M.uf
of
i
Y!!!;'ir;'r:.
"'
pauulidstebuklas" d,pgrry"E#ms .worsmqd$.g mr&m,,, domrsr i1rr,ftrp{eff"'
Nors teori5kai visiems Zinoma, kad pietq pusrutulyje daugelis dalykq vyksta kitaip, tadiau patiketi tuo galima tik ten atsidUrus. Antai kaip gali nestebinti, kad kai pas mus spaudZia Saltis, krinta sniegas, siaudia p[gos, tuo pat metu Naujojoje Zelandijoje vasara - Silta ir Sviedia kaitri saul6. Arba kai Lietuvoje dienos ilgdja,
sprogsta vaismedZiai, o tolimoje Salyje dienos trumpdja, bet daugelis medZiq lapq nemeta. Dar keisdiau atrodo tai, kad mes bet kuriuo metq laiku saulq, kuri
mums visada asocijuojasi su Siluma, auk5diausiame ta5ke matome pietuose, o anoje Salyje ji matoma Siaurdje. Taigi pas mus greidiau nutirpsta ir daugiau 5ilumos gauna pietiniai kalvq Slaitai, o Naujojoje Zelandijoje - Siauriniai. Ne tik gamtos reiSkiniai, bet ir gyvoji gamta dia kitokia: neskraidantys pauk5diai, sniegynuose gyvenandios pap0gos, namo auk5t! siekiantys papar6iai, Zmogaus ugio Zolds, tlkstandius metLl augan-
tys medZiai. Ilc,lorffi
}"ei,:i:m*td1pt
-
sor$qe
'l,m$s#y&e
Did2iqi4 Salies dali sudaro dvi salos Siaur6s ir Pietq. Kiekviena beveik dvigubai didesne u2 Lietuvq. Pa6iuose pietuose net 1600 km nusidriekusiq salq viftinq vainikuoja nediduke Stiuarto sala. Be to, Siai Saliai priklauso apsdiai maZesniq saleliq. Kai kurios tarsi sausumos trupin6liai pabirusios aplink didZiqsias salas. lki tokiq kaip Kermadeko, Antipodq, Catamo, Kempbelo salq - Simtai kilometrq.
.
4
Mokstas ir gyvenimas 2007 Nr. 6
Nepaisant nuotolio, dauguma gyvenamos ir ! jas vienq kitE kaft4 per savaitq skrenda l6ktuvai. Dar labiau nuo Naujosios Zelandijos nutolusios Tokelau, Niue ir Kuko salos. Visos i5sibarsdiusios Ramiojo vandenyno platybese, bet yra tikras rojus ir labai tinka romanti5kam poilsiui. AbididZiosios salos labaiskiriasi. Keliaujant susidaro 1sp[dis, kad tai du skirtingos gamtos pasauliai. TE jau senais laikais pastebejo maoriai, abiem salom sukUrq skiftingas legendas. ${e6sfry wwgm#ry
$x' gywe}arry
pwsmuflds
Naujosios Zelandijos mi5kuose gali
pasijustitarsi pasakq karalyst6je. Cia aps-
tu augalq ir gyvunq r05iq, kurias galima pamatyti tik Siose salose. Geologin6je praeityje jos priklausd Gondvanos Zemynui. Po to, kai maZdaug prie5 80 mln. metq salos atsiskyrd nuo Australijos, archaines r[Sys (augalai ir gyvlnai) vystesi izoliuotai ir per 5i laikq beveik nepakito. Da-
bar endeminiai augalai sudaro apie 11 proc. visq aptinkamq r05iq. Kad ir kokia lstabi Salies gyvoji gamta, salq gyventojai 2aliq11Salies r0bE kaip veftybq praddjo vertinti gerokai veliau.
Ledyno lirysmo iiotyse okivaizdiiai malyli, kaip sqndauionli apd
degino ir kirto tankias girias, o jq vietoje kur6 aviq ganyklas. DidZiul6s praktinds reik5m6s turdjo kauri ir kahikaliai gaivaliSkai
tea pu5ys, totara ir rimu medZiai. Vertinga jq mediena labaitiko laivams stagti, daug jos prireikd namams bei kurui. Palyginti per trumpq laik4 Nauj4yq Zelandij4tarsi kilimas padeng6 ve5liq pievq Zaluma. Jos ir dabar veria aki bei sudaro neatskiriamq Sios Sal es kra5tovaizdZio dali. i
Europiediai salose nerado gyvunq,
Gyvoji salq gamta prad6jo keistis jau ankstyvaisiais laikais, kaiisalas atkako maoriai. Kartu jie atsigabeno Sunis bei Ziurkes. Pirmieji gyventojai kirto mi5kus, ruo5d lydymus. Dardidesn6s permainos prasiddjo pasirod2ius europiediams. Tank[s mi5kai, kurie kitados dengd 75 proc. salq ploto, tapo kliUtimi naujakuriams. Atvyke-
kurie paddtq i5simaitinti (moa strudiaijau buvo i5naikinti), tad juos imta importuoti. Gana greitai i salas atveZta ne tik ivairiq
naminiq gyvuliq, bet ir triu5iq, oposumll, lapiq, elniq ir nemaZai kitokiq, niekada
Vienos i5 kelioniq metu kapitonas D2.Kukas atveZ6 ir paleido ilaisvg kiaules. Sios
irgi puikiai adaptavosi ir, nejtik6tina, per kelis Simtus metq sulaukdjo. Dabar Sie gyvlnai vadinami Kuko Sernais. Dideliq permainq patyr6 augalijos rU5in6 suddtis. llgq laikq lve2amq ru5iq nie kas nekontroliavo. 15 Australijos atkeliavo eukaliptai, i5 Amerikos - Kalifomijos puSys, i5 Europos - klevai, topoliai ir dauge. lis kitq medZiq bei krumq. Nepaisant tokios ivairov6s, Naujosios Zelandijos augalijos ivairov6 salose labai priklauso nuo salq i5siddstymo. AntaiSiaur6s saloje i5plitq drdgnieji subtropiniai mi5kai, kurie prime. na tikras dZiungles. Jose vienur kitur dar galima pamafftigarsiqsias kauri pu5is. Sie medZiai pasiekia 50 m aukSti ir gali augt iki4000 metq. Dabar kauri pu5ys saugG mos, o i5likusios jq girait6s gausiai lankomos turistq. Prie5 keliasde5imt metq Saly-
Siaures salos, viduryje:vieoa :prie kitos,subitelkusios kelios, geoterntines sri. tys. Tai dar vienas Naujosios Zelandijos gamtos siebut<tas. Pasak maoriq legendos, , gelb6dami ,i' sniego-audr4, pateku: sius :gehtainius,,karidjo ir ugnies,sr:oves Zemes pavirSiumi dia paleido ugnies de: monai i5 Havaikio salos. ,Viena garsiausiq geoterminiq sridiq yra'greta Rotorujos miesto. Maoriq kalba 5!s Zodis rei5kia ,,blogai kvepiantivieta". Stfpriaijuntamas ir i nosi kertantis sieros kvapas neetbaidd maoriq, kurie jau nuo seno.diagyv-ena, 1923 m. vyriausybd nutard perimtiSios vietovds kontrolq jsavo rankas,,Kar.$tosios versmds ir gydomosios vonios tur6jo padaryti miesteljturis-
tq meka. Dabar 5i vietove
- turistq magnetas. Vos ne kiekvienasvie5butisturi savo natilralaus kar5to vandens basein4. Rotorujos pakraStyje yra garsi geotermine sritis Vhakarevareva. Bftent dia galima pama\fii besiverZiandius geize. rius. Galingasis Pohutu tiksliu periodiSkumu negarsdja, tad pama$i Saunant[ jo,vandens ir garq fontanq pasisekarne visiems. Mes po ilgo ir kantraus laukimo buvome apdovanoti ;1,0 rnin.:truhfan6iu ispUdingu geizerio.spektakfi u. Si bei' ki' tos, geotermin6s,eritys' lahai: vjena nuo kitos skiriasi. Antai Vairakei srityje gali-
ma pamatyti verdandius e2erus, garuojandiq Zemq. Vai-o-Tapu vietov6 gars6ja kaip terminiq stebuklq Salis, nes geologiniq dariniq ivairov6 dia itin plati, o van-
dens ir uolienq spalvos neitikdtinos. l5 2em6s kylantys gan{ stulpai nuotat.pri. mena apie gdmdse vy*staneiHs pf6eesus.
,, Siq reiskinirl Brieiastis-ilrattusiosget-
,me$. N'orS vulkaninis, umas Seniai nurimqs, ta6iau gelmdse i5lieka auk5ta tqmpemtilra Gruntin's, ir lietaus vanduo suteta per, ply5ius :i,getmes, ten prisisotirna,rnineralq ir sieringq arba vandens:ga:
rq.pavidalu,i5lryta,ipirvif5iq,
,
:
dia negyvenusiq gyvunq. Daugelis jq puikiai pritapo prievietos sqlygLl, ta6iau pra-
je imtasi plataus masto apZeldinimo darbq. Did2iuliai nenaudojamq ganyklq plo-
ddjo masi5kai naikinti vietines neskrai-
tai buvo apsodinti kaliforninemis pu5imis pinus radiatu Jos labai greitai auga, o toki pu5ynq galima kirstijau po 30 metq. llgainiui pastebdta, kad ne vietin6mis r05imis atsodintq medZiq mi5kai nedera prie
dandiq paukSdiq ru5is, kurios gamtoje neturdjo prie5q. Taip su Zmogus pagalba kai kurios r05ys buvo i5naikintos, dar
daugiau atsid[rd prie i5nykimo ribos.
Mokstas ir gyvenimas 2007 Nr.
65
(
kra5tovaizdZio. Tad dabar Salyje vis daugiau sodinama endeminiq rU5iq.
aktyvi zona, kuriai b0dingi Zemds dreb6-
jimai ir ugnikalniq i5siverZimai. Tokio ak-
Abiejq salq Zemesnese vietose, kur i5krinta daug krituliq ir iStisus metus dr6gna, vyrauja neiZengiami lietaus mi5kai.
Wumo prieZastis yra plok5diq jud6jimas
Cia auga ZemaUg6s 2ol6s, samanos,
Australijos plok5te. DidZiuliame gylyje ji lydosi, virsta magma, o 5i letai kyla ivir5q. OiOZiutis sl6gis bei milZiniski temperaturos skirtumai Zemds plutoje yra vulkanq, geizeriq, kar5tqjq versmiq ir Zemds drebdjimq susidarymo prieZastis. Apie gelm6se nuolat vykstandius procesus liudija nauji atradimai. )0( a. pabaigoje 200 km nuo Oklendo (Aucklando) mokslininkai po vandeniu, 2300 m gylyje, aptiko 2 didelius ugnikalnius. Nepaisant gylio ir sl6gio, vienas i5 jq aktyviai verZ6si.
bei jq kolizija. Ramiojo vandenyno plokStd
Siaurds salos zonoje nyra po lndijos-
gausybd rU5iq papardiq. 15 daugiau kaip 200 salose augandiq papar6iq rU5iq net 50 yra endemines. Siq dar dinozaurq laikus menandiq augalq ivairov6 stulbinanti: nuo maZydiq, Svelniq, beveik perregimq augal6liq iki20 metrq auk5dio siekiandiq mediniq papar6iq. Garsiajame Tasmano nacionaliniame parke Koromandelio pusiasalyje keliaujant papartynq mi5kais galima mintimis persikelti i tuos Zemds laikus, kai papardiai vie5patavo pasaulyje. Papardio mo$as yra svarbi maoriq etnokultUros dalis. Jis puikuojasi Salies herbe, vaizduojamas piniguose, papar-
NemaZq Siaures salos dali apima vul-
kanin6 plynauk5td. Padiame jos viduryje stUkso Sventieji kalnai. I dia esanti populiariausiq Salyje Ton gariro nacionalini park4 kasmet atvyksta Simtaitukstandiq turistq. Parko iZymybds - trys ugnikalniai: Ruapehus (2797 m), Ngauruhoe (2291m) ir Tongariras (1998 m). Daugelio turistq tikslas - atlikti vienos dienos Zygi, vadinamq,,Tongariro crossing". Jis driekiasi
nuZymetu turistiniu taku neZemi5ko kra5tovaizdZio aplinkoje. Civilizacijos dia ne kvapo, driekiasi kitados i5 ugnikalniq tekdjq lavos laukai, matomi netikd6iausiq formq krateriai, smaragdinds spalvos eZerai, djimq apsunkina vulkaniniq pelenq sqna5ynai. Visi Sio parko ugnikalniai ganetinai aktyvUs. Apie jq praeitibyloja maoriq legenda. Kitados salos viduryje drauge stovejo 4 ugnikalniai - Tongariras, Taranakis, Tauhara, Putauakis bei kalva graZuol6 Pihanga. Stai Oetjos ugnikalniai ir susikivirdijo. Daug dienq ir naktq jie kov6si, kol meilds kovq laimdjo Tongariras. Pralaimdjusieji tur6jo nusileisti laimingajam ir iSdidZiai pasitraukti. Putauakis patraukd i rytus. Ejo visq dienq, kol patekejo saul6. Naktis ji uZklupo netoli Planty ilankos, kur
jis stUkso ir dabar. Tauhara pasitraukd i
Siaurg. Taranakis patrauke i vakarus, i5 pyk6io triuk5mingai 2ygiuodamas per Zedio 5akel6 puo5ia nacionalines oro kompanijosAlr New Zealand ldktuvus. Visoje Salyje parduodami maoriq dirbiniai, kuriuose vaizduojama magi5kq galiq turinti papardio Sakelds spirald.
iioures solo Pasak maoriq legendos, labai seniai, kai pasaulis dar tik kure savo formas, ma-
oriq didvyris Maui su broliais i5plaukd i Zvejybq. 15 Havaikio salos, legendines maoriq t6vynds, jis patraukd i pietus. Ten Maui ir uZmete masalq, o kai dmd traukti laimik!, !vandenyno pavirtiq i5kdld Zemq - Siaurds salq. Nors maoriai netur6jo galimybds i salq pa2iUrdti i5 pauk5dio skry-
6
Mokslas
ir
gyvenimas 2007 Nr. 6
lankis, drdgni omiinoi ioliwianfis miikoi lobai panoiis i wos, kurie kitodos ougo GondYanos
ienyne
dZio, tadiau Siaurds salos kont0rai i5 tikrqjq primena Zuvies formq. Siaurind s.alos dalis yra.uodega, fiin6 dalis - vir5uti-
nis pelekas, o patys piet[s, kur graiioje ilankoje isik[rusi Salies sostin6 Velingtonas, - Zuvies burna. Neitikdtinas sutapimas aiSkinamas tuo, kad senieji maoriai labai geraiisimindavo krantq linijq ir mintyse susikurdavo menamE Zem6lapi. Siaurds sala yra vulkanines kilmds. Per pati jos viduri driekiasi vadinamojo ,,Ugnies Ziedo", kuris juosia visq Ramqli vandenynq, atkarp6ld. GeologiSkai tai itin
mg. Gilius jo pedsakus uZliejo vanduo: taip atsirado garsiVanganujo upe. Taranakis pasiek6 vakarini salos krant4, kur it0Zqs stovi iki Siol. Maoriai Siuos vulkanus laiko Sventais. Pasak jq,,,Naujosios Zelandijos Sirdis plakavulkanq ritmu, o Salies gyvenimas prasideda bUtent Siq kalnq vir5undse. Cia uZgimsta i jUras tekandios upds, kurios maitina augalus, gyvUnus ir paukSdius. Zmoniq maldos, dainos ir Sokiai Slovina Siuos kalnus". Atvykstantys turistai ne neisivaizduoja, kq Sie kalnai ir ugnikalniai rdi5kia salq diabuviams maoriams. Juk dia susitelkqs visas jq pasaulis. Nukelta i36 p.
Zaisti futbolq baZnydioje. Jie supranta, kad formaliai vulkanai jiems nepriklauso, bet jaudiasi jq saugotojais.
_A,ke,1,s6pN4Ufoli
Piety sala Kuko sqsiauris skiria Siaurds ir Pietq salas. Nesvarbu, i5 kurios i kuri4 keliauja-
pasaulidstebuklas"
ma, kiekvienas turistas pradeda naujq keliones etapq. Pietq sala pelnytai didZiuojasi Pietq Alpdmis. Jos tarsi stuburas driekiasi per vis4 salq. Vakaruose kalnai vietomis labai priaft6ja prie Tasmano jUros, o
Ne atsitiktinai Tongariras tapo pirmuoju gamtos parku, itrauktu iUNESCO saugomo pasaulio paveldo sEra54 kaip kul-
turos paminklas. O uZ pirmo nacionalinio parko atsiradimq ir Tongariro gamtos iSsaugojimq naujazelandiediai turetq b[-
ti dekingi vyriausiajam maoriq vadui Te Heuheu Tukino IV kuris 1887 m. testamentu paliko savosios genties Sventqsias
vir5ukalnes visiems Salies gyventojams, Su viena svarbia sqlyga: Siuose kalnuose niekas neturi teises uZsiimti ukine veik-
la - ganyti gyvulius, kasti naudingqsias iSkasenas, kurti plantacijas. lZvalgusis genties vadas vadovavosi 5iuo principu: ,,Gamtos groZis yra amZinas, o Zmoniq darbai laikini". Tadiau net i5mintingasis vadas negalejo numaffti, kad ateis diena, kaii Sventqsias maoriq vir5Unes kops 5imtai smalsuoliq, o jq skaidius nuolat augs,
kad Ruapehaus Slaituose bus pastatyti
Buvusi auksakasiq gyvenviete rytindje Vakatipu e2ero pakrant6je yra daugiausia turistq sutraukianti vieta Pietu saloje. Pats miestelis neturi didesniu iZymybiu bet jo geografine paddtis bei siulomas akVvaus ir pasyvaus poilsio bei pramogq spektras tiks net ir i5rankiausiam turistui. Kaip ant delno miestas atsiveria nuo Bobo vir50-
nes. I jq galima pakilti Skyline gondola. Nuo imantriai irengtos apZvalgos aik5te-
keltuvai ir kalnq slidininkai pl0s lSventuo-
les atsiveria pribloSkiantis iSsiraidiusio eZero, jisupandiq kalnq, miestelio ir apylinkiq
sius kalnus. Maoriq nuomone, slidin6ti Sventuosiuose kalnuose yra tas pat, kas
vaizdas. Romantikos meg6jai gali paplaukioti beveik 100 metq senumo garlaiviu.
36
Uorctrs ir gyvenimas 2007
Nr. 6
Varomas jis anglimis, kurias, kaip ir anais laikais. uoliai i krosni Sauna k0rikai. Kad ir nedideliame, bet nuolat Surmuliuojandiame miestelyje labai daug turistines paslaugas teikiandiq imoniq. Jq jvairove tokia didZiule, jog reikia i5 anksto gana tiksliai Zinoti, ko norima. Pirmiausia reikia apsisprgsti, kas labiau traukia: oras, vanduo ar 2eme. Adrenalino fanatikai renkasi Sokinejimq tistine nuo tiltq, spqcialiai
tam jrengtq platformq ar net sraigtisparnio. ldomu, kad 5i pramoga atsirado b0tent dia. Greta Kvynstauno esantis Kavarau tiltas yra visq Sokin6tojq meka. Turis-
padiuose pietvakariuose ! vandeni leidZiasi stadiomis uolq sienomis. Sioje salos da-
lyje jsausumq gitiai isireZia didingq gamt9s jegq granito kalnuose i5skobti fiordai. Cia jie vadinami ne fiordais, o soundais nugrimzdusiais irvandens apsemtais upiq sldniais. BUtent taip pries du Simtus metq ai5kinta Siq ilankq kilm6. Nors vetiau buvo jrodyta, kad prie jq gerokaipadirbejo tedynai, pavadinimas i5liko.
-
Siame Zmoniq veiklos beveik nepalies-
tame regione ikurtas didiiausias Salyje
Zodis kivis Naujojoje Zetandijoje turi daug reik5miq. Kiviais vadinami vaisiai, kiviais patys save vadina naujazelandiediai, patogumo d6lei Naujosios Zelandijos doleris vis daZniau vadinamas kivi doleriu. Tadiau svarbiausia vieta tenka Salies herbe vaizduojamam pauk$6iui kiviui. Kiviai yra neskraidantys paukidiai, i5likq iki Siq laikq tik todet, kad itgai gyveno izoliuotose ir Zmoniq negyve-
namose salose. 2inomos tryi Siq pauk56iq rUSys. Kiviai yra viStos dydiio. Patelds truputi didesn6s ir sunkesn6s uZ patindlius. PaukSdiq kunas apaugqs ilgomis, j plaukus panaSiomis plunksnomis. Kiviai turi puikiq uoslg, o aplinkq ir maistq u2uodZia ne Snervdmis, o snapu (iki 20 cm ilgio). Apatindje jo datyje yra Seriukai, kuriais junta kvapq. Sie pauk5diai pavadinti pagal patinelio skleidZiamq5ai2q, ausi r62antj gan
s4kivi ii kii i . Patel6s skteidiia vartr5s kvaksejimq primenanti garsq. Kiviai gwena iki25 metq. Maisto ie5ko naktj, tamsojq o dienq slepiasi lizdelyje. Minta kirmeldmis, sliekais, lervomis, nukritusiais
lapais. Patele padeda
1 arba 2
kiau5inius, kurie gali sverti iki500 gra-
mq
-
tai maZdaug penktadalis k0no
svorio. Peil patindlis, o maiyliai i5sirita po 80 dienq. l{viukailabai greitaitam-
pa savaranki5ki, tadiau subrgsta tik Se5taisiais metais. Ddl kiviq skteidZia-
mq garsq jie greitai susekami pldsr[nq. Maoriq laikais $ie pauk5diai bwo mediiojami d6l skanios mdsos ir graiiq plunksnq. l-aukineje gamtoje Z0va 95 proc. i5siritusiq kiviukq, koljiems sukan-
ka6 m6nesiai. Didiiausijq prieSai: iveZtos kates, kiaun6s, la5r6s, oposumai. D6l Siq pkiSrUnq kiviq populiacijaigresia iSnykimas. Pauk5tis saugomas, Satyjeveikia ivairios programos, kuriomis m6ginama padidinti kiviq skaidiq.
tams siuloma itin daug vandens pramogq. Be plaukiojimo baidardmis, kanojomis ir plaustais, labai populiarus plaukiojimas greitaeigiais kateriais (Jet boot). plaukimas 80 kmfual. grei6iu stadiq uolq irdmintais
tarpekliais, sekliomis upemis, imantr0s viraiai ir net 360o suktukai nepalieka abejingq. 15 Kvynstauno rengiami jvairios trukmes pesdiqjq Zygiai po katnus, o Ziemq
kurortas tampa slidindtojq meka. Siame regione buvofilmuojama daug scenll garF siajam filmui ,,Ziedq vatdovas',. Nemaiai
turistq neatsispiria pagundai uZsisakyti specialq turq po Sias vietoves.
Fiordlendo nacionalinis parkas. Jis apima visE piefuakariq pakrantg. Ve5l0s tietaus miSkai, 5iurk56ia Zote daitiai nuaugusios plynauk5tes, kriokliai, ramIsfiordai ir uZu-
tdkiai, gilUs tarpekliai, ptatDs tedyno
iS-
gremZti sl6niai, snieguotos vir5Unds pa-
keri net ir daug ma6iusiZmogq. Nuo5alumas ir autenti5ka gamtind aplinka tapo puikiu prieglobsdiu retoms pauk5diq r05ims. Siq mi5kq tankmese gwena itin retitaka-
he, kakapos, kiviai, pukekos, papUgos Kea. Fiorduose gyvena delfinai, ruoniai, Mokstas ir gyvenimas 2OO7 Nr.
6 37
)
pingvinai, iplaukia banginiai. '1990 metais reto groZio kalnq, ledynq, mi5kq ir fiordq parkas kartu su dar keliomis saugomomis teritorijomis pelnytai jtrauktas i UNESCO Pasaulio gamtos paveldo sqra5q. Pasaulinq Slovg Sioje gamtos iditeje pelne Milfordo soundas. Kruizas laivu iki Tasmano juros, groZintis ji supandiq kalnq Slaitais, nuo jq garmandiais kriokliais, priblo5kia kiekvien4. Daugelis ketiautojq, kartq pamatq nuostabqjj fiordq ir jo apylinkes, 5i kampelivadina graZiausiu pasaulyje. O anglq ra5ytojas R.Kiplingas fiordq pavadino a5tuntuoju pasaulio stebuklu. Jo groZiui buvo neabejingi ir maoriai. Vienoje legendoje pasakojama, kad visus fior-
kalnq dalis. Auk5diausia jos ir visos Naujosios Zelandijos vir5une yra Kuko kalnas (3754 m). Nors pats kapitonas DZeimsas Ku-
kas Sio kalno ir nemate, pavadinimas vir5unei suteiktas 1850 metais. Mao-
riai 5j kalnq tebevadina Aorangiu (debesis perskrodZiantis kalnas). Pasak legendos, maoriq pro-
Routeburno pdsii.tiy takas Pietq salos Alpdse
apstu ivairaus sudetingumo turistiniq mar5rutq, o Milfordo trekas laikomas be-
dus sukUre dievas Tuto. Pradejes nuo
ne graZiausiu pasaulyje. 55 km ilgio
Dusky soundo, savo meistri5kumo vir5U-
mar5rutas iveikiamas per 4 dienas. Keliautojrl skaidius jame ribojamas. Nors
nq pasiekd kurdamas Milfordo soundq. Kai
darbas buvo baigtas, dia apsilanke mirties deiv6 Te-hinei. SuZaveta kurinio, apgailestavo, kad tik 6ia nores gyventi Zmonds. Noredama, kad jie nepamir5tq mirtingumo, paleido ma5alq spiediq. Sie kraujasiurbiai ir dabar yra viena i5 kli0diq, trukdandiq dia ilgiau uZsibUti. Giedras oras fiorduose - retenybe, nes krituliq dia i5krinta 10-15 kartq daugiau nei Lietuvoje.
Fiordlendo nacionaliniame parke
iejimo mokestis nedidelis, bet reikia brangiai mokdti u2 nakvyng, maistq, transportq. Tadiau Sios gyvenimi5kos smulkmenos atrodo juokingos, lyginant su 1sp[dingais kra5tovaizdZiais, per pasakq mi5kq vingiuojandiais takais, kur uolas, akmenis, medZius dengia mink5tas samanq kilimas, kur nuo medZiq kamienq, Sakq ir krUmq nutista kybantys ar Zemg siekiantys kaspinai, kur paukSdiai diulba mums negirddtais balsais. Pietq Alpiq stogu tituluojama centrine
tdvis Aorangis su gentai-
niais plauk6 didZiule kanoja per RamqjivandenynE. Laivas buvo toks didelis, o krovinys toks sunkus, kad laivas uZkliuvo u2 dugno irtapo Pietq sala. Aorangis ir jo broliai suakmenejo ir tapo auk5diausiomis PietLl Alpiq virSukalnemis. Cia ikurli bent keli nacionaliniai parkai, i5 kuriq garsiausias Kuko. 15 beveik 30 5alyje esandiq 3000 m auk5dio vir5[niq Siame parke stukso net22. I Kuko kalnq pirmq kartq Zmones ikop6 1899 metais. Nepaisant sqlyginai nedidelio auk5dio, Kuko vir5Une yra kietas rie5utelis ir 5iq laikq alpinistams. BUtent dia E.Hilaris treniravosi prie5 kopdamas j Everestq. Visu gro2iu pa-
ma\rti kalnus galima i5 l6ktuvo. Nors uZ valandos skrydi vir5 kalnq reikia paktoti apie 500litq, tadiau Sios i5laidos nubtanks-
ta prieS pamagtus vaizdus. 15 ldktuvo galima stebdti ne tik debesis skrodZiandias vir5Unes, bet ir 3 km auk5tyle gulinti didZiuli Tasmano tedynE. Nuo jo ivairiomis kryptimis tarsi ledo upes leidZiasi sleniniai ledynai. Garsiausi Fokso (Fox) ir Franco Josepho. Tai ledynai dvyniai. Nors del klimato at5ilimo daugu-
ma pasaulio ledynq traukiasi, Fokso ir ypad Franco Josepho ledynai del nepaprastai didelio krituliq kiekio juda net 10 kartq greidiau nei kitisldniniailedynai. Neitiketina, bet abu jie nusileid2ia i 250-300 m auk5ti vir5 j0ros lygio ir lsiremia i ste-
niuose augandias lietaus mi5kq dZiungles. Del nejtiketinos trijulds - ledynas,
j[ra - Sis Naujosios Zetandijos kampelis laikomas unikaliu pasaulio gammi5kas,
tos paminklu, Vargu ar kur kitur pavyks pamatyti tokj derini, todel ledynai masina isp0dingq reginiq ir nepakartojamll ispUdZiq i5tro5kusius turistus. Kad ir kur vaZiuotum, keliautum, Pietq
Alp6s atsiveria vis kitokiais kra5tovaizdZiais, vis kitokiais reginiais. Didingus kalnq vaizdus keidia mi5kais apaugusios ir
smaragdines Zalumos pagraZintos kalvos, upiq sleniai, 2avingos eZerq pakrantes, beribiai toliai. Kai kuriuose retai gyvenamuose Pietq salos regionuose tik besiganandios avys, besiraitantis kelias ir vienul kitur stropiaildirbtas Zemes lopinelis primena, kad ka2kur esama Zmoniq. Bus daugiau
38
nZrt"tas ir gyvenimas 2007
Nr. 6
visq gyventi tinkamq iemiq Nauioii Zelandiia atrasta niffutin6. l(ada 6ia pasiiod6 pirmieii imones, gincytinas klausimas, ta6iau-sutariama' kad keliomis bangomis' Dausaiu --' in-qwdndinimas Wkog;q, kad dabartini q maoriq tr'fiii s------- rotili ni nrq t-ei iiniai i salis aiklydo maidaug X amiiuie' 15
P oli nezi
eiisi
fr an d a Aoteat oiq
Pasak vienos i5 legendq, jq prot6viai
atplauke iAotearojq (llgo balto debesies SalD i5 Havaikio - mitinds Zemes, esandios kaZkur Ramioio vandenyno platybese. Si Zygdarbi maoriai priskiria garsiam Zvejui Kupe, kuris, vydamasis a5-
karalystq. Maoriai buvo susiskirstq i 40 gendiq (iwi), kurias sudard dar smulkesni vienetai- Seimynin6s gentys (hapu)'
Gentys skyr6si dialektais, paprodiais. Konfliktai buvo iprastas dalykas, Taikiu
laikotarpiu Seimos gyveno atviruose, ne-
apsaugotuose kaimuose. Daug6jant konfliktq ir kylant pavojams, maoriaistrategi5kai patogiosevietose 5md kurti ituir-
Naujcs i,
.!4i: :j:,{
r--
:1
.::
tinimus, vadinamuosius PA. Juos sudard grioviai, pylimai, itvirtinti vartai, apZvalgos platformos, atsargL{ sanddliai, smailiq kuolq sienos, ant kuriq uZmaudavo nukariautq prie5q galvas.
Ewooieiiai afianda Noiiqiq Zelandiiq Europiedius I Sias sa-
las priviliojo,,neZinomos pietq Zemds" 'lis
Te
rra austra-
incognita Paie5kos.
1642 m. prie Pietq salos priplaukd olandq Ost-lndi-
jos kompanijos eksPedicijai vadovavqs Abelis Tasmanas. Zem6laPYje iis
tuonkoii, pamat6 salas ir jose iSsilaipino 950 metais. Mitin6s tdvyn6s maoriai nepamir5ta ir Siais laikais. Jie mano, kad mirus iq sielos gri2ta atgal i Havaiki' EI nografai mano, kad legendind Zem6 gal6jo b0tiTaitis, Samoa, Kuko salos' gal6jo I tokius tolimus plaukiojimus pagrisjilreiviai, todel leisiis tik sumanils tai polineziediai kartais vadinami ,,Tekandios Saulds vikingais". Vandenyne polineziediai orientavosi pagal ivairius gamtos poZymius. Plaukdavo kanoiomis su stabilizavimo atrama i5 Sono arba katamaranais. Sios plaukimo priemones tur6jo bures, kyliir gal6davo plaukti iki40 km/val. greidiu. Ant lrengtq platformq !sitaisydavo nemaZai Zmoniq, kartais net bidavo pastatomas namas'
Maoriai keliomis bangomis Pludo i Aotearojq iki 1350 metq. l5st0musios
prie5 tai 6ia gyvenusius Moa strudiq medZiotojus, gentys ikOrd itvirtintus kaimus, intensyvino 2emdirbystq, tobulino me-
nus ir amatus. Gyvenant atokiose ir didelese salose, nebuvo piasmds puosel6ti tolimq plaukiojimq tradicijos, tad ilgainiui pamirSo jOreivystds Zinias, praiado lgndZius. Maoriai patys save Sim-
6
Mokdrt ir gYvenimas 2007 Nr.7
Mooris anq
Iaikt *ahu. zrars
tams metLl'izoliavo ir 5i izoliacija pasibaige tikluomet, kai dia pasirodd pirmieji
europleclal.
Maoriai salose daugiausia vertesi
Zemdirbyste, ypad kumaros auginimu' llgainiui dia susik[rd maoriq kult[ra, kuri apog6jq pasiek6 tuo metu, kai i salas atvyko pirmieji europiediai. Ikito laiko nebuvo susiformavusios iokios vieningos maoriq tautos, net nebuvo m6ginimq suvienyti gentis ir lkurti kaZkq pana6aus i
'%f.
pa2ym6lo vakarines pakrantes kont[rq, tadiau po to, kai keli jo igulos Zmones per susid[rimqsu karingais maoriais Zuvo Mirties jlankoje (dabar Golden bay), Tasmanas skubiai paliko nesvetingq kra5tq. Veliau olandq kadografai atrastoms Zemems suteike Naujosios Zelandijos pavadinimq - vienos i5 Olandijos provincijq garbei. 1 27 metus 5is kra5tas ir toliau i5liko balta demd Zemelapyje. Europiediai nieko neZinojo apie NaujqlqZelandijq iki '1769 metq. Tais metais laivu ,,Endevour" salas priplauke gar-
sus anglq keliautojas ir atraddjas DZeimsas Kukas. Maoriaijo vizitq prieme be jokio dZiugesio: jie nenorejo ma\rti svetimSaliq savo Zemeje. Gindamiesi jUreiviai nu5ove kelis diabuvius ir turejo sprukti. Apiplaukqs Naujosios Zelandijos krantus, Kukas i5siai5kino, kad jq sudaro dvi didel6s salos * Siaures ir Pietq. Po keliq metq atvykqs antrq1l ka(q, Kukas ir jo lguloje buvq mokslininkai kruop5diai i5tyrin6jo salas, palikdami savo pasek6jus praktiSkai be darbo.
Po Kuko kelioniq i Naujq1q Zelandijq plaukdavo tik banginiq ir ruoniq medZiotojai. SumaZdjus stambiqjq 2induoliq populiacijai, dia eme traukti misionieriai ir vienuoliai, o maorius imta atversti j krik5dionybq. Tuo pat metu salomis labai domejosi ir prancUzai, kurie surenge kelias ekspedicijas. PrancUzijoje apie salas buvo raSoma kaip apie labai gra2q kra5tq, rojaus
-#L, ffi-"4;-.
.r%ffi'=St
wJi't
Menas ir religija, kasdienis gyvenimas remesi dviem pagrin-
diniais principais: mana ir tapu. Mana suprantama kaip paslaptinga jdga, kuriq turi visi daiktai, kai
kurie Zmones, sei-
*,#e' ti7,c Maoriq ruiiinioi persmelkti mitologiios, juose
ypai pabrdiiamos protdviy kvltas
mos, gentys. Manos dydis santykinis gali padideti, sumaZeti, ja apibrdiia-
-
mos asmenines Zmogaus galimybds, gebejimai. Mana perduodama i5 kartos ! kart4, be to, jq galima pastiprinti, pvz., nukariavus prieSi5kq gent1, jos mana pereina pas nugaletojq. Vergais tapq Zmones gali prarasti mana. Tapu yra tam tikrq vietoviq, Zmo-
niq, daiktq, ivykiq i5skirtinumas arba Sventumas. Tapu galima priskirti tokius dalykus, kaip tatuiravimq, vaiko
gimimq, vado pagerbimq, politeistinio
pasaulio suvokim4. Tapu sqvoka yra suprantama ir kaip moralinis imperatyvas, kurio nesilaikyrnas yra smerkiamas. Tie, kas nepaiso tapu, praranda mana, daZniau patenka j nelaimes, su-
serga ar net mir5ta. Susid[rus dviem kult[roms ir europiediams pradejus pir5ti savo vertybes, ilgainiui vis daugiau maoriq eme nesilaikyti mana ir tapu principq, kol galiausiaijq apskritai atsisak6.
Vargingoi gyvenaniiq maoriq socialiniai ha'i.ai oklende
*-'j *ry* r .r
Sr,
kampeli. Volteras pirmasis 1775 m. paminejo maorius. Tadiau kai Sie nuZude prancUzq kapitonq M.Diufrenq, diabuvius
?$
,"x
ii:lil$ ffi ,t
:i,
rr i3i -:l tj; trre**:
ti
i11r:iii:i t& 5t i1i:ltt:; G r* 3r" i,i
ffi .B ffi iffi ffi rF 6fl,fFl
E ,1-r â&#x201A;ŹI .i.*a.; -,i.-"*. "- -,.*.,-.."*;..
._-xi"*
Hl:-*-..
i*
imta vadinti negailestingais kanibalais. Net Ziulis Vernas ,,Kapitono Granto vaikuose" juos vadina pietq jUrq barbarais"
Naujoii Zelandiia
-
britq iemd
Kelis de5imtmedius trukusias variytu-
ves del Naujosios Zelandijos laimejo britai. 1833 m. santykiams su maoriais normalizuoti ir teisiSkai Sias salas paskelbti Anglijos kolonija Londonas atsiunte savo oficialq atstovq. 1840 m. vasario 6 d. Vaitangi gyvenviet6je pirmasis Naujosios Zelandijos gubernatorius Viljanras Hobsonas ir maoriq gendiq vadai pasira5e sutar{. Jos tekstA 46 maoriq vadai aptarinejo dvi die-
isi
:: l
.:Y
'
" ,g#llPls
nas. Sutafti sudaro tik trys skirsniai. Pirmasis skelbia, kad salos tampa Britq kolonija, antrajame skirsnyje maoriams garantuojama teise
iiemg, mi5kus Nukelta i22 p.
ir Zuvis.
Mokstas ir gyvenimas 20A7 Nr.
77
'
luio ios, Zolmdiios
Atkettaii.p. Tadiau dia pat teigiama, kad Zemes
-Na JJ
pardavimo pirmenybe priklauso Britq kar[nai. Trediasis skirsnis skelbia, kad Anglijos karaliend ima globon visus Sios 5alies gyventojus ir jie tampa britq piliediais, turindiais tas padias teises ir privilegijas. Po Sio dokumento kopija pasira56 500 gendiq vadq. V6liau paai5k6jo sutarties
I Ijllill
IU,
rio 6 d.
dias keliones renge New Zealand Company. Vienas jos tikslq buvo sukurti idealizuo-
iSkilmingq Sventiniq ceremonijq prie par-
tq Britanijq. Zmones viliojo maZa keliones kaina, garantija gauti b[stq ir darbq. Ne-
ris laikas per nacionalinq Sventq
-
vasa-
- maoriai rengia protesto demonstracijas, o nuo 1986 m. atsisakyta
maZaiZmoniqtokiu bUdu gelb6josi nuo kal6jimo, bego nuo prasiskolinimo. llgainiui 2mones eme verstis 2emdirbyste, amatais. Be britq, i salas plUstelejo olandai, vokiediai, skandinavai ir net kinai. Kolonistq spar6iai daug6jo. Antai 1850 m. jq buvo 22 tukst., o apie 1881 m. * jau 0,5 milijono. Maoriq, atvirkSdiai, ddlalkoholio ir ligq spar6iai maiejo. D2.Kuko laikais, kaip spejama, jq galdjo buti 100-200 tukst., o 1896 m. tik apie 42 t[kstandius.
skaito" atvykdliq mintis ir, jeigu nustato, kad vizitas yra taikus, bauginandios grimasos baigiasi. Tada vienas i5 maoriq priglunda prie svarbiausio sveiio, uZsimerkia ir vienq kartq, o paskui antrq nosimi paliedia nosies galiukq. Tradicinis hangi pasisveikinimo nosimi ritualas rei5kia pagarbq atvykdliams ir kvietim4
Bet kuriame maoriq kult[ros centre
turistams organizuojamos teatralizuotos pasveikinimo ceremonijos powhiri. Neretai Sio ritualo metu Sokamas garsusis mirlies Sokis haka. Ji Soka vyrai, o moterys tik stebi. Pusnuogiai atletiS-
buti svediu maoriq bendruomend;s name vhare vhenui. Anksdiau tokia vieta buvo kiekvienos maoriq bendruomends gyvenimo centras. lsp0dingais raiZiniais i5puo5tame name maoriai priimdavo svedius, Svqsdavo, diskutuodavo, priimda-
Maoriq kulriros iitrkos Maoriq kalba ir kultura labai pana5i I kitq Polinezijos tautq. Salyje labai dalnai girdimus pasakymus kia ora (laba diena) ir haere mai (sveiki atvykg) supranta
vo sprendimus, apverkdavo mirusiuosius. Nors nemaZaiSalyje iSlikusiq kompleksq tapo svarbiais turizmo objektais, nedidel6se maoriq gyvenvietdse jie i5laike savo paskirt[. ,,Mirties Sokis", kuriuo anais laikais maoriai m6gindavo ibauginti prie5q, dabar yra tik turistind atrakcija, kuri itin po-
puliari Rotorujoje. Nedidelis miestelis Siaur6s salos viduryje yra did2iausias tatuiruodiq i5margintais veidais ir kUnais maoriai, skleisdami bauginandius ki,
riksmus, rodydami piktas grimasas, pradeda artintis prie susirinkusiqjq. Ga-
lima tik isivaizduoti, kokius jausmus toks ,,spektaklis" turdjo kelti europiediams prieS du Simtus metq. Juk maori ai buvo akiv aizdliai au k5tes ni, sti presni ir tuiftesnio kOno sud6jimo. ir
Prisiartings maoris iSsprogdina akis,
pradeda ratu sukti vyzdZius, tada tarsi gyvat6 iSkiSa ilgq lieZuvi ir Snyp5dia. Tadiau po keliq sekundZiq maoriai ,,per-
0klendo
maoriq kulturos centras. Jo pa5ondje isikUrqs garsusis Vhakarevareva kaimas, kuriame gyvenantys maoriai i5 po Zemiq tryk5tant! kar5tqvandeni iki Siol naudoja drabuZiams skalbti, o ant lkaitusiq akme-
aenlro panotomo
nq arba poZeminese krosnyse gamina maistq. Kaimelyje veikia Naujosios Zelandijos maoriq menq ir amatq institutas. Cia saugomi ir puoseldjami senieji maoriq menai, autenti5ki spalvq ir formq deriniai. Lankytojaisavo akimis gali pamagti, kaip maoriq meistrai gamina Zadeito dirbinius, droZindja medi ir kaulq.
nesusipratimai. Pasirod6, kad maoriai, kurie niekada nepardavin6jo Zemes, nesuprato Sio 2odlio reik5mds. Antra vertus, baltieji nepais6 sutarties sElygq. Netrukus maoriq vadai pastebejo, kad i5 jq perka-
lamento. Salyje jau kelis de5imtmedius veikia vadinamasis Vaitangi tribunolas,
mq Zemg kolonistai perparduodavo
mrnas Paskelbus Naujqlq Zeland1q britq valda, isalas 6m6 pl0sti kolonistai. Daugiausia tarp jq buvo vidutiniojo sluoksnio Skotai, airiai ir anglai. Tolimas ir ilgai trunkan-
uZ
aukStesng kainq atvykusigms kitiems ko-
lonistams. Apgauti ir paZeminti maoriai praddjo karq, kur!su dideliais nuostoliais pralaimdjo. Ddl tokios neteisybds jau ku-
22
uoxttr" ir gyvenimas 2oo7
Nr. 7
kuris sprendZia sutardiai prieStaraujandius
sprendimus. Nesvarbu, kad iie buvo padaryti seniai, nusikaltimams senaties
neraiKomas.
ter-
&&#ffiX
.:==:E
&*r
'r::,tisa ,,,:,
:,!.!irai
slierio 't'::i, Orr"rrl
statydavo Zmogaus kilmingumq, priklausomybq vienai ar kitai maoriq gendiai.
Maoriq kultfiros reresansos Dabar Naujojoje Zelandijoje gyvena daugiau kaip 0,5 mln. maoriq, tai sudaro apie 14 proc. Salies gyventoju. Prie5 kelis de5imtmedius maoriq buvo pastebimai
maiiau, o pastaruoju metu jq skaidius
ir havajiediai, ir Taidio gyventojai. lki baltqlq pasirodymo maoriai buvo pagonys. Be a5tuoniq dievq, kuriais tikejo visos gentys, kiekviena turejo savo globdjq dievybg, be to, garbino jvairius herojus ir pusdievius. Po mirties siela griZdavo pas prot6vius, o kUnas - 1 Zemq. Nors dabar dauguma maoriq yra krik5dionys, jq kultura glaudZiai susijusi su senaisiais tikejimais, proteviq garbinimu. Labai glaudus jq ry5ys su gamta. Kiekvienai kalvelei, kiekvienam upes vingiui ar ilankelei maoriai turejo savo istorijq. Maoriq menq puikiai reprezentuoja bendruomends namq (vhare vhakairo) ir karo kanojq (vhaka-taua) dekoras. RaiZiniai turejo atitikti grieZtus kanonus ir vaizduoti protevius. Neproporcingai dideles skulpt[rq galvos daro isp[di ir pabr6Zia galvos, kaip sielos buveines, svarbq. RaiZiniuose dominuoja augalus vaizduojanti ornamentika, Zmoniq veidai su iSki5tais lieZuviais, lmantriausi spiraliniai ra5tai. Jie gana daZnai pasitaiko ir tatuiruotese, ku-
rias darydavosi kilmingieji, kariai, Zyniai, taip pat ir moterys. 15 tatuiruodiq raStq nu-
kalba transliuojamos kelios radljo stotys, veikia viena televizijos programa. Daug vildiq dedama ! ,kalbos Zidinius" - tuos vaikq darZelius, kuriuose su vaikais bendraujama maori5kai. B0ti maoriu dabar ne tik garbinga, bet ir finansi5kai naudinga. nes jiems mokamos kompensacijos. taikoma lvairiq lengvatu. ypad Svietimo srityje. Finansines naudos skatinami dalis 2moniq pasiskelbia turj maori5ko kraujo, del to sakoma, kad i5 visq maoriais save laikandiq Zmoniq grynakraujq yra gal tik puse.
nuolat did6ja. Negalima pamir5ti, kad ne taip seniai meginta sunaikinti diabuviq kalbq ir paprodius. llgq laikq mokyklose nebuvo mokoma maoriq kalbos, o )0( a. pradZioje tarpusavyje maori5kai Snekandius vaikus net mu5davo. Visuomeneje maoriai buvo laikomi antraru5iais, europiediai Saip6si ir niekino jq archaiSkas tradicijas.
viq jau negyvena kaimuose, o laimes ie5-
Buvo laikai, kai Zmones gddijosi pripa-
ko didmiesdiuose. Nors maoriq situaci-
Mooriq gytenimas
ir rea@
Diduma Naujosios Zelandijos diabu-
ja paprastai apib0dinama kaip gera, jq Zinti, kad jie turi maori5ko kraujo. Siuo metu maoriq situacijagerokai pabendruomen6se apstu ivairiq problemq. sikeitusi. Didejantis maoriais save laikandiq Zmoniq skaiSovilos konstrukoiios Nouiosios dius atspindi besikei6ianti viZelandiios pailamento suomenes poZiUr! i vadinaposlotas Velingtone mqli maoriq kultUros atgimimq, vadinamq Maoritangi. Su valstybes parama steigiami kulturos centrai, bendruo-
meniq namai. Salies valdZia skatina maorius bendrauti savo senqja proteviq kalba. Kadangi ankstesniais laikais ivairiose Salies vietose Sneketa skirlingai, sukufta speciali mokomoji ir bendrine Te Reo kalba. Ji, kaip ir anglq,
yra antroji oficiali valstybine kalba, jos noriai mokosi ne tik maoriai. Nors ja Sneka tik 4 proc. Salies gyventojq, Sia
sffiF
ffiffi# crS*'
F"nreB-+.'#d{
.4,^.*ffi=-i--la1
SM
,I#
ss
ffi:'5i rffi c@
@ffir ffi.8 ffi*t I TftFIg
luffirr
i,#,+ *_tat .ntf,fr
Vidutinds maoriq pajamos pastebimai maiesnes uZ bendrqji Salies vidurki, maoriai gyvena trumpiau, neproporcingai daug jq priklauso 2emiausiam socialiniam sluoksniui, didZiule problema alkoholizmas. Kas tredias bedarbis ir beveik pus6 kaliniq Salyje * maoriai. Nors jq kult[rE labai stengiamasi at-
gaivinti, vis didesne problema tampa stipri Vakarq kult[ros ltaka, d6l kurios maoriai i5 leto praranda savo identitetq. Jaunimq vis labiau masina ne tradicijos, bet graZiai jvilkti civilizacijos blizgudiai. Naujojoje Zelandijoje puikiai suprantama, kad egzoti5ka maoriq kultOra yra didelis verslas. Apie 2 mln. per metus ! Sali atvykstandiq turistq formuoja didZiulg su maoriq kultOra susijusiq dalykq paklausq. Daugeliui diabuviq tai yra pajamq Saltinis ir galimybd dirbti tai, kas jiems artima: dainuoti, Sokti, meistrauti. Europiediq kilmds Zmones neretai pabreZia, kad fizi5kai stiprus maoriai nenori dirbti . iprastq darbq, kad jie tinginiai. Bet retas
)
Mokstas ir gyvenimas 2007 Nr.
7 23
{'
susimAsto, kad maoriai niekada neturejo
centralizuotos valstybes, nedirbo sunkiq
irdidelio masto darbq. Jq mentalitetas labai skiriasi nuo vakarieti5kojo. Jiems sve-
timas skubejimas, itampa, turtq tro5kimas, tadiau jie yra puikus amatininkai, vertina visa tai, kas yra paprasta ir nuo5irdu. Mdgstam4 darbq maoris dirbs neZi0re-
damas ! laikrodi, su dideliu atsidavimu. Jie turi daug igUd2iq ir jq panaudojimas
turetq bUti svarbesnis nei vien fizind jdga. Antai kaimynindje Australijoje maoriai yra labiau verlinami nei savo Salyje. Australai noriai juos priima i darbq, d6l to nemaZai maoriq jaunimo emigruoja.
kiojami ir deportuojami, Siais laikais ,,saliediai" visai neblogai jaudiasi savo naujojoje t6vyndje. Jie nesibodi savo k0no spalvos ir kiim6s, didZiuojasi savo kultura. Nors tarp jq nemaZai bedarbiq, maZoka studentq, Salies vyriausybe r[pinasi polineziediLl gerove. Jiems statomi socialiniai namai, jq sveikata rOpinasi atskira ministerija. Vaikai eina idarZelius ir mo-
mininkauja baltieji, o padiame centre kunkuliuoja daugiataute, daugiarase minia. Cia apstu amerikietiSko tipo dangorai2iq, kurie sudaro didZiul! kontrastq jaukiems Salies miestams ir miestukams. Apie 40 proc. miesto gyventojq dabar sudaro imigrantai i5 Azijos ir Okeanijos.
I i,+{
,,Polinezijos sostine tituluojamas" OklenAvit1 gonyklos
l
,
,.'.]
,-:ttt:
"l
kyklas, kur Snekama jq gimtqla kalba. Taip rDpinamasi, kad nyk5tukiniq salq kult[ra
nei5nyktq Siame didmiestyje. Tarp polineziediq atsiranda vis daugiau advokatq, mokytojq, Sydytojtt ir Zurnalistq. Jie daro vis didesng itakq ne tik miesto, bet ir Salies valdymui. Butent polineziediai artimiausiu me-
tu keis Naujosios Zelandijos veidq. Jai
0klendss
- Polineziios sostind
DidZiausias Salies miestas yra ne sostine Velingtonas, bet Oklendas. Jame gyvena treddalis Salies gyventojq - 1 ,3 mln.,
o uZimamas didmiesdio plotas - net 16 t[kst. km2. Del to neretai sakoma, kad plotu tai vienas didZiausiq pasaulio miestq! VaZiuojant per Siq metropolijq, ji ne karlq keidia pavidal4 ir net ,,tautinQ priklausomybe". Pietiniuose Oklendo rajonuose jautiesi tarsi butum Azijoje ar Okeanijoje. I akis krinta maoriai, neimanoma nepasteb6ti juodaodZiq. Miesto Siaur6je Sei-
24
uolrttu" ir gyvenimas 2007 Nr.7
nepavyko tapti ,,Pietq jDrq Britanija", tadiau turbOt lemta tapti ,,Polinezijos karaliene". Pasak demografq, apie 2025 metus dauguma Sios Salies gyventojq bus ne europiediq kilmds. Oklendas yra tas miestas, kur iau dabar galima Zvilgter6ti i multikultIrines Naujosios Zelandijos vidas tarsi magnetas ypad traukia Zmones i5 Ramiojo vandenyno pasviediq, Teigiama, kad atvykdliq i5 Kuko salq, Niue, Samoa ir Tokelau jau daugiau nei tose salose likusiq gyventojtl. Prie5 kelis deSimt-
suomenes ateiti.
medius Salies valdZia atsisake Sukio ,,Naujoji Zelandija baltiesiems" ir atu6rd
numas, o tam tikra specializacija, kuriq
duris Okeaniios gyventojams. Paragavq miestisko gyvenimo ir [verting io teikiamas galimybes, darbo imigrantai nepanoro gr[Zti !vandenyno platybdse i5sibarsdiusius atolus. Nors buvo metas, kai polineziediai buvo ujami, o nelegalai perse-
Didiisusio pasoulyie lerms Neltiketina, bet Sioje Salyje aviq yra 10 kartq daugiau nei Zmoniq. Tai ne atsitiktiSiam kra5tui XIX a. sumaniai pritaik6 britai. llgq laikE Salis garsejo pasaulyje kaip itin svarbus Zemes [kio produkcil,os gamintojas ir eksporluotojas: sviestas, sUris, vilna ir mesa daugiau kaip 100 metq buvo svarbiausios eksporto prek6s. Nepaisant kitados didelio Zemds [kyje dir-
mds. lmantriausiq formll Zadeito suvenyrai parduodami visoje Salyje. Naujakuriai i5 Europos atrado ir prad6jo kastiakmens anglis. Jq gavybavyksta iki Siol, o nemaZa dalis eksportuojama iJaponijE. XIX a. antrojoje puseje NaujqjqZelandijq krete aukso kar5tlig6. De5im-
tys tukstandiq laimds ie5kotojq pl0do i Sias salas, o i5 randamo aukso lobo ne tik Zmones, bet ir visa Salis. Tais laikais dia buvo visos to meto technikos naujov6s: eZerais plaukiojo modernUs garlaiviai, dunddjo prekiniai garveZiai, veikd telefono rySys, auksakasiq miesteliuose bu-
dalitiekia abiejose salose pastafftos hidroelektrines. ltin didelis jq kompleksas sukurtas Pietqsaloje, Otago plynauk5teje. Ka-
nalais sujungti 6 eZerai atlieka tuenkiniq tunkcijq. Prie jq pasta{tos 8 elektrin6s pagamina 7+ visos Salies elektros energijos. Nors Satis turi unikalias galimybes naudoti 2em6s gelmiq Silumq, tadiau vos keliose geotermin6se jegainese pagaminama apie 6 proc. elekkos energijos. Did2iausia Salyje - nuo 1950 metq veikianti Vairakei geotermin6 j6gaind (150 MW. Ji i5sidesdiusi didZiuldje teritorijoje, kuri pana5i i vamzdZiq,
siurbliniq ir kitokiq irenginiq labirintq. Nors
bandiq Zmoniq skaidiaus, vietos gyven-
tojai neturi agrarinio mqstymo, bUdingo dar daugeliui lietuviq miestiediq. Nors naujakuriai prie5 Simtq ir daugiau metq isikurdavo ir nuo5aliose vietovese, jie vertesi prekiniu ukiu ir gaudavo didelius pelnus ui parduotq produkcijq. Siais laikais Zemds ukio vaidmuo 5alies ekonomikoje pastebimai maZeja. Nors
aviq ganyklos sudaro nema2q salq dali, aviq skaidius nuo 70 mln. 1980 m. sumaZdjo iki 46 mln. 2004 metais. $ios Salies eksporluojama mesa garsdja pasaulyje kaip itin ekologi5ka, nes gamtine aplinka 6ia labaiSvari. Mesos produkcijos eksportas sudaro 1 mln. tonq, i5 to per metus gaunama 4 mlrd. kiviq doleriq. Nors aviq skaidius maZinamas, tadiau daugeja galvijq, kuriq mdsq greitojo maisto restoranams masi5kai supirkineja Jungtin6s Vals-
tijos. Pastebeta, kad galvijq srutos prad# jo kenkti gruntiniams vandenims, tad vel ie5koma i5ei6iq. Labai populiardja elniq,
Siaurds iki pat Kvynstauno, esandio 45'pietq platumos. Tai savitas rekorLietuvos prekybos centrai negali pasigirti didele Naujosios Zelandijos vyno rU5iq pasiula. Tadiau tai nereiSkia, kad Sios Salies prastas vynas. llgq laikq Salies vyndariai gamino saldZiuosius vynus, pastiprindami juos spiritu, o tokia kokybd ne itin masino vyno gurmanus. Atejo laikas, kai vietos gyventojai panoro auk5tesnes kokybgs - sauso vyno. Svelnus j0rinis klimatas, ilgas Siltasis laikotarpis yra idealios sqlygos vynuog6ms auginti. VynmedZiq arealas dabar driekiasi per abi salas nuo
-.r das, nes pieiiau Zemdje vynuog6s neauga. ltin savito skonio Naujosios
Zelandijos baltasis vynas Sauvignon Blanc pelne daugybq presti2iniq apdovanojimq. Vis labiau pasaulio rinkoje veftinami i5 Chardonnay, Pinot Noir bei Cabernet Sauvignon vynuogiq gaminamivynai._Jq gamyba kyta neregetais tempais. Salyje yra per 500
vynuogiq auginimo [kiq. Daugiausia jq sauletuose Aucklando ir Marlborougho regionuose. Viena garsiausiq i5 beveik 200 vyno daryklq yra ,,Montana". Siuo prekds Zenklu paiymeti vynai pasiekia ir Lietuvq.
lamq, kitq netradiciniq gyv[nq auginimas.
DidZiuli pelnq ukininkai gauna u2 pieno produktq eksportq. Apskaidiuota, kad Sioje Salyje pieno produktq kaina sudaro tik treddali tos, u2 kuriEeuropie6iq 0kininkai pa-
gamina analogi5k4 produkcijql
iemds tuilai Naujoji Zelandija negali pasigirti didele
gamtos i5tekliq ivairove. Maoriq laikais svarbiausias gamtoje randamas mineralas buvo Zadeitas. 15 Sio Zalsvos spalvos akmens gamino ginklus, namq apyvokos irankius, apeiginius daiktus, papuo5alus. Pastarieji ir Siais laikais nepraranda reikS-
vo lvestas net gatviq ap5vietimas, gana
Salyje statomos dar kelios tokio tipo j6gai-
anksti pasirode pirmieji automobiliai.
nes, energetikai sako, kad jq irengimas labai brangus, o numatomas galingumas gali nepasitviftinti. Ne itin dZiugiai tokiq projektq igyvendinim4 priima ir visuomene. Pastadius Vairakeijegainq, uZgeso Msi jos apylink6se veikq geizeriai. Naujoji Zelandija,
Prie5 kelis de5imtmedius netoli Taranakio vulkano atrashs nemaias gamtiniq dujq baseinas. Beveik netlrddama nattos ir OU-
dama labai priklausoma nuo jos importo, Naujoji Zeland1abuvo viena i5 pirmqjq pasaulio valstybiq, kurioje i5 dujq praddti gaminti specialls degalai automobiliams. Didiiulg ekonominq reikSmq turi tokie energijos i5tekliai, kaip tekantis vanduo ir 2emds gelmiq Siluma. Pasitelkusi Siuos i5teklius, Salis pasigamina per 90 proc. rei-
kalingos elektros energijos. DidZiqyq jos
kaip ir Norvegija bei Islandija, priklauso laimingoms Salims, kurios del geografinds pad6ties ir gamtiniq ypatumq neturi atominiq elektriniq, jose labai maiai i5kastin!kurq deginandiq Siluminiq elektriniq. tnetos Gu DELIEN ES, gedim i no RACMUSKO ir Ryto SALNOS nuotr.
Mokstas ir gyvenimas 2OOt Nr.
Z 25