Duomenų pateikimas priklauso ir nuo auditorijos. Kiekvieną diena yra stebimą, kokia informacija yra aktualiausi, ir tada nukreipia pagrindinius savo resursus būtent į populiariausia pusę naudojant tokius instrumentus kaip video, papildomos nuotraukos papildoma analizė teikiant informaciją vartotojams. Bet kurio atveju, išvados yra tokios, kad prieš tai kaip nukreipti vertingus resursus panaudojimui vieno ar kito komunikacijos metodo – naujo ar tradicinio,- svarbu pirmiausiai nuspręsti, kokia yra auditorija, ką auditorija nori iš jūsų ir kaip jinai nori tai pamatyti ir gauti. Jei mes norim kad produktas atitiktų kelių auditorijų interesus, mes turim nustatyti tinkama bendravimo metodą su kiekviena auditorija ir informacijos pateikimą naudojant tam tikrus kanalus, naudojant tinkamus komunikacijos metodus. Bet dažnai resursų ir laiko stoka neleidžia apimti vienu metu visas tikslines auditorijas. Mes turim pasirinkimą: galim sudeliuoti prioritetus, arba galim maksimaliai aiškiai apibrėžti bendra pagrindą. Dažniausiai taip ir daro dauguma statistinių įmonių. Jie orientuojasi į plačią visuomenę. Planuojant perduoti statistinę informaciją reikia atkreipti dėmesį į keturias online priemones skleidžiančias informaciją, su kurios susyja kaip ir galimybes taip ir rizika: 1. Globalus internetas vis labiau tampa terpe pramogoms. Bet kokie pranešimai, kurie nepritraukia dėmesio, turi rizika likti nepastebėti tarp jaunos auditorijos atstovų. 2. Auditorijoms vis labiau reikalingi nedideli fragmentai, kurie nereikalauja daug laiko studijavimui. 3. Auditorijos, naudojančios internetą, eina prie „pakankamumo“: jos suranda maždaug reikalingus jiems informacijos fragmentus ir sustoja ties to, netęsiant tolimesnių paieškų svarbesniam informacijos fragmentui. 4. Studijuojant skirtingas auditorijas ir skirtingus pateikimo informacijos stilius reikia atidžiai stebėti, kad nepašalinti iš apriepties svarbias auditorijas, gerinant statistinių įrankių patrauklumą ir lengvinant naudojamumą. Dėl to reikia naudoti tinkamus įrankius, struktūrą ir turėti vizijas, kaip geriausiai pateikti auditorijoms informaciją. Visiems girdėtas posakis „Paveiksliukas kainuoja tūkstantį žodžių“. Vienas iš geriausių šio posakio patvirtinimu yra skaičių vizualizavimas. Vizualinė išraišką palengvina išryškinti arba paaiškinti trendus, kurie lenteliuose gali būti paslėpti skaitytojams. Duomenis galima vizualizuoti skirtingais būdais, pradedant nuo paprastų histogramų ir baigiant sudėtingos išsklaidymo diagramomis, teminiais žemėlapiais ir animuotomis demografijos piramidėmis. Efektyvus duomenų prezentavimas, turi tapti pagrindinių statistinių duomenų pateikimo procesu. Nes duomenų vizualizavimas yra labai svarbus tarp statistinių duomenų trendų ir ryšių sklaidai. Duomenų vizualizavimas turi tapti pagrindinių pateikimo metodu, o ne pagalbinių prie lentelių.
Duomenų vizualus pateikimas vartotojui yra lengvai suprantamas. Beveik kiekvienas aptinka grafikus ir žemėlapius laikraščiuose, televizijoje, Internete, knygose. Statistika, pateikta, kaip grafikas arba žemėlapis, yra daug geriau suprantama, negu ilgą skaičių aibė. Bet vizualinis pateikimas, turi buti tinkamai apiformintas. Vizualinis duomenų pateikimas turi lengvai, paprastai ir suprantamai iliustruoti trendus ir ryšius tarp duomenų. Jis sąlygoja efektyvų būdą gauti duomenys iš duomenų bazės ir įsisavinti vartotojui. Bet reikia gerai apgalvoti vizualizavimo metodą, kad jis neklaidintų vartotojo. Būtina surasti balansą tarp dizaino ir funkcionalumo. Sudėtingas vizualizavimas, dažnai trukdo komunikuoti. Taip pat neteisingą supratimą ir interpretavimą, gali sąlygoti skirtingų kultūrų tendencijos. Pvz. spalvos gali turėti skirtingas simbolines reikšmes skirtinguose pasaulio šalyse. ISTORIJA Grafikai, tokie kokie jie yra dabar atsirado maždaug prieš 300 metų. Nors senovės Romos ir Arabijos gyventojai gerai dėliodavo skaičius, bet nenaudojo histogramas arba kreives kad vizualiai pateikti statistiką. Rene Dekart (1596-1650), prancūzų filosofas pirmas pradėjo naudoti stačiakampę koordinačių sistemą, tam kad vizualizuoti savo stebėjimus. Bet pirmas pradėjo sudarinėti statistinių duomenų grafinius apipavidalinimus, tokius kokius mes įpratę matyti dabar, škotų inžinierius ekonomistas Viljam Pleifeir (1759-1823). Pleifeir išleido dvi knygas apie pasaulinę prekybą ties XVIII–XIX (1796-1801), kuriuose jis naudojo taip vadinama „grafinį metodą“. Jis teikė visuomenei šį vizualizavimo metodą, parodant juo naudą paremiant argumentais 1. Grafinis vizualizavimas padeda palengvinti sudėtingus ryšius išskirimui, kuriuos sudėtingai pastebėti duomenų aibėje: „Yra tikimybė, kad grafikų pagalba informacija bus suvokiama lengvai ir be nuovargio, kurie susiję su jos komponentų studijavimų.“ 2. Įmonių savininkams, politikams reikalinga vizualizuota informacija, nes jie neturi laiko detaliai studijuoti ją: „Žmonės turintys aukštas pareigas arba aktyvus verslininkai gali skirti laiko tik bendrom išvadom...“ 3. Lentelės, ypač didelės lentelės, atrodo nuobodžiai ir yra sunkiai skaitomos ir suprantamos. Duomenų vizualinė išraiška palengvina gyvenimą vartotojui: „... duomenų lentelės vizualizavimas leidžia per penkias minutes gauti tiek informacijos, kiek jos studijavimas per dienas.“ 4. Vizualizuoti duomenys traukia akį. Pleifeir atkreipė dėmesį tai, pabrėžus jo metodo naudą duomenų supratimui ir ryšių nustatymui. 5. Vizualizuoti duomenys traukia ir stimuliuoja protą, padedant jam ne tik suvokti, bet ir suprasti struktūras ir ryšius. Žymus žmonės (Žak Berten, Viljam Klivlend, Jan-Erik Kristjanse, Veza Kuuseva, Hans Rosling, Edvard Taft, Hovard Veiner), kurie dirbo duomenų vizualizavo analizės ir žmonių suvokimo srityje, kaip pagrindą naudojo Viljamo Pleifeilo tyrimus.
GRAFIKAI Statistika geriau yra suvokiama, jei jinai pateikta grafiko pavidalu, o ne lentelėje. Grafikas teikia vizualinį suvokimą apie statistinius duomenis, kuriame duomenys pateikti tokiais simboliais, kaip stulpeliai ir linijos. Jie yra efektyvi priemonė grafiniam vaizdavimui, nes suteikia operatyvų ir patogų duomenų atvaizdavimą, palengvina lyginimą ir leidžia išryškinti trendus ir sąsają tarp duomenų. Grafikai gali būti naudojami trendų iliustravimui, kai yra didelis duomenų masyvas, arba pateikti pagrindinei išvadai ar idėjai. Grafikas naudojamas , jei norim parodyti: Lyginimą: Kiek? Kokia pozicija yra didesnė ar mažesnė? Pokytį laike: Kaip išsidėliojo elementai? Kokie skirtumai? Pasiskirstymo tankį: Kokiu būdų pasiskirstė elementai? Kokie skirtumai? Koreliaciją: Ar yra ryšis tarp kintamųjų? Visumos santykinę dalį: Koks santykis tam tikro elemento su visuma? Kad grafikas būtų sėkmingas 1. Reikia apibrėžti tikslinę auditorija: ką jinai žino apie nagrinėjamą klausimą? 2. Apibrėžti mintį, kuria jus norim pateikti vartotojui: apie ką kalba duomenys? Ar norim mes dar ką nors pasakyti vartotojui? 3. Reikia apibrėžti minties pobūdį: Ar mes norim palyginti duomenis, parodyti laiko trendus ar išanalizuoti duomenų sąsajas? Gerų grafiku laikom tokį grafika, kuris: Atkreipia vartotojoj dėmesį; Paprastai, aiškiai ir tiksliai pateikia informacija; Garantuoja glaudų duomenų pateikimą Palengvina duomenų palyginamumą ir išryškina trendus ir skirtumus; Iliustruoja išvadas, temas ar siužetus einančiame šalia tekste. Grafiko parinkimas Svarbu žinoti kokį grafiką naudoti teikiant skirtingą informaciją. Vieni grafikai labiau tinka, nei kiti tam tikriems duomenims vaizduoti. Histogramos Pagal suprantamumą ir paruošiamumo histograma tai paprasčiausiais grafiko tipas. Jinai naudojama dažnumui ir reikšmėms lyginti pagal skirtingas kategorijas ir grupes.
Histogramos gali būti vertikalios ir horizontalios. Kai tekstas orientuotas horizontaliai, jis suvokiamas lengviau, tai parodo aukščiau pateiktas pavyzdys. Tuo labiau , pateikimas duomenų pagal reikšme nuo didžiausios iki mažiausios yra neatsitiktinė ir leidžia lengviau palyginti duomenys, taip pat išskirti minimumus ir maksimumus. Stulpeliai turi būti platesni, nei tarpai tarp jų. Ir tarpai neturi būti platesni nei 40% stulpelių pločio. Stulpelinė diagrama naudojama duomenų reikšmių lyginimui. Bet jei reikšmes mažai skiriasi, sunk analizuoti tokius duomenis. Geras pavyzdys:
Demografinė piramidė yra dvejų horizontalių histogramų kombinavimas, kuris aprašo amžiaus struktūrą moteriškos ir vyriškos lyties gyventojų šalies arba regiono lygmenyje. Tradiciškai vyrai rodomi kairėje, o moterys – dešinėje. Lyginant skirtingas demografines piramides, geriau yra rodyti vyrų ir moterų procentinę dalį nuo visų gyventojų, o ne jų absoliutus skaičius. Geras pavyzdys:
Daugumoje Europos šalių demografinės piramidės neturi piramidės formos, bet vis tiek yra labai efektyvus metodas parodyti didelį informacijos masyvą apie gyventojų amžiaus struktūrą, ypač jei jos yra animuotos, t. y. Kai jos keičiasi laike. Linijiniai grafikai Linijinis grafikas yra gera vizualizavimo priemone rodant duomenų trendus laike, ir reiškia geriausiais atvaizdavimo būdas pokyčiams laike. Geras pavyzdys
Skritulinės diagramos Skritulinė diagrama gali būti naudojama atvaizduoti kintamosios procentinė struktūrą, bet leidžia naudoti palyginus nedidelę dalių skaičių. Optimaliausiais variantas yra 6 dalys. Bet kai kurie statistikai nerekomenduoja dažnai naudoti skritulines diagramas, nes duomenų lyginimas tarp skirtingų skritulinių diagramų yra sudėtingas. Bet kad įveikti šia problemą, diagramos segmentuose siūloma nurodyti rodiklio faktines reikšmes. Kai kuriuose atvejuose ant diagramos segmentų gali būti užrašyti kategorijų pavadinimai, tai leidžia atsisakyti grafiko legendos. Siūloma diagramos segmentus vaizduoti nuo didžiausios reikšmės iki mažiausios, o ne kaitalioti mažų ir didelių reikšmių segmentus.
Išsisklaidymo diagrama Išsisklaidymo diagrama naudojama pavaizduoti ryšius tarp dvejų kintamųjų. Jinai labiausiai tinka demonstruoti koreliacija (pav.). Bet kai kurie analitikai, linkę naudoti histogramas, nes išsisklaidymo diagramos gali būti sunkiai interpretuojamos. Geras pavyzdys:
Efektyvaus grafiko sudedamosios dalis Grafiko komponentes Kuo daugiau komponenčių įtrauksim į grafiką, tuo sunkiau bus jį skaityti, ir pateikti naudoti savo mintį. Grafiko komponentes dalomos į trys kategorijas: 1. Duomenų komponentes, kurios atvaizduoja duomenis: stulpelius, linijas, segmentus arba taškus.
2. Pagalbinės komponentės, kurios padeda suprasti duomenis: grafiko pavadinimas, sutartiniai ženklai, duomenų pavadinimai, tinklelis, išnašos ir duomenų šaltinis. 3. Dekoratyviniai elementai, kurie nesusiję su duomenimis. Duomenų komponentes patiš iš savęs nėra pakankamos duomenų vizualiniam suvokimui. Kad grafike duomenys būtų teisingai suvokiami reikia būtinai naudoti pagalbines komponentes: Grafiko pavadinimas turi aiškiai nurodyti kam skirtas grafikas. Pavadinimas turi būti trumpas ir lakoniškas. Yra du pavadinimo tipai: Informatyvus pavadinimas, suteikia visą suvokimui. Jis turi duoti atsakymus į tokius klausimus: Kas? Kur? Ir kada?
informacija
duomenų
Aprašomasis pavadinimas yra užrašas, kuris aprašo pagrindinę dinamika arba trendą, kuriuos iliustruoja grafikas. Jis keliais žodžiais pateikia aprašymą, kurį iliustruoja grafikas. Ašių pavadinimai turi būti rodiklių pavadinimai, kurie naudojami grafike. Pavadinimai talpinami horizontaliai ant abejų ašių. Ašių ženklinimas turi parodyti duomenų matavimo vienetus (pvz. „tūkst.“, „%“, „metai“ ir t.t.). Neverta rodyti matavimo vienetus, jei jie yra aiškus, pvz. metus laiko juostuose. Tinklelis gali buti įdėtas į histogramas ir linijinius grafikus, kad lengviau nustatyti reikšmes ir palyginti duomenis. Sutartiniai ženklai ir duomenų pavadinimai turi paaiškinti simbolius, dinamiką ir spalvas, kurie yra naudojami duomenų vizualizacijai grafike. Sutartiniai ženklai nevaizduojami, kai grafike yra tik vienas rodiklis. Jei yra galimybė, rekomenduojama naudoti duomenų pavadinimus, o ne sutartinius ženklus. Duomenų pavadinimus rodom ant duomenų komponentės, arba po jos (stulpeliai, sektoriai, linijos), kad lengviau juos suvokti ir suprasti. Išnašos gali būti naudojamos apibrėžimų arba metodines informacijos pateikimui. Duomenų šaltiniai turi būti nurodyti grafiko apačioje.
ŽEMĖLAPIS – Grafinė informacija yra neatsiejama dalis visų statistinių duomenų. Geografiniai regionai turi ribas, pavadinimus ir neša dar kitą informaciją, kurį leidžia lokalizuoti ją vietoje ir sujungti su regionais statistinius duomenis. Žemėlapiai yra erdvinių trendų geriausiais vizualizavimo būdas. Gerai apgalvojus ir apipavidalinus jie tampa daugiau nei tik statistinių duomenų prezentavimo dekoravimo elementas. Žemėlapiai padeda išryškinti ir suprasti trendų pasiskirstymą, kuriuos sunkų išskirti lenteliuose ir grafikuose.
Jei „paveiksliukas kainuoja tūkstantis žodžių“, tai „žemėlapis kainuoja tūkstančius skaičių“. Dabar vizualinės raiškos žemėlapiai yra stiprus informacijos skleidėjai. Jie yra svarbi priemonė ekspertams, politikams ir plačiai visuomenei sprendimų priėmimui, taip pat patenkina augančios informacijos poreikį visuose socialiniuose sluoksniuose. Žemėlapių pranašumas Žemėlapiai yra geri, jei jie yra lengvai skaitomi. Jie turi vartotojui iš pat pirmo žvilgsnio padėti suvokti didelį informacijos kiekį. Jie geba apibendrinti dideles lenteles ir duomenys, sudėtingus tekstus. Jei mes norim pateikti statistinę informacija apie visus šalies regionus, mes galim ruošti daug grafikų arba visa informaciją atvaizduoti viename žemėlapyje. Šiuo metu yra daug įvairių kartografavimo technologijų, vienos iš jų yra geografinės informacinės sistemom (GIS), kurios turi didelį analitinių funkcijų rinkinį ir aprūpina kartografinių komponentų integracija. GIS naudojamos žemėlapių, atlasų, erdvinių duomenų bazių sudarymui. Ankščiau, spausdintinių leidinių laikotarpių, statistikai nepakankamai naudojo žemėlapių, nes jie neparodydavo tikslių skaičių. Šis trukumas išniko atsiradus intaraktyviems žemėlapių sudarymo ir vizualizavimo priemonėms, kurie leidžia vartotojui gauti duomenys, kurie „stovi už žemėlapio“. Žemėlapių panaudojimas statistikoje Žemėlapiai yra labai svarbus ruošiantys surašymams ir tyrimams, taip pat ir teikiamų rezultatų analizei. Būtina žemėlapių naudojimas, jei yra poreikis: Parodyti geografinę lokalizaciją ir erdvinį duomenų pasiskirstymą; Palyginti skirtingus teritorinius rajonus; Apibendrinti didelį duomenų kiekį ir palengvinti jų suvokimą; Aiškiai apipavidalinti mintį; Patikrinti išvadas; Sudominti skaitytoja arba kitą vartotoją; Saugoti erdvinę informaciją geografiniuose informaciniuose sistemose. Efektyvaus žemėlapio paruošimas Žemėlapių sudarymas yra ir menas ir mokslas ir technologijos. Tai sudėtingas uždavinys, nes yra neribotos galimybės ir variacijos žemėlapio maketo organizavimo ir sudarymo. Vystantys technologijoms pasiekiamumo online sistemose, atsirado daug interaktyvių žemėlapių aplikacijų, kurios leidžia vartotojams pakrauti savo duomenis ir iškarto sudarinėti savo teminius žemėlapius. Teminių žemėlapių paruošimas tapo pigesnis ir greitesnis, bet tai nereiškia kad padidino žemėlapio efektyvumą, tiksliai atspindintį sudarinėtojo mintį. Kad paruošti efektyvų žemėlapi reikia prisilaikyti 4 principus:
1. Apibrėžti tikslinę auditoriją: Kaip ir kur bus naudojamas žemėlapis? Ar yra kokie nors ribojimai dėl žemėlapio pasiekiamumo? 2. Apibrėžti mintį, kuria norima pateikti vartotojui: Ką duomenys vaizduoja? Ar norim vartotojui pateikti dar kokias nors mintis? 3. Apibudinti duomenys: Kiek rodiklių turi buti pavaizduota? Ar bus laiko dimensija? 4. Reikia apibrėžti žemėlapio sudarymo metodiką, spalvą ir sutartinius ženklus: Koks duomenų tipas (kokybinės ar kiekybinės, absoliučios ar sąlyginės reikšmės)? Ar yra kokie nors techniniai apribojimai (formatas ar juodai–balta spalvinė gama)? Kokios taisyklės spalvai ir klasifikacijai? Efektyvus žemėlapis: Yra lengvai suvokiamas ir suprantamas; Neša aiškia ir objektyvią mintį; Parodo tikslų duomenų pasiskirstymą ir klaidina vartotojo; Traukia vartotojo dėmesį prie svarbiausios informacijos; Gerai apiformintas ir gražiai atrodo; Tinka auditorijai ir išoriniam duomenų pateikimui; Gali būti publikuojamas be papildomų paaiškinimų; Yra tinkamas daltonikams. Kada žemėlapio sudarymas yra netikslingas Kad pradėti sudarinėti žemėlapį, reikia nuspręsti, ar tai tikrai geriausiais būdas atvaizduoti pateiktą informaciją. Neverta sudarinėti žemėlapio jei: Duomenys neturi teritorinio pasiskirstymo; Duomenys neturi pakankamos variacijos; Numatyta tikslinė auditorija turi turėti sunkumų su žemėlapio skaitymu; Nėra pakankamai vietos, kad įterpti žemėlapį, kad jis galėtų būti tinkamai perskaitytas ir suvoktas. Žemiau pateiktas pavyzdys rodo, kad pastangos įdėtos žemėlapio sudarymui nepateisino gauto rezultato. Žemėlapio tikslas buvo parodyti maža etninę grupę Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV): išeivius iš Havajų ir kitų Ramiojo vandenyno salų. Žemėlapis atrodo beveik visas tuščias, nes grupė sudaro mažiau nei 1% nuo bendro gyventojų skaičiaus daugumoje apygardų. Apygardas, kur šia etninė grupė sudaro daugiau nei 1% surasti nelengva.
Skirtingi žemėlapių tipai Žemėlapiai yra klasifikuojami pagal mastelį, funkcijas, dizainą, gamybos technologiją arba pagal leidiniuose panaudojimo būdą. Išskiriami du žemėlapių tipai: Bendrieji (topografiniai) žemėlapiai naudojami orientavimuisi erdvėje ir įvairių objektų vietos nustatymui, tokių kaip ežerai, upės, kalnai, kranto linija, keliai ir t.t. Išvardinti objektai padeda naudotojui nustatyti geografinių regionų ribas. Teminiai (statistiniai) žemėlapiai naudojami pavaizduoti vieno ar kelių rodiklių pasiskirstymą erdvėje. Teminis žemėlapis sudaromas su tam tikru tikslu ir skirtas atsakyti į konkrečius politinius, visuomeninius, kultūrinius, etninius, žemės ūkio ir gamtinius klausimus.
Statistiniai ar interaktyvus žemėlapiai Žemėlapiai gali būti statistiniai arba interaktyvus. Statistiniai žemėlapiai yra redaguojami naudotojais. Interaktyvus žemėlapiai yra lankstus ir vartotojas gali keisti formatą, atrinkti ir gauti duomenis, animuoti žemėlapį ir keisti temą. Žemėlapiai gali remtis vaizdavimu arba duomenimis. Jei žemėlapis remiasi vaizdu, tai reiškia kad jis buvo iš anksto nuformatuotas ir yra statinis. Kai žemėlapis yra sudaromas duomenų pagrindu, visa reikalinga informacija yra saugoma (duomenys, metaduomenys) duomenų bazėje. Pats žemėlapis atsiranda tik pagal vartotojo užklausą internete. Dėl to vartotojas lengvai gali atnaujinti ir keisti žemėlapio duomenis ir nustatymus, ir nereikia kiekviena karta žemėlapį sudarinėti iš naujo. Teminiai atlasai Paprasčiausia atlasų forma, tai yra žemėlapių rinkinis. Teminiai atlasai plačiai prezentuoja statistika, kuria gali būti papildyta tekstu, grafikais ir lentelėmis. Daug statistinių institucijų supranta atlasų potencialą vizualizuojant duomenis ir daro turimus ir sudaro populiarius surašymų ir teminius atlasus (pvz. apgyvendinimo, sveikatos, ekonomikos). Atlasų sudarymo technologija paskutiniais dešimtmečiais smarkiai pažengė į priekį. Šiuolaikiniai interaktyvus atlasai ir informacinės sistemos leidžia gauti duomenis „už žemėlapio“, rinktis rajonus, sudarinėti savo žemėlapius, integruoti savo duomenis ir bendrauti su žemėlapio autorium arba įmone, kurie sudarė žemėlapį. Aplikacijos įtelkia į save gamybos procesus, ir įvairias sritys, tokius kaip kartografija, grafinis dizainas, duomenų analizė.
Žemėlapio pasirinkimas Žemėlapio pasirinkimui galioja tos pačios taisyklės, kurios yra taikomos ir grafikams. Žemėlapio sudarymo metodas priklauso nuo duomenų tipo. Bet statistikoje dažniausiai naudojami trys tipai žemėlapių: kartogramos, taškiniai žemėlapiai ir proporcionalių simbolių žemėlapiai. Kartogramos Plačiausias statistikoje naudojamas žemėlapių tipas yra kartograma, kurioje teritorijos yra spalvinamos proporcingai vaizduojamos kintamosios reikšmei. Šis žemėlapių tipas yra patogus struktūrų vizualizavimui erdvėje (pvz. ..)
Siūloma tokį metodą daugiau naudoti išvestiniams rodikliams (koeficientams ar tankumui, reikšmė 1000 gyventojų), o ne absoliutiems reikšmėms. Kartogramos remiasi duomenimis, kurie yra iš anksto agreguoti pagal tam tikras teritorijas, tokias kaip apskritis, savivaldybes. Duomenų klasifikavimas yra vienas iš pagrindinių kartogramos sudarymo aspektų. Erdvinius trendus, kurie atsispindi žemėlapyje, apsprendžia duomenų reikšmių grupavimas. Galima sudaryti skirtingus žemėlapius, naudojant tuos pačius duomenis, bet naudojant skirtingus klasifikavimo metodus: duomenų skirtingų tipų atvaizdavimas arba nustatant skirtingas intervalų ribas. Šiai dienai yra daug metodų, bet ne taisyklių, dėl to kiekvienas sau nusprendžia koki metodą duomenų klasifikavimui žemėlapyje naudos. Taškiniai žemėlapiai Taškiniai žemėlapiai aprašo gyventojų vietą ir tankumą, arba reiškinį vaizduojama simboliais. Jie leidžia vartotojui greitai suprasti bendrą duomenų kiekį, taip pat jų koncentraciją ir dispersiją. Kiekvienas taškas aprašo diskretišką dydį, t.y. didelį objektų kiekį.
Proporcionalių simbolių žemėlapiai Proporcionalių (arba graduotų) simbolių žemėlapis naudojamas simbolinių reikšmių atvaizdavimui. Simbolių dydis proporcionalus rodiklio reikšmių dydžiui arba reiškinio pločiui. Kiekvienas simbolis dažniausiai atitinka konkretų tašką erdvinio vieneto ribose, dažniausiai centrui. Dažniausiai naudojami apskritimai, nes jie yra kompaktiški ir patogus keičiant mastelį. Bet gali būti naudojami ir kitos geometrinės figūros ar simboliai.
Grafikų sudarymo ir kartografavimo metodai gali būti kombinuojami viename žemėlapyje. Sudėtinguose simboliniuose žemėlapiuose vietoj simbolių gali būti naudojamos skritulinės diagramos ir histogramos. Žemiau pateiktame pavyzdyje diagramos nurodo skirtingai kalbančių gyventojų dalis. Simbolio dydis parodo bendra gyventojų skaičių regione.
Naudojant šia metodiką reikia neperkrauti žemėlapio ir sutartinių ženklų. Žemėlapio komponentai Žemėlapio komponentai konkuruoja tarpusavyje atkreipiant vartotojo dėmesį. Kad pasiekti maksimalų efektą minties pateikimui, būtina kad duomenys būtų žemėlapio maketo centrinėje dalyje arba būtų didesni, ypač jei makete teikiama ir kitą informacija. Pagrindinis žemėlapis turi sudaryti 80– 85% bendro maketo. Kad vartotojui padėti suprasti ir teisingai perskaityti žemėlapį, reikalingi komponentai:
Žemėlapio pavadinimas turi aiškiai parodyti mintį, kurią vaizduoja žemėlapis. Pavadinimas turi būti trumpas ir glaustas. Kad pateikti smulkesnę informaciją gali būti naudojamos pavadinimo paantraštes (pvz. matavimo vienetai). Sutartiniai ženklai turi paaiškinti visus simbolius, struktūras, spalvas, kurie yra naudojami duomenų atvaizdavimui žemėlapyje. Geografinius vienetus, kurie yra naudojami duomenų pateikimui žemėlapyje geriau nurodyti paantraštėje arba sutartiniuose ženkluose. Tekstinės žymės gali būti panaudoti žymint svarbias vietas arba kitą informaciją. Žemėlapio mastelis yra nebūtinas, bet gali būti nurodytas, kad vartotojui lengviau būtų suvokti atstumus. Išnašos gali būti naudojamos, kad pateikti duomenų apibrėžimus arba kitą metodinę informaciją. Duomenų šaltinis turi būti nurodytas žemėlapio maketo apačioje. Informacija apie autorines teisies turi nurodyti autorių, kuris atsakingas už tūrinį. Į žemėlapius galima įtraukti ir kitus komponentus: Krypčių rožė reikalinga, kai žemėlapis orientuotas nei į šiaurę. Platuma ir ilguma rodomos dažniausiai pasaulio arba kontinentų žemėlapiuose. Apžvalginis objektų žemėlapis yra mažą pagrindinio žemėlapio kopija, kurį parodo kartografuojama sritį platesniame kontekste. Apžvalginis žemėlapis gali būti naudingas , jei auditorija yra nesusipažinusi su kartografuojamu geografinių regionų. Pavadinime ir sutartiniuose ženkluose naudoti tik raktinius žodžius Nors žemėlapiai neša tik vizualinį pranešimą, svarbi vietą užima ir šalia einantis tekstas. Pagrindinio ir bet kokiu sutartinių ženklų pavadinimų formulavimui turi buti atkreiptas didelis dėmėsis, nes jie apsprendžia vartotojo žemėlapio supratimą ir interpretavimą. Yra kelios rekomendacijos, kaip naudoti tekstą žemėlapiuose: Tekstai turi būti tikslus, bet paprasti. Naudoti tik raktinius žodžius ir vengti tų pačių žodžių pasikartojimo pavadinime, sutartiniuose ženkluose ir išnašose. Naudoti neutralias formuluotes Vengti sutrumpinimus ir akronimų Naudoti sutartiniuose ženkluose mažesnį šriftą lyginant su pavadinimu, ir dar mažesnį išnašose, bet tuo pačiu tekstas turi būti patogiai skaitomas. Sutartiniai ženklai Sutartiniai ženklai turi suteikti teisinga žemėlapio supratimą ir interpretavimą. Kiekvienas žemėlapio tipas reikalauja skirtingo tipo sutartinius ženklus. Bet tuo pačiu yra kartogramų ir proporcionalių simbolių žemėlapių sutartinių ženklų taikymo pagrindinės taisyklės: Intervalų ribos neturi būti dviprasmiškos; reikia vengti tokio intervalų žymėjimo 100– 200, 200–300, 300–400. Neturi būti skylių tarp intervalų: reikia vengti tokio intervalų žymėjimo 1,0–1,5; 2,0–2,5; 3,0–3,5 Reikia būtinai pažymėti regionus, kuriuose nėra duomenų.
Jei žemėlapyje rodomi keli rodikliai, sutartiniuose ženkluose jie parodomi svarbumo mažėjimo tvarka. Spalva: svarbus statistinio žemėlapio komponentas Spalva yra vienas iš stipriausių grafinių komponentų. Reikia kruopščiai išrinkti spalva žemėlapiui, nes spalva gali įtakoti žemėlapio suvokimą ir interpretavimą. Teminiuose statistiniuose žemėlapiuose spalvos pasirinkimas priklauso nuo naudojamų duomenų tipo. Bet reikia atkreipti dėmesį į trys aspektus: pirmiausia žinoti apie sąlygas susijusias su spalvos suvokimų, taip pat jos teigiamas ir neigiamas konotavimas. Taip pat reikia įsitikinti, kad spalvos, kurios naudojamos žemėlapyje bus teisingai suprantamos bet kokioje auditorijoje. Pvz. daltonikas turi sunkumų skirti tam tikras spalvas. Labiausiai paplitęs daltonizmas yra neskirimas raudonos ir žalios spalvos. Jei naudosim raudoną ir žalią spalvas kad pabrėžti skirtumus tarp vaizduojamų duomenų, daltonikams bus neįmanoma juos suvokti. Bet yra kitas sprendimas, raudona pakeisti purpurine. Jei naudojam palyginus nedaug duomenų kategorijų skaičių, kurie nurodo nepertraukiama reiškinį (pvz. gyventojų tankumą), reikia pagal galimybę naudoti atspalvius tos pačios spalvos. Jei turim duomenis su teigiamom ir neigiamoms reikšmėms, tai reikia naudoti skirtingas spalvas. Vizualizavimas reiškia daugiau nei paveiksliukas Šiuolaikinės technologijos ir metodai atveria naujas galimybes duomenų vizualizavimui ir vartotojų susidomėjimą jais. Dinaminių lentelių, grafikų ir žemėlapių sudarinėtojai leidžia vartotojui manipuliuoti duomenimis ir sudaryti savo statistinių duomenų grafinę išraišką. Labai patrauklus yra animuoti ir video formatai, kažko panašus į televizija. Jie efektyviai parodo duomenų kaitą laike ir turi verbalinius ar kontekstualinius aprašus, kad paaiškinti reikšmes. Yra ir kiti vizualizavimo tipai, tokie kaip iskrografikai ir debesis, kurie yra alternatyvaus iliustravimo metodai. Naujausios web technologijos priverčia statistines organizacijas keisti duomenų pateikimo būdus. Internetas šiai dienai yra dvipusis forumas, kuriame vartotojai gali keistis grafinių duomenų pateikimu ir aptarinėti išvadas. Dinaminis vizualizavimas Atsiradus internetui ir Web technologijoms, vartotojai gali interaktyviai dirbti su duomenimis, kurti savo vizualinius pateikimus. Dauguma statistinių institucijų prieiga prie duomenų bazės teikia per savo tinklapius ir leidžia vartotojams patiems savarankiškai ieškoti ir naudoti informacija. Duomenų bazės funkcijos vis dažniau pasipildo vizualizavimo priemonėmis, kurios leidžia vartotojui kurti lenteles, grafikus ir žemėlapius online režimu, nereikalaujant duomenų pakrovimo ir darbo kitame režime. Toks laisvumas leidžia vartotojams sukurti absurdiškus grafikus ar žemėlapius, kurie netinkami analizei. Bet tai tuo pačių ir ugdo jį. Animacija ir video Animacija ir video yra svarbus duomenų vizualizavimo metodai. Tai kad televizija ir kinas yra populiarūs šiuolaikinėje visuomenėje, nieko nuostabaus nėra, kad vartotojui patrauklu gauti informacija videoformate. Toks pateikimo būdas palengvina idėjos pateikimą kombinuojant audio ir tekstinius aprašymus su grafinių vaizdavimu ir skaičių prasmės išaiškinimu.
Dinaminės demografinės piramidės yra geras animacijos ir interaktyvumo kombinavimo su paprastu interfeisu pavyzdys. Vartotojai paspaudus pelės klavišą įjungia įrašą, kuris vaizduoja demografinės piramidės kaitą laike. Pasiekiamumas Kad informacija atitiktu plačią auditoriją, informacija turi būti pateikta struktūrizuotai ir gerai organizuota, atitikti bendrus standartus Pasiekiamumo aspektai: Pateikti metaduomenis , kad vartotojui padėti suprasti duomenis; Pateikti duomenis skirtingais formatais ir kad jas pasiekti galima būtų su skirtingomis priemonėmis (telefonais arba kitais nešiojamais prietaisais) Pateikti duomenys, kad juos galėtų naudoti su fizine negalia vartotojai. Tam kad statistinė informacija taptu pasiekiama kiekvienam, reikalingi papildomai informavimas, darbas ir resursai. Gera pasiekiamumo strategija visiems atneš pelno.