Tasmanija by Kauno Gruda

N*E:f;,,T!,Iffi Pasaulyje yra daug nuo5aliq vietq ne tik geografine, bet ir ivaizdiio prasme. Uiena i5 iq Australijai priklausanti Tasmaniios sala, kurios visq teritorij4 sudaro maiiausia, ta6iau sauaranki5ka Sios Salies valstija. t{uo Australijos iemyno nutolusi i pietrycius apie 300 km sala apima beveik toki pat plotq kaip ir Lietuva. Sios salos gyventojai sudaro vos 2 proc. visos Salies gyventojq. Maiai ji domina ir imigrantus, kurie nesudaro ir 1 proc. uisq Australijos, kaip svajoniq Salies, imigrantq.

Jwzut

MUREII(AI-

Profesoius habilituotas daktaras luozas Mureika iveniia savo 75-meti. Thi graius g:enimo ir kurybos jubiliejus, ieimos ir biiiulitl iventi. Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje profesoiaus vardas iinomas kaip iikilaus filosofo, estetiko, studentij os p agalbininfut, nuovokaus mokslo organizatoriaus. Budamas ilgametis VGTU Filosofijos katedros vedejas, jis skiepijo studentams ir doktorantams meilq i.iminiini ir kulturai. Prof. Iuozas Mureika paraid ne vienq reikimingq veikalq. Akivaizdils jo nuopelnai tyrinejant lietuvit4 estetinds minties raidq ir ypai VSezemano palikimq, technikos filosofijq ir inZinerines minties savasti, technikos vietq kuhuroje (Tbchnikts filosofijos ivadas, l99S).

Daug demesio sulauki jo knyga ,,Pajaustos

mintys. Estetikos virsmas estetologija" (2006),

kurioje ii esmes apibudinama estetines pajautos, suvokiant ir vertinant meno k[trini, fundamentini reikimd ir jos jungtis su prasmitp pasauliu arba Zmogaus savikura. Sioje knygoje profe s oius grindiia nauj o s filo s ofines slinkties - estetologijos - butinumq. Ir itai pagalinu

sulaukeme,, E stetikos enciklopedij os " ( 20 1 0 ). Jq raie 33 autoiai, taiiau jos sumanymo, strukturos, koncepcijos ir kone treidalio straipsnit4 ir straipsneliq autoius modus vivendi yra biltent profesorius luozas Mureika. Tai jo ilgai brandintas veikalas, kuis nueis ilgq gn enimo keliq. N orisi*iirdingai palinketi

profesoiui, biiiuliui Iuozui Mureikai stipios sveikatos, kurybines

Tasmanija buvo atrasta 1642 m. olandq j[rininko Abelio Jansono Tasmano, kuris tada

5_i

kra5tq pavadino Van Dime-

no Zeme. Atraddjas mane, kad 5i Zeme yra Australijos dalis pusiasalis, tadiau tik 1798 m. an-

glq keliautojas D2. Basas, atradqs sqsiaurjtarp Australijos Zemynin6s dalies ir Sios salos, iro-

dd, kad tai tikra sala. Tasmanijos vardu jq pradeta vadinti nuo 1853 metq.

Del nuo5alumo, permainingLl orLt Tasmanija nera gausiai

lankoma turistq. Netgi daZnas Zemyninds dalies australas, i5girdes kvietimq vyki i Tasmanij4, nusipurto ir sako ,,brr" kaip ten Salta. Vis delto, nepaisant atstumo ir kitokiq at5iauraus kra5to ivaizdZiq, Sisalayratikras m0sq planetos gamtos lobynas. Ta6iau vyki j Tasmanijq patartina tiems, kurie veftina savitq gamtos groZi, kurie moka jipasteb6ti, moka bOti ir dZiaugtis gamtoje. O visokiems jau mafftq ob-

Stai ldktuvas pakibo vir5 Zemes. Tarsi kaleidoskopas po lektuvu keitdsi raiZytos rytinds salos pakrantes vaizdai, kruop5diai idirbti laukai, ganyklos, miesteliai, eZe-

rai, ilankos, upes. l5skridus i5 triuk5mingo Sidnejaus ir nusileidus didZiausio Tasmanijos didmiesdio Hobarto oro uoste, pasijutau tarsi budiau patekqs i visi5kq provincijq. Oro uoste stovdjo tik vienas - musq ldktuvas, o keleiviai pdsdiomis kulniavo i pagrindinj pastatq: jokiq i5laipinimo rankoviq, jokiq autobusq. lr kokia buvo mano nuostaba, kai sutikau mus pasitikusi vietinj. - Jus i5 Lietuvos? - paklause manqs beveiktrisde5imt metq Sioje saloje gyvenantis vyres-

nio amZiaus Sveicarq kilmes Hancas.

-Taip, mes

i5 Lietuvos,

at-

ar Siaip klajoniq kolekcininkams bei komforto gurmanams Tas-

- Tai jUs tikrai turite Zinoti Olegq Truchanq, jis buvo i5 Lietuvos, esame ne kart4 su juo bendravq, buvau net kelis kartus jo namuose, - skubdjo man pasi-

manija netinka.

sumanyml{, erdves nerimastingai

desniq Australijos miestq arba maZdaug 14 valandq plaukiant i5 Melburno per dainai audringq Baso sqsiaurj moderniu keltu ,,Spirit of Tasmania". 15 Lietuvos protingu keliavimo tempu nukakti i Tasmanijq galima ne ma2iau kaip per dvi paras.

Algirdas GAIZUTIS

Sdd6damas lektuve prie lan-

go, nekantriai laukiau, kada pasirodys Tasmanijos Zaluma. lr

sakiau a5.

Pasiekti Siq sal4 galima per kelias valandas skrendant i5 di-

Akademikas

rrlieskoniu

jektq lygintojams, vertintojams

energijos, kurios jam netrul<sta, graZitp

miniiai ir svajonei.

finifrfruvfis sa lietuttiiku

didZiuodamas pareik5ti Hancas.

Nesitikejau tokiq sutiktuviq su,,lietuvi5ku prieskoniu", tadiau netveriau dZiaugsmu, kad man nereikia ai5kinti, i5 kur a5 ir khs ta m0sq Lietuva. Olego Truchano tema Tasmanijoje puikiai i5pl6tota, ta6iau apie tai veliau.

Cradle kalnq nacionalinio parko laukinds gamtos kraitovaizdis

ill$,ss^H[I iSkr-r S a I o s pi etryti ndje pakra ntdje vandenyno bangos sutormavo ispudingq lormq krantus

. l;I t-..

{: rl-"*-

.-,

Siai salai buvo skirlos 5 dienos, tadiau, kad tai labai trumpas laikas, suvokiau tiktada, kai keltas atsi5varlavo nuo salos Siaureje esandio didZiausio De-

venporlo uosto prieplaukos

dingo Baso sasiaurio Okanose.

Pirmasis ispidis Pa2intj su Tasmanija daugu-

ma pradeda nuo sostrnes Hobado, ikurto 1804 m. prie Dervento (Derwent) upes 2iodlu. 15 pradZiq tai buvo palapiniq miestelis, kuriame, kaip lprasta Aust-

ralijai, gyveno kari5kiai, katorgi-

ninkai ir laisvieji naujakuriai. Spardiai plesdamasis Hobartas

jau 1842 m. buvo paskelbtas miestu. Dabaftin! Hobartq galima drqsiai vadinti didmiesdiu, nes uZimamu plotu jis gerokai lenkia didesnius uZ save. Tuo isitikinti galima nuo miesto vizitine kortele tapusio Velingtono (1270 m) kalno. 15 dia geru oru ats veria tikrai ZodZio ,,fantasti5ka' verla apadioje palei ilan-

r.a Ssidriekusio Hobarto ir jo apylink u panorama. Per Der-

vento upQ nutiestas grak6tus

Tasmanijos tiltas, tapgs miesto simboliu. Gamtos tvarkymo pavyzdys gali buti unikalus Karali5kasis Tasmanijos botanikos sodas. Kitados aplink pasauli keliavqs garsusis iarlzas Darvinas irgi neaplenke Sio sodo, kuris jj labai suZavejo. Hobarlas yra vienas garses-

niq Australijos miestq. nes jo jlankoje vyksta kasmetes bene garsiausios ir pavojingiausios

so pasaulio. Buriuotojams

lai-

metiSioje regatojetas pats, kaip alpinistams ikopti ! Everestq. 15

sostines Hancas mus ly-

dejo j PofiArturq, esantiapie 80 km nuo Hobarto. VaZiuojant ry-

tine salos pakrante, buvo puiki galimyb6 i5 ardiau pamagtisalos gamtq. Viskas dia mumstarsi ir lprasta: laukai, pievos, rJkininkq sodybos, tadiau akjdaug

kur reLia kitokia augmenija,

keisti gyvunai. Po ratais vos nepalindo echidna, valabe, kaZko-

vykstanti nuo 1945 m., sutraukia geriausius buriuotojus i5 vi-

kie sterbliniai 2iurkenai. Kuklu-

pasaulio regatos ,.Sidnejus

Hobartas" fini5as. Si regata,

mu dvelkianti sala kruop5diai Mokstas ir gyvenimas 2011 Nr.

Z-S 43

)

sutvar$a: viskas dia daroma Zmonems, jq saugumui ir gerovei. Pakeliui neimanoma praleisti tokir{ pakrandiq dariniq, kaip Velnio virtuve, Tasmanijos arka ir kt. Stat[s pietrytiniai krantai remiasi i Sdlstanti vandenynq, kurio bangos kaip imanydamos juos talZo. Simtq milijonq metq uolos, kuriq artimiausias giminaites dabar kausto Antarktidos ledynai, traukiasi kranto link, o ta kova tarp vandens ir akmens iamZinta ispudingq formq dariniais. Visi5kame uZkampyje lsikIrgs Port Arturas turi liudn4 istorijq, nes nuo 1830 iki 1877 m. diabuvo katorgininkq kolonija, vadinama ,,pragaru Zemdje". Per gyvavimo laikotarpj dia kalejo apie 12 000 nusikattd-

no produktai labai vertinami. Tasmanijoje n6ra Snekama apie ekologi5kus 0kius, nes viskas, kas pagaminama Sioje saloje, yra nat0raliai ekologiSka. Kuo toliau, tuo labiau Sios valstijos ekonomikos laukia gera ateitis, nes sveikq produktq poreikis pasaulyje spardiai dideja, o Tasmanija, kuri neturi savq tar5os Saltiniq ir beveik neveikiama kitq,

yra viena i5 nedaugelio tokiq vietq m[sq planetoje. Tasmanija labai garsi obuoliais. 1841 m. kolonistas Salas Parsonsas pasodino pirmqjj obelq sodq. Jo atsiveZtivaismedZiai puikiai prigijo, buvo iSvestos vietos klimatui atsparios obelq r[Sys, kuriq vaisiaiskoniu lr sultingumu neturi lygiq pasaulyje. Po de5imties metq praddtas obuotiq ekspoftas i NaujqjqZelandij4 ir lndijq. ttgai-

liq. Nors ir keista, Sioje vietoje visa aplinka

labiau primine iSpuoseletq park4, nei rus-

tq kalejimq. Anglq tvarka net ir baisius tiems laikams nusikaltimus padariusiems Zmonems garantavo kiek imanoma ,,orq" gyvenimq. Tik visi5ki kriminalistai turdjo tenkintis nesuvokiamo grie2tumo tvarka. Sivietatokia garsi irtaip gausiai lankoma, jog ji itrauka net i UNESCO paveldo sqra5q. Australq i5monei, kaip kaldjimqgatima paversti puikiu muziejumi, turb0t ndra lygiq. Vieniems dia patinka, kitiems - ne, tadiau tokia buvo kolonizuojamos Australijos pradZia, o istorijE, Zinia, reikia gerbti.

Pusd solos laukin6, pusd civilizuota Gamta taip sutvarke, kad Tasmanij4 tar-

sisudaro dviskirtingos dalys. Siaure ir rytai ypad urbanizuoti, vyrauja agrarinis kra5tovaizdis. lr tik raiiytitarsi besiranganti gyvat6 krantai siUlo nejtikdtino groZio vaizdq. Kai

niui obuolystapo salos simboliu, dabarTas-

kurie nuo5al0s papludimiai yra absoliutus romantikos rojus. AntaiVyno taur6s (Winglass bay) jlanka priskiriama graZiausiq pasaulio llankq de5imtukui. Cia apsdiai p6s6iqjq ir dvira6iq takq - tik keliauk. Siq salos dali galima vadinti milZini5ka ferma arba did2iuliu sodu. Pagrjstai australai visq Tasmanijq vadina Pieno ferma, nes

manija dainaivadinama Obuoliq sala. Tasmanijoje auginama daugiau kaip 500 obuoliq r[Siq. Jq derlius nuimamas, kai Europoje ir Siaurds Amerikoje yraLiema arba pavasaris.

Sios valstijos pienas, sUriai, apskritai visi pie-

UoXstas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-g

O Stai Tasmanijos pietls ir vakarai jau visi5kai kitoks pasaulis. iia Zemes pavirSiumi banguoja kalvos, stiebiasi kalnai, auga tank0s mi5kai. SirOl gtosto dZiaugs-

mas, kad Sios salos dali maiai paveike savanaude Zmogaus ranka. Tasmanija laikoma viena i5 Svariausiq pasaulio vietq. JE kerta 40'lygiagretd, ties kuria vyrauja vakarq v6jai (vadinamosios griaudZiandios keturiasdeSimtosios). $ie v6jai visada pudia i5 vakarq, kur pakeliui ttrkstandius kilometrq nera jokios sausumos, taigi ir jokio galimo oro ter56jo. salos vakaruose stUksantys kalnai pristab-

do Siuos v6jus, del to saloje, ypad jos vakarindje dalyje, labai daZnai lyja. Vasarq dia gana Silta - apie 21'C, o Ziemq- 12"C. Pana5u ar net Sildiau negu Lietuvoje, tadiau visai kas kita salos kalnuose. Sniegas juose daZnas svedias, i5 kojq verdia stipr[s vejai, Iabai dr6gna, tadiau savito

gatq. Siais dregnaisiais subtropiniais

parkais ir itraukti i UNESCO pasautio gam-

mi5kais apaugusi nema2a salos dalis. Juose esama unikaliq med2iq rU5iq: pietq bu-

tos ir kult0ros paveldo sqra5q. Su tomis

kag juodmedis, leopardmedis, sasafras, imogaus Ikio papardiai. Vaiiuojant didesniu atstumu gamta Tasmanijoje labai kinta: lprastos lietuviSkos lygumos pereina 1 Anglijos kalvotE kra5tovaizdi, o 5! keidiataiArgentinos pampos, taiAfri-

groZio Tasmanijos kalnai - tikras Sios salos gamtos perlas. Antai Cradle kalno nacionalinis parkas kartu su St. Clairo eZero parku jtrauktas i UNESCO saugomll pasaulinio paveldo objektq sqra5q. Siame parke st0kso ir auk5diausia Tasmanijos virSukalne - \41, Ossa (1617 m). Parkas gar-

diaioles stepes. Visoje saloje augaivairiq r[Siq mums keistai atrodantys eukaliptai. Tai beZieviai ar su besilaupandia Zieve masyvus medZiai. Jq mi5kai labaiSvies[s, nes mediiai

vadina Zemynines dalies australai, kai kurias drdgnas vietos girias vadina lletaus

beveik nemeta 5e56lio -,,protingi" plonydiai ir ilgoki lapai stadiu kampu atsisukq i Saule ir seka jos keliq i5tisq dienE. Sie medZiai yra tikrivandens siurbliai, tad Zmones vengia prie jq sta\fi namus arba sodinii Siuos medZius prie pastatq.

sus rsp-dingais reginiais - dantytomis viriukalnemis, senais pu5ynais, kalnq sl6niais, ledinemis versmemis ir eZerais. Tasmaniediai. arba..Tassies', kaip juos mi5kais (rain forestsi. Jie labai prirrena dZiungles: nepaprastai ve5li augmenija. tikra tankyne, daugybe endeminiq r05iq au-

kos savana, tai Naujosios Zelandijos 5iurkS-

Salos gyventojai ypad didZiuojasi retomis pu5q rU5imis. Antai Huon Pine i Pinus radiata mi5kai paskelbti nacionaliniais

pu5imis susijqs ir Lietuvos vardas. Mount field nacionaliniame parke T0kstantmediq pu5q draustinis pavadintas mokslininko, keliautojo, fotografo Siauliedio Olego Truchano vardu. Zinynaiteigia, kad taivienintele vieta pasaulyje, kur galima pamatyti padias seniausias pu5is - kai kurios gyvena iki3000 metq, ir padius didZiausius (iki 140 metrq auk5dio) bei storiausius (iki 9 metrq skersmens) eukaliptus. Siq galiUnq,

tiesa, jau senial nera, tadiau beveik 100 metrq aukSti siekiantys eukaliptai vis dar auga Siuose sunkiai i2engiamuose ir u2pelkejusiuose miSkuose.

Kw vietos gyventoioi? Keliaujant po salos centrinq bei vakarq dali susidaro ispUdis, kad Tasmanijoje beveik nera gyventojq. lr i5 tikrr4q 5i salos da-

lis del nenuspdjamq orq, kalnuoto reljefo gyvenama labai retai. Vienas kitas miesteMokslas ir gyvenimas 2011 Nr.

Z-e 45

$i lotogralija daryta maiytdie Saros salol'e - pirmojoje n u si ka lt5l it 1 tre mties v ietoje

Australijoje

tos parkas Zymus puikiais kra5tovaizdZiais,

graZiausiu eZeru Tasmanijos saloje St. Clairu. Per 5i parkq driekiasi vienas populiariausiq turistiniq Zygiq mar5rutq pasaulyje Overland Track.Teigiama, jog kiekvienas save gerbiantis australas bent kartq gyvenime privalo dia apsilankyti. Sie ir kiti kalnai - tikras unikalios gyvU-

tikejimu. Ciabuviai 6me Ziauriai persekioti europiedius, o Sie neliko skolingi. XIX a. trediqji de5imtmeti aborigenus imta Saudyti jq padiq namuose, nuodyti nuodais, kuriq pridedavo j dovanojamus miltus, medZioti spqstais kaip Zveris. 1830 m. valdZios pastangomis buvo suformuotas liUdnai pagarsejqs ,,Juodasis korpusas", kurisudard beveik 2000 ginkluotq kolonistq. Per tris savaites jie praiygiavo per didZiulq salos teritorijq, Zudydamiaborigenus. 1834 m. 1S0 gyvq likusiq aborigenq buvo i5veZtii r[sdi4 Flinderso sal4, esandiq Baso sqsiauryje, ir jdga atversti i krik5dionybg. Dauguma jq mird i5 sielvarto, ligq ir nuolatinio neprievalgio. Saujelei likusiq ilgainiui buvo teista sugrjZti j Tasmanij4. Paskutine grynakrauje 64 metq amZiaus tasmaniete, vardu Truganini, mire 1856 metais. Jos skeletas'120 metq buvo saugomas Tasmanijos muziejuje, kol pagaliau buvo kremuotas. Pasak Hanco, dabar Tasmanijoje gyvena apie '17 000 aborigenq. Visi jie i5 Zemynines dalies ir priklauso ivairioms gentims. Tasmanijos aborigenai visiSkai integravosi i baltqjq visuomenq, dauguma Sneka tik angliSkai, gyvena ir dirba taip pat kaip ir baltieji, NemaiaiSeimq yra mi5rios.

UoXstas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3

Aloslogq sala Akylesnis vairuotojas kiekvienoje Salyje

atkreipia demesi i automobiliq numerius. Australijos visq valstijq ir didZi14q teritorijq automobiliq numeriai visada ,,pasipuo5q" reklaminiu SUkiu. Tai tas pats, kaip Lietuvoje ,,drqsi Ealis", ,,Baltijos Sirdis", tik Sioje satoje viskas rimtai uZsukta irveikia, o pas mus nei skusta, nei lupta. Tasmanija tokiq jos ivaizdi formuojandiq skambiq fraziq turi net dvi : Holiday lsle (Atostogq sala) ir YourNaturalstafe (J[sq gamtos valstija). Privilioti jTasmanij4 daug turistq i5 svetur beveik nejmanoma

ddl atstumo ir kelion6s kainq, bet paraginti i salq atvykti kuo daugiau australq i5 Zemyno -igyvendinamas tikslas. Jie ir sudaro didZiqiq turistq dalj. NemaZai jq ketiasi kettu

su savais automobiliais, ant kuriq numeriq jau galima perskaiffti kitokius reklaminius 50kius: Sau/6fa valstija, Raudonasis centras, Valstija, kurioje gera buti , ir In.

Sala kaip Lietuva, atstumai nemaZi, o turizmo infrastruKUra spardiai Zengia j prieki. Per pastaruosius 10 metq saloje pasta\[a nemaZai informatyviq turizmo informacijos biurq, daugdja puikiaijrengtq p6sdiqjq Zygiams takq. Jq ypad daug Cradte Mountain nacionaliniame parke. Sis gam-

Prie !6jimo i Strahano miestelio inlormacini centrE galima perskaigi i5eivio i5 Lietuvos

Olego Truchano pamokaniius iodiius apie gamtos apsaugq

nijos rojus. Kadangi sala izoliuota, dia pasitaiko gyv0nq r05iq, kuriq niekur kitur n6ra. Garsiausias i5 jq didetq juodqZiurkq primenantis sterblinis Tasmanijos velnias. Kates dydZio kresnas gyv[nelis labai simpati5kas, tadiau itin agresyvus. Del plintandios vdZines ligos Siq gyv[nq poputiacijai iSkilo iSnykimo gr6smd. Apskai6iuota, kad liga pasiglem5 90 proc. 5iq gyvOnq populiacijos. Si riba yra kritin6, nes tikusi dalis Tasmanijos velniq negales atstatyti minimalaus populiacijai reikalingo gyvUnq skai6iaus. D6l Sios prie2asties visoje ialyje steigiamiTasmanijos velniq veisimo centrai. Labai dainai jie kartu yra ir nedideli zoologijos sodai, kuriuose i5 arti galima pamatyti Siuos velniukus, si.rZinoti daug ido-

nijos pakra5diai. Daug ketiavo pdsdiomis, plaukiojo kanoja garsiqja, beje, ir jo gyvybg pasiglemZusia Gordono upe, taip pat kitomis upemis, kope i nuo5alias ir sunkiaijveikiamas Tasmanijos kalnq virS0nes. Truchano plaukimas Gordono upe Tasmanijoje tapo legenda. Jis iki Siolyra vienintelis Zmogus, kuris 1958 m. jq visq nuo i5takq iki Ziodiq vienas perplauke kanoja.

Olegas kelionds metu jamZino Gordono up6s ir jos pakrandiq groZi, Zemetapyje ir keliones uZra5uose uXiksavo gausybq naujq duomenq apie up6s baseino sistemq, flo-

rq ir faun4, regiono geologrjq. Susidomeji-

nusio Zmogaus pareiga tur6ti 5i fotografijq albumq namuose. 1978 m. Austral|oje sukurtas videofilmas ,,The spirit of Olegas,, (,,Olego siela"), skirtas Sio keliautojo ir fotografo atminimui. 2003 m. sukurtas dokumentinis filmas ,,Wildness" (,,Laukineje gamtoje"), pasakojantis apie OlegE Truchanq bei jo mokini, kilusiiS Latvijos, Peterj Dambrovski, Zinomq Tasmanijos fotograf4.

Beje, Olego Truchano Zmona Melva Truchanas ikiSiol gyvena Hobarte ir mielai bendrauja su ypad darnia vietos lietuviq bendruomene, taip pat ir su retais atvyk6liais i5 Lietuvos.

Centrinije salos dalyje

kelias driekiasi

maus ne tik apie juos, bet ir apie daugeli

per

kitq Tasmanijos gyv[nq. Kitados satoje gy-

veno sterblinis Tasmanijos tigras. Nors sensacijq besivaikantys Saltiniai vis dar

skelbia, kad tai nykstantis gyvtinas, tadiau

Lietwa ir Tasmaniia Lietuviq savimeilg glosto faktas, kad Tasmanijos ne tokiq senq laikq istorija susijusi ir su Lietuvos vardu. Po Antrojo pasaulinio karo i5 pabegdliq sulaikymo stovyktq Vokietijoje nemaZai m[sq kra5to Zmoniq i5sibta5k6 po marg4pasauli.Zenklidatis jq nus6do Australijoje. Tarp jq buvo ir Siautietis Otegas Truchanas. Galb[t apie 5i kuklq Zmogq nieko ir neZinotume, tadiau jo pomegiai ir meil6 gamtai ji isgarsino tolimoje zemdje. Olegas Truchanas gim6 1923 m. Siauliuose, dia baigd $iautiq berniukq gimnazijq. Karo metais dallvavo rezistencin6je veikloje. 1944 m. art6jant sovietq armijai, pasitrauke iVokietijq, mokesi Miuncheno UNRRA universitete, Teises fukuhete. Gyvendamas Vokietijoje, susidomejo fotografija ir gamto-

sauga. 1949 m. O. Truchanas emigravo j AustralljE, apsigyveno Tasmanijos sostineje Hobarte. Aktyviai tyrinejo vakaring Tasmanijos salos dali, isijunge i garntosauginq veik-

lq, fotografavo gra2iausias salos vietas ir gamtq. Jitraukd maZai istirtivakaq Tasma-

Ryto

SALNOS

jis buvo i5naikintas jau X( a. pradZioje. Gamtos ir nacionaliniq parkq teritorijose, kurios apima reik5mingqsalos plot4, galima pamagti Svelniakailius vombatus, Sokliqsias j kenguras labai pana5ias valabes, posumus, sterblines ddmetqsias kiaunes, badikutus, jvairius drieZus, retus paukddius. Labai pasisekus galima pamatyti ir andiasnapius, echidnas, o kai kuriose pakrant6se ir pingvinus. Vairuotojairaginami b0ti labai atid[s, nes kasmet Tasmanijos keliuose numu5ama apie 1 mln. gyv[nq. Nakti patariama apskritai nevairuoti.

pa*ini

eukaliptq mi5kq

nuotr.

mas Sia jo kelione buvo didZiulis. Po keliones jis surengd skaidriq parod4 ir apie savo

kelionq papasakojo Zmon6ms, susirinkusiems perpildytoje miesto rotu5es sal6je. Tasmaniediaiji gerbia ne tik uZ ma2us, bet svarbius atradimus. Bene didZiausias Olego nuopelnas, kad jis su bendramindiais aplinkosaugininkais pristabd6 hidroenergetikos pldtrq Tasmanijoje. lGlnuota sata ypad tinka hidroelektrinems sta\rti, ta6iau kiekvienas toks jrenginys ir uZ jo susidaranti uZtuanka pasiglemZia nema2q unikalios gamtos plotq. Ne viskq pavyko apsaugoti, tadiau unikalijau Zmoniq reikmems pritaikyta gamta jamZinta gausybeje Olego Truchano fotografijq. Nors jo gyvenamojo namo gaisras suniokojo nemaZq jo archyvo dalj, j spaudq ir kitas informacijos saugyklas patekusi medZiaga yra labai gausi. Olegas Truchanas Zuvo 1972 m. sausio 6 d. tyrinedamas tq padiq Gordono upq. po jo mirties O.Truchano vardu pavadintas kalnas Vakarq Australijoje, Huon Pine puSq draustinis Tasmanijoje. '1975 m. Tasmanijoi5ldsk didelio populiarumo sulaukusi knyga ,,The world of Olegas Truchanas" (,,Olego Truchano pasaulis"), iki Siot i5teistos 9 Sios knygos laidos. Buvau ypad nustebgs, kai jau

antqiq keliones dien4 Siq knygq, vykstant i trijq dienq kelionq po Tasmanijos vakaring dalj, su savim pasiemd Hancas. Man paro-

dyti ir pasididZiuoti, kad jis turi 5i4 knygq. Australijoje graZiai i5leistas albumas yra gyvas Olego veiklos paminklas. lGip sake Hancas, Sios knygos parduotas labai didelis tiraZas, nes beveik kiekvieno labiau i5silavi-

Salos vakaruose, kur j didZiulq Macquarie ilank4 iteka Gordono upe, yra nedidu-

kas Strahano miestelis. Zinojau, kad i

Siq

vietq, iveikgs visq Gordono upq, kanoja atplaukd Olegas Truchanas ir kad 5i vieta ir

dabar susijusi su Siuo Zmogumi. Hancas tuojau pat suprato uZduoti, ir mes jau po 10 minudiq paie5kq atuykome iturizmo centrq. VirS idjimo iji ant sienos angtq kalba para5yti O.Truchano ZodZiai, kad negalimater5ti gamtos, reikia jq saugoti ateinandioms kartoms. Prie turizmo centro sutikti gamtos parko darbuotojai, nors ir jauni, ta6iau puikiai Zino lietuvj ir juo didZiuojasi-,,tai bent buvo

Zmogus". Miestelyje esandiame muziejuje eksponuojamas paminklas, skirtas O. Truchano atminimui. lGdangi lietuvio palaikai buvo kremuoti, o pelenai i5barstytivir5 Gordono upds, i5 puSies buvo iSskobtas simbolinis paminklas, vaizduojantis jo rankas, laikandias fotoaparatq. Siame muziejuje irengtas ekspozicijos stendas, pavadintas ,,Dvi up6s - penki Zmones", dia tarp penkiq labiausiai nusipelniusiq Gordono ir Franklino upiq tyrindtojq pagerbtas ir O.Truchanas.

Strahanas yra labai turistq m6gstama salos vieta, nes i5 dia organizuojami laivq

kruizai po ilankq iki lndijos vandenyno ir vingiuota Gordono upe auk5tyn. I dia iS

Kvynstauno (Quenstown) kalnakasiq

miestelio atidunda traukinukai, vaiiuojantys senoviniu, bet turistq reikmems puikiai pritaikytu nutr[ktgalvi5ku geleZinketiu per kalnus. Vie5int Tasmanijoje dia atvykti tiesiog butina. lr todel, kad graZu, ir tod6l, kad su Lietuva susijq. Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr.

Z-S