Laime tureti maziau by knygos.lt

Pamėginsime naujai pažvelgti į kiekvieną stalčių, kiekvieną spintą, kiekvieną kambarį ir įsitikinti, kad kiekvienas mūsų turimas daiktas mums reikalingas.

Ar kada jautėte, kad jūsų turimas turtas gniuždo jus – užuot džiuginęs? O gal slapta svajojote, kad kiltų viesulas ir švariai iššluotų namus? Jei taip, metas imtis paprastinti savo gyvenimą! Francine Jay knyga „Laimė turėti mažiau“ – lengvas ir smagus vadovas į minimalisto gyvenseną. Ji skirta žmonėms, kurie pavargo nuo to, kad jų daiktai valdo juos pačius. Jei gaištate laiką ieškodami, kur ką padėjote, jei išleidžiate daugybę pinigų daiktams, kurių jums iš tiesų nereikia, jei svajojate apie patogius, lengvai tvarkomus ir švarius namus, ši knyga – kaip tik jums. Pirmoje dalyje „Filosofija“ kalbama apie džiaugsmus ir naudą, kurią teikia išsilaisvinimas nuo daiktų pertekliaus. Antroje dalyje „Kryptingas metodas“ pateikiama 10-ies paprastų ir lengvai įgyvendinamų žingsnių programa, padėsianti atsikratyti šlamšto. Trečioje dalyje „Po kambarį“ nurodomi konkretūs būdai, kaip kuriame kambaryje tvarkytis. Ketvirta dalis „Gyvenimo būdas“ padės jums sutrumpinti privalomų atlikti darbų sąrašą ir taip laimėti laiko svarbesniems dalykams jūsų gyvenime.

MAŽIAU DAIKTŲ = DAUGIAU DŽIAUGSMO

Laimė turėti mažiau

FRANCINE JAY (Fransin Džei), dar žinoma kaip Panelė minimalistė, – amerikiečių autorė, rašanti apie tai, kaip gyventi turint mažiau daiktų. Savo interneto svetainėje www.missminimalist.com ji teikia patarimų, dalijasi patirtimi ir diskutuoja su nuolat augančia auditorija apie minimalistinio gyvenimo būdo teikiamus džiaugsmus. Be to, ji rašo knygas, užsiima joga ir nuolat keliauja po pasaulį su... mažyčiu kelionkrepšiu.

Francine Jay

Francine Jay Laimė turėti mažiau Ką daryti, kad jūsų gyvenime būtų daugiau TVARKOS

Minimalistinės gyvensenos vadovas

Francine Jay Laimė turėti mažiau Minimalistinės gyvensenos vadovas Iš anglų kalbos vertė Rita Vidugirienė

V ILNIU S

2016

UDK 159.923.5 Ja-153

ISBN 978-609-466-161-7

Francine JAY THE JOY OF LESS, A MINIMALIST LIVING GUIDE: How to Declutter, Organize, and Simplify Your Life Anja Press, Medford NJ, 2010

Turinys Įvadas

PIRMA DALIS • Filosofija

15 17 22 27 31 35 40 44 48 53 57

ANTRA DALIS • Kryptingas metodas

61 63 67 72 76 80 84 89 93 97 102

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

Išvyskite savo daiktus tokius, kokie jie yra Nesusitapatinkite su tuo, ką turite Mažiau daiktų = mažiau streso Mažiau daiktų = daugiau laisvės Atsiribokite nuo savo daiktų Būkite geri vartininkai Rinkitės erdvę Išmokite džiaugtis neturėdami Džiaugsmas, kurį suteikia „pakankamai“ Gyvenkite paprastai, kad kiti galėtų tiesiog gyventi

1 Pradėkite nuo nulio 2 Šlamštas, Turtas arba Perduok kitam 3 Pagrįskite kiekvieną turimą daiktą 4 Viskam sava vieta 5 Visi paviršiai tušti 6 Moduliai 7 Ribos 8 Kažkam atsiradus, kažkas turi pasitraukti 9 Apkarpykite turimų daiktų sąrašą 10 Kasdienė priežiūra

TREČIA DALIS • Po kambarį

107 109 130 146 169 195 218 237 259

KETVIRTA DALIS • Gyvenimo būdas

281 283 306

Baigiamasis žodis Apie autorę

328 333

21 22 23 24 25 26 27 28

29 30

Svetainė Miegamasis Drabužinė Darbo kabinetas Virtuvė ir valgomasis Vonios kambarys Sandėliukai Dovanos, paveldimi ir sentimentų keliantys daiktai

Supaprastinkite savo dienotvarkę Dėl gerovės

Lengvas drugelis plevena lyg neapsunkintas troškimų pasaulio

Kobayashi Issa The Spring of My Life: And Selected Haiku („Mano gyvenimo pavasaris: haiku rinktinė“)

Įvadas

O jeigu aš jums pasakyčiau, kad taptumėte laimingesni turėdami mažiau daiktų? Skamba beprotiškai, tiesa? Nes kiekvieną dieną, kad ir kur žengtume ar ką darytume, sulaukiame tūkstančių žinučių, bylojančių apie visiškai priešingus dalykus: nusipirkite šį daikčiuką – ir būsite gražesni, turėkite tą ir tą – ir jus lydės didesnė sėkmė, įsigykite štai aną – ir jūsų laimė bus beribė. Na, gerai, įsigijome šį, tą ir aną. Ir turbūt jau jaučiamės devintame danguje, tiesa? Dauguma mūsų atsakytų „ne“. Tiesą sakant, gana dažnai būna atvirkščiai: daugelis šių daiktų ir su jais susijusios tuščios viltys išsiurbia pinigus iš mūsų kišenių, kerus iš mūsų tarpusavio santykių ir džiaugsmą iš mūsų gyvenimo. Ar kada žvalgotės po savo namus, į visus daiktus, kuriuos nusipirkote, paveldėjote ar gavote dovanų, ir, užuot džiaugęsi, pasijuntate prislėgti jų gausos? Ar jus slegia skolos, kurių susidarė atsiskaitant kredito kortele, ir vargiai suskaičiuojate visus ja apmokėtus pirkinius? O gal slapta trokštate, kad sykį užeitų audra ir stiprus vėjo gūsis iššluotų visą šlamštą iš namų ir suteiktų jums galimybę pradėti viską nuo nulio? Jeigu taip, tuomet minimalistinis gyvenimo būdas – jums tikras išsigelbėjimas. Į v a das

Pirmiausia panagrinėkime patį terminą „minimalizmas“. Dažnai jis kelia keistai bauginamų asociacijų, siejamų su rinktine prabanga, milijonų dolerių vertės loftais su vos trimis baldais. Vaizduotėje kaipmat iškyla šaltas santūrus interjeras, betoninės grindys ir žvilgantys balti paviršiai. Visa tai atrodo labai nuosaiku, rimta ir sterilu. Bet ar gali minimalizmas rasti vietelę mūsų gyvenime, kurį užpildo vaikai, naminiai gyvūnėliai, įvairūs pomėgiai, šūsnys paštu gaunamos reklamos ir skalbiniai? Dauguma žmonių išgirdę žodį „minimalizmas“ pagalvoja „tuščias“. Deja, sąvoka „tuščias“ nekelia susižavėjimo, ji paprastai siejama su netektimi, nepritekliumi ir trūkumu. Bet pažvelkite į „tuščias“ kitu aspektu – pagalvokite, kas gi yra „tuščias“, – ir ateina atsakymas: „Erdvė.“ Erdvė! O jos mums visur trūksta! Erdvės spintose, erdvės garažuose, erdvės darbotvarkėje, erdvės mąstyti, žaisti, kurti ir smagiai leisti laiką su šeima... tad štai jis: minimalizmo grožis. Mąstykite taip: dėžė vertingiausia, kai yra tuščia. Argi galim mėgautis šviežiai malta kava, jeigu puodelyje yra likę panaudotos kavos nuosėdų; ir argi galim parodyti savo žydintį sodą, jeigu vazoje stovi nuvytusios gėlės. Taip pat ir kai mūsų namai – mūsų kasdienio gyvenimo dėžė – yra užgriozdinti, mūsų sieloms atitenka antraeilė vieta, po mums priklausančių daiktų. Jau neturim nei laiko, nei energijos, nei erdvės naujiems potyriams. Jaučiamės suvaržyti ir prislopinti, tarsi neįstengtume išsitiesti visu ūgiu ir iki galo savęs išreikšti. Tapdami minimalistais imame valdyti savo daiktus. Susigrąžiname erdvę ir atkuriame namų paskirtį bei galimybes. Pertvarkome savo namus į atviras, erdvias, tuščias dėžutes, kuriose 10

įvadas

tilptų mūsų gyvenimo turinys. Paskelbiame nepriklausomybę nuo netvarkos tironijos. Tiesiog tikras išsilaisvinimas! Skamba fantastiškai – bet kaip tai pasiekti? Nuo ko pradėti? Kuo gi šita knyga skiriasi nuo visų kitų knygų apie tai, kaip sutvarkyti savo buitį? Na, priešingai nei kitose tvarkos knygose, šioje nerasite informacijos apie įmantrias dėžes ar sandėliavimo sistemas daiktams sudėti, joje raginama sumažinti savo turimų daiktų kiekį. Be to, jums nereikės dalyvauti apklausose ir atsakinėti į įvairiausius klausimus, kad išsiaiškintumėte, kas ir kokie esate, nereikės pildyti jokių lentelių – kas turi tam laiko? Čia nerasite ir jokių tyrimų apie kitų žmonių saugomą šlamštą, šioje knygoje svarbiausias esate jūs. Visų pirma mėginkime išsiugdyti minimalistinį požiūrį. Nesijaudinkite, tai nesunku! Mes tik įsigilinsime į tvarkingo, šlamšto neužgriozdinto gyvenimo atlygius ir pranašumus – taip įgysime motyvacijos, kuri bus būtina vėliau, kai, tarkim, spręsime, ką daryti su senoviniais porcelianiniais indais, paveldėtais iš senelės. Išmoksime išvysti savo daiktus tokius, kokie jie yra, pažaboti tą jėgą, kuri galbūt mus valdo, ir atrasti laisvę gyventi su tuo „pakankamu“ kiekiu daiktų, kurių reikia mūsų poreikiams patenkinti. Mes net įprasime į daug ką pažvelgti filosofiškai ir susimąstyti apie tai, kaip mūsų naujasis minimalizmas praturtins gyvenimą ir paskatins teigiamas permainas pasaulyje. Kodėl apie visa tai kalbame? Nes pastangos atsikratyti to, kas nereikalinga mūsų gyvenime, primena bandymus laikytis dietos. Galime entuziastingai pulti skaičiuoti savo mantos taip, kaip skaičiuojame kalorijas, ir „marinti save badu“, kad tik kuo Į v a das

greičiau pasiektume rezultatą. Tačiau labai tikėtina, kad galiausiai pasijusime labai nelaimingi ir, sykį patenkinę savo užgaidas, vėl grįšime prie to, nuo ko pradėjome. Pirma, turime pakeisti savo požiūrį ir įpročius – taip, kaip nustojame valgyti mėsą ir bulves ir pereiname prie Viduržemio jūros dietos. Išsiugdę minimalistinį požiūrį, išmoksime priimti kitokius sprendimus, susijusius su daiktais, kuriuos jau turime ir kuriuos priimame į savo gyvenimą. Toks požiūris mums žada ne trumpalaikį problemos sprendimą, o ilgalaikį įsipareigojimą, vedantį į naują, nuostabų gyvenimo būdą. Po psichologinio apšilimo pereisime prie kryptingo metodo – veiksmingiausių būdų, kaip sukurti ir išlaikyti neužgriozdintus namus. Štai čia ir prasideda visas smagumas! Pamėginsime naujai pažvelgti į kiekvieną stalčių, kiekvieną spintą, kiekvieną kambarį ir pasistengti, kad kiek vienas mūsų turimas daiktas tikslingai tarnautų mūsų buityje. Kiekvienam daiktui rasime tinkamą vietą ir nustatysime ribas, padedančias suvaldyti daiktus. Pritaikę šiuos būdus, įveiksime netvarką visiems laikams! Kiekvienoje namų kertelėje laukia specifiniai iššūkiai. Todėl keliausime nuosekliai – iš kambario į kambarį, kiekviename iš jų surasdami konkrečių problemos sprendimo būdų. Pradėsime nuo svetainės – sukursime joje lanksčią, dinamišką erdvę, skirtą mūsų poilsiui ir laisvalaikiui. Aptarsime kiekvieno baldo pranašumus ir išsiaiškinsime, ką daryti su šiame kambaryje laikomomis knygomis, DVD filmais, vaizdo žaidimais ir meno dirbiniais. Tada pereisime į miegamąjį, kur atsikratysime nereikalingų daiktų ir sukursime ramią oazę savo pavargusioms sieloms. Mūsų tikslas – suformuoti švarią, ramią, neužgriozdintą erdvę, kuri mus nuramintų ir suteiktų naujos gyvasties. 12

įvadas

Kadangi dažnam iš mūsų perpildytos drabužinės sukelia nemažą galvos skausmą, skirsime visą skyrių spintoms ir drabužiams. (Paisykite ten duotų patarimų, ir atrodysite pasakiškai, apsiribodami tik dalimi dabartinių savo drabužių.) Taip žengdami pramintu taku, pereisime prie šūsnių dokumentų savo darbo kabinetuose ir ištrinsime kalną elektroniniu paštu gautų žinučių, palikdami tik mažą jų dalį. Nenukrypstant nuo minimalistinio požiūrio, mums bus pavaldžios ir pačios netvarkingiausios darbo vietos! Toliau nukreipsime savo žvilgsnį į virtuvę. Atsikratę dalies puodų, keptuvių ir stalo įrankių, įsitikinsime, kad švarus virtuvinis stalas ir paprasti virtuvės reikmenys gali įkvėpti mūsų kulinarinį meistriškumą. Tada stabtelėsime vonios kambaryje: kol būsime ten, persijosime jo turinį ir sukursime elegantišką aplinką kaip moderniame kosmetikos salone. Net supaprastinsime įprastą kūno priežiūros tvarką, kad minimaliomis priemonėmis atrodytume įstabiai. Žinoma, nepamiršime ir savo rūsių, mansardų ir garažų. Daiktai gali būti paslėpti nuo akių, bet iš minčių jų taip lengvai neišmesi. Pasiraitojus rankoves šiose daiktų saugyklose, joks griozdas čia nepasislėps! Be to, trumpai aptarsime ir dovanas, paveldėtas šeimos vertybes ir suvenyrus. Išsiaiškinsime, kaip šie daikčiukai įsėlina į mūsų gyvenimą, ir atrasime įdomių būdų jiems atsispirti. Bet kodėl turėtume apsiriboti keturiomis namų sienomis? Išvalę namus (ir nusistebėję, kodėl to nepadarėme anksčiau!) ir pasitelkę naują minimalistinį požiūrį, peržiūrėsime savo dienotvarkę ir ją supaprastinsime. Išmoksime ištarti „ne“, nustatyti prioritetus ir atlikti darbus lengvai ir produktyviai. ApkarpysiĮ v a das

me savo užduočių sąrašą ir susigrąžinsime laiką taip, kaip susigrąžinome vietą – pasistengėme, kad ji būtų atvira, tuščia ir laisva. Galiausiai išsiaiškinsime, kaip minimalizmas leidžia mums tapti geresniais planetos gyventojais ir padeda išsaugoti jos dovanas ateities kartoms. Panagrinėsime tikrąjį mūsų, kaip vartotojų, pasirinkimų poveikį, atkreipdami ypatingą dėmesį į daiktų, kuriuos perkame, žalą – tiek žmogui, tiek aplinkai; ir sužinosime svarbius lengvo ir gracingo gyvenimo Žemėje pranašumus. Ir svarbiausia: suprasime, kad vietos spintose taupymas ir pasaulio gelbėjimas yra glaudžiai susiję. Ar jau esate pasirengę atsikratyti netvarkos visiems laikams? Tad verskite puslapį, kur jūsų laukia pirmoji minimalistinės filosofijos porcija, po kelių minučių jau žengsite keliu į paprastesnį, tvarkingesnį ir ramesnį gyvenimą.

P I R M A

DA LI S

Filosofija Įsivaizduokite, kad esate generolas, einantis į mūšį, arba sportininkas prieš svarbias varžybas: kad atliktume užduotį kuo geriau, turime mintyse pasirengti mūsų laukiantiems iššūkiams. Kituose knygos puslapiuose mes gvildensime sėkmę lemiančią paslaptį: minimalistinę mąstyseną. Šioje dalyje kalbėsime vien apie požiūrį. Prieš išmokdami valdyti daiktus, turime pakeisti savo santykį su jais. Mes jį apibrėšime, išsiaiškinsime, koks jis yra ir kaip jis veikia mūsų gyvenimą. Perpratę pagrindinius principus, išmoksime lengviau atsisakyti daiktų ir nereikalingų neįsileisti pro duris. Ir svarbiausia – suprasime, kad daiktai yra skirti tarnauti mums, o ne atvirkščiai.

F il o s o fi j a

1 Išvyskite savo daiktus tokius, kokie jie yra Apsidairykite aplinkui – greičiausiai bent dvidešimt ar trisdešimt daiktų yra jūsų tiesioginėje matymo zonoje. Kokie tai daiktai? Kaip jie čia pateko? Kokia jų paskirtis? Metas išvysti daiktus tokius, kokie jie yra. Įvardykime, apibrėžkime juos, išlukštenkime jų paslaptį. Kokie konkrečiai yra tie daiktai, kuriuos įsigydami, prižiūrėdami ir saugodami skiriame tiek daug laiko ir energijos? Ir kaip atsitiko, kad jų susikaupė tokia daugybė? (Gal jie dauginasi, kai mes miegame?) Apskritai visus mūsų daiktus galima suskirstyti į tris kategorijas: į naudingus, gražius ir žadinančius jausmus. Pradėkime nuo lengviausios kategorijos: naudingų daiktų. Tai daiktai, kurie yra praktiški, funkcionalūs ir padeda mums atlikti darbus. Dalis iš jų yra gyvybiškai svarbūs, kiti daro mūsų gyvenimą lengvesnį. Maga tikėti, kad visi mūsų daiktai yra naudingi, – bet ar kada esate skaitę knygą apie išlikimo būdus? Smilkteli mintis – kiek iš tikrųjų nedaug daiktų mums reikia, kad išgyventume: paprasčiausios pastogės, drabužių kūno temperatūrai reguliuoti, vandens, maisto, kelių dėžių ir dar keleto reikmenų valgiui gaminti. ( Jeigu tiek I š v yskite savo daik tus tok i us, k ok i e j i e y r a

teturite, galite toliau nebeskaityti; jeigu ne, prisidėkite prie mūsų ir tęskite!) Be būtiniausių daiktų, yra ir tokių, be kurių galime išgyventi, bet jie vis dėlto labai naudingi: lovos, paklodės, nešiojamieji kompiuteriai, virduliai, šukos, rašikliai, šviestuvai, knygos, lėkštės, šakutės, sofos, elektros ilgintuvai, plaktukai, atsuktuvai, plaktuvai, – na, turbūt įsivaizduojate. Visi daiktai, kuriuos naudojate dažnai ir kurie iš tiesų pagerina jūsų gyvenimo kokybę, minimalistiniame namų ūkyje yra visiškai sveikintini. Bet atminkite: kad būtų naudingas, daiktas turi būti naudojamas. Čia ir slypi visa gudrybė: dauguma mūsų turime daugybę galimai naudingų daiktų, kurių paprasčiausiai nenaudojame. Puikus pavyzdys yra atsarginiai daiktai: kiek maisto plastikinių dėžučių iš tiesų jums reikia – priešpiečiams susidėti ar į šaldiklį, – ir kiek jų yra sudėta virtuvinėje spintelėje? Ar tikrai jums reikia dviejų belaidžių grąžtų? Kiti daiktai tingiai riogso neliečiami, nes yra per daug sudėtingi naudoti ar tiesiog vargas juos valyti: į galvą ateina virtuviniai kombainai, fondiu indai ir oro drėkintuvas. Jie tiesiog yra tik „dėl visa ko“, „o gal prireiks“ ir tik užima vietą mūsų spintelėse ar stalčiuose, laukdami, kada išmuš jų valanda. Daiktai, kurių naudojimo dienos suskaičiuotos. Greta naudingų daiktų yra tokių, kurie neturi praktinės paskirties, bet tenkina kitokius poreikius: kalbant paprastai, mums patinka į juos žiūrėti. Nuo senų laikų žmonės įpratę puošti savo aplinką – tą įrodo tiek senovės urvų tapyba, tiek paveikslai, kabantys virš mūsų sofų. Estetinis skonis yra svarbi mūsų tapatumo dalis ir jo nereikėtų neigti. Puošnios vazos blizgesys arba grakščios modernios 18

Filosofija

kėdės linijos gali suteikti gilaus ir džiugaus pasitenkinimo mūsų sieloms, todėl tokie daiktai turi neabejotiną teisę būti mūsų gyvenimo dalimi. Perspėjimas: jiems su visa derama pagarba turi būti skirta gerai matoma vieta. Jeigu Murano stiklo kolekcija dulka lentynoje arba dar blogiau – yra užkelta į palėpę, ji viso labo spalvingas šlamštas. Peržiūrėdami savo sukauptus daiktus, venkite vertinti juos mašinaliai. Vien todėl, kad vieną vasaros dieną per amatų mugę įsigytas daiktas jums patiko, dar nereiškia, kad jis nusipelno vietos ant jūsų židinio atbrailos visiems laikams. Kita vertus, jeigu jis sukelia šypseną arba jo akivaizdi harmonija pažadina jūsų sieloje gilesnį gyvenimo grožio suvokimą, jo vieta jūsų namuose visiškai pelnyta. Ir jeigu visi daiktai jūsų namuose yra arba gražūs, arba naudingi, nebus sunku. Bet akivaizdu kaip dukart du keturi – tikrai atsiras daiktų, kurie nėra nei gražūs, nei naudingi. Iš kur jie atkeliavo, kodėl jie čia? Devyniais atvejais iš dešimties jie susiję su tam tikru prisiminimu arba emociniu prieraišumu: senoviniai jūsų senelės porcelianiniai indai, jūsų tėčio pypkių kolekcija, sarongas, kurį nusipirkote per savo medaus mėnesį. Jie primena mums itin svarbius žmones, vietoves ir įvykius. Dažniausiai jie patenka į mūsų namus kaip dovanos, paveldėtos šeimos vertybės ir suvenyrai. Ir vėlgi – jeigu daiktas, dėl kurio negalite apsispręsti, pripildo jūsų širdį džiaugsmo, su pasididžiavimu rodykite jį kitiems ir patys mėgaukitės juo. Ir vis dėlto, jeigu laikotės jo įsikibę iš pareigos jausmo (teta Edna apsiverstų karste sužinojusi, kad išdalijote jos porcelianinius arbatos puodelius) arba jeigu saugote jį kaip savo patirčių įrodymą (niekas nepatikės, kad lankėtės I š v yskite savo daik tus tok i us, k ok i e j i e y r a

Didžiajame Kanjone, jeigu išmesite kičinį sniego rutulį), tuomet kritiška daiktų perkrata pačiu laiku. Vaikščiodami po savo namus, pasikalbėkite su daiktais. Paklauskite kiekvieno iš jų: „Kas tu ir ką čia veiki?“, „Kaip atsiradai mano gyvenime?“, „Ar aš tave nupirkau, ar buvai man padovanotas?“, „Kaip dažnai tave naudoju?“, „Ar pakeisčiau tave kitu, jei pasimestum ar sulūžtum, ar atsikvėpčiau iš palengvėjimo tavęs atsikratęs?“, „Ar apskritai tavęs kada norėjau?“ Sąžiningai sau atsakykite į šiuos klausimus – juk neįskaudinsite savo daiktų jausmų. Klausinėjant greičiausiai į akiratį pateks daiktų, priklausančių ypatingai kategorijai, pavyzdžiui, tokiai kaip „daiktų daiktai“. Patys žinote, ką turiu galvoje, – kai kurie daiktai tiesiog savaime pritraukia kitų daiktų: tokių kaip aksesuarai, prietaisų eksploatavimo instrukcijos, daiktai, neatsiejami nuo kitų daiktų, daiktai, kurie ką nors rodo, talpina ar taiso. Ir tada, galimas daiktas, jūsų laukia didysis kuopimas: išmetus vieną daiktą gali tekti atsisakyti visos daiktų virtinės! Į kitą kategoriją patenka „kitų žmonių daiktai“. Čia gali kilti keblumų. Išskyrus galbūt jūsų (mažus) vaikus, jūsų įtaka kitų žmonių daiktams yra gana ribota. Tarkim, tai baidarė, kurią jūsų brolis paprašė jus palaikyti rūsyje ir kurios neatsiėmė per penkiolika metų, – tuomet turite teisę imti reikalą į savo rankas (žinoma, prieš tai paskambinę ir paprašę kuo greičiau tą daiktą atsiimti). Tačiau jeigu tai kalnas jūsų sutuoktinio pomėgio reikmenų arba jūsų paauglio sūnaus kitados rinkta popžvaigždžių simbolika, būtinas kiek diplomatiškesnis požiūris. Jeigu pasiseks, jūsų tvarkymasis taps užkrečiamas ir tie kiti žmonės nutars peržiūrėti savo pačių daiktus. 20

Filosofija

Bet kol kas tiesiog pasivaikščiokite po namus ir pažinkite savo daiktus: tas daikčiukas naudingas, anas gražus, o šis priklauso kažkam kitam (lengva kaip blynus kepti!). Dar neskubėkite išmesti daiktų: mes prie to netrukus prieisime. Žinoma, jeigu į akis krinta koks nors bevertis, bjaurus ar sunkiai identifikuojamas daiktas, – pirmyn, nieko nelaukite ir meskite jį lauk!

F il o s o fi j a

2 Nesusitapatinkite su tuo, ką turite

Nors rinkodaros specialistai tvirtins priešingai, vis dėlto – nesusitapatinkite su tuo, ką turite. Jūs esate jūs, o daiktai yra daiktai; jokia fizikinė ar matematinė magija nepakeis šių ribų, kad ir kaip mėgintų jus įtikinti žurnalo reklama per visą puslapį ar sumaniai surežisuota komercinės televizijos laida. Deja, kartkartėmis tampame reklamos aukomis. Todėl svarbu paaiškinti dar vieną mūsų turimų daiktų kategoriją – kas yra „prestižiniai daiktai“. Tai daiktai, kuriuos įsigyjame norėdami padaryti įspūdį kitiems arba siekdami įsiteikti įsivaizduojamam „aš“ – na, žinot, tam, kuris yra dešimčia kilogramų lieknesnis, keliauja po pasaulį, lankosi kokteilių vakarėliuose ar groja roko grupėje. Gal ir nenorim to pripažinti, bet nemažai daiktų turbūt įsigyjame norėdami susikurti tam tikrą įvaizdį. Kad ir automobilius. Juk galime patenkinti savo poreikį nukakti iš punkto A į punktą B įsigydami paprastą automobilį. Bet kurių galų mokėti dvigubą (ar trigubą) kainą už prabangų? Nes automobilių gamintojai moka reklamos bendrovėms apvalias sumas, kad mus įtikintų, jog mūsų automobiliai byloja apie mus, mūsų 22

Filosofija

asmenybę ir mūsų vietą verslo pasaulyje ar socialinėje hierarchijoje. Ir čia dar ne viskas, žinoma. Neįveikiamas potraukis susitapatinti su vartojimo prekėmis giliai įsišaknijęs mūsų gyvenime – nuo namų, kuriuos pasirenkame, iki daiktų, kuriuos į juos įsinešame. Dauguma sutiks, kad nedidukas paprastas namelis puikiausiai patenkintų mūsų poreikį turėti pastogę (ypač lyginant su trečiojo pasaulio būstais). Tačiau prestižą pabrėžianti rinkodara rėkte rėkia, kad mums „reikia“ šeimininkų miegamojo, miegamųjų kiekvienam vaikui, dviejų vonios kambarių ir virtuvės su profesionalia aukščiausios klasės įranga, kitaip nepasieksime „lygio“. Būsto plotas tampa statuso simboliu, ir, žinoma, norint įsirengti didesnį namą prireikia daugiau sofų, kėdžių, stalų ir kitokių daiktų daikčiukų. Mums aiškinama, kad mūsų namai atspindi mus pačius, todėl turime rodyti „tinkamus“ daiktus, kurie sudarytų trokštamą įspūdį. Meškų kailio kilimai ir sietynai iš elnio ragų liudija mūsų veržlią novatorišką dvasią; antikvariniai baldai kalba apie mūsų rafinuotą europietišką skonį; Maroko žibintai ir grindų pagalvėlės atskleidžia mūsų egzotišką, bohemišką pusę. Ir vis dėlto nė vienas šis daiktas iš tikrųjų nėra būtinas, kad perteiktume savo pomėgius ar asmenybę, apie mus daug daugiau pasako tai, ką darome, o ne tai, ką turime. Reklamos taip pat ragina mus prisistatyti apranga, o idealiausia – drabužio prekės ženklu. Bet dizainerių etiketės nedaro mūsų drabužių šiltesnių, rankinių – tvirtesnių, o gyvenimo – žavesnio. Be to, mados kryptį diktuojantys daiktai išeina iš mados vos juos nusipirkus, ir mūsų drabužinės nepastebimai prisipildo nebemadingų skarmalų, kurie, viliamės mes, galbūt kada nors Ne susitap atinkite s u tuo, k ą t ur i te

grįš į madą. Iš tiesų daugumai mūsų nė nereikia garsenybių garderobo, nes mūsų drabužiai ir aksesuarai niekada nepatrauks plačiosios visuomenės replikų ar susidomėjimo. Vis dėlto rinkodaros specialistai bando mus įtikinti, jog gyvename dėmesio centre, ir tam, kad lydėtų sėkmė, turime atitinkamai ir rengtis. Nelengva būti minimalistu žiniasklaidos valdomame pasaulyje. Reklaminiai laikraščiai be paliovos bombarduoja mus žinutėmis, esą materialių gėrybių kaupimas yra sėkmės matas. Jie bando įteigti, neva daug lengviau nusipirkti statusą, nei jį pelnyti. Kiek kartų esate girdėję „daugiau yra geriau“, „atlik vieną ar kitą vaidmenį, kol jis taps tavimi“ arba „apie žmogų sprendžiama iš jo drabužių“? Jie aiškina mums, kad kuo daugiau daiktų turėsime, tuo laimingesni būsime, o iš tikrųjų – kuo daugiau daiktų, tuo didesnis galvos skausmas ir didesnės skolos. Gal kas nors ir turės naudos, jei nusipirksime visus šiuos daiktus... bet ne mes. Tikra tiesa, prekės niekada nepadarys mūsų kitokių, nei esame. Vardinės rankinės nepadarys mūsų turtingesnių, madingiausi lūpdažiai nepavers mūsų supermodeliais, o prabangūs rašikliai – sėkmės lydimais vadovais. Brangūs sodo įrankiai neįdiegs mums sodininkystės įgūdžių, o aukštos klasės fotoaparatai dar nereiškia, kad tapsime apdovanojimų vertais fotografais. Ir vis dėlto negalime susilaikyti nepirkę ir saugoję daiktų, kurie žada, kad tapsime laimingesni, gražesni, protingesni, gabesni, organizuotesni, mylimesni, geresni tėvai ar sutuoktiniai. Bet susimąstykite: jeigu šie daiktai iki šiol neištesėjo savo pažadų, galbūt metas juos paleisti. Be to, vartojimo prekės nepakeičia potyrių. Mums tikrai nereikia garažo, pilno stovyklavimo reikmenų, sporto įrangos 24

Filosofija

ir baseino žaislų, kad kokybiškai leistume laiką su savo šeima. Pripučiami elniai ir kalnai dovanų dar negarantuoja džiugios šventės, o susibūrimas artimiausiųjų būryje – taip. Krūvos siūlų, šūsnys valgių gaminimo knygų ir dėžės su piešimo reikmenimis dar nereiškia, kad tapsime pripažintais mezgėjais, virtuvės šefais ar dailės genijais. Pati veikla – ne medžiagos – yra svarbiausia sąlyga patirti džiaugsmą ir tobulėti. Mes susitapatiname ir su daiktais iš praeities, laikomės įsikibę į tam tikrus daiktus, kad įrodytume, kas buvome ar ką pasiekėme. Dažnas iš mūsų vis dar saugo komandos palaikymo šokėjų uniformas, megztinius su raide priekyje, plaukimo varžybų trofėjus ar seniausiai baigtos vidurinės mokyklos užrašus. Teisinamės, esą saugome juos kaip savo pasiekimų įrodymą (gal mums dar paieškoti senų matematikos testų, kad įrodytume, jog išlaikėme egzaminą). Tačiau tie daiktai paprastai guli sugrūsti kur nors į dėžes ir niekam nieko neįrodo. Jeigu iš tiesų taip, gal jau metas paleisti šiuos mūsų vakarykščio „aš“ pėdsakus. Kritiškai vertindami savo daiktus, turbūt nustebsime, kiek daug iš jų primena mūsų praeitį, atspindi ateities viltis arba priklauso mūsų įsivaizduojamam „aš“. Deja, skirdami per daug vietos, laiko ir energijos šiems daiktams neįstengiame gyventi dabartyje. Kartais nuogąstaujame, jog atsikratydami tam tikrų daiktų tartum atsikratome dalies savęs. Nesvarbu, kad retai griežiame tuo smuiku ar kad dar nė karto nebuvome apsivilkę tos vakarinės suknelės, – jų atsisakę, kaipmat neteksime galimybės tapti smuikininku virtuozu ar įsilieti į aukštuomenę. Ir neduok Dieve, jei išmestume studentišką kepurę, – tai jau būtų tolygu neturėti diplomo. Ne susitap atinkite s u tuo, k ą t ur i te

Turime atminti: mūsų prisiminimai, svajonės ir troškimai – tai ne tie daiktai, o būtent mes. Mes nesame tai, ką turime; esame tai, ką darome, ką mąstome ir ką mylime. Atsisakydami to, kas liko nuo ankstesnės laisvalaikio veiklos, neįgyvendintų siekių ir svajonių, mes palaisviname erdvės naujoms (ir realioms) galimybėms. Prestižiniai daiktai – tai lyg tiltas į mūsų įsivaizduojamą gyvenimą; turime išvalyti tą chaosą, kad atsirastų laiko, energijos ir erdvės atskleisti tikrąjį savo „aš“ ir visas savo galimybes.

Pamėginsime naujai pažvelgti į kiekvieną stalčių, kiekvieną spintą, kiekvieną kambarį ir įsitikinti, kad kiekvienas mūsų turimas daiktas mums reikalingas.

MAŽIAU DAIKTŲ = DAUGIAU DŽIAUGSMO

Laimė turėti mažiau

Francine Jay

Francine Jay Laimė turėti mažiau Ką daryti, kad jūsų gyvenime būtų daugiau TVARKOS

Minimalistinės gyvensenos vadovas