Meiles praktika by knygos.lt

IŠ VOKIEČIŲ KALBOS VERTĖ Ieva Sidaravičiūtė, Vita Daugėlienė

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn.

ISBN 978-609-8184-40-2

Turinys ĮVADAS .................................................................................................................................................................................... 7 1. Diagnozė – simbiozė, arba kodėl pernelyg didelis artumas yra negerai ............................................................................................................................................................................... 13 2. Kodėl mano gyvenime seksas toks svarbus ..................................................................... 37 3. Tik pagalvok: sekso terapija reiškia atidžiai įsižiūrėti ........................................ 53 4. Vargas dėl geismo: kai atsisako „įranga“ ........................................................................... 65 5. Būk stiprus: tik tai, kas mumyse yra geriausio, kalba apie tai, kas mumyse yra blogo .................................................................................................................................................. 79 6. Tiršta migla: kai išnyksta ribos ....................................................................................................... 87 7. Kaip žinoti, kada išsivaikščioti, o kada dar verta likti drauge ................... 99 8. Lansarotė: kodėl vaikystė nenutrūkstamai veikia mūsų santykius .......................................................................................................................................................................... 119 9. Įeiti draudžiama: kai makštis užsiveria .............................................................................. 133 10. Seksualinės sistemos – žongliravimas keturiais rutuliais ....................... 149 11. Ar baigsi? Vyrai ir jų kūnai ............................................................................................................. 169 12. Kokia graži diena, ir aš toks nuostabus! ....................................................................... 187 13. Būk mano Echo: santykiai su narcizu ............................................................................. 205 14. Nekontroliuojamas geismas: fetišizmas, sadomazochizmas ir kt. ......... 221 15. Lytis – mano namai. O gal nebūtinai? ............................................................................ 243 16. Ką dar jums pasakyti? .......................................................................................................................... 259 DAR KETURI PATARIMAI POROMS ...................................................................................... 269 LITERATŪRA ........................................................................................................................................................... 277 INTERNETO SVETAINĖS ....................................................................................................................... 282 DĖKOJU ........................................................................................................................................................................... 284

ÄŽvadas

NESENIAI SKAIČIAU PASKAITĄ APIE SEKSUALUMĄ ORTODONTŲ kvalifikacijos kėlimo kursuose Zilto saloje. Dabar turbūt savęs klausiate: įdomu, ką bendro turi žandikaulių chirurgija su seksu? Ir dar kiek! Dubens dugnas, supantis lytinius organus ir būtinas geram seksui, glaudžiai susijęs su žandikauliu. Abu yra žmogaus puolimo ir bėgimo sistemos dalys. Jei žmogus kažką daro sukandęs dantis ar jaučiasi „it musę kandęs“, tikėtina, kad suspaudžia ir tarpkojį. Štai kodėl geras seksas atpalaiduoja – net ir dirbti lengviau! Kai atvykau į šią salą Šiaurės jūroje, dangus buvo vaiskiai mėlynas, oras – vasariškai šiltas. Pataikiau tiesiai per pietų pertrauką. Kursų dalyviai kaip tik gerai nusiteikę pietavo didelėje viešbučio konferencijų salės terasoje, markstėsi prieš saulę arba, įsitaisę pintuose paplūdimio krėsluose ant pagalvėlių su mėlynais ir baltais dryžiais, mėgavosi popiečio kava. Kiti linksmai plepėjo, stovėdami prie mažų stalelių. Kai, įsidėjusi į lėkštę maisto, įsiterpiau prie vieno iš stalelių, pokalbis ūmai nutilo: pasirodė „seksologė“. Pasigirdo pažįstamas prunkštimas: „O, dabar kalbėsimės apie seksą!“Iš esmės savaitė praėjo gerai: išdėsčiau savo temas, o keturių mano pranešimų pasiklausyti susirinkdavo daug žmonių. Pirmą dieną dalyvių paprašiau mobiliaisiais telefonais nufotografuoti savo kaimyną visu ūgiu. Kaip atrodo jūsų kūnas? Kaip stovite? Svarbu, kur žmogaus masės centras, ar nesutrikusi jo pusiausvyra.

MEILĖS PRAKTIKA

Paskutinį pranešimą ketinau baigti pakeldama auditoriją ant kojų ir priversdama pajudėti – norėjau, kad visi drauge padainuotume ir erotiškai pašoktume. Tik ar ponai ir ponios žandikaulių chirurgai sutiks? Būgštavau visai be reikalo: vos paleidau garso takelį, po dešimties sekundžių visa grupė jau stovėjo. Dalyviai, susvėrę bliuzonus ir megztukus ant kėdžių atlošų, smagiai siūbavo klubais ir drauge su manimi dainavo Georgo Danzerio dainą „Ich hab Sex-Appeal“ (Aš seksualus – vert. past.). Trisdešimt septyni Zilto kongrese dainuojantys ir siūbuojantys žandikaulių chirurgai ir dantų gydytojai – tikras džiaugsmas akims ir ausims! Visada džiaugiuosi matydama, kiek malonumo ir teigiamos energijos gali suteikti seksualumas. Dažnai viskas prasideda nuo suokalbiško kikenimo, gi po valandėlės giliai kvatojame iš paties dubens, kur verda kraujas ir tikras gyvenimas. Šį džiaugsmą stengiuosi perteikti ir savo televizijos pokalbių laidose, pristatydama technikas, kaip stumti penį, savo vaizdo tinklaraštyje, kur sykį sėdėjau ant stalo apsimovusi kojines ir aiškinau: „Man šiandien menopauzė“, bei kasdien savo darbe. Žmonės pas mane ateina siekdami įveikti savo bėdas, norėdami išmokti kalbėti apie geismus ar trokšdami santykiams ir seksui įkvėpti naujos energijos. Beveik visi nustemba, kiek daug dar galima padaryti. Ar kalbame ir apie meilę? Iš esmės – taip. Kalbėdama apie seksą dažnai kalbu apie „meilės praktiką“, nes meilė man įgyja prasmės tik tada, kai ja gyvenama, o ne vien kalbama. „Praktika“ – graikiškos kilmės žodis, reiškiantis ir veiksmą, darymą, ir įgyvendinimą, išbaigimą, skatinimą. Šis žodis tinka ir kalbant apie seksą, nes seksas yra vienas svarbiausių mūsų praktikuojamų malonumų, leidžiantis meilę ir santykius paversti veiksmais. Deja, dažnas nedrįsta kalbėti apie savo meilės praktiką nei su terapeutu, nei su partneriu.

Ann-Marlene Henning

Man rodosi, kad ir vėl (o gal vis dar?) gyvename labai suvaržytoje visuomenėje. Pernai man parašė pastorius, kad per dorinio ugdymo pamoką su gimnazijos devintokais nagrinėjo temą „Atsakingas elgesys meilėje ir partnerystėje“. Jį kaipmat nušalino nuo pamokų. Jokių nuogybių pastorius nerodė, užteko pacituoti keletą vietų iš Biblijos Giesmių giesmės ir Fransua Vijono eilėraštį „Mane taip traukia tavo lūpų braškės“. Pati turiu panašios patirties. 2013 m. sulaukiau kvietimo į Federalinę nepilnamečiams žalingo turinio spaudos inspekciją Bonoje. Reikėjo aptarti, ar mano pirmoje knygoje „MAKE LOVE – ein Aufklärungsbuch für Jugendliche“ („MYLĖKIS – paaiškinimų knyga jaunuoliams“ – vert. past.) nėra žalingo turinio. Tada gavau erelio atvaizdu antspauduotą raštą, kad taip nėra. Absurdiškiausia, kad tuo pat metu knyga buvo nominuota jaunimo literatūros prizui. Valstybė reglamentuoja ir ZDF kanalu transliuojamas mano vedamas laidas bei atitinkamus tinklalapius, juos galima rodyti ir lankyti tik po 22 valandos. Regis, pornografiją ir smurtą per televizorių rodyti lengviau nei faktinę informaciją apie seksą. Su tokiomis kliūtimis ir trukdžiais kalbėdama apie seksą susiduriu ir darbe. Nors masinės informacijos priemonės pilnutėlės seksualinio pobūdžio žinučių, o reklamoje seksas viešpatauja visur – nepaisant to (o gal kaip tik dėl to?), žmonės dar nepratę laisvai kalbėti šia tema. Daug kas gėdijasi. Kai kas gėdijasi taip, kad primena man senovės laikus – pavyzdžiui, kai klientai mano kabinete pasakoja, kaip nesmagiai jaučiasi savo kūne ir dėl savo geismų. Tik maži vaikai geismus išgyvena natūraliai atsipalaidavę. Būtent tai ir yra mano siekis. Seksualinis elgesys pasireiškia jau ankstyvoje vaikystėje ir su metais jo vis daugėja. Siekiu, kad šioje srityje išlaisvėtume. Iš pat pradžių. Reikia aiškinti visą laiką. Atsipalaidavę tėvai gali ramiai tenkinti seksualinį atžalų smalsumą.

MEILĖS PRAKTIKA

Man atrodo, kad skandinavai sekso klausimais nėra tokie įsitempę. Aš esu danė, ir su šia tema, galima sakyti, užaugau. Prieš mūsų mokyklą stovėjo kioskas. Norėdami nusipirkti ledų turėdavome praeiti pro pornografinės spaudos automatą dešinėje, greta įėjimo. Tai buvo keturkampė dėžė su beveik kvadratiniais stikliniais skyreliais; įmeti į plyšį monetą, atsidarai dangtelį ir pasiimi žurnalą. Mes to nedarydavome – neturėjome tam pinigų, tačiau kartais laisvai susuktuose žurnaluose aiškiai matydavome aktus ar oralinį seksą, priklausomai, kaip atnešęs žmogus įdėdavo žurnalą. Mums tai nebuvo nieko ypatingo, kaip sakoma, „vienodai rodė“. Pakenkti nepakenkė. Niekas to nedraudė. Pornografinius tekstus ir vaizdus Danijoje legalizavo septintojo dešimtmečio pabaigoje, mažutė valstybė tai padarė pirmoji pasaulyje. Šia knyga siekiu padėti susidaryti vaizdą, ką reiškia būti seksologe, noriu pristatyti klientams savo darbą. Esu tikra: bėdos, norai ir troškimai, dėl kurių jie pas mane ateina, pažįstami daug kam. Noriu apie seksualumą kalbėti ta pačia kalba ir su jaunais, ir su senais – laisvai ir profesionaliai, su tam tikra humoro doze. Šia knyga tikiuosi ne tik sudominti jus sekso tema, bet ir parodyti, kaip galite dar daugiau pasiekti ir seksualiniame gyvenime. (Nesibaiminkite: visi aprašomi personažai taip pakeisti, kad net patys savęs neatpažintų.) Kas apie seksą kalbėti nenori – neprivalo to daryti! Turintieji bėdų kartais nori apie tai pasikalbėti. Juk seksualumas – įgimtas. Tai išgirdę, daug kas suglumsta. Tada argi lovoje viskas neturėtų išeiti savaime? Jei man neišeina, tai gal su manimi iš esmės kažkas negerai? Kaip pamatysite perskaitę šią knygą, taip būna itin retai. Gera žinia – žmonės, kaip parodė smegenų tyrimai, sugeba mokytis visą gyvenimą. O jei dar vienas su kitu ir kalbasi – juo geriau.

1 Diagnozė – simbiozė, arba kodėl pernelyg didelis artumas yra negerai

BEVEIK VISI MANO KLIENTAI BŪNA FIZIŠKAI IR PSICHIŠKAI sveiki. Net ir tada, kai ateina įsitikinę, kad su jais kažkas negerai, kad jie esą visiškai kitokie nei kiti, ką neretai „patvirtina“ ir kitų gydytojų nustatytos diagnozės. Tačiau jau po pirmo pokalbio dažniausiai išeina iš kabineto pradžiugę, žinodami, kad turi apie save kai ką suprasti ir jausdamiesi tokie pat normalūs kaip ir visi kiti. Kad su jų kūnu viskas tvarkoje. Kad juos klaidina netinkami galvoje susikurti vaizdiniai. Štai pavyzdys: jauna moteris, nepatirdavusi orgazmo, kartą manęs paklausė, ar su tuo ką nors galima padaryti. Tai – didelė jos bėda. Moteris nurodė vaikystėje buvusi aistringa jojikė ir, matyt, „kažką nujodinėjusi“. Visų pirma: jokia moteris negali „nujodinėti“ gebėjimo patirti orgazmą. Kaip tik atvirkščiai. Jodinėjant juda dubens dugnas ir į lytinius organus priplūsta kraujo, o smegenyse formuojasi sinapsė, įsijungianti ir sekso metu. Moterys, kurios taip ir neišmoko pasiekti aukščiausio pasitenkinimo, neretai jaučiasi beviltiškos. Aiškina, kad jas partneris paliko ar tokio neranda todėl, kad joms „kažko trūksta“. Daugybė vyrų ir moterų tvirtai įsitikinę, kad orgazmą pasiekti lengva ir normalu. Jo nepatirianti moteris kaipmat apšaukiama frigidiška, ir kaip koks sugedęs laikrodis ilgam nukišama į tamsų stalčių. Ogi laikrodininkas ją gali labai paprastai pataisyti. Sąvoka „frigidiška“ reiškia „lytiškai šalta“. Ją labai seniai sugalvojo gydytojai, nei turėję supratimo apie moters seksualumą, nei norėję jį

MEILĖS PRAKTIKA

susidaryti. Niekada nevartoju šio žodžio – jis beviltiškai pasenęs. Jo tikroji prasmė taip iki galo ir nėra aiški, priešingai nei gebėjimas patirti orgazmą. Vienas klientas, atėjęs į vienintelę konsultaciją, pasakė: „Mano draugė nepatiria orgazmo, ji frigidiška.“ Kai pasitikslinau, jis tarė: „Na, orgazmą ji patiria, kai tai daro pati, bet mums mylintis – niekada!“ Tada panorau suprasti, kaip jis supranta žodį „seksas“, ir vyriškis paaiškino: ji pasitenkina glamonėjama liežuviu arba pirštais, tik ne santykiaujant. Tad yra frigidiška. Mat kaip! Akivaizdu, kad šis vyras tikru orgazmu laikė tik vaginalinį. Dar vienas klaidingas įsitikinimas. Tik labai nedaug moterų patiria orgazmą vien per įsiskverbimą lytinių santykių metu. Vadovaujantis tokiu supratimu reikštų, kad didžioji dalis moterų yra frigidiškos. „Iki šiol visos mano turėtos moterys su manimi patirdavo orgazmą“, – sakė vyras. Ar taip sakydamas žinojo, kad 90 procentų visų moterų prisipažino bent kartą suvaidinusios orgazmą? Beje, to vyriškio santykiai niekada ilgai netrukdavo – moterys jį vis palikdavo. Tiesiai šviesiai (kitaip ir negalėjau) pasiūliau jam permąstyti savo santykius su moterimis. Pati savęs nebyliai klausiau, ar būdamas tokių ribotų įsitikinimų jis gali būti geras, tai yra jautrus meilužis. Klientas išėjo iš mano kabineto mąslia veido išraiška, ir, žinoma, daugiau niekada negrįžo. Jo galva, bėda slypėjo ne jame. Tik kartais trūkumai slypi visai ne ten, kur manome!

VIENU SKAMBUČIU PER DAUG Visus darbinius susitikimus paprastai derinu elektroniniu paštu, o mano padėjėja Anika tvarko su tuo susijusius formalumus. Daug kam

Ann-Marlene Henning

atrodo, kad prieš pirmą susitikimą turi paruošti mane savo problemai, lyg reikėtų kokios trumpos įžangos. Tačiau kuo mažiau žinau, tuo nešališkiau ir geriau per pirmą susitikimą galiu nustatyti anamnezę. Todėl telefonu neatsiliepiu. Tąkart man paskambino klientė Andrėja, netrukus turėjusi atvykti pirmo pokalbio. Skambino likus kelioms dienoms iki susitikimo, nes atsirado kažkokių trukdžių. Neapsižiūrėjusi pakėliau ragelį, mat kaip tik ketinau skambinti pati. – Aš – Andrėja Šulc, – prisistatė moteris. – Dar nesu pas jus buvusi, pirmas susitikimas numatytas kitą savaitę, tačiau turiu atsiprašyti, kad negalėsiu atvykti. Balsas skambėjo jaunatviškai, bet mano vertinimu moteriai turėjo būti jau per trisdešimt. Kalbėjo neužtikrintai, bet ne tik. Kai kuriuos žodžius ištarė taip, lyg būtų pratusi nurodinėti. Įsivaizdavau ją kaip mamą. Mamos nuolat turi vaikams ką nors aiškinti, kad tie suprastų, kas galima, o kas ne. Kita vertus, jos nebūna kietos, kaip kokios viršininkės. – Ar galėtumėte priimti kitą kartą? – perklausė Andrėja, nes kiek per ilgai užtrukau atsakyti. – Žinoma, – atsakiau. – Ateisite viena ar su partneriu? Paklausiau norėdama sužinoti, ar susitikimui reikės skirti valandą, ar devyniasdešimt minučių. Tą pačią sekundę susivokiau, kad tai turėjo daryti Anika. Stojo trumpa pauzė. Galiausiai Andrėja tyliau pratarė: – Su Holgeriu. – Holgeris – jūsų vyras? – Taip, ir mūsų dviejų vaikų tėvas. Norime porų terapijos. Ką gi, neprašoviau: Andrėja buvo motina, netgi dviejų vaikų mama. Pagal tai, kaip ištarė žodžius „porų terapija“, susidariau įspūdį,

MEILĖS PRAKTIKA

kad jai tai buvo nelengva. Supratau, kad netikra tuo, ką daro – kodėl man skambina. Kad mieliau atšauktų susitikimą, o ne jį perkeltų, tačiau galiausiai to kažkodėl nepadarė. Kažkas ją vertė tęsti ką pradėjus. – Gal galite man parašyti elektroninį laišką? – paprašiau. – Mano padėjėjai nepatinka, kai pati tariuosi dėl susitikimų. Ji mane gerai išauklėjo, – nusijuokiau. – Be to, taip viską turėsime raštu. Andrėja kaipmat atsiprašė, nors nepadarė nieko blogo; o aš jau ne pirmą kartą prisiekiau daugiau nesiliesti prie darbo telefono. Buvo smalsu, apie ką teks kalbėtis su ta pora. Apie seksualumą? Apie meilę? O gal, kaip dažniausiai būna, apie abu? Meilė ir seksas… Daug kas galvoja, kad jie susiję, – neretai todėl, kad nenori deramai gilintis nei į vieną, nei į kitą. Tai reikštų gilintis į savo asmenybę ir meilės bei lytinio gyvenimo reikalus, kas dažnam nėra malonu. Ilgą laiką vešėjo įsitikinimas, kad būtent moterys pagal savo natūrą nemoka atskirti sekso nuo meilės; vyrai gali, ir esą dėl šios priežasties jie dažniau „nuklysta į šoną“. Tačiau faktai tam prieštarauja: svetimauja ir moterys, ir ne ką rečiau. Skaičoiai nerodo jokių ryškių skirtumų tarp lyčių. Kita neįtikėtinai kvaila klišė – teiginys, kad moterys santykiauti gali tik mylėdamos. Savo darbe esu begalę kartų iš moterų girdėjusi: „O, kad mano vyrui nors kartelį reikėtų tik sekso! Man taip nusibodo tas amžinas migdantis „utiutiu“. Tos moterys nenori nieko daugiau, tik kad vyriškis jas „paimtų“, kad kažką padarytų, kad pagaliau vėl „pasidulkintų“ – štai ko jos nori. O meilė – buvus nebuvus…

Ann-Marlene Henning

„BRANGIOJI, AR GALIU PASAKYTI PONIAI HENING?“ Lygiai devynioliktą valandą suskambo durų skambutis: atėjo Andrėja ir Holgeris. Andrėją kažkodėl įsivaizdavau šviesiaplaukę, bet jos plaukai buvo kaštoniniai ir švelniomis bangelėmis supo blyškų veidą šviežiai parausvintais skruostais. Moteris buvo lieknutė ir vidutinio ūgio. Šviesūs Holgerio plaukai buvo trumpai nukirpti, jis irgi ne iš kresnųjų. Nors ir ne toks išbalęs kaip žmona, vyriškis akivaizdžiai ne per daugiausia laiko leisdavo su vaikais lauke, kaip kai kurie tėvai. Veikiausiai buvo IT specialistas. Vertindama Andrėjos amžių būsiu kiek apsirikusi: pagal raukšleles jai turėjo būti bemaž keturiasdešimt, daugiau, nei maniau kalbėdama telefonu. Holgeris buvo kokių keturiasdešimt penkerių. Pakviečiau juos užeiti, ir pora atsargiai įėjo į kabinetą. Skubriai apžvelgė prieš akis atsivėrusią erdvią patalpą. Dauguma klientų stabteli, apsidairo ir apsisuka vietoje, norėdami susivokti kur atsidūrė. Tą patį padarė ir Holgeris su Andrėja. Veiduose išvydau nuostabą. Akivaizdu, kad raudonos pliušinės sofos su siuvinėtomis pagalvėlėmis jiedu išvysti nesitikėjo. Kaip ir didelio paveikslo su trimis moterimis, pavaizduotomis subtilioje labai erotiškoje scenoje. Patalpoje kabėjo ir plakatai apie dubens dugną ar smegenis, vieną sieną užėmė lentynos su knygomis – mano biblioteka. Greta kabėjo didelis veidrodis kūno pratimams. – Ta raudona siena tiesiog nuostabi! – tarė Holgeris ir parodė į sofos pusę, už kurios kilo vyno raudonumo siena. Visos kitos buvo nudažytos kuklia smėline spalva.

MEILĖS PRAKTIKA

– Ar čia ir gyvenate? – paklausė Andrėja. Šis klausimas kaskart mane stebina. Nors mano kabinete ir jauku kaip namuose, bet čia nėra jokių asmeninių daiktų. Jis tvarkingas, neperkrautas, bet, matyt, nepanašus į įprastą darbo kabinetą. – Noriu jaukios aplinkos, kurioje gerai jaustumės, – paaiškinau. – Kad ir kaip būtų, čia aptarinėsime ne jūsų būsimų pirkinių sąrašą! Nors pasitaiko ir to, jei kalbame apie kokius prezervatyvus ar slydimą lengvinantį gelį – tada užsirašome vieną ar kitą daiktą. – Sėskitės! – paraginau. Du vienodi violetiniai krėslai kaip ir kvietė Holgerį ir Andrėją atsisėsti. Tačiau pora liko stovėti, abu klausiamai ir, kaip pastebėjau, visiškai sinchroniškai žvelgdami į mane. Susimąsčiau, ar tik nebūsiu susidūrusi su simbiotine pora? – Galite sėstis kur norite, – pridūriau. Tada Holgeris paklausė: – O kur jūsų mėgstama vieta, ponia Hening? Šyptelėjau. To manęs klausia daug kas. – Man tinka visos, – atsakiau. Dabar jau šiai mindžikuojančiai porelei teko apsispręsti. Kaip ir tikėjausi, Holgeris, kaip tikras kavalierius, pirmas paklausė Andrėjos: – Kur norėtum sėstis, mieloji? Andrėja kaipmat perklausė: – O tu, brangusis? Trumpai žvilgtelėjusi į mane, ji švytėdama pridūrė: – Sėdamės ant sofos, juk ten tau labiausiai patinka, tiesa? Šyptelėjau: Andrėja be žodžių jau seniausiai pajuto, kur norėtų sėstis partneris. – Aišku! – nušvito Holgeris. Nuo to jų švytėjimo net užkaitau.

Ann-Marlene Henning

Neretai per pirmą susitikimą tai, kaip pora renkasi sėdėjimo vietą, jau šį tą apie ją pasako. Tai leidžia man susidaryti pirminį vaizdą: ar pora harmoninga, ar sėdasi vienas prie kito? Ar kuo toliau vienas nuo kito? Jei vyras nusidrebia ant sofos ar krėslan nė nežvilgtelėjęs į žmoną, ar ši susiraukia? Gal ji vertina džentelmeniškas manieras, kaip Holivudo filmuose su Rocku Hudsonu ar Robertu Redfordu? Tokiu atveju partneris turėtų atsisėsti tik tada, kai moteris išsirinks, kur sėdėti. (O jai vėliau nuėjus į tualetą ir grįžus turėtų mandagiai atsistoti. O jis to nepadarė. Kas bus?) Gal jai toks vyro storžieviškumas atrodo normalus? Jei ne, moteris turėtų įsiusti. Arba kitas variantas: abu neryžtingai trypčioja vietoje, niekaip negalėdami apsispręsti, laukia nurodymų, nes nenori pasielgti neteisingai. Ar lovoje irgi elgiasi taip pat? Sakyčiau, taip. Jei vienas bijo, kad antram kas nors nepatiks, nė vienas nesiryžta išbandyti nieko naujo – kad tik, ginkdie, nesuklystų. Kai kas taip elgiasi ir rinkdamasis patinkančią vietą. Kiti savo sumišimą pridengia pabrėžtinu abejingumu: „Gerai, sėdu čia – koks skirtumas kur.“ Tai tik pirmi įspūdžiai, kurie vėliau pasitvirtina arba ne. Tačiau būtent jie neretai suteikia įžvalgų apie poros meilę ir lytinį gyvenimą! Holgeris su Andrėja neatrodė nei labai savimi pasitikintys, nei visai neryžtingi. Jie atrodė emociškai labai priklausomi vienas nuo kito, tad turėjau žiūrėti, kad savo veiksmais nesustiprinčiau tos priklausomybės dar labiau. Norėjau matyti abu kaip savarankiškas asmenybes. Tik taip galėsiu atskleisti jiems dalykų, apie kuriuos veikiausiai net nenutuokė. Taigi, Andrėja už abu nusprendė sėstis ant sofos. Jiems susėdus pastebėjau, kaip Holgeris paėmė Andrėją už rankos. Tai buvo raminamas gestas, į kurį Andrėja atsakė spustelėdama vyro ranką.

MEILĖS PRAKTIKA

Galima pagalvoti: štai mylinti pora, vienas kitą palaikantys žmonės. Arba kitaip: štai pora, kurioje vienas turi laikytis kito. Kur vienas negali be kito. Svarbiausia, kad Holgeris ir Andrėja pasijustų galintys priiminėti nuo partnerio nepriklausomus sprendimus, nebijodami jo įskaudinti. Abu kaip tik svarstė, kuris turėtų pradėti kalbėti. Mintys virte virė, mačiau, kaip Holgerio kakta išrasojo. Andrėja gniaužė vyro ranką. – Gerai, kad atėjote, – tariau. – Jums ši situacija turi būti neįprasta. Juk esu svetimas žmogus... Holgeris su Andrėja dėkingi linktelėjo. – Ir apie ką norėtumėte pasikalbėti? Holgeris pasisuko į žmoną. – Tu pradėsi? – dėmesingai paklausė, kaip ir buvo galima tikėtis. – Ne, – tylutėliai atsakė Andrėja. – Geriau tu pradėk! Ar jie prie manęs išdrįs kalbėti atvirai ir sąžiningai? Ar sugebės išsakyti tai, kas galėtų įžeisti kitą? Kam nesulauks patvirtinimo prisilietimu? Didžiulė simbiotinių porų bėda yra ta, kad jei vienas iš partnerių parodo savarankiškumą, sakykime, išsakydamas nuomonę, kuriai kitas nepritaria, antrasis sunerimsta. Jį apima negeras jausmas, kad partneris tolsta, kad nori ištrūkti iš santykių. Didelį vaidmenį tokiuose santykiuose vaidina baimė ir nerimas. Prie baimės jausmo grįšiu dar ne kartą, nes būtent jis sekse ir meilėje yra svarbiausias. O kol kas pasakysiu tiek: ar jums seksualus žmogus, kuris nuolat baiminasi, kad jį paliksite? Kuo ilgiau juodu stebėjau, tuo aiškiau supratau, kad prieš mane sėdi simbiotinė pora. Tačiau kol kas jiems nieko nesakiau. Mano taktika – visada sekti du žingsnius klientams iš paskos: tai jie turi pasakyti, kur jiems skauda. Taip išlieku viename lygmenyje su pacientais.

Ann-Marlene Henning

– Mes beveik nebesimylime, – galiausiai kiek mechaniškai ištarė Holgeris, o Andrėja linktelėjo. Holgeris akivaizdžiai dar kažką norėjo pridurti, todėl tylėjau. Ir jis iš tiesų vėl prabilo, labai atsargiai rinkdamas žodžius: – Mudu nebejaučiame jokio geismo. – O ką reiškia tas „Mes beveik nebesimylime“? – paklausiau. – Miegame vienas su kitu tik kartą ar du per metus. – Ir kiek laiko tai trunka? Holgeris pažvelgė į Andrėją: – Nuo vaikų gimimo, ar ne? Kaip sakai? Andrėja vėl linktelėjo: – Taip, nuo Stelos gimimo. Nuo tada vis mažiau. – Kiek Stelai metų? – paklausiau. – Vasarą bus aštuoneri. Abiejų veidai ištįso iš nuostabos, tarsi patys negalėtų tuo patikėti. – Nemažai, – pakomentavau jų minas. – Tačiau čia nėra nieko neįprasto, – nuraminau porą. – Taip nutinka tarp ilgalaikių partnerių. Partnerystės pradžioje įsimylėjėlių smegenys didžiuliais kiekiais išskiria sekso ir laimės hormonus, tokius kaip dopaminas. Išsivysto priklausomybė, kaip nuo kokių narkotikų. Tai, ko trokštame, – kitas kūnas, niekaip negalime juo pasisotinti. Tik tokia būsena ilgai netrunka. Sakysite: gaila. Tačiau nepertraukiamas seksas malonus tik iki tam tikro laiko. Palyginkite: kas valgo karbonadus diena iš dienos, net jei jie ir yra mėgstamiausias to žmogaus patiekalas? – Bet kodėl? – paklausė Andrėja. – Atsiranda daugybė visokių bendrų reikalų, – pabandžiau paaiškinti.

MEILĖS PRAKTIKA

– Galiu tik pritarti, – prapliupo Holgeris. – Turime namą su dideliu sodu, kurių priežiūra užima daug laiko. Laikome ilgaplaukį kolių veislės šunį, triušių, turime du vaikus su savo pomėgiais, dar turiu rūpintis savo motina, kuri sugeba užknisti visus, susipyko net su Andrėja. O Andrėjos tėvai gyvena už 500 kilometrų, laikas nuo laiko turime nuvažiuoti ir pas juos, kad vaikai galėtų pasimatyti su seneliais. Holgeris nutilo atsikvėpti. Buvau tikra, kad vyriškis tiradą galėtų tęsti ir tęsti. Visos tos mintys turėjo suktis jo galvoje, kai naktimis gulėdavo šalia Andrėjos mąstydamas, kodėl tarp jų neliko intymumo. – O kada galite pabūti dviese? – paklausiau. Jiedu nustebę pažvelgė į mane, ir Andrėja tarė: – Beveik niekada. Amžinai ką nors veikiame. Laimei, paprastai mūsų nuomonės sutampa, tad bent jau nesipykstame. Dar vienas simbiozės požymis! Kartais poroms pritrūksta kai ko labai svarbaus, ko reikia seksui: potraukio! Potraukio kitam žmogui, kai kam, kas yra toks gundomai kitoniškas. Potraukiui sukelti reikia priešingybės, kuri neturi būti absoliučiai nesuprantama, bet šiek tiek – privalo. Tada ją galima tyrinėti, pažinti, kas prilygsta nuotykiui ir žadina smalsumą. Įsimylėjus visa tai vyksta natūraliai, tarsi savaime. Tačiau ilgainiui potraukis blėsta. Partnerį pažįstame vis geriau. Nežinomybė dingsta, o drauge su ja žmogus liaujasi troškęs kito. Galiausiai turime porą, kuri jaučiasi kaip brolis su seserimi ar geri draugai, o ne kaip aistringai vienas kitą mylintys žmonės. Pagavau save galvojant: jei jie bent pyktųsi, padidėtų trinties paviršius. Tačiau kivirčai nėra porų terapijos tikslas. Staiga Holgeris pašnibždomis tarė žmonai: – Ar galiu apie tai pasakyti... neprivalome, bet...

Ann-Marlene Henning

Holgeriui ilgai įtikinėti neteko, Andrėja kaipmat sutiko su pasiūlymu. – Žinoma. Jei nori, gali pasakyti poniai Hening. Sutuoktinio veide atsispindėjo ir susirūpinimas, ir palengvėjimas. Holgeris nesivaržydamas pranešė: – Mano žmona nepatiria orgazmo. Kažkas čia negerai. Suglumusi Andrėja spoksojo į grindis. – Su ankstesniais partneriais irgi nepatirdavo, – pridūrė Holgeris. Iškart leidausi svarstyti: ar ji iš tiesų negali patirti orgazmo? Ar... (pamenate?) Trumpai linktelėjau Andrėjai ir pasakiau, kad tuoj pasiteirausiu ir jos nuomonės, tačiau pirmiausia noriu išklausyti Holgerio – juk jis užvedė šitą temą. Holgerio paklausiau: – Kodėl jums svarbu papasakoti man tai apie žmoną? – Juk tai normalu, – atsakė šis. – Kas normalu? – kvočiau toliau, neišleisdama iš akių Andrėjos. – Kad moterys patiria orgazmą ar kad vyras kalba už žmoną? Mano pastaba jį suglumino, tad Holgeris turėjo kiek pagalvoti. Galiausiai tarė: – Aš noriu jai tik gero. – Patikėsiu, – konstatavau. Atrodė, kad Holgeris kiek išgalėdamas stengėsi rūpintis žmona, – mano galva, tai neteikė seksualumo nei vienam, nei kitam. – Ar žmona žino, kaip jums tai svarbu? Holgeris valandėlę dvejojo. – Nenorėjau jos jaudinti, – pagaliau tarė. – Ar ji tokia silpna, kad neatlaikytų šios žinios? Tai sakydama siekiau sužinoti, ar mano įtarimai dėl simbiozės pasitvirtins, ir bandydama abiem parodyti, kaip jie iš tiesų regi vienas kitą. Pagal Holgerį mačiau, kad pataikiau į dešimtuką. Situacija paaiškėjo:

MEILĖS PRAKTIKA

Andrėja jautėsi prislėgta, jai rūpėjo santykiaujant su vyru patirti orgazmą. O jį graužė sąžinė, kad iš jos kažko nori. Tuo pat metu Holgeris norėjo būti ir puikus meilužis, su kuriuo žmona pasiektų palaimos viršūnę. Viskas buvo labai painu, tad abu ir vengė to „probleminio pokalbio“. Savo stebėjimo rezultatus suformulavau taip: – Manau, kad esate labai simbiotinė pora ir puikiai žinote, ką šiuo klausimu mano partneris, – jūs puikiai perprantate vienas kitą. Abu atrodė nustebę, lyg būčiau atspėjusi jų paslaptį. – Taip, mudu iškart tapome labai artimi, – tarė Andrėja, pirmoji atgavusi žadą. – Apie tai dar pakalbėsime, nes žmonės gali būti ir pernelyg artimi, – tęsiau, vėl kreipdamasi į Holgerį. – Norėčiau grįžti prie žodžio „normalu“: kas jums sekse yra normalu? – Kad moterys patiria orgazmą. – Ar tai tikrai normalu? – O argi ne? Holgeriui sutrikus Andrėja atsitiesė ir nusibraukė nuo veido rusvas plaukų sruogas. Ji įdėmiai klausėsi; matyt, pajuto progą nuristi akmenį nuo širdies. Atrodė, lyg kas joje būtų įtempęs spyruoklę. Negalėjau nepakomentuoti jos pasikeitusios laikysenos. – Jūs pasikeitėte, – tariau. Ji nedrąsiai šyptelėjo. Suprato, kad kalbėdama su vyru neišleidau jos iš akių. Tačiau pokalbis su Holgeriu dar nebaigtas. – Daugybė moterų orgazmo nepatiria, – pasakiau jam. Pašnekovas nepatikliai pažvelgė į mane ir atsargiai paprieštaravo. – Na, viena kita turėtų jį patirti, – kandokai atsakė Holgeris. Akies kampučiu pamačiau, kaip Andrėja akimirksniu ir vėl suglebo.

Ann-Marlene Henning

Atėjo laikas užsiimti žmona. Ji nebuvo iš tų moterų, kurios susitaiko su tuo, kad nepatiria orgazmo. Esu konsultavusi ir tokių. Po kiek laiko jos išmokdavo be to apsieiti ir nebevertindavo orgazmo kaip kokios nors būtinybės – seksas ir be jo malonus. Tos moterys galiausiai suvokdavo, kad joms nieko netrūksta. Tačiau Andrėja buvo toli gražu ne tokia: ji norėjo pasiekti orgazmą. Kreipiausi į ją: – Norėtumėte patirti orgazmą dėl vyro, nes žinote, kaip jam tai svarbu? Ar patirti orgazmą sau? – Asmeniškai man jis nėra toks svarbus. Andrėjos nuomonė pagaliau atsiskyrė nuo vyro, tačiau vis tiek nenorėjau priskirti jos „laimingų be orgazmo“ moterų kategorijai. Remdamasi jos nuomone, vėl grįžau prie Holgerio, nes jis aiškiai sureagavo į žmonos žodžius. – Ar jums labai svarbu, kad žmona patirtų orgazmą? Holgeris kiek patylėjo. – Taip, labai svarbu, – balse pasigirdo liūdesio gaidelių, ir vyriškis pridūrė: – Bet ji nenori apie tai kalbėtis... Šit kaip! Štai ir išlindo jo jausmai. Andrėja sėdėjo bejėgiškai susigūžusi. Reikėjo gerai išsiaiškinti vyro požiūrį, todėl paklausiau: – Turbūt jūs orgazmą pasiekiate lengvai? Holgeris tvirtai linktelėjo galva. – Ir todėl manote, kad tai gali ir dauguma moterų – tik jūsiškė ne. Ir dar manote, kad jei jau ji nenori apie tai kalbėtis, tai Andrėjai tai ir nesvarbu. Holgeris tylėjo, lyg kovotų pats su savimi. Išlaikiau pauzę. – Labai noriu su ja apie tai pasikalbėti. Tai sakydamas lėtai pasisuko į žmoną. Andrėja žvilgtelėjo į vyrą, tačiau kaipmat ir vėl nusuko akis. Holgeris bejėgiškai atsiduso. – Kodėl nežiūrite į vyrą? – paklausiau Andrėjos.

MEILĖS PRAKTIKA

Kurį laiką kambaryje stojo tyla, girdėjau, kaip už lango burzgė vakarinis automobilių srautas. Andrėjos akys paplūdo ašaromis, o Holgerio akyse švystelėjo pasitenkinimas: „Na, pagaliau!“ Tačiau jį netruko pakeisti persipinantys užuojautos, sąžinės graužaties ir nuostabos jausmai. Nuostabos, kad moteris ištvėrė, kaip šiame kambaryje atvirai buvo aptarinėjamas tariamas jos trūkumas. Vyras palinko prie žmonos, norėdamas ją nuraminti. Pridėjau prie lūpų pirštą ir begarsiu „ššš“ daviau ženklą palaukti. Andrėjos plaukai beveik dengė švelnų veidelį. Tylutėliai, tarsi kalbėtų pati su savimi, ji pratarė: – Atleisk... Bijau tave prarasti, jei man artimiausiu metu nepavyks pajusti orgazmo... tik nežinau, kaip tai padaryti, – sukūkčiojo moteris. – Man taip gėda. O ką, jei nepaisant mano pastangų, nieko neišeis? Ašaros riedėjo Andrėjos skruostais. Ištiesiau jai dailiai išpaišytą dėžutę su popierinėmis nosinaitėmis – ankstesnės klientės, ant mano sofos praliejusios daug ašarų, dovaną. Andrėja išsiėmė vieną nosinaitę. Ji visai įsiverkė: pečiai trūkčiojo, rankose gniaužė nosinaitę. Holgeris kentė drauge su žmona, norėjo jai kaip nors padėti – tą ir darė, rūpestingai apglėbęs moterį ranka. Po kiek laiko švelniai pabučiavo į plaukus. Be žodžių. To užteko, kad Andrėja pamažu nusiramintų. Tariau: – Moterys gali išmokti patirti orgazmą... Labai retai pasitaiko neurologinio pobūdžio priežasčių, dėl kurių tai neįmanoma. Taip retai, kad jūsų atveju net nedaryčiau tokios prielaidos. Galiausiai norėjau iš Andrėjos sužinoti, ar ji pasitenkina pati. Kiek patylėjusi moteris atsakė, kad jai tai pasibjaurėtina. Labai retai būna, kad ji kažką pajunta „ten, apačioje“ – jei taip ir nutinka, paprasčiausiai

Ann-Marlene Henning

tai ignoruoja. Papasakojo, kad Holgeris pradėjo žiūrėti pornografinius filmus ir masturbuotis. Mane apėmė jausmas, kad Andrėja kalbėdama nutylėjo kažką svarbaus, tad įsirašiau pastabą į užrašų knygelę, kur vis ką nors pasižymėdavau vykstant pokalbiui. Moteris sakė esanti tikra, kad Holgeris metėsi prie pornografijos, nes ji jo nebejaudina. Jos akimis žiūrint, tai buvo priežastis, kodėl Holgeriui retų lytinių santykių metu kartais sutrikdavo erekcija. Dėl visko Andrėja kaltino save, o Holgeris tam neprieštaravo. Pasakiau, kad prie to dar grįšime, nenorėjau, kad jiedu manytų, jog tai yra nepakeičiamas faktas. Susitikimui baigiantis išlindo dar viena problema – erekcijos sutrikimai. Suvokiau Andrėjos ir Holgerio atvejo kompleksiškumą, tačiau nieko neįprasto jame nebuvo. Pora įstengė išsakyti man savo problemas, nors kartais ir tekdavo už liežuvio tempti. Pabaigoje paklausiau, kaip jiedu jaučiasi. – Kad ir kaip keista, labai gerai, – ramiai atsakė Andrėja. Šįkart ji nežvilgtelėjo į vyrą pasitikrinti, o žiūrėjo tiesiai į mane. – Džiaugiuosi, kad pagaliau pajudėjome, – tarė Holgeris, o nekantrumo gaidelė balse ne tik man išdavė, kad visas tas reikalas jam labai prailgo. Andrėja kaipmat vėl pradėjo gniaužyti delne sučiurintą baltą popierinę nosinaitę, iki tol ramiai gulėjusią ant kelių. Moteris pastebėjo, kad tai užfiksavau. Užgniaužiau besiveržiančią repliką – iki kito karto. Susitarėme, kad į kitas konsultacijas jiedu ateis po vieną. Taip kiekvienas galės netrukdomas išsikalbėti. Yra terapeutų, konsultuojančių poras tik kartu. Tačiau man, kaip sekso terapeutei, svarbiausia yra kiekvieno asmens seksualumas. Kas norės pasakoti kaip masturbuojasi ar apie savo pirmą kartą kitam girdint? Ilgainiui tai įmanoma, tačiau pradžioje visi labai gėdijasi.

ĮSIGYKITE

KNYGĄ DABAR