versta iš:
Pascal engman
Änkorna
Bookmark Förlag, 2020
Citata 7 psl. paimta iš Tomo Tranströmerio eilėraščių rinktinės „Det vilda torget“, „Bonnier“, stokholmas, 1983.
Bibliografinė informacija pateikiama lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (lIBIs) portale ibiblioteka.lt.
Šį kūrinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn.
Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
IsBn 978-609-487-509-0
© 2020 Pascal engman
First published by Bookmark förlag, sweden
Published by arrangement with nordin agency aB, sweden
© Mantas Karvelis, vertimas į lietuvių kalbą, 2025
© vaiva Jalo, viršelio dizainas, 2025
© BalTO leidybos namai, 2025
jie blogio idealistai, ką siaubo soduose padarė, negaliu aprašyti, nes kraujo rašalu paversti nemoku.
Eilėraščio „Kariljonas“ iš Tomo Tranströmerio rinktinės „Laukinė aikštė“ („Det vilda torget“) ištrauka
Mažiausiai keturi šimtai Islamo valstybės teroristų buvo ruošiami išpuoliams Europoje. Paskirstyti į kuopeles jie turėjo sukelti kruvinų atakų bangą, naujienų agentūrai AP teigia šaltiniai Europos šalių ir Irako saugumo policijoje.
Aukštas Irako žvalgybos pareigūnas sako, kad išpuolį Paryžiuje įvykdžiusios kuopelės nariai pasklido Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Danijoje ir Švedijoje.
Pranešama, kad Islamo valstybė Sirijoje, Irake ir galbūt buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose turi specialias rengimo stovyklas, kuriose džihadistai ruošiami išpuoliams Europoje.
Pasak žvalgybos šaltinio, jie mokomi karybos, dirbti su sprogmenimis ir sekti. Anksčiau dažnas išpuolių dalyvis būdavo rengiamas vos porą savaičių.
– Dabar strategija pasikeitė. Sukurti specialūs padaliniai, mokymai trunka ilgiau, – sako šaltinis.
Švedijos radijas praneša, kad, BBC dokumentinės programos „Panorama“ duomenimis, Islamo valstybės tinklas aprėpia 1500 teroristiniams išpuoliams apmokytų kovotojų. Labai tikėtina, kad jie planuoja naujas atakas Europoje.
Naujienų agentūra „Omni“, 2016 m. kovo 23 d.
Vanesa suleido dantis į lūpą, burnoje pajuto kraują. Nežiūrėdama vienu metu paspaudė visus tris mygtukus ir taip stipriai užsimerkė, kad net akyse ėmė mirgėti. Tada palenkė galvą ant peties ir susigūžė iš nevilties.
Nenorėjo mirti, tik ne dabar. Prieš kelerius metus būtų neprieštaravusi, bet ne dabar, kai gyvenime atsirado Selina, kai yra dėl ko kovoti, kai turi kai ką gražaus ir gero. Selina ja pasitiki, mergaitei jos reikia.
Trys.
Iš akių ištryško ašaros. Lūpos virpėjo, pakėlus pečius ir stengiantis stovėti tiesiai ant kaklo iššoko sausgyslės. Neketino mirti nugalėta, teroristai to nesulauks. Niekas niekada nesužinos, kaip prabėgo paskutinės jos gyvenimo sekundės, tačiau pati juk žinos? Tikino save, kad tai iš tiesų šį tą reiškia.
Du.
–
Prakeikti žmogžudžiai, – sušnibždėjo.
Įtraukusi į plaučius oro suprato, kad tai gali būti jos paskutinis atodūsis.
Vienas.
PROLOGAS
Dvidešimt dvejų metų Molei Berg kartais nutikdavo, kad atgabenta į rūmus primenančias vilas Viduržemio jūros pakrantėje gaudavo nurodymą palaukti, tačiau daryti nieko taip ir neprireikdavo, nebent sunėrus rankas sukti nykščius. Ir viskas, keliaudavo namo su storu banknotų prikimštu voku. Tada bent jau galėdavo pamaigyti telefoną ar paskaityti knygą. Šįkart rūsčios išvaizdos sargybinis paėmė išmanųjį vos įlipus į daugiau nei keturiasdešimt penkių metrų ilgio prabangią jachtą „Liusinda“. Šiuo metu skaitomą knygą – Čarlzo Bukovskio „Paštą“ – Molė pamiršo bute Barselonoje. Televizorius rodė tik ispaniškus kanalus, o ji, nors pastaraisiais metais gyveno Ispanijoje, tos kalbos beveik nemokėjo. Užtat užmokestis geresnis nei paprastai – penki tūkstančiai eurų už parą.
Pro apvalų ekstravagantiškos kajutės langą matėsi Maljorkos pakrantė ir Puerto Portalso uostas. Parduotuvės ir lauko kavinės pilnutėlės, prieplaukoje pristatyta prabangių jachtų. Aplink vaikštinėjantys turistai fotografavosi prie jų. Pačios didžiausios, tokios kaip „Liusinda“, netilpo uoste, todėl pasklidusios it vėduoklė suposi netoliese.
Pilvas gurgė. Molė išjungė televizorių ir valdymo pultelį numetė ant dvigulės lovos. Atlydėta į kajutę gavo nurodymą laukti, kol bus pakviesta.
Atsistojo prieš veidrodį.
– A girl’s gotta eat* .
* Angl. A girl’s gotta eat – merginai reikia pavalgyti (Čia ir toliau – vertėjo pastabos.).
Pakeitusi balsą kalbėjo toliau:
– Liaukis šnekėtis su savimi, – pasakė perdėm rimtai.
Paskui smiliumi ir didžiuoju pirštu suspaudė nosį.
– Gerai. Atleisk, Mole, – atsiprašė.
Susirišusi tamsius plaukus, ant viršutinės bikinio dalies užsitempė juodus marškinėlius trumpomis rankovėmis.
Koridorius buvo tuščias. Ji patraukė į galinę jachtos dalį. Praėjusi ketverias uždarytas duris pamatė laiptus, jais leidosi balta padavėjo uniforma vilkintis vyras. Pastebėjęs ją sustojo kaip įbestas.
– The kitchen*? – paklausė nusišypsodama. Padavėjas neatsakydamas spoksojo toliau. Molė padėjo ranką sau ant pilvo, pasuko ratu. – The food. I’m hungry** .
Vyras mostelėjo eiti paskui. Išsitraukęs iš galinės kišenės servetėlę nusišluostė kaktą, parodė į medines duris.
Molė įėjo į nedidelį restoranėlį. Priekyje buvo į denį vedančios stiklinės durys, svečių laukė penki apskriti staliukai, ant sienų kabojo nespalvotos senų laivų nuotraukos. Prie lango stovėjo šviežių vaisių prikrautas sidabrinis padėklas ir ledo kibirėlis su mineralinio vandens buteliukais.
– Man labiau patiktų mėsainis, šykštus išpera, – panosėje sumurmėjo Molė ir nepatenkinta nužvelgė vaisius. Už lango viliojamai mėlynavo jūra.
Įsidėjusi į burną gabalėlį mango apsilaižė pirštus, apėjo barą ir ėmė dairytis užkandžių. Stalčiuje aptikusi kelis aprasojusius butelius alaus „San Miguel“, du pasidėjo ant baro, ant vieno nupiešė šypsenėlę ir pasilenkusi ieškojo toliau, kol rado bulvių traškučių ir anakardžių.
– Ačiū, gerasis Dieve, – sumurmėjo.
* Angl. The kitchen – virtuvė.
** Angl. The food. I’m hungry. – Maistas. Aš alkana.
Uždarydama stalčių išgirdo, kaip kažkas praveria duris iš denio.
Čiupusi vieną butelį Molė pasislėpė už baro. Tyliai kalbėdamiesi įėjo du vyrai. Balsams priartėjus išgirdo, kad bendrauja arabiškai.
– Ar kankiniai pasiruošę?
– Laukia jūsų ženklo. Jie nepaprastai atsidavę ir taip ilgai laukė...
Balsas buvo kimus, Molė nesuprato likusios sakinio dalies. Užgniaužusi kvapą sėdėjo nekrutėdama ir jau gailėjosi pasislėpusi.
– O kaip taikinys?
Vienas iš vyrų atsidarė butelį. Kamšteliui nukritus ant žemės susikeikė.
– Sostinėje, Stokholme.
– Kada?
Sužvangėjo padėklas, balsai nutolo – vyrai grįžo į denį.
Lėtai iškvėpdama Molė atsargiai atsistojo. Kelias akimirkas palaukusi čiupo traškučius, alų ir riešutus. Paskui palei sieną priėjo prie durų, pažvelgė į denį. Vyrų nesimatė.
Molė drebančia ranka įsidėjo į burną bulvių traškutį. Kramtė mechaniškai, alkis išgaravo. Žinojo, kad nepasigirdo, – tiedu kalbėjosi apie teroristinį išpuolį Stokholme.
Aišku, bėgant metams jai pasitaikė sutikti pinigų ir valdžios turinčių pašlemėkų, kurie moka moterims už draugiją ir elgiasi su jomis kaip su paprasčiausiomis prekėmis. Buvo šiurkščių, mėgstančių žeminti, tačiau dėl savo gyvybės Molė niekada nesibaimino, bent jau rimtai nebuvo išsigandusi, o čia kas kita, jautė tai visu kūnu.
Niekas nežino, kur ji. Tėtis mano, kad dirba drabužių parduotuvėje Barselonoje, net adreso neturi, o Markas – darbo parūpinantis vyras – jai dingus nė piršto nepakrutintų.
Antra vertus, net jei vyrai būtų aptikę ją besislepiančią, jie juk nenutuokia, kad ji moka arabų kalbą. Pasas švediškas, pati gal ir ne itin skandinaviškos išvaizdos, bet tikrai ne arabiškos.
Pasigirdus variklio burzgimui Molė pakilo nuo lovos. Ką tik nuo „Liusindos“ atsišvartavęs nedidelis laivelis pasuko į Porto Portalsą. Gale stovėjo vyras mėlyna kepuraite. Gal vienas iš tų, kuriuos girdėjo kalbantis?
Kateriui sustojus uoste vyras vikriai iššoko, laivelis pasuko atgal. Artimiausiomis dienomis reikės vaidinti kvailą brangaus eskorto mergužėlę, niekas jokiomis aplinkybėmis neturi suprasti, kad ji moka arabiškai.
Atsidariusi į stalo kraštą antrą butelį Molė nurijo didelį gurkšnį ir nusišluostė lūpas.
Pasigirdus beldimui net užsikosėjo.
– I’m coming*, – šūktelėjo ir pasitaisiusi plaukus atlapojo duris. Už jų stovėjo baltais marškiniais vilkintis apsaugininkas, ant krūtinės kryžiavosi pistoleto dėklo diržai.
– I need you come with me**, – pratarė.
* Angl. I’m coming. – Ateinu.
** Angl. I need you come with me. – Eik su manimi.
