GERO
KI O programa KIno teatro „Pasaka” programa. Kadras iš filmo „Afteris”.
2012 lapkritis
V. Landsbergis „Fluxus ir Lietuva“ Ž. Pipinytė. Filmų „Jos“ ir „Į Romą su meile“ recenzijos Apie aktorių Ch. Bale rašo I. Keidošiūtė
Įžanga
Saulius Macaitis, pristatydamas savo knygą „100 žymiųjų pasaulio filmų“, įžanginiame žodyje rašo: „Skirtingai nuo kai kurių kitų kino kritikų, palaikančių, pavyzdžiui, vien Aleksandrą Sokurovą ar vadinamąjį „moteriškąjį kiną“, postmodernizmą ar poetinę instrospekciją, esu – nors šis lietuviškas žodis ir kelia daugiau gastronomines asociacijas – visaėdis. Man svarbu ne tiek dogmatiškai suvokta kryptis, kiek tai, ar konkretus filmas yra gerai sukurtas.“ Pritariu S. Macaičiui ir manau, kad šiandieniame kino pasaulyje gerų filmų tikrai yra. Tokius ir stengiamės įtraukti į savo repertuarą. O kad nepasiklystumėte tarp filmų aprašymų, spausdiname žinomos kino kritikės Živilės Pipinytės straipsnius apie Malgorzatos Szumowskos filmą „Jos“ ir naujausią Woody Alleno juostą „Į Romą su meile“. Esame kino teatras, kuris dar metų pradžioje kartu su kino teatru „Skalvija“ ir Vilniaus savivaldybe paskelbė šiuos metus nekomercinio kino metais, todėl mūsų repertuare yra nemažai edukacinių, nemokamų filmų seansų. Šį mėnesį ypatingą dėmesį skyrėme garbingo jubiliejaus sulaukusio, pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo, politiko, meno, muzikos ir kultūros istoriko, dabar Europos Parlamento nario prof. Vytauto Landsbergio asmenybei. Minėdami garbingą profesoriaus 80-metį surengėme filmų apie jį retrospektyvą. Jau lapkričio 16 d. 19 val. kviečiame į susitikimą su pačiu V. Landsbergiu, o nuo 17 iki 20 d. turėsite galimybę nemokamai pažiūrėti šiuos filmus: 1990 m. režisieriaus Aleksandro Sokurovo sukurtą dokumentinę juostą „Paprastoji elegija“ („Prostaya elegiya“), kurioje pasakojama apie vieną profesoriaus V. Landsbergio dieną, kurią režisierius ir politikas kartu praleido Lietuvos Respublikos Seime; ką tik sukurtą, gausia archyvine medžiaga iliustruotą dokumentinį režisierės Agnės Marcinkevičiūtės portretą „Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai“; Liepos Rimkevičienės ir Ričardo Rickevičiaus filmą „Ieškome „Nebaigtosios sonatos“. Juostoje galima išvysti praėjusią vasarą laukiniame Kuršių nerijos paplūdimyje užfiksuotas akimirkas, kai V. Landsbergis dalyvavo filmo „Nebaigtoji sonata“ pagal savo 1965-aisiais sukurtą scenarijų filmavime. „Nebaigtoji sonata“ – V. Landsbergio kūrinys, skirtas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui atminti. Minint kūrėjo mirties šimtmetį į kino ekranus perkelti V. Landsbergio scenarijų ėmėsi jaunosios kartos režisierė Marija Stonytė su operatoriumi Gediminu Venckumi. Šio filmo premjera įvyko 2011 metais Thomo Manno festivalyje Nidoje, V. Landsbergio kūrybos vakaro „Jūra. Poezija ir muzika“ metu. Šiemet sukurtas naujas filmas – užfiksuotų kūrybinių ieškojimų ir filmavimo užkulisių montažas. Taip pat matysite Liepos Rimkevičienės ir Giedrės Žickytės dokumentinį filmą „Laisvės džiazas“, Vytauto Landsbergio sūnaus Vytauto Landsbergio jaunesniojo filmą „Visa teisybė apie mano tėvą“. Jau tradicija tampanti ir visų laukiama „Kanų liūtų“ reklamų peržiūra įvyks lapkričio 27 d. 22 val. Nepamirškite apsilankyti ir kino kritikės Izoldos Keidošiūtės rengiamuose kino vakaruose. „Geismų ir tapatybių“ temos dalyviai – aktoriai, režisieriai, filosofai, kultūros veikėjai. „Pasakos“ repertuaras margas kaip rudeninių lapų spalvų gama Vilniaus gatvėse. Kas dieną galite žiūrėti skirtingų žanrų filmus, kai kurie jų repertuare pasirodo tik labai trumpai – penktadienio ir šeštadienio „Repertuaro intrigos“ rubrikoje, tad nepraleiskite galimybės juos pamatyti. Kadangi stengiamės rodyti kuo įvairesnius filmus ir dažnai keičiame repertuarą, ir šiame numeryje rasite tik pirmųjų dviejų lapkričio savaičių repertuarą. Visuomet išsamios ir tikslios informacijos ieškokite mūsų interneto svetainėje www.kinopasaka.lt arba skambinkite mums telefonu (8 5) 261 1516 – mielai atsakysime į visus Jūsų klausimus. Prasmingo laiko su „Pasaka“, Daiva Rudytė
2
GERO KINO programa 20 1 2 0 9 1 - 30
JOS
Į ROMĄ SU MEILE VYTAUTAS LANDSBERGIS
Spalvoti paveiksliukai
Recenzija
Małgorzata Szumowska išsiskiria iš savo kartos lenkų režisierių. Filmuose ji kalba apie dabartį, bet neakcentuoja socialinių ar politinių motyvų, jos herojės yra stiprios moterys, bet jų neslegia tautos istorijos traumos. Szumowską domina moters reakcija susidūrus su kokiu nors likimo išbandymu. „Laimingo žmogaus“ (2000) herojė Marija gyvenime matė visko, bet režisierė pasirenka situaciją, kai moteris sužino, kad serga plaučių vėžiu. Liga tik užaštrina protagonistės santykius su trisdešimtmečiu sūnumi. Filmo „Jis“ herojė yra nėščia ir visai nenori gimdyti. Szumowska rodo ilgą ir sudėtingą jos susitaikymo su dar gimsiančiu kūdikiu istoriją. Paties autobiografiškiausio (ir geriausio) Szumowskos filmo „33 gyvenimo scenos“ herojės gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom per metus: miršta abu tėvai, subyra šeima, ištinka kūrybos krizė. Gali pasirodyti, kad Szumowska „matuojasi“ kiekvieną psichologiškai sudėtingą situaciją ir kiekvienąkart susimąsto, kur slypi visų tų išbandymų prasmė, ką jie duoda, kam reikalingi. Ko gero, labiausiai nuo atsakymų ji nutolo filme „Jos“ („Elles“, „Sponsoring“, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, 2011), kuris oficialiai pasirodė Lietuvos ekranuose, nors filmą jau galėjo matyti ir neseniai pasibaigusios Lenkų filmų savaitės, ir moterų filmų festivalio „Šeršėliafam“ žiūrovai, beje, atidavę „Joms“ savo simpatijų prizą. „Jų“ herojė – vidutinio amžiaus krizę išgyvenanti „Elle“ žurnalistė Ana. Kad jos pasaulis pradėjo irti, moteris supranta, kai gauna užduoti parengti straipsnį apie studentes, kurios laisvalaikiu teikia mokamas seksualines paslaugas turtingiems vyrams. Lenkų sociologai sugalvojo tikslų terminą tokioms merginoms apibūdinti – „universitutės“. Ko gero, taip iš pradžių savo straipsnio herojes pavadintų ir Ana. Ana susitinka su dviem merginom, bando suprasti, kodėl jos tuo užsiima, sužinoti, ką jaučia, patiria, kaip tai veikia jų gyvenimą. Dvi Anos pašnekovės – žavios merginos. Lenkei Alicjai (Joanna Kulig) tai būdas gyventi laisvai ir savo malonumui, toli nuo provincialios ir davatkiškos Lenkijos, apie kurią primena staiga Paryžiun užgriuvusi mama (Krystyna Janda). Prancūzę Šarlotę (Anais Demustier) masina nauja seksualinė patirtis ir galimybė įsigyti geidžiamų brangių daiktų. Ko gero, Ana ir filmo žiūrovai laukė visai kitokių pasakojimų apie skurdžią vaikystę, priekabiaujantį tėvą, norą daryti karjerą, bet to nebus. Ir Ana pradės įtarti, kad tos merginos, kurioms imponuoja jos statusas, butas gerame kvartale ir stabilus gyvenimas, turi ar žino kažką
daugiau už ją. Nepasitenkinimo ženklų galima pastebėti ir pirmose filmo scenose, kai Ana bendrauja su vyru ir vaikais. Toks įspūdis, lyg visi jie suktųsi atskirose orbitose, o apsimetinėjimas būtų tapęs įprasta šeimos bendravimo forma. Ana supranta, kad ji prarado ryšį ne tik su artimaisiais, bet ir su savimi. Todėl filmo kulminacija tampa drastiška Anos masturbacijos scena. Ji ir nufilmuota taip, kad iškart „iškristų“ iš pernelyg elegantiško viso filmo stiliaus. Juliette Binoche, žinoma, didvyrė. Toks pirmiausia dvasinis herojės apsinuoginimas – didelis išbandymas kiekvienai aktorei, ir ji tą išbandymą išlaiko. Tik ar vertėjo aukotis? Szumowska rodo situacijas, bet net nebando į jas pasigilinti, gal ir pati supranta, kad viskas filme pernelyg banalu. Banalus Anos šeimos gyvenimas, vyresnio sūnaus vienatvė ir narkotikai, jaunesniojo virtualių žaidimų poreikis, banalus ir šokas susidūrus su kitaip gyvenančiomis merginomis. Bet vietoj pastangų įveikti situacijų ir reakcijų banalumą matome daug gražių jaunų kūnų, daug erotinių scenų visai „ties riba“. Tos scenos turi šokiruoti žiūrovus, o kartu įrodyti, kad ir jie tokie pat miesčionys bei hipokritai. Bet režisierės provokacija šiuo atveju tik paryškina filmo pseudoproblemas. Szumowska slysta paviršiumi ir daugina stereotipus. Filme rodomi vyrai – silpni, šlykštūs, mėgstantys prievartą, kvaili, ypač tas, kuris nuogas groja gitara. Gražiuose prancūziškuose interjeruose krizę išgyvenanti Ana iliustruoja stereotipą apie brandos troškimą, neatsiejamą nuo baimės, manieringa, nors ironiška scena, kai Ana mato savo svečius nuogus, padvelkia kairuoliška 7-ojo dešimtmečio buržuazijos kritika. Kita vertus, „Jos“ – savaip simptomiškas filmas. Iš jo gali suprasti europietiško „art-house“ kino receptą: drąsios erotinės scenos imituoja visuomenės kritiką, masturbacija – tapatybės paieškas, o moterų istorijos tampa geidžiamu produktu, ypač jei jos įpakuotos į gražius kūnus. Živilė Pipinytė
GERO KINO programa 20 1 2 1 1 1 - 30
3
Vytautas Landsbergis
Fluxus ir Lietuva
„Literatūrai ir menui“
Mieli bičiuliai, noriu pasidalinti su savimi ir su jumis kai kuriomis mintimis, kurių sukėlė malonus pakvietimas kalbėti šioje parodoje. Kas yra Fluxus? Fluxus yra visuotinis sąjūdis už gyvenimą prieš mirtį. Tai Dievo palaiminimas džiaugtis – einant prieš didžiausią žmonijos nuodėmę, kuri yra nuobodulys. Prisiimtas nuobodulys. Kitaip nusakius, kūryba prieš sąstingį. Sveiki, dalyviai! – sako ji, nes visi yra dalyviai. Pažvelkite, centre yra Saulė, o ne Žemė. Žiūrėkim aukščiau. Gyvenimas, kurio vardas Vita – o daugybiniu pavidalu Vita mia, - ateina ir atsako į visus klausimus. Apie džiugesį ir nuodėmę, apie žavinčią ko nors naujo kūrybą ir suakmenėjusių iškasenų sąstingį. Tarp viso to – ir apie Fluxus, kuris yra odė Džiaugsmui slaptosios neformalios brolijos širdyse. Dalis brolių ir seserų vis dar gyvi, dar nori gyventi. Pažvelkim į kai kuriuos konkrečius atsakymus. Jei nebesidžiaugi gyvenimu, tai ženklas, kad tau viskas nusibodo, ir esi miręs. Jei tavęs nedžiugina joks tavo darbas ar mintis, tai reiškia, kad juos iš įpročio atlieka lavonas. Ne tu, kadangi vaikštai jau miręs. Joks džiaugsmas nebespurda tavo krūtinėj. Tada, prašau, suvokim tolesnius esminius dalykus. Galite, jei kas nori, sieti juos su Fluxus. Tąsyk Fluxus bus gerieji vaistai. Visa jumyse ir aplink jus yra įvykis. Ne būsena, į kurią Kažkas padėjo, - nes tu pats esi atsitikęs. Ir visa, kas yra visur, yra begalinis įvykis. Džiaukis tais įvykiais kaip kasdieniu iš anksto nenumatomu saulėtekio būdu. Antai ką sakė Lietuvoje vienas nepaprastas liaudies menininkas, filosofas ir Mažasis brolis Vilius Orvidas, kaip jis mėgindavo mokyti: „Žiūrėk, tau duota daugybė nuostabių dalykų – dangus ir saulė, miškai ir vėjai, paukščiai, ir viskas už dyka! Ko tu pabrėžinėji nelaimes ir nuolat skundiesi?“ Taigi tik imk, džiaukis ir dėkok už begalinę įvairovę. Žmonės taip pat įdomūs. Jų nereikia naikinti jokia prasme, nei biologiškai, nei kultūriškai. Paukščiai, kurie ryja paukščius, yra nedorėliai. Būk su tais, kurie gieda. Šalin visas klišes, modelius ir modeliavimą, šalin sąlygotumą ir nuspėjamumą! Net jeigu to atsitinka, priimk juos kaip dovaną. Kitaip jie taps baisūs. Jei tau dar tik nuobodu, jau esi užnuodytas. Tuo keliu eidamas – o ten ir nusibostančios vienodos pramogėlės, – krisi savo paties auka. Tu kaltas, jei tapai savęs valgytoju ir savęs nešėju, nepajėgiu džiaugtis, kad esi pasaulyje. Nuobodulys yra baisus nusikaltimas žmonijai. Prieš jį reikia kovoti! Taip, tai Fluxus. Bet koks tu vargšas, mano sapiens, savo gerovėje. Pažvelk į paukščius! Kiekvieną rudenį jie be galo susirūpina, kad artėjanti žiema gali pasilikti visiems laikams. Išties, kartą taip buvo atsitikę. Todėl paukščiai ligi šiol išskrenda didžiai sunerimę, ir jų mažos širdelės virpa. Jokios „politikos kaip visuomet“. Jokių garantijų.
4
GERO KINO programa 20 1 2 1 1 1 - 30
Užtat koks džiaugsmas, kai pavasaris vėl grįžta ir iš tikrųjų! Tavo pavasaris kaskart unikalus, mažasis paukšti. Prisiminkim, draugai, ką Rabindranatas sakė apie vaikus. „Begalinių pasaulių pajūryje vaikai susitinka šūkaudami ir šokdami. Jie statosi namus iš smėlio, jie žaidžia tuščiais kiaukutėliais. Iš suvytusių lapų jie pasidaro laivus ir šypsodamiesi leidžia juos plaukti per didžiąsias gelmes. Vaikai žaidžia pasaulių pajūry. Perlų ieškotojai neria perlų, prekeiviai buriuoja savo laivais, o vaikai prisirenka nugludintų akmenėlių ir vėl juos išbarsto. Begalinių pasaulių pajūry susitinka vaikai. Audra griaudėja danguje be takų, laivai sudūžta vandenyse be kelio, aplink mirtis, o vaikai žaidžia. Begalinių pasaulių pajūryje – didysis vaikų susirinkimas.“ Prieš daugelį tūkstančių metų tie amžinieji vaikai išrado Fluxus. Tai buvo neribotai laisvo išradingumo sąjūdis, kaip džiaugtis gyvenimu. Tik Fluxus pavadinimas nėra toks senas. Ši istorija susijusi jau su vienu tų daugiausiai liekančių nežinomų menininkų, kurie žaidžia tuščiais kiaukutėliais ir statosi namus iš smėlio. Jis gimė Kaune, Lietuvoje, 1931 metais – šiek tiek prieš mane –
ir tapo žinomas pasaulyje kaip nemeno menininkas, tai reiškia – nemenininkas. Sekdamas jo pavyzdžiu, dabar aš skaitau jums nepaskaitą. Mes lankėme tą pačią pradžios mokyklą ir kartu žaisdavome traukiniuku bei indėnus. Žinoma, tai vyko mūsų tėvų namuose. Gal buvo naudojami ir akmenėliai. O traukinys, būtent Transibirinė linija, vėliau tapo jį apsėdusia svajone pasiekti Lietuvą su Fluxus pasirodymais per visą A ziją iš Rytų. Jos senąsias kultūras, ypač Kinijos, gerai išmanė. Mano draugas vadinosi Jurgis Mačiūnas. Po 20 metų, jau gyvendamas Amerikos egzilėje iš sovietų okupuotos Lietuvos, jis tapo laisviausios tarptautinės Fluxus genties ideologiniu vadu, ir jo vardas tada atrodė kiek kitaip: George Maciunas. Niekada jo nebemačiau, kai karas baigėsi Vakaruose, bet ne Lietuvoje. Mus išskyrė Geležinė uždanga. Sužinojau vėliau iš Jono arba Almaus, kad jis norėjo įsigyti uolą Pasaulio Vandenyno įlankoje ir ten iškelti Lietuvos trispalvę, uždraustą mūsų pavergtoje šalyje. Būdamas diplomuotas architektas jis mėgino instruktuoti lietuvių „tarybinius“ architektus apie savo didžias idėjas fabrikinėje namų statyboje. Jis švietė mane labai šviežiomis idėjomis apie labai naują „ne-meną“ ir minimalią, atsitiktinę arba „anti-muziką“. Toks keitimasis informacija galėjo vykti tiktai paštu, bet aš pasiėmiau kai ko iš Jurgio siuntinių, kad vėl įsijungčiau į mūsų indėnų žaidimus. Taip kartą ir atsitiko, kad pasiūliau savo studentams tapti indėnais nemuzikos atlikime, nors jie apie tai niekad net nesapnavo. Ta proga pagaminau suklastotą manifestą, gerokai nuplagijuotą iš Jurgio. „Antimenas yra vienintelis realus, liaudiškas ir socialinis žmogaus estetinio jausmo pasireiškimas. Realus todėl, kad nesistengia kurti beprasmių tikrovės iliuzijų, intelektualių galvosūkių ar tuščių abstrakcijų. Jis liaudiškas todėl, kad kuriamas visų ir suvokiamas visų liaudies atstovų vienodai, protingų ir kvailų, mokytų ir nemokytų. Antimenas – tikras socialinis perversmas, nes atpalaiduoja buvusius dirbtinio meno gamintojus ir mokytojus nuo jų klaidingo darbo, leidžia jiems pereiti į visuomenei naudingą veiklą. Šalin dodekafoniją, polifoniją, harmoniją ir kakofoniją!..
Mes turėsim išmokti gėrėtis tiesa. Mes vėl rasime estetinį džiaugsmą tokiuose paprastuose veiksmuose kaip vandens atsigėrimas, spjūvis į šulinį, mūsų natūralus nosies nusišnypštimas“. Taigi čia pasišaipyta ir iš paties Fluxus, bet jis buvo aukščiau to. Viešose paskaitose apie moderniąją ir sugedusią Vakarų muziką rasdavau progų pranešti besidomintiems klausytojams, dažniausiai iš meninių sluoksnių, ir apie tuos radikalus, kurie koncertuoja sulaužydami fortepijoną scenoje. Ypač noriai papasakodavau, kadangi turėjau puikų Phillipo Cornerio kūrinio „Fortepijono veikla“ įrašą. Jį Wiesbadeno festivalyje įgyvendino septyni šiurkštūs atlikėjai, ir turėjau Jurgio atsiųstą juostą. Antikinė tragedija garsuose. Paskutinis artisto pasirodymas. Jurgis atsiųsdavo man įvairių daiktų ir savo bei kolegų idėjų. Tarp kitų horizontų jis buvo atskleidęs, kad jaučio šūdas (bullshit), nors populiarus, nėra perfekcionistiškai tobuliausias apibrėžti viskam, kartu išlaikant ir tiesioginį realizmą. Štai dramblio šūdas, dar tobulesnis abiem prasmėm. Vis dėlto dramblio produkcijos niekad negavau iš anapus Geležinės uždangos, o Jurgis man siųsdavo dėžių dėželių su mažomis kortelėmis, kuriose glūdėjo galima paskata smegenims. Pagavau ir parašiau keletą scenarijų galimų atlikti, taip pat pseudokonceptualių „žaidimų“ baltųjų eilių forma. Štai vienas jų, kartu sugestija ir taisyklės. „Eik paskui upę. Kai sutiksi paukštį, giedok. Kai sutiksi debesį, miegok. Jei rasi negyvą žuvį, grįžk atgal.“ Iš lėto, iš lėto atėjo permainų laikai. Naujoji karta Lietuvoje pasirodė išalkusi ir norinti pažinti bei atlikti Fluxus. Žinoma, tokie įvykiai būdavo reti, proginiai, bet ryškėjo naujas požiūris į laisvę ir polinkis į neribotą išradingumą. Ir tada Lietuvos dvasia, iš kurios Jurgis taipgi turėjo keletą genų, išrado kažką visai ypatinga: atkurti valstybę atmetant eilinius bei rutinos būdus „kaip tai daroma“, kadangi tie įprastiniai metodai būtų vedę į akligatvį. Mes neprašėme pasaulio šeimininkų grąžinti mums laisvę ir nepriklausomybę. Paprastai pasakėme: „Mes galim!“ ir nutarėm vėl gyventi kaip laisva ori tauta vis dar okupuotoje mūsų žemėje ir betoninės okupanto sistemos viduje. O tas tebegiedojo stalinistinį himną apie tai, kad atėjo amžiams. Mūsų dainos buvo visiškai kitokios, ir šimtai tūkstančių kartu dainavo mūsų Dainuojančioje revoliucijoje. Be abejo, Jurgis būtų buvęs tarp mūsų. Taip žodis buvo tartas, ir toliau mes ėjom paskui upę. Buvo pavasaris, paukščiai čiulbėjo lietuviškai, ir mūsų upė sūkuriavo. Po pusantrų metų sūkuriavimo, kur prisimintina ir Vilniaus žudynės 1991-aisiais, betono sistema sprogo. Ką galime pasakyti apie Fluxus Lietuvoje po mūsų išsilaisvinimo? Praėjo dvidešimt metų. Jaunajai kartai gimusiai kartu su atgauta laisve, nekyla klausimų, kas tas Fluxus. Jis nėra buvęs reiškinys, jis yra. Turime Vilniuje net „Fluxus ministeriją“, konceptualios parodos Jono Meko centre keičia viena kitą, ir mažas džiaugsmingai sraunus – fluktuojąs - upelis Vilnia nūnai turi tiltą, kurio vardas – Jurgis Mačiūnas. Keistasis pasaulio pilietis, atrodęs kaip benamis, grįžta namo. Žvelkime į Fluxus kaip į didelį nuskalavimą (flush), kuris geba nunešti šalin visas šiukšles, o kartu kitus daiktus, kurių paliko dramblio dydžio meška, gal ir dar blogesnius. Nepaskaita parodoje „Fluxus East” Henie Onstad meno centre, Oslo, 2010-10-30 „Literatūra ir menas”, 2010-11-12
GERO KINO programa 20 1 2 1 1 1 - 30
5
Recenzija
Woody Allenas, keliaujantis Jei gerai pamenu, mėgstamos mano paauglystės herojės Holės Golaitl vizitinėje kortelėje buvo parašyta „Keliaujanti“. Manau, tą patį dabar galėtų rašyti ir Woody Allenas. Paskutiniais metais jis vis ištrūksta iš savo apdainuoto Niujorko į senąjį žemyną. Londone, Barselonoje ar Paryžiuje kurti filmai, regis, paskatino režisierių dar labiau nepaisyti tradicinio realistinio pasakojimo taisyklių. Magiški netikėtumai, kelionės laiku ar tarp lengvai atpažįstamų literatūros personažų tapo jo filmų kasdienybe. biau atrodo beprasmiški. Arba priimi Alleną tokį, koks jis yra, su visomis silpnybėmis, pasikartojimais ir žavesiu, arba ne. Ypač kai kalbama apie jo naujausius kelionės dienoraščius. Galiu įtarti, kad vykdamas į Romą Allenas prisiminė ne tik Fellini, kuriam jau atidavė pagarbos duoklę filmu „Prisiminimai apie žvaigždžių dulkes“, ar smagias „rožinio neorealizmo“ istorijas apie naivius įsimylėjėlius, bet ir „Dekameroną“ – Giovanni Boccaccio dvasia keturių „Į Romą su meile“ novelių tikrai neaplenkė. Alleno herojus šįkart – pensijon išėjęs operos režisierius. Išgirdęs vonioje dainuojantį būsimą dukters šešurą, jis nusprendžia, kad tai bus sensacija. Bet ką daryti, jei žmogelis gali dainuoti tik po dušu? Nugalėjusio postmodernizmo laikais tai jau ne problema. Todėl niekas nenustebs, jei prabangiame Rugero Leoncavallo „Pajacų“ pastatyme atsiras dušo kabina. Bet Allenui tai ir ženklas, kad šiais laikais degraduoja ir klasikinis menas. Šioje novelėje režisierius mėgaujasi stereotipais – jo duktė ir būsimas jaunikis susitiko Trevio aikštėje, Alleno neurotikui tėvui visi italai – komunistai, ir jie puikiai dainuoja. Tai, kad magiško balso savininkas turi laidojimo biurą, amerikiečiui tik dar vienas sąmojų pretekstas.
Tačiau ir naujausių jo filmų herojai taip pat vaikšto į kiną, svarsto pasaulio problemas ir neapsieina be psichoanalitikų, net jei tai ir nuosava žmona. Ypač jei tai paties Alleno suvaidinto personažo žmona. Judy Davies buvo žmona ne viename Alleno filme, todėl šią porą iškart suvoki ne tik kaip „Į Romą su meile“ („To Rome with Love“, JAV, Italija, Ispanija, 2012) herojus – pagyvenusius amerikiečius, atvykusius į amžinąjį miestą susipažinti su būsimo dukters vyro tėvais, bet ir kaip viso Alleno oeuvre dalį. Panašiai atsitinka ir su kitais filmo personažais. Allenas sukūrė beveik pusšimtį filmų, kurie tapo ne vieno žiūrovo gyvenimo dalimi, bent jau mano tikrai. Todėl svarstymai, ar kuris nors naujas Alleno filmas pavyko, kuo toliau, tuo la-
6
GERO KINO programa 20 1 2 1 1 1 - 30
Kitas amerikietis Romoje – Aleco Baldwino architektas. Jis pasaulinė garsenybė, nes projektuoja prekybos centrus. Atsidūręs gatvelėje, kurioje kadaise gyveno, kai nebuvo garsus ir turtingas, architektas prisimena čia įvykusią meilės istoriją, tiksliau, įsivaizduoja ją su kitais personažais. Po daugelio metų savo pasijos – aktorės Monikos (Ellen Page) intrigas jis mato kiaurai, bet kadaise tie pseudointelektualūs paistalai jam darė didelį įspūdį. Trečioje novelėje susiduria jaunų provincialų pora ir save elitu laikantys turtingi jų Romos giminaičiai. Jaunuoliai nori padaryti gerą įspūdį ir likti Romoje, bet planai griūva, nes abu pervertino savo jėgas. Tačiau išbandymai seksu ir giminaičių pasipūtimu jiems tik į naudą. Geriau būti neturtingam, bet laimingam ir gimdyti vaikus, pritaria jiems Allenas.
Skirtingose novelėse atsiskleidžia skirtingos komedijos pusės. Allenas nevengia absurdo, grotesko, ironijos, o ketvirtoji novelė – gryna socialinė satyra. Jos herojus – „vidutinis italas“, pilka biuro pelė, kurį suvaidino garsus italų komikas ir režisierius Roberto Benigni. Vieną dieną jis atsibunda garsus – žiniasklaida seka kiekvieną jo žingsnį, aptarinėja kiekvieną žodį, nors vyras, ko gero, turi savo nuomonę tik apie pusryčius ir apatinius. Tapęs „žmogumi“, jis džiaugiasi gražuolių dėmesiu ir kitokiais malonumais. Netrukus paaiškėja, kad tai lyg narkotikas, ir kalbos apie ramybę, kai tave visi pamirš, – tik menkai guodžiantis melas. Allenas atvirai tyčiojasi iš pasaulį tarsi maras užplūdusio garsenybių kulto, taip kaip novelėje apie provincialus tyčiojosi iš italų elito. Kas sieja tarpusavyje nepažįstamus „Į Romą su meile“ herojus? Jie visi beveik iškart pasiduoda gundymams. Benigni personažas ar laidojimo biuro savininkas – šlovės, jauna provincialė – sekso su gerokai aptukusia ir praplikusia kino žvaigžde, kurį visi kažkodėl laiko romantišku ir patraukliu (beje, šis personažas man priminė buvusį italų premjerą), o jos vyras – su prostitute, kurią suvaidino šįkart itin autoironiška Penelope Cruz, Alleno operos režisierius – meninių ambicijų įgyvendinimo bet kokia kaina, o architektas – jaunos aktorės gerai suvaidinto temperamento... Pagundų tiek daug ir iš pirmo žvilgsnio jos tokios suprantamos. Visi Alleno herojai neišlaiko net menkiausių išbandymų, bet tai greičiausiai – mūsų laikų bruožas. Allenas stebi pasaulį ne pirmą dešimtmetį, o šis ne pirmą dešimtmetį ritasi atviro absurdo link, nebepaiso realybės ar žanro diktuojamų taisyklių. Tačiau Allenui nusibodo rautis plaukus. Ilgainiui jis tapo atlaidesnis ne tik sau, bet ir pasauliui, nes jau puikiai supranta, kad nieko nebepakeis. Daugiausia, ką gali, – pakišti žiūrovams kreivą veidrodį, kuriame jie iškart atpažins save. Atpažinę gal nustebs, o gal ir vėl susidomės, ką koks nors iš niekur televizijoje atsiradęs žmogelis šįryt valgė pusryčių. Živilė Pipinytė
Programa
TINDIRINDIS 2012. 02TK „Juoko vitaminai“
11V „Pasakų pasaulis“
Linksmų ir nuotaikingų filmų programa. Kartais tai pokštai, kartais liaudiškos patarlės, o kartais – filosofijos krislai.
Įvairiose šalyse sukurtose istorijose žiūrovai pamatys populiariojo vengrų pasakų ciklo filmą apie karalaitę ir kalbančias vynuoges bei besišypsančius obuolius ir skambančius abrikosus, pasaką apie Džeką ir pupos stiebą, ir apie išmintingąjį senelį, ir apie Undinėlę, kuri tampa savo pačios smalsumo auka ir sulaužo pagrindinius jūrų įstatymus.
2012 11 04, 16:00
2012 11 03, 17:15
03TK „Vaizdų muzika“ 2012 11 03, 19:15
Čekų animacinis filmas „Tramvajus“ (rež. M. Pavlatova) pasakoja apie tramvajaus vairuotoją ir pilką bei apatišką keleivių vyrų minią. Vairuotojos troškimai, bėgių vibracijos, bilietų žymėjimo aparato ritmas tikrovę paverčia į siurrealistines ir erotines fantazijas.
Juoko vitaminai
13E „Forma T“ 2012 11 04, 18:30
VAIZDŲ MUZIKA
Šios programos filmuose eksperimentuojama su formomis. Filme „Perkūno upė“ (rež. Pierre Hebert) ant akmeninių upės šlaitų atgyja animacinės piktogramos.
Filmas šiemet laimėjo Anesi festivalio Grand Prix ir Fipresci apdovanojimą.
05TK „Vinis į smegenis“ 2012 11 03, 21:15
Kanadiečių ir prancūzų filmas „Edmondas buvo asilas“ (rež. Franck Dion) pasakoja apie mažą žmogutį, kurio beveik niekas nepastebi, o jei pastebi, tai tyčiojasi. Ši mažojo žmogaus tragedija sujaudino daugelio Anesi festivalio žiūrovų ir žiuri širdis. Jis apdovanotas Specialiuoju žiuri prizu. Olandų filmas „Junkyard“ („Sąvartynas“, rež. Hisko Hulsing) nagrinėja skaudžias šiandieninio jaunimo problemas. Vyrui, kurį apiplėšė ir nužudė narkomanas, per paskutiniąsias gyvenimo sekundes akyse prabėga vaikystės prisiminimai apie apgailėtiną narkomanų ir nusikalstamumo pasaulį, apie jo vaikystės draugo smukimą. Likimo ironija, kad žudikas – tai jo vaikystės draugas.
24PK „Kikoriki. Nenugalimoji komanda“
VINIS Į SMEGENIS
2012 11 04, 16:30
DIDŽIOJI KELIONĖ
25 PK „Lotė ir Mėnulio akmens paslaptis“ 2012 11 02, 17:30 Pilnametražis estų ir latvių filmas. Vieną naktį į Prietaisų kaimą atslinko nepažįstamieji, ieškodami lagamino, kuris priklausė senam keliautojui šuniui Klausui. Šuniškos išvaizdos mergaitė Lotė išgąsdina nepažįstamuosius, o šie išsigandę pabėga, netyčia išmesdami keistą geltoną akmenį.
geri draugai
08TK „Didžioji kelionė“
2012 11 05, 18:30
Šios programos filmus jungia kelionės tema.
FORMA T
09V „Geri draugai“ 2012 11 04, 15:00
Filmai apie vaikų draugus. Rusų filmas apie mažąją mergaitę Mašą ir lokį „Didžioji pianino pamoka“ tikrai pralinksmins jaunuosius žiūrovus juokingais personažų nuotykiais ir pateiks ne vieną gerą pamokymą. Spalvingos džiunglės, žingsniuojantys nykštukai ir mergaitė piratė – tai filmo „Noriu pamatyti nykštukus“ istorija apie paprastą ir linksmą mergaitę kuri yra akla. Filmas „Draugaukime“ atsako į keletą klausimų: ką gali bendro turėti baltasis ir juodasis lokys, kaip pingvinas gali semtis įkvėpimo iš paukščių, ar mes draugaujame tik su žmonėmis, panašiais į mus pačius?
Pilnametražis rusų filmas. Mieli tolimosios Kikoriki salos gyventojai turi viską. Čia – juokas, geri draugai ir žmogaus nepaliestas rojaus kampelis. Tačiau šių salos gyventojų gyvenimas netikėtai apsiverčia aukštyn kojomis, kuomet jie užkliūna už keisto prietaiso, apie kurį tik yra girdėję, – televizoriaus.
29R „Rusų animacijos 100 metų jubiliejaus filmų programa“ 2012 11 06, 18:00 Pristatomos ištraukos ir animaciniai rusų filmai, kurie nužymėjo svarbiausius vystimosi etapus.
30R „Roberto Saakianco filmų programa“ LOTĖ IR MĖNULIO AKMENS PASLAPTIS PASAKŲ PASAULIS
2012 11 02, 19:30 Tai garsiausio armėnų animacijos režisieriaus filmų retrospektyva.
31R „Juozo Sakalausko filmų programa“ 2012 11 05, 20:30 Tai vieno iš lietuviškos pieštinės animacijos pradininkų retrospektyva. Valentas Aškinis
GERO KINO programa 20 1 2 1 1 1 - 30
7
17:45 Atostogos prie jūros
25PK Lotė ir mėnulio akmens paslaptis
Kosmopolis
Mėnesienos karalystė
TINDIRNDIS. Konkursinė programa.
MeilėMėnesienos trunka trejuskaralystė metus
21.30 21.45 22.00 22.30
22:00 Grėsmingas
21:30 Repertuaro intriga
22:30 Jos
05TK Vinis į smegenis
TINDIRINDIS. Konkursinė programa
21:15
21.15
20:30 Grėsmingas
VAIZDŲ MUZIKA
21:00 Repertuaro intriga
JOS
20:00 Jos
30R Roberto Saakianco retrospektyva
19:30
Raudonos šviesos Kosmopolis
19:15 TINDIRINDIS. Konkursinė programa 03TK Vaizdų muzika
16:00
TINDIRINDIS. Konkursinė programa
TINDIRINDIS. Konkursinė programa
AFTERIS
21:00 Afteris
20:30 Grėsmingas
20:15 Pokalbiai rimtomis temomis
Į ROMĄ SU MEILE
19:00 Į Romą su meile
13E Eksperimentiniai filmai. Forma T
18:30
18:00 Atostogos prie jūros
ATOSTOGOS PRIE JŪROS
17:00 Pusbroliai
24PK Kikorikl nenugalimoji komanda
16:30
11V Pasakų pasaulis
TINDIRINDIS. Konkursinė programa
TINDIRINDIS. Konkursinė programa.
ATOSTOGOS PRIE JŪROS
21:15 Atostogos prie jūros
21:00 Į Romą su meile
31R J. Sakalausko filmų retrospektyva
20:30
POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS
19:30 Pokalbiai rimtomis temomis
TAI TIK VĖJAS
Sudie, mano karaliene
21:30 Afteris
21:15 Velnių salos karalius
21:00 Atostogos prie jūros
ATOSTOGOS PRIE JŪROS
20:00 Pokalbiai rimtomis temomis
19:30 Pusbroliai
SHUN LI IR POETA S
18:30 Shun Li ir Poetas
18:30 TINDIRINDIS. Konkursinė programa. Didžioji kelionė (LUX filmas)
18.00 TINDIRINDIS. Konkursinė programa 29R Rusų animacijos 100 metų jubiliajaus proga
17:30 Jos
JOS
18:00 Tai tik vėjas (LUX filmas ir diskusija)
17:30 Jos
PIRMADIENIS
5
ANTRADIENIS
8
21:30 Pokalbiai rimtomis temomis
21:15 Grėsmingas
21:00 Afteris
AFTERIS
19:00 Pusbroliai 19:00 Kino vakarai su Izolda.
(LUX filmas)
21:45 Grėsmingas
21:00 Velnių salos karalius
20:30 Kelyje
KELYJE
19:30 Į Romą su meile
Į ROMĄ SU MEILE
18:30 Jos
PASIIMK MANO AKIS
TABU
18:30 Tabu
17:30 Pasiimk mano akis (Ciklas „Ispaniškai“)
HASTA LA VISTA
16:00 Hasta la vista
15:30 Pokalbiai rimtomis temomis (BEIBIkinas)
(Senjorų arbatėlė)
15:00 Į Romą su meile
KETVIRTADIENIS
17:30 Pokalbiai rimtomis temomis
TREČIADIENIS
7
Kino teatras pasilieka teisę keisti repertuartą. Išsamiausią informaciją rasite „Pasakos“ tinklalapyje www.kinopasaka.lt
21.00
20.30
20.15
20.00
19.30
19:00 Afteris
19:00 Į Romą su meile
18:15 Atostogos prie jūros
JUOKO VITAMINA|
Fėja
19.15
19.00
18.30
18.15
Žinau, kas esi
17:30 TINDIRNDIS. Konkursinė programa.
17:15 TINDIRINDIS. Konkursinė programa 02TK Juoko vitaminai
MADAGASKARAS 3
16:15 Madagaskaras 3
16:00 Kelyje
SEKMADIENIS
15:00 TINDIRINDIS. Konkursinė programa 09 Geri draugai
6 Mėnesienos karalystė
18.00 AFTERIS
17.45
17.30
17:00 Į Romą su meile
16:30 Pokalbiai rimtomis temomis
PENKTADIENIS
2
ŠEŠTADIENIS
3
Bičių avilys
17.15
17.00
16.30
16.15
15.30 16.00
15.00
14.00
4
Kino teatro repertuaras lapkričio 2-15 d. – nemokamas seansas.
Pusbroliai
17:15 Atostogos prie jūros
PENKTADIENIS
18:30 Hasta la vista
18:00 Pokalbiai rimtomis temomis
21:00 Į Romą su meile
21.30 21.45 Į ROMĄ SU MEILE 22.00 22:00 Repertuaro intriga 22.30
21.15
21.00
20.30
Kosmopolis
Mėnesienos karalystė
VELNIŲ SALOS KARALIUS
20:00 Velnių salos karalius
20.00
22:00 Repertuaro intriga
JOS
21:00 Jos
MeilėMėnesienos trunka trejuskaralystė metus
VELNIŲ SALOS KARALIUS
20:00 Velnių salos karalius
19:30 Grėsmingas
Raudonos šviesos Kosmopolis
20.15
19:30 Grėsmingas
Žinau, kas esi
19.30
Į ROMĄ SU MEILE
18:30 Į Romą su meile
18:00 Pokalbiai rimtomis temomis
POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS
17:00 Atostogos prie jūros
Fėja
19.15
19.00 GRĖSMINGAS
18.30
18.15
18.00
17.45
PRIE JŪROS
17.30 ATOSTOGOS
17.15
17.00
9
Bičių avilys
MADAGASKARAS 3
15:00 Madagaskaras 3
ŠEŠTADIENIS
11 SEKMADIENIS
21:30 Grėsmingas
GRĖSMINGAS
20:30 Afteris
20:15 Syrupas
ATOSTOGOS PRIE JŪROS
19:15 Atostogos prie jūros
VELNIŲ SALOS KARALIUS
18:15 Velnių salos karalius
18:00 Jos
HASTA LA VISTA
17:00 Hasta la vista
16:30 Pokalbiai rimtomis temomis
(Šeimos seansas)
16:00 Caraitis Ivanas ir vilkas pilkas
(Šeimos seansas)
15:00 Madagaskaras 3
14:00 Savaitgalis su Pasaka. Svečias – „Skani magija“
21:30 Grėsmingas
21:00 Afteris
AFTERIS
20:00 Syrupas
19:15 Atostogos prie jūros
18:30 Pokalbiai rimtomis temomis
18:15 Pusbroliai
PUSBROLIAI
17:00 Hasta la vista
PIRMADIENIS
12
Sudie, mano karaliene
21:30 Hasta la vista
HASTA LA VISTA
20:30 Syrupas
20:00 Kelyje
19:15 Grėsmingas
18:30 Pokalbiai rimtomis temomis
18:00 Jos
JOS
17:00 Atostogos prie jūros
Į ROMĄ SU MEILE
antradienis
13 Mėnesienos karalystė
16.30
16.15
16.00
15.00 15.30
14.00
10
21:30 Kelyje
21:15 Pokalbiai rimtomis temomis
21:00 Atostogos prie jūros
JOS
19:30 Jos
19:00 Kino vakarai su Izolda
18:30 Labas vakaras, pone Valenbergai (Šiaurės šalių kino klubas)
LABAS VAKARAS, PONE VALENBERGAI
17:15 Į Romą su meile
17:00 Pokalbiai rimtomis temomis
TREČIADIENIS
14
21:45 Grėsmingas
21:00 Pokalbiai rimtomis temomis
20:30 Afteris
20:00 Pusbroliai
Į ROMĄ SU MEILE
18:00 Į Romą su meile
17:45 Atostogos prie jūros
JOS
16:00 Jos
15:00 Kelyje (Senjorų arbatėlė) 15:30 Syrupas (BEIBI kinas)
KETVIRTADIENIS
15 BILIETUS PLATINA
Pusbroliai
Populiarus nežinomas aktorius
Aktorius IZOLDA KEIDOŠIŪTĖ
Neragavęs jokių aktorinių mokslų, Bale sugeba be galo įtikinamai persikūnyti į pačius netikėčiausius personažus. Pats Ch. Bale, kurio interviu kupini savito humoro, sako: „Aš tik apsimetu. Pasitelkiu vaizduotę. Tik tiek“ , ir gan skeptiškai vertina savo išorines metamorfozes: „Nėra apie ką kalbėti. Koks čia stebuklas, kad žmogus sugeba save kontroliuoti?“. Nekiekvienas aktorius ryžtasi tokiems iššūkiams: Ch.Bale nebijo rizikuoti ir imasi tų kontraversiškų vaidmenų, kurių atsisakė kiti aktoriai. Ir laimi. Ne be reikalo jis iš Velso, iš kur kilo ir Richardas Burtonas, ir Anthony Hopkinsas. Keistuolis, ekscentrikas, beprotis – taip apibūdindavo trisdešimt aštuonerių metų velsietį Holivude. Su pagarba ir žinoma, su pavydu. Šiandien Christiano Bale talentu jau niekas neabejoja. Turbūt nedaugelis Christiano Bale gerbėjų žino, kad pirmąjį, trylikos metų savo didelį vaidmenį, jis suvaidino TSRS ir švedų bendrame projekte – fantastinėje pasakoje „Mio, mano Mio“( Mio min Mio, 1987), pagal Astridos Lindgren to paties pavadinimo apysaką, kurią perkėlė į ekraną rusų režisierius Vladimiras Gramatikovas. Amerikiečių filmų platintojai filmą pergarsino ir paslėpė, iki į ekranus išėjo Stevene Spielbergo filmas „Saulės imperija“. Paskui visi būtent šį filmą vadino Ch.Bale tikruoju debiutu, neužsimindami, kad jis prieš tai vaidino Europoje. Christian Charles Philip Bale gimė 1974 metų sausio 30 dieną Pembrokeshire, pietų Velse. Abu jo seneliai buvo aktoriai, vienas jų net dubliavo vesternų žvaigždę Johną Wayną. Jo tėvai anksti išsiskyrė ir apsigyveno skirtinguose pasaulio kampeliuose. Ankstyvieji Bale atsiminimai susiję su cirku. Jis juokauja, kad būtent čia pirmą kartą pamatė nuogas moteris ir nuskynė pirmą bučinį. Būdamas devynerių, berniukas pradeda savo aktorinę karjerą Didžioje Britanijoje. 1983 metais nusifilmavo keliose televizijos reklamose. Po metų įvyksta jo debiutas scenoje - kartu su garsiu britų komiku Rowandu Atkinsonu (ponu Bynu) jis pasirodo spektaklyje „Botanikas“ (Nerd). 1986 metais istorinėje TV dramoje apie stebuklingai išsigelbėjusią moterį, kuri skelbiasi esanti caro duktė „Anastasija: Anos paslaptis“ (Anastasia: The Mystery of Anna) Christianas įkūnijo Rusijos sosto įpėdinį caraitį Aleksiejų. Pasaulinės šlovės sulaukia 1987 metų pabaigoje, kai pasirodo jau minėta Steveno Spielbergo drama „Saulės imperija“ (Empire of the Sun). Trylikmetis Christianas suvaidino
10
GERO KINO programa 20 1 2 1 1 1 - 30
atsisveikinimą su vaikystę ir įžangą į suaugusių gyvenimą. Turintis nepaprastą intuiciją pasirenkant vaikus savo filmams bei mokantis su jais dirbti, S.Spielbergas įžvelgė įgimtą Ch.Bale talentą ir būtent jį pasirinko Džimio vaidmeniui iš keturių tūkstančių kandidatų. Nors filmas buvo įvairiai vertinamas, apie berniuko vaidyba visi rašė susižavėję. Jaunasis atlikėjas buvo apdovanotas JAV Nacionalinės kino kritikų tarybos prizu „Išskirtinis jauno aktoriaus darbas“. Tačiau Christianas labai sunkiai išgyveno populiarumo išbandymą. Apie savo ankstyvą šlovę Bale sakė: „Tai buvo tiesiog baisu. Aš vos neverkiau duodamas interviu spaudos konferencijose, ir pabėgdavau vos atsiradus galimybei.“ Po dviejų metų Kennatho Branagho įkalbėtas Bale grįžo į kiną suvaidinti nedidelį vaidmenį V.Šekspyro tragedijos „Henrikas V“ (Henry V) ekranizacijoje. Paskui seka televizijos ekranizacijos pagal Roberto Stivensono romaną „Lobių sala“ (Treasure Island,1990), kur jo partneriu buvo „Oskaro“ laureatas Charltonas Hestonas. Bale vaidino jaunąjį Džimą Houkinsą.
(Secret agent), paskui Jane Campion istorinė drama „Damos portretas“ (Portrait of a Lady) su Nicole Kidman. Ir pagaliau 1997 metais, seksoholiko Chriso vaidmuo liūdnoje komedijoje „Metrolendas“ (Metroland) su Emmy Watson. 1998 metais nusifilmavo režisieriaus Toddo Haynso muzikinėje dramoje „Auksinė praraja“ (Velvet Goldmine), kuri nukelia mus į 1971 metus, kai muzikos pasaulį krečia nauja karštinė – glemrokas. Niūri drama su trilerio elementais „Visi maži gyvūnėliai“ (All the Little Animals) buvo parodyta nekonkursinėje Kanų tarptautinio kino festivalio programoje. Filmą teigiamai sutiko kritikai ir ypač juos sudomino Bale suvaidintas sutrikusio intelekto vaikinas, kurio mažuosius naminius gyvūnėlius vieną po kito išžudo patėvis. Kitais metais Beilas vėl grįžta prie V.Šekspyro ekranizacijų. Režisieriaus Michael Hoffmano komedijoje „Vasarvidžio nakties sapnas“ (A Midsummer Night‘s Dream) Bale teko Demetrijaus vaidmuo. 1999 metais jis suvaidina Jėzų iš Nazareto televizijos filme „Marija, Jėzaus motina“ (Mary, Mother of Jesus).
Naujasis jo kino karjeros etapas prasideda 1992 metais, kai Christianas jau imasi ne vaikiškų vaidmenų. Pirmuoju suaugusiu vaidmeniu tapo retro miuziklo „Laikraščių išnešiotojai“ (Newsies,1992) herojus Jackas Kelly. Čia reikėjo mokytis šokti, dainuoti ir kalbėti su įtikinamu amerikietišku akcentu. „Saulės imperijoje“ jo dainelę dainavo dubleris, o dabar reikėjo smarkiai padirbėti. Savo naujai įgytą patirtį Bale sėkmingai išnaudojo muzikinėje dramoje „Pamišę dėl svingo“ (Swing Kids, 1993), kur jam teko dalyvauti keliose sudėtingose scenose kartu su profesionaliais šokėjais. 1994 metais jaunasis aktorius pasirodė režisierės Gillian Armstrong filme „Mažosios moterys“ (Little Women). Įdomu tai, kad šį vaidmenį gavo aktorės Winonos Ryder dėka. Ji užsispyrė, kad jos partneriu būtų Ch.Bale. Tačiau aktorius susidomėjo jos asistente Sibi Blazic, kuri 2000 metais tapo Christiano Bale žmona, 2005 metais jiems gimė duktė Emelyn.
Lūžio metais Christiano Bale karjeroje tapo 2000, kai pasirodė trileris „Amerikos psichopatas“ (American Psycho). Provokacinis, visuomeninius tabu sprogdinantis kūrinys apie jauną, inteligentišką, perdėtai susirūpinusį savo išvaizdą biržos maklerį Patriką Beitmaną (Patrick Bateman), kuris savo antrajame naktiniame gyvenime ypač žiauriai su pjūklu ir kirviu žudo visus jam nepatinkančius asmenis. Melomanas, pedantas ir sadistas, išsigimėlis, narkomanas, Ch.Bale tiesiog užhipnotizuoja savo pamišusiu herojumi. Laiminga šypsena žudant įsimena ilgam. Jis puikiai atskleidžia vidinį Beitmeno „aš“. Patrauklus ir grėsmingas vienu metu. Kurdamas šį vaidmenį Christianas atsiribojo nuo pasaulio – beveik nebendravo su žmonėmis, net su filmo kūrybine komanda. Šis vaidmuo galėjo užbaigti jo karjerą (ne be reikalo jo atsisakė Leonardo Di Caprio), tačiau Ch.Bale tapo tramplinu į aukštesnę karjeros pakopą. Jis dar kartą įrodė, kad yra vienas iš nedaugelio aktorių, kurie puikiausiai susidoroja su vaidmenimis net pačiuose blogiausiuose filmuose. O „Amerikos psichopatą“ tikrai negali pavadinti kino šedevru.
Melodramatinis kičas „Mažos moterys“ buvo nominuotas trims „Oskarams“ ir padėjo Ch.Bale įsitvirtinti Holivude. Tačiau čia jo laukė nemažai nusivylimų. Jis bandėsi Riplio vaidmeniui, tačiau Anthonys Mingella pasirinko Mattą Damoną. 1996 metais vienas po kito sekė antraplaniai vaidmenys – iš pradžių Josepho Conrado apysakos ekranizacijoje „Slaptasis agentas“
Po šio vaidmens Christianas gauna vis daugiau pasiūlymų, bet vaidmenis renkasi kaip visada atsargiai. Jis mėgsta vaidmenis - iššūkius, o ne populiarumą, užkariautą bulvarinės spaudos puslapiuose. „ Jeigu nemėgsti rizikuoti, kam būti aktoriumi? Nenoriu būti vidutinybe tik tam, kad visi būtų patenkinti“ – pri-
Tekstas perspausdintas iš „Kino“ žurnalo
Iki trilogijos apie Batmaną, Christianas Bale buvo vadinamas „populiariausias nežinomas aktorius, „nepriklausomo kino ikona“. Daugelis jo filmų nesurinko žiūrovų kino teatruose, tačiau tapo labai populiariais išleisti vaizdajuostėse. Kartą jo paklausė, kaip jis vertina savo populiarumą ir Christianas su jam būdinga saviironija atsakė: „ Jeigu jie žinotų, koks iš tiesų esu šiknius, jie manimi taip nesižavėtų.“
sipažįsta. Pasak kolegų, jis yra perfekcionistas, pasirengęs bet kokiom aukom, kad taptų kuo įtikinamesniu ekrane. Kaip visada profesionalūs, tačiau nelabai įsidėmėtini vaidmenys filmuose „Šaftas“ (Shaft, 2000) ir „Kapitono Korelio mandolina“( Captain Corelli’s Mandolin, 2001). 2002 metais dalyvauja fantastiniame trileryje „Monstrų ataka“ (Reign of Fire) apie drakonų antplūdį Žemėje. Režisieriaus Kurto Wimmerio futuristinis trileris „Ekvilibriumas. Pusiausvyra“ (Equilibrium) turbūt labiausiai neįvertintas komercinis filmas su Christianu Bale. Vėliau Bale nesifilmavo net dvejus metus, nes kaupėsi vaidmeniui originalioje režisieriaus Bredo Andersono misterijoje „Mašinistas“ (El Maquinista), kuri buvo filmuota Ispanijoje. Christianas Bale pasiekė absoliutų rekordą – dėl vaidmens numetė apie 30 kilogramų. Aktorius norėjo suliesėti dar, bet prodiuseriai išsigando dėl jo sveikatos. Filmo kūrybinė komanda tuo metu ne juokais išgyveno dėl aktoriaus gyvybės – aukštaūgis Christianas svėrė vos 55 kilogramus. Visus savo gerbėjus Christianas Bale nustebino sutikęs filmuotis juostose apie Batma-
perdozavimo, Christianas puolė į depresiją ir net nebendravo su savo žmona. Dar labiau Christianas Bale šokiravo savo gerbėjus sutikęs suvaidinti 2009 Džono Konorio filme „Terminatorius: Išsigelbėjimas“ (Terminator Salvation). Tačiau į priekaištus aktorius atsakė: „Man sakė: esi per geras aktorius, kad vaidintum tokiuose filmuose kaip „Terminatorius“. Nemanau, kad esu kažkokia neliečiama brangenybė. Dievinu veiksmo filmus, kurie artimi mano pomėgiams ir suteikia didelį kiekį adrenalino. Platus ekranas tam ir buvo sukurtas. Kai žiūrėjau kine „Terminatorių“, mačiau kokie susijaudinę buvo žiūrovai. Jaučiausi kaip per futbolo varžybas. Vaidinu filmuose, nes tikrai mėgstu įsikūnyti į kitus žmones. Mėgstu tai, kas leidžia man pasinerti į kažkokią realybę ekstremaliausiu laipsniu.“ 2005 metais jis dirba kartu su gyvu klasiku Terrence Malicku jo nuotykių dramoje „Naujasis pasaulis“ (The New World), apie XVII amžiuje vykusias anglų kolonizatorių kovas su vietiniais gyventojais. Keistuolis vokiečių režisierius, savo originalius filmus šiandien
dažnai atrodo sunkus ir arogantiškas, tačiau šio filmo autorius Michaelas Mannas buvo juo sužavėtas: „Darbas su Bale yra svajonė. Tai puikus aktorius ir nuostabus žmogus. Labai stipriai įsigilina į personažą ir iki galo lieka įsitraukęs į jo charakterį.“ Apskritai Ch. Bale visai nesijaudina, kad jam dažnai tenka antro plano vaidmenys. Į klausimą, ką reiškia įdomus personažas, aktorius atsakė: „Man tai greičiau intuityvus jausmas, o ne analitinis sprendimas. Aš neanalizuoju būsimo vaidmens remdamasis kažkokiais kriterijais. Neturiu sąrašo pagal kurį tikrinčiau ar įdomus personažas, tinka jis man ar ne, gal jam trūksta kelių punktų, netraukia iki mano standartų. Žmonės įvairūs, jie gali turėti privalumų ir trūkumų, tai nekeičia fakto, kad tas ar kitas žmogus vertinamas kaip geras draugas ar kažkas kitas. Taigi, mano pasirinkimą lemia instinktas, jaučiu aš personažą ar ne. Ar galiu į jį įkvėpti gyvybės. Analizę palieku kritikams...“ Sėkmingiausiais Christianui Bale buvo 2010 metai, kai už vaidmenį filme „Kovotojas“ (Fighter) pelnė „Auksinį gaublį“ bei „Oskarą“ už antraplanį vaidmenį, ir dar 31 prestižinį apdovanojimą. Vaidindamas Dikį, Bale ir vėl transformavosi ir tapo tiesiog atstumiantis. Davidas O.Russellas prisimena: „Christianą taip įkvėpė Dicky personažas, kad jis numetė 15 kilogramų, išsiskuto plikę viršugalvyje, įsidėjo bjaurius dirbtinius dantis. Ir pradėjo visur kelti chaosą, nes to reikalavo vaidmuo. Jis žavingas, talentingas, tikras velnio įsikūnijimas“. Be abejo, dauguma žiūrovų Lietuvoje domėsis, kas gi vyks naujausioje trilogijos apie Betmeną dalyje „Tamsos riterio sugrįžimas“ (The Dark Knight Rises). Filmą jau dabar lydi skandalai, tačiau tikrieji Christiano Bale gerbėjai manau nepražiopsos ir garsėjančio savo stebuklingu vizualumu kinų režisieriaus Yimou Zhango istorinės karinės dramos „Karo gėlės“ (The Flowers Of War), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko aktorius.
ną. Ilgai abejojo ar imtis šio vaidmens. Juo labiau, kad prieš dešimt metų jis bandėsi Robino vaidmeniui viename iš filmų apie žmogų šikšnosparnį. Gal norėdamas atkeršyti dėl nesėkmės, Christianas pasiekė, kad jo trilogijoje Robino nebūtų. „Reikėjo pinigų, nes nusipirkau namą, bet kartojau, kad nenoriu dalyvauti renginyje, kuris neatitinka mano reikalavimų. Ir taip apgailestavau dėl daugelio savo pasirinkimų.“ Jį įtikino imtis šio vaidmens britų režisierius Chris Nolanas, kurio ankstesni filmai labai patiko Bale. Ir taip tapo pirmuoju ne amerikiečiu Batmanu. Sutikus vaidinti filme „Betmenas: pradžia“ (Batman Begins, 2005) Christianui Bale teko vėl atgauti savo ankstesnį svorį ir labai daug treniruotis. Antroje trilogijos dalyje „Tamsos riteris“ (The Dark Knight, 2008) Christianas turėjo savęs vertą partnerį. Kartu su Heathu Ledgeriu, vaidinančiu blogio įsikūnijimą Džokerį, jiedu sukūrė neįprastą duetą. Būdami priešai ekrane, aktoriai gyvenime tapo draugais ir, kai Heathas mirė nuo vaistų
kuriantis vis skirtingose šalyse, Werneris Hercogas, 2006 metais pakvietė jį suvaidinti slaptą misiją atliekantį amerikiečių lakūną Diterį Denglerį, kuris patekęs į Laoso partizanų nelaisvę, kartu su kitais belaisviais pabėga, tačiau namuose jo laukia sunkūs išbandymai. Dar kartą filmavimo aikštelėje Christianas Bale susitinka su originaliu britų režisieriumi Toddu Haynesu. Su visu būriu puikių aktorių jis vaidina legendiniam dainininkui Bobui Dylanui skirtoje savitoje, eksperimentinėje muzikinėje biografinėje dramoje „Manęs čia nėra“ (I`m Not There, 2007). Christianas Bale‘as transformavosi į gatvės muzikantą Džeką, kurio dainų tekstai pasižymi politiniais bei socialiniais akcentais, ir pastorių Džoną, kuris atranda Dievą, pasikrikštyja ir kuria žodžius gospelams. Kartu su Johnny Deppu 2009 metais pasirodė gangsteriniame filme „Visuomenės priešai“ (Public Enemies), kur vaidino agentą Melviną Purvisą. Blogiems režisieriams Ch.Bale
Christianas Bale turi tą paslaptį, kuri verčia mus aktorių vadinti charizmatišku. Paslapties gal reikia ieškoti jo žvilgsnyje: giliame ir skvarbiame viliojančiame žvilgsnyje, kuris staiga gali tapti bepročio, maniako, žmogaus su praeitimi akimis, išraiškinguose gestuose, labai skirtingose šypsniuose, sugebančiuose perteikti bet kokį jausmą. Aktorius – chameleonas, sugebiantis akimirksniu transformuotis į pačius įvairiausius personažus. Dėl filmo suliesėti, sustorėti, užsiauginti raumenis ir būti puikios fizinės formos. Regis, taip kažkada rašė apie neprilygstamąjį Robertą de Niro... Kai nesifilmuoja, Christianas Bale būtinai atsiaugina barzdą ir plaukus. Dievina keliones ir ieško naujų įspūdžius. Kaip ir amžinatilsį tėvas, aktyviai dalyvauja įvairiuose gamtos apsaugos organizacijose. Tur būt šitaip atsipalaiduoti jam teks negreitai. Pasiūlymai pilasi kaip iš gausybės rago ir Bale turi iš ko rinktis. Jis ir vėl filmuojasi pas Terrence Malicką, Toddą Haynesą. Ir be jokio abejonės, jo tikrasis gyvenimo vaidmuo dar priešaky...
GERO KINO programa 20 1 2 1 1 1 - 30
11
N-16
11.08
Ciklas „Ispaniškai“
PASIIMK MANO AKIS Te doy mis ojos
11.05
N-13
Nemokami seansai
Tai tik vėjas Csak a szél
Drama, Ispanija, 2003 m., 109 min., N-13
Drama, Vengrija, Vokietija, Prancūzija, 2012 m., 91 min., N-16
Režisierius: Icíar Bollaín Vaidina: Laia Marull, Luis Tosar, Candela Peña, Rosa María Sardá. Ispanų kalba, angliški subtitrai
Režisierius: Benedek Fliegauf Vaidina: Katalin Toldi, Gyöngyi Lendvai, Lajos Sárkány Vengrų kalba, lietuviški subtitrai
Vieną žiemos naktį Pilar, pavargusi nuo šeimyninio smurto, pabėga iš namų pas seserį Aną. Po devynerių santuokos metų Pilar pagaliau supranta, jog smurtaujantis vyras niekada nepasikeis ir ryžtasi pradėti naują gyvenimą. Tačiau Antonijus nenuleidžia rankų ir nusprendžia susigrąžinti pabėgusią žmoną, kuri kadaise padovanojo jam savo kūną ir akis. Filmas atskleidžia ne tik rimtą socialinę dramą, bet taip pat pasmerkia tradicinius lyčių santykius ir šeimynines paslaptis, nuo kurių nukenčia abu dramos veikėjai.
Tikrais įvykiais paremtas filmas primena prieš keletą metų Vengrijoje įvykusias romų žudynes. Filme rodomas vienos romų šeimos gyvenimas: paauglė Anna lanko mokyklą, jos vienuolikmetis brolis Rio leidžia laiką apleistoje daržinėje, motina Mari gretimame kaime dirba valytoja, o senelis Tomi atsigauna po insulto. Vasara. Jau keletą mėnesių šalyje siautėja „medžiotojų“ gauja, kuri žudo romų šeimas ir degina jų namus...
N-16
Šiaurės šalių kino klubas
11.06
11.14 d. 18:30 val.
N-16
Shun Li ir Poetas Io sono Li
Labas vakaras, pone Valenbergai God afton, herr Wallenberg
Drama, Italija, Prancūzija, 2011 m., 100 min., N-16 Režisierius: Andrea Segre Vaidina: Tao Zhao, Rade Serbedzija, Marco Paolini Italų kalba, lietuviški subtitrai
Drama, Švedija, 1990 m., 115 min., N-16, Švedų kalba, subtitrai anglų kalba Režisierius: Kjell Grede Vaidina: Stellan Skarsgård, Géza Balkay, Katharina Thalbach, Percy Brandt ir kiti. Švedų kalba, angliški subtitrai
Kino juostoje pasakojama apie kinų imigrantės Shun Li ir slavų žvejo, pravarde „Poetas“ draugystę mažoje Venecijos lagūnos saloje. Tai pirmasis italų dokumentinio kino režisieriaus Andrea Segre vaidybinis filmas. Pasak režisieriaus, šį filmą sukurti įkvėpė moteris, sutikta viename Veneto regiono bare. „Tai buvo tipiška Veneto užeiga, kurioje lankosi ištisos vietinių žvejų kartos. Šios moters veidas, toks svetimas šioms vietoms, nugairintoms laiko ir nudėvėtoms įpročių, niekada neišnyko iš mano atminties,“ – pasakojo A . Segre.
Raulis Valenbergas 1944 m. atvyko į Budapeštą, kur buvo įtrauktas į amerikiečių planą užkirsti kelią žydų naikinimui. Slapta remiamas amerikiečių jis tapo atsidavusiu Budapešto žydų gynėju nuo nacistų. 1945 m. sausio mėn. Valenbergas buvo suimtas sovietų slaptosios milicijos ir niekada nepaleistas. Tai jaudinanti keleto paskutinių Valenbergo laisvės savaičių istorija Vengrijos sostinėje.
N-13
Kovotoja Fighter Drama, Danija, 2007 m., 97 min., N-13
Šiaurės šalių kino klubas
Režisierius: Natasha Arthy Vaidina: Semra Turan, Cyron Melville, Nima Nabipour Danų kalba, angliški subtitrai Aicha, vidurinės mokyklos moksleivė, yra aistringa kung fu kovos mylėtoja. Jos turkai tėvai tikisi, kad geri merginos pažymiai padės jai įstoti į medicinos mokyklą – kaip jos broliui Ali. Tačiau mokykloje ji neranda įkvėpimo. Nepaklusdama šeimai, Aicha pradeda slaptai treniruotis profesionaliame, ir vyrams, ir moterims skirtame kung fu klube. Vyrukas, vardu Emilis, padeda Aichai pasiruošti klubo čempionatui. Jaunuoliai pamilsta vienas kitą. Tačiau gyvenimo taisyklės nėra tokios paprastos kaip kung fu taisyklės, tad Aicha priversta nuspręsti, kas ji ir ko ji trokšta.
12
GERO KINO programa 20 1 2 0 9 1 - 30
11.07
11. 28 d. 18:30 val.
N-16
Tabu Tabu Drama, Portugalija, Vokietija, Prancūzija, Brazilija, 2012 m., 110 min., N-16 Režisierius: Miguel Gomes Vaidina: Teresa Madruga, Laura Soveral , Ana Moreira Portugalų kalba, lietuviški subtitrai Tai lyriška ir metaforiška drama apie kolonializmo laikus, išsiskirianti drąsia struktūra, peržengiančia tradicines žanrų ribas ir laužančia kino pasakojimo taisykles. Už meninį novatoriškumą Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje apdovanota juosta – ypatinga vaizdinė ir kinematografinė patirtis. Filmo centre – tame pačiame Lisabonos daugiabučio aukšte gyvenančių trijų moterų gyvenimai. Mirus vienai iš jų, kitos dvi sužino kai ką iš senosios damos praeities – meilės ir nusikaltimo istoriją, vykusią Afrikoje, Tabu kalno papėdėje.
N-16
11.02
11.02
N-16
Jos Elles
Afteris After
Drama. Prancūzija, Lenkija, Vokietija, 2011 m., 96 min., N-16
Ispanija, 2009m., 116 min., N-16
Režisierė: Małgorzata Szumowska Vaidina: Juliette Binoche, Joanna Kulig, Anaïs Demoustier Prancūzų, lenkų kalbomis, lietuviški subtitrai
Režisierius: Alberto Rodríguez Vaidina: Valeria Alonso, Pablo Baena ir Ricardo de Barreiro Ispanų kalba, lietuviški subtitrai
Prancūziškojo žurnalo “ELLE” žurnalistė rašo straipsnį apie studenčių prostituciją. Dviejų merginų istorijos priverčia vidutinio amžiaus rašytoją pervertinti savo pačios gyvenimą ir šeimą. Režisierė drąsiai nušviečia moters seksualumą ir visą jo sudėtingumą. Autorinę Krokuvoje gimusios režisierės Małgorzatos Szumowskajos kolekciją sudaro nemažai trumpametražių dokumentinių filmų. Jos vaidybiniai filmai: „Laimingas žmogus“, „33 scenos iš gyvenimo“ ir „Jos“.
Susitinka metus nesimatę trys draugai. Pasidalinę naujienomis prie vakarienės stalo, jie leidžiasi į kelionę po barus ir klubus. Atrodytų, laukia laiminga naktis – juk jie dar jauni, apsirūpinę, lyg ir nevieniši. Tačiau filmas parodo skirtingas audringos ir nuotykių kupinos nakties versijas.
N-16
11.06
11.03
N-16
Kelyje On the road
Velnių salos karalius Kongen av Bastøy
Drama, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, JAV, Brazilija, 2012 m., 137 min., N-16
Drama, Norvegija, 2010 m., 116 min., N-16 Režisierius: Marius Holst Vaidina: Benjamin Helstad, Trond Nilsen, Kristoffer Joner, Stellan Skarsgård Norvegų kalba, lietuviški subtitrai
Režisierius: Walter Salles Vaidina: Garret Hedlund, Sam Riley, Kristen Stewart, Kirsten Dunst Anglų kalba, lietuviški subtitrai
Norvegija, 1915-ųjų sausis. Bastiojos saloje veikia nepaklusnių berniukų internatas. Tvarka čia geležinė, o berniukai auklėjami sadistiniais metodais. Juos baudžia psichologiškai ir fiziškai, išnaudoja kaip nemokamą darbo jėgą. Vieną dieną čia išlaipinamas septyniolikmetis Erlingas. Gindamasis jis netyčia užmušė policininką, todėl suėjus aštuoniolikai bus perkeltas į suaugusiųjų kalėjimą. Vaikinas turi aiškų tikslą – pabėgti iš salos. Tačiau čia jis susibičiuliauja su kitais vaikinais, ir mokiniai ima ruoštis pragaištingam maištui.
„Kelyje” – tai Jacko Kerouaco knygos ekranizacija. Knygos herojai Dean Moriarty ir Sal Paradise yra tipiniai bitninkų kartos atstovai. Po tėvo mirties Sal ima karštligiškai ieškoti atsakymų į klausimus „kaip gyventi”? Vienas iš būdų – rašyti, tačiau kūrybinei mūzai nesirodant, jis vis daugiau laiko praleidžia su draugais baruose, klausydamas džiazo. Neilgai trukus Sal susipažįsta su Dean. Kartu jie trokšta visko, ima ką gali ir naudojasi kieviena proga. Jų paieškų rezultatas – nutrūktgalviška kelionė aplink JAV.
11.27
11.02
N-16
Grėsmingas Sinister Siaubo, trileris, JAV, 2012 m., 110 min., N-16 Režisierius: Scott Derrickson Vaidina: Ethan Hawke, Juliet Rylance, Fred Dalton Thompson, James Ransone Anglų kalba, lietuviški subtitrai Elisonas Osbornas - detektyvų rašytojas. Siekdamas įsijausti į tragedijos veikėjų išgyvenimus, rašytojas su savo šeima persikelia į namą, kuriame įvyko nelaimė. Ten Elisonas palėpėje suranda dėžę su kino projektoriumi ir keletu juostų. Sprendžiant iš pavadinimų, tai buvusių namo gyventojų kasdienio gyvenimo filmai. Pradėjęs jas žiūrėti rašytojas pamato juostose užfiksuotus nusikaltimus. Po peržiūros name ima dėtis keisti dalykai. Suvokęs, kad šeimos saugumas yra daug svarbiau nei jo būsimoji knyga, jis apleidžia kraupųjį namą ir persikelia kitur. Deja, prakeiksmas, išlaisvintas peržiūrėjus palėpėje rastas juostas, tame name nepasiliko...
Geriausios 2012 metų Kanų Liūtų reklamos „Nebūtina nusimauti kelnes, kad būtų gera reklama“ – su tokiu šūkiu lapkričio 27 d. į kino teatrus atkeliauja „Geriausios 2012 metų Kanų Liūtų reklamos”. Tu gali jų nekęsti labiau už viską gyvenime, bet kartą metuose, tiesiog negali atplėšti akių. „Kanų liūtais“ apdovanotų darbų žavesys toks kerintis, kad žmonės tą dieną plūsta į kino teatrus ir mėgaujasi įspūdingiausiais paskutinių metų reklamos šedevrais.
GERO KINO programa 20 1 2 1 1 1 - 30
13
Vaikams
11.02
11.11 d. 14:00 val.
T N-13
Į Romą su meile To Rome with Love
Savaitgalis su Pasaka
Italija, 2012 m., 102 min., T
Lapkričio 11 d. 14 val.
Režisierius: Woody Allen Vaidina: Woody Allen, Jesse Eisenberg, Penélope Cruz, Alec Baldwin, Alison Pill, Greta Gerwig, Roberto Benigni, Ornella Muti, Judy Davis, Carol Alt, Riccardo Scamarcio Anglų, italų kalba, lietuviški subtitrai
Iliuzionistas Justas iš „Skanios magijos” kviečia smalsius vaikus į magijos triukų pamokėlę. Jos metu vaikai ne tik sužinos magiškų triukų paslaptis, bet ir mokysis jų atlikimo, pateikimo ir turės galimybę repetuoti prieš visus dalyvius. Po pamokėlės vaikai magiškais triukais džiugins Jus, senelį ir močiutę bei stebins savo draugus. O po magijos pamokų visų dalyvių lauks nuotaikingas filmas visai šeimai.
Tai istorija apie žmones Italijoje – kai kurie jų yra amerikiečiai, kiti italai, vieni ten gyvena, kiti tik atvyko paviešėti, tačiau romantika, nuotykiai ir nepatogios situacijos užklumpa juos visus. Filmą sudaro keturios dalys – dvi iš jų originaliojoje versijoje pasakojamos itališkai, o dvi anglų kalba. Pastarosiose dalyvauja amerikiečiai, siekiantys atrasti save ir laimę „Amžinuoju miestu“ tituluojamoje Romoje.
N-13
11.02
11.11 d. 16:00 val.
V
Atostogos prie jūros Le Skylab
Caraitis Ivanas ir Vilkas Pilkas
Prancūzija, 2011 m., 113 min., N-13
Ivan Tsarevich i Sery Volk
Režisierius: Julie Delpy Vaidina: Lou Avarez, Julie Delpy ir Eric Elmosnino Prancūzų kalba, lietuviški subtitrai
Režisierius: Vladimir Toropchin Įgarsinta lietuviškai
Animacinis, Rusija, 2011 m., 75 min., V
Populiarių animacinių filmų apie rusų didvyrius kūrėjai pristato linksmą ir įtraukiančią pasaką, kurios veikėjai mums gerai pažįstami nuo vaikystės: caraitis Ivanas, Vasilisa Išmintingoji, vilkas Pilkas, ragana, katinas Mokslinčius. Vienoje šalyje, tam tikroje karalystėje gyveno sau Vasilisa, karaliaus duktė. Viskuo puiki buvo Vasilisa – ir graži, ir protinga, tik štai tekėti nenorėjo, galvojo dar eiti mokytis ir įgyti antrąjį išsilavinimą. Tad nusprendė caras ją ištekinti už pirmo pasitaikiusio... Ir buvo tai Ivanas iš kaimyninės karalystės...
1979-ieji, vasara Bretanėje. Plati giminė suvažiuoja švęsti močiutės 67-mečio. Šeimyninis susibūrimas išauga į pašėlusias atostogas prie plataus stalo, su nesibaigiančiu šampanu, keptu ėriuku, šokiais, dainomis, pirmąja meile ir netikėčiausiais atradimais 11-metei Albertinai. Ore tvyro lengva įtampa laukiant į Žemę nukrisiančios NASA kosminės stoties...
Pokalbiai rimtomis temomis
Madagaskaras 3 MADAGASCAR 3 Animacinė komedija, JAV, 2011 m., 99 min., V
Dokumentinis, 2012 m, 65 min.
Įgarsinta lietuviškai
Režisierė: Giedrė Beinoriūtė
Liūtas Aleksas, zebras Martis, žirafa Melmanas ir hipopotamė Glorija vis dar puoselėja viltį grįžti į Niujorko zoologijos sodą ir visais įmanomais būdais ketina įgyvendinti savo svajonę. Šįkart pašėlusiems žvėreliams tenka keliauti per Europą, kur ketveriukė prisijungia prie keliaujančio cirko ant ratų. Būtent čia Martis, Aleksas, Glorija ir Melmanas randa naujų draugų su kurių pagalba tikisi grįžti namo. Tačiau ne viskas taip lengva kaip gali pasirodyti iš pradžių, o už draugų visuomet slypi priešai. Vienas jų – beglobių gyvūnų gaudytojas, kuris net neketina taip lengvai paleisti egzotiškų gyvūnų ketveriukės. Tad ar Martis, Aleksas, Glorija ir Melmanas sugebės grįžti į išsvajotąjį Niujorką?
Pokalbiai rimtomis temomis“ - filmas be išorinio veiksmo, dekoracijų, peizažų ir specialiųjų efektų. Pagrindiniai filmo herojai - vaikai ir paaugliai, apdovanoti ypatingu gebėjimu apsakyti juos supantį pasaulį. Intymūs minimalistine maniera nufilmuoti pokalbiai su jais atskleidžia kartais melancholišką, kartais juokingą, kartais dramatišką šiuolaikinio pasaulio vaizdą. Filme keliami klausimai apie vienatvę, meilę, Dievą, pasaulį, žmogaus ryšį su kitu žmogumi. „Pasaulis - tai žmonės.“ „Jūs ką, netikit į Dievą? Tai galiu išmokint, kaip pradėt tikėt...“
14
11.03
11.02
V
GERO KINO programa 20 1 2 0 9 1 - 30
16
GERO KINO programa 20 1 2 1 1 1 - 30