Kaip apsaugoti socialinėje žiniasklaidoje aktyvius jaunuolius ir ugdyti jų įgūdžius, kad būtų...

Intelektinis produktas IO3: „Kaip apsaugoti socialinėje žiniasklaidoje aktyvius jaunuolius ir ugdyti jų įgūdžius, kad būtų užkirstas kelias elektroninėms patyčioms ir neapykantos kalbai internete bei sumažintas jų mastas“ 2020-1-LT01-KA201-077819 „Moksleivių sąmoningumo ir prevencijos įgūdžiai, susiję su patyčiomis ir neapykantos kurstymu elektroninėje erdvėje“

Projektas: „Moksleiviųsąmoningumoirprevencijosįgūdžiai, susijęsupatyčiomisirneapykantoskurstymu elektroninėjeerdvėje“ (CYBERAWARE,No.2020 1 LT01 KA201 077819) Partneriai: Leidinio kūrybinė komanda: Silva Blažulionienė Robertas Kavolius Giedrė Petrošienė Silvija Simpukienė PhD Irina-Elena Macovei Silvia Popovici Halil Yavuz Raşit Araz Victoria Rodriguez Huertas TheEuropeanCommissionsupportfortheproductionofthispublicationdoesnotconstituteanendorsementofthecontentswhichreflectstheviewsonlyoftheauthors,and theCommissioncannotbeheldresponsibleforanyusewhichmaybemadeoftheinformationcontainedtherein Leidinį redagavo: Jovita Norvilienė

TURINYS ĮVADAS .......................................................................................................................................4 1. Elektroninių patyčių ir neapykantos kurstymo internete sampratą ir jų ypatybes, susijusias su kitų rūšių patyčiomis, erzinimu, diskriminacija bei konfliktais ir apie tai, kaip nustatyti įprastas patyčių internete formas ir neapykantą kurstančią kalbą internete .............................................................................5 2 Reiškinio skirtumai ir ypatumai, susiję su tokiais kriterijais, kaip rasė, etninė kilmė, religija, migrantų kilmė, ar diagnozavus tam tikras sveikatos būkles ..........15 3. Kaip šviesti ir informuoti socialiai remtinus vaikus apie pavojus, susijusius su internetu, ir elektronines patyčias bei neapykantos kalbas internete .....................17 4. Kibernetinių patyčių ir neapykantos kalbos internete poveikis jų aukoms .......19 5. Berniukų ir mergaičių elgesio skirtumai, kovojant su stresu dėl patyčių internete ..................................................................................................................................21 6 Veiksmingos strategijos ir veiklos, kurias mokytojai, tėvai ir kiti su jaunimu dirbantys asmenys gali taikyti, siekdami sumažinti ir (arba) panaikinti elektronines patyčias ar neapykantos kalbą internete ................................................22 6.1. Mokymo grupėse darbo strategijos ......................................................................22 6.2. Darbo, mokant individualiai, strategijos .............................................................30 7. Melagienų, kibernetinių patyčių ir internetinės neapykantos kalbos sąsajos ....................................................................................................................................................39 8 Melagienų atpažinimas naudojantis šaltiniais joms patikrinti 41 8.1. Žaidimai ir neformaliojo ugdymo veiklos su mokiniais ..................................42 9. Patarimai ir siūlymai, susiję su korektišku elgesiu internete, rekomendacijos .....................................................................................................................................................44 10. Technologijų ir socialinių tinklų, kuriais naudojasi jaunuoliai, rūšys ir kuo jie tokie patrauklūs .....................................................................................................................46 Literatūros šaltiniai ...............................................................................................................48 TheEuropeanCommissionsupportfortheproductionofthispublicationdoesnotconstituteanendorsementofthecontentswhichreflectstheviewsonlyoftheauthors,andthe Commissioncannotbeheldresponsibleforanyusewhichmaybemadeoftheinformationcontainedtherein

ĮVADAS Pagrindinės sąvokos: patyčios agresyvi elgesio forma, siekiant sukurti nuolatinius prievartos ar įžeidinėjimų modelius, tačiau išryškina skirtingus aspektus (Olweus, 1993); elektroninė erdvė (kibernetinė erdvė) aplinka, kurioje pavieniuose kompiuteriuose ar kitoje informacinėje ir ryšių technologijų įrangoje sukuriama elektroninė informacija ir (arba) perduodama per elektroninių ryšių tinklu sujungtus kompiuterius ar kitą informacinių ir ryšių technologijų įrangą (LR Kibernetinio saugumo įstatymas, 2014); skaitmeninė erdvė tai, kas rodoma skaitmeninio įrenginio ekrane. Visa tai gali turėti daugybę formų: internetiniai puslapiai, aplikacijos arba programos, filmai, nuotraukos ir svetainė, kuri užima skaitmeninę erdvę. Visa tai egzistuoja kibernetinėje erdvėje (IGI Global, 2021); elektroninės patyčios reiškinys, suvokiamas kaip siuntimas ar skelbimas žeidžiančių, žeminančių tekstų ar vaizdų internete ar telefone (Willard, 2004). Elektroninių patyčių reiškinys ir jo raiška mokslininkų, psichologų ir kitų yra tyrinėjama įvairiose šalyse ir žemynuose: R. M. Kowalski ir kiti (2008) JAV; M. A. Campbell (2005) Australijoje; Q. Li (2006) Kanadoje; J. W. Patchin, S. Hinduje (2006), P. K. Smith, J. Mahdavi, K. Carvalho, S. Fisher, S. Russell, N. Tippett (2008) Didžiojoje Britanijoje; P. K. Smith, R. Slonje (2010) Skandinavijos šalyse; H. Vandebosch, K. Van Cleemput (2009) Belgijoje ir kt. Analizuodami patyčių tarp mokinių ypatumus elektroninėje erdvėje, Smith, Mahdavi, Carvalho, Tippett (2006) teigia, jog elektroninės patyčios agresyvus, tyčinis bei pasikartojantis laike vieno individo arba grupės žmonių prieš auką nukreiptas veiksmas elektroninėje erdvėje, kai auka negali lengvai apsiginti. Kowalski (2008), Patchi & Hinduja (2011), apibrėždami elektroninių patyčių tarp mokinių reiškinį, kalba, jog šiam elgesiui būdingas panaudojimas elektroninių priemonių, tokių kaip mobilieji telefonai, kompiuteriai, planšetės, elektroninis paštas ir pan. Lietuvoje tyrimų apie elektroninių patyčių paplitimą nėra daug. Valickienė, Raižienė, Žukauskienė (2009) teigia, jog šiuo metu paplitęs informacinių technologijų vartojimas ir lengvas jų prieinamumas bet kokio amžiaus, socialinės, rasinės ir kitokios padėties žmogui paskatino atsirasti ir paplisti dar vienai naujai patyčių formai elektroninėms patyčioms. Žibėnienė ir Brasienė (2013) pabrėžia, jog šis reiškinys būdingas XXI amžiui ir tai yra vis labiau plintantis reiškinys.

Pagal reiškimo(si) būdą elektroninės patyčios skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines (Vandebosh & van Cleemput, 2009). Tiesioginės elektroninės patyčios apima tokias išraiškas, kaip fizinę (pvz., tikslingas viruso siuntimas), verbalinę (pvz., naudojant technologijas grasinti), neverbalines (pvz., nepadorios vaizdinės medžiagos siuntimas) bei socialinę (pvz., nepriėmimas ar pašalinimas iš grupės ar veiklos internete).

Netiesioginės elektroninės patyčios susijusios su patikėtos informacijos atskleidimu, ko nors apgavimu, apsimetant kitu asmeniu, gandų skleidimu (Betts, 2016).

1. Elektroninių patyčių ir neapykantos kurstymo internete sampratą ir jų ypatybes, susijusias su kitų rūšių patyčiomis, erzinimu, diskriminacija bei konfliktais ir apie tai, kaip nustatyti įprastas patyčių internete formas ir neapykantą kurstančią kalbą internete

Elektroninės patyčios teoriškai atskiriamos nuo kitų patyčių formų savo pasireiškimo erdve ir naudojamomis priemonėmis. Svarbu pastebėti, kad elektroninių patyčių traktavimas kaip vienos iš patyčių formos leidžia šio reiškinio supratime remtis pagrindinėmis patyčių sampratos sąvokomis, tačiau patyčių samprata, ypač edukacinėje aplinkoje, formavosi dažniausiai jas nagrinėjant mokyklos erdvėje. Campbell (2005) šio reiškinio sampratą papildo tuo, jog jis dažniausiai pasireiškia paauglystės laikotarpiu, kas labai svarbu, tada, kai mokiniai didžiąją laiko dalį praleidžia mokykloje. Jeigu tradicinių patyčių erdvė siejama su mokykla, gatve, kiemu, kur žaidžia vaikai, tai elektroninės patyčios siejamos su virtualia erdve. Kadangi erdvė, kurioje pasireiškia elektroninės patyčios, skiriasi nuo tradicinės fizinės erdvės (mokyklos, kiemo), jos nėra apibrėžtos laike ar erdvėje. Šerėnas (2014) teigia, kad elektroninių patyčių tarp mokinių sampratoje pagrindinę vietą užima virtualybės kategorija, kuri nurodo, kur šis reiškinys yra paplitęs ir kokiomis priemonėmis jis reiškiasi. Kiti autoriai Kowalski (2008), Patchi & Hinduja (2011) apibrėždami elektroninių patyčių reiškinį kalba apie tai, jog šiam elgesiui būdingas elektroninių priemonių naudojimas, tokių kaip mobilieji telefonai, kompiuteriai, planšetės, elektroninis paštas ir pan., ir teigia, kad jos sklinda elektroniniais laiškais, trumposiomis žinutėmis pokalbių svetainėse, internetiniame tinkle, skaitmeninėse žinutėse arba žinutėse, siunčiamose į mobilųjį telefoną. Tad elektroninės patyčios apskritai (ir ne tik mokinių) gali būti skleidžiamos įvairiais kanalais ir bet kuriuo paros metu, o jų sklaida labai sparti. Pavyzdžiui, elektroninės patyčios gali prasidėti uždaroje Facebook grupėje arba bendrame susirašinėjime. Todėl ir auditorija, kuri yra įtraukiama ar stebi patyčias, gali kisti nuo kelių asmenų privačiame pokalbyje iki kelių šimtų uždaroje ar atviroje grupėje. Persekiojimas, apsimetimas kitu asmeniu ir jo reputacijos teršimas, asmeninės informacijos viešinimas, atstūmimas ir nepriėmimas į tam tikrą grupę, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, smurtinių veiksmų prieš asmenį filmavimas, įkėlimas ir platinimas taip pat yra elektroninės patyčios.

Apibendrinus mokslininkų įžvalgas galime teigti, kad elektroninės patyčios tai sąmoningas, agresyvus ir pasikartojantis elgesys virtualioje erdvėje, kuriuo siekiama įžeisti, pažeminti, išjuokti, skleisti neteisingą ar netinkamą informaciją apie asmenį. Mažionienė, Povilaitis, Suchodolska (2012) aiškina, kad elektroninėmis patyčiomis vadiname tokį elgesį tarp mokinių, kai virtualioje erdvėje mokinys kitų yra įžeidinėjamas viešai, kitiems matant ar girdint, o tai gali sukelti baimės ir gėdos jausmą patyčias patiriančiam vaikui. Elektroninės patyčios iš kitų patyčių formų išsiskiria savo auditorija. Patyčių skleidėjas elektroninėje erdvėje gali pasirinkti norimą auditorijos dydį priklausomai nuo savo agresyvaus elgesio tikslo. Ne išimtis ir jaunimo ar mokinių auditorija. Tačiau būtent mokinių sąvoka įvardijama, kurių socialinių grupių elektroninės patyčios yra paplitusios labiausiai. Patyčių mastas gali būti siejamas su prastesniais pasiekimais, mažesniu mokinių pasitenkinimu mokykliniu gyvenimu, nesaugumo jausmu, kurį išgyvena tiek mokiniai, tiek mokytojai. Ir kaip teigia Povilaitis ir Jasiulionė (2008), patyčios veikia ne tik tuos vaikus, kurie jose tiesiogiai dalyvauja, jos veikia visą mokyklos bendruomenę: patyčias stebinčius vaikus, mokytojus, kitus mokyklos specialistus, tėvus. Nors mokykloje priklausomai nuo situacijos auditorija gali būti skirtinga, tačiau ji yra ribojama mokinių skaičiaus. Povilaitis ir kt. (2007) teigia, kad auditorijos dydžio aspektas išskiria elektronines patyčias iš kitų patyčių formų kalbant apie patyčių neigiamus padarinius aukai. Šmeižimas internete, kai apie mokinį ar jų grupę yra skleidžiami gandai, ypač paveikūs mokinio psichinei sveikatai. Pavyzdžiui, mergaitės du savo bendraklasius vadina „pora“, siuntinėja kitiems bendraklasiams žinutes ir elektroninius laiškus apie „porelę“, tokiu būdu skleisdamos klaidingą informaciją. Arba socialinio tinklo profilyje yra užrašomi įvairūs keiksmažodžiai, mokinys viešai pravardžiuojamas. Socialiniuose tinkluose ypač dažnas reiškinys yra atstūmimas ir nepriėmimas į draugų grupę pokalbių kambariuose arba persekiojimas, kai grasinama kaip nors pakenkti, tarkime, sumušti. Elektroninėje erdvėje yra lengva išlikti anonimiškam ir slėpti savo tapatybę, taip pat galima apsimesti tuo, kuo iš tikrųjų nesi. Apsimetimas kitu asmeniu taip pat yra forma, daranti poveikį siekiant pakenkti kito vaiko reputacijai. Ši forma ypač paranki, kai siekiama apgaulės būdu išgauti asmeninę informaciją, kuri paviešinama kitiems. Tai gali būti asmeninės nuotraukos, vaizdo filmukai, prisijungimo duomenys ir kita svarbi mokiniui informacija, kuria jis nenori dalintis su kitais. Arba teigiama, kad mokinys yra paslapčia stebimas. Įvairių su vaiku susijusių situacijų filmavimas ir įkėlimas bei platinimas internete taip pat paplitęs tarp mokinių. Mokinys gali būti filmuojamas jam nepatogiose situacijose, pavyzdžiui, netinkamai atsakinėjantis pamokoje, prastai atliekantis užduotį kūno kultūros pamokoje. Taip pat gali būti filmuojami ir viešinami smurtiniai veiksmai prieš mokinį.

Tyrinėjant priežastis, dėl kurių atsiranda patyčios tarp mokinių elektroninėje erdvėje, Patchin, Hinduja (2011) atkreipia dėmesį į tai, jog kartais asmuo net nežino, kas iš jo tyčiojasi ir kodėl jis tapo patyčių objektu elektroninėje erdvėje. Povilaitis, Valiukevičiūtė (2006) teigia, kad tam tikri asmenybiniai skirtumai sudaro palankias sąlygas tapti patyčių auka. Jokubaitė (2014) išskiria vidines, aplinkos ir individualias priežastis atsirasti patyčioms. Olweus (2008) nuomone, kalbant apie patyčias sukeliančias priežastis, yra svarbūs ir reikšmingi keturi veiksniai: tėvų, o ypač motinos, emocinė nuostata vaiko atžvilgiu pirmaisiais gyvenimo metais, mokinio agresyvaus elgesio toleravimas šeimoje, tėvų auklėjimo metodai bei vaiko temperamentas. Anot Girdvainio (2013), patyčių atsiradimą galima paaiškinti ir kaip socialinių įgūdžių trūkumą, nes mokiniai, siekdami į save atkreipti kitų dėmesį, atsiskleisti ar įsitvirtinti savo bendraamžių grupėje, susiduria su gan dideliais sunkumais. Socialinių įgūdžių stoka, kaip ir agresyvaus elgesio formavimasis, dažniausiai aiškinamas vaikui artimiausios aplinkos įtaka. Tai, kas taps patyčių objektu, dažniau lemia skriaudiko asmenybė, jo situacija gyvenime, patiriamos problemos. Mokiniai tampa skriaudėjais dėl dėmesio ir pripažinimo stokos, pavydo ir konkurencijos. Tie, kurie jaučiasi neįvertinti, gali žeminti tuos, kuriuos vertina ir giria kiti. Pagal Atrauskaitę (2010), patyčių aukomis tampa įvairūs mokiniai. Girdvainis (2013) atkreipia dėmesį, kad patyčių aukomis gan dažnai tampa mokiniai, turintys negalią ar kitokių fiziologinių sutrikimų. Taikiniais gali tapti ir labai gabūs, protingi, kūrybiški, išsiskiriantys savo gebėjimais mokiniai. Tokiems mokiniams gali būti pavydima mokytojų, tėvų skiriamo dėmesio. Kitais atvejais patyčių aukomis tampa tylūs, ramūs, savęs nedemonstruojantys, silpnesni mokiniai. Prie jų labiau kimba tie, kuriuos skriaudžia ir įžeidinėja vyresni, stipresni mokiniai ar net tėvai. Patys patirdami agresiją, jie savo pyktį išlieja ant silpnesniųjų, taip sukurdami tam tikrą smurto hierarchiją: stipresnieji žemina silpnesniuosius. Astrauskaitė (2010) aiškina, kad ne aukos, o skriaudėjai turi problemų ir dėl to ima skaudinti kitus. Smurtaujančiųjų pasaulis nėra gražus neretai juos pačius psichologiškai ar fiziškai skriaudžia, įžeidinėja, muša. Jei žmogui užtenka šilumos, palaikymo iš aplinkinių ir šeimos, jis kuria gražius, nepaprastus dalykus, įgyja pripažinimą, vadovaudamasis ne jėga, o protu. Tačiau tie, kuriems trūksta meilės ir pasitikėjimo, imasi patyčių.

Dar viena svarbi priežastis, skatinanti patyčių atsiradimą tarp mokinių elektroninėje erdvėje technologijų tobulėjimas. Donegan (2012) atkreipia dėmesį į technologijų tobulėjimo įtaką patyčių raiškai. Pokalbių kambariai (angl. Chat rooms) laikoma ta vieta internete, kurioje pirmiausia pradėjo plisti patyčios. Šie virtualūs kambariai suteikė galimybę jaunimui bendrauti tarpusavyje įvairiomis temomis interneto dėka. Tolimesnė interneto pažanga turėjo įtakos atsirasti socialiniams tinklapiams, tokiems kaip „Twitter“, „Facebook“ ar „Instagram“, „TikTok“ ir kt., kurie iš esmės tapo platforma asmenybių raiškai demonstruoti.

Kita palanki savybė netrukdomai sklisti patyčioms virtualioje erdvėje yra susijusi su patyčių dalyvių socialiniu jėgos santykiu. Jeigu tradicinių patyčių situacijos metu ryškus „skriaudėjo“ socialinės, fizinės jėgos pranašumas aukos atžvilgiu, tai elektroninėje erdvėje šis pranašumo santykis tampa mažiau reikšmingas arba išvis praranda įtaką.

Daugelis tėvų mano, jog vaikui mobilusis telefonas reikalingas dėl saugumo, tačiau neatkreipiamas dėmesys, jog juo dažnai naudojamasi kaip elektroninių patyčių instrumentu (Donegan, 2012), nors Olweus (2013) teigia, kad elektroninės patyčios yra tas pats, kas ir tradicinės patyčios, tiesiog vykstančios pasitelkiant elektroninius prietaisus ir technologijas. Tai leidžia manyti, kad elektroninio bendravimo priemonės nėra priežastis patyčioms, o tik įrankis. Svarbu paminėti, kad mokinys, patiriantis patyčias elektroninėje erdvėje, dažnai nepritampa prie bendraamžių, todėl būna atstumtas, o tai, kaip pastebi Virbalienė (2004), viena iš skaudžiausių patirčių, nes svarbiausias paauglių uždavinys tapti bendraamžių grupės nariu. Akivaizdu, kad bendraamžių pripažinimas yra labai svarbus, tad minėti mokiniai neretai ima ieškoti aplinkos, kurioje galėtų patenkinti savęs įtvirtinimo, pripažinimo, saugumo, bendravimo poreikius. Dažnai tai randama tarp tokių pačių atstumtųjų kaip ir jie patys. Valickas (1997), domėjęsis asocialiomis, delinkventiniu elgesiu pasižyminčiomis bendraamžių grupėmis, teigia, kad joms būdinga savita subkultūra: agresija ir nepastovumu pasižyminti draugystė, nuolatinė kova dėl statuso, specifinių taisyklių laikymasis ir pan. Paaugliui patekus į tokią asocialią grupę padidėja rizika įsitraukti į nusikalstamas veikas. Gudžinskienė, Burvytė (2017) teigia, kad agresyvūs mokiniai taip elgiasi siekdami populiarumo tarp bendraamžių bei norėdami atkreipti dėmesį į save. Apibendrinant galima teigti, kad bendraamžių atstūmimas yra reikšmingas veiksnys, ne tik susiaurinantis socialinio pasirinkimo galimybes, bet ir galintis nulemti agresyvų elgesį.

Asmens fizinė jėga, socialinis statusas, lytis, populiarumas ir kitos savybės, kurios dažniausiai laikomos tradicinių patyčių iniciatoriaus atributais, praranda savo reikšmę nagrinėjant patyčių raišką elektroninėje erdvėje. Patyčių sklaidą internete ypač sunku sukontroliuoti jos gali būti anoniminės, o skriaudėjas virtualioje erdvėje nebūtinai yra fiziškai stipriausias, bet gali būti pats nukentėjęs nuo patyčių savo aplinkoje. Tad galima kalbėti apie tradicinių patyčių aukų naudojimąsi internetu kaip būdą atkeršyti už patirtas patyčias, pvz.: mokykloje. Tradicinių patyčių atvejui būdingas aukštas žinomumo lygis dalyvių identifikavimo procese lyginant su elektronine erdve. Elektroninė erdvė suteikia galimybę veikti slaptai. Ši savybė nėra būdinga kitoms patyčių formoms, todėl anonimiškumo galimybė apsunkina patyčių skleidėjų identifikavimo procesą. Kalbant apie internetines patyčias, anonimiškumo savybė lemia pačių patyčių didesnį paplitimą, nes ji suteikia saugumo jausmą įgyvendinant agresyvius veiksmus.

Elektroninės patyčios internete gali likti ilgai. Kaltininkai gali būti nustatyti, įžeidžianti informacija išimta, bet jei kažkas padarė kopiją, ji gali plisti toliau, vaikas iš naujo išgyvens nemalonius jausmus. Pavyzdžiui, įdėtas į internetą filmukas, kuriame tyčiojamasi iš vaiko, paprašius tinklalapio administratoriaus, gali būti panaikintas, bet po kurio laiko vėl atsirasti, nes neaišku, kas jį spėjo išsisaugoti ir skelbti pakartotinai. Kartais yra klaidingai manoma, kad elektroninis pasaulis yra netikras, ir jei nepatinka, išjungus kompiuterį, baigiasi visos bėdos. Internetinių patyčių padariniai gali būti tokie pat sunkūs ir žalingi kaip ir tradicinių patyčių, ir palieka pėdsaką vaiko emociniame pasaulyje. Patiriamas patyčias arba tai, kad tik dalyvaujama jose, galima įtarti tada, kai vaikas staiga nei iš šio, nei iš to atsisako naudotis telefonu ar kompiuteriu. Pavyzdžiui, vaikui ką tik padovanojo naują mobilųjį telefoną, o šis numetamas į šalį: „Man nereikia...“, „Nesinaudosiu...“. Taip pat apie patyčias internete gali byloti vaiko nuotaikų kaita. Žiūrėk, grįžta iš mokyklos gerai nusiteikęs, paruošia pamokas lyg ir viskas gerai, o tik prisėda prie kompiuterio ir nuotaika subjūra: vaikas suirzta, nuliūsta, apsiverkia. Arba įėjus į kambarį vaikas skubiai išjungia kompiuterį, atsisako kalbėtis apie tai, ką veikė. Tačiau jeigu vaikas ir neįsitraukia į patyčias, t. y. nėra skriaudžiamas ir neskriaudžia kitų, tai dar nereiškia, kad jam ši problema nėra neaktuali. Psichologė teigia, kad vaikas gali tapti patyčių stebėtoju, pavyzdžiui, žiūrėti nufilmuotas smurtines scenas, matyti žeidžiančius komentarus internete. Autorė pataria kalbėtis su vaikais apie tai, kad patyčios nėra tinkamas elgesys ir kad apie tokius veiksmus svarbu pranešti suaugusiesiems.

Svarbu ir tai, kad internete komentarai, gandai, įžeidimai nedingsta iškart juos perskaičius. Dažniausiai dėl technologinių ypatumų asmuo negali pašalinti nepageidaujamo turinio apie jį. Gedutienė ir kt. (2012) aiškina, kad žeminančio turinio informacija gali būti išsaugoma ilgam. Taip pat patyčių veiksmas gali būti kartojamas daugybę kartų. Agresyvūs veiksmai elektroninėje erdvėje atliekami per trumpą laiko tarpą ir nereikalauja jokių fizinių savybių. Manoma, kad elektroninėmis patyčiomis padaroma emocinė žala gali būti didesnė nei realiame gyvenime vykstančių patyčių, nes bendravimas internetu vyksta visą parą, patyčios plinta greitai ir nevaldomai (Ruškus, Žvirdauskas ir Kačenauskaitė, 2010; Mažionienė, Povilaitis ir Suchodolska, 2012). Keith & Martin (2005) pabrėžia, jog auka elektroninėje erdvėje patiria skausmą be liudininkų, taip pat negali niekaip gintis ar prašyti pagalbos. Stebėtojai padaro patyčių situaciją skaudesnę aukai, nes mato jo pažeminimą. Psichologė Mažionienė (2013) teigia, kad elektroninės patyčios yra ypač skaudžios, nes gali kartotis. Tikrame gyvenime iš vaiko pasišaipė, labai įskaudino, ir jis gali prisiminti tuos žodžius visą gyvenimą, tačiau tai nėra visiems prieinama informacija.

Daugybei gyvenimo aspektų vis greičiau keliantis į internetą, tenka iš naujo prisiminti pagrindines taisykles, padedančias išlikti saugiems virtualioje erdvėje. Per pastaruosius metus Lietuvoje reikšmingai padidėjo incidentų internete skaičius 2020 metais „Vaikų linija“ sulaukė net trečdaliu daugiau vaikų skambučių ir žinučių, susijusių su nemaloniomis patirtimis virtualiose erdvėse. Siekdami edukuoti šalies vaikus, socialinis tinklas „Facebook“ ir emocinę paramą vaikams ir paaugliams telefonu bei internetu teikianti „Vaikų linija“ suvienijo jėgas ir dalijasi patarimais, kaip apsisaugoti nuo pavojų.

108 pranešimai apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus persiųsti kitų šalių interneto karštosioms linijoms, tarptautinės interneto karštųjų linijų asociacijos INHOPE narėms. Gautas 1 551 pranešimas, kuriame buvo pranešta apie iš tiesų draudžiamą turinį, buvo pasikartojantis, t. y. apie tą patį turinį, kuris jau buvo praneštas INHOPE arba policijos departamentui, todėl dėl jų papildomų veiksmų nesiimta; 161 pranešimas persiųstas įvairių šalių interneto paslaugų teikėjams, svetainių savininkams, socialinių tinklų valdytojams su NTD (angl. Notice and Take Down) žyma apie jų svetainėse ar tinkluose esantį draudžiamą skleisti interneto turinį, nurodant, kad jis būtų kuo skubiau pašalintas; 80 pranešimų persiųsta tolesniam tyrimui Policijos departamentui, įtarus draudžiamą skleisti turinį Lietuvos tarnybinėse stotyse; 31 pranešimas, įtarus informaciją, daromą neigiamą poveikį nepilnamečiams, persiųstas tolesniam tyrimui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Gasinska ir Varslauskaitė (2018) teigia, kad Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) 2016 metų duomenimis, patyčių paplitimas tarp vaikų ir paauglių Lietuvoje yra didžiausias, lyginant su kitomis 42 tyrime dalyvavusiomis šalimis. Emocinės paramos tarnybos „Vaikų linija“ duomenimis, patyčių klausimas yra antroje vietoje tarp dažniausiai telefonu vaikų minimų sunkumų, ir per 2017 m. buvo sulaukta net 3 641 skambutis šia tema (kitos trys: santykiai su bendraamžiais 5 557, sunkūs jausmai, baimė, nerimas, vienišumas 3 641, santykiai su tėvais 2 751). Kalbant apie padėtį Lietuvoje, galime pateikti 2021 metų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos duomenis, kurie buvo gauti interneto karštąja linija „Švarus internetas“. Užfiksuoti 3 558 pranešimai apie draudžiamą skleisti ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete. Tai yra rekordinis pranešimų skaičius nuo interneto karštosios linijos įkūrimo pradžios. Palyginus su 2020 m. (gauti 1 373 pranešimai), pranešimų skaičius padidėjo beveik 2,6 karto. Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos specialistams ištyrus kiekvieną gautą pranešimą, tolesnių veiksmų imtasi dėl 380 atvejų:

Taip pat galite padaryti įrašą, matomą visiems. Atminkite, kad jei įrašą padarysite matomą visiems, jį galės matyti ir ne jūsų draugai. 2. Žinokite, kaip tvarkyti savo draugų sąrašą. Kaip ir realiame gyvenime, „Facebook“ tinkle tikriausiai turite daug pažįstamų ir draugų. Tad apsvarstykite, ar tikrai norite žinoti viską apie tai, ką jie visi šiuo metu veikia ir kas jiems patinka? Jei turite draugą, kurio žinučių nebenorite matyti, visada galite nustoti jį sekti arba paslėpti pasirinktą profilį, pavyzdžiui, 30 iai dienų. Tai nereiškia, kad nustojate būti draugais tinkle, tiesiog jo įrašai nebebus rodomi jūsų naujienų sraute. Vis tiek galėsite rašyti vieni kitiems ir liksite draugais „Facebook“. Kartais pasitaiko ir tokių situacijų, kai su žmogumi nebenorite palaikyti kontakto. Tada galite naudoti savo „Facebook“ paskyros funkciją „Blokuoti“ (angl. „Block“). Užblokuotas asmuo negalės jums parašyti ar matyti jūsų įrašų.

Taip pat jis nebegalės jūsų pažymėti nuotraukose ar pranešimuose, pakviesti į renginius ar grupes ar pridėti prie draugų. Blokavimas yra abipusis, todėl taip pat negalėsite matyti dalykų, kuriuos skelbia užblokuotas asmuo, bei negalėsite jam parašyti.

Todėl tokie asmeniniai duomenys turėtų būti tinkamai apsaugoti. Paskelbę įrašą „Facebook“, visada galite kontroliuoti, kas gali matyti jūsų nuotrauką, vaizdo įrašą ar kitokio tipo pranešimą. Tereikia prieš paskelbiant įrašą pasirinkti gavėjų grupę, pavyzdžiui, draugus, artimiausius draugus arba draugus, išskiriant pasirinktus žmones.

3. Apsaugokite savo paskyrą. „Facebook“ egzistuoja įvairūs įrankiai, skirti jūsų paskyros saugumui užtikrinti. Norėdami įsitikinti, ar jie yra įjungti ir veikia, eikite į „Nustatymus“ (angl. „Settings“) ir spustelėkite „Sauga ir prisijungimas“ (angl. „Security and Login“).

1. Atsakingai dalinkitės asmenine informacija. Svarbu apgalvoti, kuo dalijatės ir kas mato šią informaciją. Pavyzdžiui, vieta, kurioje lankomės, ar tai būtų renginys, restoranas ar vakarėlis tapo jau įprastu dalyku, kuriuo žmonės giriasi internete.

Paklauskite savęs, ar visada turite parodyti kitiems, kur esate? Atminkite, kad ši informacija gali tapti prieinama daugeliui žmonių, įskaitant ir nepažįstamus asmenis.

Minėta organizacija pateikia šias rekomendacijas:

Programėlė jus gali informuoti apie bandymus prisijungti prie paskyros iš įrenginio, kurio anksčiau nesate naudojęs ar naudojusi. Pavyzdžiui, prisijungus prie „Messenger“, „Facebook“ ar „Instagram“ paskyros iš naujo telefono ar kito įrenginio, galite būti įspėti atskira žinute pranešimų (angl. „Notifications“) langelyje. Taigi, jei prie jūsų profilio prisijungė kažkas kitas, jūs galite iškart reaguoti, pavyzdžiui, laikinai užblokuoti savo paskyrą. Kitas svarbus saugumo nustatymas, kuriuo turėtų pasirūpinti kiekvienas, dviejų žingsnių autentifikacija. Ją įjungus, jūsų prašoma įvesti specialų saugos kodą kiekvieną kartą, kai bandote prisijungti prie „Facebook“ iš naujo kompiuterio, telefono ar naršyklės. „Facebook“ nustatymų sekcijoje, skirtuko „Saugumas ir prisijungimas“ skiltyje „Kur esate prisijungę“ (angl. „Where you are logged in“) yra visų naršyklių ir įrenginių, kurie pastaruoju metu buvo naudojami prisijungiant prie paskyros, sąrašas.

Norėdami atsijungti nuo bet kurio iš jų, tiesiog pasirinkite jį dešinėje pusėje paspaudę tris taškelius ir spustelėkite „Atsijungti“ (angl. „Log out“). 4. Žinokite, kaip elgtis, pastebėjus netinkamą ar žalingą turinį internete. Žalingas turinys tai įvairus pornografinio, smurtinio, neapykantą kurstančio arba savižalą propaguojančio pobūdžio informacija internete. Su tokiu turiniu galite susidurti visiškai atsitiktinai, naršydami, ieškodami jums įdomios informacijos, dairydamiesi po jums įdomių žmonių profilius. Natūralu, kad susidūrus su netinkamu turiniu, gali kilti įvairių jausmų: jus gali apimti pasišlykštėjimas, baimė, nerimas ar gėda. Pirmas dalykas, ką reikia daryti, nelaikyti šių jausmų savyje, o pasikalbėti su kažkuo, su kuo galite pasidalinti šia nemalonia patirtimi. Taip pat labai svarbu apie pastebėtą netinkamą informaciją pranešti, pavyzdžiui, socialinio tinklo administracijai. „Facebook“ į beveik kiekvieną turinio elementą įtraukia nuorodą, skirtą pranešti apie piktnaudžiavimą, patyčias, priekabiavimą ir kitas problemas. Norėdami pranešti apie netinkamą įrašą, spustelėkite įrašo viršuje, dešinėje pusėje, ir pasirinkite parinktį, kuri geriausiai apibūdina problemą, tada vykdykite ekrane pateikiamas instrukcijas. Taip pat galite kreiptis į interneto karštąją liniją svarusinternetas.lt.

5. Atminkite, kad galite kreiptis pagalbos. Pasitaiko įvairių blogų situacijų. Niekas jų nenori, tačiau pažeidus jūsų privatumą ar susidūrus su neapykantos kalba ar patyčiomis, atminkite, kad jums padėti gali ir jūsų artimieji, šeima ar emocinę paramą teikianti „Vaikų linija“ (vaikulinija.lt). Nebijokite prašyti pagalbos. Apie netinkamą ar jus įžeidžiantį turinį praneškite socialinio tinklo administratoriui, spustelėję mygtuką „Pranešti“ (angl. „Report“). Apie tai vertėtų pranešti ir interneto karštajai linijai svarusinternetas.lt. Šiandien elektroninės patyčios tapo visuotiniu reiškiniu. Mokslininkai, švietimo srities specialistai, psichologai, politikai ir teisinės sistemos atstovai, suvokdami elektroninių patyčių tarp mokinių problemos mastą, ieško efektyvių politinių, teisinių bei praktinių šios problemos sprendimų. Suprantama, kad jaunimas turi teisę internetu naudotis saugiai. Kad tai svarbu, matyti ir kitų valstybių praktikoje. Kasmet vasario mėn. Europos sąjunga rengia Saugaus interneto dienos kampaniją, kurios tikslas geriau informuoti apie tai, kaip bendromis jėgomis užtikrinti saugesnį internetą ateityje. ES bendradarbiauja su internetinių paslaugų teikėjais, siekdama užtikrinti, kad neapykantos retorikos aukos galėtų apie ją pranešti. UNESCO ir jos valstybės narės organizuoja Tarptautinę kovos su smurtu ir patyčiomis mokykloje, įskaitant patyčias kibernetinėje erdvėje, dieną. Taip pripažįstama, kad visų formų smurtas mokyklose pažeidžia vaikų ir paauglių teises į švietimą, sveikatą ir gerovę. Europos Taryba pradėjo kovos su neapykantos retorika kampaniją, kuria siekiama didinti informuotumą apie neapykantos retorikos pasmerkimo svarbą. Ši kampanija tai raginimas imtis veiksmų.

apibrėžtos patyčių ir patyčių kibernetinėje erdvėje ir taikomos prevencinės programos sąvokos; įtvirtintas bet kokios formos smurto draudimas: mokinių prieš mokinius, švietimo įstaigų darbuotojų prieš mokinius, mokinių prieš švietimo įstaigų darbuotojus, švietimo įstaigų darbuotojų prieš kitus tos įstaigos darbuotojus, mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) prieš mokinius, mokytojus; numatytas psichologinės pagalbos teikimas smurtą patyrusiems ar smurtavusiems mokiniams, mokytojams; numatyta mokyklos vadovo atsakomybė ir veiksmai smurto atvejais (pranešimas, psichologinės pagalbos užtikrinimas); Kampanijos interneto svetainėje jaunuoliai gali rasti išteklių, padėsiančių imtis veiksmų, taip pat nacionalinių institucijų, kurioms galima pranešti apie neapykantos retoriką, kontaktinius duomenis. Dauguma Europos šalių yra sukūrusios nacionalinius pranešimų teikimo mechanizmus ir nacionalinės valdžios institucijos bei NVO teikia paramą patyčių kibernetinėje erdvėje, neapykantos retorikos ir neapykantos nusikaltimų aukoms. Europos Sąjungoje saugesnio interneto centrų tinklui priklausantis tinklas „Ins@fe“ skelbia sąrašą pagalbos linijų, kurios renka informaciją ir pataria bei padeda jaunimui, kaip kovoti su žalingu turiniu. ES portale „Geresnis internetas vaikams“ pateikta išteklių ir patarimų, kaip apsisaugoti internete. Šiuolaikinėje inovatyvioje demokratinėje valstybėje turėtų būti siekiama apsaugoti vartotojus nuo įvairių pavojų, kurie gali nutikti turint per mažai žinių ar išmanymo. Kibernetinis saugumas turėtų būti suprantamas ir įprastas reiškinys kiekvienam piliečiui. Formuojant kibernetinio saugumo kultūrą vienas iš efektyvių metodų jam pasiekti švietimas. Didelė dalis kibernetinės nusikalstamos veikos šiais laikais yra nukreipta į asmenis, siekiant juos šantažuoti, pateikiant jiems jų asmeninę informaciją ir grasinant ją paviešinti ar sunaikinti, jeigu nebus įvykdytos nurodytos sąlygos. Vienas iš lengviausiai pasiekiamų taikinių yra nepilnamečiai, kuriems tokio tipo šantažas gali turėti ilgalaikių pasekmių, ne tik emocinių, bet ir psichologinių. Kultūros vystymas turėtų būti formuojamas atkreipiant dėmesį į jaunimą ir pradedamas diegti švietimo įstaigose. Švietimo įstaigos yra vienos iš pagrindinių institucijų, kuriose tikslinga medžiaga yra perduodama ugdant jaunuolius. Naujausios informacijos suteikimas ir inovatyvus panaudojimas bendrojo ugdymo mokyklose yra svarbi auklėjimo funkcija, kurios dėka turėtų būti suteikiamas bazinių žinių bagažas ir taip ugdoma pažangi jaunoji karta. Mokykla ypač svarbi erdvė padėti suprasti atsakomybę ir mokyti, kaip kurti saugią aplinką ir „sveikus“ socialinius ryšius visuomenėje. Lietuvoje Švietimo įstatymu labai aiškiai yra apibrėžta Smurto ir patyčių prevencija taikytina mokyklose:

numatytas pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas ne rečiau kaip kas 4 metus mokinių socialinių emocinių kompetencijų ugdymo srityje; įtvirtinta prievolė užtikrinti kiekvieno mokinio dalyvavimą prevencinėje programoje; numatyta mokyklų pareiga vykdyti smurto ir patyčių prevenciją vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro patvirtintomis rekomendacijomis. Saugus vaikų elgesys internete tai ne tik mokyklos, bet ir tėvų reikalas. Psichologai rekomenduoja įvairiais tėvams priimtinais būdais kalbėtis temomis, susijusiomis su vaikų saugumu internete ir elektroninėmis patyčiomis. Rekomenduojama mokytinais mokykloje tam tikrais saugaus naudojimosi internetu įgūdžiais ar taisyklėmis pasidalinti ir su tėvams. Tikėtina, kad kai tėvai yra informuoti ir žino, ko moko mokykla, kokios yra mokykloje saugaus elgesio internete taisyklės, tai ir jiems lengviau tokias pačias taisykles diegti ir namuose. Svarbu pastebėti, kad ir Lietuvoje dėl patyčių, vykdomų elektroninėje erdvėje, yra taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, sužinoję apie viešų patyčių kibernetinėje erdvėje atvejį, smurtaujančio bei smurtą patiriančio nepilnamečio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai. Ši tarnyba informuoja, kad interneto vartotojai apie neteisėtą (draudžiamą skelbti) ar žalingą (neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį) turinį, aptiktą internete, skatinami pranešti svetainėje, kurios adresas yra https://www.svarusinternetas.lt/.

Pranešimus galima teikti ir anonimiškai. Virtuali aplinka ne visada turi neigiamą atspalvį, ji gali turėti ir pozityvų diskursą. Virtualioje aplinkoje mokiniai taip pat siekia saugumo, o tinkamas elektroninių priemonių naudojimas skatina socialinę atsakomybę, įkvepia atsakingoms, globojančioms ir pagarbioms sąveikoms (Brown, Jackson, Cassidiy, 2006). Svarbu, kad dėmesys aktualiai problemai patyčioms būtų nuolatinis: joms nebūtų pritariama, į jas reaguojama ir nepaliktų abejingo nė vieno.

Dažniausiai tam naudojamos žiniasklaidos socialinių tinklų priemonės (pvz., „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ ir kt.), greitųjų žinučių siuntimo programėlės (pvz., „WhatsApp“, „Telegram“, „Messenger“, „Skype“ ir kt.), tinklaraščiai ir dalijimosi vaizdo įrašais svetainės („YouTube“). Daugumos patyčių internete išpuolių, nukreiptų prieš LGBTI, pagrindinė priežastis empatijos stoka. Besityčiojantys asmenys stokoja gebėjimo suprasti, ką jaučia kiti asmenys ir kaip jų elgesys paveiks kitų jausmus (Cogam, 2016b). Skleidžiamos patyčios dėl jaunuolių lyties ir seksualinės orientacijos dažnai motyvuojamos tuo, kad minėtos grupės suvokiamos kaip prastesnės, patologiškos, o joms priklausantys asmenys kaip ligoti, nesubrendę žmonės ir nusikaltėliai (Anon, 2020). Jiems dažniausiai taikomi neigiami stereotipai, kurie skatina agresyvų elgesį minėtų asmenų atžvilgiu. Prietaringą požiūrį į LGBTI dažnai skatina įsitikinimas, kad priklausyti šiai kategorijai yra neteisinga, kad buvimas LGBTI yra nenatūralus ir amoralus pasirinkimas, o ne nulemtas biologinių veiksnių. Svarbu kurti aplinką, kurioje LGBTI jaunuoliai galėtų jaustis saugūs. Pripažįstama, kad ten, kur galioja politika, draudžianti netinkamai elgtis su kitu asmeniu dėl jo lyties ir seksualinės orientacijos, ir taikomos sankcijos už pažeidimus, sumažėja tokių incidentų tikimybė (Sameer Hinduja, 2020).

Kibernetinės patyčios LGBTI asmenų atžvilgiu gali pasireikšti įvairiomis formomis, pavyzdžiui, siunčiant įžeidžiančias žinutes, orumą žeminančias nuotraukas ar vaizdo įrašus anonimiškai arba prisidengiant aukos tapatybe, siekiant ją pažeminti.

2. Reiškinio skirtumai ir ypatumai, susiję su tokiais kriterijais, kaip rasė, etninė kilmė, religija, migrantų kilmė, ar diagnozavus tam tikras sveikatos būkles Būdai, kaip tyčiojamasi iš vaikų dėl jų rasės, etninės kilmės, religijos, migracijos ar net dėl to, kad jie turi sveikatos sutrikimų, nėra apibrėžti, ir patyčių srities ekspertai toliau ieško atsakymų. Kai priekabiavimas yra rimtas ir susijęs su rase ar etnine kilme, jis vadinamas diskriminaciniu priekabiavimu. Gerai žinoma, kad vaikai ir net paaugliai ar suaugusieji, kurie yra kilę iš kitos šalies, turi didesnę riziką patirti kitų asmenų prievartą, tačiau šią sritį būtina labiau ištirti. Kibernetinės patyčios ir lesbietės, gėjai, biseksualūs, transseksualūs ir interseksualūs (LGBTI) asmenys. Įvairių apklausų duomenimis, LGBTI asmenys, ypač jaunimas, patiria didesnę riziką patirti patyčias. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) 2019 m. Ligų kontrolės ir prevencijos centro atliktas tyrimas rodo, kad 26 % LGBTI moksleivių pranešė, jog iš jų tyčiojamasi internete (lyginant su 14 % heteroseksualių moksleivių); 13,5 % moksleivių pranešė, kad neina į mokyklą dėl saugumo (lyginant su 7,5 % heteroseksualių moksleivių) (Centers for Disease Control and Prevention, 2020). Amerikos švietimo organizacijos, siekiančios panaikinti diskriminaciją, priekabiavimą ir patyčias dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties išraiškos (GLSEN) bei kurti įtraukias mokyklas LGBTI asmenims, atlikto tyrimo duomenimis, beveik pusė LGBTI jaunuolių patyrė kibernetines patyčias, t. y. tris kartus daugiau nei kiti mokiniai (Net Sanity, 2017). Dėl to didesnė dalis šių grupių jaunuolių kenčia nuo nerimo ir depresijos, o tai gali lemti save žalojantį elgesį, pavyzdžiui, savęs žalojimą, piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis ir savižudybę.

Jungtinėje Karalystėje, remiantis “The Annual Bullying Survey 2017“ (2017 m. metinis patyčių tyrimas), taip pat skelbiami duomenys, susiję su patyčiomis iš neįgalių vaikų: • 8 proc. apklaustųjų patyrė patyčias dėl negalios;

• patyčias (pagal negalios tipą) patyrė: 70 proc. fizinę negalią turinčių respondentų; 52 proc. su mokymosi sunkumais susiję asmenys;75 proc. sergančių autizmo / Aspergerio sutrikimu. Teigiama, kad patyčių ir (arba) elektroninių patyčių paplitimas tarp neįgalių mokinių yra didesnis paskutiniaisiais pradinės mokyklos metais ir per visą vidurinės mokyklos laikotarpį. Apskritai labiausiai paplitęs yra 2 asis kursas, po jo seka 1 asis kursas, 6 asis ir 5 asis pradinių klasių kursai (ESO). Kalbant apie tai, kiek laiko tęsiasi patyčių ir (arba) kibernetinių patyčių patirtis tarp mokinių su negalia, daugiau nei pusė atvejų (58 proc.) patyrė jas metų metus. Minėti vaikai paprastai yra skriaudžiami įžeidinėjimais, viešinant sukurtą įvaizdį, vaizdo įrašais visu vizualiniu turiniu, kuriuo galima dalytis, siekiant pasijuokti.

Toks elgesys lemia aukos atskirtį, depresiją, mintis apie savižudybę ir pan.

Religija ir tikėjimas. Iš skirtingas religijas ar tikėjimus išpažįstančių jaunų žmonių gali būti tyčiojamasi dėl jų apeiginių papročių: maldos, pasninko, vengimo užsiimti kokia nors veikla ar reikalavimo dėvėti tam tikrus drabužius. Tarkim, musulmonės mergaitės turi dėvėti hidžabus, o kai kurie indų berniukai turbanus. Tai matomi atributai, kuriais smurtautojas gali pasinaudoti, kad skaudintų ir tyčiotųsi iš kitaip atrodančio. Be to, dažniausiai socialiniuose tinkluose dalijamasi vaizdo įrašais ar nuotraukomis, kad galėtų išjuokti išskirtinius požymius ir tokiu būdu pasijustų įprastos visuomenės dalimi. Tai reiškia, kad religijas ar tikėjimus išpažįstančių jaunų žmonių gali būti tyčiojamasi įvairiais būdais ne tik fiziškai, bet ir internete. Neįgalumas ir specialieji sveikatos sutrikimai. Vaikams, turintiems fizinę, raidos, intelekto, emocinę ar sensorinę negalią, kyla didesnė rizika patirti patyčias. Šią riziką didina bet kurie veiksniai: fizinis pažeidžiamumas, socialinių įgūdžių iššūkiai ar netolerantiška aplinka. Tyrimai rodo, kad ir kai kurie neįgalūs vaikai gali tyčiotis iš kitų, nes tai yra būdas apsisaugoti ir pasijusti stipresniems. Patyčių ir (arba) kibernetinių patyčių tarp mokinių, turinčių negalią, paplitimas yra labai mažai ištirtas. Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) tyrime apie neįgalių vaikų situaciją teigiama: „Ispanijoje nėra pakankamos ir tinkamos apie neįgalius vaikus tyrimų medžiagos, kuri teiktų tikslių žinių apie neįgalių vaikų ir mergaičių padėtį. Vertingos yra INE [Instituto Nacional Electoral autonominės viešosios agentūros, atsakingos už federalinių rinkimų Meksikoje organizavimą] pastangos, įdėtos atliekant Neįgalumo, asmens savarankiškumo ir priklausomybės situacijos tyrimą (EDAD 2008), nes tai vienintelis nacionaliniu lygmeniu atliktas bendras neįgaliųjų padėties tyrimas, į kurį įtraukti berniukai ir mergaitės“ (Cervera, 2013). Remiantis elektroninės viešos prieigos paslauga, skirta JAV federalinio teismo dokumentams viešinti (PACER) Nacionalinio patyčių prevencijos centro dokumento duomenimis, neįgalūs mokiniai dažniau patiria patyčias nei jų bendraamžiai, neturintys negalios. Patyčios iš neįgalių vaikų yra aktualios, tačiau jas fiksuojančių tyrimų yra labai mažai. JAV buvo atlikta 10 tyrimų apie patyčių ir raidos sutrikimų ryšį, ir visuose šiuose tyrimuose nustatyta, kad iš vaikų su negalia tyčiojamasi nuo dviejų iki trijų kartų dažniau nei iš jų bendraamžių, neturinčių negalios. Vieno tyrimo duomenimis, 60 proc. neįgaliųjų mokinių nurodė, kad iš jų buvo reguliariai tyčiojamasi (Nacionalinis patyčių prevencijos centras PACER, 2012).

Taip pat tėvams labai svarbu žinoti, su kuo jų vaikai bendrauja ir kur lankosi. Ir čia labai svarbu palaikyti artimus santykius ir bendrauti. Ekspertai rekomenduoja, kad tėvai ir suaugusieji turi būti vaikams autoritetai. Kadangi vaikai, kol maži, seka ir stebi kiekvieną suaugusiojo veiksmą, tapę paaugliais, turėtų būti tikri, kad turi puikių pavyzdžių ir gali iš jų mokytis. Įprastai norima, kad tėvai puoselėtų su paaugliais atviro dialogo santykius, pagrįstus bendravimu ir abipusiu pasitikėjimu, kai jaunuoliai gali mokytis patys, nesijausdami pernelyg saugomi (nors ir saugomi) taip jie įgyja pasitikėjimo savimi.

3. Kaip šviesti ir informuoti socialiai remtinus vaikus apie pavojus, susijusius su internetu, ir elektronines patyčias bei neapykantos kalbas internete Norint kovoti su internetinių patyčių reiškiniu ir šviesti jaunimą apie interneto keliamus pavojus, rekomenduojama pradėti ankstyvame amžiuje. Suteikti reikiamų žinių jaunimui būtina tiek namuose, tiek mokykloje, kad vaikai galėtų geriau atpažinti minėtą problemą ir žinoti, kaip į ją reaguoti. Įvairių tyrėjų teigimu, yra priemonių, kurių gali imtis tėvai ir pedagogai, kad padėtų padėti vaikams kovoti su elektroninėmis patyčiomis.

Kaip tėvai ir pedagogai turi reaguoti į kibernetines patyčias ir interneto kalbos reiškinį. Prieš vaikui patiriant patyčias, tėvai iš anksto gali užkirsti tam kelią, vadovaudamiesi keliais patarimais. Negalima numatyti kitų žmonių veiksmų ar pakeisti tų, su kuriais bendraujama, tačiau galima auklėti savo vaikus, mokant juos apsisaugoti nuo priekabiavimo. Šis procesas toks pat, kaip ir ruošiant vaikus apsisaugoti nuo agresyvių vairuotojų ar nepageidaujamų draugų įtakos ugdant ir stiprinant vaikų charakterį.

Vaikai turėtų žinoti, kad naudojantis internetu ir socialine žiniasklaida galioja tam tikros veiksmų ribos, todėl būtina, kad suaugusieji supažindintų vaikus, kaip naudotis internetu ir socialiniais tinklais. Ekspertai rekomenduoja nesinaudoti socialine žiniasklaida iki 14 metų amžiaus, nes svarbu tapti brandžiam, o dauguma vaikų nėra brandūs ir tam gerai pasirengę. Netinkamas technologijų naudojimas yra vienas iš veiksnių, kurį ekspertai nurodo kaip itin svarbų, skatinant vis naujas paauglių kibernetines patyčias. Pedagogai ir tėvai turėtų atsižvelgti į tai ir prisiimti atsakomybę, žinodami, kad netinkamai naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis bendravimas daro tiesioginę ir daug didesnę žalą nei žodinis bendravimas. Labai svarbu, kad naudotojas iš pradžių įsisavintų tinklo riziką ir pavojus bei atviro bendravimo riziką. Be to, žinotina, kad rekomenduojamas vaikų amžius turėti mobilųjį telefoną nuo14 metų. Žinoma, šis momentas gali būti itin sudėtingas tėvams ir vaikams dėl paauglystės, kai sunku bendrauti, todėl svarbu puoselėti abipusį pasitikėjimą.

paaiškinti vaikams apie bendravimo ribas, kai jie naudojasi mobiliaisiais telefonais ar bet kokiu elektroniniu įrenginiu internetu; turėtų kalbėtis apie svetaines, kuriose vaikai lankosi, ir žmones, su kuriais bendrauja; turėtų valdyti naujausią informaciją ir išmanyti apie skaitmeninį turinį: socialinę žiniasklaidą, internetinius žaidimus, vaizdinį turinį (televizija, filmai ir kt.); turėtų gilintis ir žinoti, kaip pasitikėti savo vaikais ir kaip juos prižiūrėti; turėtų būti pavyzdys vaikams ir parodyti jiems, kaip tinkamai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis; turėtų tikėti, kad gyvenimas su naujosiomis technologijomis tai būdas priartėti prie savo vaikų. Be to, tėvams rekomenduojama žinoti, kaip elgtis, jei jų vaikai taptų elektroninių patyčių aukomis, ir kur kreiptis pagalbos arba pranešti apie patyčias, jei mano, kad tai būtina. Apibendrinant galima teigti, kad yra 6 elgesio modeliai, pagal kuriuos suaugusieji galėtų elgtis, siekdami kovoti su elektroninėmis patyčiomis ir neapykantos kalba internete: Kaip mokytojai turėtų reaguoti ir užkirsti kelią minėtam reiškiniui. Mokyklos vaidmuo kovojant su patyčiomis yra labai svarbus, nes mokykla yra vaiko gyvenimo centras. Dažnai internetinės patyčios vyksta namuose ar kitur, tačiau tai visada daro poveikį ugdymo aplinkai. Mokiniai taip nerimauja dėl kibernetinių patyčių, kad mokydamiesi negali susikaupti ir net baiminasi eiti į mokyklą. Tai tapo mokyklos aplinkos klimato ir saugumo problema. Mokytojai turėtų žinoti ir atpažinti reiškinio požymius, kad galėtų užkirsti kelią patyčioms ir padėti mokiniams, jei šie jas patiria.

Vienas iš pirmųjų žingsnių yra rimtas požiūris. Vaikai turėtų žinoti, kad mokytojai žino ar nori žinoti apie situaciją ir pasirengę padėti, kai to reikia. Tai nėra žaidimas ir tai turėtų būti rimta ir aišku. Kita svarbi dalis gebėti atpažinti požymius. Mokytojai ir auklėtojai turėtų būti tinkamai apmokyti, kad išmoktų atpažinti pagrindinius reiškinio požymius ir būtų aišku, kada iš vaiko tyčiojamasi arba jį skriaudžia. Be to, vaikai turi žinoti, kad apie bet kokią prievartą galima pranešti, o mokytojai turi juos išmokyti, kaip žengti šį svarbų žingsnį. Galiausiai mokytojai turėtų žinoti, kas vyksta, o mokyklos turėtų suteikti tinkamą pagalbą ir išteklius, kad su vaikais būtų galima toliau dirbti namuose.

Kibernetinės patyčios ir kalbos internete gali neigiamai paveikti jų aukas. Dažniausiai apie tai nėra informuojama, t. y. auka apie tai, kad patiria minėto pobūdžio prievartą, tėvams arba mokyklos atstovams nepraneša. Svarbu suvokti pasekmes, galimas dėl patyčių, ir žinoti, koks poveikis gali būti patyčių aukoms.

Santykių pokyčiai: įtarimą keliantys pasikeitimai žmonių, su kuriais bendraujama, grupėje ir (arba) staiga randasi stygius draugų ir socialinių ryšių trūkumas; gynybos trūkumas arba perdėta reakcija į juokelius ar viešus pastebėjimus; baimė išeiti iš savo namų; pernelyg didelės bendravimo išlygos; keičiasi draugai grupėje; kinta santykiai su suaugusiaisiais; pasikeitimai grupėje žmonių arba tų, kuriems priskiriamas pavyzdinis autoriteto vaidmuo, kuriuo reikia sekti.

Būtina pabrėžti keletą aspektų, kurie lemia įpročių, susijusių su įvairiomis sritimis, dėl patyčių pokyčius, vaikams naudojantis internetu ir skaitmeninėmis priemonėmis:

Kelių tyrimų duomenimis, kibernetinės patyčios ir internetinės kalbos yra potencialiai pavojingos dėl savo pastovumo ir ilgalaikiškumo. Pastovumas siejamas su tuo, kad agresoriai prie interneto ir skaitmeninių priemonių prieigą turi 24 valandas per parą, todėl jų aukos niekada nesiilsi ir nuolat kenčia. Taip pat internete paskleista žeminanti informacija gali būti viešinama nuolat, kol apie ją bus pranešta ir ji pašalinama, o tai gali užtrukti ne vienerius metus, todėl auka gali kentėti ilgą laiką.

4. Kibernetinių patyčių ir neapykantos kalbos internete poveikis jų aukoms nukenčia lankomumas, randasi nepateisintos pamokos; apleidžiama mėgstama veikla; žemas mokymosi efektyvumas; pakitusi laisvalaikio veikla; maža dėmesio koncentracija; slepiamasi, kai reikia naudotis mobiliaisiais įrenginiais ar kompiuteriu.

Kibernetinės patyčios yra netiesioginio ir neakivaizdinio priekabiavimo forma: kibernetinis agresorius neturi kontakto su auka, nemato jos veido, akių, skausmo, liūdesio, todėl vargu ar gali pajausti kitam užuojautą. Kibernetinis smurtautojas mėgaujasi, kurdamas smurtinį veiksmą ir įsivaizduodamas kitam padarytos žalos mastą, nors negali jos apčiuopti tiesiogiai.

Nuotaikų pokyčiai: liūdesio, apatijos ar abejingumo akimirkos; neįprastos atsipalaidavimo ir įtampos būsenos, net agresyvi reakcija; trumpalaikiai agresyvumo protrūkiai.

Fiziniai ir psichosomatiniai pokyčiai ir simptomai: kūno kalbos pokyčiai, esant prie tam tikrų žmonių: sutraukti pečiai, nuleista galva, akių kontakto nebuvimas, atsisakymas būti viešumoje ir pan.; elgesio mokyklų teritorijoje pokyčiai: stengiasi būti arčiau suaugusiųjų, bijo pertraukų mokykloje, yra erdvėse, kurios saugesnės ir kuriose gali būti matomi ir saugomi suaugusiųjų; ligos ir dažni skausmai; fiziniai sužalojimai be priežasties; dažnas galvos svaigimas; galvos ir skrandžio skausmai, kurie tampa priežastimi likti namuose ir neiti į mokyklą; dažnas viduriavimas.

Remiantis kai kuriais tyrimais, pateiktais žurnalo „Frontiers in Psychology“ (2019) straipsnyje, kibernetinių patyčių aukomis dažniau tampa moteriškoji lytis. Tai gali būti susiję su tuo, kaip paaugliai merginos ar vaikinai naudojasi internetu. Pastebėta, kad gali egzistuoti tam tikri skirtumai. Pavyzdžiui, berniukai naudojasi internetu, žaisdami vaizdo žaidimus, o mergaitės dažniau skelbia nuotraukas socialinėje žiniasklaidoje, dėl ko sulaukia kritikos. Kiti tyrimai rodo, kad nukentėjusios moteriškosios lyties atstovės dažniau nesugeba susidoroti su kibernetinėmis patyčiomis ir dėl to dažniau patiria depresiją. Ši psichikos būklė gali tęstis net ir po to, kai kibernetinės patyčios liaujasi. Taip gali būti dėl to, kad mergaitės dažniau siekia pripažinimo, nes yra linkusios būti labiau priklausomos. O berniukai, būdami savarankiškesni, yra linkę mažiau reaguoti į kritiką, tačiau negalima teigti, kad berniukų kritika neveikia.

5. Berniukų ir mergaičių elgesio skirtumai, kovojant su stresu dėl patyčių internete

Kitas aspektas yra tas, kad berniukai sunkiau įveikia stresą. Priežastis galėtų būti ta, kad jiems su stresu dažnai tenka tvarkytis patiems. Berniukai retai kreipiasi pagalbos, nes mano, kad prašydami pagalbos atsiduria atskirtyje. Priešingai nei vaikinai, nuo kibernetinio streso nukentėjusios merginos labiau linkusios informuoti suaugusiuosius, tėvus ar mokytojus, apie susidariusią esamą situaciją. Tai gali padėti joms iš dalies sumažinti stresą ir geriau su juo susidoroti.

Pavyzdžiui, vienas požymių gali būti ištrintos paskyros mokinių, kurie dažnai naudojasi socialine žiniasklaida ir joje lankosi. Taip pat elgesio pokyčiai, pavyzdžiui, mokinys, kuris anksčiau visada būdavo baramas už tai, kad pamokoje naudojasi telefonu, dabar staiga juo nesinaudoja; užmegzkite su mokiniais santykius, kurie skatina bendravimą ir dalijimąsi informacija, užtikrindami, jog esate tam, kad mokinius išgirstumėte ir suprastumėte. Lengviau ir greičiau sužinoti apie kibernetinių patyčių incidentą gali tie tėvai ir mokytojai, kurie laikomi patikimais bendravimo partneriais, nes į juos auka dažnai anksčiau kreipiasi; siekdami užkirsti kelią kibernetinėms patyčioms, galite stebėti mokinių veiklą ir elgesį internete, pavyzdžiui, kur pamokų metu jie lankosi ir leidžia laiką internetinėje erdvėje. Taip galėsite greičiau ir tinkamai reaguoti į bet kokias patyčias; mokykite mokinius atitinkamo elgesio, t. y. kaip elgtis, jei patiria elektronines patyčias. Net 45 % vaikų teigia patyrę elektronines patyčias asmeniškai, o dar 70 % teigia jas stebėję, todėl prevencinės pamokos apie prevencines priemones ir kitos rekomendacijos, kaip elgtis reaguojant į elektronines patyčias, gali būti labai svarbios; demonstruokite mokiniams, kaip saugiai elgtis internetinėje erdvėje. Galite surengti keletą pamokų, kad pasiūlytumėte jiems pagalbą ir išmokytumėte, kaip saugiai naudotis internetu ir laikytis kelių paprastų taisyklių, pvz: pagalvoti prieš rašant piktą ar priešišką atsakymą; naudoti privatumo valdiklius ir nustatyti, kas mato ir komentuoja prieigas; saugoti nuotraukas ir slaptažodžius; atsijungti nuo viešų vietų / klasių kompiuterių ir grupės aplinkoje laikyti savo telefonus užrakintus.

ugdykite save ir savo mokinius, mokydamiesi atskirti, kuo skiriasi elektroninės patyčios nuo neigiamų bendraklasio komentarų, kai patyčių vykdytojas naudojasi socialinės žiniasklaidos pranešimais ar žinutėmis. Ir jūs, kaip mokytojas, ir jūsų mokiniai turite tinkamai atpažinti kibernetines patyčias; atpažinkite su elektroninėmis patyčiomis susijusius požymius ir simptomus.

6. Veiksmingos strategijos ir veiklos, kurias mokytojai, tėvai ir kiti su jaunimu dirbantys asmenys gali taikyti, siekdami sumažinti ir (arba) panaikinti elektronines patyčias ar neapykantos kalbą internete 6.1. Mokymo grupėse darbo strategijos

Socialiai remtinas vadiname tas jaunų asmenų grupes, kurios patiria didesnę, nei bendra populiacija, įskaitant (bet neapsiribojant) etnines mažumas, migrantus, neįgaliuosius, izoliuotą jaunimą, skurdo, socialinės atskirties, diskriminacijos ir smurto riziką. Siūlymai ir strategijos, kaip sumažinti elektroninių patyčių mastą, mokytojams:

Rekomendacija Nr. 1 Įvadas. Atvejo tyrimas apima išsamų konkretaus atvejo ar atvejų nagrinėjimą realaus pasaulio kontekste. Reiškinys išsamiai nagrinėjamas, atvejai analizuojami, pateikiami sprendimai ar interpretacijos.

Dalyvio amžius: 12 18 metų. Trukmė: 25 min. Veiklos turinys: 1. Išdalinkite parengtus scenarijus. 1 scenarijaus pavyzdys: pasakojama apie merginą, kuri neatitinka klasės stereotipinių nuostatų apie seksualinį tapatumą. Klasėje, sporto salėje ir socialiniuose tinkluose kai kurie klasės draugai ją nuolat pravardžiuoja ir įžeidinėja. Kiti mokiniai ją ignoruoja mokykloje ir socialinėje erdvėje, ir ši kenčia nuo atskirties. Ji nustoja lankyti mokyklą ir ima vengti vietų, kur galėtų sutikti bendraklasių. 2 scenarijaus pavyzdys: Tomas yra aukštas, liesas paauglys, kuriam puikiai sekasi gamtos mokslai ir matematika. Jam iš esmės gerai sekasi mokykloje, bet nepavyksta susirasti draugų. Be to, jis dėl savo kūno jaučiasi nesmagiai, ypač tada, kai mokykloje turi persirengti sportine apranga, nes lygina save su kitais mokiniais, kurie sportiškesni ir atrodo labiau subrendę. Tiesą sakant, kiti paaugliai pastebi Tomo drovumą ir nusprendžia tuo pasinaudoti. Jie mobiliaisiais telefonais nufotografuoja besirengiantį Tomą tik su apatiniais ir nuotraukas išplatina socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Instagram“, „Facebook“ ar „WhatsApp“. Netrukus kiti bendraamžiai socialiniuose tinkluose ima jomis dalintis ir šaipytis iš Tomo; 2. pristatykite dalyviams pirmąjį (vėliau antrąjį) scenarijų, paaiškinkite atvejį ir atsakykite į klausimus, susijusius su turiniu;

Didinti informacinį lauką apie elektroninių patyčių reiškinį ir poveikį galima organizuojant jaunimui specialius mokymus ir pamokas tam, kad mokiniai būtų supažindinti su psichologinėmis ir teisinėmis elektroninių patyčių pasekmėmis, tinkamą ir saugų elgesį internetinėje erdvėje, taip pat mokėtų pranešti ir tinkamai reaguoti, kai patys tampa patyčių aukomis ar stebėtojais, žinotų ir taikytų sprendimus ir strategijas, kaip išvengti ar sumažinti patyčias. Svarbu pabrėžti savo „nulinę“ toleranciją patyčioms ir mokyklos politiką. Mokinius mokant gerbti vieniems kitus ir pripažinti, kad elektroninės patyčios ar kitokio pobūdžio smurtas ar priekabiavimas yra nepriimtinas, galima sustiprinti grupės ar klasės sanglaudą ir pripažinimą. Stengiantis kurti veiklas, kurios pabrėžia stipriąsias asmens savybes, galima parodyti mokiniams, kaip kiekvienas žmogus gali būti kažkuo unikalus, neišskiriant ir neįgalių mokinių, kurie dažnai tampa įvairių patyčių, taip pat ir kibernetinių, taikiniais. Būtina akcentuoti, jog būti atsakingu pasaulio piliečiu, reiškia priimti individualius asmenybių bruožus ir skirtybes. Veiklos pavyzdys

patrauklų brošiūros prieš elektronines patyčias pavadinimą arba šūkį; pagrindinius dalykus apie tai, kas yra elektroninės patyčios; įvairias kibernetinių patyčių formas; veiksmų žingsnius, kaip elgtis su kibernetiniais smurtautojais, įskaitant kreipimąsi į mokyklos darbuotojus, kurie gali pasiūlyti pagalbą;

4. paaiškinus scenarijų, paprašykite dalyvių palyginti ir pasidalyti mintimis; 5.užrašykite lentoje;

3. paprašykite dalyvių atkreipti dėmesį ir išsakyti nuomonę, koks elgesys šiuo atveju gali būti susijęs su patyčiomis ir konfliktais arba juos sukelti;

6.peržiūrėkite scenarijus dar kartą, apžvelkite ir apibendrinkite informaciją, užrašytą lentoje, ir paskatinkite diskusiją, siekdami įvardinti bendrą patyčių apibrėžimą. Išvados. Ši užduotis leidžia išanalizuoti patyčių reiškinį, įsigilinti į problemas ir sudaryti prielaidas visai grupei suprasti, kas yra patyčios tiek socialinėje, tiek internetinėje erdvėje. Šaltiniai. Daugiau scenarijų, kuriuos galite rasti: https://freespiritpublishingblog.com/2015/11/03/10 scenarios to get kids talking about patyčios/. Rekomendacija Nr. 2 Įvadas. Kibernetinių smurtautojų atjungimas. Mokiniai sužinos, kas yra kibernetinės patyčios, ir atras problemų sprendimo būdą, kaip su jomis kovoti. Priemonės: kompiuteris su interneto prieiga, žymekliai, 8 x 11 dydžio popierius, sulenktas horizontaliai per pusę, skirtas lankstinukams. Dalyvių amžius: 12 18 metų. Trukmė: 90 120 min. Veiklos turinys: 1. pristatoma situacija: tarkime, socialiniuose tinkluose kažkas iš pažįstamų paskelbė gėdingą jūsų nuotrauką. Kai nusiuntėte žinutę, prašydami nuotrauką pašalinti, asmuo nekreipė dėmesio į jūsų žinutę. Dar blogiau asmuo paskelbė daugiau jūsų nuotraukų, kurios buvo tokios pat gėdingos. Dar kartą paprašėte, kad nuotraukos būtų pašalintos, bet jos nebuvo pašalintos. Ką turėtumėte daryti?; 2. diskusijų ir versijų pristatymas ir išklausymas; 3. norėdami padėti tiems, kurie gali atsidurti panašioje situacijoje, mokytojai su mokiniais imasi parengti keturių dalių brošiūrą apie elektronines patyčias. Pirmiausia mokiniai supažindinami su kibernetinių patyčių apibrėžtimi, pavyzdžiais ir diskutuojama, kaip į jas reaguoti; 4. dirbdami mažose grupėse, mokiniai kuria apie kibernetines patyčias brošiūrą, į kurią būtinai įtraukia:

Rekomendacija Nr. 3 Įvadas. Užsiėmimas padės nustatyti ir apibrėžti, kas yra patyčios, kodėl žmonės tyčiojasi; ką daryti, jei pastebimos patyčios arba situacija, kai iš tavęs tyčiojamasi, ir kaip pačiam netapti skriaudiku. Dauguma patyčių aukų yra vaikai. Tačiau elektroninių patyčių aukomis gali tapti ir suaugusieji. Šiame užsiėmime pateikiami aptarti patyčių atvejai ir sudaromos sąlygos apie tai diskutuoti. Grupės dydis: rekomenduojama organizuoti grupę iki 56 narių tiek, kiek yra standartinių kortų kaladėje. Šią veiklą lengviau atlikti ir 20 30 žmonių grupėje. Dalyvių amžius: 14 18 metų. Trukmė: 60 min. Veiklos turinys: Veiklai organizuoti imama žaidimo kortų kaladė. Kiekvienas dalyvis gauna po užverstą kortą.

būtina nežiūrėti į savo kortą ir niekam nesakyti, kokia tai korta; kiekvienas turėtų turimą kortą pridėti prie kaktos, atvertęs ją vaizdu į žiūrovą; 5. atrenkami geriausi visų grupių brošiūrų elementai / dalys ir parengiama klasės

brošiūra apie elektronines patyčias, išplatinama / išklijuojama ją visoje mokykloje. Išvados. Galima sukurti mokyklos erdvėms plakatus, kuriuose būtų pateikta pagrindinė informacija apie patyčių ir kibernetinių patyčių prevenciją mokykloje, būtinai nurodant asmenis, kurie gali padėti. Jei mokykloje nėra parengta kibernetinių patyčių prevencijos tvarka, mokiniai turėtų kreiptis į mokyklos vadovus, prašydami kuo greičiau patvirtinti minėtą tvarką. Šaltiniai. Daugiau informacijos ir idėjų galite rasti Vaikų sveikata klasėje. Mokytojo vadovas: Kibernetinės patyčios, 2017 m: https://kidshealth.org/classroom/6to8/problems/emotions/cyberbullying. pdf .

1. mokytojas paaiškina dalyviams šias taisykles: 2. dalyviai bendrauja tarpusavyje, elgdamiesi vienas su kitu pagal ant kaktos esančios kortos vertę: pavyzdžiui, žemos vertės kortų (2 5) dalyviai nesulaukia daug dėmesio arba jų vengiama; su vidutinės vertės (6 10) elgiamasi pagarbiai, bet nėra pernelyg giriami; karališkosios kortos (J, K, K, T) yra aukščiausios vertės su šių kortų savininkais stengiamasi bendrauti, su jais gerai elgiamasi ir duodama suprasti, kad yra „super šaunūs“; 3. mokytojas leidžia dalyviams keletą minučių pabendrauti, kad šie galėtų pajusti kuriamus pagal kortų vertę santykius. Tada dalyviai turi susiskirstyti į grupes pagal tai, kaip su jais buvo elgiamasi: žemos vertės, vidutinės vertės ir karališkai. Išsiaiškinti, kokiai grupei priklauso dalyviai, labai ilgai neužtrunka;

4. mokytojas kviečia kiekvienos grupės narį paaiškinti, kodėl jie save priskyrė tam tikrai grupei ir kaip dėl aplinkinių kuriamo santykio jie jautėsi. Mokytojas diskusiją veda „auksinės taisyklės“ link, kuri teigia, kad kiekvienas gyvenime turėtų tikėtis, jog su juo bus elgiamasi kaip su karaliumi, o patys turėtų elgtis su kitais taip pat, kaip su karaliumi, o ne kaip su „žemos vertės kortomis“. Po diskusijos dalyviai, nusiimdami kortas nuo kaktos, pasitikrina, ar teisingai pagal elgesį įsivertino ir atspėjo, kokios vertės kortą turi. Po šios veiklos mokytojas gali surengti diskusiją apie elektronines patyčias ar kitas problemas. Pabaigoje svarbu dalyviams priminti, kad kibernetinės patyčios baigiasi ties jais pačiais, o su visais žmonėmis būtina elgtis kaip su turinčiais aukščiausią vertę. Išvados. Užduoties tikslas atskleisti mokiniams galimą kuriamos aplinkos poveikį patyčioms. Rekomendacija Nr. 4 Įvadas. Siekiama tobulinti savo įgūdžius, kad būtų galima tinkamai užmegzti ryšį / santykius ir sukurti grupę. Veiklai organizuoti reikalinga: garso sistemos, nešiojamas kompiuteris, muzika. Dalyvių amžius: 10 18 metų. Trukmė: 60 min. Veiklos turinys: 1.veikla „Magnetai“: pratimas skirtas suprasti išsidėstymą / vietą erdvėje kitų žmonių atžvilgiu. Judėdamas klasės erdvėje, kiekvienas dalyvis pasirinks kitą žmogų, kuris bus jo „teigiamo poliaus magnetas“. Neatkreipiant to asmens dėmesio, jis visada turi būti kuo arčiau jo. Vėliau kiekvienas dalyvis pasirinks savo „neigiamo poliaus magnetą“. Ir vėl, neatkreipiant to asmens dėmesio, reikia stengtis judėti kuo toliau nuo to asmens. Galiausiai kiekvienas dalyvis stengiasi sudaryti lygiakraštį trikampį tarp savo „draugo“ ir „priešo“ bandydamas išlaikyti statiškąpadėtį jų atžvilgiu (siūloma muzika: Valentin Uzun & Tharmis Sirba lui Valiuku https://www.youtube.com/watch?v=sQ mZ7hcyj8);

2.veikla „Formų kūrimas erdvėje“: šį pratimą sudaro formų komponavimas grupėje. Vaikščiodami ir kalbėdamiesi drauge su grupe bando sukurti figūras: ananasą, liniją, apskritimą, žvaigždę ir pan. Klausymasis turi būti aktyvus, kad būtų galima kurti nenutrūkstamą srautą kartu su grupe ir visą laiką suvokti tai, kas kuriama. Antrajame etape galima įtraukti galimybę vienu metu kurti kelias figūras. Kai klausymosi lygis yra optimalus, galima įvesti muziką, kad kompozicijos idėją sustiprintų muzikinis stimulas (siūloma muzika: Opa Tsupa Les deux Guitares https://www.youtube.com/watch? v=AuFiBjNTB9o).

2. Eimė galėtų pasikalbėti apie situaciją su patikimu suaugusiuoju arba mokytoju, kuris padėtų išspręsti šią problemą;

4. Eimė galėtų paprašyti mokytojo ar konsultanto, kad padėtų jai kreiptis į tam tikras institucijas ir pranešti apie šią problemą, kad ją išspręstų;

3. Eimė pirmiausia, ieškodama pagalbos, galėtų apie situaciją pranešti socialinio tinklo administratoriui ir ieškoti platformos ar organizacijos, kuri galėtų ją konsultuoti ir teikti rekomendacijas;

Klausimas, į kurį siekiama atsakyti pokalbio ar veiklos grupėje metu kas ir kaip galėtų pagelbėti Eimė ir Džo? Siūlomi atsakymai:

5. Džo galėtų aptarti savo jausmus su tam tikru specialistu arba patikimu suaugusiuoju, kuris patartų, kaip jam susidoroti su santykių praradimu ir imtis veiksmų padėčiai pakeisti.

Apibendrinamieji klausimai: 1. Ar buvo lengva užmegzti ryšį su grupe? 2. Ar buvo lengva rasti melodiją ir sinchronizaciją? 3. Kaip sekėsi kurti figūras? 4. Kaip buvo priimami sprendimai? 5. Kuo toks elgesys panašus į elektronines patyčias? Ar galime įžvelgti kokį nors ryšį? Šaltiniai. Daugiau informacijos „Darbas su socialiai remtinu jaunimu“ https://www.mdrc.org/sites/default/files/full 622.pdf. Rekomendacija Nr. 5 Įvadas. Kaip išmokyti socialiai remtiną jaunimą reaguoti ir spręsti kibernetinių patyčių ir neapykantos kalbos internete atvejus? Mokytojai į specialias pamokas gali įtraukti įvairių rūšių grupinę veiklą, susijusią su tinkama reakcija į kibernetines patyčias. Pavyzdžiui, jie gali naudoti įvairius kibernetinių patyčių scenarijus ir inicijuoti diskusijas bei pokalbius, susijusius su tinkamu elgesiu ir reakcijomis į jas. Mokiniai taip pat gali apmąstyti savo pačių įgūdžius, kaip gali valdyti patyčių riziką internete. Mokytojai šiuos scenarijus gali naudoti grupiniams užsiėmimams. Dalyvių amžius: 15 18 metų. Trukmė: 60 min. Veiklos turinys. 1 scenarijaus pavyzdys apie piktnaudžiavimą vaizdais arba elektronines patyčias. Eimė prieš kelis mėnesius išsiskyrė su Džo (16 metų). Džo sako, kad yra labai nusiminęs ir negali jos pamiršti. Nors Eimė paprašė suteikti jai šiek tiek erdvės, Džo nuolat socialinėje erdvėje viešina žinutes, skirtas jai. Eimė patiria sukrėtimą, kai Džo atsiunčia keletą jos nuogų nuotraukų, darytų, kai jie dar draugavo. Prie nuotraukų jis neprideda jokios žinutės (šaltinis: YeS projektas).

1.Eimė galėtų paieškoti informacijos apie lyčių elgesio įstatymus, priimtus savo šalyje;

8. siūloma mokiniams aptarti savo atsakymus mažose grupelėse ir vėliau klasėje aptarti išsakytų nuomonių panašumus ar skirtumus;

3. siūloma mokiniams poromis arba mažose grupelėse aptarti kiekvieną šios istorijos dalyvį;

2 scenarijaus pavyzdys Pauliaus istorija. Paulius: „Mano klasės mokinių grupė sukūrė interneto svetainę apie mano mokyklos vaikiną, vadinamą Pudubu. Jie pasakojo, kad jį „išmetė“ iš grupės ir skelbia gana bjaurius dalykus apie tai, kad Pudubu yra gėjus. Pats Pudubu niekada niekam nesakė, kad yra gėjus, bet, atrodo, kad šioje svetainėje viskas darosi nekontroliuojama, skelbiamos siaubingos istorijos ir nuotraukos. Matyt, visi „svečiai“ gali rašyti komentarus, netgi yra sukurta elektroninio pašto nuoroda, per kurią siunčia komentarus tiesiai tam vaikinui. Šiandien vakare patikrinau savo el. paštą: man buvo atsiųsta nuoroda į svetainę ir prašoma persiųsti nuorodą draugams. Žinai, manęs nedomina ši kvaila svetainė..., bet galiu ir persiųsti el. laišką kitiems“.

Išplėstinė papildoma veikla. Siūloma pasvarstyti ir aptarti, kada svarbu būti ne stebėtoju, o pagalbos teikėju, ir atlikti šias veiklas: kartu su klasės draugu prisiminkite, kada jūsų pažįstamas žmogus leido situacijai pablogėti, nes tiesiog stovėjo nuošalyje, užuot įsitraukęs ir ką nors keitęs; sudarykite sąrašą priežasčių, dėl kurių nesuteikta pagalba kitam, nors ir buvo galimybė, ir sąrašą priežasčių, kodėl būtina palaikyti nukentėjusį ir jam pagelbėti; sukurkite skaitmeninį plakatą, kuris iliustruotų pagalbos kitiems naudą.

9. mokiniai raginami kelias minutes pagalvoti, kokį patarimą jie duotų Pauliui, ir tada siūloma 10 15 minučių rašyti Pauliui „elektroninį laišką“, kuriame pateiktų savo patarimus (galima konsultuotis ir naudotis užrašais); 10. mokiniai kviečiami mažose grupelėse arba su visa klase dalintis patarimais, kuriuos jie išsakė laiške Pauliui.

6. paprašoma mokinių individualiai dar kartą modulyje išnagrinėti istoriją ir pateikti tris galimus pateiktos istorijos pabaigos scenarijus;

2. taip pat galima perskaityti mokiniams Pauliaus istoriją, panaudojant pateiktą stenografuotą žinutę;

1. su Pauliaus istorija galima supažindinti visą klasę, naudojant projektoriaus ekraną arba interaktyviąją lentą;

5. kviečiama pasidalinti tais klausimais su kitomis poromis / grupėmis ir aptarti galimus istorijos dalyvių atsakymų variantus;

Scenarijaus naudojimo aprašymas:

7. kol mokiniai pristato ir klausosi sukurtų istorijos pabaigos variantų, kviečiami pagalvoti apie visus situacijoje dalyvaujančius žmones ir įvertinti kiekvieno jų patirtas emocijas;

4. paprašoma mokinių sugalvoti ir užrašyti po du klausimus, kuriuos norėtų pateikti kiekvienam šios istorijos dalyviui;

https://www.esafety.gov.au/key issues/cyberbullying; https://www.esafety.gov.au/educators/training for professionals/professional mokymosi programos mokytojams/kibernetinių patyčių scenarijai; https://www.education.vic.gov.au/Documents/about/programs/bullystoppers/teache rguidesecbully.pdf žaidėjai suskirstomi į grupes po 4 6 asmenis ir vieną vedėją; vedėjas paaiškina žaidimo taisykles; dalyviai gali pasirinkti juos dominantį personažą (auką, priekabiautoją ar internetinį smurtautoją, stebėtoją, pagalbininką, mokytoją ir pan.); žaidėjams suteikiama laiko sukurti savo personažą: vardą, amžių, praeitį ir t. t; žaidėjai grupėje pristato savo personažą; vedėjas sukuria pirmąją sceną; žaidimas tęsiamas taip, kad visi (jei tik leidžia laikas) galėtų pabūti scenos režisieriais; žaidimas tęsiasi tol, kol baigiasi laikas arba kol jį nutraukia vedėjas. Šaltiniai. Daugiau informacijos: Rekomendacija Nr. 6 Įvadas. Pasiskirstymas vaidmenimis ir įsijautimas į tam tikrą situaciją jaunam žmogui padeda labiau atpažinti nepatogių aplinkybių priežastis, ugdyti empatiją ir pažinti kitų žmonių jausmų raišką. Toks patyrimo perkėlimas į gyvenimiškas situacijas taip pat padeda labiau atpažinti ir įsivardinti asmeninius išgyvenimus bei formuoja tam tikrą tinkamą elgesį sprendžiant sudėtingas situacijas. Dalyvių amžius: 12 18 metų. Trukmė: 45 min. Veiklos turinys. Vaidmenų žaidimas „Apsiauk mano batais“. Žaidėjai fiziškai atlieka tam tikrus priskirto personažo veiksmus. Kiekvienas iš žaidėjų atlieka vieno personažo vaidmenį: Diskusija po veiklos. Veikla apibendrinama aptariant klausimus: 1. Kaip jautėtės atlikdami šią veiklą? Įvardykite ją vienu žodžiu (tas žodis užrašomas lentoje). 2. Ar buvo sunku reaguoti į kai kurias scenas? Kodėl? 3. Kokios, jūsų nuomone, yra elektroninių patyčių priežastys? Šaltiniai. Daugiau idėjų https://ep.liu.se/ecp/059/010/ecp09059010.pdf .

6.2. Darbo, mokant individualiai, strategijos Kai vyksta elektroninės patyčios, dažnai bandoma sutaikyti vaikus. Deja, tai netinkamas būdas spręsti internetinių patyčių situaciją, nes suaugusiųjų spaudžiamas skriaudėjas dažnai atsiprašo tik tam, kad sukurtų tinkamo tolesnio elgesio su skriaudžiamuoju iliuziją. O kadangi jėgų pusiausvyra yra nelygi, internetines patyčias patiriantis asmuo yra priverstas priimti atsiprašymą iš baimės. Dažnai po tariamo susitaikymo seka kitos netiesioginės patyčios. Nepriklausomai nuo to, kokius vaidmenis atlieka dalyviai, pagalba būtina kiekvienam vaikui. Šiuo atveju labai svarbi tikslinga ir profesionali mokytojo reakcija. Patyčių atveju būtina individualiai pasikalbėti ir su skriaudėju, ir su auka. Taip pat svarbu su vaikais mokėti kalbėtis apie patyčias, nes vaikai gali suteikti nemažai vertingos informacijos.

Individualus mokymas ir konsultavimas dėl sunkumų, su kuriais susiduria vaikai, yra svarbi mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo dalis, padedanti keistis informacija. Panašių pokalbių sėkmė priklauso nuo pasirengimo, t. y. nuo to, kiek mokyklos darbuotojas apgalvoja jų turinį, kaip aiškiai sugeba pateikti informaciją, įtikinti bendradarbiauti ir numatyti tolesnių veiksmų planą. Planuojant individualų pokalbį svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus: etinį, teisinį, profesionalumo. Etinis. Individualus pokalbis turėtų būti suplanuotas taip, kad nepakenktų nė vienam vaikui. Svarbu, kad nei kiti internetinių patyčių dalyviai, nei likę mokiniai nežinotų apie pokalbį ir jo turinį. Minėtų patyčių atveju skambinti visiems incidento dalyviams ir prašyti jų paaiškinti situaciją nėra tinkamas sprendimas. Pokalbis turėtų vykti su kiekvienu dalyviu atskirai, laikantis tam tikrų konfidencialumo principų, dėl kurių su vaiku reikėtų susitarti pokalbio pradžioje. Konfidencialumas reiškia, kad pokalbio turinys nebus perduotas niekam kitam, išskyrus specialistus, kurie teiks tolesnę pagalbą vaikui. Minėtiems asmenims teikiama tik ta informacija, kuri susijusi su situacija ir yra būtina siekiant padėti vaikui. Taigi konfidencialumas negali būti absoliutus. Jei vaiko pateikta informacija yra svarbi patyčioms sustabdyti arba jos turinys atskleidžia grėsmę vaiko gyvybei, informaciją būtina perduoti kitiems specialistams ir (arba) tėvams ar globėjams. Tačiau vaikui būtina paaiškinti, kuriems asmenims ir kuria informacija bus pasidalinta ir kokiais tikslais. Pavyzdžiui, jei vaikas individualiame pokalbyje pasipasakoja, kurie klasės draugai iš jo tyčiojosi, būtina pasakyti, kad toks bendraklasių elgesys yra netinkamas ir kad, siekiant nutraukti patyčias, apie tai bus informuotas mokyklos vadovas ir incidente dalyvavusių mokinių tėvai ar globėjai, ir pan. Teisinis. Svarbu, kad darbuotojai žinotų ir vadovautųsi teisės aktais, įstatymais, laikytųsi savivaldybės nustatytos tvarkos, mokyklos nuostatų ir pan. Profesionalumas. Svarbu, kad pašnekovas ne tik išlaikytų konfidencialumą, gerbtų kolegas, bet ir įvertintų savo profesinės kompetencijos ir gebėjimų ribas, kitaip tariant, pažadėtų tik tokią pagalbą, kokią iš tikrųjų gali suteikti. Pavyzdžiui, vaikui, iš kurio tyčiojamasi, nereikėtų žadėti, kad skriaudėjas bus išmestas iš mokyklos ar pan.

Veiklos pavyzdys Rekomendacija Nr. 1 Įvadas. Pokalbis su internetinį smurtą patiriančiu asmeniu. Pastebėjus ir sustabdžius internetines patyčias, pedagogui svarbu asmeniškai pasikalbėti su skriaudėju. Bendraujant su skriaudėju svarbu išlikti ramiam ir nekaltinti jo. Pokalbį su vaiku rekomenduojama pateikti taip, kad būtų surinkta faktinė informacija. Individualaus pokalbio su vaiku metu svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip jis vykdomas. Galimi individualaus pokalbio su smurtautoju teiginiai ir klausimai pateikti 1 lentelėje. Dalyvių amžius: 12 18 metų. Trukmė: 10 45 min. Veiklos turinys. Pokalbio eiga pateikta 1 lentelėje. 1 lentelė. Individualus pokalbis su smurtautoju Pokalbio etapai Teiginiai ir klausimai Pranešimas apie nustatytą faktą ir pokalbio tikslo įvardijimas „Žinau / mes žinome, kad tu šaipaisi iš...“. „Mane / mus pasiekė informacija, kad tu šaipaisi iš....“. „Žinau / mes žinome, kad iš tavęs buvo tyčiojamasi internete...“. „Mūsų pokalbio tikslas padėti tau nustoti taip elgtis“ Informacijos / požiūrio įvardijimas „Toks elgesys mūsų mokykloje netoleruojamas“. „Tu iš manęs / mūsų tyčiojiesi. Tai nepriimtina“ . „Toks tavo elgesys vadinamas patyčiomis“. „Toks elgesys prieštarauja mokyklos taisyklėms“. „Mokykloje tai daryti draudžiama“ Situacijos aiškinimasis „Gal galėtumei papasakoti, kas nutiko?“.

„Man / mums būtų labai svarbu išgirsti apie tai daugiau“ Pasekmių nurodymas „Turėsiu / turėsime apie tavo elgesį pranešti tavo tėvams arba globėjams“. „Apie tavo elgesį galime kartu papasakoti tėvams arba globėjams“. „Turėsiu / turėsime pranešti apie patyčias kitiems mokytojams“. „Stebėsiu / stebėsime tolesnį tavo elgesį mokykloje“

Pagalbos siūlymas „Kaip jautiesi dabar? Kaip galiu / galime padėti tau jaustis geriau?“. „Aš / mes suprantame, kad dėl to jautiesi nepatogiai, norėčiau / norėtume tau padėti...“. „Su kuriuo mokyklos darbuotoju norėtumei susitikti ir pasikalbėti?“ Sprendimų priėmimas „Ką nuo šios akimirkos dar galėtumei padaryti?“. „Esu tikras, kad galėtumei elgtis kitaip... Jei ne, tai...“. „Stebėsime tavo elgesio pokyčius“. „Ačiū, kad kalbėjaisi su manimi / mumis ... “ . „Susitiksime po...“ Išvados. Aplinka ir pokalbio eiga turi ypač didelę įtaką aiškinantis elgesio detales. Pokalbio metu smurtautojas dažnai pradeda gintis. Tačiau klasės auklėtojui ar kuratoriui įvardinus pokalbio tikslą, jog norima padėti mokiniui, iš kurio tyčiojamasi, skriaudėjo nuotaika pasikeičia. Sprendžiant patyčių problemą, svarbu suteikti pagalbą vaikui ir bendradarbiauti su jo tėvais ar globėjais ir (arba) pagalbos vaikui specialistais.

Rekomendacija Nr. 2 Įvadas. Pokalbis su vaiku, iš kurio tyčiojamasi. Pagrindinis pokalbio tikslas perduoti mokiniui žinią, kad jis nekaltas dėl to, kas įvyko, ir nebus paliktas vienas su šia problema. Naudingas individualus pokalbis su mokyklos specialistu, kuriuo vaikas labiausiai pasitiki. 2 lentelėje pateikiami kuriamo pokalbio nukreipiami teiginiai, kurie galėtų padėti sėkmingiau bendrauti su vaiku. Dalyvių amžius: 12 18 metų. Trukmė: 10 45 min. Veiklos turinys. Pokalbio eiga pateikta 2 lentelėje. 2 lentelė. Individualus pokalbis su vaiku, iš kurio tyčiojamasi Pokalbio etapai Teiginiai ir klausimai Pranešimas apie žinomą faktą ir pokalbio tikslą „Man / mums žinoma, kad iš tavęs buvo tyčiojamasi...“. „Norėčiau / norėtume tau padėti šiuo pokalbiu...“

Emocinio ryšio su vaiku stiprinimas „Labai ačiū, kad sutikai pasikalbėti su manimi / su mumis...“.

Informacijos rinkimas ir dalijimasis ja „Ar gali papasakoti daugiau apie tai...“.

„Kaip jautiesi dabar? Kaip galiu / galime padėti tau jaustis geriau?“. „Suprantu / suprantame, kad jautiesi nepatogiai, todėl leiski man / mums tau padėti...“.

„Ar norėtumei susitikti ir pasikalbėti su kitu suaugusiuoju mokykloje?“ Saugumo užtikrinimas „Mes imsimės tolesnių veiksmų... (pažeidėjo atžvilgiu)“.

„Tuomet tiesiog atkreipėme į tai dėmesį. Jei dėl tavo saugumo reikės kam nors apie tai pasakyti, būtinai tau pranešiu...“.

Sprendimų priėmimas

„Turiu / turime apie mūsų pokalbį pranešti tavo tėvams ar globėjams“.

„Norėčiau / norėtume susitikti su tavimi po savaitės ir aptarti, kaip tau sekasi“.

Išvados. Mokytojas, tėvai ar socialinis darbuotojas turėtų aprašyti pokalbį su vaiku, patyrusiu patyčias.

„Man / mums labai rūpi, kaip tu jautiesi “ „Labai apgailestauju / apgailestaujame dėl to, ką tau teko patirti...“.

„Tiesiog sužinojome apie tokį nepagrįstą elgesį“.

„Man / mums labai svarbu, kad tu papasakotumei, kaip viskas buvo...“. „Kai sužinojome, kas nutiko, jau ėmėmės... / jau pasakėme...“ Pagalbos teikimas

„Kaip galime padėti tau jaustis saugiau?“

„Tai, ką patyrei, vadinama patyčiomis, ir laikas joms padaryti galą“.

„Visi padarysime viską, kad tai sustabdytume...“

„Ką dar norėtumei sužinoti, kad jautumeisi saugus?“.

„Jei nori, galiu / galime dabar paskambinti tavo tėvams ar globėjams ir pranešti, kas nutiko, kai tai išgirdai“.

„Jei reikia, gali bet kada susisiekti su manimi / mumis, nelaukdamas kito susitikimo, jei nori pasikalbėti arba pranešti kokią nors informaciją“ „Dėkoju, kad su manimi / mumis kalbėjaisi“

„Norėčiau / norėtume tave informuoti, kad ir toliau stebėsiu / stebėsime smurtautojo elgesį“.

2. išmokyti auką reaguoti nereaguojant. Daugeliu atvejų skriaudėjas ieško reakcijos ar atsako, kad sulauktų dėmesio. Jei auka ignoruoja jo išpuolius, skriaudėjas dažnai bandys iš kitur gauti dėmesio; 3. priminti aukai, kad ji nėra viena, ir padėti suprasti, kad jos situacija yra normali. Daugelis vaikų tampa internetinių patyčių aukomis, net ir įžymybės ar profesionalūs sportininkai yra buvę patyčių objektu. Priminimas, kad draugas ar žinomas žmogus yra buvęs panašioje situacijoje, gali padėti vaikui į situaciją pažvelgti kitaip; 4. priminkite aukai jo / jos teigiamas savybes. Dauguma smurtautojų ieško asmens silpnybių ir negailestingai jomis naudojasi. Dar kartą patvirtindami aukos stipriąsias puses ir teigiamus jo / jos gyvenimo aspektus, galima sumažinti žalą, kurią kibernetinis smurtautojas bandė padaryti.

2. užblokuoti priekabiautoją ir pranešti apie tai asmenims, kurie administruoja socialinius tinklus, svetaines ar platformas, kuriose agresorius gali tęsti priekabiavimą.

3. skatinti elektroninių patyčių aukas išsaugoti įrodymus ir neištrinti skaudžių smurtautojo žinučių, taip pat raginti padaryti ekrano nuotrauką ir ją išsaugoti, nes kartais prireikia įrodymų;

Kitos nuostatos ir siūlymai, kaip padėti elektroninių patyčių objektu tapusiam asmeniui:

1. padėti nutraukti patyčias. Nesvarbu kokiais būdais, ar būtų pranešta apie patyčias elektroninę erdvę administruojančiai įstaigai ar mokyklos institucijai, ar būtų sukurta nauja socialinio tinklo paskyra klasės darbui, ar suteikta pagalba pasikalbėjus su tėvais internetinių patyčių nutraukimas yra svarbus ir būtina suaugusiojo pagalba;

Be to, tinkama reakcija „užblokuoti“ smurtautojo prieigą telefone ar kitose ryšio priemonėse. Skatinkite mokinius nebendrauti su agresoriumi;

1. neatsakyti į patyčias. Mokykite mokinius, kad priekabiautojo tikslas sulaukti reakcijos, ypač emocinės, todėl tinkamiausias atsakas nereaguoti į jo žinutę. Mažų mažiausiai jie gali ramiai ir užtikrintai paprašyti, kad priekabiautojas liautųsi;

Rekomendacija Nr. 3 Įvadas. Pateikiamos rekomendacijos, kaip mokyti socialiai remtinus jaunuolius reaguoti ir spręsti kibernetinių patyčių ir neapykantos kalbos atvejus, išreikštus internete. Dalyvių amžius: 10 18 metų. Trukmė: 10 60 min. Veiklos turinys. Socialiai remtinus jaunuolius, patyrusius kibernetinių patyčių atakas, būtina mokyti tinkamai vertinti situaciją bei atitinkamai reaguoti ir veikti:

2. Kuo elektroninės patyčios yra lengvesnės už kitas patyčių rūšis? Kokį poveikį kibernetinės patyčios gali turėti aukai?

3. Kaip auka galėtų reaguoti, kad elektroninės patyčios liautųsi? Kokios pasekmės gresia asmenims, užsiimantiems patyčiomis internete? Šaltiniai. Daugiau informacijos: https://kidshealth.org/classroom/6to8/problems/emotions/cyberbullying.pdf

4. kviesti pasidalinti skaudžiu patyrimu su suaugusiais tėvais, mokytoju ar asmeniu, kuriuo jie gali pasitikėti. Mokykite mokinius patikėti, kad suaugusieji gali padėti ir imtis atitinkamų priemonių, kad patyčios būtų sustabdytos. Taip pat labai svarbu sugriauti mitą, kad kaltas kibernetinių patyčių taikinys, o skriaudėjas yra šaunus žmogus. Mokiniai turi suprasti, kad jie nėra vieni ir jų situaciją galima išspręsti; 5. pranešti apie kibernetinių patyčių incidentą ir gauti pagalbą. Pasakokite, kad kiekvienoje šalyje yra įvairių skaitmeninių aplinkų organizacijų ir institucijų, kurios stebi internetinių patyčių atvejus ir reaguoja. Mokiniai, kurie yra kibernetinių patyčių taikiniai, gali su jomis susisiekti ir gauti profesionalią šių organizacijų pagalbą.

Anketų klausimų pavyzdžiai:

Rekomendacija Nr. 4 Įvadas. Pateikiama keletas kibernetinių patyčių situacijų ar atvejų ir prašoma, kad mokiniai atsakytų į klausimus individualiai. Mokytojai taip pat gali nagrinėti situacijas iš kibernetinių patyčių vykdytojo ir stebėtojų ar klasės draugų perspektyvos. Dalyvių amžius: 10 18 metų. Trukmė: 30 min. Veiklos turinys. Kailo situacija. Kailas žinojo, kad Džekas jo nemėgsta. Džekas jo nemėgo nuo pat pirmos klasės. Tačiau dabar, kai jie mokosi vidurinėje mokykloje, reikalai visiškai pašlijo. Tai, kas prasidėjo nuo negražių žvilgsnių ir šaipymosi, virto bjauriais elektroniniais laiškais, piktomis žinutėmis ir gandais internete. Šiandien Kailą pasiekė žinia apie „Facebook“ puslapį, pavadinimu „Kailo apgavystės“, kur Džekas ir jo draugai skelbė šmeižiančias žinutes apie Kailo sukčiavimą ir per pamokas, ir futbolo aikštėje.

1. Ar kada nors kas nors internete apie jus paskelbė kažką tokio, dėl ko pasijutote nejaukiai ir nerimastingai? Ką dėl to darėte?

Atsižvelgdami į tai, kad kibernetinės patyčios turi labai stiprų neigiamą emocinį kognityvinį poveikį aukai, būtina paskatinti mokinį kreiptis į mokyklos psichologą arba konsultantą, kad padėtų mokiniui atgauti emocinę pusiausvyrą, pasitikėjimą savimi ir teigiamą savęs vertinimą, taip pat formuoti tinkamą socialinį įvaizdį bei spręsti sunkumus, su kuriais jis susiduria. Mokytojai gali siūlyti mokiniams anonimiškai atsakyti į klausimyną. Taip galima išsiaiškinti, kokia yra mokinių situacija elektroninių patyčių atžvilgiu, ar jie žino, kaip vertinti ar reaguoti į jas.

Ką Džekas gali padaryti, kad situacija pablogėtų?

Ką galėjo padaryti klasės draugai, kad situacija pablogėtų?

Ką manote apie tai, kaip Kailas jausis perskaitęs žinias apie jį?

Klausimai, susiję su aukos požiūriu: 1. 2. 3. Klausimai, susiję su kibernetinio smurto perspektyva: 1. 2. 3. Klausimai, susiję su stebėtojų arba klasės draugų požiūriu: 1. 2. 3. Šaltiniai. Veikla pritaikyta pagal: Vaikų Sveikata klasėje. Mokytojo vadovas: Kibernetinės patyčios, 2017 m. Prieiga internete: https://kidshealth.org/classroom/6to8/problems/emotions/cyberbullying.pdf

Kaip jaučiasi klasės draugai, kai tai perskaito, jūsų nuomone? Ką klasės draugai galėtų padaryti, kad situacija pagerėtų?

Ką Kailas galėtų padaryti, kad padėtis pagerėtų?

Rekomendacija Nr. 5 Įvadas. Minčių žemėlapiu vadiname priemonę, kurią lengva naudoti, dinamiškai siūlant idėjas ir nesilaikant konkrečios tvarkos ar struktūros. Ji leidžia vizualiai struktūrizuoti mintis, idėjas, loginius kelius per žodžius, sąvokas, vaizdus ar pan. Dalyvių amžius: 10 18 metų. Trukmė: 15 min. Veiklos turinys. Skelbiama užduotis sukurti minčių žemėlapį. Tema „Mokinių savybių, kurios didina tikimybę tapti kibernetinių patyčių taikiniu, suvokimas“.

Ką manote apie tai, kaip jausis Džekas, kai Kailas perskaitys žinias apie save ?

Ką Kailas galėjo padaryti, kad situacija pablogėtų?

Ką Džekas galėtų padaryti, kad padėtis pagerėtų?

Po užduoties mokiniai kviečiami aptarti minčių žemėlapio turinį. Šaltiniai. Daugiau informacijos: http://lesson planfacilitator guide.pdf (weebly.com) Rekomendacija Nr. 6 Įvadas. Veiklos metu nagrinėjamos įvairios patyčių formos ir savybės, dėl kurių patyčios yra labiau tikėtinos, ir dalyvis turi jas detalizuoti, išsiaiškinti, kokią reikšmę patyčios turi ir kokį poveikį daro jam pačiam ir kitiems. Pagrindinis tikslas susipažinti su įvairiomis patyčių elgesio rūšimis ir jas patyrusių asmenų savybėmis, taip pat suprasti patyčių poveikį ir individualius skirtumus. Numatyti uždaviniai:

3. Patyčių tikimybė yra tada, kai vaikas yra laikomas ypatingu ir kitokiu.

1. Pernelyg globėjiški bendraamžiai gali paskatinti vaiką patirti patyčias.

1. Patyčias patiriančius asmenis puola suaugusieji.

1. Tyčiojamasi ir iš berniukų, ir iš mergaičių.

3. Priekabiavimas prie žmogaus yra viena iš patyčių formų.

2. Nuolatinis paslaugų prašymas yra patyčių forma.

3.

2. Pernelyg globėjiški tėvai gali paskatinti vaiką patirti patyčias. Pernelyg globėjiški mokytojai gali paskatinti mokinį patirti patyčias.

2. Patyčias patiriančius asmenis puola bendraamžiai.

1. atlikti viktoriną; 2. parengti viktoriną, kurią sudarytų trys teiginiai dvi tiesos ir melas; 3. pastebėti melą; 4. patikrinti atsakymų variantus. Dalyvių amžius: 12 18 metų. Trukmė: 20 min. Veiklos turinys. Pateikiama viktorina (dvi tiesos ir melas), kurioje iš trijų teiginių atpažįstamas ir pažymimas melagingas. Galimi teiginių variantai:

3. Patyčias patiriančius asmenis puola ir vieni, ir kiti.

1. Gandų skleidimas yra patyčių forma.

2. Iš LGBTI vaikų tyčiojamasi taip pat dažnai, kaip ir iš neįgalių vaikų.

2. Vidutinybė tai veiksnys, pagal kurį galima nuspėti patyčias.

1. Išskirtinumas yra veiksnys, pagal kurį galima nuspėti patyčias.

3. Priklausomi nuo sporto dažniau patiria patyčias.

Naujų drabužių turėjimas yra patyčias prognozuojantis veiksnys.

Patyčias patiriantys vaikai turi nemažai draugų.

Patyčias patiriantys vaikai dažnai žaidžia vieni.

Akinių nešiojimas yra patyčių rizikos rodiklis.

Patyčias patiriantys vaikai žaidžia su skriaudėju.

Patyčias patiriantys vaikai dažniau patiria socialinį atstūmimą.

Patyčias patiriantys vaikai dažniau būna neramūs.

Patyčias patiriantys vaikai dažniau būna agresyvūs.

Patyčias patiriančių vaikų nepriima bendraamžiai.

Tai, kad lyginant su kitais esi fiziškai didesnis ar mažesnis, apsprendžia, kad iš tavęs bus tyčiojamasi.

1. 2. 3. 1. 2. 3. 1. 2. 3. 1. 2. 3. Atsakymai: 1,2,3,1,2,3,1,2,3 Šaltiniai: https://www.proprofs.com/quiz school/topic/bullying https://classroom.kidshealth.org/classroom/6to8/problems/emotions/bullying.pdf.

Patyčias patiriantys vaikai rečiau patiria socialinį atstūmimą.

Patyčias patiriantys vaikai dažniau būna pasyvūs.

Jaunų žmonių ir mokyklinio amžiaus vaikų gyvenime socialiniai tinklai atlieka labai svarbų vaidmenį. Naudodamasis nuotraukų ar vaizdo įrašų dalijimosi programomis, tiesioginių žinučių siuntimo, žaidimų ar pokalbių programomis, jaunimas nuolat bendrauja tarpusavyje, kartu eksperimentuodamas su savo tapatybe, išreikšdamas savo nuomonę ir tokiu būdu pažindamas pasaulį.

Paaugliai internetu gali bendrauti su žmonėmis visame pasaulyje, dažnai neprižiūrimi suaugusiųjų ar tėvų taip, kaip šie anksčiau leisdavo laiką su draugais. Nors technologijos palengvina pagrindinius vaikų bendravimo poreikius, pavyzdžiui, galimybę keistis idėjomis, nuotraukomis, vaizdo įrašais ir kita informacija, tam tikrose situacijose jos taip pat gali pasitarnauti destruktyviam veiksmui. Siekdami kovoti su nekontroliuojamu kibernetinio pasaulio turiniu, mokyklos bendruomenė ir tėvai turi teikti ir laikytis susitarimų ir nurodymų kartu, pabrėždami mokinių socialinės atsakomybės būtinybę.

Elektroninės patyčios gali pasireikšti visur, kur tik yra galimybė bendrauti internetu. Naudodamiesi anoniminėmis programomis, pavyzdžiui, socialiniais tinklais, vaizdo žaidimais, žinučių programėlėmis ir kitomis anoniminėmis programomis, kai kurie paaugliai gali įžeidinėti kitus bendraamžius, viešinti gėdingas nuotraukas, atskleisti svarbią informaciją ar siųsti grasinamas žinutes. Interneto platformos, tokios kaip „Facebook" ir „Twitter“, leidžia įvairaus amžiaus mokiniams pasiekti didelę auditoriją, tokiu būdu ypač paaugliai pasinaudoja galimybe skleisti apie savo bendraamžius gandus, apkalbas ar melagingas istorijas apie bendraklasius.

Manome, kad elektroninės patyčios pasiekė epidemijos mastą dėl neįprastai ilgo laikotarpio dėl Covid 19 pandemijos apribojimų ir vis daugiau praleidžiamo laiko internete. Šiais laikais vaikai gali lengvai naudotis mobiliaisiais telefonais, planšetėmis ir nešiojamaisiais kompiuteriais, o tai suteikia naujų galimybių susisiekti su žmonėmis, dalyvauti dialoge su kitais mokiniais ar atlikti tyrimus. Mobilieji telefonai, planšetės ar kompiuteriai tampa vis svarbesni tam, kad mokiniai galėtų palaikyti nuolatinį ryšį. Plintant naujiems bendravimo kanalams, tėvai ir pedagogai, nežiūrint to, kad nauji kanalai atveria ir naujų galimybių, vis dažniau susiduria su problemomis, todėl turi nuolat ieškoti susitarimų ar kelių, kaip padėti savo vaikams bendrauti „akis į akį“ ir padėtų jiems geriau orientuotis tomis aplinkybėmis.

7. Melagienų, kibernetinių patyčių ir internetinės neapykantos kalbos sąsajos

Prasidėjus Covid 19 pandemijai mokiniai daug daugiau laiko praleidžia internete, kad galėtų bendrauti su bendraklasiais, draugais ir tėvais. Po pandemijos vaikai susidūrė su netikėtomis emocijomis, be kita ko, įskaitant ir nerimo ar vienatvės jausmus. Nuotolinio mokymosi ir virtualaus bendravimo su draugais formą ir supratimą, kad negalės fiziškai susitikti su draugais, jie turėjo priimti kaip neišvengiamą realybę.

Visiems tėvams ir suaugusiesiems itin svarbu apsaugoti savo vaikus ar kitus paauglius nuo pavojų, tykojančių internete. Tačiau, atsisakius kamuojamo klausimo „kaip apsaugoti vaikus?“, galima sutelkti dėmesį į tai, kaip išmokyti vaikus tokių įgūdžių, kurių prireiktų ne tik naršant internete be suaugusiųjų nuolatinės priežiūros, bet ir užtikrintų vartotojų saugumą. Laikantis tokio požiūrio, galima užtikrinti, kad mokiniai ir bet kurie vaikai įgis įgūdžių, reikalingų būti savarankiškiems ir atsakingiems socialinės žiniasklaidos vartotojams. Laiko patikrintų mokymo strategijų ir įtraukiančios veiklos teikimas yra vieninteliai būdai, kuriuos galima pasiūlyti kaip atramą savo mokiniams. Norint tai įgyvendinti, būtina jauniems žmonėms ar savo mokiniams rodyti tinkamą pavyzdį, kartu kurti mokymosi situacijas ir padėti jiems mokytis iš savo klaidų. Įvedus skaitmeninės saugos ir tėvų kontrolės bei priežiūros mechanizmus, darosi aišku, kad nebeužtenka vien stebėti vaikų veiklą internete, įskaitant jų elgesį naudojantis socialine žiniasklaida. Šiame intelektinio produkto (toliau IP) leidinyje pateikta strategija ir procedūros, kurios leidžia praplėsti akiratį, neapsiribojant vien tik vaikų apsauga, siekiant juos apsaugoti nuo pavojų, tykančių internete. Siūlomos pažangiausios technologijos ir metodai gali padėti mokiniams ir jaunuoliams ugdytis tokius gebėjimus, kurių jiems vieną dieną prireiks norint tyrinėti interneto galimybes ir be tėvų priežiūros. Šis IP gali pasiūlyti išteklius tėvams ir mokytojams, siekiantiems ugdyti vaikų savarankiško ir atsakingo pilietiško interneto vartojimo įgūdžius. IP tyrinėjamas kibernetinių patyčių reiškinys ir galimi reagavimo būdai, ypatingai atkreipiant dėmesį į jų poveikį vaikams ir paaugliams, pristatomi IP rengėjų iš įvairių šalių partnerių pavyzdžiai ir atvejų analizė, siejant juos su jaunimo psichosocialine ir asmens psichologine raida, kibernetinės viktimizacijos ir patyčių problema, ir kitos temos. Šiuo IP siekiama akcentuoti atsakingo tėvų ir mokytojų, mokyklų ir vyriausybių, nevyriausybinių organizacijų (toliau tekste NVO) bei socialinių internetinių svetainių ar tinklų bendradarbiavimo svarbą, taip pat pateikti veiksmingų darbo su mokiniams strategijų ar metodų, kaip kovoti su melagienomis ir patyčiomis, su kuriomis jie gali susidurti internete.

Sąsajos tarp melagienų, kibernetinių patyčių ir neapykantos kalbos elektroninėje erdvėje. Įrodyta, kad internetinės patyčios prisideda prie klaidinančios informacijos skleidimo. Konkrečiai šiuo tyrimu nagrinėjamos interneto naudojimosi ir elektroninių patyčių sąsajos, taip pat ryšys tarp neteisingos informacijos skleidimo ir moralinio abejingumo. Įgyvendinus šį IP, norima pabrėžti, kad reikalingos tinkamos skaitmeninės švietimo programos, skirtos mokyti vaikus ir suaugusiuosius atsakingo informacinio raštingumo ir kritinio mąstymo įgūdžių, atpažįstant melagienas, ypač tokiu kaip Covid 19 pandemijos protrūkis metu.

Kita vertus, melagingos naujienos apie Covid 19 apima daug įvairių temų, įskaitant viruso kilmę, šaltinį, prevenciją ir jo plitimo suvaldymo būdus. Neteisingos informacijos platinimas ne tik kelia pavojų pasaulio gerovei ir tarptautiniam dialogui, bet ir skatina ligų protrūkius, neapykantos, nusikalstamos veiklos ir diskriminacijos plitimą visame pasaulyje, taip pat sudaro sąlygas rasizmui ir smurtui plisti.

Kadangi socialinė žiniasklaida išpopuliarėjo ir dėl to neapykantos kalba įgavo naujų atmainų, padaugėjo neapykantos kalbos internete reglamentavimo taisyklių. Be didėjančio socialinės žiniasklaidos populiarėjimo, kyla ir naujų iššūkių, tokių kaip netikrų naujienų transliavimas, dezinformacijos naudojimas, siekiant kurstyti priešiškumą migrantams, o drauge ir dažnesnis neapykantos kalbos vartojimas ir demonstravimas.

8. Melagienų atpažinimas naudojantis šaltiniais joms patikrinti Melagingos naujienos internete, neapykantos straipsniai prieš pabėgėlius, ksenofobijos ir neapykantą kurstančių nusikaltimų skaičius didėja. Dažnai internete skelbiamas žinias apie nusikalstamumą, ligų protrūkį, epidemijas ar karus ir panašias aktualijas lydi išgalvota informacija. Ji kelia rimtą grėsmę pasaulio mastu formuodama žmonių, ypač besinaudojančių internetu, klaidingą nuomonę ir pažiūras. Pavyzdžiui, Covid 19 protrūkio metu socialiniuose tinkluose ir oficialioje žiniasklaidoje nuolat buvo viešinama klaidinga informacija. Kaip matyti iš statistikos, tokie ir panašūs klaidingi naratyvai prisideda prie kibernetinės neapykantos, nukreiptos prieš imigrantus ir pabėgėlius Europoje, didėjimo.

Dar vienas būdas skleisti klaidingą nuomonę viešojoje erdvėje, pavyzdžiui, apie Sirijos pabėgėlių vaikus, plačiai paplitę žiniasklaidos kanalai, formuojantys neigiamą visuomenės požiūrį būtent šios šalies žmonių atžvilgiu. Dėl to, remiantis šiame skyriuje pateiktais duomenimis, prieglobstį suteikiančių šalių gyventojai gali patirti didesnį ksenofobijos jausmą, taip pat gali sustiprėti priešiškas požiūris į pabėgėlius. Minėtos priežastys lemia, kad tauta diskursyviai konstruojama „iš apačios į viršų“ dėl binarinės opozicijos tarp „mes“ ir „jie“. Nustatyta, kad buvo išplatinti ir kiti melagingi socialinio tinklo „Twitter“ pranešimai, įskaitant pranešimus apie Turkijoje gyvenančių sirų skaičių ir pilietybę, „įvairią valstybės socialinę pagalbą“, deklaruojant pozicijas „jokių mokesčių“, „nemokamą būstą“ ir pan. Žiniasklaidoje paskleista daug neteisingos informacijos apie pabėgėlius, nes ši problema Turkijoje yra itin politizuotas klausimas, o tai daro įtaką visuomenei plačiąja prasme.

Suprask retoriką: patosas, etosas, logosas. Norint suprasti „kalbą“, ypač neapykantos kalbą, reikia suprasti retorikos meną, t. y. procesus, kaip kalbos autorius įtikina auditoriją. Todėl dalyviai bus supažindinti su Aristotelio retorikos trikampiu (Ethos, Pathos ir Logos), pasitelkiant nesudėtingą žaidimą. Šiame žaidime žodžiai ethos, pathos ir logos užrašomi ant spalvotų popierėlių ir padedami ant žemės. Mokiniai, išklausę keletą trumpų kalbų, kuriose remiamasi etosu (bendromis vertybėmis), patosu (emocijomis) ir logosu (faktais), nustato, kuriai kategorijai priklauso kalba. Kai kuriais atvejais kalba konstruojama atsižvelgiant labiau į patosą arba etosą, o tai lemia tam tikrus nukrypimus. Šia užduotimi siekiama pademonstruoti, kaip neapykantos kalboje yra pažeidžiami patoso ir etoso elementai.

Debatai: cenzūra prieš neapykantos kalbą. Šios veiklos tikslas padėti išsiaiškinti, ar neapykantos kalba yra žodžio laisvės išraiška, ar ji turėtų būti cenzūruojama (amerikiečių ir europiečių požiūris į cenzūros klausimą). Debatų metu vedėjas padalina klasę į dvi dalis TAIP ir NE , paskelbia debatų klausimą, prašydamas dalyvių atsakyti „taip“ arba „ne“. Dalyviai, būdami atitinkamoje erdvės pusėje, įsitraukia į diskusiją atitinkamai pagal pasirinktos grupės poziciją. „Voxpop“ pristatymas: neapykantos kalba mano socialinėje erdvėje. Mokinių grupės kartu rengs voxpop pristatymą, panaudodami atsineštus neapykantos kalbos naujienų pavyzdžius. Jų užduotis pristatyti neapykantos kalbą ir papasakoti prieš tai vykusius įvykius, kurie lėmė neapykantos kalbos atsiradimą, atsižvelgiant į skirtingus situacijos kontekstus. Jie pristatys savo plakatus, o mokytojai atkreips dėmesį, kuo panašūs neapykantos kalbos kūrimo atvejai. Tai leis mokiniams suprasti, kad neapykantos kalba ir radikalizacija vyksta dėl panašių priežasčių. Neapykantos kalbos šūkiai / antraštės, kuriuos pristatė grupės, sudedami į vieną plakatą, šūkiuose vartojama kalba aptariama diskurso lygmeniu: aptariama žodžių galia (pavyzdžiui, pasakymas, kad „vieta yra tyli“ neturi mums tokio paties poveikio kaip pasakymas „kurtinanti tyla“ pastarasis turi stiprų poveikį), mokiniai prašomi pakeisti neapykantos kalboje vartojamus žodžius draugiškesniais. 8.1. Žaidimai ir neformaliojo ugdymo veiklos su mokiniais

Kas yra neapykantos kalba? Ant lapelių surašomi keli neapykantos kalbą apibūdinantys apibrėžimai ir išdalinami dalyviams, suskirstytiems į 5 grupes. Mokinių paprašoma perskaityti šiuos apibrėžimus ir atrinkti vartojamus bendrus / pasikartojančius apibrėžimuose žodžius. Tada dalyviai raginami sukurti savo neapykantos kalbos apibrėžimą. Pateikti apibrėžimai užsiėmimo pabaigoje lyginami tarpusavyje, siekiant atskleisti sampratos detales ir skirtumus.

„Mes ir jie“: kitoniškumo sąvokos tyrimas. Neapykantos kalba apima posakius, kurie poliarizuoja asmenis visuomenėje. Šiuo simuliaciniu žaidimu siekiama atkreipti dalyvių dėmesį į tai, kaip šis reiškinys vyksta visuomenėje. Mokiniai suskirstomi į 3 grupes ir išdalijamos vaidmenų kortelės (raudonoji komanda, mėlynoji komanda ir prisiekusieji). Komandų užduotis įtikinti prisiekusiuosius, kad viena komanda yra geresnė už kitą. Mokytojas „padalina“ erdvę į dvi dalis mėlynąją ir raudonąją. Debatų metu mokinių komandos atitinkamai pagal spalvą renkasi erdvės pusę. Antrajame raunde mėlynajai ir raudonajai komandai suteikiama papildoma informacija apie priešininkų komandos silpnybes. Tikėtina, kad debatai vyks sunkiau, kai komandos varžysis turėdami diskredituojamos priešininkus informacijos. Užsiėmimo metu mokytojas daro komandų argumentacijos vaizdo įrašą. Kai veikla baigiasi, mokytojas pasidalina vaizdo įrašu su dalyviais ir užduoda apmąstyti keletą klausimų, pavyzdžiui: „Kokią kalbą naudojote? Ar kalbant keitėsi jūsų kūno kalba? Ar grupės vardu kalbėjo tik vienas asmuo, ar kalbėjote visi grupės vardu? Kokius retorikos sprendimus pasirinkote: apeliavote į emocijas, bendras vertybes, ar į faktus?“. Šiais klausimais mokymų vadovas siekia atkreipti dalyvių dėmesį į jų kalboje vartojamas nuostatas „mes“ ir „jie“, taip pat faktų iškraipymą, atsirandantį dėl perdėto ar nesubalansuoto emocijų (patoso) ir bendrųjų vertybių (etoso) vartojimo kalboje. Mokytojas pabrėš, kaip svarbu kalbant vartoti „Aš“ formas ir nekalbėti „Jie“ vardu. Socialinės žiniasklaidos naujienų retorikos analizė. Atrinktos socialinės žiniasklaidos naujienos ir (arba) pranešimai demonstruojami ant lentų / sienų kabinete, o dalyvių prašoma nustatyti, kokie retoriniai elementai naudojami kiekviename iš jų. Ši veikla padės dalyviams suprasti, kaip neapykantos kalba bandoma įteigti tam tikrą idėją.

9. Patarimai ir siūlymai, susiję su korektišku elgesiu internete, rekomendacijos įsitikinkite, kad nespaudžiate nuorodų, pateiktų el. laiškuose ir pranešimuose, kuriuos siunčia nepažįstami asmenys ar organizacijos; patikrinkite, ar el. pašto ir URL adrese nėra rašybos klaidų; URL juostos viršutinėje kairėje pusėje ieškokite pakabinamos spynos piktogramos ir raidžių HTTPS; raidė reiškia saugų ir patikimą ryšį. Gyvename technologiškai išsivysčiusioje visuomenėje ir technologijos yra labai svarbus mūsų kasdienio gyvenimo aspektas. Nežiūrint pasitaikančių neigiamų pasekmių, skaitmeninės technologijos yra labai svarbios, nes suteikia galimybę greitai ir efektyviai išspręsti kasdienio gyvenimo situacijas ar daug ką nuveikti: susitvarkyti socialinę paramą, gauti naujienas ir informaciją apie įvairias vyriausybės ar bankininkystės teikiamas paslaugas, su sveikata susijusią informaciją ar išteklius; padeda apsipirkti, skaityti knygas, patirti pramogas ar dalyvauti mokymuose. Nepaisant fizinių, ekonominių ir psichologinių suvaržymų, kurie gali būti susiję su skaitmeninių technologijų naudojimu tam tikrose situacijose, IT supratimas ir aktyvus taikymas yra neabejotina nauda kiekvienam nepriklausomai nuo kilmės. Saugumo užtikrinimas slaptažodžiu. Pirmasis žingsnis siekiant užtikrinti saugumą internete sukurti tvirtą slaptažodį. Slaptažodis turėtų būti bent 8 simbolių ilgio ir apimti bent jau didžiųjų ir mažųjų raidinių ir specialiųjų simbolių derinį. Apsauga nuo sukčių. Kadangi asmeninius duomenis internete ypač privalu saugoti, būtina sugebėti aptikti ir atpažinti apsimetėlį. Sukčiavimas tai nusikaltėlių naudojamas būdas išgauti mūsų asmeninę informaciją. Kad būtų galima išvengti sukčiavimo schemų ir netapti jų aukomis, siūloma laikytis šių veiksmų: Ieškant informacijos, atskirų tekstinių žinučių ar el. laiškų, galima naudojantis paieškos sistema, pavyzdžiui, „Google“ ar „Bing“. Gali būti, kad sistemoje jau buvo pranešta apie konkretų atvejį kaip sukčiavimą. Atsakingas dalinimasis. Kai įkeliama informacija į internetą, privalu atsižvelgti į kitus asmenis, kuriems ji gali turėti įtakos. Gerbti kitų žmonių prašymus dėl suasmeninto skaitmeninio pėdsako yra itin svarbi mandagaus ir atsakingo elgesio internete dalis. Niekada nesidalinama asmens nuotraukomis ir nerašoma apie žmogų, prieš tai negavus jo sutikimo, neišskiriant draugų, vaikų ar kitų artimųjų. Visada vaikai skeptiškiau vertina tą turinį, kurį be jų sutikimo įkelia šeimos nariai.

MĄSTYKITE. MĄSTYK (angl. THINK) yra dažnai užsienio mokyklose naudojama santrumpa. Ką tiksliai reiškia ši santrumpa? Tai reiškia: Tiesa, Pagalba, Įkvėpimas, Būtinybė ir Mandagumas. Ši priemonė naudojama padėti mokiniams filtruoti tai, ką jie galėtų sakyti ir daryti fizinėje aplinkoje, tačiau minėtas elgesio modelis taip pat tinka ir internetinėje aplinkoje. Apsisprendžiant ką nors skelbti elektroninėje erdvėje, šis įrankis gali būti naudojamas kaip kontrolės sąrašas, padedantis priimti sprendimus. Jis taip pat gali būti naudojamas diskutuojant apie pasirinkimą dėl bendravimo būdo ir elgesio internete. Dialogas. Labai svarbu, kad vaikai, kalbėdami apie interneto galimybes su tėvais, kitais suaugusiaisiais ar globėjais, jaustųsi patogiai. Bendraujant būtina įtikinti, kad jaunuoliai suprastų, jog kalbėti ir prašyti pagalbos dėl problemos yra drąsus poelgis, o ne silpnumo parodymas ar kažkas, ko reikia gėdytis.

10. Technologijų ir socialinių tinklų, kuriais naudojasi jaunuoliai, rūšys ir kuo jie tokie patrauklūs Internetas ir socialinė žiniasklaida jaunimui gali būti naudingi, nes naudojimasis informacinėmis technologijomis suteikia daugiau galimybių. Jaunų žmonių gyvenime išlieka sukurti socialiniai ryšiai ir bendradarbiavimo tinklai, kuriuos kitu atveju būtų sunku išsaugoti, be to, kiekvienas gali valdyti ir turėti prieigą prie tokio kiekio informacijos, nei kada kuris nors anksčiau turėjo per visą savo gyvenimą. Žmonių kasdienis gyvenimas vis labiau persipina su socialinės žiniasklaidos ir tinklų svetainių, tokių kaip „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ ir „Snapchat“, naudojimu, ypač jaunimo. Ilgainiui bendruomenės ir socialiniai ryšiai, kuriuos jaunimas užmezga internetu, gali pasirodyti gana naudingi, nes padeda formuoti ir stiprinti jaunų žmonių pasitikėjimą savimi ir socialinius įgūdžius. Organizacija „Young and Social Networking Services“ (Jaunuolių ir socialinių tinklų paslaugos) paskelbė literatūros apžvalgą, kurioje nustatyta, kad socialinių tinklų paslaugos atlieka svarbų vaidmenį jaunų žmonių gyvenime, be kita ko, užtikrina edukacinius rezultatus, padeda palaikyti palankius santykius, formuoti tapatybę, skatina priklausymo ir savigarbos jausmus. Skaitmeninio pasaulio tinkamas valdymas padeda vartotojams sėkmingiau kurti savo organizacijų viešąsias tapatybes. Šioje aplinkoje labai svarbūs asmeniniai įgūdžiai, įskaitant gebėjimą užmegzti, puoselėti ir palaikyti draugystę, taip pat svarbu būti pripažintam ir priimtam bendravimo tinkle kaip patikimam žmogui. Paaugliams ir jauniems suaugusiesiems socialinių tinklų paslaugos gali būti naudingos, mokantis, kaip sėkmingai veikti bendruomenėje, orientuotis viešoje socialinėje aplinkoje, kurti socialines normas ir įgūdžius kaip bendraamžių grupių nariams. Socialinės žiniasklaidos platformos įkvepia jaunus žmones atrasti naujų dalykų. Didelė tikimybė, kad žmogus, kuris domisi konkrečiomis knygomis (ar grupėmis), receptais (ar mintimis) arba koncepcijomis, ras socialinio tinklo paslaugą (ar grupę socialinio tinklo paslaugoje), kuri atitinka jo interesus. Vartotojų sukurtų grupių ir socialinių tinklų svetainių kūrimas yra galimybė tiems, kurie ieško labiau specializuoto ar netradicinio turinio. Socialinių tinklų svetainės gali padėti jauniems žmonėms atrasti ir plėtoti savo pomėgius, taip pat užmegzti ryšius su kitais, turinčiais panašių interesų. Jie gali padėti jauniems žmonėms susipažinti su naujomis temomis ir idėjomis, taip pat pagilinti supratimą apie pasirinktus pomėgius. Jie taip pat gali padėti vartotojams praplėsti savo akiratį, leisdami sužinoti, kaip gyvena ir mąsto kitų šalių ar regionų gyventojai. Šiandieninėje darbo rinkoje vis svarbesni tampa gebėjimai palaikyti profesionalų savo įvaizdį internete ir veiksmingai bendrauti internete.

Darbdaviai jau dabar mano, kad mokiniai, gebantys greitai prisitaikyti prie naujų paslaugų ir aplinkos, naujų skaitmeninių technologijų, turi labai vertingų įgūdžių, o šis gebėjimas gali padėti jiems veiksmingiau mokytis tiek formaliojo, tiek neformaliojo mokymosi aplinkybėmis. Dauguma paslaugų teikiamos tekstiniu būdu, o tai padeda ugdyti tokius raštingumo įgūdžius, kaip aiškinimas, vertinimas ir konteksto nustatymas.

Annual Review of Clinical Psychology, 9 , 751 780. doi: 10.1146/annurev clinpsy050212 185516. Europos jaunimo portalas. Oficiali Europos Sąjungos interneto svetainė. (Žiūrėta 2022 02 02) Prieiga per internetą: https://europa.eu/youth/home lt. Interneto svetainė BEPATYČIŲ (Žiūrėta 2022 02 02). Prieiga per internetą:https://www.bepatyciu.lt/mokykloms/apie elektronines patycias/. Mažionienė M., Povilaitis R., Suchodolska I. (2012). Elektroninės patyčios ir jų prevencija, Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, 5 6. Prieiga per 60 internetą: https://www.bepatyciu.lt/media/files/downloadable/elektronines patycios perziurai galutinis FcYPqOY.pdf. Olweus D. (1993) Bullying at school. Oxford. Olweus D., (2008). Patyčios mokykloje: ką žinome ir ką galime padaryti. Vilnius: Almalittera. Olweus, D. (2013). School bullying: Development and some important challenges. Annual Review of Clinical Psychology, 9 , 751 780. doi: 10.1146/annurev clinpsy050212 185516. Paluckaitė, U., Žardeckaitė Matulaitienė, K. (2015). Rizikingas elgesys internete: jo formos ir pasekmės tarpasmeniniams santykiams bei asmens privatumui. Visuomenės sveikata, 3 (70), 29 38. Saugesnio interneto projektas („Safer Internet Centre Lithuania: draugiskasinternetas.lt IV“); (Žiūrėta 2022 02 04); Prieiga per internetą: https://www.draugiskasinternetas.lt/svarus internetas/. „Vaikų linija“ emocinės paramos tarnyba vaikams

ir paaugliams; (Žiūrėta 2022 02 02); Prieiga per internetą: https://www.vaikulinija.lt/. Valiukienė E., Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas sprendžiant patyčių tarp mokinių elektroninėje erdvėje problemas, magistrinis darbas (2020) https://www.google.com/search? q=Valiukien%C4%97+E.%2C+Mokyklos+ir+%C5%A1eimos+bendradarbiavimas+spren d%C5%BEiant+paty%C4%8Di%C5%B3+tarp+mokini%C5%B3+elektronin%C4%97je+er dv%C4%97je+problemas%2C&oq=Valiukien%C4%97+E.%2C+Mokyklos+ir+%C5%A1ei mos+bendradarbiavimas+sprend%C5%BEiant+paty%C4%8Di%C5%B3+tarp+mokini% C5%B3+elektronin%C4%97je+erdv%C4%97je+problemas%2C+&aqs=chrome..69i57.11 36j0j15&sourceid=chrome&ie=UTF 8 https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6668631/ https://journals.sagepub.com/doi/pdf/10.1177/0143034306064547 https://www.educatolerancia.com/wp content/uploads/2016/12/SOS ciberbullying educadores INTECO.pdf https://www.syneidis.com/es/problem cyberbullying consequences/ https://stopviolenciadegenerodigital.com/el ciberacoso/ 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. Literatūros šaltiniai

18. https://www.scholastic.com/teachers/articles/teaching content/cyberbullying what teachers and schools can do/ 19. http://www.madrid.org/bvirtual/BVCM014010.pdf 20. https://www.cermi.es/sites/default/files/docs/colecciones/Estudio%20Acoso%20Escol ar.pdf 21. https://netsanity.net/cyberbullying lgbt youth/ Literatūros šaltiniai

Intelektinis produktas IO3: „Kaip apsaugoti socialinėje žiniasklaidoje aktyvius jaunuolius ir ugdyti jų įgūdžius, kad būtų užkirstas kelias elektroninėms patyčioms ir neapykantos kalboms internete bei sumažintas jųmastas?“ „Moksleivių sąmoningumo ir prevencijos įgūdžiai, susiję su patyčiomis ir neapykantos kurstymu elektroninėje erdvėje“, 2020 1 LT01 KA201-077819