LONDONAS, NIUJORKAS, MELBURNAS, MIUNCHENAS IR DELIS DORLING KINDERSLEY Vyresnioji redaktore˙ Kathryn Hennessy Vyresnioji meno redaktore˙ Gadi Farfour Projekto meno redaktore˙ Amy Orsborne Redaktoriai: Anna Fischel, Ann Baggaley, Scarlett O’Hara, Alison Sturgeon, Camilla Gersh, Ashwin Khurana Dizaineriai: Paul Drislane, Kirsty Tizzard Meno redaktorius Philip Fitzgerald Žodyno iliustratore˙ Katie John Redaktoriaus asistente˙s: Alexandra Beeden, Damilare Olugbode Fotografai: Gary Ombler, Paul Self Iliustraciju˛ parinke˙jos: Liz Moore, Sarah Smithies DK iliustraciju˛ biblioteka: Claire Bowers, Emma Shepherd, Claire Cordier Duomenu˛ baze˙: Rob Laidler, David Roberts Švarku˛ dizaineris Mark Cavanagh Gamybos redaktorius Ben Marcus Reprodukcijos „Opus Multimedia Services“, Delis Prodiusere˙ Sophie Argyris Vykdomoji redaktore˙ Esther Ripley Vykdomoji meno redaktore˙ Karen Self Leide˙ja Laura Buller Meno direktorius Phil Ormerod Vykdomoji leidybos direktore˙ Liz Wheeler Leidybos direktorius Jonathan Metcalf
UDK 391(091) Ma-109 Versta iš: Fashion. The Ultimate Book of Costume and Style, Dorling Kindersley, London, 2012 Ši˛ kuˉrini˛, esanti˛ bibliotekose, mokymo ir mokslo ˛istaigu˛ bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, draudžiama moksliniu˛ tyrimu˛ ar asmeniniu˛ studiju˛ tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinama˛ kompiuteriu˛ tinklais tam skirtuose terminaluose tu˛ ˛istaigu˛ patalpose. ISBN 978-609-01-1996-9 Pirmas leidimas Didžiojoje Britanijoje 2012 m., „Dorling Kindersley Limited“, 80 Strand, London WC2R 0RL Originalus pavadinimas: Fashion Copyright © 2012 Dorling Kindersley Limited © Vertimas ˛i lietuviu˛ kalba˛, Živile˙ Andriuˉniene˙, Daiva Krištopaitiene˙, Irena Jomantiene˙ © Leidykla „Alma littera“, 2015 Visos teise˙s saugomos Iš anglu˛ kalbos verte˙: Živile˙ Andriuˉniene˙, Daiva Krištopaitiene˙ ir Irena Jomantiene˙ Redaktore˙ Lina Kaminskiene˙ Korektore˙ Rasa Mielkuviene˙ Viršeli˛ adaptavo ir maketavo Albertas Rinkevicˇius Tiražas 2500 egz. Spausdinta Slove˙nijoje
PRIEŠISTORĖ – 600 M. PO KR.
ANTIKOS PASAULIS Laiko juosta Nuo funkcionalumo prie individualumo Senovės Egiptas Mados ikona karalienė Nefertitė Minojo kultūra Mėlynas fonas Klasikinė Graikija Laisvos klostės Narsa ir gynyba Rytų stilius Etruskai Romos imperija Bizantijos stilius Dažai ir pigmentai Detaliai: trumpa tunika ir peplo stilius
3 SKYRIUS
2 SKYRIUS
1 SKYRIUS
12–13 14–15 16–17 18–19 20–21 22–23 24–25 26–27 28–29 30–31 32–33 34–35 36–37 38–39 40–41
4 SKYRIUS
600 –1449
1450 –1624
VIDURAMŽIŲ ROMANTIKA IR PREKYBA
RENESANSO SPINDESYS
BAROKAS IR ROKOKAS
Laiko juosta Drabužių detalės Puošni apranga Renesanso vyrai Nuo klosčių prie formos Nauji vyrai naujame amžiuje Detaliai: sakso ansamblis Užsakomieji šarvai Elegantiškas griežtumas Mados ikona Elžbieta I Geometrinės formos Naujas kostiumas Išlepę dvariškiai Įmantrūs vyrai Prekyba brangenybėmis Simbolizmas ir fantazija Praktiški drabužiai Osmanų prabanga
Laiko juosta Nėriniuoti vyrai Dukslesni siluetai Dubletas ir bridžiai Tafta ir nėriniai Mados ikona Henrieta Marija Puritonų įtaka Prabanga vėl madinga Nuo korsažo prie manto Mada grįžo Kostiumo link Manto ir sijonai Detaliai: brokato šilko manto Manto ir suknelės Detaliai: suknelė su klostėmis Prancūziška mada Mados ikona Marija Antuanetė Nuo baroko prie neoklasicizmo Nuo dabitos iki dendžio Detaliai: prigludęs kostiumas Paprastesnis stilius Maskaradas Turkiškas žavesys Sportinė apranga
Laiko juosta Migracijos amžius Ankstyvieji viduramžiai Tunikų mados Riterių meilė, kryžiaus žygiai Mados ikona Eleonora Akvitanietė Dvasininkai ir liaudis Rytai Vakaruose Socialiniai prioritetai Detaliai: kota Taikymas prie kūno Draiki elegancija Riterių šarvai Detaliai: purpuenas ir šosai Regionų stilius Naujovės ir prabanga
44–45 46–47 48–49 50–51 52–53 54–55 56–57 58–59 60–61 62–63 64–65 66–67 68–69 70–71 72–73 74–75
1625 –1789
78–79 80–81 82–83 84–85 86–87 88–89 90–91 92–93 94–95 96–97 98–99 100–101 102–103 104–105 106–107 108–109 110–111 112–113
116–117 118–119 120–121 122–123 124–125 126–127 128–129 130–131 132–133 134–135 136–137 138–139 140–141 142–143 144–145 146–147 148–149 150–151 152–153 154–155 156–157 158–159 160–161 162–163
TURINYS
5 SKYRIUS
6 SKYRIUS
7 SKYRIUS
8 SKYRIUS
9 SKYRIUS
10 SKYRIUS
1790 –1900
1901–1928
1929 –1946
1947–1963
1964 –1979
POKYČIŲ AMŽIUS
LA BELLE ÉPOQUE IR DŽIAZO AMŽIUS
NUO GLAMŪRO PRIE PRAKTIŠKUMO
OPTIMIZMAS IR JAUNYSTĖ
NUO SVINGO IKI ROKO
DIZAINERIŲ DEŠIMTMEČIAI
Laiko juosta New Look Dizaineris Christianas Dioras Detaliai: vestuvinė suknelė Kokteilių valanda Pokario tobulybė Aukštosios mados suknelės Dizaineris Balenciaga Moteriškos formos Geras paltas Žmonos ir motinos Kurortui Nerūpestingi ir rafinuoti Hipsteriai ir tedžiai Jaunimo revoliucija Štai ir mes – paaugliai Sportinis stilius
Laiko juosta Mini magija Mados ikona Twiggy Mini paltukai ir sijonai Viskas dera Į kosmoso amžių Vakarinė apranga Dizainerė Biba Popsiniai vyrai Naujieji dendžiai Dizaineris Saint Laurent’as Moterys mūvi kelnes Gėlių galia Ilgos margos suknelės Detaliai: Jeanos Muir klasika Elegantiškai kasdienai Scena, šokiai ir vakarėliai
Laiko juosta Kultūrizmas ir mada Dizainerė Vivienne’a Westwood Būtini prekės ženklai Dizaineris Paulis Gaultier Galinga žinia Kostiumėlio galia Japoniškas stilius Dizainerė Comme des Garçons Gatvės stilius Šokių kultūra ir klubai Podiumo superžvaigždės Minimalu ir konceptualu Boho ir vintažas Poveikis pasauliui Ant raudono kilimo Dizaineris Alexanderis McQueenas Naujoji karta
Laiko juosta Neoklasicizmas Ampyro stilius Regentystės visuomenė Regentystės gražuolės Detaliai: regentystės paltas Žavėjimasis detalėmis Vakariniai siluetai Mados ikona Brummellis Dendžio pasirodymas Laisvalaikio drabužiai Raštai ir modeliai Turbanai ir suveržti korsetai Kuklios kasdienės suknelės Imperatoriška prabanga Krinolinai Dizaineris Ch. Worth’as Turniūrai ir šleifai Detaliai: sijonas su turniūru Turniūro pakilimas ir nuopuolis Rauktinės apykaklės ir vapsvos liemuo Detaliai: priėmimų suknelė Oficialūs vyriški drabužiai Grožio kultas Sportinė apranga naujai moteriai Veiklūs vyrai Maskaradiniai kostiumai
166–167 168–169 170–171 172–173 174–175 176–177 178–179 180–181 182–183 184–185 186–187 188–189 190–191 192–193 194–195 196–197 198–199 200–201 202–203 204–205 206–207 208–209 210–211 212–213 214–215 216–217 218–219
Laiko juosta Kostiumai miesto džentelmenams Sportas ir kaimas Paprastesni siluetai Veiklios moterys Suknelės vakarui ir arbatėlei Laisvalaikis Antimada Karo meto moterys Link naujos moters Dizaineris Paulis Poiret Orientalizmas Robes de style Dizainerė Coco Chanel Nauji mezginiai Trumpėjančios suknelės Į džiazo amžių Trečiasis dešimtmetis Detaliai: šokių suknelė Paplūdimyje Nustatant standartus Universalūs kostiumai Modernizmas
222–223 224–225 226–227 228–229 230–231 232–233 234–235 236–237 238–239 240–241 242–243 244–245 246–247 248–249 250–251 252–253 254–255 256–257 258–259 260–261 262–263 264–265 266–267
Laiko juosta Rūstūs laikai Tviskančios suknelės Klasicizmas Gyvos skulptūros Paprastai ir sportiškai Laisvėjančios taisyklės Detaliai: golfo kostiumas iš tvido Mados ikona Eduardas VIII Vyriška elegancija Stilingasis Berlynas Romantinė nostalgija Suknelės iš sapnų pasaulio Dizainerė Schiaparelli Moterys karo metais Detaliai: Moterų legionas Vyrai civiliniais drabužiais Ekonomiška mada Holivudo stilius Amerikietiški gatavi drabužiai Konkuruojanti mada
270–271 272–273 274–275 276–277 278–279 280–281 282–283 284–285 286–287 288–289 290–291 292–293 294–295 296–297 298–299 300–301 302–303 304–305 306–307 308–309 310–311
314–315 316–317 318–319 320–321 322–323 324–325 326–327 328–329 330–331 332–333 334–335 336–337 338–339 340–341 342–343 344–345 346–347
NUO XX A. 9 DEŠIMTMEČIO
350–351 352–353 354–355 356–357 358–359 360–361 362–363 364–365 366–367 368–369 370–371 372–373 374–375 376–377 378–379 380–381 382–383
386–387 388–389 390–391 392–393 394–395 396–397 398–399 400–401 402–403 404–405 406–407 408–409 410–411 412–413 414–415 416–417 418–419 420–421
GLAUSTAI 3000 metų moterų apdarui 3000 metų vyrų apdarui 400 metų moterų apavui 200 metų moterų kepuraitėms 200 metų rankinėms 300 metų formuojama figūra Iliustruotas žodynėlis Rodyklė ir padėkos
422–423 424–425 426–427 428–429 430–431 432–433 434–463 464–480
PRATARMĖ Mada, užimanti svarbią vietą socialiniame ir politiniame gyvenime, siūlo užmegzti dialogą tiems, kas nori suprasti jos perteikiamą žinią. Galima nemažai sužinoti tyrinėjant žmogaus požiūrį į prabangius drabužius, nesusijusius su kūno apsauga ar gynyba nuo šalčio, ir suvokiant įvaizdžio įtaką individualumui bei kolektyviniam identitetui. Mada visuomet buvo itin demokratiška, prabangūs drabužiai visais laikais būdavo vertinami visų visuomenės sluoksnių. Mūsų poreikis puošti savo kūną – apsirengti taip išreiškiant individualumą, o kartu ir paisant visuomenės normų, kad išsiskirtume iš minios ar susilietume su ja, – toks stiprus, jog dabartinė mados pramonė, vertinama 21 milijardu svarų sterlingų, turi didžiulę įtaką mūsų gyvenimui.
Tačiau šiuolaikinė mada neįsivaizduojama be sąvokos „prekės ženklas“, skatinančios konkuruoti ir tenkinti vartotojų poreikius. Mūsų troškimas puoštis virsta pluoštais grynųjų, išleidžiamų trumpalaikei madai. Rinkodarininkų pranešimai, subtiliai ar tiesmukai nurodantys, kaip „tinkamai gyventi“, iškreipia mūsų mąstymą. Taigi dabar stengiamės, kad mūsų kūnas atitiktų masinę produkciją, spintą prisikemšame drabužių, aplinką teršiame išmesdami daugybę nebereikalingų daiktų, o vidutinis paauglys per dieną pamato tiek siektino grožio pavyzdžių, kiek mūsų tėvai išvysdavo tik per visą paauglystę. Turėtume pamąstyti, ar mūsų pastangos siekiant „modernumo ir vizualinės demokratijos“ nukreiptos teisinga linkme. Kaip ir daugybė pasaulinio garso šiuolaikinių dizainerių, pavyzdžiui, Vivienne’a Westwood, Johnas Galliano ir vėliau Lee Alexanderis McQueenas, kurie įkvėpimo sėmėsi iš istorinių drabužių ir epochų, mes taip pat galime matyti ateities viziją tyrinėdami praeitį. Jeigu šioje knygoje – iš tikrųjų išskirtinėje stiliaus ir drabužių istorijoje – pra-
eities veikėjai atrodo keistoki, pagalvokite kodėl. Vieni jų patys siuvosi unikalų ir individualų drabužį, kad tarnautų ilgus metus, kiti, samdydami vietinius siuvėjus ar sukirpėjus išskirtiniams individualiems drabužiams kurti, sprendė ilgaamžiškumo ir sąžiningos prekybos problemas. Ir nebuvo jaudinamasi dėl kūno formų... Puiku! Mados gebėjimas vis ką nors pateikti nauja yra... na, gerai, neišsenkantis. Kai kurie mados kūrėjai savo stulbinamomis idėjomis jau toli pažengę į priekį. Profesorė Helen Storey kurdama drabužius pritaikė fotokatalizės metodą, todėl jie grynins orą, o Surano Goonatilake’o bendrovės Bodymetrics sukurta sistema galbūt padės išspręsti svarbias drabužio tinkamumo figūrai problemas. Londono mados koledžo Tvarios mados centras, be įvairių projektų, prie kurių prisidėjau ir aš, šiai bendrovei skiria aplinkosaugai neabejingus dizainerius. Ralpho Laureno mados namai, vykdydami kampaniją prieš krūties vėžį, finansuoja inovatyvius sveikatos tyrimus, o organizacija All Walks Beyond the Catwalk skatina pozityviai žiūrėti į kūną ir emocionalų dizainą. Drabužių pramonės diskusijos dėl ateities mados poveikio ir vaidmens yra tokios pat svarbios kaip ir išvaizda. Kiekvienas pats sau turime rasti atsakymą, kaip suderinti dabartinį ir šioje knygoje minimus laikotarpius.
Su geriausiais linkėjimais
Caryn Franklin Buvusi i-D žurnalo mados ir kitų sričių redaktorė Caryn Franklin 12 metų yra BBC laidos „Drabužių šou“ prodiuserė ir režisierė, taip pat daugelio dokumentinių ir kitų TV programų bendraautorė bei autorė, yra išleidusi keturias knygas. Dabar ji mados ekspertė.
Rosemary Harden Barokas ir rokokas; Optimizmas ir jaunystė; Nuo svingo iki roko; Dizainerių dešimtmečiai Rosemary Harden yra Bato mados muziejaus kuratorė, jame surengė daugybę parodų, vienos iš jų – „Dianos suknelės“ ir „Sportas ir mada“.
AUTORIAI KONSULTANTAI
Jackie Herald Antikos pasaulis Jackie Herald studijavo Courtauldo meno institute, dėstydavo mados istorijos kursą meno kolegijose.
Beatrice Behlen La belle époque ir džiazo amžius; Nuo glamūro prie praktiškumo Beatrice Behlen studijavo mados dizainą Vokietijoje ir drabužių istoriją Courtauld’o meno institute. Ji skaitydavo paskaitas menų kolegijose ir dirbo kuratore Istoriniuose karališkuosiuose rūmuose, o dabar yra vyresnioji mados ir dekoratyvinių menų kuratorė Londono muziejuje. Alison Carter Pokyčių amžius 25 metus išdirbusi vyresniąja meno ir dizaino kuratore Hampšyro muziejuje (1986–2011 m.) Alison Carter yra knygos Underwear: the Fashion History („Apatinis trikotažas: mados istorija“) autorė ir Anglijos pietinių grafysčių aprangos asociacijos pirmininkė. Hilary Davidson Viduramžių romantika ir prekyba; Renesanso spindesys Hilary Davidson yra mados ir dekoratyvinių menų kuratorė Londono muziejuje
Jemima Klenk Jemima Klenk yra apgynusi drabužių istorijos magistro laipsnį Courtauldo meno institute, Londone. Judith Watt Judith’a Watt yra mados žurnalistikos magistrantūros studijų vadovė Kingstono universitete ir mados istorijos dėstytoja Centrinėje šv. Martyno meno kolegijoje Londone.
AUTORIAI Alexandra Black Alexandra Black yra Elle, Marie Claire ir Vogue Living bendraautorė, knygų Ski Style („Slidinėjimo stilius“), Dusk Till Dawn: a history of the evening dress („Nuo sutemų iki aušros: vakarinių suknelių istorija“) ir The Party Dress: a history of fashionable occasions („Suknelė: madingų atvejų istorija“) autorė.
Oriole Cullen Ši mados ir tekstilės meno kuratorė Viktorijos ir Alberto muziejuje Londone domisi XX ir XXI a. mada. Ann Kay Dizainerių ir mados ikonų profiliai Ann Kay yra maždaug 25 knygų bendraautorė ir autorė. Ji apgynusi mados istorijos magistro laipsnį, specializacija – mada, dizainas ir kultūros istorija. Sally Regan Dizainerių ir mados ikonų profiliai Sally Regan yra prisidėjusi prie daugybės „Dorling Kindersley“ knygų ir sukūrusi apdovanojimų pelniusių dokumentinių laidų įvairiomis istorinėmis temomis BBC, Granada ir Chanel Four kanalams. Shelley Tobin Shelley Tobin yra kuratorė Killertono dvare, Devone, ir kuratorė asistentė (kostiumai ir tekstilė) Karališkajame Alberto muziejuje ir meno galerijoje Ekseteryje. Heather Vaughan Heather Vaughan yra publikacijų apie mados istoriją autorė ir leidėja. Ji kuria tinklaraštį Fashion Historia („Mados istorija“), Niujorko universitete yra apgynusi magistro laipsnį tema „Vizualinė kultūra: kostiumo studija“. Kiti autoriai: Andrea Mills, Lorrie Mack, Marcus Weeks, Katie John (žodynėlis).
12
PRIEŠISTORĖ – 600
LAIKO JUOSTA
M. PO KR.
ANTIKOS PASAULIS A
ntikos pasaulis yra vaizdų ir daiktų dėlionė, kurią istorikai bando surinkti po gabaliuką. Drabužių ir papuošalų piešiniai, skulptūros, artefaktai ir fragmentai padeda mums sužinoti, kaip žmonės gyveno ir kuo vilkėjo. Daugelis ankstyvųjų civilizacijų buvo stebėtinai pažangios. Sudėtingos technologijos ir amatininkystė kartu gyvavo įvairiuose pasaulio kraštuose, panašiai kaip mūsų laikais, ir veikė viena kitą, nes kultūros maišėsi per karus, ekspedicijas ir prekybos ryšius. Drabužiai ir aksesuarai, pavyzdžiui, šarvai ir talismanai, būdavo kuriami laikantis itin aukštų reikalavimų. Plonytes drobes ausdavo Nilo pakrantėse Egipte, kinai daugelį šalių aprūpindavo išskirtinės kokybės šilku, graikai ir romėnai kūrė fantastiškas freskas, o etruskai garsėjo įmantriais metalo dirbiniais.
Mes gyvename ne dėl tikslo, o dėl mados. SENEKA, ROMĖNŲ FILOSOFAS, I A. PO KR.
IKI 10 000 M. PR. KR. Apie 500 000– 100 000 m. pr. Kr. Atsirado apsiautalai iš žvėrių kailių, kartais surišti odos juostomis. ▼ Nulupta buivolo oda
Atsiradimo priežastys
10 000–4000 M. PR. KR. Apie 10 000 m. pr. Kr. Ankstyviausias išlikęs apavas, ne mažiau kaip 10 000 metų senumo, yra sandalai iš medžio žievės, rasti urve Oregone.
Mados ciklas Apie 40 000 m. pr. Kr. Odose ir kailiuose praduriamos skylės ir suvarstoma. Ankstyviausia akmeninė adata datuojama maždaug 30 000 m. pr. Kr.
4000–3500 M. PR. KR.
3500–3000 M. PR. KR.
▼ Egiptietiški sandalai, apie 4000 m. pr. Kr.
Apie 3300 m. pr. Kr. Drabužiai, anksčiau būdavę sukabinami tiesiais mediniais smeigtukais, dabar segami fibulomis (metalinėmis segėmis) arba segtukais.
3000–2000 M. PR. KR.
Apie 10 000 m. pr. Kr. Ėmus auginti avis, paplito vilnoniai drabužiai, vilna minkštesnė už kailį.
7500–5700 m. pr. Kr. Čatal Chiujuke Anatolijos plokščiakalnio pietuose (dab. Turkija) naudoti dažyti audiniai, kaip rodo šioje vietoje rasti raudonų dažų, galbūt ochros, pėdsakai.
Daugelis drabužių formų ir stilių buvo sukurti prieš tūkstančius metų, tam pasitarnavo būtinybė, darbas ir turimos medžiagos. Pavyzdžiui, dviem medžiagos gabalams sujungti, kad išeitų drabužis, kadaise užtekdavo paprasčiausių priemonių, kaip antai smeigtuko ar kelių pagrindinių siūlių, tačiau ilgainiui buvo išmokta meistriškai siuvinėti taip kartu ir drabužį papuošiant, ir jį sutvirtinant. Tradiciniai drabužiai, pavyzdžiui, iš Rytų Europos ar Pietvakarių Kinijos, dažniausiai būdavo siuvinėjami prie kaklo, pečių, riešų ir kraštuose – taigi geriausiai matomose ir greičiausiai nudėvimose vietose.
Tolimoje praeityje dėvėti drabužiai dažnai gali atrodyti itin modernūs ir atpažįstami – taip yra todėl, kad keičiantis istorijos ciklams ir mados bangoms stiliai vis atgaivinami ir iš naujo interpretuojami. Šiuolaikiniai dizaineriai įkvėpimo semiasi iš praeities modelių – ir mados ikonų. Galima pateikti daugybę pavyzdžių, kai mada ateidavo ir praeidavo, o po kiek laiko vėl kartodavosi: elegantiškos graikų ir romėnų deivių drabužių klostės, masyvūs senovės egiptiečių papuošalai, Kleopatros stilius – juodai dažytos akys ir trumpai kirpti plaukai, kinų ir japonų šilkai bei kaspinai, egzotinė Artimųjų Rytų asimetrija ir trapeciniai drabužiai, taip pat spalvingi, raštuoti audiniai iš Indijos ir Pietų Azijos, dinamiški geometriniai, antropomorfiniai civilizacijų iki Kolumbo drabužių motyvai. Nuo siuvyklų iki pagrindinių gatvių butikų – šiuolaikinis mados pasaulis už daug ką dėkingas praeičiai.
13
2000–1000 M. PR. KR.
1000–500 M. PR. KR.
500 M. PR. KR. – 0
0–600 M. PO KR.
◀ Egiptietiškas vėrinys
Apie 2500 m. pr. Kr. Egiptiečiai vyrai ir moterys juodai dažydavosi akis ir dėvėdavo didelius juodus perukus iš žmonių plaukų ir ašutų. Juodi akių dažai Egipte paplito nuo 3000 m. pr. Kr.
Apie 4000 m. pr. Kr. Tokie odiniai sandalai su dirželiais, maždaug 6000 m. senumo, dėvėti Senovės Egipte.
490–460 m. pr. Kr. Šis bronzinis veidrodis yra virš Afroditės, dėvinčios peplą, iš abiejų pusių jį prilaiko kupidonai.
▶ Afroditės veidrodis
Apie 3500 m. pr. Kr. Kinai išmoko iš šilkaverpių gauti šilką ir iš jo austi prabangius audinius.
7500–5700 m. pr. Kr. Neolito laikotarpiu oda ar audinys būdavo puošiami dažais naudojant tokius antspaudus kaip šis iš Čatal Chiujuko gyvenvietės Turkijoje.
Apie 1900 m. pr. Kr. Egipte tapo svarbūs papuošalai, auksas vertintas labiau už kitus metalus. Taip pat naudotas spalvotas stiklas ir pusbrangiai akmenys: raudonas jaspis, karneolis ir granatas. Vėriniai dėvėti kasdien, mirusiuosius laidodavo su jais.
Apie 2500 m. pr. Kr. Aukšto rango asmenys laidoti kartu su papuošalais, pavyzdžiui, kaklo žiedu, pagamintu iš plonų aukso plokštelių.
▲ Vaza su raudona figūra, apie 600–500 m. pr. Kr.
Apie 600 m. pr. Kr. Vazose būdavo vaizduojamos raudonos figūros su graikišku stiliumi drapiruotais drabužiais.
▶ Neolito laikų džiovinto molio antspaudas
Apie 300 m. pr. Kr. Šarvai ne tik saugojo, bet ir rodė socialinį statusą bei tapatybę. III a. pr. Kr. atsirado grandininiai marškiniai.
476 m. po Kr. Romos žlugimas – Bizantijos imperijos sostine tapo Konstantinopolis (dab. Stambulas), jame susipynė graikų, romėnų, Vidurio Rytų ir Rytų stiliai.
▼ Amfora su juodomis figūromis
Apie 500 m. pr. Kr. Klasikinės Graikijos laikotarpis: moterys dėvėdavo peplą – tuniką rauktu juosmeniu ir susegtą prie pečių.
Apie 2000 m. pr. Kr. Nors iš Azijos būdavo vežama šilko, dauguma egiptiečių dėvėdavo paprastus lininius drabužius. Statusą atskirdavo pagal audinio kokybę ir puošinius.
Apie 30 000 m. pr. Kr. Urvų tapytojai naudodavo pigmentus, pavyzdžiui, ochrą, hematitą, medžio anglis, jais tikriausiai išsipiešdavo ir kūną.
▶ Priešistorinis uolų menas, Akakos nacionalinis parkas, Libija
◀ Karalienė Nefertarė
Apie 3600 m. pr. Kr. Egiptiečių drabužiai daugiausia lininiai.
▲ Minojo deivė, apie 1700–1400 m. pr. Kr.
Apie 1700 m. pr. Kr. Turtingoje Kretos saloje klestėjo mada. Minojo laikotarpio žmonės mėgo laisvus drabužius, mokėjo austi sudėtingo rašto vilnonius audinius.
Apie 509 m. pr. Kr. Įkurta Romos respublika. Romos vyrai ir moterys dėvėjo romėniškas togas, nuo II a. pr. Kr. jos buvo skirtos tik vyrams.
▶ Romėnų auskarai su delfino, Neptūno simbolio, motyvu
Apie 500–548 m. po Kr. Bizantijos imperatoriai pradėjo prabangių drabužių, siuvinėtų brangakmeniais ir auksu, madą.
18
ANTIKOS PASAULIS
MADOS IKONA
KARALIENĖ NEFERTITĖ E
gipto karalienė Nefertitė – jos vardas išvertus reiškia „gražiausioji atėjo“ – garsi savo politine įtaka ir tobulu grožiu. Ji buvo ištekėjusi už Echnatono (taip pasivadinusio Saulės dievo Atono garbei), XVIII senovės Egipto dinastijos valdovo, XIV a. pr. Kr., Naujosios valstybės laikotarpiu, pastačiusio spindintį al Amarnos miestą. Nefertitės žavesį dar labiau sustiprina paslaptis, mat ji dingusi be pėdsakų, ir spėlionės apie ją ištikusią lemtį.
Garbinamos karalienės drabužiai
△ SPALVOTO KALKAKMENIO BIUSTAS
Viename garsiausių pasaulyje atvaizdų (apie 1350 m. pr. Kr., Egipto muziejus, Berlynas) Nefertitė su plokščia karūna, papuošta juosta ir uraeus – apsauginiu kobros ir karališkosios valdžios simboliu, kurio likusi tik dalis. Paraudonintos lūpos ir juodai apibrėžtos akys rodo egiptiečių pomėgį dažytis. Kaklą ir pečius juosia dekoratyvinė apykaklė.
GEISMĄ ŽADINANTIS DRABUŽIS ▷
LAIKO JUOSTA
Manoma, kad ši raudono smiltainio XIV a. pr. Kr. skulptūra yra Nefertitės. To meto stiliaus drabužis – smulkiai klostytas lininis audinys, surauktas prie krūtinės ir užtemptas ant vieno peties, – beveik nepridengia geidulingo kūno, vaisingumo simbolio.
1550 m. pr. Kr. XVIII dinastijos pradžia, tapo madingi įmantresni, klostyti drabužiai. Apie 1353 m. pr. Kr. Faraono Echnatono, Nefertitės vyro, valdymo pradžia 1550 M. PR. KR.
Tų laikų statulos ir reljefai vaizduoja nuostabių veido bruožų moterį, kai kuriuose išryškintas ir jos gracingas kūnas, kurį dar labiau pabrėžia prigludę drabužiai. Nemažai atvaizdų buvo idealizuoti pagal to meto grožio sampratą. Nefertitė (šešių dukterų motina) buvo laikoma vaisingumo deivės įsikūnijimu, todėl ji paprastai vaizduojama plačiais klubais ar aptemptais apdarais. Išlikę šaltiniai rodo, kad iš tikrųjų tų laikų drabužiai buvę laisvesni, negu vaizduojama. Nefertitė nešiodavo išskirtinai aukštą, tiesiais šonais ir plokščiu viršumi karūną (kairėje). Jos drabužiai – iš plono klostėto lininio audinio, kokius dėvėdavo Naujosios valstybės valdovai. Šis audinys vaizduojamas toks plonytis, net permatomas, kad išryškėtų dieviško grožio kūno formos. Iš tikrųjų lininiai drabužiai, ko gero, būdavo storesni. Nefertitės atvaizdai rodo, kad egiptietiškas lininis audinys pats savaime gražiai krisdavo, raukšlėdavosi ir lengvai pasiduodavo klostyti. Senovės egiptiečių drabužių stilius nesikeitė per amžius, tačiau XVIII dinastijos laikotarpiu, kuriuo gyveno Nefertitė, klostės buvo kuriamos iš didesnių audinio gabalų (kaip ir dažniausiai dėvimi kalaziriai). Nefertitė vaizduojama vilkinti ilgas plonas tunikas, klostytas Naujo-
Šiuolaikinio amžiaus ikona Nefertitei jau daugiau negu 3500 metų, tačiau vis dar įkvepia šiuolaikinius dizainerius. Originalus biustas su mėlyna karūna (toliau kairėje) buvo rastas 1912 m. ir perkeltas į Egipto muziejų Berlyne, ten ir liko. 1923 m. parodytas viešai šis nuostabus atvaizdas sužavėjo žmones ir paskatino dar labiau domėtis egiptiečių kūriniais, jau ir taip sukėlusiais ažiotažą prieš metus, kai buvo rastas sarkofagas su faraono Tutanchamono palaikais. Egiptomanija itin ryški art deco krypties madoje: nuo skarabėjų figūrėlių iki gražiai krintančių klostytų suknelių, egzotiškų išsiuvinėtų raštų, piramidžių ir lotoso motyvų, plačių galvos juostų ir Nilo slėnio žalumos bei ryškiai mėlynos spalvų. XX a. 3 dešimtmečio suknelės siūtos net iš audinių, panašių į mumijų vyturus, – ši idėja vėl panaudota kuriant aptemptas „binto“ tipo sukneles XXI a. pradžioje. Egiptomanijos dalis buvo ir jaunų mergaičių dievinami tamsūs plaukai, raudonos lūpos, juodai apibrėžtos akys, o tam galbūt įtakos turėjo garsusis Nefertitės biustas.
1295 m. pr. Kr. XVIII dinastijos pabaiga
Apie 1350 m. pr. Kr. Nefertitė pasirodė Tėbų reljefuose.
Apie 1340 m. pr. Kr. Tikėtinas Nefertitės dingimas
XIV a. 5 deš. pr. Kr. ▷ Echnatonas sostinę perkėlė į al Amarną. Nefertitė vaizduojama su spalvotais papuošalais, tokiais kaip ši sagė su šventųjų gyvūnų – sakalų ir skarabėjų – motyvais. 1350 M. PR. KR.
sios valstybės laikų stiliumi. Jos paprastai būna surauktos kurioje nors vietoje, dažnai prie krūtinės, taip pakeliant liemens liniją, taip pat gali būti su rankovėmis ar be jų. Garsioji karališkosios poros, susikibusios rankomis, skulptūra iš spalvoto kalkakmenio, apie 1340 m. pr. Kr., vaizduoja Nefertitę su ilga klostėta linine tunika (dažnai dar vadinama haik), suraukta tarp juosmens ir krūtinės, plačiomis rankovėmis ir itin aptempta apatine dalimi. Dažniausiai naudojamą lininį audinį nudažyti būdavo sunku, todėl egiptiečiai paprastai dėvėdavo baltus drabužius. Spalvų suteikdavo aksesuarai, nešiojami daugumos visuomenės sluoksnių žmonių.
Apie 1335 m. pr. Kr. Echnatono valdymo pabaiga
1340 M. PR. KR.
1335 M. PR. KR.
1923 m. ▷ Atidengtas Nefertitės biustas Berlyne paskatino rastis art deco laikotarpio egiptomaniją. Egipto motyvų atsirado XX a. 3 deš. suknelėse, papuošaluose ir ornamentuose. 1912 m. Nefertitės biustą atrado Ludwigas Borchardtas.
1295 M. PR. KR.
1920 M. PR. KR.
VALDOVŲ MADOS. Manoma, kad čia pavaizduoti Echnatonas ir Nefertitė, dėvintys baltus lininius drabužius, pasipuošę apykaklėmis, prijuostėmis ir kobromis ant galvos. ▷
116
1625–1789
LAIKO JUOSTA
BAROKAS IR ROKOKAS P
rabanga, įmantrumas, gausi puošyba ir sodrios spalvos – tai būdinga visos Europos XVII a. madai. Niekas taip puikiai neatskleidė baroko stiliaus kaip Švedijos karalius Karolis Gustavas, per savo 1654 m. karūnavimą vilkėjęs tokį puošnų drabužį, kad per siuvinėjimus nesimatė audinio. Baroko stilius mėgtas ir Prancūzijos karaliaus dvare – puošniajame Liudviko XIV Versalyje buvo madingos suknelės standžiais korsažais ir pūstais sijonais, vadintos grand habit. Audiniai šiems įspūdingiems drabužiams austi visoje Europoje, tačiau vyravo Prancūzijos šilko pramonė su centru Lione. Vėliau prekybos bendrovės, tokios kaip Ost Indijos bendrovė, įkurta 1602 m., pradėjo vežti prekių iš Azijos, o tai reiškė, kad marginta medvilnė ir dažytas šilkas iš Indijos užplūdo Europos mados rinką.
Vaizduotė, o ne skonis padėjo sukurti tiek daug naujų modelių. VOLTAIRE’AS, PRANCŪZŲ RAŠYTOJAS IR FILOSOFAS, 1694–1778 M.
1625–1640 1641–1670 1671–1680
Revoliucinė dvasia Maždaug XVIII a. 8 dešimtmetyje susiformavo pagrindinis vyrų aprangos stilius – apsiaustai, vadinti surdutais, skirti išvykoms į užmiestį. Šiuos laisvesnio stiliaus drabužius perėmė revoliucinė Amerika ir net mados centras Prancūzija. Revoliucijos lyderiams jie tiko, nes skyrėsi nuo aristokratų ir vis labiau nekenčiamo senojo režimo atstovų aprangos. Maždaug tuo laiku iš Rytų pradėta vežti naujų nuostabių audinių – medvilnės ir muslino, o moterų drabužių siluetas tapo švelnesnis.
1692 M. Po Stenkerkės mūšio tarp prancūzų ir Vilhelmo Oraniečio vadovaujamų pajėgų paplito naujo karinio stiliaus kaklaskarės.
XVII A. 4 DEŠ. Vyrams tapo madingi batai plačiu viršumi, moterims – perlų vėriniai.
Jauni XVIII a. 8 dešimtmečio dabitos, vadinti macaronis, madą padarė absurdišką su savo ekstravagantiškais drabužiais ir aukštais perukais.
1778 M. Anglijos karalius Jurgis III įvedė Vindzoro uniformą, jis pradėjo ilgai truksiantį karališką stilių dėvėti livrėjas kaip kariškos drausmės ir pareigos ženklą.
1666 M. Karolis II Anglijoje pradėjo persiškų liemenių ir žiustokorų (ilgų švarkų) madą.
▶ Maskarado figūra Pulčinelos drabužiais iš italų commedia dell’arte
◀ Robe à la française (prancūziškojo stiliaus suknelės) su vato klostėmis
▼ Liudvikas XIV, Karalius Saulė
1625 M. Karolis I įžengė į sostą ir vedė Henrietą Mariją Prancūzę. Ji paskleidė Prancūzijos dvaro madą. Jungtinėse Provincijose (dab. Nyderlandai) populiarūs išliko juodi drabužiai.
1775 M. Turtingi europiečiai pamėgo keliauti į Italiją studijuoti klasikinės antikos ir išmokti gerų manierų.
1748 M. Fantastinių ir maskaradinių drabužių mada – 1748 m. gražuolės seserys Elizabeth’a ir Maria Gunning atvyko į pokylį Dublino pilyje su teatriniais kostiumais.
XVIII A. 2 DEŠ. Paplito suknelės, kurioms per visą nugarą ėjo klostė, vadinta vato pagal stilių, mėgtą prancūzų rokoko dailininko Jeano Antoine’o Watteau.
1660 M. Anglijos karaliumi paskelbtas Karolis II, o po metų Prancūzijos valdovu tapo Liudvikas XIV ir ji vėl įsitvirtino kaip Europos mados centras.
▲ Henrieta Marija, Anglijos karaliaus Karolio I prancūzė žmona
1728 M. Londone pradėjo dirbti šilko dizainerė Anna Maria Garthwaite.
▼ Annos Marios Garthwaite gėlių raštais margintas šilkas
▶ Oliveris Cromwellis
1685 M. Liudvikas XIV panaikino Nanto ediktą, todėl daugybė hugenotų turėjo ieškotis prieglobsčio Londone. Šie įgudę šilko audėjai sukūrė Spitalfildso šilko pramonę.
APIE 1718–1719 M. Prancūzijoje paplito ispaniško krinolino (apatinio sijono su lankais) mada.
1745 M. Jeanne’a Antoinette Poisson, markizė de Pompadour, tapo Liudviko XV meiluže ir turėjo didžiulę įtaką dvaro madoms.
1764 M. Sukurta verpimo mašina „Dženi“ su verpstėmis keletui siūlų verpti.
▼ Nuo XVIII a. 8 deš. Jurgis III mėgo būti vaizduojamas kariškais drabužiais 1774 M. Prancūzijos karaliene tapo Marija Antuanetė ir įvedė naujas madas.
▼ Nauja technologija paspartino audinio gamybą ▼ Panjė lankai prilaiko viršutinį sijoną ant klubų
▼ Markizė de Pompadour prabangiais balto šilko drabužiais
XVII A. 8 DEŠ. Vis labiau plinkantis Liudvikas XIV pradėjo perukų madą.
1774 M. Georgiana Cavendish ištekėjo už Devonšyro hercogo ir tapo Anglijos stiliaus ikona.
1675 M. Remdamasis vietos rinkas ginančiais įstatymais, Karolis II uždraudė į Angliją įvežti prancūziškus nėrinius.
MADOS KRAŠTUTINUMAI
1681–1690 1691–1720 1721–1745 1746–1765 1766–1774 1775–1789
1649 M. Paskelbta Anglijos respublika su puritoniškų pažiūrų Oliveriu Cromwelliu priešakyje. Anglų stilius tapo švelnesnis.
Rokoko lengvumas XVIII a. dekoratyviniame mene pradėjo vyrauti lengvesnė, gracingesnė estetika, vadinta rokoku. To neišvengė ir apranga – šilkinių drabužių linijos tapo lenktos. Šiuos fasonus kūrė tokie meistrai kaip Anna Maria Garthwaite ir Spitalfildso šilko audėjai Londone, dauguma protestantai hugenotai, Prancūzijoje persekioti dėl religinių įsitikinimų. Korsažą su banginių ūsais ir sijoną iš pradžių pakeitė laisvi plačiasijoniai apsiaustai be sagų, vadinti manto, o vėliau – suknelės apnuoginta krūtine ir apatiniai sijonai. Pakito ir vyrų apranga – dubletus ir šosus visiškai išstūmė švarkai ir bridžiai.
117
▶ Batai plačiu viršumi ir gausūs nėriniai
1686 M. Prancūzijoje (o po 40 m. ir Anglijoje) uždraudžiama importuoti kartūną. Taip buvo ginami Prancūzijos ir Anglijos vilnų fabrikų interesai.
1765 M. XVIII a. 7 deš. paplito švarko tipo moterų drabužis caraco.
▶ Spalvotas ir dažytas medvilninis caraco
1778 M. Įkurtas Gallerie des Modes, pirmas madų žurnalas su stiliaus detalėmis.
128
Šaperonas (mažas minkštas gobtuvas)
BAROKAS IR ROKOKAS
Skrybėlė plokščiu kampuotu viršumi – kapotainas
1649 – 1660
PURITONŲ ĮTAKA
Gili iškirptė su nėriniuota apykakle
Laisvai krintantys plaukai
Pro plačias dubleto rankoves su sagakilpėmis matyti marškiniai Nėrinių rankogaliai
1650 Bridžiai susegti ant kelių Pelerina ant vieno peties Abi figūros avi aukštakulnius batus
Respublika. Šio laikotarpio pradžioje anglai vis dar dėvėjo Karolio I stiliaus drabužius. XVII a. 5 dešimtmečio moterų mada tapo suvarstytas korsažo antpilvis, o vyrų – švelnių atspalvių dubletai.
Plačiakraštė bebrenos skrybėlė aukštu viršumi Nedidelė lininė atverčiama apykaklė
Kepuraitė – koifas
Kromvelininko drabužis. Šis 1650 m. Oliverio Cromwellio šalininkas dėvi paprastus drabužius, taip išreikšdamas puritonų panieką pasaulio prabangai. Jų plaukai būdavo itin trumpi.
Plati lininė apykaklė dengia pečius
Kita permatomos medvilnės apykaklė
1655
Karas ir taika. Olandų dailininko Anselmuso van Hulle’s 1651 m. piešinyje pavaizduotas hercogas Ottavio Piccolomini. Šio italų aristokrato aprangą, nepaveiktą puritonų, sudaro ir karinė uniforma, ir puošnūs dvaro drabužiai.
Laisvi bridžiai su kaspino rožele krašte
Lininės viršutinės kojinės šilkinėms apatinėms apsaugoti
Lininė arba medvilninė vaiko kepurė
Platūs batai su pentinais Kvadratinė nosis
1657
1658 KARIŠKA APRANGA Sijonas iki žemės
Sijonas pakeltas, matyti raudonas apatinis
Olandė tarnaitė. Šioje Jacobuso Vrelio paveikslo detalėje jauna tarnaitė dėvi drabužius iš lininio ir vilnonio audinių, vadintų seržu ir pusvilnone flanele. Jie buvo gerokai pigesni už šilką ir medvilnę.
Lazda arba lazda su įtaisyta špaga
Lininė kepurė
Ilgas viršutinis sijonas
Sabo arba batai
Pirštinės su kragu
Lininė apykaklė visiškai dengia pečius
Visa apranga juoda
1654
Drabužiai daugiausia juodi
Juodi batai su sagtimis ar raišteliais
Lininė apykaklė
Atskiri sijonas ir korsažas
Jautenos švarkas
1651
Vidutinio pločio sijonas
Aptempta kepurė arba priekyje smailėjantis koifas
Atskira kvadratinė lininė apykaklė
Maža lininė atverčiama apykaklė
Smailėjanti lininė apykaklė
Siauros rankovės
K
Juodi odiniai batai
Sėdinti moteris. Šiame Nicolaeso Maeso maždaug 1655 m. paveiksle olandė šeimininkė ado lininius marškinius. Lininiai audiniai buvo audžiami Harlemo mieste, plačiai eksportuojami ir naudojami drabužiams ir buityje.
129
Tvarkingi tankūs plaukai
Ilgas korsažas su suvarstytu antpilviu
aralių Karolį I nukirsdinus 1649 m., Anglija tapo respublika, vadovaujama Oliverio Cromwellio, protestanto ir puritono, teigusio, kad žmonės turi būti dievobaimingi ir vilkėti paprastus, praktiškus drabužius. Jo oponentai, rojalistai, siekiantys grąžinti monarchiją, dėvėjo prašmatnius, prancūzų mados įkvėptus apdarus. Cromwellio puritonai savo apranga sekė olandų tradicijas, nes Jungtinės Provincijos (dab. Nyderlandai) buvo griežtai protestantiška šalis, o kartu ir pasiturinti bei įtakinga. Daugybė su šiuo laikotarpiu susijusių stiliaus ypatybių, pavyzdžiui, pečius dengiančios lininės apykaklės ir juodos spalvos populiarumas, atkeliavo iš Olandijos. Itin mėgstami buvo tamsūs drabužiai, beveik arba visai nepuošti. Anglijos puritonai, protestantų atšaka, 1620 m. Plimute, Masačusetse, dabartinėje JAV teritorijoje, įkūrė koloniją. Ji turėjo įtakos visai Amerikos kultūrai, kartu ir madai.
Paprasta lininė kepuraitė
PURITONŲ ĮTAKA
Skrybėlė aukštu viršumi
Prabangus apatinio sijono apvadas
Pirklių klasė. Dailininkas Pieteris de Hoochas vaizduoja pasiturinčią XVII a. olandų porą. Jie apsirengę juodai, tačiau su puošniomis detalėmis, tokiomis kaip sidabrinis apatinis sijonas ir suvarstytas korsažas.
Viršutinis sijonas pakeltas, kad atidengtų apatinį
Olandų vaikas. Kitoje de Hoocho paveikslo detalėje pavaizduota tarnaitė su mažu vaiku kukliais drabužiais. Tuo laiku vaikų apranga atkartodavo tėvų drabužius.
Per Anglijos pilietinį karą 1642–1651 m. paplito naujo stiliaus karinė apranga. Parlamentaras pulkininkas Hutchinsonas pasirodė AngliFetrinė parlamentaro jos Bendruomenių Rūmuose su „draskrybėlė bužiu, gana prabangiu, tačiau tamsiu“ (tamsiu dubletu, puoštu auksiniais ir sidaPerpetė su briniais antgaliais). Eiliniai kareiviai vilkėdašpagos diržu vo paprastesnius drabužius. Cromwellio naujo tipo kariuomenė ir konfliktų EuropoJautenos švarkas je dalyviai nešiodavo jautenos švarkus. (nešiotas ant dubleto)
270
1929–1946
LAIKO JUOSTA
NUO GLAMŪRO PRIE PRAKTIŠKUMO V
olstrito 1929 m. žlugimas (Juodasis ketvirtadienis) netikėtai užbaigė audringą trečiąjį dešimtmetį. Suknelės iš karto pailgėjo, o juosmuo pakilo šiek tiek aukščiau natūralios linijos – nutrūktgalviškų „flaperių“ laikas baigėsi. Į madą atėjo santūrūs, gerai prigludę drabužiai su plačiais petukais ir blauzdas siekiančiais sijonais. Paprastas moteriškų dienos apdarų siluetas buvo sušvelninamas naudojant siūles, diržus, sagas, plačius rankogalius ir „katytės“ kaspiną. Vakarais žvilgsnis nuo kojų ėmė krypti į atviras nugaras, kurias apnuogindavo tviskančios suknelės iki grindų, sukurtos tokių dizainerių kaip Lanvin, Mainbocheras ir Chanel.
Būti prašmatniems jau nebeprotinga <...>. Naujoji mada yra kasdieniška, drąsi, ryški ir tikroviška. VOGUE, 1936 M.
1929–1930 1931–1932 1933–1934
1935–1936 1937–1938 1939–1940 1941–1942 1943–1944 1945–1946
1930 M. Madai konservatyvėjant suknelių apačia leidosi žemyn.
1935 M. Italų kilmės dizainerė Elsa Schiaparelli atidarė savo pirmąjį butiką Paryžiuje Vandomo aikštėje 21.
◀ Elegantiškas Astaire’o stilius
▼ Prasidėjus depresijai suknelės pailgėjo
Iš kino filmų nužengusi mada XX a. 4 dešimtmetyje Niujorke gatavų drabužių dizaineriai atrado naują stilių, atrodo, įkūnijantį tautos vertybes. Jų praktišką požiūrį atskleidė patogūs apdarai, kuriuos maišant tarpusavyje ir derinant buvo galima pritaikyti skirtingoms progoms. O jų priešingybė, Holivudo dizaineriai Adrianas, Walteris Plunketas ir Travisas Bantonas kūrė glamūriškus apdarus žvaigždėms, pavyzdžiui, Jeanai Harlow, Joanai Crawford ir Marlene’ai Dietrich. Šis holivudiškas stilius, be abejonės, smarkiai paveikė XX a. 4 dešimtmečio madą. Kuklesnes pajamas gaunančios moterys galėdavo įsigyti pigesnių originalių modelių kopijų. Holivudo žvaigždės Fredas Astaire’as, Cary Grantas ir Gary Cooperis nustatė nepaprastai aukštus vyriško grožio ir elegancijos standartus. Jų sukurtas įvaizdis tapo populiarus ir kitoje Atlanto pusėje, todėl daugelis vyrų siūdavosi kostiumus Londono Savil Rou gatvės siuvyklose.
Karo padariniai 1939 m. prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas padarė galą perdėtai prašmatniems modeliams. Daugelis dizainerių įvedė normavimo sistemą stengdamiesi veltui nešvaistyti menkų išteklių ir užtikrinti tinkamą drabužių paskirstymą. Išnyko dekoratyvinės detalės, kaip antai klostės ir nėriniai, užleisdamos vietą supaprastintam stiliui, kurio pavyzdys buvo civilinės uniformos. Po 1940 m. Vokietijos invazijos mados pramonė Paryžiuje išliko, tačiau pasaulis buvo atkirstas nuo Prancūzijos mados diktato. JAV ėmė formuotis nauji stiliai ir kai kas tikėjosi, kad prancūzų madai būdingo perdėto puošnumo ir besaikio audinių naudojimo bus atsisakyta amžiams, tačiau taip neįvyko.
KARINĖS JAV MOTERŲ UNIFORMOS, XX A. 5 DEŠIMTMETIS
Trys modeliai iš kairės į dešinę: karininkės žieminė bei vasarinė ir samdytos kariuomenės eilinės karės uniformos.
271
1934 M. Per dešimtmetį žodis brassiere („liemenėlė“) sutrumpėjo iki bra. Pagal Harper’s Bazaar apklausą, šį trumpinį vartojo dauguma moterų.
1937 M. Ispanų dizaineris Christóbalas Balenciaga atidarė mados namus Paryžiuje. Nuo 1918 m. jis buvo butikų Ispanijoje savininkas.
1939 M. Rugsėjį Anglija ir Prancūzija paskelbė karą Vokietijai. Išpopuliarėjo praktiški drabužiai. Vogue demonstruojami kelnių savanoriams vairuotojams modeliai. Megztinis tapo pagrindine aprangos dalimi, sijonai buvo ilgi ir platūs.
1943 M. Los Andžele, Kalifornijoje, prasidėjo Zoot suit maištai. Angloamerikiečiai jūreiviai ėmė įžeidinėti meksikiečių kilmės jaunuolius, dėvinčius plačius drabužius.
▲ Pora nailoninių kojinių 1935 M. Nailoną išrado Wallace’as Carothersas DuPont tyrimų laboratorijoje. Jis pakeitė šilką daugelyje gaminių. ▲ „Mes galime tai padaryti!“
1932 M. Filme „Skrydis į Rio“ pirmą kartą kartu pasirodė Fredas Astaire’as ir Ginger Rogers. Astaire’as, tikras dabita ir ekrane, ir už jo, kostiumus siūdavosi Londono Savil Rou gatvėje.
1934 M. Moteriški sportiniai drabužiai kaip niekad sutrumpėjo. Smarkiai iškirpti maudymosi kostiumėliai nedengė nugaros, o šortus pradėta dėvėti teniso kortuose.
1936 M. Eduardas VIII atsisako Anglijos sosto. Jo amerikietė mylimoji Wallis Simpson vestuvių dieną vilki Mainbochero sukurtą suknelę.
1942 M. Kniedytoja Rozi (viršuje) yra dainos, kuri aukština gamyklose dirbančias amerikietes, žvaigždė. Ji vaizduojama apsirengusi praktišku mėlynu kombinezonu, plaukus paslėpusi po raudona, taškuota skarele.
Karo meto pamfletas X 1944 M. Normavimas vis griežtėjo ir modeliai tapo vis ekonomiškesni. Naudoti pigūs audiniai, drabužiai būdavo sukerpami kuo taupiau.
1946 M. Po karo Paryžiuje įvykę pirmieji kolekcijų pristatymai pranašavo apie 1947 m. „Naują išvaizdą“, sukurtą Dioro.
T Pirmieji šortai Vimbldone 1932 M. MGM studijos filmas „Leti Linton“, kuriame vaidino Joana Crawford, JAV sukėlė pamišimą dėl petukų.
▲ „Vėjo nublokšti“
◀ Wallis Simpson su vestuvine suknele ◀ Joana Crawford filme „Leti Linton“
1936 M. Dieniniam dirbančių moterų įvaizdžiui būdingi kvadratiniai pečiai, dekoratyvinės kilpos, skrybėlės su plunksnomis, žemakulniai bateliai ir pirštinės plačiais dilbiais.
1939 M. Į ekranus išėjęs filmas „Vėjo nublokšti“ tuo metu tvyrant nesaugumo atmosferai pabrėžė mados moteriškumą ir romantizmą. Tai atsiras tik 1947 m. Dioro sukurtoje „Naujos išvaizdos“ kolekcijoje.
1940 M. Paplatėjusius kaklaraiščius imta puošti drąsesniais raštais pradedant art deco piešiniais ir baigiant atogrąžų motyvais.
◀ Rankomis tapytas kaklaraištis
1944 M. Dizainerių įkvėpimo šaltiniu tapo karo tematika. Civilinė mada kopijuoja karinę vyrų ir moterų uniformą.
▼ Amerikiečių kareiviai Paryžiuje, 1944 m.
▲ Kostiumas iš eglutės raštu austo audinio
276
NUO GLAMŪRO PRIE PRAKTIŠKUMO
KLASICIZMAS
1930 – 1944
Prigludęs viršus
KLASICIZMAS
P
Trys juostos sukuria graikišką formą
Paraukti pečiai
rancūzų žurnalas L’Officiel de la Mode 1930 m. rugsėjį apžvelgė paskutinėje Paryžiaus mados namų kolekcijoje vyraujančią „poslinkio link klasicizmo ir aiškaus graikiško silueto tendenciją“ išskirdamas Vionnet kaip dizainerę, neabejotinai veikiamą graikų meno. Ankstesniais dešimtmečiais meilė seniesiems stiliams būdavo išreiškiama pasitelkiant tokius ornamentus kaip graikų meandra. XX a. 4 dešimtmetyje grįžus prie ilgų vakarinių suknelių dizaineriai galėjo savo klientes paversti graikų ar romėnų skulptūromis. Originalių klasikinio laikotarpio drabužių išvaizda priklausė nuo atsitiktinumo ir jų nešiotojų gebėjimo drapiruoti audinį. Neoklasikinės suknelės buvo struktūriškesnės (audinio klostavimą imta labiau kontroliuoti), atkreipiančios dėmesį į kūną, esantį po jomis. Pradėjus naudoti slidžius audinius, tokius kaip džersis ar atlasas, naujos linijos prekės ženklu tapo asimetrija ir dekoratyviniai apsiuvai. Viešpatavo balta arba beveik balta spalvos, tačiau taip pat būdavo naudojami juodos arba kartais ir ryškių spalvų audiniai.
Siauros perpetėlės
Šakelės formos sagė
Auksinis, blizgučiais nusagstytas diržas
Siauros klostės žemiau juosmens
Asimetriškas dizainas
Centrinis suraukimas
Juosmenį suformuoja audinio klostės
Klostuotas apjuostėlis
Simetriška iškirptė
1932
1931
1934
1936 Trumpesnis viršutinis sijonas
Ilgas šalis leidžiasi nuo pečių
Trikotažinis audinys, galbūt džersis
Ties juosmeniu varsčiu sutrauktas audinys Trompe l’oeil (įsivaizduojamos) klostės Apačioje labai platus sijonas
Klostės. Kadangi vakarinės suknelės išryškindavo jokiomis priemonėmis nepakoreguotą figūrą, nieko keisto, kad 4 dešimtmetyje moterys daugiausia kalbėdavosi apie dietą. Sijono plotį sukuria išsiskleidusios siauros klostės.
Rožinė ir auksinė. Prancūzų dizainerio Patou vakarinė suknelė iš tiulio nusagstyta rožiniais ir auksiniais stiklo karoliukais, sukuriančiais klosčių iliuziją. Suknelės fasonas primena graikų peplą – tai jis davė pavadinimą apjuostėliui (angl. peplum).
Šaliai. Žeme besivelkanti audinio atraiža, dažnai pritvirtinta prie pečių, buvo įprasta neoklasikinių suknelių detalė. Šios anglų bendrovės Motley skulptūrišką vakarinės suknelės siluetą pabrėžia sagė ir modelio šukuosena.
Asimetriškas viršus
Abstraktus išsiuvinėtas raštas
MADAM GRÈS Lygus viršus Apsiaustas arba šalis krinta nugaroje
Klostės po krūtine Metalinio atspalvio odiniai papuošimai
Išsiuvinėti augaliniai motyvai
Prigludusi viršutinė suknelė
Siauras sijonas
1938
1937 1933 m. Germaine’a Krebs pradėjo kurti drabužius pasivadinusi Alix Barton. 1942 m. Paryžiuje atidariusi Grès mados namus, ji dar kartą pakeitė savo vardą. Skulptūrą studijavusi madam Grès mėgo drapiruoti vakarines sukneles tiesiog ant modelių ar manekenų. Savo neoklasikiniams drabužiams ji dažnai naudodavo šilkinį džersį, kuris idealiai atkartodavo moters kūno linijas. Dizainerė sėkmingai dirbo iki 9 dešimtmečio.
277
1944 Klostėmis krintantis platėjantis sijonas
Paprasta drapiruotė. Neoklasikinės suknelės būdavo baltos ir juodos, tačiau Vionnet šiam modeliui pasirinko ryškiai oranžinę. Ant vieno peties surauktas audinys klostėmis driekiasi virš krūtinės, o nugaroje krinta ant žemės.
LIEMENĖLĖ Pirmą kartą užpatentuota 1914 m. liemenėlė (sąvoka pradėta vartoti nuo XX a. pradžios) tikro pripažinimo sulaukė tik XX a. 4 dešimtmetyje. Užuot spaudusi krūtinę, ji ją pakėlė ir prilaikė. Kestos sukūrė liemenėlę su dviem kaušeliais. Prekės ženklo pavadinimas kilo iš graikiško žodžio cestus arba cestos, reiškiančio stebuklingą deivės Afroditės diržą. Kestos taip pat sukūrė liemenėlę, pritaikytą nugaroje giliai iškirptai vakarinei suknelei.
Kestos liemenėlė
Smulkiai klostėtas sijonas
Karoliukais išsiuvinėti viršutinės suknelės ir šalio kraštai
Nedidelis šleifas
Alix Barton. Šilkinį arba vilnonį džersį labai mėgo Alix Barton (vėliau žinoma kaip madam Grès). Jį naudodavo kurdama senovės graikių drabužius primenančias sukneles. Klostės dažnai būdavo formuojamos sutraukiant varsčiu arba juostele.
Odiniai akcentai. Suknelė atrodo klasikinė dėl labai tiesių linijų ir diržą puošiančio auksinio ir sidabrinio ornamento. Jis pagamintas iš metalinio atspalvio odos, medžiagos, su kuria XX a. eksperimentavo dizainerė Lanvin.
Užraitai. Skirtingai nei XX a. 3 dešimtmečio moteriški vakariniai drabužiai, neoklasikinės suknelės buvo išsiuvinėtos labai saikingai siekiant išlaikyti skulptūrišką siluetą. Šios suknelės apykaklė primena pusmėnulio formos vėrinį.
Senovės Roma. Vengrų kilmės amerikiečių dizainerė Eta Hentz laisvą ir atsitiktinai suklostytą senovės romėnų drabužį pavertė vakarine suknele, nepaliekančia vietos atsitiktinumui. Šį neoklasikinį siluetą paryškina dekoratyviniai apsiuvai.
Kestos reklama
350
1964–1979
LAIKO JUOSTA
NUO SVINGO IKI ROKO M
oterų rengimosi stilių XX a. 7 dešimtmetyje pakeitė mados revoliucija. Įvyko seisminis poslinkis jaunystės link, vadinamas jaunimo vulkanu (angl. youthquake), – merginoms nebereikėjo vos užaugus vilkėti pagyvenusių moterų tvido kostiumėlių. Jauni Londono dizaineriai rodė kelią ir gabeno savo ekscentriškas madas į JAV. Paraphernalia, naujas Niujorke atidarytas butikas, prekiavo britų modeliais, o jo filialų atsidarė visose Jungtinėse Amerikos Valstijose. Išradus kontraceptinę piliulę žmonės tapo laisvesni, ir šią nuostatą perteikė frazė „liberali visuomenė“. Nauja mados dvasia ėmė keisti ir tradiciškesnius visuomenės aspektus: modelis Jeana Shrimpton išgarsėjo 1965 m. pasirodžiusi metiniame visuomenės renginyje, Australijos aukso taurės jojimo varžybose segėdama sijonu, virš kelių pakilusiu 12,5 cm.
Šviesi naujoji ateitis Svinguojantis 7 dešimtmetis buvo optimizmo ir tikėjimo ateitimi metas: sukūrus Concorde’ą Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje lėktuvai skraidė viršydami garso greitį, o kosmoso varžybos tarp JAV ir SSRS pasiekė viršūnę, kai JAV astronautai išsilaipino Mėnulyje. Dinamiškumas ir modernizmo dvasia persmelkė visas mados sritis nuo energingų naujų britų fotografų, kaip antai Johno Cowano ir Davido Bailey’o, veiksmo kadrų, iki prancūzų dizainerių, pavyzdžiui, Michele’s Rosier ir Paco Rabanne’s kūrinių iš metalo ir plastiko medžiagų.
Madinga moteris nešioja drabužius. Ne drabužiai ją. MARY QUANT, MADŲ DIZAINERĖ, XX A. 7 DEŠ.
1964
1965
1966
1967–1968 1969–1970 1971–1972 1973–1975 1976–1977 1978–1979
1966 M. Iki 1966 m. pradžios drabužių liemuo išnyko, tokie dizaineriai kaip Normanas Norellis demonstravo laisvo kirpimo sukneles su kabančiomis rankovėmis.
1964 M. Jauni dizaineriai, tarp jų Mary Quant ir André Courrègesas, pasiūlė mini sijoną ir mini suknelę.
1971 M. Halstonas, Amerikos aukštuomenės laikomas geriausiu vakarinių drabužių dizaineriu, laimėjo Coty bendrovės įsteigtą Amerikos mados kritikų Winnie (moteriškų drabužių) apdovanojimą.
1975 M. Italų dizaineris Giorgio Armani sukūrė savo prekės ženklą.
▶ A formos silueto mini suknelė
1964 M. Maija Isola sukūrė Unikko (aguonų) rašto piešinį Suomijos madų firmai Marimekko. Jis nepaprastai išpopuliarėjo.
1966 M. Svaigiai išgarsėjo Twiggy – 1966 m. „veidas“ ir viena pirmųjų pasaulio supermodelių.
1968 M. Brodvėjuje ir Londono Vest Ende buvo pradėtas rodyti roko miuziklas „Plaukai“. Marsha Hunt tapo žvaigžde, drauge paskelbta, kad „tai, kas juoda, gražu“. ▼ „Plaukų“ įrašas su tikraisiais Brodvėjaus atlikėjais
▲ Aguonų rašto krepšys
▼ Barbara Hulanicki savo naujai atidarytoje parduotuvėje
1972 M. Japonų dizaineris Kansai Yamamoto sukūrė kostiumus Davido Bowie’o Ziggy Stardust turnė.
1967 M. Amerikietis madų dizaineris Geoffrey Beene’as pristatė žvyneliais blizgančias futbolininkų džersio marškinėlių išvaizdos vakarines sukneles. Prieš metus jis demonstravo pilkos flanelės ir vilnonio džersio vakarines sukneles.
1965 M. Mondriano tapybos įkvėpti Yveso Saint Laurent’o spalvų stačiakampiai apskriejo tarptautinį mados pasaulį.
1965 M. Jaunos madų dizainerės, tarp jų Foale ir Tuffin bei Mary Quant, vyko į britų youthquake turnė po Ameriką. Jas organizavo korporacija Puritan Fashion ir J. C. Penney korporacija Niujorke.
1964 M. Londone atsidarė pirma dizainerės Barbaros Hulanicki sumanyta Biba parduotuvė, kurioje prekiaujama išradingais ir nebrangiais jaunimo stiliaus drabužiais.
1976 M. JAV televizijoje debiutavo komedija-kriminalinė drama „Čarlio angelai“. Visi žavėjosi trijų pagrindinių herojų šukuosenomis ir savitu rengimosi stiliumi.
▶ Čarlio angelai: Kate Jackson, Farrah Fawcett ir Jaclyn Smith
▶ Mondriano Tableau No. IV, 1924 m.
Antikultūra Užsitęsęs Vietnamo karas, Votergeito skandalas JAV ir trijų dienų savaitė Didžiojoje Britanijoje lėmė, kad, kol 7 dešimtmetis tapo 8-uoju, šviesusis optimizmas garuote išgaravo. Lauros Ashley margintos medvilninių suknelių ir įvairiaspalvių, rankomis megztų apdarų, kuriamų tokių dizainerių kaip Kaffe’as Fassettas, romantiška nostalgija kvietė „atgal į gamtą“. Mada įžengė į fantazijos erą, kurioje tarpo stiliai nuo žaviojo roko iki etninio meno įkvėptos mados, pavyzdžiui, Yveso Saint Laurent’o kinų ir rusų kolekcijų bei Kenzo Takados ryškiai margintų audinių. Toliausios ribos buvo visiškai peržengtos 8 dešimtmečio pabaigoje, kai verslininkas Malcolmas McLarenas, įkvėptas tokių amerikiečių grupių kaip New York Dolls, sukūrė britų pankroko grupę Sex Pistols. Šie muzikantai vilkėjo suplėšytus marškinėlius su šiurkščiais šūkiais: „Griauk“ ir „Anarchija“.
351
1966 M. Papuošalų dizaineris Paco Rabanne sukėlė sensaciją Paryžiuje parodydamas mini suknelių iš grandinėlėmis sujungtų plastiko blizgučių kolekciją.
▶ Bowie’o Ziggy Stardust sceninis kostiumas ▲ Vudstoko festivalio publika 1969 M. Niujorko valstijoje įvyko Vudstoko festivalis, jis tapo hipių erą ir 7 dešimtmečio antikultūrą apibrėžusiu įvykiu.
1969 M. Po dešimtmečio kosmoso tyrinėjimų JAV pasiuntė pirmuosius žmones į Mėnulį, tai įkvėpė kosmoso amžiaus stilistiką.
▼ Astronautas Pete’as Conradas stovi Mėnulyje prie JAV vėliavos
◀ Rabanne’o „eksperimentinė“ plastiko ir metalo suknelė 1968 M. Pirma Ossie’o Clarko kolekcija Radley mados namams demonstruota Čelsio rotušėje.
1972 M. Britų dizainerio Billo Gibbo debiutinis madų šou Londono Oriental klube. Iš jo romantiškų drabužių ypač išsiskyrė raštais marginti odiniai sijonai ir spalvoti mezginiai.
1977 M. Diane‘os Keaton aprangos stilių, Ralpho Laureno sukurtą Woody’o Alleno filmui „Anė Hol“ – maišines linines kelnes prie baltutėlių marškinių su kaklaraiščiu, – pasigavo daugybė moterų.
1975 M. Pirmas Londono pankroko grupės Sex Pistols pasirodymas Šv. Martino meno koledže.
▶ Sex Pistols Johnny Rottenas per koncertą
▲ Atminimo plokštė Niujorko Septintajame aveniu, skirta Perry’ui Ellisui 1978 M. Perry Ellisas užpatentavo savo mados seriją: jo kolekcijose amerikietiški sportiniai drabužiai, laisvai krintančios linijos, per dideli megztiniai.
352
NUO SVINGO IKI ROKO
MINI MAGIJA
353
Kontrastinga spalva, užsagas priekyje
1964 – 1969
MINI MAGIJA
Baltas raštas baltame fone Apykaklė ir apatinis kraštas siuvinėti karoliukais
M
ini sijonas buvo mados revoliucijos smaigalyje, netruko įkandin pasirodyti ir mini suknelė. Tokį vienos dalies universalų drabužį jaunoms damoms buvo lengva vilkėti, o neįmantrios A formos kirpimas pagražino įvairaus sudėjimo moteris. Fasono paprastumas reiškė, kad tokia suknelė galėjo būti ir išeigai, ir kasdienai. Nuo minimalistinio kirpimo, lygių spalvų iki ekspresyvių raštų, marginimo populiariojo meno motyvais – jos galėjo atrodyti kasdieniškai ar labai drąsiai, nelygu moters norai. Naujų krypčių kūrėjai eksperimentavo su ryškiais audiniais, metalizuotu vinilu ir žvilgiu dirbtiniu pluoštu. Prie tiesių linijų mini suknelių nešiojami aksesuarai krisdavo į akis. Priderintos rankinės ir bateliai tapo populiariu drabužių akcentu. Sukūrus pėdkelnes moterys galėjo sau leisti aukščiau kilstelėti drabužį ir sykiu išlikti kuklios.
Uždara kaklo linija su stačia apykakle
Berankovė, kontrastingas apvadas
Ilgos, prigludusios rankovės
Padūmavęs akių makiažas
Netikrosios uždėtinės kišenės
Padidinta apykaklė
Dvispalvis marginimas gėlių raštu
Paprastas A formos siluetas
Ši suknelė ilgesnė negu dauguma mini suknelių
Go go šokėjos auliniai su dekoratyviniu „močiutės stiliaus“ suvarstymu
Masyvi priekaklio sagtis
Visa balta. Ši mini suknelė išsiskiria ir kirpimu, ir apdaila. Apykaklės ir apatinio krašto detalės išardo vientisą populiarios baltos spalvos bloką. Ilgos rankovės ir laisvumas prie liemens sukuria neformalų, jaunatvišką įspūdį.
Žiedlapių formos apykaklė
Po suknele vilkimas džemperis polo apykakle
Tiesios šoninės siūles
Graži rausva. XX a. 7 dešimtmetyje buvo mėgstama ir tiesaus silueto suknelė, panaši į mini suknelę, bet be rankovių, ir šiek tiek ilgesnė – šis per liemenį neįimtas modelis kilo iš 6 dešimtmečio Balenciagos „maišinės“ suknelės. Ši klasikinė tiesaus kirpimo suknelė pasiūta iš dažyto lino.
Britiška prijuostinė. Šis Mary Quant drabužis rodo dizainerės kūrybiškumą. Suknelė ir kartu sijonas giliai iškirptais šonais ir masyvia sagtimi ant kaklo dirželio – naujoviška ir žaisminga.
Taškuota suknelė. Vilkimos su žvilgiais baltais go go šokėjos batais mini suknelės be rankovių tapo šokių aikštelės hitu. Jos nevaržė moterų judesių. Šios suknelės siluetas paprastas, todėl taškeliai iškart patraukia dėmesį.
POPARTAS Didžiojoje Britanijoje ir JAV XX a. 6 dešimtmetyje įsisiūbavo poparto judėjimas. Pasitelkdami reklamos ir populiariosios kultūros vaizdinius dailininkai ir dizaineriai komentavo pralekiantį pokarinės visuomenės gyvenimą. Amerikietis poparto revoliucijos vadas Andy Warholas kūrė darbus naudodamas žinomus produktus ir pasitelkdamas garsius veidus. Ši Souper suknelė skirta Warholo darbų su Campbell Soup etikete atminti: atkartodamas išraiškingą sriubos pakelio etiketę jis sukūrė raštuotus šilkografijos atspaudus. Paprastas mini suknelės siluetas tapo idealia balta drobe Warholo atspaudams eksponuoti, o mada – idealia terpe kapitalizmo ir komercijos, meno ir kasdienos temoms aptarti.
Jūrinis stilius. XX a. 7 dešimtmetyje toks kaip šio prancūzų dizainerio André Courrègeso jūrinis stilius buvo madingas. Dailus kirpimas iš balto ir tamsiai mėlyno audinio su truputį pailgintu sijonu: tokia įmantresnės apdailos suknelė tinka vyresnio amžiaus moteriai.
Sodri geltona. Šios prancūzės Michèle’s Rosier mini suknelės, sukurtos Pierre d’Alby prekės ženklui, iliustruoja du madingus šiam dešimtmečiui būdingus aprangos pavyzdžius. Sodrios spalvos dėmės derinamos su masyviais papuošalais ir kubietiškuoju pakulniu.
RANKINĖS Šiandien daugeliui moterų rankinė yra svarbiausias madingumo ramstis, tačiau taip ne visada buvo. Po Antrojo pasaulinio karo, kai stigo pinigų, kai teko paisyti praktiškumo, daugybė moterų apsieidavo su tuo, ką turėjo. 7 dešimtmetyje rankinės ėmė reikštis kaip savarankiškas mados daiktas. Naujosios kartos rankinės, pasiūtos iš odos, plastiko, PVC, buvo gaminamos su užtrauktukais, rėmeliais, spynelėmis, užsagais ir rankenomis. Išpopuliarėjo modeliai, kurių apdaila imitavo kailių piešinius, buvo dekoruoti ryškiais raštais, akį traukiančiomis saldžiomis spalvomis, dažnai derančiomis prie suknelės, skrybėlės ar palto. Šios trys rankinės atkartoja paprastas madingų 7 dešimtmečio suknelių linijas.
Iš celiuliozės ir medvilnės pagaminta suknelė
Amerikietiškos rausvos spalvos dirbtinės gyvatės odos Eton rankinė
Priderintos pėdkelnės
Souper suknelė
Geltoni bateliai žemu pakulniu su kelties dirželiu
Dirbtinės ponio odos Ronay rankinė
Dirbtinės leopardo odos Ronay rankinė
422
GLAUSTAI
3000 METŲ MOTERŲ APDARUI
423
3000 METŲ
MOTERŲ APDARUI
N
uo senųjų civilizacijų iki šių dienų moters apdarą formavo ne tik asmeninis skonis, bet ir ekonominė, politinė bei technologinė raida. Bėgant amžiams naujais prekybos keliais iš tolimų šalių atgabenta egzotinių audinių ir papuošimų, monarchijoms kylant ir žlungant buvę aprangos stiliai grimzdo į praeitį, rasdavosi įkvėpimo kitiems. Tarp pagrindinių kaitos variklių buvo technologinė pažanga nuo staklių iki siuvimo mašinos, nuo natūralių audinių iki žmogaus sukurtų medžiagų, pavyzdžiui, laikros. Be šio konteksto, pasireiškė dar ir saviraiška: XX a. 3 dešimtmetyje berniukiški siluetai ir trumpesni sijonai išreiškė naujai atrastą laisvę, XX a. 9 dešimtmetyje pečiai su paminkštėmis, meistriškai pasiūdinti kostiumai simbolizavo moters galią vyriškų profesijų aplinkoje. Šiandien pasaulinė mados pramonė skatina sparčią stilių kaitą, peržengiančią visas nacionalines sienas.
Antikinis graikų chitonas (rekonstrukcija), sukabintas ant pečių
XIV a. siurko (rekonstrukcija), vilkimas ant kotos
XIX–XV a. itališka suknelė (rekonstrukcija) su kabančiomis rankovėmis
1470–1500 m. itališka suknelė su paaukštintu juosmeniu ir gilia V formos iškirpte
1581 m. kambarinė su plačiu sijonu ant krinolino iš lankų
1750 m. Robe à la française iš mėlyno šilko brokato, marginta gėlių raštu
1799 m. dieninė suknelė klasikinio stiliaus, labai paaukštintu juosmeniu ir kolonos silueto sijonu
XIX a. 4 deš. medvilninė dieninė suknelė su ilgomis žigo rankovėmis, kraštas su raukiniais
1850–1854 m. marginta dieninė suknelė su varpo formos sijonu ir pagodos rankovėmis
Apie 1888 m. suknelė su turniūru, meistriškai formuotu švarkeliu ir liemenės imitacija
1902 m. S formos silueto suknelė su balandžio krūtine ir atgal atkištais klubais
1910–1912 m. nėrinių korsažas ir sijonas su juosta, pabrėžiančia liauną liemenį
1922 m. žalia suknelė su pažemintu juosta sujuostu juosmeniu ir V formos apykakle
XX a. 3 deš. dieninė suknelė iš marginto šifono, sijonas su raukiniais vos žemiau kelių
XX a. 4 deš. gėlėta marginta suknelė kirpta iš įstrižo audinio, su priderintu laisvu bolero
1934 m. popiečio suknelė su laivelio pavidalo priekakliu ir sujuostu liemeniu
1937 m. languota suknelė – būdingas dešimtmečio siluetas
XX a. 5 deš. universali suknelė sukirpta taupant audinį
XX a. 5 deš. languota suknelė su paplatintais pečiais, dėvima su skarele
XX a. 6 deš. dieninė suknelė ir priderintas bolero, pūstas sijonas virš apatinių pasijonių
XX a. 6 deš. marga suknelė: įimtas liemuo ir pieštukinis sijonas, ryškus gėlėtas audinys
XX a. 7 deš. mini suknelė gerokai virš kelių, vilkima su baltais go go šokėjos auliniais
XX a. 7–8 deš. sujuosta marškininė suknelė su raudona apdaila ir sagomis
1976 m. šilkinis ansamblis su sijonu iki žemės ir priderinta skarele, ryšima ant galvos
XX a. 9 deš. juoda suknelė su paminkštintais pečiais, dera juodos pėdkelnės ir smeiginių pakulnių bateliai
1994 m. suknelė langučiais dėvima su sunkiais juodais suvarstomais batais
2005 m. boho stiliaus sluoksniuotas čigonės stiliaus sijonas ir keli sluoksniai džersio marškinėlių