Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). ISBN 978-609-04-0435-5 © Tekstas, Vida Čiuberkienė-Kumpikienė, 2018 © Viršelio dizainas, Andrius Morkeliūnas, 2018 © UAB MEDIA INCOGNITO, 2018
TURINYS ĮSPĖJIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8
Atsargiai! Gali būti, kad ji(s) Narcizas, jeigu: . . . . . . . . . . . . 41
PATYS SAU NUOSTABŪS . . . . . . . . . . 10
Kaip suprasti narcizą . . . . . . . . . . . . . . . . . 47
Ką slepia puikiausiojo kaukė . . . . . . . . . . 11
NARCIZO SMEGENŲ PLOVIMO TECHNIKOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48
Mitai ir legendos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11 Meilė sau . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11
Projekcija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50
Asmenukių asas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13
Sofizmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52
Palankūs narcisizmui laikai . . . . . . . . . 14
Atspindėjimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 53 Manipuliacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55
NARCISISTINIS ASMENYBĖS SUTRIKIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16
Manipuliacija – nekalta? . . . . . . . . . . . 55 Trikampių kūrimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 57
Narcisistinio asmenybės sutrikimo bruožai pagal DSM . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17
Galios atėmimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 59 Izoliacija: siena tarp savęs ir gyvenimo . . 61
Grandioziškumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17
Ignoravimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64
Fantazijos apie neribotą sėkmę . . . . . . 18
Sarkazmas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 65
„Aš – ypatingas!“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18
Žodžių mišrainė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66
Poreikis būti susižavėjimo objektu . . . 18
„Aš tiek padariau dėl tavęs!“ . . . . . . . . . . . 68
Privilegijuotasis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18
Tikslingas miglos pūtimas . . . . . . . . . . . . 70
Išnaudotojas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19
Pasakys bet ką . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 72
Empatijos trūkumas . . . . . . . . . . . . . . . . 19
Istorijos perrašymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73
Pavydas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19
Iškreiptos realybės kūrimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 75
Arogancija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19 Narcizai – tik vyrai? . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21 Kaip gimsta narcizai . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22
Viskas, ką pasakysite, bus panaudota prieš jus . . . . . . . . . . . . . . . 76
Du veidai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26
Menkinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 78
Dvigubi standartai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28
Džiaugsmo naikikliai . . . . . . . . . . . . . . . . . 79
Slaptas fantazijų pasaulis . . . . . . . . . . . . . . 30
Dramos karaliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 81
Paralelinės realybės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31
Realybės nustatytojai . . . . . . . . . . . . . . . . . 83
Siekia suknisti smegenis . . . . . . . . . . . . . . 35
Kontrolė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 84
Nesako „atsiprašau“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38 Normalumo iliuzija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39
NARCIZO MEILĖ . . . . . . . . . . . . . . . . . . 86
Kaip atpažinti narcizą… iš tolo? . . . . . . . 40
Narcizo meilės mokykla . . . . . . . . . . . . . . . 86 6
Partneris kaip kūno dalis . . . . . . . . . . . . . . 87 Silpnųjų medžioklė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 88
PANAŠŪS ASMENYBĖS SUTRIKIMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 142
Greiti santykiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 90
Ribinis asmenybės sutrikimas . . . . . . . . .142
Psichopatiška meilė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 93
Histrioninis sutrikimas . . . . . . . . . . . . . . 143
Sudievinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 95
Aspergerio sindromas . . . . . . . . . . . . . . . . 144
Meilės bombardavimas . . . . . . . . . . . . . 96
Psichopatija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 145
„Aš tave myliu!“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 99
NARCIZŲ PARTNERIAI . . . . . . . . . . 148
Nuvertinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 101 Atsikratymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 102
Narcizo partnerio portretas . . . . . . . . . . 148
Sutrūkinėję ilgalaikiai santykiai . . . . 103
Sužaloti maži vaikai . . . . . . . . . . . . . . . . . 153
AMŽINAS HEROJUS . . . . . . . . . . . . . . 105
Kodėl žmonės praryja narcizo jauką? . . 156
Auka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 106
Žmogiškojo magneto sindromas . . . . . . 157
„Tai – mano kaltė“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . 155
Ar aukos suvokia, kad jos yra aukos? . . 159
Pasaulis man skolingas . . . . . . . . . . . . . . . 107
Pragaro karuselė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 161
Narcizo jausmai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 109
Kodėl žmonės ilgai tęsia destruktyvius santykius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 161
Pyktis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 111 Pavydas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 112
Atvirkštinė projekcija . . . . . . . . . . . . . . . . 164 Nuostolių vengimas . . . . . . . . . . . . . . . . . 164
NARCIZO VAIKAI . . . . . . . . . . . . . . . . 115
Priklausomybė nuo santykių . . . . . . . . . 166
Atpirkimo ožys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 118
Priklausomybė yra neefektyvus prisitaikymo mechanizmas . . . . . . . . 167
Auksinis vaikas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 118
Palikimo trauma . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 168
SLAPTASIS NARCIZAS . . . . . . . . . . . 120
Išnaudojimo aklumo sindromas . . . . . . 169 Buvo ar nebuvo išnaudojimas? . . . . . . . . 171
NARCIZO VIDINIS PASAULIS . . . . 124 Ar narcizas suvokia savo problemas? . . 124
Kompleksinis potrauminis streso sindromas (KPTSS) . . . . . . . . . . . . . . . . . 172
Ar narcizas gali pasikeisti? . . . . . . . . . . . .126
Kodėl aš nesupratau to anksčiau? . . . . . 179
Visus narcizus – į kalėjimą! . . . . . . . . . . 129
NUODINGI SANTYKIAI . . . . . . . . . 183
Narcisistinis penas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 131
Sėkmė ir laimė šalia narcizo . . . . . . . . . . 183
Narcisistinis sužeidimas . . . . . . . . . . . . . . 132
Ar įmanomi visaverčiai santykiai su narcizu? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 184
Ar narcizas supranta, ką jis daro savo aukoms . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 135 Ar aš narcizas? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 137
Nėra vietos kitam . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 190
Kaip 100 procentų tikslumu atpažinti narcizą per 1 sekundę . . . . . . . . . . . . . . . . 139
Dinamika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .194
Nuodingi santykiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . 191 Paukštis, ištiškęs į langą . . . . . . . . . . . . . . 196
Trys patikimi būdai atpažinti narcizą: . . . . . . . . . . . . . . . . . 140
Ką narcizas su jumis padarys . . . . . . . . . 197 7
Poveikis asmenybei ir savijautai . . . . . . . 198
SVEIKIMAS PO NARCISISTINIO IŠNAUDOJIMO . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 241
Norisi trenkti galva į sieną . . . . . . . . . . . . 199 Tai nėra meilė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 201
Mūsų žiauriausi ir didžiausi mokytojai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 241
Kas ilgainiui nutinka narcizo partneriui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 205
Tai skamba primityviai, bet veikia . . . . 242 Žinios yra galia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 243
Gėris laimi ne visada . . . . . . . . . . . . . . . . . 206
Mokykitės atsiskirti nuo narcizo . . . 244
Ar jums gali padėti porų terapija? . . . . . 208
Švęskite savo pasiekimus . . . . . . . . . . . 244
Šablonai, įtvirtinantys nuodingus santykius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 211
Praryti raudoną piliulę . . . . . . . . . . . . . . . 245
„Jis yra tvirtai apsisprendęs būti su manimi“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 211
Kai kada vis tiek užklumpa abejonės . . 250
„Jis yra mano sielos dvynys“ . . . . . . . . 212
Ar atleisti narcizui? . . . . . . . . . . . . . . . . . . 255
Pasikeičia net išvaizda . . . . . . . . . . . . . . . .200
Sugrąžinkite atsakomybę . . . . . . . . . . . . . 248 Bandymas įtraukti į seną sistemą . . . . . . 253
„Kaip šauksi, taip atsilieps“ . . . . . . . . 212
Susiraskite savipagalbos grupę . . . . . . . . 257
„Būti maloniu ir padoriu žmogumi nieko nekainuoja“ . . . . . . . . . . . . . . . . 213
Pyktis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 261 Išmokite reikšti nusivylimą . . . . . . . . . . . 265
„Tikra meilė bus tada, kai mes išmoksime jausti kitą žmogų kaip patys save“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 213
Koks jūs buvote prieš sutikdamas narcizą? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 266 Atleisti sau . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 268
„Jeigu mylite, ir patys būsite mylimi“214
Jauskite savo jausmus . . . . . . . . . . . . . . . . 271
Makabriškas šokis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 214
Cunamio suvaldymas . . . . . . . . . . . . . . . . 274
Kodėl taip sunku palikti narcizą . . . . . . 215
Rūpintis savimi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 276
Trauminis prisirišimas . . . . . . . . . . . . . . . 216
Ar iš tiesų mano darbas – rūpintis savimi? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 279
Antrieji šansai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 218 Paskutinis simfonijos „Narcizas“ akordas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 220
Rūpintis savimi yra labai lengva . . . . 282 Kodėl jums sunku rūpintis savimi . . 288 Sekite savo būseną . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 292
SKYRYBOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 222
Suvaldykite savo vidinį kritiką . . . . . . . . 295
Tinkamiausias laikas skyryboms . . . . . . 222
Praeities intarpų valdymas . . . . . . . . . . . 298
127 valandos ir atsiskyrimas nuo narcizo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 223
Kaip pasirinkti psichologą . . . . . . . . . . . 299 Nustatykite ribas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 302
Sudėtingos ir sunkios skyrybos . . . . . . . 225
Save įtvirtinantis elgesys . . . . . . . . . . . . . 306
Kaip apsisaugoti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 229
Sustiprinkite kitus savo vaidmenis . . . . 310
Komplikuotas gedėjimas . . . . . . . . . . . . . 231
Nuo aukos iki nepalaužiamojo . . . . . . . .312
Buvo ar nebuvo emocinis išnaudojimas? . . . . . . . . . . . . . . 235
Ar aš pats netapsiu narcizu? . . . . . . . . . . 315
Kodėl sunku pamiršti narcizą . . . . . . . . . 237
IŠLIKITE SAUGIOJE ZONOJE . . . . 317
Neteiskite savęs, kad užkibote ant kabliuko . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 238
Radikalus kontakto nukirtimas . . . . . . . 317 8
Kaip bendrauti su narcizu . . . . . . . . . . . . 320 Įsiurbimo rizika . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 322
VIRŠUTINĖS RIBOS TOLERAVIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 355
Efektyvios frazės bendraujant su narcizu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 324
Nespauskite savęs per stipriai . . . . . . . . . 357
Paranojai – ne . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 326
JEI Į SPĄSTUS PAPUOLĖ ARTIMASIS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 359
Išmokite pasitikėti tyliu balseliu savo viduje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 329 Patvirtinkite save . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 332
POTRAUMINIS AUGIMAS . . . . . . . 364
Išmokite matyti grožį ir gėrį . . . . . . . . . . 334 Priiminėkite sprendimus . . . . . . . . . . . . . 340 Įsivaikinkite save . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 343 Kaip vėl pasitikėti žmonėmis . . . . . . . . . 346
REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS . . . . . . . . . 367
ĮSPĖJIMAS Tikėtina, kad kai kurios šios knygos vietos jus užklups iš pasalų. Čia pateik ti aprašymai gali nelauktai išjudinti senas, į pasąmonės užkaborius nukištas emocines traumas, apie kurias jūs galbūt iki šiol net nežinojote. Nenustebki te, jei reakcijos bus stiprios ir netikėtos jums patiems. Jeigu skaitant jus ištiktų stiprūs keisti pojūčiai ar neįprastos reakcijos, jeigu pradėtų svaigti galva, atrodytų, kad kyla spaudimas, pradėtų skaudėti galvą, trūktų oro ar pakistų kvėpavimas, pradėtų kitaip plakti širdis, apimtų susijaudinimas ar dar kokia nors kita neįprasta kūno reakcija, tuo momentu nustokite skaityti. Vienaip ar kitaip, neskaitykite šios knygos vienu prisėdi mu. Tai yra normalios reakcijos, kurios greičiausiai neturėtų ilgalaikio povei kio jūsų sveikatai. Tačiau jos gali būti nemalonios. Nepaisydami to, galimus kūno signalus priimkite rimtai, tuojau pat bai kite skaityti ir kaip įmanoma geriau pasirūpinkite savimi, kad jūsų būsena kuo greičiau vėl taptų normali. Toliau skaitykite tik tuomet, kai būsite nusi raminę ir atsigavę, ir jeigu jausite, kad gaunamos žinios atneša jums naudos. Tokių reakcijų gali pasitaikyti, tačiau nebūtinai ir jūs patirsite kažką pa našaus. Visgi jeigu taip nutiktų, jūs prisiimate visą atsakomybę dėl sprendi mo skaityti ar ne ir dėl to, kad tinkamai rūpinatės savo būkle bei sveikata tiek skaitydami šią knygą, tiek apskritai gyvenime.
10
„“
Noriu papasakot asmeninę istoriją (...) Mane perkėlė į kitą biurą, o kartu gavau ir naują viršininką. Kai kurie žmonės priėjo prie manęs ir pasakė, kad būčiau atsargus su juo, kad jis yra didis manipuliatorius, be sąžinės ir be atodairos, žodžiu, vos ne velnias. Oho, pagalvojau. Iš to, ką jie pasakė, man pasirodė, kad jis iš tiesų velnias, tikras monstras. Juk ką žmonės tau pasako, tai ir įsivaizduoji, tad ir tikiesi tikro monstro. O kai susipažįsti, paaiškėja, kad jis – nuostabus, žavus žmogus su gerai pasiūtu kostiumu ir atrodantis labai patraukliai. Jis moka bendrauti, megzti ryšius, atrodo tikras ekstravertas – visiškai nepanašus į monstrą! Atrodo, lyg jis tuojau pat taps tavo geriausiu draugu.
Clive Boddy
PATYS SAU NUOSTABŪS Charizmatiška šypsena, stilingi vardiniai drabužiai, išpuoselėta šukuosena ir puikus humoro jausmas. Žavingas, savimi pasitikintis narcizas iškart pa traukia dėmesį ir sukelia simpatiją. Jis kaip niekas kitas moka parodyti pui kiąsias savo charakterio savybes. Santykių pradžioje narcizams lengva kurti idealaus žmogaus – idealaus partnerio, idealaus boso, idealaus kolegos ir t. t. paveikslą. Jie tai daro taip įtikinamai, kad negalite atsidžiaugti savo sėkme, jog sutikote tokį nuostabų žmogų. Juk jis tiesiog idealus, jis – visų jūsų turi mų problemų sprendėjas ir gelbėtojas! Tačiau tai – tik pirmas įspūdis. Deja, ilgainiui santykiai su narcizu gali gerokai apkarsti. Narcizui viskas yra jo nuostabumo, puikumo, gerumo ir galingumo įrodymas. Visas jo gyvenimas sukasi tik apie jį patį. Vyksta jūsų vestuvės ar gimtadienis? Atėjęs į šventę narcizas gali sukelti skandalą dėl smulkmenos. Ir staiga jis tampa centrine įvykių ašimi. Narcizai labai jautriai reaguoja į bet kokią kritiką, nesutikimą su jų nuo mone, kai situacija pasisuka ne jų naudai. Pajutęs grėsmę, narcizas dažnai elgiasi neadekvačiai ir agresyviai, taip sumažindamas vidinę įtampą. Jums tai paprastas klausimas, kurį būtumėte pamiršę po penkių minučių, o narcizui tai – kova dėl gyvybės. Toks vidinis mechanizmas verčia narcizus matyti aplink įvairiausius pavojus, grėsmes, kurių nemato kiti žmonės. Todėl narci zams vis atrodo, kad kiti kalti dėl visko, kas vyksta aplink juos ir su jais, bet ne taip, kaip jiems norisi. Negalėdami pakelti tikrovės keliamos grėsmės, narcizai stengiasi viską kontroliuoti. Bet kokiomis priemonėmis. Jie yra manipuliacijos meistrai, kuriems nėra nieko švento norint pasiekti, kad situacija būtų tokia, kokios jiems reikia. O iš jūsų tikimasi, kad vaidinsite tokį vaidmenį, kokį jums sutei kė ponas režisierius, kitaip tariant, narcizas. 12
KĄ SLEPIA PUIKIAUSIOJO KAUKĖ Paprastai narcizui būdingi bruožai yra įgyjami vaikystėje, dažnai gana ankstyvoje. Dažniausiai tai vaikystės traumos pasekmė. Narcisistinis cha rakteris susiformuoja kaip būdas išgyventi tuometinę traumą. Pirmieji bandymai tapti pačiu geriausiu ir nuostabiausiu sukuria asmenybę, kuri nuolatos siekia patvirtinimo. Narcizas, nesuvokdamas kodėl, dažniausiai gyvena manydamas, kad jis yra „puikiausias ir nuostabiausias“, nors iš tie sų tai yra jo paties dirbtinai sukurtas aš, kurį narcizas dažniausiai priima kaip tikrąjį save. Iš tiesų tikrasis aš niekur nedingsta, jis yra paslėptas giliai palėpėje, tamsiausiame pasąmonės kampe, o narcizas sąmoningai to nesuvokia ir apie jo egzistavimą paprastai beveik nieko neįtaria. Nuslėptasis tikrasis aš dažniausiai jaučiasi menkavertis, tačiau sąmoningame lygmenyje narcizas šių jausmų vengia, nes tai suvokti būtų per daug skausminga. Gyvenimas tarsi apsivilkus šarvus, kuriuos aplinkiniai laiko tikruoju narcizo veidu, kelia vidinę įtampą. Todėl narcizas kiekvieną dieną jaučia poreikį ginti savąją „puikiausiojo“ kaukę. Iš tiesų giliai viduje narcizas yra savimi nusivylęs piktas vaikas suaugu siojo kailyje. Net būdamas suaugęs, jis tebesielgia tarsi mažas – baisiausiai supyksta kaip vaikas, kai tėvai prekybos centre nenuperka įsigeisto žaislo. Skirtumas tik tas, jog narcizai yra pramokę kiek geriau maskuoti savo pik to mažo vaiko prigimtį, ją pateikti taip, kaip priimtiniau sociume.
MITAI IR LEGENDOS MEILĖ SAU Daugelyje straipsnių, skirtų plačiam skaitytojų ratui, narcisizmas apibūdina mas kaip meilė sau. Maždaug, jei darai tai, ko nori kiti, tai esi geras žmogus, o jeigu ne – narcizas. Meilė sau neturi absoliučiai nieko bendra su narcisizmu. Atvirkščiai, meilė sau yra labiausiai nuo narcisizmo nutolęs taškas. Taigi narcisizmas 13
visuomenėje dažnai suvokiamas radikaliai neteisingai. Šioje knygoje pa bandysime išnarplioti visą tą painiavą. Narcizas demonstruoja, koks jis nuostabiausias, iškiliausias, šauniau sias, protingiausias, puikiausias iš visų ir t. t. Tai yra vaidmuo, kurį jis vai dina pirmiausia prieš save. Tačiau vaidmens demonstravimas yra nukreip tas į kitus žmones. Narcizui yra būtina, kad kiti žmonės apie jį manytų, jog jis yra šauniausias ir nuostabiausias. Būtent kitų žmonių aikčiojimai yra faktai, kurie jį patį verčia tikėti savo nuostabumo legenda. Visas šis mechanizmas, žaidimas, kuris narcizui yra visai ne žaidimas, jam yra būtinas todėl, kad jam trūksta meilės sau. Iš tiesų narcizas yra at stūmęs patį save, tikrojo savęs jis nepažįsta, nenori pažinti ir netgi bijo. Jis net negali savęs mylėti, nes savęs nepripažįsta. Ir daro tai kaip tik todėl, kad savęs nemyli. Pirmiausia save mylintis žmogus turi priimti save tokį, koks yra. Nar cizas nenori į save net žvilgterėti. Jis kupinas spengiančios vidinės baimės, kad pamatys kažką baisaus ir to nepakels. Jausmas, kurį narcizas jaučia sau, iš tiesų artimesnis pasibjaurėjimui, nekentimui. Todėl jis bijo susidur ti tiek su savimi, tiek su savo jausmais. Tai verčia jį gyventi neigiant save, nepažįstant, nepripažįstant ir nemylint savęs. Narcisizmas su meile sau dažnai painiojamas todėl, kad narcizas savo elgesiu tarsi provokuoja: „Parodyk man, kaip manim žaviesi!“ Tuomet narcizo apsvaigintas žmogus jam sako: „Koks tu nuostabus, tu nepakar tojamas.“ Tai yra žodžiai, kuriuos normaliomis sąlygomis mes sakome my limiems žmonėms. Atviri, klasikiniai narcizai visiškai nesikuklina ir tiesiai šviesiai „pa varyti“ apie save tokių frazių: „aš pats geriausias visoj įstaigoj“, „daugiau niekas taip nesugebėtų“, „aš pats protingiausias visoj klasėj“ ir t. t. Iš esmės nieko blogo, jeigu tai, ką žmogus sako, atitinka realybę. Tačiau narcizo atveju tai nebūtinai yra tiesa. Jo žodžiai gali būti gana toli nuo tiesos, ta čiau šią pasaką narcizas turi sekti tam, kad ja patikėtų kiti, o po to ir jis pats. Žmogui, kuris iš tiesų save myli, žymiai mažiau reiškia faktas, ar jis pro tingiausias klasėje ar ne, ar jis geriausias įmonės darbuotojas ar ne. Jis tie siog save myli. Meilė sau yra tyli, ji netrimituojama. Ji nedemonstruojama, ji tiesiog yra save mylinčio žmogaus viduje. 14
Jis save myli, kai jis geriausias. Bet lygiai taip pat myli ir kai jam nepasi seka. Be to, save mylinčiam žmogui nėra toks svarbus kitų vertinimas, tai, ar kiti tiki pasakėle apie jo išskirtinumą. Iš tiesų visiškai vidutinis asmuo pagal bet kokius kriterijus, išvaizdą, pajamas, intelekto koeficientą, pasie kimus darbe gali save mylėti. O tam, kad narcizas trumpam jaustųsi kažko vertas, jam būtini pasiekimai, aukso medaliai, skambūs pareigų pavadini mai, prestižinės vietos arenoje, naujausio modelio automobilis ir aplinki nių aikčiojimai. Nes iš tiesų mylėti savęs jis net nemoka…
ASMENUKIŲ ASAS Dar vienas plačiai paplitęs mitas apie narcizus yra tas, kad narcizai – tai žmonės, kurie kas penkias minutes kelia asmenukes į socialinius tinklus. Žinoma, jei žmogus taip elgiasi, jis gali turėti narcizo savybių. Tačiau ne būtinai. Ir vien tik pats nuotraukų kėlimo faktas dar tikrai nėra garantuota nuoroda į narcisizmą. Taip, yra taip besielgiančių narcizų, tačiau aš pažįs tu ne vieną narcisistinių savybių turintį asmenį, kurie socialiniais tinklais apskritai nesinaudoja. Arba naudojasi, bet labai ribotai, ir ten nepamatysi nė vienos jų nuotraukos. Taigi toks vertinimas būtų paviršutinis ir labiau klaidingas nei turintis kažką bendra su teisybe. Jei būtų kitaip, reiktų manyti, kad nuo tada, kai atsirado „Facebookas“, visi žmonės, kurie ėmė darytis asmenukes ir jas ten kelti, staiga tapo narci zais. Narcizu netampama dėl tokių išorinių aplinkybių, kaip „Facebooko“ atsiradimas. Tai yra tik platforma, tik tam tikra erdvė, kurioje narcisizmas gali reikštis. Narcisizmas formuojasi asmenybės viduje, o ateina iš išorės. Tie, kurie įgijo narcizo savybių prieš „Facebooką“, gali naudoti socialinį tinklą joms atskleisti. Tačiau nebūtinai – „Facebooko“ atsiradimas narcizų skaičių vargu ar padidino, tik palengvino jų atsiskleidimą tam tikru būdu, kuris jiems buvo priimtinas. Žodžiu, tai turi labai mažai ką bendra: kas buvo narcizu prieš „Facebooką“, juo ir liko, o kas nebuvo, tas ir nėra, net ir tuomet, kai atsirado „Facebookas“. Iš mano pažįstamų žmonių, kuriuos turiu pagrindo įtarinėti turint narcisistinių bruožų, vienas apskritai neturi „Facebooko“ paskyros, trijų žmonių turimose nėra jų profilio nuotraukos, dviejų – nėra nė vienos jų 15
asmeninės nuotraukos, o tik pavieniai pasidalinimai bendro pobūdžio vieša informacija. Vienas iš jų daug metų neturėjo „Facebooko“ paskyros ir ją susikūrė tik todėl, kad jį privertė organizacija, kuriai jis priklauso, ir kuri dalinasi organizacinio pobūdžio turiniu būtent per socialinį tinklą. Dar dvi paskyros, kuriose yra asmeninės nuotraukos, yra retai naudoja mos, viena iš jų turi mažai įrašų ir joje esančios paskutinės publikuotos nuotraukos nekeistos kelerius metus ir nebeatitinka dabartinės situacijos. Ir tik vienas profilis yra naudojamas kiek dažniau, bet tikrai ne kelis kartus per dieną, kaip teigia populiarus mitas, o kartą per kelias savaites. Taip, tai yra per maža statistinė imtis, kad mano pastebėjimai galėtų būti laikomi patikimais tyrimais, tačiau esu tikra, kad tai ne sutapimas. Tarp kitko, tarp mano „Facebooko“ kontaktų esantys žmonės, kurie sis temingai kelia savo asmenukes bent kartą per dieną, neatitinka narcisisti niam asmenybės sutrikimui būdingų kriterijų. Taigi, dažnas asmenukių kėlimas dar nereiškia, kad tai darantis žmo gus neturi narcisistinio asmenybės sutrikimo, tačiau tai tikrai nėra lemia mas kriterijus, pagal kurį galima neklystant diagnozuoti.
PALANKŪS NARCISIZMUI LAIKAI Kalbant apie narcisizmą dažnai galima išgirsti teiginį, kad šie laikai yra labai palanki terpė tapti ir būti narcizu, todėl XXI amžius yra narcizų ke pimo inkubatorius. Tokie teiginiai yra pagrįsti ne kuo kitu, o kitais tokiais pačiais mitais, kaip ir „asmenukių rodiklis“. Kadangi „Facebooko“ atsira dimas nesukėlė narcizų bumo, tai ir epidemija taip lengvai dėl palyginti menkos priežasties nekyla. Žinoma, amerikietiškojo stiliaus kultūrai, kur gerai vertinamos išoriškai demonstruojamos žmogaus savybės, tokios kaip asmenybės ryškumas, individualumas, konkurencingumas ir t. t., plintant į kitas kultūras, atsiranda kiek geresnės sąlygos narcisizmui plisti. Bet tik rosios narcisizmo priežastys iš tiesų yra specifinės sąlygos ankstyvoje vai kystėje, skatinančios narcisistinės asmenybės vystymąsi. Narcisizmas kaip reiškinys ir asmenybės sutrikimas yra tik palygin ti neseniai aprašytas, o kadangi jis tapo žinomas, atsirado tam skirta 16
terminologija, todėl jį tapo lengviau įvardinti. Žinoma, kartu spaudoje išplito ir pats terminas „narcizas“. Nepaisant to, kad jis dažnai vartojamas neteisingai, dažnas jo minėjimas sudaro iliuziją, kad anksčiau narcizų ne buvo, o dabar ėmė ir atsirado. Mano nuomone, net ir prieš „Facebooko“ bei kitų socialinių tinklų atsiradimą narcizų tikrai buvo, tiesiog kitų vi suomenės narių jie būdavo priimami kaip turintys specifinių, išskirtinių savybių. Visgi greičiausiai tuomet jų buvo tiek, kiek yra ir dabar. Žinoma, Vakarų kultūros plitimas į Rytus stipriai palietė ne tik mūsų šalį po išsilaisvinimo nuo sovietų okupacijos. Dramatiškai keičiasi ir to kios tolimos bei senos Rytų kultūros kaip Kinija ir Japonija, perimdamos vis daugiau amerikietiškų gyvenimo būdo atributų. Nuo greito maisto iki individualių poreikių iškėlimo virš kolektyvinių. Tačiau ne kiekvienas žmogus, kuris pats save išsilaiko, klesti finansiškai, gerai atrodo, yra įvaldęs iškalbos meną ar daug pasiekęs, turi savo nuomonę, yra narcizas.
NARCISISTINIS ASMENYBĖS SUTRIKIMAS Taigi narcizas nėra pravardė, skirta pykčiui išreikšti, kai žmogus jus suner vino, nes ėmė ir pasielgė kitaip, nei tikėjotės. Narcisizmas nėra ir psichi kos liga. Narcisistinis asmenybės sutrikimas yra vystymosi sutrikimas, kai psichikos raidos metu susiformuoja specifinė vidinė struktūra ir specifi nis, iškreiptas išorinio pasaulio supratimas, derantis prie specifinės, narci zams būdingos asmenybės struktūros. Įdomu tai, kad narcizai įgyja tam tikrų bruožų, kurie juos verčia elgtis labai panašiai, nors jie būna užaugę skirtingose šalyse, radikaliai skirtin gose kultūrose ir niekada nebuvo vienas su kitu susitikę. Toliau, apibūdindama narcizams būdingas savybes, aš stengsiuosi pa sakoti kuo daugiau tikrų istorijų, kurias patyriau pati, stebėjau ar išgirdau iš kitų žmonių, atėjusių pas mane patarimo apie narcisizmą. Visų jų var dai yra pakeisti ir visos detalės, kurios galėtų padėti juos identifikuoti, yra arba pašalintos iš pasakojimų, arba pakeistos. Noriu, kad žmonės mano pasakojamose istorijose atpažintų tą elgesį, kurį jie patiria patys, nuo ku rio kenčia, bet nežino, kodėl, kas tai yra ir kaip tai įvardinti. Mano bendravimo su narcizais istorija yra labai ilga, pažįstu jų ne vie ną, o kelis, tris iš labai artimos aplinkos ir dar kokius penkis iš kiek toli mesnės arba yra su jais tekę bendrauti ribotą laiko tarpą, pavyzdžiui, teko kartu dirbti. Kad būtų aiškiau, dar galiu pasakyti, jog ne visi žmonės, su kuriais santykiai buvo įtempti ir kainavo daug nervų, yra narcizai. Tad kas tie narcizai? Narcisizmas yra oficialiai pripažintas asmenybės sutrikimas, įtrauktas į JAV leidžiamą Diagnostinį ir statistinį psichikos 18
sutrikimų rinkinį (DSM – Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders) – vieną iš pagrindinių dokumentų, kuriuo vadovaujasi pasaulio psichiatrai ir psichologai. Jame nurodomi kiekvieno sutriki mo kriterijai, t. y. pagal kokius požymius profesionalas gali nustatyti, kad asmuo turi vieną ar kitą psichikos sutrikimą.
NARCISISTINIO ASMENYBĖS SUTRIKIMO BRUOŽAI PAGAL DSM GRANDIOZIŠKUMAS Tai yra kertinė šį sutrikimą turinčių žmonių savybė. Žmogus, kalbė damas ir galvodamas apie save, įsivaizduoja save kaip perdėtai svarbų, galingą, žymiai labiau nei kiti apdovanotą talentais, pabrėžia begalinę svarbą savo giminėje, darbe, savo sprendimų galią, įtaką kitiems žmo nėms. Iš praktikos esu girdėjusi tokius pasisakymus apie save: „aš esu kalnas“, „visi žiūri į mane, ir kaip aš pasakysiu, taip jie ir darys“, „aš esu pats geriausias“ (iš visos įstaigos). Svarbu nesupainioti su tais atvejais, kai taip sakydamas žmogus sako tiesą. Sutrikimas todėl ir yra sutrikimas, kad jį turinčio žmogaus savęs vertinimas yra perdėtas. Tas žmogus iš tiesų gali būti gana žino mas savo srityje, tačiau nebūtinai jį visi žinovai laiko pačiu geriausiu. Kai kada tokie savęs apibūdinimai atrodo tiesiog komiškai, tačiau nar cizas juos taria rimtu veidu ir pats jais nuoširdžiai tiki. Pastebėjau, kad narcizai mėgsta dažnai save girti kitiems, lyg ban dydami tuo įtikinti ne tik aplinkinius, bet ir patys save. Darbe toks žmogus prisiskiria visus nuopelnus bei rezultatus sau, lyg viską pasie kęs būtų vienas pats. Narcizai, pasakodami apie save, dažnai vertina kitus kaip mažiau sugebančius, menkina jų atliktus darbus. Jų paklau sius, nesunku įsivaizduoti, kad tiek darbe, tiek šeimoje visi prapultų, jeigu ne narcizas, jo nežmoniškos pastangos, valia ir sugebėjimai, kad visi kiti, t. y. šeimos nariai ar bendradarbiai, vieni tikrai niekaip nesu sitvarkytų. 19
FANTAZIJOS APIE NERIBOTĄ SĖKMĘ Tai begalinės savo sėkmės įsivaizdavimas, svajojimas, kalbėjimas apie ją. Sėkmę gali reikšti populiarumas, dideli turtai, aukščiausias įmanomas su rinkti IQ testo rezultatas, neribota galia, t. y. svajojama apie savo tinkamu mą būti šalies prezidentu, kurti ypatingus, idealius, be galo darnius santy kius. Kaip ir ankstesnis požymis, dažnai tai turi mažai ryšio su realiomis galimybėmis arba net priešingai.
„AŠ – YPATINGAS!“ Jis mano, kad yra ypatingas. Mano, kad jis turi būti siejamas ar minimas tik ypatingame kontekste. Jį gali suprasti tik kiti ypatingi žmonės, kurių yra labai mažai. Taip pat jis yra įsitikinęs, kad jį apžiūrėti turi tik geriausi gydytojai, apklausti – tik aukščiausi pareigūnai, kad jo reikalai gali būti svarstomi tik aukščiausio lygio institucijose. Jam atrodo, kad kiti, eiliniai tarnautojai, yra tiesiog nepajėgūs jo suprasti, nes jis yra tiesiog kito, aukš tesnio, lygmens reiškinys.
POREIKIS BŪTI SUSIŽAVĖJIMO OBJEKTU Narcizui būdingas nuolatinis stiprus poreikis, kad juo kas nors žavėtųsi. Jam reikia, kad jį girtų už pasiekimus, asmenines savybes, jį aukštintų, juo didžiuotųsi ir tai būtų daroma aktyviai, jam girdint, o dar geriau, jei tai mato kuo daugiau žmonių.
PRIVILEGIJUOTASIS Narcizas mano, kad jis yra privilegijuotasis. Jį turi aptarnauti pirmą eilėje, nes jam priklauso visos privilegijos, VIP sėdimos vietos, verslo klubai oro uostuose, greito praėjimo kasos ar vartai. Visos išskirtinį statusą liudijan čios privilegijos yra sukurtos jam ir jam savaime priklauso. Jis nepakenčia laukti kitų žmonių, mano, kad visi žmonės turi tuo jau pat ir be išlygų sutikti su jo pageidavimais ir nedelsdami vykdyti jo 20
nurodymus. Jei narcizas negauna privilegijų, jis pasijunta giliai įžeistas, gali pratrūkti nevaldomu pykčio priepuoliu.
IŠNAUDOTOJAS Narcizas linkęs išnaudoti kitus žmones, t. y. siekti savo tikslų pasitelkdamas kitus savo naudai. Net ir tuomet, kai kiti turi jam kažką padaryti dažnai ir neatlygintinai. Jis neįžvelgia problemos, kad siekdami jo tikslų kiti žmonės galbūt blogai jausis, turės atsisakyti kažko jiems svarbaus ar kaip nors kitaip nukentės. Narcizas nuoširdžiai mano, kad bet koks tikslas – JO tikslas – pateisina priemones. O priemonės gali būti bet kokios, ir į žmogiškuosius veiksnius atsižvelgti nereikia tol, kol tai palanku jam.
EMPATIJOS TRŪKUMAS Narcizui nebūdinga empatija. Jis niekada negalvoja, ką jaučia kiti žmonės, kokį poveikį kitiems daro jo elgesys. Narcizai nesupranta jausmų, net kai jie yra jiems aiškiai pasakomi. Jie nesupranta, kokią žalą jų žeminantis, išnau dojantis elgesys gali daryti ar daro kitiems žmonėms. Jie nėra jautrūs kitų žmonių kančiai, skausmui ir nemoka atjausti. Narcizas mano, kad kitų žmonių perdėtas pasidavimas jausmams yra akivaizdus tų žmonių menkystės įrodymas. Jis didžiuojasi, kad jo nevaldo jausmai taip, kaip kitų žmonių.
PAVYDAS Narcizas labai pavydus. Jis pavydi kitiems, bet dažnai mano, kad ir kiti pa vydi jam. Jis yra įsitikinęs, kad kiti tikrai turi ko jam pavydėti ir daug ką daro iš pavydo.
AROGANCIJA Narcizas elgiasi arogantiškai, pasipūtėliškai, niekinamai kitų žmonių atžvilgiu. Jis neatsižvelgia į aplinkinių, net jam labai artimų, žmonių 21
poreikius; „stato į vietą“, demonstruoja savo galią ir tikras bei menamas privilegijas, jaučia malonumą parodydamas kitam žmogui, kad jam kaž kas nepriklauso. Faktas, kad toks asmenybės tipas yra aprašytas, ir ne bet kieno, o Ame rikos psichiatrų asociacijos, rodo, kad tai nėra pavienio asmens origina laus ir nepakartojamo charakterio bruožų rinkinys. Tai rodo tam tikrą paplitusį ir apibrėžtais punktais aprašomą asmenybės tipą. Tam, kad žmogui būtų nustatytas narcisistinis asmenybės sutrikimas, užtenka turėti penkias aiškiai išreikštas savybes iš šiame sąraše esančių devynių. Tačiau oficialią narcisistinio sutrikimo diagnozę nustatyti gali tik profesionalus psichiatras, atlikęs testus. Oficialiai nenustačius diagnozės, negalima sakyti, kad žmogus turi as menybės sutrikimą. Galima tik manyti, kad tam tikras asmuo turi narci sistinių bruožų. Turint omeny, jog narcizai visomis išgalėmis vengia būti tiriami ir diagnozuojami psichiatrų, netgi paniškai vengia psichologų, daugelis tokio tipo žmonių nugyvena visą gyvenimą nežinodami savo diagnozės, nebent padarius nusikaltimą, privalomą psichiatro ekspertizę jiems skiria teismas. Galima ilgus metus nugyventi su narcizu ir nesuprasti, kas ne taip, ne žinant, kad gyvenimo draugas turi narcisistinį asmenybės sutrikimą arba nemažai, o gal net ir labai daug narcisistinių asmenybės bruožų. Žinoma, bus nesutarimų, bus įtampos ir santykiai nesiklostys lengvai, tačiau prie žastis gali taip ir likti nežinoma daug metų. Ir tik susipažinus su narcisis tiniu asmenybės sutrikimu staiga viskas tarsi stoja į savo vietas, pasidaro aišku, kur yra problema, jos priežastis, dinamika ir visa sistema. Analizuojant narcizą kaip paprastą, eilinį žmogų, jo geriau nepažįs tant, iš tiesų gali niekada nekilti mintis, kad jis gali turėti asmenybės su trikimą ar tam sutrikimui būdingų bruožų. Turint omeny, kaip puikiai narcizas moka pademonstruoti savo gerąsias puses, netgi stipriai jas per dėti, kaip jis moka maskuoti arba sumenkinti savo trūkumus ir prasčiau jį pažįstantiems demonstruoti savo netikrąjį aš, yra labai tikėtina, kad kiti žmonės jį laikys ne tik normaliu, bet tiesiog puikiu žmogumi. Dažniausiai tikrąjį narcizą pažįsta tik jam artimiausi žmonės, šeimos nariai arba bendradarbiai, kartu praleidžiantys daug laiko, susikirtus 22
interesų zonoms ar atsiradus pavaldumo ryšiams, žodžiu, aplinkybėms, kuriose narcizas nebegali išsisukti naudodamasis vien parodomąja savo versija.
NARCIZAI – TIK VYRAI? Jūs turbūt pastebėjote, kad šioje knygoje daugelyje situacijų įvardijant narcizą vartojama vyriškoji giminė, o jo auką – moteriška. Įvairiuose šaltiniuose pateikiami duomenys svyruoja, tačiau tendencija yra tokia, kad narcizų dažniau pasitaiko tarp vyrų. Skirtingų šaltinių duomenimis, vyrų, turinčių narcisistinį asmenybės sutrikimą, yra nuo 55 % iki 85 %. Todėl siekiant paprastumo ir lengvesnio situacijų dinamikos pavaizdavi mo, ji yra supaprastinta iki „jis – narcizas, o ji – auka“ grotesko. Statistiš kai daugeliu atvejų tai atitiks realybę, tačiau tai nereiškia, kad moterys negali turėti narcisistinio asmenybės sutrikimo. Tikrai gali, tokių moterų būna, ir ne taip jau retai. Aš pati asmeniškai pažįstu bent tris moteris, kurios turi ryškių narcisistinių bruožų. Todėl jeigu jūs esate vyras, žinokite, kad čia aprašyta santykių dinami ka gali būti ir atvirkštinė, kai narcizė yra moteris, o vyriškis – jos taikinys. Beje, tada kartais atsiranda kiek kitokių niuansų, tarkime, moters agresija gali pasireikšti kaip isterija ir būti kiek labiau užmaskuota. Pavyzdžiui, ji stengsis save pateikti kaip rūpestingą ir besirūpinančią kitų žmonių po reikiais, nes to iš moters visuomenė tikisi labiau nei iš vyro; tačiau pati dinamikos esmė išlieka ta pati. Tai, kad narcizais įvardijami vyrai (nors tai statistiškai ir pasitaiko dažniau) net kelia tam tikrą pavojų. Moterys gali būti tokios pačios žiau rios, gali imtis ir fizinės prievartos. O emocinė prievarta ir smurtas gali pasiekti neregėtas aukštumas, ir tik todėl, kad visuomenė yra pripratusi matyti agresorių vyrą, ji leis tokiai moteriai ilgiau slėptis po išankstine, ją ginančia aplinkinių nuostata, jog moteris negali būti agresyvi dėl švel nios, jautrios ir rūpestingos moteriškos prigimties. Vyrui, kenčiančiam nuo moters-agresorės, bus nepriimtina dalintis išgyvenimais ir patirtimis, kurias jis įgijo su moterimi, nes jis turės su sidurti su visuomenėje paplitusiu stereotipu. Be to, jeigu galų gale kas 23
nors patikės, kad moteriškos lyties būtybė gali imtis tokių žiaurumų, jam teks susidurti su aplinkinių impulsu jį patį dėl visko ir apkaltinti: „Koks tu vyras, jei nuo bobos neapsigini, duok į kaulus ir viskas!“ Nesvarbu, vyras ar moteris, turėdamas šį sutrikimą arba jam būdin gų bruožų, žmogus lygiai taip pat neturi galimybės atjausti kitą žmogų. Ši savybė – kito žmogaus atjautimas – yra būdinga ne tik moterims, bet ir vyrams. Ir lygiai taip pat pavojinga, jeigu jos neturi tiek vieni, tiek kiti. Todėl jei esate vyras, skaidydamas šią knygą tiesiog mintyse sukeis kite vietomis jis ir ji. Ir leiskite jums patvirtinti, jog jeigu moteris, su kuria turite reikalų, turi narcisistinių asmenybės bruožų, yra ne jūsų kaltė. Jų ji įgijo labai seniai, kol dar nebuvo jūsų sutikusi. Ir taip ji elgiasi ne dėl jūsų kaltės, o todėl, kad turi labai gilių neišspręstų psichologinių problemų. Būdai, kuriais žmogus elgiasi su kitu žmogumi, veikia visus, ar tai būtų vyrai, ar moterys. Ir jums neturi būti gėda, kad taip nutiko jums. Kito žmogaus naikinantis ir žlugdantis elgesys nesako nieko apie jus, bet pasako viską apie žmogų, kuris taip elgiasi. Tačiau jums patiems yra naudinga aiškiai suvokti, kas vyksta, ir apsaugoti save nuo sunaiki nimo.
KAIP GIMSTA NARCIZAI Narcisistinis asmenybės tipas iš esmės nėra nulemtas genetiškai. Tam tikros asmens savybės gali tik sustiprinti šį sutrikimą arba tam tikrus jam būdingus bruožus, tačiau jos yra labiau kaip priedai – tarkim, vadi namasis „karštas kraujas“, t. y. staigus ir stiprus emocijų protrūkis. Vis dėlto narcizai gimsta šeimose. Mažas, ką tik gimęs vaikas yra be jėgė būtybė, kurios išgyvenimas šioje žemėje tiesiogiai priklauso nuo to, kiek tėvai ja rūpinasi. Jei prižiūrės, globos, mylės ir saugos, tuomet kūdi kis išgyvens. Jei atstums, paliks, atsisakys prižiūrėti, vaikas tiesiog mirs. Kiekviename iš mūsų pats stipriausias yra išgyvenimo instinktas. Tad patys mažiausi vaikai padarys viską, kad gautų savo tėvų dėmesio. Idealiu atveju tėvai, o ypač mama ir ypač pirmaisiais vaiko metais, yra visiškai susireguliavusi savo antenas vaiko dažniu. T. y. ji reaguoja į kiekvieną jo poreikį ir į jį atliepia. Kai alkanas – pamaitina, pakeičia 24
vystyklus, kai neramus – priglaudžia ir nuramina, kai nori žaisti – pa žaidžia ir t. t. Vaikas jaučiasi saugus ir svarbus, ir pirmaisiais savo raidos metais gerai vystosi tiek fiziškai, tiek emociškai. Tokių idealių vaikysčių neturėjome nė vienas iš mūsų, kaip neturė jome ir idealių mamų. Nes mamos turi rūpintis vaiku, bet nėra atskirtos nuo išorinio pasaulio. Galbūt mama turi dar kelis vaikus, galbūt pradė jo nesutarti su vyru po vaiko gimimo. Ji turi susidoroti ir su savo iššū kiais – figūros pokyčiais po gimdymo, nuolatinio budrumo būsena prie mažo vaiko, miego trūkumu ir t. t. Be to, mama galbūt pati turėjo kažkokių ankstesnių problemų, tad greičiausiai jos rodomas dėmesys nebus toks idealus, kaip anksčiau ap rašytas. Kažkokie nukrypimai nuo idealaus prisitaikymo prie vaiko po reikių žalos nesukelia. Netgi atvirkščiai, jei kartais mama neprieis prie verkiančio vaiko, šis išmoks toleruoti frustraciją ir žinos, kad galų gale mama vis tiek prieis ir nuramins. Narcizais tampama, kai labai ankstyvoje vaikystėje su žmonėmis kažkas elgėsi taip žiauriai, jog jie liko kitokie visam likusiam gyveni mui. Dažniausiai tai yra tėvai ar kiti žmonės, kurie juos augino, kurie negebėjo priimti mažo vaiko tokio, koks jis yra, kurie nepritarė, kriti kavo, drastiškai atstumdavo ar gėdindavo vaikui pasielgus ne taip, kaip reikėjo. Dažnai greta suaugusiesiems nepatinkančių charakterio savybių peikimo eina vaiko sudievinimas. Kai vaikas pajaučia, kad artimiausi žmonės jį atstumia tuomet, kai jis būna savimi, ir kelia į padanges už pasiekimus, jis nusprendžia vi siems laikams atsisakyti savęs tokio, koks yra, ir tapti tokiu, koks bū damas gali gauti tėvų meilę. Tad nuo šiol narcizas atsijungia nuo savo jausmų, nes tėvai galbūt jį mušė, pyko ar gėdino, kai jis verkė, tačiau labai gyrė, glostė ir žiūrėjo susižavėjusiomis akimis, kai gavo pirmą pa gyrimo raštą darželyje. Taigi jeigu vaikas ima ir padaro kažką ypatingo, kas atkreipia tėvų dėmesį, jis trumpam gali pasidžiaugti taip trokštamu dėmesiu. Mažo vaiko smegenys greitai formuojasi; vaikystėje dedami tiek emociniai, tiek fiziniai smegenų struktūros pagrindai. Jei toks mamos ar abiejų tėvų elgesys sistemingas, vaiko smegenyse tiesiogine prasme išsivirina suvokimas: „Būk ypatingas ir gausi tėvų meilę!“ Tai kartu reiškia ir: 25
„Būsi paprastas, neypatingas vaikas – tėvai paliks, atstums, ir mirsi.“ Na, fiziškai greičiausiai vaikas nemirtų, tačiau būtent mirties baimė yra tai, kas palaiko tokį glaudų ryšį su artimiausiais globėjais ir kartu su visu pasauliu. Taip dėl instinkto išgyventi, esant sąlygoms, kurios per sudėtingos mažam vaikui, vaiko asmenybė tarsi suskyla į dvi dalis: tikrąjį aš, kurio jis nusprendžia niekam nerodyti ir susikurtą, fiktyvų aš, skirtą rodyti ki tiems. Vaikas iš patirties padarė išvadas ir dabar mano, jog toks kito savęs kūrimas yra būtinas tam, kad žmonės jį priimtų. Patyręs, kad tikrąjį jo aš atstūmė artimiausi žmonės, kurie turėjo jį mylėti, jis nei už ką nebenori prisiminti, koks yra iš tiesų, jis vengia tikrojo savęs kaip maro, yra įsitiki nęs, kad buvimas savimi atneštų jam tik skausmą, panieką ir atstūmimą. Taip vaikas išmoksta anksčiau ropoti, stovėti, kalbėti, skaityti, skai čiuoti, yra išleidžiamas metais ar dviem anksčiau į mokyklą, kur toliau stebina patenkintus tėvus. Sulaukęs susižavėjimo ir iš tolimesnės aplin kos, įvertinimo, kad yra jaunasis genijus, jis ir toliau tiki savo „neeiliniais gabumais“. Jeigu tėvai dar labai kritiškai, atstumiančiai, aršiai reaguoja į nesė kmes, vaikui, augančiam tokioje aplinkoje, kiekvienąkart tik sutvirtėja įgytas elgesio modelis, ir jis iš visų jėgų vengia parodyti ir pripažinti savo klaidas. Jam tai kvepia viso jo gyvenimo žlugimu. Taip ankstyvoje vai kystėje įvykęs asmenybės skilimas tampa nauja, dirbtinai sukurta asme nybe, kuria ilgainiui patiki pats narcizas ir ja prisidengęs nugyvena visą gyvenimą. Taigi emocine prasme narcizai ir liko tie maži vaikai, kurie vidury pre kybos centro krenta ant grindų ir klykia negavę to, ko nori. Tik tokį savo elgesį dažnas iš jų yra pripratęs kiek maskuoti. Visgi net jiems užaugus tikroji vidinė reakcija į daugelį įvykių gyvenime išlieka tokia pati, kaip as menybės skilimo momentu. Po asmenybės skilimo likusioji dalis nebeturi galimybės vystytis. Kadangi vaikystėje asmenybė vystosi per interakciją su kitais žmonėmis, narcizas sudaro galimybę vystytis tik naujai sukurtajam fiktyviam aš, nes nuo šiol ši dalis bendrauja su išoriniu pasauliu. Nuolatinis tėvų emocinis smurtas, dažnai ant vaiko galvos pasipi lantys skaudūs kritikos žodžiai, neretai lydimi ir fizinio smurto, vaiko smegenyse taip pat įtvirtina žinią, kad pasaulis yra atšiauri vieta, kur 26
žmogus žmogui žvėris ir kur visi tik ir žiūri, kaip vienas kitam pakenkti. Todėl ir suaugęs narcizas yra labai kovingas, agresyvus, nuolatos visur įžiūri grėsmę. Kilęs iš atšiaurios vaikystės aplinkos, toks vaikas užaugęs kitų žmo nių atžvilgiu taiko iš esmės dvi taktikas: kontroliuoti arba sunaikinti. Tuos žmones, kurie pasiduoda jo valdžiai, jis kontroliuoja, o tuos, kurie nepasiduoda, siekia sunaikinti bet kokiomis priemonėmis. Deja, tokie gyvenimo dėsniai – jei nedirbame su savimi, vaikystėje įgytas traumas atsinešame į suaugusiųjų gyvenimą ir toliau gyvename pagal elgesio modelį, kurio pagrindai buvo sudėti tuomet, kai mums tebuvo 1–3 metukai. Nors esame suaugę ir būtinybės išlaikyti tokį patį elgesį nebėra, nes tikrai nenumirsime, jei padarysime kažką, kas neati tinka tėvų lūkesčių, tačiau smegenyse jau yra įtvirtinti tam tikri specifi niai elgesio modeliai ir mes toliau ariame tą pačią vagą pagal juos. Taigi narcizas dabar privalo visiems, visam pasauliui įrodyti, koks jis nuostabus. Jis negali priimti savęs klystančio, neteisaus, negarbinamo. Visas jo pasaulis sugriūtų, jeigu taip atsitiktų, todėl kova dėl savo ypa tingumo yra tarsi kova dėl gyvybės ir savo gyvenimo. Deja, tiek būdamas vaikas, tiek suaugęs žmogus negali nuolatos būti tik olimpinis čempionas, tik didžiausios šalies įmonės vadovas, tik šalies prezidentas ir pan. Kaip ir vaikystėje, jei buvo sportininkas, tai negalėdavo tik laimėti visų varžybų arba gauti tik dešimtukų per visą mokymosi mokykloje laikotarpį. Tad siekdami tikslų tokie žmonės kar tu mokosi ir manipuliavimo taktikų. Tai jiems būtina ne tik tam, kad pasiektų tikslų, bet ir tam, kad užmaskuotų nesėkmes arba ypatingų rezultatų nebuvimą. Viduje narcisistinio tipo asmenybė tebėra tas mažas vaikas, kurio kažkada nepriėmė tėvai. Nepriėmė klystančio, griūvančio, verkiančio, purvino, žodžiu, normalaus netobulo vaiko. Narcizo viduje yra be galo daug skausmo ir pykčio savo tėvams, kad jie nemylėjo jo tokio, koks jis buvo, kad palaikė tik jo blizgiąją pusę. Reikia pasakyti, kad tėvai, užauginę narcizą, iš tiesų nebuvo kažkokie blogi žmonės. Greičiausiai jie patys augo panašiomis sąlygomis. Galbūt jie patys kenčia nuo narcisizmo ir nesuvokia bei nežino, kokį poveikį daro savo vaikui ir jo ateičiai. Jei tėvai patys kenčia nuo narcisizmo, greičiausiai 27
jie kelia per didelius reikalavimus vaikui ir per skaudžiai atstumia jį, kai jam nesiseka jų tenkinti. Taigi yra daug šansų, kad jie taip pat išaugins narcizą. Išeina, kad vis dėlto narcisizmas paveldimas, tačiau ne genetiš kai, o per elgesį, kylantį iš vaikystės traumų, kurios ir yra perduodamos iš kartos į kartą. Tėvai nebūtinai turi būti narcizai. Gali būti tiesiog labai atšiaurios gyvenimo sąlygos, tarkim, tremtis su visomis pasekmėmis – nesaugumu, mirtingumu, kova dėl fizinio išgyvenimo. Tokiomis sąlygomis net nebū dami narcizai tėvai turi atiduoti visas savo fizines ir psichines galias, kad galima būtų elementariai fiziškai išgyventi. Mąstyti apie vaiko emocinius poreikius jie nebeturi jėgų nei galimybių, net jei normaliomis sąlygomis jie būtų buvę nuostabūs, mylintys tėvai, kurie išaugintų brandžią ir emo ciškai stabilią asmenybę. Gali būti ir tokia situacija, kai vaikas kenčia nuo kažkokių nenustatytų fizinių kančių, skausmų, nuolatos klykia, ir mama nebegali jo nuraminti. Išsigandusi, kad yra bloga mama, ji pradeda to vaiko vengti. Taip suyra natūralus ryšys tarp vaiko ir mamos. Vis dėlto išoriškai ir veiksmais narcisistinė asmenybė padarys viską, kad tas mažas verkiantis vaikas nebūtų matomas. Jam tai reiškia pralaimė jimą ir vidinio pasaulio krachą. Tad toks žmogus – narcizas – iš tiesų yra vargšas ir nukentėjęs, tačiau jis yra pavojingas ir jo reikia saugotis.
DU VEIDAI Vienas iš tipinių narcizams būdingų bruožų – tai du skirtingi veidai. Praktiškai dvi skirtingos asmenybės! Vienoks jis yra viešumoje ir visiškai kitoks – šeimoje, kai užsidaro namų durys. Ar kartais taip nebuvo, kad nusistebėjote, koks jis gali būti už uždarų durų, o koks, visiškai neatpažįs tamai kitoks, prie kitų žmonių? Dažniausiai tų, kurie tik užeina kartais ar su juo pradėjo bendrauti neseniai? Toks, tarsi būtų ne vienas, o du visiškai skirtingi žmonės, kurie netgi visiškai tokiose pačiose gyvenimo situacijose elgiasi priešingai? Visuomenėje gerbiamas žmogus gali nepatingėti apsirengti kostiu mą kiekvieną kartą eidamas pirkti pieno į artimiausią parduotuvę, tačiau 28
namuose nešioti skylėtą megztinį iš praėjusio tūkstantmečio. Jis gali būti laukiamas ir kviečiamas kalbėtojas tarptautinėse konferencijose, kuriam salės ploja atsistojusios, tačiau namiškiai gali krūpčioti išgirdę duryse pa sukamą raktą. Deja, būtent šeimos nariai ar bendradarbiai yra tie, kurie mato tikrąjį narcizo charakterį, nevaldomus pykčio protrūkius, žeminimą, nepagrįstus reikalavimus, kurie turi šokinėti pagal narcizo pučiamą dūdelę, patirti emo cinį terorą, kai kuriais atvejais – ir fizinį smurtą. Jie turi visko bijoti ir gy venti narcizo dominuojamoje erdvėje, iškreiptoje realybėje. Visi kiti, ne tokie artimi kaip antroji pusė ar pavaldiniai, nemato ir ne pažįsta narcizo tikrojo veido. Narcizas yra puikus aktorius, kurti idealaus žmogaus įvaizdį yra jo išgyvenimo klausimas, todėl jis tai daro su didžiausia atsakomybe, išradingumu ir niekada nepavargsta. Narcizą gali ištikti iste rijos ir nevaldomo pykčio protrūkis, jeigu iškyla rizika, kad šįkart jam ne pavyks suvaidinti savo vaidmens ir pateikti savo idealiojo aš paveikslo taip, kaip pavyksta visuomet. Visiškai narcizai išsiduoda tik savo artimiausiam ratui – antrajai pusei ir vaikams. Vaikams, nes šie yra bejėgiai ir narcizas jiems turi visišką valdžią. Antrajai pusei – todėl, kad narcizui tiesiog neišeina visą gyvenimą vaidin ti idealiojo vaidmens, ir jis tiesiog nori nenori pradeda rodyti tikrąjį savo veidą. Tik prieš auką narcizas turi savo ginklų, jis žino, kaip ją valdyti, ko ji bijo, kas ją riša, laiko, gesina, smukdo ir todėl daro iš esmės nepavojingą net ir sužinojusią, koks tikrasis narcizo veidas. Narcizai dažniausiai neturi draugų. Jie gali būti iškilūs pedagogai, žino mi visoje šalyje, pasaulinio lygio mokslininkai, pripažinti inžinieriai, geni jai, artistai, apie kuriuos rašo žurnalai, iškilūs verslininkai, kurių patarimų klauso sausakimšos salės įkvėptų žmonių. Jie pasitempę, gražūs, žavūs ir nuostabūs. Tačiau dažniausiai jie yra gana socialiai izoliavęsi, neskaitant tos aplinkos, profesinės ar auditorijos, kurioje jiems išeina vaidinti nuostabiojo vaidmenį. Šeimą, antrąją pusę ir vaikų narcizai vis dėlto dažnai turi. Nors šiaip, be visuotinių liaupsių dažnai yra gana atsiriboję, antroji pusė jiems dažniausiai yra gyvybiškai svarbus gyvenimo elementas, nes ji yra pajėgi suteikti jiems taip būtino žavėjimosi, ją galima užkariauti ir taip pasitvirtinti sau nuosta baus žmogaus egzistavimą. 29
ĮSIGYKITE
KNYGĄ DABAR