Septyni intymumo lygiai by knygos.lt

TURINYS

Prologas | 9 Pirma dalis Pirmas skyrius

Seksas nėra intymumas | 15 Antras skyrius

Bendrų interesų nepakanka | 38 Trečias skyrius

Jaučiate, kad artinasi audra | 52 Ketvirtas skyrius

Kas yra jūsų tarpusavio santykių varomoji jėga | 69 Penktas skyrius

Meilės priešprieša nėra neapykanta | 93 Antra dalis Šeštas skyrius

Kaip septyni intymumo lygiai pakeis jūsų tarpusavio santykius... ir gyvenimą! | 107

8 Turinys Septintas skyrius

Klišės: pirmas intymumo lygis | 114 Aštuntas skyrius

Faktai: antras intymumo lygis | 125 Devintas skyrius

Nuomonės: trečias intymumo lygis | 143 Dešimtas skyrius

Viltys ir svajonės: ketvirtas intymumo lygis | 162 Vienuoliktas skyrius

Jausmai: penktas intymumo lygis | 173 Dvyliktas skyrius

Trūkumai, baimės ir nesėkmės: šeštas intymumo lygis | 187 Tryliktas skyrius

Teisėti poreikiai: septintas intymumo lygis | 198 Trečia dalis Keturioliktas skyrius

Dešimt priežasčių, kodėl žmonės nepalaiko puikių tarpusavio santykių | 211 Penkioliktas skyrius

Puikių tarpusavio santykių projektavimas | 225 Šešioliktas skyrius

Ne vien tikėkitės... | 239

Septintas skyrius

Klišės: pirmas intymumo lygis Ar jūsų tarpusavio santykiai šabloniški?

lišė yra nuvalkiotas posakis ar išraiška, juo nusakoma idėja, banali tema, apibūdinimas ar situacija; kas nors per daug gerai žinomo ir įprasto (Vebsterio žodynas). Ar jūsų tarpusavio santykiai šabloniški? Pirmas intymumo lygis yra klišių lygmuo. Jame įsitraukiame į kasdienį bendravimą, susitikimus, kurie mažai atskleidžia žmogų, nes juose apsikeičiama trumpomis paviršutiniškomis frazėmis. Jei gu socialinis susitikimas neperžengia klišių ribų, jis nevertas vadintis pokalbiu. Šis bendravimo stilius naudingas susipažįstant ir vykdant sandorius, tačiau santykiai nėra tik sandoriai. Jie nuobodūs ir mono toniški šablonai. Tarpusavio santykiai turėtų būti dinamiškas dviejų pusių bendravimas. Taigi jei pirmas intymumo lygis tinka užmegzti ryšius su žmonėmis ir vadovauti kasdieniams reikalams, klišės gali sugriauti tarpusavio santykių dvasią. Tokiu būdu jos užkerta kelią tik ram artumui.

Klišės: pirmas intymumo lygis 115

Visi turime klišių lygio tarpusavio santykių. Susitikus rutuliojasi maždaug toks pašnekesys: Kaip sekasi? Puikiai. Kaip praėjo diena? Nuostabiai. Ką darei? Tą patį, ką ir vakar! Jeigu su pardavėju, sudedančiu į krepšį jūsų prekes, bendraujate vien klišėmis, tai normalu, bet jeigu tokiu pačiu principu kalbatės su sutuoktiniu ar paaugliu vaiku, tai liudija apie santykių problemas. Ar jūsų svarbiausi santykiai tampa šabloniški ir banalūs? Ar jie primena sandorį? O gal jie darosi pernelyg familiarūs ir nebelieka pa garbos? Arba tampa kasdieniški? Jei taip, nepulkite į neviltį.

Kodėl mes bendraujame klišėmis?

aip nutinka dėl milijardo priežasčių. Kai kurios iš jų yra papras tos ir aiškios, kitos – labai sudėtingos. Paprasčiausia priežastis – klišės yra stiprios, jos padeda su žmo nėmis užmegzti pradinius ryšius ir leidžia iki tam tikro lygio juos vys tyti. Klausimas „Kaip sekasi?“ – turbūt paprasčiausias ir lengviausias būdas pradėti pokalbį. Leisdami žmogui suprasti, kad susidomėję lau kiame jo atsakymo, jau žengiame artumo link. Pripažinkime, daugu ma žmonių, paklausę „Kaip sekasi?“ elgiasi tiesiog mandagiai ir tikisi išgirsti įprastą šablonišką atsakymą „Gerai!“ arba „Puikiai!“ Klišės yra sėkminga pokalbio pradžia, bet jeigu jos ilgainiui nesikeičia, tampa lėkštos, paviršutiniškos ir nenumalšina mūsų artumo troškulio. Tuo pat metu klišes galima pasitelkti siekiant nutraukti pokalbį. Savanaudžiai, abejingieji ar bailiai tampa klišių ekspertais ir suga

116 Septyni intymumo lygiai

dina bet kokio prasmingo pokalbio galimybę. Pavyzdžiui, žmona klausia vyrą: „Kaip tu manai, kokia šiandien situacija Europoje?“, o jis atsako: „Kaip visada!“ Kitame pavyzdyje tėvas stengiasi pradėti pokalbį su paaugliu sūnumi sakydamas: „Mes su mama norėtume su tavimi atvirai pasikalbėti.“ Sūnus atsako: „Ta prasme!“ Užrašyti šie pokalbiai atrodo šiurkštūs ir nemandagūs, bet daugumos tar pusavio santykiuose jie tapo kasdieniai, nes išoriniame pasaulyje laikomi funkcionaliais, įprastais ir priimtinais. Aš įsitikinęs, kad tokie pasikeitimai nėra funkcionalūs, įprasti ir priimtini. Jie ženkli na stipriai sulaužytus tarpusavio santykius, kuriems desperatiškai reikia dėmesio. Šiandien jaunimas ištobulino šį komunikavimo būdą ir pavertė jį nebendravimo forma, sukurdami tokias klišes kaip „Ką tu?“ ir „Ta prasme.“ Įdomu pastebėti, kad paaugliai vartoja klišes, norėdami iš vengti atviresnio bendravimo su suaugusiaisiais, tuo tarpu su bendra amžiais draugais elgiasi visai kitaip. Kodėl dauguma paauglių taip kalba su suaugusiaisiais? Kartais jie mano, kad atvirai bendraudami sulauks kritikos ar pasmerkimo. Pa augliai numano, kad vyresnieji jų nepriima kaip asmenybių. Galbūt jaučiasi nesuprasti, todėl dauguma nenori net pabandyti. Kiti griebia si nuolatinių klišių, nes tiki (sąmoningai ar ne), kad jie yra nevykėliai. Kai kurie yra tingūs ir viskam abejingi. Dar kiti tokie egocentriški, kad jiems atrodo, jog bendrauti su aplinkiniais nuobodu, tai tiesiog laiko švaistymas. Suaugusiųjų priežastys yra stulbinamai panašios. Mes bijome būti sukritikuoti ar pasmerkti. Jaučiamės nepakankamai stiprūs ir bijome būti atstumti. Baiminamės, kad niekas mūsų nesupranta, o dauguma žmonių patys nori būti suprasti, nesistengdami suvokti kitų. Slapta jaučiame gėdą ir kartais manome, kad esame niekam tikę, tingūs ir abejingi. Mes esame egocentriški. Klišės saugios. Dėl šios priežasties į jas kabinamės. Bet klišės, per dažnai atsikartojančios tarpusavio santykiuose, kurie nusipelno di

Klišės: pirmas intymumo lygis 117

desnės intymumo gelmės, laiko mus per ištiestą ranką ir neleidžia priartėti prie to, be ko negalime būti laimingi.

Negebantys palaikyti lengvo pokalbio

ra tarpusavio santykių, kuriuose vyksta šabloniškam priešingas bendravimas. Kadangi abu kraštutinumai, ir vienur, ir kitur esa ma piktnaudžiavimų. Kai kas naudojasi pirmu intymumo lygiu, nes pasitelkia per daug klišių, o kiti atvirkščiai – vartoja per mažai klišių arba apskritai vengia įsitraukti į neįpareigojantį pokalbį. Toks elgesys taip pat šiurkštus, grubus, atžagarias ir netaktiškas. Įsivaizduokite žmogų, nesugebantį palaikyti lengvo pokalbio. O gal pažįstate tokių, kuriems tinka šis apibūdinimas? Atrodo, jie ne sugeba būti nuoširdūs ir mandagūs, negali puoselėti nuolatinių socia linių ryšių. Jų elgesys nemandagus ir arogantiškas, prie žmonių tylūs ir nedraugiški, o kai prabyla, kalba šiurkščiai, nes jiems sunku ben drauti. Jie tiesmuki, iš karto kalba apie svarbius ir rūpimus dalykus, nors šneka dažniausiai sukasi apie jų išmanomą sritį. Jei bandysite tokius žmones įtraukti į lengvą pokalbį, jie atšaus, kad „nepliauškia nesąmonių“, nes iš lengvo pokalbio nėra jokios naudos. Turime paklausti: ar toks elgesys ir nusistatymas skatina artumą? Žinoma, ne. Šie žmonės daugeliu atvejų panašūs į paauglius, kurių atsakymas į visus klausimus yra: „Ta prasme.“ Dažniausiai tokie vy rai ir moterys yra aukšto intelekto, bet jie slepiasi už racionalumo. Kiti, kurie pasitelkia šią taktiką, nėra itin protingi, bet susikuria kau kes, norėdami neva parodyti savo pranašumą. Kodėl? Priežastys tos pačios, kaip ir mūsų, – kad išvengtų intymumo, nors tai vienintelis dalykas, be kurio jie negali būti laimingi. Tai iš išorinio į vidinį pa saulį vedantis kelias. Tačiau savo pasaulyje juos apsėda narcisizmas

118 Septyni intymumo lygiai

ir, laikui bėgant, įtikina save, kad kiti yra nuobodūs, o bendravimas su jais – tik tuščias laiko švaistymas. Įstrigę savo pasaulyje, jie tampa abejingi kitų interesams ir poreikiams, nesugeba paprastai bendrauti ir būti paslaugūs. Teisinasi, esą jų talentas neleidžia galvoti banaliai, jie nuolat užimti svarbesniais ir didingesniais reikalais, tačiau teisin giausia būtų sakyti, kad jiems tiesiog trūksta padorumo paklausti kito žmogaus: „Kaip tau sekasi? Kaip praėjo diena? Ką nuveikei?“ Stinga noro pasidomėti kitais ir juos išklausyti. Tokie žmonės jus įtikinės, kad nesugeba palaikyti lengvo pokalbio, nes tai neskirta iš prigimties. Iš tikrųjų jie patys nenori taip elgtis, nes mirtinai bijo tokių pašnekesių. Gali atrodyti, kad jiems keblu socia linėse situacijose, kad nesugeba bendrauti, bet tai yra jų per daugelį metų susiformavęs pasirinkimas. Visi, jei domimės kitais žmonėmis, galime elgtis taip, kad žmonės jaustųsi laukiami ir priimami. Tai pa siekiama nuolatinėmis pastangomis. Visi randame būdų kaip išvengti intymumo. Kai kurios priemonės yra labai sudėtingos, kitos – paprastos ir aiškios. Bet poveikis visada tas pats: toliau ilgimės, kas užpildytų mūsų artumo poreikį.

Laiminga amžinybė

aiminga amžinybė daug veiksmingiau nei kas kita mums gali pa dėti įveikti klišių tironiją. Kas yra laiminga amžinybė? Tai kartu praleistas laikas. Ne penkios ar dešimt minučių, bet keletas valandų ar savaitgalis. Ne tik daug laiko tiesiog praleisti šalia. Laiminga amži nybė yra laikas kartu be konkrečių planų. Visi tarpusavio ryšiai stiprėja laimingos amžinybės sąlygomis, ta čiau savo santykiams šios dovanos neįteikiame. Mes stengiamės juos sugrūsti į penkias minutes čia, dešimt minučių ten, skamba mobilusis telefonas, siunčiamos SMS žinutės. Ar iš tikrųjų tikimės, kad šiomis

Klišės: pirmas intymumo lygis 119

aplinkybėmis mūsų tarpusavio santykiai gali nuoširdžiai vystytis? Ar mes tikrai jaučiame, kad šito pakanka norint suformuoti svarbius ry šius su kitu žmogumi? Gal paprasčiausiai nesugebame apie tai galvo ti, nes susikaupti neleidžia kasdienis gyvenimo šurmulys? Jei norite, kad jūsų paauglys vaikas bent truputį nuoširdžiau ben drautų, pabūkite su juo visą popietę, nežvilgčiodami į laikrodį. Kar tu nuveikite ką nors įdomaus. Paverskite tai jūsų tarpusavio santykių ritualu. Pirmą kartą paauglys, suprantama, bus įtarus, tačiau kai tai taps normalia jūsų gyvenimo dalimi, vaikas pajus jūsų nuoširdų do mėjimąsi ir po truputį atsivers. Tokį požiūrį galima taikyti visiems tarpusavio santykiams. Papras čiausiai pridėkite truputį laimingos amžinybės ir pamatysite, kaip santykiai pradės vystytis ir tobulėti. Prisiminkite, kaip prasidėjo jūsų svarbiausi tarpusavio santykiai. Turbūt kartu praleisdavote daugybę laiko, o kai būdavote atskirai, daž nai nekantraudami galvodavote, kada vėl susitiksite. Ar iš pradžių jūsų tarpusavio santykiai nebuvo spontaniški ir kupini laimingos amžiny bės? Kiek energijos įdėdavote, stengdamiesi pamaloninti vienas kitą? Jums gali atrodyti, kad šiandien kartu praleidžiate daugiau laiko, bet ar tikrai, gal jūs tik ilgesnį laiką drauge būnate toje pačioje patal poje? Pasaulyje pilna vienišų kartu gyvenančių žmonių. Ar leisdami laiką visada turite numatę veiklos planą? Kada paskutinį kartą pabu dote visiškai nieko nesuplanavę ir sakėte vienas kitam: „Ką norėtum šiandien veikti?“ Ar tiesiog kažkur pakelyje stabtelėjote, kad pamalo nintumėte vienas kitą. Ar taip buvo? Kada sustojote, kad kitam su teiktumėte malonumo? Ir kodėl? Ar jums netrūksta tokios laimės, kai kitas tampa laimingu? Visi norime, kad mūsų tarpusavio santykiai būtų nuostabūs, bet esame išsiblaškę. Trokštame patirti laimingos amžinybės akimirkas, bet būname per daug užsiėmę ir skubame nuveikti aibes darbų. Kas rytą atsibudus, mintyse iškyla skubių ir būtinų darbų sąrašas. Jis gali gulėti ant stalo ar užrašų knygutėje, kaboti ant šaldytuvo ar

120 Septyni intymumo lygiai

kompiuterio arba būti jūsų sutuoktinio galvoje! Tas kasdienis sąrašas bus visada. Mes nuolat skubame atlikti neatidėliotinus darbus ir, jeigu nebūsime atidūs, visą likusį gyvenimą atlikinėsime skubius reikalus. Deja, dauguma svarbių reikalų vargiai yra skubūs. Kada paskutinį kartą iš ryto sau tarėte: „Ką šiandien turiu skubiai padaryti?“ Jums nebūtina skubėti; viską atšaukite, nes yra kitų neati dėliotinų reikalų. Kada paskutinį kartą sakėte savo padėjėjui: „Atšauk visus susitikimus. Man skubiai reikia perskaityti gerą knygą, kuri sužadins mano protą, išplės įsivaizdavimą apie pasaulį ir mane patį bei skatins tobulėti intelektualiai?“ Kada paskutinį kartą pagalvojote: „Svarbiausia nueiti į turgų ir nusipirkti šviežių ekologiškų vaisių bei daržovių, pasiruošti puikius pietus, kad kūnas gautų energijos?“ Jums nebūtina skubiai pulti valgyti gero maisto, jums reikia skubiai keistis. Svarbiausių dalykų nepagreitinsi. Kiekvienoje iš keturių sričių (fizinės, emocinės, intelektualios ir dvasinės) mes žinome, kas svarbiausia, tačiau save įtikinėjame, kad tais reikalais pasirūpinsime vėliau, kai baigsime neatidėliotinus dar bus. „Padarysiu, kai reikalas prispirs!“ žadame sau ir kitiems. Tai ne būtų baisi bėda, jei darytume svarbiausius darbus, kai prispiria. Bet nedarome. Ne todėl, kad nenorime, nes reikalai niekada kaip reikiant neprispiria. Kada paskutinį kartą palaimingai atsidusote: „Na va, pa galiau prispaudė!“ Taip nebūna. Jūsų būtinų darbų sąrašas kasdien tampa vis ilgesnis. Kartais atrodo, kad gyvenimas eina sau ir jam nesvarbu, esate jūs kar tu ar ne. „Kai prispirs!“ Ką mes apgaudinėjame? Kadangi svarbiausių dalykų nepaskubinsi, štai kodėl jie tapo mūsų gyvenimo pagrindu. Turime juos įtraukti į savo darbotvarkę, nes, jei to nepadarysime, jų paprasčiausiai neprisiminsime. „Svarbūs dalykai neturi priklausyti nuo menkniekių“, – sakė Gėtė. Laiminga amžinybė turi tapti prioritetu. Laimingos amžinybės ekspertai, be abejo, yra paaugliai. Nors jie vartoja klišes, norėdami išvengti intymumo su artimais suaugusiai

Klišės: pirmas intymumo lygis 121

siais, bendraudami su bičiuliais jie ištobulino laimingos amžinybės meną. Ką paaugliai veikia? Kalba telefonu. Kiek laiko? Ištisas valandas. Džonis telefonu plepėjo keturias valandas, o kai tėvas paklausė: – Kiek laiko kalbėjai telefonu? – Neilgai, – atsakė Džonis. – Su kuo šnekėjaisi? – klausia mama. – Su Suzana, – patikslino sūnus. Suzana yra jo mylimoji. – Apie ką jūs tauškėte? – smalsauja tėvas. Ką atsako Džonis? – Apie nieką! Laiminga amžinybė! Kai Džonis sako „Neilgai!“ tai nereiškia, kad jis meluoja. Kai sakė tėvams „Apie nieką!“ jis neišsisukinėjo. Laimingos amžinybės prigim tis būti laiminga. Ji neturi jokių pasiekimų, išskyrus norą džiaugtis vienas kito draugija. Paaugliai yra šių dalykų ekspertai. Kaip dažnai tėvai klausia vaikų, kurie išeina susitikti su draugais: „Kur eini?“ Vaikai atšauna: „Neži nau!“ Žinoma, tokį atsakymą laikome nepriimtinu, bet tai gali būti tikra tiesa. Laiminga amžinybė. Dėl šios priežasties jauni žmonės labai greitai įsimyli. Mes, praradę laimingos amžinybės jausmą, taip lengvai ne pametame galvos. Laiminga amžinybė mus skatina mylėti gyvenimą bei žmones ir tai padės jūsų tarpusavio santykiams peržengti pirmą intymumo lygį. Klausimas: kaip mums tai pasiekti? Jei nusprendžiate, kad jums reikia šiek tiek laimingos amžinybės su savo sutuoktiniu, mylimuoju, vaikais, tėvais, draugais ar bendra darbiais, yra tūkstančiai būdų ją sukurti. Pirmiausia, ką reikia padaryti – šias akimirkas įtraukite į tvarka raštį. Tiesiog jaučiu, kaip mintyse prieštaraujate. Jūs manote, kad jei gu tai įrašysite į dienotvarkę, jau nebebus laiminga amžinybė. Netie

122 Septyni intymumo lygiai

sa. Prisiminkite laimingos amžinybės apibrėžimą – kartu praleistas laikas be išankstinių planų. Aš nesakiau, kad jos nėra tvarkaraštyje ir visi ją patirsime. Mes žinome, kad taip nebus. Mes turime įtraukti ją į tvarkaraštį, bet mums nereikia darbotvarkės. Pateiksiu laimingos amžinybės pavyzdį. Jei žmonai sakote: „Pla nuokime kartu praleisti kitos savaitės penktadienį, o atėjus laikui nu spręsime, ką veiksime.“ Tai buvimas kartu be jokios darbotvarkės – laiminga amžinybė. Kita vertus, sakykim, žmonai pasiūlėte: „Planuokime kartu pra leisti kitos savaitės penktadienį, galėsime nuvažiuoti į parduotuvę ir įsigyti naują televizorių, grąžinsim tavo nupirktas kelnes, kurios man netinka, suvalgysime priešpiečius, paimsime vaikus, tada grįšime namo ir baigsime grėbti lapus.“ Tai tikrai kartu praleistas laikas ir at rodo gana nerūpestingai. Ar jums reikia laimingos amžinybės pabūti su mylimu žmogumi? Yra tūkstančiai būdų, kaip praleisti laimingą amžinybę. Niekam čia nereikia pagalbos, jūsų tvarkaraštis yra laikas kartu, o jam atėjus, pasisukate vienas į kitą ir klausiate: „Ką norėtum nuveikti?“ Jei turite paskatų ir užsispyrimo laimingą amžinybę padaryti svar biausių tarpusavio santykių įpročiu, nustebę pamatysite, kaip stipriai keičiasi jūsų bendras gyvenimas. Paverskite tai ritualu. Dvi valandas per savaitę. Vieną dieną per mėnesį. Savaitgalį per ketvirtį. Pabandykite, tada po trijų mėnesių atsiųskite man elektroninį laiš ką ir papasakokite, kaip pasikeitė jūsų tarpusavio santykiai. Pakeitus įpročius, mūsų gyvenimas kinta. Ne likimo užgaidos keičia mūsų gyvenimą, o Dievas neturi pateptųjų. Mūsų tarpusavio santykiai keičiasi, kai kinta mūsų, kaip tų santykių dalyvių, įpročiai. Laiminga amžinybė tegul tampa svarbiausių tarpusavio santykių ri tualu. Kai įtikėsite laimingos amžinybės galia, visus aukštesnio lygio tarpusavio santykius paversite įpročiu.

Klišės: pirmas intymumo lygis 123

Iš vaikystės turiu aiškių prisiminimų apie laimingą amžinybę, pra leistą su mama ir tėvu. Aš turėjau septynis brolius; įprasta manyti, kad didelėje šeimoje vaikai auga kas sau. Taip nebuvo – bent ne mūsų šeimoje. Abu tėvai stengėsi užtikrinti mūsų asmeninį tobulėjimą, kad išaugtume pasitikintys jauni vyrai. Mano apsilankymai Pietų Velso meno galerijoje dviese su mama buvo vienas iš šios asmeninės lai mingos amžinybės pavyzdžių, kaip mano tėvai rūpinosi broliais ir manimi. Galerija turėjo išskirtinę pastovią kolekciją ir patrauklias kil nojamas pasaulinio lygio parodas. Šioje galerijoje mama mane supa žindino su Renuaru, van Gogu, Monė, Pikaso, Varholu, Matisu, Po loku ir daugeliu kitų dailininkų. Čia aš susižavėjau didžiuoju menu ir menininkais, nutapiusiais tuos šedevrus. Apsilankę galerijoje, mudu pietaudavome ir kalbėdavomės. Atro dė natūralu ir normalu išsipasakoti mamai viltis ir svajones, pakalbėti apie gyvenimo nutikimus. Mes džiaugėmės laiminga amžinybe. Tė tis likdavo namie su broliais. Tais kartais būdavo mano laikas. Broliai taip pat turėdavo savo dienas. Kai prisimenu, nesu tikras, ar dažnai džiaugdavausi tokiomis dienomis, gal tik kartą metuose, bet jos man paliko neišdildomą įspūdį. Ar jums reikia laimingos amžinybės dienų su savo vaikais? Milijonai žmonių iki pirmo laipsnio apsiriboja svarbiais tarpusa vio santykiais. Jie bendrauja klišėmis, nes dažnai jaučia, kad niekas iš tikrųjų jais nesidomi ir jie niekam nerūpi. Tyrimai rodo, kad tėvas ar motina per savaitę vidutiniškai praleidžia mažiau nei septynioli ka minučių bendraudamas su paaugliu vaiku. Ar reikėtų stebėtis, kad turime rūpesčių, bandydami suprasti jų pasaulį? Šiuolaikinėje kultūroje, kuri apsėsta laiko vertybės, galime realiai ir apčiuopiamu būdu parodyti žmonėms, kad jie mums rūpi, jais do mimės ir stengiamės juos pažinti, dovanodami savo laiką. Ne šykš čiai ir nenoromis, o dosniai iš visos širdies. Meilė yra kilni ir sklidina gausos. Dosniai dovanodami savo laiką mylimiems žmonėms, jiems

124 Septyni intymumo lygiai

parodome, kad juos branginame, jais rūpinamės, stengiamės juos pa žinti ir būti pažinti. Laiminga amžinybė yra raktas, padedantis peržengti pirmą inty mumo lygį, išeiti iš bejausmių klišių pasaulio į asmeninių pokalbių erdvę. Iš tiesų laimingos amžinybės pamoka labai svarbi septyniuose intymumo lygiuose. Įteikite laimingos amžinybės dovaną mylimam žmogui, vaikams, tėvams ir kiekvienam, su kuriuo palaikote stiprius tarpusavio santykius. Brangiems žmonėms įteikite laimingos am žinybės dovaną. Ji pakeis jus visus ir tarpusavio santykius. Tik tada, dar kartą atgaivinti laimingos amžinybės, kartu atrasite nerūpestingą gerų santykių esmę, kuria džiaugtis mums davė gyvenimas. Visus svarbiausius dalykus galima pasiekti tik lydint širdies šviesai. Nuoširdi šviesa yra laimingos amžinybės vaisius.