"Interjeras.lt pataria" Nr. 1, 2022 by Interjeras.lt Pataria

2022:1 (82) žiema

G. ČAIKAUSKAS: KAS YRA TVARI ARCHITEKTŪRA? Laisvydės Šalčiūtės laimėjimas Liuksemburge 3 nauji lietuviški interjerai 2022-23 metų spalvos ir faktūros

INTERJERAS.LT PATARIA 2022:1 (82)

Gero laiko su mūsų žurnalu visus 2022 metus. Vytautas Gurevičius

El. paštas: labas@easebaldai.lt DARBO LAIKAS I–V: 10.00–19.00 VI: 10.00–17.00 VII: nedirbame

DOMUS GALERIJA P. Lukšio g. 32, Vilnius Tel.: + 370 6 942 1025 El. paštas: domus@easebaldai.lt DARBO LAIKAS I–V: 10.00–19.00

ATVIRAI

3 nauji lietuviški interjerai

12/

Redaktorius ir projekto vadovas Vytautas Gurevičius info@interjeras.lt Autoriai: Agnė Mackevičiūtė Dovilė Patackienė Gytautė ivanauskaitė Kristina Noreikienė Rūta Būtėnaitė Vytautas Gurevičius Fotografai: Andrius Stepankevičius Leonas Garbačauskas Maketuotoja Živilė Narkevičiūtė

VI: 10.00–18.00

Reklama info@interjeras.lt

VII: nedirbame

Viršelyje – Andriaus Stepankevičiaus nuotrauka

28/

PATARIMAI

Tel. numeris: + 370 5 219 4836

Galerininkė be galerijos

Heimtextil 2022 RESTARTAS

EASE. Mano namų stilius Vytenio g. 20, 03229 Vilnius

SVEČIUOSE

Mūsų žiemos numeris pradedamas architekto prof. Gintaro Čaikausko pamąstymais apie tvarią architektūrą. Tvarumas mūsų gyvenime tampa esminiu iššūkiu ir tikslu, nes besaikis, neapgalvotas vartojimas tik augina šiukšlių krūvas. Antrasis interviu – su galerininke be galerijos Vilma Mačianskaite. Ją kalbinome dėl menininkės Laisvydės Šalčiūtės laimėjimo Liuksemburge. Pokabis baigėsi netikėta išvada – menas gali pagelbėti NT rinkai. Tradiciškai trys trijų skirtingų autorių interjerai su visomis detalėmis – duoklė ieškantiems idėjų savo būstui. „Patarimų“ rubrikoje rasite derinių iš „2di“ salonų asortimento ir vertingos EASE baldų salono informacijos apie Lietuvoje pagamintus valgomojo baldus. Štai ir apsukome ratą – grįžome prie tvarumo. Didelė numerio dalis skirta dėl pandemijos atšauktos „Heimtextile“ parodos įžvalgoms – spalvų ir faktūrų tendencijoms 2022–23 m. Šiomis tendencijomis įprasta remtis kuriant interjerų, o kartais net ir automobilių dizainą.

Nestatykime paminklų sau

INTERJERAS

Redaktoriaus žodis

Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika“. Žurnalas leidžiamas nuo 2007 m. Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo yra draudžiama. ISSN 1822-8186 Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23, Vilnius Tiražas 8 000 egz.

ATVIRAI

Nestatykime paminklų sau

„Forum Palace“, nuotraukos iš įmonės archyvo

Ar sulaukiate užsakovų pasipriešinimo dėl tvarių sprendimų, nes jie dažnai išpučia kaštus?

Interviu su architektu prof. Gintaru Čaikausku (Įmonės „Architektūros linija“ architektas) Kalbino Vytautas Gurevičius

Sveikinu su LNTPA apdovanojimu už tvarumą (automobilių centras „Juta“. Bendraautoris Miroslawas Szejnicki). Kokią reikšmę tvarumas turi jūsų kūryboje, kaip jūs jį propaguojate savo kuriamuose objektuose? Ačiū už klausimą, tvarumo tema šiuo metu labai aktuali. Neseniai VGTU architektūros fakultete vykusioje konferencijoje teko skaityti pranešimą „Tvarumas = patvarumas“. Ką tai reiškia? Mano supratimu, tai yra išlikę sprendimai, kuriuos patikrino laikas. Apie tai byloja pavyzdžiai iš praeities. Mūsų protėviai prieš kelis šimtmečius statė pagal gana primityvias technologijas, iš išimtinai ekologiškų medžiagų (kitokių tiesiog nebuvo), tačiau jų darbo vaisiais puikiai naudojamės ir šiandien. Dar daugiau – saugome jų sukurtą istorinį paveldą, pastatus skelbiame architektūros paminklais. Šie objektai nuolatos kuria pridėtinę vertę, su laiku tik brangsta, mums belieka juos adaptuoti savo poreikiams. Tokiu atveju nauja kokybė atsiranda nenaudo-

jant naujų gamtos išteklių, negriaunant, nesukuriant atliekų bei šiukšlių, kurios sukelia vis opesnę utilizacijos problemą. Šiuo aspektu buvo grįstas mano pranešimas konferencijoje, tokiu kūrybos moto vadovaujamės kasdienėje įmonės veikloje. Prieš pradėdamas bet kokį projektą pagalvoju – kokia bus jo išliekamoji vertė? Pirma, ar jis atitiks socialinį žmonių poreikį? Antra, kiek ilgaamžė jo materija, ar sprendimai bus tvarūs, kiek jie reikalaus nuolatinės priežiūros ar atnaujinimo, kokia jų pertvarkymo ir universalumo galimybė? Ne paslaptis, kad dalis šiuo metu statomų pastatų laikini iš esmės, jie skirti tik konkrečiam verslo planui įgyvendinti. Kartais viešai deklaruojama, jog po tam tikro laiko, kai statiniai atliks savo paskirtį, ji bus tiesiog išardyti. Tuomet, mąstant apie tvarumą, reikėtų numatyti antrinį medžiagų panaudojimą ir pan. Savo projektuose tvarumo siekius suvokime kaip ilgaamžiškumą, natūraliai puoselėjantį gamtą. Kiek tai pavyksta, matyti mūsų sukurtuose objektuose.

Tvarūs sprendimai neišvengiamai brangesni. Visi girdėjome, kiek pasipriešinimo sulaukė reikalavimas naujuose pastatuose siekti A+ bei A++ energinės klasės. Be abejonės, tai sukėlė kainas ir galutiniams vartotojams. Kita vertus, pripažinkime – architektūra nėra pigus statybos menas. Šią mintį mes turime teisingai suprasti ir įsisąmoninti. Tai įrodo ir istoriniai pastatai: jie buvo statomi patvariai, vengiant pigių statybų ir greito pelno efekto. Jeigu šiandien mes kalbame apie tvarios architektūros siekį, turi būti numatyta rimta, atsakingai apskaičiuota investicija. Visi žinome, kad iš tiesų egzistuoja energijos tvermės dėsnis. Kiek įdėsime, tiek ir turėsime... Nereikėtų siekti pastatyti kuo daugiau ir kuo pigiau, nes tai nėra tvaru visomis prasmėmis: menine, socialine, ekonomine, ekologine ir kt. Visus sprendimus įvertinus šiais aspektais, reikia apskaičiuoti, ar investicijos atitiks keliamus tikslus. Dar visai neseniai kai kurie privatūs ar korporatyviniai statytojai užsimodavo statyti objektus, tačiau darbų paprasčiausiai nepabaigdavo. Dažnai mūsų šalyje tenka grumtis su minėtomis statybos medžiagų utilizacijos problemomis. Ryškiausi netvarios statybos pavyzdžiai mus pasiekė iš sovietmečio, su jais visiems tenka susidurti kasdien. Vyksta sudėtingi to laikotarpio objektų renovacijos procesai, sprendžiamos įvairiausios eksploatacijos problemos ir pan.

Ką manote apie estetinę šiuolaikinės architektūros pusę? Ar ji tvari, ar architektai nestato paminklų sau?

„Juta“, Simono Linkevičiaus nuotr.

Architektas turėtų statyti savotiškus paminklus visuomenei, laikmečiui, bet tik ne sau, nes paminklą jam pastatys kiti, pačiam tuo jau neteks rūpintis... Kalbant rimtai, egzistuoja konteksto suvokimo dilema, nes mūsų kartos žmonės gyventi ir kurti atėjo jau ne į tuščią erdvę. Gyvename šalyje, kurios istoriją skaičiuojame šimtmečiais, palikimą matuojame ir vertiname tradicijomis, žavimės skirtingų laikmečių stiliais. Todėl kurdami konkrečioje vietoje turime aiškiai apsibrėžti veiklos gaires.

Visada labai vertinau kontekstualų mąstymą, nors tai irgi gana subjektyvu. Kiekvienas architektas yra individas, savita asmenybė ir šį aspektą suvokia skirtingai. Visame pasaulyje nemažai kuriančių kolegų, kurie pirmiausiai išreiškia save, siekdami iššūkio kontekstui, nekreipdami į aplinką dėmesio. Nors jų darbai tampa lengvai atpažįstami iš būdingo stiliaus ar išraiškos formų, tačiau susiformavusiame kontekste atrodo kaip svetimkūniai. Jie atkreipia visuomenės dėmesį, sukelia prieštaras. Gerai tai ar blogai – nuolatinių diskusijų objektas, pavyzdžių jau turime, matyt, jų bus daugiau ir ateityje. Aš vertinų savo buvusių architektūros mokytojų brolių Nasvyčių santykio su aplinka sampratą. Jie visada taip kūrė patys ir mus mokė atsižvelgti į būsimo objekto kontekstą: istorinį, gamtinį, socialinį aspektus. Mane sukrėtė Algimanto pasakyta užuomina, kad jis tiesiog fiziškai negali eiti pro objektą, kuris nėra harmoningas aplinkai, renkasi kitą gatvės pusę... Pripažintiems Lietuvos moderniosios architektūros klasikams naujo statinio

Pilaitės bažnyčia, Ričardo Čerbulėno nuotr.

santykis su esančia aplinka buvo svarbesnis nei ryškus objekto, o kartu ir savo reikšmingumo parodymas. Tuo, kiek įmanoma, bandau vadovautis ir savo kūryboje. Šis metodas nereiškia, kad turime propaguoti neutralią, beveidę architektūrą. Atvirkščiai – įsijautus į aplinkos specifiką, galima sukurti originalų, aplinkai jautrų objektą. Gerų pavyzdžių pasaulyje apstu. Kalbant tyliau, dažnai galima išreikšti gilesnes mintis... Žinoma, būna objektų, kuriais privalome sukurti ryškesnį pastato veidą. Teko susidurti su tuo ir mums. Objekto išraiškos siekėme projektuodami „Forumo“ rūmus, o šiuo metu statoma nauja Pilaitės bažnyčia, ateityje tapsianti ir bendruomenės namais, savaime suprantama, privalo išsiskirti iš blokinių daugiabučių konteksto. Mes to sąmoningai siekėme. Ji toli gražu dar nėra baigta, ne paslaptis, kad bažnyčios gali būti statomos šimtus metų... Autorių kolektyvo manymu, toje aplinkoje privalu sukurti simbolį, vietos ženklą. Santykio tarp išraiškos ir konteksto ieškojome kurdami šiuo metu statomą „Teltonika“ administracijos pastatą. Sėkmė lydi tada, 2022:1 (82) INTERJERAS PATARIA 5

kai pavyksta rasti aukso vidurį tarp pastato įvaizdžio ir aplinkos specifikos. Tai, pabrėžiu dar kartą, priklauso nuo kiekvieno architekto asmeninės pasaulėžiūros, vertybinių nuostatų, objekto ir erdvės traktuotės, net nuo jo temperamento bei charakterio.

Ar matote per 30-ies metų mūsų nepriklausomybės laikotarpį susiformavusį lietuviškos architektūros įvaizdį, koks jis? Vienareikšmiškai taip. Mūsų architektūra, nebijau to teigti, yra tikrai neprasto lygio, o ilgų dešimtmečių istorija galinčios pasigirti mūsų architektūros mokyklos pajėgios suformuoti šiuolaikišką kūrėjų mąstymą, įkvepiantį kurti labai gerus projektus, remiantis vietinėmis pajėgomis. Kartais pas mus vadovaujantis komerciniais sumetimais ir siekiant sureikšminti būsimą objektą, kviečiami „star“ architektai užsieniečiai, bet po pirmų eskizų objektus realizuoja vietiniai kolegos. Tokiu atveju esme tampa tik kūrinio „etiketė“... Šį reiškinį suprantu kaip vieną iš globalizacijos pasekmių: garsiais vardais siekiama pritraukti didesnių investicijų, tikintis lengviau atverti joms pritarimų kelius, sulaukti daugiau žiniasklaidos dėmesio, turistų ir pan. Realybė yra tokia, kad nemažai keliautojų nori pamatyti būtent garsenybių sukurtus objektus skirtingose šalyse (garsusis Bilbao efektas). Ar tokie sprendimai visada gerina mūsų aplinką, kuria pridėtinę vertą ir skatina mus pasitempti – drįsčiau diskutuoti... Stažuočių užsienyje metu dažnai girdėdavau patyrusių kolegų kartojamą frazę: „Architektas visada laisvas pasirinkti – kurti taip, kad būtų pats laimingas, arba taip, kad būtų laimingas pats ir visi kiti...“ Aplinkai jautresni vietiniai kolegos, gimę ir kaip asmenybės susiformavę Lietuvoje, mano nuomone, dažniausiai suprojektuoja tikrai subtilesnius ir jautresnius kūrinius, formuojančius savitą vilnietišką, kaunietišką ar kitai vietovei būdingą originalią architektūrą. Tai pastebi iš užsienio atvykę svečiai: jie regi mūsų tradicijų tęstinumą ir savitumą. Užsienio kolegos dažnai savotiškai baltai pavydi ir sako, kad mums bepigu kurti naują architektūrą turint tokias gilias ir puikias tradicijas, at6

mūsų profesorių ir kolegų iš turtingesnių valstybių atlyginimus bei darbo krūvį, tačiau visada reikia žiūrėti į pasiektus rezultatus bei parengtus specialistus. Teko vizituoti ir stebėti mūsų studentus, dalyvaujančius mainuose Pietų Europos mokyklose. Jie skųsdavosi, jog trečius metus studijuojantys vietiniai mokosi tai, ką mūsiškiai jau seniai praėję. Kai kurie Romos „La Sapienza“ universitete mokslus krimtę lietuviai greitai išmokdavo italų kalbą ir net padėdavo vietiniams studentams įsisavinti užduotis. Tokių pavyzdžių apstu. Ko gero, mūsų mokykloje yra daugiau griežtesnės disciplinos, bet tai iš dalies mobilizuoja ir motyvuoja rimčiau mokytis. Lyginant su atpalaiduojančia šiltesnių šalių aplinka, kartais tai neatrodo itin patraukliai, tačiau nuo seno žinome, kad mokslo šaknys karčios, o vaisiai – saldūs... Mūsų mokykla tradiciškai rengia architektus, gebančius derinti kūrybiškumą ir praktinę veiklą, o kitur pastaruoju metu labiau pabrėžiamas siekiamų tikslų socialumas,

pasauliniai ženklai vis dažniau žymi mūsų šalyje pagamintus daiktus. Ir atvirkščiai – teko girdėti istorijų apie užsienio baldžius, kurie minkštųjų baldų konstrukcijas Rytų rinkoms padarė iš panaudotų žuvų padėklų. Kodėl Lietuvoje taip mažai puikiųjų statybininkų ir meistrų? Atsakymas visiems žinomas – dauguma dirba užsienyje ir sėkmingai konkuruoja tose rinkose. Gaila, kad kai kurios pramonės šakos pas mus beveik išnyko. Kalbu, pavyzdžiui, apie keraminių plytelių gamybą. Tuo pat metu džiugu, jog atgimsta tvarūs, maži, ribotų tiražų, daug rankų darbo reikalaujantys amatai, tarkime, unikalių koklių gamyba. Juos teko naudoti įgyvendinant restauravimo projektus – akivaizdu, kad tai yra aukščiausios kokybės produktai. Reikėtų pažymėti šalies baldų pramonės renesansą. Džiaugiuosi Lietuvos baldininkais, kurie sėkmingai gamina eksporto rinkoms ir, jų pačių teigimu, gali sumeistrauti bet kokio dizaino bei technologinio sudėtingumo baldus.

„Teltonika“, vizualizacijos iš įmonės archyvo

Jonavos tiltas, Norberto Tukaj nuotr.

filosofinis pradas, teorinė motyvacija ir pan., nesureikšminant profesinių įgūdžių. Atsakymų į klausimą „kas geriau?“ atsakymų ieškome nuolatos. Kadangi visą gyvenimą praktikuoju, manau, kad architektūra yra vis dėlto taikomasis menas, nors sprendiniai visuomet turi būti pagrįsti aiškia menine idėja, gilesne koncepcija. Tvirtai tikiu, jog įmanoma suderinti realų projektavimą su semantinėmis architektūros potekstėmis bei poetišku požiūriu. Labai vertinu architektūros sprendinius, kurie nelieka tik svajonėse, anksčiau ar vėliau, neprarasdami savo konceptualumo, įgauna ir materialią išraišką.

Kokius galėtumėte paminėti tvaraus požiūrio pavyzdžius?

Ką manote apie jaunąją Lietuvos architektų kartą? Norėčiau likti objektyvus, nors jau ne vieną dešimtmetį esu „Vilnius Tech“ (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) dėstytojas. Kai atsirado plačios išvykų į kitas šalis galimybės, stengiausi pamatyti kuo daugiau skirtingų architektūros mokyklų, susipažinti su jų mokymo programų specifika. Teko lankytis Skandinavijos šalyse, pajusti Šiaurės ir Pietų Europos mokyklų skirtumus. Turėjau paskaitų Romos „La Sapienza“ universitete Italijoje, Ispanijos mokymo įstaigose. Esu dirbęs Pietų Korėjoje, lankiausi Japonijoje, JAV – Teksaso „A&M“ universitete, todėl drįstu teigti, kad, mūsų mokykla yra tikrai konkurencinga. Realiai turime gana kuklius finansinius išteklius, tačiau vertinimo reitingai laipsniškai kyla, nes ne viską lemia pinigai. Žinoma, kol kas sunku lyginti

Grįžkime prie tvarumo ir aptarkime vietinių medžiagų ir lietuviško dizaino perspektyvas. Koks jūsų požiūris į mūsų meistrystę?

SPRC, Simono Čaikausko, Simo Bernoto nuotr.

Esu giliai įsitikinęs, kad mūsų šalies gamintojai daugeliu atvejų labai geri, o produktai – kokybiški. Nereikėtų pervertinti užsienio firmų. Ne paslaptis, kad garsūs

Grįšiu prie savo architektūros mokytojų brolių Nasvyčių palikimo. Šiuo metu vyksta jų sukurtų objektų bei interjerų rekonstrukcijos. Nors „Neringos“ viešbutį perstatė kone iš naujo, paveldo statusą turintis interjeras buvo tiesiogine prasme įvyniotas į plėvelę, siekiant išsaugoti autentiškas detales. Dabar kartu su kolegomis ir Nagliu Nasvyčiu įdėmiai stebime Nacionalinio dramos teatro interjero rekonstrukcijos procesą, kuriame siekiama išsaugoti autorių idėją ir dvasią. Valstybiniu lygmeniu intensyviai ruošiamasi Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos atgaivinimui. Mano supratimu – tai akivaizdūs mūsų moderniosios architektūros tvarumo pavyzdžiai, kurių galima būti paminėti tikrai nemažai.

Ačiū už pokalbį.

2022:1 (82) INTERJERAS PATARIA 7

ATVIRAI

Paupys, Norberto Tukaj nuotr.

veriančias neišsemiamus įkvėpimo klodus. Tai yra aukščiausia vertybė kosmopolitiniame pasaulyje, kai viskas aplink vienodėja ir niveliuojasi. Grįžtant prie praeities analogijų, žinome, kad istoriniai stiliai pasireiškė įvairiose šalyse, tačiau jie kažkaip įgaudavo nacionalinį charakterį. Lietuvos mecenatai didesniems objektams projektuoti praeityje kviesdavosi užsienio specialistus, nes tuo metu Lietuvoje tiesiog nebuvo vietinių profesionalių architektų. Architektūra yra labai matoma meninės kūrybos sritis, kuri neišvengiamai formuoja savitą šalies veidą, tikiu, kad ateityje tai bus vis labiau vertinama. Dar vienas aspektas, įrodantis mūsų architektūros kokybę, – laipsniškai didėjantis idėjų ir darbų eksportas į kitas šalis. Žinoma, kol kas tai dar tik pavieniai atvejai kai laimimi tarptautiniai konkursai ir Lietuvos architektai tampa matomi tarptautiniu lygiu. Svarbu per daug nesikuklinti, nes nei fiziškai, nei dvasiškai Lietuvoje nejaučiame talentingų kūrėjų stygiaus, atvirkščiai – drįstu teigti, jog esame tikrai gerame lygmenyje. Tai galėčiau patvirtinti remdamasis ir savo, kaip kviestinio dėstytojo bei stažuotojo dirbusio užsieniuose, patirtimi. Dažnai pas mus konkurencija būna tokia didelė, kad net prasideda kainų dempingas, kitu lazdos galu kertantis per architekto profesijos prestižą.

apie Laisvydę Šalčiūtę ir save Kokia jūsų bendradarbiavimo su Laisvyde istorija, kuo ji jums ypatinga? Mes su Laisvyde dirbame ketverius metus. Pirmasis mūsų pasirodymas kartu užsienio meno scenoje buvo Veronos meno mugė (2018). Vežėme kūrinius iš ciklo Giesmių giesmė (arba Saliamono giesmė). Tada Mantujos kunigaikščių rūmų muziejaus darbuotojai ją atrinko kaip geriausią mugėje pristatomą menininkę ir pakvietė surengti parodą Mantujos kunigaikščių rūmų muziejuje. 2019 m. paroda įvyko, ją aplankė virš šimto tūkstančių žmonių. Tai labai didelis matomumas.

Vilma Mačianskaitė – ekonomistė, menotyrininkė, keliaujančios Kontūro galerijos (angl. Contour Art Gallery) vadovė. Galerininkė kuruoja menininkus iš visos Lietuvos ir padeda jiems siekti tarptautinio pripažinimo. Šiuo metu menotyrininkė dirba kartu su Laisvyde Šalčiūte, Raimondu Gailiūnu, jaunosios kartos atstove Diana Remeikyte (spalio–lapkričio mėn. surengė parodą Yra skirtumas laikinojoje erdvėje Lydos g. 4) ir Dainiumi Trumpiu, kurio parodą Skarda buvo galima išvysti dar šį rudenį dviejose Vilniaus erdvėse – laikinojoje Contour Art Gallery erdvėje Lydos g. 4 ir Pamėnkalnio galerijoje. Ketverius metus V. Mačianskaitės kuruota menininkė Eglė Ridikaitė buvo apdovanota Vilniaus miesto savivaldybės mero premija (2017), Vyriausybės kultūros ir meno premija (2018) ir Nacionaline kultūros ir meno premija (2020), galerijos pastangomis buvo išleistas išsamiai jos kūrybą pristatantis katalogas. Susitikime su Vilma pasikalbėjome apie jos gyvenimą dirbant keliaujančioje galerijoje ir jos atstovaujamą menininkę Laisvydę Šalčiūtę, šiais metais laimėjusią Liuksemburgo meno prizą.

Laisvydė Šalčiūtė – išskirtinė menininkė, žavinti savo išsilavinimui: ji ne tik stipri tapytoja, amato išmanytoja, bet ir turi itin stiprų teorinį pagrindą. Žygimantas Augustinas apsigynė meno daktaro laipsnį. Lietuvoje yra nedaug meno daktaro laipsnį turinčių menininkų, kurie sugeba ne tik kažką padaryti, bet ir stipriai pagrįsti, ką ir kodėl daro. Gal paprastam žmogui neįgudusia akimi tai nėra iš karto matoma, bet labai gerai pastebima specialistams, giliau pasižiūrintiems į darbus.

Šios išskirtinės menininkės darbuose gausu simbolių. Apie ką jie? Laisvydės kūriniuose dažnai aptinkamas Meliuzinos simbolis. Šis tapytojos sukurtas personažas keliauja per daugelį jos darbų. Šviečiančiomis akimis, su nimbu ant galvos. Per jį Laisvydė pasakoja ir kuria savo istorijas. Meliuzina ir visokiomis teorijomis paremta jos daktaro studija „(Melo) dramos. Trys kūno vizualizacijos strategijos“.

Atrodo, kad jums ir Laisvydei svarbu griauti stereotipus. Kokius? Jeigu Laisvydės paklausia, kiek jai metų, ji atsako nenorinti, jog kūryba būtų vertinama pagal amžių ir lytį. Dažnai menininkai vertinami pagal amžių. Kai studijavau menotyrą, skaičiau begalę meno rinkos knygų apie tai, kaip nustatoma kūrinių vertė ir kaip vertinami menininkai. Kai yra žinomas amžius, pagal jį žiūrima, kokiose parodose menininkas dalyvavo, ką laimėjo ir su kokiais kitais kūrėjais pasirodė. Vyresnio amžiaus menininko kūrinių vertei pasaulinėje meno rinkoje gali turėti įtakos solidus kūrybos katalogas, bendrų parodų su pasaulinio garso menininkais kiekis ar jas rengusių institucijų prestižas. Bet daugelis Lietuvos vyresnės kartos menininkų, dirbusių sovietmečiu ir nesitaiksčiusių su režimu, išvis neturėjo galimybės pasirodyti parodose, jau nekalbant apie tarptautinius projektus ar katalogus. Kitas aspektas – menininko vertinimas pagal lytį ir visuomenėje nusistovėjęs požiūris į moterį. Norėdama pasiekti tiek pat kiek vyras, moteris turi įdėti daugiau darbo bei pastangų. Laisvydė drąsiai apie tai kalba ir sako, kad menas neturi būti geras ir gražus, menas turi provokuoti ir kelti klausimus. Jos darbuose atsiranda įžūlių nuogų figūrų

ir pašėlusių minčių, ji piešia ir nuogus vyrus. Jai nesuprantama, kodėl tik moterys nuogos?! Jeigu dailininkas tapo nuogą moterį, jis yra labai šaunus vyras, o kai Laisvydė, visiška introvertė ir darboholikė, piešia nuogus vyrus, žmonės sako, jog ji arba vyro neturi, arba jai su galva negerai.

Papasakokite daugiau apie Liuksemburgo meno prizą. Pinacothèque – privatus muziejus Liuksemburge, įkurtas Hervé Lancelino – vieno įtakingiausių meno kolekcininkų Europoje. Čia eksponuojami jo asmeniškai atrinkti XX a. pradžios–XXI a. kūriniai. Pinacothèque bendradarbiauja tiek su Pompidou modernaus meno muziejumi Paryžiuje, tiek su Meksiko miesto muziejumi – iškilių meno įstaigų sąrašas itin platus. Liuksemburgo meno prizas yra kolekcininko įsteigta premija, kurią asmeniškai skiria pats Lancelinas nuo 2015ųjų. Laisvydė Šalčiūtė buvo viena iš dvidešimt keturių šių metų Liuksemburgo meno prizo konkurso finalininkų, trys jų buvo paskelbti laureatais ir apdovanoti piniginiais prizais. Menininkė laimėjo trečią vietą ir 10 000 eurų premiją. 2015-aisiais pradėtas rengti konkursas sulaukdavo kiek daugiau nei 200 dalyvių. Jame būdavo renkamas vienas

Kalbino Vytautas Gurevičius 8

2022:1 (82) INTERJERAS PATARIA 9

SVEČIUOSE

Galerininkė be galerijos –

Laisvydė nemėgsta būti vadinama grafike. Mes dažnai prašome taip jos neįvardyti, nes ji yra itin plataus žanro menininkė. Ji daro absoliučiai viską – instaliacijas, fotografijas, o pastaruosius metus užsiima tapyba, rašo tekstus, kuria meno objektus. Ir ji vis vien siejama su grafika, nes studijas pradėjo Grafikos katedroje, nors tai buvo labai seniai.

SVEČIUOSE

laureatas iš dešimties–dvylikos finalininkų ir nugalėtojas. Pastarasis gaudavo 25 000 eurų premiją (nuo 2019 m. premija buvo padidinta iki 50 000 eurų). Šiemet sulaukta net 639 paraiškų, išrinkti dvidešimt keturi finalininkai, o trims laureatams apdovanoti skirta net 80 000 eurų. Pirmos vietos laimėtojai Celinai Portellai iš Brazilijos atiteko 50 000, kanadiečiui Francis O’Shaughnessy – 20 000, o Laisvydė Šalčiūtė pelnė trečią vietą ir 10 000 eurų. Konkurso finalininkus renka muziejus, o laureatus – nepriklausoma komisija, sudaryta iš meno rinkos profesionalų, atstovaujančių įtakingoms meno institucijoms. Vien tai, kad ta komisija vertina ir peržiūri darbus, yra didelis pasisekimas – atsidurti tokių žmonių akiratyje reiškia labai daug. 2017 m. į finalą taip pat buvo patekusi lietuvių menininkė Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė. Kiekvienais metais po premijos įteikimo būdavo eksponuojami finalininkų kūriniai. Šiemet tokio pratęsimo nėra, bet Hervé Lancelinas asmeniškai parašė pasveikinimo laišką Laisvydei. Menininkė iškart po žinios paviešinimo pradėjo gauti kvietimus bendradarbiauti ir rengti parodas užsienyje.

Kokie jūsų ateities planai, kuo ypatinga jūsų darbo koncepcija?

Trumpio paroda Skarda ir Dianos Remeikytės kūrinių pristatymas Yra skirtumas. Prieššventiniu laiku su 11 menininkų darbais įsikūrėme Liejyklos g. 8. Patalpas galerijai suteikę jų savininkai jau sulaukė nuomininkų peržiūrų.

Mano darbą galima įvardinti kaip galerininkė be galerijos. Įsteigti meno galeriją ir pradėti kuruoti menininkus buvo spontaniškas sprendimas. Sprendimą pradėti menotyros magistro studijas lėmė tai, kad tuo metu šefavau vieną jauną dailininkę. Studijuodama rašiau darbus apie Lietuvos menininkų karjeros galimybes, kaip turėtų dėliotis jų karjera ir ką jie turėtų daryti, nes yra tikrai gerų kūrėjų, bet su jais nelabai kas vyksta. Mano idėja besimokant ir rašant darbus ta linkme ir rutuliojosi. Dažnai organizuojame parodas įvairiose komercinėse, dar neįrengtose, parduoti ar nuomoti skirtose patalpose. Jas su profesionalių architektų pagalba laikinai pritaikome menui. Net dvi gan ilgai pirkėjų laukusios erdvės, kuriose 2021 m. rengėme parodas, patraukė dėmesį ir po renginių buvo greitai nupirktos. Studios 85, Subačiaus g. 85, surengėme dvi parodas – Nuojautos ir abejonės bei Pasikartojimai (kuruota aktorių Jolantos Dapkūnaitės ir Arūno Sakalausko), o Pranciškonų parko komplekse esančioje patalpoje, Ydos g. 4-59, vyko Dainiaus

Pokalbio pabaigoje kartu su Vilma pajuokavome, jog ji parodomis galėtų ne tik viešinti menininkus, bet ir nekilnojamąjį turtą reklamuoti. ip

Kalbant apie tarptautinius galerijos pasiekimus – Contour Art Gallery stendas 2018-ųjų Art Verona meno mugėje sulaukė spaudos dėmesio ir buvo išrinktas į TOP 10 mugės stendų. Minint asmeninius iššūkius: didžiosios Lietuvos šiuolaikinės tekstilės menininkės, tokios kaip Laima Oržekauskienė, Lina Jonikė, Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė – gavo ispanų menininkės, kuratorės Marijos Ortegos pakvietimą surengti parodą Madride. Jų kvietimu būsiu šios parodos kuratorė ir organizatorė. Jau dabar dirbame dideliu tempu, o renginys turėtų įvykti 2023-aisiais. Taip pat 2022 m. gegužę turime atidaryti rokiškiečio menininko Raimondo Gailiūno parodą Rokiškio dvaro muziejuje. Nuolatinę muziejaus ekspoziciją papildysiantys Gailiūno darbai kurs su ja dialogą. Tai – itin daug iššūkių ir drąsos reikalaujantis projektas tiek mums, tiek muziejui.

Šis nedidelis 39 m² butas buvo su daline apdaila ir vientisa bendrąja erdve. Kai projektas buvo patikėtas interjero dizainerėms Audronei Ambrazienei ir Daivai Pocevičienei, jos pirmiausia jį perplanavo – atskyrė miego vietą. Taip iš vienos erdvės atsirado du kambariai su niša virtuvei. „Projekto pradžioje visuomet susikuriame būsimo interjero viziją, spalvų gamą, dėliojamės spalvas, medžiagas. Paskui pradedame lipdyti konkrečius baldus. Visas interjeras turėjo būti žemės tonų – šiltų pilkų, rudų, rausvų ir natūralios medienos atspalvių. Virtuvės zonoje tarp spintelių atsiradęs raštas kartojasi svetainėje fotelio gobelene ir dušinės galinėje sienutėje“, – pasakoja kūrėjos.

Kadangi būste vyrauja neryškios žemiškos spalvos, reikėjo pabrėžti, paryškinti interjerą įkomponuojant juodų akcentų: kontrasto suteikia juoda valgomojo stalo koja, juodos kėdžių kojos, juoda slankiųjų miegamojo durų konstrukcija. Pagrindinėje svetainės sienoje matoma anglies juodumo linija pereina horizontaliai per baldą, lentynas ir pertvaros konstrukciją.

palikti miegamajame, nes ryškumo ir taip netrūko. Lango angokraštyje dizainerės suprojektavo natūralia mediena dekoruotą sėdimąją vietą – šios erdvės dizainui ji suteikia užbaigtumo.

Virtuvė buvo ryškinama juodomis profilinėmis rankenomis, o sanitarinis mazgas – juodais maišytuvais, gyvatuku ir veidrodžio rėmu. Ramesni tonai buvo

Įgyvendindamos projektus specialistės didelį dėmesį skiria apšvietimui. Šiuose namuose būtinas ryš-

INTERJERAS

Juodomis detalėmis dekoruotas interjeras „Vakaras“ Interjero autorės Audronė Ambrazienė ir Daiva Pocevičienė Nuotraukos Leono Garbačausko Tekstą parengė Gytautė Ivanauskaitė

2022:1 (82) INTERJERAS PATARIA 13

INTERJERAS

viskas tilptų, būtų savose vietose ir neapkrautų erdvės. Virtuvėje sumontuoti visi buitiniai prietaisai, o skalbimo ir džiovinimo mašinos paslėptos sanitariniame mazge, specialiai sukurtoje talpioje spintoje. Priėmus tokius sprendimus, ši erdvė tapo jaukiais minimalistinio stiliaus namais, į kuriuos smagu sugrįžti ir patogu gyventi. ip

kesnis apšvietimas buvo projektuojamas zonomis. Norint sukurti jaukesnę atmosferą, pasitelktos slepiamosios LED juostos: svetainėje palei langą ir TV baldo apačioje, virtuvėje – po pakabinamosiomis spintelėmis, o sanitariniame mazge – galinėje dušo sienutėje. Tuo tarpu svetainės erdvę galutinai užpildo toršeras. Įrengiant nedidės kvadratūros butus visada kyla klausimas, kur sutalpinti svarbiausius buityje naudojamus prietaisus, neapkraunant jais patalpų. Interjero kūrėjos nurodė, jog jiems buvo numatyta vieta jau projektuojant būsto. Vienas svarbiausių uždavinių – kad 14

sviesosprojektai.lt gerosgrindys.lt easebaldai.lt lonas.lt vokiskakeramika.lt muresta.lt

01 02 03 04 05 06

Butas Vilniaus senamiestyje su išlaikytais paveldo fragmentais Į interjero dizainerę Guodą Mariją Zmejauskienę kreipėsi užsakovai, svajojantys turėti butą Vilniaus senamiestyje. Klientai pageidavo turėti jaukius, funkcionalius, baldais ir daiktais neperkrautus namus. Atsižvelgiant į objekto vietą, buvo pasirinkta interjero kryptis – lengvos, modernios klasikos stilistika „su cinkeliu“. Kuriant dizaino viziją, reikėjo atlikti polichrominį tyrimą, kad būtų nustatyta, ant kurių sienų galima išsaugoti senamiesčio paveldo fragmentus.

Interjero dizainas Guodos Marijos Zmejauskienės Studija ubuntu•interior Nuotraukos Andriaus Stepankevičiaus Tekstą parengė Gytautė Ivanauskaitė 16

Kadangi tai labai senos statybos butas, nebuvo galima keisti jo sienų padėties. Dizainerė stengėsi laikytis senesnio suplanavimo. Pasak specialistės, siena, kur suprojektuotas pusbarinis valgomojo stalas, buvo iš dalies nugriauta, kad nedidelės kvadratūros būsto erdvės būtų kuo atviresnės ir kad būtų juntamas erdviškumas. Pasiteiravus plačiau apie pastato istoriją, dizainerė pabrėžė, jog autentiškas buto išdėstymas, o tiksliau – 2022:1 (82) INTERJERAS PATARIA 17

INTERJERAS

sienų kreivumas. Buvo paliktos atviros, grublėtos namo sienų plytos – jas galima pamatyti tik įžengus į namus. Svetainėje, ant sienų, išlikę istorinio paveldo fragmentų. Apskritai šis interjeras kurtas lengvos, modernios klasikos principu. Po polichrominio tyrimo palikti fragmentai taip pat prisidėjo prie bendros interjero spalvinės gamos ir stilistikos. Visame bute dominuoja kelios pagrindinės spalvos ir medžiagos: pilka, žalia, šviesus ir tamsus, sodraus atspalvio, medis, kurį papildo šilti smėlio tonai ir veliūriniai audiniai. Harmoningas šių spalvų ir medžiagų derinys perteikia būsto nuotaiką – čia vyrauja santūri, savita atmosfera. Tokia atmosfera, kokią diktuoja buto vieta. Anot studijos ubuntu•interior įkūrėjos: „Norėta, kad kiekviena interjere atsiradusi detalė būtų visumos dalis, o ne pavienis objektas. Todėl atidžiai rinkome ir derinome interjero aksesuarus bei dekoro elementus, kad kiekvienas jų būtų tarpusavyje susijęs per formą, spalvą, faktūrą.“

Pasiteiravus apie išmaniųjų technologijų, kurios tampa įprastos įrengiant namus, diegimą, G. M. Zmejauskienė patikino, kad šiuose apartamentuose jų nėra: „Atvirkščiai, net jungiklis į vonios kambarį gyventojus nukelia į kiek senesnius laikus. Tam, kad vonios kambaryje užsidegtų šviesa, įėjus reikia truktelėti už virvelės“, – šypsodamasi pokalbį baigia dizainerė. ip

bram.lt grinduparduotuve.lt ardena.lt bntekstile.lt subtila.lt

01 02 03 04 05

Interjero autoriai Tomas Umbrasas, Aidas Barzda, Tautvydas Vileikis, Justė Surplytė Studija YCL Nuotraukos Andriaus Stepankevičiaus Tekstą parengė Gytautė Ivanauskaitė

Modest Į studiją YCL kreipęsi užsakovai buvo patenkinti nedidelio buto įrengimo procesu, tad norėjo architektams patikėti ir savo pagrindinių namų interjero koncepto kūrimą. „Viskas prasidėjo nuo to, kad teko nemažai išsivalyti. Nors namas ir nėra senas, buvo įvairių neaiškų vietų, nišų, sandėliukų ir pan. Išvalę ir paruošę optimizuotą funkcinį planą pamatėme, kad būstas tapo erdvesnis, šviesesnis ir kviečiantis kartu leisti laiką“, – pasakoja specialistai.

Lygiagrečiai vykę tam tikri išorės remonto darbai pakoregavo kai kurių pagrindinių erdvių išdėstymą. Pavyzdžiui, pagrindinis miegamasis iš įprastos savo vietos pirmame aukšte nukeliavo į antrąjį, šalia erdvaus bei šviesaus vonios kambario. Dabar iš jo atsiveria puiki panorama. Taigi antrasis aukštas iš mažai naudojamo tapo pagrindine šeimininkų poilsio oaze. Kai buvo sudėliotos erdvės, plane viskas judėjo labai inertiškai: kiekvienas objektas turėjo savo vietą. Tai ramūs, estetiškai santūrūs namai, kuriuose ir pailsi, ir padirbi, ir tiesiog su malonumu pabūni. Kiekvienuose namuose ypač svarbus apšvietimas. Visuose studijos YCL projektuose architektai pateikia kelis dirbtinio apšvietimo variantus. „Pirmasis, vadinamasis darbinis, – ryškus, užpildantis ir vienalytis. Antrasis – jaukus, šiek tiek mieguistas bei romantiškas. Šie du scenarijai atsirado ir šiuose namuose. Kas dėl natūralaus apšvietimo, jis puikiai užpildo visas erdves kone per visą dienos tėkmę. Puikiai tarpusavyje 20

2022:1 (82) INTERJERAS PATARIA 21

INTERJERAS

derantys langai ir stoglangiai sukuria šviesių namų įspūdį. Nors paties interjero spalvos nėra visai šviesios, jos neslegia ir suteikia jaukumo“, – aiškina projekto autoriai. Pačiame būste dominuoja medis, kiek mažiau metalo ir akmens masės. Viskas derinta, siekiant išlaikyti santūraus, bet įsimintino interjero koncepciją.

Name akį traukia stiklinė virtuvės sala. Ši vieta pakoreguota atveriant daugiau šviesos į virtuvę ir iš jos. Sala buvo reikalinga – tai svarbi šeimos vieta, skirta greitai prisėsti, išgerti kavos, pasišnekučiuoti. Visgi ji buvo pernelyg masyvi ir blokuojanti, todėl architektai paslėpė ją atspindžiuose, suteikiančiuose lengvumo ir erdvės jausmo. Interjerą vainikuoja darbo zona. Architektai turėjo sukurti universalų baldą daiktams laikyti, dirbti ir grožėtis. Toks išskaidymas, pasak YCL komandos, buvo intuityvus, nes darbo vietą norėjosi turėti kuo arčiau natūralios šviesos šaltinio, o giliau kambaryje palikti daiktų saugojimo zoną. Ištobulintos detalės atsirado eskizuojant ir dėliojant įvairius variantus. Norėta ir kituose balduose atsikartojančio minkštumo. Nors išlaikyti vientisą stilistiką buvo sudėtinga, kartu su baldininkais ši problema buvo išspręsta. Siekiant išsaugoti patalpos formą, buvo pasirinkta medinė arka. Galiausiai iš to išėjo unikalus baldas įdomiai suprojektuotoje darbo vietoje. ip

bonumwood.lt trilogija.lt svt.lt

01 02 03

Individualumas. Identitetas. Žmogus.

Derinys kelionių ir šiltų kraštų besiilginčiam žmogui.

Šiam deriniui naudojami akcentiniai Coordonne gamintojo tapetai La Muralla iš kolekcijos Random Archist. Interjere tokio dizaino tapetų daug naudoti nereikia, užtenka vienos kitos akcentinės sienos. Jų koloritas sufleruoja visų kitų galimų interjero spalvų tonus. Prie išraiškingų tapetų gali būti parinkta skirtingo tipo danga: santūresnės tamsaus riešuto atspalvio laminuoto grindys, viską sujungiančios į bendrą visumą, arba natūralaus ąžuolo, prancūziškos eglutės rašto parketlentės, suteikiančios klasikinį prieskonį interjerui. Šiam būstui pasirinkti meno kūriniai – J. Laurušaitės vazos – taip pat išsiskiria spalvingumu bei išraiškingomis formomis, o bendra atmosfera nuteikia literatūriniams pokalbiams, įkvėptiems architektūros kelionių.

Šiuolaikiškas ir modernus interjeras jaunam žmogui.

Deriniui naudojami minimalistiniai fragmentai, nedaug skirtingų spalvų, vienas kitas modernus, kokybiškas akcentas. Pasirinkti minimalistinių, elegantiškų formų Bobby Clark tapetai suteikia erdvei prabangos ir ramybės įspūdį. Šalia derinami vienspalviai, šviesių tonų, šilti kilimai iš Eden kolekcijos. Visą derinį įrėminančios aukštos klasikinės grindjuostės suteikia erdvei rafinuotos prancūziškos stilistikos. Galutiniai akcentai – interjerą papildančios nespalvotosios fotografo A. Baltėno fotografijos iš ciklo Vilnius ir elegantiškos knygos ant žurnalinio staliuko.

Natūralios, šiltos tendencijos – tautiško identiteto derinys brandžiam žmogui. Šiam deriniui sukurti naudojamos natūralios ir jaukios medžiagos. Pasirinkti Colonial dizaino tapetai iš Indiano By Y&S kolekcijos imituoja audinio (drobės ar lino) raštą. Kaip pagrindas naudojamos natūralaus medžio piešinį ir spalvą atkuriančios aukštos kokybės laminuotos grindys iš Signature kolekcijos. Interjerą dar labiau sušildo ir detales į darnią visumą sujungia natūralaus kanapių pluošto Vivaraise gamintojo kilimas. Žinoma, baigiamuosius akcentus sudeda meno kūriniai. Pasirinkti lietuviškos simbolikos ir jaukumo kupini grafikės B. Stančikaitės ofortai – tarsi aksesuarai, sustiprinantys kuriamą interjero koncepciją. ip

Interjero architektė Vaida Kandratavičiūtė Interjero studija IDAS

Individualumas, identitetas, žmogus – pagrindiniai kūrybos principai, kuriais vadovaujasi interjero architektė Vaida Kandratavičiūtė kurdama derinius tiek asmeniniams poreikiams, tiek įrengdama būstus ilgalaikei nuomai. „Kiekvienas žmogus skirtingas, todėl ir mano sukurti deriniai maksimaliai skirtingų konceptų. Jie leidžia atskleisti, kaip vieną ir tą pačią erdvę galima išnaudoti visiškai skirtingam interjero sumanymui įgyvendinti, atsižvelgiant į užsakovo asmenybę ir pasirenkant atitinkamas apdailos medžiagas“, – sako specialistė.

2 1 4

2 3

5 5

PATARIMAI

2di.lt e. parduotuvėje vienoje vietoje rasite ypač stiprių, Europoje pripažintų gamintojų produktų: parketlenčių, laminuotų grindų ir vinilinių dangų, taip pat priemonių, skirtų grindims įrengti ir prižiūrėti.

Išskirtinės kokybės ir dizaino tapetai, kilimai bei dovanoms skirtos prekės: namų tekstilė, indai bei keramikos dirbiniai, meno kūriniai, knygos perkant nuo 40 Eur visoje Lietuvoje pristatomi nemokamai.

4 1. Jovita Laurušaitė,vaza Pasimatymas, 2011 m. 2. Laminuotos grindys Quick-Step, riešutas, SIG4761, kolekcija Signature. 3. Parketlentės Quick Step, alyvuotas ąžuolas, traditional, INT3902, 1050 x 310 x 14 mm, kolekcija Intenso. 4. Tapetai (panelės) 9000010V, Random Archist, kolekcija Coordonne. 5. Knyga Gaudí. The Complete Works, leidykla Taschen, 2020 m.

1. A. Baltėnas, Užupio gatvė,autorinis sidabro bromido atspaudas, 22 x 29 cm, 1996 m. 2. A. Baltėnas, Pranciškonų bažnyčios kiemelis, autorinis sidabro bromido atspaudas 29 x 20,7 cm, 1997m. 3. Kilimas Narma Eden, beige, 200 x 300 cm. 4. Dažoma MDF grindjuostė QSISKROGEE, 16 x160 mm, 2,4 m, Quick-Step. 5. Parketlentės Quick Step, alyvuotas ąžuolas, frosted, PAL3092S, kolekcija Palazzo. 6. Knyga Dalí. The Paintings, leidykla Taschen, 2020 m. 7. Tapetai 8000010 40th Anniversary, kolekcija Coordonne

Daugiau idėjų Jūsų namams:

Tapetus, grindis ir meno kūrinius, naudotus deriniams, galite apžiūrėti ir įsigyti elektroninėje parduotuvėje www.2di.lt

facebook.com/2di.lt/ facebook.com/ dizona.lt/ instagram.com/2di.lt/

1. Kilimas Flair, 160 x 230 cm, kolekcija Vivaraise. 2. Beatričė Kelerienė, keraminė vazelė, keramika, 2017 m. 3. Laminuotos grindys Quick-Step, ąžuolas, SIG4763, kolekcija. Signature 4. Birutė Stančikaitė, Vilniaus panorama, ofortas, 2005 m. 5. Birutė Stančikaitė, Aukuras, ofortas, akvatinta, 49 x 65 cm, 1988 m. 6. Tapetai YSP0105, Indiano by Ybarra & Serret, kolekcija Coordonne.

Vilniuje: „2DI“ salonas „Domus galerijoje“, P. Lukšio g. 32 Vilniuje: „2DI Grindys“ salonas „Domus galerijoje“, P. Lukšio g. 32 2022:1 (82)centre INTERJERAS PATARIA Kaune: „2DI“ salonas Namų idėjų (NIC), Pramonės pr. 8E25 Klaipėdoje: „2DI“ salonas Namų idėjų centre (NIC), Minijos g. 42 Utenoje: „2DI“ salonas Namų idėjų centre (NIC), Kupiškio g. 19

Ekologiškumas ir tvarumas Dar viena priežastis, dėl kurios pastaruoju metu itin populiarėja natūralaus medžio masyvo ar faneruotės baldai, yra ta, kad didėja mūsų sąmoningumas, susijęs su ekologija, tvarumu, vartojimo mažinimu, natūraliais produktais ir daiktais, turinčiais išliekamąją vertę. Juk baldai iš natūralaus medžio nėra tik buities elementas – jie skleidžia medžio sukauptą energiją, ypatingą šilumą. Iš ąžuolo medienos pagamintas baldas yra natūralus ir ekologiškas, o tai ypač aktualu šiandieninėje mus supančioje aplinkoje, kurioje tiek daug nenatūralumo.

Pirmenybė – natūralioms priemonėms

EASE baldai – ilgaamžiškumo ir tvarumo garantas

Pastaruoju metu įsirengiant būstą vis daugiau dėmesio skiriama medžiagų kokybei, kilmei bei ilgaamžiškumui, galvojama apie tvarumą, ekologiškumą, palankumą aplinkai. Ryškėja sąmoningo vartojimo tendencija, taip pat vis daugiau žmonių pirmenybę teikia Lietuvoje pagamintai produkcijai. Mūsų šalyje veikiantys „Ease. Mano namų stilius“ baldų salonai, prekiaujantys ir Lietuvoje pagamintais kokybiškais korpusiniais „Baltic Furniture“ baldais, siūlo atkreipti dėmesį į natūralaus ąžuolo masyvo arba faneruotės gaminius, kurie ne tik įkūnija ekologiškumo bei tvarumo filosofiją, bet ir suteikia namams šilumos, jaukumo, natūralumo. Galiausiai – jų gyvavimo trukmę prailginti visai paprastai galite patys ir taip prisidėti prie aplinkos saugojimo ir vartotojiškumo mažinimo. Tekstas Kristinos Noreikienės. Nuotraukos: gamintojo

Rūpinantis gamta ir ekologija, pirmenybė teikiama švarioms, kuo natūralesnėms medžio impregnavimo bei apdailos priemonėms, pvz., aliejui. Štai pažeidus lako apdailą, jos atnaujinti neįmanoma, be to, ji gali būti kenksminga aplinkai. O aliejuotas paviršius – tai gyvas medis, kurį pajusite kas kartą prisilietę. Ekologiškas geros kokybės aliejus puikiai įsigeria į medieną, išryškina natūralaus medžio tekstūrą. Iš medžio masyvo pagaminti aliejuoti baldai tarnaus ilgus metus, jei juos periodiškai atnaujinsite.

Atnaujinti galite patys Tokius baldus atnaujinti be vargo gali ir pats šeimininkas, naudodamas specialų aliejavimo rinkinį. Jį galima įsigyti baldų prekybos salone, čia taip pat gausite vertingų patarimų, konsultacijų. Tokiu būdu atnaujinant baldus sumažinamas vartotojiškumas ir jo neigiama įtaka aplinkai. Medinius baldus alyvuota kempine patariama valyti ne tik tada, kai atsiranda nešvarumų ar įbrėžimų, – tai rekomenduojama daryti ir profilaktiškai. Patrynus paviršių alyvuota kempine, atsinaujina baldų spalva, išryškėja medžio struktūra bei natūralus, gamtos sukurtas jo grožis.

Natūralaus medžio masyvo baldai – išskirtinai jums Rinkdamiesi natūralaus medžio masyvo ar faneruotės baldus savo namams, būtinai užsukite į „Ease. Mano namų stilius“ baldų salonus. Juose rasite pačių įvairiausių Lietuvoje gaminamų korpusinių „Baltic Furniture“ baldų: stalų, komodų, kėdžių, vitrinų, žurnalinių staliukų ir kt. Kurdamas korpusinių baldų kolekcijas, šis gamintojas stengiasi rasti optimalų dizaino variantą, kuris puikiai atrodytų ir įsilietų į daugelį interjerų. Maža to, tos pačios kolekcijos baldai, pasirinkus skirtingas alyvos spalvas, gali nustebinti visiškai kitokia išvaizda. Siekdami turėti jūsų individualius poreikius atitinkančius originalius baldus, galėsite iš daugybės variantų išsirinkti dureles ir norimą spalvą – taip susikursite baldus, pritaikytus būtent jūsų namų interjerui, stiliui. Tam, kad šie baldai pasakotų tik jūsų namų, jūsų šeimos istoriją ir taptų neatsiejama jos dalimi. ip

EASE baldų salonus rasite Vytenio g. 20 ir „Domus galerijoje“, Lukšio g. 32, Vilniuje.

www.easebaldai.lt

PATARIMAI

Natūralaus medžio baldai – unikalūs ir ilgaamžiai Natūralaus medžio baldai vertinami visame pasaulyje, mėgstami jie ir Lietuvoje. Tokie baldai suteikia namams jaukumo, natūralumo. Jie atrodo itin dekoratyviai ir patraukliai, yra ilgaamžiai, tvirti bei stabilūs. Natūralaus medžio baldai dažnam sukelia teigiamas asociacijas, emocijas, mat maloniai nuteikia medžio šiluma ir kvapas. Tokius baldus malonu liesti, jie dvelkia gyvybe. Natūralios medžiagos suteikia baldui ne tik ilgaamžiškumo, bet ir unikalumo. Kiekvienas baldas, pagamintas iš natūralios medienos, turi unikalų raštą, pojūtį ir spalvą. Juk ir vienodų medžių miške nerastumėte. Mažos šakos, medžio rievės, kiekvienos lentutės spalvos variacijos, medienos struktūros nevienodumas suteikia baldui išskirtinumo. Natūralios medienos baldai dėl gyvų, gamtos sukurtų spalvų lengvai pritaikomi bet kokio stiliaus patalpose, tampa neatskiriama interjero dalimi – nuo klasikinio iki itin modernaus, kuriame daiktų nėra daug, – tuomet šie baldai tampa ryškiu ir solidžiu akcentu. 26

2022:1 (82) INTERJERAS PATARIA 27

„Heimtextil 2022“ 2022–2023 m. interjero tekstilės tendencijos jau paskelbtos

Tekstilės sudėtis

Deep

Augalų, daržovių ir vaisių atliekos, žievės, lukštai. Mikrofibriliuota celiuliozė. Palmių lapų oda. Biologiškai skaidžios medžiagos. Natūralūs dažikliai. Iš micelio sukurtos medžiagos. Kokosų oda. Atliekų, biomasės perteklius. Džiutas. Linas. Kanapės. Drobė. Pantone 13-1010 TCX RAL 1015 NCS S 1015-Y40R

Pusiausvyros atkūrimas mokantis iš naujo

Pantone 15-1119 TCX

RAL 075 70 20 NCS S 3020-Y20R

5 4

Nors ir negalėsime pajusti visų taktilinių tekstilės pojūčių gyvai, mūsų puslapiuose jau galima išsamiai susipažinti su keturiomis 2022–2023 m. interjero tekstilės tendencijomis, pavadinimu Next Horizonts, kurių kūrėjai – „Heimtextil“ tendencijų taryba Heimtextil Trend Council. Tai ne tik ateinančių metų namų tekstilės tendencijų koncepcijos, bet ir visuotinės pasaulio ateities vizijos, paremtos tvaria mąstysena bei išteklių išsaugojimu. Paruošė VDA Tekstilės meno ir dizaino katedros docentė, dizaino krypties meno daktarė Rūta Būtėnaitė

Deep Nature spalvos Deep Nature spalvų paletę sudaro natūralūs gamtos tonai. Pelėsių, įvairių žolių atspalviai ir ramūs mėlyni bei rausvi tonai sukuria žemišką nuotaiką. Tai tarsi sugrįžimas prie mūsų natūralių, nedažytų medžiagų paveldo. Rudi ir smėlio atspalvių audiniai atrodo natūralūs, tarsi neapdirbti. Subtilūs pilkai mėlyni ir švelniai raudoni atspalviai išgauti naudojant natūralius gamtinius dažiklius. Jie pasitelkiami nenudailintiems raštams kurti ekologinio spausdinimo bei marginimo priešais saulę procesuose. Deep Nature spalvų gama – harmoninga, švelni ir konceptuali. Ji pabrėžia ilgalaikį tvarų mąstymą ir siekį išsaugoti supantį gamtos pasaulį.

Pantone 18-1048 TCX RAL 8008 NCS S 6030-Y30R

Pantone 17-0636 TCX

NCS S 5030-G90Y RAL 085 50 30

Pantone 19-0608 TCX NCS S 8005-Y20R RAL 7022

Pantone 18-4011 TCX NCS S 6010-B10G RAL 220 50 10

Pantone 18-1616 TCX NCS S 5030-R RAL 010 40 25

Pantone 16-1506 TCX NCS S 3010-R RAL 030 60 10

1. SPINNOVA® baltas audinys iš medienos celiuliozės ir medvilnės mišinio, kanapės (Vittenbjerggård), kanapių pluoštas (VIA universiteto koledžas, Kūrybinių industrijų ir profesijų tyrimų bei plėtros centras). 2. Inner Values (liet. Vidinės vertybės), diz. Tobiaso Trübenbacherio projektas. Baldų dizainui naudojami gyvūnų žarnynai transformuojami į minkštą sėdimąją odą. 3. Christina Engsig. Tekstilė, pagaminta iš audinių likučių ir rafijos palmių juostelių. 4. Gayles Farm 5, diz. Wycliffe’as Stutchbury. Medžiaga, pagaminta iš išmestos lauko tvoros ir lino audinio. 5. Maria Højrup, VIA universiteto koledžas, VIA Design & Business. Audinių dizainas. Natūralus marginimas, štampavimas, skaitmeninė spauda. 6. Kanapės (Vittenbjerggård), burių audinio tekstilė Middle of Nowhere, Busk A. Agesen. Christinos Engsig stilius. 7. Tekstilės dizainerė Stefanie Salzman. Vilna, dažyta ramunėlėmis. 8. Future Fossils, diz. Sissel Gustavsen. Nagrinėjama koncepcija, kaip ateityje gali atsirasti fosilijų iš įvairių pakrančių zonose esančių atliekų ir natūralių medžiagų.

Deep Nature PAGRINDINIAI AKCENTAI • Deep Nature – tai mąstymo perkrovimas ir grįžimas prie gamtos išminties. Ši transformuojanti tendencija yra kvietimas mokytis iš naujo, suprasti sumanią gamtos sistemą ir atkurti pusiausvyrą. • Ilgalaikis mąstymas yra būtinas, norint išsigydyti ir apsaugoti savo ateitį. Jau dabar svarbu skatinti sąmoningą tekstilės medžiagų gamybą, tyrinėti gamtos ekosistemų strategijas ir tradicinius amatus. • Deep Nature medžiagos gaunamos iš Žemės, naudojant natūralios kilmės išteklius ir spalvas. Jos gaminamos ir atkuriamos pritaikius tvarius uždaro ciklo gamybos procesus. • Deep Nature vartotojas savo veiksmais ir sąmoningu įsipareigojimu vertina žemę, jos gerovę ir susitelkimą.

2022:1 (82) INTERJERAS PATARIA 29

PATARIMAI

Taip neseniai, dar praėjusiame žurnalo Interjeras.lt pataria numeryje, kalbėjome apie „Heimtextil“ parodos restartą ir kvietėme pajusti tekstilę Frankfurte prie Maino ne internetu, o tiesiogiai. Tačiau šiemet, kaip ir pernai, atsižvelgiant į pablogėjusią pandemijos situaciją Vokietijoje ir su tuo susijusius apribojimus, antrąją sausio savaitę numatytas renginys „Heimtextil“ atšaukiamas.

Deep Nature interjero tekstilės tendencija atkreipia mūsų dėmesį į išsibalansavusį, pusiausvyrą praradusį gamtos pasaulį. Per šimtmečius žmonijos išrasti gamybos procesai ir produktai suardė natūralią gamtos sistemą ir sukėlė naujų nesubalansuotų būsenų. Būtina mąstyti apie ateitį, iš naujo mokytis gamtos principų ir vėl atkurti pusiausvyrą. Grįžti prie sveiko gyvenimo, kuriame natūralios medžiagos ir perdirbti pluoštai tampa neatsiejama tvaraus uždarojo ciklo dalimi. Deep Nature tyrinėja mūsų ekosistemų strategijas: tai mūsų paveldas ir ateitis vienu metu. Deep Nature – tai ryšio su gamtos pasauliu atkūrimas, ateities namų tekstilės transformacija, tvarios, cikliškai pasikartojančios gamtos sistemos supratimas. Norėdami eiti į priekį, privalome atsigręžti ir mokytis iš naujo. Turime permąstyti, kaip šiuolaikiniais būdais išgauti, naudoti ir perdirbti gamtos turtus, palikti natūralią audinių tekstūrą, taikyti lėtus procesus, natūralias struktūras ir natūralius dažiklius, nuo susiformavusių gamtojeiki tradicinių čiabuvių tekstilės technologijų. Deep Nature yra ilgalaikis transformacijos ir mokymosi procesas, suteikiantis mums galimybę subalansuoti gamtos pasaulį dėl ateities.

Tekstilės sudėtis

Hyper „Skaitmeninė realybė yra tokia pat tikra kaip ir pati tikrovė, mūsų fizinis pasaulis“, – sako 3D menininkė Inesa Alpha ir pabrėžia, kad ateitis nėra padalinta į kelias realybes. Atsižvelgiant į jaunesnės kartos atstovų mąstyseną, realybė tampa vienalyte. Skaitmeninis taktiliškumas auga kaip naujas patyriminis žanras, neturintis tikslo tikroviškai imituoti fizinį pasaulį, bet siekiantis unikalaus pojūčio. Kai skaitmeninė realybė tampa technologinių įrenginių dalimi, ji virsta nauju metodu, padedančiu atkurti ryšį su gamtos pasauliu. Pritaikius technologijas, galima užfiksuoti tokius šviesos bangų elementus, kurių nemato žmogaus akis. Hyper Nature yra įtraukiančių sferų, skaitmeniniu būdu perduodančių gamtos paslaptis ir lobius, simfonija. Namų tekstilės pramonei Hyper Nature – tai skaitmeninis gamtos vaizdavimas ir dizaino kūrimas, stengiantis atspėti, kaip norėtų sukurti pati gamta, arba būti gamtos plano pagalbininku ir svarstyti, kaip padaryti pasaulį geresnį, sujungiant technologijas ir gamtą. Fotobiologija bei šviesos mokslo technologijos sukuria naujus, tvaresnius žemės ūkio vystymo būdus.

Pavyzdžiui, mėlyna, raudona ir ultravioletinė šviesa gali paskatinti augalų augimą ir sumažinti pesticidų naudojimą iki 50 procentų. Šios žinios – „Studio Roosegaarde“ projekto „Grow“ pagrindas. Pasak Daano Roosegaarde’o, „GROW yra svajonių kraštovaizdis, parodantis šviesos grožį ir tvarumą. Ne kaip utopija, o kaip žingsnis po žingsnio tobulėjanti protopija.“

Hyper Nature spalvos Ryškios ir nenatūralios spalvos svyruoja nuo žalių iki sodrių violetinių. Biomokslai įkvepia tiek ryškiems ir skaidriems, tiek neryškiems žaliems ir pilkiems atspalviams. Tarsi tekantys persiliejančių spalvų raštai yra įtraukiančios Hyper Nature vizualios išraiškos esmė. Hibridinė kompiuteriu sukurtų 3D vaizdų internetinė aplinka taip pat suteikia ekspresyvumo nenatūralių spalvų visatai. Atspindžiai ir dirbtinė šviesa pagimdo naują gamtos spalvų suvokimą. Lašišų ir tarsi šviečiančios avietės atspalviai derinami kaip akcentai.

Pantone 15-0343 TCX NCS S 1060-G90Y RAL 120 70 50

Pantone 18-6024 TCX NCS S 4050-G10Y RAL 220-5 5

Pantone 17-0610 TCX NCS S 4005-Y20R RAL 080 60 05

Pantone 14-1323 TCX NCS S 0540-Y80R RAL 420-1

Pantone 18-1741 TCX NCS S 2060-R10B RAL 010 40 53

1. Dizaineris Jefas Montesas, Studio Adaptive Skins. Demonstruojamas naujas atsakingas požiūris į audinius ir formos modeliavimą iš 2D audinio. 2. Šviesą atspindintis tekstilės dizainas. VIA universiteto koledžas, Kūrybinių industrijų ir profesijų tyrimų bei plėtros centras. 3. Ditte’s Klausen išmaniosios tekstilės dizainas. VIA universiteto koledžas, Kūrybinių industrijų ir profesijų tyrimų bei plėtros centras. 4. Studio PMS skaitmeninė tekstilė. 5. Trama audiniai, Jakob Schlaepfer. 6. Busk A. Agesen audinys Middle of Nowhere. Šviečianti tekstilė. VIA universiteto koledžas, Kūrybinių industrijų ir profesijų tyrimų bei plėtros centras. 7. Studio Roosegaarde projektas Grow.

Pantone 16-5810 TCX NCS S 4010-G10Y RAL 150 60 10

Pantone 19-3842 TCX NCS S 4005-R20B RAL 290 30 25

Hyper Nature PAGRINDINIAI AKCENTAI • Hyper Nature – susijungimas su gamta, pasitelkiant technologijas: atskirų sistemų suardymas, kad būtų sukurti nauji susijungiantys pasauliai. • Hyper Nature – tai ne tik gamtos pasaulio skaitmeninimas, bet ir naujos lytėjimo bei hibridinės realybės siekis. • Hyper Nature yra skaitmeninis gamtos plano pagalbininkas, sujungiantis technologijas ir gamtą, kad žingsnis po žingsnio būtų sukurta protopijos būsena, kuriant geresnį rytojų. • Hyper Nature pritraukia jaunesnę auditoriją tiek savo ryškiomis spalvomis, tiek pažangiomis vizualinėmis išraiškomis. Galimybė žaisti ir sparčiai keistis naudojant skaitmeninę sąveiką sustiprina patrauklumą jaunesniems vartotojams.

2022:1 (82) INTERJERAS PATARIA 31

PATARIMAI

Ryšio su gamta atkūrimas taikant technologijas

Pantone 14-0627 TCX NCS S 2030-G90Y RAL 095 80 30

Atsakingai gaminamos ir naudojamos žaliavos bei medžiagos. Perdirbti sintetiniai pluoštai. Skaitmeninė tekstilė. Išmanioji tekstilė su elektroniniais komponentais. (Šie komponentai gali apimti tokius įrenginius kaip laidininkai, integriniai grandynai, LED lemputės, baterijos ir net maži kompiuteriai.) Funkcinė tekstilė – tai išmanioji tekstilė, turinti integruotas valdymo arba reguliavimo funkcijas, kaip antai temperatūros ar drėgmės kontrolę ir kt. Tekstilė, atspindinti šviesą. Ekologiški dažikliai skaitmeninei spaudai. Mikroskopinė struktūra, nanotechnologijos. Audinių paviršiaus vibracija. Persiliejantys raštai. Gamtos struktūros. Techniniai pluoštai.

Tekstilės sudėtis

Beyond

Perdirbti sintetiniai audiniai. Natūraliais dažikliais marginti audiniai. Iš celiuliozės pagaminti audiniai. Audiniai iš plastiko atliekų. Minkštos, dygsniuotos antklodės faktūros. Erdvinės, oriškos faktūros. Natūrali guma. Ekologiška medvilnė. Vintažinis šilkas ir satinas. Tekstilė iš antrų rankų. Veganiškas kailis. Oda iš micelio.

Ateities kartos iš naujo apibrėžia ribas, o jų tapatybė nuolat keičiasi. Jie griauna normas ir nori būti išgirsti: ne dėl savo fizinių požymių, o dėl vertybių. Jie yra sąmoningi maištininkai, kurie nuolat praplečia stiliaus normas eksperimentuodami. Jie, atsižvelgę į daugialypius savo tapatybės aspektus, paskleidžia teigiamas ir viltingas žinutes ateičiai. Jų pasipriešinimas yra švelnus ir kartu galingas, išreikštas patogiu pūstų faktūrų ir pastelinių spalvų įvaizdžiu. Namų interjero ir tekstilės gaminių pasauliui jie patvirtina, jog tvarumas nebūtinai turi būti žemės atspalvių. Beyond Identity estetika yra drąsi, su ryškiais fusion stiliaus elementais ir spalvų persiliejimais. Beyond Identity tendencijos esmė – tapatybės transformacija, atnaujintas spalvų suvokimas ir perėjimas prie naujo ateities mąstymo. 1

Beyond Identity Spalvos Beyond Identity kuria naują apibrėžimą, kas yra pastelė. Dėl tvirtų vertybių dažnai subtilios ir nubalintos (audinių balinimo procese išgautos pastelinės) spalvos gali tapti galingos ir jaudinančios. Šis dažymo procesas suteikia jėgą Beyond Identity. Nekontroliuojamos persiliejančios spalvos skysčiuose kuria laikinus, nežemiškus vaizdinius, primenančius nuolatinį tapatybės kitimą. Plačią pastelinių spalvų Beyond Identity paletę papildo pilki, blyškūs chaki bei akcentiniai oranžiniai tonai. Jie sudaro lengvą, džiaugsmingą, neprisodrintą gamą, kur svarbiausia yra švelnus spalvų maišymas.

Pantone 14-4311 TCX NCS S 1020-B RAL 240 80 15

Pantone 17-3936 TCX NCS S 3040-R80B RAL 270 60 30

Pantone 16-1452 TCX NCS S 0570-Y70R RAL 040 60 60 7

Pantone 13-1208 TCX NCS S 1015-Y80R RAL 040 80 10

Pantone 15-1216 TCX NCS S 3010-Y30R RAL 085 70 20

1. Dizainerė Santa Kupča. Home Masquerade kolekcija. Lucas de Ruiter nuotr. 2. Puma projektas bendradarbiaujant su Living Colour. Audinio dizainas, naudojant bakterijų marginimą. 3. Spinnova, mikrofibriliacinės celiuliozės žaliava. Christinos Engsig tekstilės dizainas. 4. Natūraliai dažyti drabužiai, Emmos Nørgaard Poulsen dizainas. VIA universiteto koledžas, VIA Design and Business. 5. Atsitiktinio proceso rezultatas – natūralios spalvos. 6. Mes visi skirtingi, bet kartu visi vienodi. SPOTT nuotr. 7. Dizainerė Santa Kupča. Home Masquerade kolekcija. Lucas de Ruiter nuotr. 8. Beyond Identity nekontroliuojamų persiliejančių spalvų vizualizacija interjerams.

Pantone 14-6312 TCX NCS S 1515-G20Y RAL 140 80 10

Pantone 12-0646 TCX RAL 250-2 NCS S 0550-G90Y

Beyond Identity PAGRINDINIAI AKCENTAI • Beyond Identity kreipiasi į ateitį viltingais pranešimais ir švelniu bei galingu esamų normų nepaisymu, leisdamas tapatybės kaitą. • Beyond Identity formuojasi per audinių dažymo procesą, išreikštą švelniu pastelinių spalvų ir pūstų faktūrų įvaizdžiu namų interjeruose ir tekstilės pasaulyje. • Drąsių, persiliejančių spalvų Beyond Identity patvirtina, kad tvarumas nebūtinai turi būti žemiškų atspalvių. • Beyond Identity tinka socialiai atsakingai jaunesnei kartai, o švelni ir harmoninga spalvų paletė kartu reiškia pokyčius, leisiančius kurti geresnį pasaulį.

2022:1 (82) INTERJERAS PATARIA 33

PATARIMAI

Vertybės svarbesnės už fizines savybes

Pantone 17-3802 TCX NCS S 4005-R20B RAL 320 60 05

Tekstilės sudėtis

Amatininkystė, palaikanti kultūros tvarumą Amatai yra simbolinė vaizdinė kalba, reprezentuojanti kultūros paveldą. Empowered Identity – tai tvarių kultūrinių ryšių kūrimas, atnaujinant įkvėpimo šaltinius ir bendradarbiaujant su amatininkais. Empowered Identity padeda užmegzti naujus ryšius tarp paveldo kultūrų ir ateities kartų. Meistriškumas ir rankų darbas taip pat skatina aktyvizmo judėjimą, kurdamas teigiamus socialinius pokyčius. Tendencija padrąsina užmegzti ryšį su praeitimi ir atrasti identitetą per amatų paveldą. Pavyzdžiui, tekstilės modifikacijos, įkvėptos danų menininko Asgerio Jorno, atgaivina skandinaviškos tekstilės paveldą. Ir atvirkščiai, tradicinio audimo pynimai naudojant perdirbtas

medžiagas įgauna šiuolaikiškumo. Empowered Identity padrąsina bendradarbiauti su praeitimi, susieja kultūrą su ateities kartomis ir skatina tvarią transformaciją.

Empowered Identity spalvos Empowered Identity spalvų paletė susideda iš tradicinių, tačiau dabar naujai atrandamų sodrių atspalvių. Pirminės spalvos panašios į savo į natūralius originalius pigmentus, tas palaiko paveldo įvaizdžio temą. Šiuos pirminius tonus lydi koralų ir pilkšvi alyviniai akcentai. Šioje tendencijoje svarbus daugiaspalviškumas. Spalvingos išraiškos ir deriniai siunčia teigiamas simbolines žinutes.

Pantone 11-4800 TCX NCS S 1000-N RAL 110-1

Pantone 14-0846 TCX NCS S 1050-Y20R RAL 280-5

Pantone 18-1763 TCX NCS S 1085-Y90R RAL 440-1

Pantone 15-1905 TCX NCS S 1515-R20B RAL 010 70 10

Pantone 19-4057 TCX NCS S 5040-R80B RAL 270 30 30

Pantone 16-0540 TCX NCS S 3060-G70Y RAL 100 60 50

Pantone 16-1345 TCX NCS S 2040-Y70R RAL 040 60 40

Pantone 16-1438 TCX NCS S 4030-Y50R RAL 060 50 30

1. Lin FangLu kūriniuose jungia skirtingas amatų technikas, tradicinį marginimą indigu ir šiuolaikinį meną. 2. Wiesi Will bičių vaško krepšeliai, Kjellerup Væveri pagalvė ir Christinos Engsig antklodė su audinių aplikacijomis. 3. Terumi Saito kūriniai The Pantheon of Bird Deities (liet. Paukščių dievybių panteonas), atlikti audimo, prisirišant metmenis prie juosmens, technika. 4. Žvelgiant į Danijos tekstilės amatininkus. Charakteringų spalvų Fanø šalikėliai. 5. Tradiciniai skandinaviški tekstilės amatai (klokkestrege) grįžta kaip šiuolaikiniai meno kūriniai, įkvėpti Asgero Jorno. Sukūrė Christina Engsig. 6. Taftinginės technologijos kilimas, įkvėptas Ropo van Mierlo iliustracijų Wild Animals knygai (2010). Įgyvendintas bendradarbiaujant su Tilbur TextielLab. 7. Tekstilės likučiai ant metalinių cilindrų sukuria įvairiaspalvį raštą.

Empowered Identity PAGRINDINIAI AKCENTAI • Empowered Identity tendencija remiasi tvariais kultūriniais ryšiais, o įkvėpimo šaltiniai atnaujinami bendradarbiaujant su amatininkais. • Empowered Identity paverčia paveldą dizaino aktyvizmu, kad sukurtų teigiamus socialinius pokyčius. • Empowered Identity skatina užmegzti naujus ryšius tarp paveldo kultūrų ir ateities kartų. • Empowered Identity vartotojų mąstymas aktualus tiems, kurie mėgsta eksperimentines ekstravertiškas išraiškas. Smalsumo skatinimas, naujų dalykų išbandymas ir unikalių dalykų atradimas yra asmeninis pasirinkimas. ip

2022:1 (82) INTERJERAS PATARIA 35

PATARIMAI

Empowered

Perdirbtos medžiagos. Sandėliuojami nerealizuoti audiniai. Perdirbta tekstilė. Tekstilės paveldas. Audiniai, impregnuoti bičių vašku. Vilnoniai audiniai. Perdirbti sintetiniai audiniai. Siuvinėtos aplikacijos. Taftinginė kilimų audimo technologija. Siuvinėjimas kryželiu. Natūralus dažymas ir marginimas. Paprasčiausias audimo būdas, kai nenaudojamas audimo rėmas, o metmenis audėjas prisiriša sau prie juosmens.