Mokslas ir žmonės by Kauno Gruda

Uluru uola Australijos {irdyje primena dr.ronos kepal4. {Jalas dydis ir fofina geriau$iai atsiskleidZia ii paukidio skrydZia. Iadraur ir pdsd,ro mis aplenhi {;iE uolq, iveikiant lygiai 1A krn, - nepanniritanras lsprJdrs

-s: &.i

-, .

" 'tan- ,

$is,

._:- ;1 I

.,. =* .;.{ai'r+' ''r'

,l L1

U *ai &

{9 ,E

. "$ ...,',*

*a j";

ri:1

Geografas Rytas SALI{A Kaimynystdje pupsandios Kata Tjuta uolos yra Uluru gealagines giminaitdts. Anksiiau Olgos kalnais (Mt. OlEa) vadintos uolos stebrna

,,Stai uZ tos kalvos jau bus matyti Uluru'

- S[i<telejo man vietinis gidas Jorgas.

M0sq autobuso vairuotojas dideliu greidiu skrodZia ikaitusj dykumos orq, o keleiviai, jbedq akis itoli, nerimastingai laukia tos akimirkos ir to vaizdo, del kurio trenkesi toki atstumq. Letai, labai letai arteja tasai paslaptingas gamtos k[rinys. Ry5keja jo kont0rai, spalva, pagaliau galima ivefiinti ir galiDno dydi. Atvykstame j Yularos gyvenvietq, kuri Siose dykyndse specialiai buvo pastatyta turistams. K[-

2{}

formq ivairove ir didybe bei yra iventoji vieta aborigenams

l,toxutut

qyvenimas 2012 Nr.

i ,1

.-.

I 'in '.i

til

nu ir siela jaudiame, kur esame - prie garsiausio Australijos gamtos paminklo, pelnytai vadinamo Zymiausia Salies atrakci-

ULURU.

Pavadinimo kilmd Daug daZniau galima i5girstiarba perskaityti Siq Australijos lZymybq vadinant Erso uola (Ayers Rock). Pirmasis baltasis Zmogus, apsilankqs ir net uZkopqs j j4, buvo Australijos topografijos departamento iniinierius Williamas Gosse'as. 1873 m., kirsdamas 5i4 bevaises dykumos dali, i pietus nuo Alis Springso jis

aptiko j kupolus pana5iq uoliniq kalvq. lsp[dingiausiq i5 Jq pavadino tuomedio

a: t:!i:::

Australijos ministro pirmininko sero Henry Ayerso pavarde. Apmaudu, tadiau tada atradejas nieko neZinojo, kad gerokai pries tai, kai Australijoje atsirado pirmosios europiediq gyvenvietes, o britai praddjo siqsti i Zemynq nusikaltelius, tikrieji 5iq Zemiq Seimininkai aborigenai uolq vadino Uluru (,,Se6eli saugantivieta"). Siam pavadinimui, rnatyt, tukstandiai metq, nes archeologq kasinejimai rodo, kad seniausiems Zmoniq veiklos pedsakams - daugiau kaip 20 000 metq. Neabejotina, kad

''l

'l+il

;.-?,'

11' l *-,t'

"':']

*:-

#*''

' .'- -l--

*"-:.,

..*1't--

Sme/r.s

Stambiagridis smiltainis

Nuosediniq uolienq sluoksniai

Uluru ir Kata Tjutos geologinis ryiys

-&iaf,l

ilgq laikq aborigenams 5i vieta buvo Sventa. Tai liudija ant uolos sienq kadaise diabuviq sukurli pie$iniai, iki Siol apie vietovg iSlikusios legendos ir mitai. Taigi per

klaidq, o gal atsitiktinumq naujasis uolos

vardas i5stum6 senqli, atsidure Zemeia-

Nepaisart aborigenq praiymq gerbti iLl kufiArq ir nekopti i Uluru, kasdien iimtai smalsiq turistq

piuose. kuriuose jj da2niausiai ir matome.

rop5iiasi I vir.iq. Sfrarpsnio autorius

i Uluru nekopd

Kos yru Ulwu? ai

*:.'r+ ',} .t

| 5i klausimq sunkiai atsakytq ne tik geografas, bet ir geologas. Vieni jq lvardija kaip uolq, kalnq, Iuitq, kiti kaip mitZini5kq monolitq ar konglomeratq, dar kitiems tai did2iausias pasaulyje akmuo. Kad ir kaip vadintume 5i gamtos kurini,

3ti 4. r5.

l-t$

lyg i5 po Zemiq milZini$koje lygumoje stutbinamai i5nyrantis Uluru yra tikras pasau-

f{081I

lio gamtos stebuklas. lspUdj palieka vien dydis. Uluru yra 3,6 km ilgio ir apie 2 km plodio. Nuo pa-

p6des iki auk5diausio jos ta5ko tektLl

rfu{:.,r:: 1... :

li:

Mokslas h gyvenimas 2A12 Nr.

1 2l

rop5tis 348 m. AtrodytL.l, nedaug, ta6iau tam ryZtasi ne kiekvienas. Apie tai truputi v6liau. Zvelgiant i uolq i5 pauk5dio skrydZio, jos forma primena trikampi nugludintais kra5tais. 15 Sono, aplink matantvien bekra5tg dykum4, Uluru galimajsivaizduoti kaip bangini, kuri kaikoks milZinas beveik tukstanti kilometrq nusviedd i dulk6-

,,Aluostabiosios uolos" (Remarkable rocks) Kengfrn4 saloje. Visoje Australiioie apstu

neitikitinqlormt4 uoltq, kuyiol Vra

objektai turizmo "y1?y:

tq, a5triomis spinifekso 2olemis, Siurk5diais

kr[mok5niais apaugusiq Zemyno gilumq. ldomu tai, kad padiq aborigenq supratimu Uluru ir yra didZiulis miegantis banginis, kuri dar Sapnalaikio laikais protdviai sukur6 i5 sustumtq smdlio kopq.

Uluru ksimynd 32 km ivakarus nuo Uluru horizonte dunkso Kata Tjutos, arba, kaip juos pavadino europiediai, Olgos kalnai. Jie taip pat garsdja nepaprastu groZiu ir spardiai diddjandiu turistq d6mesiu. lSvientiso praeityje 6ia dunksojusio kalnq masyvo per Simtus milijonq metq gamta sukUrd minia-

tiuriniq monolitq, susigr0dusiq vienas 5alia kito, kerinti kraStovaizdi. Auk5diausias yra Olgos kalnas, i5kilqs 546 m vir5 plok5dios lygumos ir 1069 m vir5 jUros lygio. Visq Kata Tjutos kompleksq sudaro ma2daug 30 auk5tq ir apvaliq uolq, sutartinai

.*:

-''3*;..i'

.:. -

vadinamq olgomis. Anglijoje gimgs tyrindtojas Ernstas Gilessas 1872 m. pavadino Sias uolas lspanijos karaliends (rusq caraitds, i5tekdjusios uZ lspanijos karaliaus) vardu. Tadiau ir 5i syki europiediai pra5ovd pro Sali, nes aborigenai Simtme6iais vadino Sias uolas taikliu Kata Tjuta vardu, reiSkian6iu - ,,daugelio galvq vieta". lGip ir garsiqlq kaimynq, Kata Tjutos uolas sudaro smiltainis. Tik Sis susideda i5 dideliq Zvyro ,,grldeliq" - nuo pla5takos iki kum5dio dydZio. Jungia juos rupus smdlis. Gamtos jdgq sukurtuose kalnuose apstu

uox"tu" ir gyvenimas 2012 Nr. 1

l5rnaldos praiandius aboilgenus dainiausiai gglima pamawi pufiiant

didieridu - seniausiq

pasaulyje muzikini

instrumentE

Ahorigenas atlieka ritualines apeigas Ryro SALNOS nuotr'

miniatiUriniq sleniq, giliq tarpekliq, griovq, i5grauZtq per milijonus metq kart4 kitq per metus palyjandio lietaus vandens. Skardingi Slaitai jrdmina uolas skirian6ius tarpeklius, sukurdami neb0dingE Siai platumai ilgalaiki 5e56li, kuris teikia vdsq prieglobsti nuo deginandio dykumos kar5dio. Kata Tjuta negali pasigirti tokiu turistq

d6mesiu kaip jq kaimynd Uluru. Tadiau kiekvienas, kuris 5i objektq itraukia i savo mar5rutq ir bent kelias valandas ryZtasi ,,paaukoti" Siam gamtos k[riniui, anksdiau laiko bus apdovanotas rojaus vaizdais, idilija, kuriq visagal6 gamta milijonus metll k[r6 Siame nuo5aliame milZini5kos raudonos dykumos viduryje.

geologinds ptaeiries

Nors Uluru ir Kata Tjuta dydZiu, forma, spalva pastebimaiskiriasi, abiejq kil-

me yra ta pati. Geologai, iStyrin6jg jq san-

darq, padard stulbinam4 i5vadq: abu gamtos dariniai yra tik nedidelds kepur6lds, po kuriomis uolos grimzta i 6 km gyli ir sudaro vientis4 k[nq. Detalesni uolienq tyrimai parodd, kad uolos susideda i5 senoviniq Zemds apled6jimq suklostytq nuogulq - tilitq, kuriq kilme ka2kaip nesiderina su dabartine paddtimi kar.Stojoje dykumoje. Tadiau Sie dariniai susiformavo maZdaug prie5 60b milijonq metq, kai Australija buvo gerokaiardiau a5igalio. Tokios uolienos yra vertingi klimato indikatoriai, galintys patvirtinti ankstesnq Zemynq paddti, nusta$a pasitelkus paleomagnetizmo metodq. Uluru uolienq sluoksniai beveik vertikal[s, o Kata Tjutos - beveik horizontalUs. 5i ypatybd padeda paai5kinti erozijos ir abiejq uolq formos skirtumus. Ta-

diau ikitol, kol Sioje dykumos vietoje beliko pupsandios uolos, dia plytejo milZini5kas kalnq masyvas, kuris temperatUros ir vandens erozijos veikiamas suduldjo ir virto lyguma. Zem6s plutos judesiai suskald6 kadaise horizontalius uolienq sluoksnius ir pasuko juos 75' kampu. lssiSovusias keteras negailestingai 6md gludinti erozija ir tik atspariausios - Uluru ir Kata Tjuta

prie5inasi dOldjimui iki Siol.

llieko ndra artino Zmogus gyvena per trumpai, kad galdtq savo akimis pamatyti, kaip maZ6ja Ulu-

ru uola. DidZiausiq poveiki jq sudaran6ioms uolienoms turi vanduo ir temperatUros skirtumai. Nors aplink dykuma, krituliq dia gana daug. l5krinta jie paprastai kartq per kelerius metus u26jus li[diai. Uola

tada tampa verkiandiu milZinu, kurio SlaiMokstas ir gyvenimas 2012 Nr.

1 23

tais verZliai teka vanduo, dar labiau gilindamas griovelius ir nuplaudamas pakeliui sudUlejusiq uolienq daleles. Dar labiau uolE veikia dideli temperatUros skift umai. Dienq temperatOra gali pakilti iki 40:, o nakti nukristi Zemiau nulio. Pakaitomis, veikiamos kar5dio ir Saldio, uolienos tai plediasi, tai traukiasi. llgainiui pavirSius suei26ja ir lyg svoguno luk5tq nusimeta plonytes atplai5as. Didelds ir sunkios nukrinta ant Zemds ir sud[Zta, o maZesnds dUldja toliau, kol jas nuplauna lietaus vanduo. Uluru uolayra smiltainis, kuri sudaran-

Saulâ&#x201A;Źtekis prie Uluru sutraukia minias

intoniq pasigroiAti kintandiomis degandios uolos" spalvomis

tis smdlis stambesnis u2 tq, kuri esame jpratg magti. Pats smelis yra pilkasl Tuo ypa6 sunku patikdti, kai aplink plyti didZiul6 raudona dykuma! Juolab kad ir kai kuriuo-

se literaturos Saltiniuose nurodoma, jog Uluru sudaro raudonas smiltainis. Sios ap-

gaulds kaltininkas - daZni v6jai, kurie pakelia nuo pavidiaus smulkutdles raudonas dulkes ir lyg cukraus pudra uZbarsto jomis uolq. Tiesa, kai lyja ir vanduo ,,prausia" uolos pavir5iq, Uluru parodo savo tik-

qli veidq -

Svyti kaip sidabras.

Kas

iio ieimininkoi?

Uluru ir Kata Tjutos uolq kompleksas

bei apylinkds ieina i Uluru - Kata Tjuta nacionalini parkE, kuris jau seniai itrauktas i UNESCO gamtos ir kult0ros paveldo sqra5E. Atrodo, tuo reik6tq tik dZiaugtis, tadiau aborigenai su nuoskauda prisimena nesenq praeiti. Sqlyginaivisai neseniai pralobq australai pagaliiau susimqst6, kas dia tikrieji Seimininkai. Tiksliau, juos privertd susimqsgti del savo teisiq pra-

d6jq kovoti aborigenai. 1985 m. po ilgq

uoxttut ir gyvenimas 2012 Nr. 1

gindq ir pykdiq teritorija grqZinta vietinei Anangu aborigenq bendruomenei. Pagal sutarti 99 metams ji igauna nacionalinio parko statusq, parko valdyba sudaroma paritetiniu principu, o ketvirtadalis pajamq atitenka vietoves aborigenq komunai. Gr4Zinti senuosius pavadinimus Erso uolai ir Olgos kalnams nutarta veliau. Tais padiais metais buvo nugriautas Uluru papedeje stovejqs turistinis kompleksas (oro uostas, moteliai, restoranai, kempingas) ir 18 km perkeltas i naujq vietovq Yulara. 1995 m. kalnams oficialiai grqzinti pavadinimai Uluru ir Kata Tjuta. Pagal diabuviq teisg, vietind komuna atsakinga uZ viskq, kas atsitinka jq 2emdje. Pagrindinis tikslas iSlaikyti pusiausvyrq ir apsaugoti Sapnalaikio laikq dievq buveines, tadiau ne kq maZiau aborigenai i5gyvena d6l turistq mirties, o tokiq atsitikimq nuo parko isik0rimo uZfiksuota net 35. UZ kiekvienq nelaimingq atsitikimq aborigenai jaudiasi asmeni5kai atsakingi ir grauZiasi, kad nesuspdjo paddti nelaimeje.

Retq, bet smarkit4 fiAEiq metu Stai tokiais kaskadiniais Uluru Elaitais Sniokddia verilus vanduo

Kas

yra Sopnolaikis?

Aborigenams Sapnalaikis reiSkia pasaulio prad2i4, kai dar tik formavosi 2em6. Tais laikais diabuviq protdviai gyv0nai-Zmonds klaidZiojo perAustralijos dykumas dainomis suteikdami b[ti visiems kra5tovaizdZio elementams - uoloms, kalnams, upeliams, kUrdtakq tinklEsiose platybdse. Sios Zinios iki Siol dainomis ir pasakojimais i5 lUpq i l0pas perduodamos karta i5 kartos. Sapnalaikio paslaptys ir magija taip iaugq aborigenq protuose ir jausmuose, jog, Zi0redami i bet kuri gamtos objekt4, jie mato jame tai, ko mes ne nejsivaizduojame.

Abofigentp iventoii vieta

Anangu aborigenams kiekvienas Uluru uolos ply5ys, iduba, kauburys ar

Kopti

ar nekopti?

Atsid[rus Yularoje, patenkama aborigenq globon. Jaudintis del to nereikia, nes visa infrastrukt0ra veikia nepriekai5tingai. Tiesa, kiekvieno grupes vadovo pareiga - informuoti turistus apie kopimo i Uluru uolq problematikq. Kadangi Sivieta Sventa- patys aborigenai ant uolos nesiropSdia ir tai laiko Sventvagyste, o visus, kurie vis ddlto ry2tasi tam, vadina mingas (skruzd6l6mis). Taigi beveik kiekvienam turistui, atsidanginusiam j tokitolimq kra5tq, reikia apsisprgsti- nepaisyti vietiniq tradicijq ir tapti minga ar pasirinkti kitq aborigenq sidomq variantq - apZi[r6ti uolq i5 pauk5dio skrydZio

Vaizdas nuo

,Karaliikoio tarpeklio" (Kngs canyon)

atbrailos i bekrastes vidurio Austratiios pratybes

vagele turi prasmq. PavyzdZiui, susirauk5l6jusi uolos vieta yra drieZas Kandju, kuris atklydo 6ia ie5kodamas pamesto bumerango. Viena i5 ertmiq vadinasi GaudZianti kriaukle, nes pudiant v6jui dia

girdimas uZesys. Skylds uoloje - mirusio prie5o akys, o i5kilimas ant vieno luito - uZmigusio protevio nosis. Kaip teigia Anangu aborigenai, Sapnalaikio laikais dia atklydo Zmoniq didZiuldmis gyvadiq galvomis gentis. Jisuk0re pavir5iq ir kraStovaizdi, sudare istatymus, kuriuos perdav6 2mon6ms. Steb6tina, bet anangaivis dar laiko juos galiojandiais. Jq legendose ir istorijose galima rasti atsakymq itokius rimtus klausimus, kaip visatos susidarymas, gamtos ddsniai, santykiai tarp skirtingq lydiq Zmoniq, apie gyvenimq, mirti ir gyvenimq anapus. Uluru be jokiq abejoniq yra sakralind vieta aborigenams, o kai kurie baltieji teigia j4 esant net pagrindine Australijos diabuviq Sventove. Taip ndra, nes visame 2e-

myne apstu vietoviq, palikusiq Sapnalaikio p6dsakq. Deja, mums jie nesuvokiami. Tik j5ventintieji gali perskaityti ir suprasti Sapnalaikio Zenklus, toddl visiems pra5alaidiams ivertinti tokiq vietq reikSmq neimanoma. Reikia buti aborigenu! Jie patys tvirtina, kad magijos poZi0riu Kata Tjuta yra dar reik5mingesne.

Uluru

Austruliios turisfi meka

Siais laikais nereikia issirengti ! m6nesio ekspedicijq, norint pamatyti Uluru, ir d6ti visas pastangas nei5kepti ir sugriZti gyvam. Pirmasis automobiliq ratams tinkamas Zvyrkelis, sujunggs uol4 su Siuolaikiniu pasauliu, nutiestas 1g+A ffi. Siais laikais nuo Stuarto greitkelio, pagrindinds Siau r6s-pietq magistral6s Australijoje, ve-

da gerai irengtas kelias tiesiai i nacionalinio parko apylink6se ikurt4 naujqjituristq

centrq Yulara, kuriame yra visa tokio lygio objektui b[tina infrastrukt[ra. Cia pat glaudZiasi oro uostas, kuriame galima u2-

sisa$ti apZvalging ekskursij4 sraigtasparniu po nacionaliniparkE. Sioje gyvenvietdje kiekviename Zingsnyje jauti uolos ir diabuviq alsavimq. lnformaciniame centre galima ne tik uZsisalqrti norim4 ekskursij4, bet daug suZinoti apie aborigenq gyvenimq, tikdjim4, menq, pasiklausyti

arba apeiti j4 pdsdiomis. Zinoma, dauguma turistq, sumokdjusiq beproti5kus pinigus uZ kelionq po Australijq, neatsispiria pagundai kopti. lr jokie itikinejimai bei moralizavimai jq nejaudina. Nepriaftdjus prie uolos, daugeliui atrodo, kad uZkopti nesuddtinga. Kalkokie juokingi 348 m! Tadiau Sis aukstis ap-

gaulingas, nes deginantis dykumos kar5tis lipimqsmarkiai apsunkina. Kai ku-

riose vietose tenka rop5tis 40' kampu. Paprastai Iipli pradedama vakariniame

aborigenq dainq, paZiur6ti 5okiq, nusipirk-

uolos gale. Sitoje vietoje reikia galutinai

tijq meno dirbiniq.

apsisprqsti, nes lentel6, primenanti tragiSkE Z[ti tq, kurie pasirinko ,,nutrrJktgalvi5kq" mar5rut4, verdia surimteti. lkalti i uolq geleZiniai strypai prilaiko geleZing

15 Yularos keliaiv.eda ir i Uluru, ir j Kata Tjutos kalnus. Tiesa, norintiems patekti i nacionalini parkq reikia susimoketi iva-

Ziavimo mokesti. Tadiau ispudZiai, kuriq galima dia patirti, sumenkina visus formalumus. Kasmet Australijos Sirdyje apsilanko 250 tUkst. Zmoniql Galime ie5koti jvalias, bet kito tokio nuo5alaus ir taip gausiai lankomo objekto pasaulyje nerasime. Taigi ketinantiems vykti iAustralij4 5i objektq pamaffti privaloma.

grandinq, kuri kyla stadiu Slaitu ir dings-

ta i5 akiq. Tai saugiausias kelias ivir5ung. Pasibaigus grandinei, ejimo kryptjrodo baltos linijos, kurios atveda i auk5-

diausiq taSkq, iki kurio nuo papdd6s 1 61 2

m. Vidutini5kai j Uluru kopiama 30-45 min., o rekordas siekia 12 min. Norintiems ji sumu5ti reikia geleZines sveikaMokslas ir gyvenimas 2012 Nr.

1 25