Geros Kauno Žinios

2 psl.

3 psl.

4 psl.

Kauno oro uostas – „Romuvoje“ – kultūros renginiai Kino teatras kviečia tiek į komercinius, sėkmės kelyje tiek į nemokamus kino seansus, teatralų

Sutaupyti padėtų tinkama priežiūra

Nauji maršrutai džiugina didėjančiais keleivių srautais

ir kitų menininkų pasirodymus

Nemokamas laikraštis

2012 m. vasaris Nr. 2

Geros mintys – pozityviai mąstančiam kauniečiui!

Pigesnio šildymo viltys siejamos su biokuru Ieškant pigesnių šildymo alternatyvų, vėl atsisukta į Petrašiūnų elektrinės perspektyvas neišvengiamai didins šilumos kainą vartotojams.

Derybų grupei nepasiekus teigiamų rezultatų, savivaldybės administracija ir „Kauno energija“ bus įpareigotos nuo kovo 1 d. pradėti laidavimo sutarties vykdymo procedūras. Be to, bus prašoma pateikti jėgainės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo projekto programą.

JJ Darius Kruopis Vyriausybė palaiko Kauno spren­ dimą tęsti naujos kogeneracinės jėgainės Petrašiūnuose statybos projektą.

Dėl pabrangusių dujų šiemet šilumos kaina yra beveik 20 proc. didesnė negu pernai, todėl ne vienas kaunietis nerimauja, kokius skaičius sąskaitose už šildymą išvysime po gilaus atšalimo pačioje sausio pabaigoje.

Dar labiau šiaušiasi plaukai pagalvojus, kas bus ateityje, jei artimiausiu metu nebus imtasi priemonių, kaip pažaboti šiuo metu vyraujantį šilumos gamybos monopolį. Vis dėlto, prošvaisčių yra!

Arbitražo priteistas lėšas – investicijoms į biokuro jėgaines 2003 m. parduodant Termofikacinę elektrinę, kartu su pirkimo-pardavimo sutartimi buvo pasirašytas Investicijų susitarimas. Jame numatyta, kad iki 2018 metų naujieji elektrinės savininkai į jos atnaujinimą investuos ne mažiau kaip 400 mln. litų.

Pagal dokumentus, jau per pirmuosius trejus metus investicijų į elektrinę suma turėjo siekti 135 mln. litų. Metai bėgo, tačiau Investicijų susitarime apibrėžti elektrinės savininkų įsipareigojimai realybe netapo.

2011-ųjų pabaigoje Vilniaus komercinio arbitražo teismas iš atsakovės UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ (KTE) priteisė akcinės

Reikalingi greiti sprendimai

Prie didžiųjų miestų statomos biokuro elektrinės – Vyriausybės prioritetas ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. bendrovės „Kauno energija“ naudai 7,053 mln. litų dydžio baudą. Teismo sprendimu taip pat buvo priteistos palūkanos nuo šios sumos ir dalies bylinėjimosi išlaidų kompensacija.

prievolių vykdymo pagal Investicijų susitarimą. Pagal pirmąjį ieškinį buvo priteista 5,4 mln. Lt dydžio bauda, palūkanos nuo šios sumos ir dalies bylinėjimosi išlaidų kompensacija.

Kol miestą saisto sutartiniai įsipareigojimai 80 proc. šilumos energijos pirkti iš KTE, tol dauguma galimų šilumos gamintojų Kauną eliminavo iš savo žemėlapių.

Siekdama sumažinti kauniečiams tiekiamos šilumos energijos kainą, „Kauno energija“ planuoja šias lėšas panaudoti investicijoms į atsinaujinančių energijos išteklių plėtojimą.

Tai jau antroji „Kauno energijos“ laimėta byla dėl netinkamo KTE

Kaunas – nevykdomų įsipareigojimų įkaitas?

Dėl numatytų įsipareigojimų nevykdymo koncernas „Gazprom“, kaip pagrindinis po sandorio įkurtos „Kauno termofikacijos elek-

VAIKIŠKI DRABUŽIAI

in t i m a g a P oje ! v u t e i L Apsilankykite mūsų

iStockphoto nuotr.

trinės“ akcininkas, yra pasirašęs 105 mln. litų laidavimo sutartį.

Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo pavesta atnaujinti „Kauno energijos“ sudarytą derybų su KTE grupę, į ją pakviečiant energetikos ekspertus. Šie turėtų įvertinti konkrečias grėsmes Kauno miesto šilumos vartotojams dėl minėtos pirkimo-pardavimo sutarties Investicijų susitarimo nevykdymo.

Nevykdant sutarties sąlygų, iškyla reali grėsmė, kad pagrindinė miesto šilumos gamintoja nuo 2016 metų neatitiks Europos Sąjungos direktyvos dėl atmosferos taršos reikalavimų. Tokiu atveju Termofikacinę elektrinę reikėtų arba išvis uždaryti, arba teks mokėti didelius taršos mokesčius, kurie

Dar 2010-aisiais tuometinė miesto valdžia svarstė naujos kogeneracinės jėgainės statybos Petrašiūnų elektrinės teritorijoje projektą.

Pernai pavasarį netgi buvo prieita prie konkrečių sprendimų, tačiau pasikeitus miesto valdančiajai koalicijai, pasikeitė ir požiūris į šio projekto reikalingumą: pradėta kalbėti apie mistinius investuotojus, kurie neva tik ir laukia miesto apsisprendimo parduoti Petrašiūnų elektrinę jiems.

Deja, bet kol miestą saisto sutartiniai įsipareigojimai 80 proc. šilumos energijos pirkti iš KTE, tol dauguma galimų šilumos gamintojų Kauną eliminavo iš savo žemėlapių.

O laukti, kol kas nors vis dėlto ryšis įsisprausti į „Gazpromo“ gniaužtų suvaržytą miesto šilumos ūkį, jau nebėra kada – reikalingi neatidėliotini sprendimai. Tad beieškant būdų, kaip sustabdyti šildymo kainų kauniečiams kilimo pasiutpolkę, dabartiniai miesto vadovai grįžo prie biokuru varomos jėgainės Petrašiūnuose projekto. nukelta į 2 psl.

Aukščiausios kokybės medinės ir laminuotos grindys

internetinėje parduotuvėje www.eoxox.com

OXOX firminė parduotuvė Raudondvario pl. 76, Kaune

Pramonės pr. 8E (NIC centre), Kaune

2

2012 m. vasaris Nr. 2

Pigesnio šildymo viltys siejamos su biokuru atkelta iš 1 psl.

Sprendimą priims savivaldybė Metų pradžioje į Kauną atvykęs Energetikos ministras Arvydas Sekmokas kartu su Kauno meru Andriumi Kupčinsku, AB „Lietuvos energija“ generaliniu direktoriumi Daliumi Misiūnu ir „Kauno energijos“ vadovais lankėsi Petrašiūnų elektrinėje, kur aptarė šios jėgainės atnaujinimo galimybes.

Yra svarstomi 2 variantai. Vienas iš jų – esamo elektrinės katilo rekonstrukcija, pritaikant jį biokuro deginimui. Tai leistų išgauti iki 40 megavatų (MW) šilumos energijos ir 15 MW elektros.

Kitas variantas – naujos kogeneracinės jėgainės projektas dabartinės Petrašiūnų elektrinės teritorijoje.

Jis leistų pasiekti 45-50 MW ši-

naudoti žemę ir pastatus, esančius Petrašiūnų elektrinės teritorijoje. „Lietuvos energijai“ atitektų 67 proc., o „Kauno energijai“ – 33 proc. bendros įmonės akcijų.

Kauno miesto savivaldybės administracijai pavesta artimiausiu laiku apsispręsti ir paruošti verslo planą Petrašiūnų termofikacinės elektrinės bei kitų miesto elektrinių vystymui.

Energetikos ministras remia „Lietuvos energijos“ apsisprendimą dalyvauti naujos elektrinės statyboje, tačiau pripažino, kad ministerija neketina kištis į savivaldybės priimamus sprendimus.

Pasak Energetikos ministro Arvydo Sekmoko, prie didžiųjų miestų statomos biokuro elektrinės – Vyriausybės ir Lietuvos prioritetas. „Mes visais įmanomais būdais

Pastačius naują kogeneracinę jėgainę Petrašiūnų elektrinės teritorijoje, šilumą, kaip tikimasi, pavyktų gaminti ketvirtadaliu pigiau nei dabar gamina dujomis kūrenama Kauno termofikacinė elektrinė. lumos energijos ir 20-25 MW elektros gamybos pajėgumus.

Bet svarbiausia, kad antruoju atveju pavyktų gaminti šilumą maždaug 25 proc. pigiau nei dabar gamina dujomis kūrenama Kauno termofikacinė elektrinė.

Nauja jėgainė – perspektyvi Tiesa, antrasis variantas brangesnis, todėl viena „Kauno energija“ nėra pajėgi jį įgyvendinti. Šį projektą pasišovusi vystyti „Lietuvos energija“ siūlo kartu su kauniečiais steigti naują įmonę ir bendromis jėgomis finansuoti jėgainės statybą.

Viso naujos jėgainės projekto vertė gali siekti nuo 260 iki 270 milijonų litų. „Lietuvos energija“ projektą galėtų vykdyti savo lėšomis ir įgyvendintų jį per maždaug 3 metus. „Kauno energija“ suteiktų prisijungimą prie šilumos perdavimo tinklų, jėgainės statybai leistų pa-

pasisakome už biokuro panaudojimą. Ūkio ministerija turi europines lėšas ir ūkio ministras visiškai pritaria, kad maksimaliai būtų panaudojamos Europos lėšos pereinant prie biokuro panaudojimo, visų pirma, šilumos gamybai. Kaune taip pat būtų galima daryti rimtus žingsnius dėl biokuro panaudojimo ir statyti biokuro katilą Petrašiūnų elektrinėje, lygiai taip pat Kauno termofikacinė elektrinė galėtų statyti biokuro katilus šilumos gamybai Kauno mieste“, – sakė A. Sekmokas.

Sausio 24-ąją AB „Kauno energija“ valdyba oficialiai nusprendė atnaujinti derybas su „Lietuvos energija“ dėl bendros įmonės steigimo. Taigi, startas duotas. O tai suteikia realių vilčių ateityje matyti pagaliau nebedidėjančius, o realiai mažėjančius skaičius sąskaitose už šildymą. 

Sutaupyti padėtų tinkama priežiūra Spaudžiant dujų kainoms, svarbus tampa pačių vartotojų požiūris

Namuose, kuriuose sutvarkyti šilumos mazgai ir kur jų priežiūrą vykdantys asmenys atsakingai žiūri į savo darbą, lapkritį ir gruodį šilumos energijos suvartota gerokai mažiau už tuos, kur tvarkos stokojama.

JJ Ramūnas Latvys Žiemos, ypač – tokios šaltos kaip šiemet, aktualija – taupus šil­ dymasis. „Geros Kauno žinios“ siūlo žiupsnį patarimų, kaip, ne­ laukiant ilgalaikių sprendimų, pavyzdžiui, naujos kogeneracinės elektrinės statybų, patiems page­ rinti savo piniginės būklę. Ma­ žiau mokėti už šilumą? Tai rea­ lu jau dabar.

Paanalizavus per pastaruosius vienerius metus įvykusius pokyčius, matyti nelinksma tendencija. Nuo 2010 m. gruodžio iki 2011 m. gruodžio šilumos kaina kauniečiams padidėjo 19,29 proc.: nuo 23,48 iki 28,01 ct/kWh (be pridėtinės vertės mokesčio).

Lemiamos įtakos tam turėjo vienintelis faktorius – didėjanti dujų bei iš UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ perkamos šilumos kaina.

Ji sudaro daugiau kaip 80 proc. galutinės vartotojams tiekiamos šilumos kainos.

Nepaisant to, per pirmuosius šio šildymo sezono mėnesius vidutinė sąskaita už šildymą šiemet buvo mažesnė nei pernai. Vėlgi, kalbame apie vidutinį dydį, nes teisybės dėlei tenka pripažinti, jog esama namų, ku-

riuose šildymo kaina ženkliai pakilo.

O kodėl tada vienur kylant, kitur šilumai išleidžiama suma nedidėja?

Gerai ten, kur šeimininkai neabejingi Atlikome paprastutį eksperimentą keliuose namuose ir pastebėjome, kad mažiausiai už šildymą mokama ten, kur yra renovuoti šilumos mazgai ir kur bendraturčiai yra neabejingi jų turto priežiūrai.

Nekalbame apie naujos statybos ir jau apšiltintus namus, kuriuose nedideles sąskaitas už šildymą leidžia gauti didelė namų išorinių atitvarų šiluminė varža.

Namuose, kuriuose sutvarkyti šilumos mazgai ir jų priežiūrą

SXC.hu nuotr.

Sena įranga tuština kišenes Bet pati „kraupiausia“ padėtis namuose, kur šilumos srautas reguliuojamas senaisiais elevatoriais.

Tokiame mūsų stebėtame name už 50 kv. m butą reikėjo mokėti beveik 400 Lt. Namas nėra įkūręs bendrijos ir jo šilumos ūkiu rūpinasi administratoriaus samdomas prižiūrėtojas. Šio namo gyventojai skundėsi naktimis smarkiai pakylančia temperatūra.

Pasirodo, vėlyvu paros metu, kai sumažėja karšto vandens sunaudojimas, šildymo sistemoje pakyla paduodamo termofikacinio vandens slėgis.

„Kraupiausia“ padėtis namuose, kur šilumos srautas reguliuojamas senaisiais elevatoriais. vykdantys asmenys atsakingai žiūri į savo darbą, lapkritį ir gruodį šilumos energijos suvartota gerokai mažiau už tuos, kur tvarkos stokojama. Apie sausį dar duomenų neturime, tačiau tikėtina, kad, atmetus ryškių oro temperatūros svyravimų įtaką, pasitvirtins bendra tendencija.

Palyginimui stebėjome 3 plytinius namus, kurių viename iki šiol išvis nerenovuota šilumos mazgo šildymo dalis (karšto vandens tiekimo dalis sutvarkyta), o kituose šilumos mazgai renovuoti, bet sąskaitų už šildymą skirtumas juose siekė apie 1,5 Lt už kv. m buto ploto. Nuo šių namų palyginimo ir pradėsime savąsias išvadas.

Abu šie namai yra įkūrę bendrijas ir šilumos ūkiu rūpinasi savo jėgomis.

Pagrindinis pastebėjimas: mažiau suvartota ten, kur šilumos mazgo automatika buvo nustatyta taupesniu režimu.

Pavyzdžiui, esant teigiamai lauko temperatūrai šio namo butuose buvo 18-19 laipsnių, o radiatoriai – vos drungni.

Kito namo butuose vyravo 20-22 laipsnių šiluma, o radiatoriai skleidė plika ranka jaučiamą šilumą.

Rezultatas – 180 Lt viename name ir 260 Lt kitame už 50 kv. m buto apšildymą (už lapkričio mėnesį).

Taip yra todėl, kad nenaudojant karšto vandens iš esmės užblokuojamas termofikato padavimas į vandens pašildymo sistemą.

Renovuoti šilumos mazgai automatiškai sulaiko ir didesnio termofikacinio vandens kiekio patekimą į šildymo sistemą, tuo tarpu elevatoriai nebesugeba to suvaldyti.

Ir nesveika, ir brangu Nerenovuotuose šilumos mazguose termofikacinio vandens slėgis padidėja ne tik dėl savame name nenaudojamo karšto vandens, bet ir todėl, kad pakyla bendras termofikato slėgis trasoje, nes sumažėja jo padavimas į tuos namus, kur šilumos mazgai jau renovuoti.

Todėl net ir esant teigiamai temperatūrai, šilumos tiekimo režimas čia pasidaro toks, lyg lauke būtų apie 10 laipsnių šalčio.

Butuose su gerais plastikiniais langais tokiu atveju temperatūra gali pakilti ir iki +25 laipsnių Celsijaus. Tokioje šilumoje miegoti jau nėra sveika. Juolab – už nesveikas sąlygas mokėti milžiniškas sąskaitas.

Preliminariais skaičiavimais, šilumos mazgo (šildymo dalies) renovavimas 60 butų namo gyventojams atsieitų tiek, kiek jie per 2 mėnesius permoka už nesveikas gyvenimo sąlygas. Gal verta susimąstyti? 

3

2012 m. vasaris Nr. 2

Kauno oro uostas – sėkmės kelyje Panemunės tilto statyba – Kauną su pasauliu jungiantys nauji maršrutai džiugina didėjančiais keleivių srautais JJ Kęstutis Kazlauskas 2011-aisiais keleivių skaičius Kauno oro uoste išaugo beveik dešimtadaliu. Tai lėmė septyniais naujais tiesioginiais maršrutais praturtėjęs skrydžių žemėlapis ir sėkmingai įgyvendinti infrastruktūros plėtros projektai. Šiemet apsukų neketinama mažinti. Nuo kovo prasidės skrydžiai į Palmą de Maljorką, o nuo gegužės galėsime nepersėsdami pasiekti Kip­ro bei Maltos oro uostus.

Keleivių skaičiaus augimą Kauno oro uostas fiksuoja devintus metus iš eilės. 2011 m. Kauno oro uosto keleivių srautas viršijo 872 tūkstan-

są, Eindhoveną, o prieš pat Kalėdų šventes pradėti skrydžiai ir rytų kryptimi – į Maskvą. Pastarasis maršrutas – gera paspirtis tradicinių eksporto rinkų neužleidžiantiems Kauno ir visos Lietuvos verslininkams.

Įgyvendina naujus projektu Prie oro uosto sėkmės prisideda ir sutartis su naujais strateginiais oro uosto investuotojais. „Norėdami ilguoju laikotarpiu pasiekti dar efektyvesnių veiklos rezultatų, didelį dėmesį skyrėme plėtrai ir komerciniams projektams“, – sakė Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas, džiaugda-

Keleivių skaičiaus augimą Kauno oro uostas fiksuoja jau net devintus metus iš eilės. čius. Beveik 5 procentais (iki 9168) padaugėjo skrydžių skaičius. Šiuo metu Europą su Kauno oro uostu tiesiogiai sieja 19 maršrutų. Išsiplėtus skrydžių geografijai, padidėjo ir aktyvaus veikimo zona – mūsų oro uosto paslaugomis naudojasi Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities ir šiaurinės Lenkijos dalies gyventojai.

Per 2011 metus Kauno oro uosto skrydžių žemėlapis pasipildė 7 naujomis kryptimis į Koso ir Rodo salas, Alikantę, Stokholmą, Lyd-

masis kartu su partneriais pradėtais įgyvendinti strategiškai svarbiais sraigtasparnių remonto bazės steigimo, viešbučio statybos ir aviacijos mokymų centro įkūrimo projektais. Šiais metais numatyti nauji skrydžiai į Maljorkos salą taps dvidešimtąja kryptimi iš Kauno oro uosto.

Vėliau prisidės dar du maršrutai į Viduržemio jūros salas.

Nuo gegužės 2 dienos aviakompanija „Ryanair“ kartą per savaitę (trečiadieniais) planuoja vykdy-

Nauji skrydžiai į Maljorką taps dvidešimtąja kryptimi iš Kauno oro uosto.

ti skrydžius į Kiprą, o nuo gegužės 3-iosios lėktuvai dukart per savaitę (ketvirtadieniais ir sekmadieniais) skraidins į Maltą.

Pasak „Ryanair“ pardavimų ir rinkodaros vadovės Katarzynos Gaborec, šiomis kryptimis tikimasi pervežti 60 tūkst. keleivių.

Kauno Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios konferencijų salėje kas antrą sekmadienį po šv. Mišių vyksta jau tradicija tapę menininkų susitikimai su visuomene iš ciklo „Dialogas: Žodis ir Spalva“.

Susitikimų metu parapijiečiai ir visuomenė prasmingai leidžia sek­ madienio popietes klausydamiesi

Sutartis dėl Panemunės tilto statybos darbų pasirašyta, tereikia užsitikrinti finansavimą

Oro uostas – dar saugesnis ir patogesnis Kauno oro uostas nuolat modernizuojasi, siekdamas tapti kuo patogesniu ir kuo saugesniu. Neseniai įdiegta įranga garantuoja, kad lėktuvai oro uoste galės leistis dar blogesniu oru.

Sausio pabaigoje Kauno oro uosto kilimo ir tūpimo takui suteikta aukštesnė, II kategorija. Įdiegta nauja sertifikuota įranga padidins skrydžių saugą ir leis orlaiviams leistis dar prastesnėmis matomumo sąlygomis.

Naujoji įranga atitinka tiksliojo artėjimo tūpti reikalavimus, kuriuos nustato Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija. „Šis kilimo ir tūpimo tako elementas yra garantas aviakompanijai, kad orlaivio kapitonui nusileidimas bus dar paprastesnis ir sklandesnis, o nepalankios oro sąlygos nesutrukdys keleiviams pasiekti kelionės tikslą“, – teigė Kauno oro uosto Aerodromo operacijų vadovas Artūras Stankevičius. 

Redakcijos archyvo nuotr.

Prisikėlimo bažnyčioje – „Dialogai“ su menininkais muzikos, poezijos, prozos. Pristatomi dailininkų, grafikų, skulptorių bei fotografų kūrybos darbai.

Renginių ciklo „Dialogas: Žodis ir Spalva“ globėja – Lietuvos Respublikos Seimo narė, Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Sausio 8-ąją vykusiame ciklo renginyje Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Liubomiras Laucevičius skaitė Justino Marcinkevičiaus, Vytauto Mačernio poeziją, rusų klasiko Antono Čechovo apsakymus. Parodų salėje buvo atidaryta Viginto Stankaus tapybos darbų paroda.

Projekto organizatoriai – Kauno valstybinio dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas ir dailininkas Vytautas Lagunavičius, kartu

prioritetinis Kauno infrastruktūros projektas

su projekto rėmėja Krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene kviečia kauniečius dalyvauti „Dialogas: Žodis ir Spalva“ renginiuose, susitikti su menininkais, kurių kūryba neša mums džiaugsmą, viltį ir pasitikėjimą.

Kristaus Prisikėlimo bažnyčios konferencijų salėje galima rasti 20112012 metų renginių programą, taip pat paskaityti apie juos interneto svetainėje www.prisikelimas.lt.

Numatoma, kad vasario 19-ąją žodžio valandoje dalyvaus aktorius Liubomiras Laucevičius, o visą vasarį parodų salėje bus eksponuojami dailininko Arvydo Martinaičio tapybos darbai.

Prasmingų susitikimų! 

Panemunės tilto finansavimo klausimą Susisiekimo ministerija bei jai pavaldžios institucijos turėtų išspręsti dar vasarį.

JJ Žygimantas Stankevičius Lyg ir nurimo aistros dėl tilto tarp A. Juozapavičiaus ir Tilto gatvių statybos darbų pirkimo konkurso. Viešųjų pirkimų tarnybai išnagrinėjus vykdytas viešųjų pirkimų procedūras ir dokumentus bei patvirtinus, kad jokių pažeidimų vykdant konkursą nebuvo, pasirašyta ir oficialiai įregistruota sutartis su konkursą laimėjusia AB „Kauno tiltai“.

Naujojo tilto statybos darbai iš viso kainuos 102,95 mln. litų.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vykdoma A. Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcija, tikslinga būtų tilto statybas pradėti jau šiemet, apjungiant dviejų stambių objektų statybą.

Tuomet daugmaž vienodu metu būtų galima pradėti jų eksploatavimą ir pavyktų išvengti papildomų nepatogumų Panemunės bei Šančių gyventojams.

Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją su

Redakcijos archyvo nuotr.

prašymu finansuoti 70 proc. naujojo tilto statybos darbų vertės. Likusius 30 proc. lėšų įsipareigoja skirti savivaldybė.

Atkreipdami dėmesį į Panemunės tilto geografinę padėtį ir svarbą Kauno miestui bei avarinę būklę, dėl statybos finansavimo į Susisiekimo ministrą oficialiu raštu kreipėsi ir 15 kauniečių Seimo narių. Tikslinio finansavimo klausimas ministerijoje ar jai pavaldžiose institucijose turėtų būti apsvarstytas dar vasarį.

O kol kas naujojo tilto statybos darbus rangovas turės vykdyti savomis lėšomis – tokia buvo viena iš rangos sutarties sąlygų.

Artimiausiu metu planuojama pasirašyti susitarimą dėl darbų, kuriuos rangovas įsipareigos atlikti šiais metais. Be to, su rangovu ketinama pasirašyti ir statybvietės priėmimo-perdavimo aktą.

Pasirašius minėtus dokumentus, „Kauno tiltai“ oficialiai taptų atsakingais už statybvietę ir galėtų pradėti darbus. 

4

2012 m. vasaris Nr. 2

„Romuvoje“ jau vyksta kultūros renginiai Kino teatras „Romuva“ kviečia tiek į komercinius, tiek į nemokamus kino seansus, teatralų ir kitų menininkų pasirodymus JJ Sandra Grečenskaitė Nors dar nesibaigė užsitęsusi ginčų dėl senojo „Romuvos“ kino teatro turto epopėja, ši kultūros įstaiga jau surengė ne vieną plačiai nuskambėjusį renginį. Čia pažymėta Laisvės gynėjų diena, kartu su nekomercinių filmų demonstracijomis vyko susitikimai su jų kūrėjais, pasirodymus surengė unikalus gruzinų teatras. Vyksta ir komerciniai kino seansai.

Žymus Gruzijos menininkas, aktorius ir režisierius Gela Kandalakis šešėlių teatrą „Budrugana“ įkūrė 1985-aisiais Tbilisyje. Pagrindinė teatro misija buvo keliauti su spektakliais po atokias ir sunkiai pasie-

kartu su Šota Rustavelio kino ir teatro akademijos studentais subūrė naują komandą ir pradėjo keliauti po svečias šalis.

Prie teatro pavadinimo prijungtas nuostabaus Gagros miesto var-

Istorinė dokumentika – Lietuvos kovų už laisvę atminimo išsaugojimui

Spektakliai „vaikams nuo 4 iki 106 metų“ Sausį Lietuvoje svečiavęsis rankų šešėlių teatras „Budrugana-Gagra“ iš Gruzijos galbūt ir nesulaukė tokio dėmesio, kokio yra vertas už savo netikėtus ir emocijomis užburiančius spektaklius, tačiau gruzinų meistriškumu atėję pasigerėti kauniečiai tikrai nenusivylė.

Gastrolėse ir tarptautiniuose festivaliuose užsienyje pripažinimo sulaukę kūrybiškumu pasižymintys aktoriai stebuklus kuria vien savo rankų miklumu.

savo tematika jie dažnai reikalauja ir gyvenimiškos patirties. „Šešėlių teatras kalba visiems suprantama pasauline kalba. Manęs dažnai klausia, kuriai auditorijai skirti mūsų spektakliai. Aš atsakau, kad žiūrovų auditorija turėtų būti nuo 4 iki 106 metų“, – kalba profesorius G. Kandelakis.

Šešėlių teatro „Budrugana-Gagra“ personažai kuriami rankų ir šviesos pagalba. kiamas Gruzijos vietas, rodyti teat­ ro meną tiems, kurie neturi kitokių galimybių jo išvysti.

Gruzijai atgavus nepriklausomybę, trupės vadovas G. Kandalakis

Teatro pateikta nuotr.

das, siekiant atkreipti dėmesį į žmones, pasitraukusius iš agresiją patyrusios Abchazijos. Šešėlių teatro spektakliai ypač mylimi vaikų ir paauglių, tačiau

Reguliarūs nemokami dokumentinių filmų pristatymai visuomenei „Romuvoje“ jau tampa gražia tradicija. Seansuose dalyvauja patys filmų kūrėjai, nepabūgę kurti tiek menine, tiek istorine verte reikšmingų darbų, atspindinčių sudėtingus tautos išgyvenimo etapus, kai teko rinktis iš dviejų aukų – Laisvės arba Gyvybės.

Pažymėtina šių filmų ypatinga svarba jaunajai kartai, kuri užaugo jau po Nepriklausomybės atkūrimo ir tiesiogiai nesusidūrė su sovietmečio realybe.

Filmas „Partizano žmona“ pasakoja legendinio partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto ir jo žmonos Nijolės Bražėnaitės tragiškos meilės istoriją.

1950 m. susituokę užsienyje, jau po mėnesio jie buvo priversti išsiskirti visam laikui: Juozas grįžo į Lietuvą ir 1951-aisiais paaukojo gyvybę kovoje dėl Laisvės.

Nijolė apie vyro žūtį sužinojo tik 1957‑aisiais...

Pristatant filmą dalyvavo jo režisierius Vytautas V. Landsbergis.

Dokumentinis filmas „Nežinomi didvyriai“ prasideda žodžiais: „Tos sausio dienos daug vardų turi.

Tos kruvinos dienos, kančių dienos laiko tėkmėje įgavo vieną, apibendrintą, grėsmingą pavadinimą Sausio 13‑oji“.

Jie puikiai nusako temą, apie kurią sukasi filmo eiga. Simboliška, kad „Nežinomų didvyrių“ premjera „Romuvoje“ vyko sausio 13-ąją, minint Laisvės gynėjų dieną.

Filmą pristatė viešoji įstaiga „E2K“, kurianti istorinius dokumentinius filmus apie svarbiausius Lietuvos istorijos faktus ir įvykius.

Mintimis apie filmo gimimą bei visą kūrybinį procesą su gausiai susirinkusiais žiūrovais dalinosi scenarijaus autorius ir režisierius Algis Kuzmickas. 

Laidojimo vietų trūkumą sumažins pirmieji Kauno kolumbariumai Pasiūlius Lietuvoje galimybę mirusiųjų palaikus kremuoti, kuriasi ir naujos atsisveikinimo su velioniu tradicijos JJ Darius Kruopis Jau ne vienerius metus sklinda kalbos, kad neužilgo kauniečiai gali susidurti su artimųjų laido­ jimo vietų problema. Šiuo metu naujos kapavietės mirusiems kauniečiams formuojamos tik Ledos, Karmėlavos ir Romainių kapinėse, tačiau jų likę ne tiek ir daug.

Problemą išspręstų seniai planuojamos įrengti Vainatrakio kapinės, tačiau niekaip nepasibaigia ginčų su šios Kauno rajono vietovės žemių savininkais epopėja.

Kol teismas priims sprendimą dėl Vainatrakio, šiek tiek sušvelninti problemą turėtų kolumbariumai.

Pirmąjį Kauno kolumbariumą iki lapkričio mėnesio ketinama pastatyti Petrašiūnų kapinėse.

Tereikia teismo sprendimo Teismo procesas dėl patekusių į Vainatrakio kapinių detaliojo plano teritoriją žemės sklypų vyksta jau trečius metus.

Jau gauti visi reikalingi dokumentai kapinėms įrengti, artimiausiu metu turėtų būti suteiktas ir leidimas statyboms. Tuomet bus organizuojamas darbų pirkimo konkursas ir neilgai trukus būtų galima pradėti kapinių įrengimo darbus. Tereikia sulaukti galutinio teismo sprendimo.

Pirmajame Vainatrakio kapinių įrengimo etape planuojama sutvarkyti inžinerinę infrastruktūrą, įrengti šešis laidojimo vietų kvarta-

lus, automobilių stovėjimo aikštelę, pastatyti prekybos paviljonus, tualetus ir tarnybinį pastatą.

Didžiausias poreikis – Petrašiūnų kapinėse Išstudijavus situaciją nustatyta, kad kolumbariumus būtų galima įreng-

tiems pasirinkti urnų su jų artimųjų pelenais laikymo vietą.

Didžiausią kolumbariumą galima būtų įrengti pirmosiose Romainių kapinėse – apie 1500 vietų.

Apie 600 vietų kolumbariumas galėtų atsirasti antrosiose Romainių kapinėse.

„Bažnyčia laikosi pozicijos, jog pelenai negali būti išbarstomi bet kur ar laikomi namuose. Turi būti vieta, prie kurios artimieji turėtų galimybę gedėti. Statant kolumbariumus svarbiausia užtikrinti, kad urnų niekas negalėtų pavogti ar kitaip išniekinti.“ (Mons. A. Grušas) ti septyniose iš dvidešimt penkių Kauno kapinių. Didžiausias poreikis nustatytas Petrašiūnų, Seniavos ir Romainių kapinėse.

Kolumbariumai galėtų būti pastatyti ne tik laisvose kapinių vietose, bet ir tarnauti kaip kapinių teritoriją žyminti siena vietoje apleistų, griūvančių tvorų.

Manoma, kad tinkamiausi ir – ypač svarbu – ilgaamžiškiausi būtų betono liejinio statiniai.

Pirmasis apie 700 vietų kolumbariumas bus įrengtas Petrašiūnų kapinėse už savivaldybės lėšas. Kitose Kauno kapinėse turėtų būti sudaryta galimybė statyti kolumbariumus privačia iniciatyva, taip suteikiant sąlygas miestiečiams pa-

Seniavos kapinėse numatomas 150 vietų kolumbariumas. Dar 350 vietų kolumbariumai galimi Karmėlavos, perpus mažesni – Eigulių kapinėse bei Karių kapinėse Aukštuosiuose Šančiuose.

Bažnyčia palaikų kremavimui neprieštarauja Neseniai Kėdainių rajone atidaryto pirmojo Lietuvoje krematoriumo veikla patvirtino, kad palaikų kremavimo poreikis šalyje yra išties nemažas. Tai susiję ne tik su laidojimo vietų trūkumu, bet ir žmonių įsitikinimų, požiūrio į mirusįjį pasikeitimu.

Ilgą laiką buvo manoma, kad mirusiojo palaikus atiduoti ugniai yra

nekrikščioniška. Tačiau ilgainiui katalikų bažnyčios nuostata pasikeitė.

Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris monsinjoras Adolfas Grušas teigia, kad kremavimas neprieštarauja nei bažnyčios normoms, nei tikėjimo tiesoms. Svarbu, kad žmogus būtų palaidotas. „Bažnyčia laikosi pozicijos, jog pelenai negali būti išbarstomi bet kur ar laikomi namuose. Turi būti vieta, prie kurios artimieji turėtų galimybę gedėti. Statant kolumbariumus svarbiausia užtikrinti, kad urnų niekas negalėtų pavogti ar kitaip išniekinti“, – tikina dvasininkas.

Lietuvoje gimsta naujos tradicijos Anot pirmąjį ir kol kas vienintelį krematoriumą Lietuvoje valdančios bendrovės „K2 LT“ direktoriaus Vytenio Labanausko, kremavimo paslaugos mūsų šalies gyventojams išties labai trūko. „Jau pirmąją krematoriumo darbo dieną visos kremacijų valandos, nurodytos internete skelbiamame grafike, buvo rezervuotos“, – teigia vadovas.

Kaip praneša „K2 LT“, per dieną kremuojama vidutiniškai po 5 mirusiųjų palaikus.

Pasak V. Labanausko, pasiūlius Lietuvoje galimybę mirusiųjų palaikus kremuoti, kuriasi ir naujos atsisveikinimo su velioniu tradicijos. „Šiuolaikiniai žmonės nesistengia laikytis griežtų taisyklių, elgiasi liberaliau, todėl tiek atveža palaikus kremuoti po jų šarvojimo, tiek ir pir-

miau kremuoja, o tada veža šarvoti urną su pelenais. Beje, kinta ir pati atsisveikinimo ceremonija – susirinkusiesiems prie urnos rodomos skaidrės iš velionio gyvenimo, leidžiama jam patikusi muzika, nešamos subtilesnės gėlių puokštės. Kai kurie lydintys asmenys pageidauja pasinaudoti galimybe stebėti kremavimo procesą kompiuterio ekrane arba pro technologinį apžvalgos langelį“, – pasakoja V. Labanauskas.

Kremavimas paplitęs pasaulyje Kremavimas turi gilias pasaulines tradicijas. Kaip ir daugelis tautų, artimųjų palaikus degindavo ir senovės baltai. Šiuolaikiniame pasaulyje kremavimas yra viena labiausiai paplitusių atsisveikinimo su žemiškuoju kūnu formų.

Pavyzdžiui, gruodžio pabaigoje miręs Čekoslovakijos antikomunistinės opozicijos legenda ir pirmasis pokarinės nekomunistinės Čekoslovakijos prezidentas, paskui ir Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas taip pat kremuotas. Po iškilmingų gedulingų mišių Šv. Vito katedroje Prahos tvirtovėje Hradčanuose, V. Havelo šeima su velionio palaikais atsisveikino privačiai, o vėliau ceremonija pratęsta krematoriumo apeigų salėje. Urna su pelenais padėta amžinojo poilsio vietoje Havelų šeimos kriptoje, esančioje Vinohrady kapinių koplyčioje. V. Havelas ilsisi šalia žmonos Olgos palaikų. 

Nemokamas leidinys „Geros Kauno žinios“. Leidžiamas nuo 2009 metų. Leidėjas - uždaroji akcinė bendrovė „Report LT“. Telefonas pasiteiravimui: (8-616) 19424. El. paštas: press@report.lt. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 30 000 egzempliorių.