TREČIOKŲ ŽODIS Mieli ketvirtokai, štai ir atėjo ta diena, nuo kurios laikas, praleistas mokykloje, įgauna naują pagreitį. Paskutinis šimtas dienų, kurių su nerimu, o gal net entuziazmu laukėte jau kurį laiką. Šimtas dienų, per kurias dar turite atlikti galybę svarbių darbų: pakalbinti žmogų, su kuriuo seniai norėjote susipažinti; padėkoti mylimiausiam mokytojui ar mokytojai už vestas pamokas, supratimą ir rūpestį; apkabinti artimiausius draugus, padėjusius išgyventi sudėtingas akimirkas per visus šiuos metus, tačiau su kuriais, tikiu, patyrėte nepalyginamai daugiau įsimintinų ir nepakartojamų akimirkų; nueiti pas klasės auklėtoją, nuo pačių pirmų dienų licėjuje stebėjusį jūsų augimą, ir betarpiškai su juo pasikalbėti... Šį sąrašą tęskite patys, juk jums prieš akis – ne tik pirmi kartai, bet ir paskutiniai kartai. Na, o ko galime palinkėti jums mes, trečiokai, kai mums patiems dar liko daugiau nei metai mokykloje ir visos didžiosios šventės dar prieš akis? Žinoma, galime linkėti kantrybės ir sėkmės egzaminuose, bet ar tikrai tai skambėtų nuoširdžiai, kai patys dar neturime tokios patirties? Organizuodami būtent tokį Šimtadienį, kokį matote šiandien, ir, žinoma, šiuo leidiniu mes norime jus įkvėpti, motyvuoti ir palinkėti drąsos bei atkaklumo sekti savo svajonėmis. Nebijokite išsiskirti. Būkite kitokie nei žmonės aplink jus. Tikiu, kad nepaisant to, kokiu keliu toliau eisite gyvenime, būsite mylimi ir laimingi. Net jei tas kelias ir bus pilnas vingių, duobių ar „stop“ ženklų. Svarbiausia, nepamirškite kurti, nesvarbu, kokiu pavidalu. Kūrybiškumas padės jums atrasti tinkamiausią sprendimą įvairiausiomis situacijomis. Tačiau galiausiai, aš ir visi trečiokai norime jums padėkoti. Už šiltą pasitikimą licėjuje, kai mums, nedrąsiems pirmokams, pirmą 2014-ųjų rugsėjo dieną aprodėte mokyklą; už tai, kad buvote rūpestingiausi globėjai; už pirmą pamatytą didelį renginį licėjuje – jūsų organizuotą Mediumą; už supratimą, pagalbą ir bendradarbiavimą Senate, Rinkimų komisijoje bei organizuojant įvairius renginius; už pasitikėjimą bei patarimus perduodant „Andų“, Metraščio bei Kiemelio FM „valdžią“; už draugystę ir net meilę; taip pat, be abejonės, už rodomą puikų pavyzdį, kaip išgyventi stresą ir spaudimą dvyliktoje klasėje. :) Atrodo, tarsi jūs visus šiuos metus mums rodėte kelią licėjuje, padėjote augti, įkvėpėte ir padrąsinote mus, o dabar būtent mums tenka svarbi užduotis lydėti jus į tolimesnės gyvenimo kelionės pradžią... Tad visi labai tikimės, kad ši šventė jums bus nepaprasta ir dar ilgai išliks atmintyje!
Su meile, trečiokai
ŠIMTADIENIO PROGRAMA
08:00-08:15
Dienos pradžia – dvyliktokų pasitikimas. Pertraukų metu dvyliktokai kviečiami išbandyti kuo daugiau veiklų mokykloje
08:30-09:30
Pirma paskaita. Užuomina: vienos garsiausių grupių Lietuvoje narys, prodiuseris, vienas iš „Eurovizijos“ dainų konkurso „laimėtojų“. Kas jis?
10:00-11:00
Antra paskaita. Dvyliktokus kalbins garsus fotožurnalistas, dažniausiai besisukantis karo konfliktų įkarštyje.
11:30-12:30
Trečia paskaita. Vedėjas (tiesiogine to žodžio prasme) – buvęs liceistas, atskubėsiantis iškart po darbo susitikti su buvusiais mokytojais bei dabartiniais dvyliktokais.
13:00
Rytinės dalies baigiamasis renginys – Aukcionas.
18:30
Atveriamos durys į Šimtadienio vakarinę dalį. Apsikabinimai, šypsenos ir nuotraukos prie fotosienelės.
19:00
Direktoriaus kalba, trečiokų vaidinimas. Šimtadienis – kaip tikras meno kūrinys: netobulas, tad galimi nedideli netikslumai ir netobulumai.
ALUMNŲ LAIŠKAI MILDA MAČIULAITYTĖ Mielas dvyliktoke, Pagaliau atėjus tai dienai, kai iki naujo gyvenimo, nepatirtų nuotykių ir pokyčių liko tik 100 dienų, nepamiršk, kad labai daug naujovių, patirčių ir gyvenimo tau dar liko nuveikti ir licėjuje. Per 100 dienų licėjuje tu turi:
○
Pasakyti savo mylimiausiam mokytojui, kad jis yra mylimiausias. Arba bent jam padėkoti.
○
Nuvykti su bendraklasiais į tą išvyką, apie kurią nuolat kalbėjote, tačiau dabar jau, atrodo, nebėra laiko. Laiko yra. Net 100 dienų.
○ ○
Sužinoti rūbininkės vardą. Abiejų. Susipažinti su ta valytoja, kurią vis penktadieniais po aštuonių pamokų, nusiminęs ir išvargęs, tarsi karą išgyvenęs, sutinki. Žinoki, jai penktadieniais irgi nebūna lengva.
○
Susipažinti bent su keletu pirmokų. Net jei ir esi baisiai užsiėmęs ir susikaupęs dvyliktokas, patikėk, būsi labai gražus įkvėpimas. O ir pats tikrai įsikvėpsi.
○
Pakalbėti su tais draugais, kurie tau arčiausiai širdelės. Pasakyti jiems, kad jie tau brangūs. Gal padovanoti jiems saldainį. Arba parašyti laišką.
○
Pakalbėti ir su tais, kuriais slapta žavėjaisi. Arba su tais, su kuriais vis nebūdavo kaip pabendrauti. Tokių turiningų ir turtingų pokalbių kaip licėjuje gyvenime teks labai paieškoti. O dabar tai gali padaryti kasdien. Visas 100 dienų. Ir dar daugybę dalykų, bet svarbiausia:
○
Nesinervinti dėl artėjančių egzaminų. Besimokydamas licėjuje, tu tikrai juos puikiai išlaikysi. Bet dėl to gal ir dar labiau nervinsies. Tačiau žinoki, kad tai tik menkas dalykas, kuris neturi tapti tavo 100 dienų tikslu. Nes, iš tiesų, šių 100 dienų tikslas yra kur kas svarbesnis. Ir tu dar turi visas 100
dienų jam atrasti.
ALUMNŲ LAIŠKAI IGNAS, TOMAS, SOFIJA, AGNĖ, ANDRIUS, JUSTAS, KRISTINA – 24 LAIDA Visuomet prisiminsite šį šimtadienį. Atviras duris, atvirs širdis, džiaugsmą akyse ir drugelius pilve. Gyvenat kartą, bet ne du. Ir nepamirškite, iš kur atėjote, nes jūs esate licėjus ir licėjus yra jūs. Nenustokite tikėti. Atminkite: mylėkite pabaigas, nes jos yra pradžios. Pakilęs permainų vėjo gūsis teneišgąsdina jūsų. Esate stiprūs ir pasiruošę įtempti savo žinių bures. Nebijokite. Išdrįskite. Skriskite.
KOSTAS STRIELKŪNAS Mieli ketvirtokai, esate jau suaugę ir subrendę, vėjo nugairintais veidais, tad žinote, kad kūryba kyla iš skausmo. Aš irgi jums rašau iš skausmo, vienintelio skausmo, kurį patyriau per savo gyvenimą – valstybinio lietuvių kalbos brandos egzamino. Valstybinis lietuvių kalbos brandos egzaminas yra kaip Veličkos druskos kasyklos – nuvyksti ten kartą gyvenime ir iš to nieko gero. Valstybinis lietuvių kalbos brandos egzaminas yra kaip Eurovizija – kaimynai duotų maksimumą, bet vertintojai – nelabai. Valstybinis lietuvių kalbos brandos egzaminas yra kaip Rusija – turi būti Putinas. Valstybinis lietuvių kalbos brandos egzaminas yra kaip „Jėga-2“ loterija (1) – iškris bet koks skaičius. Valstybinis lietuvių kalbos brandos egzaminas yra kaip „Jėga-2“ loterija (2) – jei nebūsite patenkinti iškritusiu kamuoliuku, galėsite laukti papildomo – tiesa, jo skaičius tikriausiai bus mažesnis už pirmojo. Valstybinis lietuvių kalbos brandos egzaminas yra kaip Nerijaus Kesmino pastebėjimai prieš rungtynes – „kamuolys apvalus, čia gali būti visko“. Valstybinis lietuvių kalbos brandos egzaminas yra kaip orų prognozė – ką jau čia priprognozuosi. Jūs tikrai nepamiršite šito egzamino, tad laikykitės, draugai. Šiandien švęskite, o rytoj mokykitės. Aš jumis tikiu.
MOKYTOJŲ PALINKĖJIMAI RIČARDAS JANKAUSKAS Kartą sužinojo sraigė, kad vyšnios – labai gardūs vaisiai. Vėjuotą ankstyvo pavasario rytą ji prišliaužė prie medžio ir ėmė kopti į viršų. – Argi nematai, kad ten nėra jokių vaisių? – juokėsi šakose tupinėjantys paukščiai. – Bus, kai užlipsiu, – nesustodama kopti atsakė sraigė. Taigi, mūsų brangūs, mylimi, nepakartojami ketvirtokai! Smagaus ir įsimintino Jums Šimtadienio! Ir daug daug daug visokeriopos sėkmės ir laimės! Ta proga dar keli žodžiai apie Laimę. Liaudies išmintis byloja, kad kai trys broliai aptiko Laimę, sėdinčią duobėje, pirmasis paprašė pinigų, antrasis – gražios moters... Kai trečiasis brolis palinko virš duobės, Laimė paklausė: – Ko tau reikia? – O tau ko reikia? – pasidomėjo brolis. – Ištrauk mane iš duobės, – paprašė Laimė. Brolis ištiesė Laimei ranką ir ji nusekė jaunikaičiui iš paskos...
ROLANDAS ČIAPAS Šimtadienis – įsimintina šventė, bandomieji egzaminai – privaloma rutina. O kas po to? Neišsimiegoję veidai, susirūpinusios akys, skubėjimas nežinia kur, įtampa, nuovargis... Ar tikrai tik tai liko? Atsibuskit, norisi banaliai sakyti: „Sustok, akimirka žavinga“, bet, manau, ir reikia, juk dar 100 dienų ir 100 naktų . Gali licėjuje sutikti daug naujų ar pasikeitusių, bet imponuojančių veidų, atsitiktinai sudalyvauti neišpasakytai puikiame renginyje, o gal net ir pats pasiūlyti idėją, kuri bus priimtina bendruomenei ir taps tradicija, kuri primins tave, Jus ar visą kursą. Padaryk ką nors tokio, kad tave prisimintų. Pakviesk pirmoką (-us) sužaisti stalo tenisą (stalo futbolą, lauko futbolą, krepšinį) ir įnirtingoje kovoje, liedamas teigiamas emocijas, pralaimėk. Paspausk ranką ir palinkėk geros kloties. Kiemelyje FM pageidauk kokio nors keistai įsimintino kūrinio (tai tikrai neturėtų būti „Lietuvos istorijos repas“, bet gal retai klausoma AC/DC „Are you ready“). Taigi stropiai mokykis ir pramogauk. Ir taip ateis laikas paskutiniams susitikimams, lauksiu visų Jūsų, pasikalbėsime, paklausysime mano parinktos Jums muzikos. Privalomas kūrinys Pink Floyd „High hopes“.
MOKYTOJŲ PALINKĖJIMAI Linkiu, kad likusios šimtas dienų Jums nebūtų iššūkis. Nustebinkite licėjaus bendruomenę išradingumu bei universalumu, bet ir patys pasimėgaukite aplinka, kurioje niekada nepritrūksta kūrybinių idėjų.
DARIUS ŠIMKUS Jums liko tik šimtas dienų tarp mokyklos draugų, tarp klasės suolų Jums liko net šimtas dienų prie knygų storų, prie baigtų sąsiuvinių Aukštyn galvas
Jums liko 100 dienų.........
EUGENIJUS RUDMINAS Barsukui apsivertus ant kito šono, meškai iškišus leteną iš savo guolio, dienos ima ilgėti ir šviesėti. Į Lietuvą parskrenda 40 paukščių ir atneša žinią: kiekvieno ketvirtoko ausyse dar 1 skambutis skambės, dar liko 600 „pasisėdėjimų“ pamokose, 600 laisvai pasirenkamų veiklų pertraukų metu, net 20 baimės ir apmąstymo savaitgalių, 100 moksleiviškų dienų iki paskutinio skambučio. Suprasdamas Jūsų beviltišką padėtį šioje gyvenimo tėkmės atkarpoje, užjaučiu, stengsiuosi padėti... Tikiu, kad Jūs galit ir galit daugiau negu dabar parodot. Sėkmės.:)
LINKĖJIMAI IŠ PRAEITIES Mes turime paleisti gyvenimą, kurį esame suplanavę, kad galėtume priimti tą, kuris mūsų laukia.
septyniolika, žinai viską. Bet jei žmogus ir dvidešimt septynerių dar viską žino, vadinasi, jam dar tebėra septyniolika.
Joseph Campbell
Rėjus Bredberis, „Pienių vynas”
Neapsistokite praeityje, nesvajokite apie praeitį, sukoncentruokite protą ties dabartiniu momentu,
Pasisekimas nėra finalas, nesėkmė nėra mirtis; stiprybė tęsti yra svarbiausia.
Buddha - Geriau pradėkime nuo to: ką jūs galvojate apie pasaulį? - Aš nieko apie jį nežinau. - Sakoma, čia prasideda išmintis. Kai tau
Winston Churchill Tavęs bus „per daug” kai kuriems žmonėms. Būsi per garsus ar per švelnus. Tačiau visada būsi tobulas tiems, kuriems tavęs reikia. Tu vis dar turi daug laiko padaryti save tuo, kuo nori.
S. E. Hinton
Karnavalo dainą, kurią turėjo išmokti visi, pasirodo, išmoko tik 5% viso kurso
Čiapas pirmoje klasėje per išvyk Čekiją pasiūlė paragauti kažko firminio patiekalo, nuo ku apsinuodijo 2 žmonės ir visi kiti, ku ragavo, jautėsi labai prastai
○
Šios kartos C klasė yra gavusi daugiausiai pa visoje mokyklos istorijoje.
○
TB2 praeitą pusmetį praleido daugiau pamokų licėjus. Kartu sudėjus.
○
Tris kartus pasakai „Balčiūnaitė“ ir ji atsirand kampo.
ką į okio urio urie
○ ○
Šermukšniui per pamoką paskambino žmogus, ieškantis urologo. „Per šimtadienį norėjome atnešti gaidį
Grigas pirmoje klasėje į sąskrydį atsivežė mačetę
da iš už
ir padaryti gaidžio kambarį“
apeikimų
ų nei visas
TARP EILIŲ Megzta pasaka
Obojus, skalikų nutolstantis choras,
Pasakų vaikas
dar nepažintas
atvėrė duris
artumo tylus liūdesys…
į lango rėmuos parimusią mėnesieną tamsoje katės takelis
***
perkirto sieną
dūzgia bitės, tarsi giedotų
užaugo žodžiai
vienuolių choras šventykloj
pamaitinti imbieru ir pienu katė pamerkė akį vieną kaimynai murmėjo už sienos vis viena - dar yra šilto pieno šviesos po perkrauta knygų lentyna už lango - ta pati medumi kvepianti
sėdžiu ant laiptelių, pradeda vėsti blyksteli kas tarp dilgėlių, povo plunksna (betgi povai čia negyvena)
mėnesiena
pakeliu plunksną lyg laišką
o vaikas skubiai šnabžda
įteiktą per malonę, vartau rankose
burtažodžius į saldų pieną
nemoku perskaityt
kvatojamės iš žodžio kiekvieno raidės ir mezginio akys susilieja į viena
Rūta Suchodolskytė
*** Šventę, kol saulė, leiski man žaisti!
*** kažkas many gerai žino kelią veda mane, girdžiu fleitos balsą, nieko nesibijau, esu kaip vaikas
Ką šiugžda priglusdamos klostės, ką
štai- durys į uždraustą kambarį
slepia
pravertos
vijoklių raudonis- džiaugtis, o
dar vienas žingsnis, dar
džiaugtis!
kaip tuščia
TARP EILIŲ galvojau, rasiu lobyną, drėgną ir
Apsiašaroti, pabučiuoti į kakčiukę
tamsų, pilną
dėl tos vienintelės priežasties,
prikrautą aukso ir brangakmenių,
kad sutampa mudviejų gimimo datos?
ranka išrašytų knygų muskuso, smilkalų, kvapniųjų aliejų ir ambros aksomo, šilko, brokato, Kašmyro
Tiek nepanašumo tarp mudviejų, kad gal tiktai kaulai tie patys, kaukolės išlinkimas, akiduobės.
vilnos
Nes jau jos akys tarsi kiek dides-
pipirų, cinamono, gvazdikėlių,
nės,
tikrojo
blakstienos ilgesnės, liemuo
šafrano, muskato riešuto, ak, ir
aukštesnis,
daugybės
ir visą kūną aptempia
stovylų, nepažįstamų, dieviškų
glotni oda be jokių ydų.
pats labirinto centras, šitiek
Tiesa, giminės ir pažįstami tie pat-
sapnuotas
ys,
nuo menės raštuotų grindų veidrodžio šukę pakelius
bet josios pasaulyje beveik visi gyvi, o manajame beveik jau nieko
kaip šviesu
iš to bendrojo rato.
Nijolė Miliauskaitė
Taip aiškiai skiriamės, visai apie ką kita galvojam, šnekam. Ji žino mažai –
Keliolikmetė
užtat pašėlusiai tuo tiki.
Aš – keliolikmetė?
Žinau kur kas daugiau –
Jei staiga, čia, dabar, priešais
tačiau nesu tikra.
mane atsirastų, ar turėčiau ją sveikinti kaip artimą
Rodo man eiles,
būtybę,
rašytas aiškiu, stropiu braižu,
nors ji man svetima ir toli nuo
kokiu nerašau jau daug metų.
manęs?
TARP EILIŲ Skaitau tas eiles, skaitau.
Pauzė II
Na, gal šitas eilėraštukas, jei patrumpintum ir porą vietų ištaisytum. Likusieji nežada nieko gero.
dar many pabūkit mano mintys dar pabūkit savo mintyse neskubėkit įsikalinti į sakinius jų prasmė apkurtins ir apakins
Šneka nesimezga. Jos vargšas laikrodėlis rodo
ir jau neįstengsit priminti ką įsakė jums pranešt Tiesa
dar apytikrį ir pigų laiką. Manasis – daug brangesnį ir tikslų.
Donaldas Kajokas
Atsisveikinant nieko, mandagus šypsulys
XVIII
ir jokio graudumo.
Galiu būti kelio dulkė, Kurią trypia elgetų kojos...
Tik tada, kai dingsta ir skubėdama palieka savo šaliką. Iš tikros vilnos, spalvotomis juostelėmis, kurį kadaise jai numezgė mudviejų motina.
Galiu būti almančios upės Su skalbėjomis ant mano krantų... Galiu būti gluosnis, augantis paupy, Su dangum man virš galvos ir vandeniu po kojomis...
Aš jį dar saugau. Galiu būti malūnininko asilas,
Vislava Šymborska Nuolat mušamas, nors ir branginamas... Verčiau šitaip, negu eiti per gyvenimą, Gręžiotis atgal ir gailėtis visko, kas buvo...
Fernando Pessoa
NOMINACIJOS
Šimtadienio John Lennon ir Yoko Ono
karalius ir karalienė Šimtadienio Mona Lisa //princesė Šimtadienio Dovydas //princas Šimtadienio Leonardas da Vinčis // genijus Šimtadienio Talentas Šimtadienio Maironis // reperis Ryškiausias 25-os licėjaus laidos klasikas Ryškiausias 25-os licėjaus laidos modernistas
PADĖKA
Leidinio kūrybinė grupė Redaktorė
//
Gustė
Nerija
Papaurėlytė Maketuotojas // Elvis Lepardinas Ypatinga padėka prisidėjusiems //
Justinai Girijotaitei, Kamilei Valužytei, Veronikai Gvozdovaitei, Laimai Jundulaitei, Gertrūdai Bieliauskaitei, Onei Mikulskytei, Elzei Šolytei bei lietuvių kalbos mokytojai Aidai Balčiūnienei. Nuotraukos iš asmeninių archyvų.
LYRINIS NUKRYPIMAS
Nuotraukos autorė — Elzė Šolytė