KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS MECHANIKOS INŽINERIJOS IR DIZAINO FAKULTETAS GAMYBOS INŽINERIJOS KATEDRA
T130B031 Elektroninė leidyba INDIVIDUALUS NAMŲ DARBAS
Elektroninių knygų skaityklių palyginimas
Atliko: MD – 6/7 grupės stud. Agnė Pečiulytė Priėmė: doc. Kęstutis Vaitasius
Kaunas, 2017
TURINYS ĮVADAS .......................................................................................................................................... 3 1.
Elektroninis leidinys ............................................................................................................... 4 1.1
2.
Trumpa istorija ................................................................................................................ 4
Elektroninės knygų skaityklės .............................................................................................. 10 2.1
Elektroninių knygų skaityklių ekranų technologijos ..................................................... 10
2.1.1 E-Ink .......................................................................................................................... 10 2.1.2 Sipix ........................................................................................................................... 11 2.1.3 Qualcomm .................................................................................................................. 11 3.
Elektroninių knygų skaityklių palyginimas .......................................................................... 12 3.1
Amazon Kindle 5 ........................................................................................................... 12
3.1.1 Specifikacijos ............................................................................................................. 12 3.1.2 Išorinis dizainas ......................................................................................................... 13 3.1.3 Naudojimas ................................................................................................................ 13 3.1.4 Kindle 5 privalumai ir trūkumai ................................................................................ 14 3.2
Kobo Aura H2O............................................................................................................. 15
3.2.1 Specifikacijos ............................................................................................................. 15 3.2.2 Kobo Aura H2O privalumai ir trūkumai .................................................................... 15 3.3
Apple iPad planšetinis kompiuteris ............................................................................... 16
3.3.1 Specifikacijos ............................................................................................................. 16 3.3.2 Apple iPad planšetinio kompiuterio privalumai ir trūkumai (lyginant jį su specializuotomis elektroninėmis knygų skaityklėmis) .................................................................... 16 4.
Bendri elektroninių knygų skaityklių privalumai ir trūkumai .............................................. 18
IŠVADOS ...................................................................................................................................... 20 LITERATŪROS SĄRAŠAS ......................................................................................................... 21 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS .............................................................................................................. 22
2
ĮVADAS Kuomet XX amžiaus antroje pusėje atsirado elektroninės knygos, sparčiai pradėjo vystytis ir šių knygų skaityklės. Nuo to laiko elektroninių knygų skaityklių techniniai parametrai ir dizainas stipriai pasikeitė ir patobulėjo. Tačiau, nepaisant sparčios technologijų raidos, elektroninių knygų skaityklės turi savų privalumų bei trūkumų. Darbo objektas: elektroninės knygų skaityklės. Darbo tikslas: aptarti elektronines knygų skaitykles, apibūdinti pagrindines su jomis susijusias sąvokas ir jose naudojamas technologijas, įžvelgti jų pliusus ir minusus. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti elektroninių leidinių raidą. 2. Aptarti ir palyginti populiariausias elektronines knygų skaitykles, jose naudojamas technologijas. Išanalizuoti ar planšetė yra geriau už elektroninių knygų skaityklę. 3. Nustatyti bendrus elektroninių skaityklių naudojimo privalumus ir trūkumus. Naudojant lyginimo, apibendrinimo metodus išskirti esminius skirtumus į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį vartotojas prieš įsigydamas šį įrenginį.
3
1. ELEKTRONINIS LEIDINYS Antroje XX a. pusėje atsirado nauja sąvoka – „nematerialus nešiklis“ – kuris yra apibrėžiamas kaip bet kokia ilgalaikio informacijos saugojimo elektroninė priemonė, kurioje yra visiškai arba iš dalies įrašytas leidinys. Dažniausiai informacija buvo saugoma magnetinėje laikmenoje: magnetinėje juostoje arba magnetiniame diske. Tačiau tokie nešikliai netobuli: informacijos saugojimo patikimumas ir informacijos įrašymo talpumas buvo žemo lygio. Paskutiniams XX a. dešimtmečiams būdingas spartus elektronikos ir kompiuterinių informacijos technologijų tobulėjimas ir vystymasis. Būtent per šį laikotarpį beveik visos leidyklos perėjo į kompiuterinį laikraščių, žurnalų ir knygų puslapių išdėstymą (lankavimą). Leidiniai buvo saugomi kompiuterio atmintyje, t. y. viso parengimo proceso metu iki išvedimo spausdintuvu likdavo elektroninėje (nedaiktinėje), taip vadinamo – originalo maketo formoje. Pilnai sumaketuotas ir spausdinimui paruoštas leidinys, saugomas kompiuterio atmintyje (kietajame diske) arba specialiame ilgalaikio saugojimo įrenginyje, gali būti vadinamas „elektroniniu leidiniu“. Tačiau, siekiant, kad elektroninės knygos, žurnalai ar laikraščiai tikrai galėtų konkuruoti su savo spausdintais analogais, yra būtinos priemonės jų platinimui, pateikimas skaitytojui. XX a. pabaigoje, šios priemonės faktiškai tapo masinėmis. Prasidėjo periodinių elektroninių leidinių platinimas globaliniame internete. Knygų platinimo informacine aplinka pastaruosius dvidešimt metų buvo ir išlieka – kompaktiniai diskai (CD-ROM). Vėliau sąvoka – „elektroniniai leidiniai“ apėmė knygų, žurnalų, laikraščių tekstus, platinamus bet kokiame tekstiniame ar kitame formate, pavyzdžiui, hipertekstiniame (HTML) arba viename iš archyvavimo formatų (ZIP, ARJ, RAR, WINZIP ir kt.). Per paskutinį XX amžiaus dešimtmetį buvo pradėti naudoti ir multimedijos komponentai – skaitmeninio vaizdo ar garso, o taip pat ir animacijos – įterpiami į pagrindinę leidinio dalį. Todėl elektroniniai leidiniai tampa kompleksinės informacinių technologijų įtakos žmogui priemone, panašiai kaip radijas, kinas ir televizija, o kažkuo net pralenkia šias svarbias masinės komunikacijos priemones.
1.1 Trumpa istorija Naujausios technologijos labai sparčiai plečia e. knygos skaitytojų auditoriją, kurią 1971 metais pradėjo formuoti Michaelis Hartas. Jis ėmėsi skaitmeninti rašytinę pasaulio klasiką (Project Gutenberg). Dabar Gutengerbo bibliotekoje yra apie 30 tūkstančių knygų penkiasdešimčia kalbų. 4
1971 m.: •
Michaeliui S. Hartui buvo suteikta daug laiko dirbti Xerox Sigma V kompiuteriu Ilinojaus universitete. Naudojantis šia jam suteikta galimybe jis sukūrė pirmąją elektroninę knygą. O tiksliau, Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės deklaraciją perkėlė į kompiuterį. Taip buvo pradėtas prieš tai minėtas internetinis Gutenbergo projektas - pirmoji e. knygų biblioteka internete. Internetinėje bibliotekoje naudojami tekstai iš viešos nuosavybės knygų, kurioms baigėsi autorinių teisių galiojimas arba kurios niekad nebuvo autorinės teisės objektais. Keletas autorinių tekstų yra su autorių sutikimais. Kur įmanoma, Gutenbergo projekto leidiniai yra pateikiami kaip neformatuotas tekstas. Keletą metų diskutuojama apie XML naudojimą. Sunkiai redaguojami leidiniai yra PDF formato, arba kitokio, jeigu yra redagavimo savanorių. Daugiausia projekto leidinių yra anglų k., daug vokiečių, prancūzų, italų, ispanų, olandų, suomių ir kinų kalbomis. Visi Gutenbergo projekto tekstai gali būti gauti ir platinami nemokamai, jei tik nenaudojamas prekinis ženklas.
1981 m.: •
Pasirodo pirmoji komercinė e. knyga - žodynas, kurį išleido leidykla Random House.
1985–1992 m.: •
Robertas Steinas pradėjo Voyager kompaniją, kuri išplėtė knygas bei knygas kompaktinių diskų nuskaitymo įrenginyje (CD-ROM). Bendrovė Voyager 1980 ir 1990 metų pradžioje pradėjo Pioneer kompaktinių diskų nuskaitymo įrenginių gamybą bei paskelbė kriterijų kolekciją. Kriterijų kolekcija tai vaizdo platinimo kompanijos, prekiaujančios "svarbiais klasikiniais ir šiuolaikiniais filmais" filmų gerbėjams. Kompanijos Voyager įkūrėjai yra keturi: Jon Turell, Billas Becker, Aleen Stein ir Robert Stein. 1994 m. pagal partnerystės sutartį 20 ％ šios bendrovės buvo parduota Vokietijos kompanijai Holzbrinck Publishing.
1990 m.: •
Eastgate sistemos bendrovė pirmą kartą paskelbė hipertekstinį grožinį kūrinį („Afternoon, a story”, parašytą Joyce`o Michael`o). Jis buvo prieinamas diskelyje. Eastgate sistemos leidybos ir programinės įrangos kompanija, įsikūrusi Masačiusetse, publikuoja ne tik gerai žinomų rašytojų bet ir visai naujų talentingų autorių hipertekstinius kūrinius. Eastgate yra 5
elektroninės literatūros pradininkas ir, žinoma, viena geriausiai žinomų grožinės ir kt. literatūros leidybos kompanijų. Publikuoja grožinės, negrožinės literatūros bei poezijos hipertekstinius kūrinius. 1992 m.: •
Sony pristato Data Discman - tai elektroninių knygų
skaitytuvas.
Data
Discman
yra
elektroninių knygų skaitymo įrenginys, kuris buvo parduodamas kolegijų studentams bei tarptautiniams keliautojams, bet turėjo mažai sėkmės už Japonijos ribų. Data Discman tikslas buvo greita prieiga prie elektroninės informacijos, kuri iš anksto įrašyta diske. Tipiškas Data Discman modelis - tai mažos skyros bespalvis LCD ekranas, CD-ROM ir mažos
galios
kompiuteris.
Ankstyvosios
versijos prietaisai negalėjo nuskaityti garso kompaktų (1 pav.). •
1 pav. Sony Data Discman elektroninis knygų skaitytuvas
Čarlzas Stakas pradėjo pardavinėti naujas knygas internete (Book Stacks Unlimited). Book Stacks Unlimited - tai interneto knygynas, sukurtas 1992 m. Naujų knygų pardavimas prasidėjo kaip skelbimo lenta, o po to persikėlė į internetinį tinklapį Books.com, kuris dabar pritraukia apie pusę milijono lankytojų kiekvieną mėnesį.
1992-1993 m.: •
F. Crugnolas ir I. Rigamontis suprojektavo ir sukūrė pirmą elektroninių knygų skaityklę, kuri buvo pavadinta “Incipit” pagal Politecnico di Milano disertacijos projektą. Politecnico di Milano - tai didžiausias technikos universitetas Italijoje, kuriame studijuoja apie 35000 studentų iš įvairių šalių. 2011 metais šis universitetas pakliuvo į 48-tą vietą geriausių pasaulio universitetų tarpe.
1993 m.: •
Digital Book, Inc. pasiūlė skaitmenines knygas diskeliuose, kurios įrašytos skaitmeninių knygų formatu. 6
•
Hugo premijai už geriausią novelę buvo nominuotas tekstas, kuris buvo viešinamas skaitmeniniu būdu. Hugo premijos dalinamos kiekvienais metais geriausiems praėjusių metų mokslo bei fantazijos darbams ar atradimams. Premijų pavadinimas kilęs pagal novatoriško mokslo žurnalo “Amazing stories” įkūrėjo Hugo Gernsback vardą.
•
BiblioBytes - nemokamų skaitmeninių knygų internete projektas.
1995 m.: •
Amazon pradeda savo veiklą internete, t.y. fizinių knygų pardavimą internete.
•
Poetas Alexis Kirke savo straipsnyje “Emuse” aptaria elektroninio popieriaus poreikį belaidžiui internetui.
1996 m.: •
Gutenbergo projekte užregistruojama pirmasis tūkstantis įvairių e. knygų bei straipsnių. Tikslas yra pasiekti vieną milijoną.
1998 m.: •
Išleidžiamos pirmosios e. knygų skaityklės: Rocket eBook ir SoftBook (2 pav.).
•
Internetinės parduotuvės tokios kaip eReader.com ir eReads.com pradėjo pardavinėti e. knygas.
1999 m.: •
Baen Books atidaro laisvąją nemokamą biblioteką (Baen Free Library). Baen Free Library - tai interaktyvi biblioteka, kurioje 112 knygų, jas galima parsisiųsti, tačiau jos negali būti kopijuojamos.
•
Webscriptions pradeda pardavinėti nešifruotas elektronines knygas. 2 pav. Rocket eBook elektroninė knygų skaityklė
2000 m.: •
Stepheno Kingo knyga "Riding the Bullet" išleidžiama tik skaitmeniniu formatu.
2001 m.: •
Todoebook.com, pirmasis ispanų e. knygų pardavimų tinklapis. 7
2004 m.: •
Google paskelbė planus apie kelių didelių bibliotekų perkėlimą į skaitmeninį formatą, kas vėliau bus vadinama “Google bibliotekų projektas”.
2005 m.: •
Amazon perka Mobipocket. Mobipocket - tai Prancūzijos bendrovė, įregistruota 2000 m. Ši bendrovė gamina elektroninių knygų skaitymui reikalingą programinę įrangą, operacines sistemas telefonams bei kompiuteriams. Mobipocket programinės įrangos paketas yra nemokamas; susideda iš įvairių leidybos ir skaitymo įrankių.
•
“Autorių gildijos” iškelia Google bylą dėl autorių teisių pažeidimo. Google kaltinamas knygų, kurios saugomos autorių teisių, nuskaitymu.
2006 m.: •
BooksOnBoard, vienas iš didžiausių nepriklausomų elektroninių leidinių parduotuvių, kuri parduoda e-knygas bei garso knygas net šešiais skirtingais formatais.
2008 m.: •
Adobe ir Sony sutinka dalintis savo technologijomis, tokiomis kaip Reader bei DRM.
•
Sony parduoda Sony Reader PRS-505 Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje. Sony Reader - Sony gaminamo e. knygų skaityklių linijos gaminys. Jis naudoja elektroninio popieriaus ekraną, kurį pagamino E-Ink Corporation. Ekrane vaizdas gerai matomas esant tiesioginiams saulės spinduliams, nereikalauja energijos, kai išlaikomas statinis vaizdas ir yra naudojamos dvi orientacijos: portreto bei peizažo.
•
BooksOnBoard pirmoji pradeda pardavinėti knygas, skirtas išmaniesiems telefonams iPhone.
2009 m.: •
Sony išleidžia e. knygų skaitykles Pocket Edition ir Touch Edition.
•
Amazon išleidžia Kindle 2 (3 pav.). Amazon Kindle - tai e. knygų skaityklė, kurią išleido Amazon.com dukterinė įmonė Lab126, ši skaityklė vartotojams leidžia pirkti, naršyti po internetą, atsisiųsti ir skaityti elektroninius leidinius, žurnalus, laikraščius, bei kitas skaitmenines laikmenas. Dauguma naujausių Kindle naudoja elektroninio popieriaus 8
ekraną, kuris geba atkurti iki 16 pilkos spalvos atspalvių, be to, mažina energijos suvartojimą. Kindle aparatūros vystėsi nuo pirminio Kindle, kuris buvo pristatytas 2007 metais iki KinleDX (su didesniu ekranu), kuris buvo pristatytas 2009 m. Prietaisų diapazonas apima įtaisus su klaviatūromis, prisilietimui jautrius ekranus bei spalvotus ekranus. •
3 pav. Amazon Kindle 2 elektroninė knygų skaityklė
Amazon išleidžia KindleDX JAV.
2010 m.: •
Amazon išleidžia KindleDX viso pasaulio mastu.
•
TurboSquid žurnalas paskelbė pirmąją publikaciją naudojant Apple iTunes LP, tačiau šis projektas buvo atšauktas, kol dar nebuvo pasiekęs rinkos.
•
Apple išleidžia iPad su e. knygų skaitymo programa, vadinama iBooks. Tarp 2010 m. balandžio ir spalio Apple pardavė 7 mln. iPad įrenginių.
•
Amazon išleidžia trečios kartos Kindle, kuris galimas su 3G ir Wi-Fi versijomis.
•
Barnes & Noble išleidžia naująjį NOOKcolor. NOOKcolor - tai spalvota Nook skaityklės versija su 7 colių spalvotu prisilietimui jautriu ekranu. Šiuo įrenginiu galima skaityti knygas, žurnalus, laikraščius bei vaikams skirtas paveikslėlių knygas. Ribotas vaikų knygų skaičius turėjo interaktyvią animaciją.
•
Google pradėjo "Google eKnygos" projektą.
2011 m.: •
Barnes & Noble išleidžia naująjį Nook.
•
Amazon paskelbė, kad e. knygų pardavimai dabar viršija visus spausdintų knygų pardavimus.
•
Bookeen atidaro savo e. knygų parduotuvę. BookeenStore.com pradeda pardavinėti skaitmenines knygų versijas prancūzų kalba.
9
2. ELEKTRONINĖS KNYGŲ SKAITYKLĖS Elektroninė knygų skaityklė – tai elektroninių knygų skaitymui skirtas specializuotas elektroninis įrenginys. Vienoje skaityklėje galima saugoti visą savo elektroninių knygų biblioteką – šimtus ar net tūkstančius elektroninių knygų. Dažnai skaityklės turi ir papildomų funkcijų, jomis galima atverti ne tik elektronines knygas, bet ir kitus dokumentus (nuotraukas, vaizdo įrašus ir kt.), klausytis muzikos. Nuo įprasto kompiuterio skaityklė skiriasi savo ekranu – daugelyje skaityklių naudojama E-rašalo (E-ink) technologija. Ši unikali technologija suteikia galimybę knygos puslapius skaityklėje matyti beveik taip pat kokybiškai, kaip ir popierinės knygos puslapius. E-rašalo ekranai nevargina akių ir yra ryškūs bei puikiai įskaitomi žiūrint bet kokiu kampu, net ir saulėtą dieną lauke, kai tiesioginiai saulės spinduliai krenta ant ekrano. Šie ekranai naudoja mažai energijos, kuri naudojama tik verčiant puslapį.
2.1 Elektroninių knygų skaityklių ekranų technologijos Elektroninio rašalo ekranas yra pagrindinė ir svarbiausia bet kurios skaityklės sudedamoji dalis. Rinkoje egzistuoja trys stambiausios ekranų gamybos įmonės ir jų technologijos: E-Ink su Vizplex, Pearl, Triton technologijomis, toliau Sipix su Sipix bei Qualcomm su Mirasol technologija. Juodai-baltų ekranų technologijos labai panašios, tačiau dabar kuriamų spalvotų ekranų koncepcijos jau gana ženkliai skiriasi.
2.1.1 E-Ink E-Ink pradėjusi su Vizplex ekranais ir įsitvirtinusi rinkoje patobulino technologiją ir pristatė E-Ink Pearl (4 pav.) geresnio kontrasto ekranus, kurie pirmąkart panaudoti Amazon Kindle gaminiuose. Vizplex ir Pearl ekranai paremti mikro-kapsulių taškine technologija. Toks ekranas sudarytas iš labai daug mažų permatomų kapsulių (kapsulė=pikselis), kurių viduje yra juodų neigiamai įelektrintų ir baltų 4 pav. E-Ink Pearl technologija
teigiamai įelektrintų dalelių. Priklausomai nuo
įelektrinimo poliariškumo tarp kapsulės, juodos ir baltos dalelės yra paskirstomos ir pritraukiamos prie paviršiaus arba dugno. Kuo daugiau dalelių prie paviršiaus, tuo tamsesnė atrodo ta ekrano vieta ir atvirkščiai. 10
E-Ink Triton – tai nauja spalvotų ekranų technologija, kuri remiasi panašiu principu kaip ir prieš tai. Tik šiuo atveju vienas pikselis yra sudarytas iš 4 kapsulių. Trys kapsulės yra po RGB tipo filtru, o kita po įprastiniu juodai-baltu (5 pav.). Akivaizdu, kad siekiant išlaikyti tokį pačią ekrano rezoliuciją pikseliais ekrano tankis turėjo keturis kartus išaugti. Ši technologija dar visai nauja, gaminami nauji gaminiai, tačiau vis dar spalvų kontrastas nėra toks geras ir spalvos atrodo
5 pav. E-Ink Triton technologija
gana išblukusios.
2.1.2 Sipix Sipix – įmonė konkuruojanti su E-ink – taip pat pateikė savo elektroninio rašalo variantą. Principas labai panašus į E-Ink, tačiau vietoj permatomų kapsulių yra naudojamos juodo skysčio kapsulės su baltomis dalelėmis. Technologija būtų analogiška, tačiau panaudotos juodos kapsulės padaro ekraną tamsesnį ir mažiau patrauklų akiai nei E-Ink. Gaminių su šia technologija yra nemažai – vienas iš pavyzdžių – Asus DR900.
2.1.3 Qualcomm Qualcomm įmonė, gerai žinoma kaip mobiliųjų technologijų gamintoja, išrado naują ekranų technologiją Mirasol. Ši technologija yra sparti ir jau įgalina žiūrėti vaizdo įrašus. Pats ekranas naudoja interferencinį principą. Vienas ekrano pikselis yra sudarytas iš 3 MEMS (mikromechaninių) elementų (6 pav.). Vienas elementas turi dvi plokšteles, kurios priklausomai nuo įelektrinimo gali susispausti arba praretėti taip sudarydamos oro tarpą tarp plokštelių. Šviesa patekusi į elementą atsispindi nuo viršutinės plokštelės, o nuo apatinės plokštelės taip pat tik išeina šiek tiek „pavėlavusi“ – ekrano paviršiuje dėl reiškinio
interferencijos
susidaro tam tikra spalva. Panašiai kaip muilo burbulo paviršiuje
atsirandančios
spalvos. Vienas iš šio ekrano trūkumų – kol kas mažas matymo kampas.
6 pav. Qualcomm Mirasol technologija
11
3. ELEKTRONINIŲ KNYGŲ SKAITYKLIŲ PALYGINIMAS Šiame skyriuje apžvelgsime keletą geriausių šiuo metu rinkoje esančių elektroninių knygų skaityklių ir jas palyginsime ne tik tarpusavyje, bet ir su platesnių galimybių įrenginiais – planšetiniais kompiuteriais.
3.1 Amazon Kindle 5 Kindle 5 (7 pav.) yra pradinio lygio elektroninė knygų skaityklė, kuri leidžia į įrenginį sutalpinti ne tik knygas, bet ir laikraščius, dokumentus ir net žurnalus. Ši skaityklė nepritaikyta naršymui internete, duomenų ir filmų peržiūrai, todėl Kindle 5 idealiausiai tiks tiems žmonėms, kuriems skaityklė reikalinga tiesiog skaitymui.
3.1.1 Specifikacijos Kindle 5 skaityklėje naudojamas e-rašalo perlų ekranas. E-rašalo perlai yra antros kartos e-rašalo technologija, kurios privalumai (lyginant su pirmos
7 pav. Amazon Kindle 5 elektroninė knygų skaityklė
kartos technologija), yra šie: •
Didesnis kontrastas;
•
Tekstas labiau išsiskiria fone, todėl tampa panašesnis į knygos puslapį;
•
16 pilkos spalvos atspalvių (pirmos kartos technologijoje – tik 4);
•
Patobulintas puslapio atnaujinimo greitis (nuo sekundės iki 120 milisekundžių);
•
Mažesnis energijos suvartojimas;
•
E-rašalo perlai palaiko animacijas.
Įrenginio vidinė atmintis 2 GB, nors vartotojui pasiekiami maždaug 1,25 GB. Skaityklėje galima talpinti iki 1400 knygų. Įsidėti atminties kortelę galimybės nėra, tačiau Amazon vartotojams leidžia naudotis nemokama 5 GB talpos duomenų saugykla, o už didesnės talpos saugyklą teks sumokėti.
12
Baterija pilnai įkraunama maždaug per tris valandas, o vieno įkrovimo užtenka mėnesiui, jei per dieną skaitoma po pusę valandos ir nenaudojamas bevielis internetas. Energija eikvojama tik tuomet, kai verčiamas puslapis, tad baterijos gyvavimo laikas priklauso nuo bevielio interneto naudojimo. Kindle 5 palaiko viešus ir privačius bevielio interneto tinklus bei „karštuosius taškus“1, kurie naudoja 802.11b, 802.11g, ar 802.11n standartus su WEP, WPA and WPA2 saugumo palaikymu, naudojant slaptažodžių autentiškumo nustatymą ar Wi-Fi apsaugotą sąranką (WPS). Skaityklės palaikomi formatai: Kindle Format 8 (AZW3), Kindle (AZW), TXT, PDF, neapsaugotas MOBI, PRC natively; HTML, DOC, DOCX, JPEG, GIF, PNG, konvertuotas BMP. Nepalaiko EPUB formato el. knygų.
3.1.2 Išorinis dizainas Skaityklė maloniai „prilimpa“ rankoje, įrenginio surinkimas puikus, medžiagos tvirtos ir kokybiškos. Kindle 5 sveria viso labo 170 gramų, korpuso storis 8.7cm. Skaityklės ekranas matinis, 6 colių skersmens, 800 × 600 rezoliucijos, labai lengvas skaityti, tekstas aiškus ir įskaitomas. Galinis dangtelis pagamintas iš matinės, minkštos liesti, medžiagos, tačiau vėliau ant jo lieka žymės nuo pirštų. Dveji kontaktai ant nugarėlės skirti Kindle viršeliui su apšvietimu (kuris kainuoja beveik tiek pat, kiek pati skaityklė). Kampai šiek tiek nuožulnūs, rėmelis metalinis, apsaugantis nuo plastiko lūžių skaityklei netyčia nukritus. Skaityklės šonuose (abejose pusėse) įrengti mygtukai puslapių vartymui – apatinis verčia į priekį, viršutinis atgal. Spaudžiasi minkštai, nekelia daug triukšmo, patogu naudoti tiek kairiarankiui, tiek dešiniarankiui. Įrenginio priekinės dalies apačioje yra navigacijos mygtukai: grįžimo, klaviatūros, 5 krypčių valdymo, meniu ir grąžinantis į pagrindinį langą. Apačioje įstatytas mygtukas skaityklės išjungimui/„užmigdymui“/perkrovimui, Micro-USB jungtis ir energijos indikatorius.
3.1.3 Naudojimas Naudojimasis paprastas, yra viso labo kelios mygtukų kombinacijos, reikalingos skaityklės naudojimui (visas jas galima rasti užregistravus įrenginį Amazon sistemoje, pridedama labai išsami instrukcija PDF formatu).
Interneto karštasis taškas (angl. hotspot) – tai interneto prieigos taškas, leidžiantis mobiliesiems įrenginiams (telefonams, nešiojamiesiems bei planšetiniams kompiuteriams ir kt.) prisijungti prie interneto. Karštieji taškai paprastai pasiekiami viešose vietose, tokiose kaip bibliotekos, oro uostai, viešbučiai bei kavinės. 1
13
Elektroninių knygų skaityklės padeda sukurti įspūdį tarsi skaitytumėte popieriuje spausdintą tekstą. Dėl e-rašalo technologijos Kindle 5 galima skaityti net ryškioje saulės šviesoje – nesusidaro jokių atspindžių. Antros kartos e-rašalo perlų technologija suteikia geresnį įskaitomumą (lyginant su pirmos kartos), greitesnį puslapių pervertimą ir mažesnį energijos suvartojimą. Šios skaityklės naudotojas gali nusistatyti jam priimtiną šrifto dydį, jo aštrumą, teksto išdėstymą puslapyje (gulsčiai ar statmenai), priartinti tekstą jei raidės per mažos ir neįskaitomos. Kindle 5 galima skaityti įvairių formatų dokumentus. Deja, skaityklė nesupranta EPUB dokumentų, bet internete pilna konvertavimo programų į bet kurį pageidaujamą formatą. Kaip skelbiama, PDF palaikomas geriausiai, tačiau jame neleidžiama pasirinkti šrifto dydžio. Elektroninės knygos dabar prieinamos visiems, todėl skaityklėje galima nešiotis virš tūkstančio leidinių. Galima netgi pirkti pageidaujamas knygas iš Amazon internetu per patį įrenginį. Nors ir paprasta, Kindle 5 skaityklė turi įdiegtą eksperimentinę Amazon interneto naršyklę, kuri leidžia atlikti paiešką Google ir Wikipedia puslapiuose.
3.1.4 Kindle 5 privalumai ir trūkumai Privalumai: •
Kompaktiškas, mažas, lengvas ir patogus įrenginys;
•
Puikiai atvaizduojamas tekstas.
Trūkumai: •
Neleidžiama keisti PDF formato šrifto dydžio, todėl ne visas knygas pavyks perskaityti dėl per mažo šrifto, kurį prisiartinti nepatogu;
•
Nepalaikomas EPUB formatas, kuris yra beveik toks pat dažnas kaip ir PDF formatas;
•
Lyginant su pačios skaityklės kaina, jos aksesuarai yra labai brangūs.
14
3.2 Kobo Aura H2O Kobo Aura H2O (8 pav.) skaityklė leidžia savo vartotojams skaityti visiškai be jokių rūpesčių, nes įrenginys yra atsparus vandeniui, dulkėms bei smėliui. Su šia skaitykle galima nesiskirti visą dieną – skaityti tiek paplūdimyje, tiek vonioje, tiek lovoje. Net netyčia įmetus ją į vandenį ar juo aplaisčius, tereikia nuvalyti Kobo Aura H2O ekraną su į komplektaciją įeinančia šluoste, ir galima toliau ja naudotis.
8 pav. Kobo Aura H2O elektroninė knygų skaityklė
3.2.1 Specifikacijos Kobo Aura H2O elektroninių knygų skaityklė yra atspari dulkėms, smėliui bei vandeniui2. Ši elektroninių knygų skaityklė turi didelės raiškos (1430 x 1080, 265 dpi), 6.8 colių e-rašalo lietimui jautrų ekraną. Ekranas apšviečiamas su automatiškai besireguliuojančia šviesa, kuri užtikrina tolygų šviesos paskirstymą ir nevargina akių. Įrenginys turi 4 GB vidinės atminties ir talpina iki 3000 knygų. Pilnai pakrauta skaitykle galima naudotis iki dviejų mėnesių (priklausomai nuo naudojimo intensyvumo). Įrenginį galima prijungti prie bevielio interneto. Kobo Aura H2O palaiko 14 duomenų formatų: EPUB, EPUB3, PDF, MOBI, JPEG, GIF, PNG, BMP, TIFF, TXT, HTML, RTF, CBZ ir CBR. Skaitymui galima rinktis iš 11 skirtingų šriftų stilių ir 24 teksto dydžių.
3.2.2 Kobo Aura H2O privalumai ir trūkumai Privalumai: •
Skaityklė atspari vandeniui, dulkėms bei smėliui;
•
Ilgas baterijos gyvavimo laikas;
•
Palaikomi visi populiariausi elektroninių knygų formatai;
•
Skirtingai nei Amazon Kindle skaityklėse, Kobo Aura H2O įrenginyje nėra reklamų (Kindle už reklamų panaikinimą reikia mokėti).
2
Uždarius pakrovimo lizdo dangtelį, skaityklę galima panardinti net į metro gylį trisdešimčiai minučių.
15
Trūkumai: •
Mažesnė knygų biblioteka nei Amazon, tačiau galimas naujų knygų pirkimas;
•
Dėl didelio ekrano, kai kuriems vartotojams ši skaityklė gali būti nepatogi.
3.3 Apple iPad planšetinis kompiuteris Apple iPad planšetinis kompiuteris, nors ir nėra elektroninė knygų skaityklė, vis vien yra labai dažnai naudojamas
elektroninėms
knygoms
skaityti.
Planšetiniai kompiuteriai sąlyginai nedideli, tad juos patogu nešiotis, jų ekranas žymiai didesnis nei mobiliųjų telefonų, todėl patogu žiūrėti filmus, naršyti internete ar skaityti elektronines knygas. Skirtingai nei elektroninių knygų skaityklių, kurių ekranas atspindi aplinkos šviesą, planšetinių kompiuterių ekranai šviečia patys, todėl skaitant daug labiau varginamos akys.
3.3.1 Specifikacijos
9 pav. Apple iPad Mini 4 planšetinis kompiuteris
iPad Mini 4 (9 pav.) turi A8 lustą su antros kartos 64 bitų stalinio kompiuterio lygio architektūra, kuris gali apdoroti sudėtingas programas. Planšetiniame kompiuteryje įmontuota pažangi iSight kamera, turinti Timelapse, sulėtinto vaizdo įrašymo, fotografavimo serijomis ir laikmačio funkcijas. iPad Mini 4 įrenginį galima atrakinti vienu palietimu, kadangi jis turi Touch ID technologiją, kuri naudoja piršto atspaudo atpažinimą ne tik įrenginio atrakinimui, bet ir saugiam apsipirkimui Apple parduotuvėse iTunes, iBooks ir App Store. Šis planšetinis kompiuteris jungiasi ne tik prie bevielio interneto tinklų, bet taip pat turi galimybę įdėjus SIM kortelę prisijungti prie mobiliųjų duomenų tinklų3.
3.3.2 Apple iPad planšetinio kompiuterio privalumai ir trūkumai (lyginant jį su specializuotomis elektroninėmis knygų skaityklėmis) Privalumai: •
3
Didesnis kontrastas;
Tik WiFi + Cellular įrenginio versija.
16
•
Pasirenkama orientacija, šriftas, dydis bei spalvos;
•
Knygų sinchronizavimas su kompiuteriu/telefonu (kai kurios skaityklės taip pat turi šią funkciją) ir tiesioginis knygų parsisiuntimas;
•
Žymiai didesnė įrenginio sparta;
•
Naktinis skaitymo režimas.
Trūkumai: •
Per didelis ryškumas naktį, varginamos akys;
•
Santykinai trumpesnis baterijos gyvavimo laikas (apie 10 val. lyginant su 30-50 ir daugiau skaityklėse);
•
Kaina gerokai didesnė nei daugelio skaityklių.
17
4. BENDRI ELEKTRONINIŲ KNYGŲ SKAITYKLIŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI Elektroninės knygų skaityklės privalumai: •
Į vieną nedidelį įrenginį telpa tūkstančiai knygų. Nereikia nešiotis sunkių knygų, nes visos jos telpa į vieną elektroninę knygų skaityklę.
•
Tęsiamas knygos skaitymas nuo tos vietos, kurioje baigėte. Nereikia dėlioti skirtukų ar lankstyti puslapių kampų. Net skaitant keletą knygų vienu metu, įrenginys atsimins, kurį knygos puslapį atversti.
•
Daugelis skaityklių turi žodynus (dažniausiai anglų kalba). Skaitant mokomąją literatūrą (ir ne tik) dažnai susiduriame su nežinomais žodžiais. Naudojantis elektronine knygų skaitykle nereikia nežinomo žodžio ieškoti popieriniame žodyne, užtenka du kartus paliesti norimą žodį ir ekrane atverčiamas žodynas.
•
Skaityklė yra gerokai lengvesnė už daugelį knygų. Kad ir kiek knygų talpintų įrenginys, jis svers tiek pat.
•
Skaityklėje galima keisti teksto dydį. Pats vartotojas gali pasirinkti jam patogų ir patinkantį šrifto dydį.
•
Patogu greitai išsisaugoti patikusią citatą.
•
Elektroninės knygos nesidėvi, galima sudėvėti tik skaitymo įrenginį.
•
Greitas knygų įsigijimas. Nereikia eiti į knygyną pirkti knygos ar keletą dienų laukti kol ji bus pristatyta į namus, nes nusipirkus elektroninę knygą ją parsisiųsti galima iš karto.
•
Privatumas. Skirtingai nei su popierinėmis knygomis, iš šono pažvelgus į elektroninę knygų skaityklę nepavyks pamatyti, kokia knyga skaitoma.
Elektroninės knygų skaityklės trūkumai: •
Nedidelis lietuviškų knygų pasirinkimas.
•
Baterija. Nors įrenginiai su e-rašalo technologija naudoja mažai energijos, anksčiau ar vėliau baterija išsikraus. Ypač nepatogu, jei tai nutinka viduryje įdomios knygos, o įkrauti baterijos nėra galimybės (pvz. kelionėje).
•
Ekrano kontrastas. E-rašalo ekranai sukurti taip, kad kuo mažiau vargintų akis, todėl yra panašūs į popierinius knygos puslapius. Kadangi ne visos skaityklės turi ekrano apšvietimą, skaitymui reikės gero apšvietimo. 18
•
Trapumas. Elektroninę knygų skaityklę reikia saugoti labiau nei paprastą knygą.
•
Elektroninių knygų negalima skolinti ar parduoti, nes tai tiesiog nelegalu. Bet, ši savybė būdinga ne visoms knygoms – Amazon leidžia „paskolinti“ elektroninę knygą draugui – kitas žmogus gali ją skaityti savo skaityklėje iki 14 dienų.
•
Tai nėra tikra popierinė knyga. Nors elektroninę knygą naudoti patogiau, kai kuriems žmonėms labiau patinka vartyti popierinę knyga ir pirštais jausti jos puslapius, užuosti spaustuvės ar bibliotekos kvapą ir girdėti čežančius puslapius.
19
IŠVADOS Išanalizavę elektroninių leidinių raidą galime teigti, kad bene svarbiausias veiksnys, lemiantis elektroninių leidinių paklausą ir tolesnį daugėjimą, yra per šį laikotarpį užaugusi visai nauja skaitmeninių produktų ir paslaugų vartotojų karta, kuri jau neįsivaizduoja savo gyvenimo be skaitmeninio pavidalo informacijos. Nepaisant elektroninių knygų skaityklių privalumų, planšetiniai kompiuteriai yra populiaresni. Skaityklių rinkos dalis vis mažėja, nes skaityklių pirkėjų yra gerokai mažiau nei planšetinių kompiuterių. Nors skaityklės naudoja vienodo tipo ekranus, tačiau jų galimybės labai skiriasi. Renkantis prietaisą, reikėtų atsižvelgti į keletą dalykų: ekrano dydį, skaityklės valdymą, į jos palaikomus formatus (įsitikinti, kad ji sugebės atidaryti mus dominančias knygas), integruotą apšvietimą, vidinę atmintį, belaidį Wi-Fi ryšį ir papildomas galimybes. Elektroninės knygų skaityklės labiausiai tinka daug keliaujantiems žmonėms, skaitantiems daug elektroninių leidinių, norintiems sutaupyti pinigų, turintiems didelę elektroninių knygų kolekciją, besimokantiems užsienio kalbų, turintiems regos sutrikimų. Naudojant elektronines skaitykles mažiau pavargsta akys, galima skaityti prieš miegą nebijant, kad sutriks poilsio režimas.
20
LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Ingrida Andriukaitienė „Elektroninė leidyba“ paskaitų konspektas, 2015 2. Elektroninės skaityklės ir ekranų technologijos,
http://www.wzona.info/2012/01/elektronines-skaitykles-ir-ekranu.html 3. „Kindle 5“ elektroninių knygų skaityklė,
http://www.technews.lt/portal/reviews/kindle_5_elektroniniu_knygu_skaitykle/ 4. Kobo Aura H2O,
https://us.kobobooks.com/products/kobo-aura-h2o 5. iPad Mini 4,
https://www.apple.com/lt/ipad-mini-4/ 6. Elektroninės skaityklės pliusai ir minusai
http://venividi.lt/straipsniai/elektronines-skaitykles-pliusai-ir-minusai/
21
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1 pav. Sony Data Discman elektroninis knygų skaitytuvas ............................................................. 6 2 pav. Rocket eBook elektroninė knygų skaityklė .......................................................................... 7 3 pav. Amazon Kindle 2 elektroninė knygų skaityklė ..................................................................... 9 4 pav. E-Ink Pearl technologija...................................................................................................... 10 5 pav. E-Ink Triton technologija .................................................................................................... 11 6 pav. Qualcomm Mirasol technologija ......................................................................................... 11 7 pav. Amazon Kindle 5 elektroninė knygų skaityklė ................................................................... 12 8 pav. Kobo Aura H2O elektroninė knygų skaityklė..................................................................... 15 9 pav. Apple iPad Mini 4 planšetinis kompiuteris ......................................................................... 16
22