Gimtasis kraštas Nr. 73 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)

Kaina 1,99 Lt

Išmokti valgyti vėžių – į Dusetas

Lietuviai išmano, kaip taisyklingai nurauti nelukštentai krevetei uodegytę ar kokia šakute valgyti paruoštą sraigę, tačiau sunkiai įsivaizduoja, kaip dorojamas virtas vėžys. O juk vėžius nuo seno baltai vartojo maistui. Išmokti valgyti vėžius ir dalyvauti jų valgymo varžybose gali kiekvienas, apsilankęs Dusetų vienkiemyje. 11 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Girių galiūnams baisūs tik žmonės

Pirmasis legalus lietuvis Anglijoje

1–2 p.

5 p.

Vakarinė Amerikos dalis pribloškia pragariškais karščiais 13 p.

2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Girių galiūnams baisūs tik žmonės Į ąžuolynus besikėsinantys verslininkai išprovokavo diskusijas apie būtinybę šalyje priimti ąžuolo įstatymą.

Austrijos akibrokštas Lietuvai Europos Sąjungoje precedento neturintis įvykis tapo išbandymu šalies diplomatijai. Saulius TVIRBUTAS

Gediminas STANIŠAUSKAS

Lietuva sulaukė itin nemalonaus kitos ES narės, Austrijos, akibrokšto: šioje šalyje sulaikytas ir labai greitai paleistas buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas, kuris per sausio 13-osios įvykius vadovavo televizijos bokštą šturmavusiam būriui „Alfa“ . Grįžęs į Maskvą įtariamasis sausio 13-osios žudynių byloje pareiškė, esą Viena suprato apie jam teikiamų kaltinimų nepagrįstumą. Politologai neabejoja, kad Austrija pasidavė Rusijos spaudimui, ir teigia, jog Lietuvos diplomatijos laukia nelengvas išbandymas ginant valstybės orumą.

Dėl žmonių godumo Lietuvoje kasmet nykstantys ąžuolai jau užima mažiau nei 2 proc. visų medynų. Itin aršūs konfliktai tarp verslininkų ir bendruomenių pastaraisiais metais kilo Kaune, kur miškų parkuose galiūnams iškilo reali grėsmė. Ąžuolams apsaugoti gyventojai net pasiūlė priimti ąžuolo įstatymą, bet šiuos medžius kol kas geriausiai apsaugo mažytės lervutės.

Ketino statyti namus Ąžuolas gamtoje sukuria buveines daugiau kaip 1000 gyvių. Šį medį nuo pagonybės laikų lietuviai laikė šventu. Nuo 2007 metų už Kaune esančio Romainių ąžuolyno išsaugojimą kovoja Romainių bendruomenė – 2002 m. 1,88 ha miškas natūra buvo grąžintas A.V. Kauno apygardos prokuratūra ėmėsi ginti viešąjį interesą teismuose ir pasiekė, kad Kauno apygardos teismas panaikintų Kauno apskrities sprendimą atkurti nuosavybę A.V. rekreacinėje miesto vietoje. Grąžinti miškus natūra miesto teritorijoje buvo leidžiama tik nuo 1999 iki 2001 metų pabaigos, o A.V. sklypai buvo grąžinti 2002-aisiais. Savininkas ketino čia statyti 19 gyvenamųjų namų, bet bendruomenė pasipriešino ir džiūgauja, kad po kelerių bylinėjimosi metų pavyko pasiekti pergalę. „Įrodėme, kad Romainių ąžuolynas yra unikali vieta“, – pasakojo bendruomenės atstovė Gėlė Minkuvienė. Romainiuose veisiasi 109 vabalų rūšys, tarp kurių – į Raudonąją knygą įrašytieji aštuoniataškis auksavabalis, niūriaspalvis auksavabalis, ąžuolinis skaptukas, kiti gyviai. Jiems veistis būtini seni, trūnijantys ąžuolai, nes būtent jais minta vabzdžių lervutės.

Tirs abiejų šalių ekspertai

Ąžuolas gamtoje sukuria buveines daugiau kaip 1000 gyvių. Šį medį nuo pagonybės laikų lietuviai laikė šventu. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Byla pasiekė Aukščiausiąjį Teismą Romainių bendruomenės pirmininkas Vidas Zigmantas teigia, kad A.V. pavyko parduoti kitiems savininkams dar apie 1,5 hektaro miško, kuriame auga per 150–160 metų sulaukę ąžuolai. „Tikimės, kad prokuratūrai pavyks ir šį kartą apginti viešąjį interesą, nes byla pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą“, – vylėsi V.Zigmantas. Būtent Romainių bendruomenė inicijavo diskusijas, kad galbūt Seimui reikėtų priimti ąžuolo įstatymą, kuris dar griežčiau saugotų šiuos visai lietuvių tautai brangius medžius. „Visai neseniai važiavau į pajūrį ir mačiau, kokią medieną į uostamiestį

vežė miškavežio vairuotojas, – pasakojo V.Zigmantas. – Mašinoje buvo sukrautos 8–10 centimetrų storio pušelės. Tai kas bus, jei mes negalime apsaugoti net tokių jaunų medžių?“ Ąžuolai gyvena 400–500 metų, tačiau pasitaiko ir senesnių. Miestuose jų amžius siekia 200 ir daugiau metų. Seniausias ir storiausias Lietuvoje – Stelmužės ąžuolas, kuriam apie 1500 metų.

Atsodino tik 20 medelių Europoje didžiausias miesto teritorijoje esantis Kauno ąžuolynas irgi ne kartą traukė verslininkų dėmesį. Į jo valdas ypač kėsintasi per nekilnojamojo turto burbulą 2006–2008 metais.

Kauno bendruomenei tik vargais negalais pavyko apginti ąžuolyną, nors visuomenė neteko jo dalies, kai Kauno miesto savivaldybės sprendimu buvo pakeista miško paskirtis. Meilės ąžuolynui neslepiantys kauniečiai buvo sukrėsti ir 2010 metų škvalo padarinių, kai Kauno ąžuolyne vėjo gūsių neatlaikė dešimtys šimtamečių ąžuolų. Dirigentės Danguolės Beinarytės vadovaujamas Kauno burgundiškasis choras, 2011 m. laimėjęs televizijos projektą „Chorų karai“, už laimėtus 35 tūkst. litų pasižadėjo atsodinti bent dalį Kauno ąžuolyno, tačiau valdininkai leido pasodinti tik 20 medelių. Nukelta į 2 p.

Antradienį dvišaliame susitikime Lietuvos ir Austrijos teisingumo ministrams sutarus, vakar buvo sudaryta abiejų šalių ekspertų darbo grupė, kuriai pavesta ištirti visas faktines aplinkybes dėl M. Golovatovo paleidimo incidento. Į šią grupę įtraukta po du kiekvienos šalies ekspertus – po vieną iš Prokuratūros ir Teisingumo ministerijos. Nukelta į 3 p.

Prie Austrijos ambasados Vilniuje mitingavo žmonės. Eltos nuotrauka

Brangiai kainuojanti valdžia Kitais metais vyksiantiems Seimo rinkimams, už valdžios durų likusių parlamentarų ir jų padėjėjų išeitinėms kompensacijoms iš valstybės biudžeto teks atseikėti beveik 30 milijonų litų. Gediminas STANIŠAUSKAS

Lietuvos piliečiams politikai kasmet vis brangsta.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Į 2012–2016 metų kadencijos Seimą nepateksiantys politikai neliks nuskriausti. Seimo kanceliarija jiems ir politinio pasitikėjimo pareigūnams išmokės apie 5,5 mln. Lt išeitinių kompensacijų ir išmokų.

Daugiau nei pusė neperrenkami Artėjantiems Seimo rinkimams Vyriausybė pasirengusi skirti 23 mln. litų – šiek tiek mažiau, nei pageidavo Vyriausioji rinkimų komisija. Pirmas rinkimų ratas kainuos

17 mln. Lt, o antras – 6 mln. Lt. „Planavome skirti dar 2 mln. Lt kandidatų diskusijoms per radiją ir televiziją, bet šių lėšų, deja, negausime“, – apgailestavo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Nukelta į 2 p.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)

Girių galiūnams baisūs tik žmonės Atkelta iš 1 p. „Kol nėra parengtas ąžuolyno gamtotvarkos projektas, leidome sodinti tik ten, kur buvo galima“, – aiškino Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Būtent Kauno valdininkai už 2,2 mln. Lt ES lėšų planuoja parengti gamtotvarkos planą Kauno ąžuolynui sutvarkyti, kad jame galėtų veistis niūriaspalvis auksavabalis. „Pats vabalas gyvena neilgai (iki 4 savaičių), bet jo lervutės nuo 2 iki 4 metų minta negyva mediena“, – aiškino R.Savickienė. Nėra nustatyta, kokio dydžio vabalų populiacija yra ąžuolyne, bet 2002 m. jų aptiko gamtininkai.

Ąžuolo įstatymas? Kodėl ne varlių? Lietuvos žaliųjų judėjimo lyderis Rimantas Braziulis abejoja, ar Lietuvai reikėtų ąžuolo įstatymo. „Kodėl ne gandro arba varlių įstatymo? Juk jie taip pat saugotini“, – kalbėjo R.Braziulis. Jo nuomone, ąžuolas niekuo nesiskiria nuo kitų medžių. „Kuo ąžuolas geresnis už pušį? Jeigu taip,

Tarnautojai savaip interpretuoja įstatymus Aurelija Stancikienė, Seimo narė:

tuomet priimkime ir pušies įstatymą, nes Lietuvoje turime irgi įspūdingų pušų ir pušynų, vertų didesnės apsaugos“, – sakė žaliųjų lyderis R.Braziulis. Jo teigimu, ąžuolams nekyla joks pavojus, kad juos reikėtų dar labiau saugoti, o griežtesnė tvarka neleistų nupjauti net šakos savo kieme. „Bet yra kita pusė – ąžuolai ir miško parkai miestuose. Ten susidūrė dideli verslo interesai ir apsaugos, suprantama, reikėtų geresnės“, – neabejoja R.Braziulis. Žaliųjų judėjimo lyderio žodžiais, yra didelis skirtumas tarp ąžuolyno Kaune ir ąžuolyno kur nors Žagarės miškuose. „Romainiuose ąžuolynas susijęs su šventąja pagonių vieta Romuva, o ten ąžuolyną norima paversti statybomis. Jei tai leistume, ten neliktų nė vieno ąžuolo, nes žmonių godumas ir beprotybė beribiai“, – sakė R.Braziulis.

Ąžuolynų plotai sumažėjo daugiau nei 10 kartų Generalinės miškų urėdijos tarnautojai teigia, kad, remiantis istoriniais šaltiniais, XVI a. ąžuolynų Lietuvoje buvo daug daugiau nei dabar.

2011 m. numatyta atkurti 223,7 ha ąžuolynų kitų medžių kirtavietėse ir įveisti 58 ha naujų medynų, kuriuose ąžuolas būtų vyraujanti medžių rūšis.

Nelabai įsivaizduoju, koks turėtų būti ąžuolo įstatymas, bet galiu patvirtinti tik tai, kad savivaldybių tarnautojai ir žemėtvarkos pareigūnai savaip interpretuoja įstatymus, todėl kenčia gamta. Pavyzdžiui, pavasarį Pagėgiuose buvo iškirsta per 40 šimtamečių liepų ir ąžuolų. Deja, į šią problemą nelabai kas kreipė dėmesį. Lygiai taip pat ir Kuršių nerijoje kelininkams buvo leista iškirsti 5 metrų atstumu visus medžius nuo kelio, nes esą ten tie medžiai yra visai ne medžiai, o želdiniai, o jau už 5 metrų, girdi, prasideda tikri medžiai.

Geriausias sargas – miško savininkas Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos prezidentas

Lietuvos žaliųjų judėjimo lyderis Rimantas Braziulis abejoja, ar Lietuvai reikėtų ąžuolo įstatymo. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Mišrūs su ąžuolais miškai tada užėmė 15–20 proc. visų miškų ploto, tačiau pastarųjų metų duomenys rodo, kad ąžuolynų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 10 kartų. 2005 m. sausio 1 d. duomenimis, ąžuolynai užėmė jau tik 1,9 proc. (37,3 tūkst. ha) visų miškų ir ši situacija beveik nekinta. Bendra ąžuolynų vertė siekia apie 24 mln. Lt. Ąžuolynų plotus siekiama padidinti įgyvendinant Ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose

Brangiai kainuojanti valdžia Atkelta iš 1 p. Jo teigimu, 2008 m. Seimo rinkimai valstybės biudžetui kainavo 26,6 mln. Lt. Prieš dvejus metus surengtiems Prezidento ir Europos parlamento rinkimams išleista šiek tiek mažiau – 26,4 mln. Lt. „Dar mažiau mums kainavo savivaldybių rinkimai, kurie vyko šiemet ir jiems išleidome mažiau nei 17 mln. Lt“, – kalbėjo Z.Vaigauskas. Rinkimų praktika rodo, kad į Seimą naujai kadencijai nepatenka maždaug 60 proc. buvusių parlamentarų. „Kiekvienas Seimo narys iki paskutinio momento tikisi, kad bus perrinktas į Seimą“, – GK sakė Seimo kancleris Jonas Milerius, Seimo kanceliarijoje dirbantis nuo 1990 m.

Paskaičiavo išeitines Išeitinės kompensacijos į parlamentą neišrinktiems dabartinės kadencijos parlamentarams kainuos maždaug 5,8 mln. Lt, arba dvigubai daugiau nei po 2008 m. rinkimų, kai išeitinėms išmokoms buvo panaudoti tik 2 mln. Lt. Pagal Seimo statutą, pasibaigus Seimo nario įgaliojimams, jam išmokama tiek vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime, bet ne mažesnė kaip dvi ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mė-

Parlamentaras Rimantas Jonas Dagys šių metų balandį pralaimėjo bylą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

Su buvusiu ūkio ministru Dainiumi Kreiviu siejama įmonė SKV 2010 m. gavo apie 6 mln. Lt ES paramos.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

nesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka. Šiuo metu parlamentaro mėnesio atlyginimas siekia 6 910 Lt neatskaičius mokesčių. Taigi eiliniam parlamentarui, jei nebus perrinktas, priklausys 41,4 tūkst. Lt išeitinė kompensacija. Daugiau uždirba kokias nors pareigas – komitetų vadovų, frakcijos seniūnų – einantys Seimo nariai. Seimo pirmininkės alga neatskaičius mokesčių sudaro 9 195 Lt, jos pavaduotojų – 7 800 Lt. „Neišrinktiems parlamentarams suplanavome 4,3 mln. Lt išeitinių kompensacijų, dar 1,5 mln. Lt bus išmokėta jų politinio pasitikėjimo pa-

dėjėjams“, – pridūrė Seimo kancleris J.Milerius. Perrinktiems Seimo nariams išeitinės kompensacijos nepriklauso. Bendros 2012 m. Seimo rinkimų išlaidos sudarys iš viso 28,8 mln. Lt.

Tikina, kad sunku rasti darbo Seimo TS-LKD frakcijos seniūno Jurgio Razmos nuomone, išeitinės kompensacijos buvusiems parlamentarams itin reikalingos, kad šie neelgetautų. „Į Seimą patekęs parlamentaras iš esmės praranda profesinius gebėjimus ir kvalifikaciją, todėl vėliau jam nėra paprasta susirasti darbo. Dauguma

programą, kuri numatyta 16 metų laikotarpiui (nuo 2006 iki 2021 m.). Tikimasi, kad iki 2021 m. ąžuolynų plotai padidės bent iki 2,4 proc. (47,5 tūkst. ha) arba tik 0,5 proc. Toks nedidelis ploto padidėjimas susijęs su ąžuolų augimo specifika. Medžiams reikia daug šviesos. 2011 m. numatyta atkurti 223,7 ha ąžuolynų kitų medžių kirtavietėse ir įveisti 58 ha naujų medynų, kuriuose ąžuolas būtų vyraujanti medžių rūšis. darbdavių vengia priimti tokius politikus“, – aiškino J.Razma. Jo žodžiais, darbdavys, kuris pretenduoja į valstybinius arba savivaldybių užsakymus, nenori, kad įmonė būtų siejama su vienu ar kitu nuo politinės arenos nuėjusiu politiku, nes baiminasi politiko oponentų keršto. Kai kurie buvę politikai yra net pakėlę ranką prieš save, nesugebėdami po politinės karjeros grįžti į normalų gyvenimą. Taip 1997 m. lapkričio 11 d. Joniškyje nusižudė jauniausias Kovo 11-osios Akto signataras Gintaras Ramonas. 2003 m. savo namuose iš pistoleto nusišovė ir 1996–2000 m. Seimo narys Jonas Mocartas, nors prieš tai tris mėnesius dirbo UAB „Alsa“ konsultantu. Artėjantys Seimo rinkimai kaitina aistras ir dėl partijų finansavimo. Antradienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad politinių partijų neturėtų finansuoti juridiniai asmenys, o lėšos turėtų būti skiriamos iš biudžeto ir rinkėjų paramos. GK primena, kad politinė korupcija pražudė jau du ministrus. Su buvusiu ūkio ministru Dainiumi Kreiviu siejama įmonė „Specializuota komplektavimo valdyba“ (SKV) 2010 m. gavo apie 6 mln. Lt ES paramos, o bendrovė 2006–2007 m. TS-LKD partiją parėmė 53 tūkst. Lt. Parlamentaras Rimantas Jonas Dagys šių metų balandį pralaimėjo bylą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kuri nustatė, kad eidamas socialinės apsaugos ir darbo ministro pa-

Dabartiniai įstatymai ir teisės aktai ir taip yra per griežti miškų savininkams. Jei medis saugotinas, joks miško šeimininkas nedrįs jo nukirsti. Kas kitas, jei ne savininkas gali būti geriausias miško šeimininkas, todėl nemanau, kad papildomi įstatymai galėtų pagerinti situaciją. Savininkai puikiai supranta, kad ąžuolas yra išskirtinis medis, netgi laikomas šventu. Jei savininkas gautų nors nedidelę kompensaciją, jis būtų suinteresuotas ąžuolus saugoti labiau, nei sugeba įvairiausios inspekcijos. Tad sąlygas reikėtų gerokai švelninti, o ne papildomai griežtinti.

reigas 2009 m. jis skyrė 252 tūkst. Lt ES paramos bendrovei „Elektros zona“. Ji R.J.Dagį per 2008 m. Seimo rinkimus parėmė 16 tūkst. Lt.

Kasmet skiriama 6 mln. Lt Šiuo metu Lietuvoje partijos remiamos ir juridinių, ir fizinių asmenų. Paramą jos gauna ir iš valstybės biudžeto. Šiemet VRK aštuonioms didžiausioms partijoms (iš 40 registruotų) paskirstė apie 6 mln. Lt.

Verslininkas kadenciją baigusio Seimo nario į darbą tikrai nepriimtų, nes jis tik trukdytų verslui. VRK pirmininkas Z.Vaigauskas teigia, kad politinių partijų finansavimas biudžeto lėšomis neabejotinai būtų skaidresnis. „Ši finansavimo tvarka sėkmingai taikoma Vokietijoje, o kitos šalys, tarp jų ir Lietuva, labai rimtai svarsto uždrausti juridiniams asmenims remti politinius judėjimus“, – teigė Z.Vaigauskas. Anot jo, tik atrodo, kad oficialūs pinigų pervedimai padeda išvengti neskaidrumų, bet „tokia praktika minusų turi nepalyginti daugiau“.

2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Generalinę prokuratūrą, kokiomis normomis vadovaujantis priimtas sprendimas paleisti M.Golovatovą ir kas tokį sprendimą priėmė“, – teigė D.Valys. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sakė, kad po notos įteikimo Austrijos ambasadoriui lauksiantis įtikinamo argumento, kodėl priimtas sprendimas įtariamąjį paleisti taip greitai. „Valstybė, kuri prašo kitos valstybės – ES narės – išduoti asmenį, sulaikytą pagal šitą Europos arešto orderį, turi iki 40 dienų laiko terminą pateikti informaciją valstybei, kuri yra sulaikiusi tą asmenį“, – aiškino A.Ažubalis.

Rusija viešai paskelbė Lietuvos prašymą

Prie Austrijos ambasados Vilniuje protestavo šimtai žmonių.

Eltos nuotrauka

Austrijos akibrokštas Lietuvai Atkelta iš 1 p. Iš Austrijos pusės paaiškinimus Lietuvai teiks Johanesas Martetschlaegeris (vyriausiasis prokuroras) bei Barbara Goth-Flemich (Teisingumo ministerijos Tarptautinės baudžiamosios teisės padalinio vadovė), o mūsų šaliai atstovaus – Tomas Krušna (Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas) bei Darius Žilys (Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento direktoriaus pavaduotojas).

Austrai nusižemino Politologas Tomas Janeliūnas mano, kad Austrija, paleidusi sulaikytą jos teritorijoje M.Golovatovą, atskleidė savo silpnumą. „Ši valstybė parodė, kad negerbia pagrindinių teisės principų ir pati savęs, pasiduodama kitos valstybės spaudimui“, – įsitikinęs politologas. Pasak T.Janeliūno, Lietuva teisingai reagavo įteikdama notą Austrijos ambasadoriui ir kreipdamasi į kitas ES institucijas. „Paleistas ne koks nors kišenvagis, o už nusikaltimus žmoniškumui ieškomas asmuo, – aiškino jis. – Būtina reikalauti ES, kad sausio 13-osios įvykiai būtų prilyginti Balkanų karo nusikaltimams. Taip pat būtina ES priminti, kad visi nusikaltimai turi būti vertinami vienodai.“

Drastiškos priemonės negelbės Politologas Algis Krupavičius mano, kad šis precedento neturin-

tis įvykis taps Lietuvos diplomatijos iššūkiu. „Susikerta kelių šalių interesai. Austrai bandys viską sumenkinti iki teisinių dalykų ir nesusipratimų, nors akivaizdu, kad tai buvo politinis sprendimas, padiktuotas ekonominių interesų“, – įsitikinęs A.Krupavičius. Jo nuomone, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Emanuelio Zingerio mintys, kad gali tekti nutraukti diplomatinius santykius ar imtis kitų sankcijų, nevirs realybe. „Greičiausiai tai ir liks tik griežtomis deklaracijomis, be to, tai nieko gero ir neduotų, – įsitikinęs A.Krupavičius. – Geriausias kelias – visą šį reikalą perkelti į platų tarptautinį lygį ES valdžios struktūrose.“

Sujudino politikus „Lietuva ir toliau visomis išgalėmis sieks, kad sausio 13-osios žudikai nesijaustų saugūs, kad ir kur jie būtų“, – sakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Ji išsiuntė laišką Europos Parlamento pirmininkui ir parlamentarams, kuriame klausia, ar po tokių įžūlių Austrijos teisėsaugos akibrokštų kitai ES narei ES vis dar vienija bendra teisingumo samprata, ar atskiroms ES narėms taikomos skirtingos teisės normos. E.Zingeris iš pat pradžių paskelbė, kad reikia nutraukti diplomatinius santykius, reikalauti kitų šalių apriboti Austrijos valdymą ES organuose. Bet vėliau buvo atsižvelgta į opozicijos pasiūlymus ir tonas sušvelnintas. Pasiūlyta NATO ir ES šalims tik įvertinti tokį Austri-

„Ši valstybė parodė, kad negerbia pagrindinių teisės principų ir pati savęs“, – įsitikinęs politologas T.Janeliūnas. jos elgesį. Užsienio reikalų ministerija savo ruožtu įteikė notą Austrijos ambasadoriui, taip pat atšaukė konsultacijoms Lietuvos atstovą Austrijoje.

Yra ir mūsų kaltės? Buvęs euroderybininkas, Seimo narys Petras Auštrevičius nemano, kad toks savanaudiškas ir silpnavališkas Austrijos sprendimas rodo visos ES silpnumą. „Tiesa, ES padorumo skraistė plyšinėjo, kai teko finansiniai išbandymai per krizę, o dabartiniai įvykiai parodė, kad nesilaikoma sutartų dalykų, – pripažino politikas. – Bet tai nereiškia, kad reikia trenkti durimis ir visiems išsiskirstyti. Priešingai, išryškėjančios ES negerovės turi mobilizuoti rimtam darbui ir pastangoms kuriant vieningesnę ir principingesnę Europą.“ P.Auštrevičius pastebi, kad sausio 13-osios byloje būta ir mūsų prokuratūros darbo trūkumų. „Man ne-

E. Bajorytė gimė 1941 metais Mirabelėlio kaime, Kupiškio rajone. 1970 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) baigė dainavimo specialybę, tapo Valstybinės filharmonijos dainininke, vėliau išgarsėjo vaidmenimis kine. Būdama studente debiutavo dviejuose

vaidmenyse režisierių Almanto Grikevičiaus ir Algirdo Dausos filme „Jausmai“ (1968 m.). Šios juostos filmavimo metu aktorė susipažino su savo būsimu vyru aktoriumi R.Adomaičiu. 1969 m. nusifilmavo dar viename A.Grikevičiaus filme „Ave vita!“ Vėliau vaidino režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus filme „Visa teisybė apie Kolumbą“, Raimondo Vabalo filmuose „Smokas ir

Prokurorai sako padarę viską Pagal Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį M.Golovatovas Vienoje buvo sulaikytas ketvirtadienį. Apie jo sulaikymą, neatskleisdama įtariamojo pavardės, kitą dieną pranešė Generalinė prokuratūra, bet jau savaitgalį M.Golovatovas ilsėjosi Maskvoje. Generalinis prokuroras Darius Valys mano, kad Lietuva laikėsi visų procedūrų, kurios numatytos tarptautinėse sutartyse dėl ekstradicijos. Austrai į Lietuvos pareigūnus kreipėsi du kartus: jie paprašė išversti Europos arešto orderį į vokiečių kalbą ir sukonkretinti įtarimo turinį. D.Valio teigimu, tai ir buvo padaryta. Generalinis prokuroras teigė pasirašęs kreipimąsi į Austrijos teisingumo ministrą klausdamas, kokių duomenų trūko sprendžiant M.Golovatovo laikino sulaikymo pratęsimo klausimą. „Taip pat paklausiau, kodėl nesikreipta papildomų duomenų į

Gimtasis kraðtas

Mirė aktoriaus R.Adomaičio žmona aktorė E.Bajorytė Eugenija Bajorytė mirė trečiadienį po ligos, eidama 71-uosius metus.

suprantama, kaip siunčiant arešto orderį iškart nepasirūpinta vertimu į vokiečių kalbą, to turėjo prašyti Austrijos pareigūnai, – stebėjosi jis. – Manau, kad tirdami tokią svarbią mums bylą, prokurorai privalo nuolat savo stalčiuje turėti orderio ir kaltinimo vertimus į kelias Europos kalbas, o nelaukti, kol to atskirai paprašys kitų valstybių pareigūnai.“ P.Auštrevičiaus teigimu, būtina ne tik apgailestauti, bet ir visapusiškai įvertinti šį įvykį, kuo daugiau iš jo pasimokyti.

Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ viešai paskelbė dokumentą, kuriuo Lietuvos prokurorai prašė sulaikyti sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą. Lietuvos prašymas atskleidžia, kad buvusiam būrio „Alfa“ vadui Lietuvoje grėstų griežčiausia Lietuvos teisės leidžiama bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos. Toks terminas nurodomas antrame „RIA Novosti“ paviešinto dokumento puslapyje, grafoje, kurioje asmenį išduoti prašanti šalis nurodo maksimalius įtariamojo laisvės apribojimo terminus. Naujienų agentūra skelbia, kad dokumentą jai pateikė pats M.Golovatovas. Tai įrodo ir Sausio 13-osios bylos įtariamojo parašas, suraitytas ant pirmo dokumento puslapio. Taigi M.Golovatovas, išvykdamas iš Austrijos, turėjo oficialų dokumentą anglų ir vokiečių kalbomis, kuriame Lietuva jam pateikia kaltinimus nusikaltimais žmogiškumui. Lietuvos prokurorai dokumente M. Golovatovą kaltina 1991 m. sausio 11–29 dienomis sąmoningai Lietuvos teritorijoje taikius kitos valstybės – Tarybų Sąjungos – politiką ir siekus pakeisti Lietuvos konstitucinę sistemą. Būrio „Alfa“ vadui taip pat pateikiami kaltinimai sistemingu civilių puolimu ir jų žudynėmis, rimtais sveikatos sutrikdymais, kankinimais, neteisėtais areštais ir t.t. Prokurorai taip pat pateikia tikslius būriui „Alfa“ priskiriamų veiksmų apibūdinimus: 14 žmogžudysčių, 31 žmogaus rimtas sveikatos sutrikdymas, 33 neteisėti areštai (17 iš jų – ir neteisėto suėmimo atvejai), 14 žmonių neteisėtas kankinimas, neinformavimas apie 18 neteisėtai sulaikytų žmonių buvimo vietą bei bandymas neteisėtai sulaikyti 15 žmonių ir suvaržyti jų laisvę. Smogikai taip pat kaltinami sistemingu Lietuvos žmonių persekiojimu. Dokumente kaltinimo tekstas pateikiamas dviem kalbomis – vokiečių ir anglų.

GK archyvo nuotrauka

Mažylis“, „Rungtynės nuo 9 iki 9“, „Skrydis per Atlantą“. E.Bajorytė ir R.Adomaitis išaugino tris sūnus. E. Bajorytė bus laidojama šeštadienį Vilniuje. balsas.lt

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060.

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Leidėjas – UAB Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas,

Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Vismantas Žuklevičius, Aurelija Meškaitė, Rūta Klišytė.

Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraštas

Rinkimų demokratija, arba savęs pačių apgaudinėjimas Stasys JOKŪBAITIS Seimo valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gali džiūgauti – jų gretas netrukus papildys klaipėdiškis konservatorius Naglis Puteikis. Naujasis Seimo narys prieš kurį laiką buvo pagarsėjęs nelabai gražiais skandalais, bet kaip sakoma, nugalėtojai neteisiami. Per sekmadienį vykusį pakartotinį balsavimą N.Puteikis, preliminariais duomenimis, surinko 58,97 proc. balsų. Įspūdingai atrodo šie skaičiai, tiesa? Juo labiau kad jo varžovas antrame ture socialdemokratų kandidatas Aloyzas Každailevičius gavo gerokai mažiau – tik 38,46 proc. rinkėjų balsų. Išrinktasis Seimo narys prisieks ir visas Tautos atstovo teises įgis, kai Seimas susirinks į rudens sesiją. Laisva vieta parlamente atsirado liberalui Vytautui Grubliauskui Seimo nario mandatą iškeitus į Klaipėdos miesto mero postą. Liberalų sąjūdžio frakcija Seime dabar sumažėjo vienu nariu. Per liepos 3 d. vykusį pirmą rinkimų turą Danės rinkimų apygardoje Seimo nario, kaip žinome, išrinkti nepavyko, nes nė vienas iš kandidatų nesurinko daugiau kaip pusės balsuoti

2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)

Komentarai

atėjusių (o atėjo labai nedaug, vos dešimtadalis esančių sąrašuose) rinkėjų balsų Seimo rinkimų įstatyme parašyta labai aiškiai: jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip du kandidatai ir Seimo narys nebuvo išrinktas, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant

mentarą išsirinko saujelė konservatorių gerbėjų, kurie, anot vieno lietuviškos politikos mohikano, visada ateis – lis ar snigs, pūs vėjas ar trankysis žaibai. Jokiu būdu negalima smerkti tokių žmonių, priešingai – gerai, kad partija turi savo nuolatinį elektoratą. Tegul ir kitos išsiugdo. Tačiau ar tai nepanašu į rinkimų farsą? O jeigu į antrą turą netyčia būtų patekę ne tradicinių partijų kandidatai, bet

Jei už kandidatą balsuoja vos keli procentai iš mažiau kaip dešimtadalio atvykusiųjų į rinkimus, vadinasi, kažkas čia negerai. į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių. Jeigu abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant buvo gavęs daugiau balsų. Taigi viskas pagal įstatymą. Tačiau žinant, kad ir antrame rinkimų rate balsuoti į Danės rinkimų apygardą atvyko dar mažiau negu dešimtadalis rinkėjų, ši pergalė atrodo komiškai. Juk iš esmės parla-

Seimo valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gali džiūgauti – jų gretas netrukus papildys klaipėdiškis konservatorius Naglis Puteikis. Raimundo Šuikos nuotrauka

nedidelių partijėlių atstovai, kurių gerbėjų ratas visai mažytis ir tik jie būtų atėję balsuoti? Tada, ko gero, Seimo narys galėtų būti išrinktas ir vos kelių procentų apygardos rinkėjų. Jiems ir atstovautų parlamente. O kas kitiems? Žinoma, galima sakyti: patys kalti, reikėjo ateiti balsuoti. Galime vadinti tai demokratija, žmogaus teise apsispręsti ir pasielgti taip, kaip jis mano reikalinga. Tačiau nuo to ne lengviau. Tūkstančiai litų iš visų mokesčių mokėtojų kišenės išmesti kaip į balą, o apygardos rinkėjams parlamente atstovaus žmogus, turintis vos penktadalio žmonių pasitikėjimą. Ar tai nėra tuščias pinigų švaistymas? Seimo nario rinkimai Danės vienmandatėje rinkimų apygardoje Klaipėdoje kainavo apie pusę milijono litų. Jei už kandidatą balsuoja vos keli procentai iš mažiau kaip dešimtadalio atvykusiųjų į rinkimus, vadinasi, kažkas čia negerai. Gal partijos nerado įspūdingesnių kandidatų ir nusivylę žmonės nutarė visai neiti balsuoti? Gal jie nematė prasmės likus vos metams rinkti naują savo atstovą parlamente, nes netiki, kad jis kadencijai visai ritantis į pabaigą ką nors nuveiks. Gal tokiais atvejais reikėtų vadovutis protingumo kriterijais ir, likus tiek mažai laiko, vienmandatėje apygardoje visai nerengti Seimo nario rinkimų arba apsiriboti vienu turu. Norėjote – išsirinkote, neatėjote, vadinasi, nenorėjote ir žadate tuos likusius mėnesius apsieiti be savo atstovo parlamente. Vis vien jis kalnų nenuvers ir po kelių mėnesių jau rengsis naujiems rinkimams. O jei šį kartą juose nepavyks, jam dar teks išmokėti ir kompensaciją. Žinoma, vien protingumo kriterijaus čia nepakanka. Reikia tai įtvirtinti įstatymu. Tačiau to tikriausiai nebus, nes iš karto bus bandoma dengtis demokratijos skydu, visiškai nepaisant, kad tokia rinkimų demokratija, kokia buvo Klaipėdoje, yra tik ﬁkcija arba savęs pačių apgaudinėjimas.

Ant politinių svarstyklių

Ar reikėjo nutraukti santykius su Austrija? Austrijos teisėsaugai paleidus 1991 m. sausio 13 d. žudynėmis įtariamą KGB pulkininką Michailą Golovatovą, Lietuva sukėlė politinį erzelį pačiu aukščiausiu Europos Sąjungos lygiu. Tačiau šalies politikai nesutaria, ar Lietuva adekvačiai sureagavo į Austrijos veiksmus. Galbūt apskritai reikėjo nutraukti diplomatinius santykius su Austrija.

Gaila, kad Lietuvos neparėmė Lenkija

Pademonstravome tik ambicijas

Gintaras Songaila, Seimo narys

Julius Veselka, Seimo narys

Į Austrijos veiksmus reaguota adekvačiai ir ta reakcija nėra pasibaigusi. Lietuva kreipėsi į Eurojustą, ir nors jo išvados jokios teisinės galios neturės, vis dėlto privers Austrijos atsakingus asmenis sumokėti visą politinę kainą už savo veiksmus, kad ateityje pagalvotų, ar apsimoka kažkam pataikauti ignoruojant tarptautinę teisę. Galiausiai, tai išbandymas visai Europos Sąjungai, nes Austrija pažeidė ne eilinę, o Lisabonos sutartį, kuri susijusi su bendra Europos Sąjungos teise. Nemanau, kad Lietuvos atsakas buvo koks nors kerštas, kaip ir nemanau, kad reikėjo nutraukti diplomatinius santykius su Austrija. Emanuelio Zingerio siūlymas tai padaryti buvo populistinis, žinant, kad tam niekas nepritars. Bet šiandien Lietuva turi patikrinti, ar apskritai Europos Sąjunga nėra tik ﬁkcija. Žinoma, labai gaila, kad Lietuvos neparėmė Lenkija. Tai tik patvirtina, kad Lenkija mums iki šiol nebuvo nei strateginė partnerė, nei gera kaimynė.

Lietuvos reakcija į Austrijos akibrokštą pirmiausia turėjo būti kvaliﬁkuota ir sąžininga. O ką Lietuva padarė? Pademonstravo dideles politines ambicijas ir per mažai teisinio pagrindimo. Tokia nuolatinė Lietuvos politika atsigręžė prieš ją pačią. Šalį remia tik artimiausios jos kaimynės – Latvija ir Estija. Visos kitos valstybės, taip pat ir senosios Europos šalys, Lietuvos reakciją įvertino skeptiškai. O kaip kitaip reaguoti, kai mes neįvertiname pirmiausia savo pačių veiksmų teisėtumo, tik politikuojame. Lietuva, matyt, neatliko visko teisiškai, o Austrija yra labai patyrusi diplomatė ir padarė tai, kas jai naudingiau. Juk tik kvailiai daro sau blogiauVadinasi, turime atsisakyti ambicijų ir remtis tik politiniu pragmatizmu. Deja, Lietuva net po šio įvykio nenusiėmė rožinių akinių. Dar blogiau tai, kad mūsų valdžiai šiomis dienomis yra didelė laimė demonstruoti didvyriškumą, kuris labai kvailai atrodo. Drąsus gali būti kiekvienas kvailys, o protingam būti ne kiekvienam duota.

Rimanto Dovydėno piešinys

2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73) Didžiojoje Britanijoje juos pasitiko ne tik muitininkai, bet ir žurnalistai su mikrofonais ir fotoaparatais. Dainius Radauskas ir jo lietuviai draugai, išlipę iš kelto Doveryje, pasijuto lyg žvaigždės. Tačiau su Dainiumi kalbėjomės ne tik apie gyvenimo pradžią Jungtinėje Karalystėje, bet ir apie jo jau beveik pasiektą tikslą būti laivo kapitonu. Kaip atsitiko, kad šioje šalyje tapote pirmaisiais legaliais lietuviais? Į Angliją dirbti atvykau prieš 10 metų. Keletą mėnesių prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, grįžome namo pailsėti. Taip susiklostė, kad pačioje balandžio pabaigoje vėl pasukome Anglijos link. Balandžio 30-osios vakare buvome prie kelto Prancūzijoje, o apie antrą nakties, jau gegužės pirmąją, – Anglijoje. Žiūrime – stabdo mus žurnalistai su mikrofonais, klausinėja, fotografuoja. Tada ir supratome, kad esame pirmieji „oﬁcialūs“ lietuviai. Vėliau bendradarbis atbėgo su laikraščiu, kiek pamenu, tai buvo „World News“, – o ten mūsų nuotraukos, visas reportažas parengtas. Tiesa, šiek tiek nesąmonių prirašė, esą išlipę Anglijos žemę bučiavom... Koks jausmas buvo jau turint teisę atvykti čia? Baimės vis tiek buvo – įleis ar neįleis, labiausiai bijojo tie, kurie anksčiau

buvo deportuoti. Tačiau jau Prancūzijoje mums išdavė tokius popierius dėl įsidarbinimo Anglijoje, tada supratome, kad viskas bus gerai. Darbo vietos mūsų jau laukė, „apšilimas“ čia jau buvo padarytas. Iš pradžių dirbome fabrike Bostone, paskui – žemės ūkyje. O vėliau užsiėmėte savo verslu? Su tais pačiais draugais, su kuriais kartu atvykome, pradėjome galvoti, kad reikia atidaryti lietuviško maisto parduotuvę. Londone tokių parduotuvių jau buvo, o Bostone – ne, tačiau ir šiame mieste gyvena daug lietuvių. Pasikonsultavome su parduotuvių tinklo „Lituanica“ įkūrėju, mes iš to paties krašto kilę – Kėdainių. Pažįstamas anglas, nekilnojamojo turto agentas, tuo metu turėjo tuščias patalpas, tai ir sako – bandykit. Pabandėm ir pavyko, iki šiol Bostone su dviem partneriais turime dvi parduotuves „Baltic Food & Grocery Ltd“. Kaip įsitraukei į žvejybą? Prieš dvejus metus vaikštinėdamas pakrante pamačiau didelę žuvį. Greit nubėgau, nusipirkau meškerę, aišku, nieko nepagavau (juokiasi). Žvejoti mėgau visą gyvenimą, bet anksčiau nebuvau jūroje žvejojęs, na, tik ant Palangos tilto. Pradėjau rinkti informaciją apie žvejybą jūroje, metus su draugais važinėdavome į pajūrį žvejoti. Vienas draugas pasiūlė plaukti į žvejybą laivu. Iš pradžių atsisakiau, bet vėliau vis tiek išplaukėme. Taip ir „užsikabinome“.

Gimtasis kraštas

Emigracija

Viename didžiausių Europoje miestų Londone darbuojasi tūkstančiai mūsų tautiečių.

Pirmasis legalus lietuvis Anglijoje Tai visas laisvalaikis – žvejybai? Pradėjau regzti planus, kaip čia įsigijus mažą laivelį. Po pusmečio pavyko juos įgyvendinti– už kateriuką sumokėjau 13 tūkst. svarų sterlingų, žvejodavau netoli Grimsbio. Paskui pradėjau galvoti, kad be

reikalo pirkau, sukišau pinigus, ir viskas. Vėliau kiekvieną savaitgalį plaukdavau į žvejybines keliones, kurios vienam žmogui kainuoja 50 svarų. Važiuodavome toli, net 250 mylių į pietus, kad tik pažvejotume. Taip susipažinau su vienu kapitonu, susidraugavome, jis vis man paskambindavo, kai laisva vieta būdavo, net vidury savaitės. Atsisakydavau, juk man dirbti reikia, prekes vežti... Bet ramybės neturėdavau, tad naktį susikraudavau prekes, pakeliui į parduotuves nuveždavau ir – į žvejybą. Tikrai susirgau ta liga (juokiasi). Kada nusprendei, jog tai gali būti ne tik pomėgis, bet ir darbas? Visada galvojau – čia tai darbas! Ne darbas, o malonumas. Tačiau man atrodė, kad pačiam tapti kapitonu – nerealu: ir anglų kalbą reikia gerai mokėti, ir visokius formalumus susitvarkyti. Iki šiol esu nepatenkintas savo anglų kalba, bet nėra laiko mokytis. Tačiau kai tas kapitonas paskambino man ir pasiūlė tapti partneriu – vežioti žmones į žvejybines keliones laivu „MV Deep Blue“ – sutikau. Kaip manai, kodėl pasirinko būtent tave? Kiek žinau, jis labai didelės atrankos nedarė. Tiesiog žinojo, kad aš turiu laivelį ir man tokia veikla patinka. Apskritai lietuviai jam patinka ir kaip klientai. Anglai, jei auksinės žuvelės nepagauna, būna labai nepatenkinti. O lietuviai kitokie – džiaugiasi pačia žvejyba, nereiškia jo-

kių pretenzijų. Tačiau šis kapitonas niekada neplaukia tik dėl pinigų. Jei oras netinka žvejybai – neplauks. Jis ieško žuvies, gerų vietų. Jam geriausias atlygis – patenkinti klientai. Kodėl iš Bostono persikėlėte į Istborną? Persikėlėme abu šių metų sausio mėnesį. Anksčiau žvejodavome netoli Hulo, tačiau Šiaurės jūra ne visada palanki žvejybai, ilgai nenurimsta. O čia, netoli Lamanšo sąsiaurio, kai tik vėjas nurimsta, ir jūra pasidaro rami. Koks didžiausias tavo laimikis? Tokio dar nepagavau (juokiasi). Esu ištraukęs 15 kilogramų menkę. Labiausiai mėgstu menkių ir saidų (ledjūrio menkių) žvejybą. Dar nesu bandęs, bet labai norėčiau pamėgin-

Dainius Radauskas įsitvirtino Didžiojoje Britanijoje.

ti pagauti ungurių – jie net iki 50 kilogramų užauga! Kokie tavo ateities planai? Pabaigti kapitonų kursus. Praktinę dalį jau įveikiau, iš tiesų tai buvo ne pamokos, o atostogos: plaukėme laivu, ten ir miegojome, ir valgėme.

Istbornas – miestas Pietų Anglijoje, į pietus nuo Londono, prie Lamanšo sąsiaurio.

O teorinę kursų dalį tik pradėjau. Po poros mėnesių tikiuosi gauti kvaliﬁkaciją, kad galėčiau kitus žmones plukdyti į jūrą. Taip pat planuojame įsigyti ir antrą laivą. Šiuo metu tikrai negalvoju apie grįžimą į Lietuvą, įsikūriau čia, tikiuosi, visam laikui... Anglija.lt

GK archyvo nuotraukos

Didelio grįžtančiųjų srauto tikėtis sunku Daugelis Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad žmonės emigruoja iš šalies ne tik dėl didesnių algų, bet ir dėl to, kad kitose valstybėse mažiau plėšikauja monopolininkai. BTV laidoje „Karštas vakaras“ signatarė Nijolė Oželytė teigė savo kelionių po užsienį metu pasisėmusi nemažai patriotizmo. Anot buvusios parlamentarės, dviguba pilietybė reikalinga dar ir todėl, kad į Lietuvą gyventi galėtų sugrįžti

emigrantų vaikai. Tačiau Amerikoje gimęs ir Lietuvoje jau 19 metų gyvenantis verslininkas Arūnas Pemkus nesitiki didelio grįžtančiųjų srauto. „Jeigu valstybė, mokslo institucijos nedarys bandymų pritraukti lietuvių palikuonis, tai grįš tik maža dalis jų. Tik iš idėjos pamatyti tėvų žemę. Jeigu būtų galima pakviesti juos mokytis, jų grįžimo į Lietuvą tikimybė būtų didesnė“, – sakė A.Pemkus. GK inf.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas

Kelyje

2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)

Užsnūsti prie vairo labai pavojinga

Pasak Kėdainių rajono gyventojos Stasės Žuklevičienės, reikėtų keliones taip planuoti, kad poilsis ir vairavimas būtų suderinti. „Kai važiuojame dviese ir žinau, jog vyras pavargęs, visada jį šnekinu, kad nesnaustų. Įjungta šiluma ir radijas veikia monotoniškai. Kartą naktį grįžome iš Palangos. Labai norėjosi miego, tad pasiūliau sustoti. Vyras išlipęs pavaikščiojo, ap-

siprausė šaltu vandeniu ir tęsė kelionę. Aš taip pat nemiegojau, kad išblaškyčiau jį“, – prisipažino Lančiūnavos kaime gyvenanti moteris. To paties kaimo gyventojas Vidas Ūsas pasakojo, kaip kelionė iš vyriausios dukros sodybos vos nesibaigė tragiškai. „Ankstų rytą labai skubėjome iš Kiemėnų (Pasvalio r.) į Kėdainius. Reikėjo suspėti į darbą. Labai norėjau miego, tad paprašiau žmonos Birutės, kad šnekintų mane. Ant užpakalinės sėdynės miegojo dukra Neringa. Žmonai buvo vėsu, tad įjungiau šildymą, ir netikėtai ji užmigo“, – pasakojo Vidas, vienos Kėdainių vairavimo mokyklos instruktorius. Pamatęs, kad žmona užmigo, vyras, norėdamas išsiblaškyti, sustojo įsipilti benzino, nors jo dar nereikėjo. „Kai vėl pradėjau važiuoti, netyčia snūstelėjau ir nuvažiavau į priešingą eismo juostą“, – avaringą situaciją prisiminė V. Ūsas. „Tuo metu prabudau ir pamačiau priešais atvažiuojančią mašiną. Garsiai riktelėjau. Vyras pabudo ir laiku spėjo grįžti į savo juostą“, – šokiruojančią istoriją užbaigė Birutė Ūsienė. Vidas sakė, kad dabar stengiasi iš svečių grįžti vėlai vakare, o rytais neišsimiegojęs daugiau nekeliauja. Tačiau ne visiems taip laimingai baigiasi užsnūdimas prie vairo. Gegužę užsnūdusios 57 metų moters vairuojamas automobilis „Toyota Carina“ nulėkė nuo kelio ir kliudė pakelės medžius. Vežama į Kauno ligoninę moteris mirė.

lis vairuotojų jau gauna išmokas iš draudimo bendrovių už laukinių gyvūnų padaromą žalą jų automobiliams. „Tai grupė vairuotojų, kurie turi KASKO draudimą.Tačiau tokį draudimą turi tik apie 20 proc. visų vairuotojų ir iš šių apsidraudusiųjų žalą dėl laukinių gyvūnų patiria tik vienas iš šimto vairuotojų“, – sakė Draudimo skyriaus vadovas. Tiesa, išmokos už gyvūnų padarytą žalą keliuose yra 25 proc. didesnės, palyginti su vidutine KASKO išmoka. Draudikų skaičiavimais, vidutinė susidūrimų su laukiniais gyvūnais žala transporto priemonei siekia 3,5 tūkst. litų. Lietuvos kelių policijos tarnyba per dešimt praėjusių metų mėnesių užregistravo 823 automobilių susidūrimo su gyvūnais atvejus. „Praėjusiais metais „Lietuvos draudimas“ savo klientams už gyvūnų padarytą žalą keliuose išmokėjo vidutiniškai po 2,5 tūkst. litų, o vidutinė KASKO išmoka buvo apie 1,9 tūkst. Lt“, –

sakė A.Gumbickas. Pasak kėdainiškės Danguolės, per 25 vairavimo metus jai dar neteko nukentėti nuo žvėrių. „Apskritai draudimais nepasitikiu. Draudžiuosi tik privalomuoju draudimu. Abejoju, kad bus daug norinčiųjų draustis nuo laukinių gyvūnų“, – sakė vairuotoja. Danguolės manymu, reikėtų tinkamai apsaugoti kelius nuo žvėrių. „Tai daryti reikia protingai. Gyvūnų migracijos keliai negali būti atkirsti. Tam turi būti įrengtos pralaidos, o keliai nuo miško aptverti tvoromis“, – įsitikinusi kėdainiškė. Kiti kalbinti vairuotojai taip pat neskubėtų drausti savo automobilio nuo laukinių žvėrių. Daugumai tai visai neaktualus klausimas. Pavojingiausi Lietuvos keliai dėl staiga iššokančių laukinių gyvūnų yra miškingesnio reljefo vietovėse – Kauno apskrityje, Rytų Lietuvoje, taip pat magistralėje Vilnius–Panevėžys ties Ukmerge.

Vismantas VILČINSKAS Pavargę, neišsimiegoję vairuotojai stengiasi kuo greičiau pasiekti galutinį kelionės tikslą ir jau tada svajoja lengviau atsikvėpti. Tačiau vairuotojų patiriamas nuovargis ir net sekundę trunkantis snustelėjimas prie vairo yra viena iš dažniausių skaudžių avarijų priežasčių.

Pavargai – samdyk kaimyną Monotonija, ilgalaikis vairavimas ir nepatrauklus kraštovaizdis neigiamai veikia vairuotojų dėmesingumą. Be abejonės, mieguistumą gali sumažinti tik visavertis miegas. „Dabar aš niekada nevažiuoju, kai esu pavargęs, neišsimiegojęs. Senais laikais pervargęs išgerdavau 100–200 gramų degtinės ir nuovargis dingdavo. Dabar taip nepadarysi“, – sakė Kėdainių rajono gyventojas Juozas. Žemuosiuose Šančiuose, Kaune, gyvenęs vyras pasakojo ir apie tėvuko

Monotonija, ilgalaikis vairavimas ir nepatrauklus kraštovaizdis neigiamai veikia vairuotojų dėmesingumą. Be abejonės, mieguistumą gali sumažinti tik visavertis miegas. Martyno Vidzbelio nuotraukos

samdyti kaimyną“, – senus laikus prisiminė Juozas. Pasak vairuotojo, ir kava, ir tabletės nuo nemigos kartais gali būti pragaištingos. „Aklai pasitikėti maisto produktais, o ypač tarp jaunimo populiariais energetiniais gėrimais nereikėtų. Geriausia sustoti ir kelionę tęsti visiškai

Vairuotojams kavos puodelis, energetinis gėrimas – įprasta priemonė, padedanti neužsnūsti prie vairo. Tačiau piktnaudžiavimas jais gali sukelti priešingą poveikį. bemieges keliones. „Mano tėvukas, 1941 metų sukilimo dalyvis, su „palutarka“ (pokarinė kareiviška, pusantros tonos krovinį galinti vežti mašina) 3 paras rinko Baltarusijoje išblaškytus paskutiniuosius tremtinius. Jis vartojo tuos pačius „vaistus“. Tačiau dabar pavargusiems jaunuoliams patarčiau niekur nevažiuoti, o esant būtinybei –

pailsėjus“, – savo nuomonę dėstė per 30 metų vairavimo stažą turintis vyras. Regensburgo universiteto (Vokietija) miego medicinos tyrimo centro duomenimis, kas ketvirtas automagistralėje žuvo dėl vairuotojo nuovargio. Šis veiksnys sukelia dvigubai daugiau tragiškų pasekmių nei vairavimas išgėrus alkoholio.

Energetiniai gėrimai – pavojus vairuotojams Didžiosios Britanijos profesionalių vairuotojų institutas (IAM) nustatė, kad besaikis kofeino turinčių gėrimų, įskaitant ir kavą, vartojimas gali kelti pavojų vairuotojams. Ypač didelę įtaką energetiniai gėrimai turi tolimųjų reisų vairuotojams. Daugeliui iš jų kavos puodelis ar energetinis gėrimas – įprasta priemonė, padedanti neužsnūsti prie vairo. Paaiškėjo, kad piktnaudžiavimas tokiais gėrimais gali sukelti priešingą efektą. Tyrimas parodė, kad energetinio gėrimo poveikis yra trumpalaikis, nes, praėjus valandai po suvartoto gėrimo su dideliu kofeino ir cukraus kiekiu, pavargęs vairuotojas gali sunkiai koncentruoti dėmesį ir lėčiau stabdyti, t. y. po valandos nuovargis vėl atsinaujina. Amerikos maisto ir gėrimų administracija (FDA) pažymi, kad

Valstybė kratosi atsakomybės dėl laukinių gyvūnų daromos žalos Vismantas ŽUKLEVIČIUS Vyriausybė nusprendė ieškoti teisinių priemonių, kad vairuotojai patys draustųsi nuo laukinių gyvūnų keliuose keliamos grėsmės. „Šiuo metu teismuose yra per 50 ieškinių valstybei dėl laukinių gyvūnų padarytos žalos, bendra ieškinių suma – apie 1 mln. litų“, – sakė Vyriausybės kancleris D.Matulionis.

„Teisingumo ministerijos manymu, reikia papildomų priemonių, kad ne valstybė turėtų kompensuoti tokius nuostolius, o draudimas. Mes siektume, kad tik atskirais atvejais valstybei liktų prievolė kompensuoti – tik kai keliuose nėra atitvarų. Valstybė negali už visus gyvūnus atsakyti“, – sakė D.Matulionis. Pasak Vyriausybės kanclerio, teis-

mas pripažįsta, kad dėl tokių avarijų nėra valstybės kaltės, jei yra įspėjamieji ženklai ir atitvarai. „Bet yra ir proto ribos, ne ant kiekvieno žvyrkelio ar regioninės reikšmės kelio galima sustatyti (atitvarus)“, – kalbėjo D.Matulionis. Šiuo metu Vyriausybė, pasak kanclerio, yra numačiusi kompensacijoms skirti lėšų iš Rezervo fondo, jei teismai nuspręstų, kad valstybė privalo kompensuoti vairuotojams laukinių gyvūnų padarytą žalą. „Jeigu valdžia priimtų sprendimą dėl naujo draudimo, mūsų kompanija būtų pasirengusi vairuotojams pasiūlyti tokį produktą, bet kiek jis būtų populiarus ir kokia būtų jo kaina, kol kas negalime prognozuoti“, – sakė AB „Lietuvos draudimas“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas. Pasak A. Gimbicko, šiuo metu da-

perdozavus energetinių gėrimų, pasireiškia tokie simptomai kaip dirglumas, nervingumas, nereguliarus arba greitas širdies plakimas, raumenų trūkčiojimas arba padrika kalba.

Vos išvengė tragiškos avarijos

Lietuvos kelių policijos tarnyba per dešimt mėnesių užregistravo 823 automobilių susidūrimo su gyvūnais atvejus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)

Europiečių ir amerikiečių požiūris į rinktinę skiriasi kaip vystysis jų žaidimas klubinėse komandose ir kaip jie atrodys vėliau. Manau, jie dar turi laiko. Ten rungtyniavo 1992 m., 1993 m. gimimo žaidėjai, pora buvo 1994 m. gimusių ir net 1995 m. Ar jums buvo netikėta JAV rinktinės nesėkmė? Truputį nustebino. Žinau, kad jie yra nusivylę, nes pastaruoju metu jie dominavo U16, U17, U19 pasaulio čempionatuose, ne tik vyrų, bet ir moterų. Jie laimėjo ir olimpinėse žaidynėse, ir pasaulio čempionate.

Šiuo metu Artūras dirba Hiustone, „Rockets” klube.

Pasaulio jaunių iki 19 metų čempionatas Latvijoje sutraukė daugybę NBA lygos komandų skautų. Hiustono „Rockets“ ekipoje tarptautiniu skautu dirbantis buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas Artūras Karnišovas taip pat akylai stebėjo Lietuvos jaunių rinktinės žaidimą, vertino kitų pasaulio čempionato žaidėjų galimybes ateityje praverti stipriausios pasaulio lygos duris. Kokiu tikslu vykote į Rygą? Ar tai dalis jūsų darbo, ar tiesiog nusprendėte pasinaudoti galimybe išvysti Lietuvos rinktinę? Atvykau pasižiūrėti pasaulio čempionato, nes toks mano darbas – stebėti žaidėjus. Tai tiesiog sutapimas, kad čempionatas vyksta Rygoje, kuri yra arti Lietuvos. Žinoma, lietuviai demonstravo gerą žaidimą, tad smagu buvo juos stebėti. Ar du Lietuvos rinktinės pralaimėjimai čempionato pirmojoje pusėje jus nustebino?

Gimtasis kraštas

Sportas

basketnews.lt nuotrauka

Tai pasaulio čempionatas. Manau, nesvarbu, kaip ji keliavo iki ﬁnalo. Svarbiausia, kad jį laimėjo. Šiais metais Lietuvos rinktinėje buvo net du itin ryškūs jauni žaidėjai ( J.Valančiūnas ir D. Motiejūnas – aut. past.). Ar Lietuvos jaunojoje krepšininkų kartoje matote žaidėjų, kurie taip pat galėtų tapti jaunosiomis žvaigždėmis? Kol kas dar to nepastebėjau. Manau, visais laikais yra tokių, kurie vėliau išsiskirs ir išsilaikys. Kol kas dar to nesimato. Pasižiūrėsime į rinktines U18 ir U16 ir viską pamatysime. Ar pasaulio čempionate Latvijoje buvo žaidėjų, kurie patraukė jūsų dėmesį? Palyginti su praėjusių metų čempionatu Lietuvoje, ar jų padaugėjo? Šiame turnyre dalyvavo komandos, kurios žaidė ir U18 čempionate. Pora žaidėjų po šio čempionato buvo paimti NBA naujokų biržoje jau praėjusiais metais. Ateitis priklauso ir nuo pačių žaidėjų, nuo to,

kusi pasaulio dalis tikrai dalyvauja su dideliu noru ir bando pasaulio čempionatui suburti geriausias rinktines. Kaip manote, ar sėkmingas europiečių žaidimas NBA – pavyzdžiui, Dirko Novickio pasirodymas ﬁnaluose – gali padidinti NBA lygoje žaidėjų iš Europos skaičių? Manau, pastaruoju metu NBA lygoje yra gana daug europiečių. Šiuo metu lygoje yra 85 užsieniečiai. Ar jų skaičius augs – nežinau. NBA naujokų biržoje yra nemažai ir nesėkmingų europietiškų istorijų, nevykusių aukštų šaukimų iš Europos. Ar tai neatbaido NBA komandų nuo antro Dirko Novickio paieškų?

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Visi nori rasti franšizės žaidėją. Ir kuo žemesniu šaukimu renkiesi, tuo tas procentas jį rasti mažėja. Visi to proceso metu ieško atsakymų ir bando sukurti formulę, kaip rasti geriausią žaidėją. Kai ateina tavo šaukimas, turi pasirinkti geriausią tuo metu dar esantį krepšininką. Kiekvienas klubas pasveria riziką ir tuo metu renkasi žaidėją, kuris, jų nuomone, padarys sėkmingesnę karjerą. Ar jūs vis dar sportuojate, ar esate kada gavęs pasiūlymų dirbti Europoje? Vis dar sportuoju. Visada surandu tam laiko. Dėl savo darbo neverkiu. Jis man patinka ir dar galėsiu porą metų padirbėti Hiustone. Pasiūlymų dirbti Europoje nesu gavęs. balsas.lt

Po JAV ir Rusijos rungtynių turbūt jums teko bendrauti su savo kolegomis amerikiečiais. Ką jie kalbėjo po šių rungtynių? Šį pralaimėjimą, manau, žaidėjai, kurie buvo toje JAV komandoje, prisimins ilgai. Žinoma, jų valdžia turės padaryti kažkokias išvadas. Vis dėlto ši JAV krepšininkų karta yra itin talentinga, tačiau visi pagrindiniai krepšininkai atsisakė padėti savo šaliai. Gal galėtumėt papasakoti, kodėl taip nutiko? Truputį skiriasi požiūris į nacionalinę rinktinę. Taip pat yra sunkumų, susijusių A.Karnišovas per 16 savo profesiosu mokyklomis. nalaus krepšininko karjeros metų žaidė Vasarą krepšiVilniaus „Statybos“, „Cholet“, „FC Barninkai turi būti celona“, Pirėjo „Olympiakos“ ir Bolonimokyklose ir jos „Fortitudo“ komandose. susirinkti kreIspanijos ir Italijos lygų čempionas ditus dar prieš 1992 m. ir 1996 m. Lietuvos vyrų krepmokslo metus. šinio rinktinei olimpinėse žaidynėse Kiekvienas tu- padėjo iškovoti du bronzos medalius, rėjo individualų o 1995 m. – Europos čempionato sipasiaiškinimą, dabrą. A.Karnišovas prie Hiustono „Rockodėl negalėjo dalyvauti čem- kets“ komandos oficialiai prisijungė 2008 metų rugsėjį. Čia jis dirba iki pionate. Manau, šiol. europiečiai ir li-

Buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas A.Karnišovas yra tapęs dukart olimpiniu medalininku. Eltos nuotrauka

R.Berankis Atlantoje pralaimėjo „Ekranas“ pateko į trečiąjį Atlantoje (JAV) vykstančio Teniso Čempionų lygos etapą profesionalų asociacijos (ATP) „World

R.Berankis po keturių mėnesių priverstinės pertraukos grįžo į teniso aikšteles.

Tour 250“ serijos turnyro „Atlanta Tennis Championships“, kurio prizų fondą sudaro 531 tūkst. JAV dolerių, vienetų varžybų pirmajame rate lietuvis Ričardas Berankis 7:6 (7-5), 6:2 pralaimėjo 96-ajai pasaulio raketei 29erių prancūzui Nikolia Mahiu. 21metų R.Berankis, kuris pasaulio reitinge užima 115-ąją vietą, į teniso aikštynus grįžo po beveik keturių mėnesių pertraukos. Lietuvis dėl sveikatos problemų nežaidė nuo kovo mėnesio pabaigos. GK,Eltos inf. „Ekrano” komanda susitiks su baltarusiais.

Eltos nuotrauka

Europos futbolo klubų Čempionų lygos atrankos varž ybų antrojo etapo atsakomosiose rungtynėse Lietuvos čempionė Panevėžio „Ekrano“ komanda namuose 1:0 (1:0) įveikė „Valletta“ (Malta) futbolininkus ir pateko į kitą etapą. Vienintelį susitikimo įvartį 5-ąją min. įmušė Ignas Dedura. Pirmąjį susitikimą išvykoje Panevėžio klubas laimėjo 3:2. Trečiajame Čempionų lygos atrankos varžybų etape „Ekranas“ susitiks su Borisovo BATE (Baltarusija) futbolininkais. GK,Eltos inf.

Lietuvos orientacininkui – pasaulio kariškių žaidynių auksas Brazilijoje vykstančiose 5-osiose pasaulio kariškių sporto žaidynėse Lietuvos atstovas Simonas Krėpšta (nuotraukoje) iškovojo aukso medalį orientavimosi sporto varžybų vidutinėje trasoje. Mūsų šalies kariuomenės atstovas 4,3 km ilgio trasą su 18 kontrolės punktų (KP) įveikė per 24 min. 13 sek. ir antrąją vietą užėmusį austrą Gernotą Keršbaumerį aplenkė 24 sek. Bronzos medalį pelnė šveicaras Andreasas Kiburcas (+42 sek.).

Vilius Aleliūnas ir Donatas Stulgys trasą įveikė per 26 min. 12 sek. ir užėmė 12-ąją vietą. Vyrų varžybose dalyvavo 159 sportininkai iš 28 šalių. Moterų varžybose (2,9 km, 10 KP) iš Lietuvos atstovių geriausiai sekėsi Sandrai Paužaitei. Ji užėmė penktą vietą (26 min. 2 sek.). Krepšinio turnyre dalyvauja 12 komandų, suskirstytų į dvi grupes. Į ketvirtﬁnalį pateks po keturias geriausias grupių ekipas. Krepšinio

turnyre pergalingai žengia Lietuvos rinktinė. Mūsiškiai B grupėje iškovojo keturias pergales iš tiek pat galimų. Mūsų šalies krepšininkai pirmosiose rungtynėse 65:61 įveikė Brazilijos komandą, antrosiose – 82:69 nugalėjo Kataro rinktinę, trečiosiose – 86:53 sutriuškino Uzbekistano ekipą. Ketvirtosiose rungtynėse lietuviai 82:56 įveikė Kazachstano krepšininkus. Vakar vakare lietuviai susi-

tiko su Italijos nacionaline komanda. Paplūdimio tinklinio varžybų pirmajame etape Lietuvos sportininkai patyrė po dvi nesėkmes. Bokso varžybų svorio kategorijos iki 81 kg šešioliktﬁnalyje Lietuvos atstovas Mantvydas Miliauskas 5:8 pralaimėjo keniečiui Džošuai Nderei. Pasaulio kariškių žaidynėse dalyvauja per 7000 sportininkų iš 113 pasaulio šalių. GK,Eltos inf.

GK archyvo nuotrauka

Gimtasis kraštas

2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)

Sveikata

Liga – ženklas, kad reikia keistis Aurelija MEŠKAITĖ Vasara – tinkamiausias laikas rinkti ir džiovinti naudingąsias vaistažoles. Tačiau, anot vaistininko, liaudies medicinos žinovo Virgilijaus Skirkevičiaus, gydymosi vien tik žolelėmis nepakanka. Šiuolaikiniai žmonės dėl cheminių vaistų vartojimo gyvena ilgiau, nes ūmiems procesams malšinti imasi skubių priemonių. Žolelės veikia daug lėčiau ir švelniau, todėl labiau tinka chroniškiems negalavimams, įsisenėjusioms arba lengvesnėms ligoms gydyti.

Reikia pašalinti ligos priežastį „Kai manęs klausia, kokiomis žolėmis reikia gydyti vėžį, sakau, kad geriausiai jį žudo mūsų medicina – nei rupūžės, nei gyvatės, nei kurpelės nepadės, labiausiai padeda skalpelis, chemija ir spinduliavimas“, – neslepia vaistininkas. Vis dėlto jis pripažįsta, kad dabartiniai vaistai dažniausiai yra tik „gesintuvai": jie „užgesina“ ligos simptomus, bet tikrosios negalavimų priežasties neišgydo. Juk šiuolaikinis žmogus neturi laiko ilgam gydymui. „Bet kokia liga yra ženklas keistis – keisti savo gyvenimą, elgesį, mitybą, santykius su žmonėmis. Tik dažniausiai žmogus to nenori daryti“, – samprotauja V.Skirkevičius. Kaip teigia liaudies medicinos žinovas, ligą mes užauginame kaip medį. Pajutę nemalonius simptomus,

bandome iš karto jų atsikratyti, neįsigilinę į tai, ką jie galėtų reikšti. „Pakilo spaudimas, nes galbūt sutriko mityba, kraujotaka, limfos sistema. Tokiu atveju skubame jį mažinti, nors iš tikrųjų tai tik apsauginė organizmo reakcija. Taigi pašalinę simptomą mes jaučiamės geriau, bet toliau taip gydytis yra kvaila. Kodėl? Atsakymas paprastas – nuo vaistų visam gyvenimui tapsite priklausomi“, – konstatuoja jis.

Vaistažolės gydo lėtai Vaistininko teigimu, dabar klesti „romantizmo“ laikotarpis, kai užpuolus kokiems nors negalavimams atsigręžiame į vaistažoles, tikime, kad jos labai sveika, bet iš tiesų nežinome, kaip jas vartoti. Vaistažolių arbatas reikėtų gerti ne kelias dienas, kaip įprasta cheminiams vaistams, ir ne nuolat, kaip vartojame paprastą arbatą, o ciklais. Būtent per tiek laiko pasikeičia kraujas: 21 dieną geri, 21 dieną pauzė, 21 dieną vėl geri. Tada, anot vaistininko, jos gali turėti teigiamą poveikį. Pagal Rytų mediciną, pirmiausia per maždaug 10 dienų reikėtų išsivalyti kirmėles, paskui 21 dieną gerti organizmą valančias vaistažoles ir tik tada vartoti vaistažoles, kurios gydys ligą, pavyzdžiui, širdies. Kad organizmas išsivalytų, pravartu pabadauti arba sukelti viduriavimą, paskatinti šlapimo išsiskyrimą.

Gaurometis – nepelnytai pamirštas vietinis augalas.

Svarbu ne tik, kokias vaistažoles ir kaip vartoti, bet ir kada. Pavyzdžiui, inkstų veiklai gerinti skirtos arbatos turėtų būti geriamos nuo 17 iki 19 valandos, kai aktyviausi inkstai, kepenims skirtos arbatos – vakaro valandomis, kai aktyviausios būtent jos. Nederėtų pamiršti ir vaistažolių kokybės – kur jos rinktos, kokiu metu, nes mieste surinktuose augaluose pilna sunkiųjų metalų, todėl gali ne

Ne visada miegas saldus

Raimundo Šuikos nuotrauka

tik nepadėti, bet dar ir pakenkti. Be to, vaistažolių vartojimas labai priklauso ir nuo konkretaus žmogaus savybių.

Saugiausia gerti mišinius Jei nesate tikri, ar kokia nors vaistažolė tinka, geriausia ją vartoti mišinyje, kad sumažintumėte galimą šalutinį poveikį. Čia taip pat egzistuoja

Oda neatostogauja Eva TOMBAKAITĖ

Suaugusiam žmogui optimalu miegoti apie 7–8 valandas. GK acrhyvo nuotrauka

Vasarą miego trukmė gali patrumpėti dėl sutrumpėjusio tamsaus ir pailgėjusio šviesaus paros meto. Tomas GURECKAS Sveikas darbingo amžiaus žmogus per naktį turėtų miegoti 6–8 valandas, atsibusti be žadintuvo ir jaustis pailsėjęs, žvalus. Tačiau tam tikros aplinkybės kartais tai pakoreguoja. Štai šiltuoju metų laiku neretai miegame atsidarę langus, todėl atsiranda ir triukšmas, kuris taip pat trikdo normalų miegą. Tokie trukdžiai daugiausia įtakos gali turėti vyresnio amžiaus, ligotiems žmonėms, nes tuomet pablogėja jų būklė, o prasčiau jaučiantis suprastėja ir miegas.

Tačiau Vilniaus Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja Raminta Masaitienė aplinkos įtakos miegui nelinkusi sureikšminti. Anot R.Masaitienės, miegas labai priklauso nuo žmogaus: „Yra žmonių, kurių gyvenime gali nutikti bet kas, o jie vis tiek visada miega gerai. Įrodyta, kad tai yra genetiškai nulemta – vieni gerai adaptuojasi tam tikrą laikotarpį neišsimiegoję, gali dirbti pamaininį, naktinį darbą, kiti – vidutiniškai, treti visai negali.“ Kalbėdama apie miego sutrikimus, medikė išskiria tam tikro tipo jautresnius žmones: „Jie rūpestingi, atsakingi, perfekcionistai, labai tvarkingi, jų budrumo sistemos veikia aktyviau. Budrumas – priešinga miegui fazė. Tokių žmonių miegas jautresnis nei kitų. Jie į bet kuriuos svarbius gyvenimo įvykius gali reaguoti nemiga.“ Tokiems žmonėms nemigą gali sukelti stresas, pasikeitusi aplinka, temperatūra ar tiesiog natūralūs su amžiumi susiję miego struktūros pakitimai. Vasaros metu nemiga gali pasireikšti ir dėl veiklos pokyčių, pavyzdžiui, baigiantis atostogoms. „Atostogų pradžia turi mažiau įtakos, paprastai tuomet atsipalaiduojame, bet baigiantis atos-

tam tikros taisyklės: Rytų medicina teigia, kad šalia tų augalų, kuriuos norima naudoti gydymui, prie pagrindinių dviejų turi būti dedamas trečias, kuris slopina. Pavyzdžiui, naudojant prakaitą skatinančius liepžiedžius ir aviečių lapus, į mišinį reikėtų įmaišyti ir priešingą poveikį turinčios mėtos arba medaus. Nežinant, kaip tiksliai kuri vaistažolė veikia, žolininkas pataria naudoti ramunėles – jos tinka visiems mišiniams. Anot V.Skirkevičiaus, žmonės dažnai nežino, kokie augalai iš tiesų suteikia daug naudos. Pavyzdžiui, kaip itin vertingą jis išskiria gaurometį, kuris turi stiprių antivėžinių savybių, o skonis panašus į žaliąją arbatą: „Visą laiką sakau, kad pilni miškai žaliosios arbatos, bet mes jos nevartojame, perkame kinišką.“ Jo teigimu, gaurometis prikaupia medžiagų, kurios padeda prisitaikyti prie kintančios aplinkos, o sumaišytas su medumi yra gera priemonė cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti. Neįvertiname mes ir mėlynių arba šaltalankių – nors jų uogos maistingos, tačiau šių augalų lapai ir stiebai gali duoti netgi daugiau naudos. Šias vaistažoles galima drąsiai maišyti su kitomis, nebijant šalutinio poveikio. Vaistininkas skatina pasidairyti savo aplinkoje, o ne domėtis egzotika, ypač idėjomis, kurios ateina iš Rusijos: „Žmogus, išsekintas onkologinės ligos, turėtų pavartoti paprasčiausių medetkų, gysločių, kurie gali padėti atkurti jėgas, o ne pulti prie visokiausių „ūsų“, kurie atvežami vazonuose ir yra augalai-žudikai.“ Svarbiausia – į mišinius dėti pažįstamus augalus, kuriuos naudojo motina ar močiutė, ir pasidomėti, kurie augalai yra nuodingi.

togoms, kartais net likus savaitei iki darbo pradžios, jau gali prasidėti nemiga“, – teigia R.Masaitienė. Paklausta, kaip reikėtų pagerinti savo miegą, gydytoja atsako: „O gal jo nereikia gerinti, gal jis ir taip geras?“ Ji skatina daugiau klausytis savo organizmo: jei neturite sveikatos problemų ir retkarčiais dienos metu užsinorite pasnausti, taip ir padarykite. Tačiau jei taip nutinka nuolat, tai gali būti ligos ar miego sutrikimo požymis. Net ir vasarą, kai labai karšta ir išvargina saulė, tvankuma, nebūtina miegoti – galima tiesiog ramiai pagulėti. Anot R.Masaitienės, miego higienos taisyklės galioja bet kuriuo atveju. Gydytoja pataria susiruošti miegoti iki vidurnakčio, išsiugdyti reguliarų ėjimo miegoti ir kėlimosi ritmą, galbūt net susikurti tam tikrą ritualą, kuris padėtų atsipalaiduoti prieš miegą, pavyzdžiui, ką nors paskaityti. 3–4 valandas iki miego reikėtų neužsiimti aktyvia fizine veikla (nors dienos metu tai labai skatintina), nevartoti alkoholio, kofeino ir kitų stimuliuojančių medžiagų, nepersivalgyti ir neprigerti daug skysčių, tačiau lengvai užkąsti būtų naudinga.

„Vasarą daugiau prakaituojame, oda tampa jautresnė, nuo saulės poveikio išsausėja, kartais nudega, gali prasidėti paviršinės infekcijos, alerginės reakcijos“, – teigia Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorė doc.dr. Matilda Bylaitė. Anot jos, šiltuoju metų laiku dėl odos daugiau problemų turi tie žmonės, kuriems apskritai būdingos odos ligos, tačiau daugiau dėmesio skirti odai turėtume kiekvienas. Kai karšta, žmonės daugiau prausiasi po dušu, maudosi ežeruose ir jūroje, todėl nuplauna natūralų apsauginį odos barjerą. Jei kiekvieną kartą prausiamės su muilu arba jei naudojamos nepritaikytos higienos priemonės, oda gali išsausėti, todėl jai reikia specialios priežiūros. „Kuo oda sausesnė, tuo didesnė tikimybė, kad prasidės uždegimas, ir tada ją gali lengviau paveikti įvairūs mikroorganizmai – virusai, grybeliai, bakterijos“, – aiškina M.Bylaitė. Nusiprausus iškart per kelias minutes reikėtų

pasitepti drėkinamuoju losjonu arba kremu. Gydytoja primena, kad ir vasarą odos priežiūros priemones reikia rinktis pagal odos tipą. Medikė pataria atidžiau prižiūrėti ne tik jautresnę veido, sausėti linkusią plaštakų, alkūnių, bet ir pėdų odą: „Vasarą žmonės labai mėgsta vaikščioti basi, dėvi atvirą avalynę. Taip ant odos gali patekti daugiau dulkių ir mikroorganizmų – į tai reikia atkreipti dėmesį.“ Specialistė perspėja apie saulės pavojų ir rekomenduoja geriau naudoti savaiminio įdegio kremą – nebent esate alergiški jo sudėtinėms dalims. Prieš tokias procedūras odą reikia gerai nušveisti, o kremus ar purškalus ant odos paskirstyti tolygiai. Dekoratyvinė kosmetika, pasak docentės, vasarą turėtų būti kuklesnė: „Kuo karščiau ir kuo didesnis kosmetikos sluoksnis, tuo didesnė tikimybė, kad gali užsikimšti odos poros, padaugėti uždarų inkštirų, pūlingų mazgelių.“ Anot jos, vietoj tepamos, veido pudra galėtų būti lengvesnė, biri, nepadauginti reikėtų ir kitų priemonių.

Patariama atidžiau prižiūrėti ne tik jautresnę veido, sausėti linkusią plaštakų, alkūnių, bet ir pėdų odą. GK archyvo nuotrauka

2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)

Gimtasis kraštas

Sodo lapas plitusios kūdrinukės. Jos ne tik kenkia augalams, bet ir yra parazitinių kirmėlių tarpiniai šeimininkai. Tokie tarpiniai šeimininkai gali būti ir šliužai. Soduose masiškai išplitusios sraigės yra labai ėdrios. Nuo jų nukenčia ir daržovės, ir gėlynai. Jų apstu dilgėlių sąžalynuose prie sodų besišliejančiuose miškeliuose, ugniažolių augavietėse. Ieškodamos maisto, jos traukia į sodus ir daržus. Šliaužia krūmų kamienais ir šakomis, užlipa į smidrų krūmus, įsikuria česnakų lysvėse. Ir žiūrėk, ant vieno augalo jau maitinasi 5 ir daugiau sraigių. Jauni sraigiukai noriai graužia svogūnų laiškus, darželiuose jiems patinka piliarožių, vėlyvių lapai, o iš jurginų kartais palieka tik apgraužtus stiebus. Kol kas neaptikau soduose augalų, kurių šios žaladarės vengtų.

Šliaužiantys sodų siaubūnai

Atbaidome, surenkame

Soduose masiškai išplitusios sraigės yra labai ėdrios. Nuo jų nukenčia ir daržovės, ir gėlynai.

Sunerimę sodininkai prašo pagalbos: šiųmetis moliuskų antplūdis jau primena epidemiją. Dr. Marcelė RYLIŠKIENĖ Prieš šliužų ėdrumą ir žalingumą augalams nublanksta net kolorado vabalai. Moliuskai maitinasi grauždami pupeles, salotas, špinatus, bulvių gumbus, morkas, burokėlius, sunaikina braškyno derlių, o kai įsimeta į kopūstų ar salotų lysvę, iš sultingų lapų lieka tik gyslos.

Šliužai mėgsta drėgmę Šliužai dažniausiai įsiveisia drėgnuose soduose ir daržuose su gausia ir tankia augmenija. Dieną tūno po lapais ar žemės grumstais, o naktį išlenda maitintis. Šliauždami jie palieka gleives, besidriekiančiais sidabriniais ruoželiais. Tokių ruoželių randama ir ant takų, ir ant augalų, netgi ant pastatų. Lietuvoje labiausiai paplitę rudieji, vikrieji, dirviniai ir tinkluotieji

šliužai. Žalingiausi yra tinkluotieji ir dirviniai. Tai dvilyčiai gyvūnai (hermofroditai). Kiaušinius deda paviršiniame dirvos sluoksnyje po augalų liekanomis, tarp augalų stiebelių ar po žolėmis. Peržiemoja ir suaugėliai, ir kiaušinėliai. Pavasarį išlenda iš žiemojimo vietų. Ypač gyvybingi bei ėdrūs būna lietingu oru. Pradžioje minta sultingais tulpių, vėlyvių, hiacintų ir kitų svogūninių augalų lapais bei žiedais. Vėliau keliauja į ridikėlių, salotų, kopūstų lysves. Šliužų atsikratyti nelengva. Šiek tiek gelbsti profilaktinės priemonės: piktžolių naikinimas, dirvos purenimas, augalų retinimas, lapų kompostavimas.

Kuo skiriasi nuo sraigių Šliužai – pilvakojų klasės moliuskai, neturintys išorinės kriauklės. Lietuvoje žinoma 13 jų rūšių. Šliužų kūnas – minkštas, kirmėliškas ar cilindriškas, 40-60 mm ilgio, susideda iš galvos, liemens ir kojos, kuria šliaužia. Galvoje šliužas turi 2 poras čiuopiklių. Ilgesniųjų galuose yra akys. Šliužo liežuvis – su raumeningais aštriais danteliais, vadinamas radula. Sraigės priklauso tai pačiai pilvakojų moliuskų klasei. Lietuvoje jų apie 130 rūšių. Jų kūno sandara be-

Raimundo Šuikos nuotrauka

veik tokia pati, tik čiuopiklių skaičius gali skirtis (2 arba 4), be to, dauguma sraigių turi asimetriškai susisukusią kriauklę. Sraigės šliaužioja pado formo koja. Iš Prancūzijos į Lietuvą atvežtos vynuoginės sraigės tinka maistui, o jų kriauklės – papuošalų gamybai (iš jų gaunamas perlamutras). Tačiau yra daugybė sraigių, kurios maitinasi augalais ir jiems kenkia. Jos nedidelės, įvairių spalvų kriauklelėmis ir paprastai juodu padu (vynuoginių sraigių padas – baltas). Daugumą jų žmonės vadina savaip: miškinėmis, sodinėmis. Gausiai iš-

Tarplysviuose ir ant takų galima patiesti senų šlapių skudurų, rabarbarų ar varnalėšų, kopūstlapių, ar palikti išravėtų piktžolių krūvelių. Į tokias slėptuves moliuskai sulenda anksti rytais. Belieka surinkti ir sunaikinti. Vakarop ant dirvožemio ir takų rekomenduojama pabarstyti gesintų kalkių, smulkinto superfosfato, geležies sulfato, amonio salietros arba rupios druskos ir pelenų mišinio. Vengdami kūnelį dirginančių medžiagų, moliuskai pasitraukia ieškoti geresnio prieglobsčio. Kopūstus nuo ėdrūnių galima apsaugoti purškiant 10 proc. kalio druskos tirpalu. Norint sutrukdyti moliuskams patekti į braškių lysves, klojamos pušų ir eglių spyglių užtvaros, paberiama pjuvenų ir smėlio.

Kai nepadeda natūralios priemonės Vieni sodininkai šiuos kenkėjus renka ir išneša į paupius, paežeres, miškus, kiti kibire užpila verdančiu vandeniu, treti meta į vandenį su žibalu, o ketvirti mažus sraigiukus vištoms lesina. Gamtoje daugumą sraigių sulesa paukščiai, naikina kurmiai, ežiai. Tačiau atrodo, kad jie jau nesugeba sumažinti sraigių ir šliužų populiacijos gausumo. Lieka cheminis kovos būdas. Gerai žaladares sraiges naikina moliuskocidas „Groza ulitok i sliznei“. Tai naudoti paruoštos granulės (veiklioji medžiaga – metaldehidas), kurias galima barstyti dirvos paviršiuje aplink augalus, tarplysvėse ir kenkėjų susikaupimo vietose. Esant sausam orui veikliosios granulių medžiagos efektyvios 2–3 savaitės. Reikia laikytis instrukcijos reikalavimų dirbant, o nuo preparato panaudojimo iki derliaus ėmimo turi praeiti 20 dienų. Tad žalumyninių daržovių lysvėse jo naudoti negalima. Ten sraiges ir šliužus reikia surinkti ir priimtiniausiu būdu sunaikinti.

Piktžolių ilgaamžiškumas Lietuvoje yra per 420 piktžolių rūšių. Apie 50 proc. jų atkeliavo iš kitų kraštų, daugiausia su grūdais. Per praėjusį šimtmetį Lietuvoje įsitvirtino apie 30 svetimšalių piktžolių rūšių. Piktžolės naikinamos, bet jų vis tiek lieka dirvose. Išsilaikyti padeda savitos biologinės savybės. Nuolat kovojančios dėl būvio šios žolės gerai prisitaiko prie nepalankių augimo sąlygų, ramybės būklės gali išlikti daug metų. Pavyzdžiui, vienas javų augalas tinkamai prižiūrėtas gali išauginti 1 200–1 500 grūdų, o daugelis piktžolių subrandina kelis kartus daugiau sėklų: daržinės žliūgės, garstukai, varnalėšos – 25–45 tūkst., baltosios balandos, paprastieji kiečiai – 700 tūkst. Viename kiaulpienių graiže subręsta iki 200 vnt. sėklų (augale 3–12 tūkst.).

Ta pati piktžolė gali išauginti įvairaus daigumo sėklas. Vienos gali dygti tuoj pat, kitos laukia geresnių sąlygų ir dygsta vėlesniais metais. Ilgiausiai būna daigios sėklos su kieta, vandeniui nelaidžia luobele. Jų nesuvirškina nei gyvulių, nei paukščių virškinimo traktas. Nušienautos žydinčios piktžolės sėklas gali subrandinti net pradalgėse (jonažolės). Yra ir tokių, kurių vieni žiedai dar tik ruošiasi žydėti, kiti – jau sėklas brandina (daržinės žliūgės, kvapiosios garduonytės ir kt.). Išrautos ir numestos ant drėgnos dirvos galinsogos gali išleisti šaknis iš stiebų ir lapų. Kompostavimo vietose sėklos išlieka gyvybingos, kaip dirvoje. 3–5 metus daigios rugiagėlių, kiaulpienių, žliūgių, takažolių ir daugelio kitų sėklos, 30–40 ir daugiau metų – balandų, karpažolių, rauktalapių ir smulkiųjų rūgštynių. Amerikiečių archeologų tyrimai parodė, kad baltųjų balandų ir dirvinių kežių sėklos žemėje daigios išliko 1 700 metų. Štai todėl į kompostą reikėtų krauti tik žaliąją žolės masę. GK inf. ir nuotrauka

Popiervapsvės – mūsų talkininkės

GK archyvo nuotrauka

Ant žydinčių sėklojų, barščių ir kitokių žiedų kartais pastebime nektarą renkančius į širšes panašius vabzdžius. Tai geros sodų sanitarės popiervapsvės, kurios sunaikina daugybę kenkėjų vikšrų.

Pievinės popiervapsvės gyvena natūraliose sausose pievose. Čia lipdo nedidelius lizdus, juos paprastai tvirtina prie tvirto pernykščio žolės stiebo, kur didžiąją dienos dalį šildo tiesioginiai saulės spinduliai. Atėjūnėms europinėms popiervapsvėms sąlygos veistis palankesnės, mat jos įsikuria žmogaus statiniuose. Popiervapsvės, kaip ir širšės bei kamanės, gyvena vienų metų bendruomenėmis. Peržiemoja apvaisintos patelės. Jos iš sukramtytos augalinės masės, panašios į pilką popierių, lipdo lizdus. Skirtingai nei širšės, popiervapsvės lizdas neturi išorinio apvalkalo, yra atviras. Korių akelėse besivystančios lervos maitinamos daugiausia drugių – lapsukių, ugniukų ir kt. – vikšrais. Popiervapsvės juos moka

netgi ištraukti iš susuktų lapų. Pirmoje vasaros pusėje iš lervų išsivysto nedidelės nevaisingos patelės darbininkės, o vėliau – patinai ir žiemosiančios patelės motinos. Senoji motina, darbininkės ir patinai rudenį žūva. Suaugusios popiervapsvės maitinasi daugiausia nektaru, kartais lipčiumi, saldžiomis augalų sultimis. Karštomis vasaros dienomis jų galima pamatyti nedidelių vandens telkinių paviršiuje, mat šie vabzdžiai sugeba gerti plūduriuodami. Pievinių popiervapsvių kartais galima išvysti pievose ant medinių kuoliukų ar tvorų stulpelių, kur jos graužia plaušus savo lizdui. Šie vabzdžiai nėra labai agresyvūs, tačiau lizdą gina, tad prie pat lizdo lįsti nepatartina. Parengė Irma Kazlauskaitė (Užs. 268)

Gimtasis kraštas

2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)

Užribis

Prisidirbo Danijoje ir Lietuvoje

Statistika rodo, kad nusikaltimų populiariausiame šalies kurorte po truputį mažėja. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Prie jūros atostogavę tautiečiai tikina, kad šiemet jaučiasi jaukiau ir saugiau Vismantas ŽUKLEVIČIUS Įpusėjusi vasara ir šilti orai į didžiausią šalies kurortą Palangą sukviečia daugybę poilsiautojų. Daugeliui miesto svečių ir gyventojų rūpi, ar šiemet vasarą kurorte ilsėtis yra saugu. Statistika rodo, kad nusikaltimų populiariausiame šalies kurorte po truputį mažėja. Vietiniai gyventojai ir poilsiautojai taip pat pastebi pagerėjusią kriminogeninę situaciją mieste.

Vietiniai problemas sprendžia nedelsdami Palangos policijos komisariato pranešime teigiama, kad ekonominis sunkmetis ir skiriamos lėšos visuomenės saugumui užtikrinti pakoregavo ir policijos pajėgų skaičių, todėl keitėsi pareigūnų darbo organizavimas. Anksčiau buvo daugiau matomų uniformuotų policijos pareigūnų, o dabar didesnis dėmesys skiriama neviešam patruliavimui, kurį vykdo kriminalinės policijos ir prevencijos padalinių pareigūnai. „Sprendimas sutelkti didesnį dėmesį į naktinį patruliavimą yra labai geras ir aktualus, ypač vasaros sezonu, kai miestas pilnas poilsiautojų. Tamsiuoju paros metu liejasi alkoholis, tad įvairūs incidentai dažniausiai neišvengiami. O dienos metu patruliuojantys pareigūnai saugumo nepadidina, atvirkščiai – jaučiuosi nesaugiai, tarytum čia pat įvyko koks nelaimingas atsitikimas“, – tvirtino palangiškis Tomas Stončius. Populiariausiame šalies kurorte fiksuojami prekybos alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais pažeidimai, kontrabandos atvejai, operatyviai rea-

2009, 2010 ir 2011 m. I pusmečio duomenų palyginimas

Įvykiai, į kuriuos reagavo policija Užregistruota nusikalstamų veikų Nusikalstamos veikos, padarytos viešosiose vietose Iš jų gatvėse Eismo įvykiai Iš jų eismo įvykiai, kuriuose sužeisti asmenys

guojama į šiurkščius administracinius teisės pažeidimus, nusikalstamas veikas. Tarnybos metu mobilieji policijos patruliai tarnybos užduotis atlieka ne vienoje vietoje, o nustatytais maršrutais užtikrina viešąją tvarką, vykdo policines priemones, eismo saugumo kontrolę ir kt. Policijos pajėgos taip pat reaguoja į miesto vaizdo stebėjimo kameromis fiksuotus teisėtvarkos pažeidimus ar konfliktų užuomazgas. „Sezono metu atvažiuoja iki pusės milijono poilsiautojų, tad palangiškiai sudaro mažumą. O ne sezono metu, kai mieste lieka vietiniai, apie nusikaltimą sužinoma labai greitai ir jis išaiškinamas, nes vieni kitus žmonės gerai pažįsta“, – sakė palangiškis. Pasak Tomo, palangiškiai pilietiški, pamatę incidentą, kviečia policiją arba patys imasi veiksmų. „Mano brolis buvo vagį sulaikęs. Iškvietėme policiją, nusikaltėlį suėmė. Vietiniai stengiasi kuo greičiau išspręsti problemas, nedelsti“, – pasakojo vyras. Statistika rodo, kad Palangoje situacija yra stabili. Visų įvykių kategorijų skaičius 2010 m. ir 2011 m. I pusmetį užregistruotas panašus, o palyginti su 2009 m., padėtis tikrai yra geresnė. Todėl būtų klaidinga manyti, kad šią vasarą Palangoje ilsėtis tapo nesaugu.

2011 m. I pusm. 3 371 154 21 14 29 4 sužeisti

2010 m. I pusm. 4 036 140 22 14 56 1 žuvęs, 6 sužeisti

2009 m. I pusm. 4 010 189 37 22 53 8 sužeisti

Policija ne visada gali atsirasti įvykio vietoje per kelias minutes nuo gauto pranešimo, o iš karto kylantis žmonių nepasitenkinimas ir priekaištai pareigūnams rodo mūsų visuomenės vis dar mažą toleranciją. Saugus poilsis pirmiausia priklauso nuo asmeninio pavyzdžio. Reikia elgtis drausmingai, linksmintis su saiku, pagelbėti asmeniui, kuriam būtina pagalba, atsakingai saugoti savo turtą, tada ir policijai, ir visiems poilsiautojams vasara ir jūra suteiks tik gerų emocijų.

Sumušė kopose Pasak palangiškio Tomo, kriminogeninė situacija gerėja visoje Lietuvoje, taip pat ir Palangoje. „Asmeniškai manęs nebuvo užpuolę ar apiplė-

Pajūrio policijos skelbiama statistika rodo, kad Palangoje situacija yra stabili.

šę, tačiau nelaimingų incidentų yra buvę mano draugams. Vis dėlto Palanga, kaip didžiausias šalies kurortas, yra saugus“, – savo nuomonę dėstė T.Stončius. Pasak Tomo, nesaugiai tamsiuoju paros metu galima pasijusti neapšviestose miesto vietose. „Lankomiausios miesto vietos apšviestos, tačiau pajūris ir nuošalesnės vietos vis dar skendi tamsoje. Kita vertus, pajūryje neišvystyta infrastruktūra, tad apšvietimas nėra būtinas. Palanga galėtų imti pavyzdį iš Vilniaus, kurio meras nusprendė uždegti visas šviesas sostinėje. Geras apšvietimas išties sukuria saugumo ir pasitikėjimo miestu jausmą“, – sakė T.Stončius. Vilnietis Mantas iš Palangos parsivežė ne pačius geriausius prisiminimus. Vaikiną ir jo draugus tamsiuoju paros metu užpuolė, sumušė ir apiplėšė. Jaunuoliai nekvietė policijos, nes patys bijojo gauti baudą už alkoholio vartojimą viešoje vietoje. „Iš dalies patys kalti, tačiau jei ir nebūtume apsvaigę nuo alkoholio, manau, sumušimo ir apiplėšimo nebūtume išvengę. Kitą kartą net pagalvoti apie pasisėdėjimą prie jūros bus baisu“, – sakė Mantas. Tačiau kiti kalbinti prie jūros jau atostogavę tautiečiai tikino, kad kurorte jaučiasi jaukiau ir saugiau. Pasak policijos pareigūnų, vasaros metu kurorte tradiciškai padaugėja visų nusikaltimų, daugiausia iš jų – apiplėšimų, vagysčių iš automobilių, užpuolimų ir vandalizmo atvejų. Poilsiautojai raginami būti budrūs: nesinešioti didelės pinigų sumos, be priežiūros nepalikti daiktų, nevaikščioti neapšviestais takais, pastebėjus vagystę ar užpuolimą, nedelsiant skambinti pagalbos telefonais.

Gelbėtojai šiemet jau ištraukė 103 skenduolius

Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose, neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Ugniagesiai gelbėtojai nuo metų pradžios surado ir ištraukė 103 nuskendusius žmones, tarp jų – 5 vaikus. Skaudi nelaimė įvyko Kėdainių rajono Rukų kaime. Kaimo sodyboje esančioje kūdroje nuskendo vaikas. Jį iš vandens ištraukė tėvas, atvykę medikai niekuo padėti nebegalėjo. Ugniagesiai gelbėtojai perspėja: nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų, nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galite netikėtai įkristi į vandenį – ant prieplaukos ar molo krašto, stataus kranto. Nesimaudy-

kite nežinomose, nuošaliose vietose, neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne slypinčias nuolaužas, akmenis. Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų. Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite. Neplaukite į laivų farvaterį, nesiartinkite prie praplaukiančių laivų – jus gali įtraukti po laivo sraigtais. Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Ypač

pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti. Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, ir atkreipti į save dėmesį mojuodami rankomis. Pamatę skęstantį žmogų, iškvieskite gelbėjimo tarnybą tel. 112. Paskui įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.). Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę. GK, Eltos inf.

Vilniaus oro uoste pasieniečiai sulaikė iš Danijos išsiųstą elektrėniškį, kuris kaip įtariamasis nusikaltimo padarymu buvo ieškomas Lietuvoje. 24-erių Elektrėnų gyventojas sulaikytas, kai buvo grąžintas reisu iš Kopenhagos. Jis iš Danijos buvo išsiųstas už šios šalies įstatymų pažeidimus. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai nustatė, kad šio vyro kaip įtariamojo nusikaltimo padarymu Lietuvoje nuo 2010 m. birželio ieško Elektrėnų policija. Pasieniečiai jį sulaikė ir perdavė į oro uostą atvykusiam Elektrėnų policijos konvojui. Iš viso pasieniečiai šiemet sulaikė 378 asmenis, kurių dėl įvairių nusikaltimų ir pažeidimų ieškojo Lietuvos ir užsienio teisėsaugininkai. Daugiausia tarp jų yra Lietuvos (273) ir Baltarusijos (53) piliečių. Bandančiuosius pasislėpti nuo teisingumo VSAT pareigūnai dažniausiai sulaiko šalies oro uostuose.

GK archyvo nuotrauka

Nuteisti organizuotos grupės nariai Ilgalaikėmis laisvės atėmimo bausmėmis – nuo 4 iki 6 metų – nuteisti organizuotos grupės nariai, siekę pasisavinti 2,5 mln. vertės žemės sklypą. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu V.M. ir keturi jo suburtos organizuotos grupės nariai pripažinti kaltais sukčiavimu įgiję 2,5 mln. vertės žemės sklypą, apgaule pasisavinę 800 tūkst. litų, klastoję dokumentus, apgaulingai tvarkę bendrovės LK apskaitą, vykdę pinigų ir turto legalizavimo veiksmus. Teismas konstatavo, kad šie asmenys veikė organizuota grupe, kuriai vadovavo V.M., pats suklastojęs nukentėjusiojo tariamai išduotą įgaliojimą ir paskirstęs užduotis bendrininkams – Registrų centre surinkti reikiamus dokumentus, panaudojant suklastotą įgaliojimą perleisti šį turtą bendrininkui, paruošti turto perleidimui reikiamą kadastrinę bylą, ieškoti pirkėjų pagrobtam sklypui. Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusios ir valstybinį kaltinimą šioje baudžiamojoje byloje palaikiusios Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Jolitos Kančauskienės, nepaisant to, kad įtariamieji V.M. bei R.M. slapstėsi, juos pavyko sulaikyti ir bylą perduoti teismui per 10 mėnesių. Teismo nuosprendžiu taip pat buvo atkurtos nukentėjusiojo turtinės teisės: jam sugrąžintas nekilnojamasis turtas, be to, iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai priteista 30 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti. Grupė veikė nuo 2008 m. kovo iki 2009 m. sausio mėnesio. Nuteistieji turi teisę Vilniaus apygardos teismo nuosprendį per 20 dienų apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui. GK, Eltos inf.

2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)

Gimtasis kraštas

Gamta

Išmokti valgyti vėžių – į Dusetas Vismantas ŽUKLEVIČIUS Lietuviai išmano, kaip taisyklingai nurauti nelukštentai krevetei uodegytę ar kokia šakute valgyti sraigę, tačiau sunkiai įsivaizduoja, kaip dorojamas virtas vėžys. O juk vėžius baltai nuo seno vartojo maistui. Išmokti valgyti vėžius ir dalyvauti jų valgymo varžybose gali kiekvienas, apsilankęs Dusetų vienkiemyje.

Nuo seno – didelis delikatesas „Užaugau šeimoje, kur ant stalo vėžių visuomet būdavo. Dubuo didelis, valgyk kiek nori, tačiau jei tėvelis pamatė, kad ne viską suvalgai, tai geriausiu atveju būsi nuvytas nuo stalo, o šiaip gali ir per sprandą gauti. Aš taip išauklėtas, kad jei Dievulis davė teisę atimti gyvybę, tai tu turi suvartoti tą produktą“, – vaikystę prisimena Ramūnas Čižas. Vėžius labai lengva paruošti. Nuo seno jie laikomi dideliu delikatesu, Radvilų valdymo metais didžiausios, ištaigingumu garsėjusios puotos neapsieidavo be šio žnyplėto užkandžio. Iki XX a. vidurio, kol ežerai ir upės buvo gaivios ir švarios, vasaros naktimis jų pakrantės nušvisdavo nuo fakelų ir žibintų šviesų – tai specialiais tinkleliais „ginkluoti“ vėžiautojai traukdavo ieškoti laimikių. Senais laikais Lietuva buvo žinoma kaip vėžius eksportuojanti valstybė. Liepos antroje pusėje ne vienoje vietoje buvo ren-

Vėžius labai lengva paruošti. Nuo seno jie laikomi dideliu delikatesu. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

giamos vėžiavimo ir vėžių valgymo šventės. „Labai gerbiu žmogų, kuris nesigėdija ir paprašo pamokyti, kaip suvalgyti vėžį. Tokia jau tendencija, kad krevetę lietuvis moka suvalgyti, o vėžio, kurį valgė protėviai, jau nemoka“, – pastebi vienkiemio sodybos šeimininkas. Taip Ramūnui kilo mintis surengti šventę, kurioje mokytų žmones vėžius valgyti. Tačiau aukštaitis ilgai galvojo, kaip reikėtų tą padaryti. „Ilgai nešiojau tą idėją. O vienais metais prekybos centre pirkau silkę. Ją pardavėja pa-

svėrė elektroninėmis svarstyklėmis ir popierėlį su tiksliu svoriu ir kaina užklijavo ant maišelio. Tada man nušvito akys ir grįžęs namo per naktį parašiau scenarijų. Po poros mėnesių surengėme pirmą renginį“, – idėjos įgyvendinimo istoriją pasakoja Ramūnas.

Virs mediniame kubile Varžytuvių tikslas – kas kokybiškiau suvalgys vėžius. „Elektroninėmis svarstyklėmis sversime tris vėžius prieš valgymą, kurį stebės teisėjai, kad žmo-

nės su kiautais nepradėtų valgyti (juokiasi). Na ir sversime jau po valgymo. Laimės tas, kas kokybiškiausiai per 5 minutes suvalgys vėžius, t. y. kuo mažiau svorio paliks kiautuose“, – varžybų ypatumus komentuoja R.Čižas. Būsimos šventės naujovė – archajiškas vėžių virimas. „Kaip kepti, atrodo, visiems aišku – ant pagalio pamauni mėsos gabalą ir baigta. O kaip išvirti? Archajiškas virimas yra toks: išplakama molyje duobė, į ją įmetamas įkaitintas akmuo ir vėžiai išverda. Molio neturiu, todėl parodysiu kitą archajišką būdą – vėžius virsiu mediniame kubile“, – aiškina renginio organizatorius, vėžių prisigaudantis aplinkiniuose ežeriukuose. Paklaustas, kokių įrankių reikia turėti varžytuvių dalyviams, R.Čižas sako, kad ir valgyti reikės archajiškai – rankomis. Su praėjusių metų čempionu renginio organizatorius savo sodyboje ant Sartų ežero nuo liepto paleis kibirą nedidelių vėžiukų. Tuo bus parodyta, kad lietuviai ne tik valgo, bet ir rūpinasi ežerais. Vėliau prie stalo ir sodybos šeimininkas aiškins, kaip reikia valgyti vėžį. Po pamokos prasidės vėžių valgymo varžytuvės.

Atvažiuoja net užsieniečiai Pasak Ramūno, geriausiai renginys pavyksta, kai susirenka ne per daugiausia žmonių. „Pirmais metais buvo daug lankytojų – iki 2 tūkst. Renginį tuomet vedė geras mano draugas Dainius Martinaitis, tai man labai pa-

dėjo suvaldyti minią. Praeitais metais susirinko apie 600 žmonių, tad buvau labai patenkintas, nes taip šeimyniškai visi pasibuvom – atvažiavo žmonės, su kuriais malonu buvo bendrauti“, – džiaugėsi Dusetose vienkiemį puoselėjantis aukštaitis. Pasak sodybos šeimininko, sunkiausia, kai atvyksta išpuikę svečiai, kurie tikisi, kad juos kažkas linksmins ir aplink juos šokinės: „Atvažiuoja žmonės ir iš Klaipėdos, ir iš Jūrmalos. Yra buvę lankytojų iš Anglijos ir net iš Australijos. Apie renginį užsieniečiai sužinojo iš vaizdo reportažo. „Praeitais metais renginys buvo filmuojamas. Reportažas pasiekė per 600 naujienų agentūrų visame pasaulyje“, – sako R.Čižas. Plačiažnypnyplius ir siaurauražnyplius vėžius žius draudžiama ma gaudyti nuo o spalio 15 d. iki liepos 15 d., o likusiu laikotarpiu – mažesnius nei 10 cm vėžius (vėžiai matuojami nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo). Gaudyti galima tik tam skirtais bučiukais, samteliais ar tiesiog rankomis, ir jokiais kitais įrankiais. Vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 vėžių per parą (skaičiuojant bendrai ir siauražnyplius ir plačiažnyplius vėžius). Pagautus mažesnius vėžius reikia tuoj pat paleisti į tą patį telkinį. Žymėtuosius, o ypač rainuotuosius vėžius galima gaudyti ištisus metus ir visais įmanomais žūklės būdais.

Aplinkos ministerija ragina vykdyti žaliuosius pirkimus Donatas MOTUZAS Aplinkos ministerija nustatė reikalavimus vadinamiesiems žaliesiems pirkimams. Jais turi vadovautis visos paslaugas ar produktus perkančios valstybės įstaigos. Siekiama, kad pirmenybė būtų teikiama aplinką tausojančioms paslaugoms ar gaminiams.

Ne tik kaina ir kokybė, bet ir aplinka Viešiesiems pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, patvirtinti aplinkos ministro Gedimino Kazlausko įsakymu, jau įsigaliojo. Su jais galima susipažinti atsivertus šių metų liepos 12-osios „Valstybės žinių“ Nr. 844110. Nustatytos trys produktų, kurie turi būti perkami pagal tuos kriterijus, grupės. Pirkdama šiuos produktus, valstybės įstaiga ar organizacija privalo taikyti numatytus minimalius aplinkos apsaugos kriterijus. Be minimalių, yra numatyti ir išplėstiniai kriterijai, kuriuos galima taikyti pasirinktinai. Lietuvoje veikianti Nacionalinė darnaus vystymosi strategija numato pasiekti, kad didėjantis vartojimas neprastintų aplinkos būklės, pirmenybę teikti palankioms aplinkai paslaugoms ir gaminiams, kuriems gaminti ir vartoti sunaudojama kuo mažiau energijos ir kitų gamtos išteklių. Seimui praėjusį gruodį patikslinus Viešųjų pirkimų įstatymą, š. m. sausio 6 d. įsigaliojo nuostata, kad perkančioji organizacija, pirkdama prekes, paslaugas ar darbus, pirki-

mo dokumentuose turi nustatyti energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus ir (ar) kriterijus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka. Žaliasis pirkimas – tai viešasis pirkimas, kai perkančioji organizacija įrašo bent minimalius Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus į viešojo pirkimo dokumentus, o prekes, paslaugas ir darbus pasirenka ne tik pagal jų kainą ir kokybę, bet ir daromą mažesnį poveikį aplinkai vienoje, keliose ar visose produkto būvio fazėse, taip skatindama kurti kuo daugiau aplinką tausojančių produktų. Tokio pirkimo tikslas yra įsigyti produktą, kuris, palyginti su kitu tą pačią funkciją atliekančiu produktu, pasižymi tuo, kad jam pagaminti, paslaugai teikti ar darbams atlikti sunaudojama mažiau gamtos išteklių ir elektros energijos, kad naudojami atsinaujinantys, ekologiški energijos ištekliai, kad jis turi mažiau ar visai neturi pavojingų, toksinių ir aplinkos apsaugos požiūriu kenksmingų medžiagų, kad yra tvirtas, ilgaamžis, funkcionalus, neteršia aplinkos ir nekelia pavojaus sveikatai, kad tinkamas naudoti daug kartų, kad virtęs atlieka yra tinkamas perdirbti ar antriniam naudojimui. Pavyzdžiui, skatinant žaliuosius pirkimus galima pasiekti, kad daugiau būtų perkama prekių, kurių sudėtyje yra perdirbtų medžiagų, ir dėl to pradėtų mažėti sąvartynų. Mažesnis jų skaičius duotų ekonominės naudos ir naudos aplinkosaugai, sumažėtų į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Siekis – 25 procentai Kaip numatyta Vyriausybės patvirtintoje Viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros 2009–2013 metų strategijoje, siektinas žaliųjų viešųjų pirkimų rezultatas 2013 m. – 25 proc. visų viešųjų pirkimų. Siekdama skatinti tokius pirkimus, Vyriausybė 2010 m. liepą nustatė, kad valdžios institucijos ir įstaigos, atliekančios prekių, paslaugų ar darbų viešuosius pirkimus, kuriems yra nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, 2011 m. turi juos taikyti ne mažiau kaip 25 proc. tokių pirkimų.

Žaliasis pirkimas reikalauja gana daug žinių apie specifinės prekės ar paslaugos aplinkosaugos aspektus. Perkančiosios organizacijos gali apibrėžti pirkimo objektą tokiu būdu, kuris, jų manymu, yra labiausiai pagristas aplinkos apsaugos, socialinių klausimų požiūriu. Kaip veiksmingai tai bus atlikta, itin priklauso nuo tų organizacijų vadovų, darbuotojų sąmoningumo, geros valios, supratimo ir žinių.

Žaliasis pirkimas reikalauja gana daug žinių apie specifinės prekės ar paslaugos aplinkosaugos aspektus. Taip pat būtina gerai išmanyti aplinkosaugos reikalavimus atitinkančių produktų rinką. Perkančioji organizacija turi realiai įvertinti savo siekius ir numatyti, ar atsiras rinkoje tiekėjas ar gamintojas, galintis pasiūlyti norimą produktą, ir ar toks produktas gali būti įsigytas už jai prieinamą kainą. Aplinkai mažiau kenksmingi produktai tam tikrais atvejais gali būti brangesni nei šia savybe nepasižymintys produktai. Todėl apibrėždamos pirkimo objektą perkančiosios organizacijos turi rasti optimalų sprendimą, atsižvelgdamos į savo finansines galimybes ir siekį pirkimus paversti žalesniais.

Dėmesys – visoje ES Tarptautiniu mastu žalieji viešieji pirkimai pirmą kartą buvo paminėti 2002 m. per Johanesburge vykusį pasaulio valstybių vadovų susitikimą darnaus vystymosi klausimais priimtame įgyvendinimo plane, raginančiame remti plėtrą ir aplinkai palankių prekių bei paslaugų sklaidą skatinančias viešųjų pirkimų strategijas. Žaliesiems pirkimams vis daugiau dėmesio skiria Europos Sąjunga. 2004 m. kovą buvo priimtos dvi Europos Parla-

mento ir Tarybos direktyvos – dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo ir dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo. Jos nurodo galimybes įtraukti aplinkosaugos reikmes į technines specifikacijas, atrankos ir sutarčių sudarymo kriterijus bei sutarties vykdymo sąlygas. Kasmet Europos valstybių valdžios įstaigos išleidžia apie 16 proc. ES bendrojo vidaus produkto pirkdamos prekes (baldus, biuro įrangą, transporto priemones), paslaugas (valymo, viešojo maitinimo, pastatų priežiūros) ar darbus. Viešieji pirkimai vis svarbesni socialinei ir ekonominei visos ES, taip pat ir Lietuvos, raidai. Jie gali suformuoti gamybos ir vartojimo tendencijas, o didesnė žalesnių prekių paklausa valdžios įstaigose gali sukurti arba išplėsti mažiau aplinkai kenkiančių produktų bei paslaugų rinkas ir taip paskatinti bendroves kurti aplinkosaugos technologijas. Daugėjant žaliųjų pirkimų ES šalyse, siekiant, kad nebūtų iškreipta bendroji rinka ir nemažėtų ES konkurencija, buvo sukurti bendrieji žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijai. Jais remiantis parengti ir Lietuvoje taikomi tokių pirkimų kriterijai. (Užs. 501)

12 Linas Adomaitis nenori, kad jo muzika būtų tik prekė Gimtasis kraštas

Gyvenimas

2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73) tėje, kai keliavo su bažnyčios jaunimo choru. Muzikanto netraukia ir Turkija ar Egiptas. Per daug turistų mina šių šalių žemę. Ir dar – jokių lagaminų. Vyras pripažįsta tik kuprines ir kitokį keliavimo būdą jau nuo 2007 metų. „Pinigus švaistyti, kad gautum dirbtinį malonumą, – ne man“, – taip apie kelionių agentūrų siūlomas paslaugas mano dainų kūrėjas Linas Adomaitis. Jo nuomone, kur kas įdomiau vykti į Malaiziją, Tailandą, Panamą, Gvatemalą ar kitas egzotiškas pasaulio šalis, o ten susidaryti savo maršrutą, vadovaujantis žemėlapiu. Taip pat bendrauti, žvejoti, groti, gaminti maistą su vietos gyventojais. „Jie į tave žiūri ne kaip į turistą pilnom kišenėm, bet kaip į žmogų, svečią, draugą. Kartu su Irma kelionėse patiriame nuostabių dalykų,

Talentingo atlikėjo ir muzikos prodiuserio iš Kauno Lino Adomaičio gerbėjai gali džiaugtis: šįmet turėtų pasirodyti antrasis jo solinis albumas. Radijo stotys nuolat transliuoja naujausią dainininko kartu su žinomos mūsų šalyje repo grupės „G & G Sindikatas“ nariu Pushu įrašytą dainą „Ji – mano“.

Susitiko giminingos sielos

Atlikėjas ir kompozitorius Linas Adomaitis įsitikinęs: kelionės būtinos kiekvienam. Jų metu gali pažvelgti į savo šalį, savo Eltos nuotraukos gyvenimą kitu kampu, taip pat pasikrauti teigiamos energijos, kuri padeda tobulėti ir kurti.

Nedaug trūko, kad Lino daina „Floating to you“ atstovautų Lietuvai Eurovizijos konkurse. Atlikėjas pelnė LATGA-A specialų prizą už kūrybingumą ir antrą vietą. Dainininkas juokauja, kad

reikšmės, nesiveliu į pigius pokštus, nekuriu skandalų. Stengiuosi sudominti savo muzika, o ne viešai džiaustomais skalbiniais“, – vaizdžiai kalba muzikantas, neslėpdamas šypsnio, kad

Dainininko Lino Adomaičio nuomone, kūryboje ir gyvenime niekada nereikia skubėti. Skuba tik reklamos agentai. išgelbėjo dainininkę Rūtą Ščiogolevaitę nuo antros vietos sindromo – ji šiame konkurse šį kartą liko trečia. Iš karto po konkurso Linas su žmona Irma patraukė į saulėtąją Malaiziją. „Gyvenu šia diena, esu pozityvus ir plačiai atmerkęs akis gyvenimui, o ši daina visiškai atspindi mano ir žmonos gyvenimo būdą – galime susidėti daiktus ir išvykti“, – šypsosi atlikėjas. Jis negaili gerų žodžių kalbėdamas apie savo mylimąją. „Giminingos sielos“ – taip savo ryšį su Irma apibūdina vyras. Jis pamini, kad žmona taip pat rašo tekstus dainoms anglų kalba, tarp jų ir „Floating to you“. Muzikos prodiuseris nemėgsta kalbėti apie asmeninį gyvenimą, tačiau pripažįsta, kad bendro gyvenimo su žmona metai suteikė daug vidinės ramybės ir paskatino netikėčiausiems darbams. „Asmeniniai dalykai ir turi būti asmeniniai, o ne reklaminiai. Žinoma, pasitaiko, kad koks nors žurnalistas parašo, kas šauna į galvą, priskaldo malkų, tačiau aš tam neteikiu

Lietuvoje tendencingai garsenybėmis per kelis mėnesius tampa padlaižūnai ir pseudoskandalistai.

Kaune gyvenantis kompozitorius save su žmona vadina sulčių fanatikais. Šiai silpnybei įtakos turėjo kelionės. Viešėdami Malaizijoje jie išbandė ir cukranendrių sultis. Jos, atlikėjo teigimu, buvo vienas geriausių kelionės atradimų.

Aistringas keliautojas Linas Adomaitis įsitikinęs: kelionės būtinos kiekvienam. Jų metu gali pažvelgti į savo šalį, savo gyvenimą kitu kampu, taip pat pasikrauti teigiamos energijos, kuri padeda tobulėti ir kurti.

įgyjame neapčiuopiamo turto, kurio niekas nesugebėtų atimti – tai nuotykiai ir prisiminimai“, – teigia dainininkas, pasakodamas apie indėnų strėles, beždžionių šventyklą, milžiniškus vėžlius, saulėlydžius Karibų salose. Linas prisipažįsta, kad pasaulio grožis išlaisvina jo kūrybą, tad naujos vietos laukia poros ir netolimoje ateityje. Garsus Rusijoje esantis Baikalo ežeras – planai nuvykti prie jo jau kuris laikas sukasi Lino ir Irmos galvose.

kos – smuikas yra mano antroji žmona“, – juokauja muzikos atlikėjas. Grįžęs iš Malaizijos Linas Adomaitis pasinėrė į darbus. Jis – J.Gruodžio konservatorijos dėstytojas. Muzikos prodiuseris dėsto garso režisūrą ir vaizdo technologijų pagrindus. Valandų valandas vyras praleidžia įrašų studijoje, kurioje gimsta įvairūs kūriniai. Vieni skirti populiariems atlikėjams Vaidui Baumilai, Monikai Linkytei, Sashai Song ar Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui, kiti – solinė muzika, kurią ruošia naujam savo albumui. „Laikas greitai bėga, paskutinis albumas „Window of my soul“ buvo išleistas 2008 metais. Titulinė daina sulaukė sėkmės ir garsiajame muzikos MTV kanale. Šiandien pagalvoju apie instrumentinį albumą, nebijau keistis. Įrašinėju, perklausau, lyginu, gryninu skambesį. Noriu albumą pakreipti hip hopo ir fanko, soul muzikos stilistikos linkme“, – pasakojo kompozitorius. Atlikėjas pastebėjo, kad daug populiarumo sulaukė daina ,,Floating to you“ bei su Pushu bendras darbas „Ji – mano“. „Šios dainos tikrai bus garbingai įtrauktos į albumą, nes jos atspindi mano pasaulėžiūrą. O septynios naujos dainos, nors ir įrašytos, dar laukia verdikto. Atsižvelgiu ne tik į savo nuojautą, bet ir klausau žmonos bei draugų nuomonių“, – sako ne vieną dešimtį garsių dainų sukūręs kompozitorius ir prodiuseris. Lino Adomaičio nuomone, kūryboje ir gyvenime niekada nereikia skubėti. Skuba tik

Sulčių mėgėjas „Man čia patinka, kažkaip kitaip jaučiuosi, mano mūza čia. Ne Palangoje, ne Šventojoje, bet Nerijos juostoje. Jauku. Tarsi sustoja laikas“, – šiltą liepos vakarą Juodkrantėje gerdamas kavą ir žvelgdamas į marias kalbėjo atlikėjas. Kava jis mėgaujasi labai retai, mieliau renkasi šviežiai spaustas vaisių, daržovių sultis. Jos tiesiog karaliauja atlikėjo namuose – kartu su žmona Irma jis glėbiais perka apelsinus, obuolius, burokėlius, pomidorus, morkas.

Niekada nereikia skubėti „Išsivalai sielą, mintis, galiausiai grįžęs gali kalnus darbų nuveikti“, – kalbėjo atlikėjas. Jis dažniausiai renkasi Centrinės Amerikos šalis ar Azijos platybes, Europos kraštai kelionių sąraše būna retai. Tokį pasirinkimą dainininkas paaiškina paprastai: artimus Senojo žemyno miestus jis išmaišė dar paauglys-

Atlikėjas užsiminė apie kitą kelionės atradimą – smuiką, kurio skambesį visai neseniai pradėjo derinti su elektronine muzika. „Šiuo instrumentu grojau 17 metų, jo virpesiai giliai mano sieloje. Aš to nepakeisiu ir nenoriu keisti, nesvarbu, kad dažnai klausau džiazo, hip hopo, soulo muzi-

reklamos agentai, o žmonės pavargę nuo reklamų ir brukte brukamų prekių. „Nenoriu, kad mano muzika būtų tik prekė. Siekiu, kad klausant liūdnų dainų spaustų širdį, per humoristines ar ironiškas – vyrautų jaudulys ir juokas. Visi mes pavargstame nuo to „Pirk arba mirk!“ Žmonėms reikia tikrų jausmų, o ne eterio bangomis prievartaujančio diktoriaus balso“, – įsitikinęs kompozitorius. balsas.lt, GK inf.

Eglė Jakštytė: „Man siūlė erotinę fotosesiją – nesutikau, nes gerbiu save“ Būsima šokių projekto dalyvė ir dainininkė Eglė Jakštytė teigia nesivaikanti pigaus populiarumo, todėl gavusi pasiūlymą apsinuoginti fotosesijoje nesutiko, nes nemano, kad tai sėkmingas būdas pelnyti šlovę.

GK archyvo nuotrauka

Egle, kokia tavo nuomonė apie fotosesijas apsinuoginus? Ar tai galėtų būti sėkmingas bandymas pramogų versle išlįsti iš šešėlio ir atkreipti į save dėmesį? Savaime suprantama, kad apnuogintas kūnas visada sulaukia nemažai dėmesio ir apkalbų. Apnuogintas kūnas – tiesiausias kelias žinomumo link, – taip mano daugelis merginų, norinčių greit išpopuliarėti. Taip pat tai gali būti tiesiog iššūkis sau, drąsos išmėginimas. Neretai nuogos fotosesijos motyvu tampa siekis pristatyti savo veiklos produktą – tai gali būti muzikos

albumas, knyga ar net verslas. Aš nesiryžčiau tam, nes nemanau, kad tokiu būdu siekti populiarumo yra gerai. Tuomet kokiais būdais reikėtų siekti šlovės ir populiarumo? Dabartinė publika atsirenka, kur yra tuščia nuogybė, o kur prie nuogybės yra ir charizma bei talentas. Nuogas kūnas turi „kalbėti“. Apsinuoginimas yra gana slidus – galima prisilipdyti labai jau „nemalonią“ etiketę, kurią gali tekti nešioti labai ilgai. Manau, kad tai nėra vienas iš būdų tapti populiaresne ar susilaukti šlovės – vien apsinuoginimo nepakanka. Kaip ir minėjau, prie viso to turi prisidėti talentas bei charizma. Ar esi kada nors gavusi pasiūlymą nusifotografuoti apsinuoginusiai?

Taip, esu sulaukusi pasiūlymo nusifotografuoti erotinėje fotosesijoje, tačiau nedvejodama atsisakiau, nes gerbiu save. Man tikrai nepatiktų, jei visi aptarinėtų, kaip atrodau nuoga, ar kokie nenormalūs vyrukai kabintų mano nuotrauką prie lovos. Galbūt nesutikai dėl to, kad kompleksuoji dėl kai kurių savo kūno trūkumų? Myliu save tokią, kokia esu. Nesutikau fotografuotis erotinėje fotosesijoje tikrai ne dėl to, kad turėčiau kokių nors kompleksų. O ar tai padarytum už didelę sumą pinigų? Kad pasiūlytų nemažą sumą pinigų, reikia būti „megažvaigžde“, o jei ja būsiu, manau, dėmesio ir populiarumo užteks ir be tokių fotosesijų.

Ar nusifotografuotum apsinuoginusi dėl mylimo žmogaus? Įsiamžinti nuogai dėl mylimo žmogaus galima. Bet ir tai turėtų likti tik tarp dviejų žmonių. Gražu įamžinti jausmą žmogui tokiu būdu, nes viskas, kas daroma su meile, daroma natūraliai, tame nėra vaidybos. Nemanau, kad merginos, kurios ryžtasi tokiai fotosesijai, yra gašlios ar vulgarios. Tik kiekvienas grožį suprantame skirtingai. Man gražu tai, kas skanu, meniška, subtilu ir neperspausta. Būtent taip suprantu seksualumą. Seksualumas turi būti paslaptingas, o per daug nuogumo peržengia ribą tarp seksualumo ir vulgarumo. Šiandien nuogumas nėra joks stebuklas... „Zuzi“

2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)

Gimtasis kraštas

Kelionės Milžiniška Huverio užtvanka padeda reguliuoti vandens lygį

Vakarų Amerika pribloškia pragariškais karščiais Deividas JASIUKAITIS Mūsų šeimą užvaldžiusi aistra kelionėms. Viena mūsų svajonių buvo pamatyti vakarinę Jungtinių Valstijų dalį. Taigi kartu su šeimyna – Nilute, Arnoldu ir iš Lietuvos atvažiavusiu bei prie mūsų prisijungusiu mano broliu Aidu – susidėjome lagaminus ir išsiruošėme į žygį. Dar vienas mūsų šeimos narys – katinas Skajus – liko saugoti namų.

Kelionę pradėjome skrydžiu į Las Vegasą. Išlipę iš lėktuvo iškart pajutome neapsakomą karštį, kurį dar labiau sustiprino dykumų vėjas. Įspūdis toks, tarsi į veidą būtų pūtęs įkaitintas plaukų džiovintuvas. Nuskubėjome paimti mašinos iš nuomos punkto. Pajudėjome Huverio užtvankos, esančios į rytus nuo Las Vegaso – pačiame Nevados ir Arizonos pasienyje, link. Kolorado upė labai ištvinsta pavasarį, kai pradeda tirpti kalnuose esantis sniegas. Tačiau jos vaga toliau eina pro itin sausringus Arizonos plotus, taigi ji būtų visiškai sausa didesnę metų dalį. O milžiniška Huverio užtvanka padeda reguliuoti vandens lygį. Kolorado upė vandeniu aprūpina net penkias valstijas Amerikoje ir dvi valstijas Meksikoje.

Didžiojo Kanjono žavesys Pirmąją naktį apsistojome Arizonos dykumų Seligmano kaimelyje. Jis įžymus tuo, kad būtent šioje vietoje „gimė“ legendinis kelias „Route 66“. Pirmoji šio kelio mylia buvo nutiesta būtent čia. „Route 66“ – tai pirmasis Amerikos greitkelis, nutiestas XX a. pradžioje ir jungiantis 8 valstijas, einantis nuo Čikagos iki Los Andželo, tiksliau – iki Ramiojo vandenyno pakrantėje įsikūrusio Santa Monikos miestelio. Pasižvalgę aplinkui nusprendėme, kad Seligmano gyvenvietė nuo tų laikų tikriausiai visiškai nepasikeitė. Gatvelėse galima išvysti ganėtinai daug klasikinių XX a. vidurio automobilių modelių. Miestelį aplanko gana daug baikerių ir turistų. Teko girdėti posakį: „Jei nematei Didžiojo kanjono, nematei Amerikos“. Taigi kitas mūsų kelionės etapas – Didysis kanjonas. Kai nuvykome į vietą, skubiai nurūkau kanjono link ir, atsistojęs ant bedugnės krašto, paprašiau, kad mane nufotografuotų. Tačiau mano šaunieji bendrakeleiviai net pyktelėjo ant manęs, sakydami, kad jie nenori, jog nugarmėčiau į bedugnę. Tarpeklio gylis svyruoja nuo 2,3 iki 2,8 km! Žmonės iš viso pasaulio plūsta norėdami pamatyti šį nuostabų gamtos stebuklą. Itin gražu būna per saulėlydį, kai uolos tarytum nusidažo

Mirties slėnyje temperatūra dienos metu pavėsyje siekia apie 52 laipsnius karščio.

Garsusis greitkelis „Route 66“.

ryškiai raudona spalva! Iki pat vėlumos, kol pasukome motelio link, grožėjomės nuostabiu vaizdu. Kelias ėjo per Navajo genties indėnų žemes, pasijutome baisiai išalkę, tai nusprendėme paskanauti indėnų maisto. Jei būtume žinoję, kad porcijos bus tokios didelės, būtume užsisakę vieną keturiems. Dar kurį laiką teko važiuoti pavojingais, bet gražiais Arizonos kalnų keliais. Į priekį skynėmės gana lėtai, nes rekomenduojamas greitis dažnai neviršydavo 20–25 mylių per valandą. Vienoje kelio pusėje – kalnas tarytum siena, o kitoje – bedugnė, į kurią tikrai nesinorėjo nugarmėti su visu automobiliu. Pervažiavę šį sudėtingą kalnų ruožą, galiausiai patekome į dykumą, kur išvydome milžiniškus kaktusus, keliskart aukštesnius už žmogų. Kaktusai paauga tik 1 cm per metus, taigi dauguma jų yra senesni nei 500–600 metų.

reikia užsisakyti internetu prieš savaitę ar daugiau, nes norinčiųjų čia atvykti labai daug. Tai buvo nepaprastai griežto režimo kalėjimas didžiausiems Amerikos nusikaltėliams. Tačiau vis dėlto trims kaliniams pavyko pasprukti, tik jų niekas iki šiol nerado nei gyvų, nei mirusių.

San Francisko kalneliai

Alkatraso kalėjimas įžymus tuo, kad jame kalėjo gangsteris Al Kaponė, jis ten ir mirė.

Kolorado upę gelbsti sniegynai

užmato vien smėlis (visai kaip Sacharoje)! Per šią tikrą dykumą važiavome neilgai, vos kelias mylias. Ji greit baigėsi, bet buvo gana įspūdinga. San Diego link pasukome greitkeliu, kuris driekiasi visai palei pat Jungtinių Amerikos Valstijų ir Meksikos sieną. Buvome sumanę trumpam užsukti į Meksiką pavakarieniauti, bet šios minties atsisakėme. Galima būtų drąsiai teigti, kad San Diegas yra pats gražiausias Amerikos miestas. Jame nėra neturtingų žmonių kvartalų (arba mes jų nematėme), gatvės ir aplinka idealiai sutvarkyta, klimatas idealus – saulutė maloniai šildo, bet nesijaučia karščio, nes orą vėsina švelnus vėjelis, pučiantis nuo Ramiojo vandenyno. Smėlis San Diego paplūdimiuose blizga, nes jis turi metalo krislelių. Ir nors miestas tėra apie 5 mylias nuo Meksikos, jame beveik

nepamatysi meksikiečių. Gana didelė italų bendruomenė, tad pasijunti tarsi Italijoje. Čia gausu picerijų, restoranų ir autentiškų italų stiliaus pastatų.

Al Kaponės dvasia Kitas mūsų kelionės tikslas – San Franciskas. Pakeliui – Santa Barbaros miestelis, kurį daugelis tikriausiai žino, nes yra matę to paties pavadinimo serialą. Šiek tiek buvo keista, kad 22 val. uždaromos visos kavinės bei restoranai, miestelio centras nutyla, ištuštėja. San Franciske mūsų tikslas buvo pamatyti įžymųjį Alkatraso kalėjimą, esantį įlankos prie San Francisko saloje, nutolusioje keletą mylių nuo šio miesto. Kalėjimas įžymus tuo, kad jame kalėjo gangsteris Al Kaponė, jis ten ir mirė. Norint aplankyti šį buvusį kalėjimą, o dabar muziejų, bilietus

Įsiminė kalnuotos San Francisko gatvės. Važiuodami tai kilome, tai leidomės ir vėl kilome... Sustoję sankryžoje, laukdami žalio šviesoforo signalo, net aikčiodavome matydami, kokia stačia nuokalne teks leistis žemyn arba kilti įkalne į viršų. Gatvės – ne vingiuotos, o visiškai tiesios. Unikalus miestas. Šiuo atveju labai pravertė automatinė pavarų dėžė. Mašinos čia statomos ne palei šaligatvį, o priekiu į jį dėl vienos priežasties – kad nenuriedėtų atgal. Nepamiršome aplankyti ir San Francisko pasididžiavimo – Auksinių vartų tilto. Tai 9-as pagal dydį tiltas pasaulyje – jo ilgis 2737 m. Kasmet juo pravažiuoja 41 mln. automobilių. Ryžomės dideliam iššūkiui – pervažiuoti visą Mirties slėnį, kuriame tvyro rekordiškai dideli karščiai. Pasirinkome trumpiausią kelią, vedantį per kalnus. Pakeliui matėme didžiulius neseniai išdegusių miškų plotus. Gaisrai jau buvo užgesę ir norėjosi tikėti, jog sėkmingai pravažiuosime tą kelio atkarpą. Tačiau likus visai nedaug kelio priekyje pamatėme policijos patrulius, kurie mandagiai paaiškino, kad priekyje dar yra neužgesintų gaisro židinių, ir paprašė mūsų apsisukti. Teko važiuoti atgal ir keliauti aplinkui. Per tą laiką sutemo ir, kaip bebūtų gaila, praradome nemažai laiko. Kitą rytą atvažiavę į Mirties slėnį mes išdidžiai nusifotografavome prie iškabos, žyminčios Mirties slėnio nacionalinio parko pradžią. Ilgiau nei keletą minučių būti lauke pavojinga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Temperatūra dienos metu pavėsyje siekia apie 52 laipsnius karščio. Sunku įsivaizduoti, ką reikėtų daryti, jei bevažiuojant sugestų mašina. „Amerikos lietuvis“

Turtingųjų miestas Vos įvažiavus į Kaliforniją, dykuma tarytum pasikeičia – kiek akys

Galima būtų drąsiai teigti, kad San Diegas yra pats gražiausias Amerikos miestas.

Įsimintinos kalnuotos San Francisko gatvės. Važiuojant tenka tai kilti, tai leistis ir vėl kilti...

GK archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas

2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)

Laisvalaikis

Oninės ir rugiapjūtė Gintarė JANČIŪTĖ Lietuvos liaudies buities muziejuje liepos 23 dieną, šeštadienį, 12 val. vyks Oninės ir Rugiapjūtės šventė. Pinsime vainikus, sveikinsime Onas, pjausime rugius, kepsime duoną, mušime sviestą, o po rugiapjūtės darbų susirinkusiųjų lauks dainos, šokiai, žaidimai, pasivažinėjimas arkliukais, šviežia duona ir kitos naujojo derliaus vaišės. Tradicinis rugiapjūtės laikas pagal senąjį kalendorių – nuo Škaplierinės (07 16) iki Oninių (07 26). Oninėms iškepdavo šviežios duonos, nes iki to laiko stengdavosi nupjauti rugius. Pjauti pradėdavo per pilnatį, tikėdamiesi, kad tuomet bus pilni aruodai ir kluonai. Liepos 26oji – naujojo derliaus ir Onos vardadienio šventė. Kadangi liepos 26-oji šiemet yra antradienis, Onines pradėsime švęsti šiek tiek anksčiau – liepos 23 dieną, šeštadienį, Lietuvos liaudies buities muziejuje, Mičiūnų sodyboje (Aukštaitija). Durys ir varduvininkės kėdė bus papuošti vainikais. O netoli sodybos augančių rugių laukas visus pakvies padirbėti. Ansamblio ,,Praviena” nariai parodys,

kaip buvo kertami ir rišami rugiai. Išgirsite rugiapjūtės dainų ir patys pabandysite nupinti vainiką bei surišti rugių pėdą. Pirmoji rugiapjūtės diena vadinta prapjovomis. Į prapjovų lauką šeimininkė būtinai nešdavosi duonos – tegul duona su duona susitinka. Kai visos pjovėjos supjaudavo bent po vieną rugių pėdą, prasidėdavo prapjovų vaišės. Pirmasis pėdas, vadintas šeimininku, svečiu, diedu, buvo pjaunamas itin pagarbiai. Šis pėdas turėdavo ypatingą galią: saugodavo trobas nuo gaisro, teikdavo skalsą žmonėms ir gyvuliams. Pirmąjį rugių pėdą šeimininkė apdengdavo drobine skarele ir ant jo padėdavo duonos, sūrio, sviesto. Rugių lauke, susėdę aplink šį vaišių stalą, pjovėjos bei rišėjai vaišindavosi ir dainuodavo. Rugiapjūtės pabaigtuvių papročiuose svarbią vietą užėmė vainiko pynimas ir vaišės. Baigiant pjauti rugius, paskutiniam pėdui palikdavo didesnį plotą. Paskutinis pėdas turėdavo būti kiek didesnis, kad kitais metais rugiai būtų brandūs, geri. Grįžusias iš prapjovų pjovėjas, nešančias pirmąjį pėdą, šeimininkai sutikdavo su duona ir druska: sena namų duona pasitikdavo naują duo-

Pjauti pradėdavo per pilnatį, tikėdamiesi, kad tuomet bus pilni aruodai ir kluonai. Romo Žaltausko nuotrauka

ną. Pasitinkant sakydavo: „Šviežia duona parėjo“. Ansamblio „Praviena“ rišėjos nupins vainiką lauko pabarėje. Jį pindavo iš paskutinio pėdo varpų. Vainiką pagarbiai parnešdavo ir įteikdavo šeimininkei. Įteikiant vainiką, būdavo sakomos oracijos. Svetys rugys turėjo būti gerai sutik-

tas ir gražiai priimtas: ,,Atėjo svetys, vardu rugys. Dabar tas svetys nebuvėlis prašo, kad būtų jis linksmai sutiktas ir maloniai priimtas. Jis reikalauja, kad būtų daržinės išvalytos, klojimai iššluoti ir klėtys išvėdintos, nes ten pareis ilsėtis.“ Su paskutinio pėdo papročiais siejosi ir kita apeiga – jievaro pyni-

mas. Lietuviai tikėjo, kad pjaunant rugius derliaus dievybė traukdavosi į nenupjautą rugių plotą, o baigiant pjauti, – įeidavo į paskutinį rugių pėdą, ypač jo varpas. Dėl tos priežasties paskutinis rugių plotelis buvo laikomas nepaprastu. Moterys, sustojusios aplink ratu, ne plika ranka, o per sijoną ar prijuostę jį išravėdavo. Tai darydavo, kad ateinančiais metais rugiai būtų šviesūs, švarūs. Tada dainuodamos supindavo kuokštelį į kasą ir nulenkdavo į šeimininko sodybos pusę. Ant jievaro ar po juo padėdavo duonos su druska ir taip palikdavo. Įteikus pabaigtuvių vainiką visi laistydavosi vandeniu, tikėdami, kad duona būsianti skalsesnė. Pabaigtuvių vainiką įnešdavo į seklyčią ir pakabindavo garbingiausioje trobos vietoje – kriškštasuolėje. Ten jis ir sulaukdavo naujo derliaus. Rugiapjūtė baigdavosi vaišėmis, kurioms buvo ruošiamasi iš anksto: taupomi geriausi valgiai, daromas alus, gira. Buvo įprasta vaišintis šviežiais sūriais, sviestu, duona, medumi, dešromis, skilandžiais, lašiniais. Po rugiapjūtės darbų lauks vaišės ir susirinkusiųjų į Liaudies buities muziejų. Bus ir šokių bei žaidimų – pasirodys Rumšiškių miestelio folklorinis ansamblis ,,Nedėja“ ir Juškių šeimos kapela su šokiais ir žaidimais.

Horoskopai E

Avinams derėtų tapti atidžiais savo likimų stebėtojais: atsiras galimybė iš naujo įvertinti savo elgesį ir laimėjimus. Jūsų naujas požiūris bus svarbiausias ateinančios savaitės rezultatas. Ką tik užsimezgę santykiai plėtosis teigiama linkme. Jaučiai gali gauti užduotį, kuri taps jūsų patirties ir žinių išmėginimu. Todėl dėkite visas pastangas, kad ją sėkmingai atliktumėte. Tai leistų gerokai palypėti karjeros laiptais. Savaitgalį skirkite vakarėliams, susitikimams su draugais, apsilankymams parduotuvėse.

Dvyniai bus optimistiškai nusiteikę savo darbo ir karjeros atžvilgiu. Jums garantuotas pajamų didėjimas. Bet jūs turėtumėte daugiau domėtis savo finansiniais reikalais. Tarnautojai gali tikėtis aukštesnio posto ir didesnio darbo užmokesčio. Atsiveria palankios perspektyvos imtis savarankiško verslo.

Vėžiai kitą savaitę bus aktyvūs. Jūs pagerinsite savo finansinę padėtį, imsitės naujų projektų. Jų įgyvendinimas teigiamai atsilieps jūsų reputacijai. Galbūt jums pavyks įgyvendinti ir asmeninio gyvenimo planus. Žmogus, kuriam jaučiate simpatiją, atsakys tuo pačiu.

Liūtai turės puikią progą būti pamatyti ir išgirsti. Seksis tvarkyti su darbu susijusius reikalus, įveikti sunkumus. Darbe bus sureguliuoti visi konfliktai, stabilizuosis santykiai su kolegomis ir vyresnybe.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Mergelės kitą savaitę turės padirbėti. Tikriausiai vyresnybė d prašys jus ilgiau užtrukti darbe. Bet jūsų uolumas bus pab stebėtas ir įvertintas. Šeimoje st ir namuose viskas klosis sėkmingai. Geriau suorganizavę m bu buitinių reikalų tvarkymą, sutaupysite daug jėgų ir laiko. taup

Svarstyklės nustebins aplinkinius nepaprastu darbštumu. Jūs būsite kupini energijos. Pasistenkite ją pažaboti ir nukreipti reikiama linkme. Nereikėtų atsisakyti ir linksmybių. Pasistenkite neįskaudinti artimų žmonių savo poelgiais. Skorpionai turi daugiau dėmesio skirti visuomenės reikalams ir problemoms. Kaip tik jūs galite rasti optimalų jų sprendimą. Tuo pelnysite aplinkinių pagarbą. Kitą savaitę jums seksis ieškoti papildomų pajamų šaltinių arba imtis naujos veiklos.

Šauliai bus energingi ir optimistiškai nusiteikę. Jūs kupini naujų idėjų ir planų. Ateinanti savaitė bus tinkamas metas juos įgyvendinti. Nieko nebijokite, darbas jums eina kaip iš pypkės. Bičiuliai ir artimieji parems visus jūsų sumanymus.

Ožiaragių kitą savaitę laukia susitikimai su naujais žmonėmis. Labai galimi ir teigiami finansinės padėties pokyčiai. Tam tikrų svarbių sprendimų priėmimą tikriausiai teks atidėti, nors viskas baigsis sėkmingai. Buitiniams reikalams reikės skirti visas poilsio dienas.

Vandeniai kitą savaitę sėkmingai išspręs visas savo pinigines problemas. Teigiamų rezultatų duos bendravimas su žmonėmis ir dalykiniai susitikimai. Jūsų sugebėjimas būti lyderiais ir ginti savo požiūrį bus deramai įvertintas. Savaitgalis žada kelis malonius vakarus mieloje draugijoje.

Žuvis lydės finansinė sėkmė. Jeigu elgsitės pakankamai atsargiai, tai ateityje galėsite tikėtis solidaus pelno, kurio duos rizikingas žingsnis. Su ištikimo draugo pagalba įgysite galimybę išplėsti naudingus ryšius. Kitą savaitę jums teks nemažai laiko skirti ir buitiniams reikalams.

2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Kviečia trečiasis „Tamstos muzikos“ festivalis Kokybiškos gyvos muzikos, gamtos ir gero laiko su draugais mylėtojus kviečia jau trečiasis „Tamstos muzikos“ festivalis. Varėnos miškuose esančio ežero saloje „Dainų slėnis“ liepos 22–24 dienomis skambės įvairių stilių muzika, atliekama žinomiausių lietuviškų grupių ir perspektyviausių atlikėjų. Pagrindinė festivalio žvaigždė – reperis, soulo, hip hopo, ritmenbliuzo atlikėjas Aloė Blekas ( JAV). Išgarsėjęs daina „I need a dollar“, šis dainininkas į festivalį atvyks tiesiai iš turo po Europą – į jo koncertus Anglijoje, Olandijoje, Rusijoje jau dabar išpirkti visi bilietai. „Tamstos muzika“ ruošiasi visus nustebinti ne tik svečiu iš užsienio – šiemet čia koncertuos daugiau nei 20 lietuviškų grupių: „G&G sindikatas“, elektroninės roko muzikos meistrai „Happyendless“, nesenstantys „Poliarizuoti stiklai“, BIX ir begalė kitų, kurių nereikia pristatinėti: „Empti“, „Brassbastardz“, „Freaks on floor“, choras „Sounds in G“ ir kt. Be muzikos, festivalis siūlo įvairias pramogas: festivalio teritorijoje veiks menininkų turgelis, „One“ parkas kvies išbandyti savo jėgas sportiniuose žaidimuose ir atrakcijose, gat-

vės šokio meistrai suburs į bendrą ratą visus norinčius išmokti naujų judesių, o mėgstančiųjų maudytis lauks vandens pramogos. Jau trečius metus iš eilės vykstantis festivalis garsėja savo draugiškumu – čia kaip niekur kitur leidžiama atsivesti šunis, o tėveliai raginami nepalikti namuose savo atžalų – vaikams iki 11 m. įėjimas nemokamas. Nežinantiesiems, kaip atvykti, festivalio organizatoriai siūlo važiuoti traukiniu – turintieji bilietus į renginį „Lietuvos geležinkelių“ traukiniais važiuos už pusę kainos į abi puses. Be to, bus proga patekti ir į muzikinį traukinį – keliaujantieji galės klausytis gyvai atliekamos muzikos tiesiog vagone. Atvykusiuosius pasitiks į salą ir atgal kursuojantis autobusas. GK inf.

Pagrindinė festivalio žvaigždė – reperis, soulo, hip hopo, ritmenbliuzo atlikėjas Aloė Blekas (JAV). GK archyvo nuotrauka

Trakų istorijos muziejuje sukauptas didelis – maždaug 60 tūkst. eksponatų – numizmatikos rinkinys.

Kolekcijos lobiai – Trakų pilyje XII–XV a. Lietuvos ir kaimyninių kraštų sidabriniai pinigai bei svareliai tauriesiems metalams sverti šiuo metu eksponuojami Trakų salos pilyje. Neseniai centriniuose pilies rūmuose atidaryta paroda „Piniginiai lydiniai Stasio Žukausko kolekcijoje“. „S.Žukauskas savo kolekcijoje yra sukaupęs unikalų numizmatikos rinkinį. Privačios kolekcijos – Lietuvos paveldo dalis, todėl itin džiugu, kai jos atveriamos ir plačiajai visuomenei“, – sako Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas. Nemažą kolekcininko visuomenei pristatomo rinkinio dalį sudaro į Lietuvą iš užsienio sugrąžinti eks-

ponatai: Litvos lobis – iš JAV rytinės pakrantės, Sembos pusiasalio ( Jantarno) lobis – iš Vokietijos, dar keletas lydinių – iš Lenkijos ir Olandijos aukcionų ir antikvariatų. Pernai dalis S.Žukausko sidabro lydinių ir Vytauto Didžiojo (1392– 1430) pinigėlių buvo eksponuota tarptautinėje parodoje „Žalgirio mūšio laikmečio monetos“, kurią Lietuvoje ir Lenkijoje organizavo Trakų istorijos bei Olštyno Varmijos ir Mozūrų muziejai. Tačiau daugelis S.Žukausko kolekcijos eksponatų visuomenei pristatomi pirmą kartą. Anot V.Poviliūno, Trakų istorijos muziejus jau 15 metų organizuo-

Pasijuokime 200 kg sverianti moteris su papūga ant peties užeina į barą ir sako: – Kuris iš jūsų atspės, kas per gyvis tupi man ant peties, galės su manimi praleisti naktį. Bare įsivyrauja mirtina tyla. Staiga vienas sušunka: – Krokodilas. Moteris: – Gerai, atsakymą užskaitysiu. •••

Per avariją abiejų automobilių vairuotojai patiria nesunkius sužalojimus. Vienas sako: – Jums pasisekė, aš esu gydytojas. Kitas: – Jums nepasisekė, aš esu advokatas. •••

Kalbasi dvi draugės: – Tavo auksinė grandinėlė yra be galo graži ir tokia ilga. Iš kur ją gavai? – Užsakiau padaryti iš savo senų sužadėtuvių žiedų.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Tavim. Norą. Arina. Siena. Lynas. Ragena. Mir. Vakaras. Kola. Latas. Tūlas. Aparatas. Medis. Asas. Šamas. Pati. Menas. Ne. Atas. Mini. LOT. Karabinas. Jonava. As. Sula. Abatas. Horizontaliai: Tyla. Alpaka. Tara. AV. Raitas. Masalas. AB. Katarsis. Piratas. Nu. Naras. Mal. Nagas. Misa. ES. Šen. Manija. Ąsa. Tema. Ob. Kūdas. Na. Bemolis. Lat. Nilas. Nova. Maras. Melas. Pažymėtuose langeliuose: ŠEIMININKAS.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai: Vertikaliai: Ietim. Visad. Bala. Gana. Onasis. „Lumene“. Pakasė. Tave. Teisėtumą. Naktin. Pasiansas. Ruoša. Krata. Aidas. Klaudijus. Laka. Salė. Moti. Liejas. Pusti. Akla. Yvas. Rika. Pudu. Ramu. Horizontaliai: Nauda. Nemiga. Gitana. Salsa. Stena. Mada. Pienas. Areka. Pasiekė. Morad. Ridikėlis. Altana. Namas. Tarnauk. Sumalė. Patyrusi. Padą. Per. Kivis. Jauja. Balsai. Aktau. Dam. Sausu. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: DUONELĖ.

ja įvairias temines parodas, kurioms eksponatų maloniai skolina kolekcininkai. Ši paroda, kurioje eksponuojama dalis vieno kolekcininko rinkinio, – tai naujas požiūris į muziejų ir kolekcininkų bendradarbiavimą. Trakų istorijos muziejuje sukauptas didelis – maždaug 60 tūkst. eksponatų – numizmatikos rinkinys, kurį sudaro 45 monetų lobiai, monetos, apdovanojimai, medaliai, žetonai ir ženkleliai. Į šį rinkinį iš S.Žukausko kolekcijos pateko unikalus XIV a. 31 lydinys iš Ešerinės lobio, totoriški somai, Šiaurės Rusios lydiniai ir itin reti XIII–XIV a. aukso lydiniai. GK, Eltos inf.

•••

– Jums kavą su konjaku? – Be! – Be konjako? – Be kavos! •••

Tomas susimąstęs savo žmonai: – Nesuprantu, kam jums, moterims, visada reikia tiek daug pinigų. Jūs nerūkote, negeriate ir pačios esate moterys... •••

Gūdi naktis. Skambutis prie durų. – Kas ten? – Atidarykite – policija! – Namie nieko nėra. – O kas kalba? – Jums pasigirdo. – O kodėl dega šviesa? – Tuoj išjungsiu. •••

Kaip žinia, seniausia profesija – prostitutės. Antra pagal senumą – vagies. O trečioji pagal senumą – politiko. Pastaroji susidarė iš pirmų dviejų.

(Užs. 14)

(Užs. 15)

(Užs. 13)

Gimtasis kraštas

2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)

TV programa LTV2

Liepos 25, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 13.00 13.30 14.20 14.35

„Makleodo dukterys“.

„Bręstantis blogis“.

„Kung Fu žudikas“.

„Mirtina dvikova“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Teisė žinoti (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Sveikinimų koncertas (k.). 14.15 Žingsnis po žingsnio (k.). 14.30 Savaitė (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. 19.45 Klausimėlis.lt. 20.00 Myliu krepšinį. 2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Snaiperio taikinyje“.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Super KK2 (k.). (N-7) 10.45 Nuotykių f. „Turtuolis Ričis“ (k.). 12.40 Farai (k.). 13.10 „Superdidvyrių komanda“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomo ir Džerio pasakos“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.10 Kažkas atsitiko. 19.40 „Pavogta laimė“. 20.10 „Aš myliu Lietuvą“. Realybės šou. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los Andželo policija“. 23.30 „Bręstantis blogis“. (N-14) 0.30 „Vampyro dienoraščiai“. (N-14) 1.30 „Ozas“.

6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 8.55 „Meilės sūkuryje“ (N-7). 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys paklydėlės“. 11.10 Nuotykių f. „Mažasis sniego žmogus 2“ (1997 m., JAV). 13.05 Norite – tikėkite, norite – ne! 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Legenda apie Tarzaną“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Žiūrim, ką turim. 20.00 Vasara pagal Rūtą. 21.00 „Pasirink mane“. Pasimatymų šou. (N-7) 21.40 TV3 žinios. 22.00 „Viešbutis „Babilonas“. (N-7) 23.10 Trileris „Kung Fu žudikas“ (2007 m., JAV). (N-14) 1.00 „Išgelbėk mane“. 1.55 „Kaltės kaina“. (N-7) 2.45 „Biuras“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Šaolino vaikai“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Tarp miesto ir kaimo. 12.15 Televitrina. 12.45 Sveikinimų koncertas (k.). (N-7) 14.30 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas „Mirtina dvikova“ (2009 m., Vietnamas). (N-14) 23.10 Baimės faktorius (k.). 0.10 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 1.20 Karštas vakaras. 1.55 Bamba. (S)

15.05 16.00 16.30 17.00

17.50 18.35 19.05 20.50 21.30 22.05 23.00 0.50 1.20

TV1 8.05 8.40 9.40 10.05 10.30 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00. 5.05 Spaudos apžvalga.

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.00 12.55 13.30 14.20 15.10

„Panika ore“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Jūros šventė 2010. Atidarymo koncertas „Prie jūros gimusiųjų dainos“ (k.). 14.05 Pulsas (k.). 14.35 Myliu krepšinį. 2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Stilius. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio pasakos“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 FTB (k.). 10.40 „24 valandos“. 11.40 Kažkas atsitiko (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris „. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.10 Kažkas atsitiko. 19.40 „Pavogta laimė“. (N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Katastrofų f. „Panika ore“ (2001 m., JAV). (N-14) 0.20 „Vampyro dienoraščiai“. 1.20 „Ozas“.

„Kung Fu žudikas 2“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.05 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 17.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 23.00

0.50 1.45 2.40

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Nusivylusios namų šeimininkės“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Vasara pagal Rūtą. „Pasirink mane“. Pasimatymų šou. Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Svotai“. (N-7) TV3 žinios. Žiūrim, ką turim. Ūkininkas ieško žmonos. „Pasirink mane“. Pasimatymų šou. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Vilko bilietas“. (N-7) Trileris „Kung Fu žudikas 2“ (2008 m., JAV). (N-14) „Išgelbėk mane“. „Kaltės kaina“. (N-7) „Biuras“. (N-7)

Teleparduotuvė. „Ekomitas”. „Antinas Dafis“. „Supermergaitės”. „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. „Detektyvė Džonson“. „Jos vardas Nikita“. Nuotykių serialas. Teleparduotuvė. „Draugai VI“. „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

LTV2

Liepos 26, antradienis

Nacionalinė paieškų tarnyba.

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Mažųjų žvaigždžių valanda (k.). Etnokultūros ratas (k.). „Makleodo dukterys“. Tūkstantmečio akimirkos. Teatro instinktas. Dalia Kutraitė kalbina... Gražiną RučytęLandsbergienę. 1997 m. (k.). Miesto kodas (k.). Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Pasaulio dokumentika. „Civilizacijų paslaptys. Raudonoji karalienė. Majų paslaptis“. „Likimo valsas“. Sietynas. Detektyvo klasika. „Prisiminimai apie Šerloką Holmsą“. Septynios Kauno dienos. Dok. f. ciklas „Šiaurietiškas būdas“. „Duotasis laikas“. Elito kinas. „Monstrų puota“. Drama. (N-14) Panorama. „Snaiperio taikinyje“. (N-7)

„Naujoji banga 2011“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Šaolino vaikai“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Melodrama „Savaitgalis Zioderholme“ (k.). (N-7) 14.35 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Naujoji banga 2011“. Tarptautinis atlikėjų konkursas. Transliacija iš Jūrmalos. 24.00 Baimės faktorius (k.). 1.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 2.00 Bamba. (S)

15.50 16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.35 19.05 20.15 21.10 23.00 23.30 24.00 0.30

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Miesto kodas (k.). Sietynas (k.). „Makleodo dukterys “. Čiurlionio kodas. (k.). Septynios Kauno dienos. Vienas eilėraštis. Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“. Gyvenimas gražus. „Likimo valsas“. TV serialas. Kaimo akademija. LTV aukso fondas. „Devyni nuopuolio ratai“ (1). TV filmas. Veidai. Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. „Įkyrių minčių nelaisvėje“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Arfos muzika. Panorama. Skambina Petras Geniušas (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac. serialas. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda”. Animac. serialas. 9.40 „Antinas Dafis“. Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. Animac. serialas. 11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. Humoro serialas. (N-7)

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Nenaudėlė beždžionėlė”. Komedija. 23.00 „Detektyvė Džonson” (k.). 24.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Angelas“. 11.00 „Kobra 11“. Nuotykių serialas. (N-7) 12.00 „Spec. būrys“. Veiksmo drama. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Spec. būrys“. Veiksmo drama. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“. Komedija. (N-7) 21.30 „Žurnalistai“. Humoro laida. 21.35 „Akis“. Siaubo trileris. (N-14) 23.40 „Pietų parkas“. 0.10 „CSI Niujorkas“. 1.05 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.40 8.50 9.20 9.45 10.40 11.10

TV parduotuvė. Teletabiai. 24/7 (k.). Griūk negyvas! Super L.T. (N-7) „Pora kaip tvora”. Kas tu toks? (k.) Šiandien kimba. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 12.05 Griūk negyvas! 12.30 24/7 (k.). 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai Spaudos puslapiai. Laida „112“. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba.

15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Mirties traukinys“. Trileris. (N-14) 22.55 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.55 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.). (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35

23.25 23.55 0.50

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Angelas“. „Kobra 11“. „Spec. būrys“. Veiksmo drama. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. Teleparduotuvė. Džipai monstrai. „Angelas“. „Kobra 11“. „Spec. būrys“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. „Žurnalistai“. Humoro laida. „Aukščiausias įvertinimas“. Kriminalinė komedija. (N-7) „Pietų parkas“ „CSI Niujorkas“. Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20 9.45 10.40 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). „Kas tu toks?” Namų daktaras (k.). Laida „112“. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Mažoji studija. Kultūra ir religija.

13.30 14.00 14.50 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.15 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15 23.15 0.20 0.50

TV parduotuvė. Gongo Gangas (k.). Griūk negyvas! Super L.T. (N-7) „Pora kaip tvora”. Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. „Sodo detektyvės”. TV serialas. (N-7) Super L.T. 20 minučių. Orai. Griūk negyvas! Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. „Zona”. (N-14) „Sodo detektyvės” (k.). „Pora kaip tvora” (k.). Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.25 Animacinis f. 15.35 Federalinis teisėjas. 16.45 Detektyvai. 17.25 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.25 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis susitikimas”. 22.05 TV serialas „Pabėgimas”. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Pabėgimas”. 0.30 TV serialas „Pėdsakas”. 1.00 Detektyvai. 1.35 Naktinis eteris. 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika A.Kalanavičius. LR himnas. Nakties programa.

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.05 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 „Sodo detektyvės”. (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.15 „Sodo detektyvės”. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona“. (N-14) 23.15 „Sodo detektyvės” (k.) 0.20 „Pora kaip tvora” (k.). 0.50 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.35 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.20 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis susitikimas”. 22.05 Liudytojai. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Pabėgimas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.10 Detektyvai. 1.40 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. K.Inčiūra. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Liepos 27, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 11.45

„Komisaras Reksas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 13.30 Gustavo enciklopedija (k.). 14.00 Pasaulio dokumentika. „Karo šešėlyje“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Teisė žinoti. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Metai iki 2012-ųjų Londono vasaros olimpinių žaidynių. Tiesioginė transliacija iš Londono. 22.30 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.

„Matrica. Perkrauta“.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Nuo... Iki... (k.). 10.40 24 valandos. 11.40 Kažkas atsitiko (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „ Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.10 Kažkas atsitiko. 19.40 „Pavogta laimė“. 20.10 Aš myliu Lietuvą. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris „Matrica. Perkrauta“ (2003 m., JAV). (N-7) 1.20 „Ozas“.

„Ijona Flaks“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.05 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 17.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 22.05 23.05 0.55 1.50 2.40

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Nusivylusios namų šeimininkės“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Ūkininkas ieško žmonos. Pasirink mane. Pasimatymų šou. Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Svotai“. TV3 žinios. Žiūrim, ką turim. Didieji pokyčiai. Realybės šou. „Pasirink mane“. Pasimatymų šou. TV3 žinios. Vikingų loto. „Melo teorija“. Veiksmo f. „Ijona Flaks“ (2005 m., JAV). (N-14) „Išgelbėk mane“. „Kaltės kaina“. (N-7) „Biuras“. (N-7)

„Naujoji banga 2011“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Šaolino vaikai“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 „Jūros dainos“. Muzik. konkursas (k.). 15.45 Smagiausios akimirkos. 16.20 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Naujoji banga 2011“. Tarptautinis atlikėjų konkursas. Transliacija iš Jūrmalos. 24.00 „Srautas I“. 1.00 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 13.30 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 14.15 „Šilko kelias“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Dok. serialas „Tuk tuk Indija“. 19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“. Tiesiogiai iš pajūrio. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.07 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Dok. f. ciklas „Šiaurietiškas būdas“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „Karo šešėlyje“.

19.05

20.45 21.10 22.25

23.00 23.30 24.00 0.30 1.20

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac. serialas. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda”. 9.40 „Antinas Dafis“. Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės”. Animac. serialas. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. 11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 12.00 „Detektyvė Džonson”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Liepos 28, ketvirtadienis

„Tuk tuk Indija“.

13.30 14.20 15.10 16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.35

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Kultūros paveldas. „Pietizmas. Kas tai?“ Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. (k.) „Makleodo dukterys“. Būtovės slėpiniai. Veidai. Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Pašėlę Tornberiai“. Be pykčio. „Likimo valsas“. Brydė. Antano Baranausko giesmynas. Europos kinas. „Studentų Petro ir Jakubo kelionė“. Drama. (N-7) Gyvenimo ratu. Pamario dukrų palikimas. Dok. f. ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai”. Akademiko Jono Kubiliaus 90-mečiui. „Matematikos poetas“. Dok. f. Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. Gyvenimas gražus (k.). „24 valandos“.

„Smurto istorija“.

„Konanas užkariautojas“.

Baimės faktorius.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „ Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. 9.50 Abipus sienos. 10.40 „Pavogta laimė“. 11.40 24 valandos. 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.10 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą. (N-7). 20.10 Nuo... Iki... 21.00 Farai. 21.30 Pričiupom! (N-7). 22.00 Žinios. 22.30 Trileris „Smurto istorija“ (2006 m., JAV, Vokietija). (N-14) 0.35 „Vampyro dienoraščiai“. 1.35 Sveikatos ABC (k.).

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hana Montana“. 7.55 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys paklydėlės“. (N-7) 11.10 Didieji pokyčiai. (N-7) 12.05 „Pasirink mane“. Pasimatymų šou. 12.40 Norite – tikėkite, norite – ne! 13.40 „Futurama“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 Heraklis“ (1). Animac. serialas. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Žiūrim, ką turim. 20.00 Nuodėmių dešimtukas. 21.00 „Pasirink mane“. Pasimatymų šou. 21.40 TV3 žinios. 22.00 „Pagrindinis įkaltis“. (N-7) 23.00 Nuotykių f. „Konanas užkariautojas“ (1984 m., JAV) (N-7) 1.05 „Išgelbėk mane“. 2.00 „Kaltės kaina“. (N-7) 2.540 „Biuras“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Šaolino vaikai“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 „Jūros dainos“. Muzik. konkursas (k.). 15.20 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai II“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Naujoji banga 2011“. Tarptautinis atlikėjų konkursas. Transliacija iš Jūrmalos. 24.00 „Srautas I“ (k.). (N-14) 1.00 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. Animac. f. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 12.05 Dok. filmų ciklas „Senieji Lietuvos vienuolynai” (k.). 13.20 Prisiminkime. Dainuoja Adolfas Jarulis. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Gyvenimo ratu. (k.). 15.40 Tūkstantmečio akimirkos. Teatro instinktas (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. 17.00 Mūsų miesteliai. Palanga (2). 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Dalia Kutraitė kalbina... Juozą Domarką. 1997 m. 19.05 Lietuvos balsai. 20.55 Kuluarai. 21.35 Šalia mūsų. Lietuvos tautinės muzikos instrumentų muziejus ir „Tutučio” mokykla. 22.00 Savęs link. Mįslingi reiškiniai. NSO (2). 22.30 Dirigento Juozo Domarko 75-mečiui. „Tebūnie“. 23.00 Pasaulio dokumentika. „Svajonė apie Šiaurės ašigalį“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Vokalinė muzika iš LRT archyvų. 24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio. 1.20 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda“. Animac. serialas. 9.40 „Antinas Dafis”. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 23.15 0.15

„Jos vardas Nikita”. Teleparduotuvė. „Draugai VI”. „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. Nuotykių serialas. Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. „Keršto bučiniai”. „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. Veiksmo serialas. „Detektyvė Džonson”. „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) „Žakas Merinas. Mirties instinktas”. Trileris. (N-14) „Detektyvė Džonson” (k.). „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.55 0.25 1.15

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. (N-7) „Spec. būrys“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. Teleparduotuvė. Džipai monstrai. „Angelas“. „Kobra 11“. (N-7) „Spec. būrys“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. „Žurnalistai“. Humoro laida. „Kitapus ringo“. Romantinė drama. (N-7) „Pietų parkas“. „CSI Niujorkas“. Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.).

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Skambanti vasara. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 19.03 Sveikinimų ratas.

12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.30 23.30

„Detektyvė Džonson”. „Jos vardas Nikita”. Teleparduotuvė. „Draugai VI”. „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. Veiksmo serialas. „Detektyvė Džonson”. „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) Ketvirtadienio detektyvas „Pavojingasis Deivisas”. (N-14) „Detektyvė Džonson” (k.). „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 0.05 0.35 1.30

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. „Spec. būrys“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Teleparduotuvė. Džipai monstrai. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. Kriminalinė drama. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. (N-7) „Žurnalistai“. „Paskutinis Škotijos karalius“. Drama. (N-14) „Pietų parkas“. (N-14) „CSI Niujorkas“. Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20 9.45 10.40 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). Kas tu toks? Griūk negyvas! Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

9.45 Kas tu toks? 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova „Akropolio” turnyras. 12.05 Gongo Gangas (k.). 13.00 Reporteris. 13.30 TV parduotuvė. 14.00 „Sodo detektyvės” (k.). 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.15 „Sodo detektyvės”. (N-7) 19.25 Super L.T. (N-7) 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.05 „Sodo detektyvės” (k.). 0.05 Du karaliai. 0.10 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.20 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis susitikimas”. 22.05 Gyvenamoji aplinka. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Pabėgimas”. 0.30 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Naktinis eteris. 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Vakaro pasaka. Žinių amžius (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. L.Gutauskas. LR himnas. Nakties programa.

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.05 Girių takais (k.). 12.30 Dok. serialas „Gimę žudyti”. 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 „Sodo detektyvės” (k.). 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Dok. serialas „Didžiausios pasaulio katastrofos”. „Žudantys ugnikalniai”. „Žemės drebėjimai Amerikoje”. 0.15 „Pora kaip tvora”. 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.35 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.20 „Sutuoktuvių žiedas”. 18.20 Tegul kalba. 19.20 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis susitkimas”. 22.05 Žmogus ir įstatymas. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.25 TV serialas „Pabėgimas”. 0.25 TV serialas „Pėdsakas”. 1.00 Detektyvai. 1.30 Žvaigždėlaivis. 1.45 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. Z.Gėlė. LR himnas. Nakties programa.

Gimtasis kraštas

LTV2

Liepos 29, penktadienis

„Šeštasis Saros jausmas“.

„Pragaro vaikis“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.). 14.00 „Snaiperio taikinyje“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Jūros šventė 2011. Atidarymo koncertas „Klaipėda – supermiestas“. Pertraukoje – 22.04 Loterija „Perlas“. 23.15 Premjera. Trileris „Šeštasis Saros jausmas“ (2005 m., JAV). (N-14)

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k.). (N-7) 9.50 „Omnitel“ 1 000 km lenktynės. Didysis nugalėtojų sutikimo koncertas (k). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VII“. 18.45 Žinios. 19.00 Muzikos festivalis „Laumės juosta 2011“. Pirmoji diena. Tiesioginė transliacija iš Palangos. 21.30 Veiksmo f. „Pragaro vaikis“ (2004 m., JAV, Australija). (N-7) 24.00 Nuotykių komedija „Hazardo ketvertukas“ (2005 m., JAV). (N-7) 2.05 Mistinis trileris „Prestižas“ (2006 m., D. Britanija). (N-7)

„Paskutinis uošvių išbandymas“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.05 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 17.40 18.45 19.10 20.00

22.20

0.30

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Nusivylusios namų šeimininkės“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Nuodėmių dešimtukas. „Pasirink mane“. Pasimatymų šou. Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Heraklis“ (2). Animac. serialas. „Simpsonai“. (N-7) „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Svotai“. TV3 žinios. Žiūrim, ką turim. Komedija „Paskutinis uošvių išbandymas“ (2004 m., JAV). (N-7) Komedija „Van Vailderis. Pirmi metai koledže“ (2009 m., JAV). (N-7) Komedija „Nerealus filmas“ (2006 m., JAV, Kanada). (N-7)

Smagiausios akimirkos.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Šaolino vaikai“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 „Jūros dainos“. Muzik. konkursas (k.). 15.10 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis našlys“. 16.45 „Dapkai ir Butkai II“. 17.30 „Miesčionys I“. 18.00 „Nuomininkai“. Humoro serialas (Lietuva). 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Naujoji banga 2011“. Tarptautinis atlikėjų konkursas. Transliacija iš Jūrmalos. 23.20 Veiksmo f. „Mirtina dvikova“ (k.). (N-14) 1.25 Bamba. (S)

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 12.00 Pulsas. 12.30 „Petras Kurmelis“ (1). TV filmas. 13.45 Juokis. 15.30 Sveikinimų koncertas. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.00 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 18.30 Kine kaip kine. 19.00 Muzik. f. „Velnio nuotaka“ (1974 m.). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Jūros šventė 2011. Koncertas „Saulės miesto dovanos“. 23.20 Premjera. Istorinė drama „Liuteris“ (2003 m., Vokietija). (N-7)

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.55 Brydė. Poetas Vytautas Bložė (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Mįslingi reiškiniai. NSO (k.). 14.50 Kultūros paveldas. „Liuteroniški kryžiai“ (k.). 15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Čiurlionio kodas. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino klasika. „Keto ir Kotė“. Komedija. 20.35 LNOBT spektaklis. Baletas „Bajederė”. 22.35 Dainuoja Kastytis Kerbedis. 22.55 Pasaulio dokumentika. „Karo šešėlyje“. 23.35 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kvarteto muzikos vakaras. 24.00 Panorama. 0.30 LTV aukso fondas. „Devyni nuopuolio ratai“ (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda”. 9.40 „Antinas Dafis”. 10.05 „Supermergaitės”. Animac. serialas. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. Animac. serialas. 11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Liepos 30, šeštadienis

„Liuteris“.

2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)

TV programa

„7 sekundės“.

„Ir velnias dėvi „Prada“.

„Čarlio Bartleto išdaigos“.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“. 6.55 „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“. 7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“. 8.35 Animac. f. „Antinas Dafis“. 9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Pričiupom! 10.00 Kino pusryčiai. Komedija „Ponas auklė“ (1993 m. JAV). 11.40 Nuotykių komedija „Bebaimis Kelis“ (1993 m., Australija). 13.20 Pričiupom! (k). 13.50 „Nepaprastoji istorija“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti gyvenimai. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 Muzikos festivalis „Laumės juosta 2011“. Antroji diena. Tiesioginė transliacija iš Palangos. 21.30 Veiksmo f. „7 sekundės“ (2005 m., JAV, D. Britanija). (N-7) 23.35 Veiksmo f. „Atpildas“ (1991 m., JAV). (N-14) 1.25 Drama „Mes – viena komanda“ (2006 m., JAV). (N-7)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas. „Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“. Animac. serialas. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Mistinė drama „Paviršius“ (2005 m., JAV). 10.00 Komedija „Kelei nuo Džastino“ (2003 m., JAV). (N-7) 11.35 Romantinė drama „Prieskonių princesė“ (2005 m., JAV, D. Britanija). (N-7) 13.15 Komedija „7 dalykai, kuriuos turiu padaryti iki 30 gimtadienio“ (2008 m. JAV, Kanada). (N-7) 15.05 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato burtų traukimo ceremonija. 20.40 Komedija „Ir velnias dėvi „Prada“ (2006 m., JAV). (N-7) 22.55 Drama „Rokis Balboa“ (2006 m., JAV). (N-7) 1.00 Trileris „Pasikėsinimas į popiežių“ (2008 m., Vokietija). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 8.00 Ekstrasensų mūšis (k.). 9.00 „Nuomininkai“. Humoro serialas (k.). 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Amerikos talentai V (k.). 12.45 Baimės faktorius (k.). 13.45 „Šventinis Domino“. Koncertas. 15.45 Nesėsi – nepjausi. 16.15 Tarp miesto ir kaimo. 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas I“. 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Naujoji banga 2011“. Tarptautinis atlikėjų konkursas. Transliacija iš Jūrmalos. 23.20 Komedija „Čarlio Bartleto išdaigos“ (2007 m., JAV). (N-7) 1.20 Bamba. (S)

8.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 9.15 Krikščionio žodis. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda. 10.55 Gyvenimas yra gražus. 11.45 Etnokultūros ratas. „Tautos mentaliteto išsaugojimas”. 12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas (k.). 14.00 Aktoriaus Juozo Meškausko 85-mečiui. Juozo Meškausko kūrybos vakaras. 15.10 LNDT spektaklis. „Žaldokynė”. 16.50 Kuluarai (k.). 17.30 Savęs link. „Mįslingi reiškiniai. NSO“ (k.). 18.00 Pasaulio dokumentika. „Karo šešėlyje“ (k.). 18.45 Bernardo Brazdžionio poezija. „Ieškojau tėviškės juodoj nakty...“ 19.00 Dirigento Juozo Domarko 75-mečiui. Groja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. 20.40 Dainuoja Kastytis Kerbedis (k.). 21.00 „Šeštasis Saros jausmas“. Trileris. (N-14) 22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai. Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva. „Kino operatorius J.Tomaševičius”. 9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu”. Dok. serialas. 11.05 „Šunys darbininkai“.

5.05 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai.

15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XXII. Priežastis žudyti”. (N-14) 22.35 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.35 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

12.05 13.00 13.30 14.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00 0.50

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Teleparduotuvė. Džipai monstrai. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. (N-7) „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Pretendentas”. Drama. (N-7) „Kalėjimo bėgliai“. Nuotykių serialas. (N-14) „Vilko bilietas“. Krimin. drama. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. „Erotinės istorijos“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20 9.45 10.40 11.10

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). Kas tu toks? Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

Dok. serialas. 12.10 „Mano puikioji auklė”. Humoro serialas. 12.40 „Gyvenimo prieskoniai”. Serialas. 13.40 Sąžinės balsas. 14.05 „Senosios Kristinos nutikimai”. Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7) 16.30 „Pasitikėk manim”. 18.00 „Skaičiai”. 19.00 „Majamio ligoninė”. (N-7) 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 „Tai bent mamytė!“ Komedija. (N-7) 22.45 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 23.45 „Senosios Kristinos nutikimai“.

12.40 13.40 14.05 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 22.00 23.00 23.55 0.50

Teleparduotuvė. Vienam gale kablys. Robinzonai. Lietuva. Džipai monstrai. „Kol mirtis išskirs“. Komedija. (N-7) „Džeimis Oliveris Amerikoje“. Kulinarinis šou. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „X mutantai“. Jokių kliūčių! „Kaulai“. „Bitės filmas“. Animacinis f. „Pretendentas“. Drama. „Kalėjimo bėgliai“. (N-14) „Vilko bilietas“. „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Erotinės istorijos“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

1.20

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.05 Animacinis f. 14.15 Susituokime. 15.25 Detektyvai. 16.05 Lauk manęs. 17.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.05 Tegul kalba. 19.05 TV žaidimas „Stebuklų laukas”. 20.00 Laikas. 20.35 Dvi žvaigždės. 22.10 Vaidybinis f. „Sankryža”. 0.20 Vaidybinis f. „Vaiduokliškas kardas”. 2.15 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 21.00 21.15

0.30

TV6 9.15 9.30 10.00 11.15 12.10

23.50 0.50

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! Dok. serialas „Mitų

Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos.

Skonio reikalas. Reproteris (k.). TV parduotuvė. Humoro laida „Naša Raša”. Super L.T. „Pora kaip tvora”. (N-7) Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Ilgai ir laimingai. Žinios. Orai. Humoro laida „Naša Raša”. Super L.T. 20 minučių. Orai. Griūk negyvas! Reporteris. Orai. Vertas kinas. „Transamerika” . Komedija. (N-14) Naša Raša. „Pora kaip tvora“ (k.). (N-7) Reporteris. Orai.

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. P.Drevinis. LR himnas. Nakties programa.

griovėjai”. Namų daktaras. Reporteris (k.). Skonio reikalas. Dok. serialas „Katastrofų pamokos”. „Laivai”. „Tiltai”. „Pora kaip tvora” (k.). Žinios. Orai. Super L.T. Žinios. Orai. Gongo Gangas. Žinios. Orai. Griūk negyvas! Šeštadienio detektyvas. „Inspektorius Luisas”. (N-7) Žinios. Orai. Europos krepšinio karštligė. Europos jaunimo (vaikinų iki 18 m.) krepšinio čempionato rungtynės. Pusfinaliai. Transliacija iš Lenkijos. „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 8.00 8.05 8.45 9.00 9.20 10.00 11.00 11.20 13.35 13.55 15.00 16.10 17.20 19.00 20.00 20.20 21.40 23.10 1.10 2.35

Naujienos. Top-shop. Noriu žinoti. Animacinis f. Grok, armonika! Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Irina Mirošničenko. Naujienos. Gyvenamoji aplinka. Animacijos projektas. Liudytojai. Nuosprendis. Žmogus ir įstatymas. V.Drobyšo koncertas. Kaip prisijaukinti sėkmę. Laikas. Kokie mūsų metai! Linksmųjų ir išradingųjų klubas. Vaidybinis f. „Myliu tave, žmogau”. Vaidybinis f. „Keista daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija”. Naktinis eteris.

20.03 Vaikų radijo teatras. 20.29 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika G.Bleizgys. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Liepos 31, sekmadienis

„Nibelungų žiedas“.

„23“.

„Taikdarys“.

Apie žūklę ir medžioklę.

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. 9.25 „Kurmis ir...“ 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 Medininkų tragedijos 20-mečio minėjimas. Tiesioginė transliacija iš Medininkų. 10.30 „18 metų laukimo“. Dokumentinė apybraiža apie Medininkų žudynes. 2009 m. 11.30 Pasaulio dokumentika. „Juanming Juanas – Kinijos imperatoriaus sodas“. 12.30 Dok. f. „Šiaurietiškas būdas“. 13.00 Auksinė Agatos Kristi kolekcija. „Mis Marpl. Lavonas bibliotekoje“. 15.00 Kryžių kalno atlaidai. Šv. Mišių tiesioginė transliacija. 16.00 Žinios. 16.40 Gamtos kodas. 17.15 Septynios Kauno dienos. 17.50 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 18.15 Žingsnis po žingsnio. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Veiksmo drama „Nibelungų žiedas“ (2004 m., JAV). (N-7)

6.30 Animac. f. „Muča Luča“. 6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“. 8.35 „Antinas Dafis“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių komedija „Naminukai“ (1997 m., D. Britanija). 11.45 Romantinė komedija „Ir tada atėjo meilė...“ (2007 m., JAV). (N-7) 13.50 „Nepaprastoji istorija“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Farai. 17.45 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k). (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Teleloto. 20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Mistinis trileris „23“ (2007 m., JAV). (N-14) 23.05 Veiksmo f. „Paskutinis ėjimas“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 Animac. serialas „Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 „Paviršius“. 10.00 Komedija „Popžvaigždė“ (2005 m., JAV). 11.55 Komedija „Šuns istorija apie meilę“ (2006 m., JAV). 13.55 Komedija „Kaip vesti milijonierę“ (2000 m., JAV). 15.45 „Raselų mergaitė“. Drama (2008 m., JAV). 17.40 „Kobra 11“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 „Oranžinė manija“. Krepšinio apžvalga. 19.30 Lietuvos talentai 2010. 23.10 Drama „Taikdarys“ (1997 m., JAV). (N-14) 1.35 Komedija „Keista porelė 2“ (1998 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 8.00 Ekstrasensų mūšis (k.). 9.00 Tauro ragas. 9.30 Apie žūklę ir medžioklę. 10.00 Sekmadienio rytas. 10.50 Trileris „Šeima. Kraujo ryšiai“ (2006 m., Indija, JAV). 14.00 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654). 16.15 Tarp miesto ir kaimo (k.). 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas II“. (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Naujoji banga 2011“. Tarptautinis atlikėjų konkursas. Transliacija iš Jūrmalos. 24.00 „Srautas I“ (k.). (N-7) 1.00 Bamba. (S)

BTV Pirmadienis, liepos 25 d. 21.00 val.GERAS FILMAS „Mirtina dvikova“.Vietnamas, 2009 m. Rež. Le Thahn Son (N-14). Vaidina: Johnny Nguyen, Veronica Ngo, Hoang Phuc Nguyen, Lam Minh Thang, Hieu Hien.

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Gyvenimo ratu. Pamario dukrų palikimas (k.). 9.00 Šalia mūsų. „Lietuvos tautinės muzikos instrumentų muziejus ir „Tutučio” mokykla“ (k.). 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai. Palanga (k.). 11.40 Dirigento Juozo Domarko 75-mečiui. Groja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (k.). 13.25 B.Brazdžionio poezija. „Ieškojau tėviškės juodoj nakty...“ (k.). 13.40 Būtovės slėpiniai. 14.30 Kine kaip kine. 15.00 Kino operatoriaus Algimanto Mockaus 80-mečiui. „Velnio nuotaka“. Muzik. f. 16.15 Dainuoja Kastytis Kerbedis (k.). 16.35 Dalia Kutraitė kalbina... Juozą Domarką (k.). 17.05 Krašto garbė. 18.00 Medininkų tragedijos 20-mečiui. „Atgimimo kronika“. Dok. f. 19.10 „Likimai. Tomas Šernas“. 19.40 „Mitai ir legendos, 91-ųjų rugpjūčio meditacijos”. 20.30 Istorinė drama „Liuteris“. (N-7) 22.30 Panorama. 22.45 LNOBT spektaklis. Opera „Pikų dama”.

TV1 8.05 8.40 9.10 10.05 11.05 12.10 12.40 13.40 14.05

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03

Teleparduotuvė. Etnos. Eko mitas. „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu”. Dok. serialas. „Šunys darbininkai”. Dok. serialas. „Mano puikioji auklė”. „Gyvenimo prieskoniai”. Serialas. Makaliaus kelionės. „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas.

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Vasaros metą – vasaros dainos.

Lietuvos ryto TV Ketvirtadienis, liepos 28 d. 22.15 val. Dokumentinis serialas „Didžiausios pasaulio katastrofos“. „Žudantys ugnikalniai“. Ugnikalnio išsiveržimas yra viena iš pavojingiausių ir nenuspėjamiausių gamtos jėgų. Išmesdamas didžiausius pelenų debesis į atmosferą ir paleisdamas tekėti mirtinas karštos lavos upes ugnikalnis gali ne tik pakeisti gamtovaizdį, bet ir nužudyti šimtus ar net tūkstančius žmonių. Pats žymiausias visų laikų ugnikalnio išsiveržimas įvyko daugiau nei prieš 2 000 metų, kai išsiveržęs Vezuvijus, esantis Italijoje, sunaikino Pompėjos bei Herkulano miestus ir nužudė

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.15 12.15 12.40 13.35 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00

21.30 22.00 23.00 23.55 0.50

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Robinzonai. Lietuva. Džeimis Oliveris Amerikoje. „Kol mirtis išskirs“. Komedija. (N-7) Topmodeliai. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! „Aiškiaregys“. Kriminalinė komedija. (N-7) „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! „Kaulai“. „Formulės-1” pasaulio čempionato Vokietijos Didžiojo prizo lenktynės. Vaizdo įrašas. Šeimos bičas“. Animac. serialas. „Kalėjimo bėgliai“. (N-7) „Vilko bilietas“. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Erotinės istorijos“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00

TV parduotuvė. Namų daktaras. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Dok. serialas „Laukinė gamta”. „Pamokos”. 11.00 Šiandien kimba. 10.03 11.03 12.10 13.03 13.37 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj.

11.30 Dok. serialas „Grobuonys”. „Masinis puolimas”. (N-7) 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Babuinai”. (N-7) 13.00 Šeštadienio detektyvas. „Inspektorius Luisas” (k.). 15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Kauno „Kaunas”–Pakruojo „Kruoja”. Tiesioginė transliacija iš Kauno. Per pertrauką – Žinios. 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 Europos krepšinio karštligė. Europos jaunimo (vaikinų iki 18 m.) krepšinio čempionato rungtynės. Finalas. 23.45 Naša Raša.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.55 8.20 9.00 9.20 9.35 10.30 11.00 11.20 12.30 14.20 16.00 18.00 20.00 20.25 21.30 0.20 0.10 1.40 18.10 19.03 20.03 20.39 20.45 21.03 23.48 23.58 24.00

Naujienos. Top-shop. Laida kariams. Noriu žinoti. Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. K-278. Vaidybinis f. „Balzaminovo vedybos”. Vaidybinis f. „Mylima mechaniko Gavrilovo moteris”. Serialas „Teismo kronika”. J.Vajengos koncertas. Laikas. Didelis skirtumas. Vaidybinis f. „Laimės metas 2”. Yesterday live. Vaidybinis f. „Ados šeimynėlė”. Naktinis eteris. Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Gailius. LR himnas. Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

3 000 žmonių. Ekspertai mano, kad jau metas dar sykį išsiveržti Vezuvijui, bet niekas nežino, kada tai įvyks. Žinoma tik viena, kad šįkart gali žūti dar daugiau žmonių. „Žemės drebėjimai Amerikoje“. Kalifornijos pakrantė Amerikoje yra nukentėjusi nuo pačių siaubingiausių žemės drebėjimų, kokie tik tėra vykę pasaulyje. Jų metu tūkstančiai žmonių žuvo, o namus ir sugriuvusius miestus atstatyti kainavo milijardus dolerių. Ši dokumentinė laida tiria vienus iš didžiausių žemės drebėjimų, kada nors sukrėtusių Ameriką. Aptariamas San Francisko žemės drebėjimas, kuris pražudė tūkstančius žmonių ir paliko ketvirtį milijono gyventojų be namų. Los Andželui, kaip ir visiems kitiems aplinkiniams mažiems miestams, taip pat gresia nuolatinis pavojus. Jie visi yra išsidėstę žemės ruože, kurį ženklina 800 kilometrų besitęsiantis geologinis lūžis, vadinamo San Andreaso lūžiu. Aliaskoje ir Meksiko mieste taip pat vyksta didžiuliai drebėjimai. Deja, nėra jokių priemonių išvengti šių baisių nelaimių, tad belieka su jomis susitaikyti.

TV3 Ketvirtadienis, liepos 28 d.

Iš prostitucijos liūno ją ištraukė „geradaris“ ir pavertė pajėgiausia smogike. Kaskart ji verčiama žudyti ir rizikuoti savo gyvybe dėl mafijos užgaidų. Ši misija jai bus paskutinė, nes ji turi išgelbėti pagrobtos dukters gyvybę mainais už slaptą kompiuterį, valdantį Vietnamo palydovinę gynybos sistemą. Surinkusi profesionaliausių kovotojų komandą Trinh leidžiasi į žūtbūtinį žygį. Ji net nenutuokia, kad vienas iš jos gaujos narių yra slaptas policijos agentas, pasiryžęs užkirsti kelią šėlstančiai mafijai.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7) 17.00 „Pasitikėk manim”. 18.00 „Skaičiai”. (N-7) 19.00 „Majamio ligoninė”. Serialas. 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 Sekmadienio romantika. Iš Utos Danielos kolekcijos „ Dangus tavo akyse“. (N-7) 22.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 23.50 „Senosios Kristinos nutikimai”.

23.00 val. Nuotykių filmas „Konanas užkariautojas“. JAV, 1984 m. Rež. Richard Fleischer (N-7). Vaidina: Arnold Schwarzenegger, Grace Jones, Wilt Chamberlain. Šįkart Konanas su trimis padėjėjais iškeliauja ieškoti stebuklingo kristalo nė nenumanydamas, kad jį išsiuntusi karalienė kristalą ketina panaudoti piktoms užmačioms. Gavusi kristalą ir praliejusi nekaltos princesės Jehnos kraują, ji gali tapti piktąja pasaulio visgale valdove. Vėliau perpratęs jos kėslus drąsusis karys Konanas stoja į kovą už gėrį...

TV6 Ketvirtadienis, liepos 28 d. 21.35 val.Drama „Paskutinis Škotijos karalius“. Didžioji Britanija, 2006 m. Rež. Kevin Macdonald (N-14). Vaidina: Forest Whitaker, James McAvoy, Kerry Washington.

Jaunas, vilčių kupinas gydytojas Nikas Geriganas palieka gimtąją Škotiją ir su kolege Sara Merit išvyksta į Ugandą dalyvauti medikų misijoje. Niko optimizmą ypač stiprina pompastiškos naujo Ugandos vadovo Idi Amino kalbos, tad gydytojas įsitikinęs, jog krašto laukia šviesi ateitis. Kai Idi Aminas netikėtai pakliūva į automobilio avariją, jo padėjėjai iškviečia Niką. Sužavėtas Niko elgesiu kritiškomis aplinkybėmis, šalies vadovas pasiūlo jam tapti asmeniniu gydytoju. Jaunasis gydytojas pakliūva į prabangos kupiną prezidento aplinką ir džiaugiasi tapęs artimu šalies vadovo draugu. Tačiau staiga Nikas pamato kitą tikrovės pusę: visą šalį yra sukaustęs neregėtas Idi Amino žiaurumas. Jį patiria net ir patys artimiausi. Nikas bando pabėgti iš Afrikos. Tačiau ar įmanoma pabėgti nuo galingojo Ugandos kraugerio?

TV3 Šeštadienis, liepos 30 d. 22.55 val. Drama „Rokis Balboa“. JAV, 2006 m. Rež. Sylvester Stallone (N-7). Vaidina: Sylvester Stallone, Burt Young, Antonio Tarver. Rokis Balboa tapo restorano savininku, gedinčiu savo mirusios žmonos Adrianos. Jis įveiks liūdesį sugrįžęs į bokso ringą. Kai apie Rokio sumanymą grįžti išgirs sunkiasvoris čempionas Meisonas Diksonas, Rokis gaus pasiūlymą susikauti ypatingoje dvikovoje.

Gimtasis kraštas

Politinis skandalas

2011 m. liepos 22–29 d., Nr. 29 (73)

Lietuva per savaitę V.Urbonas bandys perplaukti Baikalą

Seime iškilmingai išlydėti ekologinės akcijos „Vanduo – tai gyvybė“ dalyviai. Akcijos globėja Seimo pirmininkė Irena Degutienė žygio dalyviams įteikė Lietuvos valstybės vėliavą ir kapsulę „Gintaro ašara“, kuri bus simboliškai nuleista į Baikalo ežerą. Ekologinė akcija skirta lietuvių tremties 70-mečiui. Akcijos sumanytojas, ekologinių žygių Nemunu ir Baltijos jūra įgyvendintojas triatlonininkas Vidmantas Urbonas liepos 27–29 dienomis bandys perplaukti Baikalo ežerą ir taip garsinti Lietuvos didžiųjų tremčių istoriją. Taip pat numatytas susitikimas su Irkutske gyvenančiais lietuviais.

Įtariamąjį Sausio 13-osios byloje, buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą, pagal Europos arešto orderį austrai sulaikė praėjusį ketvirtadienį, liepos 14-ąją, ir kitą dieną jį paleido. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad M.Golovatovas jau grįžo į Rusiją. Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė įteikė notą Austrijos laikinajam reikalų patikėtiniui Jozefui Zigmundui, kurioje Austrijos prašoma paaiškinti, vadovaudamasi kokiais argumentais ir kodėl taip skubiai ji nusprendė paleisti pagal Europos arešto orderį sulaikytą įtariamąjį Sausio 13-sios žudynių byloje M.Golovatovą. Lietuvos poziciją viešai palaikė Latvija, Estija, Lenkija.

JAV karininko viešnagė

Vakar į Lietuvą atvyko JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Markas Hertlingas. Svečias lankėsi Krašto apsaugos ministerijoje ir kariuomenės jungtiniame štabe, susitiko su laikinai Lietuvos kariuomenės vadą pavaduojančiu Sausumos pajėgų vadu generolu majoru Jonu Vytautu Žuku.

Šventosios uostas dar atgims

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pranešė, kad sudaryta komisija išanalizavo veiksnius, turėjusius įtakos Šventosios įplaukos kanalo užnešimui. Nustatyta, kad viena priežasčių buvo nebūdingos meteorologinės sąlygos – vyravo šiaurės, šiaurės vakarų vėjai, vėjo gūsiams pasiekus 14 m/s, susiformavo 1,5 m bangos, todėl nuslinko dalis sukaupto grunto.

Savaitgalio orai

Lankėsi Latvijos prezidentas

Lietuvoje viešėjęs naujasis Latvijos prezidentas Andris Berzinis teigiamai atsiliepia apie dalyvavimą Visagino atominės elektrinės (AE) projekte, tačiau ir toliau nuogąstauja dėl finansinio pajėgumo. Latvijos valstybės vadovas yra įsitikinęs, kad Visagino AE projektas politiškai yra svarbus visoms Baltijos šalims.

2012-ieji – J.Matulaičio metai

Šeštadienį numatomi trumpi lietūs, vietomis su perkūnija. Žemiausia temperatūra naktį bus 14–19, aukščiausia dieną – 18–23 laipsniai. Sekmadienio naktį vietomis trumpai palis, galima perkūnija. Temperatūra naktį nukris iki 10–15, o dieną pakils iki 19–24 laipsnių. Kita savaitė atneš ir drėgnesnių, ir saulėtų dienų. Šilumos turėtų būti daugiau nei savaitgalį, bet ne taip karšta kaip šiomis dienomis.

Pilnatis. Saulė teka 5.12, leidžiasi 21.38.

Šeštadienį

Sekmadienį

Naktį: +14 +19

Naktį: +10 +15°

Dieną: +18 +23

Dieną: +20 +25°

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Lietuvos vyskupai nutarė 2012 metus Lietuvoje paskelbti Palaimintojo Jurgio Matulaičio metais. 2012-aisiais sukaks 25 metai nuo arkivyskupo J.Matulaičio paskelbimo palaimintuoju. Parengė Robertas Sabaliauskas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos