Mūsų tolimieji protėviai 16 Žmonijos giminės medis nuo pirmykščių giminaičių iki Homo sapiens įsivyravimo.
Bendravimo menas 20 Pirmykščių žmonių kalbos, kalbos sistemos ir meninių gebėjimų atsiradimas.
Ledynmetis 22
Maždaug prieš 1,5 mln. metų prasidėjusios klimato permainos ir kaip jos paveikė žmoniją.
Iš Afrikos 24
Migruodama iš Afrikos žmonija kolonizavo Žemę.
Medžiotojai ir maisto rinkėjai 30 Priešistorinė gyvensena – maisto rinkimas ir medžiojimas.
Dvasinis pasaulis 32 Pirmykštės apeigos ir tikėjimas pomirtiniu gyvenimu.
■ PIRMYKŠTĖS BENDRUOMENĖS 34
Pirmasis derlius 36 Žemės ūkiu grįstų bendruomenių raida ir gyvūnų prijaukinimas.
Kaimo gyvenimas 38
Auginant namines kultūras ir gyvulius susidarė pirmosios sėslios bendruomenės.
Papročiai ir apeigos 40
Megalitinių statinių, kaip antai Stounhendžo, slėpinių atskleidimas.
Brangusis metalas 42
Nuo vario apdirbimo iki bronzos amžiaus –kas nutiko išmokus apdirbti metalą.
Miestų planavimas 44
Vis labiau sudėtingėjančių ir plintančių bendruomenių raida.
VALDOVAI IR HIERARCHAI
3000–700 m. pr. Kr. 46
Įvadas ir chronologinė lentelė 48
Ligos ir sveikata 52
Negalios, ligos ir pirmykštės pastangos jas perprasti ir gydyti.
Civilizacijos lopšys 54
Sudėtingų visuomenių Mesopotamijoje tarp Tigro ir Eufrato upių atsiradimas.
Dieviškieji faraonai 56
Daugiau kaip prieš 2000 m. pr. Kr. ant Nilo upės krantų klestėjusioje Senojoje Egipto karalystėje buvo statomos piramidės.
Indo paslaptys 58
Indostano pusiasalyje Indo slėnyje įsikūrę miestai ir civilizacija.
Bronzos amžius Kinijoje 60
Du pagrindiniai Šangų dinastijos laimėjimai – raštas ir bronzos liejimas.
3
Rašmenys ant sienų 62
Savarankiška raštų, tarp jų dantiraščio ir hieroglifų, raida visame pasaulyje.
Tvarka ir suirutė Egipte 64
Senovės Egipto iškilimas ir nuosmukis nuo Viduriniosios ir Naujosios karalysčių tvarkos iki chaotiškų suirutės laikotarpių.
■ RAMZIS II 66
Ozyrio karalystė 68
Dievo Ozyrio kultas ir daugybė apeigų, susijusių su mirtimi bei pomirtiniu gyvenimu senovės Egipte.
■ EGIPTO ARTEFAKTAI 70
Statyta amžiams 72
Senovės imperijų architektūra, monumentaliosios senovės Egipto kapavietės ir Mesopotamijos ziguratai.
Jaguarų tauta 74
Pirmosios didžiosios Mezoamerikos ir Pietų Amerikos civilizacijos – olmekai ir čavinai.
Pirmoji Europos civilizacija 76
Bronzos amžiuje Viduržemio jūros Kretos saloje klestėjusi Minojo civilizacija.
Bronzos amžiaus žlugimas 78
Artimuosiuose Rytuose gyvavusios diplomatų ir prekybininkų civilizacijos ir paslaptinga bronzos amžiaus santvarkos baigtis.
Geležies amžiaus valdovai 80
Didžioji asirų imperija, kuri nuo IX a. pr. Kr. du šimtmečius geležies amžiuje viešpatavo Artimuosiuose Rytuose.
Jūrų ir dykumų užkariavimas 82
Per Viduržemio jūrą ir Arabijos bei Afrikos dykumas driekėsi sudėtingas prekybos kelių tinklas.
MĄSTYTOJAI IR TIKINTIEJI
700 m. pr. Kr. – 600 m. 84
Įvadas ir chronologinė lentelė 86
Valstybių sienos 90
Kaip kraštovaizdis ir aplinka suformavo milžiniškas senovės imperijas Eurazijoje.
Persijos imperija 92
Persijos Achaimenidų imperija, kurios mastas neturėjo lygių, per Aziją driekėsi iki
Viduržemio jūros.
Graikijos miestai-valstybės 94
Didieji senovės Graikijos miestai-valstybės, tarp jų Atėnai, Sparta ir Korintas.
■ ALEKSANDRAS DIDYSIS 96
Graikai Azijoje 98
Aleksandro Didžiojo užkariavimų
Artimuosiuose Rytuose bei Azijoje padariniai ir graikų idėjas perėmusios kultūros.
Demokratijos gimimas
100
Demokratinės santvarkos raida senovės
Atėnuose, kurios principai suteikia žinių apie šiais laikais labiausiai paplitusią valdymo formą.
Nuo mito iki istorijos 102 Senovės Graikijoje iš naujo atrastas raštas ir pereita nuo sakytinės istorijos prie rašytinės. Graikų mokslo laimėjimai 104 Šiuolaikinių mokslinių metodų šaknys siekia senovės graikus, kurie ieškojo logiškų atsakymų į gyvenimo slėpinius. Romos iškilimas
106
Pirmieji kuklūs žingsniai ant kalvų virš Tiberio upės davė pradžią galingam miestui ir imperijai.
■ JULIJUS CEZARIS
108
Nuo respublikos iki imperijos 110
Romos imperija davė pradžią stulbinančiai kultūrai, kurios įtaka akivaizdi ir šiais laikais.
Romos kariuomenė 114
Profesionali Romos kariuomenės struktūra ir organizavimas.
Antikos menas 116
Senovės Graikijos ir Romos skulptūra, keramika, tapyba, mozaika ir architektūra.
Graikų ir romėnų Egiptas 118
Egiptas iš graikų valdomos karalystės virsta Romos, o paskui ir Bizantijos provincija.
■ KLEOPATRA 120
Persijos atgimimas 122
Persija po graikų: partų ekspansija ir Sasanidų valdymo laikotarpis.
Pirmoji Indijos imperija 124
Maurjų viešpatavimas Indostano pusiasalyje ir budizmo atsiradimas.
Kinijos suvienijimas 126
Kariaujančių valstybių laikotarpis, per kurį iškilo Činų valstybė.
Centralizuota valstybė 128
Kinija valdant Hanų dinastijai ir jos itin efektyvios valstybės tarnybos raida.
Antikinė mintis 130
Pagrindinių politinių idėjų antikinėje
Graikijoje atsiradimas, taip pat Sokrato, Platono ir Aristotelio veikalai.
Platusis pasaulis 132
Didėjant prekybiniams ir kultūriniams mainams buvo mezgami ryšiai visame senovės pasaulyje.
Keltų kariai 134
Keltų kultūros sklaida Europoje skatina ryšius su romėnais, graikais ir krikščionybe.
■ KELTŲ METALAS 136
Stepių klajokliai 138
Beribių Eurazijos pievų gentys, kaip antai skitai ir kušanai.
Ankstyvosios Amerikų civilizacijos 140
Mezoamerikos ir Pietų Amerikos kultūros – majai, sapotekai ir naskai.
Dievai ir deivės 142
Politeistinių religijų ir dievų panteono raida senovės pasaulyje.
Tikėjimo sklaida 144
Svarbiausių pasaulio religijų atsiradimas ir sklaida.
■ MŪŠIS PRIE MILVIJO 148
TILTO
Nuosmukis ar žlugimas? 150
Romos imperijos pabaiga, galios pusiausvyros permaina Vakaruose ir krikščioniškosios Bizantijos iškilimas Rytuose.
Islamo atsiradimas 174
4 5KARIAI, KELIAUTOJAI IR IŠRADĖJAI
600–1450 m. 152
Įvadas ir chronologinė lentelė 154
Žinių sklaida 158
Musulmonų mokslo ir minčių sklaida Vakaruose.
Kinijos aukso amžius 160
Tangų dinastijos valdomoje Kinijoje smarkiai klesti kinų kultūra.
Sungų dinastija 162
Kinija prie Sungų – neramumų ir pagrindinių reformų laikotarpis.
■ ČINGISCHANAS 164
Mingų dinastija 166
Kinijoje valdant mingams Pekinas tampa sostine ir pastatoma Didžioji kinų siena.
Samurajų atsiradimas 168
Šiogūnato įkūrimas ir karių luomo Japonijoje įsiviešpatavimas.
Korėja viduramžiais 170
Korėjos pusiasalyje įsigalėjusios Čosono valstybės iškilimas ir viešpatavimas iki 1910 metų.
Pražuvusios imperijos 172
Pietryčių Azijos imperijos, tarp jų Khmerų, Pagano ir Dai Vieto.
Islamo religijos sklaida pasaulyje po Mahometo mirties.
■ ISLAMO LOBIAI 178
Delio sultanatas 180
Indijoje įkurta Didžioji islamo karalystė.
Į pietus nuo Sacharos 182
Afrikos prekybos centrai ir imperijos, tarp jų
Didžioji Zimbabvė, Songajas ir Malis.
Šilko kelias 184
Svarbiausias iš Europos į Tolimuosius Rytus nusidriekęs XIII–XIV a. prekybos kelias.
Juodoji mirtis 186
Viduramžiais Europą nusiaubęs maras.
Viduramžių Europa 188
Šventosios Romos imperijos įkūrimas ir feodalinė santvarka Europoje.
■ HASTINGSO MŪŠIS 192
Valdžia ir šlovė 194
Romos Katalikų bažnyčios galia viduramžių Europoje.
Bizantijos imperija 198
Didžioji Rytų imperija su sostine Konstantinopolyje (dabar Stambulas).
Kryžininkai 200
Religiniai karai dėl viešpatavimo Šventojoje žemėje (Palestinoje).
Plėšikai ir prekeiviai 202 Vikingai – po Europą pasklidusios karingos gentys iš Skandinavijos.
■ AIN DŽALUTO MŪŠIS 204
Osmanų imperijos iškilimas 206
Karingi klajokliai Anatolijoje (Turkija) įkuria Osmanų imperiją.
Miestai ir prekyba 208
Prekybos pakilimas ir miestai-valstybės, kaip antai Genuja ir Venecija, viduramžių Europoje.
Amerikos iki Kolumbo 210
Turtingos ir sudėtingos majų, actekų ir inkų visuomenės.
■ NUO ACTEKŲ IKI INKŲ 214
Plėtra Polinezijoje 216
Salų Ramiojo vandenyno pietuose kolonizavimas.
RENESANSAS
IR REFORMACIJA
1450–1750 m. 218
Įvadas ir chronologinė lentelė 220
Tyrinėjamosios jūrų kelionės 224
Europiečių ekspedicijos aplink pasaulį ir „naujų pasaulių“ atradimas.
■ IZABELĖ I KATALIKĖ 226
■ KOLUMBAS IŠSILAIPINA 228
KARIBŲ JŪROS REGIONE
Pažintis su Amerikomis 230
Ispanų konkistadorai Pietų ir Centrinėje Amerikose.
Kolumbo mainai
Abipusiai Europos ir Amerikų mainai augalais, gyvūnais ir ligomis.
232
Ispaniškas sidabras 234 Milžiniškų gamtinių išteklių Pietų Amerikoje atradimas ir eksploatavimas.
Tėvai piligrimai
236
Religiniai pabėgėliai tapo JAV įkūrėjais ir jų kolonijos davė pradžią būsimai kolonizacijai.
Prekyba ir imperija 238 XV–XVIII a. milžiniškos Europos prekybos imperijos buvo nusidriekusios iki Afrikos, Azijos ir Amerikų.
Trys imperatoriai
Klestėjimo amžius, per kurį Kinijos imperijos valdos buvo nusidriekusios toliausiai.
Didžioji Japonijos taika
240
242
Edo laikotarpis, kai Japonija užsidarė nuo viso likusio pasaulio ir susikūrė savitą bei unikalią kultūrą.
Didieji mogolai
244
Itin suklestėjusi imperija valdė daugiau nei 100 mln. pavaldinių visame Indostano pusiasalyje.
Osmanų imperija 246
Osmanų imperija suklestėjimas ir jos nuosmukio priežastys.
■ LEPANTO MŪŠIS 248
Renesansas 250
Nepaprastas Europos meno, architektūros ir kultūros klestėjimas XV–XVI a.
■ LEONARDO DA VINCI 254
Reformacija 256 XVI amžiuje per visą Europą nuvilnijusios didžiulės religinės permainos.
■ ELŽBIETA I 260
Trisdešimtmetis karas 262 Pasaulyje iki tol dar nematytas pats pragaištingiausias ir daugiausia aukų pareikalavęs karas.
Anglijos pilietinis karas 264
Angliją pakeitęs parlamento ir monarchijos karas.
Mokslo perversmas 266
Suvokimą apie mūsų vietą visatoje pakeitę esminiai mokslo ir technologijos proveržiai.
■ ŽEMĖS DREBĖJIMAS 268 LISABONOJE
Apšvieta 270
Per mokslinį metodą, kuriuo išdrįsta suabejoti įprastais teiginiais, gimęs intelektualų sąjūdis.
Karo meistrai 272
Karas tapo pagrindiniu įrankiu sprendžiant prekybinius ginčus, todėl jo taktika pasidarė itin sudėtinga.
■ GINKLUOTĖ IR ŠARVUOTĖ 274
Kapitalizmo atsiradimas 276
Laisvosios rinkos ekonomikos atsiradimas ir šiuolaikinių finansinių institucijų ištakos.
■ LIUDVIKAS XIV 278
Prekyba vergais 280
Žiaurus verslas, kai 10 mln. afrikiečių buvo išsiųsta per Atlantą dirbti kolonijinėse plantacijose.
Ramiojo vandenyno regiono tyrinėjimas 282
Išradus tikslų ilgumos matavimo prietaisą Ramiojo vandenyno regiono tyrinėjimas ir kolonizacija europiečiams pasidarė perspektyvūs.
PRAMONĖ IR REVOLIUCIJA
1750–1914 m. 284
Įvadas ir chronologinė lentelė 286
Maisto revoliucija 290
Ryškus gamybos našumas leidžia sparčiai augti gyventojų skaičiui.
Pramonės revoliucija 292
Technologiniai ir socialiniai pokyčiai pakeičia Vakarų visuomenę iš kaimiškosios į miesto.
Pirmasis globalus konfliktas 296
■ ABRAHAMAS LINCOLNAS 316
6 7
Septynerių metų karas – pirmasis konfliktas, apėmęs visus žemynus.
JAV nepriklausomybės 298 deklaracija Po Šiaurės Amerikos kolonijų ir Didžiosios Britanijos karo susiformuoja JAV.
■ BASTILIJOS ŠTURMAS 300
Prancūzijos revoliucija 302
XVIII a. pabaigoje Prancūziją sukrečia smurtiniai nusikaltimai ir teroras.
■ NAPOLEONAS BONAPARTAS 304
Napoleono karai 306
Prancūzijos imperinės ambicijos Europoje Napoleono valdymo laikotarpiu.
■ WILLIAMAS WILBERFORCE’AS 308
JAV ribų plėtra 310 Amerikiečių pionieriai, kuriems „akivaizdžiai lemta“ kolonizuoti visą žemyną.
■ AMERIKOS INDĖNŲ 312 KULTŪROS
JAV pilietinis karas 314 1861–1865 m. konfliktas supriešina Jungtines Amerikos Valstijas.
Išsilaisvinusi Lotynų Amerika 318
Kova už laisvę Ispanijoje ir Portugalijos kolonijose Pietų Amerikoje.
Užbaigtas žemėlapis 320
Pasaulio tyrinėjimai XVIII–XIX a.
Gyvenimas mieste 322
XIX a. visame pasaulyje įvyksta urbanistinis sprogimas.
Kova su užkratu 326
Medicinos srityje vis daugiau informacijos apie anatomiją ir ligas.
Mūsų šalis 328
Nacionalizmo idėja Europoje ir JAV, jos pasekmės.
Atsinaujinusi Europa 330
Kaip keitėsi Europos žemėlapis XVIII ir XIX a.
■ KARLAS MARXAS 334
Proletarai, vienykitės! 336
Politiniai judėjimai, kuriais siekta sutelkti ir
įkvėpti darbininkus bendrai naudotis savo sukurtomis gėrybėmis.
Romantizmas 338
Saviraiškos ir vaizduotės svarbą priešindamas protui romantizmas pradėjo
įžvelgti skirtumą tarp meno ir mokslo.
Rūšių atsiradimas 340
Charlesas Darwinas ir pirmoji evoliucijos teorija.
Mokslas prieš Dievą 342
Vieša diskusija apie religijos ir mokslo vaidmenį.
Įmantrūs išradimai 344
XIX a. technologinis proveržis.
Imperinis pasaulis 346
Iki 1900 m. pasaulio žemėlapyje dominavusios imperijos.
■ KARALIENĖ VIKTORIJA 348
Priešinimasis kolonizacijai 350
Priešinimasis europiečių bandymams kolonizuoti Australiją, Naująją Zelandiją ir Pietryčių Aziją.
Britų radžas 352
Indija – brangakmenis Britų imperijos karūnoje.
Opijaus karai 354
XIX a. Didžiosios Britanijos ir Kinijos konfliktai.
Tekanti saulė 356 Japonijos virsmas iš feodalų valdomos šalies į modernią valstybę.
Jaunaturkių revoliucija 358 Jaunaturkių sukilimas XIX a. pabaigoje. Peštynės dėl Afrikos 360 Kaip Europa pradėjo dominuoti Afrikos žemyne ir jį kolonizuoti.
GYVENTOJAI IR VALDŽIA
1914 m. – dabartis 362
Įvadas ir chronologinė lentelė 364
■ SARAJEVO ATENTATAS
370
Didysis karas 372
Pirmasis pasaulinis karas (1914–1918), nusiaubęs Europą, pakeičia pasaulio žemėlapį.
Spalio perversmas
376
„Dešimt dienų, sukrėtusių pasaulį“ –nuversta senoji valdžia Rusijoje ir įkurta pirmoji komunistinė valstybė pasaulyje.
■ JOSIFAS STALINAS 378
Kūjis ir pjautuvas 380 Stalinistinis valdymas: kolektyvizacija, industrializacija ir priespauda.
■ SOVIETINĖ PROPAGANDA 382
Didžioji depresija 384
Pasaulinė ekonominė krizė.
Fašizmas 386
Fašizmo įsigalėjimas kai kuriose Europos dalyse, didėjantis militarizmas ir visų visuomenės gyvenimo sričių valstybinė kontrolė.
Ispanijos pilietinis karas 388
Konfliktas tarp fašizmo ir komunizmo suskaldo Ispaniją.
■ ADOLFAS HITLERIS 390
Žaibo karas 392
Kaip Hitlerio kariuomenė Antrojo pasaulinio karo pradžioje pražygiuoja per Vakarų Europą.
■ STALINGRADAS 394
Visuotinis karas 396
Karas prieš nacistinę Vokietiją Atlanto vandenyne, Šiaurės Afrikoje.
■ NORMANDIJOS 398 OPERACIJA
Holokaustas 400
Neregėto masto masinės žmogžudystės nacių koncentracijos stovyklose.
Karas Ramiajame vandenyne 402 Japonija smogia Perl Harbore.
■ HIROŠIMA 404
Šaltasis karas 406 Pasaulis dalijasi į komunistinius Rytus ir kapitalistinius Vakarus.
■ MAHATMA GANDIS 408
Indijos padalijimas 410 Indija skyla į Indijos ir Pakistano valstybes.
Kolonijinės eros pabaiga 412 Nepriklausomos valdžios įtvirtinimas buvusiose kolonijose Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietryčių Azijoje.
Pažadėtoji žemė 414
Izraelio valstybės įkūrimas ir Artimųjų Rytų reakcija.
■ ALBERTAS EINSTEINAS 416
Amerikietiškoji svajonė 418
Klestinti ekonomika ir didėjanti masinė gamyba sukuria gerovę pokario JAV.
■ NUŽUDOMAS 420 J. F. KENNEDY
Viva la Revolución! 422
Revoliuciniai ir liaudies judėjimai
keičia Lotynų Ameriką.
Kinijos Ilgasis žygis 424 Nacionalizmas, komunizmas ir Mao atėjimas į valdžią Kinijoje.
■ BERLYNO SIENA 426
7 dešimtmetis 428
Seksualinė lygybė, radikalioji politika ir popmuzika – visuomenę pakeitęs dešimtmetis.
Vietnamo karas 430
Amerikos karas su komunizmu Pietryčių Azijoje.
■ MARTINAS LUTHERIS 432 KINGAS
Pilietinės teisės 434
Neprievartinė kova už juodaodžių pilietines teises ir kiti judėjimai JAV.
Neramumai 436
Religiniai konfliktai tarp katalikiškosios bendruomenės ir britams palankių junionistų Šiaurės Airijoje.
Diktatūra ir demokratija 438
Lotynų Amerikos politika ir visuomenė XX a. pabaigoje.
Naftos krizė 440
Vakarų pramonės priklausomybė nuo naftos importo ir dėmesys Artimiesiems Rytams.
Irano revoliucija 442
Irane nuvertus provakarietišką, JAV remiamą vyriausybę, į valdžią ateina islamistai.
Karas Afganistane 444
Rusija įsiveržia į Afganistaną ir įsivelia į ilgą karą.
Pertvarka 446
Michailas Gorbačiovas ir Sovietų Sąjungos žlugimas.
Geležinė uždanga pakyla 448
Rytų Europos valstybės išsivaduoja iš SSRS gniaužtų.
Karas Jugoslavijoje 450
Etniniai nacionalistiniai susiskaldymai pokomunistinėje Jugoslavijoje atveda prie pilietinio karo.
Europos Sąjunga 452
Formuojasi Europos valstybių bendrija.
Apartheidas ir po jo 454
Apartheido pabaiga ir nauja pradžia
Pietų Afrikos Respublikoje.
■ NELSONAS MANDELA 456
„Tigrų“ ekonomikos 458
Azijos ekonominis pakilimas.
Šiuolaikinės technologijos 460
XX a. pabaigą ir XXI a. pradžią keitusios naujovės.
Išmaitinti pasaulį 464
Revoliucija biotechnologijų srityje padidina žemės ūkio našumą visame pasaulyje.
Globalizacija 466
Inovacijos komunikacijos srityje paskatina prekių, paslaugų, darbo jėgos, technologijų ir kapitalo judėjimą tarp valstybių.
■ RUGSĖJO VIENUOLIKTOJI 468
Persijos įlankos karai 470 Karai su Iraku.
Internetas ir medijos 472
Socialinė žiniasklaida milijonus žmonių paverčia tiek informacijos teikėjais, tiek jos vartotojais.
Kinijos supervalstybė 474
Kinijai perėjus prie laisvosios rinkos, ima sparčiai augti šalies ekonomika.
Pasaulinė recesija 476
2007 m. finansų krizė paralyžiuoja ekonomiką ir beveik sužlugdo pasaulinę finansų sistemą.
Arabų pavasaris 478
Kaip vienas žmogus duoda postūmį spontaniškiems protestams, kurie supurto arabų pasaulį.
Žaliosios technologijos 480
Aplinkosauginio sąmoningumo augimas ir tvaraus transporto, pramonės ir energijos gamybos vystymasis.
Klimato kaita 482
Spartus klimato šiltėjimas dėl žmogaus veiklos.
Pasaulio sveikata 484
Medicinos pažanga pagerina ir pailgina mūsų gyvenimą.
■ VAKCINA NUO COVID-19 486
NACIONALINIŲ VALSTYBIŲ ISTORIJA
488
Šiaurės ir Centrinė Amerika 490 JAV, Kanada, Meksika, Gvatemala, Belizas, Hondūras, Salvadoras, Nikaragva, Kosta Rika, Panama, Kuba, Jamaika, Haitis, Dominikos Respublika, Bahamos, Antigva ir Barbuda, Sent Kitsas ir Nevis, Dominika, Sent Lusija, Sent Vinsentas, Barbadosas, Grenada, Trinidadas ir Tobagas. Pietų Amerika 502 Kolumbija, Venesuela, Gajana, Surinamas, Ekvadoras, Peru, Bolivija, Brazilija, Paragvajus, Čilė, Urugvajus, Argentina.
Europa 510
Jungtinė Karalystė, Airija, Prancūzija, Monakas, Ispanija, Andora, Portugalija, Italija, Vatikanas, San Marinas, Malta, Šveicarija, Lichtenšteinas, Slovėnija, Austrija, Vokietija, Nyderlandai, Belgija, Liuksemburgas, Islandija, Norvegija, Švedija, Danija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Moldova, Bulgarija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Juodkalnija, Makedonija, Kosovas, Albanija, Kipras, Graikija, Rusija, Ukraina, Baltarusija.
Afrika 556 Marokas, Alžyras, Libija, Nigeris, Čadas, Sudanas, Pietų Sudanas, Egiptas, Mauritanija, Malis, Burkina Fasas, Žaliasis Kyšulys, Senegalas, Gambija, Bisau Gvinėja, Gvinėja, Siera Leonė, Liberija, Dramblio Kaulo Krantas, Gana, Togas, Beninas, Nigerija, Kamerūnas, Pusiaujo Gvinėja, San Tomė ir Prinsipė, Gabonas, Centrinės Afrikos Respublika, Kongo Demokratinė Respublika, Eritrėja, Džibutis, Etiopija, Somalis, Kenija, Uganda, Tanzanija, Ruanda, Burundis, Angola, Zambija, Malavis, Mozambikas, Madagaskaras, Komorai, Mauricijus, Seišeliai, Namibija, Botsvana, Zimbabvė, Pietų Afrikos Respublika, Esvatinis, Lesotas.
Šie dirbiniai atspindi žmonių bendruomenėje vykusias permainas iki 3 000 m. pr. Kr. Perėjimą nuo medžiotojų-rinkėjų gyvensenos atspindi daugybė tuo metu padarytų ūkininkauti skirtų įrankių ir keramikos dirbinių.
1 Prieš 500 000–300 000 metų Homo heidelbergensis Europoje padarytas titnaginis kirvelis. 2 8 000–6 000 m. pr. Kr. Riparo Gabane (Italija) iš kaulo išdrožta elnio galva. 3 Titnaginis kirvis (apie 4000–2300 m. pr. Kr.), naudotas javų derliui nuimti. Titnago ašmenys įtaisyti į šiuolaikinę rankeną. 4 Iš klinties iškalta Veneros statulėlė Vilendorfe, Austrijoje (apie 25 000–15 000 m. pr. Kr.). Tokių statulėlių rasta visoje Europoje; jos visos beveidės ir atrodo tarsi moterys būtų paskutiniais nėštumo mėnesiais. 5 Išraižytas uolienos gabalas, datuojamas maždaug 75 000 m., rastas Blomboso urve šalia Stibajaus Pietų Afrikoje. Manoma, kad tai vienas pirmųjų meno pavyzdžių; padarytas iš raudonosios ochros su sąmoningai išraižytu piešiniu. 6 Maždaug 45 000 metų senumo kromanjoniečių fleita, rasta Vakarų Slovėnijos Idrijcos slėnyje prie Divje Babės, laikoma vienu ankstyviausių muzikos instrumentų. Ji padaryta iš jauno urvinio lokio šlaunikaulio. 7 Titnaginis strėlės antgalis yra apie 10 000 m. Tokius strėlių antgalius kaip šis kurdavo įgudę meistrai. Spausdami kaulinį ar raginį įrankį į ašmenis sukurdavo labai ploną plokštelinį artefaktą. 8 Kaulo drožiniai (apie 8700 m. pr. Kr.) iš Dolny Vestonicų Čekijoje. Manoma, jog tai amuletas (kairėje) ir stilizuota moters statulėlė (dešinėje). 9 Iškalinėta kolona (apie 9000 m. pr. Kr.) iš Giobekli Tepės archeologinės vietovės Pietryčių Turkijoje. Šios kolonos galėjo priklausyti ankstyvajai šventyklai. Kiti pavyzdžiai rodo įvairius laukinius gyvūnus ir paukščius. 10 Akmeninė skulptūra (apie 6 000 m. pr. Kr.) su žuvies ir žmogaus bruožais iš Lepenski Viro Serbijoje. Šioje vietovėje gyvenusiems žmonėms žuvys turėjo didelę reikšmę. 11 Girnapusė – rankinės girnos grūdams malti. Tai pirmųjų ūkininkų apie 10 000 m. pr. Kr. naudotų girnų rekonstrukcija. 12 Dantytas
titnagas, rago harpūnas ir titnaginis antgalis, uždedami ant medinio koto, daryti dabartinio žmogaus per vėlyvąjį ledynmetį ir po jo prieš 18 000–10 000 metų. 13 Molinis kūgis iš Jordanijos, 3 tūkst. m. pr. Kr. 14 Gebel al Arake Egipte rastas begemoto kaulo egiptietiškas durklas (apie 3500–3100 m. pr. Kr.) su rankena, ant kurios iškalinėtos mūšio ir medžioklės scenos, o ašmenys padaryti iš aukščiausios kokybės skaldos. 15 Nakados I kultūros kaulinė statulėlė (4000–3600 m. pr. Kr.). Tai vienas iš ankstyviausių senovės Egipto trimačių žmonių atvaizdų pavyzdžių, rastų priešdinastinio laikotarpio kapavietėse. 16 Deivės statulėlė iš El Mamarijos Egipte (apie 3600–3500 m. pr. Kr.); dažyta terakota. 17 Molinė šukė (apie 4000 m. pr. Kr.) iš Rumunijos. Kaip rodo šis pavyzdys, keramika buvo ne tik pravarti, bet ir dažnai įspūdingai nudažyta arba išraižyta. 18 Mamuto pavidalo raižytas ietisvaidis iš Montastriuko uolų urvo Tarne ir Goronoje (Prancūzija). Šis maždaug 12 500 metų senumo įrankis išdrožtas iš šiaurinio elnio rago. 19 Dantiraščiu išraižytas pamatinis akmuo rastas garsiame šumerų mieste Ūre. Šis 4000 metų senumo kūgis buvo įdėtas į plaušmolio plytų sieną pastato pamatui užfiksuoti. 20 Egiptietiškos šukos iš priešdinastinio laikotarpio (apie 3200 m. pr. Kr.). Dramblio kaule išraižyti gyvūnai, tarp kurių yra drambliai ir gyvatės, braidantys paukščiai, žirafa ir galvijai. Apatiniame krašte matyti išlikę šukų dantukai. 21 Iš klinties iškalta smilkyklė rasta Nubijos valdovo kapavietėje prie Kustulio Egipte (apie 3300 m. pr. Kr.). Įmantri karališkų simbolių gausi puošyba su žinomu ankstyviausiu karaliaus atvaizdu. 22 Klintinis ąsotis su iškaltais gyvūnais iš Uruko Šumere (3500–3200 m. pr. Kr.).
PRIEŠ
Pasibaigus Naujosios karalystės laikotarpiui
❮❮ 64–65 į Egiptą vis kas nors įsiverždavo, kol Aleksandras Didysis užėmė jį.
TRUMPAS RENESANSAS
Asirai ❮❮ 65, 80–81 buvo išvaryti, o tenykščiai Egipto faraonai valdė per jų kultūros renesansą – Saiso laikotarpiu, apie 664–525 m. pr. Kr.
VĖLYVASIS LAIKOTARPIS
VĖLYVOJO LAIKOTARPIO
525–400 m. pr. Kr. viešpatavo Achaimenidų dinastijos persai ❮❮ 92–93. Iki 343 m. pr. Kr. valdė egiptiečiai, kai persai sugrįžo ir nugalėjo paskutinį tenykštį Egipto faraoną Nektanebą II.
EGIPTIEČIŲ ĮKAPIŲ STATULĖLĖ
ALEKSANDRO DIDŽIOJO PERGALĖ
332 m. pr. Kr. užkariavęs Persijos imperiją Aleksandras Didysis ❮❮ 96–97 atėmė Egiptą iš Darijaus III (paskutinio Achaimenidų dinastijos karaliaus).
išsilavinimą kaip ir Aleksandras Didysis, sukūrė išskirtinai graikišką teismų ir valdymo sistemą.
Kultūrų sambūvis
Ptolemajai neprimetė savo kultūros egiptiečiams. Nors valdančiojo sluoksnio gyvensena buvo graikiška, visuose kituose visuomenės sluoksniuose ir toliau, kaip ir anksčiau, gyvavo Egipto kultūra. Be to, graikų valdovai tituluodavosi vietos valdovais ir vadindavosi faraonais. Jie netgi statė Egipto stiliaus šventyklas ir garbino tenykščius dievus. Lygiagrečios graikų-egiptiečių kultūros pavyzdys yra Rozetės akmuo su tekstu graikų, hieroglifų ir demotiniu raštu (žr p. 62).
Ptolemajų valdymas
Jei Ptolemajų bendradarbiavimo politika buvo sumani politinė strategija, ji pasiteisino, nes jiems valdant Egipte vyravo stabilumas. Buvo įgyvendintos žemės nuosavybės reformos ir patobulinti žemdirbystės metodai. Regioninis valdymas buvo organizuotas naudojant
kultūroms Egipte. Legendinės šlovės biblioteka padarė Aleksandriją graikų švietimo centru pasaulyje.
Romėnai
I a. pr. Kr. viduryje varžymasis dėl vadovavimo buvo susilpninęs Ptolemajų dinastiją. Romos vaidmuo tvarkant Egipto reikalus buvo sustiprėjęs ir tuo metu šalį iš tikrųjų kontroliavo ji. Egiptas visiškai prarado nepriklausomybę 30 m. pr. Kr., kai Kleopatra VII (žr. 120–121 p.), paskutinė Ptolemajų dinastijos valdovė, užėmė pralaiminčios šalies pusę kovoje dėl valdžios Romos respublikoje (žr. 100–113 p.). Oktavianas, pergalingas Romos karvedys, prisijungė Egiptą kaip savo asmeninę valdą. Aleksandrija toliau klestėjo ir tapo romėnų prekybos kelių sankirta. Miestas išliko ir graikų kultūros centru, kuriame lankydavosi mokslininkai iš viso graikiškai kalbančio pasaulio. Ankstyvuoju romėnų valdymo laikotarpiu Egipto valdytojai laikėsi graikiškos kultūros, bet faraono titulas buvo siejamas su toli Romoje
Graikų ir romėnų Egiptas
Vėlyvesnė senovės Egipto istorija – tai įdomių permainų ir įvairovės laikotarpis. Prijungtas prie makedono Aleksandro Didžiojo imperijos Egiptas tapo Ptolemajų valdomo helenistinio (graikų) pasaulio dalimi prieš tapdamas pirmąja Romos imperijos, o paskui ir Bizantijos imperijos provincija.
Kai 323 m. pr. Kr. mirė graikų mokytas
Makedonijos karalius Aleksandras
Didysis, Egiptas įėjo į jo milžiniškos imperijos sudėtį ir jį valdyti buvo patikėta vienam iš patikimų Aleksandro karvedžių Ptolemajui Lagidui. 304 m. pr. Kr. Ptolemajas jau buvo Egipto faraonas, jo palikuonys valdė 300 metų. Ptolemajų laikotarpis graikams viešpataujant Egipte buvo tuo metu, kai graikų kultūra turėjo didžiulę įtaką Artimuosiuose Rytuose ir Viduržemio jūros regione – helenizmu vadinamas sąjūdis (žr. 99 p.). Egipte (žr. 116–117 p.) graikai buvo nuo Mikėnų laikų (žr. 75 p.) ir Ptolemajai, gavę graikišką
buvusią Egipto nomų (administracinių apygardų) sistemą. Puikiai išmanydami apie verslą Ptolemajai taip pat ėmė keisti egiptietišką natūrinių mainų sistemą ankstyvąja piniginės bankininkystės
m – spėjamas Faro švyturio Aleksandrijoje aukštis nusileidžia tik piramidėms. 107
forma, sukūrė tam tikrų prekių monopolijas ir uoliai tyrinėjo prekybos galimybes. Ptolemajas I Egipto sostinę iš
Memfio perkėlė į Aleksandriją (naująjį Aleksandro Didžiojo įkurtą uostamiestį), kur ji buvo 900 metų. Aleksandrija tapo
Ptolemajų valdymo simboliu. Jos padėtis šiaurinėje pakrantėje padarė Egiptą prieinamą Viduržemio jūros regiono prekybai ir
ALEKSANDRIJOS UOSTAS
III a. pr. Kr. Ptolemajų dinastijos laikais Egipto uosto, kosmopolitinio Aleksandrijos miesto, Faro saloje buvo baigtas statyti didžiulis švyturys. Šis aukštai iškilęs statinys, sugriuvęs per žemės drebėjimą viduramžiais, buvo vienas iš septynių senovės pasaulio stebuklų. XX a.10-ajame dešimtmetyje archeologai po vandeniu atrado neįtikėtinų dalykų, taip pat galimą švyturio mūrą ir įspūdingų senovės statulų liekanų. Šioje nuotraukoje pavaizduota, kaip iš vandens ištraukiama didžiulė galbūt vieno iš Ptolemajų faraonų statula.
Gyvenimas prie Nilo
Ptolemajų ir romėnų laikais Nilas egiptiečiams buvo gyvybiškai svarbi arterija. Ši mozaika, datuojama maždaug 100 m. pr. Kr., vaizduoja gyvenimą ant upės krantų.
Aleksandrija Šioje VI a. mozaikoje iš Bizantijos pavaizduotas miestas iki II a. buvo pagrindinis krikščionybės centras.
esančiu imperatoriumi. Romos įtaka darėsi vis stipresnė. Romėnai tikriausiai išlaikė didžiąją dalį Ptolemajų valdymo sistemos, tačiau pamažu žemės ūkyje ir kasdieniame gyvenime įdiegė savo tvarką. Kai nuo IV a. Romos galia ėmė silpnėti, Egiptas atsidūrė krikščioniškos Rytų Romos imperijos, kurios sostinė buvo Konstantinopolyje (kažkada Bizantijus, dabar Stambulas), įtakos sferoje ir tapo įvairių religinių sampratų katilu.
Koptų krikščionybė
I a. Egipte paplito krikščionybė. IV a. pabaigoje ji jau buvo valstybinė Romos imperijos religija, o VI a. Egipte buvo įsitvirtinusi krikščionybė. Susikūrė dievobaiminga Koptų stačiatikių bažnyčia, kuri vėliau tapo pagrindine krikščioniška bažnyčia iš esmės musulmoniškame Egipte. Koptai laikėsi monofizitų įsitikinimo, kad Kristus buvo tik Dievas, o ne ir žmogus, ir Dievas. 451 m. Rytų Romos imperija Chalkedono (dabartinėje Turkijoje) susirinkime atsisakė monofizitų doktrinos, tačiau Egipte koptai vis tiek jos laikėsi.
IŠ
Aleksandrija savo kaip pranašaus Rytų krikščionybės miesto statusą perleido Konstantinopoliui (Bizantijui) 198–199 ❯❯ Arabų atėjimas 642 m. vėl pakeitė Egiptą.
PERSIJOS IR BIZANTIJO KOVOS
Persijos karalius Chosrovas II atėmė Egipto valdžią iš Bizantijos imperatoriaus Heraklijo ir valdė (616–628) Egiptą prieš Bizantijui vėl atgaunant valdžią 629–641 m.
ARABŲ ATĖJIMAS
Paskui Egiptas perėjo arabams 174–177 ❯❯
Kalifas Amras ibn al Asas įkūrė stovyklą netoli Memfio, kuris vėliau taps Kairu, ir įvedė islamą, kuris Egipte vyrauja ir šiais laikais.
IŠ KUR ŽINOME
CHOSROVAS
PERSIJOS PUOLA BIZANTIEČIUS
Mūšis prie Milvijo tilto
312 m. mūšyje už Romos susitiko aršūs priešininkai – Konstantinas Didysis ir Maksencijus. Ant kortos buvo daug pastatyta, bet svarbiausia buvo kova už Vakarų Romos imperijos viešpatavimą. Konstantinas stojo į kovą įkvėptas krikščioniškų įsitikinimų, o Maksencijus tikėjo pagonių dievais.
Pasekmė – krikščionybės plėtros posūkis.
312 m. spalį Maksencijus ruošėsi už
Romos sienų atlaikyti Konstantino apgultį. Prieš tai juodu atskirai buvo paskelbti imperatoriais. Romoje buvęs ir senato palaikomas Maksencijus turbūt buvo labiau teisėtas valdovas, tačiau Konstantinas planavo užimti miestą ir Vakarų imperiją.
Tą vasarą perėjęs Italiją ir užėmęs kai kurias Maksencijaus tvirtoves, vykdamas iš Galijos (Prancūzijos) į pietus
Konstantinas tikrai turėjo šiokių tokių nuogąstavimų. Jo kariuomenė buvo daug mažesnė nei Maksencijaus, tačiau pranašumą teikė mobilioji kavalerija, kuri geriausiai kovėsi atviroje vietoje. Tačiau prieš mūšį jis, matyt, „atsivertė“, todėl, jo manymu, krikščionių Dievas stojo jo pusėn. Pasakojama apie liepsnojančio kryžiaus danguje vizijas ir įsakymus ant kareivių skydų pritvirtinti krikščioniškus simbolius.
Mūšiui prasidėjus, Marso, romėnų karo dievo, vardu kovojęs Maksencijus pasirodė atviroje vietoje, tad Konstantinas įgijo pranašumą. Maksencijus buvo išardęs Milvijo tiltą, kad sustabdytų priešą, todėl
jam su pajėgomis reikėjo persikelti per Tiberį pontoniniu tiltu. Vykusiame mūšyje patyrusi Konstantino kavalerija meistriškai staigiais antpuoliais išblaškė priešo gretas. Maksencijaus pajėgos neturėjo kur sprukti, tik į Tiberį, kur daugelis, taip pat ir jų karvedys, nuskendo. Kitą dieną Konstantino vedamos pergalingos eitynės žygiavo per Romą su Maksencijaus galva ant ieties.
Kai kas į Konstantino „atsivertimą“ žiūri ciniškai, tačiau jis savo pergalę prie Milvijo tilto galėjo laikyti krikščionybės galios ženklu. Tikėjimo įtaka, dėl religinės tolerancijos stiprinama imperatoriaus ediktų, tris šimtmečius stiprėjo. Praėjus keliems mėnesiams po mūšio Konstantinas išleido Milano ediktą, kuriuo krikščionims buvo grąžintas konfiskuotas turtas, ir suteikė jiems aukštesnę visuomeninę ir politinę padėtį. Konstantino krikščioniški polinkiai ir didžiulė bažnyčių statybos programa padėjo religijai įsitvirtinti Vakaruose ir formavo Bizantijos kultūrą (žr. 198–199 p.), Rytų Stačiatikų bažnyčią ir viduramžių krikščionišką visuomenę.
Kova už imperiją
Ši XVI a. freska Vatikane vaizduoja įvykius prie Milvijo tilto. Centre matyti, kaip ryškiai apšviestas Konstantinas stumia Maksencijų ir jo pajėgas į Tiberį. Imperatoriaus ženklai su kryžiais, o danguje į mūšį stoja angelai.
„<...> ji pamatė <...> švytintį kryžių <...> ir užrašą „su juo nugalėsi“.“
EUSEBIJUS IŠ NIKODEMIJOS, VYSKUPAS, IV a
PRIEŠ
I tūkstantmetyje pr. Kr. Pietryčių Azijoje klestėjo
Dong Sono kultūra.
DONG SONŲ
KULTŪROS
BŪGNAS
DONG SONAI
XX a. 4-ajame dešimtmetyje Vietname prie Hanojaus pirmą kartą buvo atrastos šį būgną (I–II a. pr. Kr.) sukūrusios
Dong Sono kultūros liekanos.
Dong Sono kultūros centras buvo Šiaurės Vietname, tačiau jo liekanų aptinkama visoje Pietryčių Azijoje, net Javoje bei Sumatroje. Dong Sonai buvo organizuota visuomenė, kurios pavyzdžiu seks vėlyvesnės regiono kultūros.
IŠ KUR ŽINOME
BOROBUDŪRO ŠVENTYKLŲ KOMPLEKSAS
Borobudūro budistų paminklą Centrinėje Javoje ilgą laiką slėpė džiunglės, jis buvo atrastas tik 1814 m. Atidžiai apžiūrėjus vietovės akmens raižinius ir įrašus matyti, kad kompleksas pastatytas VIII–IX a. viešpataujant Šrividžajos imperijai. Beveik
2 000 kv. m iškalbingų skulptūrų suteikia informacijos apie to laikotarpio budizmo apeigas ir kasdienybę Javoje.
Pražuvusios imperijos
Pietų Azijoje, kurią pirkliai ir misionieriai ilgai laikė tarpustote, gyveno tautos ir imperijos, kurių komercinių, dvasinių ir meninių turtų niekas taip ir nenurungė. Šie turtai priklausė nuo žmonių, prekių ir idėjų judėjimo didžiuliais regiono vandens keliais ir derlingomis lygumomis.
I
š daugybės žmonių, migruodavusių
Pietryčių Azijos vandens keliais, daugelis iš Javos ir Sumatros salų persikraustė į nūdienos Vietnamo ir Kambodžos pakrantes. Tie žmonės įkūrė prekybos jūra centrus ir prieskonius, medieną, metalus bei gyvūninės kilmės produktus iš žemyninės dalies mainė į prekes iš visos
Pietryčių Azijos, Indijos, Persijos ir Arabijos. Per tokią prekybą daugelis
rajonų praturtėjo, ir Čampos karalystė
Pietų Vietname tapo didžiule imperija, kurios galia ir įtaka truko nuo VII a. iki 1471 m., kai ją nugalėjo Vietnamo imperatorius.
Upės ir salpos
miestais-valstybėmis dėl derlingos Mekongo upės deltos valdymo. Nusilpus Funano imperijos galiai, čampai ir khmerai ir toliau kivirčijosi dėl salpos. Nuo 939 m. čampams irgi teko tenkintis Dai Vieto valstybe Šiaurės Vietname, jie desperatiškai ieškojo teritorijų į pietus nuo tankiai apgyvendinto Raudonosios upės slėnio. Čampų susidomėjimas Dai Vietu leido Khmerų imperijai išlaikyti Mekongo upės ryžių laukus.
„ Ryžių paprasta įsigyti <...> ir prekiauti paprasta.“
TAIP KINŲ DIPLOMATAS ŽOU DAGUANAS APIBŪDINO KHMERŲ KAMBODŽĄ, apie 1290 m
Derlingos Pietryčių Azijos vidaus upės buvo dar vienas turtų šaltinis. Bendruomenės prie Mekongo, Raudonosios upės, Čau Prajos ir
Ajejarvadžio upių baseinų pralobo iš ryžių ir gyvulių. Tačiau upės buvo ir konfliktų šaltinis, nes regiono imperijos kariavo tarpusavyje dėl našiausių dirbamų žemių. Dar VII a. khmerų valdovai dabartinės Kambodžos teritorijoje kovojo su silpstančia Funanų imperija ir Čampos
Tuo metu į vakarus nuo Khmerų imperijos
Birmoje (Mianmare) aplink
Bagano miestą augo galinga
Ajejarvadžio upės maitinama karalystė. XII a. viduryje Bagano ir Khmerų imperijos jau valdė didžiulę žemyninę Pietryčių Azijos dalį. XIII a. Khmerų imperijai pradėjus silpti, toliau iš šiaurės tajų kalba šnekantys žmonės kraustėsi Ajejarvadžio ir Čau Prajos upėmis ir užėmė daug buvusių khmerų žemių. 1238 m. centriniame Tailande jie įkūrė pirmąją tajų valstybę –Sukotajaus karalystę.
Bareljefas iš Borobudūro šventyklų komplekso
Borobudūro budistų šventykloje yra 2 672 iš akmens iškalti bareljefai, vaizduojantys ir budistų pomirtinį gyvenimą, ir Javos gyventojų kasdienybę.
Salų karalystės
Sumatroje ir Javoje likusios tautos įkūrė klestinčias prekybos bendruomenes, konkuruojančias su žemyninės dalies pakrantės valstybėmis. Kontroliuodama laivybos kelius per Malakos sąsiaurius ir apmokestindama itin pelningą prekybą prieskoniais VIII a. Šrividžajos imperija valdė didžiąją Sumatros ir
PA GA NAS apie 850–1287 (apie 1050–1287)
Salvinas Iravadis
Pegu
HARIPUNDŽAYA
D V A R A V A T
Andamanų jūra
Tambralinga
KINIJA
D A I V IE TAS 939–1527
Mekong a s
Nakon Patomas
KHMERŲ IMPERIJA apie 802–1327 (apie1110–1280)
Tailando įlanka
Angkoras Keda Vidžaja Tang Longas
Malakos pusiasalis
S u m a t r a
Džambis
ŠRIVIDŽAJA apie 200–1320 (apie 740–1025)
Hainanas
RAMUSIS VANDENYNAS
ČAMPA 921–1471
Palembangas
INDIJOSVANDENYNAS
Borobudūras
KEDIRI 1045–1221
MATARAMAS SINGASARIS
Malakos pusiasalio dalį. Kai XI a. Šrividžajos imperija nusilpo, sustiprėjo kitų jūrinių karalysčių, kaip antai hinduistų Kadirio imperijos, įtaka.
Religijos sklaida
Pirkliai iš Indijos, Kinijos ir Šri Lankos Pietryčių Azijoje skleidė religiją ir prekybą. Pirma prekeivių laivai tarp tautų salose ir žemyninėse dalyse
Pietryčių Azijos imperijos
Tarp Indijos ir Kinijos išsidėsčiusi Pietryčių Azija visada buvo regionas, kuriame ginčijamasi, mainomasi, skolinamasi ir kovojama dėl produktų, idėjų bei religinių įsitikinimų.
LEGENDA
paskleidė hinduizmą, o vėliau VII a. –Mahajanos budizmą (žr. 144–147 p.).
Vietname iš Kinijos atėjęs konfucianizmas (žr. 127 p.) irgi buvo integruotas į kasdienę valdžios ir visuomenės veiklą. Iš prekybos ir žemės ūkio sukrautų turtų buvo finansuojama milžiniškų šventyklų ir paminklų dievams statyba. Budizmo
Apie 650 (Apie 740–1025)
Pagrindinė Pagano imperijos teritorija.
Tolimiausios Pagano imperijos ribos.
Ir krikščionybę, ir islamą į Pietryčių Aziją atnešė pirkliai ir prekeiviai.
ISLAMO SKLAIDA
Islamas į Pietryčių Aziją atėjo su arabų ir indų prekeiviais iš Indijos Rytų pakrantės. XV a. islamas jau buvo populiariausia religija Javoje bei Sumatroje ir iš esmės pakeitė sultonų valstybės valdymo meną bei religinius papročius tautų salose.
Pagrindinė Dai Vieto imperijos teritorija.
Tolimiausios Dai Vieto imperijos ribos.
Pagrindinė Čampos imperijos teritorija.
Tolimiausios Čampos imperijos ribos.
Pagrindinė Khmerų imperijos teritorija.
Tolimiausia Khmerų imperijos teritorija.
Pagrindinė Šrividžajos imperijos teritorija.
Tolimiausios Šrividžajos imperijos ribos.
Pagrindinė Kadirio imperijos teritorija.
Tolimiausios Kadirio imperijos ribos.
Valstybės gyvavimo laikotarpis
Valstybės apogėjaus laikotarpis
paminklai, kaip antai Borobudūras Javoje (žr. kairėje) ir didingos Angkoro hinduistų šventyklos, Khmerų imperijoje byloja apie šių religijų poveikį tautos gyvenime. Jos taip pat suteikia duomenų apie Pietryčių Azijos tikėjimą, kad dievai gali suteikti arba atimti žemės, upių ir jūros dovanotą gerovę.
Džajavarmanas II
Didysis khmerų valdovas Džajavarmanas VII (1125–1215) statė didžiules šventyklas ir nugalėjo čampas, tačiau jo besaikis išlaidavimas nuskurdino imperiją.
EUROPOS IMPERIJOS KŪRĖJAI
1511 m. portugalams užgrobus Melaką Malakos pusiasalio pietuose, pirkliai ir misionieriai iš Europos tapo pagrindiniais prekybos ir valstybės valdymo veikėjais Pietryčių Azijoje 224–225 ❯❯ Jie stengėsi nukreipti prekybą per savo kontroliuojamus uostus ir atversti į krikščionybę. Iš pradžių europiečių įtaka vyravo tik pakrantės miestuose, bet, misionieriams keliaujant į krašto gilumą ir siekiant atversti vietinius į krikščionybę bei įtraukti į prekybą, jų įtaka išplito po žemyninę Pietryčių Aziją.
PORTUGALŲ GALEONAS
Angkoro šventykla
Angkoras, pastatytas XII a. valdant khmerų valdovui Surjavarmanui II ir skirtas hindų dievui Višnui, yra didžiausias religinis kompleksas pasaulyje. Beveik 260 hektarų plotą užimančio komplekso išorinė siena juosia 65 m aukščio šventyklą, ją sudaro daugiau kaip 800 m kalto akmens.
RENESANSAS IR REFORMACIJA
1450–1750 m.
1455 m. Rožių karai –dinastijų kova dėl Anglijos sosto.
Gutenbergo Biblija ▼
1453 m. Osmanai užima Konstantinopolį –žlunga Bizantijos imperija.
Apie 1454 m. Vokietijoje išspausdinta Gutenbergo Biblija.
1467 m. Onino karas Japonijoje žymi šimtmetį trukusio konfliktuojančių valstybių laikotarpio pradžią.
1468 m. Songajai atsiima iš tuaregų Tombuktu ir įsiviešpatauja Vakarų Afrikoje.
1471 m. Anamiečiai plinta į pietus, įsiveržia į hinduistų Čampos valstybę Pietų Vietname. Prasideda galutinis khmerų civilizacijos nuosmukis. Portugalai iš maurų atima Tanžerą.
Inkų kariuomenės atsargų sandėlis ▼
1477 m.
Nansi mūšis: žūva Karolis Drąsusis; Habsburgai įgyja didžiąją Burgundijos teritorijų dalį.
1479 m.
Per Izabelės I ir Ferdinando santuoką sudaroma Kastilijos ir Aragono (dab. Ispanija) sąjunga.
1480 m. Valdant Ivanui III Maskvos kunigaikštystė atsikrato mongolų jungo.
1485 m. Bosverto mūšis –Anglijos karalius Henrikas VII nugali Ričardą III ir įkuria Tiudorų dinastiją.
1472 m. Rusijos valdovo Ivano III santuoka su Bizantijos imperatoriaus dukterėčia Zoja; Ivanas gauna caro titulą.
1475 m. Inkai užkariauja Čimus; prasideda didžiausia imperijos plėtra.
1497 m. Džiovanis Kabotas pasiekia
Niufaundlandą. 1498
Pirmoji europiečių, Vasko da Gamos, kelionė į Indiją aplink Gerosios Vilties kyšulį. Kolumbas – pirmasis europietis, pasiekęs Pietų Ameriką.
1492 m. Kai musulmoniška Granada atitenka Ispanijai, krikščioniškas Ispanijos užkariavimas baigiasi. Kristupas Kolumbas pirmą kartą perplaukia Atlantą ir išsilaipina Karibų salose netoli Amerikų pakrantės.
1502 m. Išsiunčiama pirmoji afrikiečių vergų partija į Kubą dirbti Ispanijos gyvenvietėse –prasideda trišalė Europos, Vakarų Afrikos ir Amerikų prekyba vergais.
1494 m. Tordesiljaso sutartis: Ispanija ir Portugalija pasidalija Naująjį pasaulį. Karoliui VIII įsiveržus į Italiją siekiant užimti Neapolį prasideda Italijos karai.
Apie 1510 m. Italijos renesanso apogėjus. 1513 m. Chuanas Ponse de Leonas Ispanijos vardu pareiškia pretenzijas į Floridą. 1514 Čaldirano mūšis: osmanai įveikia Sefevidų dinastijos persus.
1516 m. Selimo II valdomi osmanai užkariauja
Siriją, Egiptą, Chidžazą ir Jemeną. 1517 m. Martinas Lutheris surašo reformaciją paskatinusias 95 tezes.
1520 m.
Pirmoji portugalų prekybos misija į Kiniją. Magelanas atranda laivybos kelią į pietus aplink Pietų Amerikos smaigalį.
1529 m. Osmanai apgula Vieną. Kambrė taika atima iš Prancūzijos teisę į Italiją, Flandriją ir Artua. Karolis V atsisako pretenzijų į Burgundiją.
Kolumbo išsilaipinimas ▼
Leonardo da Vinci autoportretas ▼
Ferdinandas Magelanas ▼
Martinas Lutheris ▼
Izabelė I ▼ Renkamieji spaudmenys ▼
Sevilijos uostas ▼
Nuo 1450 m. Europa turėjo naudos ir iš mokslinės, ir iš filosofinės revoliucijos. Renesansas buvo svarbus ne tik dėl iš naujo žemyne atrasto antikinio išsilavinimo – jis įžiebė mokslinius tyrimus, kurie įkvėpė pagrindinius technologinius pasiekimus likusiame pasaulyje. Trokštama buvo tiek pačių žinių, tiek ir prekiauti bei kolonizuoti – tai buvo žvalgymo
kelionių, įtvirtinusių XVII a. Europą kaip pirmąją tarptautinę pasaulio galybę, pagrindas. Ši plėtra vyko esant didžiuliam pasipriešinimui.
Mažiausiai iki 1700 metų Mingų, vėliau Čingų Kinija, Mogolų Indija ir Sefevidų Persija buvo lygiavertės Europai valstybės, o Osmanų Turkija nuolat kėlė grėsmę.
1530 1550 1570 1590
1534 m.
Anglijos karalius Henrikas VIII nutraukia santykius su Roma. Osmanų ir sefevidų karas; Osmanai užima
Bagdadą. Jacques'as Cartier žvalgo Bel Ailo sąsiaurį, Sent Lorensą.
1550 m.
Stambule prasideda Siuleimano mečetės statybos. 1552 m. Prancūzijos karalius
Henrikas II remia vokiečių protestantus nuverčiant Karolio V valdžią Vokietijoje.
1536 m. Sąjungos teisės aktu oficialiai susivienija Velsas ir Anglija. Henrikas VIII imasi vienuolynų Anglijoje likvidavimo, numalšina katalikų sukilimą.
1532 m.
Fransiskas Pisaras išsilaipina Peru ir susikauna su inkais, pagrobia ir nužudo inkų imperatorių Atahualpą.
1533 m. Pizarro užima inkų sostinę Kuską.
1545 m. Tridento susirinkimas protestantizmo grėsmei atremti. Potosí (Bolivija) rasta sidabro.
1547 m. Miūlbergo mūšis: Karolis V sumuša protestantiškąją Šmalkaldeno sąjungą.
1555 m. Karolis V pasirašo Augsburgo religinę taiką, suteikiančią vokiečių kunigaikščiams laisvę pasirinkti protestantizmą ar katalikybę.
1556 m. Mogolų imperatorius Akbaras pradeda pats valdyti.
1558 m. Elžbieta I tampa Anglijos karaliene. Akbaras užkariauja
Gvalijarą centrinėje Indijoje. Anglija praranda Kalė –paskutinę valdą Prancūzijoje.
1565 m.
Ivano IV Rūsčiojo valdymo Rusijoje pradžia. Ispanija pretenduoja į Filipinus. Dėl europietiškų ligų gerokai sumažėja indėnų populiacija Pietų Amerikoje.
1571 m. Lepanto mūšis sustabdo osmanų plėtrą Viduržemio jūros regione. Portugalai įsiveržia į Zambezę. 1576 m. Mogolai užima Bengaliją Šiaurės Indijoje.
Apie 1570 m. Flamandų kartografas Gerardas Merkatorius (Mercator Gerardus) pateikia naują kartografinę pasaulio projekciją.
1570 m. Portugalai įkuria koloniją Angoloje; pradeda prekiauti vergais.
1585 m. Ispanija įkuria pirmąją nuolatinę Sebù koloniją Filipinuose. Anglija pagal susitarimą teikia karinę paramą olandų sukilėliams kovoje su Ispanija.
Apie 1590 m.
Augant maorių skaičiui kyla įtampa dėl išteklių; dažnėja karai.
1592 m.
Japonija įsiveržia į Korėją; karinės kinų pajėgos ir Korėjos laivynas juos atremia.
1593 m. Prasideda ilgas Habsburgų ir osmanų karas. 1595 m. Paskelbdamas karą Ispanijai Henrikas IV siekia suvienyti religines grupuotes Prancūzijoje.
1600 m. Po Sekigaharos mūšio Japoniją ima valdyti Tokugava Iejasu. Įkuriama Britanijos Ost Indijos bendrovė. 1602 m.
Įkuriama Olandijos Ost Ìndijos bendrovė.
1586 m. Japonijoje –pasidalijusios šalies suvienijimas. 1588 m. Šachas Abasas I Didysis įžengia į Sefevidų Persijos sostą, osmanai traukiasi iš teritorijų. Ispanai neužkariauja Anglijos.
1590 m. Sudaryta taikos sutartis tarp sefevidų Persijos ir osmanų. Hidejoši Tojotomi suvienija Japoniją: sostinė perkeliama į Edą (dab. Tokijas).
Henrikas VIII ▲
Auksiniai inkų antrankoviai ▲
Sidabrinė smilkytuvė ▼
Sultonas Siuleimanas ▲
Merkatoriaus žemėlapis ▼
Raupai Amerikose ▼
Lepanto mūšis ▼
„Jūreivio veidrodis“, apie 1590 m. ▲
Maorių spąstai unguriams ▲
Japonų arbatos ceremonija ▼
Elžbieta I ▲
PRIEŠ
1792 m. Prancūzija buvo paskelbta respublika ❮❮ 302–303. Permainos vyriausybėje vyko per daugybę karų Europoje ir už jos ribų.
REVOLIUCINIAI KARAI
Kad apsaugotų savo sienas nuo kitų Europos valstybių, Prancūzija įsitraukė į revoliucinius karus (1792–1802). Jų metu susikūrė piliečių kariuomenė, pagrįsta revoliuciniais principais, agresyvia užsienio politika ir karo ekonomika, priklausoma nuo priverstinio šaukimo į kariuomenę, užkariavimų ir karo grobio. Visa tai padėjo Napoleonui ateiti į valdžią ❮❮ 304–305
NAPOLEONO IŠKILIMAS
Žlugus Robespierre’ui, Napoleonas, ne itin palankiai vertintas dėl ryšių su jakobinais, susigrąžino gerą vardą, kai 1795 m. nuslopino paskutinį liaudies sukilimą Paryžiuje, o vėliau surengė puikią karinę kampaniją Italijoje – 1797 m. Paryžiuje jis buvo sutiktas kaip didvyris. Labai populiarus, tačiau kiek mažiau sėkmingas buvo žygis į Egiptą, po kurio 1799 m. Napoleonas grįžo į Paryžių ir kariniu perversmu užgrobė valdžią.
Gavęs valdžią, Napoleonas elgėsi kaip tipiškas Šviečiamojo amžiaus despotas (žr. 270–271 p.). Jis uždraudė demokratiją ir įkūrė policijos šnipų tinklą, kuris buvo atsakingas už cenzūrą ir politinių priešininkų sulaikymą 1800 m. išgyvenęs pasikėsinimą nužudyti, Napoleonas sugebėjo užsitikrinti paramą savo dinastinėms ambicijoms, atremti bet kokius bandymus sugrąžinti Burbonus – karališkąją dinastiją, valdžiusią Prancūziją nuo 1589 iki 1792 m., – ir įsitvirtinti kaip Prancūzijos vadovas. 1804 m. per vainikavimo iškilmes Napoleonas pasiskelbė „pirmuoju Prancūzijos imperatoriumi“, pats popiežius suteikė jam nuodėmių atleidimą.
Imperijos kūrimas
1805–1815 m. Napoleono armijos dalyvavo susirėmimuose su septyniomis skirtingomis koalicinėmis kariuomenėmis, sudarytomis iš įvairių
Europos valstybių pajėgų. Svarbiausias pergales Napoleonas pasiekė 1805 m. prie Austerlico (dabar Slavkovas prie Brno, Čekija) prieš austrus ir rusus; 1806 m. prie Jėnos (Vokietija), prieš prūsus ir 1807 m. prie Frydlando (dabar Pravdinskas), kur nugalėjo rusus jų pačių šalyje ir privertė prašyti taikos. 1812 m. Prancūzija, pasiekusi savo galybės viršūnę, valdė 130 administracinių regionų.
Už Europos ribų Napoleono ambicijos buvo kiek kuklesnės. 1803 m. jis atsisakė Prancūzijos pretenzijų į Luizianą ir pardavė ją Jungtinėms Amerikos Valstijoms už 15 mln. dolerių (žr. 310–311 p.). Prancūzijos Vest Indijos salose cukraus plantacijas sužlugdė sukilę vergai ir užsienio invazija, tačiau tik Santo Domingas (dabar Haitis) vienintelis sugebėjo įgyti nepriklausomybę (1804).
Napoleono imperija augo dviem etapais: 1800–1807 m. ir 1807–1812 m. Per pirmąjį etapą jis prisijungė prie savo valdų
Napoleono karai
1806 m. mažosios Vokietijos valstybės, kaip antai Bavarija ir Saksonija, sudarė Prancūzijai pavaldžių karalysčių sąjungą –Reino konfederaciją. Šioje „vidinėje imperijoje“ galiojo Napoleono kodeksu įtvirtinti Prancūzijos įstatymai. Po 1807 m. Napoleonas prisijungė pietinę Italiją, Ispaniją, šiaurinę Vokietiją, Ilyriją (pietinę Balkanų sritį) ir Varšuvos kunigaikštystę (kuri apėmė ir Lietuvos Užnemunę).
Trafalgaro mūšis
1805 m. spalio 21 d. britų admirolas Horatio Nelsonas paskandino prancūzų ir ispanų 22 laivus per lemiamą Napoleono karų jūrų mūšį, po kurio Didžiosios Britanijos laivynas ištisą šimtmetį tvirtai įsiviešpatavo jūrose. Žemutinių šalių regioną (Nyderlandus ir Belgiją), šiaurinę Italiją (Pjemontą) ir Vokietijos vakarus – taip pakartojo Karolio Didžiojo laimėjimus prieš 1000 metų (žr. 188–189 p.).
1805–1815 m. Napoleono armijos, pasiekusios daugybę įsidėmėtinų pergalių, užkariavo didžiąją dalį vakarinės Europos ir sukūrė imperiją su 44 mln. Prancūzijos valdinių. Tačiau planus įsiveržti į Angliją sujaukė Prancūzijos laivyno sutriuškinimas Trafalgaro mūšyje, o pražūtingas žygis į Rusiją stipriai pakirto karines Napoleono ambicijas. Galiausiai 1815 m. Napoleonas pralaimėjo lemiamą mūšį prie Vaterlo.
NAPOLEONO KARDAS
Charles'is de Talleyrand'as-Périgord'as, klastingasis Napoleono užsienio reikalų ministras, perspėjo, kad pernelyg didelis išsiplėtimas šiuo laikotarpiu gali būti pavojingas, o ir šie regionai gana dažnai nepaisė Prancūzijos diktato. Tačiau Napoleonas buvo apsėstas idėjos atkurti Romos imperiją, todėl siekė užvaldyti
Italiją ir užkariauti Didžiąją
Britaniją. Vis dėlto šie dinastiniai siekiai atspindėjo diktatorišką jo būdą ir polinkį į
klaidingus sprendimus, pavyzdžiui, nuversti Burbonų dinastiją Ispanijoje ir pakeisti ją broliu Juozapu Bonapartu, savo dinastijos įpėdiniu. Tai sukėlė karą Pirėnų pusiasalyje – ilgą ir pragaištingą kampaniją, kuri vyko 1808–1813 m. ir buvo praminta ispaniškąja piktžaizde.
Dublinas
NORVEGIJA
Stokholmas
Pralaimėjimas ir nuopuolis
Kai 1798 m. anglų admirolas Horatio Nelsonas Abu Kiro įlankoje (Egiptas) ir 1805 m. prie Trafalgaro kyšulio (Ispanija)
Napoleono imperija 1812 m., per pačią Prancūzijos užkariavimų kulminaciją, imperijoje gyveno daugiau nei 44 mln. valdinių. Vieni jų buvo valdomi tiesiogiai iš Paryžiaus, kiti – prižiūrimi imperatoriaus paskirto vietininko.
LEGENDA
La Korunja
Lisabona
PORTUGALIJA
Tachas
Bordo
Madridas
Tanžeras
Tiesiogiai iš Paryžiaus valdoma Prancūzijos teritorija Priklausoma valstybė
B R I TA NIJA
Bristolis Edinburgas
Šiaurės jūra
DANIJA
Kopenhaga
Hamburgas Liubekas
Brėmenas
Londonas
Briuselis Ruanas
Reinas Elbė
Ode r is
Hanoveris
Sena Luara
sutriuškino du Prancūzijos laivynus, Napoleono planai išsilaipinti Anglijoje žlugo. Tačiau jis toliau atkakliai stengėsi sužlugdyti Angliją, ekonomiškai palaikydamas jos jūrų blokadą, – bet tai tik dar labiau pagreitino jo žlugimą. Taip pat Napoleonas įsivėlė į nereikalingus karus su Portugalija (1808–1813) ir Rusija (1812): stojo kariauti dviem frontais, dėl ko patyrė pražūtingiausius pralaimėjimus, ypač 1812 m. spalį, kai per žeminantį atsitraukimą iš sudegintos Maskvos prarado daugiau nei pusę milijono žmonių. Jo pažeidžiamumą ir karinę negalią dar labiau atskleidė 1813 m. pralaimėtas Tautų mūšis prie Leipcigo. Galutinis smūgis Napoleonui buvo suduotas prie Vaterlo, kur jį sumušė Prūsijos ir hercogo A. W. Wellingtono jungtinės pajėgos, sudarytos iš anglų, olandų, belgų ir vokiečių.
Paryžius Tulūza
Frankfurtas
PRANCŪZIJOS IMPERIJA
REINO
KONFEDERACIJA
Ženeva Ciurichas Lionas
KATALONIJA
Valensija Kordoba Gibraltaras
Balearų salos
HELVECIJA
Marselis
Roma Milanas
ITALIJOS KARALYSTĖ
Po
Bolonija Florencija Venecija
Korsika
SARDINIJOS KARALYSTĖ
Viduržemio jūra
Barselona Alžyras
Tunisas
VISUOTINĖ KARO PRIEVOLĖ
1792–1815 m. Napoleono karuose, tarp jų ir pirmoje didelėje sėkmingoje kampanijoje prieš austrus Italijoje (1796–1797), kovėsi 4 mln. šauktinių. 1805 m. ir 1812 m. Napoleonas iš visos savo imperijos surinko dvi didžiules armijas, žinomas kaip Didžioji armija (Grande Armée), žygiams į Austriją ir Rusiją. Pirmojoje armijoje buvo 200 000 karių, o antrojoje – per 600 000. Abi šios armijos itin daug prisidėjo prie Napoleono sėkmės. Manoma, kad kuriant Napoleono imperiją žuvo apie milijonas kareivių.
„Istorija – tai sutartinių melagysčių rinkinys.“
Vysla
Berlynas Varšuva
VARŠUVOS KUNIGAIKŠTYSTĖ
Krokuva
Praha
Miunchenas Viena
Buda Peštas
Belgradas
Neapolis
SICILIJOS KARALYSTĖ NEAPOLIO KARALYSTĖ
Korfu
Atėnai Palermas
Jonijos salos
Kreta
Kai 1814 m. Napoleonas atsisakė sosto, Europos valdovai susirinko Vienos kongrese, kad įtvirtintų Europoje naują jėgų santykį.
EUROPA PO NAPOLEONO Dauguma Napoleono nuverstų paveldimų monarchijų buvo atkurtos, reakcionieriai sugrįžo į valdžią ir išsilaikė joje dar apie trisdešimt metų. Prancūziją toliau valdė ir Napoleono sūnus, ir jo sūnėnas (dešinėje).
RESPUBLIKONŲ JUDĖJIMAI
Netruko įsiplieksti nacionalistiniai respublikonų judėjimai – iš pradžių Serbijoje, Graikijoje ir Belgijoje; 1848 m. sukilimų banga nuvilnijo per įvairius miestus ir galiausiai atvedė prie Italijos (1861) ir Vokietijos (1871) suvienijimo 330–333 ❯❯. Napoleono žlugimas taip pat atvėrė kelią Didžiajai Britanijai tapti pirmaujančia pasaulio imperija.
NAPOLEONO SVAJONĖ
Europos suvienijimas, kuriam pagrindus padėjo Napoleono civilinis kodeksas ir metrinė vienetų sistema, buvo įgyvendintas 1957 m. įkūrus Europos ekonominę bendriją (dabar Europos Bendrija, EB) 452–453 ❯❯
NAPOLEONAS III
IDĖJA
PRIEŠ
XVII a. prasidėjusi mokslo pažanga įgavo pagreitį ir paskatino daugybę XIX a. atradimų.
MOKSLO REVOLIUCIJA
XVII a. revoliucingos tokių žmonių kaip Galileo Galilei ir Isaacas Newtonas ❮❮ 266–267 idėjos iš pagrindų pakeitė Europos mokslą. XVII a. pabaigoje buvo pasiekta didžiulė pažanga matematikoje, astronomijoje ir biologijoje.
PRAMONĖS REVOLIUCIJA
XVIII a. pabaigoje Vakarų Europoje prasidėjo sparti industrializacija ❮❮ 292–295 . Anglys buvo naudojamos garo jėgainėms, kurios iš kasyklų pumpavo vandenį ir varė garvežius.
ADA LOVELACE
MECHANINIS
SKAIČIAVIMAS
XIX a. 4-ajame deš. anglų matematikas
Charlesas Babbage’as kūrė analizinę mašiną , mechaninį skaičiavimo automatą, kuris, jei tik
būtų pavykę jį užbaigti, būtų galėjęs atlikti skaičiavimus, panašius į
XX a. 5-ojo deš. ankstyvųjų kompiuterių skaičiavimus. Ada Lovelace, matematika susižavėjusi moteris, įžvelgė didžiules šios mašinos galimybes. 1843 m. ji sukūrė pirmąją žinomą kompiuterinę programą.
Įmantrūs išradimai
Keturi svarbiausi technologinės pažangos elementai yra teisinga idėja, tinkamas jos įgyvendinimas, tobulai pasirinktas laikas ir reikiamų medžiagų prieinamumas. XIX a. visi šie elementai susiliejo į technologinį proveržį, kuris davė pradžią masinei gamybai ir paskatino masinį vartojimą.
Kilus pramonės revoliucijai (žr. 292–295 p.), ėmė sparčiai augti gyventojų skaičius, plėtėsi miestai ir susiformavo nauja vidurinė klasė, kuri pelnėsi iš pramonės augimo. Gamyklos prisipildė darbo jėgos, nes rankų darbu pagrįsta žemdirbystė užleido vietą mechanizacijai. Fabrikai gamino pigesnes prekes, skirtas masinei rinkai, o tai skatino darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio kilimą. Keitėsi ir tradicinė darbo vieta, ir buitis.
Viena iš asmenybių, padariusių milžinišką įtaką XIX a. gyvenimui, buvo anglų fizikas ir chemikas Michaelas Faraday. Jis atrado elektromagnetinės indukcijos dėsnį, kuris teigia, kad elektros srovė ima tekėti laidininku, esančiu kintamajame magnetiniame lauke.
X IX a. 4-ajame dešimtmetyje Faraday eksperimentai su elektra labai paspartino ryšio priemonių plėtrą. 1837 m. anglų mokslininkai Williamas Cookas ir Charlesas Wheatstone’as patentavo elektrinį telegrafą – įrenginį, kuriuo buvo galima laidais per atstumą perduoti pranešimus. Telegrafo ryšys išplito visame pasaulyje. 1876 m. JAV gyvenęs škotų išradėjas Alexanderis Grahamas
Bellas, didžiąją dalį savo profesinės karjeros dirbęs su kurčiaisiais, išrado telefoną. Ši naujovė netrukus užgožė telegrafą.
D ar vienas pritrenkiantis atradimas padarė perversmą ryšio priemonių srityje: 1887 m. vokiečių mokslininkas
Heinrichas Hertzas įrodė, kad egzistuoja radijo bangos. Italų įmonininkas
Guglielmo
Marconi buvo įsitikinęs, kad Hertzo atradimas leis sukurti būdą, kaip perduoti pranešimus dideliu nuotoliu be laidų, ir netrukus jis pats perdavė tokį belaidį signalą. 1906 m. Marconi pasiekė didžiausią savo gyvenimo tikslą – siųstuvu radijo bangomis perdavė kalbą.
Kiti išradimai taip pat sparčiai keitė pasaulį. Amžių sandūroje jau buvo kariaujama pažangesniais ginklais, maistas pradėtas konservuoti skardinėse (žr. 290–291 p.),
Skardinių atidariklis
Pirmosioms konservų skardinėms atidaryti tekdavo panaudoti plaktuką ir kaltą, o štai vėliau iš plonesnės skardos pagamintas skardines buvo galima atidaryti specialiai tam pritaikytais įrankiais. Pirmieji skardinių atidarikliai su jaučio formos galvute pasirodė XIX a. septintajame dešimtmetyje.
sukurtos technologijos, kaip šaldyti maistą namų sąlygomis. Keliuose pasirodė automobiliai, buvo plėtojama laivų statyba, per žemynus nusidriekė geležinkeliai, netrukus turėjo pakilti ir pirmasis lėktuvas. Jungtinėse Amerikos Valstijose Wilburas ir Orville’as Wrightai, patobulinę sklandytuvą, iš jo pasigamino drobe aptrauktą medinį dvisparnį lėktuvą. 1903 m. gruodžio 17 d. jie atliko pirmąjį motorinį skrydį, o XX a. 4-ojo deš. pradžioje lėktuvai įgavo šiuolaikines formas (žr. 460–463 p.). Šeimos turėjo aiškiai apibrėžtą laisvalaikį. Jos klausėsi gramofonų plokštelių muzikos, o 1895 m. kovą žmonės iki širdies gelmių susijaudino, išvydę mirgančius paveikslėlius. Sulig pirmuoju viešu filmo „Darbininkų išėjimas iš Lumiere’ų fabriko“ seansu gimė kinas. Žmonių buitį pamažu keitė siuvamosios mašinos, skalbyklės, elektrinės viryklės, elektriniai šildytuvai ir dulkių siurbliai
Berlinerio gramofonas
Emile’is Berlineris sukūrė šiuolaikinių grotuvų ir kompaktinių diskų pirmtaką. Šis XIX a. paskutinio dešimtmečio modelis atkurdavo garsą iš plokštelių su įrėžtu spiraliniu grioveliu.
Konservų dėžutė
1810 m. paskatinti atradimo, kad maistą galima ilgai išlaikyti jį pakaitinus ir sandariai uždarius stiklainiuose, anglai Bryanas Donkinas ir Johnas Hallas pasiūlė naudoti skardines.
Bello telefonas
1876 m. Alexanderis Grahamas Bellas sukūrė būdą, kaip perduoti balsą laidais. Šis ankstyvasis Bello telefono aparatas turi
trimitą panašų ragelį su mikrofonu ir ausine.
Gatlingo kulkosvaidis
XIX a. 7-ajame dešimtmetyje Richardo Gatlingo sukonstruotas mechaninis ginklas sudarytas iš šešių ratu išdėstytų vamzdžių, įtaisytų sukamajame bloke. Ginklas buvo lengvai naudojamas, patikimas ir veiksmingas.
Debrie „Parvo“ kamera 1908 m., praėjus šešiems dešimtmečiams po pirmųjų modelių, prancūzas Josephas Debrie sukūrė filmavimo kamerą „Le Parvo“. Vienu metu ji buvo populiariausia filmavimo kamera pasaulyje.
Kaitinamoji lempa su siūleliu XIX a. 8-ojo deš. kaitinamoji lempa buvo sudaryta iš stiklinės kolbos ir kaitinamojo anglies siūlelio, kuris degdamas skleidė šviesą.
Wrightų „Flyer“
1903 m. gruodžio 17 d. brolių Wrightų pagamintas dvisparnis lėktuvas „Flyer“ pakilo netoli Kiti Hoko Šiaurės Karolinoje. Pilotuojamas Orville’o Wrighto, lėktuvas pakilo į 3 m aukštį ir po 12 s sėkmingai šlumštelėjo ant žemės. Tądien lėktuvas kilo į orą tris kartus, o ilgiausias skrydis truko 59 s.
Rašomoji mašinėlė „Remington No. 1“ Pirmąją rašomąją mašinėlę 1868 m. sukūrė amerikietis Christopheris Sholesas. Ją, kaip ir šį 1876 m. modelį, pagamino bendrovė „Remington Arms Company“.
„Benz Velo“ 1895 m. pagamintas „Benz Velo“ buvo pirmasis standartizuotas automobilis. Varomas vieno cilindro variklio, jis turėjo tik dvi priekines pavaras ir neturėjo užpakalinės pavaros.
Eastmano „Kodak Brownie“ XX a. pradžioje amerikietis George’as Eastmanas sukūrė pigius fotoaparatus, kurie daug prisidėjo prie mėgėjiškos fotografijos atsiradimo.
AMERIKIEČIŲ IŠRADĖJAS (1847–1931)
THOMAS EDISONAS
Edisonas buvo savamokslis išradėjas. Septynerių namuose įsirengė chemijos laboratoriją. Lankė mokyklą tik tris mėnesius, nuo dvylikos metų visą laisvalaikį skyrė moksliniams eksperimentams. Edisono plataus masto tyrimų laboratorijos buvo pirmos tokio pobūdžio įstaigos pasaulyje. Savo vardu Edisonas patentavo 1 093 išradimus, tarp kurių buvo patobulintas telefono aparatas, elektros lemputė ir pirmasis kino projektorius.
Kasos aparatas 1879 m. išrado amerikietis Jamesas Ritty. Klavišais valdomi svirtiniai mechanizmai susumuodavo įdėtus pinigus ir taip nelikdavo galimybės vagiliauti iš kasos.
Leclanche galvaninis elementas, XIX a. pabaiga Mūsų laikais naudojami tokie pat Leclanche elementai, tik su metalo apvalkalu.
XX a. mokslas toliau tobulėjo, suteikdamas visuomenei prieigą prie technologijų ir naikindamas bendravimo kliūtis.
TELEVIZIJOS AUŠRA
1926 m. škotų inžinierius Johnas Logie Bairdas pirmą kartą radijo ryšio priemonėmis perdavė vaizdus ir žodžius 460–463 ❯❯
PLASTIKAS
Vis daugiau namų ūkyje reikalingų daiktų imta gaminti iš plastiko 460–463 ❯❯ Pirmasis universalus sintetinis plastikas – bakelitas – buvo išrastas 1909 m.
KOMPIUTERIŲ REVOLIUCIJA
Pirmieji elektroniniai kompiuteriai buvo kuriami slapta per Antrąjį pasaulinį karą Didžiojoje Britanijoje ir JAV. XX a. 7-ajame dešimtmetyje į kompiuterius pradėjus montuoti silikono lustus, buvo galima sumažinti kompiuterių matmenis. Tai stipriai pakeitė ryšių priemones ir pramonę. PO
Naro šalmas
Šis šalmas yra dalis naro sandariojo kostiumo, naudoto 1839 m. Su tokiais kostiumais narai galėjo dirbti iki 100 m gylyje.
1 RAUDONOSIOS ARMIJOS PLAKATAS
4 „DRAUGAS LENINAS ŠVARINA PASAULĮ”
5 ANTIIMPERIALISTINIS PLAKATAS
2 RAUDONOSIOS KAVALERIJOS PLAKATAS
6 ALEKSANDRO RODČENKOS PLAKATAS
3 ELIO LISICKIO PLAKATAS „RAUDONASIS PLEIŠTAS“
7 KINO AFIŠA
8 PENKMEČIO PLANO PLAKATAS
11 KOLEKTYVIZACIJOS PLAKATAS
12 KOMJAUNIMO PLAKATAS
13 KARO METO PLAKATAS
15 ANTIFAŠISTINIS PLAKATAS
14 ANTINACISTINIS PLAKATAS
Sovietinė propaganda
Komunistų partijos valdomoje SSRS valstybė kontroliavo kiekvieną menininko kūrybos aspektą. Tuo laikotarpiu sukurta propagandinė agitacija šlovino socialistinę vyriausybę, jos politiką ir ūkio laimėjimus, o priešus smerkė.
1 Plakatas, kviečiantis stoti į Raudonąją armiją (1918–1919), kuriame parašyta „Ar užsirašei savanoriu?“ 2 Plakatas iš pilietinio karo laikotarpio (1918–1920), kviečiantis ukrainiečius stoti į bolševikinę kavaleriją 3 „Raudonasis pleištas“, Elio Lisickio pilietinio karo laikotarpio reprezentacinis plakatas (1919). Raudonas pleištas simbolizuoja Raudonąją armiją, įsirėžiančią į Baltąją armiją 4 „Draugas Leninas švarina pasaulį“ (apie 1920), plakatas, vaizduojantis, kaip Sovietų Sąjungos vadovas padeda pasauliui atsikratyti komunizmo priešų – monarchistų, klerikalų ir fabrikantų
5 Dmitrijaus Mooro antiimperialistinis plakatas, kuriame imperializmas pavaizduotas kaip pabaisa, apsivijusi pramonę ir neprileidžianti darbininkų prie gamybos priemonių 6 „Knygos visoms žinių sritims“ (1925), garsus ir dažnai mėgdžiotas Aleksandro Rodčenkos agitacinis plakatas, reklamuojantis valstybinės leidyklos Leningrado skyrių. Rodčenkos draugė Lilija Brik šaukia žodį „knygos“
7 Sovietinė kino afiša, pristatanti filmą „Mulen Ružas“ (1928)
8 Plakatas, vaizduojantis darbininkę, skirtas stalininiam penkmečio planui (1931) 9 „Industrializacija – tai kelias į socializmą“ (1928), plakatas, skirtas sparčiai Sovietų Sąjungos industrializacijai
10 Plakatas „Mes statome socializmą!“ (1930). Jame pavaizduoti didžiuliai fabrikai, stiprūs darbininkai ir nesusto-jančios gamybos linijos 11 „Prisidėkite prie mūsų!“ – idealizuota kolūkiečių pora džiaugsmingai kviečia valstiečius stoti į kolūkį (1930) 12 Plakatas, kviečiantis jaunimą dirbti kolūkiuose (1930–1931)
13 Stalinas, nutapytas kaip didis vadas, už kurio milžiniška Sovietų Sąjungos karinė jėga Antrojo pasaulinio karo išvakarėse (1939)
14 „Mirtis vaikžudžiams!“ (1942) – Antrojo pasaulinio karo plakatas, kuriame pavaizduotas nacio batas, trypiantis rusų mergaitę
15 Valstybės saugumo plakatas (1937) perspėja saugotis „šnipų, priešiškų elementų, fašistams parsidavusių Trockio ir Bucharino šalininkų“ 16 Šaltojo karo laikotarpio (apie 1955 m.) plakatas, kuriame pavaizduota pripūsta Laisvės statula, laikanti rankoje nutukusį kapitalistą 17 Pokario plakatas, kuriame pavaizduotas, kaip tada buvo įprasta, romantizuotas kolūkietės portretas. 18 „Šlovė!“ – plakatas, kuriame Jurijus Gagarinas, pirmasis į kosmosą pakilęs žmogus, pavaizduotas kartu su kitais SSRS kosmonautais (1960)
16 ANTIKAPITALISTINIS PLAKATAS
17 KOLŪKIUS ŠLOVINANTIS PLAKATAS
18 KOSMINĖMS LENKTYNĖMS SKIRTAS PLAKATAS
PRIEŠ
Nuo paskutinio ledynmečio pabaigos gamtiniai veiksniai ir žmogaus veikla turi įtakos Žemės klimatui.
NATŪRALI KLIMATO KAITA
Paskutinis ledynmetis ❮❮ 22–23 baigėsi prieš 10 000–15 000 metų, nuo tada pasaulio klimatas vis šiltėja. Mokslininkai vardija daugybę natūralių šio atšilimo priežasčių, tarp jų yra Žemės orbitos pokyčiai, Saulės aktyvumo svyravimai ir ugnikalnių aktyvumas.
PRAMONĖS PADARINIAI
Nuo pramonės revoliucijos
❮❮ 292–293 laikų vidutinė pasaulinė temperatūra kyla sparčiau. Paplitęs iškastinio kuro, pavyzdžiui, naftos ir anglies, deginimas padidino anglies dioksido (CO 2) kiekį atmosferoje ir prisidėjo prie šiltnamio efekto.
ŠILTNAMIO EFEKTAS
1824 m. prancūzų matematikas ir fizikas Josephas Fourier pastebėjo, kad Žemės paviršius ir atmosfera įšyla, nes Saulės spinduliuotę sugeria natūraliai susidarančios šiltnamio dujos , tarp jų – metanas (CH 4) ir anglies dioksidas (CO 2).
Nuo 1880 m., prasidėjus pramonės revoliucijai (žr. 292–293 p.), vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo 1,1 °C. Per past ar uosius keturis dešimtmečius atšilimas paspartėjo. Visi septyni šilčiausi metai užregistruoti nuo 2015-ųjų
Dabartinė padėtis
Pasaulinė meteorologijos organizacija ir JT aplinkos apsaugos programa („United Nations Environment Programme“) įsteigė Tarpvyriausybinę klimato kaitos komisiją („Intergovernmental Panel on Climate Change“, IPCC), kurios tikslas – tirti
87 13
87,000
PROCENTAI ledynų atsitraukia nuo Antarktidos pusiasalio – per dešimtmetį.
PROCENTŲ Arkties vandenyno ledo susitraukia –per dešimtmetį.
KV. KM prarasta sniego ir ledo dangos 1979–2016 m. – kasmet.
klimato kaitą. 2021 m. šios komisijos šeštoje vertinimo ataskaitoje prognozuojama, kad iki XXI a. pabaigos temperatūra gali pakilti nuo 1,8 °C iki 4 °C. IPCC išvada, kad klimato kaitą sukėlė žmogaus veikla, grindžiama tuo, jog anglies dioksido (CO2) koncentracija atmosferoje nuo ikipramoninės eros padidėjo daugiau nei 50 proc., o tai žymiai sustiprino šiltnamio efektą (žr. PRIEŠ). Padidėjęs išmetamo CO2 kiekis –tiesioginis industrializacijos rezultatas. CO2 išskiria oro, jūrų ir kelių eismas, taip pat anglimis kūrenamos elektrinės. JAV didžiąją dalį iš 276 mln. transporto priemonių sudaro automobiliai, kurių kiekvienas į atmosferą išmeta vidutiniškai apie 4,6 t CO2 per metus. Augalai ir medžiai natūraliai neutralizuoja emisijas sugerdami anglies dioksdidą ir išskirdami į atmosferą deguonį, tačiau anglies dioksido neutralizuojama vis mažiau, nes kasmet pramoniniais tikslais iškertama apie 10 mln. hektarų miškų.
Vandenynai taip pat sugeria CO2. Juose
Klimato kaita
metrinių tonų anglies dioksido per metus
Milijardai
Anglys
Nafta
Dujos
Anglies dioksido tarša Grafike parodyta, kiek kasmet į atmosferą išmetama anglies dioksido deginant iškastinį kurą (anglis, naftą ir gamtines dujas). Iškastinio kuro sudeginama vis daugiau, nes daugėja motorinių transporto priemonių ir plečiasi daug energijos sunaudojančios pramonės, kaip antai cemento gamybos, veikla. 2020 m. JAV į atmosferą buvo išmesta 5,981 mln. metrinių tonų anglies dioksido.
Žemės atmosfera turi natūralią savybę įšildyti planetą. Negalėdama įšilti, Žemė negalėtų palaikyti gyvybės, tačiau pasaulis nuolat šiltėja. Specialistai mano, kad dėl spartaus klimato šiltėjimo kalta žmogaus veikla. Jie ragina imtis kuo skubesnių veiksmų, kad būtų išvengta gresiančios pasaulinės krizės ir planeta būtų išsaugota ateities kartoms.
Ilgas badmetis
IPCC duomenimis, 2022 m. Žemė buvo labiausiai įšilusi per pastaruosius 125 000 metų. Dėl šio atšilimo anksčiau nei įprastai eižėja ir plonėja Arkties ledas, todėl daugelis baltųjų lokių negali pavasarį sumedžioti pakankamai maisto. Mažėjanti kūno masė gali turėti įtakos baltojo lokio gebėjimui daugintis, taip pat iškyla pavojus jo jauniklių išlikimui.
Metai
PERPILDYTI KELIAI
LEGENDA
Metalurgija
Cemento gamyba
Kita pramonė
14,7 5,2 1,8
TONOS CO 2 per metus į orą išskiria vienas JAV gyventojas.
TONOS CO 2 per metus į orą išskiria vienas JK gyventojas.
TONOS CO 2 per metus į orą išskiria vienas Indijos gyventojas.
kaupiasi daugiausia šių dujų Žemėje, tačiau vandenynams šiltėjant jūros vanduo vis mažiau gali sugerti CO2 iš atmosferos. Nuo 7-ojo dešimtmečio pabaigos subarktinio klimato regionuose ledynai traukėsi plačiu ruožu, visame pasaulyje suplonėjo sniego ir ledo danga. Jūros lygis kyla. Skaičiuojama, kad iki 2100 m. jis gali pakilti dar 50–70 cm.
Klimatologai taip pat mano, kad klimato
mąžtančios maisto ir gėlo vandens atsargos taip pat gali kelti pavojų milijonams žmonių. Dėl klimato kaitos poveikio tūkstančiams rūšių gresia išnykimas – pradedant vandenynų rūgštėjimu, dykumomis virtusiais kadaise derlingais laukais ir baigiant kintančia ekosistemų temperatūra ir blunkančiais koralais. Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga („International Union for Conservation of Nature“) mano, kad vien Afrikoje 785 gyvūnų ir 1 382 augalų rūšys yra sparčiai nykstančios. Arktyje ledo tirpimas taip pat kelia pavojų rūšių išlikimui abiejuose mitybos grandinės galuose – nuo mažyčių dumblių ir zooplanktono iki didelių žinduolių, tokių kaip ruoniai ir baltieji lokiai.
Švytintis kalnas
Ledynai ir ledo laukai traukiasi daugelyje pasaulio vietų, taip pat ir Kilimandžaro viršūnėje. Kalnas per praėjusį šimtmetį prarado apie 85 proc. ledo laukų, o tai ypač svarbu turint omenyje tai, kad jis atlaikė ankstesnius klimato pokyčius, tarp jų – ir nuožmią 300 m. trukusią sausrą prieš 4000 metų. Nuotraukose – kalno viršūnė 1993 m. vasarį (viršuje) ir 2000 m. vasarį (dešinėje).
CO2 koncentracija atmosferoje jau yra didžiausia per daugiau nei
2 mln. metų, todėl dauguma
klimatologų, aplinkosaugininkų grupių ir milijonai susirūpinusių piliečių ragina vyriausybes veikti nedelsiant, ryžtingai ir greitai, kad į atmosferą būtų išmetama gerokai mažiau CO2. Vis labiau
kaita lemia kritulių dažnumo pokyčius, dėl kurių daugelyje pasaulio regionų ėmė labai trūkti vandens, o kitus siaubia niokojantys potvyniai, tokie kaip 2022 m. Pakistane, kuris apėmė trečdalį šalies teritorijos.
Klimato kaita taip pat gali padidinti ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip karščio bangos ar atogrąžų audros, pavojų ir stiprumą. Tačiau tokių įvykių kaip uraganas „Harvey“, kuris 2017 m. nusiaubė Teksaso ir Luizianos rajonus, tiesioginiam priežastiniam ryšiui rasti būtina atlikti tolesnius tyrimus.
Numatomi padariniai
IPCC ir daugelis kitų organizacijų prognozuoja siaubingus padarinius pasauliui, ypač jo vargingiausioms šalims, jei CO2 išmetimas į atmosferą toliau didės. Dėl kylančio jūrų lygio dešimtys milijonų žmonių gali būti priversti palikti žemumas, tokias kaip Gango ir Nilo deltos. IPCC taip pat mano, kad XXI a. antroje pusėje Arkties vandenynas vasarą beveik nebeužšals, todėl iškils užtvindymo pavojus pakrančių miestams, pavyzdžiui, Šanchajui, Majamiui ir Mumbajui. Jei nebus imtasi reikiamų priemonių,
Metai
sutariama dėl galutinio tikslo – padėties, kai CO2 išskyrimas bus lygus nuliui, kitaip tariant, kai bus pasiekta pusiausvyra tarp dėl žmogaus veiklos į atmosferą išmesto ir iš jos pašalinto CO2 Daugelis mokslininkų ir aktyvistų mano, kad žmonija priartėjo prie negrįžtamo lūžio taško. Nuogąstaujama, kad dėl neveiklumo kai kuriais klausimais ar pernelyg lėtos reakcijos į juos klimato kaita vyks taip sparčiai, kad žmonės greitai nesugebės jos sustabdyti.
LEGENDA
CO2 koncentracija
Temperatūra
Atšilimas XXI amžiuje
Dabartinės visuotinio atšilimo prognozės numato, kad temperatūra pakils 1,8–4 °C ir kad atmosferoje nuolat didės CO2 koncentracija. Didėjantis šių dujų lygis atmosferoje sustiprina šiltnamio efektą ir kelia oro temperatūrą.
4,2 240 14
MLN. KV. KM miškų prarasta nuo 1990 metų.
MEDŽIŲ reikia, kad būtų sugertas vieno įprasto automobilio per metus išmetamas CO2
PROC. koralinių rifų buvo sunaikinta 2009–2018 metais.
„Žmonija dabar stovi kryžkelėje. Privalome nuspręsti, kuriuo keliu norime eiti.“
GRETA THUNBERG, 2019 m
Šalys lenktyniauja, kaip veiksmingiau sumažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, ir aktyviai ieško alternatyvų vis dar gausiai naudojamam iškastiniam kurui.
SVARBŪS SUSITARIMAI
Virtinę tarptautinių susitarimų dėl klimato taikos vainikavo 2016 m. pasirašytas Paryžiaus susitarimas, kuriuo siekiama apriboti visuotinės oro temperatūros didėjimą: nutarta, kad jis būtų mažesnis kaip 2 °C (geriausia iki 1,5 °C), palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Nors šis susitarimas yra teisiškai įpareigojantis ir kai kurios šalys visgi padarė tam tikrą pažangą, 1,5 °C tikslas nebus įgyvendintas, nes tam, kad jis būtų pasiektas, būtina iki 2030 m. perpus sumažinti dėl žmogaus veiklos atsirandantį CO2 Dauguma aplinkosaugos aktyvistų, pasipiktinę dėl pernelyg lėtos pažangos mažinant klimato kaitą, išėjo į gatves protestuoti.
ALTERNATYVIOJI ENERGIJA
KAIP SUŽINOME?
KLIMATO KAITOS VERTINIMAS
Mokslininkai stebi ledynus Arktyje ir Antarktidoje, kad nustatytų pokyčius, dabar vykstančius poliariniuose regionuose. Kad įvertintų dabartinę klimato kaitą, jie turi žinoti, kaip klimatas kito praeityje. Užuominos apie praeityje vyravusias klimato sąlygas slypi uolienose ir medžiuose, tačiau daugiausia informacijos apie istorinę klimato kaitą aptinkama lede (žr. 22–23 p.). Ledynus tyrinėjantys mokslininkai analizuoja lede įstrigusius oro burbuliukus ir nustato, kiek dujų buvo atmosferoje tuo metu, kai susidarė ledas. Taip jie sužino, kaip per šimtmečius keitėsi atmosferos sudėtis.
Ateitis, kai bus pasiekta nulinė CO2 emisija, priklauso nuo švarių alternatyvių energijos šaltinių, kurie turės pakeisti taršų iškastinį kurą. Nors vėjo, Saulės, potvynių, branduolinės ir geoterminės energijos šaltiniai ❮❮ 480–481 neišskiria į aplinką CO2 arba išskiria itin mažai, jie gali kitaip kenkti gamtai arba jų įrengimas gali būti labai brangus. Ypač išpopuliarėjo vėjo ir saulės jėgainės. 2021 m. jos pagamino 10,3 proc. pasaulio elektros energijos (2015 m. – tik 4,6 proc.). Jei norima sumažinti CO2 emisijas iki Paryžiaus sutartimi numatyto kiekio, būtina iškovoti didesnę rinkos dalį alternatyviems energijos šaltiniams ir pasirūpinti, kad kuo daugiau žmonių automobilius su vidaus degimo varikliais keistų į elektrines transporto priemones.
ANGLIES DIOKSIDO SURINKIMAS IR SAUGOJIMAS
Naudojamos specialios technologijos, kurios surenka CO2 prieš deginimą arba po jo. Surinktas CO2 suskystinamas, transportuojamas ir saugomas giliai po žeme tam tinkamose vietose, pavyzdžiui, druskinguose vandeninguose sluoksniuose ar išeikvotuose naftos rezervuaruose. Šios technologijos brangios, tačiau jos gali padėti sumažinti pramonės ir energijos gamybos procesų išskiriamą anglies dioksidą.
