S u S i p a Ž i n k i M e
S u
V o k i e t i j a
19
kuo ĮdoMi Vokietija
V
okietija – turtinga šalis. Jos žmonės darbštūs, ryžtingi ir sumanūs. Tokį požiūrį lėmė šalies pramonės galia ir aukštas
ekonomikos lygis. Tačiau nereikia pamiršti ir kitų Vokietijos ypatybių – svaraus indėlio į meną, kultūrą, kvapą gniaužiančių kraštovaizdžių ir tobulos svetingumo industrijos. Šiuolaikinė Vokietija turi IstorIjA Ir legenDos daugeliui Reino upė, ypač nedaug bendro su tradiromantiška jos atkarpa nuo ciniu šalies įvaizdžiu. Mainzo iki kölno, įkūnija per pastaruosius šešis visą turistinę Vokietiją. dešimtmečius ji virto tačiau jei kalbėsime apie daugiakultūre valstybe, kraštovaizdį, šalyje yra daukurioje atvykėlių, daugiau žavių vietų. tai nuolat giausia turkų, yra daugiau kintanti Baltijos jūros negu 7 milijonai. truputį spalvingas Bavarijos pakrantė, smėlėtos Šiaurės vėliau į šalį ėmė plūsti darherbas jūros salos, Mecklenburgo bininkai iš buvusios jugoslavijos, italijos ir Graikijos. kas krašto ežerai, ant stačių Badeno ir tiutrečias Stuttgarto ir kas ketvirtas ringijos uolų stovinčios vienišos pilys, Frankfurto gyventojas yra užsienie- dantytos kalnų, pavyzdžiui, alpių, tis. Hamburge mečečių daugiau nei grandinės, didžiulis Bodeno ežeras, kuriame kitame europos mieste, o viduramžių miestai ir pasakiški kaikai kuriose Berlyno mokyklose meliai. ne visos gyvenvietės išliko vokiečių vaikai jau tapo mažuma. tokios, kokios buvo, nes daugelį jų Visuose miestuose daug italų, kinų, sugriovė antrojo pasaulinio karo bomgraikų ir turkų restoranėlių bei kavi- bos. kad ir kaip būtų, dauguma jų nių, taigi tai rodo gyventojų įvairia- kruopščiai atstatyta, ir dabar sunku įžvelgti skirtumą tarp naujo ir seno. tautiškumą.
Didingų, snieguotų viršūnių papėdėje veši žalios Alpių pievos Alter Fleckenas – Freudenbergo tradicinio stiliaus namų kvartalas
20
S U S I P A Ž I N K I M e
S U
V o K I e t I J A
K U o
Į D o M I
V o K I e t I J A
21
MenAs Ir kultūrA
Iškilminga eisena Augsburge alaus festivalio, vadinamosios Plärrer Fest (Plėrerio šventės) metu
Ir tikrai – vienas populiariausių ba TrAdIcIjOs Ir PAPrOčIAI Vokiečių tauta susiformavo paskuti varų vyrų liaudies šokių baigiamas nį tūkstantmetį daugiausiai iš įvairių šokėjų pliaukštelėjimais vienas ki germanų genčių – frankų, saksų, tam per veidą. Be abejo, Bavarija – tradicinės Octoberfest (alaus švabų bei bavarų. Slenkant šventės spalio mėnesį) gimti amžiams, etninės grupės su nė. Dėl jos į Miuncheną kas darydavo istorines sąjungas, met iš visų pasaulio kraštų dėl to kiekviename regione lijonai žmonių. suplūsta milijonai atsirado savita tarmė ir tra Reino krašto gyventojai dicijos. Sunku kalbėti apie garsėja sėja savo gebėjimu mė vieningą vokišką tradiciją. gautis gyvenimo malonu Požiūris į Vokietiją kaip į alaus gėrėjų kraštą – taip pat Bavariškas vaizdelis mais. Jie labiausiai mėgsta neteisingas, nes šalyje daug ir ant alaus bokalo karnavalų laikotarpį ir, gali ma sakyti, kiaurus metus ren vyno mylėtojų. Abi šios gru pės, taip pat dar stipresnių alkoholi giasi šiai savaitę trunkančiai šventei. nių gėrimų mė Ji prasideda paskutinį ketvirtadienį gėjai, lėmė savo prieš gavėnią. Vadinamieji „miesto reiviai“, padedami gausios mi tėvynei vieną pir kareiviai“, mųjų vietų pasau nios, šturmuoja rotušę, miesto ta siduoda, ir valdžia atitenka lyje pagal suvar ryba pasiduoda, kėtiems maištininkams. Pirma tojamą alkoholio kaukėtiems muota eisena traukia kiekį. Nepaisant to, dienį kostiumuota kimšomis Reino pakrančių Vokietijos gatvėse retai sausakimšomis miestelių gatvėmis, o aludėse lanky išvysime girtą pilietį. liuoja iki pat Užgavėnių Kiekvienai etninei šalies tojai šurmuliuoja grupei priskiriamos vis ki (Schrovetide) pabaigos. Šventė atsirado iš senovės apei tokios ypatybės. Pavyz džiui, Mecklenburgo gy gų žiemai išvyti. Šis paprotys buvo ventojai laikomi uždaro labiausiai paplitęs Pietų Vokieti kais, švabai – šykštuoliais, joje, tačiau atkeliavo ir iki Reino saksai – drausmingais, krantų, į Pfalco bei Hesseno že bet suktokais, o bavarai mes. Kai 1999 m. Vokietijos valsty vadinami kaimo tradicijų binė valdžia iš Bonos grįžo į Berly puoselėtojais, bet linku ną Reino žemėje, buvo mėginama siais greitai vaidytis sukurti karnavalo tradicijas naujo Bavaras joje sostinėje, tačiau nepavyko. ir netgi peštis. tautiniu kostiumu
tėvy Vokietija – sakmių ir legendų tėvy nė. Jos pasakoja apie miškų dvasias, sire gražias karalaites, burtininkus ir sire legen nas, tokias kaip Lorelei. Šios legen dos turėjo įtakos ir vokiečių menui, pavyzdžiui, vokiečių epinė poema Nybelun giesmė pagal senas sak Nybelungų mes sukurta apie 1200 m. Ši poema įkvėpė Richardo Wagnerio operų ciklą Nybelungų žiedas, Christiano Friedricho Hebbelio pjesių trilogiją ir Istorinė Frohnauerio kalvė netoli Annabergo saksonijoje Fritzo Lango filmą. Vokiečiai yra gavę aštuonias Vė lometre užima pirmąją vietą. tą patį Nobelio literatūrines premijas. Vė Günte liausia įteikta Günteriui Grassui už galime pasakyti apie muziejus bei knygą Skardinis būgnelis, išgarsi dailės galerijas. Vokietijoje yra daugiau kaip 2 000 pa nusią jį visame pasaulyje. Volkerio Schlöndorfo šio kūrinio ekranizacija nacionalinių, regioninių bei vietos istorijos muziejų, taip pat daugybė ap Kanų festivalyje buvo apdovanota Auksine palmės šakele. Vo Vokiečių bažnytinių muziejų, liaudies buities muziejų ir buvusių valdovų są kino pramonė po ilgoko sąstingio rūmų. vėl atgimė apie 1995 m., kai buvo Norėdami padaryti įspūdį dar sukurta nemažai reikšmingų dar kitiems ir pasipuikuoti tur tėvynė bų, tiesa, jie įvertinti tik tėvynė tais, didikai kaupdavo meno je. Dabar vokiečių kino teatrai kūrinių kolekcijas. Bavarijos nuolat pilni, o tradicinius vis kunigaikščiai taip pat surinko labiau išstumia vadinamieji didžiules mechaninių įrengi multipleksai. nių, amatininkų įrankių, muzi Vokiečiai daug skaito net kos instrumentų bei mineralų ir šiame, televizijos bei in in kolekcijas. XVI a. Miunche terneto amžiuje. Vokieti Vokieti nas buvo tarptautinis meno joje kasmet išleidžiama centras. XVII a. Drezdene 70 000 naujų kny knygų, o lorelei žvelgia į reiną įkurtas Žaliasis skliautas parduodama aštuonis (Grünes Gevölbe) lai kartus daugiau pava dinimų leidinių. Pagal išleidžiamų kytas vienu didžiausių europoje dai knygų skaičių per metus Vokietija lės kūrinių lobynų. Visoje Vokietijoje nu daug meno galerijų, tačiau žinomiau užima antrąją vietą pasaulyje ir nu sileidžia tik JAV, o pagal knygynų sios yra Kölne, Frankfurte, Stuttgarte, kva skaičių viename kvadratiniame ki Miunchene ir Berlyne.
Netoli Oberweselio prie reino įspūdinga schönburgo pilis netoli
22
S U S I P A Ž I N K I M e
S U
V o K I e t I J A
Vokietijoje klesti ir muzika. Didžiausi miestai gali pasigirti savais simfoniniais orkestrais ir operos trupėmis. Kasmet su rengiama daugiau kaip 100 mu zikos festivalių. Ypač mėgsta mos muzikinės komedijos. VIsuOMenė Ir POlItIkA
Antrojo pasaulinio karo randų daugiau yra Rytų Vokietijoje, tačiau ir čia jie pamažu nyksta. Görlitzas, Bautzenas, Leipzigas ir Weimaras atgavo grožį, kuris kadaise buvo užgožtas nykaus reichstago pastatas, kur vyksta Bundestago posėdžiai socializmo. Vis dėlto karas pa muose, pavyzdžiui, dinguose pavadinimuose, liko gilių žaizdų žmonių sąmo nėje, visuomeniniame ir politiniame Laisvasis Bavarijos kraštas ar Laisvasis gyvenime. Vokietijos padalijimas taip Saksonijos kraštas. Dabar Vokietiją sudaro 16 sričių ir pat turėjo tam įtakos. Šalis suvienyta 1990 m. spalio 3 d., tačiau tikrosios federacinių žemių. Didžiausios iš jų gyventojų vienybės dar teks palūkė ir stipriausios ekonomiškai – Šiaurės ti. Rytų Vokietijoje aukštas nedarbo Reinas–Vestfalija, Badenas–Württem lygis, jos gyventojai vakariečius laiko bergas ir Bavarija. Kitame skalės arogantiškais, pernelyg pasitikinčiais gale – mažutis Saro kraštas su vos 1,1 tojų, o laisvajame Han savimi. Pastarieji „naujųjų žemių“ milijono gyventojų, gyventojus kaltina pavydu ir nedė zos mieste Bremene jų tik 700 000. kingumu, nors regionui buvo skirta Buvusios Rytų Vokietijos žemės taip milijardai markių ir eurų gyvenimo pat gan nedidelės, tačiau visos turi svarų balsą Bundesratu vadinamuose sąlygoms suvienodinti. Beveik visada Vokietijos teritoriją parlamento aukštuosiuose siuose rūmuose, sudarė žemės, kurių sienos nuolat kur jos aktyviai dalyvauja leidžiant kito. Dauguma dabartinių sienų nusta įstatymus. Visus įstatymus, išskyrus tyta 1945 m., o Rytų Vokietijoje – ke tuos, kurie susiję su visa federacija, turiasdešimčia metų vėliau. Nustatant pavyzdžiui, jos gynyba ar užsienio ribas, atsižvelgta į senas teritorines ir politika, turi patvirtinti Bundesratas. istorines sąsajas. tai atsispindi ir vaiz Atsižvelgiant į gyventojų skaičių, kiek
Frankfurto prie Maino dangoraižiai primena niujorko panoramą
K U o
Į D o M I
V o K I e t I J A
23
viena federacinė žemė turi nuo keturių iki šešių balsų. Daugumą Bundestage (že muosiuose rūmuose) turin turin ti vyriausybė ne visada gali tikėtis, kad ją rems Bundes Bundes ratas, net jei čia ir turi dau dau gumą. Kiekviena žemė sie sie kia savo tikslų, todėl neretai sudaro laikinas sąjungas su kitomis, neatsižvelgdama į partijos interesus. Visa fe Poilsiautojai smėlėtame nordeicho paplūdimyje deracinė Vokietijos sistema Vienišių gausiausia miestuose. Net grįsta kompromisais kompro – jų rei kalauja pati tokios to sistemos prigimtis. jauni žmonės svarbiausiu dalyku gy venime laiko karjerą. Daug jaunuolių VOkIečIų kAsdIenyBė tvirtina, kad nenori kurti šeimos. tradicinį vokiečių moters Vokiečiai labai mėgsta masinius įvaizdį sudarė trys K: Kü- renginius, pavyzdžiui, valstybines che (virtuvė), Kinder (vai šventes ir populiarius festivalius. Ša kai), Kirche (bažnyčia). Kaip lis turi daugiausia valstybinių švenčių ir kitose Vakarų europos ša visoje europoje, o dirbantieji – ilgiau lyse, toks stereotipas laiko sias atostogas. Šie piliečiai – taip pat mas pasenusiu. Vokiečiai entuziastingiausi europos keliautojai, labai vertina įmantrius pa kasmet išvykoms į užsienį išleidžian tiekalus, televizijoje daug tys daugiau kaip 35 milijonus eurų. kulinarinių laidų, kurias Grįžę jie ilgisi šilto klimato, kuriuo veda įžymiausi virėjai, ta vos spėjo pasidžiaugti – tikriausiai čiau šalies gyventojai kas tuo galima paaiškinti, kodėl tokie po dien maitinasi kitų ruoštu puliarūs restoranai, siūlantys Vidurže maistu – įmonės valgykloje mio jūros pakrančių valgius. arba prekybos centruose nusiperka ko nors užkąs ti. Vokiečių gimsta Vokietijos mumas vis mažėja. suvienijimo XX a. septintajame garbei rengiamos dešimtmetyje buvo iškilmingos eisenos pasiūlytas neautori dalyvis tarinis lavinimo mo delis, nuėmęs nuo tėvų pečių ne menką dalį sunkių pareigų. Deja, dėl to daugelis atžalų ne itin gerbia vyresniuosius. Bažnyčios dažnai irgi tuščios. Nors didžiausios religijos (katalikų bei protestantų) giriasi pa sekėjų gausa, tačiau daugelis jų nėra praktikuojantys – prak tik moka bažnyčios mokesčius. Vokiečiai save vadina va „aukštų pa siekimų visuomene“, kurioje dau dau giausia gauna tie, kurie beveik visą energiją skiria karjerai. Dėl šios prie prie žasties žmones kartais jau mokyklos suole kamuoja stresas. Šių laikų Vokietijoje Vokie vis daugiau žmonių gy Turistai labai mėgsta Bodeno ežerą vena vieni.