26
2 taisyklė
tinkamai pasakykite norą „aš esu“ principas Neretai žodžiai parenkami taip, kad išsiunčiama visiškai kita žinia, nei norėta. O tai didžiausia klaida, nuolat daroma sakant norus. Nors ir stengiamasi, bet tikslo nepasiekiama. Priešingai! Dažniausiai norai formuluojami taip, kad nelaimės būsena, kurią patiria žmogus, yra net sustiprinama. Tarkim, jei pageidaujate pinigų, neteisinga sakyti: „Noriu būti turtingas.“ Tada ir gausite tik būseną: „Aš noriu būti turtingas.“ Tokią būseną mes gerai žinome: ko nors nori, bet neturi. Taip mes tik sustipriname esamą trūkumą. Sukurkite ne norėjimo, o buvimo būseną.
Tinkamas pasakymas skambės taip: „Esu pasirengęs priimti turtą.“ Arba: „Esu turtingas ir laimingas.“ Štai dar: „Man skirti pinigai jau yra ir jie atranda tinkamiausią kelią įžengti į mano gyvenimą.“ 27
Reikia sakyti: „Esu turtingas“, o ne: „Noriu būti turtingas.“ Jei pageidaujate laimingų partnerystės ryšių, nereikėtų išreikšti noro tokiais žodžiais: „Noriu tikro partnerio“ arba „Norėčiau sutikti tikrą partnerį.“ Tokiu atveju viskas liks po senovei. Visata supranta, kad mes ko nors norime, ir siunčia mums to norėjimo būseną. Visata neskiria dabarties ir ateities. Tai, ką jūs mąstote ir jaučiate, bus pristatyta. Vadinasi, kai išsakome savo pageidavimus, visada pageidaujame taip, tarsi norimą dalyką jau turėtume, ir jokiu būdu ne tikėdamiesi, kad turėsime, ne būsimuoju laiku.
„Noriu būti laimingas“ suteiks mums, deja, tik norėjimą. Mes ir toliau norėsime. Visata supranta, kad mūsų noras yra ko nors norėti. „Aš esu laimingas“ suteikia mums būseną, kurios mes iš tikrųjų pageidavome. „Aš esu atviras ir pasirengęs priimti meilę“ atvers duris. Ieškojimas baigsis. Žodžiai: „Aš žinau, kad tikrasis mano gyvenimo draugas egzistuoja ir jau žengia į mano gyvenimą“, atves į mūsų gyvenimą pageidaujamą žmogų.
28
elkitės taip, tarsi tai jau būtų įvykę Jei pageidaujate naujos spintos, tinkamiausia būtų senąją iškraustyti ir kam nors padovanoti arba išvežti. Taip darome todėl, kad tuo metu su savo noru jau dirbame. Mes spintą jau „nupirkome“. Naujoji spinta jau yra, tereikia truputį palaukti, kol ji atsiras mūsų kambaryje. Kai elgiamės taip, tarsi tai jau būtų įvykę, paskatiname visatą veikti. Kuo aiškiau mūsų noras įsitvirtina sąmonėje, tuo visata priversta greičiau išlyginti keistą pusiausvyros nebuvimą tarp minčių energijos ir tikrovės. Tai, ko mes pageidaujame, jau egzistuoja.
Taip mūsų pageidavimo spaudimas nepaprastai padidėja. Siunčiama energija tokia stipri, kad mūsų užsakymas atsiduria pačiame užsakymų šūsnies viršuje. Ir visai nesvarbu, ko norime: spintos, pinigų ar naujo partnerio. Kuo dažniau elgsimės taip, tarsi jau esame turtingi arba turime pageidaujamą gyvenimo draugą, tuo greičiau mūsų norai bus įgyvendinti, nes mes nuolat siųsime nepaprastai stiprią energiją. Mes tiesiog pritrauksime tą įvykį į savo gyvenimą. 29
Tai nereiškia, kad jei norime būti turtingi, turime iš pradžių švaistyti pinigus ir ištuštinti savo sąskaitą. Tai reiškia, kad turime pasijusti turtingi, kad buvimas turtingiems yra mūsų gyvenimo dalis. Savo norus galime sustiprinti elgdamiesi taip, tarsi jie jau būtų išsipildę. Kodėl būsena „elgtis taip, tarsi jau būtų įvykę“, tokia svarbi? Todėl, kad mes teigiama prasme visą laiką būname užimti tuo, kas pildosi, ir laukdami save nuteikiame. Taigi šitaip sukuriame reikiamus svyravimus. Dėl tokių veiksmų nuslūgsta abejonės, mes sustipriname pasitikėjimą savimi ir jausmiškai išmėginame, kaip puikiai netrukus jausimės. Kartu neleidžiame protui įsisiūbuoti kuriant kontrargumentus. Kaskart, kai jis nori įtikinti, koks neįmanomas mūsų ketinimas, mūsų susikurto džiaugsmo pojūtis ir gyvybingumas yra gera atsvara, kuri pasireiškia jausmu, tarsi noras jau yra išsipildęs. Jausmai visada stipresni už proto teiginius. Kai iš anksto džiaugiamės, mūsų noras sustiprinamas ir ne taip lengva juo suabejoti. Bet svarbiausia, kad pojūtis, jog mes ko nors stokojame, virsta gerovės suvokimu. Tai, ko pageidaujame, turime, nes turėti yra prigimtinė mūsų teisė. Mes nebekuriame jausminio ir finansinio patrauklumo, bet priimame kiekvieną įvykį arba kiekvieną susitikimą, kuris priartina mūsų noro pildymąsi.
30
„ne“ ir „joks“ bei baimės problema Jei prieš pareiškiant norą apima baimė, reikia būti atidiems. Baimė tarsi galingas magnetas. Baimė pritraukia įvykius, kurių geidžiame išvengti.
Baimės sukeltos mintys kupinos jausmų. Jų nepaprastai stipri energija. Ir vis dėlto mes labai dažnai susiduriame su aplinkybėmis, kurių bijome. Dažnai įsivaizduojame pačius liūdniausius scenarijus su daugybe smulkiausių detalių, maža to, jos vis iškyla mums prieš akis. Nors bijome, bet apie jas mąstome dažniau nei apie malonius dalykus. Net jei mums viskas puikiai klojasi, mes savo gyvenime nieko nuostabaus nematome ir vis panyrame į klampią baimės energiją. O energija kaupiasi ten, kur nukreipiame dėmesį. Vadinasi, mes patys pritraukiame įvykius, apie kuriuos mąstome ar kalbame. Bet kaip tik to nenorime. Juk geidžiame tų siaubingų įvykių išvengti. Viską, ko siekiame išvengti, įtraukiame į savo gyvenimą.
31
Jei ko nors pageidaujame apimti baimės, iš tiesų geidžiame kai ko išvengti. Visai nesvarbu, kaip teigiamai mėginsime išreikšti norą, iš tikrųjų jis kyla iš minties: „Aš nenoriu, kad...“ arba „Aš nenoriu jokio...“ Bet visata nesupranta žodžių „ne“ ir „joks“. Vartodami neiginius nieko nepasieksite. Lygiai taip pat mažai naudos būtų iš noro ko nors išvengti. Toks pageidavimas beveik visada išpildomas visiškai priešingai, nes visata iš užsakymo blanko ištrina žodelius „joks“ bei „ne“ ir išpildo norą taip, tarsi jūs kaip tik tų nemalonumų pageidavote. „Aš nenoriu sirgti“ reiškia „aš noriu sirgti“. Kodėl taip atsitinka? Nes negalime sukurti ko nors, kas yra ne. Pajėgiame sukurti tik ką nors, bet negalime sukurti ko nors ne. Vien mintis apie nesukūrimą sukuria nepageidaujamą rezultatą. Ir ne tik todėl, kad visata išbraukia žodelį „ne“ iš savo supratimo (kaip gali kas nors tapti ne?), bet ir todėl, kad už to pageidavimo besislepianti baimė yra gerokai didesnė už norą būti sveikam. Taigi, jei stengiamės ko nors išvengti, nieko nepasiekiame. Užtat galime sulaukti priešingo rezultato. Vadinasi, turime savo mintis nukreipti į teigiamus atitikmenis. Įsakymas, kuris „viršuje“ būtų teisingai suprastas,
32
skambėtų taip: „Aš esu sveikas.“ Šis noras yra paprastas, aiškus ir susijęs su mūsų sveikata, o ne liga. Būkime atviri. Apie kiek neigiamų norų kas dieną pamąstome ir juos išsakome? „Nenoriu būti bedarbis. Nenoriu mirti. Nenoriu, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas. Nenoriu, kad mane paliktų. Nenoriu būti skurdžius.“ Iš tikrųjų taip mes išreiškiame neigiamus aspektus ir siunčiame šią energiją į visatą. O ką išgirsta „viršus“, mes jau žinome. Tinkamai išsakyti šie norai skambėtų šitaip: „Aš turiu darbą. Aš laimingas su savo artimaisiais. Turiu viską, ko man reikia.“ Galbūt kai kas jau supranta, kodėl vieni norai išreiškiami taip netinkamai. Iš tikrųjų jie išsakyti ne netinkamai. Jų norai yra skubūs ir tikslūs. Tik pageidavimų blankas buvo neteisingai užpildytas.
savo pageidavimą užrašykite Taip pageidavimas bus sustiprintas. Jis pirmą kartą fiziškai paliks mūsų kūną. Ir vien dėl to įgis energijos. Mes parodysime, kad tai rimta. Paliksime spėlionių ir svajų erdvę, kurioje netikėjome norų išsipildymu.
33
Užrašydami norą mes apie jį pareiškiame viešai.
Nuo šiol jis yra materialus. Tai tvirtos mūsų valios išraiška. Nepalaužiamos, aiškios ir vienareikšmės. Ypač kai esate pradedantysis geidautojas, reikėtų norus užrašyti. Vėliau, kai įprasite ir tikėjimas tuo taps savaime suprantamas, kai už pečių bus gana daug išsipildžiusių norų, galėsite ir nerašyti. Tada tiesiog užsakysite arba tik žvilgtelėsite į viršų, ar darysite dar ką nors, kas jums šaus į galvą. Jeigu pageidavimą išsakome tik tarsi tarp kitko, blogai, kai ateina toks metas, kada nebežinome, ko pageidavome, ir anksčiau ar vėliau visko nebeaprėpiame. Be to, norus reiškiame ne visada tiksliai, todėl nuolat juos atšaukiame ir keičiame, išdėstome visiškai kitaip nei pirma. Dažnai susigriebiame, kad norėjome visai ne šito, kad mus tik akimirką buvo apėmęs įkvėpimas, todėl kitą kartą pageidaujame visiškai ko kita. Visatai vis tiek. Tai, ko mes pageidavome, bus pristatyta, net jei mums to nebereikia. Staiga atsiduriame išsiųstų norų šūsnyje ir nebematome savo pačių gyvenimo. Tada aplink mus ima dėtis įvairūs prieštaringi dalykai ir toje sumaištyje mes nebesuvokiame, kad patys esame jos kūrėjai. 34
Prie to prisideda įvairūs nesąmoningi norai, kurių mums visiškai nereikia. Štai ir vėl mes ten, kur nenorėjome atsidurti. Nuolat vyksta kažkokie dalykai, o mes neturime supratimo, kas visa tai užsakė. Todėl pirmieji mūsų norai turi išsipildyti visiškai sąmoningai. O jei pageidavimus užrašome, jiems suteikiame aiškią kryptį ir reikšmingumą. Todėl bent jau pradžioje patariu sukurti nedidelį ritualą. Mano noras vertas, kad aš padirbėčiau prie jo.
Tegul ši akimirka tampa ypatinga. Neskubėkite ir nusiraminkite. Dabar jūs kuriate savo gyvenimą. Galite klausytis malonios muzikos, uždegti kelias žvakes arba pasirinkti vietą, kur bus visiškai tylu. Svarbiausia, kad atsipalaiduotumėte. Kai atsipalaiduojam, gyvenimas atrodo daug malonesnis ir noras išdėstomas kur kas pozityviau. Teigiamos mintys yra mūsų norų energijos katalizatorius. Kodėl taip yra, pašnekėsime vėliau. Kai pats sau aiškiai išdėstysite norą, užrašykite jį tvirtai įsitikinęs, kad jis išsipildys. Sulankstykite raštelį ir padėkite į ypatingą vietą. Tai turėtų būti graži vieta, nes ji rodo, koks svarbus ir šventas jums yra tas noras. Tai turėtų būti slapta vieta, kad nepa35
matytų svetima akis. Svarbu, kad jūs žinote apie išsiųsto noro galią, kurią dar labiau sustiprina ypatinga jūsų raštelio laikymo vieta. Užrašymas popieriaus lape, kortelėje arba dienoraštyje turi savo pranašumų. Tai bus nuostabus įrodymas mūsų protui. Nes netrukus mes dažniausiai pamirštame, ką tiksliai užrašėme. Žinoma, maždaug prisimename noro esmę, bet per ilgesnį laiką žodžiai mūsų atmintyje visiškai susijaukia. Ir nenuostabu, juk kasdien mus užgriūva įspūdžių lavina. Mes keičiamės, keičiasi mūsų mintys, o kartu ir atsiminimai, kurie dažnai sudaro nebeatskiriamą tikrovės, to, kas išsigalvota ir ko tikimasi, mišinį. Kai noras bus išpildytas, galėsite dar kartą perskaityti užsakymą ir patirti stebuklingą staigmenos jausmą. Jūs su nuostaba pastebėsite, kaip tiksliai, visiškai atitikdamas jūsų raštišką užsakymą, jis išsipildė. Jei raštu nepatvirtinsite savo pageidavimo, tikrai dažnai teks minti neįmenamas mįsles. Bent taip buvo man. Nors mano noras buvo tiksliai išpildytas, iš pradžių aš nieko negalėjau su juo nuveikti, nes niekur jo neužrašiau ir, žinoma, apsidžiaugęs pamiršau, ko tiksliai buvau geidavęs.
36
Dovana pristatyta, bet jos negalima išpakuoti Maždaug prieš dešimt metų po mūsų kino projekto „Ir tai tik pradžia“ (Und das ist erst der Anfang) mes buvome bebankrutuojantys, mat visus savo pinigus sukišome į kino filmo gamybą. Filmas, nors ir buvo nepaprastai paklausus, nesurinko užtektinai pinigų. Mes su Michaela dirbome veltui, nes atsisakėme savo uždarbio filmo naudai. Kai išsėmėme visas finansines galimybes, buvome priversti uždaryti savo įmonę ir nežinojome, kaip finansiškai atrodys mūsų ateitis. Tiesą sakant, mes viską praradome ir nepermaldaujamai žengėme į nežinomybę. Padėtis buvo itin įtempta. Iš mano kaip autoriaus veiklos mes negalėjome išgyventi, o kadangi mūsų paskutinės santaupos tirpo greičiau, nei tikėjomės, mane apėmė panika. Michaela dalijosi su manimi visais rūpesčiais. Aš vaizdavau jai pačius baisiausius ateities scenarijus, nes buvau beviltiškai išsigandęs. Tie scenarijai buvo labai tikroviški. Bent taip man atrodė. Mėginau ją įtikinti, kad mes arba būsime priversti dirbti aktoriais, arba tuoj pat turėsime atsisakyti brangaus namo. Būtų geriausiai, jei kuo greičiau persikeltume į nedidelį butuką. Tik taip mums pavyktų išgyventi pagal galimybes, kol aš galbūt pradėčiau uždirbti pinigų rašydamas. Michaela tik šypsojosi. O kai ji šypsosi, gali visko tikėtis. Aš tai jau tikrai. Kai Michaela šypsosi, jos siela taip pat šypsosi, nes žino, kad viskas bus gerai. 37