Dr. Daniel J. Siegel Dr. Tina Payne Bryson
Auklėjimas be dramų Kaip visapusiškai lavinti vaiko protą ir numaldyti kylančias audras
Iš anglų kalbos vertė Ema Bernotaitė
vilnius 2015
UDK 159.922.7 Si24
Versta iš: Daniel J. Siegel, Tina Payne Bryson „No-Drama Discipline: The Whole-Brain Way to Calm the Chaos and Nurture Your Child’s Developing Mind“ This translation published by arrangement with Bantam Books, an imprint of Random House, a division of Penguin Random House LLC
© 2014 by Mind Your Brain, Inc., and Bryson Creative Productions, Inc. Excerpt from the „Whole-Brain Child“ by Daniel J. Siegel, M.D., and Tina Bryson, Ph. D. 2011 by by Mind Your Brain, Inc., and Bryson Creative Productions, Inc. © Vertimas į lietuvių kalbą, Ema Bernotaitė, 2015 © Viršelis, Agnė Kananaitienė, 2015 © Leidykla VAGA , 2015 ISBN 978-5-415-02392-9
Šio pasaulio vaikams, svarbiausiems mūsų mokytojams (D. J. Siegel) Tėvams, pirmiesiems mano mokytojams ir pirmosioms meilėms (T. P. Bryson)
Turinys
Prieš skaitant šią knygą
Klausimas / 9 Įžanga / 11 1 skyrius
Auklėjimo PERmąstymas / 29 2 skyrius
Smegenys ir auklėjimas / 62 3 skyrius
Nuo pykčio proveržio iki ramybės: svarbiausia – ryšys / 99 4 skyrius
Auklėjimo be dramų ryšys praktikoje / 137 5 skyrius
1-2-3 auklėjimo strategija: kaip nukreipti elgesį šiandien, kad būtų naudos ir rytoj / 175 6 skyrius
Kaip keisti elgesį: tereikia nukreipti / 206
pabaiga
Apie burtų lazdeles, žmogiškąsias silpnybes, susitaikymą ir pokyčius: keturios vilties žinutės / 257 Pagalbinė medžiaga
Šaldytuvo užrašai apie ryšio užmezgimą ir elgesio nukreipimą / 269 Kai tėvystės ekspertai praranda savitvardą
Jūs tokie ne vieni / 271 Priminimas tiems, kurie auklėja mūsų vaikus
Mūsų požiūris į auklėjimą glaustai / 279 Dvidešimt didžiųjų auklėjimo klaidų, kurias daro net geriausi tėvai / 282 Ištrauka iš knygos The Whole-Brain Child: dvylika revoliucingų strategijų, kaip puoselėti besivystantį jūsų vaiko protą / 291 Padėka / 299 Apie autorius / 303
Pr ie š sk a i ta n t ši ą k n yg ą
Klausimas
Pusryčių dubuo skrenda per virtuvę ir atsitrenkia į sieną aptaškydamas ją pienu ir dribsniais. Iš kiemo į namus parbėga šuo, neatpažįstamai išdažytas mėlynais dažais. Vienas iš jūsų vaikų pavojingai elgiasi su jaunesniuoju broliu ar seserimi. Šį mėnesį jau trečią kartą skambino mokyklos direktorius. Ką darote? Mes prašome, kad prieš atsakydami į šį klausimą pamirštumėte viską, ką žinote apie auklėjimą. Pamirškite šio žodžio reikšmę, pamirškite visus pamokymus, ką turi daryti tėvai, kai jų vaikai elgiasi netinkamai. Verčiau paklauskite savęs: ar galite leisti sau bent pagalvoti apie kitokį auklėjimo būdą? Tokį, kuris padėtų jums pasiekti, kad jūsų vaikai tučtuojau pradėtų elgtis tinkamai, o ilgalaikėje perspektyvoje tai padėtų jiems tapti gerais, laimingais, maloniais, atsakingais ir net savidrausme pasižyminčiais žmonėmis, kuriems puikiai sekasi gyvenime? Jeigu taip, ši knyga skirta jums.
Įžanga
Santykiais pagrįstas auklėjimas be dramų: kaip skatinti bendradarbiavimą padedant vystytis vaiko smegenims
Jūs tokie ne vieni. Jeigu jaučiatės sutrikę, nes nežinote, kaip padaryti, kad jūsų vaikai mažiau ginčytųsi arba kalbėtų pagarbiau... jeigu nežinote, kaip sulaikyti savo neseniai vaikščioti pradėjusį mažylį, kad jis nesiropštų į antrą lovos aukštą, arba įtikinti jį apsirengti prieš atidarant duris svečiams... jeigu jus erzina, jog esate verčiami visą laiką kartoti tuos pačius žodžius (Paskubėk! Pavėluosi į mokyklą!) arba veltis į įprastą kivirčą, kai laikas eiti miegoti, sėsti prie namų darbų arba liautis žiūrėjus televizorių... jeigu kada nors esate tai patyrę, jūs tokie ne vieni. Tiesą pasakius, nesate netgi kuo nors išskirtiniai. Žinote, kas jūs? Tėvai. Žmonės ir tėvai. Sunku susivokti, kaip auklėti savo vaikus. Taip jau yra. Pernelyg dažnai viskas vyksta štai taip: jie daro tai, ko daryti neturėtų. Mes supykstame. Jie nuliūsta. Pasipila ašaros. (Kartais verkia ir vaikai.) Tai sekina. Siutina. Vien dramos, šūkavimai, nuoskaudos, kaltė, širdgėla ir susvetimėjimas.
12 / auklėjimas be dramų
Ar kada nors klausėte savęs, ypač po itin audringo kivirčo su savo vaikais: „Negi negalėčiau visko išspręsti geriau? Negi negalėčiau labiau susivaldyti, veiksmingiau pamokyti? Negi negalėčiau sudrausminti taip, kad juos nuraminčiau, o ne sukelčiau dar didesnę sumaištį?“ Norite, jog vaikai liautųsi elgęsi netinkamai, bet taip pat norite reaguoti pagarbiai ir skatinti savo vaikus tobulėti. Norite santykius kurti, o ne griauti. Norite mažiau dramų, o ne daugiau. Galite tai pasiekti. Tiesą sakant, tokia ir yra pagrindinė šios knygos mintis. Jūs tikrai galite auklėti vaikus su pagarba, puoselėdami juos, bet drauge ir aiškiai nubrėždami neperžengiamas ribas. Kitais žodžiais tariant, galite tai daryti geriau. Galite auklėti itin daug dėmesio skirdami santykiams, pagarbai, bet sukeldami mažai dramų ir konfliktų, o vykstant auklėjimo procesui galite skatinti raidą, formuoti gerus bendravimo įgūdžius, stiprinti vaiko gebėjimą priimti sprendimus, pagalvoti apie kitus ir elgtis taip, kad jiems sektųsi ir jie jaustųsi laimingi. Kalbėjomės su daugybe tėvų visame pasaulyje, mokėme juos suprasti pagrindinius dalykus apie smegenis, aiškinome, kaip jos veikia tėvų ir vaikų santykius, ir matėme, kad tėvai trokšta išmokti reaguoti į vaikų elgesį su didesne pagarba ir veiksmingiau. Tėvai pavargo šūkauti, pavargo matyti nuliūdusius savo vaikus, pavargo nuo netinkamo savo vaikų elgesio. Jie žino, kaip auklėti nenorėtų, tačiau geresnio būdo nesugalvoja. Norėtų auklėti su meile, bet kai nuolat tenka kartoti vaikams, jog šie turi elgtis tinkamai, jaučiasi išsekę ir sugniuždyti. Tėvai norėtų tokio auklėjimo būdo, kuris veiksmingas ir kuriuo jie būtų patenkinti. Šioje knygoje supažindinsime jus su tuo, ką vadiname auklėjimu be dramų, visų smegenų panaudojimu auklėjimo proce-
auklėjimas be dramų / 13
se, pasiūlysime principus ir strategijas, kaip išvengti didžiosios dalies dramų ir stiprių emocijų, kurias paprastai sukelia vaikų auklėjimas. Taigi jūsų, tėvų, gyvenimas bus lengvesnis, o auklėjimas veiksmingesnis. Dar svarbiau tai, kad jūs padėsite savo vaikų smegenyse sukurti ryšius, atsakingus už emocinius ir socialinius įgūdžius, kurie tarnaus jiems dabar ir visą likusį gyvenimą, o drauge sustiprinsite savo santykius su atžalomis. Tikimės, kad suprasite, jog tos akimirkos, kai reikia vaikus auklėti, yra pats reikšmingiausias tėvystės metas, tai laikas, kai turime progą labiausiai juos paveikti. Iškilus tokiems iššūkiams – o jų būtinai iškils – galėsite žvelgti į juos ne tik kaip į siaubingus pykčio, įtampos ir dramų kupinus pamokslus, o ir kaip į galimybę pabendrauti su savo vaikais ir paskatinti juos elgtis taip, kaip geriau jiems patiems ir visai jūsų šeimai. Jeigu esate mokytojas, terapeutas arba treneris, atsakingas už vaikų tobulėjimą bei gerovę, šie metodai puikiai tiks jūsų mokiniams, pacientams, klientams arba komandoms. Naujausi atradimai apie smegenis leidžia įdėmiau pažvelgti į vaikus, kurie mums rūpi, suprasti tai, ko jiems reikia ir kaip juos auklėti, kad optimaliai skatintume jų raidą. Šią knygą parašėme visiems, kuriems rūpi vaikai ir kurie nori su meile taikyti moksliškai pagrįstus veiksmingus metodus, padedančius vaikui tobulėti. Knygoje vartojame žodį „tėvai“, tačiau jeigu esate seneliai, mokytojai ar kiti vaikui svarbūs asmenys, ji skirta ir jums. Bendradarbiaudami gyvenimą galime padaryti prasmingesnį, o tai daryti galima pradėti susivienijus suaugusiesiems, kurie augina vaiką nuo pirmųjų dienų visą jo gyvenimą. Tikimės, kad kiekvieno vaiko gyvenime yra ne vienas suaugęs žmogus, kuriam rūpi bendrauti su juo, o kai reikia, ir auklėti, padėti įgyti įgūdžių ir stiprinti tarpusavio santykius.
14 / auklėjimas be dramų
Naujas žodžio „drausminimas“ apibrėžimas Pradėkime nuo tikrojo drausminimo, kitaip sakant, auklėjimo, tikslo. Kai jūsų vaikas elgiasi netinkamai, ko norite pasiekti? Ar jo elgesio pasekmės yra galutinis jūsų tikslas? Kitais žodžiais tariant, ar jūsų tikslas yra vaiką nubausti? Žinoma, ne. Supykus mums gali atrodyti, kad norime nubausti savo vaiką. Taip galime jaustis, nes esame susierzinę, išmušti iš vėžių, išgyvename įtampą arba tiesiog nežinome, ko griebtis. Tai visai suprantama, be to, visiems pasitaiko. Tačiau nurimę ir suėmę save į rankas suprantame, jog svarbiausias mūsų tikslas nėra nubausti. Tai ko tada mes siekiame? Koks auklėjimo tikslas? Na, iš pradžių imkimės oficialaus apibrėžimo. Žodis „drausminimas“, arba „disciplina“ kilęs iš lotyniško žodžio disciplina, kuris buvo vartojamas jau vienuoliktame amžiuje ir reiškė mokymą, mokymąsi, instruktavimą. Taigi pradėjus šį žodį vartoti kitose kalbose jis reiškė „mokyti“. Šiomis dienomis drausminimą dauguma žmonių sieja vien tik su bausmėmis arba elgesio pasekmėmis. Panašiai mąstė pusantrų metų vaiką turinti mama, kai paklausė Deno: „Aš Semą labai daug ko mokau, o kada turėčiau pradėti jį auklėti?“ Mama suprato turinti reaguoti į sūnaus elgesį ir manė, kad auklėjimas turėtų būti susijęs su bausme. Norėtume, kad toliau skaitydami šią knygą turėtumėte omenyje Deno atsakymą: auklėdami savo vaikus mes visada siekiame ne nubausti juos ar parodyti jų elgesio pasekmes, o pamokyti. Žodis disciplina kilęs iš žodžio disciple, kuris reiškia „mokinys“. Taigi mokinys, asmuo, kuris yra auklėjamas, nėra nei kalinys, nei baudžiamasis – jis tiesiog mokosi gaudamas tam tikras instruk-
auklėjimas be dramų / 15
cijas. Bausmė gali trumpam užslopinti elgesį, o mokymas padeda suformuoti įgūdžius, kurie lieka visam gyvenimui. Ilgai galvojome, ar apskritai savo knygos pavadinime verta vartoti žodį „auklėjimas*“. Nežinojome, kaip tiksliai pavadinti metodą, kai aiškiai nubrėžiame ribas, tačiau išliekame emociškai atidūs savo vaikams, požiūrį, kurio esmė – mokyti ir padėti vaikams priimti teisingus sprendimus. Nutarėme, kad žodžiui „auklėjimas“ reikia grąžinti pradinę reikšmę. Norėjome apversti aukštyn kojomis visus svarstymus ir atskirti auklėjimą nuo bausmės. Iš esmės mūsų tikslas – išmokyti tėvus į auklėjimą žiūrėti kaip į vieną didžiausių meilės ir ugdymo aktų, kokį jie gali dovanoti savo vaikams. Mūsų vaikai turi išmokti tokių įgūdžių, kaip slopinti savo impulsus, suvaldyti didelį pyktį ir įvertinti, kaip jų elgesys veikia kitus žmones. Jiems būtina išmokti šių svarbiausių gyvenimo ir tarpusavio santykių principų, o galėdami jiems tai suteikti mes įteikiame didelę dovaną ne tik jiems, bet visai šeimai ir net visam pasauliui. Tikrai. Nė kiek neperdedame. Auklėjimas be dramų – apie tai kalbėsime toliau – padės jūsų vaikams tapti tokiais, kokie jie turi būti, išugdys gebėjimą geriau valdyti savo emocijas, gerbti kitus, užmegzti tvirtus santykius ir gyventi dorovės principais pagrįstą gyvenimą. Tik pagalvokite, kaip tai paveiks būsimąsias kartas, kai jūsų vaikai užaugs turėdami šiuos gebėjimus, augins savo vaikus ir galės jiems perduoti šią dovaną! O prasideda viskas nuo to, kad iš naujo apmąstome, ką iš tikrųjų reiškia auklėti, sugrąžiname šiam žodžiui ne bausmių ar kontrolės, bet mokymo ir įgūdžių formavimo prasmę, kai svarbiausia – meilė, pagarba ir emocinis ryšys. * Angl. discipline. (Čia ir toliau vertėjos pastabos).
16 / auklėjimas be dramų
Du auklėjimo be dramų tikslai Auklėjimas turi du pagrindinius tikslus. Pirmasis, žinoma, yra įtikinti vaikus bendradarbiauti ir elgtis tinkamai. Veiksmo įkarštyje, kai mūsų atžala mėto žaislą restorane arba šiurkščiai atsikalbinėja nenusiteikęs daryti namų darbų, mes tiesiog norime, kad jis elgtųsi taip, kaip reikia. Norime, kad liautųsi svaidęs žaislą. Norime, kad kalbėtų pagarbiai. Norime, kad darytų namų darbus. Kai vaikas mažas, pasiekti pirmąjį tikslą, bendradarbiavimą, galime paimdami jį už rankos tada, kai einame per gatvę, arba pagelbėdami jam padėti atgal į vietą butelį alyvuogių aliejaus, kuriuo jis lyg beisbolo lazda mojuoja bakalėjos parduotuvėje. Vyresniam vaikui gali tekti padėti geriau suplanuoti namų ruošos darbus arba aptarti, kaip galėjo pasijusti jo sesuo išgirdusi frazę „storulė atstumtoji“. Pamatysite, mes šioje knygoje nuolat kartosime: visi vaikai yra skirtingi, joks auklėjimo būdas, jokia strategija netiks kiekvieną kartą. Bet pats akivaizdžiausias tikslas visais atvejais – paskatinti bendradarbiavimą, padėti vaikui elgtis taip, kaip visuotinai priimtina (pavyzdžiui, kalbėti mandagiai arba nešvarius drabužius sudėti į skalbinių krepšį), ir išvengti nederamo elgesio (nesimušti, neliesti gumos, kurią kažkas paliko bibliotekoje po stalu). Toks trumpalaikis auklėjimo tikslas. Daugumai žmonių šis tikslas yra ir vienintelis: tuojau pat pasiekti bendradarbiavimo. Jie nori, kad jų vaikai liautųsi darę tai, ko daryti neturėtų, arba darytų tai, ką daryti privalo. Štai kodėl taip dažnai girdime tėvus sakant: „Tučtuojau liaukis!“ ir amžinai vis tą patį „Nes aš taip pasakiau!“ Bet iš tikrųjų mums reikia šio to daugiau, ne vien bendradarbiavimo, tiesa? Žinoma, mes norime užkirsti kelią, kad pusryčių
auklėjimas be dramų / 17
šaukštas netaptų ginklu. Žinoma, norime paskatinti malonų ir pagarbų elgesį, padaryti ką nors, kad sumažėtų įžeidimų ir agresijos. Tačiau yra antrasis tikslas, jis ne mažiau svarbus, ir jei bendradarbiavimą galime pavadinti trumpalaikiu siekiu, šis greičiau ilgalaikis. Šiuo atveju svarbu vaikams pateikti tokias instrukcijas, kad išsiugdytų įgūdžius lanksčiau susidoroti su įtampos kupinomis situacijomis, nusivylimu ir siaučiančiomis emocijomis, dėl kurių jie gali prarasti savitvardą. Tokie vidiniai gebėjimai gali būti panaudoti plačiau, ne tik tuo metu, bet ir vėliau, pritaikyti kitaip susiklosčius aplinkybėms. Šis vidinis, antrasis auklėjimo tikslas – padėti vaikams išsiugdyti savitvardą ir įgyti dorovinį kompasą, kad net tada, kai šalia nėra autoritetingo asmens, jie elgtųsi apgalvotai ir sąžiningai. Turime padėti jiems tobulėti, tapti maloniais ir atsakingais žmonėmis, besidžiaugiančiais nusisekusiais santykiais ir prasmingu gyvenimu. Mes tai vadiname visų smegenų panaudojimu auklėjant vaikus, nes – vėliau tai paaiškinsime – naudodamiesi visomis savo, kaip tėvų, smegenimis galime sutelkti dėmesį ir į tos akimirkos elgesį, ir į ilgalaikes pamokas. O gaudami tokį iš anksto apgalvotą auklėjimą mūsų vaikai taip pat ima naudotis visomis savo smegenimis. Keičiantis kartoms viena po kitos kilo daugybė teorijų, kaip padėti vaikams „teisingai užaugti“. Vienos jų teigė, jog reikia „negailėti rykštės, kad vaikai neišleptų“, o joms priešingos siūlė „būti savimi“. Tačiau per pastaruosius dvidešimt metų ar panašiai, per vadinamąjį „smegenų dešimtmetį“ ir po jo ėjusius metus, mokslininkai sužinojo be galo daug naujų dalykų apie tai, kaip veikia smegenys, ir ši informacija mums aiškiai kalba apie meile, pagarba ir nuoseklumu pagrįstą auklėjimą. Dabar mes žinome, jog norėdami padėti vaikui visapusiškai vystytis, turime skatinti jo smegenyse – visose – kurtis ryšiams,
18 / auklėjimas be dramų
atsakingiems už įgūdžius, kurie lemia geresnius tarpusavio santykius, geresnę psichinę sveikatą ir prasmingesnį gyvenimą. Galima tai pavadinti smegenų formavimu, puoselėjimu arba kūrimu. Kad ir kaip jūs nuspręsite tai vadinti, žinia jaudinanti: mūsų vartojami žodžiai ir mūsų veiksmai iš tikrųjų keičia vaikų smegenis, nauja patirtis jas formuoja. Veiksmingas auklėjimas reiškia, jog mes ne vien sustabdome netinkamą elgesį ir skatiname tinkamą, tačiau taip pat mokome įgūdžių ir puoselėjame savo vaikų smegenyse ryšius, kurie padės jiems priimti teisingus sprendimus ir gerai pasirūpinti savimi ateityje. Automatiškai. Nes taip bus nustatytos jų smegenys. Mes padedame vaikams suprasti, ką reiškia valdyti savo emocijas, kontroliuoti impulsus, įvertinti kitų žmonių jausmus, numatyti pasekmes, priimti apgalvotus sprendimus ir dar daugybę dalykų. Padedame jiems lavinti smegenis ir tapti geresniais draugais, broliais ir seserimis, geresniais sūnumis ir dukterimis, geresniais žmonėmis. O vieną dieną ir geresniais tėvais. Ir gauname didžiulį apdovanojimą: kuo labiau skatiname savo vaikų smegenų raidą, tuo mažiau tenka stengtis, kad pasiektume trumpalaikius tikslus, priverstume bendradarbiauti. Skatinti bendradarbiavimą ir lavinti smegenis, štai du tikslai – išorinis ir vidinis – kuriais vadovaujasi meile pagrįstas veiksmingas visų smegenų panaudojimas auklėjant. Tai tėvystė nepamirštant smegenų!
Kaip pasiekti savo tikslą. „Ne“ elgesiui, bet „taip“ vaikui Kaip paprastai tėvai pasiekia savo auklėjimo tikslus? Dažniausiai grasindami ir bausdami. Vaikai elgiasi netinkamai ir tėvai tučtuojau skelbia jiems karą.
auklėjimas be dramų / 19
Tu sugriovei Neitano smėlio pilį. Eik, pabūk vienas.
Elgiesi nepagarbiai. Šiandien anksčiau eisi miegoti.
20 / auklėjimas be dramų
Nepalaukei savo sesutės. Visą savaitę nežaisi vaizdo žaidimų.
Vaikai neklauso, tėvai į tai reaguoja, tada vaikai reaguoja į tėvų reakciją. Ir taip užburtas ratas. Daugeliui tėvų – veikiausiai daugumai tėvų – bausmė (dar ir gerokai pašūkavus) yra pirmoji į galvą šaunanti auklėjimo strategija: palikti vieną, pliaukštelėti, užginti malonumus, ką nors uždrausti ir panašiai. Nieko keisto, jog kyla tiek dramų! Tačiau mes paaiškinsime, kaip įmanoma auklėti, kad pašalintume daugumą priežasčių, kurios visų pirma ir sukelia nepageidaujamą elgesį, už kurį baudžiame. Negana to, bausmės dažniausiai sukelia priešingą rezultatą – jos ne tik neskatina smegenų raidos, bet ir nepriverčia vaiko bendradarbiauti. Iš mūsų asmeninės ir klinikinės patirties bei naujausių mokslinių tyrimų apie smegenų raidą galime pasakyti, jog automatiškai skirta bausmė nėra geriausias būdas pasiekti savo auklėjimo tikslus.
auklėjimas be dramų / 21
O kaip juos pasiekti? Tai ir yra auklėjimo be dramų pagrindas, kurį galima labai paprastai nusakyti žodžiais: užmegzti ryšį ir nukreipti.
Užmegzti ryšį ir nukreipti Ir vėl sakome, kad kiekvienas vaikas ir kiekviena auklėjimo situacija – skirtinga. Tačiau yra vienas nekintamas dalykas kone kiekvieno susidūrimo atveju: norint veiksmingai auklėti, pirmas žingsnis – užmegzti ryšį su vaiku. Kad ir ką darytume, santykiams su vaiku turime skirti daugiausia dėmesio. Ar su vaikais žaidžiame, kalbamės, juokiamės – ar juos mokome, mes norime, kad jie pajustų visą mūsų meilės ir švelnumo jėgą, to siekiame ir girdami už gerus darbus, ir atkreipdami dėmesį į jų netinkamą elgesį. Užmegzdami ryšį mes skiriame savo vaikams dėmesio, rodome pagarbą juos išklausydami, vertiname jų indėlį sprendžiant nesutarimą ir leidžiame jiems suprasti, jog esame jų pusėje, nesvarbu, ar mums jų elgesys patinka, ar nepatinka. Auklėdami savo vaikus mes norime užmegzti su jais glaudų ryšį ir parodyti, kaip stipriai juos mylime. Tiesą sakant, kai mūsų vaikai elgiasi netinkamai, dažniausiai jiems itin reikia artimo ryšio su mumis. Auklėjimo būdai turi skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus, temperamento, raidos stadijos, aišku, ir nuo situacijos konteksto. Tačiau nekintamas dalykas auklėjant vaiką turi būti aiškiai rodomas artimas tėvų ir vaiko ryšys. Santykiai svarbiau, kad ir kaip jis būtų pasielgęs. Vis dėlto „užmegzti ryšį“ nėra „nuolaidžiauti“. Jeigu auklėdami vaikus stengiamės išlaikyti su jais artimą santykį, tai nereiškia, jog leidžiame jiems daryti tai, ką jie nori. Tiesą sakant, kaip tik atvirkščiai. Tikrai mylėdami savo vaikus ir norėdami
22 / auklėjimas be dramų
duoti tai, ko jiems reikia, turime nubrėžti aiškias ir nekintamas ribas, sukurti nuspėjamą jų gyvenimo struktūrą, drauge keldami jiems aukštus reikalavimus. Vaikai turi suprasti, kaip veikia pasaulis: kas yra leidžiama, o kas ne. Tiksliai suformuluotos taisyklės ir nubrėžtos ribos padeda jiems pasiekti sėkmės santykių ir kitose gyvenimo srityse. Kai tokią struktūrą jie perpras saugioje namų aplinkoje, geriau seksis ir už jų sienų – mokykloje, darbe, santykiuose su svetimais žmonėmis, kai iš jų nuolat bus tikimasi tinkamo elgesio. Mūsų vaikai turi daug kartų papulti į tokias pat situacijas, kad jų smegenyse susiformuotų ryšiai, padedantys atidėti malonumą, suvaldyti norą reaguoti agresyviai, lanksčiai elgtis tada, kai negali gauti to, ko nori. Ribų nebuvimas iš tiesų dažnai sukelia stresą, o stresą išgyvenantys vaikai labiau linkę priešintis. Taigi sakydami savo vaikams „ne“ ir nustatydami ribas mes padedame jiems pasijusti saugesniems, gana chaotiškas pasaulis jiems tampa labiau nuspėjamas. Be to, jų smegenyse kuriame ryšius, o tai padės vaikams ateityje susidoroti su sunkumais. Kitais žodžiais tariant, tvirtas ir empatija grindžiamas ryšys gali ir turi būti derinamas su aiškiomis, tvirtai nubrėžtomis ribomis, kad vaikų gyvenimas įgautų struktūrą. Dabar ateina laikas „nukreipti“. Kai jau užmezgėme su savo vaiku glaudų ryšį ir padėjome jam nusiraminti, kad jis pajėgtų mus išgirsti ir visiškai suprasti, ką sakome, ateina laikas nukreipti jį prie tinkamo elgesio ir padėti rasti geresnę išeitį iš padėties. Tačiau turėkite galvoje, jog vargu ar pavyks nukreipti vaiką tada, kai jo emocijos siaučia. Elgesio pasekmės bus nemalonios, o pamokos neveiksmingos, kol vaikas supykęs ir nesiklauso, ko jį mokote. Tai tas pats kas mokyti šunį ramiai tupėti tada, kai jis pjaunasi su kitu šunimi. Piktas šuo netupės. Tad jeigu padėsi-
auklėjimas be dramų / 23
te vaikui nusiraminti, jis geriau priims informaciją ir supras, ką bandote jam pasakyti, be to, tai įvyks kur kas greičiau nei tada, kai jį tiesiog nubausite arba imsite skaityti pamokslą. Taip mes aiškiname žmonėms, klausiantiems apie sunkumus, iškylančius norint užmegzti ryšį su vaiku. Kas nors gali sakyti: „Atrodo, tai išties pagarba ir meile pagrįstas auklėjimo būdas, įsivaizduoju, kaip jis gali padėti mano vaikams ilgalaikėje perspektyvoje ir netgi palengvinti man kasdienį auklėjimą. Bet paklausykite! Aš turiu darbą! Ir daugiau vaikų! Turiu paruošti vakarienę, nuvežti vaikus į pianino, baleto pamokas, beisbolo treniruotes ir dar daug ką nuveikti. Baigiu uždusti nuo viso to! Iš kur man gauti laiko, kurio reikia norint užmegzti ryšį ir nukreipti vaiko elgesį tinkama linkme?“ Mes tai suprantame. Tikrai suprantame. Mudu abu dirbame, mūsų sutuoktiniai taip pat dirba, ir abu esame atsidavę tėvai. Tai nėra lengva. Tačiau praktikuodami tolesniuose šios knygos skyriuose aptariamus principus ir strategijas patyrėme, kad auklėjimas be dramų nėra jokia prabanga, prieinama tik turintiems daug laisvo laiko. (Nesame tikri, jog tokių tėvų išvis esama.) Visų smegenų panaudojimo metodas nereikalauja skirti daug valandų papildomo laiko pokalbiams su savo vaikais apie tai, kaip reikia tinkamai elgtis. Tiesą sakant, auklėjimas be dramų siūlo išnaudoti įprastas, kasdienes auklėjimo situacijas kaip galimybę pasiekti savo vaikus ir išmokyti juos to, kas svarbu. Jums gali atrodyti, kad riktelėti „Liaukis!“, „Baik inkšti!“ arba liepti tuojau pat eiti į savo kambarį yra greičiau, paprasčiau ir veiksmingiau nei ieškoti kelio prie vaiko jausmų. Bet taip nėra, mes netrukus paaiškinsime, jog atkreipiant dėmesį į vaiko emocijas galima daug greičiau jį nuraminti ir pasiekti bendradarbiavimo nei dramatišku pykčio protrūkiu, kuris tik dar labiau sujaukia visų jausmus.
24 / auklėjimas be dramų
O štai geriausia žinia. Kai auklėjimo situacijose išvengiame papildomo chaoso ir dramų, kitais žodžiais tariant, kai nubrėžę aiškias ir nekintamas ribas apgaubiame vaikus meile, kai žiūrime į juos su empatija, laimi visi. Kodėl? Todėl, kad laikantis auklėjimo be dramų ir visų smegenų panaudojimo požiūrio palengvėja gyvenimas ir tėvams, ir vaikams. Didelės įtampos akimirkomis, pavyzdžiui, kai vaikas grasina į tualetą įmesti televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį likus vos kelioms sekundėms iki paskutinės jūsų mėgstamo serialo apie ligoninę serijos, jūs galite pasitelkti aukštesnes, mąstančias jo smegenų dalis, užuot leidę reaguoti už primityviąsias reakcijas atsakingoms dalims. (Detaliau šią strategiją paaiškinsime 3 skyriuje.) Tokiu atveju jums pavyks išvengti riksmų, ašarų ir pykčio, priemonių, kurias taip dažnai pasitelkiame auklėdami, ką jau kalbėti apie tai, kad nuotolinio valdymo pultelis liks sausas ir jums pavyks įsijungti televizorių dar prieš pirmajam greitosios pagalbos automobiliui pasirodant televizoriaus ekrane. Dar svarbiau, kad ieškodami ryšio su savo vaikais ir nukreipdami jų elgesį, jūs, paprastais žodžiais tariant, padėsite jiems tapti geresniais žmonėmis tiek dabar, tiek jiems įžengus į suaugusiųjų pasaulį. Formuosis įgūdžiai, kurių jūsų atžaloms reikės visą gyvenimą. Tai ne tik padės jiems suvaldyti savo reakciją ir įsiklausyti į jūsų žodžius, kad tikrai galėtų ko nors išmokti (kalbant apie išorinį, bendradarbiavimo, aspektą), bet ir sukurs ryšius smegenyse. Šie ryšiai padės jiems užaugus tapti susitvardančiais, apie kitus galvojančiais, savo emocijas valdančiais ir teisingus sprendimus priimančiais žmonėmis. Jūs padėsite jiems susikurti vidinį kompasą, kuriuo jie išmoks pasikliauti. Užuot tiesiog pasakę, kaip elgtis, ir pareikalavę jums paklusti, leistumėte jiems įgyti patirties, stiprinančios jų aukštesnes funkcijas ir ugdančios įgū-
auklėjimas be dramų / 25
džius, susijusius su empatija, įžvalga ir dorove. Tai vidinis, smegenų raidos aspektas. Tyrimų rezultatai šiuo klausimu labai aiškūs. Vaikai, pasiekiantys geriausių rezultatų – emocijų, santykių ir net mokslo srityse – turi tėvus, kurie augina juos daugiausia dėmesio skirdami tarpusavio santykiams ir tų santykių puoselėjimui, tačiau yra nubrėžę aiškias ribas ir deda į juos dideles viltis. Šie tėvai elgiasi nuosekliai, jie bendrauja su vaikais rodydami meilę, pagarbą ir užuojautą. Todėl vaikai jaučiasi laimingesni, jiems geriau sekasi mokykloje, jie rečiau patenka į bėdą ir džiaugiasi prasmingesniais santykiais. Auklėjant vaikus ne visada pavyks užmegzti su jais ryšį ir nukreipti jų elgesį tinkama linkme. Ir mums nepavyksta tobulai auklėti savo vaikų. Bet kuo atkakliau stengsimės užmegzti ryšį su jais ir nukreipti jų elgesį tinkama linkme, tuo mažiau dramų kils mums reaguojant į netinkamą savo vaikų elgesį. Negana to, jie daug ko išmoks, užmegs tvirtesnius santykius, įgis konfliktų sprendimo įgūdžių, be to, augdami ir tobulėdami dar labiau suartės su mumis.
Apie knygą Kaip sukūrėme auklėjimo strategiją, kurioje daug dėmesio skyrėme santykiams ir pastangoms išvengti dramų? Tai paaiškinsime šioje knygoje. 1 skyriuje keldami klausimą, kas yra auklėjimas, padėsime jums susidaryti asmeninį požiūrį į auklėjimą, atsižvelgiant į auklėjimo be dramų strategijas. 2 skyriuje aptarsime smegenų raidą ir jų vaidmenį auklėjimo procese. 3 skyriuje dėmesį sutelkiame į „ryšio užmezgimo“ būdus ir pabrėžiame, kaip svarbu parodyti, kad mes mylime ir vertiname savo vaikus tokius, kokie
26 / auklėjimas be dramų
jie yra, net tada, kai juos auklėjame. 4 skyriuje šią temą tęsiame, siūlome konkrečias strategijas ir sprendimus, kaip užmegzti ryšį su vaiku, kad jis apsiramintų, įstengtų mus išgirsti ir pasimokyti, taigi kaip priimti geresnius sprendimus tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Tada ateina laikas nukreipti vaiko elgesį tinkama linkme, apie tai ir kalbame 5 skyriuje. Čia stengiamės padėti jums prisiminti vieną auklėjimo apibrėžimą (mokyti), du esminius principus (palaukti, kol vaikas bus pasirengęs, tada elgtis nuosekliai, bet lanksčiai) ir tris pageidaujamus rezultatus (supratimą, įsijautimą į kito jausmus ir elgesio ištaisymą). O 6 skyriuje sutelkiame dėmesį į konkrečias nukreipimo strategijas, kurios gali jums padėti tučtuojau pasiekti, kad vaikai bendradarbiautų, ir pamokyti juos įžvalgumo, empatijos santykiuose su kitais žmonėmis ir priimti teisingus sprendimus. Baigiamajame knygos skyriuje rasite keturias viltingas žinutes, kurių tikslas – sumažinti auklėjimo procese patiriamą įtampą. Mes parodysime, jog auklėdami visi kartais klystame. Visi esame žmonės. Tobulų tėvų paprasčiausiai nėra. Bet jeigu susimąstysime, kaip įveikti savo klaidas ir pataisyti santykius, net ir nelabai tobulos mūsų reakcijos į netinkamą elgesį gali būti vertingos ir suteikti vaikams galimybę pasimokyti, kaip susidoroti su sunkiomis situacijomis, ir padėti jiems išsiugdyti naujų įgūdžių. (Kaip palengvėjo!) Auklėjimas be dramų neturi nieko bendra su tobulumu. Jis pabrėžia santykių svarbą ir skatina užtaisyti spragas tada, kai jų neišvengiamai atsiranda. Pamatysite, kad knygos gale pridėjome skyrių „Pagalbinė medžiaga“. Tikimės, jog ji papildys tai, ką sužinosite perskaitę šią knygą, ir padės taikyti „ryšio užmezgimo ir elgesio nukreipimo“ strategijas jūsų pačių namuose. Pirmasis dokumentas gavo pava-
auklėjimas be dramų / 27
dinimą „Šaldytuvo užrašai“. Jame svarbiausios mūsų knygos sąvokos pateiktos taip, kad lengvai galėtumėte prisiminti esminius auklėjimo be dramų principus ir strategijas. Pasidarykite kelias šio lapo kopijas ir prisitvirtinkite prie šaldytuvo, prisiklijuokite prie prietaisų skydelio automobilyje ar dar kur nors, kur jis gali praversti. Tada aptiksite skyrių, kurio pavadinimas „Kai tėvystės ekspertai praranda savitvardą“, kuriame pasakojame, kaip mes, Denas ir Tina, auklėdami savo vaikus užmerkėme akis ir nuklydome klystkeliais, pamiršę auklėjimą be dramų ir visų smegenų panaudojimą. Dalydamiesi šiomis istorijomis su jumis mes tiesiog norime parodyti, kad nė vienas nesame tobulas, kad visi kartais suklystame augindami vaikus. Tikimės, jog skaitydami pasijuoksite drauge su mumis ir per griežtai mūsų nesmerksite. Toliau yra „Priminimas tiems, kurie auklėja mūsų vaikus“. Čia surašyta, ko jūs tikitės, šį tekstą galite įteikti tiems, kurie taip pat rūpinasi jūsų vaikais. Dauguma iš mūsų augindami vaikus į pagalbą pasitelkiame senelius, aukles, draugus ir kitus žmones. Šis priminimas – tai glaustas ir paprastas pagrindinių auklėjimo be dramų principų sąrašas. Jis panašus į „Šaldytuvo užrašus“, tačiau parengtas neskaičiusiems knygos „Auklėjimas be dramų“. Taigi jums nereikės prašyti uošvių nusipirkti ir perskaityti šią knygą (nors niekas netrukdo, galite tai padaryti, jeigu tik norite!). Po šio priminimo pamatysite „Dvidešimt didžiųjų auklėjimo klaidų, kurias daro net geriausi tėvai“. Klaidų sąrašas dar kartą padės jums permąstyti knygoje aptartus principus ir iškeltus klausimus. Pabaigoje pateikiama ištrauka iš mūsų ankstesnės knygos The Whole-Brain Child („Visos vaiko smegenys“). Skaitydami šią ištrauką geriau suprasite, ką norime pasakyti kalbėdami apie visų smegenų panaudojimą auklėjimo procese. Nebūtina
28 / auklėjimas be dramų
skaityti ištraukos, kad suprastumėte, ką rašome šioje knygoje, tačiau pateikiame ją, jeigu norėtumėte labiau pasigilinti į šias mintis ir išmokti kitų būdų daryti įtaką savo vaikų smegenims, vesti juos į sveiką ir laimingą gyvenimą, ugdyti jų atsparumą. Pagrindinis mūsų knygos tikslas – suteikti vilties, kad įmanoma pakeisti žmonių požiūrį į auklėjimą ir patį auklėjimą. Viena iš mažiausiai malonumo teikiančių vaikų auginimo dalių – auklėjimas – iš tikrųjų gali būti pati prasmingiausia, ir nebūtinai kupina dramų ir pykčio, sklindančio iš abiejų pusių. Netinkamą vaikų elgesį iš tiesų galima išnaudoti stiprinant tiek vaikų ir tėvų tarpusavio santykius, tiek ryšius vaikų smegenyse. Jeigu auklėsite vadovaudamiesi visų smegenų panaudojimo principu, galėsite naujai pažvelgti į savo santykius su vaikais tada, kai jie elgiasi netinkamai, ir tas akimirkas vertinti kaip galimybę išmokyti juos naujų įgūdžių, kurie pasitarnaus jiems dabar ir vėliau, jau suaugus, ką jau kalbėti apie tai, jog visų šeimos narių gyvenimas taps lengvesnis ir malonesnis.
1 skyrius
Auklėjimo PERmąstymas
Štai keli gyvenimiški prisipažinimai, kuriuos išgirdome dirbdami su tėvais. Ar jums jie neatrodo kažkur girdėti?
Supykęs paprastai iškart reaguoju. Kartais instinktyviai pasielgiu teisingai, bet kartais būnu toks pat nebrandus kaip jis. Jeigu mano sūnus elgtųsi taip kaip aš, tikrai liepčiau jam eiti į savo kambarį ir atvėsti!
30 / auklėjimas be dramų
Esu girdėjusi, ko daryti NETURĖČIAU: mušti, šaukti ir panašiai. Bet nežinau, ką DARYTI, todėl tik gąsdinu ją pasekmėmis ir liepiu eiti į savo kambarį.
Mudu su vyru labai skirtingai žiūrime į auklėjimą. Man atrodo, kad jis elgiasi per šiurkščiai ir yra nelankstus, o jis mane laiko visiška pastumdėle, todėl mes elgiamės išties nenuosekliai ir erziname vienas kitą.
auklėjimas be dramų / 31
Man taip NUSIBODO tie kivirčai dėl namų darbų. Mudu susipykstame, bet nuo to geriau nebūna.
Ar šie pareiškimai jums atrodo pažįstami? Labai daug tėvų taip jaučiasi. Kai vaikams nepavyksta elgtis tinkamai, tėvai nori suvaldyti padėtį, bet dažniausiai impulsyviai reaguoja į situaciją, užuot pasitelkę aiškius principus ir strategijas. Įsijungia vidinis autopilotas ir perima valdymą užgoždamas apgalvotus veiksmus. Skrendant lėktuvu autopilotas gali būti puikus dalykas. Paspaudi mygtuką, atsiloši ir atsipalaidavęs leidi kompiuteriui skraidinti tave ten, kur lėktuvas užprogramuotas skristi. Tačiau susidūrus su vaikų auklėjimo reikalais pasikliauti iš anksto užprogramuotu autopilotu ne tokia jau gera mintis. Jis gali nuskraidinti mus tiesiai į besikaupiantį tamsų audros debesį, kuriame ir tėvų, ir vaikų laukia oro duobių kupina kelionė. Juk norime ne impulsyviai reaguoti, o padėti savo vaikams. Norime elgtis apgalvotai, sprendimus priimti sąmoningai ir remdamiesi iš anksto permąstytais ir sutartais principais. Elgtis
32 / auklėjimas be dramų
apgalvotai reiškia apsvarstyti įvairias galimybes ir pasirinkti tą, kuri geriausiai tiks norimam tikslui pasiekti. Auklėjime be dramų tai reiškia trumpalaikį išorinį tikslą – nustatyti elgesio ribas ir struktūrą, o ilgalaikėje perspektyvoje – vidinį tikslą išmokyti tam tikrų gyvenimo įgūdžių. Pavyzdžiui, tarkime, kad jūsų keturmetis jums suduoda. Gal jis supyko, nes pasakėte, jog pirma turite baigti rašyti elektroninį laišką, o tada eisite žaisti su juo Lego, ir sureagavo trinktelėdamas jums per nugarą. (Visada nustembame, kad toks mažas žmogutis gali sukelti tokį didelį skausmą, tiesa?) Kaip elgiatės? Jeigu veikiate įsijungę vidinį autopilotą, nesivadovaudami jokia koncepcija, kaip tramdyti netinkamą elgesį, greičiausiai sureaguojate akimirksniu, per daug nemąstydami. Gal čiumpate jį, veikiausiai stipriau nei reikėtų, ir pro sukąstus dantis iškošiate: „Muštis NEGALIMA!“ Tada galbūt skiriate kokią nors bausmę, pavyzdžiui, liepiate eiti į savo kambarį ir pabūti vienam. Ar tai pati blogiausia tėvų reakcija? Ne, ne pati blogiausia. O gal galima pasielgti geriau? Žinoma. Svarbiausia labai aiškiai suprasti, ko jūs iš tikrųjų siekiate, kai jūsų vaikas elgiasi netinkamai. Toks ir yra pagrindinis šio skyriaus tikslas – padėti jums suprasti, kaip svarbu elgtis vadovaujantis apgalvota koncepcija ir turėti aiškią, nuoseklią reagavimo į netinkamą elgesį strategiją. Kaip minėjome įžangoje, yra du auklėjimo tikslai: skatinti tinkamą elgesį trumpalaikėje perspektyvoje ir kurti vidinę smegenų struktūrą, kuri lemtų tinkamą elgesį bei geresnius bendravimo įgūdžius ilgalaikėje perspektyvoje. Nepamirškite, kad galutinis auklėjimo tikslas yra išmokyti. Taigi jūs sugriežiate dantimis, piktai iškošiate vaiko prasižengimą ir skiriate bausmę – manote, tai veiksmingas būdas mokyti jį, jog muštis yra blogai?
auklėjimas be dramų / 33
Na, ir taip, ir ne. Jums gali pavykti pasiekti trumpalaikį tikslą ir priversti jį nepulti jūsų kumščiais. Tuo metu baimė ir bausmė laikinai gali padėti, bet ne ilgam. Be to, ar mes išties norime, kad baimė, bausmė ir dramos būtų pirminiai mūsų vaikus motyvuojantys faktoriai? Jeigu taip, mokome juos, jog jėga ir kontrole geriausia priversti kitus daryti tai, ko norime mes. Dar kartą kartojame: visai normalu supykus tiesiog reaguoti, ypač kai kas nors mums sukelia fizinį arba emocinį skausmą. Tačiau esama ir geresnių būdų, tokių, kurie padeda pasiekti ir trumpalaikį tikslą, tai yra sumažinti tikimybę, jog nepageidaujamas elgesys pasikartos ateityje, ir ugdyti įgūdžius. Taigi ateityje, užuot slopinęs netinkamą elgesį iš baimės dėl jūsų reakcijos, vaikas šio to išmoks. Ir visa tai vyks patiriant mažiau dramų bei stiprinant jūsų ryšį su vaiku. Pasikalbėkime apie tai, kaip galima elgtis, kad auklėjimas iš baimę sukeliančios reakcijos virstų jūsų inicijuotu įgūdžius lavinančiu atsaku.
Trys klausimai. Kodėl? Ko? Kaip? Prieš reaguodami į netinkamą elgesį luktelėkite akimirką ir užduokite sau tris paprastus klausimus: 1. Kodėl mano vaikas taip elgiasi? Supykę galime atsakyti: „Todėl, kad jis išlepintas vaikiščias“ arba „Jis nori manimi manipuliuoti!“ Bet kai pabandome atmesti savo prielaidas ir paklausiame vedami smalsumo, pažvelgiame giliau, ką slepia konkretus netinkamo elgesio epizodas, dažnai pamatome, kad mūsų vaikas norėjo kažką pasakyti arba padaryti, tiesiog jam nepavyko to pateikti tinkamai. Tai supratę galėsime reaguoti veiksmingiau – ir jautriau.