Mano gyvenimo receptai

Sophia Loren

Mano gyvenimo receptai Nuotraukos alison harris

Iš anglų kalbos vertė ieva rekutė

Laimėjusi „Oskarą“ už vaidmenį filme „Dvi moterys“ neapsakomai nudžiugau. Šią nuostabią naujieną man telefonu pranešė Keris Grantas. Jo skambučio Romoje sulaukiau vidury nakties. Prieš kelionę į Holivudą be galo jaudinausi.

ĮVADINIS ŽODIS

Š

tai kaip viskas prasidėjo. Buvo rengiamas naujasis populiarios knygos „Sofi Loren Mano gyvenimo receptai“ leidimas. Tad knygos leidėjas pasiteiravo, gal sutikčiau brūkštelėti kelis įvadinius sakinius. Kadangi šios knygos autorė – nepaprastoji Sofi Loren, vien iš draugiškumo ir meilės jai nė akimirkos nedvejodamas sutikau. Man netgi buvo smalsu. Ši knyga – tai puiki proga susipažinti su pačios autorės, kurią mažiausiai tikitės rasti virtuvėje verdančią makaronus, išbandytais ir išragautais patiekalų receptais. Tačiau Sofi ne tik gamina, bet ir dalijasi su jumis savo vaikystės, prabėgusios nedideliame Italijos miestelyje Pocuolyje, netoli Neapolio, atsiminimais. Ji taip pat pasakoja jums, kaip pirmą kartą paragavo ikrų, kaip besifilmuodama filme „La Ciocara“ („Dvi moterys“) centrinėje Italijoje, Apeninų kalnuose, atrado makaronų patiekalą „Carbonara“. Jos istorijos labai žemiškos. Viskas, prie ko ji prisiliečia, kaipmat sužiba ir yra tiesiog nepakartojama. O jos patiekalai, net ir patys paprasčiausi, pasižymi nepaprasta kokybe bei sodriu skoniu – persisunkę nesumeluoto itališkojo gyvybingumo bei užsidegimo. Jie kaip Sofija.

Tokiems kaip aš, mėgstantiems pavalgyti, bet neįgudusiems virėjams, ypač retomis progomis atsiduriantiems prie viryklės, būtų visai smagu vakarais draugų kompanijoje atsivertus šią knygą išsirinkti ką nors šiam vakarui: spagečius su citrinomis ar bulvių kroketus? Net neabejoju, kad, vadovaujantis Sofijos patarimais, man pavyktų bet kas. Kas žino, galbūt mano pastangas gaminti ji aprašys savo kitoje knygoje...

Giorgio Armani

Įžanga

S

enovės italų išmintis byloja: alkanam žmogui viskas skanu. Net ir prašmatniausi gardumynai bei lėkštės puošmenos nesužadins apetito taip, kaip tuščias pilvas. Šią didžią tiesą, kurią patyrėme savo kailiu, galime patvirtinti visi, augę Antrojo pasaulinio karo metais. Tuo metu dėl alkio, kai žarna žarną rydavo tiesiogine šių žodžių prasme, buvo labai lengva pakliūti į pavojų, bet kartu išsiugdė begalinė drąsa. Net dabar prisiminus, ką mums teko išgyventi, apima siaubas.

Praūžiančios naikintuvų ir bombonešių bangos, ir beveik kasdien nuaidintys sprogimai bei trenksmai – visa tai vyko visai netoli mano močiutės namų virtuvės Pocuolyje, nedideliame mieste netoli Neapolio, kuriame aš gimiau. Kai persižegnoję laukdavom, kol lėktuvų gausmas ir sprogimai, nepridarę mums žalos, nurims, tvirtai įsikibdavau močiutei Luizai į sijoną. Nors negaliu teigti, kad tuo metu pasižymėjau ypatingu nutrūktgalviškumu ar drąsa, bet pačiame sprogimų įkarštyje, sutelkusi visas jėgas, mėgindavau pajusti būsimų pietų skonį. Net pasigirdus sprogimams ir ginklų pokšėjimams netoli Banjolio (Bagnoli), gamyklų miestelio, mano močiutė nė nekrustelėjusi toliau darbuodavosi savo apkasuose, apsistačiusi puodais bei keptuvėmis. Jokie įvykiai pasaulyje nebūtų sutrukdę mėgautis močiutės paruoštais gardumynais. Tai, ką vadinu „gardumynais“, iš tiesų buvo pagaminti iš labai riboto kiekio bei kuklių produktų. Kad ir kokios skurdžios būtų mūsų maisto atsargos, močiutei Luizai pakakdavo tik kelių šakelių šviežių prieskoninių žolelių – net sužiedijusi duona jos rankose virsdavo padoriu patiekalu.

Kairėje: Mano rašomasis stalas namuose Ženevoje, ant kurio laikau receptus ir pačią gražiausią močiutės Luizos nuotrauką.

Dešinėje: Pirmoji Komunija. Buvau dešimties.Tą dieną vos sutvardžiau susikaupusią emocinę įtampą, kuriai įtakos turėjo ne tik tos dienos svarba, bet ir bombardavimas, nutraukęs ceremoniją.Viena bomba nukrito vos už kelių šimtų metrų nuo bažnyčios.

SL

SL

Pasibaigus karui, mūsų virtuvėje atsirado amerikietiškų miltų, Italijos kaimuose vėl užderėjo vaisių, atgimė maisto gaminimo tradicijos. Močiutės Luizos virtuvės patiekalai vėl žadino ne tik alkanųjų apetitą. Tačiau karo metai mano atmintyje paliko gilų pėdsaką ir neišdildomas neigiamas emocijas, kurios mane persekioja iki šiol.

Tikriausiai kaip tik tie laikai man įskiepijo rimtą požiūrį į šeimą ir jos vaidmenį kuriant tvirtus visuomenės pamatus. Man šeima – šventa. Augdami darnioje šeimoje mes nuolat esame skatinami mylėti vieni kitus, aukotis vieni dėl kitų ir būti sąžiningi vieni kitiems. Užaugę tokioje aplinkoje išmokstame pasitikėti ne tik savimi, bet ir savo gyvenimo bendrakeleiviais. Mane, kaip mamą ir pasaulio pilietę, neramina mintis, jog sugriuvus šiam visuomenės branduoliui mes tampame nerimastingi, kamuojami nuolatinio baimės jausmo ir nežinios dėl ateities.

Tokiomis mintimis pristatyti receptų knygą, netgi kupiną asmeniškumų kaip ši, gali pasirodyti kiek neįprasta. Tačiau nepamirškite, kad kaip tik virtuvė yra ta aplinka, kurioje susirenka visa šeima ir yra puoselėjamos šeimos tradicijos. Tradicinę šeimą sudaro: tėvas, motina, vaikai ir netgi seneliai. Šiuolaikinė šeima gali būti apibrėžiama ir kitaip, tačiau bet kokios šeimos ryšius labiausiai sutvirtina išsaugota tradicija valgyti prie bendro stalo. Tiesiog negaliu nesidžiaugti, kai pagalvoju, kiek daug paslapčių ir dvejonių, kiek daug apmaudo, nusivylimo ir blogų ketinimų taikiai išaiškinama susirinkus prie bendro pietų stalo. Pokalbių prie pietų stalo metu netikėtai aikštėn iškyla dalis mūsų kasdienio gyvenimo dramos – įvairūs prisipažinimai, ginčai, patarimai ir sprendimai. Šeima, susibūrusi prie bendro pietų stalo – tai tarsi taikus pasaulėlis, kuriame atsiskleidžia jų tarpusavio prieraišumas ir nuoširdi meilė.

Kad ir kur būčiau, visur vežuosi šeimos, mylimųjų ir artimiausių draugų nuotraukas.

SL

PADĖKOS ŽODIS

J

eigu manęs nebūtų įkvėpusi mano mama Romilda, šios knygos tiesiog nebūtų.

Norėčiau, kad man sklaidant šios knygos lapus ji sėdėtų šalia.

Mano šeima yra palaiminta ne viena nuostabia virėja, viena jų – mano sesuo Marija.

Ji nepaliauja kelti maisto gaminimo tobulybės kartelės, kurią vis bandau pasiekti.

Rūta Bapst (Ruth Bapst) ir Inesa Bruščija (Ines Bruscia) jau labai daug metų yra mano pagalbininkės, neapsiribojančios tik pagal pareigas priklausančiais darbais. Visus tuos mėnesius, kai buvo leidžiama knyga, jų pagalba ir parama buvo tiesiog neįkainojama.

Livija Orlandi, dar prieš gimstant mano berniukams, rūpinosi, kad mano šeimos narių skrandžiai nebūtų tušti, ir be galo mus visus mylėjo. Esu jai dėkinga už tuos patiekalus iš jos valgiaraščio, kuriuos leido man pristatyti šioje knygoje tarp savo receptų.

Mano geras bičiulis Bazilijus Frančinas (Basilio Franchina) man labai padėjo parinkti teisingus žodžius ne tik rašant receptus, bet ir atsiminimus, sugrąžinančius tam tikrus žmones ir vietoves bei įvairius skonius ir aromatus.

M

aisto gamybos paslapčių mokykitės

gamindami. Kai išmokstate pagrindines maisto gaminimo taisykles, o pasitelkę vaizduotę ir nevaržomai derindami produktus pradedate virtuvėje improvizuoti, tampate tikru virėju. Užuot beatodairiškai sekdami recepto nurodytais matais, vadovaukitės savo protu, o svarbiausia – gaminkite su meile. Kitaip tariant, labai svarbu įtikėti, jog maisto gamyba – tai meilės išraiška, dovana ir vienas būdų pasidalyti su kitais mažytėmis paslaptimis, piccoli segreti, kunkuliuojančiomis ant jūsų viryklės.

SL

I

talai niekada nepamėgo pradėti oficialių ar proginių

pietų iš anksto susirinkus ir beistoviniuojant stoviniuojantužkandžiauti užkandžiauti ar gurkšnoti alkoholinius gėrimus. Bet mes turime antipasti (tiesioginė šio žodžio reikšmė yra „prieš valgį“), užkandžius, kurie dažniausiai valgomi prieš patiekiant makaronus. Antipasti Antipasto patiekiamas patiekiamas jau jau svečiams svečiams susėdus susėdus už už stalo. Patiekalų būna daug ir įvairių: virtos arba šviežios daržovės, šaltieji mėsos gaminiai, pavyzdžiui, kiaulienos kumpis ((prosciutto) prosciuttoarba ) arbasaliami saliamidešra, dešra,duonos duonosskrebučiai skrebučiai frittata (itališkas (itališkas ir netgi mažais gabalėliais supjaustyta frittata omletas). Paprastai kiekvieno patiekalo patiekiama po truputį, tačiau patiekalų deriniai įvairiuose Italijos regionuose būna itin skirtingi. Šiuolaikiškesniantipasti, antipasti, pavyzdžiui, įvairiossalotos salotos ar Šiuolaikiškesni pavyzdžiui, įvairios frittata, gali būtibūti valgomi kaipkaip lengva vakarienė, priešpiečiai frittata , gali valgomi lengva vakarienė, ar ar vėlyvi pusryčiai. patiekalai „Daržovių“ priešpiečiai ar vėlyviTarkim, pusryčiai.

Tarkim,išpatiekalai iš skyriaus puikiai atstos puikiai antipasti.

Būtent lankstumu „Daržovių“ skyriaus atstos antipasti.

Kaip grįsta tik visa itališkagrįsta virtuvė. lankstumu visa itališka virtuvė.

Antipasti

ir įvairūs užkandžiai

Visos jaunos bei perspektyvios aktorės privalo turėti portretines nuotraukas, aš nebuvau išimtis. Nuotraukose man beveik 16 metų. Su mama buvome neseniai atsikėlę į Romą.

Skrudinta polenta

SL

(Kukurūzų košė)

A

tšalusi polenta tampa pakankamai tvirta ir gali būti naudojama kaip pagrindas sumuštiniams su įvairiausiais priedais (galima naudoti beveik viską, kas tinka su trapučiais ar skrudinta duona). Polenta taip pat gali būti skrudinama ant laužo ir patiekiama kartu su daržovėmis, keptomis ant grilio.

Polenta (93 p.) apie 1, 3 cm storio, atvėsinta Minkštas, nesūdytas sviestas Papuošimui: ančiuvių filė, alyvuogės be kauliukų, tarkuotas sūris, pjaustyti pomidorai, tirštas pomidorų padažas, neapolietiški kimšti jautienos suktinukai su padažu (57 p.), arba pesto.

Įkaitinkite orkaitę.

Palaukę, kol polenta bus visiškai atšalusi ir pakankamai tvirta, supjaustykite ją 1,5x5 cm dydžio gabalėliais. Polentos griežinėlius išdėliokite ant kepimo popieriaus ir kepkite orkaitėje apie 3-5 minutes, kol jų paviršius taps traškus ir truputį paskrudęs.

Nelaukite, kol gabalėliai paruduos.

Sviestą ant skrebučių tepkite, kol jie dar šilti.

Antipasti

ir įvairūs užkandžiai

5

SL

Mozzarella in Carrozza (Mocarela duonos „karietoje“)

Š

io patiekalo pavadinimas man visada atrodė šiek tiek keistas, nes žodis „carrozza“ italų kalba reiškia karietą arba taksi. Galbūt patiekalas taip pavadintas todėl, kad duona šiuo atveju yra metaforinė karieta, o mocarelos sūris jos keleivis. Bet kokiu atveju tai nuostabus ir visų mėgstamas patiekalas, ypač populiarus Romoje.

6 porcijoms:

1 didelis, jeigu įmanoma, šviežias mocarelos sūris (ne mažesnis kaip 0,5 kg) 6 riekės kaimiškos arba baltos duonos (apie 1, 3 cm storio) ½ stiklinės miltų 4 kiaušiniai Druska Šviežiai grūsti juodieji pipirai Alyvuogių aliejus kepimui

Nupjaustykite duonos pluteles. Mocarelos sūrį supjaustykite į šešis stambius griežinėlius. Paimkite dvi riekes duonos ir tarp jų įdėkite vieną gabalėlį mocarelos sūrio. Į stiklinę su miltais įpilkite tiek šilto vandens, kad išplaktumėte skystą tešlą. Sumuštinukus su mocarelos sūriu pamirkykite į tešlą, jie iš visų pusių turi pasidengti plonu tešlos sluoksniu, ir išdėliokite juos kepimo formoje.

Išplakite kiaušinius su truputėliu druskos ir pipirų. Plakinį supilkite į tą pačią kepimo formą, į kurią sudėjote sumuštinukus. Sumuštinukai turėtų skendėti plakinyje; kad geriau sumirktų, juos pavartykite. Palikite sumuštinukus mirkti plakinyje maždaug 20 minučių arba tol, kol į juos susigers visas plakinys. Įkaitinkite keptuvę (maždaug iki 180º C) su gausiu kiekiu aliejaus. Metaline mentele atsargiai sudėkite sumuštinukus į karštą aliejų. Kai lengvai paskrus, apverskite juos ir kepkite tol, kol apskrus ir kita pusė. Kepkite apie 3-5 minutes iš abiejų pusių.

Ištrauktus iš keptuvės sumuštinukus sudėkite ant popierinio rankšluosčio, kad į jį susigertų riebalai. Ant stalo patiekite karštus.

6

Sophia

loren

• Mano

gyvenimo receptai

Vytintas kiaulienos kumpis su figomis

SL

T

ai itin malonaus skonio patiekalas, kuriame puikiai dera vytinto kumpio sūrumas ir figų saldumas. Tačiau šis patiekalas gali būti gaminamas tik figų sezono metu, o jis, priklausomai nuo vietovės, gali būti arba ankstyvą vasarą, arba nuo rugsėjo iki spalio mėnesio.

4–5 porcijoms:

1 ½ valgomojo šaukšto nesūdyto sviesto 3–4 valgomieji šaukštai medaus (jeigu įmanoma, akacijų medaus) 1 valgomasis šaukštas baltojo vyno acto 2 valgomieji šaukštai muskatinio vyno 12–14 gerai sunokusių violetinių arba žaliųjų figų 12–14 griežinėlių vytinto kiaulienos kumpio

Įkaitinkite orkaitę iki 180º C. Nedidelėje keptuvėje arba ugniai atspariame dubenėlyje ant silpnos ugnies ištirpinkite sviestą. Į ištirpintą sviestą supilkite medų, actą ir vyną, viską pavirkite 1 minutę. Supjaustykite figas į keturias lygias dalis ir sudėkite į indą, tinkamą kepti orkaitėje. Apipilkite figas paruoštu sviesto lydiniu su medumi ir kepkite orkaitėje maždaug 5 minutes. Ištraukite figas iš orkaitės ir palikite kambario temperatūroje atvėsti. Kiekvieną kumpio riekę perpjaukite pusiau skersai ir išilgai (juostelėmis). Kiekvieną figą apsukite kumpio juostele, sudėkite taip paruoštas figas į lėkštę ir patiekite svečiams.

Antipasti

ir įvairūs užkandžiai

7

SL L engvai

paruošiami antipasti

P

aprastų ir skanių užkandžių gaminimas nereikalauja didelių pastangų. Nekaloringi, švieži bei sezoniniai – tai patiekalai, kurie gali būti paruošiami netgi be recepto. Pristatau jums keletą tokių patiekalų, išpopuliarėjusių visame pasaulyje.

Primenu: rinkitės tik pačius geriausius produktus.

Vytintas kiaulienos kumpis su melionais Parmos kumpio galite nusipirkti specialiose maisto parduotuvėse bei itališkose bakalėjose. Nors Parmos kumpis yra vertas kiekvieno už jį sumokėto cento, bet galite naudoti ir paprastą naminį vytintą kumpį. Supjaustykite gerai prinokusį melioną plonomis riekėmis (savo nuožiūra galite žievę nulupti arba ne) ir išdėkite jas ant vienos didelės lėkštės arba ant atskirų lėkštelių. Pasiruoškite 12-18 plonų vytinto kumpio riekelių ir apklokite arba apvyniokite jomis meliono griežinėlius. Jeigu taip paruoštos meliono riekelės bus laikomos ant stalo kiek ilgiau, juos galite sudėti į dubenį su smulkintu ledu. Tinka įvairių rūšių melionai, pavyzdžiui, galite rinktis raukšlėtąjį ar Galia melioną, tačiau jų prireiks daugiau nei vieno, nes jie žymiai mažesni už tradicinį melioną.

Pagal laikrodžio rodyklę: Mozzarella in Carrozza, Polentos skrebučiai, itališkas kumpis su melionais.

8

SL

Mocarelos sūris su pomidorais Vasaros metu šis patiekalas aptinkamas restoranų meniu visoje Italijoje, dažniausiai jis vadinamas Insalata caprese. Mocarelos ir pomidorų salotoms būtini aukščiausios kokybės produktai (kaip ir daugeliui kitų šaltųjų užkandžių). Todėl gaminkite šį patiekalą tik tada, kai daržuose parausta pirmieji pomidorai. Taip pat naudokite tik šviežut šviežutėlį mocarelos sūrį ir aukščiausios rūšies alyvuogių aliejų. Supjaustykite gerai prinokusius, bet dar pakankamai kietus pomidorus plonais griežinėliais. Taip pat supjaustykite ir mocarelą. Į lėkštę dėkite pomidorų ir mocarelos griežinėlius tokia tvarka: pomidoras, mocarela, pomidoras ir t.t. Ant viršaus užberkite baziliko lapelių ir apšlakstykite alyvuogių aliejumi. Taip pat galite uždėti juodųjų alyvuogių be kauliukų, apibarstyti kapariais ar baziliku. Valgydami su duona, sočiai užkąsite.

Bruschetta (Skrudinta kaimiška duona)

Tai tikras kaimiškas užkandis, aptinkamas užmiesčio restoranuose, ypač Lacijaus regione aplink Romą, kur kiekvienas valgis prasideda nuo Bruschetta. Pasiruoškite keletą vidutinio storumo duonos riekių (geriausiai tiktų kepalas tvirtos kaimiškos duonos) ir paskrudinkite jas skrudintuve. Jeigu duona šiek tiek pridegė, nuvalykite degėsius.

Perpjaukite česnako skiltelę pusiau ir ištrinkite juo kiekvieną duonos riekę iš vienos pusės. Patepkite riekeles alyvuogių aliejumi ir pagardinkite druska ir šviežiai grūstais juodaisiais pipirais pagal savo skonį. Jeigu norite šiek tiek prašmatnesnio rezultato, galite riekeles patepti alyvuogių arba kaparių pasta. Jeigu nemėgstate česnakų, galite paruošti Bruschetta ir be jų, bet būtų labai apmaudu!

10

Sophia

loren

• Mano

gyvenimo receptai

Baltosios pupelės su ikrais

SL

R

usijoje teko lankytis keletą kartų, o Ukrainoje – tik kartą, kai buvo filmuojamas filmas „Saulėgrąža“, kuriame taip pat vaidino Marcello Mastroiannis, o režisavo Vittorio De Sica. 1997-ųjų vasarą buvau Maskvoje ir su jauduliu stebėjau koncertą, kuriam dirigavo mano sūnus Karlas. Taigi turėjau ne vieną progą paragauti ikrų. Šiais laikais iranietiškų ikrų galima nusipirkti visur, todėl užsigeidus šio skanėsto nereikia toli keliauti. Iš pirmo žvilgsnio ikrų ir pupelių junginys atrodo tiesiog neįmanomas, bet prisiminkite pasaką apie Pelenę: turtingas princas įsimyli nuolankią ir labai neturtingą Pelenę. Taigi pupelių ir ikrų sąjunga turi to paties žavesio, kaip ir Pelenės santuoka su princu.

Nustatyti tikslaus produktų kiekio šiam patiekalui neįmanoma, nes viskas priklauso nuo to, kiek žmonių rengiatės pavaišinti bei kiek ikrų turite. Galiu patikinti, kad šis patiekalas tiesiog nepakartojamo skonio, tačiau vienas trūkumas – jis labai brangus.Tiks bet kokios rūšies ikrai, pavyzdžiui, aš visada renkuosi pilkojo eršketo, bet puikiai tinka tiek žvaigždėtojo, tiek Baltijos eršketo ikrai.

Pupelės gali būti didžiosios baltosios pupelės, didžiosios šiaurinės arba paprastosios baltosios pupelės. Pupeles pamerkite į šaltą vandenį ir palaikykite per naktį (arba pavirkite pupeles tol, kol vanduo užvirs, išjunkite viryklę ir palikite pupeles mirkti apie valandą).Vėliau nusunkite pupeles ir užpylę šviežiu vandeniu virkite jas tol, kol taps pakankamai minkštos, bet nepraras savo pradinės formos.

Gerai jas nusunkite ir ant stalo patiekite kiekvienam svečiui ant atskirų lėkštelių, ant viršaus užberkite ikrų. Arba galite sutrinti pupeles į vientisą masę ir tepti ją ant skrudintos kaimiškos duonos, o ant viršaus uždėti ikrų.

Kadrai iš filmo „Saulėgrąža“su Marcello Mastroianni.

Antipasti

ir įvairūs užkandžiai

11

SL

Klasikinė neapolietiška pica

N

eapolis savo klestėjimo metais buvo pasaulio kultūros centras – puikiausios dailės, architektūros ir muzikos miestas. Neapolis taip pat padovanojo skanėstą, kuriuo kiekvieną dieną mėgaujasi milijonai žmonių visame pasaulyje ir kuris yra labiausiai asocijuojasi su Neapoliu.Ta dovana yra pica. Nors ir neįmanoma paneigti, kad neapolietiškai picai neprilygsta jokia kita, netgi pati būdama neapolietė, pripažįstu, kad tikrai puikių picų galima rasti įvairiuose restoranuose ir netgi jūsų virtuvėje. Svarbiausia – paprastumas. Pica su pomidorų padažu, mocarelos sūriu ir bazilikais jau tapo klasika, bet aš dar dievinu ančiuvius.

Tešlai:

1 (7 g) pakelis sausų mielių 1 ½ stiklinės kvietinių miltų 1 arbatinis šaukštelis druskos 1 arbatinis šaukštelis alyvuogių aliejaus* Įdarui:

900 g prinokusių pomidorų ¼ stiklinės alyvuogių aliejaus 3 skiltelės česnako Druska Šviežiai grūsti juodieji pipirai 300 g šviežio mocarelos arba fior di latte sūrio Maži ir gležni baziliko lapeliai

Suberkite mieles į nedidelį dubenėlį ir sumaišę su nedideliu kiekiu drungno vandens atidėkite į šalį. Ant stalo, kur minkysite tešlą, susipilkite miltus į krūvelę. Miltų krūvelės viduryje suformuokite nedidelę duobutę ir į ją supilkite vandenyje ištirpintas mieles, įberkite druskos bei alyvuogių aliejaus (jeigu nusprendžiate jį naudoti). Šakute arba pirštais iš lėto sumaišykite miltus su ištirpintomis mielėmis. Galite įpilti šiek tiek vandens, bet labai nedaug, tik tiek, kad gautumėte tirštą ir klampią tešlą.

12

Sophia

loren

• Mano

gyvenimo receptai

Prieš tai pabarstę miltais paviršių, ant kurio gaminate, pradėkite intensyviai minkyti tešlą. Kartkartėmis netgi patrankykite ją į stalą, ant kurio minkote. Stipriai daužykite ir kumščiuokite tešlą, tarsi ji būtų jūsų didžiausias priešas. Nepaliaukite jos kumščiuoti tol, kol tešla taps minkšta ir lanksti.

Kai tešla suminkštės ir bus lygi (šiam rezultatui pasiekti gali prireikti net 30 minučių), suminkykite iš jos kamuoliuką ir padėkite ant miltais pabarstytos lėkštės. Aštriu peiliu išilgai įpjaukite tešlą dviejose vietose ir uždenkite švariu rankšluostėliu. Taip paruoštą tešlą padėkite ten, kur šilta ir nėra skersvėjų, ir palikite kilti 1,5-2,5 valandos, kol tešlos kiekis padvigubės. Iš tiesų sunku pasakyti tiksliai, kiek laiko užtruks, kol tešla iškils, nes kiekvienas tešlos gabalas kyla skirtingu greičiu.

Kol tešla kyla, paruoškite padažą. Išpjaukite pomidorų kotelius, perpjaukite juos pusiau ir išspauskite sultis ir sėklas. Pomidorų masę, kuri liko išspaudus sultis ir sėklas, išplakite virtuviniu kombainu arba sumalkite malimo mašinėle, kol gausite tirštą, tačiau vientisą piurė (nesukite per ilgai).

Keptuvėje ant mažos ugnies pakaitinkite aliejų. Suberkite česnakus ir kepkite juos, kol švelniai paruduos. Tada supilkite pomidorų piurė ir kepkite viską ant vidutinės ugnies apie 15 minučių, kol padažas sutirštės. Paskaninkite druska bei pipirais. Įkaitinkite orkaitę iki 260º-290º C. Jeigu naudojate picos kepimo padėklą ar kepimo plyteles, prieš naudojimą pakaitinkite orkaitėje.

Iškilusią tešlą suplokite kumščiais ir išverskite ant paviršiaus, kur minkėte picą. Palikite tešlą ramybėje maždaug 5 minutėms. Kočėlu iškočiokite tešlą taip, kad gautumėte ploną 25-30 cm skersmens apskritimą. Tada ištieskite iškočiotą tešlą ant keptuvės, skirtos kepti picai, arba, jeigu naudojate akmeninį padėklą picai kepti, ant ližės. Tešlą patepkite plonu, tačiau tolygiu pomidorų padažo sluoksniu, apdėkite mocarelos sūrio gabalėliais bei baziliko lapeliais.

Formą, kurioje kepate picą, padėkite orkaitės dugne arba, jeigu kepate ant akmeninio pagrindo, įkiškite į orkaitę tiesiai nuo ližės.

Picą kepkite apie 10-15 minučių, kol kraštai lengvai apskrus, o viršus pradės kunkuliuoti. Vos išėmę picą iš orkaitės, iš karto ją supjaustykite ir patiekite ant stalo.

SL

* Originaliame šios picos recepte alyvuogių aliejaus nerasite, tačiau su juo lengviau išminkyti tešlą.

Antipasti

ir įvairūs užkandžiai

13

SL

14

Sophia

loren

• Mano

gyvenimo receptai

Keptuvėje keptos neapolietiškos picos

SL

Š

is patiekalas dažniausiai ruošiamas šeimos nariams arba draugams kasdieniškoje atmosferoje. Nes gamyba ir valgymas yra vientisas procesas: kiekvienas asmuo pats baigia gaminti picą, picos valgomos rankomis, kol dar pakankamai šiltos, kad išsileistų sūris,o sudedamosios dalys spėtų įsisavinti viena kitos skonį.

4 porcijoms:

900 g sunokusių pomidorų 4 valgomieji šaukštai alyvuogių aliejaus 5 skiltelės česnako: 2 sutrintos ir 3 smulkiai supjaustytos 350 g šviežio mocarelos sūrio, supjaustyto kubeliais ½ stiklinės tarkuoto parmezano sūrio 12 smulkiai supjaustytų baziliko lapelių Alyvuogių aliejus kepimui Paruošta picos tešla (12 p.)

Išpjaukite pomidorų kotelius, perpjaukite juos pusiau ir išspauskite sultis bei sėklas.

Smulkiai supjaustykite pomidorus peiliu arba susmulkinkite virtuviniu kombainu.

Keptuvėje ant mažos ugnies pakaitinkite aliejų. Suberkite česnakus ir kepkite juos, kol švelniai paruduos. Tada sudėkite susmulkintus pomidorus ir kepkite viską ant vidutinės ugnies apie 15 minučių, kol padažas sutirštės.

Padažą, sūrį ir susmulkintus česnakus bei bazilikus išdėliokite į atskirus dubenėlius ir paruoškite didelę lėkštę arba padėklą bei popierinių rankšluosčių.

Keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitinkite (maždaug iki 180º C) gausų kiekį alyvuogių aliejaus. Rankomis iš picų pado tešlos suformuokite nedidelius apskritimus, panašius į miniatiūrines picas, maždaug 5 cm skersmens. Vienu metu kepkite 3-4 tokius apskritimus, vartydami, kad apskrustų iš abiejų pusių. Iškeptus tešlos apskritimus sudėkite ant lėkštės, išklotos popieriniu rankšluosčiu, palikite juos ten tik akimirkai, kol aliejus susigers. Tada kiekvienas asmuo pats užsipila ant picos padažo bei renkasi kitas sudedamąsias dalis. Paruoštos picos perlenkiamos ir tuoj pat suvalgomos.

Antipasti

ir įvairūs užkandžiai

15