Švietimo mainų paramos fondo 2007 - 2011 m. veiklos apžvalga

ŠVIETIMO MAINŲ PARAMOS FONDO 2007–2011 METŲ VEIKLOS APŽVALGA



ŠVIETIMO MAINŲ PARAMOS FONDO 2007–2011 METŲ VEIKLOS APŽVALGA

Turinys

 2 

TURINYS ĮŽANGA.......................................................................................................... 4 1.

BENDROJI VEIKLA........................................................................................ 5 1.1. Personalas (darbuotojų išsilavinimas, kvalifikacijos tobulinimas)................7 Fondo struktūra ir pareigybės ..................................................................................6 1.2. Misija, vertybės, vizija ..................................................................................................9 1.3. Fondo tradicijos ...........................................................................................................10 1.4. Kokybės užtikrinimo sistema ..................................................................................11

2.

PROGRAMOS IR PROJEKTAI....................................................................... 12 2.1. MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMA ......................................................... 12 2.1.1. Comenius......................................................................................................... 12 2.1.2. Erasmus ............................................................................................................. 38 2.1.3. Leonardo da Vinci ........................................................................................... 49 2.1.4. Grundtvig .......................................................................................................... 67 2.1.5. Pažintiniai vizitai ............................................................................................ 97 2.1.6 Europos kalbų ženklas................................................................................106 . PROJEKTŲ VALDYMAS IR MONITORINGAS ...........................................................109 2.3. KITOS PROGRAMOS IR PROJEKTAI .....................................................................121 2.3.1. NORDPLUS PROGRAMA ..............................................................................121 2.3.2. VALSTYBINĖS STIPENDIJOS........................................................................125 2.3.3. Europass projektas .......................................................................................134 2.3.4. Euroguidance projektas...............................................................................140 2.3.5. Nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė.................................................142 2.3.6. Erasmus Mundus programa.......................................................................144 2.3.7. Tempus programa.........................................................................................147 2.3.8. Sklaidos projektai ........................................................................................ 151 2.4. ESF PROJEKTAI............................................................................................................156 2.4.1. Neformaliojo švietimo sistemos sukūrimas Lietuvos savivaldybėse ..............................................................................157 2.4.2. Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra..............................................158

3.

INFORMACIJOS SKLAIDA..........................................................................161

4.

BENDRADARBIAVIMAS.............................................................................166

5.

FINANSAVIMAS IR TURTAS.......................................................................173

BAIGIAMASIS ŽODIS................................................................................ 179

Turinys

 3 

ĮŽANGA Penkerius metus veikiančiam Švietimo mainų paramos fondui (toliau tekste – Fondas) 2011-ieji įsimins kaip ypatingi metai: greta įprastos veiklos – Europos Komisijos (toliau tekste – EK) remiamos Mokymosi visą gyvenimą programos (toliau – MVGP), Šiaurės ministrų tarybos finansuojamos Nordplus iniciatyvos ir kitų švietimo ir profesinio ugdymo programų administravimo – aktyviai dalyvavome EK finansuojamuose sklaidos projektuose, skirtuose surinkti, įvertinti ir paskleisti gerąją projektų patirtį, paskatinti platesnį realizuotų projektų rezultatų panaudojimą, remti projektų rengėjų bei sprendimus priimančių institucijų bendradarbiavimą, pradėjome įgyvendinti du Europos socialinio fondo finansuojamus projektus, kuriuose numatyta veikla buvo tikras iššūkis Fondo darbuotojams.

 4 

1. BENDROJI VEIKLA Fondas savo veiklą pradėjo 2007 m., sujungus ES Leonardo da Vinci programos koordinavimo paramos bei ES Socrate programos koordinavimo paramos fondus. Nuo pat Fondo įkūrimo gerinama Fondo valdymo ir darbo kokybė, plėtojama profesinė bei vadybinė darbuotojų kompetencija.

Fondas yra atskaitingas Valdymo komitetui, kurio sudėtį tvirtina Švietimo ir mokslo ministras. Valdymo komiteto nariai teikia visuotiniam Fondo dalininkų susirinkimui (steigėjui) ir Fondui pasiūlymus dėl švietimo programų įgyvendinimo Lietuvoje, vertina Fondo veiklos rezultatus, teikia pasiūlymus dėl Fondo pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo, nustato nacionalinius administruojamų programų prioritetus bei priima strateginius sprendimus.

Nuo 2007 m. pradžios įvyko 16 valdymo komiteto posėdžių.

1.1. Personalas Didėjant administruojamų projektų ir veiklos sričių skaičiui, spartėjo ir Fondo plėtra: nuo 2007 m. iki 2011 m. darbuotojų skaičius Fonde išaugo 11 proc., šiuo metu dirba 46 specialistai.

1 pav. Personalo dinamika 50 40 30 20 10 0

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.

Turinys

 5 

2 pav. Fondo struktūra (patvirtinta 2011 m. kovo 7 d.)

Direktorius (1)

Personalo

pavaduotojas

pavaduotojas

finansininkas

(1)

specialistas

(1)

(1)

(1)

Komunikacijos skyrius (5,5)

Administratoriai (2)

Padėjėjas bendriems reikalams (1)

(1)

Finansų ir apskaitos skyrius (5)

Bendrojo ugdymo ir suaugusiųjų švietimo programų skyrius (10)

Teisininkas

Aukštojo mokslo programų skyrius (6)

Vyr.

Profesinio mokymo programų skyrius (6)

Direktoriaus

Projektų skyrius (5)

Direktoriaus

Visi Fonde dirbantys specialistai turi aukštąjį išsilavinimą, iš jų 54 % – magistro laipsnį, vienas darbuotojas – mokslų daktaras. 11 % darbuotojų tęsia bakalauro ar magistrantūros studijas. 20 % darbuotojų turi daugiau nei vieną aukštojo mokslo diplomą. Per penkerius Fondo veiklos metus trečdalis Fondo darbuotojų įgijo magistro laipsnį.

Turinys

 6 

3 pav. Darbuotojų išsilavinimas 50 40 30 20 10

Tu r

in t išs ys a ila uk un vi štą ni jį ive m rs Tu ą ite r tin int į iš ys Tu sil au r in av kš ty in tąj sm im į ą ag ist ro Tu la ip rin sn ty į sd ak ta ro la ip sn į St ud iju oj an ty s

0

Darbuotojų išsilavinimas pagal sritis: humanitariniai mokslai – 30 %, verslo vadyba ir administravimas bei politikos mokslai – 22 %, ekonomika ir matematika – 15 %, teisė ir valdymas – 15 %, kiti mokslai – 18 %.

2011 m. vienas Fondo darbuotojas įgijo Project Management Professional (PMP) sertifikatą. Šiuo metu Fonde dirba 28 % vyrų ir 72 % moterų. Nuo 2007 m. vyrų skaičius Fonde išaugo 47 %. Darbuotojų amžiaus vidurkis – 35 metai.

Turinys

 7 

4 pav. Vyrų ir moterų skaičius Vyrų ir moterų, dirbančių fonde skaičius (%)

28%

72%

Moterys

Vyrai

Daug dėmesio Fonde yra skiriama darbuotojų profesinei kompetencijai ugdyti bei motyvacijai stiprinti, profesinėms žinioms ir įgūdžiams tobulinti. Darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas ir toliau lieka vienu iš svarbiausių personalo politikos prioritetų. Visi darbuotojai turi galimybę tobulinti kvalifikaciją įvairiuose vietiniuose ir tarptautiniuose renginiuose – seminaruose, kursuose, mokymuose ar konferencijose. Darbuotojai dalyvavo efektyvaus vadovavimo, finansų valdymo, teisės, personalo vadybos, projektų valdymo, prezentacijos rengimo bei kituose mokymuose. Išaugus naujų ar pakaitinių darbuotojų skaičiui (2010 m. iki 24 %), ypač daug dėmesio buvo skirta šių darbuotojų adaptacijai ir sėkmingam integravimuisi į Fondo kolektyvą.

Nuo Fondo įkūrimo pradžios pagrindinis prioritetas buvo skiriamas darbuotojų užsienio kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių) mokymuisi bei tobulinimui.

Per visą laikotarpį kalbos žinias pagilino 95 % visų Fondo darbuotojų, iš jų: anglų kalbos – 71 %, prancūzų – 19 % ir vokiečių kalbos – 10 % darbuotojų.

Turinys

 8 

1.2. Misija, vertybės, vizija 2010 m. buvo įvardinta Fondo misija, vizija bei apibrėžtos Fondo vertybės.

MISIJA:

Skleisti mokymosi visą gyvenimą idėją ir suteikti galimybę kiekvienam įgyti tarptautinės patirties.

Fondo kaip organizacijos išskirtinumas: vienintelė organizacija Lietuvoje, siūlanti visų amžiaus grupių žmonėms galimybę dalyvauti tarptautiniuose švietimo projektuose, turinti didžiausią švietimo projektų administravimo patirtį Lietuvoje, subūrusi kompetentingų žmonių komandą.

Koks galutinis veiklos tikslas (ko siekiame)?

Siekiame įtraukti kuo daugiau Lietuvos žmonių į mokymo(si) procesą, kitose šalyse įgytą patirtį pritaikyti Lietuvoje.

VERTYBĖS:  Pagarba (Fondo darbuotojų santykiai ir bendravimas su klientais grindžiamas abipuse pagarba ir pasitikėjimu).  Atsakomybė (kiekvienas Fondo darbuotojas prisiima asmeninę atsakomybę už rezultatus, jų kokybę, klientų poreikių patenkinimą bei Fondo įvaizdžio ir reputacijos formavimą; Fonde aiškiai apibrėžtos darbuotojų ir vadovų funkcijos; asmeninė atsakomybė yra svarbesnė nei veiklos procesai ir procedūros).  Bendradarbiavimas (suprantamas kaip veikla, siekiant bendrų tikslų su Fondo užsakovais, partneriais, kolegomis).  Tobulėjimas (nuolatinis Fondo veiklos procesų ir klientų aptarnavimo tobulinimas; darbuotojams sudaromos sąlygos mokytis ir tobulėti, naujai įgytų kompetencijų pripažinimas ir įvertinimas).  Skaidrumas (sprendimų priėmimo organizacijos viduje aiškumas, argumentavimas ir pagrindimas; teisingos ir savalaikės informacijos viešinimas; informacijos prieinamumo užtikrinimas).

Turinys

 9 

VIZIJA:

2015 m. Fondas yra pažangi, socialiai atsakinga ir atvira organizacija, kuri užtikrina aukščiausią klientų poreikių patenkinimo lygį, o jos darbuotojai yra savo srities ekspertai.

Pažangi – besimokanti, nuolat tobulinanti valdymo ir veiklos procesus, naudojanti naujausias technologijas; Socialiai atsakinga supančiai aplinkai, klientams, darbuotojams, užsakovams, bendruomenei; Atvira darbuotojams ir visuomenei, priimami sprendimai yra skaidrūs ir aiškiai pateikiami viešojoje erdvėje.

1.3. Fondo tradicijos Nuo 2007 m. Fondas organizavo 4 kalėdines labdaros akcijas, kurių metų darbuotojų paaukoti daiktai bei pinigai buvo perduoti Trakų vaikų globos namų auklėtiniams, Vilniaus Santariškių konsultaciniam mokymo centrui, nepasiturintiems ir neįgalius vaikus auginantiems asmenims. Nuo 2009 m.

Fondo darbuotojai su savo šeimomis yra aktyvūs akcijų Darom dalyviai.

Siekiant pritraukti ne tik geriausius specialistus, bet ir gabius absolventus, Fonde yra sudarytos sąlygos aukštųjų mokyklų studentams įgyti praktikos įgūdžių ir susipažinti su projektų vykdymo veikla. Praktikos metu dviem sėkmingai pasirodžiusiems studentams buvo pasiūlytos projektų koordinatorių pozicijos. 2008–2010 m. Fonde praktiką atliko 22 studentai iš šių aukštųjų mokyklų: Mykolo Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Tarptautinės teisės ir verslo mokyklos, Vilniaus kolegijos, Socialinių mokslų kolegijos.

Turinys

 10 

5 pav. Praktiką atlikusių studentų skaičius

1.4. Kokybės užtikrinimo sistema Fondo veiklos procesus reglamentuojantys dokumentai yra parengti ir sistema veikia vadovaujantis ISO 9001:2008 standarto reikalavimais (toliau – kokybės vadybos sistema). Kokybės vadybos sistema yra sertifikuota 2007 m. lapkričio 27 d. UAB Bureau Vertitas LIT ir pakartotinai sertifikuota 2010 m. lapkričio 2 d. Nurodytu laikotarpiu ir sertifikuojančiai organizacijai 2011 m. spalio 6 d. atlikus priežiūros auditą, kokybės vadybos sistema įvertinta kaip nuolat prižiūrima, tobulinama, siekiant jos rezultatyvumo ir efektyvumo bei atitinkančia ISO 9001:2008 standarto reikalavimus. Fondas ne kartą yra įvertintas už nuolatinę kokybės vadybos sistemos priežiūrą ir jos tobulinimą, kuri pripažinta viena pažangiausių Lietuvoje tarp projektus administruojančių organizacijų.

Kiekvienais metais vykstančių priežiūros auditų (įskaitant paskutinįjį) metu nustatyta, kad taikoma kokybės vadybos sistema įgalina Švietimo mainų paramos fondą siekti nustatytos kokybės politikos ir kokybės tikslų. Vadovybės lygiou analizė atliekama nustatytu periodiškumu, yra išsami,,jos pagrindu priimami sistemos tobulinimo sprendimai. Priežiūros audito nuomone, taikoma kokybės vadybos sistema yra pavyzdinga dėl pozityvaus vadovybės ir personalo požiūrio į jos teikiamą naudą, dėl aktyvių ir efektyvių tobulinimo veiksmų bei novatoriškų IT priemonių taikymo galimybių panaudojimo, siekiant užtikrinti teikiamų viešųjų paslaugų aukštą kokybę.

Turinys

 11 

2. PROGRAMOS IR PROJEKTAI 2.1. MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMA 2.1.1. Comenius Comenius programa skirta mokykliniam ugdymui. Jos tikslas gerinti mokyklinio ugdymo kokybę ir stiprinti europinę švietimo dimensiją, remiant tarptautinį mokyklų bendradarbiavimą bei mobilumą.

2007 m. prasidėjusioje Mokymosi visą gyvenimą programoje Comenius programa pratęsė pačių populiariausių veiklos sričių gyvavimą: mokyklų partnerystės projektai, individualus kvalifikacijos tobulinimas, Comenius asistentų praktika priimančiose šalyse. Nuo 2009 m. pradėti įgyvendinti Comenius Regio partnerysčių projektai, o nuo 2012 m. Lietuva įsitrauks į Comenius individualaus mokinių mobilumo veiklą.

2010 m. buvo minimas 15 metų Comenius programos jubiliejus. Comenius dalyviai programą vertina kaip labai naudingą šiais atžvilgiais: naujų metodų ir patirties įvaldymo, susipažinimo su kitų šalių švietimo sistemomis, bendrųjų gebėjimų (ypač socialinių bei komunikacinių), naudojimosi IKT, vadybos metodų tobulinimo bei kitų kultūrų pažinimo. Dalyvavimas Comenius projektų veikloje didina mokinių motyvaciją mokytis. Kaip labai svarbų dalyvavimo rezultatą mokytojai įvardija kintantį mąstymą, pasikeitusį požiūrį į mokinį ir savo profesiją, vertybių kaitą, skatinančią demokratėjimą ir toleranciją.

Kiekvienais metais kokybiškiausiai įgyvendintų veiklos sričių dalyviai yra apdovanojami Kokybės renginio metu.

2.1.1.1. Comenius mokyklų partnerystė Comenius mokyklų partnerystė – tai mokyklų bendradarbiavimo projektas, bendrai veiklai jungiantis mokymo institucijas iš Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančių šalių. Projektai gali būti dvišaliai ir daugiašaliai, jų trukmė – 2 metai. Veiklos tikslinė grupė – ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir visų tipų mokyklos, teikiančios žemesnio nei aukštųjų studijų lygio išsilavinimą. . Šios veiklos tikslas yra stiprinti europinę dimensiją bendrame ugdyme, skatinant bendradarbiavimą tarp Europos mokyklų.

Comenius mokyklų partnerysčių veiklos biudžetas 2007 m. – 1.454.250,00 eurų (dvišalėms mokyklų partnerystėms –163.000,00 eurų, daugiašalėms Turinys

 12 

mokyklų partnerystėms –1.291.250,00 eurų).

2008 m. iš Comenius programos biudžeto mokyklų partnerystėms skirta – 1.491.000,00 eurų (dvišalėms mokyklų partnerystėms – 204.000,00 eurų, daugiašalėms mokyklų partnerystėms –1.287.000,00 eurų).

2009 m. buvo skirta 1.646.000,00 eurų (dvišalėms mokyklų partnerystėms – 105.000,00 eurų, daugiašalėms mokyklų partnerystėms – 1.541.000,00 eurų).

2010 m. Comenius mokyklų partnerysčių biudžetas buvo 1.767.000,00 eurų (dvišalėms mokyklų partnerystėms – 136.000,00 eurų, o daugiašalėms mokyklų partnerystėms – 1.631.000,00 eurų.

2011 m. šiam projektų tipui skirta 1.750.000,00 eurų (dvišalėms mokyklų partnerystėms skirta 97.000,00 eurų, o daugiašalėms – 1.653.000,00 eurų).

6 pav. Gauti ir finansuoti Comenius dvišalių ir daugiašalių mokyklų partnerysčių projektai 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m.

* Šios veiklos projektai iš rezervinio sąrašo gali būti finansuojami iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Turinys

 13 

7 pav. Gauti ir finansuoti Comenius daugiašalių mokyklų partnerysčių projektai 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal apskritis

Turinys

 14 

8 pav. Gauti ir finansuoti Comenius dvišalių mokyklų partnerysčių projektai 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal apskritis

Turinys

 15 

9 pav. Gauti ir finansuoti Comenius daugiašalių mokyklų partnerysčių projektai 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal institucijų tipus

Turinys

 16 

10 pav. Gauti ir finansuoti Comenius dvišalių mokyklų partnerysčių projektai 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal institucijų tipus*

* Pagal iki 2007 m. galiojusias taisykles dotacija projektui skiriama vieneriems metams. Mokymosi visą gyvenimą programos etape 2007 m. institucijos teikė paraiškas projektų pratęsimui (1 arba 2 metams) ir pagal Europos Komisijos pakeistas projektų finansavimo taisykles naujiems projektams, kurių trukmė 2 metai.

Turinys

 17 

Nuo 2008 m. visų projektų trukmė yra 2 metai. Nuo 2009 m. teikiamų daugiašalių partnerysčių skaičius kiekvienais metais auga, tačiau dėl riboto biudžeto finansuotų kokybiškų projektų skaičius kasmet lieka stabilus ar auga tik nežymiai. 2007-2011 m. laikotarpiu daugiausiai paraiškų Comenius mokyklų partnerystėms buvo gauta iš Kauno (310), Šiaulių (278) ir Vilniaus (273) apskričių institucijų. Daugiausiai projektų buvo finansuota Kauno (109), Šiaulių (104) ir Vilniaus (85) apskrityse. Mažiausiai aktyvios mokyklos yra iš Telšių, Tauragės, Marijampolės ir Utenos apskričių, nors pastaraisiais metais Telšių apskrities mokyklos vis aktyviau teikia Comenius mokyklų partnerysčių projektų paraiškas. Palyginus 2007 ir 2011 m. pateiktų paraiškų skaičius didžiausias augimas stebimas Panevėžio apskrityje: 2007 m. gauta 13, o 2011 m. – 33 paraiškos. Comenius dvišalėse mokyklų partnerystėse, kurios yra mažiau populiarios, 2007-2011 m. laikotarpiu daugiausiai paraiškų buvo gauta iš Kauno (34), Vilniaus (34) ir Šiaulių (22) apskričių institucijų.

Atitinkamai daugiausiai projektų buvo finansuota Kauno (12), Šiaulių (7) ir Vilniaus (6) apskrityse Mažiausiai aktyvios mokyklos buvo Telšių, Tauragės ir Marijampolės apskrityse. Utenos apskrities mokyklos pateikė daugiausiai paraiškų dvišaliams projektams, skirtiems kalbų mokymui.

Kaip ir kiekvienais metais, daugiausiai paraiškų gaunama iš bendrojo ugdymo (pagrindinių, vidurinių mokyklų, gimnazijų) institucijų. 2007-2011 m. buvo gautos 1133 paraiškos (2011 m. buvo pateikta 266), 373 paraiškos buvo finansuotos.

Specialiojo ugdymo institucijos, kurioms buvo teikiamas nacionalinis prioritetas dalyvauti šiuose projektuose, per visą 5 metų laikotarpį pateikė 47 paraiškas, iš jų 17 buvo finansuotos. Pagrindinės problemos, kurias įvardijo šių institucijų darbuotojai, – įgyvendinant projektus trūko užsienio kalbos žinių ir projektų rengimo bei įgyvendinimo patirties.

Comenius dvišalių mokyklų partnerysčių projektų mokinių mainuose gali dalyvauti mokiniai, kurie yra ne jaunesni nei 12 metų amžiaus, todėl, kaip ir daugiašalėse partnerystėse, daugiausiai paraiškų gaunama iš bendrojo ugdymo (pagrindinių ir vidurinių mokyklų, gimnazijų) institucijų. 20072011 m. laikotarpiu buvo gautos 123 paraiškos, iš jų 31 buvo finansuota.

Populiariausios partnerystės šalys tiek daugiašalėse, tiek dvišalėse mokyklų partnerystėse buvo Vokietija, Lenkija, Turkija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Ispanija.

Pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria dotacijų gavėjai, įgyvendindami partnerysčių projektus, yra laiko, skirto projektinei veiklai stygius – projektų koordinatoriams neretai sunku suderinti projekto administravimą su kasdieniu darbu, taip pat didelis administracinio darbo krūvis rengiant Turinys

 18 

ataskaitas, vykdant veiklų administravimą ir kt. Projekto administravimas daugumai mokytojų nėra jų tiesioginio darbo dalis, o laikoma savanoriška veikla.

Institucijos, dalyvavusios Comenius mokyklų partnerysčių projektuose, ypatingai vertino suteiktą galimybę:  susipažinti, įvertinti ir taikyti institucijose naujus mokymo metodus;  pasikeisti gerąja patirtimi tarp dalyvaujančių institucijų;  susipažinti su partnerinių šalių kultūromis, gyvenimo būdu, tradicijomis ir papročiais;  susipažinti su šalių - partnerių švietimo sistemomis;  padrąsinti ir motyvuoti mokinius bei mokytojus mokytis užsienio kalbų;  sukurti virtualią erdvę, kurioje keičiamasi idėjomis tarp iųšalių - partnerių ir vietos bendruomenių.

2.1.1.2. Parengiamieji vizitai Veiklos tikslas – padėti institucijoms, norinčioms parengti Comenius mokyklų partnerystės, Comenius Regio partnerystės, Daugiašalį, Teminių tinklų ar Papildomų priemonių projektą, susipažinti su būsimos partnerystės institucijomis ir suteikti galimybę kartu parengti projekto, partnerystės ar Teminių tinklų paraišką. Dalyvaudami parengiamųjų vizitų veikloje, institucijų atstovai vyksta parengiamojo vizito į potencialių partnerių instituciją, arba dalyvauja kontaktiniame seminare, siekdami rasti planuojamo projekto partnerius.

Comenius parengiamųjų vizitų biudžetas 2007 m. buvo 55.500,00 eurų, 2008 m. Šiai veiklai buvo skirta 65.116,50 euro, 2009 m. – 40.000,00 eurų, 2010 m. – 30.000,00 eurų, o 2011 m. – 20.000,00 eurų.

Turinys

 19 

11 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Comenius parengiamiesiems vizitams 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal vizito tipą

* Šios veiklos konkursai dar nėra pasibaigę

Turinys

 20 

12 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Comenius parengiamiesiems vizitams 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal apskritis

Turinys

 21 

13 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Comenius parengiamiesiems vizitams 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal institucijų tipus

2007-2011 m. buvo gautos 396 paraiškos parengiamiesiems vizitams. Tiek Lietuvos mokyklų norėjo užmegzti partnerystę su kitų šalių mokyklomis ir vėliau teikti parengtą projekto paraišką vienai iš Comenius projektinių veiklų.

Populiariausias būdas susirasti partnerius projektui tarp mokytojų – dalyvavimas kitos šalies nacionalinės agentūros organizuojamame kontaktiniame seminare. Didžiausi konkursai vyko siekiant dalyvauti kontaktiniuose seminaruose, pietų šalyse: Ispanijoje, Italijoje, Turkijoje, Kipre, Maltoje (į dažniausiai 3 seminare skirtas vietas būdavo pateikiama vidutiniškai 13 paraiškų).

Turinys

 22 

Per penkerių metų laikotarpį iš viso buvo gauta 230 paraiškų. 166 paraiškos buvo pateiktos individualiems vizitams, skirtiems susitikti su projekto partneriais ir drauge parengti projekto paraišką.

2007-2011 m. laikotarpiu daugiausiai paraiškų Comenius parengiamiesiems vizitams buvo gauta iš Kauno (98), Vilniaus (62), Šiaulių (59) ir Klaipėdos (45) apskričių mokyklų. Atitinkamai daugiausia finansuota paraiškų iš šių apskričių: Kauno (41), Šiaulių (36), Klaipėdos (27) ir Vilniaus (26). Mažiausiai aktyvios buvo Telšių ir Tauragės apskričių mokyklos.

Kaip ir Comenius mokyklų partnerystėse, daugiausiai paraiškų gauta iš bendrojo ugdymo (pagrindinių ir vidurinių mokyklų, gimnazijų) institucijų.

2007-2011 m. laikotarpiu buvo gautos 294 paraiškos (daugiausiai jų buvo gauta 2007 m. – 82). Iš jų 143 Lietuvos bendrojo lavinimo institucijos turėjo galimybę dalyvauti parengiamuosiuose vizituose.

Daugelis Comenius parengiamųjų vizitų dotacijos gavėjų ataskaitose pažymi, kad su sunkumais veiklos įgyvendinimo laikotarpiu nesusidūrė.

Beveik visi Comenius parengiamųjų vizitų dotacijų gavėjai (apie 95 %) vėliau pateikė Fondui Comenius mokyklų partnerysčių projektų paraiškas.

2.1.1.3. Kvalifikacijos tobulinimas Veiklos tikslas – suteikti galimybę mokytojams ir kitiems švietimo institucijų darbuotojams gilinti žinias, tobulinti profesinius įgūdžius ir kompetenciją, susipažinti su švietimo sistemomis ir naujovėmis Europoje.

Comenius kvalifikacijos tobulinimo biudžetas 2007 m. buvo 277.365,00 eurų, 2008 m. šiai veiklai buvo skirta 280.191,15 euro, 2009 m. – 291.000 eurų, 2010 m. – 331.833 eurų, o 2011 m. – 308.381,11 euro.

Turinys

 23 

14 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Comenius kvalifikacijos tobulinimui 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m.

108

127

215

2007 m.

108

109***

117

428

326*

310**

2008 m.

2009 m.

2010 m.

355

2011 m.

*Pagal Europos Komisijos reikalavimus 2008 m. Comenius kvalifikacijos tobulinimo veiklai buvo nustatyti 4 paraiškų pateikimo etapai. Nuo 2009 m. šiai veiklai nustatyti 3 paraiškų teikimo terminai, todėl sumažėjo pateiktų paraiškų skaičius. **Manoma, kad 2010 m. kvalifikacijos tobulinimo pateiktų paraiškų skaičius sumažėjo nes 2010 m. paraiškos forma pirmą kartą buvo elektroninė. ***Kol kas nėra aiškūs paskutinio paraiškų teikimo etapo rezultatai.

Turinys

 24 

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m. 2011 m.*

15 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Comenius kvalifikacijos tobulinimui 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal apskritis Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos Pateiktos Finansuotos

Alytaus apskritis

Kauno apskritis

Utenos apskritis Vilniaus apskritis

*Kol kas nėra aiškūs paskutinio paraiškų teikimo etapo rezultatai.

Turinys

 25 

16 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Comenius kvalifikacijos tobulinimui 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal institucijų tipus

*Kol kas nėra aiškūs paskutinio paraiškų teikimo etapo rezultatai.

Turinys

 26 

2007-2011 m. laikotarpiu daugiausiai paraiškų Comenius kvalifikacijos tobulinimui gauta iš Vilniaus (372), Kauno (335), Klaipėdos (252) ir Šiaulių (241) apskričių institucijų. Atitinkamai daugiausiai paraiškų finansuotaKauno (119), Vilniaus (116), Klaipėdos (93) ir Šiaulių (90) apskrityse. Iš viso per minėtą laikotarpį gautos 1635 paraiškos dalyvavauti kvalifikacijos tobulinimo veikloje.

Mažiausiai aktyvios buvo institucijos iš visų likusių Lietuvos apskričių, kiekvienos iš jų pateiktų paraiškų skaičius neviršija 70. Palyginus pateiktų paraiškų skaičių 2007 ir 2011 m., labiausiai aktyvumas išaugo Klaipėdos apskrityje: 2007 m. buvo gauta 19, o 2011 m. – 68 paraiškos. Atitinkamai šioje apskrityje 2007 m. buvo finansuotos 9, o 2011 m. – 22 paraiškos.

Kaip ir kiekvienais metais daugumoje Comenius programos veiklos sričių, daugiausiai paraiškų buvo gauta iš bendrojo ugdymo (pagrindinių ir vidurinių mokyklų, gimnazijų) institucijų. 2007-2011 m. laikotarpiu buvo gautos 1295 paraiškos. Iš jų 425 Lietuvos bendrojo lavinimo institucijų mokytojų ir kitų darbuotojų turėjo galimybę tobulinti kvalifikaciją kitose šalyse. Šioje veikloje buvo gauta 50 paraiškų iš mokytojus ruošiančių aukštojo mokslo institucijų, iš kurių 17 buvo finansuota. Čia taip pat aktyvios buvo ir profesinės mokyklos, kurių darbuotojai pateikė 77 paraiškas, o 32 iš jų buvo skirtos dotacijos.

Specialiojo ugdymo institucijos per visą 5 metų laikotarpį pateikė 26 paraiškas (2007 m. buvo gauta 1, o 2011 m. – jau 13 paraiškų), iš jų 6 buvo skirtas finansavimas.

Dauguma pareiškėjų (825) pasirinko kursus Didžiojoje Britanijoje. Tai sudaro šiek tiek mažiau nei pusę visų 2007-2011 m. pateiktų paraiškų. 236 iš jų buvo patvirtintos (be 2011 m. Ffinansuotų paraiškų duomenų). Antroje vietoje pagal populiarumą buvo Prancūzija (gautos 106, iš jų 39 finansuotos).

2007-2009 m. gautos tik 27 paraiškos į šią šalį, o 2010 m. – net 41 paraiška. 99 paraiškų teikėjai norėjo vykti į kursus Italijoje, 24 mokytojams buvo skirtos dotacijos. Malta yra vienintelė šalis, kurioje vykstančiuose kursuose norinčiųjų dalyvauti skaičius nuolat augo – nuo 10 paraiškų 2007 m. iki 32 paraiškų 2011 m. (2008 m. – 13, 2009 m. – 16, 2010 m. – 21).

Apie 90 % pareiškėjų rinkosi dalyvavimą kursuose, kurių trukmė ne mažesnė nei 5 darbo dienos. Likusiose paraiškose buvo planuojamas dalyvavimas konferencijose ar seminaruose. Mažiausiai patraukli buvo darbo stebėjimo veikla. Mokytojai dažniausiai rinkosi užsienio kalbų mokymo metodikos kursus (apie 50 % pateiktų paraiškų), bendrieji kvalifikacijos tobulinimo kursai sudarė apie 40 %, o likusieji 10 % pareiškėjų planavo dalyvauti užsienio kalbos mokymosi kursuose. Apie 80-90 % paraiškų teikėjų kursus rinTurinys

 27 

kosi iš Europos Komisijos Comenius-Grundtvig kursų duomenų bazės. 90 % finansuotų paraiškų buvo skirtos mokytojų dalyvavimui kursuose. Likusios dotacijos buvo skirtos dalyvavimui konferencijoje ar seminaruose ir darbo stebėjimui. Įvertinus pateiktas Comenius kvalifikacijos tobulinimo ataskaitas, galima daryti išvadą, jog dalyvavimas kursuose turėjo teigiamą poveikį ne tik patiems dalyviams, bet ir jų kolegoms bei institucijoms. Dauguma dalyvių ataskaitose pažymėjo, kad:  patobulino užsienio kalbos įgūdžius, nes kursai vyko užsienio kalba;  patobulino savo profesinę bei asmeninę kompetenciją, galėjo pritaikyti įgytas žinias bei patirtį profesinėje veikloje;  įgyta patirtimi dalijosi su savo kolegomis, kad ir jie galėtų taikyti naujus metodus, žinias savo veikloje;  užmezgė ir pasibaigus kursams palaikė ryšius su kitais kursų dalyviais, ateityje ketino kartu inicijuoti Comenius partnerystės projektą.

2.1.1.4. Asistentų praktika Veiklos tikslas – suteikti būsimiems mokytojams galimybę gilinti supratimą apie europinę dimensiją bendrame ugdyme, patobulinti užsienio kalbų žinias, pažinti kitas Europos šalis ir jų švietimo sistemas, tobulinti mokymo įgūdžius.

Comenius asistentų praktikos biudžetas 2007 m. buvo 92.454,00 eurų, 2008 m. šiai veiklai buvo skirta 101.020,00 eurų, 2009 m. – 81.262,00 eurai, 2010 m. – 126.562,00 eurai, o 2011 m. – 93.700,00 eurų.

Turinys

 28 

17 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Comenius asistentų praktikai 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal mokomąjį dalyką

Turinys

 29 

18 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Comenius asistentų praktikai 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal apskritis

Mokymosi visą gyvenimą programoje Comenius asistentų praktikos veikla tapo atvira visiems būsimiesiems mokytojams, tuo tarpu ankstesnėje programoje (Socrates) galėjo dalyvauti tik būsimieji užsienio kalbų mokytojai.

2007-2011 m. laikotarpiu daugiausiai paraiškų šiai veiklai pateikė būsimieji kalbų mokytojai (91 paraiška), įskaitant ir 8 paraiškas, kurias pateikė gimtąją kalbą studijuojantys ar ką tik studijas baigę asmenys. Kaip ir kitose Comenius veiklose, čia taip pat vyrauja anglų kalba (70 paraiškų). Kitų disciplinų būsimieji mokytojai sudarė mažesnę dalį (47 paraiškos), čia aktyviausi buvo dailės, pilietinio ugdymo, tikybos/etikos būsimieji mokytojai.

2007-2011 m. laikotarpiu buvo finansuota 41 būsimųjų kalbų mokytojų paraiškų. Dauguma Comenius asistentų atliko praktikas bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose, jos sudarė apie 60-70 procentų visų priimančiųjų institucijų kiekvienais metais. Kitos populiariausios institucijos - pradinės Turinys

 30 

ir profesinės mokyklos. Apie 90 procentų būsimųjų mokytojų darbo kalba buvo anglų.

Populiariausios šalys tarp Comenius asistentų buvo: Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija. Kipras ir Malta - taip pat pageidaujamos, tačiau šių šalių mokyklų pasiūla yra maža, todėl jose Lietuvos būsimiesiems mokytojams praktikų atlikti neteko . Kiekvienas asistentas, teikdamas paraišką Švietimo mainų paramos fondui, gali rinktis nuo 0 iki 6 šalių, todėl Fondas, derindamas praktikos vietą stengiasi, kad ne daugiau kaip 2-3 asistentai vyktų į tą pačią šalį tais pačiais metais. Pastaraisiais metais praktikos buvo atliekamos ir Slovėnijoje, Bulgarijoje, Belgijoje, Islandijoje. Reikėtų pažymėti, kad šalies pasirinkimas priklauso ir nuo to, iš kokios šalies būsimųjų mokytojų pageidauja priimančios mokyklos.

Labai pasiteisino praktika su Didžiosios Britanijos mokyklomis, kai asistentas paskiriamas į mokyklą, kurioje mokosi lietuvių imigrantų vaikai. Tais atvejais asistentas buvo ne tik mokytojo pagalbininkas pamokų metu, bet ir padėjo mokiniamsprisitaikyti ir integruotis naujoje aplinkoje, kartu ruošė namų darbus, bendravo su šeima.

Comenius asistentų praktikos veiklos dotacijų gavėjai savo ataskaitose nurodė vykdę įvairią veiklą: vedė pamokas klasėje, taikė įvairius mokymo metodus, skatino mokinius kalbėti užsienio kalba, dalyvavo įvairiuose projektuose, pristatė Lietuvą ir jos kultūrą, tobulino vaikų supratimą apie kultūrų įvairovę, organizavo popamokinę veiklą, dirbo su specialiųjų poreikių vaikais, pavadavo pamokose nedalyvaujančius mokytojus. Vidutinis asistento užimtumas atitiko Europos Komisijos rekomenduojamą 12-16 savaitinių valandų trukmę.

Pagrindinės problemos, su kuriomis susidūrė būsimieji mokytojai, dalyvaudami Comenius asistentų praktikos veikloje:  priimančios mokyklos mentoriaus dėmesio stoka;  menkos priimančios šalies kalbos žinios praktikos pradžioje ir mokymo patirties stoka;  žema mokinių motyvacija - mokiniai nenorėjo dalyvauti veiklose, mokytis naujų kalbų;  ilga atrankos procedūra paraiškos teikimo etape;  lėšų trūkumas paskutinį praktikos mėnesį, už kurį stipendija pervedama tik patvirtinus galutinę ataskaitą.

Kaip didžiausią praktikos poveikį Comenius asistentai nurodė įgytą praktinio darbo mokykloje patirtį, naudojant įvairius mokymo metodus klasėje, organizuojant veiklą pamokoje ir valdant situaciją “čia ir dabar”, paneigiant stereotipus, įgyjant naujų kompetencijų. Nemažam skaičiuistudentų praktiTurinys

 31 

ka padėjo apsispręsti ateityje dirbti mokytoju, dalis Comenius asistentų tęsė mokslus arba liko dirbti praktikos šalyje.

2.1.1.5. Mokyklos, norinčios priimti asistentus Šios veiklos tikslas – suteikti mokykloms galimybę priimti Comenius asistentą iš kitos Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančios Europos šalies. Tokia praktika padeda stiprinti Europos dimensiją institucijoje, integruoto užsienio kalbos ir dalyko mokymo metodo (CLIL) diegimą, skatina mokytis kitų kalbų, didina siūlomų užsienio kalbų įvairovę mokykloje.

19 pav. Informacija apie mokyklų, norinčių priimti asistentus, paraiškas 2007-2011 m.

50 Su asistentais suderintos mokyklos

40

Netinkamos Pateikta

30 20 10 0

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Turinys

2010 m.

2011 m.

 32 

20 pav. Mokyklų, norinčių priimti asistentus, gautos ir suderintos paraiškos 2007-2011 m. pagal institucijų tipus

Turinys

 33 

21 pav. Gautos ir suderintos mokyklų, norinčių priimti asistentus, paraiškos 2007-2011 m. pagal apskritis

2007-2011 m. buvo gautos 124 Lietuvos mokyklų paraiškos. Šios institucijos pageidavo priimti Comenius asistentą, t.y. būsimąjį mokytoją, iš kitos šalies.

Daugiausiai paraiškų buvo gauta iš Vilniaus (31), Kauno (29) ir Šiaulių (18) apskričių. Mažiausiai aktyvios buvo institucijos iš apskričių, kurios nėra aktyvios ir kitose Comenius programos veiklos srityse, išskyrus Klaipėdos apskritį. Iš šios apskrities tik viena mokykla pareiškė norą priimti būsimąjį mokytoją iš kitos šalies.

Daugiausia paraiškų buvo gauta iš bendrojo ugdymo (pagrindinių ir vidurinių mokyklų, gimnazijų) institucijų. 2007-2011 m. šios institucijos pateikė 89 paraiškas. Iš jų į 32 atvyko Comenius asistentai. Nors dotacijos priimanTurinys

 34 

čiosioms institucijoms nėra skiriamos (atvykstantis Comenius asistentas gauna stipendiją, kuri padengia visas kelionės bei pragyvenimo išlaidas), šioje veikloje aktyviai dalyvauja tiek bendrojo lavinimo, tiek ikimokyklinio ugdymo, tiek pradinio ugdymo įstaigos bei profesinės mokyklos.

Kiekvienais metais sulaukiama asistentų iš Italijos, Ispanijos, Turkijos ir Lenkijos. Kiti Comenius asistentai atvyko iš Bulgarijos, Belgijos, Graikijos, Vengrijos, Latvijos, Portugalijos, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos, Danijos, Islandijos ir Airijos.

Lietuvos priimančiosios mokyklos savo ataskaitose minėjo sekančią naudą:  padidėjo mokinių susidomėjimas ir motyvacija mokytis užsienio kalbų, mokiniai turėjo galimybę praktiškai pritaikyti kalbos žinias;  mokyklos bendruomenė daugiau sužinojo apie asistento šalį;  mokiniai turėjo galimybę mokytis Europoje rečiau vartojamų kalbų.

2.1.1.6. Comenius Regio partnerystės 2009 m. pradėta Comenius Regio partnerysčių veikla remia tarpRegioninį bendradarbiavimą švietimo srityje Europoje. Bendradarbiavimas vyksta aiškiai apibrėžta, abiems partneriams-Regionams aktualia tema (pvz., mokyklų vadybos sunkumai, mokytojų mokymas, nuoseklus bendradarbiavimas mokyklinio mokymo temomis Europos lygiu, integracinis mokymas, prievarta mokykloje, rasizmas, ksenofobija, ankstyvas mokinių išėjimas iš mokyklos ir pan.).

Comenius Regio partnerystės projektų veiklos biudžetas 2009 m. – 199.530,00 eurų, 2010 m. – 96.019 eurų (dėl mažo gautų paraiškų skaičiaus biudžetas mažėjo), 2011 m. – 248 918,89 euro. Palyginus su 2009 m., išaugo vidutinė projektui skiriama dotacija (nuo 25.000 iki 35.000 eurų).

Turinys

 35 

22 pav. Gautos ir finansuotos Comenius Regio partnerysčių projektų paraiškos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m.

23 lentelė. Gautos ir finansuotos Comenius Regio partnerysčių projektų paraiškos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal apskritis

Turinys

 36 

24 pav. Gautos ir finansuotos Comenius Regio partnerysčių projektų paraiškos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal Lietuvos partnerystės institucijų tipus

Turinys

 37 

Veiklos pradžioje 2009 m. savivaldybių švietimo padalinių susidomėjimas buvo didžiausias. Gauta 14 paraiškų, tačiau 2010 m. - tik 5 paraiškos. Ši tendencija pastebėta daugumoje Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančių šalių.

Aktyviausiai veikloje dalyvavo Kauno apskrities savivaldybės. Jos pateikė 7 paraiškas, iš kurių 5 buvo finansuotos. Vienintelė apskritis, iš kurios nebuvo gauta nei viena paraiška, – Marijampolės. Džiugu, kad visose kitose apskrityse bent viena savivaldybė dalyvavo ar šiuo metu dalyvauja Comenius Regio projektuose.

Per trejus veiklos gyvavimo metus viso buvo pateikta 30 projektų paraiškų, kuriose partneriais buvo įvardintos 123 Lietuvos institucijos, vidutiniškai po 4 institucijas viename projekte. 71 institucija gavo finansavimą projektų su partneriais iš kitų šalių įgyvendinimui.

Kadangi pirmieji Comenius Regio projektų dalyviai 2011 m. pabaigoje pateikė ataskaitas, šių projektų rezultatai, nauda ir poveikis dalyviams bei institucijoms bus apibendrinti artimiausiu metu.

2.1.2. Erasmus Erasmus programa yra didžiausia savo apimtimi mainų programa Europoje ir Lietuvoje. Programa skirta skatinti aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą užtikrinti studijų kokybę remti studentų ir dėstytojų ar kito administracinio personalo mainus, intensyvių studijų programų kūrimą, kalbų kursų organizavimą.

2007 m. prasidėjo naujas Erasmus programos etapas. 2007-2011 m. buvo sėkmingai įgyvendintos naujos veiklos sritys: studentų praktika užsienio įmonėse, aukštojo mokslo institucijų akademinio ir administracinio personalo mokymai bei stažuotės užsienyje, Erasmus parengiamieji vizitai bei Erasmus intensyvių programų projektai Erasmus programos svarbą ir indėlį į tarptautiškumo skatinimą įvertino ne tik Europos Komisija, kasmet didinanti programos finansavimą, tačiau ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Studentų ir personalo mainams bei projektų įgyvendinimui iš valstybės biudžeto kasmet papildomai skiriamas nemažas finansavimas.

2011 m. studentų stipendijoms papildomai buvo skirta lėšų ir iš Europos socialinio fondo.

Turinys

 38 

25 pav. Erasmus programos finansavimas 2007-2011 m., eurais

* 2011-2012 m. skiriamas papildomas finansavimas iš LR valstybės biudžeto bei ESF lėšų, suma yra preliminari.

2.1.2.1. Erasmus mobilumas Veiklos tikslas – skatinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijos (toliau tekste – MSI) vykdomus studentų, dėstytojų ir kito personalo mainus su užsienio aukštosiomis mokyklomis bei įmonėmis. Erasmus programa yra populiariausia Europos mainų programa Lietuvoje, kurioje dalyvauja beveik visos aukštojo mokslo institucijos, jos mobilumo rodikliai yra didžiausi.

Turinys

 39 

26 pav. Erasmus mobilumo programoje dalyvaujančių institucijų skaičius

Turinys

 40 

27 pav. Patvirtinta 2011 m. mobilumo paraiškų pagal veiklos sritis

Turinys

 41 

28 pav. Erasmus mobilumo įgyvendinimas 2000- 2010 m.

Studentų mobilumo dinamika 2000-2010 m.

3000 2392

2500

1910

2000 1500 1000

624

829

1001

1194

2425

2082

2277

1473

261

500

575

725

0 20002001

20012002

20022003

20032004

20042005

20052006

20062007

20072008

20082009

20092010

29 pav. Dėstytojų ir personalo darbuotojų mobilumo dinamika 2000-2010 m.* 1200 1000 800 571

600 400 200

174

258

332

648

755

821

932

966

427

167

196

180

0 2000- 2001- 2002- 2003- 2004- 2005- 2006- 2007- 2008- 2009 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009

* Erasmus mobilumo įgyvendinimo 2010-2011 mokslo metais rezultatai yra vertinami, galutiniai mobilumo skaičiai bus žinomi 2012 m. pradžioje.

Reorganizuojant ar jungiantis aukštosioms mokykloms, bendras programoje dalyvaujančių institucijų skaičius mažėjo. 2007 m. Fondui paraiškas Turinys

 42 

mobilumo organizavimui pateikė 45 MSI, o 2011 metais – tik 41 MSI: 18 universitetų ir 23 kolegijos. Nuo 2007 m. visos programoje dalyvaujančios institucijos vykdė studentų mobilumo studijoms bei dėstytojų ir personalo mainus, o į studentų praktikos organizavimą įsijungė palaipsniui – nuo 23 institucijų 2007 m. iki 39 institucijų 2011 m. Svarbu pažymėti, kad nuo Erasmus programos pradžios studentų, dalyvaujančių programoje, skaičius kasmet didėja, nuo 2009 m. stebimas tik studentų, vykstančių studijoms į užsienį, skaičiaus mažėjimas, tuo tarpu praktikos užsienio įmonėse populiarumas kasmet augo.

Pastarųjų dvejų metų bendras išvykstančių Erasmus studentų skaičius buvo stabilus. Tikimasi, kad papildomas finansavimas, skirtas 2010 m. iš Lietuvos valstybinio fondo lėšų bei 2011 m. iš Europos socialinio fondo lėšų, studentų skaičių žymiai padidins. Dėstytojų ir personalo, dalyvaujančių Erasmus programoje, skaičius kasmet didėjo 10-15 %. Per pastaruosius metus pastebima tendencija, kad pagrindiniai Lietuvos Erasmus studentų srautai vyksta į Vokietiją, Skandinavijos šalis, Portugaliją bei Ispaniją. Didžiausi į Lietuvą tvykstančių į studentų srautai - iš Lenkijos, Turkijos, Prancūzijos ir Ispanijos. Lietuvos dėstytojai ir personalo darbuotojai dažniausiai išvyksta į Vokietiją, Latviją ir Lenkiją.

Siekiant sudaryti sėkmingos integracijos sąlygas asmenims , turintiemsspecialialiųjų poreikių ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių mokslo ir studijų institucijose bei skatinanti juos aktyviau dalyvauti Erasmus mobilumo programoje, šiems asmenims buvo skirta papildoma dotacija specialiųjų poreikių patenkinimui.

30 pav. Gautų ir finansuotų paraiškų papildomam finansavimui dėl specialiųjų poreikių ir negalios Erasmus mobilumo programoje statistika

Turinys

 43 

2011 m. papildomai dotacijai dėl specialiųjų poreikių Erasmus studijoms ar praktikai bei personalo dėstymo armokymosi vizitams, kurie vyks 20112012 mokslo metais, buvo gautos ir finansuotos 4 paraiškos. Tikėtina, jog pateiktų paraiškų skaičius nėra galutinis, kadangi paraiškos papildomai dotacijai 2011-2012 m. gali būti teikiamos Fondui iki 2012 m. balandžio 30 d.

2.1.2.2. Erasmus intensyvūs kalbų kursai Veiklos tikslas – specializuotų kalbų kursų, skirtų mokytis mažiau žinomų ir rečiau vartojamų kalbų, organizavimas.Erasmus intensyvūs kalbos kursai (toliau tekste – EILC) organizuojami 26 šalyse, dalyvaujančiose Erasmus programoje, tarp jų ir Lietuvoje.

31 pav. EILC veiklai skirtas biudžetas 2007-2011 m.

Turinys

 44 

32 pav. EILC kursų atrankos rezultatai 2007-2011 m.

33 pav. EILC kursuose dalyvavusių studentų skaičiai 2007-2011 m.

* 2011 m. žiemos EILC kursai vyks 2012 m. sausio mėn., galutiniai mobilumo skaičiai bus žinomi 2012 m. pradžioje.

Kasmet skiriamas biudžetas iš Europos Komisijos lėšų šiai veiklai didėjo, taip pat atitinkamai didėjo valstybės biudžeto lėšos, skiriamos kursų parengimui.

Didėjantis finansavimas leido papildomai didinti ir kursus organizuojančių institucijų bei studentų grupių skaičių. 2011 m. EILC kursų organizavimui Turinys

 45 

2011-2012 mokslo metais paraiškas pateikė 7 MSI, buvo atrinktos ir finansuotos 6 paraiškos, kurias pateikė 3 institucijos iš Vilniaus, 2 iš Kauno ir 2 iš Klaipėdos. Patvirtintų studentų grupių skaičius išaugo – net 3 patvirtintos institucijos surinko po dvi studentų grupes.

2011 m. vasarą kursus organizavo 5 aukštojo mokslo institucijos: Lietuvos edukologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas, LCC Tarptautinis universitetas, Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla. Kauno technologijos universitetas EILC kursus organizuos 2012 m. sausio mėn.

2.1.2.3. Erasmus intensyvios programos Erasmus intensyvios programos – intensyvi programoje dalyvaujančių šalių universitetų studentus ir dėstytojus suburianti studijų programa.

Veiklos tikslas – sudaryti sąlygas studentams ir dėstytojams dirbti kartu tarptautinėse grupėse, ypatingoje mokymosi ir mokymo aplinkoje, pažvelgti į studijuojamą discipliną iš naujos perspektyvos, pasidalinti mokymo turinio ir studijų programų metodikos patirtimi.

34 pav. Erasmus intensyvių programų 2007-2011 m. rezultatai

* 2007 m. ir 2008 m. atnaujinamų projektų kokybė nebuvo vertinama.

Turinys

 46 

1 lentelė. 2011 m. projektus įgyvendina šios institucijos Vilniaus kolegija Vilniaus kolegija Vilniaus dailės akademija Mykolo Romerio universitetas Mykolo Romerio universitetas Lietuvos kūno kultūros akademija Kauno kolegija Lietuvos muzikos ir teatro akademija Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla Vilniaus dizaino kolegija Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla Kauno kolegija Klaipėdos verslo aukštoji mokykla Vilniaus kooperacijos kolegija Klaipėdos verslo aukštoji mokykla

Social Responsibility Strategies for Medium Sized Enterprises Web Information System Data Organisation Modelling Contemporary past: moving images as a fluid memory Theories and Comparative Research of Social Welfare Challenges to Identity in the Context of Globalization: Multidisciplinary and Multicultural Perspectives European Identity through Volunteering in Sport Implementation of the new Lisbon Strategy (2nd edition) Session of the European Chamber Music Academy Conference Tourism as a Remedy for Low-season Tourism Market Micro sustainable design - eco friendly products Security, Human Rights and Democratisation/ globalisation: New challenges for European Union Promotion of wellness tourism Consumer Rights Protection within EU Focus on Creativity and Innovations CRSUST: Sustainability of Cruise Tourism

Nors šiai veiklai yra skiriama mažiau nei 5 % viso metinio Erasmus paprogramės biudžeto, ji kasmet populiarėja: paraiškų skaičius, lyginant su 2007 m., kai šią veiklą pradėjo administruoti Nacionalinės agentūros (anksčiau ši veikla buvo centralizuota, ją administravo Vykdančioji agentūra), išaugo 4 kartus. 2011 m. kovo 11 d. buvo pateikta 26 paraiškų, iš jų 22 įvertintos kaip tinkamos, joms buvo atliekamas kokybinis vertinimas. Buvo atTurinys

 47 

rinkta ir finansuota 15 projektų (7 tęstiniai ir 8 nauji projektai). Nuo 2007 m. pastebimas augantis kolegijų dalyvavimas IP projektuose (2011 m. 66 proc. finansuojamų projektų sudarė kolegijų pateiktos paraiškos). Didžioji dalis teikiamų paraiškų yra socialinių mokslų krypties, orientuotos į studentų socialinių ir verslumo įgūdžių lavinimą.

2.1.2.4. Erasmus parengiamieji vizitai Veiklos tikslas – vykti į būsimąją partnerystės instituciją siekiant inicijuoti: • naujus (bet ne pratęsiamus) tarpinstitucinius susitarimus dėl Erasmus studentų ir (arba) personalo mobilumo organizavimo; Erasmus studentų praktikas;Erasmus intensyvias programas;Erasmus centralizuotos veiklos projektus: tinklus, daugiašalius bei papildomų priemonių projektus.

35 pav. Parengiamųjų vizitų rezultatai 2007-2011 m.

Turinys

 48 

Nors MSI suinteresuotumas šia veikla nėra labai didelis, tačiau galimybėmis išvykti į parengiamąjį vizitą ar kontaktinį seminarą nuo 2007 m. pasinaudojo 55 institucijų atstovai. Ypač naudinga šioje veikloje buvo dalyvauti institucijoms, kurios naujai įsijungė į Erasmus programą bei siekė susirasti potencialių partnerinių institucijų užsienyje. 2009 metai buvo patys produktyviausi šiai programai - buvo finansuotas 21 aukštųjų mokyklų atstovų vizitas į kontaktinį seminarą bei 4 individualūs parengiamieji vizitai į partnerines institucijas. Iki 2011 m. lapkričio 1 d. buvo gautos 4 paraiškos Erasmus parengiamiesiems vizitams, iš kurių 3 finansuotos dalyvavimui Vengrijoje vykusiame kontaktiniame seminare.

2.1.2.5. Iniciatyva Erasmus – Lietuvos mokykloms Erasmus programoje įgytą patirtį studentai perduos mokiniams. Minint Europos savanoriškos veiklos metus, Švietimo mainų paramos fondas pradėjo įgyvendinti naują iniciatyvą – Erasmus – Lietuvos mokykloms. Šia iniciatyva siekiama paskatinti studentus savanoriškai veiklai mokyklose, t.y. vykti į mokyklas ir dalintis su mokiniais savo gyvenimiška ir profesijos pasirinkimo patirtimi bei įgyvendinti nedidelės apimties projektus.

Iniciatyvoje Erasmus – Lietuvos mokykloms gali dalyvauti Lietuvos universitetų ir kolegijų studentai, dalyvavę Erasmus programoje, užsienio studentai, atvykę į Lietuvą studijuoti pagal Erasmus programą, taip pat ESN Lithuania tinklo bei kitų studentų organizacijų nariai, dalyvaujantys mentorystės veikloje.

Kasmet dalyvaudami Erasmus mobilumo programoje galimybe tam tikrą laikotarpį studijuoti užsienyje pasinaudoja apie 3000 Lietuvos studentų, daugiau nei 1000 studentų į mūsų šalį atvyksta iš užsienio. Jų pasakojimai apie asmeninę patirtį ir įgytas tarpkultūrines žinias, įvairūs projektai mokiniams padės suprasti tolerancijos ir savanoriškos veiklos svarbą. Tikimasi, kad ši iniciatyva paskatins bendradarbiauti Lietuvos universitetus ir bendrojo ugdymo institucijas.

2.1.3. Leonardo da Vinci programa Leonardo da Vinci programos tikslas – remti ir skatinti Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimą, tobulinant profesinį mokymą, diegiant naujoves šalių švietimo sistemose bei puoselėjant europietiškumą.

2010 m. buvo minimas 15 metų Leonardo da Vinci programos įgyvendinimas Europos šalyse. Programa turėjo įtakos reformuojant dalyvaujančių Turinys

 49 

šalių nacionalines profesinio mokymo sistemas, prisidėjo prie nacionalinių kvalifikacijų sistemų kūrimo, rėmė socialiai pažeidžiamų grupių integraciją į darbo rinką ir skatino bendradarbiavimą tarp profesinio mokymo teikėjų – mokyklų bei įmonių, socialinių partnerių ir valdžios institucijų.

2007 m. prasidėjusioje Mokymosi visą gyvenimą programoje Leonardo da Vinci programa pratęsė savo gyvavimą, pasiūlydama visuomenei naujus projektus. Bandomuosius projektus pakeitė naujovių perkėlimo projektai, pradėti finansuoti parengiamieji vizitai, nuo 2008 m. pradėti įgyvendinti partnerysčių projektai. Mobilumo projektai buvo ir išliko populiariausia Leonardo da Vinci programos dalis, sulaukianti didžiausio paraiškų skaičiaus.

2009 m. ir 2010 m. pabaigoje organizuotuose kokybės konkursuose buvo apdovanoti 13 kokybiškiausių Leonardo da Vinci programos projektų: 2 naujovių perkėlimo ir 2 partnerysčių projektai bei 9 mobilumo projektai.

1.1.3.1. Mobilumo projektai Mobilumo projektai skirti profesiniame mokyme dalyvaujančių asmenų, profesinio švietimo ir mokymo srities specialistų, įmonių darbuotojų, o taip pat profesinių ar aukštųjų mokyklų absolventų, pameistrių, profesinio orientavimo specialistų profesinėms stažuotėms užsienyje. Mobilumo projektų dalyviai turi galimybę vykti į 32 programoje dalyvaujančias Europos šalis tobulinti kvalifikaciją bei profesines žinias ir įgūdžius, atlikti praktiką verslo įmonėse, susipažinti su profesinio rengimo naujovėmis, naujausiomis technologijomis, keistis patirtimi su kolegomis.

Turinys

 50 

36 pav. Leonardo da Vinci programos mobilumo projektų pateiktų ir finansuotų paraiškų skaičius pagal tikslines grupes

Turinys

 51 

37 pav. Leonardo da Vinci programos mobilumo projektų prašomos ir skirtos dotacijos, eurais 13 000 000

Prašoma dotacija eurais

Skiriama dotacija eurais

12 000 000 11 000 000 10 000 000 9 000 000 8 000 000 7 000 000 6 000 000 5 000 000 4 000 000 3 000 000 2 000 000 1 000 000 2007 m.

2008 m.

2009 m.

Turinys

2010 m.

2011 m.

Iš viso

 52 

38 pav. Leonardo da Vinci mobilumo projektų pateiktų ir finansuotų paraiškų pasiskirstymas pagal organizacijos tipą

05

0

100

150

200

Kitos organizacijos

Profesinio mokymo institucijos

Turinys

 53 

39 pav. Pateiktų ir finansuotų Leonardo da Vinci mobilumo projektų skaičius pagal apskritis

01

02

03

04

05

06

0 Vilnius

Telšiai

Turinys

Utena

Šiauliai

Alytus

Kaunas

 54 

40 pav. Leonardo da Vinci mobilumo projektų dalyvių skaičius

0

300

600

900

1200

1500

Pirminio profesinio lygmens moksleiviai (IVT) Darbuotojai (PLM) Profesinio mokymo specialistai (VETPRO)

Iš viso

Nuo pat Mokymosi visą gyvenimą programos pradžios, t. y. nuo 2007 m., Fondui kasmet pateikiama apie 15 % daugiau mobilumo projektų paraiškų, o tai rodo, kad susidomėjimas šiais projektais nuolat auga. Ypač akivaizdus augimas stebimas tarp darbuotojų mobilumo projektų (PLM): lyginant 2007 m. ir 2011 m. duomenis, darbuotojų stažuočių paraiškų padidėjo net 93 %.

Europos Komisija skatina mobilumo projektų finansavimą, todėl šiems projektams Fondas kasmet skiria vis didesnę sumą iš bendrojo Leonardo da Vinci programos biudžeto, tačiau finansuotų paraiškų procentas išlieka apie 60 %. Šį skaičių lemia didėjantys projektų biudžetai, pvz., lyginant 2010 m. ir 2011 m. duomenis, prašomos dotacijos suma išaugo beveik dvigubai, taTurinys

 55 

čiau dėl lėšų stygiaus Fondo skiriama suma padidėjo tik kiek mažiau nei 10 %. Projektų biudžetai didėja dėl vis gerėjančio profesinių mokyklų bendradarbiavimo mobilumo projektuose bei siekio išsiųsti į stažuotes kuo daugiau dalyvių. Lyginant pirmuosius programos metus – 2007 m., ir 2011 m., stebimas daugiau nei 27 % dalyvių, vykstančių į stažuotes užsienyje, skaičiaus padidėjimas. Leonardo da Vinci programos mobilumo projektų paraiškos kasmet gaunamos iš visų dešimties Lietuvos apskričių. Organizacijos iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos apskričių aktyviausiai siekia dalyvauti programoje, joms kasmet skiriamas didžiausias finansavimas. Mažiausiai paraiškų gaunama iš Telšių, Tauragės ir Marijampolės apskričių, nors net trejus metus iš eilės, t. y. 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. organizacijų iš šių neaktyvių apskričių dalyvavimas buvo vienas iš nacionalinių programos prioritetų. Aktyviausiai programoje dalyvauja profesinės mokyklos. Iš 86 valstybinių profesinio mokymo įstaigų net 68 yra teikusios bet vieną paraišką mobilumo projektui 2007-2011 m. konkursams. Net 61 jų gavo dotaciją projekto įgyvendinimui.

10 valstybinių profesinio mokymo įstaigų paraiškų nėra teikusios, bet dalyvavo partnerio teisėmis kitų mokyklų projektuose. Apibendrinus galima teigti, kad daugiau nei 82 % Lietuvos profesinių mokyklų aktyviai dalyvauja mobilumo projektuose. Nemažiau aktyviai paraiškas teikia ir kito tipo organizacijos: asociacijos, nevyriausybinės ar valdžios institucijos, įmonės.

2007-2011 m. Vokietija buvo populiariausia šalis, kurioje darbo praktiką atliko pirminio profesinio lygio mokiniai. Ši šalis garsėja gerai išvystyta profesinio rengimo sistema ir noriai priima stažuotojus iš kitų šalių. Ne mažiau populiarios stažuočių šalys yra Turkija ir Italija. Ypač džiugina didėjantis kaimyninės Latvijos kaip stažuočių vietos populiarumo augimas. Profesinio mokymo specialistai, be jau išvardintų šalių, dažnai renkasi stažuotes Didžiojoje Britanijoje. Mažiau populiarios šalys – Rumunija, Bulgarija, Prancūzija ir Vengrija.

1.1.3.2. Naujovių perkėlimo projektai Naujovių perkėlimo projektai – tai daugiašaliai projektai, skirti mokymo sistemų tobulinimui, daugiausia dėmesio skiriant naujovių profesinio mokymo srityje perkėlimui, įskaitant skirtingomis sąlygomis sukurtų naujoviškų produktų ir procesų kalbinį, kultūrinį bei teisinį pritaikymą nacionaliniams poreikiams.

Turinys

 56 

41 pav. Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektų pateiktų ir finansuotų paraiškų skaičius 120 100 80 60 40 20 0

Iš viso

Turinys

 57 

42 pav. Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektų prašomos ir skirtos dotacijos santykis, eurais 23 000 000

Prašoma dotacija eurais Skirta dotacija eurais

8 000 000 5 000 000 4 000 000 3 000 000 2 000 000 1 000 000 0

Iš viso

Turinys

 58 

43 pav. Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo pateiktų ir finansuotų paraiškų pasiskirstymas pagal teikiančių organizacijų tipus

Turinys

 59 

44 pav. Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo pateiktų ir finansuotų paraiškų pasiskirstymas pagal apskritis

Turinys

 60 

Didžiausias Leonardo da Vinci programos naujovių perkėlimo projektų konkursas vyko 2009 m., gavus net 36 projektų paraiškas. Tačiau dėl biudžeto trūkumo buvo finansuoti tik 6 geriausiai parengti projektai. 2009 m. finansuotų paraiškų procentas siekė mažiau nei 17 % ir buvo pats žemiausias tarp 32 programoje dalyvavusių Europos šalių. Tikėtina, kad toks skirtumas tarp poreikio bei galimybių turėjo įtakos paraiškų teikėjų entuziazmui, nes 2010 m. bei 2011 m. paraiškų naujovių perkėlimo projektams buvo pateikta gerokai mažiau. Nors kasmet finansuojami vidutiniškai 5 naujovių perkėlimo projektai, bendra skiriamų lėšų suma mažėja, nes mažėja rengiamų projektų biudžetai. Tai rodo, kad paraiškas rengiantys asmenys tiksliau planuoja būsimas projekto išlaidas, siekia suformuoti realų, veiklą atitinkantį projekto biudžetą. Prie to nemažai prisideda įvairūs Fondo organizuojami mokymai bei individualios paraiškų rengėjų konsultacijos.

Aukštojo mokslo institucijos 2007-2010 m. pateikė daugiausiai paraiškų – 48. Daugiau nei pusė visų finansuotų projektų (56 %) įgyvendino universitetai ir kolegijos. Galima teigti, kad aukštosios mokyklos yra savo Regiono mokslo, studijų, inovacijų kūrimo centrai, turintys pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių bei pajėgumų kokybiškai įgyvendinti naujovių perkėlimo projektus bei sukurti aktualius rezultatus. 2010-iesiems ir 2011-iesiems metams patvirtinti nacionaliniai prioritetai skatino profesinio mokymo įstaigų dalyvavimą naujovių perkėlimo projektų konkurse, todėl šiais metais net 3 projektai įgyvendinami profesinio mokymo įstaigose.

Aktyvus aukštųjų mokyklų dalyvavimas konkurse ir jų išsidėstymas didžiuosiuose Lietuvos miestuose lemia tai, kad daugiausiai paraiškų gaunama iš didžiųjų Lietuvos apskričių – Vilniaus ir Kauno. Skatinant organizacijas iš mažiau aktyvių apskričių – Marijampolės, Utenos, Alytaus, 2009-2011 m. patvirtintas nacionalinis prioritetas, suteikiantis papildomus balus organizacijoms iš šių apskričių. Toks paskatinimas padidino neaktyvių Regionų susidomėjimą naujovių perkėlimo projektais ir 2009-2011 m. Fondas gavo 6 bei finansavo 2 paraiškas iš Marijampolės ir Utenos.

1.1.3.3. Partnerysčių projektai Partnerysčių projektai – tai bendradarbiavimo projektai, kurie suteikia galimybę profesinio mokymo įstaigoms ir jų atstovams įgyvendinti projektus, bendradarbiaujant su kitų šalių organizacijomis. Bendradarbiauti gali ne tik profesinės mokyklos, bet ir įmonės, socialiniai partneriai arba kitos profesiniu mokymu suinteresuotos šalys. Organizacijos, dalyvaudamos projekte, siekia abipusės naudos ir kuria bendrus rezultatus.

Turinys

 61 

45 pav. Leonardo da Vinci programos partnerysčių projektų teiktų ir finansuotų paraiškų skaičius

46 pav. Leonardo da Vinci programos partnerysčių projektams prašyta ir skirta dotacijų, eurais

Turinys

 62 

47 pav. Leonardo da Vinci programos pateiktų ir finansuotų paraiškų pasiskirstymas pagal organizacijos tipą

Turinys

 63 

48 pav. Leonardo da Vinci programos gautų ir finansuotų paraiškų pasiskirstymas pagal apskritis

Iš viso

Turinys

 64 

Leonardo da Vinci programos partnerysčių projektai pradėti įgyvendinti nuo 2008 m. Kasmet jų populiarumas auga – 2011 m. gauta 25 % daugiau paraiškų nei 2008 m. Per šiuos metus išaugo ir finansuojamų projektų skaičius, tačiau partnerysčių projektų konkursas dėl lėšų trūkumo išlieka pats didžiausias, lyginant su kitų tipų Leonardo da Vinci programos projektais.

Finansuotų paraiškų procentas 2010-2010 m. mažesnis nei 20 %. Siekiant didesniam institucijų skaičiui suteikti galimybę gauti finansavimą, Fondas nuo 2009 m. partnerysčių projektams patvirtino nacionalinį reikalavimą, kuris neleidžia skirti dotacijos organizacijoms, kurios įgyvendina Leonardo da Vinci programos projektus paraiškos teikimo metu. Tik baigus vieną partnerysčių projektą, galima teikti paraišką naujam projektui.

Partnerysčių projektų konkursuose aktyviausios yra profesinės mokyklos.

32 % visų finansuotų paraiškų įgyvendinamos šiose mokymo institucijose.

Profesinio mokymo įstaigų dalyvavimas partnerysčių projektuose skatinamas, nes jos tiesiogiai atsakingos už profesinį ugdymą Lietuvoje, kita vertus, profesinio ugdymo problemas projektų pagalba gana aktyviai sprendžia ir aukštosios mokyklos, asociacijos bei kitos organizacijos. Tikimasi, kad ateinančiuose konkursuose padidės įmonių teikiamų paraiškų skaičius, nes įmonių, kaip profesinės veiklos partnerių, įtraukimas į projektą tapo privalomas nuo 2011 m., siekiant užtikrinti, kad rezultatai atitiktų darbo rinkos poreikius.

Partnerystė šiuose Leonardo da Vinci programos projektuose labai įvairi, apima nuo 3 iki 24 partnerių. Pastaruoju metu stebima partnerių skaičiaus viename projekte mažėjimo tendencija – vidutiniškai nuo 8 partnerių viename projekte sumažėjo iki 6. Ypatingai aktyviai dalyvauti Europos Komisijos finansuojamuose partnerysčių projektuose siekia Turkijos organizacijos. Jau antri metai iš eilės šio tipo projektuose, kuriose dalyvauja ir Lietuvos organizacijos, daugiau nei 15 % partnerių yra iš Turkijos. Kitos populiarios bendradarbiaujančios šalys – Italija, Rumunija, Lenkija ir Vokietija.

2.1.3.4. Parengiamieji vizitai Parengiamieji vizitai skirti pasirengti naujam Leonardo da Vinci programos mobilumo, naujovių perkėlimo ar partnerysčių projektui, dalyvaujant užsienio nacionalinių agentūrų organizuojamuose kontaktiniuose seminaruose ar vykstant susitikti su potencialiais projekto partneriais užsienyje.

Turinys

 65 

49 pav. Pateikta ir finansuota paraiškų Leonardo da Vinci programos parengiamiesiems vizitams

* Pateikti skaičiai negalutiniai

50 pav. Leonardo da Vinci programos parengiamųjų vizitų projektų prašytos ir skirtos dotacijos santykis, eurais

* Pateikti skaičiai negalutiniai Turinys

 66 

Parengiamieji vizitai – nauja veikla Leonardo da Vinci programoje, kuri prasidėjo 2007 m. Vidutiniškai per metus gaunamos 75 paraiškos vykti į kontaktinius seminarus arba pas užsienio partnerius rengti naujų projektų. Finansuotų projektų skaičius dažniausiai priklauso nuo programai skirtų lėšų bei kontaktinių seminarų skaičiaus. Nuo 2010 m., kai kontaktinių seminarų organizavimas nacionalinėms agentūroms tapo neprivalomas, seminarų skaičius vidutiniškai sumažėjo nuo 18 (2008 m.) iki 9 (2009 m. ir 2010 m.) bei iki 6 (2011 m.) Mažesnį finansuojamų vizitų skaičių taip pat lėmė kontaktinių seminarų organizatorių nustatytas dalyvių iš vienos šalies skaičiaus limitas.

Daugiau kaip 70 % visų dalyvių keliavo į kontaktinius seminarus. Į partnerių organizacijas vyko vidutiniškai 7-8 asmenys per metus. Apie 85 % finansavimą gavusių organizacijų pateikė paraiškas naujiems mobilumo, naujovių perkėlimo ar partnerysčių projektams. Pateikti paraiškas naujam konkursui įpareigoja ir nuo 2010 m. patvirtinta taisyklė, pagal kurią organizacija, gavusi dotaciją Leonardo da Vinci programos parengiamųjų vizitų veiklai, tačiau nepateikusi projekto paraiškos naujam konkursui, negali gauti dotacijos ateinančių metų parengiamųjų vizitų veiklai. Ši taisyklė įpareigoja aktyviai dalyvauti seminarų metu organizuojamoje veikloje, inicijuoti naujus projektus.

Didžioji dauguma dalyvių, vykusių į parengiamuosius vizitus, teigia, kad dalyvavimas vizite jiems buvo naudingas. Jie susipažino su projektinės veiklos galimybėmis, susirado partnerių būsimiems naujovių perkėlimo, partnerysčių, mobilumo projektams, suformulavo planuojamo projekto tikslus, veiklas ir rezultatus.

2.1.4. Grundtvig Siekis mokytis visą gyvenimą kelia naujus ugdymo tikslus ir uždavinius, koreguoja tradicinius santykius tarp mokymo/si įstaigų, išsilavinimo ir profesijos, transformuoja nusistovėjusią švietimo struktūrą, keičia mokymosi kultūrą ir mokyklos paskirtį. Šiame procese vis svarbesnį vaidmenį atlieka Grundtvig programa, kuri 2010 m. šventė 10-ąjį gimtadienį Lietuvoje ir Europoje.

Per 10 metų Lietuvoje buvo finansuota daugiau nei 750 Grundtvig projektų, juose dalyvavo įvairios suaugusiųjų švietimo institucijos bei individualūs asmenys iš visos Lietuvos, kurie prisidėjo prie šios programos tikslų įgyvendinimo: skatinti tarptautinį bendradarbiavimą mokymosi visą gyvenimą kontekste, plėtoti Europos tęstinį švietimą; pagerinti ir palengvinti galimybes mokytis žmonėms, nežiūrint jų amžiaus; skatinti diskusijas apie mokymąsi visą

67

Turinys

 67 

gyvenimą ir padėti skleisti vertingą patirtį. Įgyvendintose veiklos srityse atsispindi Europos Sąjungos politikos ir kultūros skatinimas; lygių galimybių plėtra, socialiai apleistųjų gyventojų grupių švietimas; konkrečių dalykų programų ir mokymo metodikos adaptavimas (kalbų, chemijos ir kt.); švietėjų, dėstytojų, suaugusiųjų mokytojų kvalifikacijos tobulinimas; naujų informacinių tinklų kūrimas; švietimo vadyba, senjorų saviraiška, suaugusio žmogaus asmenybės plėtra ir pan.

2.1.4.1. Grundtvig mokymosi partnerystė Veiklos tikslas yra tobulinti suaugusiųjų švietimo procesą. Tai nedideli, 2 metų trukmės bendradarbiavimo projektai, skirti suaugusiųjų švietimo institucijoms. Projektų metu dalijamasi patirtimi, praktika ir metodais. Ypatingas dėmesys yra skiriamas suaugusiųjų švietimo vadybai ir mokymų metodams, taip pat besimokantiems suaugusiesiems, asmenims iš pažeidžiamų socialinių grupių. Grundtvig mokymosi partnerysčių biudžetas 2007 m. buvo 585.077,00 eurų, 2008 m. šiai veiklai buvo skirta 577.000.00 eurų, 2009 m. – 726.000.00 eurų, 2010 m. – 697.500.00, o 2011 m. – 691.000,00 eurų;

51 pav. Gautos ir finansuotos 2007-2011 m. Grundtvig mokymosi partnerystės paraiškos

* Šios veiklos projektai iš rezervinio sąrašo gali būti finansuojami iki 2012 m. kovo 31 d.

Turinys

 68 

52 pav. Gautos ir finansuotos 2007-2011 m. Grundtvig mokymosi partnerystės paraiškos pagal apskritis

Turinys

 69 

53 pav. Gautos ir finansuotos 2007-2011 m. Grundtvig mokymosi partnerystės paraiškos pagal institucijų tipus

*Pagal iki 2007 m. galiojusias taisykles dotacija projektui buvo skiriama vieneriems metams. Mokymosi visą gyvenimą programos etape 2007 m. institucijos teikė paraiškas projektų pratęsimui (1 arba 2 metams) ir pagal Europos Turinys

 70 

Komisijos pakeistas projektų finansavimo taisykles naujiems projektams, kurių trukmė 2 metai. Nuo 2008 m. visų projektų trukmė yra 2 metai, dotacija skiriama taip pat dvejiems metams.

Nuo 2009 m. teikiamų daugiašalių partnerysčių skaičius kiekvienais metais augo, tačiau skiriamas biudžetas veiklai kito nežymiai. 2007-2011 m. laikotarpiu daugiausiai paraiškų Grundtvig mokymosi partnerystėms buvo gauta iš Vilniaus (262), Kauno (140) ir Šiaulių (110) apskričių suaugusiųjų švietimo institucijų. Atitinkamai daugiausiai ir finansuota projektų buvo iš Vilniaus (93), Kauno (39), Šiaulių (29) ir Klaipėdos (22) apskričių.

Mažiausiai aktyvios suaugusiųjų švietimo institucijos buvo iš Tauragės ir Marijampolės apskričių. Nuo 2008 m. Vilniaus ir Šiaulių apskričių institucijų skaičius šioje veikloje kiekvienais metais augo. Palyginus 2007 ir 2011 m. pateiktų paraiškų skaičius, didžiausias pokytis vyko Šiaulių apskrityje, 2007 m. buvo gauta 12, o 2011 m. – 48 paraiškos.

Aktyviausiai veikloje dalyvavo nevyriausybinės organizacijos (toliau teskte – NVO). 2007-2011 m. laikotarpiu šios organizacijos pateikė 183 paraiškas (2011 m. jų buvo pateikta daugiausiai – 70). Iš jų 57 buvo skirtas finansavimas. Nuo nevyriausybinių organizacijų nedaug atsiliko suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjai. Per minėtąjį laikotarpį jos pateikė 164 paraiškas, iš jų 51 buvo finansuotos. Šioje veikloje taip pat aktyviai dalyvavo aukštojo mokslo institucijos (gautos 76 paraiškos, finansuotos – 23) ir ne pelno siekiančios organizacijos (gauta 70 paraiškų, finansuota – 24).

Pagrindinės šalys, su kurių suaugusiųjų švietimo institucijomis užmezgė ryšius Lietuvos institucijos, buvo Vokietija, Turkija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Ispanija. Per visą Mokymosi visą gyvenimą programos laikotarpį tendencija išliko ta pati.

Remiantis Grundtvig mokymosi partnerystės projektų dotacijos gavėjų ataskaitomis, projektai buvo įgyvendinti pasitelkiant įvairias mokymo priemones ir metodus. Populiariausios veiklos sritys, nurodomos partnerysčių projektuose, buvo: praktiniai seminarai, kuriuose projektų dalyviai buvo supažindinti su partnerystės šalių kultūra; susipažinimas ir informacijos pasikeitimas apie suaugusiųjų mokymo metodus, socialinis švietimas; paskaitos ir seminarai apie suaugusiųjų švietimo kokybės standartus; projekto rezultatų skleidimas vietinėse ir nacionalinėse konferencijose, seminaruose, tyrimai, kurių pagrindu buvo rengiama įvairi mokymo ar mokymosi medžiaga ir produktai. Grundtvig partnerysčių dalyviai savo ataskaitose pažymi, kad projektas turi teigiamą poveikį: 1. Besimokantiesiems – dalyvavimas Grundtvig mokymosi partnerysčių proTurinys

 71 

jekte pagilino žinias apie partnerių šalis, kultūrą, patobulintos užsienio kalbos žinios ir komunikavimo įgūdžiai. Ir pasibaigus projektams besimokantieji bendrauja vieni su kitais, susirašinėja laiškais, dalijasi informacija apie projekto produktus. Besimokantiesiems tai puiki galimybė susipažinti su Europos kultūra, istorija ir suaugusiųjų švietimu, tobulinti savo gebėjimus..

2. Darbuotojams – dalyvavimas Grundtvig mokymosi partnerysčių projekte pagilino žinias apie partnerių šalis, kultūrą, mokymo metodus bei įvairias sistemas. Suaugusiųjų švietėjai turėjo galimybę įgyti naujos praktinės patirties.

3. Vietos bendruomenei – dalyvavimas Grundtvig mokymosi partnerysčių projekte skatino glaudesnį bendradarbiavimą su įvairiomis vietos organizacijomis. Dauguma projektų buvo skirtipatirties ir rezultatų sklaidai. Informacijos apie projekto įgyvendinimą viešinimas ir geriausių partnerysčių pavyzdžių pateikimas Regioniniu bei nacionaliniu lygiu sustiprino domėjimąsi Grundtvig projektais.

2.1.4.2. Grundtvig senjorų savanorystės projektai Grundtvig senjorų savanorystės projektai skatina formalų, neformalų ar (ir) savaiminį mokymąsi. Savanorystė – tai būdas pasiūlyti naujas mokymosi galimybes vyresnio amžiaus žmonėms Europoje. Pabrėžiama vyresnio amžiaus žmonių svarba visuomenėje. Vyresnio amžiaus žmonės yra išminties ir patirties šaltinis, iš kurio visuomenė galėtų gauti didesnę naudą. Šioje veikloje numatomas senjorų savanorių darbas, kuris būtų įgyvendinamas kitoje šalyje. Siūloma nauja mobilumo forma vyresnio amžiaus Europos piliečiams, kuri suteikia jiems galimybę mokytis, dalintis žiniomis ir patirtimi.

Veikla yra atvira visiems penkiasdešimties ar vyresnio amžiaus žmonėms, kurie yra registruoti vienos iš šalių, įgyvendinančių Mokymosi visą gyvenimą programą, piliečiai. Ypatingas dėmesys skiriamas socialiai remtinoms žmonių grupėms ir tautinėms mažumoms.

Savanorystės projektai remia ne pelno siekiančias organizacijas ar visuomeniniu pagrindu kuriamas iniciatyvas, taip pat skatina bendradarbiavimą tarp savanorius deleguojančiųjų ir savanorius priimančiųjų organizacijų.

Grundtvig senjorų savanorystės projektų veiklos biudžetas 2009 m. – 45.000,00 eurų, 2010 m. biudžetas –76.350,00 eurų, 2011 m. biudžetas 83.204,00 eurai.

Turinys

 72 

54 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig senjorų savanorystės projektų paraiškos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m.

Turinys

 73 

55 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig senjorų savanorystės projektų paraiškos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal apskritis

Turinys

 74 

56 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig senjorų savanorystės projektų paraiškos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal institucijų tipus

Turinys

 75 

2009 m. prasidėjusiai Grundtvig senjorų savanorystės projektų veiklai daugiausia paraiškų buvo gauta 2011 m. 2009-2011 m. laikotarpiu aktyviausios buvo institucijos iš Vilniaus, Kauno ir Utenos apskričių. Šalys, į kurias vyksta vyresnio amžiaus savanoriai, yra Bulgarija, Vokietija, Estija, Italija, Lenkija, Rumunija, Danija ir kitos. Dažniausiai savanoriai renkasi 3 savaičių savanoriško darbo kitoje šalyje laikotarpį.

Kadangi pirmieji projektų dalyviai 2011 m. pabaigoje pateikė ataskaitas, šių projektų rezultatai, nauda ir poveikis dalyviams bei institucijoms bus apibendrinti artimiausiu metu.

2.1.4.3. Grundtvig seminarų organizavimas Grundtvig seminarų organizavimo tikslas – sudaryti sąlygas besimokantiems suaugusiesiems dalyvauti mokymo renginiuose, kurie vyksta kitoje Europos šalyje, Mokymosi visą gyvenimą programos narėje. Seminarų metu susitinka individualiai besimokantieji iš keleto šalių, kad pasidalintų tarptautine mokymosi patirtimi, reikalinga tolimesniems jų mokymosi poreikiams patenkinti ar asmeninam tobulėjimui.

Grundtvig seminarų organizavimo veiklos biudžetas 2009 m. – 137.500,00 eurų, 2010 m. veiklos biudžetas – 95.940,00 eurų, 2011 m. biudžetas 92.092,00 eurai.

57 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig seminarų organizavimo paraiškos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m.

Turinys

 76 

58 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig seminarų organizavimo paraiškos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal apskritis

Turinys

 77 

59 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig seminarų organizavimo paraiškos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal institucijų tipus

Turinys

 78 

Grundtvig seminarų organizavimo veikla nuo jos atsiradimo yra labai populiari. Per trejus veiklos gyvavimo metus seminarus panoro organizuoti 60 Lietuvos institucijų. Aktyviausia buvo Vilniaus apskritis (gauta du trečdaliai visų paraiškų), iš Kauno apskrities – 12 paraiškų, o iš Klaipėdos apskrities – 4. Daugiausia dotacijų buvo skirta institucijoms iš Vilniaus (10) ir Kauno (3) apskričių.

Aktyviausios šioje veikloje yra ne pelno siekiančios asociacijos (pateikė paraiškas 32, gavo dotacijas 6).

Dauguma Grundtvig seminarų organizavimo dotacijų gavėjų įvardijo šias pagrindines seminarų veiklos sritis:  namų darbų pristatymas;  darbas grupėse ar porose;  individualūs situaciniai vaidmenys;  meno terapija;  teatras, dainos;  dalyvavimas apžvalginėse vietovės ekskursijose mokymosi tikslais ar vykdant specialias užduotis;  tam tikrų mokymosi užduočių įgyvendinimas filmuojant ir fotografuojant. ;  mokymosi metodologijų išbandymas ir testavimas ir pan.

Dauguma seminarų dalyvių iš užsienio jų turinį ir organizavimą įvertino kaip labai gerai arba gerai.

1.1.1.2 2.1.4.4. Parengiamieji vizitai Veiklos tikslas – padėti suaugusiųjų švietimo institucijų atstovams, norintiems parengti Grundtvig mokymosi partnerystės, senjorų savanorystės ar centralizuotos veiklos projektą, susipažinti su būsimomis partnerinėmis institucijomis ir kartu parengti kokybišką paraišką projektui arba dalyvauti kontaktiniuose seminaruose ir susirasti partnerius.

Grundtvig parengiamųjų vizitų biudžetas 2007 m. buvo – 20.000,00 eurų, 2008 m. šiai veiklai buvo skirta 18.426,50 euro, 2009 m. – 20.000,00 eurų, 2010 m. – 20.000,00 eurų, o 2011 m. – 10.000,00 eurų.

2010 m. ir 2011 m. aktyviausios buvo Vilniaus apskrities suaugusiųjų švietimo institucijos, kurios pageidavo inicijuoti Grundtvig mokymosi partnerysčių projektus.

Turinys

 79 

60 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Grundtvig parengiamiesiems vizitams 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal vizito tipą

Turinys

 80 

61 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Grundtvig parengiamiesiems vizitams 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal apskritis

Turinys

 81 

62 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Grundtvig parengiamiesiems vizitams 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal institucijų tipus

Turinys

 82 

2007-2011 m. buvo gautos 186 paraiškos parengiamiesiems vizitams. Tiek Lietuvos suaugusiųjų švietimo institucijų norėjo užmegzti partnerystę su kitų šalių suaugusiųjų švietėjais ir vėliau jau teikti parengtą paraišką vienai iš Grundtvig projektinių veiklos sričių.

Pats populiariausias būdas susirasti partnerius projektui – dalyvavimas kitos šalies nacionalinės agentūros organizuojamame kontaktiniame seminare.

Populiariausios kontaktiniams seminarams buvo šios pietų šalys: Italija, Turkija, Ispanija, Kipras. Konkursuose į šias šalis sulaukiama daugiausiai norinčiųjų, paprastai apie 8-12 paraiškų į 3 vietas seminare. Šiai veiklai gauta iš viso 160 paraiškų (finansuota 76). Likusiose 26 paraiškose (finansuota 17) suaugusiųjų švietėjai išreiškė norą susitikti su projekto partneriais vienoje iš partnerystės institucijų ir šio susitikimo metu parengti projekto paraišką.

2007-2011 m. laikotarpiu daugiausiai paraiškų Grundtvig parengiamiesiems vizitams buvo gauta iš Vilniaus (72), Kauno (36) ir Šiaulių (25) apskričių suaugusiųjų švietimo institucijų. Atitinkamai daugiausiai finansuota paraiškų dalyvavimui kontaktiniuose seminaruose ar vizituose į institucija buvo Vilniaus (48), Šiaulių (16) ir Kauno (14) apskrityse.

Mažiausiai aktyvios buvo institucijos iš Telšių, Tauragės, Utenos ir Marijampolės apskričių.

Daugiausiai paraiškų Grundtvig parengiamiesiems vizitams gaunama iš suaugusiųjų švietimo teikėjų. 2007-2011 m. laikotarpiu buvo gautos 47 paraiškos (daugiausiai jų buvo gauta 2007 m. – 15). Iš jų 21 Lietuvos suaugusiųjų švietimo institucija turėjo galimybę dalyvauti kontaktiniame seminare arba vykti į vieną iš partnerystės institucijų ir susitikti su visais būsimo projekto partneriais. Čia taip pat aktyvios nevyriausybinės organizacijos (NVO) (gauta 37, finansuota 19 paraiškų) ir universitetai ar aukštojo mokslo institucijos (gauta 32, finansuota 18 paraiškų).

Beveik visi Grundtvig parengiamųjų vizitų dotacijų gavėjai (apie 95 %) vėliau pateikė projektų paraiškas. Paprastai apie pusė projektų, sukurtų kaip dalyvavimo kontaktiniuose seminaruose rezultatas, gauna dotaciją projekto įgyvendinimui. Galima daryti išvadą, kad taip parengti projektai yra kokybiškesni.

Turinys

 83 

2.1.4.5. Kvalifikacijos tobulinimas Veiklos tikslas – suteikti galimybę mokytojams, suaugusiųjų švietėjams ir kitiems asmenims, dirbantiems suaugusiųjų švietimo srityje, dalyvauti Europos kvalifikacijos tobulinimo kursuose.

Grundtvig kvalifikacijos tobulinimo biudžetas 2007 m. buvo 67.231,00 eurų, 2008 m. šiai veiklai buvo skirta 75.245,47 eurų, 2009 m. – 65.000,00 eurų, 2010 m. – 95.531,00 eurų, o 2011 m. – 93.840,00 eurų.

63 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Grundtvig kvalifikacijos tobulinimui 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m.

* Neaiškūs trečiojo paraiškų pateikimo etapo rezultatai.

Šiais metais padidėjo Telšių apskrities institucijų aktyvumas, lyginant su 2009 m.

Turinys

 84 

64 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Grundtvig kvalifikacijos tobulinimui 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal apskritis

Iš viso

* Neaiškūs trečiojo paraiškų pateikimo etapo rezultatai.

Turinys

 85 

65 pav. Gautos ir finansuotos paraiškos Grundtvig kvalifikacijos tobulinimui 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal institucijų tipus

Turinys

 86 

2007-2011 m. laikotarpiu daugiausiai paraiškų Grundtvig kvalifikacijos tobulinimui buvo gauta iš Vilniaus (337), Kauno (160), Klaipėdos (95) ir Šiaulių (43) apskričių institucijų, galinčių dalyvauti šioje veikloje. Atitinkamai daugiausiai finansuota paraiškų buvo Vilniaus (83), Kauno (40), Klaipėdos (25) ir Šiaulių (13) apskrityse. Iš viso per minėtą laikotarpį buvo gautos 706 paraiškos dalyvavimui kvalifikacijos tobulinimo veikloje.

Mažiausiai aktyvios buvo institucijos iš visų likusių Lietuvos apskričių, kiekvienos iš jų pateiktų paraiškų skaičius neviršija 30. Palyginus pateiktų paraiškų skaičius 2007 m. ir 2011 m., didžiausias skirtumas Vilniaus apskrityje: 2007 m. gautos 52, o 2011 m. – 76 paraiškos.

Kaip ir kasmet, didžioji dalis Grundtvig programos veiklos sričių daugiausiai paraiškų gauna iš universitetų ar aukštojo mokslo institucijų, suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjų ir nevyriausybinių organizacijų (NVO). 2007-2011 m. laikotarpiu buvo gautos 706 paraiškos. Iš jų 54 Lietuvos suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjų darbuotojų turėjo galimybę tobulinti kvalifikaciją užsienio šalyse (pateiktos 168 paraiškos). Šioje veiklos srityje buvo gauta 201 paraiška iš universitetų ar aukštojo mokslo institucijų, iš kurių 44 buvo finansuotos. Nevyriausybinių organizacijų darbuotojai pateikė 103 paraiškas, iš jų buvo skirtos dotacijos, dėl kurių jie galėjo dalyvauti šios veiklos renginiuose.

Iš visų gautų paraiškų 126 buvo nurodyta, kad suaugusiųjų švietėjai ar kiti darbuotojai pasirinko kursus, kurie vyksta Italijoje. Tai sudaro beveik 18 % visų pateiktų paraiškų 2007-2011 m. laikotarpiu. 40 iš jų buvo patvirtintos (čia nėra įskaičiuotos 2011 m. finansuotos paraiškos). Antroje vietoje pagal populiarumą yra Didžioji Britanija, buvo gautos 98 paraiškos, iš jų 21 finansuota. 66 paraiškų teikėjai pageidavo vykti į kursus, organizuojamus Graikijoje, 10 suaugusiųjų švietėjų buvo skirtos dotacijos. Kitos populiariausios šalys buvo Kipras (gauta 63 ir finansuota 19 paraiškų) ir Malta. Pastaroji šalis yra vienintelė, į kurioje vykstančius kursus pageidaujančiųjų dalyvauti skaičius auga kiekvienais metais nuo 2 paraiškų 2007 m. iki 16 gautų paraiškų 2011 m. (2008 m. – 7, 2009 m. ir 2010 m. – po 14).

Teikdami paraiškas kursams suaugusiųjų švietėjai dažniausiai renkasi bendruosius kvalifikacijos tobulinimo kursus (apie 60 %), užsienio kalbos metodologijos kursus renkasi apie 30 % paraiškų teikėjų, o likusieji 10 % planuoja dalyvauti pačios užsienio kalbos mokymosi kursuose. Apie 80-90 % paraiškų teikėjų kursus renkasi iš Europos Komisijos Comenius-Grundtvig kursų duomenų bazės. Panašios proporcijos, kaip ir su pateiktomis, taip ir su finansuotomis paraiškomis, išlieka pasirenkant kursų tipą. Likusieji dalyvauja konferencijos ar seminaruose ir įgyvendina darbo stebėjimo veiklą.

Turinys

 87 

Grundtvig kvalifikacijos tobulinimo veiklos srities dalyviai pažymėjo, kad ši veikla buvo naudinga ne tik patiems dalyviams, bet ir jų kolegoms, institucijoms. Pirmiausiai jie visi patobulino užsienio kalbos įgūdžius, nes visi kursai vyko kita kalba, nei jų gimtoji. Dalyviai pagerino savo profesinę bei asmeninę kompetenciją, naudojo įgytą patirtį profesinėje veikloje. Taip pat įgyta patirtimi dalijosi su savo kolegomis, kad ir jie galėtų taikyti naujus metodus, žinias savo darbo veikloje. Daugelis dalyvių ataskaitose pažymėjo, kad buvo užmegzti ir pasibaigus kursams palaikomi ryšiai su kitais kursų dalyviais bei planuojama bendradarbiauti įgyvendinant partnerysčių projektus. Suaugusiųjų švietėjai atkreipė dėmesį į tai, kad naujus mokymo metodus taiko savo darbe ir dėl to išaugo besimokančiųjų motyvacija mokytis.

2.1.4.6. Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitai Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitai – puiki galimybė asmenims, dirbantiems ar ateityje ketinantiems dirbti formalaus, neformalaus ar savaiminio suaugusiųjų švietimo srityje, išvykti į kitą šalį, dalyvaujančią Mokymosi visą gyvenimą programoje, įgyti žinių apie suaugusiųjų mokymąsi Europoje bei, atsižvelgiant į vizito tikslą, patobulinti mokymo, konsultavimo, vadybos įgūdžius ir pasidalinti savo patirtimi su užsienio kolegomis.

Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų veiklos biudžetas 2009 m.

– 15.800,00 eurų, 2010 m. m. – 8.600,00 eurų, 2011 m. – 10.000,00 eurų.

Turinys

 88 

66 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų paraiškos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m.

* Neaiškūs trečiojo paraiškų pateikimo etapo rezultatai.

Turinys

 89 

67 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų paraiškos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal apskritis

* Neaiškūs trečiojo paraiškų pateikimo etapo rezultatai.

Turinys

 90 

68 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų paraiškos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal institucijų tipus

Turinys

 91 

Per trejus veiklos metus 31 institucija iš Vilniaus apskrities pareiškė norą dalyvauti Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų veikloje, iš Kauno apskrities – 22. Utenos, Tauragės, Marijampolės ir Panevėžio apskričių suaugusiųjų švietimo institucijos paraiškų nepateikė. Suaugusiųjų švietimo paslaugų teikėjai, nevyriausybinės organizacijos ir universitetai ar aukštojo mokslo institucijos yra patys aktyviausi. Taip pat paraiškas dalyvauti šioje veikloje pateikė nemažai nedirbančių asmenų (14) . Įvertinus Grundtvig suaugusiųjų švietimo darbuotojų vizitų dalyvių pateiktas ataskaitas galima daryti išvadą, jog darbuotojų vizitų veikla buvo naudinga ne tik patiems dalyviams, bet ir jų kolegoms, institucijoms. Dalyviai pagerino savo profesinę bei asmeninę kompetenciją, kurią galėjo praktiškai pritaikyti profesinėje veikloje. Taip pat įgyta patirtimi buvo dalijamasi ir su kolegomis. Dauguma dalyvių ataskaitose pažymėjo, kad veiklos metu buvo užmegzti nauji ryšiai ir planuojama ateityje bendradarbiauti įgyvendinant partnerysčių projektus.

2.1.4.7. Grundtvig asistentų praktika Grundtvig asistentų praktika suteikia galimybę formaliojo, neformaliojo ir savaiminio suaugusiųjų švietimo srityse dirbantiems ar ateityje dirbsiantiems žmonėms 12-45 savaitėms išvykti dirbti Grundtvig asistentu suaugusiųjų švietimo įstaigoje ar organizacijoje kitoje Europos valstybėje, Mokymosi visą gyvenimą programos narėje.

Programos tikslas – suteikti dalyviams galimybę geriau suprasti europinę suaugusiųjų švietimo dimensiją, patobulinti užsienio kalbų žinias, pažinti kitas Europos šalis ir jų švietimo sistemas, pagerinti profesinę ir kultūrinę kompetenciją.

Grundtvig asistentų praktikos veiklos biudžetas 2009 m. – 14.928,00 eurų, 2010 m. – 21.546,00 eurai, 2011 m. – 6.864,00 eurai.

Turinys

 92 

69 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig asistentų praktikos veiklos paraiškos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m.

* tikimasi finansuoti 3

Turinys

 93 

70 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig asistentų praktikos veiklos paraiškos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal apskritis

Turinys

 94 

71 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig asistentų praktikos veiklos paraiškos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal institucijų tipus

Turinys

 95 

72 pav. Gautos ir finansuotos Grundtvig asistentų praktikos veiklos paraiškos 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal priimančiąsias šalis

Turinys

 96 

Per 3 metų laikotarpį buvo pateikta tik 19 paraiškų. Paraiškų teikėjai išreiškė norą atlikti Grundtvig asistentų praktiką dažniausiai Italijos, Didžiosios Britanijos institucijose. Dotacijos buvo skirtos asistentų praktikai Italijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje. Įvertinus Grundtvig asistentų praktikos dalyvių pateiktas ataskaitas galima daryti išvadą, jog ši veikla buvo naudinga ne tik patiems dalyviams, bet ir juos priimančioms institucijoms, t. y. vyko abipusis pasidalijimas patirtimi ir mokymasis vieniems iš kitų. Dalyviai veiklos metu mokė užsienio kalbų priimančioje institucijoje, tuo pačiu Grundtvig asistentai mokėsi vietos kalbos, dalyvavo įvairiuose seminaruose, pristatė savo šalį, lygino šalių švietimo sistemas suaugusiųjų švietimo srityje. Kaip vieną iš rezultatų dalyviai nurodė ateityje planuojantys vykdyti projektus su priimančiąja institucija.

Grundtvig asistentų praktikos dotacijų gavėjai nurodė, kad pagrindiniai sunkumai, su kuriais jie susidūrė, buvo priimančiosios institucijos nepasirengimas priimti darbui asmenį iš kitos šalies, užsienio kalbos įgūdžių trūkumas.

2.1.5. Pažintiniai vizitai Pažintiniai vizitai – tai švietimo ir profesinio rengimo specialistų ir sprendimus šiose srityse priimančių asmenų vizitai, skirti tarptautinių informacijos ir patirties mainų palengvinimui. Šios programos tikslas – remti politikos formavimą ir bendradarbiavimą Europos mastu mokymosi visą gyvenimą srityje.

Turinys

 97 

Pažintinių vizitų organizatoriai 73 pav. Pažintinių vizitų organizavimas Lietuvoje

* 2011 m. lapkričio 5 d. duomenimis

Turinys

 98 

Žvelgiant į 2007-2010 m. pažintinių vizitų organizatorių statistiką pastebimas spartus teiktų paraiškų skaičius augimas. Didėjantį Lietuvos švietimo ir mokymo institucijų suinteresuotumą dalintis patirtimi bei užmegzti tarptautinius kontaktus nulėmė tiek platesnė programos sklaida, tiek ir nuo 2008 m. Švietimo mainų paramos fondo skiriama finansinė parama pažintinių vizitų organizavimui Lietuvoje. Nuo 2011 m. pastebimas paraiškų skaičiaus mažėjimas, kurį galėjo lemti tiek didėjantys reikalavimai paraiškų kokybei, tiek ir žemas sėkmės rodiklis ankstesniais metais. Iš viso per 20072011 m. Lietuvoje buvo gauti 47 pasiūlymai organizuoti pažintinius vizitus Lietuvoje, iš kurių atrinkti ir suorganizuoti 13 pažintinių vizitų, o tai sudaro tik 28 % visų gautų paraiškų.

Atsižvelgiant į tai, kad kasmet Lietuva turi pasiūlyti ne daugiau kaip 3-4 vizitus pažintinių vizitų programos katalogui bei ribotas finansavimo galimybes, nuo 2011 m. daugiau dėmesio buvo skirta vizitų kokybei, todėl šiais metais kvietimo teikti pasiūlymus organizuoti pažintinius vizitus Lietuvoje konkurso sklaida buvo tikslingai nukreipta į potencialius organizatorius.

Turinys

 99 

Pažintinių vizitų programos dalyviai 74 pav. Gauta ir finansuota pažintinių vizitų paraiškų 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal institucijų tipus

*2011 m. 1-ojo kvietimo teikti paraiškas duomenys.

Turinys

100

75 pav. Gauta ir finansuota pažintinių vizitų paraiškų 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. * pagal apskritis

*2011 m. 1-ojo kvietimo teikti paraiškas duomenys.

Turinys

101

76 pav. Gauta ir finansuota pažintinių vizitų paraiškų 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. * pagal dalyvių pareigas

2011 m. * 1-ojo kvietimo teikti paraiškas duomenys Turinys

102

77 pav. Finansuota pažintinių vizitų paraiškų 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. pagal vizitų šalis

* Pateikiami tik 2007 m. 2-ojo kvietimo duomenys, kadangi nuo tų metų antrojo pusmečio buvusių Cedefop ir Arion vizitų programos buvo sujungtos į dabartinę Pažintinių vizitų programą. ** Nagrinėjami 2011 m. 1-ojo kvietimo teikti paraiškas duomenys.

Turinys

103

2007-2011 m. laikotarpiu pastebimas gautų Pažintinių vizitų programos paraiškų skaičiaus augimas, kurį nulėmė kelios priežastys. Visų pirma, plačiau ir tikslingiau vykdoma programos sklaida bei puikūs programos dalyvių atsiliepimai paskatino didesnį švietimo ir profesinio rengimo specialistų bei sprendimus švietimo srityje priimančių asmenų susidomėjimą šia programa. Taip pat pastebėta sąsaja tarp gaunamų paraiškų skaičiaus didėjimo ir kvietimų teikti paraiškas skaičiaus per metus. 2007-2008 m. buvo skelbiamas vienas kvietimas teikti pažintinių vizitų paraiškas per metus. Šiuo laikotarpiu sėkmės procentas vidutiniškai siekė 47 %. Nuo 2009 m. skelbiami du kvietimai teikti paraiškas per metus – kovo ir spalio mėn. Šis pasikeitimas žymiai padidino gaunamų paraiškų skaičių, tačiau sumažino tikimybę gauti finansavimą dalyvavimui programoje vidutiniškai iki 29 %. Iš viso 2007-2011 m. gautos 544 pažintinių vizitų paraiškos, iš kurių tik 189 paraiškoms skirtas finansavimas, tai sudaro 35 % visų gautų paraiškų.

Pagal atstovaujamas institucijas aktyviausi paraiškų teikėjai 2007-2011 m. buvo bendrojo lavinimo, profesinių ir kitų mokyklų atstovai – jiems skirta 23 % visų Pažintinių vizitų programos dotacijų. Taip pat aktyvūs buvo įvairių švietimo ir mokymo centrų darbuotojai. Šių institucijų atstovams buvo skirta net 22 % visų programos dotacijų. Nuo 2009 m., pradėjus skelbti kvietimus teikti paraiškas du kartus per metus, pastebėtas aktyvesnis aukštojo mokslo įstaigų (kolegijų ir universitetų) atstovų dalyvavimas. Šių institucijų atstovams skirta net 20 % visų dotacijų. Nors Pažintinių vizitų programa yra skirta švietimo ir profesinio mokymo specialistams ir šiose srityse dirbantiems politikos kūrėjams, nuo 2009 m. pastebėtas valdžios institucijų aktyvumo mažėjimas. Nepaisant to, valdžios institucijų atstovų aktyvumas išlieka pakankamai didelis. Iš viso per penkerius programos įgyvendinimo metus valdžios institucijų atstovams buvo skirta 15 % programos dotacijų.

Taip pat pastebėtas mažas privataus sektoriaus bei įvairių asociacijų ir sąjungų susidomėjimas galimybėmis dalyvauti programoje.

Teritoriniu atžvilgiu per visus penkerius programos įgyvendinimo metus patys aktyviausi buvo Vilniaus apskrityje dirbantys paraiškų teikėjai. Tačiau tokie rezultatai nestebina, nes šiame Regione didžiausia valdžios, švietimo ir mokymo institucijų bei kitų į programos tikslinę grupę patenkančių organizacijų koncentracija. Vilniaus Regione dirbantiems specialistams buvo skirta net 52 % visų programos dotacijų. Antri pagal aktyvumą buvo Kauno apskrities specialistai, kuriems skirta 16 % dotacijų, treti – Klaipėdos apskrities specialistai, kuriems skirta 10 % visų Pažintinių vizitų programos dotaTurinys

104

cijų 2007-2011 metais. Patys neaktyviausi buvo Telšių, Tauragės ir Marijampolės apskričių švietimo ir profesinio rengimo specialistai. Deja, per visus programos įgyvendinimo metus nefinansuota nei viena paraiška iš Telšių apskrities.

2007-2011 m. didžiausia tikimybė gauti finansavimą dalyvimui pažintiniame vizite buvo Panevėžio apskrities specialistams, nes iš šios apskrities finansavimą gavo net 50 % visų pateikusiųjų paraiškas. Nemažas finansuotų paraiškų skaičius yra ir iš Vilniaus bei Utenos apskričių, jose finansavimas skirtas 38 % visų pateikusiųjų paraiškas.

Pagal pareigas dauguma paraiškų teikėjų priklauso aukštesnės arba viduriniosios grandies vadovaujančiam personalui arba specialistų kategorijai (mokytojai, dėstytojai, įstaigų specialistai, metodininkai ir pan.). Išanalizavus 2007-2011 m. duomenis ryškesnių kaitos tendencijų pagal paraiškų teikėjų pareigas nematyti.

Analizuojant dalyvavimo pažintiniuose vizituose duomenis pagal šalis, reikia pabrėžti, jog pačios šalies patrauklumas Pažintinių vizitų programoje nėra svarbiausias – dalyviai vizitus renkasi daugiausiai pagal jų temą ir turinį. Šalies reitingas priklauso nuo to, kiek ir kokių vizitų kasmet ji pasiūlo programos katalogui. Populiariausios Pažintinių vizitų programoje yra didžiosios šalys – Europos Sąjungos senbuvės, kurių siūlomi vizitai iš esmės sudaro didžiąją dalį visų vizitų (Jungtinė Karalystė, Italija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija). Vieną iš lyderių pozicijų užimančios Jungtinės Karalystės patrauklumą taip pat lemia anglų kalba. Turkijos lyderystę galima paaiškinti ypatingai dideliu šios šalies organizacijų aktyvumu – Turkijoje kasmet rengiama itin daug vizitų populiariomis temomis. Mažiau populiarios yra mažesnės šalys, ES naujokės, sunkiau pasiekiamos valstybės (pvz., Malta, Islandija, Kipras) bei kaimyninės šalys (Latvija). Apibendrinus galima teigti, kad atskirų šalių populiarumas yra labiau nulemtas ne šalies patrauklumo, bet jos galimybių pasiūlyti daugiau ir įvairesnių vizitų aktualiomis temomis.

2.1.6 Europos kalbų ženklas Europos kalbų ženklas – tai apdovanojimas, kuriuo skatinamos naujos kalbų mokymo ir mokymosi iniciatyvos, vertingos naujos kalbų mokymo technikos, informacijos apie jas ir gerosios patirties sklaida. Europos kalbų ženklas

Turinys

105

skirtas visoms švietimo ir mokymo sritims, nepaisant amžiaus ar taikomų metodų. Didžiausias dėmesys yra skiriamas kalbų mokymosi inovacijų sklaidai. Ši veiklos sritis, remdama vietinės ir nacionalinės reikšmės naujoviškus projektus, siekia kelti kalbų mokymosi standartus visoje Europoje. Kiekvienais metais Europos kalbų ženklo apdovanojimas yra suteikiamas už pačius novatoriškiausius projektus ar iniciatyvas visose Europos šalyse.

78 pav. 2007-2009 m. Europos kalbų ženklui teiktų paraiškų statistika

Kiekvienienais metais Europos Komisija paskelbia Europos kalbų ženklo apdovanojimo prioritetus, kuriais vadovaujantis Švietimo mainų paramos fondas organizuoja konkursą šiam apdovanojimui įteikti. Kadangi Europos kalbų ženklo tikslas – skatinti daugiakalbystę įvairiose srityse, Švietimo mainų paramos fondas stengiasi aprėpti kuo įvairesnes iniciatyvas, skiriant apdovanojimus skirtingų sričių atstovams.

Turinys

106

2007-2008 m. Europos kalbų ženklu buvo apdovanoti Metų kalbų projektas, Metų kalbų mokytojas ir Metų kalbų mokinys. 2007-aisiais metais Marijampolės kolegijos dėstytoja Lionė Galinienė nugalėjo Metų kalbų mokytojo nominacijoje, Metų kalbų mokiniu tapo Vytauto Didžiojo universiteto studentė Margarita Santos Cuesta, o Metų kalbų projektu buvo paskelbtas Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto projektas Socrates Lingua 1 Open to Every Citizen 2004-2007 (liet. kalba – visiems). Metų kalbų mokytoju 2008-aisiais metais buvo išrinktas VDU Užsienio kalbų centro mokytojas Ugnius Mikučionis, Metų kalbų mokinio titulu apdovanotas Kauno Saulės gimnazijos mokinys Jonas Vaitaitis, VšĮ Soros International House projektas Mokykis kalbų kelyje paskelbtas Metų kalbų projektu.

2009 m. Europos kalbų ženklas buvo skirtas skatinti kalbų mokytojų iniciatyvą – organizuotas tik Metų kalbų mokytojo konkursas. Konkurse kviesti dalyvauti bendrojo lavinimo mokyklų kalbų mokytojai, aukštųjų mokyklų kalbų dėstytojai, privačių kalbų mokymo centrų dėstytojai ir visi, kurių darbo arba laisvalaikio veikla susijusi su kalbų mokymu. Konkurso dalyviai varžėsi dėl trijų nominacijų: Metų ankstyvojo užsienio kalbų mokymo mokytojo, Metų gimtosios kalbos mokytojo ir Metų užsienio kalbos mokytojo. Pirmosios vietos atiteko Onutei Baumilienei (Metų gimtosios kalbos mokytojo nominacijoje), Vidai Sinkevičienei (Metų ankstyvojo užsienio kalbų mokymo mokytojo nominacijoje) bei Tatjanai Kriliuvienei (Metų užsienio kalbos mokytojo nominacijoje).

2010 m., įgyvendinant Europos kalbų ženklo programą, pirmą kartą Lietuvoje buvo renkamas Metų kalbų ambasadorius – žinomas ir charizmatiškas Lietuvoje gyvenantis asmuo, mokantis lietuvių ir ne mažiau nei 4 užsienio kalbas, kuriam kalbų mokėjimas padėjo siekti profesinės karjeros.

Europos kalbų ženklo atrankos komisija iš įvairių institucijų rekomenduotų asmenų sąrašo atrinko penkis kandidatus, kurie buvo nominuoti dalyvauti 2010 metų kalbų ambasadoriaus rinkimuose: grupės Skamp narys Viktoras Diawara, VU Užsienio kalbų instituto ispanų kalbos dėstytoja, filosofė Jordana Gonzales Kruz, gidė Ullastina Avik, operos solistas Edmundas Seilius ir švedų žurnalistas, vertėjas, dokumentinių filmų kūrėjas Jonas Ohmanas.

2010 metų kalbų ambasadorių rinko naujienų portalo Delfi.lt skaitytojai.

Daugiausia rinkėjų balsų surinko estė Ullastina Avik, 20 metų gyvenanti Lietuvoje, laisvai kalbanti estų, suomių, lietuvių, italų, prancūzų kalbomis, susikalbanti ispanų, rusų, anglų kalbomis.

Turinys

107

2011 m., įgyvendinant Europos kalbų ženklo programą, vėl buvo renkamas Metų kalbų ambasadorius. 2011 m. ypatingas dėmesys buvo skiriamas verslo įmonėms bei organizacijoms, savo veikloje naudojančioms novatoriškus kalbų mokymosi ir skatinimo metodus. Įmonės ar organizacijos, siūlomos Metų kalbų ambasadoriaus titului, pagrindinė veikla neturėjo būti kalbų mokymas, tačiau esminis reikalavimas - įmonės darbuotojų kalbų mokymasis kaip papildoma veikla.

79 pav. 2011 m. Europos kalbų ženklo apdovanojimo statistika

2011 m. rugsėjo 23 d. minint Europos kalbų dieną, Lietuvių kalbos institute įvykusiame reginyje 2011 m. Metų kalbų ambasadoriaus titulu buvo apdovanota tarptautinė rinkos tyrimų bendrovė WorldOne, kuriai atiteko Europos Komisijos įsteigtas Europos kalbų ženklo pažymėjimas.

Turinys

108

Metų kalbų ambasadoriaus rinkimų komisija įvertino UAB WorldOne vykdomą kalbų vartojimo bei mokymosi skatinimo politiką. Lietuvoje veikiančiame skambučių centre – viename iš įmonės departamentų – bendraujama net devyniomis kalbomis: anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, rusų, lenkų, olandų, arabų. Darbuotojai skatinami mokytis užsienio kalbų, bendraujant tarpusavyje.

Specialiais prizais apdovanojimų renginyje buvo pagerbtos ir kitos įmonės bei organizacijos, kurios pretendavo į 2011 m. Metų kalbų ambasadoriaus apdovanojimą. Tai AB ORLEN Lietuva, UAB Wärtsilä BLRT Lietuva, UAB Rūta, Tarptautinis Vilniaus oro uostas ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.

2.2. PROJEKTŲ VALDYMAS IR MONITORINGAS (skyrių vadovai) 2.1. PROJEKTŲ VALDYMAS IR MONITORINGAS Mokymosi visą gyvenimą programos veiklos sritys administruojamos vadovaujantis kokybės vadybos ISO 9001 standarto reikalavimais ir programiniais dokumentais, reglamentuojančiais atskirų paprogramių administravimo ypatumus.

Projektų monitoringo tikslas yra užtikrinti kokybišką projekto veiklų įgyvendinimą bei efektyvų, skaidrų ir tikslingą skirtos dotacijos panaudojimą.

Todėl Mokymosi visą gyvenimą programos projektų monitoringo veiklos sritys yra itin svarbios ir užima didžiąją dalį Fondo darbuotojų darbo laiko.

2009 m. buvo parengta Projektų monitoringo ir patikrų strategija, kuri buvo tobulinama atsižvelgiant į Europos Komisijos reikalavimus ir jų įgyvendinimo praktinius aspektus. Dotacijos gavėjų atrankai patikros vietoje, išsamiai finansų patikrai ir kitoms veiklos sritims buvo sukurtas ir pradėtas naudoti naujas elektroninis Fondo darbuotojų sukurtas įrankis, užtikrinantis atsitiktinę jų atranką.

Mokymosi visą gyvenimą programos decentralizuotų veiklų projektų ir individualių dotacijos gavėjų monitoringui taikomi šie metodai: • konsultavimas • monitoringo seminarai • monitoringo vizitai Turinys

109

• • • • •

patikros vietoje projekto veiklos laikotarpiu ataskaitų vertinimas išsami finansų patikra finansų kontrolė ir išorės auditas sisteminė patikra

Ne visoms veikloms taikomi aukščiau išvardinti metodai, kai kurie iš jų taikomi tik atskiroms Mokymosi visą gyvenimą programos veiklos sritims. Žemiau pateikiami atskirų metodų paaiškinimai bei 2007-2011 m. statistiniai duomenys.

Konsultavimas. Fondo darbuotojai nuolat konsultuoja dotacijos gavėjus su projekto įgyvendinimu susijusiais klausimais raštu, el. paštu, telefonu, individualių susitikimų bei renginių metu.

80 pav. Konsultacijos 200000 Pa intiniai vizitai Leonardo da Vinci

150000

Grundtvig Erasmus Comenius

100000 50000 0

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Turinys

2010 m.

2011 m.

20072011 m.

110

Monitoringo seminarai. Tai konsultaciniai seminarai dotacijų gavėjams projektų įgyvendinimo klausimais. Dažniausiai jie organizuojami pasirašius dotacijos sutartis, prieš tarpinių bei galutinių ataskaitų rengimą bei kitais atvejais, siekiant aptarti kokybiškam projekto įgyvendinimui būtinas veiklos sritis bei pasidalinti gerosios patirties pavyzdžiais.

81 pav. Monitoringo seminarai dotacijos gavėjams

* Planuojama įgyvendinti iki 2011 m. pabaigos.

Monitoringo vizitai. Fondo darbuotojų vizitai į projektą vykdančią organizaciją, siekiant suteikti informacijos bei pakonsultuoti dotacijos gavėjus projekto įgyvendinimo klausimais. Monitoringo vizitai organizuojami kaip prevencinė priemonė projektų kokybei užtikrinti, taip pat vykdomi ir probleminiais atvejais. Tai užtikrina glaudų dotacijos gavėjų bei fondo bendradarbiavimą.

Fondo darbuotojai informaciją teikia ir konsultuoja dalyvaudami ir projektų partnerių susitikimuose, baigiamosiose konferencijose, parodose ir kt. renginiuose.

2010 m. taip pat taip pat vyko ir projekto dalyvių vizitai į Fondą kartu su užsienio partneriais. Be to, pirmą kartą ŠMPF darbuotojai vyko į monitoringo vizitus pas užsienio partnerius.

Turinys

111

82 pav. Monitoringo vizitai dotacijos gavėjų organizacijose

* Planuojama įgyvendinti iki 2011 m. pabaigos Patikros vietoje projekto veiklos laikotarpiu. Fondo darbuotojų vizitai į projektą vykdančią organizaciją, siekiant susitikti su projekto administracine grupe, dalyviais, susipažinti su projekto dokumentacija, produktais, projekto viešinimo strategija, įvertinti projekto pažangą ir padėti išspręsti projekto metu kilusias problemas. Pasibaigus patikros vietoje vizitui, projekto vykdytojams pateikiamos vizito išvados bei rekomendacijos. Šis monitoringo metodas taikomas tik projektų monitoringui, tačiau nenaudojamas individualaus mobilumo veiklų dalyviams.

Turinys

112

83 pav. Patikros vietoje dotacijos gavėjų organizacijose

* Planuojama įgyvendinti iki 2011 m. pabaigos.

Ataskaitų vertinimas. Dotacijos gavėjų projektų bei individualaus mobilumo veiklų įgyvendinimo ataskaitas (tarpinę, jei tinka, ir galutinę) vertina Fondo darbuotojai. Išoriniai vertintojai ataskaitas bei projektų rezultatus vertina, jei Europos Komisija to reikalauja.

Turinys

113

84 pav. Dotacijos gavėjų ataskaitų vertinimas 2007–2011 m.

Turinys

114

Išsami finansų patikra. Tai projektų ataskaitų vertinimas, apimantis projekto išlaidas pateisinančių dokumentų vertinimą.

85 pav. Dotacijos gavėjų išsami finansų patikra

* 2011 m. lapkričio 5 d. duomenimis

Turinys

115

Finansų kontrolė. Jos metu Fondo finansų ir apskaitos skyriaus darbuotojai arba (ir) išorės auditorius vertina projektą įgyvendinančiose institucijose, ar dotacija yra naudojama tinkamai, tikrina su projektu susijusius originalius finansinius dokumentus bei jų apskaitymą buhalterinėje apskaitoje.

86 pav. Dotacijos gavėjų finansų kontrolė

Išorės auditas. Atliekamas išorinės organizacijos vadovaujantis nustatytais nacionaliniais ir Europos Komisijos reikalavimais, siekiant patikrinti originalius su projektu susijusius finansinius dokumentus bei jų apskaitymą buhalterinėje apskaitoje.

Turinys

116

87 pav. Dotacijų gavėjų auditai

Sisteminė patikra. Fondo darbuotojų atliekamas tikrinimas, siekiant nustatyti, ar įgyvendinant Erasmus mobilumo veiklas yra užtikrinama kokybė, vadovaujamasi Erasmus universiteto Chartija, programos administravimo bei lėšų panaudojimo taisyklėmis. 2010 m. sisteminės patikros nebuvo vykdomos, kadangi visos mokslo ir studijų institucijos, kurioms Erasmus programai skiriama dotacija buvo didesnė nei 250.000 eurų, buvo patikrintos 2009 m.

88 pav. Dotacijos gavėjų sisteminė patikra

Turinys

117

Teminio monitoringo renginiai Teminis monitoringo seminarų ar konferencijų tikslas – didinti Mokymosi visą gyvenimą“ programos projektų žinomumą bei poveikį, tobulinant projektų kokybę, gerinti pasikeitimą informacija, žiniomis ir gerąja patirtimi tarp projektų dalyvių, įvertinti projektų rezultatus ir pritaikomumą. Teminio monitoringo seminaruose dalyvauja pasirinktą temą atitinkančių projektų įgyvendintojai, esami bei galimi projektų rezultatų naudos gavėjai. Šiais renginiais siekiama išryškinti tam tikros temos kokybiškų projektų pasiekimus, panagrinėti jų problematiką ir taip paskatinti naujus dalyvius įsijungti į projektinę veiklą.

Teminio monitoringo renginiai organizuoti atsižvelgiant į Europos Komisijos skelbiamus metų prioritetus bei nacionaliniu lygiu aktualią problematiką.

2009 metus Europos Komisijai paskelbus Europos naujovių ir kūrybiškumo metus, organizuotas teminio monitoringos seminaras Kūrybiškumas projektų valdyme. 2010 metai buvo paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, todėl organizuotas seminaras Tarptautinė patirtis socialinės integracijos kontekste.

Nuo Mokymosi visą gyvenimą programos pradžios 2007 m. siekiama apjungti skirtingų paprogramių patirtį ir organizuoti bendrus Grundtvig, Leonardo da Vinci, Comenius teminio monitoringo seminarus. 2011 m. organizuotas pirmasis, net penkių skirtingų paprogramių – Comenius, Erasmus, Leonardo da Vinci, Grundtvig bei Pažintinių vizitų – patirtį apjungęs teminio monitoringo seminaras Mobilumas – grėsmės ar galimybės?.

2007–2011 m. organizuoti šie teminio monitoringo renginiai 2007 m. lapkričio 23 d. organizuotas Grundtvig bei Leonardo da Vinci programų teminio monitoringo seminaras tema Lygios galimybės socialinės atskirties grupėms. Seminaras buvo skirtas socialinės atskirties grupių integravimui į visuomenę, mokymo procesus bei darbo rinką. Renginio metu pristatyta teminio monitoringo iniciatyva Europoje, apžvelgta socialinės integracijos poreikio raiška Lietuvoje, bei pristatyti projektai, orientuoti į socialinės atskirties grupių integravimą ir lygių galimybių užtikrinimą, ypatingą dėmesį skiriant tėvų švietimui, įsidarbinimo galimybių didinimui bei profesinio orientavimo svarbai.

Turinys

118

2008 m. lapkričio 28 d. organizuotas Grundtvig bei Leonardo da Vinci programų teminio monitoringo seminaras tema Informacinės komunikacinės technologijos tarpkultūriniam bendravimui. Konferencijoje kalbėta apie virtualių universitetų idėją ir jos įgyvendinimą Lietuvoje, IKT įtaką mokymuisi, apžvelgti Leonardo da Vinci ir Grundtvig projektų rezultatai ir jų reikšmė suaugusiųjų mokymui(si). Renginyje buvo kalbama apie valorizacijos reikšmę pasibaigus projekto finansavimui iš Europos Komisijos.

2009 metų lapkričio 5 d. organizuotas Comenius partnerysčių ir Leonardo da Vinci partnerysčių bei mobilumo projektų monitoringo konferencija Kūrybiškumas projektų valdyme. Šios konferencijos tikslas – pasidalinti gerąja patirtimi įgyvendinant projektus organizacijose ir tokius pavyzdžius skleisti būsimiems ir esamiems projektų vykdytojams. Konferencijos rezultatai apibendrinti leidinyje, kur pristatomi darbo grupių diskusijų ir pasidalijimo patirtimi rezultatai.

2010 m. balandžio 30 d. organizuotas teminio monitoringo seminaras Tarptautinė patirtis socialinės integracijos kontekste. Renginio tikslas - atskleisti socialinės integracijos problematiką Lietuvoje ir Europoje bei pristatyti Mokymosi visą gyvenimą programos Leonardo da Vinci ir Grundtvig projektus, kurie savo veiklos sritimis prisideda prie socialinės atskirties mažinimo bei skatina skirtingas socialinės atskirties grupes dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir darbo rinkoje, vertingą projektų patirtį. Seminaro metu buvo pristatyti 2010-ieji – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai, sėkmingai įgyvendinti projektai ir iniciatyvos, apžvelgtas atliktas tolerancijos tyrimas Lietuvoje.

2010 m. rudenį vyko 3 Regioniniai monitoringo susitikimai su mokslo ir studijų institucijų, dalyvaujančių Erasmus programoje, atstovais. Susitikimų metu aptartas Erasmus programos įgyvendinimas 2010-2011 mokslo metais bei 2009-2011 mokslo metais, peržiūrėtos Erasmus mobilumo veiklų ataskaitų formos.

2010 m. balandžio 16 d. organizuotas Comenius programos ir Euroguidance projekto teminio monitoringo seminaras Profesinio orientavimo aspektų integravimas į Comenius mokyklų partnerysčių projektus. Šio renginio metu buvo aptarta profesinio orientavimo Lietuvoje situacija bei profesinio orientavimo aspektų integravimo į Comenius mokyklų partnerysčių projektus galimybės.

Turinys

119

2011 m. gegužės 27 d. organizuotas teminio monitorinio seminaras Mobilumas – grėsmės ar galimybės?, kurio tikslas buvo plačiau pristatyti mobilumą mokymosi tikslais. Tarptautinis mobilumas, siekiant įgyti naujų įgūdžių yra vienas iš asmeninio tobulėjimo skatinimo būdų , didinantis žmonių įsidarbinimo galimybes ateityje. Seminare savo patirtį pristatė organizacijų, įgyvendinusių projektus, atstovai. Įvairių projektų – Comenius, Erasmus, Leonardo da Vinci, Grundtvig bei Pažintinių vizitų – dalyviai nuotaikingai dalijosi patirtimi ir įspūdžiais apie dalyvavimo mobilumo programose naudą bei iššūkius. Renginio pabaigoje Viešosios politikos ir vadybos instituto atstovė pristatė Mokymosi visą gyvenimą programos I-ojo etapo vertinimo tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad Mokymosi visą gyvenimą programos potencialas nėra visiškai išnaudotas, programą būtina tobulinti, šalinti mobilumo kliūtis ir taip didinti ne tik išvykstančių asmenų skaičių, bet ir paties mobilumo kokybę.

2007-2011 m. buvo suorganizuoti 3 Baltijos šalių teminiai seminarai, skirti Erasmus studentų praktikų organizavimo kokybei gerinti. Renginiai vyko Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje. Renginių metu aukštųjų mokyklų ir įmonių atstovai diskutavo apie Erasmus studentų praktikos organizavimo galimybes Baltijos šalyse, bendradarbiavimo su įmonėmis gerinimą bei kitus aktualius klausimus.

Turinys

120

Monitoringo ataskaitos Siekiant apibendrinti dotacijų gavėjų patirtį bei ją panaudoti kokybiškam naujų projektų įgyvendinimui, nuo 2009 m. pradėtos rengti paprogramių monitoringo veiklų ataskaitos. Comenius, Grundtvig, Leonardo da Vinci, Erasmus bei Pažintinių vizitų programų monitoringo veiklų ataskaitos patalpintos internete www.smpf.lt.

Comenius – http://www.smpf.lt/lt/programos/Comenius; Erasmus – http://www.smpf.lt/lt/programos/erasmus; Grundtvig – http://www.smpf.lt/lt/programos/grundtvig; Leonardo da Vinci – http://www.smpf.lt/lt/dokumentai/ataskaitos/20092011_m_leonardo_da_ vinci_programos_monitoringo_veiklu_ataskaitos Pažintiniai vizitai – http://www.smpf.lt/lt/dokumentai/ataskaitos/pazintiniu_vizitu_programos_20102011_ak ademiniu_metu_monitoringo_atask aita.

2.3. KITOS PROGRAMOS IR PROJEKTAI 2.3.1. NORDPLUS PROGRAMA 2008-2011 m. Bendroji Nordplus programa 2011 m. – ketvirtieji metai, kai Lietuvos švietimo institucijos dalyvavauja Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimui skirtoje Bendrojoje Nordplus programoje. Ši programa remia mobilumo, projektų ir tinklų veiklas bei yra atvira visoms institucijoms ir organizacijoms, dirbančioms švietimo ir mokymosi visą gyvenimą srityje. Bendrojoje Nordplus programoje dalyvauja penkios Šiaurės šalys, trys autonominės Šiaurės šalių sritys bei trys Baltijos šalys.

Bendrąją Nordplus programą sudaro 4 paprogramės, orientuotos į mokyklinio, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų švietimo tikslines grupes.

Turinys

121

89 pav. 2008-2011 m. Bendrosios Nordplus programos kvietimų teikti paraiškas rezultatai

Turinys

122

* Įtraukti ir papildomiems paraiškų teikimo terminams 2009 m. spalio 15 d. Nordplus Junior (3 paraiškos) ir Nordplus Adult (1 paraiška) ir 2010 m. spalio 15 d. Nordplus Junior (2 paraiškos) ir Nordplus Adult (1 projektas) parengiamiesiems vizitams pateikti projektai. ** Įtraukti ir 2009 m. spalio 15 d. finansuoti 2 Nordplus Junior ir 1 Nordplus Adult parengiamųjų vizitų projektai ir 2010 m. spalio 15 d. finansuoti 2 Nordplus Junior parengiamųjų vizitų projektai, Nordplus Adult projektas finansuotas nebuvo.

Nordplus Junior paprogramė skirta bendrojo ugdymo institucijų iš Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimui stiprinti. Siekiant skatinti naujovių bei kokybės diegimą bendrojo ugdymo srityje, remiami 3 pagrindiniai Nordplus Junior veiklos tipai: mobilumo veikla, projektai ir tinklai.

Nordplus Junior paprogramės bendras visų šalių 2011 m. biudžetas – 2.180.928,00 eurai. Iš viso šiais metais Nordplus Junior paprogramei pateiktos 222 paraiškos, patvirtintos - 138 paraiškos. Lietuvos institucijos pateikė 16 koordinuojamų projektų paraiškų, iš kurių 9 buvo patvirtintos.

16 Lietuvos institucijų dalyvauja kaip partneriai Nordplus Junior paprogramės patvirtintuose projektuose.

2011 m. spalio 15 d. buvo paskelbta papildoma paraiškų teikimo data Nordplus Junior parengiamiesiems vizitams, tačiau paraiškų atrankos rezultatai dar nėra žinomi. Nordplus Higher Education paprogramė remia aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą ir mobilumą Šiaurės ir Baltijos šalyse, siekiant stiprinti glaudesnius Regiono aukštųjų mokyklų ryšius, kurių pagalba studentai ir dėstytojai galėtų pasinaudoti vieni kitų žiniomis ir gerąja patirtimi.

Nordplus Higher Education paprogramės bendras visų šalių 2011 m. biudžetas – 4 420 205,00 eurai. Iš viso Nordplus Higher Education paprogramei pateiktos 214 paraiškų, o patvirtintos 189 paraiškos. Lietuvos institucijos pateikė 3 koordinuojamų projektų paraiškas, iš kurių 3 buvo patvirtintos. 61 Lietuvos institucija dalyvauja kaip partnerė Nordplus Higher Education paprogramės patvirtintuose projektuose.

Nordplus Adult paprogramė skirta suaugusiųjų švietimo institucijų bendradarbiavimui bei mobilumui Šiaurės ir Baltijos šalyse. Šia paprograme siekiama gerinti suaugusiųjų švietimo kokybę ir skatinti inovacijų diegimą bei plėtoti formalų, neformalų ir savaiminį suaugusiųjų švietimą.

Turinys

123

Nordplus Adult paprogramės bendras visų šalių 2011 m. biudžetas – 1.146.135,00 eurai. Iš viso Nordplus Adult paprogramei pateiktos 76 paraiškos, o patvirtintos 52 paraiškos. Lietuvos institucijos pateikė 3 koordinuojamų projektų paraiškas, iš kurių 2 buvo patvirtintos. 7 Lietuvos institucijos dalyvauja kaip partneriai Nordplus Adult paprogramės patvirtintuose projektuose.

2011 m. spalio 15 d. buvo paskelbta papildoma paraiškų teikimo data Nordplus Adult parengiamiesiems vizitams, tačiau paraiškų atrankos rezultatai dar nėra žinomi. Informacija apie 2009 m. ir 2010 m. papildomo paraiškų teikimo termino rezultatus nurodyta po žemiau šiame dokumente pateikta lentele.

Nordplus Horizontal skersinė paprogramė remia tarpsektorinių tinklų ir projektų veiklą: darbo grupių veiklą, patirties mainų seminarus, konferencijas, tyrimus, statistikos projektus, mokslinių projektų valorizaciją, inovacinių kursų ir modelių kūrimą, inovatyvių kalbų mokymo ir mokymosi priemonių kūrimą, gerosios praktikos sklaidą ir kt.

Nordplus Horizontal paprogramės bendras visų šalių 2011 m. biudžetas – 908.628,00 eurai. Iš viso Nordplus Horizontal paprogramei pateiktos 34 paraiškos, o patvirtintos 23 paraiškos. Lietuvos institucijos pateikė 1 koordinuojamo projekto paraišką, kuri buvo patvirtinta. 12 Lietuvos institucijų dalyvauja kaip partnerės Nordplus Horizontal paprogramės patvirtintuose projektuose.

2011 m. Nordplus programos sklaida bei įgyvendinamų projektų stebėsena 2011 m. Nordplus programos sklaida buvo vykdoma sekančiais būdais: Sausio 20 d. vyko Nordplus programos informacinis seminaras būsimiems paraiškų teikėjams. Dalyviai sužinojo apie Nordplus programos paprogramių veiklas, finansavimo galimybes bei susipažino su paraiškų pildymu elektroninėje sistemoje ARS. Vasario 3-5 d. d. vykusioje parodoje Studijos.

Mokslas. Karjera 2011 buvo dalinami bendrąją Nordplus programą pristatantys lankstinukai, o besidomintieji programa - konsultuojami.

Vasario 23 d. Prezidento rūmuose vyko tarptautinė konferencija Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas: nuolatinio mokymosi patirtis ir bendrosios vertybės. Jos metu mokslo ir švietimo, verslo, kultūros, politikos atstovai pasidalijo bendradarbiavimo patirtimi, pristatė Lietuvos ir Šiaurės šalių parTurinys

124

tnerystei aktualias temas. Konferencijos metu Nordplus programa buvo pristatyta kaip viena iš bendradarbiavimo galimybių mokslo ir švietimo srityje tarp Šiaurės ir Baltijos šalių.

Kasmet Fondas organizuoja renginį Kokybės konkurso apdovanojimai. Šio renginio metu pagerbiami ir apdovanojami kokybiškiausiai Mokymosi visą gyvenimą projektus įgyvendinę asmenys ir institucijos. 2011-ieji – pirmieji metai, kai buvo apdovanoti ir kokybiškiausi Nordplus programos projektai.

Gruodžio mėn. Estijoje (Taline) Baltic Expro+ parodoje buvo eksponuojama po 1 Lietuvos institucijų koordinuojamą Nordplus Junior, Nordplus Adult ir Nordplus Higher Education projektą.

Nordplus programos galimybės buvo pristatytos ir kitų renginių metu: rugsėjo 23 d. įvadiniame seminare 2011 m. finansuotų Comenius, Grundtvig ir Leonardo da Vinci partnerystės projektų darbo grupių atstovams; rugsėjo 26 d. seminare, vykusiame Tauragės Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje; rugsėjo 30 d. parengiamųjų vizitų informacinio seminaro metu.

Pagrindiniam Nordplus administratoriui buvo pateikti 2 Lietuvos institucijų koordinuojamų projektų pavyzdžiai ir patalpinti oficialioje Nordplus programos svetainėje www.nordplusonline.org.

Kvietimai teikti paraiškas bei kita su Nordplus programa susijusi informacija talpinama Fondo svetainėje www.smpf.lt/nordplus 2011 m. patvirtintuose Nordplus programos projektuose dalyvauja 111 Lietuvos institucijų. Viena iš priežasčių, dėl kurių sumažėjo dalyvaujančių Lietuvos institucijų projektuose skaičius, galėtų būti ta, kad Lietuvos institucijoms, ypač mokykloms ir suaugusiųjų švietimo institucijoms, sunku rasti partnerių iš Šiaurės šalių. 2010 m. Nordplus projektuose dalyvavo 123 Lietuvos institucijos, 2008 m. – 91 institucija ir 2009 m. – 107 institucijos.

Nordplus Junior ir Nordplus Adult projektų skaičius, kuriuose dalyvauja Lietuvos institucijos, gali padidėti gavus 2011 m. spalio 15 d. pateiktų parengiamųjų vizitų paraiškų atrankos rezultatus.

2.3.2. VALSTYBINĖS STIPENDIJOS Lietuvos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija yra pasirašiusios 32 tarptautines sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros ir sporto srityse. Šių sutarčių pagrindu kiekvienais metais Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų institucijų atstovams (studentams, mokslininkams, dėstytojams) siūlomos valstybinės stipendijos dalinėms arba visoms studijoms, mokslinėms stažuotėms bei vasaros kalbos ir kultūros kursams šiose šalyse: Baltarusijoje, Belgijoje (Flandrijos ir Valonijos Turinys

125

Regionuose), Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Italijoje, Izraelyje, Kinijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Meksikoje, Slovakijoje, Turkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje. Dar 3 šalys, t. y. Šveicarija, Japonija ir Islandija, kasmet siūlo stipendijas Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų institucijų atstovams, nors sutartys dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros ir sporto srityse su šiomis šalimis nėra pasirašytos.

Kvietimai teikti paraiškas skelbiami Švietimo mainų paramos fondo interneto svetainės http://www.smpf.lt/lt/programos/valstybines_stipendijos skiltyje Programų konkursai kartą per metus, dažniausiai kalendorinių metų pradžioje arba pabaigoje.

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIAI 2011-2012 mokslo metams (toliau tekste – m. m.) Fondas paskelbė 20 konkursų Lietuvos Respublikos piliečių dalinėms studijoms, mokslinėms stažuotėms ir vasaros kursams šiose šalyse: Baltarusijoje, Belgijoje (Flandrijos ir Valonijos Regionai), Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Islandijoje, Italijoje, Izraelyje, Japonijoje, Kinijoje, Latvijoje, Lenkijoje (2 konkursai), Meksikoje, Slovakijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje. Lyginant su 2010-2011 m. m., 2011-2012 m. m. skelbta 3 konkursais mažiau, kadangi tokios šalys kaip Japonija, Kinija ir Meksika atsiuntė tik po 1 kvietimą teikti paraiškas, kai tuo tarpu 2010-2011 m. m. iš šių šalių gauta po 2 kvietimus teikti paraiškas.

Apibendrinant valstybinių stipendijų veiklą 2007-2011 m. galima teigti, kad Fondo organizuojamų konkursų skaičius augo (2007 m. skelbta 14, 2008 m.

– 19 konkursų), kadangi sutartys dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros ir sporto srityse pasirašomos su naujomis užsienio šalimis.

Turinys

126

90 pav.Lietuvos Respublikos piliečių pateiktų bei finansuotų paraiškų skaičius pagal šalis

* Duomenų apie pateiktų paraiškų skaičių Fondas neturi ** Duomenų apie skirtų stipendijų skaičių Fondas neturi *** Paraiškos teikiamos ne Fondui Turinys

127

91 pav. Lietuvos Respublikos piliečiams skirtų stipendijų tipai

Lietuvos Respublikos piliečių pateiktų bei finansuotų paraiškų skaičius 2011-2012 m. m. yra mažesnis nei 2010-2011 m. m. 2011–2012 m. m. studijoms, mokslinėms stažuotėms, vasaros kursams visose šalyse, išskyrus Šveicariją, Izraelį, Turkiją, Vokietiją ir Italiją, pateikta mažiau paraiškų nei 20102011 m. m. Tikėtina, kad tam galėjo turėti įtakos: - elektroninės paraiškos įvedimas, kadangi nemažą dalį paraiškų teikėjų (ypač pretenduojančių į mokslines stažuotes) sudaro vyresnio amžiaus dėstytojai, tyrėjai, kuriems šis įrankis galėjo pasirodyti nepatrauklus. Pavyzdžiui, 2010-2011 m. m. paraiškas mokslinėms stažuotėms Baltarusijoje pateikė 13 dėstytojų, tyrėjų, tuo tarpu 2011-2012 m. m. – tik 3; - kritiškesnis paraiškų teikėjų savo galimybių vertinimas. Pastebima, kad kasmet daugėja paraiškų teikėjų, kurie kreipiasi klausdami, kokios realios jų galimybės gauti stipendiją. Pavyzdžiui, Belgijos (Valonijos Regiono) prancūzų bendruomenė Lietuvos studentams ir dėstytojams siūlo tik 2 stipendijas prancūzų kalbos vasaros kursams, tuo tarpu pageidaujančiųjų jas gauti yra labai daug (2010 m. gauta 30, 2011 m. – 15 paraiškų). Kvietime teikti paraiškas nurodyta, kad prioritetas rekomenduojant kandidatus bus skiriamas studentams, kurie šiuo metu nėra paskutinio (baigiamojo) kurso studentai, todėl atsižvelgdami į tai, vis daugiau paraiškų teikėjų realiai vertina savo galimybes gauti valstybinę stipendiją; - informacijos apie valstybines stipendijas sklaidos stoka. Siekiant padidinti paraiškų skaičių ateityje bus organizuojami individualūs vizitai į Lietuvos universitetus, kolegijas, kurių metu bus pristatomos galimybės teikti paraišTurinys

128

kas ir gauti valstybines stipendijas studijoms, mokslinėms stažuotėms ir vasaros kursams įvairiose užsienio šalyse.

Nepaisant nežymaus paraiškų skaičiaus sumažėjimo 2011-2012 m. m., galima teigti, kad nuo 2007 m. iki 2011 m. Fondui teikiamų paraiškų skaičiai didėjo. Kaip ir kasmet, daugiausia paraiškų dalinėms studijoms, mokslinėms stažuotėms ir vasaros kursams teikiama šiose šalyse: Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Japonijoje, Turkijoje (valstybinės stipendijos siūlomos nuo 2010 m.), Šveicarijoje ir Belgijoje (Valonijos Regione). Populiariausia veikla išlieka vasaros kursai. Tikėtina, kad vykdant aktyvią informacijos apie valstybinių stipendijų sklaidą Lietuvos universitetuose ir kolegijose, pateiktų paraiškų skaičius 2012-2013 m. m. išaugs.

UŽSIENIO ŠALIŲ PILIEČIAI Nuo 2011 m. užsienio šalių piliečiai, norintys studijuoti arba stažuotis Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, taip pat turi užpildyti elektronines paraiškas, tačiau akivaizdu, kad tai neturėjo neigiamos įtakos pateiktų paraiškų skaičiui. 2011-2012 m. m. gautos 125 paraiškos, t. y. 3 paraiškomis daugiau nei 2010-2011 m. m., tačiau valstybinių stipendijų skirta 7 mažiau nei 20102011 m. m. Tam įtakos turėjo tai, kad nuo 2011 m. vertinamas ne tik teikiamų paraiškų tinkamumas, bet ir kokybė.

2011-2012 m. m. daugiausia paraiškų gauta iš Rusijos, Lenkijos, Ukrainos, Uzbekistano ir Baltarusijos. Pažymėtina, kad pirmą kartą gautos 4 paraiškos lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursams iš Kinijos bei 1 paraiška lituanistikos (baltistikos) studijoms iš Indonezijos.

2011-2012 m. m. daugiausia stipendijų skirta užsieniečių dalyvavimui lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose, kurie buvo organizuojami 3 institucijose: Klaipėdos universitete (dalyvavo 25 asmenys), Vytauto Didžiojo universitete (dalyvavo 8 asmenys) ir Lietuvos edukologijos universitete (dalyvavo 14 asmenų). Tie patys universitetai vasaros kursus organizuos ir 2012 m. Valstybinių stipendijų lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursams dėl įvairių asmeninių priežasčių atsisakė 8 užsieniečiai.

Vykdant monitoringo vizitus vasaros kursus organizavusiuose universitetuose pastebėta, kad tarp dalyvių yra nemažai motyvuotų studentų, norinčių ir toliau mokytis lietuvių kalbos, tačiau valstybinės stipendijos lituanistikos (baltistikos) studijoms tam tikrų šalių (pavyzdžiui, Uzbekistano, Ukrainos ir kt.) grupių atstovams nėra siūlomos. Siekiant spręsti šią problemą Tarptautinių studijų komisijos sprendimu 2012-2013 m. m. šių šalių grupių atstovams valstybines stipendijos bus skiriamos ne tik lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursams, bet ir lituanistikos (baltistikos) studijoms.

Turinys

129

92 pav. Užsienio šalių piliečių pateiktų bei finansuotų paraiškų skaičius pagal šalis

Turinys

130

93 pav. Užsienio šalių piliečiams skirtų stipendijų tipai

Turinys

131

94 pav. Bendra Valstybinių stipendijų veiklos apžvalga

Turinys

132

metams)

Turinys

133

2011 m. Valstybinių stipendijų veiklos rezultatai nežymiai skiriasi, palygintus su 2010 m. ir 2009 m. rodikliais. Apibendrinant valstybinių stipendijų veiklą 2007-2011 m. galima teigti, kad Fondui teikiamų užsieniečių paraiškų skaičiai didėjo (2007 m. valstybinės stipendijos skirtos 31 užsieniečiui, 2008 m.

– 86 užsienio šalių piliečiams). Džiugina tai, kad kasmet atsiranda vis naujų užsienio šalių, kurių piliečiai siekia mokytis Lietuvoje.

2.3.3. Europass projektas

Europass projekto Lietuvoje tikslas – skatinti naudoti Europass dokumentus, padedančius lengviau įsidarbinti, atlikti praktiką ar tęsti studijas tiek gimtojoje, tiek kitose ES šalyse. Pagrindinės Europass projekto Lietuvoje veiklos sritys – teikti informaciją apie Europass dokumentų gavimo galimybes, konsultuoti Europass CV ir Europass kalbų paso dokumentų pildymo klausimais, informuoti apie Europass pažymėjimo priedėlio ir diplomo priedėlio dokumentų išdavimą Lietuvoje, koordinuoti Europass mobilumo dokumento išdavimą, bendradarbiauti su suinteresuotomis organizacijomis, dalyvauti informaciniuose seminaruose, konferencijose, parodose ir kituose renginiuose bei vykdyti projekto sklaidą Lietuvoje.

2007-2011 m. veiklos laikotarpiu Europass projektas pristatytas daugiau nei 120-yje renginių, įvairioms tikslinėms grupėms. Europass. Europass išleido daugiau nei 70 leidinių ir gaminių, projekto koordinatoriai atsakė į beveik 8000 užklausų telefonu ir el. paštu, publikavo 19 straipsnių žiniasklaidos priemonėse:

Turinys

134

95 pav. Europass projekto veikla

* 2011 m. spalio 21 d. duomenimis.

Turinys

ďƒ&#x;135ďƒ

Pastebėtina, kad per penkerius projekto įgyvendinimo metus, vykdant aktyvią dokumentų sklaidą, 2011 m. lankytojų iš Lietuvos aktyvumas, palyginus su 2007 m., padidėjo net 43 %.

96 pav. Europass.cedefop.europa.eu svetainės lankomumas iš Lietuvos

* 2011 m. lapkričio 7 d. duomenys

Europass CV ir kalbų pasas 2007-2011 m. laikotarpiu Europass CV forma buvo integruota į pagrindinius darbo paieškos portalus (cv.lt, naujasdarbas.lt, cvmarket.lt), kuriuose įvestą gyvenimo aprašymą mygtuko paspaudimu galima konvertuoti į Europass CV formą. Europass projekto lėšomis buvo organizuoti gyvenimo aprašymo pildymo bei pasiruošimo darbo pokalbiui mokymai, kuriuose dalyvavo Lietuvos teritorinių darbo biržų, Jaunimo darbo centrų atstovai bei EURES patarėjai. Europass CV ir kalbų paso sklaida aktyviai vykdyta per kalbų mokyklas, kasmetinę studijų parodą, aukštųjų ir profesinių mokyklų organizuotas karjeros dienas, Mokymosi visą gyvenimą programos ir kitus renginius.

2011 m. sukurtas internetinis žaidimas Kodas Europass, kurį lankytojai gali Turinys

136

žaisti internete www.kodaseuropass.lt arba socialiniame tinkle Facebook. Žaidimo metu lankytojai gali plačiau susipažinti Europass dokumentais ir jų panaudojimu, o daugiausiai taškų surinkę žaidėjai gavo vertingų prizų.

2011 m., lyginant su 2007 m., susidomėjimas Europass CV ir kalbų paso dokumentais žymiai išaugo. Atsisiųstų šablonų skaičius išaugo net 47 %, o internetu užpildytų dokumentų skaičius padidėjo daugiau nei 3 kartus. Tam įtakos turėjo aktyvi ir tikslinga sklaida, nemažą įtaką padarė ir ekonominio nuosmukio įtakotas nedarbo lygio augimas.

97 pav. Atsisiųstų Europass CV ir kalbų paso šablonų skaičius:

* 2011.11.07 d. duomenys

Turinys

137

2 lentelė. Internetu užpildytų Europass CV ir kalbų paso dokumentų skaičius CV 2007 2008 2009 2010 2011*

EKP 9967 15937 17901 27143 32630

354 637 409 580 422

Viso 10321 16574 18310 27723 33052

* 2011.11.07 d. duomenys

Europass mobilumo dokumentas Europass centras Lietuvoje inicijavo ir sukūrė elektroninę mobilumo dokumentų sistemą, kurioje visi dokumentai registruojami ir pildomi internetu.

2010 metų pabaigoje dokumentų sistema buvo atnaujinta. Šiuo metu dokumentų sistema pasiekiama adresu www.smpf.lt/europass/emds. Atnaujinus programinę įrangą, atsidaro galimybė registruotis individualiems mobilumo programų dalyviams, tapo lengvesnis anketų pildymas keliems dalyviams. Kad dokumentus pildantiems asmenis kiltų mažiau klausimų apie sistemos veikimą bei darbą joje, buvo sukurta video instrukcija (žr. adresu http://www.youtube.com/watch?v=N3T3ut-D9TI). Siekiant užtikrinti efektyvų priimančiosios organizacijos darbą pildant Europass mobilumo dokumentus dalyviams, buvo sukurta video instrukcija anglų kalba, aprašanti kiekvieną dokumento skiltį ir pateikianti pavyzdžius, kaip teisingai užpildyti dokumentą.

Europass dokumentai daugiausia išduodami Mokymosi visą gyvenimą programos dalyviams, kurių skaičius per pastaruosius 5 metus smarkiai nekito, nepastebimas ir žymus mobilumo dokumento išdavimo skaičiaus didėjimas. Nepaisant to, 2011 m., palyginus su 2007 m., išduotų dokumentų skaičius išaugo 33 %.

Turinys

138

99 pav. Užpildyti Europass mobilumo dokumentai

* 2011.11.07 d. duomenys

Europass pažymėjimo priedėlis Glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija pasiekta, kad visi Europass pažymėjimo priedėliai į sistemą būtų integruoti automatiškai, gavus patvirtintus profesinių mokyklų mokymosi programų aprašus. Visi dokumentai yra saugomi 2 kalbomis (lietuvių ir anglų) ir talpinami atviroje informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemoje (AIKOS) adresu www.aikos.smm.lt.

Vykdant EPP sklaidą buvo išleistas plakatas ir skrajutės apie Europass pažymėjimo priedėlį ir jo naudą moksleiviui. Reklaminė medžiaga buvo išplatinta visoms Lietuvos profesinio mokymo įstaigoms. Bendradarbiaujant su profesinėmis mokyklomis, jų internetinėse svetainėse buvo patalpintas re-

Turinys

139

klaminis skydelis (banner) su nuoroda į Europass interneto svetainėje esančią informaciją. Šį reklaminį skydelį savo internetinėse svetainėse šiuo metu yra patalpinusios 16 profesinių mokyklų.

Europass diplomo priedėlis Visiems aukštųjų mokyklų studentams Europass diplomo priedėlis yra išduodamas kartu su diplomu. Europass komanda nuolat vykdo šio dokumento sklaidą tikslinei auditorijai studijų mugėje, per aukštųjų mokyklų organizuojamas karjeros dienas, reklaminius leidinius ir pan.

2.3.4. Euroguidance projektas Euroguidance projekto Lietuvoje tikslas – skatinti profesinio informavimo ir konsultavimo plėtrą. Pagrindinė Euroguidance projekto veikla apima: metodinių ir informacinių leidinių apie mobilumo galimybes rengimą, lei­dybą bei sklaidą; informavimą apie mobilumo ir kvalifikacijos tobulinimo galimybes; informacijos apie mokymosi galimybes Lietuvoje ir Europos Są­jungoje bei kai kuriose kitose užsienio šalyse sklaidą; internetinių profesi­nio informavimo ir konsultavimo priemonių kūrimą; mokymo seminarų ir konferencijų organizavimą; informavimą apie Lietuvos ir kitų šalių švietimo bei profesinio orientavimo sistemas, projektinę veiklą, me­todus, vertingą patirtį Lietuvoje; bendradarbiavimą su Lietuvos ir Europos institucijomis, europiniais tinklais, kitose šalyse veikiančių Euroguidance projektų koordinatoriais bei koordinuojančiomis institucijomis.

2007-2011 metų projekto įgyvendinimo laikotarpiu Lietuvoje iš viso buvo suorganizuota ir dalyvauta 123 renginiuose, kuriuose pristatytas Eurogui­dance projektas ir jo veiklos sritys. Buvo organizuoti informaci­niai renginiai, įvairūs mokymai ir konferencijos, skirti ne tik profesinio orien­tavimo specialistams, dirbantiems švietimo bei darbo rinkos sektoriuose, bet ir profesinio orientavimo politikos kūrėjams.

Nuo 2009 m. įgyvendinant Euroguidance projektą aktyviai vykdoma profe­sinio informavimo ir konsultavimo specialistų mobilumo skatinimo veikla. Profesinio orientavimo specialistai supažindinami su mobilumo galimybėmis, procedūromis, jiems pristatomos potencialių projektų partnerių idėjos ir pasiūlymai. Įgyvendinant Euroguidance projektą Lietuvoje aktyviai bendradarbiaujama ne tik su Mokymosi visą gyvenimą programa, bet ir su kitais europiniais tinklais bei organizacijomis. Aktyviausiai bendradarbiaujama su Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra ir Eurodesk.

Turinys

140

100 pav. Euroguidance projekto veiklos sritys

*2010 m. spalio 24 d. duomenimis 2007-2011 m. didelis dėmesys buvo skirtas tarptautinio bendradarbiavimo ir tarptautinės veiklos stiprinimui. Šiuo laikotarpiu dalyvauta įvairiose tarp­tautinėse darbo grupėse, konferencijose, renginiuose, susitikimuose, o gau­ta geroji patirtis, žinios ir informacija perduota Lietuvos profesinio orienta­vimo specialistams ir politikos kūrėjams. Pavyzdžiui, 2010 m. ir 2011 m. siekiant pristatyti naujausias orientavimo srities tendencijas Europoje, Euroguidance projektas, bendradarbiaudamas su užsienio partneriais ir ekspertais, surengė dvi nacionalines konferencijas, skirtas kompetencijų valdymo ir ankstesnio mokymosi pripažinimo, nacionalinės karjeros valdymo Turinys

141

kompetencijų koncepcijos klausimams ir šių kompetencijų ugdymo specifikai, tarpsektorinio tolydumo svarbai įgyvendinant nacionalinę orientavimo sistemą ir kt.

Viena svarbiausių tarptautinės veiklos sričių – aktyvus dalyvavimas Europos visą gyvenimą trunkančio orientavimo politikos tinklo (angl. European Lifelong Guidance Policy Network) veikloje kartu su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais, kuris vyksta nuo 2008 m. iki dabar.

2007-2011 m. Euroguidance projektas Lietuvoje specialų dėmesį skyrė įvairių gaminių, metodinių, informacinių bei kitų leidinių, skirtų profesinio orientavimo spe­cialistams ir jų klientams (mokiniams, studentams, bedarbiams, tėvams ir kt.), leidybai ir gamybai. Aprašomu laikotarpiu iš viso buvo išleisti ar pagaminti 72 leidiniai ir gaminiai. Taip pat per penkerius projekto įgyvendinimo metus buvo parengta ir išspausdinta nemažai straipsnių, publikacijų įvairiuose ak­tualiuose leidiniuose.

2.3.5. Nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė 2007-2011 m. Fondas įgyvendino 4 Bolonijos ekspertų grupės projektus ir šiuo metu įgyvendina penktąjį projektą.

Projektų tikslai buvo sekantys:  sistemingai skleisti informaciją, supažindinančią aukštųjų mokyklų akademinių bendruomenių narius (studentus, dėstytojus, administratorius) ir organizacijų, dirbančių aukštojo mokslo srityje, darbuotojus su Bolonijos proceso tikslais, nuostatomis, svarbiausiais dokumentais.  mokyti aukštųjų mokyklų akademinių bendruomenių narius ir organizacijų, dirbančių aukštojo mokslo srityje, darbuotojus (organizuojant nacionalinio lygio renginius, Bolonijos proceso propaguotojų susitikimus su aukštojo mokslo institucijų ir organizacijų, dirbančių aukštojo mokslo srityje, atstovais), kaip Bolonijos proceso nuostatas diegti konkrečioje akademinėje ar kitoje veikloje.

Lietuvos nacionalinėje Bolonijos ekspertų grupėje dirbo 6 arba 7 ekspertai iš Lietuvos aukštojo mokslo institucijų bei studentų organizacijų. Projektų įgyvendinimo metu Bolonijos ekspertai skleidė informaciją ir teikė rekomendacijas, vertinimus Bolonijos proceso įgyvendinimo Lietuvoje klausiTurinys

142

mais, pagrindinį dėmesį skirdami sekančioms Bolonijos proceso prioritetinėms sritims:  kokybės užtikrinimas (vidinis ir išorinis),  trijų ciklų sistema (studijų programų reforma, kvalifikacijų sistema),  pripažinimas (ECTS, diplomo priedėlis, Europass, Lisabonos konvencija).

Per šį laikotarpį Bolonijos ekspertai suorganizavo 10 nacionalinių teminių renginių tikslinėms grupėms, 16 vizitų į Lietuvos aukštojo mokslo institucijas. Bolonijos ekspertai parengė ir paviešino 6 straipsnius. Per šį laikotarpį taip pat buvo išleisti 3 reklaminiai ir informaciniai leidiniai.

Nuo 2008 m. Lietuvoje pradėta įgyvendinti Europos komisijos iniciatyva – Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos / Diplomo priedėlio etiketės suteikimas aukštosioms mokykloms.

Per šį laikotarpį Fondas gavo 26 paraiškas, iš kurių 7 buvo ECTS etiketei gauti ir 19 DS etiketei gauti. Iš šių paraiškų 1 ECTS ir 8 DS paraiškos etiketei buvo nominuotos EK ir šioms institucijoms suteiktos ECTS ir DS etiketės.

Bolonijos papildomos veiklos projektas 2009-2011 m.

2009-2011 m. Fondas įgyvendino papildomo Bolonijos ekspertų grupės projektą, kurio pagrindinis tikslas – išanalizuoti situaciją ir užmegzti kokybišką dialogą tarp aukštojo mokslo ir verslo sektorių, paskatinti glaudesnį šių sektorių bendradarbiavimą.

Projekto metu atlikta Lietuvos darbdavių požiūrio į Lietuvos ir Europos aukštojo mokslo sektorių analizė. Buvo apklausta daugiau nei 1000 Lietuvos darbdavių sektoriaus atstovų, atlikta analizė ir pateikti pasiūlymai, kaip padidinti Bolonijos proceso žinomumą šiame sektoriuje.

Projekto metu buvo išleistas leidinys apie atliktą darbdavių sektoriaus tyrimą, kuriame pateikta tyrimo medžiaga bei Bolonijos ekspertų analitiniai straipsniai. Leidinys išleistas lietuvių ir anglų kalbomis.

Leidinio ir tyrimo pristatymui 2011 m. sausio ir kovo mėnesiais buvo surengti 2 seminarai. Renginiuose dalyvavo aukštojo mokslo institucijų, darbdavių bei aukštojo mokslo politikos formavimo sektorių atstovai.

2011 m. balandžio mėn. buvo pateikta projekto Nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė paraiška 2011-2013 metams.

Turinys

143

Europos Komisija projektą įvertino teigiamai, jam skirtas finansavimas tęsti veiklą iki 2013 m. Naujasis projektas yra tęstinė Bolonijos ekspertų grupės veikla, kurioje dalyvauja 8 Bolonijos ekspertai. Be jau įgyvendinamų veiklos sričių projektas skleis informaciją apie šias Europos Komisijos iniciatyvas: 1. Judrus jaunimas (Youth on the Move) iniciatyvos sklaida; 2. Švietimo ir kvalifikacijos tobulinimo strategijos (Education and Training 2020 Agenda) sklaida; 3. Mokymosi visą gyvenimą sklaida; 4. Informacijos apie Erasmus programos centralizuotos veiklos sritis skaida.

Projektenumatyta toliau skleisti informaciją apie Bolonijos procesą, konsultuoti suinteresuotus asmenis, išleisti metodinį leidinį, organizuoti seminarus apie Bolonijos procesą, parengti keletą publikacijų bei dalyvauti Bolonijos ekspertų tinklo veiklos srityse dalijantis patirtimi apie Bolonijos proceso įgyvendinimą Lietuvoje ir Europoje.

2.3.6. Erasmus Mundus programa 2007-2011 m. programa Erasmus Mundus baigė savo pirmąjį programavimo etapą 2004-2008 m. bei pradėjo naująjį etapą 2009-2013 m.

Erasmus Mundus programa skirta skatinti Europos aukštojo mokslo kokybės gerinimą ir kultūrų tarpusavio supratimą bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, organizuojant aukštos kokybės Europos magistrantūros ir doktorantūros studijas, kurios ne tik leidžia studentams bei mokslininkams iš viso pasaulio studijuoti Europos aukštosiose mokyklose, bet ir suteikia galimybę Europos studentams išvykti į trečiąsias šalis.

Lietuvos aukštosios mokyklos, dalyvaudamos programoje, turi varžytis su Europos ir pasaulio aukštojo mokslo institucijomis dėl projektų finansavimo, todėl dėl didelių konkursų patvirtintų projektų skaičius nebūna labai didelis. Nepaisant to, Lietuvos institucijos yra labai konkurencingos ir kasmet intensyviai teikia paraiškas bei gauna finansavimą projektų veiklos sritims įgyvendinti.

Turinys

144

1 veiklos sritis: Erasmus Mundus jungtinės (magistrantūros ir doktorantūros) studijų programos – labai aukštos akademinės kokybės magistrantūros ir doktorantūros studijų programos, įskaitant ir stipendijų sistemą.

2008-2011 m. Lietuvos mokslo ir studijų institucijos pateikė Europos Komisijai 3 paraiškas, iš kurių 1 projektas yra finansuotas.

101 pav

Turinys

145

3 lentelė KvieInstitucijos timo Projekto pavadinimas Partnerystė pavadinimas metai 2007

2007

2009

2010

2011

2011

EMSRHS - EUROPEAN MASTER Koordinuojanti IN SUSTAINABLE REGIONAL institucija HEALTH SYSTEMS EMBC - ERASMUS MUNDUS Partnerystės MASTER OF SCIENCE IN institucija MARINE BIODIVERSITY AND CONSERVATION Erasmus Mundus Master in Partnerystės Adapted Physical Activity institucija Doctoral Programme in Marine Ecosystem Health and Conservation DOC NOMADS EMMC exploring without bordersdocumentary film directing LISBON-BUDAPEST-BRUSSELS Joint International Doctoral (Ph.D) Degree In Law, Science And Technology

Partnerystės institucija

Vilniaus universitetas Klaipėdos universitetas

Lietuvos kūno kultūros akademija Klaipėdos universitetas

Partnerystės institucija

Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Partnerystės institucija

Mykolo Romerio universitetas

2 veiklos sritis: Partnerystė – Europos ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų partnerystė, kaip pagrindas struktūriškai apibrėžtam bendradarbiavimui, mainams ir mobilumui visuose aukštojo mokslo lygiuose, įskaitant stipendijų sistemą. Pagal šią veiklą studentai ir mokslininkai gali vykti į trečiųjų šalių institucijas–partneres. 2011 m. iš viso programai pateikta 12 paraiškų, kuriose 13 Lietuvos institucijų dalyvauja kaip partnerystės ar koordinuojanti institucija. Finansavimas skirtas 3 projektams, kuriuose Lietuvos institucijos dalyvauja kaip partneriai, ir 1 projektui, kuris yra koordinuojamas Mykolo Romerio universiteto.

3 veiklos sritis: Europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumo didinimas – veikla, didinanti Europos aukštojo mokslo erdvės patrauklumą ir žinomumą kaip pasaulinio kompetencijos centro ir aukštojo išsilavinimo institucijos.

Turinys

146

2.3.7. Tempus programa 102 pav

Tempus programa (tarpeuropinio mobilumo programa universitetinėms studijoms) – tai viena iš Europos Bendrijos programų, skirtų paremti Rytų Europos, Vidurio Azijos, Vakarų Balkanų bei Viduržemio jūros Regiono šalių aukštojo mokslo pertvarką.

103 pav

Turinys

147

Programos tikslas – skatinti šių šalių aukštojo mokslo sistemų plėtrą bei tobulinti socialinių ir ekonominių reformų procesus, bendradarbiaujant su ES šalių narių institucijomis.

Jungtiniai projektai Jungtiniais projektais siekiama patobulinti pačias mokslo ir studijų institucijas vienoje ar daugiau šalių partnerių. Jie pagrįsti ES ir šalių partnerių mokslo ir studijų institucijų daugiašalėmis partnerystėmis. Tokiais projektais turėtų būti skatinami žinių ir gerosios patirties mainai tarp ES mokslo ir studijų institucijų bei šalių partnerių institucijų jei prireikia - tarp pačių šalies partnerės institucijų. Jungtinius projektus įgyvendina pačios institucijos. Svarbiausios jungtinių projektų temos – mokymo programos tobulinimas, mokslo ir studijų institucijų valdymas, geresnių aukštojo mokslo ir visuomenės ryšių kūrimas.

Struktūrinės priemonės Struktūrinės priemonės, skirtos remti aukštojo mokslo sistemų struktūrines reformas ir strateginę plėtrą nacionaliniu lygmeniu, pagrįstos prioritetais, kuriuos nustatė atitinkamos šalių partnerių institucijos. Jomis gali būti sprendžiami klausimai, susiję su valdymo sistemų reforma (kvalifikacijų sistemos, kokybės užtikrinimas ir pan.), kuriami geresni aukštojo mokslo ir visuomenės ryšiai.

2008-2011 m. Lietuvos mokslo ir studijų institucijos Europos Komisijai pateikė 144 paraiškas, 49 iš jų – koordinuojamiems projektams. Tai sudarė nuo 5 iki 9 % visų Europos Komisijai pateiktų paraiškų.

Turinys

148

104 pav.

4 lentelė. Patvirtinti projektai: Kvietimo metai 2008

JPTHN

2008

JPCR

Projekto tipas

Projekto pavadinimas

Partnerystė

Western-Eastern Teacher KoordinaEducation Network torius Advancing the three cycle Partneris system in social work education in six European countries Turinys

Institucijos pavadinimas Kauno technologijos universitetas Vilniaus pedagoginis universitetas

149

2008

JPCR

Fostering Entrepreneurship in higher education - FoSentHE 2008 SMHES Plan to Establish Research-Science-Enterprise oriented Universities for the benefit of Society 2009 JPCR Higher Education Initiative for Informatics in Central Asia 2010 JPCR Practice oriented Master Programmes in Engineering in RU, UA and UZ 2010 JPCR Engineering Curricula Design aligned with EQF and EUR-ACE Standards 2010 JPCR Etablierung eines Blended-Learning basierten Bachelor-Studiengangs “Energiemanagement“ in Kasachstan und Turkmenistan 2010 JPCR Reform der Hochschulausbildung in der Biotechnologie: Entwicklung und Modernisierung der BSc/MSc-Lehrangebote 2011 JPCR Modernization and development of curricula on pedagogy and educational management in the Central Asian countries 2011 JPCR Enhanced three-level competency-based curricula in Applied Marine Science 2011 JPCR Introducing interdisciplinarity in music studies in the Western Balkans in line with European perspective Turinys

Partneris

1 partneris 2 partneris

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas Saulėtekio slėnis Vilniaus universitetas

Partneris

Kauno technologijos universitetas

Partneris

Vilniaus Gedimino technikos universitetas Kauno technologijos universitetas

Partneris

Partneris

Kauno technologijos universitetas

Partneris

Lietuvos žemės ūkio universitetas

Partneris

Lietuvos edukologijos universitetas

Partneris

Klaipedos universitetas

Partneris

Lietvos muzikos ir teatro akademija

150

2011

2011

2011

2011

SMGR Enhancement of Quality Assurance System through Professional Development of Academic Leaders JPCR Two cycle E-Commerce curricula to serve Information Society in RU,UA and IL SMGR STUdents self-governance & Democratic Involvement in Kazakhstan

JPCR

Partneris

Vytauto Didžiojo universitetas

Koordinatorius

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

1 partneris

Lietuvos žemės ūkio universitetas Lietuvos žemės ūkio universiteto Studentų atstovybė Vilniaus Gedimino technikos universitetas

2 partneris

Development And Impro- Partneris vement Of Automotive And Urban Engineering Studies In Serbia

Panašios tendencijos buvo stebimos visu 2008-2011 m. laikotarpiu: programoje sėkmingiau dalyvauja technikos universitetai arba ilgalaikiuose tinkluose dirbančios institucijos; intensyviau bendradarbiaujama su Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalimis. Kasmet buvo finansuota apie 10 % pateiktų paraiškų, išskyrus 2009 m., kai iš 30 pateiktų paraiškų buvo patvirtintas tik 1 projektas. Tai sietina su pasikeitusiomis Europos Komisijos nuostatomis – tikslinė grupė skatinama vykdyti didelės vertės ir apimties projektus.

2.3.8. Sklaidos projektai NEW SKILLS NETWORK Sklaidos projektas New skills network, kurio metu plėtojama anksčiau įgyvendintų sklaidos projektų Developing of competencies and skills within companies, SME‘s, competence at sectoral level ir Keeping on track tema, ypatingą dėmesį skiria įgūdžių tobulinimui, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius.

Projekto partneriai: Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Danijos, Estijos, Islandijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos ir Vengrijos Mokymosi visą gyvenimą programos nacionalinės agentūros.

Projekto trukmė: 36 mėn.

Projekto pradžia: 2009-12-01 Turinys

151

Projekto pabaiga: 2012-11-30 Projekto biudžetas: 499.000 eurų.

Projekto tikslai:  Užtikrinti, kad Mokymosi visą gyvenimą programa Europos Sąjungos valstybes nares remtų įgūdžių tobulinimo ir jų atitikimo darbo rinkos poreikiams srityje.  Sukurti tinkamą aplinką naujų įgūdžių naujame darbe plėtojimui partnerių šalyse.  Surinkti, įvertinti ir paskleisti gerąją patirtį įgūdžių tobulinimo ir jų atitikimo darbo rinkos poreikiams srityje.  Skatinti sėkmingų projektų rezultatų tolesnį pritaikymą ir naudojimą.  Akcentuoti Mokymosi visą gyvenimą programos svarbą.  Remti projektų rengėjų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą.

2010-2011 m. pasiekti projekto rezultatai:  Atliktos ir nuolat papildomos situacijos analizės dalyvaujančiose šalyse apie naujų įgūdžių naujame darbe temos plėtojimą.  Formuojami suinteresuotųjų šalių tinklai partnerių šalyse.  Užbaigtas įgyvendintų projektų rezultatų ir nacionalinių iniciatyvų gerosios patirties tyrimas, atrinkti gerosios praktikos pavyzdžiai.  Suorganizuotas tarptautinis seminaras Vengrijoje, rengiama renginio ataskaita su rekomendacijomis.  Atnaujintas ir aktualia informacija papildytas projekto internetinis puslapis www.newskillsnetwork.eu.  Parengti 2 el. informaciniai leidiniai apie projekto eigą ir pasiektus rezultatus.

PASIDALINTI EUROPOS LOBIAI Švietimo mainų paramos fondas kartu su kitomis Mokymosi visą gyvenimą programos nacionalinėmis agentūromis vykdo projektą Pasidalinti Europos lobiai (angl. European Shared Treasure, EST (toliau tekste – EST). Projekto tikslas – parengti virtualią projektų duomenų bazę, skirtą vykdyti Mokymosi visą gyvenimą projektų sklaidą ir valorizaciją. EST duomenų bazė pradėta kurti 2006 m. kartu su 18 nacionalinių agentūrų. Iš pradžių duomenų bazėje buvo pristatyti Comenius ir Grundtvig programų partnerysčių projektai. 2010 m. duomenų bazė buvo atnaujinta ir papildyta informacija apie Leonardo da Vinci programos partnerystes. 2011 m. duomenų bazė buvo plečiama įtrauTurinys

152

kiant Comenius Regio partnerysčių ir Grundtvig senjorų savanorystės projektus. 2010 m. ir 2011 m. partnerysčių projektų dotacijos gavėjai pildė informaciją apie įgyvendintus projektus ir skelbė jų rezultatus.

ADAM Nuo 2007 m. Leonardo da Vinci programos projektų metu pasiekti rezultatai viešinami ADAM projektų ir produktų duomenų bazėje (Advanced Data Archive and Management System) www.adam-europe.eu. Pagrindinis duomenų bazės tikslas – didinti sėkmingai įgyvendintų projektų ir jų metu sukurtų produktų žinomumą ir prieinamumą visoje Europoje, siekiant tolesnio jų pritaikymo ir panaudojimo.

Pagrindinė duomenų bazėje esanti informacija pateikiama anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, taip užtikrinant informacijos įvairiomis kalbomis prieinamumą daugiakalbėje Europos Sąjungoje. Duomenų bazėje galima rasti ne tik finansuotus projektus ir produktus profesinio mokymo srityje, bet ir nuolat atnaujinamą įvykių ir naujienų sąrašą – nacionalinių agentūrų organizuojamus kontaktinius seminarus, tarptautines konferencijas, projektų rezultatų sklaidos renginius. Šiuo metu duomenų bazėje galima rasti virš 4 200 projektų ir 6 000 rezultatų iš 32 šalių, o ją per mėnesį vidutiniškai aplanko 12 000 lankytojų.

AKTYVUS DALYVAVIMAS Erasmus Mundus PROGRAMOJE. 2 DALIS 2010 m. Fondas kartu su kitomis nacionalinėmis Erasmus Mundus struktūromis pradėjo įgyvendinti projektą Aktyvus dalyvavimas Erasmus Mundus programoje. 2 dalis (EMAP 2: Erasmus Mundus Active Participation vol. 2), skirtą Erasmus Mundus kokybiškoms jungtinėms magistrantūros ir doktorantūros programų paraiškoms parengti.

Projekto partneriai: Čekijos (projekto koordinatorius), Austrijos, Belgijos, Graikijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Vengrijos Vokietijos nacionalinės struktūros, administruojančios Erasmus Mundus programą.

Projekto trukmė: 23 mėn.

Projekto pradžia: 2010-10-01 Projekto pabaiga: 2012-08-30 Biudžetas: bendras projekto biudžetas – 253.838 eurai. Lietuvai skirta 14.330 eurų.

Turinys

153

Projekto tikslai:  Teikti metodinę paramą universitetams iš nepakankamai aktyviai programoje dalyvaujančių ES šalių;  Tobulinti Erasmus Mundus nacionalinių struktūrų personalo kompetenciją dalijantis informacijos sklaidos ir tikslinių grupių konsultavimo patirtimi. Taip tikimasi padidinti dalyvaujančių šalių institucijų konkurencingumą programoje bei jų rengiamų paraiškų kokybę.

Projekto rezultatai:  Potencialių Erasmus Mundus programos paraiškų teikėjų identifikavimas ES šalyse bei paraiškų teikėjams skirti mokymai;  Mokymų medžiagos rinkinys, skirtas Erasmus Mundus programos paraiškų teikėjams.

2011 m. pasiekti rezultatai:  2011 m. sausio 30-31 d. suorganizuotas mokomasis seminaras Varšuvoje (Lenkija). Seminare dalyvavo Mykolo Romerio Universiteto atstovai, kurie planavo teikti projekto European Financial Markets paraišką Erasmus Mundus programai.  2011 m. vasario 17-20 d. suorganizuotas mokomasis seminaras Rygoje (Latvija). Seminare dalyvavo Mykolo Romerio Universiteto atstovai, kurie planavo teikti projekto Comparative Social Policy and Welfare (COSOPO) paraišką Erasmus Mundus programai.  Vykdyta informacijos apie projektą sklaida.

AUKŠTOJO MOKSLO TARPTAUTIŠKUMAS. INTERNETINIAI KURSAI Erasmus Mundus ADMINISTRATORIAMS 2011 m. Fondas kartu su kitomis nacionalinėmis Erasmus Mundus struktūromis pateikė paraišką ir gavo finansavimą projektui Aukštojo mokslo tarptautiškumas. Internetiniai kursai Erasmus Mundus administratoriams (INTER-HED - THE INTERNATIONALISATION OF HIGHER EDUCATION An on-line training course for Erasmus Mundus Administrators).

Projekto partneriai: Italijos (projekto koordinatorius), Belgijos (prancūzų bendruomenės), Portugalijos, Maltos, Airijos ir Lietuvos nacionalinės struktūros, administruojančios Erasmus Mundus programą.

Projekto trukmė: 35 mėn.

Projekto pradžia: 2011-11-07 Projekto pabaiga: 2014-09-27 Turinys

154

Biudžetas: bendras projekto biudžetas – 370.430 eurai. Lietuvai skirta 20.000 eurų.

Projekto tikslai:  Parengti aukštojo mokslo tarptautiškumo mokymo programą, skirtą aukštojo mokslo administratoriams ir Erasmus Mundus nacionalinių struktūrų atstovams;  Parengti internetinių mokymų kursą;  Sukurti institucijų ar asmenų, dalyvausiančių kursuose, tinklą, kuriame bus dalijamasi gerąja patirtimi.

Numatomi projekto rezultatai:  Sukurta mokymų medžiaga bus patalpinta internete, ja galės naudotis visi suinteresuoti asmenys ir organizacijos;  Suorganizuotos 2 mokymų sesijos, kurios truks po 9 mėn. Baigusieji mokymus dalyviai gaus sertifikatus.

KŪRYBIŠKI, NAUJOVIŠKI IR PRITAIKOMI MOKYTOJŲ IR PEDAGOGINIO PERSONALO MOKYMO METODAI FORMALIAME IR NEFORMALIAME MOKYME 2009 m. gruodį Fondas pradėjo įgyvendinti projektą Kūrybiški, naujoviški ir pritaikomi mokytojų ir pedagoginio personalo mokymo metodai formaliame ir neformaliame mokyme (Creative, Innovative and Transferable Methods in the Training of Teachers and Training Staff (Formal and Non-formal Education).

Partnerystėje dalyvauja 15 nacionalinių agentūrų, administruojančių Mokymosi visą gyvenimą programą (toliau tekste – MVGP): Rumunijos (projekto koordinatorius), Lenkijos, Vengrijos, Kipro, Lietuvos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Austrijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Belgijos.

Projekto trukmė: 24 mėn.

Projekto pradžia: 2009-12-01 Projekto pabaiga: 2011-12-01 Biudžetas: bendras projekto biudžetas – 470.521euras. Lietuvai skirta 18.255 eurų.

Projekto tikslai: tobulinti mokytojų ir pedagoginio personalo mokymą bei gerinti projektų, finansuotų iš MVGP lėšų, pasiektų rezultatų ir sukurtų produktų panaudojimą.

Turinys

155

Numatomi projekto rezultatai:  Moodle platforma, kurioje partneriai dalinsis informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais, dalyvaus diskusijų forume;  Kūrybiškų, naujoviškų ir pritaikomų mokytojų bei pedagoginio personalo mokymo metodų rinkinys (katalogas) visomis partnerių kalbomis;  Ataskaita anglų kalba, kurioje bus pateiktos išvados bei rekomendacijos.  Baigiamoji projekto konferencija 2012 m. kovo mėn.

2010 m. pasiekti rezultatai:  Iš visų Mokymosi visą gyvenimą programoje dalyvaujančių šalių atrinkti Comenius, Grundtvig ir Leonardo da Vinci programų projektai, susiję su mokytojų ir pedagoginio personalo mokymo metodų nagrinėjimu;  Parengta anketa, kurioje atrinkti projektai pateikė duomenis apie pasiektus rezultatus;  Sukurta vertinimo forma, kurią naudojant bus vertinami ir atrenkami kūrybiški, naujoviški ir praktiškai pritaikomi mokytojų ir pedagoginio personalo mokymo metodai;  Projekto internetinis puslapis www.city-m.eu dar kuriamas) ir Moodle platforma www.city-m.eu/moodle;  Partnerių susitikimas Madride (Ispanija).  Teminio monitoringo konferencija Kelne (Vokietija).

2011 m. pasiekti rezultatai:  Pagal sukurtą vertinimo formą įvertinti Comenius, Grundtvig ir Leonardo da Vinci programų projektai, susiję su mokytojų ir pedagoginio personalo mokymo metodų nagrinėjimu;  Nustatytos temos gerosios patirties projektų atrankai;  Atrinkti gerosios patirties projektai, informacija apie juos bus talpinama kūrybiškų, naujoviškų bei praktiškai pritaikomų mokytojų ir pedagoginio personalo mokymo metodų kataloge;  Partnerių susitikimas ir teminio monitoringo seminarai Švedijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

2.4. ESF PROJEKTAI Įgyvendinant 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos ŽmoTurinys

156

giškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto Mokymasis visą gyvenimą priemonių Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra ir Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra tikslus, Švietimo ir mokslo ministerija Fondui pavedė parengti ir įgyvendinti 2 valstybinio planavimo Europos Socialinio Fondo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansuojamus projektus.

2.4.1. Neformaliojo švietimo sistemos sukūrimas Lietuvos savivaldybėse

Šiuo metu Lietuvoje didžiausias dėmesys skiriamas formaliajam švietimui, tačiau neformalusis švietimas yra neatsiejama mokymosi visą gyvenimą dalis. Projektu siekiama sukurti kokybiškai naujas neformaliojo švietimo paslaugas Lietuvoje, ugdyti neformaliojo švietimo teikėjų kompetenciją ir skatinti naujų neformaliojo ugdymo metodų naudojimą.

Projekto trukmė: 24 mėn.

Projekto pradžia: 2010-07-01 Projekto pabaiga: 2012-06-30 Projekto biudžetas: 10.110.485 Lt. Projekto tikslas. TAPK (tobulėk, auk, pažink, kurk) projekto tikslas – plėtoti pilietinio ir tautinio ugdymo pavienių iniciatyvų ir vaikų socializacijos bei užimtumo veiklos sritis, savivaldybėse, ugdyti kokybiškų neformaliojo švietimo paslaugų teikimui reikalingus gebėjimus.

Projekto uždaviniai:  Užtikrinti mokinių socializacijos ir užimtumo formų plėtrą, įgyvendinant neformaliojo švietimo programas;  Plėtoti pilietinį ir tautinį ugdymą savivaldybėse įgyvendinant neformaliojo švietimo programas;  Ugdyti kokybiškų neformaliojo švietimo paslaugų teikimui reikalingus mokymosi visą gyvenimą sistemos administratorių gebėjimus.

Turinys

157

2010-2011 m. įgyvendintos projekto veiklos sritys ir pasiekti rezultatai:  Įgyvendintos 24 neformaliojo švietimo programos stacionariose vaikų vasaros poilsio stovyklose. Programose dalyvavo 11378 vaikai, iš kurių 1141 – socialiai remtini;  Įgyvendintos neformaliojo vaikų švietimo programos 52 savivaldybėse. Programose dalyvavo 6485 vaikai, iš kurių 2496 - iš kaimo vietovių mokyklų. Neformaliojo vaikų švietimo programos bus įgyvendinamos ir 2012 m.;  Papildomai įgyvendintos 5 vasaros edukacinės programos ir 2 socialinės atskirties vaikų vasaros edukacinės programos. Šiose programose dalyvavo 1026 vaikai, 252 iš jų - turintys negalią;  Suorganizuoti pirmieji neformaliojo švietimo paslaugų teikėjų (mokytojų) ir Mokymosi visą gyvenimą švietimo sistemos administratorių mokymai. Planuojama, kad mokymuose dalyvaus 250 mokytojų ir 50 administratorių;  Įgyvendinamos 4 pilietinio ir tautinio neformaliojo vaikų švietimo programos savivaldybėse. Programose 2011 m. dalyvavo 6603 vaikai, iš kurių 2277 iš kaimo vietovių mokyklų. Pilietinio ir tautinio neformaliojo vaikų švietimo programos bus įgyvendinamos ir 2012 m.;  Suorganizuota pirmoji projekto konferencija, kurioje dalyvavo 185 dalyviai, sukurta projekto interneto svetainė www.tapk.lt, sukurti ir per televiziją transliuoti 4 projektą viešinantys video klipai, sukurti ir visoje Lietuvoje eksponuoti 5 projektą viešinantys plakatai, pagaminti ir programų dalyviams išdalinti ženkliukai, parengti ir spaudoje išspausdinti 3 straipsniai.

2.4.2. Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra

Stiprėjant globalizacijai aukštojo mokslo tarptautiškumo lygis tampa vienu iš pagrindinių veiksnių, gerinančių studijų kokybę. Lietuvos ekspertų parengtose studijose apie Lietuvos aukštąjį mokslą pabrėžiama, jog plėtojant aukštojo mokslo tarptautiškumą šalyje būtina aktyvesnė informacijos apie Lietuvos aukštąjį mokslą sklaida ir kita tarptautinė rinkodaros veikla. Būtina įgyvendinti aukštojo mokslo pristatymo tarptautiniu mastu koncepciją Turinys

158

ir priemones, kuo plačiau įtraukti tikslines grupes į aukštojo mokslo populiarinimo veiklą, vieningai pristatyti Lietuvos aukštąjį mokslą tarptautinėje erdvėje. Taip bus skatinamas Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinis žinomumas, pritraukiama daugiau užsienio studentų, taip prisidedant prie Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumo stiprinimo ir žinių visuomenės kūrimo. Šio projekto tikslas – didinti Lietuvos aukštojo mokslo sistemos žinomumą užsienio šalyse bei jo patrauklumą užsienio šalių piliečiams, paremti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mobilumą pagal Europos Sąjungos (toliau tekste – ES) mainų programas.

Projekto uždaviniai: 1. Lietuvos aukštojo mokslo politikos ir reformos sklaida prioritetinėse užsienio šalyse, skatinant užsienio universitetų susidomėjimą Lietuvos aukštojo mokslo sistema; 2. Lietuvos universitetų pristatymas užsienio šalyse, siekiant pritraukti į Lietuvą užsienio studentus; 3. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mobilumo pagal ES aukštojo mokslo programas skatinimas.

Projekto tikslinės grupės – dėstytojai, studentai, mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai (įskaitant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinių institucijų ekspertus bei vertintojus), kiti asmenys, suinteresuoti aukštojo mokslo tarptautiškumu.

Projekto veiklos sritys: 1. Lietuvos aukštojo mokslo (toliau tekste – AM) viešinimo priemonių sukūrimas.

2. Lietuvos AM viešinimo tinklo sukūrimas ir palaikymas.

3. Užsienio šalių AM viešinimo tarptautiniu mastu patirties analizė ir strategijos gairių parengimas.

4. Lietuvos AM sistemos ir geriausiųjų mokslo bei studijų institucijų pagal 3 Lietuvos Regionus pristatymo tarptautinėje erdvėje programos parengimas.

5. Lietuvos AM sistemos ir geriausiųjų mokslo bei studijų institucijų pagal 3 Lietuvos Regionus pristatymo tarptautinėje erdvėje programos įgyvendinimas.

6. Mokymai viešinimo tinklo nariams apie Lietuvos AM tarptautiškumo skatinimo metodus ir priemones.

Turinys

159

7. Mokymai Lietuvos AM viešinimo tinklo nariams Studijų Lietuvoje dienos.

8. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mobilumo stipendijų, remiamų ES struktūrinių fondų, administravimo modelio sukūrimas.

9. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mobilumo pagal ES aukštojo mokslo programas rėmimas.

Projekto trukmė: 30 mėn.

Projekto pradžia: 2010-09-28 Projekto pabaiga: 2013-05-28 Projekto biudžetas: 9.788.827,00 Lt. 2011 m. pasiekti projekto rezultatai:  Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu atnaujintas Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo prekės ženklas ir parengtas stiliaus vadovas;  Siekiant užtikrinti efektyvesnę Lietuvos AM prekės ženklo sklaidą bei žinomumą, sukurti pristatomųjų suvenyrų paketai;  Siekiant pristatyti išskirtinius Lietuvos AM aspektus bei sudominti užsienio studentus studijuoti Lietuvoje, parengti ir pagaminti atvirukai;  Sukurta ir pagaminta 10 mažo formato mobilių stendų su aukštojo mokslo prekės ženklu. Šie stendai naudojami įvairiose tarptautinėse parodose, konferencijose, siekiant atkreipti didesnį tikslinės grupės dėmesį;  Siekiant Lietuvos AM populiarinamo užsienyje suorganizuoti vieni iš šešių mokymų, skirtų Lietuvos studentams ir Lietuvoje studijuojantiems užsienio studentams, aukštojo mokslo institucijų studentams-mentoriams, mokslo ir studijų tarptautinių ryšių skyrių koordinatoriams,. Mokymuose skatinama tapti Lietuvos AM ambasadoriumi užsienyje bei skleisti informaciją apie studijų galimybes Lietuvoje. Taip pat buvo apžvelgta ir pristatyta Lietuvos AM sistema, kultūra;  Parengtas studentų finansavimo ir stipendijų administravimo modelis;  Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms skiriamos stipendijos finansuoti Lietuvos studentų dalines studijas ir praktiką užsienio aukštosiose mokyklose bei įmonėse.

Turinys

160

3. INFORMACIJOS SKLAIDA Nuo 2007 m. Fondas, planuodamas informacinę veiklą, remiasi Komunikacijos strategijoje numatytomis gairėmis. Metų pradžioje, įvertinus praėjusių metų patirtį, parengiama Komunikacijos strategija, kurioje numatomos informacinės priemonės, labiausiai atitinkančios ateinančių metų veiklos prioritetus bei lūkesčius. Planuojant ateinančių metų Komunikacinę strategiją pagal poreikius numatomi ir metų prioritetai., ačiau vienu iš prioritetų visuomet lieka ES paskelbti ateinantys metai. 2012 m. bus Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metai.

Per pastaruosius penkerius metus Fondas, vykdydamas informacijos sklaidą, naudojo sekančius pagrindinius komunikacijos kanalus:  Informaciniai, monitoringo ir kiti renginiai;  Įvairūs leidiniai, lankstinukai, plakatai;  Fondo internetinis puslapis;  Dalyvavimas parodose bei kitų organizacijų iniciatyvose.

Siekiant išsamiau pristatyti Fondo vykdomą informacinę veiklą, paminėtini svarbiausi pastarojo penkmečio renginiai, leidiniai bei įgyvendinti sklaidos projektai.

Viena svarbiausių Fondo naudojamų komunikacinių priemonių – renginiai. Fondas per metus suorganizuoja ir įgyvendina vidutiniškai 97 renginius, kuriuose apsilanko virš 25 600 dalyvių. Be kiekvienais metais organizuojamų informacinių renginių, skirtų tiek potencialius, tiek jau esamus paraiškų teikėjus supažindinti su naujausia ir svarbiausia informacija, Fondas organizuoja monitoringo seminarus, mokymus, temines konferencijas, valorizacijos seminarus, kitus sklaidos renginius.

Paminėtini keletas tradicija tapusių Fondo renginių.

Kokybės apdovanojimų renginys organizuojamas kiekvienais metais (pradėtas nuo 2008 m.) siekiant pagerbti ir įvertinti paraiškų teikėjus, tikslinę auditoriją. Įvertinus gautas paraiškas ir atrinkus kokybiškiausias bei geriausias, metų pabaigoje organizuojamas renginys, kuriame šiems projektams įteikiama Fondo kokybės statulėlė. Per pastaruosius 4 metus šią statulėlę gavo ir buvo įvertintos 62 institucijos arba asmenys. Kiekvienais metais skiriamas ir specialusis prizas, kuriuo apdovanojamas Turinys

161

kokybiškiausias projektas, savo tema ir realizacija atitinkantis ateinančių metų Europos paskelbtus teminius metus. 2011 metais bus apdovanota institucija, kuri įgyvendino projektą, savo tema artimą 2012 m.

Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metams. Taip dalyviai yra supažindinami su ateinančių metų tema. SKokybės apdovanojimų renginyje norima pagerbti ir įvertinti ne tik kokybiškiausius projektus bei individualius asmenis, bet ir kitus programų dalyvius. Todėl kiekvienais metais organizuojami papildomi konkursai, skatintamas žmonių aktyvumas bei kūrybiškumas. 2010 m. buvo surengtas video konkursas mano Comenius/Erasmus/Leonardo da Vinci ir t.t. patirtis projektų dalyviai buvo pakviesti kurti trumpus filmukus, parodančius projekte patirtus įspūdžius bei gautą patirtį. Kiekvienos veiklos kategorijoje įvertinami geriausi. 2011-aisiais metais, siekiant įtraukti daugiau veiklos sričių, pirmą kartą Kokybės konkurse bus apdovanoti ne tik Mokymosi visą gyvenimą, bet ir Nordplus programos dalyviai. Nordplus projektams ir iniciatyvoms šiais metais bus skirtos 4 kokybės statulėlės. Kiekvienais metais organizuojami renginiai siekia parodyti projektų ir įvairių veiklų dalyviams, kad jų veikla ir iniciatyvos yra vertinamos, o kiti paraiškų teikėjai turi progą supažindinti su kokybiškais projektais.

Baltic Expro – tai didžiausia Baltijos šalių geriausių projektų paroda. Baltic expro renginys – estų Nacionalinės Agentūros idėja, kuri pirmą kartą buvo įgyvendinta 2008 m. Nuo to laiko renginys kasmet vyksta paeiliui kiekvienoje Baltijos šalyje - Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.) 2011 m. šis atviras visuomenei renginys – paroda vyks Taline.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, Fondas kiekvienais metais organizuoja valorizacijos renginius. Vienas įdomiausių ir įsimintiniausių renginių Grundtvig miestelis, skirtas paminėti Grundtvig (suaugusiųjų švietimas) programos dešimtmetį. Grundtvig miestelis“ – tai gyvas, patrauklus ir linksmas miestelis, kuriame virė edukacinis gyvenimas. Remdamiantis Grundtvig miestelio idėja bei šūkiu Mokytis niekada ne vėlu! buvo siekiaTurinys

162

ma patraukliai ir neįprastai paviešinti Grundtvig programoje dalyvavusių projektų rezultatus. Tam, kad informacija ir programos rezultatai pasiektų ne tik vilniečius, renginys buvo organizuojamas Ukmergėje, miesto šventės metu. Grundtvig miestelis susilaukė didžiulio žmonių susidomėjimo. Renginyje buvo galima susipažinti su pačios programos idėja, pamatyti projektų rezultatus, išbandyti save įvairiose dirbtuvėse, kur veiklos galėjo rasti tiek jaunas, tiek senas.

2009 m. Europos Sąjunga paskelbė Kūrybiškumo ir naujovių metais, Fondui buvo pavesta administruoti šiuos metus. Pasibaigus metams ir parengus ataskaitą, Fondo veikla buvo įvertinta puikiai ir pateikiama kaip pavyzdys. 2009 m. Vilnius tapo Europos kultūros sostine, vienas iš populiariausiųšio projekto renginių buvo Tebūnie naktis. Visą naktį Vilniuje vyko įvairūs projektai ir pasirodymai. Fondas, administruodamas Europos kūrybiškumo ir naujovių metus taip pat prisijungė prie šios iniciatyvos su savo renginiu Svajok. Kurk. Pasidalink. Dalyvauk kultūros naktyje Vilniuje. Visą vakarą Moniuškos skvere, šalia šv. Kotrynos bažnyčios pastatytoje scenoje vyko pasirodymai, apjungę trijų Mokymosi visą gyvenimą programos projektus vykdančių institucijų p dalyvavimo tarptautiniame projekte patirtį. UAB Jolingva pristatė Grundtvig (suaugusiųjų švietimo) programos projektą Socialinė integracija, teatro ir muzikos pagalba mokantis Europos kalbų. Senjorai saviveiklininkai anglų kalba vaidino ištrauką iš spektaklio Eglė žalčių karalienė.

Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro lankytojai scenoje pristatė meninę programą: pačių kurtus spektaklius, dainuojamąją poeziją, atliko savo kūrybos ir populiarias liaudies dainas.

Centras jau 10 metų kviečia savo lankytojus dalyvauti meninėje užimtumo veikloje, o šiuo įgyvendina Mokymosi visą gyvenimą Grundtvig (suaugusiųjų švietimo) programos projektą Mes – pasaulio dalis!. Paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras supažindino su Leonardo da Vinci (profesinio mokymo) programos projektu Miestų gynybinė siena – kultūrinio paveldo palikimas. Parodoje eksponuota 15 Vilniaus miesto gynybinės sienos nuotraukų, o kartą per valandą fotografijų autoriai pristatė savo darbus ir pasakojo įdomius istorinius faktus apie miesto gynybinę sieną.

Turinys

163

Tarptautinė paroda Mokymasis. Studijos. Karjera Fondas nuo 2008 m. kasmet dalyvauja tarptautinėje mokslo ir studijų parodoje, kur,įdomiame ir informatyviame, įspūdingai apipavidalintame stende pristatomos visos Fondo teikiamos galimybes. Daugiausia susidomėjimo kelia Erasmus programa, kurios teikiamos galimybės labiausiai atitinka parodos lankytojų poreikius. 2011 m. (paroda vyksta vasario mėn.) Fondas dalyvauti parodoje kartu, viename stende su šūkiu Europa jaunimui pakvietė kitas 2 savo veikla Fondui giminingas institucijas – Informacinių technologijų centrą (eTwinning programa) ir ES iniciatyvą Veiklus jaunimas.

Kita svarbi komunikacinė priemonė, padedanti skleisti informaciją ir įgyvendinti idėjas – informaciniai ir reklaminiai leidiniai.

Fondas per metus parengia ir išleidžia vidutiniškai 40 leidinių. Nuo 2009 m., siekdami labiau tausoti gamtą ir aplinką, pradėta rengti daugiau elektroniniųleidiniųme. Dėl šios priežasties gerokai sumažėjo leidinių tiražai. Jei 2008 m. išleista 74 200 vienetų, tai 2011 m. bus publikuota tik 13 800 vienetų. Visi, tiek elektroniniai, tiek ir tradiciniai leidiniai yra pateikiami Fondo interneto puslapyje www.smpf.lt Būtina paminėti, kad siekdamas išskirtinumo nuo 2010 m. Fondas turi savo stiliaus vadovą.

Keletas kasmetinių ir tradicinių Fondo leidinių: Švietimo mainų paramos laikraštis – 2-3 kartus per metus leidžiamas periodinis leidinys, , kuriame pateikiama visa pagrindinė informacija – paraiškų teikimo terminai, atskirų programų aktualijos, įvykę ir vyksiantys renginiai, kitos naujienos. Laikraščio pabaigoje skaitytojų laukia kryžiažodis bei komiksas. Artėjant svarbiam įvykiui, laikraštis jam dedikuojamas, pvz., Grundtvig programos dešimtmečiui, studijų parodai ir pan.

Kokybės apdovanojimų leidinys. Šis leidinys – tai kokybiškiausių projektų sąvadas. Projektai, kurie buvo nominuoti ar apdovanoti kokybės konkurse buvo, patenka į šį leidinį. Čia pristatoma projektų veikla, pateikiamos nuotraukos Leidinio santrauka pateikia ir anglų kalba - yra įvertinus projektą, gera naujiena norisi pasidalinti ir su bendražygiais iš kitų ES šalių.

Organizaciją reprezentuojantis leidinys – 2011-aisiais metais išleistas leidinys, skirtas pačios organizacijos pristatymui. Leidinyje išvardijami ne tik administruojami projektai bei veiklos sritys, bet ir pateikiama FonTurinys

164

do misija bei vizija, tikslai, supažindinama su personalu bei organizacijos politika.

Metinė veiklos apžvalga – kasmetinis leidinys, išleidžiamas metų pabaigoje. Jame pristatomi metų rezultatai, pateikiama įvairi statistika.

2011 m. metinė apžvalga apibendrins ne vienerius metus, bet visą organizacijos veiklos penkmetį.

Informacija internete – vienas svarbiausių komunikacijos kanalų.

Fondo internetinis puslapis veikia nuo 2007 metų, 2011 m. buvo atliktas tinklalapio turinio ir naudojimo patogumo tyrimas. Remiantis tyrimo išvadomis, fondo tinklalapis patobulintas, atnaujinta integruota programų veiklos sričių paieška pagal tikslines grupes, ne pagal programas, kaip senesnėje versijoje. Vartotojui dabar lengviau ir patogiau surasti reikiamą informaciją. konsultuojantis su Fondo stiliaus vadovu sukurtas naujas tinklalapio dizainas. Fondas taip pat administruoja ir www.euroguidance.lt, skirtą profesijos konsultantams bei asmenims, kurie renkasi profesiją arba nori ją pakeisti.

Fondo tinklalapyje vartotojai turi galimybę skaityti elektroninius leidinius neatsisiunčiant jų į savo kompiuterius, o reikiamą dokumentą ar leidinį gali lengvai rasti internetinėje Fondų dokumentų talpykloje adresu www.slideshare.net/smpf.

Turinys

165

4. BENDRADARBIAVIMAS Siekdamas populiarinti administruojamas programas bei skatinti veiklos su giminingomis organizacijomis sinergiją, Fondas aktyviai bendradarbiauja su partnerystės institucijomis Lietuvoje.

1. Švietimo informacinių technologijų centras Organizacijos veiklos apibūdinimas: Švietimo informacinių technologijų centras (toliau tekste – ITC) Lietuvoje administruoja Europos Komisijos Švietimo ir kultūros direktorato eLearning programos iniciatyvą, eTwinning programą. Programa skirta visiems jauniems Europos piliečiams, besimokantiems mokyklose, sudaryti sąlygas dalyvauti švietimo projektuose su savo mokytojais bei jų kolegomis iš Europos. Svarbiausi programos tikslai ir uždaviniai - skatinti mokyklų bendradarbiavimą, naudojantis IKT, įtraukti kuo daugiau mokyklų į tarptautinę projektinę veiklą, tobulinti mokytojų bei mokinių IKT ir kalbinius gebėjimus. Programa yra remiama Europos Centrinės koordinavimo paramos tarnybos (toliau tekste – CPT) bei nacionalinių koordinavimo paramos tarnybų (toliau tekste – NPT).

Bendradarbiavimo aprašymas: 2007 m. spalio mėn. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp ŠMPF ir ITC. Gruodžio mėn. Lietuvos NPT interneto svetainėje (http://www.etwinning. lt/) ir ITC administruojamame švietimo portale (http://portalas.emokykla.lt/) buvo pirmą kartą patalpinta informacija apie Comenius ir eTwinning programų galimybes, tarpusavio sąsajas ir pridėtinę programų integravimo vertę.

2008 m. vasario mėn. ŠMPF informaciniame leidinyje Mokomės visą gyvenimą Nr. 2 buvo pirmą kartą patalpinta informacija apie Comenius ir eTwinning programų galimybes, tarpusavio sąsajas ir pridėtinę programų integravimo vertę. Lapkričio mėn. vykusio Comenius programos informacinio seminaro metu buvo pristatyti ir apdovanoti 3 geriausi eTwinning – Comenius projektai.

Organizuodamas kasmetinį Kokybės apdovanojimų renginį, ŠMPF aktyviai bendradarbiavo su Lietuvos NPT. Renginio metu buvo apdovanotos mokyklos, savo veikloje geriausiai pritaikiusios eTwinning programos galimybes.

2009 m. balandžio-gegužės mėn. eTwinning programos dalyviai aktyviai dalyvavo Europos Komisijos Comenius savaitė 2009 iniciatyvoje. ŠMPF interneto svetainės, Comenius skilties, Comenius savaitė 2009 dalyje (http://www.eesf. lt/index.php?id=2512) patalpintame renginių kalendoriuje Comenius ir eTwinning programų dalyviai galėjo viešinti savo iniciatyvas ir iniciatyvų atgarsius. Comenius ir eTwinning programų dalyviai dalyvavo Čekijos Respublikos nacionalinės agentūros organizuotame Comenius atviruko kūrimo konkurse Turinys

166

Atvirukas Comenius ir ŠMPF organizuotame Comenius esė rašymo konkurse.

Esė nugalėtojas buvo apdovanotas spalio mėn. ŠMPF organizuojamame kasmetiniame Kokybės apdovanojimų renginyje. Minėto renginio metu Lietuvos NPT apdovanojo ir geriausią eTwinning projektą.

2010 m.balandžio mėnesį ŠMPF teminio monitoringo seminare Profesinio orientavimo aspektų integravimas į Comenius mokyklų partnerysčių projektus buvo pristatytose Twinning programos galimybės, Comenius ir eTwinning programų tarpusavio sąsajos ir pridėtinė programų integravimo vertė. Birželio mėn. Lietuvos NPT kolegos ŠMPF darbuotojams organizavo mokymus eTwinning platformos galimybės. Spalio mėn. abiejų organizacijų atstovai dalyvavo Comenius and eTwinning School Partnerships Experience Sharing“ konferencijoje Prahoje. Organizuodamas kasmetinį Kokybės apdovanojimų renginį, ŠMPF aktyviai bendradarbiavo su Lietuvos NPT. Renginio metu nominacijoje Už efektyvų eTwinning programos įrankių naudojimą Comenius mokyklų partnerysčių projektuose“ padėkos raštu apdovanotas Kauno lopšelis-darželis Rokutis. Informacija apie Comenius ir eTwinning programų galimybes, tarpusavio sąsajas ir pridėtinę programų integravimo vertę patalpinta Lietuvos NPT leidinyje eTwinning bendravimui ir bendradarbiavimui. Iš viso 2010 m. Comenius programa buvo pristatyta 20 Lietuvos NPT renginių, eTwinning programa pristatyta 14 ŠMPF renginių.

2011 m. gegužės mėn. eTwinning programos dalyviai aktyviai dalyvavo Europos Komisijos iniciatyvoje Comenius savaitė 2011. ŠMPF interneto svetainės, Comenius skilties, Comenius savaitė 2011 dalyje (http://www.eesf.lt/index. php?id=4106) ir Lietuvos NPT interneto svertainės skiltyje Comenius ir eTwinning organizuojami konkursai (http://www.etwinning.lt/?p=69) patalpintuose renginių kalendoriuose Comenius ir eTwinning programų dalyviai galėjo viešinti savo iniciatyvas ir iniciatyvų atgarsius. Comenius ir eTwinning programų dalyviai dalyvavo ŠMPF ir Lietuvos NPT organizuotuose esė konkursuose mokiniams Ką aš naujo sužinojau apie profesijas dalyvaudamas Comenius projekte“ ir mokytojams Kaip buvo panaudotos eTwinning galimybės Comenius projektuose“. Esė konkursų nugalėtojai bus apdovanoti lapkričio mėn. ŠMPF organizuojamame kasmetiniame Kokybės apdovanojimų renginyje. Minėto renginio metu Lietuvos NPT apdovanos 6 eTwinning projektus (mokyklas).

Birželio mėn. Vilniuje vykusio tarptautiniame eTwinning programos profesinio tobulinimo seminare Web 2.0 technologijos švietime ŠMPF darbuotojas pristatė Comenius ir eTwinning programų tarpusavio sąsajas ir pridėtinę programų integravimo vertę. Lapkričio mėn. Lietuvos NPT organizavo Europos Komisijos inicijuotą eTwinning programos renginį eTwinning ir Comenius programų integravimo galimybės meniniame ugdyme. Gerosios patirties sklaida.

Turinys

167

2. Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JTBA) Organizacijos veiklos apibūdinimas:. Valstybinės jaunimo reikalų tarybos (šiuo metu – Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) bei Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LJOT) įsteigta viešoji įstaiga, kurios svarbiausias tikslas – užtikrinti jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo vystymą bei sėkmingą Lietuvos jaunimo dalyvavimą Europos Sąjungos programose jaunimui.

Bendradarbiavimo aprašymas: 2010 m. buvo parengtas ir išleistas bendras leidinys Susipažink. Įvertink. Važiuok. Gidas studentams, savanoriams, praktikantams, darbuotojams. JTBA atstovas 2010 m. rugsėjo 29 d. skaitė pranešimą apie savanorystę ŠMPF renginyje Mokymosi visą gyvenimą programos galimybės profesinio orientavimo specialistams. Naujovės profesinio orientavimo srityje. 2011 m. suorganizuotas bendra diskusija-seminaras Savanorystė ir profesinis pasirinkimas. Nuolat bendradarbiaujama, skleidžiant informaciją apie ŠMPF administruojamus Euroguidance ir Europass projektus.

3. Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje Organizacijos veiklos apibūdinimas:. Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje atstovauja Europos Komisiją Lietuvoje. Ji teikia informaciją Lietuvos visuomenei ir žiniasklaidai apie EK veiklą, pozicijas ir planus, organizuoja renginius ir įvairius projektus, informuoja EK apie procesus, nuomones ir įvykius mūsų šalyje, rengia ir koordinuoja EK narių ir pareigūnų vizitus Lietuvoje.

Bendradarbiavimo aprašymas: Nuolat bendradarbiaujama viešinant abiejų organizacijų vykdomas iniciatyvas. Per EK atstovybę Lietuvoje skleidžiama informacija apie ŠMPF administruojamą Europass projektą.

4. Eurodesk Organizacijos veiklos apibūdinimas: Eurodesk yra Europos jaunimo informacijos tinklas, veikiantis 30 Europos šalių ir teikiantis išskirtinę europinę informaciją, skirtą jaunimui ir dirbantiems su jaunimu. Eurodesk teikia informaciją apie programas, remiančias jaunimo iniciatyvas bei mobilumą (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje.

Bendradarbiavimo aprašymas: 2010 m. buvo parengtas ir išleistas bendras leidinys Susipažink. Įvertink. Važiuok. Gidas studentams, savanoriams, praktikantams, darbuotojams. 2011 m. suorganizuota bendra diskusija-seminaras Savanorystė ir profesinis pasirinkimas. Nuolat bendradarbiaujama skleidžiant informaciją apie ŠMPF administruojamas programas ir projektus: Pažintiniai vizitai, Europos kalbų ženklas, Europass ir Euroguidance.

Turinys

168

5. EURES Organizacijos veiklos apibūdinimas: EURES – Europos užimtumo tarnyba yra bendradarbiavimo tinklas, kurio paskirtis – užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą Europos ekonominėje erdvėje (toliau tekste – EEE). Tinklas jungia visų EEE valstybių narių valstybines įdarbinimo tarnybas ir kitas regionines bei valstybines organizacijas, kurios rūpinasi įdarbinimo klausimais (profesines sąjungas, darbdavių organizacijas ir vietos bei regionines valdžios įstaigas). Tinklą koordinuoja Europos Komisija.

Bendradarbiavimo aprašymas: 2010 m. buvo parengtas ir išleistas bendras leidinys Susipažink. Įvertink. Važiuok. Gidas studentams, savanoriams, praktikantams, darbuotojams. 2010 m. balandžio mėn. ŠMPF atstovai dalyvavo Eures Adwanced Training renginyje, kuriame pristatė Europass ir Euroguidance veiklą.

Aktyviai bendradarbiaujama skleidžiant informaciją apie Europass CV (EURES interneto svetainėje pateikiama informacija apie Europass CV, ten galima rasti užpildytų pavyzdžių).

6. Lietuvos studentų sąjunga ir Lietuvos studentų atstovybių sąjunga Organizacijos veiklos apibūdinimas: Nacionalinės studentų organizacijos, , atstovaujančios Lietuvos studentų interesus ir ginančios jų teises.

Bendradarbiavimo aprašymas: Bendrų renginių organizavimas, dalyvavimas ŠMPF ir studentų organizacijų organizuojamuose renginiuose. Bendradarbiaujama skleidžiant informaciją studentams apie Bolonijos procesą ir tarptautines mainų programas. LSAS atstovai dalyvauja ŠMPF inicijuotose Nacionalinėje Bolonijos ekspertų grupėje ir Tarptautinių studijų komisijoje, LSS atstovas – ES aukštojo mokslo programų įgyvendinimo Lietuvoje ekspertų komisijoje.

2010 m. ŠMPF atstovas abiem organizacijoms pristatė ŠMPF įgyvendinamą ESF projektą Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimas. Taip pat ŠMPF atstovas skaitė pranešimą LSAS nacionalinės asamblėjos metinėje konferencijoje.

7. Erasmus studentų tinklas (ESN Lietuva) Organizacijos veiklos apibūdinimas: ESN yra pagrindinė savanorių studentų organizacija, dalyvaujanti Europos tarptautinio aukštojo mokslo erdvėje. Organizacijos tikslas – sudaryti galimybes studentų tarpkultūriniams mainams ir tobulėjimui, kuris grindžiamas principu studentai padeda studentams.

Bendradarbiavimo aprašymas: Bendrų renginių organizavimas, informacijos apie Erasmus programos galimybes ir mentorių programas pateikimas studentams, savanorystės skatinimas. Kartu organizuotos Mentorių dienos renginys 2010 m. gegužės 14-15 d., ŠMPF finansiškai parėmė ESN Lietuva organizuotą Nacionalinių ESN atstovų susirinkimą Vilniuje 2010 m. rugsėjo 23-27 d. d.

Turinys

169

8. Organizacijos pavadinimas: Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija Organizacijos veiklos apibūdinimas: nevalstybinė, pelno nesiekianti asmenų ir įvairių tipų organizacijų savarankiška sąjunga, kuri, bendradarbiaudama su Lietuvos bei kitų šalių suaugusiųjų švietėjais ir institucijomis, telkia pavienius asmenis bei įvairių organizacijų narius nuolatinio mokymosi visuomenėje nuostatos ugdymui ir tęstinio mokymosi galimybių plėtrai.

Bendradarbiavimo aprašymas: Bendradarbiaujama skleidžiant informaciją apie Grundtvig, Nordplus Adult bei Nordplus Horizontal programas. Jau tapo tradicija bendradarbiauti organizuojant nacionalinę Suaugusiųjų švietimo savaitę, kurios iniciatorė Lietuvoje yra Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija. Taip pat organizuoti bendrus renginius, pristatant suaugusiųjų švietėjams ir besimokantiesiems aukščiau minėtų, ŠMPF administruojamų programų galimybes.

2007 m. lapkričio 23 d. šios savaitės metu buvo organizuotas seminaras Lygios galimybės socialinės atskirties grupėms. Seminaro tikslas – pristatyti Mokymosi visą gyvenimą programos paprogramių Grundtvig ir Leonardo da Vinci bei Europos bendrijos iniciatyvos EQUAL projektus, skirtus socialinės atskirties grupių integravimui į visuomenę, mokymo procesus bei darbo rinką.

2008 m. lapkričio 28 d. Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija organizavo valorizacijos konferenciją Informacinės komunikacinės technologijos tarpkultūriniam bendravimui.

2010 m. Suaugusiųjų švietimo savaitės metu ŠMPF suorganizavo informacinį seminarą Grundtvig ir kitų Mokymosi visą gyvenimą programų galimybės, skirtą žmonėms su negalia.

2011 m. ŠMPF organizavo seminarą, skirtą Lietuvos suaugusiųjų švietimo savaitei Grundtvig programa - trečiojo amžiaus žmonėms.

9. Tarptautinių kultūros programų centro Kultūros kontaktų biuras Organizacijos veiklos apibūdinimas: Tarptautinių kultūros programų centro Kultūros kontaktų biuras koordinuoja Europos Sąjungos programą Kultūra 2007 Lietuvoje, skatina Lietuvos kultūros operatorių tarptautinį bendradarbiavimą.

Bendradarbiavimo aprašymas: Bendradarbiaujama skleidžiant informaciją apie Grundtvig ir Leonardo da Vinci programas. Šių programų galimybės Lietuvos kultūros organizacijų atstovams buvo pristatytos 2010 m. vasario ir gegužės mėnesiais. Informacija apie ŠMPF ir jos administruojamos veiklos sritis yra pateikta Tarptautinių kultūros programų centro Kultūros kontaktų biuro leidinyje apie institucijas, teikiančias paramą.

Turinys

170

10. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga Organizacijos veiklos apibūdinimas: Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (toliau tekste – LŽNS) – savanoriška, nepriklausoma, nepolitinė, visuomeninė organizacija, jungianti organizacijas, dirbančias žmonių su negalia integracijos srityje.

Bendradarbiavimo aprašymas: ŠMPF yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga renginių organizavimo srityje. ŠMPF per metus organizuoja apie 60-70 renginių, kuriems reikalinga dalyvių registravimo paslauga. Šią paslaugą teikia negalią turintys asmenys. Nuo sutarties pasirašymo pradžios (2010 m.) iki šių metų Lietuvos žmonių su negalia sąjungos nariai savo paslaugas teikė 27 ŠMPF organizuotuose renginiuose. 2010 lapkričio 18 d. kartu su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga buvo suorganizuotas Grundtvig ir kitų mokymosi visą gyvenimą programos paprogramių galimybių informacinis seminaras, kurio tikslinė grupė ir dalyviai buvo žmonės su negalia. 2010m. gruodžio 6 d. tradiciniame metiniame Kokybiškiausių projektų apdovanojimo renginyje Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovybei buvo įteikta ŠMPF padėka už bendradarbiavimą.

11. Klaipėdos teritorinė darbo birža Organizacijos veiklos apibūdinimas: Klaipėdos teritorinė darbo birža – Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinis padalinys. Klaipėdos teritorinė darbo birža įgyvendina valstybines užimtumo garantijas darbo rinkoje. Jos veikla apima Klaipėdos miesto, rajono, Neringos, Šilutės, Kretingos, Palangos ir Skuodo savivaldybes.

Bendradarbiavimo aprašymas: Vystomas bendradarbiavimas, informuojant Vakarų Lietuvos verslo įmones, socialines įmones bei neįgaliųjų socialines įmones apie Leonardo da Vinci, Erasmus ir Europass galimybes. 2010 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje organizuotas seminaras verslo įmonėms, socialinėms įmonėms bei neįgaliųjų socialinėms įmonėms apie Leonardo da Vinci, Erasmus ir Europass galimybes.

12. VšĮ Vilko valia Organizacijos veiklos apibūdinimas: meninių ir socialinių projektų inicijavimas bei įgyvendinimas Bendradarbiavimo aprašymas: 2010 m. sėkmingai įgyvendintas VšĮ Vilko valia inicijuotas ir Europos Komisijos remtas projektas Tremties diena. Gyva istorijos pamoka. Tai EK paskelbtos programos Aktyvi Europos atmintis, skiriamos stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, dalis. Tarpininkaujant Fondui, teatralizuotoje išgyvenimo sovietiniame bunkeryje dramoje dalyvavo 171 pagal Erasmus Turinys

171

mainų programą Lietuvoje studijuojantys studentai iš 21 šalies. Ši teatralizuota ekskursija suteikė jaunuoliams unikalią galimybę sugrįžti į sovietinių laikų išgyvenimo stovyklą.

13. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras Organizacijos veiklos apibūdinimas: Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (toliau tekste – Centras) – pagalbą švietimo teikėjui, mokytojui, mokiniui teikianti švietimo įstaiga, įgyvendinanti valstybinę Lietuvos profesinio mokymo sistemos plėtros politiką.

Bendradarbiavimo aprašymas: 2007-2011 m. vyko nuolatinis Fondo ir Centro bendradarbiavimas keičiantis aktualia informacija apie Lietuvos bei Europos profesinio mokymo aktualijas. Leonardo da Vinci programos projektų rezultatai prisidėjo prie Centro rengiamų metinių pranešimų apie profesinį mokymą Lietuvoje, kurių užsakovas buvo Europos profesinio mokymo plėtotės centras (CEDEFOP). 2011 m. Fondas prisidėjo prie kasmetinio Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro organizuojamo gerosios profesinio mokymo patirties sklaidos konkurso bei skyrė apdovanojimą profesinei mokyklai už sėkmingą Leonardo da Vinci programos projekto rezultatų naudojimą savo organizacijos vykdomo profesinio mokymo procese.

14. Britų tarybos Lietuvos biuras Organizacijos veiklos apibūdinimas: Britų taryba yra tarptautinė Jungtinės Karalystės organizacija švietimo bei kultūros ryšiams su užsienio valstybėmis, veikianti daugiau nei 100 pasaulio šalių. Meno, švietimo ir mokymo, mokslo ir technologijų srityse Britų tarybos veikla kasmet pasiekia daugiau nei 85 milijonus žmonių. Britų taryba Lietuvoje vykdo švietimo, meno ir mokslo projektus, bei administruoja tarptautinius IELTS ir Kembridžo anglų kalbos egzaminus.

Bendradarbiavimo aprašymas: 2011 m. vyko 2011 metų kalbų ambasadoriaus rinkimai, kuriuos organizavo Švietimo mainų paramos fondas, įgyvendindamas Europos kalbų ženklo programą, kartu su Britų taryba, įgyvendinančia Europos kalbų lobyno projektą. Rinkimų tikslas - išrinkti Metų kalbų ambasadorių – įmonę ar organizaciją, turinčią ir vykdančią patrauklią bei novatorišką kalbų mokymosi skatinimo politiką. 2011 m. rugsėjo 23 d. Lietuvių kalbos institute įvyko iškilmingi apdovanojimai, kurių metu buvo paskelbtas 2011 Metų kalbų ambasadorius – rinkos tyrimų bendrovė WorldOne.

Turinys

172

5. FINANSAVIMAS IR TURTAS PATALPOS Fondas įsikūręs Vilniuje, Geležinio Vilko g. 12. Bendras panaudos teise valdomų patalpų plotas – 775 m².

TURTAS

2007 m. sujungus ES Leonardo da Vinci programos koordinavimo ir ES Socrates programos koordinavimo paramos fondus, jų bendras turtas, kurio likutinė vertė perdavimo metu sudarė 19.878 Lt, buvo perduotas naudoti Švietimo mainų paramos fondui.

2011 m. rugsėjo 30 d. duomenimis fondo turtas sudarė 30.368.052 Lt. Fondo turtas, palyginus su 2007 m., išaugo daugiau kaip 2 kartus. Tai susiję su naujomis administruojamomis programomis ir išaugusiu jų finansavimu.

Didžiąją Fondo turto dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos ir lėšos banko sąskaitose.

105 pav. Fondo turto dinamika 2007-2011 metais

Turinys

173

ILGALAIKIS TURTAS Fondo ilgalaikis (materialus) turtas, kurį sudaro kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai, 2011 m. rugsėjo 30 d. duomenimis sudarė 9.331,68 Lt. Nematerialus turtas, kurį sudaro programinė įranga, 2011 m. rugsėjo mėn.

30 d. duomenimis yra lygus nuliui. Fondas finansinio turto neturi. Fondo ilgalaikis turtas, palyginus su 2007 m., sumažėjo 16 kartų.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpis yra 36 mėn., veiklos administravimo projekto trukmė – 12 mėn., todėl Fondas pasirinko politiką ilgalaikį turtą ne pirkti, o nuomotis.

Fondas yra pasirašęs 3 kompiuterinės įrangos nuomos, 2 kopijavimo įrangos ir 1 automobilio nuomos sutartis.

106 pav. Fondo ilgalaikio turto dinamika 2007-2011 metais

Turinys

174

TRUMPALAIKIS TURTAS Fondo trumpalaikis turtas 2011 m. rugsėjo 30 d. duomenimis buvo 30.358.720 Lt. Per vienerius metus gautinos sumos sudarė 6.556.052 Lt. Pinigai ir pinigų ekvivalentai – 23.802.667 Lt. Fonde visos prekės, kurių kaina mažesnė nei 1.000 Lt (be PVM), priskiriamos trumpalaikiam turtui. Atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių fondas neturi. Kito trumpalaikio turto (t.y. trumpalaikės investicijos, terminuoti indėliai, kt. trumpalaikis turtas) nėra. Trumpalaikis turtas fonde apskaičiuojamas kiekiniu būdu.

Fonde kiekvienais metais prieš su­da­rant me­ti­nę fi­nan­si­nę at­skai­to­my­bę in­ ven­to­ri­zuo­ja­mas tu­ri­mas tur­tas (įskai­tant gry­nuo­sius pi­ni­gus), įsipa­rei­go­ji­ mai tre­tie­siems as­me­nims bei atsargos.

5. FINANSAVIMAS 2007- 2011 metais Fondo veikla buvo finansuota iš Europos Komisijos Direktorato Švietimas ir kultūra, Šiaurės Šalių Ministrų Tarybos ir Lietuvos Respublikos biudžeto, vadovaujantis sutartimis su Švietimo ir mokslo ministerija, Europos Komisijos Direktoratu Švietimas ir kultūra, Šiaurės Šalių Ministrų Taryba ir Europos Socialiniu Fondu.

2011 m. finansavimas iš Europos Komisijos Direktorato Švietimas ir kultūra” Mokymosi visą gyvenimą programoms, palyginus su 2007 m., išaugo 39 %.

Tame tarpe skirta 7,9 mln. Lt daugiau lėšų Erasmus programos finansavimui, apie 1,9 mln. Lt Leonardo da Vinci programai, apie 2,0 mln. Lt Comenius ir 1,1 mln. Lt Grundtvig programoms. Finansavimas vien šių veiklos sričių administravimui išaugo 26,2 % .

Tuo pačiu 2007-2011 m. laikotarpiu žymiai mažėjo finansavimas iš nacionalinio biudžeto. Palyginus su 2007 m., 2011 m. gauta 5,5 mln Lt, arba 42 % mažiau lėšų Erasmus programai, 38,2 % mažėjo finansavimas Fondo veiklos sričių administravimui. Bendras finansavimo mažėjimas sudarė 33,5 %.

2010 m. Fondas pradėjo administruoti 2 Europos Socialinio Fondo projektus, kurių bendras biudžetas yra 19.899,3 tūkst. Lt. 2010 m. panaudota 1.705,1 tūkst. Lt, arba 8,6 % skirtų projektinių lėšų. 2011 m. planuojama įsisavinti iki 70 % skirtų lėšų.

Turinys

175

5 lentelė. BENDRA FONDO FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ DINAMIKA 2007–2011 m.

Pavadinimas

Eil. Nr.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

BIUDŽETAS BIUDŽETAS BIUDŽETAS BIUDŽETAS BIUDŽETAS* tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt 50.629,,6 53.674,2 56.763,3 54.540,3 57.315,9

I.

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMA

1

Veiklos administravimas

4.578,6

4.560,0

4.343,1

3.740,3

3.760,2

2

Leonardo da Vinci programa

8.537,8

9.357,1

10.068,7

10.216,9

10.479,2

3 4

Comenius programa Grundtvig programa

6.384,5 2.321,3

6.663,9 2.379,0

7.764,8 3.536,4

7.962,1 3.577,1

8.359,2 3.407,9

5

Erasmus programa

28.648,3

30.505,4

30.860,4

28.854,0

31.116,0

6

Pažintiniai vizitai

159,1

208,8

189,9

189,9

193,4

II.

DVIŠALĖS SUTARTYS

650,0

835,0

847,5

749,0

935,0

III. 1 2 3 IV. 1 2 3 4 5 V.

PROGRAMOS NordPlus programa Erasmus Mundus programa Tempus programa PROJEKTAI Euroquidance projektas Europas projektas Nacionalinė Bolonijos propaguotojų grupė - projektai Sklaidos projektai Europos pažymėjimas ESF PROJEKTAI Neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimas savivaldybėse Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra KITOS INICIATYVOS LDB, LDRMT, konferencija

161,2 106,2 21.0 34.0 919,5 345,3 345,3 111.8 106,7 10,4 0

1.165,5 1.099,5 23.0 43.0 850,8 345,3 366,0 113,6 12,4 13,5 0

1.433,1 1.379,1 32,3 22,5 857,5 345,3 322,8 113,0 64,9 11,5 0

122,8 101,6 13,2 8,0 1063,0 345,2 428,1 192,8 85,4 11,5 1.705,1

709,4 655,3 22,6 31,5 1.006,3 310,8 421,2 110,1 152,7 11,5 11.987,3

0

0

0

1.376,9

7.406,2

0 60,0 60

0 57,7 57.7

0 17.7 17.7

328,2 0 0

1 2 VI. 1

* 2011.11.01 duomenimis.

Turinys

4.581,1 0 0

176

6 lentelė. FONDO FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ IŠ NACIONALINIO BIUDŽETO DINAMIKA Eil. Nr. I. 1 2 3 4 5 6 II. III. 1 2 3 IV. 1 2 3 4 5 V. 1 2 VI. 1

2007 m.

BIUDŽETAS tūkst. Lt

2008 m.

BIUDŽETAS tūkst. Lt

2009 m, BIUDŽETAS tūkst. Lt

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ PROGRAMA

15.410,8

15.795,5

14.068,8

9165,6

8.977,2

Veiklos administravimas Leonardo da Vinci programa Comenius programa Grundtvig programa Erasmus programa Pažintiniai vizitai DVIŠALĖS SUTARTYS PROGRAMOS NordPlus programa Erasmus Mundus programa Tempus programa PROJEKTAI Euroquidance projektas Europas projektas Nacionalinė Bolonijos propaguotojų grupė projektai Sklaidos projektai Europos pažymėjimas ESF PROJEKTAI Neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimas savivaldybėse Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra

2.524,8 0,0 0,0 0,0 12.886,0 0,0 650,0 68,6 13,6 21,0 34,0 384,6 172,6 172,6

2.609,5 0,0 0,0 0,0 13.186,0 0,0 835,0 1.066,0 1.000,0 23,0 43,0 406,0 172,6 183,0

2.235,5 0,0 0,0 0,0 11.833,3 0,0 847,5 1.332,8 1,278,7 31,5 22,5 416,7 172,6 161,4

1.563,6 0,0 0,0 0,0 7.602,0 0,0 749,0 21,2 0,0 13,2 8,0 504,2 172,6 214,0

1.561,2 0,0 0,0 0,0 7.416,0 0,0 935,0 606,1 552,0 22,6 31,5 506,7 155,4 210,6

29,0

34,0

47,1

50,9

6,9

0,0 10,4 0,0

2,9 13,5 0,0

24,1 11,5 0,0

55,2 11,5 255,7

122,3 11,5 1.828,1

0,0

0,0

0,0

206,5

1.140,9

0,0

0,0

0,0

49,2

687,2

60,0

57,7

0,0

0,0

60

57.7

0,0

0,0

Pavadinimas

KITOS INICIATYVOS LDB, LDRMT, konferencija

* 2011.11.01 duomenimis.

Turinys

17.7 17.7

2010 m.

2010 m.

BIUDŽETAS BIUDŽETAS* tūkst. Lt tūkst. Lt

177

107 pav. Fondo finansinių išteklių dinamika 2007-2011 metais

108 pav. Fondo finansinių išteklių dinamika iš nacionalinio biudžeto 2007-2011 m.

Turinys

178

BAIGIAMASIS ŽODIS Šioje apžvalgoje pateikti skaičiai ir faktai – tai Fondo darbuotojų kasdienės veiklos rezultatai. Įžvalgos ir apibendrinimai siūlomi pasitelkus penkerių metų įdirbį, administruojant mokymosi visą gyvenimą programos ir kitus švietimui remti skirtus projektus, o poreikis tai pateikti paremtas ilgalaikio bendradarbiavimo su tikslinių grupių atstovais patirtimi.

Fondas – unikali organizacija. Ne todėl, kad tai vienintelė švietimo ir profesinio mokymo tarptautinius projektus administruojanti nacionalinė struktūra, jo stiprybė – brandūs žmonės, susibūrę dėl juos vienijančių vertybių ir tikslų.

Per penkerius metus mokėmės patys ir mokėme kitus, tobulinome įgūdžius ir bendrąsias kompetencijas, kūrėme santykius tarpusavyje ir su aplinkiniais, didžiavomės pripažintais pasiekimais ir analizavome nesėkmes.

Viliuosi, kad mūsų administruojami projektai suteikė džiaugsmo ir naudos daugumai jų įgyvendintojų, o mūsų pagalba buvo ir bus vertinama kaip lygiavertė partnerystė mokantis visą gyvenimą.

Fondo direktorė Daiva Šutinytė

Turinys

179

Geležinio Vilko g. 12, 01112 Vilnius Tel.: (8 5) 261 0592; 212 3364; 249 7134; 249 8189. Faks. (8 5) 249 7137 El. paštas info@smpf.lt www.smpf.lt

Šis leidinys finansuojamas remiant Europos Komisijai Šis leidinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Mums svarbi Jūsų nuomonė!

Komentarus ir pastabas apie leidinį prašome siųsti elektroniniu paštu info@smpf.lt © Švietimo mainų paramos fondas, 2011

