Vanduo ir druska – jūsų sveikatos šaltinis

Dr. Fereydoon Batmanghelidj

Vanduo ir druska – Jūsų sveikatos šaltinis

Iš anglų kalbos vertė rūta nacevičienė

4

Dr. Fereydoon Batmanghelidj

vanduo ir druska

5

leidėjo pratarmė, parašyta Anthony Grey ketvirtajam 2007 metų knygos leidimui

Pirmasis knygos Vanduo ir druska – jūsų sveikatos šaltinis leidimas, pasirodęs prieš kelerius metus Didžiojoje Britanijoje, tapo dr.

Batmanghelidjo 25 metų darbo ir originalių mokslinių tyrinėjimų kulminacija. Visus tuos metus jis nenuilsdamas dirbo, kad atkreiptų viso pasaulio žmonių dėmesį į didžiulį sveikatos šaltinį – kiekvieną dieną tam tikrais kiekiais sąmoningai geriamą paprastą vandenį.

Deja, taip susiklostė, kad ši knyga jo gyvenime tapo paskutinė, nes 2004 m. lapkričio viduryje eidamas 73-iuosius metus dr.

B. netikėtai mirė. Kaip visada nepaisydamas nuovargio jis vykdė savo misiją, buvo grįžęs į Vašingtoną iš tarptautinės konferencijos Vokietijoje, kur skaitė pranešimą apie vandenį ir sveikatą maždaug 1000-iui žmonių. Daktaras mirė nuo plaučių uždegimo komplikacijų. Su nekrologe išvardytais jo gyvenimo nuopelnais galima susipažinti Tagman leidyklos tinklalapyje (www.tagman-press.com) ir dr. B. sukurtame tinklalapyje (www.watercure.com), kuris ir toliau išliks tarptautiniu informacijos centru, skelbiančiu jo vardu šeimos atliktus darbus.

Pirmaisiais metais Didžiojoje Britanijoje pasirodžiusi knyga Vanduo ir druska – jūsų sveikatos šaltinis greitai užsirekomendavo kaip pasaulyje jau žinomos pirmosios knygos Jūsų kūnas šaukiasi vandens vertingas papildymas ir tęsinys. Trečiasis knygos Vanduo ir druska leidimas, atsižvelgiant į skaitytojų prašymus, pirmą kartą yra spausdinamas su išsamia rodykle. Kaip ir ankstesni leidimai, ši kny-

6

Dr. Fereydoon Batmanghelidj

ga yra gerokai išplėsta ir papildyta visais dr. B. tyrinėjimais ir pirmiausia pabrėžia druskos reikšmę sveikai gyvensenai. Be to, joje yra daug naujos informacijos apie vandens gydomąsias galias apskritai. Šioje knygoje dr. B. taip pat pasinaudojo proga griežtai pakritikuoti kito garsaus JAV mokslininko teiginius apie tai, kad žmonėms nereikia gerti vandens, jeigu jie nėra ištroškę. Kaip ir parašyta knygos viršelyje, įžymus straipsnių apie sveikatą autorius žurnalistas Philipas Day teigia, kad tai stulbinantis atradimas, ir prognozuoja, kad Vanduo ir druska per ateinančius penkiolika metų taps populiariu klasikiniu sveikatos vadovėliu.

Tuo tarpu reikia paminėti, kad staigi ir klastinga dr. B. mirtis išplėšė iš pasaulio labai originalų ir nepakartojamą medicinos mokslininką, nes jis buvo ir kvalifikuotas gydytojas, studijavęs Didžiojoje Britanijoje pas Nobelio premijos laureatą Alexanderį Flemingą (penicilino išradėją), ir originalus mąstytojas bei nepriklausomas tyrinėtojas. Mirtis nereiškia, kad misija baigta. Jo žmona Siaopo Batmanghelidj vadovauja kitiems šeimos nariams tęsiant pasaulinę dr. B. misiją, kurios tikslas ne tik informuoti plačiąją visuomenę, bet ir įtikinti viso pasaulio medicinos ir valdžios institucijas tų atra­ dimų svarba. Dr. B. buvo tvirtai įsitikinęs, kad oficialus jo darbo ir principų suvokimas galų gale ne tik žymiai pagerintų visų žmoni­ų sveikatą, bet ir padėtų gerokai sumažinti vyriausybės išlaidas sveikatos apsaugai ir plačiai paplitusį medicininių preparatų vartojimą.

Publikuodama trečiąjį knygos Vanduo ir druska – jūsų sveikatos šaltinis leidimą, Tagman leidykla dar kartą patvirtina, kad besąlygiškai pritaria ir palaiko šiuos tikslus, ir toliau primygtinai reikalaus, kad britų medicinos įstaigos pripažintų visuomeninę dr. B. darbo reikšmę.

2000 m. pavasarį išleidusi knygą Jūsų kūnas šaukiasi vandens, Tagman leidykla keletą jos kopijų nusiuntė Didžiosios Britanijos

vanduo ir druska

7

ministrui pirmininkui Tony Blairui, Sveikatos ministerijos sekretoriui ir kitiems vadovaujančius postus užimantiems asmenims, tarp jų ir Jo karališkajai didenybei princui Charlesui, su raginimu, kad knygoje pateiktos išvados būtų oficialiai išnagrinėtos ir panaudotos bendram tikslui. Iki šiol buvo sulaukta tik formalių pareiškimų.

Taigi šio naujausio, trečiojo knygos Vanduo ir druska – jūsų sveikatos šaltinis leidimo kopijas su tais pačiais prašymais Tagman leidykla dar kartą pagarbiai pristato Didžiosios Britanijos vyriausybės ir medicinos institucijų vadovams.

Norėčiau trumpai prisiminti dr. Batmaną. Pirmą kartą išgirdau jo pasisakymą 1999 m. konferencijoje Havajuose ir buvau priblokštas išgirdęs unikalią ir pažangią informaciją apie vandens reikšmę mūsų sveikatai. Sugebėjau jį įtikinti, kad patikėtų Tagman leidyklai išleisti jo knygą Didžiojoje Britanijoje, mes greitai supratome, kad mus sieja kažkas nepaprasta. Abu buvome politiniai kaliniai, kalėję priešinguose Azijos užkampiuose per du karinius perversmus, kuriuos skyrė dešimtmetis. Aš buvau suimtas 1967–1969 m. per „kultūrinę revoliuciją“, o dr. B. buvo nekaltai kalinamas 1979 m. per perversmą Irane, kai diktatorius Shahas buvo nuverstas iš sosto.

Mes kalėjome beveik tiek pat laiko, truputį ilgiau nei dvejus metus, ir būtent tada, kai dr. B. buvo uždarytas į kalėjimą ir nuteistas mirties bausme, padarė savo pirmąjį didelį atradimą apie tai, koks veiksmingas gali būti paprastas vanduo, išsaugojęs kenčiančio nuo ūmaus pilvo skausmo kameros draugo gyvybę. Kitas keistas sutapimas, kad mane Mao Tse Tungo „raudonieji sargybiniai“ uždarė į kalėjimą, o Siaopo, kuri ruošėsi tekėti už dr. B., priklausė „raudoniesiems sargybiniams“ Pekine. Šie tariami sutapimai suteikė papildomų paskatų mūsų draugystei, kuri netrukus peraugo į susižavėjimą dr. B. ir jo darbais bei instinktyvų norą padėti jo misijai. Man teko garbė jį pažinti ir paremti tą misiją dar jam esant gyvam, labai

8

Dr. Fereydoon Batmanghelidj

džiaugiuosi, kad galiu toliau tęsti šią entuziastingą veiklą kartu su jo sekėjais. Labai jo ilgimės.

Džiaugiuosi sužinojęs, kad bėgant laikui pavieniai gydytojai abiejose Atlanto pusėse pradėjo suprasti ir pripažinti dr. Batmano atrastas tiesas. Keletas drąsiausiųjų sutiko pritaikyti jo principus kasdienio darbo praktikoje. Taip pat kiekvieną savaitę Tagman leidykla telefonu ir elektroniniu paštu gauna daugybę skaitytojų pranešimų ir užfiksuoja naujų atvejų apie netikėtai pagerėjusią sveikatą ir savijautą po to, kai buvo pradėta laikytis rekomendacijų ir imta reguliariai vartoti daugiau paprasto geriamo vandens. Taigi nuolat didėjantis dr. B. atradimų poveikis yra akivaizdus, kitų šalių leidėjų reakcija į jo pateiktas išvadas tai dar labiau patvirtina. Be to, padėkos laiškai, kurie buvo spausdinami vienu metu ir šioje knygoje, ir jos tęsinyje, pavadintame Vanduo gydo, vaistai žudo, dar kartą patvirtina šių metodų efektyvumą. Naujoje knygoje įspūdingai aprašoma gausybė atvejų, kai be reikalo paskirti vaistai pražudė žmones, o vanduo sėkmingai padėjo įveikti ligas.

Prieš mirtį dr. B. parašė dar vieną knygą, akcentuodamas tris konkrečius ligos židinius, kurie sukelia daug šio amžiaus kančių.

Knyga Nutukimas, vėžys ir depresija – vanduo gali padėti išgydyti šias mirtinas ligas dabar įtraukta į dr. B. knygų, kurias išleido Tagman leidykla, sąrašą, kad jo idėjos galėtų plisti toliau. Šioje knygoje vis dar žavimasi dr. Batmano sunkia, bevaise, visą gyvenimą trukusia kova su medicinos institucijomis, ypač JAV. Jo argumentas – medikas daugiau gydo simptomus, o ne esmines ligų priežastis, kurios dažnai slypi dehidratacijoje – be abejo, prieštarauja farmacijos kompanijų, darančių didelę įtaką mūsų sveikatos sistemai, komerciniams interesams. Šis faktas po dr. B. mirties lieka pag­rindine kliūtimi siekiant oficialaus pripažinimo.

Vis dėlto kaip ir žadėjome, skaitytojų laiškai ir žinutės, atkeliavę į Tagman biurus, visada bus greitai perduodami dr. Batmano sekė-

vanduo ir druska

9

jams, kad išreikštų paramą tęsiant jo drąsų ir nenuilstamą darbą.

Skaitytojai dar kartą yra raginami pasidalyti knygos informacija su savo bendrosios praktikos gydytoju ar medicinos konsultantu, kad supažindintų su šiomis revoliucingomis ir visiems svarbiomis idėjomis visą visuomenę – pradedant paprastais žmonėmis ir baigiant aukščiausiais pareigūnais. Galų gale mes esame įsitikinę, kad dr. B. atlikto darbo reikšmė bus plačiai pripažinta.

Norvičas, Anglija 2007 metų pavasaris Anthony Grey – „Tagman“ leidyklos įkūrėjas, buvęs „Reuter“ naujienų agentūros korespondentas Rytų Europoje ir Kinijoje, populiarių istorinių romanų autorius, parašęs romanus „Saigonas“, „Pekinas“, „Tokijo įlanka“.

10

Dr. Fereydoon Batmanghelidj

11

vanduo ir druska

autoriaus žodis

Naujos medicinos tvarkos priešaušris Jeigu pajuntate skausmą dėl iškilusių sveikatos problemų, kurios ilgainiui gali jus pražudyti, pradėsite visur ieškoti paaiškinimo ir išeities iš susidariusios padėties. Iki tol negalite suvokti, kokią emocinę sumaištį į kito žmogaus gyvenimą ir sielą įneša apsilankymas pas gydytoją ir išgirsta negailestinga diagnozė. Tikėkimės, kad jūs ar kas nors kitas, kas jumis rūpinasi, niekada nepateks į panašią situaciją, su kuria kasdien susiduria tūkstančiai žmonių. Priežastis – dabartinė sveikatos apsaugos krizė JAV ir Jungtinėje Karalystėje, nes daugybė ligų pirma laiko pakerta ir pražudo milijonus žmonių.

Tuo pačiu metu sveikatos priežiūros krizė mums kainuoja 1,2 trilijono dolerių (2001 m.), prognozuojama, kad išlaidos kasmet didės 11 proc. Jungtinės Karalystės vyriausybės statistika rodo, kad visos sveikatos išlaidos jau minėtais metais sudarė 75 014 mln. svarų, ir jos nuolat auga.

Moksliniu požiūriu JAV yra pati pažangiausia pasaulio valstybė, kuri per metus išleidžia milijardus dolerių medicinos tyrimams.

Tačiau jeigu pažvelgsite į pastaraisiais metais leidžiamus medicinos vadovėlius, skaitydami išvysite ilgiausius ligų, kurios žudo, aprašymus; kai šių vadovėlių autoriai turėtų atskleisti ligos priežastį, jie parašo – „kilmė neaiški“. Vadinasi, dauguma gydytojų nežino labai svarbių ligų priežasčių, nors visuomenė suteikė jiems licenciją išrašyti įvairiausius vaistus, kurie dažnai ne padeda jų pacientams, bet gali iš lėto ir pirma laiko nužudyti. Paguosti gali nebent tai, kad ši licencija gali būti atimta.

12

Dr. Fereydoon Batmanghelidj

Šioje knygoje jums bus perteiktos naujausios žinios, kurios atveria naują fiziologijos mokslo perspektyvą – ne tą mokslo formą, kuria naudojasi vaistų gamintojai – ir tą mokslo šaką, kuri tiria, kaip gyvi audiniai ir organai natūraliai funkcionuoja žmogaus organizme. Šioje knygoje aptariama keletas reikšmingų sveikatos problemų, jų priežastys ir natūrali korekcija – jų gydymas. Kai sveikatos problemų priežastis ir gydymo priemonė paaiškėja, perdėtas kalbos vartojimas ir liežuvį laužantis žargonas tampa nereikalingas.

Tai, ką skaitysite šioje knygoje, yra paremta plačiais klinikiniais ir moksliniais tyrimais. Nors turiu medicininį išsilavinimą, kurį įgijau 1950 m. įstojęs į Šv. Marijos medicinos mokyklą Londono universitete, aš tyriau, studijavau ir rinkau informaciją šiai knygai daugiau nei dvidešimt dvejus metus.

Ruošiuosi aptarti fiziologinę specifiką ir metabolizmo komplikacijas, atsirandančias dėl lėtinės netyčinės dehidratacijos, kuri yra pagrindinė daugelio sunkių ligų priežastis. Kai kurie teigia, kad tai didžiausias šiuolaikinės medicinos perversmas.

Supažindinimas su šiuolaikinėmis sveikatos problemomis yra tik įvadas į galutinę moksliškai ir logiškai pagrįstą medicinos pertvarką visame pasaulyje. Jis yra parengtas staigiai iškilus visuomenės poreikiams ir turint galvoje penkis milijonus JAV ir Jungtinėje Karalystėje astma sergančių vaikų, kurių tėvams reikia skubios pagalbos, kad suvoktų šios ligos priežastis ir paprastą, nieko nekainuojančią profilaktiką bei galintį išsaugoti gyvybę gydymą.

vanduo ir druska

13

svarbiausios pastabos

Šioje knygoje perteikta informacija ir patarimai apie vandens vartojimą yra pagrįsti mokymais, asmenine patirtimi, labai išsamiais tyrimais ir kitais autoriaus straipsniais apie vandens metabolizmą. Šios knygos autorius neišsiverčia be medicinos konsultacijų ir neliepia nutraukti gydymo vaistais kaip gydymo formos, tiesiogiai ar netiesiogiai nepasitarus su asmeniniu gydytoju.

Remdamasis naujausiomis mikroanatomijos ir molekulinės bio­ logijos žiniomis, autorius siekia tik pateikti informaciją apie vandens reikšmę gerai savijautai ir padėti informuoti visuomenę apie lėtinės dehidratacijos žalą žmogui – nuo vaikystės iki senatvės. Ši knyga nepretenduoja pakeisti naudingų medicinos konsultacijų, kurias teikia gydytojas. Priešingai, labai norėtume, kad šia knygos informacija pasidalytumėte su savo šeimos gydytoju. Už joje pateiktos informacijos ir rekomendacijų panaudojimą atsako pats žmogus. Informacija turi būti naudojama griežtai atsižvelgiant į šios knygos pateiktas taisykles. Nė vienas skaitytojas, ir ypač tie, kurie praeityje sirgo ir buvo stebimi profesionalių gydytojų, ar tie, kurie sirgo sunkiomis inkstų ligomis, neturėtų naudotis šioje knygoje pateikta informacija be šeimos gydytojo ar konsultanto priežiūros.

14

Dr. Fereydoon Batmanghelidj

15

vanduo ir druska

Pirmas skyrius

Kur suklydo šiuolaikinė medicina?

Didžiausia medicinos istorijos tragedija, mano nuomone, yra manymas, kad išdžiūvusi burna yra vienintelis požymis, rodantis, kad kūnui reikia vandens. Remdamasi šia klaidinga nuostata, šiuolaikinė medicina padarė keturias kitas stulbinamas klaidas, kurios brangiai kainavo visuomenei. Patyrinėkime šias keturias klaidingas prielaidas.

1. Visa šiuolaikinės medicinos struktūra yra sukurta remiantis apgailėtinai klaidingu manymu, kad išdžiūvusi burna yra vienintelis dehidratacijos požymis. Dėl šios klaidingos nuomonės susiformavo neteisingas požiūris į įvairias opias sveikatos problemas, kurios baigiasi begalės žmonių pirmalaike mirtimi. Jie kenčia, nes nežino, kad yra labai ištroškę. Šiuolaikinė „mokslu pagrįsta“ medicina susiformavo remdamasi paprasta išdžiūvusios burnos klaida, kuri atsirado labai seniai. 1764 m. vokietis Alb­rechtas von Halleris pirmą kartą pareiškė, kad išdžiūvusi burna yra troškulio požymis. 1918 m. Anglijos gydytojas Bradfordas Cannonas pritarė Hallerio nuomonei; kadangi jis buvo įtakingas asmuo, jo pažiūros tapo madingos ir iki dabar yra aprašomos mokslinėje literatūroje.

1867 m. prancūzas Moritzas Schiffas paskelbė, kad troškulys yra bendras pojūtis: „Jis yra ne stipresnis lokalinis pojūtis nei alkis“.

Dabar mes žinome, kad Halleris ir Cannonas klydo, bet jų pa-

16

Dr. Fereydoon Batmanghelidj

žiūros padėjo medicinos infrastruktūros pagrindus, ir iki šiol ta pati klaida kartojama iš kartos į kartą rengiant medicinos specialistus. Ši tradicinė mokslinio suvokimo apie žmogaus kūno vandens reguliavimą spraga pakeitė medicinos raidą. Schiffas geriau suprato žmogaus organizmą.

Iš tikrųjų išdžiūvusi burna nėra vienintelis požymis, kuriuo verta pasikliauti. Žmogaus kūnas remiasi kitokia logika: gali kramtyti ir praryti maistą bei palengvinti ir pagreitinti šią funkciją, gausios seilės išsiskiria net ir tuomet, kai kitiems kūno organams trūksta vandens. Bet kuriuo atveju vanduo yra per daug svarbus kūnui, kad įspėtų apie savo trūkumą tik burnos džiūvimu. Žmogaus kūnas turi daug kitų nepaprastų signalų, kurie leidžia suprasti, kad jam trūksta vandens. Žmogus gali kentėti dėl stiprios dehidratacijos, bet jo burna nebus išdžiūvusi. Dehidratacija sukelia skaudžius simptomus, kurie gali būti pavojingi gyvybei. Šiuolaikinė medicina supainiojo šiuos vidinius, lokalinius sausros simptomus ir pavadino juos skirtingomis ligomis. Todėl nuodingas gydymas vaistais yra greičiau skirtas „ligai“, o ne dehidratacijai gydyti.

Išdžiūvusi burna yra tik vienas vėliausiai pasireiškiančių organizmo dehidratacijos požymių. Kol išdžiūvusi burna tampa vandens trūkumo indikatoriumi, daugelis subtilių organizmo funkcijų neveikia ir yra pasirengusios pašalinimui. Taip pat vyksta ir senėjimo procesas, kai fermentai neatlieka savo funkcijos.

Vandens netekęs organizmas neatlieka savo funkcijų ir tampa nepaslankus. Vienas tokių pavyzdžių gali būti paauglių diabetas, kai insuliną gaminančios kasos ląstelės žūsta dėl nuolatinės dehidratacijos.

2. Antra pagrindinė fundamentali medicinos mokslo klaida yra manymas, kad vanduo yra paprasta medžiaga, kurioje tik skaido-

vanduo ir druska

17

si ir cirkuliuoja įvairios dalelės. Vanduo nėra paprasta inertiška materija. Organizme jis pasižymi dviem svarbiomis savybėmis.

Pirmoji savybė – palaikyti gyvybę. Antroji, daug svarbesnė – suteikti gyvybę. Šiuolaikinė medicina pripažįsta tik gyvybę palaikančio vandens savybes. Todėl lėtinė netyčinė dehidratacija yra visiškai nepažįstamas ir keliantis pavojų gyvybei procesas. Reikia atpažinti ir suprasti procesą, kad natūraliai išsaugotumėte sveikatą ir gyvybę.

3. Trečioji didelė medicinos klaida yra prielaida, kad žmogaus organizmas gali efektyviai reguliuoti vandens vartojimą visą gyvenimą. Mums senstant nyksta mūsų suvokimas apie troškulį, liaujamės pakankamai gerti, kol į slyvas panašios gyvybiškai svarbių organų ląstelės pasidaro panašios į sudžiūvusią slyvą ir negali palaikyti gyvybės. Mums reikia atpažinti dehidratacijos pradžią ir jos simptomus, kad sustabdytume neišvengiamas šio proceso stadijas.

4. Ketvirtoji vinutė į nūdienos medicinos karstą yra nuostata, kad bet kuris skystis gali pakeisti organizmo vandens poreikius. Šiuo metu tai pagrindinė problema. Kai kurie gaminami ir plačiai vartojami gėrimai neveikia kūno taip, kaip natūralus vanduo.

Jeigu jūs pradėsite suvokti natūralią priežastį, kodėl kai kurie augalai gamina kofeiną ar net kokainą, tada suprasite problemą. Šioje knygoje yra pateikta informacija apie vieną svarbiausių medicinos pasaulio atradimų, nes jis atskleidžia reikšmingą medicinos istorijos tragediją – klaidingą manymą, kad išdžiūvusi burna yra vienintelis požymis, rodantis, jog organizmui trūksta vandens.

Paprastai tariant, žmogaus organizmo naujas mokslinis supratimas

18

Dr. Fereydoon Batmanghelidj

yra toks, kad lėtinė netyčinė dehidratacija gali pasireikšti tiek formų, kiek medicinoje esame „išradę“ ligų. Mes suteikėme galimybę suklestėti vaistų pramonei ir sukūrėme „sergančią“ sveikatos priežiūros sistemą nepaisydami brangios žmonių gyvybės ir lėšų. „Serganti“ sveikatos priežiūros sistema gyvuoja ir klesti toliau, nors žmonės be perstojo serga. Tai vyksta dabar.

Liūdna, bet didelis medicinos atradimas apie dehidrataciją kaip daugelio sveikatos problemų pradžią nepasiekia visuomenės dėl komerciškai suinteresuotų sveikatos priežiūros tinklų. Jeigu būtų kitaip, pokytis reikštų greitą šių tinklų išnykimą. Vis dar nėra jokio protingo argumento, kodėl dešimtys milijonų mūsų visuomenės narių turėtų vartoti vaistus, jeigu kenčia nuo dehidratacijos. Šioje įvadinėje dalyje išsakytais teiginiais nesiekiama sukritikuoti atsidavusių žmonių, kurie dirba „sergančioje“ sveikatos priežiūros sistemoje ir kasdien su gailesčiu teikia paslaugas nelaimingiems ligoniams. Jų negalima kaltinti dėl esminių klaidų, kurios numatytos standartinėse medicininio gydymo taisyklėse. Priekaištai yra skirti medicinos profesoriams, kurie užima svarbius postus, ir valstybiniams sveikatos institutams, kurie gali išspręsti problemą, bet nepareiškė noro tuo užsiimti.

Tradicinė medicina ir jos finansavimą didinantys beñdrai savo noru neatsisakys farmacinės medicinos. Kodėl? Jie nenori, kad natūralūs visuomenės sveikatos problemų sprendimai išpopuliarėtų ir pasiektų visuomenę. Ši knyga parašyta tam, kad išjudintų šią savanaudę sistemą, kuri, darydama žalą žmonėms, palanki tik mūsų pažangios visuomenės komerciniams sveikatos priežiūros tinklams.

Dabar visiškai aišku, kad žmogaus kūnas turi daugybę skirtingų būdų išreikšti savo bendrus ar lokalinius vandens poreikius. Šie organizmo sausros požymiai suvokiami kaip vienokio ar kitokio negalavimo indikatorius. To neišmanydama ir proteguojama far-

vanduo ir druska

19

macijos pramonės, tradicinė medicina skirtingas dehidratacijos komplikacijas pavadino įvairiomis ligomis. Remiantis šia klaidinga prielaida, patikli JAV visuomenė turi apmokėti nuolat augančias sveikatos priežiūros išlaidas aukodama savo sveikatą ir sunkiai uždirbtus pinigus.

Turime suprasti, kad nuolatinė organizmo dehidratacija nulemia nuolat besikeičiančią cheminę būseną. Kai įsigali neįprasta, dehidratacijos sukurta visai kitokia organizmo cheminė būsena, ji sukelia daug struktūrinių pakitimų, kurie veikia netgi organizmo genofondą. Todėl dehidratacijos profilaktika yra svarbiausia problema. O vaikų astma yra pagrindinė sveikatos problema, apie kurią kalbu taip, kaip ir apie neužkrečiamą kūdikių ausies skausmą.

Dehidratacija, kai kalbama apie vaikų astmos atsiradimo priežastį, galiausiai vyresniame amžiuje gali sukelti genetinius pakenkimus, autoimunines ligas ir netgi vėžį.

Lėtinės dehidratacijos išmanymas leis sukurti žymiai palankesnę žmonėms sveikatos priežiūros sistemą. Remiantis mano skaičiavimais, bus įmanoma turėti neabejotinai sveikesnę ir produktyvesnę tautą išleidžiant 30 proc. dabartinės sveikatos priežiūros lėšų. Kaip matote, neskatinu kurti pinigus uždirbančio produkto. Tik pateikiu unikalią medicininę įžvalgą ir savo ilgų tyrimų rezultatus, kurie padės medicinos profesoriams ir visuomenei suprasti daugelio sveikatos negalavimų pagrindinę priežastį.

Gyvename XXI amžiuje, bet net ir dabar sritinės dehidratacijos išoriniai požymiai medicininiu požiūriu mums yra nesuprantami.

Visada puolame vartoti vaistus, kai susiduriame su sveikatos problemomis. Deja, mums nepavyko sumažinti sveikatos problemų; tiksliau sakant, nuolat plečiame šį problemų sąrašą ir vartojame daugiau vaistų joms įveikti. Iš tikrųjų mes sukėlėme brangiai kainuojantį chaosą dėl šiuolaikinės medicinos, nematydami pabaigos.

20

Dr. Fereydoon Batmanghelidj

Dabar turime rimtų problemų, kurios reikalauja skubių sprendimų.

Kaip sakė A. Einšteinas: „Rimtų problemų mes negalime išspręsti tuo pačiu sąmonės lygmeniu, kuriuo mes jas sukūrėme“. Aišku, reikia naujo požiūrio į medicinos mokslą, kad išspręstume savo sveikatos problemas.

Atsakymas į šiuolaikines žmogaus sukurtas ir vaistų pramonės skatinamas visuomenės sveikatos problemas gali būti pagrįstas tik fiziologiškai. Molekulinis dehidratacijos fiziologijos išmanymas pertvarkys būsimą klinikinės medicinos praktiką. Jis sukels fundamentalius medicinos mokslo pokyčius. Atskleidus būdą, kaip sustiprinti natūralias organizmo gydymo galias neperžengiant fiziologijos mokslo ribų, farmacinis požiūris į dabartines sveikatos problemas bus visiškai išstumtas. Pirmiausia medicina bus nukreipta į ligų profilaktiką, o ne į jų vilkinimą, išlaidų didinimą, invazines gydymo procedūras.

Naujas medicinos mąstymo lygis Kas yra paradigma ir kaip ji klinikinėje medicinoje gali būti pakeista? Paradigma yra pagrindinė infrastruktūros informacija, prielaida ar supratimas, kuriuo remiantis keičiasi pažinimas mokslinio mąstymo ribose. Pavyzdžiui, remiantis fundamentaliu supratimu, kad Žemė yra rutulio formos, visi geografijos žemėlapiai ir gaubliai vaizduoja Žemę apvalią. Šis supratimas yra pagrindinė paradigma sudarant visus geografinius žemėlapius. Stulbinami pokyčiai įvyko supratus, kad Žemė nėra plokščia, kaip buvo manoma anksčiau, ir iš pagrindų pakeitė ankstesnį suvokimą apie visatos sandarą.

Kai paradigma mokslinį mąstymą nuveda į aklavietę (plokščios Žemės atveju), tiems, kurie gali atsitraukti ir iš naujo objektyviai

vanduo ir druska

21

permąstyti pažinimo infrastruktūrą, dažnai iškyla nauja paradigma.

Viskas, ko tam reikia, – tai mąstymą skatinančios asociacijos ar pastabumo.

Kai paradigma, kuri yra svarbiausių atrastų mokslo idėjų pag­ rindas, yra įteisinama, ji nušviečia kelią naujai plačiai pažinimo sričiai, panašiai kaip įžiebta šviesa apšviečia nakties tamsą. Naujoji paradig­ma panaikina apribojimus ir kliūtis ir kuria ateities pažangą galimo mokslinio mąstymo ribose.

Naujoji paradigma gimsta lengviau, jeigu yra iškilęs poreikis ir tikslas surasti atsakymus. Vienas sprendimas nebus reikšmingas, jeigu nebus pripažintas ir aiškus siekis surasti atsakymus. Istorija, kurią papasakosiu, gali padėti paaiškinti šią mintį.

Alexanderis Flemingas buvo Nobelio premijos laureatas, gavęs šį apdovanojimą už penicilino atradimą. Jis buvo škotų mokslininkas, dirbęs Wrighto-Flemingo instituto Londono universiteto Šv. Marijos klinikoje tuo metu, kai studijavau mediciną 1950-aisiais. Dauguma Medicinos fakulteto studentų buvo užsikrėtę mintimi tapti išradėjais. Nebuvau išimtis. Nuo vaikystės buvau spiriamas studijuoti mediciną ir tapti tuo, kas galėtų teigiamai paveikti sergančių žmonių gyvenimus.

Bakteriologijos įvadiniame kurse studentai buvo suskirstyti mažomis grupelėmis ir turėjo skirtingus dėstytojus. Laimei, aš patekau į grupę, kuriai vadovavo A. Flemingas. Jis buvo gerai išauklėtas ir kuklus žmogus. Kurso pabaigoje sukaupiau pakankamai drąsos ir pateikiau jam vieną klausimą, kurio atsakymas padarė didžiulę įtaką visam mano gyvenimui.

Aš paklausiau: „Pone Alexanderi, ar yra koks nors ypatingas būdas tapti išradėju medicinoje?“ Jis pažvelgė į mane ir apmąstė mano naivų klausimą. Po pauzės labai ryškiu škotišku akcentu atrėžė: „Poreikis ir tikslas“.