valios asmenybës sugeba atsispirti energetinio tunelio traukai, – bandë paaiðkinti ligijietis.

– Kalbi apie vaiduoklius?

– Taip. Galim juos vadinti ir taip. Þinoma, tai labai reti atvejai, bet teoriðkai paaiðkinami ir praktiðkai fiksuojami.

– Kà tu manai apie mano planà paþadinti þmones ir pamokyti Kûrëjà? – pakeitë temà Ardas.

– Að jau sakiau. Kiekvienas þmogus tau pritars ir padës.

Tu esi bendrosios þmoniø sàmonës pradþia. Dabartiniai tavo planai bus priimami kiekvieno prabudusio be jokiø diskusijø.

Að kaip draugas tau galiu pasakyti – planas geras, tam pasipûtëliui verta ákrësti, ir ligijieèiai dalyvaus ðioje kovoje.

– Aèiû, Tomai. Dabar keliausiu pas klano vadà. Jie savo kosminëje erdvëje suèiupo kaþkoká keistà padarà keistame orlaivyje. Praðë manæs uþsukti á já þvilgtelti. Tai iki kito karto, – atsisveikino þmogus.

– Iki, Ardai.

116

IV Haratai

Eduro planeta, pirmojo klano vado rûmai.

2015 metø rugsëjo 28 diena – Kà apie já manai, Ardai, – paklausë antrojo klano vadas. Þmogus stovëjo ðalia pirmojo klano vado bei jo sargybiniø ir þiûrëjo á patalpoje esantá sutvërimà. Pamatæs suèiuptà padarà, þemietis ilgai negalëjo atsigauti. Ardas niekada netikëjo rojumi ar pragaru, velniais ar angelais, bet dabar ðis netikëjimas susvyravo. Jis suprato, kad tai, kà mato dabar, yra tik dar viena protinga gyvybës rûðis, bet stereotipai, kuriuos baþnyèia Þemëje kiðo kiekvienam krikðèioniui, pasirodo, buvo labai gajûs ir stiprûs. Ardas turëjo pasitelkti visà valià, kad átikintø save, jog prieð já esantis padaras tik dël kol kas neþinomø prieþasèiø savo iðvaizda panaðus bûtent á pragaro atstovà. Suèiuptasis buvo aukðtas, net ðiek tiek aukðtesnis uþ isus, galingø peèiø ir rankø, beveik þmogiðko veido su smailia barzdele ir dideliais avino ragais. Jo rankos – penkiapirðtës, kaip þmogaus, tik stambesnës ir galingesnës net atsiþvelgus á jo proporcijas. Sutvërimas buvo tamsiai raudonos spalvos ir spiginosi á aplinkinius geltonomis be raineliø akimis.

Dël tokio spalvø derinio jo akys ðvietë lyg þibintai. Kojos buvo tvirtos ir tiesios, jø proporcijos su kûnu buvo labai panaðios kaip þmogaus, tik padaro pëdos visiðkai kitokios: pëda didþiulë, beveik apvali, su penkiolika pirðtø. Ardas kiek nusiramino: kanopø ir uodegos suèiuptasis neturëjo. Þmogus nebijojo padaro, já tiesiog ðokiravo ankstesniø þmonijos mitø ir po to sekusiø religiniø istorijø atitikimas prieð já esanèio sutvërimo iðvaizdai. Tai negalëjo bûti atsitiktinumas. Þmonija 117

arba jau buvo sutikusi ðiuos tamsiai raudonus padarus, ir mitai tiesiog atspindëjo kolektyvinæ atmintá, arba juos dar sutiks, ir mitai bei legendos – tik siaubingos ateities nuojautos iðraiðka. Suèiuptasis aiðkiai buvo pavojingas ir neatrodë iðsigandæs. Jo judesiai buvo grakðtûs, kupini jëgos, kaip tigro. Padaro þvilgsnis buvo toks skvarbus, kad, atrodo, viskà matë kiaurai. Þmogus siektelëjo suèiuptojo minèiø ir atðlijo – prieð já buvo þudikas, kuris mëgaudavosi aukø kanèiomis. Visas minèiø fonas buvo persunktas troðkimo sunaikinti visus þemesnius ar menkesnius, kurie, jo manymu, buvo neverti net ðliauþioti prie jo rasës kojø. Kas ádomiausia, tokiais þemesniais ar menkesniais jis laikë visus nepriklausanèius savo rasei. Tai nebuvo garbingas karys, tai buvo psichopatas, apsëstas þudymo manijos. Ardas nepajëgë iðsiaiðkinti nieko konkreèiau, padaras turëjo labai stiprø minèiø blokà, kurio suardymas ið karto sunaikintø suèiuptojo smegenis. Blokas nebuvo natûralus ir neatrodo, kad sutvërimas bûtø turëjæs mentaliniø sugebëjimø.Vadinasi, buvo dar kaþkas, puikiai valdantis mentalinës kovos ar kontrolës technikà, kuris naudojosi suèiuptuoju ir siekë apsaugoti informacijà ðio tamsiai raudono sutvërimo galvoje.

– Jis labai pavojingas, valdove. Að þinau, kad nori pasiûlyti savo sûnui Iskikui su ðiuo sutvërimu susikauti. Tai labai rizikinga. Kelintas dabar Iskikas rinktinëje? – paklausë Ardas.

– Treèias, neskaitant Iskino, – atsakë antrojo klano vadas.

– Jei nori leisti kam nors kovoti, siøsk geriausià rinktinës kará. Nerizikuok savo sûnumi. Kova gali baigtis kovotojo mirtimi, nes ðitas raudonasis yra uþkietëjæs þudikas.

– O jis ið kur? Mes uþfiksavome ðuolio vartus, pro kuriuos álëkë jo erdvëlaivis. Taèiau vartai uþsidarë anksèiau, nei spëjome susekti vietà, ið kurios jie buvo atidaryti. Mûsø specialistams atrodo, kad sutvërimas yra bandytojas, kuris nesugebëjo teisingai atidaryti ðuolio vartø, todël ir pakliuvo pas mus.

Ið visø apklausø peðëme tik tiek, kad jo rasë vadinasi haratais, – paaiðkino antrojo isø klano vadas.

118

– Ðito negaliu patvirtinti ar paneigti. Jis turi puikø mentaliná blokà, kurá pralauþus iðsijungs padaro smegenys, taèiau pats suèiuptasis mentaliniø sugebëjimø neturi. Kaþkas dar dalyvauja ðiame þaidime.

– Kà man patartum?

– Ið pradþiø su juo kautis skirk geriausià sidargà ið atvykusiø dalyvauti kovose, paskui, jei matysi, kad galima já nugalëti, pasiøsk geriausià rinktinës kará, – pasiûlë Ardas.

– Mano kariai nebus patenkinti.

– Geriau nepatenkinti nei negyvi. Kovodamas sidargas privers prieðininkà atsiskleisti, bet nemanau, kad sugebës laimëti. Tada tu pats nuspræsi, kà daryti. Jei jau padaras bus toks nenugalimas, að pats galësiu prieð já stoti.

– Gerai, Ardai. Tavo patarimai dar niekada manæs nenuvylë, nemanau, kad dabar nutiks kitaip. Ryt ateik paþiûrëti kovos, – pasiûlë antrojo klano vadas.

– Bûtinai ateisiu. Man ir paèiam ádomu, kà ðis raudonas ir raguotas haratas sugeba.

Eduro planeta. 2015 metø rugsëjo 29 diena Sidargas lëtai suko ratus apie savo prieðininkà. Klano vadas iðrinko patá geriausià ið sidargø kariø, atvykusiø dalyvauti Eduro planetoje vykstanèiose kovose. Tai buvo þvilganèiais juodais ðarvais ir juodu ðalmu, maþdaug 2 metrø 30 centimetrø ûgio patinas, ginkluotas serpu ir kardu. Ant jo kojø buvo pritvirtinti kovos pentinai, kuriuos karys sëkmingai galëjo panaudoti durdamas prieðininkui. Uodega buvo pakelta á kovos pozicijà. Haratas stovëjo ramiai ir ið padilbø þvelgë á savo judantá prieðininkà. Jis vilkëjo kaþkà panaðaus á kelnes ir batus.

Nei galva, nei krûtinë, nei rankos nebuvo pridengti. Deðinëje rankoje haratas laikë ginklà, kurá isai rado apieðkojæ jo erdvëlaivá. Ginklas buvo panaðus á praplatintà kirtiklá, kurio kotas buvo beveik dviejø metrø ilgio. „Gali bûti, kad tai ir yra kir119

tiklis, o ne ginklas, – pagalvojo Ardas. – Isai galëjo klaidingai suvokti ðio árankio paskirtá“. Taèiau net ir ginkluotas taip paprastai, haratas, atrodo, buvo ramus ir visiðkai pasitikëjo savo jëgomis. Jis net nusiðypsojo, atidengdamas eiles aðtriø dantø.

Sidargas puolë. Atrodo, kad tai patyræs karys. Aukðtai ðoktelëjæs, jis vienu metu smûgiavo serpu, uodega ir kojos pentinu á skirtingas prieðininko kûno vietas. Haratui tai nepadarë didelio áspûdþio. Pademonstravæs puikià reakcijà, serpo smûgá jis atrëmë lengvai kryptelëjæs savo kirtiklá. Uodegos smûgá, kuris buvo nutaikytas á akis, haratas sutiko nulenkæs galvà ir atstatæs jam ragus, kurie, atrodo, be vargo atlaikytø ne tik sidargo uodegos bakstelëjimà, bet ir tiesioginá smûgá kirviu. Á smûgá pentinu raguotasis net dëmesio neatkreipë, juo labiau kad pentinas, nutaikytas á pilvà, nesugebëjo pramuðti galingø raudonojo raumenø ir tik truputá perrëþë odà. Savo ruoþtu haratas þaibiðkai iðtiesë kairiàjà rankà ir sugavo sidargà ore. Kairioji raguotojo padaro ranka susigniauþë ties prieðininko gerkle, kuri buvo puikiai apsaugota ðarvais ir kaulinëm ataugom. Èia haratas parodë savo tikràjà jëgà. Viena ranka iðkëlæs sidargà uþ gerklës, kita numetæs laikytà kirtiklá, smogë jam kumðèiu á krûtinæ. Smûgis pramuðë ðarvus, kaulinæ apsaugà, raumenis, vidinæ ertmæ ir iðlindo prieðininko nugaroje. Sidargas mirë iðkart, tik kûno konvulsijos tæsësi dar keliolika sekundþiø. Iðtraukæs rankà kartu su sidargo ðirdimi, raguotasis atsisuko á nuðèiuvusias tribûnas ir suriaumojo. Ardas suprato, kà jis sako. Haratas tiesiog klausë, kas bus kitas?

– Kà pasakysi, Ardai? – paklausë antrojo klano vadas.

– Tai labai fiziðkai stiprus sutvërimas. Jis áveiks ir, tikëtina, nuþudys kiekvienà tavo kará. Manau, áveiktø ir penkis tavo geriausius karius, vade, bet jis neturi jokiø mentaliniø ar energetiniø sugebëjimø. Su modifikuotu aloru haratas galëtø kovoti lygiomis, taèiau atlantas já suriestø per kelias sekundes.

Manau, jis per daug pasitiki savo jëgomis. Einu, sumaþinsiu tà pasitikëjimà. Kad bûtø geresnis efektas, kovosiu tik jo priemonëmis.

120

– Paimsi ginklà?

– Ne, ginklo man èia neprireiks. Jei bus striuka – pasigaminsiu. Þmogus atrodë ramus, uþtikrintas kovos baigtimi. Miestas buvo ákurtas netoli planetos energetinës linijos (tiesà sakant, Ardo namas buvo tiesiai virð jos), todël þemietis galëjo ramiai naudotis beveik neribotais energetiniais iðtekliais, kuriø turëjo pakakti haratui áveikti.

Pamatæs ramiai einantá link jo Ardà ir supratæs, kad tai kitas prieðininkas, haratas pradëjo garsiai gargaliuoti. Þmogus suprato, kad taip raudonasis iðreiðkia savo linksmumà ir paniekà. Ardas sustojo trijø metrø atstumu nuo raguotojo. Tas dar kartà nuþvelgë þmogø, paniekinamai sugargaliavo, numetë kirtiklá ir puolë... tà vietà, kur kà tik buvo þmogus. Ardas jau ramiai stovëjo haratui uþ nugaros. Vël pamatæs þmogø, padaras stûgtelëjo ir, iðskëtæs rankas, puolë dar kartà, tikëdamasis suèiupti þemietá á glëbá. Þmogus, darydamas salto, elegantiðkai perðoko per harato galvà ir vël atsidûrë jam uþ nugaros. Toks Ardo elgesys prieðininkà pradëjo siutinti. Nusprendæs, kad þmogus tiesiog labai vikrus, bet silpnas, raguotasis pamirðo bet kokià gynybà ir puolë dar kartà. Ðá kartà Ardas nesitraukë. Trimetrinis gigantas tiesiog uþðoko ant jo kojos smûgio ir taip pat greitai bei sëkmingai nulëkë atgal. Þmogus, pataikæs tiesiai haratui á pilvà, bloðkë ðá per gerus keturis metrus atgal ir patiesë ant þemës. Tik dabar ateivis suprato, su kuo susidûrë. Raudonasis nustojo gargaliuoti ir stûgauti, lëtai atsikëlë, dar kartà nuþvelgë þmogø, iðkëlë rankas ir pasiruoðë rimtai kovai. Ardas lëtai priëjo prie numesto kirtiklio, já pakëlë ir pametëjo haratui, lyg sakydamas: „Imk, tau jo dabar tikrai prireiks“. Raguotasis nevaidino iðdidaus ar garbingo, jis paèiupo kirtiklá ir jau atsargiau bei ne taip beatodairiðkai puolë þmogø. Smûgis buvo greitas, nutaikytas tiesiai Ardui á smilkiná. Pasirodo, greièiu haratas nenusileido net alorui. Taèiau þmogus buvo ne aloras. Pritûpæs ir leidæs 121

praðvilpti kirtikliui pro galvà, Ardas ið karto atsistojo ir trenkë per nulekianèio ginklo kotà delno briauna. Smûgis buvo atliktas pasinaudojus planetos energetine linija, taigi realiai jis galëjo perkirsti ne tik labai kieto medþio kotà, bet lengvai suardyti tvirèiausio metalo daleliø tarpusavio sàveikà ir atskirti jas. Kirtiklio kotas buvo tiesiog perkirstas per pusæ taip, lyg bûtø degtukas, o ne kà tik serpo smûgá atlaikæs tvirtas medis. Po smûgio Ardas lengvai ðoktelëjo atgal. Þiûrëdamas á nuolauþas savo rankose haratas suprato, kad ðioje vietoje baigsis jo gyvenimo kelias. Pikèiausia jam buvo tai, kad já áveikë kaþkoks smarkiai maþesnis menkas padarëlis, net nevertas laiþyti jo kojø. Haratas puolë þmogø paskutiná kartà. Tai buvo beviltiðkas, kupinas aklo ánirðio puolimas. Þmogus nesitraukë. Jis sugavo harato rankas, bent penkis kartus masyvesnes uþ jo paties, ir suëmæs jas per rieðus pradëjo ið lëto sukti. Prieðininkas negalëjo trenkti ragais, nes já Ardas laikë iðtiestø rankø atstumu, negalëjo iðplëðti plaðtakø, nes jas daugiatone jëga laikë þmogus, negalëjo net spirti kojomis, nes buvo per arti, o bet koká bandymà uþvoþti keliu þemietis tuojau atmuðdavo savo kojomis. Harato prieðinimasis silpo, jo raumenys nebeatlaikë átampos ir pradëjo plyðti. Pakeitæs padëtá, þmogus þaibiðkai atsidûrë haratui uþ nugaros ir pradëjo lauþti abi raguotojo rankas. Pasigirdo trekðtelëjimas, po to kitas. Abi harato rankos bejëgiðkai nukaro. Ardas, trenkæs per prieðininko kojas, pargriovë já ant þemës ir, sugriebæs uþ rago, nuvilko per visà dulkëtà arenà isø antrojo klano vado link.

– Jis pamokytas. Manau, dabar bus sukalbamesnis. Siûlau, vade, jo neþudyti, o kaip reikiant iðtirti bei iðkvosti, – tarë þmogus, nubloðkæs prieðininkà prie vado loþës.

– Gerai, Ardai. Ðauniai pasirodei. Malonu buvo þiûrëti. Perduok já mano kariams.

Prie tylinèio parblokðto harato pribëgo keli isø kariai, grubiai pakëlë ir nusivedë á pastato vidø. „To neteko patirti dar në vienam haratui, – galvojo sugniuþdytas atëjûnas. – Palauk, að iðgyvensiu, perspësiu savið122

kius. Mes rasim tà neûþaugø rasæ ir juos iðskersim. Mûsø laikas ateis. Dabar reikia suþinoti, kas jie tokie ir ið kur kilæ.

Tada jie pajus, kas tai yra haratø kerðtas“.

Demiurgø kontroliuojama erdvë.

2015 metø spalio 1 diena – Aèiû jums, valdovai, kad sutikote susitikti. Reikalas ganëtinai skubus, mums reikia nutarti, kà darysime toliau, – pradëjo susitikimà Baltojo demiurgø rato valdovas.

– Kas nutiko, Baltojo rato valdove? – paklausë Þaliojo rato vadas.

– Jûs turbût visi þinote apie Harato projektà. Ðiuo metu jis vykdomas sëkmingai kaip niekada. Visa planetos vadovybë mûsø valioje. Keli asmenys, kurie nepasidavë átakai ar buvo per daug smalsûs, jau sunaikinti. Neseniai haratams perdavëm ðuolio vartø technologijà. Pirmasis bandymas atliktas su mûsø kontroliuojamu pilotu. Planeta ruoðiasi karui. Informacinës priemonës jau pradëjo masiná visø gyventojø apdorojimà. Dar meteliai, ir ásiverþimui á Þemæ bus pasiruoðta. Taèiau... ávyko nenumatytas dalykas. Mûsø pilotas klaidingai apskaièiavo koordinates ir atsitiktiniame ðuolyje pakliuvo isams.

– Gerai, kad apskritai kur nors pakliuvo. Galëjo atsirasti uþ visatos ribø. Laimës kûdikis tas haratø pilotas, – tarë Geltonojo rato valdovas.

– Galbût, dar neþinia. Isai já atgabeno á Eduro planetà ir, þmogui patarus, iðleido á kovos arenà, – tæsë baltasis demiurgas.

– Prieð kà jis kovojo? Kaip sekësi? – paklausë Mëlynojo rato valdovas.

– Ið pradþiø prieð geriausià isø planetoje buvusá sidargà.

Haratas nugalëjo ðá savo prieðininkà maþiau nei per pusæ minutës. Po to jam teko kovoti prieð þmogø...

– Na ir..? Kas laimëjo? – pasigirdo susirinkusiø demiurgø valdovø balsai.

123

– Kaip manote? Mes turëtumëm didþiuotis savo kûriniu.

Jei tik jis nebûtø pavojingas mums patiems… Haratas buvo nugalëtas, þmogui net nepasinaudojus energetinës ar mentalinës kovos galimybëmis. Tai buvo tiesiog pasityèiojimas ið raguotojo. Jam iðsuko abi rankas, parbloðkë ant þemës ir uþ ragø pervilko per visà arenà. Harato nuotaikos klaikios. Jis dar nebuvo taip paþemintas.

– Baltasis valdove, kokios ið to seka iðvados? – paklausë Raudonojo rato demiurgas.

– Paprastos, broli. Mes turime nuspræsti, kuri ið dviejø galimybiø realesnë. Haratas tikriausiai bus ásiutæs ir pasiryþæs visais bûdais kerðyti. Tada jo gràþinimas á gimtàjà planetà bus naudingas propagandos prasme: pristatysime já kaip aukà, o þemieèius kaip klastingus kraugerius, nevertus ðliauþioti ðalia raguotøjø, bet iðdrásusius þeminti ðià aukðtesnæ rasæ. Arba jis iðsigandæs gali pradëti skleisti panikà. Kà pasakysite, Raudonojo rato valdove?

– Nemanau, kad jis panikuos, – atsakë raudonasis valdovas. – Net jei haratas iðsigandæs, jis nekæs tos baimës ir stengsis sunaikinti jos ðaltiná. Raguotieji per daug pasipûtæ ir kraugeriðki. Jis nesiliaus, kol neþus pats arba nenuþudys þmogaus ar bent maksimalaus jo gentainiø skaièiaus. Þinoma, jam ir kitiems reikës áteigti, kad tokiø kariø yra tik pavieniai egzemplioriai, o didþioji dauguma þmoniø – tiesiog minkðtakûniai, bailûs padarai, kuriuos reikia be gailesèio naikinti.

– Að manau taip pat, – tæsë baltasis valdovas. – Siûlau spustelti isus, priversti mums atiduoti haratà jo tyrimo ir kvotimo tikslais, o paskiau pagaminti jo klonà, kurá Màstanèiøjø sàjungai galëtume pateikti kaip mirusá nuo kvotimø belaisvá.

Ar sutinkate?

– Taip, – vieningai pritarë demiurgø valdovai.

– Ar Þaliojo rato valdovas taip pat sutinka?

– Nelabai turiu ið ko rinktis, – atsakë Þaliojo rato valdovas. – Að jums jau daug kartø iðsakiau savo nuomonæ, kad þmones reikëtø padaryti sàjungininkais, padedant jiems prabusti ir nesistengiant jø kontroliuoti. Siûliau bendrauti su jais 124

kaip su lygiais. Mano nuomonæ palaikë tik Juodojo rato valdovas. Kiti nusprendë, kad þmonës per daug pavojingi, be to, negali kûrinys lygiuotis su kûrëju. Þmonës turi arba tarnauti, arba bûti sunaikinti. Jûs nusprendëte sunaikinti visus gyventojus Þemës planetoje, iðskyrus atrinktus tyrimams, ir suèiupti Ardà, kaip genetiðkai artimiausià pirmiesiems þmonëms.

Að paklûstu daugumos valiai ir padësiu jums visomis iðgalëmis, nors savo nuomonës nekeisiu.

– Na ir puiku, – pratarë baltasis valdovas.

– Kaip sekasi þmogui kurti prieðininkà? – paklausë Raudojo rato valdovas.

– Kol kas sëkmingai. Tikëtina, kad mums pavyks sukurti þmogui lygiavertá prieðininkà, kuris bus visiðkai mûsø kontroliuojamas, – atsiliepë Geltonojo rato valdovas, paskutiniu metu atsakingas uþ ðá projektà. – Manau, iki teismo dienos bûsime visiðkai pasiruoðæ. Gali bûti, kad turësime tris kovotojo egzempliorius.

– Kà gi, broliai valdovai, atrodo, judame á prieká. Kokie reikalai su sidargais? – tæsë pokalbá baltasis.

– O èia mums nesiseka. Sidargai veikia iðvien su Ligijos planetos gyventojais ir neginèytina, kad padeda þmogui. Per teismo dienà galime ið jø pusës neiðvengti siurprizø. Þmogus apsaugotas nuo bet kokiø stebëjimø. Eduro planeta taip pat.

Pasikliaujame tik savo ðnipais ar informatoriais. Taèiau bendradarbiavimo tarp sidargø, ligijieèiø ir þmogaus fakto neárodysim. Jie per daug stiprûs. Kita vertus, mes nuo jø taip pat uþsisklendëme. Be to, mane neramina tai, kad, regis, þmogus bendravo su Kûrëju. Kol kas apie tai platesnës informacijos neturiu. Kai tik kà nors suþinosiu – praneðiu, – atsakë mëlynasis valdovas.

– Gerai. Vykdom planà toliau. Kiekvienas þinote savo uþduotá. Harato iðlaisvinimu uþsiims Þaliasis ratas. Ar sutinkate, Þaliojo rato valdove? – paklausë baltasis valdovas – Taip, – atsakë Þaliojo rato valdovas.

– Dabar broliai, baigiam kalbëti apie darbus ir pradedam linksmybes. Að jums paruoðiau ávairiø maloniø netikëtumø.

125

Linksmai nusiteikæ demiurgø valdovai nusekë paskui Baltojo rato valdovà, kuris ðá kartà buvo susitikimo iniciatorius ir ðeimininkas.

Sidargø kontroliuojama erdvë tuo pat metu – Turim ðiokiø tokiø naujienø, sesës.

– Sakyk, Tamsioji sese, sakyk... – pasigirdo keli balsai.

– Þmogus buvo Skruzdþiø planetoj. Kaip mes ir tikëjomës, planetos avilio valdovës iðbandymas, kuriuo ji norëjo nustebinti þemietá, buvo nesëkmingas, bet mane nustebino pasikeitæs jos poþiûris á þmogø. Po to, kai þemietis nuëjo susitikti su skruzdþiø planetos Protu ir taip iðgelbëjo avilio miestà, ði sesë, atrodo, tapo aktyvia þmogaus rëmëja. Ji perdavë man, kad nori þmogui padëti ir yra pasiryþusi palikti planetà ir su 100 kariø vykti á màstanèiøjø teismà kaip mûsø atstovë.

– Jei ji paliks planetà, kas vadovaus vietos sidargams? – pasidomëjo viena ið dalyvaujanèiø pateliø.

– Kol ji nesugráð, sidargai pabus vieni. Su ja susisiekë planetos Protas ir pasiûlë keliø metø paliaubas. Sesë, þinoma, sutiko, – atsiliepë Tamsiàja vadinama sidargø valdovë.

– Kodël planetos Protas taip elgiasi? Per visà mûsø buvimo Skruzdþiø planetoje istorijà në karto nebuvo siûlomos paliaubos, – stebëjosi viena ið sesiø.

– Kaip mums pavyko suprasti, tai jo kalbos su þmogumi pasekmë. Mes bandëme sekti pokalbá, taèiau smulkmenø nepavyko nugirsti. Þmogus jam kaþkodël paþadëjo sugráþti á planetà. Dar kai kas naujo – Skruzdþiø planetos Protas yra vienas ið Kûrëjø.

– Kaip... Tø paèiø mûsø Kûrëjø? – suðurmuliavo sidargø valdovës.

– Taip, bûtent tø. Mes manëme, kad jie visi iðnyko. Pasirodo, klydome, – niûriai konstatavo Tamsioji sesë.

– Kodël tada jis mus puola? Juk mes jo kûriniai? Beveik kaip vaikai...

126

– Kiek pavyko iðsiaiðkinti – ið nuobodulio. Kaip mes ir átarëme anksèiau, jis su mumis tiesiog þaidþia. Mes jam visai nerûpime, ar, tiksliau, rûpime tiek, kiek galim padët iðsklaidyt nuobodulá. Þmogumi jis, atrodo, rimèiau susidomëjo.

– Þmogus gali jam prieðintis? – pasigirdo klausimas ið dalyvaujanèiøjø pusës.

– Þmogus – ne, bet þmonës – taip. Kiek man pasakojo apie þmogø mûsø jaunesnioji sesë, kuri ilgai su juo bendravo, jis kaþkà sugalvojo ir tikrai nelinkæs Kûrëjui pasiduoti. Manau, Kûrëjas padarë labai didelæ klaidà paleidæs þmogø, kai realiai galëjo já suèiupti, – paaiðkino Tamsioji sesë.

– Kà mums dabar daryti? Kam mes turime padëti: Kûrëjui ar þmogui?

– Bûtent tai að ir norëjau iðgirsti ið jûsø. Mes turime nuspræsti, kam mes padësim.

– Að siûlau padëti þmogui, – pasakë viena ið sidargiø. – Jis brangins mûsø pagalbà. Kûrëjas nevertina mûsø ir nevertins ateityje, kodël mes turim jaudintis dël jo?

– Bet jis mûsø Kûrëjas.., – paprieðtaravo kita sidargë.

– Na ir kas. Mes jo kûriniai, o elgiasi kaip su þaislais. Mes jam nieko neskolingos.

– Skolingos gyvybæ, – nenusileido dalis sesiø.

– Gerai... – ásiterpë Tamsioji sesë. – Darykim kaip visada, kai mûsø nuomonës skiriasi. Balsuokim: kas uþ tai, kad bûtina perspëti Kûrëjà ir atsisakyti padëti þmogui? Taip... uþ tai trys sesës. Kas uþ tai, kad toliau reikia padëti þmogui ir nekreipti á Kûrëjà jokio dëmesio? Gerai... uþ tai trylika sesiø ir dar að – ið viso keturiolika. Sesës, turinèios kità nuomonæ, ar paklusite daugumai?

– Taip. Þinoma. Kaip visada, – ne itin patenkintos atsiliepë trys sidargø valdovës.

– Tada nusprendëme – toliau padedam þmogui, o á Màstanèiøjø sàjungos teismà siunèiam Skruzdþiø planetos avilio valdovæ. Sutinkat?

– Taip, – vienbalsiai atsiliepë sidargës.

127

V Þvalgo sëkmë

Eduro planeta. 2015 metø spalio 28 diena Chrzui pagaliau pasisekë. Pasisekë atsitiktinai. Jis medþiojo ir bëgdamas paskui grobá pateko á laukymæ, kurioje pamatë þmogaus namà toká, koká já apibûdino isai. Jis nebûtø pamatæs namo, jei netikëtai neatsidurtø tiesiai prieð já. Kaþkas saugojo namo apylinkes. Kiekvienas einantis pro ðalá buvo nukreipiamas kitur. Þvilgsnis pats savaime krypdavo á ðonà, o smegenys nefiksuodavo vaizdo. Dvarvas sugebëjo uþfiksuoti namo vaizdà tik todël, kad jis neturëjo isams bûdingos smegenø struktûros, o apsauga buvo skirta saugotis nuo smalsiø ðios planetos gyventojø. Dabar jam beliko pakliûti vidun, pasislëpti tapus medþiu ir sulaukti þmogaus. Taèiau ir tai padaryti nebuvo lengva. Þmogus nepasitikëjo vien mentaline apsauga, jis dar naudojo kaþkoká atstumiantá laukà. Dvarvas suko ratus aplink namà, vis bandydamas ir bandydamas lauko tvirtumà. Po penkioliktos ið eilës nesëkmës Chrzas iðgirdo balsà: „Matau, nesiseka, o tu labai nori pakliûti vidun. Ádomu, ko dvarvui prireikë pas mane? Uþeik, að paðalinsiu laukà prieð tave, pakalbësim. Jei sutinki, þinoma. Versti að tavæs neversiu. Jei nenori, bëk sau sveikas ið èia“. Dvarvas nustëro, bet trauktis neskubëjo. Atrodo, þmogus nebuvo nusiteikæs agresyviai, tai kam tada bëgti. Vëliau prisëlinti gali nepavykti.

Chrzas nusprendë priimti þmogaus pasiûlymà.

– Gerai, ateinu pas tave, þmogau. Kur tu esi? – mintimis paklausë dvarvas.

– Að kieme prieðais namà. Pamatysi – sëdþiu ant suoliuko pavësinëje, – nurodë kelià þemietis.

– Tuoj bûsiu.

128

Þmogus ið tiesø paðalino laukà, kuris neleido dvarvui uþeiti. Risnodamas pro medþius, pievà ir upelá þvalgas suprato, kad þmogui nesvetimas harmonijos ir groþio jausmas. Jis slapèia vylësi, kad tai nebus labai agresyvi rasë ir dvarvø nelauks dar vienas toks pat sunkus karas kaip su sidargais. Bent jau Chrzas to nenorëjo. Tiesà sakant, jis buvo þvalgas, o ne karys, ir jo paðaukimas buvo tyrinëti, o ne kariauti. Gal tarp jo gentainiø kariø, – màstë dvarvas, – atsirastø tokiø, kurie norëtø iðmëginti þmogaus jëgas, bet Chrzas tokiems tikrai nepriklausë. Jis jautë, kad þmogus nuoðirdus ir jam nieko negresia. Þvalgas áprato pasitikëti nuojauta. Tai buvo vienas ið pagrindiniø dvarvø-þvalgø ypatumø – puikiai iðlavinta ir beveik neklystanti nuojauta. Þmogus sëdëjo ten, kur ir nurodë – pavësinëje prieðais namà.

– Prieik, dvarve, pakalbësim. Ar tu gali bendrauti mintimis?

– Taip, þmogau, galiu, – pripaþino þvalgas.

– Kas tave atginë pas mane, dvarve? Matyt, ieðkojai manæs. O gal man á tave kitaip kreiptis?

– Gali vadinti dvarvu, nes mano vardas labai sudëtingas.

Ieðkojau tavæs, þmogau, tik kalbëtis neplanavau. Na kaip iðëjo, taip. Norëèiau suþinoti, kas tu toks esi ir ar nekeli mums pavojaus. Kodël nuþudei dvarvø þvalgà?

– Nenorëjau jo þudyti. Bandþiau suèiupti, nes nesupratau, kas jis toks ir kodël atrodo kaip isas. Suèiupti nepavyko, nes jis nusiþudë. Gailiuosi dël to. Að nemëgstu þudyti ar stebëti mirèiø. Bûèiau anksèiau viskà apie jus þinojæs, neáduoèiau isams prieð tai nepabendravæs, – paaiðkino Ardas.

– Mes taip ir supratom, – pripaþino dvarvas. – Gal po mûsø pokalbio ir tu kà nors apie mus suþinosi? Ko tu sieki, þmogau? Ar tikrai paþadëjai sidargams mus sunaikinti?

– Kaip èia tau pasakius, – gûþtelëjo peèiais Ardas. – Sidargams að nepaþadëjau jûsø naikinti, paþadëjau padëti sugráþti á gimtàjà galaktikà. Manau, apie tai galësim paðnekëti plaèiau ir rasti mums abiem naudingà sprendimà. Ko siekiu..? Galëèiau tau ir nesakyt, bet ðiek tiek atskleisiu. Pagrindinis ma129

no tikslas – paþadinti ir iðlaisvinti þmones. Tu kà nors þinai apie þmones, dvarve?

– Nieko, þmogau. Nei ið kur jûs, nei kas jûs tokie?

– Galim susitarti. Moki skaityti isø raðtà?

– Taip, – atsiliepë þvalgas.

– Að tave áleisiu á namà prie informacinës sistemos. Tu perskaitysi viskà apie þmones ir tada galësi manæs klausinëti. Að tau atsakysiu á visus klausimus, bet po to tu turësi atsakyti á manuosius. Kà tu apie tai manai?

– Sutinku, þmogau, – neilgai màstæs atsakë dvarvas. – Kada galëèiau pradëti?

– Tapk isu ir einam á vidø. Galësi pradëti nedelsdamas.

Matau, jûs konkretûs vyrukai, – ðyptelëjo þmogus. – Laiko veltui neleidþiat. Pagirtina.

– Dar vienas klausimas, þemieti. Kodël man viskà pasakoji? Kokia tau ið to nauda? – paklausë dvarvas.

– Labai paprasta, – aiðkino Ardas. – Manau, kad dabar sprendþiasi, kuo mes bûsime ateityje – draugai ar prieðai. Norëèiau, kad sprendimà priimtumët turëdami visà informacijà.

Tikiuosi, bûsime draugai. Jei dabar meluoèiau, manau, Jûsø rasë tai ateityje iðsiaiðkintø ir manimi nepasitikëtø. Kita vertus, man ganëtinai svarbi informacija, kurià ið tavæs galiu gauti. Tai sutaupys laiko ir leis greièiau atsakyti á kai kuriuos klausimus ar priimti atskirus sprendimus. Jûs patys suþinotumët apie mane viskà, o toks mano nedraugiðkumas galëtø ið anksto nulemti jûsø poþiûrá á þmones. Taigi dabar man visapusiðkai naudinga su tavim bendradarbiauti, dvarve.

– Supratau. Að kiek atsitrauksiu á miðkà prie namo. Noriu pakeisti formà.

Po deðimties minuèiø dvarvas iðëjo ið miðkelio ir per pievà patraukë namo, jau atrodydamas kaip isas. Atëjæs á kambará, kuriame buvo prisijungimo prie Eduro informacinës sistemos terminalas, Chrzas kibo á darbà. Ardas kelis kartus þvilgtelëjo á dirbantá dvarvà. „Atrodo, ðitie vyrukai pasiutusiai iðtvermingi“, – pagalvojo þmogus, pastebëjæs, kad sveèias 130

prie terminalo, nekeisdamas pozos ir nenutraukdamas skaitymo, iðsëdëjo daugiau nei 24 valandas. Dar po keliø valandø dvarvas apie þmones þinojo viskà, kà jam galëjo atskleisti màstanèiøjø informaciniai tinklai. Tiesà pasakius, jis ne viskà sugebëjo iðsiaiðkinti. Þvalgui teko remtis informacija, sukaupta isø, nes demiurgø ávestø apsaugos kodø pats dvarvas pralauþti nesugebëjo, todël á jø informacinæ sistemà nepateko. Kitø Màstanèiøjø sàjungos rasiø turima informacija apie þmones buvo neiðsami ir epizodiðka. Chrzas nebuvo visiðkai patenkintas savo darbu, bet pradþia paþinimui jau buvo padaryta.

– Norëèiau pratæsti pokalbá, þmogau, – praðneko dvarvas, sëdëdamas prieð Ardà toje paèioje pavësinëje, kurioje jie kalbëjo pirmà kartà.

– Praðau, klausk pirmas. Mûsø susitarimas galioja? Po to atsakysi á visus mano klausimus? – pasiûlë þemietis.

– Taip. Galioja. Norëjau visø pirma pasiteirauti, kà ruoðiesi daryti toliau? Tiksliau sakant, kà darysi po Màstanèiøjø sàjungos teismo? Jei tai paslaptis, patikëk, mes neatskleisim tø þiniø net Kûrëjams.

– Gerai, tik norëjau pasitikslinti. Ar gali atverti man savo minèiø fonà, nes kol kas að negaliu prasibrauti. Tavo màstymas man per daug svetimas ir nepanaðus á niekà, su kuo susidûriau anksèiau. Man visada reikës þinoti, ar tu nemeluoji, – pateikë savo pokalbio sàlygas Ardas.

– Gerai, savo minèiø fonà pabandysiu maksimaliai priartinti prie isinio. Tau to pakaks?

– Taip, visiðkai. Dëkui. Dabar bandysiu atsakyti á tavo klausimà. Matai, prabudæs suþinojau þmoniø istorijà, jø paskirtá ir svetimø rasiø mums nubrëþtà likimà. Man tai labai nepatiko. Að visuomet buvau savo tautos ir ðalies patriotas.

Pasirodo, ne maþiau man rûpi ir visa þmonija, – aiðkino Ardas. – Mano planas labai paprastas: po màstanèiøjø teismo dar kiek pabuvæs ir pasimokæs, nuvyksiu á Þemæ, taèiau pasiliksiu galimybæ atidaryti ðuolio vartus á Eduro ar á kai kurias 131

kitas planetas. Periodiðkai pasitraukdamas ið Þemës, að iðvengsiu „spàstø“ poveikio. Savo gimtojoje planetoje að galvoju po truputá burti ir þadinti þmones, perkeliant juos èia ar á kitas rezervines vietas. Paþadinæ pakankamà skaièiø individø, mes galësime pareikalauti, kad su mumis skaitytøsi ir nelaikytø vien þaisliukais ar árankiais.

– Kokie tavo planai dvarvø atþvilgiu?

– Dabar jokiø. Að jûsø atþvilgiu nesu nusiteikæs prieðiðkai.

Sidargams að turësiu padëti, bet manau tai padaryti derybø su jumis bûdu, áspraudþiant tuos agresyvius padarus á grieþtus rëmus ir draudþiant jiems skverbtis á jûsø galaktikos vidø. Að bendravau su vienu ið Kûrëjø ir þinau, kad jûsø rasë turi uþduotá apsaugoti mûsø galaktikà nuo Kûrëjø prieðø sukurtø rasiø. Bûtent todël jûs sustabdëte sidargus, kurie galëjo iðprovokuoti didelæ svetimøjø invazijà. Galiu tau garantuoti – Kûrëjø jums skirtos uþduoties ávykdymo að neapsunkinsiu ir visapusiðkai padësiu.

– Kokie tavo santykiai su sidargais?

– Jie man padeda. Að, kaip minëjau, jiems taip pat paþadëjau padëti.

– Tu kalbëjai su vienu ið Kûrëjø. Ar jûs konfliktavote?

– Ne. Mes kalbëjomës taikiai. Að jam paþadëjau atvykti á Skruzdþiø planetà ir savo þodá tesësiu, – atsakë Ardas.

– Kà gi, puiku. Jei mes bûtume sàjungininkai, ar tu mums prireikus padëtum?

– Visuomet. Bet prie karo su sidargais neprisidësiu. Visus nesutarimus tarp jûsø rasiø norëèiau spræsti derybomis.

– Taèiau kam tau viso to reikia? Kam tau þadinti saviðkius?

Pagalvok: bûtum galingiausias visoje Þemëje. Tavæs klausytø milijonai. Periodiðkai ðokteltum á kità planetà, iðsivaduotum ið „spàstø“ poveikio ir vël gráþtum. Bûtum amþinas pasaulio valdovas, – pasakojo apie kitos ateities alternatyvà dvarvas.

– Ádomiai samprotauji, þvalge. Galvojau apie tai. Taèiau ar tai svarbu? Manai, bûèiau laimingas, bûdamas pasaulio valdovas? Negi tu nepagalvojai apie vienatvæ, kuri manæs tokiu 132

atveju lauktø? Mirtø visi, kuriuos að myliu ar mylësiu. Að prarasèiau jausmus, neturëèiau nei draugø, nei bendraþygiø. Tarp manæs ir aplinkiniø nebebûtø nieko bendra. Þmogus gali bûti laimingas tik tarp tokiø kaip jis. Man nereikia tokios valdþios, kuri veda á pragarà. Man reikia pilnaverèio gyvenimo.

Að noriu mylëti ir bûti mylimas, turëti artimus þmones ir nebijoti kiekvienà akimirkà juos prarasti. To nori dauguma þmoniø. Pakliuvæ á Þemæ mes tai praradome, taigi að nusprendþiau viskà þmonëms sugràþinti. Ið pradþiø visiems padëti negalësiu, bet su laiku prabudusiø ratas plësis, kol galiausiai iðlaisvinsime visà þmonijà. O valdþia nusibosta, kaip ir bet kas kitkas. Man ji nereikalinga.

– Tai jûs nesiruoðiate kariauti su visais?

– Tik jei mus puls. Paverginëti kitø rasiø að tikrai neketinu. Per daug gerai þinome, kà reiðkia bûti nelaisviems, – kiek atsainokai paaiðkino Ardas.

– Mane tenkina suþinota informacija, þmogau. Dabar tavo eilë klausinëti.

– Papasakok apie save ir savo tautà. Kaip tu keiti formà?

Kokias formas gali ágyti? Kiek laiko uþtrunki keisdamasis? – Klausinëjo þemietis. – Ar gali visiðkai imituoti objekto màstymà? Taip pat, jei gali, papasakok apie savo tautos socialinæ struktûrà. Ar jûsø tautoje yra grupës? Ar tarp jûsø kyla konfliktø? Kaip jûs priimat sprendimus? Að stengsiuos tavæs nepertraukinëti.

– Matyt, turësiu tau pasakyti tai, ko neþino në viena kita rasë, iðskyrus mus ir Kûrëjus. Kà gi, mes buvom susitaræ..., – kaip tikras isas atsiduso dvarvø þvalgas. – Mûsø kûnà sudaro vientisa biomasë su kintamais vidaus organais. Visame kûne yra tik du pastovûs, taèiau formà keièiantys organai: tavo smegenø ir ðirdies analogai. Atrodo jie kitaip, bet pagal savo funkcijas yra identiðki. Biomasë yra paslanki ir gali ágyti bet kokià formà. Mes galime imituoti ir kietas, ir klampaus skysèio pavidalo medþiagas, bet su viena sàlyga – mûsø kûnas turi turëti visà informacijà apie imituojamà objektà. Informacija 133

gaunama tiesioginio fizinio kontakto su objektu metu, t. y. mes turime ganëtinai ilgai bûti susilietæ su tuo, kieno formà norime imituoti. Tokio sàlyèio metu mûsø kûno pavirðiuje esanèiø organø dëka analizuojama objekto vidaus ir iðorës struktûra. Reikalingos informacijos rinkimo procesas tau áprastu laiko skaièiavimu gali trukti iki dvylikos valandø. Pati transformacija trunka greièiau – ne daugiau kaip pusæ valandos, atsiþvelgiant á objekto sudëtingumà. Kiek sunkiau su gyvomis bûtybëmis. Bûtina perprasti ne tik jø struktûrà, bet ir áproèius, elgsenà, o protaujanèiø bûtybiø atþvilgiu – kalbëjimo ypatumus, socialiná statusà. Paprastai þvalgas visà transformacijai reikalingà informacijà apie neþinomà rasæ surenka ne maþiau kaip per pusæ metø. Transformacijà riboja tik masë. Mûsø kûno masë sudaro apie ðeðis ðimtus kilogramø. Mes negalime visaverèiai transformuotis á objektà, kuris yra gerokai uþ mus stambesnis ir sveria, pavyzdþiui, penkias tonas, ar kuris yra gerokai smulkesnis ir sveria deðimt kilogramø. Sidargai mus klaidingai laikë kûnø grobikais, nors mes niekada tokie nebuvome. Mes tik imituotojai, ir nieko daugiau. Visgi minèiø pamëgdþioti visiðkai negalime. Bûdavo atvejø, kai labai ilgai dirbæ vienoje vietoje, þvalgai sugebëdavo savo emociná ir minèiø fonà padaryti labai panaðø á imituojamo objekto, bet tu ar bet kuris meistro rango demiurgas lengvai suprastø skirtumà. Kelis kartus buvo bandyta ásilieti á sidargø bendràjà sàmonæ, bet tai nepavyko net labiausiai patyrusiems þvalgams.

Mus ten iððifruoja, nes nepavyksta visiðkai pamëgdþioti nei sidargo skleidþiamø sàmonës bangø, nei jo màstymo ar jausmø. Jei vienas dvarvas gavo informacijà, jà perduoti kitam gali susiliesdamas. Taip keièiamasi reikalingais duomenimis. Þvalgai gali þûti, ir kai kada tai ið tikrøjø ávyksta. Prieð mirdami, jie pasiunèia paskutiná minèiø impulsà, kuriuo kitiems dvarvams perduoda visà savo sukauptà informacijà.

Mûsø organizacinë struktûra nesudëtinga. Dvarvai susiskirstæ á keletà grupiø: màstytojø, þvalgø, kariø, technologø ir dar kelias ne tokios svarbias. Dalis mûsiðkiø nepriklauso 134

jokiai grupei ir yra vadinami tiesiog bendruomene. Prireikus bendruomenës nariai tampa individø ðaltiniu kitoms grupëms.

Karo su sidargais metu daugiau nei pusë dabartinës bendruomenës buvo kariai. Þvalgai formuojami iðskirtinai ið savanoriø, turinèiø atitinkamø gabumø individø. Tai turbût labiausiai gerbiama grupë mûsø visuomenëje. Svarbiausius sprendimus kartu priima iðkiliausi visø grupiø nariai. Dvarvai visuomet sprendþia vieningai. Dar niekuomet per visà mûsø gyvavimo istorijà nekilo tarpusavio konfliktø. Po to visi sprendimai derinami su Kûrëjais. Jø nuomonë daþnai bûna lemiama. Dvarvai niekuomet nepamirð, kas jiems suteikë gyvybæ, ir visada bus dëkingi savo Kûrëjams.

Papasakojau tau viskà, þmogau, ar nori dar kà nors suþinoti?

– Dëkui, þvalge. Man ði informacija labai svarbi. Manau, mes neturim prieðiðkø ketinimø vienas kito atþvilgiu ir galim bendradarbiauti.

– Jei að sutikèiau su tavim bendradarbiauti ir nusiøsèiau saviðkiams atitinkamà rekomendacijà, ko tu norëtum ið mûsø ir kà galëtum mums pasiûlyti?

– Norëèiau informacijos, o pasiûlyti, kaip jau minëjau, galiu visokeriopà pagalbà ágyvendinant jums Kûrëjø skirtas uþduotis, – kantriai ir neskubëdamas aiðkino þvalgui Ardas. „Kai kada ðis padaras elgiasi kaip maþas vaikas, – màstë þmogus. – Po tris kartus turiu tà patá kartoti.“ – Kokios informacijos tau reikia? – paklausë dvarvas.

– Ávairios. Visø pirma að norëèiau daugiau suþinoti apie haratus. Manau, jûs taip pat nebuvote anksèiau susidûræ su ðia rase, bet galëtumëte paklausti Kûrëjø. Be to, að turiu planà, kuriam ágyvendinti reikëtø tavo pagalbos.

– Kokios pagalbos tau reikia? – nepatikliai pasidomëjo dvarvas.

– Matai, á Eduro planetà ðiandien nusileido alorø laivas.

Jie atvyko pasiimti isø suèiupto harato. Klano vadas klausë mano nuomonës, kà daryti su tuo padaru. Að galëèiau pritar135

ti isø minèiai atiduoti haratà demiurgams, bet turiu átarimø, kad iðblyðkëliai kaþkaip su ðia paslaptinga rase susijæ. Taigi planas bûtø toks: netrukdomai ávesiu tave á alorø laivà, kad tu galëtum imituoti kokià nors laivo vidaus dalá, pavyzdþiui, krëslà. Taip nuvyktum á Haratø planetà ir viskà iðsiaiðkintum apie ðios rasës ketinimus, – nuosekliai aiðkino Ardas.

– Sudëtinga uþduotis þvalgui. Mano uþduotis buvo viskà suþinoti apie tave.

– Ðià uþduotá tu puikiai ávykdei. Èia tau bûtø naujas iððûkis. Kiek pamenu, tu nesi patyræs þvalgas ir tokios misijos padidintø tavo meistriðkumà bei vertæ bendruomenëje. – „Negi toks garbës trokðtantis jauniklis kaip tu nesusigundys galimybe iðgarsëti“, – màstë Ardas, stebëdamas þvalgà.

Dvarvas trumpam susimàstë.

– Tai tikrai ganëtinai ádomus pasiûlymas. Kaip tu mane ávesi á laivà? – þvalgas po neilgø abejoniø apsisprendë ir sutiko su þemieèio pasiûlymu.

– Paprastai. Klano vado papraðyèiau ið laivo iðlaipinti visus alorus ir leisti man já patikrinti. Motyvuoèiau átarimais dël demiurgø ir haratø tarpusavio ryðio. Tada áneðèiau tave kokio nors daikto pavidalu. Tu laive pasiþvalgytum ir nuspræstum, kokià formà tau geriausia prisiimti. Toliau jau viskas priklausytø nuo tavæs.

– Tikimybë, kad pasiseks – nemaþa. Sutinku. Kada pradedam? Rekomendacijas bendradarbiauti su tavo rase ir informacijà saviðkiams perduosiu ðiànakt, – nekantravo imtis didþiausios savo ikiðiolinëje karjeroje misijos jaunasis þvalgas.

– Su vadu pakalbësiu ðiandien. Prie laivo galim nuvykti rytoj, prieð jam iðskrendant. Tu eik prie informacinës sistemos, susirask joje alorø transportinio laivo brëþinius ir vidaus árangos informacijà. Netrukus tau praneðiu tikslø ðio laivo pavadinimà ir numerá. Galësi viskà apie já susirast informacinëje sistemoje.

– Gerai. Dabartiniam mano pavidalui reikia isø maisto, nes vidaus organai yra isiniai ir veikia kaip jø. Turi èia kà nors valgomo?

136

– Taip, sveèiai èia daþnai lankosi. Einam, parodysiu.

Draugiðkai ðnekuèiuodamiesi þmogus ir dvarvas nuþingsniavo á valgomàjá, kur Ardas puolë traukti ið specialaus ðaldytuvo vaiðes, skirtas isams.

Eduro planeta kità dienà Chrzas stebëjo triûsianèius alorus ir ramiai sëdintá haratà. Viskas praëjo taip, kaip þmogus planavo. Isø klano vadas leido apþiûrëti laivà ir áneðti su savim atsigabentà dëþæ. Vadas nekëlë jokiø klausimø. Atrodo, kad isai labai rimtai vertino þmogaus nuomonæ ar jo átarimus. Chrzas, stebëdamas planetos gyventojø bendravimà su þmogumi, negalëjo nepajusti pagarbos ir draugiðkumo, kurá isai rodë Ardui. Dvarvas ásidëmëjo ðá faktà. Jo nuomone, toks jø elgesys reiðkë, kad þmogus tikrai iðtikimas ir garbingas draugas arba kad þmogus moka puikiai apsimetinëti. Taèiau þvalgas nejuto, kad þemietis bûtø veidmainis. Atrodë, kad jis nuoðirdþiai nori padëti Eduro planetos gyventojams. Patá Chrzà þmogus átikino bûti sàjungininku. Tiesa, dvarvas kiek abejojo, ar toká pat sprendimà priims ir jo gentainiai bei Kûrëjai.

Atsidûrus laive, viskas vyko dar paprasèiau. Chrzas jau iðvakarëse buvo numatæs paðalinti vienà ið pilotø këdþiø ir prisiimti jos formà. Dvarvui uþteko 15 minuèiø perprasti këdës struktûrà, pavirðiaus temperatûrà, standumà ir dar 15 minuèiø tapti tokia pat këde, stovinèia paðalintosios vietoje. Palinkëjæs sëkmës, þmogus atsisveikino ir iðsigabeno këdæ taip pat, kaip á laivà atsigabeno dvarvà – savo telekinetiniais sugebëjimais nuskraidino oru. Ardas jam aiðkino apie telekinezæ, bet dvarvui ji vis tiek liko paslaptimi, kurià valdë Kûrëjai ir, kaip dabar ásitikino, þmogus. Tiesà sakant, ið viso jam demonstruoto proceso þvalgui labiausiai patiko paèiam sklæsti ore. Imituodamas dëþæ ir sklæsdamas paskui þmogø, palaikomas tik Ardo valios, Chrzas mëgavosi kiekviena akimirka. Dabar jis 137

suprato, kodël kiti þvalgai susiþavëjæ dalydavosi pojûèiais, gautais imituojant skraidanèius gyvius. Pasirodo, gauti bendrà informacijà apie skrydá yra toli graþu ne tas pat, kas skristi paèiam. Su þmogumi dvarvas daugiau nekalbëjo, nes viskà buvo aptaræ iðvakarëse, o tuðèiai plepëti buvo netinkamas laikas.

Chrzas vienas buvo neilgai. Á laivà suguþëjæ alorai ir haratas nepastebëjo jokio skirtumo. Nieko nepastebëjo net pilotas, kuris atsisëdo á tariamàjá krëslà. Chrzas savimi didþiavosi. Jis nebuvo patyræs þvalgas, bet kol kas jam viskas sekësi stulbinanèiai gerai. Stebëdamas aplinkà, Chrzas prisiminë dar vienà þmogaus aiðkinimà. Jis niekuomet nesusimàstydavo, kodël aplinkà puikiai mato ir girdi net tuomet, kai jo imituojami objektai neturi jokiø jutimo organø. Ardas jam aiðkino, kad tai aplinkos jutimas nefiziniame lygmenyje. Dvarvas, pasirodo, neiðeidamas ið savo fizinio kûno ir todël nepastebimas paðaliniams ir jø nejauèiamas, galëjo viskà stebëti ir girdëti nefiziniame lygmenyje. Bûdamas pasyvus stebëtojas, jis nepritrauktø net labiausiai patyrusio demiurgø rato valdovo dëmesio.

Haratas buvo ramus. Dvarvas pajuto didþiulæ palengvëjimo bangà ir kartu ne maþesnæ neapykantà þmogui. Neatrodë, kad haratas pakliuvo tarp nepaþástamø. Jis gyvai bendravo su alorais, klausinëjo paskutiniø naujienø ið namø. Alorai taip pat, atrodo, puikiai paþinojo savo keleivá. Triûsdami prie laivo, kurá kruopðèiai patikrino ieðkodami sekimo prietaisø, alorai pasakojo apie ávykius Harate, taip vadinosi gimtoji raguoto padaro planeta, ir atsakinëjo á klausimus apie þemieèius. Jø atsakymai buvo toli graþu neiðsamûs. Atrodo, kad jie apie þmones þino labai maþai. Vienas pilotas papasakojo apie þmogaus kovà su modifikuotu aloru, ávykusià prieð kelis mënesius. Haratas jo ádëmiai iðklausë, taèiau dvarvas jautë, kad raguotasis nori suþinoti daug daugiau. Laive neradæ sekimo pëdsakø ar kokiø kitø paðaliniø prietaisø, alorai pastebimai pagyvëjo ir pradëjo ruoðtis skrydþiui. „Prasideda“, – pagalvojo Chrzas, jausdamas kylanèio laivo vibracijà.

138

Dvarvø kontroliuojama erdvë.

2015 metø spalio 31 diena Dvarvai buvo sutrikæ. Gavæ þvalgo informacijà ir veiksmø rekomendacijà, jie neþinojo, kà daryti. Visø pirma þvalgai retai kiðdavosi á sprendimø priëmimà ir tokios rekomendacijos nebuvo áprasta praktika. Antra, þvalgai savo pateiktuose vertinimuose niekada nebûdavo ðaliðki, o ðá kartà aiðkiai matësi, kad jaunuolis þmogumi susiþavëjæs. Dvarvai nebuvo pratæ priimti skubotø sprendimø, o jø þvalgas savo iniciatyva nusprendë pradëti naujà tyrimà ir padëti þemieèiui. Þinoma, jo pateikta informacija buvo labai svarbi ir atsvërë tuos netradicinius jos rinkimo bûdus, kuriuos panaudojo Chrzas. Peikti jaunojo þvalgo, puikiai ávykdþiusio uþduotá, sprendimus priimantieji negalëjo. Sutikti su jo rekomendacijomis ir skubotai tapti þmoniø sàjungininkais – vadinasi, lauþyti nusistovëjusias dvarvø tradicijas, raginanèias nepriimti skubotø sprendimø. Be to, kilo nuomoniø skirtumø tarp kastø. Kariai galvojo, kad þmoniø pagalba dvarvams nereikalinga, nes jie patys gali puikiai ávykdyti savo paðaukimà. Þvalgai, skatinami solidarumo ir galimybiø gauti naujø þiniø, palaikë savo atstovà. Màstanèiøjø kasta manë, kad tokie galingi sàjungininkai kaip þmonës tikrai pravers, o ir mokëti uþ sàjungà tereikëtø þvalgø atliekamø tyrimø rezultatais ir surinkta informacija.

Paprastiems dvarvø bendruomenës nariams visa tai buvo nesvarbu ir jie nesigilino á tokias problemas, kaip kaþkokios sàjungos sudarymas. Dvarvai paklausë Kûrëjø nuomonës. Kûrëjai po pokalbio su Skruzdþiø planetos valdovu atsakë, kad jie neprieðtarauja neilgalaikei dvarvø ir þmoniø sàjungai, bet spræsti palieka patiems dvarvams. Be to, Kûrëjai perdavë visà Chrzo praðytà informacijà apie haratus. Nulëmë þvalgø nuomonë. Màstanèiøjø kasta, atsiþvelgdama, kad bûsimoje sàjungoje jø vaidmuo bus didþiausias, palaikë sàjungos idëjà.

Technikai nedalyvavo debatuose ir aiðkios nuomonës ðiuo klausimu neturëjo. Kitos kastos pritarë màstantiesiems. Ka139

riai, likæ vieni, nepakeitë savo kaip sàjungos prieðininkø nuomonës, bet sutiko dirbti iðvien su visais dvarvais ir prireikus padëti þmonëms. Neilgai trukus þvalgams buvo perduota Chrzo surinkta informacija ir nurodyta visais ámanomais bûdais padëti þmogui. Dvarvai tapo þmoniø sàjungininkais.

Eduro planeta. 2016 metø sausio 28 diena – Sveikas, Iskinai, norëjai susitikti? – pasisveikino Ardas su senuoju kariu.

– Dëkui, Ardai, kad uþëjai. Labai norëjau atvirai su tavimi pakalbëti. Neramu man, esu kupinas abejoniø. Daugiau negaliu nuo tavæs slëpti savo minèiø.

– Sakyk, kas nutiko, Iskinai. Kuo taip abejoji? Klok viskà, – stengdamasis nuraminti sutrikusá isø kará, pasiûlë þmogus.

– Abejoju tavimi ir likusiais þmonëmis. Kartais tu man atrodai garbingas, draugiðkas, nuoðirdus, tai yra toks, kuriuo visuomet galima pasikliauti. Kartais galvoju, kad visa tai – tik vaidyba, nes ið tiesø esi klastingas sutvërimas, gebantis puikiai meluoti ir apgaudinëti. Gal tu tiesiog nori iðtraukti savo þmones ið planetos spàstø ir uþkariauti visà galaktikà, o isus paversti iðtikimais vergais? Pasakyk man, þmogau, kaip yra ið tikrøjø. Kas tu: iðtikimas draugas ar klastingas melagis? „Gerà nuojautà turi, brolau, – pagalvojo Ardas. – Kà man su juo daryti? Galiu já pribaigti: sustabdyèiau ðirdá, ir në ðuo nesulotø. Taèiau toks autoritetingas karys gali praversti ateityje. Atrodo, anksèiau nei maniau su isais teks pradëti naudoti mentalinæ prievartà. Kad jis þinotø, kaip arti tiesos prisikapstë. Isai man visai nerûpi. Jie – tik árankis iðlaisvinti þmones, ir jei ðiam tikslui pasiekti reikëtø paaukoti visus ðios rasës atstovus – kà gi, tebûnie. Gerai, bandysim kalbëti, veikti jo smegenis, diegti pasitikëjimà ir pagarbà þmonëms bei begaliná draugiðkumà man. Tu dar pats galvà uþ mus dësi ir kitus á mirtá su daina vesi, kovodamas dël þmoniø interesø. Þinoma, jei viskas bus gerai, to ir neprireiks“.

140

– Suprantu tave, Iskinai, – prabilo þmogus duslesniu balsu. – Papasakok, kodël tau atrodo, kad að klastingas.

– Nepyk, Ardai, galbût að klystu. Paaiðkink man tà kovà su baltuoju demiurgø valdovu. Ten pasielgei labai klastingai.

Apsimetei pasiduodàs ir puolei, – nuleidæs galvà ðnekëjo senasis karys.

– Matyt, Iskinai, tu nepaþásti þmoniø. Að tau papasakosiu dvi istorijas. Viena ið jø yra apie 47 samurajus, gyvenusius vienoje Þemës valstybiø, Japonijoje, daugiau nei prieð 500 metø. Ðie kariai prisiekë iðtikimybæ savo ponui, kuriam ilgus metus tarnavo. Jø ponas ðalies valdovo ásakymu buvo nubaustas mirties bausme todël, kad valdovo rûmuose iðsitraukë kardà, kas ástatymu buvo grieþtai draudþiama. Paaiðkëjo, kad ðis garbingas karys kardà iðsitraukë negalëdamas pakæsti vieno rûmø tarnautojo patyèiø ir paþeminimo. 47 samurajø ponas atsisakë duoti tarnautojui kyðá uþ rûmø etiketo pamokas ir ðis ið kario visur tyèiodavosi. Vienà dienà kario kantrybë trûko. Ðalies valdovas viskà suprato, bet jis negalëjo atðaukti savo ástatymo. Jis turëjo nubausti kará mirtimi. Valdovas nubaudë, bet iðvijo ir klastingàjá rûmø tarnautojà, ásakæs nubausto kario tarnams nekerðyti þmogui, þeminusiam jø ponà. Taèiau ðie 47 samurajai pasirinko verèiau mirti, nei gyventi negarbëje ir leisti suterðti jø pono atminimà. Po metø paieðkø jie surado ir nukirsdino minëtà tarnautojà. Suprasdami, kad ðalies valdovas juos nubaus mirtimi, jie nusprendë patys atimti sau gyvybæ ir mirti garbingai, t. y. mirti ávykdþius savo pareigà ponui. Visi 47 samurajai nusiþudë ðalia savo pono kapo, nesulauþæ iðtikimybës priesaikos ponui. Matai, Iskinai, þmonës garbingi ir visuomet siekia tesëti savo þodá, net jei turi paaukoti gyvybæ.

Iskinas klausësi þmogaus, ir jo abejonës tirpo kaip snaigës karðtà dienà. Þmogaus þodþiai skambëjo labai átikinamai, o jis pats atrodë draugiðkas ir supratingas. Ði istorija Iskinui tapo beveik sakraline. Jis dabar tikëjo, kad þmonës yra garbingi ir didingi. Ardas kalbëjo toliau.

141

– Kita istorija, Iskinai, yra apie vienà gentá kariø, kurie vadinami mongolais. Jie gyveno prieð 900 metø ir buvo uþkariavæ didelæ Þemës dalá. Ðie kariai buvo ávaldæ puikià karinæ taktikà, kurià idealiai naudojo. Kiekvieno mûðio pradþioje dalis mongolø puldavo prieðus, o kiti laukdavo pasaloje. Puolanti ðiø stepiø raiteliø dalis atrodydavo labai arðiai ir tikroviðkai, bet po kurio laiko jie pradëdavo bëgti. Prieðai galvodavo, kad mongolai sprunka ir puldavo juos vytis. Kai tvarkingos prieðø gretos iðirdavo, ðie stepiø raiteliai apsisukdavo ir jau kartu su buvusiais atsargoje puldavo iðkrikusius persekiotojus. Net mano gentainiai yra nukentëjæ nuo tokio mongolø puolimo. Tai, Iskinai, vadinama ne klasta, o karine gudrybe. Jûs panaðià taktikà panaudojote prieð sidargus. Reikia skirti kovà su prieðu ir elgesá su draugais. Prieðà gali áveikti gudrumu, o draugui turi visada bûti iðtikimas ir atviras. Demiurgai buvo mano prieðai, jø ir atlantø buvo daugiau, að negalëjau stoti á atvirà kovà nenaudodamas gudrybiø. Isai mano draugai – að prieð juos niekuomet nekovosiu. Þemëje gyvenantys þmonës prarado savo gebëjimus, bendrumà, bet dauguma jø iðliko garbingi. Tu matai mane ir turëtum sutikti, kad prabudæ þmonës nëra agresyvûs. Mes taikûs padarai, norintys gyventi ramiai. Jei þmonës prabustø, jie nekovotø tarpusavyje ir padëtø visiems savo draugams. Tau að pasakysiu tiesà, Iskinai: að nenoriu prarasti visko, kà ágijau bûdamas Eduro planetoje, todël gráþæs á Þemæ galvoju sukonstruoti ðuolio vartus, jungianèius þmoniø planetà ir mano namà Eduro planetoje. Kas kelis mënesius slapèia gráþèiau á Eduro planetà ir atgauèiau jëgas. Þemëje noriu padëti savo þmonëms áveikti karus, badà ir ligas.

Iskinas sutriko. Þmogus jam viskà iðaiðkino taip nuoðirdþiai ir atvirai. Ardas juo visiðkai pasitiki ir elgiasi teisingai, nes Iskinas jo niekuomet neiðduos. Visos senojo kario abejonës iðnyko. „Tos kvailos mintys, kaip jos galëjo atsirasti, – Iskinas pyktelëjo ant savæs uþ visas ankstesnes abejones. – Tai buvo visiðka nesàmonë. Þmogaus þodþiai viskà paaiðkino. Jis turi padëti 142

Ardui visur ir visuomet. Karys tvirtai pasiryþo saugoti visas paslaptis, ginti þmogø ir bûti tuo, kuris atiduos savo gyvybæ uþ toká didá draugà.“ Iskinas tvirtai nusprendë – Ardas jo draugas ir bet kuris ðnekantis kitaip turës bûti nutildytas. Tiesà sakant, kitaip ðnekanèiø jis girdëjo tik tarp demiurgø. Bet su demiurgais atskira ðneka. Niekas ið isø dar neuþmirðo didþiojo iðblyðkëliø tikslo. Kas þino, ar jie jau atsisakë savo buvusiø këslø, ar tik laukia reikiamo momento. Jei reikës, Iskinas stos petys petin su þmogumi kovoje prieð demiurgus.

Pakalbëjæ dar keliolika minuèiø, Ardas su Iskinu iðsiskyrë. Gráþdamas atgal Ardas jautësi bjauriai. Jis nesidþiaugë tuo, kà darë. Jam nepatiko naudoti mentalinæ prievartà ir per jëgà padaryti kità savo draugu. Þinoma, mentalinë þmogaus átaka buvo labai subtili. Jis nepalauþinëjo valios, o tik suteikë vieniems þodþiams ypatingos svarbos, o kitas mintis slopino.

Net labai patyræs demiurgø meistras, apþiûrëdamas Iskinà, nepajustø mentalinës átakos. Taèiau tai vis tiek buvo prievarta prieð kità màstantá padarà, kuri buvo bûtina, bet labai nemaloni paèiam Ardui. Þmogus nurimo pagalvojæs, kiek nemalonumø ðis karys galëjo pridaryti, jei bûtø patikëjæs savo abejonëmis þmoniø atþvilgiu, ir kokia ateitis tokiu atveju lauktø Iskino.

Eduro planeta. 2016 metø vasario 12 diena – Ne, neteisingai darai, Ardai. Pabandysiu viskà paaiðkinti iðsamiau, – kalbëjo ligijietis. – Kaip manai, kuo skiriasi ði këdë nuo to akmens?

– Manau, atomø struktûra ir tarpusavio ryðiu.

– Teisingai, ðità supratai, todël tau lengvai pavyksta pakeisti daiktø formà ar sudëtá, bet ar nemanai, kad taip pat pavyks pakeisti ir orà.

– Galbût, bet kaip man pastebëti oro atomus ir kaip man keisti jø struktûrà, jei jø nematau? – paklausë Ardas.

143

– Tu tiesiog ne ten þiûri. Nekoncentruok dëmesio plaèiai.

Visø pirma iðskirk ðá taðkà ið aplinkos ir þiûrëk vien á já. Kai tai pavyks, ásivaizduok oro daleliø judëjimà. Jos atrodo taip pat, kaip ir akmens atomai, tik kiek kitokia jø struktûra. Kai pavyks iðskirti taðkà, atribok ir iðskirk visà reikiamà plotà.

Tada, kai pajausi ir pamatysi reikiamo ploto oro atomus, pradëk juos keisti. Þinai, kaip atrodo geleþies ar akmens atomai, tai ir keisk oro atomø struktûrà, kad jie taptø geleþies ar akmens atomais. Pasirink pats. Energijos turi pakankamai. Paskui pakeistiems atomams suteik formà ir pavidalà, formuok jø tarpusavio ryðá ir taip pasieksi atitinkamà gauto daikto tvirtumà. Dabar nesistenk, vis tiek ið karto neiðeis. Naudokis ta patirtimi, kurià ágyjai keisdamas daiktus. Pabandysi, kai manæs nebus. Dabar papasakok apie dvarvà. Gal gavai ið jo kokiø naujienø? – paklausë ligijietis.

– Ne, niekas su manimi nesusisiekë. O jûs nieko nesuþinojote?

– Bandom, bet mûsø per maþai. Visas jëgas ir dëmesá turime skirti kovai su demiurgais. Jie metë dideles pajëgas, siekdami pralauþti mûsø ir sidargø skydà aplink ðià planetà. Atrodo, visas Mëlynasis jø ratas susivienijo, kad pasiektø ðá tikslà. Kaip tau sekasi vykdyti savo planà?

– Normaliai. Prieð savaitæ baigiau slaptojo namo árengimà.

Puikiai pravertë tavo medþiagø transformacijos pamokos. Suformavau atstûmimo signalà ir dar pridëjau energetiná barjerà.

Energijos pakanka viskam, svarbu jà nutiesti reikiama linkme.

Në vienas ðios planetos gyvas padaras net artyn prie namo neprieis. Vakar þvilgtelëjau, atrodo, tenai jau yra þmoniø; kol kas tik du ar trys. Nenoriu lásti, kad pats savæs nesutikèiau.

– Tai reiðkia... – pradëjo ligijietis.

– Taip. Tai reiðkia tik vienà: mano planas vykdomas ir man pavyko ar, tiksliau, pavyks nusigauti á Þemæ. Nors kas ten þino, viskas bet kada gali pasikeisti. Manau, kol kas tai reiðkia, kad jei viskas vyks kaip dabar, þmoniø paþadinimo procesas bus pradëtas labai greitai. Kodël Jûs nenorite laiku á prieká ðoktelti ir paþiûrëti? – pasidomëjo Ardas.

144

– Negalim ... ir niekas negali. Laiko kelionës galimos tik labai ribotame diapazone ir tik tiek, kiek jos leidþiamos.

– Kieno leidþiamos? Kaip tai suprasti? – nustebo Ardas. – Skaièiau apie jas. Principas atrastas seniai. Teoriðkai nëra skirtumo, kokiu atstumu keliausi per laikà, svarbu naudojamos energijos kiekis. Negi man isai melavo ir jø informacinëj sistemoj yra klaidingø duomenø?

– Nemelavo, – atsiduso ligijietis. – Teoriðkai taip, kaip tu sakei, bet praktiðkai neámanoma didþioji dauguma kelioniø laike. Nepavyksta beveik visos kelionës tolesniame nei deðimties metø laikotarpyje ir absoliuèiai visos, kuriø metu planuojama ne tik stebëti ávykius, bet ir kaþkokiu bûdu dalyvauti. Niekas ið tyrinëtojø negali paaiðkinti, kodël taip vyksta. Kodël visiðkai identiðkomis aplinkybëmis viena kelionë pavyksta, o kita ne, ir nepavyksta bûtent tos, kurios galëtø pakeisti istorinius ávykius? Pavyzdþiui, karo su sidargais metu nepavyko në viena kelionë laiku atgal net dienai ar valandai, nors tuo metu tam, kad gráþtø laiku atgal ir perspëtø Màstanèiøjø sàjungà apie sidargø grësmæ, buvo skirti didþiuliai materialiniai iðtekliai. Tave isai gràþins laiku atgal, kaip ir þadëjo. Að manau, kad tai ávyks dël dviejø prieþasèiø. Pirma, jie praeityje nieko nekeis – pasirodys, tave iðlaipins ir gráð. Dar në viena tokia kelionë nebuvo þlugusi. Antra, að manau, kad taip lemta.

– Apie kà tu èia kalbi? Negi nëra geresniø paaiðkinimø, nei visur matyti Dievo pirðtà? – lengvai pasiðaipë Ardas.

– Dievo ar ne Dievo, bet að laikausi vienos teorijos. Atsimeni, tu su Kûrëju kalbëjai apie tai, kad viskas yra sàlygiðka ir kad jie po ilgø tyrimø suprato, kokie menki ið tiesø yra?

Pats sakei, kad teorija apie visatas visatose tau patiko, o paraleliniø visatø egzistavimas apskritai neginèijamas faktas.

Taigi að tau iðdëstysiu, kà manau apie viskà, kas vyksta. Jei tau tik ádomu, þinoma?

– Klausau, man labai ádomu. Dar Þemëje panaðios mintys ir teorijos mane labai domino, – Ardas ið tiesø labai susidomëjo. – Pratæsk. O gal tavo samprotavimuose að galësiu rasti silpnà vietà ir padiskutuoti. Senokai su niekuo nesiginèijau.

145

– Kà gi, að manau, kad mes – þaisliukai kaþkieno þaidime.

Visi mûsø veiksmai reguliuojami, visi ávykiai suplanuoti. Mûsø valios laisvë tik menama ir duota mums kaip iliuzija. Kûrëjai turëjo savo uþduotá, demiurgai – savo. Gali bûti, kad pagrindinë demiurgø egzistavimo prieþastis buvo þmoniø sukûrimas ir jø tolesnis grûdinimas. Iðblyðkëliai iki ðiol nesupranta, kodël jiems nepavyko projektas su þmonëmis, ið kur atsirado neprogramuotas gebëjimas pasiprieðinti demiurgø valiai ir siekti nepriklausomybës. Jie projektui buvo puikiai pasiruoðæ, viskà apskaièiavæ, ir staiga jis nepavyko. Kodël? Kas ásimaiðë? Gal isø egzistavimo paskirtis yra padëti tau? Ið kur kilo jø tradicijos áðventinti karius kovojant su kitø rasiø atstovais, visø pirma su þmonëmis? Gal þmoniø pabëgimas á Þemæ buvo nulemtas ið anksto? Pagalvok. Juk antraip þmoniø skaièius niekada nevirðytø milijono. Kas paskatino Kûrëjus Þemëje palikti mutacijas skatinantá spinduliavimo ðaltiná ir apskritai kodël atsirado bûtent tokia planeta, kodël staiga Kûrëjai uþsimanë plësti galaktikoje gyvybæ? Gal visa tai suplanuota ið anksto, kaip suplanuoti ir Didieji Kûrëjø prieðai ir pan. Tavo ir bûtent tavo pagrobimo tikimybë buvo viena prieð septynis milijardus. Taèiau tai ávyko. Tu atsiradai reikiamoje vietoje ir reikiamu laiku. Kitas galëjo nesugebëti ne tik paþadinti þmoniø, bet ir sukurti reikiamo plano. Tavo paties veiksmai taip pat gali bûti nulemti ir kontroliuojami. Nemanai, kad tai pakankami argumentai ? – pasidalijo savo mintimis ligijietis.

– Visø pirma tai ne argumentai, o spëlionës, – prieðtaravo Ardas. – Gal kada girdëjai – yra toks dalykas kaip atsitiktinumas. Jei tikimybiø teorija teigs, kad kokio ávykio atsitikimo tikimybë yra, pavyzdþiui, viena ið ðeðiø, ir kad metæ kauliukà kas ðeðtà kartà iðmesim vienetà, nebûtinai tai ávyks.

Kauliukas gali taip iðkristi visus ðeðis kartus, o gali ir në vieno. Nieko niekada negalime pasakyti uþtikrintai, visuomet lieka atsitiktinumo galimybë. Tai lygiai taip pat neárodomas teiginys, kaip tavo kalba apie visuotinai nulemtus poelgius ir mus kaip marionetes. Gal dar pradëkime melstis ðiems neþi146

nomiems individams? Antras niuansas – kam taip iðskirti þmones? Kokiu tikslu?

– Na dël meldimosi, tu puikiai þinai, kodël kai kada Þemëje tai padëdavo. Kaþko trokðdamas þmogus norima linkme nukreipia savo energijà. Jis nesàmoningai valdo tai, kas jam duota ið prigimties. Taip gali materializuotis norai, atsitikti tam tikri ávykiai, o lengviausiai taip gali bûti veikiama kito asmens energetinë aplinka ir sveikata. Su tuo susijæ stebuklingi iðgijimai ir panaðiai, bet tam nereikia melstis, uþtenka labai susikaupti ir sukoncentruoti savo mintis bei troðkimus.

Maldos buvo sukurtos kaip priemonë padëti susikaupti ir atsikratyti paðaliniø minèiø. Kai kuriose religijose, pavyzdþiui, budizme, propaguojamos ne maldos, o meditacija, nors pamirðta, kad tai du skirtingi keliai á susikaupimà ir koncentracijà.

Taigi tiems neþinomiems individams galime nesimelsti. Dar ankstoka. Dël to, kad að pateikiau spëliones – nesiginèiju, bet aplinkos stebëjimas ir istorija negali paneigti mano spëlioniø, – atkirto ligijietis.

– Beje, kaip ir patvirtinti! – tarë Ardas.

– Taip, tu teisus. Bet jei tai tiesa? Tada mes tik marionetës. Tu klausei: kam reikalingi þmonës? Að manau, kad kalbant alegorijomis, kaþkas ruoðiasi didþiulei ðachmatø partijai ir dabar uþsiima figûrø kûrimu.

– Na ir kokià figûra atitiks þmonës? – kiek ðyptelëjo þemietis.

– Manau, dabar formuojama karalienë. Ar bent ásivaizduoji, kà gali septyni milijardai þmoniø veikdami iðvien ir bûdami visiðkai prabudæ? Tai nenusakoma jëga: jie panorëjæ akimirksniu nuðluotø kitas rases. Kaip manai, kaip jie kariautø, pavyzdþiui, su demiurgais?

– Anoks èia karas... Manau, paimti saulæ ið vienos demiurgø planetø sistemos ir permesti á kità jø sistemà neprireiktø daugybës þmoniø. Panorëjæ kariauti demiurgai ir vienos Þemës paros neatsilaikytø, – tæsë ligijieèio mintis Ardas.

147

– Panaðiai. Toks skaièius þmoniø lengvai galëtø vienas saules gesinti, kitas uþþiebti, mëtyti ið vienos vietos á kità iðtisas planetø sistemas. Visos kitos rasës bûtø kaip kirminai prieð mus. Bûtent þmonës ðiame þaidime galëtø tapti galingiausia figûra.

– Tada kitas klausimas. Ðachmatai, kaip þinai, yra dviejø þaidimas. Jei þmonës – karalienë, kokia rasë atliks karalienës vaidmená kitoje pusëje? Tada mes ne vieninteliai kurti bûtent tokiam tikslui ir anksèiau ar vëliau sutiksim sau lygius prieðininkus.

– Teisingai, Ardai, tik man atrodo, kad mes anksèiau ar vëliau sutiksime tuos, prieð kuriuos mes bûsim kaip kirminai, – nuogàstavo ligijietis.

– Gal tu ir teisus... Tik ar nemanai, kad kaþkas taip pat neásivaizduoja, kas tokie yra þmonës ir ko verti septyni milijardai visa jëga veikianèiø þmoniø, dirbanèiø iðvien? Kai kada kirminai nugali daug uþ save stipresnius ir galingesnius.

Manau, mes su tavimi dar viskà pamatysim, o kol kas man ramiau galvoti, kad tu neteisus ir svarbiausias mûsø gyvenime yra ponas atsitiktinumas. Nors, kai ateis laikas, manau, pakeisiu nuomonæ, ir kartu paieðkosime tø galimø lëlininkø.

Dabar að dar kartà pabandysiu materializuoti daiktà transformuojant oro atomus, o tu stebëk, kur að klystu, – entuziastingai tarë Ardas.

– Gerai, Ardai, – ðyptelëjo ligijietis. – Pradëk, tau dar daug ko reikia iðmokti. Tiesà sakant, mes galim iðmokti keliauti laiku be jokiø maðinø. Kai kuriems mûsiðkiams pavyko, tik apribojimai iðlieka tokie patys, kaip að sakiau.

– Nebekvarðinkim dël to galvos, – numojo ranka þemietis. – Stebëk, að vël bandysiu.

Draugai pradëjo treniruotæ. Ligijietis kaip visada joje dalyvavo nefiziniu pavidalu, nes jo fizinis kûnas kol kas negalëjo apleisti Ligijos planetos.

148

VI Leidimas

Eduro planeta. 2016 metø kovo 13 diena – Kaip sekësi þmogaus pamokose, sûnau? – paklausë antrojo isø klano vadas.

– Labai patiko. Kiekvienà kartà jis atskleidþia vis kà nors nauja. Per paskutines dvi pamokas Ardas rodë kovos bûdà, Þemëje vadinamà aikido. Jo esmë – prieðininko lygsvaros sutrikdymas naudojantis vien jo energija. Kovodamas tokiu bûdu, net pats silpniausias gali nugalëti kur kas uþ save stipresná kará. Kelis judesius mes jau iðmokome. Ðtai þiûrëk, tëve... – kalbëjo neslëpdamas emocijø Iskikas. – Prieðininkas smûgiuoja ranka arba ginklu, tai nesvarbu. Mûsø kovos taktika bûdavo grindþiama smûgio atrëmimu, nukreipimu á ðonà ar panaðiai, bet þmogus pasiûlë naujà bûdà, – aiðkino Iskikas, rodydamas iðmoktus judesius. – Jei smûgio neblokuotum, o sugavæs prieðininko rankà lyg ir pratæstum jos judesá, pats lengvai pasisukæs, tada prie prieðininko energijos pridëtum savàjà, veikianèià ta paèia kryptimi, ir jis arba prarastø lygsvarà, arba, siekdamas to iðvengti, bandytø atsiloðti. Jei prieðininkas sutriktø, traukdamas jo rankà padarytum ðtai toká rieðo sukamàjá judesá, – rodë Iskikas. – Tuomet prieðininkas verstøsi per galvà ir griûtø ant þemës. Jei jis, siekdamas atgauti lygsvarà, atsiloðtø ar staigiai patrauktø rankà, tau tereikëtø jo judesá skatinti ir tæsti ta paèia kryptimi. Traukdamas rankà ir pratæsdamas toká jo judesá bei naudodamasis jo jëga, gali lengvai sulauþyti rankà. Prieðininkui loðiantis, gali já pargriauti.

149

– Matau, ganëtinai veiksmingas kovos bûdas. Tik ar visuomet ðis bûdas padeda? Kà sakë Ardas? – paklausë klano vadas.

– Ne, tëve. Þmogus sàþiningai paaiðkino, kad ðis kovos bûdas efektyviausias ginantis prieð smarkiai fiziðkai stipresná prieðininkà, taèiau menkai panaudotinas puolime. Jei aikido meistras sutiktø tikrà smûgio technikos meistrà, puikiai kontroliuojantá savo energijà, gebantá smogti þaibiðkus smûgius bei juos atitraukti ir bet kada keisti smûgio kryptá, Ardo nuomone, aikido meistras pralaimëtø. Þmogus aiðkino, kad tikras karys turi þinoti kelis kovos menus, ið jø atsirinkti geriausià technikà, mokëti ir pulti, ir gintis bei naudoti tà kovos menà, kuris tuo momentu reikalingiausias.

– Matau, sûnau, Ardo pamokos áspûdá padarë. Kaip á jas reaguoja Iskinas? Nepyksta, kad papraðiau þmogø kiek pamokyti jo rinktinës karius.

– Tikrai ne. Man rodos, Iskinas labai susiþavëjæs þmogumi. Jis Ardà laiko savo draugu ir kario pavyzdþiu, kuriuo reikia sekti. Nors lojalumo klausimu Iskinas nepakito, jis, manau, iðtikimas tik tau ir klanui.

– Jei jam ásakyèiau nuþudyti Ardà, ar sutiktø? Kaip manai?

– Tëve, jei taip ásakytum, Iskinas bandytø tave atkalbëti, galbût siûlytø mainais savo gyvybæ, bet jei tu reikalautum, jis vykdytø bet koká tavo ásakymà. Tu rimtai galvoji nuþudyti þmogø? – su nerimu balse paklausë Iskikas.

– Ne, sûnau, tikrai ne. Ardas mums daug padëjo, mes jam skolingi uþ mûsø garbës iðgelbëjimà. Að ginèiau já nuo bet kokio pasikësinimo ir, manau, kad jis taip pat gintø isus. Prieð susitikimà sakei, kad nori manæs kai ko papraðyti. Praðyk. Tu puikiai atlikai áðventinimà, laimëjai visas kovas ir dabar esi tikras karys ir mano ápëdinis. Ko nori?

– Leisk man vykti á teismà kartu su þmogumi ir Iskino rinktine, – papraðë Iskikas.

– Nenoriu, sûnau. Galvojau apie tai. Tai labai pavojinga. Manau, demiurgai sieks pagrobti þmogø ar já sunaikinti. Jie atsigabens su savimi atlantus ir modifikuotus alorus. Gavau pra150

neðimà ið Màstanèiøjø sàjungos teismo, kad jiems leista turëti palydoje po devyniasdeðimt abiejø rûðiø palydovø. Teisme dalyvaus Baltojo, Geltonojo ir Raudonojo ratø valdovai, kiekvienas lydymas ne maþiau deðimties meistrø. Mums leista atsiveþti tik ðimtà apsaugos kariø ir leista dalyvauti tik mano klano atstovams. Að nusprendþiau, kad misijai vadovaus Iskinas, kuris iðrinks geriausius karius. Gali bûti, kad mes ten turësime sàjungininkø, bet tai dar labiau sukomplikuos padëtá.

– Kokius sàjungininkus?

– Mano ðnipai, gyvenantys tarp alorø, praneðë, kad demiurgai pagal esamus gandus labai bijo sidargø misijos. Atrodo, iðblyðkëliai tiksliai þino, kad jie palaiko þmogø ir bandys já apginti, – aiðkino antrojo klano vadas.

– Kokio dydþio atvyksta sidargø misija? – paklausë Iskikas.

– Taip pat ðimtas kariø ir avilio valdovë. Taèiau atvyksta ne bet kokia valdovë ir paprasti kariai, o Skruzdþiø planetos avilio valdovë ir jos geriausi kovotojai. Girdëjai kà nors apie ðià planetà, sûnau?

– Kelis kartus. Prieð kelis metus pas mus buvo uþklydæs samdinys ið Skruzdþiø planetos. Atmeni, jis be vargo áveikë visus mûsø kovotojus. Atrodo, jie ten kariauja su didþiulëmis skruzdëmis, vadovaujamomis kaþkokio planetos Proto. Kiek supratau, tai patys geriausi sidargø kariai.

– Teisingai, sûnau. Ir dar vadovaujami jø avilio valdovës, kuri ryþosi palikti savo kovojanèià planetà ir savo vaikus be taip reikalingo vadovavimo. Sidargai nusiteikæ ryþtingai ir, manau, jie gins þmogø visomis iðgalëmis.

– Galimas naujas karas? – pasidomëjo sunerimæs Iskikas.

– Gal taip, o gal ir ne. Bet jei dël þmogaus tarp sidargø ir demiurgø kils konfliktas, kurià pusæ palaikysime mes? Sidargø, kaip þmogaus gynëjø, ar demiurgø, kaip Màstanèiøjø sàjungos nariø? Atviro konflikto atveju dauguma Màstanèiøjø sàjungos rasiø palaikys demiurgus, nors karo su ateiviais ið kitos galaktikos stengsis iðvengti. Kà daryti mums? Palaiky151

sim sidargus – bûsim apgynæ savo garbæ, bet tapsim Màstanèiøjø sàjungos prieðø sàjungininkais. Stosim uþ demiurgus – iðlaikysim sàjungà, bet paniekinsim viskà, kas mums brangu: svetingumà, dëkingumà, kario garbæ, duotà þodá. Kà patartum, mano ápëdini?

– Tëve, jei tu iðduosi þmogø – pavaldiniai tavæs nesupras.

Valdovas, pamynæs garbæ, negali bûti klano vadu. Að suprantu tavo abejones. Palaikydami sidargus, mes rizikuojame visos rasës gyvybe. Galbût valdovo garbë yra tinkama auka uþ rasës iðlikimà. Nors að taip nemanau. Mes – kariai, todël privalome ir elgtis kaip kariai: turime bûti garbingi iki galo. Be to, tikëkimës, kad karas nekils. Demiurgai, pats sakei, bijo sidargø, – samprotavo Iskikas.

– Tu teisus, sûnau. Mûsø mintys sutampa. Tu tikrai bûsi tinkamas klano vadas, – pasidþiaugë tëvas. – Taèiau dabar supranti, kaip pavojinga ten gali bûti. Be to, gavau dar keletà praneðimø ið savo ðnipø, kad demiurgai daro kaþkà, kas susijæ su mûsø planeta, ir jiems nepavyksta. Kaþkas galingesnis, ne vien sidargai, jiems trukdo. Kokios jëgos jau susigrûmë? Kas mentalinëje plotmëje gali bûti galingesnis uþ demiurgø ratus ir taip sëkmingai jiems prieðintis. Gal þmogus þino?

Gal jo vertëtø paklausti?

– Nemanau. Þmogus turëtø mums apie tai praneðti laisva valia. Jei jis þino, bet dël kaþkokiø prieþasèiø nesako, mes turime gerbti jo valià.

– Pritariu, Iskikai. Kodël manai, kad tavo dalyvavimas ten bûtø naudingas? – atsargiai paklausë sûnaus antrojo klano vadas.

– Pagalvok, tëve. Að – klano vado ápëdinis, tad bûèiau misijos vadovu. Jei prasidëtø kovos veiksmai, demiurgai þinotø, kad, pakenkæ man ir mano misijai, jie pradeda karà su visais isø klanais. Nuþudþius Iskinà ar jo karius, kaltæ galima suversti neklusniems alorams ar atlantams. Isai nepradës dël to karo, o tik pasitenkins prasikaltusiø demiurgø tarnø nuþudymu. Nuþudæ mane, jie taip lengvai neatsipirks, ir iðblyðkëliai tai þino. Manau, mano buvimas padëtø iðvengti atviro 152

konflikto. Be to, prireikus, mano sàjunga su atvykstanèia sidargø valdove demiurgø akyse bus áspûdingesnë, ir jie kelis kartus pagalvos prieð stodami á kovà.

– Tavo argumentai ganëtinai svarûs. Að pagalvosiu, sûnau.

Dþiugini mano ðirdá, kad subrendai. Manau, kitais metais galësi tapti sostinës valdytoju.

– Kaip tu kadaise, mano tëve? – dþiaugsmingai paklausë Iskikas.

– Taip, bûtent taip. Dabar einu pakalbësiu su Iskinu, kokius karius jis pasirinko. Kà tu veiksi?

– Eisiu paieðkosiu informacijos apie Skruzdþiø planetos sidargus ir jø avilio valdovæ. Ateityje pravers.

– Ðaunuolis, Iskikai. „Pagaliau mano berniukas iðaugo, – galvojo klano vadas, þvilgsniu nulydëdamas sûnø. – Dar dvideðimt metø, ir galësiu uþleisti jam klano vado vietà. Pats tapsiu jo patarëju ir galësiu atsipûsti. Darysiu taip, kaip darë mano tëvas ir senelis. Iskikas bus geras klano vadas. Gal net geresnis uþ mane.

Jo motina, jei tik bûtø gyva, labai juo didþiuotøsi. Gaila, kad ji nesulaukë ðio momento. Kol kas Iskikas rûpinsis miesto reikalais ir árodys, kad gali bûti valdytojas. Nenoriu leisti sûnaus á tokià pavojingà misijà, bet, atrodo, teks. Pakalbësiu su þmogum. Jei leisiu Iskikà, reikës papraðyti Ardo, kad saugotø mano sûnø.“ Kupinas neramiø minèiø, klano vadas, lydimas asmens sargybiniø, ið lëto þingsniavo per kiemà.

Màstanèiøjø sàjungos koordinacinë bûstinë.

Centro (dirbtinë) planeta. Màstanèiøjø teismo vieta.

2016 metø geguþës 15 diena Kelionë á Centro planetà Ardui neprailgo. Apskritai, egzistuojant iðvystytai tolimojo ðuolio technologijai, jokia kelionë galaktikos ribose negalëjo pasirodyti tolima. Ðuolio trukmë ir nuotolis buvo apriboti tik turimais energijos iðtekliais, o di153

dieji isø karo laivai tø iðtekliø turëjo tiek, kad galëjo vienu ypu perðokti ið vieno galaktikos kraðto á kità. Vienintelis sunkumas, su kuriuo susidurdavo isai, tai reikiamø ðuolio koordinaèiø nustatymas. Ðokdami be paskirties koordinaèiø, laivai visuomet rizikuodavo atsidurti kurios nors þvaigþdës ar planetos kelyje, kas bûtø baigæsi labai liûdnai. Màstanèiøjø sàjungos rasës tokià rizikà pateisindavo tik ypatingais atvejais ir plëtojo tinklà ðuolio vartø, kurie ið tiesø buvo ne kas kita, kaip uþfiksuotos koordinatës tolimajam ðuoliui ir kartu ðvyturys, perspëjantis aplinkinius laivus apie paskirtá ir su tuo susijusá pavojø. Tam, kad du laivai atsitiktinai neatsirastø vienoje erdvëje, visuose laivuose màstantieji árengë perspëjimo programà, kuri surinkdavo informacijà ið ðvyturiø ir, sujungusi laivus, norinèius atlikti ðuolá, nustatydavo ðuolio eiliðkumà. Programa buvo sudëtinga ir viskà apimanti: ji kontroliavo ðvyturius, jungë ir davë nurodymus laivams, atliekantiems erdviná ðuolá. Signalai ið ðvyturiø, siunèiami tuo paèiu erdvinio ðuolio principu, ne judëdavo erdvëje, o jà tiesiog kiaurai kirsdavo, fizinëje erdvëje pasirodydami tik ðalia laivo. Kiekviename màstanèiøjø laive buvo áranga, pritraukianti judantá signalà. Nutolæs nuo laivo per atitinkamà atstumà, signalas vël kirsdavo erdvæ ir pasirodydavo joje tik kai já pritraukdavo kitas laivas. Tokios árangos ir programos pagalba màstantieji sugebëdavo gauti ið bet kur siunèiamà informacijà beveik realaus laiko reþimu, su sekundþiø daliø ar, ypatingais atvejais, sekundës paklaida. Ðià paklaidà màstanèiøjø technologija lengvai paðalindavo, ir incidentø atliekant erdviná ðuolá tikimybë buvo lygi nuliui.

Ardas, þavëdamasis tokia ryðio sistema, kuri leido màstantiesiems gauti informacijà tokiu pat intensyvumu, kaip tai darë sidargai ar kitos rasës, turinèios bendràjà sàmonæ, galvojo apie naivius þemieèiø bandymus ieðkoti radijo signalø, siunèiamø ið galaktikos erdviø. Màstantieji seniai nebesinaudojo, o kai kurios rasës niekuomet nesinaudojo radijo ryðiu. Tai buvo neefektyvus, gremëzdiðkas ir labai nepatogus informacijos 154

perdavimo bûdas. Bet kuri rasë, ávaldþiusi bent jau kosminiø skrydþiø technologijà, visø pirma naudojosi ðviesos bangomis skleidþiamu ryðiu. Labiau iðvystytos rasës atsisakë ðviesos ryðio ar naudojosi juo tik nedideliais atstumais. Pagrindinis tolimojo ryðio ðaltinis buvo signalai, kertantys normalià erdvæ ir judantys erdvinio ðuolio principu. Protu pasiþyminèios rasës tiesiog negalëjo atsakyti á Þemës siunèiamus signalus, nes nenaudojo tokios primityvios technologijos. Galbût toks ryðys dar uþsiliko atskirose galaktikos uþkampio planetose, kuriose buvo tik technologijos prieðauðrio civilizacijos, bet apie tai Ardas nieko neþinojo.

Visa kelionë susidëjo ið skrydþio uþ antrojo isø klano kontroliuojamos sistemos ribø bei laukimo eilëje, kol bus galima be rizikos atlikti ðuolá á Centro planetà, kurios apylinkëje ir prie jos ðuolio vartø kilo didþiulis sambrûzdis. Kiekviena Màstanèiøjø sàjungos rasë á bûsimà teismo procesà siuntë savo atstovus ir stebëtojus. Á Centro planetà stebëti renginio vyko ir pavieniai smalsuoliai, ir atskirø socialiniø ar politiniø grupiø misijos. Todël laukimas eilëje, kol bus leista atlikti ðuolá, uþëmë didþiausià kelionës dalá. Kol isø laivas lûkuriavo, Ardas bandë paklausti Iskino, kodël nebuvo galima ðuolio vartø atidaryti tiesiog planetos pavirðiuje. Tada nereikëtø skristi kaþkur laivais, o uþtektø perþengti ið vienos planetos á kità. Iskinas neþinojo visø ðuolio technikos subtilybiø. Jis girdëjo, kad tai daroma stengiantis iðvengti bet kokio, net menko teorinio pavojaus planetai. Kol atliekant ðuolá egzistuoja maþiausia avarijos tikimybë, galinti baigtis sprogimu susidûrus dviem fiziniams kûnams, tol ðuolio vartai kuriami saugiu atstumu nuo planetos.

Pagaliau laukimas baigësi. Isø laivas atliko ðuolá ir áskriejo á Centro planetos orbità. Tai buvo Mënulio dydþio dirbtinë planeta, priðlieta prie vienos ið galaktikos centre esanèiø senøjø þvaigþdþiø ir skriejanti tolimàja tos þvaigþdës orbita. Centro planeta buvo bendras administracinis, karinis bei prireikus ir teisminis centras. Joje gyveno tik aptarnaujantis per155

sonalas, atstovybiø nariai ir darbuotojai, bendros administracijos darbuotojai bei jø pagalbininkai. Planeta buvo saugoma specialiø kiborgø pajëgø. Ðie buvo sukonstruoti naudojantis keliø rasiø genais ir geriausia Màstanèiøjø sàjungos turima technologija. Vidutinis kiborgas karys buvo kiek daugiau nei dviejø metrø ûgio ir atrodë kaip labai didelis aloras, maiðytas su isais ir demiurgais. Visi techniniai jo patobulinimai buvo paslëpti po oda ir riebaliniu sluoksniu. Kiborgas galëjo pasigirti ámontuotais pojûèius aðtrinanèiais prietaisais, rankø ir kojø servomotorais, leidþianèiais ðokti á deðimties metrø aukðtá, esant tokiai paèiai traukai kaip ir Þemës planetoje, bioplastiko skeletu bei raumenø sutvirtinimu. Svarbûs vidaus organai buvo paslëpti skeleto viduje ir puikiai apsaugoti nuo iðorinio poveikio. Kiborgas, nedëvëdamas ðarvø, galëjo atlaikyti tiesioginá vidutinio galingumo energetinio ginklo ðûvá ir rimtai nenukentëti. Ðie sargai nebuvo programuojami, taèiau galëjo bûti veikiami mentaliðkai. Jiems buvo ádiegtas siekis saugoti Centro planetos rimtá ir vykdyti màstanèiøjø, atsakingø uþ planetos saugumà, ásakymus. Tarnaudami kiborgai pajusdavo gyvenimo pilnatvæ. Jie buvo visiðkai iðtikimi màstantiesiems ir bet kokios mintys apie nepriklausomybæ jiems buvo svetimos.

Màstanèiøjø sàjunga neturëjo bendros civilinës ar karinës valdþios. Ji buvo kuriama tik esant reikalui ar iðkilus kokiam nors pavojui. Planetos administracinis personalas labiau priminë tarpininkus tarp màstanèiøjø rasiø, neturinèius jokiø realiø valdþios galiø. Centro planetoje buvo visø sàjungos rasiø atstovybës, kurios padëjo administracijos personalui susisiekti su savo valdovais ar pateikdavo informacijà, bûtinà kitai rasei ar paèiam planetos administracijos personalui. Valdovo ar kokios nors vyriausybës Centro planeta neturëjo. Techninis planetos personalas atsakë uþ gyvenimo sàlygas, o saugumo personalas – uþ saugumà. Gyvenimo sàlygos, tinkamos atskiroms sàjungai priklausanèioms rasëms, skyrësi labai nedaug.

Visos jos buvo Kûrëjø kûrybinës veiklos produktas, kurtos pa156

gal bendrus principus ir daþnai ið tos paèios medþiagos. Truputá skyrësi naudojamo deguonies kiekis ar gimtosios planetos trauka, taèiau visos ðios ir panaðios problemëlës buvo lengvai iðsprendþiamos. Planetoje buvo palaikoma daugumai rasiø tinkama trauka, pusantro karto virðijanti þemiðkàjà, ir atmosfera. Ardas galëjo komfortabiliai jaustis Centro planetoje, nes jo organizmas automatiðkai prisitaikydavo prie bet kokiø aplinkos sàlygø, o ðiuo atveju dideliø pakitimø nebuvo.

Isams buvo kiek prasèiau, bet jie turëjo specialias kaukes, uþtikrinanèias bûtinà jiems oro sudëtá.

Isø laivas leidosi á didþiulá kosmouostà, kuris, þvelgiant ið virðaus, Ardo nuomone, uþëmë ne maþiau kaip tûkstantá kvadratiniø kilometrø. Iskino aiðkinimu, toks didelis kosmouostas buvo reikalingas karo atveju, siekiant èia ákurdinti rezervines ar apsaugines koviniø laivø eskadriles. Pats miestas buvo stebëtinai ávairus. Ardas matë ir demiurgø mëgstamus kupolus, isø kabanèius sodus, grikø mirganèias piramides. Planetoje nebuvo savos augmenijos, todël kiekviena rasë savo atstovybæ ir jos teritorijà puoðë jø paèiø mëgstamais augalais. Vienintelis reikalavimas – grieþta tokiø augalø plitimo kontrolë.

Kiekviena rasë buvo atsakinga uþ visas neigiamas pasekmes, kurios gali kilti nekontroliuojant atsiveþtø augalø.

Nusileidus visà delegacijà pasitiko isø klanø atstovas Centro planetoje. Buvo nuspræsta, kad þmogus ir já lydintys asmenys apsigyvens atstovybës patalpose. Màstanèiøjø sàjungos teismas turëjo prasidëti po keturiø dienø, todël Ardas nusprendë, kad jam uþteks laiko ir pasiruoðti teismui, ir susipaþinti su planeta. Pasidomëjæs apie sidargus, þmogus ið pasitinkanèio isø atstovo suþinojo, kad ðie atvyko keliomis valandomis anksèiau ir nusprendë iki teismo proceso ir jo metu gyventi laive. Pasitinkantis asmuo visiems atvykusiems iðdalijo þemëlapius su paþymëta artimojo erdvës ðuolio vartø sistema, kuri ðioje planetoje atstojo keleiviná transportà. Artimojo erdvës ðuolio vartø sistema Centro planetoje buvo puikiai iðplëtota. Vartai buvo iðdëstyti vienas nuo kito per penkis ðe157

ðis ðimtus metrø. Kiekvienus vartus kontroliavo sudëtinga aparatûra, palaikanti nenutrûkstamà ryðá su kitø vartø kontrolës sistemomis. Tai artimojo erdvës ðuolio metu beveik panaikindavo bet kokios avarijos galimybæ. Visais tokios sistemos privalumais Ardas ásitikino, per dvi minutes (didþiàjà laiko dalá sudarë marðruto ávedimas ir laukimas, kol bus laisvi priimantys vartai) nukeliavæs nuo kosmouosto iki isø atstovybës aðtuonis ðimtus kilometrø. Jam patiko tiek pati planeta, tiek jos transportas, tiek darbo organizavimas. Þmogus daug kà ásidëmëjo, tikëdamasis gautas þinias panaudoti savo gimtojoje planetoje.

Centro planeta. 2016 metø geguþës 18 diena Irlas buvo vienas ið Iskino rinktinës nariø, atrinktas kelionei á Centro planetà. Jis pagrástai didþiavosi ðiuo savo pasiekimu – jis vienintelis sugebëjo pakliûti á rinktinæ bûdamas nekilmingas ir neturintis vardo, prasidedanèio raidëmis ‘Is’. Niekas ið maisto produktø tiekimu uþsiimanèiame kaimelyje, ið kurio kilæs Irlas, netikëjo jo galimybëmis. Á rinktinæ patekdavo tik geriausi ið geriausiø. Bûti rinktinës nariu – didþiausias kario meistriðkumo ávertinimas. Iskinas nieko neprotegavo. Jis imdavo gabiausius, nesvarbu, ar tai buvo kilmingø kariø sûnûs, ar paprasti kaimeliø ir miesteliø gyventojai. Tik paprastai bûdavo taip, kad nuo maþens kario gyvenimui ruoðti ir treniruoti kariø sûnûs buvo geresni kovotojai, negu provincijoje uþaugæ jaunuoliai, daþniau dirbæ ûkio darbus, nei mokyti kautis. Irlas ið prigimties buvo labai gabus kovotojas. Jam pakako tø retø kovos meno pamokø, kad atvykæs á miestà bûtø priimtas á kariuomenæ ir po vieneriø intensyvaus darbo metø iðsiskirtø ið aplinkiniø savo meistriðkumu. Prieð priimdamas á rinktinæ, Iskinas jam surengë tikrà egzaminà. Irlas kovojo su ávairiais prieðininkais, rodë ginklø valdymo menà, kentë neáprastas temperatûras ir didþiulius fizinius krûvius, kol galø gale buvo pripa158

þintas tinkamu. Tik vienas dalykas neramino Iskinà, kai jis nusprendë priimti Irlà á rinktinæ. Ðis nebuvo nuo maþens psichologiðkai ruoðiamas tam, kad atremtø paðalinio proto prievartà, ir nebuvo toks atsparus mentaliniam poveikiui, kaip jo draugai ið kilmingø ðeimø. Demiurgai galëjo palauþti kiekvienà isà, bet Irlui paveikti jiems bûtø prireikæ gerokai maþiau pastangø nei kitiems. Atsargiai iðtyræ atvykusius, demiurgai greitai aptiko silpnàjà grandá ir netruko ja pasinaudoti. Darbo ëmësi du baltieji demiurgø meistrai.

Irlas jau treèià naktá sapnavo koðmarus. Jei po pirmojo sapno jis tik nusiðaipë, tai ðá kartà ne juokai jam buvo galvoje. Kiekvienà kartà sapnas tæsësi toliau – jo pradþia buvo pirmà naktá, dabar jis vël sapnavo pratæsimà. Ðá kartà jis matë Eduro planetos þûtá. Visus isø vadus buvo uþvaldæ þmonës, kurie sukurstë juos kariauti su Màstanèiøjø sàjunga, vadovaujama demiurgø. Þmonës pavergë isø rasæ. Kiekvienà sukilimà jie numalðindavo mentaliðkai pavergæ vis naujus asmenis, kol neliko në vieno vadovo, netapusio þmoniø marionete. Isai stojo á karà su demiurgais, vieninteliais, kuriø þmonës dar bijojo.

Kiti màstantieji parëmë demiurgus, o sidargai tapo isø sàjungininkais. Prasidëjo didþiulis karas, á kurá buvo átrauktos ir rasës, nepriklausiusios màstantiesiems. Tik tokios rasës daþniausiai tapdavo demiurgø bendraþygëmis. Þmoniø buvo per maþai, jie negalëjo atremti visø sàjungininkø puolimø. Sidargai buvo sutriuðkinti ir iðvaryti ið galaktikos. Isai pralaimëjo. Irlas matë, kaip þuvo jo draugai, kaip þuvo antrojo klano vadas ir jo sûnus, kuriuos karys nuoðirdþiai mylëjo. Viename ið mûðiø Irlas buvo suþeistas, bet prieð prarasdamas sàmonæ pamatë, kaip sunaikinamas jo kaimas ir þûsta artimieji. Dël visko buvo kalti þmonës. Jie nesutiko pasiduoti demiurgams ar gyventi savo planetoje. Þmonës naudojosi isais kaip patrankø mësa ir visai jais nesirûpino. Kiekviena rasë prarado milijonus gyventojø, bet tik ne þmonës. Jie per visà karà neprarado në vieno saviðkio. Þuvo tik jø pagalbininkai. Irlas þinojo, kad ðis karas prasidëjo praëjus penkeriems metams po 159

þmogaus teismo Centro planetoje. Jis suprato, kad privalo sustabdyti þmogø. Kaþkas jam sakë, kad nuþudþius Ardà, karas nekils ir isø rasë iðgyvens. Tokios mintys Irlo nepaliko net ir prabudus. „Kas jei tai, kà jis sapnuoja, yra tiesa? Gal taip jam siunèiamas perspëjimas? Ar ne jis, Irlas, turi galimybæ visus iðgelbëti? – galvojo karys. – Jei jis teisus, tada ðis kovotojas ið gûdaus kaimelio iðgelbës visà savo tautà, jei ne – niekas nepasikeis. Ðis þmogus nieko nereiðkia. Jo mirtis tik palengvintø isams gyvenimà, visi lengviau atsidustø“. Irlas neþinojo, ið kur kilo tokios mintys, tiesà sakant, apie tai net negalvojo. Jis apsisprendë. Þmogus turi mirti – tik taip bus iðgelbëta isø rasë. Tiesa, taip nusprendæs jis iðkart nepuolë þmogaus þudyti. Irlas nebuvo kvailas. Jis matë, kaip kovoja Ardas ir þinojo, kad kovoje su þemieèiu pats neturi jokiø galimybiø.Vadinasi, þmogø reikia nuþudyti ið pasalø. Ardas pasitiki isais ir jø nesisaugoja. Reikia prieiti ið nugaros ir neperspëjus smeigti þmogui á nugarà. Tai buvo negarbinga, joks karys taip nesielgtø ir net apie tai nepagalvotø, bet Irlas nebemàstë apie garbæ. Jo mintys buvo nukreiptos tik á tautos iðgelbëjimà nuo tø baisybiø, kurias jis matë sapne. Apsisprendæs karys telaukë tinkamo momento.

Netrukus á patalpas, kuriose buvo ásikûræ isai, uþëjo Ardas. Jis ketino keliais þodþiais persimesti su Iskinu, kuris tikrino savo kariø fiziná pasirengimà. Á Irlà þmogus nekreipë jokio dëmesio. Þmogus nusisukæs draugiðkai ðnekuèiavosi su Iskinu, o tai Irlui buvo ta laukta galimybë iðgelbëti savo tautà.

Jaunasis karys prisiartino. Atrodo, kad Ardas jo nepastebi. Þemietis toliau kalbëjo su Iskinu, bet, atrodë, kaþkas já blaðkë ir neramino. Irlas neþinojo, kad demiurgai jam padeda ir bando iðkrësti þmogui tà patá pokðtà, kurá sidargai iðkrëtë baltajam demiurgø valdovui, tuo maksimaliai nukreipdami Ardo dëmesá nuo Irlo. Kariui tereikëjo smogti, jis buvo per iðtiestos rankos atstumà nuo þmogaus ir … smogë. Jis dûrë peiliu tiksliai, paslapèia, nepakeldamas ginklo, o tiesiai ið makðèiø. Tai 160

turëjo bûti meistriðkas ir labai klastingas smûgis. Þmogus jo negalëtø atremti. Þemietis ir neatrëmë, jam tiesiog to nereikëjo. Irlas tesugebëjo iðtraukti peilá ið makðèiø. Jo kûnas buvo paralyþiuotas, kaþkas já laikë uþ kaklo, nulenkæs prie þemës. Prieð akis buvo ðaltos ir þalios Ardo akys, þiûrinèios, atrodo, tiesiai Irlui á sielà.

– Að pajutau tavo neapykantà, bet dabar matau, kad tai ne tavo neapykanta, o tau primesta ið ðalies. Kol að dar neiðvariau tø ásibrovëliø ið ðio iso galvos, noriu jiems perduoti þinutæ. Jûs pralaimëjote, nes neslopinote Irlo átûþio, nukreipto á mane. Tà pyktá pajutau tik áþengæs á patalpà, todël jokie jûsø bandymai negalëjo nukreipti mano dëmesio. Að laukiau veiksmø, o dabar teisme tiek ðis isas, tiek visi aplinkiniai paliudys jûsø klastà ir bandymus mane nuþudyti bei uþvaldyti kitas protingas bûtybes. Manau, ðis pavyzdys átikins teismà, kad jûs neatsisakëte savo planø. Dabar að iðlaisvinsiu Irlà, – piktai iðrëþë þmogus.

Po ðiø Ardo þodþiø Irlas prarado sàmonæ. Jis atsipeikëjo po keliø akimirkø, þinodamas, kad jis buvo uþvaldytas demiurgø, kurie já apgavo, parodæ netikrà ateitá. Irlas suprato, kad þmonës – vienintelë jo rasës viltis kovoje su demiurgais, norinèiais uþvaldyti isus. Neapykanta demiurgams, kurià jis jautë, buvo stipresnë uþ ankstesnæ neapykantà þmonëms. Pastaràjà pakeitë gilus atsidavimas ir pagarba. Irlas tapo iðtikimas Ardo sekëjas, net nesvarstydamas bûtø paaukojæs savo gyvybæ uþ þmogø. Ðá kartà Ardas nesigrauþë. Irlas nebuvo jo draugas, be to, þmogus neturëjo laiko veikti subtiliai. Tam, kad iðlaikytø laisvà ðio kario valià, reikëjo laiko ir laipsniðko demiurgø átakos panaikinimo. Ardas negalëjo sau leisti tokios prabangos, todël jam teko pasitelkti grubià átakà, kardinaliai pakeièiant Irlo minèiø eigà ir primetant jam savo valià. Tai padaryti nebuvo sunku, kadangi jaunasis isas jau buvo palauþtas demiurgø átakos ir negalëjo prieðintis jokiai mentalinei prievartai. Palenkæs Irlà savo valiai, þemietis jam sukûrë sà161

monës blokà, kuris ðá kará paverstø vaikðèiojanèia darþove, jei kas nors bandytø panaikinti þmogaus átakà.

Aplinkiniai nieko nepajuto. Jie suprato, kad demiurgai buvo uþvaldæ Irlà, ir matë, kad þmogus já iðvadavo. Uþteko keleto Ardo paaiðkinimø, kad visa isø misija uþsidegtø neapykanta taip besielgiantiems demiurgams. Kaip misijos vadovas, Iskikas apie ávyká iðkart praneðë tëvui ir kitiems klanø vadams. Pasipiktinæ isai dar kartà iðreiðkë padëkà ir paramà þmogui bei pasiryþimà padëti jam bet kokia kaina. Demiurgai nesëkmæ priëmë ramiai. Jie pabandë, surizikavo ir jiems nieko neiðëjo. Isø liudijimo teisme iðblyðkëliai nebijojo.

Jie turëjo paruoðæ puikø savo veiksmø pateisinimà ir nebuvo jokio skirtumo, kiek tokiø veiksmø teisinti. Nei pagrindinio, nei pagalbinio jø plano ðis ávykis nepaveikë. Ið pirmo þvilgsnio toks bandymas negalëjo turëti átakos tolesniems ávykiams, taèiau Ardas galvojo kitaip. Jo nuomone, kiekvienas, net pats maþiausias mestas akmenëlis gali sukelti didþiulæ sniego griûtá. * * * – Pagaliau priëjome prie teismo, sekretoriau. Vis dar svarstau tavo þodþius, kurie buvo lemiamas postûmis, leidæs Ardui ágyvendinti savo planus. Gal tu ir teisus – teismo sprendimas nulëmë ne maþiau nei tas susitikimas su Kûrëju. Manau, reikëtø apraðyti teismà iðsamiai.

– Nekalbëk, Elena, – paprieðtaravo sekretorius. – Na pagalvok, kam ádomus tas teismas. Suprantu, jo sprendimas yra svarbus, bet procesas... Na koks skirtumas, kaip vyko procesas? Skaitytojams bus nuobodu. Reikia paraðyti, kuo baigësi, ir viskas.

Moteris ilgam susimàstë, þiûrëdama pro langà kaþkur á taðkà, esantá ties horizonto riba.

– Atrinksiu ið teismo proceso tik svarbiausius ir ádomiausius momentus. Smulkmenø nepasakosim. Kam bus ádomu, galës pasiskaityti kitur. Raðyk: „Centro planeta...“ 162

Centro planeta. Pirmoji màstanèiøjø teismo diena Màstantieji ar bent atskiri jø atstovai mëgo pompastikà.

Teismà sudarë po vienà kiekvienos rasës atstovà, kurie, Ardo manymu, labai didþiavosi savo pareigomis. Visi teisëjai, apsirengæ vienodais spalvingais apdarais, ásitaisë ant aukðtos pakylos sostus primenanèiuose krësluose, pritaikytuose kiekvienai rasei. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys, þiûrëdami á teisëjus, turëjo kelti galvas ir turbût jausti jø iðskirtinumà. Ardas jau prieð tai iðsiaiðkino, kad visi teismo sprendimai priimami balsø dauguma, o balsams pasiskirsèius po lygiai – lemia pirmininko balsas. Kadangi teismà sudarë dvylika atstovø, tai pirmininko vaidmuo buvo labai svarbus. Jau daugiau nei ðimtà metø tarp màstanèiøjø vyravo tradicija, kad teismo primininku renkamas tik vabariø rasës atstovas. Ði rasë garsëjo objektyvumu ir loginiu màstymu. Geriausi Màstanèiøjø sàjungos matematikai ir màstytojai buvo bûtent ðios rasës atstovai. Teismo pirmininkas atrodë ádomiai, bent jau þmogaus poþiûriu. Tai buvo dvirankis ir dvikojis padaras (Kûrëjai kaþkodël mëgo bûtent tokià kombinacijà), tik ið toli panaðus á þmogø. Ið veido vabaris labiau priminë katino ir þiurkës hibridà: visas apþëlæs tankiu, bet neilgu plauku, pailga galva, smailia nosimi, ákypomis ryðkiai geltonomis akimis. Stovëjo jis kaþkaip keistai, ir tik geriau ásiþiûrëjæs Ardas suprato, kad tà keistumà lemia jo keliø padëtis. Pasirodo, vabaris turëjo ne vienà kelá, kaip kad turi þmonës ar isai, o du, besilenkianèius á skirtingas puses. Vëliau þmogus suþinojo, kad dël ðios struktûros vabariai yra neprilygstami ðuolininkai á aukðtá. Jie galëjo ið vietos ðoktelti deðimt ar net dvylika metrø á virðø. Padaro galvà juosë specialus þiedas, apsaugantis nuo bet kokios mentalinës átakos. Panaðûs þiedai juosë visø teisëjø galvas.

Pirmà dienà, bent jau Ardo nuomone, nieko ádomaus neávyko. Isai pateikë savo kaltinimus ir parodë iðtraukas ið demiurgø ávykdyto antrojo isø klano planetos puolimo. Kiek ádo163

mesnë þmogui buvo teismà stebinèiø asmenø reakcija á rodomus ávykius. Ávykiai prasidëjo iðblyðkëliø nusileidimo á planetà momentu ir baigësi demiurgø pasidavimu. Visus gautus vaizdus isai sumontavo á vienà visumà ir pateikë teismui pilnà vaizdà. Demiurgai buvo visiðkai ramûs, jø nekamavo jokios paðalinës mintys. Sidargø valdovë ir jos palyda smalsiai stebëjo ávykius, profesionaliai vertindami rodomos kovos scenas. Atrodë, kad þemieèio kovos stilius jiems padarë didþiulá áspûdá, nors sidargams patiko ir kovotojai atlantai, su kuriais jie anksèiau nebuvo susidûræ. Teisëjai vaizdus stebëjo akmeniniais, be jokios iðraiðkos veidais. Blokuojantys lankai ant galvø neleido Ardui þvilgtelti á jø mintis. Tuo tarpu þiûrovai, gavæ teisæ stebëti posëdá, neslëpë savo emocijø. Kas garsiau, kas tyliau, atsiþvelgiant á rasës emocionalumà, piktinosi demiurgø veiksmais. Visø Màstanèiøjø sàjungai priklausanèiø rasiø atstovai dar neuþmirðo demiurgø Didþiojo tikslo, o rodomi vaizdai tik skatino ðá atminimà ir su juo susijusias fobijas. Visi þiûrovai, iðskyrus dalyvaujanèius demiurgus, palaikë isus ir þmogø. Dalies ið jø ankstesnës þinios apie þmogø apsiribojo tik tuo, kad þemieèiai, neva, buvo neblogi kariai. Todël stebinti publika jiems nejautë jokio prieðiðkumo ir aktyviai dþiaugësi Ardo bei isø pasiekta pergale. Ypatingø ovacijø susilaukë demiurgø pasidavimo epizodas. Teismas nesiëmë jokiø priemoniø raminti stebëtojus, kadangi prireikus galëjo save ir bylos dalyvius izoliuoti nuo aplinkos triukðmo. Todël tik prasidëjus aktyviam emocijø reiðkimui, teismas ájungë apsauginá, garsà atspindintá laukà. Stebëtojai puikiai girdëjo, kà ðneka teisëjai ar proceso dalyviai, bet ðie visai negirdëjo bylà stebinèiøjø. Demiurgø tokia publikos nuotaika neveikë. Atrodo, jie buvo puikiai tam pasiruoðæ ir dabar tik laukë savo eilës pasisakyti.

Kiek ásimintinas pirmà teismo dienà buvo Iskiko pasisakymas, kai jis perdavë savo tëvo ir visø isø klanø vadø valià: „Þmogus, vardu Ardas, skelbiamas antrojo klano ir visos rasës garbës sveèiu. Isai já gins visada ir visur, esant reikalui, suteiks jam bet koká prieglobstá ir visokeriopà pagalbà. Bet 164

koks pasikësinimas á ðá þmogø ar bandymas palenkti já bet kokiems veiksmams prieð jo valià mûsø bus sutiktas prieðiðkai ir sukels maksimalià atsakomàjà reakcijà. Be to, bet koks ðio teismo sprendimas, susijæs su þmogumi, bus vykdomas tik esant jo sutikimui.“ Po ðiø þodþiø net ir isø teisëjo veide pasirodë emocijos. Jis buvo antrojo klano narys ir jo klano vado þodis buvo ðventas. Kita vertus, jis turëjo iðlikti objektyvus ir prireikus priimti sprendimà, kuris galëtø sukelti karà tarp isø ir kitø màstanèiøjø. Bylà stebintys màstantieji pakëlë didþiulá ðurmulá.

Isai antrà kartà istorijoje kitos rasës atstovà paskelbë garbës sveèiu. Visi suprato, kaip tai rimta. Isai ðventai laikësi savo garbës supratimo, ir ðis jø pareiðkimas galëjo bûti lyg ultimatumas Màstanèiøjø sàjungai. Demiurgai taip pat sujudo.

Tokio pareiðkimo jie nesitikëjo. Þinoma, demiurgai vylësi, kad isai gins þmogø ir bus jo pusëje, bet nemanë, kad ið tiesø nueis taip toli.

Pareiðkimas buvo labai netikëtas, ir teismas nusprendë skelbti posëdþio pertraukà iki rytojaus dienos.

Centro planeta po valandos – Sveikas, raudonasis valdove, kaip pavyko kelionë? – pradëjo dviejø demiurgø pokalbá Baltojo rato valdovas – Bûk pasveikintas ir tu, baltasis valdove. Kelionë praëjo gana gerai. Dabar svarbiau, kaip tau sekësi teisme? Ar pavyko uþsitikrinti moralinæ persvarà byloje?

– Kol kas neprognozuojamai. Átakos teisëjams padaryti nepavyks. Bandëm – neiðëjo. Be to, isai pasielgë kitaip. Þinojome, kad parems þmogø, bet nesitikëjome, kad paskelbs já savo garbës sveèiu ir bus pasiryþæ stoti dël jo á kariná konfliktà. Laikysimës tos paèios strategijos ir þiûrësim, kas bus toliau. Kaip sekasi ágyvendinti mûsø planà? – pasidomëjo Baltojo rato valdovas.

165

– Gerai, – atsiliepë Raudonojo rato demiurgas. – Grupë atvyks ðiandien. Rytoj galësime pradëti aktyvius veiksmus. Þmogus mëgsta vakarais pasivaikðèioti, manau, mes tuo pasinaudosime Be to, rytoj geriausias laikas ir politikos atþvilgiu. Visi, iðklausæ mûsø atstovo kalbos, bus nusiteikæ prieð þmogø.

Jei mums pavyks já pagrobti, kà, tiesà sakant, privalome padaryti, praneðime, kad þmogus iðsigando demaskavimo ir pabëgo. Màstantieji patikës ir dar paskelbs jo medþioklæ. Jei pavyks sunaikinti, pasakysime, kad tai supykusiø màstanèiøjø minios darbas. Jis vël liks pralaimëjusiø pusëje.

– Kiek grupëje dalyviø? – paklausë baltasis valdovas.

– Du svarbiausieji ir trys atlantai. Asmeniðkai atrinkau geriausius raudonodþius. Tu juos paþásti, kartu su jais vykdei misijà Eduro planetoje. Visos ekspertø analizës mums prognozuoja 98 procentø sëkmës tikimybæ.

– Kodël nesiunèiate daugiau atlantø ar alorø?

– Modeliuodami kovà supratome, kad papildomø silpnesniø kovotojø dalyvavimas þmogui tik suteikia galimybiø iðsigelbëti. Visus likusius pasiøsime á uþtvaros bûrá gintis nuo galimo isø ar sidargø puolimo.

– Aiðku, raudonasis valdove. Kaip sekasi rengti mûsø antràjá planà? Kà sakë geltonasis valdovas? Kiek pamenu, jis vis dabar intensyviai uþsiima haratais, – pakeitë pokalbio temà Baltojo rato valdovas.

– Kalbëjomës su juo prieð man atvykstant á Centro planetà. Praðë tau perduoti, kad viskas gerai. Aktyvûs veiksmai prasidës ne vëliau kaip po metø, – pasakojo raudonasis valdovas savo kolegai ið Baltojo rato. – Á Centro planetà þadëjo atvykti prieð teismui skelbiant sprendimà. Tada galësim tiesiogiai pabendrauti. Gaila, kad negalime bendrauti nefiziniame lygmenyje, bûtø paprasèiau.

– Þinai pats, raudonasis valdove, kad mûsø gali klausytis paðaliniai. Geriau susitikti patiems fiziðkai – tada bent bûsime tikri, kad mûsø apsaugos pakanka iðlaikyti slaptumà. Að vis màstau: o jei mes neávykdisime në vieno plano? Kokie mû166

sø ðansai atviroje kovoje su isais? – susimàstæs dalijosi savo nuogàstavimais Baltojo demiurgø rato valdovas.

– Geras klausimas, – pritarë paðnekovo mintims raudonasis valdovas. – Þalieji kiek modeliavo situacijà. Jei isai naudos apsaugà nuo mentalinës átakos – mûsø jëgos apylygës. Jei isams padës sidargai, o mums likæ màstantieji – mûsø jëgos ir vël bus apylygës. Ðiuo atveju lemiamas veiksnys – þmoniø átaka. Neaiðku, kiek þemieèiø bus paþadinta ir ko jie imsis. Þodþiu, ateitis labai miglota. Reikës gerai pasvarstyti, ar verta veltis á toká karà.

– Kur mums dar rasti sàjungininkø? Að pasiøsiu keliolika savo þmoniø grupiø, lydimø alorø, kad paieðkotø neprisijungusiø rasiø. Gal rasim kà nors vertinga? Na baikim kalbëti apie reikalus, eime, raudonasis valdove, reikia kiek atsipûsti, – baigë svarbias kalbas Baltojo demiurgø rato valdovas ir nusivedë savo Raudonojo rato kolegà á poilsiui bei ðventimui skirtas patalpas su paruoðtomis vaiðëmis.

Centro planeta kità dienà Ardas uþëmë savo vietà teisme netoli isø atstovo. Ðá kartà stebinèiøjø bylà buvo kur kas daugiau. Jie netilpo salëje, këlë didþiulá ðurmulá, bet, atrodo, tai teisëjams visai nerûpëjo.

Teisëjai buvo tokie pat ramûs. Jie neskubëdami susëdo, tuo rodydami savo svarbà ðiame procese, ir kiek palaukæ pradëjo teismo posëdá. Paradui ir toliau vadovavo pirmininkas.

– Pradedama antra posëdþio diena. Þodis suteikiamas demiurgø atstovui, – praneðë teismo pirmininkas.

– Gerbiamas teisme, gerbiami dalyvaujantys, – pradëjo demiurgas. – Vakar mes girdëjome puikià mano oponento, isø rasës atstovo, kalbà, skambius ir rimtus pareiðkimus. Að, vadovaudamasis logika bei siekdamas iðvengti galimø neigiamø pasekmiø, turëèiau neigti baltojo demiurgø valdovo kaltæ, teisinti já ir jo palydovus. Taèiau að to nedarysiu.

167

Tai prilygo sprogimui. Po tokio pareiðkimo visi stebintieji sujudo ir puolë garsiai aptarinëti ávykius. Net Ardas nustebo: ðito ið demiurgø jis nesitikëjo. Negi jie pripaþásta savo kaltæ ir sutinka su isø reikalavimais?

– Nëra prasmës neigti tai, kas akivaizdu, – tæsë demiurgø atstovas. – Kaþkada, stodami á Màstanèiøjø sàjungà, mes prisiekëme bûti atviri ir sàþiningi visuose savo santykiuose su kitais sàjungos nariais. Dabar mes norime atskleisti jums visà tiesà, netgi apie tai, kas vyko dar mûsø nesantaikos laikais. Taip, baltasis demiurgø valdovas padarë visa tai, kà vakar ávardijo isø atstovas. Að, visø demiurgø atstovas, atsipraðau tiek gerbiamo Iskiko, tiek visos isø rasës uþ padarytà áþeidimà ir kitokià þalà. Ðiuo klausimu po mano kalbos norës pasisakyti Baltojo demiurgø rato valdovas. Lieka tik vienas, ir ðiuo atveju tai esminis klausimas: kodël jis tai padarë? Kodël demiurgai rizikavo sukelti kariná konfliktà, kuriame neginèytinai pralaimëtø. Jûs pamàstykit: demiurgai rizikavo savo paèiø rasës egzistavimu ir jie tai darë sàmoningai. Tam turëtø bûti labai svari prieþastis. Ar gali bûti svaresnë prieþastis nei visos galaktikos ir joje gyvenanèiø rasiø saugumas? Nuo pat ðio þmogaus atsiradimo visiems mums grësë mirtinas pavojus, – pagaliau iðtarë lemiamus þodþius demiurgas. Tai buvo meistriðkas ëjimas. Visi stebintieji nuðèiuvo ir ádëmiai stebëjo demiurgø atstovà. Emocijø nerodë tik teisëjai. Iskinas ironiðkai ðypsojosi (þinoma, jei áspûdingø ilèiø atidengimà galima vadinti ðypsena). Isø atstovas ádëmiai klausësi ir kaþkà þymëjosi.

– Dabar að jums papasakosiu tikrà þmoniø sukûrimo istorijà, – tæsë demiurgas. – Mûsø konflikto su màstanèiaisiais metu...

– Atsipraðau, kad pertraukiau, – tarë teisëjas isas. – Jûs, kalbëdami apie konfliktà, turite omenyje jûsø pradëtà karà uþ Didþiojo tikslo ágyvendinimà? „Atrodo, isas neiðlaikë, – pagalvojo Ardas. – Lyg ir nekaltas klausimas, bet visas demiurgo kalbos pasiektas rezultatas nublanko. Gerai paklausë.“ 168

– Taip, gerbiamas teisëjau. Mes jau pripaþinome savo klaidas ir að norëèiau vartoti maþiau iððaukiantá terminà, – matësi, kad demiurgui tai taip pat nepatiko. – Taigi mûsø konflikto su màstanèiaisiais metu nusprendëme sukurti tobulà kará, faktiðkai þudymo maðinà, pavaldþià ir paklusnià tik mums. Ðità istorijà jûs girdëjote, taèiau neþinote kai kuriø aplinkybiø, kurias að dabar jums atskleisiu. Þmonës yra visø màstanèiøjø, o kartu ir kai kuriø kitø galaktikos rasiø genø miðinys. Taip þmonëms buvo suteiktos visø jûsø geriausios savybës. Ðità jûs þinote, kaip girdëjote ir tai, kad jie geresni kovotojai uþ bet kuriuos gyvenanèius galaktikoje, taèiau neþinote, kokias jëgas ið tiesø jie valdo. Pavyzdþiui, þmonëms suteiktas absoliutus vidinës energetikos valdymas. Në vienas kitas galaktikos gyventojas taip nevaldo savo fizinio kûno ir jo energetiniø iðtekliø, në vienos rasës atstovo fizinis kûnas neturi tokiø regeneraciniø ir prisitaikymo prie aplinkos galimybiø kaip þmogus. Ðiems padarams prieinamas aplinkos valdymas, á kurá áeina telekinezë, levitacija, t. y. gebëjimas panaikinti planetos traukos jëgà, artimojo ðuolio vartø ir aplinkos energetikos valdymas. Þmogus kaip kovinis vienetas, kai jis funkcionuoja visu pajëgumu, prilygtø ne maþiau kaip penkiems tûkstanèiams puikiai parengtø bei techniðkai pilnai aprûpintø isø, kaip geriausiø visø màstanèiøjø kariø, – pasakojo demiurgas. Ðie faktai stebintiesiems padarë didþiulá áspûdá, Ardui taip pat: „Gerai vertina þmogø demiurgai. Bet ar esmë, kiek tûkstanèiø kariø atstoja vienas þmogus“.

– Taèiau tai dar ne viskas, – tæsë demiurgø atstovas. – Þmonës veikia drauge ir gali suvienyti jëgas. Didëjant individø grupei, jø jëga didëja geometrine progresija. Kaip þinote, apskaièiuota kritinë masë, kada þmoniø, ásikûrusiø planetoje ir aklinai besiginanèiø, nebegali áveikti visos dabartinës màstanèiøjø pajëgos. Tai viso labo tik penki tûkstanèiai individø. Ðimtas tûkstanèiø þmoniø lengvai nugalëtø visà Màstanèiøjø sàjungà, o du ðimtai tûkstanèiø per metus galëtø sunaikinti galaktikoje visà gyvybæ.

169

Stebintieji suðurmuliavo. Efektas, kurá pasiekë isø teisëjas savo klausimu, pamaþu nyko.

– Taèiau tai dar ne viskas. Þmonës mentalinës prievartos menà valdo tobuliau negu demiurgai. Jie ne tik gali aklinai gintis nuo paðalinës átakos, bet ir paveikti ar visiðkai uþvaldyti bet kurià màstanèià bûtybæ. Tai sugeba visi þmonës, Ardas – ne iðimtis. Mes teismui pateikëme árodymus dël visø þmoniø sugebëjimø. Be abejonës, ðio konkretaus þmogaus galimybiø mes neþinome, taèiau apie jas galime spëlioti. Visi ar bent dauguma girdëjote apie pirmà þmogaus kovà Eduro planetoje. Tada ðis subjektas buvo tik prabudæs ir visiðkai nemokytas, taèiau jis lengvai áveikë ne tik isus ir jø kovinius robotus, bet atsilaikë prieð deðimtá demiurgø. Kà jis sugeba dabar, po to, kai turëjo tiek daug laiko tobulinti savo ágûdþius, niekas negali ásivaizduoti. Jûs turbût pagalvosite: na ir kas, kad þmonës tokie? Labai gerai turëti toká galingà sàjungininkà, todël padarykime juos savo ðalininkais. Atsakysiu, kad tai neámanoma. Dar daugiau, atskleisiu jums tai, ko anksèiau niekam nepraneðdavome: þmonës pabëgo ne vien todël, kad jø negalëjome valdyti. Ðie padarai pabëgo dël to, kad suþinojo apie mûsø planus juos sunaikinti. Tik atsiradæ ðiame pasaulyje þmonës ëmë demonstruoti neiðmatuojamà agresijà bet kokiø kitø protu apdovanotø bûtybiø atþvilgiu. Jie nepakenèia jokios, net menamos konkurencijos. Visos protingos bûtybës, egzistuojanèios greta jø, turi bûti arba sunaikintos, arba tapti jø vergais. Kodël mes nutraukëme kovas ir supratome savo siekto tikslo beprasmiðkumà? Þmonës mums parodë, kur buvome neteisûs. Jø siekis pavergti ar sunaikinti kitus buvo iðreikðtas ðimtus kartø stipriau, negu numatë mûsø klaidingas tikslas. Demiurgai jau tada pamatë, koks pavojus gresia visai galaktikai, ir pabandë ðá pavojø neutralizuoti. Mums nepavyko: þmonës pabëgo ir tapo planetos, uþdedanèios panèius, kaliniais. Atrodë, kad pakaks to, jog màstantieji stebi ðià planetà ir ið jos neiðleidþia þmoniø. Visi girdëjome apie ten siauèianèius karus. Neradusi kà uþpulti, ði rasë naikina pati sa170

ve. Dabar jø planetoje – septyni milijardai. Jei jie iðsilaisvins, visi mes þûsime arba tapsime jø vergais. Þmoniø sukûrimas yra didþiausia demiurgø klaida, ir tam, kad ji bûtø iðtaisyta, mes pasiruoðæ paaukoti savo gyvybes…

Dabar stebintieji visi iki vieno buvo demiurgø pusëje. Þmogus jiems atrodë didþiausia pabaisa. Tik isai ir sidargai, atrodo, neprarado tikëjimo Ardu.

– Dabar belieka atsakyti, kodël Baltojo rato valdovas ryþosi tokiems poelgiams, – tæsë demiurgø atstovas.

– Kaip tik norëjau papraðyti jûsø pereiti prie ðio klausimo, – pertraukë já teismo pirmininkas. – Suþinojome, kokie pavojingi þmonës, bet taip ir nesupratome, kodël jûs puolëte isø planetà ir ðá konkretø þmogø.

– Taip, gerbiamas teismo pirmininke, bûtinai atsakysiu á ðá klausimà, – tæsë jaudinanèià kalbà demiurgas. – Po pirmos þmogaus kovos Eduro planetoje Baltojo rato valdovas gavo duomenø, kad ðis þmogus genetiðkai identiðkas vienam ið pradiniø pabëgusiø egzemplioriø. Tai reiðkë, kad jis labai stiprus, todël pabus þymiai greièiau ir su laiku gali uþvaldyti já priglaudusius planetos ðeimininkus. Tiesa, gerbiamas teisme, ar jums neatrodo keista, kad dël ðio þmogaus isai staiga pasiryþo kovoti su visais màstanèiaisiais? Kokia jëga privertë klanø vadus priimti ðá sprendimà ir ar apskritai jie veikë savo noru? Þinant pradiniø egzemplioriø jëgas ir galimybes, að tuo labai abejoèiau, – ðie þodþiai dar labiau nuteikë neigiamai þmogaus atþvilgiu stebinèius bylà. – Baltojo rato valdovas nusprendë veikti kuo greièiau, ir kol dar nevëlu, sunaikinti þemietá, siekiant jam sukliudyti paþadinti gentainius. Bûtent todël, ið dalies supanikavus, buvo imtasi tokiø neteisëtø priemoniø. Jei gerbiamas teismo pirmininkas leis, að þodá norëèiau perduoti Baltojo demiurgø rato valdovui, kuris iðsamiau paaiðkins minëtus ávykius ir suformuluos mûsø praðymus.

– Gerai, – sutiko teismo pirmininkas. – Tegul kalbà tæsia baltasis valdovas. Dalyvaujantys byloje klausimus galës pateikti vëliau.

171

– Gerbiamas teisme, – pradëjo Baltojo demiurgø rato valdovas. – Norëèiau papildyti mûsø atstovo kalbà, atskleisdamas savo iðgyvenimus tuo momentu, kai pasiryþau bet kokia kaina sustabdyti þmogø. Kaip þinote, praëjus kelioms dienoms po þmogaus pasirodymo Eduro planetoje, að suþinojau apie jo genetinio kodo atitikimà vienam ið pradiniø þmoniø egzemplioriø, o tiksliau Treagonui – objektui, gimusiam 128-am pagal eilæ. Ðis asmuo pasiþymëjo nepaprastu valingumu, uþsispyrimu ir agresyvumu. Jis buvo vienas ið pirmøjø þmoniø lyderiø, siekiantis pajungti savo valiai aplinkinius. Suþinojæs tai, að suvokiau baisià tiesà – prabudæs þmogus gali suplanuoti paþadinti savo gentainius ir, vykdydamas savo planus, gali pajungti savo valiai ið pradþiø antrojo isø klano vadà bei jo aplinkà, po to ir visus likusiø klanø vadus. Laiko buvo labai maþai, todël turëjau imtis ryþtingø veiksmø tam, kad uþkirsèiau kelià katastrofai. Kaip matote, að pralaimëjau. Pralaimëjau ne todël, kad tuo metu uþ þmogø bûèiau buvæs silpnesnis, bet todël, kad, verèiamas aplinkybiø, negalëjau tinkamai paruoðti visos misijos. Dabar matau, kad mano nuogàstavimai dël þmogaus ir isø santykiø pildosi. Taip pat, jeigu teismas leis, norëèiau padaryti pareiðkimà, kuris skirtas visiems isams, dar nepatekusiems klastingo þmogaus átakai?

– Kiek daug ðioje byloje pareiðkimø. Kà gi, pateikite. Juk negaliu vieniems leisti, o kitiems uþdrausti, – atsiliepë teismo pirmininkas.

– Að savo ir visø Baltojo rato demiurgø vardu atsipraðau isø rasës ir ypaè antrojo kalno nariø. Prisiekiu, kad sëkmingai pasibaigus mano misijai, bûèiau nedelsdamas iðlaisvinæs visus mûsø átakon pakliuvusius isus, paaiðkinæs situacijà ir atsidavæs jø malonën. Taip pat atsakingai pareiðkiu, kad að ir tada buvau, ir dabar esu pasiryþæs paaukoti savo ir savo rato nariø gyvybes tam, kad iðvengtume ir panaikintume grësmæ, kurià kelia ðis þmogus, vadinamas Ardu, visoms galaktikos rasëms. Dabar, pripaþinæ savo kaltæ, að ir mano rato nariai atsiduodame isø klanø vadø malonei ir priimame ið jø bet ko172

kià bausmæ, su sàlyga, kad jie sutiks bûti patikrinti demiurgø, kaip geriausiø mentalinës átakos specialistø, siekiant iðsiaiðkinti, ar tikrai isø klanø vadai nëra uþvaldyti ðio þmogaus. „Ákliuvot, paukðteliai, – pagalvojo baltasis demiurgø valdovas. – Atsisakysite – sukelsite átarimø, kad ið tiesø esate uþvaldyti, o jei sutiksite – mano specialistai pasistengs padaryti viskà, kad pripaþintumëte demiurgus savo valdovais“.

– Taip pat að norëèiau visø demiurgø vardu papraðyti atiduoti demiurgams þmogø, kad galëtume iðtirti ir nustatyti, kaip reikëtø kovoti su ðia grësme, jeigu jie kada nors iðsilaisvintø. Að baigiau, gerbiamas teisme.

– Norëèiau jûsø paklausti, – tarë isø teisëjas. – Kodël, prieð imdamasis tokiø drastiðkø priemoniø, neperspëjote antrojo klano vado? Gal nebûtø reikëjæ imtis jokios prievartos?

– Tam tiesiog nebuvo laiko. Þmogaus prabudimas vyko labai sparèiai. Isai, kaip visi þinote, nepasitiki demiurgais, nors að asmeniðkai manau, kad nepelnytai. Jie nebûtø patikëjæ mano þodþiais, o kol bûtø iðnagrinëti árodymai, þmogus spëtø pasiruoðti. Jis jau tada buvo labai stiprus ir turëjo bûti puolamas netikëtai. Tik taip galëjome tikëtis sëkmës, – tvirtai atsakë baltasis valdovas.

– Aiðku, aèiû. Ar kas nors dar turite klausimø? – paklausë teismo pirmininkas. Nesulaukæs klausimø, tæsë. – Demiurgø praðymas bus svarstomas kità dienà, iðklausius visus dalyvaujanèius asmenis. Posëdis bus pratæstas rytoj tà paèià valandà.

Ardas mintyse nusiðypsojo. Demiurgai tikrai gerai pasistengë. Visi stebintieji jo bijojo ir ðalinosi, o apie isus galvojo su gailesèiu. Keista, kad jam niekas dar neskelbë karo. Staiga Ardui á galvà ðovë dar viena mintis: „Manau, demiurgus dar reikia pagàsdinti“. Prisiartinæs prie Baltojo rato valdovo, þmogus nusiðypsojo ir taip tyliai, kad girdëtø tik ðis konkretus asmuo, iðtarë: 173

– Kaip manai, kiek reikia þmoniø, kad ið Baltojo rato kontroliuojamos sistemos Saulæ perkeltø á Geltonojo rato kontroliuojamà sistemà? Ir kaip galvoji, kiek po to liks gyvø baltøjø ir geltonøjø demiurgø? Pamàstyk apie tai. Ðitie klausimai jums gali bûti labai aktualûs.

Palikæs nuðèiuvusá ir þadà praradusá Baltojo demiurgø rato valdovà, þmogus ðypsodamasis pasitraukë.

Centro planeta po keliø valandø Ardas, kaip ir kiekvienà vakarà, vaikðtinëjo po miestà ir màstë apie praëjusios dienos ávykius. Demiurgø pasiûlymas iðtirti isus buvo neplanuotas ir jam labai nepatiko. Ðiek tiek atsisakydami, ðiek tiek sutikdami su tokiu pasiûlymu aiðkiai pralaimëtø. Apie sutikimà net neverta buvo svarstyti, nes klanø vadai tai traktuotø kaip didþiausià áþeidimà, o, be to, tai bûtø buvæ labai pavojinga. Nesiprieðinanèius vadus demiurgai galëjo pajungti savo valiai ir Ardas negalëtø jø apsaugoti. Gerai tik, kad në vienas ið isø juo nesuabejojo ir nepasidavë apgaunami graþiø demiurgø þodþiø. Sidargai, kiek Ardas suprato, taip pat liko iðtikimi susitarimui. Daug kas priklausys nuo jo rytojaus pasisakymo, o þmogus parengë kalbà tikrai ne blogesnæ nei demiurgai. Stebinèiøjø nuomonë vël turës pasikeisti.

Kaip ir kiekvienà vakarà, Ardas ëjo pro aikðtæ, esanèià maþdaug uþ kilometro nuo isø atstovybës. Ðá kartà aikðtë jam iðkart pasirodë keista. Ji buvo kaþkokia nuðèiuvusi, nesimatë jokiø praeiviø (kas nebuvo bûdinga Centro planetai), tik uþ deðimties metrø nuo jo stovëjo penkios aiðkiai agresyviai nusiteikusios figûros. Þmogus labai pasitikëjo savo jëgomis ir nepuolë bëgti. Toks Ardo savæs vertinimas buvo labiau panaðus á arogancijà kitø rasiø atþvilgiu ir tai vos nekainavo jam gyvybës.

174

Ardas priëjo arèiau ir paþino tris ið stovinèiøjø. Tai buvo tie patys trys atlantai – Taronas, Tugoras ir Diras, dalyvavæ Eduro planetos puolime kartu su Baltøjø demiurgø rato valdovu. Su pirmais dviem þmogus jau kovojo ir nesunkiai nugalëjo, treèiojo jis nepaþinojo, taèiau neabejojo lengvai já áveiksiàs. Likusios dvi figûros neatrodë kaip atlantai. Jie labiau panaðëjo á paprastus juodaodþius þmones. Tokio pat ûgio, tokio pat sudëjimo ir galvos formos bei veido kontûrø. Nuo þmoniø juos skyrë labai giliai ádubusios akys ir keturios rankos.

Savo raumenimis ðie subjektai galëjo lygintis su antikos dievais, o jø laikysena aiðkiai bylojo apie viduje slypinèià jëgà.

Taèiau Ardas nebijojo – jis daug kartø kovojo su tokiais galià spinduliuojanèiais padarais ir visuomet juos nugalëdavo. Kodël dabar turëtø bûti kitaip? Þmogus atrodë ramus, ir net supratæs kovos neiðvengiamumà, jis lëtai artëjo prie laukianèiøjø bûrelio, visiðkai ásitikinæs savo pergale.

Visi penki puolë vienu metu, ir tik tada Ardas suprato visà padëties rimtumà. Veikdami drauge atlantai atkirto þemietá nuo planetos energetiniø iðtekliø. Þmogus galëjo naudotis tik savo kûno energija, o visi jo bandymai uþvaldyti aplinkos energijà nepavyko. Tiesà sakant, laiko eksperimentuoti Ardas neturëjo. Keturrankiai puolë taip greitai bei judëjo taip energingai ir þaibiðkai, kad þmogus visà savo dëmesá turëjo skirti kovai su jais. Þemieèio prieðininkai puikiai valdë vidaus energijà ir ðiuo aspektu bei savo greièiu ir jëga niekuo nenusileido þmogui. Jei Ardas nebûtø visà gyvenimà kovojæs, jis nebûtø galëjæs ilgiau pasiprieðinti puolantiesiems. Mëgstamas triukas pakelti puolanèius á orà nepavyko. Keturrankiai ir atlantai sëkmingai prieðinosi. Atlantai tiesiog neprileido þmogaus prie iðorës energijos, o savo energijà patys tiekë keturrankiams.

Jø dalyvavimas kovoje apsiribojo tik retais tiksliniais energetiniais smûgiais þmogui ir trukdymu pastarajam trauktis ar imtis energetinës kovos metodø. Ardas negalëjo suformuoti ðuolio vartø, nes tam jis taip pat neturëjo laiko. Negalëjo jis ir pakilti á orà – tam intensyviai trukdë atlantai. Liko viena 175

galimybë – tiesioginë fizinë kova tol, kol ateis kokia geresnë mintis ar pasitaikys geresnë proga. Atrodo, kad kovoje dalyvavo ir demiurgai. Kaþkas bandë pramuðti Ardo mentalinæ apsaugà ir áteigti jam norà pasiduoti. Keturrankiai buvo neátikëtinai spartûs, bet kovoje nepatyræ. Jie daug kur trukdë vienas kitam. Judëdamas Ardas sëkmingai sugebëjo uþsidengti vienu puolanèiøjø kaip skydu nuo kito. Þmogus dar kartà pasisuko ir iðvengæs vieno uþpuoliko smûgio atsidûrë prieð iðkeltus kito kumðèius. Ardas vël pabandë pasinaudoti prieðininko energija ir já parversti. Jis praleido deðinës virðutinës rankos smûgá, paskutiniu momentu pasukæs liemená ir galvà, ir èiupo rankà. Tokiu bûdu Eduro planetoje vykusioje kovoje Ardas áveikë atlantà, bet keturrankis pasirodë vikresnis. Labai aiðkiai atsiskleidë padaro keturiø rankø privalumas – nepataikæs virðutine deðine ranka, jis ið karto smûgiavo apatine. Ardas nesugebëjo sugriebti praskriejusios virðutinës rankos ir tik per plaukà spëjo blokuoti apatinës ir po to sekusius kitø dviejø rankø bei keliø smûgius. Ðoktelëjæs atgal, þmogus paskutiniu momentu iðvengë kito prieðininko smûgio galva. Nors Ardo kontrsmûgis buvo staigus, faktiðkai nematomas iso ar net atlanto akiai, ir jis buvo lengvai atmuðtas be jokiø didesniø pastangø. Jei keturrankiai bûtø nors kiek labiau patyræ, þmogus neatsilaikytø në deðimties minuèiø. Dabar jis sugebëjo vengti puolanèiøjø, retkarèiais atmuðdamas energetiná atlantø smûgá. Penktà ar ðeðtà kartà iðvengæs puolanèio keturrankio, ðá kartà perðokdamas per jo galvà ir dar pabandæs skrisdamas áspirti, Ardas atsidûrë uþ abiejø uþpuolikø nugarø. Tai buvo menka galimybë pakeisti kovos eigà, kuri krypo þemieèiui labai nenaudinga linkme. Þmogus nepuolë keturrankiø, o pasileido tiesiai prie atlanto, iki tol nekovojusio su Ardu. Atlantas, pastebëjæs puolimà, spëjo suformuoti energetinæ ietá ir stipriu, staigiu duriamuoju smûgiu pasitikti atlekiantá þmogø. Ardas net nebandë trauktis ar iðvengti smûgio. Paskutiniu momentu jis krito ant þemës ir nuriedëjo tiesiai atlantui tarp kojø. Atlantas buvo metru uþ Ardà aukð176

tesnis, todël manevras þemieèiui pasisekë labai lengvai. Apstulbæs Diras prarado Ardà ið regëjimo lauko. Þemietis þinojo, kokia energija atlantai naudojasi kurdami apsauginius skydus. Jis suformavo prieðingà energijos pluoðtà, atstumiantá raudonodþiø naudojamà energijà, ir beveik be pasiprieðinimo, riedëdamas prieðininkui tarp kojø, smûgiavo ið apaèios á didþiulá atlanto vyriðkàjá pasididþiavimà. Smûgis buvo toks stiprus, kad tiesiog sutraiðkë ðá organà, sulauþë dubens kaulus ir tik didþiulës bei laiku mobilizuotos vidinës energetikos dëka Diras atlaikë smûgá. Kovoti ðis prieðininkas jau negalëjo.

Visas savo jëgas jis turëjo skirti gyvybei palaikyti ir suþalojimams gydyti. Du likæ atlantai reagavo þaibiðkai. Jie prieð þmogø suformavo energetinæ sienà, kurià Ardas galëtø veikti ne maþiau kaip 10–15 sekundþiø. To pakaktø, kad Ardà pavytø keturrankiai. Þmogaus planas pasprukti nepavyko, beliko kautis toliau. Þemietis þinojo, kad antrà kartà tokio triuko atlikti nepavyks. Diras vis dar netikëjo þmogaus galimybëmis, todël nebuvo maksimaliai atidus. Kiti du atlantai jau buvo susidûræ su Ardu anksèiau ir dabar nenorëjo apsigauti. Be to, tokiems smûgiams atlikti buvo iðnaudojama nemaþai vidiniø jëgø, ir Ardas taip jas ðvaistydamas galëjo iðsekinti savo iðteklius per keliolika minuèiø. Þmogus atsisuko á puolanèiuosius ir staiga nusiðypsojo – jis sugalvojo dar vienà triukà, ðá kartà skirtà keturrankiui. Þemietis nelaukë, kol prieðininkai pribëgs. Pasinaudojæs, kad atlantø dëmesys buvo sukoncentruotas á energetinës sienos palaikymà, Ardas perskrido per vienà puolantá keturranká ir atsidûrë tarp abiejø savo prieðininkø. Pakelti didelius objektus ir atskraidinti á kovos vietà Ardas nebûtø spëjæs, o, be to, ir atlantai tam trukdytø, taèiau, uþdengtas nuo raudonodþiø akiø, jis galëjo sau ið po kojø pasiimti smëlio ir blokðti prieðininkams á akis. Taip ir padarë.

Keturrankiai nesitikëjo tokios þmogaus klastos. Kiekvienas á akis gavo porcijà smëlio ir abu þmogaus uþpuolikai laikinai apako. Nors sutrikæ jie tebuvo ne daugiau nei penkias sekundes, to Ardui uþteko dar vienà prieðininkà iðvesti ið rikiuo177

tës. Ðoktelëjæs atgal, jis smûgiavo abiem kojomis á puolanèiojo padaro kelius. Keturrankio keliai buvo tokios pat struktûros kaip ir þmogaus, o vidinës jo energijos nepakako atlaikyti tikslaus ir sukaupto Ardo smûgio. Tokiu smûgiu þmogus turbût bûtø sutrupinæs ir didþiulius betono blokus. Jei keturrankis laiku sureaguotø á ðá smûgá, jis bûtø galëjæs bent jau sukoncentruoti vidinæ energijà á smûgio vietas ir bandyti já atremti. Dabar ðis kovotojas negalëjo nei paeiti, nei pastovëti.

Jis Ardui nebekëlë jokio pavojaus. Þmogui beliko kovoti su trimis prieðininkais, taèiau ir jëgø þemietis turëjo maþiau. Ásiutæs antrasis keturrankis puolë Ardà, smûgiuodamas visomis savo kûno dalimis: rankomis, kojomis, galva, dubeniu, net peèiais. Ardas stebëjo tiesiog akyse augantá prieðininko meistriðkumà. Ðis padaras, pasirodo, galëjo stulbinanèiai greitai tobulëti, taèiau þmogus vis dar buvo pakankamai stiprus. Ardas atrëmë visus, net labiausiai netikëtus varþovo smûgius, ir keletà kartø perëjo á kontrpuolimà.

Ardas kovojo gudriau uþ keturranká padarà. Þmogus vienu metu smûgiuodavo ir ranka á galvà, ir koja á prieðininko kojà. Þemietis daþnai nukreipdavo uþpuoliko smûgius á ðonà ir ið karto smûgiuodavo á ávairias prieðininko kûno dalis. Ardas vis daþniau pakildavo á orà ir ten pakabëdavo vis ilgiau. Per vienà pakilimà keturrankis turëdavo atremti iki aðtuoniø Ardo smûgiø kojomis ir rankomis ið ávairiausiø padëèiø. Þmogus jau spëdavo prieð smûgá suformuoti energetiná kamuolá ir já paleisti á prieðininkà. Vienà kartà Ardas panaudojo net akustiná smûgá, kuris laikinai apsvaigino prieðininkà. Po to sekæ smûgiai rankomis ir kojomis pasiekë tikslà, ir tik dël neátikëtinai geros koncentracijos keturrankis nebuvo nugalëtas ir atsigavo. Taèiau kovos eiga jau pasikeitë. Atlantai matë, kad kol þemietis galutinai nugalës savo prieðininkà, kova dar truks daugiausia deðimt minuèiø. Todël jie nusprendë patys stoti á kovà su þmogumi. Jie paruoðë savo ginklus ir paleidæ po uþtaisà á þmogø, kuriø jis sëkmingai iðvengë, nebetrukdë Ardui pasinaudoti energetiniais gebëjimais. Nors þemietis vis dar ne178

galëjo pasiekti planetos energijos iðtekliø, bet atgavo visiðkà savo energetinæ kontrolæ. Keturrankio likimas buvo aiðkus. Atðokæs atgal nuo eiliná smûgá praleidusio ir kiek apsvaigusio prieðininko, Ardas suformavo didþiulá energetiná diskà ir paleido já á prieðininkà. Diskas pataikë prieðininkui á galvà ir sprogo iðskirdamas labai didelá kieká energijos. Po ðio sprogimo keturrankio kûnas ir jo galva nulëkë á skirtingas puses.

Jei padaras nebûtø apsvaigintas, jis bûtø galëjæs iðvengti ar pasiprieðinti tokiam puolimui, taèiau dabar Ardui beliko kovoti su dviem atlantais. Tai buvo patyræ prieðininkai, ir kova uþsitæsë. Net po pusvalandþio abi ðalys vis dar kovojo, nepatyrusios didesniø nuostoliø. Tugoras po sëkmingo þmogaus iðpuolio nematë viena akimi, bet negalvojo trauktis. Kitas atlantas sëkmingai iðvengë visø smûgiø ir þmogaus triukø, todël buvo sveikas. Ardas pradëjo silpti, jis iðnaudojo labai daug jëgø ir negalëjo jø papildyti. Praleidæs Tugoro kardo kirtá, Ardas laikinai nevaldë vienos rankos. Rankos nervai buvo nudeginti ir reikëjo bent deðimties minuèiø jiems atsistatyti. Þmogus tegalëjo tik veiksmingai gintis ir retkarèiais daryti iðpuolius. Kovos eiga vël neþadëjo þemieèiui nieko gera. Staiga gatvës, vedanèios á aikðtæ, kurioje vyko susirëmimas, gale pasigirdo bëganèiøjø ðûksniai ir aikðtëje pasirodë minia isø ir sidargø. Ðis vaizdas Ardui tuo metu atrodë maloniausias pasaulyje. Jis suprato, kad atsilaikë. Tolesná kovos beprasmiðkumà suprato ir abu atlantai. Jie paèiupo savo suþeistus bendraþygius ir dingo tamsoje, palikdami þuvusio keturrankio lavonà. Ardas jø nepersekiojo. Jis buvo per daug pavargæs ir nusilpæs, kad norëtø dar vienos kovos.

Centro planeta valanda anksèiau Sidargø patelë þiûrëjo á prieð jà stovintá modifikuotà alorà ir negalëjo patikëti savo akimis. Pirmiausia ji labai nustebo, kai buvo praneðta, kad su ja nori susitikti modifikuotas aloras. Taèiau dar labiau sidargë nustebo, kai ið sveèio iðgirdo, 179

kad ið tiesø jis yra ne aloras, o dvarvø þvalgas, seniai dirbantis ðalia demiurgø. Skruzdþiø planetos valdovë pirmà kartà sutiko dvarvà, kuris atëjo ir prisipaþino, kas esàs. Sidargë kurá laikà svarstë, ar liepti dvarvà nuþudyti, ar su juo pasikalbëti, kol pagaliau nugalëjo ðiai patelei bûdingas smalsumas ir ji sutiko iðklausyti atëjûnà.

– Pakartok, gerbiamasis. Tu sakai, kad demiurgai sumanë uþpulti þmogø. Kada jie tai darys? – netikëdama tuo, kà iðgirdo, perklausë sidargë. Bûdama apsimestinai mandagi, ji tikëjosi iðkvosti ið savo rasës prieðo visà reikalingà informacijà ir já nuþudyti, taèiau dvarvo þodþiai pakeitë visus Skruzdþiø planetos sidargø valdovës planus.

– Taip, tu supratai teisingai. Demiurgai nusprendë pasinaudoti jiems naudinga màstanèiøjø nuomone ir pagrobti bei sunaikinti þmogø. Man tik dabar pavyko iðsprûsti jiems ið akiraèio. Demiurgai centrinëje aikðtëje paruoðë þmogui pasalà.

Puolime dalyvaus du specialiai tam tikslui sukurti kovotojai, trys geriausi jø atlantai ir du Baltojo demiurgø rato meistrai. Puolimas turëtø prasidëti netrukus arba jau vyksta, atsiþvelgiant á tai, kada þmogus pasirodys aikðtëje.

– Kodël manote, kad jis pasirodys? – vis dar nepatikliai klausinëjo sidargë.

– Jis kiekvienà vakarà ten bûna. Demiurgai tai iðsiaiðkino, todël bûtent ten paruoðë spàstus, – kantriai aiðkino þvalgas. Jis pakankamai ilgai dirbo imituodamas alorà, kad iðmoktø bûti kantrus su nesupratingais visatos padarais. Joks dvarvas, iðgirdæs tokià þinià, niekuomet negaiðtø laiko papildomiems klausimams ir skubëtø imtis veiksmø, o ði tamsi, blizganti ir dantyta bûtybë puola aiðkintis smulkmenø.

– Kodël jie mano, kad nugalës þmogø?

– Jø ekspertai apskaièiavo beveik ðimtaprocentinæ galimybæ nugalëti. Atlantø ir tø galingø kovotojø komandos þmogus faktiðkai neáveiks.

– Manai, jam reikia pagalbos? – paklausë sidargë, pagaliau ásisàmoninusi visà naujienos rimtumà.

180

– Taip, tik tai nebus lengva padaryti. Demiurgai numatë toká variantà, tad jums ir isams paruoðë uþtvaros bûrius. Tam, kad prasiverþtumëte pas þmogø, teks nugalëti visus su demiurgais atvykusius atlantus ir modifikuotus alorus. Að nedalyvausiu kovoje, paskui ásimaiðysiu tarp lavonø ir apsimesiu kontûzytu. Manau, niekas nepastebës. Jûs pasiruoðæ rizikuoti ir padëti þmogui? – vis taip pat kantriai, bet jau skubëdamas paklausë dvarvø þvalgas.

Sidargø valdovë ilgai nemàstë. Ji matë Ardà ir þinojo, koks jis ið tiesø. Valdovës visai nepaveikë demiurgø graþbylystës.

Bûdama Skruzdþiø planetoje, ji matë, kaip Ardas sutiko pasiaukoti uþ ten esanèius sidargus ir susitikti su Skruzdþiø planetos Protu, puikiai þinodamas, kad pastarajam panorëjus, bus lengvai sunaikintas. Tai labai paveikë Skruzdþiø planetos avilio valdovæ. Þmogus neprivalëjo padëti sidargams, jis nebuvo jiems nieko paþadëjæs ar skolingas, todël galëjo atsisakyti, taèiau to nepadarë, o nuëjo á tikrà praþûtá. Toks padaras negalëjo bûti blogas ir klastingas. Galbût gudrus, gal ðaltakraujis, bet atsakingas ir nepaliekantis draugø nelaimëje.

Sidargë jautësi skolinga ir, dar bûdama Skruzdþiø planetoje, nusprendë bet kuria kaina gràþinti skolà. Ji nedelsdama liepë susisiekti su isais ir praneðti apie esamà padëtá bei visiems kariams ruoðtis kovai. Kariai neabejojo jos pasirinkimu. Jie galvojo taip pat kaip ir jø valdovë.

– Dar vienas klausimas, þvalge: kodël tu padedi þmogui? – galutinai atmesdama visas abejones, paklausë Skruzdþiø planetos sidargø valdovë.

– Viskas labai paprasta. Su þmogumi sudarëme sandorá. Jis mums papasakojo apie jûsø sieká atsiimti gimtàsias planetas ir jo paþadà jums padëti. Mes sutikome uþleisti planetas jums, jei jis ir jo gentainiai padës mums pasiekti savo tikslà – uþtikrinti ðios galaktikos saugumà nuo á jà galinèiø pasikësinti svetimøjø. Mûsø sandorá patvirtino Kûrëjai, todël dabar mes visi turime padëti þmogui.

181

– Sakai Kûrëjai? Tie patys? Jie tikrai gyvi? Tai ne spëlionës? – ðûktelëjo sidargë.

– Taip. Mûsø þiniomis, iki ðiol gyvi liko penki, nors gali bûti ir daugiau. Su keturiais mes bendraujam ir gauname ið jø nurodymus. Penktas yra padaras, tavo vadinamas Skruzdþiø planetos Protu.

Sidargë buvo ðokiruota. Ji kovojo su vienu ið sidargø Kûrëjø. Kodël jis puola savo vaikus? Taèiau ji labai greitai susitvardë. Dabar ne laikas aiðkintis. Reikëjo veikti.

– Ar mes dar galësim kada nors apie tai paðnekëti vëliau? – paklausë ji dvarvo labai susijaudinusi ir pamirðusi visà prieðiðkumà ðio padaro rasei.

– Gal, jei susitiksim, gal tada að plaèiau papasakosiu ir apie jø prieðus bei jø kûrinius, gyvenanèius jûsø gimtojoje galaktikoje, ir mûsø kovà su jais. Dabar, gerbiamoji, turiu skubëti.

Lauksiu mûðio vietoje.

Sidargai buvo pasiruoðæ ir þengë per valdovës atidarytus artimojo ðuolio vartus. Iðëjæ prie isø atstovybës, jie sutiko kovai pasiruoðusius ðios rasës karius ir kartu nuskubëjo centrinës aikðtës link.

Tai, kad buvo atverti ðuolio vartai, pastebëjo ir asmenys, atsakingi uþ planetos apsaugà. Per kelias minutes nustatæ áëjimo ir iðëjimo koordinates, prie sidargø laivo ir isø atstovybës pasiuntë po kelias deðimtis Centro planetos apsauginiø kariø kiborgø, taèiau tie, atvykæ á paskirties vietas, neberado nieko, kam bûtø galima pateikti klausimus. Tuo metu tyliomis miesto gatvëmis centrinës aikðtës link skubëjo du ðimtai isø ir sidargø kariø.

Pirmoji pasalà pajuto Skruzdþiø planetos avilio valdovë. Ji sustabdë skubanèius karius. Iskikas ir Iskinas gerai þinojo neátikëtinà savo sàjungininkø sugebëjimà atrasti pasalas, todël visà vadovavimà procesijai perleido sidargei. Jei sidargai bendrosios sàmonës dëka veikë kaip vienas organizmas, tai isai naudojosi specifine technine ryðio sistema, kas kiek trikdë 182

bendrus jø veiksmus. Sàjungininkai á prieká pajudëjo atsargiai ir neskubëdami. Kiekvienas karys ásijungë asmeniná energetiná skydà ið prie kûno pritvirtinto modulio. Ðis skydas puikiai saugojo nuo energetiniø ðûviø, sulaikydavo ar nuslopindavo artimojo poveikio energetiniø ginklø daromà þalà, ið dalies apsaugodavo savininkà nuo tiesioginio fizinio poveikio, taèiau kitaip nei atlantø ar þmogaus kuriamos, vidine energetika paremtos apsaugos, ðis skydas varþë judesius, tad vargiai tiko greitam judëjimui. Be to, jis nelabai padëdavo artimojoje kovoje ðaltaisiais ginklais. Ðá kartà kariams skydas pravertë kaip niekada. Tik iðlindæ ið posûkio, sàjungininkai sutiko kovai pasiruoðusius atlantus ir modifikuotus alorus.

Prieðai laukë bûrio, skubanèio á pagalbà þmogui, ir ðiam tik pasirodþius paleido energetiniø uþtaisø salvæ, kuri turëjo padaryti dideliø nuostoliø tiek isams, tiek sidargams. Planas nepavyko, skydai puikiai atliko savo vaidmená. Artëjo artimosios kovos metas. Atlantai, iðsirikiavæ trimis eilëmis, aklinai uþtvërë visà gatvæ. Kitaip nei sàjungininkai, jie be jokiø apribojimø galëjo naudotis savo energetine apsauga, sudarydami sunkiai áveikiamà sienà. Modifikuoti alorai, be jokios tvarkos iðsidëstæ uþ atlantø nugarø, turëjo bûti rezervas, atremiantis prasiverþusias prieðø pajëgas. Sàjungininkai taip pat laikësi savo áprastos taktikos. Isai, siekdami garbingos kovos vienas prieð vienà, pagal seniausias tradicijas puolë netvarkinga minia. Sidargai savo ruoþtu naudojo tik Skruzdþiø planetos avilio kariams bûdingà taktikà ir iðsirikiavo pleiðtu uþ isø nugarø.

Skruzdþiø planetos avilio valdovë visada siekë bûti pirma. Ðá kartà ji bëgo atskubanèiø Ardui á pagalbà sàjungininkø prieðakyje, toli aplenkusi isø karius. Vaizdas, kurá, ápuolusi á aikðtæ, pamatë valdovë, kiek sumaþino sidargës nuogàstavimus. Þmogus buvo gyvas ir vis dar kovojo su dviem atlantais.

Demiurgø sukurti galingi kariai kovoje nedalyvavo. Vienas, atrodë, dar buvo gyvas, bet kitas tikrai þuvo, nes, tiesiogine to 183

þodþio prasme, prarado galvà. Su þmogumi kovojantys atlantai, atrodo, realiai ávertino padëtá. Jie nutraukë kovà, nelaukdami, kol sidargø kariai perbëgs aikðtæ, ir surinkæ suþeistuosius skubiai pasitraukë. Tiesà sakant, tas jø pasitraukimas buvo labiau panaðus á bëgimà. Sidargai neturëjo jokiø galimybiø pavyti dar neiðsekusiø atlantø kariø, todël net nebandë to daryti. Iniciatyvos persekioti nerodë nei isø vadai, kurie lengviau atsiduso pamatæ Ardà gyvà ir beveik sveikà, nei pats þmogus, kuris po kovos tenorëjo kiek pailsëti ir atsigauti.

– Aèiû tau, Skruzdþiø planetos avilio valdove. Pasirodei paèiu laiku, mane beveik jau buvo prièiupæ, – praðneko Ardas. Þmogus buvo pavargæs. Jo pasitikëjimui savimi buvo suduotas labai didelis smûgis. Iki tol Ardas negalvojo, kad tarp màstanèiøjø rasiø gali atsirasti kas nors pajëgus áveikti þemietá, dabar gi ðià savo nuomonæ pakeitë ir pasiþadëjo ateityje bûti atsargesnis ir ne toks arogantiðkas.

– Na dël ðito abejoju. Manau, prièiupti tave, net visiðkai iðsekusá, ðie du pabëgæ atlantai neturëjo jokiø galimybiø. Labai jau stiprus tavo iðgyvenimo instinktas. Dël pagalbos nedëkok: tu aukojaisi dël mûsø – mes padësim tau. Negalvok, kad nemanau tau esanti neskolinga. Teko susikauti ir mums, kai skubëjome pas tave. Patekome á atlantø ir alorø pasalà, bet viskas baigësi laimingai. Pleiðto formos rikiuote pralauþëm jø gretas ir, kaip matau, spëjome laiku. O ðtai ir tavo bièiuliai isai atbëgo.

– Sveiki bièiuliai, dëkui uþ pagalbà, – kreipësi Ardas á atskubëjusius Iskinà ir Iskikà.

– Nedëkok, þmogau. Tu – mûsø draugas ir sveèias. Tai mûsø garbës reikalas. Dabar gal greièiau gráþtam á atstovybæ. Ar galëtum, Ardai, atidaryti ðuolio vartus?

– Dar galiu. O kaip sidargai, ar vyks su mumis? – paklausë Ardas avilio valdovës.

– Ne. Að atidarysiu ðuolio vartus tiesiai mûsø laivo link.

Sëkmës, susitiksime ryt teisme.

184

Baigæ kalbas, Ardas ir sidargø avilio valdovë atidarë dvejus skirtingus artimojo erdvës ðuolio vartus. Per vienus á isø atstovybës teritorijà pateko visi isai, kiti nuvedë sidargus prie jø laivo. Kai tik sàjungininkai iðvyko, po penkiø minuèiø á centrinæ aikðtæ atskubëjo planetos apsaugos kariai, kurie ir vël, jau treèià kartà ið eilës, nieko neaptiko. Ðuolio vartø koordinates planetos apsauga nustatë ganëtinai lengvai, taèiau tai tyrimui nepadëjo, nes tiek isai, tiek sidargai nieko neaiðkino, o kaltinimø jiems pateikti nebuvo dël ko. Atlantai taip pat nebuvo linkæ reklamuoti savo nakties þygiø, todël tyla ir paslapties skraistë ðiuo atveju tenkino abi puses.

Centro planeta praëjus valandai po Ardo ir keturrankiø kovos – Kaip tai galëjo atsitikti, viskas buvo apskaièiuota. Baltasis valdove, kodël taip ávyko? Papasakok dar kartà, – praðneko Raudonojo demiurgø rato valdovas.

– Ar atlantai dar nieko nepasakojo?

– Tik paèià esmæ. Atskubëjau pas tave viskà suþinoti. Kodël nepavyko?

– Viskas prasidëjo labai gerai. Uþtvara buvo pastatyta laiku. Þmogus buvo uþpultas taip, kaip mes ir planavome. Taèiau, atrodo, kad mes dar kartà neávertinome þmogaus ir pervertinome savo kovotojus. Jis nugalëjo abu mûsø keturrankius ir vienà ið atlantø. Vienas keturrankis þuvo, atlantas labai sunkiai suþeistas, – pradëjo pasakoti baltasis valdovas.

– Man atlantai gyrësi, kad jie beveik buvo nugalëjæ þmogø, bet sutrukdë sidargai. Ar tiesa?

– Girtis jie gali kiek nori. Mano meistrai liudija, kad þmogus vis dar buvo stiprus ir kova dar bûtø tæsusis ilgai. Jie negalëjo pralauþti þmogaus mentalinio bloko, o tas faktas rodo, kad jëgø þemietis turëjo pakankamai. Þemietis kaunasi labai 185

gudriai, atrodo, dar Þemëje jis buvo ganëtinai patyræs kovotojas. Keturrankiai buvo já prispaudæ pradþioje, bet iðkilo jø apmokymo trûkumai ir nepakankama kovos patirtis. Atrodë, jie sparèiai mokësi susirëmimo metu, tad turi galimybiø tapti geresniais kovotojais uþ þmogø. Tuo tarpu atlantai mane nuvylë, – pyko baltasis valdovas.

– Kodël? Jie neprarado në vieno kario, – atsakë Raudonojo demiurgø rato valdovas.

– Bet pralaimëjo prieðininkui nelabai gausesniam, bet gerokai energetiðkai silpnesniam, – piktinosi baltasis valdovas. – Tik visiðkas nesugebëjimas improvizuoti pamaèius nematytà sidargø ir isø kovos taktikà nulëmë dabartiná rezultatà. Modifikuoti alorai, pasirodo, tinka tik musëms gaudyti. Þuvo dvideðimt septyni ir dar dvylika suþeistø, ir tai nepaisant to, kad kiekvienas individualiai ið jø buvo stipresnis uþ prieðininkus.

Jie parodë absoliutø nesugebëjimà kautis rikiuotëje ar prieð prieðininkø drausmingà gretà. Kita vertus, sidargai mane nustebino. Nemaniau, kad jie tokiø kariø turi.

– Mes anksèiau nebuvome susidûræ su Skruzdþiø planetos sidargais. Pasirodo, kalbos, kad jie – geriausi jø rasës kariai, ne ið pirðto lauþtos, – svarstë paðnekovas.– Nurimk, broli, gyvenimas tæsiasi. Mums reikia apgalvoti tolesnius veiksmus. Ar turi þiniø ið geltonojo? Jis neatvyko á teismà, nes kiek uþtruko su Harato projektu, – paklausë raudonasis valdovas.

– Tu teisus, brolau. Tiesiog darysim iðvadas. Keturrankiø projektà, manau, reikia tæsti. Kartu su atlantais jie sudaro visai neblogà komandà. Manau, tokie mums ateityje pravers.

Geltonasis valdovas atsiuntë þinià, kad Harato planetoje yra ðiokiø tokiø nesklandumø. Nieko neáveikiamo, taèiau tam, kad uþbaigtø projektà laiku, turi ir pats jame dalyvauti. Nepaklausei atlantø, ar pëdsakø nepaliko?

– Klausiau, baltasis valdove. Viskas ðvaru. Planetos apsauga neturës jokiø árodymø, o isai su sidargais, manau, tylës.

Vis tik mûsø átarimai pasiteisino: ðios dvi rasës veikia iðvien ir abi yra þmogaus sàjungininkës. Bent tokia nauda ið ðios mi186

sijos. Perduosiu savo analitikams. Kà manai dël tolesnës teismo proceso eigos?

– Vienas Kûrëjas teþino, raudonasis broli. Mes savo stipriausius argumentus atskleidëme, þmogus dar ne. Paþiûrësim… Manau, mums reikëtø dar vieno atsarginio plano. Reikia susitikti su kitais broliais ir aptarti susiklosèiusià situacijà. Po teismo suðauksime susirinkimà.

– Visiðkai tau pritariu, baltasis valdove. Tu dalyvauk teismo procese, o að informuosiu mûsø brolius. Reikës susitarti dël tolesniø veiksmø eigos. Þmogus pasirodë bauginanèiai gyvybingas ir pavojingas. Jokiø garantijø, kad Harato projektas pavyks. Dabar nuraminsiu atlantus ir perduosiu geltoniesiems, kad padidintø modifikuotø alorø skaièiø. Manau, mums ateityje prireiks visø kovotojø, kokius tik sugebësime sukurti. Gal teisme verta atskleisti apie sidargø ir isø sàjungà? – susimàstæs pasiûlë raudonasis demiurgas.

– Neverta, brolau. Apsijuoksime, nes neturime árodymø.

Gerai, baikim kalbëti apie tuos reikalus, einam kiek pasivaiðinti ir pailsëti.

Kaip ir po kiekvieno rimto pokalbio, demiurgai greitai pamirðo visas problemas ir nuëjo pasilinksminti á gretimas patalpas.

Centro planeta. 2016 metø geguþës 21 diena – Gerbiamas teisme, – pradëjo savo kalbà Ardas, kuriam tà dienà buvo suteiktas þodis. – Ðiame posëdyje jau iðgirdau ávairiø nuomoniø apie save. Dëkoju draugams uþ gerus þodþius ir oponentams uþ jø nuoðirdþiai iðsakytas abejones. Man ganëtinai keista, kad byla, kurioje nagrinëjamas Eduro planetos uþpuolimo, kurá ávykdë Baltojo demiurgø rato valdovas su savo pagalbininkais, klausimas staiga virto þmoniø rasës bei atskiro þmogaus teismu. Taèiau tebûnie taip. Manau, kad að turiu atsakyti savo oponentams ir atskleisti ðiek tiek fak187

tø apie þmones, kuriø jie, net ir bûdami mûsø kûrëjai, neþinojo. Prieð pradëdamas að norëèiau iðreikðti savo pagarbà demiurgø rasei ir oficialiai pareikðti, kad þmonës visada bus dëkingi uþ savo egzistavimà ir niekada nepamirð demiurgø indëlio á dabartiná ðios rasës klestëjimà.

– Taigi, kiek suprantu, Jûs savo kalbà pradësite nuo atsakymo á demiurgø pareiðkimus? – paklausë teismo pirmininkas.

– Taip, gerbiamas teismo pirmininke. Norëèiau pradëti nuo duomenø apie pirmuosius þmones. Atvirai sakau, að tada dar nebuvau gimæs ir tikrai negaliu pasakyti, kokie buvo pirmieji þmonës. Galbût, pabrëþiu, galbût demiurgai, apibûdindami mano rasës atstovus, yra teisûs. Taèiau iðkyla klausimas: ar tas paèias iðvadas galime taikyti dabartiniams þmonëms? Negi tokie neprilygstami ekspertai kaip Baltojo rato demiurgø meistrai mano, kad individo elgesá lemia vien tik genetika. Jei taip, að turiu praneðti jums naujienà – tai klaidingas teiginys. Þmonijos istorijos raidoje buvo iðkilæs klausimas, kas daugiausia lemia individo elgesá: paveldëti genai ar aplinka, kurioje þmogus auga. Prieð du ðimtus metø dar buvo galvojama, kad aplinka turi þymiai maþesnæ reikðmæ nei genetika ir to meto þmonës turbût bûtø sutikæ su demiurgø pareiðkimais ir iðvadomis. Taèiau po to ilgus metus sekæ tyrimai árodë visai kà kita. Þmogaus aplinka yra ne maþiau svarbi nei gauti genai. Daugiau nei prieð 150 metø buvo aptikti keli þmonës, kuriuos nuo maþens augino laukiniai gyvûnai, daugiausia vilkai. Tai buvo normaliai iðsivystæ þmonës, su tipine genø struktûra, taèiau savæs þmonëmis jie nelaikë. Jie ir toliau galvojo, kad yra vilkai. Todël ðie þmonës ir elgësi kaip tie gyvûnai: vaikðèiojo keturiomis, nekalbëjo, nepriprato prie drabuþiø ir pan. Nepadëjo jokia slauga ir net ilgalaikis buvimas tarp þmoniø. Taigi tuo metu suklestëjo atvirkðtinë teorija, árodinëjanti, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis þmogaus elgesá – aplinka, kurioje jis uþaugo ir gyveno. Stebëdami Þemës planetà, jûs visiðkai sutiksite su ðiuo teiginiu. Þemës planetoje vykstantys pokyèiai leidþia iðgyventi tik labai greitai prie aplin188

kos prisitaikantiems subjektams. Kai kada tokia adaptacija ið esmës keièia gyvûno genetiná kodà. Manau, ne iðimtis ir þmonës. Nemanau, kad daþnai aptinkate þmoniø su originaliu genetiniu kodu. Vadinasi, kiti mano rasës atstovai tam, kad prisitaikytø, yra genetiðkai pasikeitæ. Jûs paklausite: kaipgi að, juk demiurgai pasakë, kad manyje visiðkai atkartotas vieno ið pirmøjø þmoniø genetinis kodas. Atsakysiu – yra dvi alternatyvos: að arba nesu visiðkai prisitaikæs prie prieðiðkos Þemës aplinkos, arba gyvenu toje planetos vietoje, kur ðiuo metu drastiðki pokyèiai nebûtini. Taèiau, gerbiamieji, kiek nuklydau. Pratæsiu savo kalbà apie þmogaus elgesá lemianèius veiksnius. Bëgant laikui, stebëjimø metu mokslininkai atkreipë dëmesá, kad tomis paèiomis sàlygomis augæ ir pakliuvæ á analogiðkas situacijas þmonës labai retai elgiasi vienodai. Kilo klausimas: jei teisinga paskutinë teorija, kodël jø elgesys nëra identiðkas. Vienintelis paaiðkinimas, kuris vëliau buvo pagrástas moksliniais tyrimais, yra tas, kad në vienas ið ðiø veiksniø – genetika ar aplinka – nëra lemiamas þmogaus elgesiui. Þmogaus poelgius lemia abu ðie veiksniai kartu ir abu jie yra vienodai svarbûs. Taigi ið ðio seka dvi iðvados: pirma – dabartiniai þmonës nëra tokie kaip jø protëviai, ir net genetiðkai identiðkas þmogus nebûtinai elgsis taip, kaip elgësi jo pirmtakas. Dar viena, galbût svarbesnë iðvada, kuri kartu yra ir klausimas – ar tikrai tik pirmøjø þmoniø prigimtis lëmë tà elgesá, kurá apibûdino demiurgai, ar neturëjo tam átakos aplinka, kurioje jie atsidûrë. Pagrásdamas savo teiginius, að visiems màstantiesiems atskleisiu dar vienà savybæ, kurià turi þmonës ir kurios neávertino ar nepastebëjo mûsø kûrëjai, – Ardas trumpam atsikvëpë ir tæsë. – Tai laisvës troðkimas. Þmonës – tai sutvërimai, kuriems pati didþiausia gyvenimo vertybë yra laisvë. Jie niekuomet, pabrëþiu, niekuomet nebus vergai. Dël ðios vertybës þmonës gali kovoti, aukotis ir mirti. Net nepasiekæ jos patys, jie su dþiaugsmu paguldys galvas, kad tik laisvi bûtø jø vaikai. Turbût þmones galima uþkariauti ir pavergti, tuo labiau kai jie gyvena planetoje, uþ189

dedanèioje panèius, bet pavergta bus tik ði þemieèiø karta.

Kiekvienoje kartoje atsiras lyderiø, vedanèiø savo gentainius á kovà uþ laisvæ. Jei kam pavyks okupuoti Þemæ, jie turës bûti pasiruoðæ kovoti su kiekvienu planetos gyventoju ir laimëjæ niekada negalës jaustis saugûs, kol gyvens nors vienas þmogus. Net pavergtas ir sugniuþdytas þemietis gali pakilti kaip feniksas ið pelenø ir vël griebtis ginklo. Manau, tai buvo bûdinga ir pirmiesiems þmonëms, o jie sukilo tik todël, kad Kûrëjai norëjo juos matyti klusniais vergais. Tai buvo ne noras pavergti aplinkinius, o noras bûti laisviems. Tik ðis noras vertë juos sukilti ir kovoti. Demiurgai klaidingai vertino ir iki ðiol vertina savo kûrinius. Jie bûtø pasiekæ daug daugiau, jei su þmonëmis bûtø kalbëjæ kaip su lygiais ir pasiûlæ ne vergø, bet partneriø vaidmená. Þmonës visada iðtikimi savo sàjungininkams ir vykdo jiems duotà þodá.

– Aiðku, – pertraukë teisëjas demiurgas. – Dabar norëtume kiek daugiau suþinoti apie jus asmeniðkai: apie jûsø sugebëjimus ir apie klastà, kurià jûs parodëte kovodamas Eduro planetoje.

– Kà gi. Mano sugebëjimai galëtø atitikti tuos, apie kuriuos jums praneðë baltasis demiurgas. Taèiau, vertindamas ðias aplinkybes, norëèiau pabrëþti vienà niuansà: þmonës neágauna sugebëjimø automatiðkai, juos visada reikia lavinti. Þmogus visko turi iðmokti, o að neturëjau galimybiø daug mokytis. Nepaisant to, að pabandysiu iðsamiai atsakyti á jûsø klausimà. Ðiuo metu að puikiai valdau vidinæ energetikà, taip pat neblogai perpratau telekinezës principus. Kuriam laikui galiu atsiplëðti ir sklæsti virð planetos pavirðiaus, o mentalinëje srityje sugebu apsisaugoti nuo paðalinës átakos, taèiau tikrai negaliu kà nors paveikti ar pajungti savo valiai, savarankiðkai keliauti ar kovoti nefiziniame lygmenyje. Kai kada man pavyksta blokuoti prieðininko nervø làsteles, taèiau tik tuo atveju, jei esu gerai susipaþinæs su jo struktûra. Apibendrindamas galiu tvirtai pasakyti, kad energetikà valdau kaip geriausias atlantas, mentalinëje apsaugoje nenusileidþiu bet kurio 190

rato demiurgø valdovui, mentalinës prievartos srityje nieko neiðmanau, net neþiau, nuo ko reikëtø pradëti. Esu geras kovotojas, bet tik tiek – toli graþu ne toks pavojingas ar klastingas, kaip mane apibûdino gerbiamas demiurgø atstovas.

Ardas kiek palaukë stebëdamas aplinkinius. Matësi, kad jo þodþiai apramino stebinèiuosius. „Vadinasi, pasirinkta strategija yra veiksminga, – pagalvojo þmogus. – Galima tæsti ir toliau.“ – Dabar norëèiau kiek pakalbëti apie kovà Eduro planetoje. Èia að galiu pateikti analogijà – màstanèiøjø kovà su sidargais ir pasalà galaktikos centre. Jei neklystu, visas pasalos planas buvo sugalvotas vabariø, kuriems priklauso ir ðio teismo pirmininkas. Taèiau niekam ið màstanèiøjø niekada net mintis nekilo apkaltinti ðià rasæ klasta ar negarbingumu. Tai visiðkai suprantama ir natûralu, juk ðis planas buvo puiki karinë gudrybë, kuria reikia didþiuotis, o ne jos gëdytis. Taigi ir mano elgesys buvo ne kas kita, o tik paprasta kovos gudrybë. Atsiþvelkime á tai, kad mane pakvietë á antrojo isø klano vado rûmus ir að atvykau, nesiprieðindamas ir nepuldamas atlantø, pasiøstø pas mane. Nors turiu pasakyti, kad jie elgësi labai áþûliai, tad turëjau sukaupti visà savo kantrybæ.

Atvykæs á rûmus, pamaèiau demiurgø vykdomà agresijà prieð mano draugus ir tiesiog turëjau stoti á kovà bei pamëginti iðlaisvinti klano vadà ir jo aplinkà. To reikalavo mano garbë ir pagarba isams, todël að stojau á kovà, nepaisydamas to, kad prieð mane buvo deðimt demiurgø meistrø, baltasis demiurgø valdovas ir deðimtys atlantø. Vienintelë iðeitis pergalei pasiekti buvo ne klasta, kaip èia bandoma traktuoti, o kovinë gudrybë, skirta atitraukti dëmesá. Ðiuo atveju jei klasta kaltinate mane, turite apkaltinti ir vabarius. Man pavyko iðlaisvinti draugus ir tuo að labai dþiaugiuosi, nes jei nebûtø pavykæ, nemanau, kad mes nagrinëtume ðá atvejá. Jeigu atvirai, nemanau, kad màstantieji apie tai kada nors bûtø suþinojæ.

Jûs galite tikëti demiurgais, bet faktai akivaizdûs. Jie jau kartà akivaizdþiai paniekino visas màstanèiøjø taisykles ir áþû191

liai apgaudinëjo. Þinoma, ðá melà jie bando pateisinti kilniais tikslais, bet melas, nors ir dël kilniø tikslø, vis tiek lieka melu. Vienà kartà pamelavæs dël kilniø tikslø, kità kartà gali meluoti susigalvojæs tikslus, kurie tik tau vienam atrodo kilnûs, ir tada apgaudinëti tampa áprasta. Ar ne taip dabar elgiasi demiurgai? Ar tikslas sunaikinti, ar turbût labiau iðtirti mane ir vël uþvaldyti þmones jiems netapo visaapimanèia manija, dël kurios galima ne tik meluoti, naudoti mentalinæ prievartà prieð kitus, bet ir lauþyti bet kokias taisykles, kurios yra svarbios màstantiesiems. Ðiuo atveju aktualus dar vienas klausimas: ar tikrai demiurgams að toks svarbus, kad apsisaugotø nuo þmoniø. Ar nëra taip, kad, pasinaudojæ mano genetinio kodo ypatumais, jie nusprendë suþinoti, kodël þmonës netapo jø vergais ir nori sukurti tikrai universalø kará-þmogø, taèiau visiðkai priklausomà nuo demiurgø valios. Manau, màstantieji turëtø pagalvoti, ar, atidavæ mane iðblyðkëliams, neáduos kartu ir ginklo, kuris vëliau gali bûti sëkmingai nukreiptas prieð juos paèius. Prisimenant demiurgø karà, nereikia labai lakios fantazijos, kad ásivaizduotum baltojo valdovo nupieðtà koðmarà, kurá reguliuoja ir nukreipia galaktikos valdovai demiurgai. Be to, dar kai kà norëèiau pasakyti pamàstymui: ar bent vienas ðioje salëje sëdintis ásivaizduoja, kad, esant analogiðkoms aplinkybëms, taip pat galëtø pasielgti isai?

Manau ne, nes tai tiesiog neámanoma. Isai visada veiktø atvirai, ir bûtent tuo jie ir skiriasi nuo demiurgø. Tai toks pat skirtumas kaip tarp garbingumo ir klastos, tiesos ir melo.

– Norëèiau nutraukti þmogø, – tarë demiurgø teisëjas. – Jo kalba nelieèia bylos esmës, o á klausimà jis jau atsakë. Turiu dar kelis klausimus, bet prieð tai noriu þmogaus ir kolegø teisëjø sutikimo ájungti aparatûrà, fiksuojanèià kalbanèiojo melà.

– Að sutinku, man nëra ko slëpti, – atsakë þmogus.

– Teismas taip pat neprieðtarauja, – atsiliepë teismo pirmininkas, apþvelgæs savo kolegas.

192

– Taigi, þmogau, – ájungus aparatûrà pradëjo demiurgø teisëjas. – Ar tu esi sudaræs kokià nors sutartá su sidargais ir kodël jie tau padëjo Eduro planetoje?

– Su sidargais jokios sutarties nesudarinëjau. – „Kvaily, – pagalvojo þmogus. – Sutartys sudaromos tik su jø patelëmis, o patys sidargai nieko nelemia“. – Jie man padëjo tikriausiai todël, kad taip jiems liepë avilio valdovë. Tiksliø avilio valdovës paskatø að neþinau ir jomis nesidomëjau. – „Ðiaip að domëjausi valdoviø tarybos paskatomis, o ði jauna sidargë per daug smulkus objektas, kad man rûpëtø, kà ji galvoja“, – mintyse tæsë þmogus. – Manau, jûs patys galësite paklausti sidargø, kodël jø rasës atstovai nusprendë man padëti Eduro planetoje.

– Ar atsakymas teisëjà tenkina? – paklausë teismo pirmininkas demiurgø teisëjà.

– Taip. Noriu paklausti dar vieno dalyko: ar tu, þmogau, nesi savo valiai pajungæs në vieno isø klano vado?

– Tvirtai atsakau: në vieno isø klano vado að nesu pajungæs savo valiai ir net nebandþiau to daryti.

– Na ir paskutinis klausimas, – tæsë demiurgø teisëjas. – Ar gali apgauti èia esanèià aparatûrà, fiksuojanèià kalbëtojo melà?

– Ne, kadangi að sakau tik tiesà. Manau, kad melà jûsø aparatûra ið karto atpaþintø, – „Negi að meluoju…? Juk ir dabar sakau tikrà tiesà. Në karto nemelavau. Pats kaltas, kad uþduodi nevienareikðmius klausimus“, – kalbëdamas galvojo þemietis. – Be to, naudodamasis proga, kad ájungta tokia aparatûra, að noriu pareikðti, jog demiurgai be reikalo manæs baiminasi, ir að prisiekiu, kaip priimta mano gimtinëje, kad në pirðtu nepaliesiu në vieno demiurgø rasës atstovo. – „Pirðtu gal ir nepaliesiu, – galvojo Ardas. – Taèiau dël kitko dar paþiûrësime. Bet jie tegul narplioja prasmes, juolab kad ðis pareiðkimas yra toks skambus ir vieðas“. – Be to, norëdamas nuraminti visus màstanèiuosius, pareiðkiu, kad nesiruoðiu jokiais bûdais vengti gráþimo á savo gimtàjà planetà.

193

Aparatûra në karto neuþfiksavo melo. Demiurgø atstovai atrodë kiek nusivylæ, bet ði rasë mokëjo priimti bet kokias nesëkmes per daug nesisielodama. Taigi ði menkutë nesëkmë jø taip pat neiðmuðë ið vëþiø. Stebintieji savo ruoþtu atsikratë tø slogiø minèiø, kurias jiems sukëlë demiurgø kalba. Þmogus pasirodë esàs atviras ir tiesus, nevengiantis atsakymø ir nemeluojantis. Jo kalba ir paaiðkinimai buvo logiðki, net pareikðti átarimai demiurgams buvo ne maþiau veiksmingi, negu anksèiau mesti iðblyðkëliø átarimai paèiam þmogui. Stebinèiøjø nuomonë vël keitësi ir darësi vis palankesnë Ardui.

Visiems skirstantis, Baltojo rato demiurgas su neapykanta þvelgë á þmogø. „Gudrus padaras, – galvojo demiurgas. – Graþià kalbà iðrëþë. Kà jis mano apkvailinti su savo reveransais?

Matyt, kaip nors ásigudrino apgauti melà fiksuojanèià aparatûrà. Papraðysiu Þaliojo rato iðtirti þmogaus kalbà. Jie geriausi diplomatijos þinovai ir oratoriai. Reikia pripaþinti – gàsdina mane ðitas þmogus. Mano specialistai perdavë, kad þemieèio grasinimas permesti vienos sistemos Saulæ á kità sistemà yra realus ir, bendrai veikiant keliolikai milijonø þmoniø, gali bûti ávykdytas. Ádomu, ar jis grasino rimtai, ar èia vël tik eilinë apgaulë? Ar galima susigaudyti tokio, taip lengvai ir átikinamai meluojanèio subjekto þodþiuose? Kûrëjai teþino, kada jis sako tiesà, o kada ne. Gal kuris brolis kà nors sugalvos? Matau, mums net labai reikia naujo veiksmo plano. Jei já gràþins á tà patá laikà, haratø puolimas gali ir nepavykti.“

Centro planeta. 2016 metø geguþës 22 diena – Pradësime ðios dienos teismo posëdá, – procesà pradëjo pirmininkas. – Þodis suteikiamas sidargø rasës atstovei.

– Gerbiamas teisme, – pradëjo savo kalbà Skruzdþiø planetos sidargø valdovë. – Manau, ði diena mano ir màstanèiøjø rasëms yra istorinë. Nepaisant praeities karo ir nuoskaudø, pirmà kartà visi kartu dalyvaujame taikiame vienos pro194

blemos sprendime. Naudodamasi proga að pareikðiu, kad sidargiø taryba, atstovaujanti visiems aviliams, esamomis sàlygomis siûlo màstantiesiems taikà bei ekonominá, techniná ir kariná bendradarbiavimà.

Tai buvo eilinë bomba. Në vienas màstantysis nesitikëjo, kad galingi prieðai, kuriø visi taip bijojo, staiga pasiûlys tapti draugais. Stebintieji vël sujudo, visi buvo nustebæ ir kartu dþiaugsmingi. Jiems nebereikës bijoti praëjusio karo baisumø pasikartojimo, tuo labiau kad visi þinojo, jog sidargai nëra silpnesni uþ Màstanèiøjø sàjungà nei technologijø srityje, nei kariø skaièiumi.

– Mes pasiryþæ keistis esamomis technologijomis, pasiraðyti prekybines sutartis tiek su visa sàjunga, tiek su atskiromis jos dalimis, padëti sàjungai ar atskiroms jos narëms kovoti su bet kuriais prieðais, – tæsë sidargë. – Þinoma, jums kils natûralus klausimas, kodël mes taip elgiamës. Að jums paaiðkinsiu, kiek papasakodama mûsø istorijà. Mes atvykome ið gretimos galaktikos. Kalbant tiesà, mus ið gimtøjø planetø tiesiog iðvarë rasë, pavojingesnë uþ beveik visas èia esanèias. Ji vadinasi dvarvais. Kuo dvarvai taip pavojingi? Dvarvai – tai beformis protoplazmos gabalas, kuris gali ágauti bet kokià iðvaizdà. Jis gali tapti medþiu, gyvûnu, sidargu ar bet kuriuo ið màstanèiøjø. Manëme, kad sulaikëme dvarvø skverbimàsi dar keliose mums likusiose sistemose gretimoje galaktikoje, taèiau paskutiniai ávykiai parodë, kad jie pakeitë skvarbos kryptá ir verþiasi pas jus. Visi tikriausiai girdëjote apie keistà ávyká Eduro planetoje, kai buvo atsitiktinai iðaiðkintas padaras, atrodæs kaip isas, bet ið tikrøjø ne isas. Tai buvo dvarvas. Jie jau tarp màstanèiøjø, ir kai ðie padarai puls atvirai, pasirodys, kad dvarvai uþëmæ visus svarbiausius jûsø postus ir jûs negalësite pasiprieðinti. Mes nenorime bûti apsupti dvarvø ið visø pusiø, todël jums siûlome sàjungà.

Salë ðurmuliavo. Tai buvo dar vienas stulbinantis pareiðkimas. Màstantieji neteko vieno prieðo, bet atsirado kitas, kur kas pavojingesnis. Stebintieji teismà pradëjo panikuoti. Taèiau 195

teisëjai buvo tikri savo amato meistrai ir maþai kas galëjo iðmuðti juos ið vëþiø. Teismo pirmininkas padëkojo Skruzdþiø planetos sidargø valdovei ir papraðë papasakoti tai, kas susijæ su ðia byla.

– Gerai, gerbiamas teisme, pereisiu prie konkreèiø, ðià bylà lieèianèiø faktø. Daugelis, kas domëjotës sidargais, þinote, kad mûsø rasë pasiþymi mentaliniu atsparumu iðoriniam poveikiui bei bendrosios sàmonës buvimu. Taèiau, be to, sidargai turi dar vienà labai naudingà savybæ – gebëjimà keliauti ir bûti nefiziniame lygmenyje. Ðioje srityje mûsø patelës nenusileidþia demiurgø meistrams. Þinoma, kad gebëjimas keliauti nefiziniame lygmenyje atveria labai plaèias galimybes þvalgybai, kà, tiesà sakant, sidargai labai sëkmingai vykdë. Þmogui atsiradus Eduro planetoje, mes apie tai suþinojome tà paèià dienà. Taip pat ganëtinai greitai suþinojome ir iðblyðkëliø planus þmogaus atþvilgiu. Demiurgai neþinojo, kad mes valdome nefizinio lygmens keliones, todël tuo metu nesisaugodavo ir visi jø planai mums buvo atviri. Dabar jums belieka atskleisti tikruosius demiurgø planus þmogaus atþvilgiu.

– Mes prieðtaraujame, gerbiamas teisme. Negalima pasitikëti ilgameèiais prieðais, kurie neárodë savo gerø ketinimø. Visos jø kalbos gali bûti sakomos tik tam, kad màstanèiuosius tarpusavyje sukirðintø. Tad tegul jos lieka slaptomis ir bûna skirtos tik valdanèiø màstanèiøjø tarybai, – papraðë demiurgø atstovas.

– Prieðtaravimas atmestas, sidargø liudijimas gali bûti svarbus ðios bylos sprendimui, – atðovë teismo pirmininkas ir paragino sidargø avilio valdovæ tæsti.

– Taigi, gerbiamasis teisme, – toliau kalbëjo sidargë. – Demiurgai apsidþiaugë aptikæ þmogø, genetiðkai identiðkà pradiniams egzemplioriais, ir sugalvojo já iðtirti, rasti trûkumus, lemianèius nepaklusnumà, ir sukurti paklusniø demiurgams kariø-þudikø armijà. Su ta armija jie planavo tæsti atidëto svarbiausio ðios rasës tikslo ágyvendinimà. Þinoma, tokie mûsø 196

þodþiai gali bûti sutikti nepatikliai, todël mes siûlome galimybæ juos patikrinti. Mûsø rasë sukûrë technologijà, atpaþástanèià melà ne kalboje, o mintyse. Ði technologija gali skaityti kalbanèiojo mintis ir nustatyti tikràjà tiesà. Mes siûlome baltajam demiurgø valdovui sutikti bûti patikrintam ðiuo absoliuèiu melo detektoriumi, siekiant nustatyti tikruosius jø ketinimus þmoniø atþvilgiu.

Tarp stebinèiøjø ásivyravo mirtina tyla. Sidargë savo pasiûlymu faktiðkai atgræþë demiurgø ginklà prieð juos paèius ir pasiekë nemenkesná psichologiná efektà. Sutikti demiurgai bijojo, nes taip galëjo bûti iðaiðkintas jø melas, be to, technologija galëjo bûti dar pavojingesnë, nei nurodë kalbanèioji. Atsisakymas faktiðkai reiðkë melo pripaþinimà, o tai sumenkino visus ankstesnius demiurgø þodþius.

– Pasakosiu toliau, nes, kaip matau, atsakymo á savo pasiûlymà greitai nesulauksiu, – tæsë sidargë. – Valdoviø taryba, suþinojusi apie demiurgø planus, nusprendë jiems sukliudyti ir iðgelbëti þmogø. Þinoma, bûta nemaþai savanaudiðkø paskatø – mes tikrai ateityje nenorëjome susidurti su mirtá neðanèiais demiurgø kûriniais, tegu net po to, kai jie pribaigs visus likusius màstanèiuosius. Á Eduro planetà buvo iðsiøsta kovinë grupë, kuri sutrukdë atlantams uþpulti þmogø dar lauke ir po to mentaliniu bûdu trukdë baltojo demiurgø rato valdovui nukreipti visà savo dëmesá tik á þemietá. Taèiau turiu priminti, kad kovinës grupës vadovë pasakë þmogui, kas jo laukia ir siûlë jam bëgti, taèiau jis atsisakë ir nuskubëjo gelbëti jam prieglobstá suteikusiø isø.

Ardas ðyptelëjo, pamatæs, kaip á tai sureagavo isai. Jie tiesiog nuðvito. Ardas jiems anksèiau niekuomet nepasakojo savo pokalbiø su sidargais, ir jie neþinojo, kad þemietis, dar prieð áeidamas á rûmus, þinojo apie gresiantá pavojø. Jø nuomone, Ardo poelgis, kai þmogus, bûdamas neásipareigojæs ir þinodamas apie grësmæ, puolë jiems padëti, vertas didþiausios pagarbos. Niekas net nepagalvojo, kad ið tiesø Ardas tiesiog ne197

turëjo kitos vertingos alternatyvos, tad jam teko kovoti. Jei tuo metu jis bûtø galëjæs saugiai pasitraukti, nepatenkant kieno nors globon, kaip siûlë sidargai, jis bûtø pasinaudojæs tokia galimybe. Atrodë, kad ðis faktas sukëlë teigiamø emocijø net isø teisëjui.

– Taigi, gerbiamas teisme, demiurgai uþpuolë isus ne todël, kad iðvengtø þmogaus grësmës, o todël, kad galëtø sukurti paklusnià þmoniø rasæ ir jà panaudoti prieð visus likusius galaktikos gyventojus. Praðome teismo atsiþvelgti á mûsø þodþius ir patenkinti isø atstovø praðymà. Taip pat norëtume pabrëþti, kad þmogus mums padarë garbingo ir pasiaukojanèio asmens áspûdá, todël simpatizuodami jam ir isø rasei bei þinodami tikrus demiurgø këslus, mes neleisime perduoti þmogaus demiurgams ir bet kokiame konflikte tarp isø ir demiurgø remsime isus.

Klausimø niekas neturëjo. Demiurgams toks posûkis buvo netikëtas, ypaè pasiûlymas iðsitirti melo detektoriumi, ir jie nusprendë nebeaðtrinti situacijos. Teismas suteikë teisæ ðalims trumpai pasisakyti, todël tiek isai, tiek demiurgai pateikë savo jau minëtø argumentø santraukà ir pakartojo jau iðdëstytus praðymus. Naujø árodymø ir argumentø niekas neturëjo. Praneðæs apie posëdþio pabaigà, teismo pirmininkas paskelbë, kad kità dienà bus skelbiamas sprendimas. Ardas klausësi kalbø probëgomis. Jis buvo labiau susikoncentravæs ties savomis mintimis. Demiurgø argumentai ðioje byloje nebuvo lemiami, ir þmogus tai puikiai suprato, kaip suprato ir tai, kad teismas vargiai ar patenkins isø praðymà. Blogiausia, kas gali nutikti, yra tai, kad teismas, nors ir neperduos jo demiurgams, bet gali pareikalauti ið karto po teismo keliauti á Þemæ. Tuo tarpu Ardui reikëjo dar nors poros mënesiø, kad galutinai paruoðtø bazæ Eduro planetoje. Þmogus ëmë svarstyti visus ámanomus teismo sprendimo variantus, kol galiausiai jam nusibodo. Ardas nusprendë nebekvarðinti sau galvos ir tiesiog palaukti teismo sprendimo.

198

Centro planeta. Tos paèios dienos vakaras – Sveikas, þmogau, turiu tau þiniø, – kalbëjo prieð Ardà stovintis modifikuotas aloras, kuris, kaip þemietis girdëjo ir dabar jautë, ið tiesø buvo dvarvø þvalgas.

– Malonu vël matyti dvarvø atstovà, – atsakë þmogus. – Kas nutiko ðá kartà?

– Nieko ypatinga. Man ásakyta perduoti, kad tavo paþástamas dvarvas Chrzas sëkmingai ásikûrë Harato planetoje ir vykdo savo misijà.

– Labai dþiugu tai girdëti. Að nepamirðau mûsø susitarimo ir já vykdysiu, kai tik atsiras galimybë. Gal jis kà nors suþinojo apie haratus?

– Taip. Chrzas mums atsiuntë visus jo gautus duomenis apie haratø vidinæ struktûrà ir sukurtà civilizacijà, – tai tardamas dvarvas iðtiesë þmogui informacijos laikmenà, tinkanèià isø informacinei sistemai. – Be to, Chrzas perdavë savo susirûpinimà dël Harato planetoje vykstanèio pasiruoðimo karui.

– Su kuo jie ruoðiasi kariauti? – paklausë Ardas.

– Kol kas neþinome, taèiau ekspedicinio korpuso iðvyka numatyta jau kità mënesá. Kariaus su kaþkurios planetos, nepriklausanèios màstantiesiems, gyventojais. Þinoma tik tas, kad planeta tolokai nutolusi nuo Harato ir jos gyventojai vietiniams atrodo pavojingi. Nei gyventojø, prieð kuriuos ruoðiamasi kovoti, iðvaizda, nei planetos koordinatës nëra þinomos.

Bent jau Chrzas jø neiðsiaiðkino. Taèiau jaunasis þvalgas dalyvaus ekspedicinio korpuso misijoje ir viskà iðsiaiðkins.

– Kaip Chrzui sekasi?

– Dëkui uþ rûpestá, þmogau. Sekasi gerai. Lik sveikas, að savo þinià perdaviau.

– Sëkmës, dvarve, – atsakë Ardas, stebëdamas nueinantá dvarvø þvalgà. „Naudinga rasë, – pagalvojo þmogus. – Manau, kad ji ateityje labai pravers“.

199

Centro planeta. 2016 metø geguþës 23 diena Ði teismo diena nebuvo áprasta. Salëje tiek tarp stebinèiøjø, tiek tarp bylos dalyviø tvyrojo átampa. Net tokie uþkietëjæ fatalistai kaip demiurgai jaudinosi, negalëdami ið anksto nuspëti teismo sprendimo.

– Dabar bus skaitomas teismo sprendimas, – pradëjo teismo pirmininkas, kreipdamasis á nuðèiuvusià salæ. – Taigi teismas nutarë: pirma, iðnagrinëjæs isø praðymà, teismas sutinka su jø pateiktais kaltinimais Baltojo rato demiurgø valdovui, mano, kad jie árodyti ir pagrásti. Baltojo rato demiurgø valdovas turi bûti nubaustas, kadangi paþeidë visas màstanèiøjø nustatytas tarpusavio elgesio normas. Motyvai, kodël demiurgai ëmësi prievartos Eduro planetoje, teismo nuomone, nëra svarbûs ðios bylos nagrinëjimui ir negali bûti pateisinamomis aplinkybëmis vertinant patá Baltojo rato demiurgø valdovo poelgá.

Bausmæ Baltojo rato demiurgø valdovui turi nustatyti nukentëjusioji pusë, ðiuo atveju isø klanø vadø taryba. Priimdamas ðá sprendimà, teismas daro vienà iðlygà – klanø vadø taryba ágauna teisæ nustatyti bausmæ baltajam demiurgui tik tokiu atveju, kai bus patikrinta, ar klanø vadai nëra mentaliðkai priklausomi nuo þmogaus, vardijamo Ardu, ir jo veikiami. Ði iðlyga padaryta atsiþvelgiant á bylos metu iðdëstytus samprotavimus ir pateiktus árodymus dël þmoniø mentaliniø sugebëjimø ir jø menamø tikslø. Esant bent menkiausiai prielaidai, kad pateikti samprotavimai gali atitikti realià padëtá, jie turi bûti patikrinti. Teismas negali priversti isø klanø vadø pasitikrinti dël esamos þmogaus mentalinës átakos, bet, atsiþvelgdamas á teisingumo principà, privalo uþtikrinti, kad baltajam demiurgui paskirta bausmë bûtø sàþininga ir teisinga, kà gali padaryti tik niekieno neveikiami isø klanø vadai.

Baltojo demiurgo veide Ardas pastebëjo palengvëjimo ar net dþiaugsmo emocijas. Skaitant sprendimà ðis veidas buvo beágaunàs pilkà atspalvá, taèiau po paskutiniø perskaitytø sakiniø atgavo savo áprastà baltà spalvà.

200

– Antra, iðnagrinëjæs demiurgø praðymà iðtirti þmogø, teismas nusprendë já ið dalies atmesti. Ðis sprendimas priimamas su sàlyga, kad Baltojo rato demiurgas sutiks bûti patikrintas sidargø siûlomu melo detektoriumi per artimiausias dvi savaites. Jei paaiðkës, kad jo teisme iðsakyti ketinimai þmogaus atþvilgiu nëra melagingi, teismas rekomenduos ðá klausimà spræsti màstanèiøjø valdanèiøjø tarybai, kartu patars perduoti þmogø demiurgø þiniai.

– Demiurgai niekuomet nesutiks iðsitirti, – suðnabþdëjo isø atstovas Iskikui á ausá.

– Teismas, atsiþvelgdamas á árodymus, pateiktus demiurgø, bei á samprotavimus dël galimø þmogaus këslø, kartu vertindamas isø bei sidargø atsiliepimus apie ðá konkretø þemietá, nusprendë ið dalies já patenkinti ir leisti þmogui bûti Eduro planetoje dar du mënesius, skaièiuojant nuo ðios dienos, bei nedrausti isams gràþinti ðá asmená á tà patá laikà ir tà paèià erdvæ, ið kurios buvo pagrobtas. Ðá kartà lengviau galëjo atsikvëpti Ardas. Jam buvo svarbu iðbûti dar kelis mënesius ir gráþti atgal laiku. Slapèia Ardas tikëjosi panaðaus teismo sprendimo. Jis jau anksèiau pastebëjo, kad slaptame pastate, esanèiame Eduro planetoje, atidaryti erdvës tolimojo ðuolio vartai ir jame lankosi þmonës.

Tai reiðkia, kad jo planas bent ið dalies pavyko ir ágyvendinamas toliau, taèiau, þinodamas nenuspëjamas laiko subtilybes, Ardas vis tiek jaudinosi. Galëjo atsitikti bet kas: já galëjo atiduoti demiurgams, ir tada bûtø prasidëjæs karas, arba já galëjo iðtremti á Ligijos planetà. Abiem atvejais þemieèio planas bûtø sunkiai ágyvendinamas. Galø gale jis galëjo klysti, vertindamas þmoniø lankymosi slaptajame name faktus.

– Ketvirta, – tæsë teisëjas, – ávertinæs sidargø praðymà, teismas nusprendë atskirai dël jo nepasisakyti, kadangi jis tiesiogiai susijæs su isø iðsakytu praðymu. Visus likusius sidargø pareikðtus pasiûlymus ir samprotavimus, kaip turinèius ypatingos reikðmës tolesniam màstanèiøjø rasiø gyvenimui, teismas rekomenduoja nagrinëti màstanèiøjø valdanèiøjø tarybai.

201

Ðis teismo sprendimas neskundþiamas ir turi bûti vykdomas savo noru nedelsiant.

– Iðmintingas teismas, stengësi átikti visoms pusëms. Kas puls dël jo sprendimo ginèytis? Dabar ir mes turime bûti patenkinti, nes demiurgas pripaþintas kaltu, ir iðblyðkëliai laimingi, nes faktiðkai iðvengë bausmës. Þmogus taip pat neturëtø sielotis, nes sprendimas beveik atitinka jo anksèiau iðdëstytus planus, o sidargams parodyta reikiama pagarba, taigi jiems apskritai nëra ko rûstaut, – kalbëjo isø atstovas atidþiai jo besiklausanèiam Iskikui.

– Kai gráðim, bûtinai paðnekësiu su þmogumi. Ádomu suþinoti, kà jis toliau darys ir kas per tolimojo ðuolio vartai jau kurá laikà veikia mûsø planetoje. Manai, jis atskleis mums visus savo planus? – paklausë paðnekovo nuomonës Iskikas.

– Manau, taip. Jis mato, kad mes jo sàjungininkai ir gali mumis pasitikëti. Be to, klanø vadai tiki Ardo perspëjimais dël demiurgø ir padës jam iðvengti tos visiems niûrios ateities. Að savo ruoþtu ðnektelsiu su isø teisëju. Gal jis papasakos, kaip elgësi demiurgø teisëjas ir ko jis reikalavo. Praneðiu po to. Kada iðvykstat?

– Tuojau pat. Atvyk á Eduro planetà, malonu bus dar kartà pabendrauti, – draugiðkai atsisveikino Iskikas su isø atstovu teisme, kuris jau susiruoðë eiti pakalbëti su isø teisëju.

Eduro planeta. 2016 metø geguþës 30 diena „Ádomu, apie kà klano vadas nori su manimi pakalbëti? Atrodo, nieko neávyko, gal jie suþinojo kà nors nauja?“ – galvojo Ardas. Prieð valandþiukæ ið klano vado rûmø atvykæs pasiuntinys praneðë, kad vadas nori skubiai pasikalbëti su þmogumi. Pasiuntinys nieko daugiau neaiðkino, nors galbût nieko daugiau ir neþinojo. Ardas kiek sutriko – tai buvo bene pirmas kartas po labai ilgos pertraukos, kai jis kvieèiamas pas klano vadà taip skubiai ir taip oficialiai. Visà kelià iki rûmø 202

Ardas màstë, apie kà gali bûti kalbama ir kodël isø nuotaikose pastebimas toks pasikeitimas. Realiausia, – galvojo þmogus, – kad isai aptiko tolimojo ðuolio vartus ir paklaus jo, kodël tie vartai veikia Ardo sklype. Kà tokiu atveju atsakyti, Ardas nenusprendë net ir atvykæs pas klano vadà.

– Bûk pasveikintas, Ardai. Dëkui, kad atvykai, – pradëjo kalbà klano vadas.

– Bûk pasveikintas, vade, – tarë þemietis, áþengæs á priëmimø salæ. – Kaip galiu neatvykti, kai kvieèia klano vadas? Visuomet malonu pamatyti draugus ir su jais pabendrauti.

– Dþiugu, kad vis dar taip galvoji. Su tavimi norëjau rimtai aptarti kai kuriuos reikalus ir jei tu neprieðtarausi, mûsø pokalbyje dalyvaus mano sûnus Iskikas, mano brolis, ketvirtojo isø klano vadas, ir Iskinas, – tæsë antrojo klano vadas.

– Þinoma, að ne prieð, – atsakë þmogus. Ardas dar labiau sunerimo. Kalba, atrodo, þadëjo bûti rimta ir nelabai maloni.

Sprendþiant ið Iskino, kuris þmogaus atþvilgiu buvo nusiteikæs palankiausiai, veido iðraiðkos, isai nusprendë ið þemieèio pareikalauti pasiaiðkinimo. „Ádomu, kà tokiu atveju reikës daryti: pasakyti jiems tiesà ar paprasèiausiai panaudoti mentalinæ prievartà“, – màstë Ardas.

– Pasakysiu tau tiesiai, Ardai, mes kiek sutrikæ. Tavo darbai, tavo kalbos ir pagaliau tas labai svarbus faktas, kurá suþinojome teisme, t.y. kad tu turëjai galimybæ pabëgti þinodamas apie demiurgø antpuolá, bet vis tiek nusprendei mums padëti, leidþia laikyti tave mûsø rasës draugu. Antrasis klanas ir asmeniðkai að tuo niekuomet neabejojau, taèiau kai kurie duomenys, gauti prieð kurá laikà ir neseniai patikrinti, isams, nepriklausantiems antrajam klanui, sukëlë rimtø abejoniø. Dabar mums iðkilæs vienas klausimas, á kurá norëtume gauti atsakymà. Þinoma, tu gali atsisakyti kalbëti, ir mes gerbsime tavo sprendimà, taèiau asmeniðkai að labai norëèiau iðgirsti atsakymà. Ardai, kodël mûsø planetoje atidaryti tolimojo ðuolio vartai, jungiantys tavo sklypà ir Þemës planetà? Kas 203

juos atidarë? Kà tu sumàstei ir kodël tai darai nieko nepraneðæs mums?

– Gerbiamas klano vade, að atsakysiu á tavo klausimà, – pradëjo Ardas, nusprendæs kol kas nesiimti mentalinës prievartos. – Visø pirma að norëèiau atskleisti jums vienà ið savo sugebëjimø, t. y. sugebëjimà atidaryti artimojo ir tolimojo ðuolio erdvës vartus. Að jau kelis mënesius esu ávaldæs ðá sugebëjimà ir ðuolio vartus galiu atidaryti be jokios papildomos árangos. Jûs teisûs, mano sklype ið tiesø atidaryti tolimojo ðuolio vartai, jungiantys Edurà ir Þemæ. Ðiuos vartus atidariau að ir ne að. Matote, dabartinis að tiesiog paruoðiu patalpà ðiems vartams atidaryti, o kitas að, kuris bus sugràþintas á Þemës planetà, atidarys ðiuos vartus ir retkarèiais trumpam sugráð á Eduro planetà, kad atsikratytø Þemës planetos panèiø. Að nenoriu prarasti to, kà ágijau. Að nusprendþiau padëti savo tautai gyventi tokioje gyvenimui sunkiai tinkamoje planetoje kaip Þemë, taèiau dël to man periodiðkai reikës nusimesti panèius, kuriuos mano gimtoji planeta uþdeda savo vaikams. Todël að árengiau patalpà, kurioje bûtø galima atidaryti ðuolio vartus, ir prieð iðvykdamas nusprendþiau papraðyti jûsø leidimo retkarèiais slapta sugráþti á Eduro planetà ir trumpai pabûti man priklausanèiame name. Taip að galëèiau atsigauti ir iðlaikyti savo ágytas savybes, padëti savo tautai. Þinau, kad tai nëra visiðkai teisëta, todël nesikreipiau á jus su ðiuo praðymu, taèiau dabar, naudodamasis proga, að norëèiau papraðyti tavæs, antrojo klano vade, leisti man retkarèiais slapta sugráþti á Eduro planetà. Be to, visø kitø, dalyvaujanèiø ðiame pokalbyje, praðau padaryti man neákainojamà paslaugà ir laikyti visa tai paslaptyje.

– O jei apie tai suþinos demiurgai? – paklausë ketvirtojo klano vadas.

– Demiurgai to nesuþinos, – atsakë þmogus. – Að sutariau su sidargais, ir jie mentaliðkai paslëps visà Eduro planetà nuo demiurgø þvilgsnio. Iðblyðkëliai jûsø planetoje apskritai nieko nematys.

204

– Kodël sidargai tau turëtø padëti? – paklausë ketvirtojo klano vadas. – Kokius susitarimus uþ mûsø nugarø, þemieti, rezgi su sidargais?

– Sidargai nemëgsta demiurgø, jiem labiau patinka isai, o, be to, juos suþavëjo mano kova prieð demiurgus – ðtai ir visos jø pagalbos prieþastys. O susitarimø su jais kitokiø neturiu, viskà atskleidþiau jums, – atsakë Ardas. „O su tavim, matau, bus atskira ðneka, èia be mentalinës prievartos neapsieisim,“– màstë þmogus, atsakinëdamas á klausimà ir þiûrëdamas á ketvirtojo klano vadà.

– Atleisk, Ardai, mano brolis kiek karðèiuojasi, – tarë antrojo klano vadas. – Ar tau labai svarbu gauti mûsø sutikimà periodiðkai lankytis Eduro planetoje?

– Taip, man tai be galo svarbu. Be jûsø sutikimo að nieko nedarysiu. Tada bandysiu praðyti pagalbos pas sidargus. Taèiau ðitie padarai nëra mano draugai, ir jie gali pradëti manimi naudotis. Tuo tarpu isus að visuomet laikiau savo geriausiais draugais, kuriais galiu pasitikëti ir kurie man niekuomet nekels jokiø sàlygø. Be to, man bûtø labai malonu retkarèiais aplankyti savo draugus Eduro planetoje. Viskas priklauso nuo jûsø sprendimo – jei jûs nuspræsite man to neleisti, to niekada ir nedarysiu.

– Kaip nedarysite, jei tai jau vyksta? – burbtelëjo ketvirtojo klano vadas.

– Tai vyksta, nes að tai darau. Jei jûs dabar neleisite, að, gráþæs á praeitá, to nedarysiu – tolimojo ðuolio vartai nebus atidaryti ir að èia nesilankysiu. „Ðitas bebras man pradeda ákyrëti. Tikiuosi, jis dar pabus èia savaitëlæ, ir að turësiu progà rimtai já apdoroti, kad ateityje neburbëtø,“– galvojo Ardas.

– Gerai, þmogau, að tau skolingas daugiau nei savo gyvybæ, tebûnie taip gràþinta bent dalis mano skolos, – praðneko antrojo isø klano vadas. – Að tau leidþiu slapta lankytis Eduro planetoje ir laikysiu tai paslaptyje. Ar sutinka kiti pokalbio dalyviai? Iskikai?

205

– Sutinku tëve. Að ir toliau mielai bendrausiu su þmogumi. Manau, mûsø draugystë bus naudinga ir man, ir Ardui.

– Iskinai?

– Su dþiaugsmu sutinku, klano vade. Að laikysiu susitarimà paslaptyje.

– Brolau?

– Nenorëèiau to daryti, brolau. Átartinas man ðis tipas, bet galbût að jo dar nepaþástu. „Nesijaudink, bus progø susipaþinti,“– pagalvojo Ardas, klausydamas ketvirtojo klano vado kalbos“. – Taèiau matydamas jûsø nuotaikas ir iðreikðdamas solidarumà, að paþadu niekam apie jûsø susitarimà neprasitarti.

– Nuspræsta, – konstatavo antrojo klano vadas. – Turi mûsø leidimà ir garantijas, kad bus iðlaikyta paslaptis. Dëkui, Ardai, kad su mumis buvai sàþiningas ir atvirai viskà iðdëstei.

Toliau pokalbis buvo kur kas linksmesnis. Isai aptarë paskutines kovas, o Ardas papasakojo, kaip sekësi treniruoti kai kuriuos rinktinës narius. Po valandþiukës, gráþdamas namo, Ardas ðypsodamasis màstë apie tuos betarpiðkus, kovingus, taèiau kartu garbingus ir labai naivius isus, kurie jam kuo toliau, tuo labiau patiko. Þmogus nutarë antrojo klano vado ir jo sûnaus atþvilgiu niekuomet nesiimti mentalinës prievartos, o Iskinui neatlikti rimtesnio màstymo koregavimo. Taèiau ant ketvirtojo klano vado þemietis vis dar pyko ir atsisakyti savo ketinimø jo atþvilgiu nesiruoðë.

Demiurgø valdoma erdvë.

2016 metø birþelio 30 diena Tai buvo jau antras visø demiurgø ratø valdovø susitikimas. Ðá kartà baltajam demiurgui nebereikëjo átikinëti savo kolegø dël þmogaus keliamos grësmës. Pralaimëta kova Centro planetoje ir ið dalies nepalankus teismo sprendimas pri206

vertë susimàstyti net didþiausius skeptikus, abejojanèius realiomis konkretaus þmogaus ir visos þmoniø rasës galimybëmis. Tiesa, ne visi valdovai tikëjo piktais þmogaus këslais.

– Broliai, gal vis tik nebûkime paranojiðki þmoniø atþvilgiu. Panagrinëkime þemieèio kalbas: në vienoje jø jis neakcentuoja savo neigiamo nusiteikimo mûsø atþvilgiu. Netgi atvirkðèiai, kalbëdamas jis iðreiðkë pagarbà demiurgams kaip kûrëjams. Gal tiesiog pradëkime su juo tartis? – pateikë pasiûlymà Juodojo demiurgø rato valdovas.

– Kaip mes galime su jais tartis? – puolë prieðtarauti baltasis demiurgas. – Jûs neþinote, kà þmogus man asmeniðkai pareiðkë teismo metu. Jis ironiðkai pasiteiravo, ar að kartais neþinau, kiek þmoniø prireiktø, kad Saulæ bûtø galima permesti ið baltøjø demiurgø sistemos á geltonøjø demiurgø Saulës sistemà. Tai grasinimas ir jis labai realus. Jei prabus visi dabar Þemëje gyvenantys þmonës, jie galës lengvai ið vienos galaktikos á kità permetinëti iðtisas Saulës sistemas.

– Bet gal tai tiesiog gàsdinimas, o tikrieji þmogaus þodþiai atsispindi jo teismo kalboje? – nenusileido juodasis demiurgas.

– Að tikëjausi tokio klausimo, – atkirto baltasis. – Todël papraðiau Þaliojo rato valdovo atlikti þmogaus þodþiø analizæ. Jo iðvados patvirtino mano þodþius.

– Broliai, – ásiterpë þaliasis. – Að labiau pritariu Juodojo rato demiurgams, bet ðiuo atveju turiu bûti objektyvus. Ið tiesø, þemieèio pasakyti þodþiai draugiðkumo mums tiesiogiai nepatvirtina. Kiekviename þmogaus sakinyje ir apskritai visoje jo kalboje paslëptos kelios prasmës. Ðtai sakinys „Þmonës bus visada dëkingi uþ savo egzistavimà ir niekada nepamirð demiurgø indëlio á dabartiná mûsø rasës klestëjimà“ ið tiesø dviprasmis. Tai galima suvokti tik tuomet, kai paþvelgiame á dabartiná þmonijos egzistavimà. Þmogus ne kartà minëjo, kad jie gyvena kone pragare, ir visi þinome, kad Þemë labai pavojinga ir gyvenimui netinkama planeta. Tokia padëtis – demiurgø veiklos pasekmë. Bûtent nuo mûsø þmonës bëgo ir atsidûrë planetoje, uþdedanèioje panèius. Jie negali kalbëti apie 207

klestëjimà – vadinasi, ðis þodis turi prieðingà prasmæ. Taigi taip kalbëdamas þemietis ne iðreiðkë padëkà, o tiesiog grasino visai demiurgø rasei. Þmogaus paþadas nepaliesti në vieno demiurgo pirðtu aiðkintinas dar paprasèiau: jis gali pirðtu ir nepaliesti, bet, pavyzdþiui, uþmuð ietimi, ir vis tiek nebus nusiþengæs paþadui. Þinoma, nepaisant neapibrëþtumo, toks paþadas turi nemaþà psichologiná efektà. Bet visgi labiausiai mus suglumino jo pasisakymai dël sidargø, esant ájungtai melà nustatanèiai aparatûrai. Po ilgø apmàstymø vienam mano meistrui kilo mintis, kad sidargai patinai tikrai nieko nesprendþia ir sutarèiø nesudarinëja – viskas priklauso nuo pateliø. Þemietis turëjo omenyje, kad nesitarë su sidargø patinais, bet nutylëjo, kad sàjungà sudarë su sidargø patelëmis ir taip apgavo melo detektorius.

– Tai bent iðradingumas…– garsiai nusistebëjo Mëlynojo rato demiurgas. Jam pritarë ir kiti.

– Taigi mes manome, kad faktiðkai þmogus mums ir grasino, ir kartu siûlë tartis, – baigë savo iðvadas Þaliojo rato valdovas. – Að asmeniðkai galvoju, kad su juo galëtume tartis. Þinoma, að suprantu, kad vienintelë ir kategoriðka sàlyga, kurià iðkëlë þmogus, t.y. pripaþinti þemieèius sau lygiais, vargu ar jums, broliai, bus priimtina. Vis tik að, pritardamas Juodojo rato demiurgams, siûlau dar pagalvoti. Dar nevëlu – galime atðaukti ásiverþimà.

– Að labai gerbiu þaliàjá brolá, bet ar jis pats pritaria tam, kà sako? Ar tikrai Þaliojo rato demiurgai pasiruoðæ pripaþinti þmones, kuriuos patys sukûrë, sau lygiais? Ar Þaliasis ratas pamirðo, kuriam tikslui kurti ðie padarai? Jei mes negalime pasiekti savo tikslo jais naudodamiesi, tai kam jie mums apskritai reikalingi, – piktinosi Baltojo demiurgø rato valdovas. – Að pritarsiu Þaliojo rato mintims, jei þaliasis brolis mums visiems patvirtins, kad mes, tardamiesi su þmonëmis kaip su lygiais, turësime galimybæ pasiekti savo Didájá tikslà.

– Deja, broliai, turiu bûti atviras. Nëra jokios garantijos, kad, tardamiesi su þmonëmis, mes pasieksime daugiau nei 208

konfliktuodami, – atsakë þaliasis valdovas. – Gali bûti, kad tardamiesi mes bûsime saugesni, taèiau turiu pasakyti, kad tikimybë labai nukentëti tariantis su þmonëmis, kurià apskaièiavo mano specialistai, yra nelabai maþesnë, negu tikimybë patirti tokius pat nuostolius su jais konfliktuojant. Jûs mane paþástate: esu prieð prievartà, kurios panaudojimas negarantuoja pergalës, todël ir siûlau taikø sprendimà.

– Kiek suprantu, broliai, mes nieko nelaimime, siûlydami þmonëms derybas, o pralaimëti galime bet kuriuo atveju. Gal paþiûrëkime tiesai á akis – þmonës mums kelia pavojø, taigi turime juos sunaikinti. Tik taip ateinanèioms demiurgø kartoms uþtikrinsime ramià ateitá. Derybomis mes tik atidëliosime sprogimà. Geriau þmones naikinti dabar, kai jie dar neprabudo, ir mes tam visiðkai pasiruoðæ, – gana grieþtai pareiðkë savo nuomonæ Geltonojo demiurgø rato valdovas.

– Sutinku su geltonuoju valdovu, – pritarë valdantis Raudonàjá ratà. – Tik nepamirðkim mûsø pagrindinio tikslo. Visø pirma turime pabandyti iðtirti genetiðkai identiðkus pirmiesiems þmones ir sukurti mums paklusnià þmoniø rasæ. Tik tada galësime lyg kokius ákyrius vabzdþius sunaikinti likusius Þemëje þmones.

– Pritariu raudonajam, – ásiterpë baltasis. – Siûlau balsuoti.

Kas uþ tolesná jau paruoðto plano, pagrásto konfliktu su þmonëmis, vykdymà?

Uþ planà balsavo net Juodojo rato valdovas, kurá átikino þaliojo pateiktos iðvados. Tik pats Þaliojo demiurgø rato valdovas susilaikë. Jis vël pareiðkë, kad, nepaisant savo asmeninës nuomonës, parems bet koká daugumos planà.

– Puiku, – nudþiugo baltasis demiurgas, pamatæs rezultatus. – Pereikim prie konkreèiø ðnekø. Geltonasis broli, kaip vyksta pasiruoðimas haratø ekspansijai?

– Viskas vyksta, kaip ir numatëm. Po dviejø savaièiø laivynas ir ekspedicinis korpusas pakils á þygá. Koordinates jiems duosime, bet þygyje negalës dalyvauti në vienas demiurgas.

– Kodël? – pasigirdo klausimas.

209

– Màstanèiøjø sàjunga tikrins laivus, atvykusius prie Þemës.

Jei laivyne bus demiurgø, jie turës pagrindà mûsø neprileisti prie þmoniø bei apkaltinti rengiamu agresijos aktu. Jei laivyne bus tik haratai, màstantieji negalës jø stabdyti. Karantinas ðiems raguotiems padarams negalioja, nes jie nepriklauso màstanèiøjø sàjungai ir gali pulti bet kà, kas nëra ðios sàjungos narys. Þmonës taip pat nëra sàjungos nariai. Isai negalës mums sukliudyti. Jie galës tik pareikalauti konkretaus þmogaus, turiu omeny Ardà, evakuacijos, nes jam suteiktas isø sveèio statusas. Taèiau tai spræsti turës màstanèiøjø taryba ar net atskiras teismas. Per tà laikà haratai nuslopins pasiprieðinimà, okupuos Þemæ, suèiups Ardà ir pradës kitø genetiðkai identiðkø pirmiesiems paieðkas. Mums negali nepavykti.

– Tikësimës, kad viskas vyks sklandþiai, – atsiliepë raudonasis demiurgas. – Ar þinote sidargø istorijà apie paslaptingus ateivius ið kitos galaktikos? Ar jie tikrai tokie pavojingi?

– Nemanau, – akimirkà susimàstë baltasis valdovas. – Bet kuriuo atveju dabar jie toli, tegul sau kapojasi su sidargais.

Kai ateis laikas, susidomësim. Dël viso pikto að paskyriau savo rato meistrø grupæ, kad ðie iðsiaiðkintø, kas jie tokie. Sidargai kartu su ligijieèiais mums vis dar trukdo, bet maniðkiai prasibraus á kaimyninæ galaktikà aplinkiniu keliu. Kai kà nors suþinosiu, bûtinai praneðiu. Taèiau, broliai, mes jau ne kartà kalbëjome, kad mums negali nepavykti, ir mums vis tiek nepavykdavo. Manau, reikia dar vieno plano. Girdëjau, Rudasis ratas paruoðë atsarginá variantà.

– Ne tiek atsarginá, kiek papildantá, – atsiliepë Rudojo rato demiurgø valdovas. – Siûlome sunaikinti isø laivà kartu su þmogumi tuo metu, kai jie sugráð á praeitá iðleisti þmogaus.

Jûs paklausite, kaip tai padaryti, kad kiti nepastebëtø? Ogi labai paprastai. Þinote, kad nuo anø karø pas mus liko laivø–kiborgø, kuriais nesinaudojame ir apie kuriuos nieko neþino màstantieji. Kosmetinë apdaila, ir tokie laivai niekuo neprimins mûsø rasës. Netgi galësim pasinaudoti sidargø istorija ir apkaltinti paslaptingus ateivius ið kitos galaktikos.

210

– Kuris ratas turi tokiø laivø? Mes neturim, – susidomëjo baltasis valdovas.

– Mes turime du. Jø turëtø uþtekti, – atsakë Rudojo demiurgø rato valdovas. – Planas labai paprastas: ið isø informacinës sistemos tiksliai suþinome, kada ir kur buvo pagrobtas þmogus. Isai já pristatys á tà paèià vietà ir beveik tuo pat laiku su dviejø trijø sekundþiø paklaida. Þinodami laikà ir vietà, mes galime nuvykti ten anksèiau ir jø laukti. Kai tik laivas pasirodys, mes já sunaikinsime kartu su jame esanèiais isais ir þmogumi.

– O kaip mûsø planas suèiupti ðá þmogø? – paklausë Geltonojo rato demiurgas.

– Broliai, kiek suprantu, vienintelë grësmë Þemëje haratø pajëgoms bus ðis konkretus þmogus. Jis gali bûti nepraradæs savo galiø mobilizuoti ar perspëti kitus þemieèius. Galimos ávairios tikimybës ir, manau, neturëtume rizikuoti. Mano nuomone, ðá þmogø turime sunaikinti, o Þemës planetoje, arba kitaip vadinamoje planetoje, uþdedanèioje panèius, rasime kità egzemplioriø, genetiðkai identiðkà pirmiesiems þmonëms. Kaip manote, ar að teisus? – pareiðkë Rudojo rato demiurgas.

– Pritariu rudajam, – atsiliepë Mëlynojo rato demiurgas.

Vienas po kito, vieni pasitikslindami ir nenoromis, kiti ganëtinai entuziastingai, demiurgø valdovai pritarë Rudojo rato demiurgø valdovo planui. Labiausiai tam prieðinosi Baltojo rato valdovas. Jis norëjo suèiupti Ardà ir jam asmeniðkai atkerðyti, priversti kankintis, modifikuoti já genetiðkai, atimti galias ir paversti vergu. Taip baltasis planavo atsiteisti uþ pralaimëjimà Eduro planetoje, o rudojo demiurgo planas atëmë ðià galimybæ. Galø gale jis nusileido, ir Rudojo rato pasiûlytas planas buvo priimtas. Po keliø smulkiø klausimø demiurgø valdovai baigë rimtas ðnekas ir kalbà nukreipë kita – pasilinksminimø – linkme. O linksmintis ði rasë tikrai mokëjo ir nevengë! Ðtai ir dabar, baigæ aptarimus, visi draugiðkai nukurnëjo á pasilinksminimø patalpas, kurias ðá kartà paruoðë Juodojo demiurgø rato valdovas.

211

Sidargø valdoma erdvë tuo pat metu – Sesës, turiu jums naujienø, – sidargiø taryboje kalbà pradëjo vyriausioji tarybos sidargë. – Skruzdþiø planetoje su mumis susisiekë dvarvai ir patvirtino esamà susitarimo tarp jø ir þmogaus faktà. Mes spëjome teisingai, þmogus sudarë sandorá su dvarvais.

– Tai reiðkia, kad þmogus mus iðdavë? – paklausë viena ið labiausiai patyrusiø sidargiø, iðreikðdama daugumos mintá.

– Ið pradþiø ir að taip galvojau, bet Skruzdþiø planetos avilio valdovë, labai palankiai nusiteikusi þmogaus atþvilgiu, ákalbëjo mane dar kartà viskà iðsiaiðkinti. Susitikome su dvarvais dar kartà. Jie sutiko atskleisti susitarimo detales. Pasirodo, þmogus á jø sandorá átraukë ir mûsø klausimà. Jis apsiëmë padëti dvarvams ágyvendinti jø paskirtá, bet mainais pareikalavo gràþinti mums jø okupuotas gimtàsias planetas, padëti jam surinkti slaptà informacijà. Dvarvai sutiko ir antro mûsø susitikimo metu kaip taikos þenklà pasiûlë avilio, esanèio gimtojoje galaktikoje, valdovei atsiimti abi praeitais metais dvarvø uþimtas kosmines tvirtoves.

– Kokia prasme atsiimti? Jie gràþina mums tvirtoves su visa áranga be kovos? – nuskambëjo keli sidargiø, nepasitikinèiø tokiu prieðø gerumu, balsai.

– Taip ir nieko nereikalauja mainais. Pokalbio metu man buvo leista suprasti, kad tolesni mûsø santykiai priklauso nuo þmogaus veiksmø ir to, kaip jis laikysis susitarimo su dvarvais. Jei viskas vyks kaip sutarta, mes atgausime visas mûsø valdas su visais átvirtinimais, uþimtais laivais ir t. t. Vienintelis dalykas, kuris mums bus draudþiamas ir kuris yra numatytas jø susitarime su þmogumi, tai kelionë á gimtosios galaktikos centrà.

– Kodël? – suûþë labiausiai patyrusios sidargës – Tai susijæ su dvarvø misija. Kiek supratau, tie padarai iki ðiol bendrauja su Kûrëjais ir ið jø gauna tiesioginius nurodymus. Jø paskirtis – bûti siena, kuri sulaikytø gimtosios 212

galaktikos rases nuo þygio prieð mus. Dvarvø teigimu, savo ekspansija mes bûtume iðprovokavæ toje galaktikoje gyvenanèiø galingø rasiø atsakomàjá smûgá, prieð kurá ilgai neatsilaikytø nei dvarvai, nei mes, nei apskritai visi màstantieji, – aiðkino vyriausioji tarybos sidargë.

– Na ir kà ten Kûrëjai sukûrë? – ásiterpë viena ið sidargiø.

– Atrodo, ten kûrë ne Kûrëjai, o rasë, vadinta Didþiaisiais kûrëjø prieðais. Jø kûriniai gali bûti galingesni uþ Kûrëjø darbus ir, dvarvø teigimu, jiems sunkiai sekasi iðlaikyti esamà padëtá. Bûtent todël beformiai suinteresuoti þmoniø prabudimu ir nori jø pagalbos uþtikrinant taikà bei apsaugant Kûrëjø sukurtas rases nuo sunaikinimo.

– Ar tai reiðkia, kad dvarvai yra ne mûsø prieðai, o sargai?

– Taip. Net tokiu atveju, jei þmogus nevykdys susitarimo, dvarvai daugiau koviniø veiksmø prieð mus nevykdys tol, kol mes savo neapdairiais poelgiais nesukelsime Didþiøjø prieðø sukurtø rasiø ásiverþimo pavojaus.

– O kaip jie þiûrëtø á mûsø konfliktus su màstanèiaisiais? – paklausë viena ið sidargiø.

– Atrodo, nei jiems, nei iðlikusiems Kûrëjams tai visiðkai nerûpi. Ðita visatos dalis mums atvira, ir á jokius konfliktus ðioje galaktikoje, iðskyrus tiesiogiai lieèianèius jø susitarimà su þmogumi, dvarvai nesikið.

– Taigi mes ir toliau palaikome þmones? – pasigirdo vienos ið dalyvaujanèiøjø balsas.

– Kaip jûs manote, sesës? – paklausë praneðëja.

– Taip … þinoma, – viena po kitos atsakë labiausiai patyrusios sidargës.

– Tada nuspræsta: mes ir toliau esame þmoniø pusëje ir vykdome þmogaus praðymus. Neseniai jis perdavë savo pageidavimus. Jis nori, kad mes susikoncentruotume ties trijø planetø apsauga nefiziniame lygmenyje. Tos planetos – tai Eduras, Ligija ir Þemë.

– Kodël Ligija? Jiems ir patiems ten neblogai sekasi, – nusistebëjo ðalia vyriausiosios buvusi sidargë.

213

– Þmogus á Þemæ, po to á Edurà nori pasiimti kelis ligijieèius. Tam reikia prie Ligijos apgauti visas màstanèiøjø pajëgas ir uþtikrinti reikiamà energijos kanalà ðuolio vartams á Þemæ atidaryti. Po to ligijieèiai ir toliau tvarkysis patys, o mes privalësim uþdengti Edurà ir Þemæ nuo demiurgø akiø ir, be abejo, toliau iðblyðkëlius stebëti ir kitose galaktikos vietose.

Tik á kovas su jais nebesivelsim.

– Tikrai padarysime, nes tai neturëtø pareikalauti labai dideliø pastangø. Kà þmogus toliau darys? – paklausë kalbanèiajai ið deðinës sëdëjusi sidargë.

– Neþinau, þmogus netikslino. Jis nesiruoðia pasilikti Þemëje ir Eduro planetoje árengë bazæ, á kurià palaipsniui perkelinës kitus þmones ir juos þadins. Kaip viskas vyks toliau, að neþinau. Manau, jis susisieks su mumis ir viskà paaiðkins, kai tik manys, kad tai bûtina. Dabar, kai mes ásitikinome, kad þmogus vykdo mûsø susitarimà padëti susigràþinti gimtàsias planetas, manau, verta juo pasitikëti ir tiesiog vykdyti jo praðymus bei laukti. Kol kas mûsø rasei sekasi. Skruzdþiø planetos avilio valdovë papraðë leisti jai bûti ryðininke su þmogumi ir prireikus bei þmogaus praðymu be atskiro tarybos leidimo naudoti savo pajëgas koviniams veiksmas, skirtiems padëti þmogui. Leidþiame? Ðá kartà prieðtaraujanèiø taip pat nebuvo. Labiausiai patyrusios sidargës vienbalsiai sutarë vykdyti visus þmogaus praðymus ir kol kas per daug neklausinëti. Jas suþavëjo galimybë nebekovoti su dvarvais ir mesti visas pajëgas ekspansijai á Paukðèiø tako galaktikà. Màstanèiøjø sàjungà sudarë tik keliolika rasiø, ir apëmë ji toli graþu ne visà galaktikà ir net ne didesnæ jos dalá. Sidargës greitai sumojo, kad kol kas joms nereikia kovoti su màstanèiaisiais – galima ieðkoti ðiai sàjungai nepriklausanèiø planetø ir jas kolonizuoti. Ateis laikas, galvojo jos, sidargø bus tiek daug ir jie uþims toká plotà, kad nei kaþkokia sàjunga, nei tie patys þmonës nebegalës paprieðtarauti mûsø ekspansijai.

214

Eduro planeta tuo pat metu Þmogus vël mokësi. Kiekvienà laisvà minutæ jis skyrë lavinimuisi ar darbams, reikalingiems planui ágyvendinti. Jei tik nieko nedarydavo, namø ilgesys pasidarydavo nepakenèiamas.

Tik aktyvi veikla ir tvirtas ásitikinimas savo teisingu pasirinkimu padëjo jam kiek uþsimirðti. Bendravimas su ligijieèiu Ardui buvo tikra atgaiva. Tik su juo þemietis galëjo paðnekëti apie Þemæ, tik jis vienas suprasdavo Ardà ir jo nuotaikas. Isai buvo labai malonûs, o antai Iskikas ar Iskinas buvo protingi ir geri paðnekovai, bet jie buvo svetimi. Ardui reikëjo þmoniø, jam labai trûko gimtojo miesto, artimøjø meilës, net krepðinio varþybø su draugais. Ardas buvo vienas ið tø retø þmoniø, kurie visa ðirdimi mylëjo savo ðalá ir savo tautà, kuris dþiaugësi savo tëvynës groþiu ar gimtojo miesto augimu.

Dabar, netekæs viso to, kas teikë sielai atgaivà, Ardas kentëjo nuo pasikartojanèiø depresijos priepuoliø. Vaistas buvo tik vienas – daugiau mokytis, daugiau lavintis, ruoðtis ateièiai ir svajoti apie tà momentà, kai bus vël galima atsidurti namie.

Taip Ardas ir elgësi. Ðá kartà jis vël mokësi ið ligijieèio.

– Ardai, ne taip. Tu leidi iðsisklaidyti sukauptai energijai.

Bandyk kitaip: suformuok energetiná rutulá ir duok jam gyvybæ. Mintyse suteik jam protingos bûtybës arba programuojamos maðinos struktûrà, o tada, kai matysi aiðkø vaizdà, suteik jam tà paèià struktûrà fiziniame lygmenyje. Bûtø daug lengviau, jei að galëèiau tau parodyti. Dabar turësi bandyti pats, – aiðkino ligijietis.

– Na gerai, struktûrà að jam suteiksiu, bet kaip galiu priversti já iðlaikyti formà ir elgtis pagal mano pageidavimus?

Jis dël to netaps nei protinga bûtybe, nei programuojama maðina.

– Taigi kad taps. Að neásivaizduoju kodël, bet taip yra. Jei tu suteiksi reikiamà struktûrà ir bûsi ásitikinæs, kad gali uþprogramuoti sukurto energetinio padaro veiksmus, tu taip ir padarysi. Jis bus uþprogramuotas taip, kaip tu nori.

215

– Bet tai nesàmonë… Pagal tavo samprotavimus, man uþtenka tik panorëti ir tuo patikëti. Tiesiog stebuklø ðalis, – abejojo Ardas.

– Bûtent taip, bet ne visuomet. Tai galioja dirbant su energetiniais padarais. Tikëtina, kad jokiø stebuklø èia nëra ir viskas gali bûti paaiðkinama – tik mes kol kas neþinome kaip, o tik suprantame naudojimosi principus. Èia kaip su kokiu prietaisu: turi instrukcijà ir naudojiesi, bet nebûtina tiksliai þinoti, kaip jis veikia. Jei daugiau dëmesio skirtume veikimo principø studijavimui, manau, viskà greitai iðsiaiðkintume. Dabar tam laiko nëra, taigi pasitenkinkime tiesiog iðmokti naudotis tuo, kà turime. Toliau bandyk pats. Pamatysi – tikrai pasiseks. Kà atsakë sidargai? – pakeitë temà ligijietis.

– Sutinka… Uþtikrins tiek tavo, tiek keliø tavo kolegø ðuolá á Þemæ bei vëlesnæ Eduro ir Þemës apsaugà nuo demiurgø nefiziniame lygmenyje. Ryðininke paskirta Skruzdþiø planetos avilio valdovë, kuriai, mano praðymu, leista naudoti savo pajëgas. Taigi dabar mes disponuojame ðimtatûkstantine sidargø armija, tereikia sugalvoti, kur jà panaudoti.

– Kas nutiko, Ardai? Jauèiu, kad tu sudirgæs ir irzlus. Kas nors negerai? – tiesiai draugo paklausë ligijietis.

– Atleisk, galbût ið tiesø kiek suirzæs. Namo noriu. Aplinkui viskas graþu, bet svetima. Dienas Þemëje kai kada menu kaip rojø. Visko pasiilgau ir dabar bijau to, kà darau, – atsiduso atsakydamas þemietis.

– Kodël, Ardai? Tu darai teisingai, nes þmonëms neði laisvæ.

– Bet ar jiems reikia tos laisvës? Jei man pavyks, gyvenimas Þemëje pakis negráþtamai. Pasikeis ir patys þmonës. Þinoma, nebevyks karai, atsiras bendroji sàmonë, bendri tikslai, bet nebeliks ir meilës, niekas nesidþiaugs kiekviena tokio trumpo gyvenimo akimirka. Viskas keisis – menas, kultûra.

Viskas gali tiesiog iðnykti. Þmogus nebemylës kito þmogaus, jis mylës visus þmones. Tai paneigia paèià meilës prigimtá. Nebeliks nieko – pirmojo pasimatymo jaudulio, pirmojo pasimylëjimo paslapties, paèio artimiausio þmogaus... Kam to reikia?

216

Visa tai gali vesti prie nuobodulio, kuris anksèiau ar vëliau uþklups þmoniø rasæ, ir paèios rasës iðnykimo. Geriausias pavyzdys – Kûrëjai.

– Gal tu ir teisus, Ardai, bet tu idealizuoji gyvenimà Þemëje ir neávertini þmoniø. Sakai, kad viskas keisis. Taip ir bus.

Nekalbëkim vien apie ligas, karus ir badà, tuos nuolatinius þmonijos palydovus, atneðanèius tiek skausmo, kuriø nebeliks.

Pakalbëkim apie kitkà. Sakai, dþiaugtis trumpomis gyvenimo akimirkomis? Bûtent èia tu teisus. Koks yra gyvenimas Þemëje? Juk tai tikras pragaras, kurá kiekvienas bando nuspalvinti skirtingomis spalvomis. Þmogus, nepaisant koks jis bebûtø, visà gyvenimà sukasi kaip voverë rate. Kiekvienas turi susitaikyti su kasdieniðka monotonija ir, be to, ásisàmoninti, kad ir kà jis bedarytø, viskas bus blogai. Visø laukia artimøjø netektis, jëgø praradimas, proto apsiblausimas ir galutinis bejëgiðkumas.

Senatvë – tai blogiausia, kas gali nutikti. Kas gali bûti blogiau nei jautimas, kad silpsti ir menkëji. Visi tavo darbai – tai menkniekis, dël kurio tave galbût prisimins kiti. Tau paèiam jie nieko nereiðkia, nes tu niekada nebegalësi kà nors nauja padaryti. Dabar tu esi jaunas ir dar kupinas vilèiø, bet palauk, kol ateis diena, kai visos tavo viltys bus siejamos tik su galimybe iðgyventi dar vienà dienà, pamatyti dar vienà saulëteká ir kiek pratempti besibaigiantá gyvenimà. Kiekvienas senas þmogus atiduotø viskà, visus savo darbus ir visus savo turtus dël galimybës atgauti jaunystæ. Nieko negali bûti blogiau, kaip suvokti savo gyvenimo ratà ir neiðvengiamai blogà jo pabaigà. Tu gali tai pakeisti, gali gràþinti þmonëms viltá ir galimybæ dirbti ne penkiasdeðimt, o penkis tûkstanèius metø ar apskritai tiek, kiek tik bus noro. Dabar gyventi Þemëje galima tik nemàstant apie ateitá arba susikûrus kokià nors filosofijà. Kodël, manai, tavo gimtojoje planetoje taip klesti religijos? Tiesiog jos teikia kaþkokià, nors ir menkà viltá ir padeda neiðprotëti ar nenusiþudyti. Jei tik pradedi màstyti ir neturi tinkamos filosofijos, lieka du keliai: á beprotnamá arba á kapines. Niekur kitur þinomoje galaktikoje neásivaizduotina, kad màstanti pilno proto bû217

tybë sàmoningai atimtø pati sau gyvybæ. Þemëje, ypaè tavo, Ardai, tëvynëje, tai yra áprasta. Negi tau tikrai smagu matyti senstant ir silpstant savo tëvus, negi tu gali ramiai gyventi þinodamas, kad þmogus, kurá tu myli ir kuris myli tave, bet kada gali numirti?

– Bet kaþkas mane dabar myli, o viskam pasikeitus ar kaþkas mylës? Ar suteikæs gyvenimà, að neatimsiu ið þmoniø galimybës juo dþiaugtis? – susimàstæs tæsë Ardas.

– Neatimsi… Að tau pateiksiu Ligijos planetos pavyzdá. Tu þinai, ten gyvena tokie pat þmonës kaip ir Þemëje, nes jiems pavyko nepakliûti á planetà, uþdedanèià panèius. Ligijieèiai taip pat kuria poras, turi ðeimas ir myli vienas kità. Þinoma, ten viskas paprasèiau – tu ið karto jauti, ar kitos lyties atstovë tave myli, ar ne. Bûdami kartu bendrojoje sàmonëje, mûsø vyras ir moteris puikiai paþásta vienas kità, jauèia vienas kito mintis, todël poras pas mus kuria tik tie, kurie þino, kad tinka vienas kitam. Skyrybø pas mus beveik nebûna, o porø, kurios gyvena kartu ðimtus ar net tûkstanèius metø, yra nemaþai. Tokios poros mane priverèia tikëti amþina meile ir draugyste, o tu nori tai pakeisti trumpalaikiais santykiais, kurie pas jus vyrauja. Kiek skyrybø Þemëje, kiek buitiniø þmogþudysèiø? Viso to nebûtø. O galvoti apie tai, kas gali ávykti po milijono metø, manau, neverta. Pagyvensim – pamatysim.

– Gerai..gerai, – ðypsodamasis praðneko Ardas. – Átikinai.

Pasiduodu. Pakalbam apie kitkà. Atrinkai ligijieèius, kurie su tavimi keliaus á Þemæ ir po to á Edurà?

– Taip, Ardai, atrinkau ir instruktavau. Visi patikimi ir patyræ, bus paspirtis ir kovoje, ir apmokant kitus þmones. O tu ar þinai, ko imsiesi atvykæs á Þemæ?

– Tiksliai, tiesiog dienø tikslumu. Suplanavau viskà: kada ir kà þadinsiu pirmiausia, kada prabudusieji tëvynëje perims valdþià ir kada pradësim kurti prabudusiøjø kovines pajëgas.

Suplanavau net tai, kada ádiegsime ið isø gautà technologijà ir ið kur gausime tam reikiamø lëðø. Planavimui turëjau labai daug laiko ir, manau, viskà apgalvojau.

218

Draugai, bûdami nefiziniame lygmenyje, dar ilgai ðnekëjo.

Ardas lengvai patekdavo á nefiziná lygmená ir labai laisvai èia jautësi. Ligijietis draugà iðmokë jame keliauti, kovoti ar slëptis. Dabartiniu metu nefiziniame lygmenyje Ardas jautësi ne prasèiau nei demiurgø rato valdovai ar labiausiai patyrusios sidargø patelës. Abu draugai stengësi kuo geriau pasiruoðti Ardo darbui Þemëje ir Eduro planetoje.

Demiurgø valdoma erdvë.

2016 metø liepos 23 diena Baltojo rato demiurgø valdovas ðirdyje tikëjosi iðgirsti ðias þinias. Jau nebe pirmà kartà planai, susijæ su þmonëmis, keistai ir nepaaiðkinamai þlunga. Kaip ir kiekvienà kartà, niekas negalëjo paaiðkinti, kodël taip yra. Prieð kelias valandas baltasis demiurgas ið Rudojo rato atstovø suþinojo, kad bandymas persikelti á praeitá nepavyko. Laivai tiesiog nepersikëlë á reikiamà taðkà. Viskas veikë normaliai, Rudojo rato specialistai kelis kartus viskà patikrino, bet ðuolis laiku neávyko. Kodël ir kas tai lëmë, niekas negalëjo paaiðkinti. Jei tarp demiurgø bûtø klestëjusi religija, Baltojo rato demiurgas tikrai patikëtø aukðèiausiomis jëgomis, siunèianèiomis þmogui apsaugà.

Dabar baltasis valdovas tik bandë suvokti, kodël jiems taip nesiseka. Antra þinia, gauta prieð akimirkà, tik sustiprino Baltojo rato valdovo melancholijà. Haratø eskadra, pasirodo, pasiklydo ir nukeliavo ne á tà Saulës sistemà. Vieni kûrëjai teþino, kaip jiems tai pavyko. Taèiau faktas aiðkus – haratai priversti gráþti namo ir ekspansijai ruoðtis ið naujo. Ruoðimasis naujam þygiui uþtruks tik porà mënesiø, bet atvykti á Þemæ anksèiau uþ isus ir sustabdyti Ardo sugráþimà jie nesuspës.

Demiurgai buvo labai uþsispyræ, ir menkos nesëkmës negalëjo jø sutrikdyti. Baltojo rato demiurgø valdovas buvo tipiðkas savo rasës sûnus – labai ryðkus fatalistas. Taèiau ðios nesëkmës iðklibino net jo fatalizmà ir savitvardà. Tik didþiulëmis 219

valios pastangomis demiurgas nepradëjo karðèiuotis. Baltojo rato demiurgø valdovas turëjo nemaþà gyvenimo patirtá. Jis gyveno beveik du tûkstanèius metø, ir, jei viskas klosis normaliai, gyvens dar kelis tûkstanèius, kol galutinai neatlaikys jo fizinis kûnas. Taèiau tokia nesëkmiø virtinë já iðtiko pirmà kartà. Baltajam valdovui beliko tikëtis, kad tolesni jo planai neþlugs, ir galø gale viskas gerai baigsis. Todël nukreipæs mintis á tai, kad viskas kas nutinka yra reikalinga ir ið esmës veda tik á gerà, jis galutinai nurimo ir pradëjo kurti naujus susidorojimo su þmogumi ir apskritai visa þmonija planus. Be to, baltasis demiurgø valdovas nusprendë patarimo ieðkoti pas du ar net daugiau kartø uþ já vyresnius savo rasës senolius. Tarp senoliø buvo labai didelæ patirtá turinèiø ir kaþkada labai galingø asmenø. Gaila, kad su laiku dauguma pagyvenusiø demiurgø pradeda bodëtis fiziniu pasauliu ir jo problemomis.

Jie mieliau bûna nefiziniame lygmenyje, jame keliauja, tyrinëja ir nesikiða á kitø rasës nariø gyvenimà. Senolius su fiziniu pasauliu sieja tik jø kûnas, kuriam jie neleidþia numirti, taèiau kuris faktiðkai visuomet yra komos bûsenoje. Baltasis demiurgø valdovas buvo pakankamai galingas, kad uþmegztø ryðá su senoliais, bet jis abejojo, ar jie susidomës jo problemomis. Visgi Baltojo demiurgø rato valdovas nusprendë, kad pabandyti verta.

220

VII Dvarvo misija

Haratø ekspansinë eskadra tuo pat metu Ðá kartà taip ilgai Chrzà lepinusi sëkmë, atrodo, nuo jo galutinai nusisuko. Suþeistas þvalgas priëmë krëslo formà ir, laukdamas neiðvengiamo galo, kiûtojo haratø eskadros flagmano tamsiausioje kertelëje. Jo þaizda buvo gili ir, iðlaikæs harato formà, jis mirtø. Krëslas neturëjo vidaus organø, o nekintantys dvarvø organai buvo nepaþeisti, todël tapæs krëslu Chrzas turëjo ðansà iðgyventi. Jei tik jis bûtø turëjæs laiko regeneracijai, viskas vël galëtø pasisukti á geràjà pusæ. Taèiau laiko jis neturëjo – persekiotojø þingsniai skambëjo vis arèiau ir anksèiau ar vëliau jie turëjo aptikti dvarvø þvalgà. Aptikti já nebûtø buvæ sunku – dvarvo þaizda dar kraujavo ir net pavirtus krëslu tokio nemalonaus ir iðduodanèio þenklo nebuvo galima iðvengti. O viskas prasidëjo ir vyko taip sëkmingai.

Laukdamas persekiotojø, Chrzas su dþiaugsmu prisiminë savo misijà ir atliktus darbus.

Nepatyrusiam þvalgui þvalgybinë misija á Haratà neatrodë nei pavojinga, nei sudëtinga. Jis pasitikëjo savo jëgomis bei sëkme, kuri já lydëjo nuo pat ankstyvøjø metø. Chrzas sëkmingai pateko á Harato planetà ir, jau kelionëje surinkæs labai þvalgybai reikalingø duomenø, galutinai patikëjo, kad jo pasirinkimas padëti þmogui buvo teisingas ir ðis kelias ves prie galutinio dvarvø misijos ágyvendinimo. Be to, nors ir nebûdamas garbëtroðka, jaunasis þvalgas visgi tikëjosi ðiuo savo þygiu sulaukti tokios pat ðlovës ir pripaþinimo, kurio sulaukia labiausiai gerbiami dvarvø þvalgai. Labiau patyræs þvalgas taip beatodairiðkai ir skubotai nesielgtø. Tik visiðkas gel221

tonsnapis, kuo, tiesà sakant, ir buvo Chrzas, galëjo pulti á misijà visiðkai tam nepasiruoðæs. Kita vertus, kai kada toks skubotas, bet ryþtingas elgesys atneðdavo ir norimø rezultatø. Antai joks atsargus þvalgas nebûtø suradæs þmogaus taip greitai ir jokiu bûdu nebûtø sutikæs su juo atvirai pasikalbëti.

Dvarvas prisiminë savo misijos pradþià, kai jis, ágavæs vieno ið laivo keleiviø pavidalà ir iðëjæs ið Harato planetos kosmouosto bei patikimai pasislëpæs, susimàstë, kà daryti toliau.

Jis turëjo susipaþinti su haratø visuomene, socialine struktûra, suþinoti planetos valdanèiøjø planus. Tuo metu Chrzas turëjo dvi alternatyvas. Pirma buvo ganëtinai grubi – pabandyti uþpulti koká nors haratà ir já iðkvosti. Antra kiek subtilesnë – kokioje nors judrioje vietoje apsimesti akmeniu ir klausytis praeiviø pokalbiø. Dvarvø þvalgas niekuomet nesiþavëjo fizine prievarta, be to, pasirinkus pirmàjá variantà, buvo galima nesunkiai iðsiduoti. Chrzas nusprendë sulaukti tinkamo momento ir, nusigavus iki judresnës vietos, tapti grindinio ar sienos dalimi. Nuspræsti buvo kur kas lengviau nei padaryti.

Labiausiai tinkama sumanymo vykdymui vieta buvo kosmouosto vidus, kuriame visuomet knibþdëjo daugybë haratø. Taèiau bûtent tas nepaliaujamas raguotø padarø zujimas ir buvo didþiausia Chrzo plano ágyvendinimo kliûtis. Kosmouostas buvo pilnas bet kuriuo paros metu ir bandyti nueiti iki pastato, o tuo labiau á jo vidø buvo labai pavojinga. Galimybë atsirado tik po trijø laukimo parø. Netoli Chrzo slëpimosi vietos, kosmouosto pakraðtyje nusileido nedidelis laivelis su keliais haratø keleiviais. Jiems iðlipus ir nuëjus, aptarnaujantis personalas iðtraukë jø bagaþà ir sudëjo ant pakilimo tako. Kadangi baigësi darbo pamaina, krovikai nesiteikë nugabenti bagaþo á kosmouosto patalpas, o paliko ðià uþduotá kitai pamainai, ramiai numesdami keleiviø bagaþà ðalia laivo. Tai buvo galimybë Chrzui. Vël tapæs beformiu ir iðsirangæs ið savo slëptuvës, þvalgas sparèiai nuvinguriavo palikto bagaþo, susidedanèio ið keturiø dideliø dëþiø, link. Po pusvalandþio, kai keleiviø bagaþo atvyko pasiimti kita pamaina, já sudarë jau pen222

kios dëþës, ið kuriø viena buvo kiek sunkesnë uþ kitas. Nei dëþiø kiekis, nei jø svoris naujai atvykusiems krovikams átarimo nesukëlë. Linksmai kalbëdamiesi ir keiksnodami savo kolegas, jie sukrovë visas dëþes á ðeðiaratæ transporto priemonæ ir nugabeno pagrindinio kosmouosto pastato link – bûtent ten, kur Chrzui reikëjo. Atrodo, kad haratai nepasiþymëjo nei atidumu, nei juo labiau pedantiðkumu. Atveþæ dëþes iki pastato, krovikai tiesiog suvertë jas artimiausioje patalpoje ir nuëjo. Jiems nerûpëjo, ar bagaþas bus saugus, ar kas nors já pristatys ðeimininkams. Jie tiesiog ávykdë ásakymà, toliau jiems niekas nerûpëjo. Isai taip niekada nesielgtø: jie bûtø tvarkingai sudëliojæ visas dëþes, jas uþregistravæ ir jei negalëtø tiesiogiai perduoti savininkams, bûtø saugiai uþrakinæ. Eduro planetoje Chrzas nebûtø galëjæs taip lengvai apsimesti bagaþu. Dabar jis, atgavæs savo áprastà beformá pavidalà, netrukdomas iðsruveno pro nemaþà durø tarpà ieðkoti vietos, kurioje galëtø saugiai pasislëpti ir rinkti informacijà. Apþiûrëjæs patalpas, Chrzas nusprendë tapti sienos dalimi. Sienos buvo nelygios ir gruoblëtos, todël iðsiskleidæs dideliame plote dvarvas galëjo tapti visiðkai nepastebimas. Þvalgui vël sekësi, nes paprastai visada pilnose haratø patalpose tuo metu nebuvo në gyvos dvasios. Chrzas turëjo pakankamai laiko perprasti sienos pavirðiaus struktûrà ir tapti jos dalimi. Nuo ðio momento, dvarvo manymu, prasidëjo tikras informacijos apie Harato planetà rinkimas.

Kaip jau kartà pasitaikë Eduro planetoje, pro ðalá zujantys praeiviai atkakliai nieko svarbaus nenorëjo aptarinëti. Jie kalbëjo apie bet kà: kaþkokias jëgos varþybas, loðimus, meilës nuotykius, keikë savo virðininkus, bet taip në þodþio nepratarë, kam ruoðiami laivai ir kur jie skris. Dvarvui neatrodë, kad haratai bûtø labai atsargûs. Sprendþiant ið visko, jie tiesiog patys nieko neþinojo ir, matyt, në vienam ið pro ðalá ëjusiø padarø tai nerûpëjo. Jie gaudavo nurodymus ir juos vykdydavo, bet visiðkai nesukdavo galvos, kuriem galam tie nurodymai reikalingi. Viskas, kà dvarvui pavyko suþinoti, buvo tai, kad hara223

tai labai mëgo visas prievartines ir artimo kontakto kovines sporto ðakas ar pramogas. Jas daþnai rodydavo per kaþkoká árenginá, haratø vadinamà spektrovizija. Klausantis beprasmiðkø ir Chrzui informaciniu poþiûriu nenaudingø vietiniø gyventojø pokalbiø, praëjo septynios paros. Pagaliau þvalgas susiprotëjo, kad daugiau informacijos jam perduotø vadinamasis spektrovizijos árenginys, kuris, atrodo, buvo þmoniø televizijos ar isø informacinës sistemos dalies analogas.

Nutaikæs paros metà, kai aplinkui vël buvo tuðèia, dvarvas, atgavæs beformá pavidalà, nusruveno ieðkoti vietos, kur stovëjo tas spektrovizijos árenginys. Kelionë buvo ganëtinai pavojinga. Du kartus já pastebëjo pro ðalá zujantys haratai, bet, nors ir labai keista, nekreipë jokio dëmesio. Dvarvas kartà jau buvo nusiteikæs atsisveikinti su gyvybe, bet kai já pamatæs haratas tiesiog perðoko per já kaip per purvo balà ir nuþingsniavo toliau, liko ðokiruotas. Ði rasë buvo labai nerûpestinga ir tingi. Praeivis Chrzà palaikë grindø neðvarumais ir net nepagalvojo jø iðvalyti ar bent praneðti kitiems apie tai, kà pastebëjo. Jis paliko viskà aiðkintis tiems aptarnaujanèio personalo nariams, kuriø pareiga buvo valyti kosmouosto patalpas. Antras já pamatæs haratas pasielgë analogiðkai, ir dvarvø þvalgas pamaþu nurimo. Kelionë ilgai ieðkoto spektrovizijos árenginio link truko daugiau nei tris valandas. Pagaliau Chrzas já pamatë – tai buvo didþiulis keliø metrø ploèio ekranas, ámûrytas sienoje ir be perstojo rodantis ávairius vaizdus. Dar po pusvalandþio Chrzas tapo sienos dalimi prie pat ekrano ir nekliudomai galëjo rinkti visà informacijà, sklindanèià tiek ið ekrano, tiek ið aplinkui besibûriuojanèiø haratø. Iki ðiol dvarvas nematë në vieno kitos rasës atstovo ir, kuo labiausiai buvo nustebintas, neiðgirdo në vieno þodþio ið haratø apie kokias nors kitas protingas rases. Atrodë, kad haratai dar niekada nebuvo sutikæ kitø rasiø. Tai buvo paradoksas, kurá þvalgas turëjo rimtai apgalvoti. Tam jis turëjo pakankamai laiko ir galimybiø.

224

Praëjus mënesiui Chrzas pirmà kartà suabejojo savo galimybëmis ir pasirinkta taktika. Per spektrovizijà nepertraukiamai rodë ávairaus pobûdþio kumðtynes, kirstynes, dvikovas ir t. t. Haratai buvo labai linkæ peðtis. Keista, kad jie rimtai nekariavo tarpusavyje. Stebëdamas haratus, þvalgas susikûrë teorijà, kad jie, þavëdamiesi kovos renginiais ir daþnai kaudamiesi dvikovose, iðsikrauna ir patenkina savo prigimties nulemtà polinká á prievartà, taip iðsaugodami paèià rasæ. Kai kurios jø dvikovos atrodë iðties áspûdingai. Net Chrzas turëjo pripaþinti, kad koviniuose menuose haratai yra pasiekæ labai aukðtà lygá ir paprastas krovikas galëtø lengvai mesti iððûká geriausiems isø kariams. Dvikovos tarp haratø kildavo net kosmouosto patalpose. Kartà du krovikai susiginèijo dël vienos rodomos kovos pabaigos. Abu pasirodë esantys ganëtinai patyræ imtynininkai ir nedelsiant surëmë ragus tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Imtynëse haratai naudojosi visomis kûno dalimis. Jie stumdësi ragais, lauþë vienas kitam rankas, kaiðiojo kojas, net naudojosi dubeniu kaip svertu parversti prieðininkà. Prieðininkai pasirodë verti vienas kito: jø kova tæsësi ne maþiau kaip pusvalandá ir baigësi lygiosiomis, nors vienas ið prieðininkø ganëtinai sëkmingai trinktelëjo kitam ragais á pilvo sritá, o kitas ne maþiau sëkmingai lauþë prieðininkui rankà. Taèiau kovos tëkmës negalëjo nulemti në vienas ið jø. Galø gale á dvikovos vietà atskubëjo abiejø virðininkas ir peðtukus iðskyrë.

Per visà mënesá nei stereovizijoj, nei pokalbiuose neðmëkðtelëjo jokia uþuomina, kuri leistø Chrzui bent spëti, kam ruoðiami koviniai laivai ir kaip haratai susijæ su kitomis galaktikos rasëmis. Viltis ásiþiebë tik kosmouoste pasirodþius kariuomenës daliniams. Ðie vyrukai, ypaè rinktiniø bûriø nariai, atrodë labai áspûdingai. Jie buvo aukðtesni ir stambesni uþ krovikus bei kitus matytus haratus, bet ne tai padarë Chrzui didþiausià áspûdá. Dydis ir svoris visø haratø, bent jau vyriðkosios lyties, buvo labai panaðus. Kiek pastebëjo Chrzas, jø ûgis skyrësi ne daugiau kaip trisdeðimèia centimetrø, o svoris – ne 225

daugiau ðimto kilogramø. Atsiþvelgiant á haratø gabaritus, tai buvo labai nedaug. Labiausiai dvarvo þvilgsnis kliuvo uþ kariø, ypaè rinktiniø bûriø nariø, laikysenos ir pasitikëjimo savimi. Jie buvo kupini jëgø, ir toji galia, atrodë, sklido nuo jø á visas puses, buvo matoma ir beveik fiziðkai jauèiama. Krovikai stengësi nesimaiðyti kariams po kojomis ir në vienas ið jø, net dràsiausias kitø kolegø akyse, net negalvodavo apie galimà iððûká kariams. Kareiviø pasirodymas kosmouoste buvo þenklas, kad ávykiai artëja prie kulminacijos.

Dar po savaitës dvarvas galutinai ásitikino, kad buvo teisus. Tà dienà pagaliau pasikeitë ir spektrovizijos programa.

Pirmà kartà programos metu nebevyravo ávairiø kovø demonstravimas. Kelis kartus ekrane pasirodæ praneðëjai paskelbë tekstà, ið kurio Chrzas suprato, kad haratai, tobulindami savo kosminës erdvës ásisavinimo programà, aptiko prieðiðkà protingø bûtybiø, gyvenanèiø kitoje planetoje, rûðá. Aptikti padarai buvo labai atgrasûs, þiaurûs ir nelinkæ pripaþinti haratø pranaðumo. Jie atsisakë bendradarbiauti labai palankiomis sàlygomis, kurios jiems buvo pasiûlytos, ir paskelbë haratams karà. Nuo ðiol visa rasë turi bûti susitelkusi pagrindinei kovai su bendrais prieðais. Juos privalu arba sunaikinti, arba paversti vergais. Nei kur yra ta prieðiðka rasë, nei kaip atrodo atgrasûs jos atstovai, nebuvo praneðta. Taèiau nuo tos dienos treèdalá programos laiko sudarë kariuomenës galios demonstravimas bei ávairûs pokalbiai ir filmai apie haratø rasës pranaðumà prieð visas kitas kosmoso platybëse gyvenanèias rases. Chrzas laukë ávairiapusës ir nevienareikðmës planetos visuomenës reakcijos á ðià þinià. Vis dëlto ruoðiamas karas prieð pavojingà prieðininkà ir neþinia, kaip viskas gali pakrypti. Bent dalis rasës atstovø turëtø bûti linkæ apie tai susimàstyti. Jei tokiø ir buvo, dvarvas jø nematë, nes aplinkui vyravo euforija ir didþiulis dþiaugsmas dël bûsimojo karo. Þvalgas nustebo. Jis dar niekuomet nebuvo sutikæs taip vieningai kariauti norinèios rasës. Haratai já pradëjo kaip reikiant gàsdinti. Dvarvo nuomone, jie buvo tiesiog beproèiai, visi kaip 226

vienas. Jø jokiais bûdais negalima iðleisti ið Harato planetos.

Viena, kas liko neaiðku, tai kas bus ta nelaiminga rasë, ant kurios galvos nukrito ði nevisproèiø psichopatø gauja? Sulaukæs patogaus momento, þvalgas visà informacijà minties impulsu persiuntë savo gentainiams, taèiau ðá kartà be kokiø nors rekomendacijø. Chrzas pradëjo realiau vertinti savo galimybes ir nebesijautë galás patarinëti kur kas didesnæ patirtá turintiems savo rasës atstovams.

Kurá laikà Chrzas netikëjo, kad taip gali elgtis protingos bûtybës, ir iðsikëlë teorijà, kad visus haratus kontroliuoja kokia nors þiauri sinbiotø rûðis ar klastinga ið kitos planetos kilusi rasë. Visgi ilgainiui ðias mintis þvalgas atmetë. Kasdien spektrovizija rodë vis tokias paèias karà ðlovinanèias laidas.

Karo propaganda ir dþiaugsmu dël jo artimos pradþios spinduliavo visi: nuo politiniø lyderiø, kuriø, pasirodo, haratai turëjo ne taip jau maþai, iki kovos meno þvaigþdþiø, kurie haratø buvo iðskirtinai gerbiami. Þodis „ateivis“ haratø kalboje vos per kelias dienas tapo iðtiþëlio ir niekingo tipelio sinonimu, didþiausiu áþeidimu. Kelis kartus kosmouoste þvalgas matë haratø moteris ir vaikus, bet net ir ðios dþiugiai aptarinëjo, kiek ateiviø iðþudys tas ar kitas armijos dalinys. Niekam net mintis neðovë apie galimà pralaimëjimà. Kartà Chrzas stebëjo krovikus, kurie visaip tyèiojosi ið savo kolegos, pareiðkusio, kad vienas haratø karys nuþudys ne daugiau kaip du ðimtus ateiviø. Tai buvo didþiausias skepticizmas, nes kiti buvo linkæ galvoti, kad vienas haratas nugalabys maþiausiai po tris tûkstanèius. Apie tai, kad uþpultieji gali bent kiek rimèiau pasiprieðinti, niekas nekalbëjo ir, tikëtina, net negalvojo. Po keturiø dienø nepaliaujamo tokiø kalbø klausymo ir visø savo turimø duomenø apie haratus sugretinimo Chrzas ásitikino, kad nëra jokiø simbiotø ar klastingø ateiviø. Visi haratai, dvarvo nuomone, buvo tiesiog psichiðkai nesveiki. Su laiku þvalgo nerimas didëjo. Juolab kad jis puikiai matë, kokie haratai geri kovotojai ir kad niekaip neástengë suþinoti, kuri rasë bus puolama.

227

Negalima sakyti, kad Chrzas negaudavo informacijos ið ðalies, tiesiog visa informacija kartojosi. Spektrovizija nepraneðë në vienos naujos þinios, kaip nieko naujo nepasakë ir joks pro ðalá skubantis haratas. Tokioje nerimastingoje þvalgui atmosferoje praëjo dar daugiau nei mënuo. Chrzas buvo bejëgis. Viskas, kà jis suplanavo, neágyvendinta, o, be to, dvarvas net neásivaizdavo, ko galëtø griebtis, kad iðtaisytø padëtá. Þvalgas buvo sumàstæs net prisiimti kokio nors kareivio iðvaizdà ir bandyti iðsiklausinëti aplinkiniø, bet gana greit atsisakë tokiø planø kaip nepagrástai rizikingø. Antras planas, kurá sukûrë Chrzas belaukdamas, – kaip nors prasibrauti á vienà ið laivø, geriausiai á flagmanà, ir ten bandyti viskà iðsiaiðkinti.

Stebëdamas ir klausydamas aptarnaujanèio personalo bei gretindamas gautà informacijà su netoli kabanèiu kosmouosto planu, dvarvas netruko iðsiaiðkinti pagrindinio laivo buvimo vietà ir kelià jo link. Kosmouosto planas Chrzui buvo neátikëtinai maloni staigmena. Þvalgas pastebëjo já tik antrà buvimo prie spektrovizijos ekrano savaitæ. Ið pradþiø neatkreipæs dëmesio á priraðinëtà skiautæ, vienà gerokai laisvesná vakarà Chrzas ëmë rimèiau tyrinëti aplinkà ir nusprendë perskaityti visus netoliese kabanèius skelbimus. Jis labai apsidþiaugë ir kartu nustebo, kai suprato, kad tai, kà jis laikë beverèiu prikeverzotu skelbimëliu, yra iðsamus viso kosmouosto planas, skirtas personalo evakuacijai. Tà dienà dvarvas vël atgavo viltá ir tikëjimà savo sëkme, tik, gaila, neilgam.

Nustatæs pagrindinio laivo buvimo vietà, Chrzas nusprendë palaukti savo slëptuvëje dar savaitæ ir tada, jei negaus naujø þiniø, pabandys prasmukti á laivo vidø. Savaitës laukti neteko. Ðeðtà dienà spektrovizija vël pakeitë savo programà ir pateikë iðsamø prieðiðkø ateiviø apibûdinimà. Chrzas negalëjo tuo patikëti – haratai ruoðësi pulti þmones ir, be to, dar disponavo stebëtinai ávairiapuse medþiaga apie Þemës gyventojus. Net iðsamesne, nei turëjo isai. Dvarvas kurá laikà jautësi sutrikæs ir niekaip negalëjo suprasti, ið kur raguotieji gavo tokià iðsamià medþiagà ir kaip jie ruoðiasi áveikti þmones. Te228

gu haratai buvo geri, galbût iðskyrus Skruzdþiø planetos sidargus ir atlantus, geriausi kariai tarp þinomø rasiø, bet jie në ið tolo negalëjo prilygti þmogui. Þvalgas gerai atsiminë, kuo baigësi dvikova tarp pasipûtusio haratø piloto ir Ardo, kuris net nepanaudojo savo energetiniø sugebëjimø. Atsakymas á abu klausimus buvo gautas beþiûrint spektrovizijos programas. Haratai, pasirodo, þinojo, kad Þemës planetoje þmonës valdo ne daugiau kaip 10 procentø savo sugebëjimø ir juos galima lengvai nugalëti. Dar didesnei savo nuostabai, vienà vakarà Chrzas pamatë kalbantá pilotà, tà patá, kurá þmogus nugalëjo Eduro planetoje ir kuris buvo atiduotas demiurgams.

Pilotas ramiai porino apie neiðpasakytà þmoniø rasës klastà, apie atviros kovos vengimà ir siekimà pulti ið nugaros, taip pat apie tai, kad jis pateko á nelaisvæ bûdamas leisgyvis po nepavykusio ðuolio, bet vis tiek sugebëjo plikomis rankomis ir ragais nuþudyti septynis puikiai ginkluotus þmones. Pasirodo, pilotas buvo suriðtas tik já uþpuolus ðimtui þmoniø, taèiau kai jis atsigavo, suplëðë panèius ir, nuðlavæs pakelëje buvusius þmones bei pagrobæs laivà, sugebëjo pabëgti ir gráþti namo. Tame laive ir buvæ visi duomenys apie þmoniø rasæ.

Taip kone per dienà pilotas tapo nacionaliniu didvyriu, þymesniu ir labiau garbinamu nei koviniø menø þvaigþdës. Pilotas begëdiðkai melavo, ir Chrzas tai þinojo, taèiau, kas labiausiai glumino dvarvà, neatrodë, kad haratas sakytø netiesà. Jis ðnekëjo ir pasakojo taip, lyg ið tiesø bûtø iðgyvenæs visus pasakojamus ávykius. Buvo du tokio elgesio paaiðkinimai: arba haratai buvo labai sukti ir galëjo stulbinanèiai gerai meluoti bei dëstyti sugalvotas istorijas labai tikroviðkai, arba kaþkas áteigë vargðeliui pilotui, kad tai, kà jis pasakoja, ávyko ið tikrøjø.

Per visà savo stebëjimø laikà þvalgas në karto nepastebëjo haratø sugebëjimo átikinamai fantazuoti. Buvo mëginanèiø apgaudinëti aplinkinius, bet tie mëginimai buvo labai nevykæ.

Beliko vienas variantas: pilotas dësto istorijà, kuri jam ádiegta mentaliniu bûdu. Ðis atsakymas Chrzui ið karto sukëlë daugybæ klausimø, ið kuriø svarbiausias – kas tai daro? Bandy229

damas svarstyti logiðkai, dvarvas iðkëlë dvi lygiavertes hipotezes: viena vertus, tai galëjo bûti paraleliai su haratais planetoje gyvenanti rasë, kuri raguotuosius valdo mentaliðkai ir sugeba iðlaikyti visiðkà konspiracijà, antra vertus, tai galëjo bûti mentaliðkai stipri ateiviø rasë, nusprendusi pasinaudoti haratais savo tikslams. Pagrindinë rasë, kurià Chrzas átarë tokia veikla, buvo demiurgai. Taèiau tai buvo tik spëjimas, nors ir pagrástas kai kuriais faktais, pavyzdþiui, trumpalaikiu alorø atvykimu á Haratà ir èiabuvio iðlaisvinimu, nepaisant kitø màstanèiøjø sprendimo, taèiau beveik neárodomas. Þinoma, Chrzas galëjo teigti, kad alorai nieko nedaro be savo ðeimininkø þinios ir todël aiðku, kad demiurgai þino apie haratus ir su jais bendradarbiauja. Taèiau ðis teiginys taip pat niekada nebuvo árodytas, ir iðblyðkëliai galëjo bet kada apkaltinti alorus, kad tai jø paèiø iniciatyva atlikti veiksmai. Galëjo bûti ir kitas variantas. Alorai niekuomet nepasiþymëjo mentaliniais sugebëjimais ir, jei Harate egzistuoja mentaliðkai stipri besislapstanti rasë, ji galëjo lengvai uþvaldyti tuos kelis alorus. Þvalgo svarstymai nepadëjo iðaiðkinti tiesos, todël jis vël susikoncentravo á iðorinës informacijos rinkimà.

Kità savaitæ dvarvo gaunama informacija kiek pasipildë.

Per spektrovizijà parodë kelis siuþetus, atgamintus pagal piloto pasakojimà, kuriuose buvo bandoma pabrëþti þmoniø kovos taktikos bjaurumà. Visi dabar visuotiná didvyrá pilotà puolæ þmonës stengësi apeiti já ið nugaros ir dauþyti per kojas kaþkokiais spragilais. Tik atsidûræ haratui prieð akis, þmonës puldavo bëgti ar krisdavo ant þemës garsiai inkðdami. Haratai savo propagandoje bandë pabrëþti ne tik þemesná þmoniø statusà (tai jau savaime buvo aiðku, nes kiekvienam auganèiam haratui buvo kalama á galvà mintis apie jø rasës absoliutø pranaðumà ir iðskirtinumà), bet ir þmoniø nepilnavertiðkumà. Þemieèiai buvo vaizduojami protiðkai atsilikæ ir nedaug paþengæ nuo gyvuliø. Nuþudyti toká padarà buvo ne sunkiau, negu pritrëkðti koká smulkø vabzdá. Kuo, tiesà sakant, ðventai tikëjo kiekvienas haratø rasës atstovas, neatsiþvelgiant nei á ly230

tá, nei á amþiø. Taèiau, nepaisant padidëjusio informacijos srauto, Chrzas taip ir nesuþinojo, kada ruoðiama invazija á Þemæ. Nepavyko atsakyti ir á klausimà – kas mentaliðkai veikia haratus? Dar po poros savaièiø, negavæs naujos informacijos, Chrzas nusprendë apleisti savo stebëjimo postà ir persikelti á ruoðiamos eskadros flagmanà, stovintá beveik paèiame kosmouosto centre. Suplanuoti persikëlimà buvo kur kas lengviau nei tai padaryti. Flagmanas stovëjo ryðkiai apðviestame plote ir buvo saugomas. Be to, jame jau gyveno keli komandos nariai, o dienomis zujo darbininkai, ruoðiantys ðá laivà skrydþiui ir bûsimoms kovoms. Lengvà kelià iðsigauti ið pastato dvarvas jau þinojo. Kosmouosto evakuacijos plane, kurá þvalgas taip netikëtai aptiko, buvo nurodyti ne tik iðëjimai, bet ir ventiliacijos angos. Kai kurios jø iðeidavo uþ kosmouosto pastatø ribø. Ágauti savo beformá pavidalà, nuslinkti link pirmos pasitaikiusios ventiliacijos angos ir ja nusigauti uþ kosmouosto pastato ribø buvo lengva. Didþiausi sunkumai dvarvo laukë keliaujant ið kosmouosto pastato iki laivo beveik atvira ir daþnai aptarnaujanèio personalo knibþdanèia erdve. Nusprendæs neapsunkinti savæs beprasmiu planavimu, Chrzas, sulaukæs tinkamo momento, pasitraukë ið savo stebëjimo posto ir, nesunkiai patekæs á ventiliacijos angà, pajudëjo pastato iðorinës sienos link. Dvarvas nusprendë, kad visus sunkumus jis spræs vietoje tada, kai su jais realiai susidurs.

Be nuotykiø pasiekæs iðorinæ pastato sienà, dvarvas sustojo apsidairyti. Kad niekas neatkreiptø dëmesio, Chrzas susiliejo su iðorinës sienos dalimi ir, ágavæs sienos pavirðiaus formà, dar kartà tapo visiðkai nepastebimas. Þvalgui beliko stebëti aplinkà ir laukti galimybës nusigauti iki laivo. Tai pasirodë kur kas sudëtingiau, nei patekti á kosmouosto pastato vidø. Laivas buvo saugomas ir sargybiniai atidþiai tikrino visus einanèius laivo link. Net aptarnaujantis personalas, vykdantis savo tiesiogines pareigas, buvo ádëmiai stebimas.

Chrzas ið karto atmetë ankstesná planà ágauti vieno ið haratø iðvaizdà ir tiesiog nueiti iki laivo. Þvalgas neturëjo nei do231

kumentø, kuriuos tikrino apsauga, nei ágûdþiø, bûdingø aptarnaujanèiam personalui. Jam beliko laukti kitos progos.

Chrzo laukimas uþsitæsë kelias dienas. Tik atsidûræs ventiliacijos angoje uþ pastato sienø, þvalgas atkreipë dëmesá á árangà, nuolat veþamà á flagmanà. Áranga buvo supakuota á didesnes ir maþesnes dëþes, kuriø imitavimas bûtø leidæs dvarvui pasiekti savo tikslà. Taèiau tam, kad imituotø dëþæ, reikëjo iki jos nusigauti ir gerai jà iðtirti. Apie tai Chrzas galëjo tik pasvajoti. Bet kurioje màstanèiøjø planetoje, kurioje vyravo nors minimali tvarka, dvarvui nebûtø pavykæ pakliûti á laivà, taèiau èia buvo haratai su savo netvarka ir ágimta drausmës stoka. Galimybë, kad koks nors aptarnaujanèio personalo narys, veþdamas árangà á flagmanà, iðgirs signalà, skelbiantá apie pamainos pabaigà, ir ið karto sustos bei palikæs árangà nuskuos atgal á pastatà, o, be to, visa tai vyks prie pat pasislëpusio Chrzo, buvo labai maþa. Taèiau viskas bûtent taip ir atsitiko. Dvarvas negalëjo patikëti tuo, kà pamatë, bet, nors ir stebëdamasis, laiko negaiðo. Jis beveik akimirksniu atsidûrë prie sukrautø dëþiø ir iki kitos pamainos, puikiai imituodamas dëþës struktûrà, savimi padengë vienos ið jø pavirðiø.

Atvykæs kitos pamainos darbininkas nieko nepastebëjo, o ir pastebëti nieko negalëjo, nes viena dëþë buvo storesnë tik dviem centimetrais ir svërë tik keliais ðimtais kilogramø daugiau uþ kitas, o tokiu pastabumu, kad atkreiptø dëmesá á ðias smulkmenas, laivà aptarnaujantis haratas tikrai nepasiþymëjo. Nieko nepastebëjo nei sargybiniai, nei kiti aptarnaujanèio personalo nariai, kurie sukrovë visas atgabentas dëþes á laivà. Chrzas tik sunerimo dël iðkrautø ir atgal tuðèiø veþamø dëþiø, kurias dvarvas pastebëjo judëdamas laivo link. Tai reiðkë, kad haratai dëþes naudoja tik árangai iki laivo nuveþti, o paskui, iðkrovæ dëþiø turiná, jas veþa atgal. Þvalgas suprato, kad atsidûræs laive turës kuo greièiau apleisti dëþæ ir rasti naujà slëptuvæ.

Po valandþiukës Chrzas atsidûrë laivo viduje. Jo dëþë buvo penkiolikta eilëje, laukianèioje iðkrovimo. Per tà laikà, kol 232

aptarnaujantis personalas priartëjo prie Chrzo dëþës, þvalgas spëjo tapti beformiu ir per atidarytas duris kuo skubiausiai paliko kroviniø skyriø. Prasidëjo kitas Chrzo plano vykdymo etapas. Dvarvas privalëjo kuo greièiau laive susirasti tinkamà slëptuvæ.

Slinkdamas laivo koridoriaus kraðtu, Chrzas ieðkojo patalpos, ið kurios valdomas visas laivas. Dvarvui ir vël sekësi, nes nepaisant darbymeèio paèiame laive, iðskyrus krovikus, nebuvo në gyvos dvasios. Visi ekipaþo nariai buvo iðëjæ, o krovikai ir kitas aptarnaujantis personalas á kitas patalpas, nei jiems priklausë pagal pareigas, nelindo. Be to, laivo vidinës apsaugos sistemos buvo iðjungtos ir laivà saugojo tik sargyba iðorëje, kurios nariai net negalvojo apie kaþkokio ásibrovëlio buvimo laive tikimybæ. Vienintelis dalykas, trukdæs dvarvui, tai jo dabartinë beformë struktûra, kuri neleido sparèiai judëti ir apðniukðtinëti laivo. Chrzas nusprendë pasikeisti iðvaizdà. Jo manymu, verèiau buvo paaukoti penkiolika minuèiø transformacijai, bet po to judëti reikiamu greièiu. Po neilgø apmàstymø þvalgas nusprendë tapti vienu ið gimtosios planetos grobuoniø, pasiþyminèiu eikliomis kojomis ir aukðtais ðuoliais. Po keliolikos minuèiø vietoj beformës masës stovëjo stambus padaras ilgomis kojomis ir banguojanèiais raumenimis, kuris ir tæsë kelionæ laivu.

Laivas pasirodë esàs milþiniðkas. Jame buvo dvideðimt keturi deniai, sujungti sudëtinga liftø ir laiptø sistema. Visi deniai turëjo atskirà gyvybës palaikymo sistemà ir galëjo automatiðkai uþsihermetizuoti. Á ginkluotæ ir laivo aprûpinimà þvalgas labai daug dëmesio kreipti negalëjo dël laiko stokos, be to, dvarvas ieðkojo tik vadavietës patalpos, kurioje galëtø pasislëpti. Po daugiau nei valandà trukusios kelionës Chrzas tokià patalpà rado vienuoliktame, ypaè gerai sutvirtintame denyje, kuris turëjo ne tik atskirà gyvybës palaikymo sistemà, bet ir variklius, energijos modulá bei ðuolio árangà ir galëjo funkcionuoti kaip atskiras laivas. Jei pagrindinis laivas þûtø, jo vadovybë galëjo pasprukti, visà vienuoliktà dená tiesiog pa233

versdama laivu. Tai buvo iðties iðmintinga. Patekæs á didþiulæ patalpà, pilnà árangos ir aparatûros, primenanèios naudojamà Eduro planetoje, þvalgas pradëjo ieðkoti vietos pasislëpti.

Ið pradþiø Chrzas buvo linkæs vël susilieti su siena, bet jam sutrukdë tai, kad sienoje buvo prikiðta begalës laidø, davikliø ir kitø prietaisø, trukdanèiø tapti jos dalimi. Chrzas visus juos galëjo imituoti iðoriðkai, bet veikti taip kaip jie jam niekaip nebûtø pavykæ, o tai neiðvengiamai atkreiptø dëmesá. Lubos jaunajam dvarvui netiko dël tø paèiø prieþasèiø. Apþvelgæs baldus, dvarvas suprato, kad ir jie netiks. Haratai pastebës, jei staiga viena këde ar stalu atsiras daugiau, o sunaikinti baldø, kaip jie su þmogumi padarë Eduro planetoje, Chrzas neturëjo galimybës. Beliko grindys. Dvarvas labai nemëgo susilieti su grindimis. Nors jis ir sukurdavo pavirðiø, identiðkà grindø dangai, ir nejausdavo vaikðèiojanèiø subjektø, vis tiek jam buvo nemalonu þinoti, kad koks nors paklaikæs haratas ant tos dangos ðokinës. Taèiau alternatyvos nebuvo, ir Chrzas pradëjo ruoðtis susiliejimui. Po pusvalandþio raumeningas, stambus ir aiðkiai plëðrus padaras, stovëjæs viduryje kambario, iðnyko be pëdsakø. Tik labai atidus stebëtojas galëjo atkreipti dëmesá, kad dalis grindø yra centimetru aukðtesnës, tuo labiau kad Chrzas ganëtinai iðmintingai suformavo nuolydá kraðtuose, kuriam esant grindø lygio skirtumas yra nedidelis. Taigi jaunasis dvarvø þvalgas buvo pasiruoðæs. Jis pagrástai galvojo, kad tik komandos nariai, o ypaè vadovaujantis personalas, gali jam suteikti visà bûtinà informacijà apie ruoðiamà skrydá.

Pirmieji komandos nariai pasirodë tik po geros savaitës, taèiau jie tik probëgom uþeidavo á patalpà kaþko paimti ar kaþkà padëti. Retkarèiais kalbëdavo tarpusavyje, bet tai nesuteikë jokios bent kiek vertingos informacijos tûnanèiam dvarvø þvalgui. Chrzas buvo kantrus. Jis tûkstanèius kartø pergalvojo savo galimus veiksmus ir nusprendë, kad ðis jo pasirinkimas yra teisingiausias ir jam tereikia laukti. Uþ kantrybæ dvarvas buvo apdovanotas su kaupu. Dar po poros sa234

vaitëliø prasidëjo laivo sistemø tikrinimas. Laive jau gyveno ir dirbo treèdalis jo komandos nariø bei dalis vadovaujanèio personalo. Buvo ájungtos visos laivo sistemos, suðvito informaciniø sistemø moduliø ekranai. Tada Chrzas ir sugalvojo pasirausti ðioje laivo informacinëje sistemoje. Patalpa iðtisomis paromis bûdavo tuðèia, nes laive dar nebuvo nei jø vado, nei kitø aukðtesniøjø karininkø, kurie turëjo teisæ dirbti ðioje patalpoje. Chrzui tereikëjo tapti haratu ir nueiti iki pagrindinio informacinës sitemos modulio. Tolesni veiksmai buvo tik technikos þinojimo ir dvarvo þiniø reikalas. Nei vieno, nei kito þvalgas nestokojo. Pasinaudojæs eiliniu patalpos tuðtumo periodu, Chrzas pakeitë formà ir tapo pilotu, kurio duomenis sugebëjo gauti keliaujant ið Eduro planetos. Nukeliavus iki informacinës sistemos modulio, reikëjo perprasti pagrindinius programø principus, kà dvarvas padarë per ne pilnà valandà.

Chrzo nuostabai, haratai nesinaudojo jokiais apsaugos kodais, visa informacija buvo padëta kaip ant lëkðtutës. Informacijos buvo labai daug. Chrzas suþinojo viskà apie haratø laivynà, apie planetà, kurià ruoðiamasi pulti, net tikslias bûsimo erdvinio ðuolio koordinates, taèiau taip ir nesuþinojo tikslaus puolimo laiko. Ið haratø vykdomo pasiruoðimo dvarvas galëjo spëti, kad tas laikas numatytas artimiausià mënesá, taèiau tai buvo tik spëliojimai. Tikslios informacijos nebuvo. Praleidæs prie informacinës sistemos modulio kelias valandas, Chrzas susiruoðë trauktis á savo slëptuvæ, kai staiga jam ðovë iðganinga mintis. Dvarvas per keliasdeðimt minuèiø truputá perprogramavo laivo informacinæ sistemà, pakeisdamas erdvinio ðuolio koordinates. Tada, paslëpæs visus savo buvimo sistemoje pëdsakus, ramiai gráþo á slëptuvæ.

Po keliø dienø þvalgà pradëjo kamuoti abejonës dël tolesnio buvimo patalpoje tikslingumo. Sulig kiekviena diena tos abejonës stiprëjo. Gerai apmàstæs ir ávertinæs visas aplinkybes, kas uþtruko dar porà savaièiø, Chrzas nusprendë, kad kiûtant laive nieko naujo suþinoti nepavyks, o keliauti jam reikia ten, kur ðioje planetoje priimami sprendimai. Beliko vie235

na problemëlë – nuspræsti, kaip pasiðalinti ið laivo. Kiek Chrzas suprato, visi krovimo darbai jau buvo baigti ir pasinaudoti savo mëgstama strategija, t.y. apsimesti kroviniu, jis negalës. Dvarvas svarstë galimybæ priimti savo natûralià beformæ iðvaizdà ir iðtekëti ið laivo panaðiai, kaip jam tai pavyko kosmouoste. Taèiau ðità galimybæ jis taip pat atmetë, nes, kitap nei kosmouosto pastatas, laivas neturëjo ventiliacijos angø, iðeinanèiø á iðoræ, o atliekas ðalinanèios angos bei angos, kurios buvo numatytos laive komandos evakuacijos atveju, buvo uþdarytos. Iðtekëti koridoriais taip pat nepavyktø, nes jais vaikðèiojo daugiau nei pusë komandos ir kas nors tikrai bûtø atkreipæs dëmesá á toká ðiam laivui nebûdingà reiðkiná kaip beformæ masæ, èiurlenanèià koridoriumi. Viltis ir tikëtis, kad jam vël pasiseks, kaip pasisekë kosmouoste, Chrzas nebenorëjo.

Vienintelë iðeitis dvarvui buvo vël tapti haratu ir tiesiog iðeiti ið ðio laivo tikintis, kad niekas ið komandos nariø nekreips dëmesio á kità savo rasës atstovà. Taigi jis sëkmingai ágavo tà paèià piloto iðvaizdà (kitø haratø duomenø þvalgas neturëjo progos gauti) ir iðëjo ið vadavietës. Nenuëjæs në dvideðimties þingsniø, dvarvas sutiko vienà ið jaunesniøjø karininkø, kuris nustebæs ásispoksojo á praeinantá þvalgà. Chrzas stengësi elgtis ramiai ir uþtikrintai. Neskubëdamas jis praëjo pro karininkà ir pasuko iðëjimo link tikëdamasis, kad jo natûralus pasitikëjimas savimi leis haratui suprasti, jog pilotu apsimetæs dvarvas turi visiðkà teisæ vaikðèioti po laivà. Ðios viltys þlugo nenuëjus në dviejø þingsniø. Þvalgas iðgirdo traukiamo ginklo garsà, kurá palydëjo garsus harato ðûksnis: – Stok, atsisuk á mane... kà èia veiki? Rankas laikyt taip, kad matyèiau.

Chrzas turëjo du pasirinkimus: bandyti átikinti per daug pareigingà kariûnà, kad viskas yra gerai, arba bandyti bëgti.

Dvarvas suvokë, kad bandyti kalbëti su karininku, laikanèiu á tave nukreiptà ginklà, gali bûti sunku vien todël, kad þvalgas absoliuèiai nieko neþinojo apie tvarkà laive, slaptaþodþius ar pan. Bëgti atrodë realiau. Chrzas stovëjo koridoriuje netoli posûkio ir, nepaisant savo formos, buvo greitesnis uþ hara236

tus ir galëjo dràsiai tikëtis sëkmingos pabaigos. Taèiau dvarvas neávertino laivo komandos nariø reakcijos ir savitvardos.

Tik ðoktelëjæs á prieká, jis pajuto smûgá á nugarà. Kiekvienas raguotasis po tokio ðûvio bûtø miræs, taèiau jis buvo ne haratas, be to, svarbiausi jo organai nebuvo paþeisti. Nepaisant to, jei bûtø ir toliau likæs piloto pavidalu, nusilptø ir taptø lengvu èiabuviø grobiu. Chrzas puolë bëgti, negalvodamas apie niekà kità, tik apie galimybæ pasislëpti. Haratø karininkas, nustebæs dël tokio tautieèio gyvybingumo bei vikrumo, paskelbë aliarmà ir suorganizavo aktyvø persekiojimà. Dvarvas, skuosdamas nuo já gaudanèiø raguotøjø, aptiko, haratø poþiûriu, nedidelá kambariukà tolimiausiame laivo gale, skirtà laivo mechanikams, ir nusprendë jame pasislëpti. Þvalgas, tiesà sakant, negalëjo toliau judëti piloto pavidalu, jam reikëjo ágauti kità formà ir pasigydyti, todël jis bûtø pasirinkæs bet kurià patalpà, jam tuo metu pasipainiojusià.

Dabar, ásispraudæs á tamsiausià kampà, Chrzas imitavo vienà ið kambarëlyje stovinèiø këdþiø, su nerimu laukdamas persekiotojø. Dvarvas taip greitai negalëjo sustabdyti kraujavimo. Jam reikëjo bent pusvalandþio, kad visiðkai neiðsiskirtø ið kitø këdþiø. Be to, buvo natûralu galvoti, kad kiekvienas haratas pastebës, jog patalpoje viena këde per daug ir ið karto atkreips dëmesá á baldà, iðtepliotà neaiðkiu skysèiu. Jaunasis þvalgas su baime klausësi artëjanèiø persekiotojø keliamo triukðmo ir ruoðësi, atrodë, neiðvengiamai mirèiai. Raguotøjø þingsniai skambëjo vis arèiau, kai pagaliau kambario durys su trenksmu atsivërë ir á vidø ásiverþë stropusis haratø karininkas su dviem palydovais. Ásiverþæ persekiotojai sustingo kambario viduryje ir atidþiai apsidairë. Chrzas su baime laukë ðûksnio, rodanèio, kad jis pastebëtas. „Galbût, – màstë dvarvas,– jie net neðûktels, o tiesiog ðaus?“ Kokia buvo þvalgo nuostaba ir palengvëjimas, kai haratai, nieko átartino nepastebëjæ, apsisuko ir nukurnëjo ieðkoti tolyn. Tik tada jam toptelëjo, kad èiabuviai neþino, kas jis ið tiesø ir kokios jo galimybës. Persekiotojai ieðkojo suþeisto ásibrovëlio gentainio, o ne purvinos këdës ar formà keièianèio padaro. Lengviau atsi237

dusæs, Chrzas vël patikëjo savo sëkme ir galima laiminga misijos pabaiga. Dvarvas uþsigydë þaizdà ir neskubëdamas apsidairë, ieðkodamas geresnës slëptuvës. Þvalgas nusprendë kurá laikà geriau pabûti ðiame kambarëlyje ir palaukti geresnës progos pasiðalinti ið laivo. Siekdamas sukelti kuo maþiau átarimø, Chrzas ir vël tapo sienos dalimi, kas jam buvo áprasta ir sekësi vis tobuliau. Kambario ðeimininkas pasirodë tik po keliø valandø, bet nieko átartino nepastebëjo.

Dar po keliø dienø Chrzas suprato, kad jam nepavyks pasitraukti ið laivo, kadangi laivas kartu su visa eskadra pakilo nuo planetos pavirðiaus. Priëmæs tai kaip likimo dovanà, þvalgas pasiruoðë maksimaliai iðnaudoti tà laikà, kurá jam teks praleisti laive, visai naudingai informacijai gauti. Jis dþiaugësi likæs gyvas ir visiðkai nenuliûdo uþsitæsus jo vieðnagei haratø eskadros flagmane.

Haratø eskadros flagmanas.

2016 metø liepos 22 diena – Niekaip nesuprantu, kas èia darosi? Þvalgai gráþo nuo planetos pavirðiaus? – kreipësi haratø admirolas á savo padëjëjà.

– Taip, jûsø kilnybe. Planeta negyvenama ir negali bûti gyvenama, nes netinka deguonimi kvëpuojantiems padarams.

– Gal jie ásikûræ po planetos pavirðiumi? – spëliojo admirolas. – Dar kartà pakartok, kiek planetø, vadovybës teigimu, turi bûti sistemoje?

– Devynios, jûsø kilnybe.

– Èia matau tik keturias. Þmonës turi gyventi treèioje. Gal èia kas atsitiko ir mûsø vadovybës duomenys netikslûs?

– Nemanau, jûsø kilnybe. Aplinkos analizë nerodo jokios kosminës katastrofos per paskutinius milijardà metø. Gal tiesiog èia ne ta sistema?

– Kaip ne ta, nekalbëk niekø. Mes kelis kartus tikrinome – èia bûtent tos koordinatës, kurias mums nurodë mû238

sø vadovybë, – Admirolas, þiûrëdamas á prieðais eskadrà plytinèià planetà, kiek susimàstë. Planeta buvo ne tokia, kokia turëjo bûti pagal informacinëje sistemoje esanèius duomenis.

Ji nebuvo nei þydra, nei pilna gyvybës. Visà planetos atmosferà sudarë oranþiniai debesys, susidedantys ið ávairiausiø dujø kokteilio. Joje nebuvo në laðo vandens, nebuvo ir palydovo, kuris turëjo bûti pagal gautà informacijà. „Galbût mes ið tiesø ne ten nuklydome, – pagalvojo Admirolas. – Bet juk koordinatës tiksliai tos, kurias nurodë vadovybë“. Prieð Admirolà iðkilo sudëtingo pasirinkimo bûtinybë. Jis galëjo apsisukti ir gráþti atgal arba tæsti planetos tyrimà, tikëdamasis, kad planeta yra bûtent ta, kuri buvo reikalinga. Uþmegzti ryðá su Haratu eskadros vadui buvo draudþiama iki tol, kol jis nesutiks màstanèiøjø apsaugos laivø, jiems neperduos savo reikalavimø ir argumentø, grindþianèiø karo su þmonëmis bûtinumà. Tik po to, kai màstantiesiems viskà oficialiai pristatys, bus galima nebijoti Harato koordinaèiø iðaiðkëjimo, kurá neiðvengiamai sukels ryðio uþmezgimas. Admirolui ðis ásakymas atrodë nelogiðkas, bet jis buvo karys ir vykdë visus vadovybës ásakymus, daug nesvarstydamas apie jø turiná. Gráþti atgal, vadinasi, atsisakyti vadovavimo ðiai misijai. Jis galëjo gráþti tik suþinojæs kas atsitiko ir bûdamas visiðkai ásitikinæs, kad èia ne ta planeta.

– Á planetà siøskite dar vienà grupæ. Ðá kartà tegu iðaiðkina þmoniø gyvenimo jos gelmëse galimybæ. Jei reikës, tegu patys savo akimis ásitikina, kad joje þmonës tikrai negyvena, – apsisprendë Admirolas.

– Klausau, jûsø ðviesybe, bus padaryta, – atsiliepë padëjëjas ir pridûrë. – Vienas ið jaunesniøjø karininkø praðë jums perduoti apie ávyká prieð kelias dienas iki iðvykstant ið Harato. Jo raportas pateiktas saugumo tarnybai, bet, að manau, ir jums bus ádomu asmeniðkai apie tai iðgirsti.

– Kas nutiko?

– Kelios dienos prieð iðskridimà jis laive aptiko paðaliná.

Karininkas elgësi pagal instrukcijà ir paðaliniam nepaklusus já perðovë. Taip perðautas haratas turëjo numirti, bet to kaþ239

kodël nenutiko. Jis puolë stebëtinai greitai bëgti ir pasislëpë nuo persekiojanèiø mûsø sargybiniø taip, kad iki ðiol jo nerandame.

– Kodël manote, kad jis vis dar laive? – paklausë Admirolas.

– Ið laivo jis neiðëjo, bent jau jo neuþfiksavo nei vaizdo áraðymo árenginiai, nei sargybiniai, nors laive jo taip pat neradome. Taèiau tai nëra labiausiai stebinantis dalykas ðioje istorijoje. Paðaliniu pasirodë esàs mûsø gerbiamas pilotas, taip didvyriðkai kovojæs su þmonëmis. Já vaizdo árenginiai uþfiksavo ir anksèiau, sëdintá prie informacinës sistemos modulio vadavietës patalpoje.

– Ar jis iðdavikas? Ar saugumas já rado ir apklausë?

– Taip. Ir visus jo aplinkos asmenis. Jis tuo metu dalyvavo spektrovizijos laidos filmavime ir kategoriðkai neigia buvæs laive. Yra ir liudininkø parodymai, ir pati spektrovizijos laida. Atrodo, kad laive buvo apsimetëlis, taèiau ið kur jis, neþinome.

– Vadovybei praneðta? – paklausë Admirolas.

– Taip, bet kol kas atsakymo negavome, – raportavo padëjëjas.

– Na tai ir gerai. Jie nuspræs, kas jis ir kà reikia daryti.

Tai ne mûsø reikalas. Gali bûti ramus. Dëkui uþ raportà ir vykdyk mano ankstesnius ásakymus. Bûsime èia tol, kol neiðsiaiðkinsime, ar ði planeta tikrai ne ta, kuri mums reikalinga, – po ðiø þodþiø Admirolas paleido padëjëjà ir vël pradëjo stebëti planetà. Jis negalvojo apie paslaptingà ásibrovëlá. Tai ne jo problema, o kaip tikras karys eskadros vadas nemëgo uþsiiminëti ne savo reikalais ir spræsti ne savo uþdavinius. Vadovybë viskà iðsiaiðkins ir jam praneð. Visuomet taip buvo, be to, nereikalinga iniciatyva haratø gretose nebuvo skatinama. Padëjëjas savo ruoþtu, eidamas vykdyti ásakymo, taip pat negalvojo apie ásibrovëlá. Jis savo pareigà atliko, praneðë visiems. Kas bus toliau – jau ne jo bëdos. Jei Admirolas mano, kad spræsti turi vadovybë, vadinasi, taip ir turi bûti. Paðaliniø klausimø ðioje situacijoje padëjëjui nekilo, kaip, tiesà sakant, jie niekada nekildavo jokiose situacijose.

240

VIII Patarimas

Baltojo demiurgø rato planeta prieð dvi dienas iki þmogaus iðvykimo á Þemæ Baltojo rato demiurgø valdovas lëtai ëjo tëvo mauzoliejaus link. Þinoma, tai nebuvo mauzoliejus tikràja to þodþio prasme, nes valdovo tëvas vis dar buvo gyvas. Tai buvo patalpa, kurioje nuolat maitinamas energija gulëjo buvusio baltojo demiurgø valdovo kûnas. Jis komos bûsenoje gulës tol, kol galutinai nebegalës bûti naudojamas arba kol jo ðeimininkas, visada bûdamas nefiziniame lygmenyje, nuspræs keltis á simbiotinæ visatà ir pats nutrauks fizinio kûno gyvybës saità. Mauzoliejus buvo árengtas keliø ðimtø aukðtø pastate. Tiesà sakant, jame buvo tûkstanèiai tokiø mauzoliejø. Savo ruoþtu pastatas tebuvo vienas ið ðimtø pastatø, iðsimëèiusiø po visà Baltojo rato demiurgø planetà. Eidamas pro, atrodo, pabaigos neturintá mauzoliejaus koridoriø, baltasis valdovas vël skaudþiai iðgyveno susidariusià padëtá, susijusià su nuolatiniu gyvenanèiø gentainiø skaièiaus maþëjimu. Dabartiniu metu gyvenanèiø fiziniu pavidalu ir vien nefiziniame lygmenyje egzistuojanèiø demiurgø skaièius susilygino, o per artimiausià ðimtmetá gyvenanèiø fiziniu pavidalu gentainiø bus dar maþiau. Dabar Baltasis ratas dar galingas ir disponuoja pakankamais iðtekliais, kad bûtø uþtikrintas netrukdomas iðëjusiø gentainiø egzistavimas ir jø fiziniø kûnø, esanèiø komos bûsenoje, energetinis maitinimas. Taèiau, anot ekspertø, jei padëtis nepasikeis, po ðimto tûkstanèiø metø Baltasis ratas visiðkai nusilps.

Tada, ekspertø prognozëmis, baltøjø demiurgø, gyvenanèiø fiziniu pavidalu ir egzistuojanèiø mauzoliejuose bei nefizinia241

me lygmenyje, skaièiaus santykis bus vienas prie penkiø, ir ratas negalës uþtikrinti reikiamo energijos tiekimo. Mauzoliejai iðnyks, o ratas pradës sparèiai ristis gyvenimo saulëlydþio link. Taèiau tai labai tolimi laikai ir net blogiausios prognozës dar pranaðavo nenutrûkstamà Baltojo demiurgø rato trijø ðimtø tûkstanèiø metø ateitá. Iki to laiko neiðgyvens ir net nefiziniame lygmenyje neegzistuos në vienas dabar gyvenantis gentainis, todël Baltojo rato valdovas nelabai sielojosi dël tokios tolimos perspektyvos. Jis tikëjosi, kad ratas, o ir pati demiurgø rasë atgims, kaip jau ne kartà atsitikæ. Ne vienà ir ne du kartus demiurgai buvo atsidûræ ties iðnykimo riba, bet kiekvienà kartà kaþkokiu stebëtinu bûdu atsitiesdavo ir tapdavo dar galingesni nei anksèiau. Bûdamas fatalistas, kuo pasiþymëjo visi jo rasës nariai, Baltojo demiurgø rato valdovas tvirtai tikëjo, kad ateis laikas ir koks nors ávykis supurtys jo rasæ, nuvarys tingumà, kuris sparèiai plito tarp rato nariø, bei álies naujos energijos. Tada baltieji demiurgai ir kartu visi kiti demiurgø ratai vël suklestës, galës uþimti naujas gyvenimui tinkamas planetas. Dabartiniu metu Baltojo rato valdovà labiau jaudino þmoniø problema. Bûtent dël þmoniø jis ryþosi ateiti pasitarti su savo seniai nefiziniame lygmenyje esanèiu tëvu, kuris kadaise buvo vienas ið garsiausiø Baltojo rato demiurgø valdovø. Dabartinis valdovas þinojo, kad tëvo ðlovës jam niekuomet nepavyks pasiekti, todël jautë savo nepilnavertiðkumà, suprasdamas, kad visos jaunystës svajonës tapti galingesniu valdovu nei jo tëvas liks tik svajonëmis. Pokalbis ðias baimes galëjo paaðtrinti, bet, nepaisant visko, Baltojo rato demiurgø valdovas ryþosi pasitarti. Þmoniø keliama grësmë, jo akimis þiûrint, buvo labai didelë ir, norëdamas jos iðvengti, baltasis valdovas galëjo iðtverti ir ne tokius nepatogumus. Tiesà sakant, ðis demiurgas dël savo rato klestëjimo net nedvejodamas bûtø atidavæs ir gyvybæ.

Baltasis valdovas priartëjo prie tëvo mauzoliejaus. Tëvas atrodë kaip visada: didingø veido bruoþø, galingo, demiurgø matmenimis, stoto. Baltasis valdovas atsiminë tà begalinæ va242

lios stiprybæ ir didþiulæ dvasinæ jëgà, kurià demonstravo jo tëvas, kai dar gyveno fiziniu pavidalu. Joks þmogus nebûtø galëjæs prieð já atsilaikyti. Net nuobodulys ir gyvenimo tuðtumo jausmas, kuris apninka kiekvienà demiurgà, suëjus atitinkamam amþiui, ir kurio genami gentainiai persikelia tik á nefiziná lygmená, ilgai negalëjo palauþti ðio tvirto individo. Tik sulaukæs 4500 metø amþiaus, buvæs Baltojo rato demiurgø valdovas pagaliau nusprendë atsisakyti fizinio gyvenimo ir persikelti vien á nefiziná lygmená bei atiduoti rato valdovo titulà savo vieninteliam sûnui, dabartiniam baltajam valdovui. Dabar jo sûnus stovëjo prieð mauzoliejø, þvelgë á tëvo kûnà ir netikëtai pajuto neapsakomà ilgesá ir tà meilæ, kurià jis jautë savo tëvui bûdamas dar visai maþas demiurgiukas. Jis prisiminë pasididþiavimà tëvu, matant, kaip jis gerbiamas tarp kitø ratø valdovø. Dabar jam kaip niekada reikëjo tëvo patarimo ir netgi paguodos. Baltasis valdovas tvirtai tikëjo, kad jis pasielgë teisingai èia ateidamas, ir kupinas ryþto pasiruoðë nerti á nefiziná lygmená ieðkoti savo tëvo. Beliko vienas klausimas: ar já pavyks rasti ir ar jam dar bus ádomios gyvenanèiøjø fiziniu pavidalu problemos.

Baltasis valdovas nesitikëjo aptikti tëvà tik patekæs á nefiziná lygmená. Taèiau tëvas jo jau laukë ir aiðkiai tikëjosi pokalbio.

– Sveikas, sûnau. Jau kuris laikas tavæs laukiu, tikëjausi, kad norësi mane pamatyti ir pasidalyti savo mintimis, – pradëjo baltojo valdovo tëvas.

– O kodël taip manai? Galbût jauti, apie kà norëjau su tavimi pasitarti, – suirzo Baltojo rato valdovas. Tëvas vël pasirodë pranaðesnis ir, net egzistuodamas tik nefiziniame lygmenyje, buvo nuovokesnis uþ já patá.

– Be abejo. Matai, að, kitaip nei didþioji dauguma nefiziniame lygmenyje egzistuojanèiø demiurgø, domiuosi, kas vyksta jûsø pasaulyje. Senokai stebiu ðià krizæ ir bandþiau analizuoti jos prieþastis bei galimas pasekmes. Tai man pasidarë netgi ádomu. Manau, atëjai pasidalyti savo nuogàstavimais dël þmogaus ir vienas po kito þlunganèiø su juo susijusiø planø.

243

– Tu kaip visada teisus, tëve. Stebëjai mus ir þinai visas mus apnikusias problemas. Gal gali paaiðkinti jø prieþastá ir patarti, kà daryti toliau, – nusiraminæs paklausë baltasis valdovas.

– Tai nebus lengva. Visø pirma, man nëra lengva patarinëti, o antra, nemanau, kad tu sutiksi su mano patarimu. Bet kokiu atveju dabar tu esi Baltojo rato demiurgø valdovas. Að jokiomis aplinkybëmis nesiruoðiu gráþti á jûsø pasaulá, tai ir sprendimà priiminësi tik tu. Að tegaliu tau patarti.

– Man tavo nuomonë labai svarbi, tëve. Að bûtinai á jà atsiþvelgsiu.

– Þiûrësim. Taigi tu teisus, jei galvoji, kad nuolatinës nesëkmës, susijusios su þmogumi, negali bûti atsitiktinumas. Bet tam, kad tai suprastum, að pabandysiu kiek papasakoti apie gyvenimà nefiziniame lygmenyje, – pradëjo kalbà baltojo demiurgo tëvas.

– Að þinau. Að begalæ kartø buvau nefiziniame lygmenyje ir ten puikiai jauèiuosi, – pertraukë baltasis valdovas.

– Nepertraukinëk, sûnau. Klausykis atidþiai. Tu nepaþásti në menkos nefizinio lygmens dalies, nors, tiesà sakant, niekas jo nepaþásta. Pasitraukæs ið jûsø pasaulio, visus ðiuos metus klajojau po nefiziná lygmená ir bandþiau já iðtirti. Maèiau daugybæ stebuklø. Sutikau vienà ið Kûrëjø, tarp kuriø taip pat paplitæs egzistavimas vien nefizinëje plotmëje. Jei dabar fiziná gyvenimà gyvena tik beveik deðimt Kûrëjø, tai nefiziniame lygmenyje jø yra arti ðimto. Taigi susidraugavau su juo ir ilgai klajojau kartu po ðià ir gretimà galaktikas. Jis man parodë Didþiuosius prieðus ir jø kûrinius. Galiu tave nustebinti – gretimoje galaktikoje taip pat sukurtas þmoniø analogas, kuris sëkmingai naudojamas kaip apsaugos priemonë nuo naujø agresyviø ar neþinomø rasiø. Kûrëjus ir Didþiuosius prieðus taip pat sukûrë kaþkokia rasë, taèiau ji taip ir liko man neþinoma. Þinau tik tiek, kad ji buvo neapsakomai galinga ir, tikëtina, sugebëjo prasibrauti á sinbiotinæ visatà bei gali egzistuoti bet kurioje ið ðiø viena kità papildanèiø visa244

tø. Taèiau tai tik spëlionë. Manæs netenkino gretimos galaktikos apþiûra, nes joje gyvenanèios rasës kurtos pagal tuos paèius principus kaip ir gyvenanèios mûsiðkëje. Kartu su draugu ðoktelëjome á gretimà, paralelinæ mûsiðkei, visatà. Vienas nebûèiau pajëgæs atidaryti vartø tarp visatø, bet su manimi buvæs Kûrëjas sugebëjo. Pasirodo, kiekviena paralelinë mûsiðkei visata dar turi savo simbiotinæ visatà, á kurià niekaip negalëjome patekti, kaip niekaip negalëjome patekti á mûsiðkës simbiotà. Atrodo, ir paralelinëse visatose egzistuoja tie patys gyvenimo ir mirties principai, taèiau kaip ir pas mus su labai daþnomis iðimtimis. Klajodami po paralelinæ visatà atradome gyvà planetà. Ji klajojo kosmoso erdvëje ir maitinosi kitais maþesniais dangaus kûnais bei didþiøjø kûnø energija. Gyvoji planeta pasirodë tokia mentaliðkai stipri bei galinga, kad mes prieð jà jautëmës kaip skruzdëlës prieð patá didþiausià þinomà gyvûnà. Tuo metu ji buvo soti ir patenkinta gyvenimu, todël sutiko su mumis pabendrauti. Daug naujo iðgirdome ið jos, taèiau viena naujiena gali bûti svarbi ir tau. Bûdama be galo galinga, ji galëjo laisvai keliauti po visas visatas ir jø simbiotus, kaip pasakytø þmonës, vienodai gerai jautësi ir gyvøjø, ir mirusiøjø pasauliuose. Taèiau net ir ji buvo sutikusi pranaðesniø uþ save bûtybiø, o kartà, kaip man prisipaþino, kaþkà uþèiuopë. Kaþkà neapsakomai galingo ir besislepianèio taip, kad net ji sugebëjo tik jutimø ribomis uþèiuopti to kaþko egzistavimà. Jos manymu, tai ar tas, ar tie – ji neþino – gali valdyti laiko ir erdvës tëkmæ bei jø dësnius. Jie gali keisti vietomis prieþastá su pasekme ir formuoti ne vienà pasaulá ar planetø sistemà, o pagal savo uþgaidas iðtisas visatas. Gali bûti, að tik pabrëþiu, gali bûti, kad tas ar tie yra nusibrëþæ ir mûsø visatos, ir mûsø galaktikos, ir mûsø paèiø likimà, o mes negalime nukrypti nuo jø nubrëþtos linijos. Todël nepaaiðkinamai þlugo ir eksperimentas su þmonëmis, uþsivërë keliai laike, paliko neágyvendinti geriausiai paruoðti planai. Galbût jie turi numatæ uþduotá ir þmonëms? Neþinia kaip ði uþduotis siejasi ir ar siejasi su mûsø likimu, bet, manau, ateityje pamatysime.

245

– Tëve, tu kalbi apie tai, kà þmonës vadina Dievu?

– Galbût. Neþinau. Matai, jei tai nepaprastai galingos bûtybës ir jas galima bent jau pajusti, tai jos jokiu bûdu neatitinka þmoniø Dievo sampratos. Tai tiesiog nepaprastai galingos bûtybës. Jei tai bûtø Dievas, tai bûtø virð bet kokio supratimo ir jutimo ribø. Natûralu, kad jis negalëtø turëti jokiø konkreèiø planø ar juos nuosekliai vystyti. Tai bûtø tiesiog absoliuti paslaptis.

– Palauk. Juk tu iðdëstei mûsø absoliuèios paslapties teorijà, bet að kalbu apie þmoniø Dievo sampratà, – nenusileido baltasis valdovas.

– Koks skirtumas, kokia jø samprata, svarbu, kaip galvojame ir kaip suprantame mes. Pasidomëk, kokios nors laukiniø gentelës Dievo samprata. Ten jie apskritai bus sudievinæ koká plëðrûnà vien todël, kad tas kadaise suëdë jø garsiausià gentainá. Jei tu atsimeni, kai buvau Baltojo rato valdovas að kartu su Geltonuoju ratu kiek tyrinëjau þmones. Taigi galiu pasakyti, kad dauguma jø religijø labai glaudþiai susijusios su politika ir siekimu uþgrobti valdþià. Kiek atsimenu, vienos ið dabartiniø jø pagrindiniø religijø ðventoji knyga ið esmës perraðyta buvusios Romos imperijos valdovø nurodymu, o kita vyraujanti religija sukurta tik kaip atsvara pirmajai kovoje dël valdþios. Taigi nekalbëkime apie þmoniø vartojamas Dievo sampratas. Ir apskritai, nuklydau á ðonà. Noriu tau pasiûlyti iðeitá. Þinau, kad tau nepatiks, bet, kaip minëjau, tai tik pasiûlymas, o spræsi tu pats. Ar pasiruoðæs iðklausyti?

– Taip, klausau tavæs, tëve, – atsiliepë susikaupæs Baltojo rato valdovas – Að siûlau iðleisti þmones ið planetos, uþdedanèios panèius, ir nedaryti nieko prieðiðko jiems. Visa Màstanèiøjø sàjunga, taip pat ir demiurgai turëtø kuriam laikui apsimesti þmoniø sàjungininkais ir stengtis tik diplomatiniais metodais nukreipti þmonijos energijà kitiems tikslams pasiekti. Pavyzdþiui, tyrinëti gretimà galaktikà ar pan. Palauk, að þinau, kad 246

tu paklausi, kà tokiu atveju daryti su þmogaus projektu ir su tuo susijusiomis mûsø viltimis. Að jokiu bûdu nesiûlau atsisakyti mûsø Didþiojo tikslo, taèiau siûlau galutinai atsisakyti þmogaus projekto ir kurti kà nors nauja.

– Bet kodël, tëve? Paþabojæ þmones ar bent iðaiðkinæ jø nepaklusnumo prieþastá, o juos paèius sunaikinæ ir sukûræ naujus, ðá kartà paklusnius, ágytume didþiulá ginklà, galintá padëti ágyvendinti mûsø tikslà bent ðioje galaktikoje.

– Visø pirma, að beveik ásitikinæs, kad tai nepavyks, ir þmonëms yra skirta kita dalia, negu bûti mûsø árankiu. Ðiuo atveju nesvarbu, kas lëmë þmoniø likimà, svarbu, kad mes nepajëgûs su tuo kovoti. Be to, iðlaisvindami þmones, mes sumaþinsime jø keliamà grësmæ mûsø rasei.

– Kokiu gi bûdu? Man atrodo, atvirkðèiai, jiems reikës prieðo, o mes bûsime ðiam vaidmeniui tinkamiausia kandidatûra, – nesutiko Baltojo rato valdovas.

– Klysti, mano berniuk. Prisimink jø prigimtá. Juose dominuoja mûsø genai. Þmonës neturës progos pulti màstanèiuosius, jei tie elgsis kaip draugai. To juk demiurgai nedarytø?

– Ne, bet demiurgai palauktø tam tikrà laikà ir viskà pasiektø gudrumu bei intrigomis. Kodël þmonëms nesielgti taip pat?

– Todël, kad jie nors ir turi daug mûsø bruoþø, bet nëra demiurgai. Þmonës – tai kovinës maðinos, kurioms reikia aktyvios veiklos. Jie daro bet kà, skatinami ðio nerimastingo siekio veikti, kovoti, ieðkoti, tirti. Paþiûrëk, kaip jie gyvena savo planetoje – në vienos dienos be karo, þygiø ar ieðkojimø. Manai, iðsilaisvinæ jie bus kitokie? Jiems ið karto reikës aktyvios veiklos ar kokio siektino tikslo arba prieðo, kurá bûtø galima nugalëti. Jie negalës pulti màstanèiøjø, tarp jø ir demiurgø, nes jie atrodys esà draugai, o laukti þemieèiai negalës. Tada þmonëms bus galima pasiûlyti bet kurá siektinà tikslà, svarbu, kad jis atitiktø ir mûsø interesus.

– Gal ir taip, bet anksèiau ar vëliau jie iðsikvëps ir taps sëslia ramia rase ir, be to, tikëtina, nedraugiðka demiurgams.

247

– Nemanau, mano sûnau. Iðsikvëpæ jie kaip rasë tiesiog iðnyks. Þmonës savyje taip pat turi paslëptà galimybæ gyventi kaip mes. Tu vël neatsiþvelgi á þmoniø prigimtá. Temperamentu jie kur kas aktyvesni nei mes, ir kai tik jiems atsibos ðiame pasaulyje, jie tiesiog masiðkai pradës rinktis egzistavimà nefiziniame lygmenyje ir keliones po já. Tada jie iðnyks kaip rasë ar bent jau skaièiumi sumaþës tiek, kad taps mums nepavojingi, – uþtikrintai tæsë Baltojo rato demiurgø valdovo tëvas.

– Gal tu ir teisus…Na neþinau, tëve. Tavo argumentai lyg ir svarûs, bet, kita vertus, nepagrásti faktais, o tiesiog gali bûti laikomi spëlioniø rinkiniu. Að pamàstysiu apie tai. Tu man atsakyk dar á vienà klausimà. Kas tave paskatino persikelti á nefiziná lygmená? Koks tai jausmas, kuris verèia demiurgus rinktis toká egzistavimà?

– Nuobodulys, mano berniuk, – atsakë buvæs baltasis valdovas. – Tik jis. Man jûsø pasaulyje pasidarë per ankðta, o nefizinio lygmens paslaptys kuo toliau, tuo labiau viliojo. Tai lyg persikëlimas á kità, aukðtesná lygá. Taèiau ir tai ilgainiui atsibosta. Dauguma demiurgø iðlaiko smalsumà ir tyrinëjimo poreiká ne daugiau kaip tûkstantá metø. Po to jie persisotina ir pasirenka kelionæ á simbiotinæ visatà, taip uþgesindami gyvybæ savo fiziniame, komos bûsenoje esanèiame kûne. Að to napatyriau, nors klajoju jau du tûkstanèius metø. Man viskas dar ádomu. Að vis dar noriu leistis á tolimiausias keliones ir domiuosi, kas darosi namie ir kaip sekasi tau. Manau, dar porà tûkstantukø meteliø paklajosiu. Mano kûnas tiek dar iðtvers komos bûsenoje, o savo noru að visø tø stebuklø neatsisakysiu. Ðtai su draugu Kûrëju nutarëme nukeliauti iki visatos centro, kur yra seniausios galaktikos ir turëtø bûti seniausios rasës... Kita vertus, turiu vienà labai netradicinæ idëjà, su kuria tavæs dar nesupaþindinsiu, – karðtai pasakojo Baltojo rato demiurgø valdovo tëvas, o dabartinis valdovas klausësi, galvodamas apie jo pasiûlymà. Baltasis valdovas dar nejautë nuobodulio ir netroðko paþinti visatos stebuklø. Jis bu248

vo tvirtai prisiriðæs prie dabartinio gyvenimo, todël savo tëvo pasakojimo klausësi susidomëjæs, bet be ypatingo azarto. Já kur kas labiau jaudino þmoniø problemos.

Po nenutrûkstamo beveik parà trukusio bendravimo baltasis valdovas patraukë savo bûsto link. Jis vis dar buvo kamuojamas dvejoniø, nors ankstesnë jo nuomonë dël þmonijos ateities pamaþu uþgoþë tëvo iðsakytus argumentus. Galø gale baltasis valdovas nusprendë nestabdyti dabartiniø planø vykdymo, o tuo atveju, jei tie planai nebus ágyvendinti, vël sugráþti prie tëvo pateikto pasiûlymo.

249

IX Gráþimas

Eduro planeta tuo pat metu Ardas jaudinosi. Jam buvo neramu dël bûsimos laiko kelionës. Ankstesnë þmogaus surinkta informacija davë pagrindà abejoti laiko kelionës sëkme. Galëjo atsitikti bet kas: Ardas galëjo niekur neiðkeliauti, nukeliauti á gilesnæ praeitá ar net patekti á ateitá. Svarbiausia, kad màstantieji net neásivaizdavo, kodël puikiausiai paruoðtos kelionës laike staiga þlunga ar vyksta visai ne taip, kaip buvo planuota. Þemieèiui reikëjo nusiraminti ir su kuo nors pasikalbëti. Jis þinojo, kad nefizinëje plotmëje já turi aplankyti ligijietis, todël ið karto nusprendë keltis á nefiziná lygmená ir ten palaukti savo draugo.

Laukti ilgai neteko. Ardas tik spëjo apsiprasti su pakitusia aplinka, kai pamatë já atvykstant.

– Sveikas, Ardai, matau lauki manæs... Kodël taip nerviniesi? – sunerimo ligijietis.

– Ir dar kaip. Nenustygstu vietoj. Vakar viskà, kas tik buvo isø informacinëje sistemoje, perskaièiau ir pasidomëjau apie laiko keliones. Pasirodo, pavyksta tik 20 procentø vykdomø laiko ðuoliø, ir niekas tiksliai neþino, kodël nepavyksta kiti.

Rytoj, kaip þinai, mane turi sugràþinti á tà patá laikà Þemëje, ið kurio buvau pagrobtas. Atvirai pasakius, bijau, kad kas nenutiktø ne taip.

– Nurimk, Ardai. Atsimeni, pasakojau tau apie tai, kas, mano nuomone, lemia ávykius mûsø visatoje. Manau, kad viskas klostysis gerai. Iki ðiol tu buvai saugomas. Kodël staiga kas nors turëtø pasikeisti?

– Na, net pagal tavo teorijà, jeigu jai pritarsime, gali atsitikti taip, kad að jau bûsiu ávykdæs savo misijà ir toliau ne250

bûsiu reikalingas. Kam tada mane saugoti ir ar kas þino, kur tos misijos ribos ir ar apskritai tokia yra? – paklausë Ardas.

– Gerai, jau gerai, drauge mano. Nebediskutuokime filosofinëmis temomis. Geriau dar kartà aptarkime savo veiksmus. Kada tu planuoji atidaryti vartus á Ligijà ir á Edurà?

– Dvi dienos po mano atvykimo, tiksliau kalbant, 2015 metø liepos pirmàjà pagal dabartiná kalendoriø. Tu ir tavo parinkti ligijieèiai pereisite á Þemæ ir po to tiesiai á Edurà. Pirmus þmones prabudimui, manau, á Edurà pristatysiu dar po trijø dienø. Ar jums pavyks laikà atskaièiuoti tiksliai ir ðoktelti laiku atgal á numatytà datà?

– Manau, taip. Jau kuris laikas Ligijoje verda pasiruoðimas ðiam ávykiui. Skyrëme nemaþà dalá planetos energetiniø iðtekliø tiksliai laiko kelionei uþtikrinti. Þinoma, labiausiai reikia tikëtis, kad mums pasiseks ir viskas pavyks sëkmingai. Ar dabar pagalbinëse patalpose kas nors vyksta? – paklausë Tomas.

– Vakar pasidomëjau. Jie árengë didþiules poþemines patalpas. Manau, dabartinis þmoniø skaièius Eduro planetoje virðija ðimtà. Gerai, kad isai to neþino, niekaip negalëèiau paaiðkinti. Tektø naudoti mentalinæ prievartà, o man tai nepatinka. Geri vyrukai tie isai. Ligijieti, að nusprendþiau jokiais atvejais nenaudoti mentalinës prievartos prieð klano vadà, jo sûnø Iskikà ir kará Iskinà, o kitus mentaliðkai paveikti tik esant bûtinam reikalui. Kitø þmoniø papraðysiu elgtis taip pat. Kaip manai, ar að teisus taip galvodamas? Gal vertëtø spjauti á draugiðkumà ir atsiþvelgti tik á pragmatinius argumentus? – susimàstæs paklausë Ardas.

– Draugai yra draugai, ir tu teisus taip nuspræsdamas. Jei dël ðio sprendimo kils grësmë þmonijos egzistavimui, tada praðysiu tavæs tai apmàstyti. Dabar að tau visiðkai pritariu ir nemanau, kad kuris ið prabudusiø þmoniø puls tam prieðtarauti, – savo nuomonæ iðdëstë ligijietis.

Draugai dar kelias valandas kalbëjo apie Ardo kelionæ atgal ir savo ateities planus. Jie iðsiaiðkino kiekvienà smulkme251

nà, aptarë kiekvienà netikëtumà, kuris gali ávykti. Nepaisant to, ligijietis ir þemietis þinojo, kad dabar jiems labiausiai prireiks sëkmës ir tikëtina, kad ðis jø pokalbis yra paskutinis.

Ligijietis kaip ámanydamas stengësi nuraminti jaunàjá draugà, bet pats jautësi toli graþu neuþtikrintai. Iðsiskyræs su Ardu, jis ilgai màstë apie nenuspëjamà likimà, kuris gali vienu ypu sugriauti visas þmogaus pastangas ir sunaikinti jo viltis.

Ardas po pokalbio su ligijieèiu pasijuto ramiau ir nusprendë elgtis taip, kaip jis elgdavosi Þemëje, kai kaþko labai bijodavo. Jis tiesiog paþiûrëjo savo baimei á akis ir pasakë : „Bus, kaip bus, vis tiek nieko negaliu pakeisti“. Po ðiø minèiø þmogus ið galvos iðmetë visus samprotavimus apie laiko keliones ir galimas su jomis susijusias nelaimes.

Isø þvaigþdëlaivis. Þemës orbita.

2015 metø birþelio 29 diena – Pavyko, Ardai, mums pavyko, – neslëpë dþiaugsmo nei Iskinas, nei Iskikas. Abu kariai nusprendë savo draugà lydëti á ðià kelionæ ir dalytis su juo visomis nesëkmëmis, kurios galëjo nutikti. Iki laiko ðuolio isai spinduliavo pasitikëjimu savimi ir savo laivu, bet tik dabar pajuto, kokia átampa juos slëgë. Ardui, nepaisant jo nustebimo, lyg akmuo nuo peèiø nukrito. „Turbût að vis dar saugomas“, – ðyptelëjo þmogus.

– Dabar beliko nustatyti vietà, ið kurios mane paëmëte, ir perkelti jà á planetos pavirðiø. Kada tai darysite? – paklausë þemietis.

– Po penkiø minuèiø, – atsiliepë budintis isø technikas. – Mes atvykome kiek per anksti ir kol kas tu ið Þemës dar nepagrobtas.

– Dëkui jums, draugai, uþ paramà. Nenoriu atsisveikinti ir, manau, mes greitai pasimatysime, – kreipësi Ardas á stovinèius ðalia Iskikà ir Iskinà.

– Nenustebsiu, – ðiepdamas dantis, kas rodë didelá dþiaugsmà, uþ abu atsakë Iskikas. – Sëkmës tau Þemëje, þmogau. Mes 252

nenorime þinoti, kokie tavo tikrieji planai, kol tu mums pats jø neatskleidei, bet atsimink – isai, bent jau antrasis klanas, yra tavo draugai ir parems tave bet kurioje situacijoje, – ðalia stovintis Iskinas pritarë galvos linktelëjimu. – Nemanyk, kad mes pamirðome, kà dël mûsø padarei ir, svarbiausia, ko mums nedarei. Tu galëjai visus mus paversti savo klusniais vergais.

Mes puikiai þinome tikràsias tavo galimybes, – baigë Iskikas, tvirtai apkabindamas þmogø. Ardas nustebo, jis tikrai nesitikëjo, kad isai viskà supras. Tik dabar jis suvokë tikràsias ðios rasës vertybes. Isai vertino jo darbus ir jiems suteiktà pagalbà, bet, pasirodo, labiausiai vertino jo santûrumà. Isai, stebëdami þmogø, suprato, kad jis nelinkæs pavergti kitø, nors turëjo visas galimybes tai padaryti. Ðis faktas buvo lemiamas antrojo klano vado sprendimui, kurá jis perdavë sûnui ir kurá Iskikas turëjo perduoti þmogui jam iðvykstant.

– Ardai, ðá kartà að oficialiai perduodu tau antrojo klano vado sprendimà, – pradëjo Iskikas. – Antrasis isø klanas neprieðtaraus, jeigu tu, imdamasis visø kol kas bûtinø slaptumo priemoniø, naudosi tau suteiktà sklypà kaip prabudusiø þmoniø bazæ. – Þmogus neteko amo. Isai pataikë tiesiai á deðimtukà, kartu pateikdami ant sidabrinio padëklo tai, kà jis bandë pasiekti per didþiausius vargus. Taigi, netaræs në þodþio, apkabino abu isus, tuo iðreikðdamas didþiulæ padëkà uþ viskà, kà jie padarë þmogaus bei visos þmonijos labui.

Þemës planeta (planeta, uþdedanti panèius).

2015 metø birþelio 29 diena Buvo saulëta ðilta birþelio pabaigos diena. Þmogus stovëjo prie upës ir gërëjosi já supanèia þaluma bei raminanèiu vandens tekëjimu. Stovëdamas jis prisiminë posaká, kad þmogui gali ilgà laikà nepabosti þiûrëti á tekantá vandená, deganèià ugná ir svetimà darbà. „Þinoma, idealiausia bûtø þiûrëti á gaisrà gesinanèius ugniagesius. Tada suderinèiau visus tris daly253

kus. Dabar belieka tenkintis tik tekanèiu vandeniu,“ – mintyse ðyptelëjo þmogus. Prie upës jis stovëjo neilgai, nes, tiesiogine to þodþio prasme, ëmë ir pradingo. Jei þmogus bûtø buvæs stebimas paðalinio stebëtojo, tai pastarasis nebûtø patikëjæs savo akimis ir tikrai pagalvotø, kad þmogus tiesiog pasislëpë – toks staigus, nelydimas jokiø paðaliniø garso ar vaizdo efektø buvo dingimas. Dar labiau stebëtojas nustebtø þvilgtelëjæs á tà paèià vietà po keliø sekundþiø. Ten vël stovëjo tas pats þmogus. Ir niekas nepastebëtø, kad þmogus buvo tas pats, bet kartu ir labai pasikeitæs. Ardas vël atsidûrë Þemëje tiksliai numatytu laiku. Tiek já pagrobdami, tiek pristatydami atgal isai naudojosi teleportacijos spinduliu, kuris, nors ir labai efektyvus, bet buvo sunkiai suvaldomas. Perkelti objektà á planetà ar ið jos naudojantis teleportacijos spinduliu reikia labai daug energijos ir kone pedantiðko tikslumo. Daug paprasèiau buvo atidaryti erdvinio ðuolio vartus, taèiau ðiomis aplinkybëmis to daryti nebuvo galima. Þmogus turëjo beveik nepastebimai tiek dingti ið planetos, tiek á jà sugráþti, o atidarius erdvinio ðuolio vartus, neiðvengiamai atkreiptum visø aplinkiniø dëmesá.

Ardas nukreipë þvilgsná á upæ, po to á þaliuojanèius laukus. „Dieve, kaip að viso to pasiilgau“, – atsiduso þmogus. Buvo keista tolumoje matyti þmones, girdëti jau primirðtà ðunø lojimà, vaikø verksmà, miesto gausmà. Kelias minutes pastovëjæs prie upës, Ardas nurimo ir þvilgtelëjo á dangø. Isø laivo nesimatë, o ir vargiai matytøsi net ir neðvieèiant tokiai ryðkiai saulei. Taèiau Ardas þinojo, kad jie ten, kaip þinojo ir tai, kad ten yra Màstanèiøjø sàjunga, sidargai ir dar daugybë kitø neþinomø protingø rasiø. „Kà gi, galaktika, palauk, þmonës ateina. Tuoj prasidës tikras þaidimas“, – susimàstæs tarë Ardas, þiûrëdamas á bekraðtá mëlynà dangø.

254

KOVA UÞ IÐLIKIMÀ ANTRA

KNYGA

255

I Ultimatumas

Baltojo rato demiurgø kontroliuojama erdvë.

Ultimatumo paskelbimo Þemei diena (pagal þmoniø kalendoriø 2016 metø spalio 30 diena) Baltojo rato demiurgø valdovas blaðkësi po kambará lyg suþeistas tigras. Kaþkur buvo dingusi savitvarda, kuria tarp kitø rasiø garsëjo iðblyðkëliai. Demiurgas nemëgo, kai koks nors ávykis, idealiai prieð tai suplanuotas, staiga tapdavo absoliuèiai nevaldomas ir nenuspëjamas. Prieð keturias valandas atrodë, kad viskas sekasi puikiai. Haratø eskadra sëkmingai atskrido prie Þemës, ir kaip buvo suplanuota, praneðë apie bûsimus karinius veiksmus ðioje planetoje bei pareikalavo ten buvusiø isø apsauginiø pajëgø nesikiðti á jø ir þmoniø konfliktà. Atvykëliai kalbëjo kaip ið natø. Jie pabrëþë, kad nei þmonës, nei haratai nëra Màstanèiøjø sàjungos nariai ir todël jiems negali bûti taikomi ðios sàjungos nustatyti apribojimai. Taip pat karingi sutvërimai akcentavo, kad kiekviena rasë turi teisæ á kompensacijà uþ garbës áþeidimà, o haratai yra áþeisti þmogaus, vardu Ardas. Todël jie reikalauja, kad patirta rasës gëda bûtø nuplauta Þemës gyventojø krauju. Màstanèiøjø sàjunga, gavusi toká pareiðkimà, buvo priversta já svarstyti ir imtis visø bûtinø biurokratiniø procedûrø. Isø laivø vadai gavo nurodymus netrukdyti haratams iki galutinio sprendimo priëmimo. Prieð tris valandas demiurgø dþiûgavimas virto giliu susirûpinimu. Kas galëjo pagalvoti, kad isai pasiøs tolyn visà Màstanèiøjø sàjungà su savo kvailais ásakymais ir ið haratø laivyno pareikalaus tuojau pat neðdintis atgal. Sykiu pasirodë praneðimai apie isø kariniø eskadrø pakilimà nuo visiems be iðimties klanams pri256

klausanèiø planetø ir, kas dar blogiau, apie didþiulá sujudimà sidargø kariniame laivyne. Tai buvo labai rimta grësmë. Keliø apsauginiø isø laivø uþtektø iðtaðkyti á skutus visà haratø armadà, priartëjusià prie Þemës, o toks masinis abiejø þmoniø sàjungininkø kariniø pajëgø aktyvumas pranaðavo didþiulá ir neiðvengiamà karà. Tuo metu atrodë, kad dar vienas demiurgø planas galutinai þlugo, taèiau prieð pusvalandá atëjo dar viena þinia. Isai staiga praneðë nesikiðià á þmoniø ir haratø konfliktà, o abiejø slaptø Þemës sàjungininkø laivynai gráþo á nuolatinës dislokacijos vietas. Dalis demiurgø dþiûgavo, bet tik ne Baltojo rato valdovas. Jis puikiai þinojo isø uþsispyrimà ir karingumà. Ði rasë nebûtø lengvai nusileidusi, iðskyrus vienà atvejá: jei pats þmogus, vardu Ardas, jø papraðytø nesikiðti.

– Kodël Ardas galëjo to praðyti..., – burbëjo Baltojo rato valdovas. – Vienintelis galimas paaiðkinimas yra tas, kad þmogus yra ásitikinæs savo pranaðumu prieð puolanèius haratus.

Abejoju. Ardas Þemëje jau daugiau kaip metai, jis turëjo prarasti daugumà savo galiø, o to, kas jam liko, neuþteks sustabdyti agresoriø. Gal að klystu? Gal þmogus ne tik neprarado galiø, bet rado bûdà paþadinti kitus? Gal Þemës tautos jau pasiruoðusios puolimui ir sutriuðkins haratus, o tada pareikalaus ið Màstanèiøjø sàjungos atðaukti apribojimus, taikomus ðiai planetai ir jos gyventojams? Gal tai gudrus Ardo planas iðsiverþti ið planetos, uþdedanèios panèius, o að, to neþinodamas, padedu jam?

– Sekretoriau, skubiai pas mane! – suðuko Baltojo rato valdovas, ketindamas atðaukti haratø ásiverþimà á Þemæ. – Gal bûtent dabar að klystu? Gal kaip tik ðito ir siekia Ardas? Gal jis gudresnis nei mes galvojame ir tiesiog blefuoja? Turbût taip ir yra, – lengviau atsiduso rato valdovas. – Reikia tæsti puolimà. Jis bando mane apgauti. Na tiesiog negalëjo ðis þmogus iðlaikyti visø savo gebëjimø Þemëje, tai neámanoma.

– Kas nutiko, valdove? Kvietëte? – nusilenkdamas áëjo baltojo valdovo sekretorius.

– Nieko, – tarstelëjo Baltojo demiurgø rato valdovas. – Apsigalvojau. Kol kas nieko. Gali eiti.

257

– Nuspræsta, toliau vykdome planà, o tada paþiûrësime, – vis dar kalbëdamasis su savimi baltasis valdovas priëmë galutiná sprendimà ir nurimo.

Þemës orbita. Tuo pat metu Iskikas stovëjo pagrindinio Þemës apsaugos, kurià vykdë isø karinës pajëgos, laivo denyje ir liûdnai þvelgë á apaèioje plytinèià þydrà planetà. „Graþi, nors ir klastinga vieta, – màstë jaunasis karys. – Gaila, kad po haratø ásiverþimo ji tikrai nebus tokia pat graþi. Tikiuosi, kad Ardas þino, kà daro, praðydamas mûsø nesikiðti á artëjantá karà.“ Staiga pasigirdæs triukðmas atitraukë Iskikà nuo ðiø nemaloniø ir kupinø susirûpinimo minèiø. Triukðmà skleidë Iskinas, kuris skubëjo prie antrojo klano vado sûnaus ir pakeliui kliuvo beveik uþ visø po kojomis pasitaikiusiø baldø.

– Valdove, negi tai tiesa? – dar ið toli ðûktelëjo senasis karys.

– Nurimk, Iskinai, – sudrausmino já Iskikas. – Kas tiesa?

– Tu leidai haratams pulti Þemæ?

– Prisësk, drauge mano, ir paklausyk, – suëmæs ásiaudrinusá kará uþ peèiø jaunasis laivo vadas pasuko netoliese stovëjusiø krëslø link. – Tu þinai, kad vos tik suþinojome apie bûsimà puolimà ir Màstanèiøjø sàjungos ásakymà, pasiruoðëme karui. Visi klanai pareiðkë apie pasiryþimà kovoti mûsø pusëje. Sidargai per Ligijos planetos gyventojus atsiuntë þinià, kad pradeda kaupti karines pajëgas ir, mums papraðius, kovos prieð visus, kas kësinasi á Þemæ.

– Taip, valdove, þinau, – kiek aprimo Iskinas. – Mano laivas taip pat buvo visiðkai paruoðtas kovai, bet paskui atëjo tavo ásakymas netrukdyti haratams. Kodël?

– Matai, mano drauge, su mumis susisiekë pats Ardas ir papraðë nesikiðti, – liûdnai paaiðkino Iskikas. – Að bandþiau þmogø perkalbëti, bet jis buvo uþsispyræs ir uþtikrino mane, 258

kad ne tik sugebës laimëti prieð haratus, bet ir privers Màstanèiøjø sàjungà atðaukti apribojimus Þemei ir jos gyventojams.

– Kaip jis tai sugebës padaryti? – nustebo senasis karys. – Kiek þmoniø Ardas paþadino Eduro planetoje? Geriausiu atveju iki ðimto. Manai, jie sustabdys visà haratø armadà?

– Neþinau, Iskinai, neþinau, – atsiduso antrojo klano vado sûnus, dabar vadovaujantis visoms pajëgoms, skirtoms Þemës apsaugai. – Gal? Mes daþnai neávertindavome þmogaus.

Tikiuosi, jis þino, kà daro. Að paþadëjau Ardui nesikiðti, iðskyrus, jei jis pats to papraðys. Turiu laikytis duoto þodþio.

Sutinki, mano bièiuli?

– Taip, valdove, – sunkiai atsiduso Iskinas. Jis ið visos ðirdies troðko nuðluoti tuos áþûlius raguoèius, bet jei vadas davë þodá – teks susitaikyti. – Teks mums viskà stebëti ið ðalies.

– Tikiuosi, Ardas þino, kà daro, – dar kartà, tarsi siekdamas nuraminti save, tarë Iskikas.

Þemës orbita. Haratø laivynas tuo pat metu – Admirole, atëjo naujas signalas ið Màstanèiøjø sàjungos apsauginiø laivø, – þiûrëdamas á ekrane bëganèias eilutes, raportavo vienas ið haratø eskadros vado padëjëjø. – Jie pakeitë savo nuomonæ ir mums nekliudys, jei mes nesieksime sunaikinti paèios planetos ar ið esmës nekeisime joje vyraujanèiø gyvenimo sàlygø.

– Tikrai? – nuoðirdþiai nustebo Admirolas. Jis jau buvo apsipratæs su mintimi, kad eskadrai teks apsisukti ir keliauti namo. Þinoma, tokia perspektyva atimtø ið jo visus nugalëtojo laurus, taèiau didþiausia kaltës dalis kliûtø vadovybei. Admirolas, kaip ir kiekvienas haratø kareivis, nepraleisdavo progos pasidþiaugti kokia nors aukðtesnius postus uþimanèiø bendrapilieèiø nesëkme. „ Dël iðlygos màstantieji gali nesijaudinti.

Vadovybë davë aiðkius nurodymus uþimti planetà ir pavergti jos gyventojus, o ne sunaikinti Þemæ,“– pagalvojo haratas.

259

– Tikrai taip, – iðpyðkino padëjëjas. – Sàjungos apsauginiai laivai traukiasi. Eskadrai kelias laisvas, Admirole.

– Puiku, – neþinodamas ar dþiaugtis, ar liûdëti, praðneko haratø laivyno vadas. – Judam pirmyn iki artimiausios orbitos aplink planetà. Nustatykit didþiausius Þemës miestus ir didþiausias karines bazes. Tai bus pirmieji taikiniai. Ásibraukite á planetà gaubiantá radijo ir spektrovizijos, jei tokia yra, eterá ir perduokite ið anksto paruoðtà ultimatumo tekstà.

– Admirole, ðalia planetos palydovo orbitos pastebëjome kelis þemieèiø kosminius laivus. Kà daryti? – paklausë antras ið keliø ðalia didþiuliø ekranø sëdinèiø vado padëjëjø.

– Pasirodykit jiems, duokit laiko praneðt þinià apie mûsø atvykimà á planetà ir sunaikinkit. Parodykit ultimatumo tekstà mano ekrane. Noriu paskutiná kartà patikrinti prieð skelbiant, – ásakë Admirolas. Nepraëjus në trim sekundëm, prieðais laivyno vado akis nuðvito tekstas, paruoðtas þmogaus, vardu Ardas, gimtàja kalba, kuri buvo beveik nepakitusi pirmøjø þmoniø dialekto atmaina. Ultimatumas buvo maksimaliai lakoniðkas, taèiau iðsamus. Jis skelbë: Þemës þmonës, vienas ið Jûsø siaubingai nusikalto visai haratø rasei. Jis klastingai uþpuolë ir taip áþeidë garbingà haratà, uþtraukdamas gëdà visiems mûsø planetos gyventojams.

Atsakydami á ðiuos niekðiðkus veiksmus ir suprasdami, kad toks áþeidimas gali bûti nuplautas tik krauju, reikalaujame: Per vienà Þemës savaitæ nuo ðio ultimatumo paskelbimo: – iðduoti gyvà arba mirusá þmogø, vardu Ardas, ir visus jo gentainius; – paleisti visas planetoje esanèias ginkluotàsias pajëgas ir sunaikinti visà karinæ technikà; – pripaþinti visiðkà haratø rasës valdþià Þemëje planetos ir jos gyventojø atþvilgiu. Ávykdæ ðiuos reikalavimus, þemieèiai atpirkinës þmogaus, vardu Ardas, kaltæ dvideðimt metø. Praëjus nurodytam termi260

nui, haratø eskadra pasitrauks ir gràþins valdþià planetos atstovams. Atsisakæ vykdyti reikalavimus þemieèiai bus sunaikinti. „Atrodo graþiai, – skaitydamas ultimatumo tekstà, màstë Admirolas. – Kà èia dar bepridursi? Viskas aiðku. Ádomu tik, apie koká áþeidimà vadovybë paraðë ðiame tekste? Visi þinome, kad vargðà pilotà klastingai uþpuolë bûrys þmoniø, ir beveik visus jis nugalëjo. Na, kaip yra – taip yra, vadovybë geriau supranta padëtá.“ – Admirole, Þemës kosminiai laivai sunaikinti, – raportavo vienas ið padëjëjø.

– Ar jie spëjo perduoti signalà á planetà? – pasidomëjo Admirolas.

– Taip. Signalà sugavome. Nufilmuotas vienas ið mûsø laivø ir isteriðkai praðoma duoti nurodymus. Þmonës laive kalbëjo kitokia kalba, nei vartojama mûsø ultimatume, bet kompiuteris jà iððifravo. Gal pakeisti kalbà, kuria paraðytas ultimatumo tekstas?

– Nereikia. Tikëtina, tai buvo maþai vartojamas dialektas. Manau, kad pagrindinë Þemës kalba yra ta, kuria ðneka þmogaus, vardu Ardas, tautieèiai, – svarstë Admirolas. – Pradëkit ultimatumo transliacijà.

– Klausau, Admirole. Transliacija pradëta, – dþiugiai raportavo vienas padëjëjø.

– Gerai, paruoðkite tris þvalgø komandas, po du individus kiekvienoje, ir nusiøskite jas á skirtingas planetos dalis.

Tegu rytoj pristato kelis èiabuvius. Iðsiklausinësime, kaip jie jauèiasi ir kokios nuotaikos planetoje, be to, ið arèiau á þmones paþiûrësime.

– Klausau, Admirole. Nurodymas þvalgybos virðininkui perduotas, – netrukus atsiliepë arèiausiai sëdëjæs padëjëjas.

– Puiku, – pasitrynë rankas Admirolas. – Oficialiai skelbiu medþioklës sezonà atidarytà. Paslëpkit mûsø laivynà, kad þmonës anksèiau laiko jo neaptiktø ir nepultø pirmi.

261

Þemës planeta. 2016 metø spalio 31 diena – Prasidëjo tai, ko mes laukëme ir kam ruoðëmës, – kreipësi Ardas á susirinkusiuosius. Dvideðimt kambaryje esanèiø þmoniø kà tik baigë þiûrëti haratø transliuojamà ultimatumà ir dabar gyvai aptarinëjo naujienas.

– Ðiurpiai tipelis atrodo, visai kaip velnias ið pragaro gelmiø, – net nusipurtë kalbëdamas ðalia Ardo sëdintis þmogus, vardu Saulius. – Kaip manote, koká áspûdá jo iðvaizda ir kalba padarys kitiems, jei mes paðiurpome?

– Prasidës panika. Suklestës religiniai kultai, – spëliojo kalbanèiojo kaimynas ið kairës.

– Ne tik, – ðyptelëjo Ardas. – Atsiras labai daug norinèiø sunaikinti ar iðduoti haratams mûsø tautà. Turime tam ruoðtis.

– Manai, kas nors iðdrás tai pasiûlyti? – suabejojo Saulius.

– Þinoma... Tokiø bus ne vienas ir ne du, – susimàstë atsakydamas Ardas. Per paskutinius porà metø jis geriau, nei bet kada anksèiau, perprato tikrà Þemëje gyvenanèio þmogaus prigimtá. Visi aplinkui sëdintys ir dar beveik ðimtas kitø, kuriuos Ardas paþadino per ðá laikà, buvo jo draugai ar bent geri paþástami. Taèiau tik keli ið jø kadaise patikëjo Ardo pasakojimais ir laisva valia sutiko trumpam iðvykti á Eduro planetà.

Didþioji dalis siûlë jam kreiptis á psichiatrà, keli puolë skambinti policijai. Visø jø atþvilgiu Ardas turëjo panaudoti ðvelnià mentalinæ prievartà, áteigdamas, kad jo þodþiai yra teisingi ir turi bûti su dþiaugsmu vykdomi. Vykstant prabudimui Eduro planetoje, ði átaiga palaipsniui iðsisklaidydavo, bet þmonës jau bûdavo nusikratæ Þemës uþdëtø panèiø ir ið esmës pasikeitæ. Po poros mënesiø, praleistø Eduro planetoje, në vienas nesiûlydavo Ardui gydytis ir nejausdavo jam jokio prieðiðkumo. Prabudusieji tapdavo vieningi kaip kumðtis ir negalëdavo atsistebëti tais, anksèiau tokiais daþnais, gyvenimo palydovais kaip pavydas, pagieþa ir pan. Per pirmus keturis mënesius susiformavo bendroji þmonijos, kurios nariais tapo penkiasdeðimt individø, sàmonë. Dar po metø ðis skaièius pasie262

kë ðimtà dvideðimt. Þmonijos paþadinimo procesas vyko kur kas lëèiau nei planavo Ardas. Teko atsiþvelgti á pragaiðtingà Þemës poveiká ir nuolatiná prabudusiø asmenø poreiká kas pusæ metø iðvykti ið planetos. Ardas per ðá laikotarpá turëjo tris kartus keliauti á Eduro planetà ir ten gyventi po trisdeðimt– keturiasdeðimt dienø. Dël bazës Edure dydþio ir vietos stokos naujai paþadinamø þmoniø skaièius tolygiai maþëjo. Ardas apskaièiavo, kad tokiom sàlygom per kelis ateinanèius metus jis kartu su likusiais prabudusiais galës paþadinti dar daugiausia 250 individø. Po to bazë turës bûti naudojama tik pastoviam jau prabudusiø þmoniø jëgø atgavimui. Ardas jau kuris laikas galvojo apie bazës Eduro planetoje plëtimà, bet po ilgø svarstymø ðià idëjà atmetë. Jis suprato, kad bet koks plëtimas sumaþina paslapties iðlaikymo galimybæ ir padidna þmoniø veiklos iðaiðkinimo rizikà. „Jei tik demiurgai apie viskà suþinotø... Jie tokià isterikà Màstanèiøjø sàjungoje pakeltø, baisu net pagalvoti“, – màstë Ardas.

– Turim greitai kaþko imtis, – nuskambëjo kaþkurio ið dalyvaujanèiø balsas, iðtraukdamas Ardà ið susimàstymo. – Gal kas turit pasiûlymø? Ardai, gal tu kà nors sugalvojai?

– Gerai. Elgsimës taip, – pradëjo dëstyti savo planà Ardas. – Sauliau, keliausi á Edurà ir po dviejø savaièiø atvesi mums visus ten esanèius þmones.

– Net tuos, kurie dar nebus iki galo prabudæ? – pasidomëjo Saulius. – Prieð savaitæ á Edurà buvo nusiøsta deðimt naujø þmoniø, kurie po dviejø savaièiø dar nebus pasiruoðæ ásilieti á bendràjà sàmonæ.

– Naujokus palik. Iðsiversim be jø. Pakviesk Reginà, – atsakë Ardas. – Að, ji ir dar deðimt mûsiðkiø, geriausiai valdanèiø mentalinës prievartos bûdus, rytoj pradësim kelionæ po didþiàsiais ðalis. Turim aplankyti Rusijà, Kinijà, Japonijà, JAV, Prancûzijà, Didþiàjà Britanijà ir Vokietijà. Kiekvienoje aplankytoje ðalyje kalbësime su lyderiais, parlamentu bei asmenimis, vadovaujanèiais ginkluotosioms pajëgoms. Visi jie turi bûti tinkamai mentaliðkai apdoroti, kad net negalvotø apie pasidavimà 263

haratams. Po to keliausim á Jungtiniø Tautø Organizacijà, manau, iki to laiko bus suðauktas skubus posëdis, kuriame taip pat dalyvausime. Pasibaigus posëdþiui visi jo dalyviai turës bûti arðûs mûsø sàjungininkai kovoje su haratais, – Regina jau kelis metus buvo artima Ardo draugë, viena ið nedaugelio, patikëjusiø jo pasakojimu ir savanoriðkai sutikusiø keliauti kartu su juo á Eduro planetà. Dabar ji geriausiai ið visø prabudusiøjø valdë mentalinës prievartos menà.

– Mentalinë prievarta turës bûti tik ðvelni? – pasidomëjo kaþkuris ið dalyvaujanèiøjø.

– Ne. Naudosim visas priemones. Jei kuriø veikiamøjø psichika neatlaikys – pagydysim po karo, – atkirto Ardas. – Likæ èia turite uþtikrinti ðalies apsaugà. Aktyvuosit biorobotus, tinkamai juos uþprogramuosit, sukursit skydà virð visos teritorijos. Þemëje neturi nusileisti në vienas haratø laivas, o jø apðaudymas neturi pasiekti jos pavirðiaus. Patrikai, tu vadovausi gynybai. Susidorosi?

– Taip, – atsiliepë paklaustasis. – Ardai, po mumis esanèios energetinës gijos uþteks sukurti ir iðlaikyti skydà ne tik virð ðios ðalies, bet ir kelis ðimtus kilometrø uþ mûsø sienos.

Kaip manai, ar verta?

– Gerai, tik apdorokit visus tenykðèius. Uþtikrinkit, kad niekur nekiltø panika prasidëjus karo veiksmams. Jei ið gretimø teritorijø atvyks pabëgëliai, áleiskite pro skydà – tik be reikalo nerizikuokite. Kilus haratø prasiverþimo grësmei, skydas turi bûti aklinai uþdarytas, nepaisant, kiek pabëgëliø liks uþ jo. Jonai, kol manæs nebus, paruoðk mûsø specialiàsias pajëgas. Ar galësi? – paklausë Ardas.

– Þinoma. Ar man reikës dalyvauti tolesnëse jø operacijose? – pasidomëjo Jonas.

– Taip. Trisdeðimt mûsiðkiø turi bûti rezerve. Jø man prireiks, kai ásisiûbuos kovos. Turësim gelbëti sàjungininkus, – aiðkino Ardas.

– Ar tà ginklø partijà, kurià uþsakë JAV kariuomenë, iðsiøsti? – paklausë Saulius. – Deðimt koviniø robotø ir didelio galingumo maþagabaritës lazerinës patrankos.

264

– Siøsk. Galës ðiek tiek pasiprieðinti haratams ir patys, – neprieðtaravo Ardas. – Tie, kurie liekate rezerve, per savaitæ pasirinkite taikiná ir, tik prasidëjus kovos veiksmams, sugadinkite vienà ið didþiøjø haratø karo laivø dar orbitoje. Simonai, uþsiimk tuo.

– Gerai, – sutiko papraðytasis.

– Ar visi sutinkat su mano planu? – paklausë Ardas susirinkusiøjø. Visi prabudæ þmonës buvo lygûs ir kiekvienas galëjo imtis iniciatyvos bei siûlyti koká nors planà, taèiau kol kas tyliu susitarimu lyderiu buvo laikomas Ardas.

– Sutinkam, – vienbalsiai tarë susirinkusieji.

– Nuo ðiol bendraujam tik bendrosios sàmonës pagalba.

Jokio radijo ryðio. Kiekvienas bet kuriuo metu turi bûti pasiekiamas bendrojoje sàmonëje. Jokio atsiribojimo dabar ir kol nutarsim kitaip. Sutinkat? – paklausë Ardas.

– Taip, – vël vienbalsiai atsiliepë susirinkusieji.

Martinas Greenas buvo nebejaunas, 53 metø amþiaus, neaukðtas, pliktelëjæs ir pilnokas vyras. Jau trisdeðimt metø jis dirbo JAV diplomatiniame korpuse, taèiau ypatingø karjeros aukðtumø taip ir napasiekë. Dabartiná savo paskyrimà – bûti ambasadoriumi maþoje valstybëlëje – Martinas Greenas vertino kaip paþeminimà. „Jau geriau bûti padëjëju kur nors Prancûzijoje, nei ambasadoriumi tokioje skylëje kaip Lietuva“, – daþnai pagalvodavo jis. Dar tik atvykæs á ðià maþà Baltijos ðalá jis susidarë nuomonæ, kad tai labai keista, persisunkusi korupcija bei knibþdanti kitø valstybiø agentø valstybë, taèiau dabar... Viskas nepaaiðkinamai keistis pradëjo prieð metus, kai ðios valstybëlës politinëje padangëje atsirado kaþkoks labai neaiðkus ir anksèiau politikoje nedalyvavæs tipas, vardu Ardas. Staiga atgal á tëvynæ plûstelëjo ið jos emigravæ pilieèiai, o pati valstybë tiesiog skendo tûkstanteriopai iðaugusiose uþsienio investicijose. Martinas Greenas per pastaruosius metus jau priprato prie pastoviø lietuviø keistenybiø. Jis ið dalies atbuko ir nustojo stebëtis atskirais, tiesiog neátikëtinais, 265

ðalies pasiekimais mokslo ar ekonomikos srityje. Nestebino ambasadoriaus ir ðios tautelës atstovø rodomas iðradingumas ávairiais gyvenimo atvejais, taèiau paskutinis jø iðsiðokimas apstulbino net toká patyrusá diplomatà kaip Martinas. Kam jiems reikëjo organizuoti toká kvailà pokðtà su velniais ir idiotiðkais ultimatumais? Negi jiems atrodë, kad koks nors sveiko proto þmogus gali patikëti tuo raguotos mitologinës bûtybës, aiðkiai kompiuteriu sukurto atvaizdo, skaitomu tekstu – ir dar mirusiøjø dienos iðvakarëse. Teisingai pasakë per CNN: „Ðis brutalus ásiverþimas á visø televizijø bei radijo stoèiø transliuojamas laidas yra aiðkiai kompiuteriniø piratø darbas, kurie artimiausiu metu bus iðaiðkinti ir patraukti baudþiamojon atsakomybën.“ „Keista, kad jie neiðvertë ultimatumo teksto ir nepasakë, kad praneðimas skambëjo lietuviø kalba, – pagalvojo Martinas. – Gal praneðti vadovybei ðiuos niuansus? Manau, praneðiu ryt ar poryt, jei jie iki tol patys nesusipras. Galø gale FTB ar CÞV tikrai tiria ðá ávyká ir netrukus nustatys visø ðiø áþûliø ásilauþëliø asmenybes.“

JAV. Vaðingtonas po keliø valandø Profesorius Stevas Fosteris buvo vienas þymiausiø JAV lingvistikos specialistø. Jo plunksnai priklausë didþiulæ reikðmæ mokslui turëjusios knygos apie senovës Egipto ir Graikijos kalbas. Ðiuo metu profesorius intensyviai tyrinëjo Kretos diskà, bandydamas iððifruoti uþraðà ant jo. Mokslininkas iðkëlë hipotezæ, kad diskas apraðinëtas senovës keltø þenklais ir gali bûti perskaitytas vartojant dabartinæ airiø kalbà. Profesoriaus protëviai buvo airiai, todël jis labiau nei bet kada norëjo árodyti savo hipotezæ. Bûdamas viengungis ir neturëdamas daug draugø, jis visà savo laikà, iðskyrus miego ir valgio valandas, skyrë darbui. Stevas Fosteris nelaukë sveèiø, todël buvo labai nustebintas netikëto CÞV pareigûnø vizito. Jis kiek sutrikæs vartë rankose vieno ið pareigûnø paþymëjimà.

266

– Keliauti su jumis? Að negaliu, nes nebaigiau savo darbo, – bandë atsikalbinëti profesorius. – Þinote, mano darbas labai svarbus. Pagaliau turiu galimybæ iððifruoti Kretos disko uþraðus. Tai labai svarbu mokslui. Gal að galiu keliauti su jumis po mënesio, dar geriau – po dviejø?

– Atleiskit, profesoriau, keliausime dabar, – kaip kirviu nukirto CÞV agentas.

– Dabar? – dar bandë ginèytis mokslininkas. – Að dar turiu daiktus susikrauti. Gal bent savaitei atidëkim?

– Dabar, profesoriau, – grieþèiau tarë pareigûnas. – Turime ásakymà atvesti jus bet kokiomis priemonëmis – net jëga, jei prireiks.

– Jëga? – apstulbo Stevas Fosteris. – Tai mano teisiø paþeidimas. Að skøsiuos, paduosiu jus á teismà.

– Tylëkit, profesoriau! – prarado kantrybæ agentas. – Einat ar jus nuneðti jëga iki automobilio?

– Einu, einu. Tik namus uþrakinsiu, – sutrikæs sumurmëjo mokslininkas ir, uþrakinæs laukujes duris, klusniai nusekë paskui CÞV pareigûnus.

Berlynas tuo pat metu Vokietijos Federacinës Respublikos kriminalinës policijos kompiuteriniø nusikaltimø skyriaus pareigûnas Hansas Schneideris labai apsidþiaugë gavæs uþduotá surasti ásilauþëlius kvailu velnio atvaizdu ir dar neiððifruotu tekstu sutrikdþiusius visø televizijø programas. Ne kartà ir ne du jis sëkmingai gaudë jaunus hakerius, todël ir ðá kartà pagrástai tikëjo sëkme. Kolegos pavydëjo Hansui sugebëjimo greitai iðaiðkinti net labiausiai talentingus ásilauþëlius ir juos prièiupti, taèiau niekas, iðskyrus patá Schneiderá, neþinojo, kur glûdi tokio sëkmingo darbo prieþastis. Viskas buvo labai paprasta. Hansas nepasitikëdavo savo kolegomis policininkais ir pagalbos kreipdavosi á vaikystës draugus, kurie buvo labai ta267

lentingi kompiuteriniai ásilauþëliai. Ðtai ir dabar jis tiesiu taikymu nuskuodë pas tiesiog genialø programuotojà Andrejø Fiodorovà, prieð penkiolika metø emigravusá ið Rusijos ir dabar dirbantá vieno stambiausio programinës árangos gamintojo padalinyje. Hakeriø pasaulyje ðis asmuo turëjo slapyvardá „Vika“ ir garsëjo savo sëkmingomis operacijomis prieð Rusijos Federalinës Saugumo Tarnybos duomenø bazæ. Hansas ne kartà padëjo Andrejui iðvengti atsakomybës uþ nelegalius ásilauþimus, todël dabar tikëjosi sulaukti pastarojo pagalbos.

– Paleisk dar kartà vaizdà ir tekstà, – papraðë Andrejus, iðklausæs bièiulio praðymo. – Man ði kalba keistai paþástama, tik niekur negaliu prisiminti, kur jà girdëjau. Ko tiksliai tu nori ið manæs?

– Nustatyk, ið kur atëjo signalas? – papraðë Hansas. – Gal paþásti braiþà? Gal kas ið þinomø hakeriø dirba?

– Ne. Manau – naujokai, – susimàstë rusas programuotojas. – Vaizdas aiðkiai padarytas kompiuteriu, bet nepaþástu nieko, kas naudojasi velniø atvaizdais. Gerai, poryt uþeik. Manau, nustatysiu, ið kur atëjo signalas. Kur girdëjau ðià kalbà? Nepamenu.

– Puiku, Andrejau, – nusiðypsojo Hansas. – Praneðk, jei anksèiau rasi ðaltiná.

Puikiai nusiteikæs Schneideris paliko susikaupusá bièiulá ir nuëjo savo ofiso link.

JAV. Ðiaurës Dakota.

2016 metø lapkrièio 1 diena Maksas ið anksto dþiaugësi ðvente, kuri turëjo prasidëti po keliø valandø. Jis tris mënesius ruoðësi Heloween’ui – gaminosi pabaisos kaukæ, su draugais aptarinëjo visas ðventinio vakaro smulkmenas. Dabar, kaip ir kiekvienà dienà, netoli savo gimtojo miestelio ganydamas karviø bandà, jis negalvojo apie tuos rûpesèius, kuriuos kelia du bandos jauèiai, bet svajingai 268

màstë apie tai, kaip jo draugei Ketei patiks paties pasigaminta pabaisos kaukë. Tiesà sakant, abu bandos jauèiai Maksui jau gerokai buvo ákyrëjæ. Bûdami vienodo svorio (kiekvienas svërë daugiau nei tonà), panaðiø jëgø ir nirtumo, jie nuolat galynëdavosi ir peðdavosi tarpusavyje. Nebûdavo në vienos dienos, kuri praeitø be jø tarpusavio santykiø aiðkinimosi. Ðtai ir dabar abu nirtulingai þvairavo vienas á kità, rausë kanopomis þemæ. Maksas abejingai metë aká á bandà ir vël bandë sukelti savyje tà svajingà bûsenà, kurià iðblaðkë mintys apie jauèius. Jis nusprendë apþvelgti aplinkà ir pabandyti sukurti kokias nors eiles. Ketei patiko Makso eilës, kurias jis kurdavo ið ðirdies, bet ganëtinai nemokðiðkai. Ko vertas vien mylimiausias piemens dvieilis: Ðtai ið miðko bëga elnias, Primena jis tavo kelnes. „Graþu“, – galvojo Maksas, dairydamasis naujo ákvëpimo ðaltinio. Jis lëtai apþvelgë apniukusá dangø, spygliuoèiø miðkà, tolumoje dunksanèius ávairiaspalvius gimtojo miestelio namø stogus, þalmargiø bandà, du nirtulingus jautukus ir porà sparèiai artëjanèiø labai dideliø, raudonø bei raguotø velniø.

Paskutinis vaizdas Maksui tiesiog pakirto kojas. Jis bandë bëgti, bet negalëjo þengti në þingsnio, bandë rëkti – negalëjo praverti burnos. Piemuo ið nuostabos ir baimës iðsproginæs akis stebëjo sparèiai artëjanèias pabaisas. Vëliau, prisimindamas tà valandà, Maksas tik geru þodþiu minëdavo iki tol tokius nemëgstamus jauèius. Ðie nirtulingi raguoèiai, kitaip nei piemuo, pastebëjæ ateivius, visiðkai nesutriko, o linksmai mûkdami nuskubëjo link jiems tokia miela – raudona – spalva pasipuoðusiø padarø. Kuo toliau, tuo jauèiai bëgo sparèiau, ðnopavo garsiau, o grësmingai nuleisti ragai bylojo apie nedraugiðkus ketinimus pasirodþiusiø velniø atþvilgiu. Sukoncentravæ visà dëmesá á þmogø, kurá ketino pagrobti, haratø þvalgai per vëlai pastebëjo netikëtà grësmæ ir nespëjo iðsitraukti ginklø. Prasidëjo jauèiø ir velniø kova, kurià Maksas atsiminë visà savo 269

likusá gyvenimà ir apie kurià vëliau daþnai pasakojo savo ir Ketës vaikams bei anûkams.

Pastebëjæ puolanèius jauèius velniai elgësi skirtingai. Vienas, turbût dràsesnis ar gal kvailesnis, ðiø raudonø padarø nuleido galvà, atstatë lenktus ragus ir pasileido tiesiai já puolusio gyvulio link. Þinoma, ðià kovà ragais laimëjo prieð tai gerokai ásibëgëjæs jautukas. Velnias buvo nublokðtas per kokius penkis metrus atgal ir atrodë aiðkiai apspangæs. Jautis savo ruoþtu taip pat prisitrenkë ir purtë galingà galvà, bandydamas atgauti regëjimo aiðkumà. Maksas tada pagalvojo: „Kokia jëga turi pasiþymëti atëjûnas, kad sugebëtø atkiðæs galvà sustabdyti bëgantá jautá?“ Kitas velnias atrodë kiek protingesnis. Jis, gal kiek nerangiai, bandë iðvengti atlekianèio galvijo ragø ir ketino pulti jautá ið nugaros. Ðiam raudonam padarui nepasisekë kaip ir jo kolegai prieð tai. Jei jautukas bûtø vyresnis ar ne toks treniruotas nuolatiniø kovø su kitu savo bandos nariu, gal velnias ir bûtø sugebëjæs pasitraukti puolanèiam galvijui ið kelio. Ðá kartà atëjûnui nepavyko, ir jis gerokai grybðteltas jauèio ragø iðlëkë á orà ir trenkësi á netoliese augantá medá. „Na viskas, ðitam galas“, – pagalvojo piemuo, stebëdamas kovà. Dideliam Makso nustebimui, parblokðtas velnias pakilo ir pasiruoðë tolesnei kovai su vis dar azarto nepraradusiu prieðininku. „Manau, laikas sprukti, kol jie uþsiëmæ,“– pagalvojo piemuo ir nieko nelaukdamas nuskuodë miestelio link. Maksas iðmintingai nusprendë nestebëti ásisiûbavusios kovos baigties ir kuo skubiau apie atvykëlius praneðti miestelio ðerifui.

Paprastai iki gyvenvietës centre esanèios ðerifo bûstinës piemuo eidavo keturiasdeðimt minuèiø, dabar jis atskuodë per penkias.

– Ðerife! – dar bëgdamas rëkë piemuo. – Ðerife!

– Kas nutiko? – iðsigandæs iððoko ið savo ofiso ðerifas. – Ko ðûkauji, Maksai? Karves vagia?

– Ne, ðerife, padëkit, – vos atgaudamas kvapà greitakalbe iðrëþë piemuo. – Velniai mano jauèius uþpuolë.

270

– Kokie velniai? – nesuprato valdþios atstovas.

– Dideli, raudoni, su ragais. Tikri velniai. Gelbëkit, ðerife, mano bandà.

– Maksai, að vakar kiek iðgëriau ir maèiau dievo motinà.

Manai, turëèiau apie tai visiems pasakoti? – ðaipësi ðerifas ið vargðo piemens.

Beveik dvideðimt minuèiø Maksas dievagojosi matæs tikrus velnius ir praðë ðerifo padëti, kol tas suvokë, kad bandà tikrai kaþkas uþpuolë. „Matyt, niekðai persirengë velniais ir iðgàsdino ðità kvailá. Po to galvojo lengvai visus galvijus nuvaryti“, – màstë ðerifas. Pagaliau, patikëjæs uþpuolimo realumu, jis suðaukë savo padëjëjus ir nukurnëjo paskui Maksà paliktos bandos link. Galvijai buvo nepagrobti. Abu jauèiai – gerokai apkultais ðonais, aplauþytais ragais ir aiðkiai nurimæ – sunkiai stovëdami rupðnojo þolæ. Buvusios jø energijos neliko në þenklo. „Gerai kliuvo vargðeliams, – galvojo piemuo, apþiûrinëdamas þaizdas ant jautukø ðonø ir nugarø. – Gerai, kad liko gyvi. Iðgelbëtojai mano.“ Teisësaugos atstovai, radæ keistø drabuþiø skutø, didþiuliø pëdsakø, tikrai nepanaðiø á þmogiðkuosius, nusprendë, kad ðerifas buvo teisus. Kaþkas persirengë velniais tam, kad iðgàsdintø vargðà piemená ir pagrobtø gyvulius, taèiau nirtûs bei energingi jauèiai savo netikëtu puolimu iðbaidë nusikaltëlius. Padaræ tokias iðvadas, visi, iðskyrus Maksà, ramûs gráþo á miestelá. Vienintelis piemuo nebuvo ásitikinæs, kad bandos link tada artëjo persirengëliai.

Rytø Sibiras. Tuo pat metu – Eilini, ar matai pasirinktà objetà? – suirzæs haratø virðila suriko ant greta einanèio ir ðilumà fiksuojantá prietaisà neðanèio þvalgo. Kitaip nei kiti bendratautieèiai, virðila nebuvo linkæs ið karto karðèiuotis ar susierzinti, taèiau ðá kartà ir jo kantrybë iðseko. Þvalgybinës misijos, kurios metu reikëjo pa271

grobti ir pristatyti koká nors þmogø á laivà, pradþia buvo daug þadanti. Jø dvivietis þvalgybinis laivelis aptiko tinkamà, toliau nuo gyvenvieèiø, viduryje miðko esantá objektà ir sëkmingai nusileido vienoje ið proskynø. Iki þmogaus reikëjo nueiti penkis ðimtus metrø pësèiomis, já suriðti, atgabenti á laivà ir nuskraidinti vadovybei. Kas galëjo bûti paprasèiau dviem stipriems ir didþiuliams haratams? Realybëje viskas buvo kitaip.

Nepaisant to, kad þvalgai turëjo klampoti per purvà, kai kada prasmegdami iki juosmens, dar ir tas eilinis negalëjo paaiðkinti, kur tiksliai tûno þmogus.

– Neþinau, virðininke, – iðsigandæs vapaliojo þvalgas. – Aplinkui bent penki objektai, skleidþiantys panaðø kieká kûno ðilumos.

– Kuris arèiausiai? – grieþtai paklausë virðila. Jis buvo apsisprendæs èiupti pirmà pasitaikiusá þmogø, o ne bandyti pagrobti bûtent anksèiau numatytà objektà.

– Uþ ðimto metrø á ðiauræ ir lëtai juda link mûsø. Dar uþ dvideðimties metrø guli antras objektas.

– Einam link pirmo ir já èiumpam. Kiti kol kas tegu gyvena, – nurodë virðila.

Haratø þvalgø porelë, klaidþiodama menkai mënulio apðviestoje Sibiro nakties tamsoje, vadovaudamasi tik ðilumà fiksuojanèio prietaiso parodymais, lëtai artëjo prie pirmojo objekto. Þinoma, tas artëjimas daugiau buvo ne raguotø kareiviø, bet jø gaudomo padaro nuopelnas, kuris, atrodo, puikiai orientavosi aplinkoje ir þingsniavo tiesiai haratø link.

Pagaliau medþiotojus ir jø aukà teskyrë keliolika þingsniø ir þvalgai jau galëjo áþiûrëti objekto kontûrus. „Keista, kad jis toks didelis? – pagalvojo virðila. – Net ðiek tiek didesnis uþ haratus. Niekis, vadovybë viskà iðsiaiðkins. Mûsø uþduotis já pagauti.“ – Puolam! – suriko haratas ir tekinas nulëkë prie tamsoje dûluojanèio silueto. Objektas savo ruoþtu nepuolë bëgti, o, labai nustebindamas haratus, sumaurojo ir pats puolë þvalgø porelæ.

272

Stebëdamas sekamo lokio ir keistø raguotø, velnius primenanèiø padarø kovà, medþiotojas Ivanas net sustingo ið baimës. „Kas èia per velniava? Kas mano lokiukà uþpuolë?“– màstë jis vis uþmerkdamas bei atmerkdamas akis ir tikëdamasis, kad reginys iðnyks kaip miraþas. „Reikëjo man tà Varvaros Andrejevos naminæ degtinæ gerti. Dabar gersiu tik ið parduotuvës pirktà gëralà. Þinau, bus brangu, bet sveikata brangiau. Bent jau nesivaidens visokie kipðai raguotieji, po miðkus besiðlaistantys“. Apsisprendæs gyventi sveikiau, Ivanas, beveik nekeldamas triukðmo ir nelaukdamas kovos pabaigos, pasitraukë ið stebëjimo posto ir nukurnëjo gimtojo kaimo link.

JAV. Vaðingtonas. Tuo pat metu – Laba diena, profesoriau, – maloniai pasveikino Stevà Fosterá aukðtas, puikiu kostiumu vilkintis vyras, draugiðkai spausdamas mokslininkui rankà. – Sëskitës patogiau, – mostelëjo kalbantysis ranka, rodydamas minkðtus fotelius. – Norëèiau prisistatyti – að esu Johnas Stevensas, ðiuo metu uþimu CÞV direktoriaus postà.

– Sveiki, – sutrikæs profesorius dairësi aplinkui. CÞV agentai be jokiø ceremonijø pasodino já á maðinà ir atveþë tiesiai á centrinæ bûstinæ. Stevas Fosteris dar niekada nebuvo sutikæs aukðtesnes pareigas uþimanèio asmens ir todël direktoriaus rodomas dëmesys bei mandagumas kiek suglumino mokslininkà. – Að... Neþinau kà ir besakyti. Kiek pasimetæs esu. Jûsø darbuotojai sakë, kad kaþko ið manæs tikitës...

– Nesijaudinkit, – maloniai ðypsojosi direktorius Stevensas. – Jums negresia joks pavojus. Turime ðiokio tokio darbelio, kurá áveikti gali tik toks garsus lingvistikos specialistas kaip jûs. Uþ atliktà darbà áteiksime milijono doleriø èeká ir nedelsiant nuveðime namo.

273

– Milijono doleriø, – apstulbo Fosteris. Jam dar niekada neteko atlikti vienkartinio darbo uþ milijonà doleriø. – Koks darbelis?

– Manau, jums tikrai nebus nieko neáveikiamo, – toliau maloniai ðypsojosi CÞV direktorius. – Tereikës iðversti vienà praneðimà, kurá gavome prieð dvi dienas. Turbût jau supratote, apie kà mes kalbame?

– Ne... Nesupratau, – nuoðirdþiai atsiliepë Fosteris.

– Mums reikia, kad iððifruotumët tà praneðimà, kurá prieð kiek daugiau nei parà transliavo visos televizijos ir radijo stotys. Negi jûs nieko negirdëjote?

– Ne... Negirdëjau. Að buvau labai uþsiëmæs savo darbu, – sutrikæs pradëjo aiðkintis profesorius. – Matote, að retai þiûriu televizoriø. Bandþiau iððifruoti uþraðus ant Kretos disko.

– Supratau..., – nustebæs tæsë direktorius. – Niekis. Mes pateiksime jums áraðo kopijø tiek, kiek reikës. Galësite disponuoti visa reikiama aparatûra ir naudotis geriausiø mûsø agentûros lingvistø ir ðifruotojø pagalba. Daktarë Joil jus palydës á laboratorijà, – mostelëjo direktorius Stevensas ranka á moterá, sëdinèià ant kampe stovinèio minkðtasuolio. Profesorius buvo labai susijaudinæs, todël net nepastebëjo, jog kambaryje, be jo ir direktoriaus, dar kaþkas yra.

– Kada turiu atlikti visà darbà? – mandagiai pasisveikinæs su sëdinèia ir jam linktelëjusia moterimi paklausë Fosteris.

– Geriausia buvo jau vakar, – bandë pajuokauti direktorius, bet pastebëjæs visiðkai sutrikusio profesoriaus veido iðraiðkà ir supratæs, kad mokslininkas neturi humoro jausmo, pasitaisë. – Atleiskit, profesoriau, èia buvo humoras. Kuo greièiau.

Jau ryt uþeisiu ir pasiteirausiu apie rezultatus. Tikiuosi, manæs nenuvilsite.

– Aaaaa... Gerai, – sumekeno Fosteris. – Pabandysiu. Norëjau paklausti: gal að galiu atsisakyti ir pirma baigti ðifruoti Kretos disko uþraðus? – profesoriaus balse galima buvo pajusti menkas vilties gaideles.

274

– Ne, – grieþtai ir ðaltokai atkirto direktorius. – Negalite.

Patariu darbà pradëti dabar pat. Supratote?

– Taip, – susigûþë nuo skvarbaus Stevenso þvilgsnio mokslininkas ir nukiûtino paskui daktaræ Joil.

Rusijos Federacija. Maskva. Tuo pat metu – Viskas ne taip, kaip mes galvojome, – suðnibþdëjo Ardas Reginai, kai jie iðëjo ið susitikimo su Rusijos Federacijos prezidentu ir kariuomenës vadovybe. – Juos reikëjo átikinëti patikëti pavojaus realumu. Atrodo, mûsø planai rëmësi klaidingomis prielaidomis.

– Ne vien tai. Kai kuriø paðnekovø mintis teko labai rimtai pakoreguoti, kol jie patikëjo mûsø þodþiais, – atsiliepë mentalinës átakos specialistë.

– Kodël buvai atsijungusi nuo bendrosios sàmonës? – paklausë Ardas. – Pastebëjau pokalbio viduryje.

– Vienas vaikinas ið rusø generalinio ðtabo ypatingai nekentë visko, kas susijæ su Lietuva. Kaþkokios senos ir asmeninio pobûdþio nuoskaudos. Teko gerokai susikaupti, kol pakeièiau jo nuotaikas, – aiðkino Regina.

– Ar subtiliai atlikai sàmonës koaregacijà? – domëjosi Ardas.

– Jokio subtilumo. Tam neturëjau laiko. Ëmiausi grubiø priemoniø. Jis visiðkai mano átakoje ir didþiulis Lietuvos draugas.

– Tokiu bûdu jis liks psichiðkai nepilnavertis visà likusá gyvenimà. Jokios valios laisvës ir panaðiai..., – atsiduso Ardas.

– Bûtent taip, bet kà padarysi? – sutiko su draugo nuogàstavimais Regina.

– Papasakosiu, kaip mûsø vaikinams sekasi Rusijos Federacijos ministerijose. Negirdëjai, nes tuo metu buvai atsijungusi nuo bendrosios sàmonës, – tæsë kalbà Ardas. – Visur ta 275

pati situacija kaip ir pas mus. Nebuvo në vieno, patikëjusio haratø praneðimu. Mûsiðkiams teko gerokai papluðëti, bet dabar, atrodo, viskas gerai. Visos Rusijos Federacijos valdþios grandys informuotos ir imasi reikiamø priemoniø.

– Galime vykti á Kinijà? – pasidomëjo Regina.

– Taip. Manau, kad ir ten mûsø lauks tos paèios problemos, – atsiliepë Ardas. – Susidorosime?

– Be abejo, – tvirtai atsakë Regina. – Susisieksiu su mûsø ambasada Kinijos Respublikoje, liepsiu paruoðti vietà erdvës vartams atidaryti.

– Gerai, – sutiko Ardas. – Iðvykstam po dviejø valandø. Bûk pasiruoðusi.

Baltojo rato demiurgø kontroliuojama erdvë.

Tuo pat metu Baltojo rato valdovas smalsiai stebëjo atskubantá savo kolegà ið Geltonojo rato. „Ádomu, kà jie ðá kartà sugalvojo ir kodël geltonasis valdovas norëjo kalbëtis apie tai tik akis á aká?“– smalsavo baltasis demiurgas.

– Sveikas, brolau, – dar ið toli pasisveikino Geltonojo rato valdovas. – Ar gali uþtikrinti visiðkà mûsø pokalbio anonimiðkumà? Jei sidargai ar þmonës nugirs apie kà mes ðnekësimës...

– Nepergyvenk, geltonasis valdove, ði planeta visiðkai apsaugota nuo paðaliniø ausø, – uþtikrino savo paðnekovà baltasis demiurgas. – Kà tokio svarbaus nori man papasakoti? Sugalvojote, kaip nugalëti þmones?

– Galima sakyti taip, – iðsiðiepë atvykëlis. – Þinoma, jei tu planui nepritarsi, jis nebus ágyvendinamas.

– Na...na, paprastai viskà sprendþiame valdovø balsø dauguma, – nusistebëjo baltasis valdovas.

– Ðis kartas ypatingas, nes susijæs su tavo ðeima, – gûþtelëjo peèiais Geltonojo rato valdovas. – Paklausyk: mûsø spe276

cialistai galutinai ávaldë sàmonës perkëlimo procesà. Dabar galime be jokiø kliûèiø perkelti objekto asmenybæ ir sàmonæ ið vieno kûno á kità.

– Ir...? – nekantriai paragino kolegà Baltojo demiurgø rato valdovas.

– Pagalvok apie galimybes, susijusias su ðiuo pasiekimu.

Iðauginsim du þmoniø kûnus, perkelsim á juos demiurgø asmenybes ir nusiøsim á Þemæ. Jie bus idealûs þvalgai. Þmonës niekuomet neátars savo gentainiø.

– Skamba neblogai, – susimàstë baltasis. – Kiek laiko truks iðauginti þmoniø kûnus?

– Ðià procedûrà jau pradëjome, – toliau aiðkino geltonasis valdovas. – Manau, po dviejø savaièiø turësime visiðkai subrendusius egzempliorius ir galësim pradëti sàmonës perkëlimà.

– Ar nemanai, kad Ardas ir jo kompanija iððifruos mûsø pasiuntinius?

– Ne. Jei perkelsim patyrusiø ir stipriø demiurgø sàmones. Tokiø, kurie galës apsiginti nuo mentalinio skenavimo, – kalbëjo atvykëlis. – Dar viena galimybë, kuri mano ekspertams atrodo priimtinesnë: á vienà kûnà patalpinti moters sàmonæ.

– Taigi jos visiðkai kvailos, – nusistebëjo baltasis valdovas. – Kà galima patikëti moteriai?

– Bûtent..., – pabrëþë Geltonojo rato demiurgas. – Moteris kvaila ir apie niekà nebus informuota. Nieko nesuprasdama ir nieko neþinodama – ji nieko negalës iðduoti. Patalpinsim jos sàmonæ á þmoniø patelës kûnà ir turësim puikià priedangà tikrajam þvalgui. Po tinkamo apdorojimo ji net neprisimins, kad kaþkada buvo demiurgë. Nuo rimtesnio patikrinimo moterá apsaugos jos rodomas kvailumas ir ðalia esantis partneris.

– Supranti, brolau, kad þvalgu gali bûti tik geriausias meistras, o tokiø nëra daug. Kur mes rasime tinkamà kandidatûrà?

– Savanorá turime, tik norëjom su tavimi suderinti, – nedràsiai pradëjo geltonasis valdovas. – Tavo tëvas pasisiûlë gráþti á materialø bûvá ir tapti þvalgu.

277

– Mano tëvas? – þinia tiesiog ðokiravo Baltojo rato valdovà.

– Taip. Jis nepretenduos á valdþià ir, kaip sakë, nori ðio iðbandymo. Tu esi Baltojo rato valdovas ir turi pritarti tokiam pasirinkimui, – aiðkino Geltonojo rato demiurgas.

– Mano tëvas – savarankiðka asmenybë ir að neturiu teisës jam trukdyti ágyvendinti savo pasirinkimà, – atsiliepë baltasis valdovas. – Pripaþinsiu, man nepatinka toks jo sumanymas, bet að nesiprieðinsiu.

– Puiku, – nusiðypsojo geltonasis valdovas. – Mes su juoduoju ir þaliuoju broliais kiek abejojome dël tavo sprendimo.

Dþiaugiuosi, kad dabar plano ágyvendinimui kliûèiø nëra.

– Nëra, – patvirtino baltasis demiurgas. – Planas man patinka. Jei perkelsim pasirinktø demiurgø sàmones á þmoniø kûnus per tris savaites, tai po mënesio kartu su papildomu haratø laivynu juos nusiøsime á Þemæ. Kaip tavo ekspertai vertina mûsø þvalgo galimybæ patekti tarp þmoniø ir bûti jø priimtam á savo ratà?

– Daugiau nei devyniasdeðimt procentø, – atsiliepë atvykëlis. – Norëjau tavæs paklausti: kaip tu vertini savo tëvo sugebëjimus? Ar jis toks pat stiprus, koks buvo prieð atsisakydamas fizinio bûvio?

– Taip, – kategoriðkai atkirto Baltojo rato demiurgas. – Neseniai su juo kalbëjausi. Jis stipresnis uþ bet kurá ið esamø valdovø, áskaitant ir mane. Gal baigiam ðià temà, brolau. Nemalonu man, kad siunèiu savo tëvà á toká pavojø. Einam, pasilinksminkim ir atsipalaiduokim. Puikiø ðokëjø turiu. Tau tikrai patiks.

Kaip visada po rimtø kalbø, demiurgai greitai pamirðo rûpesèius bei darbus ir visa galva pasinërë á linksmybes.

JAV. Vaðingtonas. 2016 metø lapkrièio 2 diena Stevas Fosteris jau penkiasdeðimtà kartà klausësi praneðimo teksto ir kiekvienà kartà stiprëjo ðio mokslininko ásiti278

kinimas, kad praneðimas pateiktas neegzistuojanèia kalba ir ið principo negali bûti iððifruotas. „Að tokios kalbos neþinau, – màstë profesorius. – CÞV vertëjai uþtikrino, kad tai ne rusø, ne arabø, ne japonø ir ne kinø kalbos. Aiðku, kad tai ne anglø, ne ispanø, ne italø ir ne viena ið germanø grupës kalbø.

Kolega Baumsteris uþtikrino, kad tai ne tiurkø ir në viena ið þydø vartojamø tarmiø. Iðvada – tokios kalbos Þemëje nëra.

Gal nebent ji vartojama afrikieèiø? O gal jos reikëtø ieðkoti tarp Amerikos indënø? Vargu... Afrikieèiai nepajëgtø ásiterpti á visus televizijos praneðimus, o á indënø dialektus tai nepanaðu.“ Stevas Fosteris buvo tipiðkas amerikietis, apie kuriuos jø kolegos ið Europos sakydavo: „Dauguma amerikieèiø þino, kad Þemë apvali, taèiau tik nedidelë jø dalis miglotai suvokia, kad, be Amerikos, planetoje dar kaþkas yra“. Profesorius tvirtai tikëjo, kad likusioje Þemës dalyje negali bûti nieko, ko nëra JAV, o kadangi jis þinojo beveik viskà apie savo ðalyje vartojamas kalbas, vadinasi, buvo neprilygstamas pasaulio kalbø ekspertas.

– Profesoriau, ásijunkite televizoriø! – ðûktelëjo á kambará ábëgæs asistentas. – CNN apie mûsø ðifruojamà tekstà kalba.

– Gerai, – gûþtelëjo peèiais Stevas Fosteris ir ásijungë kampe stovintá televizoriø. – Ádomu, kà CNN gali pasakyti apie tai, ko að neþinau?

Pasirodo, kad informacinis kanalas galëjo praneðti daug ðiam mokslininkui neþinomø faktø. Ið principo prieð porà dienø gauto praneðimo tema nebuvo eskaluojama þiniø laidose. Þemës valstybëse vykdavo kur kas svarbesniø, þurnalistø poþiûriu, ávykiø, kuriuos reikëdavo iðsamiai apraðyti ar atpasakoti. CNN tik paèioje „Þiniø“ laidos pabaigoje praneðë, kad Oksfordo universiteto profesorius Oskaras Smitas pasiskelbë iððifravæs nepaþástamà, prieð porà dienø visose televizijose nuskambëjusá tekstà. Ðio mokslininko tvirtinimu, tekstas buvo paskelbtas senovës egiptieèiø kalba, taèiau lietë ypatingai aktualius nûdienos gyvenimo momentus ir angliðkai skambëjo taip: 279

Kraugeriai iðnaudotojai, atëjo Jûsø bausmës valanda. Mes, Antiglobalistø sàjunga, kovojanti uþ visø þmoniø lygybæ ir lygiateisiðkumà bei pasisakanti prieð aplinkos terðimà pramoninëmis atliekomis, reikalaujame 2016 metø gruodþio 2 dienà vyksianèiame Pasaulio prekybos organizacijos virðûniø susitarime priimti tik socialiai orientuotus ir teisingus sprendimus.

Prieðingu atveju – paskelbsime Jums karà internete.

Stevas Fosteris daugiau nesiklausë. „Sukèius, – pagalvojo profesorius apie savo kolegà. – Senas sukèius. Ið kur jis þino, kaip skambëjo senovës egiptieèiø kalba? Sutinku, kad Oskaras yra þymiausias Senovës Egipto raðmenø þinovas, bet tai viskas... Niekas neþino, kaip egiptieèiai tarë ðiuos raðmenis, ar aplamai, kaip jie kalbëjo. Visiðkas neiðmanëlis ir sukèius.

Nusprendë pasidaryti sau reklamà pasinaudodamas tuo, kad niekas ið profesionaliø senovës kalbø specialistø negali argumentuotai paneigti jo þodþiø ir pateikti alternatyvaus vertimo. Nors, manau, kad tø teksto aiðkinimø dar bus pateikta ne viena versija ir deðimtyje artimiausiø konferencijø kalbësime tik apie ðá praneðimà. Kà gi, reikës ir man padaryti praneðimà, kad tekste pavartota dirbtinë, ðiuo metu neegzistuojanti ir anksèiau nevartota, ið principo neiðverèiama kalba. Oskaro Smito pateiktà versijà sumalsiu á ðipulius. Sukèius...“ Stevas Fosteris tvirtai nusprendë pateikti CÞV direktoriui iðvadà, kad tekste vartojama kalba neegzistuoja ir tekstas neiðverèiamas. „Ádomu, ar jie sumokës man milijonà doleriø uþ ðià iðvadà? – svarstë profesorius. – Nors nesvarbu, man mokslinë tiesa yra svarbesnë uþ pinigus,“– nusprendë mokslininkas, iðdidþiai atloðdamas galvà. * * * – Keista, Elena, – atsitraukæs nuo raðymo prabilo sekretorius. – Kodël tokie garbingi mokslininkai porina tokias nesàmones? Tuo labiau kai jie patys suvokia, jog tai visiðkai neatitinka tikrovës.

280

– Tu net neásivaizduoji, sekretoriau, kiek daug Þemëje kvailø, pilkø ir ribotø þmoniø. Daþnai kokio nors profesoriaus pasaulëlis gali bûti maþesnis ir ribotesnis nei, pavyzdþiui, statybininko. Tokie þmonës nepriima nieko, kas nesutelpa á jø pilkà vidiná pasaulá. Ádomiausia, kad kartais jie sugeba net patys patikëti tomis nesàmonëmis, kurias pliauðkia, – ramiai aiðkino Elena.

– Manai, tai tik dël kvailumo ir ribotumo?

– Nebûtinai... Dar viena galima prieþastis – noras iðgarsëti bet kokia kaina. Bet tai tik teorijos. Kà gali þinoti, dël kokiø prieþasèiø þmonës taip keistai elgiasi. Uþteks apie tai, sekretoriau. Dirbame toliau. Raðyk: „ Þemës orbita...“

Þemës orbita. Haratø laivynas. Tuo pat metu – Atveskit man tà suèiuptà þmogø, – ásakë laivyno Admirolas savo padëjëjams ir vël nusisuko á langà. Jis gërëjosi didingos haratø armados vaizdu. „Þmonës tikrai negalës atsispirti tokiai galiai“, – màstë Admirolas apþiûrinëdamas kovinius laivus. Ðá kartà jis tikrai neklydo. Haratø laivynas buvo kelis kartus stipresnis uþ visas Þemës valstybiø oro pajëgas.

Atvykëliø armadà sudarë trys didþiuliai pagrindiniai laivai, talpinæ po porà tûkstanèiø krovininiø bei kariniø, didþiøjø naikintuvø–bomboneðiø klasës, orlaiviø. Ðalia ðiø gigantø sklendë keturiasdeðimt maþesniø, bet taip pat dideliø disko formos laivø, kuriø kiekvieno skersmuo siekë deðimt kilometrø. Ðie orlaiviai buvo vadinami „Tvirtovëmis“. Savo ginkluote nenusileisdami pagrindiniams gigantams, jie talpindavo po penkis ðimtus maþøjø ir po porà ðimtø didþiøjø naikintuvø–bomboneðiø. Kiekvienas ið ðiø dideliø karo laivø galëjo generuoti nuosavà energetiná skydà ir iðlaikyti já visu pajëgumu ne maþiau kaip valandà. Visi naikintuvai taip pat turëdavo nuosavus skydus, bet energijà jø palaikymui semdavo ið baterijø, kuriø galios, esant maksimaliai apkrovai, uþtekdavo tik pen281

kiolikai minuèiø. Lyginant su isø karo laivais, kurie pasiþymëdavo beveik neribotais energetiniais iðtekliais, haratø laivynas atrodë kaip lankas prieð kulkosvaidá, bet kovoje prieð þemieèiø lëktuvus, kurie neturëjo jokio skydo, ðie orlaiviai buvo beveik neáveikiami. Visas atvykëliø ekspedicines pajëgas sudarë du ðimtai tûkstanèiø haratø. Pusë jø priklausë desantiniam korpusui, kita pusë sudarë laivø águlas.

– Admirole, ar paðaukti kitø dviejø þvalgø grupiø narius? – paslaugiai pasidomëjo vienas ið padëjëjø.

– Tuos nevykëlius, kurie uþuot suèiupæ þmones, kovojo su vietinës faunos atstovais? – paniekinamai mestelëjo laivyno vadas.

– Taip, tuos paèius, – pataikûniðkai nusijuokæs ið Admirolo sàmojo patvirtino padëjëjas.

– Jø man nereikia. Iðbraukite juos ið þvalgø sàraðo ir perveskite á desantiniø bûriø sudëtis. Gal bent kartu su kitais puldami þmones taip baisiai neapsijuoks? – liepë Admirolas. – Atveskite tiktai þmogø, þvalgus, kurie já pagavo, ir jo tardymu uþsiëmusià komandà.

Nepraëjus në penkioms minutëms prieðais Admirolo akis iðdygo susigûþusi bei mirtinai iðsigandusi þmogysta ir keturiø haratø grupë. Ta þmogysta buvo katalikø kunigas ið Lenkijos Voicehas Jankovièius. Kunigas ið tiesø niekada rimtai netikëjo pragaro ar velniø buvimu. Á dvasininkø luomà Voicehas stojo tik tikëdamasis soèios, lengvos duonos ir gero bei materialiai aprûpinto gyvenimo nedirbant tikro darbo. Pamatæs per televizijà kalbantá velnià, ponas Jankovièius tik pasijuokë ir pasakë parapijieèiams pamokslà apie kai kuriø paklydëliø daromas nuodëmes naudojantis nelabojo atvaizdu. Haratø þvalgai já paèiupo tiesiog baþnyèioje. Ið pradþiø, pamatæs jo link einanèius á velnius panaðius padarus, Voicehas pamanë, kad tai jo parapijos jaunimëlio iðdaigos, bet netrukus ásitikino klydæs. Suvokæs, kad raguoti atvykëliai ne fantazijos padarinys, kunigas bandë juos gàsdinti kryþiumi ir ðvæstu vandeniu, baidyti maldomis ir dievo sûnaus paveikslu. Þinoma, në vienas kovos bû282

das jam nepadëjo. Suvokæs, kad já pagrobë ir kaþkur gabena, Voicehas visiðkai supanikavo, patikëjo, kad gabenamas á pragarà ir karðtai be perstojo melsdamasis praðë Dievo atleidimo. Ðtai ir dabar, stovëdamas prieð Admirolà, jis ir toliau bambëjo po nosim visas þinomas maldas.

– Kà jis ten nuolat burbuliuoja? – paklausë Admirolas vieno ið þmogaus tardytojø, prieð tai garsiai nusistebëjæs suèiuptojo elgesiu ir iðvaizda.

– Neþinom, jûsø kilnybe, jis nuolat kaþkà mala sau po nosim. Kiek pavyko suprasti, objektas kalba kitokia kalba, nei vartojama mûsø praneðimo tekste, ir net kitokia, nei sklido ið sunaikintø þemieèiø kosminiø laivø.

– Dar viena kalba? – abstulbo Admirolas. – Kaip jie ten tarpusavyje susiðneka, jei jau tris skirtingas kalbas aptikom?

Padëjëjau, – valdingai ásakë laivyno vadas vienam ið patalpoje buvusiø pagalbininkø. – Suburk komandà technikø, prisijunkit prie Þemës informaciniø programø. Per dvi dienas turite aptikti ir iððifruoti visas ðioje planetoje vartojamas pagrindines kalbas.

– Klausau, Admirole, – linktelëjo padëjëjas ir nuskuodë burti komandos gautam ásakymui vykdyti.

– Admirole, kompiuteris per artimiausias ðeðias valandas iððifruos ðio suèiuptojo kalbà. Tada galësim iðversti visus jo burbëjimus, – tæsë tardytojas. – Nors man asmeniðkai atrodo, kad ðis objektas yra nepilno proto ir nieko mums nepaaiðkins.

– Gerai, paþiûrësim, – burbtelëjo laivyno vadas. – Kai iðversite jo þodþius, ið karto atvykite pas mane. Galite eiti.

Visi trys tardytojai, kartu su klumpanèiu, bambanèiu ir besiseilëjanèiu þmogumi pasiðalino ið patalpos.

– Papasakokit, kaip já suèiupote, – kreipësi laivyno vadas á þmogënà pristaèiusius þvalgus.

– Nusileidome ðalia nedidelio miestelio, – pradëjo pasakojimà vyriausias ið þvalgø. Jis iðsamiai papasakojo, kaip þmogus bandë juos laistyti kaþkokiu vandeniu, kaip mojavo sukryþiuotais pagaliais ir neaiðkiais paveikslais. – Jis net neban283

dë kovoti ir ið pat pradþiø elgësi kaip pamiðëlis. Po to, kai já suèiupome ir nuvilkome laivo link, þmogelis pradëjo bambëti sau po nosim ir, kaip matote, iki ðiol bamba. Nevisprotis?

– Gal jis nenormalus? – svarstë Admirolas.

– Nemanau, – atsiliepë haratø þvalgas. – Ið pradþiø, kol mûsø nematë, jis elgësi normaliai, taèiau po to... Tiesà sakant, ið pradþiø pasirodë, kad ðis objektas nepatikëjo mûsø realumu ir galvojo, kad já kaþkas apgaudinëja.

– Èia tai bent? – abstulbo Admirolas. – Vadinasi, jis nepatikëjo ir mûsø praneðimu. Galbût visi þmonës mumis nepatikëjo? Idiotø planeta, ir tiek. Padëjëjau, – atsisuko Admirolas á antrà savo pagalbininkà. – Iðsiaiðkink ðios versijos pagrástumà.

Dirbk kartu su ankstesná mano ásakymà gavusiu kolega, bet atkreipk dëmesá ir á þemieèiø ginkluotøjø pajëgø judëjimà.

– Klausau, jûsø kilnybe, – iðlemeno padëjëjas ir nukurnëjo paskui savo kolegà.

– Visi likusieji, – kreipësi Admirolas á savo padëjëjus, – per tris dienas nustatykit Þemës objektus, kuriems suduosim pirmàjá smûgá, ir paruoðkit ásiverþimo planà. * * * Jaunasis dvarvø þvalgas Chrzas vis dar sëkmingai tæsë savo misijà. Tiesà sakant, jis jau nebeþinojo, kà turi aiðkintis, bûdamas haratø eskadroje – dvarvas suprato vienà: jis neturi kà veikti tø pusproèiø draugijoje ir privalo kuo greièiau susitikti su Ardu. Chrzas sëkmingai uþëmë dabar jau velionio nelaimëlio, kurio kajutëje þvalgas pasislëpë nuo persekiotojø, vietà. Dvarvas nemëgo þudyti ir vis dar prisimindavo tas didþiules kupinas nuostabos ir baimës akis, kuriomis tik ið miegø paþadintas haratas þiûrëjo á já smaugiantá antrininkà. Atsikratæs negyvo kajutës ðeimininko, kurio kûnas nukeliavo á puikiai laive funkcionuojanèià atliekø perdirbimo sistemà, Chrzas vietoj jo sëkmingai pradëjo atlikinëti vieno ið laivo technikø funkcijas. Iðaugusius netikro harato sugebëjimus ir þinias netruko pastebëti Admirolo padëjëjas, atsakingas uþ techniná laivo funkcionavimà. Kiek pastabesnës ar átaresnës rasës atsto284

vai atsargiai þiûrëtø á tokius pakitusius gebëjimus asmens, anksèiau galëjusio pasigirti tik vidutinëmis þiniomis, taèiau haratai buvo iðpuikæ ir ganëtinai primityvaus màstymo individai, nelinkæ átarinëti ar per daug galvoti. Admirolo padëjëjas nedelsdamas paskyrë Chrzà vyriausiuoju techniku, kuris turëjo dirbti paties Admirolo vadavietëje. Þvalgas, nustebintas tokiø likimo dovanø, netrukdomai galëjo naudotis visa ámanoma haratø armados informacija. Blogiausia ðioje situacijoje buvo tai, kad dvarvas neþinojo, kà jam veikti su sparèiai plûstanèia informacija. Ðtai ir dabar jis su susidomëjimu stebëjo Admirolo bandymus kalbëtis su suèiuptu þmogumi.

Chrzas labai nusivylë þmogëno iðvaizda ir elgesiu. Jis ásivaizdavo, kad visi þemieèiai turëjo bûti tokie pat ðaunûs ir tvirti kaip Ardas, taèiau ta prieð laivyno vadà stovëjusi þmogysta në ið tolo nebuvo panaði á ðá dvarvo paþástamà þmogø.

– Man reikia rasti Ardà ir gauti ið jo tolesnes instrukcijas, – suðnabþdëjo po nosimi Chrzas. – Jis tikrai þinos, kà turiu veikti pas ðiuos ðizofrenikus. Tik kaip tai padaryti? Turbût reikës leistis kartu su desantininkais á planetà. Ádomu, kaip á tai paþiûrës Admirolas? Nesvarbu, – kiek pamàstæs tæsë Chrzas. – Man tereikia ákalbëti Admirolà, kad antþeminëse operacijose tiesiog bûtinas techninio personalo dalyvavimas ir jis pats lieps man prisijungti prie desantininkø, – pralinksmëjæs dël ðio savo sprendimo dvarvas jau su didesniu entuziazmu nuskubëjo prisijungti prie Admirolo padëjëjo, gavusio ásakymà iðtirti Þemës tautø kalbas. – Taip að greièiau rasiu Ardo tautieèiø buvimo vietà ir patá Ardà, – màstë þvalgas.

Berlynas tuo pat metu Hansas Schneideris nustebæs dairësi po kambará, á kurá já pakvietë uþeiti Andrejus. Policininkas dar niekada gyvenime nematë tiek daug ir tokiø puikiø kompiuteriø bei jø priedø. „Ðitas kambarys techniðkai árengtas geriau nei visas miesto 285

policijos skyrius, kuris tikrai nesiskundþia finansavimu“, – pagalvojo Hansas. Ne vien technika stebino detektyvà. Kambaryje sëdëjo ar atsirëmæ á sienas stovëjo ðeði vaikinai bei mergina, kuriø iðvaizda rodë, kad ðie asmenys nemëgsta gryno oro. Dar dviejø vyriðkiø veidai ðmëkðèiojo ekranuose, kabanèiuose ant kambario sienø.

– Hansai, susipaþink, – pradëjo kalbà Andrejus. – Vardiju ið kairës á deðinæ: Dimitrijus, Johanas, Ahmedas, Elisa, Pjeras, Zoranas. Ekrane matai Vudá ir Ronaldà – jie taip pat dalyvaus pokalbyje, bet elektroninës konferencijos principu.

– Vudis? – dar kartà nusistebëjo detektyvas, þiûrëdamas á pusamþá vyriðká ekrane. – Tas pats garsusis Vudis?

– Taip, ðyptelëjo Andrejus. – Tas pats nesugaunamas hakeris, prieð penkerius metus ásilauþæs á JAV kosminës agentûros tinklà.

– Vadinasi, reikia suprasti, kad visa tai, – Hansas kalbëdamas ranka parodë á iðdëliotà aparatûrà, – slaptoji Vokietijos hakeriø bûstinë, apie kurià tiek esame visi girdëjæ, bet niekas neþino tikslios jos buvimo vietos.

– Taip, detektyve, – patvirtino Schneiderio paðnekovas. – O èia susirinkæ „Brolijos“ nariai.

– Tos paèios hakeriø „Brolijos“? – net ðvilptelëjo Hansas.

Jis tikrai turëjo kuo stebëtis. „Brolija“ buvo laikoma viena ið stipriausiø kompiuteriniø ásilauþëliø organizacijø, kuriai galëjo prilygti nebent Rusijoje gyvenantys vaikinukai, pasivadinæ keistu pavadinimu „Dykaduoniai“, ar Japonijos atstovai, pasivadinæ „Rytø vëju“. – Kas nutiko, kad mane ásileidote á savo tarpà?

– Kà gi, – praðneko ið ekrano Vudis. – Tavo klausimas labai laiku ir tikslus. Prieð porà dienø papraðei Andrejaus nustatyti keisto, visiems þinomo, signalo kilmæ. Tavo praðymas sudomino „Brolijà“ ir kiek padirbëjæ mes nustatëme ðaltiná.

Rezultatai buvo tokie netikëti, kad patikrinom juos du kartus ir net susisiekëm su „Dykaduoniais“ ir papraðëm jø pagalbos. Dabar abejoniø nebeliko – signalo ðaltinis sklido ið tolimiausios Þemës orbitos, esanèios net toliau uþ Mënulá.

286

– Kaip tai? – ðokiruotas paklausë Hansas. – Signalas yra neþemiðkos kilmës?

– Taip, – tvirtai atsakë Vudis. – Elisa, prisijunk prie NASA teleskopø Aliaskoje ir parodyk ekrane vaizdà, kurá mes aptikome vakar.

Net iðsiþiojæs detektyvas ásisteibelëjo á ekrane besisukanèius aplink savo aðá milþiniðkus, disko formos objektus.

– Kas tai? – suðnibþdëjo Hansas – Ateiviai, kas gi dar, – atrëþë Vudis, o Andrejus pritariamai linktelëjo. – Aptikom juos labai sunkiai. Ðunsnukiai turi kaþkoká ekranà ir radarais neaptinkami. Þiûrint per teleskopà, ið pirmo þvilgsnio jie atrodo kaip asteroidø sankaupa, todël tik labai sufokusavæ vaizdà gavome tai, kà tu dabar matai.

– Ateiviai? – skeptiðkai prunkðtelëjo detektyvas. – Jûs tikri? Gal tai kokios nors vyriausybës slapta bazë?

– Tu manai, kad mes kvailiai? – grësmingai paklausë Rolandas. – Tikrinom ir ðià versijà: në viena vyriausybë neturi nieko panaðaus.

– Taigi tas signalas, kurá mes girdëjome ir kuris iki ðiol neiððifruotas, perduotas ið ateiviø laivyno? – vis dar su nepasitikëjimu paklausë detektyvas.

– Andrejau, koká mulká mums atvedei? – pasipiktino Vudis. – Að tris kartus turiu jam tà patá aiðkinti.

– Neþinau, kas jam pasidarë, – paraudo Andrejus. – Anksèiau Hansas neatrodë toks kvailas.

– Að kvailas? – susierzino detektyvas. – Sekate man pasakas apie kaþkokius ateivius ir manote, kad að patikësiu. Negi ið tiesø að atrodau idiotas, kuris tiki kompiuterinës grafikos vaizdais. Surengët man tikrà spektaklá, norëdami nukreipti dëmesá nuo savæs. Dabar að tikrai viskà supratau – tai jûs ásilauþët á visus tinklus ir sukëlët suirutæ, taèiau iðsigandot ir nusprendët suversti kaltæ kaþkokiems ateiviams, kuriø neva neámanoma aptikti. Na ir kà praneðë tie ateiviai ir kokia kalba jie ðneka?

– Praneðimas padarytas lietuviø kalba, – ásiterpë á pokalbá Dimitrijus. – Vokiðkas vertimas skamba taip: 287

Þemës þmonës, vienas ið Jûsø siaubingai nusikalto visai haratø rasei. Jis klastingai uþpuolë ir taip áþeidë garbingà haratà, uþtraukdamas gëdà visiems mûsø planetos gyventojams.

Atsakydami á ðiuos niekðiðkus veiksmus ir suprasdami, kad toks áþeidimas gali bûti nuplautas tik krauju, reikalaujame: Per vienà Þemës savaitæ nuo ðio ultimatumo paskelbimo: – iðduoti gyvà arba mirusá þmogø, vardu Ardas, ir visus jo gentainius, – paleisti visas planetoje esanèias ginkluotàsias pajëgas ir sunaikinti visà karinæ technikà, – pripaþinti visiðkà haratø rasës valdþià Þemëje planetos ir jos gyventojø atþvilgiu. Ávykdæ ðiuos reikalavimus, þemieèiai atpirkinës þmogaus, vardu Ardas, kaltæ dvideðimt metø. Praëjus nurodytam terminui, haratø eskadra pasitrauks ir gràþins valdþià planetos atstovams. Atsisakæ vykdyti reikalavimus þemieèiai bus sunaikinti.

– Vaje, vaje, – nusiðaipë Hansas. – Lietuviø kalba. Mulkiai jûs, nuo kada ateiviai moka lietuviø kalbà. Ðtai ir iðsidavët, balandëliai. Nejudët, – suriko detektyvas, traukdamas ið kiðenës pistoletà. – Jûs suimamai uþ..., – sakinio Hansas nespëjo baigti. Jis tik pajuto adatos dûrá á kaklà ir svaiginantá miego jausmà.

– Taip..., – nutæsë Vudis. – Nesitikëjau. Atrodë protingas vyrukas.

– Tokiø bus dauguma, – atsiduso Rolandas. – Kvaili þmonës niekada netiki tuo, kuo nenori tikëti. Kai jiems pateiki neginèijamus árodymus ir jie nebegali argumentuotai ginèytis – prasideda agresijos demonstravimas. Puikus pavyzdys – religiniai fanatikai, nesvarbu kokiai religijai priklauso. Hansas turëjo savo jaukø vidiná pasaulëlá, á kurá netilpo ateiviai ar kitokios keistenybës, ðtai jis ir gynë savo áprastà gyvenimà, atsisakydamas tikëti net tuo kas akivaizdu. Prieð ðeðiasdeðimt metø Afrikoje buvo rasta akmens amþiaus tautelë, kuri 288

nematydavo lëktuvø, skrendanèiø virð jos kaimo tik todël, kad skraidantys plieniniai milþinai netilpo á ðios tautelës atstovø pasaulëþiûrà ir negalëjo bûti paaiðkinami. Paprasèiausias kelias tokiems þmonëms – nepastebëti ar netikëti niekuo, kas jiems neáprasta.

– Gerai, – ásiterpë Ahmedas. – Akivaizdu, kad pirmas mûsø planas nepavyko. Kà darom toliau?

– Elisa, ar bandei susisiekti su Lietuvos ambasada? – pasidomëjo Vudis.

– Taip, jie mandagiai mane pasiuntë tolyn, – gûþtelëjo peèiais mergina. – Atsisakë teikti bet kokià informacijà.

– Arogantiðki niekðeliai, – suðnibþdëjo Andrejus. – Negaliu jiems atleisti to, kad Tarybø Sàjungà sugriovë.

– Nustok, Andrejau, ne apie tai dabar kalbame, – sudrausmino kolegà Vudis. – Detektyvas iðkëlë gerà klausimà: kodël ateiviai pateikë praneðimà lietuviðkai?

– Normalu, – atsiliepë Dimitrijus. – Praneðimas skirtas þemieèiams. Atvykëliai suvokia, kad pateikæ tekstà savo kalba liks nesuprasti. Vienintelis klausimas: kodël jie nevartojo anglø ar vokieèiø kalbø, kurios kur kas labiau paplitusios nei lietuviø.

– Tai nesvarbu, – nutraukë já Ahmedas. – Mums tiesiog trûksta informacijos, kad galëtume paaiðkinti kalbos pasirinkimà. Ateityje tai paaiðkës. Kà darome toliau?

– Elisa ir Pjerai, nuveþkite detektyvà namo ir iðkraustykite aparatûrà á rezervines patalpas. Andrejau, pasiimk darbe atostogas, kad rytoj Hansas tavæs nerastø, – dalijo nurodymus Vudis. – Mes susisieksim su kolegomis ið Rusijos ir Japonijos bei papraðysim pagalbos.

– Pagalbos kam? – pasidomëjo Andrejus.

– Dviem dalykams, – máslingai praðneko Vudis. – Pirma, turime átikinamai praneðti apie pavojø visoms stambesniø ir stipresniø ðaliø vyriausybëms, o, antra, turime rasti kelià á ateiviø informacinæ sistemà ir paleisti ten koká nedidelá virusà. Gal pavyks puolimà sustabdyti?

289

– O jei jie naudojasi ið principo skirtingomis technologijomis? – pasidomëjo Rolandas.

– Nemanau, – atsiliepë Vudis. – Jie ásilauþë á mûsø televizijos ir radijo programas. Vadinasi, techninio suvokimo principai nelabai skiriasi. Jei visi draugiðkai pagalvosim, gali pavykti ágyvendinti savo sumanymus. Ádomu tik tai, kas tas Ardas ir kaip jis sugebëjo paþeminti tuos haratus?

– Gal èia turimas omenyje koks nors lietuvis, gal net jø politinis veikëjas? – spëliojo Elisa.

– Gal? – gûþtelëjo peèiais Vudis. – Kaip teisingai pasakë Ahmedas – mums trûksta informacijos ir tai dabar nëra labai svarbu.

Tolesnë kalba pakrypo á techninius sumanymo vykdymo niuansus. Hansas Schneideris buvo pristatytas namo, kur ramiai pramiegojo iki kitos dienos vakaro. Atsiminæs ávykius, jis pasitelkë kolegas ir pabandë sulaikyti „Brolijos“ narius. Dideliam detektyvo nusiminimui, kambarys, kuriame anksèiau jis matë daugybæ technikos, dabar buvo tuðèias, o Andrejus, kuris galëjo atvesti prie likusiø hakeriø, jau iðvykæs neþinoma kryptimi. Hansui dar kelias dienas knibþdëjo abejonë, kad „Brolija“ jo neapgaudinëjo, taèiau kelis kartus viskà apgalvojæs, jis galutinai ásitikino, jog buvo labai neiðmaningai kvailinamas. „Manau, kad tie mulkiai tikrai bandë slëpti savus darbelius, – átikinëjo save detektyvas. – Bet taip kvailai sugalvoti – ateiviai.

Cha..cha...cha, – mintyse nusijuokë Hansas. – Að greièiau patikësiu mistinëmis slaptosiomis organizacijomis, bet ne ateiviais. Kvailiai ir tiek, kà èia bepridursi.“

JAV. Vaðingtonas. Baltieji rûmai.

2016 metø lapkrièio 3 diena Tai turbût buvo sunkiausia JAV prezidento Dþordþo Kluni darbo diena. Jam, skirtingai nuo pirmtakø, dar neteko priimti sprendimø, galinèiø pakeisti ne tik ðalies, bet ir visos 290

þmonijos istorijà. Iki tampant prezidentu, ðis asmuo sëkmingai kilo filmø aktoriaus karjeros laiptais, todël neturëjo jokios politinio darbo ar valstybës valdymo patirties. Kita vertus, Dþordþas Kluni visuomet pasiþymëjo aiðkiu màstymu, dràsa, ryþtingumu. Be prezidento, ovaliniame kabinete buvo susirinkæ CÞV, FTB ir karinës þvalgybos vadovai, keli patarëjai bei valstybës sekretorius. Jau pusvalandá vyko esamos padëties aptarimas ir buvo svarstoma maksimalaus karinës parengties laipsnio ávedimo bûtinybë.

– CÞV tvirtina, jog ðis praneðimas yra kompiuteriniø ásilauþëliø pokðtas ir ið principo negali bûti iðverstas, nes paraðytas neegzistuojanèia kalba? – tæsë pokalbá prezidentas. – Kaipgi tada praneðimai ið dviejø mûsø kosminiø laivø? Kaip juos vertinsite?

– Prezidente, – pradëjo CÞV direktorius Johnas Stevensas. – Savo iðvadose að remiuosi labiausiai gerbiamo ðalies lingvisto pastabomis ir tyrimo rezultatais. Neturime jokio pagrindo abejoti ðio mokslininko kompetencija. Klausimas dël dingusiø mûsø kosminiø laivø, mano manymu, nëra visiðkai aiðkus. Ðtai CÞV ekspertø nuomonë apie tai, kad egzistuoja tikimybë, jog signalas apie laivø þûtá galëjo bûti suklastotas tø paèiø kompiuteriniø ásilauþëliø, o ryðys su mûsø astronautais nutrûko dël techniniø prieþasèiø, – kalbëdamas Stevensas padëjo ant prezidento stalo ekspertø iðvadas. – Iki suplanuoto pirmojo ið dingusiø laivø nusileidimo liko dar deðimt dienø. Mano nuomone, neverta kelti panikos anksèiau laiko.

– Norëèiau pritarti kolegai, – ásiterpë FTB direktorius. – Biuro manymu, signalai apie laivø þûtá ir praneðimas yra suklastoti ir, atrodo, mes þinome, kas ir kodël taip padarë. Ðtai Ali Zarhavio, labiausiai mûsø ieðkomo teroristo, nuotrauka, kurioje jis uþfiksuotas Londone tomis paèiomis dienomis, kai gavome tà aiðkiai suklastotà ir skirtingai ðifruojamà praneðimà. Manome, kad ðiuo savo poelgiu – suklastojant signalà apie kosminiø laivø þûtá ir visiems þinomà praneðimà – siekta nukreipti mûsø dëmesá nuo kokio nors ruoðiamo teroro akto.

291

– Pritariu kolegom, – tarë karinës þvalgybos vadovas. – Dar norëèiau pridurti, kad NASA astronomai neaptiko jokiø ateiviø kosminiø laivø ar jø buvimo árodymø.

– Taèiau kaip tada vertinat ið mûsø uþsienio ambasadø gautà informacijà, kad praneðimas paskelbtas lietuviø kalba ir jo tekstas byloja apie greità ateiviø agresijà? – paklausë prezidentas.

– Manau, paèiø lietuviø reikëtø ir paklausti, – praðneko vienas ið patarëjø. – Absurdiðka net galvoti, kad ateiviø praneðimas þmonijai gali bûti paskelbtas maþai þinoma lietuviø kalba. Jei jie ið tiesø norëtø á mus kreiptis – pasirinktø bent jau anglø kalbà.

– Teisingai, – linktelëjo CÞV direktorius. – Atsiþvelkime á tai, kad mûsø mokslininkai metø metus siuntë radijo signalus á kosmosà ir atsakymo negavo. Pats ateiviø egzistavimas yra labai diskutuotinas. Pagalvokite, prezidente, kà apie jus pamanys tauta, jei paskelbsit karinæ parengtá, vadovaudamasis tokiomis abejotinomis spëlionëmis.

– Kada lietuviai atvyksta pas mus? – paklausë prezidentas valstybës sekretoriaus.

– Rytoj, – atsakë paklaustasis. – Ðiandien jie dar Japonijoj. Ta keista delegacija aplankë Rusijà ir Kinijà, o po mûsø planuoja aplankyti Didþiàjà Britanijà ir Vokietijà. Bent taip jie informavo mûsø ambasadà.

– Kodël keista delegacija? – pasidomëjo prezidentas. – Pati lietuviø tauta labai keista. Vien tas faktas, kad prieð metus pasiûlë mums pasaulyje neturinèios analogo ginkluotës ir, kaip girdëjau, labai kokybiðkos, verèia apie daug kà pagalvoti.

– Delegacija keista vien todël, kad jai iðvykus tiek rusai, tiek kinai paskelbë aukðèiausio laipsnio karinæ parengtá ir mobilizacijà.

– Jie patikëjo ateiviø ásiverþimu? – nustebo CÞV direktorius.

– Kolega, gal jûs klystate, – susimàstæs praðneko karinës þvalgybos vadovas. – Gal taip kuriama koalicija prieð JAV ir jos sàjungininkes. Nei su rusais, nei su kinais mes niekada gerai nesutarëme.

292

– Sunku patikëti, – gûþtelëjo peèiais vienas ið prezidento patarëjø. – Kam tada jiems lankytis Japonijoje, kuri yra mûsø sàjungininkë?

Dþordþas Kluni klausësi kalbanèiøjø ir màstë apie tai, ar tik jam neverta spjauti á visus patarimus ir ásiklausyti á savo nuojautà, kuri rëkte rëkë ir reikalavo skelbti ðalyje aukðèiausio laipsnio karinæ parengtá. „Nors kà gali þinoti, – màstë prezidentas. – Gal tikrai kaip kvailys tautos akyse pasirodysiu.

Reikia tos lietuviø delegacijos palaukti. Gal kas iðaiðkës? Þinoma, ðiandien gautas kaþkokios hakeriø grupës „Brolija“ praneðimas, skirtas asmeniðkai man ir kuriame kalbama apie grësmæ þmonijai, verèia susimàstyti. Kita vertus, tai gali bûti dar vienas nevykæs pokðtas ar provokacija. Ne, nusprendþiau galutinai. Dar neskubësiu ir kiek luktelsiu.Viena diena nieko nelems.“

Berlynas. 2016 metø lapkrièio 5 diena „Pagaliau mûsø misija baigësi“, – su palengvëjimu atsiduso Ardas, kartu su draugais iðeidamas ið Vokietijos Federacinës Respublikos Kanclerio rezidencijos. Misija buvo sunkesnë, nei manë prabudusieji. Maþa to, kad paskutines dvi valstybes reikëjo aplankyti per vienà dienà, bet dar paaiðkëjo, kad kiekvienoje valstybëje teks imtis stiprios mentalinës prievartos, bandant átikinti paðnekovus patikëti ateiviø keliamos grësmës realumu. Kai kuriø aplankytø valstybiø valdantieji po ðiø vizitø tapo savo valios neturinèiomis prabudusiøjø marionetëmis. Ardà iki ðiol grauþë sàþinë dël poelgio su vienu ið ypatingai skeptiðkø ir uþsispyrusiø JAV prezidento patarëjø. Kai keli prabudusieji pasiðnekëjo su ðiuo asmeniu atskirai, jis tapo lële, tesugebanèia vykdyti duodamus ásakymus. „Manau, po savaitikës visi aplinkiniai pastebës jo sunkià psichinæ bûklæ ir patalpins á kokià nors ligoninæ, kur vargðiukas visà likusá gyvenimà praleis kaip darþovë. Nieko nepadarysi, karas rei293

kalauja aukø – kaip sakë kaþkada Suvorovas“, – liûdnokai pagalvojo Ardas. Já neramino ne tik atsitikimai vizito metu, bet ir aiðkiai pasireiðkusi prabudusiøjø patirties stoka valdant savo galias. Tik su Tomo ið Ligijos planetos pagalba pavyko nustatyti tikslià haratø armados buvimo vietà. Simonas, kuriam buvo pavesta sukelti vieno ið ateiviø laivø avarijà, kelias dienas blaðkësi nefiziniame lygmenyje, nesëkmingai ieðkodamas pasislëpusiø agresoriø, kol pasidavë ir papraðë ligijieèiø pagalbos. „Kas tada bus vykstant kariniams veiksmams, jei net tokie paprasti uþdaviniai prabudusiesiems kol kas per sudëtingi? – palingavo galva Ardas. – Að vienas visø haratø tikrai neáveiksiu. Na paþiûrësim, tikiuosi, kad pavyks“.

Þemës orbita. Haratø laivynas. Tuo pat metu – Admirole, – kreipësi vienas ið padëjëjø á link ekrano nusisukusá laivyno vadà. – Turime visus duomenis apie pagrindines Þemës kalbas ir informacijà apie jø televizijos programas.

– Na ir? – neatsisukdamas paklausë Admirolas.

– Suskaièiavome bent ðimtà skirtingø kalbø, kuriomis transliuojamos informacinës laidos ir kurios paplitusios gerokai plaèiau nei vartojama mûsø praneðime, – aiðkino padëjëjas. – Kalba, kuria pateiktas ultimatumas, kalba nedidelë tautelë, gyvenanti maþoje valstybëje prie vienos ið planetos jûrø.

– Þmonës kalba skirtingomis kalbomis ir gyvena skirtingose valstybëse? – nustebæs pasidomëjo laivyno vadas.

– Bûtent taip, – patvirtino padëjëjas. – Be to, jie nëra vieningi ir nuolat kariauja. Sprendþiant ið informaciniø praneðimø, kiekvienà dienà Þemëje vyksta beveik po dvideðimt kariniø konfliktø, kuriuose þmonës þudo vienas kità.

– Palauk, – pertraukë kalbantájá Admirolas. – Jie nëra vieningi ir mums tereikia pulti stipriausias valstybes ið eilës.

– Bûtent taip, – dar kartà patvirtino padëjëjas. – Manau, stipriausià uþpulsim, o kitose þmonës tik trins ið dþiaugsmo 294

rankas arba sëdës tyliai suglaudæ ausis. Kiek sprendþiu ið informaciniø laidø, Þemëje netruks norinèiø mums tarnauti ir su malonumu naikinanèiø besiprieðinanèius asmenis.

– Ar jie bent vienas kità supranta? – vis dar stebëjosi Admirolas.

– Yra kelios pagrindinës, svarbiausios kalbos, kuriomis bendrauja dauguma þemieèiø. Jei kuris tø kalbø nemoka – nesupranta kà ðneka likusieji, – ramiai aiðkino padëjëjas. – Iðskyræ ðias plaèiausiai vartojamas kalbas supratome, kur ieðkoti stipriausiø valstybiø. Manome, kad ðiuo metu Þemëje stipriausios ðios ðalys: Jungtinës Amerikos Valstijos, Kinijos Liaudies Respublika ir Rusijos Federacija. Jos visos turi labai daug prieðø ir, kas svarbiausia, nesutaria tarpusavyje. Visi mûsø darbo grupës nariai mano, kad në viena ið uþpultø valstybiø nesulauks pagalbos, o kovos pavieniui.

– Koká puolimo planà siûlo jûsø grupë? – dalykiðkai pasidomëjo laivyno vadas.

– Padalykime eskadrà pusiau, rezerve palikdami tik pagrindinius laivus, ir uþpulkime visø pirma Jungtines Amerikos Valstijas ir Kinijà. Per pirmas dvi dienas sunaikinsim jø lëktuvus ir prieðlëktuvines pajëgas, po to per treèià puolimo dienà, puldami ið oro, sunaikinsime stambiausius átvirtinimus ir didþiausius karinius junginius, o ketvirtà parà iðlaipinsime desantà ir dar per septynias dienas nuslopinsime bet koká organizuotà pasiprieðinimà.

– Manote, kad stipriausioms Þemës valstybëms sunaikinti uþteks vienuolikos dienø? – paklausë Admirolas.

– Visiðkai, – tvirtai atsakë padëjëjas. – Po to nuosekliai naikinsime visas kitas besiprieðinanèias valstybes, nors manau, kad tokiø nebus daug. Didþioji þmonijos dalis pripaþins mûsø valdþià ir patys kovos su besiprieðinanèiais. Visa kampanija uþims ne daugiau kaip trisdeðimt dienø.

– Puiku, – patrynë rankas laivyno vadas. – Ðauniai sugalvojote. Ðiandien pateiksiu planà tvirtinti karo tarybai. Iki rytdienos nustatykite pagrindiniø taikiniø dislokacijos vietas.

295

– Klausau, Admirole, – nusilenkë padëjëjas. – Vyriausiojo techniko praðymu, norëjau dar kiek patikslinti ásiverþimo planà.

– Kodël jis pats nekalba su manimi? – pasidomëjo Admirolas.

– Nedrásta ðnekëti be jûsø ásakymo, todël praðë manæs perduoti jo þodþius, – paaiðkino padëjëjas. Toliau jis pateikë Chrzo, kuris ir buvo laikomas vyriausiuoju techniku, idëjà dël techninio personalo dalyvavimo desantinëje operacijoje.

– Kam to reikia? – nustebo Admirolas, bet padëjëjas iðsamiai iðaiðkino, kad planetos pavirðiuje gali tekti ákurti atramines bazes ir tokiam darbui tiesiog bûtini techninio personalo ir, visø pirma, vyriausiojo techniko ágûdþiai. Kiek paklausinëjæs ir patikslinæs smulkmenas, Admirolas sutiko su ðiuo pasiûlymu ir liepë perduoti vyriausiajam technikui, kad atrinktø tuos techninio personalo atstovus, kurie verti dalyvauti desantinëje operacijoje.

– Gali eiti, – atsainiai mostelëjo ranka laivyno vadas. Planas jam labai patiko. „Kaþin kodël vadovybë taip bijojo þmoniø? – pagalvojo Admirolas. – Jie visai nebaisûs ir prieð mus bejëgiai. Ðtai kad ir tas belaisvis – ið pradþiø atrodë iðprotëjæs, dabar keliaklupsèiauja prieð mus, sakydamas, kad Dievas já nubaudë, ir jis pasiryþæs tarnauti mums. Taèiau kokia nauda ið tokio tarno? Á visus tardytojø klausimus stengiasi atsakyti, bet, pasirodo, nieko, kas mus domintø, neþino. Kà su juo toliau daryti?“ – Admirole, – nutraukë laivyno vado mintis vienas ið prie informacinës sistemos sëdinèiø artimiausiø pavaduotojø. – Gavome signalà ið Þemës, kuris, atrodo, skirtas mûsø armadai.

Priimt ar ignoruot?

– Priimkit ir iðvertæ pateikit praneðimà ekrane, – ásakë Admirolas. – Gal þemieèiai nusprendë pasiduoti...

– Klausau, Admirole, minutëlæ.

Po keliø minuèiø ekrane pasirodë labai keistas praneðimas: „Atlik lytiná aktà su savim.“ 296

– Kà tai reiðkia? – nustebo Admirolas, penktà kartà skaitydamas praneðimà.

– Turbût tai reiðkia, kad jie nepasiduos? – gûþtelëjo peèiais pavaduotojas ir toliau tæsë jau labiau sunerimæs. – Kartu su praneðimu á informacinæ sistemà pateko neþinoma programa, kuri naikina pagrindinio kompiuterio duomenis.

– Paleiskit apsaugines programas, – ásakë Admirolas. – Pasirodo, þemieèiai nëra tokie bejëgiai kaip galvojau.

– Informacinë sistema iðvalyta, – po keliø minuèiø raportavo pavaduotojas. – Admirole, – dar po kiek laiko tæsë kalbantysis, – parazitinë programa, naikinanti duomenis, buvo tik apgaulë – tikrasis virusas surinko visà informacijà ið mûsø pagrindinio kompiuterio ir persiuntë jà á Þemæ, o tada susinaikino.

– Kaip tai? – nesuprato Admirolas. – Buvo dvi parazitinës programos?

– Taip, Admirole, mus apgavo. Kol mes kovojome su pirmàja, antroji programa ávykdë savo uþduotá. Þmonës viskà þino apie mus.

– Kà gi, tegu, – gûþtelëjo peèiais laivyno vadas. – Tegu þino. Slëptis toliau nebëra prasmës. Nuimti ekranà ir paskelbti 24 valandø pasiruoðimà puolimui.

Po poros valandø informacija, gauta ið pagrindinio haratø flagmano kompiuterio, pasiekë didþiøjø valstybiø vyriausybes, dar po keliø valandø prabudusieji pateikë gautø duomenø vertimà ið ateiviø kalbos. Tos paèios dienos vëlø vakarà JAV oficialiai papraðë Ðiaurës Atlanto sàjungos valstybiø pagalbos, o kitoje pasaulio pusëje apie bendrus gynybos planus pareiðkë Kinija, Japonija, Pietø Korëja ir Rusija. Vis dëlto þmonija nebuvo tokia vieninga, kaip atrodë ið pirmo þvilgsnio. Pirmoji akibrokðtà pateikë Prancûzija, oficialiai atsisakiusi veltis á JAV avantiûras ir siøsti savo karius kovoti su neegzistuojanèiu pavojumi be Jungtiniø Tautø mandato. Netrukus ðiuo pavyzdþiu pasekë Belgija, Olandija, Liuksemburgas ir Italija. Dar po valandos á Prancûzijos Respublikos prezidento kabinetà áþengë Ardas su dviem palydovais.

297

Paryþius. 2016 metø lapkrièio 5 diena, 22 valanda 40 minuèiø – Kodël? – dar kartà paklausë Ardas. – Að tenoriu suþinoti, kodël taip elgiatës?

– Klausi kodël, – atsiduso Miðelis Ruðo, kuris jau trejus metus buvo Prancûzijos prezidentas, nuþvelgdamas mieganèius apsaugos darbuotojus ir prieð já stovinèius tris keistus ir bauginanèius þmones. Miðelis ið pradþiø buvo ðokiruotas, matydamas, kaip lengvai atëjûnai ásiverþë á jo kabinetà, tiesiog praeidami pro visas sargybos uþkardas, uþ savæs palikdami mieganèius sargybinius. Vëliau, kiek atsigavæs ið nuostabos, jis nusprendë pakalbëti su prieð já stovinèiais þmonëmis ir pratæsti laikà bei sulaukti atskubanèios pagalbos. – Þinote, pone, atleiskit pamirðau jûsø vardà.

– Ardas, – prisistatë prezidento paðnekovas.

– Pone Ardai, norëèiau jums papasakoti puikià ir pamokomà istorijà, – dëstë Miðelis. – Manau, kad iðklausæs ðià istorijà, pats rasite atsakymà á klausimà. Tiesa, jûs puikiai kalbate prancûziðkai.

– Að visai nekalbu prancûziðkai. Jums tik taip atrodo, – nutraukë Miðelio komplimentà Ardas. – Kalbëkite.

– Kaip tai nekalbate, – dar kartà nustebo prezidentas, bet kaip patyræs politikas greitai atsitokëjo ir tæsë pasakojimà. – Gyveno vienoje fermoje arklys ir kiaulë. Ðtai vienà dienà arklys pasiligojo. Fermos ðeimininkas pasitarë su veterinaru ir nusprendë leisti arkliui, jei jis neatsikels ant kojø, gyventi tik dar vienà dienà. Kiaulë, iðgirdusi ðiuos ðeimininko þodþius, nubëgo pas arklá ir jam viskà papasakojo bei papraðë stengtis ið paskutiniøjø ir atsikelti kità dienà ant kojø. Kità rytà arklys sugebëjo atsistoti, o tai pamatæs ðeimininkas apsidþiaugë ir norëdamas atðvæsti ðá ávyká sugalvojo paskersti ir suvalgyti kiaulæ. Pasakojimo moralas labai paprastas: nëra tokio gero darbo, uþ kurá liktum nenubaustas. Að jau seniai supratau, kad niekada neverta daryti gera kitiems, jei tau paèiam tai 298

nëra naudinga. Antraip visada nukentësi. Patikëk manim, Ardai, ði gyvenimo tiesa pagrásta ilga patirtimi ir puikiais pavyzdþiais.

– Puiki gyvenimo filosofija, – prunkðtelëjo Ardas, o kiti jo palydovai tik paniekinamai ðyptelëjo. – Taèiau mes kalbame ne apie tai. Jûs iki ðiol neatsakëte á mano klausimà. Að suprantu bandymà uþkalbëti mums dantis ir sulaukti pagalbos, bet galiu uþtikrinti – jokie sargybiniai neuþeis á ðá kabinetà.

Kalbëkite toliau.

– Apie kà, – pyktelëjo Miðelis. – Pagalvok pats ir viskà suprasi. Dabar yra dvi galimybës: arba JAV prezidentas iðprotëjo ar dël kitø prieþasèiø seka pasakas apie ateivius, arba tikrai prasidës karas su kitos planetos gyventojais. Pirmuoju atveju Prancûzija bus vienintelë ðaltà protà iðlaikiusi ðalis, o tai labai padës didinant tolesnæ politinæ átakà. Antruoju atveju – tai ne mûsø karas. Tegu pliekiasi amerikieèiai, o mes palauksim, – prezidentas kiek patylëjo ir, nesulaukæs atëjûnø reakcijos, tæsë. – Negaliu að padëti amerikieèiams. Pas mus beveik pusë balso teisæ turinèiø pilieèiø yra musulmonai. Jie niekada nebalsuos uþ mane, jei nuspræsiu padëti JAV. Jau praëjusiuose rinkimuose tik ðimtu tûkstanèiu balsø laimëjau prieð Ibrahimà Al Huseinà, kuris atvirai siûlë kurti Prancûzijoje musulmoniðkàjà respublikà. Tegu amerikieèiai peðasi su tais ateiviais. Kai karas baigsis, gali bûti, kad Prancûzija bus pati stipriausia valstybë ir diktuos aplinkiniams savo sàlygas.

Gal ðios diplomatijos pagalba pavyks pasiekti tai, ko nepasiekë Napoleonas kariaudamas.

– Jei haratai sunaikins JAV, po kurio laiko bus uþpulta ir Prancûzija, – tarë Ardas.

– Ádomus ateiviø pavadinimas – haratai, – ðyptelëjo Miðelis. – Tebûnie kaip tu sakai. Jei ateiviai nugalës, nors að nuoðirdþiai abejoju visa ðia istorija, mes pradësime derybas. Manau, tai protingos bûtybës ir nebus tokios arogantiðkos kaip amerikieèiai. Rasim bendrà kalbà.

299

– Kà gi, – atsiduso Ardas. – Matau, nepavyks jûsø perkalbëti, o ir neturiu tam laiko – atleiskite uþ viskà, kas ávyks.

Miðelis dar norëjo paklausti „Kas ávyks?“, bet staiga jam tai pasidarë nesvarbu, kaip nesvarbu tapo viskas, kas anksèiau domino ðá asmená. Po kiek laiko á kambará ásiverþæ sargybiniai pamatë Miðelá buku þvilgsniu spoksantá á tà vietà, kur kà tik uþsivërë erdvës artimojo ðuolio vartai, pro kuriuos iðvyko prieð já stovëjæ atëjûnai.

Kitos dienos penktà valandà ryto Prancûzija oficialiai paskelbë pasiryþusi padëti JAV. Tà paèià valandà respublikos prezidento ásakymu Ðiaurës Amerikos krantø link buvo pasiøstas Prancûzijos laivynas ir karinës oro pajëgos.

Berlynas. 2016 metø lapkrièio 6 diena, 11 valanda Hansas Schneideris sëdëjo prie kompiuterio ir bandë rasti kokiø nors „Brolijos“ pëdsakø. Detektyvas buvo ganëtinai ásigilinæs á savo darbà, todël ne ið karto atkreipë dëmesá á naujienas, skelbiamas vienuoliktos valandos þiniose. Tik neáprasti praneðëjo þodþiai apie karinæ parengtá, paskelbtà beveik visose NATO blokui priklausanèiose ðalyse bei Kinijoje ir Rusijoje, privertë policininkà suklusti. Kurá laikà Hansas neramiai klausësi praneðimø, bet palaipsniui nusiramino. „Amerikieèiai ruoðiasi naujam karui Persijos álankoje. Turbût Irano prezidentas prisiðnekëjo,“– pagalvojo detektyvas, toliau klausydamasis naujienø. Stebëtina, taèiau tokiam Schneiderio poþiûriui sutartinai pritarë visi þurnalistø klausinëjami nepriklausomi ekspertai. Populiariausia nuomonë buvo ta, kad JAV artimiausiu metu puls Iranà, o Kinija ir Rusija nusprendë parodyti amerikieèiams savo jëgà. Në vienas ekspertas netikëjo oficialiai paskelbta versija apie ateiviø ið kosmoso keliamà grësmæ. Atrodo, kad tokios pat nuomonës laikësi ir skandalingasis Irano islamo respublikos prezidentas. Jis dar kartà pagàsdino Vakarø civilizacijà artëjanèiu sunaikinimu bei pa300

skelbë apie aiðkià ir progresuojanèià JAV prezidento beprotybæ. Niekas, visiðkai niekas net neprisiminë ir tuo labiau nesiejo prieð savaitæ ávykusio „kompiuteriniø ásilauþëliø iðsiðokimo“ ir „netikro praneðimo“ su dabartiniais ávykiais. Nusiraminæs detektyvas iðjungë televizoriø ir toliau ániko á „Brolijos“ pëdsakø paieðkà internete. „Palaukit, niekðai, rasiu – atsakysit man uþ sukeltà sumaiðtá, – ðypsodamasis galvojo Hansas. – Bus jums kaip tame eilëraðtuke: Senis ropðèiasi ant stogo, Tuoj á kaminà kakos, Jei tikrai buvai tu blogas, Neiðvengsi dovanos.“ „Laukite dovanø, brangieji, tik surasiu jus ir tada tokias Kalëdines ðventes surengsiu...,“– dþiûgavo detektyvas, svajodamas apie atpildà hakeriams uþ patirtà paþeminimà.

Haratø eskadra po keturiø valandø Admirolas, kaip buvo áprasta susimàstymo valandomis, stebëjo savo eskadros laivus ir galvojo apie bûsimà puolimà. Dar prieð kelias valandas viskas atrodë numatyta iki smulkmenø ir niekas net neabejojo, kad kariniai veiksmai bus trumpalaikiai bei sklandûs. Dabar Admirolas abejojo. Þinoma, galima buvo galvoti, kad „Nemirtingojo“ varikliø gedimas ir jo keistas, jokiais fiziniais dësniais nepaaiðkinamas skrydis Þemës palydovo link tëra atsitiktinumas, taèiau laivyno vadas buvo linkæs áþvelgti þemieèiø këslus. „Gerai, kad spëjome bent águlà evakuoti? – galvojo Admirolas. – Ádomu, kodël sustojo „Nemirtingojo“ varikliai? Technikai skësèioja rankomis ir nieko pasakyt negali, tik spëlionëmis ðvaistosi... Negi þmonës kaþkoká slaptà ginklà turi? Tuomet mûsø uþmojai pasmerkti þlugti. Kà daryti toliau? Gal trauktis? Tada galiu atsisveikinti su savo tolesne karjera. Kol nëra tvirtø árodymø, kad ði katast301

rofa – þmoniø darbas, negaliu net galvoti apie gráþimà namo.

Teks rizikuoti ir pradëti puolimà, nors ir kaip pats asmeniðkai dël to abejoèiau.“ – Aukðèiausia parengtis, – atsisukæs á padëjëjus, ásakë Admirolas. – Puolimo pradþia lygiai po valandos.

– Ar yra kokiø nors pakeitimø plane? – pasidomëjo arèiausiai stovëjæs pavaduotojas.

– Ne. Puolimas vykdomas pagal senà planà. Skelbkit pasiruoðimo pradþià, – ásakë laivyno vadas.

Po daugelio metø, prisimindamas praûþusá karà, Ardas vël ir vël savo apmàstymuose prieidavo prie tos paèios iðvados: prabudusieji nebûtø laimëjæ prieð haratus vieni. „Kaip bebûtø liûdna, tenka pripaþinti, kad mes nebuvome pasiruoðæ karui, ir jei ne didvyriðka kitø valstybiø kova, ið visø taip ilgai kurtø planø bûtø likæs tik ðnipðtas“, – galvojo Ardas. Labiausiai já nustebino amerikieèiai. Kaip ir dauguma Rytø Europos gyventojø, Ardas buvo ásitikinæs, kad tipiðkas JAV pilietis – tai nutukæs, maþesnio nei vidutinio protinio lygio asmuo, labai besididþiuojàs savo ðalimi, bet absoliuèiai neiðmanantis nei jos, nei pasaulio istorijos ar geografijos. Prestiþiniais laikomi JAV universitetai ið tiesø tëra komercinës ástaigos, vardan lengvø pinigø paaukojusios iðsilavinimo kokybæ, ir bet kuris Rytø Europoje paprastà vidurinæ mokyklà baigæs pilietis galëtø ið karto pradëti studijas nuo treèio tokio universiteto kurso. Gal tos mintys ir buvo ið dalies teisingos, bet kitos amerikieèiø karo metu pademonstruotos savybës – begalinis patriotizmas, susitelkimas ir vieningumas pavojaus atveju, uþsispyrimas kovoti iki galo – privertë Ardà pakeisti ankstesnæ neigiamà nuomonæ apie ðios nacijos atstovus. Paveikti prabudusiøjø ir praradæ aiðkiai iðreikðtà egoizmà, JAV prezidento administracijos þmonës pasirodë esà puikûs organizatoriai, per trumpà laikà sugebëjæ mobilizuoti visà ðalá nuoþmiai kovai su haratais. „O tas jø generalinio ðtabo virðininkas Kailas McDonelas – tiesiog karo genijus, vertas, kad jo vardas bûtø mini302

mas ðalia tokiø karvedþiø kaip Gajus Julijus Cezaris ar Napoleonas Bonapartas, – mintyse kartojo Ardas. – Tik genijus galëjo per kelias valandas paruoðti ir po to sëkmingai ágyvendinti taktikà, kurià vëliau amþininkai pavadins „bangø mûða“ ir kuri leido JAV, Kanados ir Meksikos oro bei prieðlëktuvinës gynybos pajëgoms sëkmingai prieðintis ateiviams net tris paras. Po to atskubëjusi NATO ðaliø pagalba sugebëjo dar dvideðimt keturias valandas sulaikyti haratø ásiverþëlius nuo iðsilaipinimo planetos pavirðiuje. Tas keturias, deðimèiø tûkstanèiø jûreiviø ir lakûnø krauju iðkovotas paras generolas Kailas puikiai panaudojo ruoðdamasis lemiamoms kovoms sausumoje su gerokai papeðiotomis ateiviø ordomis.“ Þinoma, negalima buvo sakyti, kad prabudusieji neprisidëjo prie pergalës. Jie, nors ir nemokðiðkai, bet sugebëjo sunaikinti vienà vadinamøjø haratø laivø–tvirtoviø dar prieð prasidedant karo veiksmams, mobilizavo, nors ir brutalios mentalinës prievartos pagalba, didþiøjø valstybiø vadovus bei nuteikë juos kovai su ateiviais ir galø gale vien ko verta karo metu atsiradusi bei katalikø baþnyèios labai palaikoma legenda apie angelus, padëjusius þmonëms kovoti su pragaro iðperomis. „Nenuostabu, kad iðvydæ, kaip kovoja prabudusieji, þemieèiai palaikë juos angelais, o haratai – tik ðios raguotøjø rasës padavimuose iki tol egzistavusiais karo demonais, – ðyptelëjo Ardas. – Visgi karas buvo labai sunkus. Þmonës patyrë milþiniðkø nuostoliø ir jau niekada nebus tokie kaip anksèiau – bent jau nebus tokie naivûs ir uþsidaræ. Turbût ði pergalë buvo pati reikðmingiausia ir labiausiai paveikusi tolesnæ þmonijos raidà per visà mûsø rasës egzistavimo istorijà.“

303

II Karas

Berlynas. 2016 metø lapkrièio 7 diena Hansas Schneideris sustingæs þiûrëjo transliuojamas per televizijà þinias. CNN korespondentai tiesiogiai ið mûðio lauko rodë ir komentavo vykstanèias kautynes. Detektyvas matë vaizdus, girdëjo pasakojimus, bet nenorëjo tikëti tuo, kà rodë informacinës programos. Tiesà sakant, jis ne vienas bandë sugalvoti kitus paaiðkinimus tam, kas vyko. Kai kurie korespondentø kalbinami ekspertai iki ðiol neigë bet kokià karo su ateiviais galimybæ, o keletas jø vieðai iðjuokë visus tikinèius neþemiðkø gyvybës formø egzistavimu. Tokie skeptikai aiðkino ávykius ávairiai, bet daþniausiai priskirdami vykdomà JAV ir Kinijos puolimà paslaptingai teroristø organizacijai, net nebandydami atsakyti á klausimà: kokia teroristinë organizacija galëtø disponuoti tokia technologija ir tokiomis karinëmis pajëgomis? Keista, bet nepaisant aiðkaus tokios nuomonës absurdiðkumo, dauguma þurnalistø buvo linkæ tuo tikëti. „Gal tai tø prakeiktø hakeriø darbas? – svarstë detektyvas. – Þinoma, taip. Susiuostë su pasaulinio masto teroristais bei antiglobalistais ir pradëjo ðá kruvinà karà.“ Taip save ramindamas, policininkas toliau stebëjo tiesioginæ transliacijà ið mûðio lauko, retkarèiais pertraukiamà sauskelniø, valikliø ar plaukø daþø reklamos.

Tai buvo keistas karas, kuriame þurnalistai tiesiogiai rodë ir komentavo viskà, kas vyksta kovos arenoje. Televizija filmavo besileidþianèius á Þemës atmosferà ateiviø laivus ir juos puolusias prieðlëktuvines JAV ir sàjungininkiø pajëgas. Jau treèià kartà haratø eskadros dalis bandë ásiverþti á oro erdvæ 304

virð Ðiaurës Amerikos ir kiekvienà kartà kartojosi tas pats scenarijus: net nespëjæ iðleisti didesnio kiekio naikintuvø, laivai– tvirtovës bûdavo metodiðkai bei ritmingai apðaudomi þemieèiø ir turëdavo visà laikà laikyti ájungtus skydus. Á kiekvienà atmosferoje esantá ateiviø laivà kas penkiolika sekundþiø pataikydavo kelios raketos. Þemieèiai neðvaistë savo ðaudmenø iðtekliø, bet jø ir negailëjo. Jie sekë kiekvienà atmosferoje esantá laivà ir veikë taip ritmingai bei suderintai, kad nesuteikdavo haratams në menkiausios galimybës atjungti apsauginius skydus ir paleisti pasiruoðusius kovai naikintuvus bei apðaudyti þmoniø gynybines pozicijas. Jau du kartus prieð tai haratø laivai-tvirtovës, iðbuvæ Þemës atmosferoje valandà su ájungtais skydais, turëdavo trauktis á atvirà kosmosà tam, kad atstatytø apsauginiø skydø energijà. Ðitas karas buvo toks pat kaip ir prieð já vykæ. Iðbuvæ valandà JAV oro erdvëje, ateiviai vël nieko nepeðæ turëjo pasitraukti atgal á atvirà kosmosà. Per ðias keliolika mûðio valandø á orà nepakilo në vienas JAV bei jos sàjungininkiø lëktuvas, o haratai prarado daugiau nei dvideðimt nesugebëjusiø laiku pasitraukti naikintuvø. Abi pusës þinojo, kad tokia padëtis ilgai nesitæs ir anksèiau ar vëliau ateiviai sugebës prasiverþti, bet kol kas þmonës gynësi labai sëkmingai.

Kitokia padëtis buvo virð Kinijos. Tenai padangë buvo pilna ateivius puolanèiø lëktuvø, kurie daþniausiai nebegráþdavo sveiki á Þemæ. Kinai ir jiems padedantys, iðskyrus japonus, kurie pamëgdþiojo amerikieèiø taktikà, kariavo pasikliaudami didþiuliu savo karinës technikos kiekybiniu pranaðumu ir nepaisydami jokiø nuostoliø. Kinai net panaudojo atominá ginklà, puldami virð vieno ið didþiausiø Þemës miestø Ðanchajaus kybojusius kelis haratø laivus-tvirtoves. Pasekmës buvo labai gerai prognozuojamos. Ðanchajus buvo sugriautas, dauguma jo gyventojø þuvo, o ateiviai nepatyrë jokiø nuostoliø.

Nepaisant ðios taktikos, haratai ir ðioje Þemës pusëje turëjo du kartus atsitraukti uþ atmosferos ribø, prarasdami beveik 305

ðimtà savo naikintuvø, bet sunaikinæ daugiau nei pusantro tûkstanèio kinø ir jø sàjungininkø lëktuvø.

Viena. Tuo pat metu Andrejus, Vudis, Rolandas, Elisa ir Achmedas jau treèià parà nemiegojæ pluðo prie savo kompiuteriø. Jie tiktai probëgomis þvilgteldavo á per þinias rodomus vaizdus, o nuo krëslø pakildavo tik trumpam uþkasti ar nubëgti á tualetà. Visi ðie hakeriai, sudarantys paslaptingàjà „Brolijà“, kûrë kompiuteriná virusà, galintá sunaikinti ásiverþëliø laivus. Þinodami pagrindinius ateiviø informacinës sistemos veikimo principus, jaunuoliai pagrástai tikëjosi sukurti programà, su kuria haratai negalëtø susidoroti ir kuri paþeistø pagrindinius agresoriø laivø kompiuterius.

– Man tik vienas dalykas ádomus, – tæsdamas darbà tarë Andrejus. – Kaip mes pristatysim tà virusiukà ateiviams?

– Neþinau, – gûþtelëjo peèiais Vudis. – Signalø jie daugiau nepriima ir antrà kartà tuo paèiu keliu pasinaudoti negalësim. Kà nors sugalvosim.

– Sugalvosim, – prunkðtelëjo Achmedas. – Kà sugalvosim? Ádomu, kaip jie bendrauja tarpusavyje. Neaptikom jokiø radijo bangø, kuriomis vyktø pokalbiai tarp ateiviø.

– Geras klausimas, – linktelëjo Andrejus. – Gal koks ðviesos bangø spektras?

– Gal, – vël gûþtelëjo peèiais Vudis. – Kai tik baigsim kurti virusà, uþsiimsime jo pristatymo ateiviams klausimu. Gal pavyks suprasti, kaip agresoriai tarpusavyje bendrauja, ir ásiterpsime á jø ryðio sistemà, gal dar kà nors sugalvosime. Dabar svarbiausia – baikime pirmàjá darbà ir nesiblaðkykime.

Niekas jam neatsakë. „Brolijos“ nariai visuomet dirbo nuosekliai ir sistemingai, todël net visada skeptiko ir kritiko vaidmená atliekantis Achmedas neprieðtaravo Vudþio pasiûlymui.

306

Haratø eskadra. 2016 metø lapkrièio 8 diena Admirolas riaumojo, trypë kojomis ir grasino holografiniam pirmosios armados, kovojanèios virð JAV padangës, vado generolo Zahno atvaizdui.

– Vël traukiatës?!!! Kiek galima. Jau ðeðtà kartà jus iðmeta ið Þemës atmosferos, – labai pyko Admirolas.

– Bet, vade, að nieko negaliu padaryti, – vangiai teisinosi generolas Zahnas. – Tai kaþkokie beproèiai. Kas galëjo pagalvoti, kad viena valstybë turi toká ginklø arsenalà – jie per valandà á mus paleisdavo tûkstanèius raketø ir taip iðtisà parà, kiekvienà kartà armadai kirtus atmosferos ribas. Viena valstybë Þemëje ginklø turi daugiau nei visos Harato planetos gyventojai. Tai iðprotëjusiø ðirðiø lizdas.

– Paskutines Þemë–oras klasës raketas jie paleido prieð dvylika valandø, o tu vis tiek kiekvienà kartà traukiesi, nepadarydamas prieðui jokiø nuostoliø, – piktinosi Admirolas. – Gal gali paaiðkinti man tokià situacijà?

– Dabar mus tik kirtus atmosferos ribas puola ir labai sëkmingai apðaudo lëktuvai. Jie artëja bangomis, tokiu bûdu, kad jø paleistos raketos pataiko kas penkiolika sekundþiø. „Tvirtovëms“ neuþtenka laiko nuimti skydà ir iðleisti naikintuvus, – teisinosi generolas. – Visi paleidþiami naikintuvai per penkiolika minuèiø numuðami arba turi trauktis ið atmosferos.

– Kiek jau praradai? – burbtelëjo haratø eskadros vadas.

– Trisdeðimt du naikintuvus ir viena „tvirtovë“ buvo apgadinta, kai nuleido skydà ir bandë atsiðaudyti, – raportavo generolas Zahnas.– Generolo Zihno, kovojanèio kitoje planetos pusëje, nuostoliai, girdëjau, didesni.

– Generolas Zihnas faktiðkai sunaikino jam besiprieðinusias oro ir prieðlëktuvinës gynybos pajëgas ir pereina prie antros operacijos fazës, – atrëþë Admirolas. – Prarastos dvi „tvirtovës“ ir penki ðimtai ðeðiasdeðimt trys naikintuvai buvo neiðvengiama auka, bûtina sëkmingam rezultatui pasiekti. Nepatarèiau lygintis su Zihnu, kai tavo pajëgom tepavyko nu307

muðti vienà prieðo lëktuvà. Tokiais tempais tu dar tris paras nieko nepasieksi, o per tà laikà þemieèiai prisigamins naujø raketø, ir kova prasidës ið naujo.

– Gal galite atsiøsti pastiprinimà, paëmæ keletà „tvirtoviø“ ið generolo Zihno? – nedràsiai papraðë generolas Zahnas.

– Negaliu, – atkirto Admirolas. – Galvojau apie tai, bet pasirodo, kad Kinijos antþemines pajëgas sudaro milijonai kareiviø. Generolas Zihnas su savo likusiomis ðeðiolika „tvirtoviø“ nespëja jø visø persekioti ir negali uþtikrinti sëkmingos antþeminës operacijos eigos. Jam reikia pastiprinimo, o ne tau.

Generolas Zihnas bandys iðlaipinti nuoðalesnëje vietoje desantininkus ir pradës kurti antþeminæ bazæ, kuriai saugoti taip pat reikia laivø. Teks koreguoti planà ir persekioti antþemines Kinijos pajëgas tik teritorijoje ðalia numatomos bazës vietos. Taigi pastiprinimo negausi.

– Kà gi man daryti? – paklausë generolas Zahnas.

– Neþinau, bet kitas tavo puolimas turi bûti paskutinis.

Daugiau trauktis draudþiu. Iðseks skydø energija – kaukis be jø ir lauk, kol energija atsistatys, nesitraukdamas uþ atmosferos ribø. Naikink tas atakuojanèiø lëktuvø bangas, priversk þemieèius mesti á kovà visà aviacijà ir suardyk jø planà, – ásakë admirolas.

– Bet, vade, taip prarasime didesnæ dalá mano armados, – paprieðtaravo generolas Zahnas. – Gal geriau kovokime ið lëto, bet saugiau. Kam taip skubëti?

– Privalome skubëti. Kà tik vadovybë atsiuntë praneðimà, kad „Màstanèiøjø sàjungos“ taryba mûsø ir þmoniø ginèà svarstys po penkiasdeðimt trijø dienø. Per tà laikà mes turime suspëti palauþti þemieèiø gynybà, o að manau, kad mes tik pradedam kovas.

– Jûs ásakote daugiau nesitraukti ir iðsekus skydams stoti á lemiamà kovà? – pasitikslino generolas.

– Taip, – grieþtai patvirtino Admirolas. – Siûlau ið karto pulti be skydø, iðprovokuoti mûðiui þemieèiø pagrindines pajëgas ir tada apsigaubti skydais tam, kad þmonës, iðeikvojæ savo ðaudmenis, taptø lengvu jûsø taikiniu. Supratote?

308

– Taip, – nuskambëjo atsakymas, ir generolas Zahnas atsijungë nuo ryðio linijos, o jo holografinis atvaizdas dingo.

– Dþiugu, – sumurmëjo po nosimi Admirolas. – Bet Zahnas teisus, prarasime labai daug laivø ir „tvirtoviø“. Likusios armados gali neuþtekti tolesniam sëkmingam puolimui. Antþeminiø pajëgø laukia labai sunkûs mûðiai planetos pavirðiuje.

Teks praðyti pastiprinimo, nors ir kaip man to nesinorëtø daryti. Kokie netobuli mûsø skydai: ájungus negalima nei ðaudyti, nei naikintuvø iðleisti, net lazeriniø patrankø spindulius iðsklaido ir sumaþina jø efektyvumà dviem treèdaliais. Pavydas tik suëmë, kai gavau duomenø apie „Màstanèiøjø sàjungos“ laivø apginklavimà ir apsaugà. Vienas jø laivelis sutrintø visà mano eskadrà á dulkes. Kita vertus, þmonës visiðkai jokiø skydø neturi. Na, matysim, kaip bus toliau. Gal Kinijoj reikalai klostysis geriau ir kitos valstybës nuspræs pasiduoti.

Nors að asmeniðkai tuo abejoju. Kinai ir jø sàjungininkai turbût daugiau nei penkis tûkstanèius lëktuvø prarado, o vis dar puldinëja generolo Zihno armadà. Net ir tenai dar toli iki visiðko vieðpatavimo ore, o kà bekalbëti apie Þemës pavirðiø, kuriame kinø, matyt, daugiau nei vabzdþiø. Teisus buvo Zahnas – tai ne planeta, o kraujo iðtroðkusiø, iðprotëjusiø ðirðiø lizdas. Neásivaizduotina, kad psichiðkai sveikos, màstanèios bûtybës, neturëdamos iðorës prieðø, prisigamintø tiek ginklø, kad lengvai galëtø deðimt kartø sunaikinti savo planetà. Nesuprantu, kaip jie iki ðiol neiðsiþudë.

JAV pakrantë netoli Niujorko.

2016 metø lapkrièio 9 diena Admirolas Johnas Neismitas vadovavo Jungtinës Karalystës lëktuvneðiui „Karalienë Elizabeta“ ir palydos laivams. Bûdamas patyræs kariniø pajëgø jûrininkas, jis visada vykdydavo gautus ásakymus ir niekuomet jø nesvarstydavo. Ðis atvejis nebuvo ypatingas. Admirolas asmeniðkai manë, kad vado309

vybës nurodymas plaukti JAV krantø link ir padëti amerikieèiams kovoti su ateiviais geriausiu atveju yra blogi juokeliai, nors labiausiai panaðu á beproèio klejones, bet savo nuomonës balsu neiðsakë ir nedelsdamas paruoðë laivus iðvykimui.

Kelionës metus Johnas ásitikino, kad JAV tikrai kaþkas puola, bet vis dar netikëjo, jog tai ateiviai. Kita vertus, admirolui buvo tas pat, su kuo reikës kovoti. Jis gavo ásakymà padëti amerikieèiams ir já vykdys, nors tektø su paèiais velniais pliektis.

– Kontinente, mes uþ deðimties jûrmyliø nuo rytinës Niujorko uosto pakrantës, – praneðë admirolas pakrantës apsaugos tarnybos radijo daþniu. – Kur laivas vedlys?

– Kas jûs? – pasigirdo konkretus klausimas.

– Jungtinës Karalystës pajëgø admirolas Johnas Neismitas.

Su kuo turiu garbës kalbëtis? – nustebæs paklausë admirolas.

– Niujorko gynybos vadas generolas Justinas Pontikovskis, – pasigirdo atsakymas. – Laivo vedlio nebus. Visi mûsø laivai pietuose, kur vyksta pagrindiniai mûðiai. Nors ið to, kà girdëjau, rytoj JAV nebeturës karinio laivyno.

– Kas èia pas jus vyksta? – pasiteiravo admirolas.

– Nieko ypatinga. Kaþkokie kiaulës ið kosmoso puola ir taip arðiai, kad po dvideðimt keturiø valandø nebeturësime nei lëktuvø, nei kariniø laivø, nei prieðlëktuvinës gynybos, – nuskambëjo sarkastiðkas atsakymas. – Gerai, admirole, baikim pliurpti. Praneðiau apie jus generaliniam ðtabui ir kà tik gavau atsakymà. Miesto link artëja vienas ið dideliø ateiviø kosminiø laivø su palyda. Jo koordinatës jau perduodamos á jûsø laivo kompiuterá. Jums ásakoma panaudoti visas priemones ir sunaikinti artëjantá taikiná.

– Turime veikti vieni ar kartu su jûsø pajëgomis? – pasitikslino admirolas.

– Mûsø pajëgas ðalia Niujorko sudaro ðimtas naikintuvø ir prieðlëktuvinë gynyba, turinti tik greitaðaudþiø patrankø. Padësim kiek galësim, bet viskas priklauso tik nuo jûsø, – pasigirdo atsakymas. – Iðgelbëkit miestà, nukreipkit jø dëmesá á save.

310

– Ar nëra aplinkui draugiðkø laivø, galinèiø mums padëti? – domëjosi admirolas.

– Tiksliai nieko negalime pasakyti. Mûsø visi palydovai sunaikinti. Þvalgybiniø lëktuvø nebeturime. Prieð valandà su mumis susisiekë vokieèiø eskadra. Jie uþ ðeðiasdeðimties jûrmyliø á ðiauræ. Skuba jums padëti. Telaimina jus Dievas. Mûðis bus labai sunkus. „Amerikietis neklydo, kova buvo velniðkai sunki“, – taip po ðeðiø valandø màstë admirolas Johnas Neismitas, nuo vieno ið dar ant vandens besilaikanèio palydos kreiserio denio stebëdamas skæstantá lëktuvneðá „Karalienë Elizabeta“. Jiems pavyko nukreipti ateiviø dëmesá nuo miesto ir ávelti agresorius á kovà virð vandenyno, bet tai kainavo gyvybæ trim ketvirtadaliams Jungtinës Karalystës eskadros jûreiviø ir beveik pusei, kritiðkiausiu momentu á pagalbà atskubëjusiø vokieèiø. Ásiverþëliø laivas nesinaudojo jokiu energetiniu skydu, apie kurá anksèiau pasakojo amerikieèiai, bet buvo toks milþiniðkas, kad net keliasdeðimt tiesiogiai pataikiusiø raketø jam nepadarydavo apèiuopiamos þalos. Anglai ir amerikieèiai, kovodami su ðio monstro palydos laivais, prarado beveik visus savo lëktuvus, bet parodë tikrà meistriðkumà. Þemieèiai pasirodë geresni pilotai nei agresoriai. Mûðio metu admirolas kelis kartus matë, kai neátikinamiausiø viraþø pagalba þmonës priversdavo susidurti dvi ar net tris skraidanèias prieðø maðinas. Jei viskà lemtø tik pilotø meistriðkumas, þemieèiai neabejotinai laimëtø, bet, deja, ðiame mûðyje svarbesnis buvo techninis ir kiekybinis ateiviø laivø pranaðumas. Meistriðkai slëpdamiesi uþ prieðlëktuvinës gynybos patrankø ugnies sienos ar lëktuvneðio pabûklø salviø, áviliodami prieðus á spàstus, staigiai manevruodami bei kovodami kaip vientisas kumðtis ir darni komanda, þmonës sunaikino daugiau nei ðimtà penkiasdeðimt haratø naikintuvø, patys prarasdami du ðimtus dvideðimt tris lëktuvus. Daugiausia þalos þemieèiams padarë didysis ateiviø laivas, nutildæs visà amerikieèiø prieðlëktuvinæ gynybà ir arðioje kovoje sunaiki311

næs aðtuonis ið deðimties Jungtinës Karalystës palydos kreiseriø, ðeðis ið vienuolikos atskubëjusiø Vokietijos laivø ir nuskandinæs anglø lëktuvneðá. „Viskas galëjo baigtis dar blogiau“, – galvojo admirolas, ðá kartà þiûrëdamas á rûkstanèias didþiojo ateiviø laivo liekanas. Ið tiesø, nepaisant didvyriðkos þemieèiø kovos, ásiverþëliai bûtø nugalëjæ ir sunaikinæ visus besiprieðinanèius þmones, jei ne paprastas atsitiktinumas ir neregëtas vieno piloto pasiaukojimas. Tiesiog sutapo, kad tuo metu, kai ðalia haratø laivo–tvirtovës, sprukdamas nuo já persekiojanèiø keliø prieðø, atsidûrë vieniðas Jungtinës Karalystës naikintuvas, ateiviø laivo kapitonas nusprendë atidaryti vartus ir iðleisti á kovà dar keliasdeðimt skraidanèiø maðinø. Anglø pilotas buvo praradæs viltá iðlikti gyvas ðioje mësmalëje ir tenorëjo kuo brangesne kaina atiduoti savo gyvybæ. Pamatæs besiverianèius vartus, þemietis iððovë jø link dvi paskutines likusias raketas ir be paliovos pliekdamas ið patrankos nukreipë savo lëktuvà á „tvirtovës“ vidø. Raketø, sunaikintø haratø naikintuvø ir narsuolio anglo lëktuvo sprogimai bei jø sukelta detonacija pribaigë jau ir taip labai smarkiai apgadintà ateiviø laivà. Ið pradþiø sugedo „tvirtovës“ valdymas, po to sustojo visi varikliai ir galiausiai haratø didysis laivas rëþësi á vandenynà, nuo smûgio ir já sekusio sprogimo suskildamas á kelias dideles dalis ir daugybæ smulkiø nuolauþø. Pamatæ „tvirtovës“ þûtá, pagalbiniø ateiviø naikintuvø pilotai nedelsdami nutraukë kovà ir pasitraukë uþ atmosferos ribø.

– Ðis mûðis laimëtas, – ðalia stovëjusiam serþantui pasakë admirolas Johnas Neismitas. – Tik ar pavyks laimëti karà. Labai brangiai mums kainuoja tokia kova.

– Tai jau tikrai, – atsiliepë serþantas, galvodamas apie tuos tûkstanèius jûreiviø bei lakûnø ir neþinomà skaièiø kariø prie prieðlëktuvinës gynybos pabûklø, þuvusiø ðiose þiauriose kautynëse. Nei admirolas, nei serþantas neþinojo, kad tokios paèios mintys kamavo vienà ið iðlikusiø gyvø haratø pilotø, kuris, skrisdamas virð pasibaigusio mûðio lauko, màstë apie þuvusius „tvirtovës“ águlos narius ir sprogimø liepsnose dingusius kolegas.

312

– Kokia kvailystë buvo galvoti apie greità ir lengvà pergalæ prieð ðiuos, nei savo, nei prieðø gyvybës nevertinanèius padarus, – suðnabþdëjo po nosimi haratas, sukdamas savo naikintuvà Þemës atmosferos ribos link. – Atsimenu, susilaþinau su Tartu ið „Nemirtingojo“, kuris greièiau nukaus pirmà tûkstantá þemieèiø. Dabar nebëra nei Tarto, nei jo „Nemirtingojo“, o ir manoji „Griovëja“ kartu su visa águla liko tik atsiminimuose. Ádomu, kiek nukoviau þmoniø. Gal penkis ar ðeðis.

Numuðiau du lëktuvus ir sunaikinau vienà patrankà. Viskas.

Pirmosios kautynës, ir toks pralaimëjimas. Nors að bent likau gyvas. Þinoma, jei ne energetinis skydas, kurá ájungiau per paèià mësmalæ, vargu ar dabar galëèiau èia sëdëti ir màstyti. Tartas to nebegali, kaip nebegali Rukis, Pitras ir kiti ne tokie laimingi pilotai.

Berlynas. 2016 metø lapkrièio 10 diena Hansas Schneideris nustëræs stebëjo þinias, rodomas per televizijà. Ðiandien pirmà kartà buvo parodyti keliolikos televizijos stoèiø korespondentø nufilmuoti kadrai, kuriuose matësi didþiuliø, raguotø, raudonø ateiviø lavonai. Ásiverþëliai iðlaipino keliø ðimtø kariø, lydimø keliolikos tankø, desantà, kurio link ið karto nuskubëjo viena ið ðimtatûkstantiniø Kinijos armijø. Po penkias valandas trukusio mûðio, praradæ kelis tûkstanèius vyrø, kinai privertë ateivius skubiai evakuotis atskridusiais transportiniais laivais. Þinoma, kaip vëliau paaiðkëjo, ði pergalë buvo netikra, nes agresoriai pasinaudojo nedidele savo desantininkø grupele kaip jauku, siekdami iðvilioti ið slëptuviø þemieèiø kariuomenæ. Ið karto po savo kariø evakuacijos net trys ateiviø „tvirtovës“ puolë susibûrusius kinus ir juos iðsklaidë, padarydami þemieèiams didþiuliø nuostoliø.

Vis tik, nepaisant tokios ávykiø sekos, Kinijos valdþia pasinaudojo tuo, kad mûðio lauke liko beveik ðimto ateiviø lavonai bei keli pamuðti ásiverþëliø tankai, ir paskelbë apie savo per313

galæ. Nedelsiant sukviesti þurnalistai nufilmavo þuvusius agresorius ir iðplatino visam pasauliui þinià apie kinø laimëjimà. Niekas nepagalvojo, kad toks þingsnis turës daug neigiamø pasekmiø. Visi, iki tol tvirtai netikëjæ ateiviø egzistavimu, buvo tiesiog ðokiruoti. Tà dienà pasaulyje iðprotëjo daugybë asmenø, nesugebëjusiø priimti fakto, simbolizavusio naujà þmonijos raidos etapà. Tik kai kurie labiausiai uþsispyræ dar ramino save, kalbëdami apie televizijos klastotes. Tarp tokiø buvo ir Hansas.

– Negali bûti, – ðnabþdëjo priblokðtas detektyvas. – Tai netiesa. Tai bjauri klastotë. Turbût „Brolijos“ darbas.

Klaikus skausmas pervërë Hanso smegenis. Suëmæs galvà rankomis, policininkas bejëgiðkai svyravo á ðalis nuolat kartodamas: – Tai negali bûti tiesa. Ateiviø nëra. Iðmonës, vaikø pasakos, televizininkø reklaminiai triukai. Ar girdite jûs! – nebesitvardydamas Hansas ðaukë ir dauþë po ranka pasipainiojusius baldus. Galvà jam skaudëjo vis labiau. Nuo beprotiðko skausmo temo akyse ir pynësi mintys. – Tai „Brolija“, tai tø niekðø klastotë. – Palaipsniui riksmas perëjo á kûkèiojimà.

Hansas susmuko bejëgiðkame ánirðyje. Detektyvo mintys darësi vis labiau padrikos, o sàmonë pradëjo temti. Po deðimties minuèiø jis uþmigo ir prabudæs jau nebuvo toks, koks buvo anksèiau. Hanso Schneiderio asmenybë pasitraukë ir susigûþë tolimiausiame sàmonës kampelyje, neiðlaikiusi didþiulës átampos ir vidinio pasaulio principø griûties. Vietoj detektyvo prabudo þmogus, neturintis praeities, neatsimenantis, kas jis ir ið kur, bet þinantis tik viena: jis privalo uþraðyti ir visiems paskelbti keistas, galvoje skambanèias eiles: Iðauð diena, nuðvis auðra, Ne saulës, o padangiø gaisro nuðviesta. Þmoniø daug pelenais pavirs Ar nuo þiauriø raguoèiø rankø mirs.

Bet turite þinot, kad tai tebus pradþia, Vaikystës mûsø pabaigos pradþia.

314

Po jos ateis jaunystë kylanèia þvaigþde, Likimo eisime mums nubrëþta tiese.

Pakilæ mes valdysime visus, Raguotuosius, iðblyðkëlius ir prieðus, ir draugus.

Nebus kitos tokios jëgos ðalia, Kuri galës prilygti mums galia.

Po mûsø kojomis nuðvis þvaigþdynai iðtisi Ir lenksis svetimieji mums visi.

Tik nepradëkit dþiaugtis Jûs ðia dovana, Nes mums visiems yra skirta lemtis viena.

Neþinia kodël, bet po ðiomis pranaðingomis eilëmis þmogus padëjo keistà paraðà: „Orakulas“.

Bendroji prabudusiøjø sàmonë. Po dviejø valandø Ðeðëliai...Aplinkui buvo tik ðeðëliai ir tuðtuma. Tiksliau, taip bendroji sàmonë atrodytø þemieèiui, kuris nepriklausë prabudusiesiems ir kuris per kaþkoká stebuklà sugebëtø pamatyti ir iðgirsti, kas vyksta ðioje keistoje ir nesuprantamoje erdvëje. Prabudusiam þmogui „bendroji sàmonë“ buvo spalvotas, ryðkus pasaulis, kuriame galëjai pamatyti ir bendrauti su kitais likimo broliais bei seserimis. Paprastam pilieèiui tai bûtø tik ðeðëliø þaismas ir neaiðkus murmëjimas.

– Viskas vyksta ne taip, kaip mes planavome. Tikëjomës, kad dalis ateiviø laivø puls mûsø gimtinæ ir bergþdþiai bandys pralauþti prabudusiøjø sukurtà skydà. To neávyko. Mûðiai vyksta kitur, o á mus niekas nekreipia dëmesio. Laikas keisti planà.

– Gal daugiau dëmesio skirkim tiesioginei kovai su haratais? – nuskambëjo vieno ið ðeðëliø klausimas.

– Að taip pat norëjau pasiûlyti kaþkà panaðaus. Turiu naujà planà. Iðklausykit ir nuspræsim, ar jis tinka. Tiesa, kaip klostosi reikalai JAV ir Kinijoje?

315

– Vis dar vyksta kovos ir gali bûti, kad amerikieèiai ir jø sàjungininkai dar atsilaikys deðimt ar dvylika valandø, po to, kiek pavyko iððniukðtinët, agresoriai planuoja statyti bazæ ir pradëti puolimà sausumoje. Kinijoje reikalai prastesni. Oro erdvæ visiðkai kontroliuoja ateiviai, taèiau haratø iðsilaipinimas dar neprasidëjo.

– Dëkui uþ prognozes. Taigi siûlau: panaikinti mûsø sukurtà ir palaikomà skydà virð Lietuvos, visiems, palaikantiems skydà, sujungti savo jëgas ir bandyti sunaikinti vienà ið pagrindiniø haratø laivø, o trisdeðimèiai stipriausiøjø kartu su manimi keliauti á JAV ir dalyvauti Vaðingtono gynyboje, – pasiûlë Ardas, nes bûtent jis buvo tas ðeðëlis, iðdëstæs naujà planà. – Tik ðá kartà pasistenkite veikti vieningai. Suprantu, kad jums trûksta patirties, bet galbût per savaitæ spësite?

– Pabandysime ðá kartà viskà padaryti geriau, – atsiliepë Simonas, apsiëmæs suburti prabudusiuosius ir ávykdyti Ardo pasiûlytà uþduotá.

– Ardai, ðis tas ádomaus, – praðneko Jonas. – Vokietijoje apsireiðkë „Orakulas“, kuris eilëmis paskelbë labai ádomià pranaðystæ, – kalbantysis parodë visiems pranaðystës tekstà. – Savo kûriná „Orakulas“ iðsiuntinëjo visoms vyriausybëms ir televizijos stotims. Gal padëkime jam? Moraliðkai tokia pranaðystë bûtø labai gera paspirtis kariaujantiems kariams.

– Ádomu..., – numykë Ardas. – Toks áspûdis, kad jis tikrai numato þmonijos tikslà ir likimà. Padarom taip: Jonai, paimk tris pagalbininkus ir iðreklamuokit „Orakulà“. Tegu po ðeðiø septyniø valandø ði tema bûna pagrindinë visø televizijø þiniose ir apdorokite þurnalistus taip, kad pranaðystë bûtø pateikta kaip neabejotinas faktas, o jokie skeptikai neturëtø progos pasisakyti. Po ðio televizijos ðou „Orakulà“ pargabenkit á mûsø bûstinæ Vilniuje. Nugabensim já á Eduro planetà ir perduosim Tomo globai, tegu paþadina ðià ádomià asmenybæ.

Dar valandþiukæ prabudusieji aptarinëjo bûsimø operacijø smulkmenas, paskui, vieningai priëmæ Ardo pasiûlytà planà, iðskubëjo vykdyti savo uþduoèiø.

316

Haratø eskadra. 2016 metø lapkrièio 11 diena – Keturiolika „tvirtoviø“ praradome virð JAV. Keturiolika!!! – net prikimæs ðaukë Admirolas. Niekas nedráso pertraukinëti ásiutusio eskadros vado. Pavaldiniai labai gerai þinojo ûmø savo virðininko bûdà ir smagià rankà. Ne taip iðtartas þodis tokiais ásiûèio momentais galëjo virsti mëlynëmis, gumbais ar net sulauþytomis galûnëmis. Admirolas, kaip ápykæs jautis, purtë didingais ragais papuoðtà galvà. – Pridëkite prarastas virð Kinijos ir neþinia kodël nukritusià ant ðios prakeiktos planetos Mënulio – ið viso septyniolika. Septyniolika prarastø „tvirtoviø“.

Paklausite, ar tai viskas. Ne, atsakysiu að jums, – toliau putojosi eskadros vadas. – Praradome dar ðiek tiek naikintuvø.

Kiek, paklausite jûs. Niekis, atsakysiu – tiktai septynis tûkstanèius. Ið jø beveik du tûkstanèiai þuvo neiðskridæ ið „tvirtoviø“. Kas mane átikinëjo, kad þmonës nepadës vienas kitam?

Padëjo, kaip matote. Kitos ðalys atsiuntë tûkstanèius lëktuvø ir ðimtus laivø kautis su mumis, nors jø nepuolëme. Amerikieèiai jau buvo palauþti, bet mes dar visà parà turëjome kautis su atskubëjusia pagalba. Kas toji rasë? Nevisproèiai kaþkokie...

Baigiasi ðaudmenys – taranuoja tais savo lëktuvëliais. Toks áspûdis, kad jiems nesvarbu, ar liks po mûðio gyvi, ar ne. Kaip su tokiais kovoti... Paskutinæ valandà mus puolë tikrai nekariniai lëktuvai, kurie, tiesiog prikimðti sprogmenø, taranuodavo mûsø „tvirtoves“. Galø gale pasakykit man, ar baigësi JAV pasiprieðinimas ore?

– Taip, mano Admirole, – nedràsiai atsakë netoliese stovëjæs padëjëjas. – Prieð keliolika minuèiø nuslopinome paskutiná pasiprieðinimo þidiná. Mes visiðkai kontroliuojame JAV oro erdvæ. Kompiuteris apskaièiavo, kad mûðiø metu sunaikinome beveik ðeðiolika tûkstanèiø amerikieèiø ir sàjungininkø lëktuvø. Virð Kinijos þmoniø nuostoliai dar didesni.

– Kiek „tvirtoviø“ bûtina remontuoti?

– Dvi, vade. „Naujoji jëga“ ir „Mirtis“ bent mënesá negalës dalyvauti kovos veiksmuose.

317

– Taigi mes dabar teturime dvideðimt vienà kovai pasiruoðusià „tvirtovæ“, – kiek ramiau konstatavo Admirolas. – Gerai, darysime taip. Kinijoj palikite tris „tvirtoves“, pusantro tûkstanèio naikintuvø, deðimt tûkstanèiø desantininkø, kelis ðimtus impulsiniø patrankø ir tûkstantá tankø. Ðioms pajëgoms ásakau saugoti statomà bazæ. Visos likusios pajëgos koncentruojasi èia, – kalbëdamas Admirolas parodë erdviniame þemëlapyje vietà, esanèià uþ penkiø ðimtø kilometrø nuo JAV sostinës Vaðingtono. Teritorijoje aplink ðià vietà penkiasdeðimties kilometrø spinduliu neturi likti në vieno þmoniø karinio dalinio. Tam turite dvi valandas. Supratote?

– Taip, Admirole, – linktelëjo padëjëjas. Tuo tarpu kitas haratas, sëdëjæs prie informacinës sistemos monitoriaus, nedelsdamas perdavë Admirolo þodþius visiems laivams ir desantiniams daliniams.

– Dþiugu... Po keturiasdeðimt aðtuoniø valandø visos pajëgos turi bûti pasiruoðusios puolimui. Perduokite generolui Zahnui, kad pradëtø ruoðti antþeminës operacijos planà ir man já pateiktø ne vëliau kaip po dvideðimt keturiø valandø.

– Klausau, Admirole, – dar kartà linktelëjo padëjëjas, duodamas þenklà haratui nedelsiant pradëti vykdyti eskadros vado ásakymà.

– Dar vienas dalykas...Ar iðsiaiðkinote, kaip þemieèiai pamuðë mûsø þvalgybiná lëktuvà virð Vaðingtono. Að liepiau jam neiðjungti apsauginio ekrano, bet já vis tiek numuðë, – kiek atlyþæs pasidomëjo Admirolas.

– Þmonës panaudojo lazerá, – paaiðkino padëjëjas.

– Kà? Lazerio spindulys iðsisklaido, eidamas pro ekranà, ir negali padaryti dideliø nuostoliø.

– Þemieèiø lazerinës patrankos tobulesnës nei mûsø, – paaiðkino haratas savo vadui. – Spindulio, kuris sunaikino þvalgà, apsauginis ekranas visiðkai nepaveikë.

– Kodël jie nenaudojo tokio ginklo anksèiau? – kiek nustebæs pasidomëjo Admirolas.

318

– Mûsø analitikai pateikë vienintelá galimà paaiðkinimà. Þemieèiai turi tik kelias tokias patrankas, kurios gins sostinæ.

– Aiðku. Perduokit informacijà generolui Zahnui. Tegu daro iðvadas, – liepë eskadros vadas.

Jaunasis dvarvø þvalgas Chrzas labai atidþiai klausësi Admirolo ásakymø. „Vadinasi, prasideda antþeminë operacija ir pagaliau galësiu bandyti rasti Ardà, – apsidþiaugë jis. – Tik kur man to þmogaus ieðkoti? Þemëje tiek daug skirtingø ðaliø ir tiek daug þmoniø, o man reikalingas bûtent tas vienintelis þemietis, galintis suteikti tolesnes veiklos instrukcijas. Kantrybës... Turiu dar palaukti. Prasidës mûðiai, ir Ardas tikrai juose dalyvaus. Dabar nuvyksiu su desantininkais á planetos pavirðiø, padësiu árengti bazæ ir stebësiu ávykius – jei tik prieð haratus pradës kovoti neáprasti þmonës, vadinasi, turiu vykti á mûðiø vietas ir bûtent ten ieðkoti Ardo. Pala... Man reikia informacijos apie þmoniø sandarà ir jø kalbas. Nutaikysiu momentà ir „susiliesiu“ su belaisviu – uþteks pusvalandá já uþ rankos palaikyti ir turësiu visas reikiamas þinias. Papraðysiu, kad leistø patardyti tà suská. Sakysiu, kad noriu surinkti visà informacijà apie þmoniø technologijas. Jei paklaus, kodël noriu pats klausinëti, o ne pasitikiu tardytojais – atðausiu, kad tik profesionalus technikas ið menkiausiø smulkmenø gali susidaryti iðsamø vaizdà apie svetimas technologijas. Tardytojams trûksta ðios srities þiniø ir jie vieni negali tinkamai apklausti belaisvio. Patikës... Jie visuomet patiki. Ganëtinai kvailoka rasë tie haratai, turiu pasakyti. Puiku... Ði dalis plano apsvarstyta.

Reikia iðmokti þemieèiø plaèiausiai vartojamas kalbas. Surasiu jas informacinëje sistemoje – ten jau yra iðsamûs Þemës tautø lingvistiniai duomenys. Turiu pasakyt, kad dirbdami haratai laiko neðvaisto. Nors jei jie taip nebijotø savo Admirolo, turbût dirbtø kaip tie krovikai kosmouoste, dël kuriø aplaidumo sugebëjau prasmukti á ðá laivà. Kà dar turiu padaryti? Vardo reikia. Turësiu iðsirinkti þmogiðkà vardà. Toká, kuris labiausiai paplitæs. Rasiu informacinëje sistemoje. Na lyg ir viskas apgalvota. Belieka vykdyti...“.

319

Austrija. Viena. Tuo pat metu – Nieko nesuprantu, – atsiduso Andrejus, atsiðliedamas á këdës atloðà. Nuovargis darë savo. Jis, kaip ir visi „Brolijos“ nariai, miegojo tik po dvi tris valandas per parà, kol sukûrë patá klastingiausià ir pavojingiausià virusà þmonijos istorijoje. Beliko sugalvoti, kaip ðá virusà perduoti ateiviams. Ið pradþiø atrodë, kad uþteks rasti radijo bangas, kuriomis ásiverþëliai palaiko tarpusavio ryðá, ir á jas ásiterpti. Po dvideðimt keturiø valandø nesëkmingø paieðkø paaiðkëjo, kad agresoriai nesinaudoja radijo ryðiu. „Brolijos“ nariai dar visà parà karðtligiðkai ieðkojo ðviesos ar garso bangø, kuriomis galëtø bendrauti ateiviai. Paieðkos vëlgi pasirodë bevaisës. – Gal jie nebendrauja tarpusavyje?

– Gal jie telepatai? – svarstë Vudis.

– Nemanau, – atsiliepë Achmedas, o Rolandas jam pritarë galvos linktelëjimu. – Bûdami telepatai, jie netobulintø technologijø. Kaip þinome, jø informacinës technologijos kur kas aukðtesnio lygio nei mûsø.

– Vadinasi, jie bendrauja mums neþinomu bûdu ir mes to bûdo nerasime, – konstatavo Elisa. – Baikim ieðkoti, ko nesugebame rasti, ir galvokime apie kitus viruso perdavimo variantus.

– Kokius? – paklausë Andrejus.

– Neþinau, – sàþiningai prisipaþino Elisa. – Bet gal papraðykim pagalbos. Paskelbkim ðá klausimà internete. Gal atsiras galinèiø mums padëti.

– Protinga mintis, – linktelëjo Vudis. Kiti „Brolijos“ nariai susiþvalgë, bet neprieðtaravo. – Tikëkimës, kad ateiviai nenarðo po internetà ir nesuþinos atsakymo kartu su mumis.

– O mes idëjoms reikðti nurodykime telefono numerá. Net jei ateiviai perskaitys mûsø skelbimà, suþinoti patarimø jie negalës. Tiesà sakant, að manau, kad ásiverþëliams dabar labiau rûpi ne internetas, o tiesioginiai kariniai veiksmai. Labai jau arðiai prieðinasi amerikieèiai, o ir kinai dar toli graþu nenugalëti, – vël iðsakë savo mintis Elisa.

320

– Gerai, nutarta, – konstatavo Vudis. – Uþsiimam plano vykdymu, o paraleliai dar ir patys galvokim, kà daryti ðioje situacijoje.

Demiurgø valdoma erdvë. Tuo pat metu – Uþeik, sûnau, laukiau tavo vizito, – pasakë þmogus áþengianèiam pro duris Baltojo demiurgø rato valdovui. Ið tiesø, asmuo iðtaræs ðiuos þodþius buvo toks pat demiurgas, tik dël paskutiniø ðios rasës moksliniø pasiekimø perkeltas á þmogaus kûnà.

– Kaip jautiesi, tëve? – su rûpesèio gaidele balse paklausë baltasis valdovas. Savo nuostabai, jis nesugebëjo iðlaikyti ramybës tuo metu, kai buvusio valdovo siela buvo perkeliama á kà tik iðaugintà þmogaus kûnà, ir labai nudþiugo iðgirdæs, kad operacija praëjo sëkmingai. – Ar viskas gerai?

– Kiek keistoka, – sàþiningai prisipaþino paðnekovas. – Bandau pratintis prie kûno. Þinai, þmonës fiziðkai gerokai pranaðesni uþ mus. Jau dabar aptikau savyje tokiø sugebëjimø, kuriø neturëjau bûdamas savo sename fiziniame apvalkale. Á kieno kûnà mane patalpinote?

– Teromijaus, antro pagal eilæ sukurto þmogaus, pasiþymëjusio lyderio savybëmis ir stipriausio tarp pabëgusiø objektø. Tai jis kartu su Ardo genetiniu prototipu organizavo pabëgimà ið laboratorijos ir vëliau vadovavo iðtrûkusiems þmonëms.

– Vienu þodþiu, tai buvo labai stiprus tipas? – pasidomëjo persikûnijæs demiurgas.

– Taip. Logiðka galvoti, kad ir ðis Teromijaus genetinis atkartojimas bus labai stiprus. Parinkome patá geriausià kûnà tavo persikûnijimui, – paaiðkino Baltojo rato valdovas.

– Be reikalo, – mostelëjo ranka paðnekovas. – Jis buvo tik kà sukurtas, bet jau ganëtinai stiprus. Persikûnijimo metu man labai sunkiai sekësi iðstumti þmogaus sàmonæ ir, turiu 321

pasakyti, kad visiðkai to nepavyko padaryti. Þmogaus sàmonë blokuota ir neaktyvi, taigi negalëjau iðvaryti net að, geriausias mentalinës prievartos specialistas per paskutinius deðimt tûkstanèiø metø. Kaip moteris laikosi?

– Hmm, – numykë sûnus. – Labai ádomi padëtis. Pasirinkta demiurgë nesugebëjo nei iðstumti, nei uþblokuoti sukurtos þmogaus moters sàmonës, taèiau ir teigti, kad mûsø bandymas þlugo, negalime. Dabar abiejø moteriðkos lyties atstoviø sàmonës susipynë ir gavome kaþkà tarp þmogaus ir demiurgo.

– Gal taip ir geriau, – svarstë persikûnijæs buvæs valdovas. – Ji mentaliðkai tapo sava tiek demiurgams, tiek þmonëms. Joks proto tikrinimas neleis þemieèiams pastebëti apgaulës. Man tereikia susijungti su ja emociðkai, ir ði moteris bus puiki priedanga. Að pats sugebësiu apsiginti nuo bet kokio tikrinimo.

Negimë dar þmogus, kuris galëtø man prilygti mentalinës kontrolës srityje.

– Geltonojo rato valdovas klausë, kada galësim pradëti tolesná plano vykdymà. Kà pasakysi? Duokit man dar savaitæ pasiruoðti. Turiu visiðkai priprasti prie kûno ir prisijaukinti tà moteriðkæ, – ganëtinai ciniðkai pareiðkë buvæs Baltojo demiurgø rato valdovas. Iðgirdæs ðiuos þodþius, sûnus ðyptelëjæs pagalvojo: „Sugráþo tëvas. Jis dar bûdamas valdovas pasiþymëjo cinizmu ir arogancija“. – Jûs jau sugalvojote kokià nors átikinamà mano patekimo á Þemës planetà istorijà?

– Taip, tëve, – patvirtindamas linktelëjo Baltojo demiurgø rato valdovas. – Paèiose Geltonojo rato valdose yra tokia „Arako“ planeta. Tai dþiungliø pasaulis su panaðiomis aplinkos sàlygomis kaip Þemëje ar Edure. Sakykim, kad tame pasaulyje masinio pabëgimo laikais pasislëpë apie dvideðimt þmoniø, kurie kitø gentainiø buvo laikomi þuvusiais. Mes nuo pat pradþiø þinojome apie ðià slëptuvæ ir visà laikà medþiojome ten buvusius objektus, taèiau nepaisant visø mûsø pastangø, trys deðimtys individø iki ðiol gyvena „Arako“ planetoje. Taigi prieð porà savaièiø kiborgai medþiotojai suèiupo tave ir tavo partneræ gimtajame dþiungliø pasaulyje ir gabeno pagrindi322

nës Geltonojo rato planetos link, bet neþinia kodël susitiko haratø eskadrà ir perdavë jus ðiems raguotiems padarams. Ko ið jûsø norëjo haratai, në vienas neþinote.

– Gudru, – numykë paðnekovas. – Man ir moteriðkei reikës klaidingø atsiminimø apie dþiungliø planetà.

– Viskas paruoðta. Tavo partnere asmeniðkai uþsiims geltonasis ir raudonasis valdovai, o tu, manau, pats sugebësi ásiskiepyti visus klaidingus atsiminimus.

– Galësiu, – patvirtino persikûnijæs demiurgas.

– Gal jau apie vardus pagalvojai? – pasidomëjo sûnus. – Turësite kaþkaip vadintis, kad neiðsiskirtumëte ið kitø þmoniø.

– Aha...Að ir vadinsiuos Teromijum, o moteriðkë tegu bûna Marielë.

– Kodël Marielë? – kiek nustebo sûnus.

– Ðiaip sau. Graþus vardas. Tiesà sakant, Kûrëjø kalba tai reiðkia „Ilgai laukta þvaigþdë“. Negi negraþu? „ O tai jau ne mano tëvo bruoþas, – nusistebëjo Baltojo demiurgø rato valdovas. – Jis visada buvo abejingas groþiui ir be galo praktiðkas. Gal pasikeitë keliaudamas nefiziniame bûvyje, o gal þmogaus siela nëra taip giliai uþrakinta, kaip tëvas galvoja.“ Tolesnis tëvo ir sûnaus pokalbis pasisuko apie demiurgø pramogas bei pasilinksminimø bûdus.

323

III Mûðis

JAV, Vaðingtono apylinkës.

2016 metø lapkrièio 13 diena Timotei Dvorkin, aukðtas, tamsiaodis, nepaprastai galingo sudëjimo ir ypaè raumeningø rankø JAV armijos „Þaliøjø bereèiø“ bûrio serþantas, keikësi kiek ámanydamas. Visas jo pyktis ir visi prakeiksmai buvo skirti dabar jau þuvusiam bûrio vadui, pulkininkui Martinui McDermontui, kuris, nepaisydamas þvalgybos perspëjimø, iðvedë visà bûrá á atvirà vietovæ. Po tokio pulkininko poelgio ir sekusio ateiviø antpuolio gyvi liko tik trisdeðimt kariø, o tai sudarë ketvirtadalá ankstesnës bûrio sudëties. Serþantas, perëmæs vadovavimà „Þaliøjø bereèiø“ likuèiams, net neásivaizdavo, kaip reikës ávykdyti labai konkretø vadovybës ásakymà: prisijungti prie motorizuotø pëstininkø pulko, ginanèio tilto, esanèio uþ penkiasdeðimties kilometrø nuo sostinës, prieigas ir prireikus pridengti pëstininkø atsitraukimà bei sunaikinti tiltà. „Þinoma, iki paskirties vietos bûrys nusigaus per pusæ valandos, bet kaip po to be technikos jis turës pridengti kito dalinio atsitraukimà ir sunaikinti tiltà, vienas Dievas teþino, – niûriai màstë Timotei Dvorkin. – Viena laimë, kad likæ gyvi kariai nesutriko ir yra pasiryþæ tæsti pradëtà darbà“. „Þaliosios beretës“ pavëlavo. Kai serþantas su savo vyrais atvyko prie tilto, kurá reikëjo sunaikinti, per já jau paniðkai bëgo pëstininkai, pagal planà turëjæ tvirtai ginti ðias sostinës prieigas. Uþ penkiø ðimtø metrø nuo tilto paskui bëganèius ðliauþë didþiuliai ateiviø tankai ir neskubëdami bei retkarèiais ðaudydami á persekiojamøjø nugaras þingsniavo padarai, la324

bai panaðûs á mitinius velnius. Timotei nebuvo labai prietaringas, bet pamatæs, kaip atrodo ateiviai, visas paðiurpo. „Neturim jokiø ðansø sunaikinti tilto, bet ásakymà reikia vykdyti,“– pagalvojo serþantas ir, pamojæs ranka bûrio kariams, sukomandavo: – Paskui mane, bëgte marð.

– Palauk, serþante, – suèiupo já uþ rankos ðalia buvæs virðila ir parodë á pievà, plytinèià uþ tilto. – Paþiûrëk.

Pievoje tikrai vyko labai keisti dalykai. Oras tenai mirguliavo, mainësi ávairiausiomis spalvomis, kai staiga lyg ið niekur atsirado trys ðvytintys þmonës, kurie ramiai ëjo pasitikti bëganèiø pëstininkø ir juos persekiojanèiø velniø. Visi trys buvo aukðti, baltaodþiai vyrai, kaip ir tûkstanèiai kitø þmoniø, bet serþantas tiesiog negalëjo akiø atitraukti nuo ðios trijulës. Timotei Dvorkin buvo apstulbintas jëgos ir didybës, sklindanèios nuo vyrø, uþtikrintai þingsniuojanèiø pasitikti velniø.

– Tai angelai, o ne þmonës, – suðnibþdëjo virðila, kilæs ið Meksikos ir iki ðiol garsëjæs kaip praktikuojantis katalikas.

– Nekalbëk kvailysèiø, Garsija, – prunkðtelëjo juodaodis serþantas. – Tai þmonës, tik kaþkokie neáprasti.

Tuo metu keistoji trijulë susitiko su pirmaisiais bëganèiais pëstininkais. Ðie, panikuodami ir bandydami paðalinti netikëtai jø kelyje iðkilusià kliûtá, pradëjo ðaudyti á priartëjusius þmones. Bûtent tada nutiko pirmasis stebuklas, vëliau plaèiai iðgarsintas katalikø baþnyèios ir ilgai nagrinëtas ávairiø srièiø mokslininkø. Visos kulkos tiesiog nukrito pusiaukelëje, nepasiekusios ðvytinèiø vyrø. Þinoma, bëgantys pëstininkai buvo paklaikæ ið baimës ir galëjo ðaudyti á kelià pastojusiuosius tol, kol baigsis visi ðoviniai, svarbu, kad nereikëtø vël atsisukti á artëjanèias pragaro iðperas, taèiau keistieji þmonës daugiau nebuvo linkæ bûti taikiniais. Priekyje ëjæs vyras valdingai iðkëlë rankà ir visi bëgliai vienas po kito nurimo, nustojo blaðkytis, bëgioti ir ið lëto perëjæ tiltà pradëjo rikiuotis. Tuo metu keistoji trijulë, prasilenkusi su nelaimëliais kariðkiais, 325

iðsirikiavo trikampiu ir sparèiai artëjo prie puolanèiø ateiviø.

Neþinomas ðvytëjimas, gaubæs visus tris vyrus, anksèiau blyðkus ir sunkiai áþiûrimas, dabar tapo nepakeliamai ryðkus.

– Sakau tau, serþante, tai angelai. Að jauèiu, – toliau ðnekëjo virðila. – Dar vaikystëj man kunigas pasakojo...

– Angelai, ne angelai... Pamatysim vëliau. Bëgam, vyrai, tilto link. Turim galimybæ ávykdyti ásakymà ir sunaikinti já, kol nepriartëjo tos pabaisos, – suriko serþantas ir savo vyrø priekyje ið visø jëgø pasileido prie tilto.

Tuo metu tarp keistosios trijulës ir juos puolanèiø velniø prasidëjo kautynës. Kariai nematë visø mûðio smulkmenø, bet ir tai, kà pamatë, padarë gilø áspûdá. Ðvytintiems þmonëms priartëjus prie ateiviø gretø prasidëjo didþiulë sumaiðtis. Á velnius panaðûs padarai ðaudë grësmingais impulsiniais bei spinduliniais ginklais, mëtë á prieðininkus galingus sprogmenis, bandë sutraiðkyti þmones savo sunkiasvoriais tankais. Trijulë þemieèiø á tai atsakë þaibø iðlydþiais ir labai galingais energetiniais smûgiais. Þmonës sëkmingai iðvengdavo ar atremdavo visus ateiviø ðûvius, o patys sparèiai naikino prieðø gyvàjà jëgà ir technikà. Jau pirmosiomis kautyniø sekundëmis trys haratø tankai sprogo nuo tiesioginio keliø þaibø pataikymo, o po keliolikos minuèiø visa ateiviø kovinë technika buvo iðsprogdinta ir iðvartyta. Haratai kovojo arðiai – negalëdami pakenkti þmonëms savo ginklais, jie bandë pasiekti þemieèius ragais ar galingomis rankomis, taèiau visi ateiviø bandymai baigësi nesëkmingai. Beveik po dvideðimties minuèiø kova buvo baigta. Haratai skubiai atsitraukë, mûðio lauke palikdami ðimtus negyvø savo kariø ir sunaikintus bei rûkstanèius tankus.

Keistieji þmonës nepatyrë jokiø matomø nuostoliø, net nebuvo suþeisti. Taip pat ramiai, kaip ir atëjo, jie sugráþo atgal per tà patá tiltà.

– Ávykdykit ásakymà ir sunaikinkit tiltà, – trumpai stabtelëjæs prie Timotei Dvorkin, ásakë priekyje einantis angelas. Bûtent taip nuo ðiø atmintinø kautyniø prie tilto prabudusiuosius vadino kiti þemieèiai.

326

– Klausau, pone, – kupinu susiþavëjimo balsu atsiliepë juodaodis serþantas. Ðalia stovëjæs virðila buvo pasiruoðæs pulti ant keliø prieð ðvytintá vyrà ir tik valdingas nepaþástamojo mostas sulaikë pamaldø kará nuo tokio veiksmo.

Kaip ir visà ðá karà, kautynes prie tilto filmavo televizijos sraigtasparnis. Bûtent þurnalistai visam pasauliui parodë kovojanèius angelus ir þûstanèius bei besitraukianèius velnius. „Þaliøjø bereèiø“ bûrio sunaikintas tiltas nuo tos dienos buvo pavadintas „Vilties“ tiltu. Praëjus porai valandø nuo tiesioginës televizijos transliacijos labai svarbø pareiðkimà, turëjusá didelës átakos tolesnei þmonijos kovai, paskelbë oficialusis Vatikanas. Jame buvo cituojamos ir aiðkinamos „Ðventojo raðto“ iðtraukos bei praneðta visiems besiklausantiems, kad baþnyèia remia þmonijos kovà prieð Liuciferio tarnus, pragaro iðperas, kurie atvyko á mûsø pasaulá, norëdami paversti visus ðëtono árankiais. Popieþius pareiðkë, kad, atsiliepdamas á maldas, Dievas atsiuntë þmonëms á pagalbà angelus, kurie jau kartà nugalëjo velnius prie „Vilties“ tilto, o þmonijos kova su ateiviais yra ðventasis karas dël paèios þmoniø rasës iðlikimo.

Austrija, Viena. Tuo pat metu Mergina, kuri labai atkakliai beldësi á duris, buvo nedidukë, liekna ir tamsiaplaukë.

– Ko nori? – paklausë Andrejus, jau pusvalandá stebëdamas prie durø stovinèià merginà. – Kà darom, Vudi? Áleidþiam?

– Matau, kad neatsikratysime taip paprastai. Uþsispyrusi merga, nesiruoðia pasitraukti, – màsliai atsakë Vudis. – Ið kur ji þino, kad mes viduj. Ið iðorës butas atrodo negyvenamas.

Atidaryk duris, Elisa, tegu uþeina ir pasako, ko nori.

Elisa në þodþio netarusi nusileido laiptais ir netrukus gráþo lydima nepaþástamosios. „Kokia ji graþi, – susiþavëjæs ryte rijo akimis áëjusià merginà Andrejus. – Kokie tobuli veido bruoþai. Ádomu, ið kur ji.“ 327

– Sveika, uþsispyrële. Kas esi ir ko norëjai? – be ceremonijø pradëjo kalbà Vudis.

– Mano vardas Loreta, – atsakë keistu akcentu vieðnia. – Mane siuntë Ardas, o jûs visi eisite su manimi.

– Kaip su tavimi? – net prunkðtelëjo Achmedas, sëdëjæs ðalia Vudþio. Andrejus nieko nesakë, nes buvo pasiryþæs keliauti paskui tà merginà net á pasaulio kraðtà. – Ið kur pati bûsi ir kas tas Ardas?

– Að ið Lietuvos, – ramiai paaiðkino Loreta. – Daugiau jums nieko ðiuo metu nereikia þinoti. Man liepta atvesti „Brolijos“ narius, taigi nëra dël ko daugiau diskutuoti, – grieþtai pasakë vieðnia, rankos mostu nutraukdama bet kokius paðnekovø prieðtaravimus. Kaþkodël po jos valdingo rankos mosto ir skvarbiø akiø þvilgsnio në vienas ið „Brolijos“ nariø nebenorëjo prieðtarauti Loretai. Jie tiesiog bukais þvilgsniais spoksojo á tà trapià merginà ir laukë tolesniø jos komandø. Tik vienas Andrejus beveik nejuto jokios vidinës permainos.

Loretai mostelëjus kita ranka, viduryje kambario staiga suraibuliavo oras ir atsirado keistas, þmogaus ûgio darinys, panaðus á sûkurá ar apverstà urvo angà.

– Dabar visi paskui mane, – ásakmiai liepë Loreta, þengdama á patá keisto objekto vidurá. Visi „Brolijos“ nariai, kaip bevalë avinø banda, nusekë ið paskos. Net visada atsargus ir skeptiðkasis Achmedas net nestabtelëjo prieð þengdamas paskui juodaplaukæ vieðnià.

JAV, Vaðingtonas. Po keliø valandø – Prezidente, jûs turite bûtinai iðvykti, – be jokiø ceremonijø á JAV prezidentà kreipësi jo apsaugos vadas. „Koks jis sunerimæs, – pagalvojo Dþordþas Kluni, stebëdamas senà savo draugà, atsakingà uþ jo saugumà. – Kai bûna ramus, Johnas niekada su manimi nekalba familiariai. Tikriausiai, jo manymu, pavojus labai rimtas.Lyg ir pats to neþinoèiau...“ 328

– Kodël turiu iðvykti, mano drauge? – ðvelniai ir kiek melancholiðkai paklausë JAV prezidentas.

– Mano þiniomis, miestà galësime ginti ne daugiau kaip dvi paras. Po to ateiviai ásiverð vidun ir, galiu galvà duoti nukirsti, labai apsidþiaugs èia aptikæ galingiausios Þemës valstybës vadovà. Sere, turite galvoti apie visà ðalá, o ne vien apie sostinæ. Vyrai gins Vaðingtonà ir be jûsø.

– Gerai, jau gerai..., – nutraukë paðnekovo kalbà Dþordþas Kluni. – Matau, kad kalbëjaisi su þvalgybos vadovu ir analitinio skyriaus vaikinais. Jie èia prieð valandà daug pasakojo apie velniø impulsines patrankas ir sutriuðkintus mûsø dalinius uþ poros ðimtø kilometrø nuo Vaðingtono, apie pagalbà, kuri nespës atvykti. Viena, ko jie man negalëjo paaiðkinti, – kas tie þmonës, kurie trise, be jokiø ginklø sunaikino deðimtis ateiviø, tokiø, mano þvalgybininkø þodþiais, neáveikiamø tankø. Stebëjai televizijos transliacijà? Taigi atsakyk man, ar supranti, koká psichologiná poveiká turës ði pergalë ir kaip po jos atrodys mano pabëgimas ið sostinës?

– Nesvarbu man, Dþordþai, – neiðkentæs tarë apsaugos vadas. – Man svarbiau, kad tu bûtum saugus.

– Prezidente, – ábëgæs á kabinetà kreipësi sekretorius. – Á Baltuosius rûmus áþengë lankytojas. Sako, pas jus.

– Na ir kas? – gûþtelëjo peèiais Dþordþas Kluni, – að nieko nepriimu.

– Mes sakëme tà patá, bet jis nesiruoðia klausyti. Bandë ásikiðti apsauga, bet tas þmogus uþmigdë visus, norinèius já sulaikyti.

– Kaip uþmigdë? – ásiterpë apsaugos vadas.

– Neþinau, – sutrikæs atsiliepë sekretorius. – Tiesiog uþmigdë, ir viskas. Kulkos nuo jo atðoka, o kitaip ðio lankytojo sulaikyti negalime. Bandëm uþdaryti pagrindinio koridoriaus duris, bet jis jas iðlauþë, lengvai stumtelëjæs ranka.

– Kas jis per vienas? – nustebæs paklausë Dþordþas Kluni.

– Neþinau, bet manau, kad jûs turëtumëte slëptis, – po ðiø sekretoriaus þodþiø á prezidento kabinetà sulëkë penki jo as329

mens sargybiniai ir, vadovaujami apsaugos vado, pakëlë Dþordþà Kluni nuo këdës ir neðte nuneðë slapto iðëjimo ið rûmø link. Tiksliau, bandë nuneðti, nes, neþengæ në trijø þingsniø, visi penki sudribo ant þemës kietai uþmigæ, o tarpduryje pasirodë nesulaikomas lankytojas. Tai buvo aukðtas, kiek daugiau nei ðeðiø pëdø ûgio, atletiðko kûno sudëjimo þmogus, ið kitø iðsiskiriantis spindinèiomis, ryðkiai þaliomis akimis.

– Að já paþástu, – mostelëjo ranka JAV prezidentas savo apsaugos vadui. – Ne pirmà kartà matomës. Bièiuli, slëpk ginklà.

Iðgirdæs toká ásakymà, Johnas nenoriai pakluso, bet vis dar stovëjo ásitempæs, pasiruoðæs bet kada ðokti ant nepaþástamojo.

– Uþeik, Ardai, prisësk, – rankos mostu Dþordþas pakvietë savo sveèià á vidø. – Nors, kaip matau, tu jau uþëjai.

– Sveiki, ponas prezidente, – lengvai linktelëjæs galva, pasisveikino lankytojas. – Noriu pasikalbëti apie miesto gynybà, bet tu prieð tai sukviesk visus asmenis, kurie vadovauja kariuomenei ir policijai, ginanèioms Vaðingtonà.

– Mielai, – sutiko prezidentas. – Bet pirma tu man atsakyk á klausimà: tai jûs krëtëte tuos pokðtus prie, kaip já dabar vadina, „Vilties“ tilto.

– Argi televizija nerodë? – nustebo sveèias.

– Rodë, bet tik figûras. Nesimatë në vieno tos trijulës veido. Ten buvote jûs?

– Taip. Að ir du mano draugai.

– Jie taip pat lietuviai? – pasidomëjo prezidentas.

– Ðiuo metu visi, sugebantys daryti, kaip tu sakei, pokðtus, yra lietuviai. Prezidente, að tau viskà papasakosiu, kai ateis laikas. Jei norësi, ir patá galësime daug ko iðmokyti...Vëliau, viskas bus vëliau..., – mostu Ardas nutraukë beiðsprûstanèius þodþius ið Dþordþo Kluni lûpø. – Dabar pakviesk þmones, atsakingus uþ gynybà.

Po dvideðimties minuèiø prezidento kabinete susirinko visi asmenys, su kuriais susitikti pageidavo Ardas. Atskubëjus paskutiniam, miesto policijos virðininkui, sveèias ið Lietuvos iðdëstë savo mintis apie Vaðingtono gynybà. Jis pasiûlë kartu 330

su atvykusiais draugais sukurti virð sostinës skydà, gebantá iki dviejø parø atlaikyti visus ateiviø antpuolius ið oro.

– Taigi jums nereikës baimintis oro antpuoliø ir galësite susikoncentruoti á kovas Þemës pavirðiuje, – reziumavo savo pasiûlymà Ardas.

– Kodël jûs negalite apgaubti skydu viso miesto nuo pat Þemës pavirðiaus? – pasidomëjo prezidentas. – Kiek supratau, skydas prasidës ðeðiø metrø aukðtyje ir gaubtu apgaubs visà Vaðingtonà.

– Taip, – patvirtino Ardas. – Mums paprasèiausiai neuþteks energijos. Po miestu nëra jokiø energetiniø linijø ir su esamais iðtekliais po poros dienø negalësime iðlaikyti veiksnaus skydo. Tada haratai, taip vadinami ateiviai, jei kas dar neþinote, puldami ið oro ir antþeminëmis pajëgomis lengvai palauð miesto gynëjus ir uþims sostinæ. Palikæ tarpà tarp skydo kraðto ir Þemës, mes iðprovokuosime juos pradëti puolimà be paramos ið oro.

– Kodël? – nustebo policijos virðininkas.

– Labai paprasta, – ðyptelëjo Ardas. – Jie neþino, kad skydas laikys tik dvi paras. Manau, haratai palauks kelias valandas, tikrindami miesto apsaugos tvirtumà, ir pradës puolimà.

– Kada suformuosite skydà? – ásiterpë prezidentas.

– Apytiksliai po dvylikos valandø. Mes stebime haratus ir netrukus tiksliai þinosime, kada jie ruoðiasi pulti. Dabar jiems dar reikës „suvirðkinti“ labai netikëtà pralaimëjimà prie „Vilties“ tilto. Tai, manau, uþims ðiek tiek laiko.

– Að vis tiek manau, kad prezidentas turi pasitraukti, – kategoriðkai pareiðkë apsaugos vadas.

– Patikëkit, – mostelëjo Ardas. – Kai ateis laikas, mes sugebësime evakuoti ne tik prezidentà, bet ir daugumà norinèiøjø. Taigi dabar visi nusiraminkit ir ruoðkitës kovoms.

– Kà gi, draugai, – pradëjo Dþordþas Kluni. – Ðtai ir nusprendëm. Að pasilieku, o mûsø sveèio planas priimamas. Turite klausimø?

– Að turiu, tik tai ne klausimas, o pastebëjimas, – pradëjo Nacionalinës gvardijos daliniø, dislokuotø prie sostinës, va331

das. – Negi jûs patikëjote tais svaièiojimais? Ateiviø neámanoma sustabdyti. Sakykim, ðitie angelai tikrai galës sukurti skydà, kuo að labai abejoju, taèiau kas pasikeis? Matët jø tankus ir karius. Matët, kaip jie kovojo ore. Në viena Þemës tauta, patyrusi tiek nuostoliø, nebetæstø kautyniø, o jie... Ateiviai tæsë kovà ir laimëjo. Sutriuðkino mus ore, sutriuðkins ir ant þemës, – kalbantysis beveik iðrëkë paskutinius þodþius.

– Uþteks, generole Simsonai, – bandë nutraukti Nacionalinës gvardijos daliniø vadà prezidentas.

– Tegu ðneka, – tarë Ardas. – Ádomu iðgirsti visas mintis.

Kà siûlote, generole Simsonai?

– Kà siûlau? – ironiðkai perklausë Nacionalinës gvardijos daliniø, dislokuotø prie sostinës, vadas. – Viskas paprasta...

Mes turime palikti sostinæ, verþtis pagrindiniø daliniø link ir pradëti derybas. Laikas þvelgti realybei á akis.

– Ar daug tarp jûsø pavaldiniø taip galvojanèiø? – dar kartà paklausë kalbanèiojo Ardas.

– Dauguma.

– O ið jûsø pavaduotojø?

Visi esantys kabinete tylëjo ir laukë, kuo baigsis ði ádomiai pakrypusi kalba.

– Vienintelis pulkininkas Markas Philips prieðtarauja ir galvoja, kad mes turime kovoti iki paskutinio kraujo laðo. Kvailys...

Nors gal jam protelis pasimaiðë, kai suþinojo, kad ateiviai suèiupo jo seserá? – sukikeno generolas. Tuo metu prezidentas stebëjosi tokiu netikëtu Simsono atvirumu, bet mestelëjæs þvilgsná á keistai ðvieèianèias Ardo akis, ásmeigtas á kalbantájá, nusprendë niekuo daugiau nesistebëti. Jis paslapèia paspaudë apsaugos iðkvietimo mygtukà. Prieð tai Dþordþui Kluni pasirodë, kad Ardas jam linktelëjo, pritardamas tokiam poelgiui.

– Ar visi kiti vadovaujantys asmenys, esantys prie Vaðingtone dislokuotø Nacionalinës gvardijos daliniø, jûs palaiko?

– Taip.

– Gal dar kas nors taip galvoja? – nuþvelgë akimis Ardas likusiuosius.

332

Niekas jam neatsakë. Tiesà sakant, atsakymo Ardas laukë tik ið miesto policijos virðininko. Visus kitus prabudusieji mentaliðkai paveikë dar ankstesnio vizito á JAV metu ir dabar ðie asmenys buvo kupini ryþto kovoti prieð ateivius.

– Kà gi, prezidente, veikite, – linktelëjo Ardas. – Manau, visiems viskas aiðku.

Dþordþas Kluni nieko nelaukdamas ásakë á kabinetà áëjusiems apsaugos darbuotojams suimti generolà Simsonà. Po valandos buvo suimti ir prabudusiesiems perduoti visi generolo nurodyti Nacionalinës gvardijos karininkai, o prie sostinës dislokuotø daliniø vadu buvo paskirtas pulkininkas Markas Philips. Amerikieèiai buvo pasiruoðæ miesto gynybai, o màstanèiø apie derybas ir pasidavimà kariniø daliniø vadovybëje nebuvo.

Haratø eskadra. 2016 metø lapkrièio 14 diena Admirolas paniekinamai nuþvelgë þemietæ. Purvina, kruvina, sulauþytais pirðtais ir pamuðtomis akimis ji atrodë tiesiog pasibjaurëtinai. „Tai èia tokie þmoniø kareiviai? – nustebo Admirolas. – Moterys... Silpnos kaip haratø dvimetis vaikas.

Kaip jie apskritai sugeba prieðintis? Matau, kvotëjai padirbëjo kaip reikiant. Ji turbût viskà iðpasakojo ir dabar teliks iðklausyti, kas tie keisti padarai, kurie vakar prie tilto iðtisà desantininkø bûrá iðguldë.“ – Na, vaikinai, kaip sekasi? – linksmai nusiteikæs Admirolas paklausë tardytojø. – Kà suþinojote?

– Kol kas nieko, jûsø ðviesybe, – nuskambëjo atsakymas.

Haratas, kuris kalbëjo su Admirolu, stovëjo ðalia belaisvës ir rankose laikë didþiules, kruvinas reples. „Kà jis su tomis replëmis darë?“– pagalvojo eskadros vadas, bet pamatæs iðplëðtus mësos gabalus ið þemietës kojø, viskà suprato ir mintyse nusipurtë.

– Kaip tai nieko? Parodykit filmuotà medþiagà, – ásakë Admirolas.

333

Nusileidusiame ekrane pasirodë apklausos vaizdai. Ið pradþiø tardytojai gàsdino moterá, spigino jai á akis ryðkia ðviesa, grasino kankinimais, apeliavo á sveikà protà, þadëdami paleisti po to, kai ji papasakos apie tuos keistus þmones, kovojusius prie tilto. Taèiau viskas buvo veltui. Þemietë atrodë labai iðsigandusi. Ji kûkèiojo, gûþësi, bandë trauktis nuo palinkusiø virð jos haratø ir vis kartojo: „Að neþinau. Tikrai neþinau.“ Niekas ja netikëjo. „Kaip ji, bûdama þmogumi, gali ko nors neþinoti apie kitus, ypatingus þmones. Pagal galimybes, pademonstruotas kovoje, tie subjektai turëjo bûti patys garsiausi ir þinomiausi asmenys visoje planetoje. Ji dar sako neþinanti... Kà ji galvoja apkvailinti...“, – mintyse piktinosi Admirolas, þiûrëdamas apklausos kadrus. Pagaliau tardytojai neteko kantrybës ir pradëjo kankinimus. Ið pradþiø moteris klykë ir vis kartojo nieko neþinanti, paskui nutilo. Kai haratai pradëjo lauþyti þemietës pirðtus, ji prabilo kitaip, kaþkaip tvirèiau ir ryþtingiau, bet iðtarë vienintelá sakiná, kurá kartojo kaip atsakymà á visus tardytojø klausimus: „Að, Jungtiniø Amerikos Valstijø ryðio daliniø leitenantë Monika Philips, asmens numeris 35556789.“ Moteris tai kartojo ir muðama, ir kankinama ákaitusia geleþimi ar plëðoma replëmis. Daugiau nesigirdëjo jos klyksmø ir visà laikà skambëjo vienas ir tas pats atsakymas. „Kokia uþsispyrusi, – pagalvojo Admirolas. – Gal su ja reikia ðvelniau elgtis. Suteikti viltá iðsigelbëti. Pakalbësiu pats su belaisve.“ – Gerai, liaukitës kankinæ ir pasitraukit nuo þemietës. Noriu pats su ja pakalbëti, – ásakë eskadros vadas.

Admirolas ið lëto priëjo prie þemietës ir iðtiesë jai puodukà vandens. Moteris atrodë klaikiai, taèiau labiausiai haratà sukrëtë jos akys, kurios nenatûraliai spindëjo ir spinduliavo beprotybæ.

– Iðgerk, þemiete, palengvës, – tarë Admirolas, iðtiesdamas belaisvei puodukà vandens.

– Að, Jungtiniø Amerikos Valstijø ryðio daliniø leitenantë Monika Philips, asmens numeris 35556789, – eiliná kartà iðtarë moteris, net nepaþvelgusi á siûlomà gërimà.

334

– Gerai, jau gerai, – geraðirdiðkai bandë nusiðypsoti haratas. – Mes jau girdëjome. Bûk gerutë, atsakyk á klausimà. Að suprantu, kad vaikinai persistengë. Patikëk, tikrai jiems neliepiau tavæs kankinti. Tu tik pasakyk, kas tie þmonës, ir viskas baigsis. Tave iðgydysim ir paleisim ten, kur tik panorësi.

Nebesispyriok, gerai?

– Að, Jungtiniø Amerikos Valstijø ryðio daliniø leitenantë Monika Philips, asmens numeris 35556789.

– Nebûk uþsispyrusi, – pakëlë balsà Admirolas. – Tu neturi pasirinkimo. Vis tiek pasakysi.

– Neturiu pasirinkimo, sakai, – spjaudydama kraujà ir lëtai keldama galvà atsakë Monika. – Tu neteisus, pragaro iðpera. Að visada turiu pasirinkimà. Að galiu pasirinkti mirtá.

Cha... cha... cha...

Beprotybës kupinas moters juokas privertë haratà sudrebëti.

Greitai apsisukæs, Admirolas nërë lauk ið kankinimø kameros, lydimas klaikaus juoko ir pranaðiðkai skambanèiø þodþiø: – Keliauk á pragarà, pragaro iðpera. Keliauk, kol dar gali, nes uþtrukæs pabëgti nebegalësi. Niekada nekirðink ðirðiø avilio... Cha... cha... cha... „Kas per padarai tie þmonës, – eidamas savo kajutës link, màstë Admirolas. – Atrodo tokie silpni, bet kaunasi arðiau uþ haratus. Atrodo bejëgiai, bet pasirodo kupini netikëtumø. Ne kiekvienas mano karys iðtvertø tokius kankinimus, o þemieèiø moteris iðtvërë. Taigi kà tada sugeba jø vyrai? Planetoje ðiø padarø nesuskaièiuojami bûriai, ir jei visi jie elgsis kaip ði moteris... Tada mes namo nebegráðime... Bet gal ne visi tokie? Pirmas belaisvis pasirodë esàs tikras menkysta ir pasiruoðæs iðduoti saviðkius. Tik jis nieko neþino. Per þmoniø televizijos stotis nuolat pliauðkia apie kaþkokius angelus. Nesuprantu... Mane tikrai informavo, kad angelai – tai mitinës ir ið tiesø neegzistuojanèios bûtybës. Gal jie yra kokie nors mutantai ar slaptø kariniø eksperimentø rezultatas? Gal ið tiesø ne visi apie juos þino? Gal ta moteris tikrai nieko neþino? Abejoju... Tai labai nelogiðkai skamba. Kà gi, iðsiaiðkinsime.“ Po valandos visiðkai nusiraminæs Admirolas ásakë pradëti Vaðingtono puolimà.

335

Vaðingtonas. 2016 metø lapkrièio 15 diena Mûðis prasidëjo taip, kaip ir numatë Ardas. Ðeðias valandas bombardavæ JAV sostinæ ið oro ir pagaliau supratæ, kad yra jà ginantis skydas, taip pat bandymø ir klaidø metodu nustatæ jo ribas, haratai pradëjo puolimà antþeminëmis pajëgomis. Generolas Zahnas ásakë pulti visiems daliniams, kuriems jis tuo metu vadovavo. Ateiviø karvedys nebuvo linkæs skaidyti haratø pajëgø á rezervà ir ðturmo bûrius. „Þinau, kad paþeidþiu kariuomenës statutà, kuris nurodo suformuoti pagrindines ir pagalbines dalis, bet Admirolas turës atsiþvelgti á ðiø kautyniø sàlygas. Þmones galima nugalëti tik puolant verþliai ir visa kariuomene,“– galvojo generolas prieð paskelbdamas ásakymà pulti. Ðeðtà valandà ryto vietos laiku miesto gynëjø pozicijø link ið trijø pusiø pajudëjo ðimtai sunkiøjø haratø tankø, tûkstanèiai savaeigiø impulsiniø pabûklø ir deðimtys tûkstanèiø puikiai ginkluotø pëstininkø, kuriø kiekvienas neðësi ne tik lazerinius ar greitaðaudþius ðautuvus, bet ir kovos kirvius. Visi kariai buvo patyræ, savimi pasitikintys, pratybose uþgrûdinti kovotojai, nebijantys patiriamø nuostoliø. Generolas Zahnas su pasididþiavimu stebëjo puolanèius savo tautieèius. Jis tvirtai tikëjo pergale, nors ðis tikëjimas nebuvo toks visaapimantis kaip prieð savaitæ. Haratui didþiulá áspûdá padarë þmoniø pasiprieðinimas kovojant dël vieðpatavimo ore, be to, já neramino tie keisti þemieèiai, sutriuðkinæ visà desantininkø daliná mûðyje prie tilto.

Ateiviø puolimas ið pat pradþiø nevyko taip sklandþiai, kaip tikëjosi generolas. Tik perþengus apsauginio ekrano ribà, puolanèias pajëgas pasitiko pora tûkstanèiø labai vikriø ir agresyviø koviniø robotø. Ðios þemieèiø maðinos, kurias amerikieèiams dar prieð haratø ásiverþimà pardavë prabudusieji, buvo ginkluotos stambaus kalibro lazerinëmis patrankomis ir sutelkusios pajëgas galëjo naikinti net puolanèiøjø tankus. Sutikusios toká netikëtà pasiprieðinimà, ateiviø pajëgos pakriko. Vieni daliniai prasiverþë pro juos puolanèius robotus, 336

kiti ásivëlë á ilgas ir labai arðias kautynes. Generolas norëjo ásakyti robotø iðvengusiems bûriams apsisukti ir pulti þemieèiø kovines maðinas ið uþnugario, bet nespëjo. Beveik vienu metu visom trim kryptimis prasidëjo þmoniø kontrpuolimas.

Prieðakiniai haratø daliniai, prieð tai verþliai puolæ, atsidûrë miesto gynëjø uþminuotuose laukuose, daugeliui ateiviø kariø tapusiø paskutine poilsio vieta. Þemieèiø kontrpuolime dalyvavo ðeðios sraigtasparniø COBRA eskadrilës, visi tankai, kuriuos turëjo gynybinës pajëgos, desantininkai ir reguliariosios armijos daliniai, ið viso dvideðimt tûkstanèiø kariø. Þmoniø smûgis buvo toks staigus ir verþlus, kad á prieká iðsiverþæ haratø pëstininkø daliniai, jau prieð tai patyræ didþiuliø nuostoliø nuo sprogusiø minø, buvo beveik sunaikinti. Taèiau netgi mirdami ateiviai nepraðydavo pasigailëjimo ir nepasiduodavo. Jie kovodavo iki paskutiniø jëgø, neretai su savimi á nebûtá pasiimdami po kelis þmones. Në viena Þemës kariuomenë nebûtø atlaikiusi tokio kontrsmûgio, bet haratai atlaikë.

Po dviejø valandø ðaudymo ir kruvinø artimø kautyniø dël savo neapsakomo tvirtumo ir beveik nepamuðamø tankø ateiviai pajudëjo toliau. Ðá kartà jø puolimas buvo kur kas lëtesnis ir labiau panaðëjo á jëgø persigrupavimà. Taèiau miesto gynëjai dabar galëjo ðvæsti, tegu maþytæ ir nelabai reikðmingà, bet be galo kariø kovinei dvasiai svarbià pergalæ.

Generolas Zahnas pergyveno ne dël jo daliniø patirtø nuostoliø. Jis þinojo, kad, nepaisant pasiprieðinimo arðumo, miesto gynëjai neatsilaikys, ir JAV sostinë bus uþimta jau kità dienà. Labiausiai generolas nervinosi vël ir vël þiûrëdamas vaizdus apie puolime dalyvavusius tankus. Zahnas kelintà kartà stebëjo, kaip þmoniø linijà, palikdami uþ savæs sumaitotà þemieèiø technikà, pralauþia keturi haratø tankai ir deðimt paskui juos bëganèiø pëstininkø. Staiga ðiam nedideliam daliniui kelià pastoja vienas vienintelis þmogus, kurio rankose þaidþia þaibai, o akys ðvieèia kaip du þali þibintai. Ðis þemietis mosteli rankomis, ir trijø priekyje buvusiø tankø link nulekia ugniniai kamuoliai, kuriems tik prisilietus prie ðarvo kovinës ha337

ratø maðinos sprogsta. Per pusæ minutës ðis vienas þmogus sunaikino tris sunkiuosius tankus ir aðtuonis pëstininkus. O tada ramiai apsisuko ir palikæs apstulbusius haratus ið lëto nuëjo miesto gynëjø átvirtinimø link.

Per kitas ðeðias valandas puolantieji vienà po kitos pralauþë beveik visas þmoniø átvirtintas gynybos linijas. Þemieèiai nepanikavo. Jie gindavosi, kol galëdavo, paskui drausmingai pasitraukdavo á arèiau miesto esanèius átvirtinimus. Kiekvienà kartà, kai besiginantieji netekdavo vilties ir pradëdavo þvalgytis atgal, tarp jø atsirasdavo vienas þmogus, ateiviø, taip pat ir þmoniø vëliau pramintas Mirties angelu. Jis pristabdydavo puolanèiuosius, ákvëpdavo ryþto miesto gynëjams. Jam pasirodþius, þemieèiai kaudavosi su nauju ákarðèiu, pamirðæ visas mintis apie pasitraukimà. Ðeðioliktà valandà vietos laiku haratø pajëgos pralauþë paskutiniàjà þmoniø gynybos linijà, esanèià uþ miesto ribø, ir ásiverþë á Vaðingtonà. Prasidëjo gatviø mûðiai, kuriuose ateivius puolë ne tik profesionalûs kariai, bet ir miesto gyventojai.

Serþantas Timotei Dvorkin paþiûrëjo á laikrodá. Buvo beveik ðeðios valandos vakaro. Visà pusvalandá jis su savo bûriu atmuðinëjo ateiviø atakas Baltøjø rûmø prieigose. Miestas jau buvo prarastas. Kur ne kur dar skambëjo kautyniø triukðmas, taèiau dauguma gynëjø susispietë prieðais prezidento rezidencijà ir dabar pro kaþkokias angelø atvertas duris keliavo kaþkur á kità vietà. Prieð penkiolika minuèiø ið Vaðingtono pasitraukë visa vadovybë ir prezidentas. Timotei buvo ásakyta laikytis iki pusës septyniø ir tada trauktis tø keistø durø link, bet jis abejojo, ar sugebës tiek ilgai iðgyventi.

Serþantas lëtai apsiþvalgë aplinkui. Dauguma jo bûrio kariø jau buvo þuvæ. Netoli merdëjo pamaldusis virðila, kuriam vienas ið tø raguotø padarø nuneðë pusæ galvos. Tiesa, ateivis ir pats po to neilgai gyveno. Griûdamas virðila dar spëjo iððauti tiesiai jam á akis. „Kiek mûsø buvo? – susimàstë juodaodis serþantas. – Prieð valandà ðiame skersgatvyje uþ barika338

dø stovëjo septyni ðimtai „Þaliøjø bereèiø“, paèiø ðauniausiø kariø pasaulyje. Dabar... Dabar ir ðimto neliko. Stebiuosi, kad mums pavyko atmuðti net du velniø puolimus. Gerai, kad tankø jie èia neturi ir mus puola tik pëstininkai...“ Timotei jautësi labai pavargæs, jo mintys buvo padrikos ir neaiðkios. Tai jis prisimindavo kautynes, tai liûdëdavo dël draugø netekties. „Viskas, daugiau neiðtversiu, – suëmæs rankomis galvà suvaitojo serþantas. – Kaip að pavargau...“ Staiga jis pasijuto kur kas geriau. Màstymas vël tapo skaidrus ir aiðkus, galva nebeatrodë tokia sunki, o kûnas lengvas ir stiprus. „Jauèiuosi kaip parà miegojæs“, – pakëlæs galvà sumurmëjo serþantas.

Prieð já stovëjo Mirties angelas ir liûdnai ðypsojosi.

– Kelkis, kary. Kelkis ir ruoðkis kovai, prieðai tuoj puls dar kartà, – pasigirdo balsas.

– Klausau, pone, – net paðokæs ir iðsitempæs kaip styga ðûktelëjo juodaodis karys, nulydëdamas akimis tolstantá Mirties angelà.

Kiek vëliau serþantas pagalvojo, kad tas didingas, já aplankæs ir kartu kovojæs þmogus atrodë labai pavargæs. Nuo Mirties angelo sklindanti ðviesa buvo vos matoma, o jo veidas atrodë iðsekæs ir pilkas. „Jis negaili savæs, nors bet kada gali pasitraukti, – galvojo Timotei stebëdamas, kaip keistasis þmogus vaikðto tarp jo kariø, sugràþindamas jiems prarastas jëgas. – Man didelë garbë ir laimë kautis ðalia tokio kaip jis.“ Paþvelgæs á prieká, serþantas pastebëjo sujudimà prieðø pozicijose.

– Vyrai, ruoðkitës. Tuoj prasidës puolimas, – suðuko juodaodis gigantas savo kariams.

Ardas liûdnai þiûrëjo á beveik sudraskytà mirusio serþanto kûnà. „Þaliøjø bereèiø“ bûrio vyrai, padedami Ardo, atrëmë ir ðá haratø puolimà, taèiau beveik visi þuvo. Gyvø teliko deðimt mirtinai pavargusiø ir vos ant kojø besilaikanèiø kariø. Ardas negalëjo sugràþinti jiems jëgø. Jis ir pats vos galëjo judëti. Aplinkoje nebuvo tinkamø energijos ðaltiniø, ir þmo339

gus visos kovos metu naudojo tik savo vidinius iðteklius. Jis negalëjo susikurti energetiniø ðarvø ar kardø, neturëjo jëgø svaidytis þaibais ar sprogdinti prieðø tankø. Ardas kovësi taip pat kaip visi, naudodamasis paprastu ið vieno harato atimtu kirviu. Þinoma, þmogus vis dar buvo kelis kartus stipresnis ir greitesnis uþ bet kurá ið ateiviø, taèiau jis tapo paþeidþiamas, tai rodë kelios gilios þaizdos Ardo krûtinëje. „Gaila, labai ðaunus vyras buvo, – galvojo Ardas, þiûrëdamas á þuvusá juodaodá kará. – Jei ne jo beprotiðkas ðuolis á paèià prieðø tirðtumà, haratai mane galëjo nugalëti. Ðis þmogus man iðgelbëjo gyvybæ. Dar niekada nemaèiau tokios þemieèio jëgos. Kur matyta, plikomis rankomis nusuko sprandà du kartus uþ save stambesniam ateiviui ir po to peiliu perrëþë gerkles dar trims velniams. Jei mums pavyks nugalëti, pasirûpinsiu, kad tam serþantui bûtø pastatytas paminklas.“ – Vyrai, traukiamës, – mostelëjo ranka Ardas likusiems barikadø gynëjams. Vienas po kito þiaurios kovos ðokiruoti kariai nusekë paskui Mirties angelà erdvës ðuolio vartø link, vedanèiø á Los Andþelo miesto, prie kurio spietësi pagrindinës JAV kariuomenës pajëgos, apylinkes.

Pasitraukus pagrindinëms pajëgoms, kautynës Vaðingtone nerimo dar dvi dienas. Gyvi iðlikæ miesto gyventojai ir kariai, sumaniai naudodamiesi kanalizacijos tuneliais, puldinëjo haratø pëstininkus ir net sugebëjo sunaikinti kelis ateiviø tankus. Tik lapkrièio 17 dienos vakare poþemiuose ávyko paskutinis mûðis, kuriame buvo sunaikinti beveik visi iðlikæ miesto gynëjai. Po kelias paras trukusiø kautyniø Vaðingtonas ið vieno graþiausiø JAV miestø tapo griuvësiais. Sostinëje neliko në vieno sveiko namo. Sugriautomis gatvëmis, ieðkodami maisto, slankiojo gyvi iðlikæ þmonës. Haratai neiðdráso pasilikti tarp ðiø, daugiau nei deðimties tûkstanèiø jø tautieèiø mirtá primenanèiø griuvësiø ir neilgai trukus ið Vaðingtono pasitraukë. Á miestà atskubëjæ gelbëtojai jame rado tik apie penkis tûkstanèius gyvø civiliø gyventojø ir beveik ðimtà iðlikusiø sostinæ gynusiø kariø.

340

IV Planai ir ieðkojimai

Eduro planeta. 2016 metø lapkrièio 16–18 dienos Hansas Schneideris ið lëto atmerkë akis. Pirmas vyro pojûtis buvo siaubingas galvos skausmas, kuris lyg peiliu perrëþë ákaitusias smegenis. „Kas man nutiko?“– iðsigandæs galvojo detektyvas. Skausmas, pulsuojantis smilkiniuose, privertë Hansà vël uþsimerkti. Ir tik vëliau jis suprato, kad trumpam atmerktos, aðarojanèios akys spëjo pastebëti neáprastai þydrà dangø ir keisèiausià medá, primenantá ir palmæ, ir eglæ. Galvos skausmas pamaþu rimo ir po keliø minuèiø detektyvas dar kartà atsimerkë.

– Dieve, kur að? – sumurmëjo Hansas, dairydamasis aplinkui. Nuostabûs minaretai, kabantys sodai, didþiuliai paukðèiai su ðakotais ragais – visa tai atrodë kaip paveikslëlis ið pasakos.

– Atsipeikëjai? – paklausë kaþkas ðalia. Detektyvas greitai atsisuko ir pamatë netoliese sëdintá vidutinio ûgio, tamsiaplauká, maloniai besiðypsantá þmogø.

– Berods, taip. Kas man buvo nutikæ ir kur að esu?

– Ne... Visø pirma papasakok, kaip jautiesi, tada að pasistengsiu atsakyti á visus tavo klausimus, – nuskambëjo juodaplaukio þmogaus atsakymas. – Beje, mano vardas yra Tomas.

Malonu su tavimi susipaþinti, Hansai.

– Geriau, daug geriau, – kiek nustebæs atsakë detektyvas.

Jis stebëjosi, kaip greitai atslûgo tas pragariðkas skausmas. – Keista savijauta. Jauèiuosi kupinas jëgø ir energijos. Regëjimas ryðkus kaip niekada, màstymas aiðkus. Kur að esu? Ar seniai að èia? Ið kur þinai mano vardà?

341

– Visø pirma pradësime nuo to, kad tu nesi Þemëje. Ði planeta, kurioje mes su tavimi esame, vadinasi Eduras ir priklauso draugiðkai mums isø rasei.

Tomas nutilo, laukdamas Hanso reakcijos. Taèiau detektyvas ðià naujienà sutiko labai ramiai. Jis net nesuabejojo prieð já sëdinèio þmogaus þodþiais ir nebejautë jokios baimës, galvodamas apie kitus visatos gyventojus. „Ádomu, kodël man anksèiau tokios mintys visada atrodydavo apgavystë ar kvailystë? – màstë Hansas. – Tai juk labai natûralu, kad protinga gyvybë visatoje yra ne tik Þemës planetoje.“ – Taigi, – tæsë Tomas. – Dabar mes esame ðalia tos planetos sostinës, kurios pastatus ir kabanèius sodus tu dabar matai. Turiu pasakyti, kad prie miesto ilgai negalime bûti, nes kol kas þmonëms leidþiama rodytis tik vienoje vietoje, esanèioje netoli dabartinës mûsø pozicijos. Su ðios planetos gyventojais bendravo ir susitarë prieð porà metø ne savo valia èia atsidûræs þmogus, vardu Ardas. Su visa jo nuotykiø chronologija ir kita galaktikos istorija galësi susipaþinti informacinëje sistemoje, kai tik atvyksime á „Vilà“.

– Palauk, bièiuli, neskubëk. Bent paaiðkink, kodël èia að jauèiuosi daug geriau nei Þemëje? – papraðë Hansas.

– Bendrais þodþiais pasakojant, þmonës yra dirbtinai sukurtos bûtybës, skirtos kovai su kitomis rasëmis. Bûdamas gimtojoje planetoje (mûsø vadinamoje „Planeta, uþdedanti panèius“), tu naudojaisi tik aðtuoniais procentais visø savo galimybiø. Dabar tavo jëgos bunda ir kiekvienà dienà atskleisi savyje vis naujø gebëjimø. Po mënesio tapsi prabudusiuoju, tai yra atgausi beveik viskà, kas tavyje uþprogramuota. Dabar keliaujame, – tardamas tuos þodþius, Tomas atidarë artimojo ðuolio vartus ir þengë per juos, prieð tai dar paraginæs Hansà paskubëti.

Per ðitas dvideðimt keturias valandas Hansas daug suþinojo. Detektyvas beveik visà laikà praleido prie informacinës sistemos monitoriaus ir tik sujudimas bei ðûksniai uþ lango privertë já atsitraukti nuo ðio uþsiëmimo. Paprastai ramiame 342

kieme Hansas pamatë bûrá bëgiojanèiø þmoniø. Viduryje kiemo buvo atidaryti erdvës ðuolio vartai, pro kuriuos keliolika þemieèiø neðë neðtuvus su suþeistaisiais.

– Kas nutiko? – priðokæs prie Tomo paklausë detektyvas.

– Jie kovojo prie Vaðingtono su haratais ir buvo suþeisti, – suirzæs atrëþë Tomas. – Blogiausia Ardo padëtis. Jis liks gyvas, bet savaitæ turës gydytis.

– Smarkiai suþeistas?

– Ne. Labai iðsekæs. Jis kovojo ið visø jëgø, iðsëmë beveik visas gyvybinës energijos atsargas, o pasitraukë paskutinis. Jei ne stulbinanèiai tvirta jo valia ir begalinis noras gyventi, Ardà jau bûtumëm praradæ. Prakeiktas karas. Taip tikëjausi iðvengti panaðiø dalykø.

– Taèiau ðis karas garbingas, – paprieðtaravo Hansas. – Þmonës kovoja uþ savo nepriklausomybæ.

– Nëra garbingø karø. Visi jie susijæ su kokiais nors interesais, daþniausiai ekonominiais. Per visà Þemës istorijà nebuvo në vieno karo, susijusio su kilnesniais tikslais nei valdþios, turtø ar þemës troðkulys.

– Kodël taip manai? – paprieðtaravo paðnekovui detektyvas. – Pavyzdþiui, Pilietinis karas JAV, vykæs devynioliktojo amþiaus viduryje. Þmonës tame kare kovojo uþ vergijos panaikinimà.

– Cha..., – prunkðtelëjo Tomas. – Gal keli idealistai ir galvojo kovojantys uþ vergø teisæ, taèiau tikrovë buvo kitokia.

Tarpusavyje konkuruojant ðiaurës ir pietø finansiniams klanams, ðiaurieèiai po sëkmingai jiems susiklosèiusiø prezidento rinkimø nusprendë smogti savo konkurentams triuðkinantá smûgá. Jis buvo nukreiptas á pietieèiø finansinio klestëjimo ðaltiná – plantacijas. Vergovës panaikinimas viso labo tebuvo siekis atimti ið konkurentø pigià darbo jëgà ir po to perimti visos ðalies finansø kontrolæ. Pietieèiai pasipiktino tokia, graþiais ðûkiais uþmaskuota, savivale ir pradëjo karà dël nepriklausomybës. Atkreipk dëmesá, Hansai, kad kova prasidëjo ten pat, kur ir prieð ðimtà metø vykæs karas dël JAV nepriklau343

somybës nuo Didþiosios Britanijos – Virginijoje. Tik ðá kartà uþ savo laisvæ kovojanèios valstijos pralaimëjo. Kita vertus, istorijos eigoje buvo visai nesvarbu, kas laimës karà. Bet kokiu atveju, net ir pietieèiams laimëjus, JAV bûtø tokia pat galinga ðalis kaip ir ðiandien. Vergovë joje vis tiek bûtø panaikinta, tik ne taip drastiðkai, o palaipsniui ir be tokiø neigiamø pasekmiø, su kuriomis ði ðalis susidûrë jau vëliau – dvideðimtojo amþiaus pabaigoje.

– Bet tu neatsiþvelgi á vergus. Jie atgavo laisvæ, – bandë prieðtarauti detektyvas.

– Kas ið to? Dauguma vergø visiðkai nenorëjo tos per prievartà brukamos laisvës. Iki iðlaisvinimo jie buvo saugûs ir sotûs, galëjo nesirûpinti dël rytdienos, o po karo visa tai prarado. Daugelis badavo, todël bûrësi á plëðikø gaujas. Þinoma atvejø, kai vergai tiesiog maldaudavo savo ðeimininkø nesuteikti jiems laisvës ir nevaryti ið plantacijø. Tais atvejais, kai ðeimininkai atsisakydavo, nelaimëliai ið nevilties juos daþnai nuþudydavo. Taigi tai buvo vienas ið kvailiausiø karø þmonijos istorijoje, kuriame þuvo ðimtai tûkstanèiø þmoniø ir kuris neatneðë jokios apèiuopiamos naudos nei ðaliai, nei þmonëms, uþ kuriuos neva buvo kovojama.

– Negali bûti... Kaþkam ðis karas turëjo atneðti naudos.

– Be abejo. Viena finansinë grupuotë susidorojo su savo konkurentais ir ágijo daugiau galiø. Ðtai ir viskas, kam buvo naudingas tas tavo, vadinamas kilniu ir garbingu, JAV Pilietinis karas, – niûriai baigë savo pasakojimà Tomas ir apsisukæs nubëgo prie gulinèio Ardo. „Tomas labai suirzæs, – pagalvojo Hansas. – Tikriausiai labai pergyvena dël Ardo sveikatos. Girdëjau, jie yra geri draugai. Ðnekëti jis gali kà nori, bet ðis þmonijos karas prieð haratus visiðkai kitoks nei ankstesni. Mes kaunamës uþ visø Þemës tautø nepriklausomybæ. Negi tai nëra kilnu ir garbinga?“ Hansas buvo puikiai nusiteikæs. Pagaliau jis iðmoko naudotis aplinkos energija, nors dar prieð dvylika valandø galvojo, kad jam niekada to nepavyks padaryti. „Tie vaikinukai 344

ið Ligijos planetos tikrai puikûs mokytojai, – ðvilpaudamas sau po nosimi galvojo detektyvas, eidamas per didþiulá kiemà, aplink kurá buvo iðdygæ keliolika ávairios paskirties pastatø. – Ádomu, kaip laikosi suþeistieji? – màstë Hansas, sukdamas link vieno ið didþiausiø pastatø, naudojamø kaip ligoninë. Prabudusieji niekada nesirgo ir suþeisti juos buvo labai sunku, todël patalpos ligoniams nebuvo erdvios ir galëjo sutalpinti daugiausia dvideðimt þmoniø. Pats namas, kaip ir visi kiti gyvenvietëje, atrodë paprastai ir niekuo ypatingu neiðsiskyrë. Áþengæs per neplaèias duris, Hansas pamatë tris þmones, gulinèius energijos laukuose, kurie nuolat maitino suþeistuosius. Visas ðiø prabudusiøjø gydymas buvo paremtas jø paèiø regeneraciniais sugebëjimais. Ligijieèiai labai pagrástai manë, kad suþeistieji, gaudami pakankamai energijos, iðsigydys patys. Apgaubtas didþiausio energetinio lauko, patalpos centre gulëjo Ardas. „Ðtai koks jis, legendinis Ardas, – pagalvojo detektyvas, smalsiai apþiûrinëdamas suþeistàjá. – Ádomu, ar mano buvimas jam netrukdo?“ – Nei að legendinis, nei kà, – netikëtai nuskambëjo balsas Hanso galvoje. – Prieik arèiau, detektyve, paplepësim. Tomas kà tik iðbëgo ir man vienam liûdna. Atrodo, atsigaunu po truputá, nors prieð paskutiná susirëmimà su haratais maniau, kad tikrai numirsiu.

– Labas, – nedràsiai pasisveikino Hansas. – Ar tikrai tau netrukdysiu?

– Ne...ne. Viskas gerai. Að pats tavæs galvojau ieðkoti. Labai ádomus þmogus esi.

– Að. Kuo? – nustebo detektyvas.

– Ið pradþiø mane nustebino tavo pranaðystës. Ar prisimeni kà nors ið tø dienø? – paklausë Ardas.

– Nelabai... Retkarèiais iðkyla kaþkokios nuotrupos, eilës ar sakiniai. Nieko riðlaus ir konkretaus. Tomas sako, kad mano smegenys buvo labai paþeistos ir visa atmintis po truputá sugráð.

345

– Tikiuosi. Matai, mes manome, kad tu esi galingiausias iki ðiol þinomas þmogus, nes ir labai apribotos Þemës skleidþiamo spinduliavimo tavo smegenys sugebëjo kaþkaip þvilgtelti á ateitá... Tavo prabudimo greitis tiesiog stulbinantis. Tomas sako, kad nieko panaðaus nëra regëjæs. Þinoma, að taip pat sugebëjau naudotis aplinkos energija jau antrà dienà po atsiradimo Eduro planetoje, bet tai dariau veikiamas didþiulio streso ir kovodamas dël gyvybës. Tavo padëtis kitokia. Taèiau að noriu pakalbëti su tavimi ne apie tai. Ar paþásti „Brolijos“ narius?

– „Brolija“? Turi omenyje tà garsià kompiuteriniø ásilauþëliø organizacijà?

– Taip.

– Paþástu ir ganëtinai neblogai, – patvirtino Hansas. – Buvau ne kartà su jais susitikæs. Tiesà sakant, jie mane perspëjo apie galimà haratø puolimà, bet að nepatikëjau.

– Nesigrauþk, – nuramino detektyvà Ardas. – Dauguma þmoniø tuo metu nenorëjo arba negalëjo patikëti ateiviø egzistavimu. „Brolijos“ nariai dabar laikomi mûsø pagrindinëje bûstinëje, esanèioje Þemës planetoje. Jie tvirtina sukûræ virusà, galintá perimti haratø laivø kontrolæ. Niekas ið prabudusiøjø neiðmano programavimo technikos taip gerai, kad galëtø patikrinti hakeriø þodþius. Tu buvai vienas ið garsiausiø informaciniø technologijø specialistø ir nepaisant to, kad tavo prabudimas dar nepasibaigæs, esi geriausias ðios srities þinovas tarp visø mûsiðkiø. Norëèiau, kad tu po keliø dienø gráþtum su manimi á Þemæ, prisijungtum prie „Brolijos“ ir patikrintum jø darbà. Sutinki?

– Þinoma, kodël gi ne. Taèiau kam to reikia. Kiek þinau, tie kompiuteriniai ásilauþëliai yra geriausi ið geriausiø. Kodël tu nori, kad patikrinèiau jø þodþius?

– Labai paprasta. Virusas turi bûti ne tik sukurtas, bet ir pristatytas á vietà – tik tada jis veiksmingas ir naudingas. Antra dalis, tai yra viruso pristatymas, yra pati sudëtingiausia ir susijusi su daugeliu pavojø. Að negaliu siøsti në vieno pra346

budusiojo á mirtinai pavojingà misijà, jei nesu ásitikinæs jos naudingumu, – neskubëdamas aiðkino Ardas. – Tavimi pasitikiu labiau nei „Brolija“, todël ir tavo þodis man bus lemiamas sprendþiant apie tolesnius veiksmus.

– Gerai, supratau, – rimtai linktelëjo Hansas. – Að tavæs neapvilsiu ir viskà atliksiu sàþiningai. Jei mes iðvykstame po keliø dienø, norëèiau bëgti prie isø informacinës sistemos. Joje yra labai daug vertingø þiniø, kurias galësiu panaudoti Þemëje. Ar tu neprieðtarauji?

– Bëk, – nusiðypsojo Ardas. – Viskà suprantu. Pats iðtisom dienom prie informacinës sistemos monitoriø sëdëdavau.

Haratø eskadra. 2016 metø lapkrièio 20 diena „Nieko man neiðeis, – liûdnai màstë Admirolas, kakta atsirëmæs á kajutës sienà. – Þmonës prieðinasi kaip pasiutæ. Niekada nemaniau, kad vyks tokie atkaklûs mûðiai ir mes patirsime tiek nuostoliø. Dar tie angelai su Mirties angelu prieðakyje. Kas ið to, kad sostinæ uþëmiau. Pagrindinës prieðø pajëgos nesunaikintos ir pasiruoðusios mûðiui, o að praradau beveik pusæ laivø ir pëstininkø. Vakar dar tie kinai ... Kaip skruzdëlës puola. Ðá kartà puolimà atmuðëm lengvai, bet þvalgai praneða apie penkiasdeðimt didþiuliø armijø, þygiuojanèiø link atraminës bazës Kinijoj. Gali tekti evakuoti karius. O tas vakarykðtis incidentas... Technikai sako, kad kaþkas bandë perimti „Flagmano“ varikliø kontrolæ ir nukreipti laivà á Mënulá. Turiu pasakyti, kad jiems tik per plaukà nepavyko. Dar truputis, ir bûèiau liepæs komandai palikti laivà. Turbût tai tø prakeiktø angelø darbas. Atskrenda antroji eskadra. Vadovybë praneðë, kad yra patenkinta mano pasiekimais ir siunèia pastiprinimus, kurie bus pavaldûs man asmeniðkai. Tai bus nepatenkintas admirolas Durhas. Atvyks èionai ir taps mano pavaldiniu. Pasipûtæs kvailys... Að dar paðokinësiu virð tavo galvos. Gaila, treèios eskadros tikrai nebus. Stebiuosi, 347

kaip pavyko antràjà parengti. Ið kur iðtekliø vadovybë gavo?

Nesvarbu... Ðimtas tûkstanèiø papildomø pëstininkø ir keturiasdeðimt laivø-tvirtoviø. Gal tada visø turimø pajëgø uþteks þmonëms bent Jungtinëse Valstijose palauþti. Jei laimësim, viskà pasieksim derybomis. Gal suteiksim kuriai nors valstybei autonomijà, paskirsim tiktai duoklæ. Paþiûrësim...Dabar svarbiausia laimëti. Antroji eskadra atvyks po septyniø dienø. Kà gi, palauksime... Dabar tegu kariai pailsi. Jie ne tik fiziðkai pavargo, bet ir kovinæ dvasià po tø þiauriø mûðiø prarado. Reikia jiems sugalvoti kokiø nors pramogø. Gal iðleisti vyrus kokioj nors saloj pamedþioti þmoniø savo malonumui.

Gera idëja... Taip ir padarysiu. Surasim nedidukæ salelæ ir iðleisim ten karius pailsëti.“

Haratø atraminë bazë JAV tuo pat metu Chrzas pirmà kartà suabejojo savo sëkme. Jis, suþinojæs apie kautynes prie Vaðingtono ir ten pasirodþiusius angelus, paspruko ið bazës ir vogtu haratø laiveliu nulëkë á patá mûðio epicentrà, nepaisydamas pavojaus gyvybei. Dvarvas nuoðirdþiai tikëjosi sutikti Ardà ir gauti ið þmogaus naujà uþduotá, taèiau jam nepavyko. Per tokius vargus, kelis kartus pakeitæs iðvaizdà ir galiausiai pavirtæs dideliu ðunimi, þvalgas prasibrovë iki Baltøjø rûmø ir... Pamatë, kaip Ardas þengia á erdvës ðuolio vartus. „Deðimt sekundþiø... Mus skyrë tik deðimt sekundþiø, – grauþësi Chrzas. – Kà daryti dabar ir kur ieðkoti Ardo? Teks keliauti á pietus. Haratø þvalgyba praneðë, kad ten susirinkusios pagrindinës JAV pajëgos. Tikiuosi, ir Ardas bus toje vietoje.“ Apsisprendæs Chrzas nusisuko ir nuskuodë atgal palikto haratø laivelio link. Þvalgas nusprendë dalá kelio iki þmoniø kariuomenës dislokacijos vietos nuskristi laiveliu, po to vël priimti kokio nors eiklaus gyvûno formà ir likusá atstumà áveikti bëgte.

348

Ðkotijos ðiaurë. 2016 metø lapkrièio 21 diena Prie þidinio sëdintis þmogus buvo pagyvenæs. Dar ne senas, bet jau pagyvenæs. Ið paþiûros jam buvo galima duoti 60– 65 metus. Ilga, visiðkai þila barzda, tankûs plaukai, prilaikomi auksinio lanko, ereliðka nosis ir skvarbus rudø akiø þvilgsnis rodë já esant burtininku. Ið tiesø ðis asmuo niekuomet nevadino savæs burtininku, nors kaþkada savo jëgomis prilygo visiems pasakose apraðomiems stebukladariams. Dabar þmogus buvo nusilpæs ir negalëjo panorëjæs sukelti Þemës drebëjimo ar uragano. „Ðiandien man sukako 563 metai, – màstë þilabarzdis. – Senstu... Dar pora ðimtø meteliø, ir turësiu uþleisti magistro postà jaunesniam ir stipresniam broliui. Atsimenu, kaip pats tapau magistru prieð 267 metus. Tada Doranas labai nenorëjo man uþleisti savo vietos ir tik visø nariø susirinkimas já privertë elgtis pagal tradicijas. Kiek tada jam buvo metø? Gal devyni ðimtai, o gal tûkstantis. Galingas buvo saugotojas, vienas ið stipriausiø per paskutinius kelis tûkstanèius metø. Gaila, kad jis paliko mûsø aðarø pakalnæ praeitais metais. Nesulaukë senukas savo tûkstantis du ðimtojo gimtadienio. Net stipriausia protëviø jëgos apyrankë jam negalëjo padëti. Ádomu, kas bus vertas tapti „Protëviø galios ir þiniø saugotojø“ draugijos magistru. Gal Boranas? Jis jaunas, tik 162 metø amþiaus, bet jau stiprus ir daug sugebantis. Tiesa, Boranas per daug nekantrus bei ûmus ir todël gali bûti pavojingas. Reikia já atidþiau stebëti, vertinti jo asmenybës bruoþus, lyderio savybes. Gaila, kad mûsø nëra daug...“ Saugotojø skaièius niekuomet nevirðijo ðimto þmoniø, o dabar jø tebuvo ðeðiasdeðimt trys. Retas asmuo gebëdavo suvaldyti protëviø jëgos apyrankæ. Þmogus atsiminë, kaip bûdamas penkiolikos metø pateko á nuoðaliame Ðkotijos kampelyje esantá vienuolynà. Saugotojai, kuriuos jis tada palaikë paprastais vienuoliais, draugiðkai ir svetingai priëmë atklydusá naðlaitá ir pasiûlë jam apsigyventi su jais. Ilgainiui vaikinukui pradëjo patikti niûrûs vienuolyno mûrai ir keisti, bet geraðirdþiai 349

vyrai, gyvenæ tarp ðiø mûriniø sienø. Po poros metø gyvenimo ir mokymosi vienuolyne Sularui, taip dabar vadinosi þmogus, tuometinis saugotojø magistras pasiûlë tapti vienu ið ðios ypatingai slaptos draugijos nariø. Tada vaikinas ir suþinojo, kad ðie, jam namais tapæ pastatai yra paskutinë kadaise þuvusios civilizacijos þiniø saugykla. Prieð dvylika tûkstanèiø metø ðioje Ðkotijos vietovëje buvo viena ið atkampiausiø atlantø kolonijø. Þuvus visai raudonodþiø civilizacijai, ði kolonija vienintelë, kuri iðgyveno visus praëjusius tûkstantmeèius. Ilgainiui atsirado „Protëviø galios ir þiniø saugotojø“ draugija, kurioje per penkis tûkstanèius metø visus atlantus pakeitë ypatingai stiprios valios ir didþiulës fizinës jëgos þmonës. Saugotoju galëjo tapti tik tas asmuo, kuris sugebëdavo suvaldyti protëviø jëgos apyrankæ, kuri buvo ne kas kita, kaip paskutinëmis atlantø vieðpatavimo dienomis pagamintas aplinkos energijos kaupimo ir kenksmingo Þemës spinduliavimo slopinimo prietaisas. Apyrankë buvo skirta atlantams, kurie jëgø turëjo gerokai daugiau nei paprasti þmonës. Silpnesnius fiziðkai bei dvasiðkai asmenis ðis árenginys tiesiog nuþudydavo, taèiau tapæs saugotoju ir sugebëjæs suvaldyti protëviø jëgos apyrankæ, þmogus, lyginant su aplinkiniais, tapdavo beveik visagaliu ir prilygstanèiu pasakø burtininkams. Sularas iðlaikë iðbandymà ir tapo draugijos nariu, o po keliø ðimtø metø ir jos magistru. „Gaila vis tik, kad net palaikomi apyrankës, mes negalime gyventi amþinai. Mes vis tiek senstame ir silpstame. Atlantai galëjo gyventi ilgiau. Po katastrofos ðioje vietovëje liko tik vyriðkos lyties atlantai. Moterys, pagal jø ástatymus, negalëjo gyventi karinëse kolonijose, o vienuolyne buvo dislokuotas keliø ðimtø vyrø karinis bûrys. Metraðèiuose raðoma, kad likæ gyvi atlantø kariai apraudojo savo dalià ir neiðvengiamà rasës iðmirimà, bet liko tvirti ir nusprendë atrinkti bei iðmokyti vietinius þmones, kurie iðmirus raudonodþiams galëtø saugoti protëviø þinias. Að nemaèiau paskutinio atlanto. Kaip jo nematë ir Doranas. Gaila, norëèiau su jais pabendrauti, pa350

sisemti jø iðminties, suvokti mintis ir rûpesèius. Deja, man tai nelemta patirti. Gal ateities saugotojai kur nors aptiks atlantø likuèius, nors að tuo labai abejoju. Dar Dorano pirmtako Fudagoro laikais saugotojai ilgus ðimtmeèius ieðkojo iðlikusiø gyvø raudonosios rasës atstovø, bet nieko nerado. Atlantai iðmirë, ir su tuo mums teks susitaikyti. Saugotojai vieni turi puoselëti protëviø þinias. Tik atlantø vardai, kuriuos mes pasirenkame tapdami draugijos nariais, primins mums ðios didingos rasës atstovus.“ – Magistre, – á kambará prieð tai pasibeldæs paknopstomis álëkë ðaukdamas vienas ið jauniausiø saugotojø. – Mes juos vël pamatëme! Kà tik per televizijà rodë.

– Kà tokius? Vadinamuosius angelus?

– Taip Magistre, bûtent juos. Rodë filmuotà medþiagà ið kautyniø Vaðingtone.

– Na ir kas? – pasitikslino Sularas.

– Jûs praðëte, Magistre, praneðti, jei pastebësime kà nors neáprasta þmoniø elgesyje. Paþiûrëkite patys, kà ten Mirties angelas iðdarinëja ir ar galima já pavadinti paprastu þmogumi, – jaunasis saugotojas mestelëjo á orà kumðèio didumo permatomà kubà, kuris sklisdamas pradëjo skleistis ir transformuotis á daugiau nei metro skersmens ekranà. Tokie informaciniai kubai buvo dar vienas saugotojø iðlaikytas seniai praþuvusios civilizacijos palikimas, stebinæs savo patikimumu ir ilgaamþiðkumu.

– Taip..., – tarstelëjo Magistras, atsiradusiame ekrane stebëdamas Vaðingtono mûðio vaizdus. – Angelai tikrai nëra paprasti þmonës. Pasakysiu daugiau, jie sugeba tai, kas dar neprieinama mums. Atkreipei dëmesá á tai, kiek laiko be perstojo kovojo Mirties angelas? Naudodamasis apyrankiø teikiama energija, að galëèiau taip pat svaidytis þaibais ar mëtyti á ðalis sunkiasvorius tankus, bet ne ilgiau kaip valandà. O jis...

Neiðsiaiðkinote, kiek ið viso yra tø vadinamøjø angelø?

– Labai apytiksliai. Mûðyje prie „Vilties“ tilto dalyvavo trys tokie þmonës, ið jø vienas buvo tas pats Mirties angelas. Ið 351

kai kuriø informaciniø praneðimø bei atsiliepimø internete galime spræsti, kad Vaðingtone kautyniø metu buvo dar ne maþiau kaip deðimt angelø, kurie sukûrë ir palaikë skydà, neleidusá ateiviams apðaudyti miesto ið oro. Boranas mano, kad tø neáprastø þmoniø gali bûti netgi daugiau nei mûsø ir jie gali bûti labai pavojingi „Protëviø galios ir þiniø saugotojams.“ Jo nuomone, suþinojæ apie mus, angelai norës uþvaldyti stebuklingus þuvusios civilizacijos artefaktus. Todël mes turëtumëm rasti ir po vienà sunaikinti visus tuos iðsigimëlius. Borano nuomone, – pakiliai kalbëjo jaunasis saugotojas, – þmonës gali ágyti tokiø ypatingø galiø tik naudodamiesi protëviø þiniomis ir artefaktais. Visi, kas tampa iðskirtiniais be mûsø saugomø þiniø pagalbos, tëra mutantai ir iðsigimëliai, todël, siekiant iðsaugoti ramybæ bei sveikà þmoniø rasæ, turi bûti naikinami.

– Sakai, Boranas taip galvoja..., – suðnibþdëjo Magistras.

Taip, Boranas tampa vis populiaresnis tarp saugotojø, o jaunimo tarpe jis yra tikras lyderis. Gali bûti, kad pavojus prarasti Magistro postà yra didesnis ir gali pasireikðti anksèiau nei að maniau. Reikëtø uþkirsti kelià tokiems galimiems ávykiams. – Perduok Boranui, kad iðsirinktø keturis patikimus saugotojus ir kad jie per dvi valandas atvyktø á mano menæ.

Jiems teks keliauti ieðkoti angelø ir patiems iðsiaiðkinti, kiek ðie þmonës yra pavojingi mums ir mûsø tikslui. Gal jis net galës saugotojams pristatyti suèiuptà angelà. Boranas stiprus ir iðmintingas, jis tinkamai sugebës atlikti tokià uþduotá. Prieð tris ðimtus metø að pats keliavau á tolimàjà Japonijà sunaikinti patá galingiausià ðios ðalies istorijoje kará, turintá iðties neáprastø galiø. Prisimenu, tas japonas buvo greitas kaip þaibas ir stiprus kaip du jauèiai, bet mes vis tiek já nuþudëme.

Pasaulyje nëra ir negali bûti stipresniø uþ mus. Boranas tai supranta. „Na va... Atsirado ilgai laukta galimybë, – màstë Magistras, stebëdamas iðeinantá saugotojà. – Ðitas snarglius visiems paskelbs, kaip að aukðtai vertinu jo dievinamà Boranà ir ko352

kià garbingà uþduotá jam skiriu. Tai bus tikri spàstai iðsiðokëliui. Boranas negalës atsisakyti mano pavedimo, neprarasdamas aplinkiniø pagarbos. Jis turës atrinkti iðtikimiausius savo ðalininkus ir keliauti ieðkoti angelø. Að labai abejoju, ar jam pavyks viskà atlikti taip, kaip mes padarëme prieð tris ðimtus metø su tuo nelaimëliu japonø kariu. Angelai nesileis taip lengvai suèiumpami ir, tikiuosi, padës man sugràþinti ramybæ „Protëviø galios ir þiniø saugotojø“ draugijai.

JAV. 2016 metø lapkrièio 21–22 dienos Chrzas nesitikëjo, kad galës atskristi iki þmoniø kariuomenës dislokacijos pozicijø, bet kad teks leistis iki tikslo likus penkiems ðimtams kilometrø, jis tikrai negalvojo. Haratø maþasis transportinis laivas, kurá taip sëkmingai nuvarë dvarvø þvalgas, buvo apðaudytas ávairiomis raketomis ne maþiau kaip deðimt kartø. „Kas sakë, kad raguotieji visiðkai valdo visà JAV padangæ, – mintyse nusiðaipë Chrzas. – Teks tæsti kelionæ kitais bûdais.“ Dvarvas, imituodamas katastrofà, nukreipë savo laivelá tiesiai á Þemæ. Pats jis, pasinaudojæs gelbëjimosi kapsule, paliko transporto priemonæ prieð pat smûgá. Po poros valandø þvalgas jau sëdëjo atsirëmæs á storà medá netoli laivo kritimo vietos, miðko pakraðtyje, ir màstë apie tolesnius savo veiksmus. „Turiu pasirinkti formà, kuri leistø greitai judëti ir kuri bûtø susijusi su ðia planeta. Turiu duomenø apie ðuná ir þmogø. Keturkojis ganëtinai eiklus, bet jo greitis nëra pakankamas sparèiai keliauti toliau. Reikia laukti naujo objekto...“ Taip begalvodamas Chrzas instinktyviai pasirinko beformæ bûsenà ir telkðojo ðalia medþio kaip didelë tirðto purvo bala. Nors miðkas buvo pilnas gyvybës, bet tik po penkiø valandø pro dvarvà praëjo tinkamas sutvërimas. Tai buvo didþiulë, ilgakojë elnë, kuri rupðnodama veðlià þolæ ið lëto artëjo prie Chrzo. Þvalgas neþudë didingo gyvûno. Apsivijæs ne353

toliese sustojusià elnæ, dvarvas jà uþmigdë ir per pusvalandá suþinojo visà transformacijai reikalingà informacijà. Atsibudusi elniø patelë jau nepamatë tikslios savo kopijos, bëganèios pietuose esanèio kelionës tikslo link. „Ko jie prie manæs pristojo? – galvojo Chrzas, ðnairuodamas á ðalia ðuoliuojanèius didþiulius elniø patinus. Jau kelias valandas þvalgas nesëkmingai bandë atsiplëðti nuo ðiø neáprastø persekiotojø. – Dar baubia lyg beproèiai. Labai panaðiai kaip per gyvûnø poravimosi sezonà gimtojoje galaktikoje.“ Nuo ðios minties dvarvas net stabtelëjo, o tuo suskubo pasinaudoti já sekiojantys elniai. Jie, nieko nelaukdami, susigrûmë tarpusavyje dël teisës poruotis su ta nuostabia, gal kiek netipiðkai besielgianèia patele. Kelis kartus Chrzas dar bandë aplenkti savo uþsispyrusius palydovus, taèiau greitai suprato savo pastangø beprasmiðkumà. „Neaplenksiu. Jie greitesni ir stipresni. Reikia imtis kardinaliø priemoniø“, – galvojo ðuoliuodamas dvarvas.

Niekas neþino, ar labai elniai iðsigando pamatæ, kai prieð jø akis bëgusi patelë pavirto purvo bala. Jie sutrikæ sukinëjosi ir uostë orà toje vietoje, kur dingo graþioji elnë. Gerokai nusivylæ patinai patraukë ieðkoti kito poravimuisi tinkamo objekto. „Kà dabar daryti? – galvojo Chrzas, stebëdamas pasiðalinusius elnius. – Nuðuoliavau ne daugiau kaip ðimtà kilometrø ir vël sustojau. Taip nieko nebus... Turiu sugalvoti kà nors nauja. Kas dar ðioje planetoje galëtø greitai nuvykti ið taðko A á taðkà B?“ Po keliø valandø á miðko pakraðtá iðëjo þmogus ir ryþtingu þingsniu pasuko artimiausio kelio link.

Antroji haratø eskadra. Tuo pat metu Buvæs galingiausias demiurgø Baltojo rato valdovas, o dabar þmogus, vardu Teromijus, ramiai stebëjo po kajutæ besisu354

kinëjanèià partneræ. „Graþi ta moteriðkë ir vardas jai tinka. Marielë... Neblogai skamba... Gal kiek kvailoka, bet labai miela ir rûpestinga. Keista, bûdamas demiurgas að niekuomet nekreipiau dëmesio á prieðingos lyties atstoves. Atëjus laikui – trumpa sueitis tam, kad susilaukti palikuoniø, ir nieko daugiau. Jokiø jausmø ar jokio þavëjimosi... Þmonës – ypatingi padarai.

Tiek nedaug laiko esu ðiame kûne, o tiek naujø emocijø patyriau. Kas galëjo pamanyti, kad jie taip stipriai gali jausti. Pirmà kartà save pagavau galvojantá eilëmis apie kosmoso groþá.

Keista... Gal tikrojo ðio kûno ðeimininko siela taip pasireiðkia?“ Po ðiø minèiø Teromijus kiek sunerimo, taèiau greitai nusiramino. „Ne, – dëliojo savo mintis. – Að vienintelis kontroliuoju ðá kûnà. Vis tiek kaþkas ne taip. Kodël Marielë man tokia graþi bei miela ir taip prie savæs traukia. Dar ne sueities metas, o að jau jos geidþiu. Ðito negali bûti. Gal þmonës ið tiesø neturi jokio sueities meto? Reikëjo paklausti Geltonojo rato valdovo.

Jis gerokai iðtyrinëjo þemieèius. Dabar jau per vëlu... Kokia ji atvira ir kaip þavisi manimi... Nekalta, kaip tik prasiskleidæs gëlës þiedelis... Kas su manimi darosi? Ið kur tokios emocijos?

Sukaupæs valià, galëèiau jas nuslopinti, bet ar to reikia... Svarbiausia – ar að noriu, kad jos bûtø nuslopintos.“ Kiek palaukæs Teromijus apsisprendë. „Ne. Nenoriu slopinti savo jausmø.

Man jie labai patinka“.

Buvæs Baltojo rato demiurgø valdovas pakilo, sugavo besisukanèià moterá ir nesàmoningai priglaudë savo lûpas prie jos lûpø. Marielë ið pradþiø kiek sutrikusi greitai atsigavo ir atsakë þmogui labai aistringu buèiniu, todël Teromijus jau neabejojo dël tolesniø savo veiksmø.

Eduro planeta. 2016 metø lapkrièio 23 diena – Neþinau, Tomai, ar mums pavyks. Prabudusieji pasirodë visiðkai nepasiruoðæ ðiai kovai. Neseniai suþinojau, kad jie 355

nesugebëjo sunaikinti haratø eskadros flagmano. Mes dviese galëtume tai padaryti, o jie...

– Kiek jø buvo? – paklausë Tomas nuliûdusio Ardo.

– Penkiasdeðimt. Ir jie vis tiek nesugebëjo... Rytoj, manau, jau bûsiu visiðkai atsigavæs. Vël galvoju vykti ir prisijungti prie JAV pajëgø. Artinasi naujas mûðis. Vienas nesusitvarkysiu, o kà kviesti su savimi – neþinau.

– Nerûstauk, Ardai. Suprask, tu beveik dvejus metus mokeisi naudoti savo jëgas, o jie po kelis mënesius Eduro planetoje tepraleido. Negalëjo kiti prabudusieji tapti tokiais stipriais kaip tu.

– Gal..., – palingavo galvà Ardas. – Taèiau nuo to nelengviau. Iðsirinksiu penkiasdeðimt stipriausiø ir nusivesiu su savimi á kovà...Tik ar nebus taip, kad þus jie visi toje kovoje?

Bus nelengva.

– Suprantu, bièiuli. Viskà suprantu...Jei tik tu turëtum kità pasirinkimà. Paprasti þmonës tikrai pralaimës haratams. Maniðkiai iðsiaiðkino, kad antroji tø raguoèiø eskadra pasieks Þemæ po keturiø dienø.

– Taigi mûðis prasidës apytiksliai po savaitës, – tarstelëjo Ardas. – Kà gi, teks kautis. Kaip bus, taip bus. Tiesa, gal gali kiek paspartinti Hanso apmokymus? Noriu já su savimi pasiimti. Turiu ðiam buvusiam detektyvui darbo.

– Ar jis susitvarkys? – pasidomëjo Tomas.

– Turëtø...Nors kas ten þino, ar jis manæs neapvils. Þiûrësim, drauguþi, – paðoko Ardas ant kojø ir kumðtelëjo Tomà. – Gal nori pasimankðtinti?

– Ne..., – ðyptelëjo Tomas. – Að su tavimi daugiau nebesikumðèiuosiu. Uþteko man tø tavo smûgiø, gautø Eduro planetoje. Susirask kità kriauðæ kumðèiavimui, o að einu pamokyti Hansà.

– Eik, senas drauge. Þinau, kad tavimi tikrai galiu pasikliauti. Jei reikës, kovosi ðalia manæs iki paskutinio atodûsio, – suðnibþdëjo Ardas, stebëdamas nueinantá Tomà.

356

JAV. 2016 metø lapkrièio 28 diena „Ðtai ir radau, – mintyse ðypsojosi Chrzas, stebëdamas uþ trisdeðimties metrø stovintá ir su vienu amerikieèiø karininku kalbantá Ardà. – Sunki buvo kelionë. Niekuomet negalvojau, kad tiek kliûèiø iðkils“.

Dvarvø þvalgas ðioje savo kelionëje kelis kartus buvo atsidûræs ties þlugimo riba. Iðëjæs ið miðko, kuriame jis nesëkmingai bandë keliauti pavirtæs elne, Chrzas lengvai sustabdë pakeleivingà maðinà ir sklandþiai tæsë savo kelionæ. Bëdos prasidëjo nuvaþiavus daugiau nei ðimtà kilometrø. Dvarvas iki ðiol galvojo, kad visi þmonës yra sàþiningi ir drausmingi – tokie kaip Ardas ar ta mirtinai haratø nukankinta kariûnë. Jis net nenutuokë, kad beveik visada, kai þmones iðtinka nelaimës, atsiranda niekðø, norinèiø pasipelnyti ið kitø kanèiø. Po pralaimëto mûðio prie Vaðingtono ir skubios kariniø pajëgø koncentracijos pietuose po Jungtines Valstijas pasklido plëðikaujanèiø dezertyrø ir nusikaltëliø gaujos, kurios nuþudë daugiau þmoniø negu ateiviai. Vienas toks padugniø bûrys sustabdë sunkveþimiø vilkstinæ, kurioje keliavo Chrzas. Dvarvas nesikiðo, kai buvo nuginkluota juos lydëjusi palyda. Jis nekreipë dëmesio, kai plëðikai pradëjo ðaudyti jiems nepatikusius þmones. Þvalgo manymu, tai buvo paèiø þmoniø problema, niekaip nesusijusi su jo misija. Taèiau supratæs, kad pavojus gresia ir jam paèiam, ir visai tolesnei jo kelionei, Chrzas ëmësi aktyviø veiksmø. Jaunasis dvarvas buvo deðimt kartø stipresnis ir greitesnis uþ bet kurá þemietá, iðskyrus prabudusiuosius.

Plëðikai ið pradþiø net nesuvokë, kas èia toks sparèiai judantis juos uþpuolë ir þudo. Kiek atsigavæ nuo pirmojo ðoko, jie bandë gintis, taèiau buvo visi iðgalabyti. Atrodo, kad iðgelbëti vilkstinës maðinø vairuotojai ir palydos nariai turëjo bûti dëkingi jaunajam þvalgui, bet, jei taip ir buvo, tas dëkingumas labai keistai pasireiðkë. Lydëjæ automobilius kariai iðsigando antgamtiniø dvarvo savybiø ir nusprendë já sunaikinti. Taigi prieð savo valià, gindamasis nuo ðio nepaaiðkinamo 357

uþpuolimo, Chrzas turëjo iðþudyti ir visus vairuotojus bei jø palydovus. Ganëtinai sukrëstas tokio ávykiø posûkio, jis tæsë kelionæ vienas, pasiëmæs vienà ið sunkveþimiø.

Naujos problemos Chrzo laukë dar uþ ðimto kilometrø, privaþiavus pirmà armijos patikrinimo postà. Dvarvas nieko neþinojo apie leidimus, iðduotus sunkveþimiø vairuotojams, todël jam teko palikti maðinà ir bëgti, lydimam aplinkui ðvilpianèiø kulkø. Laukuose þvalgas vël pakeitë savo iðvaizdà ir tapo ðunimi, kuris dideliais ðuoliais pasileido numatyto tikslo link. „Geriau lëèiau, bet be problemø“, – tada pagalvojo Chrzas, ðuoliuodamas per telkðanèias balas.

Dabar, praëjus aðtuoniom dienom nuo kelionës pradþios, vël pavirtæs þmogumi, dvarvas ramiai ëjo pasitikti Ardà.

– Sveikas, þmogau. Seniai nesimatëm, – kreipësi Chrzas á jo iki tol nepastebëjusá Ardà.

– Oooo, Chrzas. Maloniai nustebinai mane, þvalge. Nemaniau, kad rasi mane Þemëje. Turbût nori pasikalbëti ir, kiek suprantu, ne apie orà.

– Atspëjai, þmogau. Mes susitarëme ir að paþadëjau tau padëti. Turiu nemaþai informacijos apie haratus ir noriu gauti tolesnës veiklos instrukcijas.

– Aiðku, – linktelëjo Ardas. – Eik paskui mane. Keliausim á prabudusiøjø bûstinæ, ten ir pasiðnekësime niekieno netrukdomi.

Po keleto valandø, iðklausæs dvarvo informacijà apie bendrus prieðus, Ardas sugalvojo tai, kas ateityje þmonëms padës nugalëti ateivius. * * * Teromijus ðvelniai stebëjo Marielæ, þaidþianèià su namo ðeimininko vaikas. „Kokia ji gera ir ðvelni, – màstë buvæs demiurgø Baltojo rato valdovas. – Kas su manimi darosi? Ið kur tokios mintys ir nuotaikos? Toks laimingas að dar niekuomet nesijauèiau. Kodël? Kas nutiko? Negi tai viskas dël ðios moters?“ 358

– Seniai jûs drauge? – ðalia pasigirdo namo ðeimininko balsas.

– Atrodo, visà gyvenimà...

– Aiðku, – nusiðypsojo þmogus. – Þinau ðá jausmà. Su þmonele gyvename jau deðimt metø, bet mylim vienas kità kaip jaunavedþiai. Gera tavo moteris, nuoðirdi. Vaikai prie jos lipte prilipo.

Ið tiesø, Marielë jau beveik valandà þaidë su trim ðeimininko vaikais, kurie buvo labai patenkinti tokiu jiems rodomu dëmesiu. Teromijus ir jo partnerë iðsilaipino planetoje prieð dvylika valandø. Antrosios haratø eskadros laivelis nepastebimai atskraidino juos prie maþo miestelio, esanèio uþ ðeðiø ðimtø kilometrø nuo pagrindiniø þemieèiø pajëgø. Po keliø valandø stebëjimo Teromijus nusprendë pasipraðyti nakvynës viename ið miestuko namø. Buvæs Baltojo rato valdovas tikëjosi bet ko – ðaltumo, abejingumo ar net agresijos ið ðeimininkø pusës, bet jis visiðkai nelaukë, kad þmonës, pas kuriuos abu keliautojai nusprendë apsistoti, pasirodys esà nuoðirdûs ir labai svetingi. Robertas, toks buvo namo ðeimininko vardas, ið karto pakvietë atvykëlius prie stalo, kurá suskubo dengti jo þmona, miela, apie trisdeðimties metø amþiaus moteris. Taip ðiltai sutiktas, Teromijus po truputá atsikratë átampos ir pradëjo nuoðirdø paðnekesá su þemieèiu. Ðeimininkas nuoðirdþiai papasakojo apie visus savo dþiaugsmus ir neseniai uþgriuvusias bëdas.

– Karas mums labai pakenkë, – tæsë savo kalbà Robertas. – Nuvertëjo pinigai, armija rekvizavo pusæ mano atsargø. Nors gal tai niekis... Gerai, kad kol kas á armijà nekvieèia, – iðgirdusi ðiuos þodþius ðeimininko þmona iðgàstingai persiþegnojo.

Ji buvo labai pamaldi moteris ir kiekvienà vakarà meldësi, kad tik jos vyrui netektø keliauti á karà. – Girdëjau, kad prie Vaðingtono labai daug jaunø vyrø galvas padëjo. Dar ðuo neseniai nustipo. Buvau veterinarà iðkvietæs, bet tas tik peèiais gûþèioja. Uþ kà mums tokios nesëkmës? Kà mes blogo padarëme?

359

– Nenusimink, Robertai. Þinok, kad viskas sukasi ratu. Nesëkmiø indas yra ne begalinis ir tikrai iðsisems, o tada ateis sëkmingas laikotarpis. Vël viskas bus gerai. Pasibaigs karas ir ðuná kità nusipirksi, – ramino þmogø Teromijus.

Po truputá vyrø pokalbis pakrypo á vykstantá karà ir paslaptingus angelus, padedanèius amerikieèiams. Teromijus labai nustebo iðgirdæs, kad ðeimininkas átariai þiûri á ðiuos pagalbininkus.

– Kokia nauda jiems padëti mums ir kovoti prieð velnius.

Netikiu að tais paistalais, kad tai Dievo siøsti kariai. Manau, èia kaþkas neðvaraus, – samprotavo ðeimininkas.

– Kodël? Gal jie tiesiog ypatingi þmonës ir nori kartu kovoti su ateiviais?

– Jokie jie ne þmonës, – kategoriðkai nukirto Robertas. – Joks þmogus nesugeba to, kà tie angelai iðdarinëja. Vyrai kalba, kad jie taip pat ateiviai ir turbût patys bus ðá karà sukurstæ.

– Kam? – nuoðirdþiai nustebo Teromijus.

– Kad nusilpnintø JAV ir paskui mus pavergtø. Tikiuosi, po to, kai susidorosime su velniais, prezidentas sugaudys visus tuos pagalbininkus.

– Kam juos gaudyti? – nesuprato buvæs Baltojo rato demiurgø valdovas.

– Juos reikia atiduoti mokslininkams ir iðtirti. Gal jie kokie nors mutantai? Gal juos iðtyræ galësime mûsø karius sustiprinti. Po to, þinoma, visus tuos angelus reikia sunaikinti, kad nekeltø pavojaus.

– Ar pajëgsit?

– Þinoma, – net nustebo dël tokio klausimo Robertas. – Amerikieèiai patys stipriausi pasaulyje. Kà mums gali padaryti keli iðsiðokëliai mutantai? Þinoma, kol jie naudingi, tegu pakariauja uþ mûsiðkius.

Teromijus buvo kiek sutrikæs. Namo ðeimininkas tikrai buvo geraðirdis, svetingas ir labai nuoðirdus þemietis, bet sykiu nekenèiantis tø, kurie stengësi jam padëti. „Keista, kaip galima taip primityviai màstyti ir bûti agresyviai nusiteikus kiekvieno, kuris kiek kitoks nei áprasta, atþvilgiu,“ – galvojo bu360

væs demiurgas. Neþinia kokias iðvadas bûtø padaræs buvæs Baltojo demiurgø rato valdovas, jei jam nebûtø sukliudæ. Dviejø vyrø pokalbá nutraukë garsus ir valdingas beldimas á duris. Ðeimininkui nuëjus pasidomëti, kas lauþiasi á vidø, netrukus pasigirdo smûgio garsas ir prislopintas riksmas. Á kambará ásibrovë penki juodai apsirengæ vyrai. Jie buvo skirtingo ûgio ir sudëjimo, taèiau visi turëjo kelis bendrus bruoþus: dengianèius veidà, tamsius gobtuvus, masyvias apyrankes ant rieðø ir akyse spindintá neribotos valdþios pojûtá.

– O, èia net dvi viðtytës..., – nusikvatojo aukðèiausias ið ásibrovëliø, kuris, atrodo, buvo ðiø plëðikø vadas. Nubloðkæs iki sàmonës netekimo sumuðtà Robertà á ðonà, atvykëlis ásmeigë savo godþias akis á moteris. – Ir mergaitës, matau, jau paaugusios. Gal kai pavargs vyresnës, jos mus palinksmins? – po ðiø þodþiø pasigirdo draugiðkas ásibrovëliø þvygavimas, turëjæs simbolizuoti juokà ir linksmumà. – Ðità smirdþiø patraukite, – mostelëjo vadas ranka, rodydamas á Teromijø.

– Palaukite, – ramiai, bet kartu labai valdingai nuskambëjo buvusio Baltojo rato demiurgø valdovo balsas. – Stovëkite ir klausykite.

Teromijus, dar prieð tapdamas þmogumi, buvo galingiausias visø laikø baltøjø demiurgø mentalinës átakos meistras.

Persikûnijæs jis neprarado në maþiausios dalelës savo sugebëjimø. Joks þmogus, gal tik iðskyrus paèius stipriausius prabudusiuosius, negalëjo prieðintis buvusio demiurgo balsui. Vienas Teromijaus þodis galëjo sustabdyti ir parklupdyti ánirðusià minià.

– Dabar visi nusiimkite gobtuvus, kurie dengia veidus, atsisukite á mane ir atsiklaupkite, – ásakë buvæs baltasis valdovas, stebëdamas sutrikusius atvykëlius. Ásibrovëliai bandë prieðintis naudodami energijos daugiau, nei galëjo turëti þmogus, nepriklausantis prabudusiesiems, taèiau jie neturëjo jokiø ágûdþiø, leidþianèiø apsisaugoti nuo mentalinës prievartos. Vienas po kito plëðikai ávykdë ásakymà ir suklupo prieðais buvusá demiurgà. „Ádomu, ið kur jie pasisëmë tiek energijos“, – pagalvojo Teromijus.

361

– Pasakok, – kreipësi buvæs baltasis valdovas á atvykëliø vadeivà. – Kas jûs, ið kur, kà èia veikiate ir kodël turite tiek daug energijos? Pasakok viskà ir nebandyk nuslëpti.

Klausantis padriko ásibrovëlio pasakojimo apie „Protëviø galios ir þiniø saugotojø“ draugijà, artefaktus, sukurtus prieð daugelá tûkstanèiø metø, uþduotá, skirtà Magistro, Teromijaus galvoje gimë aiðkus tolesniø veiksmø planas.

– Viskas aiðku, – nutraukë jis pasakotojà. – Dabar turit iðgydyti namo ðeimininkà ir sumokëti jam uþ padarytà þalà. Rytoj visi drauge keliausime atgal á jûsø pilá. Supratot?

– Taip, valdove, – pasigirdo vieningas atsakymas. „Reikës papraðyt, kad tas mulkis, stovintis prieð mane, rytoj galvotø tik apie tà savo pilaitæ. Tikiuosi, man uþteks galios perskaityti vaizdus jo galvelëje ir atidaryti ðuolio vartus tiesiai prie saugotojø buveinës,“– màstë Teromijus, svarstydamas apie rytdienà.

Prabudusiøjø bûstinë. 2016 metø lapkrièio 29 diena Ardas, iðklausæs Hanso ataskaità apie „Brolijos“ sukurtà virusà, patogiai atsirëmæs, stebëjo besiðnekuèiuojanèius buvusá detektyvà ir dvarvø þvalgà. Hansas buvo maloniai nustebintas paþástamø hakeriø ðilto sutikimo, bet, nepaisant bièiuliavimosi, vis tiek atidþiai patikrino visus ásilauþëliø sukurtus kompiuterinio viruso elementus. Po visos dienos nepertraukiamo darbo detektyvas galëjo tvirtai pasakyti, kad programa bus veiksminga ir, patekusi á ateiviø informacinæ sistemà, tikrai sunaikins tiek pagrindiná, tiek pagalbinius haratø kompiuterius.

– Chrzai, kiek supratau ið tavo pasakojimo, tu esi raguotøjø vyriausiasis technikas? – ásiterpë á pokalbá Ardas.

– Taip, þmogau. Jø technika labai primityvi ir man buvo nesunku tapti geriausiu jos þinovu visoje eskadroje.

– Puiku. Turiu tau uþduotá. Mes gràþinsime tave prie haratø bazës, esanèios JAV. Tada tu turësi vël tapti jø techniku ir ádiegti á raguotøjø informacinæ sistemà þmoniø sukurtà virusinæ programà. Sugebësi?

362

– Nesunkiai. Kà ta programa darys? – pasidomëjo Chrzas.

– Sunaikins haratø kompiuterius. Tada jø laivai taps nevaldomi ir turës leistis ant Þemës. Kai raguotieji pastebës programà, Admirolas kreipsis á tave ir ásakys sustabdyti jos plitimà. Tu turësi stengtis ávykdyti jo ásakymà, nes kitaip gali iðsiduoti. Stenkis ádiegti virusà taip, kad paskiau jo nebûtø ámanoma sustabdyti.

– Supratau. Kà daryti, kai baigsiu ðià uþduotá?

– Kol kas neþinau. Tavo ásipareigojimai bus ávykdyti, kai „Màstanèiøjø sàjunga“ leis þmonëms oficialiai lankytis Eduro planetoje. Paskui galësi keliauti namo, – paaiðkino dvarvui Ardas.

– Kada jûs pradësite vykdyti savo susitarimo dalá? – ramiai pasidomëjo Chrzas.

– Kai tik pakankamai sustiprësime. Manau, kad po dvideðimties metø.

Dar kiek pakalbëjæs su þmonëmis, Chrzas papraðë, kad já paliktø vienà. Dvarvas norëjo iki smulkmenø apmàstyti visus tolesnius savo veiksmus, ágyvendinant Ardo jam duotà uþduotá.

Ðkotijos ðiaurë. 2016 metø lapkrièio 29 diena Teromijus sugaiðo beveik aðtuonias valandas, kol pajungë savo valiai visus saugotojus. Vieni pasiduodavo lengvai, kiti bandë prieðintis, taèiau niekam, net ir Magistrui, kuris ilgiausiai nepasidavë mentalinei buvusio demiurgo prievartai, nepavyko atsispirti atvykëliui. Dienos pabaigoje ðeðiasdeðimt trys „Protëviø galios ir þiniø saugotojø“ draugijos nariai atsiklaupæ pripaþino Teromijø savo valdovu. Jie iðliko màstanèiomis asmenybëmis, taèiau nuo ðiol kiekvieno saugotojo pagrindinis gyvenimo tikslas buvo visø valdovo ásakymø vykdymas. Kitas kelias dienas buvæs baltasis demiurgas praleido susipaþindamas su visais draugijos artefaktais bei saugotojø istorija ir tik po to pradëjo svarstyti tolesnius savo veiksmus.

363

V Haratø eskadros þûtis

Jungtinë haratø eskadra.

2016 metø gruodþio 2–7 dienos Admirolas visose haratø ginkluotosiose pajëgose garsëjo kaip labai atsargus ir nemëgstantis skubëti strategas. Ðtai ir dabar jis leido naujai atvykusiems kariams pailsëti, apsiprasti su aplinka ir net truputá pasitreniruoti, triuðkinant kelias kinø armijas. Kiekvienu kitu atveju toks Admirolo poþiûris bûtø pagirtinas ir net pateisinamas, bet tik ne ðá kartà. Problemos prasidëjo prieð dvi valandas, tai yra likus keturioms valandoms iki numatyto generalinio puolimo prieð amerikieèiø ir jø sàjungininkø pajëgas pradþios. Ið pradþiø pagrindinis flagmano kompiuteris pradëjo dirbti kelis kartus lëèiau, po to savavaliðkai trinti atskiras programø dalis, o prieð penkiolika minuèiø – save atjunginëti. Vieno kompiuterio gedimas dar nebûtø labai baisu, jei já pavyktø laiku paðalinti. Nepaisant tiesiog didvyriðkø kà tik pabëgusio ið þmoniø nelaisvës vyriausiojo techniko ir jo pagalbininkø pastangø, klastingas negalavimas persimetë ir á kitø laivø kompiuterius. Admirolas dar slapèia vylësi, kad technikai susidoros ir puolimas prasidës nustatytu laiku, bet slenkant minutëms ði viltis maþëjo. „Negi teks atidëti operacijà? – màstë eskadros vadas. – Tikiuosi, kad per dvylika valandø jie paðalins gedimà ir rytoj galësime uþgriûti þmones mirtinu viesulu.“ Per dvylika valandø haratø technikai gedimo nepaðalino.

Tiesà sakant, jie visiðkai nepateisino Admirolo vilèiø. Vyriausiajam technikui pavyko nustatyti ir izoliuoti programà, sukëlusià kompiuteriø gedimus, bet labai pavëluotai. Per ðeðio364

lika valandø nuo pirmøjø veikimo poþymiø paslaptinga parazitinë programa sugebëjo visiðkai sunaikinti haratø eskadros informacinæ sistemà. Þinoma, jei tai bûtø ávykæ atvirame kosmose, technikai pakeistø sugadintas kompiuteriø dalis, priverstø juos dirbti ið naujo ir eskadrai ypatingo pavojaus nebûtø kilæ. Þemës orbitoje viskas buvo kitaip. Ilgai laukæs gerø þiniø ið technikø, Admirolas ne ið karto suprato tikràjá pavojaus, iðkilusio visam laivynui, mastà. Planeta traukë link savæs jos orbitoje skriejanèius laivus, o tie, neveikiant borto kompiuteriams, negalëjo ðiai traukai prieðintis. Águlos nariai stengësi perimti ið sugadintos informacinës sistemos tiesioginæ varikliø kontrolæ, bet to padaryti nespëjo. Technikams tik pavyko uþtikrinti pagalbiniø laivø varikliø darbà, bet ne visuose laivuose. Supratæs, kad iðeities nëra, Admirolas, putodamas ið pykèio ir garsiai ðaukdamas, visiems eskadros laivams liepë avariniu bûdu leistis bazës, esanèios JAV teritorijoje, link. „Nuostoliai milþiniðki, – galvojo Admirolas, þiûrëdamas á raportø suvestines. – Treèdalis laivø suduþo, þuvo tûkstanèiai kariø ir personalo darbuotojø, iðsijungë visos iðgelbëtø laivø apsaugos ir ginklø sistemos. Dar to negana... Paslaptinga liga paþeidë ir bazës kompiuterá, todël dingo taip anksèiau padëjæs apsauginis ekranas. Apie puolimà galvoti nebetenka, teks ruoðtis gynybai. Þvalgai spëja, kad þmonës pasirodys ne anksèiau kaip rytoj vakare. Kà gi, pasiruoðimui turime dvideðimt ðeðias valandas.“ Admirolas giliai ðirdyje suvokë visà padëties beviltiðkumà, bet net nesusimàstë apie pasidavimo galimybæ. Jis buvo haratas, o ði rasë niekuomet nepasiduodavo be kovos. Þmonës pasirodë, kaip ir pranaðavo þvalgai, po dvideðimt ðeðiø valandø. Prabudusieji neatvyko, bet ir be jø pagalbos þemieèiai jautësi daugiau nei uþtikrintai. Þinoma, jie tam turëjo pagrindà. Þmoniø buvo keturgubai daugiau nei ateiviø, jie turëjo dvigubai daugiau patrankø, ðeðis kartus daugiau tankø. Þemieèiø puolimà rëmë malûnsparniø eskadrilës ir net 365

keliasdeðimt per stebuklà iðlikusiø lëktuvø. Atrodë, viskas pranaðauja greità þmoniø pergalæ prieð ásiverþëlius, likusius be apsauginiø skydø, be kompiuterio valdomø didþiøjø bazës impusliniø patrankø, apsuptus ir be vilties sulaukti pagalbos.

Mûðio pradþia buvo palankesnë þemieèiams. Uraganinë jø artilerijos ir malûnsparniø bei lëktuvø ugnis tiesiog uþspeitë ateivius jø átvirtinimuose. Haratai tokiame ugnies pragare atsakydavo gerokai retesnëmis, bet efektingesnëmis salvëmis.

Amerikieèiø generolai, tikëjæsi vien patrankomis ir lëktuvais priversti ásiverþëlius pasiduoti, labai klydo. Haratai viskà iðtvërë nepaisydami nuostoliø, o ið antros puolimo bangos á savo pozicijas gráþo vos pusë sraigtasparniø. Ásitikinæs pasirinktos taktikos neefektyvumu, þmoniø vyriausiasis kariuomenës vadas ásakë pulti visomis pajëgomis. Þemieèiø puolimas sekë puolimà, artilerijos salvës – apðaudymà raketomis, bet ateiviai laikësi ir net bandë pulti.

Admirolas þuvo jau antrà mûðio dienà, tuo metu, kai asmeniniu pavyzdþiu dràsino pirmose linijose kovojanèius desantininkus. Vadavietëje sëdëjo antrosios eskadros vadas admirolas Durhas ir skaitë padëjëjo jam perduotà dar vienà þmoniø pasiûlymà pasiduoti. „Negi jie nesupranta, – svarstë haratas. – Jau tris kartus sakëme, kad mes niekuomet nepasiduodame. Karys praranda garbæ pasiduodamas, kai dar gali kovoti, o kam kariui gyventi be garbës. Net technikai nesutiks pasiduoti ðiø beplaukiø, minkðtakûniø þmogeliø valiai.“ – Padëjëjau, perduok jiems dar vienà atsisakymà pasiduoti.

– Klausau admirole, – atidavë pagarbà pagyvenæs serþantas, jau dvi deðimtis metø esantis Durho padëjëju.

– Ir dar..., – sustabdë iðeinantá haratà admirolas. – Pridëk jiems porà rinktiniø áþeidimø. Bet tokiø, kad daugiau nekiltø jokio noro siøsti mums ðiuos idiotiðkus pasiûlymus.

– Klausau, admirole, – nusiðypsojo padëjëjas. Jis tiksliai þinojo, kur ir ko ieðkoti pasiøs þmones kartu su jø raginimais pasiduoti.

366

Baigiantis treèiajai nepertraukiamo mûðio parai vyriausiasis þmoniø kariuomenës vadas perþiûrëjo patirtø nuostoliø suvestinæ ir suprato, kad þemieèiai pralaimi. Nepaliaujamai puldami amerikieèiai prarado pusæ savo kariø ir beveik du treèdalius technikos. Visos ðios aukos buvo beprasmës. Ateiviai atmuðë visas atakas, net tas, kurios buvo vykdomos vienu metu ið visø pusiø. Kurá laikà stebëjæs prieð já iðdëstytus planus bei dokumentus, vyriausiasis vadas atsiduso ir pakëlë telefono ragelá. Jis ruoðësi skambinti JAV prezidentui ir papraðyti leidimo panaudoti branduoliná ginklà.

Po keleto valandø á dangø pakilo keli dar iðlikæ bomboneðiai, neðantys kelias vidutinio galingumo atomines bombas.

Dar po pusvalandþio haratø pozicijos paskendo ugnies, neþabotos griovimo jëgos ir radiacijos jûroje. Po ðio smûgio neliko gyvo në vieno mûðyje dalyvavusio ateivio, o þemë toje vietoje dar kelis metus spinduliavo þmonëms mirtinas radiacijos dozes. Tik po keliø savaièiø paaiðkëjo, kad haratø technikams pritrûko vos trijø valandø visai informacinei sistemai atkurti ir apsauginiam ekranui atstatyti. Jei jiems bûtø pavykæ, kovos baigtis galëtø ið esmës pasikeisti.

Kità dienà po þûtbûtinio ir kruvino mûðio buvo sunaikinta haratø bazë Kinijoje. Per ðias kautynes þmonëms á rankas pakliuvo deðimt sunkiai suþeistø ateiviø. Visi kiti þuvo su ginklu rankose, kovodami net tuomet, kai neturëjo vilties laimëti ar iðlikti gyvi.

Chrzas pasitraukë dar prieð mûðá. Bûdamas tolokai nuo kautyniø epicentro, dvarvas stebëjo vykstanèias batalijas per viskà transliuojanèià þmoniø televizijà. Jis matë paskutines haratø armijos minutes, bet nejautë jokiø emocijø nei dël ateiviø rodomo heroizmo ir pasiaukojimo, nei dël þmoniø patiriamø nuostoliø. Chrzui nerûpëjo kitø rasiø patiriamos nelaimës, jei tik jos netrukdë pasiekti galutiná tikslà. Ásitikinæs, kad þmonës galës vykdyti savo ásipareigojimus dvarvams, þvalgas stebëjo kautynes ðaltai, kaip paðalinis stebëtojas, kurio visai nejaudino ávykiø dramatizmas.

367

Ðkotijos ðiaurë. 2016 metø gruodþio 7 diena Teromijus jau kelias dienas negalëjo apsispræsti. Anksèiau viskas jam atrodë paprasta ir aiðku – atvyks á Þemæ, surinks informacijà apie Ardà bei jo pasekëjus ir, esant galimybei, juos paðalins. Jis ið tiesø surinko daug informacijos apie þmones.

Taèiau svarbiausia – netikëtai pabudæ jausmai ðalia esanèiai Marielei. Teromijus suprato, kad sëkmingai ágyvendinæs ankstesnius planus jis turës ir vël tapti demiurgu, ko, tiesà sakant, buvusiam baltajam valdovui visiðkai nesinorëjo. Jam patiko bûti þmogumi, patiko ávairiapusiai jausmai ir gerokai turiningesnis nei demiurgø vidinis pasaulis. Teromijus nenorëjo gráþti atgal, taèiau ir neþinojo, kà toliau daryti. Buvæs baltasis valdovas per ilgus kelionës po visatà metus beveik prarado ryðá su gimtàja rase. Jis nebejautë nei patriotizmo, nei kokiø nors ásipareigojimø demiurgams. Savanoriu ðiai uþduoèiai Teromijus pasisiûlë tik tikëdamasis patirti naujø áspûdþiø ir patenkinti smalsumà. Dabar, kai buvusiam baltajam valdovui patiko bûti tarp þmoniø, jis instinktyviai neigë bet kokià gráþimo á ankstesná kûnà galimybæ.

Marielë kaip visuomet buvo netoli savo vyro. Ji jautë Teromijaus abejones ir ðvelniai bei neákyriai papraðë pasikalbëti ir pasidalyti su ja savo mintimis. Pirmà kartà per visà savo ilgà gyvenimà buvæs baltasis valdovas pradëjo tartis su moterimi. Jis, padëjæs galvà Marielei ant keliø, iðsakë jai visus savo bûgðtavimus dël jø ateities. Moteris viskà iðklausë ramiai ir tik kai Teromijus paklausë, kà ji mananti dël gráþimo atgal, atsakë, kad jos gyvenimas prasmingas tik ðalia jo ir jei vyras vël taps demiurgu, ji tiesiog nebegyvens. Taip trumpai ir aiðkiai iðsireiðkusi, Marielë padëjo Teromijui apsispræsti likti þmogumi.

– Kà gi mums daryti, mieloji? Galime gyventi èia ir valdyti ðiuos þmones. Þinoma, tai bûtø visai graþu, bet ilgainiui ði planeta mus nugalëtø ir mes prarastume savo galias, o kartu 368

ir jaunystæ bei gyvenimà. Að galëèiau atidaryti vartus á vienà ið tik man þinomø pasauliø. Mes ásikurtume tenai dviese, – garsiai svarstë Teromijus.

– Vyre mano, man atrodo, kad ilgainiui pasiilgsime kitø þmoniø bendrijos. Man patiko bendrauti su kitais þmonëmis ir jausti jø jausmus. Buvau labai laiminga þaisdama su vaikais. Að norëèiau, kad ir mes turëtumëm vaikø ir juos kartu augintumëm, – nuraudusi pripaþino Marielë. – Bet geriau bûtø juos auginti tarp kitø þmoniø, o ne vieniems.

– Taigi kà mums daryti? – dar kartà paklausë Teromijus. – Vël tapti demiurgais nenorime, èia gyventi – vadinasi, save smarkiai apriboti, o iðsikëlæ á kità planetà prarasime þmoniø draugijà.

– Mes galime prisijungti prie Ardo, – vël taip pat paprastai konstatavo moteris. – Galëtume tapti jo pasekëjais.

– Ir kariauti su demiurgais? – pasitikslino Teromijus.

– Kodël gi? Þmonës su demiurgais nekariavo ir nemanau, kad kariaus. Mes tiesiog nepadësime savo ankstesnei rasei, su kuria, tiesà sakant, manæs niekas nebesieja. Tai, kad suþlugs eiliniai demiurgø planai pavergti þmones, yra tik jø paèiø problema.

Teromijus bijojo prisipaþinti, kad moteris iðsakë jo paties neseniai svarstytas mintis. Dar vakar buvæs baltasis valdovas pro erdvës ðuolio vartus iðsiuntë du saugotojus tiksliai iðsiaiðkinti, kur yra Ardo pasekëjø buveinë. „Jie turëtø sugráþti po keliø dienø, – màstë vyras. – Dar turiu ðiek tiek laiko pagalvoti.“

Þemës orbita. Isø karo laivas.

2016 metø gruodþio 7 diena Iskikas kelintà kartà stebëjo Þemëje vykusiø mûðiø vaizdus, vis bandydamas suvokti, kaip þmonëms pavyko nugalëti agresorius. „Negaliu patikëti, – màstë antrojo isø klano va369

do sûnus. – Pralaimëta kova ore, tik prabudusiøjø dëka iðvengta visiðko sutriuðkinimo prie Vaðingtono, pralaimëti keli mûðiai Kinijoje, o finale – visiðkas haratø eskadros sunaikinimas. Kà þmonës padarë tokio, kad raguoèiai prarado savo laivø kontrolæ ir negalëjo ájungti apsauginio ekrano. Norëjau pasiklausti Ardo, bet bièiulis paþadëjo viskà vëliau paaiðkinti ir tik papraðë susisiekti su Màstanèiøjø sàjunga. Didysis karys Iskinas jau turbût prie ryðiø sistemos punkto ir siunèia praneðimà á Centro planetà. Linksmiausia buvo stebëti, kaip senasis draugas dþiaugësi, suþinojæs apie þmoniø pergalæ, – Iskikas nusiðypsojo, prisiminæs audringà Iskino reakcijà. – Gudrus Ardas, labai gudrus. Màstanèiøjø sàjunga tiesiog bus priversta iðleisti þmones ið Þemës planetos. Jis suþaidë ta paèia korta kaip ir haratai. Paskelbë apie neiðprovokuotà raguoèiø agresijà, pasmerkë Màstanèiøjø sàjungà, operatyviai neprieðtaravusià karo veiksmams, ir, remdamasis jau anksèiau haratø iðdëstytais argumentais apie dviejø rasiø, nepriklausiusiø Sàjungai, teisæ spræsti savo ginèus jëga, praneðë apie planuojamà atsakomàjá smûgá agresoriams. Ádomiausias praneðime Ardo tvirtinimas, kad jis paþadino dalá savo tautieèiø, o Þemës spinduliavimas jo paties galiø nenuslopino. Þmogus ir vël nemelavo, tik nutylëjo apie bazæ Eduro planetoje. Ádomu, kà màstantieji sugebës Ardui atsakyti... Bet kokiu atveju teisus mano tëvas sakydamas, kad þmonës – tai kylanti gaivaliðka jëga, kurios neámanoma sustabdyti. Jiems lemta pakilti ir atlikti savo kaþkieno numatytà misijà ðioje galaktikoje. Isams geriau bûti ðios jëgos draugais ir sàjungininkais, nei þûti nesëkmingoje kovoje su tuo, kas nulemta ið anksto. Po dvideðimt keturiø dienø Màstanèiøjø sàjungos taryba svarstys þmoniø ir haratø klausimà. Mes ten dalyvausim ir paremsim savo draugus...“ Ilgai dar jaunasis antrojo klano vado sûnus bandë ieðkoti netikëtos þmoniø sëkmës prieþasèiø kà tik pasibaigusiame kare, bet galiausiai pasidavë ir nusprendë viskà suþinoti ið Ardo.

370

Baltojo rato demiurgø kontroliuojama erdvë.

2016 metø gruodþio 8 diena Pagaliau po ilgø metø pasirodë Saulë ir keturi jos palydovai. Kiekvienas toks ávykis dar prieð deðimtis tûkstanèiø metø vieno ið garsiausiø demiurgø iðminèiø buvo pavadintas laimës ir dþiaugsmo pranaðu. Prasidëjo didþiausios per paskutinius ðimtmeèius Baltojo rato ðventës metas. Miestø gatvës, kitaip nei áprasta, buvo pilnos linksmø, ðokanèiø bei zujanèiø demiurgø. Net pati gamta, apliejusi Baltojo rato valdomà planetà ðiluma ir skaisèia ðviesa, atrodo, pritarë tokiam dþiugesiui. Tik vienos vietos visuotinis linksmumas dar neaplankë – Baltojo demiurgø rato valdovo rûmø sodo, kuriame prie nuostabaus ið ávairiaspalviø gëliø sukomponuoto laikrodþio sëdëjo ir kalbëjosi dviese.

– Mano geltonasis broli, ar neliko jokios abejonës? Haratai tikrai sutriuðkinti? – dar kartà paklausë Baltojo rato valdovas. Jis negalëjo patikëti, kad vël labai apsigavo vertindamas þmones. „Kiek kartø Ardas dar pateiks siurprizø, kad að pagaliau pradëèiau rimtai á já þiûrëti? – grauþë save baltasis demiurgas. – Átariau klastà ir norëjau sustabdyti haratø invazijà. Kodël taip nepasielgiau? Lengvabûdiðkai tikëjausi, kad þmonës silpnesni, negu yra ið tiesø, ir bando mane apgauti“. – Per pusantro mënesio?

– Taip, brolau, – patvirtino geltonasis valdovas, atskubëjæs praneðti blogas naujienas. – Isai patvirtino informacijà ir atsiuntë þmoniø þinià, kurià tau kà tik parodþiau, Màstanèiøjø sàjungai. Mano ekspertai bando iðsiaiðkinti, kokiu bûdu þemieèiai sugebëjo nugalëti. Kiek galëjome spræsti ið filmuotos medþiagos, gautos ið Màstanèiøjø sàjungos biurokratø, prabudusieji tik ið dalies lëmë kovos baigtá. Ekspedicines pajëgas nugalëjo eiliniai, toje planetoje gyvenantys þmogeliai.

Duok perþiûrëti vaizdus savo pavaldiniams. Gal jie supras, ið kur ði keista þemieèiø pergalë?

371

– Haratams jau praneðta apie jø eskadrø þûtá?

– Taip. Raguoèiai prieð kelias valandas paskelbë visuotiná gedulà. Oficiali jiems áteigta versija, kad þmonës, matydami neiðvengiamà sutriuðkinimà, iðprotëjo ir susprogdino savo planetà kartu su ten buvusiomis ekspedicinëmis pajëgomis. Tai leido iðvengti bet kokiø raguoèiams galinèiø kilti genialiø minèiø apie kerðtà ir pakartotines ekspedicijas.

– Taigi ðá projektà uþdarom? – pasidomëjo Baltojo rato valdovas.

– Manau. Turësime pasistengti, kad þmonës ið Màstanèiøjø sàjungos negautø leidimo pulti haratø. Jei pavyks, ateityje tuos raguoèius dar galësime panaudoti. Kaunasi jie tikrai arðiai ir gerai. Nors galvoju, kad þemieèiai negali gauti reikiamø techniniø priemoniø tam, kad nusigautø iki Harato. Jie blefuoja. Þemë negali neveikti Ardo, o prabudusiøjø negali bûti tiek daug.

– Gal blefuoja, o gal ir ne. Kol kas galime tik spëlioti, – atsakë kolegai baltasis demiurgas. – Tik mes jau ne kartà ir ne du neávertinome þmoniø. Manau, turëtume pradëti kur kas rimèiau þiûrëti á jø galimybes.

– Gal tu ir teisus, brolau. Vis tiek dabar mums trûksta informacijos pagrástom iðvadom padaryti. Tiesà sakant, norëjau su tavimi daugiau pakalbëti apie kitkà. Jei tiksliau, apie mûsø þvalgybinæ misijà Þemëje, – atsargiai rinkdamas þodþius, ið lëto dëstë Geltonojo rato valdovas.

– Ar kas blogo atsitiko mûsø þvalgams? – prieð savo valià iðreikðdamas emocijas paklausë baltasis demiurgas.

– Neþinau, – atvirai atsakë paðnekovas. – Vakar gavome tavo tëvo praneðimà. Viskas lyg ir sklandu. Jis vietoje, uþvaldë kaþkokià grupæ þmoniø, turinèiø atlantø gamintus artefaktus, ir ruoðiasi ieðkoti Ardo. Tik mes nerimaujame dël jo kalboje pasigirdusiø abejoniø dël misijos tikslø ir gráþimo á demiurgo kûnà. Gal tu gali paaiðkinti situacijà? Paþásti savo tëvà geriau uþ mus. Pasakyk, kas jis per asmenybë. Ar galëtø buvæs bal372

tasis valdovas uþsigeisti pasilikti þmogumi ir nutraukti su mumis visus ryðius?

Prieð atsakydamas Baltojo demiurgø rato valdovas susimàstë. Jis ið tiesø gerai paþinojo savo tëvà. Bet kas galëjo pavydëti buvusiam valdovui asmenybës tvirtumo ir uþsispyrimo, taèiau ðalia ðiø bruoþø buvo ne maþiau iðreikðti smalsumas ir paþinimo troðkimas. „Tokiø demiurgø, koks yra mano tëvas, gimsta tik vienas ið milijardo. Bûtent èia ir slypi pats didþiausias pavojus. Bûdami smarkiai pranaðesni uþ aplinkinius, tokie asmenys ilgainiui praranda ryðá su savo rase ir tampa individualistais. Jiems kur kas svarbesni pasidaro asmeniniai, o ne kolektyviniai visø demiurgø interesai. Tëvas daug klajojo nefiziniame lygmenyje, daug patyrë ir vis tiek jo smalsumas nebuvo patenkintas. Jeigu buvimas þmogumi galëtø suteikti buvusiam baltajam valdovui naujø pojûèiø ar pergyvenimø ir jam tai patiktø, jis tikrai galëtø atsisakyti savo sàsajø su demiurgais,“– liûdnai màstë Baltojo rato valdovas. Galiausiai jis atsiduso ir pradëjo pasakoti savo nuogàstavimus bièiuliui. Abu paðnekovai suprato, kad beliko labai menka, tiesiog iliuzinë galimybë, jog þvalgybinë misija á Þemæ nesuþlugo. Priëmæ ðá smûgá tik su fatalistams bûdingu ramumu, valdovai pasuko kalbà link naujø galimø planø ágyvendinimo.

Geltonasis valdovas papasakojo apie puikius pasiekimus kuriant kiborgus, kuriø prototipai buvo iðmëginti Centro planetoje kovoje su Ardu. Baltasis demiurgas savo ruoþtu perpasakojo Raudonojo rato valdovo ataskaità apie klonavimo bûdu patrigubintà atlantø skaièiø. Rimtos kalbos truko dar valandëlæ, ir paskui prieita prie prasidëjusios ðventës, iðminèiaus pranaðystës ir kitø, kur kas malonesniø dalykø. Abu valdovai juokësi ir linksminosi taip, lyg nebûtø þlugæ jokie tiek laiko puoselëti ir tokiø dideliø vilèiø teikæ planai. Tik viena mintis neramino baltàjá valdovà: Ar pajëgs jis toliau kovoti su þmonëmis, jei tëvas prisijungs prie prabudusiøjø? Atsakyti á ðá klausimà demiurgas kol kas negalëjo.

373

VI Pergalë

Prabudusiøjø bûstinë.

2016 metø gruodþio 20 diena Ardas vis dar stebëdamasis apþiûrinëjo prieð já sustingusius þmones, kuriø priekyje susiëmæ rankomis ramiai stovëjo stuomeningas vyras ir stulbinanèio groþio moteris. Jis tikrai turëjo dël ko nustebti. Prieð keliolika minuèiø paèiame prabudusiøjø buveinës viduryje atsivërë erdvës ðuolio vartai ir áþengë patys tikriausi þmonës, kurie visiðkai nebuvo susijæ su Ardo paþadintais þemieèiais. „Kas jie tokie ir ið kur? Vyras tiesiog spinduliuoja jëgà, tikëtina, jis stipresnis ir uþ mane.

Moteris gerokai silpnesnë, bet gali bûti prilyginta daugumai prabudusiøjø. Kiti taip pat nëra paprasti þmonës... Kaip jie atsidûrë Þemëje? Gali bûti, kad èia gyveno anksèiau, bet slapstësi nuo þmoniø. Tiktai kaip jie galëjo visà laikà gyventi ðioje planetoje ir neprarasti savo galiø?“– galvojo Ardas svarstydamas, kaip pradëti pokalbá.

– Gal galëtume á vidø uþeiti? – mandagiai paklausë priekyje stovintis vyras ir, demonstratyviai patrynæs rankas, tæsë. – Oras ne koks, ðalta èia stypsoti.

– Þinoma, – susigrizbo Ardas, tik dabar atsitokëjæs ir pastebëjæs krentantá sniegà. – Atleiskit, atvirai pasakius, labai nustebinote taip atsiradæ prieðais mano namus. Atsipraðau uþ toká netikusá svetingumà. Uþeikite...

– Niekis, – numojo ranka atvykëlis. – Uþeisime mes su þmona, palydovai palauks lauke. Jie turi pakankamai energijos tam, kad nesuðaltø, iðtvers. Tik gal galëtum perduoti saviðkiams, kad neskriaustø mano þmoniø, – papraðë Ardo sveèias, rodydamas á deðimtis kovingai nusiteikusiø prabudusiøjø, be374

sibûriuojanèiø aplink atvykëlius. – Be to, galite mus pasveikinti. Vakar susituokëme.

– Oooo. Nuoðirdþiai sveikinu. Uþeikit, – kvietë Ardas atvykusiuosius, kartu mintimis ramindamas Simono vadovaujamus prabudusiuosius. – Turiu puikaus vyno, galësim atðvæsti jûsø santuokà ir ramiai pakalbëti. Manau, kad ne be reikalo èia atsidûrëte.

– Tikrai ne be reikalo, – linktelëjo patvirtindamas sveèias, eidamas á Ardo namus.

Svetys pasakojo jau daugiau nei dvi valandas. Teromijus, toks buvo atvykëlio vardas, pasirodë esàs buvæs Baltojo demiurgø rato valdovas. Ðeimininkas buvo tiesiog ðokiruotas to fakto, kad iðblyðkëliai gali lengvai perkelti savo sàmones á þmoniø kûnus. „Negi man dabar teks tarp visø, prabudusiems nepriklausanèiø þmoniø, ieðkoti demiurgø ðnipø?“– susikrimto Ardas, klausydamas sveèio þodþiø. Teromijus pradëjo pasakoti apie savo naujus, iki tol në karto nepatirtus jausmus, apie þmogaus vidinio pasaulio pranaðumà, apie ryðiø su demiurgais silpnëjimà ir galiausiai apie pagrindiná savo ir þmonos apsisprendimà visà gyvenimà likti þmonëmis. Ðeimininkas pajuto nuoðirdumà sveèio balse, todël truputá nusiramino.

– Taigi mes norëtumëme prisijungti prie prabudusiøjø bendrosios sàmonës, – baigë savo pasakojimà Teromijus, glausdamas prie savæs Marielæ.

– Turbût þinai, kad, prisijungæ prie mûsø bendrosios sàmonës, tapsite prabudusiaisiais? Jûs prarasite beveik viskà, kas jus siejo su demiurgais, gal iðskyrus atsiminimus. Esate tam pasiryþæ?

– Taip, – atsakë sveèiai, þiûrëdami vienas á kità. – Mes jau galvojome apie tai ir esame pasiryþæ tapti þmonëmis bei prisijungti prie jûsø.

– O palydovai? Jie tokie pat kaip jûs? Man tie þmonës pasirodë gerokai silpnesni nei prabudusieji, – svarstë Ardas.

– Be abejo, – patvirtino Teromijus. – Jie paprasti þemieèiai, turintys neáprastø daiktø.

375

Buvæs baltasis demiurgø valdovas papasakojo Ardui visà „Protëviø galios ir þiniø saugotojø“ istorijà ir iðtraukæs ið kelioninio krepðio apyrankæ iðtiesë jà Ardui.

– Paþiûrëk pats... Puikus energijos kaupiklis ir skirstytuvas vienoje vietoje.

– Atlantai pagamino?

– Taip. Paskutiniais savo civilizacijos gyvavimo metais.

Prietaisas pritaikytas atlantams ir padeda kaupti energijà ið aplinkos. Retas þmogus sugebëdavo iðgyventi neðiodamas tokià apyrankæ, – aiðkino Teromijus. – Todël saugotojais tapdavo tik stambiausi ir fiziðkai stipriausi individai. Tie, kurie iðgyvendavo, ágydavo naujø gebëjimø: iki deðimties kartø prailgindavo savo gyvenimà, tapdavo daug kartø stipresni ir greitesni uþ paprastus þmones. Kai kurie net galëdavo naudoti nedidelæ mentalinæ prievartà aplinkiniø atþvilgiu.

– Nori, kad paþadintume juos? – pasidomëjo Ardas. – Supranti, kad visa tavo átaka dings vos tik prasidës prabudimo procesas?

– Suprantu, – linktelëjo Teromijus. – Að ruoðiuosi tapti tikru þmogumi ir man nebereikia vergø ar tarnø. Paþadinkit juos visus.

– Puiku, – sutiko ðeimininkas. – Kada prisijungsite prie prabudusiøjø bendrosios sàmonës?

– Mums reikëtø vienà dienà pabûti tarp jûsø, – paþiûrëjæs á savo palydovæ, atsiliepë Teromijus. Marielë padràsinamai linktelëjo. – Poryt mes bûsime pasiruoðæ.

– O tavo palydovai?

– Juos galite dabar iðsiøsti ten, kur paþadinate þmones.

– Dþiugu, – ðyptelëjo Ardas. – Pasivaikðèiok tarp mûsø, pabendrauk su kitais þmonëmis. Jei apsigalvosi – mes suprasime ir netrukdysime pasitraukti bet kuriuo metu. Manau, sutiksi labai keistà sutvërimà, vadinamà dvarvu. Pasiðnekëk su juo kaip su neðaliðku stebëtoju. Jis sugebës atskleisti visà tiesà apie þmones ir prabudusiuosius. Po valandos jums bus pasiûlyti keli namai. Iðsirinkite labiausiai tinkamà ir apsistokite.

376

Sveèiai pastebimai pralinksmëjo. Jie nesitikëjo tokio tolerantiðko Ardo poþiûrio ir buvo suþavëti jo savitvarda. Dar pusvalandá pasikalbëjæ apie santuokos paskirtá þmoniø visuomenëje, Teromijus ir Marielë atsisveikino su svetingu ðeimininku ir patraukë pasiþvalgyti po prabudusiøjø buveinæ.

Demiurgø valdoma erdvë.

2016 metø gruodþio 21 diena Ðventë buvo paèiame ákarðtyje. Iðëjæs ið rûmuose rengto pokylio Baltojo demiurgø rato valdovas stovëjo atsirëmæs á terasà ir þiûrëjo á krentanèias þvaigþdes.

– Sveikas, sûneli, – iðgirdo baltasis valdovas prislopintà balsà, sklindantá neþinia ið kur. Demiurgas kiek pasiklausë ir galiausiai susivokæs susikaupë bei persikëlë á nefiziná lygmená, kur jo jau laukë tëvas.

– Bûk pasveikintas ir tu, – grieþtu tonu atsiliepë baltasis valdovas. – Kvietei? Nori apie kà nors pasikalbëti?

– Nepyk ant manæs, sûnau. Matau, esi áskaudintas ir jautiesi iðduotas. Noriu tau viskà paaiðkinti...

– Kà paaiðkinti? – pratrûko demiurgas. – Kodël iðdavei savo rasæ? Kodël tapai pusiau gyvuliu, kurio paskirtis vergauti mums? Matau, net nefiziniame lygmenyje renkiesi þmogaus iðvaizdà, – paniekinamai nuþvelgë tëvà baltasis valdovas. – Tai reiðkia, kad tu daugiau þmogus nei demiurgas.

– Nustok ðûkauti ir paklausyk, – valdingai mostelëjo Teromijus, nutraukdamas sûnaus priekaiðtus. – Ne ginèytis su tavimi atëjau. Að apsisprendþiau ir tavo pritarimo man nereikia.

– Bet kodël? – vël neiðlaikë Baltojo rato valdovas. – Kodël bûtent þmogumi?

– Visø pirma, man nusibodo bûti demiurgu. Keliauti að irgi ligi soties prisikeliavau, o mirti dar nesinori. Nusprendþiau pabandyti kaþkà naujo ir neapsirikau. Tu neásivaizduoji, kokius jausmus patiria þmogus, koks nuostabus ir spalvingas jo 377

vidinis pasaulis. Baimë, skausmas, liûdesys, pasiryþimas, laimë ir meilë... Svarbiausia – meilë. Að pirmà kartà pamilau ir esu labai laimingas.

– Tu kalbi apie tà moteriðkæ, kurià iðsiuntëme kartu su tavimi? – pasitikslino sûnus.

– Bûtent. Demiurgai nejauèia meilës, o ir kiti jø jausmai yra bukesni ir ne taip stipriai iðreikðti. Að, prieð tapdamas þmogumi, net neásivaizdavau, kad mûsø kûriniai yra pranaðesni uþ mus paèius. Man patiko bûti þmogumi ir, svarbiausia, að pasijutau lyg perëjæs á aukðtesná lygmená. Tiesiog kaip plaðtakë ið vikðro tampanti drugeliu.

– Tu nori pasakyti, kad tie þmonës – tai aukðtesnës esybës, kurios gali suteikti prasmæ demiurgø gyvenimui tada, kai jiems nusibosta ðis materialus pasaulis?

– Taip, – tvirtai pasakë buvæs Baltojo demiurgø rato valdovas. – Að su tavimi kalbu, nes kol kas dar esu pusiau demiurgas. Rytoj susiliesiu su bendràja prabudusiøjø sàmone ir man nebus ádomios iðblyðkëliø, kaip jus vadina þmonës, problemos.

Taèiau ðiandien... Ðiandien dar manæs paklausyk. Neverta kovoti su þmonëmis, galima su jais susilieti. Traktuokite þmones kaip kità lygmená, kurá demiurgai susikûrë bûèiai pratæsti.

Leiskite visiems norintiems, esantiems mauzoliejuose ir egzistuojantiems tik nefiziniame lygmenyje, ásikûnyti þmoniø kûnuose ir keliauti á Þemæ. Ten jie galës elgtis kaip norës, bet, tikëtina, dauguma prisijungs prie prabudusiøjø.

– Jie taps þmonëmis ir prabudusieji tik stiprës. Kartu didës pavojus mums, – paprieðtaravo baltasis valdovas.

– Netiesa. Kuo didesnæ dalá prabudusiøjø sudarys buvæ demiurgai, tuo jûs galësite jaustis saugiau. Persivertëliai niekada nekovos su demiurgais ir atkalbës nuo to kitus þmones, – aiðkino Teromijus.

– Kaipgi tada mûsø tikslas?

– Kvailiuk, bûtent susiliedami su þmonëmis mes ir pasieksime savo tikslà. Þemieèius reikia traktuoti kaip buvusius demiurgus ar jø esybiø pratæsimus. Þinoma, mes niekada nevirðysime skaièiumi tikrøjø þmoniø, bet per tam tikrà laikà su378

darysime pakankamai didelæ dalá, kad galëtume paveikti priimamus sprendimus.

Teromijus dar beveik valandà aiðkino sûnui savo planà, nepamirðdamas aptarti kiekvieno galimo niuanso ar ávykiø posûkio. Kuo toliau, tuo labiau baltajam valdovui patiko buvusio demiurgo pasiûlyta mintis. Jis atlëgo ir nebepyko ant savo tëvo. Pokalbiui pasisukus apie moteris ir jausmus, Teromijus su uþsidegimu puolë pasakoti apie pirmàjá buèiná, nepamirðtamas glamones, ugná Marielës akyse ir pasiaukojimà dël mylimo þmogaus. Baltasis valdovas tik klausësi tëvo kalbø, negalëdamas áterpti në þodþio. „Kaip keista, – galvojo jis.

– Atrodo taip graþu ir ðviesu, bet demiurgams neskirta. Gal praëjus ðimtmeèiams ir að norësiu visa tai pajusti.“ – Tëve, prieð atsisveikindamas norëjau paklausti, ar tikrai Ardas neprarado savo galiø ir paþadino ðimtus þmoniø?

– Tikrai, – ðypteldamas atsakë Teromijus. – Þmonës beveik neblefuoja savo praneðime Màstanèiøjø sàjungai. Turëkite tai omenyje. Lik sveikas, sûnau. Neþinau, ar mes dar kada nors taip nuoðirdþiai pasikalbësime, kai að prisijungsiu prie bendrosios prabudusiøjø sàmonës.

– Lik sveikas, tëve. Sëkmës tau. Ateis laikas, mes dar susitiksime. Jei ne kaip demiurgai, tai kaip þmonës.

Gráþæs á savo fiziná kûnà baltasis valdovas nestebëjo krintanèiø þvaigþdþiø ir negalvojo apie vykstanèià ðventæ. Jo galvoje formavosi naujas, tëvo idëjomis paremtas planas, kuriame þmonës nebuvo traktuojami kaip vergai ar prieðai, bet greièiau kaip árankiai, galintys uþtikrinti demiurgø rasës saugumà ir pratæsti jos egzistavimà.

Pakeliui á Centro planetà.

2016 metø gruodþio 30 diena Ðá kartà kelionë tarpþvaigþdine erdve Ardui nepadarë didelio áspûdþio. Jei keliaudamas pirmà kartà þmogus susiþavëjæs stebëjo aplinkà, tai dabar jis daugiau plepëjo su Iskinu ir 379

Iskiku, tik retkarèiais uþmesdamas aká á vaizdus uþ iliuminatoriaus. Nepadarë didþiulio áspûdþio Ardui ir paèios Centro planetos architektûra. Laivui leidþiantis þmogus sëdëjo màstydamas apie bûsimà Màstanèiøjø sàjungos tarybos sprendimà. „Ar patikës jie mano þodþiais? – màstë Ardas. – Jie gali tiesiog nusispjauti á visus paproèius ir pasakyti, kad þmonës yra per daug pavojingi, kad nesvarbu, kokiu pretekstu teks juos iðleisti ið Þemës. Demiurgai tikriausiai labiausiai prieðtaraus mano praðymui. Kà tada daryti? Grasinti tarybai? Pareikðti, kad þmonës vis tiek keliaus kariauti á Haratà? Atverti visas kortas ir pagrasinti savo sàjungininkø pagalba? O jeigu niekas nepadës?

Jei mano siûlomas kompromisas – su isø sutikimu leisti þmonëms ákurti nedidelæ bazæ Eduro planetoje ir retkarèiais joje lankytis ribotam þemieèiø skaièiui – bus atmestas, o mums pagrasinta sunaikinimu. Màstanèiøjø sàjunga gal ir nëra stipresnë uþ jungtines isø ir sidargø pajëgas, bet sunaikinti Þemæ tikrai sugebës. Kiek þmoniø tada galësiu iðgelbëti? Tûkstantá, deðimt tûkstanèiø... Tikrai ne daugiau. Viena viltis, kad màstantieji nebus pakankamai ryþtingi ar nesugebës susitarti dël karo su þmonëmis. Ech... kam tos spëlionës. Viskà pamatysiu vietoje. Tada ir nuspræsiu, kà reikia daryti, apie kà kalbëti. Jei reikës – pradësim didelá karà, bet kelius ið Þemës atversim.

Man reikëtø paþadinti dvideðimt tûkstanèiø þmoniø, ir mûsø jau niekas nesustabdys.“

Gráþtant ið Centro planetos.

2017 metø sausio 2 diena Visà kelià atgal Ardas negalëjo nurimti. Jis tikëjosi beveik visko: ákalbinëjimø, intrigø, atviro pasiprieðinimo, grasinimø, bet tik ne to, kas ávyko. Þmogus niekaip negalëjo suprasti, kodël demiurgai ne tik neprieðtaravo, bet netgi aktyviai palaikë jo pasiûlytà kompromisà. Þmoniø klausimas Màstanèiøjø sàjungos taryboje buvo iðspræstas per dvideðimt minuèiø. Visi 380

iðklausë Ardo samprotavimø, pritarianèios demiurgø kalbos, protingai palinksëjo ir pareiðkë, kad prabudusieji, gavæ isø sutikimà, gali steigti nedidelæ bazæ Eduro planetoje. „Kaþkas èia tikrai ne taip, – visà kelià galvojo Ardas. – Negalëjo demiurgai staiga pasidaryti tokie geranoriðki. Galime juos vadinti ávairiai, bet kvailiais tikrai nepavadinsime. Iðblyðkëliai puikiai suvokia, kà þmonëms reiðkia atraminë bazë uþ Þemës planetos ribø. Èia kaip gniûþtë mesta nuo kalno, kuri sukelia nesustabdomà sniego lavinà. Að ásitikinæs, kad jie tikrai suprato visas ðio Màstanèiøjø sàjungos tarybos sprendimo pasekmes, bet jam vis tiek pritarë. Gal jie staiga apsigalvojo ir tapo þmoniø draugais? Nemanau... Naivu bûtø tikëtis. Tikriausiai iðblyðkëliai turi naujà planà, kaip susidoroti su prabudusiaisiais. Ádomu koká... Gal tai susijæ su Teromijaus atvykimu?

Vargu... Buvæs Baltojo rato valdovas tapo þmogumi ir mûsø bendrosios sàmonës dalimi. Jis nepadës demiurgams, nors ir kariauti su savo ankstesne rase tikrai nenorës. Gerai... Reikia nustoti spëlioti, vis tiek neatspësiu demiurgø plano. Gráþus teks sparèiau didinti prabudusiøjø skaièiø. Su isais jau sutariau, kad bazë Eduro planetoje bus praplësta kelias deðimtis kartø. Kitas þingsnis – ekspedicijos á Skruzdþiø planetà rengimas. Nugalëjæ tenykðtá Kûrëjà, turësime savà, visiðkai kontroliuojamà planetà, kurioje galësime apgyvendinti ir paþadinti ðimtus tûkstanèiø þmoniø. Vietiniø sidargø kolonijos neliesime. Tegu jie ten gyvena ir toliau kaunasi su skruzdëmis. Manau, mes galësime jas valdyti ne prasèiau uþ Kûrëjà. Pastaràjá iðsiøsiu á Haratà. Tegu toje planetoje tampa raguoèiø valdovu ar dievu – nesvarbu kuo, kad tik iðstumtø ið ten demiurgus. Ech... Kiek darbø teks nuveikti... Uþteks apie juos galvoti. Einu, pabendrausiu su Iskinu ir Iskiku. Keisti sutvërimai tie isai. Atrodo kaip pabaisos ið fantastiniø filmø, o ðirdyje tokie garbingi ir iðtikimi savo draugams bei ganëtinai malonûs paðnekovai. Man jie savo elgesiu primena viduramþiø Japonijos samurajus.

381

VII Kelio pradþia

Þemë. 2024 metø geguþës 25 diena Tarp keliø nusvirusiø berþø, atsukusi jau spëjusá ádegti veidà saulei, ant kalvos stovëjo aukðta, mëlynakë, didingos laikysenos moteris ir þiûrëjo á þaliuojantá slëná. Tiesà sakant, moteris stebëjo ne pavasario saulës nuðviestos gamtos groþá, o lygias daugiatûkstantines, þygiui pasiruoðusiø prabudusiøjø eiles.

Sinchroniðki þmoniø judesiai bylojo apie puikø pasiruoðimà, arba, kas buvo arèiau tiesos, apie vieningos bendrosios sàmonës buvimà ir nuolatiná ryðá tarp visø iðsirikiavusiøjø. Tarp eiliø, ávertindami paskutiniuosius pasiruoðimus, zujo trise: Teromijus, Ardas ir Hansas. „Ðita trijulë tiesiog nepakeièiama, – galvojo moteris, þiûrëdama á vyrus. – Teromijus – organizavimo genijus – tik atsiradæs tarp prabudusiøjø su neiðsenkanèia energija ëmësi darbo ir per trumpà laikà sukûrë tvirtà bei puikiai veikianèià organizacinæ struktûrà, kurioje kiekvienas geriausiai galëjo iðnaudoti savo talentus ir gebëjimus. Ardas – tikrasis, neginèytinas lyderis, kurio ryþto siekiant þmoniø laisvës galëtø pavydëti bet kas. Jis – pirmasis ið prabudusiøjø ir vis dar svarbiausias tarp jø. Hansas – neprilygstamas taktikas, gebantis numatyti kiekvienà oponento þingsná. Tik jo dëka prabudusiøjø átaka daugumai valstybiø pasidarë daugiau nei apèiuopama. Jis visuomet þinojo, kà ir kam reikia pasiûlyti, kà verta pamaloninti, o kam bûtina pagrasinti. Þinoma, jei prabudusieji nebûtø nusprendæ nenaudoti mentalinës prievartos kitø þmoniø atþvilgiu sprendþiant politines problemas, visos pasaulio tautos jau bûtø po jø kojomis. Atsimenu, kokie karðti ginèai virë nagrinëjant ðá klausimà. Teromijus ir beveik visi pirmieji prabudusieji buvo uþ neribotà mentalinës prievartos naudojimà, bet viskà nulëmë kategoriðka Ardo nuomonë. Jis pasiûlë net kandidatus paþadinimui atrinkti konkurso bûdu, prieð tai iðplëtojus reklaminæ kam382

panijà, kurioje bûtø akcentuota amþina jaunystë ir sveikata. Teromijus tada abejojo, bet po kiek laiko nusileido ir galiausiai pats ásitikino, kad Ardas buvo teisus. Savanoriai tiesiog uþplûdo mus, praðydami priimti á prabudusiøjø gretas. Jø nebaugino niekas: nei bûsimos kovos su kitø planetø gyventojais, nei tolimos kelionës. Visi troðko bûti visada jauni ir stiprûs. Jei viskas vyks taip, kaip suplanuota, dar keli meteliai, ir þmonës taps tokia jëga, su kuria turës skaitytis visos galaktikos rasës. Tada prabudusiesiems nebereikës jokiø Màstanèiøjø sàjungos leidimø...“ Apþiûra buvo baigta. Trijulë vadø, paskutiná kartà þvilgtelëjusi á darnias prabudusiøjø gretas, atidarë erdvës ðuolio vartus á Skruzdþiø planetà. Viena po kitos, sklandþiai, kaip suderintas laikrodþio mechanizmas, þmoniø eilës þengë pro vartus á kovà, turinèià tapti ðlovingo Þmonijos kelio pradþia. * * * Kova baigta. Prabudusieji þudë paskutiniàsias Kûrëjo komandø klausiusias ir besiprieðinanèias skruzdes. Á urvà, Skruzdþiø planetos Proto, kaip mëgo save vadinti Kûrëjas, buveinæ, áþengë þmogus. Paðaipiai nuþvelgæs beformæ protoplazmos masæ, kuri prieð tai valdë ðià planetà, jis tarë: – Sveikas, Kûrëjau. Seniai norëjau su tavimi susipaþinti.

Matai, mes daug girdëjome apie tave ir nusprendëme á sveèius uþsukti. Tikiuosi, neprieðtarauji? * * * Moteris vël pakilo nuo këdës ir nusiràþë, iðtiesdama liaunas rankas.

– Þinai, sekretoriau, visiðkai sustingau. Tu nepavargai?

– Sakyti teisybæ? – ðyptelëjo sekretorius.

– Tu ir norëdamas negalëtum man meluoti, – taip pat juokaudama atsiliepë moteris.

– Elena, að jau prieð tris valandas norëjau tavæs praðyti, kad padarytume pertraukà. Tiek laiko nesustodami dirbame.

Pavargau.

– Reikëjo praðyti. Ko tylëjai? – nustebo Elena. – Mielai bûèiau anksèiau baigusi. Gerai, darom pertraukà. Pasakojimà baigsime kità dienà...

383

Dr57

Drakðas, Romualdas Þmogus : prabudimas, kova uþ iðlikimà : dviejø daliø fantastinis romanas / Romualdas Drakðas. – Vilnius : Eugrimas, 2007. – 384 p.

ISBN 978-9955-682-75-2 Þmogus – pats baisiausias galaktikos padaras, sukurtas kaip unikali kovos maðina, sukilæs ir pabëgæs nuo savo kûrëjø, atsidûræs ir ákalintas planetoje, slopinanèioje daugumà jo galiø. O kas atsitiks, jei þmonës vël atsidurs uþ juos ákalinusios planetos poveikio ribø ir jiems vël gráð visos kûrëjø suteiktos galios, kitaip tariant, jei prasidës tai, kà kitos galaktikos rasës vadino prabudimu?

Kaip gali pakakti vieno akmens, kad kiltø mirtá neðanti lavina, taip gali pakakti vieno prabudusio þmogaus, kad sudrebëtø visa galaktika.

UDK 888.2-3

Romualdas D r a k ð a s

ÞMOGUS

Dviejø daliø fantastinis romanas Dailininkas Algimantas Dapðys Dizainerë Nijolë Juozapaitienë 2007 06 13. 23 sp.l.

Iðleido leidykla „Eugrimas“, Kalvarijø g. 98-36, LT-08211 Vilnius Tel./faks. (8-5) 273 39 55, el. paðtas info@eugrimas.lt, www.eugrimas.lt Spausdino Uþdaroji dizaino ir leidybos AB Kopa, Kampo g. 7, LT-50153 Kaunas Puslapis internete: www.kopa.eu