Mokiniu istorijos apie patycias IO1

IO1 – INTELEKTINIS PRODUKTAS MOKINIŲ ISTORIJOS APIE PATYČIAS IR NEAPYKANTOS KURSTYMĄ ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE

Projektas „Moksleivių sąmoningumo ir prevencijos įgūdžiai, susiję su patyčiomis ir neapykantos kurstymu elektroninėje erdvėje“ (CYBERAWARE, No. 2020-1-LT01-KA201-077819)

PARTNERIAI:

Leidinio kūrėjų komanda: Vaida Martyšienė Silva Blažulionienė Robertas Kavolius Giedrė Petrošienė Silvija Simpukienė Irina -Elena Macovei Halil Yavuz Raşit Araz Enrique Pérez-Carrillo de la Cueva

2021 M.

Šios medžiagos turinys yra išimtinė autorių atsakomybė, o Nacionalinė agentūra ar Europos Komisija nebus atsakingos už informacijos turinio naudojimo būdą.

Turinys: Įvadas .................................................................................................................4 Internetinių patyčių formos..........................................................................5 Moksleivių istorijos..........................................................................................6 1. Įžeidimai virtualioje erdvėje (Irmos istorija) ......................................7 2. Įžeidimai virtualioje erdvėje (Mariaus istorija)...................................9 3. Apsimetimas kitu asmeniu ir kenkimas jo reputacijai (Ievos istorija)............................... ........................................................................10 4. Apsimetimas kitu asmeniu ir kenkimas jo reputacijai (Danutės istorija).........................................................................................................11 5. Įžeidimai virtualioje erdvėje (Tomo istorija)......................................12 6. Facebook košmaras (Klaros istorija)...................................................13 7. Tu esi „stora, kvaila ir bjauri“ (Dianos istorija)...............................15 8. „Tu esi niekšas. Tikiuosi, kad mirsi!“ (Kristiano istorija)............... 17 9. „Aš esu epilepsija serganti mergina“ (Klaudijos istorija)................19 10. „Tai pokštas ir mes tiesiog linksminamės“ (Iris istorija)........... 21 11. „Elkis taip, kaip norėtum, kad su tavimi būtų elgiamasi“ (Saulės istorija)....................................................................................................... 24 12. Asmens duomenų apsauga ..................................................................28 13. Dalinimosi turinio saugumas (Antano istorija).................................31 14. Komentarų rašymas viešoje erdvėje .................................................34 15. Pasitikrink, ką viešini (Sigitos istorija) ..............................................37 16. Mes visi skirtingi, bet lygūs .................................................................41 17. Aš ne vagis ...............................................................................................45 18. Neapykanta nėra mano draugas ........................................................51 19. Būk stiprus ..............................................................................................58 20. Esu, kas esu..............................................................................................65 21. Mama, kiek man liko laiko, iki kol susitiksiu su Dievu?.................70 22. Kada baigsis ši situacija?.......................................................................72 23. Superherojaus istorija ...........................................................................75 24. Martino atvejis.........................................................................................77 25. Koizora, meilės kupina drama ............................................................79 Naudinga informacija vaikams Lietuvoje..................................................82 Naudinga informacija vaikams Ispanijoje ................................................83 Naudinga informacija vaikams Turkijoje...................................................84 Naudinga informacija vaikams Rumunijoje..............................................85 Informacijos šaltinių sąrašas ......................................................................86

Šios medžiagos turinys yra išimtinė autorių atsakomybė, o Nacionalinė agentūra ar Europos Komisija nebus atsakingos už informacijos turinio naudojimo būdą.

Įvadas Elektroninės patyčios – viena iš patyčių formų. Tai agresyvus, tyčinis, nemalonus elgesys virtualioje erdvėje. Dažnai susiduriama su tuo, kad skriaudėjai, aiškindami savo poelgius, sako nieko blogo nenorėję ar tiesiog juokavę. Tačiau patyčios nėra tas pat, kas humoras. Kai norima pajuokauti, linksma būna visiems, tyčiojantis – vienam vaikui ar net keliems būna skaudu ir liūdna.

Susidarius elektroninių patyčių situacijai, gali būti pastebima vadinamoji jėgų persvara. Realiame gyvenime jėgų persvara suprantama

kaip

skriaudėjų

pranašumas,

pavyzdžiui,

fizinis

pranašumas, o elektroninėje erdvėje skriaudėjas gali būti bet kas, kad

ir

fiziškai

nestiprus

ar

tikrovėje

nepopuliarus

vaikas.

Virtualiame pasaulyje jis įgyja pranašumą dėl galimybės išlikti anonimiškas ir dėl didžiulės patyčias stebinčios auditorijos. Jeigu klasėje patyčias mato 30 bendraklasių, tai socialiniame tinkle „Facebook“ jas gali stebėti 300 ar daugiau žmonių.

Patyčios internete gali vykti elektroniniais laiškais, vaizdo įrašais, žinutėmis pokalbių svetainėse, socialiniuose tinkluose. Taip pat elektroninės patyčios vyksta ir naudojantis mobiliaisiais telefonais.

Skiriamos tiesioginės ir netiesioginės elektroninės patyčios.

Tiesioginių elektroninių patyčių metu skriaudėjas pats atakuoja savo auką, o netiesioginių – pasitelkia kitus žmones padaryti „juodą“ darbą už jį, o pats lieka anonimiškas. Netiesioginėmis elektroninėmis patyčiomis galima pavadinti ir tokias situacijas, kai skriaudėjas apsimeta kitu asmeniu, pasinaudojęs jo prisijungimo duomenimis. Tokiu atveju žmogus, kurio asmeniniais duomenimis buvo pasinaudota, gali ir nežinoti, kad yra prisidėjęs prie elektroninių patyčių.

Elektroninių patyčių formos Įžeidinėjimai virtualioje erdvėje. Vaikas įžeidinėjamas viešai kitiems matant ar girdint. Pavyzdžiui, socialinio tinklo profilyje užrašomi įvairūs keiksmažodžiai, vaikas viešai pravardžiuojamas.

Apsimetimas kitu asmeniu ir kenkimas jo reputacijai. Elektroninėje erdvėje lengva išlikti anonimiškam ir slėpti savo tapatybę, taip pat galima apsimesti tuo, kuo iš tikrųjų nesi. Pavyzdžiui, septintokas, norėdamas pajuokauti, apsimeta savo bendraklase ir jos vardu rašo trumpąsias žinutes kitoms klasės mergaitėms, pravardžiuodamas jas įvairiais negražiais žodžiais.

Apgaulės būdu išgaunama asmeninė informacija. Informacija be autoriaus žinios paviešinama kitiems. Tai gali būti asmeninės nuotraukos, vaizdo įrašai, prisijungimo duomenys ir kita svarbi vaikui informacija, kuria jis nenori dalytis su kitais.

Atstūmimas ir nepriėmimas į draugų grupę. Vaiko ignoravimas pokalbių kambariuose, socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, vienos klasės mokiniai susitarę ištrina vieną savo bendraklasį iš savo draugų sąrašo. Šmeižtas internete. Apie vaiką ar vaikų grupę skleidžiami gandai.

Pavyzdžiui, mergaitės du savo bendraklasius vadina „pora“, siuntinėja kitiems bendraklasiams žinutes ir elektroninius laiškus, skleisdamos klaidingą informaciją.

Persekiojimas. Vaikui grasinama kaip nors pakenkti, tarkime, sumušti, arba teigiama, kad vaikas yra paslapčia stebimas.

Smurtinių veiksmų filmavimas, įkėlimas ir platinimas internete.

Itin svarbu paminėti reiškinį, pavadintą „linksmuoju smūgiu“ arba „fiksuojamu užpuolimu“ (angl. happy slapping). Šis reiškinys atsirado Anglijoje, kai jauni žmonės tyčia smūgiuodavo dažnai atsitiktinai išsirinktam asmeniui ir tokį išpuolį nufilmuodavo mėgėjiškomis, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų, kameromis, o vėliau paskelbdavo įrašą internete. Svarbiausia šio išpuolio dalis – aukos reakcija į netikėtą veiksmą. Ji stebėtojams, o vėliau ir žiūrovams atrodo juokinga.

Pastebima, kad vis daugiau jaunų žmonių įsitraukia į tokio pobūdžio „pramogas“, o pasirenkamos smurto formos darosi vis žiauresnės.

Moksleivių istorijos

Įžeidimai virtualioje erdvėje (Irmos istorija) ISTORIJOS APRAŠAS

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Irma: „Man pastoviai į „Ask fm‘ą“ rašinėja kažkoks anonimas ir man nemaloniausia tai, kad tos žinutės būna labai pasityčiojančios, pvz.: ,,Tai ką veiki, tu stora kiaule?“ 12 METŲ

1. Neteik bet kam savo elektroninio pašto adreso, telefono numerio ar namų adreso. Patyčios gali vykti ne tik mokykloje - jos vyksta ir už mokyklos ribų, taip pat ir virtualioje erdvėje. Pavyzdžiui, mobiliaisiais telefonais gali būti siuntinėjamos nemalonios, įžeidžiančios žinios, grasinimai ar reikalavimai. Atsirinkdamas kam teikti savo asmeninius duomenis, taip apsisaugosi nuo tokių nemalonumų.

2. Neatsakinėk į jokius bandymus susisiekti (žinutes, skambučius, el. laiškus), kuriais siekiama trukdyti ar reikalaujama atkreipti dėmesį.

Atsakymas – tai dėmesio atkreipimas, kuris skatina tęsti patyčias.

3. Neištrink žinučių, jeigu tau atrodo, kad žinutėmis siekiama pasityčioti, įbauginti, užpulti Išsaugok jas ir pateik vėliau kaip įrodymus. Žinučių nebūtina skaityti.

4. Blokuok siuntėją. Galima užblokuoti telefono numerį, iš kurio gaunamos nemalonios žinutės ar sulaukiama skambučių. Interneto svetainėse, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, taip pat galima užblokuoti tave įžeidinėjantį asmenį, pakeitus privatumo nuostatas.

5. Pranešk apie netinkamą elgesį žmonėms ar organizacijoms, kurios gali padėti. Galima kreiptis į svetainės administratorių arba karštąją liniją (www.draugiskasinternetas.lt). Jeigu nori gauti atsakymą iš karštosios linijos darbuotojų, nurodyk savo kontaktus. Patiriant elektronines patyčias galima kreiptis ir į policiją bendruoju numeriu 112 arba el. paštu info@policija.lt.

6. Venk elektroninės erdvės vietų, kuriose galėtum sutikti skriaudėjų.

Pavyzdžiui, jeigu prie tavęs priekabiaujama tau žaidžiant internetinį žaidimą, pabandyk susirasti kitą vietą ar būdą, kaip galėtum žaisti šį žaidimą.

7. Kalbėk su žmonėmis, kuriais pasitiki. Pokalbis su tėvais, draugais, mokytojais ir kitais žmonėmis – puikus būdas pradėti spręsti problemą.

1. Pasakyti 3 komplimentus sau.

Mokinys gauna obuolį, prismaigstytą daugybės pagaliukų. Traukdamas iš

obuolio po vieną pagaliuką mokinys sako po 1 komplimentą (3 kartus), adresuotą sau. Perduoda obuolį greta esančiam. Šis kartoja veiksmą.

Užduotis gali būti kartojama kelis kartus. Po to grupėje kiekvienas aptaria jausmus, kuriuos išgyveno atlikdamas užduotį. Sau komplimentai kartotis negali.

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

2. Žvakė Dalyviai susėda ratu. Uždegama žvakė. Žvakę laikantis asmuo pasakoja grupei, už ką vertina ar ką gera mato viename iš sėdinčiųjų rate, tačiau nesako jo vardo. Baigęs perduo­da žvakę tam, apie kurį buvo kalbama. Šis daro tą patį. Užduotis atlikta, kai kiekvienas būna aptartas bent du kartus. Grupės vadovas pirmi­ausia turėtų kalbėti apie tuos asmenis, kurie galbūt mažiausiai grupės vertinami.

3. Komplimentas draugui Pora mokinių gauna obuolį, prismaigstytą daugybės pagaliukų. Mokiniai poroje pasikeisdami vienas po kito traukia iš obuolio po vieną pagaliuką ir sako komplimentą savo porininkui. Po to aptaria jausmus, kurie buvo jaučiami atliekant užduotį. Kuo daugiau pagaliukų, tuo daugiau komplimentų privalu pasakyti. Komplimentai kartotis negali.

Įžeidimai virtualioje erdvėje (Mariaus istorija) ISTORIJOS APRAŠAS

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Marius: „Ir mokykloje, ir Facebook erdvėje vis sulaukiu bjaurių komentarų dėl to, jog turiu strazdanų... Klasiokai jau beveik mano vardą pamiršo, kitaip nei „ryžasnukis“ ir nevadina. Gal žinot, kaip išnaikinti strazdanas?“ 12 METŲ Mokytojas turi kalbėtis ir patarti vaikams: būk draugiškas su vaiku, kuris patiria patyčias. Parodyk jam, kad tu matai, kas su juo vyksta ir kad tai tau rūpi. Jei gali, pasistenk dažniau būti su juo – priekabiautojams bus sunkiau tyčiotis, kai jis bus ne vienas.

Mokytojas veda diskusiją „Kuo mes skiriamės vieni nuo kitų?“.

Diskusijos metu aptariami žmonių išoriniai skirtumai. Klausimai: Kas nutiktų jei visi žmonės išoriškai būtų vienodi?

Kodėl tą patį žmogų aplinkiniai mato skirtingai?

Rekomenduojama pažiūrėti filmą „Strazdanota vasara“ ir jį aptarti, kalbantis apie tai, kodėl išorinės savybės filmo herojams nesutrukdė pamilti.

Kiekvienas asmuo, jei nori užkirsti kelią patyčioms, turi žinoti, kodėl svarbu tai sustabdyti. Tikriausiai kiekvienas mokinys yra stebėjęs patyčias arba yra patyręs patyčias pats. Kalbėdami ir prisiminę išgyventus patyčių metu jausmus, vaikai gali geriau įsijausti į kitų ir savo problemas.

Mokytojas gali pravesti užsiėmimą, kurio metu mokiniai gilinsis į save, atras, ką norėtų pakeisti savyje ir ką reiškia būti „auka“.

Mokiniai nupiešia savo kostiumus / kaukes „Jokių netikrų veidų“, kuriais jie siekia papasakoti savo asmeninę istoriją apie patyčias. Veiklos metu groja muzika, kuri padeda išlaisvinti jausmus. Po jo visi „vilki“ tuos kostiumus ir gali diskutuoti.

Apsimetimas kitu asmeniu ir kenkimas jo reputacijai (Ievos istorija) Ievos telefonas ir elektroninio pašto adresas paskelbiami pažinčių svetainėje, kur mergina pristatoma kaip „karšta pupytė, galinti įgyvendinti slapčiausius norus“. Mergina pradeda gauti įvairiausių seksualinio pobūdžio žinučių ir pasiūlymų.

ISTORIJOS APRAŠAS

13 METŲ

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

Koks tai nusikaltimas?

Ką daryti, kad ši informacija internetinėje svetainėje būtų panaikinta?

Būtina aptarti bendravimo su internetinės svetainės administratoriumi ypatumus. Mokyti vaikus parengti oficialų pranešimą administratoriui ir raštu išreikšti savo pageidavimus.

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Pakvieskite vyresniųjų klasių mokinius ieškoti informacijos apie virtualios erdvės saugumą, parengti prezentacijas ir vesti mokiniams pamokas apie interneto pavojus ir kaip jų išvengti. Dažnai informacija, išgirsta iš bendraamžių ar vyresnių mokinių, paaugliams gali atrodyti įdomesnė, aiškesnė ir prieinamesnė, negu pristatyta suaugusio žmogaus.

Apsimetimas kitu asmeniu ir kenkimas jo reputacijai (Danutės istorija) ISTORIJOS APRAŠAS

Danutė pasakoja: „Susipykau su „drauge“... Ir ji sugalvojo man atkeršyti panaudodama Facebook... Susikūrė netikrą anketą... Iš kur žinau, kad būtent ji? Na, ji ir šiaip turi 2 netikras anketas, ir dabar dar vieną, kurią naudoja prieš mane... Ji dalinasi mano foto, ir po jomis rašo tokius komentarus, kaip: „beždžionė“, „monstrė“, „niekinga šiukšlė“...

12 METŲ

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Mokytojas šią situaciją gali analizuoti dviem aspektais: 1. Kodėl asmuo apsimetinėja kitu? Kokia asmenybė gali ryžtis tokiai veiklai? Ar galima tokiu žmogumi pasitikėti? Kokių tikslų siekiama? Kokią žalą daro visuomenei ir konkrečiai apvogtai asmenybei? Kokia atsakomybė gresia už tokį poelgį?

2. Kaip asmuo jaučiasi, kai jį apvagia? Turo vagystė, intelektinė vagystė ir asmenybės vagystė – kaip tai kiekviengali paveikti? Koks nukentėjusiojo ir visuomenės ryšys? Kodėl tas ryšys susvyruoja ir kokios pasekmės gali kilti?

Kur ieškoti pagalbos?

Su smurtu dažnai siejama jėga ir energija. Pateiktoje veikloje grupei siūloma kūrybiškai išspręsti smurtą virtualioje erdvėje ir rasti smurto problemų sprendimo būdus. Ši veikla apima žmogaus teises: 1. teisę į asmens saugumą; 2. teisę nebūti patyčių objektu; 3. teisę į privatumą ir garbės bei reputacijos apsaugą.

Dalyviai turės pagaminti „elektrinę“ – generuoti teigiamą ir kūrybingą energiją (mintis). Veikla apima dvi dalis: pirmoji dalis – smurto išraiškos minčių audra (10 minučių fiksuojama); antroji dalis – darbas elektrinėje (60 minučių), kai kiekvienai smurto išraiškai raginama rasti ir įvardinti teigiamą mintį. Vėliau visa klasė gali diskutuoti apie elektropatyčias – patyčias virtualioje erdvėje .

Įžeidimai virtualioje erdvėje (Tomo istorija) ISTORIJOS APRAŠAS

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Klasės draugai nufilmavo tualete besišlapinantį Tomą ir įkėlė vaizdo įrašą į socialinį tinklą, „pažymėjo“ Tomą, kad visi galėtų pamatyti, komentuoti, tyčiotis.

12 METŲ

Kodėl vaikus domina viešai neskleidžiama informacija ir žmogaus intymūs veiksmai?

Kodėl tai nutiko būtent Tomui?

Kaip Tomas jaučiasi?

Ką jis apie save galvoja?

Ką jis turėtų galvoti apie vaikus, kurie iš jos tyčiojasi?

Ar jis turi draugų mokykloje, kurie galėtų jam padėti?

Ar apie tai, kas vyksta, jis kada nors prasitarė savo mokytojams, tėvams?

Forumo teatras Vienas iš svarbiausių dalykų, siekiant užkirsti kelią patyčioms virtualioje erdvėje, yra suprasti, kaip jaučiasi ir ką išgyvena vaikas, iš kurio tyčiojamasi, ir kodėl žmonės taip elgiasi. Ypač svarbu patyčias pastebėti ir jas sustabdyti.

Mokiniai suskirstomi į grupes. Kiekviena grupė per trumpą laiką turi parengti nedidelį vaidmenų žaidimą pagal aprašytą situaciją. Parodę pjesę, jie vėl kviečiami pakartoti tą pačią situaciją, tik šį kartą kiekvienas žiūrovas gali sustabdyti spektaklį ir pakeisti vieną aktorių, tokiu būdu situacijos įvykius kreipdami teigiama linkme. Manome, kad šis metodas padės mokiniams atskirti ir įsijausti į pažeidėjo, aukos ir gynėjo vaidmenis situacijose.

Piešimo sesija Viena iš priežasčių, kodėl patyčios atsiranda, yra empatijos ir draugiškumo stoka bei nenoras suprasti kito žmogaus. Norėdamas išmokyti mokinius būti atidesniems kitam asmeniui, mokytojas gali kartu organizuoti piešimo sesiją. Du dalyviai turės sukurti piešinį naudodami tik vieną teptuką ir vieną ranką. Po užsiėmimo galima aptarti, kaip sekėsi dominuoti, pasiduoti, jausti vienas kitą ar prisitaikyti.

Facebook košmaras (Klaros istorija) ISTORIJOS APRAŠYMAS

Mano vardas Klara, o istorija, kurią jums pasakoju, įvyko prieš dvejus metus, kai buvau 16 metų. Tada net neįsivaizdavau, kiek daug žalos man gali padaryti keletas nuotraukų.

Viskas prasidėjo, kai Facebook sutikau vaikiną. Jis man pasakė, kad jam yra 18 metų ir kiekvieną dieną su juo kalbėjausi. Su juo jaučiausi gerai, jis suprato mane ir mėnesį buvo mano atrama. Su juo jaučiausi ypatinga. Iki tol dar neturėjau tokios patirties su vaikinais. Niekada nesusitikome akis į akį, „Facebook“ kalbėjomės tik per rašytines žinutes ir garso pokalbiais. Jis visada ką nors sugalvodavo, kai norėdavau jam paskambinti vaizdo pokalbiui. Atrodė keista, bet tuo metu apie tai per daug negalvojau ir nekreipiau į tai dėmesio.

Po kurio laiko jis paprašė atsiųsti jam keletą mano nuotraukų su apatiniais ir tada nusirengus. Iš pradžių nenorėjau, atrodė neteisinga, bet jis mane įtikino. Jis man pasakė, kad esu graži, ir tiesiog norėjo mane labiau pažinti. Jis man pasakė, kad neturiu dėl ko jaudintis, kad greitai susitiksime ir viskas bus gerai. Jis pelnė mano pasitikėjimą ir galų gale aš sutikau.

Nuo tada prasidėjo mano košmaras. Jis jau nebuvo tas supratingas ir mylintis vaikinas, su kuriuo jaučiausi ypatinga, jis norėjo vis daugiau nuotraukų. Kai atsisakiau ir norėjau su juo išsiskirti, prasidėjo grasinimai.

Jis man pasakė, kad visas nuotraukas paviešins pornografijos svetainėse ir išsiųs mano tėvams, kolegoms ir mokyklos, kurioje mokausi, direktoriui. Ir jei aš kam nors papasakosiu apie mus, bus dar blogiau. Aš labai bijojau ir nežinojau, ką daryti. Verkiau visą savaitę, labai bijojau, kad mano tėvai tai sužinos. Jaučiausi labai blogai ir gėdijausi. Taip pat įsivaizdavau, kaip sužino visi mano kolegos ir mokytojai, o aš esu išmetama iš mokyklos.

Grasinimai kartojosi diena po dienos. Užblokavau jį „Facebook“, bet jis vis tiek mane susirasdavo per netikras paskyras. Žinojau, kad tai jis.

Jaučiausi beviltiškai ir ištryniau savo „Facebook“ paskyrą. Draugai manęs paklausė, kas vyksta, bet aš sugalvojau keletą kvailų pasiteisinimų. Mano pažymiai taip pat pradėjo prastėti. Negalėjau galvoti apie nieką kita. Mano tėvai taip pat pastebėjo, kad man nesiseka, bet aš jiems pasakiau, kad tiesiog patyriau stresą dėl mokyklos. Negalėjau išsimiegoti, negalėjau valgyti. Po kelių mėnesių nusiraminau. Buvau ištrynusi savo „Facebook“ paskyrą ir nieko apie jį negirdėjau.

Jau praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, ir aš nusprendžiau atnaujinti savo paskyrą. Maniau, kad jis pamiršo mane. Klasėje buvau vienintelė be „Facebook“ ir „Instagram“ paskyros. Bet mano ramybė truko neilgai. Jis vėl kreipėsi į mane su tais pačiais grasinimais, prisistatydamas iš netikros paskyros kitu vardu. Aš vėl supanikavau. Aš nežinojau, ką daryti ir jaučiausi beviltiškai.

Priėmiau sunkų sprendimą pasikalbėti su mokyklos psichologe. Aš jai pasakojau viską, kas man nutiko. Taip radau supratimą ir sprendimus. Ji man pasakė, kad gali būti, jog vaikinas nėra tas, kuo prisistato, ir būtų tikslinga net pateikti skundą policijai. Tai reiškė, kad mano tėvai tai sužinotų. Aš to bijojau! Bet aš pradėjau nuo skundo pateikimo „Facebook“. Parašiau kartu su psichologe. Tada ji man padėjo suprasti, kad geriau sulaukti palaikymo ir pagalbos iš savo artimųjų, iš savo tėvų ir draugų.

Labai gėdijausi, tačiau pasakiau jiems. Ir jie netikėtai sureagavo, mane palaikė ir aš pagaliau pateikiau skundą policijai.

Dabar, praėjus daugiau nei metams po viso to, kas nutiko, man pavyko nurimti. Vėl atidariau savo „Facebook“ paskyrą, bet išmokau būti atsargi, su kuo kalbuosi ir ką skelbiu. Tokių nuotraukų niekam nesiųsiu, kad ir kaip kas reikalautų.

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

14-16 METŲ

1. Kokią internetinių patyčių formą nustatote Klaros pasakojime?

2. Kaip manote, dėl kokios priežasties Klara sutiko siųsti tas nuotraukas?

3. Ar teko patirti panašių išgyvenimų, kai su kuo nors susidraugavote tik internete?

4. Kokį poveikį internetinės patyčios padarė Klarai? Ką ji galvojo? Kaip jautėsi? Kaip manote, kaip būtumėte reagavę vietoj jos?

5. Kaip kitaip būtumėte reagavę, jei būtumėte Klaros vietoje ir patirtumėte šantažą, kad išvengtumėte visų šių neigiamų padarinių?

6. Ar kada nors nepažįstami žmonės jūsų prašė informacijos apie jus ar nuotraukų? Ką darytumėte šioje situacijoje?

Dalyviai: 25–30 mokinių grupė nuo 14 iki 16 metų.

Reikalingos priemonės: popieriaus A1 formato bloknotas, skirtingų spalvų žymekliai, lipnūs lapeliai, rašikliai.

Laikas: 45-50 minučių.

Rekomendacijos kartu perskaičius istoriją: 1. Mokytojas paskirsto mokinius į 3-4 mažas grupes (iki 4-5 mokinių) ir skiria 15 minučių iliustruoti internetinių patyčių poveikį Klaros istorijoje, aptariant, kaip juos nustatė. Grupės turi sukurti savo plakatą, kuriame pateiktų poveikio iliustracijas.

2. Po 15 minučių kiekviena grupė paskiria mokinį pristatyti per 5 min. savo idėjas (iš viso 15–20 minučių).

3. Antroje užsiėmimo dalyje mokytojas prašo kiekvieno mokinio parašyti ant lipnaus lapelio skatinančią nepasiduoti ar įkvepiančią laikytis žinutę Klarai ir užklijuoti juos ant plakatų (5 min.).

4. Mokytojas kartu su mokiniais skaito ir komentuoja žinutes lapeliuose. Komentaruose gali būti nurodytos tinkamos reakcijos ir priemonės ar būdai, kaip užkirsti kelią tokio pobūdžio, kaip Klaros atvejis, patyčioms elektroninėje erdvėje (10 minučių).

Tu esi „stora, kvaila ir bjauri“ (Dianos istorija) ISTORIJOS APRAŠAS

Mano istorija prasideda, kai buvau jaunesnė, tačiau ji paaštrėjo per pastaruosius dvejus metus. Aš visada buvau šiek tiek pilnesnė nei mano amžiaus vaikai. Turėjau bendramokslių, kurie neigiamai į mane žiūrėjo arba man sakė, kad esu šiek tiek stora, bet tai buvo retai. Prieš dvejus metus patekau į vidurinę mokyklą ir į klasę su naujais bendraklasiais. Iš pradžių jie rašė vienas kitam ir juokėsi iš manęs, ir tai mane liūdino, bet aš nežinojau, ką jie rašo. Tada jie man pradėjo siųsti žinutes per „Whatsapp“, sakydami, kad aš „stora, kvaila ir negraži“. Jie „Whatsapp“ klasės grupėje siuntė žinutes su mano nuotraukomis, paimtomis iš „Facebook“, ir piešė karikatūras; jie sakė, kad aš esu kaip „karvė“, kaip „banginis“. Jie niekada nevadino manęs vardu, tik „stora“, „banginis“, „paršelis“.

Tai nutikdavo kiekvieną dieną. Jaučiausi beviltiškai, bet neturėjau kam pasakyti. Nenorėjau, kad mano tėvai ar mokytojai žinotų. Aš net pradėjau pati save tokią matyti ir tikėti esant negražia ir kvaila, nes buvau stora. Taigi pradėjau nebevalgyti, kiek galėjau. Arba jei pavalgydavau, eidavau į vonią ir vemdavau. Man pavyko numesti svorio.

Mano tėvai iš tikrųjų stebėjosi, kas man negerai, bet aš jiems pasakiau, kad to ir noriu. Bet žinutės internetu ir toliau pasirodydavo. Kadangi nevalgiau, negalėjau taip gerai susikaupti, mano pažymiai prastėjo. Aš visai jaučiausi prastai, svaigo galva, jaučiausi labai liūdna ir verkiau. Aš kažkaip norėjau kreiptis pagalbos, bet neturėjau stiprybės niekam pasakyti, kas man darosi. Kartais norėjau, kad nebūčiau gimusi ar norėjau mirti, kad nebūčiau našta kitiems.

Prieš keletą mėnesių mane ištiko krizė, man pasakė, kad nukrito mano kalcio rodmuo, ir aš patekau į ligoninę. Ten gydytojai pasakė mano tėvams, kad sergu sunkia mažakraujyste, depresija ir bulimija. Kol buvau be sąmonės, mano vyresnioji sesuo rado pranešimus mano telefone ir parodė juos tėvams.

Tėvai ir sesuo man labai padėjo ir aš jaučiau, kad esu mylima, jie labai palaikė. Jie taip pat kalbėjosi su mano mokytojais ir sužinojau, kad šioje situacijoje esu ne vienintelė mokykloje. Dabar visi dalyvaujame pamokose, susijusiose su elektroninėmis patyčiomis, mūsų mokytojai nurodo, kaip elgtis ir ką daryti tokiais atvejais.

Taip pat pradėjau psichoterapijos programą ir išmokau priimti save tokią, kokia esu. Ir atradau keletą bendraklasių, su kuriais gana gerai sutariu. Norėčiau, kad būčiau anksčiau pasakiusi, kas su manimi vyksta.

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS

12 METŲ

1. Kodėl Diana buvo pažeidžiama ir tapo elektroninių patyčių auka? Ar turite bendramokslių, kurie kovoja su nutukimu? Kaip manote, kas šiuo atveju yra labiau linkęs tapti elektroninių patyčių auka: berniukai ar mergaitės? Kodėl?

2. Koks buvo internetinių patyčių poveikis Dianai?

3. Kaip reagavo Diana? Ką būtumei daręs kitaip?

4. Kaip elgtumėtės, jei bendramokslis ar draugas būtų išgyvenęs patirtį, panašią į Dianos patirtį?

5. Kokios buvo badavimo pasekmės Dianai?

SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Dalyviai: 25-30 mokinių grupė nuo 12 iki 16 metų.

Reikalingos priemonės: lipnūs lapeliai, rašikliai, popieriaus A1 formato bloknotas.

Laikas: 50 minučių.

Rekomendacijos kartu perskaičius istoriją: manykite, kad esate Dianos palaikymo grupės nariai. Prašome 5 min. apmąstyti ir parašyti ant lipnių lapelių padrąsinančią žinutę, skirtą Dianai.

Kiekvienas mokinys priklijuoja lapelius ant bloknoto arba ant lentos (5 minutės).

Mokytojas perskaito apie 10 žinučių ir pasveikina mokinius už pastangas palaikyti Dianą (8 min.).

Mokytojas paprašo dviejų savanorių atlikti vaidmenis, kur vienas mokinys yra Diana, o antrasis - ją palaikantis bendramokslis.

Palaikytojas gali pasinaudoti žinutėmis iš lipnių lapelių. Mokiniai atlieka vaidmenis 5 minutes, o paskui pasikeičia vaidmenimis dar 5 minutėms.

Diskusijose svarstoma, kaip „aktoriai“ jautėsi kiekviename vaidmenyje ir kitų mokinių pastebėjimai (10 min.).

Galutinės išvados, aptariamos su mokiniais: atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip nutukimas gali tapti internetinių patyčių rizikos veiksniu; ankstyvos reakcijos svarba; draugų ir (arba) bendramokslių įsikišimo svarba aukai palaikyti; skatinimo poveikis minėtais atvejais (12 min.).

„Tu esi niekšas. Tikiuosi, kad mirsi! “ (Kristiano istorija) ISTORIJOS APRAŠAS

Aš esu Kristianas ir norėčiau pasidalinti su jumis savo patyčių internete patirtimi, kuri man nutiko prieš dvejus metus. Nuo pat mažens žinojau, kad esu kitoks. Man ilgai atrodė, kad kažkas su manimi negerai. Tačiau prieš dvejus metus nebegalėjau išlaikyti savo paslapties ir savo geriausiam draugui pasakiau, kad esu homoseksualus. Iš pradžių atrodė, kad jis mane supranta, ir aš jaučiausi gerai jam pasipasakojęs. Tačiau po savaitės gavau anonimines žinutes per „Whatsapp“, kuriose man grasino ir vadino mane „kale“, „niekšu“, „idiotu“ ir kitais vardais. Bijojau ir labai nusiminiau. Pamaniau, kad mano draugas kam nors prasitarė, bet kai aš jo paklausiau, jis tai neigė, sakydamas, kad neturiu dėl ko jaudintis.

Tada sužinojau, kad mano klasės draugai rengia vakarėlį, ir sukūriau specialią „Facebook“ grupę. Jie manęs nepakvietė. Sužinojau, kad jie žino mano paslaptį, mačiau žinučių, kuriose buvau įžeidinėjamas, ir jie sakė, kad „gėjus neturi nieko bendro su mumis“. Mano geriausias draugas buvo tarp tų, kurie mane menkino ir sakė, kad nori, kad mane išvarytų iš klasės. Aš buvau labai nusiminęs ir bandžiau jam parodyti tai, ką aptikau, kad paaiškintų, bet neradau jo namuose, todėl išsiunčiau jam piktą žinutę. Tada iš nežinia kur vėl gavau siaubingą anoniminę žinutę „Tu esi niekšas. Tikiuosi, kad mirsi! “. Jaučiausi vienišas, apleistas ir išduotas.

Niekas negalėjo suprasti, ką išgyvenau.

Nenorėjau pasakyti savo tėvams, nes jie nežinojo, kad esu homoseksualus, ir bijojau jų reakcijos. Jie taip pat pastebėjo, kad mano pažymiai prastėjo, kad nebenorėjau nieko daryti ir kad neturėjau draugų, bet neturėjau ką jiems pasakyti. Nuolat jaučiau grėsmę, kad jie gali sužinoti apie mane arba kad man gali nutikti kažkas blogo. Beviltiškai ieškodamas atradau nevyriausybinės organizacijos telefono numerį, dirbančios su elektroninių patyčių aukomis. Nusprendžiau paskambinti ir ten sulaukiau pagalbos. Atradau žmonių, kurie mane palaikė, suprato, kas su manimi darosi, ir nevertė priimti sprendimų. Ten susiradau naujų draugų, vaikų, kurie taip pat tapo elektroninių patyčių aukomis. Kartu su šiais žmonėmis iš šios nevyriausybinės organizacijos parašiau žinutę, kurią nusiunčiau anonimams, kurie man atsiuntė paskutines grėsmingas žinutes, sakydamas, kad pateiksiu žinutes policijai.

Po to žinučių nebegavau, todėl aš nesikreipiau į policiją. Dabar galiu pasakyti, kad daug sužinojau apie draugystę ir džiaugiuosi, kad atradau tikrus draugus. Noriu, kad kiekvienas paauglys, patyręs tokias internetines patyčias, žinotų, kad yra vilties ir yra žmonių, kurie gali jiems padėti.

14-16 METŲ

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

1. Kodėl Kristianas tapo patyčių auka?

2. Ar turite draugų, kurie yra homoseksualūs? Ar jie kada nors pasakė, kad patyrė patyčias internetinėje erdvėse?

3. Kas yra pažeidžiamiausi žmonės, kurie tampa elektroninių patyčių aukomis?

4. Ką darytumėte, jei būtumėte Kristiano draugas ir būtumėte šių įvykių liudininkas?

5. Ar žinote kokių nors organizacijų jūsų regione, kurios padeda elektroninių patyčių aukoms?

Dalyviai: 25-30 mokinių grupė nuo 14 iki 16 metų.

Laikas: 55 minutės.

Rekomendacijos kartu perskaičius istoriją: 1. Mokytojas paskirsto 25-30 mokinių grupę į poras po du mokinius (2 min.).

2. Mokytojas siūlo 5 minutes pasitarti poroje ir suvaidinti epizodą, kur kiekvienas mokinys pasikeisdamas atlieka Kristiano ir jo draugo vaidmenį ir paliudija, kas nutiko. Mokinių užduotis yra užmegzti dialogą, kuriame būtų rasti sprendimai, kaip padėti Kristianui, pabrėžiant, kaip kiekvienas elgtųsi minėtoje situacijoje. Vaidmenų žaidimo trukmė 10 minučių.

3. Mokytojas kviečia tris poras arba norinčius atlikti vaidmenį prieš didelę grupę (15 min.).

4. Po kiekvieno pasirodymo vaidmenis atlikę mokiniai komentuoja, kaip jautėsi, kokia buvo patirtis ir visa, kas pasirodė svarbu. Situacijas stebintys mokiniai raginami pasidalinti savo pastebėjimais (12 min.).

5. Apibendrinant su mokiniais diskutuojama apie pažeidžiamas žmonių grupes, kurios tampa patyčių aukomis, skirtumų priėmimą; kokius sprendimus galima rinktis, kai patiriamos patyčios internetinėje erdvėje, ir būdus, kaip joms užkirsti kelią (11 min.).

ISTORIJOS APRAŠAS

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

„Aš esu epilepsija serganti mergina“ (Klaudijos istorija)

Sveiki! Mano vardas Klaudija. Man 16 metų. Manau, kad mano elektroninių patyčių patirtis gali būti labai naudinga tiems, kurie su tuo susiduria. Tai įvyko prieš kelis mėnesius. Iš pradžių pasakysiu, kad „aš esu epilepsija serganti mergina“. Tai lengviausia pravardė, kurią bendraklasiai man suteikė mūsų „Facebook“ grupėje. Prieš keletą mėnesių persikėlėme į naują miestą ir turėjau pakeisti mokyklą. Mano naujieji bendraklasiai nebuvo tokie patys kaip seni. Klasėje susiradau draugę Aliną ir maniau, kad viskas gerai. Aš taip pasitikėjau ja, kad pasakiau, jog sergu epilepsija ir susitaikiau su tuo, nors ir bijojau, kad man nutiks kažkas blogo.

Tą pačią dieną visa klasė sužinojo apie mane, nes Alina klasės „Facebook“ grupėje paskelbė labai negražų komentarą. Visi mano bendraklasiai pradėjo sakyti, kad aš buvau „keisčiausia būtybė, kokią jie kada nors buvo matę“, kad jie nebenori, kad aš artinčiausi prie jų, kad jie tikisi, jog man nutiks kažkas blogo. Ir daug daug negražių dalykų, kurių net nenoriu prisiminti. Pamačiusi tai, aš pradėjau verkti. Jaučiausi tokia bejėgė ir kvaila, kad pasitikėjau Alina. Kitą dieną paklausiau Alinos, kodėl ji paskelbė tą komentarą ir papasakojau, kaip jaučiuosi. Ji man pasakė, kad esu per daug jautri ir kad tai nėra nieko ypatingo. Turėčiau priprasti.

Kitomis dienomis žinutės tęsdavosi net su grasinimais, kad bendraklasiai nebenori matyti manęs savo klasėje. Ir jei nieko nenutiks dėl mano epilepsijos, jie man kažką padarys.

Aš labai bijojau ir pasakiau mamai, ką išgyvenu. Mano mama nuėjo į mokyklą, pasikalbėjo su direktoriumi ir jis paskambino kiekvienam bendraklasiui, kad išsiaiškintų situaciją. Alinai ir trims man grasinusiems bendraklasiams kelias dienas nebuvo leista lankyti mokyklos. Tada direktorius mokykloje pristatė patyčių internete prevencijos programą.

Po šių pamokų Alina atėjo pas mane ir atsiprašė. Ji man prisipažino, kad pati patyrė vyresnių bendraklasių patyčias, ir kvailai man keršijo. Aš nusprendžiau jai atleisti ir man buvo gaila, kad tai patyrė. Pati sužinojau pamokose, kad pasitaiko dažnai, jog kibernetiniai priekabiautojai jaučiasi nusivylę ir bejėgiai ir keršija tiems, kurie atrodo silpnesni už juos.

14-16 METŲ

1. Kodėl Klaudiją pažeidė internetinės patyčios? Ar žinote kitas įprastas „priežastis“, dėl kurių mokiniai patiria patyčias?

2. Kaip Klaudija jautėsi pamačiusi pirmąsias „Facebook“ grupės žinutes?

Ar kada patyrėte draugo išdavystę?

3. Ar jūs kada nors buvote žeminamas internete? Ką darėte? Ką būtum daręs Klaudijos vietoje?

4. Koks būtų Alinos elgesio paaiškinimas? Ar pažįstate ką nors buvusį panašioje situacijoje?

5. Ką darytumėte, jei pažintumėte tokią mokinę kaip Alina? Kaip jūs reaguotumėte?

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Dalyviai: 25-30 mokinių grupė nuo 14 iki 16 metų.

Reikalingos priemonės: popieriaus bloknotas-lenta, žymekliai.

Laikas: 50 minučių.

Rekomendacijos kartu perskaičius istoriją: 1. Mokytojas suskirsto mokinius į nedideles 5–6 asmenų grupes ir skiria užduotį: įsivaizduokite esą Alinos draugai; raskite būdų, kaip užkirsti kelią elektroninėms patyčioms, ir juos užrašykite ant popieriaus lapo lentoje (15 min.).

2. Kiekviena grupė paskiria asmenį, kuris per 5 min. komentuos svarbiausius, grupės manymu, būdus (25 min.).

3. Mokytojas išskiria įdomiausius būdus ant popieriaus lapo lentoje ir apibendrina šiais aspektais: draugų, kaip socialinės paramos, vaidmuo, kai mokinys patiria patyčias; internetinių patyčių pažeidžiamos kategorijos; priežastys, kaip tampama elektroninių patyčių aukomis; kaip to išvengti (10 min.).

„Tai pokštas ir mes tiesiog linksminamės“ (Iris istorija) ISTORIJOS APRAŠAS

Mano vardas Iris, aš mokausi vidurinėje mokykloje ir dalinuosi savo pasakojimu apie nemalonią ir traumuojančią patirtį apie „paprastą“ įrašą socialiniuose tinkluose. Praėjusių metų sausį garsioje Bukarešto vietoje vyko didelis vakarėlis, kuriame dalyvavo daug mano klasės mergaičių ir berniukų. Aš taip pat norėjau eiti, bet tą vakarą turėjau kitų planų. Buvau tokia nusiminusi, kad negalėjau dalyvauti, jog savo „Instagram“ paskyroje parašiau savanaudišką ir kitus skaudinantį įrašą, adresuotą kai kuriems į šį vakarėlį vykusiems bendraklasiams. Užuot susitaikiusi su tuo, kad negaliu eiti, apsimečiau, kad nenoriu eiti.

Po kelių savaičių mano klasiokė pasidalino šiuo įrašu su kitais bendraklasiais. Tada mano bendraklasiai ir kiti pradėjo mokykloje apie mane kalbėti siaubingus dalykus. Tai išgirdusi iškart atsiprašiau merginų, kurioms adresavau savo žinutę, ir labai stengiausi viską sutvarkyti. Visi sakė suprantantys ir daugiau piktai nekomentuos.

Maždaug po pusmečio „Instagram“ paviešinau nuotrauką, kurią pakomentavau „Gyvenimas yra geras“. Daugybė žmonių, tarp jų ir vaikinas, su kuriuo anksčiau draugavau, atreagavo į įrašą, rašydami labai piktus ir grubius komentarus apie mane. Buvau tokia nusiminusi, kad nusiunčiau privačią žinutę mergaitei, kuri, atrodo, vadovavo šiems komentatoriams, klausdama, kodėl ji rašo šiuos negražius dalykus. Ši atsakė, kad „tai pokštas, o mes tiesiog linksminamės“. Tada ji toliau prirašė apie mane dar daugiau dalykų, taip pat paskelbė įrašą apie mane savo „Instagram“ paskyroje, kad galėčiau tai pamatyti.

Ji man pagrasino ir pareiškė, kad „aš to nusipelniau“ ir kad ji mane įskaudins ir tiesiogiai transliuos įrašus, kad kiti žmonės galėtų stebėti. Aš išsigandau ir buvau pažeminta, kada kai kurie mano bendraklasiai, kurie, mano manymu, buvo mano draugai, pakomentavo, kokia aš juokinga ir kaip juos erzinu. Šioje istorijoje dalyvavo ir vaikai iš kitų mokyklų, kurių net nepažinojau! Jaučiausi puolama ir vieniša. Mano artimi draugai bandė mane paguosti, tačiau niekas neturėjo drąsos iš tikrųjų ginti mane socialiniuose tinkluose. Mane apėmė siaubingas bejėgiškumo, gėdos ir vienišumo jausmas. Jausmas, kad visi manęs nekenčia ir apkalba mane.

Kai kurie mano draugai man parašė, kad jie „pasikartų“, jei žmonės apie juos parašytų tokius dalykus.

Buvau labai sutrikusi ir liūdna, bet nusprendžiau pasakyti mamai ir šeimai. Mano mama susisiekė su mano mokyklos patarėja, kuri mums priminė, kad visose mokyklose yra elgesio kodeksas, kuriame yra ir skyrius apie internetines patyčias, į kurį turėtų atsižvelgti visi mokiniai.

Tada prasidėjo vasaros atostogos ir aš 3 savaitėms išvykau į stovyklą be telefono, neturėdama prieigos prie interneto ir socialinių tinklų ir

atsikračiau toksiško šių tinklų pasaulio. Grįžusi sužinojau, kad mūsų mokyklos direktorius susisiekė su mergaitės, kuri inicijavo šią nemalonią ir itin mane traumuojančią situaciją, motina. Mergina gynė savo veiksmus, parodydama mano sausio mėnesį paskelbto įrašo ekrane kopiją. Nors nebepamenu, ką parašiau, nesupratau, dėl ko vėl mane persekiojo, mergina sakė, kad būtent todėl nusprendė parašyti tuos nemalonius dalykus apie mane socialiniuose tinkluose.

Aš ilgai apie tai galvojau ir dabar suprantu, kaip svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką skelbiame internete. Supratau, kad nors žmonės ir teigia, kad atleidžia ir pamiršta, viskas lieka internete amžiniams ir gali vėl pasivyti vėliau. Tikiuosi, kad mano istorija padės kitiems suprasti, kad net jeigu ir pasijaučiate nekaltomis aukomis, visada yra dvi istorijos pusės. Internetas tikrai nėra vieta, skirta reikšti savo neigiamas emocijas ir jausmus, skirtus asmeniui ar situacijai.

Mane labai įskaudino ši patirta situacija, ir žinau, kad daugelis kitų dalyvavusių joje žmonių taip pat buvo įskaudinti ir nusiminę. Neseniai sutikau merginą, kuri apie mane rašė tada. Ji atsiprašė manęs už tai, ką padarė, ir mes nusprendėme gyventi toliau ir padaryti viską, kad pamirštume tuos įvykius ir tiesiog pasidalintume gerais dalykais socialiniuose tinkluose. Visi, kurie išgyvena panašias situacijas, atminkite, kad nesate vieniši. Nebijokite paprašyti pagalbos ir pasidalinti savo istorija, peržiūrėkite savo veiksmus ir neskelbkite neigiamų dalykų internete.

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS

14-16 METŲ

1. Kokia kaltė Irisės, inicijavusios internetines patyčias? Ar jūs kada nors viešinote piktus pranešimus internete? Kokios buvo pasekmės?

2. Kaip kitaip būtumėte reagavę, būdami Irisės vietoje, po pirmųjų gautų pranešimų?

3. Koks buvo internetinių patyčių poveikis Irisei?

4. Ar manote, kad būtumėte jautęsi taip pat kaip ji? Kokių priemonių būtumėte ėmęsi?

5. Kaip manote, ar mokyklos patarėjas ar direktorius galėjo užkirsti kelią internetinėms patyčioms?

6. Ar sutinkate su paskutiniais Irisės žodžiais: „Nebijokite paprašyti pagalbos ir pasidalinti savo istorija, peržiūrėkite savo veiksmus ir neskelbkite neigiamų dalykų internete.“? Kodėl?

SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Dalyviai: 25-30 mokinių grupė nuo 14 iki 16 metų.

Reikalingos priemonės: popierinis bloknotas-lenta, žymekliai, rašikliai, spalvotos kreidelės.

Laikas: 55 min.

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Rekomendacijos kartu perskaičius istoriją: 1. Mokytojas suskirsto mokinius į nedideles 5–6 asmenų grupes ir skiria užduotį: rasti patarimų, kaip užkirsti kelią elektroninėms patyčioms, ir juos užrašyti ant popieriaus lapo lentoje (15 min.).

2. Kiekviena grupė paskiria asmenį, kuris per 5 min. pakomentuoja grupės pateiktus patarimus (25 min.).

3. Mokytojas padėkoja visiems mokiniams už dalyvavimą ieškant būdų, kaip užkirsti kelią elektroninėms patyčioms, ir baigia temą pasirinkdamas keletą patarimų, kuriuos, jo manymu, laiko efektyviausiais ir kodėl (5 min.).

4. Apibendrinant mokiniai susibūrę į ratą reflektuoja, kiekvienas įvardindamas vienu ar dviem žodžiais jausmą, žinutę, mintį, kurią atrado ar mano esant svarbią šioje veikloje (10 min.).

„Elkis taip, kaip norėtum, kad su tavimi būtų elgiamasi“ (Saulės istorija) ISTORIJOS APRAŠAS

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS

Saulė nebuvo mokykloje. Mokinės tėvai susisiekė su mokykla ir informavo, jog duktė atsisako eiti į mokyklą. Ji teigia, kad klasės mokiniai jos nemėgsta. Taip buvo ir ankstesnėje mokykloje, ji to nebenori. Klasės vadovė nuramino ir patikino, kad aiškinsis, kas nutiko, ir kvietė bendradarbiauti, kad išspręstų esamą situaciją kviečiant į pagalbą ir socialinį pedagogą. Gavus pritarimą buvo surinkta informacija iš klasės mokinių ir dalykų mokytojų. Mokytojų nuomone, Saulė yra gera mokinė, domisi mokomaisiais dalykais, tačiau pastebi, jog Saulė dažnai būna išsiblaškiusi, užmarši, garsiai replikuoja pamokų metu, jai reikia įdėti daug daugiau pastangų, norint pasiekti aukštesnių rezultatų. Klasės mokiniai teigia, kad Saulė garsiai kalba pamokų metu ir tai trukdo jiems susikaupti. Į jų pastabas mergaitė reaguoja pykdama. Klasės mokiniai turi Messenger grupę, kurioje dalinasi užduotimis ar kitais su klasės gyvenimu susijusiais klausimais. Messenger grupėje Saulė dažnai klausia, kas užduota iš vieno ar kito dalyko. Saulė gaudavo atsakymus į rūpimus klausimus, kol vieną dieną ji neįsitraukė į kelių bendraklasių diskusiją.

Saulė Messenger grupėje pareiškė savo nuomonę, kuri įžeidė kitus mokinius. Kaip pati Saulė sako, šiai jie atsibodo, nes rašė nesąmones ir trukdė mokytis. Aišku, Saulė tuoj pat gavo atsaką, kad ji esanti nešvari ir jos plaukai riebaluoti. Nuo to karto bendraklasiai ėmė jos vengti. Saulė pastebėjusi pasikeitimus sureagavo, išėjo iš grupės, toliau pyko, kūrė keršto planus.

Pokalbio metu su socialine pedagoge Saulė pyko ant bendraklasių, sakė, kad turi daug draugų, kurie jai „deda laikus“, ir jai nereikia tokių draugų, kurie nepriima jos nuomonės. Prisiminė įvairių dalykų, kai ji kažkam iš klasės draugų padėjo, atliko namų darbus ir patalpino į Messenger, o jie taip „atsidėkoja“. Ji norėtų vieno, kad klasės mokiniai būtų nubausti. Labai nenori, kad tėvai kištųsi į šią situaciją ir ateitų į mokyklą. Saulė turi patirties iš ankstesnės mokyklos, kai sprendžiant situaciją dalyvavo ir tėvai, todėl bendraklasiai iš jos dar labiau tyčiojosi.

Mergaitė tikino, kad viską ištversianti, kol viskas praeis.

Kad situacija labiau paaiškėtų, surengta keletas konsultacijų mokinės bendravimo stiliui nustatyti, suprasti, priimti, stengtis išgirsti ne tik Saulės, bet ir kitų nuomonę. Visos pusės buvo išklausytos, išgirsti vieni kitų pasisakymai. Dar kartą buvo primintos bei atnaujintos patyčių ir smurto atvejų taisyklės. Saulė tuos metus pabaigė nedalyvaudama klasės Messenger grupėje, bet po vasaros atostogų ji įsitraukė į klasės grupę.

Aktyviai dalyvavo bendruose mokyklos renginiuose, kur galėjo parodyti įvairias asmenybės puses.

14-15 METŲ

SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

1. Kaip atrodo, kas lėmė tokį Saulės elgesį? Paaiškinkite plačiau, pateikite pavyzdžių.

2. Koks Saulės elgesys atrodo priimtinas, kuris ne? Kodėl?

3. Kaip turėjo / galėjo pasielgti klasės vadovė, mokinio tėvai, mokyklos specialistė?

4. Kokių būdų galėtų imtis klasės vadovė dirbdama su klasės mokiniais dėl geresnio klasės mikroklimato?

Dalyviai: 25–30 mokinių grupė nuo 14 iki 16 metų.

Reikalingos priemonės: patalpa, popieriaus lapai, rašikliai, smėlio laikrodis arba https://online-timer.lt.downloadastro.com/tools/ „laikmatis“.

Laikas: 45–90 minučių.

Rekomendacijos mokytojui: pasidomėti žmogaus elgesio ir emocijų sąsajų reiškimosi tema.

Pasisveikinimas su grupe, apšilimo pratimas : dalyviai sėdėdami savo vietose ir nesitardami laikydamiesi eiliškumo garsiai turi išsiskaičiuoti nuo 1 iki 30 (kiek tuo metu grupėje dalyvių).

Bandymai: I kartą nesitarus mėginama išsiskaičiuoti; II kartą leidžiama tartis ir sugalvoti strategiją; III kartą mėginama aptarus, kas padeda, kas trukdo, išsiskaičiuoti.

(Galima varžytis, lyginant laiką: kiek užtruko laiko I, kiek II ir kiek III kartus).

Refleksija: Kaip sekėsi? Kas ėmėsi vadovauti? Kaip prisitaikyta prie to, kad kažkuris ėmėsi vadovauti? Kas nustebino? Ar buvo norinčių vadovauti, bet nedrįso? Kaip elgiamasi panašiose kasdienybės situacijose? Ką sako apie save pastebėtas elgesys? (15 min.)

4 netinkamo elgesio tikslai pagal Adler teoriją: Dėmesys - Jėga - Kerštas - Bejėgiškumas. Istorijai tinkama panaudoti dr. Antano Valantino „Problemos apraiškos“.

Kiekvieno elgesys vienaip ar kitaip susijęs su kitais žmonėmis. Ką kiekvienam iš mūsų sako posakis „Elkis taip, kaip norėtum, kad su tavimi būtų elgiamasi“? Kaip elgtis, kai kažkam nepritari, kas nors nepatinka ir pan.?

Jaunuoliai idealizuoja teisybės sampratą. Kas galėtų pasakyti, kad šie žodžiai – absoliuti tiesa? Yra mokslininkų, kurie tyrinėja kitus metodus ir gali teigti, kad yra kitaip. Tai filosofinis samprotavimas. Jauniems žmonėms, turintiems nedidelę gyvenimišką patirtį, atrodo, kad asmeninė ar jo artimo rato tiesa yra pati tikriausia ir neginčijama.

Pavyzdžiui, žodžio „Draugas“ suvokimas.

Prašoma dalyvių užsirašyti ant lapo žodį „Draugas“ ir parašyti, koks draugas turėtų būti, kaip atrodyti, kokį jo elgesį priimtų, toleruotų, o koks būtų nepriimtinas.

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Pagal galimybes pristatoma klasėje, jei tai kelios pamokos, tai galima užduotį skirti atlikti namuose ir pristatyti kitą pamoką. Galima dalyvius suskirstyti grupėmis po 5–6 asmenis, kurie pristatytų dalyviams grupės aprašymą ir išskirtų pagrindinius grupės bruožus.

Veiklos aptarimas: kiek žodžių, apibūdinančių Draugą, išgirdote? Kuris iš aprašymų patraukliausias ir kodėl? Kurios komandos pateiktas Draugo apibūdinimas teisingiausias ir kodėl? Remdamiesi atlikta veikla, pagrįskite, kad tiesa – asmens požiūris iš jo perspektyvos, taip kaip vertina pasaulį ir kokias vertybes suvokia. Žaidimas „Tiesa–Drąsa“ Žaidimą galima žaisti dviese, tačiau kuo daugiau žaidėjų, tuo įdomiau.

Prieš pradėdami žaisti, visi žaidėjai susėda ratu aplink stalą ar kaip leidžia galimybės. Žaidėjai turėtų sėdėti patogiai ir jaustis užtikrintai, kad nėra prievartos žaisti tiesą / drąsą. Asmenys, nenorintys žaisti žaidimo, turėtų palikti patalpą, nes stebėtojų nereikia. Svarbu trumpai paaiškinti taisykles ir pradėti žaidimą. Kai kurios užduotys gali būti sunkiai įvykdomos ar prieštarauti žmogaus įsitikinimams, todėl svarbu neversti žmogaus daryti užduoties, jei šis to nenori. Rekomenduojama iš karto sugalvoti nuobaudą už neįvykdytą užduotį, pavyzdžiui, apibėgti kelis ratus aplink namą kaip beždžionei, šaukiant „kur mano bananai? aš noriu bananų?“, ar kitą – svarbu, kad visi žaidėjai prieš žaisdami sutiktų su nuobauda.

Tiesa–Drąsa – žaidimas, kuriame žaidėjai turi dvi galimybes: būtina pasirinkti, į kurį klausimą atsakyti. Pirmasis žaidėjas iš kairės esančiam sako: „Tiesa ar drąsa?“. Jei pasirinks tiesą, turės atsakyti į pateiktą klausimą, jei pasirinks drąsą - turės išdrįsti atlikti pasiūlytą / sugalvotą iššūkį. Klausimus ir iššūkius galima sugalvoti iš anksto arba sakyti žaidimo metu. Rekomenduojama žaidimui parengti dvi dėžutes: į vieną sudėti klausimus, į kitą – iššūkius. Kiekvienas dalyvis iš pasirinktos dėžutės (užmerktomis akimis) eilės tvarka ima lapelį su užduotimi arba klausimu.

Dalyvis turės atsakyti į klausimą arba atlikti iššūkį.

Norėdami padaryti žaidimą smagesnį, galima įsivesti taisyklę, kad kiekvienas dalyvis turi pasirinkti vienodą iššūkių ir klausimų skaičių. Tai taip pat galima žaisti: „Tiesa ar iššūkis“, „Tiesa ar pasipiktinimas“, „Tiesa ar pasekmė“, „Tiesa ar veiksmas“.

Klausimai: Koks jūsų draudžiamas malonumas?

Koks keisčiausias dalykas, kurį ieškojote internete?

Koks vaikiškiausias dalykas, kurį vis dar darote?

Ko niekada niekam nesakėte?

Jei turėtumėte nuotolinio valdymo pultą, kuris veiktų bet kokiu būdu, ką valdytumėte?

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Kokie bjauriausi jūsų įpročiai?

Ko norėtumėte, kad jūsų tėvai niekada nežinotų?

Ką esate padarę beprotiško be jūsų tėvų žinios?

Ką esate padaręs, ir niekas nesužinojo?

Ar kada nors buvote nepatikimas?

Koks yra nutikęs kvailiausias dalykas, apie kurį vis dar gerai manote?

Jei galėtumėte padaryti kažką, ką darėte, kai buvote vaikas, kas tai būtų?

Kas iš dalyvių turi gražiausias akis?

Su kuo norėtumėte išeiti iš čia?

Kokį garsų žmogų norėtumėte pabučiuoti?

Ką pasirinktumėte, jei tektų drauge praleisti tris dienas saloje?

Ką darytumėte, jei būtumėte nematomas vieną dieną?

Koks ilgiausias laikas, praleistas nesiprausus?

Koks jūsų keisčiausias talentas?

Koks yra kvailiausias melas ar veiksmas, kurį kada nors pasakėte ar kada nors padarėte?

Kuri jūsų kūno dalis patraukliausia?

Ką norėtumėte padaryti už milijoną dolerių?

Kokioje šalyje norėtumėte gyventi, jei turėtumėte tokią galimybę?

Kokį egzotiškiausią patiekalą esate valgę?

Kas yra jūsų mėgstamiausias asmuo ir kodėl?

Ar pasakėte melą šio žaidimo metu? Apie ką tai buvo ir kodėl?

Kokia jūsų didžiausia baimė?

Kas yra nutikę blogiausia jūsų gyvenime?

Kokia būtų jūsų galia, jei galėtumėte būti superherojus?

Kokį filmą pasirinktumėte, jei galėtumėte tai padaryti savo gyvenimu?

Koks yra jūsų ypatingas talentas?

Koks yra geriausias ragautas maistas?

Koks yra jūsų mėgstamiausias „Disney“ filmas ir kodėl?

Ką darytumėte su milijonais, jei laimėtumėte loterijoje?

Sąrašas 10 dalykų ar daiktų, kuriuos nusipirkote ir niekada nenaudojote.

Koks buvo jūsų didžiausias pažeminimas?

Kurią asmeninę savybę norėtumėte pakeisti ir kodėl?

Asmens duomenų apsauga ISTORIJOS APRAŠAS

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS

Gimnazijoje yra susitarimas visiems dėvėti uniformą. Bet mokiniai ne visada nori paisyti susitarimų. Viena mergina gimnazijoje stebėdavo mokinius ir juos paveiksluodavo, norėdama užfiksuoti, kas dėvi mokyklinę uniformą, o kas ne. Nuotraukas talpindavo į savo „Facebook“ paskyrą.

Fotografuodama prašydavo pozuoti. Pastebėję savo nuotraukas viešoje erdvėje, mokiniai sunerimo, kreipėsi į socialinį pedagogą dėl tokio bendraamžės elgesio. Pokalbio su „fotografe“ metu ši teigė, kad ji tik norėjo kitiems mokiniams įrodyti, kad jie pažeidžia gimnazijos susitarimus ir nedėvi uniformos. Ji net nepagalvojo, kad viešinti kitų asmenų nuotraukas be jų leidimo negalima. Merginai buvo pasiūlyta savo veiksmus derinti su gimnazijos administracija ir užsirašyti į gimnazijos parlamentą bei fotografijos būrelį. Vėliau ji sėkmingai įamžindavo svarbias akimirkas renginių metu ir tomis nuotraukomis galėjo džiaugtis visi.

14-15 METŲ

1. Apibūdinkite šios merginos charakterį ir kaip jos elgesys paveikė kitus mokinius? Kaip ši mergina elgiasi? Koks buvo jos motyvas?

2. Kaip jaučiasi šios istorijos veikėjas ir kas jam gali nutikti vėliau?

3. Kokia čia problema komentuojama?

4. Ar galėtumėte papasakoti istoriją kitaip, kokiais atvejais reiktų imtis panašių veiksmų?

5. Ką reikėjo padaryti arba kaip žmonės galėjo elgtis, pamatę paskelbtas nuotraukas socialiniuose tinkluose?

6. Jei būtumėte asmuo, kurio nuotrauka būtų paskelbta socialiniuose tinkluose, ką darytumėte?

7. Kokioje situacijoje būtų tikslinga blokuoti ką nors internete ar pranešti apie netinkamą elgesį?

8. Ar pasikeis jūsų elgesys, aptarus minėtą situaciją? Jei taip, ar galėtumėte man pakomentuoti kaip?

Dalyviai: 25–30 mokinių grupė nuo 14 iki 16 metų.

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS Aptarimo tikslas – suprasti, kas yra asmens duomenys ir gilinti

suvokimą apie skelbiamą informaciją viešojoje erdvėje.

Reikalingos priemonės: patalpa, situacija, rašikliai, smėlio laikrodis arba https://online-timer.lt.downloadastro.com/tools/ „laikmatis“, popierius arba atspausdinti kiekvienam dalyviui https://i.pinimg.com/originals/84/fb/29/84fb29b52f09e0ab6beed50ca 7a33925.jpg; asmens profilio nuotraukų analizės užsiėmimo kortelės, galima pateikti ekrane, galima atspausdinti https://www.socialwebsocialwork.eu/content/modules/profilbilderspiel/pdfs/offline_version _LT.pdf

SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Metodai: informacijos apžvalga, atvejo / situacijos skaitymas, analizė ir diskusija, praktinė veikla, diskusija grupėje, refleksija.

Laikas: 45–90 minučių.

Istorijos analizė: dalyviai suskirstomi į nedideles 4-5 žmonių grupes.

Kiekviena grupė gauna lapą su istorija. Kiekviena grupė pasiskiria skaitovą ir raštininką, kurie skaitys istoriją ir užrašys visas dalyvio mintis atsakant į klausimus.

Pasisveikinimas su grupe, apšilimo pratimas: 1. Pratimas. Kviečiama susėsti į ratą taip, kad dalyviai gerai matytų vienas kitą. Pristatoma užsiėmimo tema: ant lentos rašoma po vieną raidę ir dalyviai raginami spėti žodžius iš tos raidės. Taip rašomas žodis pvz.: ERDVĖ (internetinė erdvė ir asmens duomenys).

E - eglė, egzaminas….

R - rašalas, riba...

D - diena, dovana...

V - vilkas, vaisiai... Ė - ėriukas, eilė…

Refleksija: galima apibendrinti žodžius ir aptarti, kaip jie galėtų būti susiję su tema.

Naudodamiesi „Google Meet“ programa, pasirinkite lentą ir parašykite siūlomus žodžius. Kviečiama įsitraukti į diskusiją: apibendrinkite visus dalyvių žodžius ir pagalvokite, kaip jie gali būti susiję su tema. Kiek svarbi ši tema? Kas joje būtų asmeniškai svarbu?

2. Pratimas „Žingsnį žengia tie, kurie...“.

Taisyklės: dalyviai stovi ratu. Vadovas pradeda pirmas ir turi pakviesti: „Žingsnį žengia tie, kurie šią savaitę turėjo konfliktą...“. Įvykiai vardinami pagal poreikį arba norą. Jei norima išlaikyti konkrečią temą, galima tezes pasiruošti ir pritaikyti dienos temai. Jei dalyviai nežino, ką sakyti, primenama ir paskatinama. Pratimas baigiamas tada, kai nusprendžiama, kad gana. Būtina stebėti dalyvių reakcijas, ar tinka šis užsiėmimas, kokius įvykius jie įvardija. Po užsiėmimo būtina aptarti, kas patiko, kas nustebino, kaip jaučiasi?

3. Pratimas „Pokalbių / susitikimų laikrodis“.

Dalyviai turi po popieriaus lapą ir rašiklį. Vadovas pasirūpina, kad visi turėtų priemones. Lapo viduryje nupiešiamas apskritimas, kuris subraižomas į 12 dalių (kaip laikrodis: viena dalis – viena valanda).

Dalyviai vaikšto po patalpą ir susiranda kitą grupės narį kiekvienai skilčiai (įrašomi 12 žmonių vardai, su kuriais susitiks atitinkamą valandą).

Svarbu, kad susitikimai nesidubliuotų: jei sutarta susitikti nuo 12-13 val., tai tik su vienu žmogumi (10 min.).

Pasibaigus laikui vadovas klausia, ar visi suplanavo susitikimus (paprastai tie, kurie jau viską užpildė, kviečiami susirinkti į vieną klasės pusę, kad būtų aišku, kas dar tariasi dėl susitikimų).

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Tiems, kurie turi laisvų valandų, priminti, kad galima prie kitų prisijungti.

Asmenims, kurie liko ir nenori kartu kalbėtis, siūloma kartu patylėti.

Kai visos laikrodžio skiltys užpildytos, skelbiama valanda ir dalyviai susiranda paskirto susitikimo draugą. Vadovas skaito ar rodo ekrane klausimą, kad visi girdėtų / matytų ir skiria 1-2 minutes pokalbiui. Likus 15 sekundžių skelbiama, kiek liko iki pokalbio pabaigos. Po signalo skelbiama kita valanda susirasti pašnekovą. Kartoti tol, kol įvardijamos visos valandos.

Klausimai: 1. Kokios socialinių tinklų erdvės žinomos ir lankomos jaunimo ?

2. Ką žinome apie saugų elgesį internete?

3. Saugus ir patikimas būdas bendrauti internete?

4. Kur kreiptis, jei pastebima, kad kažkas tavo vaizdus ar mintis pasisavino?

5. Žmogaus vaizdo naudojimas: kaip ir kada galima viešinti?

6. Kuo naudinga internetinė erdvė?

7. Ką galiu daryti norėdamas informuoti kitus apie komunikacijos ir ryšių medijose problemas?

8. Į ką galima / būtina kreiptis mokykloje, jei pastebimi netinkami kitų veiksmai elektroninėje erdvėje?

Refleksija: klausti, kas buvo įdomu, ar patiko kalbėtis su kitais, kas nustebino, paprašyti pasidalinti savo įžvalgomis. Gali atsakyti tie, kurie nori arba klausti savo nuožiūra.

Dalinamosi turinio saugumas (Antano istorija) Antanas aktyvus, bendraujantis, smalsus jaunuolis. Turi daug draugų, su kuriais bendrauja skaitmeninėje erdvėje. Tai bičiuliai iš mokyklos, sporto klubo ir kiti, kuriuos jis daugiausia pažįsta virtualiai. Jaunuolis jau kurį laiką gauna iš nepažįstamo asmens, kuris sakosi Antaną pažįstantis iš įvairių žinučių, kvietimų bendrauti. Antanui jis pasirodė įdomus žmogus, todėl tęsia bendravimą. Natūralu, kad jie pajuokauja, susirašo ir dalinasi įvairia vaizdine informacija.

Po keletos mėnesių epizodinio bendravimo Antanas socialiniuose puslapiuose pastebi asmenines nuotraukas, iš kurių šaipomasi, aptarinėjama jo išvaizda. Jis prisimena, kad šias nuotraukas siuntė savo paslaptingajam draugui. Susisiekęs su juo, Antanas nustemba – malonių žodžių iš savo draugo nebeišgirdo. Antaną bičiulis pasitiko keiksmažodžių lavina. Sutrikęs jaunuolis negali patikėti, kad tai rimta ir bando ištrinti ar visaip kaip blokuoti nepadorius pranešimus. Su apmaudu prašo, kad neįžeidinėtų, stengiasi nustatyti, kas ir kokiu tikslu rašo, tačiau veltui.

Galų gale nežinodamas, kaip elgtis, pats Antanas ėmė rašinėti ir siųsti nemalonius pranešimus anoniminiam siuntėjui. Žinučių pradėjo gauti vis daugiau ir daugiau, atsirado grasinimų susidoroti, gąsdinimų ir pan.

ISTORIJOS APRAŠAS

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS

14-15 METŲ

SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

1. Kaip jaučiasi šios istorijos herojus?

2. Kas ir kodėl istorijos veikėjui atsitinka vėliau?

3. Pasvarstykime, kokia pagrindinė pateiktos situacijos problema?

4. Kaip kitaip pateiktoje situacijoje galėtų elgtis pagrindinis veikėjas?

5. Gal teko patirti, stebėti ar girdėti panašią situaciją? Kaip joje klostėsi įvykiai (sprendėsi, išsisprendė ar nebuvo atkreiptas dėmesys į situaciją)?

6. Ko galima pasimokyti iš šios Antano ir panašių istorijų?

Dalyviai: 25–30 mokinių grupė nuo 14 iki 16 metų.

Veiklos tikslas – diskutuoti apie internete kylančius pavojus, tokius kaip dalijimasis nesaugiu turiniu, „sextingo“ terminą, ir sužinoti apie savisaugos veiksmus, kaip apsaugoti savo duomenis internete.

Reikalingos priemonės: patalpa, situacija, popierius, rašikliai, rekomendacijos mokiniams.

Metodai: teorinė medžiagos apžvalga, atvejo / situacijos skaitymas ir aptarimas, diskusija grupėje, refleksija.

Laikas: 45–90 minučių.

Pateiktų istorijų analizė: dalyviai suskirstomi į 4-6 grupes. Kiekviena grupė gauna lapą su užrašyta istorija. Grupėse išrenkami skaitovas ir raštininkas, kurie perskaito pateiktą istoriją ir užrašo dalyvių mintis atsakant į klausimus.

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Pasisveikinimas su grupe, apšilimo pratimas: „Mentimeter“ progamėle mini apklausa „kaip jaučiuosi“. Rezultatų apibendrinimas, diskusija jausmų tema ir dalyvių minčių aptarimas https://www.mentimeter.com/.

Užduotis Testas „Ar naudodamasis internetu mąstau kritiškai?“ https://www.prisijungusi.lt/ar-mastote-kritiskai/.

Patarimai mokiniams: 1. Pratimas. Požiūris, pagarba ir atsakomybė.

Siekiama aptarti požiūrio, atsakomybės ir pagarbos sąvokas, jų sąsajas su elgesio priežastimis.

Diskusija grupėse: 1. Išsiaiškinkite: Kaip suprantate, kas yra žmogaus požiūris?

Kaip susiformuoja žmogaus požiūris?

Kaip kiti gali sužinoti jūsų požiūrį?

Kaip žmonės reiškia savo požiūrį, kaip kiti sužino, pamato jo nuostatas?

Kuo svarbu žmogui turėti savitą požiūrį?

Kam jis reikalingas?

2. Pasvarstykite: Kaip suprantate žodį pagarba?

Ar pažįstate žmogų, kuris nuolat būtų pozityvus?

Koks yra jūsų požiūris į netinkamai besielgiančius žmones?

Kaip reaguotumėte, jeigu jūsų artimasis būtų įvykdęs nusikalstamą veiką?

Kaip reaguotumėte, jeigu jūsų artimieji pamatytų jus stebint neleistino turinio vaizdelius?

3. Aptarkite žodį „atsakomybė“: Ar esate už ką nors atsakingas, pavyzdžiui, namuose ar klasėje?

Ar turite kokių nors įsipareigojimų ar pareigų? (Pavyzdžiai: jūsų lova turi būti paklota kas rytą, klasėje esi seniūnas, atsakingas už informacijos pateikimą ir t. t.)

Kokius įsipareigojimus keli sau? (Pavyzdžiai: mokytis, sportuoti, saugoti sveikatą ir t. t.)

Kokius įsipareigojimus keliate sau, kalbant apie etišką elgesį internete? (Pavyzdžiai: planuoti laiką, neprarasti kontrolės, nekvailioti, palaikyti gerus santykius su kitais ir t. t.)

Kokius įsipareigojimus keliate sau tėvų atžvilgiu? (Pavyzdžiai: pateisinti jų lūkesčius, nekvailioti ir pan.)

Aptarimas: apibendrinant dalyvių išsakytas mintis, klausiama jaunuolių, kuo svarbi ši tema šiandieniniam jaunimui, kuo svarbi asmeniškai.

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

3. Pratimas „Požiūrio termometras“.

Patalpa padalijama į dvi dalis (lipnia juosta ar kitoks žymėjimas).

Vienoje patalpos pusėje stoja dalyviai, kurie atsako į klausimą „Taip“, o kitoje pusėje – „Ne“. Tada vedėjas paskaito pirmąjį teiginį ir visi dalyviai sustoja patalpoje pagal tai, kokį atsakymą renkasi. Kai visi sustoja, vedėjas gali paklausti, kodėl pasirinko vieną ar kitą nuomonę.

Svarbu, kad dalyviai kalbėtų apie savo pasirinkimus ir juos pagrįstų, o nekritikuotų vieni kitų nuomonės. Kai pakankamai dalyvių pasidalina savo požiūriu, vedėjas gali užduoti kitą klausimą.

Siūlomi teiginiai diskusijai: mūsų požiūrį į kitus lemia mūsų tėvų ir draugų požiūris; tolerancija ir pagarba yra tas pats; aš esu atsakingas, kad aplinka būtų tolerantiška; miesto žmonės labiau tolerantiški negu užmiestyje ar kaimo vietovėse gyvenantys; gerti saldžius gėrimus – nėra nieko baisaus; susirašinėti su nepažįstamais internete – gerai; gavus grasinamą žinutę, privalu susitikti su nepažįstamuoju ir išsiaiškinti.

Aptarimas: klausti, kas buvo įdomu, ar patiko kalbėtis su kitais, kas nustebino, paprašyti pasidalinti savo įžvalgomis. Gali atsakyti tie, kurie nori, arba klausti savo nuožiūra. MEET - vienas dalyvis atsako ir perduoda žodį kitam savo nuožiūra.

Užsiėmimas parengtas Google forms https://forms.gle/Z1sdzuYgDdRuGqhs9

Komentarų rašymas viešoje erdvėje ISTORIJOS APRAŠAS

Tarp mokyklos bendruomenės narių įvyko asmeninis konfliktas.

Nepavykus išspręsti nesutarimų, konfliktas peraugo į viešą tarpusavio santykių aiškinimąsi. Informacija apie įvykį pasirodė žiniasklaidoje. Žmonės įvairiai komentavo situaciją. Tomas, perskaitęs žinutę, sureagavo ir parašė komentarą. Jis įsivėlė į komentatorių pokalbį ir prirašė įvairių dalykų, kurie atskleidė kitų mokyklos mokinių netinkamą / nusikalstamą veiką. Tomas įsijautęs rašė dalykus ne tik apie save, bet šmeižė visą mokyklos bendruomenę. Komentarai buvo sarkastiški ir nepakantūs įvykio dalyviams. Mokyklos socialinė pedagogė pastebėjusi komentarus, išsiaiškino Tomo asmens tapatybę. Jis buvo vienas iš tos mokyklos mokinių. Su juo kalbėtasi dėl nederamo elgesio.

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

14-15 METŲ

1.

2.

3.

4.

5.

6.

Kas šioje istorijoje kelia susirūpinimą?

Kaip manote, apie ką buvo kalbama su šios istorijos veikėju?

Kuo svarbus toks Tomo elgesys šioje istorijoje?

Kaip pasielgtum tokioje situacijoje Tu? Ką daryti, jei pastebite nepakantų elgesį internete?

Gal teko patirti, stebėti ar girdėti panašią situaciją? Kaip joje klostėsi įvykiai (sprendėsi, išsisprendė ar buvo atkreiptas dėmesys į situaciją)?

7. Ko galima pasimokyti iš šios istorijos?

Veiklos tikslas – išsiaiškinti, kas yra ir koks yra pagarbus bendravimas viešojoje erdvėje.

Reikalingos priemonės: patalpa, situacija, popierius, rašikliai, rekomendacijos mokiniams.

Metodai: teorinė medžiaga, atvejo analizė, užsiėmimas, diskusijos.

Aktyvi veikla. Pasisveikinimas su grupe, apšilimo pratimas.

1. Pratimas: „Labas, kaip jautiesi?“, kuriuo siekiam plėsti emocijas reiškiančių žodžių žodyną.

Slido programėle prašoma užrašyti, kaip šiuo metu jaučiasi dalyvis.

Aptarimas: bendrų emocijų sąsajos ir bendra grupės savijauta. Galima paklausti kelių dalyvių atskirai, siūlant pratęsti sakinį, tarkim, „Jaučiuosi liūdna(s), nes...“.

Filmas - 6:12 min. „Elektroninėje erdvėje bendrauk saugiai!“ https://www.youtube.com/watch?v=Hf_4YNxoZmY Peržiūrėjus filmą drauge siūloma aptarti. Dalyviai suskirstomi į nedideles grupeles po 4-5 asmenis. Diskutuoja dalyviai atsakydami į klausimus. Mintys surašomos ant lapo, o vėliau pristatomos visiems.

Diskusijos klausimai: 1. Kaip manote, dėl kokių priežasčių kartais pasitikime ir siunčiame nepažįstamam asmeniui intymaus pobūdžio nuotraukas?

2. Ar tikrai nepadorius vaizdus persiuntę ar paviešinę kitiems, elgiamės tinkamai? Ką galėtume daryti, pastebėję / gavę intymaus turinio vaizdą / nuotrauką ar žinutes iš kitų asmenų?

3. Kaip galėtų kiekvienas iš mūsų elgtis, kad į viešąją erdvę nepakliūtų intymaus pobūdžio nuotraukos ar kitokia itin privati informacija?

Apibendrinant diskusiją, mokytojui svarbu būtų pastebėti, kad vadinamo sekstingo situacijos dažnai iššaukia patyčias (gali išprovokuoti seksualinį priekabiavimą, išnaudojimą). Dėl įvairių priežasčių jaunuoliai, nepagalvodami apie pasekmes, paviešina savo ar persiunčia kito asmens intymaus turinio nuotraukas. Siųsdami asmenines nuotraukas, kartais siekia save parodyti ar padaryti įspūdį, o persiųsdami kitų nuotraukas, dažnai tai daro norėdami atkeršyti, išjuokti.

Tokia sąvoka (reiškinys) kaip sekstingas Lietuvos teisės aktuose neapibrėžta. Tačiau įstatymiškai yra draudžiama naudoti vaiko atvaizdą (nuotrauką) be vaiko ir jo tėvų sutikimo. Taip pat erotinio, pornografinio turinio informacijos platinimas pagal Lietuvos įstatymus yra neteisėtas.

Asmeninė informacija neturėtų būti viešai prieinama internete. Svarbu turėti saugius privatumo nustatymus socialiniame tinkle. Prisiminti, kad internete galime skelbti ar siųsti kažkam tik tokią informaciją (ir nuotraukas), dėl kurios nebaisu, kad gali pamatyti tėvai arba mokytojai.

2. Pratimas „Pasitikėjimo savimi skalė“.

Dalyvių grupė dalijama į dvi grupes (dalinti į porinį grupių skaičių).

Kiekviena grupė gauna popieriaus lapą su skirtingomis antraštėmis.

Lapuose užrašo pasitikinčio ir nepasitikinčio savimi žmogaus savybes: 1. visiškai savimi nepasitikintis žmogus (visiškai savimi nepasitikinčio žmogaus savybės ir požymiai); 2. labai savimi pasitikintis žmogus (savimi pasitikinčio žmogaus savybės ir požymiai).

Vadovas iš anksto turi paruošęs A1 formato lapą, kuriame yra nubrėžta skalė (sugraduota nuo 0 iki 10). Kai grupėse aptariamos ir surašomos savybės, grupių atstovai skalėje ties 0 surašo savo grupės įvardintas visiškai savimi nepasitikinčio žmogaus savybes, o ties 10 – labai pasitikinčio savimi žmogaus savybes (skalės šonuose). Trumpai aptarus surašytas savybes prašoma kiekvieno įsivertinti save ir priklijuoti spalvotą lapelį su savo vardu ar pasirinktu simboliu skalės apačioje ties norimu skaičiumi. Siūloma neskubėti ir gerai apgalvoti įvairias situacijas, kad įsivertinimas būtų kuo tikslesnis.

Lapelius siūloma priklijuoti vienoje skalės pusėje (arba virš jos, arba po ja), vėliau bus galima klijuoti kitoje pusėje ir įsivertinti pokytį.

Refleksija „7K metodas“. Apibūdinti įvykusią veiklą, trumpai atsakant į klausimus: Kas? Kam? Ką daro?

Kur? Kada?

Kodėl?

Kaip?

Po to iš visų atsakymų sudėti vieną sakinį. Autoriams skaitant sakinius, kiti stebi, ar į visus klausimus atsakyta.

Pasitikrink, ką viešini (Sigitos istorija) Mergina, vardu Sigita, mokosi gimnazijoje, laiką po pamokų ji leidžia bendraudama draugais. Ji yra aktyvi ir simpatiška mergina. Vyresnieji jos draugai merginai parodė populiarią pažinčių svetainę. Svetainės lankytojais gali tapti vartotojai 18 metų ir vyresni. Sigitai buvo smalsu, tad pakeitusi savo gimimo datą, ji susikūrė profilį šioje svetainėje. Kaip savo profilio nuotrauką Sigita įkėlė savo su maudymosi kostiumėliu nuotrauką, kurioje ji paplūdimyje mėgaujasi vasara. Jos profilis svetainėje buvo populiarus ir ji gaudavo daugybę žinučių. Vienas iš jos gerbėjų tapo gerokai už ją vyresnis vyras. Sigita noriai atsakinėjo į savo gerbėjų žinutes bei komentarus ir džiaugėsi, kad yra tokia populiari, jog gali rinktis iš daugelio vyrų. Susirašinėjimai su internetiniais gerbėjais vyko kelis mėnesius. Po tiek laiko mergina manydama, kad yra saugi, nusprendė susitikti. Vieną vakarą Sigita sutarė dėl susitikimo su vienu nepažįstamuoju. Nekantraudama ir laukdama susitikimo, ji papasakojo geriausiai draugei visą istoriją ir tai, kad ji rimtai galvojanti susitikti su savo gerbėju. Su juo susitikusi Sigita nusivylė, nes pamatė, kad vyriškis gerokai už ją vyresnis ir realybėje ne taip gerai atrodo, kaip pateikia save internetinio tinklo nuotraukose. Po nepavykusio susitikimo mergina patyrė patyčias ir užgauliojimus socialiniuose tinkluose.

ISTORIJOS APRAŠAS

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

14-15 METŲ

1. Pasvarstykime, kokia ši mergina: kur ji gyvena, kaip ji jaučiasi, kokie jos draugai?

2. Kas šioje istorijoje svarbu? Kokia pagrindinė problema?

3. Koks jausmas apima išgirdus šią istoriją?

4. Koks istorijos veikėjos elgesys jums atrodo priimtinas, o koks – ne?

Paaiškinkite plačiau, pateikite argumentų.

5. Kaip turėjo / galėjo pasielgti merginos draugės?

6. Kokia, jūsų manymu, istorijos baigtis? Pamodeliuokime.

7. Kas nutinka, kai meilės jausmas išblėsta ir santykiams pašlijus erotiniai vaizdai yra paviešinami?

8. Kada sekstingo „žaidimai“ gali tapti nusikaltimu?

9. Kaip elgtis nukentėjus ir kur kreiptis pagalbos?

10. Kokių pastebėjimų dar turite?

11. Ko galime pasimokyti iš šios istorijos?

Veiklos tikslas – mokyti būti atidesniems, kritiškai įvertinti teikiamą informaciją, gerinti supratimą apie asmens duomenų saugumo problemas; suteikti žinių apie internetines asmens duomenų saugumo priemones; skatinti analizuoti asmeninę informaciją internete ir atsirinkti duomenis, kuriuos galima paskelbti internete ir kurių geriau neskelbti.

Dalyviai: 25–30 mokinių grupė nuo 14 iki 16 metų.

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Reikalingos priemonės: patalpa, situacija, popierius, rašikliai, rekomendacijos mokiniams, smėlio laikrodis arba „Laikmatis“ https://online-timer.lt.downloadastro.com/tools/ https://www.online-stopwatch.com/candle-timer/full-screen/ Metodai: teorinė medžiaga, atvejo analizė, užsiėmimas, diskusijos.

Testas „Ar esi saugus internete?“ http://testas.draugiskasinternetas.lt/ Laikas: 45–90 minučių.

Pateiktų istorijų analizė: dalyviai skirstomi į 4-6 grupes. Kiekviena grupė gauna lapą su užrašyta istorija. Grupėse išrenkami skaitovas ir raštininkas, kurie perskaito pateiktą istoriją ir užrašo dalyvių mintis atsakant į klausimus: Pasisveikinimas su grupe, apšilimo pratimas.

Dalyviai tęsia sakinį, įvardindami jausmą, su kuriuo atėjo į šį susitikimą:, pvz., „Jaučiuosi laimingas, nes…“. Galima paklausti, su kokia spalva, gyvūnu, garsu, judesiu ar kt. save šiuo metu tapatina: svarbu, kad žmogus įvardintų, ką jam ta spalva gyvūnas, judesys ir kt. reiškia, su kuo jam tai asocijuojasi.

Aptarimas: apibendrinamos grupės dalyvių išsakytos jausmai, mintys: koks jausmas grupėje vyrauja, kaip sekėsi įvardinti savo jausmą. Žmogui svarbu įvardinti savo jausmą ir priežastį, dėl ko taip jaučiasi. Nuo to, kaip jaučiamės, priklauso ir mūsų elgesys.

1 VEIKLA „LABAS, KAIP JAUTIESI?“ .

Slido programėle prašoma užrašyti, kaip šiuo metu jaučiasi dalyvis.

Aptarimas: bendrų emocijų sąsajos ir bendra grupės savijauta. Galima paklausti kelių dalyvių atskirai, siūlant pratęsti sakinį, tarkim, „Jaučiuosi liūdna(s), nes...“.

Filmas - 6:12 min. „Elektroninėje erdvėje bendrauk saugiai!“ https://www.youtube.com/watch?v=Hf_4YNxoZmY Peržiūrėjus filmą drauge siūloma aptarti. Dalyviai suskirstomi į nedideles grupeles po 4-5 asmenis. Diskutuoja dalyviai atsakydami į klausimus. Mintys surašomos ant lapo, o vėliau pristatomos visiems.

Diskusijos klausimai: 1. Kaip manote, dėl kokių priežasčių kartais pasitikime ir siunčiame nepažįstamam asmeniui intymaus pobūdžio nuotraukas?

2. Ar tikrai nepadorius vaizdus persiuntę ar paviešinę kitiems, elgiamės tinkamai? Ką galėtume daryti, pastebėję / gavę intymaus turinio vaizdą / nuotrauką ar žinutes iš kitų asmenų?

3. Kaip galėtų kiekvienas iš mūsų elgtis, kad į viešąją erdvę nepakliūtų intymaus pobūdžio nuotraukos ar kitokia itin privati informacija?

Apibendrinant diskusiją, mokytojui svarbu būtų pastebėti, kad vadinamo sekstingo situacijos dažnai iššaukia patyčias (gali išprovokuoti seksualinį priekabiavimą, išnaudojimą).

Dėl įvairių priežasčių jaunuoliai, nepagalvodami apie pasekmes, paviešina savo ar persiunčia kito asmens intymaus turinio nuotraukas.

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Siųsdami asmenines nuotraukas, kartais siekia save parodyti ar padaryti įspūdį, o persiųsdami kitų nuotraukas, dažnai tai daro norėdami atkeršyti, išjuokti.

Tokia sąvoka (reiškinys) kaip sekstingas Lietuvos teisės aktuose neapibrėžta. Tačiau įstatymiškai yra draudžiama naudoti vaiko atvaizdą (nuotrauką) be vaiko ir jo tėvų sutikimo. Taip pat erotinio, pornografinio turinio informacijos platinimas pagal Lietuvos įstatymus yra neteisėtas.

Asmeninė informacija neturėtų būti viešai prieinama internete. Svarbu turėti saugius privatumo nustatymus socialiniame tinkle. Prisiminti, kad internete galime skelbti ar siųsti kažkam tik tokią informaciją (ir nuotraukas), dėl kurios nebaisu, kad gali pamatyti tėvai arba mokytojai.

Testas Ar esi saugus internete? apie 3 min. http://testas.draugiskasinternetas.lt/.

2. VEIKLA „ŽURNALISTO TYRIMAS“.

Mokiniams išdalijami lapeliai, paprašoma užrašyti savo vardą. Lapeliai sulankstomi ir dedami į „burtų“ dėžutę ar kepurę.

Mokytojas sako: „Įsivaizduokite, kad esate žurnalo „Visiškai slaptai“ žurnalistai. Jums teks sukurti straipsnį apie žmogų, kurio vardą netrukus ištrauksite. Labai svarbu! Žmogus, apie kurį rašysite, jokiu būdu neturi sužinoti, kad Jūs renkate informaciją apie jį. Galite kalbėtis su visais čia esančiais žmonėmis, klausti jų nuomonės apie tą žmogų, surinkti įdomių faktų apie jį. Stenkitės sužinoti kažką, kuo Jūsų herojus yra ypatingas, praleisdami pro ausis tai, kas būdinga beveik visiems grupės nariams (paprastai tai būna epitetai „draugiškas“, „komunikabilus“). Kai rašysite straipsnį, neišduokite tekste to žmogaus vardo, pavardės ir net lyties.

Vartokite sąvokas „tas žmogus“, „asmuo“, „asmenybė“ ir t. t.). Jūsų žurnalistiniam tyrimui skiriama 15 minučių, straipsniui parengti – 10 minučių. Sėkmės!“ Mokytojas neša „burtų“ dėžutę ratu, mokiniai išsitraukia savo straipsnio herojaus vardą. Jei ištraukia savo vardą, turi traukti pakartotinai. 15 minučių mokiniai renka informaciją, šnekučiuojasi su grupės nariais, pasižymi mintis, kurias panaudos, rengdami savo herojaus pristatymą. 10 minučių mokiniai apibendrina surinktą informaciją, glaustai išdėsto savo veikėjo pristatymą.

Visi grupės nariai susėda ratu. Vienas (mokytojo paprašytas ar savanoris) pradeda pristatinėti savo straipsnio herojų. Visi labai atidžiai klausosi ir bando atpažinti, apie kurį grupės narį kalbama. Kai atpažįsta, neskuba garsiai sakyti, laukia, kol pats herojus supras, kad šnekama apie jį. Tuomet jis kelia ranką ir patvirtina arba paneigia pateiktus faktus, gali prieštarauti dėl netikslaus jo charakterio savybių įvardijimo, tačiau į ilgas diskusijas leistis negalima. Toliau save atpažinęs grupės narys pristato kitą – jo aprašytą herojų ir t. t. Po to, kai visi mokiniai išgirsta klasės (ar grupės) narių nuomonę apie save, surengiamas aptarimas.

Kiti tos pačios užduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti užduotį).

Vietoje aptarimo galima siūlyti mokiniams raštu atsakyti į mokytojo klausimus. Toks užduoties užbaigimas skatina giliau reflektuoti ir yra ypač patogus, kai mokiniai kiekvieną pamoką apibendrina užrašuose.

Aptarimas: akcentuojamas kiekvieno išgirstos informacijos apie save objektyvumas. Klausiama: Ką naujo ir netikėto apie save sužinojote?

Ko labai svarbaus apie save nepasakė nė vienas žurnalisto pašnekovas?

Kokių detalių nenorėtumėte viešai aptarinėti? Ir pan.

3. VEIKLA „PASITIKĖJIMO SAVIMI SKALĖ“.

Dalyviai padalijami į dvi grupes (jei grupėje daugiau dalyvių, dalinti į porinį grupių skaičių). Kiekviena grupė gauna popieriaus lapą su skirtingomis antraštėmis: 1. visiškai savimi nepasitikintis žmogus (savimi visiškai nepasitikinčio žmogaus savybės ir požymiai); 2. labai savimi pasitikintis žmogus (savimi pasitikinčio žmogaus savybės ir požymiai).

Dalyviai turi surašyti pasitikinčio ir nepasitikinčio savimi žmogaus savybes. Vadovas iš anksto turi paruošęs A1 formato lapą, kuriame yra nubrėžta skalė (sugraduota nuo 0 iki 10). Grupių atstovai skalėje ties 0 surašo visiškai savimi nepasitikinčio žmogaus savybes, o ties 10 – labai pasitikinčio savimi žmogaus savybes.

Kiekvienas dalyvis per skirtą laiką įsivertina save, atsižvelgdamas į nurodytus kriterijus, ir priklijuoja spalvotą lapelį su savo vardu arba pasirinktu simboliu skalės apačioje ties atitinkamu skaičiumi. Siūloma dalyviams neskubėti ir gerai apgalvoti įvairias situacijas iš savo gyvenimo, kad įsivertinimas būtų kuo tikslesnis. Dalyviams lapelius siūloma priklijuoti vienoje skalės pusėje (arba virš jos, arba po ja). Vėliau perklausti, o kaip norėtų, kad būtų, antrą kartą dalyviai klijuos kitoje pusėje ir galės įvertinti pokytį.

Refleksija. „7K metodas“ naudojamas individualiai ar grupinei veiklai apibendrinti. Per 5–7 minutes mokiniams siūloma apibūdinti įvykusią veiklą, trumpai atsakant į klausimus: Kas? Kam? Ką daro?

Kur? Kada?

Kodėl?

Kaip?

Po to iš visų atsakymų siūloma sudėti vieną gražų sakinį. Autoriams skaitant sakinius, kiti stebi, ar į visus klausimus atsakyta.

Naudotasi priemone „Pasitikėjimo ugdymo programa 2014. Projekto „Lyderių laikas 2“ Ignalinos rajono savivaldybės kūrybinė komanda“.

Mes visi skirtingi, bet lygūs ISTORIJOS APRAŠAS

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

Mano mokykloje, tikriausiai pradedant nuo pirmos klasės, mano etninė kilmė, fizinė išvaizda, valgomas maistas, kalbėjimo būdas ir kita visiems kliuvo. Iš manęs buvo tyčiojamasi ir buvau diskriminuojama dėl daugelio priežasčių tiek internetinėse erdvėse, tiek socialiniuose tinkluose, tiek akis į akį. Žmonės manyje visada rasdavo ką kritikuoti. Mūsų mokykloje aš niekada neturėjau draugų, su kuriais būčiau galėjusi kalbėtis, nes vienintelė socialinio bendravimo forma buvo mano mokyklos bendraamžių pikti žodžiai ir dažnai bendravimas mane žeidė, nes esu romė. „Neapykantos kalba“ yra tai, prie ko aš dabar pripratau. Kai kurie svetimi žmonės mano, kad esu kažkokia žemesnė būtybė. Deja, jie nėra vieninteliai. Keletas žmonių, kurie taip galvoja, yra ir mano artimųjų aplinkoje. Jie man sako, kad esu romė ir man lemta tik šluoti gatves, ištekėti ir gimdyti. Jie taip pat man sako, kad net nesupranta, kodėl aš apskritai lankau mokyklą.

17 METŲ

Mokytojai naudosis klausimais, analizuodami atvejį / istoriją su mokiniais, ragins pasvarstyti, ką išgyvena ir jaučia istorijos herojus, kaip jie reaguotų, kokių priemonių imtųsi, jei pamatytų tokį įvykį, ir kaip svarbu lavinti romų jaunimą siekiant įveikti išankstinius nusistatymus prieš romus.

Mokiniai pažymėjo, kad nors švietimas yra būtinas norint pagerinti romų padėtį, tačiau svarbu pastebėti ir tai, kad būtina keisti ir pačių romų požiūrį tam, kad įvyktų realūs pokyčiai. Romams trūksta kaip daugumai gyventojų prieinamų profesijų, todėl jiems nepakanka lankyti mokyklos ir baigti ją, ir jie žino, kad jiems visada gresia diskriminacija.

Koks yra vietos bendruomenės, tėvų ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo šalinant išankstines nuostatas prieš romų tautybės žmones?

Mokiniai teigė, kad be svarbaus tėvų vaidmens, mokytojų ir pačių mokinių vaidmuo taip pat yra labai svarbus. Jie sutiko, kad romų bendruomenės narių ir jaunimo įsitraukimas į NVO, turėtų didžiulį poveikį formuojant teigiamą nuomonę apie vietos bendruomenes ir diskriminacijos panaikinimą. Į klausimą „Kaip reaguotumėte į tai, ką veikėjas jautė, kokių priemonių imtumėtės, jei būtumėte įvykio liudininkas?“ mokiniai atsakė: „jei būčiau šio internetines patyčias patyrusio mokinio vietoje, ginčiausi nuo priekabiautojų; norėčiau geriau išreikšti save, kad galėčiau sugriauti šias išankstines nuostatas; norėčiau jiems pranešti apie save; norėčiau juos pakviesti susitikti su savo šeima ir draugais, ir taip bandyčiau padėti mus geriau pažinti ir nutraukti jų išankstinius nusistatymus prieš mus“.

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

1. VEIKLA „TIKRA“ GERALDONOS ISTORIJA. Veiklos tikslas – konfliktų sprendimas, mokant dalyvius reliatyvizuoti tam tikrą informaciją, kurią jie gauna iš kolegų ar draugų, nes faktų iškraipymas įvyksta net be ketinimo.

Dalyviai: 10–15 mokinių grupė 13+ amžiaus.

Laikas: 30 minučių.

Reikalingos priemonės: užrašyta Geraldonos istorija.

Veiklos aprašymas. Pradžioje vedėjas prašo 7 žmonių savanoriškai bendradarbiauti šioje veikloje. Likusi dalis yra stebėtojai. Šeši savanoriai išeina iš kambario ir laukia, kol jiems bus leista vėl įeiti.

Kambaryje esantis savanoris skaito istoriją likusiai grupei. Tada jis / ji pakviečia pirmą asmenį iš laukiančių ir pasakoja jam istoriją. Tas / ta klausosi tylėdama/as. Dabar jo / jos eilė pakviesti kitą lauke laukiantį savanorį ir papasakoti išklausytą istoriją taip, kaip ją įsiminė. Procesas kartojamas tol, kol paskutinis savanoris užeina į kambarį.

Pabaigoje paskutinis savanoris pasakoja istoriją visai grupei. Grupė, kuri liko viduje stebėti istorijų perpasakojimo, turi tylėti ir nepadėti pasakojančiam asmeniui, kai šis / ši pamiršta ar pakeičia istorijos mintį..

Svarbu, kad savanoris, pasakojantis istoriją ką tik įėjusiam į kambarį savanoriui, paaiškintų, kad jis / ji išgirs istoriją ir paskui pasakos ją kitam.

Geraldonos istorija.

Kadaise gyveno labai graži mergaitė. Jos vardas buvo Geraldona.

Geraldona mėgo žaisti, kaip ir bet kuris vaikas. Ji gyveno visai netoli miško. Geraldonos senelis ir močiutė gyveno miške. Vieną dieną Geraldona gavo iš močiutės ir senelio gražią suknelę. Šios suknelės spalva buvo žalia. Geraldonai ji labai patiko, bet suknelė buvo per siaura ir ji nusprendė ją iškeisti į kitą. Atėjusi į parduotuvę ji pamatė daugybę spalvų: mėlyną, žalią, violetinę, geltoną... Bet ji norėjo raudonos.

Geraldona šią suknelę vilkėjo tiek kartų, kad gavo slapyvardį „Atkaklioji Geraldona“. Ją suerzino, kad ją vadina užsispyrusia, ir ji skundėsi mamai, kuri savo ruožtu nuėjo skųstis merui. Taigi jis išleido naują įstatymą, draudžiantį žmonėms vadinti ją užsispyrusia.

Ji užaugo be kitų reikšmingesnių įvykių: ištekėjo, turėjo 2 sūnus ir 1 dukterį. Tačiau prieš mėnesį Geraldoną pagrobė ateiviai kartu su 6 fermoje turėtomis karvėmis. Jos vyras Bonifacas labai jaudinosi, nes jo vaikai liko be motinos ir be pieno.

Trumpas aptarimas: Kokios šios veiklos išvados?

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Ar manote, kad turėtume tikėti viskuo, ką girdime?

Kodėl atsiranda iškraipymai?

Koks turėtų būti mūsų požiūris, kai, pavyzdžiui, girdime istoriją, kuri gali būti netiesa ir kurioje dalyvauja pažįstami žmonės?

Ar kas nors kada nors dalyvavo kokiame nors konflikte, kuris atsirado dėl paviešintų netikslių faktų?

2. VEIKLA „SMURTAS / PATYČIOS ŽINIASKLAIDOJE“.

Veiklos tikslas – parodyti, kad yra įvairių būdų jausmams ir nuomonei reikšti.

Dalyviai: mokinių grupė 13+ amžiaus.

Laikas: 40 minučių.

Reikalingos priemonės: žurnalas / laikraščiai, lenta, žirklės, klijai, žymekliai.

Suskirsčius mokinius į nedideles grupeles ir jiems padalinus žurnalų, dienraščių rinkinius, prašoma, kad iš nuotraukų ar žodžių, kuriuos dalyviai mato žurnaluose, sukurtų smurto ir nesmurto koliažą. Kai visos grupės atlieka užduotį, kviečiami pristatyti savo grupės koliažą ir jo prasmę.

Trumpas aptarimas: Visus koliažus pristačius, vystoma diskusija apie tai, kaip žiniasklaida pateikia smurtą / patyčias. Rekomenduojami klausimai: Ar smurtas / patyčios žiniasklaidoje yra labai dažni? Ką ir kaip tai žiniasklaida pateikia?

Ar pateikiama informacija, kaip situacijas išspręsti / nukreipti?

Kaip žiniasklaida turėtų spręsti problemą ir padėti vaikams ar jaunimui patyčių klausimu?

3. VEIKLA „PATYČIOS“.

Veiklos tikslas – didinti jaunimo supratimą apie veiksmų, keliančių patyčias, rimtumą ir padėti jiems susimąstyti, kaip jie gali išspręsti problemą, susidūrę su smurtinėmis situacijomis.

Dalyviai: mokinių grupė 13+ amžiaus.

Laikas: 60 minučių.

Reikalingos priemonės: dalyviai gali būti kūrybingi ir naudoti klasėje turimą medžiagą.

Skelbiama užduotis – pristatyti vieną situaciją iš kasdienio gyvenimo mokykloje. Dalyviai suskirstomi į grupeles, kur turi parengti ir suvaidinti situaciją apie patiriamas ar matomas patyčias ir pateikti problemos sprendimą nesiimant smurtinių veiksmų.

Visi dalyviai dalyvauja šiose pratybose ir turi pavaizduoti dažniausiai pasitaikančią patyčių situaciją jų mokyklose.

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Šia veikla norima ne tik pateikti situaciją iš vienos pusės būnant stebėtoju, tačiau kviečiama pabūti ir asmeniu, kuris imasi veiksmų minėtose situacijose. Dalyviai turėtų sukurti pasirodymą, pasitelkdami savo kūrybiškumą ir vaizduotę. Būtina paraginti ir kitas grupes pateikti savo sprendimus po kiekvieno vaidinimo.

Trumpas aptarimas: Kaip jautėsi atlikdami šį pratimą?

Kaip sunku / lengva buvo pateikti tokias situacijas?

Kaip jautėsi imdamiesi veiksmų problemai išspręsti?

Ar jums buvo lengva / sunku reaguoti į situaciją?

Užbaikite pratimą tokia energija, kad aktoriai išeitų iš vaidmenų, taptų savimi.

Aš ne vagis ISTORIJOS APRAŠAS

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

Tik neseniai sužinojau, kas yra patyčios internete. Aš taip įpratau būti įžeidinėjama „Facebook“ vien dėl to, kad esu romė, jog ėmiau manyti, kad tai yra normalu. Labai dažnai atsitiktiniai žmonės prideda mane „Facebook“, kad galėtų skelbti įžeidžiančius komentarus, pravardžiuoti mane. Manau, kad internetinės patyčios yra vienas blogiausių dalykų, galinčių nutikti žmogui, kuris nėra suaugęs ir yra mažumos dalis. Aš nežinojau, kaip tinkamai elgtis, aš net nežinojau, kas tai yra patyčios.

Patyčias patyriau du kartus. Pirmasis išpuolis įvyko prieš 2 metus „Facebook“ tinkle.

Vienas žmogus man atsiuntė žinutę, teigdamas, kad jis mane pažįsta ir kad aš pavogiau jo piniginę autobuse. Grasino, kad jis mane suras ir sumuš. Iš pradžių gyniausi ir aiškinau, kad mes, romai, taip pat esame geri, mandagūs ir darbštūs. Bet viskas, ką atsakydavo, buvo panašios žinutės. Bandžiau paaiškinti, kad jis klysta, tačiau jis nenorėjo manęs klausyti ir tai tęsėsi. Aš labai bijojau ir nenorėjau nieko sakyti savo tėvams, todėl tiesiog sustabdžiau savo paskyrą.

Bijojau išeiti iš namų, bendrauti su draugais, atsiliepti telefonu. Aš taip ilgai gyvenau baimėje. Žinojau, kad jie ieško būdų atsiteisti ir atsisakiau tame dalyvauti, todėl ištryniau visas žinomas savo paskyras internete ir savo „Facebook“ paskyrą ir vis žvalgiausi gatvėje per petį.

Antrasis incidentas įvyko, kai vėl aktyvinau savo „Facebook“ paskyrą.

Tie, kuriuos laikiau „geriausiais draugais“, dažnai mane erzindavo dėl mano išvaizdos. Šis erzinimas galų gale virto šiurkščiu užgauliojimu per „Facebook“, o tai po mėnesio baigėsi internetinėmis patyčiomis.

Patyčios baigėsi, kai juos užblokavau.

15 METŲ

Mokytojai naudosis klausimais, analizuodami atvejį / istoriją su mokiniais, ragins pasvarstyti, ką išgyvena ir jaučia istorijos herojus, kaip jie reaguotų, kokių priemonių imtųsi, jei būtų panašaus įvykio liudininkai.

Mokiniams buvo pateikti klausimai, į kuriuos jie atsakė: Kaip reaguotumėte, jei susidurtumėte su elektroninėmis patyčiomis? „Jei susidurčiau su „elektroninėmis patyčiomis“, neteikčiau atsakymo. Atsakymas ir reagavimas į tokias patyčias ir bendravimo palaikymas gali dar labiau paskatinti šiuos priekabiautojus.“ „Aš saugočiau gaunamų patyčių pranešimų kopijas.“

SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

„Aš galėčiau parodyti tas žinutes savo tėvams, direktoriui, net policijai, suaugusiam, arba saugočiau tas žinutes, pagal kurias galima lengviau patikrinti, kaip tai vyko ir kas buvo patyčių skleidėjas. Tai man padėtų kovoti su elektroninėmis patyčiomis. Taip pat kalbėčiau su draugais, kuriais pasitikiu.“ „Praneščiau apie priekabiautojus svetainės administratoriui („Facebook“, „YouTube“ ir kt.), tai padėtų juos pašalinti iš svetainės.“ „Apsaugočiau savo išmanųjį telefoną ir socialinės žiniasklaidos svetaines bei paskyras internete saugiu slaptažodžiu ir dažnai keisčiau slaptažodį. Aš taip pat gerai pagalvočiau, ar verta dalintis ta asmenine informacija ar nuotraukomis / vaizdo įrašais, kurių nenoriu, kad kiti matytų. Būčiau atsargesnis skelbdamas savo nuotraukas ar asmeninę informaciją.“ Kokios yra internetinių patyčių pasekmės?

Mokinių atsakymai: „Internetinės patyčios gali sukelti rimtų ilgalaikių problemų tarp mūsų, paauglių. Stresas dėl nuolatinio nusiminimo ar baimės gali sukelti nuotaikos, energijos, miego ir apetito stokos problemų. Taip pat dėl to žmogus jaučiasi nerimastingas, nervingas arba liūdnas.“ 1. VEIKLA „POPIERIAUS LAPAS“.

Veiklos tikslas – padėti dalyviams suprasti žalingą patyčių poveikį.

Dalyviai: mokinių grupė 13+ amžiaus.

Laikas: 15 minučių.

Reikalingos priemonės: flomasteriai, popierius. Žingsnis po žingsnio Kiekvienas dalyvis ant popieriaus lapo greitai nupiešia savo atvaizdą ir pasikeičia savo piešiniu su kitu dalyviu. Dalyviai suglamžo gautą piešinį.

Teigdamas, kad suklydote, paprašykite dalyvių ištaisyti klaidą ir ištiesinti kiekvieną popieriaus lapą, išlyginti raukšles. Pastebima, kad popieriaus lape, kad ir kaip stengtasi, liko raukšlių. Sugretinimas: tokį pat poveikį patyčios daro kitam asmeniui.

Trumpas apibendrinimas: Ką manote apie šį žaidimą?

Kokia jo prasmė? Kaip galime tai susieti su patyčiomis?

Kalbėkite apie tai, kaip patyčios gali paveikti žmones: negalite atšaukti patyčių, o atsiprašydami nepanaikinsite patyčių elgesio poveikio.

2. VEIKLA „SMURTO / PATYČIŲ FORMAVIMAS“.

Veiklos tikslas – plėsti dalyvių sampratą apie problemą, kurią norite išspręsti.

Dalyviai: mokinių grupė 13+ amžiaus.

Laikas: 15 minučių.

Reikalingos priemonės: atvira erdvė.

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Žingsnis po žingsnio Suskirstykite dalyvius į grupes su žmonėmis, su kuriais jie nori dirbti (grupės neturi būti vienodo skaičiaus) ir duokite jiems užduotį aptarti patyčias/ smurtą/ diskriminaciją (bet kuria tema, kurią norite spręsti) ir sukurti statulas, kurios pateiks situacijas, reprezentuojančias temą (galite nurodyti jiems perteikti tam tikrą smurto rūšį arba jie gali pasirinkti tokią).

Kai visos grupės bus pasirengusios, sukurkite į sceną panašią erdvę, kurią visi dalyviai galėtų matyti ir suteikti sceną statuloms pristatyti.

Paprašykite statulas pastovėti keletą minučių, kad visi dalyviai galėtų jas gerai pamatyti.

Trumpas apibendrinimas Po kelių minučių pradėkite diskusiją, klausdami kitų grupių ir vedėjų apie statulą: ką matote? Kas yra patyčios šioje situacijoje? Kas yra smurtas? Ar yra problemos sprendimas? Jei taip, paprašykite žmonių pakeisti kai kurias statulas arba pakeisti statulos išvaizdą.

Leiskite jiems jaustis laisvai, jei jie nori pridėti daugiau žmonių prie statulų. Bet taip pat paklauskite jų, ką perteikia naujoji statula ir koks yra jų siūlomas sprendimas.

Paklauskite dalyvių, kaip jiems patiko šis pratimas. Ar jiems buvo sunku pamatyti statulas ir reaguoti į jas?

Pabaigoje paklauskite jų, kaip dažnai jie imasi iniciatyvos padėti pažeidžiamiems/ patyčias patiriantiems žmonėms ir kaip jie padeda?

3. VEIKLA „ĮŽEIDIMO SKALĖ“.

Veiklos tikslas – aptarti jausmus ir suvokimą apie juos klasėje.

Dalyviai: mokinių grupė 13+ amžiaus.

Laikas: 40–90 minučių.

Reikalingos priemonės: rašikliai, popieriaus lapeliai, A1 formato lapas arba tapetas, lenta, lipnūs apvalūs lapeliai. Žingsnis po žingsnio Kiekvienam dalyviui duodamas popieriaus lapas ir prašoma parašyti įžeidimus ir posakius, kurie asmeniškai juos įžeidžia, pykdo ar kelia agresiją (5 min.).

Visi turėtų žinoti, kad aptariami keiksmažodžiai rimti ir galbūt labai asmeniški. Kuo aiškesnis ir grįstas mokslu arba tyrimais požiūris pateikiamas, tuo geriau pratimas veiks.

Lapai surenkami, garsiai skaitomi ir visi įžeidimai užrašomi ant lentos (galbūt pažymint, kiek kartų jie buvo pavartoti). Pasirenkama 10 skirtingų įžeidimų, kurie dažniausiai minimi. Kiekvienas jų turėtų būti aptartas, siekiant paaiškinti jų reikšmę grupėje. Taip pat galima klausti dalyvių, ką jie jaučia dėl šių žodžių. Balsuojama: kiekvienas dalyvis turi pasirinkti 4 iš 10 įžeidimų, kurie, jo manymu, yra blogiausi. Balsavimas turėtų būti slaptas (pakaitomis, apsukant lentą ir pan.).

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Lentoje matoma visos klasės nuomonė. Po balsavimo galite susitarti su dalyviais, kad daugiau nevartotumėte 3 daugiausiai taškų surinkusių frazių. Žodžiai užrašomi ant atskiro A1 formato popieriaus ir yra aiškiai matomi, klasė susitaria dėl bausmės už jų naudojimą, o susitarimą pasirašo visi dalyviai.

Balsavimo metu dalyviai gali papildomai pažymėti posakius, kuriais anksčiau buvo asmeniškai įžeisti. Tai galėtų paskatinti skirtingas reakcijas aptariant žodžius, kurių vartojimas susijęs su skirtingomis aplinkybėmis ir gyvenimo istorijomis.

Trumpas apibendrinimas: Ar patiko ir kodėl šis pratimas?

Kodėl šie įžeidimai ir posakiai jus žeidžia?

Ar yra žodžių, kuriuos asmeniškai vertinate kaip įžeidžiančius, o kitus - ne? Jei taip, kokia yra to priežastis?

Ar tikite, kad kartais įžeidžiame žmones apie tai nežinodami?

Kaip galime tai pakeisti?

Vertinimo sesijoje dalyviai gali apmąstyti, kaip jiems patiko pratimas, suformuluoti naujas išvadas ir rasti naujų temų. Jei klasė sudarė sandorį, jie privalo jo griežtai laikytis. Klasių atstovai gali būti įtraukti į šią užduotį.

4. VEIKLA „SUTINKI AR NESUTINKI?“ Veiklos tikslas – sudaryti galimybę išanalizuoti savo požiūrį į patyčias, mesti iššūkį savo mąstymui ir skatinti diskusijas.

Dalyviai: mokinių grupė 14+ amžiaus.

Laikas: 30 minučių.

Reikalingos priemonės: virvė ar bet kas, kuo galima nustatyti ribą, pavyzdinių ataskaitų sąrašas, 2 dokumentai. Žingsnis po žingsnio Ant grindų nubrėžkite liniją, realią ar įsivaizduojamą, o viename gale padėkite žodžius SUTINKU, o kitame - NESUTINKU. Perskaitykite grupei teiginių rinkinį ir paprašykite dalyvių nurodyti savo poziciją linijoje, atsižvelgiant į tai, ar jie sutinka, ar nepritaria teiginiui.

Paprašykite dalyvių savanoriškai nurodyti savo pasirinkimo priežastis; jiems leidžiama judėti linijoje, jei juos įtikina kitų žmonių nuomonė.

Priminkite dalyviams, kad nėra neteisingų atsakymų ir kad svarbu gerbti kitų nuomonę. Žemiau yra keletas siūlomų teiginių arba galima sukurti savo, kad atitiktų jūsų nustatymą arba išspręstų konkrečias problemas: Skleisti gandus apie ką nors yra patyčios.

Patyčios yra natūrali augimo dalis, taip kuriamas charakteris.

Patyčios nevyksta mano grupėje / mokykloje.

Persiųsti nuotraukas ar tekstus, kurie erzina žmones, yra patyčios.

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Trumpas apibendrinimas: Ar išklausę kitų žmonių nuomonę pakeitėte savo nuomonę? Jei taip, kodėl?

Ar jums lengva pakeisti savo nuomonę?

Ar manote, kad patyčios yra kažkas, kas dažnai vyksta aplink jus? Jei taip, ar manote, kad galite ką nors pakeisti, kad tai pasikeistų?

Mokinių pastebėjimai: „Tyčiotis iš kažkieno plaukų yra visada tiesiog juokinga; Jie kalti, kad nepastovi už save; įvairovė yra įdomesnė ir geriau padeda pažinti gyvenimą, nei grupė, kurioje visi yra vienodi; nėra prasmės mesti iššūkį tiems, kurie dažnai prasivardžiuoja, teikia rasistinius ar seksistinius šmeižtus ir (arba) asmeninius įžeidimus“.

ISTORIJOS APRAŠAS

Neapykanta nėra mano draugas

Esame pabėgėlių šeima, kurie bėgome nuo pilietinio

karo Sirijoje į Turkiją, dabar ji mums yra saugi šalis. Pirmą kartą atvykome į Turkijos pietryčiuose esančią Hatay pabėgėlių stovyklą. Šioje stovykloje išbuvome 6 mėnesius. Čia visi labai gerai elgėsi su mumis: mokė ir globojo Sirijos vaikus, suteikė prieglobstį, sveiką maistą ir tai, ko mums kasdien reikėjo.

Tada atvykome į gražų miestą Antaliją, kur ieškojome darbo. Tėvui susiradus darbą, įstojau į naują mokyklą. Joje neturėjau daug draugų arba visai jų neturėjau. Bandžiau bendrauti su grupe mokinių, su kuriais leidau šiek tiek laiko ir dalinausi erdve per pamokas ir pietų pertraukos metu.

Užtruko, kol prisitaikiau, nes nemokėjau gerai kalbėti turkiškai. Naujoje mokykloje bandžiau susirasti naujų draugų. Mokykloje buvo keletas tokių kaip aš pabėgėlių iš Sirijos, ir aš leisdavau laiką su šiais mokiniais. Dėl kalbos man buvo sunku bendrauti su likusia klase. Be to, aš buvau labai liekna, ​labai smulki ir atrodžiau jaunesnė už kitus savo amžiaus vaikus.

Dėl šių akivaizdžių priežasčių negalėjau sutarti su mokiniais. Mūsų mokykloje 5–6 žmonių grupė susimokė prieš mane ir pradėjo priekabiauti bei tyčiotis iš manęs savo „Facebook“ paskyrose. Kartais pasidalindavo keliomis karo Sirijoje nuotraukomis šalia mano nuotraukos. Tuo metu nebuvau tikra, ką išties šie mokiniai, nusiteikę prieš mane, daro. Vienintelis dalykas, kuriuo buvau tikra, buvo tai, kad negaliu tinkamai apsiginti, o šių mokinių agresija, dėbčiojimai ir grasinimai man tęsėsi.

Deja, dėl smurto ėmiau nemėgti savo mokyklos ir nebenorėjau jos lankyti. Kartą pietų pertraukos metu mokyklos valgykloje vienas iš tų besityčiojančių mokinių drauge su kitais dar kartą mėgino šaipytis iš manęs. Išgirdusi pašaipias frazes, šaukdama puoliau bėgti šių besityčiojančių mokinių link. Tuo metu kavinėje buvusi mokytoja mane sustabdė ir bandė suprasti, kas vyksta. Aš verkiau ir užsikirsdama, bandžiau paaiškinti, kas nutiko, ir nesugebėjau savęs išreikšti.

Mano mokytoja išvedė mane iš kavinės ir nuvedė į mokyklos direktoriaus kabinetą. Truputį mane nuraminę, paprašė papasakoti, kas nutiko. Vėliau direktorius pakvietė mūsų psichologą-konsultantą ir paprašė pasakyti, kas nutiko. Aš paaiškinau, kad keli mokiniai nuo pat pirmos dienos, kai atėjau į mokyklą, nuolat iš manęs tyčiojosi, žemino ir naudojo fizinį smurtą. Tada mokyklos direktorius pasikvietė mokinius į savo kabinetą, ir paaiškino, kad tai nėra geras jų elgesys aiškindamas, kad esu šios mokyklos ir Turkijos svečias, ir jie turi man parodyti savo svetingumą ir rūpestį. Jis prašė šių mokinių pajausti ir pagalvoti, kaip jie jaustųsi, jei turėtų būti svetimoje šalyje ir patirti tokią pat diskriminaciją ar patyčias.

Jis liepė šiems mokiniams atsiprašyti manęs ir susidraugauti, stengtis geriau pažinti vienas kitą. Šie mokiniai labai susigėdo po direktoriaus kalbos ir manęs atsiprašė. Jie suprato klaidą.

Kitomis dienomis iš manęs anksčiau besityčioję mokiniai man buvo labai malonūs ir bandė man padėti bandydami su manimi susidraugauti.

Jie pakvietė mane į draugų grupės susitikimus ne mokykloje.

Prisijungimas prie šių grupių man buvo puiki proga, nes turėjau galimybę patobulinti savo turkų kalbą Kalbėdama turkiškai su savo bendraamžiais, pradėjau laisviau kalbėti turkų kalba. Tai padidino mano pasitikėjimą savimi ir padėjo įsitraukti į savo mokyklos veiklą ir pritapti Turkijoje.

Labai džiaugiausi, kad šios patyčios baigėsi, nes myliu savo mokyklą ir mokytojus. Ir jaučiausi šiek tiek kalta, kad nepasakojau apie patyčias savo mokytojams ir mokyklos direktoriui. Buvau pakviesta mokyklos mokiniams pasakoti Sirijos pabėgėlių istorijų, išgyvenamas patirtis pabėgėlių stovykloje. Tai buvo gera proga mūsų mokyklos mokiniams ir mokytojams, taip pat tėvams pažinti daugiau nei 4 milijonus Turkijoje esančių pabėgėlių, jų patiriamus iššūkius ir gyvenimą, viltis. Šių susitikimų metu mokytojai ir mokiniai klausinėjo manęs ir pasakojo pabėgėlių istorijas kitoms klasėms.

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

17 METŲ

Mokytojai naudosis klausimais, analizuodami atvejį / istoriją su mokiniais, ragins pasvarstyti, ką išgyvena ir jaučia istorijos herojus, kaip jie reaguotų, kokių priemonių imtųsi, jei būtų tokio įvykio liudininkai ir pan.

Mokiniai svarstė ir teikė atsakymus: 1. Kaip galime apsisaugoti nuo patyčių?

Patyčios yra reiškinys, kuris sukuria ilgalaikes problemas ir yra labai visų: tėvų, mokytojų ir studentų, nuvertinamas. Kad jas spręstume, būtinas glaudesnis bendravimas tarp dalyvaujančių žmonių. Mokyklose besimokydami ir būdami dar mokiniai, turime sužinoti kuo daugiau apie žmonių bendravimą. Turime būti pasitikintys savimi, kai susiduriame su neigiama situacija, diskriminacija ir patyčiomis, kad pasidalintume šia negatyvia situacija su mokyklos administracija ir tėvais, netylėtume ir patys priešintumės tiems, kurie organizuoja patyčias.

2. Kaip kovotumėte su patyčiomis?

Mes galime numatyti patyčių pasekmes, jei daugiau žinotume apie žalingą patyčių poveikį. Aptarimai, susiję su mokinių jausmais, empatija ar mokymusi, gali padėti ateityje išvengti patyčių mūsų mokyklose. Be to, numatydami pasekmes ir taikydami drausminimo taisykles, mokyklos mokytojai turėtų diegti ir vadovautis mokinių elgesio kodekso ir kitos politikos gairėmis.

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Pavyzdžiui, patyčias inicijuojantiems vaikams gali būti suteikta patariamoji pagalba: surengti klasės diskusiją, kaip būti geru draugu; parašyti istoriją apie patyčių padarinius arba komandinio darbo naudą; suvaidinti arba parengti pranešimą apie pagarbos kitiems svarbą, neigiamą apkalbų poveikį arba kaip bendradarbiauti. sukurti projektą apie savo teises ir patyčias; perskaityti ir aptarti knygą apie patyčias; internete pateikti plakatus apie elektronines patyčias ir protingą elgesį internete.

3. Kaip tėvai gali padėti užkirsti kelią patyčioms?

Mūsų mokykla gali sudaryti sąlygas prasmingam tėvų ir mokinių bendradarbiavimui. Tėvams turėtų būti suteikta galimybė pasidalinti savo patirtimi. Siekdamos išlaikyti tėvų įsitraukimą, mokyklos gali suteikti jiems reikšmingus vaidmenis. Tėvai gali prisidėti prie teigiamo mokyklos klimato kūrimo per tėvų asociaciją, savanorišką veiklą ir mokyklos renginius.

Mokyklos direktorius ir darbuotojai gali informuoti tėvus, kad jie yra laukiami, ir elgtis su tėvais kaip su partneriais.

4. Kaip galime sukurti saugią aplinką savo mokyklose?

Visi mokytojai, mokiniai ir tėvai, ypač mokyklų administracija, gali padėti užkirsti kelią galimoms patyčioms, sukurdami saugią ir palankią mokyklos aplinką visiems mūsų mokyklų mokiniams. Saugumas pirmiausia užtikrinamas nuo to momento, kai įžengiame į mokyklą. Mokiniai taip pat turėtų jaustis saugūs ir užtikrinti visose mokyklai priskirtose erdvėse kavinėje, bibliotekoje, poilsio kambariuose, autobuse ir žaidimų aikštelėje.

1. VEIKLA „GERBIAME SKIRTUMUS“.

Pratimo tikslas: parodyti kito žmogaus skirtumus ir išmokyti dalyvius juos gerbti.

Dalyvių amžius: 14–17 metų Dalyvių skaičius: 10 ir daugiau Pratimo trukmė: 30 minučių Medžiagos: popierius ir rašiklis Žingsnis po žingsnio Suskirstykite dalyvius poromis. Kiekviena pora turi užduotį užrašyti kuo jie skiriasi nuo savo porininko ir pakalbėti apie tai, kaip jis reaguoja į šiuos skirtumus. Duokite dalyviams laiko tiek, kiek jiems reikia, nes jiems svarbu aptarti ir atrasti kuo daugiau. Tada visos poros prieš grupę pateikia savo skirtumus ir dalijasi, kaip jos priima skirtumus ir tvarkosi su tuo. Mokytojai turėtų imtis veiksmų parodydami skirtumų, egzistuojančių kiekvienoje mūsų esybėje, kiekvienoje pasaulio dalyje, prasmę.

Trumpas aptarimas Ar manote, kad skirtumai yra svarbūs? Kodėl?

Ar lengvai sutinkate su skirtumais?

Ar svarbu, ar tavo draugai skiriasi nuo tavęs?

Ar yra kokių nors skirtumų, kurie gali trukdyti draugauti su kitu asmeniu? Jei taip, kokie ir kodėl?

2. VEIKLA: Didžiausias herojus Pratimo tikslai: ištirti stebėtojo vaidmenį patyčiose ir kaip padėti užkirsti kelią patyčioms; suprasti, ką reiškia būti stebėtoju; išmokti patyčių prevencijos būdų, kai jas patiria kiti Dalyvių amžius: 14+ Dalyvių skaičius: 16+ Pratimo trukmė: 40 minučių Medžiagos: įvairūs meno ir amatų reikmenys, tokie kaip (žymekliai, rašikliai, pieštukai, kreidelės, lipdukai, blizgučiai ir klijai). 1 arba 2 lentos su popieriumi vienai grupei. Žingsnis po žingsnio A dalis (5 minutės). Didesnėje grupėje (arba suskirstykite į mažesnes grupes po vieną vadovą kiekvienoje grupėje) pateikite šiuos klausimus diskusijai.

Kas yra stebėtojas?

Ar manote, kad stebėtojai gali būti neutralūs, matydami kitus patyčias?

Kaip jautiesi, kai matai, kad kiti patiria patyčias?

Ką tu dažniausiai darai?

Ką stebėtojai gali padaryti, kad jų mokyklose nebebūtų patyčių?

B dalis (25 minutės) Suskirstykite dalyvius į 8-12 žmonių grupes. Duokite kiekvienai grupei dailės ir amatų reikmenų dėžutę ir 1 arba 2 lentas. Pasakykite jiems, kad jų užduotis yra nupiešti „Didžiausią herojų“ ar ką nors, kas gali „IŠKART SUSTABDYTI PATYČIAS!“ Naudodamiesi meno ir amatų reikmenimis, jie turėtų nupiešti maždaug natūralaus dydžio asmenį (jei kas nors tilptų ant popieriaus, galėtų apvedžioti atvaizdą) ir sukurti savo super herojų nuo patyčių. Jie turėtų sugalvoti asmens vardą ir nupiešti, kaip jis atrodytų. Šone pateikite superherojaus „statistiką“, pvz., tuos dalykus, kurie leidžia šiam asmeniui atsilaikyti prieš patyčias.

Jei laikas leidžia, paprašykite kiekvienos grupės pristatyti savo herojų ir kai kurias jo savybes. (Jei įmanoma, užklijuokite plakatus ant klasės sienos ir (arba) paprašykite mokytojo tęsti veiklą).

Trumpas aptarimas. Apdorokite savo veiklą uždavę keletą žemiau pateiktų klausimų, kad grupė galėtų išreikšti savo nuomonę.

Ką šiandien sužinojote apie patyčių temą?

Ar galite pagalvoti apie savo gyvenimo atvejus, kai jūs ar pažįstamas asmuo patyrė patyčias?

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Kaip manote, kaip žmonės patiriantys patyčias jaučiasi?

Jei iš jūsų ar jūsų pažįstamo žmogaus tyčiojamasi, ką galima padaryti, kad gautume pagalbą ar sustabdyti patyčias?

Jei kas nors pradėtų tyčiotis iš tavęs, su kuo galėtumei pakalbėti apie situaciją? Kas yra tie žmonės, kurie jums padėtų?

Ką reiškia būti stebėtoju? Stebint, kaip kažkas patiria patyčias, nesikišant ir nesuteikiant pagalbos. Kodėl kai kurie žmonės yra patyčių stebėtojai? Kaip galite pereiti iš stebėtojo į žmogų, kuris padeda tokioje situacijoje?

Dabar, kai daugiau žinote apie patyčias, ką, jūsų manymu, galite padaryti, kad pakeistumėte padėtį mokykloje? Kokiais būdais galėtumėte padėti patyčias patiriantiems?

3. VEIKLA: EMOCIJŲ NUOTRAUKOS Pratimo tikslas: parodyti skirtingas emocijas ar reakcijas.

Dalyvių amžius: 14–17 metų Dalyvių skaičius: 10 ir daugiau Pratimo trukmė: 30 minučių Medžiagos: mobilusis telefonas, fotoaparatas, popierius, rašiklis. Žingsnis po žingsnio Mokiniai dirba grupėse ir fotografuoja, ar piešia patyčias patyrusio vaiko emocijas pieštuku, atskleisdami šias emocijas patyčių metu: Išsigandęs Liūdnas Nerimastingas Išgąsdintas Susirūpinęs Nervingas Piktas Depresyvus Sugėdintas Liūdnas Prislėgtas Bus atverta fotografijų ar piešinių paroda, kurioje bus pavaizduotos vaiko, patyrusio elektronines patyčias, emocijos ir reakcijos. Jei reikia, taip pat galima sukurti nuotraukų albumą.

Trumpas aptarimas Kaip jauteisi imituodamas šį jausmą?

Kaip reaguotumei pamatęs savo draugą, rodantį šią emociją?

Ką jautei stimuliuodamas šį jausmą?

4. VEIKLA: PATYČIŲ TERMOMETRAS Pratimo tikslai: yra daugybė patyčių rūšių. Kaip nuspręsti, kuri yra blogesnė ar kenksmingesnė? Šiame pratime tiriami patyčių elgesio tipai ir dalyviai raginami juos aptarti,

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

jų prasmę ir poveikį.

Sužinokite apie įvairius patyčių elgesio tipus, aptarkite patyčių poveikį, aptarkite, kaip skirtumai (lytis, kartų, socialiniai) gali paveikti patyčių elgesio suvokimą.

Dalyvių amžius: 13+ Dalyvių skaičius: 20 + Pratimo trukmė: 40 minučių A GRUPĖ Priekabiavimas; Drama; Išdaigų krėtimas B GRUPĖ Konfliktas; Erzinimas; Kabinėjimasis; Šaukimas vardu C GRUPĖ Apkalbos; Izoliavimas; Žeminimas; Grėsmės kėlimas C GRUPĖ Flirtavimas; Praktinis pokštas; Terorizavimas; Grėsmės kėlimas; D GRUPĖ Sarkazmas; Neapykantos kalba; Smogimas; Bauginimas Žingsnis po žingsnio A dalis (5 minutės) Didesnėje grupėje vedėjas turėtų vesti TRUMPĄ diskusiją naudodamasis toliau pateiktais klausimais. Ši pratimo dalis skirta padėti dalyviams pradėti diskusiją apie patyčių rūšis.

Kokios yra patyčių rūšys?

Ar visos patyčių rūšys yra vienodos?

Ar visi tipai žmones veikia vienodai?

B dalis (25 minutės) Suskirstykite grupę į komandas (gerai tinka 8–10 žmonių). Išdalinkite kiekvienai komandai veiklos kortelių rinkinį. Paprašykite jų apžiūrėti kiekvieną kortelę ir aptarti, ką reiškia tas patyčių metodas. Paprašykite jų, kaip grupės, parengti kiekvieno žodžio apibrėžimą. Kai visi sutars, ką reiškia skirtingos patyčios, paprašykite išdėlioti korteles nuo „šalčiausio“ tipo (mažiausiai kenksmingo) iki „karščiausio“ tipo (žalingiausio).

Pakvieskite grupes pasidalinti savo kortelių tvarka su didesne grupe.

Trumpas aptarimas Užbaikite savo veiklą uždavę keletą žemiau pateiktų klausimų, kad grupė galėtų išreikšti savo nuomonę.

Ką šiandien sužinojote apie patyčių temą?

Ar manote, kad yra patyčių rūšių, kurios yra kenksmingesnės nei kitos rūšys?

Ar galite pagalvoti apie savo gyvenimo atvejus, kai jūs ar pažįstamas asmuo patyrė patyčias?

Kaip manote, kaip jaučiasi patyčias patiriantys žmonės?

Jei jus ar jūsų pažįstamas žmogus patiria patyčias, ką jie gali padaryti, kad padėtų ar sustabdytų patyčias?

Jei kas nors pradėtų iš tavęs tyčiotis, su kuo galėtum pakalbėti apie situaciją? Kas tau galėtų padėti?

Dabar, kai daugiau žinote apie patyčias, ką, jūsų manymu, galite

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

padaryti, kad pakeistumėte situaciją mokykloje? Kokiais būdais galėtumėte padėti patiriantiems patyčias?

5. VEIKLA: LŪKESČIŲ MEDIS Pratimo tikslai: parodyti dalyvių lūkesčius ir baimes, susijusius su tema – smurtas prieš vaikus. Įtraukti juos į atpažinimo procesą, kas yra baimė ir kas yra lūkesčiai.

Dalyvių amžius: 14–17 metų Dalyvių skaičius: 30 Pratimo trukmė: 40 minučių Medžiagos: popieriaus lapai, pieštukai, du plaktukai Žingsnis po žingsnio Visi dalyviai paima du popieriaus lapus. Pirmame jie rašo lūkesčius, o antrajame - baimes iš mokymų, skirtų smurtui ir nesmurtui. Kai visi baigia pildyti, užklijuoja popieriaus lapus ant dviejų plaktukų, ant kurių užrašyta „lūkesčiai“ ir „baimės“.

Kai visi popieriaus lapai bus uždėti ant plaktukų, pradėkite diskusiją, kurioje visi dalyviai turėtų pasidalinti savo nuomone ir jausmais šia tema.

Pastaba Šis pratimas gali padėti treneriams geriau pažinti savo grupę. Taip pat naudinga tai daryti mokymų pradžioje, nes dalyviai gali sukurti ryšį tarpusavyje, išreikšdami save nurodytomis temomis.

Atsiliepimų pavyzdžiai Netikra harmonija Konfliktas Išmokti įveikti konfliktines situacijas Būti apdovanotam už gerą elgesį Negauti bausmės iš mokytojo Gerbti savo draugus mokykloje Eiti į mokyklą be baimės Trumpas aptarimas Ar smurtas prieš vaikus egzistuoja mūsų visuomenėje?

Ar kada nors buvote smurtinės situacijos prieš vaiką liudininkas?

Jei taip, kaip jūs tai pajutote?

Ką galime padaryti, kad to išvengtume?

Būk stiprus ISTORIJOS APRAŠAS

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

Kai kurie mano mokyklos draugai žiauriai priekabiavo prie manęs ir žemino dėl mano fizinės išvaizdos ir svorio. Šios patyčios pasiekė tokį lygį, kad man atsiuntė netikrą žinutę, kurioje tvirtinami nemalonūs dalykai, naudojant mano nuotrauką ir vardą. Šį netikrą pokalbį jis iš tikrųjų paskelbė „Facebook“ ir savo sienoje, kad visi galėtų pamatyti. Jis juodino mano asmenybę mokykloje. Jaučiausi labai blogai ir silpnas. Aš paaiškinau apie šias kibernetines patyčias savo tėvams. Tėvai išsyk nuvyko į mano mokyklą, papasakojo apie šias bjaurias kibernetines patyčias mokyklos direktoriui ir paprašė imtis būtinų priemonių, kad šios patyčios būtų nutrauktos.

Mokykla kelias dienas jam neleido lankyti mokyklos, kad galėtų kontroliuoti šio mokinio veiksmus ir neutralizuoti internetines patyčias, tačiau šis mokinys vis tiek toliau skelbė komentarus apie mane socialiniuose tinkluose. Mes pranešėme apie šias patyčias „Facebook“.

Kurį laiką „Facebook“ trynė ir stabdė nuolatinius priekabiavimus. Radau kitą priemonę – kuriam laikui uždariau „Facebook“ paskyrą, nekreipiau dėmesio į šiuos bjaurius šmeižtus ir neprieštaravau.

14 METŲ

Mokytojai naudosis šiais klausimais, analizuodami atvejį/istoriją su mokiniais: iš tikrųjų mokytojai kviečia mokinius apmąstyti, kaip jie reaguotų, ką jaučia personažas, kokių priemonių imtųsi, jei būtų tokio įvykio liudininkai ir t.

1. Kaip įveikti internetines patyčias ir kokių priemonių imtumėtės, jei būtumėte tokio įvykio liudininkas? Šiuo atveju svarbiausia, ką turime padaryti, tai neatsakyti į nieką, kas sakoma apie mus ir į kibernetines patyčias, arba neatsikirsti atliekant tokias pačias patyčias. Reagavimas į šiuos kibernetinius priekabiautojus ar žeminančio paveikslėlio ar teksto kaip keršto priemonės atsiuntimas gali pabloginti situaciją ir net sukelti problemų.

Turime daryti ekrano kopijas apie viską, kas, mūsų manymu, gali būti internetinės patyčios, ir išsaugoti įrašą savo kompiuteryje ar telefone. Tai gali būti pateikta kaip įrodymas institucijoms, kurioms galime skųstis dėl patyčių internete.

Veiksmingiausias būdas atsikratyti šių elektroninių patyčių yra užkirsti kelią joms. Daugelis internetinių platformų virtualioje aplinkoje atlieka šią funkciją. Turime įsitikinti, kad užblokavome šiuos virtualiai prie mūsų priekabiavusius vartotojus ir pranešti apie juos socialinės žiniasklaidos platformoms, kuriose vyksta internetinės patyčios.

2. Kokia jūsų reakcija būtų šioje situacijoje?

Svarbiausias patarimas mano draugams yra tai, kad jie neturėtų nereaguoti į šias patyčių žinutes internete ir skirtingos socialinės žiniasklaidos kanaluose ir kreiptis į reikiamas institucija šiems pranešimams nutraukti. Aš taip pat manau, kad yra neteisinga rimtai vertinti šias žinutes. Jei rimtai žiūrėsime į tuos žmones, kurie tyčiojasi šioje įvairioje virtualioje aplinkoje, šie žmonės jausis stipresni ir toliau tęsti internetines patyčias. Nekreipdami dėmesio į tokį priekabiautoją ir rimtai nežiūrėdami į tai, kaip aš tai padariau, mes turime parodyti, koks jis silpnas ir nereikšmingas.

3. Ką jaučiate, kai patiriate patyčias internete?

Mes taip pat galime patirti fizinių simptomų, taip pat patirti keletą unikalių pasekmių ir neigiamų jausmų. Būnant elektroninių patyčių aukomis, mums dažnai sunku jaustis saugiai. Galime jaustis pažeidžiami ir bejėgiai, nes elektroninės patyčios vyksta virtualioje erdvėje, o internetinės patyčios atrodo tęsiasi nuolat. Mes žinome, kad kai kažkas ten atsitinka, lieka ten visam laikui, taip mes jaučiamės veikiami. Mes taip pat galime jausti didelį nepasitenkinimą tuo, kuo esame. Todėl dažnai galime pradėti abejoti savimi. Mes galime jaustis beviltiški ir beprasmiškai gyvenantys. Mes dažnai prarandame susidomėjimą dalykais, kurie mums patiko, ir praleidžiame mažiau laiko bendraudami su savo šeimomis ir draugais. Mes taip pat galime jausti, kad mokykloje mums nebeįdomu.

Mes praleidžiame pamokas, nes jaučiamės nepatogiai ir pažeminti žinutėmis, kuriomis buvo pasidalinta internete.

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

1. VEIKLA: KAS YRA PATYČIOS? Pratimo tikslai: ištirti patyčias ir suprasti, ką tai reiškia; išmokti apie patyčių būdus, kai tai patiria kiti.

Dalyvių amžius: 14+ Dalyvių skaičius: 16+ Pratimo trukmė: 40 minučių Medžiagos: įvairūs meno ir amatų reikmenys, tokie kaip (žymekliai, rašikliai, pieštukai, kreidelės, lipdukai, blizgučiai ir klijai). 1 arba 2 lentos vienoje grupėje. Įvadas į kovą su patyčiomis A dalis: Mokiniai analizuoja šiuos klausimus ir teikia pristatymus: Kas yra patyčios? Įvadas į elektronines patyčias Kaip dėl to jaučiasi asmuo?

Kokios turėtų būti pasekmės?

A - Po pristatymo mokinys pateikia apmąstymus į šiuos klausimus.

B - Mokiniai pasakoja apie patirtas internetines patyčias.

2. VEIKLA: MANO INTERNETINIO SAUGUMO KONTROLINIS SĄRAŠAS Mokiniai parengia saugumo internete kontrolinį sąrašą.

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Pratimo tikslai: mokiniai gali naudoti šį sąrašą kaip praktinius patarimus, kurie padėtų jiems saugiau naudotis internetine patirtimi ir sustiprinti pasitikėjimą savimi siekiant geriausios patirties ir saugesnio skaitmeninio pasaulio. Mokiniai ieško ir atranda daugybę naudingų kibernetinės apsaugos priemonių ir patarimų Dalyvių amžius: 14+ Dalyvių skaičius: 16+ Pratimo trukmė: 40 minučių Medžiagos: įvairūs meno ir amatų reikmenys, tokie kaip (žymekliai, rašikliai, pieštukai, kreidelės, lipdukai, blizgučiai ir klijai). 1 arba 2 lentos vienoje grupėje. Aš: neatskleisiu savo slaptažodžių niekam (net ir geriausiems draugams) neatskleisiu asmeninės informacijos, tokios kaip mano adresas, telefono numeris, tėvų darbo adresas/ telefono numeris. neskelbsiu savo nuotraukų tiems, kurių aš gerai nepažįstu. ir be leidimo nekelsiu kitų nuotraukų internete. jokiu būdu neatsakysiu į pranešimus, dėl kurių jaučiuosi nepatogiai ir iškart juos užblokuosiu. įsitikinsiu, kad socialiniuose tinkluose nustačiau aukštus privatumo nustatymus. gerbsiu kitus internete ir pagalvosiu apie savo komentarus prieš juos paskelbdamas. naudosiu saugias ir legalias svetaines muzikai ir žaidimams atsisiųsti. prieš atsisiųsdamas patikrinsiu, ar nėra priedų. įsitikinsiu, kad mano interneto ryšys yra saugus. atsijungsiu nuo bendrų kompiuterių. neatidarysiu nepažįstamų žmonių el. laiškų. įsidiegsiu apsauginę programinę įrangą, pvz., antivirusinę, programinę įrangą svetainėms, žaidimams, pokalbiams ir dalijimuisi failais. perspėsiu save apie pavojus, su kuriais galiu susidurti, įskaitant internetinius įsibrovėlius ir internetines patyčias, ir laikysiu įjungtus privatumo nustatymus.

Trumpas aptarimas Aptarkite savo veiklą uždavę keletą žemiau pateiktų klausimų, kad grupė galėtų išreikšti savo nuomonę.

3. VEIKLA: PATYČIŲ ALTERNATYVOS Pratimo tikslai: palengvinti patyčių priežasčių ir pasekmių supratimą; ištirti būdus, kaip palengvinti reiškinio kontrolę.

Dalyvių amžius: 13+ Dalyvių skaičius: nuo 10 iki 25 Pratimo trukmė: 90 minučių Medžiagos: patyčių teatro scenos atspausdintos po vieną ant kiekvieno popieriaus lapo.

Žingsnis po žingsnio Vedėjas supažindina su temą su minčių lietumi apie skirtingų patyčių NEFORMALIOS situacijų nustatymą. Tada jis/ ji suskirsto dalyvius į 4 grupes ir kiekvienai GRUPĖS VEIKLOS

grupei pateikia po vieną scenarijų, skirtą vaidinimo scenai apie patyčias.

Kiekvienai grupei skiriama 15 minučių analizuoti tekstą ir paruošti scenos pristatymą. Po 4 dramatizacijų pateikimo vedėjas paskatina diskusijas.

Vaizduojamos scenos 1 scena: grupė mergaičių yra mokyklos tualete ir viena iš jų tyčiojasi iš mokyklos draugės dėl to, kad yra labai aukšta, žemindama ją, kol auka išsigandusi išbėga iš tualeto. Iš mergaičių elgesio akivaizdu, kad tokio pobūdžio elgesys agresoriui ir aukai jau įprastas.

2 scena: keli 7 klasės mokiniai stovi eilėje prie pietų mokyklos valgykloje ir į eilės galą praleidžia 5 klasės mokinį. Net nieko nesakę ir nedelsiant pasišalinę jie priverčia jį jaustis blogai vien dėl to, kad šis vaikas yra jaunesnis. Mokinio draugai, kurie taip pat yra eilėje, stebi šią situaciją nieko nesakydami.

3 scena: grupė mokinių bando kalbėtis su savo bendramoksliu, kuris tyčiojasi iš jaunesnio klasės draugo.

4 scena: keli mokiniai prisijungia pasikalbėti apie draugą, kuris patiria patyčias iš mokinių grupės. Jie nori padėti savo draugui ir bando išanalizuoti įvairias galimybes.

Trumpas aptarimas Keletas diskusijų temų Kas jums patiko labiausiai ir kas mažiausiai? Kodėl?

Ar scenos realistiškos?

1 scenoje ką darytumėte, jei būtumėte auka?

Ką galima padaryti 2 scenoje, kad situacija pagerėtų?

Kaip jautėtės 3 scenoje kalbėdamas su besityčiojančiu priekabiautoju?

Kokie metodai gali turėti daugiau teigiamą/neigiamą poveikį?

Kalbant apie 4 sceną, kaip reikėtų kalbėti su žmogumi, iš kurio tyčiojamasi? Kaip galite rasti aukai priimtinus sprendimus?

Kokios patyčių formos čia buvo pateikiamos?

Patyčios įvyksta, kai egzistuoja jėgos disbalansas. Kaip galėtume pamatyti šį disbalansą vaizduojamose scenose?

Daugiau klausimų: Kaip jaučiasi patyčių aukos?

Ar patyčių auka yra atsakinga už smurtą?

Ar besityčiojantys smurtautojai bando ką nors įrodyti? Ar patyčios yra galios problema?

Ką gali padaryti patyčių aukos draugas?

Kokios dažniausios nuostatos aukų atžvilgiu?

Kas gali būti atsakingas už patyčių problemos kontrolę?

Kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti sprendžiant šią problemą?

4. VEIKLA: ŽENK ŽINGSNĮ Pratimo tikslai: kad dalyviai išmoktų atpažinti tinkamą ir netinkamą NEFORMALIOS elgesį.

GRUPĖS VEIKLOS

Dalyvių amžius: 13+ Dalyvių skaičius: nesvarbu Pratimo trukmė: 20 minučių Medžiagos: virvė ar bet kas, kas galėtų nustatyti ribą, pavyzdinių teiginių sąrašas Žingsnis po žingsnio Aptarkite prasmę, kai kažkas „peržengia ribą“ - tai reiškia bet kokį netinkamą elgesį, žodžius, balso toną ar veiksmus. Virvę padėkite ant grindų. Paprašykite dalyvių išsirikiuoti šalia vienas kito abiem kojom vienoje virvės pusėje.

Paaiškinkite, kad perskaitysite elgsenos pavyzdžius, kuriuos dalyviai gali pamatyti ar girdėti, kaip kiti tai daro ar sako. Jei jie mano, kad elgesys yra „neteisingas“, paprašykite dalyvių peržengti virvę.

Leiskite dalyviams patiems pasirinkti, kas, jų manymu, yra peržengta riba. Prieš perskaitydami kitą pavyzdį, paprašykite dalyvių grįžti į pradinę padėtį.

Teiginių pavyzdžiai: Posakis: „Prie mūsų stalo yra vietos. Sėskis čia“.

Posakis: „Atsiprašau, ši vieta užimta ir ji skirta ne tau!“ Posakis: „Man labai patinka tavo dėvimi marškiniai“.

Posakis: „Oho. Ar tikrai norėjai vilkėti tuos bjaurius marškinius su šiomis siaubingomis kelnėmis?“ Posakis: „Tik mano draugai gali žaisti šį žaidimą su mumis“.

Posakis: „Aišku, visi gali žaisti. Tau tereikia palaukti savo eilės “.

Raštelio apie mergaitę ar berniuką jūsų grupėje perdavimas.

Padėti kam nors pakelti numestą daiktą. Šnabždesys apie vieną iš jūsų grupės draugų koridoriuje.

Pasakyti suaugusiam žmogui, kad kažkas jus ar kitą dalyvį pravardžiavo.

Juoktis varžybų dieną iš pralaimėjusios komandos.

Juoktis iš juokingo pokšto, kurį pasakoja grupės draugas.

Trumpas aptarimas Kaip jautiesi, kai kas nors peržengia ribą?

Ką darai, kai kas nors peržengia ribą?

Ką darai, kai peržengi ribą.

5. VEIKLA: KOKS TAI JAUSMAS? Pratimo tikslai: ši veikla paskatins dalyvius giliau pagalvoti apie patyčių elgesį. Kas jose dalyvauja? Kokį vaidmenį jie vaidina? Kaip jie jaučiasi?

Dalyvių amžius: 13+ Dalyvių skaičius: nesvarbu

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Pratimo trukmė: 20 minučių Medžiagos: patyčių scenarijus, žymekliai, lentos Žingsnis po žingsnio Paskirstykite dalyvius į grupes.

Garsiai perskaitykite istoriją/scenarijų.

Ar savo grupėse dalyviai sugalvojo du būdus, kaip stebėtojas galėtų pakeisti savo elgesį, dėl kurio būtų sustabdytos patyčios. Jei leidžia laikas, leiskite dalyviams pasidalinti savo idėjomis su likusia grupe.

Scenarijus Kara ir Tai draugavo daugelį metų, tačiau pastaruoju metu Kara jautėsi nuošalyje įvykių, kuriuos Tai organizavo su savo draugais. Anądien Kara atsiuntė Tai tekstą, klausdamas, ar jis dėl kažkokios priežasties ant jo nesupyko. Jis negavo atsakymo. Vėliau tą patį vakarą Kara dirbo prie projekto su kita mokyklos drauge Ari. Ari prisijungė prie savo „Facebook“, o Kara savo naujienų sraute pamatė, kad Tai paskelbė įrašą, kuriame rašė, kad Kara jam pasirodė erzinantis. Buvo kitų draugų komentarų. Ari greitai išjungė „Facebook“. Kai Kara patikrino savo pačio „Facebook“, jis suprato, kad Tai pakeitė savo nustatymus taip, kad jis nebematė jo įrašų.

Pastabos Patyčios apibrėžiamos kaip elgesys, kuris kartojasi (arba gali kartotis), yra žalingas ir nukreiptas į jaunus žmones, kurie, kaip manoma, turi mažiau galios. Galia santykiuose dažnai būna subjektyvi ir gali kilti iš įvairių šaltinių – socialinių tinklų, pinigų, intelekto, dydžio ir jėgos ir kt.

Galios dinamikos perkėlimas patyčių situacijoje yra veiksmingas būdas patyčioms sumažinti/ panaikinti. Dalyviai, stebintys patyčias (pašaliniai žmonės) gali būti galingiausi žmonės patyčių situacijoje - jų veiksmai gali arba paskatinti, arba atbaidyti patyčias inicijuojantį asmenį. Šios veiklos metu dalyviai sužinos, kad jie ne tik gali nutraukti patyčias, bet ir gali geriausiai tikti šiai užduočiai.

Trumpas aptarimas Paprašykite dalyvių aptarti, kaip galėjo jaustis kiekvienas scenarijuje dalyvaujantis asmuo - patyčių iniciatorius (Tai), patyčias patiriantis berniukas (Kara), draugai/stebėtojai (Ari). Aptarkite galios santykiuose idėją/sampratą. Kiekvienas žmogus, patekęs į patyčių situaciją, turi tam tikrą galios laipsnį - patyčias „patyčiomis“ daro tai, kad iniciatorius turi daugiau galių nei auka (pvz.:, daugiau draugų, yra fiziškai didesnis, priimamas kaip protingesnis ir pan.). Aptarkite stebėtojo galią; stebėtojai gali būti galingi patyčių situacijoje - jų reakcija ir elgesys gali paskatinti arba atbaidyti iniciatorių.

6. VEIKLA: NESMURTINIS BENDRAVIMAS Pratimo tikslai: nustatyti bendravimo būdus, kurie trukdo ar netrukdo jų mokyklų dalyviams. Mokyti dalyvius apie nesmurtinio bendravimo metodus. Ugdyti nesmurtinio bendravimo įgūdžius.

Dalyvių amžius: 14–17 metų Dalyvių skaičius: nuo 15 iki 20 dalyvių Pratimo trukmė: 40 minučių NEFORMALIOS Medžiagos: du plaktukai GRUPĖS VEIKLOS

Žingsnis po žingsnio

Padėkite du plaktukus prie sienos ir ant pirmojo parašykite „kas man labiausiai patinka bendraujant su draugais“, o ant antrojo parašykite „kas man nepatinka bendraujant su draugais“. Kiekvienas turi rašyti savo mintis/jausmus ant plaktukų. Baigę rašyti, grupė tęsia diskusiją ir vedėjas paaiškina apie smurtinį ir nesmurtinį bendravimą, kaip pereiti konfliktines situacijas ir kaip pasiekti didesnę tolerancijos ribą.

Pastaba. Šis pratimas parodo problemas, kylančias dėl smurtinio bendravimo, ir jo keliamas bausmes. Šiame pratime mokytojai paaiškina prasmę gerbti savo draugą, prasmę gerbti skirtumus ir nenaudoti smurto galios. Dalyvių paskatinimo jausmų/minčių pavyzdžiai: Jis/ji yra labai draugiškas Kantrus Visada padeda Pasitikintis Piktas Smurtaujantis Šypsosi Mėgsta tuos pačius dalykus kaip ir aš Atkaklus Nepadeda Apbalbantis Ištikimas Nuoširdus Klausytojas Geras draugas Nervingas Malonus / Pagarbus Melagis Pasižymi humoro jausmu Trumpas aptarimas Kokios yra smurtinio ir nesmurtinio bendravimo formos ar išraiškos?

Koks yra tas bendravimo būdas, kuris kenkia tavo draugui ir verčia jį/ ją naudoti smurtą?

Kaip padėti savo draugams nenaudoti smurto mokykloje?

Kokia bausmė turėtų būti skiriama vaikams, kurie mokykloje naudoja smurtą?

Kaip būti geru mokiniu, ir gerai elgtis?

Esu kas esu ISTORIJOS APRAŠAS

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Mano „Facebook“ draugo draugas man atsiuntė draugo užklausą, aš ją priėmiau, nors aš jos nepažinojau, tačiau jei ji draugavo su vienu iš kitų mano draugų, su ja turėjo būti viskas gerai. Bet kitą kartą atsidaręs savo paskyrą pastebėjau komentarą. Tai buvo ta pati mergina, kurią pridėjau anksčiau, ir be jokios priežasties ji pakomentavo mano nuotrauką, kad aš negraži. Aš atmečiau komentarą ir ištryniau ją iš savo draugų sąrašo, bet likusią dienos dalį šis komentaras mane liūdino.

14 METŲ

Mokytojai naudosis šiais klausimais, analizuodami atvejį/istoriją su mokiniais: iš tikrųjų mokytojai kviečia mokinius apmąstyti, kaip jie reaguotų, ką jautė personažas, kokių priemonių imtųsi, jei būtų tokio įvykio liudininkai ir t.t.

Kaip tėvai gali padėti ir apsaugoti savo vaikus internete? Tėvai gali palaikyti savo vaikus padėdami jiems būti atsakingais skaitmeniniais piliečiais. Pavyzdžiui, palaikyti kitus, o ne rašyti komentarus. Jie gali patarti savo vaikams pamokydami niekada niekam neatskleisti asmeninės informacijos ar slaptažodžių. Jie gali su jais kalbėtis apie savo internetinį gyvenimą ir stebėti jų elgesį internete.

1. VEIKLA: PATYČIOS INTERNETE: CTRL+ALT+DELETE Pratimo tikslas: skatinti informavimą apie tai, kas yra internetinės patyčios, siekiant suprasti skirtingus problemos aspektus; patirti ir apmąstyti individualias internetinių patyčių pasekmes (ypač psichologines); ugdyti kritinį mąstymą apie elektronines patyčias, užkirsti kelią joms ir imtis veiksmų skirtingais lygmenimis (asmeniniu, bendruomenės, nacionaliniu).

Dalyvių amžius: 14+ Dalyvių skaičius: mažiausiai 5 Pratimo trukmė: mažiausiai 20 minučių Medžiagos: A4 formato popieriaus lapai, žymekliai, rašikliai, rašikliai, žirklės, siūlai, klijai, nešiojamas kompiuteris Žingsnis po žingsnio Įvadas: 5 minutės. „Elektroninės patyčios:„ Ctrl “+„ Alt “+„ Delete“ yra vaidmenų atlikimo veikla. Yra dvi skirtingos internetinių patyčių istorijos.

Kiekvienoje istorijoje turime „auką“ ir bent vieną „elektroninį patyčių sukėlėją“. Vedėjas kiekvienam dalyviui duoda popierių su užrašytu vaidmeniu, baltą lapą su jų personažo vardu (geriau būtų ant lapo piešti ekraną, nes jis simbolizuoja kompiuterio, išmaniojo telefono, planšetinio

kompiuterio ekraną) ir veikėjo atvaizdas (atvaizdai gali būti atsitiktiniai, juos galima rasti internete).

Vaidmenų vaidinimai veiklai: NEFORMALIOS A situacija GRUPĖS VEIKLOS

A. Jūs esate Anna, 14 metų mergaitė. Jūs paskelbėte keletą nuotraukų „Facebook“ ir gavote sarkastiškų komentarų bei įžeidimų dėl jūsų svorio ir odos spalvos (jūsų mama kilusi iš Indijos).

B. Jūs esate Samanta, 14 metų mergaitė. Jūs paskelbėte įžeidžiančius komentarus po Annos „Facebook“ nuotraukomis dėl jos svorio ir odos spalvos (jos mama kilusi iš Indijos).

INSTRUKCIJOS: esate internetinių patyčių skleidėjas. Norėdami imituoti realaus gyvenimo scenarijus, turite kuo greičiau ant klijuojamų lapelių rašyti savo komentarus savo aukai arba parašyti juos tiesiai ant priešais esančio lapo.

Procedūra: 8 minutės Dalyviai skaito savo lapą, tačiau jiems neleidžiama jo rodyti kitiems.

Perskaitę, jie uždeda ant kaklo lapą su vardu ir pradeda vaidinti.

Kibernetiniai patyčių skleidėjai turi ieškoti savo aukų ir pradėti greitai imituoti tyčiojimąsi naudojant klijuojamus lapelius (pritvirtinant juos prie aukos kūno) arba rašant tiesiai ant savo aukų lapo. Aukos gali laisvai reaguoti, kaip nori.

Trumpas aptarimas: 7 minutės Po kelių minučių vedėjas sustabdo veiklą, atšaukia dalyvius iš savo vaidmens ir sustoja į ratą su visais dalyviais, sukurdamas refleksijos grupę. Vedėjas veda diskusijas klausimais aukoms ir priekabiautojams, ypač atsižvelgdamas į tai, kaip jie jautėsi, kas, jų manymu, yra internetinės patyčios ir kaip jie gali kovoti su tuo.

Vadovas, vedantis apklausą, gali užduoti dalyviams šiuos klausimus: Kaip jautėtės?

Ar buvo sunku būti auka/ patyčių skleidėju? Jei taip, kodėl?

Ar galite prisiminti apie savo gyvenimo atvejus, kai jus ar ką nors iš pažįstamų paveikė internetinės patyčios?

Ką reiškia būti stebėtoju (žiūrėti, kaip iš kažko tyčiojamasi nieko nedarant, kad tai sustabdytų)?

Kodėl kai kurie žmonės yra stebėtojai? Kodėl žmonės nenori įsikišti?

Ką turėtų daryti eiliniai piliečiai, norėdami pasipriešinti internetinėms patyčioms, o ne būti stebėtojai?

Po refleksijos grupės vedėjas sako, kad aukų istorijos yra įkvėptos tikrų įvykių, ir pateikia internetinių patyčių apibrėžimą.

2. VEIKLA: NEGRĮŽTAMAS Pratybų tikslai: dalyvių apmąstymai dėl smurto artimoje aplinkoje biopsichologinio poveikio aukoms.

Dalyvių amžius: nuo 13 iki 17 metų Dalyvių skaičius: nuo 15 iki 25 m.

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Pratimo trukmė: 20 minučių (gali skirtis priklausomai nuo diskusijos) Žingsnis po žingsnio Iš pradžių visiems dalyviams išdalinkite teisių pranešimo kopijas.

Prašoma, kad dalyviai garsiai perskaitytų įvairias teises ir vėliau paprašoma pateikti nuomones apie teises. Tada visų prašoma kuo stipriau suglamžyti šį Teisių pranešimo lapą. Kai visi turi gerai suglamžytus lapus, jų paprašoma išlyginti ir pabandyti atstatyti į pradinę formą. Paskatinkite diskusijas klausimais apie bio-psicho-fiziologinį poveikį smurtą patyrusioms aukoms.

Teisių pranešimas. Jei jūsų santykiai jus žeidžia, turite žinoti, kad turite teises: Turiu teisę būti savimi.

Turiu teisę iškelti save į pirmą vietą.

Turiu teisę būti saugus.

Turiu teisę, kad su manimi elgtųsi pagarbiai.

Turiu teisę mylėti ir būti mylima/-as.

Turiu teisę nedaryti visko tobulai.

Turiu teisę maištauti ir protestuoti, kai su manimi kas nors elgiasi nesąžiningai ar įžeidžiamai.

Aš turiu teisę į savo privatumą.

Turiu teisę turėti nuomonę, ją reikšti ir būti rimtai vertinamas/-a.

Turiu teisę uždirbti ir kontroliuoti savo pinigus.

Turiu teisę užduoti klausimus apie viską, kas daro įtaką mano gyvenimui.

Turiu teisę priimti sprendimus, turinčius įtakos mano gyvenimui.

Turiu teisę augti, tobulėti ir keistis.

Turiu teisę pasakyti „ne“!

Turiu teisę klysti.

Turiu teisę neprisiimti atsakomybės už kitų problemas.

Aš turiu teisę KONTROLIUOTI GYVENIMĄ IR JĮ KEISTI, JEIGU JIS MAN NEPATINKA! Trumpas aptarimas Klausimai, kuriuos galima išspręsti iš pradžių (perskaičius Teisių pranešimą) Ar visi žmonės gali naudotis šiomis teisėmis?

Jei ne, kokios yra teisės, kuriomis jie negali taip lengvai naudotis?

Dėl kokių priežasčių galima nepasinaudoti šiomis teisėmis?

Pavyzdžiai?

Klausimai, kuriuos galima pateikti vėliau Ar pavyko atkurti lapą į pradinę formą? Kodėl?

Kaip suglamžytą popierių galima susieti su smurtu šeimoje?

Ar smurto artimoje aplinkoje aukoms pavyksta visiškai įveikti patirtą netinkamą elgesį?

Kokias pasekmes aukai sukelia smurtas šeimoje?

O ar vaikams yra kokių pasekmių? Kokių?

3. VEIKLA: KONFLIKTŲ VALDYMAS Pratimo tikslas: parodyti skirtingus problemų sprendimo tipus, skirtingus konflikto situacijos valdymo būdus. Pateikdami kasdienio NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS gyvenimo pavyzdžius, dalyviai turėtų parodyti, kaip jie elgtųsi konkrečioje situacijoje, ir tuo pačiu, ką kiti dalyviai mano apie tą reakciją.

Dalyvių amžius: 14–17 metų Dalyvių skaičius: 18 Pratimo trukmė: 1 valanda Medžiagos: nereikalinga Žingsnis po žingsnio Paskirstykite grupę į 3 mažesnes grupes, kurių kiekvienoje yra po 6 narius. Kiekviena grupė gaus po vieną dokumentą, kuriame bus parašyta konfliktinė situacija.

Grupės turėtų kurti vaidinimus pagal konfliktinę situaciją, kuri jiems aprašyta lape, ir tada jie turėtų pateikti sprendimą, kurį sugalvojo grupėje.

Po kiekvieno vaidinimo kitos dvi grupės vertina sprendimus ir dalijasi, kaip jie reaguotų, jei būtų jų vietoje.

Scenų tipai Patyčios Muštynės Pašaipos kitų mokinių akivaizdoje Trumpas aptarimas Ką manote apie šį žaidimą?

Ar ko nors išmokote? Jei taip, ką?

Ar jums buvo lengviau sugalvoti sprendimą grupėje? Kodėl?

Ar konfliktinėje situacijoje dažniausiai reaguojame taip, kaip ir manome, reaguotume?

4. VEIKLA: KAIP TU JAUTIESI? Pratimo tikslai: parodyti, kaip lengva neteisingai suprasti, ką jaučia žmonės, tiesiog žiūrint į jų kūno kalbą ir veido išraiškas, ir kaip lengvai galima nuslėpti tikrus jausmus.

Dalyvių amžius: 13+ Dalyvių skaičius: nesvarbu Pratimo trukmė: 20 minučių Medžiagos: didelis stiklainis ar indas, flomasteriai, popieriaus lapai Žingsnis po žingsnio Paprašykite dalyvių sugalvoti kuo daugiau žodžių, apibūdinančių teigiamus ir neigiamus jausmus ir emocijas.

Sukarpykite užrašytus žodžius į atskirus popieriaus lapelius ir įdėkite juos į stiklainį ar indą.

Paprašykite dalyvių išsirinkti iš stiklainio lapelį ir imituoti žodį ant popieriaus. Tada grupė turi atspėti, koks jausmas ar emocija imituojama.

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Trumpas aptarimas Ar jums buvo sunku atspėti jausmą ar emociją?

Ar manote, kad galite lengvai atspėti kito žmogaus jausmus, žiūrėdami tik į jo/jos kūno kalbą?

Ar jums lengva/sunku nuslėpti savo jausmus?

Kodėl dažniausiai bandote slėpti savo jausmus nuo kitų žmonių?

5. VEIKLA: KONFLIKTŲ VALDYMAS Pratimo tikslas: parodyti skirtingus problemų sprendimo tipus, skirtingus konflikto situacijos valdymo būdus. Pateikdami kasdienio gyvenimo pavyzdžius, dalyviai turėtų parodyti, kaip jie elgtųsi konkrečioje situacijoje, ir tuo pačiu, ką kiti dalyviai mano apie tą reakciją.

Dalyvių amžius: 14-17 metų Dalyvių skaičius: 18 Pratimo trukmė: 1 valanda Medžiagos: nereikalinga Žingsnis po žingsnio Paskirstykite grupę į 3 mažesnes grupes, kurių kiekvienoje yra po 6 narius. Kiekviena grupė gaus po vieną lapą, kuriame bus aprašyta konfliktinė situacija.

Grupės turėtų kurti vaidinimus pagal konfliktinę situaciją, kuri aprašyta lape, ir tada jie turėtų pateikti sprendimą, kurį sugalvojo grupėje. Po kiekvieno vaidinimo kitos dvi grupės vertina sprendimus ir dalijasi, kaip jie reaguotų, jei būtų jų vietoje.

Scenų tipai 1. Patyčios 2. Muštynės 3. Pašaipos kitų mokinių akivaizdoje Trumpas aptarimas Ką manote apie šį žaidimą?

Ar ką nors išmokote? Jei taip, ką?

Ar jums buvo lengviau sugalvoti sprendimą grupėje? Kodėl?

Ar konfliktinėje situacijoje dažniausiai reaguojame taip, kaip ir manome, kad reaguotume?

Mama, kiek man liko laiko iki kol susitiksiu su Dievu?

ISTORIJOS APRAŠAS

Chuanui Pablo yra 12 metų ir jis patyrė patyčias mokykloje nuo 4 metų, tačiau jo mokyklos darbuotojai sako, kad neįmanoma, jog tokio amžiaus vaikai galėtų tyčiotis. Juanas Pablo buvo braižomas, stumdomas, spardytas, supjaustytas ir kandžiojamas. Be to, vaikai kartą trenkė jam penalu ir jis neteko vieno danties. Prieš kelias savaites jis pasakė mamai, kad nebenori eiti į mokyklą, nes nėra pasirengęs kovoti. Jo mama labai nuliūdo, kai išgirdo sūnų sakant: mama, kiek man liko laiko iki kol susitiksiu su Dievu?

Chuaną Pablo užsipuolė socialiniuose tinkluose ir jis nuolat gauna žinutes iš savo klasiokų, kuriose jis pravardžiuojamas. Jo mama desperatiškai bando ieškoti pagalbos, nes mokykla, atrodo, nieko nedaro, kad padėtų jo sūnui. Ji keletą kartų susitiko su vyriausiuoju mokytoju ir taip pat parodė jam įrodymus, kaip jos sūnus užsipuolamas internete, tačiau vyriausiasis mokytojas tuo netiki. Chuanas Pablo nenori eiti į mokyklą, jis nenori turėti jokios socialinės žiniasklaidos programėlės, nes žino, kad jam grasins ir tai jį gasdins.

14 METŲ

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

Mokytojai naudosis šiais klausimais analizuodami atvejį/istoriją su mokiniais: iš tikrųjų mokytojai kviečia mokinius apmąstyti, kaip jie reaguotų, ką jautė personažas, kokių priemonių imtųsi, jei būtų tokio įvykio liudininkai ir t.t.

1. Kaip padėtumėte Chuanui Pablo?

2. Kaip jaustumėtės, jei būtumėte jo vietoje?

3. Ar manote, kad Pablo jautėsi sutrikęs?

4. Kaip galime sukurti saugią aplinką savo mokyklose?

5. Kaip mes, mokytojai, galime skatinti vaikus kovoti su patyčiomis?

6. Kaip galėtumėte padėti Chuano Pablo mamai?

7. Kaip manote, kodėl direktorius nenorėjo padėti?

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

1. VEIKLA: JAUČIUOSI TAIP, KAIP IR TU Tikslai: suprasti, kaip jaučiasi patyčias patyrę vaikai. Norint suprasti, koks gali būti pavojingas netinkamas socialinių tinklų naudojimas. rasti sprendimus, kurie galėtų padėti tokiems vaikams kaip Chuanas Pablo.

Amžius: nuo 12 metų Dalyvių skaičius: nesvarbu Trukmė: 30-60 min.

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Medžiagos: pieštukai ir popierius Įgyvendinimas Maža mokinių grupė atstovaus Chuano Pablo atvejį. Mokytojas paskirs keliems mokiniams vaidmenis ir jie turės perteikti istoriją apie Pablo. Po šio pristatymo, mažose grupėse jie aptars vaizduojamus vaidmenis ir ras galimus sprendimus. Šioje diskusijoje mokytojas pateiks jiems įvairių klausimų, tokių kaip: -Kaip jaučiasi Pablo? Parašykite mažiausiai 5 būdvardžius, apibūdinančius Pablo jausmus.

-Ką darytumėte, jei būtumėte šios mokyklos vyriausiasis mokytojas? Ar vyriausiasis mokytojas elgėsi teisingai? Ar jis žino tiesą?

-Ar manote, kad Pablo gali nesakyti tiesos savo mamai?

-Kaip jautėtės būdamas vienas iš jų per pristatymą? Šie sprendimai bus užrašyti popieriaus lape, o grupei atstovaujantis vaikas padalins juos likusiems mokiniams. Tada visi balsuos už 5 mėgstamiausius ir padės juos matomoje savo klasės vietoje.

Kada baigsis ši situacija?

ISTORIJOS APRAŠAS

8 val., pirmadienis, žadintuvas įjungtas ir nenoriu atmerkti akių.

Savaitgalis baigėsi ir jaučiuosi pasimetusi. Nežinau, kodėl 15 metų mergina jaučiasi taip. Nesu alkana, jaudinuosi ir suvalgau pyrago gabalėlį vien todėl, kad mama mane stebi, nes mano, kad esu labai liesa. Man labiau patinka būti liesai nei storai, nes man tai būtų blogiau. 8.45 val. girdžiu, kaip mama šaukia, nes ji mano, kad pavėluosiu. Ji nežino, kad tai darau tyčia. Ji mano, kad priežastis, kodėl neišlaikau testų, yra ta, kad nesimokau tiek, kiek turėčiau, ir tai netiesa. Aš tai darau, nes jei gaučiau gerus įvertinimus, kitos mergaitės dar labiau mane baustų.

Išeinu iš savo namų ir pradedu eiti, labai šalta, o vakar šiek tiek pasnigo. Atvykstu į savo mokyklą ir einu į savo klasę. Visi ten. Yra keli žmonės, kurie į mane žiūri ir dėl to jaučiuosi labai nejaukiai. Stengiuosi į juos nežiūrėti. Pirmoji valanda baigėsi, mano širdies plakimas labai paspartėjo ir jaučiuosi paralyžiuota. Adriana, Marta, Fátima ir Monika kalba ir juokiasi, tikiuosi, kad jos nekalba apie mane. Norėčiau turėti draugų, ir taip pat su jais pasikalbėti.

Prasideda istorijos pamoka, man patinka šis dalykas. Suskamba mano telefonas, tai yra keista, nes man niekas nesiunčia žinučių. Adrianos tekstas: kodėl tu juokiesi kvailai? Žiūriu į ją, o ji juokiasi su draugais. Jie artėja link manęs: ką tu darai? Kodėl neatsakai į mūsų žinutę? Alvaro man pasakė, kad Raulas tau parašė žinutę praėjusį savaitgalį. Išdrąsėjau ir sakau „taip“ ... ir kodėl jis kalba su tavimi? Monika atrodo labai pikta, nes jai labai patinka Raúlas. Nežinau. Aš neatsakiau į jo žinutes.

Negalima to daryti, gerai? Ar tu manęs klausaisi? – pasakė ji.

Visi išeina, o aš lieku viena viduryje klasės. Niekas nežino, kad aš čia, net Laura, kuri anksčiau buvo mano draugė. Aš noriu verkti; kodėl aš turiu taip jaustis? Kodėl taip nutinka man? Einu į vonią nusiprausti veido, nes man silpna, galbūt dėl to, kad esu alkana, o gal dėl to, kad bijau. Aš pasiduodu, nes niekas nepasikeis. Bandau save nuraminti, bet tai yra kažkaip neįmanoma, nes aš jų labai bijau. Išeinu iš vonios ir matau, kad netoliese yra Raulas. Turiu pripažinti, kad jis man labai patinka. Bandau jo išvengti, bet jis mane pamatė. Jis žiūri į mane ir šypsosi. Jis eina link manęs ... Sveika Marina - sako jis. Labas Raúlai -.

Kaip laikaisi? Aš išsiunčiau tau žinutę šeštadienį, bet tu man neatrašei atgal. Aš padėkoju jam ir atsiprašau, kad nepastebėjau tavo žinutės.

Raúlas šypsosi, kai žiūri į mane: o nesijaudink, aš tik norėjau sužinoti, ar tu suplanavusi savaitgalį.

O ne... čia yra Fátima ir ji mus matė. Aš papuoliau į bėdą ... Atsiprašau,

Raulai, aš jau suplanavau - Raulas: na gerai, gal kitą dieną... susirašysime per „WhatsApp“ - sako jis. Jaučiuosi taip kvailai... jie mane sumuš, nes Fátima viską matė ir ji ketina pasakyti Monikai.

Einu į klasę. Jie yra ten, žiūri į mane ir atrodo labai pikti. Žinoma, jie žino. Kol buvome matematikos pamokoje, jie man rašė žinutes ir pravardžiavo.

Dabar atėjo laikas kūno kultūros pamokai ir aš bėgu ten pirmoji, nes nenoriu būti viena persirengimo kambaryje. Aš čia sėdžiu ir laukiu mokytojo, o jie jau mušė mane kamuoliu. Monika ir jos draugai mane įžeidinėja, o man niekas nepadeda. Jaučiuosi labai vieniša – kaip visada.

Einu į tualetą, nes pasijaučiu labai blogai. Mokytojas klausia, ar man viskas gerai. Manau, kad jis žino, kas vyksta, bet neketinu jam to pasakyti - taip, man viskas gerai. Man šiek tiek svaigsta galva, tai viskas. - Marina, aš čia, jei tau kažko prireiktų, gerai? - Man tikrai viskas gerai - Gerai... grįžk į klasę, kai pasijusi geriau.

Jaučiuosi taip blogai, nes jis gali man padėti, bet bijau viską jam pasakyti... Aš ketinu likti čia, jaučiuosi saugi.

Po pamokos Monika su draugėmis atėjo į tualetą ir čia mane rado. Ji pradėjo mane stumdyti ir taip smarkiai smogė. Ji tempė man už plaukų.

Ji spardė mane ir vienintelis dalykas, kurį galėjau padaryti, buvo užmerkti akis ir bandyti apsaugoti veidą rankomis. Ji paėmė mano krepšį, išmetė visas mano knygas ir jas sulaužė. Galiausiai ji įdėjo mano krepšį į tualetą.

- Tu esi kvailė ir pažadu tau, už tai sumokėsi. Daugiau nesiartink prie Raulio.

Prireikė 5 minučių, ir pradėjau verkti. Aš buvau šokiruota. Kada baigsis ši situacija? Esu tikra, kai tik grįšiu namo, jos man parašys ir „Instagram“ tinkle apie mane skelbs bjaurius dalykus. Aš nekenčiu šios situacijos. Tai pirmadienis ir dar 4 dienos, kai jausiuosi taip pat...

15 METŲ

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Ar galėtumėte paminėti keletą jausmų, kuriuos išgyvena ši mergina?

Kaip jaustumėtės, jei būtumėte Marina?

Kaip manote, kodėl ji nenori, kad mama žinotų?

Ar pasakytumėte mokytojui, jei kiltų tokių problemų?

Ar kada jautėtės vieniša kaip Marina?

Ar gavote/matėte nemalonių pranešimų savo telefone, socialiniuose tinkluose ir pan.?

Jei būtumėte jos klasėje ir matytumėte, kaip ji tai išgyvena, ar jai padėtumėte?

1. VEIKLA: TEIGIAMI LAIŠKAI Tikslai Skatinti mokinius padėti kitiems Aptikti patyčių požymius Žinoti patyčių mokykloje ir internete padarinius

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

Tobulinti bendravimo įgūdžius dirbant grupėse.

Amžius: nuo 12 metų Dalyvių skaičius: nesvarbu Trukmė: 30-60 min Medžiagos: pieštukas, popierius ir krepšelis Įgyvendinimas Visi turės keletą minučių apmąstyti šią situaciją ir apsimeta, kad yra vienas iš šios klasės mokinių. Mokytojas suteikia jiems kelias minutes laiko galvoti apie Mariną ir jos situaciją, o kol jie mąsto, mokytojas padės jiems apmąstyti šiuos klausimus: Ar Marina verta tokio elgesio su ja?

Ar ji kažką daro ne taip kalbėdamasi su Raúliu?

Jei būtumėte įsimylėję Raulį ir matytumėte, kaip ji su juo kalba, ar reaguotumėte kaip tos merginos?

Ar kada nors sulaukėte grasinimų telefonu?

Ar apsaugotumėte Mariną nuo tų mergaičių?

Ar pasakytumėte savo mokytojui?

Po trumpų apmąstymų jie turės parašyti laišką šiai merginai ir bandyti jai padėti. Įdėsime visus laiškus į krepšelį ir išsirinksime 3 iš jų.

Mokytojas juos perskaitys ir įdės į aplanką, pavadintą „teigiama nuotaika“.

Tada visi mokiniai padarys laiškų dėžutę, ir mokiniai turės galimybę rašyti gražius laiškus ar žinutes kam nors iš klasės. Savaitės pabaigoje mokytojas atiduos laišką gavėjui. Visi jie bus anonimiški.

Superherojaus istorija Kai Ksaveras gimė, jis patyrė tris cerebrinius insultus. Gydytojai pasakė jo tėvams, kad jie turi būti pasirengę blogiausiam variantui, nes jie buvo tikri, kad jis neišgyvens. Tačiau Ksaveras kovojo ir jie tėvams pasakė, kad jis greičiausiai visą gyvenimą sėdės neįgaliųjų vežimėlyje.

Jam buvo atliktos sudėtingos operacijos, o kai jam suėjo 4 metai, jis pradėjo vaikščioti, bet jam reikėjo dar vienos operacijos. Kai jam buvo 6 metai, jam atliko dar vieną operaciją, ir jis turėjo būti hospitalizuotas, nes patyrė stiprų kraujavimą. Berniukas lanko specialiųjų poreikių mokyklą ir gauna tikrai gerus įvertinimus be jokių konkrečių priemonių. Jis yra stiprus, juokingas vaikas ir mėgsta kompiuterius. Jo hobis - veiksmo filmų žiūrėjimas.

Nors jis stipri asmenybė, būna ir blogų dienų. Gal dėl to, kad kitas mokinys jį pravardžiuoja, arba dėl to, kad jis negali žaisti futbolo taip, kaip kiti. Jo tėvai susisiekė su Enriku iš AEPAE, kad padėtų sūnui pasijusti geriau būnant savimi ir labiau pasitikėti savimi. Jie norėjo, kad jis turėtų strategijų, kaip ateityje susidoroti su savo problemomis.

Ksavierui dabar 12 metų ir jis pradėjo lankyti vidurinę mokyklą. Jis buvo įsimylėjęs ir nusivylė meile. Vaikystėje Ksavieras ilgus metus kentė patyčias. Jie nuolat jį pravardžiavo, o jis jautėsi labai mažas ir vienišas. Jis niekada neturėjo telefono, bet vienas iš jo draugų atsinešdavo telefoną į mokyklą ir rodė jam pašaipius paveikslėlius su įžeidimais ir Ksaviero vardu juose. Matyt, jo klasės mokiniai siuntė juos kitiems mokiniams, kad pasišaipytų iš jo. Šiandien yra stiprus berniukas, galintis apsiginti bet kurioje situacijoje.

ISTORIJOS APRAŠAS

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

12 METŲ Kaip galėtumėte padėti Ksavierui, jei būtumėte jo klasėje?

Jei Ksavierui bloga diena ir jūs matote jį vieną, nes jis negali žaisti su kitais? Ką darytumėte?

Kartais vidurinėje mokykloje kai kuriems mokiniams gali būti sunku, o kai kurie iš jų gali būti žiaurūs kitiems. Vieną dieną išgirstate mokinį pravardžiuojant Ksaverą, kokia būtų jūsų reakcija? Ar padarytumėte kažką, kas jam padėtų? Ar pasakytumėte mokytojui?

1. VEIKLA: KAIP JAUČIATĖS? Tikslai Pažinti žmonių jausmus Pažinti neapykantos kurstymą internete.

Skatinti juos elgtis teisingai.

Tobulinti savo bendravimo įgūdžius dirbant grupėse.

Amžius: nuo 15 metų Dalyvių skaičius: nesvarbu Trukmė: 30-60 min Medžiagos: kortelės su žinutėmis, popierius, rašikliai, pieštukai, spalvos... Įgyvendinimas Mažose grupėse jie žiūri į kai kurias korteles apsimesdami, kad tai tekstai, siunčiami telefonu. Kiekvienoje kortelėje bus skirtingi tekstai, susiję su internetine neapykantos kalba ir gražios žinutės. Mokytojas pateikia vieną visiems mokiniams. Jie turės keletą minučių pažvelgti į kortelę ir apie tai pagalvoti.

Kartu jie turės aptarti, kaip jie jaustųsi, jei gautų tokį tekstą. Mokytojas pakvies kiekvieną iš jų perskaityti korteles, o kiekvienas mokinys turės pasakyti būdvardį, apibūdinantį, kaip žinia privertė jį jaustis.

Pabaigoje jie bus perkelti į skirtingas grupes ir turės kurti šūkius, atskleidžiančius neigiamas žinutes internete ir teigiamus. Kai tai bus padaryta, jie paviešins šūkius mokykloje, kad paskatintų kitus mokinius, kaip svarbu gražiai kalbėti internete.

Martino atvejis ISTORIJOS APRAŠAS

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

Martinas nuo mažens kentė patyčias. Jam nepatiko žaisti futbolą, todėl kai kurie vaikai dėl šios priežasties jį vadindavo „mergaite“. Kai Martinui suėjo 13 metų, jis pradėjo galvoti, kad jis kitoks. Jis turėjo įsivaizduojamų draugų ir jautėsi išklausytas, kai jiems išsipasakodavo. Martinas galvojo pasiduoti ir išeiti iš šio gyvenimo, bet negalėjo to padaryti savo tėvams.

Be to, jis sugalvojo pakeisti savo asmenybę ir pradėjo būti „kietas“ berniukas. Kitas mokinys kurį laiką stebėjo Martiną ir jam labai pagailo Martino.

Jis matė, kaip kiti jį įžeidinėja ir stumdo. Jie pradėjo siųsti Martino nuotraukas kitiems draugams, kad iš jo pasijuokti. Jie taip pat siuntė Martinui tekstinius pranešimus su grasinimais. Jaime, kitas jų klasės berniukas, buvo šauniausias vaikinas mokykloje. Jis mano, kad yra geriausias, ir blogai elgiasi su žmonėmis, ypač su Martinu. Vakar Jaime su draugais jį užpuolė ir nutempė jam kelnes. Šiam mokiniui nusibodo juos stebėti ir jis ketina kažką daryti. Vieną dieną jie pravardžiavo Martiną, o šis mokinys atsistojo ir juos sustabdė. Jie nustojo jį įžeidinėti.

Martinas pažvelgė į jį šypsodamasis ir jautėsi saugus.

Martinas kenčia ne tik patyčias mokykloje. Padėtis namuose jam nepadeda. Jo tėtis mano, kad jis galėtų būti savo klasės lyderis. Jis mano, kad yra silpnas ir per daug mergaitiškas, kad būtų priimtas mokykloje. Jo tėtis mano, kad tai yra mamos problema, kad saugodama jį padarė „per mergaitišką“.

Jo mama pastebi, kad Martinas labai liūdnas, ji kalbėjosi su mokytoju, kad sustabdytų šią situaciją. Martinas parodė mamai mėlynes, ir ši iškart nuvežė jį pas gydytoją. Po to jie nuėjo į mokyklą pasikalbėti su mokytojų vadovu. Jo mama sužinojo, kad mokykla nieko nedarė, kad padėtų Martinui, todėl nusprendė palaukti iki mokslo metų pabaigos, kad perkeltų jį į kitą mokyklą.

13 METŲ Kaip jaučiasi Martinas?

Ar teisinga taip elgtis?

Jei matytumėte panašią situaciją, ar elgtumėtės taip, kaip elgėsi mokinys?

Ką manote apie Martino tėčio reakciją?

Ar siūlytumėte savo mokytojui sprendimus, kaip padėti Martinui ir išvengti jo perkėlimo į kitą mokyklą?

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

1. VEIKLA: MES ESAME PRISIJUNGĘ Tikslai: kad mokiniai jaustųsi ne vieni pagerinti jų santykius skatinti juos būti vieningais grupėje.

Amžius: nuo 12 metų Dalyvių skaičius: nesvarbu Trukmė: 30-60 min Medžiagos: pieštukai, spalvoti popieriai, klijai, žirklės Įgyvendinimas Mokytojas išdalins jiems skirtingas juostas ir paprašys parašyti, ką jie daro, kad jų mokykla taptų saugesne vieta savo draugams, taip pat paprašys mokinių parašyti savybę, dėl kurios jie yra nepakartojami ir didžiuojasi tuo, kokie jie yra asmenys ir draugai.

Vėliau, padedami mokytojo, jie sujungia juostas ir taip susidarys viena ilga, sujungta grandinė, išreiškianti vienijimosi bendram tikslui galią.

Mokytojai gali pridėti juostas iš kitų klasių, kad sąjunga ar grandinė būtų dar didesnė ir stipresnė.

Kaip žinutę mokytojai gali naudoti: - Mūsų žinia yra stipresnė, kai kartu mes keičiamės. Nors visi yra skirtingi, visi esame vienos bendruomenės dalis.

Koizora, meilės kupina drama ISTORIJOS APRAŠAS

Šiais laikais žmonės daug kalba apie patyčias, tačiau atrodo, kad niekas nežino, ką mano mokykloje reiškia patyčios. Net mokytojų vadovas sutinka, kad atvejų mūsų klasėse apskritai nėra. Manau, kad jie slepia tam tikrus dalykus nuo mokytojų, o mes nežinome protokolo, kai vaikas tyčiojasi iš kitų. Jie mano, kad tai žaidimas.

Praėjusią savaitę supratau, kad kažkas vyksta mano klasėje. Paruošiau susipažinimo žaidimą. Atėjo eilė Masako ir pastebėjau, kad tarp mano mokinių pasklido keistas jausmas. Masako yra stipri mokinė, tamsiais plaukais ir rudomis akimis. Ji paaiškino klasei, kad iš Japonijos persikėlė į Ispaniją būdama 2 metų ir turėjo jaunesnį brolį. Jaime paklausė jos vardo reikšmės ir ji pasakė „tikra dukra“. Japonai tėvai kartais renkasi tą vardą vyresniajai seseriai, nes mano, kad jos yra atsakingos už savo brolių priežiūrą. Jaime arogantišku tonu pasakė: vadinasi, tu tada gera, ar ne?

Po kelių dienų pastebėjau, kad Masako visada vienas. Žaidimų aikštelėje ji vaikščiojo be draugų. Ji sėdėdavo toje vietoje, kur niekas neina skaityti jos knygos. Nuėjau pažiūrėti, kaip jai sekasi, ir paklausiau: „Labas Masako, kaip tu? Ką skaitai?“. Ji sakė skaitanti knygą „Koizora“ apie meilės istoriją.

Staiga ji pasakė: „aš čia jaučiuosi saugi“. Tai mane sukrėtė ir paklausiau, kodėl ji jaučiasi nesaugi. Ji man pasakė, kad ji patiria patyčias 3 metus. Ji bijojo prisijungti prie grupių, nes vaikai ją pravardžiuodavo. Paskutinis dalykas, kurį jie sakė, yra tai, kad Masako negalėjo būti arti jų, nes ji perduos jiems koronavirusą.

Po to pokalbio nusprendžiau paskambinti jos mamai ir su ja susitikti. Ji patvirtino dukters padėtį, o Masako šeima turėjo keletą susitikimų mokykloje, bet jie neskyrė tam per daug dėmesio. Mokytojų vadovas pasakė mamai, kad Masako turėjo pasistengti susirasti draugų, ir tai buvo jos sprendimas leisti laiką su savo knygomis. Masako sulaukė internetinių grasinimų iš kitų mokinių, jie taip pat paskelbė bjaurias jos nuotraukas socialiniuose tinkluose.

Po susitikimo su Masako mama nuėjau pasikalbėti su direktoriumi ir tai jį nuliūdino. Jis sakė, kad tai buvo mano pirmieji metai toje mokykloje, ir aš turėjau išmokti išgyventi kai kurias situacijas. Jis buvo tikras, kad mokykloje neturėjome patyčių atvejų, o su Masako buvo vienintelė kilusi problema. Išvažiavau labai supykusi. Negalėjau patikėti tuo, ką jis ką tik pasakė, ir pažadėjau sau, kad padarysiu viską, kad padėčiau šiai mergaitei.

Aš viską pasakiau kolegei Kristinai, ji labai maloni ir palaikanti. Ji man pasakė, kad pernai buvo mokinys Martinas, iš kurio tyčiojosi Jaime ir jo draugai. Visi jie dabar yra mano mokiniai.

Kitą dieną aš pasikalbėjau su kiekvienu mokiniu, jie pritarė ir pasakojo

man viską apie Jaime ir jo draugus. Jie sakė, kad visi jie ilgą laiką pravardžiavo Masako, ir niekas jai iki šiol nepadėjo. Stipriai susiginčijau su direktoriumi. Jis tikriausiai mane atleis, bet aš jį patikinau, kad pranešiu apie šį atvejį ir mokykla bus tiriama.

MOKSLEIVIŲ AMŽIUS

14 METŲ

SAVIREFLEKSIJOS KLAUSIMAI

Kaip jaučiasi Masako?

Ar manote, kad kiti mokiniai bijo Jaime ir jo draugų?

Kaip jaučiasi mokytojas?

Ką manote apie direktorių? Ar jis teisingas ir palaikantis?

Ar galėtumėte pasakyti savo mokytojui, jei žinote, kas vyksta jūsų klasėje?

Ar galite pagalvoti apie galimus šios problemos sprendimus?

NEFORMALIOS GRUPĖS VEIKLOS

1. VEIKLA: KAIP JIE JAUČIASI? Tikslai: Palyginti skirtingus internetinės draugystės atvejus.

Nustatyti internetinės neapykantos kalbą.

Suprasti kitų žmonių jausmus.

Rasti galimus sprendimus grupėje.

Amžius: nuo 12 metų Dalyvių skaičius: nesvarbu Trukmė: 30-60 min Medžiagos: pieštukai, popierius, simbolių siluetai Įgyvendinimas Mokiniai bus suskirstyti į 5 grupes ir jie turės išanalizuoti tokį šios istorijos veikėją: Martiną Mokinį Jaime ir jo draugus Martino tėtį Martino mamą Klasės viduryje mokytojas gali pastatyti 5 siluetus (Masako, mokytojo, direktoriaus, Jamie ir jo draugų bei kitų mokinių). Kiekvienas mokinys turėtų pagalvoti apie tuos veikėjus ir parašyti būdvardžius, kurie galėtų apibūdinti kiekvieną iš jų.

Pabaigoje jie turės susitarti dėl kai kurių šios atvejo sprendimų ir apsvarstyti situaciją naudodamiesi šiais klausimais: Ar kada nors anksčiau jautėtės kaip jie?

Ką darytumėte, jei būtumėte Masako?

Ar kada nors sutikote tokį žmogų kaip Jaime ir jo draugai?

Kaip manote, kodėl Jaime taip elgiasi?

Naudinga informacija vaikams Lietuvoje: JAUNIMO LINIJA

Budi savanoriai konsultantai

+370 800 28888

www.jaunimolinija.lt/internetas

ЛИНИЯ ДОВЕРИЯ

PARAMOS VAIKAMS CENTRAS +370 5 271 59 80, 8 611 43567; EL. PAŠTAS: PVC@PVC.LT

(parama teikiama rusų kalba) Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui.

+370 800 77277

VAIKŲ LINIJA

Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111

KARITAS PAGALBA PROSTITUCIJOS IR PREKYBOS ŽMONĖMIS AUKOMS SOS NUMERIS +37067961617

www.vaikulinija.lt

LIETUVOS EMOCINĖS PARAMOS TARNYBŲ ASOCIACIJA (LEPTA) www.klausau.lt

LR VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTAIGA PLAČIOJI G. 10, LT-01308 VILNIUS +370 5 210 7176, NEMOKAMA LINIJA +370 800 01230

EL. PAŠTAS: VAIKAMS@LRS.LT

Naudinga informacija vaikams Ispanijoje: INFOACOSO

https://infoacoso.es/telefonos-deayuda/

AEPD

Ispanijos duomenų apsaugos agentūra: AEPAE

Ispanijos asociacija mokyklos priekabiavimo prevencijos:

+370 800 77277

NACE

Bepatyčių mokykloje asociacijos:

https://www.noalacoso.org

https://secureprivacy.ai/spanish-aepdcookie-guidelines/

SOS PATYČIOS +34 620 489 3327// SOSBULLYING@HOTMAIL.COM

ŠVIETIMO SKYRIUS +34 900 018 018 TELEGRAM: +34 600 909 073

ANAR FOUNDATION

(padeda rizikos grupės vaikams ir paaugliams) https://www.anar.org

POLICIJA participa@policia.es 915 889 522- 915 889 555

Naudinga informacija vaikams Turkijoje:

JAUNIMO PARAMOS LINIJA

0850 455 00 70 www.geclikdestekhatti.org.tr

INTERNETO PAGALBOS CENTRAS

https://www.internetyardim.or g.tr/siber-zorbalik

PAGALBOS SKAMBUČIŲ CENTRAS

112

Naudinga informacija vaikams Rumunijoje:

VAIKŲ PAGALBOS LINIJA Telephone : 116 111 Email: telefonulcopilului@telefonulcopilului.ro http://www.telefonulcopilului.ro/acasa

UNICEF RUMUNIJA Telephone: +40 21 201 7853 Email: bucharest@unicef.org https://www.unicef.org/romania/ro

GELBĖKIT VAIKUS RUMUNIJA Telepnone: +4021.316.6176 secretariat@salvaticopiii.ro https://www.salvaticopiii.ro/

Informacijos šaltiniai: 1. Adapted by Associazione Culturale Strauss. Formerly adapted

by Mark Mains, Extension Specialist for 4-H Youth Development, University of Kentucky from training materials supplied by Deana Reed, Extension Specialist for 4-H Youth Development, University of Kentucky. Originally adapted from “Breaking the Code” by Kansas State University Extension.

2. Antanas Valantinas „Problemos apraiškos“: Ką galime sužinoti analizuodami problemos apraiškas? 2010 [žiūrėta 2021 m. sausio 9 d.].

Prieiga per internetą: https://slideplayer.lt/slide/17296633/.

3. Brenner, Cool bleiben statt zuschlagen, 2002, revised by B. Sinapius.

4. Authorship/adaptation or source: unknown source, adapted

by Association PEL.BullyingFree, NZ Week 2018 Activity Pack.

5. Bullying: Don’t Suffer in Silence – an a 1, anti-bullying pack for schools. 2002.

6. Children and Young People. Queen’s Printer, 2003 [žiūrėta 2021 m. sausio 9 d.].

Prieiga per internetą: https://www.niccy.org/media/1843/niccy-legislation-2003.pdf.

7. Focus on Bullying. A Prevention Program for Elementary School Communities. British Columbia, 1999.

8. Focus on Harassment and intimidation. Responding to Bullying in Secondary School Communities. British Columbia, 2001.

9. Goldy C. Breaking the Cycle of Bullying. NCESD, 2002.

10. Oliver C., Candappa M. Tackling Bullying: Listening to the Views of On emotional support in dealing with cyberbullying, 2010 [žiūrėta 2021 m. sausio 9 d.]. Prieiga per internetą: https://www.researchgate.net/profile/Niamh-Obrien3/publication/275967517_The_Impact_ of_cyberbullying_on_young_people%27s_mental_health/links/554c8f2f 0cf29f836c992daa/The-Impact-of-cyber-bullying-on-youngpeoples-mental-health.pdf

Informacijos šaltiniai:

11. Young people’s health in context: Health behavior in schoolaged children (HBSC) study: international report from 2001/2002 survey. World Health Organization, 2003.

12. SALTO Booklet of Project BRAVE – „BUILDING RESILIENCE AGAINST VIOLENT EXTREMISM“.

13. Violência Doméstica: Intervenção em grupo com mulheres vítimas – Manual para Profissionais. Matos & Machado, 2011.

Kiti internetiniai šaltiniai: 1.http://girlsguidetoendbullying.org/Cyber_SeeBullying.html.

2.http://www.bullying.co.uk.

3.http://www.pacerkidsagainstbullying.org.

4.https://kids.kaspersky.com/10-forms-of-cyberbullying/.

5.https://online-timer.lt.downloadastro.com/tools/.

6.https://training.talentator.com/.

7.https://www.accreditedschoolsonline.org/resources/cyberbully ing-prevention-and-support/.

8.https://www.connectsafely.org/cyberbullying/.

9.https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6981789/.

10.https://www.opencolleges.edu.au/informed/features/15-stra tegies-educators-can-use-to-stop-cyberbullying/.

11. https://www.stopbullying.gov/resources/kids.

12.https://www.tamo.lt/ugdymas/sekstingas-mano-vaikas-su-tu o-nesusijes/.

13.https://www.teachthought.com/technology/7-ways-to-preve nt-cyberbullying/.

14.https://www.unicef.org/end-violence/how-to-stop-cyberbull ying.

15.https://www.verywellfamily.com/types-of-cyberbullying460549.

16.https://www.webmd.com/parenting/news/20100706/emoti onal-troubles-for-cyberbullies-and-victims#3.

17. https://www.zmogausteisiugidas.lt/en/themes/.

O1 – INTELEKTINIS PRODUKTAS

„Mokinių istorijos apie patyčias ir neapykantos kurstymą elektroninėje erdvėje“

Projektas „Moksleivių sąmoningumo ir prevencijos įgūdžiai, susiję su patyčiomis ir neapykantos kurstymu elektroninėje erdvėje“ (CYBERAWARE, No. 2020-1-LT01-KA201-077819)

2021 M.

PARTNERIAI:

Šios medžiagos turinys yra išimtinė autorių atsakomybė, o Nacionalinė agentūra ar Europos Komisija nebus atsakingos už informacijos turinio naudojimo būdą.