Wordpress.com
PAVASARINĖS GĖLĖS
Kartais atrodo, jog psichologai kalba apie tai, kas ir taip aišku. Na, bet visai smagu išgirsti, kaip paprasti, visiems suprantami dalykai pristatomi kaip ką tik atrastos mokslinės tesos. Gėlės gražios, gėlės kvepia, gėlės - sako tyrėjai - dar ir sveika. Tai nereiškia, kad jas reikia valgyti. Vien jau pats gėlių spalvingumas, jų aromatas, kaip rodo tyrimai, suaktyvina smegenų veiklą, mažina stresą, skatina kūrybiškumą. Žmogaus pasąmonėje užprogramuota, kad gėlės - tai kažkas gero, todėl jos teigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichologinę žmogaus savijautą. Mokslininkai ragina kuo daugiau augalų, ypač žydinčių, auginti ir merkti į vazas savo namuose bei darbovietėse.
Žydrės
Tai svogūninės pavasarinės gėlės. Jos pražysta balandžio - gegužės mėnesiais. Yra be galo nereiklios auginimo sąlygoms. Gražiausiai atrodo susodinus grupėmis. Yra trijų pagrindinių spalvų: mėlynos, baltos ir rožinės (jos ne taip paplitusios mėgėjų tarpe). Labai gražios pilnavidurės šių gėlių rūšys. Persodinti reikia augalams labai sutankėjus. Artimos žydrei yra belevalijos, pasižymi tokiomis pat savybėmis, tik turi kiek stambesnius žiedynus nei žydrės. Ir jei aš neklystu, pastebėjau, kad belevalijos išleidžia lapus rudenį, o tuo tarpu dauguma žydrių juos išleidžia pavasarį, prieš žydėjimą.
Krokai
G a l b ū t skirtingai, nei dauguma gėlių mėgėjų mano, krokas – ne vien pavasario gėlė. Vadinami tikrieji krokai žydi rudenį, na, o pavasariniai – pavasarį. Lietuvoje neteko matyti labai dailių, įspūdingų, rudenį žydinčių krokų (nepainiokite su vėlyviais) ir mano turimi rudeniniai krokai daugiau nei kuklūs. Na, o štai pavasariniai išties džiugina ir akį, ir širdį. Vienas iš pavasarinių krokų privalumų – nemaža spalvinė gama, na, ir, žinoma, ankstyvas žydėjimas. Krokams reikalinga derlingesnė, neužmirkstanti dirva. Gražiausiai atrodo pasodinus nemažomis grupėmis (na, o jei norite pasigaminti šafrano, jų reikės be galo daug), spalvų derinimą pasirenkate patys. Sodinant krokus (pavasarinius sodiname rudeniop), ko gero reikėtų pasinaudoti specialiais svogūnėliams sodinti skirtais indais, nes krokų svogūnėlius mėgsta pelės ir kirstukai. Šiuose induose svogūnėliai graužikams nepasiekiami. Persodiname krokus priklausomai nuo to, kaip viena ar kita jų rūšis tankėja ir dėlto mažiau žydi.
Sniegžydrės Gan anksti (balandį) pražystanti pavasarinė gėlė. Užauga iki 15 centimetrų, bet auginant saulėtoj vietoj būna žemesnė, žiedynkočiai vos kelių centimetrų, atrodo, lyg žemė būtų pabarstyta žiedais. Sniegžydrių yra trijų spalvų (bent jau Lietuvoje): melsvos, rožinės ir baltos. Sodinant reikėtų sodinti gausesnį kiekį, nes iš kelių svogūnėlių žiedų nebus daug ir gėlės taip efektyviai nesižiūrės. Svogūnėliai sodinami rugsėjo - spalio mėnesiais, visada reikia nepamiršti atsižvelgti į konkrečios vietoves orų specifiką, jei gyvenate ten, kur pašąla anksčiau, svogūnėliai sodinami rugsėjį, na, o jei pašąla vėliau, tai ir sodiname vėliau.
Zunda Įspūdingas augalas kietais, tarsi skardiniais, besibadančiais lapais. Žydinčio augalo spalva kinta nuo žalios, žalsvos su baltom ryškiom gyslom iki sidabriškai pilkos. Tinka akcentams gėlynuose, sausoms puokštėms, įvairioms kompozicijoms.
Pajūrinė lobuliarija Šios gėlytės smulkiais žiedeliais labai kvepia medumi, todėl liaudyje vadinamos medučiais. Tai vienmetės, neaukštos, kiliminės gėlės, kurios žydi visą vasarą, iki pat rudens šalnų. Sėti jas galima pavasarį, tiesiai į dirvą balandžio-birželio mėnesiais. Gerai auga ir žydi saulėtoje vietoje ir dalinėje paunksnėje, lengvoje dirvoje. Populiarios želdynuose, gėlynuose, kapinėse, balkonuose. Gražiausiai atrodo gėlynų pakraščiuose.
Kardelis Tai svogūninis augalas, kuris pareikalaus iš jūsų nemenkos priežiūros, tačiau atsidėkos žiedų gausa ir grožiu. Jie skirstomi į stambiažiedžius ir smulkiažiedžius, kurie skiriasi spalva, aukščiu, žiedų stambumu. Kardeliai tinka gėlių lysvėms apsodinti, o ypač skynimui. Sodinti kardelius reikia pavasarį, balandžio-gegužės mėnesį į šiltą, saulėtą, apsaugotą nuo vėjų vietą, purią, trašią, giliai įdirbtą dirvą. Karštu metu papildomai lieti, o spalio pabaigoje iškasti, sunešti į sausą patalpą ir džiovinti. Per žiemą laikyti vėsioje, bet saulėtoje v i e t o j e . Dauginami gumbasvogūniais ir sėklomis. Sėklas sėti vasario – balandžio mėnesiais į dėžutes, vėliau ikiuoti į lysves. Žydi antrais, trečiais, kartais net ketvirtais metais.
Sprigė Tai elegantiški ir subtilūs augalai, itin gerai vertinami dėl skirtingų priežasčių. Jos lengvai auginamos, greitai auga ir įspūdingai žydi. Nors šie augalai daugiamečiai, jie auginami kaip vienmečiai. Išvesta daugybė sprigių veislių. Jos auginamos gėlynuose, vazonuose arba loveliuose (jau yra svyrančių sprigių). Valero sprigės dauginamos sėklomis, kurios sėjamos vasario–kovo mėnesiais. Daigai pikuojami po 3–4 savaičių. Vėliau auginami vazonėliuose iki persodinimo į nuolatinę vietą. Augalai lengvai dauginami ir ūgliais. Sprigės gerai auga šviesioje, bet ne kaitrioje vietoje ar pusiau paunksmėje. Mėgsta purią ir trąšią dirvą, reguliarų laistymą ir kas savaitę tręšimą mineralinėmis trąšomis, skirtomis žydintiems augalams. Rudenį, prieš šalnas, vazonėlius su augalais galima išnešti į saikingai apšildomą, gerai vėdinamą patalpą (13–18°C). Sprigės nesirgs, jei bus teisingai prižiūrimos ir joms bus sudarytos reikiamos augimo sąlygos.
Petunijos Vienos iš dažniausiai auginamų vienmečių gėlių. Joms parinkite saulėtą, nuo vėjų apsaugotą vietą. Pilnavidures ir stambiažiedes geriau sodinti balkonuose, terasose, gėlinėse prie namų, kur nepasiekia stiprūs vėjai ir lietūs. Dirvai nereiklios, gerai auga laidžiame priemolyje arba priesmėlyje. Per sausras būtina dažnai laistyti, per vasarą - nuolat tręšti. Tinka skystos kompleksinės trąšos, ypač su kaliu. Petunijas galima tręšti atskiestomis galvijų mėšlo srutomis (daigus ir kraunančias pumpurus). Kad ilgiau žydėtų nuolat išskinami peržydėję žiedai. Stambiažiedės petunijos mėgsta šilumą ir vėsiu oru nustoja žydėti, joms reikia daugiau drėgmės ir maisto medžiagų.
Karolina Baužaitė 2f