Mw"
o .a G
:r
o .e 0)
,b q
o
i!E o
e Turizmo ageriturai ,,Kauno Gnuda" vadovailjant! Eirutr* Kalkiend kasmet aBlanko kokiq mors egzotiSkq Sal!" Kelionei
i
Pi*trtr Amneri-
kq, kurioje *iq rnetq laaiandiviesdjo su nedideNe lietuviq turistq gnupe, buvo rengtasi
net trejus metu$. Keliautolai pa{ys sudard marSrutq ir pasirinko norimas aplenkyti vietas. tsidliqjq keNionds dal!, heveik tris sar,raites, bendrarmineiq keliautojq gnupui pnaleido Penu, Eo|ivijoje - tris dienas. Fasak Birut*s, 6iq kelionq galia:la pavadinti gyvenimo kelisne - tokia ji buvo lspudinga, tima
isiminir "".kai karn brangi {apie't0 tukst" titq}"
Taciau i6gindus, kur lietuviai lank8si ir kq pamate, nejucionnis pagalvoji, kad kaikada vep ta pataupyti kelerius metus, l<ad i$sipildytri
daugelio metq svajon6. Netoli ekvatoriaus, Zemyno vakaruose, plytinti Peru valstyb6 - garsioji inkq Zeme, daZnai vadinama aukso ir kraujo imperija, pasiZymi gamtos [vairoveir unikaliais archeologiniais paminklais. Keliautojai iS Lietuvos dia ne tik pamate unikaliausirl pasaulio reginiq, bet ir i5bande save ekstremaliose
sqlygose: keliavo per smelio dykLmq, leidosi I giliausiq tarpekl[, nakvojo, plaukiojo ir vaik5ciojo po dZiungles, maudesi terminiuose Saltiniuose, kope IBaltqq Kordiljerq kalnus, aplanke garsq.lIinkq miestq Madu Pikdu ir kt.
*E
znn+'ns
Lietuviai cia atvyko balandZio pradZioje, t. y. ankstyvqruden[pietqpusrutulyje.
Oras ke-
liauti buvo idealus. Sal[ [sivaizdavome visai kitokiq. likejomds dia rasti daugiau skurdo ir neSvaros, tadiau kaimuose stebino Svara, tvarka. Vietos gyventojai - dauguma ind6nai, kasdien ddvi tautinius drabuZius. Civilizacija dia dar nesunaikino tradicrlt l. Tiesa, jaunimas spalvingus drabuZius devi tik kaimuose, - pasakojo p.
Birute.
-
tlraliai".
Taip apsirengg jie atrodo iprastai ir na-
,,Peru yra kur kas turtingesne nei Bolivija, kontrastas tarp Siq Saliq milZini5kas," sak6 keliautojai. I Peru atskridq lektuvu iS Amsterdamo ir pernakvojq vieSbutyje, toliau po Sal[ jie keliavo... autobusais. lr tai buvo dar viena staigmena Sioje Salyje. Tarp miestq vaZineja privadiul linijq autobusai. Jie at-
vaZiuoja paimti turistr4 net Ivie5budius. Autobusai lietuvius priblo5ke komfortu: keleiviai dia maitinami, o savo sddynes gali tiek atloSti, kad jos tampa tarsi lova, tad keliaudamas nepavargsti, nakt[ puikiai i5simiegi, nereikia vie5bucit-1. ,,Tai itin patogu, kai reikedavo vaZiuoti didesnius atstumus tarp keliones punktq. Bilietq kainos tokios pat, kaip Lietuvoje," - pasakojo Birutd Kalkiend, tad automobiliq nuomoti tiesiog neverta". Kelionds pradZioje i5 Peru sostinds Limos lietuviai pirmiausia nuvyko prie Ramiojo vandenyno, I Parakas (Paracas) kurortq, kur trumpai pailsejq greitaeigiu kateriu ap-
lankd Ballestas salas, del daugybes dia besiveisiandiq gyvlnq vadinamas maZaisiais Galapagais. Per 20 eurr4 kainavusiq 2 val. i5vykq keliautojai stebejo jurtl li[tus, pingvinus, flamingus, pelikanus, kormoranus ir daugybg kitqpauk5cirl. Pakeliui Isalas pra-
plauk6 ir i5vydo misti5kq.l[ ,,Candelabro", Zvakidg primenant[ milZiniSkq pieSinI ant uoIt1. lki Siol niekas nesugebejo nustatyti, kas, kada ir kodel iSraiZ6 5[Zenklq. Nuo kurortinio Parakas miestelio netoli
iki lkos (/ca,) miesto, kuriame [kurtas [sp[dingas senrjq Peru civilizacijul muziejus. Kitas sustojimas - Naska (Nazca). Ij[ kelias
Nw'
vede per dykum4 [spudingo dydZio balto sm6lio kopas, Uakadinos (Huacachina) oazq. Keliautojai apZiIrejo ir garsiqsias eaudililos (Chauchilla) kapines - senqjq civilizacijt-1 laidojimo vietq, kurioje mirusieji del tam tikrtl klimato s4ySLL mumifikuodavosi. Sunku buvo patiketi, kad smdlyje s6din-
tiems iSdZir-rvusiems k[nams jau daugiau kaip t0kstantis metr4. Naskoje lietuviai praleido visq dienq del dar vienos Sios vietos [Zymybes - vadinamqjq Naskos linijul. Sios
keistos linijos, atkartojandios gyvDnq,
pa
u
k5di
r,1, v
abzdZir-1, g e I i q a r
g
eo m etri
n
i
r-1
fi-
g0rq pie5inius Peru dykumoje, vadinamos didZiausia pasaulio paslaptimi. Jos buvo rastos, tiksliau, pastebetos i5 ldktuvo, tik XX a. viduryje. Nustatyta, kad jq suk0rimo da-
ta apie 350 m. po Kr. Simtai 5it1 pie5iniq, kuritl linijos yra tik keliq centimetrq gylio, sudaro net 450 kv. km plotq, todel jas norintys pamatyti turistai skraidinami nedideliais lektuveliais (po 3-5 Zmones). Tokia pusvalandZio ekskursija kainuoja 25-35 eurus. Skrendama rytqarba vakare, kai ilgesni Se5eliai ir Sios linijos geriau i5rySkeja. l5 Naskos lietuviai visq nakt[vaZiavo autobusu IuZ 500 km esant[Arequipa (Arekipq) - BaltqlI miestq, taip vadinamq ddl Sviesios vulkaninds uolienos, i5 kurios dia pastatyti namai ir baZnydios. Sis Sviesus ir jaukus miestas st0kso 2325 m auk5tyje, kalnuotoje vakariniq Andq dykumoje. Tai miestas, kuriame kiekvienqdienqvyksta Zemes drebejimai, tadiau daugelio jq Zmonds nepajunta. eia turistai aplank6 jau pora deSimtmediq lankytojams atvirq Santa Katali-
::1i.r:rr.::j.-::ilitlll{::l!:tii}:ia::.rr91{*:!rtf;i:}}1r!.r!,:,i:rr!1i*itit!*rlartjr!tra!-:}::r::r::rr:r:),a,ar:'r-:rj*E:;
0nanA
lndividualios ir grupines kelionâ&#x201A;Źe
Peru
KiltnwgaR1AMZArCIRMs
,..
- Boliuija I 687 75Ot5
Informaciia tel.
vyruw.gruda.lt
2oo4,oBffike@ * ,"4
Hw'
Titikakos turtai l5 Arekipos turistq marSrutas ved6 puno link. Puno miestas didZiausias administ-
racinis centras Peru prie Titikakos (Titicaca) eZero, i5 kurio prasideda keliones laiveliais po garsqj[ Titikakos eZerq. Tai didZiausias 96lavandenis eZeras Pietq Amerikoje. Jis tikrai [sp0dingas: ilgis - 195 km, plotis kai kur- iki 65 km, didZiausias gylis 304 m. Nors eZeras telkSo kiek daugiau nei 3800 m aukStyje ir klimato sqlygos dia gana at5iaurios (dienomis oras [Sildavo ir iki 16 laipsniqSilumos, tadiau naktys buvo Saltokos, apie 0), tadiau net Ziemq eZeras neuZ5qla. DidZiul[ [sp[dI keliautojams patiko jo sodriai melyna spalva baltuojandiq Kordiljerq vir5Uniul fone. lnkai, kurirl kultUra dia klestejo XV a., man6, kad eZere gyvena die-
vas Virakoda, vadino eZerq Sventu. Andl1 mituose bylojama, kad tai Zmoniq civilizacijos gimtine. EZero viduryje esandios salos vadinamos Saulds lr M6nulio vardais. Manoma, kad inkul kult[ra kilusi iS Saul6s salos, kurioje gyvenes inkq imperatorius.
kq pykina,"
-
sak6 Birute Kalkien6. Kadan-
gi teko [veikti 4910 m aukSdio perejq, reikejo po truput[ aklimatizuotis. Keliond po Andq kalnus truko tris dienas. Keliautojai nusileido pds6iomis [ [sp[dingA[ Kolkos kanjonq (dukart gilesn[ uZ Didij[ kanjonq, JAV). I j[ vieniems turistams keliauti draudZiama, reikia uZsisakyti keliong su palydovu vienoje i5 turizmo agenturq. Taip uZtikri-
nos moterqvienuolynE(stovint[ nuo XVI a.),
katedrq, senq.lq miesto dal[. Pernakvojq vie5butyje leidosi keliondn Kolkos (Colca) kanjono Anduose link. Si kelion6 i5 keliautojq pareikalavo daug jdgttr ir fizinds iStvermds.,,Peru
-
kalnqSalis, tad tenka susitai-
kyti su 3000-4500 m aukSciu, kur mums, lygumq gyventojams, atsiranda [vairirl negalavimLl- skauda galvq, uZgula nos[, kai
t$W-ffizoo+'os
namas turistq saugumas. Lietuviai Ikanjonq leidosi 3,5 valandos (pakilti prireikd 4valandq). Kanjono apadioje keliautojai groZejosi [sp0dinga oaze su augandiomis palme.x. mis. Cia nepueia jokie vejai, tad oras labai [kaista. Palei Kolkos upg keliautojaivaZiavo keliasde5imt kilometrq ir groZejosi kra5tovaizdZiu. eia ne[tiketiname auk5tyje iSpletota terasind Zemdirbyst6, auginamos bulves, kukur0zai, gr0dines kult[ros. Anduo-
se keliautojai groZejosi ir didingul kalnq pauk56it-1 kondorq skrydZiais virS uoltl.
Vietos Zmonds pasakoja, kad Saulds dievas pasiuntgs [Siq salq savo dukter[ ir s0nq, kad jie i5mokytqZmones Zemdirbystes, audimo meno. Tadiau eZeras garsus ir d6l jame nuo seniausiq laikr.l ant plaukiojanciq Uros salq gyvenandiul indenq, savo kaimelius statandi14 i5 dia augandiqviksvameldZiq
(totoro). Kiekvienq jq gyvenamq salq sudaro stipriai suri5ti maZdaug 1-l ,2 m storio totorr4 rySuliai. Siuos savotiSkus plaustus indenai nuolat atnaujina, vir5uje klodami vis naujus nendriq rySulius, kad sala nesupUtr_g ir nenugrimztq. Be to, tokia sala pritvirtinama prie dugne [kaltq poliq. Tokirl salq eZere - daugiau kaip 20. Kai kuriose jq, be l0Snq, dar yra net baZnyteliq, mokyk[1. Vietos valdZia remia Siq unikaliq bendruomeng, tad kiekviena Seima dia turi ir Siuolaikin6s energijos Saltin[- saulds baterijas. Kelios salos skirtos turistams, kuriose ind6nqvaikai paSoka, padainuoja, sirllo nusiplrkti vietos su-
Nw'
ar Sventykla, ar apeigq vieta. Kadangi Zemd aplink nederlinga, manoma, kad tai ga-
lejo bUti tik apeigq vieta. Dideliame kieme, savoti5koje observatorijoje, stovi dvi masyvios Tiahuanako dievybds skulpturos, [sptldingi 3 m auk5dio Saulds vartai i5 vientisos uolos ir kiti statiniai. Daugeliui inddnq5i vieta - visatos centras, kurio valdovas yra Kon Tikis Virakoda. Praeities m[sles dia band6 sp6ti ir garsusis keliautojas Turas Hejerdalas, lygings Siqvietqsu Velykq salomis Ramiajame vandenyne.
Peru iiymyb6s: Kuskas ir Ma6u Pik6u Toliau savo keliong lietuviai tgse gr[Zq I 15 Puno jie iSvyko I garsql[ Kusko (Cusco) miest4 buvusiqinkqimperijos sostinq ir religin[ centrq. ,Keliavome pagal sudarytq turistinQ programq, su vietos gidu, todel daug pamatdme ir suZinojome," - pasakojo ,,Grudos" vadov6. ,,Kuskas yra ypatinga vieta, turinti savo aur4" - dalijosi [sp0dZiais keliautojai, o jIsupandiame sl6nyje daugybe inkams Sventul vietq. Keliautojai 6ia i5vydo tai, ko nespdjo sugriauti kolonizatoriai, kas mena prie5 500 metq buvusiq inkq imperijos galybq. ,,Madu Pik6u (Machu Picchu) - didZiausias Peru turistr-ltraukos centras, todel kelione [ 5[ inktl stebuklq reikia pasir0pinti i5 anksto," - sakd Birut6. Nuo Kusko iki vadinamojo kalnr.l kelio pradZios I Madu Pikdu
Peru.
venyrr.t. Siose salose gyvenantys inddnai,
kadaise uros, dabar jq tradicijas saugantys ir tqsiantys aimarai, - savotiSki atsiskyreliai, jie visqgyvenimqpraleidZia Siose salose ir dauguma neturi net asmens dokumentq. Totoros labai svarbios Siq Zmoniq gyvenime, jos naudojamos maistui, i5 jtl statomi namukai bei padios salos, valtys, vadinamos balzomis (balsas). Beje, jomis mielai plukdomi ir turistai. Tadiau Siai unikaliai bendruomenei grgsia pavojus, nes d6l tar5os nyksta totonls4Zalynai. Lietuviai aplankd ir nat0raliq Titikakos eZero Takiles (Taquile) salq, kur iki Siol gyva vyrq mezgimo tradicija. Turistams sitlloma ir daugiau mar5rutq, galima netgi nakvoti tokioje saloje, apsistojant vietiniq gyventojt-1 Seimoje.
Boliviia: Tiahuanakas Kadangi Titikakos eZeras telkSo tarp Peru ir Bolivijos, lietuviai nepraleido progos aplankyti ir Siq Pietq Amerikos valstybq. Ke-
liautojai nuvyko I Kopakabanq (Copacaba-
na), ant eZero kranto [sikUrus[ Bolivijos kurortq. eia apZirJrejo [spUdingqbaZnydi4 Kalvarijr.l kal nq, senovi ng observatorij4 aplanke jau minetqSaulds sal4 o paskui perAndr4 plynauk5tg patraukd Isosting La Pasq (La Paz). DidZiulis miestas, nustebings auk56ir-1 skirtumais, [sik[rgs 31 00-41 00 m auk5tyje, buvo tik tarpind stotel6 [ Tiahuanakq (Tiahuanaco, tqriama Tiauanaco) [sp0dingq miestq-Sventyklq (dabar Pasaulio paveldo paminklq), stovint[netoli (uZ 21 km)
Titikakos eZero. Griuvdsiais tapusi gyvenviet6, manoma, buvo pastatyta maZdaug 400 m. prieS Kr., o apleista X m.e. a. lki Siol neZinomos jos i5nykimo prieZastys. Mokslininkai iki Siol svarsto, ar tai buvo miestas,
nutiestas geleZinkelis. Traukiniu keliond trunka keturias valandas. Likusius kilometrus kalnqkeliaistenka lveikti pesciomis. Turistai Siame marSrute grieZtai kontroliuojami, skaidiuojami net pagal pasus. Siai kelionei turistai skyre dvi dienas. Zygeiviai nakvojo kalnqtrobeleje, o labai anksti rytqiSsirengd paslaptingojo miesto link. ,,Labai bijojome nusiviltij[ pamatg, kaip daZnai b0na kalbant apie [Zymybes," - sakd B. Kalkien6, tadiau saulei tekant i5vydq didingqj[inkq miestE keliautojai neabejojo, kad tai buvo visos jq keliones vir5Und. 2500 m aukStyje prie5 700 metq statytq inkul miestq i5 trijq pusitl juosia gilus Urubambos upds kanjonas. SI miestE tyrinddamas aplinkines vietoves surado Jeilio universiteto profesorius Hiramas Binghamas 1911 m. Sutiktas valstietis pasi5ovd parodyti griuvdsius ant gretimo kalno, vadinamo Madu Pikdu, arba senqja virSOne. Miesto griuvesiai buvo apauge miSku, tik nuvalius augalijq atsiverd tikrasis vaizdas - akmeniniq namq, rumq, Sventyklq, aikSdit-1 liekanos. [spUdingiausi 6ia kulto statiniai. Sunku ir [sivaizduoti, kaip didZiuliai akmens luistai buvo atgabenti I tok[ auk5t[ ir kokia buvo senoji statybos kult0ra, jei visa tai pastatyta nenaudojant skiedinio, o tarp akmens plytq negaletum [kiSti net popieriaus lapo. Niekas tiksliai neZino, kod6l buvo pastatytas Sis mies-
z-uu1 uu
re
atsi2velgiant [ fizin[ pasirengim4 turistams si0lomi autobusiukai, Zirgai ir kt. Siuose kalnuose galdjome pasigroZeti vienu rediausiq pasaulio augalq - Puya raimondii. Tai bromelija, uZauginanti didZiausi4 pasaulyje Ziedynq, kuris b0na 2-3 kartus auk5tesnis uZ Zmogq. Taip pat aplankeme vienos i5 seniausit4 kultUnl egzitavusi14 dabartin6s Peru teritorijoje, eavino kult0ros (1200-300 m. pr. Kr.) religin[centrqsu iki Siol islikusiomis pastatr4 dalimis bei akmeniniq slenq raiZiniais," - dalijosi [sp0dZiais keliautojai.
.;l*PY:ii,t*.
Ttuchiljo .,r,,1.,'
tas. Kadangi vieta nuo5ali, spejama, kad tai buvo priebega vienam i5 inkr4 valdovrl. l5vydg unikaliuosius Peru paveldo paminklus, keliautojai ryZosi nukakti Ivisai kitq Peru kampel[- Amazonds dZiungles. Ar galdtum atsispirt tokiam nuotykiui, sukorus ilgq keliq i5 Lietuvos? Slepiningi pusiaujo Amazonds baseino miSkai sudaro net 60 proc.
Salies teritorijos. 15 Kusko keliautojai skrido ldktuvu iki Puerto Maldonado. Dvi naktis lietuviai gyveno dZiugliq lodZijoje, iS kur plauke lalveliais Rio Madr6s upe steb6ti mi5ko ir gyv0nr-t.
Amazon6s diiungl6s ,,Gamtos [vairove dZiunglese mus tiesiog priblo5ke. Augalq rUSiq [vairovg ir formas galdjome [vertinti savo akimis: tai ir lianos, ir [spUdingos ore kabandios pridetines medZiq Saknys, neregdti vaisiai. lS visq pusiq sklindantys garsai liudijo, kad ir gyv0nr.1 [vairove 6ia nemaZesnâ&#x201A;Ź, veliau ir patys tai pamat6me. Kartu su vietiniu vedliu, puikiai paZ[standiu dZiungles, plauk6me I salq stebeti beZdZioniq, kurios nebijo Zmogaus ir leidZia stebeti save per i5tiestos rankos atstumq. Plaukdami mat6me sauleje besisildandius kaimanus bei v6Zlius. Teko ir pesdiomis pasivaik56ioti po dZiungles - prie eZero groZ6jomes didZiausi14 pasaulyje pap0gqan-1skrydZiais, kolibriais bei kitais spalvingais pauk5diais. Vienas i5 [spEdingiausiq nuotykir-1 dZiunglese buvo piranijr4 gaudymas, o suZvejotos Zuvys buvo patiektos vakarienei. DZiunglese nesijauil saugus, dia supranti, kq rei5kia posakis ,,laukin6 gamta", juolab kad kai kuriems teko susidurti ir su gyvatemis ar pamatyti prasdlinusios pumos pâ&#x201A;Źdsakus," - pasakojo keliautojai.
Baltieii Korditjerai Ldktuvu turistai gr[2o ILimq, o iS dia autobusu keliavo i Uarazq (H uaraz), miestq, [sikUrus[3091 m auk5tyje. ,,Nors palikdami dZiungles apgailestavome, tadiau 6ia pamatdme ne maZiau [spUdingq gamtovaizd[ -
Baltuosius Kordiljerus, uZbrirusius bliz-
gandiomis kalnrl virSrlnemis (aqk5tis per 6000 m). Pasivaik5diojimas po sniegynus paliko nei5dildomq [spEd[, o grup6je buvo
Zmoniq, kurie [kope net [ 5200 m aukSt[. Uaraze yra nemaZai pasivaik5diojimo po kalnus mar5rutq, kuriuos galima pasirinkti
Kelionds pabaigoje grup6 aplanke netoli Ramiojo vandenyno esant[ Truchiljo (Trujillo) miestq. Tai vienas i5 didZiausiq peru
miestq, kurio kolonijinir4 laikq senamiestis graZus ir labai spalvingas, bet ne jis buvo pagrindinis keliones [ 5[ Peru regionq tiks-
las. Netoli Sio miesto iSlikg dviejq dar prieS in kus klestdj usit-1 ku ltOrr-1 statin iai. eia, kaip ir Egipte ar Meksikoje, galime i5vysti piramidZirl kurias stat6 modika kulturos (klestdjusios 200-600 m. po Kr.) atstovai. [sp0dingos savo dydZiu, sienr_1 ornamentais ir spalvingumu Saules, M6nulio, Smaragdo ir Drakono piramides buvo ritualiniq apeigq, Zmoniqaukojimo vietos, jose laidodavo mirusius, gyvendavo Zyniai. Kitas [spUdingas objektas - ean eano
(Chan Chan,) miesto griuvdsiai, eimu (1000-1450 m. po Kr.) kultOros sostind, kurioje galejo gyventi apie 60 000 Zmoniq. Miestas, i5sidestqs dvide5imtyje kvadratiniq kilometrr-1, yra didZiausias ikikolumbin6je Peru. Dalis Sio miesto restauruota,
todel vaik5tinejant po j[ galima nepapras-
tai stipriai pajusti .buvusi4 senovds clvilizacijos oiavoe.
1/